Tryliktasis
(40) posėdis
2005
m. balandžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame balandžio 12 d., antradienio, plenarinį posėdį. Prašyčiau minutę tylos!
Mielieji kolegos, tomis dienomis, kai pasaulis atsisveikino su Popiežiumi Jonu Pauliumi II, mes neposėdžiavome, nebuvome kartu, ir po šios netekties visi surinkome pirmą kartą. Kiekviename mūsų jis paliko dalelę savęs. Tegu ji mumyse lieka visiems laikams, tegu skatina mus tikėti šviesiais idealiais, tegul beldžiasi ji į mūsų sąžinę prieš žengiant kiekvieną su etika ir morale besikertantį mūsų žingsnį. Tegu ji padeda politikai, kurioje mes gyvename ir kuria mes gyvename, nekonfliktuoti su morale. Kviečiu pagerbti tylos minute Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą. (Tylos minutė) Ačiū.
2005 m. balandžio 12 d. (antradienio) darbotvarkė
Dėl mūsų darbotvarkės, kurią dar turėtume pasitvirtinti, norėtų kalbėti J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau, jeigu galima, į šios dienos darbotvarkę įtraukti įstatymo pataisą Nr.XP-51 dėl „Kauno energoremonto. Kodėl, dabar noriu pasakyti? Ten yra labai paprastas pasiūlymas – kad „Kauno energoremontas, kaip antrinė įmonė, kurios kapitalas valstybinis, liktų AB „Lietuvos energija antrine įmone iki 2010 m., t.y. kol pagal dabartinius susitarimus veiks Ignalinos atominė elektrinė. Vadinasi, po svarstymo buvo atiduoda Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad įvertintų, ar neprieštarauja Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmiausia nepasikvietė iniciatorių, kad jie paaiškintų, o tai pagal Statutą numatoma, toliau, priėjo prie nestatutinės išvados, nes išvada tokia: gali prieštarauti. Komiteto išvada turi būti arba prieštarauja, arba neprieštarauja. Dabar ten aiškinama – teisėti lūkesčiai. Iš kur tie teisėti lūkesčiai? Tegul komitetas paaiškina, kokie ten teisėti lūkesčiai. Čia J.Razma pareiškė, kad Rusija suinteresuota, kad „Kauno energoremontas liktų su valstybiniu Lietuvos kapitalu. Tokios „marazmatikos aš negirdėjau, todėl prašau arba šiandien įtraukti šio įstatymo priėmimą, arba ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad įtraukti klausimą į darbotvarkę pagal mūsų Statuto 94 straipsnį turi teisę Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė arba Seimo narių frakcija. Jeigu jūs kalbėjote frakcijos vardu, tada tokį pasiūlymą galite teikti. P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS. Aš norėjau pasakyti keletą pastabų po Popiežiaus pagerbimo. Raginčiau Seimą gerbti Popiežių stebint jo darbus, vykdant jo darbus, ne tik gražiais žodžiais kalbant apie moralę, bet ir savo veiksmais bei sprendimais.
PIRMININKAS. Ačiū. N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau sužinoti, kodėl iš darbotvarkės išbrauktas įstatymo projektas Nr.XP-268 – Žemės reformos įstatymo 8, 10 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas?
PIRMININKAS. Tai jis išbrauktas.
N.STEIBLIENĖ. Kodėl?
PIRMININKAS. Tai buvo padaryta Kaimo reikalų komiteto prašymu.
N.STEIBLIENĖ. Aš paklausiau pirmininko, jis pasakė, kad nežino, kodėl išbrauktas.
PIRMININKAS. Tokia informacija buvo pristatyta Seniūnų sueigoje.
N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau išsiaiškinti, nes šiaip įtraukiame, išbraukiame. Priežastys man įdomios. Žemės reformos…
PIRMININKAS. Ar pirmininkas galėtų patvirtinti, kad klausimas iš darbotvarkės išbrauktas komiteto siūlymu? (Balsai salėje) Aišku.
N.STEIBLIENĖ. Gal tada grąžiname. Jeigu niekas nieko nežino, gal tegu Seimas balsuoja ir apsisprendžia, nes aš žinau, kad Kaimo reikalų komitetas padarė šio įstatymo projekto priėmimo pertrauką. Seimas šiandien turėtų apsispręsti, nes siūlomos šio įstatymo projekto pataisos prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui, todėl reikia daryti pertrauką.
PIRMININKAS. J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS. Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu siūlau įtraukti įstatymo projektą Nr.XP-325 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos, tai, ką mes svarstėme Seniūnų sueigoje ir palikome apsispręsti plenarinių posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Aš prisimenu. Dėl laisvosios ekonominės zonos. Ačiū. Dabar A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš, reaguodamas į gerbiamojo J.Oleko, Socialdemokratų frakcijos seniūno, siūlymą, norėčiau pasakyti priešingą nuomonę, t.y. Audito komiteto sprendimą. Juo kreiptasi į Vyriausybę, kad svarstant klausimą Seime Vyriausybė įvertintų Kauno laisvosios ekonominės zonos… tai, ką siūlo valdymo bendrovė. Valdymo bendrovė kovo 30 d., po gerbiamojo seniūno J.Oleko minėtos datos, pateikė ofertą, kurioje nurodo tam tikrus įsipareigojimus. Audito komitetas paprašė Vyriausybės ir Ūkio ministerijos įvertinti, ar toje ofertoje valdomos bendrovės įsipareigojimai visiškai atitinka Valstybės kontrolės rekomendacijas, kuriose buvo nurodyta, kad turėtų būti sankcijos už šalių įsipareigojimus, turėtų būti nurodyti Kauno LEZ’o teritorijos panaudojimo etapai ir datos, todėl manau, kad būtų tikslinga prieš valstybei įsipareigojant sulaukti valdymo bendrovės įsipareigojimų ir to, ar tai tenkina mūsų Vyriausybę. Taigi prašyčiau negavus atsakymo šio klausimo nesvarstyti Seime, nes tai susiję klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš dėl Liberaldemokratų frakcijos pasiūlymo, kolegos J.Veselkos, – dėl Kauno energetikos remonto įmonės įstatymo projekto įtraukimo į darbotvarkę. Tik norėjau informuoti Seimą ir Pirmininką, kad komitetas tokią išvadą pateikė, kaip ir visuomet teikia preliminarų vertinimą, dėl susitikimo su Konstitucijos nuostatomis. Projektas komitete buvo įvertintas kaip preliminariai galimai prieštaraujantis Konstitucijos nuostatoms, todėl jo tolesnis svarstymas, vadovaujantis Statutu, yra negalimas. Klausimo tikslingumo komitetas nesvarstė, svarstė tiktai teisinius motyvus. Tai yra visiškai speciali ir specifinė išvada, todėl iniciatorių tikslingumo argumentai komitete nebuvo vertinami ir iniciatoriai nebuvo kviečiami. Grynai teisiniu požiūriu buvo vertinami formalūs atitikties Konstitucijai aspektai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl J.Veselkos pasiūlymo. Mes apsvarstysime valdyboje ir išnagrinėsime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, ir apsispręsime, ar įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę, ar neįtraukti. Dabar dėl jo nebalsuosime.
Dabar dėl Žemės reformos įstatymo 8, 10 straipsnių. Mane informavo, kad komitetas padarė svarstymo pertrauką. Komitetas nepateikė savo išvados, o padarė svarstymo pertrauką. Taip? Tai reikėtų sulaukti komiteto išvados ir tada nagrinėti, todėl šis klausimas iš darbotvarkės išbrauktas, iki komitetas priims sprendimą.
Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos mes turėtume balsuoti, ar įtraukti į darbotvarkę. Girdėjote J.Oleko siūlymą ir A.Skardžiaus, prieštaraujančio šiam siūlymui, teiginius. Gerbiamasis Vidmantai Žiemeli, jeigu galima, netriukšmaukite, baigsime darbotvarkės formavimą, tada galėsime dirbti. Dar B.Vėsaitė. Prašom. B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ. Dėl Kauno LEZ’o dėl balsavimo motyvų norėčiau kalbėti. Gerbiamieji parlamentarai, penktadienį aš lankiausi Klaipėdos LEZ’e. Aš siūlau nevilkinti įstatymo dėl Kauno LEZ’o priėmimo, nes iš tikrųjų kiekviena diena Kauno regiono žmonėms neša nuostolius. Klaipėdos LEZ’as jau nebegali aprūpinti savo įmonių inžinerijos darbuotojais, kiek ten jų prisisteigė. Tai kodėl mes vilkiname šį projektą? Juo labiau kad dabar yra tik svarstymo procedūra, mes galime sėkmingai svarstyti ir per priėmimo procedūrą dar kartą, dešimtą ar vienuoliktą kartą, sulaukti Vyriausybės išvados, kuri iš esmės palaiko Kauno LEZ’o steigimą. Noriu pasakyti, kad į pono A.Skardžiaus argumentus dėl Valstybės kontrolės iškeltų klausimų iš esmės jau yra atsakyta. Frakcijose susitikome ir gavome atsakymus, todėl siūlau įtraukti į darbotvarkę ir nevilkinti šio klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar argumentą – A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Aš manau, kad iš kolegės lūpų buvo išsakyta daug netiesos. Tiesa, galima sakyti, kad lobistai vaikšto po Seimą, ir turbūt Seimas turėtų apsispręsti, ar sekti tokiais pavyzdžiais, kaip kažkada buvo „Lietuvos kuro privatizavimas už vieną litą, ar pareikalauti įsipareigojimų. Vis dėlto turėtume sulaukti kompetentingos Vyriausybės išvados, ar tie ketinimai, išdėstyti ofertoje, yra pakankami, kad būtų užtikrinti įsipareigojimai. Septyneri metai! Nuo 1998 m. laukiame, kada valdymo bendrovė, turėdama 1000 ha, pajudins nors pirštą, įkiš kastuvą į žemę toje vietoje. Valstybė jau investavo 6 mln. litų į tą objektą, padarė infrastruktūrinius išorinius tinklus, bet vis dėlto valdymo bendrovės kastuvas į tą 1000 ha iki šiol nebuvo įbestas. Savaitė, per kurią Audito komitetas (norėčiau patikslinti, kad ne A.Skardžius) vienbalsiai paprašė pateikti Vyriausybės išvadą, manau, ne tas terminas, kad reikėtų į tai apeliuoti ir pasikliauti lobistų vienašališkais argumentais.
PIRMININKAS. Aš kviečiu…
P.GRAŽULIS. Dar vieną repliką.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės?
P.GRAŽULIS. Dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Jeigu jūs kalbėsite ne dėl darbotvarkės, tai tada vėliau.
P.GRAŽULIS. Aš taip pat norėčiau pritarti gerbiamajam A.Skardžiui, kad šio klausimo neverta traukti į darbotvarkę. Ir apskritai Europos Sąjunga pasisako prieš bet kokių LEZ’ų steigimą. Kodėl dabar kažkokia dalis verslininkų turės mokestines lengvatas? Tai mes mokestines lengvatas darykime visai Lietuvai, o ne kažkokioms išskirtinėms kastoms. Aš prieš bet kokius LEZ’us. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. D.Jankauskas. Prašom.
D.JANKAUSKAS. Audito komitete diskutuojant dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos buvo įvairių nuomonių. Dalis komiteto narių mato, kad ir valstybės įsipareigojimai, ir valdymo bendrovės įsipareigojimai buvo nevykdomi. Atidėlioti šį klausimą yra tas pats, kas toliau to klausimo nespręsti. Aš už tai, kad būtų įrašyta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai ir Pirmininke, pirmiausia dėl zonos reikėtų iškelti bylą, bet tai bus sunku. Noriu priminti, jog yra kreiptasi į Europos Komisiją, kad ji atsakytų į daugelį klausimų. Todėl skubinti tos zonos žemių išpirkimo esant įvairiems niuansams nėra ko, palaukime, kol išaiškės, kaip tai dera su Europos Sąjungos aktais, koks bus Europos Komisijos požiūris į tą zoną. Nėra ko skubėti.
PIRMININKAS. Atrodo, visi kalbėjo. Vienintelis būdas išspręsti šį klausimą yra balsavimas dėl šio klausimo įrašymo į darbotvarkę. Seniūnų sueigoje nebuvo surinktas pakankamas balsų skaičius, kad šis klausimas būtų įrašytas į darbotvarkę, todėl tik Seimas gali galutinai atsakyti, ar nagrinėsime šiandien, ar ne Kauno LEZ’o klausimą. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti. Balsuosime už tai, ar įtraukiame šį klausimą į darbotvarkę. Kas už tai, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos projektas būtų nagrinėjamas šiandien, prašom balsuoti.
Už – 48, prieš – 49, susilaikė 11. Darbotvarkėje klausimo nėra.
Klausiu, ar galime bendru sutarimu patvirtinti jums pateiktą darbotvarkę, kuriai pritarė Seniūnų sueiga? Prieštaravimų nėra. Darbotvarkė priimta. Klausimas į darbotvarkę nebuvo įrašytas.
Pradedame svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-225. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J.Pinskus. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi B.Bradauskas – Biudžeto ir finansų komitetas.
J.PINSKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Papildomi buvo Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies, Kaimo reikalų komiteto išvadoms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė irgi iš dalies. Apsvarstęs ir išnagrinėjęs papildomų komitetų bei Seimo Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas (9 – už, 2 susilaikė, prieš nebuvo) pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė papildyti projektą 2 straipsniu ir nustatyti projekto įsigaliojimo datą 2005 m. liepos 1 d., nes šiuo metu valstybės biudžete nėra numatyta projektui įgyvendinti reikalingų lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu B.Bradauską paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Ruošiasi J.Jagminas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir atkreipė įstatymo rengėjų dėmesį, kad aiškinamajame rašte nevisiškai išdėstyti motyvai dėl to, kad nereikia papildomo finansavimo. Kadangi bus steigiami du registrai – žemės ūkio mašinų ir kito transporto, tai neaišku, ar nereikės lėšų antrajam registrui įsteigti. Aiškinamajame rašte įstatymo rengėjai apie tai nekalba. Biudžeto ir finansų komitetas įvertino situaciją, tai, kad kaimo žmonių nereikėtų gainioti į technikos centrus, pritaria šio įstatymo projektui ir siūlo atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką J.Jagminą.
J.JAGMINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį klausimą, pritarė bendru sutarimu ir mano, kad toks registras labai palengvintų žemdirbiams, kurie turi techniką, registracijos reikalus. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Papildymų dėl šio projekto negauta. Yra norinčių kalbėti? Dėl motyvų? Jūs norite kalbėti dėl motyvų? Dėl motyvų kalbės J.Veselka – prieš. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žinoma, Gedimino 11 ar čia priimti tokį įstatymą lengva. Bet aš jums pateiksiu paprastus pavyzdžius, kaip yra kaime. Kai griuvo kolūkiai, tarybiniai ūkiai, žmonės gavo įvairias pasenusias priekabas, puspriekabes, jas remontavo, susiremontavo, jokių dokumentų, iš kur jie jas įsigijo, jie neturi. O norint įregistruoti, neužteks tik nueiti ir pasakyti: štai mano kieme stovi dvi ar viena puspriekabė ar priekaba, prašau registruoti. Reikės dokumentų, o iš kur imti tuos dokumentus? Kur juos surasti? Reikės bėgioti po archyvus, įrodinėti. Jeigu europietiškai viskas turi būti įregistruota, išdėstyta, viskas aišku, pažiūrėkime į realią situaciją. Tada reikia aiškiai įteisinti nuostatą, kad kiekvienas ūkininkas ar žemės ūkio bendruomenė turi teisę be jokių dokumentų įregistruoti tai, ką jie turi. Ir būtų gerai, kad nereikėtų mokėti pinigų. Pinigų biudžetas nenumato, o registro veltui niekas netvarkys. Taigi greičiausiai bus įteisinta, kad kiekvienas ūkininkas privalės sumokėti 150 Lt, kad įregistruotų savo sukriošusią priekabą. Reikia, kad teisės aktas būtų parengtas praktiniam naudojimui iki galo, kad būtų supaprastinta tvarka, ir kiekvienas norintis galėtų be papildomo lakstymo įregistruoti savo priekabas ir puspriekabes. Tokiam neparengtam teisės aktui aš negaliu pritarti ir siūlau tiems, kurie žino realų ūkininko gyvenimą ne iš pasakėlių ir lankstinukų, nepritarti, nes klausimas neparengtas.
PIRMININKAS. R.Ačas. Nuomonė už. Prašau.
R.AČAS. Nelabai norėčiau pritarti savo kolegos…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamieji kolegos, prašau salėje tylos. Negirdėti, ką kalba jūsų kolegos. Prašau. R.Ačas.
R.AČAS. Nelabai norėčiau pritarti savo kolegos mintims, nes atėjo pats laikas šitoje srityje padaryti tvarką. Kitas dalykas, koks tas registras turi būti – ar kurti atskirą, ar prijungti prie to, kur registruojami automobiliai ir visa kita. Aš manau, kad už šitą projektą, nors jis ir su trūkumais, reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones. Balsuosime, ar pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašau pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Balsuojame.
Už – 68, prieš – 6, susilaikė 27. Projektui pritarta po svarstymo.
Pradedame darbotvarkės 2a klausimą… J.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Replika po balsavimo. Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į susidariusią ydingą praktiką, kai aiškinamajame rašte įstatymo teikėjai ir iniciatoriai nurodo, kad projektui, tai yra įstatymo įgyvendinimui, lėšų nereikės, o svarstymo metu paaiškėja, kad lėšų reikės, 850 tūkst. ar kelių milijonų, nesvarbu, kiek ir pagal Teisės aktų ir įstatymų rengimo tvarkos įstatymą iš viso negalima teikti tokio projekto. Todėl aš norėčiau, kad būtų ir Vyriausybei perduota, priimta tokia protokolinė pastaba įspėti Vyriausybę ir visus Seimo narius, kurie turi įstatymų iniciatyvos teisę, kad tokių projektų ateityje nebūtų.
PIRMININKAS. Galime priimti protokolinį sprendimą, kad Vyriausybė pasakytų savo nuomonę dėl šito projekto, ar reikia pinigų, ar jų yra biudžete, ar ne. Nes iš tikrųjų, jeigu priimsime įstatymą ir po to jis neveiks, tai mes patys kompromituosime save. (Balsai salėje) Prašau. L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo yra pritarta, bet matote, kiek susilaikė ir prieš. Ten yra viena iš sąlygų, jog tai turi daryti savivaldybės, tačiau jokio norminio akto nepateikta, kokiu būdu tai bus daroma. Manau, kad iki priėmimo dėl klausimų ir dėl lėšų bei registracijos tvarkos Seimui turėtų būti pateikta išsami informacija.
PIRMININKAS. Prašau, prie mikrofono – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J.Jagminas.
J.JAGMINAS. Gerbiamieji, aš norėčiau paaiškinti. Iš tikrųjų reikia suprasti, kad tai daroma dėl kaimo žmonių. Pristatydamas klausimą Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis komitete labai gerai išaiškino, kaip tas darbas bus atliekamas. Jis bus atliekamas rajonų žemės ūkio skyriuose. Aš nemanau, kad reikėtų šitą klausimą toliau vilkinti, jis tikrai yra aiškus ir paprastas, ir dėl jo neverta taip ilgai diskutuoti.
PIRMININKAS. Mes nevilkiname, tiesiog reikia gauti papildomą informaciją prieš balsuojant ir prieš priimant šitą įstatymą. Ar pritartume, kad dar gautume Vyriausybės nuomonę iki priėmimo, ar reikės papildomų lėšų, ar ne? Nėra prieštaraujančių. Tada priėmėme tokį protokolinį sprendimą.
Darbotvarkės 2a klausimas – Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių ir I priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-181. Svarstymas. Pranešėjas – V.Draugelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau. Ruošiasi B.Bradauskas.
V.S.DRAUGELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui pagrindiniu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi komitetai buvo Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo ir Žmogaus teisių komitetai. Taip pat gavome dokumentus iš Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos. Komitetas apsvarstė papildomų komitetų bei valstybės institucijų pastabas, ir kai kurioms pritarė. Komitetas patobulino įstatymo projektą atsižvelgdamas į pastabas ir pritarė komiteto patobulintam variantui: už – 10, susilaikė 1, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu B.Bradauską. Ruošiasi R.Visockytė.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šio įstatymo projektą, pareiškia, kad pritaria pirmajai daliai panaikinti materialines siuntas kaliniams, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas siūlo dar kartą svarstyti iki 0,3 MGL pašalpų suteikimą. Ir štai kodėl. Nelabai aišku, kiek tų lėšų reikės, vieni sako, 2, 3, o gal 4 mln. litų. Tai nėra labai mažai, juo labiau kad Kalėjimų departamentas, kai pas mus vyko svarstymas ir aš paklausiau, o kiekgi kalinių dabar iš viso nieko negauna, pasirodo, kad per 20–30% nuteistųjų dabar nieko negauna, jokių perlaidų, jokių materialinių siuntų. Ir išsiverčia, viskas gerai. O dabar mes norime įteisinti kažkokias pašalpas. Tai tikrai morališkai niekaip nesiderina, nes mūsų mokyklose neaprūpinti vaikai, mes neduodame nemokamų priešpiečių ir panašiai, o dabar čia su kažkokiomis pašalpomis iššokame. Nežinau, galbūt kas nors ir pritars šiems reikalams, bet Biudžeto ir finansų komitetas siūlo dar kartą Vyriausybėje svarstyti šį klausimą dėl 0,3 MGL pašalpų skyrimo. Manau, būtų galima dar kartą paklausti Vyriausybės nuomonės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Norėčiau jūsų paklausti. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į jūsų siūlymus ir dėl 0,3 MGL pašalpos, pritarė. Ar jus tenkina patobulintas projektas, ar ne?
B.BRADAUSKAS. O ką jie sako? Aš neskaičiau.
PIRMININKAS. Jie pritarė jūsų svarstytai nuostatai dėl 0,3 MGL pašalpos, jai iš dalies pritarta, nes tai iš dalies kompensuos panaikintą teisę gauti maisto siuntinius. Taip jie pasakė.
B.BRADAUSKAS. Ar jie už tą (…), ar ne?
PIRMININKAS. Pritarė.
B.BRADAUSKAS. Jeigu už 0,3 MGL, tai Biudžeto ir finansų komitetas vis tiek nepritaria, nes mes išsakėme savo nuomonę, kad tai bus papildomos biudžeto išlaidos. Apie 3–4 mln. litų. Tai nėra maža suma.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Visockytę. Ruošiasi Z.Žvikienė.
R.VISOCKYTĖ. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šį projektą svarstė. Gavo pasiūlymų iš Seimo Teisės departamento. Šiam projektui komitetas balsuodamas pritarė: 9 balsavo už, 1 susilaikė. Buvo gautas Seimo narės ponios Z.Žvikienės siūlymas (panašus į kolegos B.Bradausko) nemokėti 0,3 MGL dydžio pašalpos, bet Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiam siūlymui nepritarė. Kodėl? Ne visiems tokia pašalpa bus mokama, o kriterijus, kam ji bus mokama, nustatys Kalėjimų departamento direktorius.
Komitetas iš esmės pritarė projektui ir siūlo, kad projekto 20 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „areštinės ir pataisos įstaigos direktorius būtų įrašyti žodžiai „Kalėjimų departamento direktorius.
Antras siūlymas, kad keičiamo įstatymo 173 straipsnio 5 dalyje po žodžio „nepilnamečiams būtų įrašyta „ir neįgaliesiems.
22 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalios nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose dienos, išskyrus nuostatas dėl siuntinių perdavimo ir lėšų skyrimo, kurios įsigalios nuo 2006 metų sausio 1 dienos.
Prašau kolegų Seime pritarti šiam projektui, nes tai panaikintų dar vieną būdą narkotikams patekti į kalėjimus.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymams pagrindinis komitetas pritaria.
R.VISOCKYTĖ. Aš pasakiau, ką mūsų komitetas…
PIRMININKAS. Taip, bet jūs dabar patobulintam projektui jau neturite priekaištų? Ačiū. Tai dabar kviečiu Z.Žvikienę, Žmogaus teisių komiteto pirmininkę.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių ir I priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Bendru sutarimu komitetas iš esmės pritarė pateiktam projektui ir buvo pateikęs siūlymą pagrindiniam komitetui 0,3 MGL dydžio pašalpą pakeisti į kitokias materialinio ir buitinio aprūpinimo formas arba pašalpos mokėjimą pinigine išraiška pakeisti į paramą natūra.
Aš mačiau, kad pagrindinis komitetas iš tiesų apsvarstė šį pasiūlymą ir iš dalies pritarė Žmogaus teisių komitetui. Nors vis dėlto paliko 0,3, bet komitetas iš dalies šiam pritartam pasiūlymui šiuo metu pritarė ir (…).
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų komitetai turėjo pastabų, bet pagrindinis komitetas į daugelį pastabų atsižvelgė, priėmė jas ir projektą patobulino. Dabar mums reikėtų diskutuoti, bet nematau norinčių diskutuoti, todėl tik dėl balsavimo motyvų kalbės R.Šukys. Nuomonė už. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų projektui reikėtų pritarti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiame projekte kalbama ne tik apie 0,3 MGL pašalpas, kuriomis bus kompensuojami negaunami siuntiniai arba sudaroma galimybė įsigyti pagrindines asmens higienos priemones. Kalbama ir apie kitus dalykus, kuriuos reikėtų nedelsiant spręsti, jie šiandien yra išaiškėję po naujojo Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo. Tai yra ir tam tikrų terminų, kuriems asmenys yra perkeliami į drausmės grupes įkalinimo įstaigose, nustatymas.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad sprendžiant šį klausimą, t.y. pakeičiant siuntinius piniginėmis išmokomis, jeigu kalbama, kaip kolega B.Bradauskas kalbėjo, apie papildomų biudžeto lėšų pareikalavimą, kaip paaiškino Teisingumo ministerijos atstovai, viceministras, kiti Kalėjimų departamento atsakingi pareigūnai, dalyvavę komiteto posėdyje, norint kontroliuoti toliau, tinkamai kontroliuoti maisto kokybę, kurios neįmanoma sukontroliuoti iš esmės, ji neatitinka keliamų reikalavimų ir standartų, neleistinų medžiagų, t.y. narkotinių medžiagų, patekimo į pataisos darbų ir įkalinimo įstaigas… Lėšų kur kas daugiau prireiks naujiems etatams įsteigti, aparatūrai, įrengimams įsigyti negu skirti toms išmokoms išmokėti (jas šiuo atveju reikėtų vadinti ne pašalpomis, o išmokomis) tam, kad asmenys galėtų įsigyti būtiniausius higienos reikmenis ir tam tikrus maisto produktus įkalinimo įstaigų parduotuvėse.
Todėl siūlyčiau pritarti šiam pateiktam projektui. Juo labiau kad tai nėra naujovė. Remiamasi Europos Sąjungos šalių valstybių praktika. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka. Nuomonė prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sunku pasakyti, kiek kalinių vartoja narkotikus, bet, manau, tikrai ne daugiau kaip 10–15%. O prižiūrėtojai iš tų 15% turbūt 10% patys už pinigus įneša šiems kaliniams. Ir tada sprendimas: jeigu kaltas vienas, kad gavo narkotikų, 200 taip pat neturi teisės gauti lašinių iš kaimo, nes vieno nesugavo, o gal pats prižiūrėtojas įnešė. Todėl, manau, nežinau, kiek ta aparatūra… bet gerai pakontroliavus ir privertus dirbti visus prižiūrėtojus kaip reikia nereiktų šių didelių išlaidų. Vis dėlto atimti teisę, kad žmogus gautų maisto produktus, aš manau, yra nelogiška. Tuo labiau kad daug žmonių sėda į kalėjimus ir dėl menkų nusikaltimų, jų vienintelė parama iš šeimos yra gauti siuntinį maisto produktais. Jie jokiais narkotikais neužsiima, jokiomis kitokiomis psichotropinėmis priemonėmis, bet iš jų atimama ši teisė. Tai viena.
Antra. Staiga valstybės biudžete atsiranda 4 ar 3, o gal visi 6 mln. litų. Paverskite tuos papildomus milijonus narkotikų doze ir pamatysite, kad ne dešra kalta, kad narkotikus vartoja, o bus tie milijonai, kurie papildomai bus išmokami kaliniams narkotikų dozėms. Manau, į kitas pataisas vienaip ar kitaip galima žiūrėti arba jas priimti, bet šiai pataisai, kuria skatinamas narkotikų vartojimas kalėjimuose per papildomus kelis milijonus, aš nenoriu pritarti ir siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Vieną nuomonę už, vieną prieš išklausėme. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui? Prašau.
Už – 61, prieš – 5, susilaikė 27, projektui pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 2 b klausimas – Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių ir I priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-182. Pranešėjas – V.S.Draugelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi B.Bradauskas.
V.S.DRAUGELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu alternatyvių projektų negauta. Projektas iš esmės atitinka Konstituciją. Siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B.Bradauską. Ruošiasi R.Visockytė.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir priėmė analogišką sprendimą, kokį aš išdėsčiau, todėl daugiau neturiu ką pasakyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Visockytę. Ruošiasi Z.Žvikienė.
R.VISOCKYTĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas projektui Nr.XP-182 pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1. Iš esmės pritarė, bet su pasiūlymu, kad 4 straipsnyje būtų nustatyta, jog įstatymas įsigalioja nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Z.Žvikienė, Žmogaus teisių komiteto pirmininkė.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Bausmių vykdymo kodekso pataisas. Bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbėti niekas nenori. Pasiruoškime, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių ir I priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui po svarstymo?
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Darbo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-144. Svarstymas. Pranešėjas – P.Baguška, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi J.Čekuolis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas. Prašau.
P.BAGUŠKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, siekiant suderinti su Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktais ir atsižvelgiant į naujos socialinio draudimo pažymėjimo formos lemiamas aplinkybes įstatymo projekte yra keičiamos tos įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja socialinio draudimo pažymėjimo pildymo tvarką, nes pačiame naujos formos socialinio draudimo pažymėjime nebus įrašomi duomenys apie apdraustojo pajamas bei sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pagal tarptautines konvencijas ir Europos Sąjungos direktyvas mūsų socialinio draudimo pažymėjimas tampa negalimas, nes pažeidžiamas Asmens duomenų įstatymas. Naujos formos pažymėjime –kortelėje būtų nurodyta, kas išdavė dokumentą, asmens kodas ir socialinio draudimo numeris. Tai būtų įrodymas, kad apdraustasis yra apdraustųjų duomenų bazėje, t.y. „Sodroje, o patys duomenys apie draudiminius laikotarpius įstaigoms būtų pateikiami elektroniniu būdu. Siūloma nuo 2005 m. atsisakyti senų pažymėjimų ir pereiti prie naujos formos socialinio draudimo kortelės. Įstatymo pakeitimo projektui pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Šiam jūsų pasiūlymui pagrindinis komitetas nepritarė, taip? (Balsai salėje) Pritarė. Aišku.
Kviečiu J.Čekuolį. Ruošiasi A.Matulas.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas įdėmiai svarstė dabar nagrinėjamą įstatymo projektą, iš principo jam pritarė. Taip pat komitetas pritarė ir Teisės departamento pataisoms. Tačiau mes savo išvadose atkreipėme pagrindinio komiteto dėmesį į Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kur buvo mūsų komiteto siūlymas, kad privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai būtų išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, vykstantiems į užsienį, o ne plačiai, kaip buvo siūloma pradiniame iniciatorių pateiktame projekte. Pagrindinis komitetas pakoregavo šį mūsų siūlymą ir iš principo su jų pateikta korekcija galima sutikti. Mūsų komitetas bendru sutarimu pritaria. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas sutinka, taip? Ačiū. A.Matulas paskelbs Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Ruošiasi Z.Žvikienė.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 7 straipsnio pataisas. Iš esmės vienbalsiai pritarta. Mes siūlėme pritarti Teisės departamento pastaboms, į tai yra atsižvelgta. Taip pat siūlėme 7 straipsnio 2 dalies naują redakciją, į kurią yra atsižvelgta iš dalies. Dabartiniame tekste yra siūloma, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka gali būti išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai. Mūsų komitetas mano, kad žodžius „gali būti reikėtų išbraukti, nes Vyriausybė nustatys tam tikrus atvejus, o žodžiai „gali būti yra pertekliniai ir reikštų, kad netgi ir tais nustatytais atvejais gali būti arba galima traktuoti, kad kartais ir gali nebūti išduodami pažymėjimai. Todėl komitetas mano, kad šitie žodžiai turėtų būti išbraukti, ir komitetas prašo, kad būtų balsuojama už tą pataisą.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė jūsų siūlymui?
A.MATULAS. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Bet mes manome, kad tie žodžiai „gali būti turėtų būti išbraukti, ir manome, kad Seimas dėl to turėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, paprašyčiau pagrindinį komitetą pasiruošti pakomentuoti šį siūlymą. Dabar kviečiu Z.Žvikienę, Žmogaus teisių komiteto pirmininkę.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė Darbo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip girdėjote, Sveikatos reikalų komiteto atstovas A.Matulas paprašė Seimo balsuoti dėl jų pasiūlymo, kuriam iš dalies pritarė pagrindinis komitetas. Aš noriu pakviesti pagrindinio komiteto atstovą P.Bagušką, kad jis pakomentuotų (gal čia į tribūną ateikite), kodėl pritarė iš dalies ir kaip Seimo nariams reikėtų apsispręsti dėl šio siūlymo? Prašau. Sveikatos reikalų komiteto siūlymui jūs pritarėte tik iš dalies, o jie siūlo dėl jo balsuoti. Kokios būtų jūsų rekomendacijos ir motyvai?
P.BAGUŠKA. Sveikatos reikalų komiteto patobulintame projekte yra vartojama formuluotė „Valstybės nustatytais atvejais ir tvarka gali būti išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.
PIRMININKAS. Jie siūlo išbraukti žodį „gali?
P.BAGUŠKA. Laiko pertekliniu.
PIRMININKAS. O jūs manote, kad jis turi likti?
P.BAGUŠKA. Taip.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad jis turi likti. Tai mes dėl jo ir balsuosime. Girdėjote šio ginčo esmę – dėl žodžių „gali būti. Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas turi būti balsuojamas. Pasiruoškite. Balsuosime, ar pritarti Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Taip, siūlo išbraukti žodžius „gali būti.
Už – 48, prieš – 9, susilaikė 32. Pritarta.
Dėl motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. J.Veselka – prieš. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto man labai keista, kad Lietuva žmogaus teises supranta taip, kad svarbiausia įvairius aferistus, sukčius padaryti automatiškai švarius, kad darbdavys nežinotų, kas tai per žmogus. Aš niekaip nesuprantu tų, kurie slepia savo biografiją. Pavyzdžiui, gaspadorius priima į darbą ir jis iškart mato, kur žmogus dirbo, kaip buvo baustas ir ar juo galima pasitikėti. Dabar atneš kortelę, pasižiūri į tuščią kortelę ir galvoji, ką su juo daryti. Žmogus juk neateis ir nepasakys, kad dešimt kartų klastojo buhalteriją, penkiolika kartų pasisavino pinigus. Reikės eiti į „Sodrą ir klausti, kaip ten yra. Aišku, „Sodra pareikalaus pinigų, sumokėti 10 litų už informaciją. Gerbiamieji, kada Lietuvoje bus pagarba sąžiningam, padoriam, darbščiam žmogui, kada visa teisėsauga bus nukreipta į jį, o ne padėti visokiems aferistams? Aš negaliu balsuoti už šią nuostatą, kad valstybė iš karto paslepia visus tavo nusikaltimus, tampi švarutėlis ir gali toliau juos daryti. Europoje yra kitaip, ten visai kitokia kultūra susiformavusi.
PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Galiu nuliūdinti poną J.Veselką, kad „Sodra tokių duomenų jums neduos, nes individualiai tokių pažymų niekas neišduoda, išduoda tik tam tikriems subjektams pagal įstatymą, bet galiu kartu jį ir pradžiuginti, kad mes einam į Europos Sąjungą, tai ne bausmių sąrašą atsineša žmonės, o rekomendacijų iš ten, kur dirbo. Jeigu jis žada pradėti savo verslą, tai galės prašyti tų žmonių rekomendacijų, o ne bausmių sąrašo, taip jis išspręs problemas. Manau, kad šiam įstatymui reikia pritarti.
PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti.
Už – 77, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Išnagrinėjome tris klausimus. Pagal darbotvarkę yra numatytas Respublikos Prezidento metinis pranešimas. Kaip ir nurodyta darbotvarkėje, nustatytu laiku išklausysime šį pranešimą.
R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Konstitucijos 84 straipsnį Lietuvos Respublikos Prezidentas Seime skaito metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Šį pranešimą taip pat klausys Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės nariai ir kiti garbingi šio posėdžio svečiai. Kviečiu Prezidentą perskaityti metinį pranešimą.
Respublikos Prezidento metinis pranešimas
V.ADAMKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seime, pilietės ir piliečiai! Šiemet šioje salėje minėjome 15-ąsias nepriklausomybės metines. Minėjome kaip Vakarų bendruomenės, Europos Sąjungos ir NATO, nariai. Taigi vienas svarbus nacionalinės raidos etapas sėkmingai įveiktas. Mus lydėjo sėkmė, nes sugebėjome susitarti dėl strateginių užsienio politikos siekių. Laimėta daug, o kas toliau? Regis, įveikę vieną raidos etapą sutrikome, žvalgomės naujų orientyrų ir kol kas nesugebame dėl jų susitarti. Kaip savo ateitį projektuosime toliau, į kokius iššūkius šiandien privalome sutelkti dėmesį, kokius tolesnės raidos tikslus turėtume išsikelti? Tai atviro piliečių ir politikų dialogo reikalaujantys klausimai. Pamėginsiu juos glaustai aptarti.
Manau, kad šiandien mes, lietuviai, esame trijų didelių iššūkių akivaizdoje. Pirmasis mums tenkantis iššūkis – tai politinis susvetimėjimas, pilietinės ir politinės brandos stoka. Antrasis – kliūtys sparčiai ekonominei plėtrai ir iš to kylanti socialinio teisingumo bei solidarumo stoka. Trečiasis iššūkis – tautos nykimas, lydimas nesuvaldomų demografinių ir emigracijos procesų.
Viena didžiausių dabarties problemų laikyčiau politinį Lietuvos žmonių susvetimėjimą. Lietuvos Konstitucijoje kalbama apie Lietuvos tautą, politinę lygiateisių piliečių bendriją. Bet ar per penkiolika metų tokia bendrija tapome, ar Lietuvos piliečiai tapo atsakingais savo valstybės šeimininkais? Pilietinė visuomenė Lietuvoje kuriasi itin sunkiai ir lėtai. Daug žmonių yra nusivylę viešąja erdve, nusivylę politika. Regis, šiandien galime pagrįstai kalbėti apie aštrėjančią politinio pasitikėjimo krizę. Akivaizdus šios krizės požymis yra dažnėjantys politikų pareiškimai, kad jie neketina užsiimti politika. Mūsų viešojoje erdvėje jaučiamas bendrų vertybių, bendrų idėjų stygius. Pamatinės demokratinės vertybės nėra pakankamai branginamos. Dauguma žmonių apskritai nesieja demokratijos su gyvenimo gerove. Tiek visuomenėje, tiek politikoje vis labiau įsigali vartojimo logika, neigianti pilietines vertybes. Mums vis dar trūksta supratimo, kad ir pozicija, ir opozicija, ir skirtingos visuomenės grupės – esame bendra Lietuvos komanda, kurianti ir įgyvendinanti bendrą Lietuvos projektą.
Ne mažiau rimtas dabarties iššūkis – netolygi ekonominė ir socialinė Lietuvos plėtra, technologinis ir kultūrinis šalies bei atskirų regionų atsilikimas. Socialinio teisingumo ir solidarumo stoka greitai virsta socialinės įtampos židiniais, skurdo ir nevilties, pykčio ir abejingumo salomis.
Ar, pasidavę fatalizmui ir nesiimdami valingų politinių sprendimų, neartėjame prie oligarchinio valdymo, prie modelio šalies su įtakinga oligarchų grupe ir didele, tačiau lengvai manipuliuojama skurdo klase?
Šie du iššūkiai glaudžiai susiję su trečiuoju – Lietuvos tautos nykimu. Netolygi raida, ūkinis, socialinis atskirų regionų atsilikimas ir nusivylimas viešuoju gyvenimu, stiprėjantis netikėjimas, kad įmanoma sėkmingai gyventi Lietuvoje, prasmingai dalyvauti kuriant savo tėvynę, tiesiogiai daro įtaką demografiniams ir emigracijos procesams. Užtenka pervažiuoti Žemaitiją ar Aukštaitiją, kad įsitikintum: Lietuvą ištiko miestelių tuštėjimo metas. Nemaža dalis žmonių ima abejoti ateitimi savo krašte, savo ir vaikų gyvenimo nebesieja su Lietuva. Gabūs jauni žmonės emigruoja, valstybė praranda daug darbo rankų, daug jaunų protų. Prie emigracijos pridėję demografines tendencijas pamatysime, jog Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Demografijos prognozės mus įspėja, kad vos po kelių dešimtmečių Lietuvos gyventojų bus kur kas mažiau negu 3 milijonai.
Manau, kad iš šių trijų iššūkių kyla ir trys strateginiai Lietuvos tikslai: sukurti savarankišką piliečių visuomenę, politinę tautą; įveikti krašto ir jo regionų ekonominį, socialinį, technologinį atsilikimą ir kartu padėti pagrindus didesniam socialiniam teisingumui; atkurti piliečių pasitikėjimą savimi, savo tauta, savo valstybe, užtikrinti gyvybingą tautos ateitį.
Kad būtų padėti tvirti pamatai pilietinei visuomenei, savarankiškai politinei tautai, būtinos permainos: turime iš esmės keisti žmonių ir valstybės, piliečių ir valdžios santykius.
Piliečių visuomenė, politinė žmonių sąjunga neįmanoma be klasikinės politikos sampratos, be supratimo, jog politika yra garbingas ir atsakingas bendrų reikalų tvarkymas, kuriame privalo dalyvauti visi save gerbiantys piliečiai. Tik bendrais politiniais sprendimais mes galime pasipriešinti fatalizmui ir valingai kurti savo ateitį. Šiandien į politiką turime susigrąžinti vertybes, idėjas ir principus, kurie telktų mus tiek į bendraminčių bendrijas, tiek ir į vieną Lietuvos tautą. Tik tokiu keliu eidami pajėgsime įveikti pasitikėjimo krizę ir politinį žmonių susvetimėjimą.
Kad piliečiai imtų pasitikėti valstybe, pirmiausia privalo keistis pati valstybės tarnyba, valstybinės Lietuvos institucijos. Jų darbui būtinas viešumas, skaidrumas, atvirumas. Gaila, bet 15 metų nepavyko pasiekti, kad valstybės tarnautojai ištikimai tarnautų piliečiams ir valstybei, nuosekliai gintų piliečių ir valstybės interesus. Kaip galėjo nutikti, kad mūsų, Europos Sąjungos ir NATO šalies, vidaus reikalų pareigūnus ėmė rengti neformalūs Rytų valstybių universitetai? Kodėl krašto visuomenės ir tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlę antisemitiniai išpuoliai mūsų teisėsaugos netikėtai įvertinami kaip „humoras ir „ironija? Šie ir kiti faktai kalba apie rimtas lojalumo problemas ir kelia abejonių dėl mūsų institucijų gebėjimo ginti civilizuoto gyvenimo principus bei nacionalinius interesus.
Lietuvos valstybės tarnyba tampa pažeidžiama ir dėl korupcijos. Nemažėjanti šešėlinė ekonomika ir kontrabanda taip pat liudija ne ką kita, o mūsų valstybinės sistemos silpnumą. Piliečiams nesuvokiama, kodėl šie klausimai vis neatsiranda Vyriausybės ir Seimo darbotvarkėje.
Per nepriklausomybės metus kova su korupcija kol kas nėra efektyvi. Valdžios pastangomis šioje srityje yra nusivylę ir piliečiai. Kaip rodo neseni visuomenės nuomonės tyrimai, net 81% Lietuvos gyventojų mano, kad dauguma arba beveik visi valstybės tarnautojai yra korumpuoti. Taigi būtina rimtai kovoti su korupcija. Tai leistų ne tik valdžiai bent iš dalies atgauti žmonių pasitikėjimą, bet ir iš esmės keistų visą ūkio bei visuomenės mikroklimatą, suteiktų jam tvirtybės dabarties iššūkių sąlygomis. Juk korupcija – ne tik teisėsaugos, bet ir rimta nacionalinio saugumo problema. Todėl šiuo klausimu būtina susitarti visoms parlamentinėms partijoms. Dabar Lietuvoje galioja per 10 korupcijos prevencijai skirtų įstatymų. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad jie būtų realiai vykdomi.
Korupcijos problemą būtina spręsti ir peržiūrint reguliavimo normas bei kontroliuojančių institucijų funkcijas. Tokiu keliu šiandien eina ir Europos Sąjunga, siekdama mažinti administravimo naštą, slegiančią verslą ir vartotojus. Valdžios įstaigos turėtų dažniau tartis su visuomene ir diegti kuo paprastesnes ir kuo skaidresnes administravimo taisykles.
Per nepriklausomybės metus ne vienas tūkstantis lietuvių įgijo išsilavinimą Vakarų universitetuose, tapo gerais specialistais. Kodėl bent dalies jų šiandien nematyti mūsų valstybės tarnyboje? Ar neturėtų Vyriausybei ir parlamentinėms partijoms rūpėti, kaip Vakaruose išsilavinusiais žmonėmis būti galima sustiprinti Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijas?
Žmonių pasitikėjimą politikais bei valstybės tarnautojais padėtų atkurti ir aiškūs etiniai įsipareigojimai visuomenei. Palaikau svarbų Seimo žingsnį šia kryptimi – nusiteikimą priimti Politikų etikos ir Valstybės tarnautojų etikos kodeksus. Tačiau jums projektus reikėtų kuo greičiau aptarti su visuomene, suderinti su europiniais reikalavimais. Šie kodeksai bus veiksmingi tik tuomet, jeigu nebus deklaratyvūs, jeigu numatys aiškias pasekmes politikams ir tarnautojams už etikos normų pažeidimus.
Gerbiamieji, savarankiška piliečių visuomenė negali rastis be realios savivaldos. Veikli savivalda yra patikimos demokratijos pagrindas. Bet kodėl kuo daugiau Lietuvoje kalbame apie savivaldos galių sustiprinimą, tuo tų galių lieka mažiau? Kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, prisiminti savo pažadus rinkėjams ir tesėti duotus įsipareigojimus išplėsti savivaldą.
Vis akivaizdžiau matyti, kad esamas apskričių modelis trukdo plėtoti demokratiją ir stiprinti savivaldą. Atėjo laikas iš esmės pertvarkyti ir demokratizuoti regionų valdymo sistemą. Manau, kad regionų tarybos turi būti sudarytos tik iš rinktų, pačių savivaldybių deleguotų atstovų, kurie, turėdami savivaldybių įgaliojimus, koordinuotų bendrą regionų veiklą įgyvendinant plėtros projektus, teikiant viešąsias paslaugas. Būtų tikslinga kuo greičiau žemėtvarką iš apskričių administracijų perduoti savivaldybėms ir joms suteikti teritorijų plėtrai reikalingas valstybinės žemės valdymo teises. Tai mažintų biurokratinius barjerus ir korupciją, o tai reiškia – prisidėtų prie realaus savivaldos augimo, padėtų į regionus pritraukti daugiau investicijų.
Būtina priartinti sprendimus prie vietos žmonių, kad jie pajustų savo galią ir savo teises. Piliečiams būtina sudaryti visas galimybes realiai tvarkyti bendrus reikalus. Norėčiau, kad daugiau nepasikartotų liūdnas Kazokiškių atvejis, kai prieš žmonių valią buvo primesti vietos bendruomenei nenaudingi sprendimai. Raginu Seimą dar šiemet pasitelkti politinę valią ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Ne mažiau reikalingi ir tiesiogiai seniūnų rinkimai.
Gerbiamieji, Lietuvai nepavyks įveikti politinio susvetimėjimo be patikimos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Mūsų priimta Europos konstitucinė sutartis žmogaus teisių apsaugą iškelia į naują lygmenį. Piliečių teisės ir laisvės, visų lygybė prieš įstatymus turi būti svarbiausias valstybės prioritetas. Lietuvos žmonėms turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis visomis Europos teisingumo garantijomis. Čia išskirtinis vaidmuo tenka teismams. Jų nepriklausomumas yra fundamentalus teisinės valstybės principas. Tačiau demokratijai kyla pavojus ir tais atvejais, kai teismų nepriklausomybė virsta uždarumu, užsisklendimu nuo visuomenės. Niekas neturi teisės nurodinėti teisėjams, kaip jiems derėtų nagrinėti bylas, bet ir visuomenė turi teisę sužinoti, kokiais teisiniais argumentais remiantis priimtas vienas ar kitas sprendimas. Patys teismai turėtų aiškinti visuomenei savo sprendimus, nes nėra geresnio būdo stiprinti teisminės valdžios autoritetą nei viešumas. Kai teisėjų veiksmai kelia nuostabą ir verčia piliečius gūžčioti pečiais, jie ima nepasitikėti ne tik teismais, bet ir pačia valstybe. Šiandien būtina gerinti teismų darbą – stiprinti jų atsakomybę visuomenei ir tobulinti jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Gerbiamasis Seime, dabar norėčiau pereiti prie antrojo strateginio Lietuvos tikslo – sparčios tolygios plėtros ir socialinio teisingumo. Tokiai plėtrai visų pirma būtinos investicijos į žmones. Europos Sąjungos prioritetus išsakančioje Lisabonos strategijoje teigiama: „Žmonės yra didžiausia Europos vertybė ir pagrindinis Europos Sąjungos tikslas. Tai šiandien turi būti ir svarbiausias Lietuvos tikslas. Švietimas, mokslas, geras ir visiems prieinamas išsilavinimas yra patikimiausias krašto ūkinės ir valstybinės pažangos kelias. Tai ir esminė socialinio teisingumo sąlyga. Valstybė turi padėti žmonėms, tačiau ne vien pašalpomis ar kita laikina pagalba. Sudarydama sąlygas piliečiams šviestis, stiprėti, ugdyti savo sugebėjimus, tapti išties savarankiškiems, ji patikimai tarnaus žmonėms ir tautos ateičiai.
Lietuva sugebėjo pradėti švietimo reformą, kuri ir toliau tęsiama. Mums pavyko nemažai nuveikti. Tačiau šiandien, keisdami struktūras, negalime pamiršti ir švietimo turinio. Labai svarbu, kad tiek bendrojo lavinimo, tiek ir aukštoji mokykla gebėtų perduoti jaunajai kartai pilietines vertybes bei idealus, kultūrinį ir politinį mūsų tautos palikimą, būtiną sėkmingam krašto ateities kūrimui. Kad ir mokslas, ir studijos šiandien deramai spartintų Lietuvos socialinę ir ekonominę plėtrą, padėtų sumažinti jos atsilikimą nuo Europos Sąjungos senbuvių, reikia esminių šios srities permainų. Būtina gerai apgalvota mokslo ir studijų reforma. Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijuojančių žmonių procentas – vienas didžiausių Europoje, bet lėšų vienam studentui parengti skiriame net tris kartus mažiau nei Europos šalių vidurkis. Neišvengiamai nukenčia studijų kokybė. Lietuvos verslo žmonės pagrįstai nerimauja, kad mūsų mokslo ir studijų sistema rengia kraštui nepakankamos kvalifikacijos specialistus. Šiandien būtina galvoti, kaip atsakysim į vadinamojo „protų nutekėjimo iššūkį – į faktą, kad Lietuvoje nepritapę emigruoja geri ir geriausi savo srities specialistai. Manau, kad šiuo atveju turime perimti kitų šalių patirtį ir keisti mokslo bei studijų finansavimo principus: jie turi skatinti gabiausius mokslininkus pasilikti dirbti Lietuvoje, o išvykusius – grįžti į tėvynę. Tam būtini atviri ir nešališki konkursai, kuriuose galėtų dalyvauti svetur mokslus baigę ar išvykę Lietuvos specialistai. Tam būtina finansavimo sistema, kuri skatintų sveiką ir sąžiningą kūrybinę konkurenciją, padėtų išsaugoti gabiausius asmenis Lietuvos mokslui, Lietuvos valstybei.
Išskirtinis dėmesys šiandien skirtinas išsamioms lituanistinėms studijoms, gilinančioms mūsų sampratą apie mus, mūsų valstybės praeitį ir dabartį, mūsų visuomenę ir kultūrą. Turime suvokti, jog be lituanistikos, be kokybiškų humanitarinių mokslų dabarties pasaulyje nesugebėsime kurti ir išsaugoti savo tapatybės, nesugebėsime išsaugoti stiprios ir savarankiškos Lietuvos tautos. Reikia mažinti atotrūkį tarp mokslo ir plačiosios visuomenės, kurios šiandien neabejotinai esama. Mokslininkai turi būti skatinami skleisti savo žinias. Valstybė patiria didžiulę, ir ne tik moralinę, žalą, kai mokslo laimėjimais dalijamasi tik su siaura akademine bendruomene.
Vienas aktualiausių dabarties švietimo uždavinių – sukurti modernią suaugusiųjų savišvietos sistemą, sudaryti sąlygas žmonėms pagal poreikius mokytis visą gyvenimą. Šiam tikslui būtina pasitelkti ne tik valstybės biudžeto, bet ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Be gerai veikiančios suaugusiųjų švietimo sistemos mūsų visuomenė negalės vakarėti, modernizuotis, stiprėti. Tyrimai rodo, kad šiandien mums gerokai stinga verslumo, užsienio kalbų mokėjimo, informacinio raštingumo, teisės žinių. Ir kai tik 10% lietuvių prisipažįsta galintys gerai susikalbėti angliškai, sunku kalbėti apie mūsų visuomenės įsiliejimą į Vakarų pasaulį. Todėl būtina išplėsti ir pačią studijų sampratą, būtina Lietuvai tapti nuolat besimokančia bendruomene.
Kol kas dar nesuvokiame, kokie ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai kultūrai būtų prasmingi šiandien. Būtina modernizuoti bibliotekas ir kultūros centrus, mažinti kultūrinę atskirtį. Deja, iki šiol neapsisprendžiame, ką pirmiausia turėtume remti. Manau, kad kultūros politika turėtų skatinti kūrybą, o ne tik išlaikyti savo struktūras. Bet kuriuo atveju akivaizdus faktas – reikia rimtų diskusijų apie prasmingą kultūros politiką. Turime reformuoti valstybės paramą kultūrai, aiškiai apibrėžti rėmimo principus. Platesni įgaliojimai kultūros ir mokslo srityse turėtų būti suteikti nepriklausomoms, atskaitingoms, skaidriai sudarytoms ir veikiančioms ekspertų taryboms. Ekspertai realiai bus nepriklausomi tik tuomet, kai jie nebus susiję su jokia interesų grupe. Antraip nepriklausomi vertinimai virsta interesų derinimu. Būtina peržiūrėti mokslą ir kultūrą remiančių fondų veiklą ir siekti, kad jie ne tiktai perskirstytų, bet ir kauptų lėšas, turėtų savo kapitalo. Fondams rekomendacijas teikiančios ekspertų tarybos turėtų gauti reikiamus įgaliojimus kultūros ir mokslo padėčiai vertinti. Jos turėtų remti pažangiausius ir visuomenei svarbiausius projektus ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi.
Šiandien turime atkreipti dėmesį ir į neformalų jaunimo ugdymą. Labai svarbu, kad šio ugdymo įstaigų paslaugos būtų prieinamos visiems, o ne tik geriau aprūpintų šeimų vaikams. Negalima pamiršti rizikos grupės jaunuolių. Būtina ieškoti efektyvesnių būdų, kaip įtraukti juos į visuomenės gyvenimą, kultūrinę ir sporto veiklą. Skaudu ir neteisinga, kad ryškius socialinius skirtumus, socialinės skriaudos jausmą dalis būsimų piliečių patiria jau vaikystėje. Todėl reikia padėti savivaldybėms įgyvendinti neformalaus švietimo ir kultūros propagavimo programas. Reikia sudaryti sąlygas visų amžiaus grupių žmonėms plėtoti visuomeninių klubų veiklą, sportuoti. Suprantu, kad dažniausiai trūksta lėšų turimoms sporto bazėms atnaujinti, tačiau būtina išnaudoti ir tai, ką turime, būtina plačiai atverti sporto sales ir aikštynus visiems piliečiams.
Gerbiamieji, visuomenės gerovė iš esmės priklauso nuo piliečių verslo iniciatyvų, nuo verslo sąlygų, nuo skaidrios ir prognozuojamos ekonomikos politikos. Naujų augimo galimybių Lietuvai atveria narystė Europos Sąjungoje. Bet tai – ir rimtas iššūkis mūsų visuomenei, valdžios įstaigoms, politinėms institucijoms. Tai ir skaidrumo bei politikų moralinio atsparumo egzaminas.
Svarbiausias klausimas: kaip pasinaudosime Europos Sąjungos bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis didinti mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą? Šaliai reikia visuomenę sutelkti galinčių orientyrų. Manau, kad vienu iš jų galėtų tapti Lietuvos iškeltas tikslas per artimiausius dešimt metų išsiveržti iš skurdžiausių, struktūrinių fondų remiamų Europos Sąjungos valstybių grupės. Per kitus penkerius metus, taigi iš viso per 15 metų, jau galėtume siekti priartėti ir prie Europos Sąjungos ekonominio lygio vidurkio.
Suprantu, kad tai – labai ambicingas siekis. Tačiau jis nėra nerealus, o sveikos ambicijos, turintis vektorių užsispyrimas padeda nuveikti didelius darbus.
Šį tikslą įmanoma pasiekti sukūrus palankią plėtrai mokesčių ir verslo reguliavimo aplinką, toliau gerinant bendras sąlygas investicijoms, iš jų ir užsienio, efektyviai ir koordinuotai dirbant valstybės institucijoms. Uždavinys per 15 metų priartėti prie Europos Sąjungos ekonominio lygio vidurkio galėtų tapti ir visuomenę, ir visas partijas vienijančiu nacionaliniu tikslu.
Žinoma, tai įmanoma tik sutelktu, atkakliu ir bendru visų žmonių darbu. Itin didelė atsakomybė tenka verslo ir darbo sąlygas nustatančioms valstybės institucijoms. Pirmiausia turime tinkamai formuluoti savo interesus ir deramai juos ginti ne tik priimant istorinius sprendimus Europos Sąjungos Vadovų Taryboje, bet ir kasdienėje bendroje valstybių politikoje. Juk būtent kasdienio valdymo lygmuo sukuria įvairių kliūčių verslui, griaunančių iniciatyvių žmonių pastangas imtis naujovių ir kelti visų gerovę. Nereikia bijoti Briuselyje išsakyti ir kritišką nuomonę apie tokius sumanymus, kurie trukdo mūsų ūkio plėtrai. Turėkime valios atsispirti siūlymams, kurie nenaudingi Lietuvos ekonomikai ir jos piliečiams.
Reikėtų apsvarstyti kai kurių Europos Sąjungos valstybių ir Europos Komisijos siūlymus derinti mokesčius bei kitas sritis. Negalime nutylėti, kad tai sudarytų papildomų išlaidų mūsų įmonėms ir vartotojams. Tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai vertėtų skirti daugiau dėmesio vidaus struktūrinėms reformoms. Būtina gerinti sąlygas bendrajai rinkai, tikslingiau ir atsakingiau skirstyti ir naudoti biudžeto lėšas. Būtina rūpintis tolesne Europos Sąjungos plėtra ir atviresniais bei glaudesniais ekonominiais ryšiais su kitais pasaulio regionais. Manau, turime pagrindo didžiuotis savo pinigų politika ir Valiutų taryba. Sugebėjome stabilizuoti kainas ir sukurti sąlygas stabiliam bei stipriam litui. Todėl dabar, pakeliui į pinigų sąjungą, esame vieni pirmųjų naujųjų Europos Sąjungos narių.
Gerbiamieji, visi puikiai suprantame, kad euro įvedimas – tai tik priemonė Lietuvos žmonių gerovei kelti. Todėl neleistina euro įvedimu teisinti sumanymus, kurie sumažintų mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą ir lėtintų ūkio augimą. Čia kalbu apie mokesčius ir valstybės išlaidas. Dažnai prisimenama, kad Lietuva – vieną mažiausių bendrojo vidaus produkto dalį per biudžetą perskirstanti Europos Sąjungos šalis. Tačiau siūlyčiau diskutuoti ir apie tai, ar efektyviai naudojamos šios lėšos. Gerai pagalvokime, ar Lietuva Europoje bus konkurencinga, rimtai nesumažinusi šiandien turimų gyventojų mokesčių ir net įvesdama naujus.
Nereikia vien būgštauti, kad sumažėjus gyventojų pajamų mokesčiui sumažės įplaukų į biudžetą. Turime įvertinti ir teigiamą tokio sprendimo poveikį ūkio konkurencingumui. Augant ekonomikai didėtų žmonių pajamos ir kartu mažėtų paskatų vengti mokesčių, emigruoti iš šalies. Tai leistų valstybei ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą, geriau spręsti socialines problemas. Tuo pačiu tikslu reikėtų kritiškai įvertinti ir kai kurias mokesčių lengvatas.
Kviesčiau Seimą ir Vyriausybę tobulinti biudžeto rengimo metodiką ir kruopščiau vertinti išlaidų tikslingumą. Nacionalinis biudžetas turėtų būti kuo viešiau aptariamas ne tik Seime, bet ir visuomenėje. Ne tik Europos Sąjungos lėšos, bet ir krašto biudžetas turi būti naudojamas skaidriai, atsiskaitant visuomenei. Juk biudžeto formavimas ir vykdymas – tai demokratinės politikos įgyvendinimo būdas. Ir Seimas bei visuomenė turėtų juo atsakingai naudotis.
Šiandien siūlau koncentruoti pinigus tose srityse, kur vyksta struktūrinės reformos, atveriančios kelius privačiai iniciatyvai ir konkurencijai. Būtina mažinti ilgalaikius valstybės įsipareigojimus, būtina stengtis biudžetą subalansuoti. Pasinaudokime tuo išmintingai spartaus ekonomikos augimo sąlygomis.
Turime sukurti konkurencijos sąlygas ir tokioje srityje kaip energetika. Čia svarbu, kad taikydami Europos Sąjungos normas nesudarytume papildomų apribojimų mūsų įmonėms ir vartotojams. Kita vertus, būtina atverti Lietuvos energetikos rinką naujiems tiekėjams. Tik sukūrę modernų Lietuvą su Europa jungiantį infrastruktūros tinklą, pasieksime bent minimalią šaliai tiekiamos energijos šaltinių įvairovę. Tik mūsų energetikos sistemai įsijungus į Vakarų Europos ir Skandinavijos sistemas, vartotojai realiai turės pasirinkimo galimybę, atsiras prielaidų kainoms mažėti. Deja, nepaprastai svarbaus elektros tilto per Lenkiją projekto vis dar nepavyksta išjudinti iš mirties taško. Manau, būtų neatleistina klaida, jei nepasinaudotume istorine galimybe. Turime ryžtingai keisti padėtį – ne tik siekti Europos Sąjungos institucijų paramos, bet ir patys investuoti į regioninius infrastruktūros projektus.
Dabar vyksta karštos derybos dėl naujojo 7 metų Europos Sąjungos biudžeto. Įdėmiai stebiu šį procesą. Derybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis bus visavertės tik tuo atveju, jei tai susiesime su strateginiais Lietuvos tikslais. Tačiau pirmiausia patys turime aiškiai regėti savo prioritetus ir suvokti problemas, kurioms spręsti būtina Europos Sąjungos parama.
Būtent per būsimąjį 7 metų laikotarpį Lietuva gali gauti didžiausią paramą iš Europos Sąjungos biudžeto. Privalome efektyviai pasinaudoti tokia galimybe. Privalome, pasimokę iš klaidų, paskirstyti šias lėšas teisingiau ir naudingiau. Paskirstyti taip, kad jos padėtų siekti užsibrėžtų strateginių tikslų. Todėl dar kartą raginu atnaujinti viešą diskusiją apie nacionalinius prioritetus ir apie nebaigtas reformas, kurioms vykdyti reikia Europos Sąjungos paramos. Norėčiau, kad į jas įsitrauktų ne tik valdžios institucijos, bet ir ekspertai, verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai bei visi neabejingi ir konstruktyvių pasiūlymų turintys piliečiai.
Tai esmingai lems mūsų ateitį. Tai leistų labiau remti ūkinius ir socialinius sunkumus išgyvenančių vietovių infrastruktūrą – kelius, mokyklas, ligonines bei bibliotekas ir iš esmės sumažintų šalies plėtros netolygumus. Būtina susitarti, kokią dalį tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos paramos verta skirti savivaldybėms, kurias slegia didžiausias nedarbas, sunkiausios socialinės problemos, kur mažiausios žmonių pajamos.
Prie sparčios ir tolygios krašto plėtros, prie socialinio teisingumo stiprinimo turi prisidėti ir racionali socialinė politika. Ji negali būti grindžiama vien pašalpomis. Deja, kol kas mūsų socialinė politika per daug nukreipta į pinigines išmokas, tačiau mažai rūpinamasi, kaip padėti žmogui pasikeisti, kaip sustiprinti jo savarankiškus gebėjimus pačiam spręsti problemas. Kartais susidaro įspūdis, kad politikams net ir patogiau, kai žmonės priklausomi nuo valdžios dalijamų pašalpų, nes per rinkimus rinkėjai viliojami pažadais jas padidinti.
Demokratinių valstybių ypatybė – aiškiai nustatyta socialinių išmokų indeksavimo tvarka, kuria numatoma jas didinti atsižvelgiant į ekonominę padėtį. Politikų norai tam jokios įtakos neturi. Seniai metas ir mums sukurti tokią sistemą, aišku, jeigu iš tiesų norime teisingos socialinės politikos. Labiau išplėtotos socialinės paslaugos, neįgaliųjų ir senelių slauga, vaikų priežiūra, rizikos grupių šeimų mokymai – visa tai kur kas efektyviau nei pašalpos padėtų mažinti socialinę atskirtį. Svarbu konkrečiomis priemonėmis padėti žmonėms derinti jų šeimos pareigas su darbu. Taip skatintume šeimas būti veiklias ir atsakingas.
Aktyvesnis galėtų būti ir savivaldybių bei vietos bendruomenių kartu dirbamas socialinis darbas. Jau galime pasidžiaugti sėkmingais nevyriausybinių organizacijų veiklos pavyzdžiais: neįgaliųjų ar vaikų dienos centrais, savarankiško gyvenimo namais. Tačiau šių iniciatyvų kelias į gyvenimą dar pernelyg sunkus.
Rimtų pokyčių reikalauja vaikų teisių apsaugos sistema. Ir šiandien labai daug vaikų auga valdiškuose globos namuose, kuriuose jie taip ir neišmoksta savarankiškai gyventi, neišmoksta jaustis integralia bendruomenės dalimi. Per mažai dėmesio skiriama darbui su rizikos šeimomis, neretai pagalbos griebiamasi tik tuomet, kai vaikas jau nukenčia.
Sena tiesa, kad visuomenės požiūris į neįgaliuosius rodo jos pilietinės ir moralinės brandos lygį. Šiuos žmones labai retai išvysi mūsų miestų gatvėse, bibliotekose, koncertų salėse.
Lietuva tikrai per mažai rūpinasi, kad pritaikytų aplinką neįgaliesiems. Taip labai daug praranda ir neįgalieji, negalėdami būti visaverčiai savo valstybės piliečiai, ir visa visuomenė, neišmokdama tolerancijos, pagalbos kitam žmogui pamokų.
Gerbiamieji, radikalios reformos šiuo metu būtinos ir sveikatos apsaugos srityje, nors čia jos jau vykdomos daugelį metų. Šiandien susiklostė padėtis, kurios negaliu įvardyti kitaip tik kaip absurdiška. Nedelsiant reikia reformuoti pačią reformą, kuri iki šiol buvo grindžiama vien administraciniais metodais. Juk pertvarka, turėjusi pagerinti medicinos įstaigų darbą, tik gerokai pablogino sveikatos apsaugos kokybę, apsunkino medicinos paslaugų prieinamumą.
Kalbėkime atvirai: sveikatos priežiūra brangiai kainuoja, ir valstybės galimybės finansuoti visas paslaugas yra ribotos. Todėl ir čia be konkurencijos ir privačios iniciatyvos neišsiversime. Todėl siekdami socialiai teisingos politikos privalome kuo greičiau nustatyti aiškius kriterijus, kaip skirstyti ribotus sveikatos apsaugos išteklius, ir nuolat prižiūrėti, kad to būtų griežtai laikomasi.
Gerbiamieji, tik įveikdami krašto bei regionų atsilikimą, tik stiprindami pilietinę visuomenę sugebėsime pasiekti trečią strateginį tikslą – užtikrinti gyvybingą tautos ateitį. Šiandien mums ypač svarbu atgauti tautinę savigarbą, pasitikėjimą savimi, savo visuomene, savo valstybe. Mums būtina patikėti, kad čia, savo Tėvynėje, mes galime susikurti garbingą ir prasmingą gyvenimą sau ir savo vaikams. Būsime stiprūs šiandienos pasaulyje, jei tapsime atsakingais savo valstybės šeimininkais, jei neatiduosime valstybės į atskirų grupuočių rankas.
Gerbiamasis Seime, pilietės ir piliečiai! Mūsų amžiuje užsienio politika neatsiejama nuo vidaus politikos: diplomatinės priemonės strateginius valstybės siekius turi padėti įgyvendinti tarptautiniu lygiu.
Praėjusiais metais šalies partijos pasirašė susitarimą dėl pagrindinių užsienio politikos principų ir tikslų ir parodė savo politinę brandą ir atsakomybę. Dabar raginčiau šiuos tikslus kuo greičiau įgyvendinti. Turime įtvirtinti Lietuvą kaip Europos Sąjungos ir NATO valstybę, aktyvios politikos ir tarpregioninio bendradarbiavimo centrą.
Šiandien Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms tenka pareiga stiprinti Europos Sąjungos santykius su naujosiomis Rytų kaimynėmis, kurti atvirą ekonominio bendradarbiavimo ir politinio pasitikėjimo erdvę. Lietuvos geografinė padėtis šiuo požiūriu yra patogi.
Turime imtis iniciatyvos paversti Lietuvą regioninio bendradarbiavimo ir traukos centru. Tai istorinė galimybė. Aktyvi užsienio politika yra raktas į mūsų valstybės ir piliečių saugumą bei gerovę. Ji negalės būti sėkminga, jeigu Lietuva bus Europos pakraštys, jeigu mūsų kaimynai gyvens blogiau nei mes, jeigu mūsų piliečiai nesijaus visaverčiais europiečiais.
Todėl Lietuva turi būti tvirta Vakarų demokratijos vertybių ir saugumo plėtros advokatė, remianti Europos keliu siekiančias eiti valstybes. Mums svarbu, kad Europos Sąjunga ir NATO ir toliau plėstųsi. Neabejoju, kad tokia tvirta Lietuvos pozicija atitinka daugelio mūsų partnerių Ukrainoje, Moldovoje bei Pietų Kaukazo valstybėse lūkesčius.
Laikausi nuomonės, kad pragmatiškas Europos Sąjungos dialogas su Rusija gali ir turi būti sėkmingas. Labai svarbu skatinti mūsų kaimynės – Kaliningrado srities – ekonominę ir socialinę pažangą. Lietuva bus aktyvi šio dialogo dalyvė. Padėkime Kaliningrado sričiai, o kartu ir visai Rusijai kuo sklandžiau įsitraukti į europinius bendradarbiavimo procesus.
Privalome dar daugiau dėmesio skirti santykiams su savo artimiausiais kaimynais. Paradoksalu, kad Lietuva sugebėjo įstoti į NATO ir į Europos Sąjungą, bet per 15 metų nepavyko išspręsti kai kurių svarbių dvišalių klausimų.
Manau, kad Lietuvos ir Latvijos santykiai neatitinka vienintelių baltų tautų – lietuvių ir latvių – lūkesčių. Mūsų valstybės privalo ir turi galimybių kurti gerokai glaudesnius partnerystės ryšius.
Įvykiai Lenkijoje parodė, kad Lietuvą ir jos kaimynes siejančios strateginės partnerystės laukia daug žadanti ateitis. Turime panaudoti šią patirtį regiono labui. Tai, ką sukūrėme plėtodami santykius su Lenkija, ir tai, ką bandome kurti stiprindami ryšius su Ukraina, gali būti sujungta į naujas tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūras, kurios, manau, būtų naudingos ir mums, ir Europai.
Rodykime daugiau dėmesio kaimyninei baltarusių tautai, o kai reikia, net ištieskime ir pagalbos ranką. Mums rūpi, kad tvirta ir teisinga demokratinių valstybių politika šios šalies režimo atžvilgiu neigiamai neatsilieptų paprastiems Baltarusijos žmonėms. Raginčiau aktyviai plėtoti mūsų viešąją diplomatiją šioje kaimyninėje valstybėje ir prisidėti skatinant joje pilietinės visuomenės daigus.
Gerbiamieji, šiandien naują prasmę įgijo mūsų pareiga aktyviau ir nuosekliau rūpintis išeivija. Būtina dėti pastangas, kad pasaulio lietuviai išlaikytų tautinį tapatumą, neprarastų dvasinio ryšio su Tėvyne. Valstybei reikėtų finansuoti švietimo, kultūros, informacinius projektus, kurie užsienio lietuvių bendruomenėms padėtų išsaugoti lietuvybės dvasią ir perduoti ją jaunimui.
Tačiau vien rūpintis išeivija nepakanka.
Šiandien Lietuvos valstybė turi imtis gerokai apgalvotos bendros emigracijos politikos. Mums reikia aiškios, ilgalaikės valstybės strategijos emigracijos klausimams spręsti. Būtina numatyti priemones, kuriomis emigraciją būtų įmanoma pristabdyti, iš dalies koordinuoti, susigrąžinti bent dalį užsienyje dirbančių specialistų, įtraukti juos į Lietuvai reikalingus projektus.
Globalizacija, gyvenimo intensyvėjimas skatina ne tik emigraciją, naujos išeivijos atsiradimą, bet ir atveria naujų galimybių nacionaliniam verslui. Mūsų verslo pajėgumas konkuruoti tarptautinėje rinkoje, skverbimasis į ją – tai stiprios ekonomikos požymis. Aktyviu ir nuosekliu palaikymu, padedant diplomatijai, galime ir turime remti lietuvišką verslą užsienyje, skatinti užsienio investicijas mūsų šalyje. Tai, be abejo, būtų naudinga ir verslui, ir mūsų krašto gerovei stiprinti.
Gerbiamieji, baigdamas noriu grįžti prie to, nuo ko pradėjau, – prie ilgalaikių valstybės tikslų. Prisimenu Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus žodžius. Jis sakė: „Kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tik per vėlu, bet niekada per anksti. Šiuolaikinė demokratija negali gyvuoti be vertybių, be moralinių pagrindų. Atsakinga, vertybėmis ir idėjomis grindžiama demokratinė politika turi telkti mus visus į stiprią bendruomenę – į Lietuvos tautą. Ji turi padėti mums įveikti dabarties iššūkius ir pasiekti strateginių tikslų – savarankiškos piliečių visuomenės, tolygios pažangos, socialinio teisingumo. Pagaliau ji turi padėti mūsų tautai išlikti tvirtai ir gyvybingai grėsmių kupiname dabarties pasaulyje. Tikiuosi, kad siekdami Lietuvos gerovės esame bendraminčiai ir bendradarbiai. Tikiuosi, kad dirbsime kartu, kad bendram darbui kviesime bei telksime įvairių pažiūrų ir įsitikinimų Lietuvos žmones, kad kursime savo valstybę kaip laisvų ir atsakingų piliečių sąjungą. Tėvynės kūrimo darbe esama atskirų etapų, tarpinių laimėjimų ir nesėkmių, tačiau pabaigos šis kelias neturi. Nenuvertinkime laimėjimų ir mokykimės iš klaidų. Išlikime sąžiningi sau, savo laikui, savo tautai. Išlikime sąžiningi Lietuvai. Ačiū jums. (Plojimai)
R.KELIUOTIS (Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, turime galimybę iki 13 val. padaryti pertrauką ir 13 val. grįžti į salę. Ar norite? (Balsai salėje) Palaukite, teisingai. Neskubėkite išsiskirstyti. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos ir kartu rytinio posėdžio pabaigą.