Šešioliktasis (43) posėdis
2005 m. balandžio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS

Opozicinių Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijų darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Posėdžio darbotvarkė sudaryta pagal opozicinių Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro frakcijų darbotvarkę.

Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-397 (pateikimas)

Svarstomas darbotvarkės 2-1 klausimas. Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-397. Pranešėjai – A.Matulas ir V.M.Čigriejienė. Pateikimas. Kol pranešėjas ateis į tribūną, prašom registruotis.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio…

PIRMININKAS. Pone Antanai, minutėlę. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašom, pranešėjau.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pataisą. Šiuo metu, remiantis galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, yra kompensuojama 50% bazinės vaistų kainos. Ankstesnėje šio įstatymo redakcijoje, kuri galiojo iki 2002 metų gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad visa bazinė kompensuojamų vaistų ambulatoriniam gydymui kaina kompensuojama ir kitiems įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nustatytų kategorijų asmenims. Kitų kategorijų asmenys buvo nustatyti Vyriausybės 1994 metų nutarime Nr.949, pagal kurį nuo 1995 metų asmenys, sulaukę 95 metų ir pateikę pasus, naudojosi lengvatomis, numatytomis I grupės invalidams.

Pakeitus Sveikatos draudimo įstatymą, pablogėjo šių asmenų situacija, o įvairiose teritorinėse ligonių kasose elgiamasi nevienodai kompensuojant už vaistus ir medicinos pagalbos priemones.

Priėmus šį įstatymo projektą, bus suteikta galimybė asmenims, sulaukusiems 85 metų amžiaus, gauti 100% bazinės kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ambulatoriniam gydymui, kainos kompensavimą.

Priėmus šį įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Priėmus šį įstatymą reikės papildomų privalomo sveikatos draudimo biudžeto lėšų.

Gauta Teisės departamento išvadų. Pirmos dvi yra techninio pobūdžio. Joms pritariu. O pastabai, kad šį projektą reikėtų apsvarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Vyriausybėje, aš irgi pritariu. Labai prašau pritarti šiam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, sveikindamas jūsų šį siūlymą, aš norėčiau paklausti, ar jūs skaitėte Statutą ir visai neseniai mūsų kolegos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko išsiuntinėtą raštą visiems Seimo nariams, kaip reikia teikti įstatymus? Tai siejama su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, nes vien parašyti, kad reikės daugiau pinigų, neužtenka. Reikia parašyti, kiek tų pinigų reiks, nes tai yra rimtas įstatymas ir rimti pinigai, tai yra biudžetas. Taigi ar jūs skaitėt tuos nurodymus, ką reikia padaryti teikiant įstatymą?

A.MATULAS. Taip. Atsakydamas galiu pasakyti, kad skaičiau ir teiravausi keliose teritorinėse ligonių kasose ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, kokia suma susidarytų, jeigu būtų priimtas šis įstatymas. Vienodo atsakymo negavau, tik visi teigė, kad ta suma būtų labai nedidelė. Tie vadovai, su kuriais šnekėjau, pritarė, kad toks įstatymas yra reikalingas, ir pažadėjo, kad bandys apskaičiuoti, kokia suma padidės biudžetas. Bet tai bus keliasdešimt tūkstančių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, aš atsisakau klausti, nes mano kolega paklausė, o kolega atsakė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs nurodote, kad pakeitus Sveikatos draudimo įstatymą įvairiose teritorinėse ligonių kasose elgiamasi nevienodai kompensuojant už vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Paaiškinkite man smulkiau, ką reiškia nevienodai kompensuojama?

A.MATULAS. Ne nevienodai kompensuojama, bet nevienodai pasielgiama. Žinot, medikai yra humaniški žmonės. Teritorinių ligonių kasų atstovai – irgi. Visi supranta, kad žmogus, sulaukęs daugiau nei 85 metų, tikriausiai neturi mokėti. Įvairiais atvejais medikai ieško galimybės parašyti receptą dėl tam tikros vienos ar kitos ligos ar kitais būdais ieško galimybių, kaip išvengti, kad tas žmogus nemokėtų. Todėl reikėtų priimti tokį įstatymą, kad žmonės, kurie užsitarnavo Lietuvos pagarbos, mūsų pagarbos, visais atvejais neturėtų ieškoti galimybės išvengti tos priemokos. Tiesiog žinotų, kad sulaukė tokio amžiaus ir bus kompensuojama, jeigu susirgs.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.

A.MATULAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, dėl balsavimo motyvų nuomonė už, nuomonė prieš. Už – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu įvairius priekaištus, kad pinigų nenumatyta ar dar ko nors. Bet pirmas dalykas yra pagarbos ženklas vyresniems žmonėms, antras dalykas yra bandymas įveikti spragą, kurios Vyriausybė nesugeba užpildyti. Kelerius metus šios spragos niekaip nesugeba įveikti. Todėl ir yra siūlymas dėl šio įstatymo projekto.

Mes žinom, kad valdančioji dauguma, be abejo, visus mūsų pasiūlymus gali atmesti, bet nenoras net diskutuoti dėl tokių problemų rodys vieną paprastą dalyką – visišką valdančiosios koalicijos abejingumą ir nejautrumą. Aš siūlau jums pasirinkti: arba toliau normali diskusija, arba akivaizdus nejautrumo ir abejingumo įrodymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, kolegos. Aš irgi pasisakau už diskusiją ir kviečiu poną A.Kubilių, mano kolegą A.Matulą ir kitus, kurie nori ateiti padiskutuoti… Tą galim padaryti ir frakcijose, galim padaryti ir Sveikatos reikalų komitete.

Noriu pasakyti, kad yra dar vienas trūkumas. Tai yra šis įstatymas keistas gruodžio 12 d., ir formaliai jį pateikiant reikėtų dar bent 27 prie dviejų jau esančių parašų, kad įtrauktume ir svarstytume jį.

O šiaip aš siūlau nepritarti, nes iš tikrųjų ponas A.Matulas nesugebėjo tiksliai atsakyti, kiek reikės lėšų, kodėl nuo 85 metų, o ne nuo 75 ar 80. Mes turime labiau pasiruošti ir galbūt iš tikrųjų galėsim šiems vyresniems žmonėms padėti. Todėl šiandien kviečiu balsuoti prieš pateiktą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Minutėlę, gerbiamieji. Išsakytos nuomonė už ir nuomonė prieš. Prašom apsispręsti, ar pritarti pateiktam įstatymo projektui. Prašom apsispręsti balsuojant. Balsuojame.

Už – 35, prieš – 11, susilaikė 30. Nepritarta. Taip. Vadinasi, yra du variantai: arba grąžiname tobulinti, arba atmetame. Todėl siūlau alternatyvų balsavimą: tie, kurie balsuos už, vadinasi, balsuoja už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, tie, kurie balsuos prieš, balsuoja už tai, kad atmestume įstatymo projektą. Alternatyvus balsavimas. Prašome balsuoti.

Už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti – 80, prieš – 2, susilaikė 1. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas 2–2 – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-379. Pranešėja – V.Čigriejienė. Pateikimas. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pakeitimą. Kaip žinote, Seimas kiekvienais metais, tvirtindamas biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervesdamas įmokų vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Sveikatos apsaugos finansavimas metai iš metų mažėja ir labai atsilieka nuo realių poreikių. Todėl negalima užtikrinti efektyvaus sistemos funkcionavimo ir teikiamų paslaugų kokybės.

Dėl nepaprastai mažo finansavimo paslaugų įkainis nesiekia realių kainų ir gyventojai privalo primokėti savo lėšomis. Žmonės nepatenkinti, kad gydymo įstaigose reikia daug mokėti. 1994–2004 metais namų ūkio išlaidos sveikatos priežiūrai padidėjo 60%, o pagal pasaulines sveikatos apsaugos rekomendacijas – 20% yra pavojinga riba. Sveikatos apsaugos finansavimas nedidėja, nors bendrasis vidaus produktas ir ekonomika auga. Medikai ruošiasi streikuoti, atlyginimai maži, netenkina poreikių. Tai išspręsti galima didinant pajamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Jeigu jis padidėtų, esama spraga būtų užpildyta, padidėtų paslaugų įkainiai, o tada ir atlyginimai.

Pagal šiandieną galiojantį įstatymą įmokos dydis vienam apdraustajam valstybės lėšomis yra 242 litai. Tad apie kokį normalų sveikatos apsaugos sistemos finansavimą galima kalbėti? Todėl žmogus ligoninėse turi pirkti viską. „Sodra“ kiekvienais metais tvirtina skirtingas draudžiamąsias pajamas. Juk tai yra socialinis rodiklis, todėl tikslinga įmokos dydį vienam apdraustajam valstybės lėšomis padidinti, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų kitimą, ir skirti 35% šio dydžio. Pakeitus įstatymo 6.2 dalį, draudžiamajam asmeniui bus skiriama 346,5 litų. Priėmus tą pakeitimo projektą, nuo 2006 m. sausio 1 d. padidės sveikatos draudimo biudžeto pajamos už valstybės draudžiamus asmenis. 2005 metų, kaip žinote, draudžiamosios pajamos yra 990 litų, iš valstybės biudžeto reikės pervesti į privalomąjį sveikatos draudimo biudžetą 747 mln. 677,7 tūkst. litų.

Siūlau šiai pataisai pritarti pozicijai ir opozicijai, tik tuomet galėsime išspręsti opias sveikatos apsaugos problemas. Teikiu savo siūlymą, nes manau, kad tai išprovokuos normalias diskusijas. Estai šį dalyką padarė staiga ir problemų neturi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau paklausti. Džiaugiuosi, kad yra paskaičiuotas ir pinigų kiekis, kurio reikia šiam jūsų teikiamam įstatymui įgyvendinti. Mano klausimas būtų toks: iš kokios srities mes turėtume šiek tiek nugnybti, kad įvykdytume šį jūsų siūlymą? Ačiū.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Todėl aš ir siūlau diskutuoti. Nugnybimas nieko neduos, biudžeto perskirstymas iš vienos srities kitai. Bet sveikatos apsaugos srityje, kaip matote, kyla opių problemų, todėl, norėdama jas išspręsti, Vyriausybė turi imtis ryžtingų sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje)

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš padedu Vyriausybei ir ministrui.

PIRMININKAS. Klausia kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, man atrodo, jūsų pateiktas projektas yra labai laiku, tuo labiau kad netrukus bus svarstomas ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetas. Aš dar kartą noriu jūsų paklausti, gal jūs daugiau tai išryškinsite savo atsakyme, ar mes iš tikrųjų kalbame tik apie privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamų padidinimą, nes šiandien veikia sveikatos draudimo sistema, o sveikatos apsauga nefinansuojama iš biudžeto? Ar jūs galite tą patvirtinti, ar paneigti?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Be abejo, aš galiu tą patvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamoji kolege, jūsų iniciatyva tikrai sveikintina, tuo labiau kad dabar medikai ir visuomenė reiškia didžiulį nepasitenkinimą dėl blogo sveikatos sistemos finansavimo, kuris labai atsiliko nuo bendrojo vidaus produkto per paskutiniuosius ketverius penkerius metus. Tą problemą matome ne tik mes, matė ir praeitos kadencijos Seimo narė D.Mikutienė, kuri panašų projektą teikė ir, kiek žinau, buvo priimtas sprendimas, bet po to Vyriausybė prispaudė taip, kad buvo atšauktas, pakeistas tas įstatymas. Todėl aš noriu paklausti, ar jūs teikiate šitą projektą su ta intencija, kad padėtume Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui pagaliau išspręsti šias problemas? Ar jūs siejate šitą savo projektą su artėjančiais streikais, siekiate jų išvengti?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Jokiu būdu nesieju su streikais, o noriu padėti, kad Vyriausybė ir gerbiamasis sveikatos ministras Ž.Padaiga įsiklausytų į tai. Man atrodo, tai vienintelis būdas, kai galima išspręsti sveikatos apsaugos sistemos įvairius nepriteklius, kurie lydi pacientus ir ligonines.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Didžiai gerbiamoji Vida, sakykite, jūs dar keletą žodžių pasakykite, kaip jūsų siūlomas projektas sustiprins socialinę sritį? Aš asmeniškai iš visos širdies jam pritariu. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Jūs žinote, bet kas pas mus yra apdrausti asmenys? Pensininkai, invalidai ir vaikai. Na, jeigu mes padidinsime tas įmokas apdraustajam (juk jokiu būdu neatskaičiuos mums daugiau), tai taip pat automatiškai padidės įplaukos į sveikatos apsaugos sritį. Aš taip manau. Aš pati ilgą laiką dirbau, vadovavau akušerijos ginekologijos klinikai ir puikiai suprantu, ką reiškia koks nors nepriteklius. Nors mes jo nejutome, nes gimdyvei ir vaikui buvo viskas taikoma, bet žinau visos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos ir ligoninių būklę. Taip pat ir ambulatorinę grandį. Labai puikiai įsivaizduoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji profesore, kadangi į jūsų balsą valdančioji koalicija ir abejingi socialdemokratai tokiems jautriems dalykams nelabai įsiklausys, aš gal pradžioje prieš klausimą jums pacituočiau Socialdemokratų garbės pirmininko, Europos Parlamento Socialistų frakcijos nario A.Sakalo žodžius, šiandien pasakytus „Veido“ žurnale. Cituoju: „15 senųjų Europos Sąjungos šalių narių sveikatos apsaugai skiria vidutiniškai 6,2% BVP, naujosios 10 valstybių – 5%, Lietuva 1998 metais skyrė 4,28%, o 2004 metais jau tik 3,42%“. Ir toliau citata: „Pagal absoliutų finansavimo dydį Lietuva nuo 5 iki 10 kartų atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat ir naujųjų“. Natūraliai kyla klausimas kodėl? Galime suprasti, kodėl atsiliekame nuo Europos Sąjungos senbuvių, bet paaiškinti, kodėl smarkiai atsiliekame nuo naujųjų Europos Sąjungos valstybių kitaip, nei visų Lietuvos valdžių abejingumu žmonių sveikatai, lyg ir nebūtų kaip.

Gerbiamoji profesore, kaip jūs manote, kaip mums įveikti šį šiandieninės valdžios abejingumą? Ar reikia keisti valdžią, o galbūt reikia visiems mums tapti estais, kurie šitas problemas išsprendė ryžtingu būdu, kaip ir jūsų siūlyme, ryžtingai padidindami valstybės finansavimą sveikatos apsaugai? Kurį būdą jūs siūlytumėt?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Atsakydama į jūsų klausimą aš manau, kad valdžiai reikia būti ryžtingesnei ir daryti labai greitus sprendimus taip, kaip aš darydavau būdama gydytoja dėl savo pacientų. Akušerijoje ar chirurgijoje tie sprendimai turi būti labai tikslūs ir labai greiti, nes kiekvieną minutę mes galime prarasti tiek gimdyvės, tiek naujagimio gyvybę ir galime turėti skaudžių pasekmių. Manau, kad kiekviena diena sveikatos apsaugos sistemoje duoda destrukcinį procesą, ir, manau, tai padės ir ministrui, ir Vyriausybei išspręsti tą opią problemą. Todėl aš kviesčiau ir opoziciją, ir poziciją pritarti šiam mano pateiktam siūlymui – taip, kaip padarė estai, ryžtingai, buvo kai kurių niuansų, ir viskas tuo baigėsi. Aš už ryžtingus sprendimus. Aš esu tokia moteris. (Plojimai)

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Olekas. Prašom klausti.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš įsivaizduoju, kad mes nenueisime taip toli, nepasiūlysime kolegoms iki pusės išsirengti (neaišku, iki kurios pusės), kaip mes darėme operacinėse.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš kaip pavyzdį pateikiau.

J.OLEKAS. Gaila, kad jūsų pasiūlymas šiek tiek pavėlavo. Jo negirdėjo A.Kubilius, kai jis buvo Ministru Pirmininku, nes tuo metu už valstybės draudžiamą asmenį skirti pinigai nukrito nuo 240 iki 180. Tik dabartinei daugumai pavyko vėl skirti 242 šiems metams. Manyčiau, kad pasiūlymas yra įdomus ir galėtų būti svarstomas kaip vienas iš variantų, bet turbūt mes jo negalėsime priimti todėl, kad biudžetas yra skirstomas, ir mes matome augimą, reikalingą visoms sritims. Mes turime užsibrėžę direktyvą, kuri yra priimta ir galiojančio įstatymo nuostatose. Todėl mano klausimas būtų, ar nematote kitų kelių, kuriais mes galėtume finansuoti, išskyrus vien tiktai didinti pinigus už valstybės draudžiamus asmenis?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Šiuo metu aš nelabai matyčiau, bet, manau, jeigu mes taip priekaištausim vienas kitam, tikrai darnos niekur nebus ir mes tikrai nepasieksime to ir vėl jūs matysite tą patį. Medikai, matot, nepatenkinti, mūsų pacientai labai nepatenkinti, nes gydymo įstaigose reikia absoliučiai viską pirkti. Dėl to ir siūlau tą dalyką.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji pranešėja, išties jūsų siūlymas, manau, yra labai laiku. Manau, kad tai padėtų apsispręsti dabar šiek tiek sutrikusiam premjerui ir sveikatos ministrui, taip pat pozicijai. Tuo labiau kad gerbiamasis J.Olekas, būdamas ministru, irgi bent jau kartais stengėsi ir deklaratyviai bandyti spręsti problemas, nors ir pats yra medikas ir praktikas. Tikiu, kad šis balsavimas parodys, kad labai geros opozicijos mintys, idėjos yra pritartinos ir jūsų siūlymas išspręsti klausimą labai racionalus. Manau, kad bus tikrai priimtas jūsų siūlymas. Ačiū.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Labai ačiū. Aš manau, kad ir opozicija pateikia kai kurias idėjas tikrai geras, kaip ir pozicija. Aš nemanau, kad čia mes esam didžiuliai priešai. Mes tokius tikrai labai svarbius klausimus turime spręsti labai greitai ir darniai. Ačiū, kad išklausėte mane ir tikiuosi palankumo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom, gerbiamieji, dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į mūsų valdančiąją daugumą, nes opozicijos čia per daug agituoti turbūt ir nereikia. Iš tikrųjų įsiklausykime į šio įstatymo pateikimo pačią idėją, mažiau kreipkime dėmesio į pono J.Oleko lyrinius prisiminimus apie tai, kada kas buvo. Problemų yra dabar ir jas reikia spręsti. Mes galėtume pritarti šiam pateiktam projektui, o paskui jau galima priimti kai kurias pastabas, šlifuoti, kaip jį galima įgyvendinti. Visa tai yra mūsų rankose, bet aišku, kad šioje situacijoje, jeigu mes norime iš esmės pagerinti situaciją, mes turime imtis ryžtingų, o ne kosmetinių priemonių. Kosmetinėm priemonėm mes tiktai kelsime dar didesnį žmonių susierzinimą ir tas susierzinimas tikrai nesumažės. Aš tikrai apeliuoju į valdančiąją daugumą, tikrai yra daug žmonių, išmanančių šį dalyką, ir manau, kad jie tikrai turėtų paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tiktai noriu priminti kolegoms, kad ir nesant tokio įstatymo, kurį dabar siūlo mums kolegė, šiais metais sveikatai skiriamas biudžetas yra padidintas per 300 mln. Matyti, kad nebūtina priimti tokius įstatymus, o reikia tartis sudarant kitų metų biudžetą ir išlaikant augimo tempus galima spręsti problemas, kurios yra per keletą, keliolika ar net keliasdešimt metų susikaupusios mūsų sveikatos sistemoje. Todėl kviečiu nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme nuomones už ir prieš. Prašom, kolegos, apsispręsti. Prašom. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Dėl vedimo tvarkos. Aš labai norėčiau ir frakcijos vardu mes norėtume išgirsti ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės nuomonę, tuo labiau kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė ir anoj kadencijoj eidama tas pareigas labai pažangiai siūlė tokį patį pasiūlymą. O gerbiamajam buvusiam sveikatos apsaugos ministrui J.Olekui norėčiau priminti, kad Lietuvoje veikia Sveikatos draudimo įstatymas, o ne biudžetinis finansavimas, todėl perskirstyti lėšas ar atimti iš kultūros sveikatos apsaugai ar dar kam nors – tikrai ne tas kelias. Ponia Čigriejienė todėl ir rodo kelią, kaip papildyti sveikatos draudimo biudžeto pajamas, todėl tikrai jūs, gerbiamasis Olekai, klystate.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kolegę D.Mikutienę.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų praėjusioje kadencijoje buvo pateiktas šis įstatymo projektas. Turiu pasakyti, jūs puikiai žinote, kaip mes gražiai išlaviravome ir išsiderėjome iš Finansų ministerijos dvi nepalūkanines paskolas ir padidinome pagal tuo metu buvusias galimybes įmoką už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Manęs, kaip žmogaus, ši nuostata, kad yra skaičiuojama nuo 2003 metų draudžiamųjų pajamų, netenkina. Mes visi turėtume suprasti, kad negalima skaičiuoti šios dienos kokių nors rodiklių remiantis praėjusiais keleriais metais, 2001 m., 2002 m. ir 2003 metais. Tačiau aš manau, kad šioje situacijoje mes iš tiesų, kad ir kaip būtų gaila, negalime pritarti šiai nuostatai, nes tiek pinigų – 700 mln. valstybės biudžete dabar tai nėra. Mes galime kalbėti apie tuos papildomus svertus, kurie yra įregistruoti dabar: įteisinti savanorišką sveikatos draudimą, Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Aš iš tiesų siūlau, kad mes tai pozicijai nepritartume ir pasiūlytume, kad iniciatoriai patobulintų šį projektą. Praėjusioje kadencijoje, jūs puikiai atsimenate, mes bandėme išdėlioti metais, kaip vis dėlto reikėtų, kad ateitų pakankamai tiek lėšų, kiek priklauso mums turėti sveikatos sistemoje. Tiesiog jūs turėtume tą dalyką suprasti ir nereikėtų labai jau šito klausimo politizuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Prašom, gerbiamieji, balsuojant apsispręsti dėl pateikto įstatymo projekto. Prašom balsuoti. Už – 40, prieš – 13, susilaikė 36, nepritarta po pateikimo. Gerbiamieji, du variantai: arba grąžiname tobulinti – vienas, kitas – atmetame įstatymo projektą. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už atmetimą.

Repliką po balsavimo – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik dar kartą pacituoti, tarp jų ir Darbo partijos atstovams, labai išmintingus A.Sakalo žodžius, kad tokio balsavimo kitaip kaip visų Lietuvos valdžios abejingumu Lietuvos sveikatai lyg ir nebūtų galima paaiškinti. Jūsų abejingumas šiandien yra akivaizdžiai demonstruojamas. Prieš rinkimus kalbėjote, kaip jūs gelbėsite Lietuvą, šiandien, deja, jūsų visas gelbėjimas baigėsi paprasčiausiu abejingumu. Keisčiausia, kad tokiu pat abejingumu pasižymi ir Jurijaus Borisovo bendradarbiai liberaldemokratai, tiek daug savo emocijų skiriantys kitiems visiškai nesvarbiems reikalams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, gal padarome taip, nes prieštaraujančių lyg ir nėra, kad bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti. Nėra prieštaraujančių? Nereikės laiko balsavimui. Ačiū. Prašom. J.Čekuolis. Repliką, taip?

J.ČEKUOLIS. Taip, replika po balsavimo. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai yra pirmoji opozicijos darbotvarkė, jeigu neklystu, šios kadencijos Seime. Aišku, kiekvienas esame laisvas balsuoti, kaip norime, kaip patinka, bet būdavo nerašyta taisyklė, jog mažumos siūlymams, projektams pateikimo stadijos metu yra nepritariama jau pačiais blogiausiais atvejais. Dažnai pasitaikydavo, kad (ir socialdemokratai buvo opozicijoje, ir visaip) po to svarstymo metu rasdavome protingą kompromisą, kuris patenkindavo ir vieną, ir kitą pusę. Jeigu jūs automatiškai esate nusiteikę viską atmesti, tai iš karto pasakykite. Tada baigiame visus klausimus ir ačiū jums už dėmesį. Yra pasiūlymas prisiminti gražias tradicijas, kad opozicijos darbotvarkės metu per pateikimo stadiją projektai paprastai nebūdavo atmetami, taip dažniausiai pasitaikydavo. Aišku, kiekvienas turime laisvą mandatą, kaip norime, taip balsuojame. Bet perduokime į komitetus: visada spėsite atmesti, jeigu nepatinka. Po svarstymo, per priėmimą – visada spėsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jau baigėme?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš porą žodžių pasakysiu. Na, aš labai apgailestauju, kaip buvau įvertinta pateikimo metu. Kai parlamentarai pateks į ligoninę, kai jiems reikės viską nusipirkti, manau, turbūt jie pakeis savo sprendimą ir tada pagalvos, kad buvo tokia viena kvaila profesorė, kuri pasiūlė, o mes nebalsavome.

Aš atėjau iš praktikos ir tikrai žinau, ko medikams reikia. Ir dabar medikai, klausydami dėl šio mūsų nepriimto įstatymo, kuriuo buvo galima pagerinti sveikatos apsaugos finansavimą, manau, kitais metais, 2006 metais, tikrai padarys savo tvirtą sprendimą streikuoti. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Energetikos reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-254 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Energetikos reikalų komisijos sudarymo“ projektas, registracijos Nr.XP-254. Pateikimas. Pranešėjas – A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į nuolat kylančias diskusijas energetikos, dujų, šilumos, elektros energijos kainų bei racionalaus išteklių panaudojimo klausimais, kreipiuosi į jus, siūlydamas įsteigti Energetikos reikalų komisiją. Šis mano siūlymas pagrįstas šiomis pastabomis ir samprotavimais.

Šiandien energetikos problemos visame pasaulyje yra vienos iš svarbiausių ir aktualiausių, ypač mūsų šalyje, dėl visiems žinomų objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Lietuva pagal elektros energijos gavybos rūšis pirmauja branduolinės energetikos produkto – elektros energijos pagaminimo vienam gyventojui srityje.

Turėdama perteklinį generuojančių šaltinių pajėgumą, Lietuva vis dar neturi perdavimo tinklo galimybių laisvai prekiauti su Vakarų rinka pagaminamais ar galimai pagaminamais elektros energijos kiekiais. Negalėdama racionaliai išnaudoti esamų galingumų, ypač maksimumo valandomis, Lietuvos elektros energetikos rinka yra labai iškreipta. Esame priversti vidaus rinkoje turėti aukštus tarifus. Esamų įsipareigojimų spaudžiama Lietuva priversta mažinti generuojančius galingumus, anksčiau ekonomiškai ir techniškai pagrįsto laiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

Atsinaujinančių energetikos šaltinių galimybės, jeigu nediegiamos naujos technologijos, mūsų sąlygomis yra iš esmės išnaudotos, o pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai mes šios energijos gamybą turime iš esmės padidinti. Įvykdę savo įsipareigojimus ir uždarę Ignalinos atominę elektrinę, susidursime su daugeliu klausimų, kurių vienas – ar sugebėsime energija apsirūpinti patys, ar ją pirksime; jeigu taip, tai iš ko ir už kiek.

Į dalį šių visų klausimų atsako Nacionalinė energetikos strategija, kurios tikslai yra: liberalizuoti elektros ir gamtinių dujų sektorius (pabrėžiu – ir gamtinių dujų sektorius), atveriant rinką pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus; užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą mažiausiomis išlaidomis ir kuo mažesne aplinkos tarša, nuolat didinant energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą; privatizuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo bei elektros energijos sektoriaus privatizuotinas įmones, tęsti naftos perdirbimą ir transportavimo įmonių privatizavimą; užtikrinti, kad pagal suderintą grafiką iki 2010 metų būtų sukauptos 90 dienų naftos ir jos produktų atsargos.

Galėčiau vardyti ir kitus punktus, bet matau, kad turbūt to daryti neverta, nes nelabai ir įdomu, todėl bandysiu sutrumpinti.

Taigi, atrodo, reikia tik laikytis Nacionalinės energetikos strategijos dvasios ir dirbti ją įgyvendinant. Problemos lyg ir būtų išsispręstos, bet gilinantis į Nacionalinės strategijos vykdymą akivaizdu, kad gyvenimas suformuluoja naujus iššūkius ir klausimus, į kuriuos ši strategija jau neatsako arba atsako ne iki galo. Pavyzdžiui, kaip apsirūpinsime energija uždarę Ignalinos atominę elektrinę, ar liksime svarbiais elektros energijos gamintojais, sugebančiais apsirūpinti elektros poreikiais ir ją eksportuoti, išlikdami gana svarbiu Europos valstybių partneriu, ar tapsime tik energijos vartotojais, prašydami jos trupinių nuo bendro stalo, iš anksto žinodami, kad jos poreikiai neišvengiamai didės?

Be abejo, tai gal dar ne rytdienos klausimas, bet šiuos klausimus formuluoti reikia jau šiandien, todėl naujos Energetikos strategijos metmenis reikėtų rengti kiek galima greičiau, ir tai taip pat galėtų būti vienas iš komisijos prioritetų, kuriuos galėtume išdėstyti ir svarstydami papildyti.

Esu tikras, kad būsiu paklaustas, ar ši komisija nedubliuos jau esamų struktūrų, suformuotų Seime, ar tai nebus tuščias dubliavimas ir ar tai nebus kokių nors lėšų švaistymas. Šis klausimas kartojamas iš eilės.

Atsakydamas norėčiau pasakyti, kad nemaža energetikos klausimų yra susiję su gana specifiniais techniniais dalykais, be abejo, ir politiniais, todėl pirminis šių klausimų svarstymas, manau, turėtų vykti specialiojoje komisijoje, o tik tada būti perkeliamas į jau esamas struktūras.

Dėkoju, kad taip įdėmiai išklausėte, ir prašau pritarti po pateikimo. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų norėtų klausti. Klausia kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pripažįstu, kad mūsų Energetikos strategija reikalauja atnaujinimo. Jūs buvote labai teisus, kad jau egzistuoja struktūros. Ar jūs nemanote, kad, tarkime, yra komisija dėl Ignalinos elektrinės, kuri nėra labai gausi. Ją būtų galima papildyti kitais nariais ir šios komisijos pagrindu kalbėti apie jūsų keliamus klausimus.

A.ENDZINAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisija nagrinėja labai specifinius klausimus, susijusius su šiuo regionu. Mano siūloma Energetikos reikalų komisija apimtų gerokai platesnį klausimų spektrą. Aš bandžiau jį čia išdėstyti. Tai yra ne tik uždarymo arba šios problemos klausimai, bet ir visos energetikos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs labai teisingai išdėstėte visus motyvus, ir gaila, kad čia jų nėra pridėta raštu kaip aiškinamojo rašto arba kaip šio nutarimo preambulės. Bet aš manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurį tokia komisija tikrai turėtų daryti, tai svarstyti naują Nacionalinės energetikos strategiją. Pagal Vyriausybės planą ji turėtų būti svarstoma tik 2007 metais, bet aš manau, jog ir Seime bręsta konsensusas, kad tokia strategija turėtų būti priimta Lietuvoje anksčiau. Ar jūs sutiktumėte, kad iš tikrųjų vienas iš pagrindinių šios komisijos tikslų, apibendrinant tai, ką jūs kalbėjote, turėtų būti naujos Nacionalinės energetikos strategijos svarstymas, išsami diskusija, nes, kaip rodo ir mūsų organizuotos diskusijos, ir diskusija spaudoje, su energetikos reikalais ir energetikos ateitimi, ypač po 2009 metų, tikrai yra labai daug neaiškumų.

A.ENDZINAS. Dėkoju. Iš tikrųjų pristatydamas savo šią mintį, aš bandžiau pasakyti, kad gyvenimas kelia naujus uždavinius ir klausimus, formuoja naujus iššūkius, į kurios dabartinė Nacionalinė energetikos strategija atsako, na, jeigu atsako, tai tik iš dalies. Be abejo, bent jau šių klausimų formulavimas ir naujos energetinės strategijos metmenys galėtų būti dalinė šios komisijos veiklos sritis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega, aš manau, jūsų pasiūlymas tikrai labai reikalingas. Tiktai gal dar sykį pakoreguotumėte jūsų siūlomos Energetikos komisijos interesą su klausimu, kuris taip susijęs su mūsų valstybės strateginiu saugumu, t.y. resursų nepriklausomumu, Lietuvos žaliavų resursų nepriklausomumo klausimu, kurį mes daugel metų sprendžiame. Ar tai būtų irgi jūsų veiklos objektas? Prašom.

A.ENDZINAS. Jeigu aš teisingai supratau, yra du klausimai. Asmeninio intereso šioje srityje neturiu, tai nėra mano interesas sukurti šią komisiją. O antra dalis, dar jeigu galima būtų…

PIRMININKAS. Emanueli, patikslinkit savo klausimą…

E.ZINGERIS. Aš patikslinau labai aiškiai. Aš pačioje pradžioje…

A.ENDZINAS. Atsiprašau, aš negirdėjau.

E.ZINGERIS. Mano klausimas nebuvo dėl jūsų interesų. Mano klausimas buvo, ar jūsų komisijos nustatytoje darbotvarkėje bus ir klausimas, susijęs su mūsų valstybėje gaunamų resursų nepriklausomumo klausimu.

A.ENDZINAS. Be jokios abejonės.

E.ZINGERIS. Ačiū. Taigi mano požiūris teigiamas.

A.ENDZINAS. Be jokios abejonės. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis kolega, iš jūsų pristatymo ir atsakymo į tuos klausimus, į kuriuos suspėjote atsakyti, aiškėja, kad ši komisija bus sudaroma tiktai energetikos strategijos klausimams svarstyti. Kaip jūs manote, ar Ekonomikos komitetas nepajėgus šio darbo atlikti? Kitus klausimus, kuriuos jūs minėjot, nagrinėja dar ir kitos komisijos. Tai ir Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisija. Tai jūs, kaip naujas komiteto narys, nepasitikite penkiolikos narių grupe, kurioje jau kelias kadencijas dirbantys Seimo nariai, ar jūs norite specialistų komisiją sudaryti?

A.ENDZINAS. Žinote, iš tikrųjų šiandien kelis kartus buvo klausimas dėl racionalaus darbo arba, pacituosiu turbūt pažodžiui, dėl lėšų švaistymo ir kiek tai kainuoja. Aš manau, kad Ekonomikos komiteto darbo valanda yra ganėtinai brangi, ir labai brangi, netgi pasakyčiau. Ir kai sukviečiamas visas būrys specialistų, labai gausus, Vyriausybės narių, yra dar brangiau. Aš manau, kad komisijos, sudarytos iš Seimo narių, kurie gana arti energetikos buvo iki politikos arba ir dabar yra, darbas būtų kur kas racionalesnis. Į komitetus ateitų, man sunku taip pasakyti, bet daugiau sukramtyta medžiaga, parengta tikslingai. O parengti galima ją būtent taip, kaip aš siūliau. Vienas iš būdų. Be abejo, galbūt yra ir kitų, geresnių, būdų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš sveikinu jus už drąsą, už tokius gerus jūsų norus kuruoti ir šilumą, ir dujas, ir elektros energiją. Mano klausimas būtų šiek tiek iš kitos pusės. Suprantu, kad komisija svarstys ir įstatymų pakeitimo projektus, galbūt ir dėl energetikos, nacionalinės strategijos… Bet aš norėčiau paklausti taip: kaip jūs įsivaizduojate, kokie bus tolesni komisijos veiksmai, kad jūsų tie visi sprendimai būtų realizuojami?

A.ENDZINAS. Tam yra plenariniai Seimo posėdžiai. Nė vienas sprendimas, kuriam jūs nepritarsite, nebus įgyvendintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, pristatydamas įstatymo projektą, keletą kartų minėjote, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas sukels papildomų problemų. Aš norėčiau išgirsti, ar jūs, kaip komisijos galimas narys, pasisakytumėte už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą ar už naujo bloko statybą? Kokia jūsų pozicija?

A.ENDZINAS. O dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo aš galėčiau pasakyti, kad esu už atliktą laiku, ekonomiškai ir techniškai pagrįstą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Būtent laiku, ekonomiškai ir techniškai pagrįstą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.J.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis kolega, kaip jums atrodo, kada mes galėtume išvysti tos komisijos produkciją, jeigu normaliai būtų dirbama, nes energetikos strategija šiuo metu yra labai aktuali ir kaip tik dėl integracijos klausimų. Iš tikrųjų visi šie klausimai yra svarstomi ir mums būtų labai gerai žinoti, ir Europos komitete vyksta tie patys svarstymai. O kol kas apsisprendimo, bent jau mūsų ekspertų, tikrai aiškaus nėra. Ir kaip papildymas klausimo būtų, ar tikitės, kad šiai komisijai pavyks geriau suderinti esamus interesus, kurie yra labai dažnai priešingi.

A.ENDZINAS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis kolega, jausdamas dėl šios dienos opozicijos darbotvarkėje svarstomų klausimų Seimo nusiteikimą, ypač valdančiosios daugumos, aš bijau, kad mes neišvysime šios komisijos. Galimas ir toks variantas.

PIRMININKAS. Klausia V.Vrubliauskas. Prašom.

A.VRUBLIAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti jūsų. Nė kiek neabejoju tokios komisijos reikalingumu ir netgi, sakyčiau, būtinumu, nes iki šiol esančios ir veikiančios Seime ir prie Seimo komisijos bei panašios institucijos geriausiu atveju dirba vangiai arba netgi šiek tiek sunkokai. Neabejoju, kad šios komisijos darbas visą tą procesą paspartintų. Gal jūs galėtumėte tiesiog patikslinti, ar yra klausimų, kurie, sakykim, būtų prioritetiniai jūsų numanomos komisijos darbe. Ir jeigu jie yra prioritetiniai, gal jūs galėtumėte įvardyti bent keletą iš jų? Ačiū.

A.ENDZINAS. Dėkoju. Iš tikrųjų tai rimtas klausimas. Dirbdami per šią sesiją, mes susidūrėm ir su Dujų įstatymu, ir su kitais energetikos klausimais, tiesiogiai susijusiais su energetika. Tai štai šių klausimų svarstymas mūsų Nacionalinės energetikos strategijos požiūriu būtų pats svarbiausias tos komisijos darbas. Svarstydama šiuos klausimus, komisija ir įvertintų, ar Nacionalinė energetikos strategija visiškai atsako į šių klausimų keliamas problemas , ar Nacionalinę energetikos strategiją reikėtų papildyti, ar nereikėtų papildyti, ar ja reikia vadovautis iki galo, iki jos termino galo, o galbūt formuluoti ją jau dabar, bent jau jos metmenis. Štai tie pagrindiniai komisijos uždaviniai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom. Nuomonė už – A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti teikiamam įstatymo projektui. Jis tikrai nereikalauja jokių papildomų lėšų, o mūsų darbo palengvinimui ir kokybės pagerinimui tikrai padėtų. Aš suprantu, kad galbūt kai kam atrodo, kad norima atimti iš jų įtakos sritį, kėsinamasi į dabartinę jų įtakos sritį komiteto lygmeniu, tikrai ne. Patikėkite, tai padės. Aš manau, kad mes šiuos trejus metus nuolat ir nuolat nagrinėsime energetines problemas. Todėl turėti instituciją, kuri galėtų dirbti vien tik energetikos klausimais, yra iš tikro vertinga.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Į mano klausimą kolega, aišku, atsakė, kad viskas yra sprendžiama Seime, bet kad ateitų iki Seimo, yra tam tikros statutinės procedūros.

Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad energetika yra prioritetinis klausimas, ir Ekonomikos komitetas pagal Statutą kaip tik ir svarsto šiuos energetikos klausimus. Labai abejoju, ar tikslinga turėti dvi institucijas, kurios spręstų adekvačius klausimus, susijusius su energetika. Iš esmės pagal praeitos kadencijos patyrimą komisijos – ir Verslo ir užimtumo komisija, ir kitos komisijos… vis tiek klausimai ateidavo į Ekonomikos komitetą. Man kartais būna net nepatogu, kai asocijuotų struktūrų žmones mes kviečiame į vieną komisiją, paskui į kitą, tie patys žmonės vaikšto ir mes tuos pačius klausimus sprendžiame. Aš siūlyčiau šiam nutarimo projektui nepritarti, nes mes tikrai nepasieksime to, ką girdėjome iš pranešėjo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjote nuomonę už ir nuomonę prieš. Prašom dėl nutarimo projekto apsispręsti balsuojant. Balsuojame.

Už – 40, prieš – 39, susilaikė 8. Komisijos sudarymui nepritarta.

Gerbiamieji, vėlgi ar yra prieštaraujančių, kad grąžintume tobulinti nutarimo projektą? Prašom.

A.KUBILIUS. Pirmininke, išties tenka stebėtis tokiu totaliniu visos valdančiosios koalicijos abejingumu šios dienos posėdyje. Abejingi vyresniems žmonėms, abejingi sveikatos problemoms, abejingi energetikos problemoms. Vienintelis dalykas, dėl ko buvo siūloma ši komisija, buvo tas, kad energetikos problemos yra Lietuvos strateginio svarbumo problemos. Apie tai kalba ir Vyriausybė savo ataskaitoje, kad čia yra daugybė įvairiausių galimų grėsmių, ir mes nežinome, kaip paaiškėjo iš įvairių diskusijų, ką darysime po 2009 metų. Ekonomikos komitetas visą šitą laiką, kiek dirbo, neturėjo kada susirinkti ir rimtai apsvarstyti šitų problemų. Veikia Ignalinos uždarymo pasekmių komisija, ir ši energetikos komisija galėjo apimti ir tuos Ignalinos uždarymo pasekmių klausimus. Aš nesuprantu, kodėl šitaip abejingai yra atmetami tokie reikalai? Kas čia pasidarė? Pavasaris, kokia nors mėnulio fazė, badavimas paveikė ką nors taip stipriai? Tikrai raginčiau į valstybės reikalus pažiūrėti aiškiomis ir skaidriomis akimis. Tą ragina daryti ir Prezidentas. Nepaisant to, kas ką siūlo, ar valdančioji koalicija, ar opozicija. Jūs pažiūrėkite į mūsų darbą, kai mums kartais tenka ginti Vyriausybės poziciją nuo visos valdančiosios koalicijos. Ar pagaliau galime kaip nors pamatyti Lietuvos reikalus, ne tik savo Darbo partijos reikalus?

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas iš salės: replika po balsavimo!) A.Čaplikas. Replika po balsavimo. Atsiprašau, gerbiamasis Algi, tikrai suteiksiu žodį, bet noriu pasakyti, kad mes vėluojame pagal darbotvarkės klausimus ir rizikuojame nesuspėti visų apsvarstyti.

A.ČAPLIKAS. Aš manau, mes niekur neskubame. Tiesiog trumputė replika ponui P.Vilkui. Aš supratau, kad nuo šios dienos mes turime Seime žmogų, kuris mums visada ir visais įmanomais klausimais atsakys, ką reikia daryti energetikos srityje. Pone Vilkai, niekas nesikėsino į jūsų įtaką, kurią jūs kartais painiojate turbūt tarp savo, kaip komiteto pirmininko, įtakos ir valstybės veikėjo įtakos. Aš pagaliau supratau, į ką reikės kreiptis norint gauti atsakymą dėl visų rūpimų energetikos klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, ar yra prieštaravimų, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti? Yra? Atsiprašau, tuomet alternatyvus balsavimas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Čaplikai, ačiū, kad mane taip aukštai vertinate, kad aš čia galiu viską padaryti, esu tikrai dėkingas. Bet dėl energetikos aš noriu pakalbėti iš esmės. Praeitame Seime buvo parengta energetikos strategija, mes visi čia balsavome, visi priėmėme ir ji veikia, ir ji visiškai niekam nekliudė. Dabar yra Ūkio ministerija, kuri rengia tą strategiją, mes čia galėsime svarstyti, galėsime keisti, galėsime koreguoti, yra žmonės, kurie prie to klausimo nuolat dirba. Mes dabar norime sukurti tokią komisiją, kuri pasinaudos Ūkio ministerijos specialistais, kad parengtų tą strategiją. Man atrodo, tai tikrai ne dėl to, kad kas nors nori nepriimti įstatymų. parenkite įstatymus normaliai, parenkite gerus ir mes tikrai pritarsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, alternatyvus balsavimas. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už tai, kad grąžintume nutarimo projektą tobulinti, tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad atmestume nutarimo projektą. Prašom.

Ačiū. Už – 37, prieš 48, siūloma nutarimo projektą atmesti.

2-4 darbotvarkės klausimas – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-412. Pranešėjas – S.Lapėnas. Pateikimas. Prašom. Atsiprašau minutėlę pranešėjo, dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į mūsų daugumą. Gal mes galime sutarti, kad visi įstatymai, kuriuos čia parengė, būtų atidėti tobulinti ir ko mes čia aušiname burnas? Kam mes vaizduojame, kad juos svarstome, atidėkime juos tobulinti, bendra formuluotė tinka visiems projektams ir einame visi namo. Kam čia tie žaidimai?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. S.Lapėnas.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-412 (pateikimas)

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, 2004 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis naujas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakciją įtvirtinęs teisės aktas įsigalioja po 6 mėnesių nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“. Per šį laikotarpį turi būti parengti visi lydimieji aktai, leisiantys ir užtikrinsiantys šio įstatymo veikimą nuo jo įsigaliojimo dienos.

Su nerimu mes stebėjome besikreipiančių įvairiausių asocijuotų struktūrų prašymus paspartinti šių poįstatyminių aktų rengimą. Frakcijoje pastaruoju metų apsvarstę pasirengimą šiam įstatymui, vis dėlto turėjome konstatuoti, kad iš 43 teisės aktų, būtinų šiam įstatymui veikti, yra parengti tik keturi. Bene daugiausiai argumentų, leidžiančių teigti apie tokią neigiamą įsigalėjusią praktiką, kai teisės aktai pradeda galioti be poįstatyminių aktų, be poveikio analizės konkretiems ūkio subjektams, aplinkai ir t.t, priveda prie to, kad naujasis įstatymas taip pat neįgyja tos galios ir neduoda laukiamų rezultatų.

Lietuvos savivaldybių asociacija ir įstatymo rengimo metu, ir laukdama poįstatyminių aktų šiandien konstatuoja, kad nėra šiam įstatymui įgyvendinti būtinos teisinės bazės. Nesant poįstatyminių teisės aktų, įgyvendinančios institucijos negali tinkamai ir laiku pasirengti minėto įstatymo įgyvendinimui. Rezultatas yra tai, kad stabdomos investicijos bei regionų ekonominė plėtra.

Šiame įstatyme nustatytos savivaldybėms privalomos vykdyti pareigos, tačiau neužtikrinamos nei savivaldybių teisės vykdant kultūros vertybių apsaugos funkcijas, nei šioms funkcijoms atlikti reikiamas finansavimas.

Mūsų teikiamo projekto esmė yra atidėti šio įstatymo įsigaliojimo terminą dar šešiems mėnesiams. Svarstymo metu mes galėtume galvoti ir apie trumpesnį laikotarpį. Tai nėra būtina sąlyga, tačiau, manau, Seimas pasielgtų labai principingai kadencijos pradžioje užkirsdamas kelią teisės aktų įsigaliojimui be poįstatyminių aktų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega H.Žukauskas. Prašom klausti.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Be jokios abejonės, pritardamas teikiamam projektui noriu pasakyti, kad šio įstatymo blogumas yra ne tas, kad trūksta daug poįstatyminių aktų. Noriu pabrėžti, kad šio įstatymo trūkumas yra tas, kad jis visos Lietuvos statybos procese sukels chaosą, nes be nesamų įstatyminių aktų reikės apie 120 poįstatyminių aktų taisyti Statybos įstatymą. Vadinasi, trumpam laikui – metams, pusei metų bus sukeliamas chaosas Lietuvos statybose, projektavimo stadijose ir t.t.

Šį įstatymą buvęs Seimas savo kadencijos pabaigoje priėmė skubėdamas. Tai yra brokas ir šiam Seimui reikia tą broką pateisinti. Aš siūlau balsuoti už jūsų teikiamas pataisas. Mano klausimas toks: kaip jūs manote, ar reikia sustabdyti šešiems mėnesiams, ar iš viso grąžinti tą įstatymą tikrinti, nes Konstitucinis Teismas tikrai šį dalyką paves Seimui daryti? Ačiū.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų svarstydami šį įstatymą mes nekėlėme klausimo, kad reikėtų kvestionuoti patį įstatymą, nors kai kurie teiginiai lyg ir leistų daryti tokias prielaidas, kaip ir jūsų minėtas nesuderinamumas su Statybos įstatymu.

Kitas dalykas. Grynai technologiniai dalykai, kai įvardijamas kultūros vertybių sąvadas, kurio iš esmės registrų sąraše nėra. Formaliai žiūrint kiekvienas teisininkas galėtų kvestionuoti tokį kultūros vertybių sąrašą, nes jis neatitinka to sąrašo, kuris yra registre. Bet, manyčiau, tas laikotarpis, kuriam būtų atidėtas šio įstatymo įsigaliojimas, iš tiesų duotų galimybę pačiai darbo grupei, rengėjams dar kartą dėmesingai peržvelgti galimus nesuderinamumus su kitais įstatymais.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti kolegą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausiai gerbiamajam kolegai H.Žukauskui norėčiau priminti, kad šis įstatymas Seime atsirado ne praėjusioje kadencijoje, o užpraėjusioje kadencijoje. Vienas iš to įstatymo autorių esu aš. Galite į mane pažiūrėti, jeigu nepažįstate, susipažinsime. Su juo kartu buvo pateikta 18 lydimųjų įstatymų. Po to pasidarė 23 tam, kad būtų priimta visa sistema. Ką padarė su tuo įstatymu buvęs Seimas, kuriame aš nebuvau, galėčiau klausti to Seimo kadencijos narių. Tačiau sumanymas buvo geras ir niekas nepasakė, kad prieštarauja Konstitucijai ar kam kitam.

Dabar klausimas jums, čia buvo tik informacija. Jūs teigiate, kad iš 43 tik 4 yra parengti. Ar yra parengti, ar jau yra priimti, nes parengti ir priimti yra ne tas pat? Galbūt parengtų iš tų likusių 39 jau yra 30, jau yra parengtų ir priimti dar yra ne mėnuo ir ne du. Todėl mano klausimas pasitikslinant, ar tie 4, kur jūs sakėte, parengti, ar 4 priimti, o parengtų yra visai kitas skaičius? Gal jūs galėtumėte į tą klausimą atsakyti.

S.LAPĖNAS. Nesiryžčiau kategoriškai ir labai tiksliai įvardyti poįstatyminių aktų tikslaus skaičiaus, nes dalis šių pataisų galėtų būti ir patikslinimų, galėtų būti ir ministro įsakymu patvirtinamų. Tačiau oficialiai pripažįstama, kad yra per 40 būtinų poįstatyminių aktų, iš kurių, matyt, tik apie 10% yra parengti ir šiandien galėtų pradėti galioti. Netgi vakar Vyriausybės posėdyje vienas iš nutarimų buvo dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalų, tačiau jis buvo daugiau dėl centrinės institucijos prie departamento papildomų narių, tarnautojų skaičiaus padidinimo. Kaip minėjau, visiškai neišspręsti to lygio dalykai, kurie turi užtikrinti šio įstatymo vykdymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolegė R.Žakaitienė.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra parašyta, kad paskatino būtent kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo pateikta informacija dėl šio įstatymo įgyvendinimui reikalingų aktų, todėl jūs pasiūlėte projektu atidėti įstatymo įsigaliojimą. Tačiau šiandien Seimo nariams yra išdalyta kultūros ministro V.Prudnikovo informacija, kurioje jis tikrai nuoširdžiai tikisi, kad Seimas to nedarys, nes jis, kaip ministras, jaučiasi atsakingas už tų poįstatyminių aktų parengimą ir, matyt, įsipareigoja tai padaryti laiku, gal vienos, dviejų savaičių… Ar jums neatrodo, kadangi yra toks ministro raštas, jūs galėtumėte atsiimti savo siūlymą?

S.LAPĖNAS. Dėkoju už klausimą. Bet tada prie šios citatos aš norėčiau pateikti ir citatą to paties V.Prudnikovo raštą, kuris buvo adresuotas mūsų frakcijai. Neįtikinamai skamba šis argumentas, kad įstatymą reikia stabdyti, nes neparengti poįstatyminiai aktai. Ne vienas įstatymas buvo įsigaliojęs su ne visai parengtais poįstatyminiais aktais, o šiuo atveju svarbiausi yra parengti arba baigiami rengti. Tačiau kai pradedame kalbėti apie konkrečius poįstatyminius aktus, deja, pernelyg mažai jų yra, o kaip girdėjom ir iš Seimo narių reakcijos, vis dėlto gresia gana stambūs ieškiniais valstybei už sutarčių sulaužymą, investicinių sąlygų pakeitimą. Manyčiau, mūsų Seimas, nepriimdamas šios atsakomybės, pratęstų tą neigiamą praktiką, kai įstatymai priimami be poįstatyminių aktų, iki galo neįvertinus poveikio konkretiems ūkio subjektams, aplinkai ir toms pačioms vertybėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Kolega, prieš savaitę, gal prieš 10 dienų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį klausimą, dalyvavo Prezidento atstovai ir Vyriausybės atstovai, ir Kultūros ministerijos vadovai, ir visų tų institucijų vadovai, kurios turi parengti poįstatyminius aktus. Buvo nuspręsta, kad iš tikrųjų įstatymo galiojimo nereikia atidėti, o reikia kuo skubiau užbaigti rengti tuos poįstatyminius aktus. Prieštaravo, sakyčiau, tik kai kurie Vilniaus, Trakų savivaldybių atstovai. Visi tie, kurie turi parengti tuos poįstatyminius aktus, net neprieštaravo.

Norėčiau jūsų paklausti. Ar iš tikrųjų reikia priimti, jūsų nuomone, šią jūsų įstatymo pataisą? O gal pakanka protokolinio nutarimo dar kartą įpareigoti Kultūros ministeriją, jos institucijas, kad poįstatyminiai aktai būtų kuo greičiau parengti? Nes mums buvo duota tokia informacija, kad tie poįstatyminiai aktai jau iš esmės yra baigti, tiktai derinimo stadija yra.

S.LAPĖNAS. Dėkoju už klausimą. Iš esmės aš jau esu atsakęs, bet dar kartą pakartosiu. Šeši mėnesiai buvo skirti tam, kad būtų parengti, suderinti ir priimti poįstatyminiai aktai. Tai yra faktas, kad tik 10% poįstatyminių aktų šiandien parengti. Nežinau, kolegos, mes galime priimti nutarimus, galime priimti deklaracijas, netgi krauju pasirašytus pasižadėjimus iškabinti viešai, deja, fakto mes nepakeisime. Po šešių mėnesių, skirtų šiam įstatymui parengti ir įgyvendinti, deja, reikalai nepajudėjo reikiama linkme ir reikiama sparta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs taip manipuliuojate skaičiais. Aš neklausiu dėl skaičių. Net prieš dvi savaites pateiktoje informacijoje apie šių įstatymų įgyvendinimo priemones yra pateikti ne 4, o tik 18. Iš tų dokumentų nebuvo gauta prieš dvi savaites, bet ne tai klausimo esmė. Aš manau, jūs pasidomėjote, kokie tai dokumentai. Tai daugiausia ministro įsakymai, tai netgi ne Vyriausybės nutarimai. Bet ne tai klausimo esmė. Mano klausimo esmė būtų tokia. Ar už šio jūsų siūlymo nekyšo jūsų partijos vadovo noras baigti kai kuriuos Vilniaus detaliojo plano pakeitimus verslo naudai? Ne kultūros, o verslo naudai? Labai ačiū.

S.LAPĖNAS. Ačiū. Iš tiesų nespręskime pagal savo asmeninį sugedimo laipsnį ir nevertinkime šių įvykių pagal savo vertinimo kriterijus. Kiek prisimenu, vertindami profsąjunginį turtą, taip pat galėjome vartoti analogiškus argumentus.

Deja, turiu pasakyti, kad Vilnius – tai ne visa Savivaldybių sąjunga, ne visa asocijuota struktūra, ne visa Architektų sąjunga, ne visi Paveldo įstatymą užtikrinantys darbuotojai, kurie irgi dvejoja dėl šio įstatymo galimybių veikti efektyviai. Jeigu jūs kalbate apie parengtus 18 projektų, tai galima kalbėti įvairiai. Bet šiandien priimti yra keturi, plius Vyriausybės nutarimas, priimtas vakar.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji, prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Aš, kalbėdamas už šio įstatymo įsigaliojimo termino atidėjimą, norėčiau pasakyti, kad tai nėra nuomonė, kurią čia bando suformuoti kai kurie socialdemokratai, kad tai vien Vilniaus problemas. Turime raštą, kurį ir jūs gavote. Jį pasirašė socialdemokratų meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas ponas Ričardas Malinauskas. Aiškiai išgirskite ir jo argumentus. Suirutė, kuri kils po šio įstatymo įgaliojimo ir teisės aktų neparengimo, bus akivaizdi. Nenoras ištaisyti situaciją yra nesuprantamas. Gal daugumai padėtų apsispręsti balsuoti už šio įstatymo atidėjimą argumentas, kad Vilniaus miestas įsipareigoja netvirtinti Senamiesčio detaliojo plano per šį laikotarpį, kol bus atidėtas įsigaliojimas? Aš jums mero vardu įsipareigoju, jis nebus patvirtintas, jeigu mes atidėsime šį įstatymo įsigaliojimą, vien tik todėl, kad būtų parengti poįstatyminiai aktai. Šiandien realiai yra parengti keturi, tą parašė mums kultūros ministras vakar dieną atsakydamas raštu. Seimui jis rašo visai ką kita. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R.Žakaitienė. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad dvejus metus rengtas įstatymo projektas, kurį rengė būtent Seimo sudaryta darbo grupė, įtraukiant savivaldos atstovus, architektų atstovus, taip pat paveldosaugininkus ir įvairiausių institucijų, taip pat Seimo narius, pasiekė tai, dėl ko labai daug kritikos sulaukia paveldo srityje atsirandančios klaidos ir kai kurie didžiuliai trūkumai. Todėl šis įstatymas sukonkretina tiesioginę valstybės institucijų ir savivaldybių atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą ir padeda taškus ten, dėl ko visą laiką kylą klausimai: kas kaltas? kodėl kaltas? ką daro? Šiandieninis kultūros ministro raštas yra įsipareigojimas, kad dauguma poįstatyminių aktų iki 20 dienos bus priimta, o kai kurie, kurie yra tikrai ministro įsakymai, bus priimti artimiausiu metu.

Tas pats Kultūros vertybių apsaugos departamentas blokuoja kai kurių poįstatyminių aktų teikimą, nes šis įstatymas numato ir to departamento reformą. Mielieji, įstatymas galioja nuo spalio mėnesio, todėl, manau, padarytume didžiulę klaidą, jeigu pratęstume priimto spalio mėnesį įstatymo įsigaliojimo terminą. Siūlau balsuoti prieš šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjote nuomonę už, nuomonę prieš. Prašom apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo balsuojant. Prašom balsuoti.

Už – 24, prieš – 43, susilaikė 16. Nepritarta.

Gerbiamieji, yra galimybė (buvo toks siūlymas, jį inicijavo kolega P.Jakučionis) parengti ir priimti protokolinį nutarimą šiuo klausimu. Ar galėtumėte parengti tokį projektą, kolega? Ačiū. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galėtų parengti tokio protokolinio nutarimo projektą? Gerai. (Balsai salėje) Prašom. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų galėtume imtis iniciatyvos ir patys parenti šį projektą, nes, matyt, valdančiajai daugumai ranka nekyla. Aš vis dėlto siūlyčiau neužmiršti Seimo narių šios dienos ir šios minutės, kai mes atmetėm mūsų geranorišką siūlymą, ir kada iškils teisminiai ieškiniai valstybei už sutarčių nesilaikymą, už investicijų sustabdymą, prisiminti šią dieną, kai mes turėjom galimybę tinkamai reaguoti ir pataisyti susidariusią padėtį. Na, o dėl pačios rezoliucijos rengimo, jeigu dar valdančiajai daugumai per mažai argumentų ir ji nesiims pati rengti šios rezoliucijos ar nutarimo, tikrai galime ateiti į pagalbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vidmantai, jūs irgi norite? Prašau.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau pastebiu, tai yra ne pirmas atvejis, kai vyriausybinės institucijos nevykdo Seimo pavedimų, įstatymais priimtų pavedimų parengti po įstatymų leidžiamus aktus. Tai yra ne pirmas atvejis ir jau tampa liga. Ir kaip paprastai, niekas neatsako. Ir dėl šio siūlomo projekto. Yra pasakyta: neparengta apie 20 po įstatymų leidžiamų aktų, nesvarbu, ar tai būtų ministro įsakymai, ar kiti aktai, tačiau jų nėra ir niekas neatsako. Aš siūlau, ypač valdančiajai daugumai, jų vietoje aš inicijuočiau komisiją tam, kad nustatytume, kokie pareigūnai kalti dėl to, kad aktai neparengti. O kalta ana Vyriausybė, aišku, ne jūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamieji, visi kiti sprendimai lyg ir tampa beprasmiai, nes įstatymas įsigalioja nuo balandžio 20 d., tuomet pasirinkimo mes neturime. Todėl šiandien turbūt racionaliausia būtų pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui parengti protokolinio nutarimo projektą, įvertinti tą situaciją, apie kurią mes čia kalbėjom, įvertinti Kultūros ministerijos veiklą vykdant Seimo pavedimus ir ateinančiam mūsų posėdžiui pateikti tą nutarimo projektą. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Gal gali posėdžio pirmininkas patikslinti, ko dabar mes čia vargstam ir kokias rezoliucijas rašysime, jeigu čia nėra jokios problemos. Ponai mielieji, ramiai atmetėt, jūs nematot problemos, tai ir nevarkite. Ką čia mes dabar rezoliucijas redaguojame vietoje, pavesti… Mes interpeliaciją galėsim ministrui surašyti už esamą chaosą ir bus paprasčiau. Aš siūlau nevargti prie rezoliucijos, o keliauti toliau darbotvarkės nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū už užuojautą. Taigi, mielieji, pasiūlymas pasilieka. Buvo pasiūlymas kelių Seimo narių: ir kolegos P.Jakučionio, ir kolegos V.Žiemelio įvertinti tą situaciją, su kuria mes šiandien susidūrėme. Taigi ar reikia balsuoti dėl to, kad pavestume Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui parengti nutarimo projektą? Nereikia? Taigi prašom kitam posėdžiui pateikti nutarimo projektą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-404 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-404. Pranešėjas – E.Masiulis. Pateikimas. Prašom.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, jūsų teismui teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pataisas. Paties siūlymo esmė yra labai paprasta. Apie tai šiuo metu gana daug yra kalbama. Tai yra gyventojų pajamų mokesčio tarifo pakeitimas. Šiandien šis tarifas yra 33%, mano siūlymas, kurį remia 29 Seimo nariai, yra tarifą sumažinti nuo 33 iki 24% nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Ši nuostata atitinka ir dabartinės Vyriausybės nuostatą, kadangi yra aiškiai pasakyta, jog Vyriausybė irgi ketina siūlyti Seimui gyventojų pajamų tarifo mažinimą. Skirtumas yra galbūt tik tas, kad Vyriausybė siūlo tai daryti per kelerius metus, t.y. etapais, o mano siūlymas yra tarifą mažinti iš karto, kaip minėjau, nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Kodėl iš karto?

Pirmiausia, mano įsivaizdavimu, tas palaipsnis mažinimas neduos tokio ekonominio efekto, kokį gali duoti didesnis tarifo sumažinimas, kai mes kalbame apie šešėlinę ekonomiką ir nelegalaus verslo mėginimą legalizuotis. Jeigu pradžioje bus sumažintas tarifas tik iki 27, tai tikrai mažesnė tikimybė, kad verslininkai, kurie šiandien dalį atlyginimų moka vokeliuose, pradės juos mokėti legaliai. Jeigu šis tarifas bus mažinamas, tai aš manau, kad bus didesnė tikimybė, jog verslo dalis legalizuosis ir taip tas pajamų praradimas, apie kurį čia mes dažnai kalbame ir girdime, kiek yra skaičiuojama, jis nėra toks, nes nėra visiškai įvertinama, kiek pinigų grįš per apyvartos mokesčius, kiek pinigų ateis dėl to, kad nelegali verslo dalis legalizuosis ir kiek postūmio duos ekonomikai kuriant naujas darbo vietas šis įstatymo projektas, per naujų darbo vietų sukūrimą ir jų apmokestinimą vėlgi papildomos pajamos eis į biudžetą.

Man tikrai džiugu girdėti, kad Vyriausybė pagaliau yra apsisprendusi mažinti gyventojų pajamų mokestį. Mes tiesiog siūlome nieko nelaukiant ir pradėti daryti šį konkretų darbą. Kviesčiau dabar klausti. Taupant laiką būtų geriausia, kad klaustų tik tie, kurie ruošiasi balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis Masiuli, aš tiesiog galiu įvertinti, kad jūs esate diversantas ir nenorite, kad Lietuva įstotų į euro zoną 2007 metais. Jūs turbūt susipažinęs su Mastrichto kriterijais, jums turbūt žinoma ir Slovakijos patirtis. Slovakija sumažino gyventojų pajamų mokestį iki 19%, bet biudžete taip pat liko skylė. Ir pasakykite, opozicija ką tik siūlė padidinti socialines įmokas, tarp jų ir į sveikatos biudžetą. Tai iš ko mes didinsime algas gydytojams, mokytojams, pagaliau kultūros darbuotojams? Siūlote streikuoti, bet iš ko jūs ruošiatės didinti? Tikrai nepasipildys tas biudžetas. Pasižiūrėkite Slovakijos pavyzdį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, Birute, už tokį gražų epitetą, mane diversantu pavadinot. Tikrai aš nesu diversantas, o iš tikrųjų siūlau pakankamai realius ir konkrečius dalykus, apie ką mes dabar ir kalbame, ir Vyriausybė kalba, ir valdančioji dauguma. Nereikėtų čia mistifikuoti kai kurių dalykų, kad mūsų nepriims į euro zoną 2007 metais. Kas čia per pionieriški iš viso tokie užsibrėžimai? Mes turime ateiti į euro zoną taip, kad Lietuvos žmonės nepatirtų nuostolių, ir taip, kad valstybė jaustųsi patogiai šioje euro zonoje, o ne bet kokia kaina išdegus akis ten pulti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, taip, sutinku, kad šiandien, sakykime, ne visi įstatymų projektai, kurie yra svarstomi Seime, vienas su kitu dera, dažnai yra prieštaravimų. Kai mes kalbam apie biudžeto deficitą, mano supratimu, visiškai neišnaudojamos vidinės biudžeto galimybės, kada mes kalbam apie išlaidų dalį. Išlaidų dalis tik didėja, jeigu pasižiūrėsim visų metų statistiką. Ir dabar mes matome, kad Vyriausybės sprendimais yra steigiami nauji etatai ir t.t. Kodėl mes nepabandom pasižiūrėti, kiek, taupydami vidinius resursus, mes galėtume sutaupyti pinigų. Ir galbūt taip pasidengtų bent jau dalis tų prarastų pajamų, kurias čia mes planuojam, nors vėlgi negalima tvirtinti, kad tos pajamos bus prarastos sumažinus gyventojų pajamų mokestį, nes tie pinigai liks ne kam kitam, bet žmonėms. Žmonės bus turtingesni.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išklausius kolegos kalbos atrodo, kad idėja labai priimtina, t.y. mažinsim iš karto devyniais punktais gyventojų pajamų mokestį, ateis iš kažkur menamos pajamos į biudžetą. Aš tik noriu pasakyti, kad toks siūlymas reiškia, kad biudžeto pajamų dalis mažinama milijardu 200 mln. litų, iš jų Privalomojo sveikatos draudimo fondas mažinamas 360 mln. litų. Prieš tai kalbėjusi kolegė profesorė V.Čigriejienė siūlė padidinti Sveikatos draudimo fondą ir atrasti 750 mln. papildomų lėšų. Jūs siūlote atvirkštinį variantą, t.y. ne papildyti biudžetą, rasti kur nors 750 mln., o dar sumažinti biudžeto pajamas 1 mlrd. 200 mln. litų. Man atrodo, kad jūs nesusipažinę su biudžeto sudarymo metodika. Žinokite, 840 mln. reikėtų nubraukti dabar, sudarant, modeliuojant 2006 m. savivaldybių biudžetus. Aš nemanau, kad savivaldybių merai, išgirdę tokį jūsų tikrai revoliucinį siūlymą, jus pagirtų. Ar atlikti kokie skaičiavimai ir iš kokių konkrečiai mokesčių jūs tikitės tą biudžeto netektį – milijardą 200 mln. litų – padengti?

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Man tenka apgailestauti, kad gerbiamasis buvęs finansų ministras Jonas Lionginas, Rolando Pakso Vyriausybėje pats rengęs įstatymų projektus, kuriuose buvo siūloma mažinti gyventojų pajamų mokestį, dabar prieštarauja šiai idėjai. Nežinau, aišku, gal su patirtimi ir daugiau proto, bet aš aiškiai noriu pasakyti, kad iš tikrųjų yra skaičiavimai. Jeigu mes skaičiuosime, kad vieno procentinio punkto sumažinimas reikštų apie 100 ar 120 mln. litų nepatekimą į biudžetą, tai aš manau, kad gerbiamasis J.Lionginas daro lygiai tą pačią klaidą, kokią daro mūsų Finansų ministerijos atstovai, kurie neskaičiuoja, kiek per PVM ateis pinigų, kiek per pelno mokestį ateis pinigų. Summa summarum skaičiuojant galima galvoti, kad vien jau iš tų pinigų apie 50% lėšų ateitų per vartojimo mokesčius, tų prarastų lėšų. Kita dalis, kaip aš jau minėjau, gali susidaryti dėl nelegalaus verslo legalizavimo, t.y. šešėlinės ekonomikos dalies mažinimo, ir, kaip jau buvo minėta, didesnių ekonominės plėtros tempų. Kai liks daugiau pinigų, bus kuriamos naujos darbo vietos, ateis per naujų darbo vietų apmokestinimą. Taigi viskas elementaru, pone Lionginai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, pritardami šiam įstatymo projektui, mes pirmiausia padėsime išspręsti ir kitą svarbią problemą, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį. Lietuvos gyventojų, legaliai dirbančių užsienio valstybėse, pajamos, grįžus į Lietuvą, yra apmokestinamos. Jis turi sumokėti skirtumą tarp pagal mūsų valstybės vidaus mokesčių įstatymus apskaičiuoto mokesčio ir užsienio valstybėje sumokėto mokesčio. Daugelyje užsienio valstybių nustatytas mažesnis pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų tarifas nei Lietuvoje, todėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 33 iki 24% turėtų teigiamos įtakos tai Lietuvos gyventojų grupei, kuri dėl itin sunkios socialinės padėties išvyksta dirbti į užsienio valstybes. Valstybė, negalėdama išspręsti užimtumo problemų ir pasirūpinti savo piliečiu, turėtų vykdyti tokią pajamų apmokestinimo politiką, kuri skatintų piliečius legaliai dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius. Taigi sumažinę šitą tarifą mes iš tiesų ir įgyvendinsime teisingumo tarp užsienio valstybių ir Lietuvos piliečių principus.

E.MASIULIS. Labai ačiū už tą komentarą. Iš tikrųjų labai aktualus dar vienas aspektas, kurio aš nepaminėjau, yra tai, kad mes iš tikrųjų šiandien jau esame bendroje Europos Sąjungos erdvėje ir tie žmonės, kuriuos jūs minėjote, kurie negauna darbo čia, važiuoja į užsienį, ten užsidirba tam tikrus pinigus ir grįždami dar turi tą skirtumą sumokėti. Šis projektas tikrai šiems žmonėms padėtų bent jau ta prasme, kad jie galėtų čia atsivežti legaliai užsienyje uždirbtus pinigus, jų daugiau turėti ir čia juos leisti. Mes šiuo įstatymu pagerintume gyvenimą tai kategorijai žmonių ir tokiu būdu labiau pasitikėtume savo piliečiais ir juos gerbtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi klausimams skirtas laikas baigėsi, paskutinis klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi Eligijus prašė, kad klaustų tik tie, kurie balsuos už šį įstatymą, tai aš tikrai balsuosiu už šį įstatymą, jeigu Eligijus man tuoj pat atsakys, kiek kartų Seimo narys E.Masiulis, priėmus šį įstatymą, gaus daugiau už žmogų, kuris gauna minimalų atlyginimą? Labai ačiū.

E.MASIULIS. Į tokius klausimus tik ponas A.Sysas gali atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė – už. Prašom. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Kadangi nėra pasisakančių prieš, taupysim laiką. Gal bendru sutarimu?

PIRMININKAS. Ačiū.

J.ČEKUOLIS. Bet tai ne dėl motyvų Atsirado prieš, tai jau reikia kalbėti.

PIRMININKAS. Taip. Nuomonė prieš. Prašom. Kolega A.Sysas. (Balsai salėje)

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, projekto pateikėjas E.Masiulis čia klausėjų buvo pavadintas, aišku, perkeltine prasme, diversantu ir nesusipažinusiu su biudžeto metodika. Galbūt panašiai nesusipažinę su biudžeto metodika ir diversantai Latvijos ir Estijos politikai. Prisiminkime, jog šio mokesčio tarifas mūsų kaimyninėse valstybėse yra toks: Latvijoje – 25%, Estijoje – 24%, ir galvojama mažinti iki 20%. Kaip tik aukštas gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra nurodomas kaip viena pagrindinių priežasčių ir kliūčių pritraukti į Lietuvą daugiau investicijų arba trukdančių sėkmingai dirbti Lietuvoje. Jeigu pritartume po pateikimo, svarstymo komitetuose metu būtų geriausias ir tinkamiausias laikas bei proga konkrečiai išstudijuoti visus su mokesčių tarifu susijusius klausimus. Tai viena. Antra, pati valdančioji koalicija savo susitarimuose ir Vyriausybė pabrėžia būtinybę mažinti šio mokesčio tarifą iki tokio paties lygio, koks yra siūlomas šiame teikiamame projekte, todėl jam galima pritarti po pateikimo ir svarstymo metu priimti teisingus sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Vien todėl, kad Eligijus nesugebėjo atsakyti į mano klausimą, aš turėčiau balsuoti prieš, nes paaiškinsiu Eligijui, kad šiuo atveju tas skirtumas būtų tik 11 kartų, nes gaunantis minimalų atlyginimą per mėnesį gautų 23 litais daugiau, o Seimo narys E.Masiulis gautų 270 litų daugiau. Tai vienas dalykas. Aš manau, kad jeigu Eligijus būtų siūlęs tokius mokesčius sumažinti tik tiems, kurių pajamos yra mažesnės, o ne visiems, tarp jų ir Seimo nariams, tai aš tikrai pritarčiau.

O dabar aš norėčiau pasakyti apie nuoseklumą ir nenuoseklumą pačių dešiniųjų, kurie vis kaltina socdemus, kad jie nenuoseklūs. Bet pirmasis siūlymas buvo skirti beveik 800 mln. papildomai sveikatos draudimui, o jau trečias ar penktas įstatymas kalba apie tai, kad nubrauktume 1 milijardą. Palaukite, ponai, kaip visa tai subalansuoti, jei vienu įstatymu jūs siūlote padidinti, duoti papildomai 800 mln. sveikatos apsaugai, o kitu milijardą nubraukti? Aš noriu priminti, kad dalis gyventojų pajamų mokesčio kaip tik ir eina sveikatos draudimui, kita dalis eina savivaldai, t.y. švietimui ir kultūrai, tai pačiai sveikatai, mokslui ir t.t. Tai kaltindami kitus nenuoseklumu… Vėl, matau ponas A.Kubilius sakys, kad socdemai nevykdo savo įsipareigojimų. Būkite nuoseklūs bent jau teikdami savo įstatymų pataisas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau kreipiausi į valdančiąją koaliciją, kad ji šiandien visą dieną nebūtų tokia abejinga, nes iš tiesų šis balsavimas valdančiajai koalicijai gali baigtis labai liūdnai. Noriu priminti, kad jeigu atmesite šį projektą, tai kitą savaitę Vyriausybė, besiruošianti pateikti tokį pat projektą, bus suvaržyta Seimo statuto ateinančius šešis mėnesius. Taigi raginu būti neabejingus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, išklausėme nuomones už ir prieš. Prašom apsispręsti dėl įstatymo projekto balsuojant. Prašom balsuoti.

Už – 41, prieš – 35, susilaikė 6.

Gerbiamieji, dar kartą balsuojame. Prašom. (Balsai salėje) Dar kartą balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 44, prieš – 34, susilaikė 4. Nepritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, dėl papildomo komiteto pasiūlymo nėra. Siūloma svarstyti įstatymo projektą gegužės 19 d.

Replika po balsavimo. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, išties labai gerai, kad yra pritarta šiam įstatymui po pateikimo, o jį koreguoti irgi galima taip, kaip gerbiamasis A.Sysas sakė. Jeigu jau nėra galimybių visiems sumažinti pajamų apmokestinimą… Aš manau, kad yra logiška tai, ką siūlė socialdemokratai. Pradžioje galėtų žengti žingsnį bent tie, kurie gauna ne daugiau 1 tūkstantį litų, kad jų mokestis būtų 24%, bet, kita vertus, labai daug racionalių argumentų pasakė šio įstatymo teikėjai. Verslininkai… Jeigu šis įstatymas būtų priimtas bent pusei metų, pamačius, kad tikrai mažėja biudžeto surinkimas, galima grįžti ir iš naujo svarstyti. Bet man atrodo, kad verslininkai nemokės tokiu atveju atlyginimų vokeliuose, o mokės atlyginimus oficialiai ir tikrai surinkimas į biudžetą nemažės. Kiti pasakyti argumentai buvo labai svarūs, kad padidės pajamos, žmonės daugiau pinigų išleis ir per pelno mokestį, per kitus tie pinigai grįš. Svarbiausias argumentas, gerbiamieji, mes… Pažiūrėkite, kokia demografinė situacija. Žmonės išvažiuoja iš Lietuvos, prakaitu užsidirba pinigus. Ne vienas į mane kreipėsi, kad jie negali grįžti dėl to, kad tuos pinigus iš jų atima, dalį pinigų atskaitant iš jų tą skirtumą. Jie pradėjo išsivežti tėvus, senelius į užsienį. Man atrodo, jeigu mes priimtume šį įstatymą, daugelis lietuvių grįžtų į mūsų valstybę ir čia uždirbtų tūkstančius, o kiti šimtus tūkstančių paliktų Lietuvoj. Aš manau, būtų didžiulė nauda mūsų valstybei. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas projektas Nr.XP-390 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas“ projektas, registracijas Nr.XP-390. Pranešėjas – J.Razma. Prašom. Pateikimas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“. Kaip žinote, čia kalbama apie negautą valstybės tarnautojų atlyginimo dalį, kai tai buvo padaryta pasinaudojant galiojusiu Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymu, kuris leido, stingant pinigų mokos fonde atitinkamoj institucijoj, taikyti darbuotojų atlyginimams atitinkamus koeficientus, kad tada jau tų pinigų užtektų. Konstitucinis Teismas pripažino tokį įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Suprantama, dėl ateities problema yra išspręsta ir ateity tokių įstatymų, manau, nė vienas Seimas nebepriims, bet dėl praeities problema liko.

Jau yra daugiau kaip dveji metai, kai tarnautojai, ypač tai jautriai yra pajutę policininkai, kiti ikiteisminio tyrimo institucijų darbuotojai, negavo gana nemažos dalies atlyginimo. Dabar jie bando tai spręsti administraciniuose teismuose. Šimtai pareiškimų dėl ieškinių, vargstama, kaip traktuoti tą situaciją. Aš atkreipčiau dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime ir išaiškinime atlyginimą iš esmės prilygino teisei į nuosavybę. Tai labai svarbus dalykas, kuris reiškia, kad tas, kiek žmogus turi įstatymo galimybių reikalauti neteisėtai atimtos nuosavybės, turėtų galioti ir dėl neteisėtai nusavintų atlyginimų, bet Konstitucinio Teismo nutarime vis dėlto nėra to detalaus išaiškinimo, kaip šis jų nutarimas turi galioti atgal.

Todėl teikiamame nutarime aš ir siūlau, kad Seimas kreiptųsi ir prašytų, kad būtų pateikti detalesni paaiškinimai. Kitaip sakant, kad būtų išaiškinta, jeigu valstybė laiku nesumokėjo tarnautojų atlyginimų, ar dėl to nukentėjęs asmuo už tą visą atlyginimų nemokėjimų uždelsimo laiką turi teisę reikalauti kompensacijų, atitinkančių bendrus konstitucinius teisingo atlyginimo už naudojimąsi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu principus. Kitaip sakant, jeigu traktuojame, kad tuo metu valstybei stigo pinigų, nesumokėta, kas priklauso, bet žmogus vis dėlto vėliau turi teisę reikalauti tos neišmokėto atlyginimo dalies, kuri jam teisėtai turėtų priklausyti.

Pagalvokim. Štai yra vienas policijos komisariatas, kuriam dėl kažkokių priežasčių teko didesnis mokos fondas. Yra pareigūnai, kurie turi tuos pačius etatus, atlieka tą patį darbą kaip ir kitam komisariate, kuriam jau buvo mažiau pinigų. Štai viename komisariate žmogus gavo mažesnį atlyginimą, kitame didesnį. Aš manau, tai yra akivaizdi diskriminacija, kuri niekaip negali būti pateisinama ir turi būti sprendžiama ateityje, bent per keletą metų. Siūlau prašyti Konstitucinio Teismo tokio išaiškinimo, kuris galėtų prisidėti prie dabar sudėtingų pareigūnams neišmokėtų atlyginimų sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs dažniausiai kalbate ir sprendžiate šią problemą tik dėl pareigūnų? Tas pats Seimas naudoja tą patį mažinimo koeficientą ir dalis Seimo darbuotojų, visi Seimo darbuotojai, lygiai taip pat gavo sumažintą atlyginimą. Net ta pati Valstybinė darbo inspekcija, kuri turi prižiūrėti įstatymus, naudoja koeficientą iki 0,7… Ar jums neatrodo, kad kai jūs kreipsitės išaiškinimo tik dėl šito, Konstitucinis Teismas ir toliau atsakys tiktai dėl pareigūnų, nors aš labai abejoju, kad mes gausime kitokį atsakymą, negu Konstitucinis Teismas jau ne kartą buvo atsakęs dėl tokių dalykų, dėl savo sprendimų ir galiojimo atgaline data. Kaip jūs žiūrite dėl kitų valstybės tarnautojų, juk mažinimas buvo ir penkiose ministerijose, ir beveik visuose departamentuose? Kaip su tais valstybės tarnautojais darysime? Labai ačiū.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, mano pateiktame nutarimo projekte kaip tik kalbama apskritai apie visus tarnautojus. Aš, teikdamas savo projektą, galbūt tik dabar kalbėdamas iliustravau policijos pareigūnais, bet pačiame nutarimo projekte kalbama apie visus apskritai. Čia nėra išskirti nei policininkai, nei pareigūnai. Tai būtų susiję su visais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų kreipimesi yra paminėti ne tik valstybės tarnybos, bet ir su ja susiję santykiai. Gal galėtumėte plačiau atskleisti esmę, kokie santykiai, susiję su valstybės tarnyba, ką jūs turėjote omeny?

J.RAZMA. Tai yra teisinės formuluotės, jos yra taip vartojamos. Čia iš esmės kalbama apie valstybės tarnautojus, kitaip sakant, apie visą būrį asmenų, su kuriais susijęs mano minėtas įstatymas dėl Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo ir kuris leido taikyti koeficientus. Į jį yra reagavęs Konstitucinis Teismas praeitų metų gruodžio 13 dienos nutarime, ir dėl jo yra prašoma platesnio išaiškinimo. Formuluotės yra tokios, kokios vartojamos galiojančiuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė – už, nuomonė – prieš dėl balsavimo motyvų. Kolega E.Pupinis – nuomonė už. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, tai nėra įstatymas, tai yra paprasčiausias kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Manau, ta institucija turėtų išaiškinti. Mes neturėtume bijoti teisybės, mes turėtume sužinoti tiesą ir gyventi pagal konstitucinę tiesą Lietuvoje. Todėl siūlau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, per praėjusius metus Seimas ne vieną kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą, vėliau prašydavo paaiškinti tą nutarimą, kurį Konstitucinis Teismas priėmė. Faktiškai mes jau turime nutarimą, mes turime jį skaityti, išmokti jį skaityti. Nematau reikalo dar kartą prašyti, kad Konstitucinis Teismas pasakytų tą patį. Tereikia priimti sprendimus tuos nutarimus įgyvendinant, o ne dar kartą prašyti Konstitucinio Teismo, kad jis paaiškintų, ką reiškia vienas ar kitas jo teiginys. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom apsispręsti dėl nutarimo projekto balsuojant. Prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 26, susilaikė 11. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą balsuojame dėl pritarimo. Dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje)

Už – 37, prieš – 28, susilaikė 9.

Gerbiamieji, 121 straipsnio 3 dalis: „Balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių. Jeigu pakartojus balsavimą rezultatas nesikeičia, posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip vienos valandos balsavimo pertrauką“. Taigi, gerbiamieji, prie šio nutarimo projekto grįšime 18 valandą.

Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-94. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-95 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7a klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-94. Pranešėjas – E.Masiulis. Taip pat lydintis šį įstatymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-95. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti už ankstesnį balsavimą. Tikiuosi jūsų supratimo ir palaikymo šiais klausimais. Jeigu galima, aš iš karto pateiksiu du projektus, nes jie tarpusavyje susiję.

Kadangi šie du įstatymų projektai tarpusavyje susiję, leiskite juos pateikti kartu. Teikiamų įstatymų projektų esmė yra atleisti nuo mokesčių tą sumą pinigų, tuos pinigus, kuriuos įmonė ar koks nors ūkio subjektas sumoka už būsimojo arba esamo darbuotojo įvairių lygių studijas aukštosiose mokyklose. Mes labai daug kalbame apie žinių ekonomiką, mes labai daug kalbame apie tai, kad trūksta lėšų aukštosiose mokyklose. Mūsų valstybė, šiandien turėdama vieną didžiausių skaičių studentų tūkstančiui gyventojų visame pasaulyje, tam skiria nepakankamą finansavimą. Iš čia atsirandą mūsų aukštojo mokslo bėdos. Taigi tai yra vienas iš siūlymų, kaip esant tokiai situacijai, kai valstybė nepajėgi skirti tiek pinigų aukštajam mokslui, tiesiog pritraukti lėšas iš privataus verslo, kad daugiau žmonių galėtų gauti kokybišką išsilavinimą, kad žmonės galėtų operatyviau persikvalifikuoti rinkoje studijuodami ar besimokydami vienos ar kitos profesijos. Toks būtų mano trumpas pateikimas. Laukių klausimų.

PIRMININKAS. Prašom klausti. Kolega J.Lionginas. Prašom klausti.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti dėl antrojo teikiamo įstatymo projekto, bet jeigu jūs pateikėte pirmąjį dėl pelno mokesčio, gal jūs skaičiavote, kiek maždaug biudžetas netektų pajamų?

E.MASIULIS. Labai ačiū už konkretų klausimą. Dabar yra sunku paskaičiuoti, kiek subjektų naudotųsi šio įstatymo lengvata. Jokių sociologinių tyrimų nėra daryta. Kiek teko bendrauti, tai yra gana aktualus klausimas, nes dažnai verslininkai patys kelia šį klausimą ir klausia, kodėl iki šiol nėra sudaryta tokių sąlygų. Manau, šia įstatymo lengvata būtų pasinaudota, kita vertus, galbūt tai sumažintų valstybės biudžeto apkrovimą ir galbūt nereikėtų skirti tiek, kiek yra skiriama šiandien.

PIRMININKAS. Prašom klausti. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis kolega, manau, kad tai yra gana racionalus ir geras pasiūlymas, kad būtų suteiktos mokesčių lengvatos tiems, kurie remia studijuojančius aukštosiose mokyklose. Ir šiuo metu kai kurie verslininkai remia studentus, bet jie neturi mokesčių lengvatų. Jie susiduria su kita problema: dažnai jie finansuoja, padeda baigti aukštuosius mokslus, o baigęs studentas iš karto išeina į kitą įmonę. Taip verslininkai patiria dar didesnių nuostolių. Ką šioje srityje būtų galima padaryti, ar nebūtų galima kokiu nors būdu pasiekti, kad studentas bent metus ar kiek laiko privalėtų darbuotis toje įmonėje?

E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Na, iš tiesų tokia problema egzistuoja. Aišku, santykius nustato ir šalyje galiojantis Civilinis kodeksas. Tačiau jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į Pelno mokesčio įstatymo mano siūlomą projektą, ten kalbama, kad iš pajamų gali būti atskaitomi mokesčiai, kuriuos Lietuvos vienetas tiesiogiai sumoka Lietuvos Respublikoje veikiančioms mokykloms už asmenų, kurie remiantis su šiuo Lietuvos vienetu sudaryta sutartimi yra įsipareigoję jame dirbti po mokymo pabaigos. Tai yra labai tiksli formuluotė, kuri projekte įtvirtinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega A.Sereika.

A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi sėdžiu salės dešinėje, balsuosiu už jūsų pateiktas pataisas, bet iš tiesų pasigendu skaičių, kiek tai kainuos biudžetui ir koks bus įstatymo efektyvumas. Kiek studentų galės tuo pasinaudoti?

E.MASIULIS. Čia reikėtų iš tikrųjų specialistų skaičiavimų, bet vėlgi noriu pasakyti, kad tokia praktika, kai viena ar kita įmonė apmoka studijas savo esamų arba būsimų specialistų, aukštosiose mokyklose nėra naujiena. Aš nežinau, čia buvęs švietimo ministras, matau, užsirašė klausti. Gal jis galėtų tiksliau pasakyti. Tarkim, „Mažeikių nafta“ anksčiau Klaipėdos universitete turėdavo keletą išlaikomų studentų, kurie paskui ateidavo dirbti į šią įmonę. Šiuo atveju vėlgi sunku pasakyti, bet aš manau, kad svarstymo metu komitetai galėtų paprašyti, jeigu po pateikimo mes pritartume, kad ministerija atliktų preliminarius skaičiavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.J.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūsų mintis, pasiūlytas sprendimas gali tikrai realiai daryti įtaką aukštojo mokslo procesui, pritraukti papildomų lėšų. Tiesiog norėčiau, kad jūs patikslintumėte vieną sąvoką. Įstatymo projekte rašoma „gali būti“. Kaip jūs įsivaizduotumėte, kas gali spręsti tokiu atveju, kas priimtų sprendimus dėl žodžio „gali“?

E.MASIULIS. Labai ačiū. Irgi tikslus klausimas. Aš manau, kad svarstymo metu mes turėtume iki galo išsiaiškinti, ar ši įstatymo nuostata nereikalauja kokios nors poįstatyminės tvarkos, kurioje galėtų būti tiksliai išaiškinta ir apibrėžti įvairūs atvejai. Nes, sakykim, tam tikro piktnaudžiavimo atvejų gali būti, gali būti mėginama plauti pinigus ir t.t. Aš manau, kad turėtų būti labai aiškiai nustatyta, įstatyme visko nesurašysi. Jeigu mes iš principo tai nuostatai pritartume, aš sutinku su jumis, kad tada iš tikrųjų turėtų būti formuluotė „gali būti“… nes jeigu bus poįstatyminė tvarka, kuri nustatys, kuriais atvejais ta nuostata netaikoma, tai, manau, tą situaciją tada išspręstų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, jeigu būtų priimta jūsų pataisa, be abejonės, ji paskatintų jaunus žmones mokytis, nes šiandien dar nemažai žmonių neturi pinigų mokytis, ypač aukštosiose mokyklose. Kartu norėčiau paklausti. Tobulinant šį įstatymo projektą ar nereikėtų pagalvoti, kad gal tik tam, kad jis būtų švaresnis teisiniu požiūriu, kad dirbantiems, o ne būsimiems. Jeigu nori dirbti toje įmonėje, jis įsidarbina, padirba tam tikrą laiką. Tai būtų ir pačiai įmonei saugiau. Nes iš karto sudaryti sutartį su dar nežinančiu, ką jis gali ir ką jis galės galbūt…

E.MASIULIS. Pagaliau neaišku, ko jis išmoks.

V.ŽIEMELIS. Taip, kokia yra rizika. Tai ar negalėtumėte patobulinti šia linkme?

E.MASIULIS. Aš manau, kad visiškai išmintinga pastaba. Tiesiog reikėtų daugiau diskutuoti apie tai. Pirminis siūlymas siūlo platesnį spektrą pasirinkimo. Bet jeigu mes matytume, kad sukelia papildomų problemų (reikia žiūrėti, ar su Civiliniu kodeksu nesikerta), iš tikrųjų galima būtų koreguoti. Bet svarbi pati principinė nuostata, kad jai pritartume.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau kolegos paklausti. Klausimai, į kuriuos jau atsakė. Vis dėlto reikėtų skaičiavimų ir pasižiūrėti, kokios būtų pasekmės. Bet norėjau dar patikslinti tą klausimą, kurį ką tik jums uždavė. Man rūpi du dalykai. Vienas dalykas, kad neatsitiktų taip, kad tuo projektu labiausiai pasinaudos, ko mes turbūt ir nenorėtume, įmonių vadovų vaikai ir t.t. Tikslinga būtų apibrėžti, kad turėtų dirbti, kad jau turėtų būti pasirinkęs bent profesinę kryptį ir turėtų darbo patirties. Tas būtų be galo svarbu, šiek tiek apsaugotų nuo tokių socialinių iškraipymų. Kitas dalykas, reikėtų sieti vis dėlto su tuo, kad tai turėtų būti ne nuperkamas diplomas, bet iš tikrųjų su žiniomis, su pažangumu ir t.t.

E.MASIULIS. Aš manau, kad pasiūlymai yra vertingi. Kita vertus, aš sakau, iš tikrųjų tas įstatymas… gali atsirasti tam tikrų nišų, kaip jūs minit, įmonių vadovų vaikai gali. Bet, kita vertus, aišku, yra ir akcininkų kontrolė. Jie turi žiūrėti, kad toje įmonėje viskas būtų gerai. Bet aš sutinku su jūsų pastabomis. Tai yra komiteto ir ministerijos tarpusavio dialogo klausimas. Svarbu, kad bendra nuostata būtų išreikšta.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji, nuomonių prieš nematau. Gal galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? Taip. Pritariame pateiktam įstatymo projektui. Ir 2-7a, ir 2-7b – abiem įstatymų projektams. Pagrindinis komitetas dėl abiejų – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną.

Seimo rezoliucijos „Dėl Katynės žudynių metinių“ projektas Nr.XP-383 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Katynės žudynių metinių“ projektas, registracijos Nr.XP-383. Pranešėjas – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti trumpą Seimo rezoliucijos projektą, kurio turinys turbūt visiems yra absoliučiai aiškus. Tekstas yra visiškai aiškus. Tai yra solidarumo su lenkų tauta išraiškos dokumentas. Lenkų tauta, kuri yra ne tik mūsų kaimynė, bet ir strateginė partnerė, kuri savo istorijoje yra išgyvenusi didelių tragedijų, panašiai kaip ir Lietuva, kaip ir kitos tautos, kuriai Antrasis pasaulinis karas prasidėjo nuo Katynės tragedijos.

Šiuo atveju, mes manom, galime išreikšti ne tik užuojautą ir solidarumą, bet kartu ir pritarti Lenkijos Seimo neseniai priimtiems sprendimams, kuriuose ši tragedija buvo aptarta ir kartu buvo išreikštas tikrai didelis nustebimas ir pasipiktinimas dėl to, kad Rusija, kaip Sovietų Sąjungos paveldėtoja, nepateikė informacijos apie šios tragedijos aplinkybes, kai žuvo daugiau nei 20 tūkst. Lenkijos karo belaisvių. Žuvo nuo Stalino sovietinių budelių rankų.

Manome, galime ne tik išreikšti užuojautą ir pritarti tokiai Lenkijos Seimo pozicijai, bet kartu išreikšti ir savo savarankišką poziciją iš tiesų išreikšdami ir protestą dėl to, kad Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra nutraukė šio nusikaltimo tyrimą. Solidarizuodamiesi su Lenkija galime kreiptis į kolegas lenkus prašydami pateikti ir mums nužudytų Lenkijos kariškių sąrašus, nes tarp jų gali būti ir lietuvių arba dabartinių Lietuvos piliečių giminių. Taip pat kreipiamės į Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gali turėti vienokių ar kitokių žinių apie šias žudynes, jeigu jų giminės nukentėjo ar žuvo šiose žudynėse, kad iš tikrųjų solidarizuodamiesi galėtume prisidėti ir konkrečiais veiksmais prie šios tragedijos tyrimo.

Baigdamas tik noriu pasakyti, kad solidarumas su kaimynais, mano įsitikinimu, yra tikrai svarbi mūsų pareiga. Mums tokio solidarumo reikėjo per Sausio tryliktąją, kaip tik mūsų kaimynai lenkai tokį solidarumą labai aiškiai parodė. Taigi kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją, kaip už svarbų mūsų su lenkų tauta tarpusavio santykių liudijimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūs kalbėjote kertiniu vertybiniu klausimu. Mes žinome, kad Rusija Boriso Jelcino laikotarpiu bandė atsiprašyti lenkų tautos. Mes iki šiol negavome Medininkų tragedijos… tų žmonių, kurie dalyvavo Medininkų žudynėse, archyvai Maskvoje po truputėlį yra uždaromi. Ar manote, kad mes galėtume dar prisidėti prie tų archyvų paieškos, adresuodami Maskvai klausimą dėl grąžinimo mums žinių apie žuvusius Medininkų tragedijos metu ir plius, žinoma, prisidėdami prie lenkų tautos pagrindinės tragedijos, kurioje dalyvavo Sovietų Sąjungos Josifo Stalino režimo iniciatoriai, masiškai žudydami karininkus, kurie, beje, buvo ir iš Lietuvos žemių, t.y. iš Vilniaus krašto, kai kurių žuvusių Katynėje karininkų kilmė buvo ir lietuviška? Kaip jums atrodo, kaip mes galėtume papildomai kartu su lenkais suderinti savo akcijas prašydami Maskvos duoti mums archyvinius duomenis ir duoti mums duomenis apie tuos karinius nusikaltėlius? Ačiū.

A.KUBILIUS. Šioje vietoje, manau, išties mums gal nereikėtų painioti kelių dalykų. Yra Katynės byla, ir, kiek aš suprantu, žuvusiųjų sąrašai yra žinomi Lenkijos vadovybei. Mūsų rūpestis galbūt būtų pažiūrėti, kiek tarp tų žuvusiųjų yra šiandieninių Lietuvos piliečių giminių.

Antras dalykas, aš tik galėčiau pasakyti, kad išties būtų svarbu, kad tas mūsų ir Lenkijos solidarumas, apie kurį čia kalbame, būtų neužmirštas ir šiais laikais, jis tikrai buvo ryškiai matomas 1990–1991 metais, Nepriklausomos Lietuvos signatarai tą gerai atsimena. Aš noriu tik pasakyti, kad ir šį dokumentą iš tiesų inicijavo profesorius Vytautas Landsbergis. Jis irgi kartu nori parodyti, kiek ta solidarumo tąsa ir šiandien yra svarbi. Aš tikrai kviesčiau ir šio Seimo narius, kurie galbūt nelabai prisimena to solidarumo išraiškas nuo 1990 metų, branginti šitą solidarumą ir jį šiandien pareikšti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo sutikdamas su dokumento turiniu, tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į 1 straipsnio, jeigu taip ją galima vadinti, žodis „išsirūpinti“. Tai nėra lietuviška formuluotė, manyčiau, jį reikėtų keisti žodžiu „prašyti“, jeigu norime aštresnės formos, galime rašyti „reikalauti“. „Išsirūpinti“ nėra… tai nevisiškai teisinga.

A.KUBILIUS. Kiek suprantu, „išsirūpinti“ šiuo atveju iš tikrųjų… aš nežinau, bet man atrodo, tai visai lietuviška forma. Mes kartais kalbą subiurokratiname, nors yra gražus lietuviškas žodis. Šiuo atveju mes norime tuos sąrašus gauti iš Lenkijos, o ne iš Maskvos, tai mums nėra ko reikalauti. Galime prašyti, galime išsirūpinti, aš manau, kad Lenkijos valdžia tikrai nedarys iš to kokių nors problemų ir paslapčių. Aš sutinku dėl jūsų siūlymo, tikrai sutinku. Nėra problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti kolegą V.Tomaševskį. Prašom.

V.TOMAŠEVSKIS. Ačiū, pirmininke. Sveikinu jūsų iniciatyvą, kartu manau, kad kai kurias rezoliucijos teksto vietas reikėtų patikslinti. Siūlyčiau preambulėje gal dar įrašyti, kad Seimas pabrėžia, kad Katynės žudynės buvo Molotovo–Ribentropo pakto pasekmės tęsinys. Mums, Lietuvos piliečiams, būtų labai svarbu, kad tai yra pasekmės tęsinys. Ir dar, aš žiūriu, yra sąvoka „kariškių sąrašus“. Manau, būtų tiksliau rašyti „karininkų“, nes ten nebuvo paprasti kariškiai. Ir dar manau, kad mes neturėtume skirti lietuvių ir kitų Lietuvos piliečių, gal vienu žodžiu galėtume parašyti šitą sakinį. Mano klausimas būtų toks: ar jūs manote, kad rezoliuciją reikėtų truputį paredaguoti?

A.KUBILIUS. Aš visiškai sutinku su tomis redakcinėmis pastabomis, nežinau, kaip Seimas nutars, ar bus redaguojama, ar čia galime bendru sutarimu pritarti, kas buvo pasiūlyta. Nematau dėl tokių pastabų… tikrai, kai kurios labai vertingos, kai kurios tik tikslinančios, todėl jas galima priimti be jokių didelių dvejonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi norintieji paklausė. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Prašom. Nėra? Gerbiamieji, užsirašiusiujų nebuvo. Galime pasirinkti kelis sprendimus šiuo klausimu, tačiau taip suprantu ir pranešėjas su tuo sutiko, kad būtų verta redaguoti rezoliucijos projektą. (Balsai salėje) Priimti su tomis pastabomis, atsižvelgti į pastabas, taip?

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tuomet galime priimti rezoliucijos projektą iš esmės atsižvelgdami į tas pataisas?

A.KUBILIUS. Taip, galime taip padaryti.

PIRMININKAS. Ar yra tam prieštaraujančių? Nėra. Yra. Reikia balsuoti? Tuomet prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume rezoliucijos projektui, įvertinę tas pataisas, kurios buvo atsakant į klausimus?

Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta su redakcinėmis pataisomis.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-229 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas 2-8 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-229. Pranešėjas – R.Palaitis. Pateikimas. Prašom.

R.PALAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pradėsiu nuo tokios istorijos. Mano kaimynas Jonas, jis toli gražu ne socialiai remtinas asmuo, jis yra vidutinis Lietuvos pilietis, gauna maždaug 1000 Lt į kišenę kas mėnesį ir turi vidutinę šeimą – du vaikus. Vienintelė Jono nelaimė, kad tie du vaikai mokosi aukštojoje mokykloje. Per metus už tokį mokslą universitete tenka sumokėti apie 12 tūkst. litų. Visa Jono alga, visos pajamos eina vaikų mokslui. Jonas suka galvą – ką daryti? Vaikai, važiuokite į užsienį padirbėti, ten gerus atlyginimus moka! Du vaikai studentai drausmingai nuvažiuoja į užsienį, per vasarą užsidirba šiek tiek pinigų, grįžta į mokslus, išleidžia tuos pinigus, o paskui, pasirodo, Vyriausybė trečdalį šitų pinigų nori iš jų atimti.

Tai dabar klausimas: ar mūsų valstybė atstumia nuo savęs Lietuvos piliečius, ypač studentus, skatina aukštąjį mokslą, ar visiškai atvirkščiai elgiasi – neskatina ir tik žiūri, kaip atimti iš jų paskutinę kapeiką? Mano teikiama įstatymo pataisa yra tokia, kad studentai, besimokantys Lietuvoje ar užsienio aukštojoje mokykloje, gavę užsienyje pajamų, nebūtų dar papildomai apmokestinami ir Lietuvoje, nes užsienyje nuo tų pajamų jie mokesčius jau sumokėję. Štai tokia pirmoji mano teikiamo projekto pusė.

Antra pusė yra šiek tiek gal mažiau svarbi, bet irgi ganėtinai. Įmonės, besirūpindamos savo darbuotojų sveikatingumu, retkarčiais apmoka jų reabilitacinio arba sanatorinio gydymo kelialapius. Įmonė apmoka iš savo pelno, sumokėjusi pelno mokestį, tačiau tie darbuotojai, pasigydę šiose įstaigose, valstybės verčiami dar nuo tos paslaugos, ką jie gavo, sumokėti 15% gyventojų pajamų mokestį. Tai čia irgi, ar mes nesuinteresuoti, kad mūsų gyventojai būtų sveiki, ar įmonės nesuinteresuotos, kad jų darbuotojai būtų sveiki ir geriau dirbtų? Suinteresuoti. Mano supratimu, tai reikia paskatinti ir iš gavusių paslaugą nereikalauti 15%. Štai dvi tokios trumpos mano teikiamo įstatymo projekto esmės. Laukiu klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Jūsų nori klausti A.Dumčius. Prašom klausti.

A.DUMČIUS. Gerbiamasis R.Palaiti, aš, pritardamas jūsų teikimui, norėjau jūsų nuomonės paklausti. Konkurso būdu gautos premijos, pavyzdžiui, už mokslo pasiekimus, gali būti gaunamos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jos apmokestinamos pagal mūsų įstatymus. Ar jums priimtina, kad nebūtų to apmokestinimo, nes tai yra netiesioginis darbas? Čia už ilgametį darbą, laimėjimą ir panašiai. Kaip, jūsų nuomone?

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų Lietuvoje yra ta problema, kad pas mus yra labai aukštas gyventojų pajamų mokestis. Užsienyje uždirbę žmonės (paprastai tarp valstybių būna tarpusavio neapmokestinimo sutartis) sumoka tam tikrą mokesčio sumą užsienyje, tačiau paprastai tuo pajamų lygmeniu, kur jie gauna, matyt, ir jūsų atveju, užsienyje mokesčio tarifas nėra aukštas, ir grįžęs į Lietuvą (pas mus tarifas labai aukštas) skirtumą tarp tarifų Lietuvoje pilietis privalo sumokėti. Lietuvos biudžetas per metus surinko iš tokių pajamų apie 19 mln. 2003 metais. Mano supratimu, jeigu mes norime nestumti žmonių išvažiuoti iš Lietuvos visam laikui ar ilgam, mes šito apmokestinimo turėtume atsisakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik nustebau, kad jūsų kaimyno vaikai moka dar trečdalį savo pajamų grįžę į Lietuvą. Aš kolegai tik noriu pasakyti, kad su 38 valstybėm Lietuva yra pasirašiusi sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Ir faktiškai beveik su visomis valstybėmis, į kurias važiuoja mūsų vaikai studijuoti, sutartys yra pasirašytos ir mokesčius reikia mokėti tik nuo skirtumo. Daugiausia studijuoja Anglijoje, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Norvegijoje. Sutartys galioja, ir mokesčių reikia mokėti tik skirtumą. Valstybėse, kurias aš išvardinau, mokesčiai yra didesni negu pas mus. Žinoma, yra progresyviniai mokesčiai, ir tas skirtumas gali būti 1, 2, 3%. Tai nėra didelė suma. Ką jūs įvardinate 19 mln., tai čia, žinoma, daugiau kaip 100 mln. pajamų gavo studentai. Dėl to aš nemanau, kad šiandien yra ta problema ir reikia daryti dar vieną mokesčių lengvatą. Ir Prezidentas pasisako, kad reikia mažinti mokesčių lengvatas ir tuos klausimus spręsti kitais būdais.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Gal jūs neišgirdote arba aš ne taip pasakiau, bet 19 mln. Lt paimama ne nuo studentų, o iš viso nuo uždirbtų pajamų užsienyje. Yra toks skaičius. Aš taip pasakiau, man rodo, jūs ne visai taip išgirdote. Dabar dėl studentų. Paprastai jie dirba mažai apmokamus darbus, dažniausiai užsienyje yra didelis neapmokestinamasis minimumas ir dažniausiai jie nuo tų pajamų, gautų užsienyje, iš viso nieko nesumoka, nes jie neperlipa neapmokestinamojo minimumo slenksčio, o grįžę į Lietuvą jie privalo sumokėti trečdalį visų gautų pinigų. Štai atsakymas, dažniausiai taip būna.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už, nuomonės prieš. Prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaravimų? Gerai, pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas. Aš įsivaizduoju, kad tuomet išsiaiškinsime ir dėl Vyriausybės išvados tuo klausimu. Svarstyti siūloma gegužės 19 dieną.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-267 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-267. Prašom. Pateikimas.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Vėl konstruosiu pavyzdį. Mano kaimynas Jonas nusipirko butą. Butas buvo labai apleistas ir jis nusprendė prieš apsigyvendamas susiremontuoti tą butą. Jis, aišku, remontavo iš savo atlyginimo pinigų, jau sumokėjęs gyventojų pajamų mokestį, kaip priklauso. Mokėjo firmai pagal sąskaitas. Firma nuo tų pinigų mokėjo pridėtinės vertės mokesčius, visus kitus pelno ir t.t. mokesčius. Dabar po 2 metų jam pasikeitė šeimyninės aplinkybės ir jis priverstas tą butą parduoti. Jis nieko nenorėjo uždirbti, tiesiog jis norėjo atsiimti tai, ką sumokėjo už butą ir tai, ką įdėjo remontuodamas. Jis atėjo į Mokesčių inspekciją, jam pasakė: ne, brolyti, tu nuo tų pinigų, kur įdėjai į remontą, privalai sumokėti 33% gyventojų pajamų mokestį. Jonas klausia: kaip, aš gi jau sykį gaudamas atlyginimą už tai sumokėjau mokesčius. Ne, brolyti, tu privalai vis tiek sumokėti pinigus, tai yra mokestį. Šiandien Lietuvoje yra tokia nekilnojamojo ir kitokio turto situacija. Taigi aš siūlau Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įvesti sąvoką „ir remontas“ ir pasakyti 19 straipsnyje, kad skaičiuojant apmokestinamą sumą į turto savikainą būtų įskaičiuojama ne tik rekonstravimo, kaip dabar yra projekte, bet ir remonto išlaidos. O remonto sąvoką (galbūt užbėgdamas už akių galimam klausimui) aš paėmiau labai panašią arba identišką iš organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento, kuris vadinasi „Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys“. Ten yra toks remonto apibrėžimas nurodytas. Štai ir visa mano pataisos esmė, kad jau sykį apmokestinti pinigai, sudėti į remontą, nebūtų vėl apmokestinami parduodant turtą.

PIRMININKAS. Prašom klausti. Kolega J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu tas kaimynas Jonas, kurį minėjote, gauna 1000 Lt, jo vaikai studentai, ir dar perka butus, remontuojasi, kaip supratau, labai prabangiai, nes problema sumokėti mokesčius, tai aš tik noriu pasakyti: reikėjo patarti kaimynui, kad jis būtų pagyvenęs dar vienus metus, tai yra 3 metus, ir jokių mokesčių mokėti į biudžetą nereikės.

R.PALAITIS. Bet jo šeimyninės aplinkybės buvo tokios.

J.LIONGINAS. Per metus laiko nieko nepasikeistų. Atskirai nuo remonto mokesčių niekas nesiskaičiuoja, skaičiuoja nuo buto pardavimo kainos. Šiuo atveju nereikia klaidinti kolegų. Jeigu neišlaikei 3 metus, tai klausimas aiškus, kad perki parduodi, perki parduodi, tai yra verslas, tai yra pajamos. Šiuo atveju buto remontas padidino buto vertę, gavo daugiau. Kolega, kaip jūs siūlote, ar nebus problema Jonui, jeigu jis remontavosi butą, tai, vadinasi, jis turės pagrįsti visą remontą sąskaitomis, iš ko pirko medžiagas, kas remontavo, kokie verslininkai remontavo. Tai jam bus daugiau problemų, jis išleis mokėdamas baudas daugiau negu sumokėdamas, kas priklauso, mokesčius valstybei. Dėl to, kolegos, aš manau, kad reikia nepritarti šiam siūlymui, o kolegai patarčiau geriau pakonsultuoti kaimyną.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Dėl sąvokos „perki parduodi“, „perki parduodi“, „perki parduodi“, „perki parduodi“. Mūsų mokesčių inspekcija labai gudri. Net tiems, kurie prekiauja akcijomis, išsyk pasakė: jeigu jūs per daug prekiausite, tai jau bus individuali veikla. Šiuo atveju garantuotai taps individualia veikla ir bus apmokestinama visiškai kitais metodais. Taigi kad šitas atvejis yra ne pavyzdys, ką jūs pateikėte. Čia yra vienetiniai atvejai.

Dabar dėl dokumentų pateikimo. Taip, jeigu nori vis dėlto remonto sąnaudas įskaičiuoti į turto pirkimo kainą, taip, tu privalai atininkama forma pateikti dokumentus. Jeigu tu suinteresuotas tuo, tu juos pateiksi. Jeigu tu, sakysim, pusiau juodais ar kokiais pinigais arba su neaiškiom firmom susidėjai, tu, aišku, to nepadarysi. Tai čia gana griežtai, pagal visus dokumentus, bet, mano supratimu, mokestis turi būti teisingas. Tai ir yra teisingumo principas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dalį klausimo jau uždavė kolega J.Lionginas, bet aš norėčiau tada dar pridėti vieną dalyką. Galbūt autorius sutiktų patikrinti sąvokas „remontas“, „kapitalinis remontas“, „rekonstrukcija“, kad būtų aiškesni tie dalykai, nes iš tikrųjų, sakykime, dabartiniuose daugiabučiuose namuose kapitalinis remontas, remontas ar rekonstrukcija… Labai sunku tą atskirti, nes kai kurių pertvarų ardyti negalima, nes ten dauguma laikančios sienos ir panašiai, ir taip toliau. Gal mes kitaip, lengviau, išspręstume tą klausimą. Aišku, aš sutikčiau, kad nereikėtų antrą kartą apmokestinti tų lėšų, kurios vieną kartą jau buvo apmokestintos ir panaudotos vertei padidinti. Aš sutikčiau su idėja, bet gal reikėtų pagalvoti apie kitas priemone, kaip spręsti šią problemą.

R.PALAITIS. Klausimas iš tikrųjų geras. Aš galvojau, kaip apibrėžti tą sąvoką, ir vienintelis dalykas, kur aš ją radau, tai buvo mano nurodytas Statybos techninis reglamentas. Ten yra maždaug tokia remonto apibrėžimo sąvoka. Iš tikrųjų labai nedaug pertvarkymų patenka į rekonstrukcijos sąvoką, daugiausia jie patenka tik į remonto sąvoką. Šitas dalykas, aišku, nesiginčiju, gali būti tikslinamas. Mano supratimu, jeigu įstatymo projektui bus pritarta, mes komitete galėsime šitą klausimą iš tikrųjų tikslinti, pasikvietę didelį būrį labai gerų specialistų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už, prieš buvo išsakytos. Prašome dėl įstatymo projekto apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) Buvo prieštaravimų. (Balsai salėje) Blogai. Ne tą vardą pavartojai. (Balsai salėje)

Už – 34, prieš – 22, susilaikė 14. Nepritarta. Ar yra prieštaravimų, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti? Nėra. Taip, bendru sutarimu grąžinam tobulinti. (Balsai salėje) Neaišku.

Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-158(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-158. Pranešėjas – V.Žiemelis. Pateikimas.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu siūloma patobulinti šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso normas, reguliuojančias įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimą kasacine tvarka, pagrindus.

Pagal šiuo metu galiojančias teisės normas Aukščiausiasis Teismas nepriima maždaug dviejų trečdalių kasacinių skundų. Tai yra labai daug. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Aukščiausiasis Teismas atsisakymą priimti kasacinį skundą dažniausiai motyvuoja tuo, kad materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas neturi esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui. Šiuo metu galiojanti formuluotė „materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ar taikymui“ gali būti aiškinama gana subjektyviai. Viena teisėjų kolegija, kuri priima kasacinius skundus, gali suprasti, kad teisės normų pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, o kita gali nuspręsti, jog neturi esminės reikšmės.

Pakeitus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsirastų, mano požiūriu, didesnė galimybė piliečiams ginti teises Aukščiausiajame Teisme. Ši pataisa turėtų pasitarnauti teisingesniam įstatymų taikymui, vienodam jų aiškinimui. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama suvienodinti kasacijos taikymo pagrindus, taip pat praplėsti piliečių galimybes Aukščiausiajame Teisme ginti savo teises.

Be to, siūlau papildyti Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu, kuris įpareigotų privalomai peržiūrėti bylą kasacine tvarka Aukščiausiajame Teise tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikino ar pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. vienu ir tuo pačiu klausimu yra priimti du skirtingi atskirų teismų sprendimai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip jau minėjau, šiuo metu tik apie 30% visų pareikštų kasacinių skundų priimami nagrinėti Aukščiausiajame Teisme.

Ne paslaptis, kad žmonės yra įsitikinę, kad teisingumas įsigalės tiktai aukščiausiojoje teisminėje instancijoje, ir labai nusivilia gavę Aukščiausiojo Teismo atsakymą, kad jų skundas net nepriimtas, nes padaryti teisės normų pažeidimai neturi esminės reikšmės vienodam teisės aktų taikymui ir aiškinimui. Mano pateikto Civilinio proceso kodekso pataisos, manau, sumažintų nusivylusių teisingumu žmonių skaičių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote tvirtinti du dalykus. Savo pirmuoju, siūlydamas išbraukti žodžius „turinčios esminės reikšmės“, paliekate „turinčios reikšmės“. Iš esmės nieko nepasikeistų, nes vis tiek turės turėti reikšmės vienodam teisės aiškinimui. Sakydamas, kad tai gana subjektyviai daroma, turėčiau sakyti, kad netiesa, nes kolegija svarsto klausimą, ar priimti nagrinėti kasacinėje instancijoje. Jeigu bent vienas iš trijų teisėjų išreiškia abejonę, kad reikėtų, tada tas klausimas, t.y. kasacinis skundas, priimamas svarstyti.

Dėl papildymo. Ar jūs nemanote, kad išvis iškreips visą kasacijos esmę, jei bus padarytas privalomas priėmimas, kai apeliacinės instancijos teismas panaikins pirmosios sprendimą? Tiesiog sprendimai bus dar subjektyvesni, nes automatiškai privers nagrinėti Aukščiausiąjį Teismą ir labai padidins išlaidas, o rezultatas nepasikeis.

V.ŽIEMELIS. Supratau. Gerai. Ačiū. Aš galiu atsakyti. Visų pirma Seimo tikrai neklaidinu ir žinau, kokia yra praktika Aukščiausiajame Teisme, nes pats ketverius metus dirbau advokatu. Skundus priima trijų teisėjų kolegija. Aš žinau labai mažai atvejų, kad kuris nors tos kolegijos teisėjas pasako „ne“. Taip paprastai beveik nebūna arba būna labai retai, todėl iš tikrųjų kiekviena kolegija, netgi priimdama tą patį kasacinį skundą… Jeigu turi galimybių dar kreiptis ir terminai leidžia, būna taip, kad ir priima. Netgi tokių atvejų būna. Taigi tikrai nevienodai traktuoja tą žodį „esminės“. Iš tikrųjų iš esmės padėties, ko gero, nepakeistų, tačiau aš pats kalbėjau su Aukščiausiojo Teismo teisėjais, jie mano, kad jiems tai gal šiek tiek ir atrištų rankas. Žodis „esminės“ reiškia labai daug. Ir teisininkai supranta, ką reiškia žodis „esminės“. Jeigu mes šitą žodį išbrausime, pačiam Aukščiausiam Teismui bus atvertos didesnės galimybės priimti kasacinius skundus.

Dėl atskirų teismų sprendimų. Tarp kitko, ir šiandien Aukščiausiajame Teisme labai dažnai priimami skundai, jeigu yra priešingi atskirų teismų sprendimai tuo pačiu klausimu, tačiau nėra tokios taisyklės. Turėtų būti tokia taisyklė. Negalima leisti, kad dviejų teismų sprendimai yra skirtingi, ir Aukščiausiasis Teismas nenagrinėja, nenusprendžia, kuris iš teismų yra teisus. Tai tik Aukščiausiasis Teismas ir turėtų tą nuspręsti, ir privalomai turėtų tą nuspręsti. Nes ir pirmos instancijos teisme dirba gana kvalifikuoti teisėjai, o apeliacinės instancijos kolegijoje, trijų teisėjų kolegijoje, kuri kaip paprastai nagrinėja, dažniausiai ne paslaptis, kad kolegijos nuomonę formuoja pranešėjas, o pranešėjas nebūtinai gali turėti aukštesnę kvalifikaciją negu pirmos instancijos teisėjas. Jis priima vienas sprendimą ir jaučia žymiai didesnę atsakomybę už priimtą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Labą dieną. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti, jeigu suformuluota ne visai tiksliai ir kolegija atmeta, ar yra galimybė kasacinio skundo teikėjui pataisyti savo kreipimąsi, prašymą, nes, pavyzdžiui, mažesnes pajamas gaunantys asmenys dažnai negali labai tiksliai ir kvalifikuotai surašyti savo pareiškimo. Ačiū.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Taip, jeigu leidžia terminai, yra trijų mėnesių terminas apskundimo Aukščiausiajam Teismui, jis gali pataisyti. Tačiau jeigu pateikia kasacinį skundą paskutinę dieną, aišku, nebėra laiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, gerbiamasis pranešėjau, kad jūs patikslintumėte 4 punktą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikino ar pakeitė, ar tai reikėtų suprasti, kad, ko gero, visais atvejais pirmos instancijos teismas priėmė teigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, o apeliacinis – neigiamą. Ar visais atvejais, jeigu neigiamą sprendimą priėmė apeliacinis (ir tai jau būtų trijų teisėjų sprendimas), reikėtų kasacine tvarka peržiūrėti skundą? Vadinasi, yra didesnis pasitikėjimas vienu teisėju, o trijų teisėjų sprendimu būtų nepasitikima.

V.ŽIEMELIS. Nebūtinai. Pirmos instancijos yra dvi pusės… civiliniame procese yra dvi pusės, t.y. priimtas sprendimas pirmos instancijos vienos pusės naudai, o apeliacinės instancijos sprendimas panaikino ir priėmė sprendimą kitos pusės naudai. Tai yra dvi pusės… čia ne baudžiamasis procesas. Ne, ne. Yra dvi pusės. Jūs pagalvokite. Vienos instancijos sprendimas priimtas neigiamas, kitos – teigiamas. O apeliacinė instancija priėmė atvirkščiai – kitos pusės teigiamą sprendimą. Natūralu, kad teisingiausią sprendimą turėtų priimti trečiasis – Aukščiausiasis Teismas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nuomonė – už, nuomonė – prieš. Dėl balsavimo motyvų kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Įjunkite, ačiū. Aš pritarčiau, be abejo, pateiktai idėjai ir redakcijai. Manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto specialistai ir kiti galėtų apsvarstyti vien dėl to, jog tai iš tikrųjų daugiau pasitarnauja teisingumui. Be to, kai yra abejonių arba skirtingi sprendimai, kaip visuomet sakoma, trečias kartas nemeluoja. Tuo labiau, kai tai išnagrinėja aukštesnės instancijos teisėjai. Todėl pritariu šiam projektui ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė – prieš. Kolega J.Sabatauskass. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai abejoju, ar pasieks šis projektas, tapęs įstatymu, tuos tikslus, kuriuos įvardijo kolega. Dėl pirmo pakeitimo iš tikrųjų niekas nepasikeis, ar išbrauksime žodį, vietoje dviejų žodžių“esminės reikšmės“ paliksime tik „turinčią reikšmės“. Niekuo nepasikeis, mano manymu. Dėl papildymo. Jeigu apeliacinėje instancijoje pasikeitė sprendimas arba jis buvo panaikintas, tai mes padarome taip, kad nepasitikime apeliacine instancija, kurioje yra teisėjų kolegija, ne Aukščiausiojo Teismo vienas teisėjas nagrinėja bylą, vienas aspektas. Kita vertus, gali būti, kad teisėjų kolegija, matys, kad galbūt iš viso bus tuščias laiko gaišimas, nes liks tas pats sprendimas, bet vis tiek turės svarstyti. Ir dar vienas dalykas. Neįvertinate, kolega, dar vieno momento. Naujasis Civilinio proceso kodeksas jau neleidžia laikyti paslėpus užantyje įrodymų iki apeliacinės instancijos, iki teisminio nagrinėjimo pirmoje instancijoje visi įrodymai turi būti pateikti. Todėl nebėra tos praktikos, kaip būdavo anksčiau pagal seną Civilinio proceso kodeksą, kai tyčia esminių įrodymų nepateikdavo pirmoje instancijoje, o išmesdavo tik antroje. Taigi būdavo abejojama, kad štai galbūt nesąžiningas procesas ir t.t. Todėl, manyčiau, nepasieks šis projektas tų tikslų, kuriuos deklaravo kolega, ir, manau, beprasmiška bus jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui prašom apsispręsti balsuojant.

Ačiū. Už – 29, prieš – 18, susilaikė 21. Nepritarta po pateikimo. Ar galime sutarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? Ačiū. Sutarėme bendru sutarimu.

Baudžiamojo kodekso papildymo 282¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-157 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-12 – Baudžiamojo kodekso papildymo 282¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-157. Pranešėjas – R.Remeika. Pateikimas. Prašom.

R.REMEIKA. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekto tikslas – sugriežtinti atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Siekiant šio tikslo siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinį vairavimą tokios būsenos.

Man lengva pristatyti šį projekto pataisymą, nes paskutiniai įvykiai kelyje parodė tam tikrą tendenciją, kuri atsirado nuo 2003 metų. 2003 metais įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui neliko baudžiamosios atsakomybės už pakartotinį vairavimą neblaiviam. Iki 2003 metų ( 2000 m. buvo įvesta ta nuostata) autoįvykių, kurių dalyviai buvo neblaivūs vairuotojai, mažėjo, nuo 2003 m. iki š.m. šių autoįvykių pagal statistiką padidėjo beveik 12%. Šiuo metu atsakomybę už teisės pažeidimus, padarytus vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas, bet tik tada, kai yra padaryta didelė žala arba pavojus gyvybei, arba mirtini atvejai.

Taigi šios Baudžiamojo kodekso pataisos tikslo nepasiekė, įvykių, kurių dalyviai yra neblaivūs vairuotojai, daugėja. Todėl šiandien aš teikiu Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio papildymą. Jis skambėtų taip: „Kelių transporto priemonės vairavimas, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pirma. Tas, kad pakartotinai per vienerius metus vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Antra. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tuo laikotarpiu, kai jam už teisės pažeidimą, padarytą vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Norėčiau paprašyti gerbiamąjį Seimą pritarti po pateikimo, nes ta tendencija ir statistika rodo, kad vairuoti neblaiviam pasidarė tam tikra mada keliuose sumokant administracines baudas, kaip reikalauja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Kolega, sankcijos už tokias veikas priklauso nuo to, ar buvo padaryta žala, ar nebuvo. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra diferencijuota nuo to asmens, kuris vairavo neblaivus, apsvaigimo laipsnio.

Dar vienas aspektas. Aš tiesiog primenu jums, ką parašė Teisės departamentas, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse jau yra numatyta galimybė pirmą kartą sulaikius už vairo neblaivų asmenį, atimti jam teisę vairuoti arba dirbti tam tikrą darbą. Kodėl jūs manote, kad to nepakanka? Iš esmės sankcijos bus tokios pačios. Dažniausiai bus taikomos baudos kaip ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Vadinasi, iš esmės niekas nepasikeitė.

R.REMEIKA. Aš drįsčiau nesutikti su gerbiamuoju Seimo nariu, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse… jūs gerai pasakėte, už pirmą kartą. Už antrą kartą arba už piktybinį važiavimą vėl be teisių ir vėl neblaiviam yra numatytos tiktai baudos. Nesvarbu, kiek kartų, nebekyla, tik iki 5 tūkstančių, ir viskas. Jūs pažiūrėkite. Tuo tarpu žmogus, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, praranda galimybę eiti tam tikras pareigas. Čia yra gilesnė potekstė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų daugiau nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Ne. Tuomet prašom apsispręsti balsuojant dėl pateikto įstatymo projekto. Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 19, susilaikė 19, nepritarta po pateikimo. Ar galime grąžinti tobulinti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra? (Šurmulys salėje) Nėra? Prašau? Vadinasi, tuomet alternatyvus balsavimas. Nuomonė už reiškia grąžinti tobulinti, nuomonė prieš reiškia atmesti. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 33, neužtenka, grąžiname tobulinti.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas projektas Nr.XP-390 (pateikimo tęsinys)

Gerbiamieji, laikas, kai mes galime grįžti prie… (Balsai salėje) Minutėlę! Prie Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas“. (Balsas salėje) Prašau? J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu noriu paprašyti šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Manau, Seimo dauguma, pirmiausia socialliberalai, dar nėra įvertinę, kad Seimo Pirmininkas, šiandien susitikęs su ikiteisminio tyrimo įstaigų profsąjungų atstovais, jų reikalavimams, kaip suprantu, iš esmės pritarė. Kai balsavome pirmą kartą, dėl daugumos nepatogiai turėjo pasijusti Seimo Pirmininkas. Kai yra siūlymas tik pasiaiškinti konstitucinius dalykus, niekas nenori to net daryti. Aš manau, kitą posėdį būsime mažiau pavargę ir tą balsavimą galėsime lengvai atlikti kitame posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime sutarti daryti svarstymo pertrauką? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Darome pertrauką iki kito posėdžio. Ar galime svarstyti dar vieną rezervinį klausimą? (Balsai salėje)

Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-265 (pateikimas)

Darbotvarkės 3 rezervinis klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-265. Pateikimas. Pranešėjai – R.Palaitis ir B.Pauža.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš savo stiliumi: buvo du kaimynai – vienas Petras, vienas Jonas…

PIRMININKAS. Raimundai, kaimynai nelabai populiarūs.

R.PALAITIS. …Petras savo vardu nusipirko laivą. Jonas nusprendė įsteigti firmą – uždarąją akcinę bendrovę – ir nupirko laivą uždarosios akcinės bendrovės vardu. Abu nusprendė likviduoti biznį – supjaustyti laivus į metalo laužą, ir už tai gavo kompensacijas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Petras, kuris turėjo įregistravęs laivą savo vardu, jokių mokesčių nemokėjo, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatytos išimtys, lengvatos, kad pinigai, gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, neapmokestinami.

Jonas, turėję firmą, pakliuvo. Vadinasi, jis turi sumokėti mokesčius, nes kompensaciją jo įmonė gavo kaip pajamas. Dėl to jis turėjo pelno ir metų pabaigoje privalėjo sumokėti pelno mokestį.

Žvejams šis klausimas yra be galo aktualus. Žvejai kreipėsi į mūsų Seimo Jūrų ir žuvininkystės reikalų komisiją. Mes komisijoje šį reikalą svarstėme ir nusprendėme visas Europos Sąjungos išmokas už supjaustomus laivus priskirti neapmokestinamoms pajamoms. Štai tokia mano įstatymo projekto esmė. Siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Nėra? Nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narių pranešimai. Yra pranešimas dėl Parlamentinių ryšių grupės su Filipinų Respublika įkūrimo. Pirmininkas – G.Mikolaitis, pavaduotojas – V.Domarkas. Grupę sudaro 21 narys. Su Filipinų Respublika.

Taigi, mielieji, visi posėdžio klausimai apsvarstyti. Skelbiu posėdžio pabaigą.