Vienuoliktasis
(38) posėdis
2005
m. kovo 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.MUNTIANAS
2005 m. kovo 31 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 31 d. rytinį plenarinį posėdį. Siūlau pirmiausia registruotis.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Kaip matote, yra atsisakyta vieno klausimo, dėl jo tarėmės šiek tiek anksčiau, t.y. pirmojo–šeštojo, ir papildomi yra du, tiksliau, vienas kompleksinis iš dviejų dalių ir antras dėl rezoliucijos. Dėl rezoliucijos mes buvome susitarę, kad ją priimame vėliau, ir būtų labai gražu, kad po visų diskusijų dėl euro priimtume naują, suredaguotą, pataisytą rezoliucijos variantą. Kadangi sudaryta atitinkama komisija, t.y. Operatyvinės veiklos kontrolės komisija, ta komisija jau išsirinko savo vadus, mes irgi turėtume juos patvirtinti. Štai yra du tokie papildomi klausimai. Dabar, kolegos, iš eilės, matyt, nori kai ką susakyti. R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Labas rytas, pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Labą rytą. Kolegos, tylos!
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai norėčiau paklausti motyvus ir kieno iniciatyva buvo išbrauktas klausimas 1-6. Turiu galvoje Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo labai svarbius pakeitimus, kuriems yra pritarta ir Vyriausybėje, kuriems yra pritarta ir komitete?
PIRMININKAS. Kiek aš prisimenu, čia buvo frakcijų siūlymai (tai buvo aptariama Seniūnų sueigoje) ir konkrečiai kai kurių komitetų, dar galiu konkrečiau: Audito komiteto ir Ekonomikos komiteto pirmininkai. Ir pasiūlyta, kad mes šitą nagrinėtume artimiausiu metu. Išties tas klausimas yra delsiamas, bet jis delsiamas ne savaites, o metų metus. Jeigu dar papildomai pasiaiškinsime porą savaičių, nes kita savaitė laisva nuo posėdžių, aš manau, blogiau nebus. Prašom, kas dabar? E.Klumbys. Prašom. Kolegos, tylos! Prašom paklausyti.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dėl klausimo, nežinau, koks čia numeris, dėl Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimo. Pirmas dalykas, noriu pasakyti, kad aš ir P.Gražulis kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją su raštu dėl to, kad teikiant Tomos Birmontienės kandidatūrą buvo pažeistas Seimo statutas. Manyčiau, kol nėra komisijos sprendimo, šio klausimo negalima svarstyti. Tai yra pirmas motyvas. Antras motyvas. Noriu pasakyti, kad nors ir būtų Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, jog nebuvo pažeidimų, tačiau kai mes, frakcija, norėjome susitikti su kandidate, ji iškėlė savo kategoriškas sąlygas, kada ji pageidauja susitikti. Tas laikas frakcijai buvo nepriimtinas, todėl susitikimas neįvyko. Tačiau mes turime ne vėliau kaip per septynias dienas nuo kandidatūros pristatymo pateikti Seimui, aš noriu pasakyti, ne Seimo valdybai, ne Seniūnų sueigai, bet Seimui, išvadas dėl kandidatūros. Taigi tas laikas baigiasi kitą antradienį, ryte. Tai vėlgi šio klausimo įrašymas į darbotvarkę yra Statuto pažeidimas. Todėl mes, Liberaldemokratų frakcija, teikiame ir prašome, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš dėl tos antros dienos pusės, dėl euro įvedimo. Vyriausybė pradėjo taikyti praktiką, kad Seimas – tai kažkoks vandenėlis, kurio griovelį galima pasukti į kairę, į dešinę, tiesiai paleisti. Tą medžiagą susipažinti mes gavome vakar vakare. Medžiaga gana plati ir norint ne prisitaikyti, o pareikšti rimtą frakcijos nuomonę, mažiausiai reikia bent dviejų trijų dienų susipažinti, išanalizuoti viską ir susidaryti konkrečią nuomonę. Dabar vakar vakare gavome, faktiškai šiandien ryte tik pasiėmėme, niekas nesusipažino, jau, žiūriu, yra neva diskusijos, kalbos frakcijos vardu, rezoliucijos. Aš prašyčiau, kad vis dėlto būtų galima rezoliuciją priimti jau po sekmadienio, kada bus geriau susipažinta, nes skuba dėl tokių dalykų nepriimtina. Ir tai rodo, kad Vyriausybė pradeda paprasčiausiai su Seimui nesiskaityti. Aš prašyčiau neskubinti priimti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu aš norėjau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 1-3 klausimą, nes jam yra dar papildymų, kurie nebuvo svarstyti, ir prašyčiau, kad šis klausimas būtų nukeltas į dar kitos savaitės darbotvarkę ir tada priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau siūlymų nematau, tai jeigu leisite, aš ne pagal siūlymų eilę, bet, kaip man atrodo, pagal lengvumą sudėliosiu, juo labiau kad dėl vieno dalyko mums tikrai reikės balsuoti.
Pirmiausia socialdemokratų prašymas, kad trečias klausimas būtų atidėtas. Ar sutinkame, ar dėl to reikia balsuoti? (Balsai salėje) Trečias yra Vietos savivaldos įstatymo papildymo ir pakeitimo projektai, gautos papildomos pastabos. Iš esmės čia yra savaitės klausimas. Atidedame? Bendru sutarimu. Gerai. Ačiū. Juo labiau, kaip sakiau, mes turime papildomų dalykų, tada mums šiek tiek palengvėja reikalai.
Dėl Konstitucinio Teismo. Čia dar reikia žodį pasakyti ir po to, juo labiau balsuoti, taigi truputėlį vėliau.
Antras dalykas, yra kolegos J.Veselkos siūlymas. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šios rezoliucijos nenumatyta priimti. Kur yra J.Veselka? Gerbiamasis Juliau, noriu dar sykį pakartoti. Diskusija dėl pasirengimo įvesti eurą. Ši diskusija rezoliucija nesibaigia. Rezoliucija yra dėl anos diskusijos. Taip, dėl anos diskusijos. O čia dabar – kalbos Seimo frakcijų vardu. Jeigu iš tikro kas nebus pasiruošęs ir norės vėliau pasakyti, be abejo, galima dar neužbaigti diskusijų ir daryti po savaitės. O čia rezoliucija nenumatyta. (Balsas salėje) Ne, ne, čia ne ta, čia ta ankstesnė, kur, kiek aš prisimenu… (Balsai salėje) Taip, taip, taip, ir ten nebuvo kokių ypatingų diskusijų, bet darbo grupė padirbėjo ir yra pateiktas naujas variantas. Tada susitariame.
Mielieji kolegos, dabar sunkesnis klausimas yra 1-6 – nutarimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo. Noriu papildomai pasakyti, kad šiandien Seniūnų sueigoje tas klausimas buvo nagrinėtas, ir buvo sutarta daryti taip, kaip užrašyta. Bet buvo taip pat iškelta mintis, kad dėl kai kurių abejonių savo nuomonę galėtų ir turėtų pasakyti Etikos ir procedūrų komisija. Ir aš iki posėdžio pradžios spėjau pasirašyti oficialų kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją ir kolega A.Monkevičius patvirtina, kad tas mano kreipimasis yra jo rankose. Mums klausimas yra tik toks – ar mes leidžiame Etikos ir procedūrų komisijai rytinio posėdžio pirmos dalies pabaigoje posėdžiauti, kad jie pateiktų išvadas? Štai toks yra klausimas. Kadangi E.Klumbys antrą kartą, tai prašom. Trečią kartą jau bus per daug. Antrą kartą galima. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš dabar kitu klausimu. Dėl jūsų siūlymo, kad posėdžiautų mūsų posėdžio metu. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą kartoju: yra ne tik jūsų, bet yra mano ir P.Gražulio kreipimasis į komisiją, kuris buvo vakar. Taigi yra du kreipimaisi ir aš norėčiau, ir P.Gražulis taip pat norės dalyvauti komisijos posėdyje. Viena vertus, pareiga dalyvauti plenariniame posėdyje, kita vertus, klausimas yra labai svarbus, t.y. dalyvavimas Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje. Aš manau, kad šitą klausimą reikia labai rimtai apsvarstyti. Aš manau, kad bus daug diskusijų, todėl reikia jam rimtai pasiruošti. Tikrai negalima taip forsuoti dalykų, nes tai bus sprendimas, kuris galbūt turės įtakos ir ateities Seimo darbui analogiškais atvejais.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia yra mūsų teisė leisti. Ir jeigu bus leista posėdžiauti, tai automatiškai ir jūs turėsite teisę išeiti iš posėdžio, ir tai bus nelaikoma pažeidimu. Aš čia nematau problemų. Ar reikia dar papildomai aiškinti, ar galime iš karto sutarti, kad komisija galės posėdžiauti? Sutariam. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Be abejo. Dar kolega V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis Česlovai, aš, tikrai gerbdamas jūsų toleranciją, dar sykį pakartosiu dėl įstatymų laikymosi. Juk negalima taip akiplėšiškai prastūminėti tų dalykų. Ką reiškia leidžiama? Maža, kad leidžiama, jis turi turėti galimybę dalyvauti ir Seimo plenariniame posėdyje, ir turi turėti galimybę dalyvauti Etikos komisijos posėdyje. Iš viso nesuprantamas toks noras dirbtinai kažkodėl… ar dega kas nors Lietuvoje? Ir tas jūsų siūlymas tikrai yra neteisėtas. Aš manau taip.
PIRMININKAS. Minutėlę. (Triukšmas salėje) Aš paaiškinsiu kolegai V.Mazuroniui, kaip jaunesniam Seimo nariui, A.Kubiliui aš neaiškinsiu, nes jis žino, bet V.Mazuroniui ir kitiems noriu paaiškinti, kad yra Statuto norma, kurios mes negalime peržengti, tai yra 202 straipsnis, prašom paskaityti šiek tiek toliau, ne tik tą straipsnį, kuris jums patinka. 202 straipsnis: „Kandidatūrų svarstymas Seimo posėdyje. 3 punktas: „Pirma pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados. Po to rengiama diskusija ir t.t. Ir 1 punktas: „Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje. Ne vėliau. Vadinasi, turi būti apsvarstyta iki kitos savaitės pabaigos. Tuo tarpu Seimo valdyba, kuri turi Seimo statuto, turinčio įstatymų galią, nustatytas teises, patvirtino grafiką ir pagal tą grafiką kitą savaitę Seimo posėdžių nėra. Jeigu mes darysime posėdį šiuo klausimu balandžio 12 ar 14 dienomis, mes šiurkščiai pažeisime Statutą, nes čia yra pasakyta: turi būti. Žinoma, jūs galite pasiūlyti sušaukti neeilinį posėdį, bet mes su jumis susitarėme, kad darome mažiau posėdžių. Štai ir viskas, ir mes turime laikytis Statuto ir nesupriešinti vienų su kitais.
Gerbiamasis Klumby, kadangi tuo pačiu klausimu, tai trečią kartą ir paskutinį, ketvirtą kartą žodis nebus suteiktas. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu dar kartą pasakyti, kad jūs kalbate apie šiurkštų Seimo statuto pažeidimą. Frakcija turi per 7 dienas, ir jeigu jai nesuteikiama šita teisė, tai yra toks pat šiurkštus Seimo statuto pažeidimas. Antradienį yra paskutinė diena, ir niekas netrukdo Seimo valdybai organizuoti darbo taip, kad nebūtų pažeidžiamas Seimo statutas. Ir tai, kas buvo priimta anksčiau, kai nebuvo aišku, kad T.Birmontienė (…) pirmą kartą, tas buvo patvirtinta anksčiau. Situacija pasikeitė, ir jeigu norima T.Birmontienę staigiai prastumti į Konstitucinio Teismo teisėjus, tai jūs taip ir organizuokite darbą nepažeisdami Statuto. O dabar jūs tai darote, t.y. pažeidžiate Statutą.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia tik jūsų nuomonė. Dar S.Pečeliūnas, ir turėsime spręsti.
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, čia visokių statutinių dalykų jums prisakė, ir aš dar galėčiau pasakyti, bet to nedarysiu. Aš tik pažiūrėjau, kad tam klausimui, apie kurį dabar visi kalba, yra skirta tik 40 minučių. Jūs minėjote, kad turės kalbėti ir frakcijos, ir komitetai, ir Seimo nariai. Laiko aiškiai bus per mažai. Žiūrint į Statutą, akivaizdu, kad pradėjus klausimą reikės daryti pertrauką, nes laikas jau bus pasibaigęs, ir gal tai ir bus jūsų gudri statutinė norma, kad padarius pertrauką galima pratęsti kitame posėdyje, kuris bus jau ne kitą, o dar kitą savaitę, ir gal taip bus išsaugotas ir Seimo valdybos sprendimas dėl posėdžių nerengimo kitą savaitę bei rasta išeitis, kad frakcija dar galėtų susitikti ir baigti klausimą jau po numatytos pertraukos. Kaip sakoma, ir avys bus sveikos, ir vilkas sotus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kad visi būtų sveiki ir gyvi, taip pat kad ir nedidelė, nors ir labai kokybiška frakcija liktų savo vietoje, aš noriu perskaityti atitinkamą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris buvo priimtas dar 1993 metais. Prašau įdėmiai klausyti. (Balsas salėje) Seniai, bet jis galiojantis. 1993 m. lapkričio 26 d. Konstitucinio Teismo sprendimas. Čia kalbama apie frakcijų teises. „Parlamentui nustatant frakcijų formavimo tvarką, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą deputatų skaičių ir (dėmesio!) į mažumos gynimo principą. Labai geras demokratinis principas. Ačiū, Julius sutinka, ir aš manau, kad jis sutiks ir su tolesniu išaiškinimu. Dabar prašom klausyti. „Be to, reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, ir taip toliau. Dabar prašom esminę dalį klausyti. „Ir įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos. Mes su jumis dabar kalbame apie kitas parlamento funkcijas, kurių įgyvendinimui maža frakcija nori nustatyti visam Seimui savo supratimą. (Triukšmas salėje) Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, prašom su juo ginčytis. Klausimas baigtas, ar reikia balsuoti dėl darbotvarkės? Prašau. (Balsai salėje) Gerai.
Kolegos, dabar yra balsavimas. Prašom pasiruošti. Balsuojame (siūlo Liberaldemokratų partijos frakcija), ar išbraukiame darbotvarkės 6 punktą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo projekto. Jeigu kas palaiko kolegų siūlymą, spaudžia mygtuką „už, kas mano, kad turi likti kaip darbotvarkėje, balsuoja kitaip. (Triukšmas salėje) Dabar balsuojame dėl liberaldemokratų siūlymo išbraukti klausimą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Seniūnų sueiga mano, kad viskas turi likti. Vadinasi, tie, kurie taip mano, turi balsuoti prieš arba susilaikyti.
Už – 21, prieš – 52, susilaikė 26. Klausimas lieka. Ar reikia balsuoti už visą darbotvarkę? Balsuojam. Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuojam už visą patikslintą darbotvarkę. Išbrauktas 3, 6 klausimai ir papildomai prisidėjo antras rezervinis. Ne, 6 senas. Prisidėjo du rezerviniai klausimai. Prašom balsuoti už visą darbotvarkę.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Už – 72, prieš 4, susilaikė 25. Darbotvarkė patvirtinta. Dabar repliką po balsavimo P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pabrėžti, kad Liberalų demokratų frakcija nereikalauja nieko daugiau, nei numatyta jų teisė Statute. Tai yra numatyta, kad per 7 dienas privalo susitikti su kandidatu. Jeigu jūs manote, kad mažosios partijos turi turėti mažiau teisių pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kaip jūs jį suprantate, tai jūs ir numatykite Statute, kad mažosios frakcijos turi skirti laiko, t.y. ne mažiau kaip per 2 dienas turi susitikti. Tada nebus pažeistas jūsų Statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutą aš jums išaiškinau, ir turi būti suderintu su pretendentu laiku. Kažkodėl jūs šios Statuto normos nenorite laikytis. Jums ji, pasirodo, negalioja. (Balsai salėje) Nesiginčykime, kolegos. Darbotvarkė patvirtinta. Toliau pirmininkaus kolega V.Muntianas.
Kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-236* (priėmimas)
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomas svarstyti darbotvarkės 1-1 klausimas – Kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-236. Pranešėjas – V.Škilis. Prašom. Priėmimas.
V.ŠKILIS. Laba diena, gerbiamieji! Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau priminti, kad svarstomo Transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sumažinti verslo subjektams tenkančią administracinę naštą.
Pranešu, kad po paskutinio svarstymo Ekonomikos komitetas papildymų, pasiūlymų ar pastabų dėl siūlomo projekto negavo, todėl kviečiu Seimo narius balsuoti už projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Pasisakau už. Pritarus teikiamam projektui, palengvėtų krovinių pervežimo kelių transporto priemonėmis verslo sąlygos. Aiškiau būtų reglamentuotas sektoriaus privalomųjų rekvizitų nurodymas važtaraščiuose, taip pat sumažėtų vežėjų verslo sąnaudos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Prašom balsuoti dėl pateikto įstatymo projekto.
Ačiū. Už balsavo 99, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-249. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Priėmimas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą. Po svarstymo stadijos papildomai siūlymų ir išvadų negauta. Siūlau priimti įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl 1 straipsnio, 4 straipsnio papildymo ir pakeitimo, nuomonių prieš yra? Dėl viso ar dėl 1 straipsnio?
E.KLUMBYS. Dėl šito.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis straipsnis akivaizdžiai prieštarauja mūsų valstybės Konstitucijai. Paskaitykite, kas yra rašoma: „Parengtas teisės akto projektas Vyriausybės nustatyta tvarka (t.y. ne Seimo nustatyta tvarka, o Vyriausybės nustatyta tvarka, o teisės aktų projektas bus, atsiminkite, ir įstatymas) turi būti derinamas ar/ir dėl jo nuostatų turi būti konsultuojamasi su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Įsivaizduojate, su valstybėmis narėmis? Tai yra su 24 valstybėmis reikės derinti. Po to tai virs mūsų valstybės aktu. Tai yra visiškas mūsų valstybės Konstitucijos paniekinimas.
Dar kartą pakartosiu, ką sakiau, kai buvo ratifikuojama Stojimo į Europos Sąjungą sutartis, kad mes esame (mes tą turime žinoti) paprasčiausia kaimo taryba. Šiandien štai toliau mes vis labiau einame tuo keliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka. Dėl viso. Ačiū. Noriu perskaityti Teisės departamento išvadą. „Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos reikalavimus. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto 1 straipsnio. Prašom.
Už – 55, prieš – 9, susilaikė 26. 1 straipsniui pritarta.
Ar dėl 2 straipsnio – įstatymo papildymo 122 straipsniu yra nuomonių prieš? Nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto 2 straipsnio.
Už – 62, prieš – 7, susilaikė 20. 2 straipsniui pritarta.
Ar yra prieštaraujančių dėl 3 straipsnio? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto. Prašom balsuoti dėl… Dėl balsavimo motyvų? Prašom. Nuomonė prieš – L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Vis dėlto rengėjai nepadarė to, apie ką kalbėjome svarstymo metu. Buvo pateikta ir atskirai, ir kalbų metu, jog iš anksto derinimas – taip, bet visiškai nereglamentuojama, kokia bus daroma tvarka. Mes siūlėme, kad nors pagrindiniai derinimo principai būtų įrašyti šiuose įstatymuose, tiek dėl norminių aktų rengimo tvarkos, tiek dėl Statuto. Todėl aš visiškai pritariu tom nuostatom, kad nėra tinkamai parengtas šis teisės aktas ir kviečiu balsuoti prieš, kad iš tikrųjų tarpusavyje pas mus pirmiausia būtų suderinta, o paskui nustatyta tvarka, koks tas derinimas vis dėlto vyks apskritai dėl teisės aktų. Tai yra labai rimti teisės aktai, ne šiaip sau koks nors susitarimas, o tarptautinės teisės ir nacionalinės teisės aktai, todėl manau, kad taip lengvai mes negalime praleisti šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega V.Čepas.
V.ČEPAS. Aš pritardamas tam, ką pasakė kolega L.Sabutis, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į 1 straipsnį. Gali E.Klumbys kam patikti, kam nepatikti, galima jį mylėti, galima nekęsti, tačiau, ką jis pasakė, iš esmės yra tiesa. Paskaitykite, aš pacituosiu: „Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti derinama ir/ar dėl jų nuostatų turi būti konsultuojamasi su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, institucijomis, įstaigomis ir organais, Europos Komisija, Europos centriniu banku ir kt. ar kitomis tarptautinių sutarčių numatytomis institucijomis. Aš balsuočiau už, jeigu čia būtų parašyta, kad neturi prieštarauti mūsų priimtai Konstitucijai Europos Sąjungai. Jeigu dabar mūsų Vyriausybė turės kiekvieną įstatymą, aktą derinti su šimtais organizacijų, tai mes vėl tada iš naujo kurkime pono P.Auštrevičiaus komisiją, priimkime 500 biurokratų ir derinkime. Sakykite, kodėl mes skubos tvarka aname Seime priėmė Konstituciją Europos Sąjungai? Kam jos reikia, jeigu reikia derinti su organais ir organizacijomis. Aš manau, kad 1 straipsnis visą tą teigiamybę, kuri yra 2 straipsnyje, nubraukia ir tikrai reikia tą įstatymą pataisyti, todėl siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kartoju, kad šis įstatymas šiurkščiai pažeidžia mūsų valstybės Konstituciją ir kad už tokius įstatymus negalima balsuoti. Negana to, dabar Seimui savo valią primetinės dar Vyriausybė nustatyta tvarka, ką turės daryti Seimas. Palaukite, tai gal mes dabar prieisime iki to, kad galbūt jau ir savivaldybės pradės diktuoti Seimui vienais ar kitais klausimais savo nuostatas. Kolegos, pagalvokime iš tikrųjų, už ką mes balsuojame, už kokias nuostatas balsuojame.
PIRMININKAS. Tartis ir konsultuotis niekada nebūna per daug.
Nuomonė prieš – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo daug teisingų pastabų, bet jūs patys pagalvokite. Dabar jūs priimate įstatymą, pagal kurį, jeigu jūs parengsite teisės aktą, turėsite konsultuotis su organais, valstybėmis ir taip toliau. Ar jūs nors vienas suvokiate rengdami įstatymą, ką darysite? Kur jūs kreipsitės? Nuo ko pradėsite? Ar jūs manote, kad sėdėsite ramiai, tyliai ir, kaip Vyriausybė ar partija lieps, taip ir padarysite? Jokios įstatymų iniciatyvos nesiimsite. Mūsų Konstitucijoje įteisinta, kad viršenybę turi Europos Sąjungos teisės aktai mūsų priimtiems. Tai dabar aš nesuprantu, nesvarbu, ką ten priims iš tikrųjų, jau taikoma jų viršenybė. Dabar jei teisės aktą norėsi pasiūlyti ir jį parengti, turėsi kreiptis ir prašyti Vyriausybės tos tvarkos. Vyriausybė surašys tau tokią tvarką, pradėsi derinti su 24 Europos valstybėmis, o dar kiek organų yra! Taigi mes tampame visiškai nereikalingi, tuščia vieta, esame tik tam, kad gautume tuos keliasdešimt milijonų ir juos dalytumės tarpusavyje.
Galų gale savigarba yra kokia nors ar nėra? (Balsai salėje) Ji turi būti. Teisingai, girdžiu dešiniuosius, iš viso šiandien kalba tik dešinioji pusė, kairioji pusė tarsi prarado žadą. Išdėstykite labai gerai argumentus, kur aš, parengęs teisės aktą, turėsiu pradėti kreiptis, ar nuo vokiečių, ar nuo prancūzų, ar nuo anglų, nuo ko pradėti man?
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, jeigu gerbiamasis J.Veselka nežino, kur kreiptis, tegul kreipiasi į mane. Aš paaiškinsiu, kas toliau bus. Žiūrint į visą įstatymą, jis iš esmės yra teisingas, nes mes patys esame ratifikavę Lietuvos ir Europos Sąjungos sutartį ir ten yra numatyta, kad Lietuvos teisės aktai tam tikrais klausimais turės būti derinami su Europos Sąjungos teisės aktais, bet dalykas tas, kad iš tų gerų norų, aš nežinau, ar čia visada gerai išeina. Dabar kai aš skaitau, kad visada, bent jau taip įsivaizduodavau, bus konsultuojamasi su Europos Sąjunga ir jos institucijomis, ir perskaitau, kad tam tikrais atvejais galbūt teks konsultuotis ir su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, tai aš kažkaip neįsivaizduoju tokių atvejų ir negaliu suprasti, ką buvo norėta tuo pasakyti. Todėl yra tokių abejonių dėl konsultacijų, numatomų konsultacijų su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, nes jeigu mes norėtume konsultuotis (na, visada gerai su kaimynais pasikonsultuoti, tik kažin ar tą reikėtų rašyti į šį įstatymą), norėtume konsultuotis su latviais ar estais, ar lenkais dėl bendrų kokių nors pozicijų, tai čia tikrai ne kažkas mums nurodys, kad reikia konsultuotis, o mes patys konsultuosimės. Bet jeigu yra manoma, kad gali tekti konsultuotis su visais Europos Sąjungos nariais, tai aš tokios situacijos nelabai įsivaizduoju. Jeigu mums kas nors nepaaiškins, ką tai reiškia, tai aš nelabai galėsiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi visi norintys kalbėjo už ir prieš. Prašome balsuoti dėl įstatymo projekto. Kviečiame balsuoti.
Už – 54, prieš – 15, susilaikė 38. Įstatymas priimtas. (Balsai salėje)
A.KUBILIUS. Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau jums atidžiai įsižiūrėti į šiuos skaičius, nes lėmė tik vienas balsas. Būtų gerai pasitikrinti, ar tikrai tas vienas balsas yra už. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad paskui bus balsuojama dėl tokių pat nuostatų, įrašomų į Seimo statutą, ir tos nuostatos Seimo statute negalės skirtis nuo įstatymo. Statuto jūs negalėsite priimti arba Seimas negalės priimti, jeigu už jį balsuos tik 54 Seimo nariai, nes reikia 71 balso. Mes vis dėlto siūlome perbalsuoti, daryti pertrauką ir ieškoti geresnio sprendimo dėl šio įstatymo, nes vis tiek atsidursime aklavietėje, kai negalėsime priimti Statuto.
A.ČAPLIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes vienas mūsų frakcijos narys suklydo balsuodamas, jis atsiima balsą už.
PIRMININKAS. Jūsų frakcijos narys suklydo?
A.ČAPLIKAS. Taip, suklydo balsuodamas. Jis atsiima balsą už ir susilaiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu dar kartą balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Prašome balsuoti. (Triukšmas salėje)
Už – 47, prieš – 15, susilaikė 40. Įstatymas nepriimtas. Grąžiname tobulinti, taip? Nėra prieštaravimų?
Tuomet darbotvarkės 1-2b klausimas taip pat nebus teikiamas svarstyti, nes čia reikia 71 Seimo nario. Prašom, pone Šuky.
R.ŠUKYS. Aš norėjau repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai džiugu, kad bent priėmimo metu mano argumentai, kuriuos aš sakiau diskusijose ir svarstymo metu, buvo suprasti. Įstatymų projektai, ir vienas, ir kitas, turėtų būti grąžinami tobulinti. Problema yra, bus būtina priimti pataisas, bet tik susijusias su Europos centriniu banku. Viso kitko, kas ten yra surašyta, bent jau komitete mums taip ir nesugebėjo pagrįsti. Aš dar kartą noriu tą priminti. Dėl Europos centrinio banko, be abejonės, patobulinus projektus bus galima apsispręsti.
PIRMININKAS. Prašom. Replika po balsavimo.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Dėl tolesnės eigos, aš manau, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, nepriėmus pirmojo turite ir dėl antro įstatymo pasiūlyti sprendimą, o ne siūlyti iš viso jo nesvarstyti. Negali likti vienas nesvarstytas, nes abu paraleliai yra susiję ir turi būti tobulinami. Taip pat aš manau, kad ir dėl pirmojo klausimo jūs turite teikti klausimą, ar jis yra atmetamas, ar yra tobulinamas.
PIRMININKAS. Prieštaravimų dėl to, kad grąžintume tobulinti, nebuvo, todėl ir nebalsavome. Dabar turbūt savaime aišku, kad kitas darbotvarkės klausimas negali būti svarstomas bendru sutarimu, nes pirmas nesurinko, o jie tarpusavyje yra susiję. (Balsai salėje) Taip. Bendru sutarimu dar kartą galime grąžinti tobulinti ir darbotvarkės 1-2b klausimą. Ar yra tam prieštaravimų? Nėra prieštaravimų? Prašom, kolega A.Kubiliau.
A.KUBILIUS. Aš, gerbiamasis pirmininke, noriu priminti, kad pirmąjį klausimą mes atmetėme balsuodami. Atmestas įstatymo projektas nebegali būti tobulinamas, jis gali būti po šešių mėnesių siūlomas iš naujo svarstyti. Per tą laiką jį kas nors gali tobulinti, bet jis yra atmestas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, pagal 159 straipsnį laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamos balsų daugumos. Taip ir įvyko. Ir to paties straipsnio 3 punktas: „Gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Tą padarėme. Kokie dar klausimai?
Siūloma svarstyti darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 7 straipsnių bei 3, 4 priedėlių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-140. Priėmimas. Pranešėjas – B.Bradauskas, Biudžeto ir finansų komitetas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komiteto prašymu buvo padaryta šio įstatymo priėmimo pertrauka, nes norėjome išsiaiškinti, ar galima priimti tokią nuostatą, kad šis įstatymas galėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos. Finansų ir Aplinkos ministerijos kartu su Mokesčių inspekcija nagrinėjo šį klausimą papildomai ir nerado tokios galimybės siūlyti, kad nuo liepos 1 dienos. Taigi, kaip ir visi mokesčiai, ir šis turėtų įsigalioti nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Per tą laikotarpį kitokių pasiūlymų nebuvo gauta, siūlome priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Prašom dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Ar yra kokių prieštaravimų? Nėra? Pritariame. Dėl 2 straipsnio, 5 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Ar yra prieštaravimų? Nėra, priimame.
Dėl 3 straipsnio, 7 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Priimame.
Dėl 4 straipsnio – 3 priedėlio pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Priimame.
Dėl 5 straipsnio – 4 priedėlio pakeitimas. Nėra prieštaravimų. Priimame.
Dėl 6 straipsnio. Įstatymo įsigaliojimas. Nėra prieštaravimų? Pritariame.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių prieš, už nėra. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už – 76, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-51. Pranešėja – B.Vėsaitė. Priėmimas. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad šiam teisės aktui po svarstymo pasiūlymų negauta, ir kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Prašom, pranešėja, dėl Teisės departamento.
B.VĖSAITĖ. Taip, mielieji kolegos, yra gauta Teisės departamento pastaba, kurioje rašoma, kad buvo nesilaikoma principo dėl teisėtų lūkesčių, nes 2005 m. sausio 1 d. ši bendrovė turėjo būti privatizuota, tačiau tai neįvyko. Teisės departamentas tiesiog konstatuoja tą faktą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, dėl įstatymo projekto nuomonės už, prieš. Nuomonė už – V.Orechovas. Prašom.
V.ORECHOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu gerbiamasis ponas J.Razma pasakė (citatos pradžia): „Šiaip, žinoma, mums verta kreipti dėmesį, kaip šiuo atveju, ir į strategijas, kurios rengiamos Rusijoje. Aš vieną tokią strategiją norėčiau parodyti, t.y. „Koncepcija strategii OAO RAO „JES Rossii 2003–2008 metams. Čia yra toks sakinys, kad ypač patrauklus yra verslas, čia kalbama apie šitos OAO RAO „JES Rossii interesus, ypač patrauklus joms verslas, susijęs su energetikos įmonių užsienyje remontu ir eksploatacija. Toliau dar vienas sakinys to paties svarstymo metu: „Dėl šio projekto pritarė trys Tėvynės sąjungos nariai ir vienas liberalcentristas. Labai įdomus požiūris konservatorių į Rusiją. Aš suprantu, kad tai yra rimtas pašildymas, bet aš vis tiek, nepaisydamas šito požiūrio, manau, kad valstybė privalo užtikrinti saugumą Lietuvos gyventojams, uždarydamas Ignalinos AE antrą bloką. Vienas iš tokių saugiklių yra tai, kad nebūtų pakeistas specialiosios paskirties UAB „Kauno energetikos remontas statutas. Aš manau, nereikia privatizuoti šios įmonės, ir siūlau pritarti Ekonomikos komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom. Nuomonė prieš – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu to argumento dėl projekto turinio, nes išeina, kad mes dabartine Vyriausybe labiau pasitikime ir nebijome jai palikti laisvesnių rankų spręsti dėl šitos įmonės negu pati valdančioji dauguma. Belieka tik klausti valdančiosios daugumos, gal ji iš tikrųjų žino kažkokias labai blogas Vyriausybės, pirmiausia ūkio ministro, užmačias, susijusias su šitos įmonės likimu, kad taip uoliai ją saugo, nepalikdama jokių kitų galimybių, kaip tik likti „Lietuvos energijos antrine įmone?
Šiuo atveju aš kreipiuosi į valdančiąją daugumą, prašydamas rimtai žvelgti į Teisės departamento išvadas, nes čia labai aiškiai pasakyta, kad projektas gali iš esmės prieštarauti Konstitucijai. Čia yra kalbama apie įstatymo galiojimo nutrūkimą po šių metų sausio 1 d., o mes vėl norime pratęsti jau nutrūkusį daiktą. Aš, rimtai vertindamas Teisės departamento išvadas, prašyčiau posėdžio pirmininko dėmesio, kad frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad per tą laiką Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai. Aš tikiuosi geranoriško požiūrio į mūsų teisėtą prašymą. Kelios valandos nieko nepakeis, bet apsidrauskime, kad neatsirastų skundas Konstituciniam Teismui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jūs girdėjote, opozicinė frakcija prašė pertraukos. Aš noriu, kad apsispręstumėte balsuodami, ar bus pritarimas šiam prašymui. Pagal Statutą, jeigu parems 1/5, 29 balsai. Prašau. Kas už tai, kad pritartume Tėvynės sąjungos frakcijos pasiūlymui daryti pertrauką?
Už – 35, prieš – 51, susilaikė 10. Skelbiama šio klausimo svarstymo pertrauka. Noriu paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinti visus tuos pasiūlymus dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
Gerbiamieji, pagal darbotvarkės klausimus mes truputį aplenkėme grafiką, todėl siūloma svarstyti rezervinį 3 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007–2013 metams projektą Nr.XP-372. Prašom kolegę R.Žakaitienę pristatyti rezoliucijos projektą.
R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007–2013 metams projektas. Jeigu pamenate, mes po svarstymo rezoliucijai pritarėme, tačiau buvo Seimo narių siūlymai rezoliucijos tekstui. Buvo sudaryta redakcinė grupė, ir tekstas yra patobulintas. Visi redakcinės grupės nariai su šiuo rezoliucijos tekstu sutiko, išskyrus Seimo narį J.Veselką, kuris įregistravo pataisas šiandien pristatytam rezoliucijos tekstui. Siūlau pritarti tokiam suderintam rezoliucijos tekstui.
PIRMININKAS. Prašom dėl kolegos Seimo nario J.Veselkos pasiūlymų.
R.ŽAKAITIENĖ. Gal būtų galima paprašyti, kad Seimo narys pats pristatytų, nes, man atrodo, dar nepadalintas.
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man nesuprantama. Aš raštu įforminau pasiūlymus, rezoliuciją pateikė, mano pasiūlymų raštu niekam neišdalijo. Kaip čia gali būti? Aš galiu paaiškinti ir be to, bet pagal viską… Mano pasiūlymai atėjo kartu su rezoliucijos parengimu. Kažkodėl rezoliucija atėjo, mano pasiūlymai neatėjo. Posėdžio pirmininke, kaip man reaguoti?
PIRMININKAS. Gerai. Seimas, remdamasis 186 straipsnio 1 punktu, turėtų apsispręsti, ar svarstome šitą pasiūlymą.
R.ŽAKAITIENĖ. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam Seimo nariui J.Veselkai, kad Seimo nariams yra išdalinti pasiūlymai.
J.VESELKA. Jeigu išdalinti, tvarka. Yra mano pasiūlymai. Galima?
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Mano pasiūlymai. Kur yra pirmajame lape, tai pabrėždamas, kad sprendimas dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos – tai išsiplėtusios Europos Sąjungos ateities (…), sukuriantis prielaidas Lietuvai iki 2013 m. labai gerai išsivystyti. Aš siūlau, kad… Vis dėlto prielaidų nematau, aš matau viltis, todėl siūlau vietoj „prielaidas įrašyti žodelį „sukuriantis viltis, kad mes būsim klestinti, konkurencinga, moderni socialinės rinkos ekonomika. Prielaidų aš ten nematau, nes apribojimas iki 4% – tai iš esmės amžinas Lietuvos atsilikimo įšaldymas, todėl aš tik „viltis norėčiau.
Ir dar viena pataisa. Paskutiniame puslapyje siūlau išbraukti sakinį, kuris skamba taip: „Numatyti tinkamą tęstinį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių finansavimą iš vieno šaltinio pagal Stojimo sutarties nuostatas. Šito sakinio palikimas rezoliucijoje reiškia, kad mes dar kartą šiais metais įsipareigojame iki 2009 m. uždaryti abu blokus. Iš esmės vyksta diskusija ir bus bandoma prašyti Europos Sąjungos, kad pratęstų II bloko darbą, todėl rezoliucijoje dar kartą pakartoti, kad mes sutinkame su uždarymu, ir po to stengtis prašyti, kad būtų pratęsta, yra logiška. Kadangi sutartyje finansavimas yra numatytas atskira eilute, manau, mes tą paliekame, bet nekartojame to, dėl ko mes paskui prašysim atvirkščiai, todėl siūlau išbraukti šitą.
Ir dar kodėl siūlau išbraukti? Gerbiamieji, kai paanalizuoji, uždarius Ignalinos atominę elektrinę… Mes jau vien I bloką uždarę praradome per metus 300 mln. litų eksporto. Uždarius elektros energija prabrangs minimum 6 centais. 6 centai reiškia, kad Lietuvos ekonomika papildomai turės sumokėti kas metai per 620 mln. litų. Padauginkite iš 10 metų ir pamatysite, kad mes prarasime…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, dvi minutės.
J.VESELKA. …apie 7 mlrd., o žadam gauti 3 mlrd. Todėl siūlau nekeisti, už 30 kiaušinių nepjauti vištos, kuri kasdien deda po auksinį kiaušinį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Remdamasis 186 straipsnio 1 punktu, siūlau Seimui apsispręsi balsuojant, ar mes svarstome
J.Veselkos pasiūlymą. Prašome balsuoti, ar mes svarstome J.Veselkos pasiūlymą.
Už – 12, prieš – 47, susilaikė 19, pasiūlymas nesvarstomas. Prašom dėl rezoliucijos nuomonės už ir prieš. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Jūs pasiūlymą teikėte, tai jūs ir nuomonės…
J.VESELKA. Aš savo pasiūlymą, dabar galiu bendrą nuomonę… Gerbiamieji kolegos, žinoma, rezoliucija yra popiergalis, jis yra tik mums patiems pasidžiaugti, o gyvenimas eis savo keliu. Aš dar kartą noriu pakartoti, labai gaila, kad Lietuva,.. Ne Lietuva, kuo čia dėta Lietuva, o partinė nomenklatūra, kurios pagrindą sudaro konservatoriai ir socdemai, niekaip negali pasirūpinti ir pamatyti toliau, jeigu kas pakabina jiems 3 mlrd. litų Europos Sąjungoje, tai jie užmiršta ir dešimtis milijardų, kuriuos iš jų žada atimti. Jiems svarbiausia kaip nors gauti 3 milijardus, o po to – nors ir tvanas. Štai tokią Lietuvą kuriame, kai sugebame planuoti ne daugiau kaip penkmečiui ir ne toliau kaip nuo pasiekto penkmetinio lygio. Mes neturi strategijos bent 30 metų, kokią matysime Lietuvą. Mokslininkai, atomininkai mokslininkai sako, yra du variantai. Pirma, skubiai pastatyti trečią bloką, bet vis tiek nespėsime, jeigu 2009 m. uždarome, vadinasi, bus pertrauka su visais praradimais. Kita mokslininkų grupė sako, jog mažiausiai reikia reikalauti, kad antrasis blokas būtų pratęstas iki 2017 metų. Tai yra 12 metų. Mes (…), o sutaupome, atitinkame Lisabonos strategiją. Konkurencija didėja dėl to, kad pigesnė energija mums kasmet duoda maždaug po milijardą ekonomijos. Ir tuos milijardus laidojame todėl, kad gautume tris milijardus. Gerbiamieji, aš sumokėsiu Europos Sąjungai tris milijardus, tegul tik jie nereikalauja uždaryti atominės elektrinės. Iš to efekto… Todėl prašau šios rezoliucijos, dėl kurios žadame tartis, o vėl kartojame, kad norime uždaryti, na, atrodysime Europoje apskritai alogiški… Ir taip iš mūsų šaiposi girdami, kad Konstituciją pirmieji ir eurą pirmieji įsivesime. Gerbiamieji, bent suvokime, neprašykime pinigų ten, kur galime patys užsidirbti. Nebūkime klapčiukais, prašančiais išmaldos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 2 minutes vėl viršijote.
J.VESELKA. Balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu tiktai priminti, kad gana išsami diskusija vyko Europos reikalų komitete. Ir ne tik J.Veselka turėjo įvairių pasiūlymų šiai rezoliucijai. Tai, ką matote, yra protingo kompromiso rezultatas.
Tačiau atkreipiu dėmesį ir pono J.Veselkos, ir visų esančių, kad šioje rezoliucijoje, be kita ko, siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei surengti išsamias diskusijas dėl Lietuvos nacionalinės plėtros prioritetų, įtraukiant visuomenę, ekspertus, socialinius ekonominius partnerius ir t.t. Tai nėra dokumentas, kuris sukala visus kuoliukus iki galo ir neleidžia diskutuoti kokia nors tema. Jeigu mes rezoliucijoje įrašytume nuostatą, prieštaraujančią mūsų Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, tai turbūt sukeltų apskritai abejonių dėl galimybės Europos Sąjungai vykdyti savo įsipareigojimus. Aš siūlyčiau to neraginti ir nedaryti.
Manau, rezoliucija yra subalansuota, gerai parengta, atspindi Lietuvos prioritetus, ir , dar kartą sakau, kviečia visuomenę įsijungti dėl šių prioritetų. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš nekalbėsiu apie pačios rezoliucijos esmę, ką gerai pasakė mano kolega J.Veselka. Noriu pasakyti apie tai, kas parašyta šioje rezoliucijoje, ir parašyta tai, ko nebuvo svarstymo metu. Aš jau apie tai kalbėjau ir pakartosiu dar kartą. Lietuvos Respublikos Seimas vadinamosios diskusijos metu nevertino Europos Vadovų Tarybos išvadų,. Europos Komisijos 2004 m. vasario 10 d komunikato ir t.t.
Antra, Lietuvos Respublikos Seimas neklausė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. Buvo tiktai premjero A.Brazausko įžanginis žodis. Jeigu įžanginis žodis yra traktuojamas kaip Vyriausybės nuomonė, aš tik galiu apgailestauti dėl didžiosios mūsų valdančiosios daugumos manymo tais klausimais.
Ir trečias dalykas, Seimo komitetų nuomonės vėl Seimas neišklausė. Buvo tiktai frakcijų nuomonės, o komitetų nuomonės nebuvo. Sakau tiesiai šviesiai, kad šioje rezoliucijoje parašyta daug daug netiesos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip ir diskusija, taip ir rezoliucija, manau, buvo vertingi dalykai šiame mūsų pradinių diskusijų dėl naujos finansinės perspektyvos ir Lietuvos pasirengimo naujai finansinei perspektyvai etape. Šiek tiek replikuodamas J.Veselkai, noriu pasakyti, kad Lietuva iki 2013 metų gyvens ne vien tik su Ignalinos atomine elektrine. Atominė elektrinė yra svarbus klausimas, energetika yra svarbus klausimas, bet ne vien tai yra Lietuvai svarbu. Todėl ir ši rezoliucija yra ne tik apie Ignaliną. Mums kur kas svarbiau yra pamatyti perspektyvas ir susitarti dėl to, kaip Lietuvoje kursime konkurencingą ekonomiką. Naujoji finansinė perspektyva ir parama, kurią gausime iš Europos Sąjungos iki 2013 metų, tai mums bus patys turtingiausi metai, ko gero, kalbant apie Europos Sąjungos paramą, ir tai turi būti išnaudota Lietuvoje, kad sukurtume konkurencingą ekonomiką. Tai yra mums svarbiausia iššūkis – tą finansinę paramą tokiam tikslui išnaudoti.
Ar esame tam pasirengę? Šiandien pasakyčiau labai paprastai – dėl to abejoju. Abejoju. Šios rezoliucijos priėmimas tiktai kai kuriuos dalykus šiek tiek prasklaido. Visų pirma abejoju todėl, kad iš tiesų šiandien mes jokių aiškių prioritetų, kaip kursime konkurencingą ekonomiką Lietuvoje, neturime ir tai turime patys sau konstatuoti. Prioritetų nėra. Todėl labai svarbu, kad naujo programavimo dokumentas šiai perspektyvai būtų rengiamas taip, kad mes tikrai pasiektume tarpusavyje tokį esminį sutarimą. Ne kad vien tiktai biurokratai parašytų, kokie prioritetai, o mes patys sutartume, ir kad galų gale išmoktume tuos prioritetus aiškiai išskirti.
Šiandien Ilgalaikė valstybės plėtros strategija numato 120 prioritetų. Vadinasi, prioritetų nėra. Jeigu mes patys sau nepasakysime trijų ar keturių prioritetų, nieko nebus. Todėl sveikindamas rezoliuciją, noriu pasakyti, kad, mano manymu, čia yra du svarbiausi dalykai: Seimas prašo Vyriausybės informuoti Seimą apie tvarką, pagal kurią bus rengiama naujoji nacionalinė strategija, naujas programavimo dokumentas, ir Seimas ragina pasiekti susitarimą tarp partijų dėl pačių svarbiausių prioritetų. Visa kita yra graži įžanga į šiuos būsimus svarbius darbus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti. Kas pritaria rezoliucijos projektui, prašom balsuoti už. Ačiū.
Už – 96, prieš – 3, susilaikė 4. Rezoliucijos projektui pritarta. Atsiprašau, rezoliucija priimta.
Svarstome rezervinį darbotvarkės 2a klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų patvirtinimo papildymo projektą Nr.XP-381. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šios kadencijos Seime tokia svarbi komisija palyginti labai greitai sudaryta. Kai komisijos sudėtis buvo patvirtinta, o nutarimas įsigaliojo, Seniūnų sueiga paskirstė vadovaujančius postus tarp frakcijų. Pagal proporcijas pirmininko vieta atiteko didžiausiajai frakcijai, Darbo partijos frakcijai, o pavaduotojo vieta – vienai iš opozicinių frakcijų, konkrečiai Liberalcentristų frakcijai. Tada pagal šitą Seniūnų sueigos rekomendaciją frakcijos pateikė konkrečias figūras, t.y. konkrečius Seimo narius, susirinko pati komisija, kaip priklauso pagal Statutą, pirmininkavo vyriausias amžiumi komisijoje Seimo narys. Jūs turite posėdžio protokolo išrašą ir priimti du sprendimai: komisijos pirmininku patvirtinti Seimo narį K.Daukšį, o pavaduotoju – Seimo narį V.Čepą. Prašyčiau kolegų pritarti. Seimo Pirmininkas siūlo, kad mes šiandien abu sprendimus ir priimtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių klausti? Nėra. Ar yra prieštaraujančių nutarimo projektui po pateikimo? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip. Galime pereiti prie nutarimo projekto priėmimo? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Tuomet prašome pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio papildyti Seimo nutarimą nauju 13 straipsniu prieštaraujančių nėra. Dėl 2 straipsnio prieštaraujančių nėra. Dėl 3 straipsnio prieštaraujančių nėra. Priimta. Prašome kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Nuomonė už. Prašom, kolega E.Žakaris. Prašome balsuoti dėl nutarimo projekto.
Už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Rezervinis darbotvarkės 2b klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo papildymo projektas Nr.XP-382. Pateikimas jau buvo. Ar galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Galime pereiti prie nutarimo priėmimo? Dėl 1 straipsnio? Nėra prieštaravimų. Dėl 2 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Prašome dėl nutarimo projekto apsispręsti balsuojant. Prašome balsuoti dėl nutarimo projekto priėmimo.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.
Prašau repliką po balsavimo. Prašom. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip tik balsuojant už komisijų pirmininkų pavaduotojus ir pirmininką aš vėl prisiminiau, kad mes dar neturime, o jau tvirtiname komisiją, tačiau neturime svarbiausios institucijos Seime vadovo, t.y. Europos reikalų komiteto pirmininko. Gal nuspręskite galų gale ir po pusės metų paskirkite vadovą. Pasiūlykite, atsiprašau, vadovą.
PIRMININKAS. Labai ačiū už rūpestį ir paramą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Č.Juršėnas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pagal eilę yra darbotvarkės 1–6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo projektas Nr.XP-371. Svarstymo stadija. Žodį nori tarti kolega V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialliberalų frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos šiuo klausimu, nes reikėtų sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkame bendru sutarimu pridėjus dar 10 minučių, nes kitas posėdis turi prasidėti 12 valandą, dar pertrauka turi būti, vadinasi, reikia 40 minučių. Juo labiau turės daugiau laiko komisija. Sutinkam? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Žodžiu, iki 12 valandos.
Tada, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes dar turime vieną klausimą, kuris buvo numatytas vėliau, bet kadangi dabar klausimai sukeisti vietomis, tai aš siūlau dabar nagrinėti ne 7, o 8 darbotvarkės klausimą, ir kviečiu toliau pirmininkauti kolegą V.Muntianą.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 8 klausimas – nutarimo projektas, registracijos Nr.XP-345. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašome. Pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Klausimas yra lyg ir paprastas, kita vertus, specifinis ir rimtas, jeigu kalbame apie tolesnį parlamentinės demokratijos įgyvendinimą mūsų Lietuvos Respublikoje. Kalbama šiuo atveju apie opozicijos lyderį, kuris mūsų Seimo statute yra įtvirtintas jau labai seniai, t.y. daugiau nei dešimt metų, vėlesniais metais atitinkamos nuostatos buvo patikslintos. Taip pat šis klausimas buvo nagrinėtas ir Konstituciniame Teisme. Taigi dėmesys tam yra pakankamas. Galų gale ir mes patys turėjome įvairių diskusijų tiek Seime, tiek Seimo valdyboje, tiek Seniūnų sueigoje. Atsižvelgdamas į visus šiuos dalykus ir turėdamas Seimo valdybos pavedimą, aš teikiu atitinkamą nutarimo projektą. Jo esmė yra štai tokia: kad Seimo opozicijos lyderis, kuris pagal savo statusą yra prilygintas Seimo Pirmininko pavaduotojui, kad opozicijos lyderis turėtų ir kitas galimybes, kaip turi Seimo Pirmininko pavaduotojai. Tai yra siūloma įvesti opozicijos lyderio patarėjo etatą. Kad tas būtų padaryta, reikia patikslinti atitinkamą nutarimą. Štai dėl šio dalyko ir yra siūlomas toks nedidelis nutarimo pakeitimas.
Pagrindimui aš noriu tik vieną dalyką pasakyti. Gerbiamieji kolegos, opozicijos lyderis pagal savo statusą Vakarų demokratinėse šalyse, t.y. tose šalyse, kurios turi ilgo parlamentinio darbo patyrimą, turi įvairias teises, ne tik tas formalias procedūrines Seime, bet ir materialines technines sąlygas, jeigu galima taip pasakyti, kurios užtikrina jo darbą pagal tą statusą, kuris yra apibrėžtas Statute.
Primenu, kad Seimo statutas numato opozicijos lyderiui papildomas teises, palyginti su bet kuriuo kitu Seimo frakcijos vadovu. Šiuo atveju, mūsų atveju, opozicijos lyderis atstovauja netgi ne vienai frakcijai, o dviem frakcijoms, kurios susijungė į koaliciją. Tai, kad jis įgyvendintų tas savo teises, plius savo teises, kurias jis turi kaip Seimo valdybos narys, kaip Seimo seniūnų sueigos narys, ir yra siūloma, kad būtų papildomas etatas, t.y. patarėjo etatas. O tam reikia pataisyti nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo priedėlio pakeitimo. Štai visa esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš mačiau, kaip jūs šiandien gražiai čiulbėjote kartu su A.Kubiliumi, kaip šiandien J.Razma rūpinosi A.Brazausko Vyriausybe. Tai yra iš tikrųjų labai geras jūsų bendradarbiavimo pavyzdys, bet man kyla klausimas. Kadangi jūs minėjote pranešime, kad tik teisių jūs daugiau suteikiate opozicijai, už teises visada dėkojama, tai čia bus klausimas: o kiek pinigų per metus reikalaus tų papildomų teisių suteikimas?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Geras klausimas. Aš į tai atsakysiu, bet noriu pasakyti, kad pagal tamstos terminologiją aš čiulbu su visais vienodai, arba gal daugiau čiulbu su visom. O su visais taip pat čiulbu, įskaitant E.Klumbį, J.Veselką ir P.Gražulį. (Balsai salėje) Su visais čiulbu. Negalite šito paneigti, nes tas buvo ir pernai, ir užpernai, ir prieš dešimt metų. Tai tokia yra mano gyvenimiška nuostata.
O dabar dėl konkretaus klausimo. Pagal tas atitinkamas 14–16 kategorijas, tai dar Seimo valdyba patikslins, suma gali būti apie 60 tūkst. litų per metus. Seimo kanceliarija tų lėšų turi.
PIRMININKAS. Klausia kolegė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Mano klausimas susijęs su jūsų atsakymo pabaiga. Jeigu nebuvo planuota Kanceliarijos biudžete tokia pareigybė, tai kieno sąskaita tada sutaupomi tie 60 tūkst.?
Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju yra bendro Kanceliarijos biudžeto sąskaita, nes vis tiek yra tam tikros fliuktuacijos, t.y. kažkas susirgo, kažkas išvyko, etatai neužimti, ir t.t., todėl dažniausia metų pabaigoje būna šiek tiek sutaupyta. Vadinasi, nereikės prašyti papildomų lėšų, o pakaks esamo atlyginimo fondo. Tai yra nedidelė suma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė A.Balsienė. Prašom.
A.BALSIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu opozicijos lyderis būtų ponas V.Landsbergis, tai aš neabejočiau jo tvirtumu, bet kadangi yra ponas A.Kubilius, tai ar jums gerai čiulbant (jūs sakėte, labai gerai mokat čiulbėti, tą visi pripažįsta) tai nebus papirkinėjimas? Ar užteks valios A.Kubiliui išlaikyti tą tvirtą stuburą, kai tokia stipri čiulbėjimo pozicija?
Č.JURŠĖNAS. Aš dabar būsiu priverstas kai ką apie A.Kubilių pasakyti kiek kitaip. Man nepatogu prie visų sakyti, aš esu pasakęs siauresnei auditorijai, kur nors kitur. Jis yra man pakankamai įkyrėjęs. Yra. Ir jis tai žino, ir svarbiausia, kad šios praktikos, deja, neatsisako. Bet teisybė yra teisybė, Statutas yra Statutas, mes pagal jį turime veikti, nesvarbu, kokie mano jausmai jo (atsiprašau, ne čiulbėjimo, kitą žodį pasakyčiau, bet nesakysiu) veiksmų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis. Prašom klausti.
P.GRAŽULIS. Žinoma, aš suprantu, kad lakštingala negali nečiulbėti, ir išties džiaugiuosi, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas kalbasi su visais. Bet manyčiau, kad tai nėra, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, visiška teisybė, apie kurią jūs kalbate. Gal tada toms partijoms, kurios yra tikroje opozicijoje ir nelabai čiulbasi frakcijomis, tai yra Liberalų demokratų ir Mišriai Seimo narių grupei, taip pat galėtumėte papildomai skirti bent 50 tūkst. litų?
Č.JURŠĖNAS. Tai visiškai rimtas klausimas. Gerbiamasis kolega, prašom neprotestuoti ir nekalbėti visos jūsų frakcijos vardu. Ar kas įgaliojo jus dabar kalbėti visos frakcijos vardu? (Balsas salėje) Matot, uzurpatorius. Duok jam valdžią, tai įdomu, kaip čia būtų. Šis klausimas yra rimtas. Ta proga noriu pasakyti, kad kai kuriose Vakarų šalyse visiems opozicijos deputatams mokama pagal padidintą koeficientą, taip sakant, lyg ir nemokamas pienas duodamas už kenksmingas darbo sąlygas. (Plojimai, balsai salėje)
O esmė yra štai tokia. Pozicijos deputatai parlamentinėse respublikose dažniausia užima vietas Vyriausybėje, o kai kur galima būti deputatu ir viceministru ir dar kai kurias pareigas eiti, sakysime, galima būti deputatu ir meru. Vadinasi, pozicijos deputatai turi galimybes per vykdomąją valdžią, per kitokias struktūras turėti vienokią ar kitokią, vėlgi tą pačią, materialinę techninę pagalbą, arba aprūpinimą. Kad būtų išlaikytas pamatinis principas – visų deputatų lygybė, kai kuriose šalyse iš tikro opozicijos deputatams atlyginimas yra didesnis pagal tam tikrą koeficientą, ar 1,1, ar 1,3, bet iš tikro taip yra. Taigi P.Gražulio siūlymas remiasi europiniu patyrimu, nors jam Europa ne visada ir patinka. Bet tai europinis patyrimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielas Česlovai, remiantis Europos parlamentine praktika, parlamentinių demokratijų parlamentarai iš esmės yra patys svarbiausi demokratijos kūrėjai. Tai jų paramai (ne tarnautojų paramai, turiu galvoje ne tarnautojus, bet jų paramai, parlamentarų paramai) ir parlamentinei demokratijai stiprinti valstybė skiria gana daug dėmesio. Mes turime tik 15 metų, todėl kaip jums atrodo šis vieno ar pusantro etato žingsnis… vieno mūsų etato žingsnis visame mūsų kontekste, jeigu imsime kelis tūkstančius darbuotojų Seime, kokios jis yra reikšmės? Ar tai yra didžiulės reikšmės žingsnis? Ar tai yra (…) dalykas, kurio neverta taip ilgai aptarti? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu imsime politinį skambėjimą ir jeigu imsime būtent parlamentinės demokratijos įtvirtinimo aspektą, tai iš tikro labai didelis dalykas. Mes darome žingsnį į tą situaciją, kokioje yra ne vienas, o nemažai vakarietiškų parlamentų. Šiuo požiūriu tas vienas etatas, galima sakyti, yra smulkmena, bet tas vienas etatas iš tikro daug reiškia. Mes pakylame į tam tikrą lygį ir, be abejo, šis nutarimas juk galios ir kitoms kadencijoms. Kitoje kadencijoje gali būti kitas opozicijos lyderis ir t.t. Nebūtinai iš čia esančių, gal kas naujas atsiras. Taigi mes darom žingsnį, kuris liks ir pasitarnaus bendram demokratijos plėtojimui Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš. Prašom. Nuomonė už – kolegė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, turbūt demokratinėse valstybėse visada susiklosto tokia situacija, kad protinga valdžia visada rūpinasi, kokia turėtų būti opozicija. Aš džiaugiuosi, kad ir mūsų Seime susiklostė tokia situacija, kad šiandieninė valdančioji dauguma iš tikrųjų blaiviai mąsto, nes irgi gali tapti opozicija ir turėti opozicijos lyderio statusą. Tai yra tikrai demokratinės valstybės požymiai. Šiandien čia mes kalbame ne apie šiandieninę situaciją, bet apie ateities situaciją. Todėl aš kviesčiau demokratiškai vertinti opozicijos lyderio statusą, tuo labiau kad jis prilyginamas Seimo Pirmininko pavaduotojo statusui, nes tai darbas, kuris reikalauja ir daugelio susitikimų, ir politinės išraiškos, tam tikros politinės valios, todėl pavaduotojas arba padėjėjas opozicijos lyderiui yra tikrai labai reikalingas. Aš šiandien kviečiu visus šios Seimo kadencijos parlamentarus balsuoti už šį pasiūlymą, nes artimiausiu metu greičiausiai opozicija pasikeis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, nuomonė prieš – kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti prieš pirma dėl to, kad ši sistema – opozicijos lyderio tinka tik toms valstybėms, kur yra dvipartinė sistema. Deja, mes neturime dvipartinės sistemos ir opozicijos lyderis neatstovauja visai opozicijai, todėl negali būti jokio opozicijos lyderio. Jeigu negali būti opozicijos lyderio, tai negali būti ir jam skiriamos kokios nors papildomos išlaidos. Bet jeigu tuo keliu nuėjo Č.Juršėnas, tai, norėdamas būti teisingas, aš norėčiau pasiūlyti pradėti nuo kito kelio. Daug sunkesnėmis sąlygomis ir daug kenksmingesnėmis sąlygomis dirba Liberaldemokratų frakcija, Mišri Seimo narių grupė, dažnai jų atžvilgiu net ignoruojamas Statutas, tai parodė ir šiandien plenarinio posėdžio darbotvarkė. Nė vienas į darbotvarkę, nei rudens, nei į pavasario sesijos, mūsų užregistruotas klausimas, įstatymų pataisos, neįregistruotas. Todėl reikėtų pirma pradėti didinti pajamas jiems, kad jie galėtų tikrai dar produktyviau darbuotis, o tik paskui didesniems. Taigi aš nepritariu šitai įstatymo nuostatai ir nereikalingam pinigų švaistymui iš biudžeto.
Dar vienas dalykas. Jūs, valdančioji dauguma, mokate pinigus tam, kad dar aktyviau ir destruktyviau oponuotų jūsų darbams, jūsų Vyriausybei konservatoriai, nes jie nėra pozityvi ir konstruktyvi opozicija, yra destruktyvi opozicija.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, išklausėte nuomonę už, nuomonę prieš. Prašom apsispręsti balsuodami dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 45, prieš – 25, susilaikė 21. Nepritarta po pateikimo. Prašau. (Balsai salėje)
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, aš niekaip šito Č.Juršėno teikimo nesupratau, matyt, jis greitai pats ruošiasi būti opozicijos lyderiu, bet pasirodo, kad dar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, vienas balsas. Gal galime perbalsuoti dar kartą ir pasitikslinti? (Balsai salėje) Prašau. Yra tokie balsavimo rezultatai. Ar galime perbalsuoti? (Balsai salėje) Kad įsitikintume, ar teisingai apsisprendė kiekvienas Seimo narys, ir, remdamasis mūsų Statuto 121 straipsniu, prašau perbalsuoti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom dar kartą balsuoti. Ačiū.
Už – 47, prieš – 31, susilaikė 16. (Triukšmas salėje) Dar kartą kartosim… (Triukšmas salėje) (Balsas salėje: lygu) Gerbiamieji, 121 straipsnio 3 punktas: „Balsavimas taip pat kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai „pusė balsavusių Seimo narių. Taigi remdamasis šiuo Statuto punktu, skelbiu dar vieną balsavimą dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašome dar kartą balsuoti.
Už – 50, prieš – 39, susilaikė 15. Nepritarta. Gerbiamieji, galim bendru sutarimu nutarimo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Yra prieštaravimų? Prašom, bus alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų grąžinta tobulinti, baluoja už. Kas, kad būtų atmesta, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas, susilaikę neskaičiuojami. Dar kartą tiems, kurie neklausė. Tie, kurie balsuos už, balsuos už tai, kad nutarimo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti. Tie, kurie balsuos prieš, balsuos už tai, kad nutarimo projektas būtų atmestas. Alternatyvus balsavimas. Prašome balsuoti.
Už – 56, prieš – 47. Grąžiname iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Atlyginimą peržiūrėsime, matyt. Prašom. Kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Norėjau replikos po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, labai ramiai žiūrime į šio balsavimo rezultatus. Vis dėlto tai yra balsavimas ne dėl opozicijos lyderio, ne dėl A.Kubiliaus, ne dėl atlyginimo, ne dėl šios dienos situacijos. Tai yra balsavimas, tam tikras indikatorius, parodantis, kad politinė kultūra Lietuvoje, deja, eina su šituo Seimu, su kai kuriais Seimo nariais, žemyn. Neapykantos politika nieko gero neduoda. Jeigu žmonės nesugeba pakilti aukščiau už savo asmeninius įsižeidimus, nesuvokia parlamentinės demokratijos principų ir balsuoja vedini tam tikrų keršto elementų, bijau, kad tas ginklas atsisuks ir prieš juos pačius. Galbūt reikia laiko, galbūt ypač naujiems žmonėms, atėjusiems į Seimą, reikia laiko suprasti parlamentinės demokratijos esminius principus. Aš norėčiau, kad tas supratimas ateitų kuo greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Vis dėlto norėčiau pasidžiaugti šituo balsavimu. Mes, įstoję į Europos Sąjungą, užmiršome, kad pirmiausia turime atlikti pareigą tėvynei. Palyginti mūsų atlyginimai ir opozicijos atlyginimai… Opozicija turi dirbti taip, kad tauta po pusantrų metų jai suteiktų mandatą. Man labai keista, kai mes į politiką žiūrim kaip į komerciją: duosi pinigų – dirbsiu, neduosi pinigų – nedirbsiu. Aš visiems siūlau eiti padirbėti ūkininkais. Ten užsidirbsite tiek pinigų, kad iš tikrųjų galėsite džiaugtis ir tarnauti tėvynei. Manau, labai gerai padarė, nors gaila, kad socdemai, na, negaila, bet logiškai su konservatoriais buvo kartu. Bet dar prisiminkime pareigą tėvynei. Nė vieno iš mūsų skurdžiaus nėra. Todėl labai ačiū, kad balsavome taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiama pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, pradedame antrąją rytinio posėdžio dalį. Pertrauka baigėsi ir dabar pagal mūsų darbotvarkę atidėtas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo projektas. Svarstymas ir vėliau balsavimas. Projekto registracijos Nr.XP-371. Primenu, pagal mūsų bendrą sutarimą buvo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją. Salėje yra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kolega A.Monkevičius. Prašyčiau jį susikaupti, kol aš perskaitysiu dar vieną Statuto straipsnį. Tai yra 202 straipsnis (aš jį jau skaičiau), 1 punktas – dėl tų 10 dienų, per kurias būtina apsvarstyti Seimo posėdyje, 2 punktas – Seimo posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir kandidatai, įskaitant ir kandidatus, jeigu yra kolegialios institucijos. Turim.
Toliau. Pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų arba komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis iki 10 minučių. Šis žodis nėra privalomas, tik jeigu pageidauja teikiantis asmuo ir jeigu pageidauja pretendentas. Po to Seimas balsuoja dėl paskyrimo. Tai numatyta per pietų pertrauką.
Pirmiausia į tribūną kviečiu kolegą A.Monkevičių. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komisija ką tik baigė darbą, todėl galutinį mūsų išvados tekstą pasirašysiu ir atiduosime šiek tiek vėliau. Kad netrukdytume posėdžio laiko, supažindinsiu su komisijos išvada žodžiu. Iš karto pasakysiu, kad dėl jos komisijoje buvo apsispręsta bendru sutarimu. Niekas iš komisijos narių kitokios nuomonės nepateikė.
Labai trumpai priminsiu esmę. Ji buvo aptarta, dėl Konstitucinio Teismo kandidatūros pristatymo ir svarstymo Seime yra du prašymai: Seimo Pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno ir dviejų Seimo narių – E.Klumbio ir P.Gražulio, jie yra tarpusavyje susiję. Kaip buvo kalbėta, Statutas nenumato aiškios procedūros, kai kandidatūra teikiama pakartotinai. Komisija mano, kai naujai teikiama sena kandidatūra, Seimas vis dėlto turėtų vadovautis Statutu ir protingumo kriterijumi.
Vadovaujantis Statuto 200 straipsniu, kuriame yra aptariamas kandidatūrų į skiriamas pareigas pristatymas, šis protingumo kriterijus reikalauja, kad visos dalys yra svarbios, ypač tos, kurios susijusios su kandidato atsakymais į klausimus Seime, kai kandidatai ir kolegialių institucijų nariai turi dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame jie pristatomi, apie ką kalbėjome. Yra aiškiai reglamentuotas pristatymo laikas, kiti dalykai. Tačiau 5 dalyje nurodoma, kad kandidatai pateikiami Seimui prieš tris mėnesius iki jų skyrimo procedūros, o 4 dalyje, kad ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime turi būti paskelbta spaudoje. Komisijos nuomone, yra taikoma ne tik Seimui, bet ir visai visuomenei, kad būtų galima laiku susipažinti su jų biografijomis, su jų darbais, su jų asmenybėmis. Jau tas buvo padaryta teikiant aną kartą. Visuomenė, Seimo nariai, partijos, visuomeninės organizacijos, piliečiai turėjo tokią galimybę, todėl, komisijos nuomone, neprotinga būtų vilkinti ir dar kartą reikalauti, kad tai būtų padaryta. Tai viena.
Kitas klausimas, susijęs su mūsų darbu šiandien. 201 straipsnis numato frakcijoms teisę su kandidatais suderintu laiku pakviesti į savo posėdį ir užduoti klausimus. 201 straipsnio 3 dalis nurodo, kad savo išvadas Seimui frakcija šiuo atveju turėtų pateikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kandidatūros pristatymo Seimo posėdyje.
Praeitą antradienį, t.y. kovo 29 dieną, kai buvo pristatyta kandidatūra ir Seimo buvo nuspręsta svarstyti ketvirtadienį, Seimas tokiu apsisprendimu, numatęs įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę, be abejonės, nubrėžė ir terminą, per kurį derėtų pakartotinai toms frakcijoms, kurios norėjo, bandyti suderinti laiką, jeigu reikia, pasikviesti kandidatą ir užduoti tuos klausimus, kartu įvykdyti ir 3 dalį, kad ne vėliau kaip per 7 dienas.
Taigi šiuo atveju dėl termino yra jau nuspręsta Seimo apsisprendimu, tada derėtų visoms frakcijoms orientuotis į šį terminą. Komisija pripažino, kad frakcija turi tokią teisę, bet komisijos nariai mano, kad vienos frakcijos teisė neturėtų užgožti viso Seimo sprendimų ir teisės organizuoti darbą taip, kaip pats Seimas yra numatęs. Tuo labiau kad 202 straipsnis, kaip mes kalbėjome, numato, kad ne vėliau kaip per 10 dienų (tas terminas yra galutinis) nuo teikiamos kandidatūros pristatymo turi būti apsvarstyta Seimo posėdyje. Kadangi valdybos patvirtintas grafikas nenumato kito posėdžio, taigi šiandien Seimas, neišmesdamas šio klausimo iš darbotvarkės, o palikdamas jį darbotvarkėje, kartu patvirtino, kad bus laikomasi 202 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau komisija mano, kad, atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta Liberaldemokratų frakcijos, ir į jų pageidavimą, norą taikyti 201 straipsnio 2, 3 dalis… Seimas turi teisę atsižvelgti arba neatsižvelgti ar įvertinęs priimti tokį sprendimą, kokį manys esant reikalinga. Vadovaujantis protingumo kriterijumi su Statutu prasilenkta nebus. Šiurkštaus Statuto pažeidimo komisija nemato. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus, bet E.Klumbys, matyt, nori pasakyti repliką. Klausinėjimo dabar nėra. Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėjau vis dėlto patikslinti. Komisijos pirmininkas gerbiamasis A.Monkevičius pasakė, kad nėra aiškiai apibrėžta vadinamojo naujo seno kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus skyrimo procedūra. Aš noriu labai tiksliai pasakyti, kad tokia procedūra išvis nenumatyta, tai yra supaprastinta procedūra. Manyčiau, tai dėl tikslumo.
Antra. Labai aiškiai Statute įvardyta frakcijos teisė šiuo klausimu ir nenumatyti nei protingumo, nei kokie kitokie kriterijai. Yra aiškiai duotos 7 dienos frakcijai, ir tai yra frakcijos teisė. Yra aiškiai parašyta – turi. Todėl manau, kad mūsų reikalavimas yra teisėtas, ir pašau į jį atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, atsakau į abu klausimus. Pirmas dalykas, tai yra 261 straipsnis – „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas. Mes taip ir elgiamės, pasitarę su visu Seimu. Nenumatytas. Taigi buvo atitinkamai sprendžiama. Galimas daiktas, kad Statutą reikia padaryti kaip instrukciją ir dar labiau tobulinti, padaryti kur kas storesnę knygą (tą ateityje bus galima padaryti) arba, vadovaujantis kitų šalių vadinamąja precedento teise, kiekvieną precedentą registruoti ir tada dar išleisti „grosbuchą, pagal kurį būtų galima orientuotis. Taigi tai ateities dalykas.
Dabar dėl vienos frakcijos teisių aš ne veltui jums perskaičiau galiojantį Konstitucinio Teismo sprendimą. Konstitucinis Teismas įsakmiai pabrėžia kiekvieno Seimo nario ir kiekvienos Seimo frakcijos, taip pat ir mažos, taip pat ir opozicinės, teises, bet, kita vertus, jis pabrėžia, kad teisių suteikimas neturi varžyti likusio Seimo. Taigi pagal tai ir buvo elgiamasi, pagal tai buvo kalbama apie vadinamąjį protingumo kriterijų, arba principą. Taigi dirbame pagal Statutą.
Dabar kalbėtojai iš eilės. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom, kolega. Frakcijos vardu?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Tai 7 minutės. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Tenka pradėti nuo statutinių pažeidimų, procedūrinių pažeidimų, nes tai sukėlė dideles aistras, bet šiuo klausimu reikia vis tiek išdėstyti labai aiškią frakcijos poziciją.
Pagal Statuto 200 straipsnį kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikiami Seimui prieš 3 mėnesius. Visi kandidatai yra lygūs – nėra naujų ir nėra senų naujų, taigi jų teikimo procedūra turi būti vienoda.
Toliau. Ne vėliau kaip prieš dvi savaites turi būti paskelbta spaudoje. Vėlgi tai yra tam, kad būtų galima apsvarstyti naujai išaiškėjusias aplinkybes, naują situaciją. Ta naujoji situacija buvo ta, kad kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus T.Birmontienė nebuvo patvirtinta Seime pirmą kartą.
Toliau. Aš noriu pasakyti, kad kandidatė atsisakė susitikti su frakcija, iškeldama ultimatumą dėl susitikimo laiko – arba jos nurodytas laikas, arba išvis nesusitinka. Aš klausiu: kas derinasi – vienas prie dešimties ar dešimt prie vieno? Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą mes šiandien jau išgirdome.
Toliau. Frakcija turi pareigą, pabrėžiu – pareigą, pateikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kandidatūros pristatymo, t.y. mes turime teisę tai padaryti iki kito antradienio ryto. Tai aiškiai pasakyta 201 straipsnyje. Taigi aš klausiu, kodėl Seimo Pirmininkas, teisininkas, ir Seimo vadovybė nesilaiko Statuto?
Frakcija balsuos prieš kandidatę į Seimo narius T.Birmontienę, nes, pirma, tai yra nesąžiningas žmogus. Ji savo autobiografijoje nuslėpė esminius faktus, kad dėstė TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje, tai pavadindama dabartiniu M.Romerio universitetu, kad buvo TSKP narė. Taip ir neaišku iki šiol, kada įstojo ir kada išstojo. Antra, tai yra neturintis tvirtų įsitikinimų žmogus, nes atsiriboja nuo savo mokslinio darbo teigdama, kad tai buvo to meto produktas. Aš irgi prieš 23 metus apgyniau disertaciją toje pačioje Maskvoje, tikrai mokslinę disertaciją, po kurios kiekvienu žodžiu pasirašysiu ir šiandien. Tai buvo mano kūrybinių jėgų realizavimas, ir ta disertacija didžiuojuosi ir šiandien. Noriu pasakyti, kad niekas negalėjo primesti disertantui temos. Jis galėjo arba sutikti su siūloma tema, aš noriu pabrėžti – su siūloma tema, arba galėjo atsisakyti jos, bet tam reikėjo pilietinės drąsos.
Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, įsidėmėkite: Prezidentas Valdas Adamkus siūlo kandidatę, kuri 1988 m. pabaigoje, prieš pat Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, moksliniame darbe žurnale „Lietuvos teisė teigė: „Taikus socialistinės revoliucijos (pabrėžiu – socialistinės revoliucijos) pobūdis lėmė įvairesnių prievartos (pabrėžiu – įvairesnių prievartos) priemonių taikymą buržuazijai. Išnaudotojiškos santvarkos likvidavimas (t.y. konstitucinės Lietuvos santvarkos likvidavimas) vyko palaipsniui išstumiant buržuaziją iš krašto politinio ir ekonominio gyvenimo, laužant senąjį valdžios aparatą ir kuriant naują, nuosekliai įvedant proletariato diktatūrą (aš pakartoju – laužant senąjį valdžios aparatą ir kuriant naują, nuosekliai įvedant proletariato diktatūrą). Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo aiškiai pasakyta apie Lietuvos okupaciją. Štai taip.
Ar reikalingi komentarai? Nebent vienas – tokį asmenį, teisinusį nepriklausomos Lietuvos okupaciją, į Konstitucinį Teismą siūlo pats Prezidentas.
Manyčiau, kad yra labai daug tiesos straipsniuose apie fermerį. Frakcija mano, kad nesąžiningas ir neturintis tvirtų įsitikinimų žmogus negali būti Konstitucinio Teismo teisėju, nes juo turi būti tvirtus įsitikinimus turintys žmonės, o ne prisitaikėliai prie valdžios, nes tokie žmonės vadovausis ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, o valdančiosios valdžios pozicija.
Baigdamas noriu pakalbėti apie Prezidento V.Adamkaus poziciją, ypač turėdamas galvoje jo kalbas apie moralines nuostatas ir dvigubus standartus. Po to, kai jis, matyt, vadovaudamasis savomis moralinėmis nuostatomis, savo veiksmais parodė, kad šefuoja ir pateisina TSRS KGB rezervo karininkus, užimančius aukščiausius valstybės postus, T.Birmontienės pakartotinis teikimas į Konstitucinio Teismo teisėjus nebestebina. Susidaro vaizdas, kad Prezidentas V.Adamkus mano, kad Seimas yra amebų ir hidrų, neturinčių stuburo, sankaupa.
Seimo nariai, aš kreipiuosi į jus: atėjo jūsų eilė viešai pademonstruoti, kad esate tvirti, turintys stuburą ir sąžinę tautos atstovai. (Plojimai)
PIRMININKAS. A.Čaplikas. Ruošiasi kolegė R.Žakaitienė. Atsiprašau, kolega V.Bogušis frakcijos vardu. Prašom.
V.BOGUŠIS. Aš ne Čaplikas būsiu, bet Bogušis.
PIRMININKAS. Gerai.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro frakcija remia Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamą kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus – Tomą Birmontienę. Norėčiau pareikšti, kad dirbtinis, tendencingas Liberaldemokratų frakcijos istorijos aktualinimas pagal tai, kas gera ir kas bloga, ugdo ne politinį sąmoningumą, o abejingumą ir nihilizmą, siekiant siauro revanšizmo. Dar kartą pabrėžiu, jog Liberalų ir centro frakcija, gerbdama Respublikos Prezidento valią, balsuos už T.Birmontienės kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Žakaitienė. Po to ruošiasi P.Gražulis. Bus. Turiu teisę kaitalioti kalbančius taip ir kitaip. O aš jaučiu, kad Petras kitaip kalbės. Jaučiu.
R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien skiriama ir siūloma kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjus. Pateikta T.Birmontienės biografija kalba pati už save. Mes tikrai nė vienas negalime paneigti, kad nuo pačios nepriklausomybės pradžios T.Birmontienė aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime, ir jeigu paanalizuotumėte jos biografiją, pamatytumėte, kad ji – viena iš įkūrėjų ir ilgametė Žmogaus teisių centro vadovė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė, Lietuvos deleguota ekspertė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Taip pat ji dalyvavo keliose Europos Sąjungos delegacijose, būtent mūsų valstybės deleguota. Tarptautinio sveikatos teisės žurnalo redakcinės tarybos narė ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorė, kuri, kaip reta, yra paskelbusi daugybę straipsnių teisės klausimais tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose, tiek užsienio leidiniuose. Jeigu mes pažiūrėtume, kokios stažuotės, kokiose srityse ji yra išties pasireiškusi ir galinti, išmananti tuos dalykus, turbūt tikrai jos profesionalumu niekas ir neabejotume.
Tačiau T.Birmontienė yra ne išimtis, kai yra kerštaujama jai už tai, kad ji, kaip teisininkė, turėjo, o kartais ir privalėjo komentuoti politinius įvykius ir kai kuriuos politikus. Tačiau šiandien, gerbiamieji, svarstydami Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą, mes turėtume pakilti aukščiau asmeninių ambicijų ir politinių nuoskaudų, būti sąžiningiems ir įvertinti tai, kas gali tinkamai dirbti tą darbą, kuris išties yra labai atsakingas.
Socialdemokratų frakcija balsuos už principingos, sąžiningos, plačios erudicijos, aukštos kvalifikacijos teisininkės T.Birmontienės skyrimą Konstitucinio Teismo teisėja.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P.Gražulį. Prašom.
P.GRAŽULIS. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ar įgaliojo kolega A.Žukauskas kalbėti?
P.GRAŽULIS. Taip, suderinta su gerbiamuoju A.Žukausku.
PIRMININKAS. Tada 7 min. Mišrios Seimo narių grupės vardu.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, atidžiai perskaičiau Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus kalbą, pasakytą Vasario 16-osios proga Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Valstybės vadovo kalba buvo trumpa, bet įsimenanti. Ją perskaitęs vyliausi, kad jis tiki tuo, ką kalba, kad iškilminga proga savo ištartus žodžius netrukus patvirtins atitinkamais sprendimais ir darbais. Cituoju: „Moralinė jėga – stipresnė už ginklus, stipresnė už bet kokią priespaudą, – kalbėjo Prezidentas. Mintimis jam pritarė daugelis, tarp jų dešimtys tūkstančių Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir rezistentų, kurie sąmoningai aukojo savo laisvę, sveikatą ir net gyvybę, nesutikę nusilenkti okupantui dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto. Toliau Prezidentas citavo Justiną Marcinkevičių ir guodėsi, kad jam skaudu matyti, kaip duonos su druska pakankamai turinčiųjų širdyse nelieka vietos svarbiausiam turtui – tėvynei. Juk tėvynės meilė neatsiejama nuo doros, pareigos savo šaliai, prievolės laikytis dar Dekaloge išsakytų moralės principų. Pačios baisiausios moralinės krizės grėsmė pagaliau iškelta aukščiausiu valstybiniu lygiu, juolab kad toliau valstybės vadovas pasisakė vienareikšmiškai. Prezidento žodžiai: „Galime ir privalome mūsų valstybės institucijas, visas valdžios įstaigas ir visuomenės kasdieninį gyvenimą grąžinti moralę. Tik pirmiausia kiekvienas turime sau tvirtai pasakyti – nesitaikstysiu su jokiomis melo, veidmainystės, korupcijos apraiškomis.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien man be galo sunku parinkti tinkamus žodžius, kuriais galėčiau neįžeisdamas Prezidento išreikšti savo patirtą nusivylimo mastą. Kokia skaudi likimo ironija! Savo sprendimu pakartotinai teikdamas T.Birmontienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, Respublikos Prezidentas savo veiksmais paneigė vos prieš mėnesį iškilmingai ištartus žodžius, paversdamas juos tuščiais ir atgrasiais. Šiuo veiksmu faktiškai patvirtina, kad melas, veidmainystė, dvigubi moralės standartai diktuojami pačiuose aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, todėl smelkia visuomenę iki pat pašaknių. Kaip apgailėtinai šiandien skamba Prezidento Vasario 16-ąją ištarti žodžiai, cituoju: „Mūsų šalies žmonių moralinė tvirtybė visuomet buvo Lietuva, Lietuvą vienijanti jėga. Tad kviečiu – būkime vieningi, – laikytis savo moralinių reikalavimų ragino Prezidentas.
Gerbiamieji, šiandien svarstoma problema toli gražu pranoksta personalijos klausimą – bus ar nebus paskirtas minimas asmuo į aukštas ir garbingas pareigas. Iš esmės tai mūsų išbandymas, mūsų moralinės tvirtybės, gebėjimo nenusilenkti prieš melą, veidmainystę ir neteisingumą byla. Šiuo žingsniu Prezidentas jau patyrė triuškinantį moralinį smūgį. Ta pati grėsmė pakibusi ir virš mūsų. Tačiau politiniai nuostoliai yra tik niekis, palyginti su praradimais, kurie ateina drauge su nusikaltimais teisingumui. Esame liudininkai teisingumo pažeidimų, suklestėjusio piliečių pykčio ir cinizmo. Cinizmas privedė mūsų visuomenę prie pilietinės apatijos, masinės emigracijos ir korupcijos, o įsiviešpatavusi netvarka ir savanaudiškumas, įžūlus melas, plėšimas, smurtas, žmogžudystės ir savižudybės – dar tik artėjančių įtampų ir galimų neramumų pranašas. Įvykiai Kirgizijoje, Ukrainoje ir Gruzijoje parodė, kas atsitinka susikompromitavusiems ir moraliai bankrutavusiems, prisidengusiems demokratija politiniams režimams ir jų lyderiams.
Gerbiamieji kolegos, mes dar turime progą išgelbėti Seimo veidą ir suteikti galimybę pamąstyti Prezidentui, kad moralios politikos praktika kuriama ne visuomenės moralizavimu, bet asmeniniu pavyzdžiu ir principinga laikysena. Ačiū už dėmesį.
Tačiau noriu priminti, gerbiamieji Seimo nariai, kad šiandien, kai mes svarstome šį klausimą, žmonės, susirinkę prie Seimo, piketuoja protestuodami, kad mes neskirtume T.Birmontienės į Konstitucinio Teismo teisėjas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galime deleguoti P.Gražulį susitikti su protestuotojais. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Toliau kalba kolegė I.Degutienė, ruošiasi S.Pečeliūnas.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia kandidate į Konstitucinio Teismo teisėjus T.Birmontienės kandidatūrą. Tėvynės sąjungos frakcija pakartotinai susitiko su ponia T.Birmontiene ir ji atsakė į visus Tėvynės sąjungos narių pateiktus klausimus. Tėvynės sąjungos nuomonė iš esmės nesikeičia po pirmojo T.Birmontienės kandidatūros pateikimo svarstyti Seime. Dauguma frakcijos narių pritars Prezidento Valdo Adamkaus pasirinkimui ir balsuos už T.Birmontienės kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą S.Pečeliūną. Ruošiasi – A.Pavilionienė. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, savo kalbą norėčiau pradėti nuo atsakymų, kurių jūs praeitame posėdyje neturėjote teisės išgirsti, bet kuriuos aš išgirdau frakcijoje. Aš kalbu apie pretendentės atsakymus į mano tada jums visiems replikos forma pateiktus klausimus. Vienas iš jų buvo dėl disertacijos nostrifikacijos. Turbūt atsimenate, pretendentės atsakymas buvo toks, kad disertacija buvo nostrifikuota ne pagal visą disertacijos tekstą, bet pagal autoreferatą. Toks yra atsakymas. Pati pretendentė mums sakė, kad ji neturėjo galimybių prieiti prie visų archyvų, ir jos disertacija buvo rašyta tik iš dalies archyvų, po to ji sužinojusi, kad tai, kas ten parašyta, remiasi dalimi tiesos, dabar jai yra žinoma ir kita tiesa, kad tie Lietuvos policininkai, kurie buvo suvilioti tapti sovietiniais milicininkais, kaip teigiama ir disertacijoje, bet disertacijoje nėra tęsinio, visi jie vėliau atsidūrė Sibire.
Aš noriu paklausti tada ir jūsų, ir pretendentės, ir priminti seną, visiems žinomą tiesą, kad nėra didesnio melo už dalį tiesos, nes ji skamba labai įtikinamai. Autoreferate mokslo turbūt nebuvo, ten visų lentelių ir kitų dalykų neįdėsi, ten buvo propaganda. Taip tą ir vadinkime. Ar šiandien, kai mes išgirstame iš pretendentės, kad sunku vertinti Lietuvos istoriją, tai yra jos žodžių citata, aš nekalbu apie vertinimą, aš kalbu apie žinojimą, ir žinant sakymą, kad pusė tiesos man yra tiesa…
Šiandien mes sprendžiame dar ir kitą klausimą – mes šiandien sprendžiame pasitikėjimo Lietuvos Respublikos institucijomis klausimą. Galime pasidžiaugti, kad pasitikėjimas Konstituciniu Teismu pagal apklausas šiandien siekia aukštą 40% ribą. Atsakykite sau, ar po naujojo nario patvirtinimo tas reitingas pakils ar nukris? Kodėl aš galvoju, kad jis negalėtų pakilti? Kai kurie mano kolegos, buvę tremtiniai, klausė savo tėvų, o kaip man elgtis? Aš tiesiog primenu tuos klausimus ir tuos atsakymus. Jiems atsakė: „Taip, kaip geriau Lietuvai.
Aš noriu paklausti, ar Konstitucinio Teismo autoriteto žeminimas yra geriau Lietuvai, ar asmuo, kuris nežino Lietuvos istorijos (kabutėse) arba teigia, kad pusė tiesos yra tiesa, yra geriau Lietuvai? Ar tikrai taip yra geriau? Šiandien laikraščiuose rašoma ir buvo kalbėta iš tribūnos, kad pretendentė atitinka modernius šiuolaikinius kriterijus. Aš noriu jūsų paklausti, kokie tie kriterijai? Kur atskaitos taškas? Manęs niekas negali čia apkaltinti, kad aš kažkam kerštauju ar turiu kokių nors asmeninių susigalvojimų, man tai visiškai neįdomu. Šiandien truputį sukelia šypseną, kai kai kas sako: „Frakcija nusprendė balsuoti taip ar anaip. Aš manau, balsuojant dėl kandidatūros į Konstitucinį Teismą kada kada, bet būtent dabar reikia vadovautis ta pačia Konstitucija, kurioje parašyta: „Seimo nario mandatas laisvas. Jis atsakingas tik prieš Lietuvos Konstituciją ir savo sąžinę.
Aš viliuosi, kad jūs vadovausitės šituo Konstitucijos straipsniu ir neleisite, kad Lietuvoje įsigalėtų modernūs kriterijai, kurie išvertus į žmonių kalbą reiškia pritarimą konformizmui, mankurtizmui ir nesąžiningam elgesiui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ne, jis kalbėjo savo vardu ir lygiai 5 minutes. Žodžio laikėsi. A.Pavilionienė. Prašom, irgi 5 minutės.
M.A.PAVILIONIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ponios T.Birmontienės atkaklus noras tapti Konstitucinio Teismo teisėja verčia galvoti, kas yra žmogus? Kiekvienas žmogus keičiasi kaip asmenybė, turtėja ar menkėja, tačiau esminiais gyvenimo momentais jis parodo savo veidą, jeigu tokį turi. Ponios T.Birmontienės atsiribojimas nuo jos pačios rašytos disertacijos, tai yra nuo esminio savo gyvenimo tarpsnio, rodo, kad ji neturi savo aš ir sako netiesą. Tarybiniais metais niekas jėga nevertė mokslininko rinktis vieną ar kitą temą. Ir tarybiniais metais, ir dabar, mokslinis laipsnis buvo ir yra teikiamas už darbe išdėstytas originalias mintis. Ponia T.Birmontienė, atsisakydama savo disertacijoje jos pačios išdėstytų minčių, išduoda pačią save, o tai reiškia, kad ji gali išduoti bet ką.
Lietuvoje jau 1988 m. buvo panaikinti ideologiniai mokslai, tačiau ponia T.Birmontienė disertaciją gynė 1989 m., kai griuvo Berlyno siena ir jau niekam nereikėjo įrodinėti tarybinės milicijos nuopelnų Lietuvoje. Tuo metu į Maskvą ir į Minską ginti disertacijų vyko tik karjeristai, beviltiški rašeivos, kurie Lietuvoje nebūtų apgynę mokslinio darbo. Vyko ir tie, kurie netikėjo Lietuvos nepriklausomybe ir laisve ir norėjo apsidrausti nežinodami „perestroikos rezultatų.
Ar gali žmogus, neturintis savo nuomonės, neturintis vertybių sistemos, atsiribojantis nuo pačios savęs, tapti Konstitucinio Teismo teisėja? Ši mano kalba nėra joks politinis kerštas, kaip tai bando įteigti ponia T.Birmontienė ar kai kurie Seimo nariai. Tai – pasibaisėjimas tuo, kokiam žmogui žada pritarti Seimas. Balsuodami už ponią T.Birmontienę, Seimo nariai 9 metams bus paženklinti avių bandos nemąstymo gėda. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Ačas. Prašom, priešpaskutinis.
R.AČAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, žinote, žiūriu aš į T.Birmontienę ir prisimenu eiles: „Iš kur mergaitei tiek drąsos? Sakykite, gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs įsivaizduojate, kaip reikės dirbti poniai T.Birmontienei Konstituciniame Teisme, jeigu ji bus paskirta lipdama visiems per galvas ir sukiodama su Prezidento pagalba daugumai Seimo narių rankas. Teko kalbėtis su garbingais teisininkais, kurie gyvenime matė ir šilto, ir šalto, tačiau ir jie kraipė galvas stebėdamiesi T.Birmontienės „nachališkumu. Po to, kas įvyko, esu įsitikinęs, kad Respublikos Prezidentas V.Adamkus neturėjo kitos išeities kaip siūlyti Seimui antrą kartą to paties Seimo atmestą kandidatę dėl priekaištingos reputacijos, nes galimai turi tam tikrus įsipareigojimus T.Birmontienei ir privalo juos įvykdyti.
Šiandien mūsų valstybėje vyksta tai, kas nevykdavo nė tarybiniame kolūkyje. Prezidentas Seimui pateikė kandidatę, kurią Lietuvos žmonės išvadino stribų gynėja, kuri profesorės vardą gavo už tai, kad buvo uoli stribų metraštininkė.
Pretendentė antradienio posėdyje stebėjosi, iš kur gavau disertaciją, nes jos nėra Lietuvoje. Galiu atsakingai pareikšti, kad štai šią disertaciją, prie kurios galite ateiti (aš padėsiu) ir su ja susipažinti, aš gavau iš vieno Lietuvos dvasininko. Negalėjau neišeiti į šią tribūną ir nepasakyti to, ką pasakiau, nes kunigas su ašaromis akyse perdavė šią disertaciją Respublikos Prezidento… ir nusivylęs Respublikos Prezidento žingsniu.
Kad T.Birmontienė neturi elementaraus padorumo jausmo, supratau antradienį, kai ji iš šios Seimo tribūnos, žiūrėdama į jus, tautos išrinktieji, akivaizdžiai melavo, kad mintys ne jos, kad žodžiai pagražinti. Ar toks žmogus turi moralinę teisę eiti teisėjos pareigas? Į kokias rankas mes atiduosime teisėjo mantiją? Žiūriu į jus, konservatoriai. Ar jūs už T.Birmontienę žadate balsuoti tik dėl to, kad ji – A.Kubiliaus klasiokė, 1934 metais baigusi Antakalnio 22–ąją vidurinę mokyklą? Ar pagrindinis kriterijus, dėl kurio jūs taip už ją išgyvenate, turėti savo žmogų Konstituciniame Teisme? Nuo kada jums geri tapo kagėbistai, stribų gynėjai?
Dar apie Tamarą Birmontienę. Antradienio posėdyje paklausiau pretendentės, ar teisingai pagal jos parengtą dekretą buvo atleistas Aukščiausiojo Teismo teisėjas? Klausimas jai nebuvo naujas, nes jį kėliau jau ne pirmą kartą. Pretendentė atsakė, kad tokiu atveju toks Teismų tarybos patarimas nėra numatytas, nors Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 dieną yra išaiškinęs kitaip. Po šio atsakymo susidariau nuomonę, kad T.Birmontienė ir suklydusi nepripažįsta savo klaidos. Kaip mes galėsime pasitikėti Konstituciniu Teismu, jei jis bus suformuotas iš tokių teisėjų? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti V.Galvonas. Ar profesorė galėtų palaukti ir kalbėti po kolegos V.Galvono kalbos? Prašom. V.Galvonas. Paskutinis kalbėtojas. Ir vis ta pati frakcija. Prašom. Tai reiškia, kad proporcijos turi būti išlaikomos.
V.GALVONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mano kalba galbūt bus šiek tiek kitokia, nors, kaip sako, kalba tik liberalai demokratai. Aš nesu Liberalų demokratų partijos narys. Taigi manęs apkaltinti partine nuomone neįmanoma. Aš išsakysiu kai kurią kitą nuomonę.
Šiandien, kai buvo svarstomas T.Birmontienės klausimas, posėdžio pirmininkas Č.Juršėnas pasakė naują kategoriją. Atėjęs į Seimą aš atidžiai perskaičiau Konstituciją, Statutą, galbūt jų neišmokau, kaip Č.Juršėnas, bet radau tokią frazę, kad visi Seimo nariai yra lygūs. Šiandien Č.Juršėnas įvedė naują gradaciją, tai yra jaunesnis, suprask – mažiau patyręs, kvailesnis, jis paminėjo V.Mazuronį. Kadangi aš esu dar jaunesnis, vadinasi, dar kvailesnis, tai mane apskritai galite vadinti jaunuoliu ir pervesti į šią kategoriją. Galbūt ir kai kurie mano teigimai bus labai naivūs, kvaili. Kaip buvęs fizikas galiu pasakyti, kad du kūnai, judantys laike vienodu greičiu, niekada vienas kito nepaveja ir neaplenkia. Taigi aš visą šią kadenciją pasmerktas būti jaunesniu ir kvailesniu.
Dabar prie reikalo. Aš, kaip sakiau, nesu partinis ir iš karto atsiriboju nuo tokių dalykų kaip ponios T.Birmontienės tėvai, disertacija. Nekalbėsiu apie jos kompetenciją, tai yra subjektyvūs dalykai, juos galima įvairiai traktuoti. Aš paminėsiu tiktai keletą faktų, kurie vyko šiomis dienomis, galbūt netgi savaitėmis. Seimas, kaip įstatymų leidėjas, yra išsakęs savo nuomonę T.Birmontienės atžvilgiu, kai balsavo pirmą kartą. Manau, visi čia susirinkę yra kompetentingi, patyrę ir atsakingi žmonės. Bent aš tokiais laikau visus ir visų nuomonę tikrai gerbiu.
Dabar Prezidentas teikė pakartotinai, vadinasi, Prezidentas suabejojo Seimo kompetencija. Vadinasi, jis nusivylė mūsų sugebėjimais patiems spręsti. Šiandien, manau, Seimas laikys labai solidų ir brandų egzaminą savo nuomonei apginti – ar per tas kelias savaites, kurios praėjo po pirmojo svarstymo, toks, sakykim, švelnus spaudimas, švelnus įtikinėjimas, užkulisiniai susitikimai lems kitokį rezultatą, ar Seimo nariai sugebės įrodyti, kad jie yra kompetentingi ir atsakingi už savo sprendimus?
Antras argumentas. Galbūt irgi toks juokingas, naivus. Prezidentas per televiziją yra pasakęs tokią nuomonę, kad T.Birmontienė yra labai kompetentinga ir gera konstitucinės teisės specialistė. Mano klausimas yra toks: ar jūs žinote nors vieną vadovą, direktorių, komandos trenerį, kuris atsisakytų savo geriausio komandos nario ir jį savarankiškai atiduotų į kitą komandą? Aš nežinau, būtų kvaila, jeigu „Žalgiris būtų atsisakęs Arvydo Sabonio ir jį atidavęs „Lietuvos rytui. Klausimas yra, kad arba Prezidentas yra spaudžiamas tai daryti, arba paprasčiausiai T.Birmontienė neatitinka jo kriterijų ir jis neranda būdų, kaip ją atleisti. Tai antras argumentas.
Trečias argumentas. Mane, kaip žmogų, labiausiai nuvylė dėl T.Birmontienės tai, kad kai praeitą antradienį Č.Juršėnas pasakė, kad mes galime susitarti dėl susitikimo frakcijos vardu (gerbiamasis V.Mazuronis nedalyvavo posėdyje, o aš buvau kaip frakcijos seniūno pavaduotojas), ir aš nuėjau su gerbiamąja T.Birmontiene susitarti dėl būsimo susitikimo frakcijos vardu ir pasiūliau pagal Statuto 201 straipsnį, kad frakcija norėtų susitikti pirmadienį, T.Birmontienė labai aikštingai pasakė, tik trečiadienį, nes kitaip negali. Tada dar bandžiau kažką įrodinėti, bet ji pasakė, kad apskritai su jumis nenoriu šnekėti, man jūsų nuomonė yra žinoma, aš nenoriu su jumis bendrauti. Atsiprašau, tokiu atveju priežastis yra apverčiama su pasekme, kas nori, kas nenori. Jeigu mes išrinksime tokią Konstitucinio Teismo teisėją, kuri lems, ar ji nori atstovauti mums, ar nenori atstovauti, tai yra baisu. Ji dar nepaskirta, ji tik pretendentė, bet ji jau primeta savo taisykles. Galbūt, kai reikės ginti konstitucinę teisę, ji nuspręs, ar ginti, ar neginti, man patinka, nepatinka.
Kadangi laikas mane spaudžia, tai aš vieną repliką. Man labai gaila, kad Lietuvoje iš tikrųjų egzistuoja toks dalykas kaip specialistų trūkumas, tai yra jaunų specialistų išvažiavimas. Manau, dabar dėl to specialistų trūkumo mes turime pasirinkti blogiausią atvejį, nes Lietuvoje nerandama geresnių specialistų. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolegė V.M.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dalis kalbėjusiųjų… negalvojau kalbėti, bet kai matau tokią neteisybę, kai žmonės, neapsigynę disertacijų, bando vertinti tas disertacijas, man, kaip buvusiai aukštosios mokyklos pedagogei profesorei, kyla toks jausmas, kad kažkas negerai. Ponui R.Ačui, kartu ir S.Pečeliūnui galiu pasakyti, kad visų mūsų referatai, disertacijos buvo nostrifikuotos, remiantis aukštojo mokslo ministro įsakymu. Iš visų referatų buvo sprendžiama, disertacijos nebuvo (…), visi mes rašėme rusiškai disertacijas, jos VAK’ų buvo tvirtintos.
Pedagoginius vardus gavome už pedagoginį darbą, už tai, kad rašėme, publikavome straipsniuose savo žinias, savo patirtį, ir už tai buvo suteiktas vardas, o ne už ką nors kita. Čia rasiu nemažai apsigynusiųjų ir habilitacinių darbų, kai disertacijos buvo stumiamos ir tik iš trečio karto jos buvo apgintos. Nereikia jau taip vertinti tos disertacijos. Aš nesakau, kad tema buvo gera, bet čia, suprantat, galbūt buvo toks laikas. Aš pati esu 1941 m. tremtinė ir patyriau visą tą siaubą, bet tikrai, patikėkite, nuoskaudos dėl to nejaučiu. Turiu puikiausių draugų Rusijos platybėse ir kas treji metai nuvažiuoju, juos aplankau, paslidinėjame, pagrybaujame ir jaučiuosi labai laiminga. Tas Sibiras mane taip užgrūdino, kad aš, kaip matote, atsidūriau Seime, ir nieko nepadarysi. Taigi siūlau būti protingiems, neknebinėti savo praeities. Aš galiu Seime rasti ir tokių, kurių tėvai galbūt ir Kalantą padarė šizofreniku, bet apie tai mes nekalbame.
PIRMININKAS. Laikas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Tai gal galime išsikelti dokumentus ir pakalbėti. Būkime protingi nors vieną kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Protingiems mums reikės būti daugelį kartų, dar trejus su puse metų.
Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą dar turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Ar gerbiamasis pirmininkas man leis perskaityti tą sakinį, ar jis pats ateis? Komiteto nuomonę galiu aš perskaityti? Ačiū. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar posėdžiavo ir priėmė tokį sprendimą – pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Dabar keli procedūriniai dalykai. Pirmiausia balsavimas bus per pietų pertrauką, t.y. 14 valandą. Gal Vyriausybės valandą teks šiek tiek sutrumpinti. Balsų skaičiavimo komisija yra tokia: kolegos R.Ačas, J.Čekuolis, G.Jakavonis, V.Martinkaitienė, E.Pupinis, V.Saulis. Pabrėžiu, balsavimas 14 val., po Vyriausybės valandos. Mes taip pat turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Čia prašyčiau nesusipainioti, nes bus dar ir kitas balsavimas, ten yra šiek tiek kitoks biuletenis. Taigi „Slapto balsavimo biuletenis dėl Tomos Birmontienės paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėja. „Už, „prieš – reikia išbraukti nereikalingą žodį. Jeigu balsuojate už, tai reikia išbraukti „prieš, jeigu manote, kad reikia kitaip balsuoti, išbraukiate „už. Viskas bus 14 val. apačioje, fojė. Balsų skaičiavimo komisiją paskelbiau. Niekas neprieštarauja? (Balsas iš salės: kiek laiko?) Bus maždaug 25–30 minučių. Prašome dabar neskubėti, nes iki Vyriausybės valandos turime dar vieną klausimą. Buvęs balsų skaičiavimo komisijos narys pasakė vieną pastabą dėl balsavimo technikos. Norint balsuoti taip, kaip reikia, ir kad po to biuletenis būtų pripažįstamas galiojančiu, nereikia apibraukti to žodžio, kuris jums reikalingas, o reikia išbraukti nereikalingą žodį, o tas, kuris reikalingas – palikti, bet jo nei apipiešti, nei ką nors kita daryti. Nubraukiate tai, kas nereikalinga – arba prieš, arba už. Dėl biuletenio sutarėme, galime jį dauginti? Dar kartą perskaitau: „Slapto balsavimo biuletenis dėl Tomos Birmontienės paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėja. „Už, „prieš – ko nereikia nubraukiate. Tamstos atveju, matyt, vienas, kito atveju – kitas. Pasirašo balsų skaičiavimo grupė, kiekvienam bus individualiai įteikiama. Sutariam?
Dabar, mielieji bičiuliai, vis tiek turime baigti vieną formalią procedūrą dėl gerbiamojo K.Virbicko atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų. Čia irgi visos procedūros buvo atliktos anksčiau, bet buvo padaryta pertrauka. Visos kalbos buvo pasakytos. Šiuo atveju mums irgi reikia pasitvirtinti balsavimo biuletenį ir tada per pietų pertrauką būtų du slapti balsavimai. Du slapti balsavimai. Dabar atkreipiu dėmesį. Čia yra kitokia formuluotė. „Slapto balsavimo biuletenis dėl K.Virbicko atleidimo iš Seimo kontrolieriaus pareigų. „Atleisti iš pareigų, neatleisti iš pareigų. Jeigu norima atleisti iš pareigų, reikia nubraukti žodžius „neatleisti iš pareigų, jeigu norima palikti, tai reikia nubraukti žodį „atleisti. Taip pat nubraukiami nereikalingi žodžiai. Balsų skaičiavimo komisija ta pati. Ar galime sutikti su tokiu biuletenio tekstu bendru sutarimu? Ačiū. Taigi ir šitie klausimai išspręsti. Balsų skaičiavimo grupę dar kartą perskaitau. Kol dabar daugins biuletenius, kad jie Vyriausybės valandos pabaigoje jau eitų į fojė, tai kolegos R.Ačas, J.Čekuolis, G.Jakavonis, V.Martinkaitienė, E.Pupinis, V.Saulis. Ačiū.
Dabar dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Iki Vyriausybės valandos, kuri jau turėjo prasidėti, mums reikėjo dar išspręsti 7 ir 10 darbotvarkės klausimus. Be abejo, šitie abu klausimai nukeliami po europinės diskusijos. Po balsavimo ir trumpos pietų pertraukos 15 val. balsavimo rezultatų paskelbimas ir kartu atitinkamų nutarimų priėmimas. Po to diskusija ir tada jau eina kiti klausimai, įskaitant ir tuos du mano minėtus. Ar, bičiuliai ir kolegos, viskas aišku?
Tada pradedame Vyriausybės valandą. Šiek tiek vėluodami. Vyriausybės valanda bus trumpesnė.
Gerbiamieji kolegos, pagal nustatytą tvarką pirmasis klausia opozicijos lyderis, taigi kolega A.Kubilius. Jis turi teisę pateikti du klausimus. Dėmesio!
A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas premjerui. Pradžioje užduosiu vieną klausimą, tada antrą klausimą. Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti dėl mokesčių reformos vykdymo, jeigu jinai iš viso vykdoma. Pasižiūrėjus į tai, kaip jinai vykdoma, kyla natūralus pavydas lyginant Lietuvą su kitomis valstybėmis, kuriose panašios reformos buvo įvykdytos. Kažkada lenkai įvykdė dideles finansines reformas ir jos buvo pavadintos finansų ministro Lešeko Balcerovičiaus reformomis. Slovakija, kur valdančiąją koaliciją taip pat sudaro keturios partijos, visai neseniai įvykdė didelę mokesčių reformą, kuri vadinama finansų ministro Ivano Miklošo vardu. L.Balcerovičius ir I.Miklošas tokias reformas inicijavo ir įgyvendino, todėl nusipelnė tokios garbės būti įamžinti pavadinant reformas jų vardais. Ką turime Lietuvoje? Mokesčių reformą modeliuoja ir kuria valdančiosios frakcijos ir partijos. Socialdemokratų frakcija ir partija išdėsto skirtingas nuomones, pati reformos idėja tokių diskusijų jau iš esmės yra diskredituota ir dar labiau diskredituojama keisčiausiais solidarumo ar euro įvedimo mokesčiais.
PIRMININKAS. Kolega, minutė!
A.KUBILIUS. Baigiu. Visa tai vyksta finansų ministrui tylint. Ministras, atrodo, ketina neprisiimti atsakomybės už tokią keistą mokesčių reformą. Susidaro vaizdas, kad Lietuva ir nebeturi finansų ministro. Gerbiamasis premjere, tai ir noriu paklausti, ar Lietuva dar turi finansų ministrą?
A.M.BRAZAUSKAS. Lietuva tikrai turi finansų ministrą. Sėdi šalia manęs. Jo pavardė – Algirdas Butkevičius.
PIRMININKAS. Gal gali ministras paskui pasireikšti. Po jūsų.
A.M.BRAZAUSKAS. Dėl mokesčių reformos. Žinoma, jūs paminėjote labai gražius pavyzdžius. Bet aš manau, kad Lietuva įeis į tam tikrą istorijos žinyną su savo reformomis ir pasirengimu įvesti eurą. Galiu pasakyti, kad mes labai intensyviai dirbame su koalicijos partneriais ir esame parengę principus. Rytoj, 8.30 val., koalicijos partneriai, vadovai renkasi ir pasirašo tokį pareiškimą, kuriame yra išdėstyti mūsų mokesčių reformos principai. Aš nepavadinčiau netgi reforma, nes tai yra sąlyginai nedidelės visos mokesčių sistemos korektyvos. Pirmas dalykas, siūloma per trejus metus sumažinti 9% gyventojų pajamų mokestį, dviem metams, šeštiems septintiems metams, įvesti laikiną mokestį vietoje kelių mokesčio. Na, ir trečias klausimas šiek tiek mažesnis, t.y. įvesti 1% turto mokestį tam privačiam fizinių asmenų turtui, kuris naudojamas komerciniams reikalams, kad būtų sulygintos konkurencijos sąlygos tarp akcinių bendrovių naudojamo ir turimo turto ir fizinių asmenų turto, naudojamo komerciniams tikslams.
Ir ketvirtas šio pareiškimo punktas yra kreiptis į visas parlamentines partijas ir visus Seimo narius, palaikyti šitą reformą, ir tai būtų labai rimtas pagrindas tobulinti Lietuvos finansinę sistemą ir didinti pasitikėjimą. Tai yra susiję su biudžeto ir valstybiniais įsipareigojimais mūsų visuomenei arba atskiroms finansinėms sritims, finansinis įsipareigojimas 2006–2007 metų biudžete. Be jokių abejonių, tai turės lemiamos įtakos ir įvedant eurą 2007 metais.
Taigi šios reformos detales aš jums paaiškinau, na, o artimiausiu metu bus daromos įstatymų pataisos, kurios bus pateiktos parlamentui. Mes labai prašytume parlamentą šioje pavasario sesijoje priimti šios reformos pataisas, kad galėtume vykdyti ir mūsų įstatymus, t.y. iki pusės metų iki įvedimo turi būti priimti įstatymai, keičiantys mokesčių sistemą. Ir, be abejo, tai būtų pagrindas formuojant 2006 metų biudžetą, taip pat ir kitų metų biudžetą. Štai toks būtų atsakymas.
A.KUBILIUS. Antras klausimas.
A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš papildysiu truputį.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju pirmiausia už tokį klausimą ir už tokią pastabą ir nustebimą, bet noriu jus, gerbiamasis Kubiliau, užtikrinti, kad Finansų ministerijos parengta Konvergencijos programa buvo Europos Komisijos įvertinta labai gerai. Vakar tai dar kartą pabrėžė Europos komisarė Dalia Grybauskaitė, gal teko jums susipažinti ir spaudoje su jos pasakytais komentarais, o dabar finansų ministras laukia, kada pasibaigs diskusija koalicijoje arba tarp partnerių. Bet aš jums galiu garantuoti (šiandien dar skaitysiu pranešimą dėl euro įvedimo), kad mokesčių reforma tikrai sėkmingai bus vykdoma, užtikrinsiu, kad ir 2006 metų biudžetas bus sudarytas, ir, aišku, mes esame pasirengę įvesti eurą.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Antrasis klausimas. Prašom, po to kolega A.Čaplikas.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, norėčiau pratęsti tą mokesčių reformos klausimą. Jūs planuojate vietoje kelių mokesčio, paliekant tą patį principą, mokestį nuo apyvartos, įvesti vadinamąjį solidarumo mokestį. Mano pirmoji klausimo dalis būtų tokia, ar, jūsų manymu, tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, kuri reikalavo iki šiol iš Lietuvos atsisakyti tokio mokesčio, t.y. apyvartos mokesčio? Antra klausimo dalis, su kuo čia būtų solidarumas, ar su premjeru A.Brazausku, ar su ministru A.Butkevičiumi? Ir trečioji klausimo dalis, kadangi visa to mokesčio pakeitimo esmė yra tik pavadinimo pakeitimas, tai ar negalėtume mes to mokesčio pavadinti, pavyzdžiui, Butkevičiaus mokesčio vardu, kad bent jau tada žinotume, kad tikrai yra finansų ministras ir kad jis už šią reformą ir už šitą mokestį prisiima atsakomybę.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad žodis „solidarumas labai platus ir plačiai vartojamas. Gali būti solidarumas su opozicija, pavyzdžiui, įvedant mokesčių sistemą, irgi galbūt šitas pavadinimas tiktų šiam mokesčiui. Jis yra laikinas, dvejiem metams, tik 2006, 2007 metų laikotarpiui. Jeigu mes susitariame mūsų valstybės viduje, tai mums niekas negali sutrukdyti šito padaryti. Mes šiandien pavakaryje kviečiame apie 50 verslininkų ir asociacijų, ir konfederacijų vadovus ir mes jiems pasiūlysime, todėl jis iš dalies ir vadinamas solidarumo mokesčiu. Aš manau, kad verslininkai supranta, ką reiškia Lietuvai euras, ką reiškia Lietuvai būti euro zonoje ir kokie yra buvimo šioje zonoje privalumai verslui. Aš manau, kad verslininkai supras ir pritars šitokiam mūsų bandymui. Alternatyva, žinoma, yra, ji gali būti pelno mokesčio didinimas, kas yra irgi Vyriausybės, tiksliau, parlamento kompetencijos reikalas, taip pat ir kitokie variantai, kurių labai nesinorėtų daryti. Tai toks laikinas mokestis solidariai susitarus su verslu, juo labiau kad kelių mokestis daugelį metų buvo, visi yra pripratę prie jo, pelningumas labai padidėjo verslo srityje. Mąstydami apie Lietuvos ateitį, mūsų valstybės autoritetą, verslo sąlygų pagerinimą, žinoma, ir apie valstybės ateitį, mes tikimės, kad verslo pasaulis palaikys štai šitą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Čaplikas, ruošiasi kolega V.Kamblevičius.
A.ČAPLIKAS. Na, ką gi, jeigu jau pradėjome dirbti su finansų ministru, tai klausimas finansų ministrui. Ministre, gruodžio mėnesį tik paskirtas ūkio ministras V.Uspaskichas pranešė, kad turi planą, kaip valstybei grąžinti kontrolinį bendrovės „Mažeikių nafta akcijų paketą. Kalbėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks „Jukos siūlymą išpirkti „Mažeikių naftos akcijų emisiją ir perimti kontrolinį įmonės akcijų paketą. Tokius ketinimus daugelis ekspertų įvertino skeptiškai, juoba kad nebuvo aiškiai pasakyta, ką toliau darysime su tomis išpirktomis arba visomis 51% akcijomis. Jūs gi esate išsakęs savo poziciją, kad Vyriausybė nesirengia to daryti, nemato prasmės ir, svarbiausia, nėra numačiusi tam lėšų. Tai aš ir klausiu, ministre, turi Lietuva ar ne finansų ministrą, kuris būtų atsakingas už Lietuvos finansų panaudojimą? Ir jūsų pozicija dėl šito stebuklingo gelbėjimosi plano.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Finansų ministerija savo poziciją yra išsakiusi, aš tą esu paminėjęs, nežinau, tikriausiai gruodžio mėnesį, ir mūsų pozicija nesikeičia. Tokios pačios pozicijos mes laikomės ir dabar. Kiek aš žinau, derybos ar diskusijos vyksta, jas veda Ūkio ministerija, o ne Finansų ministerija.
Finansų ministerijos pozicija yra išsakyta. Mes pasisakėme už tai, Finansų ministerijos siūlymas būtų toks, kad akcijų nereikėtų pirkti valstybei. Dar kartą kartoju aiškiai ir suprantamai.
A.ČAPLIKAS. Tai aš ir klausiu…
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis…
A.ČAPLIKAS. Ar yra finansų ministras Lietuvoje, ar ne?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Čaplikai, kalbėti galima antrą kartą tik kai suteikiamas žodis. Taigi aš ir sakau, kai suteikiamas žodis.
A.ČAPLIKAS. Gerai. Ar galiu aš paprašyti patikslinimo?
PIRMININKAS. Va, matote, koks jūs malonus, pasirodo.
A.ČAPLIKAS. Ačiū, pone Česlovai, už gerą pamoką. Kitą kartą pasiteirausiu leidimo. Tai aš ir noriu paklausti vis dėlto, ar nugalės jūsų pozicija kaip ministro, atsakingo už Lietuvos finansinę situaciją, ar iš tikrųjų nugalės ūkio ministro pozicija, šiuo atveju nenumatant tolesnės perspektyvos pagaliau, ką mes darysime su tomis akcijomis?
A.M.BRAZAUSKAS. Nugalės Vyriausybės pozicija kaip bendra viso kabineto.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Kamblevičius. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.
V.KAMBLEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, medikai nuolat kelia ultimatumą, kad maži atlyginimai. Jums žinoma, kad gydytojas, kuris turi 15–20 metų darbo stažą, į rankas gauna 700–800 litų. Tuo tarpu tos pačios ligoninės vyr. gydytojas, arba dabar vadinamas direktorius, gauna 10 kartų daugiau. Ar tai yra normalu, kokia jūsų nuomonė? Kaskart didėja priešprieša tarp gydytojų ir vyriausiųjų gydytojų.
A.M.BRAZAUSKAS. Vyriausybė nenustatinėja atlyginimų vyriausiesiems gydytojams, todėl aš jums konkrečiai ir atsakyti negaliu, yra sistema, pagal kurią yra nustatomi atlyginimai sveikatos apsaugos sistemoje. Galėčiau šiek tiek paaiškinti Seimo nariams, kad vakar buvo pasirašytas susitarimas ir numatytos realios lėšos, kurios gali būti panaudojamos atlyginimams didinti, ir iš esmės per trejus metus – praeitus, šiuos ir kitus metus – atlyginimai sveikatos apsaugos darbuotojams padidės apie 60%, per trejus metus. Aš manau, kad tai geras rezultatas, pašalino šitą įtampą, kuri yra mūsų visuomenėje ir medikų visuomenėje, ir tai yra tikrai valstybės šiandien finansinės galimybės – šiems metams apie 170 mln. atlyginimams, kitais metais apie 200 mln. atlyginimams, vien tik atlyginimams, sveikatos apsaugos sistemai. Pernai irgi buvo skiriama nemaža suma, atlyginimai padidėjo apie 14%.
Dabar dėl tos gradacijos. Ministras yra čia, ir aš prašyčiau jo plačiau paaiškinti dėl atlyginimų sistemos.
Ž.PADAIGA. Nėra taip, kad atlyginimai skiriasi dešimt kartų. Tai yra netiesa. Dvejų universitetinių ligoninių direktorių atlyginimai su priedais yra gana įspūdingi, tačiau dešimt kartų medikų atlyginimų jokiu būdu neviršija. Galbūt du, gal keturis, penkis kartus. Kadangi viešosios įstaigos pačios turi teisę nustatyti atlyginimus, tai ministras gali reguliuoti tik ministerijai pavaldžių įstaigų direktorių atlyginimus, tai yra tų, kurių steigėja yra ministerija, tai yra Kauno medicinos universiteto klinikų ir Vilniaus universiteto klinikų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi kolega K.Bobelis. Prašom.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš taip pat norėčiau paklausti sveikatos ministro.
Važinėjant po respubliką ir susiduriant su gyventojais ir medikais iškyla tas pats klausimas: kai nepilnametis patenka į ligoninę ar pirminį sveikatos centrą įvykus traumai, ieškoma tėvų, kad jie atvažiuotų pasirašyti, kad medikai galėtų suteikti pirmąją pagalbą, atlikti operaciją ir panašiai. Kaip jūs manote, ar dėl to įstatymas kaltas, ar medikai piktnaudžiauja tuo įstatymu, kaip buvo prieš Naujuosius metus, kai prekybininkai iš senelių prašydavo asmens dokumento, ar jie turi 18 metų? Ar tai tas pats pavyzdys ir kaip jūs manote išspręsti šį klausimą?
Ž.PADAIGA. Noriu pasakyti, kad būtinoji pagalba Lietuvoje yra teikiama nepaisant sutikimo ir draustumo. Jeigu vaikai patenka į ligonines dėl traumos, jiems būtinoji pagalba privalo būti suteikta. Visais kitais atvejais tėvai turi pasirašyti ir atvykti kartu. Manau, kad tai yra logiškas reikalavimas, nes nežinau didesnio turto už vaiko sveikatą ir nemanau, kad būtų pateisinama, jog tėvai galėtų nesidomėti ta sveikata ir kartu su vaiku neiti pas šeimos gydytoją išsiaiškinti jo sveikatos problemų.
G.MIKOLAITIS. Gal galima patikslinti?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
G.MIKOLAITIS. Praėjusią savaitę labai plačiai nuskambėjo vaikino nosies trauma. Ar jums pavyko išsiaiškinti, ar ne, kas kaltas?
Ž.PADAIGA. Į mus oficialiai niekas nesikreipė, kad išsiaiškintume tą problemą. Tikriausiai tai nebuvo būtinoji pagalba ir tėvai galėjo atvykti ir pasidomėti, tačiau aš tikslių duomenų neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Bobelis. Ruošiasi kolega J.Veselka. Prašom.
K.BOBELIS. Ačiū. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį sveikatos ministrą. Sveikinu jį su naujomis pareigomis ir tikiu, kad jis padarys daug gerų darbų.
Maždaug prieš dešimt metų aš pradėjau kelti Lietuvoje triukšmą, kad Lietuvoje moterims pradėtų gimdos kaklelio ir krūties vėžio tyrimus, nes taikant tuos diagnostikos testus pagijimas siekia 80–90%. Jeigu diagnozuojama esant III–IV stadijoms, tai mirtingumas yra toks ir pagydyti neįmanoma. Pagaliau labai džiaugiuosi, kad šis procesas moterims ir vykdomas gana sėkmingai, kiek žinau, tik apgailestauju, kad yra tam tikra diskriminacija ir 60 metų moterims tų testelių neatlieka, o 60 metų moteris gali dažniau susirgti vėžiu nei 45 ar 50 metų. Tai ją taip pat reikia gydyti. Klausimas yra toks. Kodėl lygiai toks pat ankstyvos vėžio diagnostikos testas nėra atliekamas dėl prostatos ligų? Jeigu visame Vakarų pasaulyje vyras, sulaukęs 45–50 metų, nueina pas gydytoją, yra reikalaujama, kad atliktų tą kraujo tyrimo testą, nes padarius ankstyvą tyrimą galima išgydyti vėžį. Pas mus kažkaip bandoma apsaugoti tik moteris, o vyrai diskriminuojami. Kada bus atliekamas toks testas vyrams?
PIRMININKAS. Vieną minutę, ministre. Kolegos Seimo nariai, primenu, net sudėtingam klausimui – viena minutė. Ir niekam išimčių…
J.VESELKA. Aš turiu tris klausimus.
PIRMININKAS. Negalima trijų klausimų, galima tik vieną. Prašom. Net ir ginant vyrus vis tiek viena minutė.
Ž.PADAIGA. Ačiū, daktare, už klausimą…
K.BOBELIS. Labai propaguojama opozicija, jai leidžiama viskas.
PIRMININKAS. Ir opozicijai, daktare, tas pats, prašome nesiginčyti. Tiek metų kartu, laikas išmokti: klausimui – minutė, maksimum 70 sekundžių. Prašom.
Ž.PADAIGA. Ačiū, daktare, už klausimą. Iš tiesų gimdos kaklelio ir krūties vėžio tyrimai prasidėjo, prostatos vėžio diagnostikos tyrimai šiemet taip pat pirmą kartą finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiemet numatyta šiai programai skirti 1 mln. litų, kitais metais plėsime toliau, taigi galimybė šiais metais atsirado.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Ruošiasi kolegė V.Čigriejienė.
J.VESELKA. Gerbiamasis sveikatos ministre, aš jums turiu diabetikų dovanėlę. Kadangi jūs žadate atimti iš jų 20 litų paramą, tai diabetikas iš Visagino siunčia jums dvi ampules ir 20 litų. Aš jums perduodu.
PIRMININKAS. Lieka padėkoti, ir viskas. Ačiū. Tada…
Ž.PADAIGA. Posėdžio pirmininke, aš norėčiau trumpai atsakyti.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
Ž.PADAIGA. Dėkodamas už dovanėlę noriu priminti, kad cukriniu diabetu sergančių vaikų mirtingumas Lietuvoje yra septynis kartus didesnis negu vaikų, kurie neserga diabetu, mitringumas. Viso to pasekmė… Nekalbu apie aklumą, apie inkstų nepakankamumą, dėl ko reikia vykdyti dializes, apie kojų amputavimą. Viso to priežastis yra savikontrolės nesilaikymas. Pateisinu šį mūsų žingsnį ir noriu, kad ligos savikontrolė būtų kur kas geresnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Profesorė V.Čigriejienė. Ruošiasi kolega V.Grubliauskas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Mano klausimas švietimo ir sveikatos ministrams. Gerbiamieji ministrai, kaip jūs žiūrite į koncesiją, žengiančią į gydymo įstaigas, mokyklas, ikimokyklines įstaigas, kokia iš to nauda ir kokias pasekmes mes turėsime? Kuo remdamasi Kauno miesto savivaldybė taiko nesuprantamas metodikas, pavyzdžiui, atskaičiuoja iš mokinio krepšelio 5% rezervo fondui? Ar pradinėms mokykloms tai nebus skaudus padarinys? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Dėl Kauno miesto Šilainių poliklinikos sprendimo dėl Koncesijų įstatymo taikymo, priimto Kauno miesto savivaldybėje, ministerija gavo paklausimą. Šiuo metu yra atliekamas vertinimas, todėl nuo detalesnių komentarų susilaikyčiau, nes nemačiau skaičiavimų, nemačiau finansinių srautų, investicijų atsiperkamumo. Jeigu tai yra palanku sveikatos priežiūros įstaigai, tai aš nematau problemų, kodėl šio įstatymo nuostatos negalėtų būti taikomos sveikatos priežiūros sistemoje.
R.MOTUZAS. Aš dar norėčiau pridėti.
PIRMININKAS. Prašom.
R.MOTUZAS. Iš tikrųjų 5%, jeigu taip yra, negali būti panaudoti iš mokinio krepšelio lėšų, nes mokinio krepšelio lėšos gali būti panaudotos tik ugdymo procesui. Mes pasidomėsime ir išsiaiškinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Grubliauskas. Ruošiasi kolega J.Olekas.
V.GRUBLIAUSKAS. Norėjau paklausti aplinkos apsaugos ministro. Jūs, ko gero, puikiai žinote, kad Vyriausybė yra patvirtinusi Melnragės giliavandenio uosto statybos ateityje planus. Šiais metais yra numatyta parengti studiją, arba įpareigoti Valstybinį Klaipėdos jūsų uostą parengti studiją, dėl visų socialinių ir kitų klausimų, kuriuos iškels šio uosto statyba, sprendimo. Norėčiau sužinoti jūsų ministerijos požiūrį ir vertinimus, nes statyba, be abejo, labai pakeis nusistovėjusią infrastruktūrą ir sąlygas, kuriomis teks gyventi tiek melnragiškiams, tiek klaipėdiečiams. Norėčiau paklausti, kokia yra jūsų vadovaujamos ministerijos pozicija ir požiūris į giliavandenio uosto statybą, plėtrą ir tos statybos poveikį tiek gamtai, tiek visai rekreacinei zonai, turiu omeny Klaipėdos paplūdimius?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ministerijos požiūris yra laikytis Lietuvoje nustatytos tvarkos ir įstatymų. Tam, kad būtų įvertintas poveikis, yra atliekama poveikio aplinkai įvertinimo procedūra, svarstoma su įvairiomis institucijomis, pateikiama Aplinkos apsaugos ministerijos institucijoms galutinai įvertinti. Daryti kokius nors išankstinius vertinimus neatlikus šios studijos ir komentuoti iš esmės eskizus, o ne skaičiavimus ir ne specialistų išvadas, tikrai šiuo laikotarpiu aš nenorėčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Jūs praėjusį posėdį labai gražiai paaiškinote dėl vairuotojų pažymėjimų keitimo ir, atrodo, kad yra pažanga, bet yra ir tam tikrų problemų. Aš norėčiau pasitikslinti, kiek yra žinoma ir kada bus dar kartą keičiami vairuotojo pažymėjimai, nes Europos Parlamentas nusprendė įvesti vienodą vairuotojo pažymėjimą. Ar mes negalėtume sutaupyti šiek tiek, kad žmonėms nereikėtų dviejų pažymėjimų keisti, ir luktelti, kol bus vienodi, bent daliai tų žmonių, kurie dabar turi galiojančius pažymėjimus, kad nereikėtų keisti du kartus? Ačiū už atsakymą.
G.J.FURMANAVIČIUS. Aš noriu dar kartą pasakyti, nes jau daugybę kartų sakiau žiniasklaidai, kad yra kalbama tik apie tuos vairuotojo pažymėjimus, kurie nėra terminuoti, kuriuose nėra nurodyta, kad jų galiojimo laikas dešimt metų. Tai yra visi pažymėjimai, kurie buvo užregistruoti iki 2000 metų balandžio mėn. Dėl situacijos, kuri susidariusi dabar. Mes nagrinėjome statistiką ir visiškai nėra aiškių rodiklių, kodėl susidarė tos didžiulės eilės, nes, vienas dalykas, termino dar liko gana daug. Kitas dalykas, mes kalbame tiktai apie būtinybę pasikeisti pažymėjimus iki Naujųjų metų tiems vairuotojams, kurie rengiasi važiuoti į užsienį. Mūsų dabar išduodami vairuotojo pažymėjimai atitinka Europos Sąjungos standartus ir jų keisti iki jų galiojimo pabaigos nereikės. Tai yra tie, kurių galiojimo laikas yra dešimt metų, tiktai po dešimt metų ir bus keičiami. O naujai išduodami vairuotojo pažymėjimai atitiks visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Vairuotojai, kurie nespės pasikeisti, nebus baudžiami, tie, kurie važinės respublikos teritorijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia S.Pabedinskas. Ruošiasi kolega A.Matulas.
S.PABEDINSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji ministrų kabineto nariai, prašymas būtų visų Aukštaitijos žmonių, tiksliau, Panevėžio žmonių vardu. Jau daug metų kalbama apie Panevėžį kaip apie regiono centrą, tačiau kalbos lieka kalbomis. Keičiasi Vyriausybės, tačiau žmonės vizijos visai neturi. Šį kartą noriu paklausti apie vieną asmenį, apie vieną žmogų, kurį vertėtų turbūt šiam ministrų kabinetui vis dėlto įamžinti, kad jis neliktų tiktai mintyse – tai yra Juozas Miltinis. Mes tiek metų kalbame apie tai, kad Panevėžį, visą Lietuvą išgarsino šis žmogus. Mes niekaip nesurandame lėšų, nesurandame galimybių pastatyti paminklo arba prie to senojo teatro, kuris buvo Panevėžyje, gal būtų galima jį šiek tiek atnaujinti… Atvažiuoja ekskursijos į Panevėžį, į Lietuvą, visi užsuka. Kur buvo tas Miltinis, kur jis gyveno arba pagaliau, kurioje vietoje buvo tas senasis teatras. Šiandien yra tik vizija. Visi tik kalba. Ir mane tiek Panevėžio vadovai, tiek panevėžiečiai įpareigojo paprašyti šio kabineto, gal bus tokia galimybė, gal atsirastų lėšų, tai nebūtų tiek jau daug, kad Panevėžys ir Juozas Miltinis iš tikrųjų būtų tas Lietuvos centras, į kurį važiuotų vėlgi ne tik Lietuvos žmonės. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū, bet aš nesupratau, kodėl jūs tą agitaciją adresuojate Vyriausybei. Kiekvienas miestas rūpinasi savo įžymiais žmonėmis. Aš manau, kad Panevėžys, didelis Lietuvos miestas, puikiausiai gali pasirūpinti savo žemiečiu ir iš tikrųjų labai žymiu žmogumi. Vyriausybė niekur paminklų nestato: nei Panevėžyje, nei Klaipėdoje, nei Vilniuje. Paminklus stato miestai savo įžymiems žmonėms, o jeigu kreipsis į Vyriausybę ir reikės Vyriausybės pagalbos, Vyriausybė yra visuomet pasirengusi tai daryti. Taigi aš prašyčiau jus, kaip įtakingą asmenį, paveikti Panevėžio miesto savivaldybę, kad ji pradėtų dirbti šį darbą. Galbūt ir pabaigtų.
V.PRUDNIKOVAS. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis…
PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs norite… Prašom, ministre.
V.PRUDNIKOVAS. Vakar kaip tik buvo delegacija Kultūros ministerijoje ir buvo pasakyta, kad Kultūros ministerija bandys paremti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom. Ruošiasi kolegė J.Zinkevičiūtė.
A.MATULAS. Prieš porą mėnesių kreipiausi į Vyriausybės vadovą ir finansų ministrą Vyriausybės valandos metu dėl pagalbos perkelti žmones iš griūvančio namo dėl smegduobės Pasvalyje. Finansų ministras pažadėjo šį klausimą spręsti iš esmės. Galiu pasakyti, kad šis klausimas šiandien išspręstas, todėl nuoširdžiai dėkoju Vyriausybės vadovui ir finansų ministrui už pagalbą ir savo, ir mero, ir tų žmonių vardu.
O paklausti noriu sveikatos ministro. Gerbiamasis ministre, prieš porą metų Valstybinę ligonių kasą padarius Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniu susidarė įdomi situacija, kai Sveikatos ministerija tapo ir politikos formuotoja, ir pinigų skirstytoja, ir keliolikos įstaigų steigėja. Analizuodami finansavimo kitimus per paskutinius porą metų, akivaizdžiai matome, kad šių įstaigų, kurių steigėja yra Sveikatos ministerija, finansavimas gerokai išaugo, o įstaigų, kurių steigėjos yra apskritys arba savivaldybės, finansavimas iš esmės dar nėra pasiekęs 1998–1999 metų lygio. Susidarė įdomi ir neskaidri, sakyčiau, situacija. Ar jūs nemanote, kad laikas Sveikatos apsaugos ministerijai atsisakyti steigėjo funkcijų?
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ir opozicijai, turiu priminti, kad galioja ta pati 60 sekundžių taisyklė.
A.MATULAS. Pusę minutės dėkojau.
PIRMININKAS. Nesiskaito. Prašom.
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tiesų situacija yra tokia, kaip jūs ją apibūdinote, tačiau nenorėčiau daryti skubotų sprendimų. Noriu labai atsakingai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Šiuo metu žiūrime konkrečiai finansavimą pagal steigėjus praėjusių penkerių metų, tiek investicines, tiek visas kitas lėšas, kurios buvo skirtos. Turėdamas visapusišką situacijos analizę, priimsiu sprendimus. Tačiau dėl steigėjo funkcijų atsisakymo visiškai pritariu ir ministerija pradeda likviduoti jau daugelį įstaigų. Galvojama ir apie ministerijos valdomas vaistines, jų likvidavimą, likviduotas Sveikatos teisės ekonomikos centras, Paramos ir labdaros centras ir, manau, kad eisime toliau ta linkme.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi kolega A.Rimas.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis sveikatos ministre, praėjusią savaitę daug triukšmo kilo dėl metadono programos taikymo Lietuvoje. Aš nesismulkinsiu, nes tai yra visiems Seime žinoma, ko gero, gerbiamieji ministrai irgi apie šią problemą skaitė. Žinoma taip pat, kad Lietuvoje yra tik vienas valstybės išlaikomas reabilitacijos centras. Ar Lietuvoje neplanuojama įkurti valstybės bent iš dalies išlaikomo reabilitacijos gydymo centro, kad būtų skaidriai naudojamos lėšos, ir mes galėtume kontroliuoti padėtį? Ačiū.
Ž.PADAIGA. Aš atsiprašau. Čia kalbama apie narkomanų reabilitacijos ir gydymo centrą?
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Taip.
Ž.PADAIGA. Taip, kalbame apie šią problemą. Antradienį su Vilniaus apskrities viršininku ponu Gibu važiuojame apžiūrėti į Vižulionis ten esančių pastatų ir galimybės skirti patalpas būtent tokiam centrui. Ieškome finansavimo šiam centrui renovuoti. Panašu, kad Amerikos gynybos departamentas, jeigu aš teisingai prisimenu, kuris norėtų paremti nemaža nevyriausybinių organizacijų, susiduria su problemomis siūlydamas savo pagalbą Švenčionyse. Manau, galima būtų derėtis su jais, kad tą pagalbą jie permestų būtent į Vižulionis ir paremtų narkomanų reabilitacijos ir gydymo centro įrengimą.
J.ZINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. A.Rimas. Prašom. Ruošiasi kolega A.Kašėta.
A.RIMAS. Ačiū, pirmininke. Savo klausimą noriu adresuoti teisingumo ministrui. Gyventojų priėmimo metu nemažai žmonių į mane kreipiasi su pasiūlymais tarpininkauti antstolių nerealioms vykdymo išlaidoms sunorminti. Toks pavyzdys. Teismas priteisė iš piliečio išieškoti 3,5 lito už nemokėtas šildymo paslaugas. Žmogus nesumokėjo priteistų tų 3,5 lito, nes apie tai teismo sprendimas nebuvo pateiktas. Antstoliai už minėtos sumos išreikalavimą piliečiui pateikė 160 litų sąskaitą. 3,5 lito išreikalaujama suma ir 160 litų vykdymo išlaidos. Antstolių apmokėjimo tvarką tvirtina teisingumo ministras. Kas daroma minėtai netvarkai pašalinti? Dar vienas klausimas, jeigu aš…
PIRMININKAS. Vienas klausimas!
A.RIMAS. Gerai. Užteks šiandien.
G.BUŽINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai malonu, kad atkreipėte dėmesį į tokią svarbią ir visuomenei aktualią sritį kaip antstolių darbo kokybės gerinimas. Turiu su jumis sutikti, kad ši problema tebelieka visuomenei gana aktuali, tačiau manau, kad ministerija savo poziciją gana aiškiai išreiškė jau 2005 m. sausio 24 d. ministro įsakymu padarydama kai kuriuos pakeitimus, kuriuos jūs minėjote, toje vykdymo instrukcijoje. Aš manau, kad problemų kyla todėl, kad dar galioja tam tikras inertiškumo dėsnis. Žmonės kreipiasi su savo problemomis šiek tiek pavėluotai, kol prieina iki tų, kurie gali jas išklausyti, bet pakeitimai buvo padaryti dviem pagrindinėmis kryptimis. Visų pirma antstolių darbo optimizavimo prasme, kad jie nedirbtų nereikalingo darbo ir nereikalautų už tą darbą atlyginimo. Pareigūnas, pateikdamas administracinį nutarimą išieškoti tam tikrą nuobaudą, kartu privalo įteikti antstoliui ir „Sodros pažymėjimą, liudijantį, kad skolininkas gauna darbo užmokestį ar kitas išmokas. Antstolis tokiu atveju neturi daryti nereikalingo darbo, nepagrįstai reikalauti vykdymo išlaidų, o gali nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį. Kita vertus, tai, ką jūs jau pasakėte, iš tikrųjų kai kuriais atvejais sumažinome ir apmokėjimą antstoliams už darbo ir administravimo išlaidas. Todėl dabar, jeigu išieškojimo suma yra ne didesnė kaip 200 litų, apmokėjimo už darbą ir administravimo išlaidos negali viršyti 100 litų. Jeigu išieškojimo suma (tai nauja eilutė) yra iki 50 litų, kartu paėmus ir atlyginimas antstoliui už darbą, ir administravimo išlaidos negali viršyti 70 litų. Palyginti su tuo, kas galiojo anksčiau, buvo sumažinta daugiau negu per pusę. Aš manau, kad tai netrukus turėtų pajusti visi žmonės.
Be to, dar noriu jus užtikrinti, kad ministerija stebi ir atskirus atvejus. Paskutinis atvejis, dėl kurio pasirašiau įsakymą, buvo neeilinis patikrinimas dėl (nenorėčiau minėti pavardės, kol patikrinimas nėra pasibaigęs) Kauno miesto antstolio. Tai yra susiję su vienu iš Kauno miesto antstolių, kai antstolis neįnešė į kasą 10 litų ir neišdavė atitinkamo dokumento, ir žmogus pagrįstai skundėsi. Mokesčių inspekcija patvirtino, kad šie pinigai nebuvo įnešti į depozitą. Tai irgi sulauks neeilinio patikrinimo, ir jeigu faktai pasitvirtins, be abejo, ministerijos reakcija bus griežta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Kašėta. Ruošiasi kolega
S.Bucevičius. Prašom.
A.KAŠĖTA. Klausimas ūkio ir aplinkos ministrams dėl radioaktyvių atliekų laidojimo Dzūkijoje. Gerbiamieji ministrai, kai kurie Seimo nariai sėja paniką per žiniasklaidą tarp Dzūkijos gyventojų, kad tokie ketinimai laidoti radioaktyvias atliekas yra ir kad jie gana rimti. Taigi klausimas, ar Ūkio ministerijoje, Aplinkos ministerijoje tokie planai yra puoselėjami ir kiek tie gąsdinimai turi pagrindo?
A.KUNDROTAS. Jeigu jūs klaustumėte mano asmeninės pozicijos, sakyčiau, kad…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkite malonus.
A.KUNDROTAS. Asmeniškai tokiems dalykams, kaip įrengimo… laidojimo vietos Lietuvoje, aš nepritarčiau. Man tiktai keista, kad iš tikrųjų pats tas procesas… Tarsi mes Lietuvoje pradedame bijoti mąstyti. Kažkas turi galvoti. Mes turime galvoti apie pačius įvairiausius variantus, bet nereiškia, kad tie variantai kada nors bus įgyvendinami. Jeigu ateitų su tokiu variantu pas mane, kaip ministras, aš sakyčiau ne, bet tas pats procesas, kai pradedama persekioti tuos, kurie galvoja, kažką planuoja ir kaip specialistai, pavyzdžiui, geologijos tarnybos atlieka savo pareigas, man tikrai atrodo truputį keistas.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.USPASKICHAS. Kaip jūs žinote, yra tarnyba…
PIRMININKAS. Prašom.
V.USPASKICHAS. …ir prie Ūkio ministerijos, ji dirba pagal nustatytą tvarką. Kaip tik dėl Dzūkijos mes turėjome raštą. Dabar nagrinėjame šią problemą. Aš manau, klausėjams bus atsakyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Bucevičius. Ruošiasi kolega R. Garbaravičius.
S.BUCEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Į savo klausimą aš jau gavau atsakymą. Aš norėčiau perduoti kolegai J.Jaruševičiui klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę! J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas užsienio reikalų ministrui ir gal teisingumo ministrui. Gerbiamieji ministrai, dauguma Lietuvos jaunuolių, išvažiavę į užsienį, ypač į Ispaniją, patiria nesėkmes ir žūtis. Vakar laidoje parodytas vienas atvejis tai tik patvirtina. Gerbiamasis užsienio reikalų ministre, ar jus tenkina konsulato darbuotojų darbas teikiant pagalbą Lietuvos jaunuoliams ir jų tėvams parsivežant žuvusiųjų kūnus?
Ir teisingumo ministrui klausimas. Ar jus tenkina toks Užsienio reikalų ministerijos darbas ir ar ginami mūsų jaunuoliai, jų teisės Europoje, nors esame Europos Sąjungos valstybė? Ačiū.
A.VALIONIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turint galvoje tai, kad, apytiksliais duomenimis, apie 350 tūkstančių Lietuvos žmonių, tarp kurių turbūt dominuoja jaunimas, šiuo metu laisvai dirba įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, ši problema vis aštrėja. Tačiau, kaip jūs žinote, ne tik konsulatai, bet ir visa sistema Lietuvoje yra sukurta taip, kad būtų galima padėti taip pat ir nelaimės ištiktiems žmonėms ir jūsų konkrečiu atveju. Kaip žinote, šiuo atveju numatytos sumos, kurias išmoka savivaldybės, tačiau, aišku, sistema yra tobulintina. Kaip parodė keli atvejai (o kiekvieną atvejį mes analizuojame), rasti firmas, kurios galėtų už tas savivaldybių teikiamas sumas parvežti, tiems žmonėms nėra paprasta ir lengva.
Konsulai, kiek mes tyrėme ir gana detaliai kelis atvejus, savo darbą atlieka neblogai, tačiau vis dėlto įvertinant Europos valstybėse egzistuojančią kainų skalę tai yra gana sudėtinga padaryti žmonėms, kurie, kaip minėjau, savivaldybėje gauna tuos pinigus. Mes gegužės 10 dieną ambasadorių suvažiavimo metu (renkasi visi Lietuvos atstovai) organizuojame rimtą pokalbį apie visus su naująja išeivija susijusius klausimus. Į tą pokalbį pakviesime, manau, visų suinteresuotų institucijų atstovus. Po to pokalbio turėtų gimti pasiūlymai, kurie tikrai šią sistemą patobulintų. O kalbėti apie kokius nors konkrečius konsulų veiksmus galima turbūt analizuojant vieną, kitą ar trečią atvejį. Jeigu jūs turite tokius atvejus galvoje, prašom klausti, aš pamėginsiu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.BUŽINSKAS. Jeigu galima, irgi porą žodžių, nes buvo…
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
G.BUŽINSKAS. …minėta Teisingumo ministerija. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad į ministerijos kompetenciją neįeina kontroliuoti, kaip dirba Užsienio reikalų ministerija, todėl aš negalėčiau komentuoti šio klausimo. Tačiau noriu pasakyti, kad šių metų pradžioje Teisingumo ministerija pasirūpino, kad būtų įdiegti naujo pavyzdžio santuokos, ištuokos ir mirties formuliarai. Galiu jus patikinti, kad šiais naujo pavyzdžio formuliarais, kalbant apie šiuos skaudžius atvejus, deja, nevisiškai retus, visos ambasados, visos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, esančios užsienyje, yra aprūpintos ir jie jau yra išduodami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Garbaravičius. Prašom. Ruošiasi E.Klumbys.
R.GARBARAVIČIUS. Aš norėjau paklausti ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, tiesioginių investicijų reikšmė Lietuvai yra ne mažiau, ko gero, net labiau svarbi, nei Europos Sąjungos parama. Viena iš patraukliausių investicijų pritraukimo formų ir yra laisvosios ekonominės zonos, ir Klaipėdos LEZ, priėmus įstatymo pataisas, labai sėkmingai vystosi. Kad ja pasektų ir Kauno LEZ, reikia priimti analogiškas įstatymo pataisas. Joms pritarė Vyriausybė, pritarė Ekonomikos komitetas: 9 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė, tačiau šiandien šios pataisos kažkodėl yra išbrauktos iš darbotvarkės. Jūsų įtaka Seimo sprendimams yra akivaizdi, todėl būtų labai įdomu sužinoti, kokios naujos objektyvios ar subjektyvios aplinkybės pakeitė jūsų poziciją?
V.USPASKICHAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Vyriausybės pozicija yra, Ūkio ministerijos pozicija yra, ji iš esmės nesikeičia, o jeigu yra kokių nors naujų aplinkybių, man tenka iš tikrųjų jas išgirsti. Aš visiškai neprieštaraučiau išnagrinėti šį klausimą iki galo, kad nebūtų ant valstybės pečių užkrauta papildoma našta. Kai šis klausimas bus išnagrinėtas iki galo, manau, bus sėkmingai priimtas tas įstatymas. Manau, kaip tik bus išspręsta ir finansinė situacija, kad valstybė nepatirtų nuostolių ar nebūtų užkrauta valstybei papildoma įsipareigojimų, atsakomybės našta.
Dėl Klaipėdos galiu pasakyti, kad iš tikrųjų ir šiais metais, ko gero, dar bus pristatomos penkios įmonės, apie 80 mln. papildomos investicijos po mūsų delegacijos vizito į Vašingtoną.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom. Ruošiasi kolega K.Starkevičius.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti premjerą. Sakykite, premjere, ar tolesnis TSRS KGB kapitono buvimas Vyriausybėje nekompromituoja Lietuvos Europoje, NATO ir likusiame pasaulyje?
A.M.BRAZAUSKAS. Vyriausybės nariai neturi karinių laipsnių, yra civiliai, todėl aš į jūsų klausimą negaliu atsakyti konkrečiai.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Starkevičius. Ruošiasi kolega E.Masiulis.
K.STARKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, tragedija, įvykusi SBA koncerno įmonėje „Karigė, ankstesnės avarijos Ukmergėje, kituose šalies miestuose parodė, kad esame nepasirengę likviduoti ekstremalias situacijas. Darbų saugos tarnybos nesugeba įvertinti visų šalies įmonių patalpų darbo sąlygų būklės. Lietuvoje nuo 1991 metų darbe žuvo 1400 žmonių, sužalota 37 tūkstančiai, iš jų 40% žuvo dėl netinkamų darbo sąlygų. Dabartiniu metu gelbėtojai dirba naudodami, pasakyčiau, antikos laikų priemones: laužtuvus, svertus, domkratus. Turbūt nelauksime kitos nelaimės, bet bus skirta lėšų šiuolaikinei technikai įsigyti? Turiu omenyje, kad avarinės tarnybos turėtų šiuolaikinį kraną, be to, bus pradėtos tikrinti dirbančiųjų darbo sąlygos, nes vėl sulauksime kitų tragedijų.
A.M.BRAZAUSKAS. Už darbo sąlygas visų pirma atsako darbdavys, tai yra jo atsakomybė. Taip pat ir Kauno baldų kombinate, kaip ir kitose įmonėse. Tačiau jūs teisus, be jokių abejonių, kad avarinės tarnybos turi būti stiprinamos. Vyriausybė priėmė sprendimą, mes sujungėme avarines tarnybas į vieną tarnybą, kuri yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Taigi labai sustiprinome ją. Tai tarnybai buvo skirta lėšų ir specialių kopėčių gelbėjimui iš aukštuminių pastatų, jeigu jų trūktų, būtų tokių atvejų. Be jokių abejonių, reikia ir pasitelkti… Galų gale, nemanau, kad vienas kranas gali išgelbėti iš viso iš situacijos. Ką padarysi, gamybos metu, deja, atsitinka tokių atvejų.
Mes gerokai sustiprinome Darbo inspekciją, priklausančią Socialinės apsaugos darbo ministerijos sistemai. Daug papildomų etatų yra, yra inspektoriai, kurie kontroliuoja. Man atrodo, kad tam tikra pažanga šioje srityje yra. Bet Vyriausybei garantuoti ir nustatyti kokią nors prevenciją, kad tokie dalykai nesikartotų, žinoma, būtų labai sunku, jeigu sugriuvo pastatas dėl jo eksploatavimo ar kitų priežasčių. Juo labiau kad, manyčiau, labai nerangiai Kaune yra nustatomos priežastys, dėl ko įvyko ši avarija. Tas korpusas, kuris sugriuvo, stovi turbūt 40 metų, sėkmingai, matyt, galėjo stovėti ir ilgiau, bet buvo tam tikros priežastys, kurias irgi reikia nustatyti. Aš galiu tik prisidėti prie jūsų ir pasakyti priekaištą šiai tarnybai, kad ji turi greičiau, operatyviau spręsti. Žinoma, turi atlikti visus gelbėjimo darbus ir, kita vertus, nustatyti avarijos priežastis, kad panašūs dalykai nesikartotų.
PIRMININKAS. Klausia E.Masiulis. Ruošiasi kolega J.Razma.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, kiek atsimenu, buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo pateikti siūlymus, kaip spręsti susidariusias problemas dėl neišmokėtų statutinių pareigūnų atlyginimų. Norėčiau paklausti, ar darbo grupė savo darbą jau baigė ir jums yra pateikti siūlymai, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, pripažįstate, kad Vyriausybė buvo pasirinkusi klaidingą kelią? Kaip rengiatės vis dėlto šias klaidas ištaisyti? Ar esate numatę kokias nors priemones, kaip reikėtų atkurti teisingumą ir sumokėti nesumokėtas statutinių pareigūnų algas?
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, žinoma. Atsakymas galėtų būti labai ilgas. Darbo grupė iš tikrųjų yra, ji bebaigianti darbą. Darbo grupės pirmininkas yra Vyriausybės kancleris ponas Antanas Zenonas Kaminskas. Manau, artimiausiomis dienomis darbo grupė baigs šį darbą. Tik žinau iš tokios žodinės informacijos, kad jokia Vyriausybė čia nekalta ir mes neieškome kaltininkų. Mes paprasčiausiai manome, kad reikia išspręsti šiuos klausimus. Vienareikšmiai atsakyti į jūsų klausimą aš negaliu, nes priežastys yra daug gilesnės. Komisariatai, planuodami atlyginimų padidinimą, neįvertino finansinių galimybių ir skiriamų asignavimų. Kita vertus, centras, asignavimų valdytojais, nepakankamai kontroliavo atskirų komisariatų veiklą. Bet čia yra išankstinis… Kitaip tariant, tikiuosi, komisija detaliai praneš, parengus dokumentus, su kuriais, be abejo, Seimas turės galimybę susipažinti.
PIRMININKAS. Dabar turėtų klausti kolega J.Razma. Aš jo nematau, tada kolegė… Nereikėjo spaudyti mygtuko. Tuoj, vieną minutę. Kolegė V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamasis premjere, noriu kreiptis į jus. Šiuo metu Lietuvoje yra labai daug įvairių įstaigų, skirtų vaikams. Tų įstaigų steigėjas yra tiek Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamentas, tiek Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas, tiek Švietimo ministerija, tiek Socialinės apsaugos ministerija. Dabar teko patirti per vaikų teisių kontrolierę, kad labai įvairiai tų įstaigų vaikai traktuojami, t.y. mes turime nacionalinius vaikus, mes turime apskričių vaikus, ministerijų vaikus, ir yra labai skirtingos visų įstaigų mitybos lėšos vaikams. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų vieną sykį Vyriausybei nuspręsti, kad Lietuvoje visi vaikai yra kaip ir Lietuvos vaikai, ne nacionaliniai, apskričių ar savivaldybių? Labai ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš dėkoju už klausimą. Deja, aš negaliu konkrečiai jums atsakyti, nes Vyriausybė tų mitybų normų nenustatinėja, todėl aš norėčiau pasitelkti specialistus ir tas žinybas, kurios užsiima tais dalykais. Turiu galvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Gerai, mes atkreipsime dėmesį į tai, ką jūs išdėstėte, ir pasižiūrėsime, kokia iš tikrųjų yra tų normų ir sąlygų nustatymo metodika. Be abejo, mes irgi esame šalininkai ir palaikome daugelį visuomeninių organizacijų, kad kuo mažiau vaikų būtų valstybinėse įstaigose, nesvarbu, kam priklauso vaikų namai, ar apskričiai, ar ministerijai, kad daugiau vaikų būtų šeimose. Dabar mes jau turime tokią situaciją, kad maždaug pusė vaikų, reikalaujančių globos, apie 6 tūkst. yra vaikų namuose ir maždaug tiek pat yra šeimose. Manau, kad mes turime visomis priemonėmis skatinti, kad vaikų namuose vaikų mažėtų. O jūsų signalą mes išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G.Steponavičius. Ruošiasi, jeigu spės, J.Dautartas.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Nuo ko pradėjome, gerbiamasis premjere, tuo būtų galima ir baigti. Norėčiau paklausti apie mokesčius. Duos Dievas, rytoj koalicija sukirs rankomis. Vieną kartą tokį sukirtimą rankomis mes jau matėme, paskui viešumoje skambėjo daug įvairių tarpusavyje prieštaringų pareiškimų. Gerbiamasis premjere, ar jūs pritartumėte, kad toks susitarimas būtų tvirtesnis, jeigu jį galėtų pasirašyti ne tik koalicijos partneriai, bet, remiant dokumentų ilgalaikiškumą, taip pat ir socialiniai partneriai bei kitos politinės jėgos, taip pat ir verslininkai, su kuriais jūs ketinate šnekėtis?
A.M.BRAZAUSKAS. Mes taip ir darome. Mes šiandien kviečiame verslininkus, su jais kalbėsimės, siūlysime pritarti. Be jokių abejonių, jūsų iniciatyva, kurią jūs parodėte, gavome jūsų laišką, jūsų pasiūlymus ir juos išnagrinėjome… Bet sutikite, kad pirmiausia turime susitarti koalicijos partneriai, pasirašyti, priimti vienodas pozicijas, suformuoti vienodą keturių koalicijos partnerių nuomonę. Tada mums bus drąsiau ir mes galėsime kalbėtis su kitomis parlamentinėmis partijomis, jų vadovais ir seniūnais. Tikiuosi, kad tai yra bendras mūsų reikalas, yra labai rimtas pasiruošimas euro įvedimui Lietuvoje. Sprendimas apima daug socialinių klausimų, ir tikiuosi, kad mes tokį sutarimą pasieksime.
Dabar dėl to, kad kažkas kardinaliai keičiasi. Niekas kardinaliai nesikeičia. Tai, ką mes pabandėme pirmą kartą prieš mėnesį – suformuoti šią reformą, tai iš esmės ta reforma tokia ir liko, niekas joje nepasikeitė, išskyrus turto apmokestinimą. Visa kita, kaip buvo susitarta pradžioje, taip ir liko. Tikiuosi, kad mes artimiausiu metu užbaigsime šį procesą ir kviesime liberalcentristus, konservatorius ir kitas partijas aktyviai dalyvauti įteisinant šią reformą, rengiant 2006 m. biudžetą ir, be abejo, kartu ruošiantis euro įvedimui Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega J.Dautartas.
J.DAUTARTAS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Panevėžio bendruomenė, miestas ir Aukštaitija seniai laukia sprendimo dėl megapolio, dėl miesto grąžinimo į didžiųjų miestų tarpą, nes jis kažkokiu būdu buvo eliminuotas. Iš tikrųjų tai stabdo miesto plėtrą. Tai jaučia ir bankai, ir verslas. Premjere, mes norėtume sužinoti, kada tie klausimai bus sprendžiami, ir tikimės, kad jie bus sprendžiami teigiamai?
A.KUNDROTAS. Aš atsakysiu, nes Aplinkos ministerija ir pradžių turėtų tai teikti Vyriausybei svarstyti, o paskui tą sprendimą priimti čia, Seime, nes Seimas tvirtina bendrąjį planą, kuriame yra įtvirtinti tokie sprendimai. Klausimas nėra visai paprastas, nors, kaip žinote, į tai žiūrima gana geranoriškai. Tą statusą Panevėžys gali gauti su tam tikromis sąlygomis, ir dėl geležinkelio, ir dėl oro uosto, ir dėl kitų dalių. Mes galime užsimerkti, tai turėsite padaryti ir jūs Seime, ir patvirtinti, suteikti tai kaip vardą be pagrindo. Arba mes galime priimti realią strategiją, galvoti apie būsimas investicijas, kurių ten reikia, ir sakyti: gerai, ne dabar, bet už 20 ar 15 metų bus visos sąlygos įvykdytos. Bet kad artėjama prie to statuso, tai galima patvirtinti jau dabar. Tai nėra kieno nors užsispyrimas ir aš, kaip ministras, negaliu teikti Vyriausybei sprendimo, kuris būtų kitoks nei jau priimti sprendimai, t.y. skirtųsi nuo tų miestų statuso, kurie yra suteikti. Be Panevėžio dar yra daug kitų miestų, kurie taip pat nori kilstelti laipteliu. Arba mes turime kriterijus ir jais vadovaujamės, arba mes jų neturime ir kiekvienam suteikiame metropolio pavadinimą.
J.DAUTARTAS. Atsiprašau, ministre, bet Panevėžys trečias pagal…
PIRMININKAS. Prašom be leidimo neklausti.
J.DAUTARTAS. Neteisinga informacija.
PIRMININKAS. Vis tiek reikia gauti leidimą.
J.DAUTARTAS. Tada noriu patikslinti.
PIRMININKAS. Prašom.
J.DAUTARTAS. Gerbiamasis ministre, tada atsakykite visam parlamentui, kelintą vietą Panevėžys užima pagal investicijas tarp miestų?
A.KUNDROTAS. Į šį klausimą jūs tikriausiai geriau už mane atsakysite.
J.DAUTARTAS. Trečią.
A.KUNDROTAS. Taip, bet reikėtų, kai į Seimą grįš tas dokumentas, kad jūs išbrauktumėte visus kriterijus, kurie buvo naudojami, ir pasakyti, kad miestus skirstome pagal investicijas ar dar ką nors. Tada būtų tiesa. Aš minėjau, beje, keletą kitų kriterijų, ir geležinkelį, ir oro uostą, kurie irgi yra kriterijai. Žinote, kad mes tą problemą bandome geranoriškai spręsti, ji užtruks dar mėnesį kitą, bet tikrai pateiksime Vyriausybei tą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valanda baigta. Dėkoju premjerui ir Vyriausybei. Noriu pirmiausia kreiptis į Vyriausybės narius Seimo narius. Tuoj prasidės slaptas balsavimas apačioje, fojė, ir labai prašyčiau ministrų Seimo narių nepabėgti ir atlikti savo, kaip Seimo nario, pareigą ir balsuoti. Posėdis oficialiai nebaigiamas. Dabar prasideda slaptas balsavimas, jis vyks apačioje, fojė, dviem personaliniais klausimais. Balsavimas baigiasi 14 valandą 30 minučių.
Slapto balsavimo pertrauka
PIRMININKAS. Teisingai, 4 daugumos, 3 opozicijos. O kas nesiregistravo? Kartoju registraciją. Prašom iš naujo. Taigi septyni. Gerai, pasitikriname. Aš ne taip suskaičiavau.
Mielieji kolegos, balsavimas, kaip pastebėjote, apačioje baigėsi ir tuo baigiu rytinį plenarinį posėdį. Kitas posėdis, kaip numatyta, 15 valandą.