Keturioliktasis
(41) posėdis
2005
m. balandžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.MUNTIANAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame posėdį. Jūsų dėmesiui teikiamas darbotvarkės 1-4 klausimas, registracijos Nr.XP-186 – Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 metų ataskaitos projektas. Pranešėjas – A.Skardžius, Audito komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija. Prašom. Atsiprašau pranešėjo. Prašom registruotis. Prašom dar kartą. Prašom pakartoti perregistravimą dar kartą.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. (Balsai salėje) Neregistruoja? Per tą laiką pasižiūrės Sekretoriatas, kokios yra priežastys. Po to, kai apsvarstysime šį klausimą, dar kartą užsiregistruosim.
Prašom. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 metų ataskaitos.
Ataskaita apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą Seimui teikiama nuo 2001 metų. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, rengdamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą, susumuoja turto ir įsipareigojimų vertę pagal valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių finansinių atskaitomybių duomenis, o valstybės institucijos ir įmonės bei savivaldybės Statistikos departamentui šiuos duomenis teikia vadovaudamosi teisės aktais, įtvirtinančiais, pabrėžiu, skirtingus apskaitos principus. Todėl tai gali turėti reikšmingos įtakos nurodant tikrą ir teisingą valstybės turtą ir įsipareigojamų finansinę būklę. Be to, šiuo metu daug valstybei nuosavybės teise priklausančio turto iš viso nėra įtraukiama į apskaitą ir nepateko į Statistikos departamento parengtą ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
Kiekvienais metais, pradedant nuo 2002 metų, kai buvo svarstoma 2001 metų ataskaita, Seime iškildavo esminių klausimų dėl valstybės ir savivaldybių turto apskaitos, atskaitomybės formos bei turinio, bet nuo 2001 metų iki šiol Seimui iš esmės yra teikiama tokia pat atskaita.
Todėl Audito komitetas teikia svarstyti Seimui nutarimo projektą, kuriame akcentuojami konceptualūs valstybei bei savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto apskaitos ir turto panaudojimo aspektai. Pirmuoju nutarimo punktu siekiama, Audito komitetas siūlo Seimui netaikyti ataskaitai pritarimo Seime procedūros.
2 straipsnio 1 punktas. „Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatą, kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui ataskaitą apie valstybės turtą. To paties įstatymo 21 straipsnis numato, kad Valstybės kontrolė kasmet iki gruodžio 1 d. pateikia Seimui išvadą dėl minėtos ataskaitos. Šios dvi datos rodo, kad Seimui pateikiama neaudituota valstybės turto ataskaita, o tai labai apsunkina ataskaitos svarstymą Seime. Todėl labai svarbu, kad šioje pavasario sesijoje būtų pateiktas Seimui ir priimtas, kartu suvienodinant ir ataskaitos bei Valstybės kontrolės išvadas dėl šios ataskaitos… pateikimo Seimui įstatymo pakeitimo projektas. Todėl mes 1 punktu ir prašome jį pateikti iki šių metų gegužės 15 d.
2 straipsnis, 2 punktas. „Iki 2005 metų birželio 15 d. patvirtinti viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Dar 2003 metais Vyriausybei buvo pasiūlyta greičiau parengti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos standartus, tačiau iki šiol minėti standartai neparengti, nes dar teberengiama viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės sistemos reformos koncepcija.
2 straipsnis, 3 punktas. „Vyriausybė kiekvienais metais kartu su valstybės biudžeto projektu pateikia Seimui asignavimų valdytojų vykdomų programų įgyvendinimo vertinimo kriterijus, kuriais remiantis vidaus auditoriai vertina lėšų, skirtų programų vykdymui, panaudojimą. Šiame dokumente nėra kriterijų, kurie būtų skirti vertinti, kaip naudojamas valstybės ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas. Todėl Audito komitetas siūlo, kad nustatant asignavimų valdytojų vykdomų programų įgyvendinimo vertinimo kriterijus ypatingas dėmesys būtų skiriamas valstybės turto naudojimo, efektyvumo, vertinimo kriterijams.
2 straipsnio 4 punktas. 2004 metais Seimas priėmė nutarimą, kuriame numatyta iki 2006 m. liepos 1 d. sukurti ir įteisinti valstybės turto informacinę sistemą, tačiau svarstant turto ataskaitą paaiškėjo, kad vis dar neapsisprendžiama, kaip ją kurti. Todėl Audito komitetas siūlo Vyriausybei apsispręsti ir iki 2005 m. birželio 15 d. pateikti Seimui valstybės turto informacinės sistemos įgyvendinimo koncepciją.
Gerbiamieji Seimo nariai, tokia būtų komiteto išvada dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 metų ataskaitos po svarstymo. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Yra užsirašiusių diskutuoti. Prašom. Žodis diskusijai suteikiamas P.Auštrevičiui. Prašom į tribūną.
P.AUŠTREVIČIUS. Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, kolegos, iš tiesų svarstomas klausimas nėra antraeilės svarbos. Pripažinkime, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra tas materialusis pagrindas, kuriuo remdamasi valstybė vykdo savo funkcijas kurdama gerovę valstybei ir kiekvienam jos gyventojui, todėl mūsų požiūris į šią ataskaitą negali būti formalus, negali būti nesvarbus ir paviršutinis.
Gerbiamieji kolegos, mūsų bendras valstybinis interesas yra ginti ir užtikrinti geriausią valstybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimą, jo gausinimą ir tolesnį naudojimą. Todėl matydamas šią pateiktą ataskaitą aš norėčiau pasakyti keletą pastabų, kurios, mano manymu, yra svarbios apskritai tobulinant šalyje valstybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą ir galimą jo gausinimą.
Pirmiausia ataskaita, kuri nėra pirma. Noriu pasakyti, kad ši ataskaita yra jau kelinta, kurią svarsto Lietuvos Seimas. Negalima priimti taip, kad staiga atsirado naujas dokumentas, nežinomas, kuris yra visiškai naujai formalizuotas. Netgi Valstybės kontrolė, kuri teikė išvadas, pripažįsta, kad nėra visų teisės aktų, reglamentuojančių, kaip, tarkime, apskrities viršininkas, būdamas apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, turėtų apskaityti valstybinę žemę. Pripažinkime, kad šioje srityje yra nesutikimas su gyvenimo normomis. Arba kaip reglamentuojamas valstybės turto perdavimas viešosioms įstaigoms. Ką, viešosios įstaigos atsirado vakar ir jų naudojimasis valstybės turtu neturi būti reglamentuojamas? Arba štai Valstybės kontrolės išvada dėl valstybės investuotų lėšų akcionavimo trūkumų, kai didelėse valstybei nuosavybės teise priklausančiose įmonėse, kaip, tarkime, „Lietuvos geležinkeliai, nėra apskaičiuojamas turtas, priklausantis visiems mums. Arba stebina netgi tai, kad daroma išvada, kad kai kuriuose viešojo intereso sektoriuose, pavyzdžiui, muziejuose, nėra buhalterinės apskaitos.
Atleiskite, gerbiamieji kolegos, tai iš tiesų stebina, nes tai nėra tik valstybei nuosavybės teise priklausančio turto apskaitos, jo naudojimo klausimai. Tai yra ir Vyriausybės funkcionavimo, Vyriausybės veiklos vertinimo klausimas, todėl šį klausimą aš siūlau svarstyti kiek platesniu kontekstu. Mes turime pateiktą Vyriausybės veiklos ataskaitą, ir aš siūlyčiau grįžti prie to klausimo, nematyti fragmento, atskirų fragmentų, atskirų pasiekimų, tačiau matyti tai kaip bendra.
Ir klausimas, kuriuo norėčiau baigti savo kalbą: tai kada gi mes turėsime iš tikrųjų visavertę apskaitą, kuri atspindėtų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto buvimą, jo naudojimą ir efektyvumą? Klausimas išlieka. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal nutarimo projektą mes turėtume turėti po 2005 m. birželio 15 dienos.
Prašom gerbiamąjį Seimo narį K.Glavecką kalbėti svarstomu klausimu.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstomas klausimas iš tikro yra labai svarbus, juo labiau kad kalbama apie maždaug 1/3 viso Lietuvos nacionalinio turto, kuris pagal vienus ar kitus įstatymus priklauso valstybei, yra tvarkomas pagal tam tikras taisykles, tvarkomas ir valdomas valstybės. Jeigu palyginsime tą 1/3 valdomo turto, valstybės valdomo turto, su 2/3, kuris valdomas privačių asmenų, tai pamatysime vieną esminį to turto valdymo skirtumą – vienu atveju turtas valdomas daug efektyviau, kitu ne taip efektyviai. Toks tipinis valdymo efektyvumo pavyzdys gali būti elektros tinklai – Vakarų skirstomieji tinklai ir Rytų skirstomieji tinklai. Vienu atveju tai yra privati bendrovė, kitu atveju – valstybinė bendrovė. Panagrinėję efektyvumo rodiklius pamatysime, kad jie skiriasi labai smarkiai.
Pati šita ataskaita, žinant jos tradiciją, žinant tai, kad tikslai niekada nebuvo aiškiai suformuluoti, kad tai buvo grynai formalus dalykas, visą laiką buvo sudaroma pagal tam tikrą vidinio ryšio formalizuotą logiką, kuri nedavė pagrindo atsakyti į šitą ataskaitą, kitaip tariant, tikslo neformulavo, tai yra neparodė, kaip efektyviai yra valdomas, tvarkomas ir disponuojamas valstybės materialusis ir nematerialusis turtas. Jeigu mes taikytume tuos bendrus kriterijus ir į valstybės turto valdymą, tvarkymą ir disponavimą juo žiūrėtume lygiai taip pat, pagal tuos pačius rodiklius ir reikalavimus, kokius mes keliame privačiam, mes pamatytume iš tikro daug trūkumų ir negerumų, todėl aš manau, kad ateityje, ypač Audito komitetui, formuluojančiam ataskaitos turinį ir metodus, kuriais tiriama, svarbiausias dalykas turi būti efektyvumo nustatymas. Tai vienas aspektas.
Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus ataskaitoje, susijusioje su turtu, tai valstybės valdymo ir administravimo išlaidos, kurios taip pat tiesiogiai siejasi su visu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu. Reikia pripažinti, kad šiuo požiūriu analizės taip pat nėra daromos. Garsiosiose „Saulėtekio komisijos 2001 m. išvadose, kurios buvo orientuotos į administravimo biurokratijos mažinimą, kas yra viena iš svarbiausių valstybės turto valdymo ir disponavimo juo priežasčių, iš esmės nėra kalbama apie jų įgyvendinimą ir nėra numatoma jokių priemonių, todėl valstybės turto valdymo srityje iš esmės susidaro tokia situacija, kad atskiri valdininkai gali turėti naudą ir neturėti jokios atsakomybės. Tai principas, kuris vadinasi korupcija. Jeigu pažiūrėtume pagal korupcijos tyrimus, tai kaip tik šioje srityje, susijusioje su valstybės turtu, yra daugiausia piktnaudžiaujama ir grobstoma, todėl, mano supratimu… Aš manau, kad tas bus ištaisyta. Šita ataskaita turėtų būti neformali, įvardijanti, kiek yra žemės ir t.t., ir panašiai, bet atsakanti į pagrindinį, esminį visos ataskaitos klausimą – kaip efektyviai, taupiai ir racionaliai naudojama ir kaip yra iš tikro pasiekiami tie rezultatai, kurie yra. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū už labai vertingus siūlymus. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo projekto? Prašom.
Nuomonė už. V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolė tikrai atliko didelį darbą įvertindama pateiktą ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą 2003 metais, kurios tikslas ir buvo nustatyti, ar tai tiksli ir teisinga valstybės turto apskaitos būklė. Valstybės kontrolė pareiškė savo nuomonę, kad turto ataskaita visais atžvilgiais atitinka Vyriausybės nustatytą ir Statistikos departamento patvirtintą tvarką. Tačiau ji kartu nurodė ir atkreipė dėmesį į tai, kad neatitinka kai kurie apskaitos principai ir kai kuriose vietose nesilaikoma tarptautinių apskaitos standartų. Audito komitetas kartu su Valstybės kontrole, Finansų ministerija, Statistikos departamentu labai nuodugniai išnagrinėjo šią ataskaitą ir visi tie mūsų siūlymai, kurie surašyti šio nutarimo 2 straipsnyje… Matyt, ištaisys tuos trūkumus, kurie ir buvo nurodyti Valstybės kontrolės patikrinimo medžiagoje, todėl siūlau šiam Seimo nutarimui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Būtų galima pasidžiaugti, kad šiuo teikiamu projektu yra žengtas žingsnis į priekį, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, kai buvo bandoma siūlyti užsimerkus patvirtinti valstybės turto ataskaitą, nežiūrint dabar jau išryškintų apskaitos trūkumų. Tačiau vis dėlto šis dokumentas išreiškia tokį visišką Seimo bejėgiškumą išreikalauti iš Vyriausybės padaryti tai, kas priklauso. Štai čia bejėgiškai konstatuojama, kad dar prieš metus Vyriausybė turėjo įsteigti Valstybės turto registrą. Dar minima, kad vėliau apsispręsta jau kurti informacinę sistemą, o ne registrą. Nieko nepadaryta ir net nesirengiama daryti. Mes, jau susitaikę su tuo, 2005 metų viduryje iš Vyriausybės reikalaujame tik valstybės turto informacinės sistemos koncepcijos, jau nebe registro, nebe sistemos, o tik koncepcijos. Kada ta koncepcija virs konkrečiais sisteminiais dokumentais – vėl nežinia.
Aš manau, kad projektą pateikęs Audito komitetas vis dėlto nebuvo pakankamai reiklus ir principingas Vyriausybei ir parengė tokį, na, šiek tiek, kaip minėjau, žingsnio į priekį, bet konformistinį projektą, todėl aš dar nesu linkęs jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme nuomonę už ir nuomonę prieš. Ar pritarti po svarstymo nutarimo projektui, prašom apsispręsti balsuojant. Balsuojame.
Už tai, kad pritartume po svarstymo, – 57, prieš – 1, susilaikė 34. Pritarta nutarimo projektui po svarstymo.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-5 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1101 ir 16314 straipsniais ir 224 ir 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V.Žiemelis. Svarstymas. Prašom kolegą V.Žiemelį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo įstatymo projektu siūloma numatyti tam tikrą atsakomybę, tiksliau, administracinę atsakomybę už žemės ūkio produktų gamybos perdirbimo…
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo.
V.ŽIEMELIS. Galima tęsti?
PIRMININKAS. Atsiprašau dar kartą pranešėjo. J.Olekas… Taip, prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū. Šiuo įstatymo projektu numatoma administracinė atsakomybė už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimą, taip pat teisės aktų, reglamentuojančių gyvulių įkainojimą pagal skerdienos masę, kokybę bei skerdenų paruošimo reikalavimų, pažeidimą. Taipogi kaip ir paprastai pateikiant įstatymo projektus, numatant tam tikrą administracinę atsakomybę, reikia keisti ir kitus Administracinių teisės pažeidimų kodeksus, kuriuose turi būti numatoma, kas konkrečiai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (reikia keisti 2591 straipsnį) ir kas nagrinėja šias administracinės teisės pažeidimų bylas (reikia papildyti ATPK 224 straipsnį). Tai šiuo atveju numatoma, kad administracinių teisės pažeidimų protokolus turėtų surašyti Žemės ūkio ministerijos įgalioti pareigūnai, o šias administracines bylas nagrinėtų rajonų apylinkių teismai. Teisės komitete svarstant šį projektą iškilo abejonių, ar pirmiausia Žemės ūkio ministerijos pareigūnai yra pasirengę taikyti, jeigu bus priimta, šią administracinę teisės pažeidimo normą. Mums iškilo abejonių, ar yra jau numatyta tam tikra tvarka, t.y. sureguliuota žinybiniais norminiais aktais ar Vyriausybės nutarimais, numatančiais atsakomybę už konkrečius pažeidimus. Todėl mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, prašydami paaiškinti, ar yra priimti tokie norminiai aktai. Ir mes gavome gana išsamų Žemės ūkio ministerijos atsakymą apie teisės aktus, reglamentuojančius žemės ūkio produkcijos gamybą, perdavimą ir tiekimą į rinką, čia taip pat minimi ir Europos Sąjungoje bei mūsų Respublikoje galiojantys aktai, direktyvos. Gavę šį išsamų atsakymą, mes pritariame siūlomo įstatymo projektui ir kviečiame Seimą jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame V.Žiemeliui. Prašom į tribūną B.Paužą.
V.ŽIEMELIS. Tiesa, aš galiu dar vieną pastabą pasakyti. Yra priimta pataisa, kurią siūlė Kaimo reikalų komitetas. Kaimo reikalų komitetas siūlė sumažinti maksimalią baudą piliečiams iki 500 litų. Mes atsižvelgėme į siūlomą pataisą ir šiame įstatymo projekte numatoma maksimali bauda piliečiams už pažeidimus, nustatytus ATPK 1101 straipsnyje. Taip pat buvo siūlymas sumažinti minimalią baudą pareigūnams nuo 600 iki 500. Tačiau vis dėlto Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad pareigūnams nereikėtų mažinti, o atvirkščiai, padidinti iki 800 Lt. Tiek.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Prašom B.Paužą, Kaimo reikalų komitetas.
B.PAUŽA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu svarstant šį Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kaimo reikalų komitete buvo bendru sutarimu pritarta po tam tikrų pataisų, kurias mes anksčiau siūlėme, jas čia minėjo ponas V.Žiemelis. Taigi siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti užsirašiusių nėra. Prašom dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui. Dėl balsavimo motyvų. Nėra? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui. Pritariam.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-6, registracijos Nr.XP-208, – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 ir kitų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 154 ir 15410 straipsniais įstatymo projektas. Prašom pranešėją J.Sabatauską. Svarstymo stadija. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, jis iš esmės pritarė šiam projektui. Taip pat buvo Teisės instituto pastaba dėl ekonominės atsakomybės, į ją buvo atsižvelgta, kad tokios sąvokos nėra ir…
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėją. Gerbiamieji, ar galima tyliau?
J.SABATAUSKAS. Gerai, aš pabandysiu garsiau. Buvo atsižvelgta į Teisės instituto pastabą dėl ekonominės atsakomybės ir tokios sąvokos projekte nebeliko. O papildomi komitetai – Kaimo reikalų komitetas bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas – pritarė projektui ir komitetas pritarė pateiktam projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame J.Sabatauskui. Prašome kolegą S.Bucevičių, Ekonomikos komitetas.
S.BUCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projektą Nr.XP-208 ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovą V.Orechovą.
V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, diskusijoje nėra užsirašiusių dalyvauti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-380. Pranešėjas – viceministras Rimantas Šadžius. Pateikimo stadija. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu norėčiau, kad jūs pritartumėte po pateikimo šiam nedideliam įstatymo projektui, kurio esmė yra ta, kad administracinės bylos, susijusios su higienos taisyklių pažeidimu teikiant paslaugas (t.y. kirpyklos, viešbučiai, valgyklos ir panašūs dalykai), būtų perduotos nagrinėti tiesiogiai Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai. Šiuo metu tas bylas turėtų nagrinėti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, bet ji negali kokybiškai susitvarkyti su savo pareigomis, nes neturi pakankamai specialistų.
Vyriausybė labai prašytų svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka, kad tos bylos būtų racionaliau nagrinėjamos, nes jau yra tam tikrų nesklandumų. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti. Prašom klausti. Kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų po šiandien svarstomų klausimų matyti, kad jeigu anksčiau buvo mažinama inspektorių ir kontroliuojančių institucijų, tai dabar Seimas vėl jas didina. Kyla klausimas, kodėl reikia taip skubėti? 15 metų nereikėjo, o dabar per vieną dieną būtinai reikia. Ar Visuomenės sveikatos centras bankrutuoja, jiems reikia prisirinkti daugiau pinigų, kyšius pasididinti? Nesuprantu, kur mes čia taip skubame?
R.ŠADŽIUS. Ačiū. Atsakydamas į jūsų klausimą, pasakysiu, kad Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir iki šiol nagrinėja daug administracinių teisės pažeidimų bylų. Kalbama tiktai apie vienos kategorijos bylų perdavimą iš vienos institucijos į kitą, t.y. tą, kuri turi geresnių specialistų, ir daugiau apie nieką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs keičiate iš esmės įstatyme išbraukdami tiktai vieną funkciją, t.y. kad Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos negalės nagrinėti kodekse numatytų pažeidimų dėl paslaugų ne maisto produktų srityje. Negana to, Vyriausybė prašo ypatingos skubos. Faktiškai jūs perskirstote funkciją, ir kodėl tokios skubos reikia? Ar kas nors pasikeis, jeigu šis įstatymas nebus priimtas šiandien ar šią savaitę, ar artimiausią savaitę? Kas tokio baisaus atsitiks?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tai, apie ką jūs kalbate, kad išbraukiamas vienas žodis, t.y. skliaustai skliaustuose. Pasakyta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba nagrinėja 42 straipsnyje išdėstytus pažeidimus, išskyrus… Štai tame išskyrus buvo ne maisto produktų gaminių paslaugų kategorija, kuri buvo atiduota Ne maisto produktų inspekcijai. Dabar šios paslaugos grįžta, nes Ne maisto produktų inspekcija moka dirbti su produktais, su prekėmis, bet ji neturi specialistų nagrinėti bylas, susijusias su paslaugomis (čia įeina kirpyklos, skalbyklos, viešbučiai). Iki šiol ta procedūra buvo labai ilga, nes ta inspekcija, be abejo, objektyviai norėdama išnagrinėti bylą, turėjo prašyti specialistų konsultacijų. Tų specialistų konsultacijų ji ateidavo į Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, kuri turi teisę nagrinėti tam tikras administracinių teisės pažeidimų bylų kategorijas. Kur kas racionaliau būtų padaryti, kad nevaikščiotų šie specialistai. Nežinau, ar atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti, kolega Klumby.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, kur iki šiol buvo ministerija, kad dabar reikia ypatingos skubos?
R.ŠADŽIUS. Ypatingos skubos tvarkos prašė Vyriausybė, kad egzistuojančią nesąmonę galėtume labai paprastu ir labai akivaizdžiu teisės aktu sutvarkyti, o Vyriausybė iki šiol buvo vietoje, ji veikė, dirbo. Tikiuosi, kad ji dirbs ir toliau. (Balsas salėje) Aš manau… Žinoma, laikykime nesąmonėmis taip, kaip jos yra, ir tada mūsų gyvenimas gerės. O gal pastebėję kurią nors iš eilės sutvarkykime.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Aš ir klausiau, kas atsitiks, jeigu priimsime ne šiandien arba ne šią savaitę? Aš už tai, kad svarstytume šį įstatymo projektą, bet siūlyčiau nepriimti ypatingos skubos, t.y. nepriimti sprendimo dėl ypatingos skubos, nes klausimas galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas, bet kad nepridarytume nesąmonių, kaip sakė viceministras, kad nebūtų taip, kaip sako tauta, kad skubos darbą velnias gaudo, mes galėtume normalia tvarka priimti. Manau, nieko baisaus nebus, jeigu tai atsitiks už savaitės ar už dviejų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik išklausėme Prezidento metinį pranešimą, kuriame akivaizdžiai pabrėžta, kad reikia gerinti verslo sąlygas, mažinti inspektorių, baudėjų skaičių, mažinti kyšininkavimą savivaldybėse. Prezidentas net pacitavo, kad šiandien, pagal naujausius apklausos duomenis, apie 80% valdininkų yra korumpuoti. Mes puikiai žinome, koks didžiulis kyšininkavimas yra Visuomenės sveikatos centre, ypač jis buvo tuomet, kai jie turėjo teisę skirti didesnes ar mažesnes administracines baudas. Galima bausti kiekvieną verslininką, kiekvieną kirpyklos ar valgyklos savininką ar direktorių. Šis klausimas buvo lyg ir išspręstas, viskas sukoncentruota į vienas rankas, kad bent viena baudžiamąja institucija būtų mažiau. Labai didelės diskusijos vyko Seime, ir viskas buvo atiduota Veterinarijos tarnybai. Praėjus kažkiek laiko vėl Visuomenės sveikatos tarnyba susigrąžina šias funkcijas, ir dar vienas tarsi nekaltas dalykas verslininkams kainuos ne vieną tūkstantį litų, kai ateis tikrinti šie visuomenės veikėjai.
Aš nepritariu šiam įstatymui. Man atrodo, iš principo mes turime mažinti baudėjų gretas. Mes puikiai žinome, kad šie administratoriai ir valdininkai yra labai įtakingi, jie nenuilsta, jie teikia projektus ir nori susigrąžinti tai, ką turėjo anksčiau, kad galėtų be pagrindo įvairioms įmonėms skirti baudas. Manau, negalima pritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakytos nuomonės už ir prieš. Prašom gerbiamuosius Seimo narius apsispręsti balsuojant. Prašom. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti.
Ačiū. Už – 53, prieš – 2, susilaikė 23. Gerbiamieji, ar galime manyti, kad 53, balsavę už po pateikimo, balsavo už tai, kad teiktume ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje) Negalima. Gerai. Supratau. E.Klumbys iš karto pasipriešino. Atsiimu savo pasiūlymą. Jam ypatinga pagarba. Mielieji, prašom. Kas už tai, kad svarstytume šį klausimą ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.
Už – 9, prieš – 30, susilaikė 37. Nepritarta. Vadinasi, svarstysime normalia tvarka.
Gerbiamieji, Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Sveikatos reikalų komitetą. Siūloma svarstyti normalia tvarka.
Darbotvarkės klausimas 2-1 – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo bei papildymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-370. Pranešėjas – Rytis Šatkauskas. Pateikimas. Prašom.
R.ŠATKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo…
PIRMININKAS. Atsiprašau. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Pone pirmininke, norėčiau, kad jūs patikslintumėte. Mes iš ryto čia ginčijomės, lyg ir buvome sutarę, kad pajuodintas klausimas vis dėlto šiandien bus. Tada klausimas, ar dabar, ar vėliau, kada jis bus, nes šio klausimo lyg ir neišbraukėme? Pažiūrėkite į darbotvarkę, yra pajuodintas kaip ir išbrauktas, mes sutarėme, kad jo neišbraukiame. Kaip yra iš tikrųjų?
PIRMININKAS. Žemės reformos? Jis nebus svarstomas.
S.PEČELIŪNAS. Ar Seimas tikrai jį išbraukė?
PIRMININKAS. Taip. Atsiprašau dar kartą pranešėjo. Prašom.
R.ŠATKAUSKAS. Noriu pateikti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo bei papildymo priedu įstatymo projektą. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (…) 12/EB iš dalies keičiant direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų…
PIRMININKAS. Gerbiamieji! Atsiprašau, pranešėjau. Nejaugi taip pavargom, kad negalim tyliai paklausyti? Prašom.
R.ŠATKAUSKAS. …siekdama suderinti šiuo metu galiojančio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo sąvokas, nuostatas su atitinkamų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, teikia šį įstatymo pakeitimą.
Įstatymo projekto tikslas – suderinti šiuo metu galiojančio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo sąvokas, nuostatas su atitinkamų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis įgyvendinant 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/12/EB iš dalies keičiant direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
Siūlomi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai iš esmės nekeičia nustatytų reikalavimų, tik juos patikslina bei detalizuoja. Siūloma papildyti projekto 1 straipsnį 3 dalimi. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimus lėmė kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose: Mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme…
Priėmus šį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą neigiamų pasekmių nenumatoma. Manoma, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos taip pat neturės. Projektas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Patvirtinus projektą galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Papildomų valstybės biudžeto lėšų projekte išdėstytoms nuostatoms įgyvendinti nereikės. Taigi prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti. Prašom klausti kolegą L.Sabutį.
L.SABUTIS. Ačiū. Dėl parengto projekto norėčiau sužinoti. Kaip jūs paaiškintumėte, jog atliekų tvarkytojas negalėtų būti fizinis asmuo? Galiojančiame įstatyme buvo juridinis ar fizinis, dabar liko tik įmonė arba kitas juridinis asmuo.
R.ŠATKAUSKAS. „Atliekų tvarkytojo sąvoka yra reglamentuojama įstatyme, kas jis toks yra, ir atitinkamai atliekų tvarkytojo apibrėžime numatyta, kas juo gali būti. Tikrai nelogiška, kad juo galėtų būti fizinis asmuo. (Balsai salėje) Atsakysiu į šį klausimą. Bendra Europos Sąjungos nuostata yra tokia, kad iš principo teršėjas moka. Šiuo atveju „tvarkyti yra ne ta sąvoka. Suprantama, ko jūs klausiate, nes tvarkyti – čia turima galvoje, kad paimama iš teršėjo ir atliekami su juo perdirbimo veiksmai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti R.Dagį.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, mes šio įstatymo, kai kurių kitų nuostatas irgi jau svarstome. Dabar Seime yra svarstymo stadija. Gal jūs manote, kad reikėtų jas kaip kompleksą svarstyti, nes tai iš esmės yra tų pačių įstatymų pataisos, dėl panašių priežasčių patekusios į mūsų Seimą?
R.ŠATKAUSKAS. Aš manau, kad komitete šios įstatymo pataisos susitiks.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonių už nėra. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mane truputį nustebino pranešėjas, kuris skirsto asmenis į fizinius ir juridinius. Rekomenduočiau pranešėjui paskaityti kodeksą, kuriame taip jau neskirstoma ir visi yra. Parašytas vienas žodis – „asmenys. Tai apima ir fizinius, ir juridinius. Dabar pagal veiklą skirstyti, kad vieni yra geresni už kitus, kai kodekse to net nedaroma… Todėl balsuoju prieš, kad vis dėlto pranešėjas perskaitytų kodeksą ir parengtų projektą, atitinkantį Lietuvos administracinį kodeksą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Nuomonė už – V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau dėl fizinių ir juridinių asmenų. Atsakomybė už pakuočių tvarkymą yra gana didelė ir fizinis asmuo, aš manau, ne visada galės atsakyti pagal įstatymą, kaip jis turėtų atsakyti už tų nuostatų vykdymą. Pagal Europos Sąjungos direktyvas tai yra gana didelė atsakomybė, todėl fiziniam asmeniui, aš manau, ne pagal jėgas tai būtų padaryti. Bent jau atsakyti už pasekmes, jeigu jis netinkamai vykdys šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti.
Už – 62, prieš – 2, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Europos reikalų komitetas. Svarstyti klausimą numatyta gegužės 12 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-2 – Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo ratifikavimo projektas, registracijos Nr.XP-258. Pranešėjas – Rytis Šatkauskas. Prašom. Pateikimo stadija.
R.ŠATKAUSKAS. Ačiū. Noriu pateikti Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo ratifikavimo projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr.1179 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo 2 punktu, Stojimo į Europos Sąjungą akto 6 straipsnio 2 dalimi bei 2004 m. balandžio 27 d. Vyriausybės kanclerio pavedimu, buvo parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo projektas dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo ratifikavimo. Jungtinių Tautų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija (toliau – TTOTPK, taip ji sutrumpintai vadinasi) buvo pasirašyta 1979 m. Ženevoje šalių vyriausybių atstovų susitikime ir įsigaliojo 1983 metais. Ši konvencija yra viena iš svarbiausių aplinkos, oro apsaugos srityje, nes teršalų pernaša yra globalinė problema, kurią turi spręsti visos šios šalys kartu, norėdamos pasiekti teigiamų rezultatų. Norėčiau perskaityti šio įstatymo tekstą: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 87 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2005 m. vasario 9 d. dekretą Nr.201, ratifikuoja 1994 m. birželio 14 d. Osle priimtą 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolą dėl tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo.
Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti nėra. Nuomonių prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
1-8 darbotvarkės klausimas, atsiprašau siūlomi komitetai: pagrindinis Užsienio reikalų komitetas, papildomas Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstyti siūloma gegužės 9 d., priimti šį įstatymo projektą.
Taigi 1-8 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinio vieneto dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Šiaurės ir Rytų Afrikoje projektas Nr.XP-398. Pranešėjas viceministras G.Šivickas. Pateikimo stadija. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2000 m. pradėjo veikti daugianacionalinės nuolatinės parengties pajėgų greitojo reagavimo brigada Jungtinių Tautų operacijoms kaip sudėtinė dalis Jungtinių Tautų nuolatinės parengties pajėgų sistemoje. Dar 2002 m. krašto apsaugos ministras pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo su sutrumpintai (…) ir 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo susitarimą dėl jo. Taigi Lietuva į šias greitąsias pajėgas deklaravo pagal pareikalavimą 8 medikus ir 2 karininkus į štabavietes. Yra priimta Jungtinių Tautų saugumo tarybos rezoliucija, kuri suteikia mandatą Jungtinių Tautų taikdariams dislokuotis Sudane. Pagal taisykles šios greitojo reagavimo pajėgos turėtų dislokuotis per 14–30 dienų, taigi iki balandžio 23 dienos. Projektas yra pateiktas Prezidento dekretu ir siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti. Prašom klausti. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti. Mes visai neseniai, prieš keturis mėnesius, tvirtinome biudžetą. Kai tvirtinome išlaidas krašto apsaugai, apie tokias operacijas ir mūsų karių dalyvavimą dabar jau ir Šiaurės Afrikoje iš viso nebuvo kalbos. Kaip jūs manote, kodėl taip atsitinka, kad praėjus keturiems mėnesiams atsiranda vis naujų placdarmų, kur mūsų kariai turi dalyvauti. Ar nebus taip, kad po kelių savaičių dar atsiras ir kiek tai kainuos valstybės biudžetui? Labai ačiū.
G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės ir NATO, ir Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos pereina prie modernesnio, efektyvesnio pajėgų paskirstymo, dislokavimo. Jos vadinasi greitojo reagavimo pajėgos ir yra dislokuojamos savo šalies teritorijoje. Tos brigados surenkamos ir jeigu kada kur reikia, pagal tam tikras institucijas yra siunčiamos. Kada bus pasiųsti kariai ir kur bus pasiųsti, iš esmės niekas nežino. Tai priklauso nuo politinių, ekonominių sąlygų, terorizmo ar kitų grėsmių. Taigi suplanuoti tokių operacijų iš esmės neįmanoma ir negalima. Būtent todėl ir nebuvo suplanuotos šios lėšos. Be abejo, reikalingos papildomos lėšos. Be to, Biudžeto sandaros įstatyme yra numatyta, kad tokioms nenumatytoms operacijoms galima panaudoti Vyriausybės rezervo lėšas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolegė B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kai kurios NATO šalys savo karius jau atitraukė iš Irako, Afganistano, tai Lenkija, Vengrija, netgi Ispanija. O kur jūs dar numatote siųsti mūsų karius ir kiek šių trijų karių išsiuntimas į Afriką kainuos, prašom pasakyti.
G.ŠIVICKAS. Ketinimas patraukti pajėgas, tai dar nėra faktas. Tai priklauso nuo kiekvienos valstybės apsisprendimo. Iš esmės mes papildomai niekur daugiau nesirengiame siųsti karių, tiek, kiek yra paskirta karių greitojo reagavimo pajėgoms. Dabar greitojo reagavimo pajėgoms yra priskirtas vandens valymo vienetas, kurio rotacija pasikeis nuo liepos mėnesio, specialiųjų operacijų junginys, kuris irgi lygiai tuo pačiu principu pagal sprendimą bus pasiųstas ar gali būti bet kur pasiųstas. Jau yra priimtas sprendimas. Lygiai taip pat dabar yra Jungtinių Tautų greitojo reagavimo pajėgos, kurios irgi pagal Jungtinių Tautų saugumo komiteto sprendimą gali būti pasiųstos į konflikto zoną. Lygiai taip pat dabar yra kuriamos Europos Sąjungos tokios grupės, kurios irgi greitai galėtų reaguoti į konfliktą. Bet į ilgalaikes misijas Krašto apsaugos ministerija tikrai nesirengia daugiau papildomai siųsti. Tik tiek, kiek dabar, turbūt visi girdėjome, į Afganistano atstatymo grupę.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.ŠIVICKAS. Kainuos apie 120 tūkstančių.
PIRMININKAS. Kiek?
G.ŠIVICKAS. 120 tūkstančių.
PIRMININKAS. Prašom klausti. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar ministerija turi tikrą, išsamią informaciją apie būtinybę siųsti į Sudaną, ar šiuo atveju mes siunčiame tik todėl, kad mūsų paprašė siųsti. Ar yra pagrindas, reikmė ten siųsti?
G.ŠIVICKAS. Taip, be abejo, yra visa išsami informacija ir būtų galima pateikti, nes reikėtų daug plačiau diskutuoti apie saugumo zonas būtent tose šalyse, o dėl teisinės bazės aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad 2004 metais Seimas ratifikavo susitarimą dėl šito greitojo reagavimo pajėgų dalyvavimo ir Lietuva deklaravo būtent savo atstovus. Pagal principą Jungtinių Tautų saugumo komitetas priima sprendimą, kur jos turėtų būti dislokuotos. Be abejo, tai būna priimama konsensuso principu, ten taip pat dalyvauja Lietuva. Tai nėra be Lietuvos atsakomybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Prašom klausti. Kolega K.Bobelis klausia.
K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Man labai neaišku. Mes esame NATO nariai, bet ši misija yra visiškai nieko bendro neturinti su NATO. Čia yra grynai Jungtinių Tautų misija. Kaip tą klausimą suderinti?
Dabar dėl teisinės padėties. Ar jie turės kokius nors tarptautinius draudimus, teisinę apsaugą, šeima ir kiti, ar Jungtinės Tautos garantuos, ar čia bus grynai NATO organizacijos rėmimo rezultatai?
G.ŠIVICKAS. Tikrai dėl draudimo nežinau, ar sugebėsiu atsakyti, bet iš esmės NATO ir Europos Sąjungos, ir Jungtinių Tautų organizacijos bando suderinti savo veiksmus. Dabar tas ir vyksta, kad būtent daugiau tokiose humanitarinėse ir taikos palaikymo misijose dalyvautų Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų pajėgumai. Ir tai yra derinama. Iš esmės dabar klausimas, kad karinės misijos ar karinės ir civilinės misijos būtų kartu derinamos tarp NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų. (Balsas salėje, negirdėti)
Aš dar kartą pakartosiu, kad 2004 m. balandžio 10 d. Seimas ratifikavo susitarimą… dėl valstybių, dalyvaujančių daugianacionalinėje nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigadoje Jungtinių Tautų operacijoms, susitarimo dėl jų pajėgų statuso ratifikavimo įstatymą. Priimtas 2004 metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, klausia kolega A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų klausantis kolegų klausimų kyla labai paprastas ir turbūt visiems besiformuojantis klausimas: ar nereikėtų vis dėlto apibrėžti atskiru nutarimu, įstatymu ar kitu teisės aktu, kur, kada ir kokiom sąlygom esant mūsų šalis siunčia savo pareigūnus, savo kariškius? Kokiais interesais vadovaudamasi siunčia tenai savo kariškius? Ar tais įsipareigojimais, jūs ką tik paminėjote dokumentą, ratifikuotą sutartimi, ar savo valstybės interesais, savo valstybės saugumo interesais, ar kitais interesais? Vieno tokio konceptualaus dokumento, visaapimančio, kur, kada ir kaip. Nes dabar kyla tokių klausimų, ar mums iš tikrųjų tenai reikia, ar tai pagrįsta, ar mes tenai siųsdami savo karius neužsitraukiame didesnių grėsmių?
G.ŠIVICKAS. Dar kartą pakartosiu. 2004 m. balandžio 10 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo ratifikavo dėl dalyvavo dėl… sutrumpintai vadiname SHIRBRIG, kuriame parašyta, kad sprendimą dėl greitojo reagavimo pajėgų priima Jungtinių Tautų Saugumo komitetas. Teisinė bazė jau yra. Šiandien ateinama su nutarimu todėl, kad Seimas žinotų, kur vyksta kariai, ir tai įpareigoja Tarptautinių operacijų įstatymas. Visa teisinė bazė jau yra, tai tiesiog antrą kartą pateikiamas nutarimas.
Dėl saugumo aš norėčiau pasakyti, dėl paskutinio klausimo, kad globalizacija iš esmės davė pasauliui tikrai daug naudos mokslo srityje, ekonomikos ir pagaliau demokratijos, bet kartu iškėlė ir grėsmes, būtent terorizmo grėsmes, kurios koncentruojasi tose šalyse, kur visuomenė yra silpna. Ir tai Jungtinių Tautų misija šiuo atveju, aš manau asmeniškai, kad tai yra teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš, A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, kad gerbiamasis pranešėjas ne visai taip informuoja Seimą. Tai nieko bendro su terorizmu, kiek aš suprantu, neturi. Mes gerai žinome, kad Afrikoje vyksta daugiausia etniniai konfliktai. Jie kariauja tarpusavyje dėl valdžios. Ir mes tenai kišimės. Žinoma, lyg ir bus graži vėliava, Jungtinės Tautos ir panašiai. Bet iškyla klausimas, o kodėl to reikia mūsų valstybei? Kai mūsų valstybei reikėjo paremti Jungtines Amerikos Valstijas dėl Irako, buvo suprantama: mums reikėjo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos paremtų mus. Iš principo karas yra blogas dalykas. Ir aš neįsivaizduoju, kas galėtų Lietuvoje deklaruoti, kad kariauti yra gerai. Karas kartais yra galbūt suprasta neišvengiamybė. Bet prašytis ir lįsti ten, kur tavęs neprašo, bent jau tai būtų šiaurė, bet vis dėlto tai yra Afrika, tai yra padidino pavojingumo zona, ten yra baisių ligų. Ir kodėl mes savo žmones turim ten siųsti? Man atrodo, kad mūsų Krašto apsaugos ministerija, visiškai neparengusi iki galo šio klausimo, tiesiog išmoko, kad formaliai per Seimą galima pereiti, ir įprato žaisti karą. Bet vieną gražią dieną galime ir prisižaisti, juo labiau mokesčių mokėtojų pinigais. Kiek aš esu šiame Seime, visą laiką girdžiu, kad tai nedaug kainuos, bet vis didėja ir nemažėja. Na, aš suprantu, Afganistane visą provinciją paimsime, bet kam mums dar reikia Afrikos? Tai tikrai nėra atsakymo. Ir aš siūlau visiems, kurie yra sveiko proto ir truputį supranta, kad tas gali atsisukti ir prieš Lietuvą vieną gražią dieną, balsuoti prieš šį nutarimą, kad vieną kartą Krašto apsaugos ministerija susimąstytų, kad reikia labai atsargiai duoti pažadus, nes ji labai mėgsta žarstyti pažadus, o paskui ateina į Seimą ir stato mus prieš įvykusį faktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. E.Vareikis. Prašom.
E.VAREIKIS. Labai dėkui. Na, iš tikrųjų negaliu nepritarti ponui A.Matulevičiui, kad karas yra blogis. Kadangi karas yra blogis, mes ir važiuojam ten, kad karo nebūtų. Mano stebėjimai, labai atsiprašau, empiriniai, pone Matulevičiau, rodo, kad kai mes nuvažiavom į Balkanus, karas ten baigėsi, kai mes nuvažiavom į Kosovą, karas ten baigėsi. Kai mes nuvažiavom į Iraką, ten įvyko rinkimai ir karas baigėsi. Jeigu pasibaigs karas ir Afrikoje mums nuvažiavus, tai tik duok Dieve, važiuokim visur, kur vyksta karas, nes mes važiuojam ne į karą. O jeigu jūs klausėt, ką sakė viceministras, mes važiuojam į taikos misiją. Aš prašau visų kolegų Seimo narių įsiklausyti, kas yra sakoma, ir nepilstyti demagogijos, kad mes važiuojame kariauti. Dar nė karto per savo nepriklausomybę nevažiavom kariauti. Važiavom dėl taikos. Ir čia yra eilinė taikos misija.
Na, o aš, kaip Lietuvos patriotas, leisiu sau pasakyti. Žinau iš lietuvių liaudies dainų ir pasakų, kad lietuvis visada kažkur jodavo, lipdavo ant žirgo ir jodavo pakariauti. Ir taip buvo per visą mūsų istoriją. Manau, kad mes tai mokam. Pagrindiniai karai, jeigu jūs norit, kurie Lietuvos istorijoje buvo reikšmingi ir kuriais mes didžiuojamės, vyko už Lietuvos teritorijos ribų. Duok Dieve, kad ir toliau mums taip būtų.
Galiausiai man labai patinka, kad mes rodome vis didesnį dėmesį Afrikai. Jeigu mes užsidarysim tik savo kieme, tai mūsų laukia 40-ieji metai, kai Lietuvos Vyriausybė sakė: nesidomėkim ir niekur nesikiškim, ir tada mums bus labai gerai. Nebuvo gerai. Taigi siūlau labai remti šį ir kitus panašius pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsavimu dėl to, ar pritarti po pateikimo nutarimo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 47, prieš – 7, susilaikė 19. Ačiū. Pritarta nutarimo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šio mėnesio pabaigoje, balandžio 28 dieną.
Taigi darbotvarkės 2-3 klausimas, registracijos Nr.XP-402, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – V.Bulovas, viceministras. Pateikimo stadija. Prašom.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums leidus, gal aš nekartosiu labai ilgo įstatymo pavadinimo. Jo esmė yra ta, kad projektas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą. Tikslas yra suderinti jį su naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas turėtų įsigalioti kartu su šiomis pataisomis. Tada būtų išvengta galimų dviprasmybių dėl nevienodų sąvokų ir būtų užtikrintas vienodas teisės aktų interpretavimas. Trumpai sakant, esmė yra ta, kad yra pakeistos ir padarytos, mano supratimu, aiškesnės tokios sąvokos: invalidumas yra pakeistas netektu nedarbingumu; invalidai pakeisti į nedarbingus ar iš dalies nedarbingus; yra konkretizuotos buvusios invalidumo I, II, III grupės – dabar yra aiškiai pabrėžiama: netekusiems nuo 75 iki 100% darbingumo, buvusiai II grupei – nuo 60% iki 70%, tai yra terminai padaryti aiškesni ir nedviprasmiški. Papildomų lėšų įgyvendinant šias įstatymo pataisas nereikėtų. Prašau jūsų pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti. Prašom klausti. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinau, Socialinės apsaugos ministerija rengia reformą, kuri liestų neįgaliuosius ir kitus asmenis. Ši reforma ir su ja susiję norminiai aktai, mano žiniomis, bus pateikti šių metų liepos mėnesį. Ar įsikomponuos jūsų siūlomos pataisos, ypač turint omeny, kad keisis sąvokos vykstant naujajai reformai, ar vėl nereikės taisyti įstatymo? Ar ne per anksti tai darome, norėčiau klausti jūsų.
V.V.BULOVAS. Rengiant šį įstatymo projektą, jis buvo derintas su suinteresuotomis institucijomis. Šis įstatymas susijęs ir su kitais, kurie buvo teikiami, t.y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinuoju įstatymu. Šis projektas buvo derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Matyt, jų juristai mano, kad dėl to problemų neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasakyti kolegoms, kad šios pataisos yra būtinos, nes šis įstatymas ir dar du įstatymai, kuriuos vėliau pateiks mūsų kolegė ministrė, reikalingi todėl, kad nuo liepos 1 dienos įsigalios naujas Socialinės integracijos įstatymas. Ten iš esmės keičiasi darbingumo netekties nustatymas. Bus ne I, II, III grupės – bus dalinis arba visiškas darbingumo netekimas.
Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs šiame įstatyme išsprendžiate dėl perinamojo laikotarpio? Nuo liepos 1 d. įsigalios šis įstatymas. Sakykime, dalis pareigūnų yra pagal seną tvarką, kitiems pradėjus taikyti naują tvarką… Kaip bus pervedami tie, kuriems pagal seną tvarką skirtos tam tikros invalidumo grupės? Kaip šis procesas bus sprendžiamas šiame įstatyme? Labai ačiū.
V.V.BULOVAS. Deja, į šį jūsų klausimą šiuo momentu dar negaliu atsakyti. Kol kas yra kalbama tiktai apie terminų pakeitimą. Kaip praktiškai tai bus įgyvendinama, kaip jūs sakote, matyt, galėsime patikslinti ir detaliau atsakyti per svarstymą komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte labai svarbų įstatymą. Paaiškinkite, kuo iš esmės skiriasi nedarbingumas nuo 75% iki 100% nuo I grupės invalido?
V.V.BULOVAS. Niekuo nesiskiria. Kadangi vienuose įstatymuose yra vartojami vieni terminai, kituose – kiti, tai tuos terminus reikia suvienodinti, kad nebūtų jokių dviprasmybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pranešėjau, negalėjau nepritarti jūsų pateiktam įstatymo projektui, bet ar jums neatrodo, kad būtų šiek tiek etiškiau, jeigu būtų įstatymų paketas. Yra daug kitų specialybių, kurių atstovai dėl savo darbo specifikos patenka į tam tikras analogiškas situacijas. Aš iš atminties galėčiau įvardyti gal kokius penkis gydytojus, ilgą laiką dirbusius su seno tipo rentgeno aparatais. Dėl to, kiek žinau, trys iš jų jau yra mirę nuo vėžio, o dalies yra sunki vėžio būklė. Arba, tarkime, mes ką tik priėmėme įstatymą dėl Šiaurės Afrikos. Šie žmonės taip pat gali parsivežti AIDS ar kitų ligų, o juos gydantys specialistai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali tiesiogiai ar netiesiogiai užsikrėsti. Ar neatrodytų, kad visuomenės požiūriu būtų šiek tiek labiau priimtina, kad būtų įstatymų paketas? Dėkui.
V.V.BULOVAS. Aš visiškai su jumis sutinku, jūs visiškai teisus, tik problema yra ta, kad pagal dabar galiojantį Vyriausybės reglamentą tuos pakeitimus teikia atskiros ministerijos. Jeigu žiūrėtume į visumą, kaip jūs sakote, tai bus paketas, bet, deja, jį pateiks atskiros ministerijos, nes dabar tokia tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra pateiktos tam tikros pataisos. Viena iš jų – dėl atitinkamų nedarbingumo kategorijų panaikinimo, nustatanti tam tikrą procentinį nedarbingumo įvertinimą. Jeigu pažiūrėtume, tai tie intervalai nesueina. Tame tarpe gali atsirasti tam tikras nedarbingumo lygis, tai tada į kokią kategoriją paklius? Pavyzdžiui, jeigu 75%–100% nedarbingumas – dvi valstybinės pensijos, o jeigu 60–70% – jau kitas lygis. O intervalas tarp 70% ir 75% kaip bus traktuojamas? Ar kituose įstatymuose yra nustatytos taisyklės, ar čia yra aritmetinė klaida?
V.V.BULOVAS. Čia yra paimta iš kito įstatymo, yra suderinimas. Manau, komisijos, kurios suteiks, turėtų nerašyti 72 ar 73 procentų, bet esmė yra ne šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom išsakyti nuomones už ir prieš dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaravimų nėra. Prieštaravimų atsirado. Kolega K.Starkevičius – nuomonė prieš. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Sveikatos reikalų komitete nagrinėjome ir atsirado daug prieštaravimų. Kad šis įstatymas negalės veikti nuo liepos 1 dienos, tai tikrai, nes žmonės tam nepasirengę. Dabar visiškai kitaip pasisakė MSEK’o darbuotojai, reikės visiškai naujai spręsti nedarbingumo klausimą. Ten yra labai daug sudėtingų dalykų. Lietuvoje net nėra specialistų ir kas juos rengtų. Suprantate, įstatymas yra priimamas, o štai ši grandis visiškai neapgalvota. Man atrodo, tai sudarys šiokių tokių sunkumų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, mielieji, kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po pateikimo? Prašom balsuoti.
Už – 69, prieš – nė vienas, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti… Vis dėlto galbūt reikėtų, nes eis dar du įstatymai, šiuose įstatymuose nėra nacionalinio saugumo. Ten viskas yra susiję su neįgalumo pensijom. Vis dėlto Socialinių reikalų ir darbo komitetą reikia padaryti pagrindiniu, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas galėtų būti papildomas, nes reikės derinti su kitais įstatymais, kad nebūtų palikta kokių nors spragų. Jeigu kolega sutinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Pritarta. Vadinasi, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gerbiamieji, ar yra prieštaravimų, kad šį klausimą svarstytume skubos tvarka, kaip prašo Vyriausybė? Nėra? Balsuoti nereikia? Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-4, registracijos Nr.XP-377 – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 53, 56, 79 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom V. V.Bulovą pateikti.
V.V.BULOVAS. Šio įstatymo pateikimas ir jo esmė yra palyginti labai paprasta, nors, reikia pripažinti, gal šiek tiek nemaloni. Pats Užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra tikrai didelės apimties ir jį rengiant atsirado, nepaisant visų redagavimų, korektūros klaidų. Todėl šio įstatymo esmė yra ta, kad daugelyje straipsnių yra netikslios nuorodos į kitus įstatymo straipsnius ar įstatymo straipsnių dalis, punktus, todėl tiesiog reikia ištaisyti šias smulkias klaideles.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, mano gal toks bendresnis bus klausimas. Mes ir šiandien susidūrėme su tuo, kai Vyriausybė atnešė projektą skubos arba ypatingos skubos tvarka. Kiek atsimenu, šį projektą irgi panašiai į Seimą nešė, sakė, reikia labai greitai padaryti. Dabar matome, kad pati Vyriausybė pripažįsta, kad tas skubos darbas vis dėlto nėra kokybiškas. Ar neatsitiks ir vėl taip pat, kai taisydami klaidas dar klaidų pridarysime?
V.V.BULOVAS. Ne, čia tiesiog darbo metu, jau šį įstatymą taikant pasirodė, kad yra kai kurių netikslių nuorodų. Tada buvo peržiūrėta, mes manome, kad tų korektūros klaidų jau nebeliko.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti pateiktam įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo. Ačiū pranešėjui. Kitas darbotvarkės klausimas… Siūlomi komitetai… Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 d. įstatymo projektą.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-5, registracijos Nr.XP-399 – Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras Jaunius Simonavičius. Pateikimo stadija. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pakeitimo tikslas yra nustatyti, kad valstybės įmonėms patikėjimo teise perduodama žemė nėra mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise objektas. Siekiant išlaikyti teisės sistemos nuoseklumą ir užtikrinti klausimų, susijusių su žeme, reglamentavimą tik specialiuose su žeme susijusiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įstatymo projekte siūloma valstybės žemę, valdomą patikėjimo teise, eliminuoti iš mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise objektų. Numatoma, kad ši nuostata bus pradėta taikyti įskaitant ir šiuos metus, ir vėlesnius mokestinius laikotarpius. Siūloma pritarti šiam projektui ir svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jus nori klausti kolega E.Zingeris. Prašom. Jis kol kas nešioja kavą. Prašom klausti kolegą J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt girdėjote mano klausimą?
J.SIMONAVIČIUS. Prašau?
J.VESELKA. Turbūt girdėjote klausimą, kai skaitėme pranešimą. Kodėl jūs žemės mokestį išbraukiate iš to, ką jūs žadate išbraukti? Kokie čia būtų svarbūs argumentai?
J.SIMONAVIČIUS. Todėl, kad žemės mokesčio klausimai yra nustatyti kituose teisės aktuose ir kad išlaikytume sistemos nuoseklumą, jie ten ir lieka. Šiuo atveju tiesiog buvo pražiopsotas tas klausimas, nes valstybės žemė patikėjimo teise neturėjo būti apmokestinta. Tame įstatyme turėjo būti išlyga – išskyrus žemę. Kad tai būtų ištaisyta, dabar…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikro, man atrodo, kad truputį pavėluotai tas įstatymo projektas yra teikiamas. Iš esmės tai yra mokesčių įstatymas ir greičiausiai mokesčiai už tą turtą padidės, nesumažės. Pagal Seimo statutą tai turėtų būti teikiama pusė metų prieš biudžeto priėmimą, o dabar toks laikotarpis… Aš ir klausiu, kaip čia jūs išsisuksite iš tos problemos? Juk bus, be abejo, daug prieštaravimų.
J.SIMONAVIČIUS. Čia iš esmės problemos nėra, nes to mokesčio dar niekas nėra mokėjęs ir jis į biudžetą nebuvo įskaičiuotas. Čia tiesiog buvo pamiršta padaryti tą išlygą įstatyme, kad patikėjimo teise turtas, išskyrus žemę. Žemė turi būti apmokestinama pagal kitus įstatymus, ten yra numatyti ir tarifai ir visa tai į biudžetą buvo įskaičiuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, čia yra sistemos klausimas. Čia niekas neketina nieko apmokestinti. Žemė ar žemės nuoma apmokestinama specialiais įstatymais. Prašom. Klausia R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti, ar iš tiesų šiuo mokesčiu nebuvo anksčiau apmokestinama niekas, kaip čia minėta, valstybinės įmonės… nebuvo renkamas mokestis už patikėjimo teise valdomą… Ačiū.
J.SIMONAVIČIUS. Šis įstatymas pradėjo galioti nuo šių metų sausio 1 d. ir dar tas mokestis iš nieko nebuvo paimtas. Tiesiog ta problema iškilo tada, kai įmonės pradėjo skaičiuoti, bet iš esmės tokių įmonių, kurios patikėjimo teise būtų gavusios žemę su verte,dar nebuvo.
PIRMININKAS. Prašom. Klausia kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, bet aš klausiu ne posėdžio pirmininko, bet pranešėjo, nes taip jau susidarė, kad ir posėdžio pirmininkas atsakinėja į klausimus, kas pagal Statutą nelabai tinkamas elgesys.
Pone pranešėjau, jau ne kartą jūsų čia buvo klausta prieš mane, kad vis dėlto tai yra mokestis. Kaip elgiamasi su mokesčiais, mes esam labai aiškiai nusistatę. Jūs sakėte, kad šis mokestis bus taikomas ir už šiuos metus. Kitaip sakant, atbuline data. Kaip jūs… ne dėl paties mokesčio mokėjimo ar nemokėjimo fizine prasme, bet aš klausiu jūsų juridiškai, kaip jūs išsisuksit? Vienaip ar kitaip jūs pažeisit dabar galiojančius įstatymus. Prašom tiesiai atsakyti, ar jūs ir Vyriausybė esate pasirengę atsakyti už įstatymo pažeidimą?
J.SIMONAVIČIUS. Šis mokestis nebus taikomas, nes jo nėra.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, ar apsimetate…
J.SIMONAVIČIUS. Patikėjimo teise valstybės žemė niekada nebuvo apmokestinama ir nebus apmokestinama. Čia kaip tik yra atleidimas nuo žemės mokesčio, bet tik teisės aktų sureguliavimo prasme.
Tai yra tiesiog įstatymų nuostatos pataisymas, kad būtų suderinti kiti teisės aktai, ir pagal kitus teisės aktus yra apmokestinta ta žemė. Šiame įstatyme to apmokestinimo nėra ir jo neturėjo būti. (Balsai salėje) Ne. Valstybės žemė patikėjimo teise nebuvo ir nebus apmokestinta.
PIRMININKAS. Prašom, dar klausia… Deja, man niekas nesuteikė tokios teisės atsakyti į jūsų užduotus klausimus. Prašom. E.Zingeris jau atsinešė kavą. Prašom klausti.
E.ZINGERIS. Iš esmės jūs atsakėte į tuos klausimus, kad jokio papildomo mokesčio nebus, ir viskas. Taip trumpai. Viskas.
J.SIMONAVIČIUS. Ne.
E.ZINGERIS. Ačiū, kolega.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl balsavimo motyvų. Bendru sutarimu neišeina. Yra daug prieš. Prašom. Kolega E.Klumbys. Nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiuo įstatymu yra sudaromos nelygiavertės ūkininkavimo sąlygos, nes vieni mokės, kiti nemokės, kaip sakė mano kolega J.Veselka, dėl to ir negalima pritarti.
PIRMININKAS. Taip. Aš matau, kad vyksta pasikeitimai. Kolega S.Pečeliūnas – nuomonė už, nors neseniai buvo prieš.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, šis įstatymas ir pono pranešėjo atsakymai (tik reikės pasiimti stenogramą) bus puikus pavyzdys, kaip Vyriausybė painiojasi norėdama padaryti nesilaikydama įstatymų, nes kitaip nebeišeina. Vienu atveju sakote, kad mokesčio nėra, nes jis tiesiog nerinktas, nors įstatyme aiškiai parašyta, kad toks mokestis šiuo metu juridiškai egzistuoja. Tai apie ką mes tada kalbame? Pone pranešėjau, taip tiesiai ir sakykite: Vyriausybė apsižioplino, padarė klaidą, nors įstatymai reikalauja įvedinėti mokesčius arba atsisakinėti mokesčių pusę metų iki biudžeto. Gerbiamasis Seime, mušamės į krūtinę, esame kalti, atleiskite mums kaltę ir kaip nors leiskite iš tos bėdos išsisukti. Ne, mėginama apgaudinėti Seimą kalbant, kad nėra to mokesčio. Tai ką, mes nemokame skaityti? Pone pranešėjau! Aš už tai, kad turėtume puikų pavyzdį, kaip Vyriausybė mėgina apgaudinėti Seimą. Pridėsime jūsų stenogramą, pridėsime jūsų projektą ir dabar galiojantį įstatymą, ir viskas žurnalistams bus labai aišku. Ačiū. Aš – už.
PIRMININKAS. Taip, prašom. Prašom, nes iš tikrųjų neteisingai išsakėte savo nuomonę. Neteisingai iš esmės. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime išsiaiškinti. S.Pečeliūnas visiškai neteisingai paaiškino padėtį. Ar galime paaiškinti Seimui, kokia to įstatymo projekto esmė? (Salėje triukšmas)
Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad reikia laikytis Statuto. Buvo klausimai, buvo dėl balsavimo motyvų už ir prieš, ir vyksta balsavimas, ir daugiau jokių komentarų.
PIRMININKAS. Nereikia paaiškinti Seimo nariams? Visi supratote? Šaunu. Prašome tada išsakyti savo nuomonę balsavimu. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui.
Prašom. Kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš matau atėjusį Seimo Pirmininką, gal jis galėtų pavaduoti savo pavaduotoją vien todėl, kad poną posėdžio pirmininką kviesčiau pailsėti ir paskaityti Statutą. Jūs neturite teisės vertinti Seimo narių kalbų ir sakyti, kad jis kalba teisingai ar neteisingai. Yra suteiktos dvi ar viena minutė Seimo nariui kalbėti, nesvarbu, iš kokios jis būtų pusės, ir ne Seimo posėdžio pirmininkui vertinti jo kalbą. Todėl labai kviesčiau Seimo Pirmininką įvertinti šitą Seimo posėdžio pirmininko pavaduotojo poelgį, kad ateityje tokių nedemokratiškų dalykų nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Vertinti aš nenorėjau, aš tik norėjau, kad Seimo nariai prieš balsuodami suprastų svarstomo klausimo esmę, kuri buvo paaiškinta neteisingai. Esmę!
Kiekvienas visiškai sąmoningai turi apsispręsti dėl svarstomo klausimo ar svarstomo įstatymo projekto. Taip. Prašom apsispręsti balsavimu dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui. Prašom.
Vertinimai buvo prasti, todėl užgeso ir ekranas. Už – 62, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Kitokių pasiūlymų nėra? Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – įstatymo „Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties 1 straipsnio pakeitimo ratifikavimo projektas Nr.XP-257. Pranešėjas – J.Simonavičius. Pateikimo stadija. Prašom.
J.SIMONAVIČIUS. Teikiamas svarstyti įstatymo „Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties 1 straipsnio pakeitimo ratifikavimo projektas. Projekto tikslas – ratifikuoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties 1 straipsnio pakeitimą, kuris sudarytų galimybę bankui veikti Mongolijoje.
Projekto esmė. Lietuvos Respublika tapo Rekonstrukcijos ir plėtros banko nare 1992 metais, pritardama šio banko steigimo sutarčiai. Banko steigimo sutartis reglamentuoja šio banko veiklą Vidurio ir Europos šalyse. 2004 m. sausio 30 d. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdytojų taryba pritarė steigimo sutarties pakeitimui, kurio tikslas sudaryti sąlygas banko veiklai Mongolijoje, sąvoką „Vidurio ir Rytų Europos šalys pritaikant ir Mongolijai. Banko steigimo sutartis laikytina ratifikuota tarptautine sutartimi, todėl siūlomą steigimo sutarties pakeitimą reikia ratifikuoti.
Prašome svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties 1 straipsnio pakeitimo ratifikavimo projektą ir jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Prašom klausti. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, iš tikrųjų kyla keletas klausimų paskaičius šį įstatymo projektą, jo aiškinamąjį raštą. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiklos tikslas – skatinti perėjimą prie rinkos ekonomikos Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Tai ar Mongolija yra Europoje ir ar ji yra įsipareigojusi demokratijai, kaip čia yra rašoma: „šalyse, įsipareigojusiose taikyti daugiapartinės demokratijos, nuomonių įvairovės ir rinkos ekonomikos principus. Ar jūs mus galite įtikinti, kad iš tikro Mongolija žengia demokratijos keliu?
J.SIMONAVIČIUS. Nežinau, Finansų ministerija tokios informacijos neturi. Gal Užsienio reikalų ministerija galėtų atsakyti. Bet jeigu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas priėmė nutarimą plėsti savo veiklą Mongolijoje, vadinasi, tam sąlygų yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš skaičiau istorijoje, kad vienas iš mūsų kunigaikščių, kai kryžiuočiai puolė Lietuvą, žadėjo perkelti Lietuvą į Afriką. Dabar Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas turi rūpintis Europos reikalais. Mongolija, kiek žinau, lyg ir ne visai Europoje. Jūs vis dėlto teigiate, kad jeigu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas taip nutarė, mes turim pritarti. Ar Lietuva turi poziciją pagal tuos kriterijus, kad tam, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas teiktų paramą, turi būti demokratinė valstybė, rinkos ekonomikos valstybė? Jeigu tai žino tik Užsienio reikalų ministerija, tai kodėl jūs čia stovite tribūnoje? Ir ar iš tikrųjų viskas Mongolijoje pagal europinius standartus?
J.SIMONAVIČIUS. Europos banko valdybos narys yra finansų ministras A.Butkevičius. Gal jis galėtų plačiau atsakyti į tą klausimą. Aš negaliu komentuoti šių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.SIMONAVIČIUS. Ministras yra ECOFIN’o tarybos posėdyje.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nėra? Ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Įstatymo projektui nepritarta bendru sutarimu. Kas už tai, kad pritartume pateiktam įstatymo projektui, prašom balsuoti.
Už – 72, prieš – 4, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui. Siūlomi pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną.
Siūloma svarstyti rezervinį pirmą klausimą. Registracijos Nr.XP-405. Seimo nutarimo „Dėl K.Virbicko atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, vakar Seimo kontrolierius Kęstutis Virbickas įteikė pareiškimą dėl atleidimo iš pareigų. Esame suderinę jo atleidimo datą – tai balandžio 29 diena. Todėl teikiu jums nutarimo projektą dėl K.Virbicko atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų, pripažinus jo įgaliojimus nutrūkusiais nuo šių metų balandžio 29 dienos.
PIRMININKAS. Taip. Prašom klausti. Kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, gana logiškas ir suprantamas šios dienos jūsų teikiamas nutarimo projektas, jeigu yra gautas paties pono K.Virbicko prašymas atleisti. Bet jūs puikiai žinot, kad visiškai neseniai Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo ponu K.Virbicku ir nesurinko reikiamos balsų daugumos. Tokiu būdu lyg ir buvo išreikšta Seimo pozicija šio kontrolieriaus atžvilgiu. Sakykit, kaip jūs vertintumėt susidariusią situaciją ir ar tikrai nebuvo galima iš karto tokį nutarimą teikti užkertant kelią iniciatyvoms, kurios Seime vyko?
A.PAULAUSKAS. Visų pirma jis vakar atnešė šį pareiškimą, todėl šio pareiškimo teikti anksčiau ir nebuvo galima. Jis buvo parašęs pareiškimą atleisti iš pareigų, kitą, kuris dabar jau ir negalioja po balsavimo. Bet tuo metu Vyriausioji etikos komisija dar nebuvo išsprendusi klausimą dėl galimo jo interesų konflikto. Mano sprendimas buvo palaukti šios komisijos išvados ir tik tada priimti sprendimą, ar teikti atleisti dėl jį kompromituojančių aplinkybių, ar teikti dėl paduoto pareiškimo. Jūs pats paminėjote, Seimo sprendimas buvo pasitikėti juo. Šiandien aš teikiu jau kitą nutarimą dėl kito atleidimo pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, gal galėtumėte atskleisti, kaip jūs pats balsavote pirmąjį kartą dėl pono K.Virbicko. O antras dalykas… (Balsas salėje) Tai aš ir klausiu, ar galėtų atskleisti. O antras dalykas. Man susidarė įspūdis iš spaudos pranešimų, klausantis televizijos reportažų apie vakarykštį jūsų susitikimą su ponu K.Virbicku, kad lyg ir buvo gauta arba jūs turėjote papildomos informacijos dėl jo veiksmų, dėl jo veiklos. Jeigu taip, tai kokia ji? Vis dėlto būtų gerai, kad šis klausimas nebūtų paliktas miglose. Mane pasiekė žinios apie tai, kad jis nebuvo nuoširdus ir atviras tribūnoje kalbėdamas, kad asmeniškai gavo prašymą iš Norvegijos tirti šį skundą. Kaip sakiau, pasiekė žinios, kad jis pats susiveikė, pas mus toks žodis vartojamas, šį prašymą. Ir panašūs dalykai.
Tai gal vis dėlto būtų galima atleidus jį ne padėti tašką, o ištirti visus tuos dalykus vien tam, kad ateityje su kitais pareigūnais nebūtų panašių atvejų?
A.PAULAUSKAS. Seimas svarstė K.Virbicko atleidimo klausimą dėl nepasitikėjimo juo. Šis nutarimas nesurinko balsuojant reikiamos daugumos. Dabar vėl nagrinėti tuos atvejus, kuriuos konstatavo Vyriausioji etikos komisija, aš manau, tikrai nevertėtų, nes Etikos komisija tada padarė išvadą surinkusi visą medžiagą, kurią galėjo surinkti: ir iš Norvegijos, ir iš jo paties, ir gautą iš Seimo kontrolierių. Kokios nors papildomos informacijos aš neturiu. Tiesiog manau, kad K.Virbickas pats priėmė šį sprendimą vertindamas galimybę toliau dirbti, tiksliau, kad tai bus papildomas pagrindas jį kritikuoti ir papildomas pagrindas abejoti jo priimtais sprendimais. Gal buvo ir kitų motyvų, bet jis įteikė man atsistatydinimo pareiškimą, ir aš jums jį teikiu šiandien patvirtinti. Kokių nors užkulisinių ar kokių nors kitokių motyvų nėra. Viskas aišku ir skaidru.
O aš balsavau už atleidimą ir mano buvo tokia nuomonė. Už nepasitikėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Nors šiandien sprendimą priiminėsim pagal paties Seimo kontrolieriaus pareiškimą, bet manau, kad daugelis suprantame, jog faktiškai tą sprendimą priimame dėl to, kad pareigūnas yra netekęs pasitikėjimo dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Ir tai bene pirmas atvejis, kai taip atsitinka su Seimo kontrolieriumi, kai tokiu pagrindu reikia atleisti. Tai aš norėčiau klausti, ar jūs pats prisiimat atsakomybę, nes tai buvo jūsų teikimas, ar tas teikimas buvo jūsų asmeninio pasitikėjimo pagrindu, ar tai buvo sąlygota partinių susitarimų – socialdemokratų atstovas. Ar galima tikėtis, kad ateityje atsakingiau jūs teiksite kandidatus į šias svarbias pareigas, kelsite aukštesnius reikalavimus dėl kompetencijos, reputacijos, kad tokių atvejų ateityje išvengtume.
A.PAULAUSKAS. Aš manau, jūs manęs negalite apkaltinti, kad nekeliu šių reikalavimų ir nekaltinu tų asmenų, kurie pažeidė įstatymus. Prieš teikiant jis tikrai buvo gerai charakterizuojamas, visos jo kvalifikacinės savybės tiko pareigoms užimti. Kai jis padarė nusižengimą, į tai buvo reaguota. Šiandien jis galbūt iš dalies ir dėl to parašė pareiškimą.
Ar aš prisiimu atsakomybę? Be abejo, už visų, kuriuos aš teikiu, tam tikra prasme irgi atsakau už veiklą ir už elgesį. Visų pareigūnų, kurių kandidatūras aš čia jums teikiu, nors kitą kartą nevisiškai jos man būna priimtinos ir ne visada sutinku su tom kandidatūrom. Jeigu opozicija siūlo, aš teikiu, kiti siūlo, aš teikiu. Šiuo atveju aš irgi teikiau, bet atsakomybės nesišalinu. Nemokykite, atsakomybės aš neatsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo nutarimo projektui. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nėra gerai, kad mes aną kartą nenubalsavome, pritrūko tų dviejų balsų. Būtų dar blogiau, jeigu mes dabar ir žmogaus apsisprendimo nepatenkintume ir verstume žmogų eiti pareigas, kai jis pats supranta, kad jam ten ne vieta, švelniai sakant. Manau, mes kito kelio neturime. Tiesiog reikia atleisti žmogų iš šių pareigų, nors ir ne dėl nusižengimo, kaip anksčiau buvo, nors pačiam prašant, bet vis dėlto atleisti. Tai bus mažesnė blogybė negu apskritai neatleisti. Todėl pritariu Seimo Pirmininko teikimui, nes kitos išeities šiandien tiesiog neliko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man kyla labai daug abejonių. Pirma, gerbiamasis K.Virbickas turėjo progą atsistatydinti iki tol, kol Seimas balsavo. Seimas balsavo, priėmė sprendimą dviem balsais, vienu balsu, nesvarbu, puse balso, kad jis turi pasilikti Seimo kontrolieriumi. Normalus žmogus pasakytų taip: „Seimas manimi pasitikėjo, todėl aš negaliu kitaip elgtis, tik dar geriau dirbti, kad pateisinčiau Seimo pasitikėjimą. Staiga įvyksta susitikimas su Seimo Pirmininku, ir Seimo kontrolierius išeina kaip palaužtas žmogus, kaip būdavo tarybinėje psichiatrijoje, ir sako: „Vis dėlto aš atsistatydinu.
Dabar man kyla logiškas klausimas. Viena vertus, laukia, kol Seimas dėl jo priims nuosprendį, o sprendimas – palikti eiti pareigas, susitinka su kažkokiu egzekutoriumi, iš kurio išeina nuleidęs galvą ir sako: „Aš jau bėgu, labai išsigandau ir bėgu. Šiandien Seimas S.Pečeliūno lūpomis sako: „Taip, pritarkime egzekutoriui, tegul K.Virbickas bėga iš Lietuvos. Keista. Vakaruose… Mano nuomone, vėl reikėtų K.Virbicką labai gerai paklausinėti, kodėl jis nuolat keičia savo nuomonę, o ne taip, ačiū Dievui, dar vienas pabėgo. Aš būsiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuodami apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po pateikimo, prašom balsuoti.
Už – 82, prieš – 1, susilaikė 8, pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pereiti prie nutarimo priėmimo? (Balsai salėje) Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje dėl svarstomo nutarimo projekto? Nėra. Galima pritarti po svarstymo? Ačiū. Prašom. Kas už pateiktą nutarimo projektą. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Yra. Prieš – vėl J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji, jūs visi čia galite aiškinti, bet man neaišku, kaip žmogus, atėjęs pas Seimo Pirmininką, pakeičia nuomonę. Seimo Pirmininkas neturi nei KGB, nei SS tarnybos, ateina pas Pirmininką ir pakeičia nuomonę. Pirmininke, gal jūs jį mušėte, gal ką nors kita darėte? Kaip normalus vyras, atėjęs pas jus, pakeičia nuomonę? Mergina, suprantu, bet vyras, nesuprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą dėl K.Virbicko atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų, prašom balsuoti.
Už – 81, prieš – 1, susilaikė 9, nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.14, pakeičiančio konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimo projektas, registracijos Nr.XP-395. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Teisingumo ministerijos atstovas Paulius Koverovas. Prašom.
P.KOVEROVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas, kuriuo ratifikuojamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr.14, pakeičiantis konvencijos kontrolės sistemą. Šio ratifikavimo protokolo esmė – supaprastinti peticijų priėmimo procedūrą.
Konkretūs pavyzdžiai. Vien iš Lietuvos iki praėjusių metų pabaigos Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikta apie 1700 peticijų. Procedūros su šiomis peticijomis net nėra pradėtos. Analogiška situacija yra ir kitoms Europos Tarybos narėms. Būtent tuo protokolu yra siekiama supaprastinti procedūrą, kad būtų, paprastais žodžiais sakant, išvalomos tos bylos, kurios neturės tolesnės eigos ir kurios nebus paskelbtos priimtinos, ir kurios nebus svarstomos Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Pakeitimo esmė tokia: įvedamas naujas filtravimo mechanizmas. Pagal šiandieninę tvarką peticijas dėl jų priimtinumo nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o ratifikavus protokolą vienas teisėjas nagrinės, sakysime, su padėjėjais klausimą dėl peticijos priimtinumo, ir tada prasidės tolesnė svarstymo procedūra. Tai leis sumažinti tų nejudančių bylų kiekį, nes Europos Žmogaus Teisių Teisme proceso ilgumas taip pat yra didelė problema, kartais jis trunka 2–3 metus.
Toliau, numatytas kontrolės mechanizmas, kaip Europos Taryba galės kontroliuoti, ar valstybės vykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Europos Tarybos komisaras, Ministrų Komitetas turės galimybę kreiptis į teismą prašyti išaiškinimo dėl teismo sprendimo ir informacijos apie tai, kiek kurios valstybės yra neįvykdžiusios Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.
Kodėl būtina ratifikuoti? Iš esmės šiandien konvencijos papildomą 14 protokolą yra ratifikavusios 9 valstybės: Armėnija, Danija, Gruzija, Airija, Malta, Norvegija ir Didžioji Britanija… Šio papildomo protokolo 19 straipsnyje numatyta, kad konvencija įsigalioja tik tada, kai ratifikuoja visos konvencijos šalys. Iš esmės kiekviena valstybė turi veto teisę šios konvencijos galiojimui.
Papildomų išteklių šiai konvencijai įgyvendinti nereikės, nes visi tie dalykai vyksta Europos Taryboje. Neigiamų pasekmių neturėtų būti jokių, tiktai pagerėtų ir Lietuvos statistika, statistiškai bent jau bylų prieš Lietuvą, kaip ir prieš kitas valstybes, būtų registruota daug mažiau. Prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia kolega E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega, šiaip įstatymas, kuris yra jūsų labai tiksliai ir laiku teikiamas, yra esminis, kad išleis tą visa ešaloną „pakibusių žmogaus teisių bylų. Mes esame Lietuvos delegacijos nariai Europos Taryboje. Mes dažnai matome, koks srautas. Todėl šis ratifikavimas yra būtinas. Kada jūs numatote, kada ji bus visiškai sukomplektuota, kada bus visas valstybių narių skaičius, kada ji pradės veikti? Ačiū.
P.KOVEROVAS. Iš esmės manytina, kad per šiuos metus visos šalys turėtų šią konvenciją ratifikuoti, nes prieštaravimų dėl konvencijos ratifikavimo iš tikrųjų nėra. Esminių dalykų, dėl ko kurioms nors valstybėms nereikėtų ratifikuoti, taip pat nėra, nes visiems yra priimtina, kad būtų greičiau nagrinėjamos bylos Europos žmogaus teisių teisme. Tuo labiau pati konvencija yra pasirašyta 2004 m. gegužės mėnesį. Nuo to laiko praėjo metai, paprastai per dvejus metus tos konvencijos yra ratifikuojamos ir įsigalioja.
E.ZINGERIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas jums, kaip viceministrui, ir kitiems jūsų kolegoms. Kodėl Vyriausybė jūsų ir kitų jūsų kolegų asmeniu išreiškia nepagarbą Seimui, kai darbotvarkėje parašyta: klausimą pateikia ministras G.Bužinskas, kitu atveju pateikia tas ar kitas ministras. Jų mes šiandien po pietų Seime nematome. Klausimas gal ir jums, ir posėdžio pirmininkui, kodėl Vyriausybė… Tokią praktiką mes turėjome ankstesniuose Seimuose ir buvome ją išgyvendinę. Arba pranešėjas atsiprašo, pasako, kad ministro nėra, kokiu nors reikalu išvykęs ir todėl aš jam atstovauju. Tos informacijos mes negauname, o vienas po kito eina į tribūną viceministrai. Prašom ir jus, ir virš jūsų sėdintį Seimo vicepirmininką vis dėlto paaiškinti situaciją ir ateity tegul tokios situacijos nesitęsia. Ačiū.
P.KOVEROVAS. Labai atsiprašau gerbiamojo S.Pečeliūno. Aš tą informaciją pateikiau posėdžio sekretoriatui, nenorėjau trukdyti visų Seimo narių darbo. Šiuo metu ministras iš tikrųjų negalėjo atvykti į Seimą. Tikriausiai jūs matote, kad ministras dažnai pateikia, kai tiktai įmanoma tai padaryti.
Pagal Seimo statutą ne vien viceministras gali pateikti klausimus, teisinės problemos lyg ir nėra. Atsiprašom. Darbotvarkė buvo parengta anksčiau, o svarbesni reikalai privertė ministrą pakeisti savo darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti kolegą A.Sereiką.
A.SEREIKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote skaičius, kiek Lietuvos piliečių yra padavę kreipimųsi, bet esu tikras, kad Lietuvos piliečių skundų prieš savo valstybę nėra daugiausiai. Yra kur kas didesnių skaičių. Dabar jūs siūlote tiesiog mechaninį būdą tą skaičių, srautą reguliuoti, tai yra įvesdami dar vieną filtro mechanizmą jūs tiesiog šiek tiek mus apgaudinėjate ir taip bandote pateikti, kad sumažinus skaičių bus tarsi ir sumažinta žmogaus teisių pažeidimų problemų Lietuvoje. Ar jūs nemanote, kad tiesiog taip dirbtinai filtruodami einate ne tuo keliu ir nesprendžiate pačios problemos, tai yra žmogaus teisių pažeidimo problemos, o tiesiog sprendžiate dėl skaičiaus?
P.KOVEROVAS. Kalbant apie Europos žmogaus teisių teismo statistiką, daugiau negu 95% peticijų prieš bet kurią valstybę yra pripažįstamos nepriimtinomis. Lietuva nėra ta valstybė, prieš kurią yra daugiausia pateikta peticijų. Pavyzdžiui, paimkime tokią valstybę, kuri gyvena labai gerai, kaip Liuksemburgas, prieš kurią yra pateikiama statistiškai daugiau peticijų. Šio protokolo esmė – ne sumažinti statistiką, o užtikrinti efektyvų Europos žmogaus teisių teismo darbą, nes didžiausia problema, kad po dvejus, po trejus metus nėra nagrinėjamos peticijos, tai yra žmogus, kreipdamasis į Europos žmogaus teisių teismą ir lyg ir laukdamas rezultato, kad jo teisės bus apgintos, ko jis negalėjo pasiekti savo valstybėje, trejus metus negauna atsakymo dėl savo pateiktos peticijos eigos. Šis protokolas ir ši procedūra išspręs, kad jo peticija… Jis pirmąjį atsakymą dėl to, ar peticija bus priimta nagrinėti, ar dėl jos nepriimtinumo gaus iš karto. Iš tikrųjų teisingumas bus pasiektas daug greičiau ir efektyvesnėmis priemonėmis. (Balsai salėje) Ne, jis gaus atsakymą iš Europos žmogaus teisių teismo. Nagrinės Europos žmogaus teisių teismas, ne nacionalinė institucija.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Prašom dėl balsavimo motyvų, ar yra nuomonių prieš? Nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas numatytas Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetai. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną .
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir visų kitų pensijų įstatymų projektas, registracijos Nr.XP-403. Pranešėja – ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Svarstymo stadija. Pateikimas. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, kad galiu pateikti Vyriausybės teikiamą visą paketą, pavadinčiau taip, apibendrinantį pensijų įstatymus, kurie susiję su tuo, jog nuo šių metų liepos 1 d. pradeda galioti pagrindinis bazinis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Dėl to mes teikiame atitinkamus pensijų įstatymų pakeitimus. Gal trumpai aš juos ir pateiksiu.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje siūlome pertvarkyti dabartinę invalidumo pensijų sistemą į netekto darbingumo pensijų sistemą ir šias pensijas skirti tiems asmenims, kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, t.y. jiems yra nustatytas mažesnis negu 55% darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, kad netekto darbingumo pensijų paskirtis – kompensuoti asmens prarastą darbingumą, šias pensijas apskaičiuoti pagal asmens netekto darbingumo procentus, būtent taip: asmenims, kurie neteko nuo 70% iki 100% – taip, kaip dabar I grupės invalidams, nuo 60% iki 70% netekusiems darbingumo – taip, kaip II grupės invalidams ir netekusiems nuo 45% iki 55% darbingumo – taip, kaip III grupės invalidams.
Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai taip pat, kaip ir dabar, priklausytų nuo asmens amžiaus. Minimalus stažas netekto darbingumo pensijai sudarytų pusę būtinojo stažo šiai pensijai, bet negalėtų viršyti minimalaus stažo senatvės pensijai. Netekto darbingumo pensijos bus skiriamos ir mokamos tik asmenims, nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus. Sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo turės teisę gauti senatvės pensiją.
Siekiant užtikrinti, kad asmenys, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties gavę netekto darbingumo pensijas, įgytų teisę į senatvės pensiją, o šios pensijos dydis būtų ne mažesnis negu iki tol mokėtos tos pensijos, siūloma skiriant senatvės ar netekto darbingumo ir invalidumo pensijos gavimo laikotarpius prilyginti pensijų draudimo stažui, tai yra tą laikotarpį įskaičiuoti į stažą. Visų jau paskirtų invalidumo pensijų siūloma neperskaičiuoti, tai yra mokėti iki invalidumo termino pabaigos, bet jeigu jo gavėjai išdirbtų po šios pensijos paskyrimo dvejus metus, tai jiems vietoje invalidumo pensijų būtų skiriamos netekto darbingumo pensijos, tiems, kurie nesukako senatvės pensijos amžiaus, o tie, kurie sukako senatvės pensijos amžiaus, būtų skiriamos senatvės pensijos. Senatvės pensijos vietoje invalidumo pensijos būtų skiriamos tik asmens pageidavimu. Valstybinių šalpos išmokų srityje, iš esmės nekeisdami dabartinių šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygų, suderiname jas su naujuoju Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Reformuodami tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms bei slaugos išlaidoms be slaugos pašalpų sistemą, vietoje šių išmokų siūlome skirti ir mokėti tikslines kompensacijas, slaugos ar priežiūros pagalbos išlaidas, tai yra tikslines kompensacijas slaugos išlaidoms skirti tik tiem asmenims, kuriems nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tarp jų ir visiškos negalios invalidams padidinti šių kompensacijų, mokamų neįgaliesiems, pripažintiems jais po to, kai jiems sukaks 24 metai, dydžius nuo 2007 m. sausio 1 d. nuo pusantros bazinės pensijos iki 2,5 bazinės pensijos dydžio, t.y. nuo 258 iki 430. Neįgalieji, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais iki sukako 24 metai, tokio dydžio išmokų sumą gauna jau dabar.
Tikslines kompensacijas priežiūros pagalbos išlaidoms skirti ir mokėti tiems neįgaliesiems, kuriems yra nustatytas specialus nuolatinis priežiūros ir pagalbos poreikis, tarp jų I ir II grupės invalidams.
Šalpos išmokų įstatymo pakeitimui įgyvendinti papildomai iš valstybės biudžeto reikės tokių sumų: š.m. antrajam pusmečiui nedaug – apie 112 tūkst. litų, 2006 metams – 7,5 mln., 2007 metams – papildomai 30 mln. litų.
Valstybinių pensijų srityje tai yra visas paketas. Įstatymai dėl valstybinių, mokslininkų, pensijų kaupimo, Nepriklausomybės Akto signatarų pensijų yra keičiami tik suderinant jų sąvokas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Labai ačiū. Pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Prašom klausti. Kolega J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieloji ministre, jūs pateikėte gana globalų įstatymo projektą – suskaičiavus apie 80 įvairių įstatymų straipsnių yra keičiama. Tai nemažai. Galbūt būtų du trumpi klausimėliai labiau dėl formos, o ne dėl turinio, nes apie turinį dar bus progų išsamiai padiskutuoti.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajam įstatymui jau 11 metų, 10 metų, priimtas 1994 metais. Nieko nėra pastoviau už laikinumą. Tai kada tas laikinumas baigsis? Ir antras klausimas: kodėl teikiate ir siūlysite svarstyti skubos tvarka, arba bent jau Vyriausybė taip siūlo? Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas įsigalios liepos 1 dieną, taigi dar yra laiko ir normalia tvarka ramiai apsvarstyti šiuos pakeitimus, kurie yra globalūs. Kam reikalinga skubos tvarka? Ar nepritartumėte normalia tvarka? Galima spėti apsvarstyti. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Iš tikrųjų gyvenimas patvirtina taisyklę: nieko nėra pastoviau už laikiną. Sutinku, kad negerai skamba pavadinimas, reikėtų apsvarstyti ir galbūt nuo laikino pereiti prie pastovesnio. Tai man, kaip ministrei, užduotis pasitarti su mūsų specialistais ir pateikti vienus ar kitus siūlymus.
Dabar dėl to, kad Vyriausybė prašo Seimo svarstyti skubos tvarka. Iš tikrųjų laiko tai nėra. Nežiūrint į tai, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas įsigalios nuo liepos 1 d., mes labai prašytume Seimą jį skubiai priimti, nes dar reikia padaryti ir atitinkamas, tarkime, pensijų duomenų bazės pataisas, perdaryti programas, pasirengti tokiam perėjimui prie naujų pensijų sistemos. Būtų labai gerai, jeigu per mėnesį Seimas priimtų šitą įstatymą, ypač aš kalbu apie pasikeitimą pensijų srityje, todėl skuba tikrai reikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, pirmiausia noriu padėkoti, kad bent teisingai čia pateikėte skaičius. Žinote tą lentelę – stažas valstybinei socialinio draudimo netekties nedarbingumo pensijai gauti. Labai gražu, nes tada jau gali žmogus vertinti ir socialdemokratus, ir t.t. Bet dabar jūs man pasakykite, kaip invalidui iki 22 metų, kurio minimalus stažas… Tam, kad gautų paramą, buvo vienas mėnuo, jūs dabar nustatote du mėnesius. 22 metai – vietoje vieno mėnesio nustatote keturis mėnesius, 23 metų – vietoje vieno mėnesio nustatote 6 mėnesius, 42 metų – vietoje 5 mėnesių nustatote 5 metus. Ar jūs esate ta Lena Lolišvili ar kas, kuri stebuklus darė? Jau dabar, neatsižvelgiant į tai, kad žmogus invalidu tapo iki 22 metų, būtinai minimalų stažą turi turėti du kartus didesnį. Kaip jūs invalidą priversite dar gauti papildomai vieno mėnesio, aš jau nekalbu apie kelerius metus, tą minimalų stažą? Kokios jūsų stebuklų darymo galimybės?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų čia jokių stebuklų nėra, nes mes kalbame apie socialinio draudimo pensijas. Draudimo reikalavimai gali būti ir turi būti. Kitas dalykas, kad mes darome ir išlygas. Kaip jūs matote, mes siūlome įstatyme į buvimo neįgaliu žmogumi laikotarpį įskaičiuoti draudiminį stažą. Kitas dalykas, kad tas žmogus, kaip jūs sakote, šiuo atveju neįgalus žmogus, jeigu negali dirbti (ir daugelis iš tikrųjų negali dirbti), jis tada gauna ne „Sodros pensiją, kadangi neturi galimybių draustis, jis tada gauna šalpos pensijas, apie kurias aš… Ne, jis ne skirtumą gauna, tada jis gauna šalpos pensiją. Skirtumas vienu ir kitu atveju. Šalpos pensijai gauti yra nereikalingas draudiminis stažas, tai yra vienas skirtumas, ir pinigų skirtumas yra šioks toks. Žinoma, draudiminės pensijos paprastai būna šiek tiek didesnės, tai yra normalu. Arba ne – irgi gali būti, nes priklauso dar ir, pavyzdžiui, nuo to, nuo kokios sumos tu draudiesi, nuo kokio atlyginimo moki. Bet kuriuo atveju jauniems neįgaliesiems kaip tik, jeigu mes iš esmės imsime, minimalaus stažo reikalavimai yra švelninami, palaipsniui jie yra švelninami. Ir dar noriu pasakyti ponui J.Veselkai, kad mes visą šitą įstatymų paketą svarstėme Invalidų reikalų taryboje su neįgaliųjų organizacijomis, ir neįgalieji šiam projektui pritarė, nes mes nė vieno įstatymo neteikiame pirmiausia neapsvarstę su jiems atstovaujančiais žmonėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia ačiū jums, ministre, kad jūs pagerbėte savo dalyvavimu Seimą, nes jūsų kolegos to jau seniai nebedaro. Paklausti ministrės visada yra geriau, nes ji visada geriau žino už kokį nors žemesnį asmenį. Tai tik komplimentas jums.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums.
S.PEČELIŪNAS. O dabar vienas toks klausimas. Aš atsimenu, turbūt nuo pat 1990 m. vidurio, o gal nuo 1991 metų, visą laiką buvo kalbama, kad reikėtų turėti vieną Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes dabar, žiūrėkite, buvo jūsų kolegos G.Furmanavičiaus atstovas čia, tribūnoje, prieš porą valandų, dabar jūs. Tų įstatymų kuo toliau, tuo vis daugėja, ir jie yra išbarstyti po visą juridinę bazę. Kaip jūs manote, gal vis dėlto reikėtų prie to grįžti ir parengti vieną tokį visaapimantį įstatymą ir kada tai būtų įmanoma padaryti, nes 15 metų tik kalbame, ta bazė plečiasi, įstatymų daugėja, išbarstymų daugėja ir paskui jau patys nesusigaudome, kam kaip. Pareigūnai vieni su kitais pykstasi – vienam davė, iš kito atėmė. Aš manau, jūs supratote klausimo esmę. Laukiu atsakymo.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Žinote, šiuo metu aš, žinoma, esu ministrė, bet prieš kurį laiką baigiau Teisės fakultetą, buvau teisininkė, dabar ne. Aš bandžiau suprasti esmę, ar mes tikrai galėtume parengti tokį kaip sąvadą, kaip kodeksą, kalbant jūsų kalba, nes į vieną įstatymą sudėti… Yra per daug skirtingų normų, nes Valstybinių socialinio draudimo pensijų, „Sodros pensijų, įstatymas ir yra vienas, su juo būtų viskas gerai.
Valstybinių pensijų įstatymas yra atskirai, Mokslininkų įstatymas yra atskirai, Pensijų kaupimo yra naujas. Pagal dvasią jie yra šiek tiek skirtingi. Arba Pareigūnų, kaip jūs turėjote omenyje, kurį ponas V.V.Bulovas pateikė.
Aš nežinau… Tiesą pasakius, man reikėtų pasitarti. Man tokios minties iki šiol niekas neišsakė ir niekas neteikė. Kaip žmogus, vartotojas, aš suprantu, kad turint vieną kodeksą būtų lengviau, bet ar tai yra įmanoma padaryti, turėčiau apmąstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs labai įdėmiai klausėte Prezidento metinę ataskaitą, pranešimą, todėl aš norėčiau paklausti. Ar teikiamas įstatymo projektas padės išspręsti, o gal jau išspręs tas problemas, kurias akcentavo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas savo kalboje? Labai ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų ponas Prezidentas kalbėjo apie socialinės politikos sritį ir akcentavo ir neįgaliųjų klausimus, kiek aš prisimenu. Bet pagrindinis akcentas tai iš tiesų buvo neįgaliųjų aplinkos pritaikymas, t.y. pritaikyta aplinka , kad į Seimą žmogus galėtų patekti, pavyzdžiui, rateliuose, kad gatvėje žmogus galėtų nesuklupdamas eiti šaligatviais, būtų nuolydžiai, pandusai, įvairios paskirties objektai ar transportas – viskas būtų pritaikyta neįgaliam žmogui. Beje, aš tikrai pritariu tam šimtu procentų. Juo labiau kad mūsų Vyriausybės programoje yra kaip tik ir numatyta parengti tokią aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programą, tokią rimtą programą, ir kad už tai nebūtų atsakingos vien tiktai nevyriausybinės organizacijos. Kitais aspektais, sakykim, dėl skurdo sumažinimo, be abejo, šis įstatymas irgi turės įtakos. Todėl, kai mes kalbame apie visus neįgaliuosius arba apie jų poreikių tenkinimą, palaipsniui, 2007 m. (kaip tik kur sakiau, reikia 70 mln. papildomai) bus numatytos tokios papildomos išmokos tiems neįgaliesiems, kuriems reikia tenkinti specialius poreikius. Bet kuriuo atveju startuojantis nuo liepos 1 d. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir visas paketas prie šio bazinio įstatymo, priimto pernai, be abejo, pagerins iš tiesų neįgaliųjų gyvenimą. Beje, tai sako pirmiausia patys neįgalieji, nes su jais mes ne kartą diskutavom.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega G.Mikolaitis.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, 4 straipsnyje taip sakoma: Valstybinių socialinių draudimo pensijų rūšys. Viena iš rūšių yra našlių pensijos. Pagal šiandien galiojantį įstatymą: dvi kaimynės našlės, vienos vyras mirė gruodžio mėnesį, kitos – sausio, viena gauna, kita negauna. Jau ne pirmą kartą tas klausimas keliamas, kaip jūs manote, kaip išspręsti, kad jos abi gautų, nes žinot, kokie mes, lietuviai, esam. Kodėl? Ar čia sprendžiama, ar ne? Čia tai nesprendžiama, bet kodėl?..
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pripažįstu. Ir nebūtinai dvi našlės. Gali būti, žinot, ir du našliai arba niekad netekėjusios, arba nevedę, nes irgi negaus našlių pensijų. Aš noriu pasakyti, kad mūsų Vyriausybės programoje iš tiesų yra numatyta klausimą dėl našlių pensijų spręsti. Jau svarstėme mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete kai kurias nuostatas ir išklausėm visai neblogų pasiūlymų. Turime kai kurių sumanymų ir minčių, kuriuos pateiksime Vyriausybei, ir Vyriausybė, aš tikiuosi, pateiks Seimui, kad būtų daug daugiau patenkinami platesnio žmonių rato interesai. Žinoma, kyla klausimas dėl suvienodinimo. Pagrindinis triukšmas kyla dėl to, kad pensijos yra nevienodo dydžio, „nevienodo dydžio yra našliai ir našlės. Aš labai apgailestauju, kad 1995 m. kuriant sistemą iš tikrųjų buvo nepakankamai įsigilinta į gyvenimą Lietuvoje… o ne vien tik remiantis teorijom. Bet tą, manau, palaipsniui bandysim sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS. Gerbiamoji ministre, jūs, pristatydama dokumentą, minėjote, kad pakitus invalidumo grupei laikotarpis, kai žmogus buvo invalidas, bus įskaitytas į darbo stažą. Tačiau darbo grupės yra, kaip žinome, graduotos. Štai iš antros grupės žmogus pateko į trečią grupę, tačiau būdamas antros jis netgi negali stovėti darbo biržoje. Ir, patekęs į trečią grupę, jis tampa, galėčiau pasakyti netgi labai tiesiai – socialiai iš esmės neturintis pragyvenimo šaltinio.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kuris? Trečioje grupėje?
A.ENDZINAS. Iš antros į trečią. Jam reikia arba įsidarbinti, arba šešis mėnesius atstovėti darbo biržoje. Toli gražu ne visos savivaldybės yra priėmusios sprendimus ir gali jiems padėti. Kaip šis aspektas, ar jis atsispindi įstatyme? Nes iš tikrųjų jis didelės apimties ir… Gal jūs galėtumėte pakomentuoti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Kalbant apie dabartinę sistemą… matote, ateityje mes jau vengsim žodžio „invalidas. Tai iš tiesų pagal dabartinę mūsų tvarką III grupės invalidas yra darbingas iš dalies žmogus. Jis yra darbingas iš dalies. Žinoma, yra tam tikrų reikalavimų, kaip mes dažnai sakom, kad nebūtų taip, kad žmogaus pagrindinis tikslas būtų gyventi iš pašalpų.
Dabar dėl naujos sistemos. Kas bus numatyta naujoje sistemoje? Pirmiausia netekęs darbingumo žmogus bus pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis pereis įstatyme numatytą profesinės reabilitacijos sistemą. Tai yra žmogus, neišnaudojęs visų reabilitacijos sričių – medicinos, socialinės ir profesinės, – jeigu jis nebus jų išnaudojęs, nebus pripažįstamas neįgaliu, t.y. netekęs darbingumo. Tuo požiūriu darys įtaką, kaip jūs sakote, tų žmonių gyvenimui. Kitas momentas. Apskritai mūsų dabartinis tikslas, kad lėšos, kurias mes gaunam iš Europos struktūrinių fondų, šiuo atveju, pavyzdžiui, iš socialinio fondo, pirmiausia ir didžioji jų dalis yra skiriama neįgalių žmonių užimtumui ir įdarbinimui. Tai investicija į jų pasirengimą, į jų profesijos įgijimą, į jų profesinę reabilitaciją. Todėl aš manau, kad visas kompleksas priemonių turi būti skiriamas tam, kad žmonės, kurie neteko darbingumo, tarkim, vieno procento, kitom sąlygom jie gali būti darbingi. Ir visas profesinės reabilitacijos pakopas reikia išnaudoti, ir tik tada jis bus, jeigu bus pripažintas, nedarbingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu šiam projektui po pateikimo. Tačiau jeigu iki svarstymo bus nepadaryti tam tikri darbai, aš manyčiau, kad tada pritarti svarstymui man bus labai sudėtinga. O ką, mano požiūriu, reikėtų padaryti? Šis įstatymo projektas yra labai svarbus, ir aš manau, kad labai didelei mūsų visuomenės daliai. Iš esmės apima tikrai ne mažiau kaip keletą šimtų tūkstančių žmonių. O ministrė paminėjo, kad buvo susitikusi su neįgaliųjų atstovais ir t.t., tačiau labai blogai, kad tie patys neįgalieji, pensininkai, atsiprašau, invalidai apie šį įstatymo projektą žino labai nedaug. Ir jeigu nebus aiškiai žmonėms išaiškintos šio siūlomo įstatymo nuostatos, be abejonės, bus sudėtinga balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Jis yra, mano požiūriu, ganėtinai neblogas, tačiau reikia jį išaiškinti visiems, ne tik Seimo nariams. Ir jokiu būdu neskubėti priimti. Neskubėti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Nuomonė prieš. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, po šio įstatymo pateikimo aš pradėjau labai didžiuotis, kad esu radikalas, kad esu mužikas, kad manęs čiulbuonėliai niekad nepaveikė, nes yra vienas aiškus šio įstatymo tikslas – sumažinti pensijas, galimybę gauti paramą, pensiją, sakysim, gauti paramą tiems žmonėms, kurie anksčiau vadinosi invalidais, dabar – netekusiais darbingumo. Nes minimalus stažas keliamas, pavyzdžiui, tiems, kuriems 28 metai, nuo dviejų mėnesių iki vieno mėnesio… keturių mėnesių minimalų stažą, tiems, kuriems 40 metų, – nuo penkių mėnesių iki keturių metų… tiems, kuriems 50 metų, – nuo penkių mėnesių iki devynerių metų, kad gautų minimalų stažą ir tą minimalią pensiją. Ministrė aiškiai pasakė, kad tarp normalios pensijos ir invalidumo pensijos yra skirtumas. Ir šio įstatymo tikslas – dar kartą nuskriausti labiausiai skriaudžiamus žmones, kurie dėl vienos ar kitos priežasties tapo invalidais. Taip sakant, tu tapai invalidu, tai turi dar, pavyzdžiui, tam, kuriam 61 metai, nuo penkių mėnesių turėti stažą 14 metų… Na, žinote, jeigu jūs balsuosite už tokias pataisas ir dar vadinsitės socialdemokratais arba socliberalais arba rimtai priimsite, ką šiandien Prezidentas kalbėjo apie socialinio teisingumą, kaip vieną iš strateginių tikslų, tai jūs esate, apskritai pasakius… (Balsai salėje) Nesakau taip, nesakau. Todėl siūlau vis dėlto balsuoti prieš aiškiai antisocialinį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėte nuomonę už, nuomonę prieš. Kolegos, prašom apsispręsti balsavimu dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Ačiū. Už – 61, prieš – 4, susilaikė 12, įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji, Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galite pritarti? (Balsai salėje) A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia kreipiuosi į savo kolegas, kurie skeptiškai kalbėjo apie šį įstatymą. Noriu priminti, kad mes prieš metus priėmėme bazinį įstatymą – Socialinės integracijos įstatymą, kuris įsigalios liepos 1 dieną. Labai gaila, kad šiek tiek užtruko teisės aktų, arba įstatymų, kurie susieti su šio įstatymo įgyvendinimu, pateikimas mums. Lieka labai mažai laiko, kad mes juos priimtume, bet juos reikia priimti.
Gerbiamieji kolegos, buvo galima kritikuoti ir ką nors keisti Socialinės integracijos įstatyme, bet mes jau priėmėme bazinį įstatymą, dėl kurio gana daug padarėme, dabar keičiame kitus įstatymus, kuriuose, jūs pamatysite, daugiau yra techninių dalykų, kurie išdėstyti baziniame įstatyme. Nieko nauja šie įstatymai nesiūlo. Juos galime svarstyti normalia eiga, bet jokiu būdu negalime sakyti, kad negalime pritarti, nes turėsime grįžti prie Socialinės integracijos įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom repliką po balsavimo – kolega J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti, kad mes neskubėtume su skubos tvarka. Taip, yra techninių formalių pakeitimų, bet yra ir naujovių. Mes negalime daugiau kaip 80 straipsnių apsvarstyti skubiai. Tai susiję su daugeliu Lietuvos žmonių, todėl neskubėkime. Mes komitete protingai, manau, sugebėsime ir be skubos tvarkos viską laiku padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo – kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas susijęs su dauguma žmonių. Tragedija ta, kaip Vyriausybė elgiasi su šiais žmonėmis. Ji laukia iki paskutinio momento, po to ateina į Seimą ir primeta Seimui savo valią tuo pretekstu, kad jau baigėsi bet koks laikas. Jeigu taip, tai tegul būna žmoniškai parengtas šis įstatymas, o įsigaliojimo laiką reikia pakeisti, tarkime, nuo sausio 1 dienos, ir viskas bus gerai. Dar kartą mes matome sistemą, kad paskutiniu momentu ateina iš Vyriausybės ir sako: gerbiamieji Seimo nariai, priiminėkite, nes kito kelio nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dėl Vyriausybės siūlymo svarstyti skubos tvarka prašom apsispręsti balsuojant.
Ačiū. Už – 39, prieš – 33, susilaikė 4, pritarta Vyriausybės siūlymui.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas… (Balsai salėje) Prašau? Už – 39, prieš – 33, susilaikė 4. Pritarta Vyriausybės siūlymui. Siūlomi komitetai… „Sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka gali būti priimamas įstatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu balsavusių Seimo narių dauguma, jeigu ji yra didesnė negu vienas penktadalis visų balsavusių Seimo narių dauguma. Už – 39, prieš – 33, susilaikė 4. Yra daugiau negu vienas penktadalis visų Seimo narių.
Prašom. J.Razma.
J.RAZMA. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Akivaizdu, kad kai kurie Seimo nariai nepaspaudė mygtuko. Gal gerai nesuprato, gal pervargę. Niekas čia nebalsuoja prieš projektą, bet kai yra tokie socialiai jautrūs klausimai, manau, ypatinga skuba tikrai yra nepageidautinas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar pabandysiu pakartoti dar kartą. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Kviečiu apsispręsti balsavimu dėl skubos tvarkos taikymo šiam įstatymo projektui. Prašom balsuoti dar kartą. (Balsai salėje) Nuo balsavimo kartų rezultatas turbūt neturėtų keistis.
Už – 44, prieš – 32, susilaikė 6, pritarta Vyriausybės siūlymui. (Balsas salėje) Prašau.
A.SYSAS. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, mes kartais įrodinėdami savo principingumą net įvarome pirmininką į kampą reikalaudami iš naujo balsuoti. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į datą. Mes svarstysime tik 28 dieną. Ne ateinantį ketvirtadienį, o po dviejų savaičių. Kokia čia skuba?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Šeimos ir vaiko reikalų komisija, Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti balandžio 28 dieną.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl paramos mirties atveju 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-401. Pateikimas. Pranešėja – ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ponas Julius išeina, bet jeigu leisite, aš pasakysiu taip. Reikalaujama 14 metų stažo žmogui, kuris sulaukė 60 metų, ir tik tada jis buvo pripažintas neįgaliu. Klausimas be atsakymo, ką jis veikė iki 60 metų, jeigu sakote, kad 14 metų stažo yra per daug. Atsiprašau, negalėjau nutylėti, labai susijaudinau, nes neteisingai interpretuojama.
Dabar teikiu Vyriausybės teikiamą įstatymą dėl paramos mirties atveju, dėl tam tikrų pakeitimų, kurie yra susiję su praktikoje kylančiomis problemomis. Pirmiausia siūlome trijų mėnesių kreipimosi terminą dėl pašalpos pratęsti iki 6 mėnesių suteikiant asmenims daugiau laiko savo teisei į laidojimo pašalpą realizuoti.
Antra. Nustatyti dokumentus, kuriuos būtina pateikti kreipiantis dėl laidojimo pašalpos: prašymą, mirties liudijimą, civilinės metrikacijos įstaigos išduotą pažymėjimą laidojimo pašalpai gauti. Nustatyti, kad teisės į pašalpą atsiradimo diena yra laikoma asmens mirties diena, įrašyta mirties liudijime, ir kad teismas nustatytą terminą gali atnaujinti ir už tai neimamas žyminis mokestis. Tokie pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji ministre, šios pataisos reikalingos, pratęstas terminas, nes kai kurie pavėluoja. Tačiau kaip jūs manote, ar pakankama suma šios pašalpos? Vis dėlto gyvenimas eina į priekį ir nepinga, viskas brangsta, o šios pašalpos, man atrodo, nedidėja. Ar nereikėtų jau pagalvoti ir apie tai?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Aš, kaip socialinės apsaugos ministrė, visiškai pritarčiau, nes pašalpa yra šeši minimalūs gyvenimo lygiai. Tai šiuo metu yra 750 litų. Šis sprendimas galėtų būti priimtas tik (…) remiamų pajamų ir minimalaus gyvenimo lygio kėlimo. Aš manau, kad mes kada nors rasime sutarimą pajudinti iš mirties taško šiuos dydžius.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų? Ačiū.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstyti įstatymą siūloma gegužės 12 dieną.
2-10 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-228, – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso ir Policijos veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Sadeckas. Pateikimas.
A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pakeitimo projektu siekiama iki galo suderinti atskirus mūsų įstatymus bei nuosekliai reglamentuoti viešojo saugumo dalinių reorganizavimą. Šie pakeitimai parengti atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos sprendimą bei siekiant platesnio politinio sutarimo. Įvairioms parlamento (…) frakcijoms atstovaujančių Seimo narių parengtas įstatymo projektas, tai grupei dabar aš atstovauju, pritarė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras, sudaro tinkamas sąlygas baigti jau kelerius metus užsitęsusį šių dalinių reorganizavimą.
Teikiamu projektu siekiama garantuoti dalinių veiklos tęstinumą bei juose tarnaujantiems pareigūnams stabilumą, kuris yra būtinas norint, kad šie daliniai tinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. Šiuo metu galiojantis iš esmės bendru politinių partijų sutarimu priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas bei Vidaus tarnybos statutas jau numato, kad minėti daliniai turi būti reorganizuoti į policijos viešojo saugumo dalinius, o svarstyti teikiamas įstatymo projektas tik detalizuoja reglamentavimą, susijusį su policijos viešojo saugumo dalinių teisiniu statusu.
Priėmus teikiamą projektą būtų aiškūs policijos viešojo saugumo dalinių pareigūnų įgaliojimai, teisės ir pareigos, atsakomybė bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygos, nes siūloma numatyti, kad pareigūnai, tarnaujantys policijos viešojo saugumo daliniuose, turės visas bendrąsias ir specialiąsias policijos pareigūno teises ir pareigas.
Antra. Teikiamas projektas taip pat numato galimybę policijos pajėgoms dalyvauti tarptautinėse NATO bei Europos Sąjungos vadovaujamose taikos operacijose, kas sudarytų prielaidas policijos dalinius, parengtus dalyvauti tokio pobūdžio operacijose, finansuoti iš gynybai skiriamų biudžetinių asignavimų pagal NATO reikalavimus tokioms policijos pajėgoms.
Dar viena labai svarbi projekto nuostata yra ta, kad atsižvelgiant į tai, kad viena iš pagrindinių šių dalinių funkcijų yra viešosios tvarkos atkūrimas ekstremalių situacijų atvejais, sprendimų priėmimas tokiais ypatingais atvejais būtų perkeltas į Vyriausybės, pirmiausia į vidaus reikalų ministro, lygį.
Įregistravus projektą sulaukta pastabų bei pasiūlymų, kurių nespėta inkorporuoti į ką tik pateiktą projektą. Pavyzdžiui, numatant vidaus reikalų ministro kompetenciją skiriant šių dalinių vadovus, apibrėžiant „ypatingos situacijos sąvoką. Mano nuomone, šie pasiūlymai turėtų būti priimti svarstant projektą. Prašau pritarti grupės Seimo narių teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega J.Sabatauskas. Prašom klausti.
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių ir viena būtų būtent Seimo vadovybei. Praėjusių metų gegužės 6 dieną buvo įregistruoti du projektai. Vieno pavadinimas yra panašus į šio – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir t.t., Policijos veiklos įstatymo. Kitas būtų Viešojo saugumo dalinių įstatymo projektai. Vyriausybė dėl jų netgi savo nutarimu prašė skubos tvarkos, tačiau per tą laiką tie projektai net nebuvo pateikti Seime. Kodėl jie nebuvo pateikti? Čia būtų Seimo vadovybei toks klausimas.
Dabar įstatymo pranešėjui. Šie projektai iš dalies skiriasi nuo Vyriausybės pateiktų projektų. Kodėl prireikė registruoti naujus projektus? Juk buvo galima nagrinėti tuos ir atsižvelgiant į jų bazę spręsti, kaip mes darysim. Be to, randu netikslumų, nes kalbama apie policiją, o tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuravimo sritis…
PIRMININKAS. Gerbiamieji, klausti 1 minutė.
J.SABATAUSKAS. Kažkodėl ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Man irgi yra labai keista. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
A.SADECKAS. Šis klausimas, kolega, yra aptartas Vyriausybėje ir aš nesiimu spręsti, kodėl buvo ankstesni projektai. Nenorėčiau aš dabar čia diskutuoti, koks komitetas turėtų būti pagrindinis. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas – turbūt kiekvienu atveju taip yra, bet į jūsų prerogatyvas tikrai niekas nesikėsina. Aš manau, kad abu komitetai kartu svarstys šį klausimą. Klausimas jau tiek pribrendęs, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme egzistuoja tam tikri prieštaravimai, jis yra nebaigtas ir tas reorganizavimas iš esmės nevyksta. Reikia, kad jis pradėtų judėti, kad žmonės, kurie ten tarnauja, galų gale turėtų atsakymus į tuos klausimus, kad jie reikalingi, kad jų funkcijos reikalingos, kad jie tarnaus, kad jiems bus suteikiami laipsniai ir t.t. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti kolegą V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymo projektas galbūt ir reikalingas, tačiau skubėti, aišku, nėra paprasta. Kodėl? Aš norėčiau jūsų paklausti. Jeigu šie pulkai bus pertvarkyti į policijos viešojo saugumo dalinius, jie iš esmės priklausys policijai. Vyksta riaušės kalėjimuose, pataisos darbų įstaigose, o kartais ir viešosiose vietose. Kaip paprastai, malšinti šias riaušes nesiunčiama policija, nes vyktų supriešinimas ir su visuomene, ir, be abejonės, tai netoleruojama ir nedaroma. Kaip tada elgsimės? Ar siųsim policiją prieš mūsų žmones, prieš mūsų piliečius ir kaip mes kelsime policijos reitingą? Antra vertus, kokia finansinė nauda, kas iš to? Gal tie pulkai per dideli, galima juos mažinti ar panašiai, bet kokia iš to nauda?
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dar kartą primenu, klausti viena minutė.
A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Dėl šio klausimo irgi buvo ne kartą diskutuota ankstesnės kadencijos Seime, kai buvo priimamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Pirmas klausimas, kad dar senais laikais, 1996 m., priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas numatė, kad vidaus dalinių, kurie būtų pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai, neturi likti. Tai buvo numatyta ankstesniuose įstatymuose. Yra dvejos pajėgos – karinės pajėgos ir policinės pajėgos. Šiuo atveju pozicija ta, apie kurią jūs kalbate, apie malšinimą riaušių, kad to negalėtų daryti pajėgos, turinčios savo uniformas, turinčios policijos pareigūnų teises, eina dar iš labai senų laikų, dar iš tų laikų, kai sakydavo, kad tą turėtų daryti kalėjimuose ir laisvės atėmimo vietose kiti vidaus tarnybos pulkai. Kitų padalinių Europoje iš principo nėra. Yra arba karinės pajėgos, arba policinės pajėgos. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pratęsti J.Sabatausko iš esmės pradėtą klausimą. Tikrai nesinorėtų prisidėti prie kokio nors užkulisinio tipo politikos tokiu svarbiu klausimu, tuo labiau kai siūloma keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Mano klausimas būtų, kodėl šis projektas nėra teikiamas Vyriausybės vardu? Jeigu tribūnoje stovėtų opozicijos atstovas, aš suprasčiau, kad reikia surinkti parašus ir eiti tokiu keliu. Tačiau jūs esate vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių, komiteto pirmininkas. Mano klausimas tęsiant, kodėl ne Vyriausybės vardu, ar šis klausimas buvo apsvarstytas jūsų valdančiosios daugumos politinėje taryboje ir ar pritarta jam, ar iš tiesų jūs atstovaujate visos valdančiosios koalicijos nuomonei, nes klausimas iš tiesų labai svarbus. Aš norėčiau, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas apskritai būtų keičiamas ir priimamas viso Seimo sutarimu, kaip būdavo iki šiol. Ir pozicijos, ir opozicijos.
A.SADECKAS. Ačiū. Tikrai pritarčiau ir to paties norėčiau, kad toks svarbus įstatymas kaip Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas būtų priimtas taip, kaip apie tai kalbėjau. Aš manau, kad svarstant ta pozicija… Klausimas suderintas Vyriausybėje, suderintas klausimas ir su ministru, jis atstovauja daugumai. Man atrodo, ponas J.Sabatauskas atstovauja daugumai, kaip ir aš šiuo atveju atstovauju daugumai. Svarstymo stadijoje mes galėsime tobulinti, tikslinti, yra tikslintinų dalykų. Vyriausybė irgi laikosi tos pozicijos, kad šis įstatymas yra tinkamas ir reikėtų tik patikslinti kai kuriuos dalykus, kuriuos aš minėjau savo pranešime. Manau, kad mes bendru sutarimu baigsime tą klausimą spręsti, nes jis dabar yra lyg ir pakabintas ore.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Man truputį keista, kai jūs sakote, kad Vyriausybėje su visais suderinta, bet mes galime tikėti tik jūsų žodžiais. Na, tikime, bet būtų geriau, kad būtų koks nors dokumentas, tuo labiau kad mes žinome, jog Vyriausybė panašų projektą jau yra teikusi.
Klausimas būtų esminis. Kaip jūs manote, kokiu būdu, nes dabar iki galo į tą klausimą neatsakyta… Kad tai būtų policijos pajėgos, tai daugmaž suprantama, nors yra visaip. Prancūzijoje yra specialiosios policijos pajėgos, vadinamos žandarmerija, kuri kartais turi tokius tarpinius įgaliojimus, priklauso nuo vykdomų funkcijų. Lietuvoje apie tai irgi buvo diskutuota. Tačiau klausimas paprastas. Kai reikia malšinti riaušes kalėjime, tai gal užtenka ar dalinio vado, ar generalinio komisaro įsakymo, tačiau kai reikia panaudoti specialiąsias priemones gatvėje prieš civilius, aš manyčiau, kad tokio rango pareigūno įsakymo nepakanka. Turėtų būti politinis sprendimas, kurį turėtų priimti politikas, kitaip tariant, ministras, o gal net ir Vyriausybė, priklauso nuo to, kokia yra situacija. Kokiu būdu, jūs manote, būtų galima išspręsti jūsų siūlomuose įstatymuose šitą klausimą.
A.SADECKAS. Ačiū. Kolega, jis iš dalies yra išspręstas, kadangi ministro kompetencija yra papildyta šiuo punktu. Antra, būtent šis išskyrimas, kad tokiais ypatingais atvejais priimamas sprendimas Vyriausybės nustatyta tvarka, yra įtrauktas į įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū. Mano klausimas gerbiamajam pranešėjui. Sakykite, ar keisis finansavimas arba lėšos, kurios buvo skirtos pulko išlaikymui, o dabar pereis departamento žinion. Gal čia tik vienas iš triukų, kaip grąžinti neišmokėtus atlyginimus policininkams.
A.SADECKAS. Ne. Labai ačiū, kolega. Kodėl mes turime iš karto galvoti apie triukus? Ne, jokiu būdu, aš nematau, kad turėtų keistis ir yra sutarta, jog tai yra Vyriausybės kompetencija, todėl į įstatymą neįtraukta, bet klausimo nėra, kad tai eina atskira eilute. Toks klausimas net nekeliamas. Pulkai turi vykdyti funkcijas, kurios galbūt iškils iš mūsų tarptautinių įsipareigojimų dalyvauti, todėl apie pinigų perskirstymą čia net nekyla klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas sprendžiamas jau ne pirmą kartą. Kažkodėl atskira partija ypač suinteresuota, kad vidaus pulkai atitektų generaliniam policijos komisarui. Įdomiausi paskutiniai įvykiai. Kiek atsimenu, prieš Anatolijų Čiubaisą buvo toks įdomus pasikėsinimas, kai niekas nenukentėjo ir buvo pažeidžiami visi standartai. Dabar klausau, vėl pasikėsinimas į tuos du žmones, kurie labai nori perimti vidaus pulkus. Iš tikrųjų Vakaruose galbūt ir yra kas nors panašaus. Bet Vakaruose nėra taip, kad STT vadovą šalintų todėl, kad jis išdrįso pakibinti aukščiausius valdžios pareigūnus. Todėl man šitas vidaus tarnybos pulkų perdavimas generaliniam komisarui, jeigu net juridiškai formaliai ir politiškai laikantis Vakarų standartų labai tinka… Kai matau Lietuvos situaciją, kaip ir Rusijoje, kad kažkas į kažką kėsinasi, paskui niekas niekur nesuranda, viskas labai paprasta, aš nenorėčiau, kad vidaus tarnybos pulkai nebūtų ta subalansuota jėga, kuri neleidžia vienai politinei struktūrai turėti ypač didelę įtaką. Todėl aš būsiu prieš. Nors teoriškai, juridiškai galbūt ir būtų. Todėl ir siūlau balsuoti, remdamasis tokia situacija, prieš šitą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, nuomonė už – R.Smetona.
R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, taip, aš manau, kad reikia pritarti po pateikimo šiam projektui, be to, reikia pasidžiaugti, kad pagaliau rastas, manau, išmintingas sprendimas, prie kurio buvo ilgokai tūpčiojama. Jeigu dabar paklausytume kitų kolegų, tai ir toliau būtų tūpčiojama neišsprendus to, ką privalu išspręsti. Gaila, kad svarbi problema naudojama gana pigiam politikavimui, ką girdžiu ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Tiesiog rastas geras pretekstas papolitikuoti, galbūt rasti kažkokias konfrontacijas ar jas paprovokuoti. Tikrai šiuo atveju, bent šiuo atveju, to nereikia. Reikia nustatyti pagaliau tinkamą tų vidaus pulkų panaudojimą, jų funkcijas, tinkamai jas įvardyti, ir viskas. Aš nemanau, kad čia reikia nueiti iki pasikėsinimų ir taip toliau. Aš kviečiu pritarti po pateikimo ir jeigu yra arba bus kokių nors siūlymų, juos teikti vėliau svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuodami apsispręsti dėl pateikto įstatymo projekto, ar pritariame po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 18, prieš – 13, susilaikė 40, nepritarta po pateikimo. Gerbiamieji, siūlome įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Gerbiamieji, alternatyvus balsavimas. Kurie balsuos už, balsuos už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kurie balsuos prieš, balsuos už atmetimą. Alternatyvus balsavimas. Prašom balsuoti. Kurie balsuoja už, balsuoja už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, kurie balsuoja prieš, balsuoja už įstatymo projekto atmetimą.
Už – 27, prieš – 30 (reikia 36 balsų atmesti), grąžiname iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas. Už – tie, kurie grąžina, prieš – tie, kurie atmeta. Kad atmestume, reikia 36 balsų. Prieš balsavo 30. Ar teisingai?
Prašom dėl vedimo tvarkos.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, norėjau paklausti. Jūs paskelbėte, kad balsavimas alternatyvus. Vadinasi, buvo galima balsuoti arba už, arba prieš.
PIRMININKAS. Taip.
R.JUKNEVIČIENĖ. Bet 7 buvo susilaikę (matom baltus mygtukus). Gal tai būtų pagrindas perbalsuoti, ir tie žmonės išreikštų savo nuomones. Aš tik tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar kartą noriu pakartoti visiems. Tie, kurie susilaikė, nedalyvavo savo noru balsavime, kai alternatyvus balsavimas – už arba prieš. Dėl to, kiek kartų mes balsuojame, rezultatas neturėtų keistis. Todėl pritariu pasiūlymui. Prašom dar kartą balsuoti. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti. Tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad atmestume įstatymo projektą. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom dar kartą balsuoti.
Balsuota už tai, kad atmestume įstatymo projektą.
Gerbiamieji, mūsų numatytas darbo laikas baigėsi, bet mes neapsvarstėme visų darbotvarkės klausimų, todėl siūlau tęsti posėdį.
Svarstome darbotvarkės 2-11 klausimą – Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-320. Svarstymo stadija. Pranešėjas – S.Pabedinskas. Pateikimas. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Pirmininke, ar mes neturėjome balsuoti dėl posėdžio pratęsimo?
PIRMININKAS. Yra posėdžio pirmininko siūlymas tęsti posėdį, nes neapsvarstėme visų darbotvarkės klausimų.
D.MIKUTIENĖ. Aš siūlyčiau balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš naudojuosi Statuto suteikta teise. Prašom, Skirmantai. Prašom.
S.PABEDINSKAS. Mielieji kolegos, teikiamas projektas, kurio pirminis siūlytojas yra Vidaus reikalų ministerija. Tai turėjo būti lydimasis ką tik Seime pateikto įstatymo projektas. Minėtame pagrindiniame teisės akto projekte, kaip jau buvo prieš tai pateikta, įtvirtinama galimybė policijos viešojo saugumo daliniams dalyvauti tarptautinėse NATO ir Europos Sąjungos vadovaujamose taikos operacijose.
Įvertinant tai, kad tarptautinių misijų metu policijos viešojo saugumo daliniai gali būti įtraukti į ginkluotųjų pajėgų sudėtį, teikiamu projektu siūlau nustatyti, kad policijos viešojo saugumo dalinių pareigūnams suteikiami vidaus tarnybos laipsniai, t.y. grandinio, leitenanto, kapitono ir kiti Vidaus tarnybos statute numatyti laipsniai.
Taip pat teikiamame projekte siūloma padaryti redakcinę Vidaus tarnybos statuto pataisą, nes tarnybos policijos viešojo saugumo daliniai turės specializuotos policijos įstaigos statusą. Netikslinga kaip vidaus reikalų sistemos sudėtines dalis nurodyti ir specializuotus policijos dalinius, ir policijos viešojo saugumo dalinius, nes tai yra du tos pačios tarnybos įvardijimai. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti. Prašom klausti. Kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Kolega, mano klausimas būtų panašus, kaip prieš tai klausiau. Ar ne geriau apskritai svarstyti naują įstatymą dėl viešojo saugumo dalinių, kuris jau yra įregistruotas anoje kadencijoje? Tuo labiau kad šis projektas yra susijęs su ankstesniu projektu, dabartinis svarstymas turbūt yra beprasmis. Pirma reikėtų svarstyti pirminį projektą, o po to šitą, nes iš esmės jie yra lydimieji ir vienas kitą papildantieji. Keista, nes iš esmės turėjo būti įregistruota kaip 2-10b klausimas, o ne 2-11. Taigi siūlau svarstyti ne šį įstatymą, o Viešojo saugumo dalinių įstatymą. Ačiū.
S.PABEDINSKAS. Ačiū, supratau. Iš tikrųjų šis teikiamas projektas yra lydimasis to, apie ką mes kalbėjome truputį anksčiau. Atsižvelgiant į Valstybės gynybos tarybos 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimą bei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Policijos veiklos įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, manyčiau, tai būtų galima svarstyti, bet nuspręsite jūs.
Priminsiu, kad pirminio projekto siūlytojas yra Vidaus reikalų ministerija.
PIRMININKAS. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus kaip ir prieš tai klausiusiojo. Jeigu žvilgtelėsime į prieš tai svarstytą įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (…) skyriaus 3 dalies pakeitimą, atrodo, mes to pakeitimo nepadarėme, ir šiandien negalėtume svarstyti jūsų siūlomo įstatymo projekto. Pagal eilės tvarką vis dėlto pagrindams neturėtų prieštarauti kitas įstatymas.
S.PABEDINSKAS. Taip, aš suprantu, kad jūsų pasiūlymas yra labai logiškas, kad turėtų būti tokia eilės tvarka. Manyčiau, šiuo projektu siūloma nustatyti policijos viešojo saugumo dalinių pareigūnams dėl laipsnio suteikimo, tai yra labai svarbu. Tuo labiau kad mūsų daliniams, kurie dalyvaus NATO ir Europos Sąjungos vadovaujamose taikos operacijose, labai svarbu turėti numatytus Vidaus tarnybos statute laipsnius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pečeliūnas. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jau beveik įtikino, kad yra lydimasis įstatymas ir posėdžio pirmininkas tiesiog neturėjo teikti. Aš sutinku, kad tas klausimas, apie kurį jūs sakote, dėl laipsnių yra svarbu, bet jūs taip pat sakote, kad ir Vyriausybė lyg ir tokį dalyką teikė arba turėtų teikti. Štai mano klausimas ir yra, kas trukdo, kad dėl laipsnių ar kitų dalykų ateitų čia, į tribūną, ne 33 Seimo narių grupė, kuriai jūs atstovaujate, kaip čia parašyta, o Vyriausybės atstovas ministras, kuris pasakytų: štai yra tokia bėda, reikia taip sutvarkyti, gal net skubos tvarkos reikia, jeigu reikia kokią misiją ar yra kokių nesklandumų. Seimas, aš manau, pritartų ir padarytų. Dabar jūsų asmuo lyg ir dvigubai konfrontuoja: ir juridiškai ne visai švaru, ir psichologiškai nelabai aišku. Jūs lyg ir konfrontuojate su Vyriausybe, būdamas toje daugumoje. Tai gal jūs man galite paaiškinti, kokia išeitis esant šiai situacijai, jūsų požiūriu, būtų geriausia: ar jums šioje tribūnoje nebūti ir atsivesti čia ministrą, ar dabar pritarti jūsų pateikimui? Kaip jis tada atrodys Vyriausybės ir Seimo akimis? Na, tiesiog nelabai korektiška situacija.
S.PABEDINSKAS. Dėkoju, pone Sauliau. Man iš viso šioje tribūnoje būti labai malonu nežiūrint to, ar yra ministras, ar nėra. Iš tikrųjų Seimo nariai taip pat turi teisę pasiūlyti arba pateikti štai tokį siūlymą. Man šiuo atveju yra labai svarbu, kad mūsų kariai, kurie dalyvaus palaikymo operacijose, būtų visateisiai, kad jie gautų tuos laipsnius, apie kuriuos yra jau seniai kalbama. Aišku, aš sutinku, kad tai galėjo būti ir vidaus reikalų ministras, bet šiuo atveju esu aš ir manau, kad Lietuvos karių likimą turi spręsti… gali spręsti taip pat ir paprastas Seimo narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, prašom dėl svarstomo įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom. Nuomonė prieš. A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano nuomonė gal ne tiek prieš, bet daugiau turbūt būtų adresuota jums ir teikėjui, nes, mano supratimu, mes svarstome tokį dalyką, kurio nebėra. Prieš tai teiktą projektą atmetėme. Tame projekte, kurį atmetėme, buvo įforminta, įteisinta nauja sąvoka, naujas terminas – policijos viešojo saugumo daliniai. Mes tą projektą atmetėme, tačiau šiame dabar jūsų teikiamame balsuoti šis terminas kaip tik yra vartojamas. Tai kaip bus – mes nedarome pagrindinio įstatymo pakeitimų, o darome lydinčiojo pakeitimus. Nėra tokio dalinio. Pagrindiniame įstatyme yra kiti daliniai, kitas pavadinimas. Mano supratimu, jis dabar visiškai nesvarstytinas.
PIRMININKAS. Taip, aš suprantu tą jūsų vertinimą taip, kad galėtų būti turbūt iniciatorių siūlymas daryti svarstymo pertrauką, pateikimo pertrauką. Ar sutinkate? Skirmantai Pabedinskai, tai jūs turite prašyti pertraukos.
S.PABEDINSKAS. Ne, kalbėsiu, pone Juliau, kalbėsiu. Aš sutinku daryti pertrauką, be abejo, nes yra daug motyvuotų jūsų pastabų. Turbūt tai bus daug geresnis sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Darome įstatymo projekto pateikimo pertrauką, iki bus sutvarkytas pagrindinis įstatymas.
Civilinio kodekso 6.470 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-392 (pateikimas)
Prašom. 2-12 darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 6.470 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-392. Pranešėjas – V.Žiemelis. Pateikimas. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jau visi pavargę ir, aišku, prašot sutrumpinti. Aš pabandysiu kuo trumpiau, bet tikriausiai vis dėlto turėsite klausimų.
Šiuo įstatymo projektu siūlau patobulinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, suteikiančias teisę gauti dovanų sveikatos priežiūros, gydymo ar globos įstaigų darbuotojams. Šiuo metu Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 4 dalis nustato, kad draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos (rūpybos) institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose įstaigose gydosi arba yra išlaikomi, bei jų artimųjų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio normos. Siūloma atsisakyti tos paskutiniosios dalies – išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio normos, nes pagal šią normą yra įteisintas dovanų, neviršijančių vieno MGL dydžio sumos, priėmimas.
Mano požiūriu, pats įteisinimas priimti dovanas iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar yra išlaikomi, bei jų artimųjų giminaičių už tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimą yra ydingas ir žemina medicinos ir globos įstaigų darbuotojų prestižą visuomenėje. Šiuo atveju sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai išskirti iš kitų asmenų, kurie taip pat gauna atlyginimus iš valstybės, pavyzdžiui, mokytojai, kitų kategorijų darbuotojai, todėl ir siūloma minėtą straipsnį pakeisti taip, kad sveikatos priežiūros, gydymo ar globos institucijose, kaip ir valstybės, savivaldybės pareigūnams bei tarnautojams, būtų draudžiama priimti dovanas iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi arba išlaikomi. Pabrėžiu – gydosi arba išlaikomi.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad išskirtinės medicinos darbuotojų teisės gauti dovanas iš piliečių mūsų kaimynai nėra numatę, turiu omenyje latvius ir estus. Be to, Latvijoje pastaruoju metu vyksta tam tikra šios srities reforma, nes tyrimai, atlikti Latvijoje, parodė, kad apie 20% Latvijos medikų gauna papildomų pajamų iš pacientų, jų išreikalaudami, todėl siūloma Baudžiamajame kodekse įteisinti normą, numatančią atsakomybę už medikų reikalavimą gauti neteisėtų mokėjimų už medicinos paslaugas. Siūlomos labai griežtos bausmės – laisvės atėmimas netgi iki 8 metų, be to, numatoma taip pat civilinė atsakomybė. Aš nežinau, ar bus priimta, tačiau šiandien tokia situacija yra mūsų kaimyninėje Latvijoje.
Išnagrinėjome, kokia situacija, kaip sprendžiamos šios problemos kitose Europos Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, kad ir Didžiojoje Britanijoje, Anglijoje. Anglijoje tokios teisinės normos, leidžiančios imti dovanas iki 1 MGL, irgi nėra, nėra tokio įstatymo, tačiau Anglijoje… Na, gal pateikimas. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad tokios normos nėra, o iš tikrųjų tai reguliuoja jų etikos kodekso normos. Jeigu Anglijos gydytojas gauna dovaną, jis privalo ją registruoti ir palikti gydymo įstaigoje, yra tokia nustatyta tvarka.
Bet aš norėčiau pabrėžti, kad į mano siūlomą pataisą reikėtų žiūrėti daug plačiau. Aš pateikiau, iškėliau problemą todėl, kad iš tikrųjų mūsų gydytojai uždirba ne tiek, kiek turėtų uždirbti pagal savo kvalifikaciją, įdedamą darbą. Pagal sunkų darbą jie turėtų uždirbti daug daugiau. Be abejo, neturėtume jiems leisti patiems užsidirbti neteisėtai, jie turi gauti teisėtą atlyginimą. Tai yra svarbiausia.
Reikia kur kas plačiau žiūrėti. Mano požiūriu, ši norma Civiliniame kodekse yra kaip antikūnas, jinai visiškai netinka. Jeigu būtų mano valia, aš apskritai atsisakyčiau šio straipsnio 4 ir 5 dalių, kuriose kalbama apie draudimą. Ši dalis yra kaip antikūnas šiame kodekse.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A.Matulevičius. Prašome klausti. Gerbiamieji, primenu, klausimui 1 minutė. Klausinėsime 10 minučių.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš suprantu jūsų lyg ir gerus norus, bet ar nėra taip, kad mes painiojame dvi sampratas, ir jūs netyčia pakliuvote į tuos spąstus. Aš suprantu, kad dovana tai yra dėkingumo ženklas žmogui, kuris man kažką gero padarė. Dovana gali būti įvairi. Mes tą suprantame. Yra korupcija, kyšis įvairia forma – arba reikalaujama, arba kitaip priimamas, tai man atrodo, reikėtų atskirti šitas sampratas. Kodėl mes einame tuo keliu, kad kovojame su dovanomis, o ne kovojame su kyšiais, su korupcijos apraiškomis įvairiose sistemose. Klausimas būtų toks. Nejaugi šiandien Lietuvoje kovojant su korupcija yra tik vienintelė problema – dovanėlės gydytojams?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, reikėtų įdėmiau paskaityti Civilinio kodekso normą. Jeigu žvilgterėtumėte į 6.470 straipsnio skyrių „Dovanojimas, jame kalbama apie dovanojimo sutartis, apie dovanojimo sutarčių sampratą ir apskritai šiame skyriuje kaip antikūnas yra šios normos, draudžiančios atskirai medikams, globos įstaigų darbuotojams imti dovanas, ir valstybės pareigūnams, valstybės politikams. O valstybės politikams ir kitiems, dirbantiems valstybės tarnyboje, yra labai aiškiai pasakyta, kas galima ir kas negalima Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme labai aiškiai pasakyta, kas galima ir kas negalima, pagal protokolą tam tikroms kategorijoms valstybės pareigūnų galima imti dovanas, tačiau jie turi nustatyta tvarka tai registruoti. Labai aiškiai pasakyta. Šiuo atveju yra žeminimas, jeigu įrašoma, kad tokiems darbuotojams, medikams ir kitiems leidžiama imti iki vieno MGL. Po gydymo niekas nedraudžia, čia yra aiškiai pasakyta, jeigu jūs klausėtės, ką aš sakiau, tuo metu, kai gydosi ar išlaikomi… Po gydymo, jeigu jūs norite atsidėkoti ir turite iš ko, kaip aš jau sakiau, dovanokite nors arklį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai pritariu ponui A.Matulevičiui, kad medikai turi gyventi ne iš dovanų, bet iš algų. Deja, rinkimai praėjo ir mes matome, kaip sunkiai medikai kovoja dėl algų padidinimo, ir tas teiginys, kad ruošimasis streikui nieko neduoda iš tikrųjų yra klaidingas, nes jau dabar yra tam tikras rezultatas. Metų pradžioje ministras sakė, kad 10%, daugiau negalėsime kelti, kai pradėjo kalbėti apie streikus ir ministrą pasikvietė premjeras, atsirado 20%. Šiandien premjeras jau pasakė 25% kelsime ir dar rudenį žiūrėsime, taigi rezultatas yra, ne tiek daug liko ir iki 50%. Bet aš noriu paklausti gerbiamojo V.Žiemelio sveikindamas su ta iniciatyva. Ta išimtis tikrai sąžiningus, didžiąją daugumą sąžiningų medikų žeidė, bet dabar išbraukus paskutinę dalį išėjo atvirkščiai – griežčiau reglamentuojama negu visiems kitiems. Ar jūs sutiktumėte, kad būtų išbraukta ir likusi šios straipsnio dalies sąvoka, tada visiems vienodai būtų traktuojamos ir dovanų gavimo sąlygos, ir atsakomybė?
V.ŽIEMELIS. Be abejonės, aš sutikčiau, mano projektas yra pateikimo stadijos, aš priimu visus pasiūlymus. Jūsų pasiūlymas iš tikrųjų priimtinas. Aš jau pasakiau, kad šita dalis yra kaip antikūnas Civilinio kodekso šiame skyriuje. Jis yra tikrai kaip antikūnas ir reikėtų eiti toliau. Reikėtų siūlyti panaikinti net ir 5 dalį, nes yra dvi dalys, kurios visiškai nepritampa šioje vietoje. Visiškai netinka šioje vietoje. Kaip aš minėjau, visa tai gali būti reguliuojama Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme. Kadangi dirbančių valstybės tarnyboje sąvoka apima ir dirbančius viešosiose įstaigose, jeigu aš neklystu, medicinos įstaigos yra viešosios įstaigos, tinka, tačiau apimtų tiktai pareigūnus, o eilinių gydytojų neapimtų, tai būtų skyriaus vadovai, kurie vykdo tam tikras administravimo funkcijas. Bet galima jį taisyti, tobulinti ir eiti šiuo keliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tiesų palaikiau jūsų iniciatyvą, tačiau norėčiau paklausti labai trumpą klausimą. Ar jūs nemanote, kad reikėtų vietoj „bei jų artimųjų giminaičių vis dėlto pagalvoti ir galbūt pataisyti „ir kitų asmenų, susijusių su gydymo paslaugos teikimu?
V.ŽIEMELIS. Taip, bet jeigu būtų pasiūlymas apskritai atsisakyti šio dalies, tai šiandien būtų geriausias variantas. O jeigu taisytume šią dalį, aš sutikčiau, kad jūsų pasiūlymas būtų svarstytinas. Jeigu nesiryžtume atsisakyti šios dalies, tada jūsų pasiūlymas svarstytinas, be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad tokia problema egzistuoja iš tikrųjų. Ar jūs pripažintumėte, kad šio įstatymo pateikimą pagimdė būtent dabar vykstančios medikų akcijos, jeigu jų nebūtų buvę, ko gero, ta mintis nebūtų atėjusi? Ar pripažintumėte faktą, kad vis dėlto visos problemos, susijusios su medikų atlyginimais, akcijomis, su vyraujančia įtampa šioje sistemoje, yra pasekmė neįvykusios sveikatos apsaugos reformos, kurį vyksta daug metų, bet iš esmės ji neatnešė nieko gero, tik daugiau problemų.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Kai aš rengiau šią pataisą, dar nebuvo kalbama apie būsimuosius medikų streikus ir ši pataisa nesusieta su būsimaisiais streikais. O dėl sveikatos apsaugos reformos, gera ar bloga jinai, aš galiu spręsti kaip pacientas, tačiau nesu šios srities specialistas ir nedrįsčiau vertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų nesu teisės specialistas, todėl norėčiau jūsų paklausti. Prašom pasakyti, ar yra koks nors teisės aktas, draudžiantis duoti dovaną, tarkim, architektui, ar teisės norma, draudžianti duoti dovaną inžinieriui, mokytojui, kai, tarkim, mano vaikai ar jūsų vaikai sėkmingai baigia mokslus, įstoja? Ar tokios normos egzistuoja, ar turime tiktai specifinę sritį – gydytojus, kuriems draudžiam? Ir noriu dar antrą, jeigu jūs leisite,nes jau vis tiek yra po 18 val. Ar nevertėtų žengti toliau ir neleisti teikti mažų dovanų? Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ne, jeigu jūs galite sau leisti, tai tada, kai jūs išgydys, aš jums sakiau, jūs galite teikti pagal savo galimybes. Baudžiamajame kodekse yra 225, 227 straipsniai, pagal juos yra numatoma atsakomybė kyšio ėmėjams ir davėjams taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis Vidmantai Žiemeli, ar jums neatrodo, (tiesa, jūs beveik taip ir sakėte), kad ir pacientą, ir gydytoją toks įstatymas, koks jis yra dabar, tikrai žeidžia. Aš neaiškinsiu plačiai. Jūs kalbėjote.
Antra. Didelis kazusas, kazuistinis įstatymas. Kitur niekur nėra, nei Švietimo įstatyme, nei galų gale dėl daugelio kitų profesijų tokių dalykų nežymima. Toliau. Apskritai principas yra vienas, jeigu žmogus išgydytas, jo asmeninis reikalas – jis gali gydytojui, sakykim, ir traktorių padovanoti, ir niekas dėl to neturėtų bausti. Aš siūlau ir noriu sužinoti jūsų nuomonę, ar nebūtų geriausia apskritai 4 poskyrį išmesti visiškai, ir neminėti tų dovanų, nes jeigu išbrauksime tiktai pabaigą, tai liks dar baisiau, nes mes draudžiame imti tas dovanas. Tai ką, traktoriaus aš negaliu dovanoti, jeigu mane gerai išgydė? Galiu. Kam tą dalyką rašyti?
V.ŽIEMELIS. Po gydymo galite, tačiau aš jau pritariau ir gerbiamojo A.Matulo pasiūlymui… Ko gero, aš pritarčiau tokiam pasiūlymui, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Jūs paminėjote, kad lyg ir kitiems nedraudžiama, tačiau šio straipsnio 5 dalis draudžia priimti dovanas valstybės tarnautojams, ne tik politikams. Valstybės tarnautojai yra ir mokytojai, taigi ir jiems draudžiama priimti dovanas. Atvirai pasakius, kartu reikia galvoti ir apie 5 dalies atsisakymą, nes tada vėlgi paliktume mokytojus šioje pavojingoje situacijoje. Mes galime išspręsti šią problemą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme. Tai, mano požiūriu, būtų geriausias variantas.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Ačiū pranešėjui. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną.
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti. Kitas darbotvarkės klausimas yra susijęs su mūsų visų tiesioginiais reikalais ir aš noriu paklausti, ar jūs pajėgūs toliau svarstyti? (Triukšmas salėje) Tuomet šaunu. Sveikinu jūsų apsisprendimą.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-13a – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 10, 11, 13, 32, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo kai kuriais straipsniais bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektas Nr.XP-387. Pranešėjas – A.Monkevičius. Pateikimas. Prašom A.Monkevičių į tribūną. Aš dar kartą atsiprašau, gal iš karto pateikite ir 2-13b klausimą, nes jie tarpusavyje susiję.
A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šį projektą aš pristatau kaip darbo grupės atstovas ir vadovas. Šį projektą parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė 2004 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti. Svarbiausias uždavinys, kurį darbo grupei teko spręsti, buvo Seimo ir Seimo nario veiklos nepertraukiamumo ir laisvo mandato sąvokų reglamentavimas Seimo statute, Seimo narių darbo sąlygų įstatyme bei kituose teisės aktuose.
Darbo grupė, įvertinusi klausimų sudėtingumą ir darbų apimtį, pritarus Seimo valdybai, šį uždavinį padalijo į dvi dalis, arba į du etapus. Pirmiausia nutarta parengti Statuto projektą, kuriame būtų atitinkamai reglamentuota Seimo nario konstitucinė pareiga ir teisė dalyvauti Seimo darbe, darbo sąlygos, poilsis, nuosavybės naudojimo apribojimo kontrolė, o antrajame etape darbo grupė tęsia darbą, rengiamas projektų paketas, kuriuo Seimo nario turto tvarkymas būtų sistemiškai reglamentuojamas ne tik Statute, bet ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje bei Įmonių įstatymuose. Be to, aprėptų platesnį politikų ratą, ne vien tik Seimo narius.
Dar vienas pasiūlymas, dėl kurio darbo grupė apsisprendė darbo pradžioje, buvo inkorporuoti į Statutą aktualias Seimo narių darbo sąlygų įstatymo nuostatas. Jų iš viso yra keturiolika. Todėl kartu yra teikiamas ir kitas projektas, kuriuo Darbo sąlygų įstatymas būtų nebegaliojantis.
Dėl šiandien teikiamo Statuto projekto nuostatų, kuriomis būtų įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, nuomonės darbo grupėje gerokai skyrėsi, kartais net alternatyviai, todėl galutiniai variantai buvo priimami balsuojant. Manau, tai natūralu. Pagrindinis darbo grupės tikslas buvo parengti pradinį, startinį Statuto projektą, kurį pradėjęs svarstyti Seimas galėtų išnagrinėti, įvertinti visus pasiūlymus (jau jų yra registruotų). Tarkime, aš kai kurias nuostatas mačiau kitaip ir įregistravau savo pasiūlymus šiam teikiamam projektui. Ir Seimui, kaip Konstitucinis Teismas ir numatė pagal Konstitucijos suteiktą diskreciją, yra galimybė priimti tokius atskirų nuostatų variantus, kurie Seimui atrodys optimaliausi.
Nežinau, ar man verta, nes tikrai visi pavargę, skaityti tai, kas išdėstyta aiškinamajame rašte, kokie yra Konstitucinio Teismo reikalavimai, tai užimtų nemažai laiko. Visa tai aiškinamajame rašte darbo grupė, atrodo, gana aiškiai išdėstė. Galbūt ir nebūtina man pristatyti tai, kas jums yra pateikta. Galbūt palikime laiko atsakyti į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasirinkimas iš tiesų labai teisingas, nes net 12 Seimo narių nori jūsų klausti. Prašom klausti. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, liaudis sako, kad gerais norais ir kelias į pragarą grįstas. Ar jums neatrodo, kad tokiomis Statuto pataisomis, aš suprantu, kad tai ne jūsų asmeniškai, tai darbo grupės, tai kelių žmonių, kelių garbingų Seimo narių nuomonė, bet vis dėlto, man atrodo, yra prasilenkiama su pagrindine Konstitucijos nuostata, kad Seimo narys (dabar atmeskime pavardes) yra renkamas žmonių, t.y. tautos, ir jis atstovauja tautai. O pagal šitą, man atrodo, yra bandoma sumenkinti tą statusą.
Toks būtų klausimas. Ar jums neatrodo, jeigu mes taip pradėsime taisyti Seimo statutą, tai faktiškai sumenkinsime Seimo nario, kaip jam pagal Konstituciją suteikta, mandato teisę atstovauti tautai? Bus paprastas mažiukas vaikų darželis su savomis auklėtojomis. Vieni kitus kontroliuos ir suvedinės politines sąskaitas. Mano įspūdis toks.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Darbo grupę sudaro 18 narių, posėdžiai buvo atviri ir galėjo dalyvauti tie Seimo nariai, kurie domėjosi ir dalyvavo. Tarkime, kolega A.Salamakinas dažnai dalyvavo posėdžiuose. Iš viso 6 Seimo nariai iš 18. Daug specialistų, daug nuomonių, ir aš turėčiau padėkoti kolegai R.Šukiui, kuris padarė didelę darbo dalį ir tik nuo vasario 18 d. man teko jį pakeisti. Mes turėjome omeny šį klausimą ir skaitydami Konstituciją bei Konstitucinio Teismo nutarimą ir po to vasario 10 d. išvadą. Aš asmeniškai galiu atsakyti, ko aš siekiau: sudaryti kiek galima geresnes galimybes profesionaliam Seimo nariui, politikui, turėti geresnes sąlygas, kad tai atitiktų Konstituciją. Aš sakiau, kad yra mano registruotas pasiūlymas šiam projektui. Tarkime, biuro išlaidos. Ne atostogos, kurios įspraustų labai siaurai pažodžiui suprantant išaiškinimą. Galbūt juridiškai kitos išeities ir nėra, tačiau konsultuodamasis su teisininkais aš matau kitą išeitį, kur būtų galima atostogas traktuoti truputį kitaip, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kurią jūs sakote. Seimo narys turi konstitucinį statusą ir jo atostogos nėra tokios, kaip kiekvieno piliečio. Atostogų metu jis nepraranda savo įgaliojimų, atsakomybės prieš rinkėjus. Jis turėtų turėti galimybę ir sąlygas spręsti bet kokius klausimus. Atostogos neturėtų būti interpretuojamos taip kaip eilinio piliečio. Mano pasiūlyme tai yra įregistruota ir jeigu po pateikimo jis bus priimtas, svarstymo metu galėsime svarstyti taip pat ir gerbiamojo A.Syso pasiūlymus. Aš žinau, kad yra ir daugiau pasiūlymų, kurie leis apsispręsti, kaip geriau organizuoti poilsį, kaip reglamentuoti pareigas ir kaip išsaugoti statusą, savigarbą ir galimybę profesionaliam politikui nebūti įspraustam, bet turėti geresnes galimybes. Aš dar kartą kartoju, darbo grupėje buvo įvairių nuomonių. Balsuojant buvo apsispręsta. Mano nuomone, Seimui tikslinga pradėti svarstyti. Svarstymo metu iš tikrųjų yra galimybė realizuoti šias nuostatas, teikti savas, kai kurias galbūt priimti, išklausyti visus teisininkų argumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą primenu, klausimams 1 minutė, atsakome irgi operatyviau, nes yra 11 žmonių, norinčių klausti. Klausia kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Algirdai, pirmiausia noriu pasakyti, kad 15 metų mes gyvename be šio siūlomo, aš taip pasakysiu, Seimo nario cenzūros įstatymo. Ir aš galėčiau čia užduoti kokių 40 klausimų apie tai, kas yra pateikta, bet aš noriu užduoti vieną. Kaip jūs manote, skaitau, kas yra siūloma: „Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo valdybos, Seimo sueigos, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio dalyvių protokole pasirašytinai. Manau, kad ši traktuotė man atriša rankas ateiti į posėdį, užsiregistruoti ir išeiti. Vadinasi, jeigu jūs reikalaujate balsavimu pusės, gal čia reikia, kad atėjęs į komisiją jis kas 20 minučių pasirašinėtų, kad jisai yra komisijos posėdyje.
A.MONKEVIČIUS. Gerai. Dar kartą kartoju. Darbo grupė sudaryta tam… Iš tikrųjų jūs žinote procedūrą. Pagal Statutą Teisės ir teisėtvarkos komitetas per 3 mėnesius po tokio nutarimo turėtų pateikti Seimui pasiūlymus. Bet turbūt dėl to, kad buvo rinkimai, buvo netolygus darbas, buvo sudaryta ši darbo grupė, kuri pateikė tokius pasiūlymus. Aš negaliu asmeniškai atsakyti už darbo grupės pasiūlymus, jų buvo įvairių, ir dauguma darbo grupės balsuodama palaikė tokį pasiūlymą, kad nebūtų įvairių interpretacijų, kad būtų vienareikšmiškumas gana svarbiu klausimu, štai tokiu būdu aiškiai, tiksliai reglamentuoti, kada Seimo narys dalyvavo, o kada nedalyvavo. Aš sutinku. Ten irgi buvo tokių pat abejonių, tačiau dauguma darbo grupės narių palaikė šį variantą ir jis čia yra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pečeliūnas.
A.MONKEVIČIUS. Galima siūlyti ir kitus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, gerbiamasis Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pamėginsiu trumpinti klausimą.
A.MONKEVIČIUS. Ir dabar galioja ta tvarka.
S.PEČELIŪNAS. Norėčiau, kad dabar mane girdėtumėte, o ne su E.Klumbiu diskutuotumėte. Žinome, Seimo nario darbą reglamentuoja du teisės aktai: Konstitucija ir Seimo statutas. Darbo grupė visais įmanomais būdais bandė įsprausti Seimo narį į Darbo kodeksą – įstatymą, kuris Seimo nariui iš esmės negalioja, nes yra visiškai kiti pagrindai. Apie tai jūs ir pats čia kalbėjote.
Štai šios dienos posėdis. Mes nuo 15 val. iki 18.46 val. sėdime čia be pertraukos. Sveikatos reikalų komitetas tyli, Etikos ir procedūrų komisija tyli, Darbo kodeksas irgi tyli. Aš manyčiau, jums dabar reikėtų paprašyti posėdžio pirmininko daryti jūsų klausimo pateikimo pertrauką iki kito normalaus posėdžio, ir paprašyti posėdžio pirmininko, kad jis laikytųsi sveikatos reikalavimų ir visus varytų iš čia namo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.MONKEVIČIUS. Man lieka tik pritarti tokiam jūsų pasiūlymui. Iš tikrųjų mums Seimas yra vienodą mandatą turinčių Seimo narių tautos atstovybė, todėl turime teisę reglamentuoti savo darbą taip, kaip mums tą diskreciją suteikia Konstitucija. Aš visiškai pritariu, kad dėl darbo sąlygų, ypač sveikatos dalykų, mes turėtume labai rimtai pagalvoti ir tuos dalykus kažkokiu būdu reglamentuoti. Bet aš dar kartą sakau, man regis, tie pasiūlymai nėra gelžbetoninis luitas, tai yra pradinė žaliava, kad mes pradėję darbą tikrai galėtume teikti daug pasiūlymų. Šeši Seimo nariai buvo toje darbo grupėje, mes prašėme prasiūlymų ir iš frakcijų, ir iš kitur. Tuos gautus pasiūlymus sudėjome, aprobavome, dalyvavo specialistų iš įvairių sričių. Nieko gudresnio pateikti šiuo metu negalime. Daug kur reikia politinio apsisprendimo, politinės valios. Aš tikiu, kad svarstydami tą galime padaryti. Jūsų pasiūlymui tikrai pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome klausti. E.Vareikis.
E.VAREIKIS. Labai ačiū. Būtų vienas klausimas, vienas pasiūlymas. Klausimas būtų toks. Ar gali pasakyti darbo grupė (jūs sakėte, kad ten buvo 18 žmonių), ar pastudijavo darbo grupė bent vieną statutą užsienio šalies: Latvijos, Lenkijos, Čekijos? Jeigu taip, pasakykite, ar rado bent viename Statute tokią nuostatą, kad Seimo narys, parlamentaras, atsiskaito klerkui už autobuso talonėlius, už benzino kvitelius? Jeigu taip, kokia tai yra stebuklų šalis? O šiaip aš siūlau baigti klausinėti, ir balsuojame už šį pasiūlymą.
A.MONKEVIČIUS. Labai trumpai atsakysiu. Taip, buvo pateikta Informacijos ir analizės skyriaus medžiaga, iš tikrųjų labai įvairi. Manyčiau, svarstymo metu būtų galima daug dėl šito kalbėti. Aš labai gerbiu kolegos R.Šukio ir kitų teisininkų nuomonę, kurie „atsiskaitomumo sąvoką supranta taip, kaip yra reglamentuota Lietuvoje, kaip tą nusako mūsų Konstitucija ir išaiškinta Konstitucinio Teismo. Beje, daugelyje šalių gana griežtai reglamentuota ir atsiskaitymo formos labai panašios. Iš tikrųjų taip yra. Tą medžiagą galėsime pateikti Seimo nariams, čia jūs gerą mintį pasiūlėte. Jeigu po pateikimo bus pradėta svarstyti, visą medžiagą, kuria rėmėsi darbo grupė, tikrai tikslinga pateikti visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams skirtas laikas baigėsi. (Balsai salėje) Taip, prašome kalbėti dėl pritarimo Statuto projektui po pateikimo. Prašome. Nuomonė už – R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo užduotas klausimas, kur dar yra tokia valstybė, kurioje parlamentarams galioja panašios taisyklės, kokias siūloma nustatyti Seimo statute. Tai aš noriu pasakyti, kad visų pirma tokia valstybė yra Lietuva. Tokį parlamentaro statusą, tokį jo veiklos reglamentavimo būtinumą nurodė Konstitucinis Teismas savo 2004 m. liepos 1 d. nutarime bei šių metų vasario 12 d. išaiškinime šio nutarimo.
Gerbiamieji kolegos, prieš reiškiant emocijas, svarstant šį projektą aš siūlau kiekvienam atidžiai perskaityti nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimą. Ten aiškiai pasakyta tiek dėl atsiskaitomumo, dėl finansinių lėšų, tiek ir dėl posėdžių, tiek komitetų, jau nekalbant apie Seimo plenarinių posėdžių lankomumo privalomumą, taip pat apie tai, kokios yra parlamentaro veiklos sritys, už ką parlamentarui mokama ir kokiais atvejais gali būti nemokamas darbo užmokestis, kas laikytina parlamentaro veikla. Kol galioja Konstitucija, tokia, kokia jinai yra dabar… Konstitucinio Teismo nutarime nurodytos reguliavimo spragos, t.y. įstatymų leidėjams nurodyta pareiga sureguliuoti santykius ir Seimo nario veiklą bei statusą taip, kaip nurodyta nutarime.
Čia pasiūlyti variantai Seimo statute, aišku, yra ne vieninteliai. Galimi ir kitokie. Svarstymo metu, manau, bus svarstomos įvairios pataisos, tačiau šiam projektui šiandien reikia pritarti. Jis, aišku, turi vieną trūkumą, nes ne visai įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą. Ko trūksta šiame projekte? Manau, tai bus galima atlikti ateityje. Jame trūksta parlamentarų veiklos, kiek tai susiję su verslu, akcijų valdymu bei užsiėmimo kita veikla klausimais. Tai bus atskiros Statuto normos, nes tai reikalauja ilgesnio darbo ir bus parengta atskiru projektu. O šiam projektui, kolegos, siūlau pritarti, nes tai kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad, man atrodo, daugelis skaitėme Konstitucinio Teismo nutarimus. Galų gale teisėjai ir darbuotojai yra gyvi žmonės. Teko su jais diskutuoti tais klausimais ir buvo pasakyta, kad neverskite bėdos, jeigu patys nesuprantate, Konstituciniam Teismui. Nieko jie nereikalauja konkrečiai nustatyti, nei atostogų trukmės, nieko nereikalauja dėl turto, tik turi būti apibrėžti bendri dalykai, o čia bendri dalykai apibrėžti taip, kad Seimas bus kontrolierių institucija. Pagrindinė Seimo dalis bus vaikučiai, kurie turės ko nors bijoti, ir bus dar komisija, kuri turės didelį aparatą ir tuos vaikučius kontroliuos. Anekdotas. Jeigu kalbėtume rimtai, tai tokios pataisos turėtų įžeisti kolegas, kad tai yra pateikiama Seimui. Tauta renka Seimo narį arba jo nerenka, suteikia jam konstitucinį statusą, ir baikime mes tuos dalykus eskaluoti. Aš siūlau atmesti ir labai lakoniškai, kaip kažkada siūliau, suformuluoti, kad Seimo narys privalo atlikti visas savo pareigas, o tuo metu, kai tas pareigas atliko ir susitiko su rinkėjais, jeigu yra laisvo laiko, jis gali pailsėti, jeigu nėra, tai ketverius metus visai nesiilsi. Tai nuspręs tik rinkėjai, o ne kokie nors kontrolieriai, kuriuos nežinia kas paskirs ir kas išrinks. O su kuo, tai gyvenimas parodys. Aš siūlau atmesti, nes nematau, ką ten būtų galima patobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuodami apsispręsti, ar pritariame Seimo statuto pakeitimams po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 7, prieš – 46, susilaikė 17. Statuto pakeitimui nepritarta.
Dabar siūlomi du variantai: ar grąžinti darbo grupei tobulinti, ar atmesti. (Balsai salėje) Gerbiamieji! Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už tai, kad būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti Statuto pakeitimo projektas. Tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad būtų atmestas Statuto pakeitimo projektas. Tie, kurie susilaiko, neskaičiuojami. Suprantate? Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje)
Už – 14, prieš – 49. Statuto projektas atmestas. (Plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, 2-13b yra lydimasis, todėl jo taip pat nesvarstysime. Replika po balsavimo – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu pasakyti nuomonę. Mes iš tikrųjų susiduriame su situacija, kai penki Konstitucinio Teismo teisėjai gali primesti valią Seimui. Konstituciniam Teismui niekur nesuteikta teisė pasakyti, ką Seimas turi daryti. Jis tik turi pasakyti, kokie įstatymai prieštarauja Konstitucijai. Mes dabar esame įvaryti į kampą, mes esame situacijos įkaitai ir aš džiaugiuosi, kad Seimas vis dėlto parodė, jog jis yra aukščiau už Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. L.Sabutis – replika po balsavimo.
L.SABUTIS. Aš labai trumpai. Priešingai, aš esu kitos nuomonės. Mes neparodėme, kad tartum prieštaraujam Konstitucinio Teismo išvadoms, nuostatoms, o paprasčiausiai – mes nesugebame jų pritaikyti savo gyvenime. Aš manau, kad turi būti visiškai kita grupė. Gaila, kad Seimo valdyba nusišalino nuo Statuto rengimo. Dvyliktas projekto variantas buvo išdalytas frakcijoms, mes pateikėme darbo grupei dvylikto varianto pataisas, šiandien nė vieno straipsnio pataisos nėra. Išdalytas vienuoliktas variantas. Yra chaosas pačioje rengimo grupėje, todėl negalėjo būti pritarta. Norėčiau, kad būtų viešai pasakyta, kas yra iniciatorius laisvo laiko nuo Seimo darbe ir kas yra iniciatorius kalbėti, kad Ministras Pirmininkas neturi būti komiteto narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau tęsiasi replikos.
R.J.DAGYS. Iš tikrųjų mums anksčiau ar vėliau reikės tuos dalykus sutvarkyti. Manau, kad Seimo valdyba turėtų galvoti apie mechanizmą. Bet iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad mums visiems reikia perskaityti Konstitucinio Teismo sprendimą ir ponui R.Šukiui pirmiausia. Konstitucinio Teismo išaiškinime yra aiškiai pasakyta, kad atsiskaitymo tvarka ir visa kita tvarka turi būti numatyta įstatymu. O tas įstatymas yra Darbo sąlygų įstatymas. Ten negali būti paprasčiausiai parašyta, kad pateikiama ataskaita žodžiu ar raštu. Visiškai nekalbama apie jokius talonus. Tai yra įstatymo numatyta tvarka. Toks yra išaiškinimas ir nereikia jo traktuoti taip, kaip mes suprantame pagal savo buhalterinės apskaitos suvokimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.DUMČIUS. Mielieji, aš noriu priminti jums, kad pastaruoju metu labai populiarūs pasidarė žmogaus teisių pažeidimų nominaciniai įdomūs ir juokingi pasiūlymai. Šiuo atveju norėčiau perskaityti iš to, ką mes ką tik nagrinėjome, tai yra 4 straipsnio 3 dalį, kur yra visiškai nelogiška mąstysena. Jeigu ji būtų toliau mūsų Seime, tai būtų labai blogai. Noriu perskaityti, klausykite, 3 dalis: „Seimo nariui dėl svarbių (pabrėžiu, svarbių) pateisinamų (pabrėžiu) priežasčių visą dieną nedalyvavusiam Seimo, Seimo valdybos bei Seniūnų sueigos, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje tos dienos darbo užmokestis nemokamas. Svarbios priežastys ir nemokamas uždarbis. Klausykite, jeigu mes ir toliau kursime tokius įstatymus, tai kas čia bus?
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi 2–13b klausimas buvo lydimasis įstatymo projektas, tai jis taip pat nesvarstomas, atmestas. Dar R.Šukys nori repliką po balsavimo.
R.ŠUKYS. Aš dėl asmeninių motyvų, kadangi kolega R.Dagys paminėjo mano pavardę ir manęs prašė perskaityti nutarimą. Noriu pasakyti, kad aš jį esu perskaitęs, ir ne vieną kartą. Ten yra aiškiai pasakyta, kad atsiskaitomybės tvarka turi būti nustatyta įstatyme, tai turi būti įstatyme. Tačiau įstatyme pakanka įrašyti, kad tvarką nustato valdyba, o kokie dokumentai laikytini pagrindžiantys išlaidas, susijusias su parlamentaro parlamentine veikla, tai yra Buhalterinės apskaitos įstatyme, tai galioja visiems piliečiams, visiems bet kurios įmonės darbuotojams, kurie naudoja gaunamas lėšas, ar tai būtų biudžetinės, ar įmonės lėšos, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Registruojamės. (Balsai salėje) Įjunkite. Registruojamės.