UŽDARAS POSĖDIS
1991 m. sausio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.TAURANTAS
PIRMININKAS. Man atrodo, kad posėdis jau gali būti laikomas uždaru, todėl kviečiu gerbiamąjį Albertą Šimėną į tribūną toliau tęsti savo kalbos.
A.V.PATACKAS. Dėmesio! Eilinė parengtis. Ji skirta tiktai apsaugai ir niekam daugiau. Prašome toliau normaliai dirbti. Labai blogai, kad mes girdime tą, ką turėtų girdėti tiktai apsauga. Labai blogai. Tai sukelia visiškai nereikalingą įtampą. Tai, kas buvo pasakyta, skirta tiktai apsaugos žmonėms. Praeitą naktį tokių pavojų mes turėjom mažiausiai penkis, ir jeigu mes į kiekvieną taip reaguosim, tai negalėsim normaliai dirbti.
PIRMININKAS. Mikrofonai išjungti.
A.V.PATACKAS. Mikrofonai išjungti, niekuo negaliu padėti. Kartoju. Eilinė parengtis, skirta tiktai apsaugos žmonėms.
PIRMININKAS. Nereikia jungti mikrofonų, nereikia, mes susikalbėsim.
A.V.PATACKAS. O mes turime normaliai dirbti. Tokių parengčių praėjusią parą turėjome mažiausiai penkias ir tikriausiai dar šią parą turėsim.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, dabar toliau tęsia savo kalbą deputatas Albertas Šimėnas. Prašom garsiai, kad deputatai galėtų girdėti. O kad deputatas A.Šimėnas neprarėktų gerklės, prašau salėje laikytis visiškos tylos.
A.ŠIMĖNAS. Tokią situaciją sąlygojo trys dalykai. Pirma, apsaugos nepatikimumas. Tą aš galiu įrodyti. Įrodysiu pirmiausia. Apsaugos nepatikimumas. Mano šeima, kuri buvo… nors priežastis ne šeima, bet aš įrodau tik patį faktą, kad mūsų apsauga nepatikima. Mano šeima, kurią saugojo asmeniniai sargybiniai… Tie sargybiniai vidurnaktį, 24 val. (ne tą dieną, anksčiau, kai mes dar buvom bute, kai buvom neprisikėlę), gal 1 val. atėjo ir pareiškė: pirmininkas leido mums jūsų nebesaugot. Žmona nesitikslino, nei koks pirmininkas, nei kas tas pirmininkas, kadangi ji neįpratusi prie tokių dalykų, tad sako: jei leido, tai eikit jūs ten. Ir paliko be apsaugos. Neaišku, koks pirmininkas ir kodėl leido. Tai jau rodo, kad apsaugos patikimumo tikrai nėra.
Antras dalykas. Trikdymai ryšių sistemoje, nes aš nesugebėjau laiku informuoti Pirmininko. Jis buvo informuotas po to, kai jūs jau priėmėt sprendimą paskirti Ministrų Tarybos Pirmininką. Aš suprantu situaciją ir visiškai… Bet žmogus turėjo informuoti anksčiau, tik nesuspėjo.
Trečias dalykas. Nors sprendimas…
PIRMININKAS. Prašau salėje tylos ir uždarykite duris!
A.ŠIMĖNAS. Ir ta padėtis sąlygojo priimti skubų sprendimą – paskirti Ministrų Tarybos Pirmininką, kol neišaiškėjo mano situacija.
Nuostata, mano manymu, buvo tokia: kol apie mane neaišku, aš ir lieku Pirmininkas. Visada lieku Pirmininkas, aišku ar neaišku, aš visada Pirmininkas. Kai jau aišku, kad manęs nėra, štai tada aš jau ir nebe Pirmininkas. Aš ir vadovavausi ta nuostata, ir nemaniau, kad gali būti kokių nors kitokių sprendimų, tik tokie, jeigu logiškai galvosim. Kas turėjo teisę mane atleisti nežinodami, kur aš esu? Tai galit pavesti vicepirmininkui, vicepremjerui, ir tegu vykdo tą apsaugą.
Dabar pasakysiu, kaip klostėsi situacija, koks pagrindinis motyvas, kodėl taip buvo padaryta. Vidurnaktį, kada prasidėjo ta situacija, – skambutis man. Trumpai pasakė, aš paskui pareikalavau sujungti su Pirmininku ir, užuot sujungus su Pirmininku, iš karto atvažiavo mašina. Sako, jūs vykite į Ministrų Tarybą. Aš tada pradėjau mąstyti, kokia gi situacija. Į Ministrų Tarybą. (Klausimai iš salės) Į savo, į savo. Kaip? Ne, aš paskambinau ir paprašiau sujungti su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku. Tyla, ryšys nutrūko, o tuo metu atvažiavo mašina manęs paimti ir pasakė, kad aš turiu ten vykti. Be to, mano asmens sargybinis pageidavo to vairuotojo, kuris paprastai vežioja. Vairuotojas buvo pakeistas, jam visai nežinomas. Jis man šitą pasakė, kad vairuotojas jau nebe tas. Be to, mano šeimai žmogus pasakė adresą, kur aš turįs būti, jeigu atsitiktų blogiausia. Aš tuo adresu nepasinaudojau, nes maniau, kad tai provokacija. Bet aš galėsiu nurodyti tą adresą ir surasiu tą žmogų, kuris atėjo. Ne telefonu, žodžiu informavo, kad jeigu bus blogai, tegul ten būna, jį tikrai ten apgins. Bet aš nepasinaudojau tuo.
Dabar toliau įvertinu situaciją. Bet kuriuo atveju aš esu Pirmininkas, Ministrų Tarybos Pirmininkas. Tik tada aš nebe Ministras Pirmininkas, kada aš nebegyvas. O šiaip aš esu, viskas, juridinis asmuo. Ir tada man iškilo vienintelis klausimas, ar gerbiamasis A.Saudargas jau Lenkijoje, ar dar ne Lenkijoje. Vienintelis klausimas man iškilo. Ir aš nusprendžiau: iki tol, kol aš neįsitikinsiu, kad jis Lenkijoje, truputį pabūsiu ne Pirmininku, būsiu neaiškus. Nieko baisaus čia nebus, kadangi aš vis tiek Pirmininkas. Ir nusprendžiau tvirtai šitą išsiaiškint. Ir antra, įpareigojau žmogų, kad susitiktų, pasiektų mūsų gerbiamąjį Tarybos Pirmininką. Įpareigojau žmogų, kad pasiektų Tarybos Pirmininką ir išdėstytų situaciją. Ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turėjo man pasakyti „grįžk“ – aš iš karto grįžtu, „negrįžk“ – aš laukiu. Nes jeigu situacija tokia… O sprendimas toks, kad jeigu gerbiamasis A.Saudargas neperėjo sienos (apie tai jokių žinių iki tol aš tikrai neturėjau), jeigu A.Saudargas neperėjo sienos, tada aš lieku čia, nežinomas, bet Pirmininkas, žiūriu, kuo čia baigiasi, ir tada arba lieku pogrindyje, arba pereinu sieną ir atstovauju Lietuvos Vyriausybei. Kadangi aš vienintelis teisėtas valdžios atstovas, daugiau teisėtų nebėra. Aš vienintelis esu teisėtas. Visi kiti, kurie čia išrinkti, yra neteisėti. Aš negalėjau palikti savo šeimos, kadangi tada būtų prasidėję visokie dalykai. Aš tada šeimą evakavau, paskui mąsčiau apie įvairius planus, kaip ją apskritai paslėpt, kas pasirodė, be abejo, sudėtinga, nes aš žinau, kad mano visus pažįstamus kontroliuoja, visi mano pažįstami bus susekti. Labai sudėtingas dalykas. Ir aš, dar kartą kartoju, sakiau žmogui, kad greit apie šitą informuotų Pirmininką, maksimaliai greitai, ir duotų man nurodymą: pasirodyt ar nepasirodyt. Jis pavėlavo. Ir nėra ryšio tarp Vilniaus ir užmiesčio, visiškai sutrikdytas. O informacija, kurią pateikė, kad gerbiamasis A.Saudargas jau Lenkijoje, kurią taip atkakliai kartojo televizija, aš netikėjau. Nes sakė… Aš tikrai nenoriu įžeist. Ten sakė: „mūsų gerbiamasis Benas Rupeika informuoja“. Aš galvoju, kas čia darosi. Aš taip truputį suabejojau. Kol aš tikros informacijos… Aš laukiau užsienio radijo stočių, kurios pasakytų, kad gerbiamasis A.Saudargas čia. Ir neturėjau tų stočių. Tada ryžausi, pasiėmiau mašiną, atvažiavau čia, į Vilnių, nevažiavau į šitą Tarybą, bet pradėjau aiškintis, ar A.Saudargas tikrai yra Lenkijoje, ar ne. Ir paskui paaiškėjo, jog tas žmogus jau informavo ir gavo Pirmininko nurodymą, kad aš atvykčiau į Aukščiausiąją Tarybą. Ir kai aš tą sužinojau, Pirmininkas man liepė atvykti, nurodė: „grįžk“, tai aš ir grįžau į Aukščiausiąją Tarybą, ir visa istorija pasibaigė.
Jeigu nebūtų tų trijų dalykų, skuboto Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, aš įvertinu, kad situacija ir ta padėtis… Bet, mano nuomone, sprendimas toks… Dabar visiškai nesvarbu, kas vadovauja tam kabinetui, ar kairysis, ar dešinysis. Jūs galit mane čia baust už tokį dalyką, galit skirt arba ministru, arba viceministru, ar vėl atstatyt (aš manau, kad esu teisėtas Ministras Pirmininkas), ar neatstatyt – čia neturi jokios reikšmės, kadangi ne taip klausimas sprendžiamas. Jeigu mes keliam klausimą, ar stovim iki galo, tai mes tada stovim iki galo. O galas toks: arba mes esam okupuoti, ir tas akivaizdžiai įvardyta… Gerbiamasis A.Saudargas užsienyje sudaro mūsų emigracinę Vyriausybę, ir viskas aišku: mes tapom nebe TSRS dalimi, mes tapom okupuota respublika. Okupuota, bet jau nebe TSRS dalis, nes teisėta Vyriausybė yra nuversta. O jeigu stovim iki galo ir mums leidžia skelbti nepriklausomybę, tai yra kitas dalykas. Vėl-gi mes tampam ne TSRS dalimi. Tą sprendimą turi priimti Aukščiausio-ji Taryba. Jeigu iki galo, tai iki galo, o jeigu ne, tai tada reikia kreiptis į Maskvą, kažko ieškot, bandyt, eiti į kompromisus, derėtis ir t.t. O jei-gu iki galo, tai dar viskas bus priekyje, aš manau. Ir todėl aš būsiu parlamente ir būsiu ten, kur man bus pasakyta Aukščiausiosios Tarybos ar-ba nurodyta mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko. Aš ten ir būsiu. Nors nesvarbu, kas čia būtų. Kur mane nusiųsit, ten ir būsiu. Manau, kad čia yra aišku ir logiška.
Aš nenoriu čia kokių liudytojų, tačiau jeigu kas mano, kad buvo elgtasi kitaip, tai galiu pasakyti, kad visur su manim buvo asmens sargybinis, jis mane visą laiką lydėjo. Mes kartu apgalvodavom kai kuriuos žingsnius, pasitardavom. Aš jam ne visada viską sakiau. Ypač iš pradžių. Jis nieko nežinojo, nes aš netikėjau, kad jis yra tikrai tas sargybinis, kurio reikia. Ir kelyje aš bandžiau išsiaiškinti, ar tikras sargybinis mane saugo, ar ne. Aš jam daviau keletą klausimų ir pradėjau tikėti, kad gal jis ir tikras. Patikėjau todėl, kad, sako, aš prieš tai saugojau Pirmininką. Tai tik tada aš patikėjau, kad jis yra tikras sargybinis, o ne tas, kuris pats pir-mas pirmą minutę areštuos. Jeigu jis nebūtų saugojęs Pirmininko, aš būčiau juo irgi netikėjęs, žodžiu, palikęs jį kuriame nors etape. Ir veikęs vienas. Atrodo, kad ta istorija, tokia savotiška… Jeigu tik, sakau, laiku būtų pranešta Pirmininkui apie šitą sprendimą, nieko čia išvis nebūtų buvę. Tai ir visa istorija. Jokių paslapčių tikrai nėra. Absoliučiai nėra.
PIRMININKAS. Ar jūs baigėt?
A.ŠIMĖNAS. Taip, baigiau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. (…) Aš nesu gyvenime nieko jūsų prašęs. Šį kartą prašau: nebetęskim toliau šitos diskusijos. Išklausykit mane iki galo, gerbiamasis posėdžio pirmininke. (…) Įvertinę esamą padėtį, įvertinkime visa, kas Lietuvoje darosi, atidėkim, galbūt terminuokim šito klausimo išaiškinimą, kad (…) aiškinsiuos iki galo šitą dalyką. Prašau atidėti. Nepradėkim dabar šito klausimo svarstyti, sulaikykime savo politines ambicijas, suvaldykime savo smalsumą, žmogišką, politinį ir visokį kitokį. Prašau jūsų, atidėkime, o (…) greičiau baikim uždarą posėdį, sukvieskim juos ir vėl į tribūną. Prašau šitą padaryti. Jeigu apsispręsime šito nedary-ti, tai siūlau tam tikrą atsakomybę. Labai prašau (…).
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš, kaip gydytojas, (…) per daug sujaudintas. Problema yra tik viena: (…) tikrųjų nesudarytų mums (…) galbūt Albertas sutiktų, kad toliau Ministro Pirmininko pareigas eitų G.Vagnorius, o Albertas atsiimtų savo kandidatūrą.
A.V.PATACKAS. Atsiprašau, dar noriu pasakyti vieną, paskutinį sakinį. Kodėl (…) sprendžiant juridiškai, yra gana gerų protų. Išspręskim juridiškai taip, kaip ją reikėtų išspręsti, ir nutraukime diskusiją. Aš labai prašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas G.Šerkšnys turi pasakyti ką svarbaus?
G.ŠERKŠNYS. Aš labai pritariu, kad reikia nutraukti diskusijas, tik reikia kaip nors išsiaiškinti tuos dalykus. Dėl to aš manau, kad būtų galima sudaryti tam tikrą nedidelę komisiją. (…)
PIRMININKAS. Ar deputatas N.Rasimavičius turi ką pasakyti?
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš tik noriu pasakyti, kad panašioms situacijoms spręsti (…).
PIRMININKAS. Ar kitų nuomonių bus? Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Taip, taip. Aš tikrai pritarčiau, kad klausinėti toliau nereikia, bet kadangi mes padarėme uždarą posėdį, reikėtų apskritai pagalvoti, kaip čia buvo keliamas toks, man atrodo, labai pagrįstas klausimas, ar mes priešinsimės iki galo, kaip jūs sakėt, gerbiamasis Albertai… Kažkaip buvo suformulavę apie (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis Plečkaiti…
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėjau pasiūlyti, kad mes padiskutuotume apie susidariusią situaciją. Tiktai nieko neklausinėdami. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutinkat, kad toliau deputatas A.Šimėnas nebūtų klausinėjamas? (Balsai iš salės: Taip.)
A.ŠIMĖNAS. Aš noriu fiksuoti tik vieną dalyką: aš tikrai pats priėmiau sprendimus. Todėl labai paprasta, visas tyrimas – dėl manęs, jeigu kas nors neaišku. O daugiau nė vienas žmogus, absoliučiai nė vienas nėra įpainiotas. Nė vienas.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlyta sudaryti šiam reikalui specialią tyrimo komisiją. Mes pagal Konstituciją turim teisę tokią komisiją sudaryti. Ar yra prieštaraujančių, kad tokia komisija būtų sudaryta? Jūs teikiate balsuoti savo pasiūlymą? Paprastai tokius dalykus daro tyrimo ko-misija. Mes pagal Konstituciją turime teisę tai padaryt. Matau, kad prieštaraujančių nėra. Tokiu atveju norėčiau išgirsti, kokie kandidatai siūlomi į šią komisiją.
P.VARANAUSKAS. Aš turiu tokį pasiūlymą: dabar mums reikėtų išrinkti pirmininką ir kad iš kiekvienos frakcijos būtų po žmogų.
PIRMININKAS. Taip, pirmiausia reikėtų girdėti tas kandidatūras. Galbūt frakcijos pateiktų? Ar frakcijos norės tartis?
P.VARANAUSKAS. Tai frakcijos turbūt norės tartis. Bet pirmininką tada mes išsirinksim.
PIRMININKAS. Tai viena nuomonė. Ar daugiau nuomonių yra? Ar gali kas nors pasiūlyt kandidatūrą? Buvo vienas… (Balsas iš salės: J.Beinortą iš Jungtinės…) O galbūt pirmininkas paaiškės, kai bus pasiūlytos kandidatūros? (Balsas iš salės: Atsiprašau, tada galbūt siūlom pirmininką.) Tai ir siūlykit. Aukščiausioji Taryba nutars. (Balsas iš salės: Aš siūlau K.Motieką. Teisininkas ir pavaduotojas.) Atsiprašau, dar buvo vienas deputato N.Rasimavičiaus anksčiau pateiktas pasiūlymas, kad yra pakomisė. Galbūt iš tos pakomisės būtų galima nurodyti konkrečius žmones? Aš tiksliai nežinau, ar N.Rasimavičius yra? Ar jūs siūlote konkrečius žmones iš pakomisės?
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atleiskite, mes nebalsavome, ar tokia komisija iš viso reikalinga. Gal iš viso ji nereikalinga.
PIRMININKAS. Aš deputatų klausiau, ar yra prieštaraujančių dėl tokios komisijos sudarymo. Niekas neprieštaravo. (Salėje triukšmas)
Gerbiamasis deputate, tai reikėjo tada iškart ir sakyt. Aš labai aiškiai paklausiau.
L.N.RASIMAVIČIUS. Man atrodo, ar čia paves, ar nepaves parlamentas, pagal savo paskirtį ta pakomisė vis tiek šį klausimą turės išnagrinėti. Ir ji jį išnagrinės. O jeigu dar reikia ir kitos komisijos, tai čia jau…
PIRMININKAS. Čia jau specialus atvejis, dėl kurio ir sudarom, kad žmonės iš ten galėtų įeiti. Ar jūs nenorit pateikti kandidatūrų?
L.N.RASIMAVIČIUS. Yra pakomisės pirmininkas E.Jarašiūnas.
PIRMININKAS. Tai gal E.Jarašiūną ir įtraukti? (Balsas iš salės: Taip, E.Jarašiūną. Kitas balsas iš salės: Aš siūlau komisijos pirmininku gerbiamąjį R.Paulauską. Prašom balsuoti.) Ar dar siūloma daugiau kandidatų? Užrašiau visus kandidatus, kurie siūlomi. Išvardysiu. Į komisiją pasiūlyti šie deputatai.
Prašau tylos salėje, nes paskiau deputatai negirdi, kas siūloma, ir priekaištauja, kad mes neteisingai priimam nutarimus.
Yra pasiūlyti į komisiją šie deputatai: J.Beinortas, V.Šadreika, K.Motieka, E.Jarašiūnas ir R.Paulauskas. Penki deputatai. Du iš jų siūlomi komisijos pirmininku. Vienas pasiūlymas buvo rinkti K.Motieką, kitas – R.Paulauską. Galbūt pirmiausia siūlyčiau balsuoti dėl komisijos. Kaip deputatai norės, ar balsuoti už kiekvieną pavardę atskirai, ar už visas kartu?
P.VARANAUSKAS. Aš neatsiėmiau savo pasiūlymo, kad būtų iš kiekvienos frakcijos. O kad galėtume frakcijos vardu pasiūlyti, tautininkams reikia susirinkti. R.Paulauską pasiūlė ne Tautininkų frakcija.
PIRMININKAS. Kiek aš žinau, Tautininkų frakcija turi savo pirmininką, kuris galėtų dabar išreikšti frakcijos nuomonę. (Balsas iš salės: Siūlom teisininką V.Žiemelį.) Jūs siūlote frakcijos vardu, taip? (Tas pats balsas: Taip.) O R.Paulausko nesiūlot? (Balsas iš salės: Kiti pasiūlė…) Pasiūlytas dar vienas kandidatas. Aš norėčiau paklausti pasiūlytų kandidatų, ar jie visi pirmiausia sutinka dalyvauti komisijoje? Salėje turbūt nėra tiktai deputato K.Motiekos. Tikėkimės, kad jis sutiks.
Jeigu visi kandidatai sutinka, ar yra deputatų arba frakcijų, prieštaraujančių kuriai nors kandidatūrai? Tokiu atveju mums būtų lengviau balsuoti. Prieštaravimų nėra. Gal mes galėtume balsuoti už visą sąrašą? Ar deputatas P.Varanauskas sutiktų balsuoti už pirmininką po to, kai sudarysime komisiją?
P.VARANAUSKAS. Dėl pirmininko aš sutinku, bet sakau, tautininkai nesiūlė.
PIRMININKAS. Pasiūlė, Tautininkų frakcija pasiūlė deputatą V.Žiemelį.
P.VARANAUSKAS. V.Žiemelį? Tada atsiprašau. Gerai gerai.
PIRMININKAS. Kadangi visi pasiūlyti deputatai sutinka ir prieštaravimų dėl šių kandidatūrų nėra, siūlau sudaryti specialią komisiją šiam klausimui ištirti iš deputatų: K.Motiekos, J.Beinorto, V.Šadreikos, E.Jarašiūno, R.Paulausko ir V.Žiemelio. Kas už tai, kad tokios sudėties komisija būtų sudaryta, prašau balsuoti. Kas už?
Už balsavo 86.
Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
Susilaikė 5.
Pasiūlytos sudėties komisija sudaryta.
Buvo pasiūlyti du kandidatai į pirmininkus. Galbūt būtų nekorektiška balsuoti jų neatsiklausus. Galbūt kas nors galėtų nueiti ir surasti deputatą K.Motieką, ar jis sutinka būti komisijos pirmininku. Gal mes galėtume palaukti? Nes kažkaip nekorektiška būtų žmogų išrinkti pirmininku, jeigu jis, sakysim, negalėtų eiti tų pareigų. Aš supratau, kad deputatai, kurie siūlė K.Motieką pirmininku, neatsiėmė savo pasiūlymo.
Aš prašau deputatų neišeiti iš salės, mes dar turėsime balsuoti dėl komisijos pirmininko.
Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, leiskite man išeiti į koridorių, nes tai, kas vyksta lauke ir vyko praėjusią naktį, man niekaip nesiderina su tuo, kas vyksta dabar. Aš jaučiu viduje šleikštulį, ir man sunkoka čia būti. Aš išeisiu ir (…).
PIRMININKAS. Tai yra vieno deputato požiūris. Jis turi teisę į tokį požiūrį.
Deputatas J.Beinortas pirma prašė. Atsiprašau.
J.BEINORTAS. Mes negalim prarasti nė vieno žmogaus, nė vieno balso (…). Mes esam daug mažesni negu ta Lietuva (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Beinortai, galbūt jūs sutiktumėt… Deputatas B.Rupeika toli nenuėjo, gal jūs su juo asmeniškai pakalbėtumėt ir įtikintumėt. Būtų daug geriau negu posėdyje. Ar jūs negalėtumėt to padaryti? Aš jūsų labai prašau.
Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad šleikštulį jaučiame mes ne vienas, suprantama, situacija labai įtempta ir labai sunki. Galbūt kad šiek tiek užsiimtume pozityviu darbu, nes mes iš tikrųjų dabar pasimetę, aš siūlyčiau Gynybos vadovybei, kiek yra jos žmonių, susėsti, aptarti su mumis situaciją. Norėtume dabar išgirst apie tokį konstruktyvų variantą, kaip jūs pasiskirstėte, kokios problemos sprendžiamos, ką padarėte, ką duosite mums daryti, kokie įgaliojimai. Pamėginkim padaryti nors šitą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Aš norėčiau baigti klausimą. Mums liko turbūt dar vienas sprendimas. Buvo pasiūlytas į pirmininkus deputatas K.Motieka. Jis sutinka būti. Ar deputatas R.Paulauskas (taip pat buvo pasiūlytas pirmininku) irgi sutinka būti šios komisijos pirmininku? Gal deputatas R.Paulauskas pasakytų savo nuomonę? Tokiu atveju balsuosime dėl dviejų kandidatūrų.
Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ar deputatas E.Jarašiūnas sutinka būti? Deputatas E.Jarašiūnas nesutinka. Mes turime dvi kandidatūras. Paprastai tokiu atveju balsuojama raštu, bet kadangi mes daug laiko neturime, gal tai galėtume padaryti, sakysime, alternatyviniu balsavimu? Jeigu deputatas negautų absoliučios balsų daugumos, dar kartą balsuotume dėl to, kuris ga-vo daugiau balsų, kad jį patvirtintume komisijos pirmininku.
Ar deputatai sutinka taip balsuoti? Aš pateikiu kandidatūras eilės tvarka. Tai atitinka ir abėcėlės tvarką. Pirmas buvo pasiūlytas deputatas K.Motieka.
Kas už tai, kad deputatas K.Motieka būtų komisijos pirmininkas? Alternatyvinis balsavimas. Prašau skaičiuoti balsus. Kad deputatas K.Motieka būtų komisijos pirmininkas. Aš, kaip priimta kituose parlamentuose, nuo balsavimo susilaikysiu, kad būtų korektiškiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia vyksta alternatyvinis balsavimas.
Kas už tai, kad deputatas R.Paulauskas būtų išrinktas komisijos pirmininku, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.
PIRMININKAS. Kiek salėje yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Buvo 91. Vienas išėjo.
PIRMININKAS. Tokiu atveju nereikalingas ir antras balsavimas, kadangi pirmasis kandidatas gavo daugiau kaip pusę balsų. Deputatas K.Motieka išrinktas šios komisijos pirmininku.
Turbūt mūsų nutarimas turėtų būti dar su tokiu punktu: pavesti šiai komisijai ištirti šitą įvykį ir pateikti ataskaitą Aukščiausiajai Tarybai. (Balsas iš salės: Reikia duoti terminą, iki kada jie turi parengti.) Ar mes dabar galim nustatyti terminą? Kas gali pasiūlyti terminą? (Balsas iš salės: Terminą nustatyti būtų sudėtinga, kadangi apsupties (…) sunku pasakyti, kada tą galėsim padaryti (…) Ar yra norinčių siūlyti konkretų terminą? Ačiū. Siūlymų nematau. Taigi komisija sudaryta, pirmininkas išrinktas. Jeigu jūs neprieštarausit, jai pavedam ištirti šį įvykį ir pateikti ataskaitą Aukščiausiajai Tarybai. Prieštaravimų nėra, komisija sudaryta ir jai pavesta. Ačiū.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamieji deputatai, buvo pranešta per radiją, kad Aukščiausiojoje Taryboje paskelbta kovinė parengtis. Reikėtų žmonėms pasakyti, kad darosi tokie dalykai. Reikės per mikrofoną, nes čia daug korespondentų, visa tai perduoti Lietuvai. Reikia nors normaliai dirbti.
A.V.PATACKAS. Čia yra tiesiog techniniai dalykai. Iš tiesų, jeigu būtų įmanoma atjungti salę, tie vyrai turėtų savo atskirą susisiekimo sistemą. Dabar jiems staiga kažkoks įtarimas. Jie daro savo darbą. O tuo tarpu visai Lietuvai atrodo labai blogai. Labai blogai ir dar tas mūsų uždaras posėdis tokia jautria tema. Taip visiškai nesunku Lietuvos žmones įjautrinti iki neįmanomo laipsnio. Todėl aš siūlyčiau pabandyti sutvarkyti šitą techninę dalį. Pabandysim visais įmanomais būdais nuraminti, kad pas mus nieko ypatingo neįvyko. Turbūt kas dvi valandas kartojasi ta kovinė parengtis. O dabar siūlyčiau daryti atvirą posėdį.
J.PANGONIS. Ar galima pasakyti? Prašau iš karto paskelbti visai Lietuvai, kad nėra kovinės padėties, ir išeiti iš tos Aukščiausiosios Tarybos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nereikėtų kaitinti atmosferos…
A.V.PATACKAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackai, jums žodis nebuvo suteiktas. Prašau laikytis tvarkos, jeigu mes norime priimti kokius nors konstruktyvius dalykus. Aš raginu deputatą J.Pangonį… Gerbiamasis deputate Pangoni, jūs pasiūlėte ir prašau klausyti. Aš raginu jus kreiptis į mūsų Gynybos vadovybę. Jie turbūt tai galėtų paskelbti per radiją, ir, man atrodo, tai galima padaryti darbo tvarka. Aukščiausioji Taryba to dabar čia nepaskelbs.
Ar deputatai dar turi siūlyti svarstyti kokių nors klausimų? (Salėje triukšmas)
Tai aš užtai dabar ir klausiu, ar siūloma? Galbūt tada deputatas J.Tamulis… Tai prašau, aš tik noriu, kad jūs primintumėt.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pasiūliau aiškų klausimą, kad čia, parlamento salėje, esantys Gynybos vadovybės nariai… Gerbiamasis Pirmininkas dirba, yra užsiėmęs, bet kiti tai šičia yra. Kad jie atsisėstų, pasidalytų savo planais. Buvo sutarta, kad vadovybė aptars savo kompetencijos ribas, ką ji darys, kokius įgaliojimus gaus iš Aukščiausiosios Tarybos, kuriose srityse. Mes turime susitarti ir turime žinoti, kas tai yra ir ką ji daro.
PIRMININKAS. Ačiū.
Aš matau, Ministras Pirmininkas ir Gynybos vadovybės narys deputatas G.Vagnorius gali apie tai informuoti. Ar reikia (…)? (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji deputatai, prašau tylos, jeigu norime išklausyti. Deputatas V.Andriukaitis norėjo išklausyti, bet kiti deputatai jam trukdo tai padaryti.
Gerbiamieji deputatai, mes tikrai nesusikalbėsime, jeigu kalbėsime visi iš karto. Aš labai prašau, nes ir man labai sunku taip garsiai kalbėti. Galbūt tikrai galėtume tyliau elgtis.
Prašau, deputate, gerbiamasis premjere.
G.VAGNORIUS. (…) laikas bėga, o (…) manyčiau, kad turėtume mesti į šalį pašalinius darbus (…). Aš pritariu gerbiamojo deputato pasiūlymui pradėti svarstyti įgaliojimus, kurių gali turėti Lietuvos Respublikos gynybos vadovybė. Tačiau mes norime jūsų paprašyti, kad tuo metu, kai jūs pradėsit svarstyti tuos įgaliojimus ar kitus klausimus (…), Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas (…) ir Prezidiumas galėtų dirbti darbą, kurį būtina nuveikti. Sakyčiau, kad paskui galėtume visi kartu apsvarstyti (…), galbūt reikėtų detalizuoti atsižvelgiant į dabartinę padėtį. (…) Galbūt mes šitą galime ir per mikrofonus?
Pareiškimas dėl karinės padėties. (Skaito pareiškimą, jį komentuoja, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nepradėkime diskusijos iš vietų. Jeigu reikės diskusijos, mes ją surengsime, kaip rengėme Aukščiausiojoje Taryboje.
Gerbiamasis premjere, jūs prašomas kalbėti auditorijoje, o ne diskutuoti su atskirais deputatais. Jūs tą galėsite padaryti vėliau.
Ar deputatas J.Pangonis nori užduoti premjerui klausimą?
J.PANGONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Kaip Gynybos vadovybės nariui. Per televiziją dabar praneša, kad mums duotas kažkoks ultimatumas. Kas jums apie tai žinoma?
G.VAGNORIUS. Mes žinom, kad kažkas žino apie tokius ultimatumus.
J.PANGONIS. Per televiziją praneša, kad Aukščiausiajai Tarybai duotas toks ir toks ultimatumas.
G.VAGNORIUS. (…) nesam gavę jokių ultimatumų. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Jūs pasakėte, Gynybos vadovybės nariai tai išgirdo ir imsis reikiamų priemonių.
Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ar galiu truputį paaiškinti?
PIRMININKAS. Palaukit palaukit, deputatas L.Sabutis. Kalbam po vieną.
L.SABUTIS. Kadangi teko dalyvauti susitikime su tais atvykusiais TSRS deputatais… Išvažiavo su jais ir mūsų žmonės: A.Abišalas…
PIRMININKAS. Garsiau kalbėkit.
L.SABUTIS. …A.Butkevičius, J.Olekas ir dar vienas… V.Antanaitis. Jie keturi, ir paprašė, kad lydėtų keturi. Išvažiavo tiesiai, pamatė tuos vaizdus. Padaryti įrašai, pasekmės, kurios užfiksuotos po įvykių Televizijos bokšte. Labai atidžiai išklausė, pareiškė, jog jie turi įgaliojimus tik būti tarpininkais šios situacijos ir konflikto. Išvyko į Šiaurės miestelį pas karinį gubernatorių. Kiek žinau, dabar jie turėjo jau baigti tą pašneke-sį ar derybas toje vietoje ir išvažiuoti į įvykio vietą apžiūrėti Televizijos bokšto, gal duoti kokių nors nurodymų. Kiek supratau, kai kurias savo nuostatas ar išvadas pažadėjo būtinai pasakyti žmonėms, esantiems aikštėje, ir susitikti su mumis dar šiandien. Jeigu mes turėtume kantrybės, spręsdami kai kuriuos klausimus, galėtume atsižvelgti į šią situaciją. Atrodo, žadėjo ir planavo būti iki rytdienos. Manau, kad toje aplinkoje reikia svarstyti mums rūpimus klausimus. (Balsas iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, mandagiau reikia, mandagiau! O apsaugą prašyčiau užtikrinti posėdžio uždarumą. (Salėje triukšmas)
G.VAGNORIUS. (Negirdėti)
A.SAKALAS. Gerbiamasis komisijos nary, gal jūs turėtumėt žinių ir galėtumėt žmonėms pranešti dėl tos vadinamosios komendanto valandos? Nes tai yra svarbus dalykas, tai gali būti susiję su žmonių aukomis. Ar mūsų žmonėms reikia jos laikytis, ar nereikia? Gal šiuo momentu ne-galite atsakyti, bet gal jūs galėtumėte susisiekti su kariškiais ir paklausti, kaip jie mano toliau?
G.VAGNORIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aš prašau klausti po vieną, nes kiti deputatai anksčiau prašė.
J.TAMULIS. Klausimas skamba truputį kitaip, man atrodo. Aš kviečiu visus nusiraminti ir šiek tiek išsivaduoti iš tų emocijų, bus galima normaliau šnekėtis. O klausimas, man atrodo, buvo paprastesnis. Kokios maždaug žinomos sąlygos, kokie tos komendanto valandos reikalavimai? Kaip visa tai atrodo? (Salėje triukšmas)
A.SAKALAS. Atsiprašau, aš noriu patikslinti šitą klausimą. Aš nekalbu apie politinius sprendimus. Politinis sprendimas, man regis, visiems aiškus. Aš tiktai norėčiau, kad mes patartume, ką mūsų žmonėms daryti. Tiktai šitiek.
PIRMININKAS. Į šį klausimą atsakys deputatas M.Laurinkus.
M.LAURINKUS. Du kartus buvo rengiamasi per radijo taškus paskelbti Lietuvos (…) karinę padėtį ir komendanto valandą Vilniaus mieste. Labai prastai buvo girdėti ir tomis pačiomis bangomis tiesiog džerškėjo, cypė, kažkas trukdė. (…) Yra tik informacija per radijo taškus. Du kartus jau sakė. (Balsas iš salės: Nuo kada iki kada?) Dabar taip. Skelbiama komendanto valanda Vilniuje nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Nors mes ir neturime pateikto jokio oficialaus popieriaus (…), kad tai gali būti, paskui kada (…) šaudoma į žmones, suiminėjama ir t.t. po 22 valandos. Bus sakoma, kad buvo paskelbta komendanto valanda. Taip yra buvę. Taip buvo Stepanakerte (…), kada aiškindavosi, kiek laiko praėjo nuo komendanto valandos paskelbimo ir kas ją paskelbė, ir kas apie ją pranešinėjo. Ir paskui aiškinamasi, kodėl per tiek laiko (…).
Štai tokia šiuo metu padėtis. Ką nors objektyvaus oficialiau sužinoti (…) neįmanoma. Galbūt tai yra daroma (…). Taigi šiuo atveju reikia galbūt avansu nuspręsti, ką mes patartume daryti Lietuvos ir Vilniaus gyventojams. (…) negalima vaikščioti be dokumentų (…). Tokiu atveju imamasi pačių griežčiausių priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui M.Laurinkui.
Ar premjeras nori papildyti? Gerbiamieji deputatai, premjeras dar norėtų papildyti, bet jis sako, kad mes jau galėtume toliau transliuoti. Kokia būtų nuomonė?
Dar deputatas L.Sabutis turi porą klausimų.
L.SABUTIS. Aš tikrai noriu papildyti, ką minėjo deputatas M.Laurinkus. Išties tame pokalbyje jie iš karto pabrėžė pagrindinį tikslą – kad čia, Lietuvoje, nė vienos aukos nebeatsirastų nuo jų atvažiavimo momento. Jie oficialiai pareiškė, kad toks jų tikslas. Jeigu, duok Dieve, jie tai sugebėtų padaryti, šito jie siektų. Ir antra, jie pareiškė, kad nuvykę pas juos norėtų matyti oficialų dokumentą, kuo jie vadovaujasi. Šito nežinojom nei mes, nei jie. (Balsas iš salės: Ar jie mus informuos?) Aš minėjau, kad jie turėtų ir pažadėjo…
PIRMININKAS. Ar deputatai dar turi klausimų, kurių reikėtų uždarame posėdyje (…)? Ar daryti atvirą posėdį? Kaip? Norite pateikti? Jeigu labai trumpai, nes premjeras laukia.
K.GRINIUS. Ukmergės rajono (…) kreipėsi papulkininkis (pavardės dabar nepasakysiu, turiu užsirašęs), įspėjo, kad Ukmergės rajone (…) nuo 22 val. iki 6 val. yra komendanto valanda (…). (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar siūloma toliau tęsti atvirą posėdį. Ar reikia dabar iš karto per mikrofonus informuoti apie tyrimo komisijos sudarymą?
K.UOKA. (…) parengti priemonių planą, kaip žmones pasiųsti namo, kad jie nebūtų prie Aukščiausiosios Tarybos. Mes esam čia per naktį, gynėjai čia, ir mes prisiimam visą atsakomybę. Žmonės turi iš čia pasitraukti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti deputatą K.Uoką, ar negalėtume įpareigoti tą padaryti Gynybos vadovybę, ar mes visi tai rengiame?
L.ŠEPETYS. Prašau man leisti, nes aš retai kalbu. Aš manau, kad 21 val. nuspręsti vėlu. Įsivaizduokim, kas nors išeis į teatrą, jaunuoliai – į pasimatymą, ir mes turim labai rimtai galvoti. Jeigu mes neturim jėgos anuliuoti tą paskelbtą komendanto valandą, tai, mano manymu, reikia patarti jos laikytis. Jau čia politinio (…) nebereikia žiūrėti. Reikia patarti jos laikytis ir be reikalo (…) nevaikščioti. Žinoma, visai kitas dalykas, kas vyksta čia. Nors ir taip reikėtų patarti (…). O šiaip ignoruoti neturim teisės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate.
Gerbiamieji deputatai, jūs žinote, kad esant ypatingai padėčiai operatyvius sprendimus gali priimti tik tam tikras ribotas žmonių skaičius. Tam mes sudarėme Gynybos vadovybę. Mes priešais turime Gynybos vadovybės narį. Jis išgirdo mūsų nuomones. Galbūt jis galės į tai atsakyti? (Balsas iš salės: Kokie šitos vadovybės įgaliojimai?) Apie tai buvo kalbėta. Dabar žodis deputatui G.Vagnoriui. Dirbkim konstruktyviai.
G.VAGNORIUS. Jūs tikriausiai puikiai suprantat (…) žmones aplink Aukščiausiąją Tarybą. Tuo atveju, jeigu nebus žmonių, o ateis kokie nors būriai, bus pasakyta, kad liaudis nuvertė savo išrinktą, bet nevykusią Vyriausybę. (…) Kai grįš komisija, gal galim pasvarstyti taip, kad ta komisija (…) prie jos akių atitraukiami žmonės ir tada jie žino, kad žmonių buvo daug, jie (…) namo. Jeigu ateis keletas šimtų (…), mes jau galėsim traktuoti kitaip. (Toliau negirdėti)
V.P.PLEČKAITIS. Galima paklausti? Jeigu ta komisija grįš, sakykim, 21.30 val. ar 22 valandą?
G.VAGNORIUS. (…) kad nebūtų toliau eskaluojami konfliktai (…).
V.P.ANDRIUKAITIS. Sakykite, Gynybos vadovybei…
PIRMININKAS. Atsiprašau, žodis suteikiamas, vyksta posėdis.
Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš pirmiausia noriu grįžti prie deputato L.Šepečio iškelto klausimo. Ir prie užsiminimo apie įsimylėjėlius. Manau, kad mes galime informuoti, ko gero, tiktai čia, aikštėje. Kitur Vilniuje mes negalime informuoti: radijas neveikia, televizija veikia. (Balsas iš salės: Radijas veikia per Kauną?) (Salėje diskusija)
PIRMININKAS. Deputatai, nepradėkime diskusijų tarpusavyje. Paskiau diskutuosime.
G.ŠERKŠNYS. (…) Mes negalime uždrausti žmonėms daryti tam tikrus veiksmus, jeigu jiems to reikia…
V.P.PLEČKAITIS. Bet reikia žmonėms pranešti, kad yra numatyta skelbti komendanto valandą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Plečkaiti, vyksta Aukščiausiosios Tarybos posėdis, laikykimės tvarkos! (Salėje šurmulys)
Deputatas Z.Vaišvila. (Salėje triukšmas)
Gerbiamieji deputatai, prašau tylos! Negirdite, ką kalba deputatas Z.Vaišvila. Ar mes tęsime posėdį, ar mes jį nutraukiame?
Prašau kalbėti.
Z.VAIŠVILA. Labai norėtųsi pasiūlyti visiems (…). Ten pastovėjus galima justi, kaip kyla įtampa. Pats baisiausias dalykas, jeigu mes čia (…). (Toliau negirdėti)
PIRMININKAS. Garsiau kalbėkite, deputate.
Z.VAIŠVILA. (Negirdėti)
V.P.PLEČKAITIS. Čia yra moralizavimas. Šnekėkit konkrečiai ir aiškiai!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Plečkaiti, palaukite.
Z.VAIŠVILA. (Negirdėti, salėje didelis triukšmas) (Balsas iš salės: Gal reikėtų reglamentuoti kalbas…)
L.ŠEPETYS. Mano kaimynas deputatas K.Uoka buvo supratęs taip, tarytum aš kalbėjau apie deputatus, kad jie išsiskirstytų. Gink Dieve! Mums ir mintis niekad tokia neatėjo. Kalbu ne apie mus, o apie tuos, ku-rie gatvėse vaikščios (…).
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš turiu pasiūlymą dėl mūsų darbo tvarkos. Kadangi susikaupė tikrai labai daug nuomonių ir jos labai skirtingos, gal mes dėl šito klausimo padarytume pertrauką, čia pat, salėje, diskutuotume neformaliuose būreliuose, o paskui tęstume šiuo klausimu posėdį. O dabar, kaip premjeras informavo, jis dar turi informacijos apie Vyriausybės darbą. Gal mes ją išklausykime. Formalų posėdį baikime, toliau dėl tų nuomonių padiskutuokime ir pratęskime posėdį. (Balsas iš salės: Atsiprašau, ar reikia tęsti uždarą posėdį? Kam jis reikalingas?)
V.P.ANDRIUKAITIS. Dar reikalingas.
V.P.PLEČKAITIS. Reikia, reikia išsišnekėt žmonėms, nes nervai prie ribos. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nesutiktumėt su tokia posėdžio eiga? Premjeras mus informuotų apie Vyriausybės darbą, mes darytume pertrauką ir diskutuotume dėl šito neformaliuose pokalbiuose. Toliau mes vėl tęstume, kai būtų išsikristalizavusios nuomonės. Tą galėtume padaryti kad ir po pusvalandžio. O jeigu mes dirbsime tokiu būdu, tai tikrai sugaišime daug laiko.
A.V.PATACKAS. (Negirdėti) (Balsas iš salės: Atleiskite, gerbiamajam A.Patackui nebuvo duotas žodis. Aš užsiėmiau eilę po G.Šerkšnio ir dar negavau.)
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo G.Vagnoriaus, kaip Gynybos vadovybės nario ir premjero, du konstruktyvius klausimus, į kuriuos norėčiau gauti atsakymą po valandos ar dviejų.
Pirmas klausimas – kokia yra Gynybos vadovybės struktūra, funkcijų pasiskirstymas, pareigos? Kad mes žinotume, koks jos vadovas ką daro, kaip pasiskirstys, kad prireikus galėtume operatyviai kreiptis, kad patys žinotume, padidintume operatyvumą. Tai vienas klausimas. Antras klausimas – kokia jūsų nuomonė apie galimybę apsaugoti ne tik parlamentą, bet nors minimaliai ir tuos žmones, kurie yra prie mūsų Tarybos, nors kad minioje būtų tvarka? Nes aš vakar mačiau, ką reiškia palikti minią be milicijos. Aš vakar buvau prie Televizijos komiteto. Buvau įvykių liudytojas, mačiau, ką reiškia, kai minia per savo neatsargumą patenka po tanku. Tai yra baisu. Ir aš prašau šitą klausimą išnagrinėti.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs prašėte atsakymo ne dabar?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, po dviejų valandų.
G.VAGNORIUS. (…) Todėl prašau visus, kurie galite, (…) išeikit, pakalbėkit, paaiškinkit, pažiūrėkit, kaip ta milicija stovi. (…)
K.D.PRUNSKIENĖ. Ar mūsų žmonės neklauso? Ne? Tada aš norėčiau, gerbiamieji, paklausti premjerą G.Vagnorių, kodėl jis mane nušalino nuo mikrofono, kai aš norėjau kreiptis į žmones, ir kodėl jis Č.Juršėnui neleido perskaityti to, ką buvo parašęs gerbiamasis deputatas A.Brazauskas?
G.VAGNORIUS. Todėl, kad šiuo atveju bet kokios kalbos per radiją, kurio mes turime vienintelį kanalą, tuo tarpu turime (…) priešininkų rankose, turi būti (…) dabar tuo pasinaudoti tam, kad būtų išspręstos ne pačios esmingiausios problemos.
K.D.PRUNSKIENĖ. Man atrodo, kad mano kalba Lietuvai nėra „bet kieno“, ir žmonės manęs laukė, šitą aš žinau.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
V.ŠADREIKA. (Negirdėti. Salėje vyksta diskusijos)
J.TAMULIS. Aš prašau truputėlį ramybės, kolegos. Ir vieni karšti, ir kiti karšti… Yra vienas dalykas, ką dabar neišvengiamai būtina padaryti prieš šitą pertrauką: nueiti ir žmonėms ramiu tonu, aiškiai pateikti tą informaciją, apie kurią šičia kalbėjo L.Sabutis. Paaiškinti, kas vyksta, kaip yra su ta komisija, pasakyti, kad kuriam laikui yra atoslūgis. Pailsėtų jų nervai. Reikia duoti žmonėms atsipūsti. Elementarų minimumą padaryti. Ar galima tai padaryti? (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad tai būtina. Ir dar galėtume ką nors įpareigoti tai padaryti.
Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš labai atsiprašau deputatų. Man atrodo, kad ta jūsų kalba nereikalinga. Sargybai duotas nurodymas deputatų iš rūmų neišleisti. (Balsas iš salės: Kas davė?) Aš nežinau, kas davė tokį nurodymą. Aš ėjau iš rūmų, man sargyba pasakė, kad jai duotas nurodymas deputatų iš rūmų neišleisti.
G.VAGNORIUS. Einam kartu su manim ir galėsit (…).
V.KVIETKAUSKAS. Ar kiekvienas turės su jumis išeiti? (Salėje didelis triukšmas)
PIRMININKAS. Posėdis baigtas. Darome pertrauką. Posėdis jau nesuvaldomas. Prašau deputatų neišsivaikščioti.