1991 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas E.GENTVILAS
PIRMININKAS. Ponios ir ponai deputatai, prašom sėstis į vietas. Kviečiu į tribūną deputatą Č.Stankevičių tuo klausimu, kuris buvo numatytas svarstyti priešpietiniame posėdyje. Prašom į tribūną.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pasirašytos 1968 m. liepos 1 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone” projekto svarstymas
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, mano pareiga pristatyti šiandien nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, kuri buvo pasirašyta 1968 m. liepos 1 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėją. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į vietas, posėdis prasidėjo. Deputatai Ilgūnas ir Genzelis!
Č.V.STANKEVIČIUS. Ši iniciatyva yra visų trijų Baltijos šalių suderinta paskutiniame Baltijos Tarybos posėdyje, kur buvo nutarta siūlyti Latvijos, Estijos ir Lietuvos parlamentams svarstyti klausimą dėl prisijungimo prie minėtos sutarties. Sutartis yra atvira pasirašyti visoms valstybėms nepriklausomai nuo to, ar jos disponuoja, ar ne branduoliniu ginklu. Nutarimą, kurio projektas jums išdalytas, parengė valstybės patarėjas Pranas Kūris. Jis yra patikinęs mane, kad nutarimas atitinka tokio dokumento reikalavimus ir galėtų būt rekomenduotas Aukščiausiajai Tarybai priimti be esminių pakeitimų. Žinoma, deputatai jį svarstys, nagrinės ir, kad darbas būtų lengvesnis, kartu yra išdalytas pats sutarties tekstas viena iš kalbų, kuria jis buvo pasirašytas.
Trumpai noriu pasakyti, kad šio nutarimo tikslas pirmiausia yra pareikšti aiškų Lietuvos nusistatymą neturėti savo teritorijoje branduolinio ginklo, jokiu būdu - nei tiesioginiu, nei kokiu nors kitokiu - neperimti šio ginklo iš šalių, kurios jį turi, ir tuo būdu pasiekti, kad Lietuva įeitų į zoną, kurioje nėra branduolinio ginklo arba bent jos teritorija būtų nuo šito ginklo dislokavimo apsaugota. Kaip jūs matote pačios sutarties teksto, valstybės, kurios neturi branduolinio ginklo, šios sutarties dėka, nes tai yra numatyta 3 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje, kuri numato, kad tokios šalys sudaro susitarimus su Tarptautine atominės energijos agentūra dėl taikaus atominės energijos naudojimo, priežiūros, taikių jėgainių ir kitų objektų, kurie yra toje šalyje. Siūlau jums šį nutarimą, kuris prilygsta sutarties pasirašymui, nes pati sutartis numato tokią formą, kad galima prie jos prisijungti. Tai yra prisijungimo nutarimas, jisai vėliau, jeigu Aukščiausioji Taryba jį priimtų, būtų paskelbtas ir su lydimuoju raštu pasiųstas šalių depozitarų - Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Tarybų Sąjungos vyriausybių vadovams. Svarstant frakcijose ir komisijose, jei kiltų klausimų, šio projekto rengėjas ponas Pranas Kūris yra pasirengęs dalyvauti ir atsakyti į klausimus, taip pat išklausyti jūsų pastabas. Siūlau šį nutarimą svarstyti skubesne tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Turiu, deja, informuot, kad norint priimti svarstymą skubesne tvarka, mums reikalingas bent mažesnis kvorumas, todėl galbūt sutiktumėte, kad už tokį jūsų pasiūlymą būtų balsuojama vėliau, o kol kas galbūt balsuotume tik už tai, kad būtų įrašytas į darbotvarkę, kur nereikalingas kvorumas tokiam sprendimui.
Č.V.STANKEVIČIUS. Taip, aš visiškai pritariu tokiam svarstymui. Aš neturėjau omeny, kad jisai šiandien bus svarstomas ir priimamas.
PIRMININKAS. Aš dar atsiprašau, man patikslino, kad nutarimai ir taip jau svarstomi skubesne tvarka, todėl nereikalingas dėl to atskiras balsavimas. Čia turiu atsiprašyti. Taigi, gerbiamieji deputatai, ar būtų prieštaraujančių tokiam pasiūlymui, kad šitas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie minėtos sutarties būtų įrašytas į darbotvarkę ir svarstomas skubesne tvarka? Ar yra prieštaraujančių? Ačiū. Trumpam Centro frakcijos pareiškimui perskaityti žodžio prašo deputatas A.Sakalas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Centro frakcijos pareiškimas (A.Sakalas)
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, prieš perskaitydamas pa-reiškimą, turėčiau jus informuoti, kad Berlyne prie Reichstago pastato buvo platinamas penkių asmenų pasirašytas kreipimasis į Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos narius. Pasirašė du Estijos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, du deputatai iš Latvijos ir nuo Lietuvos, deja, taip pat pasirašė mūsų deputatas Lenkų frakcijos narys ponas L.Jankelevičius. Pareiškimo turinį turbūt jūs žinote, aš dabar norėčiau perskaityti oficialų Centro frakcijos pareiškimą, manydamas, kad Lenkų frakcija čia niekuo dėta, kad čia greičiau pono L.Jankelevičiaus asmeninė iniciatyva. Tačiau aš norėčiau padaryti vis dėlto formalų paklausimą.
,,Centro frakcijos pareiškimas dėl Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Lenkų frakcijos nario pono L.Jankelevičiaus, kaip Pabaltijo tarpparlamentinės tarybos atstovo, išplatinto pareiškimo Europos šalių Helsinkio proceso dalyvių Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. Laikome būtinu paprašyti, kad Lenkų frakcija Viesai atsakytų į šiuos klausimus. Ar ji pritaria savo nario pono L.Jankelevičiaus nuomonei, kad Baltijos valstybėse kuriami nacionaltotalitariniai režimai? Toks yra vienas iš kreipimosi teiginių. Antra, ar ji mano esant teisingu savo nario pono L.Jankelevičiaus teiginį, kad valstybinė politika Lietuvoje remiama nacionalizmu, kuris vedąs į grubius žmogaus teisių ir pagrindinių jo laisvių pažeidimus? Trečia, ar frakcija akceptuoja savo nario pono L.Jankelevičiaus pasakymą, kad Lietuvoje palaikomos fašizmo idealizacijos tendencijos? Na, ir pagaliau ketvirta, ar pono A.Jankelevičiaus pareiškimas padarytas su Lenkų frakcijos žinia? Jeigu ne, tai ar jie laiko tokį savanorio elgesį leistinu?” Leiskite man oficialiai įteikti pareiškimą pirmininkaujančiam.
PIRMININKAS. Ačiū jums.
A.SAKALAS. Lenkų frakcijos nariams aš jau pareiškimą įteikiau, aš tikiuosi, kad jie po savo posėdžio mums galės kažką pasakyti. Aš labai jų prašyčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną deputatą S.Kropą svarstyti klausimą dėl Vilniaus rajono tarybos sprendimo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Vilniaus rajono Tarybos sprendimo “Apie Trakų rajono Trakų ir Senųjų Trakų apylinkių Tarybų sprendimus” pirmojo punkto panaikinimo” projekto svarstymas
S.KROPAS. Gerbiamieji deputatai, jums buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Vilniaus rajono tarybos sprendimo apie Trakų rajono Trakų ir Senųjų Trakų apylinkių tarybų sprendimų pirmojo punkto panaikinimą. Dėl nutarimo buvo gauta viena pastaba, t.y. deputato G.Šerkšnio pasiūlymas papildyti nutarimą trečiuoju punktu pasiūlant savivaldybėms nepriiminėti sprendimų administracinio teritorinio suskirstymo klausimais, kol nebus Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje apsvarstytas Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo projektas. Toks projektas, kaip žinote, yra gautas. Yra įtrauktas į liepos mėnesio darbotvarkę, bus mūsų diskusijų objektas ir mums teks priimti nutarimą šituo klausimu. Toks priešlaikinis tarybų sprendimas tik kelia audras savivaldybėse ir negali padėti konstruktyviai išspręsti šito klausimo.
Todėl, jeigu deputatai pritartų, siūlyčiau papildyti šitą nutarimą trečiuoju punktu: ,,Siūlyti savivaldybėms nepriiminėti sprendimo administracinio teritorinio suskirstymo klausimais, kol nebus Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje apsvarstytas Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo projektas.” Na, gali būti pasakyta, kad mes eilinį kartą svarstome savivaldybės klausimus, nedalyvaujant patiems savivaldybių atstovams. Mūsų komisija ir aš asmeniškai kalbėjau su rajono tarybos pirmininku gerbiamuoju Brodavskiu, tačiau jis atsisakė šiandien dalyvauti svarstyme, motyvuodamas tuo, kad svarstymas yra skubotas ir kad jis neturi tarybos įgaliojimų, kad reikia sušaukti bent prezidiumą šitiems klausimams spręsti. Į tai galima būtų atsakyti, kad čia sprendimas jau yra priimtas ir tarybos prezidiumas atšaukti sprendimo jau negali. Mes tiktai vertinam jo teisėtumą ir prašom, kad pirmininkas paaiškintų, išsakytų deputatų nuomonę šituo klausimu.
Nereikėtų iš to klausimo daryti didelės politikos ir ieškoti politinių dividendų, kadangi čia paprasčiausiai yra tarybos sprendimų teisėtumo išgryninimas, kuris yra ypatingai svarbus Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybėms, dažnai iš tikrųjų priimančioms dviprasmiškus sprendimus, kurie gali būti traktuojami vienaip ar kitaip. Ir šitas pirmojo punkto panaikinimas iš esmės visiškai nepakeičia paties nutarimo esmės. Savivaldybė kreipėsi į rajono Tarybą, prašydama, kad apylinkės būtų prijungtos prie Vilniaus rajono, ir kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą šitą klausimą spręsti. Mes jį ir spręsime, atsakymas rajono savivaldybei bus duotas, kada bus priimta koncepcija ir kada bus priimtas ar bent išdiskutuotas Vilniaus apskrities statusas. Esmė čia nesikeičia, todėl nebūtų jokio pagrindo reikšti nepasitenkinimą. Jeigu iš tikrųjų Taryba geranoriškai tą dalyką norėtų išspręsti diskutuodama su Aukščiausiąja Taryba, o ne ieškodama kompromisų, tai paprasčiausiai dėl to neturėtų turėti jokių prieštaringų argumentų.
Siūlyčiau šiandien pasisakyti dėl to ir balsuoti už šito sprendimo priėmimą, kada bus bent mažasis kvorumas.
PIRMININKAS. Mes galėsim balsuoti tik esant bent mažajam kvorumui, kol kas balsuoti negalime. Ar yra norinčių deputatų pasisakyt? Galbūt klausimų dar būtų? Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vakar trumpai paklausiau jūsų, šiandien dar kartą noriu paklausti. Jūsų pasiklausius, argumentai atrodo lyg ir įtikinami, bet kam tada keist tą vieną punktą, jeigu iš principo sprendimas buvo patenkinti ir prašom spręsti dėl Trakų rajono Aukščiausiąją Tarybą? Tai gal tada sustabdom ir nevykdom, kol trečiasis punktas bus įtrauktas papildomai. Tai gal tada nėra tikslo iš viso tai svarstyti? Jeigu Aukščiausioji Taryba nenori atsakyti rajono tarybai, nenori savo pozicijos užimt, tada trečiasis punktas panaikina jūsų tuos įrodymus.
S.KROPAS. Gerbiamasis deputate, jūs visiškai priešingai aiškinate šitą esmę. Aš dar kartą kartoju, kad nutarimo esmė lieka, o pirmasis punktas skamba taip: patenkinti šitų apylinkių prašymus. To Vilniaus rajono taryba padaryti negali. Ji gali tiktai tarpininkauti, prašyti Aukščiausiosios Tarybos ir, išreikšdama sutikimą, kreiptis į Trakų rajono tarybą, kad ji priimtų sprendimą ir neprieštarautų šitų apylinkių perdavimui.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, bet mes patenkinam prašymus ir prašom, kad Aukščiausioji Taryba spręstų galutinai. Mes daugiau nieko toj sesijoj nenusprendėm.
S.KROPAS. Tai tas kreipimasis ir lieka, gerbiamasis deputate, mes ir svarstysim. Aš dar kartą kartoju, kad esmė šito tarybos noro nepasikeičia, niekas nesako, kad mes nesvarstysim šito klausimo, kad mes jį atmetam. Mes jį svarstysim, atsakysim ir sprendimą priimsim.
PIRMININKAS. Deputatas J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gegužės 30 d. aš kreipiausi iš šios tribūnos į buvusį vicepremjerą Zigmą Vaišvilą, kad jis praneštų, kada Vyriausybė pateiks mums Vilniaus apskrities projektą. Jis pasakė, kad tai bus kitą savaitę, t.y. birželio pradžioje. Būtų gerai, kad jūs ar kas nors kitas informuotų, kaip mes šiuos klausimus spręsim kompleksiškai, kad nei Vilniaus taryba, nei kiti nemanytų, jog mes visiškai ignoruojam tam tikras iniciatyvas.
S.KROPAS. Gerbiamasis deputate, jūs turbūt žinote, kad administracinio teritorinio suskirstymo reformos 2 projektai yra pateikti Aukščiausiajai Tarybai, išdalyti visoms komisijoms, komisijos visos turi. Jos svarstys, pateiks išvadas. Yra pateikti du variantai, yra net keli variantai pateikti Vilniaus apskrities projekto. Yra Vilniaus apskrities projektas, pateiktas nuo Lenkų frakcijos, vadinasi, svarstymo objektas yra, ir šitas klausimas bus įtrauktas svarstyti į liepos mėn. darbotvarkę, ir jis pagal nustatytą tvarką, pagal darbotvarkę ir bus svarstomas. Tuo klausimu bus priimtas atitinkamas nutarimas, kokį variantą mes pasirinksime. Ir tiktai pasirinkę koncepciją, kokios bus savivaldybės, bus ar nebus Vilniaus apskritis, galėsim išspręsti ir galvoti apie šitą klausimą, apie Trakų atskirų gyvenamųjų vietovių prijungimą ar neprijungimą prie Vilniaus. Čia dar bus ir Trakų rajono sprendimas, ir į atitinkamų gyvenamųjų vietovių gyventojų nuomonę bus atsižvelgta, ir tada klausimą bus galima spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū ir dar kartą deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, norėtųsi sužinoti, kodėl pateikiant svarstyti tokį klausimą, jūs nepaklausėt (ar nedarot galimybių, ar iš viso ignoravote mūsų frakciją) keturių deputatų iš šito rajono nuomonės? Mus tai labai domina.
S.KROPAS. Gerbiamasis deputate, klausimo esmė yra ta, kad mes turime Juridinio skyriaus teisininkų išvadą, kad šita formuluotė viršija savivaldybių kompetenciją, yra priimta ne savivaldybių kompetencijos ribose, ir čia visi deputatai išsakys šitą nuomonę, ar savivaldybių kompetencijos ribose, ar ne priimta, ir balsavimas tai parodys. Mes gi čia nesprendžiame esminio klausimo - prijungti ar neprijungti. Kada šitą klausimą svarstysim, tai, be abejo, bus ir į jūsų nuomonę, ir į visų kitų nuomonę atsižvelgta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kropai, kadangi kvorumas salėje nepakankamas, ar jūs sutiktumėte, kad būtų daroma pertrauka šitame svarstyme? Bet dar leiskime paklausti deputatei V.Suboč.
V.SUBOČ. Gerbiamasis pirmininke, šiandien svarstomas klausimas labai susijęs su Pabradės ... apylinkės ir Pabradės miesto klausimais. Panašus klausimas buvo pateiktas Aukščiausiajai Tarybai jau prieš metus. Visos buvo apklaustos, bet iki šiol jokio atsakymo iš Aukščiausiosios Tarybos negauta. Ar jūs nemanot, kad čia tikrai yra mūsų klausimų ignoravimas?
S.KROPAS. Matote, aš vis dėlto nemanyčiau, kad čia yra ignoravimas rajono gyventojų klausimų, kadangi vien tiktai prijungti vieną apylinkę prie vieno ar kito rajono nėra paprastas dalykas, nes reikia techninius klausimus paruošti ir reikia skirti nemažas lėšas. Tuo labiau kad šitas klausimas - administracinio teritorinio suskirstymo reformos klausimas, kaip prisimenat, nuo praėjusių metų, visą laiką ,,kabo” ir visą laiką yra ruošiamas. Dabar šio klausimo svarstymą pagreitina Pietryčių Lietuvos komisijos išvadų priėmimas ir susitarimas, kuris yra priimtas su Lenkų frakcija dėl Vilniaus apskrities statuso ir jos kūrimo. Todėl šitas klausimas paspartina ir įpareigoja Aukščiausiąją Tarybą tą klausimą greičiau spręsti. Tuo labiau kad prijungti gyventojus būtų tiesiog neatsakinga, nežinant, kokia ta apskritis bus ir kokia savivaldybė bus. Ar iš tikrųjų apskritis bus tokia administracinė, kaip siūloma, ir centras skirstys finansinius išteklius, ar Pabradė bus iš tikrųjų rimta savivaldybė, kuri turės savo struktūrą ir tiktai savo atstovus skirs į apskrities, sakysim, tarybą ar Seimą. Ar iš tikrųjų bus tokia savivaldybė, kokia yra Lenkijoje ar kitose demokratinėse šalyse... Taigi mums pirmiausia tuos klausimus reikia išspręsti ir kada jau turėsime tokią savivaldybę, kokios norėsim, tada mes galėsime žmones supažindinti ir atsakingai šitą klausimą išspręsti.
PIRMININKAS. Ką gi, gerbiamieji deputatai, skelbiu pertrauką šito nutarimo svarstyme ir informuoju, kad lieka balsuoti už šitą nutarimą tada, kai deputatas S.Kropas pasiūlys atsižvelgdamas į salėje esantį kvorumą. Tai analogija su tais dviem nutarimais, kaip ir Kairiųjų frakcijos bei Septintosios frakcijos ankštesni pasiūlymai liko kol kas nepriimti, kadangi trūksta kvorumo.
Ačiū. Noriu supažindinti jus pagal darbotvarkę su kitos savaitės darbų programa. Ji jums yra išdalyta. Tai abiejose lapo pusėse surašyta programa, aš prašau į ją atkreipti dėmesį. Prašau deputatus tylos ir noriu pasakyti, kad kol kas mes turėtume priiminėti šitą darbotvarkę, atsižvelgdami į tai, kad nežinome, kaip bus pasielgta su 4, 6, 7 ir 13 ši-tos darbotvarkės punktais, kadangi šitie klausimai bus aptariami šiandien ir tik paskui paaiškės, kokiu statusu jie bus svarstomi kitą savaitę. Aš manau, supratote situaciją. Ir dar primenu, kad mes priešpiet sutarėme, jog kitą savaitę bus tęsiami Imigracijos įstatymo ir Mokslo tarybos nuostatų svarstymai. Taigi prašau atsižvelgti į šitas pastabas. Matau, kad niekas neturi prieštaravimų dėl kitos savaitės darbotvarkės.
J.PRAPIESTIS. Patikslinimas.
PIRMININKAS. Patikslinimas. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Ten, kur yra Civilinio proceso kodekso pakeitimai, ten parašyta pristatymas, bet jis jau buvo, turėtų būti pirmasis svarstymas.
PIRMININKAS. Kada buvo pristatymas?
J.PRAPIESTIS. Praeitų metų lapkričio mėnesį.
PIRMININKAS. Ar pasikeitęs pristatomas dokumentas?
J.PRAPIESTIS. Faktiškai ne.
PIRMININKAS. Jūs nemanote, kad reikalinga nauja procedūra?
J.PRAPIESTIS. Ta procedūra dabar vyksta, registracija.
PIRMININKAS. Galbūt mes galėtume pirmadienį komisijų pirmininkų posėdyje galutinai suderinti? Aukščiausioji Taryba gali pritarti ar pirmajam svarstymui, ar pristatymui, o mes išsiaiškintume labai konkrečiai.
J.PRAPIESTIS. Man atrodo, aiškintis nėra dėl ko, kadangi šiandien vakare arba rytoj iki pietų bus išdalytas dar kartą, nes manau, kad po tiek laiko deputatai gali nebeturėti jo. O jis užregistruotas, išvados yra, taigi tas formalumas, kuris reikalingas pagal priimtą Reglamentą, padarytas.
PIRMININKAS. Kiek laiko jums reikėtų pirmajam svarstymui?
J.PRAPIESTIS. Na, kaip pirmajam - pusės valandos.
PIRMININKAS. Na, gal tada deputatai ir neprieštarautų, jeigu tikrai nėra esminių pakitimų, lyginant su tuo, kas buvo pristatyta pernai, gal taip ir pripažinkime, kad tai bus pirmasis svarstymas. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. 15 punktas. Vyriausybės valanda skliausteliuose, Vyriausybės narių - reikėtų papildyti - ir generalinio prokuroro.
PIRMININKAS. Taip. Čia turiu sutikti - Vyriausybės narių ir generalinio prokuroro...
Ačiū už patikslinimus. Daugiau nuomonių dėl darbotvarkės nėra? Galiu laikyti, kad šitas darbotvarkės klausimas yra išspręstas be balsavimo? Ačiū. Ir tuo pačiu supažindinu jus su antradienio, tai yra birželio 25 dienos, darbotvarke. Ją taip pat turi deputatai išdalytą. Gerbiamieji deputatai, aš prašau jūsų dėmesio. Ar yra kitokių nuomonių dėl darbotvarkės? Jeigu prašo gerbiamasis J.Prapiestis pusės valandos, tai 9 punktas - Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso pirmasis svarstymas - nuo 18 valandos. Paankstiname 15 minučių. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš tik noriu priminti gerbiamojo Aurimo Tauranto įsipareigojimą dėl kitų klausimų ir būtent dėl Mokslo tarybos sudarymo.
PIRMININKAS. Taip, mes jau priėmėm, kad jie bus svarstomi kitą savaitę. Viskas. Antradienio darbotvarkė taip pat priimta be balsavimo. Ar siūlote balsuoti? Ačiū. Antradienio darbotvarkė priimta be balsavimo. Taip, ir turiu pabrėžti, kad kitą savaitę dirbame antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimus” projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ką gi, tęsiame posėdžio klausimų svarstymą. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį V.Nikitiną. Svarstysime įstatymą ,,Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimus”. Primenu, kad 16 valandą turėtume pradėti svarstyti kitą nutarimą.
V.NIKITINAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau jums priminti, kad Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas gerbiamasis G.Vagnorius š.m. birželio 4 dieną pristatė Aukščiausiajai Tarybai įstatymo ,,Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimus” projektą. Įstatymo projekto uždavinys -padėti įgyvendinti vieną iš pagrindinių ekonomikos reformos procesų, tai yra privatizavimą, taip pat užkirsti kelią galimiems valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimams, kurie, reikia pasakyti, jau šiandien akivaizdūs ir apie tai kalbama visose masinės informacijos priemonėse.
Šiandien valstybinių vienkartinių išmokų pažymos, akcijos, vardinės obligacijos, įsigytos už vienkartines išmokas, išduotos maždaug už 2,3 milijardo rublių sumą. Nėra abejonės, kad jos imamos, mes taip reziumuojame, po keletą kartų arba perleidinėjamos tretiesiems asmenims. Žinoma, tai kelia tam tikrą susirūpinimą, kadangi tai įstatymu nenumatyta. Visa tai padaro esminę žalą valstybės ir visuomenės interesams.
Siekiant užkirsti kelią panašiems piktnaudžiavimams, būtina nedelsiant priimti atitinkamus norminius aktus, numatančius administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, jums pateiktame įstatymo projekte ir apibrėžiami galimi Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimai, numatoma atitinkama atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus.
Įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą nauju 14 straipsniu, numatančiu administracinės teisės pažeidimus valstybinio turto privatizavimo srityje. Tas projektas jums išdalytas ir mes dėl tų straipsnių pastabų negavome. Kadangi aš esu šitoje tribūnoje kelintą kartą ir suvokdamas, kad jūs labai branginate savo laiką, tai galbūt, jeigu jūs leisite, aš šitų straipsnių nekomentuosiu, o tiktai pakalbėsiu apie tai, kokias pastabas buvo pateikęs Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėją. Dešinės pusės deputatai, tai yra kairieji, aš prasyčiau daugiau tylos salėje. Ačiū. Tęskite.
V.NIKITINAS. Aš norėčiau pradėti nuo pastabų, o paskui, jeigu bus klausimų, aš galėsiu pakomentuoti ir kiekvieną straipsnį. Dėl šio straipsnio projekto Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius pareiškė kai kurių abejonių, tačiau, mūsų nuomone, jis yra reikalingas. Aš kalbu apie 207 prim straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybinio turto privatizavimo dokumentų suklastojimą ar suklastotų dokumentų panaudojimą. Dėl to mes siūlome papildyti Baudžiamąjį kodeksą 207 prim straipsniu.
Galima būtų iš dalies sutikti su Juridinio skyriaus pasiūlymu šio straipsnio antrojoje dalyje vietoje sistemingumo numatyti pakartotinumo požymį, nes sistemingumas, ta sistema, kiekvienas sistemos epizodas turi būti apvilktas tam tikru teisiniu rūbu. Turi būti teisinis fiksavimas, o pakartotinumui šito fiksavimo nereikia. Kaip pavyzdį jums galima pasakyti apie asmeninio piliečių turto vagystę pakartotinai. Pakanka vieną kartą padaryti, antrą kartą, ir jau čia yra juridinis kvalifikuotas nusikaltimas, antroji dalis.
Kas dėl šio straipsnio taikymo sunkumų, aš manau, kad sunkumų nebus. Tai speciali teisinė norma ir ji lyg ir konkuruoja su 207 straipsniu, su bendrąja norma. Ir taikyti jį nesunku bus dėl to, kadangi šitas straipsnis turi tokį laikinumo požymį, jis galios tik tuo atveju ir tuo momentu, kada baigsis tas privatizavimas. Be to, 207 straipsnyje nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, sulaukęs 16 metų, o taikant šitą 207 prim straipsnį, praktiškai čia jau tie asmenys, kurie įsijungs į privatizavimo procesą, bus pakankamai brandaus amžiaus - 20-25 metų ir pan. čia tik tokie niuansai, argumentai.
Galima būtų, jeigu taip jau rimtai pažiūrėtume, ir 207 straipsnį papildyti sankcija ir šito pakaktų, bet praktikoje būtų vis dėlto patogiau taikyti 207 prim, tą normą, kurią mes siūlome. Kartu su administracinės nuobaudos skyrimu. Už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 215 prim, 215 keturi, šeši, aštuoni straipsniuose, siūloma taip pat numatyti nubaustųjų darbuotojų pašalinimą iš darbo arba pareigų ir jų privalomą atleidimą iš darbo, jeigu pažeidimai padaryti atliekant tarnybines pareigas.
Juridinis skyrius savo išvadose nurodo, kad tokios nuobaudos numatytos ir jų skyrimas kartu su bauda įtvirtintų dvigubo administracinio baudimo principą, ir kad ši nuobaudos rūšis nenumatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Reikia pažymėti, jog įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos laikinajame įstatyme dėl atsakomybės už prekybos taisyklių, prekių supirkimo, jų išvežimo ar išsiuntimo už Lietuvos Respublikos ribų tvarkos pažeidimus yra jau numatęs nubausto bauda darbuotojo nušalinimą nuo darbo, todėl toks nušalinimas galėtų būti numatytas taip pat ir šiame įstatyme. Tačiau papildyti kodeksą šia nuobaudos rūšimi, mūsų nuomone, netikslinga, nes ši nuobauda yra laikino pobūdžio ir galės būti taikoma tik už privatizavimo įstatymo pažeidimus. Be to, čia teismas, nušalindamas nuo darbo, gali tą nuobaudą taikyti arba galima įrašyti žodelį ,,gali” - gali nušalinti, gali ir nenušalinti. Bet, kaip rodo teisminė praktika, šita nuobauda labai skausmingai priimama teisės pažeidėjo ir kartais jie mieliau sumoka piniginę baudą, bet labai nenori to nušalinimo.
Kartu laikoma tikslingu įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyti nušalinimo nuo darbo arba pareigų taikymo tvarką ir vietoje šio straipsnio antrosios dalies įrašyti tokias naujas dalis. ,,Nutarimą dėl nubaustojo darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigų teisėjas privalo per 3 dienas nusiųsti į nubaustojo darbuotojo darbovietę.” Antroji:
,,Darbovietės administracija ne vėliau kaip kitą dieną po šio nutarimo gavimo privalo nušalintąjį darbuotoją atleisti iš darbo arba pareigų ir darbo knygelėje nurodomas sutarties pasibaigimo pagrindas - šio įstatymo 4 straipsnis”. Nes įstatymo taikymo efektyvumas priklauso nuo laiko faktoriaus.
Būtų gerai, jeigu šis įstatymo projektas būtų svarstomas kitą savaitę. Tai yra ir Vyriausybės prašymas, kadangi čia nūdienos aktualijos, ir pats privatizavimas rodo, kad tas įstatymo projektas turi būti priimtas nedelsiant, kadangi yra labai daug tokių neigiamų dalykų, su kuriais reikia kovoti. Vyriausybė, neturėdama tų norminių aktų, tiktai apsiriboja tuo, kad ji konstatuoja tą pažeidimą, surašo tam tikrą dokumentą, bet teisinių priemonių, kaip reaguoti į šituos pažeidimus, neturi. Taigi ir Vyriausybė prašo, kad kuo greičiau Aukščiausioji Taryba priimtų šį įstatymą.
Tuo aš ir norėčiau baigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paklausti pranešėją. Aš irgi manyčiau, kad įtraukimas į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą tokios nuobaudos, kaip nušalinimas, yra iš esmės keitimas paties administracinio kodekso. Yra nenumatyta tokia bausmės rūšis, ir galbūt reikėtų atskirti šitą, išbraukti iš šito straipsnio ir papildyti galbūt kitus įstatymus, kur... Ar jūs sutinkate su tuo, kad čia netinka nušalinimas, reikia spręsti kitu būdu, kaip šitą padaryti?
V.NIKITINAS. Bet mes čia konkrečiai numatėm trijuose straipsniuose tą nušalinimą, ten, kur padaromi žinomi tyčiniai veiksmai, tiesiog tas teisės pažeidėjas suvokia, kad jis padaro visuomenei pavojingą veiką ir tų neigiamų pasekmių norai (...). Ir sprendžiant šitą bylą, teisėjas mato, jeigu paliks tą nuobaudą, jis sumokės ir galbūt trigubai daugiau sumokės, bet jam svarbu išlikti tose pareigose, o iš bylos duomenų matyt, kad jokiu būdu negalima palikti šitose pareigose, kadangi gali būti ir recidyvas. Ir čia neprieštarauja nei teorijai, nei niekam.
PIRMININKAS. Patikslina deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau patikslinti. Galbūt tada reikia ir papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas nuobaudų rūšis, kaip papildoma nuobaudų rūšis...
V.NIKITINAS. Aš supratau.
V.ŽIEMELIS. Supratot?
V.NIKITINAS. Aš apie tai šnekėjau, kadangi Juridinis skyrius taip pat nori papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą būtent šita nuobauda. Nereikėtų jo pildyti dėl to, kadangi šitas įstatymas vis tiek laiko požiūriu yra laikinas. Jis bus taikomas tiktai tiek, kiek vyks privatizavimas.
V.ŽIEMELIS. Ar jūs nepagalvojote, kad galbūt reikėtų už kai kuriuos pažeidimus numatyti ir baudžiamąją atsakomybę? Gal nepakaks administracinės atsakomybės?
V.NIKITINAS. Mes numatėme 207 prim.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Vis dėlto norėčiau, kad Vyriausybė atsižvelgtų rimčiau į pastabas, kurios yra pateiktos šitose išvadose. Visų pirma ar aš praklausiau, ar negirdėjau, pavadinimas šito įstatymo taip, kaip čia siūloma, praktiškai yra nelogiškas, kadangi čia yra normos, kurios pildo, jau dabar keičia galiojančius įstatymus. Taigi praktiškai šito įstatymo kaip tokio ir neliks, kadangi visi tie straipsniai bus įtraukti arba į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, arba į Baudžiamąjį kodeksą, taigi aš neišgirdau jūsų atsakymo, kaip į šitą pastabą reaguojate.
Kitas dalykas, jūs čia su deputatu V.Žiemeliu sutarėt, bet man atrodo, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti, jeigu iš tikro siūloma sankcijoje nuobauda, nauja nuobauda, kurios nėra bendrojoje dalyje, tai elementari kodekso technika, kad bausmių arba nuobaudų sistemoje turi būti numatytos visos tos, kurios paskui yra taikomos konkrečiose sankcijose, tai jūsų reakcija turėjo būti ir į šitą pastabą. Vėl jūs taip labai lengvai bandot paneigti kvalifikuotą Juridinio skyriaus išvadą ir, man atrodo, šituo atveju jums reikėtų pagalvoti, kadangi Teisinė komisija nepritars jūsų pozicijai.
Dėl Baudžiamojo kodekso papildymo irgi labai abejotinas pasiūlymas. Tačiau jeigu jau liks, tai liks, bet vėl neatsakyta į tokias pastabas, kaip kad buvo, pavyzdžiui, sakoma, naudojamas terminas ,,veika”. Iš tikro pagal baudžiamąją teisę veika apima tokias sąvokas kaip veikimas ir neveikimas. Tai aš norėčiau išgirsti jūsų pavyzdį, kaip galima neveikiant suklastoti dokumentus?
V.NIKITINAS. Neveikimo ir nesiūlau. Čia neveikimu ir negalima padaryti. Čia visiškai nelogiška.
J.PRAPIESTIS. Tai būtent jūs tą nelogiškumą ir paliekat, kadangi, dar kartą kartoju, sąvoka ,,veika” apima veikimą ir neveikimą. Tai elementari baudžiamosios teisės situacija, prašome į tai atsižvelgti.
K.NIKITINAS..Ne, palaukit, straipsnis, čia antroji dalis. Jūs kalbat apie antrąją dalį, taip?
J.PRAPIESTIS. Aš kalbu apie 207 prim, kuriuo siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą.
V.NIKITINAS. Čia parašyta pirmojoje dalyje. Valstybinio turto privatizavimo dokumentų suklastojimas, taip pat valstybinio turto privatizavimo dokumentų realizavimas ar panaudojimas. Juk čia yra veiksmai ir tos pačios veikos, kur yra pirmoj daly, tai čia tiesiog tyčia, čia neveikimu jokiu būdu nepadarysi.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis ministro pavaduotojau, aš dar kartą noriu pasakyti, kad baudžiamojoje teisėje sąvoka ,,veika” apima veiksmus ir neveikimą. Vadinasi, turi būti tie patys veiksmai, o ne ta pati veika. Jeigu jūs paliekate toliau ,,veika”, tai prašome pateikti pavyzdį, kaip neveikiant galima klastoti dokumentus.
V.NIKITINAS. Tie patys veiksmai, aš taip suprantu. Tai tie patys veiksmai.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš norėčiau patikslinti. Jeigu čia atsakomybė už valstybinio turto pirminį privatizavimą, tai galbūt ta atsakomybė išliks ir ne tik už pirminį privatizavimą? Tai - vienas momentas. O jeigu turime omenyje atsakomybę už tam tikro periodo pareigūnų ir asmenų veiksmus, tai būtų laikinasis. Tokiu atveju galbūt įstatymas galėtų veikti kaip toks, nekeičiant ir nepildant administracinio kodekso. Norėčiau jūsų nuomonės.
V.NIKITINAS. Aš gal ne iki galo jūsų mintį supratau. Ar jūs dėl laiko faktoriaus abejojate, ar ne?
J.LIAUČIUS. Taip, kadangi privatizavimas nesitęs dešimtmečiais, o įstatymas kaip toks liks. Tai galbūt tikrai...
V.NIKITINAS. Tai dėl šito mes pagalvosim, kai patį pavadinimą koreguosim. Jeigu kitą savaitę Aukščiausioji Taryba ras laiko, tai mes pasiūlysime optimalų to įstatymo pavadinimo formulavimą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar yra nuolatinių komisijų nuomonė, pareikšta dėl pateikto projekto? Nėra. Ar yra deputatų, norinčių dalyvauti diskusijose? Dar kartą dėkoju pranešėjui. Jūs siūlote, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo?
V.NIKITINAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra pasiūlyta pateiktam projektui pritarti po pirmojo svarstymo ir numatyti tolesnę svarstymo datą kitą savaitę. Gerbiamieji deputatai, prašau tylos ir dėmesio. Ar yra prieštaraujančių tokiai nuomonei? Ar neprieštaraujate tokiam pasiūlymui? Prieštaravimų nėra. Todėl fiksuoju, kad pateiktam įstatymo projektui pritarta po pirmojo svarstymo ir numatytas jo tolesnis svarstymas kitą savaitę.
Kviečiu į tribūną finansų ministrę ponią E.Kunevičienę. Svarstysime nutarimo dėl respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų patvirtinimo projektą.
Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų projekto svarstymas
E.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybėje respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatai apsvarstyti ir buvo pritarta, kad pateiktume Aukščiausiajai Tarybai juos priimti. Šiandieną norėčiau jums juos ir pristatyti.
Šie nuostatai reglamentuoja piniginių, tarp jų ir valiutinių, įplaukų, gautų už privatizuotą valstybinį turtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, kaupimą ir naudojimą. Šie fondai yra dviejų pakopų: respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių.
Pirmoji dalis - privatizavimo fondų įplaukos. Kas įplaukia arba iš ko tie fondai susidaro. Pirmasis - tai pajamos už parduotus privatizavimo objektus arba akcijas, kurios kaupiamos respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose. Respublikiniame privatizavimo fonde kaupiamos įplaukos, pajamos už parduotus privatizavimo objektus (sankcijas), priskirtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo sferai, ir 70% lėšų, gautų už parduotus vietos savivaldybių reguliavimo sferai priskirtus objektus.
1.2 punktas. Aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose kaupiama 30% lėšų, gautų už parduotus vietos savivaldybių reguliavimo sferai (vienetiniam ūkiui) priskirtus privatizavimo objektus arba akcijas.
2 punktas. Aukcionų dalyvių reguliavimo mokestis ir įplaukos, gautos už aukcionų stebėtojams parduotus bilietus, įskaitomos į aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondus.
3 punktas. Palūkanos, gautos už išsimokėtinai parduotus privatizavimo objektus (akcijas), kurios kaupiamos: už priskirtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo sferai - respublikiniame ir 30% savivaldybių privatizavimo fonduose.
Antroji nuostatų dalis skirta respublikinio privatizavimo fondo lėšų naudojimui. Respublikinio privatizavimo fondo lėšos naudojamos:
4.1. Valstybės vidaus skolai padengti.
4.2. Į privatizavimo programas įtrauktų objektų statybai užbaigti arba jiems rekonstruoti.
4.3. Objektams, parduodamiems už laisvai konvertuojamą valiutą, parengti, siekiant pritraukti užsienio investicijas.
4.4. Privatizuojamų objektų infrastruktūrai (ryšiams, keliams ir kitiems) sukurti.
Centrinės privatizavimo komisijos išlaikymo išlaidoms padengti, respublikiniam informaciniam privatizavimo biuleteniui rengti, darbams, susijusiems su valstybės vienkartinių išmokų pažymų išdavimu ir investicinių sąskaitų atidarymu, finansuoti. Šios išlaidos lygiomis dalimis dengiamos iš respublikinio privatizavimo fondų ir aukštesniosios pa-kopos savivaldybių privatizavimo fondų lėšų.
4.8. Aukcionams rengti ir kitoms, susijusioms su privatizavimu, priemonėms finansuoti.
4.9. Privatizavimo apskaitai kompiuterizuoti.
4.10. Išduotoms už nepanaudotas valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas valstybės paskolos vardinėms obligacijoms išpirkti.
4.11. Respublikos valstybinio banko, Lietuvos banko, Žemės ūkio banko, Taupomojo banko įstatiniam kapitalui formuoti įmonių paskoloms padengti.
Antrasis fondas - aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų lėšų naudojimas.
Aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų lėšos naudojamos:
5.1. Savivaldybių privatizavimo tarnybų ir komisijų išlaikymo išlaidoms padengti (privatizavimo komisijų išlaidų sąmatą komisijos pirmininko teikimu tvirtina aukštesniosios pakopos savivaldybės taryba, o tarnybų - aukštesniosios pakopos savivaldybės valdyba).
5.2. Informacinių privatizavimo biuletenių leidybai.
5.3. Darbams, susijusiems su valstybės vienkartinių išmokų pažymų išdavimu ir investicinių sąskaitų atidarymu, finansuoti laikantis šių nuo-statų 4.8 punkte nustatytos tvarkos.
5.4. Aukcionams rengti.
5.5. Vietinio ūkio paskoloms padengti.
5.6. Šių nuostatų 4.4 ir 4.9 punktuose numatytiems reikalams.
5.7. Gyvenamųjų namų statybai finansuoti.
Privatizavimo fondų lėšų naudojimo tvarka. Respublikinio privatizavimo fondo lėšomis disponuoja Finansų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų lėšomis disponuoja miestų (rajonų) valdybos.
8. Privatizavimo fondų lėšos skiriamos pagal privatizavimo tarnybų pateiktas sąmatas ir skaičiavimus nuostatuose numatytiems tikslams. Sąmatas ir skaičiavimus privatizavimo tarnybos pateikia:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo sferai priskirtų objektų - Finansų ministerijai, aukštesniosios pakopos savivaldybių reguliavimo sferai - miestų, rajonų valdyboms.
Respublikinio privatizavimo fondo lėšos kaupiamos Lietuvos banko Vilniaus skyriuje specialioje Finansų ministerijai atidarytoje privatizavimo fondo sąskaitoje.
Aukštesniosios pakopos savivaldybėms atitinkamos privatizuojamo fondo sąskaitos atidaromos Lietuvos banko arba Žemės ūkio banko skyriuose. Privatizavimo fondų apskaitos tvarką nustato Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai ministrei. Ar yra klausimų? Gerbiamiesiems deputatams viskas aišku? Malonu. Dar nori paklausti deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Paaiškinkit plačiau, kaip bus naudojamos tos lėšos.
E.KUNEVIČIENĖ. 4.2 punktas sako: į privatizavimo programas įtrauktų objektų statybai užbaigti arba jiems rekonstruoti. Jeigu objektas pradėtas statyti ir jo nenuperka, o kapitaliniai įdėjimai įdėti, tai gali būti naudinga, kad iš privatizavimo fondų sukauptų lėšų skirtume finansavimą tam objektui pabaigti ir parduoti, kad gautume atitinkamas pajamas.
4.3 punktas. Objektams, parduodamiems už laisvai konvertuojamą valiutą, parengti, siekiant pritraukti užsienio investicijas. Gali būti, kad tektų ir naują technologiją nupirkti arba naujus gaminius įsisavinti, kad po to galėtume pritraukti investicijas į šitą įmonę. Tai yra labai rimtos finansavimo pozicijos.
4.4. Privatizuojamų objektų infrastruktūrai (ryšiams, keliams) sukurti. Čia priklausys nuo to, kur tas privatizuojamas objektas yra, kad sudomintume jį nupirkti arba akcijas įdėti. Svarbūs tokie momentai.
4.9. Privatizavimo apskaitai kompiuterizuoti. Privatizavimo apskaitai kompiuterizuoti reikės nemažai lėšų, nes visoje Lietuvoje visose privatizavimo tarnybose reikės įdiegti kompiuterius ir programas. O visa šita surinkta medžiaga bus galutinai susisteminta Ekonomikos ministerijos skaičiavimo centre.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamoji ministre, aš vakar buvau Kauno rajono sesijoj ir ten susidūriau su tokia problema.
Tos privatizavimo komisijos ir tarnybos dirba, bet jos tiesiog neturi pinigų šiuo metu net algoms sumokėti. Ir rajonui šiaip ne taip paskolino tam tikrą sumą iš savivaldybės biudžeto. Jie klausia, kodėl mes negalėjom imti, gyventojai mielai sutinka mokėti už tų vienkartinių išmokų pažymų išrašymą po rublį, ir jie būtų susirinkę. Ar nebuvo galima, kad už tų vienkartinių išmokų išrašymą užmokėtų gyventojai? Tas, kuris gauna tas pažymas. Iš tikrųjų būtų labai nebrangu paimti rublį ar pusantro, ir būtų surinkta pakankamai lėšų darbuotojams sumokėti.
E.KUNEVIČIENĖ. Investicinės sumos arba tos lėšos duodamos tam, kad gyventojai gautų nuosavybę, ir už jas dar imti mokestį turbūt būtų netikslinga, nes būtų sakę, kad duodam dykai, o rublį imam arba parduodam už rublį. Todėl iš karto buvo nuspręsta ir savivaldybės visos informuotos. Buvo susirinkę Vyriausybėje keliuose šeštadieniniuose susirinkimuose, ir aš dalyvavau, ir jie visi pateikė sąmatas. Sąmatas patvirtinom. Kas pateikia, kiekvieną dieną pasirašau. Mūsų žmonės tikrina tas sąmatas, nes į jas įeina ne tik tų pažymų išrašymo, bet ir išlaidos, susijusios ir su informaciniu biuleteniu, ir su visu aptarnavimu, didelės sumos tų išlaidų. Aš pirmą kartą išgirdau, kad čia yra problema. Nes mes sakėm savivaldybėms, jeigu kas negali dabar, kol nesukaupė fondo, jie finansuoja. Savivaldybių lėšos tikrai užtikrintos. Dotacijas visas pravedėm iš anksto dar už birželio mėnesį. Turbūt nė viena savivaldybė dar nepasakė, kad jie negavo iš Lietuvos finansų ministerijos lėšų. O kad dabar jie paskolino, tai jie šitą grąžins. O jeigu negrąžins, tai pas mus yra 10% tų privatizuotų akcijų, kur jau privatizuotas kapitalas, apie devyniolika milijonų ar penkiolika surinkta tų lėšų, tai mes iš to ir naudojam. Taigi yra lėšos, yra šaltiniai, todėl manyčiau, kad čia jokio nusižengimo mes niekam nepadarėm, kad nerinkom po rublį. Nes čia ne rublinis reikalas ir ne vienadienis reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajai ministrei. Ar yra nuolatinių komisijų nuomonių dėl pateikiamo projekto? Nė viena nuolatinė komisija nenori šiandien pareikšti savo nuomonės. Ar yra deputatų, norinčių dalyvauti diskusijoje? Atsiprašau, čia ne pristatymas. Čia yra pirmasis svarstymas. Jūs praėjusį kartą balsavote, tiksliau, pritarėte tam, kad čia būtų pirmasis svarstymas ir darbotvarkėje yra pirmasis svarstymas. Aš norėčiau, kad deputatai pritartų tam, kad šiandien priimame nutarimo projektą po pirmojo svarstymo arba, kitaip tariant, pritartume po pirmojo svarstymo, paskirdami antrojo svarstymo datą kitą savaitę. Kaip jau mes darbotvarkėj esam numatę, tik aš buvau prašęs kol kas nežiūrėti į tai. Kadangi ten ir neparašyta, koks svarstymas numatomas toliau. Ar yra prieštaraujančių tam, kad pritartume po pirmojo svarstymo ir antrąjį svarstymą surengtume kitą savaitę?
Ačiū deputatams. Kadangi mes esame sutaupę 28 minutes, galbūt galėtume prašyti gerbiamąją ministrę pristatyti Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo projektą?
E.GRAKAUSKAS. Ar galima skelbimą paskelbti?
PIRMININKAS. Ir dar atsiprašau, kadangi čia buvo nutarimas, tai trečiasis svarstymas kitą savaitę, ne antrasis. Gal ponia ministrė neįsižeis, jeigu trumpam suteiksiu žodį deputatui E.Grakauskui. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, šeštadienį, birželio 22 dieną, Vilniuje, Operos ir baleto teatre įvyks Žemdirbių sąjūdžio ir Žemės ūkio ministerijos išplėstinė konferencija svarstyti agrarinės reformos vykdymo problemas. Pradžia 10 val. Labai nuoširdžiai prašau ir kviečiu deputatus surasti galimybę dalyvauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom gerbiamąją ministrę.
E.KUNEVIČIENĖ. Šiandien norėčiau pristatyti jums naujo mokesčio įstatymo projektą. Tai - Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas.
Ar reikėtų man kiekvieną punktą pristatinėti, ar tik skyriais ir trumpai, kadangi tik pristatau?
PIRMININKAS. Galbūt pristatymo metu užtektų atskleisti skyrių ir viso įstatymo esmę.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerai. Pirmiausia norėčiau atskleisti to įstatymo ir to mokesčio prasmę. Čia yra valstybės mokestis. Ir panašiai, kaip aš sakiau, kad biudžetas yra valstybingumo ekonominis įrodymas, tai šitas mokestis irgi yra panašaus pobūdžio, kadangi čia apmokestinama valstybėje sukurta susidariusi pridėtoji vertė, atsiradusi vertė toje valstybėje, kur parduodama ta prekė. Ne kur parduodama, bet faktiškai iš kur parduodama toje valstybėje, kas parduoda toje valstybėje tą prekę. Pridėtoji vertė. Jeigu aiškiau, tai būtų, sakykim, jeigu už žaliavą mokėjome perkant 50 rublių, o pardavėm produkciją pagamintą, pridėjom dar vertės šimtą rublių, ir pridėtosios vertės mokestis 25 procentai nuo šimto penkiasdešimt, tai tas mokestis ir vadintųsi 50 plius šimtas nuo šimto, tai būtų 25 pridėtosios vertės mokestis. Tai būtų 175 rublių kaina, už kurią reikia parduoti. Tai ne akcizas, tai proporcingas mokestis, nustatytas nuo pridėtosios vertės. Kiek tos vertės Respublikoje pridėta. Čia yra prasmė. Čia yra valstybės mokestis.
Įstatyme yra tokie skyriai kaip mokesčio objektas ir mokėtojai, mokesčio tarifai ir lengvatos. Trečiasis - mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimo tvarka ir atsakomybė už mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. Kodėl jis toks trumpas ir iš tiek dalių? Čia yra patys svarbiausi momentai. Pirmiausia - nustatyti objekto, kas apmokestinama, o kas neapmokestinama.
Antra. Mokesčio tarifai ir lengvatos. Jūs turbūt čia pateiksit man pastabų, kodėl nėra tų tarifų. Būtų prašymas, kad patikėtumėt Vyriausybei tuos tarifus nustatyti. Buvo toks pasiūlymas Vyriausybėje. Kodėl čia įrašyta mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka? Yra sudėtinga ta tvarka ir labai atsakinga, kadangi tas mokestis mokamas kiekvienoje fazėje: kiek juda gaminama produkcija arba produktas. Todėl labai svarbu apskaitą sutvarkyti ir apskaičiuoti tą pridėtąją vertę tam tikrame procese. Todėl čia tas trečiasis skyrius ir įrašytas.
Na, ir ketvirtasis: atsakomybė už mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. Jeigu už kitų mokesčių sumokėjimą visa atsakomybė atitenka tam, kas moka, arba mokėtojui, tai čia atsakomybė visiškai atitinkamai tenka ir mokesčių inspekcijai. Keičiasi mokesčių inspekcijos atsakomybė. Todėl čia svarbus momentas, kad ir mokėtojas, ir mokesčių inspekcija, nes šitą mokestį mokant, mokesčių inspekcijos turi aprūpinti ir instrukcijomis, ir konsultuoti, kad viskas būtų teisingai padaryta.
Todėl ir siūloma jums priimti tokį nutarimą: nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pridėtosios vertės mokesčio įstatymas įsigalioja Vyriausybės nustatytu terminu, ir pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti pridėtosios vertės mokesčio tarifus ir jų taikymo objektus.
Kodėl, sakysit, nėra nei datos, nei tų tarifų šiandien? Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, jeigu nebus galimybės mums pereiti į laisvą rinką ir taikyti laisvas rinkos kainas, tai nėra tikslo tada numatyti šiandien, kad mes rytoj tą mokestį jau įvedam. Ir tarifas priklausys nuo to, kokia bus situacija ir sąlygos. Antras dalykas, tarifai vis vien turi būti diferencijuoti. Negali būti visiems vienodi to mokesčio tarifai. Todėl Vyriausybė ir siūlo jums priimti tokį nutarimą. Piktnaudžiauti Vyriausybė čia niekuo negali, kadangi tas mokestis, pirma, yra sudėtingas, antra, čia jau kiekvienas mokėtojas tiksliai žino pagal patvirtintą tarifą nuo pridėtosios vertės pagal dokumentus apskaičiuotą sumą.
Tai tiek norėjau jums pristatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra klausimų? Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Mieloji ponia, aš pritarčiau, kad leistume Vyriausybei spręsti tuos, sakykim, mokesčių dydžius, bet prisiminus, kokiu būdu ir kokie buvo uždėti akcizai, ir tai, kad, pavyzdžiui, plast-masių pramonė, plastmasių verslas buvo sužlugdytas vien tuo nežmonišku akcizu, kurį Vyriausybė uždėjo, kyla abejonės, ar nors pagrindimų gairių mes neturėtume nustatyti, kad Vyriausybė galėtų savo nuožiūra daugiau kažkiek tų procentų nustatyti? Nes dabar verslininkai ištisai skundžiasi akcizo mokesčiu, ir mes praktiškai, Aukščiausioji Taryba, negalime turėti jokios įtakos. Suprantu, kad mes negalim smulkmeniškais būti. Ar nesutiktumėte nors bendras gaires nurodyti projekte, kad mes jas patvirtintume?
E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi dabar tik pristatymas, jeigu leisit, gal aš tada neskubėsiu ir į jūsų pastabas atsižvelgčiau, jei sutiksite.
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Jeigu galima, aš norėčiau jūsų paklausti. Kadangi projekto po ranka neturiu, sakykit, ar čia kalbama dėl žemės ūkio pakėlimo kainų, kur buvo numatytas Vyriausybės mokestis? Čia tas pats, ar kitas? Rentos mokestis vadinosi.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia yra pridėtosios vertės mokestis, čia yra visai skirtingi mokesčiai. Čia pridėtosios vertės mokestis. Jeigu žemės ūkyje yra ant žemės dirbanti įmonė ir ji gamina produkciją, tai už pridėtosios vertės toje gamyboje nuo žaliavos vertės tam skirtumui tuo mokesčiu apmokestinama. O žemės mokestis yra mokestis už žemę. Bet šiandien, jeigu jūs truputį dar palauksite, apie žemės mokestį, man atrodo, teks dar šnekėti.
PIRMININKAS. Aš taip pat norėčiau paklausti, kadangi ne visi deputatai susipažino su pateiktu įstatymo projektu ir Juridinio skyriaus išvadomis. Juridinio skyriaus išvadoje nurodyta, kad projektą reikėtų tobulinti juridinės technikos prasme. Tikiuosi, kad iki pirmojo svarstymo tai bus padaryta. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš galėčiau informuoti Aukščiausiąją Tarybą apie Biudžeto komisijos svarstymo rezultatus.
PIRMININKAS. Atsiprašau, deputate Rudy, ar galime paleisti ponią ministrę iš tribūnos?
A.RUDYS. Taip, klausimų aš neturiu.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Rudy.
A.RUDYS. Biudžeto komisijoj buvo labai kruopščiai svarstytas šitas įstatymo projektas ir mes, deja, priversti sutikti su Juridinio skyriaus nuomone, kad įstatyminio pobūdžio kiausimai neišspręsti taip, kaip turėtų. Aš turiu minty įstatyminės technikos reikalus. Lieka labai daug neaiškių dalykų. Toliau aš norėčiau pasakyti, kad Biudžeto komisija nesutinka ir su kai kuriais esminiais reikalais. Čia aš palaikyčiau ir deputatą A.Ambrazevičių. Mes prašysim, kad vienokia ar kitokia forma Aukščiausioji Taryba nustatytų šituos tarifus ir dar kai ką kita papildomai. Tačiau šituos prieštaravimus su Vyriausybe, matyt, įmanoma išspręsti tik po pirmojo svarstymo. Vadinasi, mes turėtume šiuo atveju tiesiog numatyti pirmąjį svarstymą ir tada jau jo metu išsikalbėti ir išdiskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai. ar yra kitokių pasiūlymų, kaip pasiūlė deputatas A.Rudys dabar, kad kitą savaitę, kaip ir yra numatyta darbotvarkės projekte (visą darbotvarkę mes jau patvirtinome, išskyrus tuos keturis punktus, kur neaišku, kaip reikėtų traktuoti), būtų surengtas pirmasis šito įstatymo svarstymas. Prašom, deputate Rudy.
A.RUDYS. Ir čia mūsų Sekretoriaus deputato L.Sabučio yra parašyta, kad išvadas pateikia Aukščiausiajai Tarybai Biudžeto, Ekonomikos ir Teisinės sistemos komisijos. Ypatingai norėčiau atkreipti Ekonomikos komisijos dėmesį, kad tai labai svarbus įstatymas ir jis turi būti labai kruopščiai apsvarstytas.
PIRMININKAS. Taip, taip pat primenu, kad kitą savaitę, jeigu svarstytume, atliktume pirmąjį svarstymą šito įstatymo ir šitos nurodytos komisijos turės pateikti savo išvadas.
Gerbiamieji deputatai, ar yra šiandien prieštaraujančių tam, kad po įstatymo pristatymo kitą savaitę svarstome jį pirmuoju svarstymu? Prieštaraujančių nėra.
Gerbiamasis deputate Rudy, ar jūs sutiktumėte dabar, likus 15 minučių iki pertraukos, pristatyti įstatymų pakeitimus? Prašome į tribūną.
Lietuvos Respublikos įstatymų “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių papildymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 ir 26 straipsnių papildymo bei 24 straipsnio pakeitimo” bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo” papildymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo” 6 punkto pakeitimo” projektų svarstymas
A.RUDYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai! Komisijų patarėjai, frakcijų atstovai, matyt, turėjo gauti visą pluoštą įstatymų pakeitimų. Tai - Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo ir Juridinių asmenų pajamų mokesčio įstatymų pakeitimai. Norėčiau iš karto pasakyti, kad čia bus aštuoni ar devyni atskiri dokumentai, kurie vėliau, po mūsų pirmojo svarstymo, matyt, susigrupuos į tris dokumentus. Bet jie yra pabirai pateikiami dėl to, kad Biudžeto komisija atskirus pataisymus nagrinėjo ne vienu metu ir tiktai laiko požiūriu mes juos pateikiam kartu.
Norėčiau pradėti šnekėti apie Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimus. Vienas įstatymas yra toks: ,,Aukščiausioji Taryba nutaria papildyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 straipsnio pirmąjį punktą žodžiais: ,,pašalpos, skiriamos Lietuvos invalidų draugijos, Lietuvos kurčnebylių draugijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos ir mokamos iš šių draugijų lėšų šių draugijų nariams invalidams”. Na, matyt, čia nebereikia plačiau aiškinti. Mes išplečiam lengvatų sąrašą tų pašalpų, kurias moka šitos draugijos saviems nariams. Biudžeto komisija pritarė tokiam šitų draugijų atstovų kreipimuisi, siūlau apsvarstyti ir vėliau palaikyti.
Toliau antrasis punktas: ,,Papildyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą 26 straipsnio 6 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,mokesčius už valstybinius gamtos išteklius ir aplinkos teršimą nustatytų normatyvų ir limitų ribose, žemės ir pridėtosios vertės mokesčius”. Čia kaip tik ir turime minty, kad mes priėmėm atitinkamų mokesčių įstatymus ir jie turi atsispindėti ir šitame įstatyme.
Kalbama apie tuos fizinius asmenis, kurie užsiima gamybine veikla. Kad jie į savo gamybos sąnaudas galėtų įskaičiuoti šituos mokesčius.
Toliau tame pačiame dokumente yra pridėtas ir nutarimo pataisymo projektas, kuris skamba taip: ,,Pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo” 6 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,Nustatyti, kad palūkanos, kurias kredito įstaigos išmoka už fizinių asmenų indėlius, neapmokestinamos, jei jos yra ne didesnės kaip 10% per metus”. Jūs turbūt prisimenate, visai neseniai iš tos tribūnos kalbėjo Taupomojo banko atstovas, jis kaip tik ir kvietė deputatus suredaguoti. Mūsų komisijos jau buvo paruošta, dabar maksimalus tarifas yra 9% palūkanos, kurios gali būti mokamos indėlininkams, ir mes čia dar siūlome vieną punktą pridėti ir nustatyti 10% tarifą.
Toliau kitu dokumentu eina pasiūlymas, na, čia jau mano asmeninis pasiūlymas, kad Aukščiausioji Taryba nutartų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio antrojoje pastraipoje vietoj 30% įrašyti 24%. Čia yra bandymas suderinti, tiksliau, pagal anksčiau mūsų palaikytą idėją suderinti fizinių asmenų pajamų mokestį ir juridinių asmenų pajamų mokestį. Prisimenat, turbūt ne taip seniai, prieš porą savaičių buvo priimta pataisa, kuri penkiais punktais sumažino juridinių asmenų pelno mokestį. Atitinkamai, kad išlaikytume tą mūsų idėją, jog ūkinės bendrijos būtų šiek tiek labiau skatinamos dėl daugelio ekonominių ir socialinių priežasčių, man atrodo, reikia atitinkamai panaudoti tą patį metodą ir fizinių asmenų teises turinčioms ūkinėms bendrijoms arba atskiriems verslininkams išlaikyti tam tikrą mokestinį pranašumą. Dėl to aš tai siūlau, galima bus diskutuoti, bet aš norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba tai apsvarstytų.
Toliau pereinu prie Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo. Vienas iš dokumentų rekomenduoja atlikti tą patį techninį darbą, susijusį su mokesčių už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą pataisymais. Yra grynai techninis darbas įrašyti į tekstą: ,,mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir aplinkos teršimą nustatytų normatyvų ir limitų ribose, žemės ir pridėtosios vertės mokesčiai”. Kitaip tariant, mes atliekam ir juridiškai įteisinam tai, ką mes atlikome kitame įstatyme. Neturėtų tai sukelti ypatingų diskusijų.
Toliau dėl nutarimo ,,Dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo” papildymo. Biudžeto komisija, atsižvelgdama į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, rekomenduoja tame nutarime,
kuriame numatomos tos organizacijos, kurių pelnas apmokestinamas lengvatine tvarka, įtraukti šitą visuomeninę organizaciją - Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą.
Toliau eina du alternatyvūs pasiūlymai. Šiuo atveju, nors čia galbūt ir gerbiamosios ministrės prerogatyva, bet ji man leis pristatyti. Vyriausybė senokai pateikė Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatų projektą, kuriame rekomenduoja atleisti nuo juridinių asmenų pelno mokesčio mokėjimo 1991 -
1992 metais kūrybines sąjungas (čia jos išvardijamos) ir jų įmones bei organizacijas, jeigu jų rentabilumas per apyskaitinį laikotarpį buvo ne didesnis kaip 15 procentų įmonės kapitalo ir ne mažiau kaip 35 procentai balansinio pelno panaudota kūrybinių sąjungų poreikiams -labdarai, kultūrai, švietimui ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams.
Taip pat nustatyti, kad, skaičiuojant mokslo ir studijų institucijų apmokestinamąjį pelną, iš balansinio pelno atimamos faktiškai padarytos išlaidos labdarai, kultūrai, švietimui ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams, bet ne daugiau kaip 3 procentai nuo balansinio pelno. Antrasis punktas: mokslinio tyrimo, projektavimo konstravimo darbams, naujos technikos diegimui ir studijoms finansuoti. Toks yra šito Vyriausybės pasiūlymo turinys.
Mums į komisiją pakliuvo su Juridinio skyriaus išvada. Jis ten trupučiuką pakritikuoja pačią nutarimo formą, nes vis dėlto čia įstatymu reguliuojami dalykai, dėl to Biudžeto komisija siūlo alternatyvinį variantą. Mūsų pasiūlymai yra išskaidyti į du.
Vienas - įstatymas dėl pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio pa-pildymo. Tiesiog įrašoma į atitinkamą punktą ,,studijų finansavimui”. Čia irgi yra techninis dalykas, priderintas prie Mokslo ir studijų įstatymo, taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl nutarimo dėl juridinių asmenų apmokestinamojo pelno nustatymo papildymo. Jeigu kas nors prisimena, ten yra tokia lentelė, kurioje minimos organizacijos, kurioms taikomos vienokios ar kitokios lengvatos. Tai štai ten atitinkamai pirmajame punkte po žodžio ,,diegimui” siūloma įrašyti ,,studijų finansavimui”. Tai yra vėl atlikti tą techninį darbą ir trečiosios skilties pavadinimą papildyti žodžiais ,,studijų finansavimą”. Ir čia jau mes priduriam nuo savęs ir siūlom pirmojoje skiltyje atskira eilute įrašyti ,,Mokslo ir studijų institucijos.” Tiesiog išskirti Mokslo ir studijų institucijas ir nustatyti 3 procentus, Kitaip tariant, kad labdarai jos gali skirti iki 3 procentų neapmokestinamų, o už visą likusį - 97 pagal tą įstatymą. Jeigu naudoja tos institucijos mokslui ir studijoms finansuoti, tai jos tada yra irgi neapmokestinamos. Tai čia yra grynai suderinimas su Mokslo ir studijų įstatymu.
Dabar dėl kūrybinių sąjungų mes siūlome priimti atskirą įstatymą, kuris skambėtų labai paprastai: ,,Nustatyti, kad kūrybinių sąjungų ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 30% balansinio pelno panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5% apmokestinamojo pelno”. Čia, kaip matot, skiriasi nuo Vyriausybės pasiūlymo, ir aš manau, kad šitą skirtumą mes išspręsim diskusijų būdu, tada, kada bus svarstomi šie dokumentai pirmą kartą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs siūlote, kad kitą savaitę svarstytume šituos projektus pirmuoju svarstymu, taip?
A.RUDYS. Taip, aš siūlau svarstyti juos pirmuoju svarstymu ir skubesne tvarka, nes iš esmės čia kokių nors labai didelių diskusijų nebus. Aš bent neprognozuoju šito. Aš manau, kad mums tik vieną alternatyvinį variantą reikės išspręsti ir galbūt padiskutuoti dėl kūrybinių sąjungų apmokestinimo tvarkos. Manau, kad pavyktų per vieną dieną šituos reikalus sutvarkyti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote turbūt svarstyti pateiktus projektus vienu metu, žinoma, atsižvelgiant, kad balsuosime atskirai? Balsuosime atskirai, tačiau kol kas teikiate kaip vieną bloką ir neskaidote jų į jokias atskiras dalis, taip?
A.RUDYS. Aš nematau prasmės, kadangi čia faktiškai bus pakeičiami du įstatymai ir du nutarimai dėl tų įstatymų taikymo. Galbūt net Biudžeto komisija suspės padauginti ir įteikti juos jau perredaguotus taip, kad būtų atskirai svarstomas įstatymas.
PIRMININKAS. Taip, kol kas malonėkite atsakyti į deputato V.Kačinsko klausimą.
V.KAČINSKAS. Žiūrėdamas į tuos du variantus, apie kuriuos jūs sakėte, kad tai alternatyvūs Vyriausybės ir Biudžeto komisijos dėl kūrybinių sąjungų labdaros finansavimo, tai, mano supratimu, nėra visiškai alternatyvūs, nes keli dalykai galėtų būti panaudoti iš vieno ir kito ir į bendrą įtraukti. Ir konkretus klausimas. Vienas punktas reglamentuoja, kad labdarai, kultūrai, švietimui ir visuomenei naudingiems reikalams skiriama ne daugiau kaip 3% nuo balansinio pelno. Tie 3%, tas apribojimas, kiek galima aukoti?
A.RUDYS. Ne, čia yra kitas dalykas, čia ne kiek galima aukoti, galima nors visą pelną atiduoti, bet ta jo dalis bus atleista nuo mokesčio. Čia ne draudimas. Tai eina per visą, kaip matot, sistemą. Jeigu jūs pasiimtumėt originalą, patį nutarimą, tai ten yra nustatyta, kad visos kitos organizacijos, išskyrus tikrai labdaringas, kurios ten išvardytos, joms mes priėmėm, kad 3% yra galimybė neapmokestinamai. O kitas - jų valia.
PIRMININKAS. Dar deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. 0, sakykit, ar neįmanomas toks variantas, kad būtų skatinamos organizacijos, juridiniai asmenys, kad ir 3%, bet vis dėlto pervedinėti tiems reikalams, kad, pavyzdžiui, jeigu paaukoja tuos 3%, nors pusę procento ir visos kitos dar ...
A.RUDYS. Galbūt tai jau svarstymo reikalas, bet aš pasakyčiau, kad mes sau šito leisti kol kas dar negalime. Jūs supraskite, kiek mes čia nepriimsime, tiek mūsų gerbiamoji finansų ministrė padidins akcizus. Išeis taip, kad mes vis tiek kažkuo turėsime tai kompensuoti. Man atrodo, kad per porą trejetą metų nusistovės ekonomika ir tada, be abejo, reikės ieškoti tų variantų, apie kuriuos jūs kalbate.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš jus informuoju, kad salėje nėra 67 deputatų ir šiandien mes negalime numatyti skubesnės svarstymo tvarkos. Tai galėtume padaryti kitą savaitę, atsisakydami toliau antrojo svarstymo. Gerbiamieji deputatai, ar yra prieštaraujančių tam, kad pateiktas įstatymų ir nutarimų pakeitimų pluoštas būtų svarstomas kitą savaitę pirmuoju svarstymu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Aš informuoju, kad mes dar turime pusę valandos, ir aš prašyčiau, kad po pertraukos deputatai susirinktų vėl į salę, svarstytume Mokslo tarybos nuostatus ir balsuotume už atskirus nuostatų straipsnius. Kadangi tai priešpietiniame posėdyje buvo nutarta, kad galima bus svarstyti Mokslo tarybos nuostatus artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, tai yra net ir šiandien. Po pertraukos pusė valandos bus skirta Mokslo tarybos nuostatų svarstymui ir balsavimui.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Primenu, kad tarėmės, jog iki 17.30 val. mes galime pradėti priiminėti Mokslo tarybos nuostatus. Ar deputatas B.Genzelis yra pasiruošęs? Prašau deputatą B.Genzelį.
B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, čia buvo nesutarimų dėl 1 straipsnio. Per pertrauką jūs gavote naują redakciją, kuriai pritaria ir gerbiamasis J.Liaučius, ir rengėjai. 1 straipsnis skamba taip: ,,Lietuvos Mokslo taryba yra nepriklausoma, savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija, teikianti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai bei Vyriausybei ekspertines išvadas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais.”
PIRMININKAS. Taip, visi deputatai yra susipažinę su šita nauja 1 straipsnio redakcija? Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Kelia abejonių, ar šita nauja redakcija atitinka 2 projekto straipsnį. 2 straipsnyje įvardijami Mokslo tarybos uždaviniai, nes praktiškai 1 straipsnyje yra lyg ir apibrėžimas, kas yra Mokslo taryba, ir pagal apibrėžimą tai būtų institucija, kuri teikia Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei ekspertines išvadas. Tuo tarpu 2 straipsnyje, kur vardijami Mokslo tarybos uždaviniai, ten yra tokių dalykų, kurie nesusiję nei su Aukščiausiosios Tarybos, nei su Vyriausybės reikmėmis. Praktiškai aš įžvelgiu čia tokį neatitikimą, prieštaravimą šito 1 straipsnio apibrėžimui, nes tai yra siauriau, negu yra formuluojami uždaviniai 2 straipsnyje. Vidinis prieštaravimas kyla tada tarp tos naujos definicijos ir 2 straipsnio.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlytumėt pataisyti naują redakciją, ar palikti anksčiau buvusį 1 straipsnį?
K.LAPINSKAS. Geriau vis dėlto buvęs 1 straipsnis. Tada praktiškai skiriasi tik vienu žodžiu. Čia įrašytas žodis naujoje redakcijoje ,,nepriklausoma”. Nebent jeigu tenkintų pateikėjus, senos redakcijos 1 straipsnyje galima parašyti: Lietuvos Mokslo taryba - nepriklausoma, savarankiškai veikianti institucija”. Ir toliau, kad ji jau ekspertas. Tai ne taip kontrastuoja su 2 straipsniu, negu naujai teikiamoje formuluotėje.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš norėjau dar kartą atkreipti dėmesį, kad būtent nepriklausomumas yra pagrindinis šitos Tarybos principas. Tai būtina. Toliau pagal senąją 1 straipsnio redakciją, jeigu pastebėjo deputatas K.Lapinskas, ten formuluojama, kad ta Taryba yra Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės ekspertas. Tai yra priklausomumas, žinybiškumas, o tai neįmanoma. Tuo tarpu čia nieko apie tai nesakoma, tik nurodoma, kad teikia. Aš sutinku, kad tai yra vienas uždavinių, viena iš funkcijų šitų išvadų teikimas. 2 straipsnis praplečia šitas funkcijas, tačiau pirmajame variante, kaip buvo, kad tai yra Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės mokslinis ekspertas dviem klausimais - mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo, tai buvo dar siauriau ir dar žinybiškiau. Manyčiau, kad mes gerokai patobulinome ir šita redakcija priimtina.
PIRMININKAS. Dar kartą deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Iš dalies sutikdamas su kolegos J.Liaučiaus samprotavimais, norėčiau pasiūlyti šiek tiek pertvarkyti jų pateiktą redakciją. Siūlyčiau taip: ,,Lietuvos Mokslo taryba yra nepriklausoma, savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Prireikus ji teikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai” ir t.t.
J.LIAUČIUS. Visiškai priimtina. Tada bus visiškas suderinimas ir šitos sąvokos, ir uždavinių, ir viską apims.
PIRMININKAS. Džiugu, kad deputatai taip sutaria. Deputatas B.Genzelis?
B.GENZELIS. Priimtina.
PIRMININKAS. Priima taip pat. Ir gerai būtų, kad vis dėlto akcentuotume štai šito kompromiso esmę, kaip jis sudarytas.
B.GENZELIS. Tai priimam šitą ,,prireikus teikia”, vieną žodį įrašom.
PIRMININKAS. Taip. Prireikus teikia. Gerbiamieji deputatai, primenu, kad, svarstant atskirus straipsnius, nereikia salėje nei didžiojo, nei mažojo kvorumo. Prašau nereplikuoti iš vietos. Ar yra prieštaraujančių naujai suredaguoto straipsnio formuluotei? Atsiprašau, dar deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. 1 straipsnis jau baigtas svarstyti?
PIRMININKAS. Ne, jis nebaigtas. Aš kaip tik ir klausiu, ar yra prieštaraujančių.
L.S.RAZMA. Aš dar siūlyčiau šito straipsnio priešpaskutinėje eilutėje, kur sakoma ,,ekspertines išvadas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais”, po studijų pridėti ,,plėtotės, organizavimo bei finansavimo klausimais”.
PIRMININKAS. Koks žodis po studijų?
L.S.RAZMA. ,,Plėtotės”. Kadangi ta Mokslo taryba nuspręs, rekomenduos ir pagrindines mokslo kryptis, kaip jas vystyti. Jie bus kompetentingiausi žmonės ten susirinkę.
PIRMININKAS. Po žodžių ,,studijų” jūs siūlote ,,plėtotės”. Kablelis reikalingas?
L.S.RAZMA. Organizavimo bei finansavimo.
PIRMININKAS. Jūs tik pasakykit, kur yra kableliai, nes čia labai keičiasi prasmė.
L.S.RAZMA, ,,Išvadas mokslo ir studijų plėtotės”...
PIRMININKAS. Ne, gal pasakykite su kableliais, nes bus kitokia prasmė, jeigu kablelius sudėsime vienaip arba jų nedėsim. Prašom, deputate Genzeli.
B.GENZELIS. Priimtina.
PIRMININKAS. Tai jūs dabar perskaitykite aiškiai.
B.GENZELIS. Gerai, dabar skambėtų taip: ,,Lietuvos Mokslo taryba yra nepriklausoma, savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Prireikus teikia Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai bei Vyriausybei ekspertines išvadas mokslo ir studijų plėtotės, organizavimo bei finansavimo klausimais.”
PIRMININKAS. Ar visi deputatai suprato dabar šitą pataisą? Visi suprato. Ar visi jai pritaria? Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš dar norėčiau paprieštarauti dėl žodžio ,,prireikus”. Savaime aišku, kad Mokslo taryba teiks savo rekomendacijas, kada reikės. Tas žodis kažkaip, man atrodo, supaprastina ir yra nereikalingas.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Razma, mes taip visi gražiai džiaugėmės, kad sutarta dėl to žodžio. Sutinkat? Jeigu po žodžio ,,institucija” mes nededam taško, reikalingas kažkoks jungtukas arba reikalingi du sakiniai. Po žodžio ,,institucija” gal padėkime tašką ir ,,prireikus”. ,,P” didžioji, antrasis sakinys.
J.LIAUČIUS. Galima po ,,institucija” tašką, toliau ,,ji teikia”.
B.GENZELIS. Bet mes jau lyg ir sutarėm, ar vėl grįžtam?
PIRMININKAS. Ne, nebegrįžtam, tiesiog dėl skyrybos ženklų.
B.GENZELIS. Taip, gerai.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar sutinkate su tokia 1 straipsnio redakcija? Prieštaravimų nėra? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.
B.GENZELIS. Dėl 2 straipsnio jokių pastabų nebuvo.
L.ŠEPETYS. Aš vieną norėčiau.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš atsiprašau už pavėlavimą, bet, man regis, 2 straipsnyje antrajame papunktyje reikėtų išbraukti žodžius ,,pasaulyje pripažintų”. Tiesiog palikti ,,remti fundamentinių”. Ką mes žinome, gal Lietuvoje atsiras fundamentinė kryptis, kuri vėliau bus pasaulyje pripažinta. O mes sakome ,,pasaulyje pripažintų”, tarytum siaurinam savo galimybes.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Šepety, bet mes, kai svarstėme komisijoje ir pakomisėje, jūs tada buvot ir...
L.ŠEPETYS, Už tai aš ir atsiprašau, kad pavėluotai, bet ši salė nuteikia aštresniam mąstymui. ,,Remti fundamentinių ir su jais susijusių tyrimų plėtotę”. Na, kam ,,pasaulyje pripažintų”?
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Galvoju, kad tikrai verta atsižvelgti į šitą pastabą ir priimti.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas priimtų?
B.GENZELIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra daugiau pasiūlymų dėl 2 straipsnio? Gerbiamieji deputatai, aš prašau tylos. Rūmų darbuotojus prašau ne-trukdyti.
B.GENZELIS. Dėl 3 straipsnio...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, dar 2 straipsnis nepriimtas. Ar galima laikyti, kad 2 straipsnį priimame be balsavimo? 2 straipsnis priimtas.
B.GENZELIS. Dėl 3 straipsnio nebuvo gauta jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš atsiprašau, dabar apie 3 straipsnį, taip? O ar jis nekartoja 1 straipsnio, juk ten pasakyta, kad veikia pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Ir čia tas pats. Ar reikia? Aš iškeliu abejonę dar kartą. Ar reikia 3 straipsnio?
PIRMININKAS. Taip, matyt, formalus pakartojimas yra.
B.GENZELIS. Formalus, taip.
PIRMININKAS. Taip. Kaip manytų pranešėjas? Gal tikrai sutrumpintume įstatymą?
B.GENZELIS. Gal ir galima atsisakyti.
PIRMININKAS. Taip, kol kas kalbėsime apie straipsnius, nekeisdami jų numeracijos, tačiau atsiminkime, kad galutinėje redakcijoje straipsnių numeracija kinta.
B.GENZELIS, Taip, tada išbraukiame šitą.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių, kad 3 straipsnis būtų išbrauktas? Nėra. Ačiū.
B.GENZELIS. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų taip pat nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Ir dabar nėra prieštaravimų? Gerbiamieji deputatai, aš prašau jus dėmesio. Ar pripažįstate, kad 4 straipsnis priimtinas be balsavimo? Ačiū. 4 straipsnis priimtas.
B.GENZELIS. 5 straipsnis bene daugiausia yra sukėlęs diskusijų. Čia yra, kaip matome, dvi alternatyvos, bet praktiškai, jeigu mes priimtume antrąją alternatyvą, tai mokslo įstaigų...
PIRMININKAS. Aš dar kartą atsiprašau pranešėją. Deputatai Stakvilevičius, Pangonis, Beriozovas, Juršėnas! Taip, kalbame dėl 5 straipsnio. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Dėl 5 straipsnio remiu antrąjį variantą, įvardytą alternatyva. Ir norėčiau dar pasiūlyti prie alternatyvos paskutiniąją dalį, kur rašoma ,,į Lietuvos Mokslo tarybą nerenkami mokslo ir studijų administracijų vadovai”, įmontuoti, įkelti į pirmosios dalies vidurį po antrojo sakinio, kur rašoma, kad ,,du trečdalius Lietuvos Mokslo tarybos narių renka Lietuvos mokslininkai pagal 8 mokslo kryptis”. Būtent čia įrašyti, kad į Lietuvos Mokslo tarybą nerenkami mokslo ir studijų institucijų administracijos vadovai. Nerenkami. Toliau vieną trečdalį narių jau skiria Aukščiausioji Taryba. Šiuo atveju, jeigu mes padarytume nedidelį tokį redakcinį perkėlimą, išeitų, kad į skiriamų narių tarpą gali jau įeiti ir administracijos atstovai. Tai yra tai priklausys nuo to, ar jie bus siūlomi į Mokslo tarybą ir ar Aukščiausioji Taryba laikys reikalingu tuos vadovus paskirti. Aš manyčiau, kad tokiu atveju savotiškai gautųsi toks kaip ir kompromisas tarp pirmojo ir antrojo varianto. Į renkamų Mokslo tarybos narių sąrašą, į renkamų kandidatų įrašytume tą sąlygą, kad negali būti skiriami administracijos atstovai, vadovai. Tuo tarpu jie galėtų jau skyrimo tvarka pakliūti į Tarybą, jeigu Aukščiausioji Taryba laikys reikalingu juos ten paskirti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš dėl darbo tvarkos. Gal pirma mes nuspręskime, kad bendru sutarimu imame pagrindu antrąją alternatyvą. Tą, kuri suformuota Tautininkų frakcijos, kadangi ir deputatas E.Vilkas pritarė, ir deputatas B.Genzelis, o po to jau spręsime apie tą įrašą. Aš norėčiau, kad dalytume dalimis. Mums bus lengviau. Dabar kalbame apie antrąją alternatyvą, bet dar neapsisprendėm iki galo, neužfiksavom, kad būtent ją mes priimam pagrindu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, leiskite ir man pasakyti savo nuomonę dėl procedūros. Aš matau, kad 5 straipsnis yra vienas iš tokių keblesnių straipsnių visame įstatyme. Šiandien kvorumo nėra ir iškilus būtinybei balsuoti mes vargu ar galėtume, todėl aš siūlyčiau deputatams, kurie turi nuomonių, iki tolesnio įstatymo priiminėjimo pateikti ir suderinti savo nuomones dėl 5 straipsnio, o šiandien dirbti toliau. Ar galima būtų taip susitarti? Štai ir deputatas K.Lapinskas pateikė nuomonę. Gerai būtų ją pamatyti raštu tiek autoriams, tiek kitiems deputatams, ir mes 5 straipsnį, kadangi vis tiek turėsime likusius straipsnius priiminėti vėliau, tai priimtume ir jį kitą dieną. Ar sutinkate? Gerai, ačiū. Tada gal kalbėkime apie 6 straipsnį.
B.GENZELIS. Dėl 6 straipsnio principinių prieštaravimų nebuvo.
L.S.RAZMA. Ar dėl 5 jau baigėme?
PIRMININKAS. Na, taip visi lyg ir sutarėme, kad dar suderinsime nuomones... Taip, kaip ir dėl 1 straipsnio - pateikė suderintą nuomonę ir ją priėmėme. Taip ir dėl 5 straipsnio.
L.S.RAZMA. Aš tik norėjau pasakyti...
PIRMININKAS. Prašom, deputate Razma.
L.S.RAZMA. Norėčiau būti teisingai suprastas, kad aš nenoriu ginti aukštųjų mokyklų administratorių reikalų, kad jie įeitų į tą Tarybą, aš tik norėčiau deputatams pasakyti, kad paprastai visi rektoriai yra daugiausia nusipelnę mokslui žmonės ir kad juos čia ignoruoti galbūt nebus gerai. Galbūt tai neturėtų būti taisyklė, kad būtinai vadovas turi būti renkamas. Bet kad visiškai uždraustume, to nereikėtų daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš jau minėjau, kad tai tikrai gana sudėtingas ir keblus klausimas, ir jau lyg ir sutarėme visi, ir niekas neprieštaravo, kad suderintume analogiškai kaip ir 1 straipsnį ir pateiktume tada, kai balsuosime likusius įstatymo straipsnius. Sutinkate? Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Bet aš manau, kad čia neįmanoma kažkokį suderinimą pasiekti. Čia reikia arba taip, arba kitaip.
PIRMININKAS. Taip. Ir aš sakau, kad šiandien nėra normalaus kvorumo ir bet kada iškils klausimas, kad reikėtų perbalsuoti šitą dalyką, kuri nors frakcija pasiūlys. Mes vis tiek negalime reprezentatyviai priimti šiandien tą straipsnį. Todėl aš ir siūlau, kad bus tolesnis svarstymas, ir tada priiminėsime.
E.VILKAS. Palaukit, o pagal Reglamentą?
PIRMININKAS. Galim ir priimti. Mes jį galime šiandien priimti. Tačiau aš nenorėčiau, kad Aukščiausiojoje Taryboje, sėdint ketvirtadaliui deputatų, būtų priiminėjamas toks reikšmingas straipsnis.
E.VILKAS. Nes iš tikrųjų, jeigu mes neleidžiam, tai neleidžiam mokslininkams pareikšti valios, o jeigu jie norės, tai rinks, nenorės -nerinks. Tegul jie ir sprendžia. Kodėl mes turėtume jiems primesti šitą?
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kad dar tenka kelti šitą diskusiją. Deputatas B.Genzelis sutiko, kad tada, kai bus normalesnis deputatų skaičius, kai bus atstovaujama Aukščiausiajai Tarybai ne 50 deputatų, bet bent jau 70, tada spręsime šitą klausimą balsavimu, jeigu nerasime per tą laiką kompromiso. Ačiū. 6 straipsnis.
B.GENZELIS. Dėl 6 straipsnio taip pat nepritariančių nebuvo.
PIRMININKAS. Aišku. Ar yra prieštaravimų dabar dėl 6 straipsnio? 6 straipsnis priimtas be balsavimo. Prašau tylos salėje.
B.GENZELIS. Dėl 7 straipsnio taip pat nebuvo jokių problemų.
PIRMININKAS. Ar yra kitokių nuomonių dėl 7 straipsnio dabar? Tokiu atveju skelbiu, kad 7 straipsnis taip pat priimtas be balsavimo.
B.GENZELIS. Dėl 8 taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Taip, čia yra daugiausia Mokslo tarybos darbo procedūriniai, reglamentiniai klausimai, todėl natūralu, kad prieštaravimų nėra. 8 straipsnis taip pat priimtas be balsavimo.
B.GENZELIS. Dėl 9 buvo ir čia dabar yra alternatyvų.
PIRMININKAS. Prašau dėmesio.
B. GENZELIS. Jau prieš tai buvo diskutuota šiuo klausimu, pirmoji dalis sutampa, antroji dalis nesutampa. Esmė yra ta, kad čia išvardijama, jog šalia 30 asmenų mokslininkų grupės gali kelti kandidatus Mokslo tarybos ir kitokios institucijos. Kitoje alternatyvoje viso to nėra. Kai kurie gerbiamieji deputatai abejoja, kad jeigu daug institucijų gali kelti, tai tas pats žmogus gali būti keliamas įvairiose institucijose. Mano supratimu, šitas argumentas nėra pagrįstas, kadangi nesvarbu, kiek jis bus iškeltas vietų, bet jis vis tiek bus vienas iškeltas. Kita vertus, aš nematau tragedijos, jeigu bus priimta alternatyva. Juk kiekvieną mokslinę tarybą sudaro 30 žmonių, joje vis tiek yra per 30 žmonių. Tai čia yra tiktai formos pakeitimas. Aš nematau, pavyzdžiui, čia principinio kokio nors nesutarimo, jeigu bus ar vienas, ar kitas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, salėje dabar yra berods 42 deputatai. Gal taip pat sutartume, kad alternatyvų nesvarstytume, ne-balsuotume esant salėje 42 deputatams. Sutinkate?
B.GENZELIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Svarstykime 10 straipsnį, o dėl 9 vėl ieškokime kompromisinio sprendimo arba laukime didesnio deputatų kvorumo.
B.GENZELIS. Dėl 10 straipsnio nebuvo.
PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio prieštaravimų nebuvo ir nėra. 10 straipsnis priimtas be balsavimo.
B.GENZELIS. Dėl 11 straipsnio taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dabar? Aš atsiprašau, mane deputatas K.Saja patikslino, kad salėje yra 50 deputatų, tačiau, manau, tai esmės nekeistų. Dėl 11 straipsnio. Ar deputatai priima jį tokį, koks pateiktas? 11 straipsnis priimtas be balsavimo.
B.GENZELIS. Dėl 12 straipsnio taip pat nebuvo. Čia yra irgi toks techninis klausimas.
PIRMININKAS. Teisingai, 12 straipsnyje yra techniniai dalykai. Gerbiamieji deputatai, aš prašau dėmesio, nes paskui jūs staiga nustebsite, kad jau įstatymas priimtas. Ačiū. 12 straipsnyje taip pat prieštaravimų nėra. 12 straipsnis priimtas be balsavimo.
B.GENZELIS. Dėl 13 straipsnio tik gerbiamasis E.Vilkas prieštaravo, kad paskiria atitinkamą Lietuvos mokslo tarybos skaičių Mokslo ir kultūros komisijos teikimu. Kad išbrauktume komisiją. Aš asmeniškai ir pakomisis, ir kiti prieštarauja šitai nuostatai, kad vis dėlto reikia, jog Aukščiausiojoje Taryboje būtų kažkokia kompetentinga ekspertinė institucija.
PIRMININKAS. Tai yra Mokslo taryboje, o ne Aukščiausiojoje Taryboje.
B.GENZELIS. Ne, Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
B.GENZELIS. Jeigu kiekviena kūrybinė organizacija ar sąjunga čia teiks Aukščiausiajai Tarybai, tai mes nesusišnekėsime paprasčiausiai, man rodos.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Ne, aš taip kvailai nesiūliau. Komisija daro savo darbą, kaip visada, aš nesiūlau ją kaip nors nušalinti. Bet aš manyčiau, kad jeigu būtų užfiksuota tai, kad siūto kūrybinės sąjungos, ir ten dar ką mes išvardysim, ir paskui jas teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, tokia buvo mano siūlymo prasmė, o ne komisiją išbraukti. Komisijos išbraukti nereikia.
PIRMININKAS. Taip, deputatas B.Genzelis sutinka, kad, neturėdamas jūsų nuomonės rastu, jis gal ne taip suprato. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Aš remiu deputato E.Vilko siūlymą ir turėjau konkretų pasiūlymą dėl 13 straipsnio. Manyčiau, kad čia reikėtų parašyti taip: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba per du mėnesius nuo rinkimų pradžios paskiria atitinkamą Lietuvos Mokslo tarybos narių skaičių iš kandidatų, kuriuos siūlo švietimo, mokslo, kultūros institucijos bei visuomeninės organizacijos”. Tuo tarpu mūsų nuolatinė komisija, t.y. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, pagal Reglamentą privalės įvertinti. Tai įeina į jos veiklos sferą. Ji teiks savo išvadas arba rekomendacijas, kurį iš tų kandidatų mums paskirti, kam teikti pirmenybę. Bet manyčiau, kad pačias kandidatūras turėtų kelti vis dėlto mokslo ir švietimo institucijos, na, ir, žinoma, visuomeninės organizacijos - Mokslo draugija arba kitos organizacijos. Taip būtų demokratiškiau ir iš tiesų tos kandidatūros ateitų iš visuomenės, mokslo, švietimo, kultūros visuomenės, o mums beliktų priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš iš principo pritariu. Galbūt reikėtų sutikti su tuo, bet tada paprašyčiau gerbiamąjį K.Lapinską, kad kitame posėdyje rastu galėtumėte tai pateikti. Turbūt ir kiti mūsų komisijos nariai neprieštarauja tam?
PIRMININKAS. Taip, kadangi laikas klausimo svarstymui baigiasi, aš konstatuoju, kad yra priimta 10 įstatymo straipsnių, tai yra pirmieji 12, išskyrus 5 ir 9 straipsnius, taip? O toliau šituo ir apsiribokime, derinkime pozicijas ir numatytu laiku svarstysime įstatymą toliau, balsuosime už straipsnius. Ačiū deputatui B.Genzeliui. Pradedame paskutinį darbotvarkės klausimą. Nežinau, kaip gerbiamieji prelegentai, kokia eile eis į tribūną. Primenu, kad bus pateikiama informacija apie mokesčių ir socialinę politiką kaime. Pranešėjai - deputatas A.Rudys, ministrai - E.Kunevičienė, A.Dobravolskas.
J.PANGONIS. Ar galima dėl procedūros klausimą?
PIRMININKAS. Prašome. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Ar.nebus transliuojama per radiją ši informacija apie kaimo socialines ir ekonomines problemas? Norėčiau pasiūlyti, kad būtų transliuojama.
PIRMININKAS. Reikėtų sužinoti radijo technines galimybes.
K.RIMKUS. Atskirais klausimais kartais būna pirštas pakeltas į viršų ir jie pradeda. Tai dabar reikia pakelti pirštą ir pradės.
PIRMININKAS. Čia kalbėjo deputatas K.Rimkus. Stenogramai. Aš piršto niekada nekilnoju, nekilnosiu jo ir dabar. Jeigu radijas ne-transliuoja, tai aš neturiu jokių galimybių nei piršto, nei rankos mostu priversti juos transliuot. Tribūnoje - ministrė E.Kunevičienė.
Lietuvos Respublikos finansų ministrės E.Kunevičienės informacija apie žemės mokesčių politiką ir atsakymai į deputatų klausimus
E.KUNEVIČIENĖ. Man šiandien suformuota labai trumpa ir konkreti užduotis - žemės mokesčių politika. Bet aš pasiruošusi, jeigu galima būtų, truputį galbūt informuoti ir apie tuos mokesčius, kurie dabar taikomi žemės ūkyje, ir kokia gi kaimo vietovėse gyvenančių žmonių pajamų ir išlaidų problema. Nes kalbėti dabar apie žemės ūkio mokesčių politiką, kada dar ir žemės ūkis neprivatizuotas, manyčiau, kad turėčiau tada tą politiką susieti su žemės mokesčiu.
Trumpai papasakosiu, painformuosiu, kokia yra padėtis. Jeigu kalbėsime faktiškai, tai dabar žemės ūkis nėra skriaudžiamas. Ir galbūt reikėtų neakcentuoti per daug to, kad žemės ūkio sąskaita skriaudžiamas miestas arba miesto gyventojai. Biudžetas yra valstybinis, finansų sistema valstybinė, kuri ir turi reguliuoti tuos santykius, o nepaleisti jų ilgam laikui iš ekonominės ir finansinės reguliavimo sferos. Todėl dabar tai ir padaryta.
Pirmiausia buvo tris kartus didintos supirkimo kainos ir kainavo tai labai nemažas sumas, milijardus. Kita vertus, atrodo, kad kaimui jau suteikta šita teisė pereiti į rinką ir normaliomis kainomis prekiauti už savo produkciją. Bet kaipgi tiems žmonėms, kurie valgo tą produkciją? Tai tiems žmonėms, miesto gyventojams, irgi tvarkoma kompensacijų pagrindu. Perskirstomos lėšos, kad ir jie galėtų tą produkciją nusipirkti. Tokia būtų politika, todėl nenorėčiau, kad dirbtinai būtų priešpastatomi kaimo žmonės miesto žmonėms arba miesto žmonės kaimo žmonėms. Finansai reguliuoja tuos santykius ir dabar, manau, pulsas yra normalus. Pulsuoja.
Jeigu kalbėsime apie mokesčius, tai aš jums pasakysiu, ir kiek kaimui duodama. Šįmet į biudžetą yra numatyta žemės mokesčių 257 milijonai. Žemės ūkio įmonių pelno mokestis - tik 29 milijonai ir žemės ūkyje dirbančių fizinių asmenų pajamų mokestis - tik 140 milijonų. Kodėl tiek? Todėl, kad žemės ūkyje galioja lengvatos, todėl, kad mums reikėjo skatinti juos, kad gamintų, nes tikrai nėra produkcijos pertekliaus. Todėl žemės ūkio įmonėms 1991 metais buvo nustatytas minimalus pelno mokestis - 5% nuo apmokestinamojo pelno, kai pramonėje ir kitur buvo 35%. Žemės ūkyje nuo pelno buvo tik 5%. Fizinių asmenų mokesčio irgi neapmokestinamas minimumas buvo aukštesnis negu pramonėje. Žemės mokestis buvo nustatytas pagal įstatymą, atsižvelgiant į žemės našumą, bet dabar antrajam pusmečiui numatyta jį papildyti. Dėl ko? Dėl to, kad pakeistos supirkimo kainos, leidžiančios derlingų žemių ūkiams gauti pelną virš normalaus vidutinio rentabilumo, o net ir pramonėje rentabilumas yra reglamentuotas. Kad nebūtų per daug didelių svyravimų. Žinot, kad buvo iki 20% nuo kapitalo. Todėl ir buvo papildytas žemės mokestis. Faktiškai dar jis neimamas, nuo liepos 1 d. numatyta jį imti.
Kiek iš to mokesčio naudos, kiek žalos? Nauda turėtų būti -ateityje, o šįmet dėl padidėjusių supirkimo kainų pagal tą realizuotą produkciją, kurią šįmet realizuoja, žemės ūkiui susidarė papildomų pajamų maždaug milijardas 58 milijonai. Iš jų palikta žemės ūkiui 850 ir 250 milijonų numatyta gauti vadinamojo viršpelnio arba papildomą žemės mokestį. Tik 250 milijonų. Tuoj pasigirdo labai daug šnekų, labai daug prieštaravimų, neigiamų pasisakymų, kaip ir prieš visus mokesčius, kad Finansų ministerija žlugdo ūkį arba Vyriausybė žlugdo ūkį. Aš sakau -kokiu būdu? Supirkimo kainas tai jūs jau gavot, o mokesčių tai dar nė kapeikos neįmokėjot. Dar kadastras tik turėjo būti paruoštas, o jau mes ūkį sužlugdėm. Dar tik paskelbta, kad nuo liepos 1 d. įsigalios.
Antra, ūkininkams, kurie pasiėmę tik dabar žemę, 6 mėnesiams tas mokestis yra atidedamas, kad spėtų nors gyvulius ar kitą žemės ūkio produkciją užauginti. Taigi į viską atsižvelgta ir didelių problemų aš čia nematau, Tai yra normalus mokestis, kurio pagrindu mes turim išimti dalį to viršpelnio, kad perskirstytume. Todėl, kad ūkiai iki 36 balų neapmokestinami ir tie gyventojai, kurie gavo iki 3 ha sklypus, taip pat neapmokestinami. Tegul jie tik augina daugiau tegul augina produkciją. Jų įdėti indėliai labai greitai apyvartą duos. Čia ne tai, kad į kažkokį didžiulį kolektyvinį ūkį arba paskoloms grąžinti tas bus paimta ir paskęs vėl. Jeigu jie gaus produkcijos daugiau, pas juos iš karto apyvarta didės, jie daugiau ir gamins. Didesnė apyvarta bus. Į viską atsižvelgta.
Dabar jūs čia klausėt dėl akcizo. Žemės ūkio įmonėms akcizai buvo nustatyti tik už pagalbinių įmonių ir verslų produkciją. O juk patys gerai žinot, kad praeitais metais, kai nebuvo tų akcizų, jūs atsimenat, kiek buvo puolimo prieš tuos verslus. Kad žemės ūkio žmonės nebe-gamina produkcijos, kad užsiima tik plastmasinių žaisliukų gamyba ir t.t. Gerai atsimenat šitą visą propagandą ir visas kalbas. O po to, kai įvedėm akcizus, nusisuko visos tos šnekos į kitą pusę, kad šitie akcizai įvesti. Buvo atsižvelgta ir tie akcizai buvo sumažinti per pusę nuo gegužės 1 dienos. Taigi dabar sakyti, kad nieko nedarom arba į nieką neatsižvelgiam, aš nenorėčiau sutikti. Galbūt tas laikas kažkoks tikrai buvo ne visai suderintas, bet buvo tai padaryta. Reikėjo, buvo daroma ir buvo padaryta, o verslus apmokestinti akcizu tikriausiai būtų buvę normalu. O dėl ko gi sumažinom tuos mokesčius? Tik dėl to, kad tas pelnas, kuris gaunamas, kad nebūtų išimamas ir perskirstomas, o liktų ūkyje, kadangi iki supirkimo kainų padidėjimo ūkiams reikėjo to pelno. Daugelis ūkių nuostolingi buvo. Jie gi verslų pelno sąskaita dalį savo nuostolių padengdavo. Į tai buvo atsižvelgta. Teigiamai buvo išspręstas ir apyvartos mokesčio arba akcizo sumažinimas dėl gaminių iš plastmasės pusfabrikačio, taip pat dėl detalių ir kitų gamybinės techninės paskirties gaminių.
Dabar galbūt jus domina ir išlaidos, kurios daromos kaimui. Galiu priminti, kas yra numatyta ir kas daroma. Kaimui dabar, jeigu bendrą sumą pasakius, tai išlaidų sąlyginai tiksliai paskaičiuoti negalima. Neturime nei tokios statistikos ir čia būtų nerealu. Pasakysiu tik, kad maždaug milijardas 172 milijonai rublių investuojama iš valstybės biudžeto. Į ką investuojama: melioracijai - 180 mln. rub., statybai - 140, bendrojo lavinimo švietimo įstaigoms - 247 mln., kaimo kultūros įstaigoms - 24, Veterinarijos akademijai - 8 mln., Žemės ūkio akademijai - 12 mln., žemės ūkio aukštesniosioms mokykloms - 14 mln., kaimo proftechmokykloms - 95 mln., sveikatos apsaugai - 170 mln., komunaliniams patarnavimams (kol kas dotuojami buvo) - 3 mln., žemės ūkio įstaigų išlaikymui - 32 mln., finansavimui iš vietinių kelių fondo - 45 mln., ūkininkų programai - 73 mln. ir paramai 4-7 grupių kolūkiams - 108 mln. rublių. Vaikų darželių išlaikymui buvo iškilusi problema, jūs atsimenat, kad norėjome atsisakyti, jog nereikia, po to jūs ir patys sakėte, kad dabar dar ne laikas nuo to atsisakyti, ir pritarėt, kad kol kas reikia jiems padėti. Per savivaldybes jiems skirta 14 mln. rubliu.
Dabar kaip kas pasidengia? Matėt, kad pajamų lyg ir mažiau gaunama per mokesčius, o išlaidų daugiau. Vienas dalykas, bus to žemės mokesčio 250 mln., kur turime gauti, 20 mln. čia nebuvo įrašyta akcizų, kadangi įėjo į bendrus akcizus - 270.
Kokiu būdu miesto žmonėms kompensuojamos tos išlaidos, kurias jie turi daryti? Per kompensacijas, kurios buvo išmokėtos, ir dabar birželio mėnesį švietimo darbuotojams, sveikatos apsaugos darbuotojams per savivaldybes skirta pakankamai daug lėšų, kad galėtų minimaliai apsirūpinti. Dabar tas vidutinis lygis toks, koks yra ir kitose šakose, užtikrintas ir švietimo, ir sveikatos, ir kultūros darbuotojams. Tai tiek aš norėjau painformuoti jus apie tą politiką, skaičių politiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamoji ministre, aš vis dėlto pirmą kartą dabar išgirdau, kad kaimas gyvena neblogai. Man tikrai labai malonu iš jūsų lūpų girdėti. Bet aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems deputatams, kad šitos gražios padėties, apie kokią čia papasakojo ponia ministrė, žemės ūkyje iš tiesų nėra. Aš norėčiau, kad jūs pateiktumėt aiškius apskaičiavimus. Sakykime, kiek pernai žemės ūkis išmokėjo valstybei įvairiausių išmokų, įskaitant ir socialinio aprūpinimo fondą, kad būtų galima palyginti, kiek šiais metais ir kiek pernai. Kiek yra pabrangę patarnavimai, jeigu galėtumėt šituos skaičius pasakyti. Jūs čia labai gražiai viską minėjote, bet taip nėra.
E.KUNEVIČIENE. Aš noriu atskirti, gerbiamieji deputatai, kad šie metai ir praeiti metai yra nepalyginami, kadangi praeitais metais buvo TSRS biudžetas ir jis buvo sujungęs ir valstybinį, ir socialinį draudimą, ir visą biudžetą, o šįmet socialinis biudžetas, jūs gerai žinot, yra atskirtas, visai kitaip sudaromas ir pagal kitą sąmatą iš jo finansuojama. Gerbiamasis A.Dobravolskas viską jums išaiškins. Dabar dėl kainų pabrangimo patarnavimams kaimui. Nė vienu rubliu specialiai pabrangimo nepadaryta. Dabar savivaldybės pačios turi teisę spręsti net ir autotransporto tarifus, todėl jums palyginti per biudžetą, aš šito tikrai negalėčiau padaryti, bet aš jums pasakiau visas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto išlaidas kaimui. Ir pasakiau ne tik valstybės, bet visą nacionalinį biudžetą apėmiau, su savivaldybėmis, kas finansuojama per savivaldybes kaimuose šiais metais. Jūs žinot, kad šių metų biudžetas yra maždaug dvigubai didesnis negu praeitų metų.
PIRMININKAS. Ponia B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Gerbiamoji ministre, čia jūs labai gražiai viską paaiškinot, bet jūs supraskit, aiškinot tiems žmonėms, kurie per vadinamuosius nepriklausomus laikraščius vykdo propagandą. Jiems kuo blogiau, tuo geriau, veikia bolševikiniu principu. Būtų labai malonu, kad ministrė arba Finansų ministerijos atstovai nuolat informuotų žmones ir kaltų tiesiog šituos dalykus į galvas per radiją ir televiziją. ,,Lietuvos aido”, deja, dar kaimai neskaito ir neįmanoma jo ten gauti. Todėl aš jūsų labai prašyčiau, kad jūs visgi rastumėt laiko per radiją ir televiziją tinkamu laiku padaryti pranešimus tada, kada kaimiečiai girdi.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau ponios ministrės, norėčiau, kad deputatė B.Nedzinskienė atšauktų tą viešą kaltinimą nepriklausomiems laikraščiams, kad jiems kuo blogiau, tuo geriau.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš ne apie laikraščius, o apie tam tikras politines jėgas, kurios dažnai rašo tuose laikraščiuose.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Prašome, ponia ministre.
E.KUNEVIČIENĖ. Prisiimu visus kaltinimus arba pastabas dėl informacijos stokos. Gal jūs atleistumėt man ir prašyčiau Lietuvos žmonių atleisti dėl to, kad mes nepakankamai daug laiko turėjome, kad galėtume įveikti visas politines situacijas, išsivysčiusias iki šios dienos Lietuvoje, todėl šiandien bandžiau kalbėti skaičiais. Jūsų pastabos labai teisingos. Informuosime, privalome informuoti ir privalome pasitaisyti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš, neabejodamas, kad jūs paaiškinsite Lietu-vos žmonėms per televiziją tą, ką čia dėstėte, noriu paklausti, ar jūs negalėtumėt vis dėlto įvertinti visas pastabas, kurias šiandien jums deputatai padarys? Man atrodo, kad jūsų pranešimas dar nevisaapimantis. Ir tai, kad šiandien iš kairės pusės deputatai papildo, pavyzdžiui, aš tik dėkingas, jie yra geranoriški, kitaip jie ne šiandien sakytų, o rastų kitą vietą. Toks klausimas ir prašymas.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš turiu medžiagą, esu pasiruošusi tam pranešimui, bet aš jums sakiau, kaip man buvo suformuluotas klausimas -žemės mokesčio politika. Bet aš atsinešiau skaičius ir, jeigu dar reikės, gerbiamasis, aš tikrai, kiek galėsiu, jus painformuosiu ir žmones painformuosiu, ką galima bus palyginti, tikrai šitą darysim.
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Šiuo atveju ministrei E.Kunevičienei, taip pat į tribūną dar eis ministras A.Dobravolskas, ir man yra Prezidiumo pavesta pateikti informaciją apie socialinę ir mokesčių politiką kaime. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad gerbiamoji ministrė ir ruošėsi šnekėti apie mokesčių politiką, bet ne apie palyginimus kaime ir visus kitus dalykus.
PIRMININKAS. Atsižvelgiant į tai, kad dar du prelegentai turės kalbėti, prašyčiau daugiau galbūt nebepateikti ministrei klausimų, o būsimus klausimus orientuoti pagal tematiką. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš labai geranoriškai atsiliepiu į Vyriausybės ir ministrės veiklą ir galiu padėkoti asmeniškai ir dėl paramos rajonui, tačiau visgi tai, ką šiandien jūs išdėstėte lygindama miestą su kaimu, yra truputį skirtingi dalykai - savivaldybių biudžetai ir gamintojų padėtis. Produkcijos gamintojų mieste, pramonės įmonių, kur jie nustato sau atlyginimą tokį, kokį nori, ir paskui į savikainą įkalkuliuoja, ir kur žemės ūkyje - kur beveik nieko negali. Tai yra visiškai kita padėtis, gamintojų padėtis yra kitokia ir būtent mokesčiai ir kainos nėra sureguliuotos, toli gražu nesureguliuotos. Vidutiniškai galbūt Respublikos lygiu žemės ūkyje tai dar dar, bet kur blogos žemės, tai toli gražu ne.
E.KUNEVIČIENĖ. Teisingai jūs sakote, ir negalėjo būti sureguliuoti per pusę mėnesio tokie dalykai kaip žemės ūkio vidutinis darbo užmokestis arba pajamos. Jūs gerai žinote, kiek žemės ūkio produkcijos iškeliavo per pirmąjį pusmetį, juk ne visi ūkiai turėjo ką ir parduoti, jūs tai žinote. Todėl aš sutinku su jumis, bet pramonėje irgi nevienodas lygis ir vidutinis darbo užmokestis dar reguliuosis.
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Gerbiamoji ministre, jūs čia minėjote vieną iš mokesčių lengvatų, kad mokamas fizinių asmenų mokestis ir yra lengvata, kad ne nuo 100, bet nuo 200 rublių, tačiau jūs, be abejo, žinote, kad dalis ūkių, kurie viršija 20% pajamas, nesinaudoja tomis lengvatomis. Šitokių ūkių yra Lietuvoje ir kai kuriems iš jų akcizo mokestis nesumažintas 50%. Kaip bus su tais ūkiais, kuriems liko ne-sumažintas? Jų yra nedaug, ir mums labai nemalonu, kad turbūt to verslo turėsime atsisakyti. Net ir stagnacijos metais mes jį išlaikėm, o kaip dabar bus tai traktuojama?
E.KUNEVIČIENĖ. Ne, neatsisakykit verslo. Gerbiamasis deputate, dabar turbūt vis vien, jeigu mes pereisime prie pridėtosios vertės mokesčio ir nuo liepos 1 d. ar nuo 15 d. turėsime pereiti prie tikrųjų akcizų pagal akcizuojamas prekes konkrečiai, o ne taip, kaip buvo toks apyvartos mokestis nustatytas. Mes jį dabar tobuliname, užtat aš šiandien ir kalbėjau apie pridėtosios vertės mokesčius ir akcizuojamų prekių sąrašą. Esame įpareigoti pagal Vyriausybės nutarimą kartu su pridėtosios vertės mokesčiu paruošti ir visa tai. Patikėkite manimi, tai yra labai didelis darbas, ir mes jį darome, o tas nutarimas priimtas irgi tik prieš dvi savaites. Na, o kad neatsižvelgiama, aš mielai atsižvelgčiau, aš žinau, kad jūsų alus labai puikus, bet jeigu tik būtume šitai padarę, mums tada būtų buvusi problema ir mes jokiu būdu nebūtume galėję imti tų akcizų iš kitų. Jūs gerai šitą žinote, kad čia yra ne tik jūsų kolūkio problema. Pas jus juk ir atlyginimo vidurkis ne pats didžiausias, ir nieko jūs blogo nepadarėt, bet jūs supraskite ir mūsų situaciją. Jeigu, pavyzdžiui, mano valia būtų, tai aš jums tą akcizą tikrai dotuočiau, bet atsisakyti nuo akcizo alkoholiui tikrai nėra galimybių, nepykit.
PIRMININKAS. Taip, liko trys klausiantys deputatai. Aš prašyčiau daugiau deputatų prie mikrofonų nebestoti, išskyrus tuos tris deputatus. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamoji ministre, jūs čia palietėte labai opų klausimą. Tai - kaimo ir miesto santykiai Lietuvoje. Ir dabar tuo pereinamuoju laikotarpiu labai įdomiai išeina. Kada prasidėjo nuo kovo pradžios tos kompensacijos, tai praktiškai jos buvo skirtos miestui, kaimas negalėjo verstis, nes neturėjo iš ko mokėti kompensacijų. Po to jūs pakėlėt kainas žemės ūkio produkcijai, dabar jau kaimas lyg ir atsigautų, tačiau vėl numatomas naujas kainų pakėlimas ir nauja kompensacija. Ir kaimui nenumatoma jokios kompensacijos, kadangi jie supirkimo kainų jau negalės pakelti. Ir tas toks pulsavimas, ne kartu sprendžiant problemą, bet vieną kartą - miestui, vieną kartą - kaimui. Ar nemanot, kad čia tikrai yra sudaroma ir iš Vyriausybės pusės problema, ir paprastam žmogui kartais sunku paaiškint, kodėl dabar mieste bus kompensuojama, pramonės įmonės galės pasikelti savo algas, o kaimas ne?
E.KUNEVIČIENĖ. Tai kaimui, aš juk sakiau, kad, padidinus su-pirkimo kainas, susidaro milijardas 50 milijonų padidėjusių pajamų nuo pagamintos produkcijos.
J.PANGONIS. Bet aš sakau, kad tuo laikotarpiu nepadaryta, tai jūs jau tą atsakėt dabar, o dabar vėl bus naujas tas pats.
E.KUNEVIČIENĖ. Ne, jūs neteisingai traktuojat. Jūs traktuojat du dalykus ne visai teisingai. Jūs užmiršote, kad buvo supirkimo kainos padidintos, o mieste dabar ne dėl tų supirkimo kainų bus tas padidinimas, bet dėl to, kad didėja ir amortizacija, ir kitos išlaidos, tai čia ir kaimui tas pat bus. O dabar dėl kompensacijų. Aš jums pasakysiu, ar skriaudžiamas kaimas, ar ne. Ar kaime mokytojai reikalingi, ar nereikalingi, ar gydytojai reikalingi, ar nereikalingi? Tie visi klausimai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų, ta pati sistema, kur ir mieste. Ne apie pramonę aš kalbu, bet apie kaimo gyventojus, mes gi kompensacijas mokam ne pramonei ir ne gamyklai, o mokam žmonėms, ir nesvarbu ar jie kaime, ar jie mieste, mokamos kompensacijos iš savivaldybių ir gydytojams, ir mokytojams, ir seselėms, ir visiems kitiems gyventojams.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamoji ministre! Atleiskite, jeigu mano klausimas ne toks svarbus, bet aš į jį nesugebėjau atsakyti vakar Kauno rajono deputatų sesijoje. Nemažai Kaune gyvena ūkių vadovų ir specialistų, kurie turi žemės plotus ūkiuose. Mokesčių inspektoriai ima už žemę mokesčius tik iš tų žmonių, kurie kaime registruoti ir ten turi žemę, o iš tų vadovų ir specialistų jie mokesčių neima, reikalauja, kad tuos mokesčius surinktų patys ūkiai. Ar čia inspektoriai tingi dirbti, ar čia iš tikrųjų taip turėtų būti? Kur aš galėčiau tą klausimą išsiaiškinti, kad galėčiau atsakyti savo rinkėjams?
E.KUNEVIČIENĖ. Gal aš pakviesčiau kartu pasamprotauti, o kaipgi dabar, jeigu jūs nuvažiavote pas kažkokią senutę, kuri turi savo namą, išsiregistravusi, turi 3 ha žemės ir jūs jai dirbat. Gyvenat mieste arba galbūt tik įsidarbinęs mieste, o faktiškai galbūt ir nedirbate mieste. Tai kaip man dabar, kaip mokesčių inspektoriui, sakykim, ,,pagauti” jus ir apmokestinti? Aišku, aš mokestinu tą, kuriam ta žemė priklauso, yra paskirta. Tai yra normalu, o jeigu mieste gyvena ir naudojasi paskirtais sklypais oficialiai, tai jie apmokestinami. Dar vienas momentas, kad visgi mokesčius moka patys mokėtojai, o mokesčių inspektoriai turi tiktai patikrinti, ar teisingai sumokėta, ir bausti, jeigu nesumokėta. Dabar apylinkės privalo nuo liepos 1 d. pateikti duomenis, kiek kas turi mokėti, kadangi žemės kadastrai pavesti Žemės ūkio ministerijai ir žemės ūkio institutui, nes žemėtvarkos specialistai geriau žino ir jie visą šitą reikalą turi sutvarkyti. O mokesčių inspektoriai tos apskaitos pagrindu tik turi patikrinti, kad teisingai būtų įmokėta į biudžetą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamoji ministre! Aš suprantu, kad jūs ne iš blogos valios, bet man atrodo, kad tikrai Vyriausybė ir jūs pati nežinote tos tikrosios padėties žemės ūkyje. Būtų mano toks prašymas. Ar jūs negalėtumėt kaip nors - ar ministerijos darbuotojai, ar Žemės ūkio ministerijos specialistai realiai sumodeliuoti ir paskaičiuoti kiekvieno ūkio realią padėtį ir kad jūs ir Vyriausybė žinotumėt šitą padėtį. Nes praktiškai pramonės įmonės jau seniai gyvena rinkos sąlygom, jos ką nori, tą nustato, tiktai mums negalima. Ir dar būtų vienas toks prašymas. Manęs prašė vienas kaimo žmogus, sako, paprašykit jūs ministrės, kad jinai kaip nors, jeigu galėtų, atstatytų buvusias senąsias kainas žemės ūkio produkcijai ir atstatytų pramonės prekėms. Jisai man sako - aš anksčiau parduodavau jaučiuką po rublį 86 kap., gaudavau per 900 rb. ir nupirkdavau du šaldytuvus. O dabar prie jūsų nors ir labai gerų tų kainų vieną šaldytuvą vos tesugebu nupirkti. Ir dar paskutinis klausimas.
PIRMININKAS. Deputate Rimkau, aš prašiau, kad būtų tik vienas klausimas.
E.KUNEVIČIENĖ. Vadinasi, tą žmogų kažkas apgavo ir jam tą šaldytuvą pardavė ne pagal valstybinę kainą, o pagal komercinę arba kažkokią kitokią. Todėl tam žmogui paaiškinkit, kad jam suteikta lengvata. Pardavus mėsą brangiai, tą jautuką už 6000 rb., štai mano pažįstami pardavė karvę už 6000, tai jie sakė, kad dabar gali nusipirkti 5 šaldytuvus, kainuojančius po tūkstantį, o ne vieną, kaip anksčiau.
K.RIMKUS. Už tą mėsą, kur pardavė, jisai šįkart nupirko ne šaldytuvą, bet nupirko kibirus...
PIRMININKAS. Deputate Rimkau, kalbėjo ministrė, jūs jau kelintą kartą pertraukiate ją. Ir dar vienas dalykas. Aš taip pat analogiškai, kaip ponios B.Nedzinskienės, prašyčiau poną K.Rimkų atšaukti sunkų kaltinimą visai Vyriausybei, kad ji neišmano realios padėties.
K.RIMKUS. Aš sakiau - nežino. Man atrodo, kad ji tikrai nežino. Ir aš nematau čia nieko blogo, jeigu jinai dar kartą rajonuose ar ūkiuose tai išsiaiškins. Aš čia tikrai jos nekaltinu, bet aš tą jaučiu.
PIRMININKAS. Ar tai jūsų jausmai, ar realus kompetencijos...
K.RIMKUS. Aš dirbu šiuo metu gamyboje ir žinau, kad taip nėra, kaip čia pasakojama.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Sutarkime, kad jeigu ponia ministrė jaučia, jog dar neatsakė, tai prašom atsakyti.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu leistumėt, aš pasakyčiau tiktai viena, gerbiamasis deputate, kad jums leista, kaip politikams, vadovautis jausmais. O finansų ministrei - tik skaičiais. Todėl čia mūsų santykiai žmonėms turi būti aiškūs.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai ministrei.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums už dėmesį, už jūsų kantrybę.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną ministrą A.Dobravolską. Noriu kartu informuoti deputatus, kad radijas daro posėdžio įrašą ir garso įrašas ateityje bus transliuojamas per radiją. Prašom, gerbiamasis ministre.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro A.Dobravolsko informacija apie socialinės apsaugos padėtį kaime ir atsakymai į deputatų klausimus
A.DOBRAVOLSKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, man reikia informuoti apie socialinės apsaugos padėtį kaime. Tiesa, čia vieną turiu tokią šalutinę pastabą. Šiandien gavome Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kur parašyta, kad reikės daryti pranešimą. Paštas nelabai kaip dirba. Gerai, kad gerbiamasis A.Rudys jau anksčiau perspėjo dėl to.
Pirmiausia aš gal apie savo reikalus, o klausimai vis tiek nuves kitur. Taigi pirmiausia apie socialinį draudimą. Atsižvelgdamas į tai, kas jau čia kilo, kokie klausimai, norėčiau pasakyti štai ką. Iš tiesų pernai, tarkime, buvo visai kita socialinio draudimo situacija kaime. Bet buvo tokia situacija ne tik kaime, buvo ir biudžetinėje sferoje kita situacija, kadangi socialinio draudimo tarifas buvo diferencijuotas, vidutiniškai tai buvo 14%. Kai kur buvo 7, kai kur mažiau, kai kur daugiau. Panašiai buvo kaime ir apskritai socialinio draudimo biudžetas buvo formuojamas iš kelių šaltinių. Socialinio draudimo įnašai sudarė mažiau kaip pusę socialinio draudimo biudžeto. Taip buvo pernai metais.
Pernai kolūkių įmokos į centralizuotą fondą sudarė 100 milijonų rublių, o išmokos - 219 milijonų rublių. Tas pakeitimas, t.y. vienodo socialinio draudimo tarifo įvedimas visose šakose padėtį šiek tiek pakeitė, bet ne tiek daug. Dabar žemės ūkyje socialinio draudimo išmokos viršija įmokas irgi beveik du kartus. Pavyzdžiui, pirmajame ketvirtyje turėjo būti priskaityta 75 milijonai rublių socialinio draudimo įmokų. Kolūkiečių - 49 milijonai rublių. Buvo įmokėta mažiau ir dabar įsiskolinimas balandžio mėnesio pradžioj sudarė 17,5 milijono rublių, kolūkiečių - 10,5 milijono rublių. Tai yra neįmokėta maždaug penktadalis įmokų. Na, jeigu būtų perpus mažiau, tai būtų maždaug normalu, nes kartais vėluoja įmokėti. Bet dabar, kaip matot, nepaisant to, kad iš valstybės biudžeto skirta dotacija Žemės ūkio ministerijai socialinio draudimo įmokoms sumokėti, kad kiekvienas ūkis galėtų įmokėti, vis tiek jie, matyt, dar yra nemokūs. Dabar kolūkiečių, kaip sakiau, įmokos turėjo sudaryti apie 49 milijonus rublių, įsiskolinimas - apie 10 milijonų rublių. Tai yra 39 milijonai rublių maždaug įmokėta. Išmokėta pensijų - 77,8 mln. rublių kolūkiečiams ir apie 10 mln. rublių išmokėta pašalpų ir sanatoriniam kurortiniam gydymui. Taigi išmokos, lyginant su tuo, kas turi būti išmokėta, vėlgi yra beveik du kartus didesnės. Aišku, tai yra ne tiek dėl to, kad kolūkiai blogai dirbtų, bet dėl to, kad tokia demografinė situacija ir ten yra didesnė dalis pensininkų, negu kitose šakose, negu pramonėje. Kitas dalykas, kad ten dėl sezoniškumo darbų ir panašiai kompensacijos mokamos ir tiems pensininkams, kurie laikas nuo laiko, bet ne nuolat, dirba kolūkyje, žemės ūkyje. Išmokos dėl to susidaro nemažos.
Jeigu kalbėsime apie kitas garantijas, tai žemės ūkiui įstatymais numatytos tos pačios socialinės garantijos. Kurie moka socialinio draudimo įmokas arba kurie dirba ir turi pajamas, susijusias su darbu, nuo jų priskaitomas socialinis draudimas. Visi tie darbuotojai žemės ūkyje, kaimo įmonėse yra apdrausti.
Kokios tai garantijos? Pirmiausia nėštumo ir gimdymo pašalpa tam laikotarpiui, kai moteris yra dekretinėse atostogose, tai yra 100% kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio iš socialinio draudimo lėšų. Vienkartinė kūdikio gimimo pašalpa pagal neseniai svarstytą įstatymą yra priimta trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio. Jeigu bus indeksuoti 225 rubliai, tai bus 675 rubliai vienkartinė kūdikio gimimo pašalpa. Vaiko priežiūros pašalpa irgi jau mokama nuo balandžio 1 d., iki vaikui sueis pusantrų metų, minimalaus gyvenimo lygio. Iki šiol buvo 100 rublių, dabar turėtų būti 225 rb. Iki 3 metų - pusės minimalaus gyvenimo lygio. Toliau, kaip žinote, naikinama visai nereikšminga 4 rublių pašalpa, tiksliau, nuo 4 iki 15 rublių daugiavaikėms motinoms, vietoj to yra įvesta socialinė pašalpa, kuri yra 40% trūkstamų pajamų iki minimalaus gyvenimo lygio. Jeigu minimalus bus 225 rub., galima maždaug įsivaizduoti, kad tai yra nemažos sumos. Be to, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta ją padidinti dar 72 rubliais, įvedant minimalią socialinę pašalpą visiems vaikams be tų 80 rublių. Pašalpa vienišoms motinoms padidinama iki 0,4 minimalaus gyvenimo lygio.
Visos tos pašalpos yra bendros tiek žemės ūkiui, tiek kitoms šakoms. Čia ne šakinis principas. Tiesiog tai yra draudžiami žmonės ir visi jie tas pašalpas gauna. Lygiai taip pat kaip ir užimtumo klausimai, kurie sprendžiami tais pačiais pagrindais kaip ir visų kitų darbuotojų. Tik, aišku, žemės ūkio darbuotojas, pirmiausia kolūkietis, gali būti pripažintas bedarbiu tuomet, kai jis nebėra kolūkio nariu. Nes kol jis yra kolūkio narys, tol jo negalima pripažinti bedarbiu. Jis gali neturėti laikinai darbo, sezoninis gali būti darbas ir panašiai. Bet jeigu jis išeina iš kolūkio, tais pačiais pagrindais jam garantuojama viskas tas pats darbo biržoje. Tai yra tuomet ir bedarbio pašalpos, ir nemokamos profesinio orientavimo paslaugos, ir nemokamas mokymas, permokymas ir perkvalifikavimas, ir panašiai. Tai tiek apie tas garantijas.
Kalbant apie socialinę padėti kaime, norėjau akcentuoti dar kai kuriuos dalykus, kurie tą padėtį galbūt šiek tiek patikslina. Palyginkime visas kaimo gyventojų pajamas ir miesto darbininkų ir tarnautojų pagal statistiką. Na, aišku, visos pajamos yra tokios, kad kolūkietis vis dėlto daugiau dirba, jis turi pagalbinį ūkį ir dėl to jo pajamos didesnės pirmiausia ne dėl darbo užmokesčio. Čia visiems turbūt aišku. Bet vis dėlto. Mėnesines pajamas vienam asmeniui, mažesnes kaip 100 rub., pernai turėjo 6,5% darbininkų ir tarnautojų šeimų ir tik 1,5% kolūkiečių šeimų. Taigi ta prasme skurdas yra didesnis mieste. Didesnes kaip 250 rublių pajamas šeimos nariui -24% darbininkų ir tarnautojų šeimų ir 43,5% kolūkiečių seimų. Turbūt visiškai aišku, kad pajamos didesnės. Kad dirba dvigubai, aš sakiau. Ir čia pagrindinis, aišku, uždavinys, kad nebūtų žemės ūkio darbuotojas nei mėsa, nei žuvis. Arba jisai yra fermeris ir dirba kaip fermeris, arba jis yra kas nors kitas. O ne taip, kad jisai ir ten, ir ten turi krapštytis. Čia, aišku, padėtis yra nenormali šią prasme. Bet čia žemės reforma išspręs, aš manau.
Darbo užmokestis. Darbo užmokesčio požiūriu, be abejo, žemės ūkis atrodo blogiau negu visas ūkis ir ta padėtis nėra stabili. Štai aš kelis skaičius pateiksiu. Pateiksiu kelis skaičius, koks yra darbo užmokestis žemės ūkyje ir kaip jis atrodo, palyginus su ūkio vidurkiu. Tai štai 1990 metais darbo užmokestis buvo 277 rubliai, arba 97,7 procento, lyginant su visu ūkiu. Toliau, 1990 metų ketvirtajame ketvirtyje jau pablogėjimas buvo. 249,6 rublio, arba 74,5%. 1991 metų pirmajame ketvirtyje - 265,8 rub., arba 82,8%. Ir 1991 metų balandžio mėnesį - 316,6 rub., arba 74,4%. Tai yra akivaizdus augimas darbo užmokesčio, bet, lyginant su ūkiu, svyravimas irgi labai žymus. Na, dėl ko taip yra, irgi visiems aišku. Ir dar vieną dalyką, kalbant apie socialinę padėtį, norėjau pasakyti. Aišku, tie svyravimai nėra geras dalykas, bet jeigu jau mes lyginam, kas dabar brangsta? Pirmiausia maisto prekės. Daugiausia pabrangsta maisto prekės. Dabar numatytas maisto prekių kainų padidinimas tiek, kad maždaug vienam gyventojui tai kainuotų apie 40 rublių. Vienam žmogui į mėnesį pabrangimas 40 rublių. Statistika rodo, kad kaimo gyventojams maisto brangimas išlaidas didina septynis kartus mažiau negu miesto gyventojams. Kitaip tariant, jeigu 7 rubliais pabrangsta maistas, tai miestiečiui tas pabrangimas kainuoja 7 rublius, o kaimo gyventojui rublį. (Triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau nereplikuoti.
A.DOBRAVOLSKAS. Aš tą ir sakau, kad tas brangimas daugiau atsiliepia miesto gyventojams negu kaimo. Pramoninių prekių, akivaizdu, daugiau atsiliepia ir kaimo gyventojams. Dėl to, kai mes indeksuosime, tarkime, vienodai dabar tas socialines išmokas ir miesto, ir kaimo gyventojams, tai santykinai kaimo gyventojai išlošia. Aišku, savo darbo sąskaita. Aš tai visą laiką sakiau ir neginčiju šito. Bet tą reikia irgi turėt omeny, kai mes kalbame apie kaimo socialinę padėtį. Tai gal aš tuo ir apsiribosiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes esame numatę, kad dar turėtų pasisakyti deputatas A.Rudys. Gal dar dvi - tris minutes galėtume skirti klausimams. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, kad toks palyginimas tarp miesto ir kaimo yra nesąmoningas arba galbūt specialus. Pirmiausia kaimo žmogus dirba 16 valandų. Antra, į jūsų palyginimus irgi neįskaičiuoti nei kolektyviniai sodai, nei visa kita.
PIRMININKAS. Deputate Rimkau, aš jums reiškiu įspėjimą už ministro įžeidimą. Už apkaltinimą nesąmoningais veiksmais. Prašom klausimą.
K.RIMKUS. Na, ką gi, aš norėčiau atsiprašyti. Gal čia ne specialiai tai padaryta, gal čia klaida įvyko. Vis dėlto toks palyginimas, kaip jūsų, yra negalimas.
PIRMININKAS. Čia replika, atsakinėti nebūtina, nebent ministras norėtų.
A.DOBRAVOLSKAS. Gal nebūtina.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš vis dėlto norėčiau sureaguoti, kad septyniskart, sako, miestietis daugiau išleidžia maistui. Tai ką, mes dabar skatinsime kaimą grįžti prie natūrinio ūkio ir viską sau gaminti? Juk mes turime atvirkščiai skatinti. Kad kaimiečio ūkis būtų prekinis, jis gamintų, parduotų ir pats pirktų, taip pat kaip ir miestietis krautuvėj, kad nereikėtų jam sviestą namuose mušt. Ar ne taip?
A.DOBRAVOLSKAS. Teisingai, aš tą patį sakiau.
J.PANGONIS. Tai neparodykim miestui, kad čia jau kaimietis labai gerai gyvena.
A.DOBRAVOLSKAS. Tokia yra objektyvi padėtis. Daugiau nieko aš nesakiau, taip yra objektyviai.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas - deputato A.Ražausko.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis ministre, kad miestietis išleidžia maisto produktams 7 rub., o kaimietis rublį, nežinau, aš pirmą kartą išgirdau tokią stebuklingą naujieną. Visi, kas skaičiavo, tvirtina, kad kaimiečiai to, ką deda ant stalo, 50% perka parduotuvėj, tai čia tarp kitko. Ar jūs sutinkate su tais skaičiais, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praeitų metų pirmuoju ketvirčiu, kolūkiečių ir valstybinių ūkių darbininkų uždarbis sumažėjo 7%, kai tuo tarpu pramonės dirbančiųjų padidėjo 40%?
A.DOBRAVOLSKAS. Na, pirmiausia aš norėčiau patikslinti, ką aš sakiau, nes jūs sakėt ne tą, ką aš sakiau. Jūs sakėt, kad septyniskart mažiau kolūkietis išleidžia. Anaiptol. Aš sakiau, kad pabrangus septyniais rubliais maisto prekei, kolūkiečiui tas pabrangimas kainuoja rublį. Suprantat? O kad išleidžia, tai jis išleidžia gal ir daugiau. Tiesiog pabrangimo atveju išlaidos mažėja septynis kartus lėčiau, bet tai nereiškia, kad absoliuti išlaidų suma mažesnė kolūkiečiui. Jinai gali būti ir didesnė. Kitas klausimas buvo dėl didėjimo, taip? Aš dabar, deja, neturiu tokių palyginimų, aš galiu palyginti balandžio mėnesį su pirmuoju šių metų ketvirčiu. Kiek padidėjo. Tai štai balandžio mėnesį, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, vidutiniškai ūkyje padidėja 104,4 rublio, pramonėje - 158,7 rublio, žemės ūkyje - 50,8 rublio. Mažiau padidėjo visuomeniniame maitinime - 46,6 rublio, sveikatos apsaugos, fizinės kultūros ir sporto, socialiniame aprūpinime - 43,3 rublio, švietimo - 13,5 rublio. Ir valdyme - 37,9 rublio.
PIRMININKAS. Ačiū deputatams už klausimus. Ačiū ministrui už pranešimą. Kviečiu į tribūną deputatą A.Rudį.
A.RUDYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamosios deputatės ir deputatai! Man labai pasunkėjo reikalai, išklausius finansų ministrės ir socialinės apsaugos ministro kalbą, nes jie pasakė didelę dalį to, ką aš ruošiausi pasakyti. Tai rodo, kad nors mes ir atskirai ruošėm pranešimus, bet gana vienodai supratom tas problemas. Vis dėlto aš norėčiau kai ką pasakyti.
Dažnai girdime, kad mokesčiai smaugia miestą, miestas per mokesčius gyvena kaimo sąskaita, valstybės atkūrimo našta užgula kaimo žmonių pečius. Taigi norėčiau pasiūlyti panagrinėti tuos mokesčius, lyginant kaimo ir miesto apmokestinimą pagal įstatymo raidę. Pirmiausia fizinių asmenų pajamų mokestis. Jo problema ta, kad žymi dalis kaimo žmonių, o būtent kolūkiečiai, iki šių metų jo visai nemokėjo. Už juos mokėjo kolūkiai - 8% nuo darbo apmokėjimo, viršijančius 70 rublių vienam kolūkiečiui per mėnesį. Valstybinių ūkių darbuotojai mokėjo mokestį bendrais pagrindais. Pradėjus veikti dabartiniam mokesčių įstatymui, šis skirtumas likviduotas. Ta prasme ir valstybinių ūkių, ir kolūkių darbuotojai vienodai moka. Lyginant su ne žemės ūkio įmonių darbuotojais, žemdirbiai naudojasi lengvata, visi mes ją žinom. Tai reiškia, kad kolūkietis, gaunantis iki 700 rublių darbo apmokėjimo per mėnesį, sumoka 18 rublių mažiau negu kitose šakose dirbantis ir tiek pat gaunantis. O tarp 700 ir 900 rublių - 20 rublių mažiau per mėnesį mokesčio sumokam valstybei, palyginus su kitų šakų dirbančiaisiais. Gavęs 400 rublių, kolūkietis į biudžetą šito mokesčio įmokės 9%, tuo tarpu miestietis arba kitų sakų - 13,5% šitų gautų pajamų. Tai yra 4,5 punkto daugiau. Be to, atkreipkime dėmesį, kad dažna kaimiečių šeima, esant dabartinėms supirkimo kainoms, iš pagalbinio ūkio gauna didesnę dalį šeimos pajamų, kurios pajamų mokesčiu visai neapmokestinamos. Vadinasi, realus žemdirbių pajamų išėmimo procentas, lyginant su miesto dirbančiaisiais, dar gerokai sumažėja. Čia vėlgi aš skaičiuoju nuo to, kiek laiko jie sunaudoja šitoms pajamoms gauti, bet tai yra faktas. Vargu ar galima šnekėti apie kaimo žmonių diskriminaciją. Neapmokestinamas minimumas bus keliamas, ir neabejotinai aš prognozuoju, kad Aukščiausioji Taryba, derindama neapmokestinamą minimumą prie minimalaus gyvenimo lygio, taip pat paliks žemės ūkio įmonių dirbančiųjų pajamų mokesčio neapmokestinamą minimumą aukštesnį negu kitų kategorijų. Man atrodo, tai bus išsaugota.
Toliau juridinių asmenų pajamų mokesčio 5% tarifas, taikomas žemės ūkio įmonėms, lyginant su 29% kitų ūkio tarifų, tikrai yra lengvatinis. Numatyta šiems metams ši lengvata, paskui 10% turėtų būti. Bet aš esu vėlgi savotiškai įsitikinęs, kad mes šitą nukelsime, jeigu išliks tokie ūkiai, kuriems bus galima taikyti šitą juridinių asmenų pelno mokestį. Manau, kad Aukščiausioji Taryba nieko kito irgi negalės padaryt, kaip tik pratęst šitą lengvatą ir kitiems metams.
Žemės mokestis. Jo įvedimas yra absoliučiai pateisinamas. Tai yra tiesiog žingsnis į normalią mokesčių sistemą, kurioje mokestis už patį didžiausią visuomenės turtą - žemę - turi būti. Galime diskutuot dėl jo tarifų dydžio, dėl diferencijavimo pobūdžio, tačiau turime žinot, kad tarifų lentelė parengta remiantis matematinės statistikos metodais atliktais paskaičiavimais. Diferencijavimo pagrindas, paskaičiavimo rezultatas, kad žemės kokybę lemia 20% žemės ūkio įmonių pelno. Aišku, tai yra kelių metų senumo duomenys, bet tai vis tiek yra kažkoks objektyvus pagrindas.
Norėčiau atkreipti deputatų ir žemdirbių dėmesį į tai, kad, pirma, žemės ūkio mokesčio tarifas nustatytas absoliučiais dydžiais, o tai reiškia, kad šuoliuojančios infliacijos sąlygomis sumokėtinų sumų reali vertė krenta tiek pat kartų, kiek išauga kainos. Ir antra, iki šiol žemės mokesčių įplaukų į biudžetą labai mažai nepakliūna. Ir juo vėliau mokama, tuo realiai mažiau sumokama. Aš specialiai pasidomėjau, štai, pavyzdžiui, Marijampolės rajone per visą laikotarpį nuo metų pradžios iki dabar sumokėta 20 tūkstančių rublių žemės mokesčio. Aš kalbu apie žemės ūkio įmones. 20 tūkstančių rublių žemės mokesčio įmokėta. Vadinasi, jeigu metų antrojoj pusėj bus mokamas šitas mokestis po kainų išaugimo, tai realiai ta rublio vertė bus kur kas mažesnė. Atkreipiant dėmesį dar kartą, kad tai fiksuotas mokestis, ne procentinis. Akcizai iš esmės yra ne žemės ūkio produkcijos gamybos mokestis. Iki šių metų kolūkiai tokio mokesčio nemokėjo, taip socialistinėje visuomenėje bandyta papildomai finansuoti kolūkius. Ši lengvata sukėlė neigiamų reiškinių. Palenkė kai kuriuos ūkius forsuoti verslus ir pramoninę gamybą, nesusietus su žemės ūkio produktų gamyba, mažino suinteresuotumą vystyti pagrindines veiklos šakas, atitraukė dalį darbininkų iš pramonės įmonių į ūkių pagalbinius verslus, kuriuose darbo našumas buvo žemesnis, o darbo apmokėjimas aukštesnis už analogišką gamybą pramonėje.
Aišku, tokia praktika tęstis negalėjo. Vis dėlto noriu pastebėti, kad net pradėjusi imti šiuos mokesčius Vyriausybė iš pat karto žemės ūkio įmonėms nustatė kiek švelnesnius tarifus, o, kaip minėjo ministrė, vėliau juos per pusę sumažino. Taigi čia irgi nėra žemės ūkio diskriminacijos, yra tik kuklus bandymas laipsniškai pereiti prie normalių ekonominių santykių ir proporcijų.
Toliau apie socialinio draudimo mokesčius. Jau pakankamai aiškiai mūsų gerbiamasis ministras pašnekėjo. Aš tik norėčiau dar kartą pabrėžti, kad socialinio draudimo fondas yra realiai ir, tikiuosi, negrįžtamai atskirtas nuo bendrųjų biudžetų. Todėl tikrai negalima tvirtinti, kad Vyriausybė ar kas nors čia vykdo kokią nors kenkėjišką politiką. Galėčiau pateikti, kad Latvijoje, pavyzdžiui, yra 38% - 37 plius vienas. Vieną moka žmonės, darbdavys - 37. Estijoje - 20%, Lenkijoje - 43%, Vokietijos Federacinėje Respublikoje - 35 ir dvi dešimtosios, jie dalija po lygiai, lygiai darbdavys, lygiai pats apdraustasis. Bulgarijoje - 1986 metais, tiesa, senoki duomenys - 30%, bet po to, žinau tiksliau, kad jie padidino, ir gerokai. Vengrijoje - vidutiniškai apie 20%. Vengrijoje ir Estijoje numatytos didelės dotacijos iš bendro biudžeto, iš valstybės biudžeto šitai sistemai. Tarybų Sąjungoje bendras tarifas yra 38%, iš kurių 11% eina į stabilizacijos fondą. Vadinasi, iš valstybinio biudžeto tenka gerokai primokėti socialinio draudimo fondui. Tiesa, žemės ūkio įmonės čia turi gerokų lengvatų. Tarybų Sąjungoj visai neseniai priimtas sprendimas apie sumažinimą šitų įmokų į žemės ūkio įmones, tačiau tai reiškia, kad pensijos, laikinojo nedarbingumo pašalpos, kiti išmokėjimai iš tų Tarybų Sąjungos socialinio draudimo fondų finansuojami iš paskolų ir iš popierinių pinigų emisijos, o tai griauna tiek Tarybų Sąjungos ekonomikos pagrindus, tiek ir kitų su jom susijusių valstybių. Taip pat ir mūsų. Ką padarysi šiuo atveju. Mes šituo keliu eiti negalime.
Norėčiau pasakyt, kodėl vis dėlto taip nemėgstami šitie mokesčiai. Todėl, kad jų labai sunku išvengti. Išmokėjai, ir taškas. Išmokėjai pinigus per kasą, vadinasi, iškart 30% keliauja į biudžetą. Ir, aišku, labai sunku jų išvengti, dėlto jie patys nemėgstamiausi.
Toliau viršpelnio arba rentos mokestis. Šitas naujadaras reikalauja, mano akimis žiūrint, atskiro aptarimo. Aš asmeniškai ne visai sutinku su pozicija, kurią išdėstė čia ministrė. Atsisakius supirkimo kainų diferencijavimo pagal ūkių grupes ir nesugebant per kitus mokesčius išimti didelių diferencinių pajamų, susidarančių geresniuose ir geresnes gamybos sąlygas turinčiuose ūkiuose, Vyriausybė neabejotinai susiduria su dilema - ar toleruoti milžinišką pajamų diferencijavimą tarp ūkių, ar bandyti ją likviduoti, na, arba sušvelnint. Pasirinktas antrasis variantas, prie supirkimo kainų diferencijavimo sugrįžti jau ne-galima, netikslinga. Tad buvo nuspręsta diferenciaciją sumažinti per naujo mokesčio įvedimą ir čia Vyriausybė pasielgė neteisingai ir neteisėtai. Neteisingai dėl to, kad, aš drįsčiau pasakyt, negalima viso viršpelnio, susidarančio atskiruose ūkiuose, laikyti vien skirtingos naudojamos žemės kokybės pasekme. Ten veikia ir kiti faktoriai: dirbančiųjų apsirūpinimo pagrindiniais fondais ir žemės ūkio naudmenų santykis, intensyvumas, darbo organizavimo lygis. Sakyčiau, čia ekonominių diskusijų reikalas. Na, o neteisėtai Vyriausybė pasielgė todėl, kad ji neturi įgaliojimo pati uždėti mokesčius. Tai Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva. Bet aš supratau, kad vis dėlto Aukščiausiajai Tarybai bus pateiktas šitas mokestis ir mums jį reikės kažkokiu būdu aprobuoti. Tai, sakytume, yra teigiamas žingsnis.
Puikiai suprantu, kad koks nors deputatas, išklausęs visa, ką aš dabar sakiau, gali pagalvoti, tai kurgi konfliktas, jeigu viskas taip gražu? Na, išskyrus viršpelnio mokestį, aišku. Aš stengiausi parodyti, kad nėra nei sąmoningos, nei nesąmoningos mokestinės žemės ūkio diskriminacijos. Aš noriu pabrėžti - mokestinės žemės ūkio diskriminacijos. Nenorėčiau sudaryti įspūdžio, kad problemų nėra arba jos neesminės. Priešingai - problemos yra ir jos labai didelės. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per trejus pastaruosius šių metų mėnesius žemės ūkio įmonių skolos bankui padidėjo 207 milijonais rublių, arba 15,4%. Uždelstas įsiskolinimas tiekėjams ir rangovams išaugo 36 milijonus rublių, tai yra beveik 2 kartus. Lėšų likučiai sąskaitose sumažėjo 75 milijonais rublių, arba 22%. Be to, pirmąjį ketvirtį kolūkiuose užfiksuotas vidutinio darbo apmokėjimo lygio kritimas, lyginant su praeitų metų pirmuoju ketvirčiu. O štai gegužės mėnesį, neoficialiais duomenimis, Respublikoje yra 522 rubliai vidutinis darbo užmokestis, žemės ūkyje - 358 rb. Vis dėlto skirtumas yra, jis realus ir mes šitą turime pripažinti. Šio reiškinio priežasčių labai daug ir kiekvienos jų įtaką reikėtų atskirai ir griežtai moksliškai išnagrinėti. Manyčiau, kad šiuo atveju lemiami yra ne mokesčių, o žemės ūkio produktų supirkimo kainų ir produkcijos, tiekiamos žemės ūkio įmonėms, kainų dinamika bei produkcijos gamybos realizavimo apimties smukimas, Žemas ir vis toliau smunkantis gamybos efektyvumas.
Manau, šiuo požiūriu analizuojant reiškinius ypač svarbu atskirti tai, kas priklauso ir kas nepriklauso nuo mūsų valstybės vadovybės valios ir sprendimų. Dažnai girdime priekaištus - štai kombainų kaina išaugo tiek ir tiek kartų. Bet tokie kaltinimai Lietuvos valdžiai yra, sakyčiau, švelniai pasakius, ne visai geri. Kadangi Lietuvoje kombainai negaminami, tenka įsigyti už tokią kainą, kurios prašo, arba neįsigyti visai. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Yra ir mūsų vadovybės sprendimų. Pavyzdžiui, elektros energijos kainų suvienodinimas žemės ūkio ir pramonės vartotojams. Aišku, tai sąlygoja gamybos sąnaudų didėjimą. Bet aš tokią priemonę palaikau. Tai jau pasiruošimas ekonomikos reformai. Kad tik žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos atitinkamai augtų. O jos kartais augti negali, jei nenorime galutinai nuskurdinti kai kurių sluoksnių gyventojus.
Manau, kad supirkimo kainų problemą reikia spręsti ir reikia spręsti laipsnišku jų veikimo sferos mažinimu. Kitaip tariant, reikia, kad Vyriausybė surastų galimybę kaip galima mažesnę dalį priverstine tvarka iš ūkių pirkti, tuo tarpu likusią produkciją kad galėtų laisvai parduoti už besiklostančią rinkos kainą. Gamybos efektyvumo mažėjimui turi įtakos ir ta revoliucinė situacija, kurioje atsidūrė kaimas ir visa Lietuvos visuomenė. Matyt, šiuo požiūriu mums reikėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę. Aš šiuo atveju kreipiuosi į tuos deputatus, kurie čia yra. Na, pagalvokime apie tai. Bet konstatuojam tą faktą - revoliucinė situacija yra ir ji niekada neskatina ekonomikos efektyvumo.
Visą mano pasisakymą galima traktuoti kaip esamos mokesčių sistemos gynimą. Taip, aš esu įsitikinęs, kad mes kuriame normalią mokesčių sistemą, kaimui - lengvatinę. Klaidų gali būti, dar daugiau, jų neabejotinai yra. Ir jas reikia taisyti. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, siekdamas gauti objektyvią informaciją apie žemės ūkio finansinę padėtį, mokesčių sistemos pertvarkymą ir kitų faktorių įtaką jai bei moksliškai pagrįstą šios padėties vertinimą, sudarė mokslinių ekspertų grupę, kurioje yra 5 mokslininkai - finansininkai, žemės ūkio ekonomikos ir statistikos specialistai. Tai - nei Vyriausybės, nei Aukščiausiosios Tarybos struktūrose nedirbantys žmonės. Aš tai noriu pabrėžti. Tai turėtų būti objektyvi grupė. Ši grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto docento Vaclovo Masalskio, iki šių metų liepos 15 d. turi pateikti savo darbo rezultatus Aukščiausiajai Tarybai. Manau, iki liepos 20 d. mes galėsime juos apsvarstyti ir jų pagrindu priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Tikiuosi, kad tai suteiks aiškumo dabartinėje gana painioje situacijoje.
Mes dažnai spaudoj ir mitinguose girdim tokio tipo šūkius - nebus apsaugos (turima minty Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius), bus duonos. Arba: šiandien - karas, rytoj - badas. Šie šūkiai siejami su mokesčiais, motyvuojant, kad dėl šių išlaidų tenka didinti mokesčius.
Gerbiamieji deputatai, noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius kartu su Krašto apsaugos departamentu kainuoja kiekvienam Lietuvos gyventojui maždaug po 26 rublius per mėnesį. Šiurkščiai šnekant, po vieną butelį degtinės per metus, o Aukščiausioji Taryba, jai atskaitingos institucijos, Vyriausybės ir teisėtvarkos institucijos - dar po nepilnus 25 rublius. Už šį ,,malonumą” surenkama po 4,25 rub. nuo Lietuvos gyventojų per mėnesį. O kitos mokesčių įplaukos eina socialiniams ir gamybiniams reikalams, bet čia jau, sakyčiau, kita diskusija.
Ir paskutinė pastaba. 30 deputatų sėdi salėje, nors prie manęs dažnai prieina deputatai ir skundžiasi, kad štai mums nėra informacijos, mes nepakankamai žinom, kaip, kas? O kada vis dėlto subrendo šitas reikalas, atėjo ministrai šitos informacijos pateikti, labai gaila, kad šita informacija deputatų, kuriems reikės bendrauti su žmonėmis, ypač kaimiškųjų apygardų, nepasiekia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tikrai neblogas pasiūlymas bent jau svarbiausias visų trijų pranešimų tezes atspausdinti ir išplatinti deputatams. Nors, žinoma, deputatai čia privalėjo taip pat sėdėti. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų, kad būtų pateikti keli klausimai pranešėjui? Gal dar deputatas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš ne klausimą. Aš maloniai nusiteikęs tokia gera m-formacija ir galima turbūt su viskuo sutikti ir dėl mokesčių apskaičiavimo, jeigu tokie skaičiai rodo. Gali būti, galima tikėti, tačiau su viena fraze nenorėčiau sutikti, ji negražiai skamba, žinoma, kad nediskriminuojami žemės ūkyje dirbantys žmonės. Vis dėlto jūs pats pasakėt, jeigu kaimo žmogus turi dvigubai daugiau dirbti, tai jau jis diskriminuojamas.
A.RUDYS. Aš dar kartą atsiprašau, mes šiandien svarstome būtent šituo aspektu - mokesčių politika kaime. Aš ir norėjau pabrėžti, kad kokį mokestį mes bepaimsime, kiekviename iš jų numatyta lengvata.
Vienuose - didesnė, kituose - mažesnė, bet numatytos lengvatos kaimo dirbantiesiems.
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti, kad kartais mane apkaltina, kad aš nekreipiu dėmesio į deputatų minčių iškraipymą. Šiuo atveju deputatas A.Rudys būtent ir pasakė, kad mokesčių požiūriu diskriminacijos nėra. Buvo pasakyta šitaip. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, gal kaimo žmonės ne visi supranta ir atskiria, sakykim, mokesčio paėmimą nuo socialinio aprūpinimo fondo. Yra galvojama taip - kas atima iš kaimo žmonių uždirbtas prakaitu lėšas, tai ir yra mokesčiai, ir nemaži mokesčiai. Aš tikrai jums dėkingas už realesnę padėtį, negu čia mums aiškino finansų ministrė, taip pat gerbiamasis A.Dobravolskas. Ir vis dėlto norėčiau jūsų prašyti, kad jūs tikrai iš esmės pasižiūrėtumėt į kaimo žmonių gyvenimą. Jis tikrai yra kur kas blogesnis, negu jūs čia visi įsivaizduojat.
A.RUDYS. Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamojo K.Rimkaus pastabą. Mokesčių politika yra taip sutvarkyta šiuo metu (aš nesakau, kad ji yra tobula, mes gi dirbam), kad į kaimą investuojama per biudžetą dvigubai daugiau, negu per biudžetą yra paimama. Antra, per socialinio aprūpinimo draudimo biudžetą irgi maždaug dvigubai daugiau yra išmokama kaime, negu ten surenkama. Vis dėlto tai yra objektyvūs duomenys, tai yra konkretūs skaičiai, čia ne plika propaganda. Čia yra konkretūs skaičiai. O štai kitos problemos, čia aš sutinku, kad jos yra, ir jos yra didelės.
PIRMININKAS. Liko du klausimai. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš iš tikrųjų norėčiau palaikyti Audrių Rudį, kad diskriminacijos mokesčių srityje iš tikrųjų neįžvelgiu. Priešingai, diskriminaciją kaimo atžvilgiu aš įžvelgiu kainų srityje, tai yra kainų skirtumas, kuris susidaro tarp žemės ūkio produkcijos, čia Audrius Rudys minėjo, ir pramonės produkcijos kainų. Ir iš tikrųjų toks pasiūlymas turėtų galbūt būti logiškas, pradėti Statistikos departamentui fiksuoti šitų kainų dinamiką, vadinamųjų kainų žirklių atsiradimą tarp žemės ūkio produkcijos kainų ir pramonės produkcijos kainų. Tai ir buvo daroma Lietuvos laikais, daroma ir normaliose pasaulio šalyse, ir iš čia galima pradėti matyti tą diferenciaciją, kuri klostosi tarp žemės ir pramonės ir netgi gali nuvesti iki to, kad mainai tarp kaimo ir miesto vieną dieną gali nutrūkti. Iš čia ir prasideda diskriminacija, iš čia atsiranda ir realios, protingos mokesčių politikos atsiradimas. Man atrodo, mums vertėtų pagalvoti apie šituos dalykus ir pradėti juos fiksuoti iš tikrųjų realiai.
PIRMININKAS. Ir deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Jūs čia minėjot mokesčius, beveik visus suminėjot, bet vieno dar nepaminėjot, tai palūkanų, kurių jau dabar mokama iki 11%. Tai yra daug ir dauguma silpnų ūkių skundžiasi. Tai viena. Kita, ką aš norėjau pasakyti, jūs minėjote, kad apie 257 milijonais padidėjo kreditų ir Vyriausybė nedraus ūkiams didinti atlyginimų. Tačiau iš ko didins atlyginimus tie ūkiai, kurie jau dabar neturi iš ko mokėti atlyginimų? Ir ką dabar jie daro? Ima kreditus ir visi tikisi, kad jie bus nurašomi pereinant į kitą ūkininkavimo formą. Jūs, kaip tos komisijos pirmininkas, gal geriau žinot, ar taip ir bus daroma iš tikrųjų? Ar bus nurašomi tie kreditai, kuriuos dabar labai lengvai visi gauna ir moka iš to atlyginimus, nežiūrint, kad ir palūkanos didelės. Kaip iš tikrųjų šitas klausimas Vyriausybėje sprendžiamas?
A.RUDYS, Galiu prisipažinti, kad jūs mane pastatėte į keblią situaciją. Aš, tiesą sakant, nežinau, kaip Vyriausybė ruošiasi šitą klausimą spręsti. Aš tik norėčiau priminti, kad, svarstant biudžeto projektą, dar patį pirmąjį, jeigu jūs prisimenat, aš, šnekėdamas Biudžeto komisijos vardu, įterpiau ir savo mintį, t.y. kad vis dėlto žemės ūkyje reikia pasiekti, kad negultų tas kredito pabrangimas jau seniai sudarytoms sutartims. Suprantat? Ir Vyriausybė, kiek aš žinau, tam tikrų priemonių ėmėsi, atsižvelgė į šitą pastabą. Dabar dėl kreditų nurašymo. Man atrodo, kad čia sprendimas turbūt bus susijęs su privatizacijos fondais, kurie bus sudaryti. Jeigu toks dalykas bus numatytas, kad iš fondo bus galima finansuoti, tai aš manau, kad tai ir galės vykti. Apskritai aš nelabai tikiu, kad taip bus įrašyta. Reikia elgtis atsargiai su kreditais.
PIRMININKAS. Ačiū, ir labai trumpo klausimėlio prašo deputatas A.Ražauskas.
A.RAZAUSKAS. ... lyginam žemės ūkį, sakysim, su kita liaudies ūkio šaka, pavyzdžiui, ūkį su gamykla. Ar neturėtume sudėti visiškai visus, absoliučiai visus mokesčius, lygindami tos gamyklos ir, sakysime, to ūkio? Tai yra mokesčius už fondus ir socdraudimą, visiškai visus. Ir tada žiūrėti procentą, sakysim, nuo to milijono išmokamų atlyginimų ūkyje, ir nuo milijono išmokamų atlyginimų kažkurioj gamykloj? Kaip jums atrodo?
A.RUDYS. Man atrodo, kad galima atlikti ir tokią analizę. AŠ jau minėjau, kad yra sudaryta speciali mokslininkų grupė, jie pažiūrės į šitą dalyką labai rimtai ir atliks visus tuos mokslinius vertinimus, mokslinius tyrimus, kurie yra reikalingi, kad būtų galima objektyviai įvertinti mokesčių sistemą. Ir jeigu mes gausime tokį įvertinimą, mes pamatysime, kur mums reikia tobulinti, ką mums reikia daryti. Aš labai dideles viltis sieju su tuo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dėkoju pranešėjui ir noriu atsiprašyti, kadangi aš buvau pasakęs, kad deputatai čia privalėtų dalyvauti. Deputatai čia, žinoma, neprivalo dalyvauti, balsavimas nenumatytas ir ne vienas deputatas klausosi radijo imtuvo šituose rūmuose. Todėl aš atsiprašau tų deputatų, kuriuos ne taip įvertinau. Posėdis baigtas. Viso gero.