1991 m. gegužės 27 d.
Pirmininkauja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A. TAURANTAS
PIRMININKAS. Numatyta išklausyti Lietuvos banko valdybos ataskaitą. Labai prašau deputatus sėstis ir laikytis salėje tylos. Mūsų yra nedaug, todėl tikiuosi, kad bus kaip tik tylu ir mes įdėmiai iš-klausysime. O gerbiamųjų žurnalistų prašyčiau, kad interviu imtumėte ne posėdžių salėje. Kreipimasis į žurnalistus, kad interviu būtų imama ne salėje. Ačiū.
Dabar žodis suteikiamas gerbiamajam V.Baldišiui.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia aš tikrai nuoširdžiai norėčiau padėkoti, kad jūs turite kantrybės ir sutikote išklausyti Lietuvos banko valdybos ataskaitą, kurią aš jums norėčiau pateikti. Atsižvelgdamas į jūsų pakankamą nuovargį, aš pasistengsiu kalbėti remdamasis konkrečiais faktais, informuosiu, kas padaryta, nepadaryta, nevargindamas apibendrinimais.
Visų pirma norėčiau pažymėti tą faktą, kad pagal Reglamento reikalavimus ir siekdama kuo daugiau deputatų supažindinti su tuo, kas daroma, kokios yra problemos (...), Banko valdyba darė tokias ataskaitas Valstybės atkūrimo komisijoje, Biudžeto komisijoje, net du kartus Ekonomikos komisijoje. Norėta pasiekti, kad visi komisijų nariai susi-pažintų su banko darbu, kad kuo daugiau galima būtų atsakyti į tuos konkrečius klausimus, kurie kyla ir kartais reikalauja paprasčiausių paaiškinimų. Galbūt vėliau tų komisijų nariai ką nors ir pasakys apie tas ataskaitas, o aš norėčiau trumpai supažindinti su strateginiais dalykais, kurie yra daromi Lietuvos banke.
Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad, kaip jūs žinote, Lietuvos bankas buvo sukurtas praeitų metų vasario 23 d. nutarimu dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos. Jis buvo sukurtas tiesiog tuščioje vietoje, jeigu taip galima pasakyti, nebuvo nei patalpų, nei žmonių, nei visų kitų dalykų, reikalingų banko veiklai. Man pačiam teko pradėti vadovauti tam bankui liepos 31 d. po paskyrimo, tai yra tik 10 mėnesių užsiimti visu tuo darbu.
Kas buvo per tą laikotarpį padaryta? Turint galvoje pagrindinę banko strategiją ar banko uždavinius, tai jam buvo pavesta sukurti nepriklausomą Lietuvos pinigų ir bankų sistemą pasiruošiant įvesti savus pinigus. Ir tuos strateginius uždavinius sprendžiant, aišku, iškilo nemažai taktinių klausimų, problemų, kurios yra sprendžiamos. Įgyvendinant šį strateginį uždavinį dirbama dviejose pagrindinėse veiklos srityse. Viena veiklos sritis būtų konceptualus arba metodologinis mokslinis pasiruošimas šiam darbui, įstatymų, nutarimų, instrukcijų ir kitos medžiagos, kuri reikalinga šiame darbe, ruošimas. Tas darbas prasidėjo dar 1988 m. pabaigoje, kai buvo suformuota savarankiškos Lietuvos pinigų ir bankų sistemos pagrindų kūrimo darbo grupė, kuri paruošė ir priimtą Lietuvos banko įstatymą, pagal kurį šis bankas buvo atkurtas. Vėliau šitas darbas Lietuvos banke buvo tęsiamas ir daugelis žmonių - gamybininkų, mokslininkų iš Finansų ir kredito katedros, iš kitų įstaigų - pas mus dirba šį darbą iki šiol.
Rezultatas - tai paruošti ir Aukščiausiajai Tarybai jau anksčiau pateikti dokumentai. Tai Komercinių bankų įstatymas, kuris buvo pristatytas jums jau praeitų metų pabaigoje ir laukia dabar savo priėmimo eilės. Visą tą laiką jis buvo tobulinamas atsižvelgiant į visas ekspertų pastabas, patyrimą, kurį mes gauname. Taip pat paruošti ir Aukščiausiajai Tarybai pateikti čekių įstatymo bei vekselių įstatymo projektai. Vykdydami spalio 2 d. nutarimą kartu su Lietuvos taupo-mojo banko ir Agropramoninio banko vadovais mes taip pat dalyvaujame rengiant Lietuvos žemės ūkio banko statutą, Lietuvos taupomojo banko statutą. Visi tie dokumentai laukia savo eilės priimti Aukščiausiojoje Taryboje, nekalbant apie daugelį kitų instrukcinio pobūdžio dokumentų, kurie buvo parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus. Tai nutarimas dėl laikinų valiutinių fondų formavimo, valiutos reguliavimo taisyklės, valiutos pirkimo-pardavimo taisyklės, sąskaitų atidarymo įmonėms ir firmoms taisyklės ir dar daug darbų, kurie nuolat dirbami tobulinant atsiskaitymus ir naujos sistemos kūrimą, kreditavimą, grynų pinigų apyvartą ir kt. Šiais klausimais nuolat dirbama, iš vienos pusės, stengiantis panaudoti mūsų turimą potencialą, mūsų žmones ir specialistus, stengiantis atsižvelgti, pasikviesti konsultantus, pasikviesti užsienio specialistus, stažuotis užsienio šalyse - tuo mes taip pat rimtai užsiiminėjam.
Antras paketas tų visų klausimų, kuriuos mums tenka spręsti, tai yra praktiniai dalykai, susiję, pirma - su veikiančios ,,sovietinės" bankų sistemos reorganizacija kuriant savo banką, antra -savarankiškos komercinių bankų sistemos kūrimas, trečia - tai santykiai su Tarybų Sąjungos stipriu centru, jeigu taip galima pasakyt, ,,Gosbanku". Taip pat ryšiai su atskiromis Tarybų Sąjungos respublikomis, ypač su buvusiomis Tarybų Sąjungos respublikomis Estija, Latvija, net ir Rusijai galima priskirti šitą statusą, kadangi jos turi sukūrusios nepriklausomus centrinius bankus. Kita labai stambi praktinių veiksmų kryptis - tai tarptautinių ryšių užmezgimas, Lietuvos palaikymas tarptautinio pripažinimo procese, kur Lietuvos bankas, kaip viena iš esminių valstybės institucijų, dalyvauja tame Lietuvos valstybės pripažinimo procese. Dar iš veiklos sričių norėčiau išskirti nepriklauso-mos tarptautinių atsiskaitymų ir mokėjimo sistemos sukūrimą kaip labai svarbų mūsų valstybei faktą. Iš praktinių darbų dar atskirai norėčiau paminėti mūsų banko pagrindinio kapitalo formavimą, jeigu galima taip pasakyti - tai specialistų, žmonių ruošimas dirbti naujomis sąlygomis - labai svarbus ir opus klausimas.
Jeigu leisite, trumpai supažindinsiu su šiomis pagrindinėmis praktinių darbų sritimis. Visų pirma apie mūsų, drįsčiau pasakyti, problemą numeris pirmas, t.y. mūsų specialistų, mūsų žmonių paruošimą įvairiose veiklos srityse. Ne paslaptis, tai ir bankų veikla normaliomis rinkos sąlygomis, konkurencijos sąlygomis ir panašiai. Ir čia susiduriam su labai didelėmis problemomis, kurias bandom spręsti. Ir ne taip mažai padaryta. Plėtodamas ryšius su užsienio šalimis šiuo metu Lietuvos bankas vienaip ar kitaip bendradarbiauja su 15 stambiausių užsienio valstybių centrinių bankų, taip pat stambių komercinių bankų ir kitų finansinių kredito institucijų. Esame sudarę rimtus planus savo darbuotojų stažavimui, kvalifikacijos kėlimui ir dabartiniam laikotarpiui, ir artimiausiai perspektyvai. Šiuo metu mano pavaduotojas ir kolegos grįžta iš stažuotės Švedijoje. Prieš savaitę valdybos nariai buvo stažuotėje Vengrijos Respublikoje. Tokios stažuotės yra numatytos ir vyks Vokietijos Respublikoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Kanadoje ir kitose šalyse, kur mes stengiamės panaudodami bet kokias galimybes kaupti savo pagrindinį kapitalą, nuo kurio (aš ir mano valdybos nariai esame įsitikinę) priklausys tolesnės mūsų veiklos sėkmė. Atsižvelgdami į šį sukauptą patyrimą stengiamės koreguoti savo darbą, koreguoti taktinius veiksmus kuriant savarankišką, nepriklausomą Lietuvos bankų sistemą.
Kalbėdamas apie Lietuvos valstybės pripažinimo procesą, prie kurio iš dalies prisideda ir Lietuvos bankas, norėčiau taip pat pažymėti, kad Lietuvos banko vadovai buvo oficialiai priimti pagal vi-sus protokolinius reikalavimus tokių salių kaip Lenkijos, Anglijos, Vengrijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos centriniuose ir nacionaliniuose bankuose. Tas ryšių užmezgimas tarp vienos valstybės nacionalinio banko ir kitos valstybės nacionalinio banko pagal visus protokolinius
reikalavimus, mes manom, yra svarbus ne tik praktine prasme, kad mes gauname žinių, patyrimo, konsultacijų, bet ir grynai politine prasme. Tokie kontaktai, kaip minėjau, yra nuolat plečiami, jie užmegzti su penkiolikos visų pagrindinių valstybių centriniais nacionaliniais bankais, taip pat ir kitais stambiais bankais bei tose valstybėse veikiančiomis finansinėmis institucijomis.
Norėčiau pasakyti, kad nemažas vis dėlto pasiekimas, kurį reikėtų pripažinti, yra sukūrimas nepriklausomos tarptautinių atsiskaitymų ir mokėjimų sistemos, kuri dabar realiai funkcionuoja Lietuvoje, kurios Lietuvoje nebuvo jau daugiau kaip 50 metų. Tie veikę šakiniai TSRS bankų filialai neturėjo tokių tiesioginių ryšių su užsienio valstybėmis, kas dabar praktiškai yra padaryta mūsų banko. Mes turim korespondencinius tiesioginius ryšius su daugelio šalių centriniais bankais, ir atsiskaitymų sistema veikia nepriklausomai, autonomiškai, būtent kaip mūsų valstybės atsiskaitymų sistema. Mūsų klientams užtikrinamos vi-sos tarptautinėje praktikoje naudojamos tarptautinių atsiskaitymų formos ir visiškas aptarnavimas.
Kalbant apie tą tokį pripažinimo procesą ir mūsų santykius su Tarybų Sąjungos centriniu banku ir kitais bankais, norėčiau pažymėti tokius pagrindinius momentus, kad Lietuvos bankas, kaip centrinis Lietuvos Respublikos bankas, tuose ryšiuose, tuose santykiuose veikia kaip vienos valstybės bankas su kitos valstybės banku siekdamas galimo bendradarbiavimo, išlaikydamas politinį statusą. Toje srityje esame pasiekę net ir savotišką, sakykim, pripažinimą, kai į mus žiūrima kaip į centrinį Lietuvos Respublikos arba kaip į nacionalinį Lietuvos Respublikos banką.
Pereidamas prie pagrindinio klausimo - savarankiškos Lietuvos pinigų ir bankų sistemos kūrimo - norėčiau išskirti du pagrindinius aspektus: tai pasiruošimą savos pinigų sistemos įvedimui (strateginis tikslas) ir taktinius kelius bei priemones jam įgyvendinti, o tam reikia sukurti visų pirma savą bankų sistemą, savas kredito institucijas. Šitoje srityje Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pagrindinės strategijos, siek-damas sukurti dviejų lygių bankų sistemą, tai yra centrinį banką su jam specifinių funkcijų vykdymu ir savarankišką komercinių bankų sistemą, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tačiau mes, įvertindami ir pasiremdami patyrimu tokių šalių, kurios, būdamos labai panašioj situacijoj kaip Lietuvos Respublika, sakykim, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, nemažai pasiekia, mokydamiesi iš jų patirties, aiškiai išskiriam du etapus, tai būtent - pereinamąjį etapą su savais uždaviniais ir tolesnį etapą. Pereinamojo etapo pagrindinės
problemos yra visų pirma reorganizuoti tarybinių bankų filialus, šakinius filialus, kurie veikė Tarybų Sąjungos administravimo ir visiško (...). Reorganizuoti juos į Lietuvos bankus, kurie iš esmės išlaikytų valstybinį statusą, o privačios bankininkystės vystymasis priklausytų nuo ekonominės reformos ir privatizavimo eigos. Dar noriu pabrėžti, kad mes gyvename vis dėlto - turėtume tai atvirai pripažinti - karo sąlygomis, agresijos sąlygomis, svetimos kariuomenės šeimininkavimo sąlygomis ir pan., kai kalbėti apie daugelį dalykų reikia būtent atsižvelgiant į realią situaciją, kurioje mes gyvename, su kuria gerbiamieji parlamento nariai tikrai yra gerai susipažinę.
Antras etapas būtų įvedus savo pinigų sistemą, savo valiutą. Lietu-vos bankas pradeda veikti kaip normalios valstybės centrinis bankas su jam būdingomis specifinėmis funkcijomis - tai pinigų emisija, pinigų kredito apyvartos reguliavimas, valiutų kursų nustatymas, operacijos su vertybiniais popieriais, užsienio valiutos rezervais ir panašiai, kurių, gerbiamieji kolegos, dabartiniu metu bankas, naudodamas svetimos valstybės pinigus ir (...). Tokiu atveju kyla dilema: ar Lietuvos Respublikos centrinis bankas turėtų būti tiktai tuščia vieta, butaforija, kadangi jis neturi jokių įtakos sferų, ar jis vis dėlto laikinai (ką mes jums siūlėm ir ką nuosekliai vykdom) vykdo kai kurias kreditavimo ir ūkio aptarnavimo operacijas tam, kad galėtų turėti šiuo metu nors kokią įtaką mūsų ūkiui, mūsų ekonomikai. Tai yra labai svarbus klausimas, ir aš norėčiau pabrėžti, kad tas klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis. Ar Lietuvos valstybė turi savo centrinį banką, kuris gali daryti kokią nors įtaką, ar tiktai deklaruoja, kad toks bankas yra, kuris realiai šiomis sąlygomis niekuo negali užsiiminėti ir nieko negali veikti. Ir jis yra tuščia vieta. Manyčiau, kad būtent šitame taške ir fiksuojasi, sakykim, didelis puolimas prieš Lietuvos banką ir jo veiks-mus motyvuojant tuo, kad - o kaip yra šalyje, kuri 100 metų gyvena taikiomis sąlygomis ir rinkos ekonomikos susiklosčiusiomis sąlygomis? Kodėl tenai tokių funkcijų galbūt ir nėra, kitur dar kitaip, o pas mus neatsižvelgiama į tą pereinamojo etapo specifiką, į kurią mes privalom atsižvelgti. Juo labiau, turint galvoje ir tokį motyvą, kad, kaip minėjau, galbūt kai kam būtų patogu turėti banką, centrinį banką, kuris negali nieko vykdyti, nieko padaryti. Tai jau kitas klausimas. Tačiau toje srityje mes taip pat nuosekliai laikomės savo strateginės linijos, kad kuriantis komerciniams bankams galima būtų atsisakyti dalies komercinių funkcijų - ūkio kreditavimo, atsiskaitymų, - kurios dabar yra vykdomos, mažinti turimų skyrių skaičių. Mes tokios taktikos jau laikomės dabar, išleisdami savo pinigus, vykdydami emisiją, pradėdami
vykdyti specifines centrinio banko funkcijas. Turėčiau pasakyti, kad panaši praktika skyrių atžvilgiu buvo ir, sakykim, Lenkijos Respublikoje, Vengrijoje ir kitose šalyse, jeigu mes istoriškai į šitą procesą pažiūrėtume ir panagrinėtume.
Kai dėl pinigų įvedimo ir pasiruošimo, tai šitoj srity irgi nuolat dirbamas tiek teorinis, tiek metodologinis darbas, atnaujinant paruoštą koncepciją ir reikalingus normatyvinius dokumentus, taip pat techninis darbas, kuris apima visa tai, tačiau dėl suprantamų priežasčių aš nenorėčiau detalizuoti tų klausimų. Kolegos deputatai tikriausiai su-pras mane teisingai - nenorėčiau sulaukti tokių tiesioginių klausimų, į kuriuos aš neturiu teisės atsakyti, bet noriu pasakyti viena, kad darbas nuolat dirbamas atsižvelgiant į Lietuvos banko valdybos strateginę poziciją - ekonominio savarankiškumo, taip pat politinio savarankiškumo įgyvendinimas be savarankiškos pinigų, bankų sistemos yra tiktai fiktyvus. Ir ta kryptimi yra dirbama.
Baigdamas norėčiau porą žodžių pasakyti dėl klausimų ir kalbų apie Lietuvos banko veiklą (...). Norėčiau akcentuoti paskutiniu metu prasidėjusį puolimą spaudoje prieš jo veiklą. Jeigu konkrečiai deputatus domina, galima būtų išvardyti faktus, kurie interpretuojami visai skirtingai arba ,,iš piršto laužti", arba kaltinama nesuprantant, apie ką kalbama. Tai šitas puolimas, mano supratimu (gal aš ir klystu), daugiau yra politinio pobūdžio negu ekonominio, kadangi ekonominei diskusijai Lietuvos bankas visada atviras. Visada buvo laikomasi nuo-statos, kad galima susitikti ir diskutuoti bet kuriais finansiniais, ekonominiais, bankiniais klausimais, kuriais mes, patikėkit, kiekvieną dieną dirbam: studijuojam sukauptą didžiulę literatūros iš įvairių pasaulio šalių biblioteką, per savaitę priimam po keletą užsienio konsultantų ir įžymių specialistų, stengiamės visa tai panaudoti savo ir praktiniame darbe, ir įstatymų kūrimo darbe (...) ir niekada nebijojom jokių atvirų diskusijų, bet ne tokių, kada iškeliami klausimai, o atsakymai nelabai ir domina.
Gal tiek bendrais bruožais apie pagrindinę veiklą, kas yra daroma. Dar norėčiau pažymėti vieną dalyką. Kadangi man taip pat buvo pa-vesta dirbti ekspertų grupėje, kuri ruošė medžiagą tarpvyriausybinėms deryboms bankų, finansų klausimais, tai visas tos medžiagos ruošimas bankų kredito, skolų ir visais kitais klausimais teko mūsų banko darbuotojams, specialistams, nes pagrindiniai ekspertai, kurie sudaro tą grupę, taip pat dirba Lietuvos banke - taigi ir iš tos pusės didelis darbo krūvis.
Ne kartą bandyta užmegzti kontaktus su ,,Gosbanku" būtent iš tos
pozicijos, kad mes, kaip valstybės centrinis bankas, siekiam ir siūlom jiems tarpbankinį susitarimą, tarpvalstybinį susitarimą ir dabar, naudojant rublius, ir kai bus įvesti savi pinigai. Taip pat dėl atsiskaitymų dirbama, tik, deja, iš kitos pusės atsimušama būtent į tokią sieną, kai tiesiog sakoma - gerai, visa tai yra labai paprastai dalykiniu požiūriu sprendžiami dalykai, bet mes neturim tam politinio leidimo ir nieko negalim spręsti.
Kadangi aš tikrai nenorėčiau jūsų daug varginti, pasistengiau tik išvardyti pagrindines Lietuvos banko darbo sferas. Žinau, kils klausimų. Tai aš tuo ir baigčiau savo trumpą pranešimą.
PIRMININKAS. Matau, deputatai nori paklausti gerbiamąjį V.Baldišį.
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Biudžeto komisijoje apsvarstėme jūsų veiklą, tačiau aš išvadą vėliau pasakysiu. Dabar norėčiau paklausti, kadangi jūs kalboje paminėjote, kad jus bandoma diskredituoti spaudoje, ir jūs tai vadinate politiniais motyvais. Gal pasakytumėte, kokios, jūsų manymu, politinės jėgos tai daro?
V.BALDIŠIS. Aš dar kartą norėčiau akcentuoti tą pagrindinį momentą. Kada yra norima, sakykim, įteigti ir pasakyti, kad tokia banko veikla tokiomis sąlygomis (normaliomis rinkos ekonomikos, išsivysčiusiomis), turi būti tokios funkcijos, o visa kita yra absoliučiai ne-tinkama - monopolizmas ir įvairiausi kiti kaltinimai ir pan. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, atsižvelgiant į visa tai, kas dabar vyksta, ką mes darom, tai iš to būtent ir išplaukia ta pagrindinė išvada, kad (...). O jeigu norima padaryti, kad tas bankas būtų absoliučiai neveiklus, nieko nedarantis ir nereguliuojantis tokioje situacijoje, veiktų stichiniai procesai, toliau būtų priklausomumas, sakykim, nuo centrinio ir pan., - aš esu įsitikinęs, kad tai yra visų pirma politinis klausimas, o ne ekonominis (...).
J.PANGONIS. Kokios jėgos... (Negirdėti)
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis Lietuvos banko valdytojau, aš jūsų norėčiau paklausti, pasitikslinti dėl jūsų banko bendravimo su užsieniu. Konkrečiai - ar tai yra senosios ,,Strojbanko" korespondentinės sąskaitos, ar tai yra bankų bendravimas sutarčių pagrindu, bet toks, kiek man žinoma, yra tiktai tarp Estijos banko ir užsienio bankų. Ar jūs jau ką nors realaus pasiekėt?
V.BALDIŠIS. Aš norėčiau atsakyt ponui P.Vaitiekūnui iš karto, kad jis tikrai disponuoja klaidinga informacija. Lietuvos bankas kaip Lietu-
vos valstybės bankas turi sukūręs ir savo korespondentines bankines atsiskaitymų (...) ir kitokius ryšius (...). Iki šiol nei ,,Vnešekonom-banko" filialas, nei pramonės statybos, nei socialinio... bankas neturėjo. Dėl naudojimo rekvizitų ar panašiai - tai kitas klausimas. Aš į jį, jeigu deputatai leis, norėčiau atsakyti. Bet aš noriu užtikrinti, kad yra Lietuvos banko ryšiai - korespondentiniai, bankiniai ir kitokie - su kitų valstybių bankais, apie kuriuos nekalbama (...).
P.VAITIEKŪNAS. Aš tik noriu dar kartą patikslinti...
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, ar deputatas G.Šerkšnys laukia dėl klausimo?
P.VAITIEKŪNAS. Aš negavau atsakymo į savo klausimą, ne taip klausiau. Ar korespondentinės Lietuvos banko sąskaitos (...), vadinasi, ar mūsų bankas yra klientas užsienyje, ar bendravimas vykdomas kaip bankui ir pridera - esant sutarčiai su kitu banku? Tai čia yra skirtumas. Kiek man žinoma, tokį pasiekimą turi tik Estijos bankas. Ar jūs turit tokį pasiekimą?
V.BALDIŠIS. Mes bendraujam su užsienio bankais kaip bankas su banku - vienas bankas su kitu turi korespondentinius bankinius ryšius.
P.VAITIEKŪNAS. Kokiu pagrindu: jūs klientas ar sutartys?
V.BALDIŠIS. Kokiu pagrindu? Mes tuos ryšius užmezgam turėdami susitarimą vieno banko su kitu. Susitarimo pagrindu, nes be susitarimo negalima atidaryti korespondentinės sąskaitos.
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių paklausti? Ačiū. Klausimų daugiau nėra. Deputatas G.Šerkšnys dar nori paklausti?
G.ŠERKŠNYS. Aš ne paklausti, aš dėl komisijos išvados.
PIRMININKAS. Aišku. Aš kaip tik tą ir norėjau pasiūlyti. Ar komisijų atstovai galėtų pateikti Aukščiausiajai Tarybai komisijų išvadas?
Kadangi deputatas J.Pangonis jau anksčiau buvo ,,užsisakęs" išvadą pateikti, tai aš jam ir suteikiu žodį. Po jo deputatas G.Šerkšnys.
J.PANGONIS. Mes komisijoje svarstėme mūsų banko veiklą, pritarėme iš esmės tai veiklai, ir aš deputatams galiu pasakyti, kad man asmeniškai teko kalbėtis su kai kurių įmonių direktoriais - iš tikro tokios sąskaitos egzistuoja užsienyje, ir direktoriai patenkinti, tiktai bijo, kad Maskva ,,nesuuostų". Kadangi dabar neimami mokesčiai, valiuta lieka jų dispozicijoje visa, nereikia sumokėti 40 ar kiek ten procentų. Tai, žodžiu, pritariam ir siūlom pritarti. Nors šiandien (labai gaila) nėra kvorumo ir kai kurie deputatai miegojo, kai banko valdyto-jas kalbėjo, tačiau vis dėlto reikia teigiamai vertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu, kad pritarimui nesiūlomas
joks nutarimo projektas: tokio nėra pateikta.
Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Mūsų komisija irgi svarstė Lietuvos banko veiklą, gana detaliai klausinėjom, panašią ataskaitą kaip čia išgirdom ir dar apie pusantros valandos klausinėjom, išnagrinėjom visus mums rūpimus klausimus. Iš esmės nutarėm pritarti. Komisija pritarė banko veiklai, pažymėdama tai, kad bankas susiduria su daugeliu sunkumų. Tai ir jo fondų formavimo sunkumai, ir specialistų ruošimo sunkumai, tačiau turbūt tai yra ne vien banko sunkumai - kitos institucijos taip pat turi panašių sunkumų. Tačiau veiklai nusprendėme pritarti pažymėdami, kad gerbiamasis V.Baldišis vadovauja ir derybų delegacijos ekspertų grupei, ir tas darbas yra sėkmingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokia Valstybės atkūrimo komisijos išvada. Ar kitos komisijos dar norėtų pateikti savo išvadas? Ar yra kitų komisijų atstovai?
J.PANGONIS. Būtų įdomu, kokios kontrolieriaus išvados?
PIRMININKAS, Nematau... Ačiū.
Dar gerbiamasis V.Baldišis.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš prieš komisijos posėdį gavau taip pat Liberalų frakcijos klausimus dėl padėties Lietu-vos bankininkystėje (ten yra 12 klausimų) ir jų iniciatorius ponas K.Glaveckas pageidavo, kad aš atsakyčiau sesijos metu (...), tai aš norėčiau paklausti, ar man...
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. (Negirdėti)
V.BALDIŠIS. Kadangi aš jam pažadėjau, kad iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos į tuos klausimus pasiruošęs atsakyti...
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Jo paties nėra.
V.BALDIŠIS. Tai jeigu yra toks pasiūlymas, kad ne, tada aš ponui K.Glaveckui, Liberalų frakcijos...
PIRMININKAS. Jūs tiesiog žadėjote atsakyti į tuos klausimus...
V.BALDIŠIS. Atsakysim raštu, kadangi aš manau, kad mes tris kartus to paties klausimo nesvarstysim. Tada aš pateiksiu raštiškai, nors buvau pažadėjęs atsakyti žodžiu.
PIRMININKAS. Aš galiu pridurti, kad ir Reglamente numatyta, sakykime, jeigu pateiktas paklausimas, bet nėra paklausėjo salėje, tai jis nesvarstomas, tuo labiau ir klausimas turėtų būti...
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš norėčiau patikslinti. Ten ne tik Liberalų frakcija yra pasirašiusi, ir aš savo parašą padėjęs esu. Manau, kad galima būtų perkelti į Vyriausybės valandą.
PIRMININKAS. Tai jeigu jūs tuos pačius klausimus teikiate, gerbiamasis deputate... Jūs galite pateikti, jūs turite tam teisę. Tada gerbiamasis V.Baldišis išklausys...
V.BALDIŠIS. Aš kalbu, kaip parašyta...
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš kreipiuosi į deputatus ir apeliuoju į jų racionaliąją proto dalį, ir siūlau bankų reikalų nepaversti vien tik politika. Na, gerbiamieji...
PIRMININKAS. Tai turbūt ne diskusijos objektas. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu gerbiamasis P.Vaitiekūnas klausia tų klausimų, kurie yra įteikti raštu, tai gerbiamasis V.Baldišis būtinai atsakys į juos. Jeigu jūs dabar neklausiate, kitą kartą tai padarysite, tai, be abejo, galim mes ir taip sutarti. Ačiū. Daugiau nėra norinčių nei paklausti, nei pateikti išvadų.
V.BALDIŠIS. Norėčiau padėkoti gerbiamiesiems deputatams tikrai už kantrybę ir už tai, kad klausėt. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš savo ruožtu noriu paminėti, kad išklausymas -tai yra Aukščiausiosios Tarybos tam tikra kontrolės forma.
Noriu padėkoti gerbiamajam V.Baldišiui ir kitiems Lietuvos banko valdybos nariams už atvykimą į mūsų posėdį. Ačiū už pateiktą ataskaitą.
Posėdis baigtas. Kitas posėdis rytoj 10 val. Ačiū. Labanakt.