LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys.
Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (nuo 2003 m. lapkričio 27 d. tarnyba pavadinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) 2002 m. lapkričio 5 d. pažymoje Dėl skundo tyrimo (Nr. 02/0044) konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalies nuostata, ribojanti kario teisę po vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią (ar jai prilygstančią arba analogišką) tarnybą, prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvoms dėl vienodo moterų ir vyrų traktavimo principo įdarbinimo, profesinio mokymo ir skatinimo bei darbo sąlygų srityje įgyvendinimo (76/207/EEB) ir dėl bazinės sutarties dėl tėvystės atostogų, sudarytos tarp UNICE,CEEP ir ETUC (96/34/ECC) bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies reikalavimams.
Atsižvelgiant į kontrolieriaus tarnybos pateiktas išvadas, LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo bei LR Darbo kodekso 180 straipsnio nuostatas, šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas kariui po atostogų vaikui prižiūrėti grįžti į tą pačią tarnybą arba, jeigu neįmanoma to įgyvendinti, į jai prilygstančią ar analogišką tarnybą, tai yra, kad kariui būtų išsaugotos iki atostogų turėtos tarnybos sąlygos ir garantijos.
Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reguliavimas.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalies nuostata teigia, kad “atostogos vaikui prižiūrėti kariui suteikiamos ne ilgiau, kaip iki vaikui sueis vieneri metai. Suteikus šias atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Jeigu suteiktų atostogų terminui pasibaigus karys negrįžta į tarnybą, arba nėra jo kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų jis išleidžiamas į atsargą.”
Europos Sąjungos teisėje moterų ir vyrų lygybės (egual treatment) principas taikomas darbo santykių ir socialinės apsaugos sferoje, įskaitant moterų ir vyrų teisę į vienodas darbo sąlygas, vienodas galimybes įsidarbinti, kelti kvalifikaciją ar siekti paaukštinimo darbe, teisę į vienodą apmokėjimą už lygiavertį darbą, vienodo moterų ir vyrų pensinio amžiaus ribos taikymą (direktyva 86/378/EB, direktyva 75/117/B, direktyva 79/7/EEB, direktyva 76/207/direktyva 86/613/EEB, Tarybos rekomendacija 82/857/EEB ir kt.) ir pan. Europos Sąjungos teisė leidžia taikyti išimtis (vadinamoji pozityvi diskriminacija, kuri tarptautinėje teisėje yra leidžiama) nėštumo bei motinystės pagrindu. Direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, turinčių gerinti nėščių dirbančių moterų bei pagimdžiusių ir maitinančių kūdikį moterų saugą ir sveikatos apsaugą darbe (10 individuali direktyva direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalies prasme), numato priemones, leidžiančias kuo efektyviau apsaugoti šių moterų sveikatą darbo santykių sferoje. Direktyva 76/207/EEB taip pat numato netiesioginės diskriminacijos galimybę ir tam tikrų išimčių taikymą moterų atžvilgiu (2 straipsnio 3 dalyje pabrėžta, kad direktyva neįtakos nuostatų, kurios numato moterų apsaugą nėštumo ir motinystės pagrindu).
Europos Sąjungos Tarybos direktyva 96/34/EB “Dėl bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC)” nurodo, kad “būtina imtis priemonių, kad vyrai ir moterys galėtų suderinti savo darbą ir įsipareigojimus šeimai”. Toliau direktyvoje nurodyta kad 1994 m. gruodžio 6 d. Bendrijos Rezoliucijoje pripažįstama, jog būtina efektyvios lygių galimybių užtikrinimo politikos prielaida yra bendra vieninga strategija, įgalinanti geresnį ir lankstesnį darbo valandų organizavimą, palengvinanti grįžimą į darbinę veiklą, pabrėžianti abiejų ūkinės veiklos stovyklų vaidmens svarbą šiame kontekste bei suteikianti vyrams ir moterims galimybę suderinti darbo pareigas ir šeimos įsipareigojimus.
Direktyvos 2 straipsnio (Tėvystės atostogos ) 4 punkte nurodyta, jog siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų netrukdomi realizuoti savo teisę į tėvystės atostogas, valstybės narės ir (arba) administracijos ir samdomųjų darbuotojų atstovai imasi būtinų priemonių apsaugoti darbuotojus nuo atleidimo iš darbo šiems pagal nacionalinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir praktinę metodiką pasinaudojus savo teise į tėvystės atostogas ar tėvystės atostogomis. O šio straipsnio 5 punkte tiesiogiai nurodyta kad, pasibaigus tėvystės atostogoms darbuotojas turi teisę grįžti į savo darbą arba, jeigu neįmanoma gauti to paties darbo, į jam prilygstantį ar analogišką darbą, atitinkantį darbo sutartį ar darbo santykius.
Europos Sąjungos Tarybos direktyva 76/207/EEB įtvirtina lygaus moterų ir vyrų traktavimo principą, kuris reiškia, kad bet kokia diskriminacija lyties pagrindu, tiek tiesioginė, tiek netiesioginė, ypač susijusi su santuokiniu ar šeimos statusu, yra uždrausta. Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalis leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms netaikyti direktyvos nuostatų tose profesinės veiklos srityse, kuriose, atsižvelgiant į jų prigimtį ir pobūdį, darbuotojo lytis vaidina lemiamą vaidmenį.
Sprendžiant klausimą, ar kariuomenės atžvilgiu gali būti taikoma direktyva 76/207/EEB, Europos Bendrijų Teisingumo teismas byloje Kreil (2000 m.) pažymėjo, kad minėta direktyva iš pirmo žvilgsnio taikoma darbuotojų atžvilgiu. Tačiau Teismo nuomone, ši direktyva turi būti taikoma ir viešųjų tarnybos santykių atžvilgiu, o moterų ir vyrų lygaus traktavimo principas turi būti garantuojamas apskritai visose profesinės veiklos srityse. Tai reiškia, kad negali būti įvedami nauji diskriminavimo pagrindai, kurių pagalba minėta direktyva būtų netaikoma tam tikrų asmenų kategorijoms. Todėl Teismo nuomone, kareiviai taip pat patenka į Europos Sąjungos teisėje išvystytą “darbuotojo” kategoriją, o tuo pačiu metu – ir į direktyvos 76/207/EEB taikymo sritį, ko pasekmėje turi būti užtikrinamas moterų ir vyrų lygaus traktavimo principas ir šioje srityje.
Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 92/85/EEB “Dėl priemonių nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatai užtikrinti”, preambulėje nurodyta, kadangi atleidimo iš darbo dėl su jų padėtimi susijusių priežasčių rizika gali paveikti nėščių, neseniai pagimdžiusių, maitinančių krūtimi darbuotojų fizinę ir protinę būklę, todėl turėtų būti priimtos nuostatos dėl tokio atleidimo iš darbo uždraudimo.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje yra įtvirtintas nediskriminacijos principas, įskaitant diskriminacijos lyties pagrindu draudimą naudojantis bet kokia teise, įtvirtinta valstybės vidaus įstatymuose.
Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys pagal darbo sutartį arba narystės pagrindais Lietuvos teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat už jos ribų esančiose įmonėse, priklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, turi teisę į atostogas.
LR darbo kodekso 180 straipsnis teigia, kad “pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. (...) Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.
Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima teigti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalies nuostata prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvoms dėl vienodo moterų ir vyrų traktavimo principo įdarbinimo, profesinio mokymo ir skatinimo bei darbo sąlygų srityje įgyvendinimo (76/207/EEB) ir dėl bazinės sutarties dėl tėvystės atostogų, sudarytos tarp UNICE,CEEP ir ETUC (96/34/ECC) bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies reikalavimams.
Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos.
Priėmus teikiamą įstatymą, kariui bus sudarytos sąlygos po vaiko auginimo atostogų grįžti į į tą pačią tarnybą arba, jeigu neįmanoma to įgyvendinti, į jai prilygstančią ar analogišką tarnybą, tai yra, kariui bus išsaugotos iki atostogų turėtos tarnybos sąlygos ir garantijos.
Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės.
Galimų neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai.
Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.
Įstatymo inkorporavimas į Lietuvos teisinę sistemą.
Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kitų teisės aktų nuostatomis.
Įstatymo atitikimas Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui.
Įstatymo įgyvendinimas nereikalauja papildomų biudžeto lėšų.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: “atostogos”, “vaiko priežiūros”, “karys”.
Įstatymo projekto autorė Seimo narė
Prof. Marija Aušrinė Pavilionienė