UŽDARAS POSĖDIS

    1991 m. vasario 27 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS

PIRMININKAS. Pradedame uždarą posėdį. Gerbiamieji deputatai, prašome svečius palikti salę. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau jūsų leidimo, kadangi šiandien bus, matyt, ne mažiau kaip du klausimai – dviejų komisijų ataskaitos. Viena komisija, kuriai vadovauja deputatas V.Šadreika, nori kalbėti apie sausio 8 d. įvykius ir taip pat norėtų pateikti savo išvadas vidaus reikalų ministro pavaduotojas gerbiamas Zabarauskas, taip pat miesto valdybos komisaras gerbiamas Leipus. Jūs turbūt neprieštarausite. Po šito, kai mes svarstysime antrąjį klausimą, tada mūsų gerbiami ekspertai, pavadinkime juos, arba specialistai, jie jums… Deputatai neprieštarausite? Nėra prieštaraujančių. Tada prašome gal iš karto, gerbiami deputatai, sėdame. Gerbiami stovintys deputatai, prašome atsisėsti. Prašome gerbiamus svečius ir pagalbininkus šiuo metu gerti kavą posėdžio pirmininko sąskaita. Apsaugos darbuotojų prašytume sudaryti sąlygas Aukščiausiajai Tarybai dirbti be trukdymų. Aš tikiuosi, kad radijo transliacija į visą Lietuvą išjungta, prašome tai patikrinti, patvirtinti. Išjungta, patvirtino gerbiamas… Yra ministro pavaduotojas ir miesto valdybos komisaras. Dėl pirmojo klausimo. Taip, gerbiamieji deputatai, tada pradedame. Ar sutiktumėte, kad pirmiausia mes išklausytume gerbiamojo V.Šadreikos komisijos pranešimą. Gerbiamas V.Šadreika praneš apie sausio 8 d. įvykius, o paskui kalbėtume apie sausio 13 dieną? Neprieštaraujate? Prašome, gerbiamas Šadreika, į tribūną. Gerbiamas deputate Karobli, gal nebedalykite proklamacijų, prašome sėsti į vietą.

V.ŠADREIKA. Gerbiami deputatai, šiandien mes jau turime vasario pabaigą, tačiau komisijai tenka atsiskaityti apie įvykius, kurie buvo šių metų pradžioje sausio 8 dieną. Tokį pavėluotą komisijos išvadą ir tyrimą lėmė dvi aplinkybės. Pirma, pradžioje nebuvo paskirtas komisijos pirmininkas, antra, šioje komisijoje praktiškai visą laiką dirbo dviese – tai deputatas A.Sėjūnas ir man teko. Kiti deputatai – A.Januška ir R.Maceikianecas – labai mažai prisidėjo prie to tyrimo atlikimo.

Taigi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 8 d. nutarimu sudaryta deputatų komisija iš deputatų, kuriuos aš paminėjau, atliko tokį darbą. Pirma. Peržiūrėjo ir išnagrinėjo 1991m. sausio  8 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padarytą vaizdo įrašą apie įvykius prie Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Įrašas pradėtas 7 val. 50 min. ir baigtas po 11 val. Antra. Peržiūrėjo bei išnagrinėjo Lietuvos televizijos padarytą įrašą apie 1991 m. sausio 8 d. įvykius prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Trečia. Kalbėjosi su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos vadovaujančiais darbuotojais, Vidaus reikalų ministerijos vadovais, Krašto apsaugos departamento vadovu ir darbuotojais, Saugumo departamento darbuotojais bei Vilniaus miesto vidaus reikalų valdybos vadovaujančiais darbuotojais, su tuo metu ėjusiu Respublikos Vyriausybės premjero pavaduotojo pareigas deputatu R.Ozolu. Ir su kai kuriais kitais piliečiais.

Komisija, išanalizavusi surinktą medžiagą, nustatė: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybei ir Vyriausybei buvo žinoma, kad, pakėlus kainas, vadinamųjų sąjunginio pavaldumo įmonių darbuotojai surengs prie Aukščiausiosios Tarybos mitingą su politiniais ir ekonominiais reikalavimais. Tokiu mitingo surengimu buvo suinteresuota TSKP organizacija Lietuvoje ir praktiškai jį rengė ir jam vadovavo. Taip pat bu-vo spėjama, kad į mitingo dalyvių tarpą gali būti infiltruoti vadinamieji draugovininkai.

PIRMININKAS. Infiltruota, gerbiamas deputate.

V.ŠADREIKA. Taip. Draugovininkai iš „Jedinstvos“, taip pat kariai iš Tarybinės armijos. Vidaus reikalų ministerijos vadovybės ir Saugumo departamento teigimu, mitingo dalyviai sausio 8 d. turėjo rinktis apie 9 val. ryto. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus deputato A.Butkevičiaus ir Aukščiausiosios Tarybos rūmų vadovo A.Skučo teigimu, sąjunginio pavaldumo įmonių darbuotojai, baigę naktinę pamainą, 7 val. ryto kolonomis patrauks prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Gerbiamas A.Skučas ir gerbiamas A.Butkevičius paaiškino, jog dar sausio 7 dieną apie tai informavo Vidaus reikalų ministerijos vadovybę ir prašė užtikrinti viešąją tvarką prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – M.Misiukonis, Zabarauskas ir kiti, Vilniaus miesto vidaus reikalų valdybos vadovai Leipus, Šidagis, Glebus aiškina, kad nei gerbiamas A.Butkevičius, nei gerbiamas A.Skučas jų neinformavo, kad minia prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ateis prieš 8 val. Todėl Vidaus reikalų ministerija, Vilniaus miesto vidaus reikalų valdyba organizavo policijos darbą taip, kad užtikrintų viešąją tvarką prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų apie 8 val. 30 minučių. Tuo metu buvęs Lietuvos Respublikos vicepremjeras R.Ozolas paaiškino, jog Vyriausybė nebuvo informuota apie galimą minios veržimąsi prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Sausio 7 dieną, kaip aiškino deputatas R.Ozolas, Vyriausybėje buvo kalbama, kad sąjunginio pavaldumo įmonių darbuotojai sausio 8 d. gali organizuoti mitingą. Krašto apsaugos departamentas dar sausio 7 d. vakare į Aukščiausiosios Tarybos rūmus įvedė 100 krašto apsaugos darbuotojų. Vidaus reikalų ministerija ir Vilniaus miesto vidaus reikalų valdyba, vadovaudamosi tuo, kad vadinamųjų sąjunginio pavaldumo įmonių darbuotojai sausio 8 d. apie 9 val. ryto atvyks prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, ėmėsi tokių priemonių Aukščiausiajai Tarybai apsaugoti. Pirma. Nuo 7 val. ryto po Vilnių kursavo 14 valstybinės autoinspekcijos ekipažų ir kontroliavo žmonių srautus nuo minėtų vadinamųjų sąjunginio pavaldumo įmonių. Antra. 7 val. 40 min. 30 Vilniaus miesto policininkų atvyko saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 7 val. 30 min. Vidaus reikalų ministerijos vadovybė pavedė, įsakė miesto policijos rezerviniam batalionui vykti saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų iš šio bataliono 8 val. jau buvo 30 policininkų. 8 val. 30 min. Vidaus reikalų ministerijos vadovybė įsakė ypatingajam policijos  OMON’o būriui vykti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Šis būrys prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų atvyko 8 val. 45 min. Dalis jų išėjo į centrinį rūmų kiemelį ir neleido miniai įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, kita dalis pasiliko rūmų vestibiulyje. 9 val. 15 min. Vidaus reikalų ministerijos vadovybės įsakymu prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų atvyko autobusai su dviem šimtais Policijos akademijos klausytojų. Apie 8 val. ryto buvo užblokuoti Vidaus reikalų ministerijos ir visos policijos, Vilniaus miesto policijos radijo ryšys. Komisija mano, kad tai buvo padaryta kariškių arba kitų asmenų. Todėl praktiškai buvo neįmanoma koordinuoti policijos veiksmus saugant Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Apie 8 val. į Aukščiausiosios Tarybos rūmus atvyko vidaus reikalų ministro pavaduotojas Zabarauskas. Apie 7 val. 45 min. Vilniaus valstybinės autoinspekcijos viršininkas gerbiamas Glebus ir Vilniaus miesto Vidaus reikalų valdybos Viešosios tvarkos apsaugos valdybos viršininkas Šidagis, apvažiuodami Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir Vyriausybės rūmus, šiuos kvartalus, aplinkinių namų kiemuose prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų pastebėjo būrelius žmonių, kurie lyg pagal kažkieno komandą staiga susijungė į minią aikštėje prieš Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir apie 8 val., maždaug be 2–3 minučių, maždaug dviejų šimtų žmonių minia, nugriovusi tvorelę su plakatais, įsibrovė į Aukščiausiosios Tarybos centrinį kiemelį. Prie tvorelės tuo metu buvo apie 10 policijos darbuotojų ir 6–8 rūmų apsaugos darbuotojai. Jie iš esmės netrukdė miniai įeiti į rūmų centrinį kiemelį.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas deputate, ką ten veikia apsauga, man įdomu žinoti? (Balsai salėje) Taip, taip, bet ką veikia apsauga, aš norėčiau paklausti. (Balsai salėje, negirdėti) Prašome apsaugos darbuotojų nieko neleisti į salę. Tam jūs ir esate. Prašom tęsti.

V.ŠADREIKA. Jie iš esmės netrukdė miniai įeiti į centrinį Aukščiausiosios Tarybos rūmų kiemelį. Tuo metu kiemelyje prie centrinio įėjimo į Aukščiausiosios Tarybos rūmus buvo apie 15 policininkų. Apie 9 val. policijos pajėgos gyva tvorele užtvėrė įėjimą į centrinį Aukščiausiosios Tarybos rūmų kiemelį, palikdamos minią pačiame kiemelyje. Minios veiksmams vadovavo „Jedinstvos“ lyderis V.Ivanovas. Jis per megafoną šaukė jėga nustumti nuo centrinio įėjimo durų policininkus ir krašto apsaugos darbuotojus. Aktyvios minios žmonės prievarta traukė iš grandinės susikabinusius policininkus. Pavykus iš grandinės ištraukti policininkus, negailestingai juos mušė. 10 val. 2 min. minia, esanti centriniame kiemelyje, šūkavo. Šauksmai buvo prieš parlamentą, Vyriausybę, įžeidžiantys, taip pat reikalaujantys, kad būtų atšauktos per daug padidintos maisto produktų kainos. 10 val. 3–5 min. aktyvi minios dalis atakuoja, stumia, ypač policijos būrį ir krašto apsaugos būrį, kurie stovėjo prie įėjimo ir langų. 10 val. 8 min. minia atstumiama. Susidarė tarpas tarp minios ir policijos. Krašto apsaugos darbuotojai stovėjo prie pat rūmų, o priešakyje policijos OMON’o būrio ir kiti Vilniaus miesto policijos darbuotojai. 10 val. 9 min. aktyvi minios dalis vėl šturmuoja ir muša ypatingojo policijos būrio policininkus. 10 val. 10 min. minia nustumta. Yra tarpas tarp minios ir policijos, palyginti ramu. Palyginti ramu tuo momentu, pabrėžiu. Tuo momentu atsidaro paradinės centrinio įėjimo durys ir ant minios, policininkų ir krašto apsaugos darbuotojų iš priešgaisrinės rankovės paleidžiama vandens čiurkšlė, kuri tuoj pat nutrūksta. Įtūžusios minios dalis 10 val. 11 min. aktyviai puola mušti policininkus iš ypatingojo būrio. Per šias muštynes 4 policininkai sužalojami. Vienas iš jų sunkiai. Iš krašto apsaugos darbuotojų niekas nenukentėjo, nebuvo sužalotas nė vienas. 10 val. 12 min. minia iškelia centrinio įėjimo duris ir įbėga į rūmų vidų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie tų durų stovėjo (buvo žiūrė-ta kelis kartus) ne krašto apsaugos darbuotojai, bet, matyt, iš „Jedinstvos“ 2 ar 3 tie aktyvieji jaunuoliai, kurie ir stengėsi atverti tas duris. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įsiveržusi į vidų minia, jau čia deputatams prašant, 10 val. 14–15 min. po truputį išeina. Ji sutrinka. Iš išsiveržusios minios išskiriami 5 atstovai, o kiti palieka rūmų vestibiulį. 10 val. 16 min. per langą iš antro aukšto kalba rusiškai vienas iš jų atstovų ir kreipiasi tokiais žodžiais: „Ja prostoi rabočij, oni budut s nami govoritj“.

10 val. 20 min. į minią kreipėsi deputatas R.Ozolas, 10 val. 33 min. per langą kreipėsi deputatai K.Motieka, A.Karoblis. 10 val. 48 min. į minią centriniame kiemelyje lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis kreipėsi Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis. Po to policija, kartu su atėjusiais Sąjūdžio draugovininkais iš greta esančio Mokslų akademijos instituto, taip pat krašto apsaugos darbuotojais be pasipriešinimo minią išstumia iš centrinio kiemelio.

Kokios išvados? Pirma. Aukščiausiosios Tarybos kiemelyje šių metų sausio 8 dieną įvyko ne mitingas, o buvo organizuotas ir iš anksto suplanuotas minios bandymas įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Antra. Sausio pradžioje ir šiuo metu Vyriausybėje nebuvo ir nėra koordinacinio centro, kuris analizuotų gautą informaciją apie rengiamus mitingus, provokacijas prieš teisėtai išrinktą Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę ir imtųsi suderintų visų tarnybų veiksmų neteisėtai žmonių veiklai užkirsti. Sausio 7–8 dienomis nebuvo koordinuojami Aukščiausiosios Tarybos apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, policijos, tarkime, Saugumo departamento ir Krašto apsaugos departamento darbuotojų veiksmai užtikrinant Aukščiausiosios Tarybos saugumą. Komisija siūlo Vyriausybei ateity sudaryti koordinacinį operatyvinį centrą, komitetą ar kaip jį pavadinti, į kurį įeitų Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos, Saugumo departamento ir Aukščiausiosios Tarybos apsaugos vadovai. Tokiam operatyviniam komitetui ar centrui turėtų vadovauti Ministro Pirmininko vienas iš pavaduotojų.

Trečia. Neatidėliotinai reikėtų priimti įstatymą dėl gatvių eitynių, mitingų, manifestacijų rengimo ir organizavimo tvarkos. Tokiame įstatyme turėtų būti nustatytas tam tikras atstumas nuo Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmų, pavyzdžiui, 50 metrų, kur negalima rengti piketų, mitingų, bado akcijų ir panašių renginių. Tokius pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai dar praeitų metų lapkričio mėnesį buvo pateikusi Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas, kad būtų priimta.

Kita išvada. Sausio 8 dieną pilti vandenį iš priešgaisrinių rankovių rimto pagrindo lyg ir nebuvo, nes, kaip minėjau, tuo metu jau buvo 550 policininkų vien tik šiuose rūmuose ir labai daug krašto apsaugos darbuotojų. Per tą valandą buvo sutraukti visi Vilniaus rezervai. Ta pirmoji čiurkšlė sukėlė minios įniršį, o minia jau buvo šiek tiek nurimusi. Kaip minėjau, ginti Aukščiausiąją Tarybą tuo metu buvo pakankamai jėgų.

Kita išvada. Vidaus reikalų ministerija (komisija pažymi) vis dėlto privalėjo pasirūpinti, kad prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų būtų pakankamai policininkų, galinčių sutramdyti minios smurtinius veiksmus. Policija, taip pat ir Vyriausybė privalėjo užkrinti, kad minia nepatektų į centrinį Aukščiausiosios Tarybos rūmų kiemelį. Tokia yra komisijos išvada. Jeigu yra klausimų, aš į juos atsakysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai…

Č.JURŠĖNAS. Ar galima klausimą?

PIRMININKAS. Taip, be abejo, galima. Deputatas B.Genzelis.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima procedūrinį klausimą?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, aš salėje matau krašto apsaugos vadovą, saugumo vadovą ir Vidaus reikalų ministerijos vadovus, bet nematau rūmų apsaugos vadovo gerbiamojo A.Skučo. Jeigu jis yra, tai tvarka, o jeigu ne, – gal vertėtų pasikviesti.

V.ŠADREIKA. Taip, aš pageidaučiau, kad būtų pakviestas. Kaip matėte, komisija pažymi, jog yra prieštaravimų tarp šių darbuotojų paaiškinimo dėl vadinamojo mitingo pradžios, kokia minia rinksis ir panašiai. Komisija, žinoma, negalėjo atlikti akistatos, nes tai ne tardymas, ir išsiaiškinti, kas teisus ir panašiai, todėl būtų pageidautina. Galima daryti kai kurias prielaidas ir dabar, bet išklausius jų paaiškinimų, aš manyčiau, kad jūs, deputatai, galėtumėt padaryti išvadas patys. Todėl tikrai labai būtų pageidaujama, kad dalyvautų ir gerbiamasis A.Skučas.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Prašom pakviesti gerbiamąjį A.Skučą. Taip, prašome, klausia deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Mano supratimu, mes turime išsamiai atsakyti į klausimą, kas buvo ir kodėl 8 dieną buvo šitie įvykiai. Aš stebėjau per langą ir mačiau, kad iš vienos pusės, kaip gerbiamasis deputatas V.Šadreika sako, buvo V.Ivanovo komanda, bet kažkodėl nepamenu, kad iš kitos pusės, iš krašto, buvo A.Terlecko komanda. Sąjūdžio Vilniaus įgalioti-nių susirinkime A.Terleckas užpuolė sąjūdininkus už tai, kad jie nepadėjo, sakydamas: „Jedinstvininkai – štai vyrai, kurie man padėjo nuversti Prunskienės Vyriausybę“. Mano supratimu, mes tuos dalykus šiandien taip pat turėtume išsiaiškinti. Kas ir kodėl šito ėmėsi?

PIRMININKAS. Ar jūs galite atsakyti?

V.ŠADREIKA. Atsakydamas į jūsų klausimą galiu pasakyti. Vaizdo įraše už V.Ivanovo toliau, įėjęs į kiemelį, taip pat matyti ir A.Terleckas. Vaizdo įraše tai yra.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.Varanauskas. Aš norėjau paklausti dėl gaisrinės rankovės. Ar nenustatytas asmuo, kuris pylė tą vandenį, ar aš praklausiau? Kas davė nurodymą ir kas pylė? Juo labiau kad nuotraukos laikraščiuose buvo išspausdintos. (Balsas iš salės: Aš galiu atsakyti, aš jį gerai mačiau.)

PIRMININKAS. Mes turime komisijos pirmininką, prašome, gal komisijos pirmininkas atsakys.

V.Šadreika. Taip, labai gerai visi deputatai žino, kad…

P.VARANAUSKAS. Kas įsakė ir kas pylė?

V.ŠADREIKA. Aš tada į rūmus buvau atvykęs 8 val. ir jau po 8, apie 9 val., rankovės buvo išvyniotos. Kas tiksliai davė komandą, aš manau, į tą klausimą atsakys gerbiamasis A.Butkevičius.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš esu pasiryžęs paklausti 5 klausimus, jeigu tai bus leista padaryti, išklausęs jūsų ataskaitą.

PIRMININKAS. Gal po vieną, gerbiamasis Pečeliūnai?

S.PEČELIŪNAS.Taip, aš klausiu po vieną, bet iš karto pasakau, kad jų bus penki.

PIRMININKAS. Gerai.

S.PEČELIŪNAS. Pirmasis klausimas. Jūsų ataskaitoje visiškai nieko nepasakyta, ir aš norėčiau išgirsti atsakymą, kada buvo kreiptasi į vidaus reikalų ministrą dėl papildomų padalinių atsiuntimo į rūmus? Dėl visų atvejų kada buvo kreiptasi – ir 7, ir 8 dieną, tiksliai valandomis ir kokie buvo gauti atsakymai?

V.ŠADREIKA. Tuo klausimu komisijos yra štai kas nustatyta. Tai, ką aš perskaičiau, būtent: gerbiamojo A.Butkevičiaus ir A.Skučo aiškinimas, jog išvakarėse buvo kreiptasi ir nurodyta, kad tas mitingas gali prasidėti kur kas anksčiau. Gerbiamasis M.Laurinkus paaiškino, kad jis turėjo informaciją ir kalbėjosi su vidaus reikalų vadovybe, jog mitingas prasidės 9 val. arba gal šiek tiek anksčiau. Kaip minėjau, Vidaus reikalų ministerija teigė, teigė ir Vilniaus miesto policijos vadovai, jog jie turėjo informaciją, kad toks mitingas gali prasidėti apie 9 val. Tai štai ir spręskim. Manau, kad ne komisijos uždavinys ištardyti. Mes tokie pat deputatai. Galėsim paklausti, yra vadovai, kurie…

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti, jeigu galima, nes visiškai neatsakyta į klausimą. Kas ir kada, ir konkrečiai kuriai valandai kvietė vidaus reikalų darbuotojus? 7 dieną kas konkrečiai ir kuriai valandai kvietė ir 8 dieną? Ir kelis kartus tai buvo padaryta, ir kurią valandą atvyko kokios pajėgos?

V.ŠADREIKA. Apie pajėgas aš jums išdėsčiau, kada kokios atvyko.

S.PEČELIŪNAS. Konkrečiai minutėm, kada kviesta ir kada kiek atvyko?

V.ŠADREIKA. Aš gi išdėsčiau, gerbiamasis kolega, kada atvyko kokie, aš išdėsčiau, kada atvyko. O išvakarėse, aš dar kartą aiškinu, vienų informacija buvo tokia, kitų kitokia informacija, įvairi buvo informacija.

S.PEČELIŪNAS. Aš klausiu ne apie informaciją. Kas konkrečiai kurią valandą skambino vidaus reikalų ministrui ir kuriai valandai kokias pajėgas kvietė? Labai konkretus klausimas, ir noriu išgirsti labai konkretų atsakymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, kadangi yra Vidaus reikalų ministerijos atstovų, gal mes peradresuosim.

V.ŠADREIKA. Į šį klausimą atsakyti aš manau taip: mes kalbėjom su gerbiamuoju A.Butkevičium, su gerbiamuoju A.Skuču. Jie abudu pareiškė, kad 7 dieną, vakare, buvo informuota Vidaus reikalų ministerijos vadovybė. Buvo informuota Vidaus reikalu ministerijos vadovybė apie tai, bet Vidaus reikalų ministerijos vadovybė teigia, kad buvo pranešta, jog 9 valandai. Dabar, aš jums sakau, gerbiamasis A.Butkevičius ir Skučas teigia, kad reikia pasiruošti anksčiau – 8 valandai. Tokie duomenys. Tai štai tokia yra informacija. Vidaus reikalų ministerija ir ruošėsi pagal tą planą, kaip aš išdėsčiau, kad 8 val. 30 min. jau būtų visiškai užtikrinta.

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš turiu klausimą dėl kitko, bet kadangi čia taip jau plėtojasi diskusija dėl šito, šitos aplinkybės, tai šį tą iš atminties galiu pasakyti. Žinoma, nežymėjau nei valandų, nei savo pokalbių turinio, deja, šitai dabar būtų reikalinga. Bet aš turėjau taip pat informaciją iš rūmų apsaugos viršininko A.Skučo, kad gali būti anksti, kad gali būti nuo 8 val. užimamos pozicijos, ir aš prašiau Vidaus reikalų ministerijos pasirūpinti apsauga pakankamai anksti. Dabar negaliu, žinoma, labai tiksliai pasakyti, kelintą valandą, bet aš vakare skambinau.

O mano vienas iš klausimų, kurį aš norėjau pateikti, išgirdęs pranešimą, yra toks. Visą laiką pranešime vartojama sąvoka „minia“. Ir, man atrodo, tai ne visai teisinga. Nes jeigu ten vadovavo bent iš dalies V.Ivanovas (jis yra organizacijos, tokios smogikiškos organizacijos vadas), tai jau yra mažų mažiausiai organizuota minia, o gal ir tiesiog organizacija, ir tai nėra stichinis liaudies, kokios nors minios protestas. Stichinis protestas dėl kainų pakėlimo, nes jam buvo ruošiamasi labai iš anksto. Ir apie tai mes žinome net iš V.Alksnio pasisakymo Rygoje, kad jie laukė ir Lietuvoje, ir Latvijoje kainų pakėlimo, ir tada šluos valdžią. Ir apie tai žinojo ir mūsų valdžia, taip pat Vyriausybė, kad toks pavojus yra ir kad tai bus organizuotas puolimas. Todėl sąvoka „minia“ yra ne visai teisinga, be to, minioje buvo kariškių. Aš pradžios negirdėjau, negaliu pasaky-ti, gal jūs tą minėjote? Minėjote.

V.ŠADREIKA. Minėjau, kad „Jedinstvo“, taip pat ir iš sovietinės armijos, vadovavo būtent V.Ivanovas.

V.LANDSBERGIS. Na, klausimas, ar nebuvo karininkų, ar didesnis vadas tada buvo V.Ivanovas, ar karininkai, o kad kariškių buvo, tai patvirtina ir jų elgesys Šiaurės miestelyje su suimtais rūmų apsaugos vyrais…

V.ŠADREIKA. Žinoma. Aš galiu atsakyti į tą klausimą

V.LANDSBERGIS. …kurie suvedė sąskaitas už 8 dieną. Kai jiems teko apsistumdyti prie rūmų, tai paskui, jau turėdami savo valioj tuos vyrus, juos mušė žiauriai, neslėpdami, kad keršija už 8 dieną. Taip darė kariškiai ir karininkai.

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis Pirmininke, komisijai ta aplinkybė yra žinoma. Turiu deputatus informuoti štai dar dėl ko. Dėl šios akcijos prokuratūra yra iškėlusi baudžiamąją bylą ir dabartiniu metu tyrimus šio-je baudžiamojoje byloje nuodugniai atlieka pasiskirsčiusios dalimis: dėl 11–13 d. respublikinė prokuratūra, dėl 8 dienos įvykių – Vilniaus miesto prokuratūra. Ten ryškėja, žinoma, visos detalės. Ir kai bus atliktas tardymas, iš tikrųjų bus pristatyta, nes aiškiai matyti tie aktyvūs, kurie mušė ir policininkus, kurie mušė ir rūmų apsaugos darbuotojus, nukentėjusius, jie bus nustatyti. Yra atliekamas tardymas. Bet jau iš šio tyrimo, kurį at-liko komisija, matome, kad buvo organizuota. Todėl tokia ir išvada, kad tai ne mitingas, o suplanuota ir organizuota akcija – įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Iš tų veiksmų matyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputate Butkevičiau, ar sutiktumėte pakviesti gerbiamąjį A.Skučą, kadangi jis, matyt, kažko negirdi ar niekas jo nenori pakviesti. Ar jūsų vyrukas gal koks galėtų pakviesti, jam pasakyti?

Prašome, deputate Nedzinskiene.

B.Nedzinskienė. Išklausiusi jūsų pranešimo, iš karto pastebėjau, kad jūs netiksliai kai ką ten minit. Pavyzdžiui, jūs sakėte, kad minia buvo taiki ir taip toliau. Tuo tarpu aš pati vaizdo kasetę žiūrėjau ir ten dalyvavau. Buvo matyti, kad nuo pusės dešimtos buvo bandoma įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus kas 4 minutės, o nuo 10 val. beveik kas dvi. Štai toks dalykas yra. Toliau. Jūs, pavyzdžiui, nepaminit, bet aš pati mačiau, buvau tų įvykių liudininkė. Nusileidau ir kalbėjau prieš R.Ozolą, jūs manęs neapklausėt. Vadinasi, jūs ne visas vaizdo kasetes peržiūrėjot. Taip pat jūs kalbat, kas iš eilės ten kalbėjo, o pro langą kreipėsi pirmas A.Terleckas, dar prieš mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, ir pasakė, kad kainos atšauktos. Todėl man susidaro toks įspūdis, kad jūsų medžiaga yra tiesiog atmestinai parengta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašytume kol kas užduoti tik klausimus pirmininkui, o paskui išvadas. Deputatas S.Malkevičius.

V.ŠADREIKA. Gerbiamoji kolege…

PIRMININKAS. Ten nebuvo klausimo, gerbiamasis…

V.ŠADREIKA. Aš paaiškinsiu.

PIRMININKAS. Prašau.

V.ŠADREIKA. Teisingai. Medžiaga yra, peržiūrėtas ir vaizdo įrašas, ir jūs, gerbiamoji kolege, irgi ten matoma, kad jūs kreipiatės. Išėję buvo taip pat kreiptis į šitą minią ir deputatas A.Butkevičius, ir gerbiamasis deputatas Z.Vaišvila, bet jis nekalbėjo. Irgi tai yra faktas. Galiu žodžiu papildyti, bet surašyti visa tai išvadoje… tiesiog galbūt ją reikia papildyti. Bet buvo išėję.

B.Nedzinskienė. Na, o toks…

V.ŠADREIKA. Teisingai, po to kreipėsi A.Terleckas, teisingai. Yra vaizdo įrašas.

B.Nedzinskienė. Tai kodėl jūs nepaminit, pavyzdžiui, ten iš eilės kad ir to paties A.Terlecko? Kitas momentas, pavyzdžiui, aš mačiau to-kį incidentą. Aš manau, kad jūs neparengėt medžiagos. Mačiau, kaip OMON’o vyrukas spyrė vyrukui iš krašto apsaugos. Klausimas toks: kodėl jūs neapklausėt visų liudininkų, jeigu jūs matėt juostose tuos žmones? Aš mielai būčiau daug ką papasakojusi, ką ten mačiau, ir daugiau papildžiusi tą informaciją. Tai klausiu, kodėl jūs visų neapklausėt?

V.ŠADREIKA. Aš dar kartą pabrėžiu, kad dėl šios akcijos yra iškelta baudžiamoji byla ir tą visą tyrimą nuodugniai iki smulkmenų atliks prokuratūra. Priešingu atveju reikėtų komisijai imtis tų tardymo veiksmų, ko mes faktiškai negalim. Bet tos pagrindinės išvados iš tos visos turimos medžiagos yra padarytos apibendrintos. Apibendrintos išvados.

PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis komisijos pirmininke…

PIRMININKAS. Atsiprašau, deputatas J.Jurgelis pirmiau atėjo.

S.MALKEVIČIUS. Jūs man suteikėt žodį.

PIRMININKAS. Taip, suteikiau žodį.

S.MALKEVIČIUS. Pirmiau suteikėt. Jau dabar atimat?

PIRMININKAS. Atsiprašau, prašom, deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, ar be jūsų su protokolo išvadomis dar bent vienas komisijos narys sutiko? Jeigu taip, tai kas?

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis A.Sėjūnas žiūrėjo.

S.MALKEVIČIUS. Bet aš žinau, kad jis nesutiko su jūsų išvadomis. Aš ką tik klausiau. Ar ne geriau būtų paminėti, kad tai yra ne komisijos išvados, o gerbiamojo V.Šadreikos?

V.ŠADREIKA. Ne. Jeigu gerbiamasis A.Sėjūnas dabar kitaip manys, mes buvome susirinkę, tas išvadas aptarėme per paskutinę pertrauką. Laukiau nuo pusės 5, jūs atėjot apie 5 valandą. Aš buvau pateikęs ir įrašėme tas paskutines išvadas. Taigi…

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis…

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai…

S.PEČELIŪNAS. Neatsakėte į klausimą. Kiek komisijos narių buvo susirinkę ir…

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, laukite eilės. Be jūsų dar yra labai daug deputatų. Deputatas A.Sėjūnas per sekretoriatą praneša, kad turi atskirąją nuomonę šiuo klausimu ir prašo žodžio.

Deputatas J.Jurgelis.

J.Jurgelis. Gerbiamasis deputate, tamsta kelis kartus minėjot kainų pakėlimą savo pranešime. Ar matot, tamsta, esminį ryšį tarp kainų pakėlimo ir įvykių sausio 8 d.? Kaip šitie sausio 8 d. įvykiai įsikomponuoja į bendrą scenarijų, kuris baigėsi sausio 13 d.? Ir klausimas būtų dar toks. Kodėl nebuvo pakviesti prie Aukščiausiosios Tarybos Vilniaus gyventojai, kurie, mano tvirtu įsitikinimu, vieninteliai patikimai galėjo apginti Aukščiausiąją Tarybą?

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis kolega, sausio 8 d. tas kainų pakėlimas buvo tik panaudotas kaip pretekstas tam scenarijui, kuris jau buvo suplanuotas ir kuris vėliau buvo… tokia išvada: kuris vėliau buvo įgyvendinamas 11–13 dienomis. Tai čia yra akivaizdu. Dabar kodėl nebuvo pakviesta saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų? Na, tai nei aš, nei gerbiamasis A.Sėjūnas to klausimo nesiaiškinom.

PIRMININKAS. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Aš norėčiau vis dėlto pratęsti gerbiamojo S.Malkevičiaus klausimą. Ar jūs dabar vis dėlto oficialiai komisijos išvadas pristatot, ar jūs pristatot savo asmenines išvadas? Norėčiau labai aiškaus atsakymo.

V.ŠADREIKA. Jeigu gerbiamasis… aš jums paaiškinau, kaip mes dirbom. Teko dirbti taip: labai sunkiai. Gerbiamas A.Januška dalyvavo gal viename posėdyje, gerbiamas R.Maceikianecas – pusėje posėdžio, o visą kitą darbą mes dirbome su gerbiamuoju A.Sėjūnu. Vakar buvo surašytas… aš surašiau pirmąjį išvadų projektą, įteikiau, supažindinau. R.Maceikianecas man jokių pastabų nepareiškė ir grąžino tokį pat. Gerbiamajam A.Sėjūnui jis pasakė: „Aš pareikšiu šiek tiek vėliau“. Aš pataisiau išvadas ir sesijos metu taip pat pataisiau. Vėliau, apie 5 valandą, mes bu-vom susirinkę ir iš esmės šiai išvadai gerbiamasis A.Sėjūnas pritarė. Jeigu jis dabar turi kitą nuomonę, tada… Jeigu jūs dabar sakot, kad ne taip akcentai sudėti, tai tada jūs išdėstysit kitą nuomonę. Vadinasi, tada komisija dirbo labai prastai.

PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Aš norėčiau paklausti, kokiais duomenimis remdamasis tvirtinat, kad ten dalyvavo kokie 200 V.Ivanovo grupės žmonių? Ar jie buvo skaičiuojami, ar kaip čia, nes aš viską stebėjau nuo pradžios iki galo? Man kitoks įspūdis susidarė.

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis pirmininko pavaduotojau, čia, išvadoje, mūsų pateikta, kad iš pradžių į kiemelį įėjo (be kelių minučių 8 val.) apie 200 žmonių, o po to prisipildė daugiau, pilnas kiemelis.

K.MOTIEKA. Paskui norėčiau išgirsti jūsų atsakymus į mano tokius prieštaravimus tiems duomenims, kuriuos jūs paskelbėte. Štai, pavyzdžiui, nebuvo užfiksuota, kad minia nepraleido milicijos pareigūnų ir mėtė jų kepures ant žemės, žodžiu, išstūmė juos atgal. Tai yra labai svarbi aplinkybė. Be to, vanduo buvo panaudotas po durų išlaužimo, o ne prieš durų išlaužimą. Taip, tą aš pats stebėjau. Nes priešingu atveju… visą laiką durys buvo uždarytos ir jas atidarė tik po to, kai buvo išlaužtos. Toliau. Kokiais duomenimis remdamasis tvirtinate, kad jau tuo momentu buvo per 500 policijos ar milicijos pareigūnų? Milicijos ar policijos rūmuose nebuvo, buvo tiktai kiemelyje. Aš nežinau, iš kur tie duomenys tokie yra.

V.ŠADREIKA. Aš atsakysiu.

K.MOTIEKA. Ir paskui dėl A.Terlecko. Man atrodo, kad dėl A.Terlecko yra visiškai kitokia padėtis, nors, tiesa, jūsų komisijos išvadoje tai neužfiksuota. Jisai dalyvavo su tais žmonėmis, kurie atėjo ir išstūmė juos tenai. Ir paskui buvo kokių 50 žmonių, apie 50, ne daugiau, kurie nuolat sudarė tokį minios pulsavimą, ją išsiūbuodavo. Šitie buvo, kaip gerbiamasis pirmininkas nurodė, labai panašiai apsirengę ir buvo matyti, kad tai yra organizuoti žmonės, vienodo amžiaus. Buvo labai panašūs į kariškius. Būtent tiktai jų pastangomis buvo įkaitinta atmosfera ir išlaužtos durys. Be to, visą laiką buvo skanduojamas šūkis „v ataku“. Tai tą, man atrodo, irgi reikėtų pridėti.

V.ŠADREIKA. Tą reikia atspindėti, taip. Videoįraše tai girdėti – „v ataku“. „V ataku“ yra. Buvo čia tik paimta, bet buvo tai skanduojama, buvo toks išsiūbavimas ir spaudimas buvo nuolatinis. Dabar dėl to, kad buvo apie 550. Kaip aš minėjau, buvo iškviesta, būtent ir tai yra nustatyta…

K.MOTIEKA. Tai iškviesta, bet jie nepriėjo ir…

V.ŠADREIKA. Jie nepriėjo. Policijos kursantai buvo rūmuose, rūmuose buvo.

K.MOTIEKA. Nebuvo rūmuose nė vieno kursanto.

V.ŠADREIKA. Na, paaiškins dabar. Rūmuose ar Antruosiuose rūmuose, įėję pro kitur. Rūsyje buvo 200 kursantų. Kartu su visais policininkais 550. Tai, kad tokiu laiku nuolat buvo tokios minios ataka, tai buvo aišku ir peržiūrėjus visus videoįrašus: videoįrašus, kurie daryti čia rūmų apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat televizijos įrašą. Tai yra visur.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas J.Tamulis rašo štai ką – jis siūlo balsuoti: „Komisijos išvados nėra tinkamai parengtos. Siūloma nutraukti tolesnę diskusiją, klausimą atidėti ir svarstyti kitą. Pra-šau teikti balsuoti.“ Jeigu jūsų, deputatai, būtų tokia valia, tai aš vis dėlto prašyčiau išklausyti deputatą A.Sėjūną, jeigu būtų tokia valia, o jeigu jūs manote toliau tęsti diskusiją, prašom. Gal pirma išklausykime deputato A.Sėjūno atskirąją nuomonę, paskui spręsime, ar tęsime klausinėjimą toliau, ar pasiūlysime komisijai dar padirbėti, ar sudarysime naują komisiją.

V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai, jeigu paliekate mane toje komisijoje, tai aš prašau įpareigoti visus deputatus dalyvauti posėdžiuose, priešingu atveju dirbti neįmanoma. Štai dabar paskutinis. Kai buvo pateiktas paskutiniosios redakcijos (…), tada atsiranda atskiroji nuomonė. O praktiškai dirbant vienam žmogui, žinoma, gali būti akcentai ir ne ten. (…) ir parašyti apie tą dieną ir apie tą faktą, tai galima ne vien tik padiskutuoti, bet aprašant paeiliui galima parašyti didžiausią knygą. Su manim, aš manau, kiekvienas deputatas sutiks.

S.PEČELIŪNAS. Ar galima dėl deputato J.Tamulio pasiūlymo?

PIRMININKAS. Prašome. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Prieš balsuodami dėl to, ką pasiūlė deputatas J.Tamulis, vis dėlto turėtume išsiaiškinti, kiek gi komisijos narių pasirašė ši-tą protokolą, nes tik tuomet jis gali būti skelbiamas komisijos vardu. Tai vienas dalykas. Ir antras dalykas – mes vis dėlto turėtume tokias išvadas vertinti, ar jos patenkinamos, ar nepatenkinamos. Jeigu komisijos išvados nepatenkinamos, sudaryti naują komisiją ir pavesti ištirti iki galo, nes matom, kad tyrimas tikrai nėra tinkamai atliktas.

Norėčiau, kad atsakytumėte į pirmąjį mano klausimą, tuomet bus galima.

V.ŠADREIKA. Aš su malonumu šių pareigų atsisakau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šadreika…

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau išgristi atsakymą į tokį klausimą: kiek komisijos narių pasirašė komisijos išvadų protokolą?

V.ŠADREIKA. Dokumentas kol kas yra juodraštinio pavidalo.

S.PEČELIŪNAS. Vadinasi, jis nėra pasirašytas ir tai nėra komisijos išvados.

V.ŠADREIKA. Aš jums dar kartą sakau, kas dirbo šioje komisijoje ir kokios buvo galimybės dirbti, o aš su malonumu atsisakau darbo šioje komisijoje. Gali dirbti kiti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutiktumėte dabar nebeklausinėti deputato V.Šadreikos, o paklausyti deputato A.Sėjūno. Toliau spręsime, ką daryti. (Balsai salėje) Taip. Tada ačiū, gerbiamasis deputate.

V.ŠADREIKA. Aš tik labai… na, aš kai išklausysiu gerbiamąjį A.Sėjūną, tada iš tikrųjų dar pareikšiu savo samprotavimus.

PIRMININKAS. Be abejo, jūs tą galėsite padaryti. Ačiū, gerbiamasis deputate. Deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai! Šitame mūsų tyrime iš tikrųjų yra labai daug keistų dalykų. Keista, kad komisija iš esmės nedirbo, labai retai susirinkdavo. Visi komisijos nariai iš esmės nedirbo šito darbo. Buvo sunku dirbti. Susirinkom gal tik vieną, du kartus, o visa komisija, ko gero, nesusirinko nė vieno karto.

Sausio 8 dienos įvykius, man atrodo, reikėtų vertinti visų sausio įvykių kontekstu. Tiktai tada paaiškėtų šitų įvykių prasmė. Galima būtų pradėti nuo M.Gorbačiovo ultimatumo, kai sausio 10 dieną jis pareiškė, kad čia, Lietuvoje, susidarė tokia situacija (ir būtent remiasi paskutiniųjų dienų įvykiais) ir dėl to reikia įvesti prezidentinį valdymą, arba kad galiotų TSRS konstitucija. Tik tada mes galime suprasti tai, kas įvyko sausio 8 dieną. Iš tikrųjų yra labai daug tokių keistų dalykų. Keista, man atrodo, Vyriausybės veikla šiuo atveju, keista, kad vidaus reikalų ministras neužtikrino, kad aštuntą valandą, arba prieš aštuonias, būtų užtikrinta rūmų apsauga. Man keista mūsų Saugumo departamento pozicija ir veikla. Man galbūt patinka tiktai viena pozicija – tai gerbiamojo A.Butkevičiaus. Iš tikrųjų, man atrodo, jis padarė viską, ką privalėjo padaryti ir spręsdamas, ir įvertindamas šitą situaciją.

Mes su gerbiamuoju V.Šadreika šiandien antrą valandą aptarėm tuos dalykus. Aš kaip tik akcentavau ir prašiau, kad būtų pažymėta, kad šita minia atėjo jau turėdama tikslą. Ne šiaip atėjo, o jau turėdama tikslą. Pagrindinis tikslas buvo įsiveržti į šituos rūmus. Tai pagrindinis tikslas. Buvo matyti, kad šita minia stengėsi tai padaryti iki pat tų vandens čiurkšlių. Buvo keli tokie rūmų šturmai, pasiūbavimai. Vadinasi, departamento arba Vidaus reikalų ministerijos žmonės buvo iš tikrųjų pristumti, prie pat prispausti. Antra, šita minia atsirado labai netikėtai, labai netikėtai. Tai patvirtino daugelis dalykų. Ir rūmų apsaugos vyrai, tarnybos darbuotojai, ir gerbiamojo A.Butkevičiaus žmonės patvirtino, kad šita minia atsirado netikėtai. Rūmų apsaugos darbuotojai matė, kad dar nėra minios, prašė Krašto apsaugos departamento pagalbos. Jie nespėjo nuo vieno galo nueiti į kitą, atėjo, žiūri – kiemelis jau pilnas žmonių. Toliau. Jie, tie žmonės, iš tikrųjų nepraleido milicijos darbuotojų. Buvo matyti labai kryptinga, labai tiksli šitos minios veikla. Tai nebuvo mitingas, tai buvo organizuotas bandymas užimti šituos rūmus.

Aš nežinau, galbūt… aš manau, kad iš tikrųjų reiktų labai detaliai išsiaiškinti, nes yra labai daug neaiškių dalykų. Aš bandžiau dar papildomai išsiaiškinti, pavyzdžiui, buvau nuvykęs į „Elfą“, išsiaiškinau, kaip ten, kadangi „Elfa“ buvo pati pirmoji, išsiaiškinau, kaip ten buvo organizuota. „Elfos“ administracija tvirtina, kad iš vakaro jie nieko nežinojo, kad ruošiamas tas mitingas, tas bandymas galbūt užimti rūmus. Ir tiktai 6 val. 30 min. TSKP organizacijos sekretorius, atrodo, jis yra LKP(TSKP) CK narys, atėjęs suorganizavo visą šitą minią. Šita minia susirinko iš tikrų-jų labai punktualiai. Jau kelios minutės prieš aštuonias ji kaip tik užėmė kiemelį, kai tam nebuvo pasiruošta. O kiemelį iš tikrųjų turėjo saugoti, iš išorės turėjo saugoti, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Tai nebuvo padaryta. Yra neaiškių dalykų.

Aš manau, kad iš tikrųjų komisiją reikės papildyti žmonėmis ir deputatais ir atlikti detalų tyrimą. Šitai nebuvo padaryta.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau jūsų paklausti. Sakykit, kaip jums atrodo, jeigu ta minia būtų norėjusi tikrai užimti Aukščiausiąją Tarybą, ar ji būtų galėjusi tą padaryti tuo momentu, ar ne? Kaip jums atrodo peržiūrėjus visą medžiagą?

A.SĖJŪNAS. Suprantat, yra toks dalykas. Yra užfiksuotas bandymas veržtis būtinai pro duris į rūmų vidų. Toliau iš tos minios buvo ištraukiami milicijos darbuotojai, jie buvo mušami, įvairiausiais būdais provokuojami. Kas toliau būtų įvykę, sunku pasakyti. Bet, aišku, reikėjo sukelti to-kią sumaištį, apie kurią galėtų kalbėti visa Sąjunga. Sausio 9-osios mitingas patvirtina tolesnius įvykius. Iš tikrųjų buvo sukelta suirutė, iškeltos durys, vanduo ten per televiziją parodytas. Iš tikrųjų to labai reikėjo.

Apie rūmų užėmimą. Ta minia, mano nuomone, nebuvo pasiruošusi. Jai įėjus į vidų… tarp kitko, buvo pastebėta viena detalė. „Gal ir gerai, – sakė vienas darbuotojas, – kad buvo panaudotas vanduo, nes viduj buvo labai slidu, kaip ant ledo, tie įbėgę į vidų iš esmės sutriko. Neaišku, ką jie toliau būtų darę.“ Žinoma, labai gerai, kad tą minią pasitiko labai daug krašto apsaugos darbuotojų. Tai labai rimta minia. Jie vis dėlto išsigando tokio poveikio ir pasidavė atgal, todėl neįvyko tolesnis jų… Surežisuot, matyt, visko nepavyko. Bet, aš sakau, vertinu, kad tai būtent pirmojo sąmokslo prieš mūsų Respublikos Vyriausybę, vadovybę etapas.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Paralelę. Aš, pritardamas jums, kad iš tikrųjų yra labai daug keistų dalykų, vadinasi, pritardamas, kad reikėtų turbūt aiškintis plačiu kontekstu, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs susidūrėte su tokiais faktais, jog kai kurių deputatų ar konkretaus deputato kalbos Elektros skaičiavimo ir kitose gamyklose vis dėlto buvo neatsargios, lyg ir akcija prieš Vyriausybės politiką. Aš turiu minty tai, ką aš išgirdau. Man padės gerbiamasis deputatas Jonas Šimėnas, nes „Plastos“ gamykloje susidūrėme su faktu, kai viena gamyklos darbininkė paklausė, ar deputato V.Čepaičio kalba Elektros skaitiklių, skaitiklių, berods, gamykloje (aš norėčiau paklausti gerbiamojo deputato V.Čepaičio) nepaskatino imtis tokių veiksmų? Labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tokius… tokį (…) dėmesį.

A.SĖJŪNAS. Aš tiesiog negirdėjau ir negalėčiau vertinti, bet kad visa šita akcija buvo suplanuota iš anksto, reguliuojama, vadovaujama, tai yra aišku. Reikėjo menkiausio preteksto, kad tai įvyktų. Tai ir įvyko.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Pirmiausia, atsiliepdamas į šitą gerbiamojo deputato V.Andriukaičio repliką, aš manau, kad gerbiamasis A.Sakalas, kaip Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, turėtų panagrinėti, kad nesant deputato yra keliami kaltinimai ir t.t. Dabar dėl pasiūlymo. Labai rimti kaltinimai.

Dabar dėl pasiūlymo. Aš pritarčiau, kad, matyt, reikėtų tęsti tyrimus ir reikėtų papildyti šią komisiją, ko gero, teisininkais. Aš siūlyčiau gerbiamąjį K.Motieką ir Krašto apsaugos komisijos pirmininką gerbiamąjį J.Liaučių.

A.SĖJŪNAS. Dar viena detalė buvo paaiškėjusi – kad B.Makutinovičius buvo prie tų rūmų.

PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš ne tiek klausimą, bet akcentuodamas. Taip, bet jeigu klausimą, tai pateiksiu klausimo forma. Ar jūs, gerbiamasis deputate, nemanote, kad iš tikrųjų reikia jūsų darbą vertinti labai kritiškai? Taip sakant, darbas visiškai neparengtas. Su tokiomis išvadomis išeiti prieš Aukščiausiąją Tarybą išvis negalima. Aš nežinau, kodėl šitas klausimas įtrauktas į darbotvarkę, jeigu jis visiškai neparengtas. Manau, kad ne deputatų komisija turi tai nagrinėti, nes deputatai, matyti iš jų darbo, nepadarys to darbo. Reikia pavesti tai išnagrinėti prokuratūrai. Tegul pateikia išsamiausią informaciją apie tai. O dabar kiekvienas deputatas šituos įvykius matė savaip ir dar netgi nuo jo pažiūrų… matyti, kad jūs vienaip ar kitaip traktuojate tuos visus įvykius, todėl reikalinga visiškai nepriklausoma komisija tiems įvykiams ištirti ir nutraukti tą balaganą. Juk čia mes kalbėsim ir kalbėsim apie tuos visus klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar priimtinas jums būtų pasiūlymas nutraukti diskusiją?

V.ŠADREIKA. Jeigu visi atsisako, tai ir aš atsisakau. Jeigu galima.

PIRMININKAS. Taip, atsisako dauguma deputatų. Komisijos pirmininkui turbūt reikia suteikti žodį, tegu pasako savo nuomonę. Prašau.

V.ŠADREIKA. Aš iš pat pradžių, gerbiamieji deputatai, sakiau, kad tai yra nelengvas, sunkus darbas. Iš esmės teko dirbti man vienam, padedant A.Sėjūnui. Tuo pat metu teko dirbti ir kitoje komisijoje. Suprantama, tai nelengvas darbas. Antra, dabar gerbiamasis A.Sėjūnas sako, kad turi atskirąją nuomonę. Galbūt šitame projekte buvo ne taip išryškinta, bet pagrindinis akcentas ir yra, kad tai buvo organizuotas, iš anksto parengtas mitingas. Mitingo surengimu, vadinama, buvo suinteresuota TSKP organizacija Lietuvoje. Tai yra išvada. O jeigu plėstume ir plačiau rašytume, tai yra tik duomenys, kas tą teigė ir panašiai. Pagrindinė išvada irgi yra aiški – kad būtent prie Aukščiausiosios Tarybos vyko ne koks nors mitingas, o buvo organizuotas, iš anksto suplanuotas minios, aš kitaip nepavadinčiau, bandymas įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jeigu dabar norime nuodugniai atlikti tyrimą, kas kaltas, kas ką mušė, kas ką stūmė ir panašiai, visa tai padaryti gali ne deputatų komisija, o pro-kuratūra. Aš šiandieną kalbėjausi su generaliniu prokuroru. Tokį tyrimą atlieka Vilniaus miesto prokuratūra, todėl aš manyčiau, kad galbūt… Aš nesakau, kad tai yra ideali išvada, galbūt netirti toliau, nes deputatams tikrai bus labai sunku tai ištirti, nes tai yra nusikaltimo tyrimas. Vadinasi, kiekvienas, kuris atlieka, turi turėti tardytojo įgaliojimus. Tai gali atlikti tik prokuratūra. Yra prokuratūra, todėl aš prašyčiau ne papildyti komisiją, bet apsiriboti tuo ir tegul atlieka tą tyrimą Generalinė prokuratūra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kokių kitų pasiūlymų būtų? Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Aš nepalaikyčiau tokios nuomonės, ką tik pasiūlytos. Reikia baigti šitą tyrimą šiandien. Juo labiau kad yra nemažai žmonių, kurie tuo momentu buvo, turėjo būti, darė arba turėjo kažką daryti. Reikia išsiaiškinti viską, ką šiandien turime. Ir antra, įvertinti komisijos darbą, tegul ne visos ar kokios, ar čia tiktai vieno gerbiamojo deputato V.Šadreikos, nes neįvertinę mes negalime jo palikti, juo labiau kad jeigu išklausytume visų asmenų, kurie nebuvo apklausti ar paklausti, ar paaiškinimų jų išklausyta, susidarytų visiškai kitokia padėtis, negu dabar užfiksuota gerbiamojo V.Šadreikos išvadose. Liudininkų yra daug daugiau, taip pat ir aš, nes aš atėjau po dešimtos septynios minutės. Ir tai, ką už-fiksavo V.Šadreika keturiuose punktuose, yra lygiai atvirkščiai. Aš prašau būtinai pratęsti ir tuoj pat išklausyti visų asmenų, kurie čia dabar yra susirinkę.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš sutinku, kad komisijos išvados nėra parengtos tinkamai, bet manau, kad jos yra reikalingos. Todėl pritarčiau deputatų pasiūlymui, kad reikia šį darbą pratęsti. Kodėl? Tas tyrimas, kurį atliks prokuratūra, tai yra visai kito pobūdžio tyrimas. Tai yra tyrimas dėl atskirų asmenų padarytų nusikaltimų, tų nusikaltimų, kuriuos numato Baudžiamasis kodeksas. Tuo tarpu šios komisijos uždavinys turėtų būti valstybinių išvadų parengimas, t.y. kaip koordinavo savo darbą įvairūs mūsų valstybiniai organai, kokių buvo trūkumų, kodėl buvo, kodėl taip atsitiko ir panašiai. Tokio pobūdžio išvadų tikrai prokuratūra negalės parengti, o tai galėtų parengti deputatų komisija. Aš manyčiau, kaip gerbiamasis V.Šadreika sakė, kad faktiškai dirbo tiktai du tos komisijos nariai, todėl tuos du narius reiktų ir palikti toliau komisijoj, nes jie atliko nemažą darbą, ir dar papildyti komisiją kitais nariais, o tie, kurie nedirbo, – ką darysi, jie nedirbo, nedirbo. Kita vertus, aš labai suprantu deputato V.Šadreikos paaiškinimus dėl mūsų darbo trūkumų. Mes iš tikrųjų neturime laiko dirbti, nesuspėjame ir nemokame dirbti. Reikia į tai atsižvelgti ir todėl papildyti komisiją dirbančiais deputatais. Taip pat palaikyčiau deputato G.Šerkšnio pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Po to buvo daug publikacijų, ir viena iš jų buvo tokia, kad darbininkų deputatai, ar kaip ten, įpareigoti žmonės, nebuvo priimti į Aukščiausiąją Tarybą. Mano klausimas komisijai. Po to, kai pagrindinė įsibrovėlių masė išėjo, ar čia liko žmonių, ar jie turėjo kokią nors iš anksto parengtą peticiją?

Tai galėtų papildyti jūsų pagrindinę išvadą dėl suplanuotos akcijos. Jeigu buvo iš anksto parengta peticija, taigi taip logiška.

PIRMININKAS. Deputatas V.Pikturna.

V.PIKTURNA. Aš noriu kreiptis į posėdžio pirmininką, kad mes vykdytume tai, ką pasiūlė gerbiamasis J.Tamulis, – nutraukti diskusijas ir spręsti klausimą dėl komisijos papildymo ar perdavimo tą klausimą spręsti prokuratūrai.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Z.Vaišvila. Prašau, vicepremjere.

Z.VAIŠVILA. Buvau ir komisijos narys, bet, gaila, nei kaip liudininkas, nei kaip narys nebuvau kviestas į šitą tyrimą, nors teko tikrai nemažai matyti. Bet tada reikėtų atsiminti posėdį, kuriame buvo formuojama šita komisija ir uždavinį, dėl ko buvo formuojama. Jeigu įvyko nusikalstami veiksmai, tai prokuratūra be jokių įpareigojimų, pavedimų daro tai, ką turi daryti ir tirti. O formulavimas, bent jau dėl kurio kilo ginčas, kaip sakant, puikiai atsimename, buvo toks (ir keletas deputatų bandė išsiaiškinti), kodėl vis dėlto šitie žmonės pateko į vidų, nors ten buvo pastatyti barjerai. Tai jau ir iš šitų kelių paaiškinimų aišku – laiku nebuvo pakankamai milicijos darbuotojų. Jeigu tik tokia siaura užduotis, tai iš esmės, galima sakyti, tyrimas būtų baigtas. O jeigu plačiau nagrinėjama, reikėtų atsiminti tikrąjį uždavinį, kurį formulavom šitai komisijai Aukščiausiojoje Taryboje.

Čia labai daug netikslumų išgirdau. Tikrai, aš galiu paliudyti ne vieną tokį netikslumą, kiek dabar atsimenu, aišku, po tiek dienų labai sunku atkurti įvykius. Apie peticiją tą dieną kalbama, kiek atsimenu, lyg ir nebuvo. Peticija buvo nešama tą dieną, kai mitingai vyko prie Aukščiausiosios Tarybos ne vieną kartą, ir tada Aukščiausiosios Tarybos Priimamajame buvo priimta ta komisija, išklausyta, ten buvo ne vienas deputatas. Čia matyti, kad net painiojami kai kurių dienų įvykiai. O kad ten buvo organizuotas branduoliukas su aiškia kažkieno užduotimi įsiveržti, aiškiai buvo matyti. Užteko iš viršaus pasižiūrėti, kad didžioji dalis tos minios buvo žiūrovai, o tas aktyvus branduoliukas, jeigu pasižiūrėtume bet kokią filmuotą medžiagą, matyti, kaip jis aktyviai juda kažkieno komanduojamas, kiti tik stovi ir žiūri. Juda bandydami prasiveržti pro duris arba bandydami išprovokuoti milicijos darbuotojus. Tarp kitko, aiškiai buvo matyti ir padarytas koridorius, kur aktyvūs žmonės iš tos, atrodytų, minios buvo be jokių kliūčių praleidžiami į tą branduoliuką. Tokie mano atsiminimai.

Labai gaila, kad tenka bendrą laiką gaišinti juos dėstant. Ir aš noriu pasakyti, kad čia vaizdas tikrai ne visas sudarytas, jeigu mes norim to viso vaizdo. O jeigu mes norim sužinoti tiktai siaurą uždavinį, dėl kurio klausimas buvo formuluojamas, o kodėl jie vis dėlto prasiveržė arčiau, tai atsakymas iš esmės aiškus jau dabar. Galima ir nebetęsti komisijos darbo, o prokuratūra padarys tai, ką galės, tirdama nusikaltimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis vicepremjere, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

R.OZOLAS. Gerbiamasis pirmininke, prieš tai aš dar norėčiau pasakyti žodį. Man atrodo, kad gerbiamasis Č.Stankevičius, gerbiamoji B.Nedzinskienė, kuri buvo kartu su manim, kai mes priėmėm ten tą vadinamąją delegaciją, negalėtų paneigti, kad ten buvo kažkas panašaus į peticiją, ką jie perskaitė mums. Aš ir norėčiau pabrėžti, kad buvo kažkas panašaus, mes tada nesakėm, kad peticija, bet paprašėme išdėstyti, jie išdėstė savo reikalavimus. Kviečiau kitą dieną atvykti į Vyriausybę. Jie nepasirodė, be jokios abejonės. Reikalavimai buvo grynai politiniai, ekonominių jokių nebuvo. Mes dar… ir ten daugiau įdomių dalykų buvo. Taigi iš tiesų aš irgi labai norėčiau duoti visus parodymus ir prieš tą dieną buvusių įvykių. Vaizdas iš tiesų ganėtinai įdomus. Ne, ne raštu…

PIRMININKAS. Ačiū. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Na, aš turėjau peticiją raštu savo rankose ir aš ją komentavau kalbėdamas pro langą. Ji buvo rašyta mašinėle rusų kalba. Aš tiktai supratau, kad tai yra įteikę tie žmonės, kurie yra įėję į vidų. Ne, tai galbūt, kad ji buvo įteikta išvakarėse ar kokiu nors kitu būdu. Bet ji buvo net šlapia, vadinasi, tai buvo po to vandens laistymo, ir aš komentavau tą dalį, kuri kėlė tam tikrus reikalavimus. Aš aiškinau, kaip ten išeina su atlyginimų perskaičiavimais, dėl ko darbininkai nepatenkinti, kad jiems ne taip yra išaiškinta. Tai galų gale turi būti užfiksuota ir videoįraše, nes, man atrodo, kad mano kalbėjimas pro langą irgi buvo fiksuojamas. O patį tą tekstą, žinoma, labai apgailestauju, kad neužsirašiau, kam atidaviau, kad padarytų kopiją čia pat. Dabar mat jį labai sunku surasti. Taip būna tokiais momentais. Tai tiek dėl peticijos. Kažkokia tokia peticija buvo. Žinoma, ten buvo reikalavimas atsistatydinti visiems – ir parlamentui, ir Vyriausybei, tai, ko siekė organizatoriai, be abejo. Jų siekimas buvo labai aiškus: arba išvaikyti, nusiaubti, padaryti pogromą Aukščiausiojoje Taryboje, arba išprovokuoti kokius nors veiksmus apsaugos, milicijos, galbūt net ir kokį šūvį, kad būtų pavartotas smurtas iš šitos pusės. O paskui ar ten gynėsi, ar reikėjo gintis, ar nereikėjo gintis – viskas būtų suversta ant mūsų. Laimė, jiems to išprovokuoti nepavyko, nors jie ir nusikalbėjo paskui iki tokių nesąmonių, kad verdančiu vandeniu juos pylė, ir tą net valstybių galvos kartoja, tokias pasakas apie verdantį vandenį. Ką nors mat reikia tokio baisaus iš mūsų pusės…

Bet dabar aš noriu pereiti prie kažkokio bandymo pabaigti, nes iš tikrųjų komisijos darbas yra nepadarytas, nėra protokolo, ne tik, kad jis nepasirašytas, yra juodraštis, yra dalinis darbas. Ir čia jau kažkas klausia, o kas nutarė, kad šiandien reikia komisijos ataskaitą išklausyti, jeigu tos ataskaitos nėra. Tokie nutarimai, nežinau, iš kur jie atsiranda pas mus. Man, tarp kitko, irgi labai netikėtas ir nepatogus, nes aš esu paskyręs su-sitikimą su žmonėmis ir turėjau jį pertraukti. Na, čia taip jau kažkas padarė šitą į darbotvarkę, įsiūlė šiandien, tuo labiau kad tai yra neparengtas dalykas. Neturi būti tokių nežinia kieno pasiūlytų darbotvarkės ir paskui vykdomų dalykų.

O dabar, kadangi vis dėlto jau čia yra kalbama, vienas iš tokių nemalonių, bet pavojingų klausimų yra Vidaus reikalų ministerijos pasirengimas, turint signalus iš vakaro. Yra vidaus reikalų viceministras ir Vilniaus miesto policijos vadas, galbūt mes galim jų paklausti, ar jie šiuo metu gali atsakyti į tuos klausimus, kas, bent į pagrindinį, kas darė sprendimą, nuo kelintos valandos iš ryto ir kokio masto apsauga turi būti atsiųsta prie Aukščiausiosios Tarybos pagal turimą, kad ir prieštaringą informaciją. Aišku, kad informacija buvo prieštaringa. Vieni sakė aštuntą, kiti – devintą, kiti – gal net ir dešimtą. Bet kad bus pavojinga akcija, bu-vo žinoma ir atsarga gėdos nedaro arba būtų gėdos nepadariusi, net nuo septynių valandų užėmus labai stiprią gynybos poziciją, ko nebuvo. Tai aš siūlyčiau galbūt paklausyti, jeigu gali pasakyti ką nors vidaus reikalų vadovai arba tiesiog pereiti prie komisijos atnaujinimo, įgaliojimų pratęsimo. Aišku, kad tie, kurie nedirbo komisijoje, jie kartu… Du nariai turbūt sutiks dirbti ir toliau, bet reikia ją papildyti, nes valstybinis požiūris, išvados tikrai turi būti padarytos, taip, kaip sakė gerbiamasis A.Taurantas. Tai ne tik prokuratūros reikalas.

J.PANGONIS. Ar galima?

V.LANDSBERGIS. Jeigu deputatai sutinka.

J.PANGONIS. Man regis, buvo pasiūlymas baigti, nes nepasiruošta. Mes turime dar vieną klausimą. Kada jį mes svarstysim? Jeigu mes neparengtą klausimą svarstom, tai parengto nespėsime.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis atsiima savo pasiūlymą?

J.TAMULIS. Ne, kadangi mano pasiūlymas buvo, aš ir priėjau prie mikrofono. Aš manau, išklausyti, kokia situacija su šita komisija, buvo tiesiog būtina šiandien, nes akivaizdžiai darbas nevyksta taip, kaip turė-tų vykti. Manau, kad reikėtų papildyti komisiją ir išsiaiškinti tuos klausimus tiek komisijos lygiu, tiek prokuratūros lygiu. Komisijoje išklausyti Vidaus reikalų ministerijos atstovų paaiškinimus, sudėlioti tuos taškus. Po to būtų prasmė jau klausyti ir ministerijos atstovų, ir kitų, jeigu būtų prasmė tada, kai būtų aiškus galutinis tos komisijos darbo protokolas. Štai kodėl aš siūliau ir dar kartą siūlau nutraukti šito klausimo svarstymą, išspręsti klausimus dėl komisijos papildymo ir pereiti prie kitų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes turime balsuoti. Yra pasiūlymas nutraukti diskusijas. Prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Kalbėdamas dėl balsavimo motyvų, norėčiau pareikšti viešą nusistebėjimą dėl deputato J.Tamulio pasakymo, nes būtent deputatas J.Tamulis primygtinai daugybę kartų siūlė šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Dabar jis pats pirmasis siūlo nutraukti. Tai yra mažų mažiausiai keistas deputato J.Tamulio elgesys.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau tiktai suformuluoti tokią alternatyvą, ar mes svarstom toliau, gal kas turi minčių, pastabų, prisiminimų ir panašiai, ar mes nesvarstom toliau? Jeigu mes nesvarstom toliau, ar mes dar išklausom viceministro, ar, kai kas siūlo, nekviesti jo kalbėti, mandagiai pasakysime. Tada būtų tokia alternatyva. Ar jį išklausyti, tada papildyti komisiją ir pavesti dirbti toliau? Tai pirmiausia, ar diskutuojam toliau visi, tie, kurie turi minčių ir norų, ar deputatų kalbas baigiam? (Balsai salėje: Baigiam…)

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra?

J.PANGONIS. O gal tarpinį variantą darykim? Tegul pasisako gerbiamasis ministro pavaduotojas, ir baigtume šiandien.

PIRMININKAS. Po to mes spręsime.

V.LANDSBERGIS. Pirmiausia nuspręskim, ar deputatų kalbėjimą tęsiam, ar baigiam?

PIRMININKAS. Baigiam, taip? Dauguma. Baigiam. Tada nuspręskime dabar, ar ministrui duosime dar žodį Taip. Prašom, gerbiamasis ministre. (Balsas salėje: Į visus jūsų klausimus aš neatsakysiu. Jeigu čia jau mane kvočiat kaip parlamentinėj komisijoj, tai sudarykime tą komisiją, kad po to antrą kartą nereiktų kalbėti. Kiek klausimų… čia bus, be abejo, daug klausimų, bet nėra komisijos, nėra tų, kurie fiksuoja, ir tai bus tuščias oro virpinimas.)

V.LANDSBERGIS. Aš turiu tokį pasiūlymą. Jeigu viceministras pasakys tai, ką jis žino apie buvusius signalus ir padarytą sprendimą dėl apsaugos, tai tuo pasitenkinsim ir jo papildomai neklausinėsim, nes iš tikrųjų tuo turi užsiimti komisija. Kad čia nebūtų dabar ministro klausinėjimai. Tik tai, jeigu jisai mums suteikia informaciją.

PIRMININKAS. Jeigu turite tokią informaciją, gerbiamasis viceministre, jeigu neturite, tai tada kitą kartą. (Balsas salėje: Visą informaciją, kurią aš turiu, gerbiamasis V.Šadreika žino.) Vadinasi, daugiau nieko naujo nepasakysite? (Balsas salėje: Daugiau nieko aš neturiu…) Ačiū, gerbiamasis viceministre. Taigi, gerbiamieji deputatai, dabar reikia kalbėti tik dėl komisijos papildymo. Deputatas G.Šerkšnys pasiūlė papildyti komisi-ją deputatu K.Motieka ir deputatu J.Liaučiumi. Ar yra prieštaraujančių?

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau papildyti deputatu J.Karveliu.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis šiuo klausimu?

J.TAMULIS. Taip, ir šiuo klausimu. Aš siūlyčiau vis dėlto papildyti komisiją deputatu Jonu Prapiesčiu, Teisinės komisijos pirmininku.

PIRMININKAS. Serga.

J.TAMULIS. Aš suprantu, kad jis serga, bet manau, kad sirgs neamžinai, o komisija taip greitai darbo nebaigs. Pagal tai, kiek buvo pateikta, to darbo likę yra labai daug. Kartu norėčiau atsakyti deputatui A.Taurantui.

PIRMININKAS. Gal nereikia, gerbiamasis deputate.

J.TAMULIS. Aš norėčiau, nes jūs leidot padaryti tą patį deputatui A.Taurantui.

PIRMININKAS. Aš nespėjau jam, kaip sakant, neleisti to padaryti. Gal nesigilinkim, gerbiamasis deputate Tamuli.

J.TAMULIS. Ne, aš tiktai noriu pasakyti, kad aš dabar įsitikinau, kad šitą klausimą reikėjo iškelti, nes komisija iš tiesų nedirbo, kaip turėjo dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū už komentarą. Gerbiamieji deputatai, gal sutiktumėte, kad papildytume dar trim deputatais: deputatu K.Motieka, deputatu Liaučiumi ir Pirmininkas siūlė deputatą J.Karvelį. (Balsas iš salės: Yra vienas pasiūlymas.) J.Prapiestį deputatas J.Tamulis siūlė. (Balsas iš salės: Aš siūlyčiau deputatą R.Ozolą.) Deputatas R.Ozolas nesutinka dėl to, kad jisai pats turi duoti parodymus. Bet jis nesutinka, aš ką tik klausiau. Sutinkat? Nesutinka deputatas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš duosiu parodymus. Iš tiesų gerai pasakyta.

PIRMININKAS. Prašau. Deputatas D.Morkūnas.

D.MORKŪNAS. Kadangi deputatas J.Prapiestis serga, sakėt, aš norėčiau pasiūlyti papildyti komisiją deputatu, irgi juristu, Piliečių teisių komisijos pirmininko pavaduotoju – Jurgiu Jurgeliu.

PIRMININKAS. J.Jurgelis. Deputatą J.Jurgelį. Taip pat teisininkas. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Labai smagu, kad taip aktyviai siūlom, bet ar nepasiūlysime mes visos Aukščiausiosios Tarybos į komisiją, tai vienas klausimas. Ir pirmiausia, turėtume paklausti, gal kas nors iš tų komisijos narių, kurie tikrai negalėjo dirbti, tiesiog išeitų iš tos komisijos, nes dabar, žiūriu, ta komisija bus begalinė, o vėl niekas nedirbs. Tokia galimybė yra. Antras dalykas, aš norėčiau paprašyti labai tiksliai suformuluoti komisijai klausimą. Kaip šiandien mes girdėjome iš gerbiamojo vicepremjero pasakymo, jeigu klausimas buvo siauras, tai į jį lyg ir buvo atsakyta, o jei-gu klausimas buvo platus, tuomet jokių išvadų negavome. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pirmosios dalies komisija nesisiūlo atsistatydinti, taigi nėra reikalo jiems siūlyti to paties.

V.LANDSBERGIS. Aš siūliau aiškinti taip, kad tie, kurie nedirbo, pasitraukia iš komisijos. Dirbo tiktai V.Šadreika ir A.Sėjūnas. Juos reikia palikti komisijoje.

PIRMININKAS. Taip. Dabar, gerbiamasis Pirmininke, suformuluokime komisijai tikslią užduotį.

V.LANDSBERGIS. Tai K.Motieka, J.Liaučius, J.Karvelis ir siūlė J.Jurgelį, taip?

PIRMININKAS. Taip.

V.LANDSBERGIS. Tai gal tikrai pakanka. Nes jeigu vėl rinksis mažesnė komisijos pusė, tai bus nei šis, nei tas. Jau geriau, kad būtų mažiau narių.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Galima teigti, kad komisiją patvirtiname? Deputatas V.Jarmolenka? A.Taurantas, atsiprašau.

A.TAURANTAS. Aš norėjau paremti deputato J.Tamulio siūlymą, kad būtų įtrauktas deputatas J.Prapiestis, ir motyvuoti kodėl. Komisijos išvadomis turi pasitikėti visos frakcijos. Aš supratau, kad tai Centro frakcijos siūlomas žmogus, ir jeigu Centro frakcija paskui nepasitikės komisijos išvadomis, mes vėl turėsime… Aš norėjau pasakyti, kad mes vėl vienai frakcijai kažką užkertam ir vėl bus kažkas nepatenkintas.

PIRMININKAS. Mes nekeliame pretenzijų komisijų išvadoms. Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Aš prašau, kad Aukščiausioji Taryba atleistų mane iš darbo šioje komisijoje, nes faktiškai deputatai, kurie buvo įtraukti į šią komisiją, boikotavo mano darbą, kvietimus atvykti bet kuriuo momentu ir panašiai. Aš taip dirbti nemoku. Jeigu dirbu, tai dirbu, todėl prašau atleisti. Stengiamasi tam tikra prasme mane vos nesukompromituoti, tarsi aš blogas išvadas noriu parengti ir panašiai. Aš labai prašau Aukščiausiosios Tarybos, nes aš taip dirbti negaliu. Gyvenime aš dirbau tik sąžiningai ir prašau atleisti iš šios komisijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš labai norėčiau, man atrodo, tam pritartų ir kiti deputatai, paprašyti seniūną ir deputatą V.Šadreiką likti komisijoje. Galbūt jai galėtų vadovauti kiti žmonės, galbūt jiems sektųsi geriau suorganizuoti kitus žmones, kad jie dalyvautų, bet tie žmonės, kurie padarė tam tikrą darbą, turi tam tikrą medžiagą, ir jiems būtų lengviau dirbti. Aš labai prašau, kad tie du asmenys liktų komisijoje.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš palaikyčiau deputato A.Tauranto pasiūlymą ir prašyčiau tų deputatų, kurie tikrai negalėjo dirbti toje komisijoje, suprasti, kad čia jokių problemų nėra. Na, jeigu žmogus per daug užimtas, tai kam būti įrašytam į sąrašą ir nieko neveikti? Yra naujų narių, tegul jie dirba, o tie, kurie negalėjo, tegul sąžiningai išsibraukia.

PIRMININKAS. (…) nebekalbame, gerbiamasis deputate Pečeliūnai. Tie, kurie nedirba, apie juos nebekalbama, o kalbama apie deputatus, kurie dirba. Tai deputatas A.Sėjūnas ir deputatas V.Šadreika.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti. Mes formuluojame kaip komisijos papildymą, o ne naujos suformavimą. Vadinasi, visi seni nariai lieka ir atsiranda nauji, todėl aš taip ir keliu klausimą.

V.LANDSBERGIS. Pavadinkime naujos komisijos sudarymu dalyvaujant kai kuriems buvusios komisijos nariams.

PIRMININKAS. Arba pakeitimais, jeigu pageidaujat.

V.LANDSBERGIS. Jeigu reikalingi tokie labai tikslūs apibūdinimai. Bet dabar, kai gerbiamasis V.Šadreika atsisako, mums lieka tiktai arba kalbinti jį… (Balsai salėje) Kiek reiks laiko kalbinti… gal sutinka nevadovauti, kad nebūtų tos atsakomybės.

V.ŠADREIKA. Jeigu deputatai prašo ir pasitiki, aš sutinku dalyvauti, bet aš prašyčiau, kad nedirbtų vienas arba du deputatai, o dirbtų visi. Nes per pietų pertrauką likus be pietų lėkti į Vidaus reikalų ministeriją, lėkti kitur, reikia, kad dirbtų visi.

PIRMININKAS. Tai problema išspręsta, man atrodo, gerbiamieji deputatai, balsuoti nereikia. Komisiją patvirtinome, prieštaraujančių nėra. Dabar turiu užduotį. Kas galėtų pasiūlyti tokią užduotį suformuluoti komisijai? Ar, gerbiamasis deputate Šadreika, kaip komisijos pirmininkas jūs sutiktumėte artimiausiame posėdyje, kai jis bus, suformuluoti užduotį, kurią Aukščiausioji Taryba patvirtintų? Rytdienos, pavyzdžiui? Pasitarę su savo kolegomis?

V.ŠADREIKA. Jeigu apsiribotume vien tik priežastimis, kodėl atsirado ta minia, kuri veržėsi ir trukdė Aukščiausiosios Tarybos darbui, kėlė jai grėsmę, tai, manyčiau, į tą klausimą vos neatsakyta šitos komisijos. Deputatai teisingai pasakė. Bet jeigu yra plačiau, tai turi būti kalbama apie sausio 8 d. įvykius, jų priežastis, pasekmes ir politinį įvertinimą. Štai tokie turėtų būti klausimai. Jeigu plačiąja žodžio prasme.

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, vienas klausimas yra gana konkretus, tai būtent sausio 8 d. įvykių apibūdinimas su visomis problemomis, gauta ir turima informacija, ir kaip tuose įvykiuose dalyvavo valstybinės struktūros ir Aukščiausioji Taryba, galbūt kai kurie deputatai, taip pat Vyriausybė ir rūmų apsaugos struktūros. Vyriausybė tai yra ir Vidaus reikalų ministerija, ir Krašto apsaugos departamentas, ir Valstybės saugumo departamentas. Kaip dalyvavo, kaip koordinavo ar nekoordinavo, kokias pamokomas išvadas iš to galima padaryti. Bet čia kalbama apie išvakares. Išvakarėse gaunama informacija, jos analizė, išvados ir pasirengimas.

Žinoma, politines išvadas dėl priešiškų Respublikai jėgų veiklos daug anksčiau prieš tai, jų koordinacijos ir koordinacijos su Tarybų Sąjungos vadovybe, su partine linija, su Tarybų Sąjungos linija, karine linija ir t.t. irgi kas nors turėtų padaryti. Gal tą padarys prokuratūra. Nežinau.

PIRMININKAS. Gal mes paprašykime komisijos, kad ji pirma parengtų išvadas dėl pirmojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko suformuluoto klausimo, o paskui matysime. Nes jeigu politinę analizę darysime, bus labai daug problemų. Gal etapais darykime, iš pradžių pirmąjį, o jeigu matysime, kad reikia, tai ir antrąjį tada siūlysime po to, kai bus suformuluota pirmuoju klausimu. Priimtina?

V.LANDSBERGIS. Gerai, gali būti mažesnis uždavinys per trumpesnį laiką padaryti…

PIRMININKAS. Etapais galima tai daryti.

V.LANDSBERGIS. …o paskui ir didžiąsias politines išvadas.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš siūlyčiau priimti pirmąjį variantą atlikti tą mažesnį uždavinį ir iš karto nustatyti komisijai konkretų terminą, iki kada ji turėtų tai atlikti, kad tai nesitęstų iki begalybės. Siūlyčiau, kad tai būtų atlikta, tarkim, iki kovo 11 dienos.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis deputate Grakauskai, sutiktumėte, kad komisija pasikonsultuotų ir rytoj pasakytų savo terminą?

E.GRAKAUSKAS. Sutinku.

PIRMININKAS. Dabar bijau, kad komisija neatsakys jums, kada ji galėtų pateikti išvadas. Gerbiamieji deputatai, tai pirmuoju klausimu mes baigėme.

Dabar antrasis klausimas. Informaciją žada pateikti deputatas K.Motieka.

J.PANGONIS. Ar galima pasiūlyti prieš tai?

PIRMININKAS. Jau deputatas K.Motieka tribūnoje.

J.PANGONIS. Bet aš noriu pasiūlyti procedūriniu klausimu.

PIRMININKAS. Prašau.

J.PANGONIS. Man regis, šiandien gal nepradėkime svarstyti šito klausimo, pusantros valandos dirbame jau po pertraukos, visi išvargę. Bus panaši situacija, kaip mes tada tuos ministrus keitėme. Siūlyčiau uždarą posėdį pratęsti rytoj, šviežiom galvom nuo dešimtos valandos ramiai viską apsvarstysime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Motieka, kiek jūsų pranešimas truktų laiko?

K.MOTIEKA. Išvada yra kokių keturių penkių lapų. Ją turėtų perskaityti komisijos narys deputatas R.Paulauskas. O po to priklausys nuo to, kiek bus klausimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutinkate?

K.MOTIEKA. O medžiagos yra du tomai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ką jūs siūlytumėte – atidėti?

Č.JURŠĖNAS. Išklausykime šitą informaciją, po to spręsime. Išklausykime pirma!

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas siūlo išklausyti informaciją, neuždavinėti jokių klausimų, pagalvoti ir vėliau kurią nors kitą dieną, matyt, paklausinėti. Ar priimtinas būtų toks variantas?

A.TAURANTAS. Norėčiau patikslinti. Turbūt išklausyti ne informaciją, o išvadas.

PIRMININKAS. (…) tris puslapius parengę. Ar priimtina, gerbiamieji deputatai? Mes sugaištume tris keturias minutes. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš siūlau, kad išklausytų mūsų pažymą ir išvadas ir po to užduotų klausimus. Mes esame nutarę, jog į klausimus atsakysime pasitarę. Matysime, kiek bus klausimų, ir jeigu jų bus pakankamai daug, aišku, galima nukelti į rytdieną atsakymus į klausimus ir išvados tvirtinimą. Bet norėčiau, kad baigtume šiandien, nes rytoj vėl reikės rengti uždarą posėdį.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Po komisijos aš pats norėčiau paprašyti žodžio ir, matyt, paskui labai daug klausimų nebereikėtų užduoti komisijai, nes aš papasakosiu tą visą scenarijų, tą visą veiksmų logiką, kaip viskas man atrodė, kodėl būtent buvo taip, o ne kitaip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, taigi yra du pasiūlymai: vienas – nebetęsti posėdžio. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad nebetęstume posėdžio, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad tęstume posėdį? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.

PIRMININKAS. Posėdis tęsiamas. Kviečiame į tribūną deputatą R.Paulauską.

Č.JURŠĖNAS. Juo labiau dirbkim, nes jau įjungta ventiliacija, taigi nenumirsim.

R.PAULAUSKAS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad mūsų išvados pasirašytos visų mūsų komisijos narių.

PIRMININKAS. Būkite malonus, perskaitykite komisijos narius, supažindinkite.

R.PAULAUSKAS. Paskui viskas bus pasakyta. Aš tik noriu keletą įžanginių pastabų.

PIRMININKAS. Gerai, prašau.

R.PAULAUSKAS. Matydamas prieš tai buvusios komisijos ir darbo trūkumus, ir visa kita, noriu pasakyti, kad ir mūsų komisijai kilo įvairių nuomonių, įvairių versijų, bet komisija pateikia tik tai, kas buvo nustatyta tikrai nepaneigiamai ir ką galima įrodyti tais faktais, kuriuos mes surinkome. Todėl versijų arba prielaidų, kurios ir sukėlė ginčus prieš tai buvusiai komisijai, čia jūs neišgirsite. Taigi pradedame.

„Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos A.Šimėno dingimo aplinkybėms išaiškinti išvados.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų sausio 13 dienos nutarimu sudaryta komisija (pirmininkas K.Motieka, nariai: J.Beinortas, E.Jarašiūnas, R.Paulauskas, V.Šadreika ir V.Žiemelis), aiškindamasi A.Šimėno dingimo aplinkybes, atliko šį darbą. Susipažino ir išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sausio 13 dienos posėdžių stenogramas. Peržiūrėjo ir išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą videoįrašą apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sausio 13 dienos posėdžio dalį. Susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros A.Šimėno dingimo aplinkybių tyrimo medžiaga. Atliko paaiškinimų patikrinimą vietoje nustatydama A.Šimėno kelionės maršrutą Vilnius–Ratnyčia. Apklausė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Vyriausybės narius, Vyriausybės aparato darbuotojus, iš viso 36 žmones.

Taip pat apklausė ir konsultavosi su specialistais, A.Šimėną gydžiusiais gydytojais. Pagal chronometrą perklausė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sausio 13 dienos posėdžių audioįrašą. Komisija, išanalizavusi surinktą medžiagą, nustatė: sausio 12 d. apie 22 val. 40 min. A.Šimėnas Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose atsisveikino su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Tautininkų frakcijos nariais M.Treiniu, A.Ambrazevičiumi, R.Paulausku ir V.Žiemeliu ir pareiškė, kad vyksta į namus miegoti. Sausio 12 dieną 23 val. 30 min. A.Šimėnas grįžta į Turniškes ir atsigula miegoti. Sausio 13 d. apie 2 val. 10 min. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Dzikaras iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų skambina A.Šimėnui ir praneša, kad užimta televizijos studija, kad įtempta padėtis ir reikia atvažiuoti. Po to perduoda ragelį Nasvyčiui, kuris tą patį pasako A.Šimėnui. Kalbėję telefonu nu-rodo blogą girdimumą. 2 val. 15 min. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės garažo išvyksta budinti mašina (vairuotojas Bikulčius), iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų paimamas A.Šimėno asmens sargybinis Pečkys ir važiuojama Turniškes. Apie 2 val. 15 minučių, taip pat panašiu laiku kaip ir išsiunčiama mašina, A.Šimėnas skambina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybei valstybiniu ir miesto telefonais, tačiau jam niekas neatsako. Kokie buvo telefono signalai, nustatyti nepavyko. Vėliau A.Šimėnas skambina Kondrotui, gyvenančiam Vilniuje, Baltupių 57, ir prašo jį padėti išvažiuoti iš Vilniaus. Kondrotas – A.Šimė-no draugas, gerai pažįstamas nuo senų laikų, kartu mokėsi. Apie 2 val. 30 min. Kondrotas savo lengvuoju automobiliu „Žiguliai“ išvyksta iš automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje, Baltupių gatvėje, ir atvyksta į Turniškes prie milicijos posto, iš ten skambina A.Šimėnui. Apie 2 val. 45 min. Lietuvos Respublikos Vyriausybės budintis vairuotojas Bikulčius lengvuoju automobiliu atvyksta į Turniškes, prieš tai iš Ministrų Tarybos paėmęs asmens sargybinį Pečkį, kuris užeina į A.Šimėno butą. Iš jo A.Šimėnas sužino, kad lengvąjį automobilį vairuoja kitas vairuotojas. Kitaip sakant, ne premjero vairuotojas, bet budintis vairuotojas. A.Šimėnas su šeima sėdasi į Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos budintį automobilį, prie Turniškių milicijos posto A.Šimėnas su šeima persėda į Kondroto automobilį, ten stovėjusį visą tą laiką. Kondrotas veža A.Šimėną į savo butą Vilniuje, Baltupių 57-8. Iš ten A.Šimėnas skambina Lencui, gyvenančiam netoliese, o Šimėnienė skambina buto kaimynei, kad ji paimtų bute likusius dokumentus. Po trečios valandos A.Šimėno šeima Kondroto lengvuoju automobiliu išvyksta per Pirčiupį, Varėną, Perloją į Druskininkus, į Ratnyčią, pas Ratnyčios kleboną. Apie 5.30–6 val. A.Šimė-nas atvyksta į Ratnyčią pas Ratnyčios kleboną Andriuškevičių. 6 val. 20 min. Kondrotas išvyksta į Vilnių atgal, gavęs pavedimą pranešti Aukščiausiajai Tarybai apie A.Šimėno buvimo vietą. A.Šimėnas bando susisiekti su Aukščiausiąja Taryba telefonu, tačiau nepasiseka. Po aštuntos valandos A.Šimėnas iš televizijos laidų sužino apie naujo premjero išrinkimą, prašo kunigą Andriuškevičių parūpinti lengvąjį automobilį grįžti į Vilnių. Kondrotas apie 9.30 val. grįžta į Vilnių ir maždaug po dvidešimties minučių skambina į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, kur susisiekia su Z.Vaišvila, ir praneša, kad yra žinoma, kur yra A.Šimėnas. A.Šimėnas savo ruožtu apie 12.30 val., palikęs šeimą Ratnyčioje, kunigo Andriuškevičiaus surastu taksi atvyksta į Vilnių. Čia iš savo sargybinio Pečkio, kuris užeina į Kondroto butą ir pasiklauso, kokia informacija pa-teikiama iš Aukščiausiosios Tarybos, sužino, kad jis gali atvykti į Aukščiausiąją Tarybą. Apie 16 val. A.Šimėnas atvyksta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.“ Tai būtų pirmoji dalis.

Dabar mes fiksuojame svarbiausius įvykius Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, tiksliau, Ministrų Taryboje, kurie įvyko sausio 10–13 dienomis.

Taigi sausio 10 d. vakare A.Šimėnas išrinktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku. Sausio 11 d. sudaroma ir patvirtinama Vyriausybė. Pirmajame Vyriausybės posėdyje nutarta išsiųsti į užsienį užsienio reikalų ministrą A.Saudargą tai suderinus su mūsų parlamento Pirmininku. A.Šimėnas 1991 metų naktį iš sausio 11-osios į 12-ąją skambino karinių žinybų vadovams dėl įvykių Vilniuje. Šią naktį jis praleido Vyriausybės rūmuose. Sausio 12-osios ryte Ministras Pirmininkas A.Šimėnas bandė organizuoti susitikimą su TSRS Prezidentu M.Gorbačiovu. Tačiau atsakymo iš Kremliaus negavo. Sausio 12 d. 17–19 valandomis vyko Vyriausybės posėdis, kuriame buvo svarstyti įvairūs ūkiniai klausimai. 20–21 valandomis dauguma Lietuvos Respublikos ministrų ir A.Šimėnas vakarieniavo pas ministrą R.Kozyrovičių. 21 val. A.Šimėnas susitiko su Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Jungtinės sąjūdžio frakcijos atstovais, o 21 val. – su Tautininkų frakcijos atstovais. Apie 23 valandą jis išvyko į namus.

Sausio 13 d. apie vidurnaktį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus atvyksta ministras Nasvytis. Premjero priimamajame yra budintis patarėjas Dzikaras, sekretorė Makselienė ir G.Songaila, Rytų Lietuvos komisijos narys, kuris sakosi atvykęs iš Aukščiausiosios Tarybos. Apie 2 val. Dzikaras ir Nasvytis skambina A.Šimėnui. Apie 2.10 val. išsiunčiamas automobilis. Apie 2.30 val. Dzikaras telefonu kviečia Respublikos Vyriausybės narius atvykti į Vyriausybės rūmus. Panašiu laiku atvyksta vicepremjeras R.Ozolas. Jis liepia G.Songailai būti premjero priimamajame ir atsakinėti į telefono skambučius (tą jis ir darė iki pat 7 val. ryto).

3.30 val. į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus atvyksta minist-rai J.Biržiškis, L.Ašmantas, D.Kuolys, kiek vėliau – R.Kozyrovičius. Apie 4 valandą ministrai susirenka į posėdį. Po 4 valandos R.Ozolas išeina į Aukščiausiąją Tarybą, praneša Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui apie A.Šimėno dingimą. Apie 5 val. jis grįžta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus, negavęs tikslių žinių apie A.Šimėno buvimo vietą.

5.30 val. A.Brazauskas telefonu kviečia ekspremjerę K.Prunskienę atvykti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus. Po 7 valandos Nasvytis ir D.Kuolys išeina į Aukščiausiąją Tarybą. Tuo metu tapo žinoma vairuotojo pavardė ir numeris automobilio, kuriuo išvyko premjero šeimyna. Tai buvo sužinota per Vaitiekūną, reikalų valdytojo pavaduotoją. Apie 7.30 val. K.Prunskienė atvyksta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus ir siūlo ministrams imtis iniciatyvos. 7.40 val. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atleidžia A.Šimėną ir išrenka naują premjerą. Apie 8 valandą ministrai atvyksta į Aukščiausiąją Tarybą.

Dabar išvados.

Pirma. A.Šimėno veiksmus, padarytus 1991 m. sausio 13 d., sąlygojo: politinės situacijos sudėtingumas Lietuvoje, TSRS ginkluotųjų pajėgų vykdoma agresija prieš Lietuvos Respubliką, A.Šimėno politinis nepatyrimas, pervargimas, nepakankamas informuotumas, laiko apgalvoti sprendimus stoka. A.Šimėno psichologinę nuotaiką taip pat nulėmė išvakarėse susitikime su Jungtinės sąjūdžio frakcijos atstovais pasakyta žinia apie neva ekspremjerės pasakymą, kad jam liko būti premjeru iki 24 valandos. Ekspremjerė šitai neigia. Taip pat asmens sargybinio pranešimas, kad pakeistas vairuotojas. Išvakarėse, susitikus su Aukščiausiosios Tarybos frakcijų atstovais, pastebėtas dirglumas, tam tikras veiksmų neadekvatumas situacijai.Tą pažymėjo visi buvę ir vienos, ir kitos frakcijos nariai.

Antra. Nesurinkta įrodymų, leidžiančių paneigti paties A.Šimėno paaiškinimą, kad 1991 metų sausio 13 d. įvykius jis suvokė kaip valstybinį perversmą prieš teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir ėmėsi veiksmų, kurie, pavykus perversmui, padėtų jam išlikti valstybės atstovu, o perversmui nepavykus, vėl imtis premjero pareigų. A.Šimėno nuomone, nepranešimas apie jo buvimo vietą Aukščiausiosios Tarybos vadovybei tik bū-tų padėjęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui nuoširdžiai pranešti pasauliui apie jo dingimą. Be to, Lietuvai priešiškų jėgų sluoksniuose būtų buvusi sukelta sumaištis ir būtų laimėtas laikas sprendimams priimti. Būtent buvo pasakyta, kad galėtų nuoširdžiau pranešti. Tai yra A.Šimėnas (…).

Trečia. Komisija, įvertinusi tyrimo medžiagą, teigė, kad 1991 m. sausio 12 d. A.Šimėnas sprendimus priėmė savo valia. Faktų, kad buvo tiesioginis spaudimas iš šalies, nenustatyta. Taip pat tai, kad A.Šimėno veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti valstybei.

Bet komisija mano, kad būtina atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes:

a) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius, perėmęs Lietuvos Respublikos vadovų apsaugą, neužtikrino tinkamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo saugos, nes:

1. A.Šimėno sargybinis neturėjo racijos.

2. Asmens sargybinis nepranešė apie A.Šimėno buvimo vietą, nors tą jis turi daryti pagal pareigas.

3. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nėra registracijos žurnalo apie asmens sargybinio supažindinimą su tiesioginėmis pareigomis.

4. Nebuvo lydinčio automobilio;

b) A.Šimėnas nesėkmingai valstybiniu ir miesto telefonais bandė susisiekti su Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, tačiau jam pavy-ko miesto telefonu paskambinti Kondrotui, ten pat iš (…). Nuvykęs pas Kondrotą A.Šimėnas nemėgino susisiekti telefonu su Aukščiausiąja Taryba, nors kalbėjosi su kitais asmenimis. Bandymai skambinti iš Ratnyčios taip pat buvo nesėkmingi. Kitokių įrodymų nėra. Pažymėtina, kad A.Šimėnas nebandė susisiekti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmais. Jis tai aiškino tuo, kad manė, jog jie jau yra užimti;

c) Lietuvos Respublikos ministrai, sausio 13-osios naktį buvę Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, nesiėmė pakankamų priemonių skubiai organizuoti operatyvines priemones A.Šimėno buvimo vietai nustatyti. Tą nulėmė kalbomis pagrįstas įsitikinimas, kad A.Šimėnas veikė pagal specialų ministrams nežinomą planą. Aiškinantis tyrimą, pasirodė, kad jokių aiškių duomenų nėra;

d) Sausio 13 d. po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės narių kontaktų paaiškėjus, kad nežinoma, kur yra A.Šimėnas, ir kad tai gali sukelti nepageidaujamų politinių pasekmių, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė atleisti A.Šimėną iš pareigų ir išrinkti naują Ministrą Pirmininką. Yra komisijos visų 6 narių parašai.

PIRMININKAS. Gal sutiktumėt, kad pirma pakalbėtų deputatas A.Šimėnas, jis paprašė, o paskui klausimus užduotumėt? Prašom tada. Gerbiamasis deputate Paulauskai, minutę luktelkit kur nors netoli.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ši kalba bus pirmoji mano iš tiesų politinė kalba iš šios tribūnos. Ir ją pasakyti būtina, nes patys suprantate, kokios aplinkybės. Šis klausimas aktualus ir man, ir tam tikru laipsniu kur kas plačiau netgi.

Manau, kad šiandien būsime pajėgūs blaiviai vertinti motyvus, įvykius, tai, kas įvyko. Apie mano dingimo motyvus beveik visi besidomin-tys turi savo tvirtą nuomonę ir daugelis jos nesiruošia keisti. Pagrindiniai argumentuoti nuomonių variantai yra šie. Pirmas, kad A.Šimėnas įpainiotas į perversmą rengusios grupės veiklą ir vykdė jos nurodymus padėti perversmui. Antras, kad A.Šimėnas – Pirmininko V.Landsbergio šalininkų surežisuoto spektaklio vykdytojas, kuris veiksmo pradžioje nežinojo, kokį (…) laukti.

Tuo tarpu visi užmiršo kitą tikrai nemažiau miglotą ir dėmesio ver-tą klausimą, kodėl tuo kritišku momentu sutikau būti premjeru neturėdamas tam nei rimtų motyvų, nei rekvizitų, kurie kolegų deputatų buvo įvardinti rinkimų metu. Iš tiesų juk aš neturėjau nei savo politinės grupuotės, kurios lyderiu būčiau, komandos, su kuria galėčiau formuoti Vyriausybę, jos formas, nei laiko pasiruošti. Tačiau tik atsakius į klausimą, kaip aš tapau premjeru, galima tiksliai suvokti ir mano veiksmų sausio 13 d. prasmę ir motyvus. Tik tada jie tampa logiški ir aiškūs.

Turiu pripažinti, kad po to, kai mano pavardė atsirado realių pretendentų į postą sąraše, visos naktys buvo bemiegės. Nuolat stengiausi įvertinti visų politinių grupių interesus, prognozuoti veiksmus ir pasekmes. Apie tai, kad aš turėjau kokį nors (…) tapti premjeru, aišku, nebuvo jo-kios kalbos. Aš puikiai suvokiau savo realias galimybes. Ir tą valandą, kai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas mane iškvietė į tribūną kaip pretendentą į premjero postą, aš buvau suskaičiavęs tiek.

Tokios mano mintys buvo, tada aš negalėjau jų pasakyti. Premjerės, mūsų gerbiamosios K.Prunskienės, keisti, nelogiški veiksmai keliant kainas, vizitas į Maskvą ir po to buvusi atsistatydinimo procedūra, žinant jos charakterį ir interesus, akivaizdžiai rodė, kad šį variantą žaidžia ne ji pa-ti. Tai jau yra centro sprendimas. Jeigu taip, tai ką gero tikisi gauti Maskva atsisakydama palyginti sau palankios Vyriausybės? M.Gorbačiovas kalbėjosi tik su buvusia ekspremjere K.Prunskiene ir šiek tiek su A.Brazausku. Kitų politinių lyderių, esančių valdžioje, iš viso nepripažino. Ir Maskvai turėjo būti akivaizdu, kad Lietuvos parlamentui keičiant Vyriausybę ji kaip minimum bus kur kas artimesnė V.Landsbergio komandai, kurios Maskva ypač nemėgsta. Iš to išeina, kad Maskva nusprendė jėga stabilizuoti radikalią parlamento daugumą, o tai reiškia, kad rimtai nutarė įvykdyti perversmą, kurio tikslas kaip minimum pašalinti V.Landsbergio komandą, kaip jie patys vadina, kaip realią valdžią, turinčią politinę jėgą, ir įtvirtinti valdžią, maksimaliai tenkinančią jos interesus ir kartu iš esmės priimtiną Lietuvos žmonėms. Tuo tvirtai tikėjau. Patyrimas rodo, kad jeigu Maskva ką nors panašaus nutaria, tai ir padaro. Kas kas, o pusiaukelėje jinai tikrai niekada nebuvo sustojusi, praktika rodo. Taigi pirmoji ir pagrindinė mano išvada, kuria ir buvo grindžiami visi po to buvę veiksmai, buvo ta, kad premjeru esu renkamas jau parengto perversmo išvakarėse. O patį perversmą… ir po to buvusių įvykių seka tik patvirtina mano tą tezę, tai yra viskas idealiai šiai situacijai ir tiko. Ir skambučiai, ir (…), ir tarnybos keitimai Ministrų Taryboje. Žodžiu, viskas viskas man tiko. Ir pagaliau, jeigu ne perversmo reali grėsmė, ma-nęs į šį postą tikrai niekas nebūtų siūlęs. Yra kitų politinių lyderių. Esant normaliai situacijai, aišku, niekas nebūtų kreipęs dėmesio į žmogų, kuris neturi jokio užnugario.

Perversmo scenarijų įsivaizdavau maždaug taip. Pagal jau priimtą Maskvos logiką pirmiausia turėtų būti likviduojama krašto apsaugos sistema, kaip jėga, kuri gali kažkiek priešintis. Antru etapu perimami ryšiai, televizija, radijas, tai yra padaroma taip, kad pasaulis viską sužinotų post factum, viskas turi būti užimta. Na, o po to, įsivaizdavau, turėtų būti blokuojama parlamento veikla užimant Aukščiausiosios Tarybos rūmus arba (netgi dar labiau įtikėtina) apribojant kvorumą blokavimu, tai yra neužimant rūmų, leidžiant tam tikrą parlamento veiklą tikintis, kad jis pats įvardins, kad perversmą sukėlė keleto aršių V.Landsbergio šalininkų neatsakingi veiksmai. Na, gal taip, o gal taip, variantas. Ir būtinai turėjo būti užimama Ministrų Taryba leidžiant (ir net prašant) daugumai Vy-riausybės narių toliau eiti savo pareigas, žinoma, kontroliuojant Maskvai.

Pagal šį scenarijų premjero laukia maždaug tokia perspektyva. Pirmiausiai perimama kontroliuoti, pasiūlymas eiti toliau pareigas, jeigu nesutinki, pasiūlymas atsistatydinti, o jeigu nesutinki atsistatydinti, pasistengiama, kad sutiktum. Kaip elgtis, turint savo rankose Vyriausybę, kurią reikia pakeisti, ten turi didžiulę praktinę patirtį.

Manau, kad mano rinkimų į premjero postą metu nemaža dalis deputatų man gresiantį likimą suvokė labai panašiai, kaip aš čia pasakoju. Daugelis suvokė šitai. Ir todėl šiandieną noriu padėkoti tiems, kurie būdami nuoširdžiai (nuoširdžiai, kartoju) įsitikinę, kad aš kišu galvą į kilpą, kurios tikrai nenusipelniau, susilaikė arba balsavo prieš tai, kad aš būčiau skiriamas premjeru. Kartoju, kurie nuoširdžiai tai darė.

O štai dabar, manau, visiems įdomu sužinoti, kodėl aš, suvokdamas tokią liūdną savo perspektyvą, jos neatsisakiau, nors formaliai tokią teisę tikrai turėjau. Buvau vienas iš nedaugelio deputatų, kuris tiek daug kalbėjo šitoje tribūnoje ir nė karto nedalyvavo jokioje politinio pobūdžio diskusijoje. Kai tik kairė, dešinė, aš į tribūną prie mikrofono niekada nebuvau priėjęs. Nebuvau jokios politinės frakcijos lyderis. Taigi jeigu būčiau atsisakęs, niekas manęs nebūtų minėjęs bloguoju ir nebūčiau patekęs į šios dienos situaciją, į kurią, manau, niekas nenorėtų patekti. Aš sutikau tik todėl, kad, kaip minėjau, mes visi buvom realaus perversmo akivaizdoje ir mano apsisprendimas galėjo potencialiai bent jau laikinai gelbėti padėtį.

O padėtis buvo tokia, kaip aš ją įsivaizdavau. Tuo metu, kai rinko. Santykinai aš įvardinsiu – kairieji, dešinieji, kad būtų aišku. Kiti atvirkščiai vardija – čia kairieji, čia dešinieji. Čia kairieji – tos kairiosios frakcijos, o mano nuomone, ten dešiniosios frakcijos. Kairieji tuo metu, rinkimų metu, suvokdami realią perversmo grėsmę, kuri gali niekais paversti visus mūsų Lietuvos laimėjimus nepriklausomybės srityje, tai grėsmei išvengti matė vienintelę galimybę (ir, aš manau, jie patys tą patvirtins) – formuoti Vyriausybę, su kuria Maskva sutiktų turėti dialogą. Tai yra vadovautų Maskvai žinomas ir kaip minimum tiesiogiai nepriklausantis vadinamajai V.Landsbergio komandai asmuo. Šansai, kad kairiųjų siūlomas kandidatas būtų išrinktas premjeru, iš esmės buvo lygūs nuliui. Sutikit, nei K.Prunskienė, nei gerbiamasis R.Ozolas būti išrinkti šansų beveik neturėjo, tada tikrai ne. Tada kairieji, suvokdami perversmo neišvengiamumą atmetus jų siūlomą kandidatą, blogiausiu atveju galbūt ir būtų sutikę, kad košę srėbtų tie, kas, jų nuomone, ją užvirė, tai yra perversmas įvyktų vadovybėje esant V.Landsbergio šalininkams, kartu ilgam likviduojant šios politinės jėgos potencialą. Svarsčiau ir tą variantą, kad kairieji ir centras blokuos bet kokį V.Landsbergio šalininkų atstovo išrinkimą, tuo sukeldami ne tik vyriausybinę, bet ir parlamentinę krizę, atsakomybę po to suversdami dešiniesiems. Tai yra gauti tą patį ir galutinį rezultatą nelabai korektiška redakcija, tačiau išvengiant aukų, kurios perversmo atveju neišvengiamos.

Tai, kad parlamentas nesugeba išrinkti premjero, duoda didžiulį kozirį Maskvai, ir jos veiksmai vykdant perversmą tampa beveik teisėti. Parlamentinė krizė – vadinasi, galima daryti, ką nori. O šansai, kad 10-osios vakare mane išrinktų premjeru, mano skaičiavimais, buvo realūs, nes dauguma deputatų suvokė būtinybę turėti premjerą jau tą vakarą. Be jokių didelių skaičiavimų, koks tas premjeras, svarbu, kad jau būtų. Na, o jeigu aš nebūčiau buvęs išrinktas, tai būtų sudarę sąlygas centrui perversmo scenarijų pradėti tuoj pat motyvuojant parlamentine krize. Tuo atveju, jeigu mane išrinktų premjeru, buvau nutaręs, kad būsiu ne vien kokiu nors figos lapu, tačiau bandysiu daryti ką nors daugiau. Buvau pa-rengęs artimiausių veiksmų schemą, kurią pradėjau realizuoti jau rinkimų į premjero postą metu. Tą jūs galėjot patys puikiai pamatyti.

Mano veiksmų variantų logika buvo tokia. Mano išrinkimas premje-ru Maskvai – nemažas netikėtumas ir jai bet kuriuo atveju turėjo kilti natūralus klausimas – kas aš toks? Tai suvokdamas rinkimų kalboje pabrėžtinai akcentavau savo liberalias pažiūras, kurios iš tiesų tokios ir yra. Kairiuosius įvardijau intelektualais, tuo nežymiai įžeisdamas dešiniuosius, parodydamas, kad jie naujos Vyriausybės nebus aklai ignoruojami, na, ir daugiausiai kalbėjau ne apie Lietuvos nepriklausomybę taip, kaip tada derėjo daryti, o apie ekonominę reformą, duodamas suprasti, kad mano dėmesys bus skirtas šiai sričiai. Prisimenate, aš ten sakiau, kad mūsų reformos patyrimas Maskvai brangesnis už milijardus ir t.t. Šiais savo žingsniais siekiau, kad perversmo pradžia būtų nukelta bent jau 2–3 dienas, kad per tą laiką centras susipažintų su mano asmenybe, na, ir galbūt įsitikinęs pažiūrų liberalumu ir tvirta nuostata vykdyti ekonominę reformą perversmo scenarijų pataupytų ateičiai. Pagaliau, mano nuomone, ir iš K.Prunskienės Vyriausybės Maskvai realios naudos buvo mažai: nei palankių politinių sprendimų Lietuvoje, nei kokių nors reformų patyrimo vykdymo. Todėl, ko gero, centras ir nutarė ją paaukoti tam, kad Lietuvoje būtų sukurta kritinė situacija, duodanti pretekstą perversmui vykdyti. Tačiau po to, kai mano kandidatūros nepalaikė kairiosios ir centro frakcijos, šansai, kad pavyks Maskvą sudominti savo liberalumu ir kartu sustabdyti perversmo mašiną, sumažėjo iki minimumo.

Šie balsavimo rezultatai, manau, tikrai labai svarbūs ir ateity tokių dalykų neturėtų būti, nes jie visiems, tarp jų ir Maskvai, parodė, kad net perversmo akivaizdoje parlamentas nėra vieningas. Kita vertus, centras ir kairieji atsisakė šanso suformuoti centristinių pažiūrų Vyriausybę. O jinai, beje, tokia ir būtų buvusi. Man, kaip centristui, po centro ir kairių-jų frakcijų pozicijų išdėstymo reikėjo atsiimti savo kandidatūrą. Tačiau buvo aišku, kad to perversmininkai ir telaukė. Jūs turbūt pastebėjote, kad per visą mano rinkimų laiką šypsenos mano veide tikrai niekada nebuvo. Ir po to, kai išrinko. Kai mane išrinko premjeru, nieko nebeliko daryti, kaip vykdyti numatytą programą iki galo. Buvo aiškūs du mano uždaviniai, kurie iš karto buvo suformuluoti. Aiškūs du: daryti viską, kad būtų žlugdomas perversmo scenarijus (mano išrinkimas jau buvo šis tas), o perversmo atveju garantuoti teisėtos Vyriausybės reliktų išsaugojimą, tai yra atvejį, jeigu sustabdoma parlamento veikla ir nauja Vyriausybė sudaroma be jo pagalbos, kad išliktų reliktas. Taigi galutinis rezultatas būtų nepilnakraujis perversmas. Kas nors išliktų. Perversmas geras tada, kai viskas visiškai likviduojama.

Sausio 11-osios vakaro požymiai rodo, kad perversmo scenarijus tęsiamas. Prasidėjo (…), kariuomenės judėjimas. Todėl tos dienos vakare mano iniciatyva ministras A.Saudargas buvo išsiųstas į užsienį. Tai, kad ši iniciatyva tikrai buvo mano ir kad A.Saudargas iš tiesų pasiekė Varšuvą, manau, atmeta kieno nors keliamus įtarimus dėl manęs, kad bendradarbiavau su perversmo organizatoriais. Jeigu taip, tai A.Saudargas nebūtų pasiekęs Lenkijos.

Sausio 11-osios naktį perversmas įsismagino. Aš bandžiau susisiekti su visomis karinėmis žinybomis, pradėdamas mūsų divizija, po to skambinau Kuzminui, į Generalinį štabą skambinau, bet visur buvo tyla. Tada žengiau kitą žingsnį – dariau viską, kad tuoj pat susitikčiau pasikalbėti su M.Gorbačiovu, ir bandžiau taip šį tą pasiekti, bent jau tiek, kad sustabdytų laikinai, reikėjo nors kažką daryti. Čia man galėjo padėti tik M.Brazauskas, nes su K.Prunskiene įvykęs pokalbis, kai aš perėmiau pareigas, man nieko gera nežadėjo. O mūsų Pirmininko V.Landsbergio arba jo šalininkų protekcija, aišku, man nieko nebūtų ten padėjusi. Todėl ankstų 12-osios rytą prašiau ir reikalavau, kad M.Brazauskas tuoj pat at-vyktų į Ministrų Tarybą. Pagaliau jis dar ėjo vicepremjero pareigas ir pri-valėjo klausyti mano nurodymų. Jam tiesiai išaiškinau, kad noriu vykti į Maskvą kalbėti su M.Gorbačiovu, paprašiau, kad paaiškintų, kaip tą gali-ma padaryti. Manau, mano prašymas buvo perduotas M.Gorbačiovui. Po to labai detaliai klausinėjau gerbiamąjį M.Brazauską apie M.Gorbačiovo pagrindinius argumentus Lietuvos klausimu, apie pokalbių ir sprendimų priėmimo manierą, kaip M.Gorbačiovas elgiasi. Apskritai stengiausi sužinoti viską, kas M.Brazauskui žinoma iš susitikimų su M.Gorbačiovu. Paskui būčiau daręs tą patį ir su kitais, kurie kalbėjosi su M.Gorbačiovu. Tuo atveju, jeigu M.Gorbačiovas būtų davęs sutikimą susitikti, apie tai būčiau informavęs Pirmininką V.Landsbergį ir kartu būtume nusprendę dėl delegacijos sudėties, nustatę įgaliojimus, kompetencijos sritis, ką galima kalbėti, ko negalima. Ko gero, apie savo žygį susitikti su M.Gorbačiovu gerbiamojo Pirmininko aš dar ir nebuvau informavęs. Ir šiandien jis, ko gero, oficialiai pirmą sykį tai girdi, nes nebuvo laiko. Gal kam nors šie mano veiksmai ir nepatinka, kad su M.Gorbačiovu stengiausi susitikti, bet, mielieji deputatai, negi perversmo, kuris gali nušluoti viską, akivaizdoje, lauksi rankas sudėjęs. Viską, ką galima padaryti Vakaruose, atliko Aukščiausioji Taryba ir Pirmininkas. Reikėjo kam nors imtis ir Rytų šiek tiek.

Ir štai sausio 12-ąją Maskvoje įvykusiame Federacijos posėdyje priimamas sprendimas siųsti aukšto lygio atstovus į Lietuvą aiškintis, ką čia kariškiai veikla. Nejuokais apsidžiaugiau, nes jeigu tai rimta, vadinasi, kad perversmas, nors ir laikinai, atidedamas. O tai jau šis tas. Tą patvirtina ir nurimę kariškių veiksmai 12-osios vakare. Na, ir mano nuotaika buvo jau šiek tiek geresnė – o gal tai tiesa? Tačiau po dvyliktos valandos nakties išgirdau kovinių mašinų, vykstančių į miestą, triukšmą, greit ir iš Ministrų Tarybos paskambino bei patvirtino, kad kariškiai jau siautėja. Neliko jokių abejonių: jeigu jau Maskva siunčia atstovus kariškių veiksmams tirti ir tie atstovai jau pakelyje, Minske (kažkodėl man buvo keista, kodėl nakvoja Minske, kodėl ne tiesiai į Vilnių, nors vienas iš tų atstovų ir minskietis yra), ir tą pačią naktį ta pati armija siautėja, vadinasi, perversmas neatidėtas ir bus įvykdytas iki ryto. Tai yra iki tol, kol atvyks atstovai. Jeigu jie būtų planavę tik vieno objekto užėmimą, jie būtų pradėję veiksmus kokią penktą valandą, jie objektui skiria paprastai dvi valandas, o jie pradėjo pirmą valandą, vadinasi, trys objektai: iki trijų, nuo trijų ir nuo penkių.

Ir kokia buvo situacija mano uždavinių, kuriuos užsibrėžiau, kai mane rinkote premjeru. Žinių, kad A.Saudargas pasiekė užsienį ir kartu išliko Vyriausybės reliktas, nėra. Visiškai akivaizdžiai aišku, kad visi Vyriausybės, Aukščiausiosios Tarybos telefonai klausomi. Nesunku ten sužinoti, iš kur skambino ir kas skambino. Aš kažkodėl tuo neabejoju. Bandžiau susisiekti su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, nežinau kodėl, bet nepavyko. Ten nevisiškai tiksliai nuostatuose, kad miesto telefonu. Aš skambinau tiktai vyriausybiniu telefonu ir vieną kartą. Šioje situacijoje teisėtos Vyriausybės reliktu realiai galėjau bandyti išlikti tik aš pats. Jeigu kam nors bandysiu pranešti apie tai telefonu, man dingti niekas neleis, nes perversmininkams pirmiausia reikalingas premjeras. Jo neturint, perversmas jau nepavykęs. Mano atvykimas į Ministrų Tarybą duotų tik tai, kad perversmas vyktų pagal numatytą scenarijų, o A.Butkevičiaus, M.Misiukonio, M.Laurinkaus, kaip realių jėgų vadovų, veiksmams, taip pat visų žmonių, ginančių objektus, veiksmams, kaip ir iki tol, realiai vadovavo tik Aukščiausioji Taryba. Ministrams buvo duotas nurodymas, aš pats sakiau, kad ministrai susirinktų į Ministrų Tarybą. Buvo aišku, kad jie visi vykdys savo pareigas, nes visi puikiai žino, ką daryti. Kaip nors trukdyti perversmui, kai sėdėjau Ministrų Taryboje, aišku, negalėjau. Todėl nusprendžiau savo pareigas vykdyti būdamas ne Ministrų Taryboje ir dingti iki ryto, ir dingti taip, kad nežinotų, kur aš esu, nei perversmininkai, nei Aukščiausioji Taryba. Nes jeigu žinos Aukščiausioji Taryba, žinos ir perversmininkai. Tada nėra jokios prasmės ir dingti. Jeigu būčiau pastebėjęs, kad esu sekamas, tuoj pat būčiau sugrįžęs į Ministrų Tarybą, nes nebūtų buvę prasmės toliau slapstytis.

Toks mano dingimas, be Vyriausybės reliktų išsaugojimo, turėjo dar vieną svarbų momentą, į kurį tikrai norėčiau atkreipti dėmesį. Mano giliu įsitikinimu, mano dingimas kur kas didesnę sumaištį sukėlė ne mūsų Aukščiausiojoje Taryboje, bet perversmininkų štabe. Juk jie šį faktą interpretavo kaip V.Landsbergio triuką. Manau, kad praėjo ne mažiau kaip viena, o gal ir dvi brangios nakties valandos, kol saugumas ir armija išsiaiškino, kad jie abu kartu nežino, kur aš esu, nors oficialiai jau buvo kaltinami mano pagrobimu. Kad mano dingimą Aukščiausioji Taryba interpretuos kaip pagrobimą (tai vienas iš variantų) maždaug ir reikėjo tikėtis. Įsivaizduokite dabar perversmininkus, jeigu realiai jūs būtumėte perversmininkai, kai M.Gorbačiovui labai realiai gresia kaltinimas dėl Lietuvos premjero sunaikinimo. Nežinau, kaip jūs manote, tačiau bent aš jau perversmo vadovų vietoje tikrai būčiau davęs nurodymą mane surasti ir užtikrinti apsaugą. Ko gero, dar pamąstyčiau, ką toliau daryti. Panašiai, beje, ir buvo, nes po to, kai grįžau į Vilnių, susisiekiau su savo draugu, mane čia jau lydėjo aiškus eskortas ir mūsų žinyba pripažino, kad jie čia nedalyvavo. Manau, aišku, kieno tas eskortas.

Esu tikras, kad pagal perversmo scenarijų premjero dingimas ir jų pačių, perversmininkų, kaltinimas, kad mane pagrobė, tikrai nebuvo numatyti. Ir vien tai, kad jau priverčiau scenarijų pakoreguoti, kai buvo brangi kiekviena valanda, manau, yra šis tas daugiau, negu stebėti įvykius iš Ministrų Tarybos. Pirmininkui ir Aukščiausiajai Tarybai iki ryto, kol susirinks kvorumas, kažkodėl maniau, kad visiškai nėra būtina žinoti, kur aš esu, tai yra iki tol, kol paaiškės reali padėtis. Pagaliau – kuo aš jam galėjau padėti realiai? Būtent ryte, kai jau buvo išrinktas naujas pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo informuotas, kad aš laukiu jo tolesnių nurodymų. Taigi ką tikrai realaus, mano nuomone, aš pasiekiau? Pirma – priverčiau keisti perversmo scenarijų, antra – iki ryto aš išsaugojau teisėtą Vyriausybę. Jeigu perversmas būtų įvykęs, planavau tokius veiksmus: organizuoti grupę patikimų žmonių, užmegzti ryšius su išlikusiais vadovais, informuoti Lietuvos visuomenę ir Lietuvą, kad Vyriausybė išlikusi, o toliau elgtis pagal aplinkybes. Na, kai sužinojau, kad A.Saudargas užsienyje, tai man slapstytis jau nebuvo reikalo, nes reliktas jau buvo ir tada galima jau… Na, jei mane būtų pagavę, tai būtų pagavę.

Prisipažįstu, mane tikrai labai sukrėtė žudynių prie Televizijos bokšto vaizdai, nes buvau įsitikinęs, kad Maskva laikysis pasauliui duoto žodžio apsieiti be kraujo. Kita vertus, tikrai nelengvas buvo ir mano sugrįžimas į Aukščiausiąją Tapybą, kai puikiai suvokiau savo absoliučiai beviltišką situaciją. Esant tokiam politinių jėgų pasiskirstymui ir interesams, mano padėtis buvo tikrai beviltiška, nes visi mano veiksmus galėjo interpretuoti, kaip tik patinka, ir visa tai būtų buvę labai panašu į tiesą, ir grėsmė, kad bus bandome interpretuoti taip, kad kas nors kur nors susikrautų politinį kapitalą, kai kažkas kažką darytų, buvo labai labai reali. Kai jūs mane rinkote premjeru, aš apytikriai įsivaizdavau, kokį kryžių imuosi nešti, tačiau kai bandžiau daryti viską, kad sužlugtų perversmas, išsaugoti Vyriausybės reliktus, o paskui atsidūriau tokioje absoliučiai beviltiškoje padėtyje, na, kažkaip lyg tiek ir nebuvau suskaičiavęs. Bet tai buvo natūrali padėtis, ir čia negali būti kito kaltininko, o tik aš pats. Jeigu dar pridėtume visas nemigos naktis, kai visą laiką skaičiavau ir skaičiavau, šitie darys taip, šitie darys taip, šitie taip, kai buvo neįmanoma užmig-ti, to visko jau man buvo per daug. Nors, ko gero, šiandien kai kas mano, kad aš mėnesį simuliavau. Na, pabandykite įsivaizduoti save mano vietoje, gerbiamieji, aš abejoju, ar visiems užteks vaizduotės.

Na, dabar noriu tikrai padėkoti deputatams, kurie suprato mano padėtį. Ačiū tiems, kurie prieidavo, draugiškai ranką paspausdavo, buvo ir tokių. Na, buvo tokių, kurie replikavo, sakė, tai ką, per nosį gavai. Buvo įvairių žmonių. Žmonės įvairūs. Žinoma, tuo atveju, jeigu Maskva perversmo sausio 13-ąją neplanavo (tai tikrai realu, gal ir neplanavo, jeigu nepadarė), tada mano veiksmai tikrai neteisingi. O jų visas blogis realiai pasireiškė tuo, kad dingimas aštuonioms valandoms tikrai sukėlė sumaištį Aukščiausiojoje Taryboje, išgąsdino artimuosius, pažįstamus ir pagaliau Lietuvos žmones. Tokiu atveju, be abejo, reikėjo būti savo pagrindinėje darbo vietoje – Ministrų Taryboje – ir laukti, kas bus toliau. Aš rengiausi blogesniam variantui, būdamas įsitikinęs, kad mano veiksmai ir jų motyvai, jeigu ne tuoj pat, tai kada nors tikrai bus suprasti. Taigi į pagrindinį jūsų man keliamą klausimą, kodėl tokiu momentu dingau ir nieko neinformavau, manau, atsakiau. Mano supratimu, premjeras kritinėse situacijose turi elgtis taip, kad dėl galutinio rezultato nenukentėtų Lietuvos interesai. Turi nekreipti dėmesio, kas ir ką pagalvos. Jeigu kas nors mano, kad kiti mano veiksmai būtų efektyvesni, na, tegu įvardija tuos veiksmus, ką aš turėjau daryti, kad būčiau padaręs geriau. Ir tegul įrodo, jeigu perversmas būtų įvykęs, kad man geriau būtų buvę sėdėti Ministrų Taryboje, o ne pranešti Lietuvos žmonėms, kad jų Vyriausybė laisva ir pasirengusi jiems toliau vadovauti. Taigi tegul pamąsto.

Na, dabar jūs kokį nors sprendimą vis tiek priimsite. Gal pasmerksite, gal laikysitės vidurio, gal nepasmerksite, nežinau, tai jau jūsų valia spręsti, bet aš papasakojau, kaip buvo. Tačiau manau, kad visi tuoj pat galvos, o kokios perspektyvos, ką toliau planuoju daryti. Kad ir kaip būtų, kokie būtų posėdžio sprendimai, aš ir toliau esu įsitikinęs, kad Lietuvai pagrindinė problema – ekonominė problema, svarbiausia ekonominė reforma. Tik ji viena gali pakeist visą Lietuvos gyvenimą. Todėl aš taip, kaip ir iki šiol, ir toliau stengsiuos dirbti būtent šioje srityje, būtent šioje srityje, akcentuoju, ir visą savo darbo laiką skirti reformos problemoms spręsti. Arba savo komisijoje. Manau, savo komisijoje dirbu vaisingai. Ir toliau lieku ir būsiu liberalas, ir pirmenybę atiduodu sąžiningumui bei intelektui, o visa kita mane jau mažiau domina.

Taigi, gerbiamieji deputatai, savo dingimo motyvus jums įvardijau ir kartu, manau, įrodžiau, kad visų pirma aš niekur nepabėgau, nedalyvavau perversmą rengusios grupės veikloje, nebuvau koks nors, tai kai kas mėgsta įvardyti, V.Landsbergio šalininkų surežisuoto spektaklio vykdytojas. Manau, kad į visus pagrindinius klausimus, kuriuos potencialiai man galite užduoti, aš iš esmės ir atsakiau.

Dabar dėl komisijos veiklos ir išvadų. Tikrai turiu pažymėti, kad komisija dirbo labai atsakingai ir tikrino visų mano parodymų teisingumą, mano akimis žiūrint, daugiau negu kruopščiai, absoliučiai visus žingsnelius. Skambino, teiravosi, tikrino dar kartą, rėmėsi keliais kanalais. Tikrai šitą jie…

O dabar dėl išvadų. Be abejo, jų išvados teisingos, aš jokių pretenzijų dėl jų negaliu turėti. Tik galiu porą pastabų pasakyti. Aš neskambinau paprastu telefonu, o tik vyriausybiniu. Ir tikrai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmais net ir nebandžiau susisiekti, nes mano įsitikinimas buvo toks, kad jeigu aš tik susisiekiu, taigi telefoną kontroliuoja, iš karto galima susekti, iš kur kalbama. Gi čia yra vaikiškas dalykas sužinoti, iš kurio galo kalbama. Jeigu aš būčiau paskambinęs į Aukščiausiąją Tarybą, tai iš karto būtų buvę galima ir nustatyti, iš kur skambinu. Nebent tiktai kokį adjutantą būčiau pasiuntęs, žmogų arba racija būtų buvusi. Sako, racijos bangos sunkiai pagaunamos, tada būtų po tam tikro laiko tikrai informavę. Štai ir viskas, tai visa istorija, kuri tikrai nelengva bent jau man, nors tam tikra prasme gal ir turėjusi įtakos scenarijui, veiksmams Lietuvoje. Tikiuosi, kad jūs priimsite objektyvų sprendimą. Be šio objektyvaus sprendimo, siūlau dar kartą gerai apmąstyti mano šiandien pateiktus samprotavimus, kurių nemaža dalis labai labai aktualūs šiandien, bei dar kartą rimtai pagalvoti apie vienybę. Be šito, mano giliu įsitikinimu, bus tikrai blogai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas deputate. Ar sutiktumėte atsakyti į keletą klausimų?

A.ŠIMĖNAS. Gal, jeigu tikrai klausimai yra tokie, kurie reikalingi visuomenei ir t.t. Jeigu kas norite, prašome privačiai, aš tikrai į visus klausimus, komisija paliudys, tikrai į visus klausimus atsakinėjau geranoriškai ir nieko nebandžiau slėpti. Prašom.

PIRMININKAS. Prašom, deputatai.

A.ŠIMĖNAS. Ne, frakcijos man vienodos, aš įvardijau. Man intelektas…

V.BERIOZOVAS. Matot, aš pamenu šitą 13-ąją, kai jūs čia atvykote, kalbėjote. Mes ramiai tada išklausėme, visi paprašėme, kad jums klausimų nepateiktų, taip. Mes juk niekas nepaklausėm. Bet ant mano sąžinės visą laiką guli, kad jūs kelis kartus, kokius penkis septynis kartus, kaltinote mus, Aukščiausiąją Tarybą: jūs neturėjote teisės pakeisti mane. Mane visą laiką savotiškai spaudžia.

A.ŠIMĖNAS. Taip, aš suprantu. Supraskite mano situaciją. Aš tada buvau įsikalęs į galvą, kad kol aš tiktai būsiu, niekas nebus niekada, kad aš nekliudau, o po to susipažinau su visais protokolais, ir viskas. O iki tol nieko nežinojau, nieko. Nežinojau, nei kaip čia tas viskas vyko, nei kas įvyko, nieko. Na, kaip pasakyti. Atvažiavau ir iš karto į sceną. Aš net nežinau, nei kas įvyko, nei kaip įvyko, nei situacijos. Matėt, kad aš tikrai kalbėjau tą patį, kartojau ir tikrai išgyvenau tokį emocinį stresą. Dar kartą dėkoju deputatams, nes tada galėjau prišnekėti, ko tik norite, nes visos mintys… Man tikrai štai šito mėnesio vos vos užteko atsistatyti. Ir dabar aš dar esu iš esmės nedarbingas. Man vos užteko atsistatyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal sutiktumėte daugiau neklausinėti deputato A.Šimėno?

J.PANGONIS. Aš labai draugišką klausimą, kuris susijęs su visais.

PIRMININKAS. Gal asmeniškai tada. Taigi kviečiame į tribūną deputatą R.Paulauską. Prašome. Jeigu jam turite klausimų, prašome pateikti. (Balsas salėje) Na, tai nenutarėm. Deputatė B.Nedzinskienė.

B.NEDZINSKIENĖ. Jūs savo pranešime minėjote, kad gerbiamas Brazauskas paskambino vicepremjerei K.D.Prunskienei ir ji atvykusi paryčiais pasakė ministrams imtis kažkokios iniciatyvos. Galbūt galima konkrečiai sužinoti, kokios iniciatyvos, ką ji turėjo galvoje šitaip sakydama.

R.PAULAUSKAS. Ministrų… Aš paskui dar atsakysiu kartu, bet ministrų parodymai įvairuoja. Mes apklausėme beveik visus ministrus ir vienareikšmiškai atsakyti yra sunku.

B.NEDZINSKIENĖ. Aš neprašau vienareikšmiškai. Aš prašau pasakyti, ką ministrai teigė.

R.PAULAUSKAS. Reikėtų imti ministrų parodymus ir kiekvieną iš jų paskui aiškinti. Gal atskirai mes tą atvejį.

V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, kolega, komisijos nuomonė buvo tokia, kad į klausimus mes atsakysime po pasitarimo. Gal dabar fiksuojame klausimus, o po to mes atsakysime pasitarę.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Gerbiamas kolega, aš norėjau pasitikslinti, jūs pasakėte, kad rytą, tik neatmenu kelintą valandą, gerbiamas Z.Vaišvila žinojo, kur yra A.Šimėnas. Bet ar jisai žinojo prieš mūsų tą faktinę procedūrą, ar po?

R.PAULAUSKAS. Po, po. Matot, vairuotojas Kondrotas, kuris turėjo šitą pranešti, grįžo jau po to, kai buvo išrinktas G.Vagnorius.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Sakykite, jūs minėjote savo išvadose medikus, mane labai domintų, kokia situacija, kaip medikai vertina gerbiamo A.Šimėno sveikatą?

R.PAULAUSKAS. Jūs turite omeny ar dabar…

E.GRAKAUSKAS. Aš plačiu aspektu, arba kaip jūs savo nuožiūra manysit galima atsakyti?

PIRMININKAS. Gal nereikia atsakyti į šitą klausimą. Klausimas, matyt, nepriimtinas. O kaip žinom, medikai niekada… Apie medikų išvadas prašome neklausti deputato. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Vis dėlto aš norėjau atkreipti dėmesį į tą pasakymą apie vienadienį premjerą. Jūs pasakėte, kad viena pusė taip pasakė. Buvusi premjerė paneigė, bet kad ji tą pasakė savo spaudos konferencijoje visai Lietuvai. Tai kaip galima paneigti, kad čia vienadienis ar dviejų dienų premjeras. Jūs į tai neatkreipėte dėmesio?

R.PAULAUSKAS. Nežinau, apie kokią jūs spaudos konferenciją kalbate, bet reikalas buvo labai paprastas.

P.VARANAUSKAS. Prieš A.Šimėno dingimą dar.

R.PAULAUSKAS. Čia yra pati premjerė, galės pati atsakyti į tą klausimą. Mes tik nustatėme tiek, kad per Sąjūdžio jungtinės frakcijos susitikimą su premjeru kažkas iš frakcijos narių pranešė girdėjęs tokį gandą. Lyg ir tai girdėta iš premjerės K.D.Prunskienės. Mes jos klausėme, jinai šitą paneigė. Tai yra visa informacija, kurią mes turim.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Jūsų išvadose buvo konstatuota, kad Apsaugos skyriaus darbuotojai tam tikra prasme neatliko savo pareigų dėl techninių priemonių neturėjimo. Tačiau visiškai neaišku, ar jie tų priemonių negalėjo turėti, ar jiems nedavė. Kodėl šitaip buvo? Aš nenoriu, kad man da-bar atsakytumėt, užsirašykite šitą klausimą ir kai nuspręsit, ar reikia atsakyti, ar ne, tada.

R.PAULAUSKAS. Aš galiu atsakyti iš karto. Ponas A.Skučas, sėdintis čia, pasakė, kad racijų buvo per mažai, kad būtų galima aprūpinti ir čia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, ir premjerą tenai. Štai buvo toks jo atsakymas. Jisai sakė, kad jų buvo keturios.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pasitikslinti. Jūsų išvadose buvo pažymėta, kad apie premjero dingimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas žinojo anksčiau, nei sužinojo visa Aukščiausioji Taryba.

PIRMININKAS. Atsiprašau, uždaras posėdis, kolegos. Ką veikia jūsų apsauga, gerbiamas Skučai? Prašom tęsti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Būkit geras, patikslinkit dar vieną išvadą. Kad nėra Ministro Pirmininko Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas kelintą valandą žinojo, sužinojo, kad nėra žinių apie Ministrą Pirmininką?

R.PAULAUSKAS. Iš Aukščiausiosios Tarybos skambučiai buvo nuolat. Songaila, kadangi buvo prie telefono, atsakinėjo, buvo ieškoma, paskui jau iš kitos pusės buvo manoma, iš Ministrų Tarybos, kad gal kas nors žino Aukščiausioje Taryboje, bet po R.Ozolo kontakto su Aukščiausiąja Taryba tapo aišku, kad nei viena, nei kita pusė nežino, kur yra A.Šimėnas. Tai buvo, aš tuoj pasižiūrėsiu, kokią valandą tiksliai. Apie ketvirtą, matyt.

V.P.ANDRIUKAITIS. Apie ketvirtą.

PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė.

B.NEDZINSKIENĖ. Jūs dar minėjote, kad Ministrų Taryboje buvo nuomonių bent naktį, kad gerbiamas A.Šimėnas veikia pagal kažkokį ypatingą specialų planą. Iš kokių šaltinių ta nuomonė atsirado? Kas konkrečiai pirmas pasakė tokį dalyką, kad yra kažkoks planas?

R.PAULAUSKAS. Atsakymas yra visiškai aiškus. Čia nėra jokios paslapties. Šitą sakinį pasakė R.Ozolas, bet jis susidarė tokią nuomonę iš ankstesnių pokalbių su saugumo viršininku M.Laurinkum ir kitais žmonėmis, kurie planavo tokius galimus veiksmus, bet jie nebuvo iki galo parengti. O kadangi R.Ozolas nežinojo tikslios informacijos, jis įtarė, kad galimas toks dalykas. Teisingai sakau?

R.OZOLAS. Ne visai taip, kad įtarė, aš buvau beveik tikras, kadangi A.Šimėno pakeistas A.Saudargas 12 dienos vakarą iš esmės įjungė tolesnių įvykių grandinę.

R.PAULAUSKAS. Taip, bet vėliau aiškindamasis santykius su kitais jūs supratot, kad tokio plano nėra arba bent jau neradot įrodymų, kad toks yra.

R.OZOLAS. Ne, aš negaliu pasakyti, kad radau įrodymus tokio plano nesant. Aš ir dabar iš to, kas pasakojama, matau, kad tai yra bendros veiklos dalys, ir į jūsų klausimą atsakyti visiškai aiškiai „ne“ aš tikrai negaliu.

PIRMININKAS. Deputatė K.D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamas A.Šimėnas minėjo, o ir jūsų pranešime nuskambėjo, kad apsauga kelia tam tikrą nepasitikėjimą, netikrumą ar neaiškumą. Kas gi paskyrė tą apsaugą, kokios tarnybos tai reprezentantas, nes iki to momento, kol dirbo pirmoji Vyriausybė apsauga, o ją turėjau tiktai aš, tai buvo trys žmonės ir buvo iš Vidaus reikalų ministe-rijos sistemos. Tai viena.

Antra. Kai jūs manęs klausinėjot, tai mane labai nustebino mintis, šiandien aš ją girdžiu dar kartą, kad neva sakiusi, kad iki 12 val., 12 dieną sakiusi, jog iki 12 val., tiek laiko yra gerbiamam A.Šimėnui būti premjeru. Šiandien ji skamba kitaip, kad neva sakiusi, jog jam priklauso 24 valandos.

R.PAULAUSKAS. Ne, jūs turbūt ne taip išgirdot. Iki 24 val.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jūs tada sakėt, kad tai paliudijo vienas deputatas. Man labai svarbu žinoti, kas tas deputatas, kuriam aš neva sakiusi būtent šitokią labai reikšmingą žinią išvakarėse.

R.PAULAUSKAS. Deputatas P.Giniotas. Ar E.Gentvilas? Atsiprašau, E.Gentvilas, E.Gentvilas.

PIRMININKAS. Deputatas E.Gentvilas šiuo metu atsiprašė, jis išvažiavo dukrai parvežti vaistų.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ir niekaip negaliu sutikti, kad per spaudos konferenciją aš būtent tokiu variantu esu kalbėjusi apie gerbiamą A.Šimėną.

R.PAULAUSKAS. Komisija šito iš viso neliečia.

K.D.PRUNSKIENĖ. Galima būtų paieškoti ir įrašo.

R.PAULAUSKAS. Čia ne komisijos reikalas. Atsakau į pirmą pusę klausimo. Mes išsiaiškinom, kad pirmųjų valstybės asmenų apsauga turi rūpintis A.Skučo tarnyba ir tik asmeniniu jūsų prašymu jus saugojo vidaus reikalų tarnyba. Kadangi atėjo kitas žmogus, tai natūraliai apsaugą perėmė A.Skučo tarnyba. Tai jau paskui jam klausimai kodėl.

PIRMININKAS. Deputatas S.Šaltenis. Prašom.

S.ŠALTENIS. Aš norėjau paklausti. Čia naktį, čia, šitoj vietoj, aš nežinau, gal buvo apie kokią 4 val. nakties, mus pasiekė informacija, kad A.Šimėnas yra Ministrų Taryboj kažkokiam atskiram kabinete. Tą patį patvirtina keli ministrai. Aš nežinau, tai lyg ir iš R.Ozolo, bet R.Ozolas kaip ir paneigė, buvo tokia labai keista informacija. Ar žinoma jums?

R.PAULAUSKAS. Nė vienas iš apklausinėtų ministrų tokios informacijos nepateikė.

S.ŠALTENIS. Tai čia kultūros ministras D.Kuolys sakė ar R.Ozolas… Ne ne, bet buvo Ministrų Taryboje, mes šnekėjom naktį ir buvo labai keista informacija, prieštaringa. Kas ten sėdėjo prie telefono? Kaip? Nėra tokios informacijos? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė.

R.PAULAUSKAS. Buvo apklausti visi.

PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė.

B.NEDZINSKIENĖ. Aš vis viena jaučiuosi labai nuskriausta. Ar negalima dabar atsakyti į mano klausimą, ar būtinai reikia specialios komisijos?

R.PAULAUSKAS. Jeigu kolegos mane įpareigos, aš atsakysiu.

B.NEDZINSKIENĖ. Gal būtų galima ir šiandien išsiaiškinti.

R.PAULAUSKAS. Jeigu įpareigoja, atsakau. Leidžiat? Leidžia. Tai gal aš atsakysiu, po to jūs.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip pat prašau įtraukti mano atsakymą.

R.PAULAUSKAS. Gerai, gerai paskui galbūt, kadangi pirmas vis tiek buvo deputatės B.Nedzinskienės klausimas. Iš visų apklausinėtų ministrų tik ministras A.Nasvytis aiškiau pasakė, kuo pasireiškė ta iniciatyva. Jisai sakęs, kad premjerė lyg ir agitavusi imtis iniciatyvos šitai Vyriausybei veikti net parlamento kažkokia neveiklumo prasme, sakysim. Šitą informaciją šiek tiek patvirtina ir J.Biržiškis, bet ne visai taip. Panaši ir V.Antanaičio pozicija. Visi kiti ministrai kalba šiaip apie iniciatyvą imtis ko-kių nors veiksmų ir ypač imtis iniciatyvos atvykstantiems trims svečiams iš Maskvos, nes neaišku, kas turi organizuoti. O iniciatyva ta negatyviąja prasme, kurią turbūt suprantam, apie ką kalbamės, tai yra A.Nasvyčio, V.Antanaičio pozicija ir iš dalies J.Biržiškio. Gal gali dar ką pridėti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Norėjau tiktai pataisyti, kad V.Antanaitis, o ne A.Nasvytis pasakė.

R.PAULAUSKAS. Taip, aš čia suklydau.

V.ŽIEMELIS. Ir dar iš dalies ministras V.Knašys.

PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Jeigu neklystu, jūs minėjote, kad tą naktį Ministrų Taryboje budėjo Songaila. Jūs gal turite truputį daugiau informacijos? Kaip jis ten atsirado, kas jį įgaliojo, kas jį pasiuntė, ką jis ten veikė?

R.PAULAUSKAS. Aišku. Jis yra Rytų Lietuvos komisijos narys ir taip pat turi darbo vietą Ministrų Taryboje. Todėl turėjo leidimą. Jo paties žodžiais tariant, vakare būdamas Aukščiausioje Taryboje apie 11 val. sunerimo, ar gerai saugoma Ministrų Taryba ir nuvyko pažiūrėti, kas ten darosi. Kadangi jis ten dirba, todėl laisvai įėjo. Ten besisukinėdamas nuolat užeidavo, kiek aš suprantu iš įvykių atpasakojimo, į premjero priimamąjį, kur buvo sukoncentruotas visas įvykių pulsas. Ten skambėjo telefo-nai. O įgaliojo jį jau konkrečiai sėsti prie telefono ir organizuoti darbą…

R.OZOLAS. …šioj vietoj aš noriu papildyti. Songaila, kai šnekėjo su manim anksti rytą, kai aš jo paklausiau, kaip jis ten atsirado, pasakė, kad buvo atsiųstas iš Aukščiausiosios Tarybos pažiūrėti, ar pakankamai saugus yra A.Šimėnas.

R.PAULAUSKAS. Tarp mūsų skiriasi tik tiek, kad jis mums nepasakė, kad jį kas nors atsiuntė. Mums šito nepasakė.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Sakykit, ar jums, gerbiamas komisijos pirmininke, ar jums nekeista, kad gerbiamas A.Šimėnas pakeitė savo parodymus. Praei-tą kartą jis sakė, kad iš tos vietos, kur jisai nuvažiavo, skambino telefonu į Aukščiausiąją Tarybą, tačiau neprisiskambino. Kodėl aš atkreipiu dėmesį? Todėl, kad aš pats iš Alytaus skambinau ir labai lengvai prisiskambinau apie pusę keturių. Todėl man buvo labai keista jo ta frazė, kad jisai neprisiskambino. O šiandien jis jau sako, kad skambino tik vyriausybiniais telefonais. Ar jums nekeista?

R.PAULAUSKAS. Ne, pas mus išvadose yra pažymėta, kad buvo bandoma skambinti ir iš Druskininkų, bet ryšio nebuvo, o patikrinti, ar buvo taip, ar ne taip, šiandien nėra galimybių. Čia pat galiu atsakyti ir A.Šimėnui dėl skambučio iš Turniškių. Mes remiamės jūsų žmonos parodymais, kad jūs skambinote ir valstybiniu telefonu, ir miesto telefonu. Šitas sakinys yra iš jūsų žmonos parodymų.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiami kolegos, mane tikrai pašiurpino tas visas pasakojimas, kurį išgirdom iš gerbiamo A.Šimėno, ypač tas grandiozinis perversmo planas. Ar gerbiamam R.Paulauskui tai, kas čia pasakyta, yra naujiena, tai, ką mes visi kartu dabar išgirdom, ar jūs anksčiau šitai girdėjot? Tai klausimo pirmoji pusė. Ir nesvarbu, ar jūs anksčiau girdėjot, ar ne, kaip jums atrodo visi šitie dalykai, nes, pasirodo, šitam galimo per-versmo centre buvo ir K.D.Prunskienė, ir net kai kuria prasme įpainiotas ir didžiai gerbiamas V.Landsbergis? Bent aš taip supratau iš vieno gerbiamo A.Šimėno pasakojimo fragmento. Taigi kaip jums atrodo šitas grandiozinis planas?

R.PAULAUSKAS. Na, matot, kaip man atrodo, tai čia būtų lyg klausimų ir atsakymų vakaras, kur ne aš turėčiau atsakinėti. O pats pasakojimas mums yra žinomas ir jis atsispindi mūsų išvadose. Aš galiu priminti, kaip tai skamba, kad būtų visiškai šitai aišku. „Nesurinkta įrodymų, leidžiančių paneigti A.Šimėno aiškinimą, kad sausio 13 dienos įvykius jis suvokia kaip valstybinį perversmą prieš teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir ėmėsi veiksmų, kurie pavykus perversmui padėtų jam išlikti valstybės atstovu (ką jis vadina reliktas) arba perversmui nepavykus vėl imtis premjero pareigų.“ Ir kitas sakinys. „A.Šimėno nuomone, nepranešimas apie jo buvimo vietą Aukščiausiosios Tarybos vadovybei tik būtų padėjęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui nuoširdžiau pranešti pasauliui apie jo dingimą.“ Jis mums šitą žodį tada pasakė. Taigi mes tą ir fiksuojame. Čia yra jo pasakojimo santrauka.

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti gerbiamo deputato Č.Juršėno, kadangi jis savo klausimo forma pateikė tam tikrą A.Šimėno aiškinimo interpretaciją. Aš norėčiau paklausti, kurioj vietoj jis įžvelgia kažką apie tai, kad V.Landsbergis taip pat yra įpainiotas į sąmokslo planą ar panašiai. Kaip ten jums pasirodė?

Č.JURŠĖNAS. Labai gražu, kad mes čia šiek tiek diskutuojame. Pradėkim nuo mano klausimo pradžios. Juk labai aiškiai gerbiamas A.Šimėnas pasakė, kad K.D.Prunskienė ne pati veikė, o kad čia buvo jau centro veikimas. Vadinasi, šitame sąmoksle yra įpainioti kiti žmonės, kaip deputatė K.D.Prunskienė.

O dabar pereinu prie to, gal aš neteisingai užsirašiau, galima būtų stenogramą pasižiūrėti ir pastudijuoti, nes tikrai mane sukrėtė visi šitie dalykai, todėl aš ir pats jaudindamasis sakau. „Nes kas gi mane siūlytų, jei ne laukiamas perversmas.“ Aš štai iš kur pasidariau interpretaciją. Vadinasi, kažkas žinojo, kad bus perversmas, ir tas žinojęs siūlė būtent šitą žmogų. O kas turi teisę pas mus siūlyti?

R.PAULAUSKAS. Aš norėčiau deputatui Č.Juršėnui taip atsakyti. Jeigu mes dabar tęsim toliau jūsų pasiūlytą temą, mes sukursime ne mažiau grandiozinę versiją kaip paties A.Šimėno.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar komisija tyrinėjo tokį klausimą, kad kai kuriems deputatams, tarp jų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, A.Šimėno dingimas buvo žinomas jau 4 val., nors Aukščiausiosios Tarybos deputatai apie tą faktą iš šios tribūnos sužinojo iš švietimo ministro D.Kuolio lūpų apie 7 val.

R.PAULAUSKAS. Apie patį dingimo faktą buvo sužinota Ministrų Taryboje, matyt, apie 5 val. Ir tai buvo gana paprastu būdu. Paskambino vairuotojui, kuris grįžo į garažą, jis buvo užsirašęs Kondroto mašinos numerį, ir toliau seka visiškai aiški. Tą patį padarė ir gerbiamoji K.Prunskienė, kuri, atvykusi į Ministrų Tarybą, taip pat žinojo jau šitą visą informaciją. Iš ten sužinojo.

PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė.

B.NEDZINSKIENĖ. Jūsų pranešime, taip pat gerbiamojo A.Šimė-no pasakojime yra minima tai, kad iš Ministrų Tarybos buvo pasiųsta mašina ir ten buvo kitas vairuotojas. Noriu paklausti, kiek laiko ta mašina važiavo iš Ministrų Tarybos į Turniškes ir kaip ten buvo su tuo vairuotoju?

R.PAULAUSKAS. Vairuotojas buvo ne tas todėl, kad asmeninis vairuotojas paprasčiausiai miegojo ir važiavo budintis vairuotojas, buvo kaip ir visada. Mašina išvyko 2.15 val. iš garažo, yra visiškai tiksliai paskaičiuota, per kiek laiko ir kur jinai atvyko, nėra jokios paslapties. Aš galiu tik perskaityti, čia nėra visiškai jokių abejonių.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kadangi daug smalsumo sukėlė ta parodyta iniciatyva, aš turėčiau pridurti, kad tą naktį aš buvau 100 km nuo Vilniaus, pas savo motiną. Ir gerbiamasis A.Brazauskas paskambino. Man atrodo, kad gerbiamasis R.Ozolas irgi kalbėjo su manim telefonu. Tai buvo apie 5 valandą. Aš atvažiavau į Ministrų Tarybą per Turniškes, sustojusi ten kokių 20 min. Ir iniciatyva, kurios… Ten buvo tokia sąvoka pasakyta. Tai buvo paprasčiausi dalykai. Tą paliudytų ten buvę ministrai. Pirma. Paėmimas grupės iš oro uosto, ką V.Antanaitis sėdėdamas skambinosi ir jau sužinojom, kad leidžiasi lėktuvas ir reikia kokios nors iniciatyvos. Kalbėjau su gerbiamuoju K.Motieka, aiškinausi, ar jis žino apie A.Šimėną. Kalbėjau su Užsienio reikalų ministerija, turbūt su Gryžu, o ne su Katkum, aš niekaip neatsimenu, su kuriuo, greičiausiai su Gryžu, taip. Ir jis pasakė apie A.Saudargą ir nieko nežinojo apie gerbiamąjį A.Šimėną. Paskambino tuo momentu, ir pirmą kartą mes sužinojom, būtent aš ragelį pakėliau, kadangi tai buvo buvusiam mano kabinete, buvusiam, mane pakvietė, aš ne pati čia atvažiavau, J.Vaitiekūnas, kuris būtent pranešė apie Kondratą, mašinos numerį. Ir aš skambinau tada M.Laurinkaus tarnybai, kad perduočiau šitą informaciją. Tai buvo ta iniciatyva, kurios mes ėmėmės.

R.PAULAUSKAS. Taip, bet mašina jau buvo išvykusi ir tos tarnybos ne ką galėjo padėti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš…

V.ŽIEMELIS. Minutę galima?

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis kaip komisijos narys.

V.ŽIEMELIS. Aš tiktai norėčiau paprašyti, kad dabar neprasidėtų antras paaiškinimų ėmimas. Nereikia. Jau paaiškinimai yra, kas norės susipažins, jie prie medžiagos.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Jūs minėjote, kad asmens sargybinis privalo informuoti apie savo ar premjero buvimo vietą. Norėčiau sužinoti, ką privalo informuoti ir kodėl neinformavo būdamas net ir Druskininkuose.

R.PAULAUSKAS. Čia parodymai skiriasi. Asmens, kaip ten tiksliai vadinasi, dabar nepamenu, bet asmenų apsaugos viršininkas teigė, kad yra tokia instrukcija, bet nežinau, kaip tiksliai jūsų tarnyba vadinasi. A.Skučas sako, kad tokios instrukcijos nėra. Čia šiek tiek skiriasi jų parodymai.

V.KVIETKAUSKAS. Jūs neįvertinote to fakto?

R.PAULAUSKAS. Prašom?

V.KVIETKAUSKAS. To fakto jūs nevertinot komisijoje?

R.PAULAUSKAS. Faktas yra įvertintas jau vien tuo, kad yra pasakoma, kad bet kuriuo atveju vis dėlto turėjo būti tokios instrukcijos. Ir jeigu jų nėra ir šiandien, tai yra labai blogas požymis ir tiek.

PIRMININKAS. Deputatas…

R.PAULAUSKAS. Ir šiandieną dar nedirba kaip reikiant.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Mes išklausėme komisijos pranešimą ir A.Šimėno pasisakymą. Man kyla toks klausimas, ar jis nekilo komisijai, ar nebuvo aiš-kintasi, kodėl A.Šimėnas, priėmęs tokį sprendimą apie savo pasislėpimą, kaip čia dabar pavadinti, nepavedė savo pareigų kuriam nors iš ministrų arba viceministrų, kurie vis dėlto dar buvo?

R.PAULAUSKAS. Matot, čia klausimas jau yra ne man, o pačiam A.Šimėnui. Kodėl jis nepadarė to ar kito, aš negaliu už jį atsakyti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Sakykit, jūs išsiaiškinot, kodėl ta mašina, kuri nuvežė į Turniškes A.Šimėną, nuvažiavo paimti, kaip sakėt, apie vidurnaktį, apie 2 val…

R.PAULAUSKAS. Taip, 2.30 val.

J.PANGONIS. Kodėl ji grįžo į garažą ir pradėta aiškintis tik 5 val.?

R.PAULAUSKAS. Ne visai taip.

J.PANGONIS. Tai jūs taip sakėt.

R.PAULAUSKAS. Matot, apie 2.45 val. atvyksta į Turniškes. Tenai, kol susikrauna daiktus, kol atvyksta, apie 3 val. jis yra prie Turniškių mi-licijos posto. Čia mes turbūt užmiršom pažymėti, kad, A.Šimėno parodymu, tas vairuotojas pusvalandį turėjo būti tenai. Milicininkas negalėjo jo išleisti. Tada prisideda dar pusė valandos, jau yra 3.30 val., ir jisai grįžo 3.30 val. į garažą. Ir kažkur apie 4 val. skambino jau iš Ministrų Tarybos…

J.PANGONIS. Jūs sakėt, tik 5 val..

R.PAULAUSKAS. Ne, apie 4 val. jau pradėjom. Laikas čia sutampa.

PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Žinoma, aš negalėčiau tikėtis tokio pasitikėjimo, apie ką dabar klausiu, bet vis dėlto, man atrodo, jūsų medžiagoj turėtų būti tokie duomenys. Ar tyrinėjote, kodėl vis dėlto nebuvo pasiūlyta man svarstyti reikalus, kai aš dar nebuvau suspenduotas kaip vicepremjeras, ėjau pareigas, o buvo imta rinkti nauja Vyriausybė? Dvi, ne, daugiau, tris valandas mes dirbome su ministrais, perėmėme, kaip sakant, visas mūsų ministerijas, palaikėme ryšį. Aš du kartus kreipiausi ir per Kauno radiją į Lietuvą, sakiau, kad padėtį mes valdome, ir taip buvo iš tiesų. Vadinasi, formaliai ir iš esmės žiūrint buvo galima suteikti tokį įgaliojimą tvarkyti tą naktį dalykus man.

V.PIKTURNA. Aš prie to noriu pridurti porą žodžių. (…) turi tvarkyti pavaduotojas.

PIRMININKAS. Deputatas V.Pikturna.

R.PAULAUSKAS. Matot, čia vėlgi klausimas yra ne man, mūsų komisijos tikslas nebuvo išsiaiškinti šituos niuansus.

R.OZOLAS. Aš labai prašyčiau į tai atkreiti dėmesį, nes tai labai svarbus faktas.

R.PAULAUSKAS. Aš visiškai sutinku su jumis, bet komisija buvo A.Šimėno dingimo aplinkybėms tirti. O čia yra…

PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gal kaip komisijos narys aš norėčiau paaiškinti, kad tai klausimas pačiai Aukščiausiajai Tarybai, kodėl ji priėmė vienokį, o ne kitokį sprendimą, bet ne komisijai. Komisija Aukščiausiosios Tarybos veiklos netyrė.

PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš siūlyčiau baigti. Klausimai išsemti. Mes kartojame.

R.OZOLAS. Ar jūs mano klausimą laikote pakartojimu?

A.V.PATACKAS. Ne, bet atsakymas buvo, kad tai ne komisijos reikalas.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis. Prašom.

J.PANGONIS. Aš siūlyčiau, kad į šį klausimą atsakytų gerbiamasis mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamojo A.Šimėno kalboje nuskambėjo keletas užuominų, kurios man nėra malonios. Ir jeigu šiandieną ar kada nors deputatai manys, jog reikia kai ką apklausti, papildomų detalių dėl mano atsistatydinimo arba išvykimo į Maskvą, ar išvakarių, pradedant sekmadienio vakaru, aš mielai pateiksiu papildomus paliudijimus.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.OZOLAS. Aš taip pat dar turėčiau vieną klausimą A.Šimėnui.

PIRMININKAS. Juk nutarėm neklausti A.Šimėno.

R.OZOLAS. Tuomet prašyčiau, kad man jį būtų galima pateikti tiesiog komisijai, kad jį paskui įrašytų į medžiagą ir kad būtų medžiagoj kaip parodymai.

R.PAULAUSKAS. Gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, klausimai išseko. Ką siūlytumėte, gerbiamasis deputate Paulauskai?

R.PAULAUSKAS. Aš siūlyčiau, matyt, patvirtinti mūsų išvadas.

PIRMININKAS. Ar jūs ruošiatės tęsti, papildyti ką nors, ar pabaigti?

R.PAULAUSKAS. Ne, siūlau balsuoti, kad patvirtintumėte išvadas. (Balsas salėje: Jeigu Aukščiausioji Taryba mano, kad dar yra ką tęsti, tai čia yra jos valia.)

PIRMININKAS. Tai gal suformuokime tada taip, kad mes tvirtiname komisijos išvadas – vienas variantas. Antras, kad siūlome komisijai tęs-ti darbą.

E.GRAKAUSKAS. Bet tada jau nurodykite tikslą.

PIRMININKAS. Taip, prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputate Grakauskai, gal jau baigiam klausimus? Ar dar būtinai norite paklausti?

E.GRAKAUSKAS. Aš nenoriu klausti. Aš noriu pateikti pasiūlymą, kad mums reikia pagalvoti ir priimti sprendimą, kokia bus pateikta oficiali informacija Lietuvos žmonėms iš šito viso svarstymo dabar?

PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš taip pat siūlyčiau patvirtinti tas išvadas, tačiau ir papildyti tyrimą, pirmą medžiagą papildyti tomis mintimis, kurios čia nuskambėjo, ir pabandyti atsakyti į tuos klausimus, kuriuos iškėlė deputatai. Sakykime, kad ir į klausimą dėl R.Songailos. Na, kas nors tai turi žinoti, kas iš Aukščiausiosios Tarybos siuntė R.Songailą į Ministrų Tarybą. Tai jūs galite atsakyti ar ne į šį klausimą?

R.PAULAUSKAS. Mes negalim, nes, R.Songailos tvirtinimu, jis atė-jo pats.

V.P.PLEČKAITIS. Na, bet buvo parodymas…

R.PAULAUSKAS. Tai išgirdom, bet…

R.OZOLAS. Aš irgi prašysiu, kad tas klausimas būtų patikrintas.

V.P.PLEČKAITIS. Matyt, į tuos klausimus, kurie buvo neatsakyti, reikėtų atsakyti. Ir, matyt, reikėtų tam tikrą informaciją duoti spaudai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutiktumėte su tokia formuluote, kad mes patvirtinome išvadas ir prašome komisiją dar papildomai atsakyti į tuos klausimus, kuriuos iškėlėte ir į kuriuos komisija šiandien negalėjo atsakyti? Priimtina, taip? Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Pritariu, kad tik į tuos klausimus, kurie tiesiogiai susiję su ta tema, nes pavyzdžiui, kas pavedė R.Songailai ar kitam atsakinėti telefonu, tai tiesiogiai nesusiję su ta tema, mano supratimu.

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Čia buvo iškeltas klausimas ne tiktai dėl mūsų nutarimo, kaip užbaigti, įvertinant komisijos darbą, ir laikyti, kad jis jau už-baigtas ar kad neužbaigtas, čia vienas tiktai reikalas. Kitas reikalas, ar jau dabar galima duoti kokį nors viešą paaiškinimą kaip komisijos išvadas. Na, žinoma, jeigu reikia skelbti, sakysime, spaudoj kokias nors komisijos išvadas. Jeigu nutarsime, kad reikia… Aš tiktai labai keistai jaučiuosi, nes visi tarpusavyje kalbasi, o aš keliu klausimą, į kurį norėčiau, kad deputatai kaip nors sureaguotų, bet jie bus negirdėję, tai aš trupu-tį kartoju. Vienas dalykas būtų, jeigu mes nutartume, kad komisijos išvados yra pakankamos, ir taškas, o kitas, kad reikia dar tęsti ir į kai kuriuos papildomus dalykus atsakyti, čia viena alternatyva. O kita yra, kaip čia buvo sakoma, ar reikia kokias nors išvadas paskelbti. Jeigu bus nutarta, kad reikia paskelbti, ir tai, ką perskaitė labai tiksliai, griežtai suformuluotą gerbiamasis R.Paulauskas, tai ar nereiktų papildyti kokiu nors trumpu įvykių eigos ir motyvacijos išdėstymu, labai svarbios motyvacijos, kurią pateikė pats A.Šimėnas. Nes mums atrodys klausimai tik-tai iš vienos pusės, kai yra A.Šimėnas. Ir neaišku, ar A.Šimėno atsakymai įeina į šitą komisijos išvadą. Mes išgirdom labai išsamią analizę, galbūt jinai subjektyvi, bet ji paaiškina žmogaus veiksmus. Paaiškina veiksmus. Jeigu būtų nutarta skelbti komisijos išvadas, tai reiktų pridėti ir iš tos motyvacijos, kurią pateikė A.Šimėnas. Žinoma, jeigu jis pats sutiktų.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš pasiūlyčiau visų pirma patvirtinti išvadas ir nesutiksiu su niekuo, kad mes ko nors nepadarėm, ir Rolandas apie tai pasakė. Viskas yra padaryta, ir jūs niekas negalite pasakyti, kad mes ko nors nepadarėm. Tarkim, R.Ozolo papildomus klausimus mes galime prijungti prie bylos, be abejo. Čia yra nesudėtinga. Ir siūlyčiau jokiais būdais nepapildyti mūsų išvadų A.Šimėno paaiškinimais, nes mes visko negalime papildyti. Išvada yra pateikta remiantis įrodymais, faktais. O spaudai mes galime paskelbti būtent svarstymo santrauką – komunikatą.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Jeigu deputatai manytų, kad tai tikslinga, aš turiu savo kalbos konspektą. Aš tą konspektą turiu ir tą medžiagą galiu duoti naudotis, jeigu manot, kad tai tikslinga.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlyčiau kitą variantą, gerbiamieji kolegos: pritarti komisijos nuveiktam darbui ir įpareigoti ją išsiaiškinti šio posėdžio metu iškilusius neaiškumus ir klausimus, ir tada išvadas patvirtinti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas. Prašau, gerbiamasis deputate Paulauskai.

R.PAULAUSKAS. Aš turiu vieną pasiūlymą, kuris galbūt apimtų daugelį čia skambėjusių. Mano supratimu, spaudai išvados būtinai turi būti pateiktos, nes žmonės visur klausinėja, bet negali būti pateiktas visas šitas sąsiuvinis. Aš siūlyčiau sudaryti nedidelę redakcinę grupę iš įvairių frakcijų atstovų, kuri ir parengtų galutinę redakciją spaudai. Ir ten įtrauktų ir šitą, ir A.Šimėno parodymus. Arba papildykit komisiją, jeigu reikia.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

V.LANDSBERGIS. Galima pasiūlyti?

PIRMININKAS. Prašome, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš girdžiu, kad pati komisija tą gali padaryti. Galbūt ir gali. Čia yra išvados, kurios buvo pateiktos Aukščiausiajai Tarybai, po to kalbėjo A.Šimėnas, ir komisija gali iš to visko parengti tai, kas reikalinga spaudai, kaip tam tikrą komunikatą. Gali jinai pasikviesti ką nors, parengti tokią redakciją.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jeigu toje medžiagoje bus pateikta gerbiamojo A.Šimėno kalba ir tos abejonės, kurias jis iškėlė dėl mano vaidmens ir dėl to tariamai keisto elgesio ir dėl kai kurių kitų dalykų išvadose, aš vis dėlto primygtinai pageidausiu, prašysiu, kad būčiau išklausyta ir būtų papildyta momentais, kurie, ko gero, niekam nežinomi arba žinomi labai nedaugeliui.

R.PAULAUSKAS. Aš siūlyčiau iš karto į komisiją įtraukti žmones, kurie paskui galėtų būti vienaip ar kitaip nepatenkinti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Manyčiau, kad prieš svarstant skelbimo klausimą visų pirma dabar Aukščiausioji Taryba turėtų pritarti toms išvadoms, kurias pateikė komisija. Jeigu mes pritariame komisijos išvadoms, tokiu atveju nereikia sudaryti jokios redakcinės grupės, o būtent ta pati komisija savo išvadų pagrindu turi parengti komunikatą spaudai, kaip minėjo deputatas V.Žiemelis. Jeigu nepritariam, tada arba tęsiam tyrimą, arba papildome komisiją, ar dar ką nors darom. Jeigu pritariame, vadinasi, pritariam išvadoms, tiktai reikia parengti komunikatą skelbti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Aš siūlau šiandien nieko nenutarti, o išklausytų pasiūlymų pagrindu rytojui parengti nutarimo projektą ir to nutarimo projektą paprasčiausiai apsvarstyti Aukščiausiojoje Taryboje ir jį priimti, ir viskas. Ar tai būtų pritarimas su paskelbimu, ar papildymas, ar kas, galėtų parengti nutarimo projektą ir svarstyti. Dabar mes galim idėjų daug pasiūlyti, tačiau neturim objekto, apie kurį šnekame. (Balsai salėje) Galima šitaip, bet jeigu jau eina pasiūlymai patvirtinti išvadas, kiti pasiūlymai, tai tuomet reikia nutarimo projekto.

V.LANDSBERGIS. Reikia atkreipti dėmesį, kad komisijos išvados yra tiktai, galima sakyti, faktografija, atrinkta tai, kas visiškai neabejotina. Todėl tai net ne visai ir išvados, o patikrinti faktai apie įvykius. Tais faktais remiantis galima nušviesti įvykių eigą, ir A.Šimėno motyvacija būtinai turėtų būti. Nebūtinai tokia plati ir nebūtinai taip, kaip jis tą matė, tą sąmokslą labai iš toli einantį ir perversmą, ir panašiai. Jo asmeninių veiksmų tokią motyvaciją tą naktį, kai jisai buvo įsitikinęs, kad jis turi iš-saugoti Vyriausybės, kaip sako, reliktą, faktiškai Vyriausybės galva turėjo būti išsaugota, ir jis tą darė.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Aš, pritardamas komisijos veiklai, vis dėlto norėčiau, kad mes išklausytume gerbiamąją K.Prunskienę. Ji, sako, turi kažką… vienu žodžiu, papildyti. Mes priimtume nutarimą jos neišklausę. Aš manyčiau, kad šiandien būtinai reikia ją išklausyti. Vėliau gal ir pirmininką, ir deputatą gerbiamąjį V.Landsbergį taip pat reiktų išklausyti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau būtent pritarti pozicijai, kad tai išdėstyta faktografija. Tai nėra išvados ta prasme, bet faktografija, kuri irgi kelia kai kurių papildomų klausimų, į kuriuos turbūt reikėtų toliau atsa-kyti. Turbūt mes turėtume pritarti tiems išdėstytiems faktams, bet tai dar nėra, taip sakant, visiškai atitinkama, kad būtų išvados. Bet tarp tų faktų yra tam tikrų abejonių. Pavyzdžiui, tarp faktų, kad A.Šimėno dingimas žinomas deputatams ir Pirmininkui maždaug penktą, o Aukščiausioji Taryba, visa Taryba, sužino septintą ryto. Vienu žodžiu, į tuos dalykus turė-tų būti taip pat dar gilinamasi.

PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Dar kartą siūlau balsuoti dėl to, kad būtų pritarta komisijos išvadoms ir pavesta parengti komunikatą. Prašau dėl šito pasiūlymo balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Patackai, ar nepriimtumėte tokios formuluotės: pritarti komisijos ataskaitai. Turbūt būtų tas pats iš esmės, tačiau daugeliui deputatų nekiltų jokių abejonių.

A.V.PATACKAS. Kodėl ataskaita, jeigu yra parengtos išvados?

PIRMININKAS. Todėl, kad deputatai tvirtina, jog išvadų nėra.

Gerai, prašome, gerbiamieji deputatai, prašome… Deputatas E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad gerbiamasis deputatas V.Andriukaitis buvo ne visai atidus klausydamasis pranešėjo. Išvados susideda iš trijų dalių: pirma, tai, ką padarė komisija, antra, tai, ką nustatė, ir trečia, kokias iš to padarė išvadas, tai yra kokius surin-ko įrodymus ir, remdamasi tais įrodymais, kokias padarė išvadas. Jeigu deputatui V.Andriukaičiui įdomu, taip sakant, įvairios hipotezės, versi-jos, tai čia jau yra ne įrodymo dalykas. Tai yra beletristika, bet ne įrody-mų teorija. Mes ėjome teisiniu keliu, bet ne literatūriniu keliu. Tą aš ga-liu paaiškinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Paulauskai, jūs siūlote taip formuluoti: pritarti jūsų komisijos išvadoms, taip?

R.PAULAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti.

J.PANGONIS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom.

J.PANGONIS. Aš norėčiau, kad vis dėlto gerbiamasis Pirmininkas V.Landsbergis atsakytų į gerbiamojo R.Ozolo klausimą. Man daug kas tada paaiškės ir aš galėsiu balsuoti.

V.LANDSBERGIS. Klausimų, kurie tiesiogiai nesusiję su A.Šimėno dingimu, yra ir daugiau. Net buvo, pavyzdžiui, gerbiamojo Č.Juršėno suformuluotas toks… kažką jis išgirdo, lyg V.Landsbergis žinojo apie perversmą ir todėl paskyrė A.Šimėną. Iš tikrųjų A.Šimėnas taip nesakė, bet girdėti galima įvairiai. Taip, tokių klausimų atsiras. Aš galiu atsakyti, bet tai gali labai ilgai tęstis. Tačiau tai yra kitų klausimų, pavyzdžiui, kodėl aš siūliau atleisti A.Šimėną iš pareigų ir išrinkti naują Ministrą Pirmininką. Gali būti toks klausimas. Tai mes baikim su ta komisija. (Balsai salėje) Tai yra A.Šimėno dingimo aplinkybės. A.Šimėnas yra dingęs, tai yra išaiškinta kodėl, kaip, ir pats A.Šimėnas paaiškino. O kas vyksta toliau, tai yra jau kiti dalykai. Jeigu jūs norite, sudarykit ar kitą komisiją, ar baikim su tuo klausimu. Pratęskim posėdį, jeigu jūs norit, kad šiandien būtų toliau svarstoma. Galima priimti sprendimą, bet aš siūlau nepainioti į ši-tos komisijos veiklą arba praplėsti šitos komisijos tematiką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal galėtume balsuoti? Deputatas S.Malkevičius dar nori.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėjau pasakyti deputatams, kad vis dėlto mes užduodam Pirmininkui nekorektiškus klausimus. Jie visiškai nesusiję su tuo. Jo prerogatyva, ką jis pasirenka, ir mums nėra reikalo jo klausinėti, kodėl ne mane, o J.Pangonį jis pasirinko ar R.Ozolą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal mes nenukrypkime nuo savo darbotvarkės. Šiandieną mes turime balsuoti. Prašome pasiruošti balsuoti.

R.OZOLAS. Aš ne dėl pasirinkimo, gerbiamasis Malkevičiau, aš dėl pareigų ėjimo.

PIRMININKAS. Gal nesiginčykime, gerbiamieji deputatai. Deputatas R.Paulauskas pasiūlė formuluotę „pritarti komisijos išvadoms“.

B.GENZELIS. Kaip bus dėl gerbiamosios K.Prunskienės? Vis dėlto mes ją išklausysime ar neišklausysime? Ar mes norim kažko panašaus į tiesą, ar mes viską norime užglaistyti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas B.Genzelis prašo leisti pasisakyti deputatei K.Prunskienei. Prašome tada… Reikalauja, kad mes balsuotume. Prašome. Kas už tai, kad deputatė K.Prunskienė dabar kalbėtų per mikrofoną? Prašome. Kas už tokį pasiūlymą, prašome pakelti mandatus.

V.ŠADREIKA. Aš dėl balsavimo motyvų. Atleiskite, iki šiol Aukščiausiojoje Taryboje buvo taip: jeigu deputatas nori kalbėti, jam buvo leidžiama. Tai koks gali būti balsavimas? Aš tik dėl balsavimo motyvų.

V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau patikslinti štai ką: pas mus yra užfiksuota ir yra videoįrašai, kuriuose deputatės K.Prunskienės aš pats ir kolegos ne kartą klausėm, ar jinai viską pasakė komisijai. Pasakė, kad jinai pasakė viską.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Žiemeli, aš norėčiau atsakyti. Tada aš paklausiau, ar jus domina tiktai 12-osios, 13-osios nakties faktai, tiktai faktai. Gerbiamasis R.Paulauskas atsimena mano klausimą. Jūs pasakėte: „Taip“. Tada aš nepasakojau platesnio konteksto. Tai, ką aš turėčiau pasakyti, susiję su daug daugiau asmenų ir daug platesniu kontekstu. Aš manau, kad aš turėčiau paklausti ir Pirmininką Landsbergį, ar jis šito pa-geidauja.

A.V.PATACKAS. Tai kodėl pirmininką Landsbergį? Deputatų irgi reikia paklausti, ar mes norime išgirsti. Pavyzdžiui, aš tokio noro neturiu.

J.PANGONIS. O aš turiu. (Balsai salėje)

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad jeigu posėdis tęsis, tai jis tęsis visiškai be jokios tvarkos: kalba neprašydami ir negaudami žodžio, nėra pirmininkavimo. Labai atsiprašau, bet reikėtų greičiau pirmininkauti, nes dabar neaišku, ar posėdis priėjo prie balsavimo, ar jis toliau tęsiasi.

Dėl to, kad gerbiamoji K.Prunskienė galėtų papasakoti platesnį kon-tekstą, tai niekas neabejoja. Aš nieko prieš neturėčiau, galbūt ir aš išgirsčiau dar nežinomų dalykų, bet pirmiausia spręskim, ar nori ji dabar kalbėti. To, matyt, norėjo gerbiamasis B.Genzelis. Ji pasiūlė komisijai papasa-koti, jeigu komisija pageidautų. Gal gerbiamoji K.Prunskienė pageidauja dabar kalbėti? Tai tada aiškinkimės, ar reikalingas čia dabar platesnis kontekstas, ar tą galima padaryti kitą kartą, ar, pavyzdžiui, pirmiau komisijoje, jeigu jinai rengs savo komunikatą?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš savo klausimą ar galėsiu?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš savo pasiūlymą arba savo pageidavimą, išsakiau susiedama su tuo, kokia medžiaga bus pateikta. Jeigu ta medžiaga, ypač išeinant į viešumą, bus pateikta su tom abejonėm, kurios čia iškilo, aš turėsiu paaiškinti daug platesnį kontekstą, kuris tas abejones… iš esmės, na, atsiskleidžia arba paneigia. Bet tada reikėtų aiškintis daug daugiau dalykų, susijusių ir su kai kuriom asmenybėm, kurios, aš manau, šiuo atveju turi ypatingų interesų. Manau, jeigu šiandien jūs turite laiko, tai tada man reiktų, ko gero, pamąstyti, susisteminti. Jeigu jūs sutinkat, aš mielai šitai padarysiu, nes man visiškai nepatinka tai, kas čia daroma.

V.LANDSBERGIS. Jeigu aš teisingai supratau, ir anksčiau, ir dabar platesnio konteksto dėstymas būtų priklausomas nuo komunikato. Gerbiamasis R.Paulauskas kaip tik pasiūlė, kad rengiant komunikatą dalyvautų visi, kurie gali būti kiek nors suinteresuoti ar paskui juo nepatenkinti. Tai aš irgi siūlyčiau šitaip daryti. Buvo pasiūlymas, kad įvairių frakcijų vadovai dalyvautų rengiant komunikatą, kad jis tikrai būtų toks konsensusas. O dėl to, kad galėtų būti išklausomas ir platesnis kontekstas, tai gali būti išklausomas, tiktai ar šiandien? Ar tai nepavirs naujais debatais? Greičiausiai taip.

PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.

V.LANDSBERGIS. Dabar yra debatai dėl komisijos išvadų.

E.JARAŠIŪNAS. Komisijos vardu aš norėčiau pasakyti, kad tas komisijos darbas rodo, kad mes remiamės tiktai nustatytais faktais ir kalbėti apie kažkokias prielaidas ar hipotezes, aš manau, nei komisijos išvadose, nei komunikate, jeigu komunikatą rengs ta komisija, kuri rengė išvadas… Šito mes nedarysime, kadangi, kaip minėjome, rengiam teisinį dokumentą, o ne beletristinį kūrinį, kur dėstoma, ką kas kaip galėjo manyti, kaip galėjo suprasti, kas kaip galėjo būti. Man atrodo, kad komisija pozicijos nesirengia keisti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau, netgi prašyčiau nepriimti skubotų sprendimų dabar, neišsiaiškinus visko iki galo, nes šitas klausimas reikalauja visiško aiškumo. Jeigu jo nebus, jis pagimdys daugybę spekuliacijų, kurios nebus naudingos nei kai kuriems žmonėms, nei Aukščiausiajai Tarybai, nei visai Lietuvai. Šitoj istorijoj turi bū-ti viskas aišku. Jeigu yra kokių nors neaiškumų, išsiaiškinkim juos iki ga-lo. Šiandien atidėkim sprendimo priėmimą, nespauskim vieni iš vienos pusės, kiti – iš kitos. Išsiaiškinkim viską tiksliai. Štai dabar po to, ką pasakė K.Prunskienė, aš jau pageidaučiau išgirsti ir prašysiu išklausyti visa tai, ką jinai sako, ką ji nori pasakyti, nes, matyt, turim ko paklausyti. To reikia visiems mums visų pirma čia, salėje, uždarame posėdyje. Pagaliau teks nuspręsti ir dar vieną daiktą – kiek ir ko išeis į viešumą ir kokie mū-sų įsipareigojimai iš to, ką išklausėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai…

L.ŠEPETYS. Ar galima, gerbiamasis pirmininke?

PIRMININKAS. Vieną minutę, vieną minutę! Gerbiamieji deputatai, gal… Mes, matau, šiandien prie išvados dar neprieisime. Ar jūs nesutiktumėt vis dėlto perkelti mūsų posėdį į kurią nors kitą dieną? Jau yra 22 val. 7 minutės.

L.ŠEPETYS. Jeigu galima, vieną konkretų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Taip. Prašau, deputate Šepety.

L.ŠEPETYS. Aš siūlau taip, kad visais atvejais mums reikėtų susipažinti su komunikato tekstu. Na, turbūt visiems aišku. Todėl šiandien siūlyčiau posėdį jau baigti, nutarimo nepriimti, paprašyti šios darbingos komisijos parengti komunikato tekstą, pasikviečiant į pagalbą žmones, kurie tai galėtų padaryti, ir kitame uždarame posėdyje, jau aptarus ir komunikatą, ir kitus dalykus, leisti pasisakyti ir tiems, kurie to norės, nes komunikato tekstas yra ne mažiau svarbus negu išvadų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar priimtinas būtų toks pasiūlymas? Deputatas L.Sabutis.

G.RAMONAS. Ar galima papildyti?

PIRMININKAS. Prašau, deputate Ramonai.

G.RAMONAS. Aš manau, kad visi deputatai turėtų gauti komisijos išvadas.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Jeigu galima, aš norėčiau pritarti deputato pasiūlymui, kad mes pritartume išvadom arba bent pavestume tai pačiai komisijai parengti komunikatą, tarkim. Jeigu iš esmės išvadom pritariam, tai komisija gali parengti komunikatą, rytoj mes su juo susipažintume ir galėtume spręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Grakauskai, bet mes turime tada dar leisti kalbėti gerbiamajai deputatei K.Prunskienei, kadangi…

E.GRAKAUSKAS. Komisijos išvadų ir komunikato projekto parengimas neturi nieko bendra su tolesnėmis kalbomis. Komisijos išvados yra ir jų pagrindu gali būti parengtas komunikato projektas.

R.OZOLAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs kažkodėl neduodat man žodžio.

PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš sakyčiau, kad patvirtinti išvadas, kaip dabar formuluojame, iš tikrųjų galima tik po to, kai gausim tekstą, labai aiškiai pasi-žiūrėsim. Ten iš tiesų yra kvintesencija įdėta ir daugiau mažiau apibendrina visų deputatų pozicija. Jeigu aš norėčiau balsuoti už tokį komunikatą, tai yra už tą tokį išvadų tekstą, aš turėčiau būtinai jį matyti savo akimis ir aprobuoti kiekvieną žodį, todėl siūlau, kad komunikato tekstas kartu su išvadų tekstu būtų pateiktas mūsų dėmesiui.

PIRMININKAS. Teisingai. Dar gerbiamasis deputatas A.Abišalas.

A.A.ABIŠALAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums priminti neseną istoriją dėl kvorumo tvirtinant premjerą G.Vagnorių. Ten irgi buvo didžiulis pasipriešinimas ir noras blokuoti šitą sprendimą. Vis dėlto ši išvada patvirtinta. Vis dėlto šitas etapas nueitas, patvirtinta, kad kvorumas buvo, ir mes vieną iš kaltinimų jau atmetėm. Kodėl mes nenorim dabar eiti žingsnis po žingsnio, add step by step, atmesti vienas abejones po kitų. Yra norinčių blokuoti ir tokį būdą šiandien. Komisijos pavadinimas – ištirti A.Šimėno dingimo aplinkybes, kaip čia buvo minėta, tai yra naktis iš 12 į 13, ir nieko daugiau. Šitos išvados abejonių, kiek aš supratau, niekam nesukėlė. Jeigu dar kyla kitų, tolesnių abejonių dėl šitos nakties, tirkime toliau ir aiškinkimės, bet kodėl reikia būtinai sudėti viską į vieną krūvą ir nedaryti dar vieno žingsnio į priekį? Šito aš negaliu suprasti.

Dėl skelbimo. Be jokios abejonės, siūlau rytoj taip pat pasilikti po darbo ir spręsti dėl skelbimo. Aš norėčiau jums, deputatui A.Sakalai, po-sėdžio pirmininkui, priminti planuojamą rytdienos darbotvarkę. Atkreipkim dėmesį, kad mes dar turim padaryti ir kai kurių kitų darbų, ne vien tik aiškintis tarpusavio santykius. Prašom taip ir dirbti arba grįžti prie savo sprendimo pratęsti sesiją iki kovo 1 dienos ir pakeisti – pridėti vieną nulį ir padaryti iki kovo 10. Tada bus galima tą pasiaiškinti. Dabar aš tikrai nematau kitos išeities.

PIRMININKAS. Ką siūlote, deputate Abišalai?

A.A.ABIŠALAS. Siūlau patvirtinti komisijos išvadas, o dėl skelbtinos medžiagos nutarti rytoj po 18.30 valandos.

PIRMININKAS. Taip. Dar deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau tiktai atsiliepti tokia paprasta replika. Tai gal Vyriausybės ministras, tai yra ministras be portfelio, negalėtų nuolat mėtytis žodžiais apie galimus blokavimus. Aš visada siūlau prisiminti nekaltumo prezumpciją, o nuomonių skirtumas turėtų būti parlamentui įprasta forma ir ją reikia priimti. Aš palaikau gerbiamąjį R.Ozolą, kad tas išvadas norėčiau matyti tikrai korektiškai išdėstytas prieš akis, o ne balsuoti jas skaitant.

L.ŠEPETYS. Jeigu galima, aš irgi. Aš siūliau, kad mes turim labai nuoširdžiai žinoti komunikato tekstą ir jokio balsavimo neturėjau omeny. Aš protestuoju prieš kaltinimą, kad kas nors čia nori blokuoti.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes, atrodo, pradėjom klausyti vienas kito replikų, bet neklausom pagrindinio darbo, dėl ko čia dvi valandos esam. Aš labai prašau posėdžio pirmininką nuosekliai spręsti šitą dalyką. Komisija atliko jai pavestą užduotį, susijusią su tokiu konkrečiu faktu. Aš prašau, kad jis, šitas mūsų darbas, būtų įvertintas. O dėl komunikato yra kitas dalykas. Komisija neturėjo užduoties parengti komunikatą. Mes galim šiandieną prašyti gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kad įpareigotų gerbiamąjį A.Ažubalį paimti iš mūsų komisijos medžiagą ir parengti to komunikato projektą. Tai bus antras dalykas, o dabar spręskime dėl pirmo dalyko. Aš manau, kad nereikia apsimetinėti. Mūsų komisija nesiėmė priežasčių ir paralelinių veiksmų, kuriuos šiandien pasirengę aiškintis kai kurie mūsų kolegos. Jeigu yra toks uždavinys aiškintis kieno nors paralelinius veiksmus, tai tuomet prašau sudaryti dar vieną komisiją. Aš manau, kad aplankas bus daug didesnis. O dabar tikrai nuoširdžiai prašau taupyti laiką. Rytoj paskutinė mūsų sesijos diena. Specialiai dėl to neturėtume gaišti ir gadinti sau sveikatos. Siūlau patvirtinti tai, kas yra pateikta, dėl komunikato mano pasiūlymas buvo, o dėl kito pasiūlymo prašau, kai bus atskiri klausimai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mums reikia balsuoti. Gal jau nebekalbėkime, nes mes niekaip nesusitarsime.

Č.JURŠĖNAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš prašyčiau gerbiamąjį pirmininką prisiminti, kad mano buvo labai konkretus pasiūlymas dėl balsavimo – pritarti komisijos nuveiktam darbui, tai yra mes ją palaiminam ir papildomai aiškinamės kitus dalykus. Aš čia pritariu tiems kolegoms, kurie labai aiškiai pasakė, kad tai ne toks menkas dalykas, kurį gali numesti neišsiaiškinęs, o po to mes ramiai miegosim, ir viskas bus gerai. Mes turim iki galo išsiaiškinti ir tada padėti paskutinį tašką, todėl aš dar kartą siūlau, labai nuoširdžiai įvertinęs didelį komisijos darbą, pritarti nuveiktam darbui, bet pavesti dar kai ką išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar būtų priimtina, jeigu aš siūlyčiau balsuoti tokia tvarka, kadangi yra keli pasiūlymai: pirmąjį pasiūlymą teikiu pritarti komisijos darbui, antrąjį pasiūlymą teiksiu – pritarti komisijos išvadoms.

A.V.PATACKAS. Aš protestuoju. Komisijos išvados buvo pirma pateiktos, aš jums du kartus kartojau, todėl turėtume pirmiausia dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti. Balsų skaičiavimo komisija jūsų nežada skaičiuoti. Atsisako jus skaičiuoti. Baigiame, gerbiamieji deputatai. Pasiūlymas toks: pritarti komisijos išvadoms, kurias pateikė komisija. Bus nepritarta, tada galvosime kitaip. Prašome sėstis. Patvirtinti, atsiprašau, komisijos išvadas. Taip, taip.

A.TAURANTAS. Atleiskit, pritarti komisijos išvadoms, o ne patvirtinti.

PIRMININKAS. Ar patvirtinti, ar pritarti, man atrodo, neesminis skirtumas. Galima pritarti. Komisija sutinka pritarti komisijos išvadoms. Taip? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad… Iš karto klausiame, kiek yra deputatų. Deputatus reikia suskaičiuoti.

V.LANDSBERGIS. Du deputatai prie telefonų.

PIRMININKAS. (Salėje šurmulys) Deputatai reikalauja balsuoti. Tai prašome tada suskaičiuoti, negalime balsuoti, kol nesuskaičiavo, kiek yra deputatų. Konstitucija draudžia jam balsuoti. Jis negali, Konstitucija draudžia. Negali, jis pats aiškina, Konstitucija draudžia jam balsuoti. Aš jį kviečiau balsuoti per Privatizacijos įstatymą, jis kategoriškai atsisakė, nes jam draudžia Konstitucija.

BALSŲ SKAIČIAVIMO KOMISIJOS PIRMININKAS. Yra 88.

PIRMININKAS. 88 deputatai, reikia 69 balsų. Prašome pakelti mandatus kas už…

Č.JURŠĖNAS. Dabar bus du balsavimo variantai. Pirmasis pasiūlymas ir…

PIRMININKAS. Taip, jeigu mes nesurinksim balsų, tai teiksim antrą. Taigi pirmas pasiūlymas buvo pritarti komisijos išvadoms, o antras pasiūlymas bus, kaip suformulavo, – pritarti atliktam darbui.

Č.JURŠĖNAS. Pritarti komisijos nuveiktam darbui.

PIRMININKAS. Taip. O dabar pirmasis – pritarti komisijos išvadoms. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti, kas už pasiūlymą pritarti komisijos išvadoms. Prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIAVIMO KOMISIJOS PIRMININKAS. 52 deputatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt nereikia balsuoti, kas prieš, susilaikė, turbūt tada balsuosime už antrąjį variantą. Pritarti komisijos atliktam darbui. Kas už šį variantą, prašome pakelti mandatus. (Balsas salėje: Bet dabar visi gali balsuoti, ar ne?)

PIRMININKAS. Taip, gali, be abejo.

V.LANDSBERGIS. Jeigu alternatyvinis…

PIRMININKAS. Čia ne alternatyva, buvo pritarti išvadoms, nepraėjo, tai pritarti darbui galima balsuoti. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų. Aš nesuprantu, ar jūs juokau-jate, ar žaidžiate. Kokiam darbui? Gerbiamieji, kam jūs norite pritar-ti? Nejaugi jūs nepritariate mūsų darbui? Kokiam darbui? Kam jūs žaidžiate?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Žiemeli, ne aš tą formuluotę sugalvojau…

V.ŽIEMELIS. Arba pritarti, arba nepritarti. Vienas iš dviejų. Ir ką nuveikti reikia šiai komisijai?.. Žaidimais neužsiimkit, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Ne aš tą formuluotę sugalvojau, ją pasiūlė vienas deputatas… (Balsai salėje: Jūs ne man rodykit, rodykit posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pažeidžiate bendrą tvarką. Negalima balsavimo metu diskutuoti.) Taip, teisingai. Gerbiamasis deputate Žiemeli, yra pasiūlyta formuluotė.

V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų…

PIRMININKAS. Prašom, deputate Žiemeli, sėsti ir pradėti balsuoti. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad pritartume komisijos atliktam darbui. Balsavimas, uždrausta, jokių diskusijų…

V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų…

PIRMININKAS. Negalima. Prašome pakelti mandatus. Ne alternatyvus. Nesakiau alternatyvus, gerbiamasis deputate. (Triukšmas salėje) Jeigu pritarimas komisijos išvadoms nesurinko daugumos, tai galima pritarti bent komisijos atliktam darbui. Jeigu mes nei tam, nei tam nepritarsim, tai komisija dirbs toliau. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Taip, gali balsuoti antrą kartą… (Balsas iš salės: Atleiskit, bet jau 22 val. be 20 minučių.)

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, jeigu nepritarsim, vadinasi, komisija paleidžiama.

PIRMININKAS. Komisija toliau dirba arba atsistatydina – čia jų reikalas. Tai, gerbiamieji deputatai, sutinkate su tokia formuluote? Deputatas V.Povilionis.

V.POVILIONIS. Ar negalėtumėt nukelti balsavimo į rytdieną?

PIRMININKAS. Ką taip?

V.POVILIONIS. Kada bus kvorumas, tada balsuosime dar kartą, rytdieną. (Triukšmas salėje)

J.PANGONIS. Galima būtų sutikti, jeigu išsiaiškinsim tuos klausimus ir atsakys gerbiamasis Pirmininkas, ir pasisakys gerbiamoji K.Prunskienė. Rytoj iš ryto viskas bus labai gražu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Juršėnai, gal jūs atsiimtumėte savo pasiūlymą, mums nebūtų dėl ko balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš savo pasiūlymo neatsiimu. Tai viena. Ir dar kartą paaiškinsiu, ką reiškia šitas siūlymas. Tai yra kad darbas iki galo nepadarytas. Darbas padarytas gražiai, gerai, švariai, bet iki galo nepadarytas, kadangi mums reikia dar kai ką išsiaiškinti. Todėl ir siūloma pritarti jau nuveiktam darbui surenkant faktus, darant kai kurias išvadas, bet ne galutines. Tai todėl ir…

P.VARANAUSKAS. Ar galiu? Deputatas P.Varanauskas.

Č.JURŠĖNAS. Patvirtinam nuveiktą darbą, ir viskas, ir dirbam toliau.

V.LANDSBERGIS. Jeigu galima būtų, aš noriu paklausti gerbiamąjį Č.Juršėną. Kad ir ką mes nutartume, mes turėtume po to nutarti dar vieną dalyką. Ar pavesti komisijai parengti komunikatą, pavyzdžiui, su visų frakcijų atstovais ar su visais suinteresuotais asmenimis ir t.t. Kad galėtume pavesti parengti komunikatą, turėtume pritarti išvadoms. Ir po to jau parengti komunikatą atsižvelgiant į kitką, kas čia buvo kalbama ir kas kuo gali būti suinteresuoti. Bet jeigu mes manom, kad darbas nepabaigtas, tai tik pritariam, kad tam tikrą dalį darbo padarė, tada apie komunikatą nebus kalbama. Ar aš teisingai suprantu gerbiamojo Č.Juršėno idėją, kad komunikatas nebūtų rengiamas?

Č.JURŠĖNAS. Galima rengti bet kuriuo atveju pasakius, kad tai yra preliminarios išvados. Mes turim viską iki galo išsiaiškinti.

P.VARANAUSKAS. Ar galiu? Deputatas P.Varanauskas.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Prašom.

P.VARANAUSKAS. Vis dėlto man neaiškus, kaip pavadintas tas kraštas, kuris kairiųjų, noras spausti per prievartą buvusią premjerę, dabar deputatę K.Prunskienę. Ji pasakė, kad kalbės tada, jeigu jos nepaten-kins komunikatas, tai ko jūs dabar ją norit terorizuoti. (Šurmulys, juokas salėje)

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, kas norėtų dar ką pasiūlyti? Deputatas Č.Juršėnas siūlo balsuoti. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš nežinau, mes turėtume paklausti komisijos, ar jinai sutinka taip, kaip mes jau darom kelintą kartą, jeigu šiandien nebuvo kvorumo ir nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, teikti balsavimui klausimą tuomet, kai bus kvorumas. Jeigu jinai sutinka taip padaryti, mes galim šiandien išsiskirstyti ir susirinkti rytoj.

V.LANDSBERGIS. Ir galima atsižvelgti į pageidavimą, kad visiems būtų išdalintos komisijos išvados. (Kalba vienas per kitą. Balsas iš salės: …komunikatą…) Jeigu pavesim, mes dar nepavedėm.

R.OZOLAS. Siūlyčiau palaikyti Pirmininko siūlymą. Čia yra tikrai racionalus…

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal tada taip ir sutariame, nereikės balsuoti. Bus parengtas komunikatas, jeigu pavesime, bus pateiktos komisijos išvados deputatams ir tada balsuosime iš naujo.

V.LANDSBERGIS. Ir aš dar siūlyčiau pateikti tai rytoj į dienos pabaigą, kad mes tikrai galėtume rytoj ką nors dar nuveikti ir išlaikytume deputatus šitoj salėje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome dar nebėgti, jeigu sutarėme dėl šito, prašome nebėgti! Rytoj 9.30 val. komisija sausio 8 d. įvykiams tirti renkasi pas deputatą K.Motieką. 9.30 val. Dabar dar gerbiamasis A.Butkevičius turi trumpą pranešimą jums, prašome dar nebėgti, gerbiamieji deputatai.

V.LANDSBERGIS. Dar nesibaigė posėdis.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji deputatai! Šiandien viso posėdžio metu iš tikrųjų buvo svarstoma tai, kas jau yra istorija, bet niekas nėra apdraustas nuo to, kad ta istorija nepasikartos ir kad jinai nepasikartos kaip tik šituo metu, kai nedirbs parlamentas, nes jisai atostogaus. Jeigu jūs pamenat, dar gruodžio mėnesį tiek gerbiamasis M.Laurinkus, tiek aš informavom apie ypač aktyvią TSKP veiklą ir jos ryšius su kariškiais. Aš galėčiau netgi pacituoti savo paskutinę kalbą ir manyčiau, kad kaip tik tos paskutinės kalbos tąsa yra šiandieninis mano pareiškimas, kurį noriu padaryti.

Iš tikrųjų turim pakankamus duomenis, kad galėtume teigti, jog TSKP organizacija gavo Maskvoje daug daugiau laisvių, negu turėjo iki šiol, kaip iliustracija to yra, kad netgi „Sovetskaja Litva“, kuri iki vakar dienos buvo vežama redaguoti į Maskvą, dabar jau yra neberedaguojama, jie veikia čia. …šitų žmonių pasisakymai liudija, kad jie rengiasi organizuoti ir toliau vis didėjančią suirutę, o konkrečiai – vadinamąją „Saugumo darbuotojų veteranų tarybą“. Rengiasi organizuoti grupes, kurios galėtų atlaikyti vadinamųjų „nacionalistinių bandų“, kaip jie tai įvardi-ja, spaudimą ir teigia, kad revoliucijai sukelti, aš cituoju vieno lyderio pareiškimą, reikia ne daugiau kaip 200 žmonių, ir tai sudarys galimybę įsikišti centrui ir išspręsti situaciją Lietuvoje. Yra ir daugiau panašių pareiškimų.

Aš manau, kad padėtis yra ir toliau nestabili ir kad mes turim pagalvoti apie priemones, kurių tektų imtis tuo atveju, jeigu šitos provokacijos būtų tęsiamos. Todėl siūlau į rytojaus dienos darbotvarkę įtraukti svarstymą nutarimo projektą, kuriame būtų aptartos štai tokios pozicijos. Kaip žinot, vienintelis realus pasipriešinimas, kurį mes galim pateikti, tai yra pilietinis pasipriešinimas, paremtas nebendradarbiavimu. Šitokio pasipriešinimo formos buvo daug kartų naudotos įvairiose valstybėse, ypač mažose valstybėse, ir kaip tik remiantis jų patyrimu yra sudarytas siūlomo nutarimo projektas. Taigi pirma siūloma tezė turi būti, jog visos Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios institucijos neturi bendradarbiauti su okupacinės valdžios atstovais. Bet tai reikia įtvirtinti nutarimu. Antra. Visos TSRS sukurtos Lietuvos Respublikoje valdymo struktūros laikomos neteisėtomis, o visi taikomi Lietuvai įstatymai – negaliojančiais. Toliau. Lietuvos Respublikoje galioja tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos iki aktyvios okupacijos priimti įstatymai. …Lietuvos Respublikos piliečiai yra kviečiami socialiniam ir politiniam bendradarbiavimui su okupantais.

Yra ir daugiau momentų, kurie galėtų būti nutarime, tačiau vienu iš svarbiausių momentų turėtų būti Konstitucijos papildymas jau kartą gerbiamojo J.Liaučiaus siūlyta formuluote – jog Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę priešintis bet kuriam smurtui ar prievartai, kuris jiems yra taikomas. Tai yra visuotinės gynybos, totalinės gynybos, nuostatos, kurios yra įtvirtintos daugelio Europos valstybių konstitucijose. Jeigu parlamentas sutiktų, gerbiamasis J.Liaučius galėtų dar ir šiandien pacituoti tą Konstitucijos pataisą, kurią mes, manytume, reikia įtvirtinti ir kurią reikėtų apsvarstyti rytoj.

Ačiū už dėmesį. Aš siūlau balsuoti už tai, kad mano siūlomo nutarimo projektas, tai yra šios tezės, kurios atsispindės siūlomame projekte, taip pat Konstitucijos papildymas būtų rytoj svarstomi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar neprieštarausite, jei mes įrašysime į rytojaus darbotvarkę? (Balsai iš salės: Pritarsim.) Pritarsim? Neprieštarauja.

V.ŠADREIKA. Aš tik vieną pastabėlę. Gerbiamas Butkevičiau, dėl paties nutarimo, tai mūsų, gal mano atmintis paveda, reikia pasitikrinti, toks nutarimas mūsų lyg ir yra jau priimtas. Ar mes jo nepriėmėm? Gal… jau gili naktis.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, aš tikrai peržiūrėjau nutarimus. Tas, kuris fiksuotų…

V.ŠADREIKA. Ne, ne, dėl Konstitucijos pakeitimo tai ne, bet visa tai, kad mūsų pareiškimas, gal reikėtų to pareiškimo pagrindu, galbūt…

A.BUTKEVIČIUS. Taip, tai… Nutarimą, tai yra kad turėtų juridinę teisę.

V.ŠADREIKA. Bet visos tos mintys buvo jau mūsų priimtos.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, neprieštaraujat? Rytoj mes įrašom į darbotvarkę.

V.ŠADREIKA. Pareiškimas priimtas, reikėtų jį surasti.

PIRMININKAS. Taip, yra.

V.ŠADREIKA. O nutarimą tai reikėtų priimti. Gerbiamojo S.Ilgūno buvo pateiktas projektas.

A.V.PATACKAS. Aš labai atsiprašau, norėčiau kelis sakinius pasakyti. Mes praradome…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate Patackai, baikime pirmiausia šitą, paskui…

V.LANDSBERGIS. Pabaikim tą klausimą. Atrodo, kad niekas neprieštarauja, kad rytoj darbotvarkėj būtų tie du pasiūlymai. Taip? Klausimas baigtas.

PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Ta pačia tema. Mes praradome budrumą ir leidome sau per daug atsipalaiduoti. Kovo mėnuo gali būti nė kiek nelengvesnis už sausį, ką matėme ir iš šios dienos. Įsileidome į antraeilių, trečiaeilių dalykų svarstymą ir nematome, kas mūsų laukia. Mums reikia išgyventi dar kovo mėnesį, kuris bus ne mažiau krizinis kaip ir sausis. Todėl dėl atostogų reikėtų ką nors pagalvoti. Dėl tos savaitės. Kelias paskutines dienas turime dar laiko priimti kokius nors nutarimus dėl atostogų.

V.LANDSBERGIS. Dar turbūt dėl kainų turim.

PIRMININKAS. Taip, Vyriausybė pateiks nutarimą. Generalinis direktorius M.Laurinkus.

M.LAURINKUS. Aš siūlyčiau rytoj, jeigu įtrauksime į darbotvarkę, aptarti ne tiktai gynimosi pobūdžio mechanizmą, bet ir jo pagrindimą, kas yra ne mažiau svarbu, aš manyčiau. Todėl turėtų būti skirta daugiau laiko šiam nutarimui priimti.

PIRMININKAS. Jei mes dirbsime gerai, tada suspėsim…

M.LAURINKUS. Dėl šitos argumentacijos iš tikrųjų daug kas liktų nesuprantama, tada pakibtų ore. Žinoma, daug kas yra savaime suprantami dalykai, bet vis dėlto niekada nelieka laiko aptarti rimtai tai, kas mūsų kasdien, bent mūsų tarnybos, kiek man…

V.LANDSBERGIS. Ar galėtų kas padėti gerbiamajam A.Butkevičiui per naktį parengti tą nutarimo projektą su reikiamu pagrindimu? Galit bendradarbiauti, susitarti, čia yra nakties darbas, rytoj rytui, kad būtų. (Balsai salėje)

R.OZOLAS. Aš labai atsiprašau. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir veikimo subjektas atitinkamai turėtų būti nurodytas tame nutarime, tai yra mūsų Gynybos komisija, kaip nors įgaliota suteikiant jai atitinkamas prerogatyvas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Ozolai, gal galėtų Krašto apsaugos komisija padėti?

R.OZOLAS. Aš supratau.

PIRMININKAS. Tada ačiū. Gerbiamieji deputatai, posėdį baigiame. Rytoj 10 val. tęsime plenarinį posėdį.