Projekto

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

2005 m.                       d. Nr.

 

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 9, 11, 12 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMAS NAUJU IV SKIRSNIU

 

(Žin., 2000, Nr. 111-3574; 2002, Nr. 13-469, Nr. 123-5535; 2004. Nr. 171-6300)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

2 straipsnyje po žodžio „prarastų“ įrašyti žodžius „ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.“.

 

2 straipsnis. 3 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. 3 straipsnio 2 dalyje po žodžių „(įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas)“ įrašyti žodžius „profesinės reabilitacijos“ ir šią dalį išdėstyti taip: 
„2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos - visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“.
2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Kompensuojamasis uždarbis - apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma. 
3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos, nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, suma.
3. 3 straipsnio 4 dalyje po žodžių „(įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),“ įrašyti žodžius „profesinės reabilitacijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas - laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokos, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“.
4. 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „ligos,“ įrašyti žodžius „profesinės reabilitacijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Pašalpos gavėjas - fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.“.

 

3 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų  komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą.
1. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius  asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių  rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;
2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės  politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį  Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.“.

 

4 straipsnis. 5 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas bei šio straipsnio papildymas 4 dalimi 
1. Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
5 straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos“.
2. 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „ligos,“ įrašyti žodžius „profesinės reabilitacijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos.“.
3. Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi:
4. Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas gauti apdraustiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.“.
 
5 straipsnis. 7 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ligos pašalpos, profesinės reabilitacijos ir motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą, motinystės (tėvystės) pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.“.
2. 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.
3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą neįtraukiamos.
 
6 straipsnis. 9 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos profesinės reabilitacijos programoje dalyvavimo dienos.“. 
2. 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“.
 
7 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas
11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.
 
8 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas
12 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.
 
9 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju  skirsniu  
1. Papildyti Įstatymą šiuo nauju ketvirtuoju skirsniu:
 
„KETVIRTASIS SKIRSNIS
PROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA“
 
211 straipsnis. Teisė gauti profesinės reabilitacijos pašalpą
1. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo  pajamų;
2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2. Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra NDNT sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas, išduotas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklėmis.
 
212 straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas
1. Profesinės reabilitacijos pašalpa, turinčiam teisę ją gauti asmeniui, skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos iki asmuo taps darbingu arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa  mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).
2. Profesinės reabilitacijos pašalpa, neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti asmeniui, skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų.
 
213 straipsnis. Profesinės reabilitacijos  pašalpos dydis
1. Profesinės reabilitacijos pašalpa, mokama pagal šį įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
2. Profesinės reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžios galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma.
3. Profesinės reabilitacijos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Ši pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
 
214 straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos nemokėjimas
Jei asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos pašalpa neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
 
 
 
215 straipsnis. Reabilitacijos pašalpos mokėjimo atnaujinimas
Nutrauktos profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka atnaujinamas nuo dienos, kai asmuo vėl toliau tęsia anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą.“.
 
10 straipsnis. Įstatymo ketvirtojo ir penktojo skirsnių numeracijos pakeitimas
Įstatymo ketvirtąjį ir penktąjį skirsnius atitinkamai laikyti penktuoju ir šeštuoju skirsniais.
 
11 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas
22 straipsnio 3 dalyje po žodžių „nurodytoms ligos,“ įrašyti žodžius „profesinės reabilitacijos,“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.“.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 7, 14, 21, 22, 23, 24, 25, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

(Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114; 2004, Nr. 98-3624, Nr. 171-6300)

 

1 straipsnis. 3 straipsnio 2, 3, 8 ir 9 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją dalį išdėstyti taip:

„2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos - visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos bedarbiams, per paskutinius 3 metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą .“.

2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbingumo netekimas - profesinio darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau VMSEK). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).“.
3. 3 straipsnio 8 dalies 3 punkte vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) S2 - pensijų draudimo stažo metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.“.
4. 3 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„9. Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos atveju - asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos.“.
 
2 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu  privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamosiose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai, išskyrus valstybės tarnautojus, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu;
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai;
3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešųjų darbų, jų persikvalifikavimo ar viešųjų darbų laiku;
4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose - jų darbo laiku;
5) nuteistieji laisvės atėmimu - jų darbo laiku.
1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;
2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai  (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro  Pirmininko skiriami į pareigas asmenys;
3) profesinių  mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti persikvalifikuoti, - jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje  ar įmonėje metu;
4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, - jų darbo laiku;
5) nuteistieji laisvės atėmimu - jų darbo laiku.“.
 
3 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto papildymas
7 straipsnio 2 dalies 6 punkte po žodžio „darbu“ įrašyti žodžius „išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo“ ir šį punktą išdėstyti taip: 
„6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.“.
 
4 straipsnis. 14 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ligos pašalpa mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kai NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos profesinės reabilitacijos programoje dalyvavimo dienos.“. 

 

5 straipsnis. 21 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios
1. 21 straipsnio 1 dalyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Jeigu VMSEK NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.“.
2. 21 straipsnio 2 dalyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Jeigu VMSEK NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją (šio Įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio Įstatymo 19 straipsnis), o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.“.
3. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nukentėjusiajam dėl kelių draudiminių įvykių VMSEK NDNT nustato bendrą darbingumo netekimo procentą dėl kiekvieno įvykio ir nurodo dėl kiekvieno įvykio atskirai netekto darbingumo dalį.“.
4. 21 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.
6. Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių, kurių vienas yra nedraudiminis, VMSEK nustato darbingumo netekimą ir nurodo netekto darbingumo dalį atskirai dėl draudiminių ir dėl nedraudiminių įvykių.“.
 
6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmė
Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki VMSEK NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.“.
 
7 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK NDNT iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei draudiminis įvykis ir darbingumo netekimas dėl draudiminio įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.“.
 
8 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
24 straipsnyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam, netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK NDNT iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.“.
 
9 straipsnis. 25 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. 25 straipsnio 2 dalyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai VMSEK NDNT nustato darbingumo netekimą.“.
2. 25 straipsnio 3 dalyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama nuo VMSEK NDNT darbingumo netekimo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.“.
 
10 straipsnis. 26 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) mirusiojo sutuoktiniui, kuriam nustatytas invalidumas kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais tapo (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų -  invalidumo laikotarpiu kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);“.
2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kitiems nedarbingiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas VMSEK NDNT arba teismo sprendimu.“.
 
 
11 straipsnis. 27 straipsnio 2 dalies pakeitimas
27 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „tapo invalidais“ įrašyti žodžius „pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“.
 

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO 2, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18-1 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

(Žin., 1997, Nr. 67-1656; 1999, Nr. 102-2918; 2001, Nr. 48-1660; 2002, Nr. 102-4546; 2002, Nr. 123-5535; 2003, Nr. 47-2064)

 
1 straipsnis. 2 straipsnio 8 dalies pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbingumo netekimas - laikinas ar visiškas profesinio darbingumo netekimas (toliau - darbingumo netekimas) dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga procentą nustato Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT). Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių nustatomas darbingumo netekimo procentas dėl kiekvieno įvykio atskirai.“.
 
2 straipsnis.7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) invalidams – invalidumo laiku asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), – nedarbingumo ar dalinio darbingumo (invalidumo) laiku;“.
 
3 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas
11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „Darbuotojo“ įrašyti žodžius „ir valstybės tarnautojo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas laikantis Vyriausybės patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos pagal darbo užmokestį, gautą iki nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga nustatymo.“.
 
4 straipsnis. 12 straipsnio papildymas nauja 5 dalimi
1. Papildyti 12 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
5. Jeigu nukentėjusiajam, kuriam jau buvo išmokėta vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia, bet neviršija šiame straipsnyje nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė netekto darbingumo kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos netekto darbingumo kompensacijos skirtumas.“.
2. Buvusią 12 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.
 
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Žalos atlyginimas pasikeitus nedarbingumui
1. Jeigu nukentėjusiajam, turėjusiam teisę gauti vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją, VMSEK NDNT naujai nustato, kad jis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos, o vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos (šio įstatymo 12 straipsnis) mokėjimas nutraukiamas, išskyrus šios kompensacijos įsiskolinimą, kuris susidarė dėl jos neišmokėjimo laiku.
2. Jeigu nukentėjusiajam, turėjusiam teisę gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją (šio įstatymo 13 straipsnis), VMSEK NDNT naujai nustato, kad jis neteko mažiau negu 30 procentų darbingumo ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus dydžius, jam išmokama šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, o periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimas nutraukiamas.
3. Jeigu nukentėjusiajam, gaunančiam periodinę netekto darbingumo kompensaciją, netektas darbingumas pakartotinai sumažėja iki šio ustatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų dydžių, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgimą profesine liga gali būti išmokama tik vieną kartą mokama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“.
 
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
15 straipsnyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo trukmė
Periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama iki  VMSEK NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.“.
 
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Žalos atlyginimo dydžio pakeitimas žalos atlyginimo mokėtojo reikalavimu
Žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK NDNT naujai nustato, kad nukentėjusiojo netektas darbingumas sumažėjo. Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka.“.
 
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
17 straipsnyje vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Žalos atlyginimo dydžio pakeitimas nukentėjusiojo reikalavimu, jei pasikeičia nedarbingumas
Iš dalies netekęs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga asmuo turi teisę bet kada reikalauti, kad žalos atlyginimo mokėtojas atitinkamai padidintų žalos atlyginimą, jeigu VMSEK NDNT naujai nustato, kad jo netektas darbingumas padidėjo.“.
 
9 straipsnis. 18-1 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
18-1 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj santrumpos „VMSEK“ įrašyti santrumpą „NDNT“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, įregistravimo įmonių rejestre datos). Nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėj dirbtą laiką. Kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga. Darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato VMSEK NDNT. Kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas;“.
 
10 straipsnis. 22 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žalos atlyginimas nukentėjusiajam mokamas nuo darbingumo netekimo (dėl nelaimingo atsitikimo darbe dienos ar susirgimo profesine liga) nustatymo dienos, o jeigu tai paaiškėja vėliau - nuo paaiškėjimo dėl netekto darbingumo kompensacijos skyrimo kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į kompensaciją atsiradimo dienos.“.
 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 8, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS

 

(Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295)

 

1 straipsnis. 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš visiškos negalios invalido neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas visiškos negalios invalido šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.“.
 
2 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pakeitimas
1. 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;“.
2. 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodžius „netekto darbingumo (invalidumo)“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar invalidumo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;“.
 
3 straipsnis 29 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktų pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktus ir juos išdėstyti taip:
„9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;
10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčyti invalidumo (darbingumo netekimo) darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo teisingumą asmenims, turintiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas;“.
 
4 straipsnis. 31 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktų pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus ir juos išdėstyti taip:
„14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą);
15) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija invalidumo ir darbingumo netekimo laipsnio darbingumo netekimo) darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą;“.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

 

2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2005 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti teisės aktus, būtinus šiam Įstatymui įgyvendinti.

 

 
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
 
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS