Pirmasis
(28) posėdis
2005
m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, mielieji kolegos, sveikinu jus, susirinkusius į pavasario sesiją, į mūsų pirmąjį pavasario sesijos plenarinį posėdį, ir skelbiu jį pradėtą.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Prieš pradedant vykdyti mūsų šios dienos darbotvarkę, noriu pasiūlyti užsiregistruoti ir pabalsuoti, kiek mūsų šiuo metu yra salėje. Registruojamės.
2005 m. kovo 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Ir dar keletas Seimo narių kelia rankas. Norėčiau paklausti, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Paspaudę mygtukus galėtume balsuoti ir kartu dar kartą patikslinti mūsų registraciją. Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę, prašau balsuoti.
Už – 107, prieš ir susilaikiusių nėra. Užsiregistravo 114. Taip pat noriu pasakyti, kad posėdyje dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas ir Vyriausybės nariai.
Trumpam noriu pakviesti Č.Juršėną pirmininkauti posėdžiui.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Kalbės Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom, Pirmininke.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba
A.PAULAUSKAS. Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos, noriu pasveikinti jus su 2005 m. Seimo pavasario sesijos pradžia ir tarti keletą žodžių.
Prasideda pirmoji visavertė šios, pernai išrinktos, Seimo kadencijos sesija. Mūsų laukia daug naujų rimtų iššūkių. Svarbiausia, mūsų laukia sunkus ir atsakingas darbas, kuriam visas savo jėgas turėtų skirti kiekvienas Seimo narys.
Pernai Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Lietuva pirmoji ratifikavo sutartį dėl Konstitucijos Europai. Tai esminės gairės, kurios lems visą tolesnį Lietuvos valstybės kelią. Tačiau tai, kad šie darbai jau atlikti, nereiškia, kad Seimas jau viską padarė ir gali ilsėtis. Mūsų dar laukia bendros europinės valiutos – euro įvedimas, kuris pareikalaus keisti Konstituciją ir nemažai įstatymų. Mes, Seimas, turėsime įprasti kasdien dirbti Europos Sąjungos sąlygomis – užsiimti ne tik įstatymų leidyba, bet ir Europos Sąjungos teisės aktų leidybos priežiūra, įgyvendinant subsidiarumo mechanizmą. Reikės išmokti galvoti ne tik siauroje lietuviškoje plotmėje, bet ir visos susivienijusios Europos, kurios sudėtinė dalis mes dabar esame, mastais.
Naujos sesijos pradžia – iškilmingas momentas, tačiau man jis kelia ir nemažą susirūpinimą.
Neseniai paminėjome šio Seimo darbo šimtadienį. Deja, šis šimtas dienų buvo paženklintas ne tiek svarbiais atliktais darbais – priimtais įstatymais, kiek daugybe didesnių ar mažesnių skandalų ir skandalėlių. Skaitant spaudą kartkartėmis susidarydavo įspūdis, kad tarp Seimo narių vyksta savotiškos rungtynės. Susitikimuose su žmonėmis paprastai Lietuvos piliečiai manęs klausdavo arba tiesiog sakydavo: kodėl jūs, Seimo Pirmininkas, nieko nedarote? nubauskite, įspėkite. Aš visada atsakydavau tai, ką noriu pasakyti ir dabar: aš nesu Seimo direktorius, aš esu Seimo Pirmininkas, o Seimo nariai nėra mano pavaldiniai, tiek aš, tiek jie yra tautos išrinkti. Kiekvienas Seimo narys pats turi jausti vidinį imperatyvą, vidinį moralinį postūmį elgtis taip, kaip dera tautos atstovui, nenusižengiant galiojančioms moralės bei etikos normoms. Deja, aš negaliu įsakyti, kaip elgtis Seimo nariui. Žinoma, yra Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri retrospektyviai įvertina Seimo narių veiksmus sutikimo su etika ir procedūromis požiūriu, bet mums visiems būtų maloniau, jeigu ji turėtų kuo mažiau darbo.
Todėl norėčiau dar kartą sugrįžti prie būtinybės priimti Politikų etikos kodeksą. Tokio kodekso būtinumo klausimą aš kėliau jau ne kartą, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jis vis dar nėra priimtas. Tiek praeitos Seimo kadencijos politinės realijos, tiek ir pirmosios šimtas su trupučiu šio Seimo veiklos dienų parodė, kad toks kodeksas – Seimo narių etiško elgesio taisyklių sąvadas yra būtinas, o jo priėmimas kuo toliau, tuo labiau darosi akivaizdžiai neišvengiamas.
Praeitos kadencijos Seimo dėka valstybės pareigūnams, tarp jų ir patiems aukščiausiesiems, netgi juo labiau patiems aukščiausiesiems, imti kelti ypač griežti moralės, asmeninės etikos bei politinės sąmonės reikalavimai. Imta suvokti, kad aukštų pareigų ėjimas – tai pirmiausia labai didelis įpareigojimas ir sunki našta, o ne tiesiog dar viena galimybė realizuoti savo garbės troškimą ar užtikrinti asmeninius ekonominius interesus. Kiekvienas mes Seime pirmiausia turėtume dirbti savo tiesioginį darbą – priimti geros kokybės įstatymus. Deja, per besaikį gražbyliavimą ir politines ambicijas dažnai tai yra pamirštama. Ne veltui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnis, kuris numato Seimo funkcijas, tarp dvidešimties punktų pirmoje vietoje įvardija Konstitucijos pataisų svarstymą ir priėmimą, o antroje – įstatymų leidybą. Tai ir yra pagrindinė ir svarbiausia Lietuvos Respublikos Seimo veikla.
Dar daugiau. Reikia užtikrinti aukštą Seimo priimamų įstatymų kokybę. Aš jau ne kartą esu išsakęs savo principinę nuostatą, kad užteks vykdyti pusmečio ar penkmečio planus stengiantis priimti kuo didesnį kiekį įstatymų. Geriau priimti mažiau įstatymų, tačiau būtinai gerų. Kiekvieną įstatymo projektą Seime būtina detaliai išdiskutuoti, bet šios diskusijos turi būti konstruktyvios ir nepavirsti tuščiažodžiavimu bei politinių oponentų rietenomis. Egzistuoja prezumpcija, kad įstatymų leidėjas yra logiškas, todėl stenkimės, kolegos, tokie ir būti. Kai ką tik priimtą įstatymą iš karto tenka taisyti, tai ne tik negatyviai atsiliepia Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios institucijos, įvaizdžiui, ne tik skatina teisinį nihilizmą bei eliminuoja teisinį tikrumą, bet ir labai komplikuoja pačių normų taikymą. Normų adresatai – Lietuvos piliečiai dažnai nelabai orientuojasi, ar jau taikyti naują teisinę normą, ar vis dar palaukti, gal Seimas įstatyme dar ką nors pakeis. Norėčiau pasidžiaugti, kad šios ydos Seime palaipsniui, tačiau nuosekliai imta atsikratyti…
Juo labiau išryškėja kitas problemos aspektas. Net Seimui priėmus įstatymą, visuomenė dažnai nežino, kaip, kokiu būdu jis turi būti taikomas – kaip traktuoti vieną ar kitą teisinę normą. Ryškus pavyzdys – naujasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Tiek medikų, tiek pacientų atstovai pripažįsta, kad tai labai novatoriškas ir progresyvus įstatymas, tačiau, deja, kaip parodė pirmieji įstatymo galiojimo mėnesiai, labai trūksta visuomenės informuotumo, kaip reikia taikyti teisines į normas. Dėl to kilo nemažas pasipiktinimas pirmiausia medikų, taip pat ir pacientų.
Savaime aišku, kad tinkamas visuomenės informavimas apie naujus įstatymus pirmiausia yra paskirų šakinių ministerijų darbas. Bet ir mums, Seimui, vertėtų pamąstyti apie tai, kuo mes galėtume prisidėti prie tinkamo visuomenės informavimo.
Šiandien prasidedančioje sesijoje mūsų laukia nemažai įvairių sričių įstatymų projektų. Norėčiau išskirti ir atkreipti jūsų dėmesį į kelias, mano nuomone, svarbiausias įstatymų grupes. Kaip jau minėjau, yra būtina padaryti nemažus teisinės sistemos pakeitimus įvedant eurą. Lietuva kelia sau tikslą bendrąją europinę valiutą įsivesti nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Turint omenyje, kad reikia keisti Konstitucijos, Lietuvos banko, Lito patikimumo, Pinigų, Užsienio valiutos bei kitų įstatymų nuostatas, likusieji pusantrų su trupučiu metų neatrodo toks jau didelis laiko tarpas.
Būtina taip pat stiprinti kovą su korupcija. Skaidraus administravimo užtikrinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių valstybinės valdžios tikslų. Deja, nepriklausomų tyrimų duomenimis, Lietuvos įmonių vadovai ir paprasti gyventojai vis dar mano, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas ir esant reikalui yra pasiruošę jį duoti. Kovai su šia visuomenės ir valdžios piktžaizde turėtų pasitarnauti siūlomi Korupcijos prevencijos bei kitų įstatymų pakeitimai ir papildymai.
Valdžios veiklos skaidrumą ir didesnį efektyvumą turėtų užtikrinti ir šios sesijos metu didesnis Seimo dėmesys, skiriamas Seimui pavaldžių institucijų parlamentinei kontrolei. Reikia ieškoti naujų parlamentinės kontrolės formų siekiant užtikrinti tokios kontrolės efektyvumą ir realią jos duodamą naudą.
Čia taip pat svarbų vaidmenį galėtų suvaidinti ir bendruomenės, kurių veikla tolydžio darosi aktyvesnė, bet šios veiklos efektyvumui didinti būtina tobulinti šių bendruomenių veiklą reglamentuojančią teisinę bazę.
Dar viena svarbi įstatymų grupė – įstatymai, keičiantys šiuo metu galiojančią mokesčių sistemą. Tai Mokesčių administravimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio, Įmonių, organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio bei kitų įstatymų pakeitimai ir papildymai. Atsižvelgiant į tai, kad ši sritis turi ir, reikia manyti, ateityje turės labai didelį rezonansą visuomenėje, būtina labai gerai pasverti ir įvertinti šiuos pakeitimus.
Taigi Seimo laukia intensyvus ir atsakingas darbas, nauji iššūkiai ir, matyt, nauji skandalai. Todėl norėčiau palinkėti visiems visokeriopos sėkmės, rimties, susikaupimo, atsakingumo ir konstruktyvaus darbo Lietuvos naudai. Sėkmės mums visiems. (Plojimai)
Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-311 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Dabar darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos projektas Nr.XP-311. Du pranešėjai. Pirmiausia į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką A.Brazauską. Po to pagal planą į tribūną garbė tektų eiti man, o dabar pirmininkauti vėl kviečiu Seimo Pirmininką. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus visus, pradedančius Seimo pavasario sesiją – naują ir tikrai labai svarbų įstatymų leidybos darbų etapą.
Jau praėjo adaptacijos laikotarpis, kuris buvo naudingas ne tik naujiems Seimo nariams, bet ir mums, plačios keturių partijų koalicijos suformuotai Vyriausybei. Šioje margaspalvėje koalicijoje ypatingą reikšmę turi skirtingų nuostatų ir pozicijų derinimas bei optimalių sprendimų paieška. Pirmosios 100 dienų parodė, kad tai nėra taip paprasta, tačiau pirmieji sunkumai jau įveikti: programinės nuostatos suderintos, nustatyti požiūrių derinimo mechanizmai, susiklostė geranoriški tarpusavio santykiai. Taigi koalicija yra stabili ir esame pasirengę toliau intensyviai ir rezultatyviai dirbti. Tai geriausiai atspindi ir Vyriausybės siūlymai Seimo pavasario sesijos darbų programai.
Taigi nauja Vyriausybė yra visiškai pajėgi išlaikyti valstybės politikos tęstinumą ir pasiekti mūsų pagrindinius tikslus: stabilią ūkio plėtrą ir tolesnį socialinių ekonominių problemų sprendimą. Mes įsipareigojame panaudoti visas galimybes ir visas priemones, kad augtų mūsų šalies piliečių pragyvenimo lygis, mažėtų turtinė diferenciacija, būtų išsaugotas politinis stabilumas bei žmonių saugumas. Tai ir yra mūsų prioritetai, tokie yra mūsų siekiai, kuriuos patvirtina pirmieji Vyriausybės darbai ir jau mūsų priimti sprendimai.
Mūsų Vyriausybė jau pateikė Seimui 34 įstatymų projektus, 20 išvadų ir 2 Seimo nutarimų projektus. Per tris mėnesius Vyriausybė gavo 84 Seimo narių laiškus. Taigi Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimas yra ganėtinai intensyvus. Vyriausybė pasiūlė Seimui įrašyti į pavasario sesijos darbų programą 150 teisės aktų projektų. Nemaža dalis siūlomų įrašyti įstatymų projektų yra tiesiogiai susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Tokiu būdu siūloma į Lietuvos teisinę sistemą perkelti Europos Sąjungos institucijų priimtų direktyvų nuostatas aplinkos apsaugos, finansų, susisiekimo, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų, teisingumo bei vidaus reikalų srityse. Daugelis projektų siekia harmonizuoti valstybės gyvenimą pagal europinius standartus, kelti šalies gyventojų gerovę ir garantuoti žmogaus teises.
Paminėsiu tik kai kuriuos svarbiausius klausimus, numatytus šiuose projektuose. Aplinkos srityje sprendžiamos problemos, susijusios su atmosferos teršimu, atliekų tvarkymu bei atsakomybe už žalą aplinkai griežtinimu, siekiant sudaryti palankias sąlygas sveikos visuomenės vystymuisi švarioje aplinkoje.
Finansų srityje. Valstybės iždo įstatymo nuostatas deriname su Europos Sąjungos teisės aktais, įtraukdami iš Europos Sąjungos gaunamus piniginius išteklius į valstybės iždo bendrąją sistemą. Teisingumo srityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę, numatoma tobulinti valstybės tarnybos santykių teisinį reguliavimą, administracinėmis priemonėmis ginti žmogaus teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių teisės pažeidimų. Bus sudarytos sąlygos priimti atskirą įstatymą dėl konkretaus Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo, numatoma įgyvendinti kai kurių antrinės teisės aktų nuostatas, pavyzdžiui, kaip kovos su terorizmu, kovos su prekyba žmonėmis, papildyti kai kurias nuostatas, susijusias su Šengeno susitarimo vykdymu.
Visi mūsų teikiami įstatymų projektai yra tiesiogiai susiję su Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimu. Pirma. Socialinės paramos bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems nepasiturinčių šeimų vaikams įstatymo projektu siekiama teikti socialinę paramą. Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektu siekiama reglamentuoti minimalią darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką bei socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama sukurti efektyvią sistemą. Siekiant sumažinti eismo įvykių, žuvusių ar sužeistų eismo dalyvių skaičių, sumažinti nuostolius, patiriamus dėl eismo įvykių, teks sugriežtinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų.
Naujos kadencijos Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimas yra gana sėkmingas, įgauna vis didesnį pagreitį. Manau, neapsiriksiu tvirtindamas, jog Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimas tapo glaudesnis, ryšiai geresni, tai yra labai svarbu, ypač tais atvejais, kai Vyriausybei ir paskiriems ministrams suteikiamas mandatas spręsti klausimus Lietuvos vardu Europos Sąjungoje. Jau esu minėjęs, kad Europos klausimai tapo neatskiriama ministrų pasitarimų, Vyriausybės posėdžių darbo dalimi. Per paskutinius kelis mėnesius ministrai reguliariai derina pozicijas Seimo komitetuose, teikia informacijas apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, atsiskaito apie įvairiose Europos Sąjungos institucijose vykstančias derybas. Aktyviai dalyvaujat Vyriausybės nariams, buvo pristatoma ir aptarinėjama Europos Sąjungos 2007–2013 m. finansinė perspektyva, svarstoma paslaugų direktyvos problematika ir kiti klausimai.
Kasdieniais darbais tiek Vyriausybėje, tiek Seime tapo ankstesnių kadencijų veiklos rezultatų tobulinimas. Iš tikrųjų gyvenimas nestovi vietoje, daug kas keičiasi, daug kas neatpažįstamai atsinaujina. Po didelės teisinės bazės reformos kaip Europos Sąjungos nariai nuosekliai prisitaikome prie Europos standartų, reguliuodami, keisdami arba atnaujindami savo gyvenimo taisykles. Vyriausybė, prieš pateikdama Seimui siūlymus dėl įstatymų pakeitimo ir naujų priėmimo, tariasi su vienos ar kitos srities specialistais, žinovais. Kalbamės su nevyriausybinių organizacijų atstovais, mokslininkais, verslininkais, įvairių šakų ekspertais ir analitikais.
Pačioje Vyriausybėje prieš priimant sprendimus vyksta konstruktyvi diskusija. Tai natūralus ir būtinas dalykas, tai, galima sakyti, Vyriausybės darnaus darbo atributas. Nuomonių skirtumas tai nėra konfliktai, nors tai ir dirbtinai eskaluojama siekiant įkalti pleištą tarp koalicijos partnerių, sukelti sumaištį ir sukelti netikrumo jausmą.
Seimas yra ta atvira vieta, kur labiausiai jaučiama politinė įtampa. Čia aštriausiai išsakomi partijų ir atskirų Seimo narių nuomonė ir kritika. Be abejonės, kaip patys matote, nuo tos įtampos kibirkštys kartais krenta ir ant vykdomosios valdžios. Sunkių klausimų sulaukiame ne tik per Vyriausybės valandą arba pusvalandį, gauname jų iš Seimo narių ir raštu. Vyriausybė norėtų ir iš oponentų sulaukti objektyvesnės veiklos vertinimo bei daugiau konstruktyvių pasiūlymų. Seimo ir Vyriausybės, kaip dviejų valdžių, tiesioginiai kontaktai turi būti pakelti į kur kas aukštesnį politikos lygį. Čia neturėtų būti vietos asmeniškumams, ambicijoms, nepagrįstoms nuoskaudoms. Turėtų vyrauti tautos interesai, valstybinis žmonių lūkesčių supratimas, Lietuvos perspektyvos matymas įvairiais pjūviais. Tai turėtų būti visų mūsų prasmingų darbų varomoji jėga ir stimulas kiekvienam Seimo nariui, kiekvienam ministrui. Matykime, kas mums pavyko padaryti ir ką mes pasiekėme.
Šiuo metu Lietuvoje ekonominė padėtis vertinama gana teigiamai. Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos bendro tyrimo metu mūsų šalis priskirta prie 20 aukščiausiai vertinamų pasaulio valstybių pagal verslui palankią aplinką. Bendra mokesčių našta yra mažiausia iš visų 25 Europos šalių, ir mokesčių sistema palanki verslui. Per pastaruosius keletą metų pastebimai pagerėjo investicijų klimatas, augantis darbo našumas daugiausia lemia ekonomikos augimą. Žemi darbo kaštai, augantis produktyvumas leido Lietuvai išlaikyti tarptautinį konkurencingumą. Suprantama, mes patys matome ir savo trūkumas, visas problemines vietas. Daugiau dėmesio turime skirti aukštosioms technologijoms, inovacinio potencialo panaudojimui ir kaupimui, aukštojo mokslo sistemos perorientavimui į kokybę, mokslininkų skatinimui aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos paramos projektuose. Nepaisant opozicijos nuogąstavimo bei kai kurių politikų tamsių prognozių, sugebėjome ir sugebame sklandžiai dirbti. Seimui laiku pateikiame priimti visus dokumentus, kaip aš jau minėjau, ir teisės aktus.
Mūsų tikslas, nepaisant politinės kovos peripetijų, subrandinti politinę kultūrą, rodyti gerą pavyzdį naujiems politikams. Norime puoselėti konstruktyvumo, solidarumo ir, svarbiausia, vienybės principus. Tikimės, kad Seime įsivyraus geranoriškumo dvasia. Prieš rinkimus naudoti politinės kovos ginklai turi būti dedami į šalį ir atsiraitoję rankoves turime kibti į darbą petys petin.
Keletas uždavinių, kurie yra pirmaeiliai šiandieninės Vyriausybės veikloje. Pirmas – tai tinkamai panaudoti Europos Sąjungos paramą. Tai labai atsakinga veikla, kurią vykdo daugelis ministerijų ir žinybų. Lietuva iš Europos Sąjungos tikrai išsiderėjo daug lėšų, daug daugiau negu kitos valstybės. Paramos gavimas, skirstymas ir panaudojimas yra didelis uždavinys, jis griežtai reguliuojamas ir prižiūrimas.
2004–2006 m. laikotarpiu Lietuvą turi pasiekti 2 mlrd. 844 mln. eurų. Skirstant Europos Sąjungos lėšas atsakingos visos institucijos, kurios yra tam tikros panaudojimo grandys. Vadovaujanti ir koordinuojanti yra Finansų ministerija, toliau –Priežiūros komitetas, projektų atrankos komitetai, ministerijos bei tarptautinės institucijos, įgyvendinančios institucijos, siekiančios… projektų paraiškų konkursus, vertinančios ir t.t.
Antra, iš uždavinių – tai sudaryti geresnes investicines sąlygas. Narystė Europos Sąjungoje mūsų šaliai leido dar labiau pagerinti investicinę aplinką. Išlaikomas valstybės teisinis politinis stabilumas, nuosekliai gerinama infrastruktūra, gana palanki mokesčių sistema, kaip aš jau minėjau. Iki šių metų pradžios augo bendra investicijų apimtis, užsienio investuotojams patraukli ir Lietuvos akcijų rinka. Tačiau matome ir trūkumus. Pirmiausia reikia skubiai įveikti biurokratines kliūtis, t.y. maksimaliai sutrumpinti laikotarpį nuo projektų pateikimo iki realios gamybos pradžios. Investuotojus turėtų sudominti nauji industriniai parkai, plyno lauko investicijos, naujų fabrikų, naujų technologijų sukūrimo galimybės. Reikia ieškoti greitesnio susisiekimo su visomis Europos šalimis galimybių. Kol kas neturime europinės vežės geležinkelio. Autokeliai per Lenkiją į Vakarus gana problemiški. Ir šioje srityje yra daug savų problemų.
Trečia – užtikrinti sistemingą ekonomikos plėtrą. Lietuvos ekonomikos augimo tempai yra vieni sparčiausių Europos Sąjungoje, 6–7%, ir gana žema infliacija. Bet ekonomikos plėtros skatinimo priemonių niekada nebuvo per daug. Kiek įmanoma, liberalizuojame sprendimus, susijusius su verslu, suprantama, nepakenkdami valstybės biudžetui. Labai rimtai užsiėmėme žemės valdymo ir racionalaus panaudojimo reikalais. Tai viena iš sričių, galinčių taip pat efektyviai veikti kaip ekonomikos skatinimo priemonė.
Ir pasiruošimas įvesti eurą. Europos Sąjunga kelia tam tikrus finansinius reikalavimus, kad nuo 2007 m. sausio mėn. galėtume įsivesti eurą. Vyriausybė kartu su Lietuvos banku rengiasi šiam svarbiam žingsniui. Yra rengiamos atitinkamos programos, nagrinėjama atskirų Europos Sąjungos valstybių patirtis šiuo klausimu. Kartu yra ir mūsų pareiga supažindinti žmones su tais privalumais, kurie bus naudingi Lietuvai įstojus į eurozoną. Įsivedus eurą pagerėja ekonominė plėtra, atsiranda daugiau investicijų, daugiau eksporto, daugiau pajamų žmonėms. Kita vertus, ruošiantis įvesti eurą labai svarbu suderinti mokesčius, dėl kurių pastaruoju metu kyla didelė reakcija. Iki priimant 2006 metų biudžetą, o tiksliau, per šį pusmetį, mes turime atlikti mokesčių sistemos korektyvas. Tai yra iki gegužės mėnesio turime suderinti visas pozicijas mokesčių politikos klausimais. Kadangi tai labai jautrus klausimas visiems žmonėms, tai naudinga išgirsti ir nuomonių įvairovę, ir, žinoma, plačiai diskutuoti. Todėl nenorime priimti sprendimų, kurie sukeltų didžiulį nepasitenkinimą, nereikalingas emocijas. Žinoma, atitinkamas pakoregavimas padidintų ir biudžeto pajamas, taip pat leistų spręsti daug socialinių klausimų.
Taip, gerbiamieji, mes nuolat turime matyti save iš šalies ir galvoti apie žmogaus ir valstybės santykį, apie jauną ir seną, apie dirbantį ir bedarbį, apie ligotą ir sveikuolį, ar mes visiems vienodai geri ir teisingi. Tačiau šie rūpesčiai ir dar didesni darbai būtų atliekami kur kas lengviau ir efektyviau suvokiant visų tautos atstovų ir Vyriausybės bendrą rūpestį, atsakomybę ir susitelkimą nepriklausomai nuo pažiūrų skirtumų. Ačiū. Linkiu sėkmės Seimui. (Plojimai)
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū premjerui. Dabar kviečiu į tribūną kitą pranešėją – Č.Juršėną. O po to klausimus bus galima užduoti abiem pranešėjams. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, mielieji kolegos! Kadangi pirmieji du kalbėtojai daug ką pasakė, mano uždavinys yra paprastesnis – akcentuoti kai kuriuos dalykus, kurie man atrodo svarbūs apskritai ir konkrečiai šioje sesijoje.
Ši sesija skiriasi nuo rudens sesijos tuo, kad mes turime didesnį dėmesį skirti būtent parlamentinei kontrolei, t.y. Vyriausybės, kitų vykdomosios valdžios institucijų, kitų valstybės institucijų ataskaitoms ir jų nagrinėjimui. Tai yra numatyta, ir galiu iš karto priminti, kad jau kitą savaitę yra numatytos pirmosios ataskaitos. Toliau – Prezidento metinis pranešimas. Manau, jis bus kovo mėnesio antroje pusėje, ir tikiuosi, kad bus įdomus, nes praėjusiais metais pirmą kartą po Konstitucijos priėmimo mes neturėjome Prezidento metinio pranešimo. Manau, kad bus labai svarbu, ir čia bus galimybių visiems Seimo nariams, t.y. įvairių pažiūrų Seimo nariams, pasireikšti, – tai diskusijos. Diskusijos ir dėl gyvenimo Europos Sąjungos sąlygomis, ir kitais klausimais. Į kai kurias diskusijas yra pakviesti Europos Sąjungos atstovai, konkrečiai, buvusi mūsų ministrė, dabar eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Ir nesikartodamas pabrėžiu, kad eurointegraciniams įstatymas, nesvarbu, kad mes jau esame Europos Sąjungoje, mes turėsime skirti tikrai ypatingą dėmesį, ir aš pats asmeniškai pažadu įkyrėti ir komitetų pirmininkams, ir ministrams šiais klausimais.
Toliau. Konstitucijos galimos pataisos, aš pabrėžiu: ne Konstitucijos pataisos, o galimos pataisos. Konstitucijos pataisoms reikia 94 balsų, vadinasi, mes prieš tai ar Konstitucijos specialiojoje komisijoje, ar tarpfrakciniuose pasitarimuose turime užsitikrinti pakankamą sutarimą tarp daugumos ir mažumos (aš čia turiu galvoje ne tik opoziciją), kad atitinkamai parengtos Konstitucijos pataisos būtų priimtos, jeigu mes taip sutarsime.
Toliau. Dar vienas darbas, atrodo, nedidelis. Liko du įstatymai iš anų laikų, kurių mes niekaip nepakeičiame naujais, – tai iš tarybinių laikų likę Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Tautinių mažumų įstatymas. Juos mes vienaip ar kitaip turėtume koreguoti arba priimti naujus.
Ir ypač svarbus darbas, apie tai kalbėjo Pirmininkas, – Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas. Juo labiau kad dalis Konstitucinio Teismo nutarimų aktualūs mums patiems. Atitinkamos darbo grupės sudarytos, jos dirba. Mano priešpaskutiniais duomenimis, kai kurių aktų jau yra 9 ar 10 projektas. Tikėsimės, kad artimiausiu metu tie projektai bus pateikti platesnei visuomenei, o svarbiausia, tautos atstovams, ir mes apsispręsime ir dėl mūsų interesų suderinamumo ar nesuderinamumo, ir dėl atostogų, tiesa, ir dėl Prezidento atostogų, ir dėl Vyriausybės narių atostogų, ir dėl Konstitucinio Teismo narių atostogų. Taip pat turėsime reglamentuoti priesaikos klausimus. Čia aš turiu galvoje ne tik mūsų, bet ir įvairių pareigūnų.
Ir paskutiniai dalykai, kadangi baigiasi laikas. Kokia turi būti programa, kurią mes tvirtinsime kitą savaitę? Ji šį sykį nėra tokia didelė, palyginti su ankstesniais metais ir ankstesnėmis sesijomis, bet vis dėlto gana didelė. Ir Vyriausybė teikia daug projektų, ir kai jau programos variantas buvo įregistruotas, kolegos iš Liberalų ir centro frakcijos pateikė dar 50 projektų. Mes turime apsispręsti, ar tikrai viską įtraukiame, ar iš tikro viską įsirašome, o paskui nespėjame išnagrinėti.
Antras dalykas. Jūs turbūt jau gavote spalvotąjį grafiką ir, jeigu pastudijavote, turėjote suprasti, kad Seimo valdyba planuoja rengti mažiau plenarinių posėdžių. Tai nereiškia, kad bus mažiau darbo. Tiesiog ketvirtadieniais bus intensyvesni posėdžiai, antradienį kai kada du posėdžiai, kai kada vienas, kai kada nė vieno. Bet tas likęs laikas turi būti išnaudotas intensyvesniam komitetų darbui ir frakcijų posėdžiams, kad iš tikro ir komitetuose būtų išdiskutuota, ir frakcijose būtų išdiskutuota, ir tada jau į Seimą ateitų geriau parengti projektai, būtų iš anksto kiek įmanoma apsispręsta dėl pataisų. Išties tada, kaip iki manęs kalbėję vadovai sakė, mes priimtume geresnius, tinkamesnius įstatymus. Žmonės juos reikiamai priimtų ir suprastų, o svarbiausia – vykdytų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Č.Juršėnui. Dabar klausimai ir atsakymai. Jūs tiesiog galite užduoti klausimus kuriam vienam ar abiem pranešėjams, kaip manysite reikalinga. Prašau. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, jūsų kalboje išgirdau labai malonią tezę – kad sieksite mažinti socialinius skirtumus, arba socialinę diferenciaciją, tarp žmonių. Tai 100% reikia palaikyti, nes moderniai visuomenei kaip tik tas siekis yra būdingas. Tai pabrėžta Lisabonos strategijoje. Mažinti darbo apmokestinimą siūlo beveik visi ekspertai, Pasaulio bankas, kuris, kaip žinote, nėra socialistinis. Tai vis dėlto norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ir požiūrį, kaip, kokiais būdais, per kokius mokesčius, nes tai iš esmės yra susiję su mokesčiais, jūs mažinsite socialinę Lietuvos žmonių diferenciaciją. Jūsų požiūris.
Ir, gerbiamasis Juršėnai, ar nesutiktumėte į darbotvarkę įtraukti du mūsų pateiktus – tai pasiūlymą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 39 straipsnių pakeitimo ir nutarimą dėl Lietuvos karių atšaukimo iš Irako?
Č.JURŠĖNAS. Seimas spręs. Žinoma, aš galiu pasiūlyti, bet Seimas spręs, o jūs jaučiate, kaip anksčiau buvo sprendžiama.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu man suteiktas žodis. Be abejo, pajamų diferenciacija yra žmonijos problema, Lietuvos taip pat. Kaip jūs žinote… Jeigu labiau įsigilintume į mūsų gyventojų pajamų mokestį ir vertintume neapmokestinamojo minimumo dydį, mes šiandien turime gan ryškų, sakyčiau, progresyvumą šioje srityje, nes minimumą gaunantys žmonės moka dvigubai mažesnį mokestį, negu yra vidurkis, negu kad šiandien yra 27% mokesčio vidurkis.
Antras dalykas. Lengvatų sistema, kuri yra suformuota ir kuri tarnauja vis dėlto žmonių gyvenimui, biudžetui praeitais metais kainavo 100 mln. Lt – visas pajamų mokesčio lengvatas.
Toliau. Mes, koalicija, jau vieną kartą svarstėme, bet dar nesam tvirtai įsitikinę, kad per trejus metus reikia mažinti pajamų mokestį po tris procentinius punktus kasmet. Mes šitą, sakyčiau, pajamų mokesčio diferenciaciją dar labiau pagiliname, nors, be jokių abejonių, gali būti tūkstančiai variantų, kaip dar racionaliau paskirstyti pajamų mokestį, žinoma, aukojant pajamų dalį, kaip ir dabar mes esame apsvarstę šį klausimą. Vis dėlto, mano požiūriu, atėjo laikas ir labai svarbu, kad pajamų mokesčio „lubos būtų pažemintos. Latviai, estai turi 25–26%, estai ruošiasi nustatyti 20% „lubas. Slovakija praeitų metų pradžioje įvedė mokesčių sistemą ir nustatė 19% pajamų mokestį. Tai tokia tendencija yra mūsų regione, ir aš manau, kad tas mūsų pasiūlymas, o jis greičiausiai toks bus, nes koalicijos partneriai sėdi šalia ir mes jau tą klausimą apsvarstėme, vis dėlto siūlysim kasmet mažinti po tris procentinius punktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, norėjau užduoti du trumpus klausimus. Pirmas. Sakykite, ar jums neatrodo, kad uždarius Ignalinos I bloką ir ryšium su daugybe kitų priežasčių Nacionalinę energetikos strategiją reikėtų pradėti svarstyti anksčiau, nelaukiant 2007 metų. Tą būtų galima pradėti daryti galbūt jau šioje sesijoje, kaip mes siūlome.
Antrasis klausimas susijęs su euro įvedimu. Jūs kalbėjote apie įstatymų, reikalingų tam priėmimą, tačiau sakykite, ar jūs neperimate to nerimo, kuriuo pasižymi jau kai kurių ekspertų pasisakymai, kad jie nerimauja dėl ryškiai padidėjusios infliacijos. Tai gali sutrukdyti mums šiais metais atitikti tuos Mastrichto kriterijus, kurie reikalingi tam, kad įsivestume eurą nuo 2007 metų. Ar Vyriausybė neieškos būdų, kaip, įtraukiant ir Seimą, ir įstatymų leidybą, bandyti šias problemas spręsti?
A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, ieškosime būdų (aš pradedu nuo antrojo klausimo), nes tai bendras visų mūsų, sakyčiau, strateginis uždavinys, kurį mes turime visi vienodai, matyt, suprasti ir priimti.
Dabar dėl infliacijos. Jūs turėjote galvoje, žinoma, kainų šuolį ir panašų nemalonų šios dienos reiškinį. Šiame leidinyje yra parodyta, kaip keitėsi infliacijos procentai valstybėse, visose 12 valstybių, kur prieš dvejus metus įvestas euras. Iš tikrųjų vienoje kitoje valstybėje infliacija padidėjo vienu–pusantro procentinio punkto, tačiau pusėje valstybių nepasikeitė ir skaičiuojama, bent mes tokius skaičius gavome, kad infliacija vidutiniškai padidėjo dviem dešimtosiomis procento. Tai štai.
Žinoma, yra ir kitų didelių pliusų. Tai, kad mūsų nacionalinė valiuta yra tvirtai susieta su euru, irgi lengvina situaciją, kad kursas nesvyruoja – irgi didelis pliusas. O iš viso, be jokių abejonių, mes su banku dabar nagrinėjam visą euro įvedimo ir visuomenės, verslo pasaulio, ypač prekybininkų, parengimo štai šiam euro įvedimui programą, kaip galima plačiau aiškindami visus privalumus, kuriuos suteikia euras.
Be abejo, Lietuva turės pasitempti labai smarkiai, ypač 2006 metais, kad išlaikytume tuos stabilumo kriterijus, be jokių abejonių. Bet, Vyriausybės supratimu, tai, taip sakant, žygis, vertas rezultatų, nes jeigu mes pavėluosime įvesti ir tai nusitęs į 2009–2010 m., mes, kaip valstybė, labai sumažinsime šitą euro įvedimo efektą, nes tokios didelės valstybės kaip Lenkija, Vengrija, Čekija gali įsivesti eurą 2008–2009 metais. 2010 m., kiek yra pagal kalendorinį tvarkaraštį numatyta, paskutinė valstybė turėtų įvesti. Todėl yra labai daug pliusų, labai daug privalumų, kurie kalba už tai, kad mes turėtume eurą, juo labiau kad pastarųjų trejų–ketverių metų darbo rezultatai yra akivaizdūs. Mes kiekvienais metais išlaikome visos finansų sistemos stabilumo kriterijus. Aš manau, kad prarasti tai, kas yra jau padaryta… Iš tikrųjų verta rimtai padirbėti ir, žinoma, Vyriausybei, ir parlamentui bei pasistengti įgyvendinti šitą mūsų siekį.
Dabar dėl I bloko arba dėl II bloko, matyt, kalbama. Manyčiau, kad reikia baigti vieną darbą ir tada pradėti kitą. Aš turiu omenyje naujojo finansinio periodo suformavimą ir patvirtinimą bent politiniu lygiu. Tai turėtų būti maždaug š.m. antroje pusėje, o galbūt ir truputį vėliau, kai išaiškės kai kurių kitų energetinių objektų, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, likimas. Turiu galvoje milijoninio galingumo aukštos įtampos liniją į Lenkiją ir per Lenkiją į Vakarų Europą. Aš turiu galvoje dar vieną labai gerą ir viliojantį projektą – tai kabelinės linijos tiesimą per Baltijos jūrą, iš Švedijos į Lietuvą, t.y. tampa visiškai realus objektas, nuo kurio realizavimo sėkmės priklausys, be jokios abejonės, ir II bloko likimas. Būtų galima kalbėti plačiau, bet, manau, kad strategiją galbūt po metų reikia peržiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu priminti, kad yra nutarimo projekto pateikimas, todėl klausimams skiriama 10 minučių. Paskutinį klausimą užduoda R.Juknevičienė, o aš perduodu pirmininkavimą A.Pekeliūnui. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone premjere, minime 15-ąsias Kovo 11-osios metines. Būtent prie 15 metų Sąjūdis iškėlė esminius strateginius tikslus: tai nepriklausoma valstybė, Lietuva vakarų demokratijos institucijų narė, rinkos ekonomikos sukūrimas, demokratijos krašto viduje plėtra. Iš esmės šie visi strateginiai tikslai per tuos 15 metų yra pasiekti. Turiu galvoje, iš esmės. Akivaizdu, kad reikia tam tikrų naujų strateginių gairių. Jūsų vadovaujamai Vyriausybei ir šiai Seimo daugumai tenka formuluoti naujus tikslus, kad po 15 metų Lietuva būtų kitokia: kur kas stipresnė, teisingesnė. Pone premjere, prašau jūsų išvardyti keletą esminių, jūsų požiūriu, svarbiausių tikslų, kuriuos išsikėlė jūsų Vyriausybė šiai kadencijai ir kuriuos pradėsite įgyvendinti kaip instrumentą naudodami įstatymus, Europos Sąjungos lėšas ir kitus dalykus jau šioje sesijoje.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nesupratau, ar kalbėti apie tolimą perspektyvą, ar apie kadenciją. Tai yra du skirtingi dalykai.
Č.JURŠĖNAS. Bus Vyriausybės ataskaita.
A.M.BRAZAUSKAS. Pradėdamas nuo kadencijos, galiu pasakyti, kad, pirmas dalykas, yra mūsų programa, ji yra vieša ir visi parlamento nariai ją matė ir turi. Ten yra parašyti pagrindiniai mūsų koalicinės Vyriausybės tikslai ir siekiai. Antras dalykas. Mes dabar parengėme ir kitą pirmadienį, 14 dieną, bus priimta mūsų veiksmų programa, kuri apima maždaug 1000 atskirų darbų ir darbelių, susijusių su mūsų programos realizavimu. Žiūrėdamas į platesnį horizontą, galiu pasakyti, kad praėjusios kadencijos Vyriausybė yra parengusi keletą fundamentalių darbų, kurie ir šiandien lieka aktualūs, turiu galvoje, valstybės raidos, ekonomikos raidos programas. Jos yra, patvirtintos vienos Seime, kitos Vyriausybėje, iš dalies detalizuotos. Be abejo, mūsų narystė Europos Sąjungoje, ypač euro įvedimas, įėjimas į euro zoną pareikalaus korektyvų, tačiau tokie dokumentai yra, jie egzistuoja, mes jų laikomės vykdydami regioninę politiką, investicinę politiką, formuodami valstybės infrastruktūrą, mūsų teritorinius santykius, nes mes turime Bendrąjį valstybė planą. Tai irgi labai rimtas dokumentas, kuriame aiškiai matyti, kur ir ką reikėtų daryti panaudojant savo lėšas ir, žinoma, tas, kurias mes gauname iš Europos Sąjungos.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS). Labai ačiū. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo sesijos darbų programai. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Žodis gerbiamajam Č.Juršėnui, kuris pateiks kitos savaitės darbų programą. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad mes posėdžiausime ir rytoj – iškilmingas posėdis. Dar kartą atkreipiu visų čia esančių ir prie mūsų prisijungusių svečių dėmesį, kad iškilmingas posėdis 18.30 valandą. Ne iš ryto, ne dieną kaip paprastai, bet 18.30 valandą.
Dabar dėl kitos savaitės. Kitą savaitę jau prasideda mūsų kasdieninis, norėjau sakyti rutininis, bet gal nereikia to žodžio, kasdieninis mūsų įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės darbas. Jūs turite darbotvarkes, jos yra jau šiandien išnagrinėtos ir aprobuotos Seniūnų sueigoje. Į keletą punktų atkreipiu dėmesį. Pirmiausia, kaip ir šnekėjome dėl programos, eurointegraciniai klausimai. Jų yra net keletas per dvi dienas. Antra – ataskaitos. Ataskaitos yra ir antradienį, ir ketvirtadienį. Noriu ypač pažymėti vieną, kad pasiruoštumėte, kai ji bus, tai yra praėjusių metų prokuratūros ataskaita.
Trečia. Mes atliksime savo vaidmenį skirdami į kai kurias pareigas arba pritardami tokiam skyrimui. Šiuo atveju mes rinksime Konstitucinio Teismo teisėjus, tris Konstitucinio Teismo teisėjus. Antradienį aptarimas, svarstymas ir slaptas, pabrėžiu, balsavimas.
Ketvirta. Mes buvome sudarę įvairių komisijų ir turime užsilikusių darbų, sakysime, komisija dėl rezervistų, arba gerbiamojo S.Pabedinsko komisija. Bus jos ataskaita, ir mes turėsime apsispręsti. Ir penktas dalykas. Mūsų kai kurie vidiniai reikalai. Dėl vienų ar kitų priežasčių mes buvome atsilikę ir, manau, dabar spėsime padaryti. Visų pirma Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymas, tai numatyta antradienį, ir kai kurie kiti klausimai.
PIRMININKAS. Nori paklausti gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėte įrašyti į antradienio arba ketvirtadienio darbotvarkę įstatymo projektą dėl „Lietuvos energijos, tai susiję su Kauno energetikos remonto įmone. Jos dabartinis statusas galioja iki sausio 1 d. ir ji dabar labai neaiškaus statuso. Ekonomikos komitetas šiandien apsvarstys, Vyriausybės išvada gauta. Ar negalėtume jo priimti, nes jau kaltina, jog bus teisinis nihilizmas, jeigu mes pratęsime tą statusą. O ši įmonė dirba ir Vokietijoje, ir Anglijoje, ir Čekijoje. Yra gerų pajamų ir norinčių ją nugvelbti yra labai daug.
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad Seniūnų sueiga neprotestuos, mes antradienį galėsime patikslinti ir įtraukti šį klausimą.
PIRMININKAS. Dar nori klausti Seimo narė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, labai prašyčiau jau į kitos savaitės darbų programą įrašyti pataisą įstatymo dėl atmintinų dienų, būtent dėl gegužės 8-osios, kad ši diena Lietuvoje būtų paskelbta Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Manau, tai labai svarbu dėl vykstančių diskusijų dėl dalyvavimo, nedalyvavimo Maskvoje ir vien todėl, kad mes turime turėti tokią dieną, kad niekam nekiltų abejonių, jog Lietuva yra tas kraštas ir lietuvių tauta yra tokia tauta, kuri gerbia žmones, visose pusėse žuvusius Antrajame pasauliniame kare.
Č.JURŠĖNAS. Manau, kad tai bus galima padaryti, bet taip pat pasitarsime Seniūnų sueigoje, ir tikrai bus galima arba tą, ar kitą savaitę nagrinėti, nes laiko dar turime.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Manyčiau, kad bendru sutarimu galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei. Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Pirmininkavimą perduodu gerbiamajam Č.Juršėnui. Prašom.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, posėdis tęsiamas. Darbotvarkės 3 klausimas – mūsų svečio kalba. Mes dabar jo laukiame. Susikaupkime. Kaip matote, žurnalistai jau įeina į posėdžių salę, taigi ir svečias tuoj bus kartu su mumis. Kolegų Seimo narių prašyčiau neišeiti kartu su svečiais ir diplomatais, kai baigsis svečio kalba, nes dar reikės atlikti vieną svarbų ir smagų darbą. Nesakysiu kokį, kad jums būtų paslaptis ir jūs tikrai porą minučių liktumėte posėdžių salėje. Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.
Kviečiu Lenkijos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją Aleksandrą Kvasnevskį pasakyti kalbą Seime. Prašau, pone Prezidente. (Plojimai)
Lenkijos Respublikos Prezidento Aleksandro Kvasnevskio kalba
A.KVASNEVSKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pone Ministre Pirmininke, ponios ir ponai Seimo nariai, gerbiamieji susirinkusieji! Man didelė garbė ir džiaugsmas svečiuotis Lietuvos Respublikos Seime. Esu labai dėkingas už kvietimą. Ponios ir ponai, prašau priimti nepaprastai šiltus Lenkijos ir lenkų sveikinimus, kuriuos aš adresuoju taip pat visiems Lietuvos žmonėms. Sveikiname jus nuoširdžiai, bičiuliai.
Šiandien aš prisimenu savo pirmąjį vizitą Lietuvos parlamente prieš 9 metus savo prezidentavimo pradžioje. Nuo to laiko mes kartu įveikėme ilgą ir puikų kelią. Mūsų dviejų laisvų, demokratiškų tautų partnerystė tuo metu dar tik formavosi. Tada mes džiaugėmės atgauta nepriklausomybe, jautėme istorinį momentą ir norėjome bendradarbiauti. Tačiau supratome ir tai, kad Lenkijos ir Lietuvos istorijoje buvo ne tik stiprybės teikiančių, bet ir sunkių įvykių, todėl kildavo abejonių, budrumo, o kartais net nepasitikėjimo. Šiandien to jau neliko tarp Lenkijos ir Lietuvos santykių – mes esame artimi kaimynai, patikrinti partneriai. Kartu esame NATO ir Europos Sąjungoje, kartu sugebame stiprinti stabilumą, kurti naują politinę kokybę, teikti pagalbą sprendžiant Europai krizes. Tai, beje, neseniai įrodėme įvykių Ukrainoje metu. Lenkai ir lietuviai gali didžiuotis, nes padarė didelius darbus.
Čia, Lietuvos Respublikos Seime, noriu nulenkti galvą prieš visus Lietuvos piliečius, kurie buvo geranoriškumo, susitaikymo ir draugystės su Lenkija šalininkai. Nuoširdžiai jiems už tai dėkoju kaip tik čia, ypatingoje vietoje, kur per laisvus rinkimus išrinktas parlamentas prieš 15 metų – 1990 m. kovo 11 d. – paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, šioje vietoje, kur iš naujo formavosi Lietuvos valstybingumas, kur Seimo salėje besipuikuojantis Vytis simbolizuoja ryžtą, viltį ir pergalę.
Gerbiamosios ponios ir gerbiamieji ponai, Lenkija ir Lietuva jau daugelį amžių yra įsišaknijusios civilizacinėje Europos bendrijoje. Šiandien, būdami Europos Sąjungos nariai, mes galime kartu formuoti žemyno išvaizdą. Mes taip pat prisidedame prie Europos politikos formavimo. 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos išplėtimas – tai esminis istorinis pokytis ir ne vien tik todėl, kad galutinai praeityje liko šaltojo karo žemyno suskirstymas. Labai svarbu ir tai, jog pati integracija gerokai pasistūmėjo į Rytus. Mūsų regiono šalys – Lenkija ir Lietuva, o kartu ir Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija – atsidūrė Europos procesų centre. Visi bendrijos nariai dėl to tik laimėjo: sustiprėjo stabilumas, padidėjo plėtros galimybės, išaugo Sąjungos pozicijos tarptautinėje arenoje. Mes visi kartu turime dėti pastangas, kad kuo greičiau išnyktų skirtumai tarp naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos narių. Pirmieji jų turėtų įdiegti sąjunginio bendradarbiavimo, kuris yra aukščiau nei siauri interesai, mechanizmus, antrieji – sukurti visapusiško dalyvavimo priimant Sąjungos sprendimus erdvę. Taip pat labai svarbu panaikinti civilizacijos spragą, skiriančią mūsų šalis. Todėl reikėtų siekti didesnio Sąjungos biudžeto, skirto Sanglaudos politikai.
Vienas instrumentų, kuris leis Bendrijai priimti ateities iššūkius, yra Konstitucijos sutartis. Lietuva buvo pirmoji ją ratifikavusi Europos Sąjungos šalis ir tai padarė būtent Lietuvos Seimas. Lenkijoje ratifikavimo klausimą tikriausiai išspręs visuotinis referendumas. Aš tikiu, kad Lenkija tars ryžtingą taip, kad bus priimta. Tiesa, sutartis nėra tobulas aktas, bet jos dėka Sąjungoje bus daugiau demokratinio atstovavimo, vis daugiau veiksmingumo ir daugiau galių vaidinti reikšmingą vaidmenį pasaulyje.
Nereikia nustatinėti ribų Europos integracijai. Netrukus į Sąjungos gretas įsilies Bulgarija ir Rumunija, tikriausiai ir Kroatija. Lenkija remia visų mūsų regiono šalių europinius siekius, jei tik tuos siekius lydi tikros reformavimo ir transformacijų pastangos. Mes manome, jog naujų galimybių atsirastų ir Turkijai įstojus į Europos Sąjungą, nors ir nesumenkiname su tuo susijusių problemų.
Lenkija tvirtai laikosi pozicijos, jog mūsų saugumas ir suverenumas yra susijęs su Lietuvos saugumu ir suverenumu. Netrukus sukaks metai, kai kartu esame su NATO. Tai, kad Aljansą papildė 7 valstybės, tarp jų Lietuva, Latvija ir Estija, buvo puiki žinia ir tai sustiprino Europos saugumą ir stabilumą. Durys į NATO turi būti atviros visiems, kas atitiks narystės kriterijus. Narystė Aljanse įpareigoja mūsų šalis prisiimti daugiau atsakomybės už tarptautinį saugumą. Lenkijos ir Lietuvos kariai kartu tarnauja Kosove, Afganistane, Irake – vietose, kurios kartais nutolusios nuo mūsų sienų, bet yra svarbios taikai ir globaliam stabilumui. NATO ir toliau lieka Aljanso saugumo garantas ir pagrindinis politinių konsultacijų forumas. Mes su pasitenkinimu sveikiname Europos ir Amerikos santykių pagerėjimą, stiprūs transatlantiniai ryšiai sudaro galimybę veiksmingiau atsakyti į šiuolaikinio pasaulio grėsmes.
Ponios ir ponai, reikšmingas laikmečio ženklas yra permainos Ukrainoje. Mes tai sveikiname su džiaugsmu ir viltimi. Ukrainos krizė buvo svarbus testas tarptautinei demokratinei bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai. Lenkija ir Lietuva įsitraukė į šios krizės sprendimą. Mes iš esmės prisidėjome prie bendros sėkmės, pirmiausia Ukrainos, bet taip pat ir Sąjungos sėkmės, visų demokratines vertybes išpažįstančių šalių sėkmės. Lenkija ir Lietuva įrodė, jog jų kompetencija Rytų klausimais nėra vien deklaracija be pagrindo.
Mūsų solidarumas su ukrainiečių pilietinės visuomenės protrūkiu – tai nuoširdi reakcija ir toliaregiško mąstymo ženklas. Ukraina įžengė į transformacijų kelią, kurį mūsų tautos pradėjo 1989–1990 metais. Mes karštai linkime sėkmės ukrainiečiams. Žinome, kiek sunkumų tame kelyje ir kiek jis reikalauja pastangų. O kartu suvokiame gal geriau nei kitos, toliau esančios, šalys, jog ukrainiečių pertvarkymų sėkmė smarkiai sustiprins Europos stabilumą ir plėtros galimybes. Todėl Lenkija, o esu įsitikinęs, ir Lietuva, dės ryžtingas pastangas siekdamos įtraukti Ukrainą į Europos integraciją ir Atlanto struktūras.
Pastaruoju metu Ukrainos užmegzti santykiai su NATO ir Europos Sąjunga – gera, nors dar kukli paraiška. Sėkminga jos pabaiga pirmiausia priklauso nuo pačių ukrainiečių. Tai negali būti vien tik paskatinimas už „apelsinų revoliuciją. Tai turi būti sunkaus ilgamečio darbo reformuojant valstybę, armiją ir ekonomiką rezultatas. Aš tikiuosi, kad tos pastangos bus sėkmingos.
Svarbus Europos procesų dalyvis yra Rusija. Geri kaimyniniai santykiai ir partnerystė su šia šalimi – esminė Lenkijos, taip pat ir Lietuvos užsienio politikos gairė. Mūsų bendras rūpestis, kad sėkmingai plėtotųsi bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi, taip pat bendradarbiavimas su Europos Sąjungos šiaure. Dabar, kai mes esame Europos Sąjungos nariai, mūsų santykiai su Rusija įgijo platesnį kontekstą. Viena vertus, turime tikėtis, jog Europos Sąjungos institucijos aktyviai rems klausimus, susijusius su gyvybiniais Lenkijos ir Lietuvos interesais. Kita vertus, mes suvokiame ir savo atsakomybę, norime daryti teigiamą įtaką Europos Sąjungos politikai. Europai reikia Rusijos, Rusijai reikia Europos. Vienas klausimų, kuris turėtų būti bendro rūpesčio objektas, – tai rusų demokratijos ateitis. Reikia taip pat atviro dialogo tokiais sunkiais klausimais, kokie, pavyzdžiui, yra Moldovos arba Užkaukazės konfliktų sprendimas.
Netrukus viso pasaulio akys bus nukreiptos į Maskvą. Mes nuo metų pradžios minime Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Pavyzdžiui, buvo iškilmės Lenkijoje, Aušvico-Birkenau stovyklos išlaisvinimo minėjimas. Artėja Antihitlerinės koalicijos pergalės ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osios metinės. Tai bus didysis istorijos momentas, todėl dera jį šiandien kartu pagerbti ir apmąstyti. Mūsų, Vidurio ir Rytų Europos tautų, 1945 m. gegužės 8–9 dienų prisiminimai turi įvairią prasmę. Pirmiausia palengvėjimą, jog atėjo karo košmaro pabaiga, bet ir rūpestį dėl suverenios mūsų tautos būties ateities. Todėl pergalės prieš Hitlerio trečiąjį reichą minėjimas negali atspindėti visos tiesos apie naujausiąją Europos istoriją, jeigu mes neprisiminsime ir Molotovo-Ribentropo pakto kartu su jo tragiškomis pasekmėmis bei tvarkos po Jaltos, kuri skaudžiai beveik pusę amžiaus draskė žemyną. Norime didžiai pagerbti visus, kurie praliejo savo kraują, siekdami nugalėti Hitlerio totalitarizmą ir išvaduoti mūsų žemes, tačiau mes norime, kad suskambėtų ir tiesos žodžiai apie laisvės ir demokratijos varžymą šioje geležinės uždangos pusėje. Tai ne vien tik skirtingų istorijos interpretacijų klausimas, bet ir mūsų bendras jos vertinimas šiuo metu pripažįstamų vertybių požiūriu. Aš tikiuosi, kad mes vieni kitus suprasime laikydamiesi tiesos ir abipusės pagarbos. (Plojimai)
Gerbiamosios ponios ir gerbiamieji ponai! Mūsų bendra narystė Europos Sąjungoje atveria Lenkijai ir Lietuvai naujas kaimynystės perspektyvas. Mes iš naujo atrandame vieni kitus. Puikūs politiniai ryšiai aukščiausiu lygiu vis gyviau papildomi kasdieniais paprastų piliečių ryšiais. Reikšminga, jog tik per tris pastaruosius mėnesius Vilniuje apsilankė Lenkijos Seimo maršalka, Varšuvoje – Lietuvos Ministras Pirmininkas, o dabar su oficialiu vizitu prie Neries atvyko Lenkijos prezidentas. Lygiai taip pat džiugina ir judėjimas per mūsų šalių pasienio perėjas. Lenkų turistai vis dažniau apsilanko Lietuvoje. Plečiasi mūsų prekybiniai mainai ir bendradarbiavimas per sieną. Mes susitinkame ir mokslo bei kultūros srityse. Dialogo, abipusio pažinimo galimybes reikėtų taip pat įžvelgti ir dėl tautinių mažumų: lenkų – Lietuvoje ir lietuvių – Lenkijoje. Jų poreikius reikia suvokti ne kaip naštą, bet kaip mūsų bendradarbiavimo kapitalą. Tai labai europietiškas, giliai humanitarinis požiūris.
Mūsų tautos labai prisirišusios prie savo nacionalinio identiteto, tačiau mes suvokiame, jog iš aukšto žiūrėti į kitus, kurti neigiant kitą nėra perspektyvu. Dabar turime nepakartojamą galimybę globaliame pasaulyje ir besiintegruojančioje Europoje duoti puikų tarpusavio pasitikėjimo ir sąveikos pavyzdį. Nepraraskime šios galimybės, būkime garbingi geriausių mūsų kultūros tradicijų įpėdiniai. Norėčiau prisiminti įžymaus IX ir XX amžių Seinų vyskupo, poeto, matematiko ir kalbininko Antano Baranausko asmenį. Buvo gandų, jog jis atmintinai mokėjo visą Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą. Kartu jis buvo vieno puikiausių Lietuvos literatūros kūrinių –nuostabios poemos „Anykščių šilelis – autorius. Mes bendromis pastangomis įamžinome šio didžiojo žmogaus atmintį. Jo paminklas šiandien stovi priešais Seinų katedrą. Pamąstykime apie jo poziciją, jo gyvenimo reikšmę. Kaip tik šiuo metu mes galime įžvelgti, kad jis yra ne vien tik istorinių, bet ir į ateitį nusidriekiančių Lenkijos ir Lietuvos ryšių globėjas.
Pone Pirmininke, pone premjere, ponios ir ponai! Man asmeniškai kiekvienas vizitas į Lietuvą – tai didelis susijaudinimas. Šis vizitas yra ypatingas, nes jis yra oficialus, taip pat ypatingas ir dėl to, kad tai jau yra paskutinis mano vizitas Prezidento kadencijos metu. Aš buvau liudininkas viso to, kas vyko čia, kaip viskas keitėsi tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Jeigu kas nors mūsų kelio pradžioje būtų pasakęs, kad mes priklausysime ir NATO, ir Europos Sąjungai, kad 2007 m. Lietuva įstos į euro zoną, tai tada būtų buvę galima pamanyti, kad tai yra kokios nors svajonės, linkėjimai. Buvo sunku patikėti, kad tai galima pasiekti. Bet kad visa tai įvyko ir kad Lenkijos Prezidentas padarė savo indėlį, jeigu galima taip pasakyti, tai aš pasakyčiau, kad prieš jus stovi laimingiausias pasaulyje žmogus. (Plojimai)
Prieš 15 metų prasidėjo Lietuvos nepriklausomybė iškovota nepaprastai didelėmis pastangomis. O dabar mes kartu ir NATO, ir Europos Sąjungoje. Mes esame regiono ir Europos saugumo veiksnys. Prieš devynerius metus čia, Seime, aš pasakiau, kad nėra saugios Lenkijos be saugios Lietuvos. O šiandien mes galime pasakyti, kad Lietuvos ir Lenkijos dėka saugesnė yra ir Europa, ir visas pasaulis. Tai yra tai, ko mes siekėme. Sveikinu jus, broliai lietuviai, su viskuo, ką jums pavyko pasiekti. Tikėkimės, kad naujos kartos, kurios seks mumis, taip pat toliau tęs mūsų pradėtą kelią. Labai ačiū. (Ilgi plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos Seimo nariai, mes dar tęsiame mūsų posėdį ir noriu pranešti, kad yra gautas grupės Seimo narių pasiūlymas atleisti Kęstutį Virbicką iš Seimo kontrolieriaus pareigų. Šis klausimas jau yra įrašytas į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę.
Dabar dar kai ką norėčiau pasakyti, bet jau iš tribūnos. Registracija. (Balsai salėje) Kolegos, visi klausimai išspręsti, išskyrus mano kalbą. O dėl mano kalbos registracija nebūtina. Mielieji kolegos, noriu tik paaiškinti, jog mūsų technika yra taip užprogramuota, kad turi būti klausimas oficialiai įtrauktas į darbotvarkę, ir tada galima daryti visa kita.
Aš noriu atlikti labai garbingą pareigą – Seimo Pirmininko ir savo vardu pasveikinti tas Seimo nares ir tuos Seimo narius, kurie spėjo gimti iki šios dienos, o mes jų nespėjome pasveikinti. Taigi pirmiausia Seimo vadovybės gėlės Vilijai Blinkevičiūtei. (Plojimai)
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vienas kolega mane tikslina, kad Seimo vadovybė uzurpuoja kitų Seimo narių teises. Taigi – Seimo vadovybės ir viso garbingojo Seimo. Dabar Violeta Boreikienė. (Plojimai) Ir dar trečia šauni dama – Irena Šiaulienė. (Plojimai)
O dabar džentelmenai. Jonas Ramonas. Prašom arčiau. (Plojimai) Voldemar Tomaševski. (Plojimai) Ir šeštoji puokštė priklauso ypatingą dieną gimusiam, tai yra rytoj, kovo 11 d., Viktorui Rinkevičiui. (Plojimai)
Mielieji bičiuliai, visi klausimai išspręsti. Prisėskite ir, jeigu kompiuteris veiks, tikrai užsiregistruosime. Prašom, galime pakartoti. (Balsai salėje) Kolegos, prašom dar kartą registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, prieš baigdamas mūsų pirmąjį posėdį, noriu suteikti žodį kolegai E.Vareikiui. Prašom. (Balsai salėje) Kantrybės, tuoj baigsime. Jis sakė, kad pareiškimas trumpas.
E.VAREIKIS. Gerbiamieji ponios ir ponai Seimo nariai, leiskit perskaityti trumpą pareiškimą.
„Šauni lietuvių tauta, nuostabūs Lietuvos žmonės rytoj minės savo 15 metų laisvės. Mes jau 15 metų esam laisvi, nes buvome stiprūs, nes buvome kantrūs, nes buvome tvirti. Šia proga aš jus visus ir sveikinu, bet sveikindamas noriu prisiminti dar vieną dalyką.
Šiandien, kovo 10 d., savo laisvę mini ir šauni tibetiečių tauta. Jie savaip savo laisvę išreiškia, jie savaip savo laisvę mini, jie savaip savo laisvę gina. Manau, kad mes savo laisvės išvakarėse neturėtume pamiršti ir tų, kurie laisvės dar neišsikovojo arba neturi jos tokia forma, kokia privalo turėti. Manau, kad mūsų pastangos padėti šiai tautai, mūsų pastangos bendrauti su ja tikrai duos rezultatų ir padės ne tik tibetiečiams, bet ir didžiajai Kinijos valstybei spręsti savo problemas.
Šia proga, žinodamas, kad 34 Seimo nariai pareiškė norą dalyvauti Tibeto rėmimo grupėje, tuoj po posėdžio štai čia kviečiu susirinkti ir formalizuoti mūsų grupės įkūrimą. Būtent šiandien, ir tai bus labai gera proga paminėti Tibeto laisvės metines. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasveikinti jubiliates ir jubiliatus su jų asmeninėmis šventėmis, taip pat pasveikinti su visų mūsų švente – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švente, Kovo 11-ąja.
Mielieji, nors šventinės dienos, bet norėčiau priminti tokį svarbų ir tragišką dalyką. Būdamas 1996–2000 m. kadencijos Seimo nariu aš ESBO komisijos sudėtyje dalyvavau Čečėnijos Prezidento rinkimuose. Teko asmeniškai susipažinti su dabar žuvusiu Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentu Aslanu Maschadovu. Rusijos specialiosios paskirties daliniams nužudžius legitimų, teisingai, teisėtai išrinktą Prezidentą, aš jaučiu savo pareigą perskaityti šį pareiškimą.
Šis mano pareiškimas yra kaip Tarpparlamentinių ryšių grupės su Čečėnijos Respublika pirmininko. Pareiškimas adresuotas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Europos Parlamento Prezidentui, ESBO, kurios stebėtojas ir buvau 1997 m. renkant Prezidentą Čečėnijoje. Tai mano toks pareiškimas. Trumpai.
„Gerai žinodami Vladimiro Putino mentalitetą nesėsti prie derybų stalo, o tradiciškai naikinti čečėnų tautą, jūs nieko nepadarėte, kad būtų sustabdyta kruvina eskalacija. Už Prezidento Aslano Maschadovo nužudymą atsakomybę turi prisiimti visos tarptautinės organizacijos, įskaitant jūsų. Mes tvirtiname, kad šiandien turime tokį rezultatą, kurio norėjo Rusijos valdžia. Kai su čečėnais nekalbama, o jie tik prievartaujami ir varomi į kampą, dalis jų imasi nenumatomų ir kraštutinių, niekieno nepagaidaujamų veiksmų.
Mes galime paklausti, kodėl V.Putino veiksmai turi būti toleruojami ir sudaroma rizika visam pasauliui? Kas jums suteikė teisę taip elgtis? Įmanoma sunaikinti du trečdalius ar tris ketvirtadalius čečėnų tautos, liks prievartos ir pažeminimo prisiminimas, noras atkeršyti ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui. Kur mūsų teisės ir teisingumo normos? Kodėl čekistas V.Putinas turi diktuoti Europai kruvino elgesio normas ir taisykles? Kodėl mes, norintys viską spręsti derybomis ir kompromisais, tampame V.Putino politikos įkaitais ir bendrininkais? Maschadovas Prezidentu buvo išrinktas demokratiškai, o nušalintas asmeniniu V.Putino pasakymu spaudos konferencijoje. Ką reiškia toks teisės supratimas?
Mes pereiname į Džordžo Orvelo pasaulio siurrealistinį siaubą. Mes teigiame, kad jūs leidote V.Putinui nužudyti A.Maschadovą ir viso to karo buvusį, esamą ir ateities siaubą perkėlėte visai Europai. Pagyvenkite nors porą dienų Čečėnijos pragare ir suprasite, ką reiškia būti visiškai beteisiam, iš kurio jūs reikalaujate džentelmeniško elgesio. Kodėl jūsų organizacija tampa V.Putino valios vykdytoja, Prezidento žudikų teisintoja? Raskite nors vieną šalį Europoje, kur Prezidento kūnas nebūtų grąžintas giminėms palaidoti.
Siūlome pareikalauti iš Rusijos paskelbti paliaubas ir pradėti bešališkas derybas Čečėnijoje su pasipriešinimo dalyviais, priešingu atveju Rusiją šalinti iš Europos Tarybos ir ESBO narių, nes visiškai nesilaiko įsipareigojimų ir jų veiklos principų. Aš nežinau pasaulyje atvejo, kad žuvus ar nužudžius žymų politikos veikėją kūnas nebūtų perduotas giminėms. Rusija elgiasi lygiai taip, kaip elgėsi pokario metais su Lietuvos pasipriešinimo partizanų judėjimo dalyviais. Tai sukelia viso pasaulio pažangių žmonių ir mūsų, Lietuvos visuomenės patriotų, pasmerkimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pirmasis, tai yra kovo 10 d., posėdis baigtas. Primenu, kad rytoj iškilmingas posėdis 18.30 valandą. Bet jubiliejinių renginių turime pakankamai daug. Posėdis vyks čia.
Mielieji kolegos, ten yra pakankamai daug atributikos – vėliavėlių, ženklelių, prašom pasirinkti. Ir būtų gražu, kad savo dokumentus, popierius padėtumėte į stalčius. Posėdis baigtas.