Aštuntasis
(35) posėdis
2005
m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
2005 m. kovo 24 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 24 dienos rytinį plenarinį posėdį.
Mielieji kolegos, prašyčiau susikaupti. Didysis ketvirtadienis. Net Seimo narys, kurio pavardės neminėsiu, ir tas ramiai sėdi, todėl prašyčiau visus atitinkamai jaustis, nusiteikti ir imtis darbotvarkėje numatytų klausimų. Pirmiausia pranešu. Mielieji kolegos, dėmesio! Seniūnų sueiga sutarė dėl pagrindinio principo. Kadangi šiandien tokia diena, o paskui tokios šventės, tai klausimų bus šiek tiek mažiau. Iškrenta 1 klausimas, iškrenta buvęs 17 ar 18, t.y. viena ataskaita. Dar man atrodo, kad čia frakcija… Taip, iškrenta kai kurie Seimo narių siūlomi projektai. Jeigu aš teisingai supratau, kolegos… Tuoj pati gerbiamoji A.Pavilionienė pasakys, matyt, dėl 3 rezervinio klausimo. Prašom, kolege.
M.A.PAVILIONIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, prašau atidėti klausimą Nr.XP-364 svarstyti vėliau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jis papildomai buvo siūlomas įrašyti, todėl niekas neprieštaraus, jeigu darbotvarkė dar sutrumpės. Čia yra dėl Jaunimo reikalų komisijos. Gal bus daugiau pasiūlymų? (Balsai salėje) Nesismulkinkime. Rasele, prašiau, kad šiandien bent tokią dieną dėl smulkmenų nesiginčytume.
Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga aprobavo, kaip sakiau, trumpesnę darbotvarkę. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, tai mes galėtume ir tam pritarti, bet padarykime šventą darbą, užsiregistruokime, o jeigu reikia, ir balsuokime. Gal galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Taip, tada tik registruojamės. Registracija.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai ir dar kai kurie. Bus balsavimai. (Balsai salėje) Kolegos, nesismulkinkime. Iš karto pirmas klausimas, kur turėsime kelis kartus balsuoti.
Taigi pirmas kompleksinis klausimas. Pirmasis iš to komplekso yra Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-154(2). Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu (jis jau ir pats eina) B.Bradauską Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu pateikti priėmimui pastraipsniui.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo dėl šio įstatymo projekto buvo gavęs du pasiūlymus. Gerbiamojo A.Syso pasiūlymui pritarė, nes ten yra redakcinio pobūdžio dalykas. Nepritarė J.Veselkos teiktam pasiūlymui dėl šių motyvų. Jis siūlė, kad kasmet būtų renovuojama ne mažiau kaip po pusantro tūkstančio būstų. Kadangi tai yra programinis dalykas ir labai sunku nustatyti kiek, juo labiau, jeigu mes skiriame paramai, sakykime, šiais metais 3 mln., o darbų atliekama už 90 mln., ir jeigu mes padidinsime, labai sunku nustatyti tų butų skaičių. Komitetas tam nepritarė.
Antrajam J.Veselkos pasiūlymui būtų galima ir pritarti. Jis siūlo esant vienodiems projektams pirmenybę teikti seniausiai pastatytiems namams. Kadangi reikėjo patikslinti pasiūlymą ir neišėjo 48 val. iki įstatymo priėmimo, komitetas užrašė tokį pasiūlymą: „Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant norminius teisės aktus atsižvelgti į Seimo nario J.Veselkos pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo pakeitimo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5 straipsniu įstatymo projektui Nr.XP-142. Aš tiek norėjau pasakyti. Siūlau svarstyti tuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar mes turime iš eilės viską nagrinėti. Šį įstatymą sudaro keturi straipsniai. Jeigu aš teisingai supratau, ši pataisa yra šio įstatymo 4, arba bazinio įstatymo 13 straipsniui. Tada iš eilės. Kolegos, prašyčiau susikaupti. Man atrodo, priiminėjame neblogą įstatymą.
1 straipsnis yra įstatymo pavadinimo pakeitimas. Jokių pataisų nėra. Galime priimti, ar kolegos užsirašė dėl viso įstatymo? Dėl viso. Gerai. 1 straipsnį galime priimti? Ačiū.
2 straipsnis yra bazinio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pastabų taip pat nėra. Galime priimti? Ačiū.
3 straipsnis – bazinio įstatymo 2 straipsnio papildymas. Pastabų irgi nėra. Galime priimti? Ačiū.
4 straipsniui yra J.Veselkos pasiūlymas. Primenu, kad priėmimo metu reikia 29 Seimo narių balsų. Prašyčiau, kad gerbiamasis kolega pasakytų savo siūlymo esmę, ir tada ieškosime 29 balsų. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymo esmė yra ta, kad pagal dabar galiojantį įstatymą tai yra politinis dalykas. Priėmėme labai gerą įstatymą, bet pinigų gausime tik penkiems… butams modernizuoti. Kiek žinau, yra likę modernizuoti beveik 30 tūkst. butų. Todėl aš siūlau tai, ko ir reikalauja programa. Programa turi turėti galutinį tikslą. Manau, reikia sudaryti sąlygas, kad per 20 metų būtų modernizuoti visi 30 tūkst. daugiabučių namų.
Siūlau labai paprastą dalyką. Kasmetinė valstybės biudžeto parama daugiabučiams namams modernizuoti turi būti numatyta visiems tinkamai parengtiems projektams, jeigu jų metinis skaičius neviršija 1500 namų per metus.
Tai vienas pasiūlymas, kad per 20 metų mes rastume pinigų ir modernizuotume tuos namus. Ir antras pasiūlymas. Kadangi gali atsirasti daugiau namų, kuriuos norėsime modernizuoti, atsiras natūrali konkurencija, ką iš tų metų programos įrašyti, ko neįrašyti. Antrasis mano siūlymas, kad į Vyriausybės daugiabučių namų modernizavimo programą pirmiausia būtų priimami tinkamai parengti projektai seniausiai pastatytiems daugiabučiams namams, kad nebūtų jokio „blato. Jeigu yra konkurencija, tai tas, kurio projektas geras, bet jis yra anksčiau pastatytas, kad jam besąlygiškai būtų teikiama pirmenybė, o ne tam, kas turi ryšį su valdžia. Labai paprasti, patikslinantys, atitinkantys programinius reikalavimus siūlymai. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis B.Bradauskas, o po to ieškosime 29 balsų. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Aš norėčiau paaiškinti, nors jau aiškinau. Šiame įstatyme būtų galima pritarti pirmajam J.Veselkos pasiūlymui, jeigu biudžeto pinigai būtų tiesiogiai skiriami tiems butams renovuoti. Bet tai yra parama, ir mes jokiu būdu negalime numatyti pusantro milijono. Yra įvairūs projektai, jų vertė nevienoda ir bus imamas kreditas iš banko, o valstybė tik dengs kredito dalį ir palūkanas tų asmenų, kurie yra socialiai remtini. Yra tam tikri kriterijai, todėl mes negalime nustatyti to skaičiaus. Jeigu projektų vertė didesnė ir bendrijos paims kreditų, gali būti tūkstantis tų butų, o gali būti 2 tūkstančiai. Jeigu norinčių bus tik tūkstantis, ką tada daryti, iš kur paimsime 500? Tai nerealus pasiūlymas.
Dėl senumo kriterijų. Kadangi reikėjo pakoreguoti siūlymo esmę, tai mes, kadangi Vyriausybė tvirtina nuostatus, pasiūlėme komitetui, kad Vyriausybė savo nuostatuose įrašytų tai, ką siūlo Julius. Būtent namų senumo kriterijų esant visoms kitoms lygioms sąlygoms. Tai bus padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pagal procedūrą 29 balsai. Jūs girdėjote, ką sakė pranešėjas, ir prieš tai girdėjote, ką pasakė siūlymo autorius. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia, kad svarstytume, ne kad balsuotume, o kad svarstytume? 27. Nesvarstome.
Taigi 4 straipsnis. Pabūkite, gerbiamas Broniau, man bus ramiau. 4 straipsnis – įstatymo papildymas 5 skirsniu atsižvelgiant į tai, kad komitetas siūlo priimti protokolinį nutarimą. Taip? Atsižvelgiant į šį dalyką. Ar nori kas nors kalbėti dėl šio straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Kolega L.Sabutis dėl šito? Prašom. L.Sabutis.
L.SABUTIS. Norėčiau pritarti jūsų siūlymui, bet tai turėtų būti įrašyta įgyvendinant įstatymą, o ne protokoliniu nutarimu. Nors tiek. O šiaip aš būčiau balsavęs ir pritaręs tam, ką siūlė J.Veselka.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom. Dėl viso straipsnio.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tribūnos apie mano pataisas buvo pasakyta netiesa. Išankstinė biudžeto asignavimo tvarka paliekama. Parengi projektą, pasiimi kreditą ir tai, kas yra numatyta, o pagalba per palūkanas niekam netrukdo, o tik apibrėžia, jeigu bus (…) iki 1500, tai parama turi būti skirta visiems.
Antra. L.Sabutis gerai pasakė dėl protokolinio nutarimo. Jūs žinote, ką Vyriausybė daro su protokoliniais nutarimais. Tai yra popierius, kurį išmeta. Manau, kad jūs vėl darote labai gražų politinį gestą. Štai žiūrėkite, kaip mes rūpinamės, o po to sako: eik pas A.Brazauską, bučiuok kojas, kad įtrauktų tavo butą. Labai ačiū už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Vienas – už, vienas – prieš jau buvo. Kolegos, dėmesio! Balsuojame už įstatymo papildymą penktuoju skirsniu, o po to dar tarsimės dėl protokolinio. Prašome balsuoti.
Už – 86, prieš – 3, susilaikė 6. Straipsnis priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl viso įstatymo nuomonės už, nuomonės prieš. Buvo užsiregistravę kolega K.Glaveckas, I.Degutienė, L.Sabutis, A.Balsienė ir H.Žukauskas. Pirmasis – kolega K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia pritarti šiam įstatymo projektui, nors tai yra labai mažas žingsnelis didelės problemos link. Mes turime dvejopą problemą: viena vertus, energijos, šildymo kainos, natūralu, didės, kita vertus, visos taupymo programos, kitaip sakant, butų apšildymas, rekonstrukcija, iš esmės stovi vietoje. Tie keli milijonai litų, kuriuos mes skiriame paskoloms dengti, bankų palūkanoms dengti, iš tikrųjų yra menkas indėlis. Svarbiausias klausimas kils sudarant biudžetą – kiek mes galime skirti. Bet šiaip šiam įstatymo projektui iš principo pritariu, nors jis yra pavėlavęs ir finansiškai labai silpnas.
PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau, ir už tai. I.Degutienė. Prašom, kolege.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas neabejotinai yra reikalingas ir šios pataisos ypač reikalingos didžiųjų miestų gyventojams, nes 1960 m. pastatyti vadinamieji blokiniai daugiabučiai namai šiandien yra avariniai arba jie jau yra tiek nepatvarūs ir neefektyvūs energijos naudojimo požiūriu, kad juos būtina rekonstruoti ir modernizuoti. Be abejo, kad esant tokiai situacijai mes atsižvelgėme į blogėjančią gyvenamųjų namų būklę, bet svarbiausia, mes atsižvelgėme į tuos gyventojus, kurie nėra pajėgūs sukaupti pakankamai nuosavų lėšų, kad padarytų remontus arba modernizuotų savo gyvenamąją patalpą, toks įstatymo projektas tikrai padės daliai, pabrėžiu, tik daliai, mūsų žmonių, kurie turi vidutines arba menkas pajamas, modernizuoti gyvenamąsias patalpas. Tačiau aš irgi apgailestauju, kad šiandien 2005 m. iš biudžeto numatyta tik 3 mln. Lt, o 2006 m. – nuo 6 iki 9 mln. litų. Kviesčiau svarstant 2006 m. biudžetą Seimo nariams galvoti apie tai, kad tokiai programai reikėtų numatyti daugiau lėšų. Šiandien kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dabar H.Žukauskas. Jis buvo anksčiau užsiregistravęs. Po to kolega L.Sabutis.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad politiškai šiandien kam nors kalbėti prieš yra tikrai nenaudinga ir visi sakys: taip, mes pritariame šiam įstatymui, jis labai laiku ir geras, bet visada dedamas kablelis ir sakoma „bet. Bet pinigų per mažai, sukiršinsim tautą, kaip J.Veselka sako, kažką priversim bučiuoti kojas Algirdui Brazauskui. Manau, kad įstatymas tikrai geras, bet vis dėlto sakau, kad reikėtų sustoti ir padvigubinti, patrigubinti, dešimt kartų padidinti šią sumą, kad šis principas ar šis noras virstų kūnu. Dabartiniu metu tai yra daugiau reklaminio pobūdžio įstatymas. Todėl iš esmės aš jam pritariu, bet sakau „bet.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Sabutis buvo užsirašęs iš anksto. Ar kalbėsite?
L.SABUTIS. Porą žodžių.
PIRMININKAS. Prašau.
L.SABUTIS. Norėčiau pridėti porą žodžių. Iš tikrųjų tai yra pradžia darbų, kurie laukė ilgus metus ir laukia. Solidariai su kitais sakau, jog tai turi būti suteikta kaip pirmumo teisė Vyriausybės programoje, jeigu mes norime bent kiek padėti žmonėms kooperuojant arba suliejant valstybės lėšas ir pilietines, asmenines. Man atrodo, įgyvendinant šį įstatymą būtina nustatyti terminus ir pabrėžti, kad tai nėra koks nors užtęstintas darbas arba veikla. Tiesiog reikia per 5–10 metų įvykdyti visus mūsų pasižadėjimus, esančius šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Veselka.
J.VESELKA. Dėl tokių įstatymų iš tikrųjų patenkama į keblią padėtį. Politiškai dabar gali šaukti kiek gali: žmonės, renkite projektus, mažiau kainuos šiluma, viską modernizuosime, valstybė padengs palūkanas, o kuris labai vargšas, tai ir kredito dalį padengs. Džiaugsmas visuotinis. Ima raudonas vėliavas ir eina dėkodami partijai ir Vyriausybei.
O jeigu iš esmės pažiūrėtume, tai priimamas, bet toliau pasakoma tiek: jeigu biudžete liks nuo valdininkų šiek tiek pinigų, tai duosim, neliks, neduosim. Kaip Vyriausybė susimylės, taip ir bus. Tai kam tokie įstatymai, jeigu jie neiškelia Vyriausybei konkrečių tikslų ir tam tikros konkrečios atsakomybės?
Mano pasiūlymas buvo visiškai negriauti šios sistemos, bankai priima projektus, skiria kreditus. Bet ten, kur Vyriausybė (…), kad aiškiai būtų. Per 20 metų įsipareigoja Vyriausybė padaryti – išbraukiate. Toliau. Tam tikra tvarka, kad po to nebūtų ginčų, kodėl mano projektą priėmė, kodėl tavo nepriėmė ir taip toliau. Vėl buvo. Eilės tvarka pagal senumą. Viską atmetate ir politiškai pirmyn su vėliavytėmis, dėkokime partijai ir Vyriausybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nežinau, ar J.Veselkai, ar partijai ir Vyriausybei, kaip čia dabar daryti? (Balsai salėje) Teisingai.
Dabar A.Balsienė. Jinai buvo užsirašiusi iš anksto. Prašom.
A.BALSIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau padėkoti už šį projektą, bet norėtųsi… gerbiamajam B.Bradauskui tokio pavasarinio polėkio, kad jis būtų drąsesnis. Labai apgailestauju, kad nepalaikė J.Veselkos pasiūlymo, nes 8 tūkst. jaunų šeimų gyvena be elektros, nes nesugeba sumokėti už komunalines paslaugas. O kiek tūkstančių yra skolininkai? Valstybės ir Vyriausybės dėmesys labai svarbus, nes ten šeimos, kurios turi mažų vaikų, todėl… jaunatviško polėkio Vyriausybei ir rūpintis šeimomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Keturi – už. Daugiau prieš nematau. Prašome pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 98. Už – 95, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dabar A.Sysas pasakys repliką po balsavimo. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau kreiptis į tuos, kurie kalbėjo ir sakė „bet. Aš noriu pabrėžti, kad šis įstatymas nereglamentuoja pinigų skyrimo ar neskyrimo. Šis įstatymas reglamentuoja žmonių galimybę gauti tokią paramą. Pinigus mes nustatome kituose įstatymuose – Biudžeto sandaros įstatyme. Kai tvirtinsime biudžetą, ten eilutę numatykime, daugiau ar mažiau. O šis įstatymas tik leidžia daugiabučių gyventojams, kurių yra beveik 2,2 mln… Mes vien šildymo kompensacijoms kasmet išmokame daugiau kaip 100 milijonų. Jeigu žiūrėtume ekologinį procesą, kiek sudeginame įvairaus kuro, jeigu sudarysime galimybę apšildyti tuos pastatus, vadinasi, ir ekologinė aplinka pagerės, ir išmokos sumažės, todėl ir reikėjo balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Baškienė.
R.BAŠKIENĖ. Aš labai pritariu šiam projektui. Tiesiog įvyko klaida, kad paspaustas ne tas mygtukas. Prašyčiau pataisyti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada patikslinu, kad nė vieno prieš nėra. 96 – už. Įstatymas priimtas vienbalsiai. Dar kartą bumtelsiu. Vienbalsiai.
Mielieji kolegos, yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, kad būtų įrašyta į protokolą pasiūlymas Vyriausybei atsižvelgti rengiant po įstatymų leidžiamus teisės aktus. Man atrodo, kad galime pritarti. Nereikia balsuoti? Ačiū.
Vėl kviečiu į tribūną kolegą B.Bradauską. Dabar yra projektas, kuris vadinasi Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-155(2). Irgi priėmimo stadija. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS. Dėl šio lydinčiojo įstatymo po svarstymo nekilo jokių abejonių. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime iškart pereiti prie?.. Prašom paspausti. Jūsų kortelė ar taip įdėta, ar ne? Gerai. Tuoj įjungsim.
Kolega A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS. Man sukėlė abejonę ne įstatymas, kuris yra geras, bet apskritai to įstatymo pavadinimas teisine prasme. Gal kas galėtų paaiškinti, ar lygiavertis yra pasakymas „mažas pajamas gaunančioms šeimoms, o toliau skliausteliuose „vieniems gyvenantiems asmenims. Aš taip suprantu, kad ir viena, ir kita grupė čia lygiavertės. Jeigu gramatiškai kalbėtume, skliausteliai čia netinka. Reikia dėti kablelį arba įrašyti „arba.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia ne ta stadija, kur galima aiškintis. Buvo pateikimas, svarstymai, buvo posėdžiai komitetuose. Ten buvo galima pasitikslinti. Dabar ar priimame, ar nepriimame. O gal A.Sysas dar ir pasakys pora žodžių? Prašom. Dėl viso įstatymo.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš noriu nuraminti kolegą, kad taip yra priimta mūsų teisiniuose dokumentuose, apibrėžiančiuose paramą gaunančius, todėl ir nemanėme keisti. Dėl pavadinimo buvo labai didelė diskusija prieš porą metų, kai mes priiminėjome šį įstatymą. Kodėl šiam įstatymui būtina pritarti? Noriu priminti, kad dažniausiai daugiabučiuose, jeigu dalis gyventojų nori ką nors daryti, tvarkyti laiptinę, langus, šiltinti pastatą, tai visada yra žmonių, kurie ne tai kad nenori, bet paprasčiausiai jų finansinės išgalės neleidžia. Todėl šis įstatymas ir suteikia galimybę valstybei padengti dalį ir įmokos, ir išlaidų, kad kurtųsi bendrijos ir žmonės pradėtų tvarkyti daugiabutį būstą, kuriame jie gyvena. Todėl aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori kalbėti. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir t.t. įstatymo pataisymo įstatymą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 94. 90 – už ir vienas Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Yra trečias šio įstatymų paketo projektas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo pavadinimo ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Skirtumas, gerbiamieji kolegos, čia yra tas, kad svarstymas ir priėmimas. Jeigu nepamiršote, praėjusį kartą mes sutarėme, kad šis įstatymas prisiveja tuos pirmuosius du ir, jeigu mes už jį balsuosime, tada bus visas reikalingas paketas. Pirmasis – A.Sysas, pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas ir pirmininkas. Prašom. Ruošiasi B.Bradauskas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu negauta pastabų, komitetas pritaria toms pataisoms. Aš noriu priminti, kad jos yra grynai techninės, kad įstatyme atsirastų ne tiktai valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, bet ir tie žodžiai, kurių labiausiai trūko, tai yra „daugiabučiams namams modernizuoti. Ir į pavadinimą, ir į du straipsnius įterpiame tuos žodžius. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu B.Bradauską.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Siūlome pritarti po svarstymo ir priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad būtų kas užsirašęs kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime? Minutėlę! Aš dabar noriu paklausti, ar galime iškart balsuoti, kad priimtume? Sutinkame su ypatinga skuba. Labai ačiū. Pastraipsniui reikia priimti? Nereikia? Gerai. Ačiū.
Mielieji kolegos, jeigu niekas nekalba dėl balsavimo motyvų, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 88. Už balsavo 85, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas vienbalsiai priimtas. Dėkoju gerbiamiesiems kolegoms, pirmiausia Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetams, ir visam Seimui. Manau, tokią svarbią dieną padarėme tikrai gerą darbą.
Antrasis darbotvarkės punktas (mes šiek tiek atsiliekame nuo grafiko, bet gal pasivysime) – Konsulinio mokesčio įstatymo 1, 3, 6, 8 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Projekto registracijos Nr.XP-222(2). Čia iš tų Europos Sąjungos įstatymų serijos. Pranešėjas pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega R.Turčinskas. Kviečiu į tribūną.
R.TURČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstymo metu papildomų pasiūlymų nebuvo gauta, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui. Užsienio reikalų komitete 9 balsavus už, niekam nesusilaikius, prieš nebuvo, siūlau pritarti pagrindinio komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tikro pataisų nėra. Ar reikia pastraipsniui priiminėti? Galime iškart? Jeigu niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, kviečiu susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 91, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Vėl vienbalsiai. Labai ačiū, mielieji kolegos.
Trečiasis darbotvarkės punktas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir t.t. įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-237(2), taip pat Europos Sąjungos. Šiuo atveju pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas. Kviečiu pirmininką A.Bosą į tribūną.
A.BOSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti, kad moka teršėjas, bei ūkio subjekto griežtos atsakomybės principus, užtikrinti aplinkos būklės atkūrimą, žalos aplinkai atlyginimą ar jos realios grėsmės pašalinimą, suderinti galiojančių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nuostatas. Komitetas svarstė visą įstatymą, buvo atsižvelgta į daugelį siūlymų, vieniems pritarta, kitiems iš dalies pritarta. Po paskutinio svarstymo klausimų ir papildomų siūlymų negauta. Prašom pritarti siūlomam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Iš tikro pataisų negauta. Vėl kreipiuosi į visą Seimą. Ar reikalauja kas balsuoti pastraipsniui? Niekas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū.
Mielieji kolegos, prašom susikaupti. Gerbiamasis pranešėjau, pabaigoje yra vienas niuansas: „Vyriausybė įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus parengia iki balandžio 1 dienos. Ne tai, kad balandžio 1 d. – bloga diena, bet ar ne per trumpas laikas? Ar nereikėtų čia bent vieną mėnesį pridėti? Prašom.
A.BOSAS. Komitete dalyvavo Vyriausybės atstovai ir ministras, ir jie su tuo terminu sutiko. Nemanau, kad…
PIRMININKAS. Gerai. Balandžio 1 d. – nesmagi diena, bet tegul bus. Kolegos, prašom pasiruošti, ir balsuojame.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai, 91 – už, vėl nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Vėl vienbalsiai priimta. Ačiū.
Dabar jau kitokios stadijos, gal čia bus šiek tiek daugiau kalbų. Ketvirtas kompleksinis klausimas – Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo kai kurie pakeitimai, projekto Nr.XP-249(2). Svarstymo stadija. Ir kartu eina Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo aktas, šio projekto Nr.XP-250. Pagrindinio komiteto vardu – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašyčiau į tribūną, ir gal galima kalbėti iš karto dėl abiejų. Taip sutaupytume laiką.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 121 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto papildymų siūlymų negavo. Iš esmės, apsvarstęs Teisės departamento išvadas, komitetas pritarė tam tikriems siūlymams. 5 balsavus už, 3 susilaikius, pritarėme patobulintam įstatymo projektui bei, 5 balsavus už ir 2 susilaikius, pritarėme iniciatorių pateiktam Seimo statuto 135, 136, 138 ir 145 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui. Kolegos, siūlau pritarti po svarstymo šiems projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar antrasis pranešėjas J.Lionginas, papildomo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom. Irgi turbūt dėl abiejų iš karto. Ačiū.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Taip pat buvo svarstytas Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 135, 136, 138, 145 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas, jam taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti kolega R.Šukys. Kviečiu į centrinę tribūną.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau diskusijoje atkreipti dėmesį į šiuos projektus. Kodėl man kyla abejonių, ar tikrai reikia pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai būtent dėl Seimo statuto 135, 136, 138 ir 145 straipsnių pakeitimo ir papildymo? Šie projektai iš esmės numato išankstinį teisės aktų nuostatų derinimą su Europos Sąjungos institucijomis arba netgi su valstybėmis narėmis. Jeigu būtų galima pritarti Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimui, kai jis iš esmės reglamentuoja tų institucijų, kurios rengia teisės aktų projektus ir teikia juos Vyriausybei, konsultavimąsi, tam tikrų nuostatų derinimą… Tiek, kad konsultuotųsi, kai rengia Lietuvos bankas, nes taip numato Europos Centrinio banko statutas, taip pat tokią pareigą konsultuotis numato mūsų ratifikuota Stojimo į Europos Sąjungos sutartis. Tačiau komitetui, išskyrus Europos Centrinio banko statuto nuostatas, Teisingumo ministerijos specialistai taip ir nesugebėjo pateikti išsamaus sąrašo tiek kompetencijų išvardijimo, tiek ir institucijų, kurios turimos omenyje, ar Europos Komisija, ar kitos institucijos, ten taip yra įvardyta, jeigu atkreiptumėte dėmesį į projektą, su kuriomis iš anksto būtina suderinti dar tik norimas priimti, įgyvendinant suverenias nacionalinės teisės sistemos galias, teisės aktų normas.
Man kyla abejonių ir kilo tokių abejonių, nes mums taip pat nebuvo pateiktas Europos Sąjungos stojimo sutartie konkretus tekstas, kuris reikalautų būtent išankstinio derinimo. Europos Sąjungos institucijos dar nėra priėmusios jokių teisės aktų, kuriems teisės aktas, tas, kurį norima keisti arba siūlyti keisti, tarkime, jeigu tai darytų Seimo narys pagal Seimo statutą, prieštarautų. Mano požiūriu, Seimo statute įtvirtintos nuostatos, kad Europos teisės departamentas arba Teisės departamentas teikia išvadą, ar nėra prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, pakanka. Seimo statute yra taip, kaip dabar projekte rengiamasi įtvirtinti, tam pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo nariai, tai yra kiekvienas iš jūsų, turės žinoti konkrečias, labai aiškiai konkrečias, kompetencijos sritis, kurios priskiriamos tiek išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, bet nebūtinai išimtinei. Tokio sąrašo niekas nepateikė, aš noriu perspėti, ko gero, netgi ir Vyriausybei, ir derybininkams. Jeigu kolega P.Auštrevičius atkreiptų į tai šiek tiek dėmesį, apie ką aš diskutuoju, tokį sąrašą sugebėtų išvardyti kalbėdamas dėl balsavimo motyvų. Bet aš abejoju, mano giliu įsitikinimu, reikalavimas Europos Sąjungos stojimo sutartyje, jeigu iš tiesų toks yra, dėl išankstinio teisės aktų nuostatų derinimo, kai dar Europos Sąjungoje nėra priimta jokių teisės aktų tuo klausimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstituciniam aktui dėl stojimo į Europos Sąjungą, kurį mes priėmėme ir dėl to taisėme Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mano požiūriu, keisti Seimo statuto šiuo metu tikrai nereikia. Jeigu būtų Teisės departamento pasakyta, parengus kokį nors projektą, kad yra prieštaravimas konkrečiam Europos Sąjungos teisės aktui, tai toks teisės aktas iš tiesų negalėtų būti priimamas arba jis turėtų būti keičiamas, taisomas. Bet išankstinio derinimo procedūros, mano požiūriu, pažeidžia Lietuvos Respublikos suverenitetą. Pažeidžia Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos, teisę leisti įstatymus. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos įstatymus, laikydamasis įstatymuose numatytų procedūrų, priima Seimas. Tačiau procedūroje negali būti išankstinių derinimų. Kad dabar, pakeitę Konstituciją, ratifikavę sutartį, priėmę konstitucinį aktą, iš tiesų turime garantuoti, kad mūsų įstatymai atitiktų Europos Sąjungos teisę, su tuo aš nesiginčiju ir sutinku. Bet iš anksto derinti, kai joks teisės aktas dar nėra reglamentuotas, manau, šiandien yra skubotas sprendimas. Ypač jeigu mes Statute nenurodom konkrečių kompetencijų sričių ir neišvardijame konkrečių institucijų, visų institucijų, ne tik Europos centrinio banko, su kuriomis ir kokius aktus reikėtų derinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesiveldamas į debatus, aš tik noriu pasakyti, jeigu nebus išankstinio derinimo, mes sunkiai judėsime pirmyn Europos reikalais. Bet Seimo valia apsispręsti vienaip ar kitaip. Kolega L.Sabutis dėl balsavimo motyvų. Ar dėl abiejų galim, ar dėl vieno? Prašau.
L.SABUTIS. Dėl abiejų. Dėkoju. Susipažinęs aš panašiai samprotaučiau, kaip ir kolega R.Šukys, tačiau yra galimybė iš tos padėties išeiti, nes dabar vyksta tik svarstymo stadija. Pritariu pateiktiems projektams. Ir dėl paties pagrindinio derinimo ir dėl Statuto. Tam tikra prasme Statutas visada yra procedūrinis, tai yra reglamentinis dokumentas, kaip tai bus daroma. O pagrindiniame nurodoma, ką turim daryti mes, Seimo nariai, arba atskiros institucijos. Todėl būtų ne pro šalį rengėjams, kad šiuo atveju ir viename, ir kitame įstatyme, pataisose būtų nurodytos pagrindinės nuostatos ar principai. Tada iš tikrųjų mes išeitume iš tos padėties, kad ne šiaip sau kiekvienas sumąsto ir derina arba konsultuojasi. Dabar tai nepaminėta. Šiek tiek ištaiso tą padėtį, kai yra prašoma Vyriausybės išvados arba pavedama bankui nustatyta tvarka. Tačiau apskritai mes turėtume paminėti juos šiuose dviejuose įstatymuose.
Ir dar. Ar išankstinis derinimas nepažeis mūsų suvereniteto? Manau, kad šiuo atveju iš anksto derinti yra kur kas naudingiau ir tikslingiau, negu po to kelti aliarmą, kai bus priimtos neteisingos arba neatitinkančias Konstitucijos, Europos teisės aktų reikalavimų normos. Todėl pritarčiau po svarstymo ir dar paprašyčiau kai kuriuos dalykus patikslinti.
PIRMININKAS. Plius, neužmirškime, kad Seimo nariai turi teisę iki priėmimo pateikti pataisų. Dabar E.Klumbys – kita nuomonė. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šie abu įstatymų projektai yra labai labai diskutuotini, problemiški. Matyčiau vadinamųjų pavojingų juodųjų skylių šiuose įstatymuose. Manau, kad vis dėlto reiktų pagalvoti, ar jie gali prieštarauti mūsų Konstitucijai. Aš negaliu balsuoti už tokius įstatymus.
PIRMININKAS. Supratau. Mielieji kolegos, čia yra du įstatymai, yra du teisės aktai. Ar balsuojam už abu, ar už kiekvieną atskirai? Už abu? Prašom. Balsavimas šiuo atveju yra tik toks, ar pritariame po svarstymo, o priimant gali būti pataisų. Ar pritariame po svarstymo ir vienam, ir kitam teisės aktui?
Už – 69, prieš – 3, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Ir dar kartą primenu, čia yra komitetų pirmininkai, jeigu jie turi kokių minčių, gali jas realizuoti, o jeigu Seimo nariai turi siūlymų, jų teisė.
Darbotvarkės 5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7, 8, 17 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-219(3). Svarstymas. Visų pirma Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu į tribūną kviečiame D.Bekintienę. Prašom, kolege. Ruošiasi B.Bradauskas.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą. Buvo gautos dvi Seimo Teisės departamento pastabos. Vienai buvo pritarta be išlygų, kitai buvo pritarta iš dalies. Kitaip tariant, Savivaldos įstatymo projekto 7 ir 17 punktuose praplėsti teikiamą apibrėžimą. Ir įstatymo projekto 7 straipsnio 28 punktą suformuluoti taip: „Savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir valstybės triukšmo valdymo įgyvendinimas. 17 punktas praplėstas plačiau, tai yra tarybų funkcija. Ji tvirtina savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, nustato tyliąsias zonas, nustato savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama.
Taip pat gautas Savivaldybių asociacijos, Šiaulių miesto savivaldybės pasiūlymas inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalių pripažinimą netekusiais galios. Tačiau šiam siūlymui komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad šią nuostatą keisti Savivaldybių tarybos kadencijos viduryje yra netikslinga. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybė pateikė ir antrą pasiūlymą, kad taip pat būtų pakeistas 17 straipsnio 21 punktas. Šiam siūlymui buvo pritarta iš dalies. Komiteto nuomone, reikia iš šio punkto išbraukti žodžius „specialios paskirties ir prieš žodį „įmonių įrašyti žodį „kontroliuojamų. Nepritarti Šiaulių miesto savivaldybės tokiam pasiūlymui, nekomercinio pobūdžio įrašymui, nes Savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta, kad savivaldybės teikia viešąsias paslaugas, kurios kitaip neskirstomos.
Taip pat Seimo narys A.Rimas pateikė 8 straipsnio papildymo projektą, nes, kaip žinote, Seimas 2005 m. sausio 20 d. priėmė teisinės pagalbos įstatymo naują redakciją ir papildymą, kur savivaldybėms yra perleidžiama valstybės nauja funkcija – pirminė teisinė pagalba. Dabartinėje galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje šios valstybės paskirtos funkcijos nėra, todėl būtina papildyti Vietos savivaldos įstatymą ir įrašyti šią funkciją. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, jeigu viskas.
D.BEKINTIENĖ. Galiu pasakyti ir komiteto sprendimą, bet gal pasakysiu, kai Biudžeto ir finansų komitetas…
PIRMININKAS. Iš karto pasakykite.
D.BEKINTIENĖ. Iš karto? Gerai, pasakysiu. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Projektas papildytas nauju įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu ir siūloma jį vadinti Vietos savivaldos įstatymo 7, 8, 17 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu. Šiam projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu B.Bradauską, papildomo Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Prašom. Komiteto pirmininkas kolega J.Lionginas. Prašom pavaduoti savąjį pavaduotoją.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėto įstatymo projektą. Jam pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi pastabų ir pasiūlymų nėra… A, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Aš kviesčiau visus Seimo narius pritarti, jeigu galima, bendru sutarimu. Labai džiaugiuosi, kad naujoji Vidaus reikalų ministerijos vadovybė suprato svarbą ir pagaliau suderino nuostatas su Triukšmo valdymo įstatymu, apie ką praėjusioje kadencijoje Sveikatos reikalų komitetas gana griežtai pasisakė. Prašau pritarti, kolegos, jeigu galima, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nebuvo. Ar išties galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Teismų įstatymo 130 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-293 (pateikimas)
Darbotvarkės 6 klausimas – Teismų įstatymo 130 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-293. Respublikos Prezidento vardu – Prezidento patarėja T.Birmontienė. Pateikimo stadija. Prašom.
T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Respublikos Prezidento dekretą dėl Teismų įstatymo 130 straipsnio pakeitimo. Šio įstatymo pakeitimu siūloma, kad būtų keičiama tvarka, principas, pagal kurį šiandien yra finansuojama teismų apsauga.
130 straipsnio 1 straipsnį siūloma keisti nustatant, kad rimtį ir tvarką teismuose palaiko ir jų apsaugą užtikrina policija. Šioms funkcijoms vykdyti policija finansuojama iš teismams jų apsaugai skirtų valstybės biudžeto lėšų atsižvelgiant į Teismų tarybos siūlymus. Įstatymo projekto iniciatyva yra sąlygota aplinkybių, kurios susiklostė labai nepalankios dėl teismų apsaugos, ir įvykiai Utenos rajono apylinkės teisme, kai buvo sumušti ir teisėjas, ir teismų darbuotoja, rodo, kad taip, kaip šiandien šis klausimas sprendžiamas, nėra efektyvu. Taigi įstatymo pakeitimu siūloma, kad tos lėšos, kurios šiandien yra skiriamos teismų apsaugai, skiriamos tiesiogiai policijai, būtų skiriamos patiems teismams, teismai yra finansinių asignavimų valdytojai, ir tada būtų aišku, kur eina pinigai teismų apsaugai ir ar jie efektyviai panaudojami. Pagal šį įstatymo projektą, tikimasi, teismų apsauga bus efektyvesnė. Inicijuojant ir rengiant šį įstatymo projektą buvo gautas Teismų tarybos kreipimasis. Jeigu kalbėtume apie šio įstatymo projekto atsiradimą, tai jau daugiau nei dveji metai Teismų taryba diskutuoja, buvo sudaryta ne viena darbo grupė, ir Teismų taryba bei teismai pritartų tokioms pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji patarėja, ar jums neatrodo, kad mes čia tik išsprendžiam pinigų teikimo klausimą ar teismui, ar policijai. Bet ar mes tokiu žingsniu tikrai užtikriname teisėjų saugumą? Pavyzdžiui, bus sudaryta sutartis, pinigai bus teismuose, bet neatvyks policija atlikti savo pareigos, kaip atsitikdavo ir anksčiau. Pinigai buvo skirti, buvo pareiga, bet toks atsitikimas gali įvykti bet kuriame kitame mieste, kai bus užpultas teisėjas. Ar nereikėtų tą apsaugą kitaip stiprinti, o ne tik finansavimą atiduodant teismams? Ačiū.
T.BIRMONTIENĖ. Manyčiau, kad rengiant šį įstatymo projektą buvo svarstomos visos aplinkybės, kodėl teismų apsauga nėra efektyvi, kodėl teismai negali prisišaukti policijos tada, kai jos jiems reikia. Manoma, kad taip, kaip dabar gyvename, tais atvejais, kai finansinių išteklių valdytojai bus patys teismai, tai tada bus aišku ir policijai, bus aišku, kokie pinigai ir kiek jų skiriama apsaugai. Šiandien teismams susidaro įspūdis, kad pinigai yra skiriami, bet jie naudojami kitoms policijos reikmėms, nepanaudojami tikslingai. Šių lėšų panaudojimo tikslingumas turėtų būti kitas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad klausimui viena minutė. Klausia E.Zingeris. Prašom, kolega.
E.ZINGERIS. Noriu pasakyti, kad jūsų teikiama pataisa iš esmės yra paties gyvenimo suformuotas dalykas. Ji, be abejo, reikalinga. Klausimas būtų toks. Policija bus naudojama ne tik teisėjų, bet visų, esančių teismo proceso metu, apsaugai, taip? Mes turime omenyje visą teismo procesą. Kaip tai atrodys fiziškai? Užtikrinimas dėl policijos dalyvavimo jiems skirtose vietose, taip? Ar galite patikslinti policijos buvimo vietą?
T.BIRMONTIENĖ. Šiuo projektu nesiūloma keisti policijos dalyvavimo procese. Ir šiandien policija atlieka konvojavimo ir kitas funkcijas, kitaip ariant, kai yra baudžiamosios bylos, kai asmenys sulaikyti, apribota jų laisvė, be abejo, šiandien policija tas funkcijas užtikrina. Tačiau čia kalbama apie kitą aspektą, kad patys teismai ir teisėjai nėra saugūs. Kadangi teismuose yra sprendžiami sudėtingi klausimai, jeigu tai yra baudžiamoji byla, konvojavimas, tai policijos fizinis buvimas procese, kitaip tariant, implikuotas kitų aplinkybių, tai taip. Ir šiandien įstatymai numato, šiandien, nepakeitus įstatymo, numatyta, kad teismų apsaugą užtikrina policija. Šių funkcijų mes nekeičiame, tiesiog siūlome keisti finansavimo principą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Teikiamu projektu yra šiek tiek garantuojama teismų, kaip institucijų, apsauga ir panašiai. Žinoma, būtų labai teigiama, jeigu svarstymo metu po pateikimo atsirastų siūlymų dėl kitų teisėsaugos institucijų, o ypač, pabrėžčiau, ne tiek institucijų, nors, be abejo, tvarka turi būti vykstant darbui, bet teisėjų ir pareigūnų, kurie atlieka ikiteisminį tyrimą tokiose labai daug ką dominančiose arba pavojingose bylose. Gal labiau reikėtų akcentuoti tai, ir mažiau finansų gal reikėtų, ir garantijos būtų labiau užtikrintos.
T.BIRMONTIENĖ. Sutinku, kad problema yra, pareigūnai tiria labai sudėtingas bylas, teisėsaugos pareigūnai sulaukia nemažai įvairių grasinimų, atsiduria gana sudėtingose situacijose. Tai tikrai yra klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, matau, kad būtų pasakytos kalbos dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Bobelis. Prašom, jūs galite prisėsti.
K.BOBELIS. Gerbiamoji ponia Birmontiene, manau, kad to įstatymo pakeitimo reikia. Aš pasigendu tik vieno dalyko. Tiems, kurie padaro pažeidimą, nusikaltimą, dėl ko reikia apsaugos, ar jiems yra numatytos kokios nors baudos?
T.BIRMONTIENĖ. Taip, įstatymai numato. Rimtis teismuose yra saugoma teisės, bet šiuo atveju kalbama apie pačių teismų ir teisėjų apsaugą, jų saugumą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Čia vienas, tik dabar atėjęs. Teisingai, balsuosim. O kur kortelė? Mielieji kolegos, prašome susikaupti. Balsuojame, ar pritarime po pateikimo Teismų įstatymo 130 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Registruojamės ir balsuojame.
Už – 72, prieš – 3, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ačiū. O papildomas, kadangi tai reikalas, susijęs su pinigais, – Biudžeto ir finansų komitetas. Teisės departamentas siūlo paprašyti Vyriausybės išvados. Galime sutarti? Ačiū. Paskutinis dalykas – nagrinėti balandžio 26 d., kad būtų pakankamai laiko. Sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas.
Dabar du kolegos Vydo Gedvilo teikiami klausimai. Pirmiausia Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo projektas Nr.XP-271. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Gedvilas. Pateikimo stadija. Prašom.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir pritarė šiam projektui. Mes deleguojame nuo Seimo tris kandidatus: Algimantą Kaziliūną, Liudviką Meškauskaitę ir Janę Narvilienę. Šioms kandidatūroms komitetas taip pat pritarė. Būtų galima šiandien skubos tvarka, jeigu nėra esminių pastabų, patvirtinti šias kandidatūras ir šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas geras, bet neskubėkite. Jus nori kolegos dar paklausinėti. J.Razma – pirmasis. Prašom, kolega.
J.RAZMA. Aš tikrai prašyčiau pirmininko neskubinti šiandien priimti. Manau, Seimo frakcijos turi teisę pasikviesti kandidatus susipažinti, įsitikinti, kad jie tikrai sugebės atlikti tas pareigas. Neatimkim tos teisės. O aš konkrečiai noriu paklausti dėl vienos kandidatės – dėl ponios J.Narvilienės. Ar jūs tvirtindami įvertinote, ar nebus dažnai situacijų, kad jinai bus priversta svarstyti, ar nėra interesų konflikto, nes ji televizijos verslą, kiek suprantu, yra perdavusi savo šeimos nariams? Bent pagal biografiją pavardė ta pati asmens, kuris ir toliau turi vieną televizijos kanalą, vadovauja jam.
V.GEDVILAS. Dėkoju už klausimą. Teisiniu požiūriu ši kandidatė gali dalyvauti komisijoje, ir jos kandidatūra yra tinkama. Mes šį klausimą patikrinom. O jeigu šiandien mes nesvarstysim, nepriimsim nutarimo, jūs galėsite savo frakcijoje šį klausimą užduoti pačiai kandidatei.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ir Seimo statuto tam tikros nuostatos garantuoja Seimo nariams prieš priimant sprendimą susipažinti su teikiamais kandidatais. Aš patarčiau šiandien nepriimti šio sprendimo. Tai būtų pagal statutą.
Klausimas būtų dėl kito kandidato – tai pono Algimanto Kaziliūno. Pateiktoje A.Kaziliūno biografijoje yra rašoma, kad jis šiuo metu dirba Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijoje, šitą komisiją aptarnaujančioje administracijoje. Ar prieš teikdami šią kandidatūrą jūs gavote pono A.Kaziliūno patvirtinimą, kad, tapęs komisijos nariu, jis atsisakys darbo administracijoje? Ar jūs manote, kad, jeigu jis neatsisakytų šito darbo, šios dvi pareigybės tarpusavyje būtų suderinamos? Ar tai nebus tam tikras interesų susikirtimas?
V.GEDVILAS. Manau, kad jūsų teikimą reikėtų patikrinti, iš tikrųjų pasižiūrėti, ar nėra susikirtimo įstatymų lygiu. Manau, kad svarstant toliau šios komisijos kandidatus galima patikrinti jūsų teigiamą faktą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, prieš suteikdamas žodį paskutiniam norinčiam paklausti – K.Bobeliui, noriu pasakyti, kad komiteto pirmininkas pasiūlė šiandien, o mūsų valia spręsti, ar priimam šiandien, ar, kaip frakcijos pageidauja, bus susitikimai ir tik po to priimsim. Pirmininkas turi teisę siūlyti. K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū, pranešėjau. Sveikinu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą su šiuo žingsniu. Aš manau, jau seniai reikėjo padaryti tam tikrus Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ir valdybos pakeitimus. Yra labai naudinga ten įleisti šviežio oro. Kiekvienas jūsų pasiūlytas kandidatas yra labai kvalifikuotas, labai tinkamas, dirbęs toje srityje. Aš džiaugiuosi, kad jūs parinkote tuos kandidatus, tiktai man kyla klausimas: jeigu Seimas patvirtins tuos kandidatus, kada jie pradės eiti pareigas?
V.GEDVILAS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis kolega, dabar mes svarstome Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių klausimą, ne tarybos klausimą. Jeigu kalbam apie komisiją, tai apie tarybą, manau, mes kalbėsime vėliau. Tai yra komisija, ne taryba.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Matau, kad kai kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. V.Bogušis. Prašom. Gerbiamasis pirmininke, jūs jau galite prisėsti. Tuoj, vieną minutę!
V.BOGUŠIS. Aš labai dėkoju daktarui K.Bobeliui už vertingą pastabą, bet tai išties visiškai skirtingos institucijos, ir jas reglamentuoja netgi skirtingi įstatymai. O kalbant apie šias pateiktas kandidatūras, mano galva, tai yra ankstyva. Pirmiausia turėtų būti supažindintos frakcijos, kad mes galėtume pritarti šiam nutarimui, nes ši komisija yra labai svarbi. Kaip visi puikiai žinome, tai vienintelė komisija, kuri reglamentuoja komercinę elektroninę žiniasklaidą. Jos įtaka labai svarbi, nes ji išduoda licencijas, kontroliuoja, atlieka stebėseną. Kiekvieno asmens dalyvavimas ir balsavimas suteikia tam tikrą komercinei televizijai ar radijui plėtoti savo verslą… Todėl, aš manau, pritarti dabar mes negalime, darome pateikimo pertrauką. Susipažinusios frakcijos galės svarstyti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos turi kolegas supažindinti kaip tik po pateikimo, tokia procedūra pagal Statutą. Aš manau, jūs nepyksite. K.Bobelis. Prašom. Dabar galima pasakyti žodį už.
K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū, kolega Boguši, kad jūs taip rūpinatės komerciniais reikalais. Aš supratau, kad valstybinė televizija nėra komercinė institucija, vienas dalykas. Antras dalykas, nuo kada yra reikalaujama, kad komiteto nutarimai vėliau būtų tikrinami frakcijos? Visi komitetų nariai atstovauja frakcijoms. Frakcijos pasiūlė kelis savo kandidatus, kuriuos komitetas patvirtino slaptu balsavimu. Man atrodo, jūs kalbate visiškai ne į temą, nes radijo ir televizijos programa, dabartinė vadovybė jums yra paranki. Ji remia jūsų politines pozicijas, todėl jūs ir bandote tą poziciją ginti. Atėjo laikas, kad Radijo ir televizijos taryba būtų objektyviai, neutraliai renkama.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, o tada frakcijose ir taip toliau? (Balsai salėje) Balsuojam? Prašau, galime balsuoti. Kolegos, dėmesio! Kolegos, mes balsuosime, ar pritariame po pateikimo nutarimui „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo.
Komisijos, ne tarybos.
Už – 64, prieš – 8, 13 susilaikė, pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o nagrinėtume, kai frakcijos susitiktų, matyt, jau ne kitą savaitę, o dar vėliau, t.y. balandžio viduryje. Sutinkame? Balandžio viduryje. Ačiū.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr.XP-272(2*) (pateikimas)
Dar sykį kviečiu kolegą V.Gedvilą į tribūną. Dabar – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties projektas, irgi pateikimo stadija. Projekto Nr.XP-272(2). Pateikimas. Prašom, kolega.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties. Seimas deleguoja vieną kandidatę (komitete buvo pritarta šiai kandidatūrai), tai yra Ireną Reginą Merkienę. Ji yra etnologė. Prašome Seimo pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Minutėlę. Ar norėtų kas paklausti gerbiamąjį pirmininką? Šiuo atveju niekas nenori klausti. (Balsas salėje) Minutėlę, dabar jau jūsų kreipimąsi aš galiu pakartoti. Gerbiamieji kolegos, jeigu nėra klausimų ir jeigu frakcijos nepageidauja… ar pageidauja? Tada atsiprašau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, vis tiek jūsų nenori klausti, o pageidauja susitikti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, po to frakcijos susitinka, irgi svarstome ir, matyt, iš karto priimame balandžio viduryje. Galima su tuo sutikti? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Nors buvome atsilikę nuo grafiko, dabar mes tą grafiką aplenkėme, todėl galėtume imtis kurio nors arba rezervinio, arba papildomo klausimo. Nematau J.Veselkos. Gerbiamasis Jakavoni… Ar kolegė L.Graužinienė galėtų pateikti klausimą dėl komisijos, ar dar nėra pavardžių? Ne visos pavardės. Gerai.
Darbo kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-347 (pateikimas)
Tada yra dar vienas toks kompleksinis klausimas, kur būtų galima imtis pateikimo, tai Darbo kodeksas. Tik vienos pranešėjos aš nematau, bet yra kolega A.Čaplikas. Ar yra? Prašom. A.Čaplikas kolegų vardu. Dėl Darbo kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-347. Pateikimo stadija.
A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo tikslas – panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatą, leidžiančią nenutraukiant darbinių santykių suteikti tikslines atostogas Seimo nario pareigoms atlikti. Klausimas buvo svarstytas praeitą antradienį, mes siūlėme įtraukti į posėdžio darbotvarkę, deja, Seimo dauguma nepalaikė, tačiau vėliau 47 Seimo nariai savo parašais patvirtino norą, kad šis klausimas būtų svarstomas posėdyje, ir siūlau šiandien ir balsavimu pritarti jam po pateikimo. Juolab kad Seimo valdyba ir Seimo seniūnų sueiga šiandien atsiėmė, t.y. nėra svarstomas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų. Manau, po pateikimo pritarus, abu šie klausimai atsidurtų Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir mes galėtume gauti patį racionaliausią ir protingiausią sprendimą. Aš pats ir dauguma kolegų laikosi tos nuomonės, kad be reikalo trukdyti Konstitucinio Teismo tikrai neverta, Konstitucinis Teismas yra kelis kartus išaiškinęs, jog ši Darbo kodekso nuostata neatitinka Konstitucijos, todėl siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas… minutėlę, minutėlę. Vis dėlto vienas Seimo narys jus nori paklausti. Kolega A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS. Gerbiamasis Algi Čaplikai, pritardamas jūsų siūlymui, norėčiau pratęsti mintį apskritai dėl šito straipsnio 1 dalies tolesnio teksto. Toliau žiūrėkime: visuomeniniu kaltintoju gali būti, visuomeniniu gynėju, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovų… tai prieštarauja Civilinio kodekso 56 straipsniui – kurie turi tik teisinį aukštąjį išsilavinimą. Ar jums neatrodo, kad čia būtų apskritai proga šitą apsvarstyti?
A.ČAPLIKAS. Antradienį komiteto pirmininkas ponas A.Sysas sakė, kad yra rengiamos kompleksinės pataisos, ir jos bus artimiausiu metu teikiamos svarstyti. Mūsų tikslas yra išspręsti labai konkrečios formuluotės arba konkretų nesutikimą su Konstitucija, t.y. dėl mūsų, t.y. Seimo narių, galimybės išeiti atostogų atliekant Seimo nario pareigas. Be abejo, šis klausimas bus svarstomas artimiausiuose posėdžiuose, nes komiteto pirmininkas ponas A.Sysas informavo, jog tai tikrai bus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kolegė A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ. Aš frakcijos vardu prašau pateikimo pertraukos, nes kartu yra pateiktas ir nutarimo projektas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio klausimo, todėl prašau šiandien nesvarstyti ir tikrai frakcijos vardu prašom pertraukos.
PIRMININKAS. Jeigu teisingai supratau, iki kito posėdžio, taip?
A.STAPONKIENĖ. Iki kito posėdžio, taip.
PIRMININKAS. Aišku. Taigi, kolegos, matyt, čia bendro sutarimo nebus, reikia balsuoti. Gerai. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Dabar balsuosime, ar darome pertrauką iki kito posėdžio, t.y. iki povelykinio posėdžio, pateikiant šitą klausimą. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai, 47 – už, t.y. daugiau negu trečdalis. Pertrauka.
Dabar, kadangi mes dar turime šiek tiek laiko, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką. Du rezerviniai klausimai, t.y. Seimo nutarimas „Dėl Seimo… atsiprašau, Seimo nutarimas dėl Seimo Aplinkos apsaugos, Audito ir Informacinės visuomenės plėtros komitetų pirmininkų pavaduotojų ir, matyt, paskui iš karto ir dėl Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų. Projektų registracijos Nr.XP-365 ir Nr.XP-366. Prašom, Pirmininke.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo nutarimo projektą dėl trijų komitetų, tai Aplinkos apsaugos, Audito ir Informacinės visuomenės plėtros pirmininkų pavaduotojų. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoju siūlau patvirtinti V.Rinkevičių, Audito komiteto pirmininko pavaduotoju – R.Ačą ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotoju – A.Vrubliauską.
Seniūnų sueiga pritarė šiems siūlymams, komitetuose balsavo ir patvirtino šias kandidatūras. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia iš tikro yra mūsų vidaus klausimas, gal tikrai galime iš karto pritarti po pateikimo ir priimti? Niekas neprieštarauja, niekas nenori kalbėti? Tada prašom pasiruošti… jeigu reikia, galime balsuoti ir pastraipsniui, bet visi komitetai išsirinko.
Gerbiamieji kolegos, čia yra trys straipsniai, tiksliau, 4 straipsniai, įskaitant dėl įsigaliojimo. Gerbiamasis Pirmininke, gal prisėskite minutėlę, kol tuos procedūrinius klausimus išspręsime. Jeigu kas reikalauja… kiek supratau, kolegos konservatoriai reikalauja atskirai balsuoti, taip? Gerai.
Pirmasis klausimas yra toks: ar tvirtiname Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoju kolegą V.Rinkevičių? Dėl šito reikia balsuoti? J.Razma – dėl balsavimo motyvų. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, du motyvus pateikčiau, siūlydamas netvirtinti šios kandidatūros. Pirmas motyvas – tai nekorektiškas valdančiosios daugumos elgesys. Dar praėjusiais metais buvo pasakyta, kad šio komiteto pirmininko pavaduotojo vieta teks opozicijai. Mes su liberaldemokratais labai sunkiai ir atsisakydami geriausių sprendimų pasirašėme, kaip pasidalinsime tas opozicijai numatytas vietas. Tada mums kaip tik teko Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo vieta. Staiga valdančioji dauguma pasakė, kad ji pati pretenduoja į šią vietą. Tai yra nekorektiškas elgesys. Siūlyčiau garbingiems valdančiosios daugumos atstovams netvirtinti dabar teikiamo varianto, pažeidžiančio pirmuosius valdančiosios daugumos pažadus.
Kitas – dėl paties pono V.Rinkevičiaus. Kiek esu skaitęs Biržų vietos žiniasklaidą, yra priekaištų ponui V.Rinkevičiui dėl galimo interesų konflikto. Manau, kol tie dalykai nėra iki galo išaiškinti, nėra geras sprendimas vieno komiteto vadovu tvirtinti būtent jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė, tai yra nuomonė už, – B.Bradauskas. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Nelabai rimtai kolega J.Razma motyvuoja savo siūlymą balsuoti prieš. Visų pirma koalicijos susitarimas niekuo dėtas dėl kandidatūros. Antras dalykas, dėl kandidatūros. Manau, ponui J.Razmai kairėje pusėje nėra nė vieno patikimo. Visada jis suranda prie ko nors prikibti – tai B.Bradauskas kažkur dirbo, tai V.Rinkevičius, tai A.Salamakinas, dar kas nors ir t.t. Kiek gali tęstis? Gerbiamasis Razma, ar jūs ir savo žmoną taip įtariate, kaip mus visus? Niekada nepriimsime sprendimo. Aš siūlau balsuoti už gerbiamąjį V.Rinkevičių. Jis kompetentingas, ne pirmus metus dirba Aplinkos apsaugos komitete, išmano reikalą. Nematau jokio reikalo, kad mes galėtume jo netvirtinti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū už kalbą. Prašau žmonų, ypač svetimų, nepainioti į mūsų reikalus. Taigi, kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir balsuojame. Dėmesio! Susikaupiame ir balsuojame, ar priimame pirmąjį pirmininko pateiktą nutarimo straipsnį, t.y. dėl kolegos V.Rinkevičiaus. Registruojamės ir balsuojame.
Už – 64, prieš – 12, susilaikė 13, 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis – patvirtinti Audito komiteto pirmininko pavaduotoju kolegą R.Ačą. Galime bendru sutarimu? Ne. S.Pečeliūnas. Minutėlę. Ne dėl šito?
S.PEČELIŪNAS. Dėl kito.
PIRMININKAS. Galime priimti šį straipsnį? Priimta.
3 straipsnis – patvirtinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkės pavaduotoju kolegą A.Vrubliauską. Ar visi pritaria – kairė ir dešinė? Visi. Ačiū. S.Pečeliūnas nepritaria? A, už visą. Gerai.
Prašom. S.Pečeliūnas – dėl viso. Pastraipsniui jau priėmėme. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tada kalbu dėl viso. Pastraipsniui jau, dabar balsuosime už visą.
Ponas posėdžio pirmininkas ir ponas B.Bradauskas pasakė labai daug visokių žodžių, bet nepasakė vieno dalyko. Ir pats ponas Č.Juršėnas nepasakė. Labai dažnai remiatės Statutu. Statute yra labai aiškiai pasakyta – proporcingo atstovavimo principas. Pagal šį principą tarp daugumos ir mažumos buvo išdalytos visos kandidatūros. Tas dalykas buvo patvirtintas Seniūnų sueigoje. Frakcijos tarp savęs išsistumdė, jeigu galima pavartoti tokį žodį, kas į kurią poziciją pretenduoja, ir pasiūlė savo kandidatus. Štai dabar daugumos valia Statutas ir tie visi dalykai yra paneigiami. Štai apie ką reikia kalbėti, o ne tik apie pavardes. Pavardės atsiranda vėliau. Tai taip ir sakykite, gerbiamoji dauguma: Statutas yra, bet jeigu jis mums nepatinka, mes juo nesivadovaujame ir imame viską, ką tik galime pasiimti. Tegul Lietuvos visuomenė žino, kad dauguma yra vienvaldis lyderis, ir jokie statutai, įstatymai ir demokratijos principai, jeigu jiems nepatinka, Lietuvoje jiems negalioja. Tada nebus jokio ginčo. Nevaidinkime, kad mes laikomės įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Neišeina man kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet vis dėlto reikia pataisyti vieną dalyką: gerbiamasis kolega Pečeliūnai, pagal proporcijas Darbo partijai, tai yra Darbo partijos frakcijai, priklauso 11 vadovaujamų vietų, jie turi 10 vietų; Socialdemokratams priklauso 6 vietos, jie ir turi 6 vietas; Naujajai sąjungai priklauso 3 vietos, jie turi dvi vadovaujamas vietas; konservatoriams priklauso 7 vietos, dabar, jeigu patvirtinsime, bus jau šešios, dar viena priklauso; liberalcentristams priklauso 5 vietos, jie 5 vietas ir turi; valstiečiams priklauso 3 vietos, turi dvi. Taigi, kaip matote, visų norai dar nepatenkinti. Ir kolegoms liberaldemokratams taip pat priklauso beveik trys. Jeigu dabar patvirtiname, jie jau turės dvi vietas. Tiesa, dar vieną nutarimą reikia priimti. Taigi, kaip matote, proporcinis atstovavimas yra išlaikomas. Kol kas dar ne visi postai iki galo išdalyti.
Mielieji kolegos, kas norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėjo. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo kai kurių komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai: už – 84 ir 9 susilaikė, nutarimas patvirtintas. Sveikiname naujuosius komitetų vadovus.
Dabar, Pirmininke, dar vienas jūsų teikiamas nutarimas.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, dar vienas nutarimo projektas. Teikiu Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę. Dėl jos kandidatūros priimti Europos reikalų komiteto, taip pat Seniūnų sueigos sprendimai. Prašom patvirtinti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime iš karto? Nereikia balsuoti pastraipsniui? Ačiū. Taigi prašom susikaupti ir balsuoti. Ar priimame Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų papildymo ir pakeitimo projektą? Prašom balsuoti.
Už – 76, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš tuoj skelbsiu pertrauką. Pranešu, kad mes išnagrinėjome visus klausimus, kurie turėjo būti išnagrinėti iki 12.00 valandos. Mes taip pat išnagrinėjome vieną klausimą iš vėlesnio laiko ir išnagrinėti visi rezerviniai klausimai. Taigi dirbame šiek tiek lenkdami grafiką ir tokią svarbią dieną gal sugebėsime anksčiau baigti posėdį. Ačiū. Pertrauka iki 12.00 valandos. Ačiū.
Pertrauka
Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-334 (pateikimas)
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Nagrinėjame darbotvarkės 9 klausimą – Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-334. Kviečiu vidaus reikalų viceministrą Virgilijų Vladislovą Bulovą pateikti šį įstatymo projektą.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jo tikslas – sudaryti teisines sąlygas, kad vykdant administracinę procedūrą viešojo administravimo institucijose būtų galima naudoti informacines technologijas priimant ir nagrinėjant prašymus bei pateikiant atsakymus.
Šiuo metu Viešojo administravimo įstatymas reglamentuoja administracinę procedūrą, jos inicijavimą, prašymų priėmimą, nagrinėjimo tvarką, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kaip priimami ir nagrinėjami asmenų prašymai, gauti elektroniniu paštu ir patvirtinti elektroniniu parašu. Todėl tokių prašymų pagrindu administracinė procedūra nepradedama.
Projekte numatoma, kad prašymai, gauti elektroniniu paštu ir patvirtinti saugiu elektroniniu parašu, arba pateikti panaudojant kitokius technologinius sprendimus, kurių teisinė galia teisės aktų nustatyta tvarka prilyginama saugaus elektroninio parašo teisinei galiai, yra nagrinėjami pagal Viešojo administravimo įstatymą. Institucijų ir gyventojų prašymai, gauti elektroniniu paštu, yra prilyginami gautiems paprastu paštu arba įteiktiems tiesiogiai. Atsakymai į prašymus gali būti pateikiami elektroniniu paštu arba pageidaujant paštu nurodytu adresu, arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas elektroniniu paštu turės būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens taip pat saugiu elektroniniu parašu.
Papildomų biudžeto lėšų nereikės. Reikės atitinkamai patikslinti kai kurių nustatytų instrukcijų pavyzdinę tvarką, kaip tą reikėtų daryti.
Keli komentarai. Faktiškai ši įstatymo pataisa žiūri truputį į priekį, nes elektroninis parašas šiuo metu yra nepaplitęs. Kartu norėčiau paaiškinti dėl kitų technologinių sprendimų. Šiuo metu realybė yra tokia, kad tarp kai kurių bankų ir mokesčių inspekcijų dar nėra įdiegtas elektroninis parašas, bet yra tam tikri technologiniai sprendimai ir sutarimai, keičiamasi informacija. Todėl atsirado frazė apie technologinius sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte tiksliau pasakyti, kokia yra situacija. Ar šiandien, jeigu už kelių dienų įsigaliotų įstatymas, pilietis be problemų galėtų sertifikuoti savo parašą ir visa sistema veiktų, ar tai tolesnės ateities dalykas? Kokia yra situacija?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad piliečio atveju tai yra truputį tolesnės ateities dalykas, nes pagal Elektroninio parašo infrastruktūros įgyvendinimo valstybės institucijose projektą yra numatyta, kad 2007 m. 80% valstybės tarnautojų darbo vietų bus aprūpinta elektroninio parašo formavimo įranga. Manau, piliečių procentas bus gerokai mažesnis, nebent dalis entuziastų tai pasidarys savo iniciatyva. Tai yra daugiau ateities dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys – V.Grubliauskas jūsų klausia.
V.GRUBLIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad elektroninio parašo plėtra, jeigu taip galima įvardyti, ypač kalbant apie tarpbankinius atsiskaitymus, stringa ir tarpžinybinių institucijų barjeruose, dėl nesusikalbėjimo tarp žinybų. Vis dėlto gausybė ministerijų kuruoja šiuos reikalus, ypač informacinės visuomenės plėtros kontekstu. Ar tai nėra priežastis, kad šios problemos sprendžiamos gana vangiai? Ar neatrodytų jums, kad būtų laikas, kad būtų viena koordinuojanti institucija, kuri rūpintųsi visų informacinių technologijų plėtros klausimais? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Ačiū. Aš atsakydamas norėčiau patikslinti, kad situacija ne visai tokia, kaip jūs pasakėte. Iš esmės elektroninio parašo diegimą kontroliuoja viena institucija – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Čia tik gali būti klausimas, ar pakankamas jo svoris. O kitos ministerijos: tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo, yra truputį šone. Yra viena institucija. Dėl jos svorio ir įtakos galima diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam projektui? Pritariame. Nėra prašančių balsuoti. Dabar reiktų nuspręsti, koks komitetas. Yra pasiūlymas: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Nėra prieštaravimų? Sutarta. Svarstymo diena – balandžio 26 diena. Baigiame šį klausimą.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-180 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 10 klausimą – Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-180. Pranešėjas – viceministras V.Bulovas. Prašau, ministre.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiama pataisa. Ji faktiškai yra labai labai nedidelė ir ištaiso dviejų įstatymų nesuderinimą. Anksčiau galiojęs Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas nustatė, kad Vyriausybės veiklą koordinuoja Vyriausybė, ir ten buvo prierašas „ar jos įgaliotas ministras. Šiuo metu naujoje redakcijoje yra parašyta, kad savivaldybių administracinę priežiūrą koordinuoja Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas. Vyriausybės įstatyme išliko nesutapimas dėl to, kas tvirtina Vyriausybės atstovo nuostatus. Siūloma pakeisti Vyriausybės įstatymo 22 straipsnį ir ten įrašyti, kad Vyriausybė tvirtina ir Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Pridėti su jungtuku penkis žodžius.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Matau pritariančius judesius galva. Pritarta. Dar reikėtų komitetų. Luktelkite minutę. Siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Preliminari svarstymo diena – balandžio 21 diena. Pritariate? Ačiū.
Kviečiu Seimo vicepirmininką Č.Juršėną pateikti kitos savaitės darbotvarkes. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, iš karto noriu pasakyti, kad povelykinė savaitė turėtų būti įspūdinga. Pirmas dalykas, antradienį, 29 d., turėtume paminėti įstojimo į NATO pirmąsias metines. Antras dalykas, ypač svarbus dalykas, net dvi diskusijos dėl Europos Sąjungos, į kurią irgi tik prieš metus įstojome. Pirmoji diskusija antradienį – dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Noriu pasakyti, kad be mūsų vadovų ir ministrų dalyvaus ir lietuviškoji eurokomisarė D.Grybauskaitė. Na, o ketvirtadienį kita diskusija – diskusija dėl Lietuvos pasirengimo įvesti eurą. Čia vėl be mūsų atitinkamų pareigūnų dalyvaus europietis, didelis europietis, Chosepas Borelis. Taigi štai dvi didelės diskusijos. Šiandien Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad visos frakcijos pasiruošia, ar frakcijų vadovai, ar įgalioti atstovai, kad pasakytų kalbas viena ar kita tema.
Be šių dalykų, kuriuos aš paminėjau, yra ir viena ataskaita, galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir Seimo kontrolieriaus likimą reikės spręsti bei kai kurie kiti klausimai. Yra neįrašytas vienas dalykas, dėl kurio mes šiandien padarėme pertrauką, tai yra Darbo kodekso vieno straipsnio keitimas, tiksliau, naikinimas ar patikslinimas. Tas dalykas, kadangi padaryta pertrauka, turėtų būti antradienio posėdžių darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai prasminga darbotvarkė. Kartais diskusijų nebūna pusę metų, dabar per vieną savaitę – dvi vertingos diskusijos. Su ta tendencija tikrai galima pasveikinti. Tik aš siūlyčiau pirmosios diskusijos pabaigoje numatytą rezoliucijos projekto priėmimą nukelti į tolesnę dieną. Jeigu mes planuojame, kad rimtai vertinsime diskusijoje kalbėjusiųjų mintis, tai tas įrašymas kvepia tam tikru formalumu, kad jau iš anksto kažkokia rezoliucija parašyta, pavaizduojame, kad išklausėme, balsuojame, priimame ir dedame paukščiuką. Aš siūlyčiau įsivaizduoti, kad po diskusijų atsiranda tam tikra darbo grupė ir ji pamažu parengia prasmingą rezoliuciją. Į tą dieną nereikėtų jos įrašyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, aš sutinku su šiuo dalyku. Iš tikrųjų galima padiskutuoti, ar tai mes priimsime antradienį, ar ketvirtadienį, tikrai neprincipinis dalykas. Noriu paaiškinti dėl tų dviejų diskusijų sutapimo. Laikas yra suderintas su mūsų aukštaisiais svečiais. Aišku, būtų buvę geriau išskirti laiko atžvilgiu, bet taip jau sutapo, nes svečiams buvo patogesnis laikas atvykti būtent kovo pabaigoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti darbotvarkei? Prieštaravimų nėra. Tikrai yra daug diskusijų, tik kviestume visus pasiruošti. Yra paminėjimas, aš girdžiu R.Juknevičienės klausimą. Primenu, posėdis antradienį 10 valandą. (Balsai salėje) Yra nustatytas scenarijus. Dabar baigiame tą klausimą.
Norėčiau padaryti trumpą pranešimuką. Pagal mūsų Statuto 206 straipsnio 5 dalį Seimo paskirti vadovai arba tų institucijų, kurioms reikia Seimo pritarimo, kartą per metus teikia metinę ataskaitą. Mes esame gavę iš įvairių institucijų metines veiklos ataskaitas. Po to, kai aš jus informuosiu, iš kokios institucijos mes gavome, Seimas turi nuspręsti, kuriam iš komitetų perduoti nagrinėti šias ataskaitas.
Yra gauta ataskaita iš Generalinės prokuratūros. Ji jau pateikta. Siūlomi Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetas komitetai? (Balsai salėje) Ar papildomas?.. (Balsai salėje) Papildomas buvo toks pasiūlymas. Viena iš Žmogaus teisių komiteto prioritetinių krypčių yra būtent žmogaus teisės, o prokuratūros veikla, be abejo, labai susijusi su žmogaus teisėmis.
Vertybinių popierių komisija – Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo kontrolieriai – Žmogaus teisių komitetas. Nacionalinė sveikatos taryba – Sveikatos reikalų komitetai. Valstybės kontrolė – Audito ir gali būti Biudžeto ir finansų komitetas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Lietuvos banko valdyba – Biudžeto ir finansų komitetas. Valstybinė kultūros paveldo komisija – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Lietuvos mokslo taryba – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – Žmogaus teisių komitetas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – Žmogaus teisių komitetas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Etninės kultūros globos taryba – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Žurnalistų etikos inspektorius – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nors čia galima abejoti, ir Žmogaus teisių komitetas. Ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Ar būtų kokių nors pasiūlymų, kokius komitetus sukeisti ar kitaip padaryti? Nėra. Pritarėme. Dėkoju. Tuo informaciją ir baigiu. Primenu, kad komitetai, kuriuos paminėjau, turi parengti nutarimo projektus dėl šių ataskaitų.
Dabar svarstome darbotvarkės 11 klausimą – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-248. Pranešėjas – Ūkio ministerijos viceministras Nerijus Eidukevičius. Prašom.
N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jums teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris galutinai nustatys Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planą derinančias institucijas ir pagal pasiūlymą Ūkio ministeriją paskirs šį planą tvirtinančia institucija. Vadovaujantis galiojančia Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, galutinį Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo planą turi tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Planas yra techninis dokumentas, todėl jam neįmanoma taikyti juridinės technikos reikalavimų, kurie yra nustatomi Vyriausybės tvirtinamiems dokumentams, taip pat jis turi būti nuolatos tikslinamas atsižvelgiant į esamą situaciją. Todėl, manome, netikslinga, kad šis planas būtų tvirtinamas Vyriausybės.
Naujas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas numato, kad šį planą reikėtų derinti su Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijomis bei Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Galutinis etapas – jis turėtų būti pateiktas Ūkio ministerijai jį tvirtinti. Noriu priminti, kad Vyriausybė tvirtina Ignalinos atominės elektrinės I ir II blokų eksploatavimo nutraukimo programą. Tai yra pagrindinė programa, nustatanti pagrindinius aspektus šioje srityje, todėl siūlome, kad įgyvendinimo planą tvirtintų Ūkio ministerija. Galutinio plano tvirtinimas Vyriausybėje, mūsų manymu, būtų perteklinis. Prašytume pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašau.
P.JAKUČIONIS. Norėčiau paklausti. Vis dėlto Ūkio ministerija perima tam tikrą vieną iš Vyriausybės funkcijų. Iki šiol tą funkciją vykdė Vyriausybė, Seimo teisės departamentas todėl ir suabejojo, ar Ūkio ministerija sugebės, ar turės tiek įgaliojimų, galių tam tikru būdu koreguoti piniginių srautų judėjimą ir panašiai, ar čia nenukentės visas pats tos atominės uždarymo procesas? Ar neturėsim paskui neišspręstų klausimų ir ar nereikės vėl perduoti Vyriausybei? Kokia jūsų nuomonė?
N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kaip jau ir minėjau galutinis eksploatavimo nutraukimo planas yra techninis dokumentas, kuriame pateikiami principai, metodai, technologijos, skaičiuojamos eksploatavimo nutraukimo išlaidos. Visa tai vyksta nuolat ir tas planas yra nuolat keičiamas. Tai vyksta tarp, kaip jau minėjau, tų institucijų, kurios dirba prie šių projektų, t.y. Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos. Pats planas yra rengiamas pagal TATENOS – Tarptautinės atominės energetikos agentūros metodiką ir šita metodika mums iš tikrųjų kelia problemų Vyriausybėje tvirtinant šį planą, nes neatitinka tų reikalavimų, kuriuos numato juridinės technikos reikalavimai Vyriausybei teikiamiems dokumentams. Kartu mes negalime atsitraukti nuo TATENOS reikalavimų, nes planas turi būti patikimas, pripažįstamas tarptautinės visuomenės ir Europos Sąjungos. Kaip jau minėjau, Vyriausybė tvirtina Ignalinos atominės elektrinės I ir II blokų eksploatavimo nutraukimo programą, kuri yra pagrindinis viso šio proceso dokumentas. Planas, kuris įgyvendina pačią programą, yra jau detalės, konkretūs veiksmai, nuolatiniai išlaidų perskaičiavimai, kaštų, susijusių su vykstančiais procesais šalia, kitose šalyse, todėl, mes manome, kad ta darbinė terpė, kurioje vyksta procesai, galėtų būti perduota ministerijoms, kurios tarpusavyje koordinuoja šią veiklą.
PIRMININKAS. Tai tas planas buvo patvirtintas iki kovo 31 dienos?
N.EIDUKEVIČIUS. Ne, jis tik dabar pradedamas tvirtinti, Vyriausybės programa yra patvirtinta.
PIRMININKAS. Bet čia buvo, kad iki 2002 m. kovo 31 d. patvirtina galutinį I bloko nutraukimo planą.
N.EIDUKEVIČIUS. I bloko, dabar yra galutinis bendras Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planas, kuris apima abiejų blokų nutraukimo veiksmų programą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia A.N.Stasiškis. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, mano klausimą jau beveik pateikė Seimo Pirmininkas, bet tada aš jį sukonkretinu. Ar tai reiškia, kad Vyriausybė, kuri turėjo iki 2002 m. kovo 31 d. patvirtinti galutinį planą, nevykdo įstatymo? Jeigu nevykdo, tai kokiu pagrindu nevykdo įstatymo? Antras klausimas. Tai ką, I blokas dar iki šiol veikia, nenutrauktas jo eksploatavimas? Kaip tai suprasti?
N.EIDUKEVIČIUS. Aš patikslinsiu. Iš tiesų pirmasis planas buvo skirtas I blokui ir jo eksploatavimui nutraukti. Dabar mes kalbame apie abiejų blokų nutraukimo planą. Jie yra vienas su kitu susiję tiek infrastruktūros prasme, tiek žmonių veiklos paskirstymo veikiančiame bloke prasme, tai yra bendras dokumentas, apibrėžiantis visos Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo programą. I blokas nebeveikia, kaip žinote, bet visi darbai, susiję su pasirengimu, kuro paėmimu, su demontavimu, yra išdėlioti per laiką ir vykdomi pagal tas programas, kurios yra numatytos pirmame. Tas bendras planas, be jokios abejonės, apima ir šiuos aspektus. (Balsai salėje) Taip, bet mes dabar kalbame apie Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planą.
A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, įstatymo pavadinimas ir jūsų teikiama pataisa. Įstatymo pavadinimas: elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo ir taip toliau. Vadinasi, pavadinimas yra I bloko.
N.EIDUKEVIČIUS. Taip, bet tame įstatyme dabar teikiamas planas yra apimantis visą Ignalinos atominės elektrinės nutraukimo programą. Mes to negalime atskirai išskirti.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į klausimus. Ačiū. Dabar dvi nuomonės dėl balsavimo motyvų. A.Endzinas – motyvai prieš. Prašau.
A.ENDZINAS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų susidaro toks įspūdis tarsi Vyriausybė norėtų nusišalinti nuo vieno pagrindinio mūsų šalies objekto klausimo sprendimo ir padaryti kertiniu arba atskaitingu subjektu Ūkio ministeriją. Iš esmės aš nepritariu tokiam įstatymo projektui. Manau, kad Vyriausybė vis dar yra pajėgi vykdyti savo funkcijas ir tegul toliau jas sėkmingai vykdo. Dėkoju.
PIRMININKAS. B.Vėsaitė – nuomonė už. Prašau.
B.VĖSAITĖ. Kolegos, klausimas iš tiesų yra nepaprastos svarbos. Manyčiau, kad laiku yra siūlomas įstatymo projektas. Mes dar turėsime galimybę apsvarstyti komitetuose ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Taip, išgirdome dvi nuomones, pasiruoškite, balsuosime. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto po pateikimo. Kas už tai, kad pritartume pateiktam įstatymo projektui, prašau balsuoti.
Už – 70, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Dabar reikėtų apsispręsti dėl komitetų. Pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, o papildoma, čia komisija, siūloma Komisija Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms. Ar galėtume pritarti šiems siūlymams? Dėkui. Balandžio 21 d. preliminari svarstymo diena. Baigiame tą klausimą.
Pradedame svarstyti darbotvarkės 12 klausimą – Specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-51. Svarstymo stadija. Kviečiu B.Vėsaitę. Ekonomikos komitetas. Ruošiasi J.Veselka.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis svarstant šį klausimą. Trumpai priminsiu jo esmę. Dėl prasidėjusių Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų komitetas mano, kad tikslinga uždarąją akcinę bendrovę „Kauno energetikos remontas palikti akcinės bendrovės „Lietuvos energija dukterine įmone, kuriai, kaip potencialiam rangovui, nesant kitų rangovų, būtų galima pavesti atlikti rangos darbus. Aš noriu pasakyti, kad tai iš tikrųjų yra labai specifinė įmonė. Galbūt jinai nėra tokia svarbi Ignalinos atominei elektrinei, kokia svarbi Lietuvos elektrinei. Todėl, kad jinai remontuoja didelio gabarito turbinas, generatorius. Dar vienas motyvas, kodėl mes turėtume ginti šią įmonę ir neprivatizuoti jos iki 2010 metų, kol vyks Ignalinos atominės jėgainės uždarymo darbai. Iš esmės būdama dukterine Lietuvos energijos įmone, dalyvaudama tarptautiniuose konkursuose, ji gali rodyti ir didesnį įstatinį kapitalą, o tai padidina jos konkurencingumą. Kita vertus, būdama dukterine įmone, „Lietuvos energija ją gali privatizuoti ir parduoti aukcione be jokių garantijų jos darbuotojams.
Taigi įvertinus visus šiuos argumentus, gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyčiau balsuoti už Ekonomikos komiteto sprendimą. Noriu priminti, kad Ekonomikos komitetas pasisakė būtent už tokį sprendimą. Balsavimo rezultatai yra 8 už, 3 susilaikė ir 1 prieš.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kas galėtų atstovauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo komisijai? Jūs norėtumėte? Gerai. Dabar B.Vėsaitė jau komisijos nuomonę jums paskelbs.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ignalinos komisija nagrinėjo šitą klausimą ir padarė pataisą. Kadangi autoriai siūlė neprivatizuoti iki 2009 metų, Ignalinos komisija nutarė pratęsti, ir tai yra visai logiška, iki 2010 metų, kol bus visiškai uždarytas Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas. Tam komisija pritarė. Ekonomikos komitetas įvertino komisijos pataisą ir parengė patobulintą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų, komisijos nuomones. Dabar pradedame diskusijas. Jose nori dalyvauti J.Razma. Kviečiu jį į tribūną.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į ypač paradoksalią situaciją, susidariusią svarstant šį įstatymo projektą. Taip dar nėra buvę nė dėl vieno projekto, kad Vyriausybės pozicijos komitete nepalaikytų nė vienas valdančiosios daugumos atstovas. Dėl šio projekto Vyriausybės pozicijai pritarė 3 Tėvynės sąjungos nariai ir 1 liberalcentristas. Man neaišku, kas čia, Seime, darosi. Kas čia yra Seimo dauguma ir kieno ta Vyriausybė? Gal jau Vyriausybė staiga pasidarė mūsų, ar kaip čia suprasti?
Dabar kitas dalykas. Štai ką tik pranešėja, komiteto atstovė, atviru tekstu aiškino, kad ši įmonė yra unikali, vienintelė, galinti atlikti būtinus darbus uždarant Ignalinos atominę elektrinę. Dabar skaitome Vyriausybės išvadoje: „Ignalinos atominė elektrinė rangovus remonto darbams atlikti pasirenka vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu, ir uždaroji akcinė bendrovė „Kauno energijos remontas nėra vienintelis galimų remonto darbų rangovas. Vėl visiškai priešingai. Kaip minėjau, aš nesuprantu, kas čia darosi.
Šiaip, manau, šiuo metu, kai mes esame privatizavę daug rimtesnes įmones, teikiančias tikrai monopolines paslaugas, nelabai solidžiai atrodo kažkokia perdėta baimė, kad neduok Dieve, jeigu nepaliksime šios išimtinės teisės „Kauno energoremontui būti dukterine „Lietuvos energijos įmone iki 2010 metų, Vyriausybė sugalvos ir ją privatizuoti. Aš manau, kad tokiais atvejais tikrai Vyriausybė turi turėti laisvas rankas ir spręsti, kaip geriau dėl Lietuvos ūkio ir tos įmonės perspektyvų, ar ją laikyti dukterine „Lietuvos energijos įmone, ar atskirai veikdama ji gali sėkmingiau dirbti. Pagaliau jeigu mes įžiūrim strateginius šios įmonės aspektus, aš manau, juos reikėtų spręsti ne paliekant „Lietuvos energijos sudėtyje, bet tada ją rašykime į atitinkamą sąrašą, kur yra kai kurios įmonės, kurios turi strateginę reikšmę, pažiūrėkime, į kurią dalį tame sąraše įrašyti. Aš manau, kad būtų tikrai prasminga ją įrašyti į sąrašą, kur gali būti arba tik nacionalinis kapitalas, arba atitinkantis euroatlantinius integracijos kriterijus, bet, kaip minėjau, tam reikia kito projekto. Šiaip, žinoma, mums verta kreipti dėmesį, kaip šiuo atveju, ir į strategijas, kurios rengiamos Rusijoje. Aš vieną tokią strategiją norėčiau parodyti, t.y. „Koncepcija strategiji OAO RAO „JES ROSSII 2003–2008 metams. Čia yra toks sakinys, kad ypač patrauklus yra verslas, čia kalbama apie šitos OAO RAO „JES ROSSII interesus, ypač patrauklus joms verslas, susijęs su energetikos įmonių užsienyje remontu ir eksploatacija.
Be abejo, pagal šitą strategiją matome, kad „Kauno energoremontas į jos akiratį galėtų patekti, bet, kaip minėjau, tuos saugiklius mes, matyt, turime dėlioti kitur. Bet to, man sunku būtų patikėti, kad teikiamo projekto autoriai ponas J.Veselka ir ponas V.Orechovas yra tie Seimo atstovai, kurie ypač rūpintųsi, kad mes būtume atsparūs atitinkamoms Rusijos strategijoms. Taigi čia yra dar vienas nesuprantamas dalykas.
Kaip minėjau, šis projektas – vieni paradoksai, bet tokiu atveju, matyt, dauguma mūsų frakcijos narių būtų linkę labiau pasikliauti Vyriausybės racionalumu ir atsakomybe ir neužsiiminėti populizmu, o tą klausimą spręsti kitais projektais, nors frakcijoje, be abejo, gal ir bus vienas kitas Seimo narys, kuris balsuos ir kitaip.
PIRMININKAS. Aišku. Daugiau nėra norinčių. Pataisų negauta dėl šio įstatymo. Ar galėtume pritarti po svarstymo? Negalėtume. Yra tokių balsų. Tada pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ar jau yra norinčių privatizuoti? Gerai.
63 – už, 11 – prieš, 14 susilaikė, po svarstymo nutarimo projektui pritarta. Svarstymo stadiją tuo ir baigiame.
Toliau svarstome darbotvarkės 13a klausimą – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-284. Pateiks ministras A.Kundrotas. Pateikimas. Prašom.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis teikiamas įstatymas ir antras įstatymas dėl jo įgyvendinimo iš tikrųjų labai svarbūs tvarkant šį sektorių. Kaip žinome, turime tų problemų lyginant su Europos Sąjungos reikalavimais ir jų turėsime, nes netgi turime derybinio laikotarpio tąsą iki pat 2010 metų. Tai labai brangus sektorius, investuojama labai daug ir bus investuojama dar ne mažiau kaip po 300 mln. litų per metus, matyt, iki pat 2012 metų.
Kokie yra pagrindiniai tikslai? Užtikrinti, kad visoje šalies teritorijoje tiekiamas geriamasis vanduo ir nuotekų tvarkymas atitiktų aplinkosauginius ir sveikatos reikalavimus, sudaryti sąlygas, kad tvarkymo paslaugos būtų teikiamos priimtinomis kainomis ir kuo tolygesnės pagal teritoriją, sudaryti galimybes, kad viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis galėtų apsirūpinti kuo daugiau šalies gyventojų ir užtikrinti ilgalaikį vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo ūkio gyvybingumą.
Pagrindiniai žingsniai ir esmė. Šiuo įstatymu siūloma nustatyti, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės yra stambinamos iki savivaldybės dydžio ir atveriamas kelias savivaldybėms galvoti apie tolimesnius žingsnius, tai yra apie regionines sistemas, jeigu toks poreikis kiltų.
Kitas dalykas tai, kad stiprinamas ir valstybinis reguliavimas, visų pirma kalbant apie paslaugų kokybės sritį, taip pat ir kainodarą, nes pagal Europos Sąjungos reikalavimus šis sektorius turi atsipirkti, tai yra už geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą turim mokėti tiek, kiek kainuoja. Kaip dabar nustatyta, tarifus tvirtina savivaldos institucijos, ir ne visada šis reikalavimas yra išlaikomas. Yra numatyti įstatymo įgyvendinimo laikotarpiai, kada ir kokius darbus reikia atlikti, kad būtų įgyvendinti šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.
Įstatymas tikrai yra sunkus ir sukels daug diskusijų. Aš tik labai prašau, kad pažiūrėtume labai atsakingai, kas yra įtraukta. Yra siūloma sistema, kaip tas sektorius galėtų veikti kaip ekonominis vienetas, o ne kaip nuolat iš vienų ar kitų šaltinių dotuojama sritis. Mums reikia apsispręsti, kaip, kokia ta ateitis bus. Investicijos, kurios ateina, ne tik palengvina gyvenimą, bet, kita vertus, sudaro ir papildomų eksploatavimo kaštų. Todėl yra prognozuojama, kad būsimi tarifai, jeigu nieko nekeisime, skirsis apie 3 kartus, palyginti vieną savivaldybę su kita.
Tai tiek būtų trumpai. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Įstatymas sukelia daug minčių. Jūsų nori klausti net 12 Seimo narių. Pirmoji – V.M.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis ministre, daugelis kaimo vandens tiekimo šaltinių yra privačiose rankose. Kritinės būklės tapo vandens kokybė. Tai parodė paskutinysis Vandžiogalos atvejis. Kyla klausimas, kaip šio įstatymo priėmimas, ypač kaimo vietovėse, turės įtakos geriamo vandens tiekimui, nes šiuo metu 80% kaimo gyventojų naudojasi šachtiniais šuliniais? Neaišku, kokiu būdu savivaldybė užtikrins vandens tiekimą, nes vandens tiekimo įrengimai yra privačių asmenų nuosavybė. Ar centralizuojant vandens tiekimą nebrangs paslaugos, ypač didžiųjų miestų gyventojams? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai tiesiai pataikyta į tą vietą, kuri yra skaudžiausia, t.y. geriamo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą kaimo teritorijose. Dabar pirmosios didžiosios investicijos, kurios ateina, eina į didžiuosius miestus. Tai yra Europos Sąjungos direktyvų vykdymas, nes Europos Sąjunga labiau reguliuoja gyvenvietes, kur yra daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. O pagrindinės problemos ir kaštai bus ten, kur žmonės naudojasi šachtiniais šuliniais. Tas įstatymas skirtas stambinimui. Ką reiškia stambinimas? Tai reiškia tarifo išlyginimą, kad miesto gyventojas šiek tiek sumokėtų už kaimo gyventoją, nes ten pakloti tinklus ar įrengti visą infrastruktūrą ir tik jiems uždėti visą kainą būtų tikrai nepakeliamai brangu. Tačiau tai nereiškia, kad turės išnykti dabar gerai veikiančios įmonės. Jos turės išlaikyti standartą. Jeigu jos teikia kokybišką paslaugą, galės toliau funkcionuoti.
PIRMININKAS. K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kiek aš žinau, šis projektas dar yra nesuderintas su Savivaldybių asociacija, ji dar nėra pritarusi. Čia laukia dar didelis mūšis. Gerai, kad šis įstatymas atsiranda, tačiau man kelia nerimą, kaip mes paaiškinsim visuomenei, ypač didžiųjų miestų, kad mes turėsime kažką kompensuoti aplinkui rajonams, kad jie prie to prisidėtų. Kaip mes tai padarysime?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų diskutuojant su savivalda yra padaryta nuolaida. Jeigu pažiūrėtume įstatymo 1 variantą, ten buvo daugiau ambicijų kurti regionines sistemas. Tada iškiltų ta problema, kurią jūs sakote, kad, pavyzdžiui, Vilnius dengtų visos Vilnius apskrities… vienodintų tarifą ir būtų uždedamas didesnis krūvis. Atsižvelgiant į savivaldos komentarus, dabar yra privalomai stambinama tik iki savivaldybės teritorijos, taigi nėra tos problemos, apie kurią jūs sakote, kad didesnės miesto savivaldybės dengtų kitos savivaldybės, tačiau yra paliekama galimybė. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad ne šiemet, ne kitąmet, bet tas mąstymo racionalumas tikrai atsiras ir tos sistemos bus stambinamos. Kitaip bus labai sunku išgyventi. Kita vertus, vis dėlto norėčiau priminti ir regioninės politikos klausimą. Regioninė politika tai nėra vien tiktai gauti daugiau pinigų, tai yra ir pasidalinti kaštus arba juos labiau išlyginti. Tas įstatymas yra orientuotas į tą pusę.
PIRMININKAS. H.Žukauskas. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, pirmiausia tai sveikinu, kad šitas įstatymas pagaliau pasiekė Seimą. Prognozuoju, kad diskusijos dėl jo ir jo priėmimas bus ne ką prastesnis kaip Šilumos įstatymo. Jis gali būti dar efektingesnis. Aš manau, kad rašant patį projektą yra padaryta labai daug neteisingų žingsnių, nes, nekalbant apie projekto 12 straipsnį, kuris jau šiandien aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kur apie konkurenciją nėra kalbama… Aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad labai daug kalbama apie įmones, jų kūrimą, atsakomybę ir visa kita, tačiau apie kokybės klausimus absoliučia nekalbama. Nė vienas straipsnis apie tai nekalba. Aš turiu omenyje, kad iš geriamo vandens čiaupo kartais bėga spalvotas vanduo. Dėl tos spalvos kils daugiausiai klausimų. Apie tai absoliučiai nėra kalbama. Tiekėjo atsakomybė. Sprendžiama dėl tarpusavio santykių – taip yra pasakyta, bet man regis, kad kokybės klausimai, atsakomybė, kainos skirtumas dėl geros kokybės nebuvimo bus pagrindiniai šio įstatymo minusai. Aš manau, kad tai reikės šiek tiek patobulinti. Be to, iš 26 straipsnių dėl 16 yra Teisės departamente pastabos, kurios yra ne redakcinio pobūdžio. Man atrodo, prie jo dar reikia padirbėti.
A.KUNDROTAS. Labai ačiū už klausimą ir pasiūlymus. Iš tikrųjų kokybė yra vienas pagrindinių klausimų, ir čia yra suteikti įgaliojimai Vyriausybei patvirtinti kokybės standartą. Ministerijoje mes esame parengę kokybės standartą. Vanduo galės būti tiekiamas tik toks, kuris atitiks šį standartą. Taigi čia į detales todėl ir nelendama.
Dabar dėl pastabų. Labai dėkojame, yra daug pastabų. Mes esam jau parengę lentelę su 16 komentarų. 25% pastabų yra tokios, kurias reikėtų svarstyti, ir tai bus galima daryti. Į daugelį kitų pastabų, manome, galėsime atsakyti. Kai kas yra nesuprasta, kaip ir dėl monopolijos. Ir dabar yra monopolija. Kuriame mieste yra daugiau negu viena tiekimo įmonė? Iš tikrųjų niekas nedraudžia, ir Europos Sąjungos teisė nedraudžia, turėti monopoliją tokioje srityje, bet numatant tam tikras sąlygas.
PIRMININKAS. E.Pupinis.
E.PUPINIS. Gerbiamasis ministre, ne paslaptis, kad kai kurių savivaldybių vandens ūkio įmonės buvo tvarkomos kaip politiniai svertai, ieškant populizmo. Kitos savivaldybės iš anksto ekonomiškai tvarkė tas įmones ir, tarkim, per 10 metų baigė susitvarkyti, yra labai normalūs tarifai, visai gerai sutvarkytos įmonės. Matyti, kad įstatymas nori, kad vis dėlto tų, kurie rodė iniciatyvą, sąskaita būtų sprendžiamos problemos tų, kurie užsiiminėjo politika, kurie dotavo tas įmones iš savivaldybių biudžetų. Jie šiuo metu prieina liepto galą. Norėčiau paklausti. Pagal jūsų raštą, kuriuo paaiškinama, atrodo, kad savivaldybės galės spręsti pačios dėl vandens tiekėjų parinkimo. Įdomu, kas nustatys tiekėjams kriterijus, nes gali būti taip, kad bus įrašytas koks nors įstatinis kapitalas – keli šimtai milijonų litų, o tokių tiekėjų atsiras tik Europoje.
A.KUNDROTAS. Iš tikrųjų pats įstatymas sako, kad tęstinumas yra svarbus ir niekaip nebandoma išmušti iš vėžių tų savivaldybių, kurios dirbo gerai. Iš tikrųjų jūs pasakėte pagrindinę priežastį. Kai kur, kur veiksmai yra politizuoti, mes turime gana prastą situaciją. Viena, ką labai atvirai pasakiau, – kad šiame įstatyme numatytas pasiūlymas, kad tarifą nustatytų komisija, ne savivaldybės taryba. Jūsų sprendimas, koks variantas bus pasirinktas. O šiaip niekaip kitaip neįsivaizduojam tos sistemos kaip tąsos: tie kurie gerai dirbo, dirbs ir toliau, o prievartos ir skirstymo į regionus, kaip minėjau, nėra. Aš labai prašau į tai atkreipti dėmesį. Taip buvo, pripažįstu, pirmajame variante. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad regioninės dėl ekonomikos masto veiktų geriau. Šiame teikiamame variante yra stambinimas iki savivaldybės ribų.
PIRMININKAS. Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų visi kolegos sveikino šio įstatymo atsiradimą. Aš taip pat pritariu ir labai džiaugiuosi, kad jis yra. Norėčiau jūsų paklausti. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, ar ši licencijavimo tvarka apsiribos įstatymu, ar bus parengta kokia nors platesnė licencijavimo tvarka ir ar buvo būtina licencijuoti šią tvarką? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jau čia nuskambėjo klausimų ir pasiūlymų, kad kokybė yra labai svarbu, kad paslaugos kokybė yra labai svarbu. Sugebėjimas tą paslaugą užtikrinti yra labai svarbu. Tai yra monopolinis ūkis. Jeigu ateina kas nors naujas į rinką, labai turtingas, bet neturintis jokios patirties, mes galime turėti galbūt labai gerus ekonominius pasiūlymus, bet mes galime turėti ir labai blogą aptarnavimą. Todėl licencijavimas yra numatytas tam, kad galėtume patikrinti tas įmones, ar jos turi patirties šioje srityje, ar jos užtikrino reikiamą kokybę ir ar turi pakankamai gerų planų, kad tą kokybę galėtų toliau išlaikyti? Manau, pats principas yra teisingas. Bendromis jėgomis turėsime padaryti taip, kad tvarka, kuri bus patvirtinta Vyriausybės, būtų tinkama.
PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausimams ir atsakymams, praėjo. Siūlyčiau nutraukti, nes mes vėluojame pagal patvirtintą grafiką. Ar pritartume po pateikimo šiam projektui? Nėra prieštaraujančių? Tada pritariame.
Yra pasiūlyti komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra. Sveikatos reikalų komitetas? Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų komitetai yra.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas parašė, jog 12 straipsnio 1 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijai. Esant tokiam teiginiui, turiu paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išnagrinėti šią nuostatą ir atsakyti, ar ji tikrai neprieštarauja Konstitucijai, nes kitaip negalėsime tęsti svarstymo. Jeigu jūs sutinkate, dar papildome Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetais ir baigiame šio klausimo pateikimą.
Dabar darbotvarkės 13b klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas (lydintis teisės aktas), registracijos Nr.XP-285. Prašom, ministre.
A.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš lyg ir bandžiau kartu pateikti. Tiesiog surašytos pareigos Vyriausybei tiek dėl licencijavimo taisyklių, tiek dėl kitų dokumentų, kuriuos turėsime priimti. Tai yra pasiūlymai Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybėms.
PIRMININKAS. Ar galime manyti, kad pritariame bendru sutarimu šiam įstatymui, ir papildomi komitetai dėl šio įstatymo svarstymo…
Dar mes turime 5 minutes iki Vyriausybės valandos. Kviečiu pateikti darbotvarkės 14 klausimą – Įstatymo dėl susitarimo „Dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose ratifikavimo projektą, registracijos Nr.XP-292. Prašom, ministre.
A.KUNDROTAS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, Baltijos jūroje gyvena vienos rūšies banginiai, kurie vadinami jūrų kiaulėmis. Tai – apie 1,5 metro ilgio 90 kg sveriantys delfinų giminės gyvūnai. Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 600 šių delfinų. Labai retai, bet kartais į mūsų žvejų tinklus irgi vienas kitas pakliūva. Daugiau jų yra piečiau, prie Vokietijos ir Lenkijos. Čia nėra didelių mokesčių, daugiau švietėjiškos programos, todėl manytume, kad reikia ratifikuoti ir prisijungti prie bendrų pastangų išsaugoti šiuos delfinus. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų niekas neklausia. Ar galėtume pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Ačiū pranešėjui. Siūlomas pagrindiniu Aplinkos apsaugos ir papildomu – Užsienio reikalų komitetai. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Preliminari svarstymo diena – balandžio 21 diena. Pritarta.
Ar, ministre, jūs galėsite pateikti? Kviečiu ministrą ir Seimo narį A.Butkevičių pateikti darbotvarkės 15 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-299. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal galima abu juos pateikti, nes jie susieti?
PIRMININKAS. Jeigu lydintys, tada prašau.
A.BUTKEVIČIUS. Šiuos projektus yra parengęs Kūno kultūros ir sporto departamentas. Jie buvo svarstomi Vyriausybėje. Vyriausybė jiems yra pritarusi. Šiuos projektus norėčiau jums pateikti.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo esmė yra suderinti šio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Pastarojo įstatymo nuostatos nenumato socialinio draudimo įmokų mokėjimo nuo valstybės stipendijų. Antra, įteisinamas premijų, skirtų sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams bei mokslinių grupių nariams, mokėjimas iš lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui.
Taip pat yra siūloma pritarti Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimui, susijusiam su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymu, kuriuo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos premijos, sportininkams, jų treneriams, gydytojams, masažuotojams bei mokslinių grupių nariams išmokamos iš lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom paklausyti pranešimo. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Trumpai pateikiau abu klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galėtume po svarstymo pritarti šiems dviem įstatymų projektams? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo.
Dabar dėl komitetų. Biudžeto ir finansų komitetas yra pasiūlytas pagrindiniu dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, o Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Atitinkamai papildomas dėl pirmojo įstatymo – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Ar sutiktumėte su šiais pasiūlymais? Prieštaravimų nėra. Sutarta. Ir 26 diena – preliminari svarstymo diena.
Dar nėra Vyriausybės. Kviečiu Joną Kondrotą – žemės ūkio viceministrą – pateikti darbotvarkės 16 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-335. Prašom.
J.KONDROTAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto esmė: 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys ekologiškų bei gyvulinės kilmės maisto produktų kokybės reikalavimus. Todėl kai kurie Lietuvos standartai buvo panaikinti, kaip neatitinkantys Europos Sąjungos teisės aktų.
Norint toliau taikyti lengvatinį 5% PVM tarifą ekologiškiems bei gyvulinės kilmės maisto produktams, išvardintiems PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 bei 9 punktuose. Būtina pakeisti minėtų įstatymo punktų sąvokas nurodant, kad minėti produktai pirmiausia turi atitikti Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Teikiamu projektu siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ekologiški maisto produktai bei gyvulinės kilmės maisto produktai taikant lengvatinį 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifą.
Tam tikslui būtina formuluoti. „Jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus standartus pakeisti: „Jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus. O dėl ekologiškų maisto produktų pakeisti: „Jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Pasekmės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektas Vyriausybės programai ir Europos teisės aktams neprieštarauja. Papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. Prašau teikti svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Ar galime paprašyti tylos, nes jūsų klausimų pranešėjas paprasčiausiai neišgirs. A.Sysas jus klausia. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti. Jūs sakote, neigiamų pasekmių neturės. Suprantu, kad biudžetui. Bet aš noriu paklausti, ar mes neplečiame grupės produktų, kuriems bus taikomos lengvatos, ir paprasčiausiai PVM mokestis nuo to sumažės? Labai ačiū.
J.KONDROTAS. Ačiū. Kaip aš minėjau, niekas čia nesikeičia, tik keičiasi žodžių formuluotė, kuri neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, teisės reglamentų. Taip, niekas nesikeičia.
PIRMININKAS. Atsakėte į klausimą. Dėkoju. Galite sėstis. Dabar klausčiau Seimo narių, ar pritartume po pateikimo šiam įstatymo projektui? Pritariate? Tada reikėtų nustatyti komitetą. Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis ir Kaimo reikalų komitetas – papildomas. Pritariate? Balandžio 21 diena būtų preliminari svarstymo data.
Mes baigėme iki Vyriausybės valandos visą darbotvarkę ir pradedame Vyriausybės valandą. Visi susikaupę. Prieš suteikdamas žodį klausti norėčiau pasveikinti Vyriausybę, kuri dirba 100 dienų, ir palinkėti jai energijos, principingumo sprendžiant mūsų šalies ūkio klausimus.
Taip pat į tribūną norėčiau pakviesti L.Graužinienę tarti keletą žodžių ta proga.
L.GRAUŽINIENĖ. Valdančiosios koalicijos frakcijų vardu norėčiau pasveikinti Vyriausybę su sėkminga darbo pradžia ir palinkėti sėkmingo darbo ir ištvermės visą kadenciją. (Plojimai)
PIRMININKAS. Trumpas pasveikinimas ir A.Endzinas. Atsiprašau, A.Kubilius užduoda pirmąjį klausimą. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, prisidėdamas prie sveikinimų Vyriausybei, išgyvenusiai pirmąsias 100 dienų, norėčiau palinkėti, kad kitas 100 dienų atšventus galėtume sveikinti ne tik su išgyvenimu, bet ir su kokiais nors nuveiktais Lietuvai darbais.
Dabar norėčiau pateikti klausimą, susijusį su šių dienų gyvenimu. Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas leido sau šiandienos „Respublikos laikraštyje įvardyti Lietuvą kaip skandalistų sambūrį, kaip skandalų mėgėjų susibūrimo vietą. Mano įsitikinimu, tai yra aiškus Lietuvos įžeidimas. Šalia to galime prisiminti ir nesenus to paties ambasadoriaus išpuolius prieš vieną iš Lietuvos dienraščių.
Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Ar jūsų nešokiruoja toks Rusijos ambasadoriaus sugebėjimas leisti sau tokius pareiškimus? Ar jūs nemanote, kad Rusijos ambasadorius sąmoningai siekia kenkti Lietuvos ir Rusijos santykiams? Trečias, paskutinis, klausimas. Ar jūs rengiatės kaip nors oficialiai reaguoti į tokius ambasadoriaus pareiškimus ir taip apginti Lietuvos ir mūsų visų garbę, ar kaip visada vardan tariamo santykių gerinimo leisite, kad Lietuva būtų įžeidinėjama?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, sakinio pati pabaiga nelabai man patiko, prisipažinsiu, jūsų pasakyta. Aš manau, mes su Prezidentu turėtume šį klausimą aptarti, nes užsienio politikos ir santykių su Rusija prerogatyva visų pirma priklauso Prezidentui ir Vyriausybei, kaip vykdančiai užsienio politiką institucijai. Taip parašyta Konstitucijoje. Mes taip ir darysime. Aš susilaikau nuo kokios nors emocingos individualios kalbos, nes tai yra tarpvalstybinių santykių užsienio politikos klausimai. Jie turi būti labai gerai apgalvoti, pasverti ir tada turi būti daromi atitinkami žingsniai.
PIRMININKAS. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Aišku, prisidedu prie A.Kubiliaus ir visų kitų Seimo narių sveikinimų su šimtadieniu. Norėjau klausimą užduoti ūkio ministrui, bet jo nėra, todėl klausimą norėčiau adresuoti premjerui.
Ūkio ministras pasižymėjo dviem iškiliais veiksmais, t.y. nuvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir nuvyko į Rusiją, į Maskvą, su vizitu. Apie kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas sklando visiška migla. Įtariu, kad ten vynas buvo skanus ir kepsniai buvo geri. Apie kelionę į Maskvą mes gavome informaciją, jog jis nevykusiai bandė pakartoti Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko kelius, t.y. spręsti Vilniaus miesto savivaldybės problemas. Premjere, man vis dėlto įdomu, kas kvietė ūkio ministrą į Maskvą ir ką jis iš tikrųjų ten veikė?
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš nesu ūkio ministras. Aš manau, jūs, kaip frakcija, turite visišką teisę pasikviesti ministrą ir kontrolės principu Vyriausybės narius išklausinėti. Gaila, jis šiek tiek pavėluos, bet jis turėtų dalyvauti posėdyje ir galėtų jums labai konkrečiai atsakyti į tą klausimą. Aš, kaip premjeras, pasirašiau jo komandiruotes į vieną ir į kitą valstybes kaip ministrui, pasitikėdamas juo kaip Vyriausybės nariu. Jeigu jus domina detalės, aš manau, jūs turite visišką teisę, kartoju, pasikviesti ministrą ir išklausinėti, ką jis ten veikė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausimą jau uždavėte. (Balsai salėje) Kviečiu klausti B.Paužą. Dar kartą paspauskite mygtuką.
B.PAUŽA. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Žinoma, irgi prisidedu prie sveikinimų. Klausimas būtų toks. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra vykdoma cukraus reforma. Europos Sąjunga siūlo mažinti cukraus kainą bei cukrinių runkelių kvotas. Kokia mūsų Vyriausybės pozicija šiuo klausimu ir kaip ruošiamasi išvengti skaudžių šios reformos pasekmių mūsų žemdirbiams? Ar galvojama kokiu nors būdu kompensuoti jų būsimus nuostolius?
O jeigu galima, aš dar labai trumpai ir antrą klausimą. Nežinau, ar galima. Kas daroma dėl intervencinės grūdų kvotos – 80 tonų panaikinimo arba bent jos sumažinimo? Ačiū. (Balsai salėje)
K.D.PRUNSKIENĖ. Pakartokit antrą klausimą. Pirmųjų žodžių neišgirdau.
B.PAUŽA. Kas daroma dėl intervencinės grūdų kvotos, tų 80 tonų, kuri buvo anksčiau nustatyta, panaikinimo arba bent jos sumažinimo? Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už labai aktualius klausimus. Ypač karštas šiandien yra pirmasis, t.y. cukraus reforma, kurią Europos Sąjungos aukščiausiasis lygmuo, konkrečiai komisarai, supranta kaip neišvengiamybę, susijusią su sutartimi su Pasaulio prekybos organizacija. Tačiau konkretūs modeliai dar yra svarstomi. Mes darom tikrai labai aktyvius ir ryžtingus žingsnius, kad tos reformos pasekmės Lietuvai būtų kuo švelnesnės. Susitikau su daugybe ministrų ar valstybės sekretorių, vakar apsilankė taip pat viena iš didžiausių grupių, valdančių dvi įmones ir filialą, kitaip tariant, tris objektus, t.y. „Daniso sugar. Taip pat diskutavom, ką jie ir patys, galvodami apie savo, kaip cukrinių runkelių perdirbėjų, kaip cukraus gamintojų, pozicijas, galėtų padaryti, kad šiam sektoriui būtų mažiausiai skausmingas praradimas.
Vienas iš klausimų yra tas, dėl ko aš sutariau iš esmės ir ypač gavau Vidurio Europos valstybių pritarimą, kad kiekybinis mažinimas kvotos nuo 103 tūkst. tonų iki 86 tūkst. tonų cukraus skaičiuojant Lietuvai… jeigu 16% būtų sumažinta bendra kvota, sumuojant A ir B kvotą, t.y. ir vidaus rinkai, ir eksportui… kad galėtume pasiekti geresnį rezultatą, t.y. neturėdami kvotos B, užtikrinti, kad visa kvota, t.y. dabartinė kvota, pasiliktų nesumažinta. Kitos šalys, turėdamos ne tik kvotą A, bet ir B, nes anksčiau įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, sugebėjo išsiderėti ir kvotą B. Jos pirmiausia mažins cukraus kvotą, skirtą eksportui, su vėliau galima kompensacija. Mums, neturintiems kvotos B, yra pagrindo susiderinti, susistyguoti, susitarti su tomis valstybėmis, kurios mažins kvotą kvotos B sąskaita, palikdamos A, taip pat nemažinti kvotos A, nes B mes paprasčiausiai neturim. Ir ta linkme dirbant aš girdžiu palankių balsų. Mes išsakėme ir Europos komisarei poniai Marijai Fišer Boel šią poziciją. Ji negalėjo iš karto atsakyti, bet pareiškė pasidomėsianti šia mūsų nuostata.
Kitas dalykas yra dėl kainų mažinimo, kuris galėtų siekti net 36–37%. Aišku, kad šia kryptimi ir cukraus perdirbėjai, Europos cukraus perdirbėjai, ieško alternatyvių variantų, kad būtų bent jau septynerius metus išlaikyta intervencinė cukraus kaina, nebūtų pereita prie preferencinių kainų. Ta pozicija mums naudinga. Ir vakar su „Danisco sugar mes irgi sutarėm, kad šios linijos, pozicijos ir laikomės, ji yra naudinga ir runkelių augintojams, ir cukraus perdirbėjams. Bet čia aš turiu pridurti vieną informaciją, kuri man nuskambėjo gana skausmingai, kad Kuršėnų filialo, cukraus įmonės, žinoma, likimas nelabai aiškus, jeigu taip labai atsargiai kalbėčiau. Kur kas konkrečiau yra, kad mažos įmonės Europoje perspektyvos neturi. Turimu omenyje Kuršėnų atveju yra labai trumpas apkrovimas, tik 47 parų darbą, palyginti su Lietuvos vidurkiu, t.y. su 60 parų cukrinių runkelių perdirbimu. Žinoma, jie nori tą gamybą perkelti į kitus fabrikus, į Kėdainių ir Panevėžio fabrikus, ir šiek tiek pergrupuoti žaliavų zoną. Mums rūpi padėti žemdirbiams, kurie augino runkelius, rasti kitą. Aš manau, girdžiu, kad jau jiems, mano kolegoms, nusibodo. Labai ačiū, kad kentėjot tą konkretų paaiškinimą. Bet į tuos dalykus, kuriuos paskui komentuoja spauda, mūsų žemdirbiai reaguoja labai labai jautriai. Kolegos, atleiskit, kad per ilgai aiškinau, bet tie dalykai yra labai skaudūs. Ačiū jums.
A.PAULAUSKAS. Dar kartą primenu: viena minutė – klausimui, dvi minutės – atsakymui. A.Rimas. (Balsas salėje)
A.RIMAS. Galiu kalbėti? Noriu adresuoti savo klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Kiek man žinoma, Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba svarstė ir, ELTOS žiniomis, nusprendė, kad sergantiems cukriniu diabetu nebebus mokama nuo 17 iki 25 litų priedas dietiniam maitinimui. Žadama šį netekimą insuliną vartojantiems ligoniams kompensuoti didinant kompensuojamųjų gliukozės kiekio matavimo juostelių skaičių. Klausimas: kaip žadama pajamų netekimą kompensuoti tiems diabetikams, kurie vartoja, arba geria, vaistus, bet ne insuliną leidžiasi, nes šiuo metu jiems visai nėra kompensuojamos nei juostelės, nei gliukozės matavimo aparatai? Ir ar visa maitinimui naudota lėšų suma, t.y. apie 17,5 milijono, bus skirta savikontrolės priemonėms didinti?
Ž.PADAIGA. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tiesų antradienį Privalomojo sveikatos draudimo taryba svarstė šį klausimą. Ji nusprendė panaikinti gydomojo maitinimo išmokas, kurios buvo nuo tarybinių laikų sergantiesiems cukriniu diabetu, ir pagal Lietuvos diabeto asociacijos rekomendacijas, kurios buvo suderintos su ministerija, turime ir Diabeto asociacijos prezidentės parašą, skirti šiuos pinigus diabeto savikontrolės priemonėms kompensuoti. Vaikams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu, – iki 1800, o toliau, atsakau konkrečiai į jūsų klausimą, žmonėms, kurie serga diabetu ir nesigydo insulinu, jiems skirti 300 juostelių per metus. Papildomai su glikuoto hemoglobino tyrimu, kuris rodo trijų mėnesių ilgalaikę diabeto kontrolę, vaikams bus kompensuojama iki keturių kartų per metus, suaugusiems – iki dviejų kartų per metus. Visa kompensacinė suma sudaro 14,5 mln. litų. Lieka nepaskirstyti 3 mln. litų. Mes įsipareigojome aptarti jų paskirstymą su Lietuvos diabeto asociacija ir su gydytojais endokrinologais. Vakar vyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovų posėdis, buvo apsvarstyta daugelis cukrinio diabeto problemų. Sutarėme, kad tuos 3 mln. paskirsime tiktai sergančiųjų cukrinio diabeto sveikatos priežiūros kokybei gerinti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, aš noriu jums priminti Seimo statuto 7 dalies 33 skirsnį, kurio 208 straipsnyje yra rašoma, kaip turi būti, kokia eile užduodami klausimai. Cituoju: „Klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių 2 klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį. Todėl po A.Kubiliaus teisę užduoti klausimą turėjo I.Degutienė, po to Liberalų frakcijos seniūnas, o po to ir kiti.
PIRMININKAS. Pagal frakcijų dydį. Juk jūs pati pasakėt.
R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, taip, taip, tai opozicijos lyderis paklausė, o po to turėjo klausti I.Degutienė, nes ji yra Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė.
PIRMININKAS. Bet pagal frakcijų dydį.
R.JUKNEVIČIENĖ. Tai kieno didesnė frakcija?
PIRMININKAS. Darbo frakcija.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pradedant nuo opozicinių.
PIRMININKAS. A.Kubilius uždavė tris klausimus, kiek aš prisimenu. Jis pats pasakė, kad ir trečią klausimą nori užduoti. Galime pakelti. Gerai, jis uždavė tris klausimus. J.Ramonas. Netriukšmaukite.
J.RAMONAS. Noriu paklausti, tik nežinau, kas atsakys, apie tą internetinį ryšį, kur dabar sklando gandai kaime. Kodėl jis čia stringa, ar dėl techninių projektinių problemų, ar galime pasakyti, kad laikini sutrikimai? Jeigu laikini, ar nereikėtų pasakyti kaimų žemdirbių visuomenei, kad jis iš tikrųjų bus tęsiamas ir vykdomas, ir visiems būtų aišku. Ir Seimo nariams, ir Vyriausybei, ir kaimo bendruomenei, ir t.t. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Projektas bus vykdomas, be jokių abejonių. Kitą savaitę Vyriausybės strateginiame komitete bus apsvarstytas ir bus priimti tokie sprendimai, kurie iš tikrųjų leis panaudoti tuos dešimtis milijonų litų priartinant internetą prie kaimo žmonių. Tos ambicijos, kurias parodė Matematikos ir informatikos institutas, daugeliu atveju neturi jokio pagrindo. Mes, kaip Vyriausybė, atsakinga už tų milijonų panaudojimą esame priversti priimti optimalius sprendimus, pavesti tokiam operatoriui, kuriuo galima pasitikėti.
PIRMININKAS. A.Balsienė. Tuoj, minutę.
A.BALSIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą kultūros ministrui. Čia visai netoli yra cerkvė, Žvėryne, ir jau daug metų jos kiauras stogas. Jeigu neuždengsime stogo, tai gali ir cerkvė sugriūti.
Priešvelykinis antras klausimas. Norėčiau paklausti premjerą. Gerbiamasis premjere, artėja įstojimo į NATO metinės ir mes matome, kaip gerbiami NATO kariškiai. Kodėl negerbiami mūsų policininkai? Kodėl žeminamas jų orumas, kad dabar taip vergiškai reikia prašyti savo atlyginimo. Gerbiamasis premjere, jūs toks diplomatas. Aš manau, kad rasite išeitį susitarti, o ne tiesiog gudravimo būdu apgaudinėti arba ieškoti, kaip nuskriausti policininkus. Ačiū.
V.PRUDNIKOVAS. Ačiū už klausimą. Dėl cerkvės Žvėryne. Šį pirmadienį buvo aptarta Vyriausybėje, kad religinės bendruomenės gauna papildomai lėšų savo problemoms spręsti. Aš manau, kad ir ši problema bus išspręsta. Bet aš pats pasidomėsiu ir paprašysiu tam tikrų institucijų, kad patikrintų. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
A.M.BRAZAUSKAS. Pala, pala, dėl NATO reikia atsakyti. Dėl NATO. Pirmiausia aš niekaip nepagaunu, kur čia yra ryšys tarp NATO ir policijos. Koks skirtumas ir kas juos jungia į vieną grandinę? NATO kovo 29 d. turi būti pagerbta, nes čia tikrai buvo didelis įvykis. Aš labai gerai atsimenu, kas prieš metus buvo Vašingtone, kaip garbingai ir iškilmingai mes buvome priimti į NATO.
Dabar jeigu kalbėtume apie policininkus, šimtai milijonų nėra kaprizų klausimas. Tai yra valstybės lėšos. Ir ne jūsų, ir ne mano. Tai yra valstybės lėšos. Jeigu teismai pripažins, kad valstybė iš tikrųjų nusikalto šiai kategorijai žmonių, tai valstybė turės ieškoti būdų žmonėms išmokėti. Bet toks klausimas turi būti sprendžiamas teismine tvarka, o ne emocijomis, nes tai yra šimtai milijonų litų. Jie turi iš kur nors atsirasti. Iš kur nors jie negali atsirasti. Jie turi būti iš kur nors paimti. O juos paimti nėra taip paprasta ir lengva. Jeigu jūs daugiau įsigilintumėte, o mes jau sugebėjome įsigilinti, tai vis dėlto yra labai aiškūs adresai, kas klydo. Aš nenoriu jų dabar minėti. Žmonės buvo klaidinami arba nepakankamai buvo administruojamos lėšos, kurios buvo skiriamos Policijos departamentui. Vadovai turi atsakyti už asignavimus, kurie yra skiriami. Seimo įstatymu asignavimai yra skiriami Policijos departamentui ir vadovai turi atsakyti už tų lėšų racionalų ir teisingą pagal Lietuvos įstatymus panaudojimą.
PIRMININKAS. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Norėjau paklausti užsienio reikalų ministrą, bet, deja, jo nėra, tai klausiu gerbiamąjį premjerą. Jūs žinote, kad jau praėjo 60 metų nuo pergalės prieš nacių Vokietiją. Tačiau dar šiandien Vokietijoje galioja įstatymai, kad nacių partijos net eiliniams nariams draudžiama užimti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje. O Latvijoje socialdemokratinė Seimo narių dalis padavė į Konstitucinį Teismą ieškinį, reikalaujantį, kad kagėbistams Latvijoje būtų panaikintas apribojimas eiti pareigas valstybės valdymo sistemoje. Tačiau Konstitucinis Teismas atmetė jų ieškinį, kaip neprieštaraujantį Konstitucijai. Aš noriu paklausti, kiek vis dėlto laiko man reikės badauti? Ar Velykas reikės sutikti čia, Seime? Ar vis dėlto neraginsite atsistatydinti ministrą? Žinoma, dėl VSD vadovo ne jūsų kompetencija. Tai bent dėl užsienio reikalų ministro A.Valionio. Ar jis vis dėlto negriauna mūsų prestižo tarptautiniu lygmeniu?
A.M.BRAZAUSKAS. Deja, pone Gražuli, aš gerbiu jūsų pastangas, jos labai didvyriškos, bet vieno asmens pastangų mažoka, nes veikia visa valstybinė sistema. Štai čia sėdi parlamentas. Ir parlamentas gali priimti tokius sprendimus, o ne A.Brazauskas ir ne P.Gražulis. Todėl manyčiau, jeigu iš tikrųjų toks klausimas… Jūs kaip tik pradėjote nuo parlamentinės veiklos Latvijoje. Padarykime tą pačią parlamentinę veiklą Lietuvoje. Prašau iniciatyvos. Ne dauguma. Mūsų tik 21. Ne dauguma. Dauguma iš tikrųjų yra koalicinė dauguma. Jeigu toks klausimas taip opiai kyla, galima pabandyti mūsų koalicijos pasitarime, aptarime, kuris įvyks dar šiandien vakare, pasitarti ir ką nors pasiūlyti. Bet tai turi būti teisinė norma, ne emocinė.
PIRMININKAS. Noriu paklausti I.Degutienės. Ji frakcijos vardu klausia? Nepažymėta, todėl suteikiu žodį frakcijos vardu I.Degutienei.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau kreiptis į Ministrą Pirmininką. Iš tiesų mūsų Tėvynės sąjungos frakcija prisideda prie jūsų švenčiamo šimtadienio šventės ir ne tik teikdama gėles, bet ir realiais veiksmais, kurie ką tik buvo patikrinti ir įvykdyti svarstant Specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kodėl dabar taip kalbu? Pati pradžia, jūsų sutikimas šimtadienio proga valdančiosios daugumos buvo su gėlėmis, tačiau dėl minėto įstatymo projekto, kuriam Vyriausybė nepritarė, Seimo valdančioji dauguma šimtu procentų balsavo prieš Vyriausybės išreikštą poziciją. Taigi, gerbiamasis premjere, mums tikrai kyla klausimas, ar šiandien Lietuvoje valdančioji koalicinė dauguma vieninga Seime ir Vyriausybėje? Gal jūs galėtumėte paaiškinti? Ačiū už atsakymą.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, koalicija iš keturių partnerių nėra toks paprastas dalykas ir ne toks lengvas ir neįprastas Lietuvoje. Todėl galimi įvairūs tokie reiškiniai. Bet aš norėčiau palinkėti ir koalicijai, vertinančiai Vyriausybės darbą per tuos 100 dienų, matyti ne vien tik juodas arba tamsias spalvas, bet pažiūrėti realiai į tai, koks Lietuvos gyvenimas ir kur mes einame. Ko mes siekiame ir ką mes veikiame? Žinoma, nihilistiškai galima viską įvertinti ir apjuodinti. Ir visą Vyriausybę, ir bet ką, keturių koalicija ar vieno koalicija ji būtų. Aš nežinau, kokius jūs šiandien priėmėte sprendimus, aš iš klausos negaliu suprasti, apie ką čia konkrečiai kalbama. Atskira ministerija negali pateikti Seimui 1 įstatymo pataisos, nėra tokios normos. Ir jeigu jūs kalbate apie atskiros ministerijos pateiktus kokius nors įstatymo papildymus…
I.DEGUTIENĖ. Vyriausybė!
A.M.BRAZAUSKAS. Aš tikrai, atvirai šnekant, nežinau, apie ką jūs kalbate.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, buvo pono J.Veselkos įstatymo pataisa, kuriai Vyriausybė nepritarė.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip.
I.DEGUTIENĖ. Vyriausybė nepritarė, ir šiandien jūsų pozicijai, t.y. nepritarimui, vienintelė pritarė opozicija. Tačiau nė vienas iš keturių partijų valdančiosios daugumos nebalsavo už jūsų poziciją, o balsavo už J.Veselkos projektą. Taigi man dėl to ir kilo klausimas: kas čia yra atsitikę?
A.M.BRAZAUSKAS. Nežinau, kas yra atsitikę. Aš tik išreiškiau apgailestavimą ir bandysime išsiaiškinti, kodėl taip yra ir kas čia įvyko.
PIRMININKAS. Toliau klausia A.Endzinas.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis premjere, aš buvau pateikęs klausimą raštu. Jeigu reikia, aš jį pakartosiu.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji opozicijos atstovai, leisite savo nariui paklausti netriukšmaudami? Tada prašau.
A.ENDZINAS. Ačiū. Taigi, gerbiamasis premjere, turiu jums dvi naujienas. Kaip žinome, pro Vilnių žąsys dar neskrenda, bet pro pamarį jau taip. Vadinasi, ateina pavasaris ir, galimas dalykas, jis bus labai ūmus. Vadinasi, pamary neišvengiamai lauksime didelio ir, ko gero, ypač didelio potvynio. Jis gali virsti ir stichine nelaime turint galvoje tai, kad dar sausio mėnesį po potvynio iš Nemuno žiemos polderių nebuvo išpumpuotas vanduo, todėl susidarė dideli storo ledo laukai. Tai kelia ypač didelį pavojų.
Prašom pasakyti, ar viskas daroma pagal 2002 metų priimtą Vyriausybės programą Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasiruošimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti? Ir ar imtasi visų priemonių, kad išvengtume didelių materialinių nuostolių ir žmonių aukų esant šiai ekstremaliai situacijai? Dėkui.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, gal pradėkime nuo to, ar bus labai didelis, ar labai mažas potvynis. Kiekvienas turbūt turi savo supratimą apie potvynį ir jo dydį. Žinoma, būtų geriau, kad jis būtų mažas. Aš irgi su jumis sutinku. Dabar toliau. Tie, kurie neišpumpavo vandens iš polderių, yra atsakingi. Ir aš kreipiuosi į ūkio ministrą prašydamas išsiaiškinti, kas tai padarė, jie turi būti nubausti. Vanduo turėjo būti išpumpuotas iš polderių ir ne Vyriausybė už tai atsakys. Atsakys tie pareigūnai, kurie turėjo už tai atsakyti.
Dabar toliau. Mes esame priėmę dar anos Vyriausybės (2002 metų rudenį) programą, didelę programą su priedais, kuri palaipsniui yra vykdoma, ir kiekvienais metais iškyla tas klausimas. Mes iš valstybės rezervo visuomet papildomai skiriame lėšų tokiems nenumatytiems dalykams, kurie gali atsitikti. Ir dambų paaukštinimui buvo skirtos lėšos, ir polderių papildomas finansavimas buvo numatytas, ir kelių sutvarkymas, visokių išgraužų likvidavimas ir daug kitų dalykų.
Ką aš galiu pasakyti? Mes bandysime dabar prieš pat potvynį dar kartą pakalbėti arba susirinkti Vyriausybėje su Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos savivaldybėmis ir pasižiūrėti. Jeigu ten iškyla kokių nors dar nenumatytų dalykų, reikės juos aptarti ir jiems pasiruošti. Bet ar bus labai didelis potvynis, ar bus labai mažas potvynis, dar galima ginčytis, koks jis bus ir kada jis bus. Žinoma, mes kiekvienais metais susiduriame su šia problema. Ir mes, man atrodo, sėkmingai daug ką išsprendžiame. Ir transportą nupirkom, ir automobilius, su kuriais į Rusnę galima pravažiuoti esant vandens lygiui virš kelių iki 145 centimetrų… ir kelių nužymėjimas, ir kelių remontas, ir gyventojams teikiama tam tikra pagalba. Mes siūlėme žmonėms išsikelti, kad valstybė galėtų jiems sumokėti už viską. Atsisako žmonės, nori pasilikti, potvynio zonoje gyventi. Na, tai žmonių reikalas. Mes negalim priversti ir žmonių jėga iškraustyti iš tos zonos, nors kartais dėl vienos ar kitos sodybos tenka daryti milžiniškas išlaidas, įdėti milžiniškas lėšas, kad tam tikra zona būtų prieinama žmonėms ir žmonėms būtų sudarytos gyvenimo sąlygos. Aišku, ačiū už signalą. Aš gavau tą jūsų signalą. Man tik dabar įteikė prieš einant į posėdį. Mes, be abejo, šį klausimą nagrinėsime.
PIRMININKAS. O.Valiukevičiūtė. Prašau.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Norėčiau kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą. Ar jums, gerbiamasis ministre, žinomi tokie atvejai, kai kaimo vietovėse susirgus vaikui, kuris turi aukštą temperatūrą, greitosios pagalbos tarnyba, teisindamasi, kad neturi degalų, neatvažiuoja pas ligonį, ir tėvai yra priversti patys ieškoti transporto (ne visi, žinoma, jį turi) ir vežti sergantį vaiką į rajono polikliniką? Aš manau, ir tikriausiai jūs pritarsite, kad tai yra labai pavojinga tendencija.
Ž.PADAIGA. Ačiū už klausimą. Nežinau tokių atvejų. Būtų gerai žinoti konkretų atvejį ir konkrečią situaciją, nes nemanau, kad visais atvejais esant aukštai temperatūrai būtina kviesti greitąją arba būtina vežti vaiką.
PIRMININKAS. Klausia A.Baranauskas.
A.BARANAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Daugeliui rajonų gyventojų yra problema pasikeisti vairuotojų pažymėjimus, nes jie yra keičiami tik apskričių centruose. Yra didelė žmonių gaišatis. Kas daroma ar bus padaryta šiai problemai išspręsti? Ačiū.
G.J.FURMANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pastarosiomis savaitėmis mes žinome, kad kažkodėl kilo ažiotažas dėl vairuotojų pažymėjimų keitimo. Aš pabandžiau surinkti statistiką, ir mane ji labai nustebino, nes tiesiog neįmanoma rasti jokios logikos. Pavyzdžiui, dešimtą savaitę buvo išduota du kartus daugiau pažymėjimų negu pernai tuo pačiu laiku. Vienuoliktą savaitę – tris kartus, o dvyliktą savaitę – jau tūkstančiu mažiau negu praeitais metais lyginant su tuo pačiu laikotarpiu. Nepaisant to, mes žinom, kad ši problema egzistuoja. Aš kreipiausi į Policijos departamentą, kad jie rastų būdų, kaip šias problemas išspręsti, kad nebūtų tų eilių ir pažymėjimai būtų keičiami maksimaliai greitai, žmonėms nestovint po septynias valandas eilėse. Buvo nurodyta nedelsiant skirti į vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo padalinius papildomai pareigūnų iš kitų policijos struktūrų, ir esant reikalui numatyti net papildomas patalpas asmenims, kuriems yra išduodamos teisės.
Taip pat naudodamasis proga aš noriu informuoti, kad čia kalbama tik apie tuos pažymėjimus, kurie buvo išduoti iki 2000 metų balandžio 31 dienos. Kitas dalykas, kurį būtinai noriu pasakyti: asmenys, kurie nebus spėję pasikeisti pažymėjimų, nebus laikomi vairuojančiais be pažymėjimų. Aš manau, šią problemą mes tikrai išspręsime. Tiesiog čia yra kažkoks pikas, nesuprantama, dėl ko. O po 2000 metų išduoti pažymėjimai galioja tiek, kiek nurodyta, t.y. dešimt metų.
PIRMININKAS. Klausti minutė. Dabar klausia J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prisidedu prie sveikinimų, skirtų Vyriausybei, ir noriu perduoti ne tik savo, bet ir sveikinimus iš tolimojo Kabulo nuo prezidento Hamilio Karzajaus, kuris tarp kitų valstybių labai dėkingas Lietuvai už jos pasirengimą dalyvauti atstatant vieną iš Afganistano provincijų. Aš noriu ta proga paklausti krašto apsaugos ministro, kas yra šiuo metu daroma ir kaip yra pasirengta pradėti mūsų darbą, nes rugsėjo 18 d. yra paskelbti parlamento rinkimai, ir afganistaniečiai prašo tos pagalbos. Buvo labai malonu, kad ir daugeliu atvejų paprasti žmonės, kurie sutikdavo mus važiuojančius su apsauga, tiesiog mojuodavo, dėkodavo už pagalbą, kurią teikia tarptautinės organizacijos, tarp jų ir Lietuva.
G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Mūsų žvalgybinė misija kaip tik užvakar išvyko. Planavimo procesas faktiškai jau baigėsi. Galiu pasakyti, kad vasarą, galbūt birželio pabaigoje, mūsų misija pradės ten kurtis, o veikti ji turi nuo spalio pradžios. Su visais mūsų partneriais, kurie ten kartu dalyvaus, t.y. Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos, Islandijos ir galbūt Latvijos kariškiais ir civiliais, pavyzdžiui, Islandija neturi kariuomenės, civilius siųs, visi susitarimai yra. Pasiruošimas iš esmės baigtas.
Taip pat sutarta dėl konkretaus fondo, t.y. 10 mln. dolerių, kurį šiuo atveju finansuoja Jungtinės Amerikos Valstijos. Kaip tik sekretorius Donaldas Ramsfeldas patikino, kad toks bus, nors dar svarstoma parlamente, bet vis tiek bus skirta. Aišku, pirmiausia šios lėšos bus naudojamos atstatymui. Taip pat, aš manau, sveikatos apsaugos projektams, švietimo, infrastruktūros.
Štai tokia yra situacija ir aš tikiuosi, kad mūsų misija ten veiks sėkmingai. Parlamento narius norėčiau informuoti, kad Lietuvos valstybės vadovavimas šiai misijai yra ypatinga atsakomybė, kuri apskritai iškelia ne tik mūsų karines pajėgas, bet ir mūsų valstybę tarp jau esamų NATO šalių ir ypač tarp naujai įstojusių į daug aukštesnį lygį. Todėl mes suprantame, kad tai yra mūsų atsakinga misija. Kartu, beje, aš tikiuosi, kad ir Vidaus reikalų ministerija prisidės, Užsienio reikalų ministerija prisidėjo (ministras sako), taip pat galbūt prašysime specialistų, kurie galėtų padėti organizuoti parlamento ir savivaldos rinkimus šioje provincijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS. Gerbiamoji ministre Vilija, aš esu įpareigotas Tremtinių ir politinių kalinių organizacijos paklausti. Ar numatote didinti bazinę nukentėjusiojo pensiją, nes, visi žinome, dabar labai brangsta pragyvenimas, socialinės reikmės ir t.t.?
Ir trumpai noriu paklausti gerbiamąjį sveikatos ministrą. Mane, kaip mediką, šiek tiek jaudina šio ryto žiniasklaidos teiginiai, kad ministras Ž.Padaiga baigia užliūliuoti visuomenę dėl sveikatos būklės. Norėjau paklausti, ką jūs konkrečiai galite padaryti šiandien organizuojant darbą, kad tos ilgos eilės sveikatos sistemoje baigtųsi? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Aš sutinku su tomis organizacijomis, kurios įpareigojo jus užduoti tokį klausimą man, kaip ministrei. Iš tiesų valstybinių pensijų bazė, t.y. 138 litai, yra gana ilgą laikotarpį, jau nuo 1998 metų ji yra nekeista. Bet tai suprantama, nes per pastarąjį laikotarpį, jeigu paimsime kelerius ankstesnius metus, mums pirmiausia reikėjo spręsti kitas įsisenėjusias valstybėje problemas, galvoti apie tų pensijų padidinimą, kai asmuo gauna vieną pensiją. Pavyzdžiui, senatvės arba invalidumo pensiją. O nukentėjusių asmenų pensija yra antroji pensija.
Mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta tokia priemonė, bet mes turėtume išnagrinėti galimybes, įvertinti mūsų valstybės biudžeto galimybes. Šią savaitę Vyriausybės pasitarime apsitarėme, kad turėtume matyti bendrą vaizdą, kaip konkrečiai mes didinsime socialines išmokas, kiek palaipsniui bus skiriama iš valstybės biudžeto per ateinančius ketverius metus. Vienas iš tų klausimų, žinoma, bus ir dėl galimybės padidinti tą bazę.
Ž.PADAIGA. Dėkui už klausimą. Tikrai nesijaučiu taip, kad bandau užliūliuoti. Matau tas problemas, jas aiškiai įvardinu ir įvardinu jų sprendimo būdus.
Konkrečiai atsakant dėl eilių. Šiais metais pasirašant sutartis tarp ligonių kasų ir įstaigų yra reikalaujama valdyti eiles ir medikų atlyginimų didinimas taip pat iš dalies bus siejamas su įstaigų veiklos kokybės kriterijais. Eilių valdymas bus vienas iš kokybės kriterijų, kurių bus reikalaujama pasirašant sutartis didinant medikų atlyginimus. Dalį pinigų, apie 30 mln. litų, mes žadame skirti už kokybinių kriterijų vykdymą. Taip tas eiles galima reguliuoti.
Bet noriu pasakyti, kad ministerija negali įsikišti į konkrečios įstaigos darbo organizavimą. Žmonės turi teisę rinktis. Iš tiesų yra daug įstaigų, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose nėra eilių. Žmonės gali pereiti ten, kur darbas organizuojamas geriau, ir „balsuoti savo pinigais, kurie mokami už prisirašymą.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnui sutikus klaus G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų klausti. Išties šimtas dienų, įvairiais vertinimais, užtruko, neprailgo. Tačiau šiandien noriu jūsų paklausti. Buvote tiesioginis dalyvis ir liudininkas tarp koalicijos partnerių vykusių įvairių diskusijų, taip pat ir dėl svarbių klausimų. Ar šiandien jūs galėtumėte pripažinti, kad jūsų optimizmas dėl koalicijos darbo veiksmingumo, palyginti su tuo optimizmu, kuris buvo pradžioje, yra gerokai mažesnis?
Taip pat norėčiau paklausti, jeigu manytumėte, kad vis dėlto jums sekasi dirbti, gal paminėtumėte bent tris svarbiausius darbus, kurie regimai galėjo turėti įtakos Lietuvos žmonių gerovės augimui.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl koalicijos. Aš neturiu pagrindo šiandien sakyti, kad koalicija negali dirbti. Mes per tuos tris mėnesius, faktiškai dar mažiau buvo darbo dienų, priėmėme apie šimtą sprendimų, kurie susiję su Seimo veikla. 52 įstatymų projektai arba įstatymų pataisos, apie 20 atsakymų į jūsų užduotus klausimus dėl kai kurių įstatymų pataisų ir panašiai. Susidaro apie 100 tokių dokumentų. Vadinasi, Vyriausybė dirba. Jeigu ji nesugebėtų priimti sprendimų šiais klausimais… Aš jau nekalbu apie mūsų nutarimus, kurių šimtai buvo priimta per tą šimto dienų laikotarpį.
Taip, koalicijos išbandymas bus, kai mums reikės priimti galutinius sprendimus dėl mokesčių kai kurių pataisų, aš taip pasakyčiau švelniai, nes jokių naujų revoliucinių siūlymų dėl mokesčių nėra. Mes turėtume ir šiandien svarstyti šį klausimą. Jis yra susijęs su 2006 metų biudžetu, su mūsų valstybės įsipareigojimais mūsų visuomenei, nes ten tokių įsipareigojimų labai daug. Dauguma jų yra priimti įstatymų tvarka, ypač socialinės pagalbos srityje, žmonėms, šeimai ir t.t. Todėl tai iš tikrųjų bus egzaminas mūsų koalicijai. Jis šiomis dienomis turi įvykti.
Mes nepavėlavome. Mes tikimės, kad Seimas šioje pavasario sesijoje galės priimti tas pataisas, jeigu manys, kad reikia jas priimti, o jos spręs, ar Lietuva turės normalų gyvenimą 2006 metais ir ar Lietuva galės tapti eurozonos nare 2007 metais.
Aš manau, tiek dauguma, tiek koalicija vienodai matome šį uždavinį, vienodai matome šį tikslą ir jo siekimo būdus. Jie turi būti visiškai realūs, tokie, kokie turėtų būti, kad mes kartu išlaikytume šį egzaminą. Štai čia pasirodys koalicijos galimybės. Jeigu koalicija iš tikrųjų nesugebės priimti tokių sprendimų, be jokių abejonių, daug kas pasitvirtins, ką opozicija visą laiką kalba, apie koalicijos nepatvarumą, subyrėjimą ir visa kita. Nors visą laiką tą šimtą dienų intensyviai buvo kalbama, niekas neleido mums net atsidusti, apie mūsų subyrėjimą, bet jis neįvyko, todėl aš labai džiaugiuosi. Aš galiu pasakyti, kad Vyriausybė, kuri štai čia prieš jus, yra darbinga, gana kvalifikuota ir gali priimti netgi labai sudėtingus sprendimus, kurie yra Vyriausybės kompetencija.
Dabar dėl… Žinote, trys, keturi. Vyriausybės darbas yra ne koks nors efektų gaudymas. Tai yra ne Vyriausybės veikla. Vyriausybė žingsnis po žingsnio turi vykdyti savo pareigas – priimti tuos sprendimus, kurie yra patys optimaliausi, patys geriausi valstybei. Tokių sprendimų buvo priimta labai daug. Aš matau pagrindinius dalykus, apie vieną aš kalbėjau, kad yra tikrai Vyriausybės ir atsakomybės, ir prestižo klausimas, ar mes sugebėsime savo finansų sistemą išlaikyti tokios kondicijos, su kokia mes atėjome į tryliktąją Vyriausybę, nes praėjusios kadencijos treji metai pareikalavo labai daug pastangų, kad mes pasiektume tokį lygį, kuris būtų pripažintas Europoje ir Europos Sąjungoje, ir kad mums būtų sudarytos sąlygos įeiti į euro zoną, kas yra labai prestižiška ir labai naudinga. Apie tai būtų galima labai plačiai pasakoti, nors tai daryti būtų galima iš tikrųjų daug, aišku, reikia kalbėti ir žmonėms, ir verslo pasauliui, ir politikams apie tai. Štai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas, dėl kuriuo Vyriausybė labai daug pasistūmėjo į priekį per tuos mėnesius, yra mūsų ateities uždavinys, t.y. Europos Sąjungos finansavimo lėšų panaudojimo organizavimas. Atliktas milžiniškas darbas, jis intensyviai vyksta toliau, ypač žemės ūkio srityje. Jeigu mes šiandien turime paraiškas visiems trejiems metams dėl Europos Sąjungos lėšų, t.y. šiandien yra maždaug 15% daugiau negu visų trejų metų finansavimo apimtis, tai pasako labai daug. Apie 2,5 tūkstančio paraiškų mes gavome tik dėl struktūrinių fondų pasiūlymų ir visa kita. Darbas vyksta labai intensyviai.
Trečias darbas, kurį mes dirbame, labai intensyviai dirbame, – tai mūsų interesų apgynimas formuojant Europos Sąjungos naują finansinį periodą 7–13. Aš paminėčiau tris pagrindinius darbus, kurie yra. Yra labai daug kitų, būtų galima juos minėti. Jų yra dešimtys ir šimtai. Mes padarėme oficialų pareiškimą. Jis yra internete, manau, Seimo nariai turi progą susipažinti su mūsų šiais pagrindiniais dalykais. Mes šiandien turėjome didelę spaudos konferenciją, kurios metu mes, visi keturi koalicijos partneriai, taip pat pristatėme Vyriausybės veiklą pagal savo sritis. Man atrodo, Vyriausybė gana aiškiai dėsto savo poziciją, bet mums labai liūdna, kai daug kas taip nihilistiškai nuteikia ir mūsų visuomenę, ir užsienį. Kita vertus, žiūrint nuo Briuselio pusės, ir aš tiktai šiąnakt grįžau, atrodo, kad mus laiko vienais iš pavyzdingiausių, taip nekukliai drįstu pasakyti. Kai atvažiuoji čia, tai patenki į kažkokią šalto klimato zoną, kur tave toks šaltas dušas iš karto užpila ir tau pasidaro liūdna, liūdna.
PIRMININKAS. M.A.Pavilionienė.
M.A.PAVILIONIENĖ. Dėkoju. Klausimas švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad Baltijos rusų instituto atvejis Lietuvoje skatina tautinę neapykantą? Jei pritarsime nuomonei, kad Lietuvos jaunimas, mokydamasis Rusijos švietimo įstaigose, persiima priešiška Lietuvai ideologija, analogiškai galėsime tvirtinti, kad studijuojantieji Amerikoje ar kitose užsienio šalyse tampa tų šalių agentais Lietuvoje? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Nelabai supratau klausimo, ar čia klausimas, ar konstatavimas? Jeigu mokosi Amerikoje, negali būti užverbuotas, jeigu mokosi Lietuvoje, gali būti užverbuotas – aš taip supratau.
PIRMININKAS. Tai klausimas švietimo ministrui.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie šį institutą, kurį jūs minėjote, manau, kad švietimo ministras yra, jis galėtų konkrečiau atsakyti, bet kai Švietimo ir mokslo ministerija pateiks mums, Vyriausybei, išvadas tos komisijos, mes, žinoma, imsimės priemonių ir priimsime reikiamą sprendimą.
R.MOTUZAS. Labai ačiū. Aš galėčiau papildyti. Iš tikrųjų jūs, profesore, labai teisingai pasakėte, kad mes šiandien aukštųjų mokyklų veiklą arba kitų šalių ar valstybių studijų programas, kurios yra organizuojamos Lietuvoje, negalėtume vertinti pagal ideologiją. Mums yra svarbu, be jokios abejonės, kad visos aukštosios mokyklos ar programos, ar fakultetai, įregistruoti Lietuvoje, atitiktų Lietuvos teisės aktus. Lygiai taip pat, kaip jūs žinote, pagal Bolonijos procesą ir kitus Europos Sąjungos dokumentus mes taip pat ateityje galėsime organizuoti mūsų universitetų studijas kitose aukštosiose mokyklose. Iš tikrųjų Baltijos institutas neturi akredituotų programų pagal Latvijos reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos nustatytus reikalavimus. Manyčiau, išties reikia atkreipti ir visuomenės, ir jaunimo dėmesį, kad mes turėtume vertinti pagal studijų programas ir institucijas, ar jos veikia teisėtai, ar tos programos yra akredituotos ir ar ta institucija turi licenciją organizuoti studijas tam tikroje šalyje. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, prašom pakomentuoti situaciją dėl žemės sklypo, kurį planuoja pirkti valstybinė įmonė Registrų centras Druskininkuose. Kokių veiksmų ėmėsi Teisingumo ministerija šiai problemai spręsti? Ačiū.
G.BUŽINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų spaudoje pasirodžiusi publikacija buvo vada, pagrindas šį klausimą nagrinėti Teisingumo ministerijai. Mes susipažinome su visais dokumentais, kurie yra susiję su žemės sklypo Druskininkuose pirkimu valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo Druskininkų skyriui įrengti. Deja, turėjome konstatuoti, kad pirkimo komisija, kuri buvo sudaryta šiam sandoriui vykdyti, neišvengė formalių pažeidimų. Pagrindinė tokio pažeidimo esmė buvo ta, kad iš tikrųjų nebuvo visapusiškai išnaudota galimybė įsigyti jau pastatytas patalpas. Todėl ministerija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir nustačiusi, kaip minėjau, tokius pažeidimus, t.y. darbo trūkumus, švelniai tariant, pasiūlėme Registrų centro direktoriui įvertinti visus faktus. Manau, kad įvertinimas bus teisingas. Kartu mes dar kreipėmės į Alytaus apskrities viršininko administraciją su prašymu padėti tarpininkauti ieškant patalpų. Manau, kad klausimas iš tikrųjų turės būti išspręstas valstybiškai, o ne institutiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimą užduoda V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Mano klausimas yra gerbiamajam premjerui, kurį aš sveikinu su šimto dienų jubiliejumi. Premjere, jūs turite gero ūkininko reputaciją Lietuvoje, tai visi žino, todėl jūs taip ilgai išlikote valdžioje, tačiau yra piliečių, jų nuomonė atsispindi ir žiniasklaidoje, kurie mano, kad iki galo pateisinti šią reputaciją jums kliudo kai kurie jūsų šeimos verslo interesai sveikatos paslaugų srityje. Seimo narius gerokai nustebino, kai, netgi apeinant sveikatos ministrą, jums artimų žmonių pastangomis per jėgą buvo brukami Seimui tokie įstatymai kaip Lyties pakeitimo, taip pat ir Dirbtinio apvaisinimo. Ar iš tikrųjų verta proteguoti tokius brangiai kainuojančius eksperimentus, juoba moraliai prieštaringus eksperimentus, kai didelė dalis pacientų gyvena skurdžiai, o gydytojai bėga iš Lietuvos, nes jie, tapę Europos Sąjungos nariais, jau nebeketina dirbti už grašius? Kaip jūs galėtume vis dėlto pakomentuoti, kad yra apeinamas sveikatos ministras ir tokie neprioritetiniai dalykai yra stumiami? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš jums labai dėkingas už sveikinimus. Antra, aš nesuprantu, kodėl jūs painiojate mano šeimą į šį bendrą valstybinį reikalą. Dirbtinio apvaisinimo klausimas visame pasaulyje yra nepaprastai aktualus. Kitos valstybės iš biudžeto dotuoja šias operacijas ir taip gausina tautos gretas.
Ką gi, Lietuva kraštas, turintis savo specifiką. Jokios iniciatyvos aš neparodžiau rengiant šiuos įstatymus. Čia yra buvęs ministras J.Olekas, kuris galėtų jums plačiau papasakoti laisvalaikiu, kaip atsirado šie įstatymai, kuriuos mes tikrai Vyriausybėje bandėme svarstyti labai detaliai, labai smulkiai. Mano duktė yra šios srities specialistė, aš neslepiu, ji daro labai didelį gerą darbą, už jį dėkoja daugelis moterų. Jokiu būdu tai nėra susiję su mano, kaip premjero, reikalais ir įgaliojimais. Kai buvo paskutinį kartą svarstomas šis klausimas, aš atsisakiau dalyvauti jį svarstant Vyriausybėje, nusišalinau, kaip ir man priklausė tokiu atveju.
Ką jūs dabar man primenate, tai aš nesuprantu, kodėl vėl iš naujo iškilo šis klausimas. Mes, Vyriausybė, naujoji Vyriausybė, per šias 100 dienų nė karto nesvarstėme. Profesorius ministras Ž.Padaiga nė karto nesiūlė grįžti prie šio klausimo. Todėl aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs man jį užduodate. Niekaip nesuprantu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atrodo, suprato. (Šurmulys salėje) Premjeras suprato jūsų klausimą. Ne tą klausimą uždavė? Tada kitą kartą. (Balsai salėje) Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Dabar yra 14 valandų 3 minutės. Baigėsi klausimų laikas. Gal kitą kartą arba po posėdžio prieikite. Baigiame. Dauguma jau nori baigti. Baigiame Vyriausybės valandą. Šešiolika norinčių Seimo narių paklausė, tarp jų dešimt – iš opozicijos. Ačiū Vyriausybei už atsakymus ir linkime sėkmės. (Plojimai)
Skelbiu pertrauką iki 15 valandos. (Šurmulys salėje) Norėčiau patikslinti. Pietų pertrauka pusę valandos, iki 14 valandų 30 minučių. Taip užrašyta ir taip buvo sutarta Seniūnų sueigoje. Darbotvarkėje taip parašyta. Aš nekeičiu, tik patikslinu.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Formaliai gongas neskamba, nenumatyta tam pačiam posėdžiui.
Kolegos, kol kas salėje nėra 18 klausimo pranešėjos, tačiau taip susiklostė, kad Seimo Pirmininkas yra pasirengęs pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Laikinosios komisijos dėl Seimo narės A.Balsienės ir Seimo nario J.Ramono įgaliojimų nutrūkimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo, faktams ištirti sudarymo. Registracijos Nr.XP-328. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašom. Svarstymas
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad po pateikimo buvo pritarta šio nutarimo projektui ir Seimo frakcijos pateikė kandidatūras į komisijos narius. Noriu perskaityti devynias pavardes: R.Bašys, V.Bogušis, B.Bradauskas, V.M.Čigriejienė, A.Monkevičius, B.Pauža, M.A.Pavilionienė, V.Rinkevičius ir L.Sabutis. Tai būtų devyni komisijos nariai. Prašau patvirtinti, o po to jau pati komisija galėtų išsirinkti savo pirmininką ir pavaduotojus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš matau, kad yra norinčių klausti ar kaip nors kitaip elgtis, bet primenu, kad svarstymo stadija. Gal aš tiesiog, jei esat tribūnoje, norėčiau pasitikslinti dėl jūsų nuomonės apie terminus. 4 straipsnis.
A.PAULAUSKAS. Be abejo, čia šis klausimas gali būti susijęs su Konstitucinio Teismo sprendimu dėl Darbo įstatymo atitikties Konstitucijai. Todėl man labai sunku dabar kalbėti apie konkrečius terminus. Seimas kreipėsi, tai, be abejo, Konstitucinis Teismas paskubins šios bylos nagrinėjimą, bet konkrečiai per kiek laiko komisija turėtų pabaigti darbą, aš tiesiog dabar negalėčiau jums atsakyti.
PIRMININKAS. Gal pora savaičių, kad šis klausimas nebūtų delsiamas. Ar mėnuo laiko?
A.PAULAUSKAS. Aš manau, šį klausimą vis tiek reikės suderinti su Konstituciniu Teismu.
PIRMININKAS. Pirmininke, tada jūsų, kaip teikėjo, noriu paklausti. Yra numatyta svarstymo ir priėmimo stadija. Mes šiandien turim apsispręsti dėl komisijos pirmininko ir pavaduotojų.
A.PAULAUSKAS. Jeigu mes patvirtintume šios komisijos narius, tada iš jų būtų išrinktas pirmininkas ir pavaduotojas. Ir tada būtų galima kalbėti apie bent jau preliminarų laiką šios komisijos darbui.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju už pateikimą svarstymo stadijoje. Dėl vedimo tvarkos –V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Aš ne dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad į šį Seimo nutarimą per neapsižiūrėjimą yra įsibrovusi klaida. Mūsų frakcijos posėdyje šiandien buvo nuspręsta, kad šioje komisijoje turi dalyvauti ne B.Bradauskas, o A.Salamakinas. O B.Bradauskas buvo paskirtas į kitą komisiją – dėl dokumentų dingimo. Tai aš prašyčiau padaryti tokį pataisymą.
PIRMININKAS. Turime jūsų frakcijos posėdžio protokolinį įrašą. Nebent jūs turite kitą protokolą? Galbūt sutarkim taip: svarstymo stadijoje mes, remdamiesi raštiškais dokumentais, galime priimti kandidatūras į komisiją. Iki priėmimo, manau, jeigu jūs patikslinsit ir pateiksit kitą kandidatūrą, paprastai dėl tokių smulkių procedūrinių klausimų klaustukų neturėtų kilti. Taigi dabar svarstymo stadijoje tam, kad judėtume į priekį, manau, galėtume pritarti, o iki priėmimo prašytume frakcijų atstovų pasitarti dėl galimų terminų, taip pat į komisijos pirmininko ir pavaduotojo pozicijas atitinkamai pasiūlyti kandidatūras.
Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar būtų priimtina, kad po valandos mes grįžtume prie šio klausimo? Galbūt po pusvalandžio. Bet tada dar kartą kreipiuosi į frakcijų atstovus, kad susitiktumėte tarpusavyje trumpam pašnekesiui neformaliai pasitarti dėl vadovavimo, dėl svarstymo terminų.
J.Razma. Prašom dėl vedimo tvarkos.
J.RAZMA. Dėl jūsų minimų procedūrų aš siūlyčiau, kad projekto teikėjas – Seimo Pirmininkas – nenusišalintų nuo šio proceso, nes jeigu jis mano, kad toks siūlomas procesas gali būti rezultatyvus, aš kviesčiau drąsiau Seimo Pirmininką ir pasiūlyti tinkamiausią kandidatą, kuris gali atlikti tą funkciją. Ir aš manau, kad kiti komisijos nariai pritars. Arba pačiam sukviesti visą komisiją, kad komisija neliktų kaip našlaičiai, nežinia ką čia veikiantys, ir kuris čia imsis pirmininko vaidmens.
PIRMININKAS. Gerai, pasitarėm su Seimo Pirmininku. Ko gero, tinka toks modelis, kaip vienas iš iniciatorių ir nutarimo teikėjų, faktiškai dabar būtų prašoma. Ar jūsų kabinete, Pirmininke? Seimo Pirmininko kabinete renkasi frakcijų vadovybės atstovai trumpam pasitarimui dėl kandidatūrų ir svarstymo terminų, kad mes galėtume neatidėliodami pabaigti komisijos sudarymą, kaip tai numato Statutas. Ačiū, kolegos.
Šio klausimo svarstymas, pritarus po svarstymo, yra baigtas. Primenu, kad po pusvalandžio prie šio klausimo mes grįžtame dar šiame plenariniame posėdyje.
Matau, salėje jau yra L.Graužinienė. Taigi galime grįžti prie 18 klausimo. Kviečiu jus pateikti nutarimo projektą Nr.XP-341. Prašau. Svarstymo stadija.
L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite nutarimo projektą. Aš norėčiau supažindinti su 2 straipsniu. Pateikimo stadijoje mes siūlėm sudaryti iš septynių narių, dabar, kadangi visos frakcijos norėjo dalyvauti, mes siūlome komisiją sudaryti iš aštuonių narių. Komisija tokios sudėties: B.Bradauskas, K.Daukšys, A.Dumčius, A.Endzinas, G.Jakavonis, A.Sereika, R.Smetona ir V.Vertelienė. 3 straipsnis. Komisijos pirmininke mes siūlome paskirti V.Vertelienę. Ir 34 straipsnyje yra suformuluoti įpareigojimai komisijoje pakoreguoti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Aš tik paklausčiau apie tai, ką mes turime pateiktame variante. Siūlomi aštuoni komisijos nariai. O Seimas pritarė, kad būtų septyni. Ar jūs, kaip teikėja, pritartumėt? Tada turėčiau prašyti Seimo pritarimo, kad būtų pakeistas skaičius. Jūs taip pat pritariat, gerbiamoji teikėja?
L.GRAUŽINIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Svarstymo stadijoje aš dar jus prašyčiau likti tribūnoje, nes yra keletas pasiūlymų, dėl kurių turime apsispręsti. Taigi dėl 1 straipsnio yra Seimo nario J.Razmos pasiūlymas. Paspauskit mygtuką. Žodis jums. Prašom. Kolega J.Razma.
J.RAZMA. 1 straipsnyje aš siūlau išbraukti žodį „dingimo. Dokumentų dingimo fakto niekas nėra konstatavęs. Jeigu kalbam apie pono A.Salamakino turėtą dokumento kopiją, jis pats yra sakęs, kad sunaikino, tai čia nėra dingimas. Aš manau, kad pažeidimas yra ne dingimas, o paviešinimas. Ir mes turim tirti paviešinimą. Todėl žodį „dingimo, kaip perteklinį, aš čia siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Teikėjos nuomonė. Prašau.
L.GRAUŽINIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad riboto naudojimo dokumentai nesunaikinami šiaip sau suplėšant. Taigi manau, kad yra tvarka, kaip sunaikinti riboto naudojimo dokumentus. Todėl aš siūlau palikti.
J.RAZMA. Bet jis nedingo. O kur jis dingo?
PIRMININKAS. Dėkui, kolega Razma, jūs pateikėt, bet nėra toliau polemikos. Dabar yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio J.Razmos siūlymo. D.Mikutienė. Ar dėl viso, ar dėl šio siūlymo?
D.MIKUTIENĖ. Dėl šio siūlymo.
PIRMININKAS. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Aš pasisakau prieš, ne negrąžinimas yra pasekmė. Priežastis yra dingimas. Ir pritariu teikėjos nuomonei. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolega J.Dagys. Kita nuomonė. Motyvai už. Prašau.
R.J.DAGYS. Man atrodo, kad tikrai pranešėja laužo ietis ten, kur visiškai nereikia to daryti. Iš tikrųjų pažeidimas yra paviešinimas ir mes tą paviešinimo faktą turime tirti, o jis dingo ar nedingo, komisija pati išsiaiškins. Mes dabar jau konstatavom, kad dingo. O gal išvis nedingo. Kolega A.Salamakinas paskui komisijai pateiks kitokius pavyzdžius ar ką nors. O faktas buvo tai, kad žiniasklaidoje tie duomenys yra paviešinti, ir tai yra veikla, kuri iš tikrųjų nedera dirbant komisijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome nuomonę. Nėra bendros nuomonės, todėl turime balsuoti dėl pirmojo Seimo nario J.Razmos pasiūlymo išbraukti iš 1 straipsnio žodžius „dingimo. Prašau, kolegos, pasiruošti ir balsuojant išsakyti savo nuomonę. Balsavimas už reiškia pritarimą siūlymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.
Užsiregistravo 90. 41 – už, 34 – prieš, 15 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
Judame toliau. Kitas Seimo nario J.Razmos siūlymas yra susijęs su 4 straipsnio 2 punktu.
L.GRAUŽINIENĖ. Pagal mane susijęs.
J.RAZMA. Nesusijęs.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti.
J.RAZMA. Aš norėčiau akcentuoti, kad nutarimo projekto autoriai jau iš anksto preziumuoja, kad tas, kuris negrąžino, ir paviešino. Negalima taip nieko neištyrus teigti. Jeigu kurie nors Seimo nariai ką nors daugiau žino, mes visi to žinojimo pagrindu negalime balsuoti. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad reikia tirti paviešinimą. Paviešinimas yra pažeidimas, o ne grąžinimas. Šiandien dar negrąžino, o rytoj grąžins. Tai ką čia tirti? Paviešinimas yra, visi matėme per televiziją, žinome. Tai yra faktas, kuriuo neabejojame. Dar kartą kviečiu balsuoti už mano pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjos nuomonė.
L.GRAUŽINIENĖ. Nepritarčiau išbraukti žodį „negrąžinimo, nebent galėčiau pritarti iš dalies – žodelį „ir pakeisti kableliu. Galbūt tada atsiskirs teikimas.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad pasiūlymas šiuo atveju yra vientisas ir žodelis „ir nekeičia esmės.
L.GRAUŽINIENĖ. Prieš.
PIRMININKAS. Jūsų nuomonę supratome. Tie patys kalbėtojai kaip ir dėl ankstesnio siūlymo. Dėl balsavimo motyvų D.Mikutienė pirmoji. Motyvai prieš siūlymą. Minutėlę, kolegos! Aš suprantu, kad klausimas yra jautrus, be to, popietės metas, bet dėmesingumo kalbantiesiems, tarp jų ir klausimo esmei. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šie du siūlymai yra susiję. Jeigu mes 1 straipsnio preambulėje pritariame tokiai formuluotei, tai 4 straipsnio 2 dalyje taip pat siūlyčiau palikti tą formuluotę, kurią teikia teikėja.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji, gerbkime Seimą ir tai, kokius dokumentus priimame. Nebūkime užsispyrę kaip nežinau… Frakcija suformulavo taip, nesvarbu, ar teisingai, ar neteisingai, ar logiškai, ar nelogiškai, bet mes rašome tokį nutarimą. Pagal Laikinųjų komisijų įstatymą darbas su dokumentais… Grąžinti dokumentus visi komisijos nariai turėjo tada, kai buvo baigtas tyrimas. Tyrimo metu, pono S.Pabedinsko buvo inicijuotas tyrimas, komisijos nariai turėjo tik specialiam mūsų skyriui parodyti tuos dokumentus, kad būtų galima padaryti kopijas, kurias mes visi turėjome, o grąžinti nereikėjo. Grąžinti mes turėjome pasibaigus tyrimui. Dabar vyksta dokumentų grąžinimas pagal nustatytą tvarką, todėl grąžinimo faktas nebuvo joks nusikaltimas. Dėl suplėšymo ar kokio nors sunaikinimo yra kitas klausimas, bet grąžinimas turėjo būti pasibaigus tyrimui. Nėra nusikaltimas negrąžinti anksčiau.
L.GRAUŽINIENĖ. Komisija ir sudaroma pasibaigus tyrimui.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs kalbate tada, kada yra suteiktas žodis. Jūs jau komentavote šį siūlymą. Antrą sykį tai paprastai nėra daroma.
Kolegos, išsakėme nuomones: viena nuomonė už, kita – prieš. Taigi balsuodami turėsime apsispręsti dėl Seimo nario J.Razmos siūlymo dėl 4 straipsnio 2 punkto pakeitimo. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. 29 – už, 41 – prieš, 25 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, yra dar vienas siūlymas, kurį teikia Seimo narys A.Baranauskas. Prieš suteikdamas jam žodį aš noriu paprašyti, kad visų frakcijų atstovai susirinktų Seimo Pirmininko kabinete. Primenu, kad po pusvalandžio grįšime prie klausimo dėl kitos komisijos sudarymo, todėl frakcijos atstovų nuomonė ten yra svarbi. Prašom. Kolega A.Baranauskas. Jūsų siūlymas yra susijęs su 4 straipsnio papildymu nauja 3 dalimi. Prašom.
A.BARANAUSKAS. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Ar galėčiau paprašyti gerbiamojo V.Draugelio, kad jūsų kaimynas galėtų pristatyti siūlymą? Ačiū.
A.BARANAUSKAS. Manyčiau, kad komisija galėtų plačiau pažiūrėti į tą klausimą ir taip pat pažiūrėti, kokia yra bendra padėtis Seime dirbant su slaptais dokumentais: ar visose darbo vietose yra seifai, ar žmonės, kurie turi leidimus ir dirba su slaptais dokumentais, turi seifus, taip pat kokia yra dokumentų išdavimo, grąžinimo ir naikinimo tvarka. Todėl siūlau papildyti 3 punktu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Teikėjos nuomonė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Galima papildyti. Sutikčiau, kad būtų išplėsta ir papildyta. Tai nieko baisaus.
PIRMININKAS. Yra siūlymas, kuriam teikėja taip pat pritaria. D.Mikutienė norėtų pritarti. Ar, taupydama laiką, atsisakote? Gerai. A.Endzinas nenorėtų pritarti?
A.ENDZINAS. Iš esmės mes nagrinėjome klausimą dėl konkretaus dalyko – dėl dokumento paviešinimo ir dėl jo dingimo, o dėl darbo sąlygų yra visiškai kitas klausimas. Aš nesakau, kad jo nereikia nagrinėti. Galbūt ir reikia, bet tai ne šios komisijos tikslas turėtų būti. Tai yra atskiras klausimas, visiškai su svarstomu nesusijęs, mano nuomone. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Kolegos, prašau balsuojant apsispręsti, nes nėra bendro sutarimo, ar pritariame Seimo nario A.Baranausko siūlymui papildyti 4 straipsnį 3 dalimi. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę.
Balsavimo rezultatai: 47 – už, 21 – prieš, 17 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.
Norėčiau dar grąžinti mūsų dėmesį prie Seimo nario J.Razmos siūlymų. Išties dar yra siūloma kita 4 straipsnio 2 punkto redakcija. J.Razmai žodis. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad netinka iš anksto nustatyti, ką komisija turi daryti baigusi tyrimą. Mes jau iš karto čia sakome, kad ji turi perduoti medžiagą prokuratūrai. Ką mes žinome, ką ji ištirs, ar nustatys, kad kas nors kaltas, ar nenustatys. Nekorektiška yra taip pasakyti, ką turi daryti komisija. Todėl aš siūlau bendresnę formuluotę, kad komisija, baigusi tyrimą, pateiktų pasiūlymus, kaip į tai reaguoti, o ne iš karto tik į prokuratūrą.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nuomonė, ponia teikėja?
L.GRAUŽINIENĖ. Aš būčiau prieš todėl, kad argumentai, kad formuluotė yra… Jeigu jau bus nustatyta, kad narys negrąžino ir paviešino, aš manau, iš esmės tai jau yra pasakyti požymiai. Manau, kad toliau reiktų elgtis atitinkamai pagal įstatymus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai už šį siūlymą – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamoji pranešėja, jūs tiesiog provokuojate šaipytis iš jūsų. Negalima taip užsispyrusiai kalbėti. Kur jūs radote kokioje nors komisijoje, nesvarbu, kokioje… Gal jūs daugiau ką nors žinote, kokie nors informatoriai jums pašnibždėjo į ausį? Jūs iš karto žinote, kad jūs kreipsitės į prokuratūrą. Gal dar žinote, kad ir į saugumą, Suvienytųjų Nacijų Organizaciją, gal iš karto į Strasbūrą? Jūs taip parašėte ir jūs vis tiek… Logiškus pasiūlymus jūs atmetate ir jau iš karto komisijos veiklą darote nerimtą, angažuotą ir paskui jos priimtus sprendimus visi traktuos kaip susidorojimą. Ar jūs norite ištirti, ar jūs norite paprasčiausiai poną A.Salamakiną iš anksto prikalti prie kryžiaus?
PIRMININKAS. Gerai. Bet tai nėra siūlymas polemizuoti šiuo klausimu su teikėja. Išdėstėte savo motyvus. V.Domarkas – kita nuomonė. Prašom.
V.DOMARKAS. Nesuprantu, kodėl opozicija taip bijo prokuratūros? Iš tikrųjų nė vieno nekalto komisija neperduos. Jeigu yra kokia nors nusikaltimo sudėtis, matyt, tada komisija ir perduos. Čia nereikia dvejoti. Aš manau, kad čia yra nurodoma visa komisijos veiklos kryptis. Ne kryptis, o sudėlioti etapai, kaip komisija turėtų dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Primenu, kad dėl kiekvieno siūlymo po vieną kalbą už ir prieš. Taigi turime balsuoti. Prašom pasiruošti, kolegos. Nešurmuliuokite, gerbiamasis Klumby! Kolegos, prašau dėmesingumo, nes po to nesuprasite, dėl ko balsuojate. Balsuojame dėl Seimo nario J.Razmos pasiūlymo, siūlančio kitą 4 straipsnio 2 punkto redakciją. Prašom balsavimu pasakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 89. 37 – už, 40 – prieš, 11 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Apsvarstėme visus siūlymus, dėl kurių turėjome balsuoti ir kuriuos teikia Seimo nariai.
Taigi dabar dėl pritarimo po svarstymo. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Kolega E.Klumbys – motyvai prieš. Primenu, kalbos svarstymo stadijoje. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, mes ir taip juokiname savo rinkėjus ir dar toliau norime juokinti. Juk visi žinome, kurie komisijos nariai grąžino tuos dokumentus. Žinoma ir viešai pasakyta, kas negrąžino tų dokumentų. Kam dar kažką tyrinėti, kažką nagrinėti? Konkrečiai tada imkitės iniciatyvos, kaltinkite kolegą A.Salamakiną, kad jis pažeidė tą, tą arba tą ir dedame taškus, o jūs dabar pradedate… Patikėkite, neturite jau ką veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis – motyvai už.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu šiam projektui už su sąlyga – jeigu komisijos nariai turi teisę dirbti su slapta informacija, nes šiuo atveju bus tiriamas faktas dėl slaptos informacijos dingimo. Matyt, reikėtų iš pradžių gauti sutikimą iš Valstybės saugumo departamento, leidimą dirbti su slapta informacija, ir tada mes galėtume sudaryti komisiją. Aš – už, bet jeigu tik yra… Ar yra gautas sutikimas dirbti su slapta informacija šios komisijos nariams?
PIRMININKAS. Kolegos, dabar yra svarstymo stadija. Apsispręsime balsuodami. Tą dalyką netrukus bus galima pasitikslinti. Taigi prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariame tokios komisijos sudarymui po svarstymo.
Užsiregistravo 98. 53 – už, 13 – prieš, 30 susilaikė. Pritarta nutarimo projektui po svarstymo. Ar repliką po balsavimo kolega R.Dagys? Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamoji pranešėja, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į pono V.Žiemelio pastabą, nes iš tikrųjų išeina taip, kad komisijos nariai turės ieškoti to, ko jie negali matyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes netrukus prie šio klausimo dar grįšime. Statutas įsakmiai sako, kad komisijos paprastai yra sudaromos be atidėliojimo. Yra surinkti parašai, todėl, kolegos, aš manau, kad galime pereiti prie priėmimo stadijos. Ar galime dėl to sutarti? Ačiū. Bendru sutarimu nutarta. Taigi priėmimo stadija.
Gerbiamoji kolege, gal iš pradžių tada atsakytumėte į iškeltą abejonę dėl darbo su slaptais dokumentais, kad visiems būtų aiškiau.
L.GRAUŽINIENĖ. Mes tikslinomės šiuo klausimu ir mums buvo atsakyta, kad nereikia leidimo dėl slaptos informacijos. (Balsai salėje) Riboto naudojimo dokumentams.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau iš vietos nereplikuoti. Jeigu norite, tam yra šoniniai mikrofonai. Taigi buvo konsultuotasi. Gerai. Kolegos, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Prieš tai dėl vedimo tvarkos kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Iš tikrųjų mes galime priimti, o po to gali paaiškėti, kad vis dėlto reikėjo šios komisijos nariams gauti sutikimą dirbti su slapta informacija. Būtų gerai, kad dar kartą pasakytumėte, su kuo konsultuotasi, ar su Saugumo departamento vadovybe? Tarkim, aš labai įdėmiai skaičiau Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir tikrai suabejojau.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl to paties klausimo – dėl vedimo tvarkos – V.Vertelienė. Prašom.
V.VERTELIENĖ. Aš teiravausi Priimamojo raštinėje ir…
PIRMININKAS. Tikslinkite, kad specialiojoje raštinėje. Taip?
V.VERTELIENĖ. Taip. Specialiojoje raštinėje ir ten man pasakė, kad su riboto naudojimo dokumentais nereikia specialaus leidimo dirbti. Sakė, kad su visai slapta informacija nebus dirbama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Sysas. Suprantu, kad tema…
A.SYSAS. Įdomi.
PIRMININKAS. …aktuali.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Jeigu nieko nėra slapto, man kyla klausimas, kokią mes čia pradangintą slaptą informaciją bandome išsiaiškinti? Jeigu pati komisija bus ne slapta. Todėl galbūt reikia išsiaiškinti, ir aš siūlau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Išsiaiškinkime, ar ji turi būti slapta, ar neslapta, ar visiškai slapta, ir tada sudarykime tą komisiją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar jūs kaip A.Sysas siūlote, ar…
A.SYSAS. Ne, siūlau frakcijos vardu. Labai atsiprašau, pirmininke.
PIRMININKAS. Dabar jau aiškiau, nes yra… Kolegos! (Balsai salėje) Dabar pradedu suprasti, kad turbūt kiekvienas iš mūsų norime dirbti toje komisijoje, todėl toks šurmulys. Turėsime balsuoti dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo, ar daryti pertrauką. Aš norėčiau patikslinti, apie kokią pertrauką jūs kalbate? Iki kito posėdžio. Gerai. Tvarka. Prašom balsuojant pasakyti, ar pritariame daryti šio klausimo svarstymo pertrauką. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 98.
47 – už, 37 – prieš, susilaikė 12, t.y. gerokai daugiau negu trečdalis, pertraukai iki kito posėdžio yra pritarta. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Darbo kodekso 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-35 (pateikimas)
Eilės tvarka turėtume svarstyti darbotvarkės 21 klausimą – Darbo kodekso 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-35. Pateikimo stadija. B.Vėsaitę kviečiu į tribūną pateikti įstatymo projektą.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau Darbo kodekso įstatymo pakeitimo įstatymą. Mano siūlymo esmė – 92 straipsnyje yra išvardyti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Aš į papildomai remiamų sąrašą, tarp kurių yra neįgalūs asmenys, asmenys nuo 16 iki 25 metų, ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, kuriems iki senatvės pensijos liko 5 metai, ir t.t., siūlau įrašyti ir nėščias moteris. Šio sąrašo papildymas nėščioms moterims yra labai svarbus, nes joms reikia pajamų, kad vaisius normaliai vystytųsi ir kad mes turėtume visaverčius būsimus piliečius. Siūlau palaikyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. A.Sysas yra pirmasis.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, gal jūs atsiimtumėte savo pasiūlymą, nes jeigu jūs skaitėte Teisės departamento išvadą, toks pat pasiūlymas yra užregistruotas dėl kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo 52 straipsnio, taip pat ir to paties. Rytoj bus pirmos stadijos klausymai. Ar būtina atskirai šią nuostatą svarstyti? Į tai yra atsižvelgta ir įtraukta į Darbo kodekso pataisų bendras nuostatas. Labai ačiū.
B.VĖSAITĖ. Manau, papildomos atsiėmimo procedūros tikrai nereikia. Paprasčiausiai jūs pritarsite šiai nuostatai, jai pritarsite savo komitete.
A.SYSAS. Mes jau pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat jūsų klausti nori M.A.Pavilionienė. Prašom.
M.A.PAVILIONIENĖ. Aš ne tik klausti, bet ir pritarti. Dar kartą paminėti…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl pritarimo bus proga dėl motyvų kalbėti.
M.A.PAVILIONIENĖ. Gerai. Aš norėjau tik pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Supratome. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Daugiau norinčių klausti nėra. Supratau, kad yra proga motyvus už arba prieš išsakyti išsamiau. E.Klumbys – motyvai prieš. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, mes turime tokią įdomią juridinę situaciją, kurią mes patys ir toliau gilinsime pritardami, manau, šiam įstatymo projektui. Jeigu dėl šio įstatymo analogiško siūlymo jau buvo pateikimo procedūra, jeigu įvyko klausymai, tai kam reikia dar kartą registruoti analogišką įstatymo projektą? Ar to reikia dėl tam tikro pliusiuko, kad teikiau šį projektą? Manau, sveikas protas neleidžia balsuoti už šį įstatymo projektą, nors jo norai yra labai geri ir tie norai jau realizuoti kitame įstatymo projekte, kuris pateiktas Seimui. Manau, jį reikia atmesti. Procesas jau kur kas toliau nuėjo, o mes dabar pradedame nuo startinių pozicijų.
PIRMININKAS. Tokiu atveju mes turėjome kelti klausimą, ar toks klausimas gali būti darbotvarkėje ir ar toks projektas galėjo būti įregistruotas. Dabar jis yra plenarinių posėdžių salėje, ir mes jį svarstome, todėl procedūrą turime baigti. Taigi motyvai už. M.A.Pavilionienė. Prašom.
M.A.PAVILIONIENĖ. Aš maniau, kad Seimo nariai, dar kartą išgirdę lyčių lygybės klausimą, galbūt susimąstys. Nieko blogo, kad šis klausimas dar kartą sugrįžo. Man įdomu, kodėl sudarant darbotvarkę nebuvo pamąstyta apie tai, kad ši problema jau tarsi yra išgvildenta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsavimu turėsime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Kolegos, prašom dėmesio! Balsuojame dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-35, pritarimo arba nepritarimo jam po pateikimo.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai: 66 – už, 3 – prieš, 17 susilaikė, pritarta po pateikimo. Tradiciškai tokius klausimus svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Dėkui. Ar tai yra susiję su finansais? Biudžeto ir finansų komiteto nereikia, juo labiau Vyriausybės išvados nereikia prašyti. Svarstymo data – gegužės 12 diena, dar šiais metais. Ar galime tokiai preliminariai datai pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta. Manau, jeigu iš tiesų analogiškas klausimas jau svarstomas kitame, didesniame kompleksiškai pateiktame įstatymo projekte, projektas bus sujungiamas, dėl to apsispręs paskirtas pagrindinis komitetas. Ačiū. Šio klausimo svarstymas, pritarus po pateikimo, šiandien yra baigtas.
Praėjo pusvalandis. Galime grįžti prie darbotvarkės klausimo, kurio buvo padaryta pertrauka. Tai darbotvarkės 19 klausimas – Laikinosios komisijos dėl Seimo narių A.Balsienės ir J.Ramono įgaliojimų nutrūkimo… (sutrumpinu pavadinimą), registracijos Nr.XP-328. Trumpai kviečiu per priėmimo stadiją Seimo Pirmininką į tribūną.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, įvyko labai trumpas operatyvus pasitarimas ir be jokių ginčų nusprendėme komisijos pirmininku siūlyti B.Paužą, o pavaduotoju – L.Sabutį ir nustatyti komisijos darbo laiką iki gegužės 1 dienos. Primenu, kad B.Bradauską keičia A.Salamakinas. Iki gegužės 1 dienos.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Taigi priėmimo stadija. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra, priimta.
2 straipsnis. Keičiama B.Bradausko pavardė į A.Salamakino vardą ir pavardę. Ar galime su šiuo pataisymu pritarti 2 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Primenu, įrašomos dvi pavardės: pirmininku paskirti B.Paužą, pavaduotoju – L.Sabutį. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas.
Paskutinis, 4 straipsnis. Čia įrašyta gegužės 1 d., tai terminas, iki kada komisija turi pateikti tyrimo išvadas. Ar galime pritarti 4 straipsniui? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Taigi yra proga dėl balsavimo motyvų kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Norinčių nėra. Kolegos, mano klausimas gana aiškus. Prašom balsuoti, ar pritariame Seimo nutarimo projektui Nr.XP-328?
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsavimo rezultatai: 75 – už, 3 – prieš, 13 susilaikė. Seimo nutarimas, registracijos Nr.XP-328, priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas. Komisija pradės savo darbą.
Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-117 (pateikimas)
Toliau svarstome darbotvarkės 22 klausimą – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-117. Teikėjas – G.Jakavonis drauge su grupe Seimo narių. Pateikimo stadija. Gerbiamasis teikėjau, žodis jums.
G.JAKAVONIS. Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu žiūrėtume lyginamąjį variantą, keičiama tai, kad Seimo narys, kuris turi vieną savo padėjėją sekretorių, gali turėti du savo patarėjus sekretorius. Manau, kaip jau minėjo posėdžio pirmininkas, tai nėra vieno asmens, iš esmės tai yra visų frakcijų atstovų teikimas. Jį net šešių frakcijų atstovai yra pasirašę. Manau, tie, kurie dirbam ne pirmą kadenciją savo darbą, ir tie, kurie jau pradėjo dirbti šią kadenciją, gerai žino, kad tikrai tikslinga Seimo nariui turėti du padėjėjus. Nes kad ir kaip būtų, yra tokia praktika, kad vienas mūsų padėjėjas paprastai dirba šalia, Vilniuje, o antrasis yra reikalingas toje vietoje, ypač jeigu esi išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Turint omeny mūsų Lietuvos rinkimų specifiką, kad yra atskiros vienmandatės, tai yra per kelias savivaldybes, tai yra dar vienas argumentas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Reikėtų paminėti ir tai, kad tokiu atveju, savaime suprantama, reikalingas papildomas finansavimas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Keturi Seimo nariai nori jūsų klausti, taigi taip lengvai iš tribūnos nepaspruksit. E.Klumbys klausia pirmasis.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš, jau pateikimo stadijos metu pritardamas jūsų siūlymui, noriu paklausti. Kiek apytikriai tai pareikalautų papildomų lėšų?
G.JAKAVONIS. Mes šių dalykų nesam skaičiavę. Manyčiau, tai turbūt yra apsisprendimo reikalas. Turbūt žinot, kiek gauna jūsų padėjėjas, gerbiamasis Egidijau. Jeigu atsiras antrasis, manau, kad logiška, jog jis turėtų turbūt tokią pat algą. (Balsai salėje: …vis tiek tas klausimas iškils…)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ačiū. Ar pranešėjas, tobulindamas savo siūlymą, negalėtų padaryti taip, kaip yra profesinėje tarnyboje: vienas – padėjėjas, o kitas – sekretorius, nes Seimo narys kartu dirba ir Seime, ir užsiima parlamentine veikla? Taigi, man atrodo, ir pritariant kartu siūlau pamąstyti toliau rengiant šį projektą.
G.JAKAVONIS. Gerbiamasis Liudvikai, aš nesu vienas teikėjas. Iš jūsų frakcijos taip pat yra pasirašiusi gerbiamoji R.Juknevičienė. Jeigu pritarsime po pateikimo, o svarstymo stadijos metu bus tokie siūlymai, aš manyčiau, kodėl gi ne. (Balsai salėje: …galima pagalvoti… …verta…)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakėt į klausimus, pateikėte. Dėkoju. Tai ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Vis dėlto kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Taip, pritardamas šiam projektui, norėčiau iš karto įstatymo projekto autoriams pasiūlyti įrašyti vieną žodį – „etatinius. Du ir dabar mes galim turėti dalydami etatą. O įrašius „du etatinius sekretorius būtų kur kas aiškiau.
PIRMININKAS. Aš manau, kad jeigu būtų pritarta po svarstymo, klausimas galės būti svarstomas ir pasiūlymai teikiami. V.Čepas. Kita nuomonė. Motyvai. J.Lionginas.
J.LIONGINAS. Idėja gal ir skamba labai patraukliai, kad Seimo narys turėtų du padėjėjus. Tačiau, manau, atėjo laikas ir mūsų Seime įdiegti tokią praktiką, kad teikiant bet kokius siūlymus įstatymų projektams, kurie reikalauja papildomų biudžeto lėšų, teikėjas nurodytų, iš kur tas lėšas paimti, t.y. kam sumažinti finansavimą – švietimui, mokslui, medicinai ir t.t. Per metus šis siūlymas valstybės biudžetui kainuotų 2 mln. litų. Šių metų Seimo kanceliarijos sąmatoje tokių pinigų nėra. Ir vėl išeis taip, kad Seimas priima įstatymą, o paskui ieško, iš kur paimti pinigų, arba nemoka pinigų, todėl tie padėjėjai turės kreiptis į teismus, kad jiems būtų mokamas atlyginimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėm nuomones. Kolegos, prašau balsavimu, nesant bendro sutarimo, išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-117 po pateikimo.
Užsiregistravo 95. Balsavimo rezultatai: 57 – už, 28 – prieš, 5 susilaikė. Po pateikimo pritarta.
Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomais – Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus; preliminarią svarstymo datą siūloma numatyti šių metų balandžio 21 dieną. Ar galime pritarti tokiems komitetams? Ačiū, pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas yra.
Tai dabar aš dar norėčiau sakyti, nes tai yra su finansais susijęs klausimas, ar neturėtume privaloma tvarka kreiptis į Vyriausybę išvados? Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam protokoliniam sprendimui? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Gerbiamieji kolegos, liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra du pareiškimai, kurie yra gana įdomūs, kolegos. Aš juos perskaitysiu.
„Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Dėl Parlamentinės Dzūkijos bičiulių grupės įkūrimo. Mes, žemiau… (Atvirai sakant, turiu skaityti tiksliai.) Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, inicijuojame Parlamentinės Dzūkijos bičiulių grupės įkūrimą. Pasirašo grupė Seimo narių: K.Daukšys, J.Palionis, J.Sabatauskas, P.Gražulis, J.Zinkevičiūtė, G.Jakavonis, A.Staponkienė, Vytautas… neaiškiai pavardė parašyta, bet išties yra bene 20 Seimo narių, kurie įsirašė į šią grupę. Statuto numatyta tvarka ši grupė pradeda savo veiklą paskelbus tai posėdyje. Taip pat ji naudosis tokioms grupėms numatytomis teisėmis.
Dar vienas pareiškimas. Seimo narių, steigiančių Lisabonos grupę, pareiškimas: „Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, esame įsitikinę, kad vadinamasis Lisabonos planas ir Lisabonos strategija Lietuvai, kaip ir visai Europos Sąjungai, yra ir bus svarbiausias ekonominių reformų ir permainų procesas, kuriam ir Seime turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Ir todėl pareiškiame, kad remdamiesi Seimo statuto 26 straipsnio 4 dalimi ir 42 straipsniu įsteigiame Seimo narių Lisabonos grupę, kurios pagrindiniai tikslai yra šie: a) analizuoti Europos Sąjungos veiksmus ir progresą įgyvendinant Lisabonos strategiją; b) analizuoti ir diskutuoti dėl Lietuvos Vyriausybės bei Seimo veiksmų rengiant ir įgyvendinant Lietuvos Lisabonos strategiją; c) organizuoti viešas diskusijas ir telkti suinteresuotas Lisabonos procesu Lietuvoje grupes; d) diskutuoti dėl Lietuvos pasirengimo išnaudoti Europos Sąjungos 2007–2013 metų finansinės perspektyvos suteikiamas galimybes Lietuvos Lisabonos strategijai įgyvendinti. Pasirašo Seimo nariai: A.Kubilius, R.Dagys, A.Ažubalis, A.Vrubliauskas, G.Steponavičius, S.Lapėnas, J.Lionginas, P.Auštrevičius, V.Boreikienė, M.Pavilionienė, I.Šiaulienė, J.Olekas, J.Zinkevičiūtė, t.y. trylika Seimo narių. (Balsas salėje) Tai dėl vedimo tvarkos perskaičiau du pareiškimus. Manau, į šias grupes įsitraukti galimybė yra visiems. B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tiesą sakant, Lisabonos strategijos nacionalinis planas yra per daug svarbus reikalas, kad kokia nors grupė jo imtųsi. Aš manyčiau, mes turime labai stiprų Europos reikalų komitetą. Europos reikalų komitete galime sudaryti pakomitetį, nes tai yra nuolatinis darbas, nacionalinis planas yra per daug rimtas dalykas, kad atiduotume jį grupei. Aš manau, kad visa tai galime daryti Europos reikalų komitete. Leiskite išreikšti abejonę dėl šios grupės reikalingumo.
PIRMININKAS. Dėkui. Išreiškėte abejonę. Statutas nenumato galimybių apriboti Seimo narių teises jungtis į tokias grupes. Taigi paskelbus tokią grupę, ji savo veiklą pradeda kaip ir Dzūkijos bičiulių grupė. Gerbiamieji kolegos, apsvarstėme visus klausimus. 15 valandų 24 minutės. Prieš tai dar kolega V.Tomaševskis. Prašom.
V.TOMAŠEVSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar gyvename Didžiąją savaitę. Rytoj bus Didysis penktadienis. Aš manau, mes, Seimo nariai, turime būti solidarūs, vienas kitą palaikyti ir t.t. Dėl šios pono P.Gražulio akcijos, aišku, yra įvairių nuomonių, bet aš manau, mes turime paprašyti poną P.Gražulį, kad jis nutrauktų šią bado akciją, kad nekentėtų jo sveikata. Rezervistai, nerezervistai, bet jie neverti to, kad šiandien badautume. Šiandien XXI amžius, kitas pasaulis. Jeigu kas mane remia, tai prašau paprašyti poną P.Gražulį, kad jis nutrauktų bado akciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Siūlyčiau tai daryti nebūtinai prie mikrofono. Galime individualiai prieiti prie pono P.Gražulio. Ačiū už šią iniciatyvą. Kolegos, tai paskutinis posėdis prieš šventes, todėl toks jausmas, kad nenorit skirstytis. Tai tada užsiregistruokime. Paskutinė priešvelykinė registracija.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, gerų visiems švenčių! Šios dienos plenarinis posėdis baigtas.