PIRMASIS POSĖDIS
1991 m. rugpjūčio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.LANDSBERGIS
Informacija apie Medininkų žudynes ir jų aplinkybių svarstymas LR AT Pirmininko V.Landsbergio kalba
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Pradedame neeilinę sesiją, dėl kurios sušaukimo vakar buvo padarytas Prezidiumo nutarimas po baisaus įvykio Medininkų muitinėje, apie kurį jūs žinote. Informaciją jau esate gavę iš masinės informacijos priemonių, o šiandieną sužinosime daugiau iš mūsų valstybės pareigūnų. Aš informuoju jus, kad yra žiauriai, nežmoniškai nužudyti šeši Lietuvos pareigūnai: keturi policijos sistemos darbuotojai ir du muitininkai — muitinės sistemos darbuotojai. Jų vardai:
Juozas Janonis, Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Antanas Musteikis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius. Vienas jų paliko tris našlaičius, kitas - du, trečias — vieną ir tikriausiai vienas našlaitis ateis į pasaulį, kuriame jau neberas tėvo.
Pareikšdami nepaprastą užuojautą žuvusių pareigūnų šeimoms, kartu pagerbkime žuvusių savo pareigos poste vyrų atminimą. (Tylos minutė) Ačiū. Dar du pareigūnai yra sunkiai sužeisti: Ričardas Rabavičius ir Tomas Šernas. Galbūt vieno iš jų gyvybę pavyks išgelbėti. Jūs girdėjote, kad ir jiems buvo šauta į galvas tikriausiai manant, kad jie jau liko negyvi.
Lietuvos Vyriausybė, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Laikinoji gynybos vadovybė vakar posėdžiavo ir, žinoma, skyrė dėmesį ir laiką pirmiausia tam įvykiui, jo aplinkybėms ir būdams, kaip užbėgti už akių galimai prievartos veiksmų eskalacijai. Nekenktų priminti, kad jau dvi dienas kolaborantų televizija kursto. galbūt juos klausiančius žmones ir ragina kilti į kovą prieš teisėtą valdžią.
Prieš dvi dienas taip pat esame gavę Tarybų Sąjungos prezidento M.Gorbačiovo telegramą, gana nedraugišką, su reikalavimais vėl laikytis tam tikrų Sovietų Sąjungos konstitucijos straipsnių. Tai, matyt, paremta kokia nors jo gauta informacija apie mūsų talonų sistemos įvedimą ir tos sistemos įvedimo būdus. Prisimename, kaip panašūs reikalavimai Sausio įvykių išvakarėse didino įtampą ir sudarė grėsmės atmosferą. Gerai prisimindami, kiek brutalių smurtinių užpuolimų prieš Lietuvos muitinių pasienio tarnybas yra įvykdęs liūdnai pagarsėjęs OMON'as (tiek iš Vilniaus, tiek iš Rygos bazės), matydami, kad net ir vakar tęsėsi OMON'o reidai Lietuvos pasieniais su grasinimais mūsų pareigūnams, galime daryti išvadą apie teroro veiksmų tarpusavio sąryšį - kad ir kas būtų buvę Medininkų posto pareigūnų žudikai, visa tai jungiasi į vieną teroro atmosferą, kurią norima sukurti Lietuvoje nesustojant net prieš pabrėžtai negailestingą žiaurų nužudymą - tokį, kaip Medininkuose. Lietuvoj dislokuoto sovietinio OMON'o vadas paneigė savo teroristų dalyvavimą šitoje akcijoje. Bet po to, ką šis vyras yra kalbėjęs Nevzorovo inscenizacijoje ir kitais atvejais, nė vienu jo žodžiu niekas negali tikėti. Sovietinis vidaus reikalų ministras taip pat apsimetė esąs sukrėstas. TASS'as informavo iš karto iškreipdamas pačią įvykio esmę. Informavo kaip apie susidūrimą Lietuvos—Baltarusijos pasienyje, kas turėtų implikuoti, jog yra kažkokių konfliktų ir problemų tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Ir net pranešime apie Michailo Gorbačiovo ir Džordžo Bušo spaudos konferenciją įsakmiai pabrėžiama ir stengiamasi įpiršti incidento sąvoką. Incidento - pats žodis visiškai neatitinka įvykio masto ir kartu taip pat implikuoja lyg esąs koks nors dvišalis incidentas. Čia taip pat pabrėžiama Lietuvos-Baltarusijos siena ir iškreipiami net prezidento Dž.Bušo žodžiai - neva jis pareiškęs viltį, jog vyks bendradarbiavimas tiriant šitą nusikaltimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Suprantama, kad bendradarbiavimas gali vykti ir vyks tarp visų, kurie nuoširdžiai ir sąžiningai norės dalyvauti, bet išskyrimas Lietuvos ir Baltarusijos taip, kaip pranešė TASS'as, yra melagingas ir tendencingas, kai mes skaitome patikslintą, tikslų stenogramos tekstą, kuriame Amerikos prezidentas išreiškė viltį, kad prezidento M.Gorbačiovo tyrimas vyks bendradarbiaujant su Lietuva ir Baltarusija. Ko verti prezidento M.Gorbačiovo tyrimai - mes žinome: nuo Tbilisio iki Vilniaus. Bet, matyt, toks dūmelis buvo reikalingas vakar, kad būtų galima nepasakyti ko nors daugiau. O tai, kaip formuluoja įvykį, kaip jį apibūdina prezidentas M.Gorbačiovas, — turi būti komentuojama kaip labai apgailėtinas būdas. Nes ten sakoma, jog mes (tai turbūt prezidentas M.Gorbačiovas) imamės visų pastangų, kad būtų išvengta panašių ekscesų, konfliktų, ir lyginama su situacija Karabache, konkrečiai su klausimais, kurie apima Armėnijos ir Azerbaidžano interesus. Mums belieka tikėtis, kad Lietuvoje dar iš malūnsparnio nešaudys į mūsų kaimus, jeigu teigiamai vertinamos pastangos Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte.
Buvo ir kitų atsiliepimų - aš apie juos kalbėjau vakar televizijoje. Labai svarbus ir autoritetingas yra prezidento Boriso Jelcino pareiškimas su reikalavimu, kad tokia represinė struktūra kaip OMON'as būtų iš Lietuvos pašalinta. Ir mes turime to siekti nebūtinai laukdami, kol bus nustatyti paskutinio nusikaltimo kaltininkai. OMON'as yra tiek padaręs ir yra toks nekenčiamas Lietuvoje, kad gali būti panaudotas ir kaip taikinys, ir kaip bet kurių provokacijų užuomazga. Pats jo buvimas Lietuvoje yra labai pavojingas ir, žinoma, neleistinas, ir neteisėtas. Mes turime visu griežtumu reikalauti pirmiausia sovietų represinių struktūrų pašalinimo iš Lietuvos, taip pat nepamiršdami ir mūsų pagrindinio tikslo - kad okupacinės kariuomenės Lietuvoje nebūtų. Centrinė Europa eina tuo keliu ir mes, kaip jos dalis, turime atnaujinti ir palaikyti gyvą šitą reikalavimą.
Pagal Prezidiumo nutarimą vakar buvo rengiami kai kurie dokumentai, kurių projektai jums dabar jau dalijami, ir mes juos apsvarstysime. Nu-spręsime taip pat dėl mūsų darbo, kiek mums reikės laiko šiandien ir kokias matysime perspektyvas, ar galime apsiriboti šios dienos neeiline sesija. Pirmiausia noriu pakviesti, kad naujausią informaciją apie įvykį Medininkuose ir tolesnius įvykius mums suteiktų Vyriausybės vardu, kiek aš žinau, Zigmas Vaišvila, o paskui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gerbiamasis A.Paulauskas. Prašom.
Sesijoje dalyvauja 93 deputatai. Kiti dar atvyksta. Aš, kaip parlamento Pirmininkas, galiu pareikšti pasitenkinimą ir dėkingumą už solidarumą ir atsakomybės jausmą, kurį jūs parodėte. Dalyvauja taip pat ir Vyriausybės nariai.
Vicepremjero Z.Vaišvilos kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybė stengėsi analizuoti, kodėl taip įvyko. Yra tam tikrų prielaidų, viena kita versija. Neatmestinas variantas, kad galbūt kažkas atkeršijo iš nusikalstamo pasaulio sluoksnio. Taip pat labai daug aplinkybių sutapimų liudija ir tai, kad tai galėjo būti labai įžūliai suplanuota provokacija. Pasirinktas postas, kur buvo tiktai policijos postas ir muitininkai, nebuvo pasienio apsaugos darbuotojų. Matyt, labai kruopščiai ir atidžiai pasiruošta ir įvykdyta, nes mūsų policijos pareigūnai buvo ginkluoti. Matyt, tai neatsitiktinis įvykis. Galima atsiminti ir ankstesnes detales - birželio 3 d., kai buvo atsiradęs staigus patruliavimas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; tą pačią dieną matėme šarvuočius būtent tame Medininkų poste. Bet dabar daryti konkrečias iš-vadas (yra tam tikrų prielaidų) dar anksti. Aišku viena, kad darbas, jeigu galima vartoti tokį žodį, šita provokacija įvykdyta profesionaliai. Aišku, kad tikslas buvo būtent žmonių sunaikinimas, o ne kažkoks apiplėšimas. Iš esmės nieko iš šito posto nepaimta. Kaip žinia, dviejų muitininkų būklė yra sunki, jie po operacijos yra ligoninėje. Labai sunki būklė. Tas faktas, kad visi buvo šaudyti specialiai į galvas, sudaro įspūdį, jog kas buvo suplanuota, tai ir įvykdyta.
Dabar dėl įvairių nutarimų, kurių ėmėsi Vyriausybė. Išsiųsta telegrama prezidentams Dž.Bušui ir M.Gorbačiovui. Išleistas Ministro Pirmininko pareiškimas, apibūdinąs šitą situaciją. Aukščiausiosios Tarybos informbiuras ir Vyriausybės spaudos biuras nuolat informuoja apie kiekvieną naujieną ir įvykį. Diplomatiniais kanalais gauta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento užuojauta dėl šių tragiškų įvykių ir artimiesiems, ir Lietuvos Respublikos vadovybei. Galbūt pajudės ( bent jau tokie reikalavimai Maskvoje buvo pareikšti ) ir šitų įvykių tyrimas tarptautiniu matu. Tuo tarpu mūsų teisėsaugos institucijos tikrai dirba tiek, kiek gali. Vyriausybė, suprasdama rizikos laipsnį, yra pažadėjusi tiems liudytojams, kurie suteiks tam tikrus vertingus įrodymus, parodymus, tam tikrą atsilyginimą išsaugant paslaptį. Nes mes puikiai suprantame, ką reiškia ir kokia yra šito įvykio ištyrimo būtinumo ir visokeriopo išaiškinimo svarba. Tam tikru mastu padeda ir TSRS teisėsaugos institucijos, ko iki šiol nėra buvę. Kiek ta nuoširdu ir kiek bus rimta ta pagalba, pamatysime, matyt, artimiausiomis dienomis.
Priimti ir kai kurie Vyriausybės nutarimai, potvarkiai, bandantys reglamentuoti, sugriežtinti tvarką pasienio ruožuose, kontrolės postuose. Nuspręsta, kad tikslinga, tarp kitko, ir dėl bendros padėties nusikalstamumo pasaulyje pradėti registruoti įvažiuojančius ir išvažiojančius piliečius, tikrinti jų dokumentus, automobilių dokumentus. Įvedamas sugriežtintas režimas, nors tai ir natūralu – kažkada turėjo būti toks etapas mūsų šitų sistemų vystymesi.imtasi ir ta tikrų organizacinių priemonių dėl pasienio apsaugos, muitinės ir policijos tarnybų darbo pasienio ruože tam, kad būtų užtikrintas saugumas.Priimtame vyriausybės potvarkyje už ypatingą riziką, darbą ekstremaliomis sąlygomis šių sistemų darbuotojams kartais net numatoma galimybė padidinti atlyginimą. Dabar Vyriausybė nusprendė visu griežtumu reikalauti ( jau buvo imtasi ir po pirmo incidento Baltarusijos-Lietuvos pasienyje ) , kas buvo anksčiau nuspręsta, - ne visos žinybos, institucijos šitomis sunkiomis deficito sąlygomis uoliai skubėjo vykdyti tai, kad pasienio postai būtų deramai įrengti. Numatomas ir įvairių statybos ir įvairių pastatų perdavimas. Nors šitas procesas jau yra pradėtas ir po pirmojo konflikto Baltarusijos-Lietuvos pasienyje. Kai kurie pastatai perduodami šitoms žinyboms. Jau yra pradėtos ir pirmosios statybos. Bet, turim pasakyti, tai buvo vykdoma aiškiai nepatenkinamai. Dėl to dabar teks mobilizuoti visus resursus, kad šitą klausimą visi spręstų rimčiau. Bent Vyriausybės nuostata po vakarykščio pasitarimo yra griežta ir reikli.
Vyriausybės nutarimais paskirta vyriausybinė komisija šiems dviem incidentams tirti. Kaip žinia, ir antrasis įvykis buvo labai savotiškas – apie trečią valandą nakties prie TSRS vidaus kariuomenės divizijos štabo Vilniuje, Antakalnio gatvės pradžioje, įvyko labai keistas sprogimas. Sprogmenys buvo padėti pa grindinio plytele taip, kad būtų daug triukšmo ir trupučiuką žalos - išdaužyti langai. Nors faktiškai sprogdinta prie pat štabo durų, kur gatvėje nuolat patruliuoja jų pačių patrulis ir kur nuolat budi žmonės pačiame pastate, prie tų pačių stiklinių durų. Labai savotiškai visa tai atrodo. Aišku, stengiamasi ir šitai įvertinti, ištirti. Tą naktį buvo pastebėtas ir tam tikras kariškių aktyvumas, kuris nurimo, sakyčiau, maždaug valandą po šito sprogimo. Tuo tarpu atrodytų aktyvumas po sprogimo turėtų didėti. Tokių įdomių sutapimų ir detalių yra daug, tiktai kategoriškų išvadų negalime daryti.
Taip pat yra paskirta laidojimo komisija. Kol kas preliminariai yra sutarta taip, kad, matyt, šiandien pavakary, galbūt vakare (tai priklausys nuo teismo ekspertų darbo), juos bus galima pašarvoti. Teko imtis labai didelių organizacinių darbų, kad ištuštintume Sporto rūmus. Mes ilgai svarstėme, bet kitos galimybės neradome. Pašarvoti bus Sporto rūmuose, tikimės, šiandien vakare. Ir, matyt, prasidės lankymas. Apie konkrečią valandą mes, kai žinosime, skubiai pranešime. Laidotuvės šeštadienį. Kaip žinia, šita diena Prezidiumo nutarimu paskelbta Gedulo diena. Orientuojamės, kad iš Sporto rūmų bus išeinama (dar patikslinsime laiką) 10 val., galbūt 10.30 val. 12 valandą Katedroje ar prie Katedros (dabar tai yra dar svarstoma) - Šventosios Mišios. Laidotuvės — Antakalnio kapinėse. Vakar įvyko laidotuvių komisijos susitikimas su artimaisiais. Visi sutiko, kad žuvusieji būtų laidojami Vilniuje. Labai stengiasi ir Muitinės departamentas, ir Vidaus reikalų ministerija, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių: ir organizacinių, ir susitikimų, bendravimo. Žinybų vadovai dar vakar dieną aplankė visų žuvusiųjų šeimas.
Daugiau nežinau, ką dar galima pridurti. Nebent būtų kokių nors klausimų. Jeigu jų nėra, tai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, galbūt jums dar gali būti klausimų. Prašau neskubėti. Prašom klausti, jeigu kas nori. Gerbiamasis P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis vicepremjere, labai gražu, kad jūs... (Kalba iš vietos, negirdėti)
Z.VAIŠVILA. Klausimas yra labai teisingas. Bet aš norėčiau pasakyti, kad yra tam tikrų naujų detalių, kurios rodo, kad nebuvo visiškai taip, kaip atrodė iš pradžių, kad visi jie iki vieno buvo namelyje. Atleiskit, bet tai kol kas negalima skelbti. Ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir kaip daug kam pasirodė. Klausimas labai teisingas, bet kol kas, deja, negalima kategoriškai atsakyti. O dėl to, ar kriminalinis nusikaltimas, ar labai gerai paruostas specialiųjų tarnybų - tai čia irgi, suprantat, kad negalima atsakyti. Be kita ko, dar vakar buvo įdomių kitų epizodų. Ne, tai yra paskelbta, čia nieko naujo nepasakysiu. Tris kartus pradedant rytu, per pietus ir vakare, kaip tvirtina mūsų žinybų atstovai, Latvijos berods OMON'as, perrengtas civiliais, ginkluotas, trijuose mūsų Latvijos-Lietuvos pasienio punktuose taip pat grasino Latvijos ir Lietu-vos pareigūnams, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Todėl, kad ir kaip būtų, OMON'o dalyvavimas nusikaltime (kad ir kieno - Rygos, Vilniaus ar dar koks nors būtų) yra visiškai aiškus. Todėl Vyriausybės pareiškimuose ir kai kuriose telegramose iš TSRS vyriausybės reikalaujama, kad šitas klausimas nedelsiant būtų išspręstas, paleista, išvesta grupuotė iš Rygos ir iš Vilniaus, o nusikaltimai ištirti ir nusikaltėliai atsakytų. Ir čia jokių kompromisų būti negali. Nesupraskit, kad mes kažką lyg ir bandom užtarti. Kalbam labai aiškiai, remdamiesi tomis žiniomis, kurias turime. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu daugiau klausimų nėra, tai aš pakviesiu generalinį prokurorą.
Generalinio prokuroro A.Paulausko kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad aš turėčiau suteikti tokią informaciją: kokie padaryti pirmieji tardyminiai veiksmai, kas nustatyta (leistinumo skelbti ribose, be abejo) ir koks darbas yra organizuotas šiuo metu.
Pradėdamas norėčiau pasakyti, kad Medininkų muitinių postas yra kelyje į Minską. Nuo sienos su Baltarusija šitą postą skiria 3 km 800 m. atstumas, o nuo Medininkų kaimo - apie 2 km. Postas yra pastatytas, aš pasakyčiau, nelabai patogioje padėtyje, kadangi iš dešinės važiuojant į Minską yra miškas ir pats vagonėlis, kuriame tą naktį budėjo du (aš pavardžių neminėsiu, kadangi gerbiamasis Pirmininkas pasakė) ,,Aro” policijos pareigūnai, du kelių policijos pareigūnai ir keli Muitinių departamento pareigūnai. Kelių policininkas Kazlauskas į darbą buvo atvykęs skolinta savo draugo automašina VAZ, ir vienas muitininkas taip pat buvo atvykęs automobiliu ,,Moskvič”. Tą automobilį muitininkas buvo pastatęs miške (ten labai ir nematyti nuo kelio), o pagal viską kelių policininkas savo automobilį buvo pastatęs ant Minsko kelio... Aš čia norėčiau iš karto ir atsakyti į gerbiamojo P.Varanausko klausimą. Taip, yra bent preliminarūs duomenys, kad jie tame automobilyje ir buvo. Bet apie tai dar vėliau. Įvykio vietos apžiūra parodė, kad šitas užpuolimas iš esmė skyrėsi nuo ankstesnių muitinės postų užpuolimų, kai jie buvo deginami, gadinami, laužomi, plėšiami ir visa kita. Šiuo atveju pats muitinės pastatas nepaliestas. Valstybinė vėliava kaip pakabinta, taip ir plevėsuoja, jokių veiksmų neatlikta. Visas smurtas buvo nukreiptas į žmones. Koks pirmas vaizdas? Šaudyti gulintys žmonės, kai jie buvo suguldyti ant žemės. Kadangi visi šūviai padaryti iš viršaus j apačią, aukščiausias šūvio taškas (į tokį skydą, atremtą į sieną) maždaug 10 cm nuo žemės. Na, ir gilzės, ir grindyse (be abejo, tas grindis išpjovė, paėmė ką reikia). Rastos penkios kulkos. Keturios, kaip sakiau, vagonėlyje, ant žemės, viena — lavone, kadangi buvo paviršutinė, buvo paimta 12 tūtelių nuo kulkų ir viena -lavono rūbuose. Be abejo, kulkų bus daugiau, kadangi daugelis yra likusios kūnuose. Šiuo metu yra atliekami lavonų teismo medicininiai tyrimai. Remiantis balistų nuomone, galima daryti pirminę išvadą, kad kulkos yra 1968—1969 m. gamybos. Šaudyta iš automatinio ginklo (irgi seno modelio). Ekspertų, specialistų nuomone, šitie ginklai yra nebegaunami nuo 1974 m. Kulkos yra 7,62 mm. Tai taip pat yra nebegaminamos. Ir tokios keistos, kaip ekspertai sako, gana pailgos, pramušančios šarvus. Tokia yra jų preliminari nuomonė.
Buvo apklausti žmonės, kurie kažką gali pasakyti dėl šio įvykio. Pats svarbiausias yra veterinarijos gydytojas, kuris budėjo šitam poste iki 3 val. nakties. Kadangi mašinų judėjimas buvo labai mažas (tą pat, tiesa, patvirtino ir Baltarusijos policininkai, budėję savo pusėje), per visą naktį pravažiavo vos keletas mašinų, veterinarijos gydytojas aiškina, kad jam policininkas pasakęs važiuoti namo, kadangi darbo nėra. Ir jis 3 val. (buvo atvykęs su automašina ,,Latvija”) išvažiavo.
Pirmieji signalai apie įvykį mus pasiekė apie 5 val. ryto, truputį po 5 val., todėl galima spėti, kad pats nusikaltimas buvo padarytas tarp 3 val. ir 5 val. 30 min. Vieno iš nukentėjusiųjų muitininkų laikrodis rodo 4 val. 45 min. (čia yra sustojęs). Tai lyg ir atitiktų mūsų loginę išvadą. Gydytoja, kuri atvyko 6 val. parodė, kad ji įėjusi iš karto pastebėjo, kad vienas iš ten gulėjusių ant žemės dejuoja. Jį išnešė. Jo būklė buvo gana nebloga. Kito, kurį ji irgi pamatė esant gyvą, būklė buvo sunkesnė. Todėl tą, kurio sunkesnė būklė, išvežė greitosios pagalbos automobiliu, o tą, kurio būklė geresnė, atidavė vežti Krašto apsaugos departamento darbuotojams. Tačiau įvyko nesusipratimas — Krašto apsaugos departamento darbuotojai nuvežė ne į tą ligoninę, kuri buvo pasakyta (ten tokių nepriima), todėl transportavimas užtruko beveik dvi valandas. Kai jis buvo atvežtas, jau jo būklė buvo sunkesnė. Nepatyrę žmonės... žinot, ligoninės, gal ir nežino visų Vilniaus ligoninių, čia, kaip sakant, smerkti negalima.
Žudikai, pasitraukdami iš įvykio vietos, pavogė, kaip minėjau, automobilį VAZ, kuriuo buvo atvykęs kelių policininkas Kazlauskas. Šitas automobilis organizavus paiešką buvo rastas už 800 m., maždaug kilometras nuo muitinės posto kukurūzų lauke. Matyti, kad buvo važiuota dideliu greičiu, gal ir be šviesų. Todėl įsirėžė į akmenis, kurie gulėjo netoli kelio, ir automobilis sustojęs. Matyti, kad iš automobilio iššoko du žmonės. Šuo paėmė pėdsaką ir atvedė prie vietos, kur matyti kitos mašinos pėdsakai.
Todėl galima daryti išvadą, kad žudikai atvažiavo mašina, paliko ją toj vietoj, kuri mums jau daugmaž žinoma, ir į muitinės namelį atėjo pėsti. Brydė, išminta per kukurūzų lauką, rodo, kad jų buvo ne vienas ir ne du. Iš automobilio, bent pagal pėdsakus, iššoko du, todėl vieni galėjo grįžti, kiti atvažiuoti tuo pagrobtu automobiliu iki stovėjimo vietos. Kadangi vakar tas automobilis buvo rastas vėlokai, vietovės apžiūra nebaigta (sutemo 22 val.). Šiandien aš tik su tardytoju pakalbėjau, ką jis nustatė, ir visi išvažiavo toliau dirbti, apžiūrėti tos vietovės. Automobilis yra iš ten paimtas ir atvežtas į Vidaus reikalų ministerijos kiemą. Automobilis yra peršautas: trys šūviai į galines dureles, du į stiklą (vienas į tą didesnį, kitas į mažesnį) ir į spyną. Matyti, kad kulka turėjo sustoti spynos viduj, skardoj, bet dar neardėm, neieškojom. Ir viena kulka, kuri praėjo per stiklą, rasta salone. Rasti maisto likučiai (lašiniai), matyt, automobilyje valgyta. Spėjama, kad čia valgė šitie žmonės, kurie budėjo. Štai tokie pirminiai duomenys. Tiesa, gerbiamasis V.Valickas, Muitinių departamento direktorius, prašė pasakyti, kad yra įvykio vietos apžiūros videojuosta. Jeigu kas norėtų susipažinti, jis čia turi ir gali pademonstruoti. Tai jam nesudarytų jokio vargo.
Vakar iš karto Vidaus reikalų ministerijoje mes susitikom su atvykusiais Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnais. Jie gana geranoriškai sutinka dirbti. Mes jiems iškėlėm ir uždavinių — patikrinti vieną kitą versiją. Jie mums pažadėjo net šiandien (gana operatyviai) pranešti. Su tais policininkais, kurie budėjo, padėjo išsiaiškinti netgi vieną važiavusią koloną, kuri kėlė įtarimą (buvo gautas veterinarijos gydytojo pranešimas). Kontaktas yra. Manau, kad jie mums padės dirbti. Jeigu kils kokių klausimų Baltarusijos teritorijoje, juos ten išspręs. Šiandien man paskambino iš mūsų Vidaus reikalų ministerijos ir pasakę, kad buvo kalbėta su Pugo, nes aš vakar kėliau klausimą, kad man reikalingas, na, ne man reikia, bet Makutinovičiui turbūt reikalingas leidimas, kad jis leistų apžiūrėti ginklus ir tardyti šituos Vilniaus omonininkus. Šiandien man buvo pasakyta, kad Pugo leido tai daryti Makutinovičiui. Matyt, šiandien organizuosime šitų darbuotojų apklausą ir ginklų apžiūrą. Tačiau pasakė, kad turi dalyvauti kažkas iš TSRS prokuratūros. Mes palauksime, gal atvažiuos ar kaip, bet šitą darbą šiandien jau organizuosime.
Yra organizuota bendra prokuratūros ir vidaus reikalų, policijos tardymo grupė. Žmonės dirba, užduotys yra visiems duotos. Versijų aš neminėsiu. Šiuo metu aš jau priskaičiavau apie 5—6 versijas, kurios turi pagrindą būti iškeltos ne šiaip sau pasižiūrėjus j lubas ar sugalvojus. Tiesa, judėjimas buvo tikrai mažas, kadangi paimti dokumentai rodo, kad liepos 31 d. pravažiavo tik viena masina, kuri ir užfiksuota muitininkų žurnale. Visi dokumentai likę. Net keista — ir toj mašinoj, kurią buvo pavogę iš policininko, taip pat likę visi dokumentai.
Tiek galiu pranešti Aukščiausiajai Tarybai apie šiuo metu vykstantį tyrimą dėl šito nužudymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis prokurore. Jūs, matyt, gausite klausimų. Deputatas V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. (Kalba iš vietos, negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Suprantat, šioks toks mūsų bendradarbiavimas jau yra. Aš pastebėjau, kad apskritai jie negali priimti nė vieno ryžtingesnio veiksmo nesuderinę su savo vadovybe. Sausio 13 d. protokolas surašytas, ir galėtume pradėti. Mes duodam kryptis, kuriom norime šiandien daryti. Jie, išklausę mus, išvažiavo į Maskvą ir visą savaitę tenai derina, negrįžta. Taip ir vakar. Kai buvo pasiūlyta - dirbkime, važiuojam į OMON'o bazę ir pradedam dirbti. Bet vėl jiems reikia suderinti. Praėjo visa para, kol derina. Kaip ir su bokštu - derino visą savaitę, kol buvo įleisti žmonės, o po to įvairiausių abejonių ir nepavyko išsklaidyti. Bet aš neatmetu galimybės vis tiek naudotis jų paslaugom ir jų jėgom. Kad išaiškintume, iš tikrųjų reikia visas galimybes išnaudoti ir netgi tas, kuriom tu netiki.
PIRMININKAS. Gerbiamasis prokurore, aš noriu paklausti, ar aš teisingai supratau, kad jūs esate kažką susitarę bendrai dirbti su OMON'u?
A.PAULAUSKAS. Ne, mes su OMON'u nieko nesitarėm.
PIRMININKAS. Su Makutinovičium?
A.PAULAUSKAS. Ne, mes nesitarėm su juo dirbti. Gal aš aiškiau pasakysiu. Mes kėlėme klausimą, kad turime turėti galimybę tardyti OMON'o darbuotojus (ar kaip juos čia pavadinti), apžiūrėti jų ginklus, patalpas ir visa kita. Ieškoti ten. O dirbti su jais bendrai mes nesiruošėme ir nesitarėme.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs ten eisite ir tardysite savarankiškai?
A.PAULAUSKAS. Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad koks nors susitarimas dėl galimybės tai dirbti nebūtų susitarimas, įteisinantis OMON'o kūrimą Lietuvoje.
A.PAULAUSKAS. Ne, jokių... Apie susitarimą net kalbos čia nėra. Čia kalbama apie tai, kad vakar į įvykio vietą atvyko TSRS prokuratūros darbuotojas ir paklausė, ar negalėtų kuo padėti. Buvo atsakyta, kad gali padėti, ir štai vykstam kartu į OMON'o bazę ir darom tardyminius veiksmus.
PIRMININKAS. Taip, aišku. Deputatas B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. (Kalba iš vietos, negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Taip, mes vakar bendravom nuo pat įvykio vietos apžiūros ir po to buvo susitikimas, šiandien ryte jau mes turėjome kontaktą. Aš patenkintas. Manau, kad mes dirbam, santykiai gana normalūs. Taip, su policija, kalbėjau su Vasiliausku, su kitais pareigūnais...
PIRMININKAS. Deputatai A.Patackas ir S.Malkevičius užsirašė diskusijoms. Ar jūs norite klausti prokuroro?
A.PATACKAS. Norėčiau klausti.
PIRMININKAS. Prašau.
A.PATACKAS. Aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte ginklus, kuriuos turėjo policininkai ir kiti vyrai, ir tų ginklų dislokavimą, t.y. kur užpuolimo metu buvo vyrai, turėję ginklus, ir kaip visa tai tiksliai atrodė.
A.PAULAUSKAS. Aš praleidau šitą svarbią detalę. Tą vakarą ir naktį budėję vyrai buvo ginkluoti trim automatais ir dviem pistoletais. Kelių policininkai turėjo vieną automatą ir du pistoletus. ,,Aro” policijos pareigūnai turėjo du automatus. Pagal ekspertų išvadas iš šių ginklų į nukentėjusiuosius nebuvo šaudyta. Kaip įvykio metu buvo, kur šitie ginklai, kaip turėjo - šiandien aš atsakyti negaliu, bet tų ginklų įvykio vietoje nėra. Vadinasi, žudikai ginklus pasiėmė. Tik tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji S.Malkevičius, N.Rasimavičius, A.Taurantas - iš salės. Prašom.
S.MALKEVIČIUS, (Kalba iš vietos, negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Rastos penkios kulkos. (Kalba iš vietos, negirdėti) Aš patikslinau - keturios rastos namelyje, grindyse, ir viena rūbuose, kadangi buvo paviršiuje, ekspertas iškart paėmė. Jos yra vienodos. Rastos automobilio salone šiek tiek skiriasi. Suprantat, tiktai šiandien ryte man jas atnešė. Mes jų balistams nepateikėme, o šitas tardytojas nėra labai didelis balistikos žinovas, bet jis jau vizualiai sako, kad jos truputį skiriasi nuo tų, rastų namelyje. Šiek tiek skiriasi. Bet sakau, čia turėtų būti ekspertų išvada. Mūsų tardytojai nėra tokie stiprūs toje srityje. Automobilis priklausė policininko Kazlausko draugui. To draugo pavardė yra. Jis savo automobilį buvo atidavęs remontuoti ir tai nakčiai, tam budėjimui buvo pasiskolinęs.
PIRMININKAS. Iš eilės — dabar gerbiamasis N.Rasimavičius, po to A.Taurantas ir deputatas L.Šepetys.
L.N.RASIMAVIČIUS. (Kalba iš vietos, negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Čia jokio priekaišto negali būti, kadangi žmonės skubėjo, norėjo kuo greičiau, kuo geriau, bet paprasčiausiai nesuprato, į' kurią ligoninę vežti. Taip, atvežė, o kaip tik ten...
L.N.RASIMAVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Taurantas. Prašom.
A.TAURANTAS. (Negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Aš tik galiu pasakyti, kad šita informacija, jog ten buvo šarvuočių vėžės, nepasitvirtino.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamasis L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. (Negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Taip, sąlyginė. Aš nenorėčiau atsakyti į tą klausimą, nes kai vakar pasakė, korespondentai tada puolė — ką pasakė... Ir tiek išsiplėtojo diskusija dėl to, ką pasakė, kad po to net sunku buvo nutraukti. (Balsai iš salės, negirdėti) Aš tik galiu pasakyti, kad šiandien dar priėmėm nutarimą sustiprinti apsaugą ligoninėje, nes lenda korespondentai, lenda visokie žmonės. Vakar buvo nusiskundimų iš giminių, kad net į reanimacinę palatą lenda ieškodami kontakto su tais sužeistaisiais.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis A.Patackas prašė truputį anksčiau.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Jūs siūlote nutraukti? Aš iš tikrųjų pasiūlyčiau taip, kad gerbiamasis prokuroras pats pasirinktų - ar jis atsako, ar neatsako į klausimus. O deputatams siūlau netenkinti smalsumo...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gali būti ir toks pasiūlymas. Ar jūs tai norėjot pasiūlyti, gerbiamasis Prapiesti, taip? Taip. Čia ir yra dalykų, kurie paskui pradės kenkti tyrimo procesui.
A.PATACKAS. Ar negalėčiau patikslinti grynai techninę detalę?
PIRMININKAS, Galbūt susilaikykit, gerbiamasis Patackai, gal jūs privačiai paklausit ar ką, jeigu jums labai rūpi. Gerbiamasis Č.Stankevičius. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. (Negirdėti)
A.PAULAUSKAS. Aš atvirai prisipažinsiu - šiandien neskaičiau laikraščių ir nežinau, kas ten parašyta. Bet vakar įvykio vietoje vos neįvyko incidentas. Korespondentai būtinai lenda užfiksuoti, ir visa kita. Aš pasakiau, kad nereikia, kad įvykio vietos šeimininkas yra tardytojas, Ir kol jis nepasakys, neapžiūrės, negalima. Buvo net įsižeidusių, grasinančių tarptautiniais... Vakar, kalbėdami su korespondentais, spaudos atstovais, pabrėžėm, kad jie naudotų tik tą informaciją, kurią mes pateikiam, kuri tikrai yra ir negali būti kitaip interpretuojama, ir nereikia kelti kažkokių versijų. Mes turim skaudžią pamoką su Baltarusijos įvykiais. Kiekviename laikraštyje vis kita versija. Po to taip išeina, kad dabar baltarusiai kalba -jūsų laikraščiai nesusitaria, todėl gal mūsų žmonės kažkaip ir kiršinami. Nereikėtų to daryti ir...
PIRMININKAS. Pakanka to, ką daro TASS'as, kuris šiandien praneša, kad Lietuvoj labai paaštrėjo padėtis. Tai yra informacija ne apie tikrovę, o apie savo arba tam tikrų sovietų sluoksnių troškimus.
A.PAULAUSKAS. Dėl konfliktų su baltarusiais, aišku, čia melas iš didžiosios raides.
PIRMININKAS. Jeigu daugiau esminių klausimų nėra, dėkojame gerbiamajam prokurorui. Ar generalinis direktorius Audrius Butkevičius turi ką papildyti?
Krašto apsaugos departamento direktoriaus A. Butkevičiaus kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, vicepremjeras Zigmas Vaišvila ir generalinis prokuroras kalbėjo apie konkrečius faktus, o aš norėčiau pažvelgti į šitą situaciją truputį iš kito kampo. Kai vertiname vakar dienos įvykį, manyčiau, jog jo negalima vertinti atitrauktai nuo viso to, kas vyksta Lietuvoje ir netgi, sakyčiau, Sovietų Sąjungoje. Iki tragedijos Medininkuose buvo nemažai didesnių ir mažesnių sprogimų. Iš esmės per savaitę. Tiriame sprogimus sandėlyje, kuriame buvo saugomas įvairių žinybų turtas, tarp jų ir mūsų žinybos batai. Sandėlis sudegintas. Tiriame (...) posto užpuolimą ir provokacijas dar šešiuose pasienio postuose. Visi šie įvykiai limpa į vieną grandinėlę. Jeigu pažvelgsime į tai, kas darėsi per šias dienas Tarybų Sąjungoje, tai pamatysime, kad visas pakraštys, visa ,,imperijos okraina” yra nusėta įvairių stambesnių ar mažesnių teroristinių akcijų. Manyčiau, jog neatsitiktinai tą pačią naktį yra įvykęs ir sprogimas traukinyje Užkaukazėje, kur žuvo 15 žmonių. Taigi aš manau, kad mes susiduriam su tuo, ką jau dabar reikia vadinti politiniu teroru, politiniu terorizmu, kuris turi savo labai aiškius ir apibrėžtus tikslus. Vertindami tai, kas vyksta čia, Lietuvoje, mes turime išskirti, kokie politinio terorizmo tikslai yra susieti grynai su Lietu-va, o kokie yra susieti tik su visa Sovietų Sąjungos situacija. Aš manyčiau, jog anksčiau mes galėjom išskirti du politinių teroristų tikslus LietuvoJe. Vienas - tai ginkluoto konflikto provokavimas, bandymas įtraukti kitataučius į šitą konfliktą arba Lietuvos Respublikos vyriausybines struktūras įtempti, įvesti į konfliktą su įvairiomis TSRS struktūromis.
Antrasis tikslas buvo diskredituoti vyriausybines struktūras, parodyti, kad jos yra nepajėgios ir negali kovoti su politiniais teroristais, vadinasi, galimas daiktas, ir nereikalingos - kai kas tuoj pultų daryti išvadą.
Dabar labai aiškiai matyti ir trečiasis politinių teroristų tikslas — parodyti pasauliui, kad padėtis Lietuvoje nestabili ir sunkiai valdoma. Todėl kalbėti apie kažkokias investicijas nėra galimybės, reikia vengti važiuoti į Lietuvą, kadangi tai yra šalis, kur yra labai neapibrėžta ir nestabili padėtis. Tam tikrų šito tikslo pasekmių mes jau matome: Lietuva yra įtraukta į sąrašą valstybių, kur padidintas pavojingumas, ir turistai turi pagalvoti prieš vykdami į Lietuvą. Na, o biznieriai, žinoma, pagalvoja pirmiausia.
Tačiau be tikslų, kurie yra susiję grynai su situacija Lietuvoje, manyčiau, mes negalime nematyti dar vieno momento - kovos dėl valdžios pačioje Sovietų Sąjungoje ir kaip šitie politiniai teroro aktai yra panaudojami susitikimų tarp stambiausių valstybių vadovų metu, t.y. tarp Džordžo Bušo ir M.Gorbačiovo. Yra nuomonių (jos vyrauja pačioje Sovietų Sąjungoje), jog šita visa teroro akcijų plejada tai yra viena iš didelio plano vyriausybei ir valdžiai Sovietų Sąjungoje pakeisti komponenčių, viena sudedamųjų dalių. Aš manau, jog šitoj situacijoj, šitame konflikte priešininkas turi savo tikslus, apie kuriuos aš kalbėjau, o mes turim turėti savo ir labai gerai suvokti, jog labai svarbu yra paprasčiausiai atsilaikyti ir nepasitraukti. Nedaryti nė vieno žingsnio atgal ir visas pozicijas, kurias mes esame užėmę, išlaikyti, nors ir esame provokuojami ir terorizuojami. Tiktai žmonėms, kurie dirba padidintos rizikos sąlygomis, turim sudaryti kiek galima didesnį saugumą, tiek, kiek mes sugebam. O toliau - kiekvienas, kuris eina į šitą riziką, renkasi pats, suvokdamas, kur eina, ką daro ir vardan ko daro.
Todėl mes Vyriausybėje ir Gynybos vadovybėje esame aptarę ištisą kompleksą priemonių, kurias įgyvendinus, manom, jog stabilumą pasienyje ir kituose svarbiuose valstybės objektuose būtų galima padidinti.
Kai šiandien galvoju apie problemas, kurios yra mums iškilusios, problema numeris vienas įvardyčiau taikios sąmonės problemą. Su ta taikia sąmone, nuolat veikiančia mūsų mąstymą, šiandien jau reikia pradėti kovoti mums patiems, kadangi situacija iš esmės pasikeitė ir nė vienas šiandien nebesame saugus. Aš galėčiau paprognozuoti. Vertindamas tai, kas vyko panašiose situacijose kitose šalyse, vertindamas situaciją Sąjungoje ir pačios Sovietų Sąjungos irimą, taip pat turimą operatyvinę informaciją apie didesnes ar mažesnes ginkluotas, sukarintas arba su teroristiniais polinkiais grupeles, kurios veikia Lietuvoje, aš manyčiau, kad šitų teroristinių aktų daugės. Jais bus bandoma pasinaudoti siekiant grynai politinių tikslų. Todėl mes turime rengtis šitai naujai situacijai ir iš tikrųjų pasverti visas savo ankstesnes taikaus buvimo vertybes. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis direktoriau, palaukite. Bus, matyt, klausimų. Prašome, deputate. Jūs norite?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
A.BUTKEVIČIUS. Negaliu atsakyti į šitą klausimą, nes postą saugojo policija. Pagal išankstinį susitarimą tarp Vidaus reikalų ministerijos ir mūsų jame mano darbuotojų nebuvo. Mano darbuotojai nuvyko ten tiktai gavę informaciją, kad ši tragedija įvykusi. Aš pats tuo metu nedalyvavau ir negaliu atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys nori paklausti.
B.LUBYS. Gerbiamasis direktoriau, kartu norėčiau kreiptis ir į gerbiamąjį Pirmininką, kad vis dėlto būtų labai detaliai išaiškintas klausimas ir kad visuomenė ir mes visi.žinotume, ar medikai nepriėmė atvežto ligonio, ar krašto apsaugos vyrai susipainiojo ir nežinojo, kur vežti. Klausimas yra svarbus, ir reikia sudėti taškus. Reikia išklausyti sveikatos apsaugos ministrą, kodėl medikai nepriėmė atvežto sunkiai sužeisto ligonio. Vienas mano klausimas ir prašymas. Ir aš norėčiau, kad apie tai būtų informuota. Čia gerbiamasis deputatas bandė taip pat niuansuoti šituos klausimus, dabar gerbiamasis direktorius taip pat nepaaiškino, nors bandė prieš tai aiškinti. Taigi vienas mano prašymas ir klausimas...
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, aš neprivalau šitų dalykų aiškinti, kadangi greitosios pagalbos žinyba nepavaldi Krašto apsaugos departamentui, nors aš ir gydytojas.
B.LUBYS. Aš kaip tik ir kreipiausi į tamstą ir į gerbiamąjį Pirmininką. Tai viena.
Ir antra, replika dėl pasisakymo. Mes visi kovojom, kad policijos ir krašto apsaugos struktūros būtų depolitizuotos. Šiandien iš Krašto apsaugos departamento direktoriaus aš norėjau išgirsti ne politizuotus momentus, bet apie statutą, ir kodėl neužtikrinama, kad žmonės turėtų ginklus, turėtų apsaugą ir kad jie nežūtų. Kad mūsų žmonės, mūsų jaunimas, nuėjęs saugoti Lietuvos, nežūtų. Šiandien aš išgirdau tiktai politizuotą paaiškinimą, kad toliau bus dar blogiau, bet aš neišgirdau, ką padarys Krašto apsaugos departamento vadovybė, kokių paprašys leidimų ir {galiojimų parlamento, kad nekalti žmonės nežūtų.
A.BUTKEVIČIUS. Aš, žinoma, su gerbiamuoju deputatu pasiruošęs diskutuoti, kas tai yra politika. Tačiau noriu pasakyti, kad mano pasisakyme nebuvo nė žodžio apie kažkokius vidaus politinius niuansus ir dar kažką. Aš tik pateikiau politinės padėties vertinimą, kadangi šito nesuvokiant negalima teisingai vertinti to, kas darosi. Krašto apsaugos departamentas nesaugojo šito posto, kaip aš jau esu pasakęs. Kituose postuose yra dirbama pagal Pasienio apsaugos tarnybos įstatymą ir pasienio apsaugos tarnybos instrukciją, kuri numato daugelį priemonių, kurių turi imtis darbuotojas, dirbdamas poste. Problemą taip pat įvardijau - tai yra taikios sąmonės problema. Žmonės dažnai nesuvokia, kokioje situacijoje šiandien mes visi gyvename, ir kelių valandų patogumą vertina labiau negu savo pačių saugumą išstatant apsaugą ir kažką panašaus. Su šia problema susiduria ir Muitinės departamentas, ir policijos pareigūnai, ir mano paties pareigūnai. Tikiuosi, kad greitai pavyks išaiškinti. žmonėms, kokia yra situacija, ir įtvirtinti visus statuto reikalavimus. Ginkluotės, apie kurią jūs minėjote, išduoti aš savo nutarimu negaliu, tai yra Vyriausybės kompetencija. Dėl to, jog pasienio postai būtų ginkluojami, esu ne kartą kreipęsis į Respublikos Vyriausybę.
PIRMININKAS. Galbūt...
Z.VAIŠVILA. ...Jeigu galima, kad daugiau nebekiltų aistrų dėl suteiktos ar nesuteiktos medicinos pagalbos, šįryt esu paprašęs gerbiamąjį sveikatos apsaugos ministrą J.Oleką išsiaiškinti šitai detaliai. Manau, netrukus žinosime smulkiai.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Be abejo, informaciją mes turime gauti. Tai turi būti patikrinta. Dėl tų tam tikrų priekaištų, kuriuos padarė deputatas B.Lubys, aš norėčiau tik atkreipti jo dėmesį, jog šitas postas nebuvo Krašto apsaugos departamento, o Vidaus reikalų ministerijos žinioje. Deputatas V.Povilionis kelia ranką. Prašom.
V.POVILIONIS. (Negirdėti)
A.BUTKEVIČIUS. Paneigiu, kadangi nedaviau radijo ,,Svoboda” jokio interviu. Vos tiktai pavyko sužinoti apie įvykį, susisiekiau su vicepremjeru Zigmu Vaišvila, su kuriuo ir suderinome, kad jokios informacijos neduosime, kol nebus aiškiai nustatyta tai, ką mes galime pateikti spaudai.
Z.VAIŠVILA. Jeigu galima, aš...
PIRMININKAS. Vilniaus radijui, matyt, taip, kaip ir visoms masinės informacijos priemonėms, reikia būti daug kruopštesniam ir atsakingesniam.
Z.VAIŠVILA. Jeigu galima, šita tema.
PIRMININKAS. Prašom, vicepremjere.
Z.VAIŠVILA. Aš labai prašau visų dalyvaujančių žurnalistų - jau turėjom labai karčią patirtį dėl dviejų žuvusiųjų Lietuvos—Baltarusijos pasienyje. Todėl, kad mūsų masinės informacijos priemonės ėmė skelbti tam tikras versijas, baltarusiai gavo į rankas labai parankų politinį kozirį formaliai atsisakyti dirbti. Tai yra labai kartūs patyrimai. Labai kartūs patyrimai yra dėl ryšių mazge (berods Šakiuose) nužudytos moters, kai kažkokiu būdu paskelbiami pirmo pagauto liudijimai, o antras jau pradeda orientuotis į juos. Tarp kitko, žurnalistams jau yra iškelta baudžiamųjų bylų. Mes šį kartą buvom perspėję visus informbiurus - jokių skelbimų, išskyrus tai, kas iš oficialių pareigūnų. Ir dar kartą prašau tą pat daryti. Nes jau tiek, kiek vakar priskelbta, šiąnakt priskelbta ir šįryt per televiziją - tai jau nebepaaiškinama. Ir nori nenori dėl tardymo paslapties, kaip gerbiamasis J.Prapiestis pasakė, paskelbimo aš esu priverstas priminti, kad yra baudžiamoji atsakomybė ir yra jau iškelta baudžiamųjų bylų. Ir jokio skirtumo - kairieji, dešinieji, centrinės ar dar kokios pakraipos žurnalistai, laikraščiai ar kas bus, bet mes tikrai prašysim, kad atitinkamos institucijos reikalautų šitos atsakomybės. Nes jau nebegalima daugiau kentėti dėl tokių nesusipratimų, o kartais nori nenori imi ir pradedi galvoti — gal ir piktybiškos valios. Todėl labai prašome susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V.Jarmolenka prašė, paskui R.Gudaitis.
V.JARMOLENKA. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Kol kas taip ir yra, bet būtų gerai, kad parlamentarai neuždavinėtų žurnalistiškų klausimų. Gerbiamasis Gudaiti, prašau.
R.GUDAITIS. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, mes tikrai svarstėme tuos klausimus, įskaitant ryšių priemones, kurios turi būti visur, ir visa kita. Ir Gynybos vadovybės posėdyje dalyvaujant Vyriausybės atstovams, ir žinau, kad Vyriausybė tai svarstė, bet aš manau, kad čia kaip tik visai nėra reikalo detaliai informuoti: kaip, kada ir kuo bus aprūpinti mūsų pareigūnai. Tai būtų tiktai paslauga tiems, kurie kovoja prieš mūsų pareigūnus. Ačiū, gerbiamasis... Tiesa, dar deputatas R.Rudzys kelia ranką. Ar svarbus klausimas? R.Rudzys. Aš taip ir pasakiau. Jeigu jūs klausiate, jūs manot, kad labai svarbus. Prašau.
R.RUDZYS. (Kalba iš salės, negirdėti) ...Aš siūlyčiau — jeigu dar yra deputatų, norinčių išsiaiškinti... pakviesti žurnalistus išeiti iš salės...
PIRMININKAS. Taip, be abejo.
R.RUDZYS, Dabar klausimas. Man atrodo, A.Butkevičius be reikalo, nors... be reikalo atsisakė dalyvauti... išaiškinti nukentėjusių... Man labai gaila... Aš siūlau pavesti abiem - ir direktoriui, ir (...) iki sesijos pabaigos mums suteikti informaciją. Jeigu jūs norit, aš galiu...
PIRMININKAS. Gal ačiū, užtenka, galima suprasti. Ir aš manau, jūsų pasiūlymas konstruktyvus. Aš tikiuosi, kad generalinis direktorius į jį atsižvelgs. Galbūt ir be Aukščiausiosios Tarybos balsavimo. Ar ne taip?
A.BUTKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad visiškai pasitikiu ministru J.Oleka ir jo išvadomis, kurios bus priimtos.
PIRMININKAS. Bet aš manau, kad jūs bendradarbiausit. Taip? Ačiū.
Dar deputatų rankos kyla, o buvo siūloma susieti tą rankų kėlimą su žurnalistų atsiprašymu. Aš noriu pasiūlyti tai, kas jau buvo anksčiau siūloma: arba nutraukti klausimus, arba leisti dviem paskutiniams rankas keliantiems deputatams B.Rupeikai ir A.Degučiui pateikti savo klausimus.
Po to galėsime padaryti pertrauką ir pradėti svarstyti dokumentus. Prašom.
B.V.RUPEIKA. (Kalba iš salės, negirdėti)
A.BUTKEVIČIUS. Aš manau, kad parlamentas, grįžęs iš atostogų, turėtų svarstyti keletą nutarimų projektų dėl operatyvinio darbo įteisinimo ir sutvarkymo. Tai yra ir Operatyvinės veiklos įstatymas, kuriuo remiantis įgaliotos žinybos galėtų efektyviau dirbti, tai yra ir nutarimai, kam, kokioms žinyboms bus leista naudotis šituo Operatyvinės veiklos įstatymu. Mes iš tikrųjų esam situacijoje, kai turim pradėti labai rimtai saugoti save. Man teko pasidomėti, kaip šiuos klausimus sprendžia valstybės, turinčios ilgalaikį, šimtmečių patyrimą kuriant specialiąsias tarnybas. Kad ir Didžioji Britanija, kurioje šiandien iškyla airių teroristų pavojus. Ji savo parlamentą, netgi Užsienio reikalų ministeriją saugo nepalyginamai stipriau negu mes su savo tarnybomis. Bet čia yra atskiro pokalbio tema. Aš galėčiau padaryti atskirą pranešimą apie tai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis direktoriau. Ir paskutinis klausimas deputato A.Degučio.
A.DEGUTIS. (Kalba iš salės, negirdėti)
A.BUTKEVIČIUS. Aš galiu atsakyti į šitą klausimą tiktai taip -kadangi šitas objektas yra Ryšių ministerijos žinioje, ji sudaro sutartį su viena ar kita žinyba, kuri užsiima leidimų kontrole ir leidimų režimu. Savo paties valia Krašto apsaugos departamentas arba policija negali išstatyti sustiprintos apsaugos viename arba kitame objekte, tam reikia atskiro Vyriausybės nutarimo.
PIRMININKAS. Aš matau, kad...
A.BUTKEVIČIUS. Strategiškai svarbių objektų sąrašą, kurį, mūsų nuomone, reikėtų sustiprintai saugoti, mes esame Vyriausybei įteikę.
PIRMININKAS. Mes buvom susitarę, kad naujų klausimų daugiau ne-bus. Tiktai deputatas A.Degutis, aš matau, ne visai patenkintas atsakymu.
A.DEGUTIS. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamojo deputato susirūpinimas visai pagrįstas.
A.BUTKEVIČIUS. Man patinka...
PIRMININKAS. Visai pagrįstas. Mes tą klausimą aptarinėjome, bet tai irgi ne šitoje auditorijoje reiktų informuoti, kaip numatoma spręsti to objekto gynimą.
A.BUTKEVIČIUS. Aš tik norėčiau gerbiamiesiems deputatams paaiškinti, kad Krašto apsaugos departamentas savo sprendimu negali įvesti į vieną ar kitą pastatą, priklausantį kitai žinybai, savo žmonių. Tam yra reikalingas arba susitarimas su konkrečia žinyba, arba Vyriausybės sprendimas.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Na, procedūrinis klausimas jau virš normos.
M.STAKVILEVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Šiuo metu nė vieno iš ministro pavaduotojų nėra.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar nebuvo pakviesti?
PIRMININKAS. Buvo kviesti. Matyt, yra neatidėliotino darbo jų vietose. Dabar, gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlymas padaryti pertrauką, po to pradėti svarstyti dokumentų projektus. Ar jūs sutinkate su tuo? Kokio ilgumo darome pertrauką? Iki 12 val., taip? Ačiū jums.
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Bus bendroji diskusija, siūlau baigti privačias diskusijas. Ar galiu kreiptis į gerbiamąjį deputatą M.Arlauską, kad jis baigtų savo privačią diskusiją? Astrauską, atsiprašau.
Pirmojoje posėdžio dalyje diskusijai buvo užsirašę deputatai A.Patackas ir S.Malkevičius. Toliau jau, matyt, dėl parengtų dokumentų užsirašė A.Sakalas, S.Šaltenis ir replikai deputatas N.Rasimavičius. Gerbiamasis deputatas V.Beriozovas taip pat minėjo savo norą. Aš noriu pa-klausti, ar mes tęsiame bendrą diskusiją ir kas iš jų nori pasisakyti anksčiau svarstytais klausimais, ar pereiname prie dokumentų aptarimo. Prašom, deputate Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, mūsų darbotvarkė buvo paskelbta Prezidiumo nutarime kaip vienas didelis bendras klausimas, Ir mes dabar iš tikrųjų, aptarę konkretų įvykį ir visa tai, kas su juo susiję, einame prie to bendro klausimo, kuris kaip tik atsispindi mūsų parengtuose dokumentų projektuose. Jeigu jūs manote, kad reikia, galime darbotvarkę detaliau apibrėžti. Kaip jūs siūlytumėt tai padaryti?
Neeilinę sesiją sukvietė Prezidiumas ir jis nurodė tos sesijos temą. Bet mes dabar galim detalizuoti. Žinoma, vieną darbotvarkės punktą kaip savaime suprantamą tik fiksuojame, kad mes apsvarstėme - Medininkų žudynių aplinkybes. Informacija apie Medininkų žudynes ir jų aplinkybių svarstymas. Tada turėsime sutarti, ar tas darbotvarkės klausimas jau baigtas, ar mes jį dar tęsime. Tai, ką aš dabar ir ką tiktai minėjau.
Antras darbotvarkės klausimas turėtų būti dokumentų projektai. Prezidiumo buvo formuluota — dėl TSRS represinių ir teroristinių struktūrų Lietuvoje. Aš tikiuosi, kad deputatai neprieštarauja dėl tokio Prezidiumo pasiūlymo, kaip jis buvo suformuluotas. Ačiū, kad neprieštaraujate. Aš tikiuosi, kad neprieštaraujate ir jūs, deputate Stakvilevičiau. Ar jūs norite papildomą pasiūlymą?
M.STAKVILEVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ne, ne, aš tik iškėliau klausimą - ar baigiam, ar ne. Mes tuojau nutarsime — ar mes baigiame, ar dar tęsiame. Ir dabar turiu paklausti: ar deputatai turi pasiūlymų dar papildyti darbotvarkę? Prašau, gerbiamasis deputate Ambrazevičiau.
A.AMBRAZEVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Mes turbūt apsvarstysim ir spręsim. Ar yra dar pasiūlymų? Gerbiamasis deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. ... pritariu deputatui A.Ambrazevičiui. Iš tikrųjų mums reikia gerai žinoti, kokia yra situacija, kad žinotume, ką daryti. Ir ta proga dar norėčiau paklausti, kodėl čia nėra vidaus reikalų ministro arba ko nors kito, kodėl mes jų neišklausėme.
PIRMININKAS. Mums buvo pasakyta, kad apie 12 val. ministerijos atstovas gali būti. Ar jis yra, ar ne? Kadangi jūs taip pabrėžėt ministro būtinybę, tai aš nežinau, ar egzistuoja asmuo, einantis šitas pareigas šiuo metu. Man atrodo, kad taip nėra, kad yra tik pirmasis pavaduotojas. Prašom, gerbiamasis deputate Pikturna.
V.PIKTURNA. Aš norėčiau, kad išliktume objektyvūs. Manau, kad reikėtų išklausyti ne tiktai vieną ar kitą žinybą, kaip per posėdį buvo akcentuojamas Krašto apsaugos departamentas, dabar,- Vidaus reikalų ministerija, mes turim išklausyti ir Muitinių departamento vadovo informaciją. Jeigu mes jau manome išklausyti pareigūnus, tai vertinkim visus objektyviai.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate trečiojo darbotvarkės klausimo pasiūlymui ir siūlote, kad būtų pakviestas tos institucijos vadovas. Taip, prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip. Taip. Aš manau, kad šitie pasiūlymai nebūtinai vienas kitam prieštarauja. Svarstant galimus pasiūlymus dėl valstybės apsaugos sistemos kūrimo ar tobulinimo Lietuvoje gali dalyvauti ir savo idėjų pateikti taip pat visų su tuo susijusių žinybų vadovai. Tai nėra kokia alternatyva, ir atsižvelgsime į deputato V.Pikturnos pageidavimą.
Ar yra daugiau pasiūlymų? Nėra. Kviečiu pasisakyti dėl deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymo. Ar reikia diskutuoti? Galbūt sutinkame konsensu, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu būtų svarstoma valstybės apsaugos sistemos būklė ir reikiami parlamentiniai žingsniai. Ar sutinkame? Gerai, ačiū.
Taigi turime darbotvarkę iš trijų, natūraliai susiklosčiusių klausimų ir dabar turime spręsti, ar tęsiame pirmojo klausimo svarstymą—diskusiją dėl Medininkų žudynių ir jų aplinkybių, ar jau pabaigėme šitą klausimą.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai, mes vakar tuos klausimus aiškinomės Gynybos vadovybės posėdyje, ir vidaus reikalų ministro pavaduotojas pasakė tai, ką jie gali pasakyti. Dabar mes matome ir gerbiamąjį S.Vasiliauską, galbūt jis galės papildyti, ir jūsų pageidavimai bus patenkinti.
BALSAS IŠ SALĖS. {Negirdėti)
PIRMININKAS. Kas jūsų nepatenkina, gerbiamasis Rudy?
A.RUDYS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rudy, jūs labai aiškiai formuluojat, kas turi būti, o visa kita jūsų nepatenkina. Žinoma, jūs turit teisę skelbti taip labai autoritariškai. Tuo tarpu yra tokia galimybė, kokią mes šiandien turime - išklausyti atsakingą Vidaus reikalų ministerijos pareigūną. Ar jūs siūlote neišklausyti gerbiamojo S.Vasiliausko? Ačiū. Aš matau, kad pageidaujama tęsti pirmojo klausimo svarstymą ir išklausyti Vidaus reikalų ministerijos atstovą. Gerbiamasis Vasiliauskai, pakviesime jus į tribūną. Kartu noriu jums pasakyti, kad jau anksčiau vykstant tam tikrai klausimų—atsakymų procedūrai buvo sutarę, jog aukšti valstybės pareigūnai nebūtinai privalo atsakinėti į klausimus, kurie gali būti susiję su teisdavystės procedūromis ir pažeisti tardymo eigą ir visą paruošiamąjį bylos darbą. Prašome. Gaila, kad jūs negirdėjote, kas buvo kalbama. Nenorėčiau, kad jūs turėtumėt informuoti apie tai, apie ką mes jau girdėjome. Galbūt klauskime gerbiamojo Vasiliausko, nes mes žinome tai, kas mums dar rūpi. Ar, gerbiamasis Vasiliauskai, jūs turite kokios nors labai svarbios informacijos iš paskutiniųjų valandų?
Vidaus reikalų ministro pavaduotojo,vyriausiojo policijos komisaro S.Vasiliausko kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
S. VASILIAUSKAS. Aš spėjau susitikti su generaliniu prokuroru, jis man trumpai nusakė, apie ką čia buvo kalbėta. Aš manau, jog daugiau dabar tokios, jeigu galiu taip pasakyti, ekspozės dėl to įvykio nereikėtų daryti, nes visi reikalai šiandien yra dar nebaigti. Būtų neatsakinga man komentuoti tai, ko aš nežinau iki galo. Todėl aš manyčiau, jeigu tai patenkins gerbiamųjų deputatų žingeidumą ir natūralų norą žinoti kuo daugiau tuo klausimu, aš pasistengsiu atsakyti j klausimus. Taip būtų paprasčiau.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Vasiliauskai, kaip tiktai anksčiau buvo keliamas ir dabar vėl dar prieš jums įeinant pro duris iškilo klausimas dėl jūsų žinybos instrukcijų postų išorinei apsaugai, sargybai ir jų vykdymo arba nevykdymo ir kontrolės. Ar vykdomos tos instrukcijos? Vienas toks klausimas yra jau iškilęs ir kartotas čia. Prašom.
S.VASILIAUSKAS. Šiuo atveju galiu paaiškinti tiek, jog pagal Vyriausybės nutarimą mums buvo pavesta vykdyti policines funkcijas kartu su kitomis Lietuvos Respublikos tarnybomis (ne tiktai su muitine - ir veterinarine tarnyba, ir kt.). Mes, dirbdami septyniuose muitinių postuose, atlikome ir policines funkcijas. Tai nėra tokios pat funkcijos kaip konkrečių objektų apsauga arba kokie nors gynybiniai reikalai. Buvo taip suformuluota ir buvo keliami uždaviniai policinių funkcijų prasme. Visų pirma tai asmenų, vykstančių per muitines, policinė kontrolė, tai krovinių policinė kontrolė ir, be abejo, iškylančių konfliktų lokalizacija vietoje. Nusikalstamų elementų arba kitų teisėtvarkai nelojalių asmenų sukelti konfliktai buvo išspręsti vietoje ir pritaikytos atitinkamos įstatymo numatytos priemonės. Čia policija atliko savo darbą, ir jokių esminių pretenzijų mes ne-turime. Tačiau visas klausimas sukasi dėl mūsų reagavimo į karimų pajėgų vykdomas akcijas. Kiek realiai pavyko užfiksuoti Rygos ir kitų OMON'ų, kiek nepavyko, tiktai neįvardyta, bet nominaliai ir jūs, ir mes žinome, kas tai vykdė. Policija neorientuota į ginkluotą pasipriešinimą karinėms reguliariosios kariuomenės dalims. Juo labiau, aš manau, reikia tą pabrėžti, jog OMON'o struktūros, bent Lietuvos OMON'o struktūros, pas mus traktuojamos kaip karinės vidaus reikalų kariuomenės pajėgos. Nes po išėjimo iš mūsų struktūrų jie yra priskirti prie divizijos karinio dalinio. Taigi aš dar kartą grįžtu prie to, jog darbuotojai buvo ir yra instruktuojami dėl policinės funkcijos atlikimo pasienio ir muitinės teritorijoje. Pagal Policijos įstatymą jiems tai nebūdinga, tačiau esant Vyriausybės pavedimui šitas darbas buvo atliekamas. Taigi buvo tokių instruktažų. Ir buvo laikomasi tokios taktikos, jog mes ten vykdom policinę kovos su nusikalstamumu ir viešosios tvarkos palaikymo funkciją.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, gerbiamasis Vasiliauskai, ar jums neatrodo, kad tokia nuostata — nesipriešinti kariškiams - galėjo būti viena priežasčių, kodėl, jeigu taip iš tikrųjų buvo, policininkai buvo nužudyti be pasipriešinimo.
S.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, į jūsų klausimą be galo sunku dabar atsakyti, tačiau tas pasipriešinimas arba nesipriešinimas kariškiams gali turėti įvairią interpretaciją. Aš, kalbėdamas čia ir teigdamas tai, dar kartą pakartoju, jog gali būti kalbama apie karines pa-jėgas ir konfliktinį atvejį su karinėmis pajėgomis. Tačiau kad ir kokios būtų karinės pajėgos, jeigu yra peržengiamos tos ribos, kurios nurodytos Policijos įstatyme, o būtent siekiama atimti ginklus iš policijos pareigūnų, tiesiogiai grasinama jų gyvybei arba kitų piliečių gyvybei ir tie veiksmai yra neteisėti, tai nei Policijos įstatyme nėra pasakyta, kokie tie piliečiai -ar kariškiai, ar kiti, ir mes taip instruktuojame, kad šiuo atveju ginklo pavartojimas bus teisėtas. Jiems tai išaiškinta, jie tai žino. Kalbama tiktai apie ginkluotą konfliktą kaip konfrontaciją su karinėm pajėgom. Štai ką aš turiu minty. Tačiau jeigu netgi karinę uniformą dėvintys asmenys (ne-svarbu, kurios valstybės) bando tai padaryti, Policijos įstatyme yra reglamentuojama, kad galima taikyti ginklą ir policininkas turi teisę ir privalo tai daryti, gindamas savo ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą arba stengdama-sis išvengti ginklo atėmimo, kas konkrečiai yra nurodyta Policijos įstatyme. Taip aš dar šiek tiek pratęsiu atsakymą.
Dėl šitos konkrečios tragedijos, šito nusikaltimo, žinoma, atsakyti dabar sunku, tačiau kaip turbūt ir komentavo generalinis prokuroras, iš daugelio aplinkybių galima manyti, jog šitų pareigūnų nužudymui buvo kruopščiai ruoštasi. Ir bent kiek leidžia spėti, mano galva, kiek aš esu šitos srities profesionalas (ir kiti pareigūnai tai teigia, ir prokuratūra tos pačios nuomonės), ten buvo panaudotas vadinamasis nelaimingas, šiuo atveju lemtingas netikėtumo faktorius. Kaip detaliai plėtosis šitie reikalai -sunku pasakyti. Tiktai galiu teigti tiek, kad antroji tyrimo diena jau kai ką pataiso mūsų mąstyme pirmąją tyrimo dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau daug norinčių klausti. Deputatas R.Rudzys, paskui K.Rimkus ir A.Patackas.
R.RUDZYS. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūsų klausimas buvo kartu ir jūsų labai platus pasisakymas. Ten yra vertingų minčių, bet aš kitus deputatus prašysiu klausti tiesiai ir trumpai, o savo mintis palikti galbūt diskusijai, jeigu reikia, Ir taip pat aš noriu priminti, kad čia vyksta plenarinis posėdis, kuris yra stenografuojamas. Paskui stenogramos yra parengiamos knygų pavidalo leidiniais, o kai jūs kalbate ne į mikrofoną, tai nėra įrašoma ir tai nebus įtraukta. Atsakymas bus, bet jis gali būti ne visai suprantamas, praėjus tam tikram laikui nežinant klausimo, kuris nėra užfiksuotas. Todėl aš labai prašau visus kitus naudotis salės gale esančiais mikrofonais.
Prašom, gerbiamasis Vasiliauskai.
S.VASILIAUSKAS. Aš manau, jeigu gerbiamasis deputatas atidžiai klausė atsakymo į pirmąjį klausimą, tai aš iš dalies atsakiau. Tačiau galiu dar patikslinti, jog mes ten iki šiol vykdėme muitinių apsaugos funkciją, kas policijai iš esmės nebūdinga. Tai yra pavesta funkcija. Plėtodamas tą mintį toliau, pasakyčiau, kad apskritai buvimas vienoje vietoje, nedinamiškoje būsenoje policijos pareigūnams, kurie kontroliuoja kelius ir tvarką juose, yra nonsensas. Mums reikia dinamikos. Aš atsiprašau, bet yra toks posakis: ,,Nesėkmė turi daug pamočių, sėkmė turi mamą ir tėtį”. Taip ir čia išeina. Žinoma, mes tą klausimą taip pat aptarinėjome. Gerbiamajam premjerui būnant pas mus, Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat kėlėme tą klausimą ir gavome pritarimą pateikti pasiūlymus, kaip policija įsivaizduotų savo veiklą toliau ta linkme. Deja, gaila, kad šitas kraupus įvykis paspartino, bet aš manau, kad šitie dalykai jau iš esmės šiandien po pietų bus svarstyti. Vyriausybė pritaria šitai mūsų veiklai, būtent mobiliai veiklai pasienio pagrindiniuose keliuose, kad neliktų kelių, nekontroliuojamų policine prasme, ir kad būtų išspręsti kiti ar nominalūs, ar realūs klausimai, kurie mums šiandien keliami.
PIRMININKAS. Atleiskit, deputate Rimkau. Aš noriu pasitikslinti — jeigu policijos funkcijos bus tiktai mobilios, kas galės apsaugoti muitininkus, tarp kurių yra ir moterų?
S.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, apsauga bus orientuota į tai, kad jie būtų pasiekiamoj zonoj reagavimo prasme. Reagavimo prasme. Nes, kaip teigia ir deputatas, ir kaip sako patirtis, ir kaip mes to norėjome, ir taip derinome tą klausimą su Muitinės departamentu — stacionarinis mūsų buvimas neišsprendžia visko iki galo. Juo labiau kad mes saugome ne visas muitines, o tiktai septynias muitines ir tam naudojame 70 pareigūnų.
PIRMININKAS. Taip. Matyt, kad klausimas yra platesnis ir kompleksiškesnis. Prašom, deputate Rimkau.
K.RIMKUS. Gerbiamasis viceministre Vasiliauskai, aš jūsų norėčiau paklausti dėl ministro M.Misiukonio. Ar šiuo metu ministras M.Misiukonis dirba? Įdomu, ar jis šiuo metu atostogauja, jeigu nedirba, ir ar jūs jį pakeičiate? Jeigu ne jūs, dėl ko jūs čia atvykote, o ne tie žmonės, kurie jį pakeičia? Apskritai, kur dabar yra ministras M.Misiukonis?
S.VASILIAUSKAS. Aš esu vyriausiasis Respublikos policijos komisaras, o ne ministro pavaduotojas. Šiuo metu einu dar ir generalinio komisaro pareigas jam esant atostogose. Taigi patikslinu savo atstovavimo prasmę čia. Atstovauju policinėms Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms ir esu kompetentingas atsakyti į visus su policijos darbu susijusius klausimus.
Dėl einančio ministro pareigas M.Misiukonio. Šiuo metu jis yra kabinete. Jis mane įgaliojo atvykti čia ir prireikus paaiškinti, atsiskaityti už policiją. Jis yra kabinete.
PIRMININKAS. Taip. Prašau, gerbiamasis deputate Patackai.
A.PATACKAS. Norėjau jūsų paklausti. Jūs nusakėte nuostatą, kuria vadovaujasi policija, iškilus konfliktui su kariniais daliniais ar panašiais į juos, ir OMON'ą traktavote kaip sovietinių vidaus pajėgų dalį. Tačiau jums, kaip pareigūnui, turėtų būti žinoma, kad maždaug prieš du mėnesius Aukščiausioji Taryba yra priėmusi nutarimą, jog OMON'as yra už Lietuvos Respublikos įstatymų ribų. Tokia yra mūsų Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos nuostata. Tai yra ginkluota grupuotė, kurios vienintelis vardas yra banditai. Ir ar ne dėl tokios jūsų nuostatos ( aš ją pavadinčiau ne Lietuvos Respublikos nuostata, o kitos valstybės nuostata ), ar ne dėl tos pačios priežasties jūsų ministerija koridoriuose gali laisvai vaikščioti šitos grupuotės vardas, pagal Lietuvos įstatymas būdamas nusikaltėlis?
S.VASILIAUSKAS. Sakyčiau, kad teisinėje valstybėje asmenį nusikaltėliu gali paskelbti tiktai teismas. Turbūt taip. O tą Aukščiausiosios Tarybos nuostatą ir tą nutarimą aš žinau. Tačiau aš kalbu apie faktinę padėtį- kaip juridinio asmens, kaip jie atrodo, kas jie tokie yra. Jie nusikaltėliai ar ne- kaip grupuotė OMON’as yra įvardytas, tačiau yra ir kita klausimos pusė: jie registruojasi prie karinio padalinio. Tegul tai ir būna įvardyta nusikaltėlių grupuote. Bet tokia yra faktinė padėtis. Aš nežinau, bet nematau savo atsakyme ir savo nuostatoje jokio nusižengimo Lietuvos Respublikos įstatymams ir prieštaravimo Aukščiausiosios Tarybos nutarimui.
Atsakydamas į antrąją klausimo dalį dėl laisvo vaikščiojimo, drįsčiau neigti šitą dalyką. Jeigu taip traktuojama kai kuriose spaudos leidiniuose, tai čia jų reikalas. Vidaus reikalų ministerijoje yra leidimų sistema. Prireikus vidaus reikalų ministerijos vadovai, taip pat ir Policijos departamento vadovai, deja, priversti kitą kartą kontaktuoti ir su šia nusikalstama, kaip jūs vadinat, grupuote, ir su jų atstovais.Vardan bendro labo.Nežinau, kaip tai gali nebūti, jokių kontaktų, bet praktika rodo, jog tie kontaktai reikalingi. Yra sprendžiami klausimai (jie nesisprendžia juridiškai, yra iškeltos baudžiamosios bylos) , yra klausimų su realiais žmonėm, pagrobtu turtu, veiksmais- suprantamais ir nesuprantamais. Aš atsiprašau, bet jau šiek tiek platyn komentuoju, gal ir nevisiškai savo kompetencijos ribose. Taip galima būtų teigti, kad einančio ministro pareigas M.Misiukonio skambučiui TSRS vidaus reikalų ministrui Pugo taip pat būtų lyg ir kokie nusikalstami kontaktai. Aš manau, kad bet kurie kontaktai su bet kurios valstybės bet kuriomis pajėgomis, jeigu jie nenusižengi Lietuvos Respublikos interesams, yra įmanomi ir atitinkamomis sąlygomis kai kuria prasme yra naudingi. Tiktai iš tų pozicijų aš vertinčiau šitai.
V.LANDSBERGIS. Aš leisiu sau truputį pakomentuoti dar taip pat deputato A.Patacko suformuluotą priekaištą ir tartum Lietuvos valstybės poziciją kas neturėtų būti suprasta taip ,kaip jis suformulavo. Iš tikrųjų mes irgi traktuojame OMON’ą kaip Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos kariuomenės padalinį. Ir jokiu būdu nesutinkame atleisti nuo atsakomybės ir ministrą Pugo, ir visą Sovietų Sąjungos aukštąją vadovybę nuo to, ką daro OMON’as. O toks politinis jų atskyrimas padarytų juos savarankiška jėga, veikiančia Lietuvoje, ko jie, matyt, ir siekia. Mūsų politinė kova prieš tą teroristinę grupuotę yra susijusi su spaudimu Sovietų Sąjungos valdžiai, įskaitant Vidaus reikalų ministeriją, kuri maitina ir ginkluoja šituos teroristus, taigi yra tiesiogiai atsakinga. Mes abu argu-mentus ir abu vertinimus naudojame tam pačiam tikslui.
O dabar gerbiamojo Vasiliausko aš dar norėčiau vis dėlto tiksliai paklausti. Kai jis kalba apie kontaktus, kurie būna su omonininkais, ar tai apima ir čia jau minėtą vakar Makutinovičiaus lankymąsi Vidaus reikalų ministerijoje? Ir jeigu taip yra buvę, ar jis nėra ta proga buvęs tardomas dėl nusikaltimų, kuriuos padarė OMON'as?
S.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tame pokalby, kai jis vyko, kas buvo minėta publikacijose ir gerbiamojo A.Patacko klausime, nedalyvavau ir negalėčiau komentuoti. Tačiau, kad nebuvo tardomas, tai taip. Juo labiau jog baudžiamoji byla, kiek žinau, yra prokuratūroje, ir mes jo tardyti šiuo atveju nesam įgalioti. O dėl visų kontaktų, jų prasmės ir pobūdžio — jie yra vykdomi ne slapta, apie tai informuojama Vyriausybė ir vicepremjeras, kuris mus kuruoja. Taigi aš manau, abejonių dėl mūsų kontaktų, kokiu tikslu jie daromi, turbūt neturėtų iškilti.
PIRMININKAS. Ar jūs. neturite iš prokuratūros reikiamų rastų dėl Makutinovičiaus arba kitų omonininkų atvesdinimo tardyti į prokuratūrą?
S.VASILIAUSKAS. Aš pastaruoju metu atostogavau. Galbūt tuo tarpu... Tačiau aš turiu informaciją, kad dėl Makutinovičiaus mes dokumentų ne-turime, dėl prievartinių veiksmų dėl jo atvesdinimo, arešto ar dar kažko.
PIRMININKAS. Būtų gerai tai patikrinti prokuratūroje. Prašom, gerbiamasis deputate Klumby.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Vasiliauskai, jūs aiškiai pasakėte, kad su OMON'u reikia palaikyti kontaktus, ir jūs palaikote tuos kontaktus vardan bendro labo. Aš norėčiau žinoti, kas tas yra ,,bendras labas” jūsų su-pratimu.
PIRMININKAS. Aš manau, kad šiuo atveju gerbiamasis Vasiliauskas gali ir nesileisti į savo asmeninių pažiūrų dėstymą ir sąvokų komentavimą. Jeigu jis nori, žinoma, gali tai padaryti, bet mums...
S.VASILIAUSKAS. Gal, gerbiamasis Pirmininke, labai trumpai, kad neliktų neaiškumų šiuo klausimu dėl Vasiliausko arba policijos pozicijos tuo klausimu.
Bendras labas iš profesionalo, iš operatyvinio pareigūno pozicijų yra tas, kai gauname ,,užbėgančią” arba ankstesnę informaciją apie įvykius. Kad ir kaip jie būtų komentuojami - ar atsiribojimo prasme, ar kitokia prasme, tačiau kai ta informacija gaunama iš pirmųjų lūpų, ji tampa pagrindu planuoti kažkokius tolesnius savo veiksmus, reakciją ir visa kita. Čia detaliai išnarplioti šitą dalyką būtų labai sunku (ne tiek sunku), bet būtų ilgas reikalas. Tačiau aš tenoriu viena pasakyti, kad policija ir Vidaus reikalų ministerija (nors aš neįgaliotas už visą atsakyti), bet policija neturi kitų tikslų, negu tarnauti tai priesaikai, kurią ji davė. O jos vadai — juo labiau. Aš manau, kad jeigu iškyla kažkokių abejonių, Lietuvos Respublikoje veikia specialiosios tarnybos, kurios gali tą klausimą išaiškinti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū, gerbiamasis Vasiliauskai. Aš manau, kad jūs teisingai suprantat mūsų, turbūt ir daugelio Lietuvos žmonių įsitikinimą, jog Makutinovičius taip, kaip ir jo organizacija, yra nusikaltę. Ir nors teismo proceso dar nebuvo, bet jų nusikaltimo tyrimo procedūra vyksta. Matyt, yra reikalingi ir kitokie prokuratūros kontaktai su tais žmonėmis, kurie dirba nusikalstamoje grupuotėje. Todėl aš pakartoju, kad man labai svarbu būtų išsiaiškinti, ar šiuo atveju policija buvo gavusi prokuratūros pageidavimą, ar ne. Nes aš turiu informaciją, kad kai kuriais kitais atvejais policija nesiima atvesdinti, nors oficialūs prokuratūros raštai yra. Bet čia jau ne klausimas, o tiktai problemos konstatavimas, kurią jūs, be abejo, turit jausti.
Gerbiamasis deputatas K.Saja.
K.SAJA. Nežinau, kaip čia klausti nesijaudinant. Prieš kurį laiką išklausėm apie ginklų pagrobimą, žinom, kokiems žmonėms buvo pavesta tą arsenalą saugoti, išklausėm gerbiamojo M.Misiukonio atsakymą — vienus patenkino, kitus ne. Aš esu iš tų, kurių tas atsakymas nepatenkino. Jūs suprantat, kad ne iš gero gyvenimo turbūt buvo galvojama, kokį žmogų būtų galima paskirti vadovauti jūsų ministerijai. Sakykit, ar jūs, kaip žmogus, nuoširdžiai manote, kad viskas padaryta dėl to, kas buvo tada dėl tų ginklų pagrobimo ir dėl šitų aukų, ar nebuvo galima jų išvengti, ar tai buvo neišvengiamybė dėl to, kad mes esam be galo silpni, ar vis dėlto ir prastai organizuoti. Ar jūs, kaip aukštas pareigūnas, nematot čia ir savo kaltės?
S. VASILIAUSKAS. Drįsdamas teigti, jog viskas padaryta, būčiau nekuklus ir neatsakingas. O kad daroma galimybių ir to darymo tikslo supratimo ribose, negailint (nekukliai pasakysiu) nei savęs, nei kitų pareigūnų (galbūt ir per daug negailint), ir kad daroma tai, kas įmanoma padaryti, bet gal ne visuomet tai pavyksta padaryti, yra taip pat tiesa.
Dėl arsenalų, gerbiamasis deputate, prašyčiau patikslinti, ką jūs turit mintyje. Iš bataliono tuos arsenalus? Tai yra ne arsenalas, o yra normalios budėtojų dalies ginkluotė. Turbūt čia vėlgi, atsiprašau, bet folkloru pasinaudosiu - sunkiausia apsisaugoti nuo namų vagių, kai tavo tarnybos bendradarbis atsuka į tave ginklą ir taip realizuoja šitą reikalą. Sunku teisti tuos žmones, kad jie nevykdė savo pareigos, netapo kamikadzėmis. O rezultatas būtų tas pats. O kokia buvo situacija Vilniaus įguloje ir dar siek tiek išlieka, ir visom kitom prasmėm jūs turbūt esat pakankamai gerai informuoti. Todėl ką mes, kaip policijos vadovybė, galėdavom sau leisti griežčiau taikyti ir traktuoti kitose Lietuvos vietovėse ir kituose policijos komisariatuose, Vilniaus mieste ir Vilnijos krašte tam tikrų niuansų buvo ir yra. Ir nėra jokia paslaptis nei jums, nei man. Taip, kažkokia prasme tai yra kompromiso ir paieškos kelias. Ir tame kelyje neišvengiamos klaidos. Istorija ir laikas atsako. Be jokios abejonės, mes ne viską padarėm. Aš negalėčiau teigti, kad mes viską padarėme, bet kad buvo daroma mūsų su-pratimo ir galimybių ribose, kaip mes manėm, kas j.manoma, kad neįvyktų dar blogesnių dalykų, tai mes darėme. Tai taip pat faktas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vasiliauskai. Aš manau, klausimų daugiau nėra. Ar deputatas A.Leščinskas dar nori?
A.LEŠČINSKAS. Prašau pasakyti, jums turbūt žinomos naujos SSRS pasienio punktų pervažiavimo taisyklės. Jose yra pasakyta, kad reikia sukurti mobilius pasienio kontrolės postus - važinėjančius, judančius. Aš manau, kad čia atsiranda naujas konfrontacijos šaltinis, kadangi jie mobiliai juda visame kelyje, sakykim, važiuojant į pasienio punktą. Kaip jūs galvojat ateity šitą klausimą spręsti?
S.VASILIAUSKAS. Jeigu galima, truputėlį patikslinkit - kas jie?
A.LEŠČINSKAS. SSRS išleido naujas pasienio punktų pervažiavimo taisykles. Jose pasakyta, kad reikia sukurti...
S.VASILIAUSKAS. ...į ką jos orientuotos, kokią jėgą, kam pavedama?
A.LEŠČINSKAS. Ten važinės pasienio kariuomenės daliniai, važinės OMON'o daliniai. Jie atseit reguliuos važiuojančių automobilių srautus. Aš įsivaizduoju, kad konfrontacijos galimybės išsiplečia šimtais kilometrų. Jūs taip pat kuriat tokius pat mobilius postus, vėl atsiranda papildomi konfrontacijos židiniai. Vis dėlto šitam klausimui reikia rimtai rengtis.
S.VASILIAUSKAS. Galėčiau atsakyti taip. Nepaisant to, kas ten, kam ką paveda ir kas kuria, Lietuvos Respublikos teritorijoj, deja, mūsų visų ne-pasitenkinimui ir po- Vilnių (ne tik pasienyje) važinėjasi įvairūs kariniai daliniai, o policija tuo tarpu vykdo savo funkcijas. Savo valstybės pavestas jai funkcijas. Tai mes ir darysime. Žinoma, stengdamiesi išvengti konfrontacinių židinių (kaip jūs teigiate ir teisingai mus orientuojate), be išlygų atlikdami savo darbą. Tokia šiandieną yra realybė.
PIRMININKAS. Deputato A.Leščinsko klausimas iš tikrųjų atkreipė mūsų dėmesį į eskalacijos didinimą dar ir šitoje srityje, kas taip pat paryškina trečiojo darbotvarkės klausimo būtinybę. Gerbiamasis deputate Čobotai, jūs anksčiau kėlėte ranką, jūs norit dar klausti ar nebūtinai?
M.ČOBOTAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, gerai. Ačiū, deputate, jūs jau čia pakalbėjote kaip diskusijoje ir atkreipėte dėmesį į būtinybę saugoti telefono stotį, dėl ko mes vakar posėdžiavome ir aptarinėjome tas galimybes. Jūsų susirūpinimas mums padeda spręsti šį klausimą. Dėl medikų funkcijos jūsų, kaip mediko, pastaba taip pat labai svarbi, bet mes, matyt, turėsime atsakymus šiek tiek vėliau. O pirmasis jūsų susirūpinimas jau buvo pareikštas ir mano klausime, ir, matyt, Vidaus reikalų ministerija turės apsvarstyti savo ankstesnę nuostatą dėl nesipriešinimo kariškiams. Nes jeigu anksčiau pareigūnai būdavo žeminami atimant ginklus, suguldant ant žemės ir panašiai, bet paliekami gyvi, tai dabar mes matome, kad toks elgesys yra ne mažiau pavojingas jiems negu priešinimasis, ir bet kuria kaina. Taip, ačiū.
Diskusijai yra užsirašę deputatai A.Patackas, S.Malkevičius, S.Šaltenis, V.Beriozovas. Aš ir noriu paklausti, ar jie savo pasisakymą yra numatę kaip pirmojo darbotvarkės klausimo tąsą, ar tai gali būti perkelta į trečiąjį klausimą, kai mes svarstysime įvairius valstybės apsaugos aspektus. Galbūt būtų tikslinga dabar jau nebetęsti diskusijos dėl žudynių Medininkuose, o pereiti prie antrojo darbotvarkės klausimo ir visa tai, ką turi pasiūlyti deputatai, perkelti j trečiąjį. Ar deputatas A.Patackas?..
A.PATACKAS. Aš sutinku su tuo.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ačiū. (Balsai iš salės) Tai tuo labiau, tai tada mes antrame darbotvarkės punkte... Jūs taip pat sutinkat, deputate? Jūs, deputate Beriozovai? Ačiū.
Tada galime pereiti prie dokumentų svarstymo. Jie nesunumeruoti, todėl aš pateiksiu jų pavadinimus. Yra keturi dokumentai. Aš žinau, kad buvo dar rengiamas penktas, bet jo nesuspėjo parengti deputatas J.Liaučius dar su kuriais nors kolegomis. o dabar turime dokumentų projektus, iš kurių vienas yra toks palyginti didesnis, išsamesnis. Jį rengė deputatai Č.Stankevičius ir Z.Juknevičius. O aš pateikiau tik redakcinių pasiūlymų. Užtai aš prašysiu Česlovą Stankevičių jį pateikti.
LRAT Pirmininko pavaduotojo Č.V.Stankevičiaus kalba
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, prieš mus yra vykdoma smurto ir ginkluoto teroro politika. Mes vykdome taikią politiką. Nuolatinė grėsmė Lietuvos žmonių saugumui tebėra nuo 1991 metų sausio 13 dienos. Vykdomi teroristiniai išpuoliai prieš mūsų valstybės struktūras, prieš jos piliečius yra nuolatiniai, ir mes, svarstydami įvykusius faktus, nusikalstamus veiksmus, neturėtume palikti nepaminėję tų priežasčių, kurios šią grėsmę sukelia. Nes tik priežasčių pašalinimas yra vienintelė patikima garantija, kad teroristiniai veiksmai bus baigti. Iki šiol tebėra užgrobti Lietuvos televizijos ir kiti pastatai, ir ne tik tai, — kaip sakiau, nuolat yra vykdomi teroristiniai išpuoliai. Grėsmė Lietuvos žmonių gyvybei bei jų saugumui kyla iš neteisėtai Lietuvos teritorijoje TSRS tebelaikomų teroristinėms akcijoms vykdyti specialiai parengtų represinių struktūrų. Tų akcijų tikslas yra padėties destabilizavimas ir konflikto išprovokavimas. Tai mes aiškiai suprantame. Šio tikslo siekimą patvirtina, pavyzdžiui, net ir tokia detalė, kad TSRS užvakarykštes žudynes vadina konfliktu, o kaip tik konflikto jai ir reikia. O mes, nepaisydami provokacinių veiksmų, tų teroristinių antpuolių, kurie yra rengiami konfliktui sukelti ir provokacijoms išplėsti, turime atsakyti, mano nuomone, politinėmis priemonėmis, naudoti nesmurtinį gynybos būdą. Mes jau esame anksčiau, š.m. kovo 21 d., taip pat liepos 4 d., kreipęsi tiek į Europos demokratines valstybes, tiek ir į kitas valstybes, o ypač į valstybes, pasirašiusias Paryžiaus Chartiją. Šiuose kreipimuose prašėme neatidėlioti politinės paramos, kad būtų nutrauktas TSRS ginkluotos prievartos naudojimas Lietuvoje, išvengta aukų ir destabilizacijos. Tačiau teroro ir represijų veiksmai tebetęsiami. Mes galime vertinti šiuos veiksmus kaip siekimą nutraukti taikų Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą ir sukelti nestabilią padėtį, išprovokuoti konfliktą Lietuvoje. Prie šitų veiksmų grandinės mes galime priskirti ir paskutinę tragišką grandį — liepos 31 dienos Medininkų posto užpuolimą ir žiauriausią ten budėjusių kareivių nužudymą. Kad ir kas tie žudikai būtų, tai yra įvykių grandinės grandis. Šiandieną mes neturim atsakymo, kas nužudė ir kaip nužudė, reikia tikėtis, kad tyrimas tai išaiškins. Galbūt mums reikėtų paraginti demokratines pasaulio valstybes dar kartą, kad jos šioje nuolat besikartojančių žudynių ir smurto akivaizdoje suvoktų, kad mūsų pastangos priešintis taikiu būdu nėra begalinės ir kad mes esame verčiami tomis represijomis imtis atsakomųjų gynybos veiksmų. Mes turime rūpintis ir imtis visų politinių veiksmų, kad būtų pasalintos plečiančios Lietuvoje terorizmą ir destabilizaciją keliančios jėgos kaip vienintelė garantija, kuri neleistų pasiekti tų tikslų, dėl ko visa tai daroma.
Todėl mes siūlome kreipimosi į visas pasaulio demokratines valstybes projektą, kurį rekomenduojame jums priimti. Šiuo kreipimusi mes norėtume į visa tai dar kartą atkreipti pasaulio demokratinių valstybių dėmesį, jų vyriausybių dėmesį, jog jos turi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad visos TSRS represinės struktūros, tarp jų ir KGB, būtų nedelsiant išvestos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir taip pašalinta grėsmė taikai ir žmonių saugumui Lietuvoje. Šitas mūsų kreipimasis, raginimas ir reikalavimas, manome, bus suprastas - mes jau sulaukėme paramos dėl tokio reikalavimo pirmiausia iš Rusijos Federacijos prezidento. Mes manome, kad Aukščiausioji Taryba galėtų paminėti, kad ji mano, jog šio teisėto reikalavimo vykdymas neabejotinai yra susijęs su numatoma surengti Maskvoje žmogiškumo matmenų konferencija. Aš manau, mes sunkiai įsivaizduojame, jog tokia konferencija galėtų vykti ir pasiekti savaip tikslus, jeigu teroras Lietuvoje būtų toliau tęsiamas ir jeigu užgrobti pastatai būtų laikomi toliau užgrobėjų rankose, saugomi jų ginklais. Ta pačia proga dar norėčiau pasakyti porą žodžių apie tai, kad, mano supratimu, po nepasisekusio valstybinio perversmo 1991 metų sausio 13 dieną TSRS represinės struktūros pakeitė savo taktiką. Aš ją pavadinčiau mažų žingsnelių taktika, ir jos siekia, kad būtų reakcija į kiekvieną įvykį. Tas įvykis projektuojamas tokiose ribose, mano supratimu, kad iššauktų tam tikrą toleranciją, tai yra protesto pareiškimus, bet paliktų galimybę rengti, planuoti ir vykdyti kitas akcijas. Ir tada reaguojama į naujus veiksmus. O visa, kas įvykdyta, lieka, taip pat neatiduodami ir visi užgrobti pastatai, ir tai tęsiasi jau ilgą laiką — daugiau negu pusę metų. Pagaliau atėjo laikas pašalinti tų visų veiksmų priežastis. To mes ir galėtume pareikalauti, jeigu priimtume šiandien siūlomą kreipimosi projektą. Ačiū.
LRAT kreipimosi į visas pasaulio demokratines valstybes dėl TSRS represinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ar deputatai turi kokių klausimų dėl jums pateikto teksto? Aš patikslinu vieną sąvoką antroje pastraipoje - ,,griežtai smerkdama” turi būti ne ,,pasienio kontrolės”, o ,,pasienio apsaugos pareigūnai”. Prašom, jūs norit klausti, taip? Pastabą. Gerai, galbūt redakcines pastabas pranešėjas gali fiksuoti. Prašau.
E.KLUMBYS. Atsižvelgdamas į kitą Aukščiausiosios Tarybos kreipimo-si į valstybes — Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nares pasiūlytą projektą, kurį pasirašė užsienio reikalų ministras A.Saudargas, manau, kad reikia sutapatinti terminus. Mūsų dabar svarstomame kreipi-mesi, paskutinėje pastraipoje, reikėtų įrašyti - Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos žmoniškumo matmenų konferencija. Taip, kaip ponas A.Saudargas yra parašęs.
Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, aš priimu tokią pataisą.
PIRMININKAS. Taip, čia tiktai reikia įrašyti - Europos, taip Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija. Na, gal pasitarimo ... konferencija, pamatysim, kaip išvengti to pasikartojimo. Kas norėtų dar paklausti ar pasisakyti?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš prie mikrofono.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate.
M.STAKVILEVIČIUS. Man iš viso atrodo, ar nevertėjo mums sukeisti darbotvarkės klausimus ir paskui baigti galutinę redakciją, tada mes geriau aptartume bendrą padėtį. Bet kadangi jau dabar pradėjome, aš siūlyčiau priešpaskutiniame skyriuje šitoje vietoje, kur ,,neatidėliotinų veiksmų, kad KGB ir visos kitos TSRS represinės struktūros būtų nedelsiant išvestos...”, išbraukti žodį ,,kitos”. Nes KGB yra ne visai represinė struktūra, o daugiau represinė struktūra yra OMON'as ir kažkas panašaus. (Balsai iš salės) Taip, taip, šita prasme netgi Sausio 13 dieną, kai gerbiamasis M.Laurinkus šitai pranešė, kad vis dėlto vykdytojai ne jie buvo. Mes su-prantame, kad tai yra kitokios organizacijos struktūros. Žodžiu, reikia, kad KGB nebūtų, bet parašyti šitaip: ,,kad KGB ir visos TSRS represinės struktūros būtų nedelsiant...” ir prirašyti čia OMON'ą.
PIRMININKAS. Na, aš suprantu, kad jūs tokį mažą redakcinį pasiūlymą teikiat, manydamas, kad KGB nėra represinė struktūra. Tai jūsų nuomonė. Aš abejoju, ar dauguma deputatų sutiks, bet, žinoma, jeigu jūs siūlysit balsuoti, tai mes balsuosime dėl jūsų pataisos.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pastebėti, kad mes pakankamai turime informacijos apie specialios paskirties KGB dalinius vykdyti specialioms teroristinėms operacijoms. Tai yra pačios pavojingiausios struktūros. Man atrodo, kaip tik šitos, kadangi jos yra labiausiai parengtos teroristiniams veiksmams.
PIRMININKAS. Jūs turbūt žinote, gerbiamasis deputate Stakvilevičiau, kad pagrindinė puolanti jėga Sausio 13—ąją buvo vadinamasis specnazas — KGB padalinys. Mūsų turimomis žiniomis, prieš dvi savaites tas pa-dalinys vėl permestas į Lietuvą. Prašom, gerbiamasis Gudaiti.
R.GUDAITIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, priešpaskutinėje pastraipoje: ,,prašydama imtis neatidėliotinų veiksmų” - ,,siūlydama imtis”. Be abejo. Galima būtų ir ,,reikalaudama”, bet galima palikti tokį vidurkį.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manyčiau, kadangi čia yra pasakyta, kad Aukščiausioji Taryba kreipiasi nurodant, kad ,,prašydama”, tai nėra nemandagu. Čia nėra tiesiogiai pasakyta, kad ,,prašo”, bet tiktai ,,kreipiasi prašydama”.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad gali būti ir vienaip, ir kitaip. Jeigu pasiūlymo autorius reikalaus, mes galėsime balsuoti. Bet man atrodo, kad kreipiamės prasydami imtis ko nors mus apsaugoti, tai galbūt nėra blogai. Tai nėra joks nusižeminimas, tai yra prašymas pagalbos. Kai žmogus prašo pagalbos, jis prašo pagalbos. O jis nesiūlo suteikti jam pagalbą.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau, norėčiau pareikšti abejonę dėl Pirmininko pasiūlymo ,,pasienio kontrolės” pakeisti ,,pasienio apsaugos” (2 pastraipa). Kadangi iš tikrųjų muitinė nėra pasienio, vargu ar muitinės tarnyba yra vardijama kaip pasienio apsauga. Kadangi čia buvo ir apsaugos tarnybos, ir policijos pareigūnai, ir muitinės, aš siūliau kontrolės. Bet galbūt reikia parašyti ir apsaugos, ir kontrolės - abu tuos žodžius vartoti.
R.RUDZYS. Ar galima dar, Pirmininke?
PIRMININKAS. Aš noriu tiktai pasakyti, kad tai nėra tik mano pasiūlymas.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gal abu žodžius buvo galima vartoti.
PIRMININKAS. Tai buvo vicepremjero Z.Vaišvilos pastaba, jis nebegalėjo toliau dalyvauti.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš palikčiau abu žodžius, jeigu deputatai...
PIRMININKAS. Galbūt ir taip — apsaugos ir kontrolės.
Nebemačiau, kas anksčiau kėlė ranką. P.Varanauskas?..
R.RUDZYS. Aš anksčiau stoviu.
PIRMININKAS. Jūs prieštaraujate, kad P.Varanauskas kalbėtų?
R.RUDZYS. Ne, neprieštarauju.
PIRMININKAS. Bet jūs tikrai prie mikrofono, tai kalbėkit. Deputatas R.Rudzys. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Stenogramos labui prie mikrofono buvo kviesta.
R.RUDZYS. Ačiū. Aš dėkingas Pirmininkui už tokią galimybę...
PIRMININKAS. Gal nereikia tokių plačių komentarų, kalbėkite apie reikalą.
R.RUDZYS. ...paredaguoti šį dokumentą. Manau, kad jis nėra blogai parengtas, tačiau išdrįsiu ir savo keletą pasiūlymų, gal jie pasirodys priimtini. Primindami, smerkdami, vertindami - čia viskas priimtina, tačiau noriu pasiūlyti priešpaskutinėj pastraipoj, kur mes ,,manydami, kad visos demokratinės valstybės turi jaustis atsakingos”. Na, ,,manydami”, vadinasi, mums taip atrodo, mes taip manome, o mes juk esame įsitikinę, kad jos atsakingos. Ir aš manau, gal čia būtų tikslingiau padidinti svorį - įsitikinę, kad visos valstybės turi jaustis, nes ,,manydami” tai lyg ir taip atrodo. Tačiau jeigu pasirodys nepriimtina pakeisti ,,manydami” į ,,Aukščiausioji Taryba įsitikinusi”, tai aš ir nesiūlysiu balsuoti. O štai dėl paskutiniojo, kur mes vėl kreipiamės, man atrodo, čia galėtų būti esminis pasiūlymas. Nesiveldamas į diskusiją, kas tai yra KGB... Man pasirodė, kad gerbiamasis C.Stankevičius, pateikdamas šį dokumentą, geriau tą punktą įvardijo. Jis pasakė taip (aš perskaitysiu): ,,Imtis neatidėliotinų veiksmų, kad TSRS represinės struktūros...”, o jau skliausteliuose galima būtų rašyti - ,,KGB ir visos kitos būtų nedelsiant išvestos”. Taigi ,,TSRS represinės struktūros” atkelti pirmiau, o paskui paaiškinti, kurias struktūras mes turime omeny: vieną, kitą ir visas kitas.
Tačiau turėčiau dar vieną pasiūlymą. Aš įsivaizduoju, kad vien išvedus tas struktūras iš Lietuvos, jos nebūtinai nutrauks savo veiklą. Yra valstybių, kur struktūrų nėra, o jos ten puikiai veikia, ,,nugnybia” vieną kitą, jeigu reikia, ir t.t. Taigi čia siūlau redaguoti taip, kad šitos struktūros nutrauktų savo veiklą, ir papildyti - nedelsiant būtų išvestos. Mes pareikalausim ir veiklą nutraukti, ir išvesti, nes vien išvedus, jie gali veiklos ir nenutraukti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, tai mes galėtume taip pat pasiūlyti pareikalauti Didžiajai Britanijai, kad KGB neveiktų Didžiojoje Britanijoje. Aš suprantu, galima, bet toks reikalavimas jau truputį ne-realus. (...) labai konkretus dalykas, ar jos sėdi tame pastate ir skelbiasi, kad jos yra legalios ir oficialiai veikia. O kitas dalykas, kai yra agentų tinklas, su kuriuo kovojama savais būdais.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau atsiliepti į šį pasiūlymą. Man būtų priimtina, jeigu kiti deputatai sutiktų, vietoj ,,manydamas” - ,,būdama įsitikinusi”. Tai yra truputį stipriau pasakyti. Taip siūlė deputatas R.Rudzys. Aš priimčiau, jeigu deputatai sutiktų.
Tačiau dėl to, kad ,,nutrauktų savo veiklą ir nedelsiant išvestos”, aš turiu abejonių todėl, kad jeigu mūsų reikalavimas susidės iš tokių dviejų dalių, tai bus įvykdyta tik pirmoji dalis — nutrauks šiuo metu veiklą ir ruošis tolesnei veiklai. Galbūt žodis ,,išvestos” netinka, galbūt žodis ,,pasalintos”, bet jas reikia iš čia pašalinti kaip nepaprasto pavojaus šaltinį ir visų teroristinių akcijų priežastį. Nėra čia tarpinio varianto, mano su-pratimu, bet aš suprantu, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatų valia yra priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad įvairūs, detalūs redakciniai pasiūlymai - sukeisti žodžius vietom ar ką paimti į skliaustelius būtų pateikiami rastu jūsų turimuose projektuose arba ant atskiro popierėlio. Nebūtina juos labai plačiai pateikinėti ir aiškinti. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad tie deputatai, kurie siūlo vieną ar kitą pataisėlę, kartu pasisako už pritarimą projektui iš esmės. Tai mes ir turėtume skirti, kas yra kalbama iš esmės, ir galbūt jeigu kurie nors dar norintys pasisakyti turi ne redakcinių pasiūlymų, o labai esmingų, tada juos ir pateiktų argumentuodami, o jeigu pritariame deputatui ir turime kokią nors pastabėlę - tokių raštiškų pastabėlių aš esu gavęs. Kai ką čia įtraukiau, pasiūliau gerbiamajam Č.Stankevičiui. Tuoj bus parengtas galutinis tekstas. Ar gerbiamieji deputatai, kurie stovi prie mikrofonų, turi esminių pasiūlymų? Prašom.
P.VARANAUSKAS. Aš tik klausimą norėjau. Norėjau paklausti, ar teksto sudarytojai turėjo omeny, kad ir kariuomenę dabar reikėtų išvesti. Nes jeigu visas represines jėgas, tai irgi yra represinė pajėga. Ar dar dalimis? Tada galbūt šiek tiek redakcija bus kitokia.
Č.V.STANKEVIČIUS. Neabejotinai, autorių supratimu, kariuomenė yra taip pat represinė jėga. Tačiau čia turėjome omenyje, kad mūsų reikalavimas pirmiausia yra nukreiptas į aktyviai represijoje dalyvaujančius dalinius. Jeigu kalbėsime apie kariuomenę, į desantininkų divizijos buvimą čia. Neatsisakydami reikalavimo išvesti TSRS kariuomenę iš Lietuvos teritorijos, šiuo metu norėtume akcentuoti represines pajėgas, tarp jų ir kariuomenės represines dalis. Jos dalyvauja represijoje. Čia yra sunku atskirti. Vargu ar tekste tai dabar reikia padaryti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pridurti, kad kariuomenės išvedimo klausimas yra minimas kitame dokumente, o čia turbūt būtų teisinga ak-centuoti specifines represines struktūras ir į jas sutelkti dėmesį. Prašom, gerbiamoji deputate Šličyte.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, vakar per programą ,,Vremia” Tarybų Sąjungos prezidentas pareiškė, kad Baltarusijos ir Lietuvos saugumui yra duotas nurodymas ištirti Medininkų įvykius. Kad jis yra sukrėstas to, kas įvyko, ir nurodė Lietuvos ir Baltarusijos saugumui ištirti šitą įvykį. Aš manyčiau, kad dokumente turėtų būti atsiliepta į tai, kad vis dėl-to pasaulis netikėtų M.Gorbačiovo duotu nurodymu tariamam Lietuvos saugumui. Kaip gali M.Gorbačiovas Lietuvos saugumui nurodyti tirti įvykį? Jis davė TSRS saugumo komitetui. Todėl šiame dokumente mes turėtume iš karto užbėgti galimoms fiktyvioms išvadoms už akių ir atkreipti dėmesį į tokią Tarybų Sąjungos prezidento reakciją į ši įvykį. Trumpai, paskutiniame punkte, kuriame kalbama apie kitų represinių struktūrų išvedimą, kad šitos represinės struktūros negali tirti šitų įvykių ir informuoti apie juos pasaulio, kad pasaulis nereaguotų į šitai.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš noriu paklausti, ar jūs siūlote tarptautinį tyrimą.
Z.ŠLIČYTĖ. Taip, būtinai dėl to, kad jis per programą ,,Vremia” pateikė, kad Lietuvos saugumas. Aš pati atidžiai išklausiau TSRS prezidento pasisakymą. Ir jeigu mes nereaguosime į tą dalyką... Čia jau yra painiojamas Lietuvos saugumas ir Tarybų Sąjungos KGB, kuriam Tarybų Sąjungos prezidentas gali vadovauti, o Lietuvos saugumui vadovauja Lietuvos Aukščiausioji Taryba.ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Deputate, kai Sovietų Sąjungos prezidentas kalba apie Lietuvos saugumą, tai dar visai neaišku, ar jis neturi galvoje draugo Caplino su jo visa kompanija.
Z.ŠLIČYTĖ. Tai savaime suprantama, bet reikėtų pasakyti dėl šito nurodymo ir tyrimo, kad tegu TSRS saugumo komitetas to ir netiria, kad neturėtų teisės ir išvadų daryti.
PIRMININKAS. Mes labai aiškiai pasakom, kad jis turi išsinešdinti iš Lietuvos, tai apie kokius dar tyrimus čia gali būti kalbama.
Z.ŠLIČYTĖ. Bet ir to įvykio netirti, reikia būtinai pasisakyti prieš to įvykio tyrimą.
PIRMININKAS. Gerai, deputate, aš suprantu, galbūt kuriame nors kitame dokumente galima būtų reaguoti ir į šitą prezidento M.Gorbačiovo keistą pavedimą. Mes turime dar vieną pasiūlymą, kuris neišplatintas, jį reikia padauginti - deputato R.Gudaičio parengtas projektas, atsiliepimai kaip tiktai į M.Gorbačiovo posakius spaudai dėl įvykių. Mes turime į juos reaguoti taip pat ne vien kokiais nors čia mano ar kieno nors kito komentarais, posakiais, bet ir žymiai solidžiau - dokumentu. Aš paprašysiu, kad būtų padaugintas. Čia geras projektas. Jeigu manysim, kad reikia kuo papildyti, pavyzdžiui, jūsų pastabomis, tai bus šitoje vietoje.
Gerbiamasis deputatas B.Rupeika jau seniai stovi prie mikrofono, o deputatui L.Šepečiui kaip tik yra laiko nueiti prie mikrofono. Prašom.
B. .RUPEIKA. Ačiū. Tamsta pranešėjau, aš noriu atkreipti jūsų ir deputatų dėmesį į tam tikrą nenuoseklumą dėl to, ką jūs sakėte. Pirmojoje pasisakymo dalyje teigiamai įvertinęs Rusijos prezidento B.Jelcino veiklą, pateiktame tekste jūs įvardijate Maskvą, RTFSR sostinę (nors ir nežiūriu reguliariai programos ,,Vremia”, bet ji dar nepakeista) kaip būsimos konferencijos negerą vietą. Manyčiau, kad šiame tekste reikėtų atriboti Rusiją ir TSRS. Padaryti ar Kremlių, ar kaip nors kitaip. Viena ir kita, manyčiau, turėtų atsispindėti mūsų tekste.
PIRMININKAS. Ar jūs kalbate apie pirmąjį svarstomą projektą?
B.V.RUPEIKA. Taip.
PIRMININKAS. Čia Maskva yra tiktai kaip geografinė vieta, kur ketinama rengti.
B.V.RUPEIKA. Tačiau čia yra Rusijos sostinė, o...
PIRMININKAS. Šiuo atveju aš nematau ko nors blogo.
B.V.RUPEIKA, Pamenu, prieš metus mes buvome sutarę - Kremlius.
PIRMININKAS. Konferencija nebus rengiama Kremliuje. Tai faktas.
B.V.RUPEIKA. O dėl KGB - aš dar pereitų metų kovo mėnesį siūliau paskelbti ją už įstatymo ribų. Nesuprantu, ko mes iki šiol delsiame, nors moralinį žingsnį ženkime, kad ir po metų.
PIRMININKAS, Ačiū, gerbiamieji deputatai. Aš dėkingas deputatui A.Taurantui už reglamentinį patikslinimą, kad tokie dokumentai Aukščiausiosios Tarybos posėdyje nėra taip redaguojami. Jie yra priimami iš esmės, o redakciniai pasiūlymai pateikiami, jeigu reikia, sudarant dar naują komisiją arba rengėjams.
L.ŠEPETYS. Taip, jeigu galima. Gerbiamasis A.Taurantas gal pasakė mano mintis, o gal aš jo. Aš manau, kad šis projektas iš viso parengtas gerai, nes jis rodo pagrindinį dalyką, t.y. mūsų reikalavimą ir prašymą išvesti tas struktūras iš Lietuvos. Ir nereikia čia painioti apie jų veiklos nutraukimą, įterpti ten prezidentą — tai tiktai sukeltų papildomų niuansų ir padarytų dokumentą mažiau aiškų. Siūlau nutraukti diskusijas, pasitenkinti tom pastabom ir palikti rengėjų nuožiūrai, kurias priimti, nes jos vi-sos nekeičia esmės. O esmė yra tokia, kad iš čia turi būti išvesta. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gal galėtume baigti? Ar deputatas A-Leščinskas turi esminį pasiūlymą?
A.LEŠČINSKAS. Man atrodo, kad vis dėlto reikia pastiprinti argumentaciją. Tai mes vertiname kaip siekimą nutraukti taikų Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą. Aš manau, kad nekenktų, jeigu mes pasakytume, jog įšaldome neribotam laikui besimezgančias SSRS ir Lietuvos derybas. Juk iš tikrųjų Vakarai to siekia, iš mūsų ir iš jų reikalauja derėtis. Mes tuo argumentuojame, kad šitos represinės struktūros trukdo šitam reikalui rimtai plėtotis.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų tai būtų galima pažymėti, jeigu derybos vyktų. Galbūt kokia nors forma galima pažymėti, kaip siekimą sutrukdyti artėjančias derybas... Na, šiek tiek artėja derybų pradžia. Į tai galbūt deputatas Č.Stankevičius atsižvelgs.
Gerbiamoji deputatė K.Prunskienė turi minčių.
K.D.PRUNSKIENĖ. Man atrodo, kad mūsų kreipimasis sustoja pusiaukelėje. Truputį pratęsiant tai, ką kalbėjo gerbiamasis A.Leščinskas, išeitų, kad mes kreipiamės į visas pasaulio demokratines valstybes padaryti dalinį veiksmą sprendžiant mūsų globalinį klausimą. Galima ir šitą paminėti - išvesti. Bet išvedimas tai yra mūsų valstybingumo įtvirtinimo elementas. Jeigu mes visą laiką kreipiamės ir su pripažinimo, ir su mūsų parėmimo pageidavimais ar prašymais, tai turbūt reikėtų pasakyti, kad kreipiamės prašydami paremti mūsų valstybingumo atkūrimo problemą ar kliūčių šalinimą tarptautiniu lygiu. Ir tik po to - išvedant, nes tai yra tik sudėtinė dalis. Išeitų, kad mums tik tiek tereikia - štai KGB išeis, o visa kita - gerai.
PIRMININKAS. Aš suprantu, galima tuos reikalavimus, mūsų pageidavimus surašyti ir labai plačiai. Mes daug kartų esame siūlę tarptautiniuose forumuose spręsti Lietuvos nepriklausomybes įtvirtinimą. Jeigu dar kartą tai padarytume, tai nebūtų blogai, bet mums nereikėtų prarasti ir pagrindinio taikinio, kuris yra šitame dokumente. Galbūt kuriame nors kitame dokumente galime priminti. Galų gale tai ir yra primenama - dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos procese. Man atrodo, kai svarstysime kitus dokumentus, atsižvelgsime į tai, ar yra primenamas šitas mūsų siekimas. Ar turite dar ką paklausti, gerbiamasis Stankevičiau?
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš ir turiu omenyje, kad yra kiti labiau konkretūs dokumentai, o šitas yra dėl represinių struktūrų, kurios kelia pavojų ir grėsmę, grėsmę kiekvieną dieną, nesvarbu, kada prasidės derybos: Čia yra akcentas ir šios dienos mūsų sesijos tema. Tačiau aš manau, kad būtina priimti kitus dokumentus, kuriuose būtų tai, ką pasakė deputatė K.Prunskienė.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes kitame dokumente turime... (Balsai iš salės, negirdėti) Pagalvosim. Sunku iš karto spręsti. Balsuokim, jeigu reikia balsuoti, ar iš esmės sutinkame. Prieštaraujančių šitam dokumentui nėra. Dar vienas deputato A.Leščinsko motyvas.
A.LEŠČINSKAS. Aš nežinau, galbūt būtų galima tuos dokumentus sujungti. Iš tikrųjų tai yra konkretus mechanizmas, siūlomas mūsų užsienio reikalų ministro — kaip tą padaryti. Jis čia įsikomponuotų labai logiškai. Tada jis nebūtų toks, sakyčiau...
PIRMININKAS. Anas dokumentas kreipiasi į Europą, į Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje jau besiformuojantį mechanizmą. Čia yra platesnis.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš suprantu, kad anas dokumentas yra ministro projektas mūsų parlamentui. Mes jį taip pat priimsime ir šitą dokumentų paketą išsiųsime diplomatiniu paštu. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų patvirtinimo, kad tai, ką jūs siūlote, taip pat yra parlamento dokumentas. Ir visi šie dokumentai tiek, kiek jų bus priimta, bus išsiųsti suinteresuotoms valstybėms - pirmiausia Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo valstybėms.
PIRMININKAS. Taip, čia yra rengiamas dokumentas kaip mūsų Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis, jį gerbiamasis A.Saudargas paredagavo, patikslino.
A.SAUDARGAS. Čia tas pats dokumentas. Tik mane sekretoriatas privertė pasirašyti (aš visai neketinau pasirašyti), kad skirtųsi nuo ano dokumento, kad projektas Nr.2. O faktiškai aš, pasitaręs su mūsų ministerijos specialistais, tiktai patikslinau formuluotes 1 ir 2 punktuose. Nepaprasta situacija yra mechanizmas ir raporto misija. Dar nelabai aiškūs yra lietuviški vertimai, bet mes tokius dabar vartojame. Tai aš tą pasiūliau pa-keisti, čia tik yra taktini? pakeitimas. Parašo manęs paprašė tik sekretoriatas. Sako, parašykite, kad skirtųsi nuo dokumento. Taigi nėra mano dokumentas.
PIRMININKAS, Gerai, čia jau mes perėjome į kitą dokumentą. O dėl pirmojo norėčiau turėti aiškią nuomonę, ar balsuojam, ar...
A.SAKALAS. Galima, Pirmininke?
PIRMININKAS. Prašom. Galo nebus, deputatas V.Žiemelis laiko rankose mikrofoną.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau, kad pranešėjas per pietų pertrauką suredaguotų, atsižvelgtų į pateiktus pasiūlymus ir po pietų pateiktų balsuoti.
PIRMININKAS. Žinoma, gali būti ir toks variantas, bet juk čia nėra principinių skirtumų.
A.SAKALAS. Pirmininke, galima pasiūlyti?
PIRMININKAS. Dar siūlo deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, man regis, šis dokumentas išties yra labai geras. Pranešėjas priėmė kai kuriuos pataisymus ir pasiūlymus, ir, man regis, galima jį priimti leidžiant pranešėjui dar truputį pataisyti vieną kitą žodį. Jeigu jis manys, kad reikia. Man regis, kad dokumentas išties yra parengtas rūpestingai, kruopščiai, galima jį dabar priimti balsuojant.
PIRMININKAS. Gerai, kas už tai, kad...
Č.V.STANKEVIČIUS. Pirmininke, atsiprašau, prieš balsuojant aš norėčiau paklausti Aukščiausiosios Tarybos - kadangi yra kreipimasis nenurodant jo turinio, gal verta būtų nurodyti dokumento turinį — į visas pasaulio demokratines valstybes dėl TSRS represinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos. Jeigu nereikia, tada aš atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad gal neblogai būtų, kad pavadinime iš karto matytųsi turinys. Čia gal ir nebloga mintis.
Č.V.STANKEVIČIUS. Jeigu šiandien bus priimti dar kai kurie kreipimaisi, tai tada būtų...
PIRMININKAS. Nes labai dažnai įsimenamas arba fiksuojamas dokumento pavadinimas. Aš pritariu tam pasiūlymui. Taip. (Balsas iš salės, n-girdėti) Tai pirmiausia dėl pavadinimo. Ar reikia balsuoti? Pritarti papildymui, taip? Ar jūs nereikalaujat balsuoti, deputate Šepety? Gerai. Papildom pavadinimą, su papildymu, taip - dėl TSRS represinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos. Gerai, kas už tai, kad šitas kreipimasis būtų priimtas? Gal ,,pašalinimo” — čia stilistika. Balsų skaičiavimo grupė yra, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 92.
PIRMININKAS. Taip, kas nepritaria?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
LR AT kreipimosi į valstybes-Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nares svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Šitas svarbus dokumentas priimtas. Truputį jį paredaguosime. Aš manau, kad ,,išvedimas” šiuo atveju gal ir neblogas žodis, nes vis dėlto tos struktūros yra karinės. Mes galime taip pat, aš manau... Pietų pertrauka yra, taip? Aš pabaigsiu savo sakinį, jeigu jūs man leisite. Kadangi mes jau buvome paminėję antrąjį dokumentą -kreipimąsi į valstybes — Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nares ir aš nemanau, kad čia būtų kokių abejonių ar diskusijų, galbūt galėtume konsensu jį priimti. Žinoma, jeigu yra norinčių pasisakyti ar diskutuoti, tada jau turėtume atidėti, o jeigu tiktai redakciniai pasiūlymai, galbūt galėtume priimti. Per pertrauką būtų dirbama: siunčiama, platinama, verčiama į kitas kalbas. Ir be to, gerbiamasis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius turi jau atsakymus į jūsų klausimus ir yra susirūpinęs dėl medikų ir visos šitos istorijos vežant sužeistąjį į ligoninę. Atsakę į pirmąjį mano klausimą, turėsime atsakyti ir į antrąjį — ar šiek tiek pratęsiam šitą posėdžio dalį, ar jį išklausysime po pertraukos? Bet dabar pirmasis mano klausimas — ar galime konsensu priimti kreipimąsi į valstybes ESB nares, ar turime diskutuoti? Prašau trumpai pasisakyti.
A.SAKALAS. Pirmininke, aš labai trumpai, jeigu galima. Man regis, yra visai priimtinas patikslintas projektas Nr.2, kurį pasirašė gerbiamasis A.Saudargas.
PIRMININKAS. Taip, apie tą ir kalbame dabar.
A.SAKALAS. Manau, kad jis priimtinas ir būtų galima dabar balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš tą pat norėjau pasakyti, Pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Šiuo atveju geriau TSR Sąjungoje. Kad ta konferencija nevyktų TSR Sąjungoje. Šita formulė yra. Čia yra svarbiau valstybė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš siūlau išplėsti 3 punkte Tarybų Sąjungos atsakomybės turinį. Čia minimas ginklų siuntinėjimas ir nežmoniški įsakymai, bet gali nebūti įsakymo, galima išsižadėti ir įrodyti, kad jo nebuvo, tuo tarpu yra skatinimas ir toleravimas. Skatinimas ir toleravimas taip pat turi būti paminėti 3 punkte.
PIRMININKAS. Taip, ypač toleravimas, kadangi tą klausimą jau kelia kitų valstybių vadovai. Mes turime ir Danijos poziciją, kurioje sakoma, kad Danija norėtų tikėti, kad M.Gorbačiovas pajėgus sustabdyti tuos prievartos veiksmus. Bet kartu implikuojama atsakomybė. Turi būti aiški pozicija — ar stabdo veiksmus, ar nestabdo. Tas patikslinimas gali būti įtrauktas - dėl teroristų veiksmų toleravimo. Aš manau, kad galime suredaguoti šitą paskutinę pastraipą, ir jeigu naujų minčių nėra, gal galėtume priimti šitą dokumentą. Ar turite svarbią pastabą, gerbiamasis Jarašiūnai?
E.JARAŠIŪNAS. Taip, jeigu imsime pagrindu antrąjį variantą, čia yra ,,padariusiems daug nusikaltimų įvairiose vietovėse ir Lietuvoje”. Pagal tokį sugretinimą išeitų, kad Lietuva yra viena iš tokių vietovių. Man regis, kad nelabai tiktų. Ar ne geriau būtų...
PIRMININKAS. Ne, čia blogai suredaguota, čia ne taip turėjo būti. Aš jau taisau, tikrai ačiū už pastabą. ,,Siautėjantiems įvairiose šalyse ir vietovėse ir padariusiems daug nusikaltimų ir Lietuvoje” - čia taip turėtų būti. Nes kur nors Armėnijoje — tai irgi ne tik vietovė. Prašom.
V.ČEPAITIS. Aš siūlyčiau papildyti šitą maždaug tokiu 4 punktu: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba siūlo surengti šią konferenciją Vilniuje.
PIRMININKAS. Na, apskritai, verta pasvarstyti. Bet kažin, ar į šitą dokumentą. Kaip, deputatai, ar svarstysim deputato V.Čepaičio pasiūlymą, ar ne? (Balsai iš salės) Ne. Taip, vis dėlto per daug deklaratyvus būtų tas pasiūlymas. Turbūt mes atsisakysim. Ar galime pritarti šitam projektui? Kas pritaria?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 91.
PIRMININKAS. Kas nepritaria?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, dokumentas priimtas.
Ar dabar išklausysime gerbiamojo A.Butkevičiaus informaciją? Sutinkame, taip? Nebus protestų dėl pertraukos.
K.A departamento direktoriaus A.Butkevičiaus informacija apie Medininkų žudynes ir atsakymai į deputatų klausimus
A.BUTKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamieji deputatai. Aš jus sutrukdysiu tiktai penketą minučių. Informacija, kurią pateiksiu, yra paremta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono greitosios pagalbos įrašais, mano darbuotojų raportais, taip pat pokalbiais su gydančiais gydytojais. Taigi. Greitoji pagalba gavo iškvietimą į įvykio vietą 6 val. 03 min. Išvyko gydytoja Gaidelienė, buvo įvykio vietoje 6 val. 35 min. Nuvyko per 30 min.
Sužeistąjį Rabavičių gydytoja Gaidelienė išvežė į 1-ąją ligoninę su atvykusia mašina. 6.48 (laikas yra fiksuotas) gydytoja Gaidelienė skambi-na telefonu į Vilnių, į greitąją pagalbą, kad išsiųstų antrą, papildomą mašiną. Supratusi, kad antra greitoji negalės greitai atvykti, ji kreipėsi į ten buvusius policininkus, kad būtų suieškota pakeleivinga masina, kuri galėtų nuvežti antrąjį sužeistąjį. Taigi senojo kelio poste, kuris yra maždaug už 1,5 km nuo įvykio vietos, buvo sustabdyta Krašto apsaugos departamento patrulinė tarnyba, vykstanti automobiliu į (...) 7 val. Buvo paprašyta, kad nuvežtų sužeistąjį. Nebuvo aiškintasi, kad tai Krašto apsaugos departamento žmonės. 7 val. 15 min. į Krašto apsaugos departamento masiną buvo pakrautas sužeistasis T.šernas. Mano žmonių nebuvo paklausta nei jų pavardžių, nei kur jie dirba. Jų parodymu nebuvo užrašytas nė automobilio numeris. Taigi mūsų mašina sužeistasis T.Šernas vietoj 1-osios ligoninės buvo nuvežtas į 4—ąją ligoninę Kovo 8—osios gatvėje. Tai yra į pirmąjį medicinos punktą, į kurį turėjo būti pristatytas ligonis, kur yra artimiausias medikas. Vežti į 1-ają ligoninę jiems nebuvo pasakyta, buvo pasakyta vežti iki artimiausios ligoninės. Toliau medikų yra fiksuotas laikas 7.53 val. Iš 4—osios ligoninės yra skambinama į 1—ąją ligoninę, kad pastarosios ligoninės medikai atvyktų pasiimti sužeistojo. Taigi tarp 7.15 val., kai sužeistasis buvo pakrautas į Krašto apsaugos departamento mašiną, ir 7.53 val., kai medikai jau buvo apžiūrėję sužeistąjį ir kreipėsi į 1—osios ligoninės gydytojus, visas laikas sudaro 45 min. Mūsų masinos laikas kelyje, atmetant gydytojo apžiūrėjimo laiką, sudaro 30 min. Taigi iš gerbiamojo prokuroro pareiškimo, jog sužeistasis buvo vežiojamas dvi valandas, neliko nieko. Jeigu kiltų kažkokių klausimų dėl šito įvykio, aš esu pasiruošęs pateikti savo darbuotojų raportus, taip pat išrašus iš greitosios pagalbos įrašų knygos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, ar sužeistąjį pervežė iš vienos ligoninės į kitą greitoji pagalba, ar taip pat...
A.BUTKEVIČIUS. Taip, greitoji pagalba.
PIRMININKAS. Taip, man atrodo, kad viskas pakankamai išsamu. Aš tik norėčiau paprašyti visų, kurie kartais kalba šita tema, nevartoti žodžio ,,pakrautas”. Ar tai būtų žuvęs, ar tai būtų sužeistas.
A.BUTKEVIČIUS. Prašau atleisti. (Balsai iš salės) Situacija yra sudėtinga. Aiškių išvadų padaryti negalima.
PIRMININKAS. O Rabavičiaus taip pat... Ne, kodėl, apie sužeistųjų būseną mes turim žinoti. Jeigu, pavyzdžiui, miršta, irgi turim iš karto žinoti. Jau kiek kartų buvo pranešta neteisinga informacija. Mūsų gali klausti, ar gyvas, ar ne. Mes turim žinoti.
A.BUTKEVIČIUS. Gyvybinės funkcijos yra palaikomos tiktai aparatūros pagalba. Iš esmės tai yra...
PIRMININKAS. Suprantama padėtis. Taip, gerbiamieji deputatai, jeigu jūs dar turite kantrybės... Gerbiamasis deputatas B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. (Kalba iš salės, negirdėti)
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, tai jau nėra klausimai, į kuriuos turėčiau aš atsakyti, tačiau, kiek Aš suprantu, greitajai pagalbai buvo pranešta, kad yra išžudyti žmonės. Jie neturėjo informacijos, ar yra ten gyvų, ar ne, ir išsiuntė tik vieną mašiną. Atvykusi gydytoja rado, jog du iš sužeistųjų yra dar gyvi. Galbūt budėjusiems policininkams buvo sunku nustatyti, kokia tų žmonių būklė, kadangi tai yra galvos smegenų traumos ir ne specialistas galėjo apsirikti.
PIRMININKAS. Gerai, galbūt mes nebeanalizuokim, kiek turėjo būti siunčiama gydytojų ar greitųjų pagalbų. Išvadas čia turės padaryti Sveikatos ministerija...
Dabar jeigu jūs norėtumėt, aš galėčiau perskaityti informaciją, gautą iš deputato Antano Račo iš Vokietijos, jeigu sutinkate. Vokietijos Bundestago deputatas (...), kaip mes žinome, tai yra Baltijos bičiulių rato Vokietijos Bundestage pirmininkas, susirinkimo metu viešai pareiškė (...) Bundestago vardu maždaug taip, kaip rašo A.Račas (jis verčia): ,,Kantrybė baigėsi - reikalaujam tuoj pat iš M.Gorbačiovo imtis priemonių išvesti OMON'o padalinius iš Lietuvos ir pradėti derybas dėl okupacijos užbaigimo.” Ir (...) ketina atvažiuoti į laidotuves. Neoficiali diplomatinė informacija ta pačia tema yra, kad laidotuvėse gali dalyvauti ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pareigūnas.
Dabar skelbiam pertrauką iki trečios valandos.