nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 145 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-153 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 162 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-163
2005 m. balandžio 14 d. Nr. 407
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 74, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-153 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-153) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projektu Nr. XP-153 siūlomas pakeitimas yra perteklinis, kadangi darbo sutarčių nuostatas dėl papildomo darbo ir antraeilių pareigų, taip pat asmenų, dirbančių pagal šias darbo sutartis, darbo dienos trukmę reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 114 straipsnis (jeigu to nedraudžia įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai) ir 144 straipsnio 5 dalis. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra nuostatų, kurios ribotų asmenų, dirbančių sutrumpintą darbo laiką, teisę susitarti dėl papildomo darbo ar eiti antraeiles pareigas.
1.2. Atsižvelgdama į Įstatymo projekto Nr. XP-153 aiškinamajame rašte nurodytą problemą dėl galimybės dirbti ilgiau negu nustatytą darbo laiką per savaitę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos trišalei tarybai yra pateikusi pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalį: numatyti, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo savaitės trukmė negali daugiau nei pusantro karto viršyti darbo laiko trukmės, kurią teisės aktai nustato pagal pagrindinę sutartį atliekamam darbui.
1.3. Teisinės darbo laiko nuostatos bus dar kartą išnagrinėtos priėmus šiuo metu Europos Parlamente ir Taryboje svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų pataisas.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162
straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-163 (toliau
vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-163), kuriuo siūloma iš švenčių dienų
sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją ir šventės dienai sutapus su poilsio diena
perkelti poilsio dieną į artimiausią darbo dieną po tų pačių metų gruodžio
26-osios, dėl šių priežasčių:
2.1. Gegužės 1-oji kaip Tarptautinė darbo diena švenčiama pasaulyje, ypač Europos Sąjungos valstybėse (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose ji paskelbta nedarbo diena. Teiginys, kad ši šventė nepriimtina mūsų šalies gyventojams, nėra pagrįstas.
2.2. Visų poilsio dienų, sutapusių su švenčių dienomis, perkėlimas į artimiausią darbo dieną po tų pačių metų gruodžio 26-osios sukeltų sunkumų įmonėms ir įstaigoms, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita arba privaloma dirbti poilsio ir švenčių dienomis (aptarnaujant gyventojus, esant nepertraukiamai gamybai), nes už tokį darbą privalu apmokėti dvigubai, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsnis.
2.3. Darbuotojų, kurių darbo sutartyse numatytas laikinis (kai nustatytas valandinis ar dienos atlygis) arba vienetinis (kai mokama už faktiškai atliktą darbą) darbo apmokėjimas, darbo užmokestis kiekvienų metų gruodžio mėnesį gerokai sumažėtų (maždaug 20–25 procentais).
2.4. Europos Sąjungos valstybėse taip pat nėra vienodos privalomos kompensavimo tvarkos, kai švenčių dienos sutampa su poilsio dienomis. Daugelis jų (pavyzdžiui, Čekija, Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Suomija, Vokietija ir kitos) šiais atvejais kompensacijų netaiko. Jas taiko Airija, Belgija, Didžioji Britanija, Ispanija, Nyderlandai.
2.5. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2005 m. kovo 22 d. posėdyje dėl Įstatymo projekto Nr. XP-163 vieningos nuomonės nebuvo. Šiam projektui nepritarė darbdavių organizacijos.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė