PENKIASDEŠIMT DEVINTASIS POSĖDIS

1991 m. birželio 11 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas E.GENTVILAS

PIRMININKAS. Lygiai 10 val., reikia pradėti birželio 11 dienos plenarinį posėdį.

Diskusija dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės

Noriu informuoti gerbiamąsias deputates ir gerbiamuosius deputatus dėl kai kurių pasikeitimų šios dienos darbotvarkėje. Jums šios dienos darbotvarkė yra išdalyta. Informuoju, kad 4 klausimas ,,Dėl savivaldybių pareigūnų atleidimo prieš terminą" šiandien nebus nagrinėjamas, kadangi ministras A.Abišala yra išvykęs į Taliną. Taip pat nebus popietiniame posėdyje kalbama dėl Deputatų darbo sąlygų ir materialinio aprūpinimo nuostatų, kadangi nėra galutinai suderinti kai kurie teiginiai.

Noriu šios dienos posėdį pradėti deputato A.Tauranto pristatomu Reglamento 31 straipsnio pakeitimo projektu. Prašome deputatą A.Taurantą.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ar deputatas S.Pečeliūnas prieštarauja dėl darbotvarkės? Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš turėčiau kai kurių prieštaravimų dėl vieno konkretaus klausimo, būtent dėl penkto, dėl frakcijų veiklos nušvietimo per radiją ir televiziją. Man atrodo, mes esam nustatę tam tikrus darbo prioritetus - tai ekonominiai, kitokie įstatymai, kurių nepabaigėm, nes, atrodo, teks dirbti ilgiau ir šiemet, kaip ir pernai. O šiuo klausimu aš norėčiau tada vieną sakinį pasakyti, jeigu leisit.

PIRMININKAS. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Šiuo metu informacijos biuras yra tokią tvarką įvedęs, kad komisijų darbą nušviečia pasiskambinęs į komisiją. Ten sužino, ką jos dirbo, ir per radiją papasakoja klausytojams, ką dirbo viena ar kita komisija. Manyčiau, kad tokią praktiką galėtume naudoti ir nušviečiant frakcijų darbą. Tik reikėtų tuo naudotis. Aš manau, informacijos biuras neatsisakytų tai daryti. Visos organizacijos turi galimybę kalbėti per televiziją politinių partijų pusvalandyje. Ir jeigu pagal tą drausmę, kurios anksčiau buvo laikomasi, tai dabar jų yra tiek daug, kad kiekviena gali patekti į televiziją ne anksčiau, kaip kas trys mėnesiai. Jeigu dar ir frakcijos tą patį laiką užimtų, nes kito laiko televizija praktiškai neturi. O jeigu dar mes, deputatai, turėdami galimybę kalbėti per televiziją kada manom, kad tai reikalinga, atimtume iš šitų organizacijų laiką?

Tai aš manyčiau, kad šito svarstyti nereikėtų, reikėtų naudotis ta praktika, kurią aš pasiūliau, ir šiandien to klausimo nesvarstyti. Aš siūlau jį išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Aš prieštarauju deputato S.Pečeliūno pasiūlymui. Šį klausimą mes aptarėm ir komisijų pirmininkų, ir frakcijų pirmininkų pasitarime. Ir mes sutarėm, kad, jeigu frakcijos ir pirmininkai aptarsim, negaišime laiko aptariant darbotvarkę. Ir man labai neaišku, kodėl deputatas S.Pečeliūnas taip bijo šito klausimo. Kokia čia logika? Jis dar nežino, apie ką čia bus kalbama, o jau iš anksto nori, kad šito klausimo nesvarstytų. Mano supratimu, mes aptarėme ir reikia palikti, mums reikia visam laikui baigti diskusiją dėl darbotvarkės. Visos frakcijos turi galimybę susitarti, be reikalo mes gaištam kartais 40-50 min. laiką. Taigi būtent užsiimame tokiu laiko gaišinimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai...

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau padėkoti gerbiamajam V.Beriozovui...

PIRMININKAS. Atsiprašau, atsiprašau...

S.PEČELIŪNAS. ...už komplimentus, pasakytus mano adresu, bet...

PIRMININKAS. Jums žodis nesuteiktas.

S.PEČELIŪNAS. Aš nieko nebijau, o kaip tik noriu taupyti mūsų laiką.

PIRMININKAS. Deputatui S.Pečeliūnui reiškiu pastabą dėl naudojimosi mikrofonu be teisės.

Aš siūlau deputatams balsuoti dėl šito klausimo įrašymo į darbotvarkę, jeigu iškyla toks ginčas.

BALSAI SALĖJE. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl šito klausimo išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės.

Prašau, gerbiamieji deputatai, dėmesio. Kas už tai, kad deputato S.Pečeliūno pasiūlymu darbotvarkės 5 klausimas būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės? Prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.

PIRMININKAS. Už klausimo išbraukimą balsavo 26. Vyksta balsavimas. Jeigu bus nepasitikėjimas, galėsime reikšti po to. Kas prieš šito klausimo išbraukimą iš darbotvarkės?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.

PIRMININKAS. Prieš 15. Kiek susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOMS. 13.

PIRMININKAS. Susilaikė 13. Pasiūlymas išbraukti klausimą iš darbotvarkės nesurinko balsų daugumos. Iš 54 deputatų, dalyvavusių balsavime, 26 balsavo už išbraukimą. Todėl šitas klausimas darbotvarkėje lieka.

Kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą.

Įstatymo “Dėl AT Reglamento 31 straipsnio “ projekto pateikimas

A.TAURANTAS. Noriu trumpai pristatyti deputatams nedidelį Reglamento pakeitimą ir su juo susijusį nutarimą, kuris reikalingas, jeigu mes esame nusprendę suformuoti komisijas pagal proporcingą frakcijų atstovavimo principą. Norint sėkmingai įvykdyti šią procedūrą (mes tai darome pirmą kartą), aišku, iškils tam tikrų sunkumų. Reikia iš anksto žinoti maksimalų kiekvienos komisijos narių skaičių, todėl deputatams pateiktame Reglamento 31 straipsnio pakeitime numatyta, kad toks maksimalus kiekvienos komisijos narių skaičius atskiru Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gali būti nustatomas. Ir kaip tik prie to pateiktas nutarimas su siūlomu nuolatinių komisijų narių skaičiumi.

Deputatams pasitarus nuspręsta, kad vis dėlto tuos pačius kriterijus taikyti Mandatų ir etikos komisijai būtų galbūt netikslinga. Ten tiek daug deputatų nereikia. Todėl siūloma šiai komisijai padaryti išimtį ir nustatyti minimalų deputatų skaičių - 5. Toks yra Reglamento 31 straipsnio pakeitimas.

0 nutarimas dėl komisijų narių maksimalaus skaičiaus pateiktas kitame puslapyje. Kai mes svarstysime šį klausimą, bus galima išreikšti įvairias nuomones dėl komisijų narių skaičiaus. Čia daugumai komisijų siūloma nustatyti maksimalų narių skaičių - po 10 narių, trims komisijoms šiek tiek padidinti - iki 13 narių, o Mandatų ir etikos komisijai maksimalus skaičius būtų 7 nariai. Tokie yra siūlomi pakeitimai.

Dabar mes pagal Reglamentą ir negalime balsuoti dėl šių pakeitimų, bet aš siūlyčiau Aukščiausiajai Tarybai įrašyti šį klausimą į mūsų darbų programą ir skubesne tvarka svarstyti artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Galbūt ketvirtadienį, jeigu liks laiko, jeigu ne - kitą savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui A.Taurantui. Gal yra norinčių paklaust? Viskas aišku, labai malonu. Ar yra prieštaraujančių, kad įstatymo pakeitimas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir būtų ateityje svarstomas skubesne tvarka? Nėra prieštaraujančių? Galima laikyti, kad šito klausimo pristatymas įvyko. Manau, deputatas A.Taurantas pasiūlys konkrečią datą, kada būtų galima rengti įstatymo svarstymą. Ačiū.

Pagal darbotvarkę dirbome kol kas tiksliai.

Noriu informuoti gerbiamuosius deputatus, kad dabar klausimą ,,Dėl piliečių nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų" toliau pateiks svarstymui deputatas Z.Juknevičius. Ir yra numatyta priešpietiniame posėdyje vietoje ministro A.Abišalos numatyto klausimo, kuris nebus šiandien svarstomas, suteikti papildomai pusę valandos deputato Z.Juknevičiaus pateikiamam klausimui.

Prieštaraujančių nėra. Kviečiu į tribūną deputatą Z.Juknevičių.

Įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”projekto svarstymas

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai, noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šiandien jums išdalyti visi likę įstatymo projekto straipsniai, taip pat nutarimo dėl šito įstatymo įsigaliojimo ir taikymo projektas. Nors ir girgždėdami mes einame į priekį. Ir štai beliko trys straipsniai, kurie numato materialinės teisės normas. O pradedant nuo 16 straipsnio jau kalbama apie mechanizmą, pagal kurį būtų galima šitą įstatymą įgyvendinti.

Todėl aš trumpai sustoju prie 13 straipsnio, nuo kurio šiandien ir turime pradėti savo darbą. Tai yra ,,Išperkami miškai". ,,Valstybės reikmėms reikalingi miškai išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės pirmos grupės miškams". Štai tokia yra nuostata projekte. Ir aš tik noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad, rengėjų nuomone, valstybė gali išpirkti tik tokius, kurie priskirti pirmos grupės miškams. Kurie šitai grupei nepriklauso, turi būti arba grąžinami, arba normalia tvarka privatizuojami. Pirmai grupei priklauso miškai, kurie atlieka pirmiausia apsaugines funkcijas. Galiu trumpai paminėti, kad pagal Miškų kodekso 28 straipsnį pirmai grupei priklauso vandens apsaugos, t.y. apsauginės miškų juostos, upių, ežerų, vandens telkinių ir kitų vandens objektų pakrantėse augantys miškai, taip pat apsauginės miškų juostos, saugančios prie vertingų verslinių žuvų nerštaviečių. Apsauginiai miškai - t.y. priešeroziniai miškai, miškai išilgai geležinkelių, automobilių kelių, sanitarines, higienines ir sveikatingumo funkcijas atliekantys miškai, tai miestų miškai, žaliųjų zonų miškai aplink miestus, kitas gyvenamąsias vietoves, pramonės įmones, vandens tiekimo šaltinių ir kurortų sanitarinių zonų miškai. Taip pat rezervatų, nacionalinių parkų ir gamtos parkų miškai bei miškai, turintys mokslinę ar istorinę reikšmę, gamtos paminklai, miškų parkai, miškų, vaismedžių želdiniai.

PIRMININKAS. Ačiū.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip pat...

PIRMININKAS. A, atsiprašau.

Z.JUKNEVIČIUS. ...pirmos grupės miškams priskiriami ir kolūkiniai miškai, bet kolūkiniai miškai vis dėlto nėra dideli masyvai, todėl projekte parašyta, kad priskirti valstybinės reikšmės pirmosios grupės miškams. Jeigu būtų deputatų, kurie manytų, kad visi miškai, kurie priklauso pirmai grupei, išperkami, mes per daug neprieštarautume, būtų galima tiesiog išbraukti du žodžius: ,,valstybinės reikšmės". Ir būtų: ,,Jeigu pagal galiojančius įstatymus priskirti pirmosios grupės miškams". Aš baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė B.Valionytė.

B.VALIONYTĖ. Jūs labai teisingai užbaigėt savo mintį. Aš manau, kad jūs citavote penkiasdešimt kažkelintais metais sudarytą Miškų kodeksą. Naujo kol kas nėra, todėl truputėlį keisis esmė. Miškas yra miškas, neturi reikšmės, ar jis kolūkinis, ar nekolūkinis. Jo apsauginė funkcija priklauso ne nuo to, o nuo to, ką tas miškas turi saugoti. Ir todėl šiandien skirstyti - ar kolūkinis, ar ne tiesiog nėra prasmės. Mes turim saugoti, o jeigu mes saugom, tai nepriklausomai nuo to, kolūkio tai miškas ar ne. Bet tai turi būti, šita funkcija turi išlikti. Ir todėl, iš kitos pusės žiūrint, miškas šiandien yra visas valstybinis, tiktai į jo dalį pretenduoja žmonės, iš kurių jis buvo atimtas. Kadangi aš esu giliai įsitikinusi, kad tokio, kaip kolūkinio miško, kaip mes jį suvokiam, nėra. Jeigu mes pažiūrėsim plačiau, tai jis yra suvalstybintas. Todėl galima išbraukti ,,valstybinės reikšmės pirmos grupės miškai". Bet, mano supratimu, gali ir likt, nes čia yra tokia gana plati diskusija, ką mes suvokiame...

Z.JUKNEVIČIUS. Vis dėlto noriu patikslint jūsų pasiūlymą. Ar jūs siūlote išbraukti šitą?

B.VALIONYTĖ. Aš siūlau, kad būtų išperkami pirmos grupės miškai plačiąja žodžio prasme, neskirstant - valstybinis ar ne. Todėl, kad dėl kolūkinio miško aš norėčiau ginčytis. Ką tai reiškia kolūkio?

PIRMININKAS. Aišku. Kaip pranešėjas?

Z.JUKNEVIČIUS.    Patikslindamas   deputatės   B.Valionytės pasiūlymą... Matot, kaip mes traktuosim, tai čia jau mūsų asmeninis reikalas, bet yra Miškų kodeksas, ir ne 50, o 81 metais priimtas, pagal jį dabar gyvena miškų ūkis, pagal jį skirstomi miškai. Ir jūs sutinkat ar ne, bet, deja, yra kolūkiniai miškai, yra tam tikras kitas jų režimas, yra kita naudojimo tvarka. Aš supratau, kad jūs už tai, jog išperkami būtų visi miškai, kurie priskirti pirmajai grupei, nepriklausomai ar tai valstybiniai, ar kolūkiniai miškai. Todėl priimtinas tas pasiūlymas. Mes, įvesdami šitą valstybinės reikšmės miškų kategoriją, vadovavomės tuo, kad vis dėlto kolūkiniai miškai yra smulkesni miškeliai. (Triukšmas salėje)

Aš suprantu tai. Jūsų pasiūlymas priimtas, dabar 13 skamba taip: ,,Valstybės reikmėms reikalingi miškai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkami taikant įstatymo 16 straipsniui numatytus išpirkimo, kompensavimo būdus, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus priskirti pirmos grupės miškams".

PIRMININKAS. Ačiū. Išbraukėte ,,valstybinės reikšmės".

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galima laikyti, kad straipsnio formuluotė yra galutinai suderinta? Ar yra reikalaujančių balsuoti už tokį straipsnio priėmimą? Ar sutinkate, kad be balsavimo galima jį priimti? Nėra prieštaraujančių? Ką gi, ačiū. Atsiprašau. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš galbūt norėčiau, jeigu galima, kad būtų šiek tiek patikslintas terminas ,,išperkami". Aš noriu priminti deputatui Z.Juknevičiui diskusiją pačioje šio įstatymo priiminėjimo pradžioje, kur praktiškai buvo priimta nuostata netaikyti išpirkimo grynais pinigais.

PIRMININKAS. Taip, bet apie tai kalba turbūt 16 straipsnis, o šitas straipsnis... Taip, tai jūsų pastabą reikėtų taikyti turbūt 16 straipsniui.

Z.JUKNEVIČIUS. Grynų pinigų ir nėra niekur. Nėra. Ten pasakyta: taikant 16 straipsnyje numatytus kompensavimo būdus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Laikome, kad 13 straipsnis yra priimtas.

Z.JUKNEVIČIUS. 14 straipsnis. ,,Išperkami gyvenamieji namai". Aš tiktai noriu atkreipti deputatų dėmesį į tam tikrus pakeitimus, kurie padaryti ne šiandien ir ne vakar, o daug anksčiau, buvo ir anksčiau jums išdalytuose projektuose. Jie buvo siūlomi svarstant bendrose diskusijose. Tai pirmoje dalyje vietoje žodelio ,,ir" įdėta ,,arba". Skaitau: ,,Gyvenamieji namai išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo, kompensavimo būdus, jeigu jie reikalingi valstybės reikmėms..." Buvo anksčiau ,,ir jeigu jie", dabar ,,arba jeigu jie".

Tas pakeitimas reiškia, kad valstybė gali išpirkti bet kurį namą, jeigu jis reikalingas jos reikmėms. Bet kurį gyvenamąjį namą, ir nebūtini tokie pakeitimai. Tačiau jeigu jie yra pertvarkyti pristatymo, atstatymo, perstatymo būdu į negyvenamąsias patalpas ir perduoti mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, tai visais atvejais valstybė išperka tokius namus. Taip pat išperka iš esmės pagerintus medinius gyvenamuosius namus, taip pat pagerintus namus, jeigu jų bendras plotas padidėjo daugiau kaip trečdaliu ir šito ploto neįmanoma atskirti.

2 punkte naujovė tokia, kad... Frakcijų atstovų pasitarime buvo taip susitarta, prieita tokios nuomonės, kad mediniai gyvenamieji namai, jeigu jie nebūtų buvę pagerinti, jie nebūtų išlikę. Todėl pagerinti gyvenamieji namai, mediniai gyvenamieji namai visi yra išperkami.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Tas straipsnis ir jo taikymas buvo ypatingai išplėstas jau po frakcijos atstovų pasitarimo. Ir dabar jūs pats pasakėt, kad bet koks pastatas gali būti paimtas valstybės reikalams nežiūrint, ar jis pertvarkytas, ar ne ir kam jis dabar taikomas. Tik tuomet reikėtų gal čia aiškiau parašyti. Jūs nemanot, kad tik Vyriausybė gali spręsti, koks pastatas reikalingas valstybės reikmėms, nes visos savivaldybės dabar pradės skelbti, kad visi pastatai, esantys jų teritorijoje, reikalingi valstybės reikmėms. Ar jūs neprieštarautumėte, jeigu būtų galima įrašyti, kad tas reikalingumas sprendžiamas Vyriausybės potvarkiu?

Z.JUKNEVIČIUS. O kur jūs siūlytumėt tą pataisą?

A.AMBRAZEVIČIUS. Galima būtų nutarime tai parašyti arba čia - ,,jeigu jie Vyriausybės sprendimu reikalingi valstybės reikmėms".

Z.JUKNEVIČIUS. Jeigu jie Vyriausybės... A, čia Vyriausybės nuomone...

J.TAMULIS. Valstybinės reikšmės reikalus sprendžia Vyriausybė. Gal ir palikime jai spręsti, kuris pastatas iš tikrųjų valstybinės reikšmės pastatas.

PIRMININKAS. Sutinkate, gerbiamasis?

Z.JUKNEVIČIUS. Priimtina. Galima. -tarime?

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, galima tęsti - ,,jeigu jie, Vyriausybės nuomone, reikalingi valstybės reikmėms".

PIRMININKAS. Trečioje eilutėje ,,jeigu jie, Vyriausybės nuomone, reikalingi..."

Z.JUKNEVIČIUS. Kad dėl namų reikalingumo valstybės reikmėms spręstų Vyriausybė. Ne savivaldybė, o Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ką gi, pranešėjas priima šitą pasiūlymą. Kiti deputatai kitų papildymų neturi?

Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nemanyčiau, kad čia reikėjo tą įrašą įrašyti. Geriausiu atveju tai reikėtų parašyti nutarime, o ne pačiame įstatyme. Nemanyčiau, kad savivaldybės turėtų piktnaudžiauti išperkant gyvenamąjį fondą ir t.t. Juk už viską reikės mokėti, už viską reikės - ir už eksploatavimą, ir už išpirkimą. Todėl čia viską atiduoti Vyriausybei...

Dabar Vyriausybei reikės spręsti, kokie Skuode bus valstybinės reikšmės gyvenamieji ar dar kokie nors namai! Aš nemanyčiau, kad šitas įrašas čia reikalingas. Todėl geriausiu atveju šita tema būtų galima diskutuoti nutarimo projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar jūs siūlote balsuoti, kadangi komisijos vardu deputatas Z.Juknevičius priėmė šitą papildymą, kad tas pasiūlymas būtų perkeltas į nutarimą? Ar nesiūlote balsuoti?

J.ŠIMĖNAS. Aš, matydamas deputatų neatidumą ir nesusikaupimą šiuo klausimu, negaliu siūlyti balsuoti, kadangi mano pasiūlymas nesurinks balsų daugumos. Todėl norėčiau prašyti deputatą Z.Juknevičių, kad šita nuostata būtų svarstoma, kai svarstysime nutarimo projektą.

Z.JUKNEVIČIUS. Gal galima būtų paaiškinti, kad iš esmės būtų tas pat, ar mes nutarime tai įrašom, ar čia. Ir nebūtina Vyriausybei bus svarstyti dėl Skuodo kokio nors namelio, jeigu tas namas pateks į pirmą punktą. Jeigu jis ir pertvarkytas, ir perduotas mokslo, kultūros, švietimo, ryšių įstaigoms. Tai savivaldybė nustatys visa tai. Tačiau, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų. Juk jeigu namas nepakliūva į šitą kategoriją - jis nėra nei pertvarkytas, nei perduotas kitoms įstaigoms, visiškai gali būti sugrąžintas, bet savivaldybė nuspręs, kad reikalingas valstybės reikmėms, o kokioms reikmėms, kad ten žmonėms reikia gyventi, o jų nėra kur iškelti. Arba dar dėl kokių nors kitų motyvų. Ir Skuodo savivaldybė vienaip traktuos tas valstybės reikmes, o sakykim, Utenos - kitaip. Kad būtų vienodai visoje Respublikoje, tai Vyriausybė ir turėtų spręsti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš prieš teikdamas pasiūlymą norėčiau vis dėlto pasitikslinti pranešėjo nuomonę. Ar šito straipsnio 2 dalyje kalbama tik apie medinius namus?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Iš esmės pagerinti mediniai gyvenamieji namai.

J.TAMULIS. Taip pat pagerinti padidinant bendrą plotą daugiau kaip trečdaliu.

Z.JUKNEVIČIUS. Čia jau visi kiti, jeigu neįmanoma atskirti.

J.TAMULIS. Tai iš tokios formuluotės, kaip čia užrašyta, nuosekliai išeitų, kad kalbama tik apie medinius namus. Reikėtų po žodžių ,,o taip pat" dar kartą įrašyti žodį ,,namai". Tada bus viskas aišku.

Z.JUKNEVIČIUS. Priimtina, taip. Taip galima, ačiū.

J.TAMULIS. Tada gal reikia išbraukti žodį ,,namo"? ,,Taip pat namai, pagerinti padidinant bendrą plotą".

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, čia redakcija.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius dar kartą nori ar ne? Ne. Ačiū. Tai vis dėlto susitariame, kad frazę ,,Vyriausybės nuomone" įrašome trečioje šio straipsnio eilutėje neperkeldami jos į nutarimą. Ar yra prieštaraujančių dėl to? Deputatas J.Tamulis prašo balsuoti už tai, kad žodžiai ,,Vyriausybės nuomone" būtų perkelti į nutarimą, taip?

Tenka mums, gerbiamieji deputatai, balsuoti. Prašau susikaupti. Kas už tai, kad deputato J.Šimėno pateiktas pasiūlymas dėl to, kad ši nuostata - ,,Vyriausybės nuomone, reikalingi valstybės reikmėms gyvenamieji namai būtų išperkami" būtų nutarime, o ne įstatymo 14 straipsnyje? Prašau patikslinti, deputate Šimėnai.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu patikslinti, kad balsuoti turime už deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymą, kadangi projekte nėra šitos nuostatos, deputatas A.Ambrazevičius ją pasiūlė. Todėl reikėtų balsuoti pirmiausia už tą nuostatą, kuri pasiūlyta deputato A.Ambrazevičiaus.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius priėmė šitą nuostatą ir ji yra. Dėl šito nebereiktų balsuoti. Liktų balsuoti tik dėl to, kur šitą nuostatą įdėti.

0 dabar dar deputatas Z.Juknevičius norėtų argumentuoti.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš dar deputatui J.Šimėnui ir deputatui J.Tamuliui paaiškinsiu. Kaip aš įsivaizduoju, kada Vyriausybė galės pareikšti tokią nuomonę ir kokia tai bus namų kategorija, Tai ne šiaip sau kokiai nors steigti, o, tarkim, reikia Skuode ar Šalčininkuose pastato konsulatui. Tai jau čia ne savivaldybė, o Vyriausybė rūpinsis. Ar Klaipėdoje (...).

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juknevičiau, kaip suprantu, deputatas J.Šimėnas neprieštarauja, kad būtų tokia nuostata. Klausimas tik tas, kur jai būti. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš paprasčiausiai nenorėčiau, kad šita nuostata būtų būtent dėl kitų motyvų. Susidarys tokia situacija, kad praktiškai kiekvienu atveju reikės Vyriausybės nuomonės. Tai yra tą nuomonę reikės išreikšti dėl gana didelio namų skaičiaus, juo labiau kad tikslaus skaičiaus mes nežinome, todėl netikslinga įrašyti straipsnyje.

PIRMININKAS. Ką gi, galutinai subrendo balsavimas. Formuluoju, paskui dar kartą pakartosiu.

Kas už tai, kad šita nuostata, jog reikalinga Vyriausybės nuomonė norint nustatyti, kurie namai turi būti išperkami, būtų įrašyta nutarime? Kas už šitą deputato J.Šimėno pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 25.

PIRMININKAS. Už - 25. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 17.

PIRMININKAS. Prieš - 17. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Susilaikė 21. Ačiū. Nutarta deputatui Z.Juknevičiui sutinkant palikti šitą nuostatą įstatymo 14 straipsnyje.

Dabar dar dėl viso straipsnio. Jau buvau paklausęs, ar daugiau prieštaravimų nėra.

Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš vis dėlto noriu paklausti, kokį mes čia įstatymą priimam iš esmės - ar grąžinimo, ar negrąžinimo? Nes dabar jau viskas surašyta, taigi nieko negrąžinsime.

PIRMININKAS. Dėl tvarkos ir sąlygų. Tai būtent tokia tvarka yra, tokios sąlygos.

P.VARANAUSKAS. Tai tokia tvarka negrąžinimo, taip ir vadinkim, tada reikia keisti įstatymo pavadinimą.

PIRMININKAS. Aš manau, kad tai retoriškas jūsų klausimas, tad nepradėkim diskusijų dėl to.

Ar yra prieštaraujančių dėl konkretaus 14 straipsnio? Nėra. Laikome straipsnį priimtu be balsavimo. Prašome tęsti toliau.

Z.JUKNEVIČIUS. 15 straipsnis. ,,Išperkami ūkinės komercinės paskirties pastatai". Iš esmės pertvarkyti, rekonstruoti ūkinės komercinės paskirties pastatai perkami taip pat taikant 16 straipsnyje numatytus kompensavimo būdus. Tiktai čia paliekam Vyriausybei pačiai nustatyti, ar iš esmės pertvarkyta ir rekonstruota. Jokių kriterijų įstatyme nenurodyta.

PIRMININKAS. Galbūt man netektų teikti pasiūlymų, tačiau iškyla analogija su 14 straipsniu, gal taip pat ir parašytume - Vyriausybės nuomone ar Vyriausybės pasiūlymu, kadangi jūs komentuodamas paminėjote, kad Vyriausybės nuomonė reikalinga.

Z.JUKNEVIČIUS. Matot, Vyriausybė gali pradėti vadovautis ir ūkiniu tikslingumu ar kt., šito mes nenorėtume rašyti.

PIRMININKAS. Aišku.

Z.JUKNEVIČIUS. Iš esmės pertvarkyti. Jeigu pertvarkytos sienos iš esmės, jeigu vidaus įrengimai iš esmės, tai yra numatytas kompensavimo būdas ir akcijų išdavimo būdas, kita dalis (...), o už tą dalį buvusiam savininkui bus išmokamos akcijos. Taigi čia toks labai aiškus būdas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Aš norėjau pasiteirauti. Čia kalbama apie pertvarkymą. Tai reikia suprasti, kad gyvenamieji namai, pertvarkyti į ne-gyvenamąsias patalpas. Ar čia tai turima omenyje, ar ne?

Z.JUKNEVIČIUS. Apie 14 jūs?

K.MOTIEKA. Taip.

PIRMININKAS. Ne, jau 15 svarstome.

K.MOTIEKA. 15, taip.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, tai čia apie gyvenamuosius namus nekalbama, čia ūkinės komercinės paskirties...

K.MOTIEKA. Bet, matot, pertvarkyti galima gyvenamąsias patalpas į negyvenamąsias, tada bus pertvarkymas, o dabar turėtų būti galbūt perstatyta?

Z.JUKNEVIČIUS. Galima pakeisti. Mes už tai ir įdėjom skliaustuose ,,rekonstruoti" - tai tarptautinis žodis. Tai yra pertvarkymas nuo pamatų.

K.MOTIEKA. Bet rekonstruoti galima ir gyvenamąją, ir negyvenamąją patalpą.

Z.JUKNEVIČIUS. Kaip jūs siūlote - ,,perstatyti"?

K.MOTIEKA. Bet jeigu čia neturima omenyje, kad gyvenamosios patalpos pertvarkomos į negyvenamąsias, tai galbūt geriau tiktų žodis ,,iš esmės perstatyti".

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, bet mes dar norim apimti ir tą situaciją, jeigu pastatas ir neperstatytas, bet įrengimai iš esmės pakeisti. O ten iš esmės viskas nauja, kapitališkai nauja, jei pastatas ir liko senas.

K.MOTIEKA. Na, gerai tada, ačiū.

Z.JUKNEVIČIUS. Štai todėl ,,perstatyti" neapims...

K.MOTIEKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

V.ŠVEDAS. Vis dėlto aš norėčiau, kad būtų balsuojama už deputato K.Motiekos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Deputatas V.Švedas turėtų paprašyti žodžio priėjęs prie mikrofono. Aš visiškai neprieštarauju jums suteikti žodį, tačiau kol kas deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Kuo čia dėti įrengimai? Pastatas yra pastatas, įrengimai yra įrengimai, čia vieno su kitu nereikia derinti ir painioti. Tas žodis ,,perstatyti" labai tinka. O ,,pertvarkyti" - tokia plati sąvoka, kad po teismus tąsysis žmonės.

PIRMININKAS. Ar priimate deputato P.Varanausko ir deputato K.Motiekos nedidelį pataisymą?

Z.JUKNEVIČIUS. Galima, aišku, ir priimti, bet toliau kalbama apie pastatus. Galima ,,iš esmės perstatyti", skliaustuose ,,rekonstruoti".

PIRMININKAS. Sutinkate pakeisti kelias raides ,,iš esmės perstatyti".

Dabar deputatas V.Švedas. Nebenorite? Ačiū. Ar jūs dėl procedūros, ar dėl ko?

v.ŠVEDAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad vis dėlto reikia visada turėti įrodymų, kada ką nors kaltinti. Ką tik buvau išgirdęs kaltinimą ir grasinimą iš savo kolegų, kad aš turiu tučtuojau apleisti parlamento salę. Manau, kad tai tikrai bolševikiška taktika, kada žmogų kaltina nieks neįrodęs...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gal jūs raštu pateiktumėte kokiu kitu momentu. Gal tikrai, sutinku, kad kažkas ne taip yra ir turite teisę kalbėti, tačiau ne dabar, kadangi tęsiame įstatymo svarstymą.

V.ŠVEDAS. Gerai, aš sutinku.

PIRMININKAS. Jūsų valia kitu būdu spręsti tą klausimą.

A.V.PATACKAS. Ar galiu?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Patackai, nenorėčiau, kadangi deputatas V.Švedas sutiko šiuo momentu gesinti konfliktą.

A.V.PATACKAS. Ar galiu pasisakyti?

PIRMININKAS. Kai bus tas klausimas iškeltas. Kol kas jis nėra iškeltas, kol kas...

A.V.PATACKAS. Klausimas yra labai paprastas. Aš šalia deputato V.Švedo nesėdėsiu.

PIRMININKAS. Atsiprašau, čia turbūt jūsų asmeninis reikalas. Dabar (...) 15 straipsnį.

A.V.PATACKAS. Ne, ne asmeninis. Aš reikalauju, kad jis paliktų salę.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs reikalaukite kitu metu, kai bus pertrauka ar prieš pertrauką, kai bus skiriamos trys minutės darbotvarkėje nenumatytiems klausimams spręsti.

Dabar tęsiame įstatymo 15 straipsnio svarstymą.

Deputate Patackai, aš reiškiu jums įspėjimą dėl to, kad trukdote posėdžio eigą. Deputate Patackai, aš reiškiu jums žodinį įspėjimą.

Prašome tęsti 15 straipsnio svarstymą. Deputate Juknevičiau, ar dar turite ką papildyti?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, tai priimtas deputato K.Motiekos pasiūlymas. Daugiau pasiūlymų dėl 15 straipsnio nebuvo.

PIRMININKAS. Ar yra daugiau prieštaravimų dėl 15 straipsnio?

A.V.PATACKAS. Aš prašau žodžio.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu jūs ne įstatymo klausimu, aš negaliu jums suteikti žodžio.

A.V.PATACKAS. Yra labai svarbi priežastis. Aš prašau padaryti išimtį.

PIRMININKAS. Nenumatytiems darbotvarkėje klausimams galima skirti tris minutes posėdžio pradžioje arba posėdžio pabaigoje. Prašau pakentėti iki 11.27 val. Jūs sutinkate? Aš negaliu trukdyti Aukščiausiosios Tarybos darbo dėl jūsų.

A.V.PATACKAS. Aš reikalauju, kad deputatas V.Švedas paliktų salę.

PIRMININKAS. Jūs to galėsite pareikalauti 11.27 val.. Aš dar kartą jus žodžiu įspėju, kol kas neprašau įrašyti į protokolą šito įspėjimo.

Ar yra daugiau prieštaravimų dėl 15 straipsnio? Ar galima laikyti, kad įstatymo 15 straipsnis priimtas be balsavimo?

A.V.PATACKAS. Tada iš salės išeinu aš.

PIRMININKAS. Skelbiu, kad įstatymo 15 straipsnis yra priimtas. Prieštaraujančių nėra. Prašome toliau.

Z.JUKNEVIČIUS. Ketvirtas skirsnis. ,,Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdai". (Salėje triukšmas) Prašau deputatus...

PIRMININKAS. Aš taip pat prašau tylos. Tęsiame įstatymo svarstymą, kuris šiandien labai sėkmingai vyksta.

Z.JUKNEVIČIUS. Iš esmės 16 straipsnio pirmoji pusė jau yra aptarta 1 straipsnyje, kur mes pasakėm, kokiais būdais nuosavybės teisė yra atstatoma. Ten paminėti du būdai. Tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimo nuosavybėn neatlygintina ekvivalentine natūra arba suteikiant valstybės vienkartines išmokas, taip pat panaikinant piliečių pinigines prievoles valstybei. Tai čia yra tik vienintelis piniginis būdas, tačiau pinigų rinkoje ir apyvartoje nepadidės. Bet valstybė galės nu-rašyti piliečio skolas ar kreditus, arba galų gale, mūsų supratimu, net jeigu ir teismo sprendimu priteistas koks nors žalos atlyginimas valstybei. Išpirkimo būdą turi teisę pasirinkti pats pilietis, išskyrus ir 7, ir 8 straipsnius, tai yra išskyrus gyvenamųjų namų kompensavimą ir ūkinės komercinės paskirties pastatų, čia jau Vyriausybė spręs, ar grąžinti, ar išmokėti dalį akcijų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Prašom pasakyti, kaip bus dėl 14 straipsnio tada? 14 straipsnyje numatytu atveju piliečiai turės teisę pasirinkti būdą. Lygiai taip pat ir penkioliktame.

Z.JUKNEVIČIUS. Čia numatyti atvejai, kada valstybė išperka.

J.TAMULIS. Tai štai aš noriu pasakyti, kad valstybei bus be galo sudėtinga išpirkti, nes praktiškai bus 100% reikalavimas pagal 16 straipsnio pirmą punktą, tai yra atlyginti tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimo nuosavybėn neatlygintinai. Ir praktiškai bus panaikinta galimybė realizuoti 14, 15 straipsnius.

Z.JUKNEVIČIUS. Bet 14 ir 15 tik numatyti atvejai, kada išperka, o apie objektus, kuriuos išperka, - 7 ir 8 straipsniai. Čia jau negalės pilietis pasirinkti. Atkreipkit dėmesį į 7 ir 8 straipsnius.

J.TAMULIS. Aš atkreipiau dėmesį, aš jums pačiam siūlau atidžiai perskaityti abi formuluotes. Būtent ir lieka šitas plyšys. 14 straipsnis ,,Išperkami gyvenamieji namai" - labai aiškus pavadinimas.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, tai kokiais atvejais?

J. TAMULIS. O 16 straipsnis nurodo, kaip valstybė juos išperka.

PIRMININKAS. Tai jūs neprieštarautumėte prieš pačias formuluotes, tačiau...

Z.JUKNEVIČIUS. Tai dėl tikslumo, taip?

PIRMININKAS. Ar deputatas J.Tamulis pateikė konkretų patikslinimą? Aš nenugirdau.

Z.JUKNEVIČIUS. Gal deputatui J.Tamuliui būtų priimtina, jeigu užrašytume ,,išskyrus šio įstatymo 14 ir 15 straipsnius", o ne 7 ir 8.

J.TAMULIS. 7 dėl žemės, jeigu aš gerai atsimenu.

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, dėl žemės 4.

J.TAMULIS. Ketvirtas...

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

J.TAMULIS. Aš siūlyčiau dėl tikslumo išvardyti tuos straipsnius, kurie susiję, būtent - 7, 8, 14...

Z.JUKNEVIČIUS. 14 ir 15 tvarkoj, nėra ginčų.

PIRMININKAS. Vadinasi, išskyrus šio įstatymo 7, 8, 14 ir 15 straipsniai.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Visi supratote esmę? Prieštaraujančių nėra.

Gerbiamieji deputatai, susirinkę salės kampe! Gerbiamieji deputatai, susirinkę salės kampe, jūs posėdžiui netrukdote, tačiau aš įsitikinęs, kad ir negirdite, apie ką yra kalbama. Paskui reikšite protestus. Deputatas Rudys, Karoblis, Šaltenis, Endriukaitis ir taip toliau. Prašome nemojuoti, o sėstis į vietas ir atidžiai klausytis, apie ką svarstoma.

Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar dabar tos jūsų priimtos pataisos, kur išvardyti be 7 ir 8 dar 14 ir 15 straipsniai, neužkerta kelio piliečiams paprašyti vietoj turėto pastato miško plotelio, sakykim, arba žemės ploto kitai statybai. Aš suprantu, kad  mes negalim suteikti piliečiui, jeigu jis paprašytų, pastato, pastatų neturim teisės, neturim galimybės, taip ir parašykim konkrečiau. Bet jeigu pilietis pageidautų gauti kompensaciją mišku, miško plotelio arba statybai ploto, tai jis to gali paprašyt, o mes taip surašydami lyg ir užkertam kelią.

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, neužkertam kelio paprašyti ir toms institucijoms laisvai spręsti, kūrybiškai spręsti, bet nenumatyta tokia galimybė už namą prašyti miško plotelio. Čia tiesiog...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, ,,ekvivalentine natūra" pasakyti. Šito nėra, tokio traktavimo nėra.

PIRMININKAS. Taip. Įstatymo 16 straipsnis aptartas. Klausimų nebėra. Pasiūlymų naujų nebėra. Įstatymo 16 straipsnis pateiktas su deputato J.Tamulio papildymu, kur minima, kad išskyrus šio įstatymo 7, 8, 14 ir 15 straipsnius. Daugiau prieštaraujančių nėra? Klausiančių nėra? Visi sutinkate, kad įstatymo 16 straipsnis būtų priimtas toks, kaip jis dabar suredaguotas? Ačiū. Sutinka visi. Įstatymo 16 straipsnis priimtas. Prašome...

Z.JUKNEVIČIUS. 17 straipsnis. ,,Išmokėjimo dydis". Čia nustatytas tik bendras principas, kad vienkartinių valstybės išmokų dydį nustatys Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į realią turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas. Šis straipsnis irgi buvo frakcijų pasitarime suderintas.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis, jeigu jau baigė deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, baigiau.

PIRMININKAS. Prašom.

J.TAMULIS. Turiu pasakyti, kad šitas straipsnis, matyt, sukels labai didelių problemų. Ir pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti tiesiai, tai yra iš kur imamos lėšos visiems šitiems išmokėjimams?

Z.JUKNEVIČIUS. 23 straipsnyje išdėstyta.

J.TAMULIS. Tai aš būtent ir siūlau svarstyti abu šiuos susijusius straipsnius, nes tai nėra toks paprastas ir lengvas klausimas. Antra, atsižvelgiant į realią turto vertę išpirkimo metu. Kada vyksta išpirkimas? Jeigu mes išdėstysim laike turėdami omeny dabartinės nekilnojamojo turto vertės dinamiką, tai susidursime su situacija, kai viena vertė bus vienu metu, kita vertė - kitu metu, trečia vertė - trečiu metu ir pats procesas pasidarys labai neaiškus. Taigi visa tai reikia žymiai aiškiau determinuot, žymiai aiškiau sudėlioti taškus, ir aš siūlau šito straipsnio šiandieną nepriiminėti.

PIRMININKAS. Kaip jūs pakomentuotumėte?

Z.JUKNEVIČIUS. Na, aš siūlau vis dėlto priiminėti, svarstyti, jeigu deputatai turi kokių pataisų, jas pateikti. Tai aš sakiau, čia numatomas tiktai pagrindinis principas. Kokiais kriterijais mes remsimės, jeigu ne reali turto vertė išpirkimo metu? Tai pagal tokius kriterijus Vyriausybė ir nustatys vienkartinių išmokų dydį. Bet vėlgi nustatom, kad bet kuris turtas, išsaugotas iki šito laiko, buvo kažkaip pagerintas. Tai atskaičius pagerinimo išlaidas dėl gyvenamųjų namų ar kitokių pastatų, tai visiškai aišku. Sunkiau galbūt bus nustatyti žemės kainą. Bet visiškai sieti šitą straipsnį su 23 nebūtina, nes ten mes pasakom tik lėšų šaltinį, užrašytas draudimas tam naudoti lėšas iš biudžeto.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš norėčiau paremti pranešėjo pasiūlytą formuluotę, nes kaip tik ir Tautininkų frakcijos buvo toks siūlymas ekonominėm priemonėm skatinti, kad žmonės atsisakytų natūra imti, o imtų investicinius čekius ir galėtų dalyvauti privatizacijoje. Vyriausybė, be abejo, savo nutarimu nepriims, kad rinkos kaina būtų jiems sumokėta, bus sumokėta šiek tiek daugiau. Žmonės gal turės papildomą stimulą neimti natūra, o investiciniais čekiais.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Už nuosavybę, kurios valstybė negali grąžinti, suteikiam teisę įsigyti kitą nuosavybę panaudojant vienkartines valstybės išmokas.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai deputato J.Tamulio pasiūlymas šiandien nepriiminėti straipsnio gali būti išreikštas jūsų balsavimu prieš šitą straipsnį. Kadangi paties straipsnio mes atmetinėti jau nebegalime, teks siūlyti balsuoti už visą straipsnį. Jūsų valia bus balsuoti prieš jį arba už jį. Prašom. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš noriu dar kartą pasakyti. Tai, ką pasakė deputatas Z.Juknevičius, manęs neįtikino, nes jis praktiškai pakartojo tai, kas jau ir buvo aišku. Jokių naujų esminių pakeitimų nėra. Dar kartą noriu pasakyti, kad 23 straipsnis irgi labai neaiškiai apibrėžia lėšų panaudojimą, iš kur ateina šaltiniai ir t.t., kaip jos panaudojamos ir pan. Tuo tarpu aiškumas yra reikalingas, nes yra daugybė valstybės gyvenimo sričių, kurioms panaudoti tas lėšas yra daugybė pretendentų. Ir visiškai neaišku, kaip ką tvarkyti. Šituo klausimu reikia aiškumo, nes tai svarbu daugybei žmonių. Aš galėčiau pasakyti, ką mes kalbėjom su deputatu Z.Juknevičium, tai yra apie žmones, stovinčius eilėse butams gauti, apie žmones, stovinčius eilėse kreditams gauti, apie žmones, stovinčius eilėse statybinėms medžiagoms gauti, sklypams ir t.t. Tai yra žmonės, kurių interesai bus paliesti einant šiuo keliu. Ir šitas klausimas yra visiškai neišdiskutuotas, skubėjimas yra neleistinas. Aš siūlau deputatui Z.Juknevičiui atidėti šitą klausimą, susėsti ir ramiai pabandyti surasti sprendimą. Bus žymiai geriau.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, aš galiu pasakyti, jeigu leidžia man posėdžio pirmininkas, kad...

PIRMININKAS. Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. ...deputatas J.Tamulis čia truputį painioja klausimus. Čia kalbama, kad pagal realią turto vertę nustatys tiktai vienkartinių išmokų dydį. Ir tai visiškai nesusiję nei su naujų butų statyba, nei su visom kitom problemom, kurias čia J.Tamulis minėjo. Čia juk ne pinigai apskaičiuojami, ne butai, ne kiti dalykai - vienkartinių išmokų dydį Vyriausybė nustatys atsižvelgdama į realią turto vertę. O tos vienkartinės išmokos bus panaudotos privatizavimo procese ir daugiau niekur. Jos gi net nebus panaudotos butų pirkimui, kadangi butų aukciono nebus. Taigi, na, nežinau, jau diskutuota ne kartą, konkretumo įstatymo straipsnyje, kuris tik išdėsto principus, ir negali būti. Jeigu deputatas J.Tamulis turi konkrečių pasiūlymų, tegu pateikia nutarimui dėl įstatymo taikymo ar Vyriausybei kokių nors pavedimų...

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis dar kartą.

Z.JUKNEVIČIUS. ... o ne šitą straipsnį blokuoti...

J.TAMULIS. Jeigu jau diskutuosime, tai aš noriu pasakyt deputatui Z.Juknevičiui, kad štai dabar jis iš karto pasakė netiesą, nes kuo didesnis šitų vienkartinių išmokų kiekis, turto kiekis, kuriam nupirkti bus panaudotos tos išmokos, nesikeičia. Tai jeigu jūs išduodate gerokai didesnį tų išmokų kiekį, tai bendra išmokų vertė krenta ir kenčia interesai absoliučiai visų Lietuvos žmonių. Tai aš norėčiau, kad jūs visa tai ir skaičiuotumėt, ir galvotumėt.

PIRMININKAS. Ką gi, mums vis tiek nieko kito nelieka, kaip tik balsuoti už šitą straipsnį, kadangi yra prieštaraujantis deputatas. Prašau, gerbiamieji deputatai, susikaupti. Yra deputato J.Tamulio pasiūlymas nepriiminėti šiandien šito straipsnio, tačiau pagal Reglamento 210 straipsnį tokie pasiūlymai trečiojo svarstymo metu yra traktuojami kaip balsavimas prieš straipsnį.

Todėl aš siūlau deputatams balsuoti. Kas už įstatymo 17 straipsnio priėmimą? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.

PIRMININKAS. Už - 39. Kai baigsis balsavimas, bus galima perbalsuoti. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.

PIRMININKAS. Prieš 7. Kas susilaikė? Prašome, deputatai, kurie jau balsavot, nuleisti rankas. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Yra deputato J.Tamulio pasiūlymas perbalsuoti, tačiau reikalingas frakcijos pasiūlymas. Galima priimti tik frakcijos vardu.

J.TAMULIS. Aš nesiūlau perbalsuoti, aš prašiau dar kartą suskaičiuoti balsavusių už balsus. Čia buvo daug vaikščiojančių deputatų ir susidarė įspūdis, kad komisija šiek tiek pasimetė. Juo labiau kad tik du žmonės sėdi, ir aš puikiai suprantu, kad jiems gana sunku dirbti.

PIRMININKAS. Praktiškai, deputate Tamuli, jūs vis dėlto prašote perbalsuoti. Šito jūsų vardu mes negalime priimti.

Na, atleiskit, ar perbalsuoti, ar pakartoti balsavimą - tai tik žodžių skirtumas.

J.TAMULIS. Aš neprašau perbalsuoti. Aš prašau pakartoti balsavimą, kad būtų galima normaliai suskaičiuoti balsus, ir tiek.

PIRMININKAS. Na, gerai, kad nekiltų neaiškumų ir konflikto, nes persvara yra labai aiški, už - 39, o susilaikiusių ir prieš - tik 15. Tai, kad būtų šventa ramybė, balsuokime dar kartą. Ar būtų prieštaraujančių deputatų?                       

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Na, tai ką? Vienas šoktelėjo, nei motyvų jokių.                   

PIRMININKAS. Gerai, matau, yra prieštaraujančių. Kadangi nėra pagrindo iš naujo balsuoti, persvara aiški, straipsnis yra priimtas balsų dauguma. Įstatymo 17 straipsnis priimtas. Prašome toliau.

Z.JUKNEVIČIUS. Penktas skirsnis. ,,Prašymų dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimas ir ginčų nagrinėjimo tvarka". 18 straipsnyje nustatom, kad asmenų - savininkų ar jų įpėdinių prašymus dėl žemės ūkio paskirties žemės ar miško grąžinimo nagrinėja Vyriausybės įgaliota ministerija. O prašymus dėl gyvenamųjų namų, ūkinės komercinės paskirties pastatų nagrinėja miesto arba rajono valdyba, kurios reguliavimo sferai jie priskirti. O visus tuos gyvenamuosius namus, kurie yra pertvarkyti ir perduoti mokslo, kultūros, švietimo, sveikatos ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ta ministerija ar žinyba (čia užrašyta - tarnyba), kurios reguliavimo sferoje yra tie objektai. Jeigu, sakykim, perduota ryšiams, tai nagrinės Ryšių ministerija, jeigu švietimui - nagrinės Kultūros ir švietimo ministerija, sveikatos - atitinkamai Sveikatos ministerija.

Aš žinau, deputatė B.Valionytė, matyt, protestuos prieš šią redakciją. Galima tiesiog institucijomis pavadinti tuos organus, nagrinėjančius tai. Galime taip sakyt: visos tos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės atstatymo. Jeigu jos prieina išvadą, kad neįmanoma grąžinti, jos turi apskaičiuoti kompensacijos dydį.

PIRMININKAS. Žodžiu, žodį ,,organai" keičiame į žodį ,,institucijos". Taip?

B.VALIONYTĖ. Aš kaip tik ir norėčiau tą patį pasakyt. Nežinau, kaip čia taip deputatas Z.Juknevičius iš anksto žino, ką aš pasakysiu. 18 straipsnio redakcijos pavadinimą siūlau tokį: ,,Piliečių prašymų dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimo tvarka". Ir jokių čia nereikia organų.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pakeisti ir patį straipsnio pavadinimą?

B.VALIONYTĖ.Taip.

PIRMININKAS. Ar jūs priimtumėte tokį pasiūlymą?

Z.JUKNEVIČIUS. Tai toks yra viso skirsnio pavadinimas, o čia tik išvardijamos institucijos. Man atrodo, mes vis tiek rasim kitą žodį vietoj to. Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus, ir visur kitur keisti žodį...

PIRMININKAS. Žodžiu, ir straipsnio pavadinime, ir straipsnio turinyje, tekste - institucijos.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, ar yra daugiau neredakcinio pobūdžio pasiūlymų? Ar galima laikyti, kad 18 straipsnis yra priimtas be balsavimo? Prieštaraujančių nėra, straipsnis priimtas be balsavimo. Tęskite toliau.

Z.JUKNEVIČIUS. 19 straipsnis. ,,Sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimas". Vėl tada keičiam žodį į institucijas. ,,Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus per 3 mėn. nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos". Na, dėl termino galima padiskutuoti, pasiginčyti, bet mes manom, kad reikia užrašyti galutinę datą, kad nevilkintų be galo. Tačiau antroji šio straipsnio dalis turi didesnę reikšmę. Matot, visos tos institucijos, kurios išvardytos 128 straipsnyje, negali spręsti ginčų tarp piliečių, tai ne teismai, administraciniai organai, administracinės institucijos, todėl jeigu tarp piliečių kilo ginčas - vienas nori natūra, kitas nori vienkartinių išmokų, - tai tuo metu institucijos to ginčo nesprendžia ir pasiūlo kreiptis į teismą. O teismas nagrinėja normalia tvarka. Mums atrodo, kad tai būtų natūrali procedūra, nereikėtų galvoti, kad tokiu būdu mes vėl kurstom tarp piliečių teisminius ginčus. Jeigu nesutaria kitaip, aišku, teismas ir yra organas ginčams spręsti.

PIRMININKAS. Taip. 19 straipsnio 1 eilutėje pakeičiama ,,nurodytos institucijos" vietoj ,,nurodyti organai".

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Straipsnio esmė nekeičiama. Ar pasiūlymų dėl straipsnio esmės nėra?

Gerbiamieji deputatai, ar galiu skelbti, kad 19 straipsnis yra priimtas be balsavimo? Prieštaraujančių nėra, ačiū. Straipsnis priimtas.

Z.JUKNEVIČIUS. 20 straipsnis. Numatyta sprendimo apskundimo tvarka... nurodytų institucijų. Sprendimą per 10 dienų... Yra įtvirtinta tokia demokratinė tvarka, kad bet kokie sprendimai - ar ministerija spręstų, ar valdyba - ginčai gali būt skundžiami teismui.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

Z.JUKNEVIČIUS. Dėl to mums reikės truputį pakeisti teisenos tvarką, kadangi dabar kolektyvinių organų sprendimai neskundžiami. Na, tai priėmus tą įstatymą pataisysime ir ten.

PIRMININKAS. Taip. Baigėte?

Z.JUKNEVIČIUS. Aš baigiau.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Ačiū. Į vieną mano pasiūlymą, kurį aš norėjau pateikti, deputatas Z.Juknevičius dabar pasakė - dėl reikalingų pakeitimų, o antras, turint omeny vis dėlto labai komplikuotus santykius šioje srityje ir galimą sudėtingą situaciją, aš norėčiau pasiūlyti, kad būtų pratęstas šitas apskundimo terminas. Ne 10 dienų, o, tarkim, mažiausiai 3 savaitės, manau, vis dėlto... Dar kartą paaiškinu deputatui V.Žiemeliui, kuris klausia. Gali būti labai komplikuotų situacijų, mes turim pagaliau suvokti, kad mūsų žmonės yra nepripratę nagrinėti tokius klausimus per teismus, gilintis į įstatymus, o čia bus liečiami jų interesai ir jiems teks daug ko išmokti. Ir šiuo atveju reikia duoti pakankamai laiko, nes kokios mūsų advokatų pajėgos, mes puikiai žinome. Jų yra labai mažai, o reikės gerokai daugiau.

Z.JUKNEVIČIUS. Priimsim dar Advokatūros įstatymą iki to laiko.

Aš ne prieš, sutikčiau ir su 3 savaitėm, ir net su mėnesiu. Tai būtų specialus terminas. Šiaip tai yra nustatyti terminai kodekse, baudžiamosiose, civilinėse bylose - 10 dienų.

PIRMININKAS. Tai kokį priimam terminą? 3 savaitės, 10 dienų ar mėnesį?

Z.JUKNEVIČIUS. Na, tai reikėtų tokį apvalų atsižvelgiant į tai, kad čia yra vis dėlto administracinių institucijų sprendimai. Tokiais klausimais pasiruošti gal užtektų 20 dienų.

PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinka deputatas J.Tamulis, kad būtų parašyta 20 dienų?

Gerbiamieji deputatai, prašau atkreipti dėmesį, kad 20 straipsnio 2 eilutėje vietoj 10 dienų įrašome 20 dienų. Per 20 dienų gali būti apskųsti teismui. Ar yra daugiau pasiūlymų keisti straipsnio formuluotes? Straipsnį galima laikyt priimtu. Taip, 20 straipsnis priimtas be balsavimo. Tęsiame.

Z.JUKNEVIČIUS. 21 straipsnis - tai garantijos nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintinuose gyvenamuosiuose namuose. Labai ilgai svarstytas kartu su 8 ir 14. Pirmiausia mes nutarėm, kad pirmoje dalyje turėtų būti kalbama apie tai, kad nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame name, mokestį moka pagal šalių susitarimą, bet neviršijant Vyriausybės nustatytų maksimalių dydžių. Visų pirma tai tokia pati svarbiausia garantija, dėl to daugiausia ir kildavo priekaištų. Ir būsimi vadinamieji benamiai visą laiką mus kaltino, kad nuo jų 9 kailius plėš. Yra toks įtvirtinimas. Toliau mes pasakom, kad savininkas negali kelti iškeldinimo klausimo 10 metų nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau tylos, nors ir nebalsuojame dabar, bet tvarka turi būti.

Z.JUKNEVIČIUS. Numatytas taip pat tame straipsnyje įpareigojimas Vyriausybei, kad gyvenamąją patalpą, jeigu asmuo panorės išsikelti, nenorės gyventi savininkui grąžintame name, jam turės suteikti miesto arba rajono savivaldybė pagal Vyriausybės parengtą ir įgyvendinamą programą. Ir tuos butus (čia avansas labai žymus, lengvata ir garantija labai žymi) buvę nuomininkai galės įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, kurios nustatytos mūsų ką tik priimtame Butų privatizavimo įstatyme, t.y. tos sąlygos dėl kainų. Jiems taip pat numatyta galimybė gauti neatlygintinai, pabrėžiu, nuosavybėn žemės sklypas namo statybai, kreditai lengvatinėm sąlygom, t.y. valstybė garantuos kuo mažiausią palūkanų procentą. Ir jeigu savininkas sugalvos parduoti, nuomininkai turi pirmumo teisę pirkti.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, čia yra ,,perduodant", turbūt ,,parduodant", taip?

Z.JUKNEVIČIUS. Parduodant, taip. Parduodant. Įrašytas dar toks draudimas, nors įstatymuose yra numatyta ir atsakomybė už savavaliavimą, bet mes dar šitame straipsnyje nutarėm įrašyt, kad kiek įmanoma nuramintume tuos žmones, kad jie be pagrindo nebijotų. Ir galų gale savininkas turi žinoti, kad bet kokie veiksmai siekiant priverst nuomininką išsikelti iš grąžinto namo neužtikrinant tų garantijų, kurios numatytos įstatyme, užtraukia atsakomybę pagal galiojančius įstatymus, t.y. jeigu bus savavaliavimas, tai ir baudžiamoji atsakomybė arba kitų rūšių atsakomybė.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš, naudodamasis mikrofonu, norėčiau paklausti. Paskutinėje pastraipoje kalbama tik apie savininkus, kurie siekia iškeldinti neteisėtais veiksmais nuomininkus, ar ir apie kažkokias valstybines institucijas?

Z.JUKNEVIČIUS. Tai joms juk kažkas atstovauja. Va, tai čia turima omeny tik savininkai ir jiems galima baudžiamoji atsakomybė, institucijoms negalima tokia atsakomybė.

PIRMININKAS. Tai gal ir parašykime ,,bet kokie savininkų veiksmai", kad būtų vienareikšmiškai aišku. ,,Bet kokie savininkų veiksmai".

Z.JUKNEVIČIUS. Na, mes pagalvojom, kad tai nebūtinai savininkų. Savininkas gali į ką nors kreiptis, ko nors prašyti, ką nors samdyti, bet kokie veiksmai, aišku, institucijų neapims, tai neprieštarauja.

PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau paklausti pranešėją, ar buvo svarstoma ta nuostata, kuri čia įrašyta, kad tiems, kuriems reikės išsikelti, butus bus galima įsigyti lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą? Faktiškai šitos nuostatos realiai įgyvendinti nebus galima, kadangi mes žinome, kaip kainos kyla ir kokia bus buto savikaina. Jeigu mes įrašytume šitą nuostatą, tai ji faktiškai mirusi nuostata, nes savivaldybės neturės galimybių suteikti gyvenamąjį plotą tiems, kurie išsikels, pagal 1989 metų kainas. Todėl aš nemanau, kad čia būtų tikslinga taip įrašyti.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai įrašyta pagal deputatų pasiūlymus. Tai ne mūsų pasiūlymas, ne komisijos, todėl, jeigu bus dauguma už tai, kad nerašytume, techniškai tai įmanoma užtikrinti, kodėl gi ne. Nors Butų privatizavimo įstatymas galios tik iki 1992 m., bet kainas mes žinom, ir tokiom sąlygom tai galima techniškai padaryti, bet jeigu jūs manot, kad iš esmės nereikėtų šito rašyt...

PIRMININKAS. Ar deputatas J.Šimėnas siūlys balsuoti, kad būtų išbraukta? Siūlys?

Z.JUKNEVIČIUS. Gal ne šitame įstatyme, gal kokiame kitame įstatyme įpareigoti Vyriausybę paieškoti kokių nors lengvatinių sąlygų parduodant tiems asmenims butus.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Norėčiau gerbiamiesiems deputatams priminti, kad 8 straipsnyje liko neišspręstas principinis klausimas. Jis gali būti išspręstas tik esant didžiajam kvorumui. Jūs tai turbūt puikiausiai prisimenate. Nuo to, kaip bus išspręstas tas klausimas, labai priklausys 21 straipsnis. Nes jeigu iš 8 straipsnio mes nuspręsime išbraukti tuos du žodžius, apie kuriuos kalbėjom, 21 straipsnis faktiškai sutrumpėja 4/5, esmė jo turėtų visiškai pasikeisti. Todėl aš manyčiau, kad mes tikrai negalime jo priimti dabar, kol neišspręstas 8 straipsnis iki galo, nes tai keičia esmę.

Z.JUKNEVIČIUS. Esmės tai nekeičia, nes jeigu ir išbrauksime tuos jūsų siūlomus du žodžius ,,pirmoje eilėje", tai lieka vis vien tie asmenys, kurie gyvena viešbučiuose. Juk juos irgi reikės aprūpint, jiems irgi numatyt reikia garantijas. Garantijos bet kokiu atveju turi išlikt. Visos reikalingos garantijos, kurios čia išvardytos, kad tas nuomininkas neatsidurtų blogesnėje situacijoje.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš štai ką norėčiau pasakyti. Pagal 21 straipsnio formuluotę vis dėlto yra palikta didžiulė skylė, galimybė iškeldinti tuos nuomininkus be niekur nieko. Aš pabandysiu paaiškinti savo mintį. (...) 4 dalis sako: ,,Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais atvejais savininkui draudžiama keldinti nuomininkus ir t.t." 8 straipsnio toje dalyje yra kalbama apie savininkus, kuriems atstatomos jų teisės į nuosavybę. Tai reikės šitam savininkui tą namą arba parduoti, arba padovanoti kam nors ir tą pačią minutę šitos normos nustos egzistavusios. Šitą vietą reikia sutvarkyti labai aiškiai, t.y. priešpaskutinėje dalyje, kur kalbama apie gyvenamojo namo savininkui parduodant ir dovanojant... Turi būti aiškiai parašyta, kad galioja ta norma 10 metų.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, dėl paskutinio deputato pasiūlymo - parduodant arba dovanojant - aš nesuprantu. Juk negalima užrašyt jam teisės gauti dovaną. Parduodant turi pirmumo teisę pirkti, jeigu nori. Na, o kodėl gi ne? Mes ir taip savininką suvaržom - teisė imti mokestį, draudimas iškeldinti, dar jis negali ir parduoti. Jis gali. Gali parduoti valstybei, gali parduoti bet kam.

PIRMININKAS. Gerai, prašom iš vietos nereplikuoti.

Z.JUKNEVIČIUS. Taigi čia nereikia to, juk tos teisės, visi tie suvaržymai pereis naujajam savininkui. Štai aš pereinu prie deputato J.Tamulio abejonės. Tai ne tik savininkui, mes sakom, kad savininkui šito įstatymo prasme - bet kuriam savininkui šitais atvejais, koks bebūtų - ar tas, kuris iki 1940 m. buvo, ar kuris nusipirko. Tam, kuris valdo nuosavybės teise, draudžiama keldinti 10 metų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš sutinku, kad savininkas, paprastai naujasis savininkas, perima tuos apribojimus, tačiau aš noriu, kad deputatas Z.Juknevičius dar kartą atidžiai perskaitytų tą formuluotę, kurioje sakoma: ,,Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies trečiame punkte numatytais atvejais savininkui..." Labai griežtai apibrėžiamas tų savininkų ratas, ir atsiras daugybė ginčų.

Z.JUKNEVIČIUS. Šitame 8 straipsnio 2 dalies trečiame punkte ne savininkų ratas apibrėžiamas, o apibrėžiamas nuomininkų ratas.

J.TAMULIS. Ir kalbama apie savininkus, kuriems turtas grąžinamas. Aš tik noriu, kad tikslumas šitoj vietoj ir aiškumas būtų maksimalus.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerai, galima priimti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš siūlau tikrai tik patikslinti, nes esmė nesikeičia. Siūlau šį straipsnį priimti ir manau, kad už V.Kačinsko pasiūlymą bus perbalsuojama, kada bus kvorumas. Tai netrukdo vienas kitam.

PIRMININKAS. Taip. Pranešėjas priima?

V.ŽIEMELIS. Kadangi kvorumui esant balsuosim už visą įstatymą, o prieš balsuojant už visą balsuosim ir už V.Kačinsko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Galbūt už įstatymą balsuosim ir nesant 89 deputatams, jeigu balsavimas bus numatytas iš anksto. Deputatas J.Šimėnas. Norėčiau, kad aiškiai formuluotumėte savo pasiūlymą ir balsuotumėte už jį, jeigu jūs to reikalautumėte.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu grįžti prie to pasiūlymo išbraukti, kad butus leidžiama įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, numatytomis Butų privatizavimo įstatyme. Tai šitą nuostatą įgyvendina prieš tai esanti pastraipa. ,,Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininko gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir įgyvendintą programą". Tai suteikime galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti programą. Galų gale jinai gali nutarti, kad ta programa ir bus pagal mūsų dabar jau priimtą Butų privatizavimo įstatymą. Bet jeigu mes tą nuostatą dabar įrašome, iš karto ir įpareigojame.

PIRMININKAS.   Vadinasi,   deputatas   Z.Juknevičius  priima pasiūlymą išbraukti šio straipsnio 6 pastraipą. Dėl dviejų šitų eilučių, taip? Jūs sutinkate išbraukti?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Matote, deputatas J.Šimėnas iškėlė tam tikrų abejonių, tai gali užsitęsti, o kainos keičiasi. Vyriausybė toje savo parengtoje ir įgyvendintoje programoje numatys. Su ta sąlyga, kad pereitų Vyriausybei.

PIRMININKAS. Gerai, deputatas J.Šimėnas būtent taip ir suprato, kad joje, Vyriausybės programoje, tai ir turi būti numatyta ir ne-bereikia rašyti čia 6 pastraipos.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Ar deputatas J.Tamulis priimtų? Gerbiamasis deputate Tamuli, ar jums nebeliktų abejonių, jeigu iš 4 dalies išbrauktume žodį ,,savininkui"? Tai būtų aišku, kad tais atvejais draudžiama keldinti, kas tai bedarytų. O ką pabaigoj parašyt?

J.TAMULIS. Priešpaskutinė dalis, kur kalbama: ,,Gyvenamojo namo savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį namą ar jo dalį nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti". Dėti tašką ir papildyti ta norma, kad tiems nuomininkams, kurie pasilieka, galioja 10 metų terminas. Ir viskas bus aišku.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, galima ir taip.

PIRMININKAS. Vadinasi, straipsnio pastraipa yra jungiama su straipsnio priešpaskutine pastraipa, taip?

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, ne, nejungiama.

PIRMININKAS. Ai, papildo sakinį. Pakartokit, kaip jis papildomas, deputate Juknevičiau.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip aš siūlyčiau papildyti: ,,Naujajam savininkui galioja šio straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, straipsnis yra suredaguotas ir suderintas, išbraukiama straipsnio 6 dalis deputato J.Šimėno pasiūlymu, kur kalbama apie leidimą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, ir priešpaskutinioji straipsnio dalis yra papildoma... Dar kartą pakartokite.

Z.JUKNEVIČIUS. ,,Naujajam savininkui galioja šio straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Gerbiamieji deputatai, paskui jums bus nuostabu, kad straipsnis toks sudėtingas, tačiau priimtas be balsavimo. Yra pasiūlymas straipsnį priimti be balsavimo, kadangi prieštaraujančių nebėra. Viskas yra suderinta. Deputatas V.Kačinskas dar nori pakartoti. Aš gal neprisimenu jūsų pasiūlymo? Jūs prieštaraujate?

V.KAČINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs norite, kad būtų balsuojama, taip?

Atsiprašau, iš karto turiu siūlyti balsuoti už įstatymo 21 straipsnį. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad įstatymo 21 straipsnis būtų priimtas? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš ^ 6.

PIRMININKAS. Susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Įstatymo 21 straipsnis priimtas. Įstatymo svarstymą tęsime po pertraukos, kadangi dar turiu pateikti informaciją, be to, žodžio prašo generalinio prokuroro pavaduotojas. Po pertraukos tęsime šito įstatymo svarstymą.

Deputatas V.Kačinskas. Dėl ko?

V.KAČINSKAS. Aš noriu priminti, kad šitas straipsnis glaudžiai susijęs su 8 straipsniu. Kadangi dėl jo galioja 7 frakcijos pasiūlymas balsuoti esant didžiajam kvorumui, taigi tas pats pasiūlymas galioja ir dėl 21 straipsnio.

PIRMININKAS. Taip, atsižvelgsim.

Noriu informuoti gerbiamuosius deputatus, kad poryt, t.y. birželio 13 dieną 19.30 val., Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyks renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai. Bus atliekamas Džiuzepės Verdžio ,,Rekviem". Noriu paskelbti, kad deputatai, norintys dalyvauti šitame renginyje, kvietimus gali pasiimti sekretoriate. Tokia informacija. Raginu deputatus tai padaryti. Primenu - birželio 13 dieną 19.30 val.

Žodžio prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas gerbiamasis G.Norkūnas.

Gerbiamieji deputatai, prašome neišeiti, posėdis dar nebaigtas

LR generalinio prokuroro pavaduotojo G.Norkūno informacija.

G.NORKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai! Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Nusikaltimų tyrimų departamentas, kaip žinote, atlieka tardymą baudžiamojoje byloje dėl kruvinųjų sausio 13-osios dienos įvykių tyrimo. Šioje byloje ne kartą buvo kviečiamas liudytoju Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Vladislovas Švedas. Jam buvo įteiktas ir rašytinis šaukimas atvykti į prokuratūrą tardymui liudytoju, aš pabrėžiu, ir ne kartą buvo kvietimas perduotas žodžiu, tačiau, nežiūrint šitų vienkartinių kvietimų, V.Švedas į tardymą neatvyko. Kadangi šiuo metu V.Švedo darbo vieta yra parlamente, aš kreipiuosi į deputatus, prasydamas leisti iškviesti V.Švedą tardymui iš šio posėdžio, jeigu tai nesutrukdytų parlamento darbo, t.y. jeigu nebūtų pažeistas kvorumas. Norėčiau jūsų sutikimo.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs akcentuojate, kad deputatas V.Švedas būtų iškviestas tardymui  kaip liudytojas, ir jūs prašote duomenų apie šių nusikaltimų aplinkybes?

G.NORKŪNAS. Kaip ir kiekvienas Respublikos pilietis, jis turi pareigą duoti parodymus tardymui.

PIRMININKAS. Ir jūs prašote Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, kad deputatą V.Švedą būtų galima iškviesti iš posėdžio, taip? Dabar?

G.NORKŪNAS. Taip, dabar.

PIRMININKAS. Turbūt tenka suteikti žodį ir deputatui V.Švedui.

J.PANGONIS. Gal galima paklausti?

PIRMININKAS. Taip.

J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo prokuroro pavaduotojo, ar yra iškelta byla gerbiamajam...

PIRMININKAS. Atsiprašau, dabar kalba deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. ...V.Švedui? Yra iškelta byla ar ne?

G.NORKŪNAS. Byla iškelta, kaip aš jau minėjau, dėl įvykių sausio 11-13 dienomis. Konkretaus kaltinimo V.Švedui nepateikta. Ir aš kviečiu į tardymą ne kaip kaltinamąjį, ne kaip įtariamąjį, o kaip liudytoją.

PIRMININKAS. Deputate Švedai, gal malonėtumėt?..

V.ŠVEDAS. Aš noriu paklausti, kas man įteikė raštišką iškvietimą?

PIRMININKAS. Atsiprašau, gal prie kito mikrofono, nes čia blogai girdėti. Prie centrinio mikrofono prašom.

G.NORKŪNAS. Aš supratau gerbiamojo V.Švedo klausimą.

V.ŠVEDAS. Kas ir kada man įteikė raštišką kvietimą į jūsų prokuratūrą?

G.NORKŪNAS. Aš dabar negaliu pasakyti tikslios datos, bet į LKP CK pastatą buvo atvykęs departamento vyriausiasis prokuroras J.Gaudutis. Jis kalbėjo su jūsų aparato darbuotojais ir su jumis ir įteikė jums pranešimą. Man žinoma, kad jums šaukimas buvo įteiktas.

V.ŠVEDAS. Gerbiamas (...) dėl Tauragės įvykių. Tarp kitko, jums yra žinoma, kad nuo sausio 14 dienos beveik nebuvau Vilniuje. Vasario 4 dieną ir vasario 12 dieną (...) ir beveik visą laiką buvau Maskvoje. Kada jūs sugebėjote vis dėlto su manimi kalbėti?

PIRMININKAS. Atsiprašau, dabar, matyt, klausimas ne taip keliamas. Atsiprašau, deputate Švedai, aš priverstas jus nutraukti. Jums žodis pakartotinai nesuteiktas.

Klausimas yra iškeltas šitaip. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka atleisti deputatą V.Švedą nuo šios dienos posėdžio dėl to, kad jį kviečia į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą? Jūsų reikalas prokuratūroje išsiaiškinti, ar jūs teisėtai kviečiamas, ar jūs buvote' kviestas, kodėl jūs neatvykote, jeigu buvote kviestas? Aš nenorėčiau, kad šitie dalykai būtų pradėti aiškintis Aukščiausiojoje Taryboje.

G.NORKŪNAS. Man atrodo, mes tai išsiaiškinsim darbo tvarka.

PIRMININKAS. Aukščiausioji Taryba prašoma duoti sutikimą. Todėl aš ir siūlau nutraukti diskusiją.

V.ŠVEDAS. Deputatas turi žodį į teisybę. Niekad nebijojau niekur eiti - nei į prokuratūrą, nei bet kur.

G.NORKŪNAS. Aš tuo jūsų neapkaltinau, gerbiamasis Švedai.

PIRMININKAS. Aš prašau nutraukti ginčus. Dėl balsavimo motyvų bus galima pasisakyti vėliau.

Prašyčiau Aukščiausiąją Tarybą balsuoti už tai, ko prašė generalinio prokuroro pavaduotojas. Dėl balsavimo motyvų pasisakys J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš noriu pasakyti, kad balsuoti, matyt, dėl to visiškai nereikia. Jeigu aš supratau teisingai, tai deputatas V.Švedas yra pasiruošęs nuvykti į prokuratūrą ir duoti parodymus. O šitoj situacijoj jo nedalyvavimas posėdyje yra dėl pateisinamos priežasties, taigi problemos nėra. Aš nemanau, kad Aukščiausioji Taryba turėtų balsuoti dėl to, ar priežastis yra pateisinama, ar nepateisinama.

PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.

J.JURGELIS. Mano nuomonė sutampa su J.Tamulio. Mes niekada nebalsuojam, kada deputatas vyksta kokiais nors reikalais, ar mes išleidžiam jį iš salės, ar neišleidžiam. Jis pats tai sprendžia. Ir kliūčių V.Švedui nėra, Aukščiausioji Taryba jų nesudaro. Tai yra jo reikalas. Tokiu atveju balsuoti aš nematau pagrindo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuo maloniau, jeigu nebūtų prieštaraujančių dėl to, ko prašė generalinio prokuroro pavaduotojas. Na, kadangi buvo prašoma Aukščiausiosios Tarybos nuomonės, aš buvau priverstas pasiūlyti balsuoti. Aš manau, kad deputatai sutinka, kad deputatas V.Švedas būtų išvestas į prokuratūrą, t.y. iškviestas, o ne išvestas. Ačiū. Posėdis baigtas. Posėdis tęsis 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsime priešpietinį šios dienos posėdį. Į tribūną kviečiu deputatą Z.Juknevičių toliau tęsti įstatymo svarstymą. Liko įstatymo du straipsniai ir nutarimas.

Deputatai, prašom dėmesio, sėskitės į vietas. Deputatas Z.Juknevičius toliau kalba apie įstatymą.

Primenu dar gerbiamiesiems deputatams, kad sekretoriate galite pasiimti kvietimus į renginį, įvyksiantį birželio 13 d. 19.30 Vilniaus sporto rūmuose. Renginys skirtas birželio 14 d. - Gedulo ir vilties dienai - paminėti. Prašom.

Įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų “projekto svarstymas

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, 22 straipsnyje mes numatėm tam tikras garantijas asmenims, kurių turtą išperka valstybė. Tik aš labai prašau jūsų padaryti pakeitimą - vietoj žodžio ,,pinigais" įrašyti ,,valstybės vienkartinėmis išmokomis", jeigu taip praslydo projekte nepataisyta.

Pirmoji 22 straipsnio dalis turėtų būti: ,,Išmokėjimai už valstybės išpirktą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar vertybiniais popieriais turi būti atlikti..." Na, mes siūlom tokią sąlyginę datą, kad institucijos, ministerijos ar valdybos netęstų labai ilgai, sprendimas gali būti priimtas išpirkti, bet, tarkim, valstybės vienkartinės išmokos išmokėjimas delsiamas ar akcijų dalis už ūkinės komercinės paskirties pastatus neperduodama ilgą laiką. Norėdami apriboti šitą pareigą laike ir siūlom iki 1991 m. sausio 1 d. Aišku, tai dabar jau nerealus dalykas. Suprantama, aš nenorėčiau konkretaus termino nurodyti, bet kaip padaryti, susieti, kaip su Vyriausybei duodamu įpareigojimu, kad vis dėlto žmonės, savininkai žinotų, iki kurio laiko su jais turi atsiskaityti.

PIRMININKAS. Tai koks dabar terminas? Prašom patikslinti.

Z.JUKNEVIČIUS. Nuo sausio 1 dienos dabar nerealu. Aš prašau, gal deputatai turi pasiūlymų, tiesiog reikia kolektyvinio pamąstymo, ar mums reikia užrašyti kalendorinę datą, ar kokią nors sąlygą?

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad mes galime pavesti Vyriausybei šį reikalą spręsti pagal susidariusias galimybes. Suformuluokim taip: pavesti Vyriausybei nustatyti terminus pagal turimas valstybės galimybes, nes gali taip išeiti, kad galim neturėti ir kuo kompensuoti. Neaišku, kokia bus ekonominė situacija.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, aš galiu tik tiek pasakyt, kad vienkartinės išmokos, jų išdavimo galimybės aiškios. Ir čia tereikia kažkaip apriboti, nes kokia prasmė išduot po to, kai bus praėjęs pirminis privatizavimo etapas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juknevičiau...

Z.JUKNEVIČIUS. Galbūt kaip kiti deputatai...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juknevičiau, nesant kitų deputatų pasiūlymų, išskyrus deputato J.Pangonio, gal jūs pats pasiūlytumėt kažkokį terminą arba pritartumėt deputato J.Pangonio nuomonei.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš siūlyčiau taip užrašyti: ,,Išmokėjimai už valstybės išpirktą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybės vienkartinėmis išmokomis arba vertybiniais popieriais turi būti atlikti ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos". Va taip. Jeigu jau institucijos rengiasi išpirkti, jos turi žinot, kad po sprendimo priėmimo turi su savininku atsiskaityti ne vėliau kaip per tris mėnesius. Man atrodo, ir deputato J.Pangonio mintį tai apima.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš dabar priėjau vienu klausimu, o, pasirodo, reikia kitaip trupučiuką. Prašom pasakyti, ar jūs dabar sąmoningai, ar netyčia pasakėt taip, kad išmokėjimai už valstybės išpirktą išlikusį turtą vien-kartinėmis išmokomis ir vertybiniais popieriais ir t.t. Žodis ,,pinigai" iškrito.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, taip, aš sakiau, aš prašiau deputatų, kad pasitaisytų, nuo senų laikų įrašyta ,,pinigai", o turėjo būti pataisyta, kada priėmėm pirmą straipsnį.

PIRMININKAS. Kaip suprantu, deputatas J.Pangonis neprieštarautų tokiai pirmos pastraipos formuluotei, kurią pateikė deputatas Z.Juknevičius. Ar yra daugiau norinčių kalbėti apie terminą?

Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš siūlyčiau štai tokį variantą - neminėti įstatymo straipsnyje šito termino iš viso, nes gan keistai atrodo straipsnyje nurodytas terminas, jis gali būti nutarime geriausiu atveju. Turint omeny, kokia sudėtinga šita situacija, vis dėlto turėtų būti priimtas Vyriausybės sprendimas, ir daugiau nieko.

PIRMININKAS. Deputato Z.Juknevičiaus pasiūlymo esmė ir buvo nenurodyti aiškaus termino, o, pavyzdžiui, 3 mėnesius po sprendimo priėmimo dienos. Tai lygiai tas pat, kaip kokius 10 metų neleisti kažką daryti.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Nuo sprendimo. Tai butų ne konkretus terminas, jis pasislinktų, bet aš tik dar prašyčiau deputatus pritart, jog šita garantija būtų įstatyme, ne nutarime. Tai garantija, kad štai 3 mėnesiai, ir kad žinotų savininkas ir visos institucijos.

PIRMININKAS. Taip sakant, kiekvienu individualiu atveju...

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, kiekvienu individualiu atveju.

PIRMININKAS. ...neminint jokios konkrečios datos ir panašiai. Ar būtų prieštaraujančių šitokiam pranešėjo pasiūlymui? Aš nematau prieštaraujančių. Ar yra norinčių pasiūlyti balsuoti už šitą įstatymo straipsnį? Būtų gerai, kad jūs dar kartą pakartotumėt visiems deputatams atidžiai klausantis šitą formuluotę.

Z.JUKNEVIČIUS. ,,Išmokėjimai už valstybės išpirktą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar vertybiniais popieriais turi būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos". Paskutinė pastraipa yra dar, kad Vyriausybė gali terminą pratęsti. Kol kas. Kodėl nerealu - sakot, juk priimdama sprendimą išpirkti jau turi prieš tai galvot, kaip tai bus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juknevičiau, jeigu deputatai ne nuo mikrofono sako tuos abejojimus, tai turbūt nėra tvirti abejojimai ir nediskutuokite su jais. Ar galima skelbti, kad straipsnis yra priimtas be balsavimo? Prieštaraujančių nėra? Tai 22 straipsnis priimtas.

Z.JUKNEVIČIUS. Ir 23 straipsnis. Išpirkimui naudojamų lėšų šaltiniai, jų kaupimo ir naudojimo tvarka. Dėl tvarkos, tai čia tik tiek pasakyta, kad fondų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Mes dar turėsime prie to klausimo grįžti tada, kai prasidės žemės, miškų, gyvenamųjų namų ar ūkinės komercinės paskirties pastatų privatizavimas. Bet lėšų kaupimo principai čia yra ir svarbiausia, kad yra draudimas šitiems tikslams naudoti biudžeto lėšas. Tai tuo mes apsaugom visus arba apginam visus nuo tos grėsmės, kad butų eilės visiems kitiems sulėtės, kur iš biudžeto statoma, nes biudžetas nueis čia. Šito įstatymo įgyvendinimui biudžetas neturi būti naudojamas. Štai tokia prasmė to užrašymo.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Aš norėčiau paprašyti, kad jūs plačiau pakomentuotumėt žodžius ,,žemė išperkama už lėšas, sukauptas privatizuojant žemę". Kokios tai lėšos, kaip jos sukaupiamos?

PIRMININKAS. Aš tik prašysiu ten, kur sėdi deputatas J.Pangonis, deputatas V.Beriozovas, daugiau tylos. Kadangi kai žmogus kalba iš tos pusės, sunku beatskirt, kas ir ką kalba.

Z.JUKNEVIČIUS. Kaip tai kokios lėšos?

A.RAŽAUSKAS. Na, ar mes šiandien jau žinom, kad, sakykim, buvę mažažemiai ir bežemiai, norėdami įsigyti žemę, ją tikrai pirks už pinigus. Ir jeigu imtume skaičiuoti, čia milžiniškos sumos įsivaizduojamos turėtų būti.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš dar sykį kartoju, kad tai yra tikrai principas. Matot, pagal įstatymo 1 ir 16 straipsnį dabar pinigai necirkuliuos. Čia tik tokiu atveju, kad štai valstybės dabar bus viskas daroma pagal valstybės vienkartines išmokas. Bet mes puikiai žinom pagal Privatizavimo įstatymą valstybės įsipareigojimą, kad tos nepanaudotos išmokos po kurio laiko taps obligacijom. Štai ir reikės obligacijoms išpirkti pinigų, nes jeigu jos taip ir liks popieriais, tai nėra jokių valstybės garantijų. Tai čia tolima ateitis. Juk dabar mes turėsim išmokas išdavinėti, tas įstatymas bus įgyvendinamas pirma, o po to žemės privatizavimas... Tai va tos lėšos iki to laiko susikaups.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Man labai malonu, kad deputatas Z.Juknevičius taip aiškiai viską paaiškino, ir jeigu jis dar kartą atsiverstų 16 straipsnį tokį, koks jis yra priimtas, prisimintų nuostatas, kad apie grynus pinigus, apie išpirkimą už grynus pinigus nėra jokios kalbos. Jeigu bus reikalas vienkartines išmokas versti pinigais kažkokiame labai tolimame etape, jeigu mes prieisim iki to kada nors, tai lies ne tik savininkus, bet bendrai kalbėsim apie tas išmokas. Taigi kalbėti 23 straipsnyje apie kažkokias lėšas, gaunamas privatizavimo metu, išvis nėra jokios prasmės, nes apie tas lėšas galima kalbėti tik kaip apie grynus pinigus, apie kuriuos mes čia nešnekam. Tai yra visiškai atskiras klausimas, o čia iš viso turėtų būti vienas aiškus sakinys: ,,Biudžeto lėšas naudoti šiems tikslams draudžiama". Ir taškas, nieko daugiau neturi būti šitame straipsnyje.

Z.JUKNEVIČIUS. Galima būtų ir tuo apsiriboti, bet štai mes minime vienkartines valstybės išmokas. Šitame įstatyme apie jas nieko nėra, o tik nuoroda į Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Ten yra jų prigimtis ir jų likimas, jeigu jų nepanaudos. Mes turime ir čia pasakyti, kad jos tokios pat, jų tas pats likimas. Aš, pavyzdžiui, nežinau, gal deputatas A.Rudys galėtų pasakyt, kokiais pinigais bus dengiamos obligacijos, kurios atsiras iš tų išmokų, kurios dabar duodamos žmonėms pagal privatizavimo įstatymą. Ar tai bus biudžeto lėšos, ar tai bus kitaip, bet šitų obligacijų apmokėjimui naudotinos tik lėšos, gautos iš štai šitų tikslų. Jeigu būtų nuomonių, kad nereikėtų mums taip toli projektuoti ateitį, galima būtų apsiriboti tik užrašant draudimą eikvoti biudžeto lėšas.

PIRMININKAS. Gal leistume deputatui A.Rudžiui patikslinti?

A.RUDYS. Aš savotiškai dėkingas gerbiamajam Z.Juknevičiui už tokį tiesų klausimą. Norėčiau paaiškinti, kad, kaip aš suprantu, iš viso privatizacijos būdu sukauptų lėšų likimas turėtų būti labai kruopščiai apsvarstytas ir sprendžiamas. Mano akimis žiūrint, Lietuvai jas reikia panaudoti modernizuojant visą gamybinę sferą. Ir niekur kitur, tai šičia man patinka nuostata. Na, tiktai, atsiprašau, nepatinka ta nuostata, kad jos dar turi eit kažkur kitur. Bet kuriuo atveju nukeliant į tolimą ateitį, juk mūsų šitų privatizavimo fondų veikimas yra ribotas ir anksčiau ar vėliau jie pasibaigs. Ir jeigu bus laikomos tyčia lėšos tam, kad pasibaigus va tų obligacijų galiojimo laikui iš jų sumokės, tai vienas dalykas, dėl infliacijos praktiškai tų lėšų neliks. O antras dalykas - būtų labai neracionalu jas ,,marinuoti" ar paskolinti už nedideles palūkanas ir panašiai.

Tai aš prognozuoju, kad kai pasibaigs aktyvaus privatizavimo periodas, jeigu kažkoks likutis liks, tai tada jo likimą spręs arba Aukščiausioji Taryba savo nutarimu, arba mes tai įdėsim į atitinkamų fondų įstatymą. Taip. Dėl to aš galvoju, kad vis dėlto reiktų pasistengt, aš nežinau, pasiūlyčiau atmest visiškai šitą straipsnį, nes galioja viena bendra tvarka. Gauna žmogus investicines išmokas ir naudoja jas bendra tvarka. Matot, juk iš esmės paskolos vis tiek dengiamos biudžeto lėšomis - kažkada, tolimoje ateityje. Na, ateityje, kada paskola yra grąžinama, o jeigu jau investiciniai pinigai virs paskola, ji turės būt grąžinta, aišku, iš šitų lėšų. Dėl to man atrodo, kad šitą straipsnį išmetus visiškai nieko neprarandam.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, prieš suteikdamas žodį kitiems deputatams, prašau rūmuose esančius deputatus 12.30 būti salėje, kadangi darbotvarkės 3 klausimas numato balsavimą dėl vyriausiųjų kontrolierių skyrimo. Reikės balsuoti, reikės kuo daugiau deputatų salėje.

Dabar deputatas P.Papovas.

Atsiprašau, dar Z.Juknevičius norėjo.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš dar norėjau prašyti deputatą A.Rudį, kad jis baigtų savo mintį. Ar jūs, tarkim, pritartumėt, kad liktų tas draudimas naudoti biudžeto lėšas - ir savivaldybių biudžetą, ir valstybės, kad toks vis tiek būtų.

A.RUDYS. Gerai, aš sutikčiau, nors aš suprantu ta prasme, kad kažkada šitas klausimas, jeigu jis realiai iškils, tai bus labai tolimoj ateity, na, sakykim, po 15 metų. Ir tada, aišku, reikės priimti atskirą sprendimą. Aš sutinku palikti šitą draudimą.

Z.JUKNEVIČIUS. Tik draudimą?

A.RUDYS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš pritariu gerbiamiesiems deputatams už pasiūlymą išbraukti reglamentaciją numatyti naudoti lėšas už obligacijas, nes obligacijos yra Valstybinio turto privatizavimo įstatymo prigimtinė sąvoka, ji yra bendra ir privatizuojant valstybinį turtą, ir grąžinant. Taigi šiame įstatyme netinka tokia bendra sąvoka.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Dėl fondų sudarymo. Bus, manau, daug fondų, kurių reikės. Sakykim, privatizuojant butus reikės turėti atitinkamą fondą. Apie tų fondų sudarymą galima kalbėti nutarime, jeigu deputatas Z.Juknevičius ir įstatymo rengėjai mano, kad reikia. Tai nesunku padaryti. Čia, įstatyme, jų neturėtų būti, bet aš norėčiau dar vieną dalyką pasakyti, kad mes baigtume kalbėti apie galimą investicinių čekių arba vienkartinių išmokų vertimą grynais pinigais. Nesudarykim žmonėms iliuzijų, kad kažkada jie gaus už tai pinigus. Mes kirsime per tuos privatizavimo procesus, per tuos investicinių čekių panaudojimus dovanodami žmonėms kažkokią iliuziją, kad jie kažką gaus. Jeigu jie gaus, tai gaus po kokių 15 ar 20 metų tokius trupinius, kad apie juos nederėtų nė kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kokį sprendimą priimtų deputatas Z.Juknevičius?

Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, gana motyvuoti buvo deputato A.Rudžio pasiūlymai. 23 straipsnis buvo suredaguotas atsižvelgiant į tas abejones, į tą reikalavimą nurodyti lėšų šaltinį. Tai taip ir buvo padaryta. Na, jeigu dabar deputatai mano kitaip, tai galima palikti vien tiktai užrašą, kad biudžeto lėšas naudoti draudžiama, o visa kita galima išbraukti.

PIRMININKAS. Matyt, reikėtų keisti ir straipsnio pavadinimą?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, pavadinimas aiškus - ,,Draudimas naudoti biudžetines lėšas".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau tylos! Deputatas Z.Juknevičius siūlo atsižvelgdamas į kitų deputatų nuomonę pavadinti 23 straipsnį ,,Draudimas naudoti biudžetines lėšas", o straipsnio turinį apriboti paskutiniu sakiniu: ,,Biudžeto lėšas naudoti išpirkimui (ar kaip jūs čia suformuluosite?) draudžiama".

Z.JUKNEVIČIUS. Čia deputato A.Rudžio ir deputato J.Tamulio pasiūlymai?

PIRMININKAS. Taip, taip, kuriuos jūs priimat. Turinio sakinys biudžeto lėšas naudoti... kam? Kaip suformuluoti?

Z.JUKNEVIČIUS. Biudžeto lėšas naudoti išmokėjimams už valstybės išperkamą turtą draudžiama.

PIRMININKAS. 23 straipsnyje pasakoma tik tiek, kad biudžeto lėšas naudoti išmokėjimams... Kaip toliau?

Z.JUKNEVIČIUS. Už valstybės išperkamą turtą...

PIRMININKAS. Išmokėjimams už valstybės išperkamą turtą draudžiama.

Gerbiamieji deputatai, ar yra prieštaravimų? Gerai. Deputatas V.Žiemelis nori paklausti.

V.ŽIEMELIS. Galbūt ne pranešėjas atsakys, gerbiamasis A.Rudys. Ar mes šiuo straipsniu, šiuo sakiniu iš viso galėsime kompensuoti? Nes biudžetinės lėšos - tai praktiškai visos valstybės gaunamos lėšos. Aš taip suprantu. Ar ne?

PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjo, gerbiamieji deputatai, net nežinau, kieno keliamas, tačiau šurmulys salėje nemažas. Prašyčiau tylos. Atrodo, deputatas A.Rudys atsakys asmeniškai deputatui V.Žiemeliui. Galima būtų paklausti, ar visi pritariate tokiai 23 straipsnio trumpai redakcijai?

Gerbiamieji deputatai, 23 įstatymo straipsnis yra priimtas be balsavimo. Taip. Yra likusios kelios minutės, tačiau aš manau, kadangi jūs turėsite galimybę tęsti toliau, bus didesnis deputatų skaičius, tada ir kalbėsime dėl viso įstatymo priėmimo.

Deputatas J.Tamulis.

Nutarimo “Dėl valstybės kontrolės departamento vyriausiųjų kontrolierių “priėmimas

J.TAMULIS. Aš noriu paprašyti deputato Z.Juknevičiaus, kad priimdami visą įstatymą, juo labiau nutarimą mes norėtume turėti tikslias formuluotes tų straipsnių, kurie yra priimti. Tai yra kad tos redakcijos, kurios priimtos, kad būtų atspausdintos ir išdalytos.

PIRMININKAS. Ar įmanoma tai padaryti per pusvalandį?

Z.JUKNEVIČIUS. Mes šiandien tikrai nesuspėsime. Šiandien nutarimą svarstome toliau. Kitam posėdžiui.

PIRMININKAS.  Šiandien svarstysime nutarimą toliau dar neturėdami tikslių formuluočių, taip? Neturėdami tikslių įstatymo straipsnių formuluočių, kaip deputatas J.Tamulis prašė. Ar tai būtina sąlyga, ar mes turime nutraukti įstatymo ir nutarimo svarstymą, jeigu neturime idealiai tikslių formuluočių?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ar galima?

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatas J.Tamulis pageidavo prieš balsuojant už visą įstatymą turėti visus straipsnius. Tai, be abejo, bus.

PIRMININKAS. A, aišku, gerai.

Z.JUKNEVIČIUS. Bet šitame posėdyje mes neplanavom balsuoti už visą įstatymą, tik svarstyti nutarimą dėl jo taikymo, o kitam posėdžiui pateiksime visą įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš ir prašau deputato Z.Juknevičiaus, kad kitam posėdžiui tai būtų, bet kad tai būtų padaryta bent jau dieną prieš priėmimą, kad vis dėlto būtų galima atidžiai išstudijuoti, nes buvo ne-mažai gana kontraversiškų straipsnių, dėl kurių kilo diskusijų.

PIRMININKAS. Gerai.

Z.JUKNEVIČIUS. Jeigu šiandien mums pavyktų balsuoti dėl 8 straipsnio 7 frakcijos reikalavimu, galėtume tiesiog šiandien po pietų, rytoj išdalyti deputatams visą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad negalima netgi pradėt svarstyti nutarimo projektą, kol nėra priimtas visas įstatymas, nes kaip mes galime nutarimą dėl jo įsigaliojimo priimti nepriėmę įstatymo? Nelogiška visiškai. Gerai, svarstyti galima antru svarstymu, bet ne balsuoti.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną vyriausiąjį valstybės kontrolierių deputatą K.Uoką. Šiandien svarstome ir balsuosime už nutarimo dėl vyriausiųjų kontrolierių skyrimo projektą. Jums skiriama 20 minučių laiko.

K.UOKA. Dėkui. Gerbiamieji deputatai, pagal Valstybės kontrolės departamento įstatymą Respublikos teritorija suskirstyta į vienuolika apygardų ir apygardų vyresnieji kontrolieriai turi būti tvirtinami Aukščiausiojoje   Taryboje.   Valstybės   kontrolės   departamentas pasiruošė šiam svarbiam aktui.

Siūlome šiandien 7 vyriausiuosius kontrolierius. Visų kandidatūrų kol kas nesurinkom, dar neturime tiek patirties, esame naujas departamentas. Jeigu patvirtintumėt šiuos 7 mūsų siūlomus kandidatus, mūsų darbas labai palengvėtų, nes sprendimus būtų galima priimti vietose pasitarus su savo juristais. Šie asmenys turėtų teisę taikyti visas Valstybės kontrolės departamento įstatyme numatytas priemones, taip pat ir šalinimą iš darbo, ir nereikėtų tuo užsiimti man ir mano pavaduotojams. Darbas taptų operatyvesnis, lengviau būtų ir centrinio aparato juridinei tarnybai, kuri dabar yra labai apkrauta darbu ir dėl to kartais net pasitaiko netikslumų mūsų darbe, už ką labai atsiprašome ir deputatų, ir visuomenės.

Noriu pasakyti, kad visi kandidatai yra išlaikę bandomąjį pusės metų laikotarpį, yra kruopščiai apsvarstytos jų patikrinimų medžiagos. Daugelis jų yra išrinkti apygardų kontrolierių vyresniaisiais pačių kontrolierių, tarkim, tokiais lyg ir brigadininkais ir aktyviai dalyvavo kuriant Valstybės kontrolės departamento bazę, t.y. perimant patalpas, inventorių iš buvusio Liaudies kontrolės komiteto, įsigyjant automobilių, formuojant kolektyvą. Šiose apygardose, kur siūlome paskirti vyresniuosius ir vyriausiuosius kontrolierius, kolektyvai jau yra iš esmės susiformavę, kitose dar kol kas ne. Todėl aš visiškai pasitikėdamas siūlau šias kandidatūras. Ir dar noriu pasakyti, kad prieš geras dvi savaites šios kandidatūros buvo skelbtos ,,Lietuvos aide". Ypatingų atsiliepimų nesulaukta. Galbūt per rinkėjus (...) pasakysite tas pretenzijas svarstant kandidatūras. Todėl prašyčiau jūsų leidimo pristatyti visus po vieną, jeigu sutiktumėt.

PIRMININKAS. Deputatus prašau tylos. Kadangi bus balsavimas (balsų pertekliaus tikrai nėra), prašyčiau, kad deputatai galbūt nusileistų į salę iš tribūnų, iš balkonų, taigi pasiruoštų balsuoti.

K.UOKA. Taigi iš eilės kaip sėdi, aš ir kviečiu gerbiamąjį A.Kvedarą, Kupiškio apygardos vyriausiąjį kontrolierių. Jums pateiktoje medžiagoje surašyti didesnieji jo nuveikti darbai. Taip pat organizuota bazė visa, kolektyvas neblogai dirba. Prašom. Gal į tribūną, gerbiamasis Kvedarai? Gal būtų klausimų?

PIRMININKAS. Tai jeigu būtų klausimų, tai gerbiamasis A.Kvedaras ir nuo šoninio mikrofono sugebėtų atsakyti, nes gerbiamajam K.Uokai tuoj vėl reikės pristatyti kitus žmones.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau, jeigu galima?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau paklausti. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo 22 straipsnį šitiems mūsų tvirtinamiems vyrams yra nustatyti atitinkami reikalavimai. Aš noriu perskaityti, kad gerbiamieji kolegos juos taip pat žinotų.

22 straipsnis. ,,Valstybės kontrolės departamento ir jo struktūrinių padalinių vadovais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai (manau, abejonių nėra), turintys aukštąjį išsilavinimą" (taip pat aišku). Bet va toliau eina du įdomūs reikalavimai... ,,turintys vadovaujančio darbo valstybės aparate patirtį ir išlaikę kvalifikacinius egzaminus". Taigi klausimai yra du. Ar išlaikyti tie kvalifikaciniai egzaminai, kokie jie buvo ir ar kiekvienas iš šitų kandidatų iš tikro atitinka štai tą konkretų reikalavimą, kurį mes kartu užrašėme gerbiamojo K.Uokos pasiūlymu, — vadovaujančio darbo valstybės aparate patirtį?

K.UOKA. Atsakysiu. Gerbiamasis A.Kvedaras pusę metų vadovauja kaip laikinai skirtas vyresnysis Kupiškio apygardos darbuotojas. Ir patirties tikrai įgijo, vadovauja neblogai. Na, o atestacinė komisija, svarsčiusi jo pusės metų darbo rezultatus, taip pat gerai vertina jo darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau, kad dabar būtų teikiami klausimai pretendentui.

Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Gal aš geriau gerbiamąjį K.Uoką paklausiu. Kadangi esu tampriai su Kupiškio rajonu susijęs, labai nusiskundžia kai kurie kolūkiečiai dėl netvarkos, na, konkrečiai Alizavos kolūkyje. Kreipiausi į deputatą L.Apšegą, sako (...). Labai didelis tas ūkis, ar 8 kilometrų ilgio. Ir kažkoks sklinda nepasitikėjimas kontrole, jūsų žinyba ten, ir net, kiek žinau, kreipėsi į jus. Ar jūs esate ką nors nagrinėjęs iš tų nusiskundimų Kupiškio rajone? Konkrečiai galbūt Alizavos kolūkyje.

PIRMININKAS. Prašom.

K.UOKA. Konkrečiai Alizavos kolūkyje nesu nagrinėjęs, daugiau turėjome bėdų su melioracijos įmone, su akcinių bendrovių asociacija. O šiaip Kupiškio rajone mūsų jaunas kontrolierius, eilinis, ne dabar siūlomasis. Negalime pasigirti, kad ten daug nuveikta darbų, tačiau į Kupiškio apygardą įeina dar ir Biržų, Rokiškio, ir Anykščių rajonai, čia yra apygardos vyresnysis kontrolierius.

PIRMININKAS. Aš dar kartą prašau dabar teikti konkrečius klausimus pretendentams.

K.UOKA. Arba jeigu nėra klausimų, tada balsuoti.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš gerbiamąjį K.Uoką norėčiau paklausti. Sakykit, gerbiamasis Uoka, vyriausiasis valstybės kontrolieriau, aš suprantu, kad jūs, kaip vadovas, neturit finansinio ekonominio išsilavinimo, tai turbūt ir atleistina, bet jeigu jūs ir apygardų vyriausiuosius kontrolierius siūlote, kurie neturi specialaus ekonominio ar finansinio išsilavinimo, ir jie turės atlikti visą ekonominę kontrolę! Juk mes dabar atsisakome valstybinės kontrolės ideologijos, čia ne liaudies kontrolė, kur kontroliavo visi ir niekas kartu. Jie turėtų būti labai geri specialistai pirmiausia ekonomikos ir finansų srityje, nes bet kuris ūkio vadovas arba gamyklos vadovas pedagogą, kuris mokytoju tik dirbęs... Yra čia keletas žmonių, kurie neturi šio išsilavinimo. Ar jūs manote, kad tai yra gerai?

PIRMININKAS. Gal vis dėlto... Aš atsiprašau gerbiamojo K.Uokos. Mums yra pasiūlytos kandidatūros, mes jas arba skiriame, arba ne. Ir dabar štai pradedame svarstyti kriterijus deputato J.Pangonio pasiūlymu, kurie gal ne vietoje, kai žmonės jau dirbo šitą darbą ir yra siūlomi.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima dar sykį?

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis eilės tvarka. Prašau.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau atsakyti ir J.Pangoniui, kadangi tai mano apygardos būsimas vyriausiasis kontrolierius. Aš jį pakankamai gerai pažįstu, skaičiau jo patikrinimo medžiagas ir manyčiau, kad jam žinių ekonomikos ir teisės srityje tikrai pakanka. Pats jisai daug dirba ir pakankamai kvalifikuoti jo patikrinimai.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.ŽIEMELIS. O ar būtina, kad jis turėtų ekonominį išsilavinimą ar kitokį, tai sprendžia pats vyriausiasis kontrolierius, Respublikos vyriausiasis kontrolierius, jis nusprendžia, ar jam tinkamas, ar ne.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, bet likau nepatenkintas kolegos K.Uokos atsakymu. Jeigu gerbiamasis kolega laiko, kad priėmus į Valstybės kontrolės departamento sistemą įgyjamas valstybinio darbo patyrimas, tai, žinoma, galima taip traktuoti. Bet aš 22 straipsnį suprantu labai aiškiai, kad gali būti skiriami vadovais turintys vadovaujančio darbo valstybės aparate patirtį. Vadinasi, iki atėjimo į jūsų sistemą. O dabar mes pritaikėm žmonėms pusės metų bandomąjį stažą ir atseit jie įgijo šitas savybes pagal reikalavimą - vadovaujančio darbo valstybės aparate patirtį. Man atrodo, čia yra aiškus prieštaravimas jūsų pačių pasiūlytam įstatymui. Ir kai kurie iš čia siūlomų neturi šito darbo patyrimo, vadinasi, mes arba parašome išimtį pagal šitą įstatymą, arba pakeiskim įstatymą.

K.UOKA. Aš norėčiau pasakyti, kad tie pusė metų bandomojo stažo šitiems žmonėms buvo beveik pusė laiko, kada egzistuoja Lietuvos Respublika. Tarybiniame aparate darbo stažą aš nemanau, kad reikėtų laikyti kriterijum.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš gerbiamuosius deputatus raginu per likusias 10 minučių paskirti arba nepaskirti siūlomus 7 pretendentus į vyriausiuosius kontrolierius. Aš siūlau paskirti arba nepaskirti, tai yra jūsų teisė, o tęsti diskusijas, kai iš viso klausimui buvo skirta 20 minučių, galbūt nebereikėtų.

Deputatė Z.Šličytė eilės tvarka.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau pasiūlyti balsuoti, kad negaištume laiko, bet kaip teisininkė norėjau atsakyti į gerbiamojo deputato C.Juršėno argumentus, kad visiems laikams tas argumentas būtų aiškus. Mes 50 metų neturėjome Lietuvos valstybės, tai kokios valstybės valstybinį darbą gerbiamasis deputatas Č.Juršėnas reikalauja būti dirbusiais valstybės kontrolieriams?

PIRMININKAS. Ir, manyčiau, paskutinis deputatas B.Rupeika.

J.PANGONIS. Dėl procedūros aš norėsiu.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš užleidžiu J.Pangoniui, nes jis vis tiek kalbės.

PIRMININKAS. O jūs kalbėsite?

J.PANGONIS. Aš dėl procedūros norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man labai keista, kai užduodu klausimą gerbiamajam valstybės kontrolieriui, o atsako V.Žiemelis, Z.Šličytė arba kiti. Tai kas čia dabar per parodija?

PIRMININKAS. Gerai. Tegul.

J.PANGONIS. Tegul atsako man gerbiamasis K.Uoka ir nesikiša kiti deputatai.

PIRMININKAS. Nereikia barti kitų deputatų, jie taip pat turi teisę kalbėti.

K.UOKA. Prašom pakartoti savo klausimą, atsakysiu.

PIRMININKAS. Deputatas K.Uoka.

B.V.RUPEIKA. Aš noriu paklausti valstybės kontrolieriaus. Ar pasikeitė jo pozicija pateikiamų kandidatūrų atžvilgiu? Ar jų politinis patikimumas, kaip mes parlamento veiklos pradžioje manėme, yra aukščiau už kompetenciją? Žvelgdamas į kandidatūras ir matydamas žmones iš organų, iš įvairių kitų tarnybų, kurios mums ne itin kėlė ir kelia pasitikėjimą, aš jūsų noriu būtent šito paklausti. Politinis patikimumas svarbiau už kompetenciją ar ne? Vieną su kitu lyginant, kaip dabar? Praėjo metai.

K.UOKA. Kadangi mūsų departamentui pavesta vertinti visų valstybinių institucijų darbą tikslingumo ir efektyvumo prasme, tai pirmasis kriterijus yra - kiek tie žmonės prisidėjo kuriant, efektyvinant valstybės aparato darbą savo srityse. O pagal politinio patikimumo kriterijų, tai gerbiamajam B.Rupeikai norėčiau pasakyti, kad vienas iš kandidatų yra buvęs liaudies kontrolės darbuotojas.

PIRMININKAS. Ačiū. Posėdžio sekretoriato prašau suregistruoti salėje esančius deputatus, kadangi darbotvarkėje buvo iš anksto numatytas balsavimas. Kitus deputatus prašau pasiruošti balsuoti už siūlomą pretendentą į vyriausiąjį  kontrolierių gerbiamąjį A.Kvedarą. Kas už pasiūlytą gerbiamojo A.Kvedaro kandidatūrą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.

PIRMININKAS. Už - 67. Būtent tiek, kiek reikia sprendimui priimti. Kiek prieš? Prieš nėra, taip? Kiek susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Kad nekiltų papildomų klausimų, aš informuoju, kad deputatui A.Šimėnui tapus ministru pasikeitė reikalingas kvorumas, du trečdaliai - 89, pusė visų deputatų skaičiaus - 67.

Gerbiamasis A.Kvedaras yra paskirtas vyriausiuoju apygardos kontrolieriumi. Ką gerbiamasis K.Uoka siūlytų toliau?

K.UOKA. Gerbiamasis M.Šmatavičius, Utenos apygardos pretendentas. Prašome galbūt prie šoninio mikrofono?

PIRMININKAS. Ar yra norinčių paklausti gerbiamąjį M.Šmatavičių.

K.UOKA. Prieikit prie šoninio mikrofono.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pretendente, gerbiamasis vyriausiasis kontrolierius sakė, kad pristatomi tvirtinimui, kur yra suformuota visa tarnyba. Ar Utenos zonoje yra galutinai suformuota jūsų tarnyba?

M.ŠMATAVIČIUS. Gerbiamasis deputate, kol kas Utenos apygardoje dirba 9 kontrolieriai, iš viso bus 11.

P.PAPOVAS. Iš esmės suformuota.

M.ŠMATAVIČIUS. Šiuo metu 9 dirba.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra daugiau klausimų?

P.PAPOVAS. Bet ar jie nuolat dirba, ar su bandomuoju laikotarpiu?

M.ŠMATAVIČIUS. Vienas dar su bandomuoju, aštuoni jau nuolat.

PIRMININKAS. Aišku, gerbiamiesiems deputatams siūlau balsuoti už M.Šmatavičiaus kandidatūrą Utenos apygardos vyriausiojo kontrolieriaus vietai užimti. Kas už?

Balkone sėdinčius svečius prasyčiau netrukdyti deputatams balsavimo metu. Prie deputatų B.Rupeikos ir M.Laurinkaus sėdintys svečiai, prašome netrukdyti balsavimo metu. M.Laurinkaus balsą prašome priskaičiuoti taip pat.

BALSŲ SKAIČIUOTOMS. 77.

PIRMININKAS. Už - 77. Kas prieš? Deputate Rudy, nuleiskite ranką. Atsiprašau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Prieš - 1. Kiek susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Informuoju, kad salėje yra 90 deputatų. Tokiu atveju kitiems pretendentams užtenka mažesnio balsų skaičiaus. Sveikiname M.Šmatavičių, patvirtintą Utenos apygardos vyriausiuoju kontrolieriumi. (Plojimai) Ką siūlote toliau?

K.UOKA. Gerbiamasis V.Rinkevičius, Klaipėdos apygardos pretendentas. Prašome prieiti prie šoninio mikrofono.

PIRMININKAS.   Ar   yra   norinčių   paklausti   gerbiamąjį V.Rinkevičių?

K.UOKA. Aš informuoju, kad į Klaipėdos apygardą įeina Klaipėdos ir Neringos miestai, Kretingos rajonas ir Klaipėdos rajonas.

PIRMININKAS. Aš dar kartą prašau posėdyje dalyvaujančius svečius netrukdyti, kadangi vyksta balsavimo procedūra ir ji kartojama kartas nuo karto, ir prašome netrukdyti. Ar yra norinčių paklausti gerbiamąjį V.Rinkevičių? Nematau.

Gerbiamieji deputatai, kas už gerbiamojo V.Rinkevičiaus kandidatūrą Klaipėdos apygardos vyriausiojo kontrolieriaus postui užimti?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ponas Rupeika, čia kaip tik žmogus iš vadinamųjų senųjų struktūrų.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Balsavimas vyksta.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.

PIRMININKAS. Už - 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS.   Susilaikė   vienas.   Sveikiname   gerbiamąjį V.Rinkevičių, tapusį vyriausiuoju kontrolierium Klaipėdos apygardoje. (Plojimai) Ką siūlote toliau?

K.UOKA. Gerbiamasis A.Varnelė, pretendentas į Alytaus apygardos vyriausiojo kontrolieriaus postą.

PIRMININKAS. Prašome pretendentą prie mikrofono. Ar yra norinčių paklausti?

K.UOKA. Į Alytaus apygardą įeina Varėnos rajonas, Druskininkų miestas, Alytaus miestas ir rajonas, Lazdijų rajonas ir Prienų rajonas.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėjau paklausti grynai buitinį klausimą. Ar jau persikėlėt gyventi į Alytų? Pagrindas vis dėlto bus Alytaus miestas toj apygardoj.

A.VARNELĖ. Šiuo metu ne.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių paklausti nėra. Gerbiamieji deputatai, salėje yra 90 deputatų, prašau balsuoti.

Kas už A.Varnelės kandidatūrą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.

PIRMININKAS. Už - 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Sveikiname gerbiamąjį A.Varnelę, tapusį Alytaus apygardos vyriausiuoju kontrolieriumi.

Prašom siūlyti toliau.

K.UOKA. Gerbiamasis Š.Kakarieka - Panevėžio apygardos pretendentas. Į Panevėžio apygardą įeina Panevėžio miestas ir rajonas, Pasvalio ir Pakruojo rajonai.

PIRMININKAS. Prašome, kas norite paklausti. Norinčių klausti nėra.

Gerbiamieji deputatai, kas už gerbiamojo Š.Kakariekos kandidatūrą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 75.

PIRMININKAS. Už - 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė du. Sveikiname gerbiamąjį Š.Kakarieką, tapusį Panevėžio apygardos vyriausiuoju kontrolieriumi.

K.UOKA. Gerbiamasis A.Simanavičius, pretendentas į Marijampolės apygardos vyriausiojo kontrolieriaus postą, vilkaviškietis. Į Marijampolės apygardą įeina Šakių, Marijampolės ir Vilkaviškio rajonai.

PIRMININKAS. Siūloma pretendento A.Simanavičiaus kandidatūra. Deputatė V.Jasukaitytė. Prašome.

V.JASUKAITYTĖ. Man, žinoma, nėra labai patogu kalbėti apie A.Simanavičių, kadangi tai buvo mano oponentas rinkiminėje kampanijoje, tačiau sulaukiau trijų delegacijų iš Vilkaviškio ir turiu keletą tokių dokumentų, sakyčiau, straipsnių, pareiškimą, kuriuos norėčiau paskelbti deputatams, ir paskui tegu deputatai sprendžia.

PIRMININKAS. Ar jie labai ilgi? Aš labai atsiprašau, buvo galima galbūt raštu, juos padauginti?

V.JASUKAITYTĖ. Ne, jie nėra ilgi, aš visų neskaitysiu, bet su kai kuriais, manau, reikia supažindinti.

PIRMININKAS. Tai galbūt trumpai, esmę.

V.JASUKAITYTĖ. Taip. Čia yra laiškas, kurio nespausdino ,,Dobilas", tokia pastaba. Kam kam, o valstybės kontrolieriui turėtų būti žinoma, kas rašoma Valstybės kontrolės departamento įstatymo 25 straipsnyje. Cituoju: ,,Duomenys, surinkti tikrinimų ir revizijų metu, gali būti naudojami tik valstybės kontrolės užduotims bei teisėsaugos ir teisingumo funkcijoms realizuoti". Jūs, gerbiamasis Simanavičiau, bet kokio patikrinimo medžiagą grūdote į ,,Dobilo" puslapius, bet šio laikraščio leidėjas (...) departamentas ir t.t. Čia yra cituojama, kaip žmonės, kad ir nusikaltę įstatymui, vadinami: minkštakrėsliais, bambomis, dzūkų šilo baravykais, žodžiu, čia apie kultūrą...

Ir dar norėčiau paklausti, kiek laiko ėmėte TSRS AT deputato V.Olekos patikėtinio atlyginimą po to, kai buvo nutraukti deputato įgaliojimai? Čia vienas. Antras...

PIRMININKAS. Atsiprašau, galiu paklausti? Čia jūsų klausimas A.Simanavičiui ar?..

V.JASUKAITYTĖ. Čia ne klausimas, aš noriu supažindinti deputatus ir tada...

PIRMININKAS. Ne, šitą klausimą dėl atlyginimo ėmimo jūs pateikėte?

V.JASUKAITYTĖ. Ne, tas klausimas laikraštyje.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.JASUKAITYTĖ, Alsiškių kolūkio narių visuotinio susirinkimo gegužės 29 dienos protokolas Nr.3.

Čia pasisako Kručkūnas. ,,Valstybės kontrolieriai kolūkyje atliko patikrinimą pagal pareiškimą. Dar nebaigus patikrinimo, o A.Simanavičius atspausdino ,,Dobilo" laikraštyje medžiagą, kuri pabaigus tikrinimą nepasitvirtino. Siūlau A.Simanavičių už kolūkiečių šmeižimą perduoti į liaudies teismą".

Pasisako Eidukevičius. ,,A.Simanavičius savo straipsnyje teigia, kad kolūkiečiai trukdo atlikti patikrinimą, kėsinasi prievartauti kontrolierius, paskelbia melagingas žinias, kad kolūkiečiai buvo girti, kai piketavo prie rajono valdybos". Dėl kontrolieriaus statuso pažeidimo iš A.Simanavičiaus pusės. Manau, kad tas žmogus nei pagal moralines, nei pagal dalykines savybes negali dirbti atsakingo darbo. Minutėlę, čia ne mano, aš skaitau, ką aš gavau.

Pasisako Vosylius. Nurodo, kad A.Simanavičius yra jaunas pedagogas, dirbant valstybės kontrolierium reikalingos ekonominės žinios.

Toliau - yra laiškas Aukščiausiajai Tarybai. Taip. ,,Simanavičių pažįstu seniai kaip savo sūnaus mokytoją. Į šį postą Simanavičius negali būti skirtas, kadangi jis nemoka dirbti su žmonėmis. Dirbdamas mokytoju dvasiškai traumuodavo vaikus, ypač tikinčius. Simanavičius buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, agitacinio vakaro metu jo buvę mokiniai balsiai išreiškė susitvenkusią nuoskaudą, minėjo grasinimus (aš pati buvau šitame vakare), įžeidžiančias pravardes, kurias girdėdavo iš savo mokytojo lūpų. Prisiminė, kaip Simanavičius po Kūčių vakaro ieškojo mokinių dantyse aguonų, kaip nuplėšė mokiniui nuo kaklo kryželį, mano sūnui A.Simanavičius sudarė sąlygas sunkiai karinei tarnybai. Aš buvau nuvykusi į LTSR švietimo. ministeriją pas inspektorių Kairį ir savo akimis mačiau Simanavičiaus rašytą raštą, kuriame mano sūnus R.Petraitis rekomenduojamas sunkiai karinei tarnybai pas baltas meškas. Tokias pat paslaugas jis suteikė ir mokiniams A.Navitauskui ir R.Katkauskui. Prašau Aukščiausiąją Tarybą gerai pasvarstyti..."

PIRMININKAS. Ačiū.

V.JASUKAITYTĖ. Ir dar vienas...

PIRMININKAS. Tai jūs sakėte 3 laiškus. Aš nebenorėčiau daugiau gaišti laiko...

V.JASUKAITYTĖ. Tai va, paskutinis: ,,V.Sudeikis ir (...), iki 1989 metų dirbę LKP Vilkaviškio rajono komitete sekretoriais, tvirtiname, jog A.Simanavičius 1987 metais prašėsi pasiunčiamas mokytis į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą. Savo norą stoti į aukštąją partinę mokyklą jis aiškino tuo, kad nori tapti partiniu darbuotoju".

Mano būtų tik vienas klausimas A.Simanavičiui. Kadangi yra žinoma ir Vilkaviškio rajono laikraštis rašė apie jų šeimą kaip apie partinę šeimą ir po to labai garsiai nuskambėjo tas veržimasis į partinę mokyklą, kas vis dėlto skatina taip greitai keisti pažiūras ir iš kur tas noras taip greitai įsitvirtinti tokiame atsakingame poste negalvojant, kad taip elgiantis galima diskredituoti ir pačią nepriklausomybę, ir jos įtvirtinimo būdus.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau gerbiamąjį A.Simanavičių turbūt tik į šitą deputatės klausimą atsakyt.

A.SIMANAVIČIUS. Aš norėčiau keletą žodžių pasakyti prieš tai.

PIRMININKAS. Jeigu įmanoma, trumpai.

A.SIMANAVIČIUS. Na, man labai malonu, kad su buvusia oponente teko susidurti čia ir vis dėlto pasiteisino tas dalykas, jog ji būdama dar tik kandidate skelbdavo nepatikrintą medžiagą taip pat, kaip paskelbė dabar parlamentui. O atsakydamas į vieną konkretų klausimą, aš noriu paprasčiausiai pasakyti, jog mano pažiūros buvo tokios, kokios yra ir dabar. Ir nėra nė vieno dokumento, kuris įrodytų mano pažiūrų keitimą ar dar ką nors, kad aš būčiau padaręs ką nors negero Lietuvos Respublikai, nėra.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis nori paklausti.

J.PANGONIS. Sakykite, gerbiamasis pretendente, ar jūs laikotės irgi tos nuostatos, kaip gerbiamasis K.Uoka, kad svarbiausia dabar pakeisti vadovus, buvusią nomenklatūrą, o ne finansinių ir ekonominių dalykų pažeidimų nagrinėjimas.

A.SIMANAVIČIUS. Aš galvoju, kad visų pirma gerbiamajam K.Uokai svarbiausia ne pakeisti vadovus, svarbiausia atlikti gerą reviziją arba gerą patikrinimą. Ruošdami tam tikrus motyvus įstatymo pakeitimui dėl leidimo mums nušalinti kolūkių vadovus, mes kaip tik ir siūlom, kad tie vadovai būtų nusalinti pagal konkrečią patikrinimo medžiagą, kitaip mes nė vieno vadovo negalime nei atleisti, nei nušalinti, nei kokio nors papeikimo jam parašyti be medžiagos, be konkretaus patikrinimo.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Prašom pasakyti, ar jūs dabar jau išstojote iš partijos ir jokiai nepriklausot? Ir ar tikrai žadėjote važiuot į tą aukštąją partinę mokyklą?

A.SIMANAVIČIUS. Ne, aš nepriklausau jokiai partijai, o į aukštąją partinę mokyklą aš niekad nesiruošiau stoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Rupeika. Tikiuosi, paskutinis klausimas.

B.RUPEIKA. (...) parlamentui buvo siūloma patvirtinti įstatymo projektą, pagal kurį Valstybės kontrolės departamento darbuotojai, bent jau atsakingi jo veikėjai, gali arba nori turėti ginklą. Ar jūs esate už tokį įstatymo variantą, už ginklo turėjimą ir ką jūs su tuo ginklu darytumėte, jeigu turėtumėte?

A.SIMANAVIČIUS. Atsiprašau, salėje triukšmas...

PIRMININKAS. Klausia, ar jūs būtumėte už tai, kad valstybės kontrolieriai turėtų ginklą, asmeninį ginklą?

A.SIMANAVIČIUS. Čia toks įdomus klausimas. Mums ginklas nebūtinas, nes mes daužydami į stalą brauningo kotu iš vyriausiojo buhalterio negausime jokių medžiagų nei parodymų, o, kita vertus, gal būtų ir gerai, kad būtų numatyta galimybė turėti ginklą, nes nežinia kaip bus ateityje, gali būti ir persekiojamas kontrolierius ir t.t.

B.RUPEIKA. Tai jūs už ar prieš? Aš nesupratau.

A.SIMANAVIČIUS. Aš tiktai už galimybės sudarymą, reikalui esant, jeigu būtų toks reikalas, galbūt...

B.RUPEIKA. Už galimybę, bet ne už ginklą, taip?

A.SIMANAVIČIUS. Taip, už galimybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti už pasiūlytą gerbiamojo A.Simanavičiaus kandidatūrą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.

PIRMININKAS. Už - 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.

PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Susilaikė 15. Sveikiname gerbiamąjį A.Simanavičių, tapusį vyriausiuoju Marijampolės apygardos kontrolieriumi.

Gerbiamasis Uoka, jums skirtas laikas yra pasibaigęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mes šiandien sutaupėme laiko kito klausimo sąskaita, tai darome išimtį.

K.UOKA. Dėkui. Į Biudžetinių įstaigų kontrolės skyriaus vyriausiojo kontrolieriaus postą siūlomas V.Jarmala. Tai yra skyrius, kuris kontroliuos mokyklas, ligonines ir visas kitas biudžetines įstaigas visoje Respublikos teritorijoje. Noriu pasakyti, kad tai žmogus, atlikęs ilgiausią mūsų departamento istorijoje reviziją - 8 mėnesius truko grūdų produktų kombinato revizija, iškelta baudžiamoji byla, pareikšta didelė pretenzija valstybei grąžinti. Jis vadovavo tai grupei.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra klausimų? Aš pretendentui klausimų nematau. Siūlau balsuoti. Kas už gerbiamojo V.Jarmalos kandidatūrą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.

PIRMININKAS. Už gerbiamąjį V.Jarmalą balsavo 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Sveikiname gerbiamąjį V.Jarmalą.

K.UOKA. Dabar, gerbiamieji deputatai, norėjau pasitarti. Neatvyko pretendentas K.Juknius, pretendentas į Tauragės vyriausiojo kontrolieriaus postą. Mums pranešė, kad kelyje, bet tiesiog dar neatvyko. Kaip darom?

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, kad nesant gerbiamojo K.Jukniaus būtų balsuojama už jo kandidatūrą?

Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Aš manyčiau, jeigu jo paties nėra, juo labiau kad aš turiu jo adresu laišką, kuriame apie jį nelabai gerai atsiliepiama. Be jo paties, manyčiau, mes negalime.

PIRMININKAS. Na, tai tada aš siūlau balsuoti Aukščiausiajai Tarybai pirmiausia, ar mes sutinkame svarstyti ir balsuoti už gerbiamojo K.Jukniaus kandidatūrą jam nesant, ar nesutinkame. Jeigu bus nutarta, kad nesvarstome, tai teks laukti paties pretendento. Sutinkate, gerbiamasis Rimkau?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Sakykite, ar būna taip pasauly, kad svarstant kandidatūrą jis gali pats nebūt?

PIRMININKAS. Buvo praėjusią savaitę, mes jau balsavome dėl teismų pirmininkų.

Deputatė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums keletą žodžių tarti. Gerbiamasis K.Juknius yra teisininkas ir daugeliui deputatų gerai pažįstamas. Jis balotiravosi ir kandidatu į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, konkuravo su kandidatu V.Šadreika, buvo apie jį daug medžiagos skelbta, paskutiniu metu jis dirba mano zonoje. Labai aukštai vertinamas jo darbas, jis kaip asmenybė pasižymi ypatingu sąžiningumu. Aš manyčiau, nebetrukdykim vyriausiojo kontrolieriaus, galėtume jį patvirtinti, nors ir neatvykęs, Tauragės apygardos kontrolieriumi. Kviečiu visus deputatus balsuoti už šitą kandidatūrą.

PIRMININKAS. Tai dėl balsavimo motyvų čia praktiškai kalbame. Kas už tai, kad tvirtintume šiandien, kas prieš? Buvo vienas prieš, vienas už. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš irgi noriu paremti K.Jukniaus kandidatūrą, aš irgi seniai jį gerai pažįstu, pažįstu kaip sąžiningą žmogų. Jeigu būtų čia gerbiamasis V.Šadreika, tai, patikėkite, jis jį irgi paremtų, paremtų kitaip, negu čia girdėjome, nors ir buvo priešininkai. Tai, kad jo nėra, netrukdo balsuoti už šią kandidatūrą.

Dabar dėl šitų laiškų. Na, galbūt supraskim, kad tyčia arba dėl nežinojimo mes kitą kartą pažeidžiam susirašinėjimo slaptumą. Jeigu šitą laišką parašo redakcijai, tai be redakcijos žinios ir raštiško sutikimo šito laiško negalima skelbti, nes kaltas ne, tas, kuris parašė, jeigu tos žinios netikros, o tas, kuris viešai paskelbė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir deputatas B.Rupeika.

B.RUPEIKA. Aš galiu tik stebėtis savo kolegų sugebėjimais žinoti, ką kitas deputatas turi rankose ir kokį laišką jis gali paskaityti. Tačiau nesistebėkime, kadangi šis mūsų kolega yra dirbęs organuose, o pretendentas į kontrolieriaus postą taip pat yra ilgametis organų darbuotojas... Tai aš remiu prieš tai skambėjusį deputatų pasiūlymą. Tikrai toks žmogus, įgijęs tardymo patyrimo, ir šito aparato veikloje bus tikras kontrolierius. Balsuokime už, tokių mums reikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, balsuojame dabar pirmiausia dėl to, ar tvirtiname šiandien nesant pretendento gerbiamojo K.Jukniaus jo kandidatūrą, ar ne. Pirmiausia kas už tai, kad nedalyvaujant gerbiamajam K.Jukniui būtų svarstoma jo kandidatūra?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA S. Už - 50.

PIRMININKAS. Kas prieš tai, kad nesant gerbiamojo K.Jukniaus būtų svarstoma kandidatūra?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tai procedūrinis klausimas, nebalsuosime, kas susilaikė. Nutarta svarstyti šiandien gerbiamojo K.Jukniaus kandidatūrą. Ar jūs norite dėl gerbiamojo K.Jukniaus?

Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti, gal gerbiamasis K.Uoka žino, kuo jis dirbo, jo biografijoje nėra, nuo 1985 iki 1989 metų ir ką jis darė vidaus reikalų organuose? Čia nėra parašyta, nuo 1985 iki 1989 metų jis dirbo ar nedirbo.

K.UOKA. Taip, taip. Jis dirbo. Turėjo didelį konfliktą su vidaus reikalų organų vadovybe ir teko jam palikti...

J.PANGONIS. Bet 5 metus kur jis buvo? Ar bedarbis, ar kaip čia?

K.UOKA. Advokatu dirbo.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Mes, manyčiau, kažin kaip pasirodom prieš žmones, kad net jo paties nesant galim paskirti į tokį svarbų postą. Aš manau, kad gerbiamasis K.Uoka atsakyt negalės, dėl ko jis čia iš vidaus reikalų organų... Aš norėčiau pacituoti. Buvo parašyta apie gerbiamąjį K.Juknių rajoniniame laikraštyje ,,Artojas", Nr.18. Ten buvo rašoma, kaip jis, dirbdamas vidaus reikalų organuose, mušdavo žmones, naudodavo smurtą ir visa kita. Tai ar čia laikraštis meluoja, ar čia neteisybė. Na, tai čia privalėjo K.Juknius duoti tą laikraštį į teismą ir išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš norėjau gerbiamąjį K.Juknių paklausti keleto klausimų. Kadangi jo nėra, aš noriu prašyti gerbiamąjį valstybės kontrolierių perduoti gerbiamajam K.Jukniui, kad mes jo labai laukiam Jurbarko rajone. Kol kas mes nejaučiam, kad valstybės kontrolė kažką ten daro. Aš septynis pareiškimus pati asmeniškai parašiau - kol kas nei atsakymo, nei reakcijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Deputatas K.Saja.

K.SAJA. Aš pažįstu K.Juknių ir tiesiog jaučiu pareigą savo kolegoms tarti keletą žodžių apie jį. Nuo pat Sąjūdžio atsiradimo dienos K.Juknius buvo vienas iš iniciatorių, mes su profesoriumi K.Antanavičiumi dar padėjome įsikurti tam Sąjūdžiui Šilalėj. Tai žmogus, kuris buvo išmestas iš darbo milicijoj dėl to, kad jis per daug įkyrėjo, per daug buvo priekabus, ir nomenklatūra pasistengė, kad jis nedirbtų leitenantu. Jis baigė neakivaizdiniu būdu teisę. Žinau, net ėjau pas tuometinį partijos pirmą sekretorių, siūlydamas, kad naujas partijos sekretorius peržiūrėtų tą pašalinimo bylą ir kad jis būtų atstatytas į pareigas. Tačiau to nebuvo padaryta. Tas žmogus jau savotišku piliečio sąžinės kontrolierium buvo ilgoką laiką per tuos penkerius metus, beje, apie kuriuos čia buvo ir kalbama. Aš siūlyčiau balsuoti už K.Juknių.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad gerbiamasis K.Juknius būtų skirtas Tauragės apygardos vyriausiuoju kontrolieriumi?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - du.

PIRMININKAS. Kiek susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Juknius paskirtas vyriausiuoju kontrolieriumi. Dabar mes turime balsuoti už nutarimą.

Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Visas nutarimas skamba šitaip:

,,Dėl Valstybės kontrolės departamento vyriausiųjų kontrolierių skyrimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: paskirti Valstybės kontrolės departamento Alytaus apygardos vyriausiuoju kontrolieriumi Audrių Varnelę, Klaipėdos - Vytautą Rinkevičių, Kupiškio - Aloyzą Kvedarą, Marijampolės - Artūrą Simanavičių, Panevėžio - Šarūną Aloyzą Kakarieką, Tauragės - Kazį Juknių, Utenos - Mečislovą Šmatavičių".

Antras. ,,Paskirti centrinio aparato Biudžetinių įmonių kontrolės skyriaus vyriausiuoju kontrolieriumi Vytautą Jarmalą".

Štai visas nutarimo tekstas. Gerbiamieji deputatai, kas už šį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Ačiū valstybės kontrolieriui deputatui K.Uokai.

K.UOKA. Aš norėjau padėkoti deputatams, pasidžiaugti, kad rytoj galės įvykti pirmasis Valstybės kontrolės tarybos posėdis. Kvorumas jau yra. O dėl kitų šešių pretendentų dar kartą jus trukdysim, labai atsiprašom.

PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt deputatas Z.Juknevičius supranta padėties beviltiškumą ir sutinka, kad jam skirtos 4 minutės turbūt nebebus tikslinga naudot.

Į tribūną kviečiamas deputatas V.Beriozovas. Taip pat numatytas šito klausimo svarstymas ir balsavimas. Kviečiu Aukščiausiosios Tarybos deputatus atvykti į salę.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gal tas 4 minutes atiduokim K.Motiekai, išdalys įstatymą, jau galėsim balsuoti. Kvorumas jau yra.

PIRMININKAS. Gerai, pagalvosim. Prašom, deputate Beriozovai.

Nutarimo “Dėl reguliaraus laiko skyrimo frakcijoms pasisakyti per radiją ir televiziją” projekto pateikimas

V.BERIOZOVAS. Gerbiamieji deputatai, Kairiųjų frakcija prašo, kad būtų priimtas pateiktas nutarimo projektas dėl to, kad radijo ir televizijos laidose galėtų būti skirtas reguliarus laikas pasisakyti atskiroms frakcijoms. Žinoma, kitos frakcijos - čia jau jų reikalas, bet aš manyčiau, kad jos palaikytų šitą idėją. Šito nutarimo esmė yra ne tai, kad būtų štai atsitiktinai imta ir pasiūlyta, kad štai rytoj galit išeiti tenai vienas ar du ir pakalbėti. Bet mes norime dėl to, kad transliacija nevyksta, yra tam tikras mūsų ir daugumos pozicijų skirtumas ir kad mes žinotume ir galėtume išaiškinti, kokia mūsų pozicija vienu ar kitu klausimu, dėl vieno ar kito įstatymo, norėtume, kad laikas būtų skirtas reguliariai.

Dėl dažnumo. Čia pasakyta - per dvi savaites kartą. Galima ir rečiau. Tačiau mes norėtume, kad tai būtų konkreti savaitės diena ir konkretus laikas. Pavyzdžiui, kas antrą antradienį ar kas trečią antradienį, ar penktadienį, - bet kuri savaitės diena. Taip pat numatytas laikas, kad mes galėtume planuoti ir kas pasisakys, ir kokiais klausimais, kad nebūtų atsitiktinis pasisakymas, o galėtų išsamiai pasisakyti.

Mano nuomone, tai neskaldys mūsų, o kaip tik padės susitarti dėl daugelio klausimų. Dabar televizija kartais vienpusiškai parodo tą ar kitą faktą. Valstybės laikraštis iškreiptai parodo mūsų poziciją vienu ar kitu klausimu. Mes neturime galimybės pasakyti, kodėl mes skirtingai pasakėme, kodėl mes balsavome prieš šitą įstatymą, kodėl mes nepalaikėm Vyriausybės, kodėl tuo klausimu nepalaikėm. Ir tai, mano galva, padėtų mums ir konsoliduotis, ir pasisakyti geranoriškai įvairiais klausimais. Tai čia svarbiausia, esmė. Ne bet kada duoti, štai paprašom ir duoti, o kad būtų radijo ir televizijos nustatytas dažnumas ir konkretus laikas. Todėl prašau balsuoti už šitą nutarimą.

K.SAJA. Galima paklausti?

PIRMININKAS. Deputatas K.Saja nori paklausti. Prašom.

K.SAJA. Kadangi televizijos vadovybė yra tokios nuomonės, jog apskritai televizija ir radijas yra per daug politizuoti, aš norėjau jūsų paklausti, kokį jūs turite omeny laiko tarpą, kiek laiko kas savaitę kiekvienai frakcijai? Jeigu tai trumpas laikas, tai gal labai neapsunkintų, bet jeigu ilgesnis, padauginkim iš septynių, dar pagalvokim apie deputatus, kurie nesusibūrė į frakcijas. Kiek laiko?

V.BERIOZOVAS. Galiu atsakyti, kad priklausytų nuo dažnumo. Jeigu kas savaitę, tai, žinoma, tada galėtų būti ir trumpesnis laikas, o jeigu būtų rečiau, tai reikėtų daugiau laiko skirti, kad galima būtų pasisakyti. Tai būtų 30 ar 40 minučių.

Jūs sakote, kad politizuota televizija ir radijas. Iš tikrųjų politizuota. Štai gerbiamasis K.Saja pateikė klausimą ir nesiklauso. Tikrai politizuota, aš noriu sutikti su tuo, bet politizuota vienpusiškai. Žiūrėkite, jeigu kalba kas iš Vyriausybės arba preskonferencijos įvairios, arba būna Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kalba, tai tris ar du kartus kartojama per radiją. Tai, žinoma, gal tiek nereikia. Be to, yra skirtingos nuomonės. Yra čia kelios frakcijos, kurių nuomonė visiškai sutampa su Vyriausybės. Gal joms ir nereikia daug kalbėti, nes pasisako Vyriausybė, pasisako Aukščiausiosios Tarybos vadovybė. Kam jiems dar kartą kartoti? O mūsų oponuojanti frakcija, mes pasakysim savo skirtingą požiūrį į vieną ar kitą įstatymą.

PIRMININKAS. Deputatė Z.Šličytė.

Z. ŠLIČYTĖ. Aš manyčiau, kad tikslinga suteikti televizijos laiką ne frakcijoms, o partijoms. Manyčiau, kad tikslinga televizijoje, šitą klausimą apsvarsčius, skirti laiką ne frakcijoms, o partijoms. Nes šį šeštadienį žmonės, kurie saugojo Aukščiausiąją Tarybą, išreiškė didelį nusivylimą, kad politiniams kaliniams ir tremtiniams televizijoje iki šiol nesuteikiamas joks laikas. Jie jau pagyvenusio amžiaus, jie norėtų Lietuvai pasakyti apie savo kančias ir politinius įsitikinimus, už kuriuos jie kalėjo, ir negali gauti televizijoj laiko. Todėl manyčiau, kad dabar frakcijoms užimti ir taip politizuoti televiziją netikslinga. Reikalinga tą klausimą apsvarstyti ir skirti laiką televizijoje sąjungoms ir partijoms.

V.BERIOZOVAS. Dabar aš noriu atsakyti labai trumpai. Gerbiamoji deputatė Z.Šličytė kaip tik politizuoja. Partijoms laikas yra skirtas, būna ten kas antrą.., dalyvauja už apvalaus stalo įvairios partijos ir, matyt, galima gal praplėsti ir kitoms partijoms. O čia būtent frakcijoms, frakcijoms, kurios dar nėra visiškai partijos. Ekonominiai klausimai, kiti klausimai čia bus iškeliami. O politinės partijos - tai, žinoma, politizuotos bus tik laidos.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Paliūnas.

V.PALIŪNAS. Aš siūlyčiau nepritarti Kairiųjų frakcijos pasiūlymui štai dėl ko. Jeigu mes tą pasiūlymą priimsim, tai kiekvieną dieną per savaitę kokia nors frakcija kalbės per radiją, praktiškai kiekvieną dieną kokią nors frakciją rodys ir per televiziją. Radijas ir televizija gauna laiškų, kuriuose sakoma, kad tos politikos ir taip jau pakanka. Radijo ir televizijos valdyba yra svarsčiusi panašaus turinio A.Brazausko raštą ir nepritaria, kad dar daugiau politikos reikėtų skleisti per radiją ir televiziją. Tas politikavimas per radiją ir televiziją tik Lietuvos žmones kiršintų. Aš siūlyčiau Kairiųjų frakcijai pagalvoti, ar jie šitaip siūlydami dar neprisidės prie žmonių kiršinimo. Kam galų gale visa tai tarnaus? Aš siūlyčiau Kairiųjų frakcijai atsiimti savo pasiūlymą, nes jis tikrai Lietuvai nieko gero neduos.

V.BERIOZOVAS. Man tiesiog sunku suprasti tokius siūlymus. Labai sunku suprasti. Prašau.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji, aš tik noriu, kad jūs klausdami (matyt, dar bus klausimų) akcentuotumėt tolesnį šito dokumento likimą, taip sakant, yra galimybė jį priimti neredaguotą, kadangi tai yra ne norminis aktas, arba priimti su redakcinėmis pataisomis ir ten, sakysim, pasiūlyti paredaguoti arba atmesti. Praktiškai norėčiau išgirsti kartu ir siūlymus dėl nutarimo likimo.

Deputatas G.Ilgūnas. Nebėra klausimų?

K.SAJA. Ar galima?

PIRMININKAS. Dar deputatas K.Saja.

K.SAJA. Gal aš blogai supratau jus, bet man atrodo, kad šitas siūlymas yra tarsi koks maksimumas. Ar jums neatrodo, kad realiau būtų kartą per dvi savaites?

V.BERIOZOVAS. Palaukit, duokit pasakyti.

K.SAJA. Aha, ir paskui per mėnesį, o ne du kartus per mėnesį.

V.BERIOZOVAS. Aš pasakiau, kad dažnumas ne tiek svarbus, Galų gale vieną kartą per mėnesį pakaktų, per dvi savaites, kartą per radiją, bet būtų galimybė. O jeigu nepriimam to nutarimo, tai frakcija kels klausimą, kad viską transliuotų, kas vyksta Aukščiausiojoje Taryboje.

PIRMININKAS. Dar nori klausti deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad, pirma, būtų priimtas panašus nutarimas, antra, kad jame atsispindėtų didelė grupė nefrakcionuotų žmonių. Būtent frakcijoms ir nefrakcionuotiems. O mes jau sutarsime, kas ateis, nes mūsų veidus rinkėjai taip pat nori retkarčiais matyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia jau prasideda pasiūlymai. Klausimų, matyt, nebėra. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Na, aš ir klausimo, ir pasiūlymo forma, gal tada pateiksiu pasiūlymo forma. Ar būtų priimtina rengėjams įterpti į sakinį: ,,Frakcija turėtų galimybę pasisakyti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę arba vieną kartą per dvi savaites" įterpti žodžius ,,iki 10 minučių laiko" arba kitą laiką. O paskutiniame sakinyje įterpti žodžius ,,per mėnesį turėti savo pastovią" įterpti žodžius ,,vienodos trukmės".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau tylos, prašau gerbti kalbančius deputatus. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai...

PIRMININKAS. Deputate Šimėnai, deputate Šalteni, deputate Rudy, prašau tylos ir netrukdyti Aukščiausiosios Tarybos darbo.

Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Aš norėčiau, drįsčiau pasisakyti prieš bet kokį laiko skyrimą politinėms partijoms, frakcijoms ir kitoms struktūroms. Mes turbūt įpraskime, kad televizijos laidos turi būti profesionaliai organizuotos, kad pati televizija turi sudaryti programą arba sudaryti tam tikras laidas, kuriose turėtų galimybę pasisakyt tos organizacijos. Disputai arba po vieną, arba po kelis - čia ne mums spręsti. Todėl kviečiu deputatus nepalaikyti šito pasiūlymo. Klausimą nukreipti, jeigu taip galime sakyti, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai, ten dar sykį pasvarstyti ir tada pažiūrėti, ką galime iš to padaryti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

V.KAČINSKAS. Komisija šio klausimo nesvarstė, o kaip žinote, televizijos ir radijo valdyba yra tiesiogiai susijusi su šia komisija.

PIRMININKAS. Deputatas J.Karvelis. Prašau nereplikuoti iš tribūnų, iš balkonų ir iš vietų.

J.KARVELIS. Esu ir frakcijos narys, ir partijos narys. Ir, manau, suprantu, kuo skiriasi šitos sąvokos ir kad partijos ir frakcijos turi dirbti skirtingose vietose ir skirtingais metodais. Man keista, kad kolegos neįžiūri šitame pasiūlyme būtent pavojaus pačiai Aukščiausiajai Tarybai. Jeigu mes pamėginsime tai, ką mes čia darome, dar ir į televiziją perkelti, tai bus atvirkštinis ryšys ir mums trukdys kiekvieną rytą po kiekvienos laidos. Aš prašau V.Beriozovą atsiimti savo pasiūlymą, o jeigu tai nebus padaryta, kviečiu balsuoti prieš, jo nepalaikyti. Aš įžiūriu didelį pavojų pačiam mūsų darbui Aukščiausiojoje Taryboje.

PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš, iš esmės pritardamas šitam projektui, norėčiau pasakyti, kad, aišku, mes visi žinome, kad nėra jokių šansų, kad už jį nubalsuos, nes jis yra pasiūlytas ne tų deputatų. Tai viena. Iš kitos pusės, aš labai pageidaučiau, kad mūsų radijas ir televizija be jokio projekto ar be jokio sprendimo atspindėtų visą politinį spektrą tų politinių jėgų, kurios yra Lietuvoje. Visiems dabar aišku, kam tarnauja Lietuvos radijas ir televizija.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, klausimas, man regis, visiškai aiškus. Ir vakar televizija pabandė daryti tokias laidas, pranešė, kad bus daromos tokios laidos, kur pasisakys frakcijos ir panašiai. Dalyvavo gerbiamasis deputatas A.Taurantas. Aš suprantu, kad oponuojanti pusė - tai yra dauguma, ir ji, kada nori, eina į televiziją. O mažumai ten reikia per didelius vargus ,,prasimušti". Ir todėl turėti bent kartą per dvi savaites bent 10-15 minučių frakcijai yra normalus dalykas. Ir nesiginčykime čia labai daug. Manau, reikėtų pasikviesti radijo ir televizijos atstovus, jie mums turbūt paaiškins, kaip geriau šitą klausimą spręsti ir kokį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar deputatas V.Beriozovas nori pasisakyti.

V.BERIOZOVAS. Aš sutikčiau su deputato G.Ilgūno pasiūlymu. Galima būtų pasakyti, kad, pavyzdžiui, radijuje 10 minučių visiškai pakanka, kad laikas būtų frakcijoms vienodas. O nefrakciniams, tai aš nenoriu užgauti tų nefrakcinių, bet Europos parlamentuose tokių nėra, tai jūs po truputį įeisite į frakcijas. Žmogui, kuris nežino, prie kokio kranto apsistoti, nebūtina ir duoti...

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ačiū, ačiū. Gerbiami deputatai, prašau tylos! Gerbiamieji deputatai! Gerbiamasis deputate Kvietkauskai!

V.KVIETKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Aš dar nesuformulavau, dėl ko balsuosime.

V.KVIETKAUSKAS. Tai tada prieš balsavimą.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Aš vis dėlto noriu atremti gerbiamojo V.Beriozovo pasakymą dėl Europos. Gal Europoj tokio ir parlamento nėra, tai čia mes paralelių nedarykim, vis dėlto mūsų nefrakcinių yra trisdešimt. 28, bet kokie! Todėl siūlau skaitytis su mumis ir įrašyti frakcijoms taip pat. Nes mes - didelis rezervas sukurti tokiai frakcijai, kuri nukonkuruos bet kokią kitą. Būtinai siūlau įrašyti ir duoti laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar kartą prašau tylos. Deputate Liaučiau ir kiti. Prašau tylos! Aš noriu pasiūlyti, kad Aukščiausioji Taryba balsuotų štai už tokius du variantus. Vienas variantas: pasiūlyti nutarimo rengėjams atsižvelgti į redakcines pastabas ir pataisyti nutarimą. Iš esmės deputatas V.Beriozovas su tuo sutiko atsižvelgdamas į deputato G.Ilgūno pasiūlymą. Štai dar buvo ir deputato L.Šepečio pasiūlymas. Tai būtų vienas toks variantas. Kitas variantas:

Aukščiausioji Taryba nutaria atmesti nutarimo projektą arba pavesti parengti naują. Deputatas J.Pangonis siūlo trečią?

J.PANGONIS. Aš siūlau šį klausimą apsvarstyti dalyvaujant televizijos ir radijo atstovams, kurie pasakytų, kokios yra galimybės, kaip dažnai, ir tada mes realiau nuspręsime. O visiškai atmesti yra nelogiška.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ar jūs pirmoje alternatyvoje nematote tokios galimybės priėmus redakcines pataisas, pasikvietus televizijos, radijo vadovybę apsvarstyti. O Aukščiausioji Taryba turi teisę atmesti bet kokį dokumentą, ir čia nereikia ieškoti logikos arba nelogikos. Tai yra numatyta Reglamento 226 straipsnio trečiu punktu ir nereikia priekaištauti dėl šito.

Deputatas S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Buvo dar V.Kačinsko pasiūlymas. Ir aš norėčiau dar kartą paprašyti gerbiamųjų deputatų - gal gaukime Švietimo ir kultūros komisijos išvadą. Leiskite gi apsvarstyti tą dalyką, čia yra sudėtinga. Mes gi negalim šitaip nurodinėti ir kištis. Tai kas, kad televizija valstybinė. Aš visados ir redaktorius pats būdamas... Niekam nepatinka, kai nurodinėjama iš viršaus. Susitarkim su jais. Atsiklauskim jų ir kartu suderinkim. Tokie dalykai. Aš už tai, kad visi turėtų tribūną. Gal iš viršaus neprimeskim šitaip. Leiskit pasvarstyt nors truputį.

PIRMININKAS. Tada bandau patikslinti pirmąjį pasiūlytą variantą. Komisija, kuri rengia nutarimo projektą, atsižvelgia į redakcines pastabas, suderina su televizijos ir radijo vadovybe ir su Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Deputatui V.Beriozovui priimtinas toks variantas?

V.BERIOZOVAS. Priimtinas toks variantas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš matau tik du pasiūlymus, dėl kurių mes turėtume balsuoti - ar pritariam iš esmės šiam pasiūlymui, ar nepritariam. Jeigu pritarsim, tada jau galvosim, kaip pritarti. Būtent dėl to ir balsuojam. O jeigu galima, aš dėl balsavimo motyvų. Galiu pasisakyti?

PIRMININKAS. Gerai, prašome dėl balsavimo motyvų.

V.ŽIEMELIS. Aš manyčiau, kad tikrai šio nutarimo projekto nereikėtų priimti, kadangi ir pasiūliusieji šį nutarimą ne kartą yra sakę, kad televizija yra laisva ir demokratiška, o šiuo atveju mes diktuotume televizijai sąlygas ir, be abejonės, būtume apšaukti diktatoriais. Aš manyčiau, jeigu frakcija turės ką pasakyti, niekas jai nedraus pasirodyti televizijos ekranuose, ir nefrakcionuotiems, ir gerbiamajam L.Šepečiui taip pat, manau, suteiks ekraną, kada jis turės ką pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.ŽIEMELIS. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Todėl formuluoju balsavimo alternatyvas. Pirma alternatyva, kad Kairiųjų frakcija, kuri rengė šitą nutarimo projektą, atsižvelgia į pastabas, suderina su radijo ir televizijos vadovybe ir Švietimo, mokslo bei kultūros komisija ir pateikia patikslintą variantą Aukščiausiajai Tarybai kažkuriuo kitu metu. Tai bus vienas balsavimas. Kitas balsavimas bus už tai, kad atmestume šitą nutarimo projektą, kadangi tokių pasiūlymų taip pat buvo.

Deputatas J.Pangonis dėl balsavimo motyvų.

J.PANGONIS. Kairiųjų frakcija siūlo balsuoti vardiniu balsavimu. Reikalauja.

PIRMININKAS. Ką gi, gaila, kad teks gaišti daug laiko... Prašau balsų skaičiavimo komisiją išdalyti vardinio balsavimo biuletenius. Korteles.

BALSAI SALĖJE. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, per pertrauką būtų galima suskaičiuoti balsus. Na, negi negalime dabar dvi tris minutes palaukti, užbraukti kažkurį variantą. Prašome išdalyti korteles. Deputatai, neišeikite iš salės.

J.PANGONIS. Prašom gerai suskaičiuoti, kiek yra salėje deputatų.

PIRMININKAS. Taip, deputatas J.Pangonis prašo, aš taip pat dar kartą prašau balsų skaičiavimo komisiją suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Balsavimo metu.

Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į savo vietas. Prašau nekelti triukšmo. Deputatai turi teisę išeiti iš salės. Gerbiamieji deputatai, prasideda vardinis balsavimas dėl pateikto dokumento, prašome sėstis į savo vietas. Deputate Paliūnai, Ramonai, Januška, Šimėnai, Šepety, Stakvilevičiau, Rimkau ir kiti, prašome sėstis į savo vietas, kad būtų įmanoma tiksliai suskaičiuoti. Yra pasiūlymų balsavimą atlikti po pertraukos, tačiau tai bus tik laiko gaišinimas. Gerbiamieji deputatai, iš pusantros valandos, skirtos pietų pertraukai, galime skirti penkias minutes, tik būkime drausmingi. Deputate Paliūnai, Januška, prašom sėstis į savo vietas. Kiek salėje yra deputatų?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Dėl balsavimo motyvų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, reiškiu žodinį įspėjimą deputatui Paliūnui, deputatui Januškai ir kitiems, kurie nesėdi savo vietose. Kiek salėje yra deputatų? Prašome tylos.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 78.

PIRMININKAS. Salėje 78 deputatai. Prašome išdalyti vardinio balsavimo korteles.

J.PANGONIS. Ar galima pasiūlymą?

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nori deputatas V.Kačinskas. 79-as deputatas atėjo.

V.KAČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...

PIRMININKAS. Taip.

V.KAČINSKAS. ...norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tos dvi alternatyvos nėra vienodos. Už pirmą mes jokiu būdu negalime vardiniu būdu balsuoti, nes tai yra noras gauti komisijos, radijo ir televizijos valdybos išvadas, ir tai yra savaime suprantama. Vardiniu būdu mes galim balsuoti tik už antrą alternatyvą - atmesti. Taigi turėkim tai omeny.

PIRMININKAS. Nematau čia jokio paradokso. Frakcija, kuri rengia šitą dokumentą, bus įpareigota suderinti su jumis. Jeigu jau nepavyks suderinti, tai čia jų bėda.

Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, frakcijos vardu kalbu. Siūlyčiau dabar nebalsuoti, kadangi nėra didžiojo kvorumo, mes paprašysim paskui perbalsuoti, kada bus 90 deputatų, nes dešinieji deputatai - Šličytė, Tupikas ir kiti - išėjo dabar pietauti. Tai yra nepagarba parlamentui. Ir tai nėra toks svarbus klausimas, kad reikėtų išeiti dėl politinių priežasčių.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Išėjo dėl politinių motyvų.

J.PANGONIS. Bet čia nėra jokių politinių motyvų.

PIRMININKAS. Čia jų reikalas, dėl ko jie išėjo.

P.PANGONIS. O mes dabar siūlom nebalsuoti, nes pareikalausim po to balsuoti, didžiajam kvorumui esant.

PIRMININKAS. Jūs atšaukiate balsavimą?

J.PANGONIS. Ne, mes neatšaukiam, bet siūlom susitarti, kad balsuojam esant didžiajam kvorumui.

PIRMININKAS. Bet vardiniu balsavimu?

BALSAI SALĖJE. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka. Kitas posėdis prasideda 15.00 valandą.