DEVYNIASDEŠIMT PENKTASIS POSĖDIS
1991 m. liepos 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A.TAURANTAS ir seniūno pavaduotojas E.GENTVILAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Norime pradėti liepos 30 dienos popietinį posėdį. Kviečiu visus deputatus į salę. Sėskite į vietas, posėdis pradedamas.
Kaip ir tartasi rytiniame posėdyje, popiet keletą minučių turėtume skirti nutarimui ,,Dėl Žemės ūkio turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”. Kviečiu į tribūną žemės ūkio ministrą gerbiamąjį R.Survilą. Tikiuosi, jūs per pertrauką suderinote formuluotę dėl 3 punkto ketvirtojo papunkčio. Prieš tai žodžio prašo deputatas E.Grakauskas.
Nutarimo “Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”svarstymas ir įstatymo priėmimas
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, dabar salėje turi būti padalyta 3 punkto ketvirto papunkčio nauja redakcija. Per pertrauką suinteresuotų frakcijų atstovai sutiko su šitokia formuluote, Agrarinės komisijos posėdyje taip pat šitai formuluotei buvo pritarta. Aš tikiuosi, gerbiamasis ministras ją paskaitys. Prašytume darniai, jeigu būtų pritarimas, balsuoti už šią formulę, už šią 3 straipsnio 4 papunkčio redakciją. Taip būtų išspręsta problema, galėtume balsuoti už visą nutarimą ,,Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis ministre.
R.R.SURVILA. Buvo suderinta tokia formuluotė. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”. 3 punkto 4 papunktis: ,,Esant būtinumui, parengti įstatymo projektą dėl privatizuotų žemės ūkio gamybos priemonių tikslinio panaudojimo žemės ūkyje”.
PIRMININKAS. Ačiū. Žinodamas, kad prieštaraujančių lyg ir nėra, norėčiau pasitikslinti. Gal yra frakcija, kuri turi kitokią nuomonę? Ar galėtų frakcijų atstovai pasakyti savo nuomonę? Ar yra deputatų, prieštaraujančių perskaitytai formuluotei? Nėra prieštaraujančių, taip?
A.RAŽAUSKAS. Jeigu galima, porą žodžių.
PIRMININKAS. Taip, deputatas A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Keleto mūsų frakcijos deputatų vardu. Tai yra tokia smulkmena, kuri, lyginant su visu įstatymu, beveik nieko nereiškia. Tai, kad prieštaravimas, bet tik pasakom tai, kad šita formuluotė — tokia ar siek tiek kitokia — iš esmės yra nieko nereiškianti.
PIRMININKAS. Taip, turbūt visi sutinka, kad mes esame priversti kažkurią formuluotę palikti, kadangi buvome nubalsavę. Malonu, kad kategoriško prieštaravimo nėra. Deputatas A.Sakalas.
A. SAKALAS. Aš taip pat siūlyčiau pritarti šiai formuluotei ir nelaukiant 90 deputatų balsuoti tiek už ją, tiek už visą nutarimo projektą. Manau, dauguma deputatų yra jau apsisprendę.
PIRMININKAS. Jeigu taip mes jau esame sutarę keisti 3 punkto ketvirtojo papunkčio formuluotę, tai nesant prieštaravimų bandykime balsuoti už perskaitytą tekstą.
Gerbiamieji deputatai, primenu, kad dėl atskiro straipsnio ar punkto priėmimo mes turime teisę nelaukti didžiojo kvorumo ir galime balsuoti dabar. Aš prašau balsuoti. Kas už tai, kad 3 punkto ketvirtojo papunkčio formuluotė būtų priimta tokia, kokią ją perskaitė ministras R.Survila.
K.RIMKUS. Ne, tai gal reikia pakeisti pirmą (...), po to priimti šitą. Ši-taip turėtų būt, man atrodo, juk ketvirtoji jau yra priimta.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kiek supratau, gerbiamasis K.Rimkus išmušė visus iš ritmo. Mes iki pietų kaip tik ir kalbėjome, kad, teisingai, mes nusižengėme Reglamentui, kadangi patys atsidūrėme tokioje situacijoje. Kita alternatyva — nusižengti Civilinio kodekso įstatymui, jeigu priimtume aną formuluotę, kuri jau kadaise buvo priimta. Todėl dabar yra siūloma ketvirtąjį papunktį formuluoti štai šitaip. Ir aš dar kartą prašau deputatus balsuoti. Kas už pateiktąją formuluotę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAMS. Už - 53.
PIRMININKAS. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4, tačiau salėje nėra 68 deputatų.
PIRMININKAS. Tai visiškai neprivaloma priiminėjant atskirą straipsnį arba punktą. Balsų dauguma priimama 3 punkto ketvirtojo papunkčio tokia formuluotė, kokią ją perskaitė ministras R.Survila. Visi nutarimo punktai ir jų dalys yra suderinti ir priimti. Mums lieka balsuoti už visą nutarimą.
Aš kviečiu į salę kuo gausesnį deputatų būrį tam, kad būtų galima priiminėti nutarimą.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš balsuojant už visą nutarimą aš norėčiau įsitikinti ir oficialiai žinoti, koks yra kvorumas.
PIRMININKAS. Tai aš ir sakau, kad deputatas A.Ražauskas perspėjo, kad jo nėra, nėra net mažojo kvorumo, todėl aš dar ir nesiūlau balsuoti, o sudarau galimybę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Primenu, kad gali kalbėti 5 deputatai už, 5 deputatai — prieš. Deputatas A-Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, manau, visi nesutarimai, kurie buvo, ir visos prieštaringos formuluotės yra suderintos. Nutarimas, man rodos, tinkamas priimti. Todėl kviesčiau (aš paprašiau gerbiamųjų deputatų atkreipti dėmesį) nelaukiant didžiojo kvorumo balsuoti ir priimti šį nutarimą, jeigu kitos frakcijos nepasisakytų prieš. Manau, tai būtų galima padaryti, sutaupytume daug laiko. Jeigu nutarimas bus vis dėlto nepriimtas, tada aš frakcijos vardu prašysiu, kad balsavimas būtų pakartotas esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, tačiau kol kas dar negalime balsuoti jokiu būdu, nes salėje nėra ir 67 deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau 77.
PIRMININKAS. Dabar patikslino - 77.
Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas parteryje. Aukščiausiosios Tarybos darbuotojai ir svečiai! Kreipiuosi į jus, prašau netrukdyti deputatams. Artėja nutarimo priėmimo procedūros pradžia. Gerbiamieji deputatai, sėskite į vietas. Deputatai Žiemeli, Klumby, Griniau, Astrauskai, Liaučiau, Leščinskai ir kiti! Skelbiu nutarimo ,,Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos” priėmimo procedūros pradžią. Kas už šį nutarimą? Deputate Griniau!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.
PIRMININKAS. Ačiū, nutraukiu balsavimo procedūrą. Nutarimas ne-priimtas. Turbūt niekas nereikalausite balsuoti prieš ar susilaikyt?
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas. Prašau.
A.SAKALAS. Tada aš lieku prie savo pasiūlymo. Centro frakcija prašo pakartoti balsavimą, kai bus 89 deputatai.
PIRMININKAS. Užtenka 88.
A.SAKALAS. 88 arba daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Ką gi, lauksime. Primenu, kad mes turėsime teisę bet kurio klausimo svarstymo metu įsiterpti, nutraukti klausimo svarstymą ir atlikti balsavimo procedūrą. Ačiū.
Tęsime darbą pagal priimtą darbotvarkę. 5 darbotvarkės klausimu yra numatytas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės įgaliojimų” projektas. Pranešėjas -V.Landsbergis.
Aš nematau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko salėje. Gal jis yra patikėjęs kam nors vadovauti procedūrai? Ar gali kas nors pakviesti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką į salę? Gal Aukščiausioji Taryba neprieštaraus, jeigu porą minučių lukteltume? Kviečiu gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką į tribūną.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai! Mes esame ne vieną kartą aptarinėję klausimą, kokie ir kaip formuluojami turėtų būti...
PIRMININKAS. Atsiprašau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir reikalauju, kad deputatai salės kampe elgtųsi tyliai ir kultūringai. Deputatai Luby, Žiemeli! Aš atsiprašau Pirmininko, tęskite.
V.LANDSBERGIS. Galima? Gerbiamieji kolegos, mes ne vieną kartą svarstėm klausimą, kokie ir kaip turėtų būti formuluojami Laikinosios gynybos vadovybės įgaliojimai. Jūs parodėte iniciatyvos teikdami pastabų ir projektų. Man atrodo, kad ta iniciatyva, kurios ėmėsi Teisinės sistemos komisija ir gerbiamasis J.Prapiestis... Pasirašė tokį patobulintą ir patikslintą, trumpą įstatymą, kuris padaro tam tikrą distanciją, brėžia tam tikrą liniją tarp savęs ir konstitucinių teisių bei laisvių, kurios neleidžia peržengti. Kartu jis nereikalauja Laikinojo Pagrindinio Įstatymo papildymų ir galėtų būti priimtas paprasčiausiu būdu, be didelių diskusijų ir abejonių. Aš manau, galiu pritarti tam ir jį taip pat siūlyti. Yra kitas, ilgesnis projektas, kurį aš peržvelgiau, kurį parengė frakcijos, jeigu aš neklystu. Dėl jo būtų tam tikrų diskusijų, ir aš pats tada jau jį komentuočiau. Žinoma, galim pradėti tą diskusiją, rinktis iš vieno ir iš kito. Yra dar ir projektas dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo papildymo. Bet. man rodos, kad paprasčiausias būtų šitas įstatymas, kuris yra pavadintas projektu Nr.3. Ir galbūt mes sutaupytume laiko kitiems šios dienos darbams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai manytų, kad pateiktą įstatymo projektą Nr.3 reikia svarstyti pastraipsniui ar galima diskutuoti ir balsuoti dėl viso įstatymo iš karto? Prieštaraujančių negirdžiu, o tik matau raginimus balsuoti už visą įstatymo projektą iš karto. Dėkoju deputatams už tokią nuomonę. Taigi aš skelbiu įstatymo priėmimo procedūros pradžią. Kas už šį Lietuvos Respublikos ... Jūs prašote paklausti, kiek žmonių? Taip, prašau balsų skaičiavimo komisiją pranešti, kiek salėje deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 81 deputatas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke, jūsų valia spręsti, ar teikiate balsuoti, ar laukiate, kol salėje bus didysis kvorumas. Salėje - 81 deputatas. (Balsas iš salės)
PIRMININKAS. Taigi taip, taip. Taigi kas už įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės įgaliojimų”?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 70.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Už - 70, prieš - 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
6 darbotvarkės klausimas turi prasidėti 15 val. 30 min. Tai Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pa-keitimo” projektas. Pranešėjas - premjeras G.Vagnorius.
Neatvykus premjerui, galėtume mes suteikti galimybę Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui deputatui L.Sabučiui pateikti 8 darbotvarkės klausimą. Turbūt Aukščiausioji Taryba neprieštaraus? Ačiū. Kviečiu deputatą L.Sabutį į tribūną.
Ketvirtosios sesijos darbų programos pateikimas ir svarstymas
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos! Darbotvarkės 8 klausimu įrašyta ketvirtosios sesijos darbų programa. Malonu apie tai prabilti šiandien. Jau galime projektuoti ir prognozuoti ketvirtosios sesijos darbus. Projektas pateiktas jums tik susipažinti, nes pagal Reglamentą ši programa gali būti patvirtinta ir įvertinta tik rugsėjo 10 d. ir vėliau, kai mes susirinksime į ketvirtąją sesiją. Tačiau apie šios programos konstrukciją trumpai norėtųsi pakalbėti. Čia pateikiami jūsų vertinimui ir informacijai tie pasiūlymai, kurie atėjo iš frakcijų, komisijų, Vyriausybės ir Prezidiumo narių. Mes pabandėm prognozuoti, kurie klausimai yra patys aktualiausi. Aptarėm juos prie vadinamojo apskrito stalo, bendruose susirinkimuose su frakcijų vadovais, komisijų pirmininkais, seniūno komanda ir Sekretoriaus pavaduotoju. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, jog pagal Reglamento reikalavimus mes turėtume pirmiausia išspręsti organizacinio pobūdžio klausimus. Kadangi pradedame dirbti rugsėjo 10 d., reikėtų truputį turėti rezervo. Vakar jau tokia mintis buvo pasakyta. Dėl to šį mėnesi planuojama nedaug klausimų. Per rugsėjį frakcijos. arba darbo grupės, ekspertų grupės pateiktų parengtus įstatymų projektus. Po to atitinkama tvarka jie galėtų būti svarstomi. Be to, atkreipiu jūsų dėmesį ir į tai, kad šis programos projektas parengtas taip, kad šalia eilės numerio įrašytas ir įstatymo, normatyvinio akto registracijos numeris. Iš čia jūs galite suvokti, kad dėl šių įstatymų projektų yra ir mūsų Juridinio skyriaus išvada arba nuomonė. Todėl mes manytume, jog pirmiausia reikėtų pasiūlyti jums tuos normatyvinius aktus, be kurių iš tiesų negalėtume toliau tęsti jau pradėto darbo per šią sesiją, tai yra susijusius su privatizavimu, kai kurių ūkio ir kitų klausimų sprendimu. Apskritai reikia pasakyti, ketvirtoji sesija turėtų būti ir pagrindinių mūsų įstatymų, kodeksų naujos redakcijos sutvarkymas. Taip pat turbūt skirsime pakankamai laiko ir .Konstitucijos metmenims aptarti, reikės sudaryti deputatų arba dar sudėtingesnę darbo komisiją, kuri rengtų galutinę redakciją. Čia turbūt daugiau galėtų pasakyti Teisinės sistemos komisijos pirmininkas. Gal daugiau laiko reikėtų skirti mūsų teisinių institucijų darbui sutvarkyti. Tas darbas buvo vykdomas, tačiau gyvenimas diktuoja, jog korekcijų ir čia reikia.
Taip pat palikta jau pradėta gera, sakytume, tradicija paklausyti Aukščiausiosios Tarybos.sudarytų institucijų ataskaitų, taip pat tų žinybų, kurioms tai pavesta specialiu Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Norėčiau pabrėžti, jog nenorėdami perkrauti atskirų mėnesių svarstomais klausimais, pasiūlėme svarstyti tiek, kiek realiai yra įmanoma. O visa, kas liko, yra priede, jeigu Aukščiausioji Taryba manytų, kad reikia papildomai padirbėti. Ketvirtoji Aukščiausiosios Tarybos sesija pagal įstatymą turi baigtis gruodžio 23 d., o kita prasidėti vėl kovo 10 d. Taigi toks laikotarpis. Galbūt vasario mėnesį galėtume dar padirbėti prie pačių aktualiausių, komisijų, frakcijų pateiktų klausimų.
Štai tokie yra projektuojami pagrindiniai ketvirtosios sesijos įstatymų projektai. Aš nenoriu analizuoti kiekvieno. Bendrą vaizdą jūs matote iš šio projekto, Juridinio skyriaus išvadas, pavadinimus, kokia pateikta komisija. Ir toliau mes turbūt tęsime Reglamente numatytą reikalavimą, kad kiekvienam normatyviniam aktui būtų ne tik numatytas pranešėjas, bet ir kokios komisijos arba Vyriausybė pateikia išvadas. Reikėtų galbūt jau dabar, priėmus pagrindinius įstatymus, laikytis vėl tos geros normos, kuri yra nustatyta Reglamente, — posėdžiuose dirbti tik antradieniais ir ketvirtadieniais, o pirmadienius, trečiadienius palikti diskutuoti nuolatinėse komisijose ir frakcijose, kad galėtume tinkamai pasirengti.
Beje, rudens sesijoje mes turėtume šį darbą ir padaryti, tai yra iš naujo suformuoti komisijas, atlikti kitus dar nepadarytus per šią sesiją organizacinius darbus. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū Sekretoriui. Ar yra norinčių klausti? Ačiū, norinčių klausinėti nematau. Atsiprašau, deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Norėjau paklausti, ar aukštųjų mokyklų statutų svarstymas bus įtrauktas?
L.SABUTIS. Yra įrašytas. Rudens sesijoje šiuos dalykus sprendžiame. Yra.
L.S.RAZMA. Kurį mėnesį?
L.SABUTIS. Atrodo, rugsėjo mėnesį. Spalio, taip. Rugsėjo pradedam, o spalio... čia orientuojamasi į mėnesį, kad turėtų būt užbaigtas darbas.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti gerbiamojo sekretoriaus. Kadangi mes turim liūdną darbo Aukščiausiojoje Taryboje patyrimą, kai ar kvorumo nėra, ar dirbam ant kvorumo ribos, tai klausimas butų dėl darbo organizavimo. Ar jums neatrodo, kad būtų tikslingiau dirbt intensyviau? Sakysim, 3 savaites per mėnesį. O viena savaitė būtų nedarbo savaitė čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Per tą laiką būtų galima sutvarkyti visus kitus darbus. Prezidiumas tuomet galėtų daugiau išleisti per tą savaitę išvykti į kitas vietas.
L.SABUTIS. Jus siūlote keisti. Beje, tai yra numatyta... ką parodė gyvenimas, kokia patirtis. Reglamente dabar yra taip, kaip mes dirbame. Jeigu būtų iniciatyva, pateiktume tokį projektą dėl Reglamento korekcijos. Tam principui aš pritarčiau. Galėtume galbūt ir pamąstyti, kad viena savaitė būtų laisvesnė. Kad deputatas turi galimybę pabuvoti apygardoje ne atsitiktinai, o nuosekliai galėtų ilgesnį laiką.
E.KLUMBYS. Ačiū.
L.SABUTIS. Pritarčiau.
PIRMININKAS. Aš noriu primint deputatams, kad mes čia neturim priimti jokio nutarimo. Gerbiamasis L.Sabutis teisingai minėjo, kad pačią darbų programą mes patvirtinsime tik ketvirtosios sesijos pradžioje, o kol kas yra tik informacija. Klausti žodį suteikiu deputatui M.Čobotui.
M.ČOBOTAS. Gerbiamasis pone Sabuti, per komisijų pirmininkų posėdį aš kreipiausi su prašymu, kad mūsų nepatenkina tokia padėtis, kad mūsų komisijos visi pasiūlymai priimti naujus įstatymus bus svarstomi daugiausia gruodžio ir dalis lapkričio mėnesiais. Aš prašiau, kad reikėtų surasti galimybę atkelti anksčiau. Pateikti ir svarstyti bent jau lapkričio pradžioje, spalio pabaigoje. Aš galiu pasakyti, kokie tai būtų įstatymų projektai.
L.SABUTIS. Ačiū.
M.ČOBOTAS. Pavyzdžiui, gyventojų aprūpinimo butais, pensijų, atostogų. Jeigu mes pradėsime tik gruodžio mėnesį, tikrai iki Naujųjų metų nieko nepriimsim. O tai yra labai svarbūs visiems gyventojams klausimai. Kaip jums atrodo, ar čia galima tikėt, kad atkelsime anksčiau?
L.SABUTIS. Taip. Toje dalyje, kur bus parengti įstatymai, ir galima bus supažindinti su jais Aukščiausiąją Tarybą... arba komisijose, frakcijose... toks pirmas etapas. Jeigu įstatymų dar nebuvo parengta ir prie jų išvadų, tai mes negalėjom siūlyti jų svarstyti rugsėjo arba spalio mėnesiais. Tačiau mes esame susitarę ir tvirtai tai darome (turbūt galėtume paversti taisykle), kad per savaitę pusantros valandos (geriausia būtų turbūt antradieniais) būtų pateikiami naujieji įstatymų projektai. Ketvirtadienį paskutinė pusantros valandos atiduodama Vyriausybei arba ataskaitoms. Jeigu mes kas savaitę antradieniais pusantros valandos skirtume supažindinimui, turbūt nesunkiai galėtume turėti atitinkamą įdirbį. O toliau jau yra galutinis, kada jau iš tikrųjų turėtų būt užbaigtas įstatymų priėmimas, t.y. lapkričio, gruodžio mėnesiai. Tačiau vieną kitą, kurį jūs būsit parengę, kiekvieną mėnesį Aukščiausioji Taryba turėtų galvot, ką pastūmėti vėliau, o ką patraukti arčiau. Bet tai matysim jau to mėnesio pradžioje. Kol kas tik šitaip galima pasiūlyti sutvarkyt.
PIRMININKAS. Aš primenu gerbiamiesiems deputatams, kad gerbiamojo L.Sabučio informacijai buvo skirta 15 minučių. Klausimams ir atsakymams liko 3 minutės, prašau trumpiau. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Negirdėjom, kam?
PIRMININKAS. Jums, gerbiamieji deputatai, liko 3 minutės.
L.ŠEPETYS. Čia yra tokia grupė klausimų dėl sesijos tęsinio. 22 pozicija - Lietuvos Respublikos proto sveikatos apsaugos įstatymo projektas. Nors aš neįsivaizduoju, koks tai yra įstatymas, bet manau, labai aktu-alus. Siūlau jį perkelti anksčiau. Bent į lapkričio mėnesį.
L.SABUTIS. Aš manau, kad jūs taip pat vadovavotės ta samprata, kad anksčiau geriau, o tokį įstatymą —spręsim kartu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš nežinau, klaust aš neturiu ko. Tik aš supratau, kad gerbiamasis L.Sabutis nesuprato mūsų komisijos pirmininko daktaro M.Čoboto prašymo. Esmė yra tokia. Socialiniai pertvarkymai, socialinė reforma išeina iš Vyriausybės. Jeigu ji bus padaryta ne laiku, tai vienas ratas nesisuks, o trys šliauš. Todėl aš manau šitaip, kad reikėtų, pavyzdžiui, nubraižyti tinklinį grafiką tų būtinų svarstyti ir priimti įstatymų projektų, kurie yra pakete su visa ūkio pertvarkymo reforma. Tokie yra mūsų Socialinės komisijos klausimai. Taip pat visiškai atskiras paketas yra sveika-tos apsaugos klausimai. Aš manau, taip laisvai žongliruot - ar rugsėjyje, ar ten spalyje... Turi būti grafikas, pateikimas, pirmasis svarstymas, antrasis svarstymas. Aš tikiuosi, kad mūsų tarybos per rugpjūčio mėnesį ir padarys tokį grafiką pagal tai, ką mes čia turime.
L.SABUTIS. Galima priimti tokį pasiūlymą su sąlyga, jeigu jūsų ko-misija pabandys pateikti pirmąjį tokio nubraižyto tinklelio variantą. Kada jūs būsit pasiruošę, tada galima priimti.
PIRMININKAS. Aš kviečiu visus deputatus į salę, kadangi nedaug trūksta iki didžiojo kvorumo, kad galėtume balsuoti už iki šiol nepriimtą nutarimą. Kol kas deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Mane šokiruoja tai, kad į 4 darbotvarkės mėnesius yra įrašyti 67 klausimai, o į papildomus, kuriuos reikėtų svarstyti ketvirtojoje sesijoje, - dar 46. Ar jau mes iš karto planuosime deficitą, kad tikrai sausio ir vasario mėnesiais posėdžiausim, ar čia tikrai planavimo negudrumas?
L.SABUTIS. Ir viena, ir kita. Priklausys nuo situacijos turbūt. Nes, pavyzdžiui, į rugsėjo ir spalio mėnesius daugiau nesinorėjo įrašyti todėl, kad fiziškai neįmanoma. O dėl tų, kurie rezerve, jų galima bus atsisakyt. Turbūt vieną kitą pasirinktinai, be kurio iš tiesų negalima gyventi. O kol kas nenorėčiau jums teigti, kad mes šiandien nuspręskime, kad dirbsime po gruodžio 23 d., ir kiek dar dirbsime. Įstatymas numato, kad rugsėjo — gruodžio mėnesiams reikia pateikti tokių klausimų apimtį, ir tai buvo bandoma padaryti.
M.STAKVILEVIČIUS. Labai reikia to alkoholio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš nepasinaudosiu tradicija pateikti pasiūlymus klausimų forma. Aš norėjau pasiūlyti ir nelaukiu eilės todėl, kad mane kviečia telefonas. Aš noriu trumpai. Ar nebūtų galima (ir manau, kad reiktų taip padaryti) į rugsėjo mėnesį svarstomų klausimų sąrašą įtraukti klausimą, kaip yra vykdomas mūsų sausio 29 d. nutarimas ,,Dėl administracinio teritorinio suskirstymo ir Vilniaus apskrities statuso”. Iš tikrųjų tas darbas yra dirbamas, Prezidiumas svarstė, bet mes nieko nesame padarę Aukščiausiosios Tarybos lygiu, nors tai yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimo vykdymas. Manau, galima būtų paaukoti kokią valandą, ar kiek reikėtų, apžvelgti tam, kas padaryta ir kad būtų oficialiai pratęsti to darbo terminai. Nes tie terminai yra pasibaigę, ir dabar Aukščiausiosios Tarybos lygiu yra neaišku, ar darbas įvykdytas, ar jis tęsiamas tuo pačiu pavedimu toliau.
Sutinkat, Sekretoriau?
L.SABUTIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ir paskutinis deputato Č.Juršėno klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis spikeri, aš norėjau paklausti ir pasiūlyti protokolinio sprendimo variantą. Ar galima iškart?
PIRMININKAS. Vargu ar mes čia turėtume priimti protokolinį sprendimą.
Č.JURŠĖNAS. Na, aš gal pasiūlysiu, Aukščiausioji Taryba išspręs, ar tai reikia daryti.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš norėjau gerbiamąjį L.Sabutį paklausti, ar jis nemano, kad būtų tikslinga patį pirmąjį punktą atsižvelgiant į mūsų turimą teigiamą ir neigiamą patyrimą išplėsti ir formuluoti taip. Mūsų, tai yra Aukščiausiosios Tarybos, nuveiktų teigiamų ir neigiamų arba padarytų ir nepadarytų darbų aptarimas ir darbų programos tvirtinimas, Mes turime analizuoti savo darbą. Analizuosim - geriau dirbsim.
L.SABUTIS. Tai ir turėta omeny, mes turbūt tarsimės. Aptarsim Prezidiumo vardu pateiktos programos projektą. Manau, kad išties reikėtų pasakyti ir apie darbo perspektyvas ir t.t.
Č.JURŠĖNAS. Ir, gerbiamasis spikeri, mano siūlomas protokolinis sprendimas būtų toks: pavesti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui gerbiamajam L.Sabučiui, sesijos sekretoriatui surašyti visus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo duotus per pirmąsias tris sesijas pavedimus ir šitų pavedimų įvykdymą. Nes, mano negalutiniais skaičiavimais, čia į viską neatsižvelgta. Yra pavedimų, kurie neįvykdyti, o mes turime šitai žinot.
PIRMININKAS. Aš sutikčiau su tokiu jūsų pasiūlymu. Ar Aukščiausioji Taryba neprieštarauja?
L.SABUTIS. Aš dar norėčiau pasakyt nuomonę.
PIRMININKAS. Taip.
L.SABUTIS. Aš truputį abejočiau, ar reiktų tokį mechaninį darbą padaryti. Žinoma, jeigu pasidalytume, sakykim, tarp komisijų, kad tai padarytų pirmiausia komisijos, o po to būtų pateikta svarstyti bendrai, tada galbūt būtų racionaliau. Jau buvo bandoma sudaryti tokią deputatų grupę, kuri nuolat stebėtų, kaip vykdomi šie nutarimai. Susidarytų išties didelis sąrašas, bet apie tai reikia pamąstyti. Galbūt galima net ir Prezidiumo posėdyje pasvarstyti. Beje, priimtų per trečiąją sesiją įstatymų sąrašas yra rengiamas. Man atrodo, bus galima išdalyti deputatams iki išvykstant atostogų. Bet kontrolės prasme nesiryžčiau pritarti, kad tai turėtų padaryti sekretoriatas, ir nurodyt, kas, kaip, kada ką vykdė. Ataskaitų forma, svarstomų atskirų klausimų forma galima būtų paanalizuoti.
PIRMININKAS. Aš prašau deputatus rinktis į salę, kadangi greit turėsime didįjį kvorumą. Deputato Č.Juršėno pasiūlymas susilaukė deputato L.Sabučio kontrargumentų, todėl kol kas gal nediskutuokime šiuo klausimu. Tuo labiau kad baigėsi laikas, skirtas ketvirtosios sesijos darbotvarkės pateikimui.
Dar replikai deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutikčiau su gerbiamuoju L.Sabučiu. Galima ir taip. Aš nenoriu siūlyti savęs, bet jeigu jau niekas nenorės, tai aš padarysiu šitą sąrašą, kadangi tai tikrai nėra tragiška problema. Bet tikrai visai Aukščiausiajai Tarybai būtų naudinga žinoti, ką mes užsirašėm ir ko dėl vienų ar kitų priežasčių nepadarėm. Suvesti. Štai buvo pavedimas, tarkim, parengti Sąžinės laisvės įstatymo projektą. Jisai neparengtas, ir šitai reikia parašyti. O kodėl neparengtas, dėl kokių priežasčių, aiškinsimės vėliau. Bet reikia surašyti Aukščiausiosios Tarybos pavedimus, Prezidiumo pavedimus, kiek jų įvykdyta, kiek ne, išdalyti visiems deputatams. Ir tada mes matysime galų gale ir tam tikrą savo darbo rezultatyvumą. O tai mes rašom rašom pavedimus, o paskui nevykdom.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju deputatui Č.Juršėnui už gražią iniciatyvą. Ne, ne, dabar kaip tik yra kvorumas. Prašau balsų skaičiavimo komisiją pranešti, kiek salėje yra deputatų. O kitus deputatus kviečiu grįžti į salę. Posėdžių sekretoriatą prašau registruoti salėje esančius deputatus. Deputatų prašyčiau nevaikščioti, kadangi jūs dabar esate skaičiuojami.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 80 deputatų.
PIRMININKAS. Tada kviečiu j tribūną Ministrą Pirmininką gerbiamąjį G.Vagnorių. Gerbiamasis premjere, jūs kviečiamas į tribūną.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš suprantu, kaip jūs pavargę ir laukiat atostogų. Tačiau dar norėčiau jūsų paprašyti trumpai panagrinėti ir, jeigu didelių keblumų nėra, patenkinti Vyriausybės prašymą -įsteigti dar du ministrų postus: ministrų be portfelių, kitaip sakant, ministrų be ministerijų. Tai nieko bendro neturi su valdymo aparato didinimu. Aš manau, tai puikiai visi supranta. To reikia kasdieniniam darbui, reikia žmonių, kurie palaikytų ryšius.
Savo argumentams paremti norėčiau pateikti kai kurių pavyzdžių. Man didžiausi įspūdžiai kilo grįžus iš Maskvos ir pasižiūrėjus, kaip Maskvoj tvarkomi tie reikalai. Šiek tiek ir neramu pasidarė, kad mes, pasijutę tais, kurie nužengėme į priekį demokratijos kūrimo, politinių santykių reguliavimo srityje... Man kažkaip vakar kilo ir kita mintis — ar mes, manydami, kad jau esam demokratiškai organizuoti, po pusės metų nebūsim tie, kurie labiausiai atsilikę.
Rusijos vyriausybė turi daug problemų. Jiems daug ką reikės išspręsti, ką mes jau esam išsprendę. Bet, atrodo, kad Rusijos vyriausybei yra suteiktos galimybės gana lanksčiai tuos klausimus spręsti. Vienas toks pavyzdys. Ministrai yra skiriami Prezidento, tai yra nebe parlamento. Tai taip pat suteikia tam tikrų galimybių prireikus vieną ministrą keisti kitu ministru arba papildomai paskirti kitą ministrą. O vykdomajai valdžiai tuo reformų laikotarpiu, kaip pareiškė ir prezidentas B.Jelcinas, ir man teko kalbėti su Silajevu, kad vykdomoji valdžia turi turėti galimybių prireikus lanksčiai spręsti klausimus, o jeigu reikia, ir ryžtingai spręsti. Ir tai iš tikro yra tiesa. Todėl, kad reformų metu vis tiek visuomet atsiranda kliūčių, visuomet bus dalis žmonių, kurie sprendžiant vieną ar kitą klausimą yra nepatenkinti. Čia nieko nepadarysi, su tuo reikia susitaikyti. Vien asmeniniu interesu vadovaudamasis, be abejo, nepakeisi, kadangi norint pereiti prie kitos sistemos nori nenori, patinka nepatinka, reikia kažką toj sistemoj keisti. Ir nepaisant to, kad susilaukiam ir priekaištų, ir nepatenkintų yra, bet čia aš nematau kito kelio. Kuo greičiau įveiksime, tuo bus geriau. Aš manau, kad šiuo metu viena iš tokių rimtų kliūčių yra ne vien tik išorinės aplinkybės, kaip mes sakom, ne vien tik tie grasinimai, kurie sklinda iš Rytų, arba nepatenkinama politika iš Vakarų, jeigu tokia yra, bet aš manyčiau, kad šiuo metu didžiausią problemą darome mes patys. Mes patys. Dar kartą noriu pakartoti - didžiausia problema ir kliūtis šiuo metu esame mes patys.
Mano pasiūlymai ir prašymai leisti paskirti dar du ministrus be portfelių kaip tik susiję su ta problema. Galbūt ir atrodo, kad ne visuomet mano pasiūlymas atitinka, sakykim, parlamento daugumos pozicijas arba kitas pasiūlymas netenkina mažumos pozicijų, bet aš manyčiau, kad galima retsykiais asmeninius interesus šiek tiek, nors pusmečiui, nors tam sunkiausiam laikotarpiui, nukelti į antrą planą. Todėl aš norėčiau, kad galėčiau teikti siūlymus ir konkrečiai apibrėžti tą situaciją, kurią taisyti, mano supratimu, reikia arba kurią pataisyti galima, bent aš tuo tikiu, kad galim kažką padaryti. Bet mums reikėtų, kad Vyriausybė turėtų galimybę pateikti savo pasiūlymus oficialiai, nes Vyriausybės įstatymas dabar tokių pareigybių lyg ir... Gal ir numato, bet, kaip teisininkai sako, vienaskaitos forma. Aš prašau, kad jūs Vyriausybės įstatyme, kur yra suteikiama teisė skirti ministrą be portfelio, sutiktumėt pakeisti žodžius į daugiskaitą — ,,ministrai be portfelių”. Aš anksčiau siūliau vadinti kitaip - ar valstybės ministrai, ar valstybės sekretoriai, ar panašiai, bet tada Aukščiausioji Taryba liko prie to termino. Nematau didelių kliūčių ir terminą keisti. Bet galbūt šiandien, prieš atostogas, kai laiko yra tiek nedaug, padarykim pa-prasčiau — pakeiskim vienaskaitą į daugiskaitą, o po to, kai darysim Konstitucijos pataisas, sureguliuosim iki galo ir pavadinimą.
PIRMININKAS. Ačiū premjerui. Deputatus prašau tylos. Aš prašyčiau premjerą pakartoti, kuriame straipsnyje šita vienaskaita turėtų būti pa-keista į daugiskaitą.
G.VAGNORIUS. Aš atmintinai nebepamenu. Ten yra vienas straipsnis Vyriausybės įstatyme. Jeigu kas nors man paskolins tą lapelį...
PIRMININKAS. Kuris straipsnis, deputate Pečeliūnai? Ketvirtajame straipsnyje...
G.VAGNORIUS. Ketvirtajame straipsny...
PIRMININKAS. Vietoj ,,ministras be portfelio” parašyti ,,ministrai be portfelio”.
G.VAGNORIUS. Taip, deputatams išdalyta jau iš anksto.
PIRMININKAS. Taip. (Balsai iš salės, negirdėti) Aš manau, mes nesi-ginčykime dėl šitų linksmų dalykų. Visus deputatus kviečiu ateiti į salę.
G.VAGNORIUS. Taip...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
G.VAGNORIUS. Sutinku, ,,ministrai be portfelio”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galime mes balsuoti už Vyriausybės vadovo pasiūlymą? Dėl balsavimo motyvų deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Liberalų frakcija svarstė šitą klausimą, senokai jau tai darėm, dar turbūt nuo pirmojo Ministro Pirmininko pasiūlymo laikų, ir mes liekame prie savo nuomonės. Manome, kad tokie ministrai dabar nėra reikalingi, o šitas valstybės lėšas būtų galima išleisti ir kitiems reikalams. . .
G.VAGNORIUS. Gerai, jeigu yra tokių didelių problemų ir tokių didelių lėšų, jeigu tik čia kliūtis, aš sutinku iš savo atlyginimo atiduoti tą dalį, kiek jūs matot, kad tų lėšų trūksta. Jeigu jūs manot, kad čia yra lėšų problema. Bet jūs tikriausiai suprantat, kad čia ne lėšų problema. Viena. Antra, aš jūsų frakcijos atstovus kviečiau dalyvauti Vyriausybėje. Jūs atsisakėt. Na, tai, gerbiamieji, bent jau nedarykim taip, kad ir patys nenorim dirbti, ir kitiems neleidžiam. Tegu eina žmonės, tegu dirba.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau gerbiamojo premjero neatsakinėti į balsavimo motyvus, kurie yra pateikiami vienos ar kitos frakcijos vardu. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar nereikėtų darant redakcinę pataisą įstatymo straipsnyje kartu pakeisti ir pareigų pa-vadinimą, tai yra ,,ministrą be portfelio” pakeisti į ,,valstybės ministro” titulą?
G.VAGNORIUS. Aš pasakiau savo poziciją - man taip pat šitas pavadinimas ,,ministras be portfelio” nėra pats priimtiniausias. Aš ir anksčiau siūliau jį keisti ,,valstybės ministru”, bet tada deputatai manė kiek kitaip. Šiuo metu, manau, gali būti ir ,,valstybės ministrai”. Bet jeigu dėl šito pavadinimo kiltų didelių diskusijų ir tai reikalautų laiko, aš siūlyčiau tą pavadinimą keisti rudenį, kai būsim daugiau pailsėję. O šiandien išspręsti taip, kaip būtų paprasčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam premjerui už atsakymus į klausimus. Ar dar yra deputatų, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pranešti, kiek salėje deputatų. Gerbiamieji deputatai, sėskitės į vietas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dabar vienam išėjus, kitam atėjus - 86 deputatai.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, prašau jus dėmesio. Salėje — 87 deputatai. Aš manau, galime balsuoti už Vyriausybės įstatymo pakeitimą. Salėje — 88 deputatai. Prašau balsuoti už tai, kad Vyriausybės įstatymo 4 straipsnyje būtų padarytas pakeitimas - vietoje ,,ministras be portfelio” būtų parašyta ,,ministrai be portfelio”. Kas už šį pakeitimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Deputatų prašau neišeiti iš salės. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 19.
Įstatymo “Dėl Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo”svarstymas ir įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 19. Esant salėje didžiajam kvorumui, Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimas priimtas. (Balsas iš salės, negirdėti)
Gerbiamieji deputatai, pasiskaitykite Reglamentą ir sužinosite, kad salėje kvorumas yra fiksuojamas tada, kai tai paskelbia arba balsų skaičiavimo komisija, arba posėdžio PIRMININKAS. Aš specialiai stebėjau, kai buvo paskelbta, kad salėje yra 86 deputatai, po to įėjo deputatas V.Andriukaitis, deputatas A.Ambrazevičius ir dar kažkas... (Balsas salėje, negirdėti) Ir aš paskelbiau, kad salėje yra 87 deputatai, po to - kad salėje yra 88 deputatai. Vadinasi, salėje buvo didysis kvorumas. Man nesuprantama jūsų pozicija, kai jūs protestuojate po to, kai... (Kalba iš salės, negirdėti) Gerai, įstatymo pakeitimas.
Dabar kviečiu gerbiamuosius deputatus balsuoti už nutarimą ,,Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”. Gerai, kad būtų šventa ramybė, aš paprašysiu, kad balsų skaičiavimo komisija štai dabar paskelbtų, ar yra salėje didysis kvorumas. Deputate Stakvilevičiau, aš jūsų maldauju neišeiti iš salės.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Reikia, kad arba susėstų į savo vietas, ar...
PIRMININKAS. Prašau susėsti į vietas. Aukščiausiosios Tarybos svečius ir darbuotojus prašau pasitraukti iš parterio, kad nebūtų painiavos skaičiuojant deputatus.
M.STAKVILEVIČIUS. Jūs manęs praeitą kartą nesuskaičiavot, kad išėjau. Vienas melas seka kitą. Iš tikrųjų negalima daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Stakvilevičiau, aš jums nesuteikiau žodžio.
Gerbiamieji deputatai, jūs dabar esate skaičiuojami, prašau nevaikščioti po salę. Balsų skaičiavimo komisija informavo, kad dabar salėje yra lygiai 88 deputatai.
Aš primenu Centro frakcijos siūlymą esant didžiajam kvorumui balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”. Skelbiu balsavimo procedūros pradžią. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
Nutarimo”Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos”priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas.
(Plojimai)
A.SAKALAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl procedūros deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar jūs nemanytumėte, kad padarėte klaidą, kai jūs paskelbėt, kad pats skaičiuojate deputatus, kurie yra salėje? Tai turėtų daryti balsų skaičiavimo komisija, o jūs tiktai pranešinėtumėte ir prireikus paprašytumėt perskaičiuoti. Būtų neįvykę tokio nedidelio nesusipratimo, kuris įvyko prieš šitą balsavimą.
PIRMININKAS. Taip, aš turbūt turėčiau sutikti, kad tikrai ne mano pareiga pridėti įeinančius į salę deputatus. Turiu formaliai pripažinti, kad esu neteisus.
A.SAKALAS. Ačiū.
M.STAKVILEVIČIUS. Mano irgi...
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius taip pat dėl procedūros?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš taip pat visą laiką sekiau, kiek salėje yra žmonių. Buvo 87. Tą turiu patvirtinti. Bet mūsų kvorumas yra 88.
PIRMININKAS. Taip.
M.STAKVILEVIČIUS. 132 padauginta iš dviejų trečdalių yra 88, o ne 87.
PIRMININKAS. Aš niekad ir nesakiau, kad 87. Aš mačiau, kad salėje buvo...
M.STAKVILEVIČIUS. Vadinasi, kvorumo nebuvo...
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo komisija pranešė, kad salėje buvo 86 deputatai. Į salę tikrai įėjo dar du deputatai, dabar jūs teigiate, kad jūs iš salės išėjote...
M.STAKVILEVIČIUS. Ir išėjo bent vienas - aš, Mindaugas Stakvilevičius.
PIRMININKAS. Žinoma, jeigu Aukščiausioji Taryba arba kuri nors frakcija reikalaus perbalsuoti, aš turėsiu nusileisti, kadangi tikrai ne mano darbas skaičiuoti balsus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar galima balsų skaičiavimo komisijai?
PIRMININKAS. Prašome. Balsų skaičiavimo komisijos vardu deputatas K.Saja.
K.SAJA. Gerbiamasis Stakvilevičiau, puikiai mačiau, kaip jūs demonstratyviai išėjote. Po to įėjo bent trys deputatai. Taigi kvorumas tikrai buvo. Kaip jis yra ir dabar - lygiai 88 deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
J.TAMULIS. Aš manau, šitą problemą mes galėtume išspręsti susitarimu. Kad ir kaip būtų, esant didžiajam kvorumui, matyt, dauguma nubalsuos už šitą įstatymą, bet aš tikrai norėčiau patikslinti tai, ko aš neiš-girdau. Kad buvo balsų skaičiavimo komisijos skelbimas, kad salėje yra 86 deputatai, šitai aš girdėjau. Ar jūs paskelbėt po to, kad buvo 88? Jeigu paskelbėt, aš pretenzijų neturiu.
PIRMININKAS. Taip. Aš prašysiu kartu su deputatu J.Tamuliu pa-tikrinti stenogramą. Aš gerai pamenu, kad įėjus deputatui V.Andriukaičiui, pasakiau - salėje 87 deputatai. Įėjus deputatui A.Ambrazevičiui, pasakiau — 88. Po to dar kažkas įėjo, ir aš jau nieko nebeskelbiau. Paskutinis mano skelbimas buvo 88. Sutinku su vienintele savo klaida, kad ne mano darbas skaičiuoti deputatus. Tačiau kvorumas salėje buvo. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš prašau Aukščiausiosios Tarybos dviejų minučių replikai.
PIRMININKAS. Kokiu klausimu?
E.GRAKAUSKAS. Dėl priimtų agrarinės reformos įstatymų.
PIRMININKAS. Tai kol kas suteikime žodį deputatui B.Rupeikai.
B. V.RUPEIKA. Aš nenoriu žodžio, aš tik noriu pasakyti, pagilindamas tą mintį, kurią jūs pats dabar pasakėte - tai ne jūsų darbas. Ir jeigu jūsų lūpomis pasakomas vienas ar kitas skaičius, tai nereiškia, kad jis atsispindi realybėje. Tą turi padaryt komisija, suskaičiavusi deputatus salėje. O vieną ar kitą skaičių galima mestelti ir paskui neatsakyti už jį.
PIRMININKAS. Na, gal nereikėtų manęs įtarinėti nesąžiningumu.
Aukščiausioji Taryba suteiks žodį E.Grakauskui? Gerai. Deputatui E.Grakauskui skiriamos dvi minutės. Prašau salėje tylos.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Aukščiausioji Taryba priėmė visus pagrindinius agrarinės reformos įstatymus, todėl aš noriu informuoti, kartu paprašyti jūsų keleto tolesnių mūsų, kaip deputatų, veiksmų. Su Protokoliniu skyriumi sutarta, kad šiandieną kiekvienam iš jūsų bus įteikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymas, Žemės reformos įstatymas. Kai tik bus pakoreguotas ir pasirašytas Žemės įmonių turto privatizacijos įstatymas, jis bus jums išsiųstas į namus. Prašytume gerbiamųjų deputatų, kad jūsų apygardose, ypač rajonuose, šie trys įstatymai būtų vienas po kito arba, jeigu įmanoma, kartu atspausdinti rajonų spaudoje ir atitinkamai komentuojami ir aiškinami žmonėms. Tie visi trys įstatymai sudaro agrarinės reformos šerdį. Rajonuose, ypač kaimuose, žmonės jų nežino. ,,Lietuvos aide” yra išspausdintas tik vienintelis Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymas. Nors Eltos kanalais visi pagrindiniai įstatymai nukeliauja į rajonų spaudą, tačiau joje to nėra. Todėl prašyčiau per atostogas irgi rasti laiko pasidarbuoti aiškinant šituos įstatymus. Ir paprašyti kiekvieną pasirūpinti savo apygardoje, kad rajonuose šie įstatymai būtų paskelbti kartu angažuojant ir tai, kad Vyriausybės priimti poįstatyminiai aktai, kurie bus nukreipti realizuoti šiuos įstatymus, būtų taip pat spausdinami rajonų spaudoje. Kad žmonės patys galėtų perskaityti, o ne iš įvairių aiškintojų ar įvairių kalbėtojų lūpų sužinoti. Tad ačiū už darbą priimant agrarinės reformos įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu paminėti, kad mes dirbame tvarkingai, pagal darbotvarkę. Netgi deputato L.Sabučio pateiktas ketvirtosios sesijos darbų planas yra paimtas iš vėlesnės posėdžio dalies.
Dabar kviečiu į tribūną premjerą G.Vagnorių septintuoju darbotvarkės klausimu.
G.VAGNORIUS. Esu labai dėkingas už tai, kad jūs padarėte pataisą. Norėčiau tęsti savo pradėtą mintį ir konkrečiai dar kartą įvardyti savo pasiūlymą dėl ministrų be portfelio skyrimo. Na, yra dvi problemos. Pabandysiu labai atvirai kalbėti. Yra dvi problemos. Viena - tai santykiai su vadinamosiomis kairiosiomis arba centristinėmis, orientuotomis į kairę, politinėmis jėgomis ir ryšiai su mūsų dešiniosiomis arba centristinėmis jėgomis, orientuotomis į dešines politines partijas. Vyriausybė labai gerai stebi, kas šiuo metu darosi visuomenėje. Manau, kartais pasijuntu žmogum, kuriam reikia aiškinti, kad juoda yra juoda, o balta yra balta. Jeigu panagrinėtume spaudą, panagrinėtume pasisakymus, diskusijas, yra pateikiama argumentų, kuriuos, viena vertus, net komentuoti yra gėda, nemalonu. Bet, kita vertus, mano susitikimai su žmonėmis, su tų pačių partijų atstovais rodo, kad, atrodo, yra ginčijamasi, diskutuojama, bet pačios pozicijos arba tikslai yra lyg ir tie patys. Tai rodo, kad įtampa visuomenėje kartais didinama dirbtinai. Aš dabar negaliu pasakyti, ar tai daroma sąmoningai, ar tai yra dėl to, kad mes vienas kito nesuprantame ir t.t. Bet aš manyčiau, jūs visi sutiksit, kad vidaus santykiai dabar yra nevisiškai patenkinami.
Aš pripažįstu taip: yra pozicija, turi būti ir opozicija. Opozicijos mintis turi būti aiški, aiškios nuostatos. Aš jau per televiziją kalbėjau. Aš šiuo metu trokštu (net taip galėčiau pasakyti), kad būtų šešėlinis kabinetas. Kad būtų aišku, kas ko siekia ir kas ko nori. Dabar yra tokia įdomi situacija - pateik kokį nori siūlymą, nori pateik už laisvas kainas, už rinką -vis tiek dalis opozicijos bus prieš. Pasakyk, kad ne, palikim kol kas valstybės reguliuojamas kainas, — vis tiek kita dalis opozicijos bus taip pat prieš. Kitaip tariant, kokį sprendimą bepriimtum arba kokį sprendimą be-siūlytum, vis tiek kažkas iš tų, kas save vadina opozicija, yra prieš. Patikėkite, kad tai nėra normali situacija. Tai yra dirbtinė situacija, kuri nenaudinga nei tai pačiai pozicijai, nei tai opozicijai. Juo labiau kad tie argumentai yra naudojami sprendžiant tokius klausimus, kurie nieko bendro neturi su ekonomika. Mes visi puikiai žinome, kad jeigu nesugebėsime per tą pusmetį baigti įgyvendinti ekonomikos reformos... Gerai, nėra jokių problemų tą Vyriausybę atstatydinti. Taigi kitai Vyriausybei reikės tą patį juodą darbą padaryti. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, kokia toliau bus Vyriausybė, kokios partijos laimės ateinančius rinkimus ir panašiai.
Yra bendražmogiškų dalykų, gyvybiškai būtinų mums visiems, ir juos reikia spręsti nepriklausomai nuo įvairių politinių įsitikinimų. Todėl aš manau, kad mano pasiūlymai papildyti Vyriausybę dviem žmonėmis turėtų padėti dviem aspektais. Pirmas. Ten, kur negali būti ginčų arba neturėtų būti ginčų, kad tie ministrai ir galėtų padėti mums išsiaiškinti savo pozicijas. Ir aš manau, kad daugelis klausimų, dėl kurių mes šiandien diskutuo-jame, televizijos laidose su oponentais diskutuojam, o pasibaigus laidai mes dar 10 minučių pasikalbam, - pasirodo, kad būna ir taip, jog oponentas sako ir jis taip manąs, kaip mes darom. Vadinasi, reikėtų paprasčiausiai lietuviška normalia kalba pasikalbėti. Ypač su tais, kurie galbūt neturi galimybės kiekvieną dieną nagrinėti ekonominius arba socialinius klausi-mus. Ir pasirodo, kad jie taip pat sutinka. Tai rodo, kad yra galimybė, nepaisant politinės įtampos, dėl kai kurių klausimų susitarti. Tai ne vien tik apie kairiąsias partijas (atsiprašau, jei ką nors įžeidžiau). Aš gerąja prasme noriu paminėti kairiąsias ir dešiniąsias partijas. Taip pat pas mus vaikšto ir dešiniųjų partijų atstovai, mintys dažnai būna lyg ir tokios pačios, mes lyg ir to paties siekiam. Bet toli gražu ne visuomet iki galo suprantama, kas šiuo metu daroma, kaip ta reforma - tiek socialinė, tiek ekonominė, tiek politinė - vykdoma. Po diskusijų galbūt ne su visais, bet su daugeliu iš jų yra lengviau vienam kitą suprasti. Taigi aš ir siūlau, kad ten, kur galima susitarti, tie ministrai turėtų padėti pozicijoms suartėti. O ten, kur jau mūsų pozicijos skirtingos, taip pat turi būti aiškiai įvardyta ir apibrėžta. Taip pat svarbu yra žinot, kad čia yra ne ta pozicija.
Mūsų pozicija yra skirtinga. Tada galbūt mus privers ieškoti kokių nors kompromisinių sprendimų. Taigi šių dviejų ministrų, kuriuos aš anksčiau įvardijau, funkcijas galima būtų panašiai ir paskirstyti. Vienas ministras be portfelio, tikriausiai sutiksit, tai yra kairiųjų jėgų atstovas — LDDP pirmininko pavaduotojas. Aš jį prašyčiau padėti stabilizuoti santykius, aišku, ne su dešiniosiomis partijomis, o su kairiosios pakraipos partijomis. Tai yra visiškai natūralu. O kitą kandidatą - gerbiamąjį R.Smetoną prašyčiau, kad jis būtų tam tikras ir koordinatorius, palaikantis nuolat ryšius su dešiniosios pakraipos partijomis. Kitaip tariant, abu būtų ministrai be portfelių, bet gerbiamasis G.Kirkilas padėtų stabilizuoti santykius su kairiųjų pakraipų partijomis, o gerbiamasis R.Smetona specialiai palaikytų ryšius su dešiniosiomis partijomis. Nepaisant įvairių argumentų, kuriuos, aš manau, turi ar Centro frakcija, ar kas kitas, deja, pasaulyje tokių primityvių vyriausybių, organizuojamų tokiu būdu, kaip pas mus šiuo metu, tikrai yra nedaug. Tikrai visose valstybėse yra ir įvairių ministrų įvairiais būdais papildomų, įvairiais būdais keičiamų.
Ministrai nėra specialistai, aš dar kartą norėčiau pasakyti, tai yra politinės figūros. Vienokie ar kitokie paskyrimai visuomet yra daromi priklausomai nuo to, kokia yra politinė situacija. Jeigu politinė situacija keičiasi, tas pats ministras gali užsiimti ir kitais klausimais, tačiau bet kuriuo atveju, manyčiau, iškylančias politines problemas kaip tik reikėtų spręsti Vyriausybei padedant. Jeigu reikia, jeigu Vyriausybei trūksta asmenų, aš nematau jokių problemų, kad ji būtų papildyta kitu ministru. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Deputatas J.Prapiestis nori paklausti.
J.PRAPIESTIS. Dalis Teisinės sistemos komisijos narių nori atkreipti dėmesį, kad gerbiamojo premjero pasiūlymai kol kas neturi teisinio pagrindo, kadangi nutarimas nėra priimtas ta prasme, kad neaišku, kada jis įsigalioja. Vyriausybės įstatymo papildymas. Jeigu nebus...
G.VAGNORIUS. Kada jis įsigalioja?
J.PRAPIESTIS. Jeigu dabar iš naujo balsuojant už antrąjį šito įstatymo straipsnį nebus nustatyta data, tai įsigalioja tada, kai bus paskelbta, praėjus atitinkamam laiko tarpui. Tai būtų rudenį.
G.VAGNORIUS. Palaukit. Gerbiamieji teisininkai, ar tas nutarimas neįsigalioja nuo tos pačios datos?
J.PRAPIESTIS. Tai reikėjo taip pasakyti. Bet, deja, antrojo straipsnio šitame įstatyme nebuvo, tai...
G.VAGNORIUS. Palaukit, palaukit, dovanokit, galbūt reikalavimai Vyriausybės įstatymui yra kitokie negu visiems kitiems įstatymams? Man atrodo, norma yra bendra. Jeigu įstatyme nenurodoma kitaip, įsigalioja nuo priėmimo dienos.
J.PRAPIESTIS. Įstatymai yra visiems vienodi ir visiems yra privalomi, taip pat ir Vyriausybei. Ir atitinkamai įsigaliojimo taisyklės ir tvarka tokia pat visiems įstatymams, tarp jų ir Vyriausybės įstatymams.
G.VAGNORIUS. Tai yra, jeigu kitaip nenumatyta, įsigalioja nuo priėmimo dienos, taip?
J.PRAPIESTIS. Po paskelbimo dienos praėjus tam tikram laiko tarpui. Arba iš karto reikia fiksuoti tą momentą, kad šitas įstatymas dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo įsigalioja nuo jo priėmimo momento.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs... galbūt taip ir yra. Atsiprašau ir atsiimu savo prieš tai pasakytus žodžius. Aš tik ruošiuosi paprašyti. Gerbiamieji deputatai, galbūt pasakytumėte, kad tie jūsų balsavimo rezultatai įsigaliotų nuo šio momento. Na, negi jūs tokie...
PIRMININKAS. Aš suprantu, kaip ir visi suprantame, kad čia bus pasielgta labai formaliai, tačiau teisėtai, jeigu įstatymo įsigaliojimas pripažintas nuo šios dienos. Todėl tikrai galbūt būtų geriau, jeigu mes priimtume nutarimą ,,Dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo”. Ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai sutiktų priimti tokį nutarimą, kuriame būtų sakoma: Vyriausybės įstatymo straipsnio pakeitimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos?
BALSAS IŠ SALĖS. Momento!
PIRMININKAS. Momento? Taip. Tai nėra protokolinis nutarimas. Tai yra normalus Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kurį reikia priimti balsavimu su normaliais reikalavimais dėl kvorumo. Prašau deputatus sėstis į vietas. Deputate Zingeri, deputate Jurgeli, prašau sėstis į parterį. Taigi siūlau Aukščiausiajai Tarybai priimti nutarimą, kuriame sakoma: ,,Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento”. Yra prašoma paskelbti kvorumą, taip? Prašyčiau suskaičiuoti, koks salėje kvorumas. Prašau deputatus sėstis į vietas. Deputate Čepaiti, deputate Pečeliūnai, dabar mus skaičiuoja. Prašau stovėti vietoje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Iš salės demonstratyviai išėjus trims deputatams, dabar yra salėje 86.
PIRMININKAS. Ačiū. Salėje trūksta dviejų deputatų. Turbūt premjeras sutinka, kad būtų balsuojama dėl...
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad deputatai nėra tokie formalūs.
PIRMININKAS. ... įstatymo pakeitimo įsigaliojimo.
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokit, dėl procedūros. Šitas klausimas nebuvo numatytas iš anksto, todėl mes negalime to daryti.
PIRMININKAS. Ne, atleiskit, paskaitykit darbotvarkę.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, atleiskit, bet aš įsivaizduoju Vyriausybės posėdį, kurio metu sprendžiant klausimus atsistos ministras ir išeis. Aš suprantu, jeigu rimtas klausimas, galbūt taip ir bus. Bet jeigu jau čia yra sprendžiamas formalus klausimas ir iš šito daroma politika, tai man jau kažkaip labai neramu darosi.
PIRMININKAS. Aš noriu pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai balsuoti už tokį nutarimą: ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo” įsigaliojimo”. Nu-tarimo turinys turi būti toks: ,,Vyriausybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento”.
Kas už tokį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.
PIRMININKAS. Prašau nuleisti korteles. Deputate Butkevičiau! Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Kad nekiltų abejonių, remdamasis 100 Reglamento straipsniu aš pridedu savo balsą. Už - 68 balsai. Ačiū teisininkams, kurie surado būtinybę priimti nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo. Gerbiamasis premjere, dėkoju jums už kandidatūrų pateikimą. Turbūt dabar mes turėtume kviesti į tribūną pretendentus, taip?
G.VAGNORIUS. Taip. Jūs abu iš karto kviesit ar po vieną?
PIRMININKAS. Jie, nors ir smulkūs, neturėtų tilpti. (Juokas)
G.VAGNORIUS. Taip. Ne, aš su malonumu norėčiau, kad juos kviestumėt abu. Kadangi reikia pasirinkti tam tikrą nuoseklumą, tai ...
BALSAS IŠ SALĖS. Kuris lengvesnis, jei jūs man pasakytumėt, aš žinočiau.
PIRMININKAS. Ką gi, tada...
G.VAGNORIUS. Gerbdamas opoziciją, pradėsiu nuo pozicijos.
PIRMININKAS. Aš taip pat manau, kad gerbiamasis G.Kirkilas galėtų ateiti į tribūną, jeigu jis nori kalbėti. Prašau salėje tylos.
Pretendento į ministro be portfelio postą G.Kirkilo kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
G.KIRKILAS. Gerbiamasis parlamente, žinau, kad ir šioje salėje, ir už šios salės ribų tarp įvairių politinių partijų atstovų yra įvairių nuomonių dėl premjero siūlymo. Tačiau aš, nors ir būdamas opozicijos atstovas ir, matyt, gana aktyvus opozicijos atstovas, teigiamai priėmiau įvairius premjero pasiūlymus, taip pat dalyvauti televizijos debatuose ir kai kuriuos kitus, smerkiančius politinį terorą, kuris buvo prieš įvairius opozicijos veiksmus ir susitikimus. Manau, ir kitas jo žingsnis, kurį jam, matyt, pasiūlo politinė nuojauta, yra taip pat ta linkme — eiti į politinius susitikimus, kad mūsų oponavimas turėtų savyje tam tikrų ir susitarimo, ir bendradarbiavimo elementų. Ir aš pats taip manau, kad šiandien politinė polemika, politinis oponavimas iš tikrųjų pasiekė gana aukštą lygį. Taip pat ir šioje salėje, ir už jos ribų, ir spaudoje. Ir tikrai turint galvoje ypatingą Lietuvos padėtį vis dėlto reikėtų galvoti apie tai, kaip mes visi galime pakilti virš savo partinių interesų, ir pamėginti nepaisant jų skirtingumo bendradarbiauti.
Todėl aš teigiamai ir atsakau į premjero pasiūlymą. Jeigu tokios pareigos būtų įsteigtos, tai jos iš tikrųjų galėtų pasitarnauti galbūt betarpiškesniam opozicijos ir pozicijos bendradarbiavimui sprendžiant konkrečius klausimus. Darbas parodytų, kad visa tai galima išplėsti. Manau, kad premjero noras investuoti politinę mintį į Vyriausybės veiklą yra remtinas. Todėl, dar kartą kartoju, aš sutikau. Žinau, kad yra įvairių nuomonių. Tai yra natūralu, ir, matyt, jų visą laiką bus. Parlamentui bus atostogos, jūs visi apgalvosit. Iš šalies daugeliui žmonių - ir ne politikams, ir politikams - vis dėlto atrodo, kad prieš radikalias ekonomines bei socialines reformas reikėtų mėginti susitarti ir bendradarbiauti. Juk diskusijos vyksta ne tik parlamente. Po įstatymo priėmimo jos tęsiamos ir toliau. Ir žmonėse, ir visuomenėje, ir t.t, ir t.t. Manau, jeigu mes kuriam teisinę valstybę, tai nepaisant to, kad, tarkim, mūsų kairiųjų frakcijos arba kitos frakcijos ir ginčijosi, ir nesutiko, ir balsavo prieš, bet priimti įstatymai turi būti vykdomi. Ir tikrai tokiu būdu mes sukursime teisinę sistemą. Trumpai tariant - virš mūsų tiktai Lietuva, teisė ir bendražmogiškos vertybės. Aš tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kitas pretendentas į ministro be portfelio postą norėtų pasisakyti? Atsiprašau, gerbiamasis Kirkilai, jūsų nori pa-klausti deputatas J.Jurgelis. Prašom, deputate Jurgeli.
J.JURGELIS. Žinot, mano bus pusiau pasisakymas - trys sakiniai. Tai gal pirma klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu paklausti jus, kaip vadinamąjį ,,lafininką”. Gegužės 15 dienos ,,Tiesoje” paskelbta LAF-o programa, kur faktiškai nurodyti keliai, kaip grįžti atgal į Tarybų Sąjungą. Kaip jūs vertinate tą pro-gramą? Ir ar jūs negavote iš premjero pasiūlymo, kaip tuos kelius nutiesti?
G.KIRKILAS. Tokių pasiūlymų iš premjero aš negavau. Mes kalbėjom apie mūsų šitą darbą. Ir kiek aš supratau, premjeras man užsienio politikos problemų nežada pavesti, tai viena. Antra. Aš esu LDDP pirmininko pavaduotojas ir nesu koalicinės LAF-o tarybos narys ir nedalyvavau rengiant šitą programą. Nors daugeliui jo pastulatų pritariu, bet manau, kad mūsų matymo taškai yra skirtingi. Bet suprantant, gerbiamasis deputate Varanauskai, jeigu mes taip gana abstrakčiai vertinsim tokias problemas, kaip šiuo atveju jūs įvertinot LAF—o programą, tai mes galim labai toli nusiristi. Mes galim iš dalies pasakyti, kad ir sutartis su Rusija taip pat... Žinot, čia yra toks politinis triukšmas ir politinė ideologija. Ir sutartis su Rusija taip pat šiandien kuluaruose, jau girdėjau, vertinama kaip tempimas į Tarybų Sąjungą, nes yra sutartys tarp sąjunginių respublikų ir t.t.
Tačiau aš nei su ta nuomone, nei su jūsų pateiktu LAF—o programos vertinimu nesutinku. Aš manau, mes visi turim maksimaliai (ir aš žadu savo veikloje, jeigu būsiu patvirtintas, remtis tokiais principais) eliminuoti iš mūsų veiklos įvairų ideologinį ir dažnai labai tendencingą triukšmą ir tokius abstrakčius vertinimus. Šiuo atveju, aš manau, reikėtų labiau įsigilinti. Juk LAF—as, būkim atviri, savo programoje pasisako už visišką Lietuvos nepriklausomybę. Kaip, beje, ir mūsų partija. Jisai tiktai siūlo kelius, kurie jums galbūt atrodo įtartini. Bet aš esu įsitikinęs, kad Lietuvos ateities forumas pasisako už visišką Lietuvos nepriklausomybę. Todėl nemanau, kad jo programa gali įpainioti į naują sąjungą ar federaciją. Aš manau, įsipainioti į tą naują sąjungą ar federaciją mes galim visi kartu, jeigu nesugebėsime čia, viduje, susitarti.
PIRMININKAS. Gerbiamuosius deputatus, stovinčius salės kampe, prašau gerbti kitus deputatus ir pretendentus { ministrus. Ar reikia pradėti minėti jus pavardėmis, kad nekeltumėte salėje didelio triukšmo? Ar reikia jus įspėti? Klausti nori deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Aš norėčiau paklausti jūsų, gerbiamasis pretendente, kaip jūs vertinate gegužės 23 dieną Žemdirbių sąjungos suorganizuotą mitingą čia, prie Aukščiausiosios Tarybos, ir Kalnų parke.
G.KIRKILAS. Manau, kad teisinėj demokratinėj Lietuvoj bet kokia socialinė grupė, bet koks socialinis sluoksnis turi teisę pareikšti savo nuomonę įvairiais būdais, taip pat susirinkimais, mitingais ir panašiai. Aš nežinau, ar jūs manęs klausiate tik apie patį faktą, ar jūs klausiate apie šito mitingo turinį? Patį faktą. Aš manau, galim visokiom priemonėm, be jokios abejonės. Ir aš suprantu jūsų mintį. Jūs turbūt galvojate, kad ypatingais atvejais galbūt nuo tokių mitingų reikėtų susilaikyti. Tačiau aš manau, kad šiuo atveju ir Aukščiausioji Taryba turėtų įsiklausyti.
Žemdirbių mėginimų kreiptis į parlamentą kitokiomis formomis buvo nemažai. Taip pat buvo nemažai Žemdirbių sąjungos pareiškimų ir kt., tačiau, kiek aš supratau, į tai neatkreipta dėmesio. Ir todėl manau, kad tam tikra žemdirbių dalis, būdama šitame mitinge, parodė savo nuotaikas. Nemanau, kad tai yra labai baisu. Mitingas buvo pakankamai geranoriškas. Kaip prisimenat, buvo ir duona su druska, ką buvo žadėta įteikti Respublikos vadovybei. Matyt, tai yra tam tikra pamoka mums visiems.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau deputatų, stovinčių prie mikrofono, dabar yra pertraukos laikas. Gerbiamojo G.Vagnoriaus pasiūlyto klausimo mes vis tiek iki pertraukos negalėsime išspręsti. Galbūt darykime posėdžio pertrauką. Po pertraukos žodis bus suteiktas deputatui J.Liaučiui ir deputatui J.Jurgeliui. Ačiū. Posėdis tęsis 17 val.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Gerbiamieji deputatai, gal galime dirbti toliau, nes mums liko dar nemažai klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Aš kviečiu jus sėsti. Kviečiu jus sėsti į savo vietas, kad galėtume tęsti posėdį. Labai prašau deputatų sėsti, baigti pokalbius. Norėčiau asmeniškai paprašyti gerbiamųjų A.Rudžio ir G.Ilgūno. Ačiū, kad leidžiate tęsti posėdį. Dar deputatai nebaigė klausinėti gerbiamojo pretendento G.Kirkilo. Norėjo paklausti deputatas J.Liaučius. Prašau.
J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pretendente į ministrus, mano klausimas siejasi su jūsų interviu ,,Izvestijose” šių metų liepos 10 dieną ,,Kčemu stremitsia opozicija”. Jūs nurodėte savo straipsnį gegužės 15 d. ,,Tiesoje”. Principiniai, strateginiai, politiniai, ekonominiai santykiai su TSRS. Pabaigoje jūs sakote vieną tezę: ,,Lietuvos forumas sieks pagal savo galimybes nustatyti naujus tarpusavio santykius su Tarybų Sąjunga”. Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėt tą naują santykių su TSRS prasmę jūsų straipsnio kontekste.
G.KIRKILAS. Manau, kad bet kokie Lietuvos Respublikos ir Tarybų Sąjungos santykiai arba susitarimai, kurie būtų nustatyti, reikštų Lietuvos pripažinimą. Ir, be jokios abejonės, kad tai būtų visiškai nauji santykiai, nes klostosi nauja sąjunga. Ir, be jokios abejonės, mes susitariame už tos sąjungos ribų su šia sąjunga kaip su kita valstybe.
PIRMININKAS. Ar deputatas J.Jurgelis laukia klausti, ar pasisakyti?
J.JURGELIS. Aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau yra keletas užsirašiusių pasisakyti, aš jus taip pat pažymiu. Daugiau nėra norinčių klausti?
M.LAURINKUS. Aš norėčiau paklausti.
PIRMININKAS. Deputatas M.Laurinkus.
M.LAURINKUS. Aš galbūt ne visai gerai supratau. Kaip jūs įsivaizduojate tas funkcijas? Kiekvieno funkcija susideda ir iš pareigos, ir iš atsakomybės, ir iš ryšio su kitom panašiom institucijom? Ir galų gale ne vienas jūs turite reikalų su įvairiomis partijomis. Čia yra labai keista. Aš norėčiau vis dėlto žinoti. Tai taip pat, matyt, tiktų ir kitam pretendentui.
G.KIRKILAS. Be jokios abejonės, tai yra visiškai naujos pareigybės. Gali ir taip atsitikti, kad mes visi arba bent jau premjeras ir aš, ir kitas pretendentas dedame į tai per daug vilčių. Galbūt jinai ir nepasiteisins. Didelės tragedijos nematau. Nemanau, kad postai apskritai sprendžia visas problemas. Bet įsivaizduoju keletą šitų (taip sąlygiškai pavadinkim) pareigų arba organizacinės struktūros funkcijų.
Pirma. Manau, ji turėtų paskatinti visų politinių jėgų bendradarbiavimą. Apie tai kalbėjo premjeras, aš nenorėčiau plačiau kalbėti. Tai nereiškia, kad G.Kirkilas, kaip čia jau buvo kalbama kuluaruose, vadovaus kitoms partijoms. Jokiu būdu ne. Aš manau, bus galima atlikti tam tikrą koordinatoriaus vaidmenį. Ir, ko gero, perspektyvoje mūsų laukia tikrai apvalus stalas ir koalicinė vyriausybė. Tokia tendencija yra pastebima. Ir, aš manau, į tai reikia ateiti. Antroji funkcija. Prie šitų pareigų arba prie tos organizacinės struktūros reikėtų mėginti kokiu nors būdu absorbuoti visą politinę mint}, kurios Lietuvoje yra labai daug. Jeigu pradėdami liberalais ir baigdami kairiaisiais peržvelgtume visą spaudą, tai mes jau iš esmės Lietuvoje beveik viską esame pasakę. Būtina tai investuoti į politinius sprendimus. Nes, pažiūrėkit, mes dažnai žinom, kad štai tai arba tai yra demokratiška, ir kartu priimam kažkokį sprendimą, kuris neatitinka jokių demokratijos ar liberalizmo, ar kitokių normų. Taigi, aš manau, būtų galima tuos dalykus investuoti į politinius Vyriausybės sprendimus. Trečia funkcija - mėginti derinti interesus. Iš tikrųjų pradėjus realizuoti reformas, interesų diferenciacija bus labai didelė. Vienas iš LDDP principų yra interesų derinimas. Visų pirma reikia sužinoti tuos interesus. Tam reikalingi sociologiniai, socialiniai tyrimai, prognostika ir t.t, ir t.t. Kaip tai pavyks - čia jau kitas klausimas. Tačiau tokius kelis dalykus aš matau.
Ir dar aš manau, kad opozicijos žmonių įvedimas į Vyriausybę padarytų mus tam tikra prasme patrauklesnius ir mūsų Vakarams, kurie, aišku, įdėmiai stebi mūsų politinį gyvenimą ir vargu ar jie viskam pritaria. Apie tai jūs puikiai žinote. Tai čia jau, taip sakant, fasadinė šito reikalo pusė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, Reglamentas riboja laiką, kiek galima klausinėti pretendentą, ir aš noriu paskelbti jums, kad mes jį galime klausinėti dar daugiausia 5 minutes. Todėl aš siūlau apsiriboti dviem deputatais, norinčiais klausti, kurie stovi prie mikrofono, ir tuo klausimus baigti.
Deputatas A.Patackas.
A.PATACKAS. Kiek aš suprantu, jūsų funkcija būtų santarvės funkcija.
G.KIRKILAS. Taip.
A.PATACKAS. Tada du klausimai: kaip jūs įsivaizduojate, kas yra ta santarvė, ir ar manote esąs materialistas ar idealistas?
G.KIRKILAS. Manau, iki šios dienos aš jūsų akyse turbūt esu idealistas. Kuo aš save laikau? Jeigu kalbėtume apie mano filosofines pažiūras, tai, ko gero, aš arčiau idealizmo. Bet jeigu vartosime terminą ,,idealizmas” literatūrine ar buitine prasme, tai aš nesu toks idealistas, aš esu greičiau pragmatikas ir skeptikas. Bet filosofine prasme man artimesnės idealistinės pažiūros.
Dėl santarvės. Ką reiškia santarvė? Mano nuomone, santarvė (aš turiu omeny visų pirma politikus), kada mes pasiginčydami dėl sprendimų, galbūt ir gerokai pasiginčydami, po to vis dėlto sugebame dirbti kartu ir realizuoti tuos sprendimus, net jeigu kartais vienai ar kitai pusei šitie sprendimai iki galo neįtinka. Na, o apskritai tai, aišku, labai plati sąvoka. Matyt, Lietuvoje santarvės problema dar bus aktuali ilgai dėl mūsų laukiančių radikalių socialinių, ekonominių reformų, kurios apims iš esmės visus žmones, visus socialinius sluoksnius. Taigi šiandien aš įsivaizduoju santarvę kaip įmanomą įvairių socialinių grupių, sluoksnių, partijų interesų suderinimą ir sugebėjimą dirbti kartu.
PIRMININKAS. Ir deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, prieš pertrauką atsakinėdamas į deputato J.Mačio klausimus jūs pateikėt informaciją, kad Aukščiausioji Taryba ir jos struktūros nepakankamai dirbo ir bendravo su žemdirbių atstovais ir nepakankamai išreiškė jų interesus. Aš norėčiau, kad pasakytumėte Aukščiausiajai Tarybai, kokia informacija ir jos šaltiniais vadovaudamasis jūs pateikėte šį teiginį.
G.KIRKILAS. Aš vadovavausi Lietuvos žemdirbių sąjungos vadovybės nuomone.
E.GRAKAUSKAS. Aišku. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar deputatas J.Dringelis, ir tuo baigsim.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pretendente, ką jūs manot apie koalicinę Vyriausybę ir ar nemanote, kad jeigu būtumėt paskirtas, kad tai būtų tam tikra šito pradžia?
G.KIRKILAS. Aš manau, kad artimiausias Lietuvos dešimtmetis, be jokių abejonių (o gal ir daugiau), yra koalicinių Vyriausybių dešimtmetis. Čia toks, aišku, sąlygiškas terminas. Kodėl? Visų pirma todėl, kad aš nematau šiandien tokių atskirų Lietuvos partijų, vienos Lietuvos partijos, kuri, tarkim, galėtų pati suformuoti koalicinę Vyriausybę. Esant mūsų šiandieniniam politinių jėgų išsidėstymui ir pakankamai plačiam diferencijavimuisi tai, aišku, yra nerealu. Todėl koalicinė Vyriausybė yra mūsų ateitis ir tam tikra išeitis. Kiek aš žinau, už tai pasisako ir nemažai inteligentų, politologų, taip pat ir dvasininkų. Apie tai su daugeliu kalbėjau ir manau, kad tai realu. Tačiau, aišku, tai nereiškia, kad koalicinę Vyriausybę suformuoti yra lengva. Be jokios abejonės, kažkuri politinė jėga toje koalicinėje Vyriausybėje turi pagrindinius postus. Paruošti koalicinę Vyriausybę reikia ir sąlygų, reikia ir laiko, reikia galų gale ir ištvermės, ir sugebėti susitarti. Mano įėjimas, jeigu aš būsiu išrinktas j Vyriausybę, aišku, visiškai nereiškia, kad tai yra koalicinė Vyriausybė. Bet tam tikras žingsnis į koalicinę Vyriausybę, aš manau, galėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pretendentui. Kviečiu į tribūną kitą pretendentą — gerbiamąjį R.Smetoną.
Pretendento į ministro be portfelio postą R.Smetonos žodis ir tolesnė diskusija svarstomu klausimu
R.SMETONA. Gerbiamieji deputatai, pone Ministre Pirmininke, dėkoju už pasiūlymą dirbti jūsų vadovaujamoje Vyriausybėje. Jį supratau kaip stabilumo siekį Lietuvoje. Ir nemanau, kad vieno ar kito asmens dalyvavimas Vyriausybėje tai užtikrintų, bet žingsnis į tai galėtų būti. Manau, kad . nieko Lietuvai šiandieną taip nereikia, kaip santarvės ir stabilumo. Stabilumo visuomenėje, stabilumo valdžioje. Jeigu būčiau patvirtintas Vyriausybės nariu — ministru, aš dėčiau visas pastangas šitam siekiui įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar deputatai norėtų paklausti pretendento? Matau, kad nėra norinčių paklausti. Padėkokime pretendentui. Primenu, kad šiuo klausimu yra užsirašę kalbėti trys deputatai. Kaip ir numato Reglamentas, baigus atsakinėti į klausimus, užsirašymas irgi baigiamas. Todėl skelbiu, kad užsirašymas kalbėti baigiamas. Pirmąjį į tribūną kviečiu deputatą B.Rupeiką. Rengiasi deputatas J.Jurgelis.
B.V.RUPEIKA. Tamstos pirmininkai ir tamstos kolegos, jau vien iš klausimų kiekio, jų proporcijos kandidatams galima matyti susidomėjimą vieno ir kito kandidato arba pretendento asmenybėmis. Ir aš, ilgą laiką gana neigiamai vertinęs mūsų Ministro Pirmininko diplomatinius sugebėjimus, vis dėlto turiu pripažinti, kad jis pasiekė didelį laimėjimą, įtikindamas G.Kirkilą, jog reikia eiti į Vyriausybę, joje dalyvauti ir vienyti šitokiu būdu Lietuvą. Nes ir kairieji sakė po A.Brazausko dalyvavimo Vyriausybėje kartaus patyrimo, kai dešinieji iki šiol tebesako, jog į Vyriausybę nebus įleisti kairieji, buvę kairieji ar būsimieji kairieji. Ir gana aktyviai tai sako ir aktyviai veikia tai sakydami. Netgi Tarybos Pirmininkas viename iš savo straipsnių valstybės laikraštyje, na, ir šiaip aš pakankamai aiškiai matau, manau, ir kiti mato, reiškia savo tada tikrą negatyvų nusistatymą tiek koalicinės Vyriausybės, tiek kai kurių partijų atstovų dalyvavimo toje Vyriausybėje atžvilgiu. Todėl esu labai nustebintas. Nesu ypač didelis tos partijos aktyvistas, tačiau šiek tiek žinau, kad premjero manipuliavimas, jog partijos atstovas yra kviečiamas į Vyriausybę, nevisiškai atitinka tikrovę. Tai yra privatus, mano nuomone, susitarimas tarp Gedimino Vagnoriaus ir Gedimino Kirkilo. Ir kaip asmenybių susitarimą aš visiškai vertinu. Tuo labiau - kuo daugiau barzdotų asmenybių Vyriausybėje, man atrodo, tuo geriau. Šia prasme. Tačiau susitarimas tarp partijos ir Vyriausybės vadovo, tarp premjero, — apie tokį aš girdžiu pirmą kartą. Ir iš viso apie tokią galimybę buvo kalbama koalicijos požiūriu, o ne dėl kažkokio įgalioto atstovo pasiuntimo į Vyriausybę. To nebuvo, tai labai mane stebina. Ir prieš balsuodamas aš turiu pasiaiškinti, kokia čia situacija, kad mes nieko nežinom apie tai, ką kalba savo lūpomis premjeras, - apie partijos įgaliojimus vienam iš jos narių (kad ir pavaduotojų) dalyvauti Vyriausybėje ir taip toliau. Taigi kalbėkime apie privatų G.Vagnoriaus ir G.Kirkilo susitarimą. Tokį aš visiškai sveikinu. Kuo daugiau asmenybių, tuo, manau, Vyriausybei geriau.
Jau seniai kairieji, arba LDDP, užėmė poziciją leisti Vyriausybei, kurią sudaro dešiniųjų politinių jėgų atstovai arba į ten deleguoti tų jėgų atstovai, nekliudomai dirbti. Ir ta Vyriausybė dirba, pluša, stengiasi. Leiskim jai pasidžiaugti tais rezultatais, kurių ji jau pasiekė ir dar pasieks. Nekliu-dykime jai dirbti, ir aš esu būtent už tokią poziciją. Ir manau, kai kurie, gal ir dauguma partijos narių taip pat yra už tokią poziciją. Nekliudykime. Tiek yra gerų iniciatyvų pradėta, tiek puikių dalykų ,,paleista”. Kad ir pastarieji kuponai. Leiskime jiems parodyti savo veiklos rezultatus. Ir uždėkime laurus tiems žmonėms ant galvų, kurie tikrai jų nusipelno, o ne kokiems prielipams, įėjusiems į Vyriausybę jau į pačią, kaip sakoma, jos triumfo akimirkos pabaigą.
Taigi baigdamas savo trumpą pasisakymą aš kviečiu pagalvoti, ar tai bus koalicinė Vyriausybė, ar tai privatus eksperimentas. Juolab kad, kaip įsitikinome, premjeras į valstybinį rangą pakėlė pasiklausymų tradiciją Vyriausybėje ir galbūt už jos ribų. Tai buvo oficialiai čia pasakyta, taigi...
PIRMININKAS. Ar jūs turit įrodymų, kad jūs taip teigiat?..
B.V.RUPEIKA. Taip, premjero kalba šitoje tribūnoje.
PIRMININKAS. Ne, aš drįstu teigti, kad aš pirmininkavau tam posėdžiui, ir premjeras taip nesakė.
B.V.RUPEIKA. Aš galiu cituoti stenogramą. Manau, pasiskaitysite ją kiekvienas atskirai. O be to, kaip sakė premjeras, mokėti honorarą ar atlyginimą iš savosios algos už tam tikras paslaugas galima ir be parlamento, tiesiai — parlamentas čia neturi dalyvauti kaip tarpininkas. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik nespėjau, bet norėjau kviesti prelegentą atsisakyti žodžio ,,manipuliavimas”, nes tai buvo padaryta nekorektiškai.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, gal aš... ,
PIRMININKAS. Replikos prašo deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau atsiprašyti Ministrą Pirmininką dėl to, kad mano kolega jį čia viešai įžeidė.
PIRMININKAS. Aš taip pat norėjau kviesti prelegentą atsisakyti bent jau žodžio ,,manipuliacija”, kuris iš tikrųjų yra įžeidžiantis premjerui. Prašau kalbėti deputatą J.Jurgelį ir pasiruošti deputatą P.Varanauską.
J.JURGELIS. Gerbiamieji deputatai, argumentai, kuriais mes remiamės balsuodami arba pasisakydami už vieną ar kitą deputatą, yra labai įvairūs. Gal kada, praėjus kiek nors metų, bus netgi įdomu patyrinėti. Lemia tam tikra prasme frakcijos, partijos politika, premjero pasiūlymai. Šitų visų argumentų rangas, manau, yra labai įvairus ir jų svoris yra labai skirtingas. Tačiau kiekvienam deputatui svarbu turėti kažkokį asmeninį, jeigu jis yra, argumentą, kuriuo galėtų remtis, ir ramia sąžine balsuoti arba taip, ar kitaip.
Kalbėdamas apie gerbiamąjį G.Kirkilą aš tokį argumentą turiu. Ir gerbiamasis G.Kirkilas, šito argumento net neįtaria. Nes aš su juo nesi-sveikinu, nes aš jo nepažinau ir iš veido. Aš žinojau, kad toks yra, kartais paskaitydavau, žinojau lyg - ir prie LAF-o, lyg ir LDDP. O pats dalykas yra štai koks: rodos, prieš trejetą metų mes, grupė draugų, parašėm šiurpų straipsnelį, kuris vadinosi ,,Juodupė”. Apie žudynes Juodupėje. Parašyti jį buvo sunku ne tik dėl faktų surinkimo, bet ir dėl apsisprendimo, kaip skelbti tokią medžiagą, kai kaltininkai teismo neįvardyti, ir kokią teisę mes, pavieniai asmenys, turime mesti šešėlį ant vienų ar kitų asmenybių, paminėdami jas. Dėl aukų - tai tik skaudu, bet, aišku, aukas minėti yra moralu ir visa kita. O mes susidūrėm su tokia problema, kad ir klausimą kelti... Laikrašty šitas straipsnis sustojo. Jis perėjo daugybę įvairiausių institucijų ir sustojo Centro komitete. Aš jo pats nenešiojau, nešiojo ,,Komjaunimo tiesos” darbuotoja. Žinau, kad Centro komitete pritarimo jis nelabai gavo. Kiekvienas, kiek man žinoma, lyg ir stengėsi atstumti nuo savęs. Atsakomybės ėmėsi gerbiamasis G.Kirkilas. Jis, kaip man perdavė, buvo susidomėjęs tiek pačiu faktu, tiek vykdomu genocidu, tiek žiaurumu (iš humanistinės ir antihumanistinės pusės), tiek ir istorine tiesa. ,,Komjaunimo tiesos” redakcija man perdavė, kad remdamasis tokiais argumentais, jis rėmė šitą straipsnį. Tada situacija buvo truputį kitokia - jis nepretendavo į jokius ministrus. Bet šitas, sakyčiau, objektyvios tiesos, susijusios su mūsų istorija, ieškojimas ir nebijojimas, nors, tiesa, baimės jau didelės nebuvo, bet vis dėlto visuotinio pritarimo toj institucijoj irgi dar nebuvo, jis tai pademonstravo. Būtent šitas momentas man ir padeda apsispręsti ir tikėti to žmogaus objektyvumu nepriklausomai nuo to, kam jis priklausė ir kam jis šiandieną priklauso. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir kviečiu į tribūną deputatą P.Varanauską.
P.VARANAUSKAS. Leiskite pasakyti deputatams, kad Tautininkų frakcija rekomendavo R.Smetonai priimti pateiktą pasiūlymą. Patys su-prantate, kad frakcija ir Tautininkų sąjunga negalėjo rekomenduoti kito pretendento.
Grupė deputatų (ne visa frakcija) turi tam tikrą nuomonę dėl Lietuvos atgimimo, ir noriu ją pareikšti. Jei nagrinėsime tautų išsivadavimo kovas, rasime bendrą giją - sujungti visas jėgas bendram tikslui. Todėl tiems, kurie buvo arčiau okupantų pavėsio, turi būti sudarytos sąlygos matyti savo ir savo vaikų ateitį atgimusioje Tėvynėje. Kitaip jie gali būti už Tėvynės laisvę, bet norintys matyti ją tolėliau, nes artumas juos kartais gąsdina lyg nepatyrusį turistą Niagaros krioklys. Todėl premjero pasirinkimas man ir kai kuriems kitiems deputatams aiškus. Jo politiniai žingsniai atitinka išsivadavimo teoriją ir praktiką.
Dabar kalbama apie tariamąją opoziciją. Sakau - tariamąją, nes ji labai marga. Jos margumo bijoti nereikia, bet stengtis suprasti privalu. Jei pasitikiu premjeru, turiu pasitikėti ir jo pasirinkimu. Juolab, kad jis imasi atsakomybės ir jos nebijo, ir jos nevengia. Gali būti taip, kad pasirinkimui nepavykus, aš galiu balsuoti ir prieš patį premjerą, o dabar aš - už premjero pasirinkimą. Siūlau balsuoti už abu pretendentus kartu, nes galime balsuoti net ir už visą kabinetą vienu metu.
Kartu ta proga leiskite paskelbti Tautininkų frakcijos pareiškimą. ,,Pastaruoju metu padažnėjo įvairių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos frakcijų ir atskirų deputatų pareiškimų, kuriuose nepamatuotai kaltinama Respublikos vadovybė bei Vyriausybė ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai bei frakcijos. Nesistengiama kartais asmeninių deputatų savitumų derinti su tautos atgimimo raida, o atgimimą norima priderinti prie savojo supratimo išraiškos. Ir nepasisekus vieni tai teikia lyg atgimimo netektį, o kiti - lyg priešiškumą atgimimui. Jaučiamas kai kurių frakcijų nenuoseklumas dėl jų pačių paskelbto požiūrio į tautos atgimimą bei valstybės atkūrimo veiksmo. Pasitaiko pigaus propagandiškumo, švaistomasi net kaltinimais dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Įstatymo pažeidimų. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Tautininkų frakcija kviečia visus pakantumui, susilaikyti nuo tokių pareiškimų ir visų pareiškimų turiu skirti asmens, tautos ir valstybės turtinimui ir vienovės išraiškų ieškojimui.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis P.Varanauskas pasiūlė balsuoti už abudu pretendentus. Aš noriu jūsų atsiklausti. O deputatas M.Laurinkus, suprantu, nori repliką pasakyti šiuo klausimu? {M.Laurinkus kalba iš salės, negirdėti) Faktiškai užsirašymas pasibaigė. Ar deputatai neprieštarautų, kad pasisakytų papildomai dar vienas deputatas? Jeigu deputatas M.Laurinkus pažada Aukščiausiajai Tarybai, kad kalbės lakoniškai, tad turbūt deputatai sutiks. Prašom.
M.LAURINKUS. Gerbiamieji deputatai, iš viso to, kas vyksta, galima susidaryti įspūdį, jog vienu dalyku yra norima pasiekti kitą. Šiuo konkrečiu atveju politinio išskaičiavimo būdu lyg ir norima pasiekti moralinio tikslo. Moralinis yra labai vertas ne tiktai dėmesio, bet ir palaikymo. Bet čia kyla viena abejonė, kuri kils, aš manyčiau, ir patiems pretendentams, kai jie pradės dirbti. Ir kuri kils šitam parlamentui, kai reikės klausyti jų ataskaitų čia ir kai bus reiškiami jiems priekaištai. Nes įtampa vis dėlto neturi tendencijos mažėti. Prieš tvirtinant ir prieš svarstant tuos dalykus, aš manau, apie tai mums reikėtų kalbėti. Jeigu nebus pasiekta šito tikslo, Vyriausybė, žinoma, sakys - mes padarėm viską. Mes reiškėm tokias iniciatyvas - ko daugiau reikia. Pretendentai sakys — mes bandėme kalbėti su visais, ėjom pas kitus ir visiems kartu televizijoj aiškinom, kaip galima tą problemą spręsti. Bet mes neradom sutarimo. Tada visuomenė sakys - ne tie žmonės aiškino, gal per menki autoritetai.
Mes jais negalim patikėti. Ir pagaliau kyla ir pats pagrindinis klausimas. Ar santarvė yra pareigybė? Ar santarvė nėra pareiga kiekvieno, kuris užsiima šita politika? Aš galbūt neteisingai klausiau, kokios vis dėlto konkrečios funkcijos. Ar santarvė yra funkcija, ar čia yra galbūt kažkas ne taip? Aš galiu suprasti, kaip galima nustatyti šitas funkcijas. Galima tai padaryti. Galima ir informacijos srity, ir įstatymo aiškinimo, ir galbūt net interesų derinimo. Bet yra santarvė, yra interesų derinimas - tai kita moralinė plotmė. Galbūt čia yra sąvokų neaiškumo. Aš manyčiau, kad jeigu žmogus nori dirbti, reikia leisti jam dirbti. Ir man tai nėra problema. Aš pats norėjau dirbti ir noriu dirbti. Bet aš manyčiau, niekada nereikia daryti taip: nereikia leisti preteksto - kokiu nors politiniu išskaičiavimu siekti moralinių dalykų. Jeigu norima moralinių dalykų, tai reikia ir sakyti. Taip reikia ir daryti. Ir taip reikia visiems aiškinti. Nuo mažo dalyko gali prasidėti dideli. Paskui mes jų nesustabdysim.
Tokie būtų mano palinkėjimai. Ir aš norėčiau, kad rudenį čia stovėtų tie patys pretendentai, ir mes jiems reikšim tuos pačius pareiškimus, kuriuos dažnai girdime iš įvairių pusių ir iš įvairių politinių jėgų. Dabar reikia spręsti apie tuos dalykus, yra laiko išspręsti ir yra galimybių apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojams. Diskusijos šiuo klausimu baigtos. Aš noriu paklausti gerbiamojo premjero, ar jis dar nori ką nors pridurti? Jūs turite tokią teisę. Aš norėčiau dar kartą paklausti balsų skaičiavimo grupės (ką tik buvo, atrodo, 83 deputatai, dabar, mačiau, keletas atėjo), galbūt kvorumas yra?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84 deputatai. 85.
G.VAGNORIUS. Galbūt dar pora deputatų ateis, kol aš pakalbėsiu. Na, aš labai įdėmiai klausiau, nors ir kitus darbus dirbau. Bet labai įdėmiai išklausiau. Ir, deja, su kai kuo galiu sutikti, bet su kai kuo negaliu sutikti. Štai motyvai. Atseit klausimas, ar tai koalicija. O kurgi, gerbiamieji, yra tos partijos, su kuriomis reikia daryti tą koaliciją? Kur tos partijos, kur tos visuomeninės struktūros? Nėra jų. Visuomenėj struktūrų nėra, todėl tikros, pagal klasikinius dėsnius Vyriausybės koalicijos nėra ir nebus. Ir jeigu yra kokių nors nesutarimų, tai jie yra asmeninio pobūdžio. Kodėl G.Kirkilas (kas dar yra pavaduotojai, atsiprašau, nelabai žinau, nenoriu įžeisti), o kodėl ne šitas ir pan? Vyriausybė nori šiuo metu, kai nėra partijų... Argi čia frakcijos yra? Tai yra grupė žmonių, kuriuos labiausiai jungia kažkokie bendri politiniai ar dar kokie nors interesai. Natūralios grupės, bet ne partijos, Tol, kol visuomenėje nėra struktūrų, kurios atitiktų tam tikras politines nuostatas, visos kitos aukštesnės struktūros yra
netikros. Aš nieko prieš frakcijas. Jos turi būti. Labai smagu dirbti su frakcijomis. Bet prašau, gerbiamieji, dabar nereikėtų vienam iš kito reikalauti, kad ta koalicinė Vyriausybė būtų suformuota visiškai pagal tuos kriterijus, kurie yra taikomi valstybėms, kurios veikia, funkcionuoja politinių partijų pagrindu. Nėra tokių. Bet tai nereiškia, kad mes neturime siekti, kad Vyriausybėj būtų atstovaujama visoms partijoms. Ir aš manau, kad šiuo metu Vyriausybė, nepaisant to, kad ji yra suformuota daugumos, tai yra Vyriausybė, kurioj yra pakankamai centristinių pažiūrų. Tai yra pa-kankamai subalansuota Vyriausybė. Nėra aiškios kairės pozicijos, nėra aiškios dešinės pozicijos. Tai yra daugmaž neutrali dauguma, kurios vienintelis tikslas yra padėti tuo pereinamuoju laikotarpiu išeiti į rinką. Ir tas laikotarpis sunkus.
Dar kartą noriu pakartoti - jeigu yra galimybė suderinti tuos interesus, pasinaudokim ta galimybe. Tų politinių nesutarimų arba žmonių, kurie turi kitokius įsitikinimus, be abejo, mes nepakeisim vieno ar kito ministro paskyrimu. Bet jeigu iš tikro mes siekiam tos santarvės ten, kur ir būtina, jeigu mes siekiam bendrų sprendimų, suderintų sprendimų bendrais klausimais, tai yra svarbiausiais Lietuvai klausimais, patikėkit, gerbiamieji, ir aš kreipiuosi ir į vienas frakcijas, ir į kitas, į vienas ir į kitas partijas, - išnaudokim tą galimybę. Aš žinau, aš girdžiu ir suprantu, kad galbūt ir Jungtinės Sąjūdžio frakcijos ne visi deputatai balsuos, kadangi žmogus — ne jų partijos atstovas. Taip pat aš įsivaizduoju, kad ir kairiųjų partijos atstovai, matyt, ne visi balsuos už Tautininkų frakcijos atstovą. Bet, patikėkit, kad šiuo atveju balsuojate ne vien tik už vieną ar kitą žmogų, o už politiką (galbūt ir nevisiškai priimtinas bus mano pasisakymas), kurią Vyriausybės vadovai turi teisę vykdyti. Balsuodami ar nebalsuodami už tą politiką, aš manau, mes dar kartą priimtume tinkamą sprendimą.
Baigdamas savo žodį dar kartą kreipiuosi — laikas mums išaugti iš to tokio primityvaus politinio brendimo laikotarpio. Tikrai mes šiandien esam pajėgūs (ir deputatai pajėgūs) žiūrėti šiek tiek plačiau ir bendriau. Tikrai šiuo metu Vyriausybė yra priversta daryti įvairius politinius sprendimus. Galbūt tai ne visuomet atitinka kiekvieno iš mūsų pozicijas, bet priversta daryti. Tuos sprendimus, tuos siūlymus taip reikės ir priimti. Ir suprasti kaip Vyriausybės bandymą vykdyti tokią politiką, kuri mažintų įtampą, kuri didintų santarvę, kuri ieškotų būdų bent kaip išspręsti tuos klausimus, kuriuos mes pajėgūs išspręsti, nepaisant to, kad mes esame skirtingų politinių arba kitokių įsitikinimų. Jeigu yra dauguma, aš siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui. Aš primenu, kad diskusijos jau baigėsi. Čia buvo premjero baigiamasis žodis. Po baigiamojo žodžio klausimai nepateikiami. Taip. Noriu atsiklausti ir premjero, ir deputatų, ar gerbiamojo P.Varanausko pasiūlymas balsuoti už abudu pretendentus yra priimtinas?
B. GENZELIS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis P.Varanauskas teikia savo pasiūlymą balsuoti? Taip. Tada aš pirmiausia pateiksiu deputato P.Varanausko pasiūlymą balsuoti dėl abiejų kandidatų kartu. Aš kaip tik atkreipiau dėmesį į tą gerbiamojo...
B.GENZELIS. Dėl balsavimo motyvų, atsiprašau, dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. ... Jūs galbūt man leisite baigti sakinį. Aš atkreipiau dėmesį į tą deputato P.Varanausko pasisakymo vietą, kur jis paminėjo, kad Reglamentas numato, kad galim kartu ar atskirai balsuoti. Aš pasitikslinau, iš tikrųjų to nėra paminėta Reglamente. Kadangi dažnai vyriausybės sudaromos kaip kabinetas, aš manyčiau, tokia procedūra nebūtų Reglamento pažeidimas. Aš deputato P.Varanausko pasiūlymą pateiksiu balsuoti. Dėl balsavimo motyvų deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis premjeras kalbėjo apie partijas ir apie struktūras. Aš nežinau, ar jis taip blogai informuotas, kad klaidina Aukščiausiąją Tarybą sakydamas, kad Darbo partija neturi struktūrų. Tai viena. Antra, šis klausimas dėl G.Kirkilo įėjimo į Vyriausybę buvo svarstomas ir frakcijos, ir partijos vadovybės posėdžiuose. Partijos vadovybė nepritaria G.Kirkilo ėjimui į Vyriausybę, bet ji neprieštarauja kaip privačiam asmeniui. Bet jokiu būdu partijos vadovybė nesakys, kad koalicinėj Vyriausybėj G.Kirkilas atstovauja mūsų partijai ir frakcijai.
Aš noriu, kad gerbiamieji deputatai prieš balsuodami žinotų, kad jis neatstovaus partijos vadovybei.
PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis dėl balsavimo motyvų.
R.GUDAITIS. Dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau pakalbėti ne apie politinį aspektą, o apie praktinį aspektą. Aš pritariu Vyriausybės siūlymui praplėsti jos sudėtį ministrais be portfelių, tačiau aš, kaip nepriklausomas deputatas, vis dėlto matyčiau tų ministrų be portfelių įvedimą į Vyriausybę kitu aspektu. Man atrodo, kad ne tos funkcijos, kurios patikimos konkretiems asmenims, čia mums jau kalbėjusiems kandidatams yra svarbios šiuo metu. Tai, ką aš dabar matau ir gyvenime, ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir Vyriausybėje (ir reikia lenktis Vyriausybės pastangoms iš tikrųjų stabilizuoti padėtį Lietuvoje), man atrodo, didžiausia problema yra tvarkos trūkumas. Tvarkos trūkumas. Mes čia priiminėjame įstatymus, įvairius nutarimus. Vyriausybė labai aktyviai dirba, tuo tarpu gyvenime įsi-gali nemaža anarchijos. Ir tos anarchijos reiškinių labai daug, jų apstu. Norėčiau palinkėti Vyriausybei nemąstyti tokiomis politizuotomis kategorijomis, o papildyti savo sudėtį žmonėmis, kurie padėtų užkirsti kelią tai besiplečiančiai anarchijai, tai tvarkos stokai, jos iš tikrųjų labai daug. Ir jeigu Vyriausybės pasiūlymai būtų papildyti jos sudėtį asmenimis būtent tokioms funkcijoms, aš nedvejodamas balsuočiau. Šiuo atveju aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų deputatas A.Rudys.
A.RUDYS, Aš norėčiau ne dėl balsavimo motyvų, bet dėl komentaro, kurį mums pateikė gerbiamasis seniūnas. Norėčiau dar kartą pasitikslinti. Jeigu iki šiol už visus Vyriausybės narius buvo balsuojama atskirai už kiek-vieną žmogų, tai iš kur tada gali būti papildymas — kaip už kabinetą. Tai geriausiu atveju sudarys tiktai 10% kabineto. Man atrodo, pats klausimo kėlimas yra netinkamas.
PIRMININKAS. Aš dar kartą jums nurodau, kad tai buvo tik deputato P.Varanausko pasiūlymo komentaras. O Reglamentas nenumato, ar turėtų būti atskirai, ar kartu balsuojama už Vyriausybės narius. Deputato P.Varanausko pasiūlymą pateiksiu Aukščiausiajai Tarybai apsispręsti. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Aš norėčiau kolegas pakviesti balsuoti už ministrus atskirai. Nepamirškim, ką renkam, už ką balsuojam. Ne šiaip už kažkokią komisiją, už kurią galima balsuoti iš karto už visus, bet už ministrus. Nenuvertinkim tada mes patys, pagarbos nepareiškiam. Kita vertus, yra žymiai rimtesnis, ne vien moralinis kriterijus. Mes renkam dabar žmones, kurie bus atskaitingi ir Aukščiausiajai Tarybai. Ir nežinot, su kokiu pasitikėjimu vienas ir kitas ,,praeina”, kiek jam pasitikėjimo pareiškia Aukščiausioji Taryba. Aš tiesiog nesuprantu, kaip šitaip gali būt.
PIRMININKAS. Ačiū, aš pateiksiu balsuoti deputato P.Varanausko pasiūlymą. Primenu, kad tai yra procedūrinis klausimas, kuris priimamas balsų dauguma. Kas už tai, kad už abudu pretendentus būtų balsuojama kartu? Kas už, prašau balsuoti. Dėl procedūros. Pirmasis balsavimas dėl procedūros. Kas už tai, kad būtų priimtas deputato P.Varanausko pasiūlymas balsuoti už abudu pretendentus kartu? Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 9.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 32.
PIRMININKAS. Tolesnis balsavimas netenka prasmės. Deputato P.Varanausko pasiūlymui nepritarta. Todėl aš pateikiu balsuoti ta pačia tvarka, kaip ir buvo pristatyti kandidatai. Balsų skaičiavimo grupė informavo, kad salėje yra 90 deputatų. Jūs patvirtinat tai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos ministru be portfelio būtų paskirtas gerbiamasis G.Kirkilas? Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 37.
PIRMININKAS. Deputatai premjero pasiūlymui nepritarė. Pateikiu balsuoti kitą premjero pasiūlymą. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos ministru be portfelio būtų paskirtas gerbiamasis R.Smetona? Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 30.
PIRMININKAS. Deja, ir šiam premjero pasiūlymui nėra pritarta.
Žodžio prašo gerbiamasis premjeras. Prašau.
G. VAGNORIUS. Tikriausiai Reglamentas ir Konstitucija nedraudžia dar kartą pabandyti laimę Ministrui Pirmininkui pateikti siūlymą dėl ministrų, su kuriais jis norėtų dirbti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, ką jūs turėjote omeny?
G.VAGNORIUS. Aš turiu omeny, kad naudodamasis proga i.r atsižvelgdamas į tai, kad daugelis deputatų susilaikė, po atostogų pirmuosiuose posėdžiuose prašau jūsų dar kartą svarstyti tą klausimą. Nenoriu daryti didelių apibendrinimų, bet manau, nevisiškai suprantama, aš suprantu poziciją ,,už”, poziciją ,,prieš”. Bet susilaikyti - tai paprasčiausiai atimti iš manęs galimybę kažką daryti. O tai yra svarbiausia. Aš galiu suklysti. Kiekvienas deputatas gali suklysti, bet nepriimti jokio sprendimo įvairiais klausimais - savivaldybių klausimu, kaip minėjo gerbiamasis deputatas R.Gudaitis, yra didžiulė netvarka, nespręstas klausimas. Kolūkiuose netvarka — nespręstas klausimas. Papildydamas savo argumentus aš už tai, kad būtų balsuojama vienaip ar kitaip. Ir jeigu jūs, deputatai, nieko prieš, aš dar kartą kreipsiuosi į jus po atostogų dėl to paties klausimo.
PIRMININKAS. Taip. Reglamentas nedraudžia premjerui pateikti tokį pasiūlymą. Ačiū gerbiamajam premjerui. Šis darbotvarkės klausimas yra baigtas.
O dabar kviečiu į tribūną deputatą G.Ilgūną. Svarstysime įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”. Šis klausimas jau buvo pradėtas svarstant Valstybinės vėliavos įstatymą. Deputatai dėl šio projekto pateikė kai kurių kritinių pastabų ir jis buvo pakoreguotas, jo antras variantas deputatams yra išdalytas. Kviečiu deputatus neišeiti iš salės. Gerbiamasis Žaly, gal taip pat galėtumėt neišeiti iš salės, nes mes tuoj pat turėsime balsuoti. Kartu kviečiu posėdžio sekretoriatą suregistruoti deputatus, kadangi balsavimas buvo numatytas iš anksto.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, šių metų birželio 26 d. buvo priimtas įstatymas ,,Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos”. Priėmus tokį įstatymą, taip pat reikia priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus pakeitimus ir papildymus, reglamentuojančius tuos atvejus, kai nesilaikoma Valstybinės vėliavos įstatymo. Taigi mums buvo išdalytas įstatymo projektas Nr.2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”, kuriame yra siūloma kodekso 181 pastraipos 1 straipsnį išdėstyti taip: ,,Už Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą numatoma bauda piliečiams iki dviejų šimtų rublių ir bauda pareigūnams, atsakingiems už Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimą, nuo dviejų iki penkių šimtų rublių.” Numatoma kodekso 188 straipsnio 2 dalį papildyti taip: ,,Užsienio valstybės valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas. Nustatytos užsienio valstybės valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą piliečiams iki dviejų šimtų rublių ir baudą pareigūnams nuo dviejų iki penkių šimtų rublių.” Na, ir remiantis šiais pakeitimais numatoma atitinkamai pako-reguoti 224, 259 ir 299 straipsnius.
PIRMININKAS. Ar deputatai turėtų klausimų pranešėjui? Primenu, kad tai trečiasis svarstymas, kadangi jis buvo kartu su Valstybinės vėliavos įstatymu.
S.G.ILGŪNAS. Siūlyčiau balsuoti. Čia yra Teisinės komisijos aprobuoja, įstatymas įregistruotas. Jeigu jums būtų priimtina, siūlyčiau balsuoti už visą įstatymo pakeitimą, ne pagal straipsnius.
PIRMININKAS. Ar deputatai neprieštarautų gerbiamojo G.Ilgūno pasiūlymui balsuoti už visą įstatymo projektą? Aš noriu balsų skaičiavimo komisijos paklausti, kiek liko deputatų? Nes mačiau keletą deputatų išeinant, deja, nepaisant visų mano raginimų. Ar deputatas V.Kačinskas nori paklausti? Dėl balsavimo motyvų? Kol suskaičiuos - prašau, kalbėkit. Prašau, jums žodis.
V.KAČINSKAS. (Kalba iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Salėje - 84 deputatai. Apgailestauju, kad netikėtai išsijungus mikrofonui ne visi girdėjo deputato V.Kačinsko pasisakymą, bet jis labai aktyviai ragino balsuoti už šį įstatymą.
Salėje - 84 deputatai. Norint priimti įstatymą reikia ne mažiau kaip 67 balsų. Pateikiu balsuoti. Aš manau, visi prieštaravimai yra išspręsti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”, kuris deputatams išdalytas? Antrasis jo variantas. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS, Už - 80.
PIRMININKAS. Kas prieš? Balsavimo procedūra nebaigta.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
Įstatymo “Dėl LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”priėmimas
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. Ačiū pranešėjui.
S.G.ILGŪNAS. Labai ačiū už įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS, Gerbiamieji deputatai, aš labai prašau susikaupti ir pabaigti nedidelius klausimus, kurie tačiau yra svarbūs. Žmonės jų laukia, laukia mūsų žodžio. Nedaug liko laiko, ir mes galėsime užbaigti šitą sunkią ir varginančią sesiją. O dabar susikaupkime neilgam laikui, kurio reikia užbaigti spręsti pradėtus klausimus.
Kviečiu gerbiamąjį deputatą A.Rudį pateikti kitą darbotvarkės klausimą. Prašau, jums žodis.
A.RUDYS. Gerbiamosios deputatės, gerbiamieji deputatai, norėčiau, kad šiandien sutartinai balsuotume už nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo” papildymo”, kurio esmė yra labai paprasta, reikia papildyti 6 punktu: ,,Nustatant apmokestinamąjį pelną 1991-1992 metais iš bendrųjų įplaukų atimami atskaitymai ir rinkliavos į kelių fondą”. Šiuo papildymu mes padėtume suformuoti kelių fondą, kurio reikia, kad Lietuvos keliai būtų tokie kaip dabar, ir jiems išplėsti. Mes žinom, kad su palankia infrastruktūra susietos didelės mūsų ekonominės ir socialinės viltys. Šiuo metu kelių remonto ir eksploatacijos tarnybos yra pakliuvusios į sunkią būseną - liko tik keli milijonai, kelių tvarkymo darbai Lietuvoje gali sustoti. Todėl Vyriausybė priėmė nutarimą apie kelių fondo formavimą. Ir siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo siūloma tiesiog nustatant pelną, kad per šiuos ir kitus metus kelių fondo rinkliavos nebūtų, kitaip sakant, kad jos nebūtų antrą kartą apmokestinamos.
Norėčiau pasakyti, kad tarp anksčiau išdalytų variantų yra vienas skirtumas. Anksčiau išdalytame yra numatyta 1991-1993 metų pelnas. Mūsų komisijoje buvo pamanyta, kad Vyriausybei reikia tam tikro laiko parengti Kelių fondo įstatymui. Arba bent jau kad tai būtų patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Tačiau Vyriausybės atstovai mus informavo, kad tai labai aktualus klausimas, ir jie tikisi dar šiais metais pateikti Aukščiausiajai Tarybai tokį projektą. Manau, jeigu mes šiais metais tokį projektą gautume, kol jis pereis visą rimtą įstatymų leidybos procedūrą, kaip tik galės pradėti galioti nuo 1993 m. Vyriausybė buvo pateikusi truputį kitą variantą, jinai norėjo taisyti įstatymą, bet mes pasiūlėm nutarimu šitą klausimą išspręsti. Vyriausybė sutiko, prieštaravimų, kiek mane yra informavę, neturi.
PIRMININKAS. Mes jau tą klausimą sprendėm praeitą kartą. Vyriausybės įgaliotas asmuo informavo, kad Vyriausybė sutinka su Biudžeto ko-misijos pasiūlytu sprendimo variantu. Kad neliktų abejonių, aš noriu jūsų paklausti, ar mes balsuosime už projektą, kuris yra jūsų pasirašytas ir datuotas liepos 23 d.?
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Jo papildomai skaityti stenogramai nereikia, taip?
A.RUDYS. Tai aš ką tik perskaičiau.
PIRMININKAS. Taip. Jokių pakeitimų daugiau nėra. Aš pateikiu balsuoti, jeigu deputatai neturi noro pasisakyti ar paklausti. Matau - dar deputatas P.Poškus nori paklausti. Vidurinis mikrofonas, atrodo, išsijungė, jau buvo tokia mūsų nelaimė. Galima iš šoninio mikrofono tai padaryti, deputate. (P.Poškus kalba iš salės, negirdėti).
A.RUDYS. Gerbiamasis deputate, nuo mūsų ir priklausys, kaip mes toliau šitai sutvarkysim. Dabar šitas klausimas sprendžiamas ekstra tvarka. Aš ir minėjau, kad Vyriausybė pasiruošusi mums dar šiemet pateikti įstatymo arba Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą, kuriame šitą klausimą reglamentuosim mes su jumis. Bet šiuo metu veikia Vyriausybės priimtas nutarimas. Jo turiniu neturim nei kada, nei kaip užsiimti.
PIRMININKAS. Ačiū, ar mes jau galime balsuoti, ar dar yra deputatų, norinčių kalbėti? Ačiū. Tada pateikiu balsuoti. Turbūt deputatų skaičius nepasikeitė - 84. Kiek pastebėjau, ne ...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 83.
PIRMININKAS. Salėje - 83 deputatai. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo” papildymo”? Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
Nutarimo”Dėl Aukščiausios Tarybos nutarimo “Dėl LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo”papildymo”priėmimas
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai, mes vakar sprendėme keletą klausimų, pritarėme skubesnei jų svarstymo tvarkai. Pagal Reglamentą mes juos galėtume pabaigti šiandien. Vienas iš šių klausimų yra Lietuvos Respublikos papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinojo įstatymo projektas. Kiek suprantu, ministerijai atstovauja gerbiamasis R.Klimavičius. Taip, kaip ir vakar. Todėl jį kviečiu į tribūną. Tam įstatymo projektui vakar buvo pritarta. Deputatas A.Abišala Vyriausybės vardu.
A.A.ABIŠALA, Norėčiau informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kad ministras A.Dobravolskas dar negrįžo iš Maskvos ir negali pats pateikti. Todėl prašau išklausyti įgalioto ministerijos atstovo.
PIRMININKAS. Labai ačiū už informaciją.
Papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinojo įstatymo projekto svarstymas ir įstatymo priėmimas
R.KLIMAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, kadangi vakar buvo pritarta šio įstatymo projektui, o gerbiamasis deputatas J.Beinortas pasiūlė paredaguoti 2 ir 7 straipsnius, todėl dabar jums pateiktas antrasis projektas su 2 ir 7 straipsnio patikslintomis redakcijomis. 2 straipsnio 2 dalis prasideda iš naujos eilutės ir papildoma žodžiais: ,,Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio nuostatas”. 7 straipsnis po žodžio ,,sprendimą” papildomas žodžiais: ,,dėl invalidų darbo sąlygų” ir po žodžio ,,susirgimo” papildomas žodžiais: ,,nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo santykių nutraukimo”.
Mes, įstatymo rengimo grupė, sutinkame su tokiomis pataisomis, tokiu patikslinimu ir siūlome balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatams kartu su pranešėju noriu priminti, kad išdalytame projekte tos vietos, kurios buvo pakoreguotos, yra pabrauktos, kad deputatams būtų aiškiau, kas yra pakeista lyginant su pirminiu projektu. Ar deputatas P.Giniotas nori paklausti?
P.GINIOTAS. Aš nepaklausti. Mes labai skubame, o norėčiau, kad deputatai atkreiptų dėmesį. Manau, tos kvotos nustatytos nepamatuotai. Pavyzdžiui, 2,5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus. Tai ,,kieta” norma. Manyčiau, ji būtų daug lankstesnė, jeigu būtų numatyta pačiai savivaldybei spręsti dėl intervalo nuo 1% iki 5%. Tokia ,,kieta” norma neleistų savivaldybei taikyti tų garantijų kitoms kategorijoms, kurioms taikomos papildomos užimtumo garantijos. Aš siūlau išbraukti tuos 2,5% ir palikti, kad pati savivaldybė spręstų. Be to, dar 7 straipsnyje visos tos nuostatos nelabai konkrečiai išvardijamos, o 8 straipsnyje konkrečiai jau pasakoma apie gyventojų kategoriją. Todėl manyčiau, kad prie 7 straipsnio reikėtų parašyti ir 8 straipsnio nuostatas. Taip aš pasiūliau. Esu ir parašęs raštu.
PIRMININKAS. Kad mes neužmirštume, gal pateikite raštiškai savo pasiūlymus, mes dėl jų galėtume balsuoti. Ar daugiau yra deputatų, norinčių pasisakyti šiuo klausimu ar paklausti pranešėją? Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš manau, gerbiamieji kolegos, kad priimdami tą įstatymą tik pakenksim ir invalidų reikalui, ir verslininkams, nes čia yra atsikalbinėjimas. Tai, kas parašyta šitame įstatyme, savivaldybė ir dabar gali daryti. Pasinaudojusi Gyventojų užimtumo ir kitais įstatymais įdarbinti žmones, kurie reikalingi įmonėse. O jeigu mes tą įstatymą dabar priimsim, gerbiamieji deputatai, tai bus proga atidėlioti aną tikrą įstatymą, kuris yra žymiai sudėtingesnis ir kuris turėtų numatyti tikrąsias lengvatas invalidams ir lengvatas tiems žmonėms, kurie priima invalidus į darbą. O dabar lyg ir vaizduodami, kad mes norim padėti invalidams, iš esmės mes nieko neišsprendžiam. Argi čia invalidų įstatymas? Tą viską, kas yra dabar, galima padaryti remiantis kitais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Taigi aš manau, kad mes neturėtume pasiduoti tokiam norui pavaizduoti savo rūpestį, o iš tikrųjų nieko nedaryti. Būtų geriausia, kad mes dabar šio įstatymo nepriimtume, o rugsėjo arba spalio mėnesį svarstytume tikrąjį įstatymą, kuris apimtų šitą problemą apskritai ir išspręstų ją iš esmės.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, manyčiau, kad būtų galima priiminėti šitą įstatymą pastraipsniui. Mačiau, kad deputatas P.Giniotas turi pastabų, ir pranešėjas turbūt sutiktų priimti tas pastabas. Vis dėlto reikėtų tą įstatymą priimti. Reikėtų atsižvelgti į invalidų sunkią būklę. Todėl net prieštaraudamas deputatui A.Ambrazevičiui siūlyčiau pradėti priiminėti jį pastraipsniui.
PIRMININKAS. Be abejo, mes pradedame šitą procedūrą. Nematau daugiau norinčių kalbėti ir pasiūlyti. Todėl galėtume balsuoti (nors jau deputatas A.Ambrazevičius pasakė dėl balsavimo motyvų) už deputato P.Ginioto papildomus pasiūlymus. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį pranešėją. Ar jūs galite pakomentuoti tai, ką siūlė deputatas P.Giniotas, suprasdamas, kad jūs negalite priimti jo pasiūlymų iškart, nes tai yra Vyriausybės pateiktas projektas ir nelabai korektiška turbūt ką nors jame jums pačiam keisti?.
R.KLIMAVIČIUS. Dabar sunku man pakomentuoti gerbiamojo deputato pasiūlymą, kadangi aš neturiu jo ir nesu perskaitęs.
PIRMININKAS. Gal tada gerbiamasis J.Beinortas dar šiuo klausimu? Paskui prieš balsuodami galėsime suteikti žodį ir deputatui P.Giniotui.
J.BEINORTAS. Manau, kad šitą dalyką galim išspręsti balsavimu. Koliziją aš matau štai kur. Šiuo metu mūsų Užimtumo įstatymo 7 straipsnis numato tokius dalykus, kaip savivaldybės nustatyta kvota įmonei. Numato dydį iki 5%. Tuo tarpu mūsų jau du kartus svarstytas Invalidų įstatymo projektas numato invalidams pastovią kvotą — 2,5%. O šitas mūsų laikinasis įstatymas jau orientuojasi į tą poreikį, kad, matyt, gali reikėti 2,5% atiduoti invalidams. Jeigu mes čia išbrauksime 2,5% ir nenurodysim šito, tada keičiasi viso straipsnio redakcija. Kitaip sakant, savivaldybėms paliekama teisė visus 5% kaip nori, taip ir dalyti. Aš asmeniškai balsuočiau už tą redakciją, kuri čia yra pateikta. Manau, jeigu mieste nėra tokio procento invalidų, tai savivaldybė neinicijuos tokių kvotų, o darbdaviai savo ruožtu šitas vietas galės užpildyti žmonėmis, bet su laikino priėmimo statusu. Spręskim balsavimu. Ar taip, ar taip. Aš manau, kad geriau yra fiksuoti 2,5%.
PIRMININKAS. Galbūt kalbėkime iš eilės dėl deputato P.Ginioto pasiūlymų. Pirmasis jo pasiūlymas buvo dėl 2 straipsnio, ir jis siūlė išbraukti žodžius, nurodančius kvotą, kvotos dydį, ,,ne mažiau kaip 2,5% bendro darbuotojų skaičiaus”. Dėl balsavimo motyvų deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš sutikčiau su gerbiamuoju deputatu J.Beinortu todėl, kad nustatyta kvota 2,5% ... Deputatas J.Beinortas pasakė, kad ten bus galima įdarbinti kitus darbininkus. Bet ta kvota neleis įdarbinti tų papildomų užimtumo garantijų reikalaujančių asmenų, neleis šitų asmenų, nes jiems reikalingas ne toks laikinas įdarbinimas. Jeigu paliktume tai spręsti pačiai savivaldybei, tada ji pati galėtų nuspręsti. Jei leidžiama įdarbinti iki 5% invalidų, jeigu jų nėra, jie gali taikyti tas kvotas kitiems.
R.KLIMAVIČIUS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau jus iš eilės dėl antrojo straipsnio.
R.KLIMAVIČIUS. Taip, aš norėčiau atsakyti į gerbiamojo deputato pasiūlymą. Apskritai rengiant Invalidų socialinės integracijos įstatymą ir laikinąjį įstatymą pusantrų metų vyko intensyvi diskusija būtent šituo klausimu. Mes manome, kad ir Invalidų socialinės integracijos įstatymo projekte tai buvo pats galbūt sudėtingiausias ir aštriausias momentas. Daugelyje pasaulio salių nustatomos tokios kvotos. Pavyzdžiui, Vokietijos Federacinėj Respublikoj nustatyti net 6%. Na, ir Tarybų Sąjungoje 5% nustatyti. Taigi mes po ilgų diskusijų priėjom tokią išvadą, kad vis dėlto būtina nustatyti invalidams šią privalomą kvotą, kadangi kiti žmonės, sveikieji, yra visiškai kitokioje padėtyje, palyginti su invalidais. Invalidai vien dėl savo sveikatos būklės darbuose visiškai negali konkuruoti su sveikaisiais žmonėmis. O kadangi jie negali konkuruoti, tai bet kuris darbdavys (ir darbo biržos susiduria su šita problema, ir savivaldybės, be abejo) vengs ir stengsis išvengti to, kad jiems būtų nustatytos kvotos. Ir aš esu tokios nuomonės, ir mūsų darbo grupė, rengusi Invalidų socialinės integracijos įstatymo projektą, buvo tokios nuomonės, kad vis dėlto, jeigu nebus nustatyta šita privaloma kvota, tai invalidai visuomet bus diskriminuojami.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už paaiškinimą. Dėl deputato P.Ginioto pasiūlymo deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Aš ne dėl šito pasiūlymo. Aš noriu pasakyti, koks yra didžiausias šito įstatymo projekto trūkumas. Įstatymui iš karto labai priešinsis verslininkai ir pramonininkai. Paprastai laisvajame pasaulyje įstatymai visada turi įpareigojančią dalį ir kokią nors išlaisvinančią dalį. Konkrečiai. Turėtų būti dar vienas punktas, kuriame turėtų būti privalumai tiems verslininkams ir pramonininkams, kurie priims invalidus, sukurs darbo vietas, turės tam tikrų išlaidų. Tai turėtų būti neapmokestinama, suteikiamos kokios nors kitos mokestinės lengvatos. Tai padaryti nėra sunku. Galima padaryti. Šį vakarą aš nesiimu, žinoma, daryti, bet per dieną ar per dvi galima padaryti. Jeigu mes norime, kad įstatymas galiotų ir nekonfrontuotų. Aš labai noriu palaikyti gerbiamąjį A.Ambrazevičių dėl šito įstatymo. Iš tikrųjų šita redakcija lyg ir sudaroma iliuzija, kad yra labai daug padaroma ir kad labai daug bus padaryta, ir viskas labai gerai turi būt. Tuo tarpu gyvenime viskas bus atvirkščiai. Visus nustatys prieš šito įstatymo galiojimą. Jeigu čia būtų vienas arba du punktai, kokių reikia papildomų lengvatų, tada šitas įstatymas galėtų labai gražiai galioti. Ačiū.
R.KLIMAVIČIUS. Norėčiau paaiškinti. Kadangi Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas numato ir baudų, ir subsidijų sistemą, tai mes, galima sakyti, pakartojame tam tikras Užimtumo įstatymo normas. Taip pat atskiruose straipsniuose, kad jeigu darbdaviai neįdarbina, sakysim, invalidų, jie moka baudas, o jeigu jie įdarbina ir vykdo papildomas nustatytas įdarbinimo kvotas, tokiu atveju iš užimtumo fondo jiems gali būti skiriamos subsidijos. Be to, straipsnyje yra dar tokia nuostata:
,,Invalido, kurio integracija į darbą reikalauja iš darbdavio ypatingų pastangų, įdarbinimą Darbo birža gali prilyginti ne daugiau kaip invalidų įdarbinimui.” Gyventojų užimtumo įstatyme šitokios normos nėra. Tai papildoma norma. Šita idėja pasinaudojome iš Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymo. Taigi manyčiau, šitas problemas iš dalies išsprendžia Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas, šiek tiek pakartoja šitas mūsų laikinasis įstatymas. Sakyčiau, jie sprendžia ir ekonominio skatinimo mechanizmo klausimą, kadangi numato baudų ir subsidijų sistemą, be to, dar yra ir minėtas straipsnis.
PIRMININKAS. Ar deputatas K.Lapinskas. dėl deputato P.Ginioto pasiūlymo?
K.LAPINSKAS. Dėl paties įstatymo.
PIRMININKAS. Vis dėlto dirbkim iš eilės, nes jau du deputatai kalbėjo be eilės dėl balsavimo motyvų. Išspręskime pirmiausia deputato P.Ginioto pasiūlymą. Nematau daugiau norinčių dėl jo kalbėti, todėl pateikiu deputato P.Ginioto pasiūlymą balsuoti. Deputatas P.Giniotas pasiūlė iš 2 straipsnio išbraukti žodžius ,,ne mažiau kaip 2,5% bendro darbuotojų skaičiaus”. Kas už šį deputato P.Ginioto pasiūlymą, prašau balsuoti. Sprendimas priimamas balsavusiųjų dauguma.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Deputato P.Ginioto pasiūlymas priimtas. Kitas deputato pasiūlymas buvo dėl 3 straipsnio, taip?
P.GINIOTAS. Ne, aš noriu pasakyti, kad dar buvo pasiūlymas įrašyti ir 8 straipsnio nuostatas, nes 7 straipsnyje nuostatos neapibrėžtos taip konkrečiai. Darbdavio atsakomybė už tai, kad jis nesilaikys tų kvotų. O 8 straipsnyje išvardytos visos tos kategorijos asmenų, kuriems taikomos užimtumo garantijos.
PIRMININKAS. 8 straipsnis. Ką jūs turit galvoje?
P.GINIOTAS. Užimtumo įstatymo.
PIRMININKAS. Ar dėl 3 straipsnio jūs neturit savo pasiūlymo?
P.GINIOTAS. Turiu.
PIRMININKAS. Tai gal eilės tvarka tai darykime.
P.GINIOTAS. Bet aš kalbu apie 2 straipsnį - kad prie 7 būtų parašytas dar ir 8 punktas.
PIRMININKAS. Nesuprantu.
P.GINIOTAS. Papildyta.
PIRMININKAS. Ar deputatas J.Beinortas dėl šio pasiūlymo? Prašau.
J.BEINORTAS. Matot, po to, kai balsų dauguma yra priimta deputato P.Ginioto pataisa, tai tuomet 2 straipsnio antroji dalis iš esmės yra redaguotina. Paskaitykim iš eilės: ,,Savivaldybės nustato papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas.” Ir viskas, padedam tašką pagal šitą mūsų redakciją. Taip?
P.GINIOTAS. Ne, kvotas iki 5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus pa-gal Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 ir (aš siūlau) 8 straipsnio nuostatas.
J.BEINORTAS. Kaip aš supratau, mes balsavom dėl 2 straipsnio pirmosios dalies, tiesa? Ar dėl viso straipsnio redakcijos?
PIRMININKAS. Mes balsavome dėl deputato P.Ginioto pasiūlymo...
J.BEINORTAS. ... pasiūlymo, kuris buvo dėl 2 straipsnio pirmosios dalies.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad deputatas P.Giniotas sutiko, kad mes balsavome būtent dėl tokios jo pasiūlymo redakcijos, ir tai yra priimta deputatų.
J.BEINORTAS. Tai aš sakau, jeigu mes priėmėme tokią 2 straipsnio pirmo sakinio redakciją, tuomet reikia redaguoti antrą sakinį.
PIRMININKAS. Aš kviečiu deputatą J.Beinortą pateikti savo pasiūlymą atsižvelgiant...
J.BEINORTAS. Ne, yra mano parašas ant to dokumento, kurį pateikia gerbiamasis R.Klimavičius. O jeigu yra keičiama redakcija, tuomet pabaikime formuluoti to straipsnio redakciją.
P.GINIOTAS. Labai atsiprašau, bet aš pateikiau konkrečiai ką išbraukti iš šio straipsnio. Tai susiję ir su pirmąja, ir su antrąja dalimis. Tai yra suredaguota. Aš maniau, kad už šitą ir balsuojama.
PIRMININKAS. Ne, jūs manęs nepakoregavote, aš pateikiau balsuoti tiktai dėl 2 straipsnio pirmos dalies. Dėl antrosios dalies, aš supratau, kad yra prieštaravimų, ir aš taip pat...
P.GINIOTAS. Tada aišku, redaguotina.
R.KLIMAVIČIUS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, aš perskaitysiu, kaip skamba gerbiamojo deputato pasiūlymas. 2 straipsnis siūlomas tokios redakcijos: ,,Invalidų įdarbinimui kasmet darbo biržos teikimu vietos savivaldybės nustato darbdaviams invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas iki 5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatas.” Tokią 2 straipsnio redakciją siūlo gerbiamasis deputatas.
PIRMININKAS. Gal pakomentuokit, kas pasikeitė, be papildomo 8 straipsnio įrašymo. Ar kas nors dar pasikeitė? Kas pasikeitė antroje dalyje, kad deputatai aiškiai žinotų.
R.KLIMAVIČIUS. Esmė yra ta, kad šiuo atveju invalidams nenustatoma privaloma kvota. Iš principo šiuo atžvilgiu vadovaujamasi Gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio nuostata, kurioje nurodoma, kad kasmet darbdaviams savivaldybės nustato įdarbinimo arba vietų skaičiaus steigimo kvotas iki 5% bendro darbuotojų skaičiaus. Mano nuomone, 7 straipsnis grynai perkeliamas į laikinąjį įstatymą. Bet pagrindinis dalykas, dėl kurio (aš dar kartą noriu pasakyti) ir vyko labai sudėtinga ir aštri diskusija, — kad invalidams būtų nustatyta privaloma įdarbinimo kvota. Čia buvo ilgai diskutuojama - ar 2,5, ar iki 2%. Nežinau, 2,5% per didelė, galima būtų samprotaut, bet buvo kita nuomonė — 2%. Na, ir šita pati idėja dėl 2,5% buvo patvirtinta ir Sveikatos apsaugos, ir Socialinių reikalų komisijoj. Taigi aš daugiau nežinau, ką čia ir komentuoti. Kadangi deputatai lyg ir balsavo...
PIRMININKAS. Taip, deputatai balsavo.
R.KLIMAVIČIUS. Dauguma už tai, kad tokia nuostata būtų priimtina. Tada, matyt, reikėtų balsuoti už gerbiamojo deputato 2 straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Kadangi mes dėl to nebalsavome, pateikiu balsuoti deputato P.Ginioto pasiūlymą, kad 2 straipsnio antroji dalis būtų suredaguota taip, kaip...
R.KLIMAVIČIUS. Ne, tada visas antras straipsnis turi būt taip suredaguotas.
PIRMININKAS. Dėl pirmosios dalies mes balsavome. Liko antroji dalis. Jeigu reikės, galim balsuot dėl viso straipsnio. Kad antroji dalis būtų suredaguota taip, kaip deputatas P.Giniotas ką tik perskaitė. Kas...
A.VINKUS. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų galima...
PIRMININKAS. Aš matau, kad yra Vyriausybės atstovas — ministro pavaduotojas, kuris norėtų deputatams pateikti papildomą informaciją. Ar neprieštarautų deputatai? Prašau.
A.VINKUS. Gerbiamieji deputatai, aš turiu Respublikos invalidų draugijos, Aklųjų sąjungos ir Kurčiųjų sąjungos didžiulį prašymą, kad dar kartą pergalvotumėt, ką pasakė gerbiamasis P.Giniotas. Jeigu nenustatoma kad ir minimali įdarbinimo kvota, - tai, kas dabar svarstoma, tikrai netenka prasmės. Ir ekonominės blokados sąlygomis, ir kitais sunkiais laikotarpiais mes pamatėme, kad invalidams be galo sunku gyvent. Darbdaviai juos skriaudžia. Aš dar kartą prašau deputatus - tebūnie minimali, bet kad nebūtų nuo nulio iki penkių. Jeigu nebus užrašyta kokia nors minimali privaloma kvota, tai tikrai invalidai bus skriaudžiami. Aš prašau. Mes rašėm - ne mažiau kaip 2,5. Jeigu jūs manot, kad tai yra per daug... Bet kokia minimali kvota yra būtina. Prašau atsižvelgti. Prašau invalidų vardu.
PIRMININKAS. Taip, bet, deja, tai yra nubalsuota. Aišku, galėtų frakcijos reikalauti perbalsuoti esant kvorumui. Bet, deja, aš bijau, kad šiandien jo nebebus. Ar deputatas J.Beinortas dar laukia kalbėti dėl balsavimo motyvų?
J.BEINORTAS. Ne, aš supratau, jeigu mes negrįžtam prie šito, tai tuomet suredaguojam taip, kad 7 ir 8 straipsniuose... Tai aš noriu pasakyti, kad čia jau grynai yra mūsų kazuistika. 7 straipsnyje pasakyta, kad remia labiausiai socialiai pažeidžiamas piliečių grupes, kurios nurodytos 8 straipsnyje. Jeigu reikia, įrašykim ir 8. Bet reikalas jau sugadintas, tarp mūsų šnekant.
PIRMININKAS. Ką gi, aš pateikiu balsuoti deputato P.Ginioto pasiūlymą. Suredaguoti 2 straipsnio antrąją dalį taip, kaip buvo jo perskaityta. Kas už šį deputato P.Ginioto pasiūlymą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Antrojo straipsnio antroji dalis priimta. Ar reikia balsuoti dėl viso 2 straipsnio? 2 straipsnis su pataisomis priimamas be balsavimo. Kitas deputato P.Ginioto pasiūlymas buvo dėl 3 straipsnio, taip? Gal jūs dar perskaitykite.
P.GINIOTAS. Vietoje žodžių ,,ypatingų pastangų”... Galbūt aš visą sakinį perskaitysiu: ,,Invalidų, kurių integracija } darbą reikalauja iš darbdavio ypatingų pastangų...” Čia siūlau rašyti ,,{rengti specialią darbo vietą”. Tada būtų konkrečiau įvertinamos tos pastangos. Tai būtų speciali darbo vieta, kuriai reikia materialinių sąnaudų, ir savivaldybė galėtų įvertinti tai.
PIRMININKAS. Visa kita straipsnyje lieka taip, kaip buvo?
P.GINIOTAS. O visa kita lieka taip, kaip yra pateikta.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas gali pakomentuoti šitą pasiūlymą?
R.KLIMAVIČIUS. Čia gal tokio esminio skirtumo ir nėra, daugiau, sakyčiau, redakcinis dalykas. Galima būtų sutikti. O gal tada šitaip, jeigu gerbiamasis deputatas. neprieštarautų. „... darbdavio ypatingų pastangų įrengiant specialią darbo vietą”. Kadangi, jeigu prilyginame vieno invalido įdarbinimą trijų invalidų įdarbinimui, vis tiek čia tam tikrų papildomų pastangų reikia. Galbūt speciali įranga, kompensacinė technika ir kitokia,
sakysim, technika arba dar kažkokios kitos aplinkybės, kurios smarkiai apsunkina darbdavį. Aš nežinau, kaip patys deputatai tai vertintų, jeigu pa-liktume ,,ypatingų pastangų įrengiant specialią darbo vietą”.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš jaučiu, kaip darbdaviai sunkiai įvertins tas ypatingas pastangas, bet aš sutinku.
PIRMININKAS. Taigi 3 straipsnyje suredaguojama — ,,ypatingų pastangų įrengiant specialią darbo vietą”. Ar deputatai neprieštarautų dėl tokios redakcijos? Nereikia balsuoti. Dėl viso 3 straipsnio nereikia balsuoti? Ačiū. 3 straipsnis priimtas. Aš deputatų atsiprašau - nepasiklausiau dėl 1 straipsnio. Ar yra prieštaravimų dėl l? Nėra, todėl 1 straipsnis taip pat priimtas. Ar dėl kitų, dėl kurių deputatai kol kas nepateikė pastabų, - nuo 4 iki 7 - yra deputatų prieštaravimų? Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. 7 straipsnyje, sakyčiau, kad būtų įterptas sakinys: ,,5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus kvotos ribose”, po žodžio ,,įdarbinti”. Aš galiu perskaityti tikslią redakciją.
PIRMININKAS. Perskaitykite.
P.GINIOTAS. ,,Darbdaviai privalo pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą ,,Dėl invalidų darbo sąlygų” įdarbinti 5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus kvotos ribose asmenis, kurie, dirbdami šių darbdavių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tapo invalidais dėl darbinio suluošinimo ar profesinio susirgimo, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo darbo santykių nutraukimo, arba perkelti į kitą, jų sveikatą atitinkantį darbą.”
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pasiūlėte antroje eilutėje po žodžių ,,įdarbinti” įrašyti žodžius ,,5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus”. Taip? Ar pranešėjas galėtų pakomentuoti šį pasiūlymą?
R.KLIMAVIČIUS. Manyčiau, kad tada apribojamas šito straipsnio veiksmas. Kadangi šitas straipsnis turi tokią pagrindinę idėją: jeigu žmogus buvo ten suluošintas arba susirgo profesine liga, nepaisant to, kad buvo nutraukti darbo santykiai, darbdavys jį vis tiek turi įdarbinti toje įmonėje. O kai mes nustatome 5% ribą, tokiu atveju darbdavys bet kada gali išsisukti nuo šitos pareigos. Manyčiau, taip. Todėl aš manyčiau, kad šita nuostata (5%) vis dėlto smarkiai susiaurina netgi pačią straipsnio idėją.
PIRMININKAS. Pranešėjas mano, kad toks pasiūlymas yra nepriimtinas. Dabar dėl balsavimo motyvų. Dėl savo pasiūlymo deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš nesutikčiau su pranešėju. Darbdavys per daugelį metų pasikeitė. Ir kolektyvas pasikeitė. Ir būti atsakingiems, įdarbinti 10% invalidų yra ir našta kolektyvui. Todėl jeigu yra nustatyta kvota ne daugiau kaip 5%, tai tos kvotos ir laikykimės. Šitas straipsnis, kiek supratau, tiktai duoda teisę tiems invalidams arba darbe suluošintiems žmonėms grįžti į tą įmonę, bet ne daugiau kaip 5%.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų laukia deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Ką reiškia ,,nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo darbo santykių nutraukimo”? Aš siūlyčiau ieškoti formuluotės ir nustatyti terminą. Štai paprastas pavyzdys: dirbo, susiluošino ir visa kita, padirbo, tačiau susiviliojo, gavo geresnį darbą, metus, du nedirbo, ten prasikalto, išmetė iš to darbo. Tada jis po dvejų trejų metų žygiuoja į buvusią darbovietę, ten visi išskėstom rankom laukia ir priima į darbą. Taip? Pagal šitą užrašymą...
PIRMININKAS. Čia jau yra kitas pasiūlymas. Ar deputatas J.Beinortas dėl deputato P.Ginioto pasiūlymo?
J.BEINORTAS. Čia, mano nuomone, kolega painioja du dalykus. Pirmas dalykas, žmogus įmonėje galėjo gauti profesinį susirgimą, jis negalėjo kurį laiką dirbti apskritai dėl savo sveikatos. Jis galėjo padirbėti kitokį darbą, lengvesnį, tačiau jo pirminė profesija liko. Ir atgavęs sveikatą jis tikrai galėtų vėl grįžti į tą įmonę, bet jis turi invalidumą, turi ribotą, kaip sakant, darbingumą. Tačiau tai jokiu būdu, mano nuomone, neatleidžia šitos įmonės, kaip juridinio asmens, nuo atsakomybės tam žmogui, kuris, dirbdamas toje įmonėje, susirgo profesiškai arba susiluošino. Todėl šitas dalykas yra padarytas ginant žmogų. Aš žinau tokių fabrikų, jų yra ir Panevėžyje, kur profesinių susirgimų de facto yra, ir nieko nepadarysi. Taigi jeigu dabar mes, kaip sako deputatas P.Giniotas, įsprausim į 5% rėmus, antra, jeigu mes vėl ginčysim, kad tas žmogus negali grįžti dirbti pagal profesiją, kai jam pasitaisė sveikata, tai mes tiktai varžysim tuos žmones, ir tada nieko vertas yra mūsų šitas įstatymas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius dėl deputato P.Ginioto pasiūlymo.
J.LIAUČIUS. Aš taip pat norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad darbdavio pareiga įdarbinti, kai dėl jo kaltės buvo sužaloti žmonės. Tai yra jų teisių gynimas. Ir jeigu pasikeitė nors ir penkios darbovietės, tai nereiškia, kad išnyko juridinio asmens pareiga {darbinti. Daugiausia susižalojama (panagrinėjus nelaimingų atsitikimų statistiką) dėl darbovietės kaltės ir dėl darbo sąlygų neužtikrinimo. Ir tik pavieniais atvejais būna mišri arba vien darbininko atsakomybė. Todėl jokių apribojimų nereiktų.
Tai atitiktų ne tik mūsų rinkėjų, bet ir tų darbininkų invalidų interesus. Aš agituoju deputatus palikti 7 straipsnio formuluotę tokią, kokia yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš pateikiu deputato P.Ginioto pasiūlymą balsuoti. Primenu, kad jis pasiūlė 7 straipsnio antroje eilutėje po žodžio ,,įdarbinti” įrašyti žodžius ,,iki (atrodo, taip buvo formuluota) 5% nuo bendro darbuotojų skaičiaus”. Kas už deputato P.Ginioto pasiūlymą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.
PIRMININKAS. Kiek.buvo už, pasitikslinkit. 32, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip,32.
PIRMININKAS. Taigi deputato P.Ginioto pasiūlymui taip pat yra pritarta. Kitas pasiūlymas buvo deputato E.Grakausko — išbraukti žodžius ,,nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo darbo santykių nutraukimo”. Ar deputatas E.Grakauskas pateikia savo pasiūlymą balsuoti? Nepateikiat?
E.GRAKAUSKAS. Aš nežinau, kokia pranešėjo nuomonė. Aš siūlyčiau apriboti, tarkim, metais ar metus laiko turėti...
R.KLIMAVIČIUS. Aš sutikčiau su deputato J.Liaučiaus paaiškinimu.
PIRMININKAS. Jūs siūlote vietoj tų žodžių įrašyti žodžius - ,,jeigu nuo to praėjo ne daugiau kaip metai laiko”.
E.GRAKAUSKAS. Deputatas K.Lapinskas siūlo (aš paskaitysiu) tokią formuluotę: ,,Išskyrus atvejus, kai minėti asmenys įsidarbina kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose”. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko, bet išskyrus tuos atvejus, kai jis įsidarbina. Koks gali būti jam pagal šitą straipsnį grįžimas atgal?
PIRMININKAS. Gal tada perskaitykite visą šią straipsnio dalį pradedant žodžiais ,,kurie dirbdami...” Kaip toliau skambėtų ši redakcija? Aš tik apgailestauju, kad mes redaguojame salėje, vėl kartojame savo pačių klaidas.
E.GRAKAUSKAS. Galimas variantas — nustatytas terminas metai lai-ko... per metus laiko nuo darbo santykių nutraukimo. Arba antras variantas — papildyti 7 straipsnį. Po žodžio ,,darbas” rašyti ,,išskyrus atvejus, kai minėti asmenys įsidarbina kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose”.
PIRMININKAS. Aš abejoju, ar deputatai suprato kurį nors jūsų pasiūlymą. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš dar kartą noriu remti tą mintį, kuri užrašyta. Juk, supraskit, žmogus turėjo profesiją, jis susiluošino, jis negalėjo dirbti, ir mes negalim pasakyti, kad jo sveikatai atstatyti reikia metų. Jeigu jo sveikata pasitaisė ir jis gali dirbti pagal pirminę profesiją, kodėl mes norime jam apriboti? Aš kategoriškai nesutinku su tuo - kad ir kokių geranoriškų ketinimų mano kolegos būtų vedami.
PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Mes siūlome palikti esamą 7 straipsnio redakciją, kad gali įsidarbinti toj pačioj darbovietėj, kur jis gavo invalidumą nepriklauso-ai nuo to, kiek laiko praėjo nuo darbo santykių nutraukimo, arba perkelti į kitą jų sveikatą atitinkantį darbą, išskyrus atvejus, kai minėti asmenys įsidarbina kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Vadinasi, šiuo atveju, kai sužalotas darbuotojas savo iniciatyva įsidarbina kitur, tos garantijos nebegalioja. Šitą jis turi žinoti. O kiek jisai sirgs - ta jam garantija išlieka, bet tiktai su sąlyga, kad po sužalojimo jis grįžta į tą pačią įstaigą, kur prarado sveikatą. Tos garantijos lieka. O jeigu jis savo noru įsidarbins kitur, vadinasi, jau nutrūksta.
PIRMININKAS. Dabar turbūt deputatams aišku. Tik noriu pasiklausti, ar deputatas E.Grakauskas ir deputatas K.Lapinskas teikia tą patį pasiūlymą? Gerbiamasis deputate Grakauskai, ar jūs teikiate tą patį pasiūlymą, kurį ką tik perskaitė deputatas K.Lapinskas? Kito neteikiate jokio?
E.GRAKAUSKAS. Taip, šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl šio pasiūlymo dar yra norinčių kalbėti? Nėra.
R.KLIMAVIČIUS. Aš tik norėčiau paaiškinti.
PIRMININKAS. Prašau. Žodis pranešėjui.
R.KLIMAVIČIUS. Invalidumas ir invalido darbingumas yra dinaminė sąvoka. Tam tikromis sąlygomis, tam tikru laikotarpiu invalidas gali negalėti dėl savo sveikatos būklės dirbti pagal buvusią savo profesiją. Ir tai, kad jisai įsidarbino, sakysim, kitame darbe, dar nereiškia, kad jis dėl tos sveikatos būklės ir toliau galės ten visą gyvenimą dirbti. Ar jo sveikata nepasikeis taip, kad toje kitoje vietoje, kur jis įsidarbino, jis vėl negalės dirbti? Sakysim, atitinkamai pasikeitė jo sveikatos būklė, o jis išėjęs iš tos darbovietės, kurioje jis pats įsidarbino. Gali susidaryti tokia situacija, kad jis negalės sugrįžti ir į tą darbovietę, kurioje jis tapo invalidu, kuri kalta dėl jo suluošinimo, dėl profesinio susirgimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau, kad yra įvairių nuomonių, todėl šį klausimą išspręskime balsavimu. Taip pat spręskime ir dėl deputato K.Lapinsko bei deputato E.Grakausko pasiūlymo papildyti 7 straipsnį taip, kaip ką tik perskaitė deputatas K.Lapinskas. Kas už šį pasiūlymą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ir šiam pasiūlymui taip pat yra pritarta. Deputatas E.Grakauskas nori pateikti dar vieną pasiūlymą, dar per mažai mes pataisėme.
E.GRAKAUSKAS. Kadangi, man rodos, ,,praėjo” visas įstatymas, aš norėčiau grįžti prie pavadinimo ir preambulės, jeigu deputatai sutiktų. Aš norėčiau, kad šio teksto turinys atitiktų įstatymo, o ne nutarimo struktūrą. Todėl siūlyčiau pavadinimą formuluoti taip (į vidų įterpiant, kaip ir turėtų būti): ,,Papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinasis įstatymas”. Nes čia yra Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos ...” ir taip toliau. Turėtų būti taip: Lietuvos Respublikos papild...
PIRMININKAS. Taip ir yra.
E.GRAKAUSKAS. Ne, pažiūrėkite, viršuj užrašyta taip ir dar antraip tas pat. Tai turi būti...
PIRMININKAS. Galbūt ne taip yra išspausdinta.
E.GRAKAUSKAS. Siūlyčiau šią preambulę išbraukti, kad jos nebūtų. Būtų pats įstatymas pastraipsniui, nes vis tiek reikia priimti nutarimą dėl jo įsigaliojimo. Tada šita preambulė galėtų būti nutarime, jeigu jos reikia, nors aš nemanau, kad jinai būtų reikalinga.
PIRMININKAS. Nutarimo projektas nepateiktas. Norėčiau pasiklausti gerbiamųjų teisininkų, ar negalėtų būti pateiktas... Tada man jo niekas neįteikė. Aš apgailestauju dėl tokios mūsų darbo tvarkos. Aš tokio neturiu, deja.
E.GRAKAUSKAS. Tada yra galimybė, kad įstatymas galiotų bendra tvarka - nuo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Taip daryti ne kartą ragino deputatas N.Rasimavičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Gal pabaikite šį klausimą, paskui dėl vedimo tvarkos. Ar deputatas A.Ambrazevičius nesutiktų?
A.AMBRAZEVIČIUS. ... Neturėsim galimybės, gerbiamasis seniūne.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, juk nutarimas buvo pateiktas...
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Buvo pateiktas vakar, jis nesikeitė, jo redakcija nesikeitė. Tai kodėl jis turėtų būti iš naujo dalijamas? Tai yra tas pats nutarimas iš keturių punktų.
PIRMININKAS. Gal tada pabaikim su įstatymu. Ar deputatai sutiktų, kad, atsisakytume preambulės, kaip siūlė deputatas E.Grakauskas? Ar pranešėjas sutiktų, kad atsisakytume? Dėl preambulės aš jūsų klausiu...
R.KLIMAVIČIUS. Preambulė teisingai, dėl...
A.AMBRAZEVIČIUS. Gal galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Aš jūsų labai prašau, kad mes pabaigtume šį klausimą. Po to dėl vedimo tvarkos.
R.KLIMAVIČIUS. Dėl pavadinimo, taip, teisingai, reikia...
PIRMININKAS. Dėl pavadinimo ir dėl preambulės yra susitarta, jeigu deputatai neprieštarauja. Pateikiu balsuoti Lietuvos Respublikos papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinąjį įstatymą. Ar dar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Noriu paklausti balsų skaičiavimo grupės: kiek yra deputatų salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dabar yra 70 deputatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes galime balsuoti, nes balsavimas buvo iš anksto numatytas. Primenu, kad norint priimti reikia 67 balsų. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinasis įstatymas?
A.SAKALAS. Pirmininke, galima truputį dėl procedūros? Aš labai prasyčiau, kad jūs atkreiptumėt deputatų dėmesį, kad visi būtų dėmesingi. Priešingu atveju mes tų trijų balsų galim kaip mat netekti.
PIRMININKAS. Taip, matau, atėjo dar du deputatai. Taigi salėje yra 72 deputatai. Gal šiek tiek mūsų galimybės prasiplečia. Aš deputatus, be abejo, kviečiu j salę. Tą ne kartą dariau. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietu-vos Respublikos papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinasis įstatymas? Kas už, prašau balsuoti. Primenu, kad reikia ne mažiau kaip 67 balsų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau deputatų nesijuokti, nes iš tikrųjų išgirdę mano raginimą atėjo keletas deputatų ir balsavo. Be abejo, taip yra ne kartą buvę, deputatai turi teisę sekti posėdžio eigą per radijo taškus ir ateiti balsuoti; salę. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Įstatymas yra priimtas. Tuoj pat jums suteiksiu žodį. Gerbiamasis pranešėjas informavo, kad nutarimą dėl šio įstatymo įgaliotas komisijos nori pateikti gerbiamasis J.Beinortas. Aš supratau, taip, taip. Aš supratau.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad įstatymas negalėjo būt priimtas pagal Reglamentą. 101 straipsnis skamba taip, kad kvorumas... kai niekas — nei frakcija, nei pirmininkas - neprašė perskaičiuoti, yra paskelbtas pats paskutinis skaičiavimas. Buvo paskelbta, kad yra 70. Kito paskelbta nebuvo.
PIRMININKAS. Buvo paskelbta - 72.
L.N. RASIMAVIČIUS. Na, ir tai nėra...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš supratau, dėl ko kalbėti nori deputatas A.Ambrazevičius. Aš puikiai suprantu ir kitus deputatus. Aš turėjau to pasiklausti, tik aš nenorėjau padaryti vidury klausimo. Aš turėjau deputatų atsiklausti, ar deputatai sutinka pratęsti posėdį.
L.N.RASIMAVIČIUS. Ne...
PIRMININKAS. Jūs dėl to norėjote kalbėti?
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis seniūne, jūs šituo įstatymu tempiate laiką. Išnaudodami visus savo kantrybės likučius, mes negalime priimti tų įstatymų, kuriuos (...) gerbiamasis Šimėnas (Civilinio kodekso pakeitimas), kurie tikrai gyvybiškai reikalingi reformai. Mes priėmėm įstatymą, kuris iš esmės... Mes jo ir nepriėmėm, tarp kitko, teisingai. Siūlyčiau negaišti laiko. Mes, be abejo, žinome, kaip viskas yra svarbu... Negaiškime laiko dėl nutarimo. Iš karto balsuojame už gerbiamojo Šimėno siūlomus įstatymus, jie nesukels tiek ginčų, ir važiuojame namo.
PIRMININKAS. Aš visų pirma norėčiau, kad gerbiamasis A.Ambrazevičius atsiprašytų dėl pasakymo, kad aš tempiau laiką priimant įstatymą. Aš jokio laiko netempiau, deputatai teikė pasiūlymus, ir aš juos turėjau pateikti balsuoti. Jeigu jums nepatinka procedūra, jūs galite pateikti pasiūlymą pakeisti Reglamentą.
Kita vertus, balsų skaičiavimo grupė atsiprašo ir praneša, kad ji suklydo. Už buvo 66, o ne 76. Ir kad nekiltų jokių abejonių, aš skelbiu iš naujo balsavimą dėl šio įstatymo, kadangi remdamasis balsų skaičiavimo grupės duomenimis aš paskelbiau, kad yra priimtas. Aš mačiau, kad ne mažiau kaip keturi deputatai atėjo į salę, todėl pasakiau, kad galėjo būti toks deputatų skaičius. Vadinasi, balsų skaičiavimo grupė apsiriko, todėl pateikiu dar kartą balsuoti Lietuvos Respublikos papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinąjį įstatymą.
Dar kartą prašau suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. O deputatus prašau sėsti į savo vietas, kad mes galėtume produktyviai dirbti. Deputatas A.Ambrazevičius priekaištauja man, o tuo tarpu nė kiek nepadeda, kad mes galėtume dirbti produktyviai. Kaltinti, be abejo, lengviau negu padėti dirbti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu yra 75 deputatai. Jau - 76.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinasis įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dar kartą skelbiu, kad įstatymas yra priimtas. Dabar atsiprašydamas deputatų, kad anksčiau nepaklausiau, noriu paklausti. Ar deputatai sutinka, kad posėdis būtų pratęstas išspręsti dar tiems nedideliems klausimams, kurie yra likę? Primenu, kad yra likę klausimai: ,,Dėl kai kurių Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios”, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, laikinojo įstatymo ,,Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse” pakeitimas ir papildymas. Taip pat deputatų pareiškimai dėl leidimo vykdyti deputatų pareigas nenutraukiant kitos darbinės veiklos.
Ar deputatai sutinka, kad pratęstume posėdį? Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš manau, paskutiniojo klausimo galima būtų šiandien iš esmės nespręsti, tik pranešti Aukščiausiajai Tarybai, kurie deputatai kreipėsi. Mes sutaupytume laiko, o rudenį vis tiek svarstysime Reglamento pakeitimus.
PIRMININKAS, Galbūt jūs iš karto ir galėtumėt pranešti?
L.SABUTIS. Galėčiau, jeigu leistumėt.
PIRMININKAS. Taip, prašom, pranešti. Mes sutaupysime laiko. Ačiū. (Balsai iš salės) Tada dar kartą noriu paklausti, ar deputatai sutinka pratęsti posėdį. Nėra prieštaraujančių? Matau vieną prieštaraujantį deputatą. Gal kiti sutiktų? Aš manau, klausimai yra neilgi, mes galėtume juos išspręsti. Ačiū už sutikimą ir kantrybę.
Todėl kviečiu gerbiamąjį ministro pavaduotoją S.Umbrasą dėl įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios” projekto.
S.D. UMBRASAS. Gerbiamieji deputatai, jau buvo pateikta ir svarstyta. Naikinami 110, 112, 113, 116 straipsniai, apribojantys gyvenamųjų namų statybos kvadratūrą, tą dydį ir teisę į įvairias kitas teises. Visiems čia turbūt aišku ir visi pritarsit. Siūlau, kad būtų panaikinti šitie Civilinio kodekso straipsniai taip, kaip jums pateikta įstatymo projekte. Taip pat iš 111 straipsnio išbraukti paskutinį sakinį ir atitinkamai pakoreguoti 125 straipsnį pridedant tik žodžius ,,dėl daugiabučio namo”, kadangi dabar vyksta privatizavimas ir pirmenybės teisę pirkti turės ne tik nuosavo gyvenamojo namo, bet ir nusipirkto daugiabučio namo buto gyventojai. Prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Primenu deputatams, kad buvo išdalytas projektas, numeruotas 107-2. Aš supratau, kad Vyriausybė pakoreguotam projektui pritaria tokiam, kaip jis yra išdėstytas. Ar yra deputatų, norinčių kalbėti šiuo klausimu? Nėra. Prieštaravimų nematau. Todėl pateikiu balsuoti įstatymą ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios”. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOMS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, įstatymas yra priimtas
Įstatymo”Dėl kai kurių LR civilinio kodekso straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios”priėmimas.
S.D.UMBRASAS. Pateikiamas įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo” projektas. Čia visiems jums žinomos atidaromos bendros šeimos narių investicinės sąskaitos. Spauda jau spėjo paskelbti, kad priimta, taigi labai prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Spauda turbūt suklydo, vakar mes priėmėm po pirmo-jo svarstymo ir nusprendėm dėl skubesnės tvarkos. Kartais iškyla redakcinių neaiškumų. Ar projektas, palyginti su ankstesniu, yra nepasikeitęs?
S.D.UMBRASAS. Taip.
PIRMININKAS. 131 numeris toks, kaip buvo pateiktas?
S.D.UMBRASAS. Taip.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo”? Taip, kaip buvo pateikta projekte. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Įstatymo”Dėl LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11straipsnio pakeitimo”priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymas yra priimtas.
S.D.UMBRASAS. Teisingumo ministerija siūlo deputatams vasaros atostogų metu negalvoti apie įstatymus, kadangi vykdytojams yra pakankamai vykdymo. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu gerbiamąjį ministrą A.Šimėną į tribūną jo pateikiamu klausimu.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, šiandieną mums reikėtų balsuoti dėl laikinojo įstatymo ,,Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse” pakeitimo ir papildymo. Jo esmė ir turinys jums yra žinomi, mes vakar jį dar kartą svarstėm. Tiek pateikimo metu, tiek pirmojo svarstymo metu, tiek antrojo svarstymo metu jokių esminių pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Todėl už tą patį tekstą, kurį mes vakar svarstėme, siūlyčiau šiandieną balsuoti.
PIRMININKAS. Ar deputatai norėtų šiuo klausimu kalbėti? Ačiū. Jokių kitų pasiūlymų nėra. Todėl aš pateikiu balsuoti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse” pakeitimo ir papildymo” projektą. Kas už tai, kad jis būtų priimtas toks, kaip buvo pateiktas, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Įstatymo “Dėl LR laikinojo įstatymo “Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse”pakeitimo ir papildymo”priėmimas
PIRMININKAS, Ačiū. Įstatymas yra priimtas. Ačiū gerbiamajam ministrui.
A.ŠIMĖNAS. Ačiū gerbiamiesiems deputatams. Norėtųsi palinkėti tokio pat konstruktyvaus darbo ir po atostogų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius žadėjo mus informuoti apie deputatus, kurie, kaip numato Reglamentas ir nuostatai, pavyzdingai parašė pareiškimus.
L.SABUTIS. Taip. Trys pagrindiniai mūsų įstatymai: Pagrindinis Įstatymas, Deputato statusas ir Reglamentas numato, jog deputatai, negalintys nuolat dirbti Aukščiausiojoje Taryboje, turi galimybę dirbti kitoje vietoje ir lankyti posėdžius. Jums išdalytame projekte nurodyti deputatai:
L.Apšega, L.Milčius, S.Razma, A.Ulba. Taip pat prašė P.Poškus bei B.Lubys, kad jiems būtų leista dirbti nuolat nelankant Aukščiausiosios Tarybos posėdžių arba suderinus dabartinę veiklą su Aukščiausiosios Tarybos posėdžiais. Manau, kad šie pareiškimai yra parašyti vadovaujantis Reglamento reikalavimais. Jiems galėtume patarti, tačiau ne kartą teko girdėti kai kurių pasiūlymų, jog ateityje iš esmės reikėtų spręsti dėl tų trijų mano minėtų normatyvinių aktų pataisų. Todėl manyčiau, kad šiandien, remdamiesi šiais pareiškimais, gal formuluokime ne kaip čia yra parašyta ,,leisti”, o sutikti su tų deputatų prašymu, kol bus iš esmės išspręsti visi kiti klausimai. Aš norėčiau pasakyti, kad šie žmonės ir atsižvelgiant į balsavimo rezultatus bei lankomumą yra vieni iš aktyviųjų, visada dalyvauja mūsų darbe. Taigi nematau jokių kliūčių, kad negalėtume sutikti su jų prašymu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes galėtume priimti protokolinį nutarimą, nors kai kas prieštaravo. Aš, kaip seniūnas, pritarčiau, kad mes sutiktume, nes iš tikrųjų šiems deputatams dėl jų lankomumo (ne dėl kokių nors politinių pažiūrų ar dar ko nors) tikrai neturiu jokių priekaištų. Sekretorius patvirtino tą pat. Gal mes galėtume priimti protokolinį nutarimą, kaip gerbiamasis Sekretorius siūlė? Ketvirtajai sesijai, aš supratau...
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Kol mes ko nors kito nenuspręsime. O nuspręsti ką nors kita nėra taip paprasta, nes tai taip pat susiję su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisomis. Gal mes kaip protokolinį nutarimą galėtume ir be balsavimo priimti, turėdami galvoj šių deputatų tikrai gana drausmingą dalyvavimą. Deputatas E.Klumbys nori šiuo klausimu.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti. Kadangi čia yra tik sesių deputatų pareiškimai, o pagal mūsų priimtą deputatų darbo tvarką tai turėjo būti padaryta jau, man atrodo, iki liepos pirmos dienos. Kaip bus su kitais deputatais ir kiek tęsis šito klausimo sprendimas?
PIRMININKAS. Jeigu galima. Atsiprašau Sekretoriaus, aš tai ir norėjau pabrėžti, kad neturėtų kentėti šie deputatai, kurie, kaip ir reikalauja įstatymai, parašė prašymą Aukščiausiajai Tarybai, dėl tų, kurie to nepadarė. Atsiprašau gerbiamojo Sekretoriaus, kad aš perėmiau iš jo žodį.
L.SABUTIS. Pritariu tai nuomonei. Ir norėčiau paraginti kolegas, kurie taip ir apsisprendė, pateikti kitos sesijos pradžioj savo prašymus, ir svarstysime.
PIRMININKAS. Dar deputatas V.Kačinskas šiuo klausimu ir ...
V.KAČINSKAS. Taip. Aš noriu paprašyti, kad Aukščiausioji Taryba dėl šio nutarimo projekto, nors ir protokolinio, balsuotų. Vis dėlto tai yra precedentas, kurį mes toliau turėsime sekti...
L.SABUTIS. Taip, taip... Reglamente tokia tvarka nenumatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal gerbiamasis Sekretorius tiksliai pasakytų, kaip skambėtų mūsų protokolinis nutarimas? Tada mes galėtume jį priimti.
L.SABUTIS. Tai, ką jūs turite savo darbo vietose. Vietoj žodžio ,,leisti”- ,,sutikti” su išvardytų deputatų prašymu, kad per ketvirtąją sesiją vykdytų deputatų įgaliojimus nenutraukdami kitos darbinės veiklos.
PIRMININKAS. Gal ne visi deputatai išgirdo pavardes, jūs dar kartą priminkit.
L.SABUTIS. Yra pareiškimai deputatų: L.Apšegos, L.Milčiaus, S.Razmos, A.Ulbos, P.Poškaus, B.Lubio.
PIRMININKAS. Pateikiu deputatams balsuoti protokolinį nutarimą. Primenu, kad jis priimamas balsavusių dauguma. Kas už tai, kad būtų priimtas toks protokolinis nutarimas, kaip perskaitė Sekretorius. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
Protokolinio nutarimo “Dėl deputatų įgaliojimų vykdymo nenutraukiant kitos darbinės veiklos”priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Protokolinis nutarimas yra priimtas.
Gerbiamieji deputatai, mūsų klausimai, šis mūsų posėdis ir mūsų sesija artėja į pabaigą. Aš norėčiau padėkoti jums už kantrybę. Ir per šį posėdį, ir per visą šią sesiją mums iš tikrųjų teko nuveikti daug ir labai svarbių visai Lietuvai darbų. Aš, kaip jūsų išrinktas šios sesijos seniūnas, dėkoju už tai, kad jūs padėjote man dirbti. Darbas iš tikrųjų buvo sunkus. Kartu atsiprašau už tuos darbo nesklandumus, kurie buvo ar dėl mano asmeninių savybių, ar dėl nepatyrimo. Nemažai buvo deputatų priekaištų dėl Reglamento laikymosi. Norint laikytis Reglamento, jo reikia laikytis visiems:kiekvienam deputatui, kiekvienam pareigūnui ir kiekvienai komisijai. Jeigu mes visi kartu bendromis pastangomis to sieksime, mes tai galėsime padaryti. Todėl dėkoju už visas bendras pastangas. Manau, per kitą sesiją mums visiems seksis geriau.
Baigiantis sesijai kalbės gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Dar prieš tai Vyriausybės vardu į deputatus norėjo kreiptis ministras A.Abišala. Po to dar deputatas A.Sakalas, matau, prašo žodžio. Taip pat prieš Pirmininkui užbaigiant sesiją jums suteiksiu žodį.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, sesijos pabaiga buvo itin konstruktyvi ir vaisinga. Jūs iš tiesų priėmėt daug svarbių ir esminių įstatymų. Tai rodo, kad sesijos pabaigoje galima susikaupti ir dėl to man derėtų pasiūlyti pratęsti jums šitą sesiją. Tačiau Vyriausybės įgaliojimo tokiam pasiūlymui aš neturiu, todėl oficialiai jo ir neteikiu, bet turiu oficialų Vyriausybės įgaliojimą — pakviesti Aukščiausiosios Tarybos deputatus rytoj į neoficialią bendrą vakarienę. Autobusai prie Aukščiausiosios Tarybos įėjimo laukia 17.30 val. Vakarienė turėtų vykti kažkur Trakų rajone. Tai neturėtų būti labai toli. Ir, kiek aš žinau, Prezidiumas taip pat prisidės prie šito Vyriausybės kvietimo. Tai būtų gera sesijos pabaiga ir gera atostogų pradžia. Ačiū jums už pastangas ir darbus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Vyriausybės atstovui už pasiūlymą. (Plojimai)
Aš atsiprašau deputato A.Sakalo ir deputatų. Visi mūsų priimti įstatymai, kurių deputatai prašė, ypač agrariniai įstatymai, deputatams jau sudėlioti į dėžutes. Į dėžutes taip pat jau įdėtas sąrašas įstatymų, kuriuos mes priėmėme per šią sesiją.
O dabar prieš kalbant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui dar į deputatus nori kreiptis deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš Mandatų ir etikos komisijos vardu, taip pat Centro frakcijos vardu norėčiau padėkoti jums ir jūsų komandai už tai, kad jūs labai sėkmingai vedėte posėdžius. Tos klaidos, kurios pasitaikė, buvo išties nežymios. Ir tai buvo daugiau gal neįgudimo priežastis, o ne dėl kokių nors kitokių dalykų. Manau, prie mano žodžių galėtų prisidėti ir kitos frakcijos, tikiu, kad jos taip ir daro, taip pat ir komisijos. Ir leiskite dar kartą nuoširdžiai jums padėkoti už tikrai gerą darbą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū už gerus žodžius. O dabar prašau gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį baigiamajam šios sesijos žodžiui.
V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, mes dirbome daug, intensyviai, kai kada prieštaringai, bet pasiekdavome sprendimų, kurie yra ir bus reikšmingi dabar, vykstant Lietuvoje didelėms esminėms mūsų vidinio gyvenimo permainoms. Galime prisiminti ir tai, kad atlaikėme sunkius laikotarpius ir smūgius, kurių teko mūsų kraštui iš išorės. Turime pasiekimų ir tarptautinėje, diplomatinėje srityje. Įtvirtinome Lietuvos pripažintą valstybinį buvimą pasaulio salių bendrijoje. Visa tai yra mūsų, čia esančių, ir kitų mums padedančių žmonių darbo vaisiai. Baigiame šią sesiją, man regis, su gera nuotaika, ir Vyriausybės pasiūlymas jos nepagadino. Ir labai korektiškai padarytas tas pasiūlymas - po to, kai jau mes už viską balsavome. Be jokių bandymų palenkti savo pasiūlymų naudai, nors Vyriausybė galėjo būti ir nepatenkinta kai kuriais mūsų balsavimais, bet viskas yra suprantama.
Mūsų solidarumas, mūsų, aš manau, toks giluminis draugiškumas net tada, kai mes pešamės, egzistuoja ir yra svarbesnis už laikinus ar dalinius nesutarimus. Tegu šita santarvės ir geros nuotaikos dvasia lydi mus ir tą laikotarpį, kurį galima sąlygiškai vadinti atostogomis.
Manau, kad darbų bus, ir Prezidiumas dirbs, ir kai kurios kitos struktūros dirbs. Gali tekti ir susitikti todėl, kad išorinės arba primestos Lietuvai jėgos nesiliauja tęsusios savo brutalių prievartos ir teroro veiksmų. Mes tikrai nesame garantuoti, ar nebus kokių nors įvykių, dėl kurių Prezidiumas turėtų staiga sušaukti plenarinį posėdį. Tikimės, kad to nebus, bet gali būti visko. Ir gali būti net ir be kokių ypatingų įvykių, o susikaupus klausimams, kurių nereikėtų atidėti, kad mes pasiūlysime jums, išsiilgusiems vienas kito, susitikti rugpjūčio 22 d. Mes kalbėjome apie tokią provizorinę datą — jeigu reikėtų. Prašome palaikyti ryšį su Aukščiausiosios Tarybos sekretoriatu, tarnybomis, kad tikrai gerai žinotume, kur yra mūsų deputatai, jeigu reikėtų kuriuos nors pasitelkti ir kartais sutikti patalkinti kokiems nors susitikimams, nes vizitų gali būti ir per tą laiką. Gali būti ir svarstytinų dalykų, ir, žinoma, tokių ekstra atvejų, nuo kurių nesame apdrausti, galbūt ir tarpinis vienos dienos susitikimas, apie kurį minėjau.
Primenu, kad rugpjūčio 21, 22, 23 dienomis vyks Baltijos valstybių ir užsienio parlamentarų, mus remiančių bičiulių konferencija visose trijose sostinėse. Vilniuje — 23 dieną konferencija ir masiniai renginiai. Vėl savotiškas Baltijos kelias, kurį dalyvavę tada ir dalyvausiantys šįmet įsimins, manau, kaip labai svarbią išgyventą savo gyvenimo dieną. Ir svarbų dalyvavimą mūsų politinėje dar nesibaigiančioje kovoje.
Aš noriu taip pat priminti, ką mes ir taip turbūt visi suprantam kaip savaime žinomą dalyką, todėl net neįrašome j rugsėjo mėnesio pirmųjų darbų sąrašą, - tai šiandien jums pateiktų dokumentų ratifikavimo klausimą. Aš manau, sutarsime, kad jie yra ten įrašyti. Gal ir be balsavimo, nes jau apie tai ir buvome kalbėję, aš tiesiog norėjau priminti, kai mes susivokėm, kad formaliai tai nebuvo padaryta. Rugsėjo mėnesį vienas pirmųjų klausimų bus šitas.
Na, ir dar kartą linkėdamas poilsio (kam likimas lems turėti to poilsio), linkėdamas geros sveikatos ir geros nuotaikos, aš taip pat noriu padėkoti visiems kartu už tą bendrą darbą, kurį nuveikėme, ir už gerą viltį, kurią išsaugojome. Tegu ji veda mus toliau pirmyn. Dabar plenarinį posėdį ir sesiją skelbiu baigtą.
Baigdami sugiedokime Lietuvos himną. Leiskite man duoti toną. (Giedamas himnas)
Ačiū. (Plojimai)