Penkioliktasis (42) posėdis
2005 m. balandžio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. balandžio 14 d. rytinį plenarinį posėdį. Siūlau pirmiausia registruotis. Registracija. Kolegos, prašom sėsti, registruojamės. Kol kas 66, bet dar ne kartą registruosimės. (Balsai salėje) Padarysime, aš dabar noriu kitą darbą jums pranešti. (Balsai salėje) Pakartosime tikrai.

2005 m. balandžio 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji yra pasikeitusi, nes per tą laiką, kai mes neposėdžiavome, atsirado naujų projektų ir juos teko sudėti. Ir pora klausimų yra neišnagrinėta komitetuose, todėl jų tenka atsisakyti. O išlieka svarbiausi ir kapitaliniai dalykai, t.y. Vyriausybės metinės veiklos ataskaita, primenu, kad šiuo atveju tai yra ir pranešimas, ir atsakymai į Seimo narių klausimus, plius, jeigu reikia, atsakinėja ir premjeras, ir ministrai. Ir, kas ypač svarbu, popiet – opozicinių Tėvynės sąjungos ir Liberalų ir centro frakcijų pasiūlyta darbotvarkė. Seniūnų sueigoje viskas aprobuota, nors buvo kai kurių ginčų. Jeigu dar kas turės kokių siūlymų, tai prašom. A.Kubilius?

Kolega V.Bogušis. prašom.

V.BOGUŠIS. Opozicijos lyderis užleido man tarti žodį.

PIRMININKAS. Tamstai didelė garbė.

V.BOGUŠIS. Esu sujaudintas. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pakalbėti dėl darbotvarkės, konkrečiai dėl 1-4 klausimo, t.y. dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo. Čia yra parašyta, kad svarstymas ir priėmimas. Jeigu būtų galima, aš vis dėlto prašyčiau, kad šiandien būtų tik svarstymas, o priėmimas būtų nukeltas vėliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi Seniūnų sueigoje taip buvo sutarta, tai gal kol kas palikime, bet kai tas klausimas bus pradėtas nagrinėti ir jūs pateiksite rimtų argumentų, tai išties bus galima apsiriboti svarstymu.

Dabar iš eilės – kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, yra užregistruotos mano ir P.Gražulio pataisos dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo, Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir Valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimo. Mes jau kreipėmės, kad šios pataisos būtų įtrauktos į opozicijos darbotvarkę, tačiau mums nesuteikta tokia galimybė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto teikiam du badaujantys Seimo nariai ir yra prisidėję dar du, aš manau, kad iš elementarios pagarbos šie klausimai turėtų būti įtraukti į popietinio posėdžio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega P.Gražulis tuo pačiu klausimu, ar kitu? Tuo pačiu ar kitu?

P.GRAŽULIS. Tuo pačiu.

PIRMININKAS. Tai prašau, tada aš iš karto atsakysiu. Prašom, P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad gerbiamasis Č.Juršėnas atsakys, kad yra suteikta teisė opozicinėms partijoms formuoti šią darbotvarkę ir jos neįtraukė šių gana svarbių klausimų į darbotvarkę. Tačiau, aš manyčiau, ir pats Seimas gali apsispręsti, nežiūrint į tai, kad opozicijos frakcijos prieštarauja, kad šie klausimai būtų įtraukti, galėtų pats Seimas savo sprendimu įtraukti šiuos klausimus į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jau viskas? Kolegos, tada aš noriu tikrai pasakyti tai, apie ką užsiminė ir kolega E.Klumbys, ir kolega P.Gražulis. Apie šiuos dalykus buvo kalbėta Seniūnų sueigoje ir buvo palikta darbotvarkė tokia, kokia yra. Primenu, kad pagal Statutą Seimo valdyba paskirsto vadinamąsias opozicines darbotvarkes visoms opozicinėms frakcijoms. Tai yra ir liberalai demokratai gaus ištisą darbotvarkę, nors jiems pagal procentus nepriklauso visa, bet kitos frakcijos neprieštarauja. Taigi tas bus gegužės mėnesį. Ir jūs turite teisę ten įsirašyti tai, kas jums tinka. (Balsai salėje) Jums reikėtų tai baigti anksčiau. Toks mano, kaip seno tamstos bičiulio, patarimas. O jeigu frakcija siūlo, tai tada mes iš tikro turėsime balsuoti, ar įtraukiame apskritai į darbotvarkę, kuri yra pakankamai prisodrinta. Kaip tik dabar frakcijos seniūnas…

V.MAZURONIS. Gerbiamas…

PIRMININKAS. Minutėlę! Tamstai žodis dar nebuvo suteiktas. Frakcijos seniūnas kolega V.Mazuronis.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Česlovai, jūs kaip tik pasakėte tai, ką aš norėjau pasakyti. Frakcijos vardu mes prašome įtraukti tuos įstatymų projektus ir ar įtraukti, ar neįtraukti, apsispręsti visam Seimui.

PIRMININKAS. Gerai. Ar A.Kubilius nori tarti žodį? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, liberaldemokratai turi visas galimybes spręsti savo problemas Statuto nustatyta tvarka. Jeigu jūs pritarsite jų pasiūlymams, tai čia bus jūsų reikalas. Aš noriu tarti keletą žodžių apie kitą svarbų reikalą…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausome!

A.KUBILIUS. …susijusį su Seimo darbu, bet nesusijusį su šio posėdžio darbotvarke, nebent jūs nutartumėte, kad tai reikia svarstyti ir šios dienos posėdyje.

Tai yra skandalingas atvejis, kaip Vyriausybė elgiasi su Seimo padarytais sprendimais. Kaip jūs žinote, vakar Vyriausybė uždarame savo posėdyje priėmė sprendimą pritarti Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos veiksmų plano 2005–2008 metais projektui. Aš nekalbėsiu apie jo turinį, tik noriu priminti, kad ir Seimo Narkomanijos prevencijos komisija, ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Sveikatos reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas, kuris turi pareigą ir teisę priimti sprendimą dėl Vyriausybės mandato, priėmė labai aiškias išlygas, į kurias Vyriausybė savo posėdyje visiškai nekreipė dėmesio. Taigi mūsų yra labai aiškus ir konkretus reikalavimas.

Dėl to, kad Vyriausybė, svarstydama šį klausimą ir pritardama be išlygų Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos veiksmų plano 2005–2008 metų projektui ignoravo Seimo Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos komitetų bei Narkomanijos prevencijos komisijos paminėtus priimtus sprendimus, tuo viršydama savo kompetencijos ribas, mes primygtinai reikalaujame, kad Vyriausybė nedelsiant atšauktų savo sprendimą, arba kitą savaitę mes imsimės veiksmų inicijuoti interpeliaciją ministrui Ž.Padaigai, kuris šį sprendimą inicijavo Vyriausybėje.

Ir mano trumpos kalbos antra dalis.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Vakar kreipiausi ir į ministrą Ž.Padaigą, ir į premjerą A.Brazauską dėl labai paprastos priežasties. Ministras Ž.Padaiga nedalyvaus šios dienos Seimo popietiniame posėdyje, nes išvyksta, negalės dalyvauti opozicijos darbotvarkės svarstymo reikaluose, kur mes prašėme jį dalyvauti, nes manome, kad iš tiesų medikų streikas yra labai svarbus dalykas. Kiek žinome, jis taip pat nedalyvaus ir kitos savaitės ketvirtadienio posėdyje, nes taip pat planuoja išvykti. Mes kreipiamės į premjerą ir į ministrą prašydami ministro susilaikyti nuo tokių kelionių, nes manome, kad Seimas neturi galimybės rimtai svarstyti susiklosčiusios sveikatos reikalų padėties, todėl siūlome ir Seimo vadovybei daryti įtaką Seimo patvirtintos Vyriausybės vadovams ir ministrui, kad ministras liktų Lietuvoje ir galėtume visi kartu spręsti šią svarbią problemą.

PIRMININKAS. Prašom savo raštišką kreipimąsi perduoti ir bus galima atitinkamai veikti. Bet galimybė pasikalbėti su Vyriausybe bus nuo 12 val., taip pat ir šiuo klausimu.

Dabar grįžtame prie vieno formalaus siūlymo dėl darbotvarkės, t.y. dėl kolegų E.Klumbio, P.Gražulio ir V.Mazuronio siūlymų įtraukti visą paketą papildomų klausimų, dėl kurių Seniūnų sueiga mano, kad reikia spręsti vėliau, kai bus atitinkama kolegų liberaldemokratų darbotvarkė. Taigi, kolegos, prašom pasiruošti ir… Jau antrą kartą P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, Č.Juršėnas pristatė, kad visas paketas užimtų daug laiko. Aš manau, kad šie klausimai užimtų daugiausia 15 minučių laiko, nes tai yra vienu geru sakiniu papildyti trys įstatymai. Taigi nereikėtų klaidinti, kad būtų labai ilgas svarstymas, tikrai daug svarstyti nereikėtų. Jeigu kas turėtų pasiūlymų, prašau po pateikimo teikti siūlymus. Aš manau, taip būtų galima. Ir aš, dabar pagalvojęs, turiu pastabų, nors pats registravau. Labai gerbiamus Seimo narius prašyčiau, kad geranoriškai atsižvelgtų ir įtrauktų šį įstatymą į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, net ir atsižvelgdamas į tamstos žinomą situaciją, aš turėjau pranešti, kad yra Seniūnų sueigos atitinkamas nusistatymas. Kolega R.Ačas.

R.AČAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai prašyčiau…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Prašom. Kolega R.Ačas.

R.AČAS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Kolega R.Ačas. Prašyčiau abiem rankom į mane kreiptis. Prašom. (Balsai salėje: nesupratau.) Aš paskui paaiškinsiu. Prašom.

R.AČAS. Kolegos, tikrai paprašyčiau, kad įtrauktumėte šį klausimą į darbotvarkę, juo labiau kad mes dabar iš opozicijos lyderio sužinojome, kad ministro Žilvino Padaigos nebus, o pagal darbotvarkę praktiškai bus sutaupyta valanda laiko.

PIRMININKAS. Aišku. Mielieji kolegos, prašome susikaupti, bus dar viena registracija, ir mes turėsime balsuoti, ar papildome darbotvarkę tais klausimais, kuriuos pasiūlė kai kurie Seimo nariai, konkrečiai Liberaldemokratų frakcija, ar juos paliekame taip, kaip Seniūnų sueiga buvo apsisprendusi, kai ateis dar viena opozicinė darbotvarkė. Ar aiškus balsavimas? Tie, kurie remiate kolegų liberaldemokratų siūlymą, balsuojate už, o tie, kurie manote, kad tuos dalykus svarstysime vėliau, kaip buvo sutarta Seniūnų sueigoje, balsuojate kitaip. Ar aišku? Prašome balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Mes balsuojame, ar įtraukiame papildomus klausimus, kuriuos Seniūnų sueiga siūlo įtraukti vėliau.

Už – 24, prieš – 28, susilaikė 41. Neįtraukta. Taigi darbotvarkė yra tokia, kokia buvo. Ar reikia dėl jos visos balsuoti, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Dar kartą kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Seimas šiuo balsavimu dar kartą parodė, kad jisai nori, kad KGB rezervistai kuo ilgiau išliktų aukščiausiuose valstybės postuose. Aš suprantu, kad taip balsuoja valdančioji pozicija, kurios atstovai ten yra, tačiau mane ir toliau ypač šokiruoja konservatorių ir liberalų elgesys. Tai dar kartą parodo, kad tuo klausimu mūsų Seime yra nepaprastai galinga koalicija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Taip pat noriu pasakyti repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Labai apgailestauju, kad tie Seimo nariai, kurie ne kartą kreipėsi į mus, kad nutrauktume bado akciją, rinko parašus ir savo pareiškimuose išdėstė tai, kad remia mūsų poziciją… Tačiau kai realiai reikia šitą klausimą spręsti, tas klausimas atidedamas ir nesprendžiamas. Didžiausią akmenį aš norėčiau įmesti į konservatorių ir liberalų daržą. Jie formavo darbotvarkę ir turėjo teisę įrašyti į savo darbotvarkę šį klausimą. Taigi, ponai konservatoriai, dar kartą aiškinkitės ir visuomenei, ir politiniams kaliniams, ir savo sąžinei, kam jūs vis dėlto atstovaujate. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijos ir replikos baigtos. Darbotvarkė patvirtinta tokia, kokia yra.

Laukinės gyvūnijos įstatymo 2, 9, 10, 11, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-354* (priėmimas)

Dabar darbotvarkės 1 klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-354. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką kolegą A.Bosą. Ar kuris kitas ateina į tribūną? Kolega G.Jakavonis galėtų? Kolega G.Jakavonis – komiteto vardu. Laukinė gyvūnija. Yra aukštesnio rango atstovas kolega V.Rinkevičius, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitetas apsvarstė projektą ir pritarė. Galutiniam variantui buvo gautos Teisės departamento pastabos. Komitetas bendru sutarimu visoms pastaboms pritarė. Siūlome priimti projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų kai kurios Teisės departamento pastabos buvo patikslinančios. Komitetas pritarė, vadinasi, mums reikia iškart pastraipsniui. Čia yra keletas straipsnių. Mielieji kolegos, ar reikia dėl kiekvieno balsuoti?

2 straipsnis – bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Sutinkam? Ačiū. 9 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 10 straipsnio pakeitimas. Sutinkam. 11 straipsnio papildymas. Niekas neprieštarauja. 14 straipsnio pakeitimas. Ir paskutinis – šio įstatymo 6 straipsnis, arba bazinio įstatymo 20 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja. Ačiū.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Tada prašome pasiruošti. Pirmas balsavimas. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, registruojame ir balsuojame už Laukinės gyvūnijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 89, už – 87, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai. Įstatymas priimtas. Dėkoju.

Vietos savivaldos įstatymo 7, 8, 17 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-219(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7, 8, 17 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-219(3). Priėmimo stadija. Pranešėja D.Bekintienė – pagrindinio, Valstybės valdymo ir savivaldybių, komiteto vardu. Prašome į tribūną.

D.BEKINTIENĖ. Laba diena visiems susirinkusiems. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti Vietos savivaldos įstatymo 7, 8, 17 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui. Buvo gauta Teisės departamento pastaba, su kuria reikėtų sutikti. Ji yra dėl įstatymo projekto juridinės technikos. Jeigu Seimas irgi tam pritartų, Dokumentų skyrius, rengdamas redakciją po priėmimo, atsižvelgtų į buvusią numeraciją. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, yra trys straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Dėl kiekvieno. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar nereikia?

Taigi 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio papildymas. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 8 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir 3 straipsnis – 17 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Galime priimti? Ačiū.

Prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, atkreipiu dėmesį į tai, kad vietos savivaldos institucijos, išduodamos leidimus investuotojams objektams statyti, organizatoriams rengti įvairius masinius renginius, taip pat eksploatuoti transporto priemones ir kitas priemones, turi įgyvendinti visus jos nustatytus triukšmo mažinimo reikalavimus. Taip pat turi prižiūrėti, kaip įgyvendinamos žalos visuomenės sveikatai ribojimo priemonės. Manau, kad minėtas įstatymo projektas yra tiesiogiai susijęs su triukšmo valdymo įstatymu, ir siūlau pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nematau norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, prašom susikaupti ir prašom į savo darbo vietas. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Už – 81 ir susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-269(2*). Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-270* (svarstymas)

Trečiasis kompleksinis darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-269(2) ir Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-270. Svarstymo stadija. Yra keli komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiu gerbiamąją V.Čigriejienę pasakyti kalbą pagrindinio komiteto vardu. Prašom, profesore.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Laba diena visiems. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektą Nr.XP-269 ir iš esmės nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui. Visi komiteto nariai bendru sutarimu balsavo už. Papildomi komitetai buvo Užsienio reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Yra pateikta vieno eksperto nežymi pastaba, tačiau komitetas tai nuomonei nepritarė. Šiai nereikšmingai pastabai Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, o bendru sutarimu šiam projektui pritarė.

PIRMININKAS. Ir antrasis projektas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Antrasis projektas. Svarstytas 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu, visi balsavo už.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Dabar papildomų komitetų vardu, pirmiausia L.Počikovska – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.

L.POČIKOVSKA.Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šiuos įstatymų pakeitimus ir pritarė Respublikos sveikatos draudimo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą, aiškią kalbą. R.Turčinskas – Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašyčiau kolegą kalbėti apie abu projektus.

R.TURČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Minėtam projektui komitetas pritarė vienbalsiai: už – 12, susilaikiusių ir prieš nebuvo, 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarė ir atsižvelgė į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vieno komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – kolegė I.Degutienė. Prašom. Taip pat prašyčiau dėl abejų projektų.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Abiem atvejais komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams. Dėl 6 straipsnio: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Komitetas bendru sutarimu pritarė 6 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoms niekas neužsirašė. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Kolega A.Dumčius? Prašom. Spustelkite.

A.DUMČIUS. Gerbiamieji kolegos, įstatymai, kuriems šiandien siūlomos pataisos, yra labai svarbūs. Ypač noriu atkreipti dėmesį į seno amžiaus žmonių, kuriems per 85 metų, įvairias problemas. Kaip žinote, jie turi daug gretutinių susirgimų, socialinių problemų. Gerbdami senatvę, mes tikrai turime įstatymams pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dar kartą klausiu, ar reikalauja kas nors balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Gerai, balsuokime. Aš siūlau balsuoti iš karto dėl abejų projektų. Galime? Prašome registruotis ir balsuojame, ar pritariame abiem projektams po svarstymo. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 83, susilaikė 5. Projektams pritarta.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Alberto Šarkio peticijos

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kadangi mes, nepaisant įžanginių ginčų, šiek tiek sutaupėme minučių, aš siūlau dabar išnagrinėti paskutinįjį rezervinį klausimą, tai yra išspręsti vienos peticijos likimą. Kviečiu į tribūną pranešėją komisijos pirmininkę M.Petrauskienę. Prašom.

M.PETRAUSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Alberto Šarkio pateikto pasiūlymo peticijoje dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo. Pareiškėjas siūlo pakeisti šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalį taip, kad Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės, miško ar vandens telkinį valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, jeigu jie jau turi šiose saugomose teritorijose nuosavybės teise priklausančius žemės, miško sklypus ar vandens telkinius.

 Dabar įstatymas nustato tai, kad valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiam žemės, miško ar vandens telkinio plotui neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie tose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat kurie iki minėtos datos gyveno šiose teritorijose arba jų sutuoktinis šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jo dalį. Šiuo atveju pareiškėjas gyvena Vilniuje, todėl jis šios teisės neturi.

Seimo Peticijų komisija šių metų kovo 22 d. posėdyje išnagrinėjo minėtą pareiškėjo pasiūlymą ir atsižvelgusi į Seimo Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos ir kitų specialistų pateiktas išvadas, taip pat laikydamasi šių nuostatų, siūlo:

1. Dabar, kai nuosavybės teisės Lietuvoje jau atkurtos 90% pretendentų ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas, vykdomas nuo 1991 m., jau eina į pabaigą, šio įstatymo keitimas sudarytų prielaidą pažeisti Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Todėl pakeitus įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas, susidarytų tokia situacija, kad daugumai pretendentų nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal vienas sąlygas, o kitai piliečių grupei būtų sudarytos palankesnės sąlygos.

2. Kita priežastis, kodėl komisija priėmė tokį sprendimą, yra ta, kad piliečiams, kurių norimas susigrąžinti žemės miško sklypas ar vandens telkinys užimtas, užstatytas ar valstybės išperkamas, išlieka galimybė atkurti nuosavybės teises gaunant lygiavertį žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje, tai yra ne valstybiniame parke ar draustinyje, arba yra galimybė gauti kitokią kompensaciją. Komisija taip pat mano, kad būtina išsaugoti natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augmeniją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves.

Atsižvelgdama į visa tai, komisija priėmė sprendimą atmesti Alberto Šarkio peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti minimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį taip, kad Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę gauti nuosavybę… neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės… miško sklypą ar vandens telkinį valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, jeigu jie jau turi šiose saugomose teritorijose nuosavybės teise priklausančią žemę, miško sklypus ir vandens telkinius.

Prašyčiau Seimo narius pritarti šiai komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl šio siūlymo atmetimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad pagal nusistovėjusią praktiką, kai nagrinėjami protokoliniai nutarimai, neklausinėjama. Jeigu kas nori dėl balsavimo motyvų, prašom, tada gal S.Pečeliūnas. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia noriu paklausti jūsų, pone Česlovai Juršėnai, dėl procedūros. Jeigu jūs dabar prieš akis turite visą komplektą dokumentų, kurį pateikė Peticijų komisija (man teko būti tos komisijos pirmininku, todėl aš ir klausiu), pažiūrėkite į nurodymą „pridedami dokumentai“ – tiek lapų, tiek lapų… Pažiūrėkite, kokie dokumentai pridėti ir kiek yra lapų. Visiškas neatitikimas.

PIRMININKAS. Jeigu taip yra, tai negerai.

S.PEČELIŪNAS. Tai pirma. Tie dokumentai, kurie turėjo būti pridėti, man tikrai yra įdomūs. Ir, manau, Seimo nariams įdomūs, bet mes jų tiesiog nematėme. Pranešėja argumentuoja iš tribūnos ne visai sąžiningai. Antra. Pranešėja nepasakė vieno iš Seimo komitetų nuomonės. Jis siūlė atidėti šitą klausimą, kol bus Konstitucinio Teismo sprendimas, nes jis yra ta pačia tema. Vadinasi, jos argumentai kalbėti iš tribūnos nebūtinai yra teisingi, nes mes nežinome, kokį verdiktą priims Konstitucinis Teismas. Todėl aš siūlau šito klausimo svarstymą, remiantis komiteto siūlymu, atidėti, kol bus Konstitucinio Teismo sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs čia savo nuomonę dėstėte ar frakcijos?

S.PEČELIŪNAS. Savo.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas. Prašom kolega.

S.LAPĖNAS. Iš esmės gerbiamasis S.Pečeliūnas išsakė tuos nuogąstavimus, todėl atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar balsuosime alternatyviai, ar priimame tą protokolinį nutarimą, ar jį atidedame. Ar aiškus balsavimas? Komisija – pabrėžiu, kolegė M.Petrauskienė teikė ne savo nuomonę, o komisijos nuomonę – siūlo, kad būtų priimtas atitinkamas protokolinis nutarimas. Kolegos iš opozicijos siūlo šito klausimo nagrinėjimą atidėti. Taigi tie, kurie mano, kad reikia priimti, balsuoja už, o tie, kurie mano, kad reikėtų atidėti, balsuoja prieš, t.y. alternatyvus balsavimas. Ar aišku, kolegos? Už nutarimo priėmimą – už, taip, kaip pasiūlė komisijos vardu pirmininkė, o už atidėjimą – prieš. Prašom susikaupti ir balsuojame.

Už – 48, prieš – 21, susilaikė 11. Protokolinis nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ projektas Nr.XP-271* (svarstymas ir priėmimas)

Ačiū, kolegos. Dabar iš eilės, nes jau atėjo laikas, darbotvarkės 1-4 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ projektas Nr.XP-271. Svarstymas, o dėl priėmimo susitarsime, nes čia buvo pastabų, arba gali būti pastabų. Kolega V.Gedvilas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nutarimo projektą Nr.XP-271 dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir bendru sutarimu pritarė. Laukiame jūsų nuomonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, galite prisėsti, nes vienas Seimo narys nori išsakyti savo nuomonę, gal kiek kitokią. V.Bogušis. Prašyčiau į tribūną.

V.BOGUŠIS. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Prašom iki 7 minučių.

V.BOGUŠIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Liberalų ir centro frakcijos vardu. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums priminti Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnį, kas yra Radijo ir televizijos komisija, kokia jos funkcija ir kompetencija. Tikriausiai jūs visi žinote, kaip ji formuojama, tik norėčiau pabrėžti, kad tai nieko bendra neturi su Lietuvos radijo ir televizijos taryba, nes tai yra visiškai skirtingos institucijos, ir reglamentuojamos dviem atskirais įstatymais. Taigi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcija – reguliuoti visą elektroninę, komercinę žiniasklaidą, kurią sudaro radijas ir televizija. Jos funkcijose yra numatyta išduoti licencijas, kontroliuoti jų veiklą, netaikyti tam tikrų sankcijų.

Kodėl aš taip kalbu? Kalbu dėl to, kad dėl kai kurių kandidatų į komisijos narius susidarė tokia nedidelė kolizija, ar, kitaip tariant, vienas asmuo, kurį konkrečiai įvardinsiu, pasinaudojo mūsų įstatymo netobulumu ir spraga ir bando kandidatuoti į Radijo ir televizijos komisijos narius. Kalbu konkrečiai apie poną Algimantą Kaziliūną. Ponas A.Kaziliūnas šiuo metu dirba Radijo ir televizijos komisijos patarėju elektroninių ryšių klausimais. Išties šį žmogų gerai pažįstu, nes man dvejus metus teko dirbti šioje komisijoje. Jo kompetencija yra tikrai labai aukšto lygio. Jis labai profesionalus darbuotojas kaip patarėjas. Tačiau čia iškyla didelė problema, nes Radijo ir televizijos administracija pagal šio 48… įstatymo 14 punktą yra atskaitinga Radijo ir televizijos komisijai. Ten dar daugiau parašyta, kad komisijos funkcijoms atlikti sudaroma komisijos administracija. Jai vadovauja administracijos direktorius. Jis, pabrėžiu, negali būti komisijos narys.

Vadinasi, šiame įstatyme yra palikta spraga. Jeigu administracijos direktorius negali būti komisijos nariu, tai kaip administracijos darbuotojas gali tapti komisijos nariu? Vadinasi, kai jis dirba administracijoje, jis būna pavaldus administracijos direktoriui, kai jis Seimo valia tampa komisijos nariu, administracijos direktorius tampa pavaldus jam, nes administracijos direktorių, gerbiamieji kolegos, skiria Radijo ir televizijos komisija. Čia susidaro tokia pat spraga, apie kurią diskutuojame dėl mandatų dviejų Seimo narių, kurie pasinaudojo tam tikru įstatymu, tam tikra įstatymų kolizija.

Aš kreipiuosi į komiteto pirmininką poną V.Gedvilą, kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Tikrai nedarykime šios kolizijos.

Kitas momentas. Reglamentuotas jo darbas, yra administracijos darbo nuostatai, kurie nustato jo kompetenciją, funkcijas ir darbo laiką. Darbo metu iš pirmo aukšto jis pasikelia į antrą, kur posėdžiauja Radijo ir televizijos komisija, sėdėdamas ant dviejų kėdžių per 8 valandas gauna du atlyginimus. Gauna atlyginimą kaip administracijos darbuotojas, gauna atlyginimą kaip Radijo ir televizijos komisijos narys.

Dar daugiau, kolegos. Sprendimai priimami dviem trečdaliais balsų. Vadinasi, Radijo dažnių tarnyba koordinuoja dažnį ir mūsų elektroninės žiniasklaidos rinkos dalyviams paskelbia konkursą. Konkurse dėl vieno dažnio dalyvauja 5, 6 ar 7 elektroninės rinkos dalyviai. Tas pats ponas A.Kaziliūnas ekspertuoja, formuoja nuomonę ir pateikia komisijai. Komisija paskelbdama konkursą slaptu balsavimu dviem trečdaliais balsų…

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis kolega! (Pauzė) Pasirodo, gali būti tyla Seime. Paklausykite.

V.BOGUŠIS. …bando priimti sprendimą ir vieno balso persvara viena ar kita radijo ar televizijos kompanija gauna tą dažnį. Nenoriu būti įtarus, bet, atleiskite, šioje elektroninės žiniasklaidos rinkoje yra didelė konkurencija, netgi, dar pasakyčiau, yra didelis susipriešinimas. Dalyvauja penki konkurentai, vienas gauna, keturi tampa nepatenkinti.

Mes pažiūrėkime, kaip formuojama ši komisija. Jos yra labai didelė atsakomybė. Net Prezidento yra deleguojamas atstovas, Katalikų Bažnyčios deleguojamas atstovas ir trys Seimo. Jos atsakomybė, jos skaidrumas ir švarumas turi būti nepriekaištingas. Dar kartą pabrėžiu. Ponas A.Kaziliūnas yra labai geras specialistas. Aš vakar frakcijoje jo paklausiau: pone Kaziliūnai, aš tikrai už jus balsuosiu, jeigu jūs padėsite pareiškimą ant stalo ir atsistatydinsite iš administracijos, tada jūs galėsite, bet sėdėti ant dviejų kėdžių, gauti du atlyginimus tuo pačiu metu, ekspertuoti ir priiminėti sprendimus tikrai yra nekorektiška. Pagaliau absoliučiai supainiojamos valdžių grandžių atskyrimo subordinacijos. Jis tampa savo administracijos direktoriaus viršininku. Sutikite, kad tai yra nenormalu.

Kita vertus, ši komisija… Aš pacituosiu 48 straipsnio 1 punktą: „Lietuvos Radijo ir televizijos komisija – nepriklausoma, Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų ir reguliuotojų veiklą reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais“.

Įsivaizduojate, kokią atsakomybę turėdami deleguojame asmeniui atlikti funkciją, juk visiškai supainiojami interesai. Aš manau, nedarykime teisės precedento. Supraskime, kad įvyko tam tikras nesusipratimas. Jei manimi netikite, ateis dar viena kandidatė, kurią jūs siūlote į Radijo ir televizijos komisiją, – tai ponia Liudvika Meškauskaitė. Ji vieną kadenciją irgi buvo šioje komisijoje. Aš vakar jos paklausiau. Jai, žinoma, nepatogu, nes ji yra kandidatė. Patikėkite manimi, ji tikrai pripažino, kad tai yra problema. Problema yra skiriamo žmogaus kompetencijų ir funkcijų supainiojimas. Kita vertus, pripažinkime, kad tai yra mūsų įstatymo spraga.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

V.BOGUŠIS. Baigdamas aš siūlau taisyti šį įstatymą. Pabaigoje pasakau: jeigu administracijos direktorius negali būti komisijos nariu, tai juo labiau administracijos darbuotojas jokiu būdu negali būti komisijos nariu. Bet, gerbiamieji kolegos, nuo jūsų valios ir nuo jūsų sprendimo priklausys, ar mes turėsime skaidrią, nepriekaištingą komisiją, ar tai komisijai iškils tam tikrų problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti, bet kadangi kolega V.Bogušis iškėlė tam tikrą problemą, ar komiteto pirmininkas dar sutiktų tarti žodį. Tada apsispręsime, ar apsiribojame svarstymu, ar šiandien priimame, nes buvo Seimo Pirmininko siūlymas balsuoti šiandien. Prašom, kolega V.Gedvilas.

V.GEDVILAS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu pritarti pono V.Bogušio kalbai, kurią mes girdėjome iš šios tribūnos. Jis pasakė teisybę. Mes rinkome pagal kompetenciją žmogų, kuris gali ir sugeba kokybiškai atlikti savo pareigas. Tačiau ne mes rengėme įstatymus. Įstatymų nustatyta tvarka (ir pats V.Bogušis pasakė) jis gali būti skiriamas. Dabar yra Seimo valia. Aišku, galima pakalbėti su kandidatu, galbūt jis atsisakys darbo administracijoje, tada būtų išspręstos visos problemos.

PIRMININKAS. Tai gal iš tikro šiandien nebalsuokime. Baikime svarstymą.

V.GEDVILAS. Už kiekvieną kandidatūrą galima balsuoti atskirai. Dvi kandidatūras galime patvirtinti, o vieną žmogų galime…

PIRMININKAS. Galima ir taip, žinoma. Gerai, iš eilės. Pirma Nijolė, o po to kolega V.Bogušis. N.Steiblienė, prašom.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis Juršėnai, aš manau, mes šiandien labai ilgai… Kiek prisimenu, niekada nėra taip buvę, kad taip ilgai svarstytume. Viskas yra aišku. Yra trys kandidatūros. Dėl vienos Seimas tegul apsisprendžia, o dėl kitų mes turime nubalsuoti. Galų gale pagal visus įstatymus juk šešis mėnesius trys komisijos nariai dirba neteisėtai. Mes nebegalime gaišti laiko. Už du nubalsuokime, o dėl trečio darykite ką norite, nes, kiek aš žinau, šis žmogus nenori atsisakyti pareigų administracijoje. Aš vakar su juo kalbėjau.

PIRMININKAS. Gerai. Man atrodo, kad šis pasiūlymas visai neblogas, tik kaip kolega V.Bogušis reaguos. Ar balsuojame už du, ar nukeliame visą? V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik norėčiau papildyti. Išties komisija dirba teisėtai ir 48 straipsnis numato, kad komisija tęsia savo darbą, kol nėra paskirti nauji komisijos nariai. Norėčiau pabrėžti, kad dėl dviejų tikrai balsuojame, dėl trečio, ko gero, nebalsuojame, dėl pono A.Kaziliūno. Jis vakar frakcijoje nedviprasmiškai ir aiškiai pasakė, kad jeigu bus išrinktas komisijos nariu, neatsisakys savo darbo administracijoje. Tai pasakė visai mūsų frakcijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vardan bendro sutarimo ar galime tikrai padaryti taip, kaip čia buvo pasiūlyta? Aš dar kolegai J.Veselkai žodį suteiksiu. Ar galime taip padaryti, po to dar išklausysime Julių ir galutinai apsispręsime. Balsuokime dėl dviejų, o dėl trečio papildomai pasitarę apsispręsime vėliau. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes dabar po svarstymo balsuosime, ar priėmimo?..

PIRMININKAS. Mes dabar balsuosime po svarstymo. Jeigu pritarsime, nes yra Pirmininko siūlymas jį priimti šiandien, tada balsuosime dėl nutarimo, bet be vienos pavardės.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš prašyčiau, kad būtų balsuojama, jeigu bus priėmimas, už kiekvieną atskirai, o ne du ar vieną.

PIRMININKAS. Prašau. (Balsai salėje) Prašau. Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Iš esmės J.Veselka pasakė tai, ką aš norėjau pasakyti. Tėvynės Sąjungos frakcija irgi prašytų balsuoti už kiekvieną atskirai, pritartume ir tai nuostatai, kad šiandien būtų ir priėmimas.

PIRMININKAS. Tai yra kad dėl dviejų – be jokios kalbos, o dėl…

I.DEGUTIENĖ. Dėl kiekvieno atskirai. Trys yra, ir dėl kiekvieno atskirai prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, prašau. Tai lyg ir viskas aišku. Kolega S.Pečeliūnas po svarstymo nori kalbėti ar priimant? Dabar. Tada prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, viskas, ką čia išsakėte, yra tiesa, bet man nerimą kelia kitas čia išgirstas dalykas. Ta įstatymo vieta negera, tą V.Bogušis pasakė, reikia jį taisyti. Užuot tikrai jį taisę, sakome: tai einame pasiklauskime, kaip tas ponas norės, taip mes tada ir elgsimės. Bet kitą kartą ateis, atsiprašau už pasakymą, kitas ponas, o įstatymas liks irgi toks nekorektiškas ir vėl mes turėsime ko nors pasiklausti. Kokį kartą užmiršime pasiklausti, ir atsiras ta kolizija. Manyčiau, mes galėtume taip, kaip ir sakėte, pritarti po svarstymo, balsuoti dėl dviejų, o trečiąjį atidėti. Per tą atidėjimo laikotarpį greitai tą įstatymo spragą ištaisytume, kad tokių kolizijų ateityje nekiltų, nereikėtų bėgioti ir klausinėti pareigūno, kaip jis žada elgtis. Įstatymas turi reglamentuoti labai aiškiai ir tiesiai, ir niekam jokių klausimų neturėtų kilti. Mano pasiūlymas papildytų tai, kas čia jau buvo pasakyta, kad iki balsavimo už trečiąją kandidatūrą, dėl kurios dabar ir kyla ta kolizija, pataisytume įstatymą, kad ateityje tų kolizijų nekiltų. Tas taisymas, manau, būtų nesudėtingas, Seimas galėtų net ir mūsų Seimo Pirmininko valia ypatingos skubos tvarka tai sutvarkyti ir viskas būtų savo vietoje. Ačiū jums už kantrybę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pirmas klausimas yra toks: ar pritariame po svarstymo bendru sutarimu, ar vis tiek dar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Kol kas mes pritariame dar tik po svarstymo, o tada, kai prieisime prie lemiamo sprendimo, dėl kiekvieno bus kalbama. Ar galime pritarti po svarstymo? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Taigi po svarstymo pritarta.

Dabar turime susitarti. Jeigu pritariam po svarstymo ir jeigu neprieštaraujam ypatingai skubai (niekas neprieštarauja, ačiū), tada turime susitarti, kaip elgiamės, ar balsuojame ir dėl gerbiamųjų A.Meškauskaitės ir J.Narvilienės, ar už abi pavardes balsuojame, o už trečią nebalsuojame, atidedame, ar balsuojame už kiekvieną? (Balsai salėje) Minutėlę! Girdžiu skirtingas nuomones. Būkite malonūs, kas nors pasakykite savo pozicijas per šoninius mikrofonus. Yra du variantai: ar balsuojam už dvi pavardes 1 straipsnyje iš karto, ar balsuojame dėl kiekvienos pavardės atskirai? Štai yra du variantai. Kolega R.Smetona. Prašau.

R.SMETONA. Klausdamas pasakysiu. Ar mes galime balsuoti už kurias nors pavardes atskirai, jeigu jos visos yra 1 straipsnyje? Mes galime balsuoti tik už tokį 1 straipsnį, koks yra suformuluotas. Tam, ką jūs siūlote, reikia kito varianto.

PIRMININKAS. Galime balsuoti, jeigu Seimo nariai reikalauja, už kiekvieną pavardę. Galime, žinoma, in corpore, bet galime ir už kiekvieną. Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš dar kartą pakartosiu. Tėvynės Sąjunga prašo balsuoti už kiekvieną atskirai.

PIRMININKAS. Gerai, aišku. Šiuo atveju čia nereikia jokių kalbų, tiktai gal kas pageidauja dar kalbėti po vieną už ir prieš dėl kiekvienos pavardės? Nematau. Kolegos, prašome susikaupti. Abėcėlės tvarka pirmoji pavardė yra Algimanto Kaziliūno. Kas už tai, kad jis būtų paskirtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariu? Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Minutėlę! Sustabdau balsavimą. Dar kartą, kad visiems būtų aišku. Aš, atrodo, labai aiškiai suformulavau alternatyvas – ar balsuojame dėl dviejų atskirai, ar balsuojame dėl trijų? Kolegė I.Degutienė, jeigu aš ją teisingai supratau, reikalauja balsuoti atskirai dėl visų trijų, taip? Visų trijų? (Balsai salėje) Prašome. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Kolegos, Liberalų ir centro frakcija irgi pritaria tam, ką sakė kolegė I.Degutienė, ir mes dar sykį pakartojame, kad prašytume balsuoti už kiekvieną kandidatūrą atskirai. Trys kandidatai – trys balsavimai.

PIRMININKAS. Tai aš apie tai ir kalbu. Taigi balsuojame už kiekvieną iš trijų. (Balsai salėje) Prašau. (Balsai salėje) Ar gerbiamasis komiteto pirmininkas?.. Nenori. Gerai. (Balsai salėje) Prašom. Dabar yra toks siūlymas, nes jūs teikėte Seimui, kad paskui nebūtų dviprasmybių. Seimo nariai pageidauja, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno iš trijų, plius dar frakcija siūlo dėl vieno nebalsuoti. Tada mums reikės apsispręsti dėl šito. Komiteto nuomonė. Prašau.

V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes išgirdome visų nuomonę ir aš dabar siūlau balsuoti. Tegul žmonės apsisprendžia balsavimu, galima ir už kiekvieną atskirai arba už visus kartu. Ponas A.Kaziliūnas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamas. Ponas V.Bogušis išaiškino motyvus, kad jis gali būti skiriamas. Jis irgi sutinka su tuo, tiktai yra moraliniai dalykai, apie kuriuos jis kalbėjo labai ilgai – 5 minutes. Tai aš siūlau apsispręsti balsavimu, balsuoti už kiekvieną atskirai. Tegul apsisprendžia, nes tai yra moraliniai dalykai, o ne teisiniai dalykai.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas kalba paskutinis.

S.PEČELIŪNAS. Mes čia bandome supainioti moralinius ir teisinius dalykus. Seime vis dėlto tie dalykai nėra atskiriami, norime mes to ar nenorime. Aš noriu kreiptis į kolegas ir priminti dar vieną čia jau išsakytą frazę. Yra aiški įstatymo spraga, visas Seimas, sprendžiu iš jūsų kalbų, su tuo sutiko. Dabar įsivaizduokite situaciją. Buvo siūloma šios personalijos neteikti, patvarkyti įstatymą ir tada teikti, kad ir pačiam tam žmogui būtų visiškai aišku, ką reiškia jo kandidatavimas arba nekandidatavimas, jam asmeniškai. (Balsai salėje) Dabar jam asmeniškai reiškia, kad jis galės šokdinti, jeigu mes staiga jį paskirsime, na, visus mus. Neatsisako ir sėdi ant dviejų kėdžių, juridiškai jis teisus, va, įlindote į bėdą ir žinokitės. Ar šitaip reikia elgtis? Galiausiai tą žmogų mes irgi visaip stumdysime, jeigu šitaip atsitiks. Aš siūlyčiau elgtis korektiškiau, neteikti tos kandidatūros dabar, kaip siūlė ir V.Bogušis, dėl šios kandidatūros atidėti klausimo sprendimą, sutvarkyti įstatymą. Tada, jeigu reikės, teiksime ją iš naujo. O dabar siūlau balsuoti tik dėl dviejų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš primenu, kad buvo Socialliberalų frakcijos siūlymas atidėti balsavimą dėl kolegos A.Kaziliūno. Taip? Kolegė Nijolė neklauso. Aš dar kartą sakau, frakcijos siūlymas buvo atidėti balsavimą dėl gerbiamojo A.Kaziliūno. Aš teisingai supratau? Prašau. Egidijau, užleisk vietą.

N.STEIBLIENĖ. Mano pasiūlymas buvo toks, kad jeigu dėl A.Kaziliūno mes šiandien neapsisprendžiame čia ir dabar, tai balsuojame dėl kitų dviejų kandidatūrų. Bet aš palaikau, mūsų Socialliberalų frakcija irgi palaiko nuomonę, kad balsuotume dėl kiekvieno atskirai, jeigu Seimas nusprendžia balsuoti dėl A.Kaziliūno. Dėl kitų dviejų nėra problemų, tai kam tempti laiką?

PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje) Viskas. Kolegos, prašome balsuoti dėl kiekvieno, kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Pirmiausia balsuojame dėl A.Kaziliūno. Prašom. (Balsai salėje: …dėl ko balsuojame?..) Dėl A.Kaziliūno. Ar skiriame jį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariu? Prašome balsuoti.

Už – 38, prieš – 15, susilaikė 40. Nepatvirtinta.

Dabar dėl Liudvikos Meškauskaitės reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Reikia? Gerai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad komisijos nare būtų paskirta L.Meškauskaitė, prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 7, susilaikė 17. Paskirta.

Dabar dėl Janės Narvilienės. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad komisijos nare būtų skiriama J.Narvilienė, prašom balsuoti.

Už – 40, prieš – 23, susilaikė 28. Nepaskirta.

Taigi 1 straipsnis dabar yra tik su viena pavarde. Ar galime šį straipsnį priimti, ar reikia dėl to balsuoti? Sutinkame ar reikia balsuoti? Nereikia.

2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Galime pritarti? Ačiū.

Dabar dėl viso nutarimo. Prašom. Primenu, kad jurinės technikos požiūriu nutarimas turi būti pavadintas kitaip, dėl komisijos nario, tiksliau, narės, paskyrimo. Niekas nenori balsuoti? Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narės paskyrimo“, prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 8, susilaikė 9. Nutarimas priimtas.

Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš abi rankas laikau prieš save, kad jūs matytumėte, ir prašau jūsų būti visų Seimo narių atžvilgiu tokiam principingam ir teisingam, kaip jūs buvote R.Ačo klausimu.

PIRMININKAS. Pasistengsiu, dar treji su puse metų. (Balsai salėje)

Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr.XP-272(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1–5 punktas – Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“. Projekto registracijos Nr.XP-272(2). Svarstymo stadija ir galbūt priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Gedvilą. Prašom.

V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nutarimo projektą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ ir bendru sutarimu jam pritarė. Laukiame jūsų nuomonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, niekas neužsirašė kalbėti. Ar dėl balsavimo motyvų nori kas nors kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim? Ačiū. Seimo Pirmininkas ir šiuo atveju siūlo priimti šiandien. Ar galime sutarti? Ačiū.

Dar kartą klausiu dabar jau dėl viso nutarimo. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Taigi kviečiu balsuoti. Ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 71 ir susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Sveikinu naujuosius Etninės kultūros globos tarybos narius, taip pat ir anksčiau patvirtintą Radijo ir televizijos komisijos narę.

Įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo“ projektas Nr.XP-259 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes nedaug atsiliekame nuo grafiko. Dabar yra keli svarbūs pateikimai. Ministras yra, taigi įstatymas „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Izraelio valstybės bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos ratifikavimo. Projekto registracijos Nr.XP-259. Pranešėjas – ministras ir mūsų kolega Seimo narys Z.Balčytis. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija.

Z.BALČYTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektu siūloma ratifikuoti susitarimą dėl GALILEO ir GPS ir skatinti palydovinių navigacinių sistemų ir su jomis susijusių programų suteikimą, naudojimą. Šis klausimas yra labai plačiai svarstomas Europos Sąjungoje, tai yra klausimas, susijęs su Sąjungos santykiais su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat su Izraeliu, Kinija, kurie labai aktyviai dalyvauja įgyvendinant šį projektą. Susitarimo tikslas buvo parengti bendradarbiavimo tarp šalių, kaip minėjau, tarp jų yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Bendrijos, susitarimą skatinant mano anksčiau išvardytus tikslus. Šiuo susitarimu yra siekiama užtikrinti bendrą paieškos ir kontrolės sistemą GPS pagrindu bei sėkmingą Europos Bendrijos programų įgyvendinimą. Šis dokumentas atitinka mūsų Vyriausybės programą ir Europos Sąjungos teisės aktus. Siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kol kas niekas nenori klausti. Dar kelias sekundes palaukime, ministre. Niekas neklausia. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkate? Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ačiū. Siūloma nagrinėti gegužės 12 dieną. Sutinkame? Ačiū. Sutarta.

Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 4¹, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 29 ir 38 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 22¹ straipsniu bei 31 ir 49 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-394 (pateikimas)

Gerbiamasis ministre, antrasis jūsų klausimas. Minutėlę, aš jį visiems paskelbsiu. Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 31 ir 49 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.XP-394. Pranešėjas – ministras Z.Balčytis. Pateikimo stadija. Prašom.

Z.BALČYTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto rengimą paskatino priimti Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo pakeitimai, taip pat ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodų pakeitimai. Atsirado poreikis papildyti kodeksą visiškai naujomis sąvokomis bei patikslinti šiuo metu galiojančias sąvokas. Taip pat atsirado poreikis supaprastinti reikalavimus mažoms ir privačioms prieplaukoms bei įtvirtinti žvejybos laivų techninės priežiūros tvarką. Kaip minėjau, šiuo įstatymu siūloma patobulinti jau šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą ir patvirtinti tam tikras licencijavimo sąlygas. Ankstesnis kodeksas buvo priimtas 1996 m., todėl, atsižvelgiant į tam tikras gyvenimo realijas, yra labai daug kas pasikeitę šitoje srityje, todėl čia yra daug pakeitimų, pateikta daug apibrėžimų. Taigi siūlau pritarti po pateikimo. Komitete bus galima detaliai išnagrinėti kiekvieno straipsnio pakeitimo esmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vienas Seimo narys nori jūsų paklaust. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis ministre, gal jūs pasakytumėte, kiek pateikto projekto pataisos yra susijusios su Vietos savivaldos institucijomis, kartu ir dėl 7 straipsnio, kuris keičia 15 straipsnį. Žvejybos laivai, mažieji laivai, pramoginiai laivai, sportiniai laivai, plūduriuojantys ir neplūduriuojantys. Bet 6 pozicijoje įrašyta „asmeninis laivas“. Kodėl būtent jis išskiriamas kaip asmeninis? Argi sportinis laivas negali būti asmeninis, ar pramoginis negali būti asmeninis? Ar yra tikslus tas įvardijimas? Tai tartum prieštarautų nuostatai, kad gali būti ir privatūs, ir neprivatūs laivai.

Z.BALČYTIS. Atsakau į pirmą klausimą. Šie įstatymo pakeitimai viena ar kita forma gali turėti labai didelę įtaką savivaldybių tikslams ir interesams, ypač tiems, kurie užsiima vidaus turizmu. Tai daugiau pajūrio zonoje. Šito įstatymo pakeitimo projektas, nuostatos, buvo derinti su suinteresuotomis visuomeninėmis institucijomis – Buriuotojų sąjunga, Jūrininkų sąjunga. Jie labiau patikslina bet kurį apibrėžimą, kad būtų paaiškintos tam tikros sąvokos. Iš tikrųjų asmeninis laivas yra trumpesnis kaip 4 metrų laivas, kuriame yra tam tikras vidaus degimo variklis. Tai yra labai aiškus jo apibrėžimas. Čia paimta daugiau tarptautinių, užsienio įstatymuose vartojamų sąvokų. Jis yra išskirtas todėl, kad asmeniniai paprastai yra apskaitomi tam tikroje registro dalyje. Kad tas apibrėžimas atitiktų tam tikro registro sandarą, jis išskirtas kaip atskiras asmeninis laivas.

L.SABUTIS. Dviratis irgi gali būti asmeninis, bet gali būti ir sportinis.

Z.BALČYTIS. Taip, bet mes kalbame apie laivus, kurie turi savo specifiką.

L.SABUTIS. Aš suprantu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal nevisiškai į temą, bet, girdžiu, Seimo nariai domisi ta problema. Kada Lietuvoje pradės veikti navigacinė kelių sistema?

Z.BALČYTIS. Navigacinė kelių sistema Lietuvoje veikia. Jeigu ji neveiktų, tai mes pratiškai negalėtume plaukioti savo vidaus vandenimis. Vidaus vandenų turime per 700 kilometrų. Kaip jūs žinote, per tuos keletą metų buvo įdėtos gana didelės investicijos (jos skaičiuojamos per 5 mln. Lt) vien tik tam, kad sutvarkytume visą navigacinę sistemą, kad pakeistume bujas, ypač pasienio poste, pasienio zonoje, kur buvo labai sudėtinga pastebėti. Galbūt yra tam tikrų ne iki galo padarytų dalykų. Dažnai patys žvejai pažeidžia mūsų pažymėtus farvaterius. Tačiau visiškai neseniai, vakar, ministerijoje buvo didelis pasitarimas, į kurį buvo sukviestos visos suinteresuotos institucijos, ir iš tikrųjų dar kartą buvo aptartos tos problemos, kurias ateityje, mes manome, artimiausiu metu, per artimiausią laiką, išspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Galite prisėsti arba į savo vietą iš karto. Kolegos, matau, kad norima kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. L.Sabutis. Prašom, kolega.

L.SABUTIS. Dėkoju. Reikia pripažinti, kad tai supaprastina, patikslina ilgą laiką egzistavusias kai kuras problemas, jei bet kuris gyventojas nori pasinaudoti nedideliu laiveliu ar panašiai, sakysime, gal ne vien pramoginiais tikslias, bet ir kitais. Tačiau aš norėčiau, kad ir ministras, ir tie, kurie rengia, vis dėlto atkreiptų dėmesį, nes pritariu šioms pataisoms. Jau pateikdamas klausimą iškėliau abejonę, bet 29 straipsnio pakeitimas sukelia prieštaravimą. Antrasis punktas buvo, kad rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Dabar redaguojama, kad rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato infrastruktūros objekto savininkas, atsižvelgdamas į išlaidas, reikalingas šiems objektams eksploatuoti. Galbūt tokia priemonė ir būtų gera, tačiau nėra jokio reglamentuojančio akto, kaip tas objekto savininkas, šiuo atveju asmeninio ar kito laivo, turės nustatyti tas rinkliavas. Manau, kad tai daugiau yra taikoma galbūt tom pačiom savivaldybėm, kitom institucijom, bet įrašyti, jog dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba bent jau jos įgaliota institucija, būtų kur kas aiškiau ir visuotinai priimtina. Ne tik dėl šito, bet ir dėl kitų yra abejonių, o bendrai po pateikimo reikia pritarti ir tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikalauja kas balsuoti? Bendru sutarimu. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Niekas neprieštarauja. Siūloma nagrinėti gegužės 19 dieną. Ačiū.

Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-393 (pateikimas)

Imame iš eilės. Darbotvarkės 8 punktas – Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-393. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras Nerijus Eidukevičius. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Bėgau, atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom neblaškyti. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Projekto tikslas yra užtikrinti operatyvų skundų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nagrinėjimą. Šiuo metu teisme tokių bylų nagrinėjimas užsitęsia iki 2–3 metų, todėl patiriami dideli nuostoliai šalies ekonomikai. Priėmus siūlomą pataisą tokių bylų nagrinėjimo terminas, priklausomai nuo bylos pobūdžio, sutrumpėtų iki 2–3 mėnesių.

Šiuo projektu siūloma keisti viešųjų pirkimų procedūrų ir rezultatų apskundimo tvarką, kuri numatyta įstatymo 102 straipsnyje. Siūloma nustatyti, kad skundai, susiję su viešaisiais pirkimais, būtų nagrinėjami ypatinga teisena, supaprastinto proceso tvarka. Šiuo atveju, jeigu projektas būtų priimtas, skundai turėtų būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bylos iškėlimo, taip pat teismas galėtų taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų stabdymą. Ši priemonė būtų netaikoma tuo atveju, kai pirkimo procedūrų sustabdymo neigiamos pasekmės visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir viešiesiems interesams viršytų teigiamas. Ačiū už dėmesį. Prašome pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Vienas straipsnis, o klausimų labai daug. Prašom pasiruošti, gerbiamasis pranešėjau. Kolega E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamasis viceministre, savaime suprantama, kad pirkimo procedūrų sustabdymas buvo gal ir nepagrįstas ir trukdė procesui, tačiau 3 punkte nurodyta, kad ši priemonė netaikoma tuo atveju, kai pirkimo procedūrų sustabdymo neigiamos pasekmės visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir viešiesiems interesams, viršytų teigiamas. Kas bus tas stebuklingas vertintojas, kuris galės sudėti ant svarstyklių ir vertinti, kur teigiamos, kur neigiamos? Ar nebus piktnaudžiaujama tuo?

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šiuo metu buvo automatiškai stabdoma procedūra ir daug nesigilinama į to dalyko pasekmes. Pritaikius šią procedūrą tas teisėjas būtų teismas. Jis įvertintų visų šalių pateiktus argumentus, kiek žalingas arba naudingas tolesnės viešųjų pirkimų procedūros stabdymas arba nestabdymas.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai sveikintina ši pataisa ir manau reiktų jai greitai pritarti, tačiau du trys mėnesiai irgi yra gana ilgas laikas, o mes žinome, kaip kartais užtrunka visi procesai, ypač vykdant darbus. Ir ar nebūtų resursų sutrumpinti dar šį laikotarpį, o iš kitos pusės, kiek man teko girdėti, tai europinėse institucijose rengiama nauja viešųjų pirkimų redakcija. Kada mes jos sulauksime Seime?

N.EIDUKEVIČIUS. Taip, yra rengiama Viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija. Kada ji bus pateikta, aš dabar tikrai negaliu atsakyti, bet problema, kurią šiandien pristatau, sprendžiama tiek dabartiniame įstatyme, tiek naujai rengiamame įstatyme, nes iš tikrųjų tai yra didelė praktinė problema. Buvo ilgai ieškoma kompromiso, kaip galima sutrumpinti tas procedūras. Manau, kad pateiktas kompromisas buvo pasiektas institucijų (Teisingumo, Ūkio, Susisiekimo ministerijų), kurios susidūrė praktiškai su šių dalykų įgyvendinimu, jų buvo pasirinktas šis būdas. Manyčiau, kad dar labiau sutrumpinti proceso mes tikrai nesame pajėgūs, juolab kad ir teismams tektų ypatingai didelis krūvis dar labiau trumpinant ginčų nagrinėjimo tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, išties sveikintina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pirmosios pataisos jau pasiekė Seimą, bet turbūt tai yra tik ledkalnio viršūnėlė to, ko šiandien laukia parlamentas, ko laukia pati viešųjų pirkimų procedūra? Kaip žinote, pagrindinė problema yra ta, kad nėra bendros bazės, vienodos apskaitos, jos analizės ir pati pirkimo procedūra yra tik pradžia viešųjų pirkimų būdu įgyjamos paslaugos. Norėtume žinoti, kada parlamentą pasieks jau per praėjusią kadenciją pradėtos rengti Ūkio ministerijos pataisos, kai dirbo pono P.Čėsnos vadovaujama, dabar gerbiamojo V.Uspaskicho vadovaujama darbo grupė? Ir klausimas dėl to paties, ar supaprastinto proceso tvarka, lotyniškai gražiai skambanti mutatis mutandis, bus pakankama, kad užtikrintų tą labai painų procesą, kuris šiandien yra?

N.EIDUKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tiesų ta komisija ar darbo grupė, kuri rengia naujas įstatymo pataisas, dirba kiekvieną savaitę labai intensyviai ir, kaip žinote, tai iš tikrųjų sudėtingi klausimai, reikalaujantys gilios analizės. Man dabar sunku atsakyti, kada bus pateikiama Seime. Šis procesas yra iš tikrųjų toli pajudėjęs ir manyčiau, kad artimiausiu metu tie klausimai, kurie dar yra ginčytini ir kurie nėra išspręsti institucijų ir kitų suinteresuotų dalyvių, tame procese turi būti išspręsti. Teikimas bus padarytas, kad gerbiamas Seimas galėtų pradėti svarstyti šiuos pakeitimus. O šio pakeitimo, kurį šiandien teikiu, manyčiau, turėtų pakakti, nes prie jo iš tikrųjų dirbo teisės grandai, ekspertai, kurie žinodami visą procesą, visas įmanomas galimybes, kad ši problema būtų išspręsta, pridėjo daug pastangų, kad atrastų būdą. Iš tiesų buvo įvairių būdų, bet nė dėl vieno institucijos nesutarė. Pasiūlytas būdas yra remiamas tiek Ūkio ministerijos, tiek Susisiekimo ministerijos, tiek Teisingumo ministerijos, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos. Aš manyčiau, kad tų institucijų nuomonė ir yra sprendimo būdas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, man, kaip praktiškam žmogui, iš karto kyla toks klausimas. Kaip jūs sakėte, teismuose tos procedūros užtrukdavo dvejus trejus metus, o jūs sutrumpinsite iki dviejų trijų mėnesių, tai štai ir kyla klausimas, kaip ta procedūra nuo 36 mėnesių sutrumpės iki 3? Tai yra dvylika kartų. Ar nebus taip, kad teismai spręs taip: jeigu atėjo žmogus mėlynų akių, iš karto nekaltas, jeigu žalsvų – du mėnesiai, jeigu rudų – trys mėnesiai arba atvirkščiai. Rudų akių – iš karto nekaltas, žalsvų akių – vis tiek du mėnesiai, mėlynų – trys mėnesiai. Vis dėlto kaip praktiškai tos procedūros bus trumpinamos, nes dabar, atrodo, kad teisėjai specialiai vilkindavo.

PIRMININKAS. Nosis bus lemiamas dalykas, ne akys.

N.EIDUKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš nesu proceso specialistas, bet kiek teko aiškintis rengiant šią pataisą galiu trumpai pabandyti paaiškinti. Iš tikrųjų supaprastinto proceso tvarka – ypatinga teisena – reiškia paprastą dalyką, kad procesas vyksta ne taip, kaip mes normaliai įpratę, kada advokatas gali susirgti, neatvykti į posėdį, posėdis nukeliamas ir panašūs procesiniai dalykai gali būti naudojami, kad procesas objektyviai būtų ištęstas dėl vienos ar kitos suinteresuotos pusės veiksmų, jokių būdu ne teismo. Tokie dalykai, kalbant apie ypatingąją teiseną ir supaprastintą procesą, yra nebeįmanomi. Teisėjas vaidina aktyvų vaidmenį, procesas vyksta rašytiniu būdu pateikiant vienos, kitos šalies poziciją, ir teisėjas priima sprendimą kaip tik per tą laiko tarpą, kuris yra numatytas šiame straipsnyje. Jeigu atkreipsite dėmesį, į CPK 31 straipsnį, tas mutatis mutandis… ten yra aprašytas procesas, arba technologija ginčo sprendimo, kada ginčijami antstolio arba notaro veiksmai. Šiuo atveju paimtas absoliučiai tas pats modelis, kaip vyksta procesas dėl antstolio arba dėl notaro veiksmų, kada jie ginčytini.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jaruševičius. Prašom, kolega.

J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėjui toks klausimas. Pirmojoje dalyje rašoma, kad tiekėjas per dešimt dienų pateikia pretenzijas superkančiai organizacijai. Jeigu nepateikia, tai jis tą gali padaryti per 30 dienų nuo tada, kada galėjo sužinoti sprendimą. Mano klausimas. Per kiek laiko arba po kelių dienų perkančioji organizacija gali priimti galutinį sprendimą pasirašyti sutartį su tiekėju, kad nebūtų pažeistas įstatymas ir kiek laiko arba savaičių sutrumpės pirkimo procedūra priėmus šias pataisas? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Kaip jau minėjau, pirkimo procedūra, jeigu imsime visą procesą, t.y. galimybę apskųsti jį, teismuose spręsti ginčą, sutrumpėja nuo dviejų trejų metų iki dviejų trijų mėnesių, mūsų skaičiavimu. Kol kas praktikos, be jokios abejonės, čia nėra ir niekas jums tiksliai neatsakys, kaip iš tikrųjų viskas veiks. O sprendimas dėl sutarties pasirašymo, jeigu yra neskundžiamas, gali būti pasirašytas taip, kaip numatyta Viešojo pirkimo konkurso taisyklėse, jeigu yra skundžiamas – per trisdešimt dienų, išnagrinėjus ginčą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia – K.Glaveckas. Prašom profesoriau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sveikintinas toks projektas, bet yra ir kai kurių klausimų, į kuriuos jūs iš dalies atsakėte, bet jie ne visiškai man aiškūs. Visų pirma viešųjų pirkimų apimtis yra milžiniška, paprastai konkursuose dalyvauja daugelis pirkimo bendrovių, arba daugelis subjektų. Atsiranda galimybė skundžiant laimėtoją, pavyzdžiui, pirkėją arba konkurso išvadą, sustabdyti tą procesą. Klausimas būtų toks. Ar tas skundas, jeigu jis iš tikro nepasitvirtino teisme, sukelia kokią nors atsakomybę dėl prarastos žalos ar kitų nuostolių, kuriuos gali patirti pirkėjas, kuris laimėjo konkursą, pavyzdžiui, dėl konkurento nesąžiningo apskundimo?

N.EIDUKEVIČIUS. Taip, tai yra sunkiai įrodomi dalykai. Kaip žinote, jeigu stabdomas pirkimų procesas, įprasta reikalauti garantijų iš skundžiančiosios pusės, jeigu jie neteisūs, kad būtų padengti perkančiosios organizacijos arba kitų dalyvaujančių šalių nuostoliai, patirti dėl netinkamo skundo. Šiuo atveju yra taip pat, tik mes bandome trumpinti procesą ir automatiškai tie nuostoliai, be jokios abejonės, gali būti gerokai mažesni.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar būtinai norite kalbėti? Būtinai. Kadangi J.Veselka būtinai, tai prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, suprantu, labai svarbu gerinti verslo aplinką, bet viešieji pirkimai apima per 3 mlrd. Lt ir dabar, kai mes Seime sutrumpinsime procesą iki 3 mėnesių, aš manau, kad tai bus labai palanki sąlyga, kai sprendimai bus priimami arba pagal nosį, kaip Č.Juršėnas sako, o aš sakau, kad pagal akių spalvą. Jeigu būtų kažkoks tų sutrumpinimų apribojimas, gal dar būtų galima. Prezidentas paminėjo oligarchinį valdymą, ir man atrodo, kad šios pataisos labai atitinka trokštamą oligarchinio valdymo rezultatą. Po pateikimo pritarsiu, bet reikėtų, kad būtinai apsvarstytų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes aš čia įžvelgiu dideles galimybes supaprastinti tai, kas būdavo pasiekiama šiek tiek sunkiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas numatytas. Ar kolega A.Skardžius būtinai nori kalbėti? Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, aš tikrai pasinaudosiu šia parlamentaro teise dėl dviejų priežasčių. Visų pirma norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad labai mažais segmentais tokią procedūrą, kaip viešieji pirkimai, sudėtinga reglamentuoti, ir apsispręsti tiek vienam komitetui, tiek kitam bus išties sudėtinga. Būtų siūlymas, be abejo, teikti visą, bet turbūt negalime stabdyti tų procesų, kolega minėjo 3 mlrd., šiemet planuojami 4 mlrd. viešųjų pirkimų. Tokios yra didžiulės apimtys, ir kadangi tai yra Audito komiteto kuruojama sritis, be to, ir Statutas numato nagrinėti visą šią viešųjų pirkimų procedūrą, teikti siūlymus, tobulinti, prašyčiau, kad prieš šių garbingų komitetų taip pat būtų įrašytas ir Audito komitetas, kuris irgi nagrinės. Manau, kad nagrinėjant kils daug siūlymų ir tobulinimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Dabar dėl komitetų yra papildomų siūlymų. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? O papildomi – Ekonomikos ir Audito komitetai. Sutinkam? Ačiū. Nagrinėjam gegužės 19 dieną. Ačiū.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje teisinio statuso ratifikavimo“ projektas Nr.XP-386 (pateikimas)

Paskutinis klausimas, o galbūt priešpaskutinis prieš Vyriausybės ataskaitą, yra įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje teisinio statuso ratifikavimo“ projektas Nr.XP-386. Pranešėjas – užsienio reikalų viceministras Zenonas Petrauskas. Prašom, kolega.

Z.PETRAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas ratifikuoti įstatymo projektas susijęs su susitarimu dėl tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje teisinio statuso. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje teisinio statuso, pasirašyto 200… m. birželio mėnesį, 5 straipsnio 2 dalis numato galimybę mokyklos darbuotojams, kurie, žinoma, nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi savo šalių socialinį aprūpinimą, nemokėti privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo už darbą. Kita vertus, galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas tokios galimybės nenumato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsniu, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, arba pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą.

Šį tarpvyriausybinį susitarimą prašome ratifikuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį ratifikuojamos sutartys, nustatančios kitokias teisės normas, negu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori paklausti. A.Sysas pirmasis. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū. Aš vienintelis, ne tik pirmasis.

PIRMININKAS. Kaip tai, keturi nori paklausti!

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs viską perskaitėte iš aiškinamojo rašto, kuris labai painiai parašytas. Jūs pasakykite paprastais žodžiais. Tie darbuotojai lietuvaičiai, kurie dirba toje mokykloje, už juos draudimas bus mokamas ar ne, ar ir toliau teismo keliu iš jų bus išieškomos įmokos? Labai ačiū.

Z.PETRAUSKAS. Lietuvos piliečiai, aišku, neįeina į šią kategoriją. Jie moka socialinio draudimo įmokas pagal mūsų įstatymus. Tai susiję su užsieniečiais, kurie moka savo šalyse ir priklauso savo socialinio aprūpinimo sistemai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau pasitikslinti. Ar šita mokykla yra finansuojama iš JAV pinigų, ar kiekvienas ten besimokantis lietuvaitis moka iš savo kišenės, ir tiems Amerikos dėstytojams, sakykim, mokama alga ir jie bus atleidžiami nuo „Sodros“ įmokų? Ar vis dėlto čia yra Amerikos pinigai ir…

Z.PETRAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų didesnė dalis lėšų yra gaunama iš įvairių užsienio fondų. Nedidelė dalis yra surenkama iš mokesčių už mokslą, didesnė dalis yra gaunama iš JAV per atstovybę iš kitų fondų.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Zingeris. Prašom, kolega.

E.ZINGERIS. Aš norėčiau, kaip mūsų Seimo Amerikos grupės pirmininkas, nuoširdžiai paremti ir pasakyti jums, kad šis projektas yra be galo reikalingas. Aš žinau, kad daug lietuvaičių yra toje mokykloje, ne tiktai užsieniečių, ir manau, kad tai tikrai yra geras projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo nuomonė už avansu. Ir kolegė R.Žakaitienė. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto mane domina, kaip yra su tais žmonėmis, kurie dirba šioje mokykloje būdami Lietuvos piliečiai, ten nemažas procentas dirba. Ar ši sutartis juos kaip nors palies, ar visiškai ne, ir ar ši sutartis yra tiktai tiems, kurie turi Amerikos pilietybę ir jų atžvilgiu yra kažkokios išimtys dėl socialinio draudimo ir kitokių socialinių įmokų?

Z.PETRAUSKAS. Ačiū. Pagal tarpvyriausybinio susitarimo 5 straipsnio 2 dalį „mokyklos darbuotojams, kurie išlaikė savo šalių socialinį aprūpinimą, sudarius sutartį su Valstybinio socialinio fondo valdyba privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo atlyginimo už darbą neskaičiuojamos“. Taigi čia turimi galvoje tik tie užsienio piliečiai, kurie turi savo šalių socialinį aprūpinimą. Taigi…

R.ŽAKAITIENĖ. O lietuvaičiams viskas…

Z.PETRAUSKAS. Lietuvos piliečiams tai nėra taikoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir netgi Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Kad pirmininkas jokio entuziazmo nerodo. Jis savarankiškai gali nagrinėti, niekas jam netrukdo. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega Sysai, tauta siūlo ir tamstai šitą projektą panagrinėti. Sutinkat? Gerai. Tada trys papildomi komitetai: Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Seime nagrinėsime gegužės 12 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Savaitės (nuo 2005-04-18) – 2005 m. balandžio 21 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Mielieji kolegos, ar nebūsite maloningi… (Balsai salėje) Pertrauką darysime be jokios malonės. Bet ar nebūsite maloningi pritarti kitos savaitės darbotvarkei, kurią sudaro tik vienos dienos posėdžiai? Tarptautiniai susitarimai, eurointegraciniai, kai kurios ataskaitos ir t.t. Seniūnų sueiga pritarė. Galime pritarti? Ačiū. Padarytas geras darbas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas Nr.XP-416 (pateikimas)

Kadangi taip sutartinai dirbame, ar galima būtų pateikti nutarimo projektą dėl Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo? Tik pateikti, nes dar dėl vienos pavardės reikia tartis. Esmė yra ta, kad pagal nutarimą netolygiai sudėliota sudėtis. Mūsų yra pagal tai, kiek kiekvienos partijos pateko į Seimą. Tai yra pagal partijas, patekusias į Seimą. Jeigu jų būna daugiau, tada daugiau ir atstovų. Šį kartą net 7 turi būti, o amerikiečių tik 5, bet toks yra mūsų nutarimas dėl šios komisijos. Ar galime pritarti po pateikimo? Šiandien priimti nereikia. Galim? Ačiū.

Mielieji kolegos, net su papildomais darbais mes per daug neužtrukome. Pertrauka iki 12 valandos. Primenu ir kviečiu, 12 valandą – Vyriausybės metinė veiklos ataskaita su atsakymais į Seimo narių klausimus. Labai prašyčiau susirinkti ir laiku pradėsime šį posėdį 12 valandą. Ačiū. Dabar pertrauka.

Pertrauka

Vyriausybės metinė veiklos ataskaita (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Tęsiame posėdį. Pagal darbotvarkę yra numatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Noriu jums priminti, kad Vyriausybės metinės ataskaitos pateikimą, diskusijas dėl jos reglamentuoja Statuto 207 straipsnis, kuris sako, jog Vyriausybė privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariami artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Po Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo Ministras Pirmininkas atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip ir Vyriausybės valandos metu.

Taip pat noriu priminti, kad ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja visi ministrai, kurie, Seimo narių pageidavimu, taip pat atsako į klausimus. Yra tokie mūsų Statuto punktai, reglamentuojantys Vyriausybės metinę ataskaitą.

Dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, gal vis dėlto būtų galima padaryti pertraukėlę ir palaukti, kol į salę susirinks valdančiosios daugumos Seimo nariai, nes šiuo metu žurnalistų daugiau negu valdančiosios daugumos atstovų. Ir Vyriausybės narių mažoka.

PIRMININKAS. Spaudžiu skambutį, manau, kad Seimo nariai rinksis ir renkasi. Taip pat kviesčiau seniūnus pagreitinti skubesnį Seimo narių atvykimą į salę.

Kviečiu Ministrą Pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską pateikti metinę veiklos ataskaitą.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji ambasadoriai, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Seimo statuto nuostatas, pateikia Seimui 2004 metų veiklos ataskaitą. Jums yra išdalyta išsami medžiaga apie Vyriausybės veiklą praėjusiais metais. Pateikta labai daug konkrečių faktų ir skaičių, nurodytos svarbiausios problemos ir tendencijos. Tikiuosi, Seimo nariai gerai susipažino su išsamia ataskaita, todėl ją pateikdamas kalbėsiu tik apie bendresnius dalykus. Pateiksiu Vyriausybės poziciją svarbiausiais klausimais ir mūsų matomą perspektyvą.

Kaip žinote, 2004 metais dirbo dvi Vyriausybės: dvyliktoji – iki gruodžio 14 dienos, o paskutines dvi praeitų metų savaites – tryliktoji Vyriausybė. Norėčiau pabrėžti – dėl Seimo rinkimų rezultatų ir sudarytos plačios (keturių partijų) koalicijos Vyriausybės veikla nesutriko nė vieną dieną. Buvo garantuotas politikos ir svarbiausių valstybės įsipareigojimų žmonėms tęstinumas. Koalicijos partneriams pavyko sparčiai suderinti programines nuostatas ir jų įgyvendinimo veiksmus.

Praėjusieji metai buvo ypatingi, istoriniai. Lietuva pasiekė du svarbiausius strateginius tikslus: tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Pirmu atveju mes įgijome istorinę galimybę siekti gerovės padedant visai senojo žemyno bendrijai, antru – užsitikrinome valstybės ir jos žmonių saugumą nuo išorinių pavojų. Vyriausybė daug dėmesio skyrė ne tik Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimui, bet ir visuomenės informavimui apie integracijos privalumus. Nepasitvirtino politikų būgštavimai, kad daugelis piliečių nepritars stojimui į Europos Sąjungą. Tačiau referendumas parodė, kad esame vieningi ir jaučiame atsakomybę už savo valstybės likimą.

2004-ieji Lietuvai buvo ir politinių išbandymų metai. Turiu galvoje Respublikos Prezidento apkaltą, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimus. Šie politiniai įvykiai neišvengiamai turėjo įtakos visų valdžios institucijų darbui. Tačiau vėl noriu pasakyti, kad Vyriausybė, nepaisydama minėtų politinių audrų, stengėsi dirbti įprastu ritmu. Nei Respublikos Prezidento apkalta, nei vėliau vykę rinkimai neturėjo jokios įtakos Vyriausybės priimamiems sprendimams. Vykdydama savo konstitucines priedermes, Vyriausybė stengėsi išlaikyti stabilumą ir politikos tęstinumą. Nors tai buvo svarbūs rinkimų metai, Vyriausybė nenuėjo populistiniu keliu. Buvo priimti tokie sprendimai, kurie galbūt ne visada davė mums papildomų politinių dividendų, tačiau garantavo valstybės ir Vyriausybės veiklos stabilumą ir mūsų valstybės ateitį.

Metai nuo pasirengimo pereinant į tikrąją narystę Europos Sąjungoje šiuo aspektu buvo gana sudėtingi. Tačiau Lietuva sėkmingai pasirengė narystei, nustatė ir praktiškai išbandė Europos Sąjungos reikalų koordinavimo procedūras. Nuolatinis Vyriausybės bendradarbiavimas su Seimu tapo norma, o pozicijų derinimas – kasdienybe. Vyriausybei atskaitingos institucijos pasirengė ir pradėjo aktyviau dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką bei priimant sprendimus. Įdiegėme efektyvų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo kontrolės mechanizmą. Šiuo požiūriu Lietuva pripažįstama viena iš stropiausių ir pareigingiausių naujųjų Europos Sąjungos valstybių. Norėtųsi, kad toks Lietuvos įvaizdis išliktų ir ateityje.

Vienas iš svarbiausių uždavinių – tinkamai panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Praeitais metais Lietuva pirmą kartą mokėjo įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir naudojosi visa finansine parama iš Europos Sąjungos biudžeto. Apibendrinant 2004 m. rezultatus, galima sakyti, kad į finansinę paramą Lietuvos gyventojai, įvairios šalies įstaigos, įmonės ir organizacijos dėjo ir deda didelių lūkesčių. Jie labai aktyviai teikia paraiškas. Iki š.m. balandžio 1 d. buvo pateikta net 2770 paraiškų dėl didesnės kaip 5 mlrd. Lt sumos. Tai tik per vienerius metus. Džiaugiamės tokiu aktyvumu, kuris, mūsų nuomone, paskatino verslo ir kitas organizacijas rimtai apmąstyti savo perspektyvą, plėtros ir investicijų procesus.

Lietuva, sumokėjusi 412 mln. litų į Europos Sąjungos biudžetą, per įvairius projektus ir programas jau gavo daugiau kaip 1,38 mlrd. litų. Praėjusiais metais visi numatyti pinigai iš Europos Sąjungos buvo pervesti Lietuvai, o Lietuva juos panaudojo pagal visas numatytas procedūras ir reikalavimus. Dėl panaudojimo kokybės ir skaidrumo jokių priekaištų iki šiol iš Briuselio negauta. Vyriausybė ir atitinkamos žinybos supranta atsakomybę už tinkamą lėšų naudojimą.

Jau praėjusiais metais struktūrinių fondų lėšos suteikė galimybes imtis realizuoti pagrindinius Lietuvos integracijos prioritetus. Pirmiausia sprendžiamos Ignalinos atominės elektrinės, Naujosios kaimynystės politikos, Konstitucinės sutarties įgyvendinimo problemos. Lisabonos strategijos įgyvendinimas, spartaus ūkio augimo palaikymas bei ūkio konkurencingumo plėtra išlieka mūsų valstybės, kaip Europos Sąjungos narės, prioritetai.

Šiemet Lietuvos laukia trys dideli uždaviniai. Pirma, kad paramos skyrimas būtų sklandesnis ir skaidresnis, reikės patobulinti taikomas procedūras, ypač daug dėmesio skirti administraciniams gebėjimams (atrankai, vertinimui ir t.t.) sustiprinti. Antra, derybose dėl Europos Sąjungos finansinės paramos 2007–2013 metais būtina pasiekti geriausių Lietuvai rezultatų. Ir trečia, turime patys savo šalyje susitarti dėl Europos Sąjungos finansinės pagalbos ateinančiu periodu panaudojimo prioritetų.

Suprantama, kad socialdemokratinės orientacijos Vyriausybė labiausiai rūpinosi žmonių socialiniais reikalais ir problemomis, jų gerovės užtikrinimu. Kelerius metus vykdyta nuosekli ekonominė ir griežta fiskalinė politika sudarė galimybes valstybei aktyviau spręsti socialinius klausimus. Praėjusiais metais sumažėjo nedarbas. Vidutinis metinis bedarbių procentas sumažėjo iki 6,8%. Imantis aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, dalyvavo beveik 130 tūkst. asmenų. Bedarbiai buvo konsultuojami profesinio tinkamumo, įsidarbinimo galimybių bei profesinio persiorientavimo klausimais. Vyriausybė ir toliau turi įgyvendinti užimtumo didinimo priemones, kad ši teigiama tendencija išliktų ir ateityje.

Nuo praeitų metų gegužės 1 d. minimalią mėnesinę algą padidinome iki 500 Lt, o bazinę mėnesinę algą – iki 115 litų. Gerėjant ekonomikai šalyje didėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir praėjusiais metais pasiekė rekordinį – 5 mlrd. 400 mln. Lt dydį. Tai sudarė sąlygas toliau didinti socialinio draudimo išmokas, senatvės ir invalidumo pensijas. Per metus realus senatvės pensijos dydis padidėjo beveik 11%. Suprantama, tokio didinimo toli gražu nepakanka ir jis negali patenkinti pensininkų būtiniausių poreikių. Tačiau tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos ketiname pratęsti šiais, žinoma, kitais ir dar kitais metais.

Kitas Vyriausybės veiklos prioritetas – investicijos į žmogų. Tai švietimas, informacinės visuomenės plėtra, kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ir kitos sritys, garantuojančios laimingesnį ir geresnį žmonių gyvenimą. Tobulėja švietimo finansavimas, padidėjo bendrojo lavinimo mokyklų mokinio krepšelis. Sėkmingai buvo įgyvendinama Mokyklų tobulinimo programa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 mokyklų iš visų savivaldybių. Aukštojo mokslo finansavimo reforma sudarė palankesnes sąlygas siekti aukštojo mokslo jaunuoliams ir jaunuolėms iš mažesnes pajamas turinčių šeimų. Šių mokslo metų pradžioje pastebimai pagausėjo studentų skaičius (dabar universitetuose ir kolegijose studijuoja apie 180 tūkstančių studentų, taigi dvigubai padidėjo pastaruoju metu). Geriausiai besimokantys ir socialiai remtini dieninių studijų valstybinių aukštųjų mokyklų studentai gavo stipendijas. Tačiau iki šiol nepavyko profesinį rengimą orientuoti taip, kad jis geriau atitiktų specialistų poreikį. Tai vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių.

Visuomenės galimybės įgyti ir naudoti žinias yra esminis veiksnys, apibrėžiantis šalies ekonominį konkurencingumą. Žinių svarba ekonomikos plėtrai vis didėja. Gebėjimas įgyti ir panaudoti žinias apima ir galimybes naudotis informacijos technologijomis. Tai savo ruožtu įsakmiai reikalauja efektyvių švietimo ir mokslo sistemų, naujo požiūrio į inovacijas. Šalies gebėjimas siekti, kurti, skleisti ir diegti žinias į produktus ir paslaugas yra svarbiausias ekonomikai augti. Konkurencinga globalios ekonomikos erdvėje gali būti tik tokia valstybė.

Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurios daugelis žmonių savo veiklai naudoja informaciją kaip išteklius ir priemones. Kartu ji gali būti vertinama kaip tam tikras visuomenės raidos etapas kuriant žinių visuomenę. Žinių ekonomika savo ruožtu rodo tam tikrą ekonomikos kokybę, savotišką jos plėtros tarpsnį, kai žinios tampa itin svarbiu gamybos veiksniu. Vyriausybė stengėsi skatinti viešojo sektoriaus, privačių įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimą, kuris nulemia sėkmingą žinių ekonomikos plėtrą ir privalumų panaudojimą.

Per pastaruosius trejus metus valstybės investicijos į informacinės ir žinių visuomenės sektorių padidėjo beveik dvigubai. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais asmeninius kompiuterius naudojo kas ketvirtas, o internetu namuose naudojosi daugiau kaip 10% namų ūkių. Šios kadencijos Vyriausybė numatė dar labiau stiprinti šalies ūkio konkurencinį potencialą, prioritetą teikti didelę pridėtinę vertę turinčiai veiklai, grindžiamai mokslu, žiniomis ir aukštosiomis technologijomis, skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą. Numatoma skatinti investicijas į žinias ir inovacijas, taip pat „plynojo lauko“ investicijas kaip ir investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų formavimą.

2004 m. toliau buvo vykdomas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas, renovuojami ir aprūpinami būtina medicinos įranga bendrosios praktikos gydytojų kabinetai. Tačiau suprantame, kad žmonių dar kol kas netenkina sveikatos priežiūros sistemoje susiklosčiusi padėtis. Turbūt turėsime pergalvoti ir koreguoti šios sistemos reformos kryptis. Įgyvendintas vienas iš reformos prioritetų. Praėjusiais metais vidutiniškai 10 proc. padidintas medicinos darbuotojų darbo užmokestis. Ir ateityje numatyta didinti medikų atlyginimus, atsižvelgiant į realias valstybės galimybes. Mums suprantamas medicinos darbuotojų nepasitenkinimas, tačiau per mažus atlyginimus gauna ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai. O nuo to – bus ar nebus organizuojami streikai – lėšų nepadaugės.

Ieškojome būdų, kaip kovoti su baisiausia šio amžiaus yda – narkomanija. Patvirtinta Nacionalinė narkomanijos prevencijos programa, kurios tikslas – įgyvendinti veiksmingą narkotikų kontrolės sistemą, sukurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, narkomanų gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą. Formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, plėtoti valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir visų žmonių bendradarbiavimą šioje srityje.

Gerbiamieji Seimo nariai, po Vyriausybės ataskaitos Seime opozicija dažnai kritikuoja, kad mes nepagrįstai priskiriame sau nuopelnus dėl ūkio plėtros. Nemanome, jog rinka yra visagalė, o žmonės – tik jos vergai. Mes visuomet pabrėžiame, kad ekonomikos laimėjimus pirmiausia lemia žmonių darbas. Tačiau valstybė tam privalo sudaryti palankias sąlygas. 2004 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas siekė apie 6,7 procento. Pramonės produkcijos pardavimai per metus padidėjo 10,8 proc., prekių eksportas – net 21,0 proc. Išankstiniu vertinimu, tiesioginės užsienio investicijos per metus padidėjo per 13 procentų.

Šalies ekonomikos plėtra 2004 metais buvo glaudžiai susijusi su ūkio, ypač su pramonės, konkurencingumo didėjimu. Siekiant didinti pramonės konkurencingumą, praėjusiais metais buvo įgyvendinamos įvairios priemonės, padedančios šalies pramonei orientuotis į kvalifikuotos darbo jėgos, modernių technologijų, mokslo ir žinių pagrindu plėtojamus pramonės atskirus sektorius. Pramonės konkurencingumo taip pat buvo siekiama gerinant Lietuvos, jos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų įvaizdžio formavimą. Vykdėme aktyvią skverbimosi į naujas rinkas ir senų rinkų išsaugojimo politiką, kad Lietuvos ūkio subjektams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gerinti produkcijos kokybę, būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas.

Praėjusiais metais Vyriausybės vykdytos mokesčių administravimo politikos rezultatai akivaizdūs. Negalutiniais duomenimis, į nacionalinį biudžetą įplaukė 13886,2 mln. litų pajamų (iš jų 1389,8 mln. litų – Europos Sąjungos parama). Tai yra susumavus išaugo biudžeto galimybės per 22 procentus. Tai yra iš tikrųjų pirmas toks atvejis mūsų istorijoje. Buvo įvykdytas ir viršytas valstybės biudžeto pajamų planas. Tai padėjo pasiekti ir įsigaliojęs naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymas, kuris griežtai reglamentuoja mokesčių administratoriaus teises ir pareigas mokesčio mokėtojo atžvilgiu.

Vyriausybė dar gegužės mėnesį patvirtino Lietuvos konvergencijos programą. Konvergencijos programa – Europos Sąjungos steigimo sutartyje numatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, užtikrinančius valstybės narės ūkio tvarią konvergenciją su kitomis Europos Sąjungos narėmis, siekiant kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumo. Griežta fiskalinė politika ir nedidėjanti valstybės skola paskatino tarptautines reitingų agentūras suteikti Lietuvai gerokai aukštesnius skolinimosi reitingus. Tai suteikė galimybę Vyriausybei skolintis už daug mažesnes palūkanas.

Ir toliau svarbiausi Vyriausybės tikslai išlieka nedarbo mažinimas, verslo plėtros ir investicijų (tiek užsienio, tiek ir savų – lietuviškų) skatinimas. Siekiant šių tikslų, bus vykdomos mokesčių reformos. Nors gyventojų pajamų mokesčio tarifas nėra didžiausias Europos Sąjungoje, jis gerokai viršija mūsų kaimynių – Latvijos (25 proc.) ir Estijos (24 proc., ir numato artimiausiu metu sumažinti iki 20 proc.). Tokia aplinka Lietuvą daro nepatrauklią investuotojams, todėl užsienio investicijos gali mus aplenkti. Lėtėjant ekonominiam augimui (o toks galimas, kaip ir yra prognozuojama), būtina ieškoti papildomų katalizatorių jam paspartinti. Mūsų nuomone, toks katalizatorius gali būti gyventojų pajamų mokesčio mažinimas. Todėl buvo nuspręsta gyventojų pajamų mokesčio tarifą per metus palaipsniui sumažinti 9 procentiniais punktais. Siūlysime Seimui atitinkamus įstatymus priimti kuo greičiau, kad iš anksto būtų informuoti ir potencialūs investuotojai apie mūsų pažangą, pozityvius pokyčius mūsų mokesčių sistemoje.

Valstybė taip pat turi milžiniškų finansinių įsipareigojimų, priimtų dar nepriklausomybės pradžioje. Privalome grąžinti gyventojams nuvertėjusius indėlius, mokėti kompensacijas už prarastą turtą, didinti pensijas, taip pat atlyginimus ne tik tiems, kurie ketina streikuoti, bet ir kitiems, kurie gauna dar mažesnius atlyginimus. Būtina renovuoti namus ir mokyklas, atnaujinti universitetų, sveikatos apsaugos įstaigų techninę bazę ir t.t. Taip pat, kad galėtume panaudoti Europos Sąjungos lėšas, būtina skirti papildomą finansavimą iš Lietuvos biudžeto. Šiems įsipareigojimams ateinančiais metais mūsų biudžetui reikėtų papildomai maždaug 2 mlrd. litų.

Kaip juos gauti? Vienas ir, ko gero, pagrindinis šaltinis – geriau administruoti jau taikomus mokesčius, mažinti šešėlinę ekonomiką (tokie požymiai yra teigiami), taip pat likviduoti įstatymų spragas, leidžiančias išvengti mokesčių mokėjimo. Neseniai Vyriausybė kartu su verslo atstovais aptarė, kaip sumažinti šešėlinės ekonomikos įtaką. Būtina pasiekti, kad visi mokėtų visus reikiamus mokesčius. Mes išspręstume tūkstančius problemų. To reikalauja ne tik sąžininga konkurencija, bet ir visuomenės bei verslo solidarumas. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas verslui, buvo apsispręsta įvesti turto mokestį fizinių asmenų turtui, naudojamam komerciniams tikslams. Kita priemonė, kurią pasiūlėme – tai solidarumo trumpalaikis mokestis. Dėl jo itin karštai diskutuojama ir iki šiol. Pirmiausia jį siūlome taikyti laikinai, kaip minėjau, tik dvejus metus. Per tą laiką įsisuks naujas ekonomikos augimo smagratis, sumažės nedarbas, pakils gyvenimo lygis, gyventojų pajamų mokesčio tarifas jau bus pasiekęs 24 proc. Be to, verslas 12 metų mokėjo panašų mokestį, t.y. kelių mokestį, tačiau reakcija buvo labai neigiama. Todėl mes peržiūrėjome ir įvertinome ir, aš tikiuosi, artimiausiomis dienomis su mūsų koalicijos partneriais suderinsime kitą šio mokesčio bazę, t.y. laikiną 4 proc. mokestį nuo pelno, nepaliesdami tokios temos, kuri ir teisiškai jautri, t.y. netaikydami apyvartos mokesčio vietoj kelių mokesčio. Tai yra klausimas, kuris turi būti išspręstas pačiomis artimiausiomis dienomis.

Kitas artimiausias mūsų politikos siekis – jau 2007 metais prisijungti prie euro zonos. Kaip rodo mūsų ūkio raida ir vykdoma finansų politika, turime puikią progą kartu su estais ir slovėnais įsivesti eurą. Tik šios trys Europos Sąjungos naujosios valstybės jau tenkina Mastrichto, arba Stabilumo ir plėtros pakto, reikalavimus. Mūsų valstybės skola nesiekia 20% (leidžiama iki 60) BVP. Keletą metų iš eilės išlaikėme žemesnę nei 3% infliaciją ir neviršijome fiskalinio deficito reikalavimų, tai yra 3% nuo bendrojo vidaus produkto. Įsipareigojome šį deficitą mažinti, išlaikyti ne didesnę kaip 3% infliaciją. Kad Europos Taryba priimtų sprendimą leisti mums įsivesti eurą 2007 metais, šitie sprendimai turi būti priimti 2006 m. liepos mėnesį.

Jei Lietuva neatitiktų kurio nors minėto kriterijaus, tai kitas vertinimas būtų tik 2008 m. viduryje ir narystės euro zonoje galėtume tikėtis tik nuo 2009 metų. Tai būtų Lietuvai labai nenaudinga, ir mes turime stengtis išnaudoti tas galimybes, kurios dabar yra suformuotos mūsų finansinei ekonominei sistemai. Tikiu, kad palaikymo sulauks ir opozicija, ir Seimo dauguma ir, ruošiantis šiam įvykiui bus priimti reikalingi sprendimai.

Norėčiau plačiau pakalbėti apie žemės ūkio ir kaimo plėtros sritį, kuri mums reikšminga ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu. Išankstiniais skaičiavimais žemės ūkio produkcijos gamyba praėjusiais metais padidėjo 2%, o gyvulininkystės produkcijos – 8%. Didėjo galvijų, kiaulių, paukščių, pieno supirkimo kainos. Jos ėmė sparčiai didėti Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. 2004 m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos finansavimas (įskaitant Europos Sąjungos lėšas), palyginti su 2001 m., t.y. per visą kadenciją, padidėjo daugiau kaip dvigubai.

Siekiant pagerinti žemdirbių kreditavimą, imantiems paskolas iš komercinių bankų ir neturintiems pakankamo užstato žemdirbiams garantijas teikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Per visą veiklos laikotarpį fondas suteikė beveik tūkstantį garantijų bankams, o jų suma jau perkopė vieną milijardą litų. Tai didžiulė parama finansinei žemės ūkio plėtrai. Nemažą investicinę paramą Lietuvos žemės ir maisto ūkis gavo iš SAPARD’o programos, kuri veikia Lietuvoje keletą metų iš eilės. Nacionalinė mokėjimo agentūra iš viso pagal SAPARD’o programą ir kitas programas jau išmokėjo gavėjams per 430 mln. litų. Praėjusiais metais iš esmės pasikeitė tiesioginių išmokų sistema. Tiesioginėmis išmokomis už 2004 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus numatyta išmokėti (ir tai turi būti padaryta iki gegužės 1 d.) apie pusė milijardo litų. Juos gaus apie 238,5 tūkst. pareiškėjų ir ūkių. Tai yra didžiulė finansinė parama, kaip jūs matote.

Padidėjus tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms, žemės ūkio produktų supirkimo kainoms ir supirkimo apimčiai, žemdirbiai gavo kur kas daugiau pajamų. Išankstiniais duomenimis, žemės ūkio produktų gamintojų pajamos kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis praėjusiais metais sudarė 2,9 mlrd. Lt ir, palyginti su 2003 m., padidėjo beveik pusantro karto, t.y. 45%. Tai yra milžiniškos lėšos. Taigi žemdirbiai, kurių organizacijos gana skeptiškai vertino integracijos procesus, jau turi ir dar turės progą įsitikinti narystės Europos Sąjungoje privalumais.

Šalia ekonomikos pagal savo įgaliojimus Vyriausybė rūpinosi ir kitomis valstybės stiprinimo sritimis – teisėsauga, nacionaliniu saugumu, valstybės valdymo tobulinimu. Praėjusiais metais aktyviai dalyvauta formuojant valstybės teisinę politiką ir įgyvendinant teisinės sistemos reformą. Siekiant kodifikuoti atskiras teisės šakas, parengtas ir praėjusiais metais pateiktas Seimui naujojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas, rengiamas Administracinio proceso kodekso projektas. Buvo toliau siekiama išlaikyti stabilų jau kodifikuotų teisės aktų turinį, stengtasi kuo mažiau keisti priimtus naujuosius ir dabar pradėjusius veikti kodeksus. Vykdant Nacionalinės acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemones, buvo parengti ir Seimui pateikti atitinkami teisės aktų projektai.

Priėmus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą tapo sudedamąja Vyriausybės ataskaitos dalimi. Pažymėtina, kad 2004 m. Lietuvai nekilo kokių nors ypatingų iššūkių, galinčių stipriai paveikti valstybės saugumą ir stabilumą.

Daugelis rizikos veiksnių taip pat iš esmės nepakito, o vykdomos priemonės ir toliau mažino tikimybę, kad jie galėtų virsti grėsmėmis mūsų nacionaliniam saugumui.

Pagal įstatymus Vyriausybė minėtoje ataskaitoje, kurią jūs turite, privalo nurodyti galimus pavojus. Tai nereiškia, kad tie pavojai ar grėsmės gali kilti arba kyla šiandien. Pastarosiomis dienomis kaip grėsmė pagarsinta Lietuvos priklausomybė nuo vienos šalies energetinių šaltinių. Apie tai buvo rašoma ir trijų ankstesnių mūsų metų ataskaitose, tik kažkodėl šis akcentas nesukėlė kokių nors papildomų diskusijų. Šiandien tai tapo labai aktualu. Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybė, kalbu apie energetinę priklausomybę, dėjo daug pastangų išspręsti šią problemą. Ne dėl mūsų pasyvumo ar nenoro iki dabar neprasidėjo elektros energijos tilto į Vakarus statyba. Tam būtinas ir mūsų partnerių pritarimas, kurio, deja, ir šiandien mes negirdime.

Įgyvendindama programos nuostatas, susijusias su valstybės valdymo sistemos pertvarkymu, Vyriausybė patvirtino Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Ši strategija turėtų padėti kurti skaidrią, gerai veikiančią, į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą orientuotą viešojo administravimo sistemą, tobulinti viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų prieinamumą, gerinti jų kokybę, skaidrumą, trumpinti trukmę plačiau naudojantis patikimų informacinių technologijų galimybėmis. Beje, šiandien visuomenė dažnai kalba apie valstybės tarnautojų korupciją, netinkamą elgesį, jų etikos pažeidimus. Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ėmėsi konkrečių priemonių, kad būtų atskleidžiami korupcijos atvejai ir šalinamos jos priežastys. Šią problemą privalome įveikti bendromis jėgomis, nes ji iš tikrųjų menkina valdžios institucijų autoritetą. Norėčiau priminti Seimui, kad dar 2003 m. rugpjūčio mėnesį Vyriausybė pateikė Seimui Tarnautojų elgesio kodekso projektą, kuris iki šiol, nežinau, svarstomas ar nesvarstomas Seime. Todėl labai prašytume, Vyriausybė labai prašo apsvarstyti ir priimti. Tai gerokai padėtų mums spręsti šias problemas, kurios, deja, šioje srityje yra iki šiol.

Tobulindama valstybės valdymą, Vyriausybė teikė prioritetą regioninei politikai ir savivaldos plėtrai. Buvo išplėsta vietos savivaldos kompetencija, o daugelis savivaldybių tarybų tapo patikimais partneriais sprendžiant konkrečias problemas. Regioninei politikai stengėmės racionaliau panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Suteikėme pagalbą 35 savivaldybėms ir apskritims, rengiančioms projektus, tinkamus panaudoti pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir stojimo programą… Parengta 60 projektinės dokumentacijos komplektų, reikalingų Lietuvos Respublikos regionams ir savivaldybėms dalyvauti konkursuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Siekiant racionaliai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas, šiais metais numatoma parengti Lietuvos regioninės plėtros strategiją iki 2013 metų. Remiantis šia strategija numatoma parengti valstybinę regionų ekonominio socialinio išsivystymo skirtumų mažinimo, jų plėtros skatinimo programą ir konkrečias valstybės pagalbos priemones.

Vyriausybė suinteresuota apie savo darbus, sprendimus ir ketinimus informuoti Lietuvos žmones ir Seimą. Reguliariai dėstoma nuomonė žiniasklaidos priemonėse, piliečių priėmimas Vyriausybėje ir ministerijose, Vyriausybės valandos ir pusvalandžiai Seime – štai objektyvios informacijos šaltinis apie Vyriausybės veiklą. Galima paminėti keletą skaičių, kurie rodo tokias informavimo galimybes. Per praėjusius metus į premjerą ir į Vyriausybę kreipėsi per 5000 piliečių, Vyriausybė gavo 3000 rašytinių prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų. O ministerijos ir joms pavaldžios institucijos priėmė beveik 17000 interesantų ir išnagrinėjo apie 20000 kreipimųsi. Vyriausybės nariai informuoja apie savo veiklą ministerijų interneto tinklalapiuose, taip pat per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikę su gyventojais. Praėjusiais metais surengtos Vyriausybės dienos aštuoniose apskrityse. Tiesioginis bendravimas susitikimų metu, opių problemų aptarimas, jų sprendimo būdų paieška vietose – tai ypač priimtina Lietuvos gyventojams. Numatome taip bendrauti ir ateityje. Vyriausybė privalo žinoti konkrečias problemas, kurios rūpi ir mums, ir žmonėms, ir stengtis jas spręsti.

Baigdamas norėčiau paminėti dar vieną mūsų kritikos objektą. Opozicija dažnai teigia, kad neturime strategijos ir vizijos, nematome tikslų ir prioritetų. Čia derėtų priminti, kad demokratinėse, stabiliai valdomose valstybėse strategija nekaitaliojama nei kasdien, nei kasmet. Todėl ji ir yra strategija, kad galiotų ilgesnį laikotarpį ir netgi keičiantis valdžioms. 2004 metais Vyriausybės veikla buvo siekiama įgyvendinti Vyriausybės programą ir valstybės viziją, įtvirtintą (noriu pabrėžti) Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose. Dar 2002 metais dvyliktoji Vyriausybė parengė ir 2002 lapkričio 12 d. Seimas patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Sudedamoji jos dalis yra Lietuvos ūkio arba ekonomikos plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. Tai pirmasis (galiu pabrėžti) nepriklausomos Lietuvos dokumentas, kuriame numatyta ilgalaikė valstybės raidos vizija, nubrėžti valstybės raidos ilgalaikiai prioritetai.

Kviečiu visas valdžios institucijas, visas politines partijas darniai bendradarbiauti įgyvendinant šią strategiją. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū premjerui. Dabar atsakymų ir klausimų valanda. Taip, jūs galite užimti savo vietą. Kaip minėjau, pagal Statuto nustatytą tvarką pirmasis užduoda opozicijos lyderis, tada pagal frakcijų dydį – pradedant opozicinėms frakcijoms. Tokia tvarka ir bus užduodami klausimai. Primenu, kad klausimus galite užduoti ne tik premjerui, bet ir dalyvaujantiems ministrams.

Buvo nepasitenkinimo šūksnių, kodėl nedalyvauja visa Vyriausybė. Man pateikė ministrų išvykimo į komandiruotę lentelę, iš kurios matyti, kad 5 ministrai šiuo metu yra Briuselyje, o vienas serga. Tokius duomenis aš turiu ir jus informuoju.

Klausimą užduos opozicijos lyderis A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad man tenka garbė užduoti du klausimus, tai dabar užduodu pirmąjį klausimą.

Premjere, klausantis jūsų ataskaitos, kaip viskas gerai Lietuvoje, apima jausmas, kad dalyvaujame TSKP XXV suvažiavime, nors ten šalia pasigyrimų buvo pasakoma, kad dar pasitaiko ir trūkumų. Jūs jau valdote beveik ketverius metus. Buvo visko: yra pasiekimų, yra ir problemų. Tačiau atrodo, kad tiksliausias jūsų veiklos per šiuos ketverius metus įvertinimas yra ne panegiriška ataskaita, o gegužės 17 d. rengiamas medikų streikas. Jūsų veikla atvedė iki šio streiko.

O dabar mano klausimas jums. Vyriausybės ataskaitoje jūs teigiate: „Galima teigti, kad 2004 metų pabaigoje dėl užsitęsusių įtemptų „Jukos“ santykių su Rusijos Federacijos Vyriausybe kai kurios grėsmės Lietuvos naftos srityje padidėjo – tikimybė, kad Rusija per Kremliui lojalias kompanijas „Lukoil“ ir „Gazprom“ perims tiesioginį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, o vėliau akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ kontrolę“. Mes, opozicija, apie tokią grėsmę šnekėjome jau seniai. Jūs tai vertinote šiek tiek kitaip. Sveikinu, kad pagaliau matote šią grėsmę taip pat kaip ir mes. Tačiau norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs sieksite šią grėsmę sumažinti arba ją pašalinti?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl partijos suvažiavimo. Aš nebuvau XXV suvažiavime, galbūt iš jūsų kas nors buvo. Tai pirma.

Antras esminis dalykas – grėsmės. Iš tikrųjų mūsų toje didelėje ataskaitoje, kurią jūs turite, yra toks skyrius, ir aš savo pranešime apie tai kalbėjau. Galimos grėsmės. Reikia suprasti sąvoką šių dviejų žodžių – „galimos grėsmės“. Kiekvienoje valstybėje yra kokios nors galimos grėsmės. Manyčiau, kad Lietuvos Vyriausybė, Seimas, Prezidentas yra tos valdžios institucijos, kurios turi priimti sprendimus ir elgtis taip, kad tų grėsmių nebūtų, kad mes jų išvengtume arba jos apskritai nebūtų grėsmės. Tą patį aš galiu pasakyti ir apie Mažeikių naftos perdirbimo įmonės veiklą ir likimą. Nieko naujo, tarp kitko, negaliu pasakyti. Jūs keletą kartų jau man užduodate šį klausimą ir aš galiu pasakyti tą patį kaip ir anksčiau. Mums, Lietuvos Vyriausybei, turinčiai šioje įmonėje 42% akcijų, rūpi ir rūpės, kad ši įmonė dirbtų, kad ši įmonė būtų pelninga, kad ji veiktų pagal Lietuvos įstatymus, mokėtų visus mokesčius, aprūpintų mūsų rinką naftos produktais, duotų žmonėms darbą ir dalyvautų įsiliejusi į bendrą Lietuvos ekonomikos gyvenimą. Visa pramonė yra privati, iš esmės visa veikla yra privati, ir aš nematau kokių nors galimų komplikacijų arba pavojų mūsų valstybei, jeigu šios įmonės akcijų paketą „Jukos“ parduotų su mūsų sutikimu arba ne, taip, kaip yra ir 1999 m. valdymo sutartyje, kitam kokiam nors ūkio subjektui, kuris garantuotų šitos įmonės veiklą. Tik tokiu atveju mes sutiktume, kad būtų kitas šitų 52% akcijų savininkas, kuris užtikrintų stabilų įmonės darbą ir veiklą pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus. Vien tik dividendų dėl to, kad įmonė gerai dirba, Lietuva sulauks į biudžetą per 115 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs turite teisę užduoti du klausimus. Prašom antrąjį.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, turiu pasakyti, kad jūsų čia pasakyti žodžiai labai skiriasi nuo to, kas parašyta jūsų pasirašytoje ataskaitoje. Ataskaitoje parašyta apie tai, kad „Lukoilo“ atėjimas į „Mažeikių naftą“ yra grėsmė. Mano klausimas ir buvo, kaip jūs ruošiatės šitos galimos grėsmės išvengti? Jeigu nieko nedarysite, ta grėsmė virs tikru pavojumi.

Aš noriu jūsų paklausti antrojo klausimo. Jūs teigiate jūsų pasirašytoje ataskaitoje, kuria aš tikiu, kad dėl Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje suaktyvėjo užsienio valstybių specialiosios tarnybos ir Lietuvai priešiškos jėgos, mėginančios trukdyti sėkmingai narystei euroatlantinėse organizacijose, daryti poveikį šalies visuomeniniam politiniam gyvenimui ir tam tikroms interesų grupėms.

Noriu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, tai yra labai rimtas grėsmės įvertinimas. Iki šiol jūs tokią grėsmę neigėte, sveikinu su tokiu objektyviu padėties Lietuvoje šiuo požiūriu įvertinimu. Mano klausimas paprastas – kokios aplinkybės, kokie faktai privertė jus padaryti tokį padėties įvertinimą ir kaip rengiatės šias grėsmes, apie kurias kalbate ataskaitoje, mažinti ateityje?

A.M.BRAZAUSKAS. Matote, mes visiškai realiai žiūrime į gyvenimą ir labai ačiū už sveikinimus. Aš manau, kad nereikia dažnai modeliuoti situacijos, kurios nėra, arba kuri yra utopinė ir visiškai nereali. Jeigu formuosite tokią situaciją, tai mes kartu su Seimu, Prezidentu, kuris atsako už užsienio politiką, priimsime reikalingus sprendimus. Tiek aš galiu atsakyti. Todėl dabar modeliuoti, kas būtų, jeigu atsitiktų, yra labai nekonkretus dalykas ir neduoda jokio atsakymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš noriu klausti jūsų, nes šiandien dėl ligos nedalyvauja ūkio ministras ir jums, ko gero, reikės daug atsakinėti į mūsų pateiktus klausimus. Pratęsiant opozicijos lyderio klausimą ir jūsų atsakymą, iš tiesų Vyriausybės ataskaitos 114 puslapyje yra tai, ko klausė A.Kubilius. Dėl to ir kyla kitų klausimų dėl jūsų pasirašytos Vyriausybės ataskaitos.

Vyriausybės ataskaitoje, skirsnyje „Nacionalinio saugumo dalis“, kaip ekonominis pavojus šalies nacionaliniam saugumui nurodomos šalyje veikiančios „didžiulės finansinės įtakos grupės, kurios dalyvauja valstybės ir savivaldybės turto privatizavime bei mėgina paveikti valstybinių institucijų pareigūnus priimti tam tikroms įmonėms palankius sprendimus“. Panašius oligarchų įsigalėjimo pavojus savo metiniame pranešime nurodė ir šalies Prezidentas. Malonu, kad ir Vyriausybei, atrodo, irgi yra panašus matymas. Gal galėtumėte, gerbiamasis premjere, įvardyti tas finansines grupes ir nurodyti, kokių veiksmų imsis Vyriausybė jų įtakai ir galiai apriboti? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Vyriausybė, kaip valdžios institucija, tam ir egzistuoja, kad šitos grėsmės būtų eliminuotos. Čia yra grėsmių skyrius ir nereikia tokių dalykų suprasti paraidžiui. Vyriausybė tam ir yra, kad tokių dalykų nebūtų. Prašom pasakyti nors vieną pavyzdį, ar jau šiandien yra tokių faktų. (Balsas iš salės: o ko rašote?) Ar yra tokių faktų šiandien Lietuvoje? Pasakykite nors vieną faktą. (Balsas salėje: kodėl rašote?) Mes kalbame apie galimas tendencijas, mes kalbame apie galimus kai kuriuos žingsnius, bet mes ir atsakome kaip Vyriausybė, kad tokių dalykų nebūtų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą pateikia A.Čaplikas. Prašau.

A.ČAPLIKAS. Nepaisant visų ministrų užimtumo, aišku, gerai, kad šiandien Seimo posėdyje dalyvauja bent kvorumas. Manau, kad ministrai žinojo apie tokį svarbų faktą, jog ataskaita bus šiandien, ir tikrai galėjo suplanuoti savo komandiruotes kiek tvarkingiau. Tai yra įžanga.

Tęsiant ponios I.Degutienės klausimą, 104 puslapis – „Neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui daro šalyje veikiančios didžiulės finansinės grupės, dalyvaujančios valstybės ir savivaldybės priklausančio turto privatizavime“. Taip pat darančios įtaką jau dalyvauja. Jūs pasakėte, kad reikia bent vieno fakto. Kaip jūs vertinate šiandien tą situaciją, kai Ūkio ministerija daro spaudimą savivaldybėms, kad jos įsileistų Verslo ir darbdavių konfederacijos atstovus dalininkais už vieną litą į šitas įstaigas? Ar tai ir nėra tas oligarchinis įsigalėjimas, apie kurį mes šiandien kalbame? Artėja pats teisingiausias būdas spręsti tas problemas. Taigi klausimas – faktas ir kaip jūs vertinate?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad šitos informacinės institucijos, kurios yra sukurtos rajonuose ir miestuose, šiandien yra valstybinės. Valstybė finansuoja per Ūkio ministeriją. Kiekvienai jų iš biudžeto skiriama po 85 tūkst. Lt, aš turiu galvoje rajoninę grandį, kuri yra beveik visose savivaldybėse. Aš pritariu, kad verslas dalyvautų šitoje veikloje, bet nepritariu, kad tai būtų tik vienos kokios nors institucijos arba vienos visuomeninės verslo organizacijos dalyvavimas. Kaip dalininkai, galėtų būti ir kitos verslo institucijos. Ir Pramonininkų konfederacija, ir atskiros žemės ūkio institucijos. Mes pastebėjome, kad kai kurios iš jų labai silpnai dirba. Nėra tokių skatinimo priemonių, kad šitos institucijos veiktų. Aš – už tai, kad jose dalyvautų jokiu būdu ne vienas kuris nors, bet ir kitų verslo institucijų atstovai.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, aš irgi galų gale drįsiu jūsų paklausti apie grėsmes. Kadangi 103–104 puslapiuose jūs gąsdinate Lietuvą „Gazpromu“, „Lukoilu“, „(…) Rosija“, todėl klausimai. Ar turite konkrečią informaciją, kad Rusija trukdo nutiesti elektros tiltą per Lenkiją į Vakarus? Ar Lietuva privertė Rusiją parduoti „Gazpromui“ 34% „Lietuvos dujų“ akcijų, ar Rusija privertė Lietuvą nedalyvauti naujoje „Lietuvos dujų“ akcijų emisijoje, kur už vieną litą tada rinkos kaina buvo 3 Lt, dabar jau 4 Lt 30 centų? Ar Rusija privertė Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, ar Rusija privertė „Mažeikių naftą“ padovanoti „Williams“ su visais kitais ėjimais? Ar turite konkrečių Rusijos įrodymų, kad būtent šiems strategiškai svarbiems Lietuvos ūkio sprendimams kenkia Rusijos struktūros ir ar turite įrodymų, kad rusai privertė „Lietuvos kurą“ parduoti už vieną litą? Jeigu turite, pateikite, o jeigu jūs, kiek supratau, rašote dėl to, kad visi taip rašė, tai kodėl Vyriausybė nejaučia atsakomybės už tai, ką rašo?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, Vyriausybė atsako ir turi atsakyti, be jokių abejonių, niekas dėl to nesiginčija. Čia jūs išvardijote labai daug faktų ir kodėl tai siejate su Rusija? Aš nesiečiau su Rusija beveik visų… Iš klausos, žinoma, aš visko nepagavau. Tai buvo tam tikra Lietuvos pozicija, tai buvo Lietuvos, dažniausiai Vyriausybės, sprendimai, ir ne tik Vyriausybės, buvo ir Seimo. Kai kurie sprendimai buvo ir Seimo. Be abejo, kai kurie šie sprendimai padarė didelį nuostolį mūsų ekonomikai, pavyzdžiui, „Mažeikių naftos“ vadinamasis privatizavimas, iš kurio valstybės iždas negavo nė vieno cento. Atvirkščiai, dar jie mums skolingi apie 1,5 mlrd. litų.

Yra vienas kitas toks atvejis, bet tai, kad privatizavime dalyvauja kaip Latvijoje ir Estijoje, pavyzdžiui, dujų privatizavime dalyvauja „Gazpromas“, tai yra visiškai normalus dalykas, nes mes gauname dujas ir, matyt, dar ilgoką laiką, nors reikia stengtis sutrumpinti šį laiką, gausime iš vieno šaltinio arba iš vieno pardavėjo šių dujų. Tas yra ir Latvijoje, ir Estijoje, ir kai kuriose kitose šalyse, taip pat ir Vidurio Europos. Todėl aš nenorėčiau visų tų faktų išrikiuoti į vieną grandinę, kaip jūs dabar padarėte, ir bandyti ką nors vieną kaltinti. Buvo įvairių atvejų, per nepriklausomybės 15 metų buvo įvairių sprendimų. Vieni buvo geresni, kiti buvo blogi, kiti sprendimai buvo visiškai geri. Aš nesiimu teisėjo vaidmens, kad kiekvieną iš jų įvertinčiau ir pasakyčiau savo paskutinį žodį.

PIRMININKAS. Klausimą pateiks V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, ataskaitoje parašyta: „Grūdus intervencinei agentūrai gali pasiūlyti ne tik žemės ūkio subjektai, bet ir kiti grūdų turėtojai, jeigu siūloma ne mažesnė kaip 80 tonų siunta“. Kada bus panaikinta ši 80 tonų kvota, nes grūdų perpirkėjai dažnai apgauna smulkiuosius ūkininkus, neatsiskaito už supirktus grūdus? Žinau Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau sumažinti šį kvotos kiekį niekas nedraudžia. Nesumažinę kvotos kartu prisidedame prie smulkių grūdų… apgaudinėtojų. Ačiū už atsakymą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Tikrai labai skaudi tema žiūrint iš smulkesnių ūkių pozicijos, ir tai buvo pirmų mano darbo savaičių tema. Ministerijos pareigūnai, kurie atsako už šią sritį, buvo įtraukti, kad išsiaiškintų galimybes, ar mes galime sumažinti tą ribą nepaisydami Europos Sąjungos reikalavimo. Aš šiandien nenorėčiau skelbti kokio nors pavojaus Lietuvai mokėti baudas, bet esu tikra, kad jeigu mes realiai pažeisime vienokius ar kitokius punktus, tos baudos tikrai ateis. Šiandien yra tam tikrų ženklų, kad galbūt ne Lietuva, gal kitos valstybės gali sulaukti tikrai nemenkų baudų.

Kitas dalykas, žemdirbiams taip pat buvo duota patarimų, kaip galima konsoliduoti jų produkcijos mastą, tos, kuri siūloma, kuri pretenduoja į intervencinius supirkimus. Deja, reikia žiūrėti iš abiejų pusių, nes ne visada ministerija ar Vyriausybė gali išspręsti dalykus, problemas, kurios objektyviai iškyla iš tų apribojimų, kurie nustatyti.

Viena vertus, mes gauname nemenką paramą iš Europos Sąjungos. Kita vertus, be abejo, turime ir įsipareigojimą paisyti reglamentų. Žinoma, reikia galvoti apie būsimo grūdų derliaus intervencinius supirkimus. Problema dar ir dabar yra praėjusio derliaus intervenciniai supirkimai. Ne viską galima išspręsti idealiausiu būdu.

Aš žinau, kad mano atsakymas jūsų nedžiugina, kaip nedžiugina ir manęs tokia situacija, kai problema yra, bet ją spręsti idealiu būdu, kad visiems būtų gerai ir dar nepažeidžiant įstatymų, ne visada įmanoma.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū, premjere, už jūsų pranešimą, kuris, man atrodo, gerai papildė šios savaitės mūsų darbotvarkę po Prezidento metinio pranešimo. Dabar iš tikrųjų yra situacijos Lietuvoje išsamesnis vaizdas, nors mūsų kolegos iš dešinės vis klausinėja apie tam tikras grėsmes. Aš manau, reikia žvelgti į ateitį. Manau, viena iš grėsmių, kuri buvo labai aštri, man atrodo, per visą konservatorių valdymo laikotarpį, – tai šiuolaikinio elektroninio kompiuterinio neraštingumo problema.

Aš prisimenu, kad kai jie baigė valdymą 2000 metais, vienas kompiuteris mokyklose tekdavo 60 mokinių. Aš norėčiau paklausti švietimo ministro, kokia situacija yra dabar ir kokia perspektyva, nes neįveikę šios situacijos mes nieko negalėsime padaryti ir kitose grėsmių srityse? Ačiū.

R.MOTUZAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų informacinėms technologijoms pastaruoju metu yra skiriamas didelis dėmesys. Šiuo metu šešiems vyresniųjų klasių, t.y. gimnazinio amžiaus, vaikams, 9–12 klasių mokiniams tenka vienas kompiuteris.

PIRMININKAS. L.Počikovska.

L.POČIKOVSKA. Ačiū. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kaip jums yra žinoma, Vilniaus apskrityje, o ypač Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, žemės reforma vykdoma lėčiausiai iš visos Respublikos. O Vilniaus apskrities viršininkas kovo mėnesį kalbėdamas per penktąjį televizijos kanalą suabejojo dėl nuosavybės grąžinimo įstatymo vykdymo ir pareiškė, kad žemė turi būti parduodama aukcionuose, o buvusiems savininkams už turėtą žemę turi būti kompensuojama pinigais. Tokia valdininko pozicija prieštarauja 2001 m. balandžio 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame konstatuojama, kad visa laisva, neužstatyta žemė turi būti grąžinama buvusiems savininkams natūra.

Mano klausimas yra toks. Ar gali Vyriausybės paskirtas valdininkas kvestionuoti Konstitucinio Teismo nutarimą viešai pareikšdamas abejones dėl Konstitucinio Teismo nutarimo ir atitinkamo įstatymo vykdymo? Gal dėl tokios aukštų pareigūnų pozicijos Vilniaus apskrityje yra blogiausiai vykdoma žemės reforma.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tiesa, aš negirdėjau pono Gintaro Gibo, naujo apskrities administracijos viršininko, kalbos, kurią jūs dabar cituojate. Be abejo, negali, nes yra bendros normos, yra bendri teisės aktai, kurių mes visi privalome laikytis, ir naujieji apskričių viršininkai taip pat privalo laikytis šių reikalavimų. Ačiū, kad įspėjote.

Jūs daug metų dirbote Vilniaus rajono mere, jūs pati susidūrėte su šiais klausimais ir problemomis. Tai nėra koks nors sąmoningas veiksmas siekiant sulėtinti Vilniaus krašte žemės grąžinimą. Paprasčiausiai yra labai daug objektyvių faktorių, kurie stabdo šį dalyką: ir rėžiai, ir dokumentų nebuvimas, ir teisminiai procesai, kurių pagrindu gali būti pripažinta nuosavybė.

Be abejo, Vilniaus miesto įtaka yra didelė, aš visiškai sutinku, kaip, viena vertus, neigiamas faktorius, kita vertus, galbūt ir teigiamas, nes gali brangiai žemę parduoti tie žmonės, kuriems nuosavybė jau yra grąžinta, ir turėti dideles pajamas. Bet aš visiškai su jumis sutinku, kad taip negali būti traktuojama ir taip negali būti elgiamasi. Aš turėsiu progos pasikalbėti su apskrities viršininku ir jį įspėti, kad tokie pasakymai ir tokie veiksmai neturi būti toleruojami.

PIRMININKAS. Klausimą užduoda A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo premjero paklausti. Premjere, jūs kalbėjote, kad reikėtų ieškoti papildomų katalizatorių ekonomikos augimui, kad jis nemažėtų, kad būtų išlaikomas. Aš tik norėjau paklausti, pritardamas kolegoms, kurie klausė apie Lisabonos strategiją, gal vertėtų labiau akcentuoti strategijos įgyvendinimą ir konkrečiai iš ateities prioritetų išskirti sisteminį bloką konkrečių priemonių, kurios padėtų įgyvendinant Lisabonos strategiją sumažinti žinybiškumą? Taip, kaip Pasaulio banko rekomendacijose buvo sujungiant mokslinius tyrimus, inovacijas ir verslą vis dėlto įveikti žinybiškumą, kuris natūraliai atsiranda, ir Pasaulio banko ekspertai tą teigia. Gal vertėtų atskirai į kokį nors sisteminį bloką pabandyti išskirti tokias priemones?

A.M.BRAZAUSKAS. Šis klausimas, viena vertus, labai sudėtingas, nes mūsų valstybė nedidelė ir neturi tokio didelio ir plataus potencialo formuodama štai tokius blokus, turbūt turimos galvoje grupės. Tačiau tos pastangos, kurias rodo universitetai, ypač Kauno technologijos universitetas, mes turime įkūrę nemažai įstaigų ir Kaune, kaip tik integruoja šias visas galimybes ir pastangas gauti tiesioginę naudą, praktinę naudą. Vyriausybės (jūs puikiai atsimenate, mes visą laiką akcentavome tai mūsų mokslininkams), manau, buvo žengtas labai geras žingsnis, kai nemažai mokslinių institutų buvo prijungta prie universitetų. Tai labai sustiprino mokslo tiriamąjį darbą, praktinį tiriamąjį darbą.

Tai yra didelis pliusas, bet problema, kurią jūs iškėlėte, yra visoje Europoje. Kiek man tenka dalyvauti ir viršūnių susitikimuose, visuomet kyla šis klausimas: kaip, kokiais saitais, kokiais būdais, kokiais motyvais sujungti pastangas, mokslo, mokslo tiriamąjį darbą ir praktinį įdiegimą? Tų variantų yra labai daug. Manau, mes, dabar rengdami naujo finansinio periodo programą, lėšų šiam reikalui turime skirti. Juo labiau kad Europos Sąjunga preliminariai numato labai dideles apimtis šiems dalykams ir labai padidina šias apimtis naujam finansiniam periodui, bent projekte taip yra užrašyta. Tikiuosi, tie dideli milijonai irgi mus pasieks, tik mūsų pareiga bus taip visapusiškai pasirengti, kad mes galėtume tuo pasinaudoti.

PIRMININKAS. Klausimą užduoda R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamieji Vyriausybės nariai, mano klausimas bus išvis dažniau visuomenės svarstomos temos – politika ir moralė. Svarstome 2004 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Tais pačiais metais vyko rinkimai ir jų metu didžiausios sėkmės, kaip žinome, sulaukė Darbo partija, ypač aršiai kritikavusi iš esmės viską, kas buvo padaryta Lietuvoje per 15 nepriklausomybės metų, ir ypač jos ekonominę padėtį ir tais pačiais 2004 metais. Žmonės iš esmės dėl to ir balsavo būtent už juos.

Atidžiai perskaičiusi Vyriausybės ataskaitą, supratau, kad išskyrus nacionalinį saugumą problemų Lietuvoje nėra, o V.Uspaskicho vadovaujamos ministerijos sritis – ekonomika, energetika taip pat veikia puikiai. Matau čia dalyvaujančius du Darbo partijos ministrus, atstovus. Kaip suprantu, Vyriausybėje jie balsavo už šią ataskaitą, už šį dokumentą, todėl prašau jūsų paaiškinti. Kada jūs ir jūsų partijos atstovai sakė tiesą, ar prieš rinkimus, kai viską malėte į miltus, ar dabar, kai juodu ant balto parašėte, kad viskas Lietuvoje kyla ir gerėja, kad ir toliau iš esmės tęsite tą pačią iki šiol A.Brazausko vykdytą politiką? Prašau jūsų aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyti, ar jūsų partija melavo tautai prieš rinkimus sąmoningai, o gal dėl visiškos nekompetencijos? Ar po šios ataskaitos pateikimo atsiprašysite už jus balsavusių žmonių?

G.BUŽINSKAS. Jeigu leisite, pradėsiu atsakyti į šį opų klausimą. Kaip teisininkas galiu pasakyti, kad gerbiamoji Seimo narė palietė tokią temą, kuri yra amžina, nes teisės ir moralės santykis tai yra neišsprendžiama dilema daugeliui kartų. Manau, moralės ir politikos santykis yra tam tikra sudėtinė to klausimo dalis.

Aš į klausimą, ar apskritai melavome, galiu atsakyti tik kalbėdamas apie save. Aš iš tikrųjų tokios nuodėmės neprisiimu, nes visada pateikinėjau Darbo… Teisės ir teisėtvarkos skyriaus programą. Galiu jus patikinti, kad daugelis tų teiginių, jeigu jūs atidžiai pažiūrėtumėte į Vyriausybės programą ir jos priemonių planą, yra įtraukti. Norėčiau pasidžiaugti, jeigu mes kalbėtume apie Teisingumo ministeriją, kad nuosekliai dirbame, kad reklaminės, programinės partijos, vėliau koalicinės Vyriausybės nuostatos būtų įgyvendinamos. Aš mielai kviečiu Seimo narius apsilankyti Teisingumo ministerijoje. Negaišindamas brangaus laiko, galėsiu išsamiai informuoti, kas buvo padaryta įgyvendinant koalicinės Vyriausybės programą teisės ir teisėtvarkos srityje.

R.JUKNEVIČIENĖ. Jūs atsiribojate nuo Darbo partijos, kuri kritikavo?..

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, aš norėčiau šiek tiek papildyti. Visų pirma aš iš pradžių savo pranešime pasakiau, kad naujoji koalicinė Vyriausybė dirba lygiai dvi savaites ir per tas pačias dar Kalėdas atšventėme. Vadinasi, dirba senoji dvyliktoji Vyriausybė. Mes turime susitarti, ir čia turbūt nėra abejonių.

Dėl rinkimų kampanijos. Taip, visi per rinkimų kampaniją šneka, dažnai labai neatsakingai kalba, bet svarbu, ką jie daro. Man atrodo, tai yra dar svarbiau už tą, ką jie kalba. O to, ką Vyriausybė objektyviai nuveikė praeitais metais, jokiomis kalbomis negalima sugandinti. Tai yra faktai, kurių neištrinsi nei trintuku, nei kitomis priemonėmis. Čia reikėtų susitarti.

Dėl pažadų. Aš jaučiu, kad gali būti kitas klausimas dėl pažadų. Mūsų pažadai, visas stuburas šių pažadų yra mūsų programoje, tai apima tūkstantį mūsų priemonių, kurias mes patvirtinome tai programai įgyvendinti. Tai yra realybė. Jūs galite kritikuoti programą, nekritikuoti, bet tai yra kitas dalykas. Programa patvirtinta šioje garbingoje salėje. Šioje garbingoje salėje yra patvirtinta Vyriausybė koalicinė programa. Mes jų tą programą vykdysime, be jokių abejonių. (Plojimai, balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausimą užduodą V.Bogušis. Prašom. (Balsai salėje)

V.PRUDNIKOVAS. Aš galiu tik papildyti. Labai ačiū už klausimą. Jeigu galima, aš papildysiu. Taip, sekančiais metais mes atsakysime už savo veiksmus. Ačiū.

V.BOGUŠIS. Ar galima klausti?

PIRMININKAS. Ar galima klausimą užduoti? Klausiu Vyriausybės narių. Prašom. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Aš turiu prašymą Ministrui Pirmininkui ir klausimą bei nedidelę pastabą. Kultūros ministras bent turėtų žinoti, kad kitais metais, o ne sekančiais. Sekantis vartojamas, kai seka iš paskos. Ačiū.

Gerbiamasis premjere, aš turiu labai didelį prašymą jums. Tai susiję su vidaus reikalų ministro įsakymu, pagal kurį prievartos būdu iki šių metų gruodžio 31 dienos turi būti pakeisti popieriniai vairuotojo pažymėjimai. Praeitą savaitę ministras per televiziją pasakė maždaug taip, na, vairuotojai, nekeiskite, nes, ko gero, mes pratęsime tą terminą. Bet ministras, ko gero, nesupranta, kad tai įsakymais keičiama. Kilo sumaištis, todėl tikiuosi, kad jūs pagelbėsite, padėsite ir išeis naujas įsakymas.

Dabar, gerbiamasis premjere, turiu klausimą jums. Jūs teigiate, kad ekonomikos augimas 2004 metais nebuvo toks spartus kaip 2003 metais. 2003 metais ekonomikos augimas buvo 9,7, o 2004 metais – 6,7%. Vadinasi, vaizdelis nekoks, yra akivaizdus 3% kritimas. Prezidentas V.Adamkus metiniame pranešime aiškiai nubrėžė kaip siekinį, jog per 15 metų mes turėtume pasiekti Europos Sąjungos ekonominio lygio vidurkį.

Taigi, gerbiamasis premjere, kokio augimo reikėtų kasmet, kad mes iš tiesų galėtume pasiekti Europos Sąjungos vidurkį per 15 metų? Ar jūs numatote kokias nors naujas veiklos programas ir gaires? Kaip jūs tą pasieksite? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš negaliu kritikuoti Prezidento pranešimo. Matyt, kažkas iš patarėjų skaičiavo su pieštuku arba kompiuteriu. Mes irgi galvodami kai kada sau užduodame tokį klausimą – o kada gi mes pasieksime? Manau, jus pasiekė mūsų papildoma medžiaga, pagal kurią jūs galite pamatyti bendrą Europos Sąjungos vaizdą. Ten yra keli informaciniai lapai, iš kurių jūs matote Lietuvos padėtį. dabar mes kasmet pastaruosius ketverius metus didiname savo dalį pagal Europos vidurkį maždaug 2–2,5 procentinio punkto. Jeigu jūs dar kartą pažiūrėtumėte į tą statistinę eilutę, jūs pamatytumėte tai, ką aš dabar sakau. Kitos valstybės didina labai mažai. Vidurkis mažėja labai nedideliais tempais, nes bendras augimas – ne daugiau kaip 2%. Tai, be abejo, mes turim daug šansų. Aš negaliu atsakingai pasakyti, kad tai galima padaryti per 15 metų. Kodėl? Jūs paminėjote, beveik 10% mes augom 2003 metais. Tai yra nenormalus augimas. Europa nesupranta šitų skaičių. Man ne vienas kolega uždavė klausimą: ar jūs ten neprirašėt ko nors? Mes iš tikrųjų nieko neprirašėm, nes statistiką skaičiuoja ne Vyriausybė. Vyriausybės atskiro biuro nėra.

Dabar šitie tempai, 6–7%. Jeigu mes išlaikysim 6–7% kasmet, aš labai abejoju, kad per 15 metų mes galėsim pasiekti Europos Sąjungos vidurkį. Labai abejoju. Bet kad mes priartėtume prie tokio lygio, kaip kad yra Slovėnijoje ar panašiai, mes galim tokį lygį pasiekti, mes galim pasiekti. Viena vertus, faktoriai, kurie nuo mūsų nepriklauso: kiek mes gausim pinigų per kitą finansinį periodą, kaip mes galėsime panaudoti, kaip išsilaikys vyriausybės, ar nebus didelės kaitos, ar nepasikeis pati politika ir t.t. Dar kartą noriu konservatorių paprašyti, kad jie girdėtų. Aš nematau didelių grėsmių Lietuvai išorėje. Visos pagrindinės grėsmės, kurios gali sutrukdyti normalią valstybės raidą, esame mes patys ir mūsų valdžios institucijos. Jeigu mes dirbsim kartu ir kada nors bus konstruktyvi opozicija, galbūt ta, kuri dabar sėdi tiesiai prieš mane, jeigu visą laiką mes sieksim to paties tikslo, iš tikrųjų mes labai daug galėsim padaryti.

PIRMININKAS. A.Balsienė. Prašau.

A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, skaitydama Vyriausybės ataskaitą ir žinodama, kad jūs labai jautriai reaguojate į skurde gyvenančias šeimas, aš pasigedau ataskaitoje informacijos apie tai, kad socialinės rizikos šeimos, kurios yra skurdo spąstuose, negavo pašalpų ir paramos daug mažiau negu praeitais metais, 2003 metais, 155 milijonų litų. Tai reiškia, kad motinos ir vaikai negavo socialinės pašalpos, negavo kompensacijos.

Antras klausimas. Čia parašyta apie invalidų socialinę integraciją į darbo rinką. Irgi labai siaurai ir labai mažai. 2,5 mln. litų sutaupyta lėšų, kurios čia nepažymėtos. Dėl neaiškių priežasčių vis dėlto sumažėjo invalidų integracija į darbo rinką. Šiame pranešime nei priežastys, nei pasekmės nepaaiškintos.

Ir paskutinis klausimas apie valstybės remiamas pajamas. Skurdas didelis, bet valstybės remiamos pajamos nė kiek neauga šešeri metai ir dar nesimato ateityje. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, tai aš pradėsiu, o ministrė V.Blinkevičiūtė gal pabaigs konkrečiai. Dabar tai, ką jūs pasakėt, neauga. Štai skaičiai. Praėjusios kadencijos pradžioje iš valstybės biudžeto socialinėms reikmėms buvo mažiau nei 600 mln. litų. 2000–2001 metai. Šių metų biudžete yra milijardas 80 milijonų. Beveik dvigubai yra padidintos lėšos socialinių reikmių tenkinimui ir toms sritims, apie kurias jūs kalbate. Aš nekalbu apie „Sodrą“. Aš kalbu tik apie valstybės biudžetą. Daugiau kaip milijardas. Man atrodo, ir Prezidento kalboje buvo pasakyta, kad mes iš valstybės biudžeto mokam, na, nepelnytai ar kaip žmonėms įvairias išmokas, kai žmogus turėtų dirbti ir uždirbti sau pragyvenimui. Galbūt Vilija galėtų pratęsti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, premjere, ir ačiū, gerbiamoji Aldona. Mes su jumis ne kartą esame diskutavusios, jūs turbūt klausėt, kad paklaustumėt, bet aš atsakysiu plačiau. Pirmiausia dėl dvyliktos ir tryliktos vyriausybių socialinės paramos politikos. Ir dvylikta, ir trylikta Vyriausybė laikosi tų pačių nuostatų, kad socialinę paramą, t.y. socialines pašalpas, pirmiausia turi gauti tie Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti, užsidirbti, išlaikyti save ir savo šeimas. Taigi dar pernai buvo priimtas Piniginės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms įstatymas ir kaip tik buvo atsižvelgta į daugelio Lietuvos gyventojų išsakytas problemas. Kodėl jaunas, sveikas ir darbingas žmogus turi gulėti ant krosnies ir jam iš dangaus turi kristi mana? Taigi pakeitus įstatymą kaip tik ir buvo pareikalauta, kad tie žmonės, kurie yra jauni, sveiki ir darbingi, dalyvautų visuomenei naudinguose darbuose ir dirbtų, tada gautų išmoką iš valstybės. Ir ką parodė praktika bei pavyzdžiai? Jūs paklauskit savivaldybėse darbą organizuojančių žmonių. Dalis iš karto nebeateina pasiimti pašalpos, nes jie turi darbą, pavyzdžiui, nelegalų. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, atsirado reikalavimas deklaruoti ne tiktai pajamas. Gyvenimas rodo, kad žmogus gali parodyti, kad negauna jokio atlyginimo, tačiau yra pakankamai turtingas, turi ne vieną butą, ne vieną namą, važinėja brangiom mašinom. Taigi atsirado reikalavimas deklaruoti ir turtą, valstybei atsiskaityti, nes už surinktus iš visų valstybės mokesčių mokėtojų pinigus tu turi skirti tą pašalpą. Todėl iš tiesų reikalavimai yra europiniai, sugriežtinti ir civilizuoti.

Dabar kitas dalykas, kada mes kalbam apie tas šeimas ir apie šeimose augančius vaikus, štai jiems valstybė iš tikrųjų ne mažino, bet didino paramą. Pernai atsirado vadinamieji vaiko pinigai ir kiekvienas vaikas palaipsniui iki pilnametystės turės savo „vaiko pinigus“. Taip pat buvo padidintos išmokos, jeigu mama arba tėtis išeina auginti vaiko. Anksčiau gavo 60% atlyginimo, kompensuojamo iš „Sodros“, pernai padidinome iki 70%. Mūsų dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta padidinti tas išmokas iki 100% kompensuojamo uždarbio. Augini vaiką iki metų ir gauni visas išmokas. Toliau galiu įvardyti dar daug priemonių, kurios būtent yra skiriamos paramai šeimai. Ir vaiko pasirengimui mokyklai buvo dvigubos lėšos pernai numatytos, šiemet vėl dvigubos lėšos numatytos tų šeimų vaikams, kurios iš tikrųjų yra nepasiturinčios ir neturi iš ko gyventi. Taigi ta parama tapo daug tikslesnė. Kitas dalykas, kur mes su jumis dar šią savaitę (jūs buvot pas mus į ministeriją atėjusi) diskutavom, ar visada tie pinigai, kurie yra skiriami vaikui, pasiekia tą vaiką, ar jie panaudojami, ar jie neprageriami ir neiššvaistomi. Šį darbą savivaldos, seniūnijų, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, kaimynus, pagaliau bendruomenės lygiu mes turim visi kartu dirbdami sustiprinti ir būti visi vienodai atsakingi. Tai tiek apie šeimas, vaikus. Beje, daugelis priemonių yra dar numatyta toliau realizuoti mūsų dabartinės Vyriausybės programoje.

Dabar dėl neįgaliųjų integracijos į darbo rinką. Aš tikrai nenorėčiau sutikti, kad pernai, jeigu kalbam apie pernykštę ataskaitą, sumažėjo tų žmonių, kurie galėjo įsidarbinti, neįgalių žmonių. Mes pernai, beje, Seime po ilgų diskusijų, po diskusijų su neįgaliųjų organizacijom priėmėme Socialinių įmonių įstatymą. Tai irgi labai normalus, civilizuotas įstatymas. Gaunamos dotacijos iš valstybės biudžeto tam, kad žmogus, kuris negali laisvai darbo rinkoje susirasti darbo, galėtų įsidarbinti. Dar naujovės. Pernai pavasarį buvo priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kuris startuoja šių metų liepos 1 dieną. Mes numatome profesinės reabilitacijos laikotarpį 180 dienų, šešis mėnesius, o tai reiškia, kad pusę metų bus mokama išmoka arba iš „Sodros“, arba iš valstybės biudžeto. Vakar Vyriausybė patvirtino profesinės reabilitacijos išmokų nuostatus, kad neįgalus žmogus dėl tam tikros ligos galėtų įveikti tą laikotarpį ar įgytų naują profesiją, ar persikvalifikuotų, ar įgytų naujų darbinių įgūdžių. Mes einame prie naujos civilizuotos sistemos, kaip yra priimta.

Dabar dėl…

PIRMININKAS. Gal ir užteks, nes atsakymui yra skiriamos 2 minutės.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atsiprašau, bet gerbiamoji Aldona uždavė tris klausimus.

PIRMININKAS. Tris klausimus. Tada 6 minutės. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ir dar paskutinį, jeigu leisite, dėl valstybės remiamų pajamų. Taip, sutinku dėl šio dalyko, ir mūsų Vyriausybės programoje tikrai yra numatyta įvertinti valstybės finansines galimybes ir svarstyti remiamų pajamų, kurios jau daug metų yra 135 litai, padidinimą. Mes viską pasversim, pamatuosim ir priimsim sprendimą. Ačiū jums už budrumą.

PIRMININKAS. Aš siūlau užduoti vieną klausimą ir, jeigu tas klausimas svarbus, išklausyti atsakymą, bet ir atsakymas turi būti ne ilgesnis kaip 2 minutės, nes turi būti dinamika. V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS. Gerbiamasis Pirmininke, labai ačiū už galimybę paklausti. Noriu perduoti šią galimybę savo kolegei Seimo narei V.Martinkaitienei.

PIRMININKAS. Jūs iš to paties? Ne, iš savo vietos. V.Martinkaitienė. Prašom.

V.MARTINKAITIENĖ. Aš noriu paklausti gerbiamojo aplinkos ministro. Atliekų tvarkymas yra paskelbtas aplinkosaugos prioritetine sritimi. Tai reiškia, kad reikėtų suprasti, kad šiai sričiai turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys. Buvo sudarytas atliekų tvarkymo strateginis planas, kuris 90% yra neįvykdytas. Toliau. Vėluoja direktyvų perkėlimai. Sakykim, labai sudėtingą Elektros ir elektronikos direktyvą mes vėluojame perkelti aštuonis mėnesius. Aš tiesiog noriu paklausti. Kaip jūs manote, kas asmeniškai atsakingas už tokią netvarką tvarkant atliekas?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš tiesiog galėčiau pasakyti, kas asmeniškai atsakingas už šio garbingo Seimo klaidinimą tokiais klausimais, o jeigu reikia prisiimti atsakomybę už kokius nenuveiktus darbus, tiktai prašom visada nurodyti, už kokius, nes toks teigimas – 90% neįvykdytas valstybinis planas… Tikrai nežinau, iš kur jūs tokią statistiką paėmėte ir kaip ją netgi apskaičiavote. Mielai susitiktume, padiskutuotume ir pažiūrėtume, kas neįvykdyta.

Kaip žinote, direktyva irgi yra reikalavimai, kurie prasideda, atrodo, nuo rugpjūčio 13 d., ir įstatymas yra pateiktas. Jeigu jūs padėtumėte tą įstatymą priimti ir konstruktyviai dirbtumėte, matyt, tas įstatymas jau būtų priimtas ir galėtume kalbėti tiktai apie įstatymų lydimuosius teisės aktus, kurie visi ir būtų iki tos rugpjūčio 13 d., ir sėkmingai tą direktyvą įgyvendintume. O jeigu norėtumėte išgirsti Europos Komisijos įvertinimą, kaip Lietuva perkelia direktyvas, tai mes, kaip valstybė, esame pirmieji, perkėlę beveik visus teisės aktus. Iš tų, kurie yra neperkelti, iš aplinkos srities nėra nė vieno. Matyt, turėtume kartu susėsti ir pasiaiškinti, jeigu jums kas nors neaišku. Labai prašyčiau susilaikyti nuo neteisingų vertinimų.

PIRMININKAS. Ar B.Bradauskas atsisako klausti? Nėra sveikatos. Tada klausimą užduos B.Vėsaitė. Prašom. Paspauskite mygtuką.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis premjere, šią savaitę mes išklausėme dviejų pirmųjų Lietuvos asmenų pranešimus. Jeigu pirmasis mane varė į neviltį, tai jūsų suteikė daugiau optimizmo, tuo labiau kad Europos institucijose iš tikrųjų Lietuva yra labai gerai vertinama, mums yra pavydima, ir tai yra jūsų Vyriausybės nuopelnas. Iš tikrųjų siūlau atsilaikyti didžiųjų bankų analitikų kaltinimams, kad reikia įvesti solidarumo ar pelno mokestį, kad ir kaip jūs jį pavadintumėte. Iš tikrųjų verslas jau galėtų pasidalyti savo pelnais su dirbančia visuomene. Tačiau mano klausimas yra toks. Jūs savo pranešime minėjote Lisabonos strategiją. Kada mes ant savo darbo stalų…

PIRMININKAS. Aš matau… Prašom spėti per minutę.

B.VĖSAITĖ. …turėsime Nacionalinę Lisabonos strategiją arba bent jos apmatus, kurie galėtų tapti strateginiu Lietuvos planu bent jau kokiems dešimčiai ar penkiolikai metų?

A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, toks dokumentas turi būti, ir jis bus. Tai yra susiję su nauju finansiniu periodu, kuris turi būti labai aiškiai išdėstytas. Turėtų būti parengtas Bendrasis programavimo dokumentas ar panašus į jį. Jis turėtų būti parengtas šių metų pavasarį, bet, matot, Lisabonos strategija nėra koks nors vienas punktas. Lisabonos strategijos, jeigu jūs prisimenate, pagrindinis dalykas arba du pagrindiniai dalykai… pirmosios atramos yra stabilus ir dinamiškas ekonomikos augimas. Šio punkto neišbrauksite, nuo to prasideda visa gerovė ir visi valstybės gyvenimo rezultatai. Antras dalykas, tai yra nedarbo mažinimas, arba užimtumo didinimas. Trečias dalykas, mokslas, išsimokslinimas, mokymasis visą gyvenimą, inovacijos ir t.t. Labai daug šių straipsnių, todėl tokią absoliučiai viską apimančią strategiją, žinoma, atsižvelgdami į tas finansines mūsų valstybės galimybes, mes turėsime ir mes rengsime tokią strategiją. Mes turime parengę daug strategijų, kurių dauguma koresponduoja su Lisabonos tikslais. Jūs atsiminkite ir kitą dalyką – kad Lisabonos strategija buvo priimta 2000 metais. Praėjo penkeri metai. Buvęs Olandijos premjeras ponas Vimas Kokas prieš pusmetį padarė pranešimą ir pasakė, kad Lisabonos strategija, kaip jie supranta tą strategiją, yra įvykdyta, atrodo, 56%. Ir nevykdoma visoje Europoje. Matyt, kad viso šio reikalo ir tų priežasčių šaknys yra gilios. Žinoma, mes į šį gyvenimą tik įsitraukiame. Be jokių abejonių, jūs teisi, mes turime turėti tokį bendrą orientacinį dokumentą, kuriame dalyvautų, arba realizuojant šią strategiją dalyvautų, visa Lietuva.

PIRMININKAS. J.Ramonas. Prašom.

J.RAMONAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gal galima padaryti kokį atskirą Valstybės tarybos pasitarimą ar susirinkimą ir pasikalbėti, mums visiems ir visuomenei paaiškinti klausimą dėl „Mažeikių naftos“ ir dėl „Lukoil“, „Jukos“ ir t.t. Kiek vyksta Vyriausybės valandų ar pusvalandžių, tas klausimas nuolat eskaluojamas. Tai įžanga.

Dabar klausimas. Noriu paklausti apie Vyriausybės ataskaitą. Iš tikrųjų pinigų srautai žemės ūkiui yra labai padidėję, bet dar vienas toks dalykas išlieka, kurį reikėtų, jeigu įmanoma, sumažinti, tai dėl skolų, ypač nevykdančių žemės ūkio veiklos perdirbimo įmonių. Tai nėra labai dideli pinigai. Klausimas būtų toks: ar artimiausiu metu tai įmanoma padaryti ir ar žemdirbiai atgaus skolas iš perdirbimo įmonių? Iš tų, kurios nevykdo veiklos, be abejo, neįmanoma. Ar valstybė ir Vyriausybė prie to prisidės? Labai ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Klausimas tikrai toks savitas ir paprastai Seime nesikartojantis. Aš šiandien tiktai neturiu tos lentelės ir, žinoma, visų galimų skaičių, nesiskųsdama atmintim, vis dėlto tiksliai neatsimenu, bet apie 100 mln., jeigu neklystu, yra perdirbėjų, prekybininkų skolos žemdirbiams suma. Dalis tų skolininkų, deja, jau nebeegzistuoja. Ta dalis irgi sudaro gana nemažą sumą. Mes nuolat vykdome tokią apskaitą.

Tendencija gerėjimo linkme yra, jau ir per šių metų pirmąjį ketvirtį skola sumažėjo. Dirbame su skolininkais ne tik šioje srityje, bet ir kitose, nes tik tada gali deramai ir principingai kelti klausimą, kai keli ne vieno sektoriaus problemas, bet matai ir jų problemas, atitinkamai gali pareikalauti spręsti jiems kylančias problemas. Taigi yra dirbama, tačiau dalis skolų yra beviltiškos. Čia, žinoma, labai svarbu ir bankrutavusių įmonių turto likvidavimo prioritetai, numatyti įstatymuose. Ne visais atvejais žemdirbiai yra pastatyti greta su kitais darbuotojais, dirbusiais įmonėse, nors turbūt mes su jumis sutiktume, kad tie, kurie tiekia žaliavas į perdirbimo įmonę, jai bankrutavus, atsiduria panašioje padėtyje kaip tos įmonės tiesioginiai darbuotojai, nes dalyvauja technologiniame procese. Dėl bankrutavusių įmonių klausimas, žinoma, yra daug sudėtingesnis, o veikiančioms įmonėms nuolat yra primenama, kad skubėtų dengti savo skolas. Bet mes matome ir jų problemas, nes šiandien perdirbimo įmonėms iškyla didelė problema dėl prekybininkų neatsiskaitymų. Vyriausybė sudarė, gal nepavadinčiau darbo grupe… svarstė šį klausimą, kad ministerijos pateiktų siūlymus, kaip mes bendrai prisidedame prie to klausimo sprendimo dėl ūkinių subjektų, beje, privačių ūkinių subjektų, kurių tarpusavio atsiskaitymo santykiai iki europinės tvarkos dar toli gražu netempia.

PIRMININKAS. Klausia V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, pratęsiu strategijų klausimą. Dažnai mes kalbame apie šalies regionų netolygų vystymąsi ir džiugu matyti ataskaitoje, kad šiais metais bus parengta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų geresnio panaudojimo strategija iki 2013 metų. Tuo pagrindu bus ir programa rengiama, ir atitinkamai konkrečios priemonės, matyt, tiems netolygumams išgyvendinti. Klausimas būtų toks, ar ta strategija jau rengiama ir kada ji pasieks Seimą? Manyčiau, Seimą ji turi pasiekti, ir mes išsamiai turėtume diskutuoti per tos strategijos rengimo procesą. O gal jūs jau galite įvardyti, kokios pagrindinės priemonės turėtų atsispindėti tiek strategijoje, tiek pačiose priemonėse, kad išlygintų tuos netolygumus? Tai yra aktualu Lietuvai, nes, kad ir kaip žiūrėtume, nuo mūsų pačių viskas priklauso. Europos Sąjunga vis dėlto Lietuvą mato kaip vieną regioną, mes turime problemą – viduje tų regionų yra daugiau.

A.M.BRAZAUSKAS. Lietuva matoma kaip vienetas. Iš tikrųjų taip yra. Mes užsiėmėme šituo reikalu, yra parengta keletas variantų, iteracijų įvairaus pobūdžio. Tai daro Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas, pasitelkęs mokslininkus iš universitetų. Parengta keletas variantų, siekiant tam tikro tikslo ir konkrečiai nustatant vis dėlto principus. Vienas iš principų, kuris, deja, iki šiol nerealizuojamas, ir aš labai abejoju, ar mums pasiseks padaryti, kad absoliučiai išlygintume pajamas visuose rajonuose. Tai labai sunku padaryti, nes Lietuvoje kai kurie rajonai yra labai smulkūs, turi savo specifiką. Pasiekti, kad visi gautų vienodą atlyginimą visoje Lietuvoje, gyvendami savo miestelyje ar mieste, nėra tokio pavyzdžio. Man anksčiau teko gilintis į šiuos klausimus. Principai, kurie yra numatyti ir svarstyti mūsų strateginiame komitete, yra parengti Vyriausybės nutarimo pavidalu, ir mes artimiausią, manau, gegužės mėnesį priimsime, balandį gal nespėsime, gegužės mėnesį mes priimsime tokį nutarimą. Yra Regioninės politikos įstatymas, rodos, taip jis tiksliai ir vadinasi. Jeigu bus reikalingos pataisos, žinoma, mes tada pateiksime Seimui ir siūlysime tas pataisas, jūs patys spręsite, ką reikia daryti.

Vienas iš akcentų, kuriuos mes numatome, kad turi būti traukos centrai, mes daug žiūrėjome, ką darė Airija per tuos 30 pastarųjų metų. Vis dėlto negali būti lėšos pasėtos tiesiog taip laukuose, jos turi būti koncentruotos, turi būti investuota į infrastruktūrą, turi būti suformuoti industriniai parkai, kur galima būtų užsieniui investuoti kapitalą, kad būtų parengta teisinė bazė ir būtų fizinis infrastruktūros aprūpinimas. Čia yra daug daug sudėtinių dalių. Žinoma, vien sakyti, kad visus išlyginsime, visi gaus vienodus atlyginimus… juo labiau mes tik dabar pradedame pajusti ir aš pranešime kalbėjau apie žemės ūkio pajamas, kurios ateina dabar į žemės ūkį. Jos iš esmės keičia situaciją, tai, koks buvo prieš metus atliktas monitoringas. Visiškai keičia situaciją. Vien tiesioginių išmokų per metus gauna apie pusę milijardo litų, jau nekalbant apie įvairius kitus fondus per žemės ūkio liniją. 40% visų lėšų iš Europos Sąjungos per šių trejų metų laikotarpį eina žemės ūkiui. Tai iš esmės keičia visą situaciją. Todėl mes, formuodami politiką, negalime neįvertinti šių faktorių ir žemės ūkio finansavimo naujų… pirminio žemės ūkio gamybos sektoriaus, kuris turėtų iš esmės transformuotis, ir daugelį kitų dalykų. Aš jau nekalbu apie perdirbimo pramonę, aš kalbu apie pirminę žemės ūkio gamybą, nuo ko viskas ir prasideda. Todėl taip, yra mūsų darbotvarkėje šis klausimas, mes jį gvildename, priimsime sprendimus, greitai pateiksime Seimui įstatymo pataisas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Premjere, jeigu galima, porą žodžių pridursiu tęsdama jūsų mintį apie tai, kad per kaimo plėtros priemones, ir ne tik per tiesiogines išmokas, bet ir kaimo plėtros plano priemones, bus realizuojama politika, mažinanti skirtumus tarp regionų, ekonominius ir socialinius. Štai per 2004–2006 metų laikotarpį vien mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir vietovėms su aplinkosauginiais apribojimais bus išmokėta, be tiesioginių išmokų, 507 milijonai litų. Pradėti mokėti tos rūšies išmokėjimai už praėjusius metus. Be to, daugelyje silpnesnių galimybių regionų egzistuoja aplinkosauginės žemdirbystės galimybės, čia dar pora šimtų milijonų per trejų metų laikotarpį, tai apželdinimo mišku priemonės. Be to, ministerija ketina pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti taip pat ir investicinio pobūdžio projektų mechanizmą, ypač atrankos mechanizmą, pagal kurį kai kuriems regionams, kuriuose ekonominė plėtra, ekonomikos ir socialinis lygis atsilieka nuo kaimiškųjų rajonų vidurkio, galėtų būti pritaikyti papildomi balai, suteiktas pirmumas, nes ten, kur nėra sąlygų žemdirbystei, yra geros sąlygos kitiems verslams, tarp jų kaimo turizmui. Taip labai sumažėtų kaimiškųjų rajonų ekonominio ir socialinio išsivystymo ar plėtros lygio skirtumai.

PIRMININKAS. Klausia E.Zingeris, kuriam užleidžia kiti jo frakcijos nariai. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, niekas man neužleido, bet viskas gerai. Gerbiamasis Pirmininke…

PIRMININKAS. Klauskite!

A.M.BRAZAUSKAS. Gal galite garsiau, nes negirdėti.

E.ZINGERIS. Lietuvos delegacija Europos Taryboje siūlo jums būsimajame Europos Tarybos vadovų suvažiavime, kuris įvyks po mėnesio, tokį pasiūlymą… mainus tarp tautų įrašyti į politinę deklaraciją, kuri bus priimta po mėnesio Strasbūre vyksiančiame Europos Tarybos vadovų suvažiavime… mainų tarp Vakarų ir Rytų Europos Tarybos narių kultūros… politiniu lygmeniu. Mes siūlome perkelti į politinį lygmenį tas vertybes, kurių mūsų vaikai negali pasiekti važiuodami autobusais į Paryžių arba Londoną, ir jas atvežti į Vidurio Europos šalis, tarp jų ir į Vilnių, ir taip paskatinti vertybių mainus tarp šalių. Aš oficialiai siūlau Lietuvos Respublikos delegacijos vardu suformuluoti Lietuvos Respublikos pasiūlymą Europos Tarybos Vadovų suvažiavimui gegužės mėnesį. Gerbiamasis premjere, prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Palaikome. Jeigu viską supratome, kaip jūs sakėte, tai palaikome.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, skaitant pateiktą Vyriausybės ataskaitą ir besiklausant jūsų išsamių atsakymų į klausimus, tampa neaišku, ar kas nors derino su jumis tą ataskaitą, nes ataskaitoje vienas tekstas, o jūs atsakinėjote kitaip. Nelabai aišku, kokia yra tikroji Vyriausybės pozicija. Kur kas geriau jums sekasi apdovanoti iš svetimų pinigų įvairius burtininkus už jų tariamus žygdarbius.

Gerbiamasis premjere, aš manau, Lietuvai būtų kur kas naudingiau, jeigu Vyriausybė užšaldytų lede bet kokių naujų arba esamų mokesčių padidinimą. Tikrai būtų didesnis nuopelnas Vyriausybei, negu skirstyti mokesčių mokėtojų pinigus, kai mūsų sportininkai ir taip tų pinigų pasigenda. Baigdamas noriu paklausti, ar jūs pasirengęs kitą savaitę atnešti į Seimą mokesčių įstatymus? Ar tikrai vykdysite savo kažkada duotą pažadą, kad nepatvirtinus Seime teikiamų įstatymų projektų jūs atsistatydinsite?

A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu jūs trokštate mano atsistatydinimo, tai dar reikės pagalvoti.

Dėl įstatymų projektų. Taip, mes pasistengsime kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje aprobuoti, prieš tai suderinę su koalicijos partneriais, supažindinę verslininkus, pagrindines jų organizacijas. Mes esame pasirengę ateinančią savaitę pateikti.

Dėl užšaldymo. Žinote, Vyriausybė nėra pasirengusi užšaldyti sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo finansavimo. Mes nepasirengę užšaldyti. Mes manome, kad reikia dar šimtų papildomų milijonų. Ir ne sau tuos milijonus krauname.

Antras dalykas. Vyriausybė pagal galiojančius įstatymus disponuoja tam tikra pinigų suma. Vyriausybės nariai pasitarė, nes mes irgi turime tam tikrus savo vertinimo kriterijus ir matymą, mes gauname šimtus pasiūlymų, tarp jų ir iš Seimo narių, ir labai prašyčiau smarkiai mūsų už tai nekritikuoti. Yra tam tikra argumentacija, yra požiūris. Nereikia manyti, kad kiekvienas mes turime idealiausią požiūrį į tuos reikalus, yra kitas samprotavimas, kitas požiūris. Įstatymų projektus mes pasistengsime ateinančios savaitės pabaigoje pateikti štai čia, šioje salėje.

PIRMININKAS. Gal kitas užduos klausimą?

E.MASIULIS. Aš tik norėjau patikslinti. Premjere, gal ne taip supratote. Aš kalbėjau apie naujų mokesčių įvedimo užšaldymą arba esamų mokesčių didinimą. Aš nekalbėjau apie kažkokias išmokas. Jeigu jūs kalbate apie Vyriausybės lėšas, tai tikrai yra ne Vyriausybės lėšos, o mokesčių mokėtojų lėšos. Tada būtų kitas klausimas…

A.M.BRAZAUSKAS. …kuriomis disponuoja Vyriausybė…

E.MASIULIS. Ar jūs P.Gražuliui už ilgalaikį badavimą…

PIRMININKAS. Jūs uždavėte vieną klausimą…

A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu kreipsis, tai nagrinėsime.

PIRMININKAS. Antro klausimo negalima užduoti. Dabar matau, kad gerbiamoji A.Pavilionienė nuėjo kalbėtis kitur. Jums kaip tik atėjo laikas užduoti klausimą. A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Atsiprašau. Gerbiamajam premjerui. Ar laikote Lietuvos švietimo ir mokslo bei informacinių technologijų plėtrą esminiu prioritetu, lemiančiu ne tik Lietuvos ūkio vystymąsi, bet ir jaunosios kartos likimą? Ar įmanoma tokia plėtra be ryžtingų ir kryptingų Vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų atsisakant remti kitas sritis? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, be jokių abejonių. Jeigu jūs klausėtės mano pranešimo, tikiuosi, girdėjote, kiek dėmesio ir laiko buvo skirta žmogui, žmogaus mokymui, tobulinimui, studijoms, inovacijoms ir panašiems dalykams. Tai yra vienareikšmis atsakymas į šį jūsų klausimą. Norėčiau pasakyti ir trupučiuką pratęsti mintį dėl mokesčių. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad mažinant mokesčius galima visur didinti valstybinį finansavimą ir subsidijavimą, labai smarkiai apsirinka. Tokių sistemų nėra, kad kiekvienais metais mažintume mokesčius ir didintume finansavimą ir žmogui, ir sveikatai, ir kultūrai, ir viskam. Taip nebūna.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę Vyriausybės metinės ataskaitos klausėmės iki 14 valandos. Kaip matote, jau artėjame prie pabaigos. Noriu priminti, kad Vyriausybės ataskaita yra svarstoma Seimo komitetuose ir po to rengiama speciali diskusija. Kai kurios frakcijos jau yra pateikusios pageidavimus, kurie ministrai, jų nuomone ar jų prašymu, turėtų apsilankyti frakcijose svarstant Vyriausybės ataskaitą. Mes turime konservatorių (Tėvynės sąjungos), turime kitų frakcijų. Prašyčiau pateikti, ir ministrams tie duomenys taip pat bus pranešti. Jie, matyt, suderinę su frakcijomis, galės dalyvauti. Tuo baigėme svarstyti Vyriausybės metinę ataskaitą. Pertrauka iki 15 valandos.