LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO                                                                                          BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS    

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr.XP-155

 

 

      2005 m. kovo  9  d.  Nr. 15

 Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

B.Bradauskas, R.Dagys, K.Daukšys, V.Galvonas, K.Glaveckas, R.Kupčinskas, J.Lionginas, V.Muntianas, L.Počikovska.

2.      Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (2005-02-  raštas Nr.  )

LR seimo nario LR finansų ministro Algirdo Butkevičiaus teikiamo LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projekto žodžiai: „..., nukreipiant šių lėšų dalį kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui“ savo prasme yra tapatūs Kauno rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialisto L. Dausyno siūlomai redakcijai: „...kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą ir apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas nukreipiamas kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui“.

Įstatymuose tikslinga naudoti paprastesnius ir aiškesnius išsireiškimus, todėl LR finansų ministro Algirdo Butkevičiaus teikiamo įstatymo projekto redakcija neturėtų būti keičiama.

            Kauno rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialisto L. Dausyno rašte taip pat neatsižvelgiama į tai, kad atlikus daugiabučio namo modernizaciją, šilumos suvartojimas sumažėja. Todėl pateiktuose paskaičiavimuose 2 asmenų šeima po modernizacijos už šilumą turėtų mokėti ne 157.11 Lt, o vidutiniškai 20 – 30 procentų mažiau (remiantis Energijos taupymo / būsto demonstracinio projekto patirtimi). Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš pagrindinių daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos tikslų.

 

Iš dalies pritarti  kartu atsižvelgiant į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto  2005-02-23 išvadoje Nr.5 pateiktą atitinkamą siūlymą

 

2.

Kauno rajono  savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr.

specialistas

 L. Dausynas

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lietuvos Respublikos finansų ministro Algirdo Butkevičiaus teikiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio  pakeitimo įstatymo projekto (Seime registruotas Nr. XP-155)

 

 

            Įstatymo projekte siūloma keisti dabar galiojančio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „2. Jeigu daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Vyriausybės ar savivaldybių institucijų patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas, nukreipiant šias lėšas kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui.“.

 

            1. Visiškai pritariu siūlomam Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies praplėtimui (1. numatant šioje dalyje ne tik bendrijas, bet visus savininkus; 2. papildymui savivaldybių institucijų patvirtintomis programomis), nes tai atitinka būsimus kitų Įstatymų pakeitimus.

            2. Rūpestį kelia paskutinieji projekto žodžiai – „nukreipiant šias lėšas kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui“. Panašiam 8 straipsnio 2 dalies papildymui iš esmės pritariu, nes to tikrai trūko dabartinėje Įstatymo redakcijoje. Tačiau reikėtų pasinaudoti ta galimybe, kad teikiamas šio straipsnio pakeitimo Įstatymas ir sutvarkyti šio straipsnio 2 dalies redakciją iki galo. Nežinau, ar šis projektas buvo derintas su Socialinės apsaugos ir darbo m-ja, jeigu dar nederintas (o jeigu ir derintas), manau dar yra galimybė siūlyti šį straipsnį patikslinti.

 

            Siūlau tokią 8 straipsnio 2 dalies redakciją:

            „2. Jeigu daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Vyriausybės ar savivaldybių institucijų patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą ir apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas nukreipiamas kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui.“.

           

Toliau pamėginsiu primityviu pavyzdėliu paaiškinti, kodėl siūlau tokią pataisą.

 

Sakysime, namas pagal vienokią ar kitokią programą yra pasinaudojęs paskola namo modernizavimui (šilumos taupymui). Namas statytas iki 1992 m., 5 aukštų, šildomas centralizuotai. Pagal VKEKK 2003 12 12 nutarimą Nr. O3-116 tokiam namui maksimali šilumos norma šildymui qŠ0max standartinėmis sąlygomis (mėnesio trukmė 30,4 paros, lauko oro temperatūra 00C, patalpų aukštis 2,5 m) yra 34 kWh/m2 per mėn. Sakysime, kad 2 asmenų šeima, kurios vidutinės pajamos per mėnesį 700 Lt, gyvena 50 m2 bute, kurio patalpų aukštis standartinis 2,5 m, per 2005 m. sausio mėn. (šildymo dienų skaičius 31 para, o lauko oro temperatūra  –0,30C), faktiškai būstui šildyti suvartota    25 kWh/m2. Maksimali šilumos norma šildymui konkrečiomis sausio mėnesio sąlygomis būtų

qŠFmax = 34 x {[(2,5 / 2,5) x (31 / 30,4) x [1– (–0,3 / 18)]} = 35,25 kWh/m2.

 

Pagal faktiškai sunaudotą šilumos kiekį, esant patvirtintai šilumos kainai be PVM 0,1187 Lt/kWh ir taikant 5 proc. PVM, už faktiškai 50 m2 ploto buto šildymą bus priskaičiuotas mokestis:

Mfakt = 25 kWh/m2 x 50 m2 x 0,1197 Lt/kWh x 1,05 = 157,11 Lt.

Visą šią sumą (157,11 Lt) vienokiu ar kitokiu būdu (visą sumą iš vartotojo ar dalį kompensacijos pavidalu) privalo gauti šilumos tiekėjas.

Jeigu 2 asmenų šeimos pajamos 700 Lt, tai maksimalus mokesčio dydis už normatyvinio ploto (50 m2) buto šildymą negali viršyti:

Mmax = [700 – (2 x 121,5)] x 0,25 = 114,25 Lt.

Šių sumų skirtumas lygus kompensacijai:

Kfakt = Mfakt – Mmax = 157,11 – 114,25 = 42,86 Lt.

Taigi šilumos tiekėjas ir gaus tiek, kiek priskaičiuota – 157,11 Lt ( iš šios sumos 114,25 Lt iš vartotojo ir 42,86 Lt iš savivaldybės kaip kompensaciją).

 

Jeigu taikyti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas (tiek galiojančias, tiek ir siūlomas), kai namo savininkai pagal vienokią ar kitokią programą yra pasinaudoję paskola namo modernizavimui (šilumos taupymui),  kompensacijos suma turėtų būti apskaičiuota taikant energijos sąnaudų normatyvą (mūsų nagrinėjamu atveju – 35,25 kWh/m2):

Mokestis (menamas) už šildymą, kuris būtų priskaičiuotas už normatyvinį šilumos kiekį:

Mnorm = 35,25 kWh/m2 x 50 m2 x 0,1197 Lt/kWh x 1,05 = 221,52 Lt.

Kompensacijos suma:

Knorm = Mnorm – Mmax = 221,52 – 114,25 = 107,27 Lt.

 

Tačiau tai nereiškia, kad visą taikant energijos normatyvą teoriškai priskaičiuotą kompensacijos sumą 107,27 Lt reikia nukreipti kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui (kaip parašyta A. Butkevičiaus siūlomoje redakcijoje).

Kaip beskaičiuosime ir kur įstatymų numatyta tvarka bus nukreipta dalis priskaičiuotos kompensacijos, šilumos tiekėjas turi gauti visą sumą už faktiškai patiektą (o ne už apskaičiuotą pagal energijos normatyvus) šilumą, t.y. 157,11 Lt.:

a) 114,25 Lt iš vartotojo ir b)  42,86 Lt kaip kompensaciją iš savivaldybės arba iš paties vartotojo, jeigu kompensacija išmokama piniginėmis lėšomis pačiam vartotojui.

Tik pagal energijos sąnaudų normatyvus priskaičiuotos kompensacijos ir kompensacijos, priskaičiuotos už faktinį šilumos kiekį, skirtumas gali būti nukreiptas  kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui:

ΔK = Knorm – Kfakt = 107,27 – 42,86 = 64,41 Lt ir nė cento daugiau.

 

Todėl ir siūlau pataisyti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies  pakeitimo Įstatymo formuluotę, nes pagal dabartinę siūlomą formuluotę išeitų, kad visa kompensacijos suma, apskaičiuota taikant energijos sąnaudų normatyvą (mūsų atveju – 107,27 Lt) turi būti panaudota kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui. O iš kur padengsime vartotojo neapmokėtą mokesčio už šildymą dalį šilumos tiekėjui (42,86 Lt)???  

 

Taigi, skaičiavimo mechanizmas turėtų būti toks:

1. Apskaičiuojame mokestį už faktinį šilumos kiekį (Mfakt). Šią visą sumą bet kuriuo atveju turi gauti šilumos tiekėjas;

2. Apskaičiuojame kompensaciją nuo mokesčio už faktinį šilumos kiekį (Kfakt). Ši kompensacijos suma turi būti pervesta į šilumos tiekėjo sąskaitą arba išmokėta vartotojui, tačiau jis vis vien šią sumą vėliau turi sumokėti tiekėjui. Taigi, ši kompensacijos dalis negali būti panaudota kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui;

3. Apskaičiuojame mokestį už normatyvinį šilumos kiekį (Mnorm). Tai iš esmės tik teorinė suma, kuri reikalinga didesnei kompensacijai (Knorm) apskaičiuoti.

4. Apskaičiuojame kompensaciją nuo mokesčio už normatyvinį šilumos kiekį (Knorm);

5. Apskaičiuojame kompensacijų skirtumą ΔK. Tik ši kompensacijos dalis gali būti nukreipta kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui.

 

Tačiau šiaip ar taip (net ir priėmus mano siūlomą redakcinį pakeitimą) lieka praktinė problema:

Kompensacijoms mokėti skiriamos Valstybės lėšos, o jų panaudojimas negali būti saviveikla. Dabar, net jeigu laikysime kad skaičiavimo problemos išspręstos ir kompensacijos suma, kuri turi būti nukreipta kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui, žinoma, lieka visiškai neaišku, kam pervesti priskaičiuotą ΔK (1.gyventojui (būsto savininkui), jeigu jis įsipareigojęs grąžinti kreditą; 2. į bendrijos (ar kitos namą administruojančios institucijos) sąskaitą, jeigu ji sudariusi paskolos grąžinimo sutartį; 3. tiesiai kredito įstaigai, suteikusiai paskolą). Kaip turi būti apiforminti atitinkami finansiniai dokumentai, kokios turi būti sudarytos sutartys, kokie dokumentai įrodo, kad kreditas dar negrąžintas arba kad jis jau grąžintas ir t.t. Kas privalo kontroliuoti ir kas atsako už tai, kad papildomai priskaičiuotos iš valstybės biudžeto mokamos kompensacijos panaudojamos būtent tam, kam jos ir skirtos??? Žinoma, tai ne Įstatymo problema, tačiau tokių kompensacijų sumų, skirtų kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui mokėjimo tvarka turėtų būti aiškiai reglamentuota. Manau, kad tokią tvarką turėtų parengti (suderinti) Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijos.

 

Iš dalies pritarti kartu atsižvelgiant į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2005-02-23 išvadoe Nr.5 pateiktą atitinkamą siūlymą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: -

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo kanceliarijos priimamajame gautas pasiūlymas el. paštu; “Ausrine”autrap@lrs.lt ([email protected])

Sveikintina iniciatyva, kurią būtina palaikyti, tačiau yra pastabų: Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad valstybės parama bus teikiama atnaujinant daugiabučius pagal Vyriausybės ir SAVIVALDYBIŲ programas. Šiame projekte šios nuostatos nėra. Šią nuostatą reikia įtvirtinti ir šiame projekte, tuo būdu būtų išlaikant įstatymų suderinamumą. Priešingu atveju nuo savivaldybių būtų nuimta atsakomybė už daugiabučių atnaujinimą, o atsiradus savivaldybių iniciatyvai, jos neturėtų teisės į valstybės paramą.

Atsižvelgti

 

             4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2005-01-18 raštas Nr.01-46-20)

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju skirsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus Nr. XP-154 ir XP-155, pažymime, kad Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata nurodo, kad bendrajai rinkai neprieštarauja tokia valstybės socialinio pobūdžio pagalba skirta individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės. Manome, kad tokia pagalba, kaip numatyta šiais projektais, kai ji skiriama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir skirta gyvenamųjų namų modernizavimui, patenka į šio straipsnio taikymo sritį ir atitinka išimties sąlygas, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisę neturime.

 

Atsižvelgti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2005-01-10     išvada Nr. XP-155   )

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, projekte papildomai reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinį Žin., 2004, Nr. 146-5303.

 

Atsižvelgti

.

3.      Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2005-02-10 nutarimas Nr.154)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos  2005 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 62 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju skirsniu įstatymo projektui Nr. XP-154 ir Lietuvos Respublikos piniginės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-155.

2. Atsižvelgiant į Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos, patvirtintos  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232), įgyvendinimo svarbą, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju skirsniu įstatymo projektą Nr. XP-154 ir Lietuvos Respublikos piniginės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-155 svarstyti skubos tvarka.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti

 

 

4. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Seimo Socialinių reikalų komitetas (2005-02-23 išvada Nr.5)

1. Pritarti įstatymo projektui.

2. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į:

2.1. Seimo Teisės departamento išvadą;

2.2. Komiteto pasiūlymą įstatymo projektui, suderinant jį su įstatymo projektu Nr.XP-154 ir pritarus L. Dausyno pasiūlymui: įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

“2. Jeigu daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių institucijų patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas, nukreipiant šias lėšas kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą ir apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas nukreipiamas kredito grąžinimui ir palūkanų apmokėjimui.“

 

Pritarti Seimo SRDK išvadai ir pasiūlymams

 

       6. Komiteto išvados rengėjų pasiūlymai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą, numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose,  pateikiami sprendimo argumentai): Pritarti Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam įstatymo projektui  ir šio komiteto išvadoms.

 

7.      Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

8. Komiteto paskirtas pranešėjas; Bronius Bradauskas.  

 

8.      Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmin inkas                                                                                                                                                                                Jonas Lionginas