PENKIASDEŠIMT TREČIASIS POSĖDIS

    1991 m. gegužės 30 d.


    Pirmininkauja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A. TAURANTAS ir seniūno pavaduotojas K.INTA

 

Protokolinio nutarimo dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo svarstymas

 

PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į savo vietas. Gerbiamieji deputatai, labai prašau tylos ir sėstis į savo vietas.

Dar kartą kreipiuosi į deputatus, kad jie sėstų į savo vietas, nes aš turėsiu prašyti asmeniškai pavardėmis. Dar kartą kreipiuosi į deputatą J.Tamulį, deputatą Č.Okinčicą, deputatą E.Grakauską, deputatą V.Čepaitį, deputatą S.Malkevičių, deputatą B.Gajauską, deputatą K.Motieką, kad jie sėstų į savo vietas. Ir dar prašau deputato P.Tu-piko, kad leistų man pradėti popietinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį.

Ačiū, kad jūs leidžiate, posėdį pradedam. (Gongas)

Gerbiamieji deputatai, pirmuoju klausimu po pietų numatytas kitos savaitės darbotvarkės svarstymas. Bet tam mums reikia 68 deputatų salėje. Kol kas tiek nėra. Darbotvarkės svarstymas numatytas iš anksto, todėl aš prašau suregistruoti deputatus, kurie dabar yra salėje, nes tai buvo numatyta. O kol susirinks reikiamas deputatų skaičius, gal galėtume pereiti prie kito klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo projekto svarstymo. Šiandien numatytas jo pirmasis svarstymas. Kviečiu gerbiamąjį pranešėją deputatą E.Jarašiūną į tribūną.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas reguliuoja profesinių sąjungų kaip dirbančių profesiniams interesams ginti organizacijų veiklą. Šio įstatymo pagrindą sudaro nuostatos, numatančios profesinių sąjungų organizacijos pagrindus ir šio profesinio susivienijimo veiklos garantijas. Įstatymo esmė - profesinės sąjungos veikia laisvai, savarankiškai. Profesinių sąjungų veiklos įmonėse, įstaigose, organizacijose pagrindas - kolektyvinė sutartis. Įstatymas suteikia profesinėms sąjungoms įstatyminį instrumentą - kovoti už savo teises - būtent, visų pirma panaudojant kolektyvinę sutartį, aktyviai dalyvauti sprendžiant darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio sąlygų nustatymą, taip pat kitas ekonomines ir socialines problemas. Bendrieji nuostatai reguliuoja teisę jungtis į profesines sąjungas nuo 14 metų, kadangi pagal mūsų darbo įstatymus asmenys, turintys 14 metų, turi teisę vasaros atostogų metu dirbti pagal darbo sutartį. Todėl manom, kad ir tokio amžiaus asmuo galėtų būti profesinės sąjungos nariu, jeigu dirba arba mokosi, išskyrus bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius, atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų tam tikrą specifiką.

Numatyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Čia yra konvencinė nuostata, kuri numato, kad tam tikrose veiklos sferose gali būti numatyta kitaip dėl jų specifikos.

2 straipsnyje yra įtvirtinta, kad profesinės sąjungos veikia laisvai, savarankiškai, turi lygias teises ir kad valstybės organams, darbdaviams - įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, valdymo organams, pareigūnams - draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus.

3 straipsnis - veiklos teisiniai pagrindai.

4 straipsnis - profesinių sąjungų tarptautiniai ryšiai. Antrame skirsnyje yra aptariami profesinių sąjungų steigimo, veiklos nustatymo ir nutraukimo klausimai. Pagal 5 straipsnį profesinei sąjungai įsteigti visų pirma reikalinga sąlyga - ne mažiau kaip 30 (alternatyva - 10) steigėjų. Šiuo atveju nesvarbu, ar steigėjai dirba vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, arba kad steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų, tačiau turi būti ne mažiau kaip trys darbuotojai. Prasmė nustatyti tam tikrą skaičių yra ta: profesinės sąjungos gali susitarti su kita puse, su darbdaviu (...), jeigu mes tokių ribų visiškai nenustatytume, vienas žmogus, du ar trys žmonės galėtų save pastatyti kelių tūkstančių darbuotojų kolektyvui arba didžiulei profsąjungai. Todėl šitas darbuotojų skaičius nėra didelis. Taip pat būtina patvirtinti įstatus, išrinkti vadovaujančius organus.

6 straipsnis numato įstatų arba statuto registravimo tvarką. Si tvarka yra supaprastinta, palyginti su kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

7 straipsnis numato profesinių sąjungų, jų susivienijimų veiklos sustabdymą ar nutraukimą. Toks veiklos sustabdymas ar nutraukimas galimas tik teisminiu keliu. Tai taip pat konvencinė norma, perkelta į mūsų vidaus teisę. Juridinio asmens teisės suteikiamos nuo įstatų, statuto įregistravimo dienos. Narystės klausimus profesinės sąjungos sprendžia savarankiškai savo įstatuose. Trečias skirsnis reguliuoja profesinių sąjungų santykius su darbdaviais, įtvirtina, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo darbdavių, atstovauja savo nariams santykiuose su darbdaviu ir gina jų teises bei teisėtus interesus.

Labai svarbus yra 11 straipsnis. Noriu paaiškinti, kad mes pateikiam du 11 straipsnio variantus. Pirmas variantas - profesinės sąjungos gali būti darbuotojų kolektyvo atstovai sudarant su darbdaviais kolektyvinę sutartį, taip pat sudarant kitokias įstatymo ne-draudžiamas sutartis, t.y. ši redakcija pritaikyta mūsų priimtam kolektyvinių sutarčių įstatymui. Alternatyvus profesinės sąjungos variantas -kai nariai atstovaujami sudarant su darbdaviu kolektyvinę (...). Prašyčiau dėmesio, čia reikėtų įrašyti keletą žodžių, kurie praleisti perrašant. ,,Atstovauja savo narius, taip pat gali būti kolektyvų atstovais..." Reikia įrašyti šiuos žodžius: ,,sudarant su darbdaviu kolektyvinę ar kitokias įstatymu nedraudžiamas sutartis,,. Jeigu mes priimtume antrąją redakciją, tokiu atveju būtų būtina padaryti kolektyvinių sutarčių antro straipsnio nedidelius pakeitimus.

12 straipsnis. Darbdavio pareigos santykiuose su profesinėmis sąjungomis. Norma yra blanketinė, kadangi nukreipia į įstatymą. Būtent įstatymo numatytais atvejais darbdavys privalo darbo, ekonominius, socialinius klausimus spręsti suderinęs su profesinių sąjungų organais ir numatyta prievolė užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas tarpusavio sutartyse. Ir įstatymas, ir sudarytos su-tartys yra teisinis tų santykių pagrindas. 4 skirsnis reguliuoja profesinių sąjungų ir valstybės organų santykius.

13 straipsnis - tai perkelta konstitucinė norma. Būtent - profesinių sąjungų teisės leidžiant norminius aktus.

14 straipsnis. Profesinių sąjungų teisių gynyba. Įstatymo nustatyta tvarka turi teisę ginti savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus.

15 straipsnis numato valstybės institucijų teikiamą pagalbą profesinėms sąjungoms. 5 skirsnis yra svarbus, kadangi jis reguliuoja profesinių sąjungų ir jų narių veiklos garantijas, t.y. čia įtvirtinamas profesinių sąjungų narių teisių gynybos principas, kad valstybės organai, pareigūnai, fiziniai ar juridiniai asmenys neteisėtais veiksmais padarė žalą profesinei sąjungai ir privalo ją atlyginti. Profesinių sąjungų teisė sudaryti sutartį su darbdavių organizacijomis. Čia turima omeny šakiniai, respublikiniai susitarimai, taip pat profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbą ir profesinių sąjungų įstatymo laikymąsi, t.y. garantuojama, kad darbdavys privalo sudaryti galimybę kontroliuoti, kaip vyk-domi profesinių sąjungų ir darbo įstatymai, sutartys. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali steigti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas reikalingas institucijas.

19 straipsnis numato profesinių sąjungų teisę siūlyti panaikinti darbdavio sprendimus. Taip pat numatyta, kad šiuos pasiūlymus darbdavys privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų dalyvaujant jos pateikusios profesinės sąjungos atstovams.

20 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės siūlyti patraukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ir kitokių tarpusavio susi-tarimų.

21 straipsnyje, kuris, sakyčiau, taip pat yra principinis, numatomos profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos. Pirmoji dalis yra blanketinė norma, kurioje numatoma, kad įstatyme, kolektyvinėje ar kitokioje sutartyje numatytais atvejais negalima nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, profsąjungos nariu, negavus išankstinio jo profesinės sąjungos, kuriai jis priklauso, sutikimo. Antra dalis reguliuoja darbo teisių garantijas darbuotojų, kurie išrinkti į renkamus profesinės sąjungos organus, t.y. jie negali būti atleisti iš darbo darbdavių iniciatyva ar perkelti į kitą darbą be išankstinio profesinės sąjungos su-tikimo. Šiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas arba keičiant esmines darbo sąlygas taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas. Įstatymo trečioje dalyje numatyta, kad kitokios garantijos darbuotojams, kurie išrinkti į renkamus profesinių sąjungų organus, gali būti nustatytos kolektyvinėmis ir kitomis sutartimis. Jeigu profesinės sąjungos yra stiprios, jos gali kolektyvinėje su-tartyje, specialioje sutartyje numatyti dar ir papildomas sąlygas, garantijas ginant renkamų ar eilinių profesinių sąjungų narių teises.

22 straipsnis numato profesinių sąjungų dalyvavimą sprendžiant darbo ginčus įstatymo nustatyta tvarka. Platesnis reguliavimas bus pateiktas konkrečiuose darbo ginčų sprendimo įstatymuose.

23 straipsnis kalba apie profesinių sąjungų teisę organizuoti mitingus, demonstracijas, skelbti streikus. 6 skirsnyje reguliuojami profesinių sąjungų nuosavybės klausimai bei profesinių sąjungų atsakomybė, išvardijama, kas gali priklausyti profesinėms sąjungoms, nuosavybės teisė, kokia veikla jos gali užsiimti, siekdamos įstatuose ar statute nu-matytų tikslų, bei įtvirtinta, kad savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai.

25 - paskutinis straipsnis, reguliuoja profesinių sąjungų atsakomybę, t.y. kad profesinė sąjunga, neteisėtais veiksmais padariusi žalą valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti iš savo turto įstatymo nustatyta tvarka. Profesinės sąjungos prievolės negalima uždėti profesinės sąjungos nariams. Tai už tuos veiksmus, dėl kurių kalta profesinė sąjunga (...). Žalą ji pati turėtų atlyginti.

Tiek aš norėjau pakomentuoti pateikdamas pirmam svarstymui Profesinių sąjungų įstatymo projektą. Jeigu būtų klausimų,  aš pasiruošęs į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Ar deputatai turi pranešėjui klausimų? Primenu jums, kad vyksta pirmasis šio įstatymo svarstymas. Jeigu yra norinčių pasisakyti, galima užsirašyti posėdžių sekretoriate. Niekas nenori paklausti?

Prašom deputatą A.Endriukaitį.

A.ENDRIUKAITIS. Prašom paaiškinti. Dabar kuriasi gydytojų sąjunga, mokytojų sąjunga. Ar jas pagal šį įstatymą bus galima traktuoti kaip profesines sąjungas?

E.JARAŠIŪNAS. Taip. Tam, kad šitos sąjungos būtų traktuojamos kaip profesinės sąjungos, jos pateiks kreipimąsi, kad būtų įregistruotos pagal šį įstatymą. Jų įstatai ir statutai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus - būtent, kad tai yra organizacija, kurios tikslas - ginti profesinius interesus, t.y. apibrėžiam darbo socialinę ekonominę sferą. Šiuo atveju gydytojai arba mokytojai (yra numatyta 5 straipsnyje) skelbia apie steigimąsi profesiniu pagrindu. Tai atitinka visus tuos reikalavimus. O formalus pagrindas bus dokumentų pateikimas ir prašymas, kad įstatai būtų įregistruoti būtent pagal šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ar daugiau bus klausimų pranešėjui? Nėra. Ar bus norinčių pasisakyti? Galbūt įstatymą svarstė kurios nors komisijos, o gal rengėjai gavo komisijų išvadas?

P.GINIOTAS. Aš dar norėjau paklausti.

PIRMININKAS. Dar paklausti nori deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš nenugirdau dėl pateiktos alternatyvos. Ar nu-matyta profsąjungos galimybė sudaryti kolektyvines sutartis? Ta alternatyva pateikta, beje, mano.

E.JARAŠIŪNAS. Taip.

P.GINIOTAS. Bet ji visai kitokia buvo pateikta, čia yra tik pusė tos alternatyvos.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis Giniotai, aš diktavau, tuos žodžius reikia prirašyti, reikėtų klausyti.

PIRMININKAS. Galbūt pranešėjas turi komisijų atsiliepimus apie šį įstatymo projektą? Kokius atsiliepimus gavote? Ar neturit?

E.JARAŠIŪNAS. Šį projektą ruošė darbo grupė, kurią sudarė Teisinės sistemos ir Socialinių reikalų bei sveikatos apsaugos komisijų atstovai. Jie ruošdami į tas pastabas, kurias išreiškė komisijos, atsižvelgė. O šiaip ruošiant šį įstatymo projektą dalyvavo iš esmės įvairių profesinių sąjungų atstovai, ir daugiau ar mažiau sprendimai buvo priimami bendro sutarimo pagrindu.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt jūs pasiūlysite, ką galėtų Aukščiausioji Taryba nutarti šiandien po pirmojo svarstymo?

E.JARAŠIŪNAS. Vienas iš siūlymų būtų pritarti įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir paskirti antrą svarstymą, sakykim, už dviejų savaičių, kadangi kitos savaitės darbotvarkė yra labai plati. Per tą laiką galbūt dar gautume pasiūlymų raštu ir galėtume šį projektą tobulinti toliau.

PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas dėl šio pasiūlymo?

P.GINIOTAS. Taip. Aš norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba leistų šį projektą paskelbti spaudoje.

PIRMININKAS. Jūs siūlote paskelbti spaudoje, taip?

P.GINIOTAS. ,,Lietuvos aide".

PIRMININKAS. Kaip pranešėjas mano?

E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad galima sutikti, tačiau tokiu atveju, manau, svarstymą dar reikėtų nukelti, nes žmonės paskaitys ir porą savaičių turėtume palaukti jų atsiliepimų.

PIRMININKAS. Tokiu atveju galbūt mums reikėtų formuluoti, kad antrąjį svarstymą surengiame po to, kai rengėjai gaus atsiliepimus paskelbus spaudoje. Jūs sutinkate su tokia formuluote?

E.JARAŠIŪNAS. Būtų geriau, kad turėtume konkretų terminą.

PIRMININKAS. Tikslesnį, taip?

E.JARAŠIŪNAS. Tikslesnį.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas dar nori pasiūlyti.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau gal daugiau pasiklausti. Ar mes būtinai po antrojo svarstymo iškart priimsim balsuodami, ar bus trečiasis svarstymas? Antrasis svarstymas nereikalauja nukėlimo iki trečio svarstymo. Dar gausit tų pasiūlymų ir galėsit juos įvertinti. Dalį jau būsit gavę, dalį vėliau gausit. Tas paskelbimas nebūtinai verčia mus nukelti dar savaitei antrąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Aš galiu padėti deputatui S.Pečeliūnui, jeigu leis pranesėjas.

E.JARAŠIŪNAS. Prašom.

PIRMININKAS. Reglamentas numato, kad jeigu skelbiama spaudoje, tai jau antrajam svarstymui projektas turi būti parengtas pagal gautus atsiliepimus. Trečiasis svarstymas, kaip žinote, tai yra balsavimo procedūra pastraipsniui.

Galbūt tada pranešėjas pasiūlytų kokį nors terminą?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Aš jums tuoj pat suteiksiu žodį. Jeigu skelbiame spaudoje, kiek savaičių tada tam skiriam?

E.JARAŠIŪNAS. Mažiausiai tris savaites.

PIRMININKAS. Trys savaitės - tai būtų jau birželio pabaiga. Tada mes galėtume surengti antrąjį svarstymą. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš iš esmės šitam pasiūlymui pritarčiau, tikrai šitas įstatymo projektas yra vertas platesnio aptarimo ir jau gal nesi-smulkinkim, duokim visas 4 .savaites, kad tikrai žmonės galėtų padiskutuoti, o mes, manau (gal aš klystu?), liepos mėnesį tai dirbsim.

Žodžiu, aš siūlau 4 savaites.

PIRMININKAS. Mes apie tai spręsime atskirai, deputate. Tai gal-būt tokiu atveju, ypač jeigu pritartų pranešėjas, siūlyti kokią nors apytikrę datą, pavyzdžiui, birželio mėnesio pabaigoje, nes kol kas sesija nėra pratęsta ir mes negalime iš anksto tokiu savo sprendimu ją lyg ir pratęsti be aptarimo.

E.JARAŠIŪNAS. Sutinku. Paskutinę birželio savaitę.

PIRMININKAS. Paskutinę birželio savaitę. Ar deputatams priimtinas būtų toks terminas? Tokiu atveju dar kartą formuluoju proto-kolinio nutarimo pasiūlymą pritarti šiam įstatymui po pirmojo svarstymo, paskelbti įstatymą spaudoje ir surengti antrąjį svarstymą paskutinę birželio mėnesio savaitę.

Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš nevisiškai sutikčiau, kad mes paskutinę birželio savaitę, prieš išeidami atostogų, svarstytume antru svarstymu. Šiandien negalima be profsąjungų įstatymo sudaryti kolektyvinių sutarčių, nes mūsų nutarimo 4 punktas draudžia tai daryti. Jeigu būtų svarstoma priešpaskutinę savaitę, tai gal dar būtų galimybė priimti šitą įstatymą?

PIRMININKAS, Jūs siūlote anksčiau svarstyti?

P.GINIOTAS. Taip, po 3 savaičių galima. Dažniausiai spaudoje paskelbtas projektas užsimiršta, jeigu yra daugiau laiko.

PIRMININKAS. Po 3 savaičių... Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gal čia ne principinis ginčas. Įrašykime antrąją birželio pusę ir matysime - ar 15, ar 22 dieną - kaip išeis.

PIRMININKAS. Gal būtų priimtinas toks formulavimas surengti antrąjį svarstymą antroje birželio pusėje.

E.JARAŠIŪNAS. Sutinku.

PIRMININKAS. Ar deputatai prieštarauja tokiam pasiūlymui?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš taip pat pritariu, tikrai to reikia...

PIRMININKAS. Pritariat? Ačiū. Ar reikia balsuoti dėl pritarimo dėl šio protokolinio nutarimo? Nereikia. Tada galime laikyti, kad pritarta po pirmojo svarstymo.

E.JARAŠIŪNAS. Ačiū.

 

Savaitės darbotvarkės svarstymas

 

PIRMININKAS. Nutarta paskelbti spaudoje ir surengti antrąjį svarstymą antroje birželio pusėje. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, balsų skaičiavimo grupė informavo, kad salėje yra daugiau kaip 68 deputatai. Mes galime apsvarstyti kitos savaitės darbotvarkę. Ji jums pateikta. Taip pat išdalytas ir antradienio darbotvarkės projektas. Kokie būtų deputatų pasiūlymai? Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau siūlyti papildyti kitos savaitės darbotvarkę dar tokiu klausimu - dėl 1940-1991 metų TSRS padarytos žalos Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams atlyginimo. Nutarimo projektas yra parengtas, Juridinio skyriaus išvados yra, aš galiu per-skaityti. Tai yra ne normatyvinis teisės aktas juridinės technikos požiūriu, dokumentui priekaištų nėra, jis gali būti svarstomas Aukščiausiojoje Taryboje paskubinta tvarka. Tai yra Jungtinės sąjūdžio frakcijos siūlymas. Siūlytume antradienį į darbotvarkę įtraukti ir svarstymą, ir balsavimą, nes nėra normatyvinis aktas.

PIRMININKAS. Galbūt jūs dar pakartokite, koks projektas siūlomas, nes ne visi deputatai išgirdo. Perskaitykite pavadinimą.

S.PEČELIŪNAS. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl 1940-1990 metais TSRS padarytos žalos Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams atlyginimo".

PIRMININKAS. Ar deputatai neprieštarauja, kad šis nenormatyvinis aktas būtų svarstomas kitą savaitę? Nėra prieštaraujančių. Tada galima laikyti, kad pritarta tokiam darbotvarkės papildymui. Aš taip pat atsiprašau - iš pradžių neinformavau, kad yra dar vienas pasiūlymas. Gerbiamasis valstybės kontrolierius gerbiamasis K.Uoka prašo Aukščiausiosios Tarybos, kad kitą savaitę, ketvirtadienį, būtų apsvarstytos ir patvirtintos apygardų vyriausiųjų valstybės kontrolierių kandidatūros. Jos buvo skelbtos laikraštyje; dar papildomai gerbiamasis K.Uoka šį sąrašą išplatins komisijoms ir frakcijoms ir mes ketvirtadienį galėtume šias apygardų kontrolierių kandidatūras patvirtinti. Ar dėl šio papildymo deputatai turėtų prieštaravimų - dėl apygardų vyriausiųjų kontrolierių tvirtinimo? Jūs dėl to? Prašom deputatą Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kiek aš prisimenu atitinkamus įstatymus, nes turime tvirtinti ne tik apygardų vyriausiuosius kontrolierius, bet ir paties Valstybės kontrolės departamento atitinkamus pareigūnus, kurie turi tą vyriausiojo kontrolieriaus rangą, mes turime ir juos tvirtinti. Tai ar dar gerbiamasis K.Uoka nepateikė visų kandidatūrų, nors turėjo seniai šitą padaryti, ar čia bus du klausimai?

PIRMININKAS. Aš dabar negaliu tiksliai atsakyti. Gerbiamasis K.Uoka žadėjo, kaip minėjau, pateikti siūlomas tvirtinti kandidatūras. Ten bus parašyta, ką mes tvirtinam. Aš neturiu tikslios informacijos.

Č.JURŠĖNAS. Bet aš bet kuriuo atveju pritariu, kad šitas klausimas būtų darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Taip. Tada gal be balsavimo sutariame, kad šiuo klausimu papildome kitos savaitės darbotvarkę. Ačiū. Pritarta.

Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Aš atsiprašau, kaip dėl prokuratūros siūlomų pakeitimų, ar kitą savaitę bus, pavyzdžiui, nuo pat ryto?

PIRMININKAS. Tie klausimai, kuriuos mes (...) šiandien, taip?

J.PRAPIESTIS. Taip.

PIRMININKAS. Be abejo, jau yra mūsų protokolinis nutarimas, kad mes juos svarstome artimiausiame posėdyje. Kadangi šiandieną nebuvo numatytas balsavimas, trečiajam svarstymui mums reikia 90 deputatų salėje. Kol kas jų nėra. Jeigu jų ir nebus šiandien, tai dabar galime nutarti ir paskelbti iš anksto balsavimą dėl šių įstatymų ir pirmadienį...

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. O gal antradienį?

PIRMININKAS. Tokiu atveju (...) balsuoti ir esant mažesniam kvorumui. Ar deputatai tam neprieštarauja?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Sakėt pirmadienį... Atsiprašau, ar pirmadienį bus?

PIRMININKAS. Atsiprašau, antradienį, aš tada suklydau, dovanokit. Ar neprieštarauja deputatai, kad šis klausimas, trečiasis klausimas, ir balsavimas už jį būtų numatytas antradienį? Neprieštarauja. Pirmame posėdyje sutarėme, tai kartu .papildome ir antradienio darbotvarkę, jeigu jūs sutinkate.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėjau priminti gerbiamiesiems kolegoms dėl 9 punkto, kas buvo mūsų jau nutarta. Primenu. Tas 9 punktas yra Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus nuostatų projektas. Pagal mūsų nutarimą dėl atitinkamų organų ir pareigūnų ataskaitų, tai kovo 29 d. nutarimas - Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus ataskaitą reikia išklausyti uždarame posėdyje iki šio skyriaus nuostatų patvirtinimo. Tai ar nereikėtų tai padaryti kitą savaitę? Tada pačių nuo-statų nagrinėjimas būtų produktyvesnis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas Č.Juršėnas pateikė papildomą pasiūlymą - išklausyti Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus ataskaitą. Savo ruožtu aš tik galiu informuoti, kad kitą savaitę, pagal Aukščiausiosios Tarybos nutarimą trečiadienį, šie nuo-statai turi būti svarstomi. Mūsų nutarime dėl ataskaitų išklausymo nu-matyta išklausyti šio skyriaus ataskaitą iki nuostatų patvirtinimo. Trečiadienį bus šių nuostatų pirmasis svarstymas. Mes galime nutarti išklausyti ataskaitą prieš pirmąjį svarstymą, galime prieš antrąjį svarstymą, galime prieš trečiąjį svarstymą. Deputatų valia, kaip nuspręs, ir deputatas Č.Juršėnas taip siūlo. Mes galėtume ir dabar dėl to nutarti. Kartu primenu, kad kitos savaitės darbotvarkės projekte ketvirtadienį numatyta laikinosios gynybos vadovybės ataskaita. Tokiu atveju būtų dvi ataskaitos išklausytos šią savaitę.

Deputatas S.Pečeliūnas...

S.PEČELIŪNAS. Aš dar tuo pačiu klausimu norėčiau informuoti gerbiamąjį Č.Juršėną, kad mes ir labai norėdami kitą trečiadienį šitos ataskaitos išklausyti negalėsime, nes tos tarnybos vadovas bus išvykęs.

Č.JURŠĖNAS. A, tada viskas aišku, toliau neaiškinam.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas atsiima savo pasiūlymą?

Č.JURŠĖNAS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Šios savaitės darbotvarkėje buvo du klausimai, kuriuos mes svarstėme. Vieną svarstėm prieš pietus ir lyg ir nebaigėm, o kitos savaitės projekte jo neliko, todėl aš siūlyčiau, kad būtų įtraukti klausimai dėl laikinųjų priemonių prieš įstatymų pažeidimus žemės ūkio įmonėse ir dėl savivaldybių pareigūnų (...) ir kitų Vyriausybės įstatymų pakeitimo (...).

PIRMININKAS. Ačiū. Projektas buvo rengiamas tuo metu, kai dar buvo neaišku, ką mes suspėsime apsvarstyti, todėl jame yra 14 punktas, kuris suformuluotas taip: kiti klausimai, nebaigti svarstyti praėjusią savaitę. Šie klausimai kaip tik ir būtų tie^kurių nespėjome apsvarstyti. Jeigu deputatai pritaria tam, galima būtų nutarti, kurią dieną mes tai galėtume padaryti. Kurią dieną jūs siūlote?

E.GRAKAUSKAS. Siūlau antradienį.

PIRMININKAS. Abu šiuos klausimus? Ar deputatai neprieštarauja? Deputatas G.Ramonas prieštarauja. Reikėtų balsuoti, taip? Gerbiamieji deputatai, galbūt tada pateiktume balsavimui, kai balsuosime dėl antradienio darbotvarkės? Ar dėl savaitės darbotvarkės dar yra kitų pasiūlymų? Primenu, kad savaitės darbotvarkę papildėme klausimais dėl prokuratūros (ką mes svarstėme šiandien, būtų trečiasis svarstymas ir balsavimas); dėl apygardų vyriausiųjų valstybės kontrolierių tvirtinimo; taip pat dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, kurį pasiūlė deputatas S.Pečeliūnas nuo Sąjūdžio frakcijos. Tokia būtų savaitės darbotvarkė. Daugiau prieštaravimų nėra. Ar reikia balsuoti dėl visos savaitės darbotvarkės? Galime laikyti ją priimtą. Ačiū.

Dabar dėl antradienio darbotvarkės, ką mes svarstysime. Primenu, kad deputatai neprieštaravo, kad prokuratūros klausimai būtų svarstomi antradienį priešpiet. Taigi darbotvarkė papildoma: ir deputatas E.Grakauskas pasiūlė taip pat priešpiet svarstyti nebaigtus šią savaitę klausimus, t.y. dėl savivaldybių ir dėl žemės ūkio įmonių. Deputatas G.Ramonas prieštarauja ir mano, kad dėl to reikėtų balsuoti, todėl aš pateikiu balsavimui.

Kas už tai, kad šie klausimai, kuriuos pasiūlė deputatas E.Grakauskas, būtų svarstomi antradienį prieš pietus? Dar kartą primenu, tie klausimai, kurių nespėjome išspręsti šiandien, - dėl savivaldybių pareigūnų ir dėl žemės ūkio įmonių. Kas už tai, kad šie klausimai būtų svarstomi antradienį priešpiet?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Pritarta svarstymui antradienį priešpiet.

Gerbiamieji deputatai, mes antradienio darbotvarkėj priešpiet nu-matėme jau 3 papildomus klausimus. Turbūt ją reikėtų pakoreguoti, galbūt tada Švietimo įstatymą perkelti po pietų, nes nesutinka kultūros ir švietimo atstovai. Kaip mes galime pasielgti, kad darbo-tvarkė būtų tiksli? Gal deputatai galėtų pasiūlyti? Aš nematau kitos išeities - ar perkelti po pietų įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" projekto svarstymą, arba Švietimo įstatymo svarstymą. Ar deputatai sutinka, kad įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių (...)" būtų svarstomas po pietų?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Jokiu būdu.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mums teks balsuoti. Taip pat informuoju, kad po pietų yra numatyti kiti įstatymai - vieno pirmasis, kito antrasis svarstymas, bet kaip jau rodo mūsų praktika, pirmasis ir antrasis svarstymai daug laiko neužima, galbūt kiti klausimai šalia jų tilptų. Kurį įstatymą mes perkelsime po pietų iš numatytųjų? Galbūt alternatyviniu balsavimu mes tai išspręstume (...)? Gal eilės tvarka, kaip pateikta projekte?

Aš pateikiu alternatyviam balsavimui. Pirma alternatyva, kad nukeliamas po pietų įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį ne-kilnojamąjį turtą (...)". Kita alternatyva - Švietimo įstatymas.

Kas už tai, kad į antradienio darbotvarkę po pietų būtų perkeltas įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (...)", kas už šią alternatyvą?

BALSŲ SKAIČIUOTOMS. Už - 11.

PIRMININKAS. Taip. Kas už tai, kad po pietų būtų svarstomas Švietimo įstatymas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Tai nutarta Švietimo įstatymą svarstyti po pietų. Tokiu atveju trys papildomi klausimai...

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ar galiu paklausti?

PIRMININKAS. Aš tiktai informuoju, kad trys papildomi klausimai, kuriuos įtraukėme į antradienio darbotvarkę, būtų svarstomi nuo 12 valandos. Švietimo įstatymą nukeliame po pietų, jį svarstysime nuo 15 valandos. Kitiems įstatymams, kuriuos numatyta svarstyti antradienį, atitinkamai sumažinsime skirtą laiką.

Deputatas S.Pečeliūnas dar dėl antradienio darbotvarkės.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasiklausti. Tvirtindami savaitės darbotvarkę lyg ir nutarėme, kad tas nutarimo projektas bus svarstomas antradienį. Aš norėčiau tik pasitikslinti, kuriuo maždaug metu tai bus daroma.

PIRMININKAS. Aš sakiau - visi klausimai, kuriuos perkėlėme pa-pildomai į antradienio darbotvarkę, būtų svarstomi nuo 12 val. vietoje numatyto Švietimo įstatymo. Kad deputatai neužmirštų, ką mes šiandieną nutarėme, aš papildomai paprašysiu, kad būtų padauginta jau mūsų aptarta darbotvarkė, kad deputatai ją turėtų atspausdintą. Galima būtų suspėti ir šiandieną tai padaryti.

Deputatas N.Rasimavičius,

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti jus kaip Reglamento žinovą. Man atrodo, kad mes čia užsiimam nereikalingu darbu. Geriausia tai aptarti antradienį iš ryto, nes vis tiek iš ryto mes vėl koreguosime visą šitą dalyką. Ta praktika, kai mes įstatymams sumažinam laiką, yra ne tik nepasiteisinanti, bet netgi žalinga. Jeigu būtų gerbiamasis Z.Juknevičius, iš tikro sakyčiau, kad priimkime arba vieną įstatymą, arba kitą. Galima būtų netgi nusileisti - tegu, priimkime pagaliau tą Švietimo įstatymą ir pradėkime kitą arba priešingai, o dabar -amžina įtampa ir nieko nepadarom. Tą patį siūlė ir gerbiamasis J.Pangonis, visą laiką jis tai priminė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jūs turbūt pastebėjote, kai mes iš anksto svarstome darbotvarkę, iš ryto mes sutaupome nemažai laiko. Tokia procedūra numatyta ir Reglamente. Aš primenu, tą patį sakiau per frakcijų ir komisijų pirmininkų pasitarimus, kurie vyksta reguliariai pirmadieniais ir trečiadieniais. Mes pirmadienį susirinkę atsižvelgiame į papildomas aplinkybes (...), darbotvarkėje pasiūlyti kokias nors korektyvas, bet tada mums antradienį reikėtų svarstyti tik šias korektyvas, o ne visą darbotvarkę. Mes iš tikrųjų sutaupytume laiko.

Deputatas J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gegužės 31 dieną baigiasi mūsų nutarimo dėl Vilniaus apskrities vykdymo terminas. Reikėtų jį pateikti svarstyti. Girdėjau, kad Vyriausybė jau tą projektą svarstė. Vadinasi, jau ir mums reikėtų imtis jo.

PIRMININKAS. Galbūt jūs dar papildomai šį klausimą iškelkite, kai bus Vyriausybės nariai. Šiandien Vyriausybės valanda bus, mes galėtume nutarti, sakykime, kitą savaitę tai svarstyti, jeigu tikrai tam bus pasiruošta.

Tai, gerbiamieji deputatai, ar dėl antradienio darbotvarkės dar yra kitų pasiūlymų? Ar reikia balsuoti dėl visos antradienio darbotvarkės? Tada antradienio darbotvarkė priimta. Pasistengsiu, kad ji šiandien jau būtų deputatams išdalyta. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, mes dirbame sparčiau negu numatėme. 14 valandą numatytas Vyriausybės programos svarstymas. Ministras Pirmininkas žadėjo atvykti lygiai 14 valandą, lygiai 16 valandą. Primenu, kad jau nemažai komisijų apsvarstė šią programą, jos galėtų Aukščiausiajai Tarybai pateikti savo išvadas. Tai būtų labai gerai padaryti šiandien. Tik aš nežinau, ar korektiška daryti, kol neatvyko Vyriausybės nariai. Turbūt nekorektiška būtų ir mes turėtumėm palaukti. Į klausimus numatyta atsakyti per Vyriausybės valandą. Po programos -pažiūrėkite į darbotvarkę - numatyta Vyriausybės valanda. Vyriausybės valanda numatyta, kaip ir priklauso, 17.30.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ne, ne, aš turiu minty programos klausimus - kada atsakys?

PIRMININKAS. Jau buvo atsakinėjama. Jeigu bus papildomų klausimų, be abejo, tai numatoma...

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Nebuvo atsakinėjama į klausimus.

PIRMININKAS. Lyg ir buvo į vieną kitą klausimą atsakyta. Gal neverta dėl to ginčytis. Mes, be abejo, turėsime galimybę tuos klausimus pateikti. Bet kartu primenu, kad komisijos jau šiandien turėtų Aukščiausiajai Tarybai pateikti savo išvadas, todėl aš deputatus raginu per daug neklausinėti, kad mes suspėtume išklausyti komisijų išvadas. Nes nuo komisijų išvadų priklausys tolesnė Vyriausybės programos svarstymo eiga - ar jau mes galime numatyti Vyriausybės programos patvirtinimą, ar reikalinga Vyriausybę įpareigoti ją pakoreguoti kuria nors linkme? Visa tai turėtų atsispindėti nuolatinių komisijų išvadose.

Deputatas E.Grakauskas. Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Dėl išvadų pateikimo jau iš anksto angažuojasi Agrarinė komisija.

PIRMININKAS. Labai korektiškai padarė deputatas E.Grakauskas. Aš taip pat noriu paraginti deputatus, kurie norės pateikti išvadas ar galbūt pasisakyti dėl Vyriausybės programos. Dabar jau galima užsiregistruoti sekretoriate ir bus matyti, kiek yra norinčių dalyvauti diskusijose. Taip mes galėtume geriau planuoti savo darbotvarkę toliau numatant Vyriausybės programos svarstymą, todėl visus no-rinčius kalbėti šiuo klausimu raginu užsirašyti posėdžių sekretoriate. Kartu reikėtų nurodyti, ar deputatas kalbės komisijos, ar frakcijos, ar savo vardu. Jeigu nėra dabar norinčių dėl posėdžių tvarkos kalbėti, tada darome mažą pertraukėlę iki 16 val. ir toliau tęsime savo posėdį.

Pertrauka

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos svarstymas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėstis į savo vietas. Gerbiamieji deputatai Grakauskai, Kvietkauskai, Pečeliūnai, Andriukaiti, Paliūnai, Šličyte, Šerkšny, prašom sėstis į savo vietas. Tęsiame posėdį. Bus pasiruošęs transliuoti radijas.

Į posėdį atvyko Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Jis pasiruošęs dar kartą mūsų svarstymui pristatyti Vyriausybės programą ir atsakyti į klausimus dėl šios programos. Prašau nepainioti Vyriausybės valandos ir Vyriausybės programos svarstymo ir išklausyti šiandien pateikiamas komisijų išvadas. Prašau salėje tylos, prašau dėmesio ir suteikiu žodį gerbiamajam premjerui.

G.VAGNORIUS. Tai čia jau mūsų dalia, matyt, kad svarstom Vyriausybės programą ar ekonominių reformų programą, kai ji jau yra įpusėjusi arba kai kuriais atvejais net artėja į pabaigą, bet ką padarysi. Matyt, tai neišvengiama, tačiau prieš darydamas trumpą pranešimą apie Vyriausybės programą aš norėčiau lygiai vienai minutei atitraukti jūsų dėmesį. Pasinaudodamas ta proga, kad aš esu šitoj tribūnoj, pristatysiu du trumpus Aukščiausiosios Tarybos nutarimus. Vienas nutarimas - dėl atsakomybės už naminės degtinės ir kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, pardavimą ir laikymą sustiprinimo, kur siūloma iš esmės sustiprinti atsakomybę už šitą ne visai teisėtą veiklą. Na, manyčiau, kad tai didelių abejonių nesukels. Teisinės sistemos komisija galės padaryti savo išvadas ir aš tikiuosi, kad Aukščiausioji Taryba priims tokį sprendimą, nes iš tikro, kai padidėjo degtinės gaminių kainos, tai kartais cukrus, kurio šiuo metu labai stinga, yra panaudojamas kitiems reikalams. Aš jau nebekalbu apie žmonių sveikatą ir žmonių moralę.

Taip pat Vyriausybė siūlo Aukščiausiajai Tarybai pasvarstyti trumpą nutarimą dėl nemokių valstybinių įmonių privatizavimo, kur siūloma tokias bankrutuojančias įmones parduoti ir už investicines sąskaitas, ir už pinigus. Tai yra arba tokiu, arba tokiu būdu. Kitaip tariant, mums reikia būti labai racionaliems ir pabandyti blogomis įmonėmis, nemokiomis įmonėmis arba tomis įmonėmis, kur aiškiai bankrutuoja, atsikratyti, kol neįgyvendinta visa privatizavimo programa. Paprasčiausiai, jeigu mes bandysim vilkti tą uodegą iki pat privatizavimo programos įgyvendinimo pabaigos, tai tų objektų visiškai niekas nepirks ir gali būti tokia padėtis kaip Vokietijoje - jeigu kas pageidauja ir turi jėgų ir sveikatos išsimontuoti gamyklas, tai jas gali veltui atsivežti į Lietuvą. Tai labai nesinorėtų, kad Lietuvoj būtų tokia padėtis ir tol, kol yra galimybė jomis atsikratyti... Kol kas dar šiandien tokios būtinybės nėra, bet mes vis tiek žiūrime į priekį. Po mėnesio gali atsirasti ir bankrutuojančių įmonių. Jeigu mes bandysim vien tik už investicinius čekius parduoti, tai paprasčiausia jų niekas nepirks, o po to ir už pinigus nepirks. Tai reikėtų kažkaip suderinti tuos dalykus. Tai dėl to mes norime, kad Aukščiausioji Taryba pasvarstytų ir priimtų savo sprendimą. Ir tuomet, kai paleisim kainas, kai kurios įmonės turės bankrutuoti. Tikėkimės, jų daug nebus. Gali būti tokia situacija, kad jeigu 5 ar 10 mėnesių mes laikysim bankrutuojančias įmones, tai visas bankrotas, visi tie nuostoliai mums gali brangiau kainuoti negu pats objektas. Dėl to mes siūlome iki atostogų pasvarstyti, kad mes galėtume, kol jūs atostogausite, ramiai gyventi.

Dabar dėl Vyriausybės programos. Aš praeitą kartą pristatinėjau Vyriausybės programą. Šiuo metu mes esam parengę tokius programos metmenis arba santrauką tam atvejui, kai žmonės neturi laiko visos programos svarstyti arba nori susipažinti su pagrindiniais dalykais. Taigi esam paruošę tokį trumpesnį (11 puslapių) variantą, kurį, matyt, galima bus Aukščiausiajai Tarybai padalyti. O galbūt mes jį paskelbsime spaudoje.

Aš norėčiau keletą žodžių dar pridėti dėl tos programos, apie kurią aš kalbėjau praeitą kartą. Na, pagrindinė ypatybė yra ta, kad priimti sprendimai, o rezultatai paprastai jaučiami tik po pusės metų. Pavyzdžiui, priėmus įmonių įstatymus praeitų metų vasarą, rudenį, dabar tik apčiuopiami rezultatai. Aš pamenu, kai čia, salėje, buvo įvairių ginčų ir aiškinimų, kokios tos įmonės turėtų būti, o šiandien įsi-tikiname, kad iš tikro gerai yra taip, kaip padaryta. Kai kuriuos sprendimus, kurių rezultatai bus matomi tik po pusės metų, mes priimam šiandien. Žinoma, tai daroma ne atsitiktinai (...). Kiekvienas įstatymas, kiekviena įstatymo nuostata yra iš anksto suplanuota. Mes turime savo darbines programas, kurios apima ilgesnį laikotarpį ir, be abejo, tie įstatymai yra priimami, rengiami ir teikiami pakankamai planingai. Kas šiandien mus labiausiai jaudina? Šiandien mus labiausiai jaudina, sakyčiau, trys pagrindiniai dalykai. Vienas - tai užsienio politika, antras - ekonominė reforma ir trečias - teisėtvarkos organų darbas.

Užsienio politikos srityje, aš manyčiau, nė vienam abejonių neiškyla. Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas - kokiu būdu sureguliuoti santykius su Tarybų Sąjunga. Ir Vyriausybė šiuo metu bando įvairiais būdais pasiekti savo tikslą. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tuos procesus, kurie šiuo metu vyksta pačioje Tarybų Sąjungoje, į tuos demokratėjančius procesus. Ir, be abejo, aš nematau nieko blogo, jeigu mes retsykiais pagiriam, kad Tarybų Sąjunga pradėjo bandyti vykdyti ekonominę reformą arba gerėja jos politinis klimatas. Šiuo metu mes siekiam tuos santykius sureguliuoti eidami dviem kryptimis, t.y. palaikydami tiesioginius ryšius su respublikomis ir su centrine valdžia. Tačiau šiuo atveju Tarybų Sąjungoje yra gana neapibrėžta situacija. Man pačiam teko praktiškai įsitikinti, kad šiuo metu Tarybų Sąjunga užėmė lūkuriavimo poziciją. Tai yra lyg ir norėtų susitarti arba net ir pasakoma, kad čia Lietuva, matyt, jau niekur ir nedingsi, jau pabėgo arba, tariant M.Gorbačiovo žodžiais, reikia tik apgailestauti, kad mes jus paleidom. Kartu jie oficialiai viešai pareiškė, kad jiems sunku arba negali, nenori, nes šiuo metu dar yra pakankamai stiprios konservatyvios jėgos. Tai mes privalome visa tai įvertinti, būtent - savo siekių siekti realiai įvertinti tą situaciją, kuri yra Tarybų Sąjungoje. Mes taip pat suprantame, kad mes turime susitarti su Tarybų Sąjunga, bet mes suprantame ir tai, kad, pavyzdžiui, tariantis, kalbantis vien tik su Tarybų Sąjunga arba jos respublikomis kažką greitai pasiekti būtų sudėtinga. Tarybų Sąjunga yra priklausoma nuo Vakarų politikos ir mes taip pat turime tuo pasinaudoti ir tuo mes naudojamės.

Ir apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos likimas priklausys ne vien tik nuo Tarybų Sąjungos ir ne vien tik nuo Vakarų politikos, o priklausys ir nuo Vakarų, ir nuo Rytų. Ir čia mes turime užimti gerą poziciją. Mes esam pasiruošę derėtis su Tarybų Sąjunga. Mes ne kartą raginom sėstis už derybų stalo ir, atrodo, tos derybos prasideda, bet vėl nutrūksta. Ir nutrūksta ne dėl Lietuvos kaltės. Mes kviečiam tartis visais klausimais. Jeigu, tarkim, šiuo metu nepavyksta susitarti dėl bendresnių politinių dalykų, mes kviečiame tartis dėl ekonominių su-tarčių. Na, pagaliau reikia suprasti, kad nebūtina kviesti derėtis dėl rezultatų visais atvejais. Mes galim derėtis ir dėl konkrečių dalykų. Ir pasirodys, kad, pavyzdžiui, sudėjus visus tuos konkrečius dalykus, mes jau turim, ko norim. Taip pat šitą reikia akcentuoti. Galbūt reikėtų ir tokios pozicijos laikytis - mažiau kalbėti, o daugiau daryti mums visiems visose srityse, kur tai bebūtų. Bet taip pat reikia neužmiršti, kad mes turime reikalų su Tarybų Sąjunga, kuri viena kalba, o kita daro. O jeigu reikia, reikia imtis ir ryžtingų veiksmų.

Dabar antru klausimu. Antra problema, kuri šiuo metu yra pati rimčiausia - tai ekonominė reforma. Kas mus labiausiai jaudina? Be abejo, ne ta technologija, kuri turi būti įgyvendinta. Mes tą technologiją pakankamai gerai žinom ir ją pabandėm trumpai pateikti Vyriausybės programoje. Tai daugiau specialistų rūpestis. Kaip tai padaryti? Nereikėtų suprasti, kad ekonominė reforma - tai yra tik laisvos kainos ir laisva rinka. Pavyzdžiui, dažnai tenka girdėti, kad vienas ar kitas net ir žymesnis politikas bando pateikti reformą taip, kad reikia atpalaiduoti kainas - lyg niekas nežino, kad atpalaiduoti kainas reikia reformos metu. Be abejo, rinka tai ir yra laisvos kainos. Bet mūsų rūpestis yra ne tai, kaip mes turim atrodyti, o kaip tai daryti, t.y. kokiais konkrečiais žingsniais tai įgyvendinti ir kokių imtis papildomų apsauginių ir paruošiamųjų priemonių, kad tas perėjimas būtų įmanomas. Pavyzdžiui, šiandien įmonių vadovai dažniausiai supranta laisvos rinkos kainas taip, kad užmokestį paliks tokį patį, o paleis rinkos kainas. Be abejo, rinkos kainos padidės. Įsivaizduokite, kad užmokesčiai paliks tokie pat. Tai yra ką gaminsiu, kiek gaminsiu, kaip dirbsiu, blogai ar gerai dirbsiu, vis tiek užmokesčiai bus maži, o rinkos kainos didelės. Nieko panašaus. Gali taip būti kurį laikotarpį, na, mėnesį, kad paleidus kainas jos pašoka, o užmokestis atsilieka. Gali būti. Tai iš

karto prasideda protestai, mitingai ir visokie kitokie neramumai, kadangi žmogus negali dirbti. Tai reikia suprasti - kai tik mes paleidžiam rinkos kainas, tiek, kiek padidėja kainos, tiek didėja užmokestis. Bet toks rinkos dėsnis yra, kad konkurencijos sąlygomis dalis nebepajėgs apsimokėti savo išlaidų. Kitaip tariant, net dalį savo produkcijos nebe-sugebės realizuoti už tą rinkos kainą. Rinkos kaina bus dar, matyt, apie du kartus didesnė negu dabartinės kainos. Tai va, kai pradedi aiškinti, per kiek laiko jūs surasite savo vartotojus, kad galėtumėt parduoti dabartinę produkciją du kartus brangiau, be abejo, dalis įmonių sako, kad bus sunku taip padaryti. O užmokesčiai turės būti pakelti vienu metu. Tai įsivaizduojat - dalis įmonių nebegali parduoti už rinkos kainą. Darbo užmokestis jau rinkos sąlygomis nusistatęs. Vadinasi, įmonė iš karto atsiduria nemokiose sąlygose. Šita aplinkybė ir verčia mus pereiti prie rinkos kainų tam tikrais etapais. Ir dar mes norime birželio mėnesį atlikti vieną parengiamąjį etapą. Tai yra dar nepaleisti kainų, o siek tiek pakelti atlyginimus, kad kainos padidėtų dėl atlyginimo padidinimo. Taip vienu metu išspręsti dvi problemas. Viena problema, kad darbo užmokesčio augimas neatsiliktų nuo kainų augimo, ir antra - siek tiek dar pakelti kainų užmokesčių mastą, kad tas perėjimas prie laisvų kainų nebūtų toks staigus šuolis. Na, ir trečia priežastis arba aplinkybė, kuri verčia dar atlikti vieną tarpinį žingsnį -tai, kad šiuo metu mes turime dar dotacijų, mokam dotacijas apie du milijardus rublių. Ir iš tų dviejų milijardų rublių, matyt, apie kokius penkis šimtus milijonų yra išvežama iš Lietuvos su tomis prekėmis, maisto prekėmis, kurios yra dotuojamos. Kitaip tariant, mes paprasčiausiai patiriam nuostolius pardavinėdami dotuojamą produkciją. Tai ir natūralus yra toks kelias pabandyti pasidalyti tuos pinigus dar kartą, kaip mes prieš tai darėm, išmokant tas kompensacijas ir padidinant atlyginimus ir nebeturėti dotuojamų prekių. Primokėti po 60-80 rb .už vaikus. Pensijas padidinti, visiems žmonėms išmokėti tiek, kiek jie turi nuostolių, dar daugiau šiek tiek. Ir tada, jeigu mes sugebėtume visiškai atsisakyti dotacijų, pereitume prie rinkos kainų, kada reikėtų. Pasirengta bus visiškai. Tai va. Vyriausybė ketina įveikti dar birželio mėnesį šį tarpinį etapą, kurio metu reikėtų dar padidinti atlyginimą tarp 100 ir 150 rublių, stipendijas, pensijas, visas kitas išmokas padidinti iki 60-70 rb. ir tokiu būdu užbaigti visišką pasirengimą. Ir leisti toms įmonėms, kurioms nebeužtenka lėšų, atitinkamai dar padidinti kainas. Bet tos kainos, aišku, padidės žymiai mažiau negu darbo užmokestis. Tai yra skausmingas procesas, aš suprantu, kad vienos įmonės, kurios yra pasiruošusios, jos nesunkiai pergyvena, bet tos įmonės, kurios yra dar nepasiruošusios... Mes dar, pasirodo, turime ir tokių įmonių, kurios, turėdamos galimybę perskaičiuoti kainas, nebesirūpina savo pajamomis ir iki šiol šito neatliko. Ir ne dėl to, tarkim, kad nebeturi kur realizuoti savo produkcijos, o paprasčiausiai dėl mūsų įvairių biurokratinių dalykų.

Ir antra aplinkybė, kuri šiuo metu mus jaudina, tai, kad visuomenė nusiteikė, matyt, gal po to, kai įvyko pakeitimai Vyriausybėje, kad jau šiandien mes galime geriau gyventi. Ateina ir sako: ,,Va, žiūrėkit, dar gyvenimas nepagerėjo" ir reikalauja dar geresnio atlyginimo. Tai kažkas pamanė, kad jau įvyko reforma ir jau šiandien galime geriau gyventi. Jokiu būdu! Gal mes ir padarėme tam tikrų gudrysčių, kurios leido sumažinti tuos nuostolius, kuriuos mes patyrėm dėl Tarybų Sąjungos kainų pakėlimo žaliavoms. Šiek tiek mes pakėlėm, ką reikia. Galbūt šiek tiek ir sumažėjo tie nuostoliai, kuriuos mes patiriam. Bet iš esmės kalbėti apie tai, kad prasidėjo geresnis gyvenimas, per anksti, nes šiuo metu tik bandome panaikinti tas deformacijas, kurios yra. Pavyzdžiui, pakėlėm atlyginimus švietimo, kultūros, medicinos, mokslo darbuotojams ir dar juos pakelsime, nes turime laikytis principo, kad kvalifikuotas darbas turi būti labiau ap-mokamas. Ir, matyt, mes pirmą kartą istorijoje pasiekėme, kad bus išmokėti nuo birželio 1 d. padidinti atlyginimai gydytojams. Tai pirmą kartą, matyt, gydytojų vidurkis pralenks liaudies, viso ūkio darbo užmokesčio vidurkį. Bet tai ne taip paprasta buvo padaryti. Ir toliau bus daroma taip, kad būtent ten, kur atlyginimai yra nepakankami, nepagrįstai per maži, jie bus daugiau padidinami, o ten, kur yra dirbtinai iškelti, be abejo, bus mažiau didinami. Tokiu būdu mes atliksime išlyginimą, parengiamąjį išlyginimą tam, kad pereitume į rinką maždaug vienodomis tarpinėmis sąlygomis. Ir tai turėtų sumažinti socialinę įtampą. Tačiau, jeigu mes bandysime išsireikalauti geresnio gyvenimo mitinguose, piketuose, streikuose, tai niekur mes nenuvažiuosime, pa-prasčiausiai mes save tik apgausime. Ir Vyriausybė šiuo metu yra nusiteikusi, kad visais tais atvejais, kai kas bandys sau išimtinių teisių reikalauti mitinguose, priešingai - Vyriausybė padarys viską, kad tam paskutinėj vietoj būtų pakelti atlyginimai. Ir tai mes atvirai pasakėm. Ir pasakysim. Jeigu kas nori, aš siūlau išbandyti šitą veiksmą. Vyriausybė neturi jokių pajamų šaltinių, iš kurių ji galėtų patenkinti tokius reikalavimus. Ir jeigu kas nori nelaukdamas bendros tvarkos ši-tai daryti, be abejo, gali pabandyti.

Trečias ir pagrindinis klausimas, kuris mus jaudina, - tai teisė-tvarkos sistema. Iš tikro teisėsaugos organai atliko tarnaičių funkcijas.

Kas ką pasakė, ką nutarė (...). Svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia tai, kad sugriauta arba nesukurta jokia teisėtvarkos organų socialinė bazė. Mes peržiūrėjome teismų, policijos, milicijos, prokuratūros materialinę bazę, ir is tikro būtent šių kategorijų darbuotojai buvo blogiausiai aprūpinami viskuo. Ir atlyginimai buvo ne didžiausi. Ir šiandien mes stebimės, kad pas mus trūksta policininkų, trūksta teisėjų, trūksta prokurorų. Yra ir kitų priežasčių, dėl ko jų trūksta, bet kol mes ne-sukursime tinkamų sąlygų, tikėtis efektyvaus darbo sudėtinga. Todėl Vyriausybė šiuo metu (...) skiria labai didelį dėmesį, tenkina visus prašymus, kurie realiai gali pagerinti padėtį šioje srityje. Mums reikia ir geresnių sąlygų, ir daugiau darbuotojų. Todėl mes skatiname, kad augtų ir policijos gretos, ir teisėjų gretos, ir kitų teisėsaugos organų darbuotojų kadrai būtų sukomplektuoti. Na, aš manau, kad mes visi puikiai suprantame, kad negalime laukti tol, kol nebegalėsime pereiti miesto gatve ne tik naktį, bet ir dieną. Ir pačiomis artimiausiomis dienomis bus priimti atitinkami nutarimai, kur panaudosime ir nestandartines priemones, kurios padėtų mažinti nusikalstamumą. Mes su-prantame, kad iš esmės pagerinti kriminogeninę padėtį galime tik tada, kai bus panaikintos priežastys, giluminės priežastys. Tai yra, kai mes sutvarkysime ekonomiką ir socialinį gyvenimą. Bet ekonominį gyvenimą mes galime sutvarkyti tik įvykdę ekonominę reformą. Bet mes negalime laukti, kol vyksta ekonominė reforma, kad tas nusikalstamumas peraugtų bet kokias leistinas ribas. Ir jeigu mes negalime kol kas panaikinti visų tų giluminių priežasčių, tai turime nors tą paviršutinį nusikaltimų sluoksnį sumažinti, turime dirbti profilaktinį darbą, kuris leistų pagerinti padėtį. Ir aš manau, kad šią vasarą tokios priemonės bus - naujų policijos būrių formavimas, žmonių skaičiaus didinimas, jų darbo ir buities sąlygų gerinimas skiriant tam reikiamas lėšas. Mes sugebėsime šią vasarą stabilizuoti padėtį šioje srityje.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas deputatas turės galimybę per-skaityti Vyriausybės programą, ir į tai, kad aš gana detaliai kalbėjau praeitą kartą, jums sutikus tuo ir apsiribočiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatai nori paklausti premjerą. Yra kelios minutės dar iki pertraukos, galima tai suspėti, tik primenu, kad turėsime leisti pasisakyti komisijoms, kurios yra parengusios savo išvadas.

Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Jūsų pateiktoje programoje yra rašoma, kad siekiant operatyviai įvertinti socialinius protestus, nustatytas vartojimo reik-menų ir paslaugų standartinis rinkinys suvestiniam vartojimo kainų indeksui skaičiuoti. Šis indeksas nuo 1991 m. antro ketvirčio pradžios bus skelbiamas spaudoje. Nuo to paties laikotarpio, t.y. nuo antro ketvirčio pradžios, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą nustatyta tvarka bus indeksuojamas minimalus gyvenimo lygis, minimalus darbo apmokėjimo dydis, minimalios pensijos, kitos nuolatinės išmokos. Sakykit, kodėl šitai nedaroma?

G.VAGNORIUS. Viskas yra daroma. Tame pačiame įstatyme dėl socialinių garantijų yra parašyta, kad atliekant vienkartinius kainų padidinimus taikomos kitokios, nestandartinės priemonės. Kitaip tariant, juk mes ne kiekvieną dieną infliaciją jaučiame, ji vyksta tam tikrais etapais. Kai pakyla kainos, paliekamas ir darbo užmokestis. Tai buvo padarytas vienas žingsnis, birželio mėnesį bus kitas. Ir kai padidės dabar atlyginimai, tai minimalus gyvenimo lygis vietoj planuoto, kuris turėtų būti pagal normas apie 220, pakils apie 240, 250. Toks bus paskelbtas, bet mes šito nenorime šiomis dienomis paskelbti, nors galbūt po savaitės jau ir bus paskelbtas, kadangi visi projektai yra parengti, dėl to, kad po savaitės mes įgyvendinsime antrą kainų reorganizavimo etapą. Šiuo metu mes turėtume skelbti 220, o jis jau gali būti po savaitės kitos 240 pagal tas kompensacijas, kurias nu-matoma mokėti. Tai tas padidinimas atsižvelgiant į infliaciją yra visiškai įvykdytas. Kainų indeksas yra paskelbtas, jis yra 1,77 nuo metų pradžios. Be abejo, kai kurioms prekėms yra žymiai didesnis, bet kai kurių prekių kainos mažiau pakilo. Toks oficialus yra statistinis indeksas, ir minimalus gyvenimo lygis dabar skaičiuojamas pridedant kompensacijas. Ir prie tų 185 pridedama dar 65. Paskaičiuokit, koks bus minimalus gyvenimo lygis. O jeigu skaičiuotume pagal tą indeksą, gautume 220, t.y. keliomis dešimtimis rublių mažiau.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas iš kainodaros reformos. Ar kainodaros reforma taikoma visoms ūkio šakoms - pramonei ir žemės ūkiui, ar ne? Praktiškai kainodara, čia parašyta, yra vykdoma nuo vasario 22 dienos, tačiau tiktai, kaip čia yra suformuluota, tinka tik pramonei. Pirmajame etape kainos normalizuojamos leidžiant įmonėms jas perskaičiuoti ir atsižvelgti į realias gamybos išlaidas, įmonės pelną, rentabilumą. Tai įmonės yra visos, žemės ūkio įmonės ir pramonės, tačiau tai netaikoma žemės ūkiui, taip?

G.VAGNORIUS. Kodėl netaikoma? Šiandien jokia pramonės įmonė laisvų kainų neturi. Visur taikomos perskaičiuotos kainos arba tiesiai nustatytos. Bet jos yra ribojamos valstybės, visos kainos.

P.PAPOVAS. Ne, ne, čia yra parašyta, kad realias gamybos išlaidas perskaičiuoja įmonės (...), pačios įmonės. Žemės ūkio įmonės neperskaičiuoja.

G.VAGNORIUS. Yra dalis pramonės įmonių, kurioms yra tiesiogiai nustatomos kainos. Dalis jų pačios perskaičiuoja, nes mes neturime tokio aparato, kuris perskaičiuotų. Dabar žemės ūkio produkcijos kainos, pavyzdžiui, mėsos produktų, pakilo kiek? 2,7 karto. Visų prekių kainų indeksas 1,77. Na, žiūrėkim, žemės ūkyje bus, be abejo, du kartai. Tai yra ta produkcija, kuri tiekiama žemės ūkiui... Tai lyginam, pavyzdžiui, kainų santykius naudingumo atžvilgiu. Žemės ūkyje, be abejo, šiuo metu yra kainų santykis palankesnis negu pramonėj. Ir manyti, kad žemės ūkyje yra per mažos kainos, būtų visiškai neleistina. Čia yra kitas mechanizmas, jūs pamenat, kaip mes kalbėjome, tad vienu metu negalime peržiūrėti kainų ir pramonėje, ir žemės ūkyje, kadangi pramonėje mes perskaičiuojame kainas priklausomai nuo žemės ūkio supirkimo kainų. Tai vienu metu mes turime arba šitą pirma daryti, arba šitą. Jūs prisiminkite, kas buvo prieš keletą mėnesių, kai darėme tą etapą. Tai šiuo atveju negali žemės ūkyje ir pramonėje sutapti visi etapai vienu metu. O pagal finansinę būklę žemės ūkis šiuo metu santykinai yra geresnėje padėtyje negu pramonė.

PIRMININKAS. Gal dar deputatas J.Liaučius, ir tęsime po pertraukos.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės programoje nėra skyriaus arba temos apie krašto apsaugą ir vidaus reikalus. Kodėl taip atsitiko? Norėčiau sužinoti.

G.VAGNORIUS. Teisinė sistema yra siek tiek suformuluota, pa-grindiniai dalykai, bet taip, lyg mes laikėmės tokios nuostatos, kad teisinės politikos programą, matyt, turėtų paruošti Aukščiausiosios Tarybos teisinės sistemos komisija. Dėl to mes jos ir nedetalizavom, kadangi Vyriausybės galimybės čia yra nelabai didelės. Vyriausybė šiuo atveju negali priimti nutarimų, kadangi tie visi dalykai yra reguliuojami įstatymais, bet Vyriausybė (aš kalbėjau) įgyvendina tai, kas yra jos kompetencijoje, tai, ką vykdomajai valdžiai įmanoma padaryti:

pagerinti darbo sąlygas, materialinę bazę sustiprinti, atlyginimus peržiūrėti, kadrų politiką vykdyti, darbuotojų skaičių didinti, gerinti kontrolę ir panašiai - kas yra įmanoma vykdomajai valdžiai daryti. Bet teisinę reformą daryti yra sudėtinga paprasčiausiai dėl to, kad mes ne-galime to padaryti nutarimais ir reikia teikti Aukščiausiajai Tarybai atitinkamus įstatymo projektus, kuriems, matyt, daugiau dėmesio skirs Aukščiausiosios Tarybos atitinkamos komisijos.

PIRMININKAS. Ačiū premjerui. Kol kas darome savo numatytą pertrauką. Po pertraukos tęsime Vyriausybės programos svarstymą. Galbūt tikslingiau būtų pirma pateikti komisijų išvadas, po to tęsti premjero atsakymus į deputatų klausimus dėl Vyriausybės programos. Todėl po pertraukos pirmajam žodis bus suteikiamas deputatui E.Grakauskui.

Pertrauka iki 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (K.INTA). Tęsime popietinį posėdį. Deputatus kviečiu rinktis į salę, sėstis į vietas. Kol susirinks kiti deputatai, deputatas V.Beriozovas prašo žodžio pareiškimui.

Prašome deputatą V.Beriozovą.

V.BERIOZOVAS. Pareiškimas. ,,Vakar Šiauliuose, Kultūros ir poilsio parko estradoje, vyko Aukščiausiosios Tarybos kairiųjų frakcijos deputatų bei Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos narių susi-tikimas su miesto ir aplinkinių rajonų gyventojais. Susitikimo metu buvo įvykdytas teroristinis aktas - susprogdinti du savos gamybos užtaisai, nukentėjo žmonės. Šio fakto negali vadinti atsitiktiniu įvykiu.

Visiems žinoma, kad Respublikoje pastaruoju metu padažnėjo chuliganiškų išpuolių prieš įvairius politinius ir visuomenės veikėjus. Tai pasikėsinimas į Lietuvos ateities forumo koalicinės tarybos nario A.Bendinsko gyvybę, o neseniai chuliganiškai sumuštas naujasis Vilniaus miesto meras A.Štaras. Padažnėjo išpuolių prieš deputatus jų susitikimuose su rinkėjais. Tai buvo Tauragėje balandžio 28 dieną, Darbėnuose ir Kretingoje - gegužės 13 dieną, Plungėje - gegužės 20 dieną, Panevėžyje - gegužės 22 d., Mažeikiuose - gegužės 29 dieną. Visi šie veiksmai privalo būti griežtai ir visuotinai pasmerkti. Reikalaujame, kad teisėsaugos organai nevilkindami išsiaiškintų ir nu-baustų provokacijų vykdytojus ir organizatorius. Taip pat reikalaujame, kad savo nuomonę šiuo klausimu pasakytų Lietuvos Respublikos vadovybė ir visa Aukščiausioji Taryba". Pasirašė 20 deputatų.

Be to, mus jaudina ir tai, kad neseniai, t.y. gegužės 18 dieną, Politinės koordinacijos taryboje, kurioje dalyvavo dalis deputatų, taip pat Aukščiausiosios Tarybos vadovybė bei Vyriausybės nariai, Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas Jankus savo kalboje pasakė, cituoju:

,,Pasipriešinti beatsikuriančiai, bekeliančiai galvą nomenklatūrai - tiek partinei, tiek ir nepartinei - ypač rajonuose, pasipriešinti iš visų jėgų. Aišku, iš pradžių moralinėmis priemonėmis, o jeigu reikės, manau, kad ir fiziškai galėsim sutvarkyti". Jo kalba buvo sutikta aplodismentais. Nenoriu daryti išvados, tačiau tai kelia tam tikrą susirūpinimą ir nerimą.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Norėčiau tik pridurti, kad gerbiamasis Jankus jau pradėjo fiziškai tvarkytis su savo pavaldiniais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, svarstome Vyriausybės programą. Dabar komisijų vardu pirmas žodžio prašo deputatas J.Liaučius.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Tai ar klausimus jau baigėm?

PIRMININKAS. Kurį, nesupratau.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Na, dėl programos.

PIRMININKAS. Dabar norėtume išgirsti komisijų išvadas, po to premjeras dar atsakinės į klausimus.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ai, po to.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Liaučius. Prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybės programoje skyriaus apie krašto apsaugos ir vidaus reikalus mes neradome. Todėl manyčiau, kad vis dėlto šitoje programoje turėtų atsispindėti, kaip plėtosime krašto apsaugą, kaip reformuosime vidaus reikalų sistemą. Tačiau ne komisijos pirmininko arba ne komisijos kompetencija šiuo metu dėstyti, kas konkrečiai turėtų šioje programoje atsispindėti. Todėl siūlau surengti kitą savaitę, Vyriausybei priimtiną dieną ir valandą mūsų komisijos posėdį ir kartu su įgaliotais Vyriausybės atstovais aptarti, kaip turėtų programoje atsispindėti krašto apsaugos vystymas, kaip turėtų būti reformuojama vidaus reikalų sistema, kalėjimų sistema, taip pat pagal Reglamentą komisijai priklausančios saugumo tarnybos. Kadangi politikos formavimas šiais klausimais yra Vyriausybės kompetencija, todėl norėtume šią temą aptarti kitą savaitę bendrame posėdyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Teisinės sistemos komisija ne kartą svarstė pro-gramą ir ypač atidžiai teisinės politikos nuostatų skirsnį. Buvo gana nemažai neaiškumų, mes įžiūrėjome šitame skirsnyje tam tikrų prieštaravimų, tačiau, deja, mums nepavyko susitikti. Aš nieko nekaltinu, kadangi ir mes patys buvom labai užimti, ir Vyriausybės atstovai, kurie šitą skirsnį rengė. Todėl mes galvojame dabar nuo platesnių išvadų, komentarų susilaikyti, o pirmadienį tinkamu laiku, kai grįš vicepremjeras (jis dabar, atrodo, yra Kaune), apie tat pakalbėti. Ir be to, mums dabar siek tiek supainiojo išvados pateikimą tai, kad atsakydamas į pirmininko J.Liaučiaus klausimą premjeras sakė, kad tuos klausimus, ypač teisinės politikos srityje, Vyriausybės programai turėtų paruošti Teisinės sistemos komisija. Taigi šitokioj situacijoj aš tiesiog nematau galimybės kokias nors išvadas pateikti būtent dėl teisinės politikos skirsnio.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui J.Prapiesčiui.

Agrarinės komisijos vardu deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, Agrarinė komisija detaliai svarstė Vyriausybės pateiktą programos projektą, iš esmės jį įvertino kaip išbaigtą ir brandų ir priėmė nutarimą iš esmės jam pritarti. Buvo įpareigoti Agrarinės komisijos nariai - aš ir deputatas M.Treinys - dalyvaudami diskusijose svarstant šią programą pateikti savo pastabas, redakcinius pataisymus ir pasiūlymą dėl šios programos.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Žalys - Savivaldybių komisijos vardu.

A.ZALYS. Mūsų komisija svarstė Respublikos Vyriausybės programą. Ypač mes stengėmės skirti kuo didesnį dėmesį 5 skyriui, būtent  regioninei politikai ir savivaldybėms. Mes pritarėme Vyriausybės svarbiausiems teiginiams dėl savivaldybių ekonominio pagrindo formavimo. Ypač pritariame tiems teiginiams, kad bus laipsniškai mažinamas valstybinis reguliavimas perduodant savivaldybėms kuo daugiau ūkio valdymo funkcijų, taip pat sukuriant ekonominius svertus ir skatinant savivaldybių ūkinį savarankiškumą bei atsakomybę už vietos reikalų tvarkymą. Ir ypač pritariame teiginiui, kad Vyriausybė sieks plėtoti vietos savivaldą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys Valstybės atkūrimo komisijos vardu.

G.ŠERKŠNYS. Mūsų komisijos deputatai pradėjo svarstyti šią pro-gramą pasidalinę tam tikrus skyrius, už kuriuos turėjo būti atsakingi. Dar, deja, ne viską suspėjome apsvarstyti. Daugiau nagrinėjome Respublikos ūkio rekonstravimo programą. Na, iš esmės jai pritariame, tačiau turime ir keletą pastabų. Viena iš jų - tai, kad turėtų būti (nors ir vadinasi ,,rekonstravimo programa") griežčiau išdėstyta kaip atskirų programų visuma. Viena iš tokių programų galėtų būti, nors čia užsiminta apie energiją, pavyzdžiui, energijos taupymo programa. Ir, ko gero, reikėtų Lietuvos ūkį vystyti taip, kad būtų taupoma energija, o ne planuojama naujų elektrinių statyba iškeliant labai daug problemų. Kitas klausimas, kurio mes pasigedome, - tai būtų vietinių resursų panaudojimo programa. Tačiau nežiūrint viso to, mūsų komisija iš esmės pritaria šiai programai, o detalesniam svarstymui mes taip pat norėtume pasikviesti kai kuriuos Vyriausybės atstovus ateinančią savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija vakar svarstė Vyriausybės programą ir priėmė tokį sprendimą: ,,Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tokius programos papildymus ir patikslini-mus: Nustatyti prioritetines kultūros raidos kryptis, atitinkamai paskirstyti valstybės asignuotas kultūrai lėšas ir tokiu būdu stimuliuoti pirmiausia remtinų kultūros šakų plėtrą. Numatyti priemones kūrybinių sąjungų, kino studijos, leidyklų, kultūrinių sambūrių, atskirų ta-lentingų kūrėjų veiklai remti panaudojant tam reikalui valstybinių mokesčių sistemos mechanizmą. Kultūros veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimo 1991 metų sąrašą papildyti dar vienu - Techninės kultūros įstatymo projektu. Numatyti šių įstatymų parengimo ir pateikimo svarstyti Aukščiausiajai Tarybai terminus. Pertvarkyti kultūros darbuotojų atlyginimus pagal esamą kainų ir infliacijos lygį. Remti ikimokyklinių vaikų ugdymą namuose, teikti tėvams reikiamą metodinę pagalbą, kartu siekti, kad vaikai lankytų darželį tik nuo ketverių-penkerių metų, kad geriau pasiruoštų mokyklai. Parengti darbo su fiziškai ar psichiškai nesveikais vaikais sistemą. Rūpintis pedagogikos mokslo raida, parengti ir pradėti įgyvendinti taikomųjų pedagogikos mokslo darbų programą, skatinti bei remti ir lietuvių, ir pasaulinio pedagogikos mokslo, pedagogikos istorijos, lyginamosios pedagogikos tyrinėjimus. Parengti ir 1992 m. pirmoje pusėje pateikti Aukščiausiajai Tarybai Lietuvos interesams atstovaujantį Intelektu-alinės techninės kūrybos apsaugos kodekso projektą. Paremti kovos su socialine nelaime - alkoholizmu ir narkomanija programą, numatyti konkrečius jos įgyvendinimo budus. Pasiūlyti programos rengėjams su-paprastinti teksto stilių, atsisakyti pernelyg abstraktaus minčių dėstymo, kai kurios neįprastos ir mažai kam suprantamos terminologijos ir padaryti programą prieinamą kiekvienam kultūros ir švietimo darbuotojui, kiekvienam žmogui". Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komisijos vardu pasisakyti dėl programos. Mes ją svarstėme bent dviejuose posėdžiuose dalyvaujant sveikatos apsaugos ministrui ir socialinės apsaugos ministrui ir todėl svarstėme iš esmės tas programos dalis, kuriose kalbama apie šias dvi sferas. Tačiau vėliau, trečiame posėdyje, šiek tiek peržengėme tas ribas, praplėtėm ir komisija sutarė konstatuoti tokius dalykus: pirma - tai yra strateginio pobūdžio programa, apimanti palyginti ilgą laikotarpį, maždaug atitinkantį mūsų kadenciją, tačiau ne visi programoje numatyti darbai yra orientuoti į kokį nors terminą, todėl ir manom, jog tai yra daugiau strateginio pobūdžio programa. Vis dėlto mūsų komisija mano, kad šitai programai reikia pritarti ir nereikia versti Vyriausybės ją perrašyti, tačiau ši programa galėtų būti papildyta ir konkrečiomis programomis.

Apie dalį programų jau čia mūsų kolegos kalbėjo, mūsų komisijoje buvo kalbama apie bedarbystės, jaunimo programas. Taip pat invalidų integracijos programą ir apskritai invalidų politikos programą. Taip pat nepakankamai iškeltos pereinamojo laikotarpio į rinkos ekonomiką problemos. Mes manom, kad šita pereinamojo laikotarpio programa turėtų būti viena iš pirmųjų. Ji turėtų būti konkreti ir trumpa, kad joje atsispindėtų atlyginimo kitimas, užimtumas ir gyventojų apsirūpinimas plataus vartojimo prekėmis. Tai būtina tol, kol rinkos principai pakeis vadinamuosius socialistinius principus.

Galėčiau ir daugiau tokių mūsų minčių išdėstyti, tačiau tai nėra labai svarbu. Mes parašysim raštu, kokios konkrečiai programos, mūsų manymu, reikalingos, tačiau akcentuoju - tai nereiškia, kad jau iš karto visos programos turėtų būti pateiktos. Iš pradžių turi būt pateik-tos bent trys keturios programos socialiniais klausimais. Jos turi turėti numatytą galutinį terminą. Mūsų komisija akcentavo tokį dalyką kaip periodišką atsiskaitymą už kurios nors programos vykdymą. Mes manome, kad toks atsiskaitymas galėtų būtį ir komisijų lygiu už atskiras programas ar problemas, tačiau toks atsiskaitymas turėtų būti numatytas. Tai tiek, ačiū.

PIRMININKAS. Ar dar yra norinčių pasakyti išvadas kitų komisijų vardu?

Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, Gamtos apsaugos komisija iš esmės du kartus svarstė Vyriausybės programos gamtosauginę dalį. Pa-grindinis teiginys būtų tas, jog programa yra daugiau konceptualaus, o ne programinio pobūdžio. Tai iš esmės yra koncepcija, kurioje dėstoma, ką reikia daryti, tačiau mes įsivaizduojame, kad programoje turi būti numatyta, kada, kaip ir kas bus padaryta ir kokius turėsime rezultatus. Šiuo atveju nenorėčiau kaltinti Vyriausybės, reikia parlamentui išspręsti valstybinių institucijų valdymo problemą.

Daugelis deputatų galvoja, kad Aplinkos apsaugos departamentas bus kontroliuojanti, reguliuojanti institucija, tačiau šiuo metu išėjo taip, kad Aplinkos apsaugos departamentas lyg ir įgyvendina gamtos apsaugos programas. Todėl turbūt taip ir išėjo, kad Aplinkos apsaugos departamentas paruošė programą, kurioje numatė tuos visus dalykus, apie kuriuos aš kalbėjau: t.y. problemos iškeltos, sprendimo būdai pasiūlyti, darbų eiga, finansavimo šaltinis, kiek reikia lėšų, kas tai turėtų įvykdyti. Aš suprantu, kad šita programa turėtų būti būtent Vyriausybės, Vyriausybė turėtų nustatyti kada, kaip ir ką daryti, o departamentas turėtų kurti būtent pačią koncepciją. Šiuo atveju įvyko atvirkščiai. Vyriausybės programoje yra koncepcija, o Aplinkos apsaugos departamento programoje yra programa. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės programoje atskiri straipsniai yra labai nevienodo lygio. Jeigu vieni straipsniai yra daugiau konceptualaus pobūdžio, tai kiti - labai konkretūs, pritaikyti konkrečiai problemai išspręsti. Aš, matydamas deputatų ne pernelyg didelį domėjimąsi, nenorėčiau konkrečiai aiškinti atskirų punktų. Buvau pasiruošęs tai padaryti, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybės programoje iš viso nepateikta gamtos išteklių naudojimo problemos sprendimo. Tai iš esmės mūsų Respublikos turtas ir mes nenumatome, kaip tie gamtos ištekliai arba gamtos resursai galėtų būti naudojami. Į vieną iš problemų jau atkreipė dėmesį Valstybės atkūrimo komisija. Ji pasakė, jog norėtųsi matyti energetinių išteklių panaudojimo, taupymo programą. Aš norėčiau pasakyti, kad norėčiau matyti Vyriausybės programoje visą gamtos resursų arba gamtos išteklių naudojimo programą. Tai ir anhidridas, kuris galėtų duoti mums nemažą pelną, ir granitas, ir geležies rūda, ir durpės, ir nafta, ir t.t. Vyriausybinėje programoje turėtų visa tai atsispindėti. Todėl aš manyčiau, kad ir šiandien pasisakiusieji už tai, kad reikia Vyriausybės programą toliau svarstyti. Būtų labai malonu, kad svarstant vyriausybinę programą mes galėtume pasikviesti į tuos posėdžius Vyriausybės vadovus, t.y. premjerą arba vicepremjerus, kad galėtume išspręsti šitas problemas ir čia pateikti. Vyriausybė visiškai pajėgi pateikti programą, kuri būtų su tais mūsų pasiūlymais. Deja, turiu pasakyti tokį akcentą ir Aplinkos apsaugos departamentui, kad, kai apsvarstėme programą ir iš esmės jai pritarėme, tai pateikėme keletą pasiūlymų, pataisymų. Deja, jau kelinta savaitė programos su komisijos pasiūlymais ir pataisymais negavome.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Inta, aš galiu kreiptis į kolegą J.Šimėną?..

PIRMININKAS. Jeigu sutinka gerbiamasis deputatas jums atsakyti...

Č.JURŠĖNAS. Iš jūsų kalbos aš supratau, kad tarytum yra neaiškumų su tais valstybiniais aplinkos apsaugos organais. Ar iš to išplaukia išvada, kad Vyriausybei vėl reikėtų turėti kažką tokio aplinkos naudojimo ar gamtos naudojimo srity? Ar aš blogai su-pratau?

J.ŠIMĖNAS. Turbūt kiekvienas turi savo asmeninį vertinimą, tačiau aš manau, kad tos gamtos apsaugos vykdymo ir gamtos išteklių naudojimo funkcijos turėtų būti Vyriausybės, o Aplinkos apsaugos departamentas - kaip kontrolės reguliavimo institucija. Deja, aš šiandieną ne-galiu jums pasakyti, kad būtų ruošiamasi tai daryti. Aš manau, kad toks Aplinkos apsaugos departamentas turėtų būti, o Vyriausybė turėtų pati suprasti, kokios institucijos jai reikia, kad galėtų vykdyti tas funkcijas.

PIRMININKAS. Ar dar yra kitų komisijų vardu norinčių padaryti išvadas? Yra užsirašęs deputatas M.Treinys. Prašome.

M.TREINYS. Gerbiamieji kolegos, tikėjausi, kad atskirų komisijų bus žymiai daugiau detalizuota, po to jau atskiri deputatai kalbės jiems artimais klausimais, norėdami pareikšti savo nuomonę. Dabar man tenka kalbėti jau siauru klausimu, neišklausius visų komisijų pasisakymų.

Mano nuomone, tai jau antroji Vyriausybės programa, kurią mes čia nagrinėjame. Ji yra detalesnė, konstruktyvesnė ir joje randame mes, agrarininkai, žymiai daugiau konkrečių detalių negu pirmoje programoje. Sustosiu trupučiuką prie žemės reformos, tiksliau, vieno jos komponento - žemės įmonių turto privatizavimo. Kiek man pavyko susipažinti su šia programa, grįžtama prie nuostatos, kad žemės ūkio įmonių turtas yra dirbančių ir dirbusių asmenų turtas, todėl jis jų privatizuojamas. Kaip žinoma, anksčiau buvo bent kelios kitos nuomonės, tarp jų ta, kad žemės ūkio įmonių turtas vienodai priklauso visiems šakos darbuotojams, arba anksčiau buvo svarstomas nulinis variantas, kad visas žemės ūkio turtas priklauso vienodai visiems darbuotojams.

Tačiau toliau nagrinėdamas šią programą supratau, kad žemės ūkio skola (kiek žemės ūkis yra įsiskolinęs Agropramoniniam bankui) yra traktuojama kaip nebe atskirų įmonių skola, o kaip visos šakos skola, todėl turi būti dengiama solidariai. Žinoma, šiai minčiai pritarti galima, galima ir nepritarti, nes galima būtų surasti šį aspektą atitinkamai ir patvirtinančių, ir paneigiančių tezių. Tačiau faktas lieka faktu, su kuriuo mes turime skaitytis, kad dalis žemės ūkio įmonių yra gerokai prasiskolinusios. Jeigu reikėtų joms padengti šią skolą privatizuojamu turtu, paprasčiausiai to turto neliktų ir tose įmonėse nebūtų ką privatizuoti tų įmonių darbuotojams. Vadinasi, neišvengiamai mums teks bendru žemės ūkio turtu padengti šią žemės ūkio skolą. Tai ir numato ši koncepcija, taip pat žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostata, kad tam tikra įmonės turto dalis (gal tai bus 10%, gal daugiau, gal ir mažiau) turės būti skiriama lengvai realizuojamais aktyvais, kurie parduodami už grynus pinigus tam, kad mes galėtume atsiskaityti, o likusį turtą privatizuoti čia dirbantiems ir dirbusiems asmenims. Nagrinėdami žemės ūkio įmonių turto reikalus galėtume pasakyti, kad yra tam tikrų lyg ir prieštaravimų (...). Pavyzdžiui, 6 puslapyje kalbama apie išlikusį negrąžinamą turtą ir jo savininkams, kuriems bus pripažįstama teisė, bus kompensuojama investiciniais pinigais. Ta idėja iš dalies yra įteisinta mūsų priimamame įstatyme, kurio, deja, niekaip mes negalime užbaigti. Tačiau čia pat, 6 puslapyje, aptariant privatizuojamo turto struktūrą, kur numatoma, kokia jo dalis skiriama kuriems tikslams, čia jau nebeskiriama konkreti dalis šiai kompensacijai. Taigi truputį neaišku, kaip gali būti formuojamas tas turtas kompensacijai. Taip pat 22 puslapyje kalbama apie tai, kad kiekvienam savininkui gali būti kompensuojama išmokant iki 20 tūkst. Rb. investicinių pinigų. Čia lyg ir atrodytų, kad tai yra maksimali investicinių pinigų įsimokėjimų suma už patį stambiausią ne-grąžinamą objektą. Tačiau žinant, kad dalis žemių bus negrąžinta ir tų žemių galimas plotas vienam savininkui sudarytų 40 hektarų, taigi to hektaro kompensavimo norma sudarytų vos 500 rb., taigi susidaro simbolinė, o ne reali suma. Toliau, 7 puslapyje, kur kalbama apie galimą žemės ūkio įmonių transformavimą privatizavimo metu, užsimenama, kad tos įmonės bus transformuojamos į žemės ūkio bendroves. Galbūt čia ta mintis traktuojama pirmiausia taip, kad tai ir yra koncepcija, kaip pertvarkyti žemės ūkio įmones, būtent - pirmiausia į žemės ūkio bendroves ir tiktai vėliau numatant, kad jos galėtų persitvarkyti į kitas dar labiau decentralizuotas formas - žemės ūkio bendrijas, ūkininkų ūkius ar ką nors kita. Arba jeigu taip nėra, tai čia tada reikėjo parašyti, kad žemės ūkio įmonės privatizacijos metu gali iš karto persitvarkyti į įvairias kaimo formas - tokias, kokios yra numatytos Lietu-vos Respublikos įstatymuose. 7 puslapyje yra kalbama, kad dalis žemės ūkio turto bus privatizuojama už valstybės vienkartines išmokas, o kitas, likęs turtas, padalijamas šių įmonių darbuotojams proporcingai jų išdirbtų metų skaičiui. Čia yra tokios dvi nevisiškai priimtinos sąvokos. Pirmiausia sąvoka ,,padalijimas". Mes visą laiką kalbėjome, kad privatizuojama bus pardavimo būdu už suteiktas tam tikras išmokas, galimas dalykas, ir už grynus pinigus, o čia kalbama vien apie padalijimą ir vien tik dirbantiems, tuo tarpu kitose vietose jau kalbama apie dirbusius ir dirbančius. Juo labiau kad Pirminio turto privatizavimo įstatyme jau yra įteisinta norma, kad žemės ūkyje bus antrasis, agrarinis čekis, teikiamas dirbusiems ir dirbantiems žemės ūkyje asmenims, o tie dirbę asmenys - tai yra išėję kitur savanoriškai į kitą darbą, taip pat išėję į pensiją ir išėję kurti ūkininko ūkį kaip tokią specifinę formą. O 27 puslapyje kalbama apie dirbusius ir dirbančius asmenis. Tačiau čia vėl užsimenama, kad, skiriant turto dalį pagal dirbtus metus, taikomi ankstesniems metams mažinamieji koeficientai. Aš pasisakyčiau vis dėlto prieš tuos mažinamuosius koeficientus ir štai dėl ko: pirmiausia mažinamieji koeficientai paliestų anksčiau dirbusius asmenis, kai ypač maži buvo jų atlyginimai, o antra, būtų sunkiai psichologiškai suvokiama tų mažinamųjų koeficientų reikšmė. Mes susi-lauktume vėl naujos bangos puolimų spaudoje prieš šitokią idėją.

Trupučiuką reikėtų priekaištų pareikšti ir dėl etapų, kuriuose kalbama apie žemės ūkio privatizaciją ir pačią žemės ūkio reformą. Manyčiau, pirmasis etapas - teisinių aktų kūrimo duomenų ir organizacinių struktūrų kūrimo laikotarpis, per kurį mes turėsime priimti svarbiausius teisinius dokumentus, kurių pirmieji projektai jau seniai parengti. Per šį laikotarpį būtų registruojami pretendentai, nustatoma jų turto dalis, būtų pateiktos jų apsisprendimo paraiškos, kokią ūkio formą jie nori kurti, kada nori kurti. Toliau - žemės ūkio įmonių de-centralizavimo projektų parengimas ir tvirtinimas. Manyčiau, kad visas šitas pirmasis laikotarpis galėtų užtrukti apie vienerius metus - pusė metų priėmus šiuos dokumentus būtų apsisprendimui, kita pusė metų - tų projektų rengimui, jų priėmimui.

Antrasis etapas jau būtų betarpiškai naujų ūkinių derinių kūrimas, būtent - pirmiausia išparduodant turtą, pasirašant akcijas ir nepamirštant to, kad žemės ūkio technologiniai procesai negali nu-trūkti nė vienai valandai, nekalbant jau apie vieną dieną. Vadinasi, visa tai, kas įgyta iš visuomeninio ūkio formos, tą pačią dieną turi tapti privataus ūkio - individualaus ar grupinio - dalimi ir funkcionuoti toliau.

Ir, manyčiau, verta būtų išskirti į trečiąjį etapą tolesnį ūkinių derinių kūrimą, kuris galėtų vykti skaidantis stambesniesiems ūkiniams junginiams, kaip numatyta ir Žemės ūkio bendrovių įstatyme,  decentralizacijos gilėjimas ir kooperacijos tolesnis plėtimas. Lieka neaišku, ar žemės ūkio įmonių turto galima įsigyti kitiems asmenims, nedirbantiems žemės ūkyje, o norintiems įsigyti už grynus pinigus ar bendrąsias išmokas. Čia apie tai nekalbama. Ir antra, ar žemdirbys gali už savo tą bendrąjį vieningąjį (...) įgyti turtą kitose liaudies ūkio šakose. Ir ar gali būti kokie nors aukcionai - uždari ar atviri. Ir neaišku, kaip sumuosis atskirų šeimos narių čekiai ir kitos kompensacinės išmokos, kaip jas galima būtų sujungti. Galbūt, žinoma, šitie dalykai pasirodys jau konkrečiuose įstatymuose, tačiau manau, kad tam tikras štrichas galėjo jau būti nubrėžtas ir šioje programoje.

Iš esmės programa, dar sykį pakartoju, yra priimtina ir manau, kad tai, kas buvo šiandien pasakyta, bus pasakyta jau artimiausiu laiku pateikiamuose įstatymuose apie žemės reformą ir žemės ūkio įmonių turto privatizavimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių pareikšti nuomonę. Gal gerbiamieji deputatai sutiks, kad premjeras apibendrintų pastabas ir atsakytų į iškilusius klausimus? Prieštaraujančių nėra.

Kviečiame gerbiamąjį premjerą deputatą G.Vagnorių į tribūną.

G.VAGNORIUS. Na, aš noriu visų pirma padėkoti už pastabas ir ypač tiems, kurie atidžiai perskaitė. Tos pastabos, be abejo, bus įvertintos ir patikslinant programą, ir rengiant nutarimus bei įstatymus, nes programa (aš kažkada juokais pasakiau) laisvalaikiu buvo rašoma. Programoje galima rašyti, sakinį suformuluoti taip arba kitaip, o kai kada ir praleisti, jeigu nepatogu yra, bet nutarime arba įstatyme turi būti suformuluota tiksliai ir aiškiai.

Tos pastabos, su kuriomis aš sutinku, iš tikro turi atsispindėti naujuose nutarimuose ir įstatymuose, ypač naujose programose, kurias mes šiuo metu pradėjome rengti. Pavyzdžiui, dėl gamtos išteklių naudojimo programos. Aš visiškai sutinku, kad šitoje programoje to nėra, bet šiuo metu yra pavesta Materialinių išteklių ministerijai parengti ir ji rengia tokią programą, kuri apims ir naftos telkinius, ir Varėnos geležies rūdos telkinį, ir kitas problemas.

Taip pat buvo paminėta daug kitokių programų - kultūrinių ir t.t., ir t.t. Aš su malonumu klausiausi gerbiamojo deputato G.Ilgūno dėl to, na, kad deputatas jau patikėjo, kad mes gyvename normalų gyvenimą. Tai nuteikė optimistiškai, o programas, be abejo, mes parengsime, kad tik būtų sąlygos.

Norėčiau atkreipti taip pat dėmesį į žemės ūkio reformos pro-gramą (...), tačiau šiuo metu yra baigiamas rengti nutarimas dėl žemės ūkio privatizavimo toms žemės ūkio įmonėms, kurios dabar pradės privatizaciją nelaukdamos bendro įstatymo. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai labai svarbu yra, kadangi mes dabar galėsime su Aukščiausiąja Taryba suteikti tokioms žemės ūkio įmonėms nuosavybės aktus. Na, o jeigu pasižiūrėtume į tą procesą nuosekliai, tai mes pastebėsime, kad, tarkim, birželio mėnesį bus atliktas pirminis privatizavimas žemės ūkyje padalijant turtą pinigais 30 ar 40 žemės ūkio įmonių. Visi kiti

kolūkiai ir tarybiniai ūkiai pasižiūrės, kaip tai daroma, ir pagal tą patį nutarimą taip pat pasidalys tą turtą. Taip mūsų traukinys pajudės iš vietos. Laukti, tarkim, bendro žemės ūkio turto privatizavimo įstatymo, kuris, matyt, gali būti priimtas tik rudenį, būtų ilgoka. Dėl to mes nusprendėm pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymą leisti eksperimento tvarka pradėti pagal tą patį įstatymą, kuris jau yra pristatytas Aukščiausiajai Tarybai, privatizavimą ne tam, kad eksperimentus kokius nors darytume, bet tam, kad tie kolūkiai, tarybiniai ūkiai, kurie yra pasiruošę, galėtų pradėti. Kai bus pagal tas nustatytas taisykles pa-gamintas kapitalas, Vyriausybė galėtų suteikti tam kapitalui nuo-savybę, tikrą nuosavybę, asmeninę nuosavybę. Vyriausybė tokių teisių neturi, išskyrus tuos atvejus, kai Aukščiausioji Taryba, t.y. kai jūs tokią teisę suteikiate.

Žemės ūkio privatizavimo procesas birželio mėnesį labai gerai turėtų pajudėti, labai sparčiai, tai yra pati pradžia, o vėliau jau gyvenimas savo daro. Aišku, nereikia skubinti, bet nereikia ir vilkinti. Svarbiausia, kad būtų galimybė žmogui pasirinkti, o žmonės, pasižiūrėję į kaimyną, pasirinks tokį variantą, koks reikalingas, o mūsų reikalas -sudaryti sąlygas ir rekomenduoti, padėti. Manau, kad mes pasikviesime žemės ūkio specialistų, ir norėčiau net paprašyti, kad į tą komisiją, kur yra pateikta, būtų įrašyta daugiau specialistų.

Mes norime prie Vyriausybės sudaryti Agrarinę reformos komisiją, kad tokia komisija būtų, kad ji turėtų svorį ir galimybę padėti, paremti, paagituoti, paaiškinti. Tokias komisijas pagal Vyriausybės įstatymą turime galimybę sudaryti. Mes esame tokią komisiją sudarę pramonei, t.y. miestui. Į ją įeina ir gerbiamasis E.Vilkas, ir K.Glaveckas, ir kiti žinomi ekonomistai. Taip pat norime sudaryti komisiją ir žemės ūkiui. Ir manau, kad jos sudėtį paskelbsime pačiu artimiausiu metu.

sutinku taip pat ir su gerbiamojo G.Šerkšnio pastabomis, kad reikia energijos taupymo ir vietinių resursų racionalaus panaudojimo programas parengti. Reikia, bet manyčiau, kad gal tai neturėtų atsispindėti šitoje programoje, o būtų kaip šitos programos priedai (...). Ir nurodymas dėl vietinių resursų įsisavinimo programos rengimo duotas. Šitokia programa yra rengiama. Ją rengia ir Energetikos minis-terija. Ji daugiausia orientuojama į naftos išteklius, o dėl kitų išteklių, kaip minėjau, Materialinių išteklių ministerija taip pat rengia pro-gramą.

Gerbiamasis G.Ilgūnas pastebėjo, kad reikėtų išskirti prioritetines kultūros plėtojimo šakas. Na, su tuo galima sutikti, čia galėtų taip pat patalkinti ir Mokslo, švietimo ir kultūros komisija ir pabandytų pateikti tokių siūlymų, nes galbūt mes per daug susidomim tomis re-formomis, teisinėmis problemomis ir t.t., galbūt mes ne visuomet sugebam įsigilinti į atskiras kultūros sritis, kurios reikalauja ypatingo dėmesio. Aš manau, kad mes tai galėsim padaryti - paremti atskiras kūrybines grupes, leidinius, meno darbuotojus, kultūros darbuotojus, t.y. tuos menininkus, kurie dirba ne komerciniais tikslais. Aš esu pateikęs pasiūlymų ne vienai sąjungai, kadangi mes patys fiziškai ne-suspėjam, kad, pavyzdžiui, sąjungos pateiktų nutarimą ar programos rengimo būdą, kokiais būdais mes turėtume rengti. Mes pasirengę finansiškai paremti. Jūs pasakykite, kokiai organizacijai pateikti nuo-status, kad pagal tuos nuostatus Vyriausybė galėtų paskirti tai organizacijai ar pati remtų tuos atskirus kolektyvus arba atskirus menininkus. Šiuo metu mes remiam kiekvienu konkrečiu atveju - skiriam Rašytojų sąjungai, Kompozitorių sąjungai ir panašiai. Bet mes nežinom, ar daug skiriam, ar mažai. Na, tokie yra prašymai mūsų patarėjams - įvertinkite.tą situaciją. Taigi paprastai mes jas paremiam. Paremiam taip pat tuos nekomercinius leidinius, kurie kreipiasi. Taigi dėmesio mes skiriam. Aš sutinku, kad to tikslaus mechanizmo, koks turėtų būti, mes dar neturime. Ir aš tikiu, kad jums padedant mes galėtume tokį mechanizmą sukurti ir tada būtų žymiai paprasčiau. Mes skiriame tinkamą pinigų sumą, o jūs dalykitės taip, kaip jums iš-eina. Na, ir, matyt, sutiksite, kad kultūros, švietimo, mokslo darbuotojams tik atlyginimams mes skiriame daug dėmesio, atlyginimai yra žymiai padidinti. Mes manom, kad per vieną kitą etapą sugebėsime tas proporcijas daugmaž išlyginti, tai yra nustatyti tinkamas proporcijas.

Svarbu yra tai, kad tie nutarimai ne visuose rajonuose įvykdyti, kai kas paprasčiausiai... Na, dar yra rajonų, kurie net biudžeto deficito milijonus užsiplanavę ir išleidę pinigus, skirtus kultūros darbuotojams. Aš nežinau, kaip mes ten toliau gyvensime, pavyzdžiui, dabartiniu metu, kai mes nuo birželio 1 d. numatėm padidinti atlyginimus 30-40% tos srities darbuotojams (šiuo atveju tiksline paskirtim, kad būtų apsaugota). Bet, be abejo, jeigu mes kiekvieną priemonę su tokiu atsargumu ir kiekvieną kartą tiksline paskirtimi visiems duosim, pa-prasčiausiai fiziškai nebesugebėsim suvaldyti to dalyko. Vis dėlto kiekviena žinyba, kiekviena savivaldybė, kiekviena ministerija turi dirbti savo darbą. O būna ir taip, kad, pavyzdžiui, kokioj mokykloje neišmokėjo atlyginimo arba gydytojams. Tai žmonės ateina skųstis į savivaldybių kokį nors skyrių, o jiems sako: viskas, mes pinigų neturim, eikit į Lietuvos Respublikos Vyriausybę arba į Aukščiausiąją Tarybą, jie kalti, kad prekes kažkas ne taip paskyrė ar mašinai taloną ne taip paskyrė, ar gydytojui atlyginimo neišmokėjo. Tai piktnaudžiavimas; matome ir pastebime, kad žmonės kartais bando savo klaidas su-versti kitiems. Bet švietimui, kultūrai - aš noriu pabrėžti - mes esam pasiryžę skirti rimtą dėmesį, kadangi suprantam, kad be tautos dvasios, be kultūros, meno, be švietimo, mokslo pažangos mes nepasieksime.

Apibendrindamas štai ką norėčiau pasakyti. Tikriausiai visi pastebėjote, kad ta programa, kuri šiuo metu yra įgyvendinama, kuri šiuo metu yra pateikiama, ji nėra abstraktus planas ateičiai. Praktiškai ką mes buvom numatę, kokiais etapais, kokiu nuoseklumu ką padaryti, mes vykdėme visiškai tiksliai. Tai yra grafikas ir šio grafiko laikomasi. Ir jeigu mums pavyks tuo nuoseklumu, tais tempais, kurie užsibrėžti, užbaigti pradėtą ekonominę reformą, tai yra pereiti į rinkos ekonomiką - dar nereiškia, kad bus iš karto rezultatai, -pereisime į kitą ekonominę sistemą. Tikiu, kad po pusės metų padėtis žymiai pasitaisys. Bet aš bijau kitko - labai didėja politinė įtampa ir atskirų politinių jėgų konfrontacija. Kartais man atrodo, kad dirbtinai bandoma tą įtampą didinti, kad tik kur nors susipeštų, kad tik kur nors susimuštų. Aš suprantu gerbiamojo V.Beriozovo perskaitytą pranešimą. Yra duotas nurodymas ištirti įvykį ir dar kartą aš patikrinsiu, ar tie darbai daromi. Tikrai jie bus ištirti. Tie nusižengimai yra padaromi ir prieš DDP, ir prieš Lietuvos laisvės lygą, ir panašiai. Bet faktas yra faktas, kad kartais ir nėra tiek problemų ir tiek priešiškumo (...). Aš suprantu, kad politikoje mes visi turėsime savo nuomonę. Bet skaudžiausia yra tai, kad mes dėl taktikos užmirštame kartais strategiją. Jeigu kam nors pavyks pasinaudoti tais sunkumais, kurie šiuo metu mūsų laukia, tai nebus gerai ir kitai partijai, kuri ateis po kitų rinkimų arba anksčiau, po šitos Vyriausybės. Todėl man atrodo, kad būtų logiška atskirti tuos sunkumus, kurie negalėtų būti aptarinėjami politiniu lygiu, kurie neturėtų būti objektu bandant surinkti daugiau ar mažiau palankumo. Šiuo metu pakišti koją yra labai nesunku, nes kiekvienas žmogus turi problemų, ypač dabar, ir aštrinti tas problemas, agituoti, kad jūs nueikite prie Aukščiausiosios Tarybos pamitinguoti ir jums duos didesnį atlyginimą ir panašiai. Tai tada tas žmogus ir pabando, pasiduoda, ateina ir bando.

Manyčiau, kad šita Vyriausybė yra pasiruošusi reformoms ir tikisi jas daryti. Ji nėra pasiryžusi užsiimti kitais dalykais tam, kad pratęstų laiką ir panašiai. Dirbsime tol, kol galėsime dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, dar yra norinčių paklausti.

Gerbiamieji deputatai, turėtų prasidėti Vyriausybės valanda. Bus vienas paklausimas. Gal dabar sutiksite atsakyti į klausimus?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gerbiamasis premjere, programa yra programa, o realus gyvenimas gali ją pakoreguoti. Mes kalbėjome šiandien apie kainodaros problemas, jūs mechanizmą bandėte išaiškinti. Man vis dėlto liko neaišku, gal aš klystu, sakykim, toks jūsų teiginys kainodaros reformos skyriuje - pereiti nuo administracinio prie piniginio, kreditinio ūkio valdymo. Dabar turiu rankose Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektą, kuris vadinasi ,,Dėl funkcijų kainodaros srityje priskyrimo Finansų ministerijai". Prašom pasakyti, ar tas projektas vis dėlto galioja ir ką jis turėtų bendra su tuo principu, kurį aš ką tik minėjau - pereiti prie piniginio kreditinio valdymo. Tai būtų vienas klausimas, o jeigu antrą galima iš karto... Ar vėliau?

PIRMININKAS. Gal po vieną.

G.VAGNORIUS. Manyčiau, kad tai minčiai mūsų nutarimas per-duoti Finansų ministerijai Kainų departamentą visiškai neprieštarauja. Reikia skirti du skirtingus dalykus: kainų politiką ir konkrečios prekės kainos nustatymą. Kainų politika vykdoma ne nustatant kainas, o įtakojant procesus, skiriant finansus, skiriant kapitalą, kitokiais būdais reguliuojant ūkio proporcijas. Galima numatyti bet kokios prekės norimą kainą ir per penkerius metus galima tą kainą pasiekti. Tai tokiu būdu yra daroma kainų politika. O tie organai konkrečiai nu-stato kainas, paskaičiuoja jų dydį toms prekėms, kurioms valstybė kainas nustato, Paprastai tai būna tos prekės, kurioms yra uždedami akcizai. Ir šiuo metu mes jau pastebėjome, kai ruošėmės antram etapui -liepos mėnesį pakeisti finansų tvarką, kad reikia Aukščiausiosios Tarybos pritarimo pereiti nuo apyvartos mokesčių prie tikrų akcizų ir to bendro prekinio mokesčio. Mes davėm nurodymą tai daryti ir Kainų departamentui, ir Finansų ministerijai, kadangi Finansų ministerija ruošia akcizus, o Kainų departamentas pagal tuos akcizus gali nu-statyti kainas. Tai jie vienas pas kitą vaikšto ir dažnai dirba tą patį darbą. Mes nutarėm, kad šito nevyktų, tai geriau jie tegul dirba po vienu stogu. Ir akcizai, ir kainos turi būti (aš jau minėjau) nustatomos tik rinkos sąlygomis. Aš žiūriu šiek tiek į priekį, kas mūsų laukia (...)? O kainų politika ir toliau išlieka Ekonomikos ministerijos kompetencijoje.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Tai vis dėlto, gerbiamasis premjere, kainos tampa biudžeto aptarnavimo tarnaite - akcizai ir kainos?

G.VAGNORIUS. Toms prekėms rinkos sąlygomis yra nustatomi akcizo mokesčiai. Jų funkcija yra surinkti reikiamus pinigus. Bet kokie mokesčiai - tai nėra skatinimo priemonė. Mokesčiai yra būdas valstybei surinkti tiek lėšų, kiek reikia padaryti išlaidų. Be abejo, normos turi būti, jeigu daugiau negu 50% nacionalinių pajamų surenkama į biudžetą, tai jau blogai. Bet akcizai - tai ir yra biudžeto tarnaitė. O kadangi tai tiesiogiai susiję su kainomis, tai tam tikra prasme ir kainos tampa, bet tik tos prekės, kurioms akcizai nustatomi. Bet, pavyzdžiui, kai kurioms prekėms - alkoholiui, tabakui ir t.t. - akcizas yra dirbtinai nustatomas didelis tam, kad būtų ribojamas jų vartojimas. Tai šiuo atveju jis atlieka ir kitą funkciją. Taigi visiškai unifikuoti to teiginio ne-galima. Bet didžiajai daliai prekių neturi būti jokių ,,tarnaičių". Kainos turi rinkas, vartotojas turi diktuoti kainas.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Bet vis dėlto nutarimas prieštarauja jūsų teiginiams štai kuria prasme. Punkte 2.1. rašoma: ,,Finansų ministerija rengia valstybinę kainodaros politiką, vykdo valstybinį kainų reguliavimą ir jų kontrolę".

G.VAGNORIUS. Jūs turite projektą. Nutarime ne taip skamba.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš turiu nutarimą.

G.VAGNORIUS. Nutarime yra taip parašyta, kad kainų politika yra palikta Ekonomikos ministerijai.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Jeigu taip būtų, tai dar su-prasčiau. Bet čia aš matau vienareikšmišką kainodaros klausimų priskyrimą Finansų ministerijai.

G.VAGNORIUS. Ne, ne, tikrai ne. Jūs pasižiūrėkite projektą. Buvo pateiktas toks nutarimo projektas, kur buvo taip parašyta, bet mes tuos žodžius išbraukėme ir dabar palikta Ekonomikos ministerijai.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Čia 22 dienos.

G.VAGNORIUS. Mes galime patikrinti, jeigu išliko ta redakcija. Tikrai taip neturi būti ir nebus taip.

PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau pastebėti, kad 4 punktas - nacionalinės politikos nuostatai - praktiškai žymiai skiriasi nuo Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, kurie buvo priimti š.m. sausio 29 ir 31 dienomis. Manau, kad Ministrų Tarybos politika šiuo atžvilgiu neatsiliktų ir atitiktų Aukščiausiosios Tarybos nu-tarimus. O čia viskas padaryta neatsižvelgiant į tuos nutarimus.

G.VAGNORIUS. Aš sutinku. Seniai yra ta programa paruošta, ją reikia patikslinti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Gerbiamasis premjere, tam, kad pataisyta Vyriausybės programa būtų įvykdyta, savivaldybėms būtina sugebėti tą pro-gramą vykdyti, įgyvendinti, kas joms priklauso. Dabar, kaip mes žinome, Lietuvoje daug kur vyksta rietenos tarp tarybų ir valdybų. Aš žinau, kad daugelis savivaldybių buvo parašiusios raštą ir pasiūlymus dėl Savivaldos pagrindų įstatymo, kad būtų peržiūrėta, kaip turėtų būti organizuotos valdybos ir tarybos funkcijos. Kažkodėl iki šiol Vyriausybės pasiūlymų dėl to projekto pakeitimo mes nesulaukėme, nors kai nu-važiuoji (pavyzdžiui, aš važiuoju į Šiaulius), sako: mes tikimės, kad greitai turėtų būti tai padaryta.

Prašom pasakyti, kokia jūsų pozicija tuo klausimu ir kada galime tikėtis reorganizuoti siek tiek tą sritį.

G.VAGNORIUS. Dėl to, kad ten yra nelogiškumų, matyt, niekam abejonių nekyla. Ir tos rietenos taip pat teisybė, aš jų nenoriu slėpti. Aš tokios pat pozicijos kaip ir jūs tuo klausimu, kad reikia esminių pakeitimų. Bet vienas tik klausimas - ar dabar tai reikia daryti? Vyriausybė gali bet kada pateikti šitą siūlymą. Galbūt tai galėtume padaryti kiek vėliau, nes tai bus gana sunkiai sprendžiamas klausimas. Galbūt reikėtų specialiai susitikti su savivaldybėmis. Supraskite, įvyko rinkimai, yra paskirti žmonės, konkretūs žmonės. Jeigu kalbėtume apie tai, ką galima dabar padaryti, aš pritarčiau tarpiniam variantui, kad galima būtų išspręsti tą problemą iš esmės neorganizuojant naujų paskyrimų arba kokių naujų rinkimų: Mes turime savo poziciją ir mes manom, kad artimiausiu metu susirinkę su savivaldybėmis aptarinėsime šitą variantą. Bet tai yra labai skaudus dalykas, kadangi liečia 44 miestų ir rajonų konkrečius žmones. O dalykiniu požiūriu man sunku paneigti, kad šito nereikia daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar premjeras turi atsakyti į vieną paklausimą. Gal tų deputatų, kurie stovi prie mikrofonų, klausimais ir baigsime.

Deputatas P.Papovas.

P. PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, kodėl žemės reformos dalyje numatoma tik dalinai privatizuoti žemę? Konkrečiai - privatizuoti valstiečių ūkiams kurti, bet nenumatoma privatizuoti žemę akcinėms bendrovėms arba žemės ūkio bendrovėms kurti. Tai prieštarauja Laikina-jam Pagrindiniam Įstatymui.

G.VAGNORIUS. Bet koks turtas yra dviejų rūšių: privatus ir valstybinis, kito nėra. Arba valstybinis kooperatinis, kas yra netikra. Dabar žemė. Be abejo, didžioji jos dalis bus privati žemė. Bet, pavyzdžiui, jeigu tie žmonės, kurie yra akcinėje įmonėje, nori, jie gali žemę įskaityti į įmonės bendrą turtą. Tai nedraudžiama. Bet tam reikalingi galimi programos variantai. O iš tikrųjų mes programas rasom tik dėl bazinių dalykų. Įsivaizduokim, kad visą žemę padalijam. Taip neišeis, vis tiek dalis liks valstybės. Visame pasaulyje taip yra. Klausimas - kiek procentų reikia ir panašiai. Ir tai ne iš karto. Iš pradžių bus sugrąžinta tiems, kurie dirba, po to tiems, kurie norės naujai įsigyti, valstiečiams ir panašiai. Įsivaizduokim, kad visiems padalijam. O dalis žmonių nori akcinėje įmonėje dirbti ir įnešti ne tik savo turto dalį į tą įstatinį kapitalą, bet ir žemę. Į įstatinį kapitalą įskaityti. Tai gali taip padaryti. Tada, be abejo, akcinė įmonė apims ne tik tai, kas yra ant žemės, bet ir tą žemę po pastatais. Bet dėl to mes jokių nurodinėjimų neduodam, kadangi tai yra žmonių apsisprendimo valia. Mes galėsim po to parašyti įvairius variantus, galbūt rekomendacijas, bet fiksuoti mes to negalime.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš dalinai su jumis sutinku, nes Laikinasis Pagrindinis Įstatymas yra bazinis įstatymas, turi atsispindėti ir programoje visa tai.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas.

Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Dar vienas klausimas, gerbiamasis premjere.

Aš perskaičiau skyrių ,,Bankai ir pinigai". Įsivaizduoju, kad turėtų jums savotišką nerimą sukelti tas skyrius, nes jame aš nelabai randu tuos programinius elementus, ko nepasakysi apie kitus skyrius. Iš tikrųjų aiškumo nei terminų prasme, nei kitomis logikos prasmėmis aš čia neįžiūriu. Dabar, sakykim, realiai gyvenime vykstančių įvykių sekoje, pavyzdžiui, Garasovo laiško Dogužijevui kontekste, kur mums siūloma nutraukti pinigų emisiją, atimti kreditinius resursus ir pan., tai šitas skyrius iš viso nieko nepasako apie šitą dalyką.

Kaip jūs vis dėlto įsivaizduojate šito skyriaus likimą ir apskritai mūsų pinigų kreditinės sistemos likimą, nes čia tai beletristika yra, atvirai pripažinkim.

G.VAGNORIUS. Be abejo, ten yra beletristika. Jūs norit įsitikinti, kaip aš išsisuksiu iš tos padėties?

A.K.LEŠČINSKAS. Ne, rimtai susikaupkim ir pagalvokim. Jeigu įvyks tie realūs įvykiai. Ką mūsų ta programa padės? Nieko, išskyrus beletristinį skaitymą studentams.

G.VAGNORIUS. Gerai, aš pabandysiu rimtai atsakyt į jūsų rimtą klausimą ir nerimtą to poskyrio turinį.

Sutinku, kad jis yra nekonkretus. Yra tik bendros kryptys nurodytos. Bet dabar dvi priežastys. Viena priežastis  ir bankai ne mums pa valdūs, ne Vyriausybei. Na, sako, ne mums. Žinoma, aš turiu teisę pasiūlyti pakeisti bankų valdytoją, bet formaliai jis pavaldus Aukščiausiajai Tarybai. Tai mes labai nedetalizavom šito skyriaus. Na, o antra priežastis - pinigai. Jie bus paruosti tuo momentu, kai bus reikalingi, mes tam mokam pasiruošti. Bet mes čia negalim rašyti. Jeigu mes galėtume įrašyti, kad įvedam, pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 d. pinigus, be abejo, tada reikėtų viską aprašyti 10 puslapių visą mechanizmą, kokiais etapais, kas pakeičiama, kaip bankai reorganizuojami ir t.t. Bet mes šito nežinom, o jeigu ir žinom, tai negalim šnekėt apie tai, čia yra politikos elementas. Mes Tarybų Sąjungai sakom: jeigu jūs norit, kad mes šiuo metu neįvestume pinigų, tai elkitės taip pat atitinkamai. Pavyzdžiui, darykit mums vakarines sienas. Ir jeigu jie mums pa-grasins, kad nebeduos piniginių ženklų, tai mes kitą dieną įvesime savo pinigus.

Na, 100% ne... Jeigu, tarkim, ta siunta kur nors pakely nuskęs, Tada mes turėsim imtis kitokių priemonių is vietinių resursų. Tai ir tam, jeigu reikės, bus pasiruošęs.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie dalykai ir programoje nėra vienodai detalizuoti. Teisingai pasakė vienas deputatas, kad labai skirtingai, pavyzdžiui, gamtos išteklių panaudojimas gamtosaugos programoj... Na, visų pirma dėl to, kad ta institucija yra pavaldi Aukščiausiajai Tarybai. Aš nenoriu kalbėti apie tai, kaip ten kas vyksta, bet mes negalim visko aprėpti. Ir šiaip Gamtos apsaugos departamentas (gal aplinkos?), taip, Aplinkos apsaugos departamentas - jis faktiškai turi daugiau teisių negu eilinė ministerija, kadangi jo statusas yra aukštesnis. Tai jis taip pat gali pateikti programą, Nors Vyriausybė taip pat ketina, aš jau minėjau, priimti tokias programas, bet tai bus ne apsaugos, o eksploatavimo programa. Paprastai vykdomoji valdžia stengiasi išnaudoti gamtą, o Aplinkos apsaugos departamentas turėtų parengti programą, kaip neleisti per daug išnaudoti tą gamtą.

Sutinku, kad ne visi skyriai vienodai detaliai aprašyti. Viena priežastis yra ta, kad ne visi vienodai reikšmingi yra klausimai. Antra - kitus dalykus turėtų Aukščiausioji Taryba spręsti. Kai kurie dalykai paprasčiausiai neaptarinėjami konkrečiai. Tai yra politikos objektas. Mes galime ir iki Naujųjų metų savo pinigų neįvesti, jeigu mums bus paranku arba naudinga. Tai, matyt, neverta ir apibrėžti tų terminų. Kai dėl ekonominės reformos kainų atžvilgiu, tai, be abejo, turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžta, kadangi bet kuriuo atveju mes tai darysim.

 

Vyriausybės valanda

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradėsime klausimus, kurie buvo numatyti Vyriausybės valandai. Gerbiamajam premjerui yra pateiktas Kairiųjų frakcijos klausimas dėl 25 asociacijų, bendrovių veiklos nutraukimo pažeidžiant veikiančius įstatymus.

G.VAGNORIUS. Na, visų pirma jokių įstatymų Vyriausybė nepažeidė, priešingai - ji (tik reikėtų patikslinti) nieko nelikvidavo. Ji tik įpareigojo visas tas asociacijas, kurios veikė ne pagal įstatymus, re-organizuotis ir veikti pagal įstatymus. Šiuo metu mes turėjom tokių asociacijų, kurios vienu metu atliko valstybės reguliavimo funkciją, antra  buvo kaip asociacijos ir trečia - dar užsiiminėjo komercine veikla. Tai nieko nėra pavojingiau reformos metu, kaip turėti darinius, kurie yra neaiškūs arba kuriems netaikomi jokie įstatymai. Kai yra paranku, tai sako, kad tai yra ministerijos padalinys, kai reikia padaryti biznį, tai sako, kad tai yra komercinė įmonė. Kai reikia spręsti politikos klausimus - sako, kad tai yra asociacija. Ir niekaip prie jų neprikibsi. Vienu metu trijuose asmenyse.

Žinoma, šito negali būti. Ir mes priėmėme sprendimą, suderinom su ministerijomis, kad kiekviena asociacija turi įsiregistruoti arba kaip nekomercinė asociacija, arba kaip komercinė įmonė, akcinė bendrovė. Tai ir vyksta šiuo metu. Tos asociacijos, kurios nori veikti komerciniais pagrindais, t.y. užsiiminėti bizniu, jos registruojamos kaip akcinės įmonės, kur steigėjai yra kiekviena įmonė, kuri buvo tos asociacijos narė. Formaliai tai visiškai nesunku padaryti. Tokios jau įsisteigė šiuo metu, o kitos steigiamos ir dirba kaip asociacijos, kaip nekomercinės asociacijos. Valstybinės funkcijos yra atiduodamos ministerijoms. Šiuo metu yra parengtas potvarkis, kaip greičiau supaprastinti tų asociacijų, kurios iš tikro dirbs kaip asociacijos, perregistravimą, t.y. paliksim jų registravimą savivaldybėse, tik pavesim perregistruoti atskirus įstatų punktus, kurie prieštarauja įstatymui, tai yra perregistruosim ne pačią asociaciją, bet tik pavesim perregistruoti jų įstatus. Taip numatyta mūsų įstatyme (...). Ir nė viena prievarta nėra likviduojama, tik reikalaujama reorganizuoti pagal vieną iš šiuo metu veikiančių įstatymų. Bet mes kategoriškai prieštaraujame, kad Lietuvoje būtų neaiškaus pobūdžio dariniai ir vyktų įvairūs neaiškūs dalykai. Šito mes turime vengti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Jūs iš dalies teisingai aiškinate, tačiau jūsų potvarkyje yra aiškiai parašyta, kad asociacijos, bendrovės ir kitų valstybinių įmonių susivienijimai, kurių veikla yra nutraukiama... Jūs galėjote kitaip pasielgti, kad tos asociacijos, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių bendrovė (aš pats gerai žinau, kaip kūrėsi, dalyvavau kūrime ir dalyvavau toje veikloje), kad jos persiregistruotų pagal veikiančius įstatymus, kad atitiktų ekonominės reformos reikalavimus, kaip jūs sakot. Tačiau buvo padaryta visiškai kitaip: nutraukti, sąrašas, 25 ir viskas. Vakar buvom Šiaulių mėsos kombinate. Darbuotojai ir specialistai taip pat nesupranta, kaip šitaip Vyriausybė gali tiesiog nutraukti. Jūs, pavyzdžiui, jeigu buvo atliekamos valstybinės funkcijos, galite jas ir perduoti ministerijoms, teisingai? O čia dabar susidaro toks vaizdas, kad specialiai jos panaikintos, kad jūs tarsi bijote tos nomenklatūros ar panašiai, siekiate atsikratyti tam tikrų žmonių.

G.VAGNORIUS. Na, blogiausia yra tai, kad mes netiksliai skaitome įstatymus, o antra bėda yra ta, kad kai kurios įmonės dar tinkamai teisiškai nepasirengusios. Jeigu atidžiai perskaitysit tą nutarimą, jūs pamatysit, kad ten yra pareikalauta reorganizuotis, o jeigu negali reorganizuotis - likviduotis, bet niekur nėra parašyta, kad šiaip sau turi būti nutraukiama jų veikla. Yra pasakyta, kad jeigu iki to laiko jos nesireorganizuos, bus veikla nutraukta. Taip?

J.PANGONIS. Aš turiu, čia aiškiai parašyta, kad veikla nu-traukiama ir sąrašas yra, ir balandžio 26 d. nutarimas Nr.156, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ne kieno nors kito.

G.VAGNORIUS. Na, perskaitykit visą tą nutarimą, galėsime atsisėsti ir padiskutuoti. Man atrodo, kad ten yra keli punktai, kurie aiškiai nustato reorganizavimosi tvarką. Ir mes kalbėjome, buvome pasikvietę asociacijas, kurios norėjo, ir kai mes paaiškinom, kad prašom, steikitės kaip akcinės bendrovės, tai jokių problemų nekilo. Ir jeigu jūs sužinosite kokią nors akcinę bendrovę, kuriai nebuvo leista steigtis, tai tada aš sutinku, kad bus pažeistas įstatymas. Bet nė vienai akcinei įmonei arba asociacijai nėra atsakyta įregistruoti normaliai. O kai kurioms asociacijoms automatiškai paliksim tą registravimą.

PIRMININKAS. Ačiū premjerui už atsakymą į paklausimą. Dar du Kairiųjų frakcijos paklausimai yra Ministro Pirmininko pavaduotojui deputatui Z.Vaišvilai. Tai pirmas paklausimas dėl Valstybės saugumo departamento vadovybės pakeitimo ir antras paklausimas dėl sąmokslo Aukščiausiojoje Taryboje prieš Aukščiausiosios Tarybos Pirmi-ninką.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Kas rengia?

PIRMININKAS. Paklausimai Kairiųjų frakcijos, abu Kairiųjų frakcijos vardu.

Z.VAIŠVILA. Laba diena. Gerbiamojo deputato A.Brazausko pasirašyta Kairiųjų frakcijos vardu. Pirmasis paklausimas. Prašome artimiausioje Vyriausybės valandoje paaiškinti, kodėl pakeista Valstybės

saugumo departamento vadovybė, kuo konkrečiai prasikalto M.Laurinkus ir D.Arlauskas ir kodėl iki šiol toks svarbus valstybės organas kaip Valstybės saugumo departamentas yra be vadovo? (Taip parašyta, aš negaliu pakeisti.)

Visų pirma aš noriu pasakyti, gerbiamieji deputatai, kad neteisingai suformuluotas klausimas. Niekas apie prasikaltimus nešneka, o vienintelis kriterijus, kurį Vyriausybė taiko, t.y. tai, kad institucijos dirbtų. Ir noriu patikslinti, kad nėra visiškai taip, kaip yra suformuluota šiame paklausime, todėl, kad gerbiamasis M.Laurinkus pats parašė pa-reiškimą dėl išėjimo iš šitų pareigų. O dėl D.Arlausko, tai jis buvo neatleistas, o tik užima kitas pareigas, dirba ir toliau tą patį darbą. Tai buvo susiję su organizacine veikla, šlubavo darbas šioje institucijoje, buvo tam tikrų, matyt, skirtingų požiūrių tarp žmonių, dirbančių šitoje struktūroje ir vadovaujančių. Ir todėl yra pakeista vadovybė. Kodėl be vadovo yra? Yra keletas argumentų. Visų pirma nenorima strimagalviais spręsti iš karto tokį atsakingą klausimą. Dabar laikinai einantis pareigas yra gerbiamasis V.Žiemeli, dirbantis pavaduotoju. Norime jį išbandyti ir pasižiūrėti, kaip darbas seksis, tai viena. Antra, Vyriausybė jau svarstė ir pritarė atitinkamam įstatymo projektui ir todėl jį dabar pateikiame. Gal jau jis atkeliavęs iki Aukščiausiosios Tarybos. Ten kai kurie dalykai turėtų būti tikslinami ir nemanėme, kad būtina taip forsuoti šitą situaciją, tuo labiau kad klausimas tikrai yra subtilus, svarbus ir atsakingas.

Antras paklausimas taip pat pasirašytas Kairiųjų frakcijos vardu gerbiamojo A.Brazausko. Kadangi Valstybės saugumo departamentas nereagavo į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Nr.1-1280, prašome artimiausioje Vyriausybės valandoje paaiškinti deputatams, ar turi Vyriausybė, jūsų kuruojami teisėsaugos organai tikrų žinių, anot Laisvės lygos ir kitų partijų bei organizacijų, apie sąmokslą Aukščiausiojoje Taryboje prieš didžiai gerbiamą Vytautą Landsbergį? Jei turi, tai kokių preventyvinių priemonių imtasi prieš tokią antivalstybinę veiklą. Jeigu gandai apie sąmokslą Aukščiausiojoje Taryboje yra prasimanymai, ar nereikėtų, jūsų nuomone, iš parlamentinių partijų, kurių vietiniai padaliniai skleidžia tokius provokacinius prasimanymus, pareikalauti viešai atsiriboti nuo tokių dalykų?

Norėčiau patikslinti būtent šį nutarimą. Buvo protokolinis nutarimas, kuriuo Aukščiausioji Taryba nutarė: pirma, š.m. gegužės 8 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje apsvarstyti klausimą dėl jau minėtos Laisvės lygos rezoliucijos, į posėdį pakviesti ,,Lietuvos aido" vyriausiąjį redaktorių, ir antra, išklausyti Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų komisijos išvadas bei Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus informaciją dėl šios rezoliucijos. Na, gal pradėsiu nuo antro, kad būtų konkrečiau ir aiškiau. Gerbiamasis V.Žiemelis dalyvavo posėdyje ir jis mane perspėjo, kad kaip tik eina į posėdį, išsėdėjo dvi su puse valandos. Kodėl Aukščiausioji Taryba jam nesuteikė žodžio, aš negaliu atsakyti į šitą klausimą.

0 dabar dėl kitų formuluočių. Ar turime tikrų žinių apie sąmokslą prieš gerbiamąjį V.Landsbergį? Na, jau ir gerbiamasis M.Laurinkus yra ne kartą minėjęs čia, tribūnoje, praėjusią savaitę, kad tikrų, šimtaprocentinių žinių, deja, neturime niekas. Galima juoktis, galima rimtai į tai žiūrėti ir aš siūlyčiau rimtai. Puikiai suprantame, kokiomis sąlygomis vyksta besikuriančių institucijų darbas. Tokiomis sąlygomis, kuomet priešiškų Lietuvos Respublikai institucijų - Tarybų Sąjungos karinių pajėgų, jų specialiųjų tarnybų, Tarybų Sąjungos valstybės saugumo komiteto ir, matyt, TSRS vidaus reikalų institucijų ir tarnybų pusėje yra ir patirtis, ir jėga - fizinė jėga ir ginklo jėga. Ir todėl darbas yra tik toks, ką įmanoma padaryti tokiomis sąlygomis. Jie negali net normaliai kažkokioje patalpoje įsikurti. Taip pat puikiai suprantate ir Krašto apsaugos departamento pastatų likimą, žinote puikiai sausio mėnesį ir iki šiol tebesitęsiančią jų okupaciją. Darbas tikrai yra sudėtingas, atsakingas.

0 dabar dėl tų žinių, kaip čia traktuojama, apie sąmokslą prieš gerbiamąjį V.Landsbergį. Na, tai akivaizdu, kad tai Lietuvos nepriklausomybės priešų vienas iš pagrindinių taikinių yra. Kur, kaip, kokiomis jėgomis jie disponuoja? Aš tik galiu pasakyt, kad sunku yra atsakyti kategoriškai, gal apie tai mes turėsime žinių, istorija kažkada parodys, gal po dvidešimties - keturiasdešimties metų, kaip čia buvo iš tikrųjų. Dabar jau trupučiuką daugiau turime informacijos apie Sausio mėnesio įvykius, kariškių planus, bet irgi puikiai suprantate, kad tvirtai pasakyti, kad būtent tokio asmens lygiu (...) buvo kažkas suplanuota, deja, sunku atsakyti. O gauname įvairių žinių ir kartais tenka reaguoti, pavyzdžiui, keisti gerbiamojo V.Landsbergio grįžimo maršrutą, kaip buvo padaryta praeitą kartą dėl tam tikrų žinių, gautų grįžtant iš užsienio. Tenka imtis ir tokių priemonių. Dabar Aukščiausiojoje Taryboje yra ar nėra? Tai klausimas yra ne toks paprastas, tai viena, bet aš norėčiau, kad būtų žiūrima į bet kokios organizacijos pareiškimą rimtai, jeigu yra pateikiami konkretūs duomenys, tai visos teisėsaugos institucijos, bent Vyriausybė taip reikalauja arba prašo iš institucijų, atskaitingų Aukščiausiajai Tarybai, kad visi tokie dalykai būtų kruopščiai tiriami ir tikrinami ir būtų reaguojama taip, kaip yra nu matyta mūsų įstatymuose. Būtų malonu, jeigu būtų pateikiami tiek Laisvės lygos, tiek ir bet kokios kitos politinės organizacijos ar žmonių teiginiai su konkrečiais duomenimis. Tuomet galima būtų tikrinti ir tirti. Na, o šiaip visos institucijos dirba kas kaip moka, o Vyriausybė iš jų reikalauja. Jeigu tokie tvirtinimai nėra pagrįsti, be jokios abejonės, politiškai reikėtų paneigti tokius dalykus, bet tai jau yra politiniai dvikovų, daugiakovių klausimai, etikos klausimai, tolerancijos ir to mes, matyt, visi mokomės, visos politinės jėgos.

PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Ačiū už atsakymą į pirmą klausimą. Aš supratau, kad ir deputatas M.Laurinkus, ir D.Arlauskas buvo atleisti iš esmės dėl darbo trūkumų, nes jūs tai paskui užakcentavot.

Z.VAIŠVILA. Ne, jūs neteisingai supratot. Gerbiamasis M.Laurinkus pats parašė pareiškimą dėl...

V.BERIOZOVAS. Na, taip, bet paskui jūs sakėt, kad yra darbo ne-sutarimai ir taip toliau...

Z.VAIŠVILA. Taip.

V.BERIOZOVAS. Ačiū už atsakymą, šito man daugiau, matyt, pa-pildyti nereikia. Bet antro klausimo jūs taip ir nesupratot. Mes keliam klausimą, ar pačioje Aukščiausiojoje Taryboje yra sąmokslas prieš Aukščiausiosios Tarybos pirmininką V.Landsbergį. Ir mes tada, kai svarstėm, buvo pasiūlymai, mes tik pusvalandį svarstėm ir truputį nu-klydom į šalį, ,,Lietuvos aidas" užkliuvo ir kalbėjom. Bet tas klausimas liko, todėl mes buvom priversti pateikti paklausimą. Ar yra žinių, kad pačiame parlamente yra koks nors sąmokslas? Nes šiuo metu irgi ne-nutyla tos kalbos. Tai kalba, kad Kauno grupė mėgina kažką daryti. Ar yra kokių nors žinių, ar čia yra tik pareiškimai ir valstybės laikraštis apie tai paskelbia. Pačioje Aukščiausiojoje Taryboje. Ne pakeliui iš užsienio, ne kažkur, ne iš tarybinės armijos pusės, bet ne - Aukščiausiojoje Taryboje. Va koks klausimas buvo.

Z.VAIŠVILA. Reikėtų tuomet tiksliai apibrėžti. Labai gaila, aš sakau, kad štai gaišinam brangų Aukščiausiosios Tarybos laiką dėl labai nekonkrečių dalykų. Reikėtų tada konkrečiai šnekėti, ką reiškia sąmokslas. Galbūt Laisvės lyga įsivaizduoja kaip sąmokslą ir Aukščiausiosios Tarybos vadovo pakeitimą Konstitucijos numatytu būdu. Galbūt jie tai turi galvoje...

V.BERIOZOVAS. Ar ne...

Z.VAIŠVILA. Jeigu taip, tai tada vienas atsakymas. Ar sąmokslas, kad kažkas organizuoja fizinį susidorojimą? Tai jūs tai turite galvoje?

V.BERIOZOVAS. Ne, man...

Z.VAIŠVILA. Reikia patikslinti...

V.BERIOZOVAS. Aš su tuo nesutinku, ir teisininkai sakė, kad sąmokslas negali būti teisinis. Sąmokslas yra sąmokslas. Teisiniu būdu... Niekas nekalba apie tai. Sąmokslas negali būti, kaip mėgina, berods, deputatas J.Liaučius įrodyti, kad yra galimybė sąmokslą organizuoti ir teisiniu būdu. Nėra tokio sąmokslo.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas pirmas buvo prie mikrofono.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. A, prašau, prašau.

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis vicepremjere, aš noriu į jus kreiptis su klausimu ir prašymu, nors tas klausimas jau buvo šiandien paminėtas, tačiau jūs kuruojate tą sritį - krašto apsaugą. Vakar Mažeikiuose buvau susitikime su rinkėjais, su Mažeikių rajono ir miesto gyventojais. Tą susirinkimą pagerbė savo apsilankymu Krašto apsaugos departamento Mažeikių rajono vadas ir maždaug septyni -dešimt jo žaliūkų. Jie aktyviai trukdė kalbėtis, jie rėkė, švilpė. Vietinės reikšmės politinę kalbą pasakė ir krašto apsauga, jau nebedepolitizuota. Ir jeigu taip nėra, tada noriu paprašyti, kad jūs atkreiptumėt į tai dėmesį. Ir dar norėčiau pasiteirauti jūsų, kaip jūs vertintumėt tokį pareiškimą: pasižiūrėsim, kada mes ginklus gausim. Šitas pareiškimas nebuvo užfiksuotas, kaip suprantat, dokumentiškai.

Z.VAIŠVILA. Supraskit teisingai, labai sudėtinga atsakinėti į labai nekonkretų klausimą. Kokiomis aplinkybėmis, kokiame kontekste, ką reiškia visa tai, kam nukreipti grasinimai dėl ginklo ir panašiai? Tai aš tikrai negaliu dabar atsakyti į jūsų antrąjį klausimą.

0 jeigu šnekame apie depolitizavimą, tai labai aišku. Turi būti taip, kaip yra įstatymuose užrašyta. Šitos visos institucijos turi būti depolitizuotos, neturi priklausyti pareigūnai jokiai politinei partijai ar organizacijai, tai akivaizdu. Todėl prašau pateikti faktus apie tai, kad kažkas dalyvauja kokioje nors organizacijoje, ir mes labai dėmesingai išnagrinėsime ir griežtai reikalausime iš atitinkamų institucijų vadovų, kad būtų vykdomi įstatymai, reikalavimai.

0 šiaip situacija yra, atvirai pasakysiu, sudėtinga visur, taip pat ir šių institucijų, teisėsaugos institucijų, krašto apsaugos sistemose ne tik dėl kūrimosi. Tenka susidurti su įvairiausiais faktais. Vidaus reikalų sistema gali pateikti daug faktų apie smulkesnius ir stambesnius įvairius krašto apsaugos darbuotojų nusižengimus. Mes prašome, kad visi tie atvejai būtų fiksuojami ir atitinkamai tiriami. Savo ruožtu žinau atvejų, kuomet mūsų muitininkai yra sugavę mūsų Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus su kontrabanda grįžtančius, tarkime, iš Lenkijos. Aš jau nekalbu apie vietinio lygio darbą; yra fiksuota faktų, pasieniečiai gali pateikti faktų apie policijos nusižengimus.

Aišku - vienintelis rodiklis yra įstatymas, kurio turi būti laikomasi. Tik labai  bijau, kad nepavirstų visa šita situacija tokiu dirbtiniu eskalavimu, dirbtiniu priešpastatymu vienos institucijos kitai. Deja, taip yra, yra jėgų, yra sluoksnių, kurie nusiteikę kurstyti vienus prieš kitus. Tai, tarkim, vidaus reikalų sistemos darbuotojų tarpe yra platinami gandai, kad krašto apsauga yra ta institucija, kuri juos nustums, paliks bedarbiais ir panašiai. Ir atvirkščiai, kad nereikalinga šita sistema, o viską reikia atiduot vidaus reikalų sistemai, tad reikėtų ir jūsų pagalbos visur ir vietose su žmonėmis šnekantis. Tos tolerancijos labai trūksta. Supraskime viena, kad mes kažką galim padaryti tiktai bendromis visų institucijų, visų politinių jėgų pastangomis - tai yra svarbiausia nuostata. Ir todėl būtina raginti visus būti kiek įmanoma tolerantiškais, nepiktybiškais žinybų požiūriu, kad nebūtų tokios ne-sveikos konkurencijos, sąskaitų suvedinėjimo. O įstatymo raidės visiems reikia laikytis. Ir šalinami, aš žinau, dabar griežtai reikalauju, Vidaus reikalų ministerijos vadovybė ir šalina. Gali kai kas bandyti spekuliuoti ir bando spekuliuoti, kad atseit su kitataučiais susidorojama. Nieko nėra panašaus, lygiai tokie pat ir lietuviams, net griežtesni reikalavimai, yra salinami už prasižengimus, gal ne visur ir ne visada, bet puikiai įsivaizduoju, kad taip gali būti. Lygiai taip pat ir krašto apsaugos sistemoje yra ne vienas faktas, kuomet už nusižengimus, alkoholio naudojimą buvo labai griežtai elgiamasi, ištyrus šalinami darbuotojai.

V.KVIETKAUSKAS. Aš tikiuosi, kad ir šiuo atveju jūs nebūsite nuo-laidūs.

Z.VAIŠVILA. Tai aš lauksiu jūsų faktų ir dėmesingai nagrinėsim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mūsų laikas baigėsi. Ar leisim stovintiems prie mikrofonų dar paklausti, jeigu trumpai? Ar su-tinka deputatai pratęsti?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gerbiamasis pirmininke...

PIRMININKAS. Trumpai, trumpus klausimus... Deputatas M.Laurinkus.

M.LAURINKUS. Aš nenoriu pateikti klausimo, aš noriu replikos.

PIRMININKAS. Tai vėliau.

M.LAURINKUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš nors ir trumpai, bet vis tiek negaliu nepadėkot gerbiamajam vicepremjerui už kantrų ir išsamų aiškinimą mums visiems šitų tikrai sudėtingų dalykų. Tai viena. Antra, negaliu sutikti su kolega V.Beriozovu dėl to, kad čia yra sąmokslas. Štai mano rankose Kelmės laikraštis, kuris rašo: ,,Deputatės Z.Šličytės teigimu, LAF rengia sąmokslą (prašom klausyt), tai yra siekia paimti valdžią rinkimų keliu". Na, o dabar mano klausimas.

Aš tikiuosi, kad vicepremjeras skaitė aną garsiąją rezoliuciją ir ryšium su tuo klausimas yra labai konkretus. Va štai pirma pastraipa:

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoj Taryboj bręsta komunistinių jėgų inspiruojamas sąmokslas prieš Pirmininką Vytautą Landsbergį". Pasirašo Gelažius, Buškevičius, Jonaitis, Ignatavičius, Kubilius, Krekus, Terleckas, Grybauskas. Tai, mano manymu, pakankamai arba visiškai atsakingi žmonės. Ar jie atitinkamų kompetentingų organų buvo apklausti, kiek jie turi žinių apie tą sąmokslą, ar čia yra muilo burbulas, kurį mes nagrinėjam ir nenorim pasmerkti šitų, ko gero, ne visai atsakingų veikėjų pareiškimą? Mano klausimas konkretus. Ar jie buvo apklausti, ar yra protokolai, ar yra kokie nors dokumentai? Iš kur jų tos žinios apie tą bręstantį sąmokslą?

Z.VAIŠVILA. Tarp kitko, labai rimta gerbiamojo L.Šepečio replika; aš jums galiu dar vieną kartą priminti, kad anksčiau laiko paskelbta tardymo medžiaga. Tai draudžiama skelbti įstatymais be tardytojo leidimo. Bent kol kas aš nežinau tokios informacijos, kol kas nei prokuratūra, nei kiti nėra pateikę ko nors konkretaus. Bet, matot, aš sakau, žiūrėkim tą sąmokslo sąvoką, nes aš matau iš jūsų pateikto pavyzdžio laikraštyje, kad visiškai kitas turinys ten turima galvoje. Ir man labai gaila, jūs teisingai pastebėjot, ar mes čia svarstom tuščią burbulą. Taip ir norėtųsi. O aš savo ruožtu galiu paprašyti, jeigu tas dar nėra padaryta atitinkamų institucijų. Visų pirma čia yra prokuratūros reikalas, ji atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai, ne Vyriausybei, irgi rimtai reaguoti.

PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Paliūnas.

V.PALIŪNAS. iš deputato V.Beriozovo klausimo supratau, kad Demokratinė darbo partija supranta, jog jūs turite pareigą kontroliuoti ir per padidinamąjį stiklą žiūrėti į Aukščiausiosios Tarybos deputatų veiklą. Jeigu jau čia kalbama apie sąmokslą mūsų viduje. Kaip jūs manote, ar jūsų reikalas mus visus sekti, ar čia tiktai nesusipratimas?

Z.VAIŠVILA. Tam yra įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos specialus pakomisijis, kuris faktiškai, jeigu kažkuriuo atveju tyrimas paliestų aukštus sluoksnius, turėtų veikti būtent - parlamentinės kontrolės mechanizmas ir spręsti tuos klausimus.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atkreipiu jūsų dėmesį į nekorektišką gerbiamojo deputato V.Kvietkausko pasakymą. Gerbiamasis vicepremjeras tikriausiai iš mandagumo nutylėjo, bet aš nenorėčiau, kad KAD-o darbuotojai būtų vadinami žaliūkais. Ir atkreipiu jūsų dėmesį dar į vieną dalyką. Jeigu gerbiamasis V.Kvietkauskas panaudotų žodį ,,bajavikai", tai visiškai atitiktų TSKP naudojamus terminus Karabache. (Triukšmas salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nediskutuokime, suteikime žodį replikai. Gerbiamajam deputatui M.Laurinkui suteikiame žodį replikai. Taip turbūt, tada premjerui. Dar deputatas J.Dringelis. Prašom, jeigu trumpai.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis vicepremjere, vakar per radiją pranešė, kad Vyriausybė svarstė Vilniaus apskrities projektą. Rytoj kaip tik baigiasi terminas pagal mūsų nutarimą, pateiktą svarstyti. Ar ne-galėtumėt pasakyti, kada tas projektas bus mums pateiktas?

Z.VAIŠVILA. Jeigu jau baigėm šiuos klausimus, aš mielai atsakysiu ir į šitą klausimą. Tik nežinau, čia jau pirmininko prerogatyva.

PIRMININKAS. Taip, tai gal tada gerbiamajam deputatui M.Laurinkui suteikiame žodį.

M.LAURINKUS. Žinoma, aš nebūčiau prašęs replikos, jeigu Vyriausybės valanda nebūtų transliuojama per radiją. O šiuo metu aš turiu atsakyti. Na, vis tiek atsakysiu, jeigu jau pradėjau.

Aš parašiau pareiškimą, bet ne dėl to, kad būtų kokie nesutarimai tarp manęs ir mano paties kviestų darbuotojų. Tai dėl mano ir mano darbuotojų santykių asmeniškai. Aš galiu plačiau atsakyti, kadangi si-tas klausimas buvo labai, na, žurnalistai jį dažnai kelia. Aš parašiau pareiškimą dėl žymiai platesnių aplinkybių. Dėl to, ką aš čia šiek tiek norėjau pasakyti per politinės padėties aptarimą. (Aš atsiprašau, norėčiau vis dėlto kalbėti.) Būtent dėl konfrontacijos, kuri vyksta tarp politinių grupuočių šiapus, Lietuvoje, egzistuojančio įstatymo ribų. Aš neturiu omeny Burokevičiaus partijos. Aš turiu omeny veiklą politinių grupuočių, kurios praktiškai nėra nei registruotos, nei įformintos, bet vis dėlto jos gilina konfrontaciją tarp įvairių politinių tendencijų, kurios yra šiaip normalus dalykas tokioje situacijoje, kokioje mes esame. Aš galėčiau suminėti daug ir panašių organizacijų, ir asmenų, užsiimančių šitais dalykais, prieš juos praktiškai ne mano charakterio žmogui kovoti. Aš tai iškart pasakiau. Ir aš mačiau, kad šito bus reikalaujama, šito bus norima, šita kryptimi bus einama arba norima, kad Saugumo departamentas užsiimtų, ir praktiškai aš šito dalyko nenorėjau. Aš tai matau, kad taip bus ateityje. Žinoma, Vyriausybė gali dar imtis priemonių, kad šitaip nevyktų, kad iš departamento to nereikalautų, kaip buvo reikalaujama, ir panašiai.

Z.VAIŠVILA. Ko būtent reikalaujama?

M.LAURINKUS, Ne jūsų ir ne jūsų Vyriausybės...

Z.VAIŠVILA. Tai aš prašau kalbėti konkrečiai, o ne užuominomis.

M.LAURINKUS. Ne apie dabartinę Vyriausybę kalbu. Tai klausimas yra toks. Štai yra priežastys. Tai yra platesnio pobūdžio priežastys. Jeigu būtų kada nors, dar bus politinės padėties aptarimas, aš galėsiu argumentuoti dar plačiau tuos dalykus. Galėsiu ir per televiziją tai pa-pasakoti. Lietuvoje darosi negeri dalykai. Ir jeigu šito kelio mes neužkirsim ir nesurasim būdų, kaip tuos dalykus išspręsti, mes patys būsim dėl nieko nekalti, kada gali atsitikti rimti dalykai. Ir aš manau, tą galim dar padaryti. O šiaip dėl, sakykim,. atskirų pastabų dėl sąmokslo ar panašiai, tai nesusipratimai, nereikia šito klausimo čia ir kelti. Tiek Saugumo departamentas, tiek iš viso šitos struktūros turi reikalą tiktai su valstybės perversmo jėga. Jėga, va kur yra jėga. Kur ginklai yra, kur yra kitokios jėgos priemonės, jeigu jos yra naudojamos, ir panašiai. Visame pasaulyje taip yra daroma. Ir niekada nei Saugumo departamento atsakingas vadovas, nei koks kitas, nei kokia komisija, kuri parlamente yra, į tuos klausimus neturi ir atsakinėti. Kadangi tai įstatymuose turi būti aiškiai apibrėžta ir pasakyta. O visa kita yra ideologijos ir propagandos, laikraščių tarpusavio kovos dalykai. Štai ką aš norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui M.Laurinkui. Turbūt padėkosime ir...

Z.VAIŠVILA. Klausimas dar buvo.

PIRMININKAS. A, dar buvo klausimas, taip, atsiprašau deputato J.Dringelio.

Z.VAIŠVILA. Pratęsdamas gerbiamojo M.Laurinkaus mintį noriu pasakyti, kad visiškai sutinku. Būtent tai ir yra pagrindiniai dalykai, tie dalykai, apie kuriuos gerbiamasis A.Saudargas šnekėjo ketvirtadienį. Ir tenka sutikti.

Dabar dėl Vilniaus apskrities. Vyriausybei buvo pateikta keletas variantų - smulkesnio padalijimo valsčiais, stambesnio - apskritimis su savais valsčiais. Buvo pateikta argumentacija, svarstymas ir taip toliau. Buvo domėtasi, ko nori tie sluoksniai, kurie inspiruoja šį klausimą, būtent atstovaujantys Vilniaus ir Šalčininkų rajonams. Svarstant išaiškėjo keletas tokių principinių dalykų. Visų pirma išaiškėjo tai, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas galbūt įvairių politinių diskusijų metu užmirštama. Tam, kad apsispręstume,koks turi būti Lietuvos administracinis teritorinis padalijimas, reikia vertinti ne tik tų teritorijų stambumą ar smulkumą, reikia vertinti ir galimybes valdyti šitą situaciją. Visų pirma, jeigu mes per daug susmulkiname, ar įrašyti savarankiški vienetai - valsčiai yra elementarios savivaldybės su visomis savo teisėmis ir funkcijomis, ar jos turi galimybę egzistuoti taip, ar turime mes žmonių, ar turime mes patalpų. Pavyzdžiui, vien ryšių sistemai reorganizuoti gerbiamojo ministro K.Birulio tvirtinimų reikia dviejų metų, nes turi būti užtikrintas ir valdymas, ir ryšiai. Tai viena. Antra, apsispręsti, kas formuoja biudžetus. Ar viskas į valsčių lygį nusileidžia, visiška savivaldybė, ar apskritys. Antras argumentas, jeigu taip galima pasakyti, ekonomistai gal tiksliau pasakytų, kad dalijant turi būtų atsižvelgta ir į sukauptą turtą kiekvienoje teritorijoje, ypač nekilnojamą, kad vienam žmogui, teoriškai, maždaug gyvenančiam vienoje ar kitoje vietoje, tektų kažkokia lygi dalis ir maždaug teoriškai lygios atitinkamo gyvenimo lygio galimybės. Nes puikiai suprantame, kad nuo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto labai priklausys ir jo tolesnė ekonominė perspektyva. Taigi, pasirodo, čia daug kas buvo svarstoma populistiškai ir ne viskas dar yra pagrįsta. Todėl, atsižvelgdama į visas pastabas, Vyriausybė priėmė tam tikrą nutarimą, kuriuo nuspręsta... Jis labai keitėsi, palyginti su pradiniu variantu, dabar re-daguojamas su žinybomis, kurios įpareigotos tai padaryti, ir artimiau-siu metu bus pateiktas Aukščiausiajai Tarybai. Iš esmės numatyta pateikti tris variantus ir reikia paprašyti Aukščiausiosios Tarybos tam tikrų apsisprendimo krypčių. Įvertinti kriterijus ir pasakyti aiškiai, į ką mes einam. O taip dabar imti ir vieno atskiro krašto statusą keisti -tai dar būtų ir nauji rinkimai visuotinės reformos metu, nekalbant apie parengiamąjį laikotarpį, kaip aš sakiau - ryšių sistema, valdymo sistema, pastatų klausimai, kadrų klausimai, ar bus tiek, kiek reikia, tai yra, ar mes didinsim, ar mažinsim valdymo aparatą, vėl žiūrėkim. Taip pat teikiami trys projektai, visa šita darbinė medžiaga bus Aukščiausiojoj Taryboj, kad būtų apsispręsta principiniais klausimais. O darbas vyksta toliau, konsultuojamasi, derinama, dirba darbo grupės, ir dabar jau lauksime Aukščiausiosios Tarybos žodžio. Artimiausiomis dienomis pateiksim šitą medžiagą.

PIRMININKAS. Tai ačiū...

Z.VAIŠVILA. Jeigu sugebėjau atsakyti, labai ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū vicepremjerui Z.Vaišvilai. Posėdis baigtas. A, taip, deputatas A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai, informacija. Pirmadienį nebus posėdyje dvidešimties deputatų, antradienį - dvidešimt dviejų, trečiadienį - dvidešimt vieno ir ketvirtadienį - šešiolikos. Neturiu į ką kreiptis, bet išvados aiškios.

PIRMININKAS. O kur jie dings?

Posėdis baigtas.