LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO  KOMITETO

I Š V A D A

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO ,,DĖL 2003 M. LAPKRIČIO 27 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 2201/2003 DĖL JURISDIKCIJOS IR TEISMO SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU SANTUOKA IR TĖVŲ PAREIGOMIS, PRIPAŽINIMO BEI VYKDYMO, PANAIKINANČIO REGLAMENTĄ (EB) NR. 1347/2000, ĮGYVENDINIMO“ PROJEKTO (XP-288)

 

2005 m. balandžio 13 d. Nr.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto nariai – Petras Baguška, Vytautas Sigitas Draugelis, Jonas Pinskus, Albertas Sereika, Aldona Staponkienė, Nijolė Steiblienė, Raimondas Šukys, Vidmantas Žiemelis.

Komiteto patarėjai – Andrius Kabišaitis, Julius Dirma, Loreta Zdanavičienė, Dalia Komparskienė, padėjėja - Aidena Jankauskaitė.

Kviestieji asmenys – Teisingumo ministerijos privatinės teisės departamento direktorė Danguolė Bublienė.

 

            2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:       

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo Teisės departamento išvada

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

                Vertinant projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos reikalavimams, galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

            1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1180, 9 punktu, nacionalinės teisės aktuose, skirtuose reglamentams įgyvendinti, nuorodos į įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus pateikiamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 12¹ straipsnį, pagal kurio 2 dalį Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, o įstatymo pradžioje, nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas, kartu daroma nuoroda į įstatymo priedą.

           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1180, 18 punktu, nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES dienos, teisės aktuose, skirtuose užtikrinti tiesioginį reglamentų taikymą, reikia nurodyti oficialų ES teisės akto paskelbimo lietuvių kalba šaltinį (,,Oficialųjį leidinį“), pateikti jo pavadinimo sutrumpinimą, nurodyti išleidimo metus, leidinio seriją, leidinio numerį ir puslapį, kuriame prasideda toks ES teisės aktas. Todėl, manome, kad Projekto 1 straipsnio 1 dalyje po Reglamento pavadinimo reikėtų nurodyti aukščiau nurodytus duomenis.

            3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytais teisės akto turinio reikalavimais, pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas. Todėl, Projekto 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų rašyti nesutrumpintą teisės akto pavadinimą - ,,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso“. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad darant nuorodas į dokumentus, turėtų būti laikomasi vienodos praktikos, tad siūlytina nuorodas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą suvienodinti, kadangi teikiamo projekto 2 straipsnyje naudojamas ir pilnas, ir sutrumpintas šio teisės akto pavadinimas, tuo tarpu, 4 straipsnyje vėl vartojamas nesutrumpintas pavadinimas. 

            4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 124 straipsnio, nustatančio Teismo procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimą, 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, apie įteikimą patvirtinama įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė įteikti procesinius dokumentus telekomunikacijų įrenginiais, siūlytina detaliai reglamentuoti jų įteikimo tvarką.

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

Teisėkūros modelis, kai Reglamento įgyvendinimui priimamas specialus įstatymas yra naujas, susiformavęs vėliau nei Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas buvo papildytas 121 straipsniu. Manytume, pastarojo įstatymo 121 straipsnis neturėtų būti taikomas besiformuojančiam Europos Sąjungos reglamentų įgyvendinimo teisėkūros modeliui (kai reglamento įgyvendinimui yra priimamas atskiras įstatymas). Tiksli nuoroda į įgyvendinamą Reglamentą yra įstatymo pavadinime ir pirmajame straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo tikslą. Manytume, esant šioms nuorodoms nebereikalingas įstatymo priedas, kurio tikslas – įvardinti įstatymu įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime buvo svarstomas Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 ir 121 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-249, kuriame siūloma Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 121 straipsnį papildyti 7 dalimi: „Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms įgyvendinti gali būti priimamas atskiras įstatymas dėl konkretaus teisės akto įgyvendinimo. Šiuo atveju šio straipsnio 1-6 dalies reikalavimai netaikomi, o įstatymo pavadinime nurodomas įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikiamas įstatymo projektas nėra tas teisės aktas, kuris turėtų reglamentuoti patvirtinimo apie dokumentų įteikimą telekomunikacijų galiniais įrenginiais klausimus. Visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis  priemonėmis bei paslaugomis reglamentuoja specialūs įstatymai, kaip antai Elektroninių ryšių įstatymas  ir kiti teisės aktai.

 

            3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

 

            4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme susipažinome su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, įgyvendinimo projektu. Įstatymo projekte teikiamos procesinės normos dėl reglamento įgyvendinimo, nustatant tam tikrų bylų teisenos, teismingumo, sprendimų vykdymo taisykles ir kita. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima, taip Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atimama galimybė formuoti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus šios kategorijos bylose (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Įstatyme nustačius kasacijos galimybę, teismo sprendimo vykdymo operatyvumo klausimas galėtų būti sprendžiamas įtvirtinant specialius kasacinio skundo padavimo ir kasacinės bylos nagrinėjimo terminus.

Nepritarti

Reglamento 11 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija prašo valstybės narės teismą priimti sprendimą remiantis 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, teismas, kuriam pateikiamas pareiškimas dėl vaiko grąžinimo, skubiai išnagrinėja tą pareiškimą taikydamas skubiausias procedūras, kurias leidžia nacionalinė teisė ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, priima sprendimą. Analizuojant CPK normas, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad bylų dėl vaiko grąžinimo esmė yra ne šalių ginčas dėl vaiko, o vaiko grąžinimas asmenims, turintiems globos teises, darytina išvada, kad klausimas dėl vaiko grąžinimo turėtų būti sprendžiamas ypatingąja teisena, priskiriant jį CPK 442 straipsnio 14 punkte (teismo leidimai) numatytai bylų, kurių nagrinėjimo ypatumai nustatyti CPK XXXIX skyriuje, kategorijai. Kasacijos dėl nutarčių, priimtų  nagrinėjant bylas XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, negalimumas seka iš  CPK 582 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti trys vienodos teismų praktikos, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formavimo būdai. Tais atvejais, kai kasacija negalima, Aukščiausiasis Teismas gali formuoti vienodą praktiką analizuodamas teismų praktiką ir teikdamas rekomendacinius išaiškinimus (23 str. 2 d. 2 p.) bei konsultuodamas teisėjus (23 str. 2 d. 3 p).

2.

LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išnagrinėjusi, Įstatymo dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.1347/2000, įgyvendinimo projektą Nr. XP-288 ES, pritaria projektui ir pastabų bei pasiūlymų pagal kontrolieriaus kompetenciją neturi.

 

 

Atsižvelgti

 

3.

Teisės institutas

Projektas parengtas tinkamai. Pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

 

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Europos reikalų komitetas

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, apsvarstytus Europos reikalų komitete ir kuriems komitetas pritarė.

Atsižvelgti 

Pritarta ne visoms Seimo Teisės departamento pastaboms

2.

Užsienio reikalų komitetas

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Atsižvelgti 

Pritarta ne visoms Seimo Teisės departamento pastaboms.

3.

Šeimos ir vaiko reikalų komisija

1. Iš esmės pritarti   ĮSTATYMO "DĖL 2003 M. LAPKRIČIO 27 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB)  NR. 2201/2003 DĖL JURISDIKCIJOS IR TEISMO SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU SANTUOKA IR TĖVŲ PAREIGOMIS, PRIPAŽINIMO BEI VYKDYMO, PANAIKINANČIO REGLAMENTĄ (EB) NR. 1347/2000, ĮGYVENDINIMO" PROJEKTUI (XP-288 (ES).

                2. Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti bei patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

Atsižvelgti

 

 

 

 

 

 

Pritarta ne visoms Seimo Teisės departamento pastaboms

 

7. Komiteto sprendimas: Pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui.

8. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu – už.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA: Įstatymo projektas Nr. XP-288(2SP).

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                             Julius Sabatauskas