Šeštasis
(33) posėdis
2005
m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.MUNTIANAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2005 m. kovo 17 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pirmas darbas, kurį turime atlikti, – registravimasis, o po to aiškinsimės, ką darysime. Kadangi iš rytinio posėdžio liko labai daug klausimų… (Balsai salėje) Kolegos, tylos! Iš rytinio posėdžio liko labai daug klausimų, ir mes turime susitarti, kaip juos išdėliojame, kas yra svarbiausia, ką darome ir ko nedarome. Taigi kol kas prašom registruotis.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Pradžioje ne taip jau ir blogai. (Balsai salėje) Gerai, registruosimės dar ne kartą.
Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti. (Balsai salėje) Gerai, gerai, galime dar kartą. Prašom. Prašom dar kartą registruotis. Kol registruojamės, noriu pasakyti, kad mums neturėtų… (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Mums neturėtų daug laiko užimti 6, 7 klausimai, 8 kompleksinis, nes tai yra Europos Sąjungos klausimai, ir tada tie, kurie yra po pietų, priklausys nuo situacijos.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Jau geriau.
Iš rezervo po to, kai mes išnagrinėsime rytinio posėdžio 3 klausimą, mums būtina priimti sprendimą dėl 3 rezervinio klausimo. Štai tie dalykai yra būtini. Atsiprašau, dar yra 2–15 klausimas, nes tai susiję su paketu, kurį mes pradėjome nagrinėti ir gal užbaigsime kitą savaitę. O kitus klausimus pagal situaciją. Dabar kolega S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau priminti jūsų tartus žodžius dėl mano pasiūlymo įtraukti į darbotvarkę projektą Nr.XP-319 dėl nuolatinės komisijos suformavimo. Projekto teikėjai yra A.Čaplikas ir V.Čepas. Jūsų pasakymas buvo, kad 14 val. kviečiami pas Seimo Pirmininką ir galbūt tada paaiškės galimas sprendimo būdas. Deja, ten buvo nagrinėti visai kitokio pobūdžio klausimai. Prašytume įrašyti į darbotvarkę klausimą dėl nuolatinės komisijos sudarymo, nes problemos susijusios su valstybės interesų apsauga nuo asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neteisėto poveikio.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Ar jau yra Teisės departamento išvada?
S.LAPĖNAS. Teisės departamentas pats pažeidžia Statuto reikalavimą per 10 dienų pateikti tokią išvadą.
PIRMININKAS. Labai gerai. Gerbiamasis kolega, Teisės departamentą auklėsime atskirai, o dabar, kol nėra tos išvados, klausimo nenagrinėsime. Juo labiau kad Seniūnų sueigoje ir Seimo valdyboje mes turėsime po darbo grupės pateiktos medžiagos nagrinėti daug platesnius dalykus. Tada su tuo kompleksu klausimų nagrinėsime ir šį klausimą. Jis tikrai nedings, bet viskas turi subręsti. Šiandien ir taip daug mes turėjome darbo, skausmo ir vargo.
Mielieji kolegos, aš dabar… (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Noriu kviesti į tribūną Seimo Pirmininką. Jis pateiks darbotvarkės 3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Laikinosios komisijos dėl Seimo narės A.Balsienės ir Seimo nario J.Ramono įgaliojimų nutraukimo dėl darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, neatsisakymo faktams ištirti sudarymo projektą, registracijos Nr.XP-328.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas buvo parengtas po to, kai buvo pateikti nutarimai, tiksliau, nutarimų projektai, dėl J.Ramono ir A.Balsienės. Sumanymas buvo toks, jog pritarus tiems nutarimams turėtų būti sudaryta komisija. Ji ištirtų visus faktus ir aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos arba kurios iškilo po Etikos ir procedūrų komisijos priimto sprendimo. Dar daugiau. Noriu pasakyti, kad tiek J.Ramonas, tiek A.Balsienė kreipėsi į mane nurodydami tam tikrus faktus ir aplinkybes, dėl ko jie nenutraukė darbo santykių su ankstesnėmis darbovietėmis. Tos aplinkybės turėtų būti vertinamos priimant sprendimą. Be to, jie mini, kad Darbo kodeksas, kuris numatė tikslinių atostogų paskirtį, leido jiems išeiti atostogų laikotarpiui Seimo įgaliojimams vykdyti ir daug kitų aplinkybių, kurias, aš manau, reikia įvertinti.
Be to, toks atvejis, arba toks precedentas, yra pirmas per visą penkiolikos metų Seimo gyvavimo istoriją. Konstitucijos straipsnis labai imperatyviai nurodo, kad Seimo nario įgaliojimai pasibaigia, jeigu Seimo narys neatsisako darbo, nes tai nesiderina su jo, kaip Seimo nario, veikla ir pareigomis. Tai suponuotų pareigą šiai komisijai nustatyti tokią tvarką, išsiaiškinti tokią tvarką, galbūt net kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kai kurių sąvokų patikslinimo, kas tai yra darbo neatsisakymas, ar tai sietina su konkrečia veikla, ar tai apima ir darbo santykius. Ir daug kitų klausimų, manau, ši komisija galėtų vertinti, ištirti ir pateikti mums visą panoramą ir galbūt savo rekomendaciją, kaip mes turėtume balsuoti.
Dar viena aplinkybė. Labai svarbu pasakyti, ar tie žmonės tyčia, sąmoningai pažeidė įstatymą, ar tai padarė dėl neatsargumo, nesuprasdami ir tik formaliai. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad J.Ramonas prieš prisiekdamas kreipėsi net į keletą institucijų ir prašė atsakymo, kaip jam pasielgti. Peržvelgęs tuos atsakymus aš galiu pasakyti, kad jie nebuvo labai aiškūs, tikslūs ir vienareikšmiai, kad jis tikrai būtų žinojęs, kaip elgtis.
Štai todėl aš kreipiuosi su tokiu projektu į jus. Aišku, jis būtų turėjęs didesnę prasmę, jeigu mes būtume dėl pirmų tų dviejų nutarimų balsavę kitaip, bet galbūt jis ir dabar išlieka aktualus, nes tas klausimas po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, manau, vėl sugrįžtų į šią auditoriją. Juo labiau kad yra sumanymas kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo vardu, kad būtų pagreitintas tos bylos nagrinėjimas. Tai tokie mano pagrindiniai motyvai, lemę šio projekto atsiradimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis – V.Bogušis. Pašom, kolega.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, valdančioji dauguma aiškiai išreiškė savo verdiktą dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Dabar mes turime 2004 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, bet jis sprendžia bendrai, ko ir kaip negali daryti Seimo nariai arba kaip jie galėtų pažeisti įstatymą. Ar jums neatrodo, kad šios komisijos sudarymas, na, paprastų paprasčiausiai yra dar viena dūmų uždanga? Mes, kaip stručiai… Atsiprašau, jūs kišate galvas į smėlį ir nenorite priimti valingų sprendimų. O valingas sprendimas ir pagal Seimo kompetenciją yra tas, kad dėl kiekvieno Seimo nario reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis duotų konkretų išaiškinimą. Vis dėlto panaikinti mandatą Seimo nariui nėra paprastas dalykas. Ši komisija nieko gudriau nesugalvos. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Jūsų kalboje aš matau kai kurių prieštaravimų. Jūs baigėte tuo, kad negali paprastai paimti, o prieš tai sakėte, kad reikia paprasčiausia imti ir balsuoti. Tie du teiginiai lyg ir prieštarautų vienas kitam. Aš irgi tą patį sakau, kad nėra taip paprasta tą padaryti, turi būti nustatyta labai aiški procedūra, turi būti įvertintos visos aplinkybės, tiek lengvinančios, tiek teisinančios, ir išgirsti tie žmonės, kodėl jie taip padarė, ką jie galvojo taip darydami. Ir taip vienareikšmiai, vien tik konstatavus tokį nuogą faktą, kad jie nenutraukė darbo santykių, priimti sprendimą būtų labai neatsakinga ir netgi, sakyčiau, neatsargu. Aš dar kartą pakartosiu, mano manymu, Seimas, pritaręs po pateikimo šiems nutarimams, galėtų sudaryti tokią komisiją. Štai koks buvo mano sumanymas ir logika. Dabar aš vėlgi pasikartosiu, manau, kad aktualumo mano pasiūlymas neprarado. Vis tiek šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jeigu galima, aš noriu apginti ne tik Seimo narius, bet ir stručius. Specialistai sako, kad jie nėra tokie, kaip kai kurie žmonės apie juos kalba. (Balsas iš salės) Ačiū. Sutarėme. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, apskritai mes, naujos kadencijos Seimo nariai, jau kelintą mėnesį tik su komisijom vargstam. Kaip žinote, dabar gerbiamasis J.Ramonas yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų tuos pačius dalykus, dėl ko ir mes norime išsiaiškinti. Ar ne prasmingiau būtų palaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ten mes rasime visą atsakymą? Kam dabar vėl sukurti komisiją? Žmonės dirbs tuščiai. Konstituciniam Teismui jau yra užsakyta ištirti šią problemą. Ar nereikėtų palaukti, kol bus atsakymas į J.Ramono kreipimąsi, tada mes priimsime sprendimą. Kam daryti komisiją, kuri dirbs beprasmiškai? Be Konstitucinio Teismo išvadų mes iš esmės nieko negalėsime padaryti.
A.PAULAUSKAS. Taip, dėl komisijų. Prisiminkime, ir praėjusios kadencijos Seimas nemažai kūrė komisijų. Aš manau, kad komisijos yra ne visai blogas reiškinys, kai reikia parlamentinės kontrolės tvarka patikrinti vieną kitą faktą, iškilusį reiškinį. Turbūt be komisijų mes neapsieisime ir jas visiškai neigti būtų negerai ir turbūt neteisinga.
Dabar dėl J.Ramono. Jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl vieno dalyko: ar Darbo kodekse nustatyta nuostata, jog Seimo narys gali išeiti tikslinių atostogų, neprieštarauja Konstitucijai. Viskas.
O aš manau, kad galėtume kreiptis dėl platesnių dalykų: ir dėl tvarkos, ir ką reiškia darbas. Pasižiūrėkite, jeigu aš neklystu, Konstitucijos 63 straipsnyje pasakyta: „nenutraukęs darbo. Juk darbo jis nedirbo, jis išėjo atostogų. Lyg ir tik darbiniai santykiai išliko. Ar čia tas pats, ar ne tas pats? Šiandien aš girdėjau įvairių vertinimų ir pats nedrįsčiau vienareikšmiškai pasakyti. Galbūt ir dėl to verta tai komisijai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti tuos dalykus. (Balsai salėje) Seimas turbūt dėl visko gali kreiptis, bet kažkas turi suformuluoti tą kreipimąsi ir užregistruoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, Pirmininke. Dabar G.Šileikis nori paklausti. Prašom, kolega.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų manymu, ar Etikos ir procedūrų komisija turi mažai galių ir ar negali spręsti šių klausimų? Vėl sudaroma laikinoji komisija. Įspūdis toks, kad greitai Seimas, nesudaręs laikinosios komisijos ir nesikreipęs į Konstitucinį Teismą, nebegalės priimti sprendimų ir dirbti. Ar išties neįgali jau mūsų visų patvirtinta Etikos ir procedūrų komisija atsakyti į tuos klausimus, dėl ko sudaroma laikinoji komisija? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Aš tik noriu priminti, kad pateikdamas klausimą ir A.Monkevičius minėjo, jog jis mano, kad tokia komisija būtina. Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra, kaip minėjau, labai lakoniška, konstatuojanti patį faktą, kad taip, darbo santykiai tęsėsi, bet aš sakiau, kad reikėtų ir plačiau pasižiūrėti, dėl ko tie žmonės taip pasielgė. Ar jie buvo suklaidinti pačių mūsų priimtų įstatymų, ar atsakymo normalaus jiems nebuvo duota, ar jie sąmoningai tai padarė? Juk į šiuos klausimus prieš balsuodamas turbūt kiekvienas Seimo narys norėtų gauti atsakymą, o tai galėtų padaryti ta komisija. Nes jeigu čia iš tribūnos kiekvienas aiškinsis, dėl ko taip padarė, ir mes turėtume sėdėti salėje ir daryti kiekvienas savo tyrimą, manau, tas tyrimas būtų nelabai kompetentingas, o ši komisija ramiai galėtų atsakyti į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.
J.RAZMA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš kelčiau bendresnį klausimą, kada vis dėlto mes Seime organizuotai pradėsime svarstyti rimtesnius klausimus, tokius kaip neišmokėti policininkams atlyginimai ar mokesčių reforma, kurių žmonės laukia ir tikisi iš Seimo kažkokio žodžio. Ir kada mes baigsime vargti dėl to, kad jūs, Seimo dauguma, nesusitariate, įrašę projektus keistai balsuojate, kuriate komisijas ant komisijų? Kiekgi galima! Dabar jūs nesate pajėgus pats pasitelkęs kvalifikuotus teisininkus greitai parašyti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ir atsakytų, kaip mums elgtis tomis aplinkybėmis, su kuriomis yra susidūrę šie du Seimo nariai, ir viską aiškiai žinotume. Dabar ką ta komisija dar ištirs? Ar nežinot, kad ponas J.Ramonas išėjo keturių metų atostogų? Jis viską paaiškino, kad taip, skaitė kodeksą, taip, darė. Ir ką mes čia daugiau ištirsime, aš nesuprantu. Kada baigsite gaišinti Seimo darbo laiką su tokiais sprendimais?
A.PAULAUSKAS. Jūs taip pat gerai žinote, kad mes artimiausiu metu patvirtinsime Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ten bus apibrėžti mūsų prioritetai, pagrindiniai įstatymai. O dėl policininkų ir kitų atlyginimų, man atrodo, kad kitą savaitę tie klausimai bus teikiami Seimui. Ar šiandien? Kodėl tada manęs klausia, kada? Aišku. Atsakymas dar paprastesnis.
Dėl komisijų. Jeigu aš atsimenu ir neklystu, tai tiktai antroji komisija šiame Seime, pirmąją inicijavo opozicija. Nėra čia tų komisijų tiek daug, kaip bandoma čia suformuluoti.
PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom, kolega.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs sakėte, kad daugiau logikos būtų pagal ankstesnį scenarijų, tai yra pirmiausia balsuojame dėl dviejų savo kolegų, kad iš jų pradedame atiminėti mandatus, o po to sudarome komisiją tirti, ar tikrai jiems reikia atimti mandatus. Juk yra tokia logika, kad pirmiausia sudaroma komisija ir pati komisija parengia nutarimo projektą, kalti jie ar nekalti, kas yra labai logiška, ką jūs dabar darote. Aš norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto buvo pradėta nuo atbulinio momento, kad pirmiausia balsuojame, kad atimame, o po to tiriame, ar tikrai atimame?
A.PAULAUSKAS. Ne, jūs gi žinote, kad nutarimo priėmimas susideda iš trijų stadijų. Buvo kalbama tik apie pirmąją, pateikimo, stadiją, o po to būtų siūlymas, matėte, kaip buvo sudėlioti klausimai darbotvarkėje, po to buvo siūlymas sudaryti komisiją. Tie pirmieji klausimai būtų integruoti į komisijos išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, ką tik Seimas reabilitavo kagėbistus, rezervistus, dėl ko aš turėsiu dabar badauti, kad jie atsistatydintų. Dabar jūs vėl siūlote sudaryti dar vieną komisiją dėl formalių ar tariamų darbo santykių nutraukimo. Jūsų manymu, kuris didesnis nusikaltimas mūsų valstybei: kuris nėra įrodytas ir reikėtų jį įrodinėti, ar vis dėlto tai, kad aukščiausias pareigas eina buvę Rusijos KGB slaptųjų tarnybų agentai? Kaip vertinti visą šią Seime susidariusią situaciją?Ar jie užmušė žmogų, ar ką padarė, kad reikėtų atimti mandatą? Tai yra nepagarba rinkėjams, tiems, kurie balsavo už šiuos žmones, kurie jais pasitikėjo. Kaip mes taip laisvai galime švaistytis mandato atėmimais? Pripratome, atėmėme iš Prezidento R.Pakso, dabar jau mes negalime be to gyventi. Būtinai iš kažko vėl turime kažką atimti!
A.PAULAUSKAS. Ar galima jums atsakyti tiesiai? Jūs 1996–2000 metais buvote daugumoje ir priiminėjote Liustracijos įstatymus. Taip? Balsavote už juos? Nebalsavote. (Balsai salėje) Jūsų buvę kolegos sako, kad vis dėlto balsavote. Dabar aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs tada, priimdami šiuos įstatymus, neįtraukėte „rezervistų sąvokos? Dar daugiau. Ši „rezervistų sąvoka buvo svarstoma tada, priimant tuos įstatymus, tačiau komitete atsisakyta jos kaip mažareikšmės. Kodėl jūs dabar staiga iškeliate šį klausimą, kai 1999 metais tiesiogiai turėjote tą klausimą užduoti savo kolegoms būdamas daugumoje? Gerai, mes pakelsime stenogramą.
Dabar dėl to, ar užmušė žmogų, ar neužmušė. Pone Gražuli, aš jums atsakau. (Balsai salėje) Nebereikia jam atsakymo.
PIRMININKAS. Ne, jis jau badauti išėjo. (Balsai salėje) Gerbiamasis Pirmininke, paskutinis klausimas. Kolegė A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu vis dėlto bus priimtas nutarimas…
A.PAULAUSKAS. Aš atsiprašau, negirdžiu nieko.
A.STAPONKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu vis dėlto bus priimtas nutarimas sudaryti tokią laikinąją komisiją, tai aš siūlyčiau suteikti tai komisijai kitokį pavadinimą.
A.PAULAUSKAS. Sutinku.
A.STAPONKIENĖ. Ir jai kitokį tikslą numatyti, nes dabar jis jau tapo neaktualus. Tam, kad būtų iš tikrųjų suformuluota, kokia reikalinga komisija, siūlyčiau daryti pateikimo pertrauką. Ir aš tą prašau daryti frakcijos vardu.
A.PAULAUSKAS. Pavadinimą tikrai galima taisyti.
Dabar, kadangi grįžo P.Gražulis, aš jam atsakysiu dėl antros dalies. Jūs sakote, ką padarė? Jūs visada remiatės Konstitucija, taip? Konstitucijoje pasakyta labai imperatyviai: „Seimo narys netenka mandato, ir išvardyti visi atvejai, tarp jų ir tas atvejis, jeigu neatsisako darbo. Aš manau, kad tai yra kasdieninis Konstitucijos vykdymas mūsų gyvenime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, jūs jau laisvas, o P.Gražulis ir vienas gali kalbėti. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties turiu būti sąžiningas ir garbingas. Štai priėjo prie manęs Seimo narys V.Bogušis ir pasakė, kad tada, kai buvo priimamas Liustracijos įstatymas, aš vis dėlto už jį balsavau. Man atrodė, kad aš nebalsavau. Tačiau, kaip ir Č.Juršėnas, galiu pasakyti: buvau jaunas politikas, per daug pasitikėjau konservatoriais. O kodėl konservatoriai šiandien balsavo už tokį įstatymą, kuris neįtraukia rezervistų? Aš manau, kad jų pas juos taip pat yra nemažai.
PIRMININKAS. Tai kas dabar kaltas – konservatoriai ar aš? (Salėje šurmulys) Mielieji kolegos, smagu, kad mes ir labai rimtus ir sudėtingus, ir skaudžius klausimus galime nagrinėti šiek tiek su šypsena. Bet aš siūlau šypseną nubraukti ir apsispręsti dėl pertraukos, kurios paprašė frakcijos seniūnė, iki kito posėdžio. Ar galime bendru sutarimu? (Triukšmas salėje) Na, pertraukos paprašė, taigi klausyti reikia! Ar mums reikia balsuoti, ar sutinkame, juo labiau kad turime dabar daug visokių darbų? Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu? (Balsai salėje: balsuojame) Bendru sutarimu. Gerai, tvarka. Pertrauka. Tada žodis I.Degutienei. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai…
PIRMININKAS. Būkite maloni arčiau mikrofono.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į ką tik kalbėjusį poną P.Gražulį.
PIRMININKAS. Oi, nereikia minėti jo pavardės, nes jis vėl eis kalbėti.
I.DEGUTIENĖ. Jis vis gąsdina, kad badaus. Tai aš tikrai dabar matau, kad jam pribrendo reikalas badauti, nes reikia apsivalyti ir kūnu, ir dvasia. (Juokas, triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ne, ne. Pagal Statutą žodis bus suteiktas tada, kai Seimo posėdžio pirmininkas matys reikalą tai daryti. (Triukšmas salėje) Taip, teisingai, pavardė paminėta, posėdžio pabaigoje bus galima išsisakyti, per tą laiką dar apsivalyti ir visa kita ir tada sakyti. (Triukšmas salėje) Ne, ne, ačiū. Kitas klausimas.
Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-118(3*) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar iš eilės (dar vis rytinio posėdžio klausimai) darbotvarkės 6 klausimas – Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-118(3). Priėmimas. Į tribūną kviečiu V.Rinkevičių. O kas vietoj jo? Arba, jeigu leisite man, aš jums pateiksiu.
Yra vienas straipsnis, tai yra keisti bazinio įstatymo 23 straipsnio dalį, ją papildant. Jokių pastabų nebuvo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto priimti? Komiteto pirmininkas kolega A.Bosas. Prašom.
A.BOSAS. Iš tikrųjų po pateikimo jokių pastabų negauta. Į visas pastabas, kurias gavome iš Europos komiteto, yra atsižvelgta ir daugumai jų yra pritarta. Siūlau šio įstatymo pakeitimą priimti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar pats komiteto pirmininkas, o ne kolega V.Rinkevičius, patvirtino, kad iš tikrųjų viskas yra gerai. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai siūlau iš karto balsuoti. Kolegos, prašom susikaupti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 90 Seimo narių. Už – 80 ir 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Štai yra konkretus atsakymas į vieno kolegos pastabą, ar mes priimame teisės aktus, kurie reikalingi žmonėms. Įsiskaitykite – tai yra palengvinimas, palyginti su ankstesne situacija. Taigi kartu padarėme gerą darbą. Malonu.
Toliau – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, taip pat priėmimo stadija. Projekto numeris Nr.XP-58(3). Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė I.Degutienė. Prašom, kolege. Pirmiausia, ar yra pastabų.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau dar kartą grįžti prie šio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo esmės, nes tie žmonės, kurie šiandien yra neįgalūs, ir tie, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, tačiau neturi draudžiamųjų pajamų ir jokios, pabrėžiu, rūšies pensijų šiandien negauna… Priėmę šio įstatymo kelių straipsnių pataisas, šią problemą mes tikrai išspręstume, tuo labiau kad kitose valstybėse ši problema seniai išspręsta. Tarp svarstymo stadijos ir šiandienos yra gauti pono R.Palaičio pasiūlymai konkrečiai dėl buvusio 19 straipsnio (dabar 5 straipsnis), tačiau svarstant komitete tam nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Išties pastabų nėra. Aš tada skaitysiu straipsnių pavadinimus, jeigu kas užklius, pranešėja paaiškins.
1 straipsnis – 5 straipsnio papildymas. Čia ir yra esmė. Niekas nenori kalbėti? Ar kolegos užsirašė dėl viso įstatymo? Matyt, dėl viso. Priimta.
2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 6 straipsnio papildymas. Niekas neprieštarauja.
3 straipsnis, arba 7 straipsnio papildymas. Priimta.
4 straipsnis, arba 9 straipsnio papildymas. Niekas neprieštarauja. Ačiū.
5 straipsnis, arba 19 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Niekas neprieštarauja. Ačiū.
6 straipsnis – 23 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.
7 straipsnis – 27 straipsnio papildymas. Ačiū.
Ir 8 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo liepos 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Sutinkame? Ačiū.
Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Kolegė V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, šiam įstatymo projektui įgyvendinti prireiks iš tiesų nemažai biudžeto lėšų. Tačiau reikia nepamiršti, kad bus suteikta minimali finansinė pagalba valstybinių šalpos išmokų forma pirmiausia senatvės pensijos amžiaus asmenims ir I bei II grupės invalidams, kuriuos labai sudėtinga integruoti į visuomenę, kad jie gautų darbines pajamas. Nesant kitų pragyvenimo šaltinių, šiems piliečiams valstybės pagalba yra būtina. Todėl aš taip pat siūlyčiau pritarti šio įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos aš irgi pritariu šiam įstatymui, nes maždaug 4 tūkstančiai Lietuvos piliečių tikrai pajus tam tikrą valstybės rūpestį. Nors tos išmokos nėra labai didelės, bet tai yra vis tiek pinigai, kuriuos jie gaus. Pritariu ir siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegė I.Degutienė dar nori ką pridurti? Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Dar norėčiau pridurti tai, kad būtent dėl šio įstatymo priėmimo ir jo reikalingumo į Socialinių reikalų ir darbo komitetą kreipėsi daug nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų, kas turbūt dar kartą parodo, kad problema yra tikrai labai aktuali, ir mūsų priimtas teigiamas sprendimas padėtų ypatingai neįgaliesiems gauti kad ir nedidelę šalpos pensiją. Todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Dabar registruojamės ir balsuojam. Dėmesio, kolegos! Priimame Valstybinių šalpos išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojam.
Užsiregistravo 85, 84 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Taigi, vienbalsiai įstatymas priimtas. Ir dar sykį, mielieji kolegos, su malonumu konstatuoju, kad, kaip matot, dauguma ir visas Seimas priima tikrai reikalingus įstatymus ar jų pataisas. Ačiū. Tad pasidžiaukim visi. Negi jums nemalonu, gerbiamieji kolegos, iš opozicijos, kad kartu padarėm gerą darbą? (Balsai salėje) Po posėdžio jūs kalbėsit. O dabar aš kalbu. Ačiū.
Tai aš dabar siūlau šiek tiek peršokti per darbotvarkės klausimus. Juo labiau kad atitinkamai yra užrašyta mūsų rezervinėje darbotvarkėje. Tai yra trečias rezervinis klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Romualdo Kęstučio Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų projektas. Mes šį projektą tikrai turim šiandien priimti, nes, kaip matot iš darbotvarkės, 16.45 val. jau turėtų būti ir priesaika. O patvirtintas Konstitucinio Teismo teisėju gerbiamasis R.K.Urbaitis dar neatleistas. Tai aš kviečiu Prezidento atstovą gerbiamąjį Vytautą Umbrasą į tribūną.
V.UMBRASAS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Romualdą Kęstutį Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 dalimi ir 115 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 3 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Romualdą Kęstutį Urbaitį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos, t.y. šiandien. Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus. Noriu pasakyti, kad Seimo nutarimas yra. Nežinau, jį skaityti?
PIRMININKAS. Ne, mes jį turim. Jis išdalytas.
V.UMBRASAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, vis dėlto vienas kolega jus nori paklausti. Kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS. Gerbiamasis pranešėjau, susipažinęs su Respublikos Prezidento dekretu, norėčiau jūsų paklausti, ar Respublikos Prezidentas, prieš kreipdamasis į Seimą su teikimu atleisti gerbiamąjį R.K.Urbaitį iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, yra gavęs ir pateikęs Seimui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatytą teisėjų institucijos pagal Teismų įstatymą – Teismų tarybos – patarimą?
V.UMBRASAS. Atsiprašau, ar jau baigėt klausimą? Jis yra gavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko V.Greičiaus prašymą atleisti Romualdą Kęstutį Urbaitį, remiantis Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi. Ir remdamasis tuo teikia dekretą.
PIRMININKAS. Aš čia, jeigu leis pranešėjas ir kolegos, galiu pasakyti, kad kai priiminėjom šitą įstatymą, kurį minėjo pranešėjas, mes ginčijomės, ar absoliučiai visi teisėjai eina per tą instituciją. Ir iš Konstitucijos teksto buvo išinterpretuota, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tiesiai rašo Prezidentui. Ir todėl toks yra įstatymas. Jis neapskųstas Konstituciniam Teismui. Vadinasi, jis galioja. Ir taip jau darėm daugelį kartų. Jeigu jums atrodo, kad netinka, turit teisę kartu su kolegom skųsti Konstituciniam Teismui. O dabar galioja. Ar daugiau niekas neturi klausimų? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
V.UMBRASAS. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, iš tikro yra Seimo Pirmininko siūlymas, kad mes iškart priimtume šį nutarimą. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar reikia priiminėti pastraipsniui? Galim iškart? Tai tada prašom, kolegos, susikaupti ir balsuojam, ar priimam Seimo nutarimą „Dėl R.K.Urbaičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Nutarimas iš dviejų straipsnių. Prašom balsuoti.
Mielieji kolegos, 84 Seimo nariai užsiregistravo. 81 – už ir vis dėlto du susilaikė. Nutarimas priimtas.
Čia reikėtų dabar taip formuluoti: mes padarėm būtiną darbą, kad po to galėtume daryti kitą, taip pat būtiną darbą.
Ačiū, kolegos, nėra kai kurių pranešėjų, todėl taip ir yra. Bet yra viceministras J.Kondrotas ir todėl kviečiu jį kalbėti dėl antro ir trečio darbotvarkės punkto, t.y. įstatymo „Dėl Tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ratifikavimo projekto. Projekto registracijos Nr.XP-291. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis viceministre.
J.KONDROTAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Dėl tarptautinės sutarties „Dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ratifikavimo įstatymo projekto. Augalų genetiniai ištekliai – tai augalinės kilmės genetinė medžiaga, lemianti genetinės informacijos išsaugojimą ir perdavimą bei turinti funkcinius paveldimumo vienetus. Augalų genetinių išteklių išsaugojimo poreikius lemia gamtinių populiacijų ir jų įvairovės mažėjimas dėl fitokenkėjų, intensyvios žemdirbystės, urbanizacijos procesų. Kaupiant augalų genetinius išteklius ir juos naudojant selekcinėse programose sukuriamos naujų augalų veislių, kurių dauginimas, sukūrimas… naujos darbo vietos… Naudojant vietinius augalų genetinius išteklius išvedamos naujos augalų veislės, atsparesnės šalčių, šalnų, išnykimo, išmirkimo, augalų kenkėjų poveikiui bei (…) biologinei įvairovei natūraliose augalų bendrijose išlaikyti. Kai kurie genetiniai ištekliai turi strateginę reikšmę užtikrinant pasaulinę maisto saugą.
Vienas iš tarptautinių tikslų yra augalų genetinių išteklių išsaugojimas ir tausojamas naudojimas siekiant išspręsti pasaulinę maisto stokos problemą. Tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ratifikavimo įstatymo projektu siūloma ratifikuoti Tarptautinę sutartį dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių. Šia sutartimi reglamentuojami tarpvalstybiniai teisiniai santykiai, susiję su maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimu bei tvariu jų naudojimu ir sąžiningu bei teisingu dalijimusi iš naudojimo gaunama nauda.
Siekiant išsaugoti ir tvariai naudoti maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius, sutartyje nustatoma valstybės sutarties dalyvės pareiga bendradarbiauti su kitomis sutarties šalimis dalijantis maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetiniais ištekliais.
Lietuvai ratifikavus sutartį ir tapus šios sutarties dalyve, nereikės sudaryti dvišalių sutarčių su valstybe ar organizacija, valdančia ir turinčia teisę į augalų genetinius išteklius ar informaciją apie juos. Vartotojai galės nevaržomai naudotis kitų šalių augalų genetiniais ištekliais, lanksčiau vyks tarpvalstybiniai mainai augalų genetine medžiaga, padidės augalų genetinių išteklių naudojimas ne tik Lietuvoje, bet ir valstybėse sutarties dalyvėse.
Siekiant užtikrinti tausojamąjį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę priimtas Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas. Įgyvendinant šį įstatymą siekiama išsaugoti augalų nacionalinius genetinius išteklius ateities kartoms ir naudoti sukauptus augalų nacionalinius genetinius išteklius selekcijos, mokslo ir gamybos tikslams.
Lietuvoje už augalų genetinių išteklių tyrimą, kaupimą, išsaugojimą, naudojimą bei atnaujinimą yra atsakingas Augalų genų bankas prie Aplinkos ministerijos. Banko steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Banko tikslai: vietinių augalų rūšių rinkimas, tyrimas, išsaugojimas, naudojimas bei atnaujinimas. Žemės ūkio ministerija patvirtino 20 tūkst. litų augalų genetinių išteklių tyrimams 2005 m. vykdyti. Švietimo ir mokslo ministerija finansuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių mokslinius tyrimus pagal Švietimo ir mokslo… (Balsai salėje) Prašom pradėti projekto svarstymą. (Triukšmas, plojimai)
PIRMININKAS. Matote, koks klausimas, net ovacijos. Ačiū už pranešimą. Niekas nenori klausti, bet galutinį žodį tars kolega V.Muntianas, kuriam aš perleidžiu pirmininkavimą. Palaukite, palaukite.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Dėkojame pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Gerbiamieji, Seniūnų sueigoje numatyta, kad pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Užsienio reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetai. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną.
Teikiamas įstatymo projektas dėl Vyriausybės įstatymo… Atsiprašau. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-282. Pranešėjas – viceministras Gintautas Šivickas.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus 1 dalis nustato krašto apsaugos sistemos struktūros pagrindus (tai yra kaip pagrindinis įstatymas), o toliau šias nuostatas plėtoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Todėl išbraukiant iš šio įstatymo nuostatą apie gynybos štabą kaip specifinį Krašto apsaugos ministerijos struktūrinį vienetą, yra sudaromos sąlygos Krašto apsaugos ministerijai rengti būtinas krašto apsaugos sistemos valdymo reformai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas ir kitus teisės aktus. Kiti pakeitimai yra susiję su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo derinimu. Siūlome pritarti ir svarstyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Dėkojame pranešėjui G.Šivickui. Ar yra už ar prieš? Bendru sutarimu galima pritarti po pateikimo? Pritariam. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar yra pasiūlymų? Nėra. Numatyta svarstyti balandžio 21 dieną.
Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-253 (pateikimas)
Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-253. Pranešėjas – V.Žiemelis. Pateikimas.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kartu su kitais 30 Seimo narių teikiu įstatymo projektą, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 3 dalį siekiant patobulinti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas, reguliuojančias baudžiamosios atsakomybės senaties terminus.
Kodėl siūlau tai daryti? Ne paslaptis, kad nemažai asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, išvengia apkaltinamojo nuosprendžio tik todėl, kad sueina senaties terminas. Tą lemia ne tik ilgas šių bylų tyrimas ikiteisminėse institucijose, bet ir ilgas bylų nagrinėjimas apylinkių ir apygardų teismuose.
Keletas statistinių pavyzdžių. 2003 m., Lietuvos prokuratūros duomenimis, iš perduotų baudžiamųjų bylų teismams 67 baudžiamosiose bylose baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui. Iš jų 17 baudžiamųjų bylų buvo nagrinėjamos teismuose ilgiau nei vienerius metus, 9 – ilgiau nei dvejus metus, 5 – ilgiau net nei šešerius metus. Panašus nutrauktų bylų skaičius ir praėjusiais metais.
Savaime suprantama, kad bylų nagrinėjimas teismuose užsitęsia ir dėl objektyvių priežasčių: ilgai trunka ekspertizių atlikimas, teisinės pagalbos prašymų vykdymas, suserga kaltinamieji ir panašiai. Tačiau neretai baudžiamųjų bylų nagrinėjimas užsitęsia tik todėl, kad teismai neišnaudoja visų baudžiamojo proceso galimybių siekiant bylas išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Manau, labai svarbu ir tai, kad dažniausiai nutraukiamos bylos asmenims, padariusiems finansinius, nuosavybės bei kitus nusikaltimus, nuo kurių, kaip paprastai, nukenčia piliečiai ar valstybė.
Be to, šiuo pagrindu daug baudžiamųjų bylų nutraukiama ir ikiteisminio tyrimo metu, netgi daugiau. Tarkim, 2004 metais šiuo pagrindu buvo nutraukta iš viso 419 baudžiamųjų bylų. Be to, yra ir kita medalio pusė šios siūlomos pataisos. Dalies kaltinamųjų ir teisiamųjų, kurie neprisipažįsta padarę nusikaltimus, taip pat yra kebli situacija, nes prokurorai ir teisėjai, suėjus senaties patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, privalo nutraukti baudžiamąsias bylas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šiuo atveju baudžiamųjų bylų nenutraukimas būtų laikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Tokiu atveju kaltinamieji ir teisiamieji, laikantys save nekaltais, neturi galimybės savęs apginti.
Todėl priėmus šio įstatymo pataisą, baudžiamajai bylai patekus į teismą, senaties terminas būtų sustabdytas. Tačiau ne visam laikui. Būtų sustabdytas atsižvelgiant į tai, koks nusikaltimas padarytas. Jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, terminas būtų sustabdytas vieneriems metams, jeigu būtų padarytas neatsargus arba nesunkus nusikaltimas – dvejiems metams, jeigu apysunkis – trejiems, jeigu sunkus – ketveriems ir jeigu labai sunkus – penkeriems. Savaime suprantama, senatis negalėtų sustoti amžinai, ir žmogus, padaręs nusikaltimą, amžinai persekiojamas. Senatis turėtų būti vėl atnaujinama po šio termino pasibaigimo.
Mano nuomone, jeigu būtų priimta ši pataisa, teismai turėtų didesnes galimybes išnagrinėti bylas nepasibaigus senaties terminui, nes paminėtam laikotarpiui prasitęstų senaties terminas.
Antra vertus, tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek prokurorai ir teismai negalėtų vienas kito kaltinti, kodėl vis dėlto byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Nes šiandien, esant šiai situacijai, teismai dažnai sako, kad prokurorai per ilgai vilkino ikiteisminį tyrimą ir bylai patekus į teismą teismai paprasčiausiai nesuspėjo atlikti visų reikiamų veiksmų, numatytų baudžiamajame procese. Šiuo atveju mes galėtume pareikalauti tiek iš teismų, tiek iš prokurorų, kad bylos būtų baigtos laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega R.Šukys. Prašom klausti.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų šis klausimas yra ne naujas. Praėjusiame Seime mes jau esame diskutavę dėl Baudžiamojo kodekso senaties terminų peržiūrėjimo. Aš norėjau paklausti dėl to, kuo jūs savo pranešimą baigėte. Ar vis dėlto problema yra teismų, ar ikiteisminio tyrimo, kuris vyksta neleistinai ilgai? Prokurorai, ypač pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą, tyrėjai, tardytojai per ilgai tirdavo, o paskui, likus keletui mėnesių ar daugiausia pusmečiui, perduodavo teismui ir atsakomybę perkeldavo teismui dėl senaties termino. Teismas jau advokatų pastangomis dažnai nebespėdavo išnagrinėti, ir asmenys nebūdavo patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Šiandien naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas, aš manau, yra išsprendęs šias problemas. Manau, Baudžiamojo proceso kodekse nesant ikiteisminio tyrimo terminų, tokia Baudžiamojo kodekso pataisa būtų netgi žalinga ir leistų vėl tiek prokurorams, kontroliuojantiems ikiteisminį tyrimą, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjams neleistinai ilgai piktnaudžiauti ikiteisminio tyrimo stadija (įvairiomis ekspertizėmis ir panašiai).
Tada kyla paskutinis klausimas, kaip nagrinėti bylą, kaip nustatyti objektyvią tikrovę ir pagrįstai asmenį apkaltinti, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kai praeina, tarkim, dešimt metų nuo įvykio, kai liudytojai užmiršta viską, kas kaip buvo, kada praeina toks laiko tarpas, kai objektyviai nustatyti tikrovę tampa nebeįmanoma, nes senaties terminas yra valstybės institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų skatinimas tirti ir dirbti taip, kad kuo greičiau būtų išaiškintas nusikaltimas ir kalti asmenys patraukti atsakomybėn.
Jeigu galite, atsakykite į daugelį čia išdėstytų klausimų, kaip tai atsilieps pagal naująjį baudžiamąjį procesą, aš noriu pabrėžti.
V.ŽIEMELIS. Aš manau, čia buvo ne klausimas, o kalba, klausimo iš esmės nėra. Aš galiu pasakyti tik viena. Šią pataisą aš pasiūliau pasitaręs taip pat ir su prokurorais. Be to, generalinis prokuroras savo kalboje Seime atsakydamas į vieno Seimo nario klausimą, ką daryti, kad baudžiamosios bylos būtų nenutraukiamos suėjus senaties terminui, kaip tik pasiūlė panašų variantą, ir aš pabandžiau tai įgyvendinti.
Be abejonės, yra problemų ir ikiteisminiame tyrime, yra problemų ir teismuose. Ne veltui aš paminėjau, kad kai kurios bylos teisme buvo nagrinėjamos iki šešerių metų, nes baudžiamasis procesas suteikė dideles galimybes vilkinti bylas ir patiems teisiamiesiems, ir jų advokatams. Yra tokių galimybių. Taigi šiuo atveju mes suteikiame galimybių ir ilgiau nagrinėti, tačiau tegul ilgiau nagrinėja, o ne nutraukia bylas suėjus senaties terminui. Aš manau, reikia pasirinkti, ar geriau, kad nutrauktų bylas suėjus senaties terminui, ar geriau, kad ilgiau nagrinėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, priešingai, esu šalininkas, kad nebūtų senaties įvykdžius nusikaltimą, ir kol jis neįvertintas, jokios senaties nebūtų taikoma. Tuo labiau kad baudžiamojoje teisenoje mes turime tokių nusikaltimų – genocido, karo ir panašiai. Tačiau jeigu jau mes vadovaujamės kitais principais, galbūt jūs darbo grupėje sprendėte ar galvojate po šios redakcijos, kuriai aš taip pat pritariu… bus koreguojami ir baudžiamojo proceso kai kurie straipsniai, kad iš tikrųjų būtų, kaip kalbėjo kolega R.Šukys, tie klausimai sprendžiami dalykiškiau?
V.ŽIEMELIS. Aš manau, šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų imtis iniciatyvos. Be abejonės, reikia suburti grupę, kuri įvertintų vis dėlto neigiamas naujojo Baudžiamojo proceso kodekso teisės normas, kurios suteikia galimybę nereikalingai vilkinti baudžiamąsias bylas. Aš su jumis sutinku, kad tokios grupės jau reikia. Jau gana netrumpai galioja Baudžiamojo proceso kodeksas ir iškyla, iš praktikos matyti, šio kodekso blogosios savybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra nuomonių dėl balsavimo motyvų prieš? Yra. Prašom. R.Šukys.
R.ŠUKYS. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti prieš, nes anksčiau tikrai daug argumentų ir daug nuomonių buvo išsakyta Teisės ir teisėtvarkos komitete diskutuojant, kai tos pataisos buvo įregistruotos mano kolegos G.Šileikio, jeigu teisingai pamenu, su ponu Virginijumi Martišausku. Štai kodėl. Jeigu mes pažiūrėtume į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, ten yra asmens teisė į efektyvų ir greitą teismą, maksimaliai greitą. Šiuo atveju leidimas neterminuotas. Jau dabar baudžiamojo proceso jokio termino, beje, ikiteisminis tyrimas vyksta dažnai, ir nėra nustatyta. Kiek reikia, tiek jis vyksta. Tačiau žmogus patiria tam tikrų suvaržymų, labai dažnai nemenkų, tai gali būti ir suėmimas, tai gali būti jam taikomos įvairios operatyvinio pobūdžio priemonės, pasiklausymai, kratos, poėmiai ir t.t. Dabar norime pasakyti, kad jeigu pagrįstai galbūt dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neprofesionalumo asmuo bus įtariamasis, tarkime, penkerius arba dešimt metų, tai konvencija, atsiprašau, tikrai bus pažeista ir mes turėsime pralaimėtas bylas Strasbūro Žmogaus Teisių Teisme.
Kodėl, aš noriu priminti ir reaguoti. Pavyzdys yra Arvydo Stašaičio bylos. (Balsas salėje) Na, ir kas. Labai geras pralaimėtos bylos pavyzdys būtent dėl neįgyvendintos teisės į greitą teismą. (Balsas salėje) Bet jis laimėjo Strasbūre bylą dėl to, kad nesugebėjo per visą tą senaties terminą jo bylos užbaigti ir jį patraukti teisminėn atsakomybėn. Tai ir visa problema. Yra terminai. Manau, kad jų pakanka esamomis baudžiamojo proceso priemonėmis kaltus asmenis patraukti atsakomybėn ir nuteisti. O atsakomybės reikia reikalauti iš pareigūnų ir iš juos kontroliuojančių asmenų, dėl ko baudžiamasis procesas veikia neefektyviai, o ne tęsti senaties terminus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Nelabai kategoriška bus priešinga nuomonė, tačiau tartum ir papildydamas aš pasisakau už tokio įstatymo pataisą, nes tam tikru atžvilgiu yra nustatomos ribos, ką padarysi. Bet kai kada iš tikrųjų dėl senaties būdavo nutraukiamos bylos. Todėl aš manau, kad pritarę ir tokiai apsvarstytai pataisai mes tik laimėsime bendram labui, kaip kalbėjo kolega, ginant tiek žmogų, kuris nusikalto, tiek tą, kuris nukentėjo. Kaip tik reikia paskatinti greičiau ir nepažeidžiant galiojančių teisės normų Lietuvoje nagrinėti baudžiamąsias bylas.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pateiktam įstatymo projektui, prašom balsuoti.
Už – 38, prieš – 7, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueigoje buvo numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymas numatytas balandžio 21 dieną.
Gerbiamieji, noriu pasakyti, kad darbotvarkės 1-9 klausimas, 1-10 klausimas, 2-1a, 2-1b, 2-2 klausimai šiandien nebus svarstomi. Nėra kam pateikti tuos klausimus, nėra pranešėjų.
Jums teikiamas įstatymo „Dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.1347/2000, įgyvendinimo projektas. Pranešėjas – Teisingumo ministerijos atstovas Arūnas Kazlauskas.
A.KAZLAUSKAS. Laba diena visiems čia dalyvaujantiems. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.1347/2000, įgyvendinimo projektą. Kaip matyti ir iš pavadinimo, projekto tikslas yra įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiam reglamentui įgyvendinti įstatymo projektu siūloma paskirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakinga institucija, nes tai iš dalies susiję ir su vaikų teisių apsauga. To projekto ypatybės yra tos, kad ne įtraukiamos reglamento nuostatos į mūsų esamus kodeksus, tai yra į Civilinio proceso kodeksą, o siūloma priimti atskirą įstatymą, nes taip Vyriausybė siekia išlaikyti esamų kodeksų stabilumą. Siūlytume pritarti tam pateikimui.
PIRMININKAS. Noriu paklausti pranešėjo dėl kito įstatymo projekto, kuris taip pat teikiamas. Jie susiję tarpusavyje?
A.KAZLAUSKAS. Jie tarpusavyje nėra tiesiogiai susiję, bet iš esmės sprendžia tas pačias problemas, t.y. įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus. Tik dėl antro projekto, t.y. dėl reglamento, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, įgyvendinimo, projekto Nr.XP-289, ten yra siūloma numatyti, kad bendrą praktiką tose bylose įgyvendintų Lietuvos apeliacinis teismas.
PIRMININKAS. Matau, kad norinčių klausti nėra. Yra norinčių kalbėti dėl balavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galima pritarti šių projektų pateikimui? Iš karto abiem bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū pranešėjui.
Seniūnų sueigos pagrindiniu komitetu dėl įstatymo projekto Nr.XP-288 numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas. Dėl kito, projekto Nr.XP-289, pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas. Svarstymas numatytas balandžio 14 dieną.
Gerbiamieji, jums dabar bus pristatyta kitos savaitės darbotvarkė. Pranešėjas – Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę pagal mūsų ankstesnį susitarimą ir pagal Seimo valdybos patvirtintą spalvotąjį grafiką yra numatyta posėdžiauti pusantros dienos, t.y. antradienį būtų vienas posėdis, o ketvirtadienį – du posėdžiai. Palyginti su vakar diena ir šia diena, mums dar pakaks karštų klausimų, nes yra ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą, yra klausimas dėl Seimo kontrolieriaus ir dar kai kurie gana įdomūs ir svarbūs klausimai. Tikiuosi, kad mums pavyks pasitvirtinti sesijos darbų programą. Mes taip sutarėme pasitarimo pas Seimo Pirmininką metu, kad šiek tiek atidedame, kad komitetai ir frakcijos dar pasižiūrėtų, o Seimo nariams bus pateiktas patikslintas programos variantas. Taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad yra net dvi ataskaitos. Tai Kultūros paveldo komisijos ir Vertybinių popierių komisijos ataskaita. Ir dar kai kurie klausimai. Tikiuosi, kad po Vyriausybės posėdžių gali atsirasti kai kurių naujų ES įstatymų. Keli čia yra įrašyti. Ir darbotvarkės bus, aišku, papildytos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, pagirtina, kad kai kuriais atvejais, atrodo, tikrai sudėjot turbūt visus atitinkamus projektus, pavyzdžiui, dėl atmintinų dienų. Bet kai kuriais atvejais, atrodo, tai nėra padaryta. Aš čia kalbėčiau apie Administracinių teisės pažeidimų kodekso kelis projektus, bet, matau, įrašėt, kuriuos teikia tik ministrai. Manau, kad ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektų turbūt yra daugiau. Gal galėtumėt tą kryptį dėl suderinto pateikimo dar labiau išlaikyti papildant darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš iš principo sutinku, bet galimas dalykas, kad čia buvo tai, kas yra 2 puslapyje kursyvu pažymėta, t.y. gali būti, kad kai kurie įstatymai buvo taisyti ir nebuvo praėjęs nustatytas laikas. Tai, sakysim, dėl pensijų, kadangi čia yra jautrus reikalas, specialiai įrašėm, kad štai nėra praėję tie šeši mėnesiai. Ir jeigu kolegos, visų pirma A.Matulevičius, nori, kad tas klausimas eitų, jis turi surinkti 29 Seimo narių parašus arba įrodyti, kad tai yra vykdant Konstitucinio Teismo kurį nors nutarimą. Aš nesakau, kad būtinai čia taip yra dėl ATPK ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, bet gali būti, pasitikrinsim. Ir jeigu yra tokių projektų, čia nesunku pridėti, juo labiau kad, matot, posėdis baigiasi apie 15 valandą, tai galima dar ir kai ką pridėti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ir klausia kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau. Čia yra įrašytas toks Seimo nutarimas dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuris neturi jokio registracijos numerio. Klausimas gal ir rimtas, gal ir reikalingas, bet be numerio ir nepaskaičius jo taip iš karto rašyti, kad visas Seimas kreipiasi, ne visai solidu. Gal tamsta galėtumėt bent keliais žodžiais pasakyti, kokia esmė ir kodėl taip atsitiko? Tai vienas dalykas. O antras dalykas, dėl ketvirtadienio, kur parašyta: „Seimo narių projektai pagal jų registravimo eilę. Duota viena valanda, bet kokie tie projektai, tai tiktai jūs vienas turbūt ir težinote. Negi taip sunku pagal tą eilę kelis projektus įrašyti valandai? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Pradėsiu nuo antrojo. Matot, kol nėra patvirtinta darbų programa, tai ir neišeina pagal tą eilę rašyti, nes, galimas daiktas, ko nors neįtrauksim į darbų programą ir imsim ir įrašysim, o paskui bus keblumų. Kiti atsistos, ne jūs, o kuris nors kitas, ir protestuos, kodėl atsirado tas ar kitas klausimas. Tikiuosi, kad antradienį darbų programą pasitvirtinsim. Tada bus aiški, taip sakant, oficiali eilė ir pagal tą eilę surašysim. Taip mes darėm ankstesniais metais, taip ir dabar darysim. Čia nematau problemos. Tai yra kaip tik demokratiška mūsų Seimo statuto taisyklė. Dar pasakysiu, kad kai kur Vakaruose daugeliui parlamentarų reikia laukti metų metus, kad nors vienas jų projektas būtų darbotvarkėje. Pas mus yra kur kas didesnės galimybės pasireikšti. Tai tas bus ir toliau įgyvendinama, nors kai kas kritikuoja, kad, girdi, čia per daug demokratiška tvarka.
Sudėtingesnis klausimas yra dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bet irgi galiu paaiškinti, juo labiau kad mes ką tik, per pietų pertrauką, turėjom pasitarimą pas Seimo Pirmininką. Tas kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra dėl to paties klausimo, kurį mes šiandien nagrinėjom, arba dėl kurio kankinomės iš ryto ir po pietų. Tai yra dėl Seimo narių likimo, o kitais žodžiais tariant, dėl Darbo kodekso atitinkamo straipsnio atitikties arba neatitikties galiojančiai Konstitucijai. Priminsiu, kad šiuo klausimu jau yra grupės Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti, bet pastatė į eilę. O ta eilė yra maždaug dvejiems metams, dvejiems metams. Jeigu pagal eilę, tai suprantama, kad tas klausimas gali būti išnagrinėtas ir po metų, ir po pusantrų, o gali būti išnagrinėtas ir po dvejų metų. Bet jeigu kreipsis Seimas, tai, kaip ankstesniais atvejais buvo (tokių atvejų buvo keletas), Konstitucinis Teismas, gerbdamas Seimą kaip instituciją, Seimo kreipimąsi nagrinės be eilės, t.y. užbaigs kokį nors eilinį klausimą, kuris pradėtas, ir geriausiu atveju per mėnesį, blogiausiu atveju – per du mėnesius ar šiek tiek ilgiau jis tą klausimą tikrai išnagrinės. Taigi čia tas kreipimasis yra jau esamo kreipimosi pagrindu, bet būtent nuo viso Seimo. O kadangi pas Seimo Pirmininką buvo surinkti pagrindinių valdančiųjų frakcijų atstovai, tai tikiuosi, kad čia nebus prieštaravimų priimant tokį sprendimą, bet manau, kad ir opozicija tam neprieštaraus.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti? S.Pečeliūnas dar kartą nori klausti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū pranešėjui už tokį ilgą ir išsamų paaiškinimą, bet galėjot ir trumpiau, čia viso to man aiškinti nereikia. Vienas konkretus klausimas visiems mums dėl to kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Man atrodo, mes visi šiek tiek esam ir klaidinami, ir patys susiklaidinę. Klausimas labai paprastas. Mano požiūriu ir, manau, Č.Juršėnas irgi tą supranta, Darbo kodeksas Seimo nariui nėra tiesiogiai taikomas dokumentas ar kaip nors kitaip taikomas dokumentas. Kai jūs sakot, kad jūs klausite, ar Darbo kodeksas galioja Seimo nariui, tai, man atrodo, dėl tų visų klausimų yra mums Konstitucija ir Statutas. Ir viskas. Ir jeigu jūs norit Darbo kodeksą čia kaip nors pritaikyti Seimo nariams, tai mes įlendam iškart į bėdą ir, man atrodo, jau tuo klausimu jūs ir patys matot, kad esam įlindę į bėdą daugeliu atvejų, nes Seimo nario atsiskaitymas rinkėjui vyksta visai kitais pagrindais. Todėl aš ir klausiau jūsų. Reikia matyti tą tekstą, kad kartais klausimas Konstituciniam Teismui, jeigu neteisingai suformuluotas, padaro daugiau bėdos negu naudos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Sauliau. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu leisit, aš vis dėlto paaiškinsiu. Visa bėda, galima sakyti, kad galbūt Darbo kodeksas buvo priimtas su ne visai tinkama nuostata, galimas daiktas. Bet tai yra Darbo kodekse, kur ir kalbama apie tikslines atostogas ir Seimą. Visa bėda, kad kalbama. Ir kolega (gaila, nėra A.Ramono) tuo remiasi. Vadinasi, turim tai galutinai išsiaiškinti. Ir čia aš nematau problemos. Ir manau, kad kaip tik Seimas pasielgs apdairiai, visas Seimas, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, kad klausimas būtų greičiau išaiškintas ir nekiltų jokių abejonių.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai. Ir naudojamės tuo, kad Č.Juršėnas yra tribūnoje. (Balsai salėje) Aš maniau, kad mes jau susitarėm, ar ne? Ir Saulius net pritarė.
Taigi, mielieji, jūsų dėmesiui dabar nutarimo projektas, kurio registracijos Nr.XP-204, – Seimo nutarimo „Dėl 2000–2004 metų kadencijos Seimo teisės aktų projektų. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš iškart noriu paaiškinti, kad ankstesnėse kadencijose mes paprasčiau darydavom. Tai yra komitetų sprendimais dalis projektų eidavo į vieną pusę, dalis į kitą pusę, o šį sykį, kadangi klausimas šiek tiek susikomplikavo ir tą problemą nagrinėjo net Etikos ir procedūrų komisija, nutarėm, kad turėtų spręsti visas Seimas. Šiuo atveju, kaip matot, yra visų komitetų peržiūrėti turimi anos kadencijos projektai ir pasiūlyta, ko reikia atsisakyti, t.y. ką reikėtų atmesti. Sąrašas, kaip matot, gana ilgas. Jeigu kas, žinoma, norės, tai visada galės paimti seną projektą, perregistruoti savo vardu, ir jis bus nagrinėjamas. Šiuo atveju visi tie projektai, kurie čia pateikti, atitinkamų šakinių komitetų, yra siūlomi atmesti ir šioje Seimo kadencijoje nenagrinėti. Kai buvo pateiktas projektas, čia, kaip matote, trečias, buvo padarytos kai kurios korektyvos. Paskutinė korektyva yra išbraukti dar porą projektų. Tai klausimai, susiję su Biudžeto ir finansų komitetu, 22 ir 23 pozicijos. Aš sutinku, ir, jeigu Seimas sutiktų, tai minus 22, 23 iš 2 straipsnio, o visa kita prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Aš noriu klausti ir kartu, kad negaišinčiau laiko, teiksiu balsuoti dėl frakcijos siūlymo. Mano klausimas būtų, kodėl taip vienu mostu išbraukiami visi projektai, kuriais vienaip ar kitaip siūloma spręsti indėlių kompensavimo klausimą? Manau, vis dėlto būtų buvę logiška juos visus kartu nuosekliai įvertinti ir Seimui pasakyti, kokia yra jo pozicija šiuo klausimu, o ne taip nieko nesakius išbraukti. Frakcijos vardu dėl šio klausimo norėčiau prašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes vis dėlto reikėtų atidžiau pasižiūrėti ir siūlyti palikti kai kuriuos projektus. Negalima taip vienu mostu kai kurių labai svarbių projektų imti ir išbraukti, nes tada mes tik po pusės metų juos galėsime siūlyti arba rinkti 29 parašus, o tai ne visada yra paprasta.
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu atsakyti. Kolegos, nesakau, kad problema dėl indėlių paprasta, bet, kita vertus, yra paprasta. Vis dėlto dirbant anos kadencijos Seimui ir dirbant anai Vyriausybei indėlių grąžinimas sugrąžintas. Yra jau nemažai grąžinta, ir toliau šis procesas vyksta. Numatyta, kad iki kadencijos pabaigos visi indėliai bus grąžinti. Taigi dėl to nematau problemos. Jeigu kas galvoja, kad galima per mėnesį ar du grąžinti, šitai yra neįmanoma, todėl tie projektai, mano supratimu, neturi ypatingos reikšmės, nes indėlių grąžinimo procesas vyksta. Bet aš sutinku su esmine pastaba, kad reikia dar pasižiūrėti, todėl kviečiu kolegas sutikti, kad būtų padaryta pertrauka, ir tada, jeigu kas nors norės, pateiks siūlymų, peržiūrėsime ir antradienį galutinai priimsime, iki priimdami nutarimą dėl sesijos darbų programos. Aš tik tokį patikslinimą siūlau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti S.Lapėną.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto man kelia dvejonių formulavimas tokio klausimo kaip praeitos kadencijos Seimo narių iniciatyvų išbraukimas ir nuleidimas vos ne kanalizacijos vamzdžiu ten, kur, manytume, joms ir dera būti. Vis dėlto Etikos ir procedūrų komisija yra pasakiusi savo nuomonę, kad Seimo nario iniciatyvos teisė nesibaigia kadencijos laikotarpiu. Iš esmės tie projektai, kurie bent jau perėjo pateikimo procedūrą, vis dėlto turėtų būti toliau svarstomi ir neturėtume elgtis taip, kaip siūloma šiame projekte, kad tie visi projektai atmetami.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš turiu pasakyti bendresnį dalyką iš parlamentinės praktikos ir vieną labai konkretų, susijusį su jūsų klausimu. Kai kuriuose parlamentuose yra vadinamoji diskontinuiteto taisyklė: baigiasi sesija, ir visi klausimai baigiasi. Tuo labiau baigiasi kadencija – absoliučiai viskas eina į šiukšlių dėžę, absoliučiai. Pas mus gi neina į šiukšlių dėžę, o kiekvienas komitetas labai konkrečiai sprendžia pagal Statutą. Komitetas turi teisę atmesti projektą, o mūsų su jumis teisė su tuo sutikti arba nesutikti. Mes galime balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, galime balsuoti dėl kiekvieno punkto, kurių čia yra kelios dešimtys. Tai yra mūsų, Seimo, kaip tautos atstovybės, teisė. Visi komitetai nagrinėjo, vieni pateikė ilgesnius sąrašus, pavyzdžiui, Aplinkos komitetas siūlo išbraukti tik du, o kitus pasilieka, o Biudžeto ir finansų komitetas siūlo kur kas daugiau, ir tai yra komiteto teisė, kurios mes negalime iš jo atimti. Taigi aš, priimdamas dar kartą kolegų konservatorių siūlymą, sakau: pasižiūrėkite, ir jeigu jums atrodo, kad kai kuriuos klausimus reikia palikti, prašom siūlyti raštu. Tada spręsiu ne aš vienas ar mano pagalbininkai, o spręs visas Seimas, ir tada turėsime tikslesnį vaizdą ir aiškesnę viso Seimo poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galime pritarti po pateikimo ir svarstyti kitame posėdyje? (Balsai salėje) Per ilgai svarstome. Tai galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu, taip? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu.
Jūsų dėmesiui teikiamas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-269. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras Rimantas Šadžius.
R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti jums įstatymų projektus. Prašyčiau galimybės pateikti abu iš karto – ir a, ir b.
Trumpai išdėstysiu įstatymų projektų esmę. Jais yra sprendžiamos dvi problemos. Viena formali – kad sveikatos sistemos įstatymai yra suderinami su Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kuris detaliau apibrėžia pabėgėlio… prieglobsčio sąvoką ir išskaido ją į kelias: pabėgėlio statusą, laikiną ar papildomą apsaugą. Kita problema yra mūsų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę vykdymas, t.y. sveikatos draudimo valstybės lėšomis išplėtimas tiems asmenims, kurie pagal Lietuvos įstatymus tokią teisę turi jau nepaisant to, kad jie yra tik laikinai Lietuvos Respublikos teritorijoje (turimi omenyje nedarbingi asmenys, kurie negali dirbti, nors tokią teisę turėtų ir neturėtų normalia tvarka sveikatos draudimo). Tai yra nėščios moterys iki gimdymo ir po gimdymo tam tikrą laikotarpį, asmenys, kurie gali būti prilyginti invalidams, tai yra asmenys, sergantys sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos ministro patvirtintą sąrašą, taip pat asmenys, vieni auginantys vaikus, ir, be abejo, svarbiausia – nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai. Pagal Lietuvos įstatymus visi nepilnamečiai asmenys yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Konkrečia skaičių išraiška tai nebūtų dideli kiekiai asmenų. Skirtingais skaičiavimais tai būtų iki keliasdešimt, galbūt iki poros šimtų, asmenų, kurie būtų draudžiami valstybės lėšomis. Valstybės sąnaudos šiam draudimui sudarytų maždaug 100 tūkst. litų per metus, išskyrus tą atvejį, jeigu neatsirastų pabėgėlių antplūdžio iš kurios nors užsienio šalies, kuriems Vyriausybė nutartų suteikti laikiną apsaugą, didelio skaičiaus pabėgėlių. Aš manau, kad tokio įvykio tikimybė yra labai maža. Labai prašyčiau abiem įstatymų projektams pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš sausio mėnesį esu užregistravusi Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimą. Mano klausimas yra toks. Aš siūlau numatyti, kad sveikatos draudimu valstybės lėšomis turėtų būti apdrausti ne tik dieninių studijų studentai, bet ir vakarinių bei neakivaizdinių studijų formų studentai, kurie neprivalo mokėti, arba už kuriuos nemokamos sveikatos draudimo įmokos pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 4 dalis. Pagal dabar galiojantį įstatymą nenumatytas šių asmenų sveikatos draudimas valstybės lėšomis tuo atveju, kai jie nedirba. Tai, ką minėjau, diskriminuoja šiuos piliečius dieninių studijų formos studentų atžvilgiu. Mano klausimas ir pasiūlymas, ar nereikėtų sujungti tuos dalykus, kuriuos jūs dabar pateikėte, ir mano siūlymus diskutuoti ir svarstyti komitetuose? Jūsų nuomonė.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Dėl jūsų pasiūlymo oficialios Vyriausybės nuomonės aš negalėčiau pareikšti, nes ji nebuvo pareikšta, o aš šiuo atveju atstovauju Vyriausybei, o ne sau asmeniškai. Aišku, racionaliau vieno įstatymo pakeitimus nagrinėti kompleksiškai, tačiau problema yra ta, kad Sveikatos draudimo įstatymo būtent šis straipsnis yra kompleksinis. Jis vienija labai daug skirtingo pobūdžio problemų. Sakykim, tas įstatymo projektas, kurį aš siūlau, matyt, sulauktų Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetų dėmesio. Jūsų siūlomas klausimas sulauktų dėmesio kito komiteto, kaip papildomo. Pagrindinis, matyt, būtų Sveikatos reikalų komitetas. Racionaliau, matyt, šiuos pasiūlymus svarstyti būtų atskirai, tačiau Seimo valia ir Seimo komiteto valia apsispręsti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau klausti norinčių nėra. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nėra prieš. Galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ir dėl abiejų įstatymų projektų. Ačiū. Seniūnų sueigoje numatyta ir vienam, ir kitam įstatymo projektui pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Užsienio reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetai. Svarstymas numatytas balandžio 14 d.
Mielieji, jūsų dėmesiui Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-237. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bosas. Prašom. Jis prašė, kad jam leistų pateikti. Prašom.
A.BOSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo svarstytas Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 31(2) ir 32(2) straipsnių įstatymo projektas Nr.XP-2307. Komitetas svarstė, gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems iš esmės pritarė. Nepritarė tik penktam. Motyvai tokie: nepritarti siūlymui papildyti projekto 1 straipsnio 8 punkto sąvoką „kenksmingas poveikis aplinkai, po žodžių „kenksmingas įrašant žodį „neigiamas, nes galiojančiame įstatyme kai kuriuose straipsniuose vartojama sąvoka „kenksmingas poveikis aplinkai, o kai kuriuose „neigiamas poveikis aplinkai. Abi sąvokos yra lygiareikšmės. Šeštam pritarti iš dalies.
Toliau. Gauti Aplinkos apsaugos komiteto vyriausiojo patarėjo Dariaus Karvelio pasiūlymai, abiem komitetas pritarė. Komitetas vienbalsiai priėmė šio įstatymo projekto pakeitimą, todėl siūlau jį priimti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas. J.Palionis – Europos reikalų komitetas. Prašom. Ar kas nors kitas galėtų pateikti? A.Bosas už Europos reikalų komitetą.
A.BOSAS. Europos reikalų komiteto pasiūlymai taip pat svarstyti komitete ir visi įtraukti. Kaip aš minėjau, jiems yra pritarta.
PIRMININKAS. Atsiprašau, vienintelį siūlymą, kuriam nebuvo pritarta, jūs minėjote, ar ne?
A.BOSAS. Aš minėjau…
PIRMININKAS. Ar tie, kurie teikė tą pasiūlymą… Gal jie atsiima savo pasiūlymą, ar reikia dėl jo balsuoti?
A.BOSAS. Diskutuojant jie sakė, kad pritaria mūsų motyvams, kad šio pasiūlymo nereikia teikti.
PIRMININKAS. Supratau. Tada klausimų nebelieka. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Mielieji, prašom… Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo pakeitimo projektas, registracijos Nr.XP-223. Pranešėjas – V.Gedvilas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Prašom. Svarstymo stadija.
V.GEDVILAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl Mokslo tarybos papildymo. Teikiama habilituoto daktaro Felikso Ivanausko kandidatūra. Jokių pastabų ir kitų pareiškimų nebuvo, todėl pritarė ir prašo Seimo svarstyti ir patvirtinti šią kandidatūrą į Mokslo tarybos narius.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nėra kitokių nuomonių, kitokių pasiūlymų nebuvo. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Gal galime tada ir priimti šį nutarimą? Tame nutarime iš viso tiktai vienas straipsnis dėl tarybos narių sudėties. Dėl balsavimo motyvų yra kokių nuomonių? Nėra? Prašau? Taip. Prašom. Kas už tai, kad priimtume šį nutarimą, prašom balsuoti. Ačiū.
Už balsavo – 53, prieš, susilaikiusių nebuvo. Priimta. Labai ačiū. (Balsai salėje) Iš tikrųjų labai reikšminga. 54 – už. Priimta.
Atsiprašome svečių, nes Pirmininkas kol kas vėluoja, todėl mes einame toliau. Pagal darbotvarkę Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-143. Pranešėjas – G.Šileikis. Prašom. Pateikimo stadija.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir Seimo narys V.Čepas siūlome Seimui priimti įstatymo pataisą, kuri įtvirtintų valstybės pareigą grąžinti valstybės tarnautojams darbo užmokesčio dalis, kurios buvo neteisėtai neišmokėtos 2002–2004 metais. Įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad nuostata, kuria remiantis buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams mokėti ne visą darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tuo buvo pažeidžiami asmenų lygybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimai bei konstitucinė asmenų nuosavybės teisė. Jau yra daug pavyzdžių, kai šie žmonės kreipėsi į teismus, ir teismai priėmė sprendimus, kad valstybė turi grąžinti jiems neteisėtai neišmokėtus atlyginimus. Turime šalinti Konstitucijos, žmogaus teisių pažeidimus ir atkurti teisingumą. Privalome gerbti savo piliečius, jų teises, saugoti jas. Mūsų sprendimas, manau, lems ir žmonių pagarbą valstybei, Seimui, Vyriausybei. Kviečiu pritarti šiems įstatymo pataisos siūlymams ir dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nėra norinčių klausti. Ar yra dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių? Atsiprašau, nuomonė už – L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš manau, kad tai yra pateikiama visiškai laiku ir vadovaujantis bendraisiais žmogiškaisiais principais bei teisės normomis. Mums reikia priimti sprendimą ir toks žingsnis dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo būtų ne tik kilnus, bet ir atlygintų tam tikra prasme padarytą šiems žmonėms žalą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieš. Ačiū. Pritariame bendru sutarimu. Seniūnų sueigos numatytas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatytas balandžio 21 dieną. Taip yra numatyta ir taip Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta. Prašom.
J.RAZMA. Aš manau, kad šis klausimas nėra toks sudėtingas. Aišku, kadangi susiję su lėšomis, porą savaičių reikia duoti Vyriausybei, kad pateiktų išvadą dėl lėšų, dėl terminų. Manau, kad reikėtų kokiomis trimis savaitėmis paankstinti.
PIRMININKAS. Balandžio 14 tinka?
J.RAZMA. Aš manau, kad 7 d. būtų dar geriau.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Balandžio 14 d. svarstymas. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Aš norėčiau paprašyti, kad būtų protokolinis įrašas, jog būtinai reikia gauti Vyriausybės nuomonę dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Pritariame, kad reikia Vyriausybės nuomonės? Ačiū.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika. Prašom Seimo Pirmininką A.Paulauską į tribūną. Teisėjus prašom žemyn.
A.PAULAUSKAS. Dabar mes turėsime priimti Ramutės Ruškytės ir Romualdo Kęstučio Urbaičio priesaiką. Primenu, kad asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš priesaikos tekstų. Abu tekstai yra identiški, tik be paskutiniojo sakinio. Prisiekiantysis gali pasirinkti vieną iš šių variantų. Priesaika priimama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir Seimo nario priesaikos priėmimo procedūra. Jeigu Konstitucinio Teismo teisėjas neprisiekia arba prisiekia su išlyga, jis netenka teisėjo įgaliojimų.
Pradedame priesaikos ceremoniją ir kviečiu Ramutę Ruškytę prisiekti.
R.RUŠKYTĖ. Aš, Ramutė Ruškytė, prisiekiu bûti iðtikima Lietuvos Respublikai, prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdama tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Kviečiu Romualdą Kęstutį Urbaitį.
R.K.URBAITIS. Aš, Romualdas Kęstutis Urbaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas: prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
A.PAULAUSKAS. Priesaika priimta. Sveikinu prisiekusiuosius. Taip pat noriu padėkoti buvusiems teisėjams Jonui Prapiesčiui ir Egidijui Jarašiūnui, kurie baigė savo kadenciją ir, matyt, jiems reikia palinkėti sėkmės naujuose darbuose. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, tęsiame posėdį. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 5 straipsnio pakeitimo projektas Nr.XP-317. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tai techninio pobūdžio sprendimas – padaryti Europos komiteto sudėties pakeitimą išbraukiant A.Bosą iš komiteto sudėties ir įrašant V.Vertelienę. Toks yra frakcijos sprendimas.
PIRMININKAS. Taip, norinčių klausti nėra. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Dėl balsavimo motyvų už… Galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar galime kartu šį nutarimo projektą apsvarstyti ir priimti? Taip. Ar yra norinčių kalbėti svarstomu klausimu? Nėra. Tuomet kas už tai, kad priimtume pateiktą nutarimo projektą, prašome balsuoti.
Taip, už – 67, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei kodekso papildymo 1511 straipsniu įstatymo projektas. Registracijos Nr.XP-221. Pranešėjas – R.Remeika. Pateikimo stadija.
R.REMEIKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau leisti pristatyti iš karto du projektus – Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei kodekso papildymo 1511 straipsniu įstatymo projektą ir Civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimą, nes jie vienas su kitu susiję.
PIRMININKAS. Sveikiname jūsų norus.
R.REMEIKA. Taigi įstatymo projekto tikslas – užtikrinti lytiškai nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, normalų jų vystymąsi. Siekiant šio tikslo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už neprievartinį lytinį santykiavimą su abiejų lyčių asmenimis, nesulaukusiais 16 metų, bei nuo 14 iki 16 metų padidinama asmenų, už kurių tvirkinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė, amžiaus riba. Priėmus siūlomas pataisas, nuo 14 iki 16 metų būtų padidintas amžius, nuo kurio nepilnamečiai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti.
Aš nenorėčiau ilgai skaityti, bet prisiminkime pernai kilusį tam tikrą skandalą Europos Sąjungos institucijose, kai paaiškėjo, kad mūsų Baudžiamasis kodeksas, įrašius sąvoką „mažametis, sudarė prielaidas pasinaudoti bejėgiškumu vaikų, kuriems jau sukakę 14 metų, ir lytiškai su jais santykiauti nebaudžiamiems. Todėl siūloma Baudžiamojo kodekso bei Civilinio kodekso pataisa leistų šio amžiaus ribą padidinti nuo 14 iki 16 metų.
Aišku, manau, svarstant komitetuose, komisijose gal atsiras ir daugiau pasiūlymų. Juo labiau kad teikiant šį pasiūlymą buvo keletas susitikimų su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios siūlo didinti amžiaus ribą iki 18 metų. Šiuo atveju reikėtų keisti daugelį Baudžiamojo kodekso nuostatų, kurios susijusios su vaikų 16 metų riba. Todėl aš teikiu šį įstatymo projektą. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Labai pritariu jūsų projektui. Bent jau iniciatyvai tikrai šimtu procentų. Bet norėčiau paklausti, ar jūs žinot, kad Vaiko teisių konvencija vaiku laiko asmenį iki 18 metų. Ir čia iškyla tam tikra dilema, ne vien moralinė, bet ir teisinė. Jeigu mes sakome, kad suaugęs asmuo negali tvirkinti vaiko, tai remiantis šiuo tarptautiniu dokumentu išeitų, kad negalėtų tvirkinti asmens iki 18 metų. Ačiū.
R.REMEIKA. Taip, aš ir savo kalboje minėjau, kad iškyla ši problema. Asmeniškai man galbūt būtų priimtinesnė 18 metų riba. Bet tada iškyla problema dėl daugelio įstatymų normų derinimo. Kadangi ir Baudžiamajame kodekse, ir netgi Civiliniame kodekse yra nuostata, kad 16 metų vaikas prisiima didelę atsakomybę ir daugelį įsipareigojimų, čia ir yra ta 16 metų riba.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori klausti… Taigi ačiū pranešėjui. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų yra nuomonė už. R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų problema, kuri keliama šioje pataisoje, yra akivaizdi. Galbūt tik pasiūlytas sprendimo būdas yra diskutuotinas. Manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šią pataisą, greičiausiai diskutuos būtent dėl tos amžiaus ribos, nes nemanau, kad amžiaus riba turėtų lemti.
Gerai ar blogai, bet ankstesnis, tarybinis, baudžiamasis kodeksas šią problemą, mano požiūriu, sprendė kur kas logiškiau, nes buvo siejama būtent su lytine branda. Ten atsakomybė buvo už lytinį santykiavimą su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. Nes taip, kaip siūloma, jeigu nustatome 16 metų ribą, vieni asmenys jau yra lytiškai subrendę tuo laikotarpiu, kiti dar ne, ir gali atsitikti taip, kad mechaniškai nustačius ribą teks bausti ir laisvės atėmimo bausme visiškai savanoriškai… jaunus vaikiną ir merginą, kurių vienas bus nesulaukęs 16 metų, o kitas 16-metis. Ir teks bausti, jeigu netgi buvo abipusis sutikimas. Todėl reikia diskutuoti. Reikia tą problemą spręsti. Ir diskutuoti galbūt tik dėl pačių formuluočių, ar tai sieti su konkrečia, mechaniškai nustatoma amžiaus riba, bet spręsti tą problemą būtina. Todėl siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Ar galėtume pritarti abiem įstatymų projektams po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Taigi pritarta. Pagrindiniu komitetu numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomi – Žmogaus teisių komitetas bei Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Dėl abiejų: ir vieno, ir kito.
Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-221A (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.XP-221. Pranešėja – D.Mikutienė. Pateikimo stadija. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 153 straipsnis nustato nusikaltimo sunkumui neadekvačiai švelnią bausmę, atsakomybę už mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Maksimali bausmė yra tik dveji metai laisvės atėmimo. O kitos bausmės yra dar švelnesnės.
To paties kodekso 150 straipsnis nustato kur kas griežtesnę bausmę už mažamečio seksualinį prievartavimą – laisvės atėmimą nuo 3 iki 13 metų. Atsižvelgiant į tai, kad šie nusikaltimai ypač traumuoja mažamečius ir sukelia sunkias pasekmes jų psichinei ir fizinei sveikatai, projekte siūloma sugriežtinti bausmę už mažamečių tvirkinamuosius veiksmus ir nustatyti, kad tai yra laisvės atėmimas nuo 3 iki 8 metų.
Priėmus įstatymą kriminogeninė situacija pagerės, nes įstatymo pakeitimas leis nustatyti nusikaltimo sunkumui adekvačias bausmes ir kartu sumažins atitinkamų nusikaltimų skaičių. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, kitų įstatymų ir įstatymų lydimųjų teisės aktų keisti nereikės. Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, teikėte šį projektą ir turėjote, kiek supratau, jūs paaiškinot, tikslą, tai ar iš tikrųjų sankcijos padidinimas, ypač žemesnės ribos, pasieks jūsų norimą tikslą? Kokia jūsų nuomonė?
D.MIKUTIENĖ. Manau, kad pasieks. Tai viena. Antra. Ši įstatymo pataisa buvo teikta atsižvelgiant į didelį ažiotažą spaudoje, nes teisėsaugos institucijų darbuotojai iš tiesų skėsčioja rankomis ir negali iki galo atlikti savo funkcijų, mat neadekvačios tokios mažos bausmės už tvirkinamuosius veiksmus prieš mažamečius sukelia pretekstą tiems asmenims vėl ir vėl nusikalsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Kokių būtų nuomonių dėl balsavimo motyvų? Prieštaravimų nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru suarimu? Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Žmogaus teisių komitetas bei Šeimos ir vaiko reikalų komisija. (Balsai salėje) Dar vienas papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas.
Kitas klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo pavadinimo ir kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-330. Pranešėjas – A.Sysas. Pateikimas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes prieš kelias dienas apsvarstėme du įstatymų projektus. Vienas jų yra kaip tik Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo projektas. Jį mes papildėme, kad būtų galima pasinaudoti daugiabučių namų modernizavimo galimybėmis. Taip pat mes svarstėme ir Mažas pajamas gaunančių šeimų įstatymo pakeitimus. Svarstant tuos įstatymus iškilo būtinybė, kad reikia pakeisti ir šio įstatymo pavadinimą, nes iki šiol įstatymas buvo vadinamas tik Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, o priėmus pagrindinio įstatymo pakeitimą jis turėtų būti vadinamas Valstybinės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu. Tai tik techninis pakeitimas, todėl prašau pritarti, nes jis turėtų įsigalioti kartu su tais dviem įstatymais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Prieštaravimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Ačiū, pritarta. Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 14 dieną.
Mielieji, Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo projektas nebus teikiamas, taip pat nebus teikiamas… (Balsai salėje) Prašau?
A.SYSAS. Posėdžio pirmininke, atsiprašau, bet kodėl taip vėlai –balandžio 14 dieną?
PIRMININKAS. Taip buvo suderinta Seniūnų sueigoje.
A.SYSAS. Tie įstatymai turi eiti kartu. Vadinasi, mes beveik mėnesį nukeliam Modernizavimo įstatymo priėmimą. Ar mums to reikia? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kokia ten data buvo?
A.SYSAS. Kitą savaitę reikia priimti, ir viskas, nes tai tik techninis įstatymas, nėra jokių derinimų, skaičiavimų. Reikia tik papildyti pavadinimą žodžiu „modernizuoti. Reikia įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Kai tik pateiksite išvadą, bus įrašyta į darbotvarkę.
Mielieji, Garantijų komandiruotiems asmenims įstatymo nėra galimybės pateikti, nes ministrė šiuo metu yra Londone. Taip pat nėra galimybės pateikti ir projektą Nr.XP-336. Visi numatyti darbotvarkės klausimai apsvarstyti.
Yra norinčių skaityti pareiškimą. (Balsai salėje) Kol bus kalbama, registruojamės.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, į mane kreipiasi daug Šilutės ir Pagėgių savivaldybės žmonių ir atsakingų darbuotojų, kurie su nerimu laukia artėjančio pavasarinio potvynio. Jų nerimas yra gana pagrįstas, nes tai bus antras potvynis šiais metais. Pirmasis buvo žiemos mėnesiais, bet taip ir liko patvinę laukai, nes dėl lėšų trūkumo nebuvo pasinaudota žiemos polderių sistema ir tas vanduo nebuvo išpumpuotas. Todėl savivaldybės Pagėgių, Nemuno teritorijų laukai pasidengė milžiniškai storu ledu.
Todėl gal būtų tikslinga, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, pasitikrintų, kaip vykdoma Vyriausybės programa, skirta Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasiruošimui potvyniui ir potvynio padariniams šalinti. Ši programa turėtų būti vykdoma iki 2006 metų. Ji yra priimta 2002 m., tačiau, kiek žinau, panaudota tik 10% lėšų. Kai kurie šios programos elementai, kaip antai, Nemuno vagos gilinimas, net nevykdomi.
Šitas pareiškimas labai trumpas, nes turi tik šį konkretų siūlymą. Tikėkimės, kad pavasaris bus švelnus ir mus apsaugos nuo stichinių nelaimių. Ačiū.
A.PEKELIŪNAS. „Pareiškimas dėl Seimo laikinosios komisijos išvadų.
Seimo laikinoji komisija Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose faktams ir aplinkybėms ištirti (toliau – komisija) konstatavo, kad mano asmens bylos Lietuvos Respublikos archyvuose nėra.
Tačiau komisija išreiškė nuomonę, kad yra pagrindo daryti prielaidą neva aš galėjau būti įrašytas į KGB rezervo Panevėžio teritorinio padalinio sąrašą. Su šia komisijos nuomone nesutinku, nes niekada nebuvau susijęs su KGB. Išvadose minimi dokumentai, kuriais rėmėsi komisija, buvo tik paklausimas patikrinti mano biografiją, ar aš tikčiau būti įtrauktas į KGB rezervistų sąrašą, arba kiti popieriai, kuriuose pieštuku įrašyta mano pavardė. Kiek žinau, sovietmečiu visi įmonių vadovai, ypač tų įmonių, kurios turėjo kontaktus su užsienio firmomis, ar kitas aukštas pareigas einantys asmenys buvo tikrinami atitinkamų struktūrų, todėl tai negali būti pagrindas daryti prielaidą, kad aš buvau įrašytas į KGB rezervą. Be to, dar kartą noriu pabrėžti, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis nedaviau nei žodinio, nei raštiško sutikimo būti įtrauktas į KGB rezervą.
Prašau LR Seimą vertinant komisijos išvadas atsižvelgti į šiuos faktus.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas“.
PIRMININKAS. Ačiū. Remdamiesi Statuto 97 straipsnio 3 punktu, pavedame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui… (Balsai salėje) Mielieji, baigiame vieną, o po to grįšime prie registracijos. Gerai? (Balsai salėje) Kas dabar svarbiau, ar potvynis Šilutėje, ar registracija? Registracija. Prašom registruotis.
Kol vyksta registracija, noriu pakartoti, kad remiantis Statuto 97 straipsnio 3 punktu sprendimas šios problemos, kuri buvo įvardyti, pavedamas išnagrinėti ir pateikti išvadas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Daugiau pareiškimų nėra. Posėdis baigtas.