AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO

2, 4, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2, 4, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo projektą paskatino Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (Žin., 2004, Nr. 112-4172) nuostatos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) pakeitimai, NATO standartų reikalavimai, sparčiai besiplėtojantis karinis bendradarbiavimas Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare bei poreikis supaprastinti sprendimų dėl pratybų ir kitų renginių priėmimo mechanizmą bei kelionės įsakymų leidimo procedūras.

Pirminiai projekto siūlytojai – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Projektas suderintas su Finansų, Susisiekimo, Teisingumo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijomis bei Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Projektui pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – įstatymo) nuostatas, atsižvelgiant į Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso nuostatas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus, NATO standartų reikalavimus, intensyvėjantį karinį bendradarbiavimą, poreikį supaprastinti sprendimų dėl bendrų su NATO ir Europos Sąjungos institucijomis ar valstybėmis pratybų ir kitų renginių priėmimo mechanizmą bei suteikti kariuomenės vadui teisę įgalioti kitus karininkus leisti kelionės įsakymus.

Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas.

Dabartinis reglamentavimas kelia praktinio pobūdžio problemų. Šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta kitų karinio bendradarbiavimo renginių sąvoka neapima bendradarbiavimo su tokiomis institucijomis kaip NATO vadavietės, Europos Sąjungos institucijos ir pan.;

4 str. 2 ir 4 d. bei 8 str. nesuderinti su pakeistomis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14 str. 3 d. nuostatomis;

9 str. ir 10 str. numato gana sudėtingą (atsižvelgiant į sparčiai intensyvėjantį karinį bendradarbiavimą) sprendimų dėl bendrų su NATO ir Europos Sąjungos institucijomis ar valstybėmis pratybų ir kitų renginių priėmimo mechanizmą;

11 str. 1 dalimi teisė leisti kelionės įsakymus suteikta tik kariuomenės vadui;

11 str. 3 d. pateikiamas karinių vienetų, jų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų teisinį statusą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas nėra pakankamai tikslus ir išsamus;

11 str. 5 d. reglamentuoja Lietuvos kario ar civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutarčių nutraukimo dėl jų kaltės padarinius, nors tokios sutartys nebesudaromos nuo 2004 m. liepos 1 d. įsigaliojus įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcijai (Žin., 2004, Nr. 25-762);

11 str. 1 d. bei 12 str. 3 ir 4 d. leidžia daryti prielaidą, kad specialios formos pažyma, leidžianti karinėms pajėgoms be muitų įsivežti joms reikalingą amuniciją ir pagrįstą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį, yra neatsiejama kelionės įsakymo dalis.

Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą kitų karinio bendradarbiavimo renginių sąvoką siūloma tikslinti atsižvelgiant į tai, kad karinis bendradarbiavimas vyksta ne tik su kompetentingomis kitų valstybių, tačiau ir tarptautinėmis institucijomis (NATO vadavietėmis, Europos Sąjungos institucijomis ir pan.).

Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas siekiama suderinti su pakeistomis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato, kad tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi patikslinamas perdavimo operaciniam vadovavimui ir valdymui mechanizmas.

Įstatymo 8 straipsnį siūloma keisti atsižvelgiant į minėtus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies bei projekte numatytus 2 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimus.

Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimu siekiama supaprastinti sprendimų dėl bendrų su NATO ir Europos Sąjungos institucijomis ar valstybėmis pratybų ir kitų renginių priėmimo mechanizmą. Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare, sparčiai intensyvėjant ir plėtojantis kariniam bendradarbiavimui su šiomis organizacijomis, būtų tikslinga ir racionalu pakeisti dabartinį sprendimų priėmimo mechanizmą suteikiant krašto apsaugos ministrui teisę priimti sprendimus dėl didesnių karinių pratybų ir kitų renginių su NATO ir Europos Sąjungos institucijomis ar valstybėmis organizavimo. Šį poreikį sąlygojo įstatymo taikymo praktika, į Lietuvos uostus vis dažniau įplaukiant NATO ir Europos Sąjungos valstybių kariniams laivams, kurių įgulas sudaro daugiau nei 150 karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Tokiu atveju sprendimą surengti pratybas ar organizuoti kitą renginį, nustatyti maksimalią jo trukmę bei leisti atvykti kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams pagal įstatymo 9 straipsnio 2 dalį krašto apsaugos ministro siūlymu priima Vyriausybė nutarimu. Kaip galimą sprendimų priėmimo mechanizmo supaprastinimo būdą, pasikonsultavę su Užsienio reikalų ministerija, siūlome pakeisti įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat analogiškai keisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama suteikti kariuomenės vadui teisę įgalioti kitus karininkus leisti kelionės įsakymus. Kelionės įsakymas – tai dokumentas, patvirtinantis konkretaus asmens ar grupės, kaip karinių pajėgų nario ar narių, statusą, taip pat įsakytą judėjimą. Šiuo metu galiojanti 11 straipsnio 1 dalies redakcija, kuria nustatoma, kad tik kariuomenės vadas gali išleisti kelionės įsakymą, kelia praktinio pobūdžio problemų. Vykdant tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus gynybos srityje, komandiruotės yra dažnos, neretai skubios ir, atsižvelgiant į tarnybos specifiką bei leidžiamų kelionės įsakymų gausą, reikiamų dokumentų tvarkymas pernelyg ilgai užtrunka. Kariuomenės vadui suteikta teisė įgalioti kitą karininką leisti kelionės įsakymus žymiai supaprastintų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ar civilių krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų siuntimo į kitą valstybę administravimą ir leistų efektyviau vykdyti jiems priskirtas užduotis. Kitų NATO valstybių teisės aktai numato įgaliojimo leisti kelionės įsakymus galimybę.

Siūlomi įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimai yra redakcinio pobūdžio, jais siekiama patikslinti karinių vienetų, jų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų teisinį statusą reglamentuojančių teisės aktų sąrašą.

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį siūloma pripažinti netekusia galios, nes jos reguliavimo sritį apima to paties straipsnio 3 dalis bei kiti teisės aktai.

Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį tikslinga pripažinti netekusia galios, nes Lietuvos kario ar civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartys nesudaromos nuo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcijos įsigaliojimo 2004 m. liepos 1 d. (Žin., 2004, Nr. 25-762).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies bei 12 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimai susiję su 1951 m. Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO SOFA) (Žin., 2004, Nr. 112-4172) nuostatomis ir NATO standartais. Šiuose teisės aktuose skiriamos dvi dokumentų rūšys: kelionės įsakymas ir specialios formos pažyma (reglamentuota NATO leidinyje AMovP-2 „Procedures for Surface Movements Across National Frontiers“, nurodytame 2001 m. gegužės 9 d. standarte NATO STANAG 2455), leidžianti karinėms pajėgoms be muitų įsivežti joms reikalingą amuniciją ir pagrįstą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį. Galiojanti įstatymo 11 ir 12 straipsnių redakcija leidžia daryti prielaidą, kad minėta pažyma yra neatsiejama kelionės įsakymo dalis. Todėl tais atvejais, kai organizuojamas tik krovinių gabenimas, kyla tinkamo dokumento parengimo problema (kelionės įsakymu patvirtinamas asmens ar asmenų grupės, tačiau ne krovinio, judėjimas). Atsižvelgiant į tai, kad pažyma įstatymo nėra laikoma atskiru dokumentu, ir siekiant išvengti dviprasmybių bei skirtingo NATO SOFA ir įstatymo teisinio reglamentavimo, siūlome patikslinti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei 12 straipsnio 3 ir 4 dalis, nurodant aiškią takoskyrą tarp kelionės įsakymo ir pažymos.

Laukiama, kad projekto priėmimas turės teigiamos įtakos krašto apsaugos sistemos vidaus administravimui ir sukurs palankesnes sąlygas tarptautiniam kariniam bendradarbiavimui vykdyti bei plėtoti.

Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų priimto įstatymo projekto padarinių nenumatoma.

Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, tebegaliojantys šios srities teisės aktai, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.

Pagrindiniai tebegaliojantys šios srities teisės aktai:

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Šiaurės Atlanto Sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį, statuso ratifikavimo (Žin., 2004, Nr. 112-4166) bei šis susitarimas (Žin., 2004, Nr. 112-4172).

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16);

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1325);

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 1999, Nr. 105; 2002, Nr. 45-1708);

Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3348).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 42-1381);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 716 „Dėl specialiosios Lietuvos valstybės sienos perėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 56-1564; 2002, Nr. 75-3230);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1301 „Dėl Užsienio karo ir kitų valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių ir Leidimų išdavimo užsienio laivams, kuriems numatyta leidimų teisė, tvarkos patvirtinimo (Žin., 1995, Nr. 83-1889).

Priėmus teikiamą projektą, reikės atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Specialiosios Lietuvos valstybės sienos perėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 56-1564; 2002, Nr. 75-3230) patvirtintos Specialiąją Lietuvos valstybės sienos perėjimo tvarką.

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymų lydimųjų aktų.

Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos biudžeto lėšoms.

Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai.

Projektą rengė darbo grupė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų, įgyvendinančių Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas ir stojimo į NATO Reformų tvarkaraščio tikslus, pakeitimo projektams parengti (darbo grupės vadovas – krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais dr. Dainius Žalimas, tel. 2 735 506, tiesioginė rengėja – darbo grupės sekretorė, Lietuvos kariuomenės Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Šyvokaitė, tel. 2 785 209).

Projektą parengė ir suderino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Aprašantieji terminai: tarptautinės operacijos, karinis bendradarbiavimas, karinės pratybos, kelionės įsakymas.

Vidaus reikalų ministras,

pavaduojantis krašto apsaugos ministrą Gintaras Furmanavičius