1991 m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A. TAURANTAS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Dar kartą labas rytas, gerbiamieji deputatai. Labai prašau visus sėsti į savo vietas. Labai ačiū deputatams, kurie jau atsisėdo į savo vietas, o kurie dar neatsisėdo, labai prašau sėsti. Labai prašau sėstis deputatą J.Šimėną, deputatą G.Ilgūną, deputatą A.Sakalą, deputatą V.Kačinską, deputatą B.Genzelį, deputatą S.Razmą. Posėdį pradedame.
Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus norėčiau suteikti žodį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai. Aš noriu tarti keletą žodžių dėl tragiškos sukakties, kurią rytoj minės Lietuva. Jau šį vakarą ,,Rekviem" pastatymu bus pradedamas tos dienos minėjimas. Rytoj bus 50 metų, kai Lietuvą ištiko didelė nelaimė, kai smurtu buvo suduotas žiaurus smūgis. Tai diena, kuri ryškiau negu visi praėję metai, nors Lietuva jau buvo okupuota ir aneksuota gretimos valstybės, atskleidžia visą buvimą svetimos ir priešiškos jėgos valioje, kada su mažu kraštu ir su jo žmonėmis darė ką norėjo, nesivaržydami nei žmoniškumo, nei įstatymų, nes toj šaly nebuvo įstatymo valdžios ir labai dažnai dar ir šiandien nėra. Lietuvai apsisprendus kad ir per didelius sunkumus ir pasipriešinimą išsivaduoti iš tos padėties, kada disponuoja jos žmonių likimu, jos resursais, jos laisve kita šalis, nesiskaitanti su Lietuvos žmonėmis.
Mes padarėme praėjusiais metais tą ryžtingą žingsnį. Mes turime prisiminti birželio 14 kaip tragišką dieną žmonėms ir kaip istorinę pamoką šaliai - ką jai reiškia būti ne savim, būti kitų valioje.
Mūsų kova dar nebaigta, sunkumų daug ir problemų daug. Viena iš didelių problemų šitame kelyje yra tai, kaip mes tarp savęs sutariame ir išdėstome prioritetus. Kurie uždaviniai, kurie kovos tikslai yra pagrindiniai ir svarbiausieji, o kurie gali būti sprendžiami sutarimu arba priklausomai nuo to pagrindinio uždavinio sprendimo. Aš noriu pakviesti šiandieną visus - ir čia esančius, ir visus žmones Lietuvoje, kad birželio 14-oji, kaip bendra Lietuvos nelaimė, visų pažiūrų žmonių, visų tautų Lietuvos piliečių nelaimė, mums primintų uždavinį, tikslą, tą ateitį, kurios mes turime siekti kartu, bendromis pastangomis. Mes galime tai pasiekti ir neturime rizikuoti. Neturim rizikuoti savo nesantarve ir nesutarimu. Turime padaryti išvadas iš istorijos pamokų. Jeigu mes pasirodysime verti tos galimybės, kurią dabar turi Lietuva, tai bus ir paminklas mūsų aukoms, mūsų kankiniams, kurių Lietuva tiek daug per 50 metų yra patyrusi ir paaukojusi. Ne tik birželio 14-osios kankinių, bet ir visų kitų kovotojų ir žuvusiųjų atminimui paskiriame minutę tylos.
Ačiū.
Vilniaus miesto herbo įteikimas Vilniaus miesto Tarybos pirmininkui A. Grumadui
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jūs atsimenate, kiek daug diskusijų buvo Aukščiausiojoje Taryboje prieš metus, kai mes tvirtinome Lietuvos Respublikos herbo pavyzdį. Ne mažiau diskusijų iškilo, kai tvirtinome Lietuvos miestų herbus, nors jie yra nuo žilos senovės, bet jų etaloną patvirtinti taip pat yra didžiulis darbas. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas balandžio mėnesį patvirtino Vilniaus miesto herbą. Vilniaus miesto herbas - tai turbūt ne šiaip Lietuvos miesto herbas, bet tai sostinės herbas, tai miesto, kuriame mes posėdžiaujame, herbas. Ir turbūt būtų prasminga, jeigu šio herbo etalonas ir Prezidiumo nutarimas dėl šio herbo patvirtinimo būtų įteiktas Vilniaus miesto Tarybos pirmininkui šioje salėje.
Todėl aš noriu pakviesti gerbiamąjį A.Grumadą ir gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas šį herbą įteiktų Vilniaus miestui šioje Aukščiausiosios Tarybos salėje. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, senas istorinis Lietuvos sostinės herbas buvo reikšmingas uždavinys mums šitais pirmaisiais nepriklausomybės metais dar ir dėl to, kad ankstesniuoju laikotarpiu, sprendžiant klausimus dėl įvairių Lietuvos miestų herbų, Vilniaus herbas sukeldavo tokių problemų, kad net būdavo siūlymų sukurti kokį nors kitą herbą arba jį kaip nors taisyti, pakeisti ir pan. Ir iš tikrųjų, nors ir kaip tai būtų paradoksalu, Vilniaus miestas buvo skriaudžiamas šituo požiūriu. Ir todėl mums ypatingai džiugu, kad dabar jis atgauna savo ir istorinį herbą, ir kartu yra parengti ir patvirtinti projektai to herbo, kurie jau yra tapę oficialūs, privalomi ir labai puošnūs, kurie džiugins mūsų širdis, vilniečių širdis ir visos Lietuvos žmonių.
Aš noriu pasveikinti Vilniaus miesto Tarybos pirmininką A.Grumadą ir įteikti jam šį oficialų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo aktą ir patvirtintus herbo pavyzdžius. (Plojimai)
A.GRUMADAS. Gerbiamieji deputatai! Gerbiamosios ponios, gerbiamieji ponai! Vilniaus miestas, kaip žinome, nuo senųjų amžių buvo vienas iš svarbiausių miestų Rytų Europoje, bet paskutiniu metu jis buvo paverstas provincijos miestu. Jau metai laiko, kai mūsų valstybė nori atgauti savo vietą po saule Europoje, taip ir Vilniaus miestas tikisi atgaut savo vietą tarp rytinės Europos dalies miestų. Ir šitas žingsnis atsimenant, kas buvo, ir tuo pačiu sakant, kad mes esame to senojo miesto tradicijų tęsėjai, mano įsitikinimu, tai yra vienas iš svarbesnių šiandien žingsnių vėl grįžtant į tų svarbiausių Rytų Europos miestų tarpą. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iš svarbios komandiruotės Maskvoje sugrįžo deputatas, užsienio reikalų ministro pavaduotojas gerbiamasis V.Katkus. Jis turi mums pranešti svarbios informacijos. Ar mes sutinkame ją išklausyti? Ačiū. Tada prašau gerbiamąjį V.Katkų į tribūną.
V.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai, leiskite trumpai informuoti apie mano susitikimus TSRS užsienio reikalų ministerijoje bei Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijoje ir pareikšti keletą samprotavimų apie tuos susitikimus.
Pagal išankstinį susitarimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva susitikau TSRS užsienio reikalų ministerijoje su TSRS užsienio reikalų ministro pavaduotoju ponu Nikiforovu, kuris taip pat yra ir delegacijos su Lietuva narys, bei su Europos saugumo ir bendradarbiavimo TSRS delegacijos vadovu ponu Deriabinu. Susitikimo tikslas buvo apsikeisti pozicijomis dėl dalyvavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje valstybinių užsienio reikalų ministrų susitikime Berlyne, aptarti pono Bessmertnycho ir pono A.Saudargo galimybes. Taip pat aptarti Lietuvos Respublikos ir TSRS santykių būklę ir išsiaiškinti kai kuriuos Lietuvai rūpimus konsulinius bei pasienio punktų klausimus. Apsistosiu tik prie keleto pagrindinių politinių klausimų.
TSRS užsienio reikalų ministerijos pozicija Lietuvos atžvilgiu, kurią išdėstė ponas Nikiforovas, yra tokia: 1) Lietuva yra respublika, įeinanti į TSRS sudėtį, o savo siekimą išeiti iš TSRS būtina realizuoti per TSRS konstitucijos principus; 2) TSRS užsienio reikalų ministerijos tikslas lieka tas pats, noriu pabrėžti, kad yra tas pats - išsaugoti Sąjungą ir Baltijos respublikas jos sudėtyje. Turiu pastebėti, kad to tikslo siekiama pastoviai ir nuosekliai, ir metodas yra tas pats: vesti nesibaigiančias konsultacijas su Lietuva bei kitomis Baltijos valstybėmis ir nepradėti realių derybų; blokuoti visas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių tarptautines iniciatyvas siekiant internacionalizuoti Baltijos valstybių klausimą; derybų vilkinimas ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių veiklos blokavimas tarptautinėje arenoje yra kruopščiai derinami; vykdyti kitokią taktiką derybose su kiekviena Baltijos valstybe siekiant išardyti jų politinę sąjungą.
Kai ruošiama kokia nors TSRS naudinga tarptautinė akcija, paprastai prasideda konsultacijos su Baltijos valstybėmis. Pavyzdžiui, dabartinis Latvijos ir TSRS delegacijų susitikimas Jūrmaloje bei ieškomi kontaktai su Lietuvos delegacija aiškiai yra susiję su palankaus fono sudarymu TSRS delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime. Kita vertus, tai rodo, kad Kremlius eina į konsultacijas tik spaudžiamas Vakarų nuomonės, ir tą mes turime išnaudoti.
Šitame susitikime TSRS užsienio reikalų ministro pavaduotojas Nikiforovas keletą kartų pabrėžė, o vėliau ir ėmė reikšti abejones, ar dauguma gyventojų Lietuvoje remia Lietuvos nepriklausomybę. Esą, jeigu būtų surengtas tikras referendumas, dar neaišku, kokie būtų jo rezultatai. Kartu jis teigia, kad Lietuvoje pažeidinėjamos žmogaus teisės ir, pabrėžiu, vadovybė ir parlamentas nesiskaito su žemdirbių interesais, tai parodė neseniai įvykęs žemdirbių mitingas. Kitaip sakant, Kremlius stoja ginti Lietuvos žemdirbių interesus ir tuo pačiu abejoja vasario 9 teisėtu Lietuvos plebiscitu. Tai jau padėta ant Lietuvos-TSRS derybų stalo, tai apsunkina mūsų derybas.
Aš noriu prisiminti, kad prieš keletą savaičių iš šios tribūnos kalbėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir jis jau tada sakė, kad Maskvai reikia įkaitintos atmosferos, be šito ji nieko padaryti negali, nes darytų nekreipdama į nieką dėmesio.
Aš dabar noriu kreiptis: neduokime vilties Kremliui, kad perversmas įmanomas, kad dar kartą Lietuvoje lietųsi kraujas.
Gerbiamieji deputatai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dar į kelis reiškinius. Šiuo metu TSRS formuojasi judėjimas, kurio šūkis yra nubausti Pabaltijį, savaime suprantama, pirmiausia aktyviausią jo narį Lietuvą. Jau girdėti balsų - pradėti ekonominę blokadą, izoliuoti mus nuo Vakarų, kitaip sakant, laikas pabaigti su šia netvarka ir t.t. Kitas naujas judėjimas formuojamas pačiose Baltijos valstybėse. Jis vadinamas, aš pasakysiu rusiškai, ,,Dviženije dlia vosojedinenija s sovetskim Sojuzom". Tai ilgalaikis procesas, įtraukiantis įvairiausius nepatenkintus gyventojų sluoksnius, pradedant autonomistais, baigiant žemdirbiais. Dėl to man atrodo, kad įvairios politinės grupės, partijos turi aiškiai šiandieną suformuluoti savo santykius su beatsikuriančia Lietuvos valstybe, ir aš norėčiau, kad neužmirštumėt, kad efektyvi užsienio politika bei efektyvios derybos su TSRS įmanoma esant stabiliai vidaus padėčiai. Ačiū už dėmesį.
K.RIMKUS. Gal paklausti galima?
PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo tik informacija, ne Vyriausybės valanda. Mes jau vėluojame pradėti darbotvarkės klausimą.
K.RIMKUS. Aš norėčiau jūsų vis dėlto paklausti, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimkau, galbūt per Vyriausybės valandą tai padarysite.
K.RIMKUS. Aš prašau, jeigu...
PIRMININKAS. Tai nenumatyta mūsų darbotvarkėje, aš tik paprašiau leisti gerbiamajam V.Katkui pateikti informaciją.
K.RIMKUS. Gal repliką galima pasakyti?
PIRMININKAS. Repliką prašau.
K.RIMKUS. Aš norėčiau vis dėlto, kad mes įsisąmonintume vieną kartą kaitindami atmosferą žemdirbių atžvilgiu. Ar čia žemdirbiai kalti, ar Vyriausybė kalta, nesudarydama normalių sąlygų žemdirbiams dirbti ir gyventi.
PIRMININKAS. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima dar vieną sakinį?
PIRMININKAS. Jūs taip pat replikos norite?
BALSAS IŠ SALĖS. Taip, replikos.
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš prašyčiau gerbiamąjį ministro pavaduotoją neįžeidinėti, jeigu jis mato Lietuvoje autonomistus. Jeigu čia kalbama apie lenkus, tai jis labai klysta.
PIRMININKAS. Dar deputatas V.Beriozovas repliką, ir gal jau pradėsime.
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau Užsienio reikalų ministerijai duoti tokį patarimą, gal galėtume mes ir bendrai tą klausimą iškelti. Ministro pavaduotojas Nikiforovas yra vienas aršiausių stagnatorių, labai priešiškas visai Lietuvai. Mes susidūrėm su juo, kada buvo partijos atsiskyrimas. Jis vienas iš tų... Jis, matyt, turi ir giminių Lietuvoje. Buvo labai daug prasimanyta apie Lietuvą, labai aštriai jis pakalbėjo, net jį tildė kiti. Yra Užsienio reikalų ministerijoje kiti pavaduotojai, kurie žymiai protingiau tą klausimą sprendžia. Su juo, jeigu jis bus nuolatinis atstovas Užsienio reikalų ministerijoje, mano giliu įsitikinimu, neįmanoma bus susikalbėti. Galima parodyti, yra stenogramoje jo kalba, kuri buvo pasakyta prieš Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal jau galima pradėti?
Gerbiamieji deputatai, mes patvirtinome šios dienos darbotvarkę, ji lieka tokia, kaip mes ir numatėme. Kartu tame išdalytame projekte, aš primenu, nebuvo įrašyta, bet deputatai patvirtino, kad bus dar balsuojama už nutarimą ,,Dėl paramos šeimai įstatymo įsigaliojimo", taip pat balsavimas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių atstatymo įstatymo", ką mes numatėme. Ir, kaip visada po pietų, turėtų būti kitos savaitės darbotvarkės tvirtinimas. Man dar priminė gerbiamasis V.Beriozovas, kad Kairiųjų frakcija reikalavo dar balsuoti dėl komisijos sudarymo, dėl ko mes balsavome, bet balsuoti esant kvorumui.
Tokia yra darbotvarkė, o pirmas klausimas - Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl nemokių valstybinių įmonių privatizavimo". Šiandien negali dalyvauti ekonomikos ministras, Vyriausybė įgaliojo atstovauti jai gerbiamąjį A.Abišalą. Aš primenu, kad yra šio nutarimo pirmasis svarstymas.
Dar nori deputatai replikas pasakyti prieš svarstymą?
B.GENZELIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis. Prašau.
B.GENZELIS. Aš ne dėl darbotvarkės, aš noriu kitu klausimu - dėl savo dalyvavimo tolesniame Aukščiausiosios Tarybos darbe. Čia yra žurnalistas, kurio pavardė Mikšiūnas, kuris nuolat girdi tai, ko aš niekada nesu sakęs. Apie tai visokius prasimanymus spausdina spaudoje, tai yra ,,Lietuvos aide". Toks straipsnis vakar pasirodė - ,,Juodos varnos". Aš reikalauju: arba šitas žurnalistas viešai atsiprašytų, arba pasišalintų iš salės. Aš negalėsiu dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos darbe, kol sėdi čia tokie žmonės.
PIRMININKAS. Jūs taip pat repliką?
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Pirmadienį nuolatinių komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarimuose buvo nutarta, kad šiandien bus išklausyta atitinkamų komisijų informacija, kas padaryta dėl sausio 29 d. pavedimų. Kodėl to nėra darbotvarkėje? Kas gali paaiškinti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras informuoja, kad Vyriausybės valandoje lyg ir numatyta tą dalyką padaryti. Galbūt gerbiamasis A.Abišala, kai ateis į tribūną, dar kartą galės pasakyti. Tada kviečiu gerbiamąjį A.Abišalą į tribūną. Jau buvo tai pasakyta.
Deputatas B.Genzelis dar.
B.GENZELIS. Aš reikalauju šitą klausimą tuoj pat išspręsti.
PIRMININKAS. Aš noriu informuoti gerbiamąjį B.Genzelį, kad posėdžio pirmininkas pagal Reglamento 87 straipsnį turi teisę pašalinti iš posėdžio salės kviestuosius asmenis ar korespondentus, jeigu jie akivaizdžiai posėdžiui trukdo. Šiuo atveju korespondentas posėdžiui netrukdo, o kitus klausimus - ar tai šmeižtas, ar ne šmeižtas, sprendžia Spaudos įstatymas. Ir taip jau yra buvę, ir teismo keliu tokie dalykai buvo sprendžiami. Tai turbūt ir šitas dalykas yra spręstinas tokiu keliu.
B.GENZELIS. Tai ką, jūs siūlote man tada pasišalinti, nes aš vėl nežinau, kas bus parašyta.
PIRMININKAS. Bet šiuo atveju aš, kaip posėdžio pirmininkas, kito įgaliojimo neturiu.
B.GENZELIS. Tada aš pasišalinu iš salės.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš šiandien gavau laišką nuo N.Rasimavičiaus, aną savaitę gavau nuo P.Varanausko. Prašom pasakyti, aš turiu apie 500 laiškų, ar juos galima visus padauginti, ar čia visi laiškai bus dauginami, ar tik vienos nuomonės? Kaip yra dauginami laiškai?
PIRMININKAS. Kiek aš atsimenu, yra įvairių nuomonių laiškų dauginta. Jeigu gerbiamasis K.Rimkus paskaitytų Reglamentą, tai ten yra pasakyta, ir buvo diskusija Aukščiausiojoje Taryboje, kad deputatai gali laišką ar kokią nors kitą informaciją išplatinti Aukščiausiojoje Taryboje savo pavedimu, jeigu jis pasirašo. Beje, dažnai būna, kad platinama nepasirašyta informacija.
Gal deputatas V.Kvietkauskas, ir tuo baigsime. Kviečiu į tribūną deputatą A.Abišalą. Prašau.
V.KVIETKAUSKAS. Aš, suprantama, už spaudos laisvę ir pats būdamas žurnalistas nenorėčiau, kad mane kada nors kas nors išvarytų iš salės. Tačiau šiuo atveju dėl trukdymo. Jeigu deputatas palieka salę dėl korespondento, vadinasi, jam jisai trukdo. O priežastis galima aiškintis vėliau, kuris kaltas, kuris nekaltas ir t.t., bet šiuo atveju vis dėlto prioritetas yra deputato.
PIRMININKAS. Prašau deputatą A.Abišalą į tribūną.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke... (Triukšmas salėje)
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš prašyčiau prisiminti pirmą šios dienos darbotvarkės punktą ir pagalvoti, ar iš tikrųjų deramai elgiamės. Ir ta pačia proga norėčiau atsakyti gerbiamajam deputatui V.Beriozovui į pastabą dėl viceministro Nikiforovo. Deja, nei mes, nei kokie nors kiti diplomatai negali rinktis. Kokius jau paskiria oponuojanti pusė, su tokiais ir turime reikalus. Čia iš tiesų sunkus klausimas, ir mes žinome, deputato V.Beriozovo teiginio nereikia įrodinėti, tai yra žinoma. Tik tiek, kad mes nesam laisvi pasirinkti. Aš prašyčiau su deputatu Č.Juršėnu apie tai pakalbėti, jis turėtų gerai tai žinoti.
Gerbiamieji kolegos deputatai, aš atsiprašau, kad deputatas ministras A.Šimėnas negalėjo ateiti ir kalbėti dėl šio įstatymo, nes turbūt ir dėl mano kaltės nepavyko suderinti laiko, 10 valandą yra labai rimtas pasitarimas dėl žemės ūkio privatizavimo. Juo labiau kad įstatymas buvo pristatytas gana išsamiai, ir vargu ar aš turėčiau ilgai kalbėti pirmo svarstymo pradžioje. Tiesiog norėčiau priminti, kad dalis įmonių jau dabar sunkiai laikosi neturėdamos pakankamai užsakymų, antra vertus, nesugebėdamos persiorientuoti naujomis sąlygomis. Jeigu dar bus keliamas kainų lygis, dalis iš jų gali netekti dėl tokio darbo profilio kaip dabar pirkėjų ir bankrutuoti. Bankroto įstatymą, žinant, kaip yra perkrauta Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkė, vargu ar pavyks priimti iki pavasario sesijos pabaigos, todėl toks įstatymas (aš primenu, kad jūsų nutarimas virsta įstatymu) yra būtinas kaip atsarginis variantas tam, kad valstybei nereikėtų išlaikyti nemokių įmonių. Antra vertus, dar neprasidėjus, neįsisiūbavus privatizavimui tiktai tuo laiku šitos įmonės gali iš anksto būti parduotos.
Todėl aš prasyčiau svarstyti pirmuoju svarstymu šį įstatymą ir prašau balsuoti dėl jo priėmimo skubesne tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar deputatai turi klausimų gerbiamajam ministrui? Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš galiu pakartoti tą patį klausimą, kurį pateikiau gerbiamajam ministrui A.Šimėnui. Prašyčiau pateikti bent preliminariai sąrašą įmonių, kurios gali būti nemokios, ir duomenis apie jų skolas, kapitalus ir t.t. Jeigu tai būtų galima.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad šitoks sąrašas gali būti pateikiamas, tik ne spaudai, todėl aš iš tribūnos apie tokias įmones nekalbėsiu. Aš manau, jūs suprantat, kad tai gali turėti nereikalingų žalingų pasekmių jų darbuotojams.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau paklausti, ar jūs manot, kad tas nemokias įmones pagal štai tokį nutarimą kas nors pirks? Ir mokias nelabai pirks, o štai tokias nemokias? Ar verta? Reikia gal lengvatų padaryti, ne tik leisti, bet dar lengvatų daug padaryti.
A.A.ABIŠALA. Ar galima pasitikslinti jūsų klausimą, gerbiamasis deputate? Ar jūsų klausimas reiškia, kad jūs manot, kad Vyriausybė turėtų stengtis išlaikyti ,,gyvas" nemokias įmones?
K.ANTANAVIČIUS. Aš klausiu jūsų, ar jūs manot, kad tai yra tiktai popierinis nutarimas, nes nemokių įmonių niekas nepirks, niekas nepuls jų pirkti. Ar jūs turite kokius nors duomenis, kad jas norės pirkti, ir ar jūs manote, kad reikia papildyti dar kitom lengvatom?
A.A.ABIŠALA. Man atrodo, kad tai, ko jūs klausiat, galima tiktai spėlioti. Aš manau, kad dabar taip. Jūs klausėt, ar aš manau. Aš atsakiau į jūsų klausimą taip, kaip jūs klausėt.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jums neatrodo, kad reikėtų grįžti prie viso privatizavimo pradžios, kada mes svarstėme, ar leisti parduoti valstybinį turtą už pinigus, ar ne. Čia jūs lyg ir grįžtate prie to ir pradedate leisti pardavinėti už pinigus tiktai nemokias įmones, bet juk gali grupė žmonių specialiai padaryti kurią nors pelningą, gerą įmonę nemokia, o paskui ją pigiai nusipirkti. Tai galbūt reikėtų grįžti prie pradžios ir pradėti leisti parduoti už pinigus, kaip ir buvo siūloma daugelio deputatų.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad nereikia šito daryti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Ekonomikos komisijoje mes svarstėme pateiktą projektą ir priėjome tokią nuomonę, kad jis yra visiškai neparengtas, savo dvasia prieštarauja Privatizacijos įstatymui ir kol dar nėra papildomai informacijos, įmonių sąrašo, kaip prašėm plenariniame posėdyje, dar anksti svarstyti tą įstatymą. Tokia yra komisijos išvada.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepriimti po pirmojo svarstymo, taip?
A.AMBRAZEVIČIUS, Taip, reikalinga papildoma informacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nematau norinčių klausti. Ar yra deputatų, norinčių pasisakyti šiuo klausimu? Nematau norinčių. Tokiu atveju aš primenu, kad pranešėjas siūlė priimti šį įstatymą po pirmojo svarstymo ir taikyti toliau jam skubesnę svarstymo tvarką, tai yra nerengti antrojo svarstymo, o paskirti jau trečiojo svarstymo, tai yra priėmimo, datą. Tokį pasiūlymą aš ir pateiksiu balsavimui.
Primenu, kad deputatas A.Ambrazevičius ekonomikos komisijos vardu siūlė nepritarti po pirmojo svarstymo šiam įstatymui. Primenu, kad mes jau nutarėme, kad tai ne nutarimas, o įstatymas. Todėl teikiu balsavimui gerbiamojo A.Abišalos pasiūlymą pritarti šiam įstatymui po pirmojo svarstymo. Galbūt iš kelių punktų, atskirai balsuokime: pritarti po pirmojo svarstymo, toliau - taikyti ar netaikyti skubesnę svarstymo tvarką.
Kas už tai, kad pritartume po pirmojo svarstymo šiam įstatymui? Nutarimas priimamas balsų dauguma, aš primenu. Aš labai prašau neagituoti balsavimo metu. Gerbiamieji deputatai, neagituokite balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 17.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Projektui pritarta po pirmojo svarstymo. Už - 40, prieš - 17, susilaikė 13.
J.PANGONIS. Kiek susilaikė?
PIRMININKAS. Susilaikė 13.
J.PANGONIS. Tai iš viso 40 ir 40, nėra daugumos.
PIRMININKAS. 30, gerbiamasis deputate. Toliau yra pasiūlymas taikyti skubesnę svarstymo tvarką. Primenu, kad pagal Reglamento 207 straipsnį tokiam balsavimui, norint taikyti šią tvarką, jau reikia 101 straipsnio reikalavimų, tai yra arba esant salėje kvorumui, arba 68 balsų. Aš noriu paklausti balsų skaičiavimo grupės, kiek yra deputatų salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 93.
PIRMININKAS. Aišku. Kas už tai, kad taikytume skubesnę šio įstatymo svarstymo tvarką, tai yra nerengtume antrojo svarstymo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 23.
PIRMININKAS. 23. Gal deputatai sutiktų, kad toliau galime nebalsuoti? Šiam pasiūlymui nepritarta. Ar gerbiamasis ministras dar nori ką nors pasiūlyti?
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau, kad nebūtų tada balsuojama dėl datos. Vargu ar būtina nustatyti datą. Po pirmojo svarstymo priimta, ir Vyriausybė stengsis susitarti su frakcijomis ir komisijomis anksčiau. Kada tai bus padaryta, matyt, ir bus galima balsuoti dėl paties įstatymo.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad pagal įprastinę tvarką antrasis svarstymas turėtų būti surengtas ne anksčiau kaip po 6 dienų. Tai tokiu būdu mes priėmėme protokolinį nutarimą pritarti šiam įstatymui po pirmojo svarstymo.
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Dėl procedūros norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom.
J.PANGONIS. Man skundėsi gerbiamasis N.Rasimavičius, kad jau pavargo balsų skaičiavimo komisija. Daugiau kaip mėnesį dirba, sakė.
PIRMININKAS. Taip. Šiandien mes numatę išrinkti naują balsų skaičiavimo grupę, kuri pradėtų dirbti turbūt nuo kitos savaitės.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Na, aš kalbėjau su dabartine balsų skaičiavimo grupe, ji sutiko dar šiandien padirbėti.
J.PANGONIS. Juk jie tik dviese jau liko, pažiūrėkit.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal išspręsime tuos dalykus. Gerbiamieji deputatai, šį darbotvarkės klausimą baigėme. Kitas darbotvarkės klausimas (taip pat kviesiu į tribūną gerbiamąjį A.Abišalą) - tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl savivaldybių pareigūnų atleidimo prieš terminą". Kartu noriu informuoti (čia buvo deputato klausimas), kad dėl Rytų Lietuvos klausimų gerbiamasis R.Ozolas pasiruošęs Vyriausybės valandos metu pateikti informaciją apie dabartinę šių klausimų būklę.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, klausimas senas, projektų yra daug, todėl aš prašyčiau turėti rankose tris projektus. Gegužės mėn. 29 d. pateiktą Vyriausybės projektą, birželio mėn. 10 d. pateiktą Savivaldybių komisijos projektą ir birželio mėn. 12 d. pateiktą Savivaldybių komisijos projektą, ant kurio užrašyta: variantas brūkšnelis du.
Aš norėčiau tiktai truputėlį paaiškinti dėl eigos, matyt, paskui deputatas A.Žalys Savivaldybių komisijos vardu taip pat pasakys savo pastabas. Praeitą pirmadienį komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime buvo sutarta, kad pabandysime suderinti tekstus, kad nebūtų ginčų, rasti kokį nors kompromisą. Manau, kad toks suderintas tekstas su nežymiom redakcinėm pataisom buvo birželio 10 d. tekstas. Šitas tekstas buvo pateiktas Vyriausybės vadovams ir buvo iš esmės priimtas kaip kompromisinis. Tačiau per tą laiką, būnant Baltijos Taryboj, tekstas pasikeitė, o Vyriausybė su pakeistu tekstu sutikti nebegali, nes čia yra galimybė piktybiškai vilkinti klausimo sprendimą.
Štai kokia jo esmė. Pagal Vyriausybės arba aukštesniosios pakopos savivaldybės teikimą atitinkamos instancijos per 10 dienų turi spręsti klausimą dėl jų atleidimo iš darbo. Aš skaitau 12 straipsnio 4 punktą. ,,Tarybai nesutikus su rajono valdybos siūlymu, klausimą dėl sprendimo pagrįstumo rajono valdybos teikimu nagrinėja rajono Taryba". Ką tai reiškia? Jeigu valdyba nusprendžia, kad Vyriausybės arba atitinkamai aukštesniosios pakopos savivaldybės valdybos reikalavimas yra nepakankamai pagrįstas, ji gali nuspręsti neatleisti minimo pareigūno iš darbo, o aukštesniosios pakopos Taryba arba, kaip 17 straipsnyje, Aukščiausioji Taryba turi spręsti dėl sprendimo pagrįstumo. Tai yra ji tik nuspręs, kad sprendimas pagrįstas ar nepagrįstas. Jeigu sprendimas neatleisti darbuotojo aukštesniosios instancijos nutarimu yra pagrįstas, tada viskas aišku, bet jeigu ji nuspręs, kad jis nepagrįstas, pagal įstatymo raidę ir dvasią turi būti grįžtama atgal į žemesniąją ir spręsti iš naujo. Ir taip ratais iki begalybės tai vyksta pradedant ekonomine reforma. Apie tai jau buvo kalbėta, tiesą sakant, ir dabar yra pakankamai pavyzdžių, kai piktybiškai nevykdomi nutarimai arba įstatymai, nors vargu ar galima rasti kokį nors Baudžiamojo kodekso straipsnį priversti tai daryti. Taigi įstatymo pakeitimas yra reikalingas veiksmingas. Įstatymo pakeitimas, kuris tik sukeltų aistras, bet neduotų jokio realaus pagrindo veikti, vargu ar yra reikalingas. Ir aš norėčiau priminti kad ir Estijos pavyzdį, kur aukštesniosios pakopos savivaldybių vykdytojus, vykdomosios valdžios atstovus, turbūt taip galima pasakyti gal nelabai tiksliai juridiškai, tvirtina Estijos Aukščiausioji Taryba. Latvijoj, man regis, negaliu griežtai pasakyti, yra panaši situacija. Lenkijoje siekiama panašios. Aš suprantu, kad tai gali kelti nelabai gerą įspūdį, bet manau, kad reikia dirbti, ir Aukščiausioji Taryba turėtų tai suprasti ne kaip Vyriausybės vietinės valdžios uzurpavimą, o kaip galimybę ją paveikti. Noriu tiesiog priminti, man regis, dar ir dabar tebėra tokia situacija prokuratūroje, kada prokuroras ką nors protestuoja, o tas, kuriam protestuojama, gali ramiai sau elgtis kaip ir anksčiau, nes prokuroras neturi jokių galimybių ką nors padaryti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Aš tik prašau, ir turbūt tai yra mano teisė, kad deputatai dabar vadovautųsi ne taip, kaip gerbiamasis A.Abišala sakė, dviem mūsų pasiūlymų variantais, tai būtent pirmuoju variantu, 10 dieną ir šiandien deputatams išdalyta, bet kaip tik... (Balsai salėje. Negirdėti)
A.ŽALYS. Antras variantas. (Balsai salėje. Negirdėti)
A.A.ABIŠALA. Aš radau kelis egzempliorius ten, kur sėdėjau, šalia savęs ant stalo, turėtų būti išdalyta.
A.ŽALYS. Visiems yra išdalyta, gal ne visi pasiėmė. (Balsai salėje. Negirdėti)
A.A.ABIŠALA. Prašau atkreipti dėmesį, kaip atrodo išoriškai. Gal bus lengviau surasti. Ar negalėtų sekretoriatas...
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, ar sekretoriatas dalijo? O galbūt pati komisija dalijo? Tokiu atveju aš primenu...
A.ŽALYS. Taip, pati komisija dalijo ir mes padalijom...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs labai šiurkščiai pažeidėt Reglamentą. Dalija tiktai posėdžių sekretoriatas. Dėl to yra nesusipratimų, kodėl vieni deputatai gavo, kiti negavo. Taip daryti tikrai negalima.
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man regis, mes negavę 10 dienos projekto, o gavę 12 dienos. Tai čia ir yra skirtumas, kad mes negavę 10 dienos jūsų projekto visiškai, o turime 12 dienos.
A.A.ABIŠALA. Aš taip pat radau 10 dienos projektą, išdėstytą ant stalų, ir man buvo pranešta, kad jis taip pat yra išdalytas deputatams. Aš negaliu pasakyti tiksliai.
PIRMININKAS. Aš noriu tokiu atveju pasiklausti, ar deputatai turi visus reikalingus projektus, ar pasirengę šiandien svarstyti šį įstatymą? (Balsai salėje. Negirdėti)
G.RAMONAS. Atsiprašau, galima?
PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Dabar, kai jau kalbama apie tai, kad Savivaldybių komisijos patarėjos dalijo, tai aš mačiau, kad jos dalijo, bet jos dalijo pagal pavardes, kurios yra surašytos, ir praktiškai todėl paskutiniuose suoluose sėdintys deputatai ir negavo. Todėl mums reikia pasižiūrėti savo vietose, kuriose sėdėjom pačią pirmą dieną...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš dar kartą primenu, kad yra tvarka, kaip turi būti dalijami visi projektai ir kaip tokiu atveju yra daroma. Aš dar kartą raginu deputatus pasižiūrėti, ką turi. Ar mes toliau galime svarstyti? Ar posėdžio sekretoriatas dar turi projektų?
BALSAS IŠ SALĖS. Mūsų pasiūlymas yra šios dienos, tai yra 12 dienos, ir jokio kito mes neteikiame.
A.A.ABIŠALA. Ar aš jau galiu tęsti?
PIRMININKAS. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Aš visiškai nesakau, kad Savivaldybių komisija neturi teisės pakeisti savo pasiūlymų. Aš tiesiog noriu priminti, kad su Vyriausybe buvo suderintas, Vyriausybė priima kaip priimtiną 10 dienos projektą, todėl dėl 12 dienos projekto reikėtų balsuoti kaip už pataisą Vyriausybės projektui, ir tiek. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl Savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio papildymo ginčo nebuvo...
BALSAS IŠ SALĖS. Jis jau priimtas...
A.A.ABIŠALA. Ne, priimtas tiktai pirmas punktas, tai yra priimtas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (...) straipsnio 1 punkto papildymas. Vyriausybės projekto antroji dalis - Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio 2 punkto papildymas Savivaldybių komisijoje nebuvo ginčijamas ir nekelia abejonių. Tačiau dėl to, kad priimtas kompromisinis variantas, kad būtų gaištama mažiau laiko, Vyriausybė prašo pataisyti sprendimo laiką nuo 10 iki 7 dienų čia ir kitose vietose.
PIRMININKAS. Tai jeigu galima...
A.A.ABIŠALA. Visas kitas tekstas yra toks pat.
PIRMININKAS. Galima paklausti jūsų? Tai vis dėlto kurį variantą Vyriausybė teikia - ar 10 dienos, ar tą buvusį, kuris yra atsiųstas Vyriausybės?
A.A.ABIŠALA. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pirmąją dalį tokią, kaip yra Vyriausybės tekste, išskyrus laiką, vietoj 10 dienų - 7. Šitam neprieštarauja ir Savivaldybių komisija. 11 straipsnio 2 ir 3 punktus laikyti 3 ir 4 punktais, palieka taip pat kaip Vyriausybės tekste. Trečiąją dalį, 12 straipsnio 4 punktą papildyti šia antrąja dalimi priima, jeigu reikia, aš galiu perskaityti, tokį tekstą, kaip buvo suderinta su Savivaldybių komisija 10 dieną. Beje, pirmoji dalis yra tokia pat kaip ir 12 dienos projekte, nes tai yra iš tiesų logiški ir naudingi papildymai. Tačiau paskutinę dalį ,,Jei apylinkės, gyvenvietės, miesto valdybos taryba per 7 dienas nepriima sprendimo atleisti iš darbo, pareigūnas laikomas nušalintu nuo pareigų, iki rajono taryba išspręs klausimą iš esmės" prašo palikti taip, kaip yra 10 dienos tekste. Štai ir viskas.
J.PANGONIS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Ir vis dėlto kur yra 10 dienos projektas? Negavo nei frakcija, nei deputatai. Mes turim 12 dienos projektą, o gerbiamasis A.Abišala motyvuoja 10 dienos projektą.
A.A.ABIŠALA. Jeigu galima, kad nekiltų ginčų, aš paskaitysiu 10 dienos projektą, jūs pasekit dvyliktos ir labai gerai matysit skirtumą. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš negaliu atsakyti už tai, kad jūs negavote tų projektų.
PIRMININKAS. Kiek aš žinau, dabar dalija tiems, kurie nėra gavę, o šiaip pažeidė Reglamentą Savivaldybių komisija, ji nepateikė posėdžio sekretoriatui išdalyti. Padalijo patys.
J.PANGONIS. Ar negalėtume nukelti klausimą po pietų svarstyti?
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad po pietų yra pakviesti kiti pranešėjai, yra kitiems klausimams skirtas laikas.
Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gal galima ministro paklausti, kol išdalys projektus, ar jis susipažinęs su dokumentu, kurį pasirašė beveik visų Lietuvos rajonų tarybų pirmininkai? Mes jį gavome šiandien dėžutėse. Aš galbūt pacituosiu, gal jūs pakomentuotumėt tą dokumentą. ,,Mes, Respublikos savivaldybių vadovai, kategoriškai prieštaravome Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ,,Dėl savivaldybių pareigūnų atleidimo prieš terminą". Atkreipiame dėmesį, kad Respublikos savivaldybės nesiruošia pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų. Nuolatinės grėsmės iš Rytų akivaizdoje tokio įstatymo priėmimas dirbtinai paaštrins situaciją Respublikos viduje". Ką jūs apie tai galvojate?
A.A.ABIŠALA. Aš labai džiaugiuosi, kad savivaldybių tarybos garantuoja, kad jų pareigūnai nesiruošia nevykdyti įstatymų, tačiau, deja, yra tokių faktų, aš bent vieną esu jau jums pateikęs ir praeitą kartą. Ir labai gerai, kada kai kurių įstatymų, kurie nėra malonūs širdžiai, nereikia vykdyti, nes nėra tam progos. Aš tikiuosi, kad ir su tuo įstatymu gali būti panašiai. Tačiau apsidrausti nuo tokios galimybės, aš manau, reikia.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau negrįžti prie politikos, o toliau balsuoti. Mes priėmę esame 1 punktą, balsuokime toliau ir diskutuokime dėl konkrečių punktų, kadangi vėl vyksta viskas iš naujo, aš prašau seniūną sustabdyti.
PIRMININKAS. Aš jums pritariu, tik primenu, kad nesusipratimas kilo dėl to, kad nebuvo laiku išdalyti Savivaldybių komisijos pasiūlymai deputatams.
V.ŽIEMELIS. Tai neturi reikšmės, anas projektas buvo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Dar kartą noriu pasakyti, kad birželio 10 dienos buvo mūsų darbinis pasiūlymas. Ir ne taip, kaip jūs sakote, kad jis buvo suderintas su Vyriausybe. Su jumis buvo tartasi asmeniškai dėl tų formuluočių, tačiau buvo pasakyta, kad mes tarsimės su deputatais. Tai vakar, užvakar tai buvo padaryta. Ir štai šiandien, tiksliau, vakar, pateikti mūsų pasiūlymai. Todėl nereikėtų jums taip sakyti, kad suderinta ir jūs pateikėt. Jūs tokios teisės neturite, tarp kitko, pateikti už mane, pavyzdžiui.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate Žaly, aš dar kartą noriu jums pasakyti, aš jums neturiu jokių priekaištų dėl to, kad mūsų nuomonė pasikeitė. Turi teisę iki oficialaus pateikimo kiekvienas deputatas derinti ir pakeisti. Prašom ir man neprieštarauti dėl to, kad aš naudojuosi tekstu, kurį laikiau oficialiu, nors dabar matau, kad jis ne toks, ir kurį derinau su kitais Vyriausybės nariais, nes neturiu teisės vienas atstovauti. Ir dar kartą pranešu Aukščiausiajai Tarybai, kad Vyriausybė prašo balsuoti dėl birželio 12 dienos Savivaldybių komisijos teksto kaip pataisų Vyriausybės projektui.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Ir vis dėlto gerbiamuosius deputatus kviečiu pradėti dirbti pagal Reglamentą, o 208 jo straipsnis teigia: ,,Jeigu trečiajam svarstymui pateikiamas naujai suredaguotas projektas, jis turi būti išdalytas deputatams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki posėdžio". Mes jo neturime netgi svarstymo metu. Tai ar galime mes dabar ką nors priiminėti?
PIRMININKAS. Aš supratau iš ministro, kad pagrindas, kurį teikia Vyriausybė, yra seniai išdalytas projektas...
A.A.ABIŠALA. Gegužės 29 dieną.
PIRMININKAS. Taip, būtent apie šį projektą ir apie jo pataisas kalbama. Tiktai iškilo nesusipratimas dėl tų pataisų.
Deputatas K.Antanavičius.
Nutarimo “Dėl įstatymo “Dėl nemokių valstybinių įmonių privatizavimo”projekto”svarstymas
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti ir gerbiamojo A.Abišalos, ir teisininkų. Sakot, kad neturit teisės nieko padaryti, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos sprendimų ar šiurkščiai juos pažeidžia. Na, tai yra teisinė norma, prokuroras paduoda ir nuteisia, na, ką mes čia turim spręsti? Aš nesuprantu. Dabar A.Abišala sakė, mes neturim instrumento juos paveikt. Tai jeigu įstatymų nevykdo, kiekvieną į ,,tiurmą", ir viskas.
BALSAS IŠ SALĖS. Na, kokias nesąmones, profesoriau, kalbat!
K.ANTANAVIČIUS. Na, kaip, na, kaip...
PIRMININKAS. Aš noriu priminti, kad dėl pirmojo įstatymo punkto, apie kurį kalbėjo deputatas K.Antanavičius (jis galbūt nebuvo informuotas), mūsų yra jau balsuota ir jis priimtas.
Gerbiamieji deputatai, gal iš tikrųjų dirbkime pagal Reglamentą. Antrojo punkto pirmasis papunktis, jeigu aš teisingai formuluoju, tai yra Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio papildymas. Ir dėl jo galbūt reiktų balsuoti. Gerbiamasis A.Abišala priminė, kad jo tekstas yra toks, kaip pateikė Vyriausybė gegužės 29 d. projekte, išskyrus tai, kad 10 dienų pakeičiama į 7 dienas.
A.A.ABIŠALA. Taip, atsižvelgiant į tai, kad kitame straipsnyje priimtas kompromisinis variantas.
PIRMININKAS. Tai aš pateiksiu šį punktą balsavimui. Ar deputatai turi dėl šio punkto ką nors pasakyti?
V.BERIOZOVAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš dar kartą prašau visos frakcijos vardu, kad vis dėlto mums duotų tekstą ir kad mes galėtume tikrai balsuot turėdami tekstą ir žinodami, už ką balsuojam. Jeigu...
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate Beriozovai, atleiskit, bet tai, apie ką jūs kalbat, yra išdalyta gegužės 29 dieną, ir nėra nė vieno pakeitimo.
V.BERIOZOVAS. Taip, bet palaukit, jūs sakot, kad vienas punktas yra iš gegužės 29, kitas iš birželio 10, na, negalim mes taip balsuoti. Aš dar kartą sakau, jeigu bus toks balsavimo žaidimas, mes vėl būsim priversti išeiti iš sesijos ir tegul atsako tie, kurie taip organizuoja balsavimą ir nesilaiko Reglamento.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gal susitarkime taip. Dabar pateikiamas kol kas tik gegužės 29 dienos tekstas. Jeigu iškils klausimų dėl birželio 10, tada kalbėsim apie tai, šiuo metu kalbam tik apie tą tekstą, kuris pateiktas gegužės 29 dieną. Gal mes prie kito teksto ir nespėsime prieit.
V.BERIOZOVAS. Jūs supraskit, kur yra logika, vadinasi, vienas yra 29 dienos, kitas 10 dienos, trečias... Na, ką, ar mes kortomis žaidžiam čia? Mes kortas turim atidengti ir žaisti kaip kortom. Na, negalime tokio žaidimo žaisti.
PIRMININKAS. Mes kol kas kalbam apie gegužės 29 d. tekstą. O pataisos bus, matyt, jų pateikimo metu.
Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Tai aš turėčiau tokį pasiūlymą ir kartu repliką. Gerbiamasis Abišala, gerbiamieji deputatai, gal mes šio pasiūlymo (kaip matot, jis labai sunkiai eina)... Iš tikrųjų susiduriam su tam tikra juridine kolizija. Aš nors ir ne juristas, bet tikrai jaučiu ir matau, kad mes renkamus asmenis norim atleisti paskui iš darbo. Gal reikėtų kitaip spręsti klausimą, kuris, aš asmeniškai sakyčiau, tam laikotarpiui Lietuvoj būtų visiškai priimtinas. Pakeisti Savivaldos pagrindų įstatymo tą dalį ir šiuo momentu prieiti prie skiriamų miestų merų, pavadinkim mes juos prefektais, valdytojais ar kaip nors kitaip, ir mes išeitume iš tos kolizijos, į kurią mes esame pakliuvę. Iš tikrųjų labai daug žmonių nesupras, kada renkamą žmogų valdininkas nori atleisti iš darbo. Gal mes pakeiskim šitą, gal reikėtų Vyriausybei apsvarstyti šitą klausimą, gal šiuo laikotarpiu būtų visiškai priimtina tokia valdymo schema. Ir tada neiškiltų klausimų, kad nevykdo ar dar kas nors. Man atrodo, kad tuo atveju mes išspręstume juridinę koliziją - renkamo žmogaus atleidimą be rinkėjų ar deputatų sutikimo, - kita vertus, mes užtikrintume Vyriausybės nuostatas, įstatymų vykdymą ir t.t. Aš siūlau jums pasvarstyti.
V.ŽIEMELIS. Dar repliką...
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš dar kartą replikuoju, kad kalbama būtent ne į temą ir vėl kalbama apie politiką. Kalbėkim dėl konkrečių punktų, dėl 2 punkto šiuo atveju, 1 punktas priimtas. Ir aš prašau, kad jūs, remdamasis savo parengtu Reglamentu, nutrauktumėt kalbančius ne į temą.
PIRMININKAS. Taip, aš jau tai ne kartą priminiau deputatams. Iš tikrųjų dabar reikia kalbėti dėl 2 punkto 1 papunkčio.
Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš norėčiau paprieštarauti, kad toks nušalinimas iš tiesų visiškai nepriimtinas demokratinėje santvarkoje, tokio dalyko nepriims Europa ir pasaulis. Ir norėčiau paklausti baigdamas, ar Lietuvos Vyriausybė pasisavino Ryžkovo nuostatą, ar Ryžkovas iš jūsų, nes jo rinkiminėj kalboj tvirtai šitai suformuluota, kad užtenka čia tokios visokios rinkos ir demokratijos, reikia padaryt tvarką, nušalint visus išrinktus, ir tada bus tvarka. Tai aš manau, kad čia yra nevisiškai ta kryptimi einama. Apskritai visiškai nepriimtina pati idėja. Arba priimti, ką siūlė gerbiamasis B.Lubys. Nerinkti nieko, o keisti Konstituciją, nerinkti, tada skirkit, ką norit.
PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad mes dėl to labai daug diskutavome ir jau balsavome. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos sprendimai.
Deputatas J.Tamulis, ir po to balsuosime.
J.TAMULIS. Iš pradžių aš norėčiau, kad balsavimui būtų pateiktas visiškai aiškus klausimas, t.y. būtų parašyta ne pakeisti tokio... papildyti tokį straipsnį 2 punktu ar panašiai, bet norėčiau, kad gerbiamasis posėdžio pirmininkas labai aiškiai suformuluotų...
PIRMININKAS. Bet aš jau tai sakiau, gal gerbiamasis deputatas neišgirdo.
J.TAMULIS. Aš neišgirdau, pavyzdžiui, ką sako Savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnis, kuris yra papildomas, deja, štai...
PIRMININKAS. Aš galiu perskaityti.
J.TAMULIS. Tai man bus labai malonu, jeigu jūs teikdamas balsavimui tai padarysite. Matyt, reikėjo perskaityti pačią formuluotę, o po to kalbėti apie motyvus. Būtų daug mažiau šitų nereikalingų ginčų.
PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad deputatų pareiga yra patiems pasiimti įstatymą. Kodėl jiems kažkas turi skaityti?
J.TAMULIS. Aš pažadu gerbiamajam posėdžio pirmininkui nepertraukinėti jo, nors irgi turiu šitą bjaurią savybę. Aš pabandysiu pabaigti.
PIRMININKAS. Aš maniau, kad jūs jau baigėte.
J.TAMULIS. Ne, aš nebaigiau. Tai štai. Taip, kaip dabar yra suformuluotas 2 punktas, t.y. 11 straipsnį papildyti 2 punktu, jis nekalba apie rinktus pareigūnus. Aš norėčiau, kad Vyriausybė labai aiškiai atskirtų tuos du daiktus ir dings praktiškai ginčo objektas, kad ginčas vyktų tik dėl skirtų pareigūnų, bet visiškai neliestų bet kokio rinkto asmens.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega, ir balsuosime.
L.APŠEGA. Ir vis dėlto aš norėčiau turėti tuos visus dokumentus rankose, man nesvarbu, kas juos dalijo, kur dalijo ir kaip dalijo, aš turiu 3. Ir aš dabar nežinau, kurį tą pirmą punktą priėmėm, kurį priimsim tą antrą punktą. Popierių - kaip kortų kaladė. Ir aš tikrai palieku salę ir negaliu čia būti, jeigu šitokie dalykai dedasi.
PIRMININKAS. Aš dar kartą sakau, kad kalbame apie gegužės 29 d. projektą, kuris yra atsiųstas Aukščiausiajai Tarybai su gerbiamojo premjero parašu. Pagal deputato J.Tamulio prašymą aš perskaitau Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį. Jis vadinasi ,,Žemesniosios pakopos savivaldybės taryba". Gerbiamieji deputatai, deputatas J.Tamulis neišgirs, ką aš perskaitysiu. Šio straipsnio tekstas yra toks. ,,Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities) miesto taryba vykdo šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus. Be to, tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami šie klausimai: 1. Viršaičio, mero rinkimas ir jų pavaduotojų skyrimas ir atleidimas iš pareigų, atlyginimų šiems pareigūnams, taip pat priemokos tarybos pirmininkui ir pavaduotojui nustatymas pagal Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo. 2. Viršaičio, mero, jų pavaduotojų ir aparato bendros asignavimų sumos nustatymas. 3. Žemės skyrimas juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo numatytais atvejais ir tvarka". Šį straipsnį siūloma papildyti dar vienu punktu, kuris deputatams pateiktas gegužės 29 d. projekte. Aš tai noriu pateikti balsavimui.
Jau sakiau, kad daugiau deputatams nesuteiksiu žodžio, išimties tvarka deputatui D.Morkūnui, ir balsuojam.
D.MORKŪNAS. Kolegos, mano nuomone, vis dėlto toks priiminėjimas yra pirmiausia procedūriškai neparengtas. Antra, kodėl neparengtas, tai čia pasakė argumentus - nėra išdalyta ir panašiai. Kita vertus, mes žinom, kad Teisinės sistemos komisija neišreiškė tvirtos pozicijos, net priešingai - sakė, kad yra kolizija su Konstitucija, reikia atsižvelgt į tuos dalykus. Dar vienas dalykas. Šis svarstymas bene 5 ar 6 kartą, nežinau, šitiek kartų diskutuota, kalbėta, prieštaravo ir frakcijos, ir Savivaldybių komisija nesutikdavo, minėjau, ir Teisinės sistemos komisija. Visada prieidavom prie to, kad neišeina, nepriimam, balsuojama nebūdavo. Dabar ir vėl eilinį kartą šitaip. Jeigu Vyriausybė leidžia sau šitaip nekorektiškai, mano manymu, elgtis, aš, pavyzdžiui, kviečiu ir kitus deputatus pasielgt taip pat ir nedalyvaut visai balsavime. Prašau manęs neskaičiuot į kvorumą.
PIRMININKAS. Aš tik turiu priminti deputatui, kad nedezinformuotų Aukščiausiosios Tarybos. Balsuota buvo dėl 1 punkto ir dėl šio įstatymo principų. Todėl pateikiu balsavimui 2 punkto 1 papunktį, kuriame kalbama apie Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnio papildymą 2 punktu. Kas už, prašau balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS, Prašau suskaičiuoti deputatus salėje, o po to balsuoti.
PIRMININKAS. Priimamas punktas balsų dauguma.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 19.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Punktas priimtas. 2 punkto pirmasis papunktis. Prašau. Ar reikia balsuoti dėl 2 papunkčio? Jis yra techninis. 2 papunktis sako, kad 11 straipsnio 2 ir 3 punktus laikyti 3 ir 4 punktais. Gal nereikia balsuoti? Ačiū. Dėl 3 papunkčio.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Taip, yra 12 straipsnio 4 punkto papildymas antrąja dalim.
A.A.ABIŠALA. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamajam pranešėjui suteikiu žodį. Prašau nepertraukinėti, kai aš kalbu.
A.A.ABIŠALA. Kad deputatai negalėtų turėti priekaištų dėl techninių dalykų, nors jie ir nėra pagrįsti, aš siūlau (juo labiau kad baigiasi mano laikas) dabar daryti šito įstatymo svarstymo pertrauką. Jeigu deputatai sutinka svarstyti toliau, aš - mielai.
PIRMININKAS. Ar deputatai neprieštarauja tokiam siūlymui? Aš primenu, kad pagal darbotvarkę laikas, skirtas šiam klausimui, jau baigiasi.
G.RAMONAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Gerbiamasis Abišala, ar jums neatrodo, kad vis dėlto aną kartą siūlytas darbo grupės sudarymas ir tokio galutinio varianto parengimas buvo tikslingas? Jeigu dabar jau baigiam šitą svarstymą, tai nors protokoliškai nutarkim, kad Savivaldybių komisija savarankiškai, savo iniciatyva nedarytų kažkokių projektų, Vyriausybė savo iniciatyva nedarytų projektų. Oficialiai, pusiau oficialiai sudarom darbo grupę, padarom galutinį kompromisinį variantą ir pateikiam, o tai dabar mes gaunam anos dienos, trečios dienos, ketvirtos dienos...
A.A.ABIŠALA. Aš visiškai sutinku ir manau netgi, kad nereikia balsuoti. Manau, kad tai galima padaryti darbo tvarka, iniciatyvos pagrindu pabandytų suderinti tie, kurie suinteresuoti šito įstatymo svarstymu ir priėmimu, o ne jo blokavimu.
G.RAMONAS. Taip, tada nereikės čia daryt politinių dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš savo ruožtu norėčiau pasakyti, kad kitame svarstyme bus svarstomi tik projektai, pateikti oficialiai su parašais. Jeigu tai bus Vyriausybės projektai, su gerbiamojo premjero parašu, jeigu bus pateikti komisijos pasiūlymai, sakysime, Savivaldybių (išdalyti laiku pagal Reglamentą) - su komisijos pirmininko parašu ir išdalyti posėdžių sekretoriato, o ne savavališkai. Ir jeigu mes dirbsime taip, tai neiškils tokių nereikalingų procedūrinių ginčų. Ginčykimės dėl esmės, o ne dėl procedūros. Šiuo atveju labai pažeidė Reglamentą Savivaldybių komisija.
Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš norėčiau paprašyti, kad nežiūrint į tai, ar bus sudaryta komisija, ar nebus, ar štai Vyriausybė kaip ir šiandieną per jėgą bandys brukti savo nuomonę, kad būtų...
A.A.ABIŠALA. Aš prašyčiau deputatą J.Tamulį atsiprašyti tuoj pat.
J.TAMULIS. Aš pasakiau savo nuomonę ir niekuo neįžeidžiau šį sykį deputato A.Abišalos. Aš pabaigsiu kalbėti, o deputatas A.Abišala turės progą atsakyti dar kartą, jeigu posėdžio pirmininkas suteiks žodį.
Tai štai, aš prašau, kad kitą kartą būtų labai aiškiai pateiktas visas projektas, kad nereikėtų sakyti, paimam šitą iš šitos dienos, šitą iš šitos dienos, o šitą dar pridedam iš čia. Antra, kad vis dėlto būtų pridėta Teisinės sistemos komisijos išvada. Čia buvo įvairiausių jos traktavimų, nors aš girdėjau tik vieną aiškią nuomonę, kad šitas teikiamas projektas prieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir reikalauja jo pakeitimų, ir pradėti būtent nuo to.
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau gerbiamojo deputato J.Tamulio nekartoti to, kas jau pasakyta. Reglamente visi tie dalykai numatyti.
A.A.ABIŠALA. Aš turiu teisę replikai?
PIRMININKAS. Taip.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Taip, jūs turite. Dėl procedūros - ne, šio klausimo svarstymas baigtas. Yra daug deputatų, norinčių pasakyti replikas. Dabar suteikiu žodį gerbiamajam A.Abišalai.
A.A.ABIŠALA. Noriu atsiprašyti Aukščiausiosios Tarybos, kad pertraukiau kalbėjusįjį. Tai buvo netinkamas mano poelgis. Prašau posėdžio pirmininką paprašyti deputato J.Tamulio, kad jis atsiimtų savo repliką, nes klausimas svarstomas pagal Reglamentą, jo įtraukimas į darbotvarkę buvo suderintas komisijų ir frakcijų pirmininkų posėdyje, skirtas laikas išlaikytas, pranešėjas pats pasiūlė nutraukti svarstymą laikui pasibaigus. Deputato J.Tamulio pareiškimas, mano nuomone, buvo neparlamentinis ir todėl dar kartą prašau posėdžio pirmininką pareikalauti deputato J.Tamulio atsiprašyti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Porą kartų kalbėjusieji deputatai sakė, kad nebuvo aiški Teisinės sistemos komisijos nuomonė. Tie, kurie taip sakė, man atrodo, nebuvo paskutiniame svarstyme, kai Teisinės sistemos komisija aiškiai savo poziciją išdėstė. Buvo sakyta, kad tas projektas nepriimtinas, buvo nurodyta, kam prieštarauja, tai pirmiausia Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, Vietos savivaldos pagrindų įstatymo atskiriems straipsniams, ypač tiems, kurie numato savivaldos principus ir jų realizavimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Tikriausiai deputatas J.Tamulis neatidžiai klausėsi posėdyje ir negirdėjo.
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Didžiai gerbdamas mūsų seniūną gerbiamąjį A.Taurantą vis dėlto norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba priimtų šiandien tokį protokolinį nutarimą, nes jis, kaip seniūnas, turėjo neleisti šio svarstymo. Mes sugaišome praktiškai veltui pusę valandos, netgi siek tiek daugiau. Ir todėl, kad ateityje tokių dalykų nepasikartotų, reikėtų priimti trumpą protokolinį sprendimą: atkreipti seniūno dėmesį į tai, kad ne pagal Reglamentą svarstomi klausimai nebūtų čia nagrinėjami.
PIRMININKAS. Taip, aš turiu sutikti su jumis, kad neturėjo būti svarstomi Savivaldybių komisijos pasiūlymai, nes jie nebuvo tinkamai pateikti pagal Reglamentą. Vyriausybės pasiūlymai buvo tinkamai pateikti, pagal Reglamentą.
Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Dėl replikos aš. Kad mes neįstrigtume dėl šito įstatymo priėmimo, to punkto pakeitimo, būtų toks pasiūlymas: mes visi dabar kalbam - demokratija. Ir prieš du, ir prieš tris metus. Šito mes labai norėjom visi, tai mes dabar turim ir per televiziją visą laiką girdim, kad kuriam demokratišką valstybę, už ją balsavom referendume ir t.t. Tada padarykim du mechanizmus. Mes vien žiūrim - kaip atleist. Gerai, aš praktiškas žmogus, visad kalbu praktiškai. Gerai, viskas, paėmė ir atleido Aukščiausioji Taryba tokį ar tokį pareigūną. Rajono taryba naujo nerenka. Ką mes darom? Nerenka naujo pareigūno, ir viskas. Kas paveiks rajono ar kitą tarybą ar valdybą, kad ji rinktų kitą pareigūną? Taigi mes turim tada sugalvoti ir numatyti kitą variantą, kad būtų atleidimo ir skyrimo mechanizmas, kaip kalbėjo kolega deputatas B.Lubys. Kad būtų galima žmogų ir paskirt. Ir tada visi mūsų reikalai pasibaigia, bus nebe valstybė, bet pavadinsim visai kitaip...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar mes galėtume baigti replikas šiuo klausimu, nes turime kitų svarbių klausimų, kuriuos turėtume...
A.SAKALAS. Ar trumpą repliką galima?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau prašyti Vyriausybės ateityje pateikinėti tik tuos dokumentų projektus, kurie suderinti su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, su kitais mūsų įstatymais, o nepažeidinėti, kaip šiandien. Teisinės sistemos komisija patvirtino, kad šis dokumentas nėra suderintas su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, taip pat ir su kitais įstatymais. Man regis, Vyriausybė turėtų išmokti šito meno ir turėtų pati skaityti tuos įstatymus, nes ne vieną kartą pati dalyvavo balsuojant už juos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš norėčiau deputatus informuoti. Jo tuo metu nebuvo, jis turbūt buvo išvykęs, bet mes šiuo klausimu balsavome, Taryba išreiškė savo nuomonę.
Gerbiamieji deputatai, kitas mūsų darbotvarkės klausimas - mes esame priėmę protokolinį nutarimą ir pavedę Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui apsvarstyti ir priimti sprendimus dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų. Ir esame nusprendę, kad juos Aukščiausioji Taryba tik tvirtins arba netvirtins. Nuostatų projektą vakar Prezidiumas labai atidžiai svarstė iki 10 valandos. Be to, prieš tai jis dar buvo apsvarstytas Teisinės sistemos komisijoje. Jos pastabos buvo įvertintos ir dabar šis projektas yra jums išdalytas.
Deputatas A.Sakalas galėtų trumpai pakomentuoti ir mes galėtume balsuoti - patvirtinti nuostatų projektą ar jo nepatvirtinti.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, praeitos savaitės jūsų sprendimu projektas buvo peržiūrėtas dalyvaujant įvairių frakcijų atstovams. Įvairių frakcijų atstovai buvo sutarę dėl dviejų galimų variantų, nuomonės pasidalijo. Viena dalis deputatų, dalyvavusių posėdyje, manė, kad deputatų atlyginimas turi būti fiksuotas, kita deputatų dalis manė, kad deputatų atlyginimas, bent jau dalis atlyginimo, turi priklausyti nuo dalyvavimo posėdyje kartų skaičiaus. Tada buvo pateikti du alternatyvūs variantai galutiniam Prezidiumo sprendimui. Prezidiumas priėjo prie išvadų, kad reikėtų, kad dalis deputatų atlyginimo priklausytų nuo dalyvavimo posėdžiuose, tiek plenariniuose, tiek komisijų posėdžiuose. Taigi šitas projektas, kurį jūs turite, ir parengtas vadovaujantis tuo principu. Projekte, kurį jūs matote, pabrauktos vietos yra pakeistos ir skiriasi nuo to pirminio projekto, kurį turėjote anksčiau, o visa kita yra palikę taip, kaip buvo.
Norėčiau priminti dar vieną svarbų dalyką. Kad nereikėtų mums kiekvieną mėnesį arba kas ketvirtį svarstyti iš naujo deputatų darbo sąlygų, visi finansiniai dydžiai yra susieti su vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu. Taigi jeigu jis kinta oficialiai patvirtinus Vyriausybei, tai kis ir mūsų šitie finansiniai rodikliai. Norėčiau prašyti taip pat deputatų nebediskutuoti dėl šio projekto, nebeteikti klausimų. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką jį pateikti balsavimui. Jeigu deputatai nepriims, mes rengsime kitą projektą, o jeigu jį priims, laikysime, kad tas projektas pradeda veikti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad Aukščiausioji Taryba yra nutarusi tvirtinti arba netvirtinti šių nuostatų. Galbūt, jeigu labai svarbu, galima paklausti, bet neturėtų būti salėje redaguojama. Jeigu netinkama, reikėtų atmesti.
Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti pranešėjo.
PIRMININKAS. Prašom.
E.KLUMBYS. Antras skirsnis ,,Darbo sąlygos", priešpaskutinė pastraipa, paskutinis sakinys, kuris pabrauktas. Kaip suprasti? ,,Deputatai, gavę atskirą automobilį be vairuotojo, šia teise..." (tai yra, vadinasi, naudojasi tarnybiniu transportu be vairuotojo) ,,...naudojasi tik Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų pavedimu". Kas tai yra?
A.SAKALAS. Aš galiu atsakyti. Tie deputatai, kurie yra gavę tarnybinius automobilius be vairuotojo, patys važinėja. Jeigu jie norės prašyti tarnybinės mašinos su vairuotoju kuriai nors pareigai atlikti, turės gauti pareigūno sutikimą. Antra - automobilio kuriai nors konkrečiai pareigai atlikti.
A.RUDYS. Ar galima dėl procedūros?
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paklausti, ar dabar ir balsuosim?
PIRMININKAS. Taip yra numatyta mūsų darbotvarkėje.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad esame sutarę, kad mes tik balsuosime, nebesiūlysime naujų pasiūlymų, balsuosime - priimsime arba atmesime.
A.RUDYS. Tai aš tada procedūrinį pasiūlymą turiu.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RUDYS. Vis dėlto dauguma deputatų šitą gavo prieš keliolika minučių. Tai reikėtų nors perskaityti. Tai aš pasiūlyčiau dabar teikti klausimus, o balsuoti nors po pertraukos.
PIRMININKAS. Galima taip padaryti, jeigu deputatai sutinka. Tuo labiau kad tuoj pat pertraukos metas.
Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Aš visiškai pritarčiau pranešėjui ir siūlyčiau irgi balsuoti be jokių svarstymų, jeigu Prezidiumas laikytųsi tarpfrakcinio susitarimo sąlygų. Aš būčiau balsavęs, bet dabar pasitarėme su frakcijos nariais, praktiškai Prezidiumas savo sprendimu pakeitė tarp frakcijų pasiektą susitarimą. Dėl smulkmenų, tiesa, bet pakeitė. Tai aš pritarčiau gerbiamajam deputatui, kad dabar mes patenkinkim savo smalsumą bendraudami su pranešėju, pertraukos metu vėl susirinkim, tie patys frakcijų įgalioti žmonės, o po pertraukos balsuokim.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš galėčiau pasiūlyti, kadangi jau artėja pertrauka, pasilikti šioje salėje visiems suinteresuotiems, kurie turi ką nors ar dar norėtų paklausti. Aš taip pat liksiu šioje salėje ir paprašysiu, kad liktų ir Prezidiumo nariai. Mes galėtume atsakyti į tuos klausimus, kurie jums dar iškyla, o po pertraukos balsuosime taip, kaip jūs siūlote.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų negalima palikti daugelio sampratų. Jų Statistikos departamentas, pavyzdžiui, nefiksuoja. Ką reiškia ,,gyventojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis"? Juokauja? Vaikai įtraukiami, taip? Ar vaikai uždirba atlyginimą? Dirbančiųjų, Lietuvos dirbančiųjų, pačiu blogiausiu atveju. Reikia fiksuoti tą dydį, kurį fiksuoja Statistikos departamentas. Na, ką jūs darote? Ir priimta be svarstymo pakeliant rankas...
A.SAKALAS. Gerbiamasis deputate Leščinskai, siūlyčiau likti per pertrauką ir padiskutuoti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš gal per pertrauką pasakysiu savo samprotavimus.
PIRMININKAS. Deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad antro skyriaus 6 punkto trečiame papunktyje yra tai, ką mes priėmėm atskiru nutarimu. Tai dėl to čia turėtų būti užrašyta taip, kaip yra tame nutarime, nes čia yra ne viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į deputatų darbo atlyginimą. Jeigu nuolatinis ir nenuolatinis (...) skirtumas tik per pusę. Šiandien yra skirtumas maždaug keturis kartus, tris su puse karto, o čia jau padaromas skirtumas tik du kartus. Ar taip neskatinam deputatų eiti iš parlamento į kitą darbą? Pagalvokim apie tai.
A.SAKALAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, frakcijų pasitarime neprieštaravo jūsų frakcijos atstovai.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Siūlau pasinaudoti deputato A.Rudžio kvietimu dabar nediskutuoti. Pertrauka. Per pertrauką trumpai išsiaiškinti ir po per-traukos balsuoti, nes kitu atveju, jeigu mes įsileisime vėl į diskusijas, šioje kadencijoje šio klausimo neišspręsime. Man susidaro vaizdas, kad elgiamės taip: norim vieniems pakelti, t.y. kad vieniems kiltų, o kitiems būtinai mažėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, atėjo pertraukos laikas. Todėl salėje lieka tie, kurie nori padiskutuoti šiuo klausimu. Pertrauka iki 12 valandos.
BALSAS IŠ SALĖS. Skelbimą galima?
PIRMININKAS. Prašom skelbimą.
BALSAS IŠ SALĖS. Centro frakcijos nariai dabar kviečiami į 206 kabinetą.
Pertauka
PIRMININKAS. Labai raginu deputatus sėstis į savo vietas. Tęsiame posėdį.
Gerbiamieji deputatai, jau prieš pertrauką gavau pastabą ir dabar noriu pasitaisyti. Deputatai priminė, kad mes užmiršome, kad šiandien yra Šventas Antanas, kad reikia sveikinti visus Antanus. Mane informavo, kad šiuo metu salėje tarp deputatų tiktai vienas Antanas. Tarp mūsų yra ir daugiau. Tai gal ir pasveikinkime gerbiamąjį Antaną Karoblį, kad jis yra Antanas. (Plojimai) Taip, bet jo šiandien salėje nėra. Antaną Račą taip pat prisiminkime. Ačiū.
O dabar trumpą pareiškimą nori padaryti gerbiamasis deputatas A.Sakalas. Ir taip pat yra prašęs pareiškimui žodžio deputatas P.Varanauskas. Bet aš jo nematau salėje. Jeigu jis suspės atvykti, tai aš jam taip pat suteiksiu žodį.
Deputato A.Sakalo pareiškimas dėl fizinio smurto politikoje
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau padaryti Sąjūdžio centro frakcijos ir Liberalų frakcijos bendrą pareiškimą dėl fizinio smurto politikoje.
Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo fizinio smurto aktų politiniuose renginiuose prieš oponentus, siekiama juos įbauginti, kėsinamasi į orumą ir gyvybę. Visa tai skaldo Lietuvos visuomenę, kenkia demokratijos ir nepriklausomybės įtvirtinimui Lietuvoje. Teisėsaugos institucijos iki šiol neišsiaiškino kaltininkų. Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė viešai nepasmerkė fizinio smurto naudojimo politikoje. Centro frakcija ir Liberalų frakcija smerkia moralinio ir fizinio smurto panaudojimą prieš politinius oponentus ir kviečia tai padaryti visą Aukščiausiąją Tarybą ir jos vadovybę. Prašome Vyriausybę imtis griežtesnių įstatymų numatytų priemonių prieš politinį chuliganizmą, operatyviau išaiškinti padarytus nusikaltimus bei jų kaltininkus ir užtikrinti saugią veiklą visoms legalioms Lietuvos politinėms jėgoms". Pareiškimas priimtas birželio 12 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputato P.Varanausko nematau salėje. Aš tik noriu pastebėti, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas iš šios tribūnos nedviprasmiškai pasakė savo nuomonę šiuo klausimu. Deputatas P.Varanauskas atėjo. Tai prašau, jūs taip pat pageidavote padaryti pareiškimą. Jums žodis.
D.P.Varanausko informacija apie Gedulo ir vilties dienos renginius
P.VARANAUSKAS. Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga prašė tarti žodį ir padėkoti Gedulo ir vilties dienos proga Aukščiausiosios Tarybos vadovybei, visiems deputatams ir Vyriausybei už skiriamą dėmesį politiniams kaliniams ir tremtiniams ir šiai dienai.
Šią dieną minėti pradėta prieš du metus, dabar bus trečią kartą minima. Jos pavadinimas parinktas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva. Ir dar noriu pasakyti, kad, be Vyriausybės renginių, bus kaip tik šios organizacijos renginiai. Tai 14 dieną visoj Lietuvoj, visose parapijose bus aukojamos šventos Mišios, bus eitynės į kankinimų vietas. Šią dieną visi politiniai kaliniai, tremtiniai aukoja visas savo nuoskaudas ir prašo visus Lietuvos žmones taip pat užmiršti savo nuoskaudas, kad nebūtume tokie suirzę, kaip šiandien buvome. Renginiai nesibaigia 14 dieną. 15 dieną 14 val. Dainų slėnyje susirinks iš visos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių chorai. Bus poezijos diena, dalyvaus B.Brazdžionis. Be to, tęsis renginiai visus metus, kadangi čia 50-mečio... Pirmieji oficialiai nužudyti buvo generolas Čaplikas, departamento direktorius Povilaitis, taip pat generolas Skučas. Kadangi jie buvo liepos 30 dieną nužudyti, bus atidengiamos memorialinės lentos. Ir prašome visus deputatus, nežiūrint, kokios jie pakraipos bebūtų, tuose renginiuose, kur bus paminimos štai šitos tautai reikšmingos dienos, dalyvauti. Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga laiko, kad tie įvykiai, kurie buvo prieš 50 metų, tai yra visos tautos reikalas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Aš noriu padaryti pastabą deputatui G.Ilgūnui ir deputatui G.Ramonui. Kai kalbama apie tokius dalykus kaip apie birželio 14 d. reikėtų atkreipti dėmesį.
Gerbiamieji deputatai, per pertrauką buvo susirinkę deputatai, tarėsi dėl nutarimo ,,Dėl deputatų darbo sąlygų nuostatų patvirtinimo". Galbūt mes jau esam pasiruošę dėl to balsuoti?
Aš norėčiau paklausti balsų skaičiavimo grupės, kiek yra deputatų salėje? 76. Ar mes galime balsuoti nesant kvorumo? Taip, pagal Reglamentą tai galime, nes čia buvo paskelbta iš anksto. Bet ar balsuojame iš karto, ar laukiame, kol bus 90 deputatų salėje? Girdžiu pasiūlymus balsuoti. Dar noriu pasiklausti gerbiamojo pranešėjo deputato A.Sakalo. Ar jūs teikiate balsavimui, kol nėra 90 deputatų salėje? 89, atsiprašau.
A.SAKALAS. Aš norėčiau tada paprašyti posėdžio pirmininko, kad jis paklaustų deputatų, ar yra deputatų, kurie labai rimtai prieštaraus šiems nuostatams. Jeigu tokių yra, prašyčiau laukti 90 deputatų kvorumo.
PIRMININKAS. Ar aš galiu taip, kaip nenumatyta Reglamente, pasiklausti deputatų? Ar daug bus deputatų, balsuojančių prieš šių nuostatų patvirtinimą? Nematau keliančių rankas, todėl galbūt galėtume ir balsuoti. Aš manau, kad jeigu nesurinks reikiamo skaičiaus balsų, turbūt bus frakcija, kuri pareikalaus balsuoti antrą kartą esant kvorumui.
Todėl aš primenu, kad pirmiausia mes turėtume balsuoti dėl nuostatų patvirtinimo. Tą kaip tik kalba ir nutarimo 1 punktas. Dėl kitų nutarimo punktų mes dar turėtume balsuoti atskirai, tai turėtų būti jau atskiro svarstymo klausimas. Todėl pirmas mūsų balsavimas dėl patvirtinimo arba nuostatų atmetimo iš principo. Ar mes patvirtiname tą nuostatų tekstą, kuris pateiktas, ar ne? Gerbiamasis deputatas A.Sakalas, žinau, turi porą redakcinių pataisų, tiesiog netiksliai buvo tekste parašyta arba praleista per nesusipratimą.
Nutarimo “Dėl AT deputatų darbo sąlygų nuostatų patvirtinimo”projekto svarstymas
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau paprašyti jūsų, kad pažiūrėtumėte į 10 straipsnio antrą pastraipą. Ten parašyta apie deputatų nedalyvavimą komisijų posėdžiuose. Tai ten praleista mūsų. Labai atsiprašau už tą klaidą. Už nedalyvavimą iš anksto paskelbtų komisijų posėdžiuose. Tai yra ne taip, kad komisija sugalvojo po penkių minučių posėdį ir užskaito deputatui pravaikštą. Ten buvo mūsų klaida, labai atsiprašau. Be to, patikslinome 13 punktą. Iš tikrųjų tai neturėtų būti taip, kaip ten parašyta. Dėl vidutinio. Turėtų būti mokamas (pirmoje pastraipoje) Lietuvos darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir t.t, kaip tekste. Darbuotojų, o ne Lietuvos žmonių. Taigi šitas dvi pataisas priėmiau iš karto, kadangi tai yra mūsų klaida.
Prašyčiau dabar deputatų balsuoti už visą projektą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Mažytis klausimas. Kada įsigalioja šitie nuostatai, aš taip ir negalėjau suprasti.
PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad nutarimas dėl įsigaliojimo dar bus atskirai svarstomas. Pirmiausia išreikšime savo nuomonę balsavimu dėl visų nuostatų. O dėl nutarimo dar bus balsuojama atskirai.
Salėje 88 deputatai, atėjus dar vienam būtų kvorumas.
Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti, ar dabar balsuosim už visą ir prie punktų nebegrįšim, taip?
PIRMININKAS. Taip, už visą.
S.PEČELIŪNAS. Tada aš norėčiau konkrečiai dėl 16 punkto pasakyti, jeigu galima. Gerbiamasis A.Sakalas tą mano pastabą žino, bet aš nežinau, kodėl neatkreipė dėmesio ir vėl liko taip, kaip anksčiau. Mes dėl to ginčijomės jau praeitą kartą ir, atrodo, man pavyko įrodyti, kad taip rašyti nevertėtų. Konkrečiai čia parašyta: ,,Deputatams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas..." Štai ta vieta: „... taip pat tiems, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje". Aš noriu pasakyti visiems atvirai, ką sakiau ir aną kartą. Jeigu šitie žodžiai čia liks, tą pačią dieną, kai bus priimta, man teks iš to bendrabučio, kur dabar gyvenu, išsikelti ir gyventi palapinėje priešais Aukščiausiąją Tarybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš dalyvavau svarstant ir galiu pasakyti, kad deputatas S.Pečeliūnas turbūt neatidžiai pasižiūrėjo. Deputatams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas. Tai čia visiems, ir kurie negyvena Vilniuje. Taip pat tiems, kuriems nereikia gerinti sąlygų, bet jie gyvena ne Vilniuje. Čia viską apima, ir jūsų atvejį taip pat.
Deputatas A.Ambrazevičius. 90 deputatų yra salėje.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš ir nežinau, kokiu būdu raginti savo kolegas. Norėčiau išreikšti apgailestavimą, kad Prezidiumas, eilinį kartą nesiskaitydamas su frakcijų pasitarimo nuomone, pakeitė tokius dalykus, kur frakcijų pasitarime buvo balsuota. Mes balsavome ir priėmėm konsensu, kad, pavyzdžiui, nereikėtų skatinti už komisijų posėdžių lankomumą. Taip pat mūsų formuluotėse nebuvo, čia visur praleista ,,be pateisinamos priežasties". Mes buvom pasitarime nutarę, kad praleidai tai praleidai, nesvarbu, dėl kokios priežasties, vis tiek tu nesi premijuojamas už tai. Na, tai aš ir nežinau, kas svarbiau, ar priimti bet kokį dabar? Tai gal dabar balsuokime už jį? Bet vis dėlto norėčiau, kad protokolinę pastabą Prezidiumui Aukščiausioji Taryba išreikštų, nes taip sunkiai buvo pasiektas susitarimas tarp frakcijų. Aš apgailestauju.
A.SAKALAS. Aš gerbiamajam A.Ambrazevičiui norėčiau atsakyti, kad dar buvo du papildomi posėdžiai iki Prezidiumo, juose ir buvo tie dalykai aptarti. Ir dar norėčiau deputatams priminti, kad šitie nuostatai nėra galutiniai. Jeigu deputatai pasiūlys kokias nors pastabas ar korektyvas, mes mielai jas galėsime priimti ir tai nesukels didelių diskusijų.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Čia man kyla klausimų. ,,Deputatui, užsiimančiam kita darbine veikla be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo". Kaip čia tas sutikimas bus duodamas, pagal pakraštį, kuriame sėdi, ar pagal darbą, kokį dirbi, ar pagal nuopelnus? Įdomu. Ar pagal daugumą?
A.SAKALAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, deja, tai yra konstitucinė norma. Ją reikės mums arba atmesti, arba pakeisti Konstituciją. O aš manau, kad procedūra turėtų būti tokia, jūs prašote sutikimo, kuri nors komisija, tarkime, jūsų komisija rekomenduoja, Etikos ir mandatų komisija pritaria ir Aukščiausioji Taryba balsuoja. Bet tai yra konstitucinė norma. Mes turime tada pakeisti Konstituciją. Mes to negalime šiandien.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš tik norėčiau pasakyti nedidelę pastabą, kurią, matyt, bus galima sutvarkyti. Čia yra vartojami du terminai. Vienas yra ,,iš anksto skelbti balsavimai", ,,iš anksto skelbti posėdžiai" ir yra po to ,,nedalyvavimas posėdžiuose", ir panašiai. Terminas turėtų būti vienas ir kriterijus vienas.
PIRMININKAS. Čia buvo nutarta, kad kaip tik du. Tai deputato K.Lapinsko pasiūlymas buvo, gal jūs dar galėtumėte ir su juo padiskutuoti.
Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš dėl 6 punkto priešpaskutinės pastraipos. Sakinys baigiasi ,,pareigūnų pavedimu". Siūlyčiau žodžius ,,pareigūnų pavedimu" pakeisti žodžiais ,,Prezidiumo nustatyta tvarka". Juk čia iš esmės pakankamai aišku, kad deputatas negali priklausyti nuo pareigūnų. Juk pareigūnas yra ne deputatas. O ,,Prezidiumo nustatyta tvarka" būtų pakankamai aišku. Deputatas E.Klumbys kėlė šitą klausimą, tačiau atsakymo nebuvo.
A.SAKALAS. Gerbiamasis deputate, pritardamas jūsų pastabai aš manau, kad būtų galima tai padaryti. Bet jeigu mes dabar darysime redakcines pataisas, tai pradėsime naują svarstymą. Na, bet jeigu kiti deputatai neprieštarautų, tai aš manau, kad tokį jūsų pasiūlymą būtų galima priimti. Pakankamai principinė pastaba čia. Tai mes tada taip ir padarykime.
PIRMININKAS. Deputatas V.Paliūnas.
V.PALIŪNAS. Aš dėl 16 punkto. 16 punkte pasakyta, kad už šiluminę energiją moka deputatas. Tai tada klausimas toks kyla. Sakykim, deputatas, kuris turi viešbučio tipo butą, kitą butą turi kur nors kitoje Lietuvos vietoje, pavyzdžiui, Kaune, tai gyvendamas Vilniuje jis turi mokėti už tuščio buto apšildymą Kaune. Ar aš čia taip suprantu, ar ne? Ar reikia tada, sakykim, man bute Kaune išjungti šildymą, kai aš Vilniuje būnu? Ar taip čia suprantu?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad prasidės iš naujo diskusija. Mes susitarėm balsuoti dėl viso punkto. Aš suteikiu dar žodį deputatui L.Apšegai, ir balsuojame, nes yra kvorumas.
L.APSEGA. Aš pritariu V.Paliūno nuomonei. Mano butas Kupiškyje taip pat šildomas, ir nevienodos sąlygos susidaro su tais, kurie gyvena viename bute ir šildosi. Man tenka už dviejų butų šildymą mokėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš pateikiu balsavimui, kad būtų patvirtinti jums pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatai. Prašau salėje tylos. Salėje buvo 90 deputatų. Dabar, matau, atėjo dar vienas. Yra 91 deputatas salėje. Kas už tai, kad šie nuostatai būtų patvirtinti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 13.
PIRMININKAS. Trylika?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuostatai patvirtinti. Gerbiamieji deputatai, aš suprantu, kad tuo būdu yra priimtas pateikto jums nutarimo projekto pirmas punktas. Ar reikia diskutuoti dėl antrojo punkto? Juo panaikinami ankstesni nutarimai dėl laikinųjų nuostatų. Dėl antrojo punkto pirmiausia. Būtina antrą punktą derinti su kitais, jūs manote? Aišku. Tada galbūt antrą punktą kol kas atidedam, kol neaptarėme kitų punktų.
Dėl trečiojo punkto...
BALSAS IŠ SALĖS. Palaukite, atsiprašau, ar galima? Jeigu jūs pripažįstat nebegaliojančiais tuos, kurie dabar veikia, ir neaišku, kada pradės veikti šitie, tai...
PIRMININKAS. Kol kas dėl antro punkto atidedam sprendimą. Dėl trečio punkto yra deputato A.Patacko raštu pateikta. (Triukšmas salėje) Jis siūlo vietoj trečiojo punkto (leiskite man pabaigti, gerbiamasis deputate). Deputato A.Patacko pasiūlytas vietoj trečio punkto toks tekstas. ,,Deputatų darbo atlyginimas pagal naujus nuostatus įsigalioja nuo ketvirtosios sesijos pradžios". Tai galbūt galima jį paredaguoti? Prasmė tokia, kad tie punktai, kurie susiję su deputatų darbo atlyginimu, įsigaliotų tik nuo ketvirtosios sesijos pradžios, o visi kiti punktai galiotų jau dabar. Toks yra pasiūlymas.
Žodis deputatui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis spikeri. Aš dėl vieno principinio dalyko priimant būtent šitą nutarimą ir mūsų nuostatus. Ir kitas dalykas - dėl datos. Tai dėl datos iš karto noriu pasakyti. Aš siūlyčiau, kad įsigaliotų nuo liepos 1 d. Viskas nuo liepos 1 d. Tai būtų paprasta ir aišku. O esminis dalykas yra tas, kad jeigu mes priimam naujus nuostatus, tai reikia būtinai peržiūrėti ir deputatų statusą. Prisimenate, vieną kartą taisydami nuostatus mes keitėm deputato statuso kai kuriuos dalykus. Tai mes būtinai artimiausiu metu tada turime grįžti prie to klausimo, kuris ir mano, ir jūsų buvo nukeltas dėl deputato statuso pataisymo ir papildymo, nes čia kai kurie dalykai tada kartosis. Šito tęsinys turi būti Deputato statuso įstatymo taisymas.
PIRMININKAS. Aš sutinku, kad reiktų Deputato statuso įstatymą svarstyti. Yra pateikti ir jūsų pasiūlymai, ir kitų deputatų, bet aš noriu pabrėžti, kad šie nuostatai neprieštarauja dabartiniam Deputato statuso įstatymui. Bet patikslint, aš sutinku su jumis...
Č.JURŠĖNAS. Ten kai kas kartojasi. O dėl datos - liepos 1 dieną mes siūlom su kolega L.Šepečiu.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš siūlyčiau ir kiti mūsų komisijos nariai galvoja, kad reikėtų nuo birželio 15 dienos. Kodėl? Su šių nuostatų galiojimu yra susijęs atlyginimų pertvarkymas Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojams. Ir jeigu mes taip ilgai šiuos nuostatus svarstėm, nepriėmėm, tai dėl to čia neturėtų kentėti aparato darbuotojai. Todėl reikėtų nuo birželio 15 dienos, tada išsispręstų labai daug problemų.
L.ŠEPETYS. Sutinkam nuo birželio 15 d.
PIRMININKAS. Aš matau, kad mes natūraliai perėjome turbūt prie ketvirto punkto. Ir jeigu deputatas A.Patackas sutiktų, tai jo pasiūlymas turbūt taip pat susijęs daugiausia su ketvirtu punktu. Aš primenu, kad deputatas A.Patackas siūlo, kad tie punktai, kurie susiję su deputatų darbo atlyginimu, įsigaliotų nuo ketvirtosios sesijos pradžios.
A.V.PATACKAS. Aš prašyčiau, kad būtų perskaityta motyvacija.
PIRMININKAS. Gal būtų geriau, kad jūs žodžiu pasakytumėte. Aš jums galiu suteikti žodį. Būtų autentiškiau.
A.V.PATACKAS. Motyvacija yra tokia, kad kol neišsibalansavo visų socialinių grupių atlyginimai Lietuvoje, tai mūsų tas padidinimas būtų politinė ir moralinė klaida. Todėl mes tai turėtume padaryti paskutiniai Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ar deputatas L.Šepetys dar nori kalbėti?
L.ŠEPETYS. Ne. Aš dar turėsiu vieną protokolinį pasiūlymą vėliau.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gal deputato A.Patacko pasiūlymas yra išmintingas, bet aš norėčiau nurodyti ir kitą aplinkybę, kad šio nutarimo įgyvendinimui reikalingas biudžeto keitimas. Jis yra neišvengiamas ir dėl kitų priežasčių, nes keisis biudžeto pajamos ir išlaidos, jeigu atsiras nauja kainų skalė, naujas kainų mastelis, keisis pajamų dydis. Tie dalykai reikalaus laiko, tai turbūt liepą arba rugpjūtį tie dalykai galės būti išspręsti.
PIRMININKAS. Aš kaip tik ir primenu, kad Prezidiumo pateikto nutarimo projekto varianto ketvirtas punktas skelbia, kad nutarimas dėl nuostatų įsigaliojimo įsigalioja Aukščiausiojoje Taryboje patikslinus Aukščiausiosios Tarybos išlaidų sąmatą. Yra dabar kitų pasiūlymų, aš supratau, kad siūloma, jog nutarimas įsigaliotų nuo birželio 15 d. A, neatsiimat, pasiūlymas nuo liepos 1 d. Tai tokiu atveju yra trys, praktiškai keturi pasiūlymai.
L.ŠEPETYS. Atsiėmėm liepos 1 d. birželio 15 d. naudai.
PIRMININKAS. Bet yra kitų deputatų, kurie siūlo liepos 1 d. Tokiu atveju yra faktiškai keturi pasiūlymai. Gal mes už juos galėtume pirmiausia balsuoti alternatyviai, o paskui vieną iš jų patvirtintumėte kaip bendrą Aukščiausiosios Tarybos nuomonę. Primenu tuos pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas yra pateiktas Prezidiumo, kad nuostatai įsigaliotų po to, kai patikslinsime Aukščiausiosios Tarybos išlaidų sąmatą, tai natūralu, kad ji turėtų keistis. Kitas. Galbūt ir deputatai, teikę pasiūlymus dėl liepos 1 d. ir dėl birželio 15 d., sutiktų, kad tas pasiūlymas būtų kaip priedas prie ketvirto punkto, pateikto Prezidiumo, bet ne vėliau kaip liepos 1 d. arba birželio 15 d. Ar sutiksite, kad taip būtų formuluojamas tas pasiūlymas? Taip. Ir deputato A.Patacko pasiūlymas, kad įsigaliotų šis nutarimas dabar, išskyrus tuos punktus, kurie susiję su deputatų darbo atlyginimu.
Dar kartą deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš nesu įgaliotas dabar kalbėti Prezidiumo vardu, tai nebuvo šitaip svarstyta, kaip siūlo deputatas A.Patackas. Aš asmeniškai pritarčiau deputato A.Patacko siūlymui, kuris yra labai artimas. Aplinkybės jau buvo minėtos, tuo labiau kad dar reikia išspręsti darbuotojų atlyginimų klausimus, pertvarkyti Aukščiausiosios Tarybos sąmatų straipsnius, ir tie dalykai, matyt, užtruks. Iš tikrųjų realiai galima įgyvendinti ne vėliau kaip nuo sesijos pradžios. Tai aš galiu asmeniškai paremti deputato A.Patacko pasiūlymą. Gal būtų ir kitų nuomonių?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sekretorius.
L.SABUTIS. Aš noriu paprašyti deputatų prieš balsuojant vis dėlto įvertinti dvi aplinkybes. Paskutinysis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas pavedė parengti nuostatus dėl deputatų ir dėl tarnautojų atlyginimų. Mes šiandien pateikėme tik dėl deputatų. Tarnautojų dar yra tik rengiama. Todėl, kad įsigaliotų toks visas nutarimas, iš tiesų reikia leisti parengti Prezidiumui ir kitą dalį. Todėl manau, kad čia visiškai tinkama redakcija. Juk jis įsigalioja, kaip buvo siūloma, ir priėmus Deputatų statuso įstatymo papildymus, patvirtinus Aukščiausiosios Tarybos išlaidų sąmatą. Ir reikia įrašyti antrąjį čia pateiktą projekte punktą, kad nuo to laiko ir netenka galios visi kiti priimti nutarimai. Jeigu tokia sąlyga yra priimtina - viena. Antra - birželio 15 juk poryt. Jokiu būdu negalime mes iš karto pradėti vykdymo neapsisprendę, kaip bus pakoreguoti kiti atlyginimai. Todėl manau, kad balsavimui lieka du dalykai. Antras, tai yra ketvirtas punktas, su tomis sąlygomis, kad įsigalioja šie nuostatai, ir konkretus deputato A.Patacko pasiūlymas, kad nuo kitos sesijos pradžios. Aš pasisakau už tai, kad būtų sutvarkyti visi kiti dalykai, apie kuriuos kalbėjau, ir nuo tada įsigaliotų šie nuostatai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man regis, nerealu, kad įsigaliotų piniginiai reikalai tik nuo naujosios sesijos pradžios, nes juk yra ir mūsų padėjėjai, kurie rajonuose dirba. Jiems reikia kažkokias kompensacijas mokėti. Juo labiau artėja naujas kainų pakėlimas ir naujos kompensacijos. Ir visa tai įvertinus, man regis, nuo birželio 15 dienos įsigaliojimas labai realus.
PIRMININKAS. Aš tik gerbiamiesiems deputatams noriu priminti, kad mūsų laukia labai svarbaus įstatymo svarstymas. Gal nesileiskime į ilgas diskusijas. Galėtume balsuoti ir nuspręsti, ką daryti. Tai galbūt sutiktumėte, kad tie deputatai, kurie yra prie mikrofono, pasisako, ir tada balsuosime dėl ketvirto punkto, nuo kada įsigalioja šie nuostatai.
Deputatas G.Šerkšnys.
g.ŠERKŠNys. Man rodos, kad reikėtų susieti tuos piniginius reikalus su numatomu kainų pakėlimu ir atlyginimų pakėlimu. Galvoju, kad negali būti priimti tie nuostatai ir piniginė jų dalis anksčiau, kaip bus įvykdytas visiems žmonėms atlyginimų pakėlimas ir kainų pakėlimas. Jeigu jums šitas variantas nepriimtinas, aš tuomet palaikyčiau deputatą A.Patacką, kad tai turi būti padaryta ne anksčiau, negu tai bus padaryta, arba nuo ketvirtosios sesijos pradžios.
Dabar dėl gerbiamojo Sekretoriaus L.Sabučio pasiūlymo. Aš norėčiau priminti mūsų nutarimą ar protokolinį nutarimą Vyriausybei parengti valstybės tarnautojų įstatymą, kur būtų numatyti atlyginimai. Gal reikėtų vėl paprašyti, kad paspartintų to įstatymo rengimą, ir Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojų būtų kaip valstybės tarnautojų atlyginimai.
PIRMININKAS. Aš tik galiu priminti deputatams, kad Vyriausybė yra prašiusi Aukščiausiosios Tarybos, kad mes būtinai šioje sesijoje tą įstatymą, kurį jūs minėjote, svarstytume. Dar jis nepateiktas, žinau, kad jis svarstomas Vyriausybėje, bet Vyriausybė žada jį pateikti ir labai prašo, kad mes jį apsvarstytume šioje sesijoje.
Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau informuoti deputatus, kad šitų nuostatų įsigaliojimo laikas nėra absoliučiai betarpiškai susietas su sąmatos patvirtinimu. Tai yra mes galime priimti anksčiau šitą, pradėt jį taikyti, o po to pakeisti sąmatą. Vienas dalykas, dėl to, kad jeigu jau mes vieningai šitą priėmėm, tai mes turbūt atitinkamai priimsime ir sąmatą. Dabar antras dalykas - sąmatoje lėšos yra numatytos iki metų pabaigos, t.y. jų ten yra gerokai daugiau, negu dabar gali prireikti tam periodui tarp nuostatų įsigaliojimo ir naujos sąmatos patvirtinimo. Vadinasi, čia neturėtų būti kokių nors ypatingų sunkumų. Taigi aš manau, kad nėra lemiamas motyvas tai, kad nepatvirtinta nauja sąmata.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs siūlote, kad balsavimas dėl siūlomų datų neturėtų būti susietas su sąmatos patvirtinimu.
A.RUDYS. Nebūtinai.
PIRMININKAS. Yra nepriklausomi dalykai, taip?
A.RUDYS. Nebūtinai turi būti susietas.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius, ir tada gal balsuosime.
L.N.RASIMAVIČIUS. Iš esmės, ką norėjau pasakyti, pasakė gerbiamasis A.Rudys. Aš kviečiu balsuoti, kad įsigaliotų nuo birželio 15 d. Paskui bus ar nebus laiko, mes visą laiką dėl atlyginimų savo, pripažinkim, ar dėl populizmo, ar dėl ko visą laiką atsiliekam.
PIRMININKAS. Gal bus mums lengviau balsuoti, jeigu aš pirmiausia išskirsiu dvi alternatyvas. Pirmoji alternatyva - Prezidiumo siūloma, kad įsigaliotų patvirtinus, patikslinus Aukščiausiosios Tarybos sąmatą, o kitas pasiūlymas yra susieti su kokia nors data. Datos buvo siūlomos trys: birželio 15, liepos 1 ir kitos sesijos pradžia. Pirmas balsavimas, alternatyva tokia, ar patvirtinus sąmatą, ar pagal kurią nors iš pasiūlytų datų? Kas už tai, kad ketvirtas punktas būtų toks, kaip pateikta Prezidiumo, t.y. šis nutarimas įsigaliotų po to, kai patikslinama sąmata?
Deputatas L.Sabutis nesutinka.
L.SABUTIS. Sutinku, bet pridedu, kad ne vėliau kaip liepos pirmąją.
PIRMININKAS. Tai dar dėl to papildomai balsuosim. Kas už tai, kad būtų po to, kai mes patvirtinsime naują Aukščiausiosios Tarybos išlaidų sąmatą? Kas už tai, kad susietume su sąmatos patikslinimu?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 10.
PIRMININKAS. Pakartokite, kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. 10. Antroji alternatyva, kad įsigaliojimą susietume su konkrečia data. Dėl datos dar balsuosime. Matau, kad aiški dauguma, gal galime neskaičiavę priimti, kadangi dar čia ne nutarimo priėmimas. Aiški dauguma - susieti su konkrečia data. Dabar datos yra pateiktos trys: birželio 15, liepos 1 ir kitos sesijos pradžia, t.y. rugsėjo 10 diena. Balsuojam iš eilės. Taip pat alternatyvus... Jūs siūlote ne alternatyvų balsavimą, nepriklausomą balsavimą, taip?
Deputatas E.Klumbys dėl balsavimo tvarkos.
E.KLUMBYS. Aš siūlyčiau balsavimą truputį supaprastinti, siūlyčiau dvi alternatyvas. Tai pirmiausia, ar šią sesiją įsigalioja, ar kitą. Jeigu šią, tada ar nuo birželio 15, ar nuo liepos l?
PIRMININKAS. Tai turbūt esmės nekeičia. Jeigu deputatai sutinka, gal aš iš eilės ir pateikiu. Tiktai susitariame, ar alternatyvus balsavimas, tai yra deputatai turi po vieną balsą kiekvienu atveju, ar nepriklausomas?
BALSAS IŠ SALĖS. Nepriklausomai.
PIRMININKAS. Tai balsuojame iš eilės, vadinasi, balsavę už pirmąjį variantą gali balsuoti ir už antrą, ir kuris daugiau surinks balsų... Kas už tai, kad šie nuostatai įsigaliotų nuo birželio 15 d.?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad nuostatai įsigaliotų nuo liepos 1 d.? 44 buvo už pirmą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 13.
PIRMININKAS. 13. Kas už tai, kad nuostatai, t.y. pagal deputato A.Patacko pasiūlymą nuostatų punktai, susiję su deputatų atlyginimu, įsigaliotų nuo rugsėjo 10 dienos, t.y. nuo ketvirtosios sesijos pradžios?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 17.
PIRMININKAS. 17. Aiškią daugumą turi pirmasis pasiūlymas, kad nuostatai įsigaliotų nuo birželio 15 dienos. Ar reikia tokiu atveju balsuoti atskirai dėl ketvirtojo punkto, ar laikysime jį priimtu? Nereikia. Tada 4 punktas priimtas. Jame rašoma, kad šis nutarimas įsigalioja nuo birželio 15 d.
Deputatas G.Šerkšnys nesutinka?
G.ŠERKŠNYS. Man būtų įdomu, aš nežinau, kas galėtų atsakyti, ar gerbiamasis Samajauskas, ar gerbiamasis L.Sabutis, iš ko bus mokami deputatams tie atlyginimai, jeigu sąmata neperskaičiuota?
PIRMININKAS. Aš galiu informuoti, kad vakar Prezidiumo posėdyje gerbiamasis Samajauskas dalyvavo. Šiuo atveju būtų turbūt finansuojama iš rezervinių lėšų, jų yra. Gal gerbiamasis L.Sabutis patikslintų?
L.SABUTIS. Vadinasi, Aukščiausiajai Tarybai sąmata buvo pateikta netiksli. Aš tiktai į tai atkreipiu dėmesį.
BALSAS IŠ SALĖS. Geriausia, kaip aiškino Biudžeto komisijos pirmininkas, ir aš pats prašiau, kad būtų liepos 1 d. leista tai pradėti daryti, todėl neturėčiau ko pasakyti. O mokėti reikės iš tų pačių lėšų, kurias turime, iš kitur niekas neduos.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš dar norėčiau (aišku, jau truputėlį per vėlu) pasakyti, kad jeigu bus nauja kainų politikos reforma (mes tai suvokiame), tai gal reikėtų mums susieti su ta nauja reforma ir mūsų šito nutarimo įsigaliojimą. Tai yra neapibrėžti datos, o nutarimas įsigalioja nuo tada, kai įsigalioja nauja reforma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūsų pasiūlymas jau yra pavėluotas, mes...
J.ŠIMĖNAS. Aš dėl viso nutarimo.
PIRMININKAS. Mes jau balsavome dėl įsigaliojimo datos, nuspręsta nuo birželio 15 dienos. Tokiu atveju ar reikia diskutuoti dėl nutarimo antrojo punkto? Nereikia. Tada antrasis punktas taip pat priimtas. Dėl trečiojo punkto deputatai turi pastabų? Nėra. Tada ir trečias punktas priimtas. Tokiu atveju aš pateikiu balsavimui visą nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų patvirtinimo". Kiek deputatų yra salėje, gal pasakytų balsų skaičiavimo grupė? Na, prašau dabar deputatų nevaikščioti po salę, nes skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė.
Protokolinio nutarimo “Dėl LRAT aparato darbuotojų atlyginimo”projekto svarstymas ir priėmimas
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 92 deputatai.
PIRMININKAS. 92 deputatai. Kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų patvirtinimo" būtų priimtas? Kas už?
K.ANTANAVIČIUS. Palaukit, dėl balsavimo motyvų, na. Ką laiku? Tai skaičiavo kvorumą, sakė nevaikščioti.
PIRMININKAS. Tai jūs nestovėjote prie mikrofono, prasidėjo balsavimas, jūs per vėlai priėjote.
K.ANTANAVIČIUS. Gerai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.
PIRMININKAS. Taip. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Nutarimas priimtas. Prašau, gerbiamajam pranešėjui baigiamasis žodis, o paskui suteiksiu žodį deputatams, kurie stovi prie mikrofono.
A.SAKALAS. Aš norėčiau padėkoti visiems deputatams, kurie pateikė daug vertingų pastabų. Kaip žinote, šis projektas yra ne pirmasis, tai yra penktasis ar šeštasis projektas. Dėl jūsų pastabų jis visą laiką tobulėjo. Ir norėčiau taip pat padėkoti tiems deputatams, kurie balsavo už šį projektą, ir man regis, kad mes padarėme tam tikrą darbą, kuris yra mūsų pačių reikalas. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš norėjau pasiūlyti vieną punktą prie šito nutarimo, bet kadangi čia taip išėjo, tai aš siūlau priimti protokolinį nutarimą. Nustatyti, kad Aukščiausiosios Tarybos darbuotojams atlyginimai padidinti bus taip pat nuo birželio 15 dienos. Todėl, kad aš manau, kitaip negalima. Deputatai pasididina nuo 15, o kada bus padidinta darbuotojams, neaišku, Tai nesvarbu, kad dabar nėra nustatyta, bet reikia nustatyti, kad darbuotojams atlyginimai padidinami nuo birželio 15 dienos. Tokį nutarimą protokolinį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, mane informuoja, kad yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas šiuo klausimu. Gal dar ir Sekretorius galėtų pakomentuoti tai? Bet tai, be abejo, bus svarstoma. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Kadangi mes svarstome deputatų darbo sąlygas, tai manau, kad gal ir laikas būtų priimti protokolinį nutarimą pavedant reikalų valdybai vis dėlto sudaryti normalias sąlygas deputatams valgyti čia, arba, kitaip sakant, maitintis, arba kitais žodžiais vadinkime, bet kad galėtų deputatas nestovėdamas eilėje normaliai ateiti ir papietauti, gal net padiskutuoti su kitu deputatu. Tokiu būdu būtų panaikinta dalis įtampos, kuri yra salėje. Trumpai kalbant, pavesti išnagrinėti, ir kad būtų deputatams valgyklos salė. Tokių galimybių čia yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, išgirstas jūsų pasiūlymas. Aš tik norėčiau priminti stovintiems prie mikrofonų, kad mūsų laukia labai svarbių įstatymų svarstymas. Gal jau mes galėtume baigti dėl tų nuostatų ir pradėtume svarstyti kitus įstatymus? Gal suteikiu žodį tiems, kurie stovi, ir tuo baigiame.
Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš remiu deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą, kad priimtume būtent tokį nutarimą. Ir dar vienas dalykas apmąstymui. Mes vis tiek šio darbo nebaigsime birželio mėnesį, todėl prašyčiau pagalvoti apie tai, kad bent nuo liepos 1 d. iki 6 d. galėtume pailsėti. Po to mes daug produktyviau dirbsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš reiškiu pastabą posėdžio pirmininkui, kad jis nesilaiko nustatytos darbotvarkės manydamas, kad deputatų darbo sąlygos ir valgymas yra svarbiau negu žemės ūkio klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pastabą priimu ir raginu, kad daugiau nediskutuotume.
Gerbiamieji deputatai, aš dėl darbotvarkės informavau, kad mes esame nutarę šiandien balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl paramos šeimai įstatymo" įsigaliojimo. Gerbiamieji deputatai, prašome išklausyti informaciją. Mes esame nutarę, kad bus balsuojama už šį nutarimą. Ir norėčiau paklausti, kuriuo momentu mes galėtume balsuoti? Ar dabar, ar po diskusijos dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo? Ar galėtume pabaigti tą nutarimą, nes negali įsigalioti tas mūsų jau priimtas įstatymas. Tai taip pat labai svarbu, turbūt daug svarbiau negu deputatų darbo sąlygų nuostatai. Todėl pirmiausia, kad mes žinotume tiksliai posėdžių eigą, prašyčiau užsirašyti deputatus, kurie norės kalbėti dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo. Bus aišku, kiek tęsis diskusijos. Kas norės kalbėti, prašau iš karto užsirašyti posėdžių sekretoriate.
Aš supratau, kad deputatas K.Antanavičius stovi prie mikrofono dėl to, kad jūs norite balsuoti už jūsų pateiktą protokolinį nutarimą. Jeigu jūs neatsiimate savo pasiūlymo, aš, be abejo, tai pateiksiu balsavimui. Aš supratau, kad galbūt jūs atsiimate, buvote įtikintas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš tikrai dar sykį noriu pabrėžti. Nebuvo jokio prieštaravimo mano pasiūlymui nustatyti tik datą, ne sąlygas, ne ką kita, ne nuostatas. O nustatyti, kad darbuotojams bus padidintas atlyginimas pagal tas nuostatas, kurios bus priimtos gal liepos pirmą, bet nuo birželio 15 d.
PIRMININKAS. Vadinasi, tas nuostatas, kurias patvirtins Prezidiumas, taip? Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš atėjau paremti gerbiamąjį K.Antanavičių. Juk galima nuo birželio 15 dienos žmonėms žinoti, kad jiems tikrai bus padidinta, jie kitaip žiūrės ir į darbą. O kokia konkreti bus šito padidinimo forma, tai ji galės būt ir 20 d., ir 25 d.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš galiu tiktai nuosekliai laikytis savo nuomonės, kad reikėjo ir deputatams didinti atlyginimus tuomet, kai bus visiems žmonėms, taip pat ir aparato darbuotojams turi būti didinami atlyginimai tuomet, kaip ir visiems Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad yra prieštaravimų dėl deputato K.Antanavičiaus pateikto protokolinio nutarimo, todėl aš jį pateiksiu balsavimui. Primenu, kad protokoliniai nutarimai priimami balsų dauguma. Deputatas K.Antanavičius pasiūlė, kad dėl naujų atlyginimų, kuriuos patvirtins Prezidiumas Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojams, kad tas nutarimas, kurį priims Prezidiumas, įsigaliotų nuo birželio 15 dienos. Toks yra pateiktas protokolinis nutarimas, aš jį pateikiu balsavimui. Kas už tai, kad toks protokolinis nutarimas būtų priimtas, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Pakartokite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 51.
PIRMININKAS. 51. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 14.
PIRMININKAS. Prieš - 14. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.
PIRMININKAS. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Protokolinis nutarimas priimtas. Deputatas A.Ambrazevičius dėl posėdžio tvarkos.
A.AMBRAZEVIČIUS. Dėl posėdžio tvarkos aš norėčiau, kad gerbiamasis posėdžio pirmininkas man paaiškintų. Kai mes balsavome dėl datų, salėje buvo kvorumas, balsavom tris kartus alternatyviai tikriausiai. Nė vienas iš pasiūlymų nesurinko pusės. Gerbiamieji kolegos, padarytą klaidą geriau ištaisyti vėliau negu niekada. Yra formali priežastis grįžti prie to klausimo ir visiems vieningai balsuoti kad ir už liepos 1 dieną. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas neatliko visų balsavimų, kiek priklauso formaliai. Ar galėtume mes grįžti prie liepos 1 dienos?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jokios formalios priežasties nėra. Aš po šio alternatyvaus balsavimo paklausiau, ar reikia balsuoti dėl ketvirto punkto, toks yra Reglamento punktas, tą leidžia man padaryti. Niekas nereikalavo, todėl aš paskelbiau, kad ketvirtas punktas (birželio 15 d.) yra priimtas. Jūs galėjote frakcijos vardu pareikalauti tuoj perbalsuoti iki viso klausimo svarstymo pabaigos. Jūs to nepadarėte, tokiu atveju nebėra pagrindo grįžti.
Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš prašau replikos.
PIRMININKAS. Aš jums suteikiau žodį.
A.V.PATACKAS. Sveikinu parlamentą, aukščiausią valstybinę įstaigą, šiandien parodžiusią pavyzdį, kaip reikia elgtis visos Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys.
M.TREINYS. Reiškiame protestą Agrarinės komisijos vardu, nes visa valanda yra pažeidžiama darbotvarkė.
PIRMININKAS. Jūsų protestas priimtas. Todėl aš suprantu, kad siūlomą balsuoti nutarimą dėl paramos šeimai kol kas reikėtų atidėti. Todėl aš iš karto ir noriu suteikti žodį gerbiamajam M.Treiniui šiuo mūsų darbotvarkės klausimu, kuris buvo numatytas ketvirtuoju, atsiprašau, penktuoju, įstatymo ,,Dėl žemės ūkio įmonių privatizavimo" projektas. Prašau gerbiamąjį M.Treinį į tribūną. Labai atsiprašau gerbiamojo J.Beinorto, iš tikrųjų mes labai ilgai sugaišome.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininke, aš nenoriu būti įkyrus, bet, gerbiamieji kolegos, na, pabuskime iš letargo, ką mes darome? Jeigu reikia, kad mūsų frakcija oficialiai pareikštų, kad siūlo perbalsuoti dėl datos, tai mes taip po pertraukos ir padarysime. Tačiau nedarykime kvailysčių! Kas yra birželio 15, kas yra buhalterinė apskaita, kas yra galų gale mūsų pasirengimas ir galų gale mūsų sąžiningumas kitų žmonių atžvilgiu? Aš kviečiu tikrai, gerbiamasis pirmininke, grįžkim prie šito klausimo ir perbalsuokim dėl datos, nes tai yra mūsų siūloma pataisa. Birželio 15 spontaniškai kažkam ištrūko visai nepagalvojus. Realiausia data, jeigu mes siesime su kitais dalykais, šitam sprendimui padaryti yra tiktai liepos 1 d. Todėl aš labai prašau -,,sugriaukim" galbūt šiam momentui tą mūsų Reglamentą, bet nepadarykim klaidų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jau nutarimas yra priimtas, gali būti teikiamos pataisos tik priimtam nutarimui.
Suteikiu žodį deputatui M.Treiniui.
M.TREINYS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, tenka apgailestauti ir atsiprašyti mūsų svečių, kurie visą valandą čia laukia. Svarstysime Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Tai jo antrasis svarstymas. Pirmasis svarstymas vyko beveik prieš pusę metų. Sausio pradžioje projektas buvo atspausdintas Lietuvos spaudoje, per šį laikotarpį buvo gauta gausybė atsiliepimų, į juos buvo atsižvelgta rengiant šį variantą. Taip pat per šį laikotarpį buvo padaryta svarbių teisinių ir ūkinių sprendimų, kurie ir palengvino šio naujo įstatymo varianto parengimą ir, matyt, palengvins ir priėmimą. Tačiau kai kurie išspręsti klausimai nustato tam tikrą tvarką, kurios mums jau teks laikytis.
Tai koks gi yra įdirbis rengiant šį įstatymą? Pirmiausia jau priimtas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, kurio mums teks laikytis, išspręsta daugelis išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo nuostatų, susiformavo žemės reformos nuostatos ir lygiagrečiai mes svarstome Žemės reformos įstatymą ir, matyt, priiminėsime jį tuo pačiu laiku, tai būtų labai gerai. Susiformavo žemės ūkio įmonių privatizavimo eksperimento idėja, tačiau tas eksperimentas reikalingas kaip tam tikra ekonominė žvalgyba. Bet žvalgybai yra būtina, kad būtų pasirenkama tinkama strateginė kryptis. Ir ta tinkama strateginė kryptis kaip tik ir bus fiksuota šiame įstatyme, ir galbūt eksperimentus mes pradėsim vykdyti kiek anksčiau tam tikroje ūkio dalyje negu kitose, kur apsisprendimo laikotarpis bus ilgesnis. Projekto variantą pateikė Žemės ūkio ministerija, kuri čia dirbo kartu su Agrarine komisija dalyvaujant tiek mokslininkams, tiek gamybininkams. Šitam variantui yra pritarta Agrarinės komisijos posėdyje. Tik atsiprašysiu deputatų, kurie skaitys tekstą, dėl čia likusių korektūros klaidų. Taigi neužimdamas laiko prašyčiau gerbiamąją pranešėją, žemės ūkio ministro pavaduotoją ponią R.Naujokienę apibūdinti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau gerbiamąją R.Naujokienę į tribūną.
Ir labai prašau salėje tylos, nes deputatai, kurie klauso šio įstatymo argumentacijos, negali girdėti to, kas yra kalbama. Gerbkime kitų deputatų laiką ir darbą, taip pat ir pranešėjo. Prašau, jums žodis.
Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo projekto svarstymas
R.NAUJOKIENĖ. Gerbiamieji deputatai! Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas pirmą kartą jums buvo pateiktas prieš pusę metų. Per tą laiką buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, Butų privatizavimo įstatymas ir kiti dokumentai, parengtas ir svarstomas Žemės ūkio reformos įstatymo projektas.
Todėl dabar pateiktas svarstymui Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į šiuos minėtus dokumentus. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje pasakyta, kad žemės ūkio įmonių turto privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tačiau šio įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja vienkartinių išmokų ir tikslinių žemės ūkio kompensacijų skyrimo sąlygas ir tvarką.
Norėčiau gerbiamiesiems deputatams priminti šio įstatymo 12 straipsnio 2 punktą. Aš cituoju Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, kuriame pasakyta: ,,Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio Lietuvos ūkyje ir vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkyje skirtumą asmenims, dirbusiems po 1944 metų, taip pat dabar dirbantiems žemės ūkio įmonėse, pagal atskirus Lietuvos Respublikos įstatymus papildomai skiriamos tikslinės žemės ūkio kompensacijos - agrariniai čekiai". Ir iš tiesų, kaip rodo statistiniai duomenys, 1945 metais vidutinis darbo uždarbis per mėnesį Lietuvos ūkyje buvo nedidelis - 36 rubliai, o žemės ūkyje - 22 rubliai, arba 40% mažesnis. 40% mažesnis jis išsilaikė daugiau kaip 15 metų. Iki 1970 metų buvo mažesnis 30%. Kitą dešimtmetį - 10%, ir tik 1986 metais pasiekė vidutinį Lietuvos ūkio darbuotojo darbo užmokesčio lygį, buvo 196 rub. Sunkiai dirbdami ir nedaug uždirbdami Lietuvos kaimo žmonės vis dėlto maitino Lietuvą ir sukaupė nemažai turto ūkiuose. Žemės ūkio įmonių, t.y. kolūkių ir valstybinių ūkių turto balansinė vertė dabar yra daugiau kaip 13 milijardų rublių. Jeigu mes paskaičiuosime dabar, kada brangsta pagrindinės priemonės maždaug du kartus, tai sudarytų apie 20 milijardų rublių.
Šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio įmonių, pirmiausia kolūkių ir valstybinių ūkių, kurių pagrindinė gamybos priemonė žemė, turto privatizavimo tvarką. Privatizuojamo turto dalį sudarys didžioji dalis žemės ūkio įmonės turto, didžioji dalis turto bus privatizuojama. Numatoma neprivatizuoti melioracijos įrenginiai ir keliai, kurie pastatyti iš valstybės biudžeto lėšų, taip pat gali būti neprivatizuoti ir kiti objektai, sakykim, mokyklos, kultūros namai, vaikų darželiai ir t.t. Konkrečiai juos nustatys apylinkės agrarinės reformos ir rajonų privatizavimo komisijos. Dabar vienas iš pagrindinių klausimų - kas įsigis įmonės turtą, kas turės teisę įsigyti? Ir projekte nurodome, kad asmenys, turintys teisę įsigyti privatizuojamos įmonės turtą (toliau mes juos vadinam paprasčiau - pretendentais, kad trumpiau būtų galima pasakyti), išvardyti jums pateikto projekto 3 straipsnyje. Tai žmonės, kurių likimas susietas su įmone, kurie dirba joje, kurie čia dirbę, kurie sukūrę dabar valstiečio ūkį išėjo į pensiją ar tapo invalidais.
Toliau, kitas svarbus klausimas, už ką šį turtą gali įsigyti pretendentai. Tai gana sudėtinga ir paini sistema. Tačiau ją apsprendžia Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas. Ir mūsų siekis, kad didžioji turto dalis atitektų tiems, kurie dabar dirba žemės ūkyje ir dirbs valstiečio ūkiuose, bendrijose ar bendrovėse. Taip pat norime nors maža dalimi kompensuoti žmonėms už praeityje menkai apmokėtą darbą, todėl pretendentų lėšos (projekto 4 straipsnis) susideda net iš 5 dalių. Tai valstybės vienkartinės išmokos, kurios mums visiems žinomos, - ienas - penki tūkstančiai priklausomai nuo darbo, amžiaus. Tikslinės kompensacijos - taip pat nenauja, tai indeksuoti indėliai Taupomajame banke, indeksuotos gyvybės draudimo įmokos. Toliau atsiranda nauji. Tai tikslinės žemės ūkio kompensacijos, kurios mokamos visiems dirbantiems ir tiems, kurie dirbo ir jau išėjo iš ūkio į kitą ūkį arba visai kitur. Šitos tikslinės žemės ūkio kompensacijos nedidelės, jos yra išdėstytos minėtame 4 straipsnyje. Pavyzdžiui, 35 metų sulaukęs pilietis, dirbęs žemės ūkyje, sakykime, 3-8 metus, gaus valstybės vienkartinę išmoką ir 15% nuo tos išmokos, tikslinė žemės ūkio kompensacija bus tiktai 750 rublių. Jeigu tas pats pilietis jau sulaukė 35 metų, bus dirbęs 8-15 metų – tūkstantis. Prie 5 tūkstančių, sakykim, jam prideda tūkstantį. Gauna 6. Išdirbęs daugiau kaip 15-30 metų gaus 1500. Šias kompensacijas žmonės galės panaudoti bendra tvarka, kaip ir valstybės vienkartines išmokas, t.y. ne tik žemės ūkio įmonėms, bet ir kitam turtui įsigyti. Labai svarbi ta aplinkybė, kad žemės ūkio įmonėse, kaip ir kitur, buvo didelė kadrų kaita. Dabar dirba ūkiuose apie 350 tūkstančių žmonių. Dabar, bet, pavyzdžiui, prieš 30 metų dirbo dvigubai daugiau, buvo beveik 700 tūkstančių. Todėl norint su išėjusiais žmonėmis atsiskaityti konkrečiame ūkyje būtų be galo sudėtingas mechanizmas. O šiuo atveju žmogus pagal šitą mūsų sistemą pateikęs išrašą iš darbo knygelės savo darbovietėje gautų tą nedidelę dalį kompensacijos už išdirbtus žemės ūkio įmonėje metus.
Kita išmokų dalis - tai žemės ūkio įmonių čekių vertė. Tai turbūt kai kuriems žemdirbiams bus pagrindinė išmoka, tačiau ūkiuose labai skirtinga, nes ji apskaičiuojama kaip likutinė privatizuojamo turto vertė iš viso privatizuojamo turto atėmus pretendentų valstybines vienkartines išmokas, tikslines kompensacijas ir tikslines žemės ūkio kompensacijas. Turtas, tenkantis vienam žmogui, ūkiuose, kaip žinot, skirtingas. Na, sakykim, kad ir Rokiškio ,,Agrupio" kolūkis ir Trakų ,,Švyturio" kolūkis, abu prastose žemėse. O vienam dirbančiam žmogui ,,Agrupio" kolūkyje išeina 32 tūkstančiai rublių (tiek yra dabar turto, pagrindinių priemonių), o Trakų ,,Švyturio" - 18, t.y. per pusę mažiau, nors sąlygos panašios. Todėl aš ir sakau, kad bus labai skirtingai. Kaip šią dalį paskirstyti, įstatymo projekto rengėjai tiesiog nepriėjo vieningos nuomonės, todėl mes 5 straipsnio 2 punktui pateikiame alternatyvas. Trys variantai, dėl kiekvieno jų randam argumentų ir už, ir prieš. Tiesiog reikia jas aptarti turbūt plačiau. Todėl aš prašyčiau atkreipti dėmesį į šitas alternatyvas. (...) žodžiu, tas įmonės čekis priklauso nuo darbo toje įmonėje laiko. Yra kitas variantas, kad nuo darbo toje įmonėje laiko, bet pagal mažėjantį koeficientą. Priklauso tiesiog nuo darbo indėlio, o tas pretendentų susirinkimas sprendžia, ar už stažą, ar pagal darbo užmokestį, ar pagal kokį kitą koeficientą. Yra trys alternatyvos.
Numatyta, kad įmonės turtą inventorizuoja ir įkainoja administracija, privatizavimą atlieka apylinkės agrarinės reformos tarnybos, o rajone šį darbą koordinuoja rajono privatizavimo komisija. Ta pati, kuri yra jau dabar veikianti.
Toliau projekte išdėstyta privatizavimo eiga. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimas yra sudėtinė agrarinės reformos dalis. Be žemės reformos, tai bene svarbiausia dalis. Abu šie įstatymai labai susiję tarpusavyje, labai reikalingi kaimo žmonėms, situacija žemės ūkyje reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Kadangi einam nepramintu keliu, iškyla begalės neaiškumų. Todėl gerbiamuosius deputatus kviečiu geranoriškai diskusijai, pateikti mums racionalius, žemės ūkio specifiką atitinkančius pasiūlymus. Tai padės greičiau ir geriau parengti įstatymus ir įgyvendinti agrarinę reformą Lietuvos žemės ūkyje.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis norėtų paklausti?
J.PANGONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Gerbiamoji pranešėja, sakykit, ar tie žmonės, kurie, pavyzdžiui, išdirbo 20 metų ūkyje ir dabar yra išėję, dirba kitur, ne žemės ūkyje, negaus jokio agrarinio čekio?
R.NAUJOKIENĖ. Jie agrarinį čekį gaus labai nedidelį, aš paminėjau net ir skaičių. Jeigu dirbęs 20 metų, gaus pusantro tūkstančio prie pagrindinio čekio.
J.PANGONIS. Bet tai ne toj įmonėj, kur jie dirbę?
R.NAUJOKIENĖ. Ne. Motyvas, kodėl mes šitaip darėm. Kada paanalizavom ,,Žalsvelės" kolūkio arba ,,Zapyškio" kolūkio, ypač priemiestinių ūkių pavyzdžius, ten labai didžiulis judėjimas, išėjimas, atėjimas. Didžioji turto dalis būtų tuoj išdalyta atsiskaitant su išėjusiais, didesnė pusė. Tik apie trečdalis turto liktų pretendentams, dirbantiems ūkyje. Todėl mes priėjom tokią išvadą (na, galbūt ir nuskriaudžiam išėjusius ir ne žemės ūkyje dirbančius), tačiau paliekam didelę dalį ūkiuose dirbantiems dabar arba į valstiečio išėjusiems, arba pensininkams. Mūsų toks motyvas, atlikom realių skaičiavimų.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gal galėčiau paklausti dėl 3 straipsnio ,,Privatizavimo subjektai"? Kas turi teisę įsigyti žemės ūkio turto? Ar čia prioriteto tvarka surašyta? O jeigu, sakykim, visiems nepakaks to turto? Antra, ar pašaliniai asmenys, jeigu to turto liko neišpirkto, turės galimybę?
R.NAUJOKIENĖ. Taip, čia yra išvardyti asmenys, kurie yra pretendentai į žemės ūkio įmonės turtą. Jie visi turi teisę paduoti pareiškimą, užsiregistruoti ir pretenduoti į žemės ūkio įmonės turtą. Jeigu atsitinka taip, kad už tuos visus čekius, t.y. už visas kompensacijas, įskaitant vienkartines valstybines išmokas, tikslines kompensacijas, tikslines žemės ūkio kompensacijas ir žemės ūkio įmonių čekius, neišperka arba tiesiog neperka, tada likęs turtas parduodamas kita tvarka. Organizuojamas pretendentams uždaras aukcionas ir akcijų pasirašymas, kitiems - atviras aukcionas ir viešas akcijų pasirašymas. Gali atsitikti, kad ir tokiu atveju žemės įmonių turto neišpirks, tuomet ką gi darysi, jeigu neišperkam, teks valstybei, savivaldybėms juo disponuoti. Pavyzdžiui, šienainio bokštai.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Pagal šitą projektą, mano supratimu, kuomet bus priimamas įstatymas, kolūkinis turtas automatiškai tampa valstybiniu, nes viską sprendžia arba Vyriausybė, arba apylinkė, arba savivaldybė. Žmonės, šiandien dirbantys įmonėje, praktiškai galbūt tik per savo deputatą, vieną kitą esantį apylinkėje, galės turėti kokią nors įtaką. Aš manyčiau, kad pagrindinius sprendimus dėl privatizavimo turėtų vykdyti šiandien ten dirbantys žmonės. Nepatinka tie stagnatoriai pirmininkai ar specialistai - juos nušalinkim, bet žmonės pagrindinį dalyką turi spręsti. Ir dar būtų labai malonu, kad atsakytumėt. Šiuo metu jau bandoma tarpkolūkinį turtą sukurti atskirose įmonėse. Laikoma, kad jis yra valstybinis. Ar pagal šitą įstatymą bus privatizuojama ir ar šiuo metu kolūkiuose dirbantiems žmonėms bus atiduodama dalis to turto, esančio tarpkolūkinių statybų sistemoje?
R.NAUJOKIENĖ. Pirmas atsakymas būtų toks. Pretendentų susirinkimas turi dideles teises, kaip matote iš šito įstatymo projekto. O pretendentai būtent ir yra tie žmonės, kurie dabar dirba ūkyje, kurie dirbo čia ir sukūrė valstiečių ūkį, ir tie, kurie čia dirbdami išėjo į pensiją arba tapo invalidais. Žodžiu, ratas yra iš tikrųjų, kaip mes ir suprantame, dabar kolūkiečių ar tarybinių ūkių (...). Todėl aš manau, kad būtent tie patys žmonės ir darys įtaką. O dėl administracijos įtakos, žinoma, jos mažesnė įtaka. Turbūt pagrindinis dalykas yra teisingai įkainoti, paskaičiuoti, įvertinti turtą. Čia administracijai pavedama. O patį privatizavimą atlieka valstybė, valstybiniai valdžios organai - tai apylinkių agrarinės reformos tarnybos. Jų vadovai ar specialistai didelės įtakos ar didelės valdžios tikrai pagal mūsų projektą neturės.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Dėl tarpkolūkinio turto, dovanokit, neatsakėt.
R.NAUJOKIENĖ. Apskritai šitą galima taikyti kolūkiams ir tarybiniams arba dabar jau valstybiniams ūkiams, kurių pagrindinė gamybos priemonė - žemė, tikrai tipiškoms žemės ūkio įmonėms. Sakykim, šiltnamių kombinatai irgi žemės ūkio produkciją gamina, yra tarpūkinės įmonės. Taip pat yra valstybiniai paukštynai, bet jie irgi žemės ūkio produkciją gamina. Ir yra dar kitas dalykas, kad yra įvairių tarpūkinių įmonių, net ir poilsio įstaigų susivienijimų. Šitame įstatyme visus tuos atvejus turbūt nėra reikalo ir tikslo išvardyti, todėl ir parašyta, kad įstatymas netaikomas žemės ūkio įmonėms, kurių turtas bus privatizuojamas pagal Valstybinio turto privatizavimo įstatymą ir kitus, galbūt reikėtų pridurti. Nes tokių įmonių sąrašą Žemės ūkio ministerijos teikimu, matyt, pateiks Vyriausybė. Bet aš neįsivaizduoju, ar galima išvardyti čia tuos visus atvejus. Ir todėl jis toks yra lyg ir...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, besiruošiantys klausti. Aš noriu informuoti, kad yra keturi užsirašiusieji kalbėti dėl šio įstatymo, bet tarp jų yra ir gerbiamasis ekonomikos ministras A.Šimėnas, ir aš žinau, kad šiandien Ekonomikos ministerijoje kaip tik buvo pasitarimas šiuo klausimu. Mums, man atrodo, būtų svarbu šią nuomonę išklausyti, todėl aš raginu klausti tuos deputatus, kurie stovi prie mikrofonų, ir galbūt išklausyti šiandien dar gerbiamąjį A.Šimėną. Aš matau, kad mes nepabaigsime viso svarstymo dabar, bet šią nuomonę reikėtų išklausyti. Tada aš teikiu klausimui žodį deputatui J.Šimėnui, bet labai prašyčiau, kad pasistengtumėt trumpinti klausimus ir jau užbaigti juos.
J.ŠIMĖNAS. Aš bestovėdamas išgirdau pusę atsakymo į savo klausimą dėl valstybinių ūkių privatizavimo, tačiau mane domina dar viena ūkių rūšis, t.y. MSV pagalbiniai ūkiai. Šiuo metu Respublikoje tokių ūkių yra įsteigta apie 30 turbūt. Vis dėlto pagal šitą įstatymą aš nematau, ką ten bus galima privatizuoti, nes šituose pagalbiniuose ūkiuose pagrindinėmis priemonėmis išliko tiktai pastatai ir žemė. Jie nebeturi gamybos priemonių, t.y. traktorių, mašinų. Tai yra šiuo metu jau valstybės. Vis dėlto kokiu būdu bus galima suteikti žmonėms, dabar dirbantiems tuose ūkiuose, iš kurių priverstinai buvo atimta technika ir šiuo metu jie nebeturi teisės į tą techniką? Ar numatyta šiame įstatyme galimybė šituose ūkiuose kažkokiu būdu privatizuoti?
R.NAUJOKIENĖ. Pagal šį įstatymą visų žemės ūkio įmonių, tarp jų ir pagalbinių ūkių, žuvininkystės ūkių, mokslo, mokymo ūkių, kiek bus numatyta, jei nebus kitų išimčių, žemė bus privatizuojama bendra tvarka pagal įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Pirmas straipsnis. Čia jūs nurodote, kad dalis turto perduodama į privačią ar grupinę nuosavybę. Grupinė nuosavybė - tai yra viena iš privačios nuosavybės formų. Privati nuosavybė skirstoma į individualią ir grupinę. Tai dabar kaip čia yra nurodyta, tai lyg ir bandoma grįžti į kolektyvinę nuosavybę, kuri yra tik Tarybų Sąjungoj ir socialistinėse šalyse, kai kiekvienas narys turi teisę sukurti tą kolektyvinę nuosavybę, bet jeigu jis iš kolektyvo išeina, tai pasiimti savo dalies negali. Tai šitokios nežino nė viena civilizuota šalis, tik Tarybų Sąjunga ją žinojo ir buvo sukūrus. Tai dabar aš siūlyčiau, jeigu jau reikia, privačią, individualią ar grupinę nuosavybę. Skliausteliuose. Tada viskas tvarkoj, o taip tai čia didelė teisinė klaida.
R.NAUJOKIENĖ. Nežinau, juristai gal mane paremtų. Aš taip ir rašysiu, čia tiesiog, nežinau...
PIRMININKAS. Galbūt dar tuos pasiūlymus apsvarstysime specialios diskusijos metu ar per trečiąjį svarstymą.
Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš vis dėlto esminio dalyko nesuprantu. Tai čia bus prievartinis kolūkių išardymas, taip?
R.NAUJOKIENĖ. Ne, ne prievartinis kolūkių išardymas. Kolūkiais pagal mūsų įstatymus jau ir nesivadina. Tokios įmonės rūšies jau nėra. Dabar tiktai klausimas, kaip, kokia tvarka, kaip teisingai padaryti, kad šitas buvęs kolūkių ir valstybinių ūkių turtas, kaip ir kitas valstybinis turtas, būtų privatizuojamas.
M.STAKVILEVIČIUS. Bet jeigu kolūkiečiai šito nepanorės, tai kaip tada? Administracija spręs?
R.NAUJOKIENĖ. Gali nepanorėti ne tik žemės ūkio įmonių, gali ir valstybinių įmonių, gali ir fabriko nepanorėti, gali ir kirpyklos kolektyvas nepanorėti, bet jau įstatymas yra priimtas. Tai kaip tuo atveju bus elgiamasi, taip ir šiuo atveju. Aš čia skirtumo nematyčiau.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega, ir tuo klausimus baigsime.
L.APŠEGA. Čia norėčiau ir klausimą, ir porą pasiūlymų pateikti.
PIRMININKAS. Pasiūlymus vėliau.
L.APŠEGA. Gerai. Tada klausimas. Ir vis dėlto kaip besakykim, čia gerbiamoji pranešėja kaip pavyzdį paminėjo Kauno rajono ūkius, kur labai didelis žmonių judėjimas, ir taip toliau. Suprantu, buvo tokių visuose ūkiuose, kurie pabuvo metus, dvejus ar trejus, išėjo kažkur ir nebeatėjo. Bet čia turėtų būti punktas. Vienas dirbo, tarkim, per 10, 15 metų, 20 metų. Tai turėtų, man atrodo, kaip nors atsispindėti. Tokių neatsiras labai daug, o jie liks nuskriausti. Ir dabar klausimas būtų toks. Ką reiškia 3 straipsnio 2 punktas? ,,Fizinis asmuo yra pretendentas į paskutinės darbovietės turtą." Tai dabar ką jis turi bendro su žemės ūkio įmonės privatizavimu? Tai dabar aš esu pretendentas į Aukščiausiąją Tarybą, išeitų, į šituos rūmus?
R.NAUJOKIENĖ. Ne, tai gal tik išsireikšta netinkamai. Bet čia turima omenyje žemės ūkio įmonė, kurioje paskutiniu metu jis dirbo. Matot, tikrai yra žmonių, kurie perėjo per savo gyvenimą 3, 4, o kitas ir 10 ūkių. Tada jis su savo tais čekiais ir keliautų po tuos ūkius. Todėl mes manome, kad paskutiniame, kur jis dabar žada įsikurti, kur, matyt, kadangi jis pretendentas, užsiregistruos, šičia ir yra paskutinė žemės ūkio įmonė. Jeigu jis išėjęs į pensiją, vis tiek bus paskutinėj. Tas ,,tautų judėjimas", ,,kraustymasis" ne tik Zapyškyje, bet ir visoj Lietuvoj didžiulis.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Labai ačiū jums. Dabar suteikiu žodį ekonomikos ministrui A.Šimėnui.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, šis mano pasisakymas - tai ne Vyriausybės nuomonė, kadangi ji teikiama kita forma, o paprasčiausiai kalbėsiu kaip deputatas.
Žemės ūkio įmonės turto privatizavimo įstatymo projektui iš esmės pritariu, tačiau turiu ir keletą pastabų, kurias, mano nuomone, gal ir teisinga apsvarstyti ir įvertinti įstatymo nuostatose.
Pirmiausia dėl įstatymo tikslo ir paskirties. Manyčiau, kad pirmiausia šiame įstatyme reikėtų kartu reglamentuoti ir žemės, ir žemės įmonių turto privatizavimo tvarką, nes tai iš esmės neatsiejami dalykai. Arba bent tie įstatymai turėtų žengti greta. Nes priežasčių tam, kad atskirai tuos klausimus spręstume, nėra. Priežasčių nėra. Jeigu sprendžiame, sprendžiame kartu, žemės įmonės turtas stovi ant žemės. Todėl siūlyčiau arba keisti pavadinimą, kad tai būtų žemės ir žemės įmonių turto privatizavimo įstatymas, arba abu įstatymai kartu griežtai svarstomi susiejant juos abu.
1 straipsnis. Įstatymo tikslą aš apibrėžčiau šiek tiek kitaip. Gal kai kam ir nepatiks, bet, žodžiu, taip: ,,Įstatymo tikslas. Privatizuojant žemę bei žemės ūkio įmonių turtą sudaryti prielaidas fermerių ūkiams, žemės ūkio bendrijoms bei bendrovėms steigti". Tikslas, be abejo, kad būtų efektyvesnė gamyba ir kad atsirastų įvairios ūkininkavimo formos. Jeigu įstatymas neužtikrina tokių formų įvairovės, vadinasi, jis nėra pakankamai tobulas. Turi sudaryti prielaidas visoms formoms.
Dabar 2 straipsnis “Privatizavimo objektas". Privatizuojama, pirma, žemė, išskyrus jos sklypus, kurie grąžinami savininkams, ir antra, žemės ūkio įmonių turtas, taip pat ir priklausanti valstybei turto dalis, išskyrus, kaip jau buvo minėta įstatyme (panašiai galima traktuoti tuos dalykus, aš nebevardysiu). Tačiau šiek tiek nauja tai, kad pagal privatizavimo būdą objektus rekomenduotume skirstyti taip: A. Žemė. B. Stambūs žemės ūkio kompleksai, šiame etape, tarkim, kad ir 150 tūkst. vertės (pagal Pirminio privatizavimo įstatymą), kurie parduodami pagal akcijų pasirašymą, t.y. stambūs objektai. Toliau. Nekilnojamasis žemės ūkio įmonių turtas, neįeinantis į tuos stambius kompleksus, - žemės ūkio technika, inventorius, sėkla, galvijai.
3 straipsnis ,,Privatizavimo subjektai". Aš juos apibrėžčiau, mes rekomenduotume apibrėžti juos taip. Privatizavimo subjektus apibrėžia Pirminio privatizavimo įstatymas. Tai yra tie Respublikos gyventojai, kurie gyvena, ir toliau nebeaiškinti nieko, t.y. visi dalyvauja privatizavimo procese. Tačiau su šia nedidele pataisa, kad asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą žemės ūkyje, suteikiamos tam tikros lengvatos, kurios reglamentuojamos kituose straipsniuose. Tai tie, kurie dirba žemės ūkyje, turi pirmenybių ir lengvatų. O visi kiti jų neturi, tačiau dalyvauti turi teisę visi.
Toliau. Privatizavimo būdai. Nenorėčiau aš nieko daugiau čia išradinėti, privatizavimo būdai du - akcijų pasirašymas ir aukcionai pagal Pirminio privatizavimo įstatymą. Stambūs žemės ūkio kompleksai, apie kuriuos aš minėjau, kurie yra tikrai stambūs, privatizuojami akcijų pasirašymo būdu. O kitas privatizuojamas turtas, tarp kitko, ir žemė, - tik aukcionuose. Dabar viena pagrindinių nuostatų, kurią aš rekomenduočiau paklausyti, tai dėl agrarinių čekių. Tai yra mes rekomenduojame kitą jų sampratą, kuri, mums atrodo, yra daug arčiau tiesos, negu pateikta projekte. Mes pirmiausia norėtume apibrėžti agrarinių čekių sampratą. Agrariniai čekiai - tai privilegijuotos valstybinės išmokos, suteikiančios jų savininkui pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio turtą. Tai dar kol kas nelabai aišku, pabandysiu detaliau pasakyti. Pirmiausia visiems mes davėme šiuo metu investicinius čekius. Jeigu žemės ūkyje duodame agrarinius čekius, tai reikėtų iš jų atimti investicinius čekius, nes sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes privatizuojamą turtą. Yra valstybinis turtas, kuris privatizuojamas už investicinius čekius, mūsų tokia nuostata. Ir yra žemės ūkio įmonių turtas, kuris privatizuojamas už agrarinius čekius. Suprantate? Skirtingos turto formos, turto nuosavybė skirtinga, jo prigimtis.
Tai siūloma formuluoti taip, kad investicinis čekis tai yra skirtas valstybės turtui įsigyti, o agrarinis čekis turi tokią privilegiją, kad jis pirmenybę suteikia žemės ūkio įmonių turtui įsigyti. Pirmenybę suteikia. Tai yra privilegijuotas investicinis čekis su kokybės ženklu. Už investicinį čekį negali pirkti agrarinių įmonių turto, konkurse iš pradžių dalyvauti negali, gali tik valstybės turtą pirkti. O už agrarinį čekį gali ir valstybinį, ir tą turtą. Tada viskas, sakytume, atsistoja į savo vietas. Jeigu dirbai žemės ūkyje, turi darbo stažą, tada savo čekių dalį įvardiji kaip agrarinius čekius ir gali įsigyti žemės ūkio įmonių turto ir jau ta dalimi nebepretenduoti į valstybinį turtą. Bet jeigu šito nenori, tai gali įsigyti valstybinį turtą. Tokiu būdu agrarinis čekis prieš investicinį turi tik vieną privilegiją, ir daugiau nieko. Ir priėmus šią teisingą, mūsų nuomone, ir logišką nuostatą viskas iš esmės supaprastėja. Nebereikia nieko daugiau, jokių čekių papildomai dalyti. Kurie išdalyti, jų visiškai pakanka. Tų čekių, kur yra, užtenka, ta tvarka pasiliko. Tačiau dalis iš jų tampa privilegijuotais tokia tvarka, kad, pavyzdžiui, jeigu darbo stažas nuo 2 iki 5 metų, tai investicinės sąskaitos balansinė dalis 10% tampa agrariniais čekiais su kokybės ženklu. Jeigu stažas didesnis kaip 20 metų, tada 100% investicinės sąskaitos balansinė dalis tampa ir agrariniais čekiais, už kuriuos gali pirkti ką nori - ir valstybinį turtą, ir agrarinių įmonių turtą. Suprantate, nebėra jokios painiavos su tom dalybom, čekiais ir taip toliau. Viskas sutvarkyta. Išsiimi pažymą, kiek laiko dirbai žemės ūkyje, ir pagal tas nuostatas (gali schema šiek tiek modifikuotis, tuos skaičius reikėtų įvertinti) jūsų investicinėje sąskaitoje pažymi, kad jūsų, tarkim, 3000 čekių yra agrariniai, vadinasi, galės dalyvauti pirmumo teise žemės ūkio įmonių turto dalybose. Ir tada mes laimime nemažai dalykų, prie kurių dar aš po to trumpai gal ir apsistosiu, nes žiūriu, kad čia mums nelabai ir laiko yra daug. Ir, be abejo, dalis mūsų, kurie galime pretenduoti į agrarinių įmonių turtą, kadangi beveik visi dirbome žemės ūkyje... Jeigu aš nepretenduoju dalyvauti aukcionuose žemės ūkio įmonių turtą parduodant, tai aš net nedarysiu tų operacijų ir neversiu čekiais savo tų agrarinių... Tai iš karto ta kategorija žmonių atpuola.
Toliau siūlyčiau aiškiai apibrėžti, kaip mes privatizuojame atskiras žemės ūkio turto grupes, kokiu būdu. Aiškiai tai reikėtų apibrėžti. Pirmiausia - stambių žemės ūkio kompleksų privatizavimas. Galimas ir toks variantas, galima sakyti diskutuotinas, tačiau galimas. Stambūs žemės ūkio kompleksai skelbiami valstybės nuosavybe, gautos įplaukos skiriamos žemės ūkio skolai padengti ir tada jie privatizuojami pagal Pirminio privatizavimo įstatymą už investicinius čekius, viskas tvarkoj. Tačiau jeigu šitas turtas yra pajų pagrindu, galima taip žemės ūkio susivienijimų turtą, Respublikinio statybos susivienijimo buvusį turtą irgi galima... Stambūs objektai - pagal akcijų pasirašymą, visa kita tik aukcione.
Mūsų nuostatos dėl žemės privatizavimo būtų tokios. Pavyzdžiui, verta apsvarstyti tokį variantą. Žemę privatizuojame šiuo nuoseklumu: pirmiausia grąžinama žemė savininkams pagal Turto grąžinimo įstatymą. Šitą atiduodam. Toliau. Suformuojamas žemės fondas asmenims, gyvenantiems žemės ūkio įmonės teritorijoje arba miesto tipo gyvenvietėje, skiriant vienai seimai, pavyzdžiui, iki 10 ha žemės sklypo. Šie sklypai parduodami uždarame aukcione. Privilegija yra ta, kad tam, kuris nenori dalyvauti aukcione, pagal nominalą garantuota, nes sklypų kiekis yra toks, kiek yra tų gyventojų, tikrai jis gaus pagal nominalą, nes visada dėl žemės sklypo bus konkurencija. Ir galų gale mes turime parduoti pagal kainą, nes ir sklypo vertė nevienoda. Likęs valstybinės žemės sklypas padalomas tam tikrais sklypais po 3-5 ha ir parduodamas atviruose aukcionuose. Kas nori, tas perka, taip pat ir tie, kurie dirba tame žemės ūkyje. Neparduotą žemę valstybė gali išnuomoti. O perkant žemę siūloma mokėti taip. Pirmiausia daromas pirminis įnašas 30% žemės kainos, iš jų iki 20% investiciniais čekiais. Toliau išsimokėti per 7 metus, atidedant išsimokėjimo terminą po 3 metų. O piniginės lėšos, gautos privatizavus žemę, kaupiamos specialiame valstybiniame fonde ir skiriamos žemės ūkio kreditams teikti. Tokiu būdu žemę, kadangi tai yra valstybės turtas (agrariniai čekiai čia nieko dėti), galima ir už agrarinius pirkti, galima ir už investicinius čekius, kadangi čia yra valstybės turtas. Valstybės turtas, todėl jo privatizavimo tvarka turėtų būti tokia. Po to, kai paaiškėja žemės savininkai, nes neturint žemės kažką pirkti irgi nėra logiška. Arba bent jau paaiškėja, kas nuomoja tą žemę, jeigu liko tos nuomojamos žemės.
Toliau privatizuojamas nekilnojamasis žemės ūkio įmonių turtas. Schema siūloma tokia. Nekilnojamasis žemės ūkio įmonių turtas padalomas į technologiškai vieningus vienetus - ferma, blokas ir t.t., tokie vienetai. Toliau nekilnojami objektai grąžinami savininkams pagal Turto grąžinimo įstatymą, atsiskaitoma su savininkais. Likusieji objektai privatizuojami tokia tvarka. Pirmajame etape objektai, esantys ant nuosavybės teise priklausančios žemės, pirmumo teise parduodami žemės savininkams pagal nominalą be jokių aukcionų. Aukcionas įvyks, kai žemę parduoda. Antrajame etape vykdomas uždaras aukcionas, kuriame dalyvauja visi žemės ūkio dirbantieji, asmenys, nuolat gyvenantys žemės ūkio įmonių teritorijoje bei įsigiję sklypus - tai yra visi toje teritorijoje daro uždarą aukcioną. Ir objektai parduodami už agrarinius čekius mokant 15%, čia sąlyginai kol kas sakau kainos dalį rubliais. Tokiu būdu vyksta uždaras aukcionas už agrarinius čekius. Dalyvauja tie, kuriems priklauso ta žemė, kurie pretenduoja ją dirbti. Trečiajame etape vykdomas atviras aukcionas, kuriame objektai parduodami už agrarinius čekius, moka 15% kainos rubliais. Jeigu liko neparduota tokių objektų, toliau jie parduodami atvirame aukcione už rublius. Jeigu nepavyksta parduoti, jie nukainojami tiek, kol visi jie bus parduoti. Nes jeigu yra objektas, jis vis tiek turi kažkokią kainą, ir jeigu labai jau pigiai parduos, atsiras vienas savininkas, kuris bent jau malkoms paims kažką. Vadinasi, viską išparduoti iki galo.
Toliau žemės ūkio technikos, inventoriaus, galvijų privatizavimas. Šie elementai privatizuojami dviem etapais. Pirmajame - uždarame aukcione, kur dalyvauja šitie visi, kas gyvena žemės ūkyje, dirba tenai, tai yra tie įvardyti subjektai, ir už agrarinius čekius (baigiu, liko dvi minutės) įsigiję žemės sklypus. Vadinasi, turtas parduodamas už agrarinius čekius mokant 15% kainos rubliais. Antrajame etape - atviras aukcionas už rublius. Žemės ūkio įmonių pinigines lėšas siūloma paskirstyti žemės ūkio įmonių darbuotojams žemės ūkio darbuotojų susirinkime nustatyta tvarka. Pinigai (...) neparduodami, jie turi būti padalyti. Gautų piniginių lėšų dalis nukreipiama iki 15% žemės ūkio įmonių skolai dengti, o likusi surinktų pinigų dalis, jeigu ūkis buvo turtingas, padalijama ūkio darbuotojams, nes jų turto buvo daug, išdalijam darbuotojams tuos surinktus pinigus.
Manau, kad pateiktos pastabos yra svarstytinos. Kodėl? Pirmiausia šiame variante aiški ir suprantama agrarinių čekių paskirtis, paskirstymas, panaudojimo tvarka ir nebėra jokios painiavos su agrariniais čekiais. Toliau, žemė ir žemės ūkio įmonių turtas privatizuojamas pagal vieningą sistemą ir sudaromos akivaizdžios prielaidos formuotis atskiriems ūkininkams, bendrijoms ir bendrovėms. Aš noriu pasakyti tai, kad įkūrus pirmą akcinę bendrovę ją išardyti praktiškai neįmanoma. Nes tu disponuoji akcijom, gali nusipirkti, parduoti, ir nieko nepadarysi. Netgi ir iš ūkinės bendrijos jau sudėtinga yra išeiti. Tai jeigu mes sukuriam tą sudėtingą sistemą - grįžimas atgal, ir ūkininkams vietos jau nebelieka. O pagal šį variantą mes privatizuojame minimalius elementus ir toliau jie gali privatizavimo procese būti sąlyginai sujungti, kai jie darys bendriją, bendrovę ar dar kažką ir dalyvaus aukcione. Jie jau pasiruošę. Tą projektą turi visi. Tai yra prie-laida visoms formoms. Manau, tai yra tikrai svarbu, dėl to šis įstatymas tiksliai apibrėžia šitą dalyką.
Toliau privatizavimo procese pirmenybė suteikiama žemės ūkio darbuotojams, po to turintiems darbo stažą žemės ūkio įmonėje ir asmenims, gyvenantiems žemės ūkio įmonės teritorijoje ir įsigijusiems sklypus. Tai būtent tiems, kuriems reikia, kurie dirbs, kurie potencialūs yra žemės ūkio produkcijos gamintojai, jiems ir pirmenybė akivaizdžiai suteikiama. Tačiau neuždaromas kelias ir kitiems, tai būtų neteisinga.
Taikant siūlomą privatizavimo tvarką, manau, būtų minimali ir socialinė įtampa. Nes jeigu skirsim papildomus agrarinius čekius dirbantiems žemės ūkyje, tai pramonės darbininkai tuoj pat pareikalaus ir jiems skirti. Sakys, o ko mūsų įmonė blogesnė už kolūkio, mums irgi prašom lygiai taip pat. Čia didžiulė socialinė įtampa kils, šitai galima nesunkiai prognozuoti. Ir pagaliau panaikinsim socialinę įtampą todėl, kad turtingų ūkių dirbantieji papildomai gaus piniginių lėšų, kada jų turtas bus parduotas.
Taigi sistema tikrai paprasta, aiški, o svarbiausia - daugeliu atvejų tinka Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatos ir tvarka. Ten mažai ką reikia keisti. Visi tie principai išlaikomi ir nebereikia kurti naujų dalykų.
Be abejo, turiu pastabų konkrečiai ir dėl kitų straipsnių, bet laiko trūksta, negaliu jų referuoti. Tačiau siūlymas būtų toks. Šiandieną užskaityti, kaip čia buvo rekomenduojama ir gerbiamasis profesorius K.Antanavičius sakė, šio įstatymo pirmą svarstymą, jam pritarti ir toliau dirbti visiems, kas dar turi kokių minčių, siūlymų, sėstis už apskrito stalo, išdiskutuoti ir ateiti į parlamentą jau suderinus. Žodžiu, parengti tokį įstatymą, kuris jau būtų priimtinas. O jeigu įstatymas taip ekspromtu rengiamas, tai jis, be abejo, negali būti iš karto kokybiškas. Todėl siūlymas būtų toks: toliau prie jo padirbėti, o dėl eksperimento, na, tai aš turiu čia savo nuomonę. Eksperimentą vertinčiau taip. Eksperimentą galima daryti tada, kada žinai principines nuostatas. O šiuo metu išeina atvirkščiai - ruošiamės eksperimentui dar nuostatų nežinodami. Kai žinosim nuostatas, tada eksperimentą darykim. Žodžiu, gerai tas eksperimentas, bet dabar dar ankstoka, kadangi mes ginčijamės, ką dar daryti reikės. Todėl aš tikrai siūlyčiau užskaityti pirmą svarstymą, ir profesorius K.Antanavičius taip siūlė, ir toliau padirbėti prie šio įstatymo visiems kartu, apsvarstyti ir tai, ką aš čia pasakojau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Atsiprašau deputatų, kad mes turėjome užtęsti posėdį, aš tik noriu pataisyti informuodamas, kad jau pirmasis svarstymas buvo, šiuo metu vyksta antrasis svarstymas. Tokiu atveju mes turėsime baigdami spręsti, pritarti po antrojo svarstymo ar ne. Aš primenu, kad yra užsirašę diskusijoms dar deputatai P.Poškus, P.Papovas, K.Antanavičius ir L.Apšega, todėl mes antrąjį svarstymą turėtume tęsti. Dar deputatas L.Milčius nori užsirašyti. Turėsime tęsti, bet turbūt jau kitą savaitę, nes mūsų darbotvarkė šiai dienai suplanuota. Todėl darome antrojo svarstymo pertrauką, o dabar pietų pertrauka iki 15 valandos.
Noriu informuoti frakcijų pirmininkus, jau jiems pranešta, bet dar kartą primenu, kad 14 val. 30 min. 308 kabinete frakcijų pirmininkai renkasi pasitarti dėl pirmadienio valstybinės televizijos laidos, nes ten norima kviesti ir frakcijų atstovus.