SEPTYNIASDEŠIMT PENKTASIS POSĖDIS

    1991 m. liepos 4 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas E. GENTVILAS

PIRMININKAS. Mieli deputatai, sėskite į vietas, vyksta posėdis. Posėdžio pradžioje trumpam pranešimui žodžio prašė Tautininkų frakcija. Kviečiu į tribūną Tautininkų frakcijos atstovą. Prašau salėje tylos.

P.VARANAUSKAS. Mes pasitarėme, kad tas pareiškimas dėl Slovėnijos ir Chorvatijos yra nepakankamai parengtas. Prašome sudaryti darbo grupę iš Užsienio reikalų komisijos narių, ją papildant visų frakcijų atstovais, taip pat tais asmenimis, kurie jau buvo šiose šalyse ir iš ten grįžo. Mes turime pripažinti šių valstybių nepriklausomybę. Pripažindami mes nieko neprarandame, o laimime dabar ir ateityje. Toks mūsų pageidavimas.

PIRMININKAS. Ar jūsų frakcija derino su Užsienio reikalų komisija šitą reikalą?

P.VARANAUSKAS. Kadangi visos Užsienio reikalų komisijos mums nepavyko surinkti, tai mes norėtume, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas pavesti Užsienio reikalų komisijai ir kad ji mums atsakytų.

PIRMININKAS. Ar prieštarautų Aukščiausioji Taryba, kad būtų protokolinis nutarimas, kuriame pavestų Užsienio reikalų komisijai ruošti naujus dokumentus ar naują dokumentą dėl įvykių Slovėnijoje ir Chorvatijoje? Ar yra prieštaravimų dėl šito? Prieštaravimų nėra. Aš manau, kad Užsienio reikalų komisija pasitelks kitų frakcijų ir komisijų atstovus ir galės ruošti dokumentą. Dar prašė žodžio posėdžio pradžioje Kairiųjų frakcija. Trumpam pareiškimui.

Kairiųjų frakcijos pareiškimas

P.PAPOVAS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Kairiųjų frakcijos pareiškimas. Kairiųjų frakcijos deputatai dažnai kaltinami, kad jie neva vilkina agrarinės reformos įstatymų priėmimą, apeliuojama į jų atsakomybę už atsirasiančius naujus socialinio ekonominio įtempimo židinius. Kairiųjų frakcijos deputatai visada pasisakė už tai, kad dar iki šių metų darbymečio pradžios būtų svarstomi svarbiausieji agrarinės reformos įstatymai, reikalavo jų ekonominio pagrindimo.

Pareiškiame, kad mes neformavome ir neformuosime partinių ar ideologinių nuostatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, Tarptautinės Žmogaus Teisių Chartijos, kuriai pritarėme Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Mūsų nuomone, rengiant ir svarstant agrarinės reformos įstatymų projektus, įteisinamos nuostatos, ribojančios žmogaus teisę į žemės nuosavybę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovės įstatyme neįteisinta, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, tuo tarpu įteisintas kitoks žemės naudojimas. Lietuvos Respublikos žemės reformos, Žemės ūkio turto įmonių privatizavimo įstatymų projektai svarstomi be Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus išvadų.

Vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 184 straipsniu, prašome Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo, Žemės reformos, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymų projektų ir priimtų straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam ir kitiems įstatymams. Prašome konkrečiai atsakyti, ar žemė nuosavybės teise gali priklausyti piliečiams, susijungusiems į grupes (kolektyvus), turinčius juridinio asmens teisę? Ar žemė gali būti atitinkamos bendrovės akciniu ar pajiniu kapitalu?

Prieš pradedant svarstyti pastraipsnim Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo projektą, prašome išklausyti ir apsvarstyti Aukščiausiosios Tarybos komisijos, sudarytos dėl kolūkių statuso bei turtinės nuosavybės teisės, išvadas.” Pasirašė Kairiųjų frakcijos vardu pirmininkas deputatas Algirdas Brazauskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar žodžio prašė Mandatų ir etikos komisija.

B.V.RUPEIKA.  Mieli kolegos, labas rytas. Leiskite panaudoti šią tribūną nevisiškai įstatymo leidimo tikslu, tačiau, manau, ir jums priimtinu tikslu. Poryt vienam i.5 mūsų kolegų, manau, kad daugumai gerbiamų kolegų, deputatui Aloyzui Sakalui sukanka 60. Ir ta proga Mandatų ir etikos komisija, nesakydama ypatingų linkėjimų, nes, manau, tai padarysite jūs, sveikina daugiau kaip metus vadovavusį šiai komisijai Aloyzą Sakalą. Pasakysiu nuo savęs ir galbūt nuo komisijos daugumos, jog dažnai įvairių požiūrių žmonės šioje komisijoje rasdavo bendrą nuomonę, na, o Taryba įsitikino, kad ji gali dirbti punktualiai ir našiai, kada jos darbui vadovavo profesorius Aloyzas Sakalas. Taigi linkėjimai - individualiai, o mūsų pagarba ir dėmesys - kolektyviai. Ir baigs šį mūsų trumpą žodį komisijos narė Irena Andriukaitienė.

L.ANDRUKAITIENĖ. Aš norėčiau paprasčiausiai žmogiškai palinkėti mielam kolegai šitame nelengvame gyvenime, kokį mes dabar gyvename, gerumo, šviesos ir šilumos. Kad ji lydėtų jus ir kad jūs ją taip pat skleistumėt kitiems. (Plojimai)

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji kolegos! Suprantama, aš esu sujaudintas jūsų dėmesio. Jūsų dėmesys parodo, kad mes esame vieninga šeima ir kad toj vieningoj šeimoj, nežiūrint kartais nuomonių skirtingumo, mes turime būti, elgtis kaip broliai, turime dirbti taip, kaip tikrai dirba parlamentarai, tai yra kalbėti apie įstatymus, kalbėti apie tai, kaip juos reikia tobulinti ir kokius juos reikia priimti. Vengti asmeniškumų. Tai buvo mano ir, manau, daugumos jūsų svajonė šitaip dirbti. Jūsų linkėjimai, jūsų pasveikinimai man suteikia naujų jėgų ir aš tikiuosi, kad savo darbu galėsiu ir toliau prisidėti prie vaisingo parlamento darbo, prie visų jūsų darbo. Labai jums ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Po malonių įspūdžių pradėkime dirbti pagal darbotvarkę. Aš primenu, kad vakar jums išdalytas darbotvarkės projektas buvo priimtas be balsavimų su vienu smulkiu pakeitimu. Tai yra pirmasis ir penktasis darbotvarkės klausimai sukeisti vietomis. Dėl darbotvarkės deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Dėl šios dienos darbotvarkės. Aš vakar prašiau ją papildyti dar vienu klausimu ir šiandien aš kartoju tą pasiūlymą - prašau įtraukti į šios dienos darbotvarkę štai kokį klausimą: Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų birželio 25 dienos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įsigaliojimo pirmojo punkto galiojimo sustabdymo”. Yra parengtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas, jis labai trumpas. Prašyčiau įtraukti į šios dienos darbotvarkę tą klausimą.

PIRMININKAS. Taip, tačiau mane informavo, kad tai numatyta kitos savaitės darbotvarkėje, matyt, antradienio, kadangi šios dienos darbotvarkė yra perkrauta. Gal nebus didelio nusižengimo, jeigu mes laikysime tą punktą galiojantį dar tris keturias dienas? Neprieštarautumėt? Mane tik dabar informavo, kad kitos savaitės darbotvarkėje tai yra įrašoma į darbotvarkę.

K.LAPINSKAS. Aš truputį ir abejoju dėl to, nes praktiškai čia svarstyti nėra ką. Mes žinome, kokioje situacijoje esame. Mūsų priimtas įstatymas prieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir negalime toleruoti, kad jis tebegaliotų toliau. Praktiškai tiktai balsavimo reikalas.

PIRMININKAS. Deja, tai vis dėlto nėra tik protokolinis nutarimas, tai yra Aukščiausiosios Tarybos rimtas nutarimas, ir gal sutiktumėte iki antradienio šitą reikalą pratęsti. Dėl to paties klausimo turbūt, deputate Andriukaitienė, taip?

I.ANDRUKAITIENĖ. Taip, komisijoje mes vakar dar kartą svarstėme šį klausimą dėl 23 straipsnio pakeitimo ir mes turime komisijos nuomonę,kurią, manau, mūsų komisijos pirmininkas dabar ir pareikš. Galbūt mes galėtume šiek tiek kitaip pateikti tą klausimą?

PIRMININKAS. Aš tada būčiau priverstas nusižengti Reglamentui, jeigu jūsų komisija padarytų man didelį spaudimą. Gal nedarykit man to spaudimo ir neverskite nusižengti. Eilės tvarka deputatas P. Aksomaitis.

P.AKSOMAITIS. Gerbiamasis pirmininke, pasinaudodamas tuo, kad jūs taip pat pirmininkavote birželio 4 dieną ir kad gerbiamasis deputatas A.Miškinis priminė dėl priimto mūsų nutarimo dėl komisijos sudarymo, kuri iki birželio 30 d. turėjo pateikti pasiūlymus dėl kaimo žmonių mitingo, įvykusio čia, Vilniuje, ir dėl Vyriausybės priimtų priemonių prieš žemės ūkio pažeidimus.

PIRMININKAS. Jūs norite, kad jums būtų pateiktos išvados, kurios buvo numatytos?..

P.AKSOMAITIS. Taip, buvo numatytos pateikti birželio 30 d. Kokia dabar padėtis?

PIRMININKAS. Reikia tada man pasikonsultuoti su komisija, kuri rengia šitas išvadas ir tą dokumentą. Aš dabar negaliu už juos pasakyt. Gerai, tvarkysim. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau palaikyti mano asmeninį prašymą ir įtraukti į šios dienos darbotvarkę kokias penkias minutes užimsiantį klausimą, tai yra nutarimą apie, aš labai tiksliai neprisimenu jo pavadinimo, bet turinys maždaug toks, kad Vyriausybei pavestume nustatyti laikinas prokurorų draudimo taisykles. Vakar Prezidiume šitas klausimas buvo svarstytas, iškilo labai daug abejonių dėl Prezidiumo kompetencijos, po Prezidiumo posėdžio dar ilgai Juridiniame skyriuje buvo dirbta ir vis dėlto prieita prie išvados, kad tai reikėtų pavesti Vyriausybei, nes iki šiol nevykdomas 31 Prokuratūros įstatymo straipsnis. Ir šito toleruoti daugiau nebegalima.

PIRMININKAS. Ar jūs norėtumėt, kad šiandien tas nutarimas būtų priimtas, ar tik...

A.RUDYS. Būtų gerai, jeigu jis būtų priimtas, kadangi jis yra grynai pavedimo pobūdžio, t.y. pavedama Vyriausybei atlikti tą ir tą.

PIRMININKAS. Taip. Tačiau mes čia analogiškai kaip su deputato K.Lapinsko pasiūlymu susiduriame. Galbūt sutartume, kad šiandien įrašome į darbotvarkę abiejų nutarimų projektų pristatymą ir nutariame skubesne tvarka, ir antradienį įrašome. Ar deputatas K.Lapinskas sutinka? Sutiktumėt? Tiek deputatas K.Lapinskas, tiek deputatas A.RUDYS. Gerai, aš prašau užfiksuoti, kad šitie klausimai šiandien numatyti apsvarstyti. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Dėl deputato K.Lapinsko siūlymo. Noriu tiesiog jus informuoti, jog Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje vakar buvo svarstomas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 23 straipsnis ir yra parengtos šio straipsnio dvi redakcijos, kurias aš įteikiu jums jūsų žiniai ir prašau jas svarstyti kartu su deputato K.Lapinsko siūlomu projektu.

PIRMININKAS. Gerai, tai mes turbūt taip ir sutariame, kad deputatui K.Lapinskui šiandien bus skirta laiko trumpai pateikti nutarimo projektą. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, vakar Vyriausybė svarstė savo posėdyje Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo pagrindines nuostatas. Vyriausybė prašo pradėti šito įstatymo trečiąjį svarstymą antradienį iš ryto, kompensuojant skirtą šiam įstatymui svarstyti laiką šiandien Žemės reformos įstatymo svarstymu. Prašytume pritarti tokiam Vyriausybės pageidavimui. Ji geriau, kvalifikuočiau bus pasiruošusi pradėti įstatymo pristatinėjimą pastraipsniui antradienį iš ryto.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, mes turime šios dienos darbotvarkę su tokiais pakeitimais ir papildymais. Pirmasis klausimas -Žemės reformos įstatymas, penktasis klausimas taip pat lieka Žemės re-formos įstatymas, turint omeny, kad Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bus svarstomas antradienį. Taip pat bus pristatomi nutarimai, paruošti deputato A.Rudžio ir deputato K.Lapinsko. Du nutarimai. Tokie pakeitimai darbotvarkėj. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad vietoj penktojo klausimo iš rezervinio klausimo įtrauktume Gamtos apsaugos įstatymo pirmąjį svarstymą. Aš visiškai suprantu deputatų susirūpinimą žemės reformos srityje, tačiau šitas klausimas nė kiek ne mažiau svarbus.

PIRMININKAS. Aš su jumis sutinku, tačiau mane sekretoriatas informavo, kad dabar yra gautos Juridinio skyriaus išvados, ir kol kas vyksta procedūra taip, kaip pristatymui. Išdalyta komisijoms ir frakcijoms. Šitokį dalyką mes, pasirodo, galėtume padaryt. Pirmajam svarstymui komisija suvėlavo.

J.ŠIMĖNAS. Įstatymas buvo pristatytas, buvo surinktos išvados iš visų komisijų. Aprobuota ir pateikta jau Juridiniam skyriui su komisijų išvadom. Komisijų išvados yra. Daugiau čia nieko nebereikia.

PIRMININKAS. Gal jūs dar pasiaiškinkit su posėdžių sekretoriatu, kurie man šitokią informaciją pateikė. Deputatas Jonas Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėjau paklausti, ar šiandien Vyriausybės valanda bus?

PIRMININKAS. Be jokios abejonės.

J.PANGONIS. Ačiū. Nuo 17.30, taip?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš ką tik išsiaiškinau, kad nutarimo dėl Vyriausybės parengto administracinio teritorinio suskirstymo principų ir Vilniaus apskrities konstravimo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nėra padaręs. Aš noriu paklausti, kas atkakliai kiša šitą klausimą į darbotvarkę ir kokiu tikslu tai daroma? Kol Prezidiumas nėra padaręs sprendimo, aš apie tai kalbėjau ir su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, svarstyti šio klausimo ne tik kad nederėtų, jo ir negalima, kadangi jo kokybiškumas nėra įvertintas, o klausimas yra toks, kad bet kaip jo pateikinėti ir bet kaip aptarinėti negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valandos metu numatyta ne svarstyti, tačiau tik supažindinti štai su administracinio teritorinio suskirstymo projektu. Jūs manote, kad tai nereikalinga? Dar kartą deputatas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš dar kartą prašau, tai nėra koks nors Vyriausybės valandos klausimas.

PIRMININKAS. Deja, vakar buvo balsuota už tai, kad šiandien būtų aptariamas tas dalykas.

R.OZOLAS. Man labai liūdna, bet aš turiu pasakyti, kad šitokiu balsavimu mes pažeidėme šiek tiek mūsų visą juridiškai teisėtą tokių klausimų svarstymo tvarką.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Tai vis dėlto aš pakartosiu klausimą - ar bus Vyriausybės valanda ar ne? Nes čia 17.30 - 18.30 numatyta dėl Lietuvos Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo projekto ir Vilniaus apskrities projekto. Ar čia Vyriausybės valanda, ar projektas?

PIRMININKAS. Aš būsiu jus suklaidinęs ir už tai atsiprašau. Taip, tokios standartinės Vyriausybės valandos nebus, tačiau jos metu vicepremjeras V.Pakalniškis numatė supažindinimą su projektu, dėl kurio protestuoja deputatas R.Ozolas.

J.PANGONIS. Tuomet aš protestuoju, kad nėra šiandien Vyriausybės valandos. Tai yra numatyta mūsų Vyriausybės įstatyme ir turi būti.

PIRMININKAS. Man taip pat gaila, kaip ir dėl deputato R.Ozolo pasisakymo, kad jūs protestuojate tada, kai jau yra patvirtinta. Vakar buvo patvirtinta šitai. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasiteirauti, ar šiandien bus atsakyta į Centro frakcijos klausimą Lenkų frakcijai? Atsakymas turėjo būti, na, mes turėjome jį išgirsti ketvirtadienį. Kiek žinau, tai neatsitiko. Ar bus šiandien tai padaryta?

PIRMININKAS. Tai Lenkų frakcijos reikalas, tikrai ne mano.

S.PEČELIŪNAS. Ne, aš noriu paklausti, ar į tą taip vadinamą Vyriausybės valandą šitas klausimas yra įtrauktas? Jeigu ne, tai aš prisijungiu prie to Centro frakcijos paklausimo ir Sąjūdžio frakcijos vardu prašau, kad šiandien tą atsakymą mes išgirstume.

PIRMININKAS. Aš negaliu nieko priversti pateikti atsakymą. Deputatas A.Brazauskas.

A.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamąjį kolegą R.Ozolą dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia Vyriausybės valanda turėtų būti, juo labiau kad paklausimų, man atrodo, Vyriausybei pakanka. Ji turėtų atsakyti ir į mūsų frakcijos paklausimą dėl butų privatizavimo indeksavimo. Aš manyčiau, kad Vyriausybė turėtų labai greitai sureaguoti ir paaiškinti ir deputatams, ir visuomenei, yra ir daugiau klausimų. Aš palaikau gerbiamąjį R.Ozolą dar ir todėl, kad administracinis padalijimas (mes su ta medžiaga visi turbūt susipažinome) vis dėlto sukelia labai daug abejonių ir ne tik tarp deputatų, bet, man atrodo, dar daugiau gali sukelti panikos rajonuose ir miestuose, taip pat ir kitų tautybių žmonėms. Aš manyčiau, kad tokį klausimą nereikėtų dabar apsvarstyti ir palikti ,,pakabintą ore”, o reikėtų svarstyti tada, kada iš tikrųjų artėsime prie rinkimų į vietines tarybas. Ir kartu šitą klausimą apsvarstyti. O dabar, kada yra numatoma per pusę sumažinti administracinių vienetų ir t.t., ypač Vilniaus krašte tie klausimai yra opūs, aš manyčiau, kad taip lengvabūdiškai šitą klausimą nereikėtų pradėti. Ir tai yra per anksti.

PIRMININKAS. Gerai, aš pateiksiu pasiūlymą balsuoti dėl to, kad vietoj numatyto klausimo darbotvarkėje būtų Vyriausybės valanda, kaip jau du deputatai reikalauja. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Galiu pareikšti Tautininkų frakcijos vardu, mes manome, kad šio klausimo svarstymas nesavalaikis. Nėra priimta naujoji Konstitucija, nėra naujo savivaldybės įstatymo, neaiškus kompetencijų pasiskirstymas žemesnėse savivaldybėse ir labai stebina, kokiu būdu to klausimo formulavimas keičiasi. Galimas būtų Vyriausybės valandos metu trumpas gerbiamojo V.Pakalniškio atsakymas. O dabar jis jau turi pristatymo reikšmę. Aš manau, kad darbotvarkė turi būti pakeista, ta valanda turi būti pavadinta taip, kaip priklauso pagal įstatymus - Vyriausybės valanda. Jeigu gerbiamasis V.Pakalniškis yra pasiruošęs, trumpą informaciją dėl to, ką jis yra nuveikęs, jis gali pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nebenorėčiau, kad daugiau diskutuotume dėl darbotvarkės, apsiribokime stovinčiais deputatais i? paskui teiksime balsavimui. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Aš dėl šeštojo klausimo. Norėtųsi žinoti vis dėlto, gal Vyriausybė atsakytų, kas yra šito nuolat keliamo klausimo dėl teritorinio suskirstymo iniciatoriai? Mano supratimu, šis klausimas yra nesavalaikis. Dirbu rajone, kuris, ko gero, dings iš Lietuvos žemėlapio, ir žinau, kad tuo mes erziname žmones, dirbančius ten pareigūnus. Ir taip jau padėtis Lietuvoje yra sunki, ir dabar dar sudarom tokią lagamininę situaciją daliai žmonių, kurie nežino, ko laukti. Ir kaip gali žmogus taip dirbti? Manau, kad šituo klausimu turi būti konkrečiai atsakyta, kad jokių teritorinių su-skirstymų nebus arba jie tuoj pat bus. Ir reikia baigti tą lėtą mirtį, jeigu taip galima pasakyti. Negalime mes šitaip elgtis rajonuose. Situacija labai sudėtinga ir grėsminga šituo klausimu. Ir aš manyčiau, kad turėtų tas, kas rengia šituos projektus, kas yra iniciatoriai, konkrečiai pasakyti, kad kartu su rinkimais į vietines tarybas ar už trejų metų. Mes girdime per televiziją, per radiją, spaudoje, kad bus kažkur už penkerių metų tas dalykas daromas. Vieną kartą reikia nuimti šitą įtampą. Aš labai to norėčiau.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius racionaliai pasiūlė, kad būtent Vyriausybės valandos rėmuose, jeigu tai įvyktų, būtų pateikta trumpa informacija ir atsakymai Į tuos klausimus, kurie kyla dabar. Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Aš protestuoju prieš tai. Jeigu visos frakcijos susitarė, kad dėl Vilniaus apskrities klausimas bus pateiktas, tai reikia jį ir svarstyti. Frakcijų pasitarime jau prieš dvi savaites buvo sutarta, kad ši-tas klausimas bus svarstomas. Kitas dalykas, visi šitie projektai dėl Vilniaus rajono įjungimo į miestą svarstomi be savivaldybių, be mūsų, Lenkų frakcijos deputatų, žinios. Mes vis dėlto turime teisę išgirsti Vyriausybės nuomonę, kodėl ji planuoja visą Vilniaus rajoną įjungti į miestą. Kodėl viskas keičiasi kas dieną? Ir mūsų visuomenė ypatingai susirūpinusi dėl tokio projekto. Mes turime išgirsti Vyriausybės nuomonę ir tada tikrai žinosime, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA.  Aš norėčiau nesutikti su kolegos A.Ambrazevičiaus pasiūlymu, nes tas šurmulys ir nerimas minėtu klausimu Lietuvoje didesnis, negu mes įsivaizduojame ir negu Vyriausybė jį gali savo kompetencija likviduoti. Aš pasakysiu pavyzdį. Širvintų rajone paleidžiamas referendumo mechanizmas, nežiūrint Savivaldybių komisijos pirmininko Stasio Kropo ir mano, tos apygardos deputato, pastangų nuraminti žmones, atidėti šio klausimo svarstymą darbymečio metu. O ypač dabar neramumai yra dideli, ir pakanka deputato L.Apšegos pasisakymo, kad įsitikintume, jog tai tikrai yra neskatinantis savivaldybių darbo klausimas, o atvirkščiai.

PIRMININKAS. Ir paskutinis pasisakymas - deputato A.Ambrazevičiaus.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš tik nespėjau pateikti pasiūlymo. Aš siūlau frakcijos vardu perbalsuoti ir formuluoti tą darbotvarkės klausimą kaip Vyriausybės valandą. O kas ten į ją įeis, tegul sprendžia Vyriausybė.

PIRMININKAS. Aš jau pats tai sakiau ir dabar norėčiau, kad daugiau prieš balsavimą nebekalbėtume dėl balsavimo motyvų, nes dėl jų jau kalbame apie 20 minučių. Aš siūlau tai, kas buvo pasiūlyta man, kaip posėdžio pirmininkui, atsaukti vakar priimtą darbotvarkės šeštąjį klausimą dėl Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo projekto ir Vilniaus apskrities projekto. Tai buvo patvirtintas klausimas. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų išbrauktas?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOMS. Prieš - 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Apgailestauju, kad Aukščiausioji Taryba vakar be balsavimo šitą klausimą priėmė į darbotvarkę, o šiandien milžiniška balsų dauguma jį išbraukė iš darbotvarkės. Deja. Buvo pasiūlyta rengti normalią Vyriausybės valandą. Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Aš siūlau frakcijos vardu įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Vilniaus apskrities formavimo projekto. Todėl, kad Aukščiausioji Taryba sausio 29 d. priėmė nutarimą pavesti Ministrų Tarybai iki gegužės 31 d. paruošti šitą projektą. Nutarimas neįvykdytas, todėl aš siūlau įtraukti į darbotvarkę, kad ministrai pateiktų šiandien informaciją, kaip rengiamas šitas klausimas.

PIRMININKAS. Ar jūs sutiktumėte, jeigu šiandien įvyktų Vyriausybės valanda, tai trumpa informacija Vyriausybės valandos metu galėtų būti pateikta? Gerai. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, galbūt tikrai eikime link kompromisinių sprendimų. Aš prašau salėje tylos. Buvo pasiūlymas surengti šiandien normalią Vyriausybės valandą, tiesa, turiu informuoti, kad nė vienam paklausimui dar nesuėjo kritiškasis terminas. Vyriausybės valandos metu taip pat būtų galima kalbėti apie tai, ką pasiūlė deputatas R.Maceikianecas, kad Vyriausybės vadovybė pateiktų informaciją ir taip pat būtų suteiktas žodis Lenkų frakcijos deputatams. Galbūt šitaip ir suformuluokime, kad tą valandą skirtume šiems klausimams. Paklausimai, klausimai Vyriausybės nariams. Taip, dėl paklausimų, teisingai, negalime garantuoti, gal Vyriausybės nariai dar nepasiruošę, nes terminas nesuėjo, taip pat informacija dėl Vilniaus krašto. Ar sutik-tumėte? Gal kad nebebūtų prieštaravimų, balsuokime už tokį pasiūlymą. Kas už tai, kad šeštojo klausimo rėmuose vyktų tai, ką aš paminėjau? Kas už?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJA. Už - 57.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Gal nebeskaičiuokime. Viskas aišku. Pritarta įrašymui, taip? Neprieštaraujate. Ačiū. Pradedame dirbti pagal darbotvarkę. Kviečiu į tribūną deputatą E.Grakauską. Svarstome Žemės reformos įstatymą.

Žemės reformos įstatymo projekto svarstymas

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Labai gaila, kad daugiau negu pusvalandį praradome laiko. Jums yra išdalyta po mūsų vakar dienos posėdžio 9 straipsnio pirmojo punkto antrosios dalies nauja redakcija, atsižvelgiant į deputatų siūlymus ir žemėtvarkos bei žemės ūkio specialistų įvertinimus. Kadangi 9 straipsnio pirmajai daliai pasiūlymų ir pageidavimų nebuvo, pastabos buvo įvertintos praeitame posėdyje, mes daugiausia diskutavome dėl antrosios šio punkto dalies, todėl pateikiame jums naują šios dalies redakciją: ,,Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir žemėtvarkos principus, rajono agrarinės reformos tarnybos sprendimu išimtiniais atvejais šie plotai gali būti iki 10 procentų padidinti”. Įvertinti visi įmanomi komponentai: vietos sąlygos, pagrindiniai žemėtvarkos principai, kurie privalomi, specialus sprendimas, išimtinis atvejis ir ne daugiau kaip iki 10%.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasiteirauti, ar visiems deputatams išdalyta šita nauja redakcija?

E.GRAKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ir dabar tai yra visas 9 straipsnis, tai yra visi penki jo punktai, ar ne?

E.GRAKAUSKAS. Ne, ką jūs. Aiškiai parašyta - 9 straipsnio pirmojo punkto antrosios dalies nauja redakcija.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Taigi kas turi klausimų dėl 9 straipsnio pirmojo punkto antrosios dalies redakcijos? Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl procedūros. Yra pateikti raštu mano pasiūlymai. Prasyčiau, kad pirmiausia pranešėjas pradėtų komentuoti juos, o po to tik ką kita. Formuluotės raštu pateiktos jau trečią kartą.

PIRMININKAS. Prašau pranešėją pakomentuoti.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašau paklausti deputatų, ar reikia komentuoti tai, kas buvo komentuota vakar? Vakar deputato K.Antanavičiaus pasiūlymai dėl šios 9 straipsnio dalies buvo komentuoti. Ar reikia dar kartą tai daryti?

PIRMININKAS. Teisingai, nereikia, kadangi buvo komentuota vakar. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už naują redakciją. Aš norėjau paklausti, mes vakar kalbėjom apie tai, kad šitai galėtų spręsti ne rajono agrarinės reformos tarnyba, bet respublikinė. Būtų tam tikras apsaugos mechanizmas. Ar nesutiktumėte šitaip rašyti?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, jūsų pasiūlymas vakar diskutuotas, aptartas, įvertintas visapusiškai ir nutarta vis dėlto palikti vertinimą ir sprendimą rajono lygiu dėl daugelio motyvų. Tarkim, keletą pateiksiu. Kas geriau žino situaciją vietoje, kaip rajonas? Žemėtvarkininkai bus iš Žemėtvarkos instituto. Specialistai turės tai įvertinti, atitinkamai pateikti. Ir dabar dėl kokių trijų arų bėgti į Vilnių, ieškoti valstybės institucijos atstovų, mes nutarėme, kad būtų per daug sudėtinga.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti dėl tų 10 procentų. Tai yra labai juokingas skaičius, ar čia reikia smulkintis? Tai gal padidinkime tą žemės normą iki 80 ha ir bus viskas normos ribose?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, šito punkto antrosios dalies tikslas yra ne.ieškoti būdų, kaip išplėsti maksimalią ūkininkavimui skirtos žemės ribą, o normaliai, protingai žemėtvarkos principų pagrindais sutvarkyti žemę, kad tarnybos, kurios tai atliks, nepaliktų, tarkim, kažkokios griovos, atkriaušio ar panašiai, kad būtų normaliai sutvarkyta.

PIRMININKAS. Dar kartą deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau tada paklausti. Jeigu mano formuluotė jau atmetama, tai kaip vis dėlto bus parašyta pagal jūsų: ,,piliečiams, steigiantiems individualų ūkį, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir t.t.”? Na, jeigu jis nesteigia individualaus ūkio, tai jis neturi teisės iš viso į žemę? Kaip tada bus? Kur tas parašyta? Kiek jis gaus tos žemės?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, yra toliau antrasis šito straipsnio punktas, trečiasis punktas, ketvirtasis punktas.

K.ANTANAVIČIUS. Tai pasakykite, ką antrasis sako? Individualiems, ne žemės ūkio produkciją gaminantiems. O žemės ūkio gaminantiems? Į žemės ūkio bendroves besijungiantiems.

E.GRAKAUSKAS. Jeigu jūs dar malonėtumėte savo žvilgsnį nukreipti ir į trečiąjį punktą, ir į ketvirtąjį, ir į penktąjį, aš būčiau dėkingas.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, dar sykį noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad turi tada būti pakeistas viso įstatymo pavadinimas - individualiam ar privačiam ūkiui visos žemės pertvarkymas. Juk jeigu jis įsi-jungs į ūkines bendrijas, pajų jis neturi teisės įnešti pagal šitą. Tai yra akivaizdi loginė klaida, neabejotina. Visiškai neabejotina. Juk turi žmogus teisę pagal mūsų Žemės ūkio bendrijos įstatymą gauti žemę, nusipirkti ir įnešti kaip pajų į ūkinę žemės ūkio bendriją. Na, kur tai parašyta?

PIRMININKAS. Taigi ar yra alternatyvų 9 straipsnio pirmojo punkto antrosios dalies redakcijai?

E.GRAKAUSKAS. Ne, daugiau neturime.

PIRMININKAS. Nieko kito nelieka, kaip siūlyti balsuoti, jeigu yra reikalaujančių balsuoti. Ar yra reikalaujančių balsuoti už pateiktą ir išdalytą 9 straipsnio pirmojo punkto antrosios dalies redakciją? Prieštaravimų nėra? Reikalavimų balsuoti nėra? Gerai, viskas aišku. Deputatas K.Antanavičius reikalauja balsuoti. Jums paskutiniajam žodis. J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš vis dėlto norėčiau gerbiamojo E.Grakausko paklausti, kuris įstatymas reglamentuos tų žmonių teises nusipirkti žemę, kurie stos į bendriją. Tai tas pats klausimas, kaip gerbiamasis K-Antanavičius sako. Ne individualų ūkį jis kurs, bet su savo žeme jis stoja į bendriją ir dirba bendrai. Kuris įstatymas tai reglamentuos?

E. GRAKAUSKAS. Ar reikia atsakyti, nors tai ne šito straipsnio dalykas?

J.PANGONIS. Prašau atsakyti trumpai.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, žemės grąžinimą tiems, kurie eis į bendrovę, suteikia galimybę mūsų jau priimtas Nuosavybės teisių atstatymo įstatymas. Toliau šito įstatymo, jeigu jūs atidžiai skaitėte, trečiajame skyriuje išdėstytas valstybinės žemės naudojimas visoms ūkininkavimo formoms, kurios įmanomos. Tarp jų valstybė galės tą žemę, kuri lieka, ir parduoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, vakar mes balsavome, kad 9 straipsnio pirmajame punkte paliktume antrąją dalį. Šiandien mums pateikta nauja formuluotė, kaip vakar ir buvo numatyta, kad galbūt bus nauja formuluotė. Siūlau balsuoti už šią naują formuluotę. Kas už tai, kad būtų priimta 9 straipsnio pirmojo punkto antroji dalis tokia, kaip pateikta naujai išdalytame variante. Kas už?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.

PIRMININKAS. Už - 44. Nuleiskite rankas. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOMS. Prieš - 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Taigi pakeitimas priimtas. Dabar ar yra reikalaujančių balsuoti už visą 9 straipsnio pirmąjį punktą? Yra reikalaujančių. Kas už 9 straipsnio pirmąjį punktą su pakeitimu antroje dalyje? Kas už?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. 9 straipsnio pirmasis punktas priimtas. Prašau kalbėti toliau apie 9 straipsnio antrąjį punktą.

E.GRAKAUSKAS. 9 straipsnio antrasis punktas numato...

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, Reglamentą mes turime, ar nebežiūrime iš viso? Buvo sutarta, kad balsuosime 1 straipsnio pateiktą kitą redakciją. Tai kur tas balsavimas?

PIRMININKAS. Kokio 1 straipsnio?

K.ANTANAVIČIUS. 1 straipsnio. Jūs paklausėt, ar reikalauju balsuoti? Pasakiau - taip, reikalauju balsuoti.

PIRMININKAS. 9 straipsnio pirmojo punkto redakciją?

K.ANTANAVIČIUS. Taip, 1 straipsnio pirmąją dalį...

PIRMININKAS. Atsiprašau, nesuprantu, apie ką jūs kalbat. Mes dabar svarstome 9 straipsnį. Vakar buvo. Gerbiamasis deputate Antanavičiau...

K.ANTANAVIČIUS. Dabar gi jūs klausėt manęs, ar reikalauju balsuoti. Pasakiau, kad reikalauju. Vadinasi, turime balsuoti.

PIRMININKAS. Tai buvo pateikta balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas šitas variantas.                                           

K.ANTANAVIČIUS. O kitas variantas?

PIRMININKAS. Kur jis pateiktas?

K.ANTANAVIČIUS. Visiems pateiktas. Juk kitas variantas pateiktas, tai jis turi būti balsuojamas.

PIRMININKAS. Jūs sutinkate, kad 9 straipsnio pirmasis punktas yra priimtas su tuo pakeitimu antrojoje dalyje?

K.ANTANAVIČIUS. Aš reikalavau balsuoti ir aš pasilieku prie to.

PIRMININKAS. Jūs man pasakėte, iš vietos tarp kitko, ne nuo mikrofono, kad jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama už 9 straipsnio pirmąjį punktą.

K.ANTANAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tai yra taip, kaip aš formulavau.

K.ANTANAVIČIUS. Kodėl, abi formuluotės...

PIRMININKAS. O jūs alternatyvaus varianto čia nepateikėte. Pateikta buvo?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima, aš noriu...

PIRMININKAS. Gerai, prašau.

E.GRAKAUSKAS. ...Gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus pasiūlymuose, kurie buvo išdalyti vakar i0 val. ryto pažeidžiant Reglamentą, yra suformuluotas 9 straipsnis iš dviejų punktų. Aš tai komentavau, deputatai klausėsi, dalyvavo, kad žemės plotas perduodamas arba parduodamas vienam fiziniam asmeniui, tai yra ne tiktai įsigyja perkant, bet ir kažkokiu kitu būdu. Pirmojo punkto redakcija: ,,Vienam fiziniam asmeniui gali būti perduodama arba parduodama (kartu su grąžinama pagal nuosavybės teisės atstatymo tvarką) iki 50 ha žemės ūkio naudmenų, iki 10 ha miško, iki 5 ha vandens telkinių”. Tai mes kaip tiktai ir patvirtinome, tiktai be jokių perdavimų ir (...)

PIRMININKAS. Gal tikrai nebekomentuokime, kadangi buvo balsuota už jūsų variantą, jūsų variantas surinko 44 balsus už, vadinasi, mes padarome du atskirus alternatyvinius balsavimus ir dabar balsuosime už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą. Jeigu jūsų, gerbiamasis deputate, pasiūlymas surinks daugiau kaip 44 balsus už, vadinasi, bus priimtas jūsų variantas.

K.ANTANAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs sutinkat?

K.ANTANAVIČIUS. Na, ką darysi, šiuo atveju...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kad aš ne iki galo korektiškai atlikau šitą procedūrą.

K.ANTANAVIČIUS. Aš priimu tą atsiprašymą, tik noriu pasakyti, kad gerbiamasis E.Grakauskas nedezinformuotų, kaip kiekvieną dieną. Štai sako, kad vakar 10 valandą. Pakeitimai buvo pateikti, kaip ir viso projekto, prieš 10 dienų.

Bet kadangi E.Grakauskui nepatiko, kad būtų viso projekto, tai padariau ištraukas. Taigi čia vėl eilinė dezinformacija. Prie tribūnos nedera taip elgtis.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, aš teikiu siūlyti... Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Aš noriu padaryti pastabą deputatui E.Grakauskui, kad jis neklaidintų, kad deputatas K.Antanavičius pažeidė Reglamentą. 208 straipsnio antroji pastraipa kalba apie tai, kad sekretoriatui pateikti ne vėliau kaip prieš 24 valandas, o jau prieš 24 valandas gavo deputatai. Taigi jis nieko nepateikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai neprieštarauja Reglamentui, už tai aš ir siūlau deputato K.Antanavičiaus 9 straipsnio pirmojo punkto pateiktą redakciją balsuoti. Taip pat bus balsavimai už, prieš ir susilaikė, taip kaip ir deputato E.Grakausko atveju. Taigi kas už deputato K.Antanavičiaus 9 straipsnio pirmojo punkto redakciją?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 14.

PIRMININKAS. Už - 14. Ar deputatas K.Antanavičius reikalautų toliau balsuoti?  Nereikalauja.  Ačiū.  Vis  dėlto  priimta  deputato E.Grakausko pateikta 9 straipsnio pirmojo punkto redakcija su pakeitimu antrojoje dalyje. Prašome svarstyti 9 straipsnio antrąjį punktą.

E.GRAKAUSKAS. 9 straipsnio antrasis punktas. Norėčiau dar papildomai, prieš pristatydamas jį, atsakyti į deputato J.Pangonio pateiktą pasiūlymą. O kur žemė, kaip įsigis tie, kurie yra patekę į bendrovę? Atkreipkite, gerbiamieji deputatai, dėmesį, į mūsų jau priimtą 6 straipsnio trečiąjį punktą, kuriame pasakyta žemės privatizavimo tvarka ir ten aiškiai pasakyta, kad ir kitai žemės ūkio veiklai, ir nėra galimybės apribojimų pagal žemėtvarkos projektą. Bus toje teritorijoje galimybė - kolūkietis įsigis žemės tiek, kiek galima, ir susidės tai į bendrovę ar kur nors kitur ir sėkmingai aprūpins Lietuvą duona.

Antrasis punktas. Individualioms (personalinėms) ne žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms reikalingas parduodamos žemės ploto dydis nustatomas: esamoms - pagal faktiškai užimtą teritoriją arba jų veiklai būtiną žemės plotą ir naujai steigiamoms - pagal jų statybos (steigimo) projektą. Gerbiamieji deputatai, pirminiuose projekto variantuose ir spauda buvo klaidinama, ir visuomenė, kad čia, girdi, atsiras kažkokie. dvarai, visiškai nekreipiant dėmesio, kad čia turėta omenyje ne žemės ūkio produkcijos gamybos individualios personalinės įmonės, nes valstiečių ūkis tai ir yra ta pati individuali personalinė įmonė pagal mūsų Įmonių įstatymą. Todėl aš pristatau jums šį 9 straipsnio antrąjį punktą ir prašau, jį įvertinus, priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Kadangi pranešėjas paaiškino, kad ankstesniame projekte 9 straipsnio antrasis punktas apėmė visą individualioms įmonėms ir žemės naudojimui, ir ne žemės naudojimui, aš siūliau šį punktą išbraukti. Tačiau kadangi dabar formuluotė yra sukonkretinta, aš siūlau ją dar labiau sukonkretinti ir formuluoti taip: ,,Individualioms (personalinėms) įmonėms ir kitoms Lietuvos Respublikos įmonėms reikalingas parduoda-mos žemės ploto dydis” arba apskritai pasakyti: ,,Lietuvos Respublikos ne žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms reikalingas parduodamos žemės ploto dydis”.

PIRMININKAS. Kaip pranešėjas reaguoja į tą pasiūlymą?

E.GRAKAUSKAS. Visų pirma raštu aš jo neturiu. Antra, tai yra antrasis skyrius, kuris nustato privačią žemės nuosavybę. Jeigu priimtume tokią formuluotę, tokiu būdu ir akcinė įmonė, ir valstybinė įmonė, ir t.t. - visos 6 įmonių rūšys įsigyja žemę privačion nuosavybėn. Tai yra juridinis asmuo turi žemę privačioje nuosavybėje.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti redakcines pastabas antrojo punkto pastraipoms dėl esamų ir naujai steigiamų įmonių. Man regis, nelabai tiksliai suformuluota pirmoji pastraipa, kur kalbama, kad esamoms įmonėms faktiškai užimta teritorija. Tai yra kiek jos užėmę, tiek reikia įteisinti. Aš siūlyčiau tai pataisyti taip, kad esamoms įmonėms faktiškai jų veiklai reikalingas žemės plotas. Tai yra tiek, kiek faktiškai reikia, jeigu jos turi daugiau, galima sumažinti, jeigu turi nepakankamai, galbūt galima ir padidinti. O dėl naujai steigiamų analogiškai perredagavus dabartinį tekstą taip, kad naujai steigiamoms įmonėms jų steigimo metu pagrindžiamą jų veiklos poreikiams reikalingą žemės plotą. Tai yra steigimo metu jos turi pagrįsti, nes statybos projektai yra daromi vėliau ir žemės skyrimas turi būti pagrįstas anksčiau, steigimo ir žemės skyrimo metu, nes be žemės skyrimo ji ir įsisteigti negalės.

PIRMININKAS. Ar jūs priimat šituos pasiūlymus, pakeitimus?

E.GRAKAUSKAS. Jeigu gerbiamasis deputatas Č.Stankevičius sutiktų, aš siūlyčiau, įvertinant šį pasiūlymą, tokio turinio redakciją: ,,esamoms -pagal faktiškai jų veiklai būtiną žemės plotą; naujai steigiamoms - pagal pagrįstus jų statybos (steigimo) projektus”.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš siūlyčiau žodį ,,statybos” išbraukti, nes iš tikrųjų steigimo metu žemės klausimą reikia spręsti.

E.GRAKAUSKAS. Aš sutinku.

PIRMININKAS. Gerai, priima. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš vis dėlto dar kartą norėčiau gerbiamųjų deputatų dėmesį atkreipti į tai, kad mes čia per daug reglamentuojame, kad tik individualioms personalinėms įmonėms galima pirkti žemę. Bet juk produktus perdirbs ir žemės ūkio akcinės bendrovės, ūkinės bendrovės, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, todėl siūlyčiau antrajame punkte išbraukti žodžius ,,individualioms (personalinėms)”, o pradėti ,,Ne žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms” ir t.t. Tuomet būtų viskas aišku. O dabar mes lyg ir įteisinam, kad akcinė bendrovė negalės turėti nuosavybėj žemės.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau paprieštarauti deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymui. Visų pirma norėčiau pasiūlyti: ,,esamoms - pagal faktiškai užimtą teritoriją”, ir padėti tašką. Nes jeigu čia padėsime kablelį arba ,,jų veiklai reikalinga būtiną žemė”, tai atsiras krūva pretendentų, kurie aiškins, kad jų veiklai dar būtinai reikalinga žemė. Šitos įmonės iki šiol veikė, joms užteko žemės sklypų ir reikėtų nesudaryti preteksto joms reikalauti papildomo žemės sklypo. O antrojoje dalyje, kur naujai steigiamoms, galima dar pridėti žodį ir rekonstruojamoms ar išplečiamoms. Jeigu esama įmonė sugalvos plėsti savo įmonę, tada atsiras ir pretekstas jai prasyti papildomos žemės.

PIRMININKAS. Jūsų teisė bet kada atsakyti.

E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū, aš priėmiau deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą. Manau, kad argumentuota pakankamai. Galima pasakyti tik tai, kad užimta teritorija gali būti ir gerokai didesnė, ir praktiškai ne visos jos reikalingos. Tuo labiau kad ne tiek daug dar yra tų individualių personalinių įmonių. Deputato Č.Stankevičiaus pateikta formuluotė, mano supratimu, yra priimtina.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius taip pat nori patikslinti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad mūsų su kolega J.Šimėnu požiūris į šį klausimą nesiskiria. Aš turiu omeny, kad daugelis įmonių faktiškai valdo didesnes teritorijas, negu reikia. Todėl man nepatiktų formuluotė, kad faktišką teritoriją reikia įteisinti. Aš - už tai, kad jinai būtų įteisinama minimaliems poreikiams. Atsižvelgiant į minimalius poreikius, į racionalius poreikius. Gal čia nėra pažiūrų skirtumas, tiktai formuluotės. Aš sutikčiau, jeigu tai būtų dar aiškiau suformuluota į minimalių poreikių pusę.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Norėčiau pasiūlyti dvi pataisas šitam punktui. Pirma, čia negali būti ribojama individualioms įmonėms. Nes tai būtų tikrai juokingas reikalas, jeigu ribotume būtent individualioms įmonėms, nes kitos tarsi gali ir ne ant žemės būti. Visos yra ant žemės ir visoms reikalinga žemė, ir dėl to taip turi būti. Antras dalykas, niekaip mes negalim atprasti nuo administravimo pačiuose elementariausiuose dalykuose. Jeigu įmonei reikia žemės, tai tegul ji perka tą žemę. Nerasit jūs tokio kvailio, kuris pirktų daugiau žemės, negu jam reikia. O palikti šitaip, kad priverstume jį įrodinėti savivaldybėj ar kur nors, kad šitas plotelis jam bus reikalingas už trejų metų ir paskui mokėti, duoti kyšius, kad su jo argumentais sutiktų, tai to nereikia palikti. Ir bus aišku, jis perka žemę ir perka tiek, kiek jos jam reikia. Galima tiktai nebent numatyti, sakysim, jeigu jis laiko tą žemę iš tikrųjų, akivaizdžiai nereikalingą keletą metų, tada jam mokestį pa-dvigubinti ar ką nors tokio. Bet negalima administraciniu būdu vėl spręsti elementariausių ekonominių reikalų.

PIRMININKAS. Ar priimate?

E.GRAKAUSKAS. Tai kad aš neturiu tokios redakcijos, kad būtų taip pasakyta. Yra tiktai deputato motyvai arba argumentacija - kažkur, kažką, kaip. Būtų prašymas, kad būtų aiškiai suformuluota, kur ir kokioj daly ką padaryti. Tik viena norėčiau pasakyt, atvirkščiai, kad nerasim mes tokio kvailio, kuris nenorėtų turėti daugiau žemės, kaip vieno iš svarbiausių ir stabiliausių turtų. Net ir jeigu reikėtų mokėti.

Už tai visame pasaulyje visi stengiasi įsigyti to nekilnojamojo turto.

PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš turiu, gerbiamasis Grakauskai, konkretų pasiūlymą. Pratęsiant E.Vilko mintį. Tai yra visą antrąjį punktą išbraukti apskritai. Kadangi jisai neturi prasmės. Priimkime E.Vilko pasiūlymą, ir bus viskas. Visos įmonės tada, žemės ūkio ar kitokios, lieka vienodos prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Aš dabar matau procedūriškai tris galimus variantus. Deputato A.Leščinsko pasiūlymas išbraukti antrąjį punktą, deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas antrąjį punktą formuluoti taip, kaip jūsų pateikti pasiūlymai, taip? Išbraukti taip pat? Gerai. Tai tada tik du variantai. Ir antrasis variantas deputato E.Grakausko. Deputatas J.Pangonis dėl balsavimo motyvų.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, jeigu mes paliksime antrajame punkte, kad individualioms įmonėms tai taikome, tai kitos įmonės, kurios yra akcinės bendrovės ir kitos, joms šitas įstatymas netaikomas ir jos pagal mūsų Pagrindinį Laikinąjį Įstatymą bei kitus įstatymus galės pirkti žemės, kiek norės. Arba tada išbraukim tas individualias įmones.

E.GRAKAUSKAS. Ar galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Jums visada galima.

E.GRAKAUSKAS. Aš labai prašyčiau deputatų neklaidinti savęs. Čia kalbama apie parduodamos žemės plotus. Mes nustatėm, kad žemė yra privati, tai yra piliečių rankose. Gerbiamiesiems deputatams nereikėtų visą savo dėmesį sutelkti tik į šitą straipsnį, visiškai neturint viso įstatymo projekto konteksto. Prasyčiau iš karto atkreipti dėmesį, kaip tos įmonės naudos ir tvarkys žemę, o tai aiškiai išdėstyta trečiajame šito įstatymo skyriuje. Visos akcinės bendrovės ir visa kita pateiks paraiškas, įsigis žemę nuomos pagrindais iš valstybės, tvarkysis reikalus ir taip toliau. Tai yra juridiniai asmenys.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Beveik sutikau su E.Grakausko išdėstytu pasiūlymu, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia yra žemės reformai, o ne kažkokiai žemės politikai ar agrarinei politikai, ar ekonominei politikai. Reikia atskirti tas dvi problemas. Todėl ir kas parašyta žemės reformai visiškai tinka. Bet tolesnė politika, aišku, keisis ir ten toliau, po reformos, galės ir individualūs, ir neindividualūs asmenys įsigyti tos žemės, kiek norės. Tai yra tolesni aktai.

E.GRAKAUSKAS. Dėkoju deputatui J.Šimėnui, kad mano lygiai tos pačios mintys.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš noriu atkreipti pirmininko dėmesį, kuris formulavo, kad yra tik du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas - išbraukti, kitas - palikti, kaip yra projekte. Ir buvo trečias pasiūlymas - deputato J.Pangonio ir mano taip suformuluoti antrąjį punktą: ,,Ne žemės ūkio produkciją gaminančioms Lietuvos Respublikos įmonėms reikalingas parduodamos žemės ploto dydis nustatomas”, toliau kaip redakcijoje.

PIRMININKAS. Gerai. Pirmiausia balsuosime dėl to, ar reikalingas antrasis punktas, ar ne, o jūs pateikite deputatui E.Grakauskui savo variantą, kad jis turėtų jį prieš akis. Taigi dėl to ir balsuosime. Dar žodis deputatui K.Antanavičiui.

K.ANTANAVIČIUS. Aš buvau pateikęs savo variantą ir siūlau antrąjį punktą išbraukti. Todėl, kad štai dabar išryškėjo iš J.Šimėno kalbos, kad artimiausioj ateity net žemės ūkio produktus gaminančios įmonės negalės įsigyti nuosavybėn žemės, na, tai kur mes eisim? Į bolševizmą ar į kitą pusę? Tai juk visos įmonės turi teisę įsigyti. O ten, kaip sakė E.Grakauskas, ten ir reglamentuojama, kaip jos naudos, bet kaip įsigyti jos gali? Vadinasi, jeigu mes čia apribojam, tai jos ir negalės įsigyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad būtų išbrauktas 9 straipsnio antrasis punktas? Kas už?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 9.

PIRMININKAS. Už 9. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 24.

PIRMININKAS. Sutikite, kad tai tikrai yra daugiau, straipsnio antroji dalis paliekama. Dabar dėl straipsnio antrosios dalies redakcijos. Koks yra deputato P.Papovo ir J.Pangonio pasiūlymas, prašau perskaityti, už tai balsuosime.

E.GRAKAUSKAS. Aš noriu iš karto priminti deputatams, kad aš priėmiau deputato Č.Stankevičiaus redakciją, o deputatas P.Papovas ir deputatas J.Pangonis pateikia tokio turinio redakciją: pradžia jos skirtinga, toliau, matyt, kaip tekste. Ar teisingai supratau?

PIRMININKAS. Taip, prašau perskaityti.

E.GRAKAUSKAS. ,,Ne žemės ūkio produkciją gaminančioms Lietuvos Respublikos įmonėms reikalingas parduodamos žemės ploto dydis nustatomas”.

PIRMININKAS. O toliau vienodai.

E.GRAKAUSKAS. O toliau vienodai, kitaip tariant, iki žodžio ,,reikalinga” yra pateikta nauja redakcija. ,,Ne žemės ūkio produkciją gaminančioms Lietuvos Respublikos įmonėms”. Tai yra visos įmonės - valstybinės, akcinės ir t.t.

PIRMININKAS. Taigi kas už deputato P.Papovo ir deputato J.Pangonio pateiktą pasiūlymą antrojo punkto pradžią formuluoti taip, kaip buvo per-skaityta? Kas už šį pasiūlymą?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 18.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 17.

PIRMININKAS. Prieš - 17. Kas susilaikė? Taigi sutikime nebeskaičiuodami, kad pataisa nepriimama. Susilaikė daugiau negu vienas deputatas. Ačiū. Dabar prašau deputatą E.Grakauską perskaityti visą 9 straipsnio antrojo punkto formuluotę, už kurią reikės balsuoti. Deputatas E.Vilkas prieš tai.

E.VILKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jums neatrodo, kad vis dėlto mums reikėtų eiti atostogų? Man taip atrodo. Jeigu mes galime šitaip neatsakingai balsuoti ir priimti neatsakingus įstatymus, kuriuos paskui kiekvieną dieną reikės kaitalioti, tai geriau būtų mums eit atostogų.

PIRMININKAS. Taip, tai rimtas motyvas. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau trumpą repliką. Gerbiamieji deputatai, mes, nubalsavę šitokiu būdu, dabar suteikėme teisę toms visoms akcinėms bendrovėms ir kitoms įsigyti žemės, kiek tik jos norės, o tik individualioms personalinėms mes kažkodėl ribojame. Taigi čia yra jokios logikos nepaisymas.

PIRMININKAS. Ar deputatas E.Grakauskas. priima šituos rimtus motyvus, ar teiksite balsuoti 9 straipsnio antrąjį punktą?

E.GRAKAUSKAS. Deputato E.Vilko motyvai labai rimti ir priimtini jau seniai, tačiau mes priėmėm sprendimą, kad vis dėlto neturim teisės išsiskirstyti, kol nepriimsim pagrindinio Žemės reformos įstatymo. Mūsų visuomenė nesupras, o deputato J.Pangonio motyvai, na, aš jau juos komentavau prieš tai ne kartą. Kalbama apie individualias, t.y. privačias įmones. Akcinės įmonės, valstybinės įmonės ir visos kitos naudoja žemę nuomos pagrindais pagal 3 straipsnį, kuris čia išdėstytas. Visos privačios įmonės, kokios bebūtų ir kaip spręstųsi, tiksliau, privatūs asmenys įsigis žemę pagal 6 straipsnio trečiojo punkto išdėstytą poziciją, kur pasakyta kitai žemės ūkio veiklai. O privačios žemės pagrindu besikuriančios ūkinės bendrijos ir panašiai - tik atsiras, jų dar nėra. Atsiras jos reformos pagrindu susiformavus privačiai žemės nuosavybei ir sudėjus turtą.

PIRMININKAS. Prašau nereplikuoti iš vietos. Gerbiamieji deputatai...

P.PAPOVAS. Prašau žodžio replikai!

PIRMININKAS. Taip. Gal vis dėlto susitarkime, kad prie mikrofonų stovintys du deputatai dar pasako replikas, ir jeigu deputatas E.Grakauskas. teikia balsavimui antrąjį punktą, tai jis perskaitys tą redakciją ir balsuokime.

E.GRAKAUSKAS. Taip, aš jau seniai noriu tai padaryti.

PIRMININKAS. Taip, bet aš čia pats gana minkštai žiūriu į šitą procedūrą. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Visą praeitą sesiją mes kūrėm ir priiminėjom Lietuvos Respublikos įmonių tipus. Ir kalbėjom, kad mes socialistines įmones pertvarkom į privačias įmones. Tuo tarpu pasirodo dabar, kad tiktai individuali įmonė yra privati. Q akcinė įmonė - neprivati, nors visiškai neseniai čia buvo įrodinėjama, kad visos Lietuvos įmonės, tarp jų ir akcinės įmonės, yra privačios. Dabar išgirstam, kad tik individuali įmonė yra privati.

E.GRAKAUSKAS. Deputatą noriu nuraminti - visos privačios, visos, žemė tiktai individuali...

PIRMININKAS. Gerai, praktiškai vyksta pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Taigi deputatas J.Tamulis baigs pasisakymus.

J.TAMULIS. Aš tiesiog dėl vedimo tvarkos norėčiau vieną pastabą deputatui E.Grakauskui. Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto reikėtų atsakingiau žiūrėti į pačią įstatymo priėmimo procedūrą ir į galimybę suderinti nuomones, nes jeigu pastraipsninį balsavimą galima prabėgti taip šuoliais gražiai, tai ateis laikas, kai reikės priiminėti šitą visą įstatymą ir reikės atitinkamo kvorumo ir atitinkamos balsų daugumos. Man atrodo, kad nereikėtų paskui visais balsais rėkti ,,destruktoriai” ir panašiai, reikėtų pasirūpinti jau dabar priiminėjant, kad to neįvyktų.

PIRMININKAS. Taip, manau, kad baigėm pasisakymus dėl balsavimo motyvų ir dėl procedūros, tačiau liko dar vienas deputatas A.Leščinskas, kuris turi teisę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau salėje tylos. Prašau deputatą A.Leščinską.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš iš tikrųjų, gerbiamasis pirmininke, siūlau susimąstyti, nes mes tiek esam pavargę, kad maišom ir nuosavybės formas.

PIRMININKAS. Prašau nereplikuot, lyg aš nemąstyčiau. Jūsų žodžiai inspiruoja...

A.K.LEŠČINSKAS. Iš tikrųjų aš dėl motyvų kalbėdamas štai ką noriu pasakyti. Ar mes susimąstėme apie tai, skirdami ir parduodami žemę privačiam naudojimui, kas tai yra ta privati nuosavybė? Ar tik žemės paviršius, ar, sakykim, ir žemės gelmėse esantys turtai? Ar galit, pirmininke, pavyzdžiui, atsakyti man į šitą klausimą?

PIRMININKAS. Pirmiausia prašau atsiimti savo žodžius. ,,Gerbiamasis pirmininke, prašau susimąstyti”. Ar jūs atsiimate tuos žodžius, ar jūs manote, kad aš nemąstau?

A.K.LEŠČINSKAS. Ne, neatsiimu, nes tai yra labai rimtas klausimas, kurį aš užduodu pranešėjui. Aš atsiimu ir atsiprašau jūsų.

PIRMININKAS. Prašau pateikti klausimą pranešėjui arba kalbėti dėl balsavimo motyvų.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš pateikiu klausimą pranešėjui dėl to, ar šitas įstatymas reglamentuos, kas yra žemės nuosavybė - ar tiktai žemės paviršius, ar ir turtai, glūdintys žemėje? Ir kur tai įstatyme yra pažymėta?

PIRMININKAS. Prašau atsakyti.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis kolega, būkite malonus, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme 45 straipsnyje aiškiai įvardyta, kaip yra disponuojamos nuosavybės prasme žemės gelmės, visa tai įvardyta. Taip pat ir Žemės kodekse, ir Civiliniame kodekse. Žemės gelmės yra valstybės nuosavybė ir ji nustato tvarką, kaip jomis disponuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dėl balsavimo motyvų kalbėjo 3 žmonės, daugiau nebegalima. Sako, netgi daug daugiau, aš pradedu ,,kietai” žiūrėti į procedūrą tokiu atveju.

P.PAPOVAS. Ne, buvo replikos, dėl balsavimo motyvų nebuvo tiek pasisakymų.

PIRMININKAS. Replikos dėl balsavimo motyvų, deja. Deputate Grakauskai, prašau perskaityti 9 straipsnio antrojo punkto formuluotę.

E.GRAKAUSKAS. Jeigu pirmininkas leidžia, aš vieną sakinį deputatams...

PIRMININKAS. Ne, prašau perskaityti 9 straipsnio antrojo punkto formuluotę.

E.GRAKAUSKAS. Ačiū. Antrasis punktas: ,,Individualioms (personalinėms) ne žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms reikalingas parduodamos žemės ploto dydis nustatomas: esamoms - pagal faktiškai jų veiklai būtiną žemės plotą, naujai steigiamoms - pagal pagrįstus jų steigimo projektus”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už šitokią 9 straipsnio antrojo punkto formuluotę?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.

PIRMININKAS. Nuleiskite rankas. Už - 40. Kas prieš? Prašau salėje tylos.

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 19.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. 9 straipsnio antrasis punktas priimtas tokia formuluote, kurią pateikė deputatas E.Grakauskas. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Prašau žodžio replikai.

PIRMININKAS. Prašau.

P.PAPOVAS. Dėl straipsnio balsavimo esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 45 straipsnis štai ką kalba apie žemės nuosavybę ir apie žemės gelmes: ,,Žemė, jos gelmės, vidaus ir teritoriniai vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija bei kiti gamtos ištekliai yra Lietuvos nacionalinis turtas ir išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė”. Taigi išskiriama, kad žemės gelmės nuosavybės teise gali priklausyti ir Lietuvos piliečiams, jų grupėms, kolektyvams.

E.GRAKAUSKAS. Aš dėkoju kolegai, kad patvirtinot mano žodžius.

PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame 9 straipsnio svarstymą toliau. Prašau, deputate Grakauskai.

E.GRAKAUSKAS. 9 straipsnio trečiasis punktas. ,,Privačių namų valdoms kaimo vietovėse parduodamos žemės plotas nustatomas pagal faktiškai sodybos užimamą plotą. Į sodybos teritoriją įskaitoma žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Nesant daržui tinkamos žemės sodybos teritorijoje, kaimo vietovėje į privačią namų valdą gali būti įtrauktas greta esantis lauko žemės sklypas iki 0,25 ha”.

PIRMININKAS. Ar yra alternatyvių variantų šitam trečiajam punktui?

J.PANGONIS. Aš turiu pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kol kas klausiu, ar yra pateiktų pranešėjui alternatyvių variantų?

E.GRAKAUSKAS. Taip, yra vienas - deputato K.Antanavičiaus.Formuluotė...

PIRMININKAS. Prašau perskaityti ją.

E.GRAKAUSKAS. Tuojau perskaitysiu. ,,Atskirai sodybai priskiriama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemo ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Kaip taisyklė, sodybai priskiriamas žemės plotas faktiškai sodybos užimamose ribose.” Ir yra siūloma antroji šio punkto dalis: ,,Žemė, ilgiau kaip vienerius metus nenaudojama pagal paskirtį, paimama į valstybės žemės fondą kompensuojant pirkimo kaštus ir žemės pagerinimo išlaidas”. Tai yra čia perkelta beveik pažodžiui, išskyrus vieną žodį ,,kaštus”, iš projekto 11 straipsnio antrojo punkto.

PIRMININKAS. Nepaisant to, tai, matyt, deputatas K.Antanavičius traktuotų kaip alternatyvą ir tektų pateikti kaip alternatyvius variantus. Dabar dėl balsavimo motyvų, kaip žinote, turi teisę kalbėti 4 deputatai. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš pirmiausia noriu paklausti, ar nebūtų galima įteisinti tos žemės reformos dalies, kurią jau pernai mes padarėme, t.y. 3 hektarai? Jeigu mes čia parašytume, kad sodybos plotas turėtų neviršyti 3 hektarų, tai mes įteisintume tai, kas yra pernai padaryta, juo labiau kad Lietuvoje ta reforma jau yra beveik įvykusi ir visi žmonės turi tuos 3 hektarus. Toliau reikia galvoti, ką daryti, tai yra savotiškas reformos pirmasis etapas.

PIRMININKAS. Ar jūs atsakysite į šitą klausimą, ar čia reikia laikyti kalbėjimu dėl balsavimo motyvų, deputate Šimėnai? Taip, čia ne dėl balsavimo motyvų, sutinku. Ar jūs atsakysite?

E.GRAKAUSKAS. Ar reikia atsakinėt į klausimus pagal Reglamentą?

PIRMININKAS. Paprastai neklausinėjama trečiojo svarstymo metu, tačiau kai yra du tokie variantai, galbūt atsakytumėte.

E.GRAKAUSKAS. Jeigu pirmininkas leidžia, tai aš atsakau į klausimą...

PIRMININKAS. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. ... kad 2-3 hektarų nutarimas yra priimtas ne nuosavybės įteisinimo pagrindu, o dėl galimybės suteikti naudotis žeme asmeniniam pagalbiniam ūkiui. Ir aš nemanyčiau, kad reikėtų šitaip būtinai fiksuoti, kad neatsitiktų taip, kaip yra Jugoslavijoj ir kitose Rytų Europos valstybėse, kuriose, vykstant gyventojų migracijai, likę kaimuose seni žmonės paprastai turi po 2-3 hektarus ir jų nedirba, ir stovi žemė nepanaudota. Čia formuluotė yra, mano supratimu, lanksti, t.y. faktiškai sodybos užimamas plotas, pačios sodybos. Yra sodybų, kurios vienkiemiuose ir turi tą plotą, atitinkamai ir yra galimybė įteisinti. Jeigu to ploto trūksta, tai galima šalia esančio lauko žemės prie to ploto prijungti. Faktiška teritorija, kokia yra natūroje. Priešingu atveju, įsivaizduokime taip - gyvenvietėje yra sklypeliai jiems ir visa kita, kokiu būdu dabar jie įsigis nuosavybę kažkur už kilometro, ar toliau - atitinkamai rėžiais, ar kaip? Tokiu būdu geriau, kad būtų bendro naudojimo visuomeninė žemė, esanti prie gyvenvietės, kuria jie galėtų naudotis normaliai paliekant ją valstybės nuosavybėje, kad ja galėtų naudotis bendrai. Ir bet koks gyventojų judėjimas ar migravimas nesudarytų sudėtingos situacijos naujai besiformuojančioms šeimoms, atsikėlusioms šeimoms pasinaudoti žeme asmeniniam pagalbiniam ūkiui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašau kalbėti tik dėl balsavimo motyvų turint omeny, kad bus balsuojama dėl dviejų alternatyvių variantų. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pasiūlyti balsuoti už tokį variantą, koks yra pateiktas mano pasiūlyme, ir motyvuoti tuo. Ar mes galim atmesti tą savo sovietinį mentalitetą, kad štai yra individualus ūkis ir sodyba, ir sodyba, neduok Dieve, negali tapti individualiu ūkiu. O kodėl ji negali tapti individualiu ūkiu? Kodėl turim apriboti 0,25 hektarais, jeigu ji užsiims žemės ūkiu? Juk vėl pagal jūsų formuluotę yra parašyta, kad nesant daržui tinkamos žemės, tai, vadinasi, tas žmogus žemės ūkiu užsiima, tas, kuris turi sodybą. Tai jeigu jis užsiima žemės ūkiu ir yra bendra nuostata, kad jeigu nenaudoja pagal paskirtį, tą žemę paimti po 5 metų (kitame straipsny), tai kodėl turim riboti tą privačią namų valdą, kad jis turi teisę įsigyti tiktai 0,25 ha? Todėl ir siūlau balsuoti už atskirai sodybai priskiriamą žemę, kiemą, sodybą ir t.t. Ir viskas, ir jokių apribojimų nedaryti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamojo K-Antanavičiaus pasiūlymą, nes gerbiamojo E.Grakausko projekte labai viskas reliatyvu, pavyzdžiui, ,,nesant daržui tinkamos žemės sodybos teritorijoje”. Kas tai nustatys, kad nesant daržui tinkamos žemės, juk kiekvienoj sodyboj yra žemės, ir kas nustatys, kad ji netinka daržui? Toliau: ,,į privačią namų valdą gali būti įjungtas greta esantis lauko žemės sklypas iki 0,25 ha”, greta esantis lauko žemės sklypas, vėl kažkoks neaiškus žemės sklypas greta esantis, o jeigu jo nėra, kur tada žmogui galima būtų? Žodžiu, čia turėtų Vyriausybė savo normatyviniais aktais šituos visus dalykus reglamentuoti, todėl gerbiamojo K.Antanavičiaus pasakyta aiškiau, o Vyriausybė konkrečius dydžius nustatys. Neapsiimkime mes įstatyme dabar reglamentuoti, nes mes nesame patyrę ir nesame geri žinovai to žemės ūkio, kad galėtume čia surašyti iki 0,25 arba panašiai.

RIRMININKAS. Du deputatai kalbėjo už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą, dabar galima kalbėti tik už deputato E.Grakausko pasiūlymą. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Na, širdis negali kalbėti už gerbiamojo E.Grakausko pasiūlymą. Na, trūksta gal ir žodžių. Jeigu gerbiamasis E.Grakauskas. mano, kad dar reikėtų reglamentuoti...

PIRMININKAS. Ačiū. Tada, jeigu jūs neagituojate už šitą projektą, jūs nebegalite šnekėti, atsiprašau. Deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. Na, aš siūlau už šitą įstatymo straipsnį balsuoti, kadangi iš tikrųjų dažnai perkamos sodybos be žemės plotų. Tik aš noriu pasitikslint, kaimuose prie daugelio sodybų yra nedideli tvenkinukai, ar čia įeitų į sodybos plotą, į kiemo, ar čia jau būtų kaip papildoma žemė?

PIRMININKAS. Prašau salėje tylos.

L.MILČIUS. Gal galėtų būti įrašyti tie žodžiai? Ar prie statinių reikėtų priskirti?

PIRMININKAS. Labai trumpai atsakykit.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, jeigu sodybos teritorijoje išsikasęs žmogus tvenkinuką, tai išsikasė jis ant tos žemės, viskas yra normalu, tvenkinys tas sodybos teritorijoje ir tas žemės plotas įsiskaito į visą. Kalbant apie nuosavybės teisės grąžinimą, tai yra diskutuota. Nematau problemos. Jeigu galima, vienu sakiniu atsakyt norėčiau į mintis, kurias išreiškė deputatas K.Antanavičius ir deputatas J.Pangonis.

PIRMININKAS. Gal jūs nebekalbėkit dėl balsavimo motyvų, tai yra kitų deputatų teisė, jūs jau agitavote už savo.

E.GRAKAUSKAS. Aš tik atsakyt noriu!

PIRMININKAS. Čia dabar nebe klausimai - atsakymai!

E.GRAKAUSKAS. Gerai, aišku.

PIRMININKAS. Trumpinam procedūrą. Balsuojame alternatyviai. Kas balsuos už deputato E.Grakausko pateiktą teiginį, tas balsuos už, kas balsuos už deputato K.Antanavičiaus pateiktą teiginį, tas kels rankas už antrą teiginį, ir bus susilaikoma.

E.GRAKAUSKAS. Bet aš bijau, gerbiamasis pirmininke, tik vieno dalyko. Gali būti deputatai nesupratę vieno dalyko, kadangi buvo pateikta, kad yra apribojama tokia galimybė iki 0,25 hektaro.

PIRMININKAS. Aš nežinau, kiek deputatams reikia aiškinti šitokius skirtumus.

E.GRAKAUSK4S. Ar reikia aiškint?

PIRMININKAS. Aš manau, kad deputatai yra atidūs, susikaupę ir suvokia.

E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Taigi kas už pirmąjį deputato E.Grakausko pateiktą teiginį?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.

PIRMININKAS. Už - 28. Nuleiskite rankas. Kas už antrąjį, deputato K.Antanavičiaus pateiktą variantą?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.

PIRMININKAS. 33. Deputatas E.Grakauskas. turbūt sutinka, kad deputato K.Antanavičiaus variantas surinko daugiau?

E.GRAKAUSKAS. Tokiu būdu, gerbiamieji deputatai, aš nematau galimybės konstruktyviai dirbti. Deputato K.Antanavičiaus pasiūlyme yra išdėstytos mintys, kurios turi būti visiškai kitoje vietoje, t.y. 11 straipsnio antrojoje dalyje, kur kalbama apie apribojimus tą žemę naudoti. Viskas pasidaro atvirkščiai, ir nežinau.    

PIRMININKAS. Taip, tačiau tai post motyvai, kaip sako deputatas E.Vilkas. Posėdyje skelbiama pertrauka, o po pertraukos žodis Centro frakcijos atstovui.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, trumpam pareiškimui žodžio prašė Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas deputatas A.Sakalas.

A.Sakalo pranešimas

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, jums buvo išdalytas pareiškimas, pasirašytas Aukščiausiosios Tarybos deputato Povilo Varanausko, adresuotas Prezidiumui ir Mandatų ir etikos komisijai, dėl darbo vietos suteikimo verslininkų organizacijos atstovui. Aš šio pareiškimo patikrinimo galutinių rezultatų dar neturiu, norėčiau pranešti tiktai preliminarinius rezultatus. Čia buvo nurodyta, kad pas patarėją V.Stankevičių suteikta darbo vieta verslininkų organizacijos atstovui. Galiu pasakyti, kad mes patikslinome ir deputatas P.Varanauskas atsiprašė V.Stankevičiaus, nes ne pas patarėją V.Stankevičių yra tokia darbo vieta, o pats gerbiamasis V.Stankevičius yra verslininkų atstovas. Ar jam yra suteikta vieta, ar nėra suteikta, aš šito atsakyti negaliu, žinau, kad jis sėdi viename iš kambarių. Detalią informaciją žadėjo pateikti deputatas A.Ambrazevičius, kuris preliminariai pasakė, kad šita vieta buvo suteikta Tautininkų frakcijos tarpininkavimu, kuriai, beje, priklauso ir deputatas P.Varanauskas. Bet aš nenorėčiau šito teigti kaip galutinio teiginio, manau, kad deputatas A.Ambrazevičius, išsiaiškinęs visas aplinkybes, pasakys Aukščiausiajai Tarybai, kokia ten yra situacija, kas suteikia tą darbo vietą, ir manau, kad mes šiuo klausimu būsime incidentą baigę. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl kviečiu į tribūną deputatą E.Grakauską. tęsiame Žemės reformos įstatymo svarstymą. Primenu, kad 12.45 bus daroma pertrauka įstatymo svarstyme.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke, labai gaila, kad nėra deputato K-Antanavičiaus, tačiau prašau pirmininką jam atėjus suformuluoti pasiūlymą, kad mes su gerbiamuoju K.Antanavičiumi galėtume suderinti priimtą deputato K.Antanavičiaus pasiūlytą redakciją dėl vienos sąvokos. Antrajame punkte yra pasakyta: ,,atskirai sodybai priskiriama žemė”, tuo tarpu straipsnis reguliuoja žemės pardavimą. Priskyrimas ir žemės pardavimas yra visiškai du skirtingi dalykai, todėl aš prašyčiau, kad jūs suteiktumėt galimybę mums suderinti, kad šita sąvoka ,,priskiriama” būtų pakeičiama į sąvoką ,,parduodama”. Priešingu atveju šitas punktas yra ne šio straipsnio kontekste. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad aš, kiek supratau iš deputato K.Antanavičiaus, prašysiu, kad jis patvirtintų, kad jo siūlyta antrojo punkto antroji dalis būtų įrašyta į 11 straipsnio antrąjį punktą.

PIRMININKAS. Ačiū. O jūs tokiu atveju sutiktumėte su deputato K.Antanavičiaus formuluote, jeigu jis vietoje žodžio ,,priskirti” parašytų žodį ,,parduoti”?

E.GRAKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Sutiktumėt?

E.GRAKAUSKAS.  Taip, ,,parduodama”. Tada atitiktų įstatymo straipsnį, jo kontekstą ir visą skyrių. Tačiau turiu išreikšti tik dar vieną apgailestavimą, kad tokiu būdu Aukščiausioji Taryba susiaurino kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims turėti prie atskiros namų valdos privačioje nuosavybėje žemės plotą.

PIRMININKAS. Tai galbūt nediskutuokime dabar dėl 4 punkto. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man regis, kad neatsitiktų taip, kaip su 1 straipsniu, kuomet E.Grakauskas. suderino su K.Antanavičiumi taip, kad savo formuluotę perskaitė kitą dieną. Todėl aš manau, kad be gerbiamojo K-Antanavičiaus čia mums nereikia priiminėti jokių nuostatų, ką mes čia reguliuosim. Bus K.Antanavičius, tada jisai galės su E.Grakausku susėsti ir, jeigu reikės, pataisyti.

E.GRAKAUSKAS. Aš to ir prašau, gerbiamasis deputate.

J.PANGONIS. Bet jo neprasykit, kol jo nėra, nes paskui stenogramoje taip išeis, kad jūs vėl padarėt taip, kaip norėjot.

PIRMININKAS. Ne, nereikia taip kaltinti.

E.GRAKAUSKAS.   Jeigu  galima,  pirmininke,  su  gerbiamuoju K.Antanavičiumi dėl 1 straipsnio mes iki šiol nebuvome susėdę ir derinę sąvokų. Nebuvome, pabrėžiu. Susėsime ir bandysime suderinti.

PIRMININKAS. Tai gal tada kalbėkime apie 9 straipsnio penktąjį punktą.

E.GRAKAUSKAS. Ačiū. Tik ne dėl penktojo prašyčiau, jeigu galima, dėl ketvirtojo punkto.

PIRMININKAS. Taip, dėl ketvirtojo.

E.GRAKAUSKAS. 9 straipsnio ketvirtasis punktas trumpas. Jo turinys:

,,Miestuose privačių namų valdoms parduodama iki 0,20 ha”.

PIRMININKAS. Čia nėra alternatyvių pasiūlymų?

E.GRAKAUSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar yra priekaištų dėl 9 straipsnio ketvirtojo punkto? Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS, Ta pati abejonė, kurią aš išsakiau, kai kalbėjom apie pirmąjį šio straipsnio punktą. Jeigu gerbiamasis pranešėjas sutiktų, kad nutarime dėl įsigaliojimo visi tie apribojimai galiotų tik šiems metams ar pirmajam etapui, tai visi tie skaičiai būtų priimtini. Mes galim šiems metams riboti ir kaime iki 50 ha, ir mieste iki 20 arų, bet ne daugiau kaip tik šiems ar kitiems metams. Pirmajam etapui. Bet tokie įrašymai, gerbiamieji, neleis žmonėms, turintiems pinigų, įsigyti prireikus, jeigu jam labai gerai sekasi, žemės sklypo, didesnio kaip 50 ha ir mieste daugiau negu 20 arų. Tai ar pranešėjas nesutiktų kažkokiu būdu apriboti to straipsnio galiojimą nutarime?

PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate, kad nutarime būtų toks tekstas?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis deputate, su malonumu visus pateiktus pasiūlymus priimame. Prašome, pateikite, kaip jūs manote tikslinga suformuluoti nutarime. Mes jau pusę metų prašome tokių pasiūlymų. Tačiau aš manyčiau, kad žemės reformos pradžioje, kol neparuošti teritorijų žemėtvarkos projektai, tokios ribos pirminiam žemės įsigijimui turi būti. Be jokios abejonės, šis įstatymas yra reformos, atlikus reformą, viską reguliuos rinka ir prekiniai piniginiai santykiai.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra dėl 9 straipsnio ketvirtojo punkto? Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. 0, sakykit, jeigu šiuo metu tos valdos yra didesnės, tai perkant kur ta žemė dėtųsi? Sakykim, 0,4 ha? Kur ta 0,2 ha dėti dabar?

E.GRAKAUSKAS. Ar reikia atsakyti į šitą klausimą?

PIRMININKAS. Čia jūsų valia.

E.GRAKAUSKAS. Pagal mūsų jau priimto 4 straipsnio pirmojo punkto antrąją dalį žemėtvarkos rengimo tvarką nustato Vyriausybė. Ji ir savivaldybė pagal Savivaldybių įstatymą nuspręs, kaip ta žemė turi būti panaudota. Tai ne mano, kaip deputato, ir ne mūsų, kaip deputatų, reikalas, o savivaldybių ir vykdomosios valdžios struktūrų reikalas.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man regis, gerbiamasis E.GRAKAUSKAS. dabar pasakė tikrą tiesą, kad mes jau esam priėmę, kad bus žemėtvarkos projektai rengiami ir ten bus nustatyta. Todėl ir nereikia čia tų skaičių, pavesime Vyriausybei, ji nustatys, kiek mieste galima pirmaisiais, kiek antraisiais, gal trečiaisiais pakeis ir neapsiimkime spręsti, kad iki 0,20 ar iki 0,30. Kas čia nustatė, kad iki 0,20 galima turėti?

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu galite, atsakykite, jeigu nenorite...

E.GRAKAUSKAS. Aš jau atsakiau. Projektas pateiktas. Siūloma reformos pradžioje vykdomosios valdžios struktūroms, ypač žemėtvarkos tarnyboms, kurios turės projektuoti, kad būtų apibrėžtos išeities pozicijos. Deputatas A.Ambrazevičius pasiūlė, kad tai būtų fiksuotina data, iki kada po to jau pradėjus tą reikalą, manyčiau, kad galėtų būti palikta žemės reformos įstatymo pasiūlyta formuluotė. Tuo labiau kad visi, man atrodo, deputatai supranta, kad šis įstatymas galioja reformos metu, ir ją realizavus, jo veikimas ir galia pasibaigia. Ir pats svarbiausias motyvas - tai yra reformavimo įstatymas, o žemės naudojimo arba žemėnaudos įstatymas konkrečiai būtų pagrindu naujajam Žemės kodeksui, kuris yra rengiamas, o kaip žemė bus naudojama ir įsigyjama nuosavybėn ir t.t, ir t.t., išdėstyta bus jau kitame įstatyme. Tai yra poreforminis įstatymas konkrečiai Lietuvos žemėnaudos ir žemėtvarkos reikalams.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Jūs beveik mane įtikinot, kad čia taip ir bus, aš pateiksiu nutarimui pasiūlymą. Bet dabar, gerbiamasis deputate, šitą ketvirtąjį punktą ar jūs nesutiktumėt padalyti maždaug analogiškai antrajam punktui? Naujai steigiamoms namų valdoms, kaip jūs parašėt, iki 0,20 ha, o esamoms - pagal faktiškai užimtą teritoriją, pagal faktiškai užimtą plotą. Man labiausiai rūpi, kaip bus tuo atveju pagal Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymą. Mes dalį sklypo grąžinam privačiai valdai, o pagal šitą įstatymą, parašydami pagal faktiškai užimamą teritoriją, galėtume leisti dalį sklypo nusipirkti. Jeigu ten daugiau, negu numato anas įstatymas. Ar jūs nemanot, kad tikslinga be jokių ypatingų gudrybių perkelti antrojo punkto suskirstymą į ketvirtąjį punktą ir išspręsti tokią problemą?

E.GRAKAUSKAS. Aš manau, kad žemės grąžinimo problematika ir dydžiai yra išspręsti nuosavybės teisių atstatyme, tai viena. O jeigu prie turimo sklypo, kurį pageidauja asmuo įsigyti, plius papildomai išeina jiems 20, šita norma numatyta.

Būtent plius, nes čia yra žemės pardavimas, o ten grąžinimas. Tai du skirtingi dalykai, negalima suplakti į vieną vietą.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu paremti deputato A.Ambrazevičiaus mintį ir pasisakyti už tai, kad ketvirtąjį punktą būtina išplėsti. Dabar atrodo, kad tik tiems, kurie turi privačias namų valdas, o tie, kurie nori statytis, į šitą straipsnį nepakliūna. Jeigu jie nepatenka į įstatymą kaip buvę savininkai, kada gauna žemės. Be to, yra prieš tai priimtame įstatyme dėl nuosavybės teisės atstatymo miestų kategorija, kur yra apribota. Tai yra ribota, bet didesnis žemės sklypas. Ir, man atrodo, čia reikėtų kažkaip derinti. Labai jau bus didelė įvairovė. Mes išskyrėme 5 didžiausius miestus, 7, atsiprašau, kur iki 20 arų. Matot, yra dabar pagal administracinį suskirstymą miestai, atgimsta miestelių pavadinimai ir miesto tipo gyvenvietės. Sąvokose jokio skirtumo nėra. Miestuose. Tai kas čia? Tiktai didieji - Alytus ir Marijampolė, o Pasvalys? O Nemenčinė, o Subačius, o Sniečkus? Taip pat dar kaimo vietovėse. Tokios sąvokos nėra teisėj, kaimo gyvenamoji vietovė arba ne kaimo gyvenamoji vietovė. O kaimo vietovė tai yra liaudiškas terminas, visa, kas ne mieste, tai yra kaimas. Bet tai ne juridinės sąvokos.

E.GRAKAUSKAS. Aš norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad visiškai nekalbama ketvirtajame punkte, kad esamų namų valdų, pastatytų, jau egzistuojančių. Formuluotė yra aptaki, apimanti ir esamus, ir būsimus: ,,miestuose privačių namų valdoms”. Būsimoms arba esamoms. Nepasakyta visiškai, kad tik esamoms. Todėl negalima susiaurintai suprasti, kad tai yra tik esamoms. Miestuose apibrėžta iki 20 arų, tai yra visų miestų kategorijų tipuose. Grąžinimo įstatyme yra išdėstyta 5 straipsnyje respublikinio pavaldumo miestuose iki 20, o kitiems - iki 0,3 ha. Tai grąžinimo norma yra. Čia siūloma, kad būtų parduodama iki 20 arų. Aš manyčiau, kadangi mes ketvirtajame punkte numatėme, kad tai numatys Vyriausybė, tai ji ir išspręs, kokių kategorijų miestuose kaip reikėtų tai padaryti. Kitas klausimas, ar pakankama riba? Gal reikėtų padidinti arba sumažinti parduodamą žemės plotą privačių namų valdoms. Tiek esamoms, tiek naujai statomoms. Todėl galima būtų aptarti tą reikalą. Dėl deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymo suskaldyti. Tai antrajame punkte yra kalbama apie įmones, o čia - apie namų valdas, ir aš nemanyčiau, kad reikia kažkokiu būdu kitaip ją traktuoti. Tuo labiau jeigu deputatai mano, kad netikslinga balsuoti šiuo metu, tai prašome tuos deputatus, kurie čia siūlė, būtų labai gražu ir malonu, kad būtų pateiktos raštu konkrečios formuluotės, kaip mes dirbome iki šiol, kad jas būtų galima įvertinti. Ne tik žodžiu, bet oficialiai pateiktas normaliai raštu.

PIRMININKAS. Ir deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS.   Aš   vis   dėlto   norėčiau   pagilinti   gerbiamojo Z.Juknevičiaus pasakymą. Ir yra visiškai logiška, jeigu mes priimsime tokią pačią nuostatą, kaip yra Nuosavybės teisių atstatymo įstatyme. Ten yra pasakyta, kad ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse. Žodžiu, tai būtų logiška, nes dabar taip išeina, kad buvę savininkai galės turėti miesteliuose ir miestų centruose 0,3 ha, o nusipirkti jau kitas žmogus tik 0,2 ha. Tai nėra visiškai logiška, turi būti vienodi dydžiai. Tai jau bent šitą padarykime.

E.GRAKAUSKAS. Aš prašyčiau pirmininką paprašyti deputatų įvertinti paskutinį deputato J.Pangonio pasiūlymą. Ir jeigu deputatai mano taip, tada siūlyčiau priimti tokią pagrindinę nuostatą, išdėstytą Nuosavybės teisių atstatymo įstatyme, kad respublikiniuose miestuose iki 0,2 ha, o kituose - iki 0,3 ha. Ar priimtina būtų tai? Prašyčiau, kad pasisakytų deputatai.

PIRMININKAS. Aš tada prašau deputatus įvertinti deputato J.Pangonio pasisakymą, kaip prašė deputatas E.GRAKAUSKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Manau, kad labai priimtina, nes visi žmonės būtų vienodoje teisinėje padėtyje žemės atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ir deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Visai ne apie tai kalba buvo. Aš siūliau, kad atsižvelgtume, kad faktiška namų riba, faktiška namų valda kai kuriuose miesteliuose, miestuose gali būti daugiau negu 0,2 ha. Ir gali būti, sakykim, 0,25, 0,40 ha. Tai kodėl mes užkertam kelią įrašydami ,,iki”? Tai aš ir siūliau, kad naujai steigiamoms - ,,iki”, o esamų namų valdoms - pagal faktiškai užimamą teritoriją. Tą aš ir siūliau.

PIRMININKAS. Taigi gal tikrai pabaikime klausimą dėl deputato J.Pangonio pasiūlymo. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau šituo klausimu pasakyti repliką. Pagal Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo formuluotę taip, kaip deputatas J.Pangonis pasakė, atstatoma turėta nuosavybė. Dabar pasiūlyta didžiausia valda kelia abejonių ta prasme. Naudotojui, kuris naudojasi ir nėra kliūčių tokią valdą jam suteikti nuosavybėn, gal ir galima, tačiau norėčiau pastebėti, kad naujai skiriamų žemės sklypų dydis bus gerokai mažesnis. Todėl deputato J.Pangonio pasiūlymas nepriimtinas naujai skiriamiems žemės sklypams. Jie paprastai bus 9 arų Vilniuje ir Kaune ne didesni. Ra-joniniuose miestuose galbūt 15 arų. Todėl čia rizikinga. Geriausias sprendimas būtų, kad naujoms valdoms maksimalus sklypo dydis būtų nustatytas Vyriausybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt deputatas J.Pangonis patikslintų savo pasiūlymo esmę ir balsuotume už tai?

J.PANGONIS. Aš tik norėčiau sureaguoti į gerbiamojo Č.Stankevičiaus pasakymą. Man regis, kad gerbiamasis deputatas C.Stankevičius turėtų suprasti, kad ir aname įstatyme pasakyta - ,,iki”, nebūtinai 0,3 ha. Ten dažniausiai bus galima grąžinti tiktai 6 ar 10 arų. Ir šitame įstatyme mes rašome ,,iki”. Tačiau negalime suteikti vieniems žmonėms turėti 0,3 ha nuosavybėj plius dar nusipirkti 0,20, o kitiems žmonėms tik nusipirkti 0,2 ha. Vadinasi, vienu atveju vienas žmogus Pasvaly galės turėti pusę hektaro, o kitas žmogus, kuris pirks, tiktai 20 arų. Taigi negalime priešpastatyti vienų žmonių kitiems. Turėtume čia rasti optimalų variantą.

PIRMININKAS. Gerai. Koks jūsų pasiūlymas?

J.PANGONIS. Mano pasiūlymas yra kaip gerbiamojo A.Ambrazevičiaus, tačiau aš sakau - bent jau išlyginkim su tuo įstatymu.

PIRMININKAS. Gerai. Formuluokite, už ką mes balsuoti turime? Pasakykit, kad nebūtų mūsų interpretacija.

J.PANGONIS. Aš siūlau, kad tai nustatytų Vyriausybė. Ir tai bus geriausia.

PIRMININKAS. Gerai, sutinkate? Ar balsuoti reikia?

E.GRAKAUSKAS. Ar galima suformuluoti galutinę redakciją?

PIRMININKAS. Gerai, prašome suformuluoti.

E.GRAKAUSKAS. ,,Miestuose privačių namų valdoms žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dydžiais ir tvarka”.

PIRMININKAS. ,,Miestuose privačių namų valdoms žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka”. Gerai.

BALSAS IŠ SALĖS. Gal reikėtų išvardyti čia ir rajoninio pavaldumo, ir miesto tipo gyvenvietes?

E.GRAKAUSKAS. Vyriausybė ir išvardys.

PIRMININKAS. Taip. Galime balsuoti už tokią. Ar yra reikalavimų balsuoti? Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, kad neturėtume skubėti balsuoti taip, nes aš jau sakiau, miestai tai yra miestai, o dabar dar yra ir miesto tipo gyvenvietės, ir panašiai. Jau vien dėl to reikėtų atsižvelgti į tą padėtį. Ir vis dėlto nenorėčiau sutikti su deputato E.Grakausko aiškinimu, kad jeigu jau privačių namų valdoms mes kalbam, tai suprantam ir joms statyti, ir suprantam tuos atvejus, jeigu jau turi. Juk ir linksnis panaudotas naudininko. ,,Privačių namų valdoms”. Vadinasi, tas sklypas apie šitas valdas, tik tų valdų savininkai gali pagal šitą straipsnį įsigyti žemę. Todėl reikia iš-plėsti. Ir kur yra valdos, prie jų ir statybai. Tai, sakyčiau, individualiai statybai, nebevardijant...

PIRMININKAS. Miestuose individualiai statybai?

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatas E.GRAKAUSKAS. ne tik pats minėjo, kad reikėtų susirinkti žmonėms, kurie pateikė pastabas dėl šito straipsnio, ir suredaguoti. Juk pagalvokit, vieną eilutę mes užrašom ir ja apsprendžiam žemės reformą miestuose. Tai pasakyta, kad Vyriausybė tą darys, bet čia Vyriausybei tokie nurodymai duodami. Todėl reikia labai atidžiai tai daryti.

PIRMININKAS. Gerai. Ar jūs siūlote...

Z.JUKNEVIČIUS. Aš siūlau, kad susirinktų žmonės, aptartų šitą straipsnį, pateiktų redakciją ir tada pasiūlyti balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, gal pirmiausia siūlysiu balsuoti, kas už tai, kad balsuotume dabar, ir kas už tai, kad balsuotume kiek vėliau. Sutinkat? Gerbiamieji deputatai, aš prašau jus visus dėmesio. Kas už tai, kad balsuotume dėl 9 straipsnio ketvirtojo punkto dabar?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.

PIRMININKAS. Už - 32. Kas už tai, kad būtų balsuojama po to, kai bus pasitarta dėl galutinės formuluotės?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.

PIRMININKAS. Už - 27. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Nutarta balsuoti dabar.

E.GRAKAUSKAS. Ar galima formuluotę, galbūt patenkins visas pozicijas?

PIRMININKAS. Prašome paklausyti formuluotę.

E.GRAKAUSKAS. ,,Miestuose ir gyvenvietėse privačių namų valdoms žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir tvarka”.

PIRMININKAS. Ar deputatą Z.Juknevičių patenkina šitokia formuluotė? Miestuose ir gyvenvietėse.

E.GRAKAUSKAS. Kodėl miesto tipo? Visose gyvenvietėse.

J.PANGONIS. Reikėtų miesto tipo gyvenvietėse. Taip, kaip yra Turto grąžinimo įstatyme.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Tokia formuluotė nieko nesako, nieko neapriboja, nieko neįpareigoja. Todėl esu pasiūlęs išbraukti tą straipsnį iš šio įstatymo todėl, kad visiškai nei ką nors duoda, nei keičia, o tiktai pretenzija, kad čia ir miestų klausimas sprendžiamas. O čia gi nesprendžiamas miestų žemės klausimas. Taigi aš dar sykį noriu pakartoti, kad turi būti balsuojama ir tai turėjo pirmiausia būti balsuojama, kad tą straipsnį apskritai išbrauktume.

PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, aš protestuoju prieš jūsų nedrausmingumą, kai jūs pavėluojate 25 minutes į posėdį, niekas jokių pasiūlymų nepateikia dabar, ir aš negaliu atsižvelgti į tai, ką jūs esate pasiūlę, pavyzdžiui...

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis, vėl tamsta turėsit atsiprašyti. Pasiūlymas pateiktas prieš 10 dienų ir pateiktas raštu.

PIRMININKAS. Taip? Tačiau nepateiktas posėdyje, kai yra klausiama nuomonė. Gal jūs persigalvojote ir...

K.ANTANAVIČIUS. Ir pranešėjas turėjo nuo to ir pradėti pagal Reglamentą. Tai aš prašyčiau jus atsiprašyti.

PIRMININKAS. Tokiu atveju aš esu nekaltas, jeigu pranešėjas nepateikė jūsų pasiūlytos nuomonės.

K.ANTANAVIČIUS. Tai tada ne mane kaltinkit, o kaltinkit pranešėją nedrausmingumu, kad nesilaiko Reglamento.

PIRMININKAS. Aš tada prašau balsuoti už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą. Kas už tai, kad iš įstatymo 9 straipsnio ketvirtasis punktas būtų išbrauktas? Dėl motyvų deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, ir pranešėjas jau priims, jeigu tokia formuluotė, kur tik pasakyta, kad miestuose pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ji beveik identiška 4 straipsnio antrajam punktui. Tai iš tiesų galima remti deputato K.Antanavičiaus siūlymą ir išbraukti. Ji tikrai nieko nebesako, jei nebeliko dydžių.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Jeigu lieka tokia formuluotė kaip dabar, kad ir su nuolaidom, kurias padarė gerbiamasis E.Grakauskas, ir nepasakom, kad apsaugom dabar esamų namų valdas nuo tolesnio kėsinimosi į jas, tai nėra prasmės tą straipsnį palikti. Vyriausybei mes iš tikrųjų 4 straipsnyje suteikėme įgaliojimus daryti miesto reformą ir nėra reikalo čia ką nors dar rašyti. Arba mes šiek tiek detalizuojam tą straipsnį, numatom įvairius variantus, ribas Vyriausybei, už ką aš pasisakyčiau, arba mes apsaugom šitame straipsnyje esamas namų valdas nuo savivaldybių savavaliavimo ir kitų, tada tas straipsnis reikalingas. Jeigu čia lieka tik viena eilutė, iš-plečianti miestų sąrašą įrašant gyvenvietes, ir paliekama Vyriausybei, tai atsiprašau, kam jis čia reikalingas?

PIRMININKAS. Gerai, dabar galima kalbėti tik už tai, kad šitas punktas liktų. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gal kompromisiškai būtų galima. Jeigu mes išbraukiam šitą punktą iš įstatymo, tai tada įsipareigokim ir prašykim pranešėją, kad jis pasižymėtų, kad nutarime dėl šito įstatymo įsigaliojimo būtų atskiru pavedimu Vyriausybei, kur galėtume nustatyti išlygas, nes čia buvo siaurokai pasakyta miestų ir miesto tipo gyvenvietėse arba miestuose ir gyvenvietėse. O juk yra ir kurortaviečių, ir dar kitokių. Galbūt tada nutarime pavedame Vyriausybei, nes tada būtų ir tarp savivaldybių, ir tarp pačios Vyriausybės, ir tarp žemėnaudos nustatytas kažkoks ryšys. Neliečiant paties to įstatymo raidės. Aš balsuočiau už tokį variantą.

PIRMININKAS. Jau trys deputatai siūlo, kad būtų išbrauktas. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsižvelgdamas į siūlymą išbraukti argumentus, taip pat į deputato Z.Juknevičiaus pasiūlymą, norėčiau juos visus apibendrinti ir pasiūlyti pakeistą redakciją: ,,Miestuose privačių namų valdoms parduodama faktiškai valdos dydžio”, bet ne daugiau kaip galbūt ir 0,20 ha, tai yra kad būtų apsaugotos tos valdos, apie ką kalbėjo deputatas A.Ambrazevičius, ,,o sklypai naujai individualiai statybai - Vyriausybės nustatyto dydžio ir tvarka”.

PIRMININKAS. Pateikite šitą formuluotę deputatui E.Grakauskui. Jeigu bus nutarta, kad lieka 4 punktas, tai svarstysime ir jūsų formuluotę. Ačiū, dėl motyvų baigta. Aš siūlau balsuoti, kas už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą, kad 9 straipsnio ketvirtasis punktas būtų išbrauktas?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 17.

PIRMININKAS. Už - 17. Kas prieš tai, kad būtų išbrauktas?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.

PIRMININKAS. Prieš - 13. Kas susilaikė? Taip, daugiau negu 4. Sutikite, deputate Antanavičiau, kad...

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 23.

PIRMININKAS. Taip, jūsų pasiūlymas išbraukti ketvirtąją dalį nepriimtas. Dėl tvarkos deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Tas balsavimas, man atrodo, tik sugaišino laiką. Juk ir aš, ir deputatas A.Ambrazevičius siūlėme išbraukti būtent tokios redakcijos, kaip siūlė E.GRAKAUSKAS. Tai yra nieko nesakantys straipsniai. Bet kada deputatas Č.Stankevičius pasiūlė kitą redakciją, tai aš, pavyzdžiui, nebesiūlyčiau išbraukti, o siūlyčiau atsižvelgti į deputato Č.Stankevičiaus, ir tai norėjau pasakyti dėl motyvų. Man atrodo, kad ir A.Ambrazevičius tą patį remtų. Todėl mes didelį formalumą padarėme ir tuščiai. Aš dabar pasisakau už deputato Č.Stankevičiaus pasiūlytą redakciją.

PIRMININKAS. Gerai, aš ir sakau, jeigu straipsnis...

E.GRAKAUSKAS. Ačiū, aš irgi iš esmės jį priimu.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Stankevičius jums pateikė tekstą? Prašau luktelėti, kol jis bus pateiktas.

E.GRAKAUSKAS. Ar galima penktąjį tada?

PIRMININKAS. Ne, kol dar yra deputatas K.Antanavičius, reikėtų susitarti dėl žodžio ,,priskirti” į pakeitimą ,,parduoti”.

E.GRAKAUSKAS. Nebėra jau.

PIRMININKAS. Ir vėl turiu apgailestauti dėl deputato K-Antanavičiaus nedrausmingumo.

E.GRAKAUSKAS. Dar galima aptarti penktąjį, kol...

PIRMININKAS. Ne, jau deputatas Č.Stankevičius neša galutinę formuluotę. Prašau perskaityti ketvirtojo punkto formuluotę.

E.GRAKAUSKAS. Kad čia dar nebaigta. ,,Miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune ir kituose .respublikinio pavaldumo miestuose, kaip yra išvardyta nuosavybės teisių atstatymo įstatyme. Ir 0,3 ha - kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Žemės sklypai naujai individualiai statybai parduodami Vyriausybės nustatyto dydžio ir tvarka”. Tokia būtų formuluotė.

PIRMININKAS. Taip, formuluotė užfiksuota stenogramoje, išskyrus turbūt jūsų komentarą, kaip yra nustatyta kituose miestuose. Taip?

E.GRAKAUSKAS. Aš galiu perskaityti tuos miestus.

PIRMININKAS. Prašau perskaityti miestus.

E.GRAKAUSKAS. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone.

PIRMININKAS. Tekstas aiškus. Ar deputatai sutinka balsuoti? Ar reikia balsuoti? Ar yra reikalavimų balsuoti? Nėra. Tada šitas 9 straipsnio ketvirtasis punktas ir yra priimamas toks, koks perskaitytas deputato E.Grakausko.

E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū. Jeigu galima, paskutinį 9 straipsnio punktą.

PIRMININKAS. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. ,,Sodininkų bendrijų nariams parduodamas žemės plotas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne daugiau kaip 0,12 ha”.

PIRMININKAS. Ar būta kokių kitų alternatyvių pasiūlymų? Gal deputatas K.Antanavičius taip pat yra pasiūlęs išbraukti?

E.GRAKAUSKAS. Deputatas K.Antanavičius nei ankstesnio, nei šito nėra pasiūlęs išbraukti, tačiau 9 straipsnio redakcijoje, kurią jis yra pateikęs, šių dviejų dalių dėl individualių namų valdos ir sodų nėra. Tai jeigu reziumuotume ir suprastume, kad jis siūlo išbraukti tai, tada taip, bet tokio aiškaus pasiūlymo nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, aš vėl atsiduriu prieš neaiškumą, nes atėjęs deputatas K.Antanavičius vėl pareikš priekaištus, kad jis yra siūlęs. Taigi aš tada siūlau balsuoti už tai, kad deputato K.Antanavičiaus ankstesniuoju pasiūlymu būtų išbraukti kurie žodžiai?

E.GRAKAUSKAS. Žodžių nėra. Deputato K-Antanavičiaus pasiūlytame 9 straipsnio variante, kurį deputatai turi šituose lapeliuose, paprasčiausiai nėra nei ketvirtojo, nei penktojo punkto. Tada tik galima įsivaizduoti, kad deputatas K-Antanavičius siūlo, kad jų nebūtų, nes oficialiai parašyta ir teigiama, kad būtų išbraukiama, nėra.

PIRMININKAS. Ne, pagal mūsų įsivaizdavimą mes turbūt balsuoti negalėsime, lauksime naujo deputato K.Antanavičiaus protesto. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu prieštarauti prieš tokį apibendrinimą ,,sodininkų bendrijų nariams”. Tai jau iš karto sakoma, kad pirmiausia turime susijungti į bendriją, o kokios yra tos sodininkų bendrijos ir pats tas susivienijimas ,,Sodai”, tai visiems žinoma. Iš ten žmonės bėga ir negali išsivaduoti. Todėl šitaip tiktų tais atvejais, jeigu kalbėtume apie žemės pardavimą tik tiems, kurie jau yra dabar. Ir mes įstatyme pasakėme, kad ta žemė neliečiama, tai yra užimta sodininkų bendrijų. Jau dabar. Bet jeigu turime omeny ir naujus sodininkus, tai reikėtų vėlgi aptarti. Nebūtinai man susijungti, stoti į bendriją, jeigu aš norėčiau gauti. Po to mes turim teisę jungtis, t.y. sodininkai, kad aptarnautume, o čia iš karto jau uždedama, kad aš būtinai turiu būti sodininku, mokėti mokesčius ir panašiai, kad galėčiau gauti žemės. Jeigu turima omenyje tiktai jau esančius, tada galima, bet tada neatspindima padėties.

E.GRAKAUSKAS. Atsakyti galima?

PIRMININKAS. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Šiuo metu sodininkai visi yra bendrijose. Galima išbraukti žodį ,,nariams”. Sodininkų bendrijose turintiems žemę šiuo metu, o perspektyvoje taigi jau ne šis įstatymas, o žemės naudojimo apspręs. Reforma apsprendžia, tai yra fiksuoja tai, kas yra dabar, šitoje situacijoje. Perspektyva visai kitokia bus.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš truputį dėl vedimo tvarkos. Jūs pasakėte, kad negalima balsuoti, nes nėra deputato K.Antanavičiaus ir tarsi jūs bijote jo protesto. Pirmiausia norėčiau, kad jūs nebijotumėt jo protesto, jisai priklauso tam tikrai frakcijai, tam tikrai partijai, kur yra tų žmonių...

PIRMININKAS. Manęs nejaudina, kam jis priklauso.

P.VARANAUSKAS. Ir tegul jie už jį paaiškina, jeigu reikia, nes kitaip čia aš prikalbėsiu savo kažkokių minčių. Ir jeigu visa Taryba spręs rebusus, ką jos reiškia, ir darbo nedirbs, tai bus netvarka.

PIRMININKAS. Aš ir nesprendžiu jų.

P.VARANAUSKAS. O jis tegu protestuoja tiek, kiek nori.

PIRMININKAS. Deputate Varanauskai, aš ir nesprendžiu deputato K-Antanavičiaus pateiktų rebusų, kol jo nėra. Bet apgailestauju, kad jam atėjus ir pareiškus, ką reiškia rebusai, aš privalėsiu teikti balsavimui. Aš ir neteikiu balsavimui deputato K.Antanavičiaus kažkada būto pasiūlymo. Ar deputatas E.GRAKAUSKAS. su deputatu Z.Juknevičium suderino tekstą?

E.GRAKAUSKAS. Taip, manau, kad taip.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai aš neįsivaizduoju. Ateity tie, kurie dabar nėra sodininkų bendrijų nariai, jie negalės įsigyti žemės sodams?

E.GRAKAUSKAS. Kodėl negalės?

Z.JUKNEVIČIUS. Būtinai per sodininkų bendrijas?

E.GRAKAUSKAS. Kodėl būtinai?

Z.JUKNEVIČIUS. O kaip kitaip, pagal jus taip ir atrodo. Jūs atsimenat, Aukščiausioji Taryba yra priėmusi nutarimą dėl kooperatinių sodų, garažų ir panašiai ir ten pasakyta, kad tie, kurie turi, jiems nebūtina ir įsi-gyti. Iš jų negali paimti. Gali paimti tik valstybės ar visuomenės reikalams. Ten jau yra užfiksuota. Bet į priekį, tai aš siūlyčiau taip užrašyti - individualiems sodams ar kitiems sodams steigti, kurti, visai nenaudojant sodininkų bendrijų. Tai yra sukurtas senas aparatas, kad patiems steigtis, sakykim, parduodama žemė pagal išplanavimą ir dydis nurodomas. Bet visiškai nesiejant su sodininkų bendrijom, nes kitaip sakys - prašau, stok į narius ir tik tada gausi. O jau patys sodininkai tegul jungiasi, jų valia. Juk mes už privatų ūkininkavimą.

PIRMININKAS. Ar jūs siūlysit konkrečią formuluotę pateikti, kad būtų galima balsavimo būdu tai išspręsti?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, esamoms, tarkim, esamų sodininkų bendrijų nariams, taip pat asmenims, norintiems steigti ar kurti sodus...

PIRMININKAS. Bendrijas.

Z.JUKNEVIČIUS. Ne bendrijas, jie po to galės jungtis į bendrijas. Parduodamas žemės plotas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą. Čia gali būti ir tam, ir tam atvejui, bet ne daugiau kaip...

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš palaikyčiau gerbiamojo Z.Juknevičiaus pasiūlymą, nes dabar susieti su tuo, ką mes turime, tai žemės reforma ne tam skirta. Žemės reforma yra skirta tam, kad pakeistume tai, ką turime, o ne reglamentuotume tik tai, kas yra. Ir reikėtų čia neriboti ir 0,12 ha, o gal po pusę ha sodininkai nusipirks ir padarys sodą. Ar tai bus blogai?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šiek tiek reikėtų pataisyti patį tekstą. Pritariu tam, ką pasakė kolega Z.Juknevičius, tačiau ne žemės plotas reikėtų rašyti, bet žemės sklypas, nes kitaip reikėtų tada sakyti, kad 0,12 ha vienam savininkui. Tai pakeitus plotą į žemės sklypo dydį, bus suprantama, kad tai yra savininko sklypas.

PIRMININKAS.   Deputatas   Z.Juknevičius   sutinka.   Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Norėčiau patikslinti deputato Z.Juknevičiaus mintį. Atskiras sodininkas, nesvarbu, kiek jis to sodo žemės turės, tai bus ūkininkas, valstietis, jeigu jis nesijungia į tą bendriją. O čia gali būti miestų gyventojai, kurie dalyvaus tų bendrijų veikloje po keletą arų susidėję. Taigi nežinau, aš palaikyčiau projekto variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra du variantai. Vienas - deputato Z.Juknevičiaus, kitas - projekto. Už tai ir balsuosime alternatyviu balsavimu kaip už pirmąjį teiginį, tai yra projekto teiginį, ir kaip už antrąjį teiginį, t.y. deputato Z.Juknevičiaus.

E.GRAKAUSKAS. Ar galima dėl balsavimo motyvų man?

PIRMININKAS. Gal geriau būtų, jei jūs patikslintumėte formuluotę.

E.GRAKAUSKAS. Taip, aš patikslintą formuluotę. Aš norėčiau priimti deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Deputate Šepety, jūs stovite praktiškai prie mikrofono ir keliate salėje dar didesnį triukšmą.

E.GRAKAUSKAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Aš priimčiau deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą pakeičiant plotą į sklypus ir manyčiau, kad galima atsižvelgti į deputato Z.Juknevičiaus pasiūlymą ir įterpti tuos asmenis, norinčius steigti sodus. Ir formuluočiau galutinę redakciją taip.

PIRMININKAS. Prašom tylos!

E.GRAKAUSKAS. ,,Sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo iš-planavimo projektą, bet ne daugiau kaip 0,12 ha”.

PIRMININKAS. Sutinka ir deputatas Č.Stankevičius, ir deputatas Z.JUKNEVIČIUS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų taip pat buvo kalbėta. Dar deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš juk siūliau ne 0,12, neriboti, juk gali žmonės miestiečiai ir po 0,5 ha padaryti gražų sodą. Ar bus blogai?

PIRMININKAS. Tokiu atveju aš darau svarstymo pertrauką, nes baigiasi laikas.

E.GRAKAUSKAS. Minutė dar liko, jeigu galima? Aš siūlyčiau, kad reikėtų riboti, nes tai jau bus ne sodas, o visai kitas dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstyme daroma pertrauka. Žemės reformos svarstymas vyks po pietų. Į tribūną kviečiu deputatą C.Stankevičių dėl antrojo darbotvarkės klausimo. Mes prisimename, kad mums Žemės re-formos įstatymo 9 straipsnio penktajame punkte liko tik suderinti žemės sklypo dydį 0,12 ha ar kaip nors kitaip. Ir lieka tik balsuoti. Ačiū.

LR AT kreipimosi į valstybes – Paryžiaus Chartijos signatares projekto svarstymas, kreipimosi priėmimas

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke, jums jau išdalytas pataisytas kreipimosi į valstybes - Paryžiaus Chartijos signatares projektas. Dėkoju visiems, kurie pateikė pastabas ir pasiūlymus. Šiame išdalytame tekste yra padaryta nemažai redakcinių pataisų. Nežinau, ar jūs spėjote jas įvertinti ir ar reikia šio pareiškimo tekstą perskaityti garsiai, ar nereikia? Nereikia. Tada aš siūlyčiau nuo savęs, jeigu jūs sutiktumėt, pataisyti porą žodžių. Tai yra šios pataisos sugalvotos vėliau,

negu tekstas buvo jums platinamas. Tai penktojoje nuo viršaus pastraipoje, didelėje pastraipoje, kur kalbama: ,,Jau pusę metų TSRS valstybinį terorizmą vykdantys”, šitos pastraipos viduryje yra ,,jie užgrobia tarptautinę telefonų stotį”. Čia norėčiau pasiūlyti pakeisti į ,,centrinę telefonų stotį”. Taip būtų geriau. Apimtų ir tarpmiestinės, ir tarptautinės stoties terminą. Iš pradžių buvo tarpmiestinė, dabar tarptautinę siūlyčiau į centrinę stotį pataisyti. Taip pat kilo abejonių dėl termino. Kaip vadinti Maskvos susitikimus, konferencijas... Čia žodis mastų kelia abejonių. Gal grįžti prie žodžio matmenų ar matmens. ,,Žmoniškumo matmenų konferencijos Maskvos susitikimui”. Kviesčiau visus deputatus balsuoti už šį kreipimąsi.

PIRMININKAS. Malonu, kad iš anksto buvo atsižvelgta į deputatų pastabas, pasiūlymus, į juos atsižvelgta projekte. Aš taip pat siūlau Aukščiausiajai Tarybai balsuoti už kreipimosi tekstą. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš klausimą, jeigu galima?

PIRMININKAS. Prašau.

A.RUDYS. Gerbiamasis deputate, jūs negalėtumėt mano smalsumo patenkinti ta prasme, kad kelintas tai yra kreipimasis, pareiškimas ir deklaracija, priimta mūsų Aukščiausiosios Tarybos? Ar tokia statistika nevedama?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš į šitą klausimą atsakyčiau taip: čia yra kreipimasis pažymėti liepos 13-ąją, kad visos šitos akcijos tęsiasi pusę metų ir reikia jas vis dėlto nutraukti. Ir čia prašoma tarptautinės bendrijos paramos, taip pat atkreipiamas pasaulio visuomenės dėmesys į tai. Aš manau, kad kreipimųsi dėl to, dėl ko badauja žmonės prie televizijos, turėtų būti tiek, kiek jų bus išgirsta. Aš nemanau, kad jų skaičius turėtų būti ribotas vienu ar dviem.

PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.

R.GUDAITIS. Man atrodo, kad čia žodis pergalės pirmojoje eilutėje, turėtų būti kabutėse. ,,Kaip sovietų armijos ,,pergalės”.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau noro redaguoti kreipimosi tekstą. Ką gi, prašau balsuoti Aukščiausiosios Tarybos deputatus už tai, kad būtų priimtas kreipimasis į valstybes - Paryžiaus Chartijos signatares. Kas už?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.

PIRMININKAS. Už - 80. Prašau nuleisti rankas. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Vienas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, mes esame pažadėję, kad darbotvarkėn įrašome nutarimą dėl Švietimo įstatymo pirmojo punkto sustabdymo. Yra išdalytas tekstas deputatams. Ką gi, tada prašau į tribūną, kadangi turime sutaupę 10 minučių laiko, deputatą K.Lapinską. Prašau salėje tylos.

Diskusija dėl LR švietimo įstatymo įsigaliojimo pirmojo punkto galiojimo sustabdymo

K.LAPINSKAS. Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalytas nedidelis Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų birželio 25 dienos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įsigaliojimo” pirmojo punkto galiojimo sustabdymo. Toks nutarimas ir tekste vienintelis teiginys - sustabdyti šio minėto nutarimo pirmojo punkto galiojimą tol, kol Švietimo įstatymas bus suderintas su Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 23 straipsniu. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 23 straipsnis įtvirtina teisę į mokslą ir dabar mūsų priimtas Švietimo įstatymas akivaizdžiai prieštarauja Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 23 straipsniui. Kad išvengtume šito prieštaravimo, laikinai mes siūlome sustabdyti tą pirmąjį punktą, kuris numato, kad Švietimo įstatymas jau įsigaliojo, o šiuo atveju tiesiog juridinis veiksmas, kuris mums padėtų užtikrinti konstitucinį teisėtumą. Mes mūsų priimtą įstatymą ir nutarimą dėl to Švietimo įstatymo įsigaliojimo pirmąjį punktą sustabdytume tol, kol padarysime konstitucinę pataisą.

PIRMININKAS. Ar jūs neprieštarautumėte, jeigu aš pateikčiau deputatams, pasiūlyčiau pritarti nutarimui po pirmojo svarstymo ir paskirti balsavimą ir trečiąjį svarstymą antradienį, tai yra liepos 9 d. Deputatas G.Ilgūnas.

Mes buvome susitarę, kad į darbotvarkę įrašome deputato K.Lapinsko siūlomą projektą, tačiau jeigu yra alternatyvus projektas, ką gi, prašau.

S.G.ILGŪNAS. Taip, yra.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui K.Lapinskui.

S.G.ILGŪNAS.   Gerbiamieji   kolegos!   Gerbiamojo   deputato K.Lapinsko išdalytame projekte, už kurį vakar buvo balsuojama, lyginant su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo dabar galiojančiu 23 straipsniu, skirtumai tarp trijų nuostatų, t.y. aukštojo mokslo apmokėjimas arba nemokamo aukštojo mokslo suteikimas, yra nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais ir privalomas bendrojo .lavinimo vidurinis mokslas. Jeigu dėl atsisakymų suteikti nemokamus vadovėlius bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir dėl privalomo mokymosi jaunimui iki 16 metų naujai pateiktame deputato K.Lapinsko projekte jokių problemų nėra, tai dėl suteikimo galimybės aukštosioms mokykloms įvesti apmokamą aukštąjį mokslą, apmokėjimą už aukštąjį mokslą yra priešingų nuomonių ir drįsčiau teigti,

jog šita nuostata kaip tiktai ir buvo vakar ta priežastimi, kad deputato K.Lapinsko pateiktas įstatymo projektas nesurinko reikiamo skaičiaus balsų. Vakar šį klausimą svarstė Švietimo, mokslo ir kultūros komisija ir priėmė vieningą nuomonę pasiūlyti gerbiamiesiems deputatams pataisyti priimtą mūsų Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnį ir ten įrašyti tokią pataisą: ,,Leisti aukštosioms mokykloms imti mokestį už papildomą egzaminų laikymą ir už kitas papildomas paslaugas”. Toks projektas yra parengtas, jis yra užregistruotas Juridiniame skyriuje, buvo jis dalijamas, tačiau aš nesu garantuotas, ar jūs jį esate gavę. Aš prašiau jį padauginti ir jis bus jums papildomai išdalytas.   Tai - Mokslo ir studijų įstatymo papildymas, leidžiantis taikyti tam tikras sankcijas ir imti mokestį iš blogai bestudijuojančiųjų studentų. Visa mūsų komisija šiuo klausimu buvo vieninga, tačiau komisijoje buvo skirtingos nuomonės tokiu klausimu: komisijos dauguma pritarė deputato K.Lapinsko pasiūlytam projektui, tačiau siūlytų jį svarstyti kartu su mano jau minėto Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio pateikimu. Komisija siūlė pakeisti  porą žodžių gerbiamojo K.Lapinsko projekte. Šis įstatymo projektas pavadintas projektu Nr. 4, jis yra atiduotas mūsų posėdžio pirmininkui, kad būtų išdalytas deputatams.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, man niekada neduodama tam, kad aš išdalyčiau deputatams, man nepriklauso.

S.G.ILGŪNAS. Aš atsiprašau, supratau, kad jūs tai perdavėte sekretoriatui. Tačiau atskira deputatų grupė Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, 3 deputatai, buvo kitokios nuomonės ir parengė kitą projektą, kuris įvardytas kaip projektas Nr.3. Jame yra įteisinama teisė gauti nemokamą aukštąjį mokslą. Jis skamba taip: ,,Lietuvos piliečiai turi teisę į mokslą. Šią teisę užtikrina tai, kad mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose yra nemokamas”, ir tuo pačiu išbraukiamos dvi pastraipos, kur kalbama apie kitas aukštojo mokslo nuostatas. Keliais žodžiais noriu tai pagrįsti. Jeigu mes suteiksime aukštosioms mokykloms teisę imti mokestį už mokslą, t.y. įvesti kad ir, pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 d. mokamą mokymą, galiu jums pranešti, jog kai kurios aukštosios mokyklos jau dabar, nors aš jums citavau, kad esantis mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 23 straipsnis to neleidžia, kai kurios aukštosios mokyklos jau ima mokestį. Ima, pavyzdžiui, už stojamuosius egzaminus, už kitas paslaugas, nors tai prieštarauja mūsų Konstitucijai. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas suteiktų galimybę imti mokestį iš nepažangių studentų, tačiau vis dėlto neatimtų galimybės neturtingiems žmonėms leisti vaikus į mokslą. O jeigu būtų pritarimas gerbiamojo K.Lapinsko pateiktam projektui, manau, kad jis būtų neteisingas ir mums nepalankus pirmiausia politiniu atžvilgiu, nes jis suteiktų įrankį mūsų nedraugams paskelbti, kad štai mes apsunkinam gyvenimą dar vienu atžvilgiu, įvedam apmokamą aukštąjį mokslą. Ekonominiu atžvilgiu jis būtų neparankus dėl to, kad, kaip jūs visi žinote, ekonominė mūsų žmonių padėtis kasdien blogėja ir mes dar kartą ją pablogintume.

PIRMININKAS. Aš dabar atsiprašau pranešėją dėl truputį kitų sumetimų. Jūsų klausimas, tiek jūsų, tiek deputato K.Lapinsko pristatomi projektai buvo kaip papildomai laisvalaikiu įterpti į dienotvarkę. Kadangi dabar atėjo balsavimui skirtas laikas - 13 valanda, aš dar kartą atsiprašau jūsų, kad priverstas nutraukti, prašau dar kartą pabandyti suderinti su deputatu K.Lapinsku, kad nebūtų alternatyvų, o dabar kviečiu visus deputatus į salę ir prasysiu balsuoti už darbotvarkėje numatytus klausimus. Ačiū jums. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Aš norėčiau tiktai paprašyti, gal ir pačiam pranešėjui tai reikėjo padaryt, kad paskutinės frazės, kurios buvo pasakytos, tai buvo asmeninė mūsų komisijos pirmininko, bet ne komisijos nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dar kartą kviečiu visus deputatus į salę. Posėdžių sekretoriatą prašau registruoti salėje esančius deputatus. Deputatą B.Genzelį kviečiu į tribūną ir primenu Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kad mes dabar balsuosime dėl Mokslo tarybos nuostatų. Replikai deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Vis dėlto tuo pirmuoju klausimu, kuriuo aš kalbėjau, aš pritarčiau jūsų siūlymui, kad laikytume tą mano pateiktą projektą pristatymu ir numatytume skubesnę jo priėmimo procedūrą. Kaip jūs ir siūlėte. Tai, ką teikė deputatas G.Ilgūnas, tai neįtrauktas į darbotvarkę ši-tas klausimas, jis visiškai kitaip skamba ir turbūt neprieštarauja tam, ką aš teikiau.

PIRMININKAS. Tai nėra griežta alternatyva jūsų pasiūlymui. Taip.

K.LAPINSKAS. Ten iš viso yra daug nekorektiškumo atvejų.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Genzelis.

Diskusija dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų projekto, nuostatų priėmimas

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, kadangi visi straipsniai yra priimti, aš noriu priminti, kad iškilo kolizija dėl 1 straipsnio, kadangi mes praktiškai priėmėme du variantus. Šį 1 straipsnį, t.y. Mokslo tarybos apibūdinimą, kuris yra perkeltas iš Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio, mūsų komisija svarstė ir vienbalsiai priėjo prie išvados, kad nereikia keisti Mokslo ir studijų įstatymo, t.y. laikytis šito pirmojo varianto. Tai dabar, mano supratimu, tą galima išspręsti tik balsavimu, kadangi mūsų argumentas yra tas, kad nors naujasis gerbiamųjų teisininkų pasiūlytas variantas šiek tiek patikslina, bet mes laikomės tokių pozicijų, kad jeigu nėra principinio naujumo, kad neišugdytume nepagarbos įstatymui, nėra reikalo jį keisti. Mūsų komisijos nuostata tokia.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote padaryti su 1 straipsniu?

B.GENZELIS. Palikti taip, kaip yra Mokslo ir studijų įstatyme.

PIRMININKAS. Jūs siūlote 1 Mokslo tarybos nuostatų straipsnį redaguoti taip, kaip yra Mokslo ir studijų įstatyme?

B.GENZELIS. Taip.

PIRMININKAS. Ką gi, gerbiami deputatai...

B.GENZELIS. Tai yra ne mano vieno nuomonė, o komisijos.

PIRMININKAS. Taip, aš suprantu. Tokiu atveju mes turime atšaukti Mokslo tarybos nuostatų 1 straipsnį. Aš manau, kad visi esmę suvokia, jog tai yra prieštaraujantis straipsnis Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsniui, todėl deputato B.Genzelio siūlymu teiksiu balsavimui, kad būtų atšauktas nuostatų 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Dėl balsavimo motyvų... Nenoriu sutikti, kad tai yra tik kosmetikos dalykai, nes ir Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnis, taip pat ir Mokslo tarybos nuostatų 1 straipsnis iš esmės sumenkina Mokslo tarybos savarankiškumą, nes paverčia kažkokia pridėtine Aukščiausiosios Tarybos struktūra. Skelbiama, iš vienos pusės, kad tai yra savivaldė institucija, savarankiška, nepriklausoma, tačiau prie Aukščiausiosios Tarybos. Juk tai nėra valstybės institucija, tai savaveiksmiu pagrindu visuomenės mokslo žmonių renkama institucija ir norėdami įteisinti jos nepriklausomumą ir savarankiškumą nebijokime tikslių teisinių formuluočių. Tos tikslios teisinės išryškintos formuluotės buvo pateiktos ir už jas buvo balsuojama. Todėl toks Mokslo tarybos nuostatų 1 straipsnis, kurį mes patvirtinome, kaip tik atitinka tikrąją šios Mokslo tarybos dvasią ir paskirtį ir teisinę prigimtį. Aš pasisakau, kad liktų jau mūsų priimta 1 straipsnio formuluotė.

PIRMININKAS. Dar dėl balsavimo motyvų deputatas P.VARANAUSKAS.

P.VARANAUSKAS. Pritardamas deputatui K.Lapinskui, kad reikia išgrynint visus įstatymus, vis dėlto atkreipiu dėmesį, kad pasidaro prieš-taravimas su jau priimtu Mokslo ir studijų įstatymu. Ir tuo požiūriu tikrai čia tiktai kosmetinė pataisa, nors iš esmės galbūt ir išplečia Mokslo tarybos darbo veiklą, tačiau ta darbo veikla jau nusakyta Mokslo ir studijų įstatyme. Mes tiktai dėl to, kad neįsiveltume į bereikalingą įstatymdavystę, ir siūlome taip grįžti prie Mokslo ir studijų įstatymo formuluotės.

PIRMININKAS. Prašom. Dar deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Dar noriu kreiptis į mūsų gerbiamuosius teisininkus, kad jie, žinodami, jog daugelis iš mūsų dar neturi tos teisinės patirties, prieš pateikdami siūlymus, nesiorientuotų į mūsų teisinį nepatyrimą, kaip šiuo atveju buvo sužaista.

PIRMININKAS. Prašau paskelbti, kiek salėje yra deputatų?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. 88.

PIRMININKAS. Salėje yra reikalingas 2/3 kvorumas. Norint atšaukti straipsnį reikalingi 44 balsai. Kas už 1 straipsnio atšaukimą?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.

PIRMININKAS. Už - 47. Nuleiskite rankas. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.

PIRMININKAS. Nuostatų 1 straipsnis atšauktas. Deputate Genzeli, prašau pateikti jūsų siūlomą naują 1 straipsnio variantą.

B.GENZELIS. Čia ne nauja, bet ta, kuri yra...

PIRMININKAS. Dabar jau jis tampa nauju.

B.GENZELIS. Tai yra projekte 1 ir Mokslo ir studijų įstatyme 8 straipsnis. Jis skamba taip: ,,Mokslo taryba - savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Ji yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais”. Aš manau, kiek suprantu, už jį balsuoti nereikia, kadangi...

PIRMININKAS. Kodėl nereikia, reikia. Dabar neegzistuoja joks 1 straipsnis.

B.GENZELIS. Dar pastraipa: ,,Lietuvos Mokslo taryba veikia pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos nuostatus ir savo reglamentą, kurį priima dviejų trečdalių BALSŲ  dauguma”. Šis punktas nebuvo išbrauktas.

PIRMININKAS. Ne, mes atšaukėme visą 1 straipsnį. Dabar jokio 1 straipsnio nėra, jūs pasiūlėte formuluotę ir prašau Aukščiausiosios Tarybos deputatus balsuoti už naują 1 straipsnio formuluotę. Prieštaravimų nematau. Kas už tai, kad būtų priimtas nuostatų 1 straipsnis?

LR įstatymo “Dėl LR vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų”projekto svarstymas

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.

PIRMININKAS. Už - 59, nuleiskite rankas. Kas prieš?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.

PIRMININKAS. Susilaikė 16. Nuostatų 1 straipsnis priimtas. Dabar mums lieka balsuoti už visus Lietuvos Mokslo tarybos nuostatus. Gerbiamieji deputatai, kas už Lietuvos Mokslo tarybos nuostatus?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.

PIRMININKAS. Už - 72. Kas prieš? Patikslinu, už - 73.

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ  SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. Ačiū. Lietuvos Mokslo tarybos nuostatai priimti. Naudodamasis, kad yra truputis laiko, perskaitau vieną pranešimą, kad Lietuvių tautinio teatro koncertas įvyks 18 val. 18 min. Ryšininkų klube Šv. Jono gatvėje 3, prie Šv. Jono bažnyčios. Į koncertą kviečiami Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Dabar mums lieka balsuoti iš baigtų svarstyti, tačiau nebalsuotų klausimų, tai Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų. Kadangi deputatai migravo, prašau paskelbti dar kartą, kiek salėje yra deputatų, kad nebūtų nesusipratimų.

V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau prieš...

PIRMININKAS. Kol skaičiuoja, prašom pasakyti. Deputatus prašau nevaikščioti.

V.BERIOZOVAS. Pasakyti, kad Kairiųjų frakcija nedalyvaus balsavime.

PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau taip pat pasakyti Centro frakcijos nuomonę dėl šio įstatymo ir pakalbėti dėl balsavimo motyvų. Noriu pasakyti, kad Centro frakcija (pasirašė visi be išimties) laikysis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir kitų įstatymų. Teisinė komisija, taip pat deputatas A.Žalys argumentavo labai gerai, kad tas įstatymas, už kurį siūloma balsuoti, prieštarauja Laikinojo Pagrindinio Įstatymo net trims straipsniams, taip pat Vyriausybės įstatymui. Vyriausybė vis tiek siūlo priiminėti šitą įstatymą. Aš čia įžiūriu du dalykus. Arba Vyriausybės atstovui, kuris tai siūlo (konkrečiai - ministras A.Abišala), tiesiog trūksta juridinio išprusimo ir aš abejoju ministro kompetencija, arba jisai mano, kad Aukščiausiajai Tarybai galima siūlyti bet ką. Tokiu atveju aš abejoju jo padorumu. Taigi aš įpareigotas Centro frakcijos vardu pasakyti, kad Centro frakcija nedalyvauja šio įstatymo priėmime.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau vis dėlto kalbėti apie balsavimo motyvus blogiausiu atveju, o ne apie ministrų būdo savybes. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš noriu tik pridėti, nenoriu kartoti prie to, ką jau pasakė deputatas A.SAKALAS. Liberalų frakcija taip pat nedalyvaus šitom įstatymo balsavime ir išeina iš salės. Galiu tik pasakyti frakcijos vardu, kad mes toliau lygiai taip pat elgsimės su kiekvienu įstatymu, kuris prieštaraus Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau apgailestauti, kad vienas iš mano kolegų pasakė žodžius, kurių nederėtų sakyti parlamente Vyriausybės nario atžvilgiu, tuo labiau kai jo nėra salėje.

PIRMININKAS. Aš taip pat apgailestauju ir, kaip girdėjote, esu dėl to padaręs pastabą. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto šitas įstatymo balsavimas yra pakankamai svarbus, todėl labai prašyčiau prieš pat skelbiant balsavimo pradžią paskelbti kvorumą ir neskubėti, neforsuoti, kad vis dėlto šį kartą visa įstatymo, jeigu bus balsuojama, priėmimo ar nepriėmimo procedūra būtų fiksuota. Savo ruožtu aš pareiškiu, kad kaip nepriklausomas deputatas šitame balsavime taip pat nedalyvauju dėl tų priežasčių, kurias išdėstė Centro ir Liberalų frakcijos.

PIRMININKAS. Taip, tačiau aš ir sakiau, kad balsų skaičiavimo komisija skaičiuotų salėje esančius deputatus, ir aš negaliu priimti jūsų tam tikrų priekaištų. Posėdžio sekretoriatą prašau registruoti deputatus iš naujo, kadangi tai yra kitas balsavimas. balsų skaičiavimo komisiją prašysiu paskelbti, kiek yra salėje deputatų.

Salėje - 56 deputatai. Balsuoti negalime. Jokios papildomos programos priešpietiniame posėdyje nėra numatyta. Posėdis turėtų būti baigtas, tačiau jį baigsime tada, kai bus suregistruoti salėje esantys deputatai.

J.MAČYS. Aš siūlyčiau svarstyti toliau Žemės reformos įstatymą.

PIRMININKAS. Tai būtų nekorektiška, nes iš salės išėjo deputatų, nesusijusių su žemės reforma.

J.MAČYS. Galima pakviesti dabar, jeigu...

PIRMININKAS. Kai baigsis registracija, aš tą galėsiu padaryti, nes jie išėjo protestuodami prieš šito įstatymo priėmimą. Kol vyksta registracija, paskelbsiu dar vieną informaciją. Tai yra pakartotinė informacija, kad komisijų ir frakcijų pirmininkai ir deputatai antradienį 14 valandą kviečiami fotografuotis. Renkamės rūmų fojė.

Ačiū. Posėdis baigtas. Popietinis posėdis prasidės lygiai 15 valandą.