Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A.TAURANTAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Prašau visus sėsti į savo vietas ir pasiruošti posėdžiui. Man džiugu šiandien matyti jūsų tiek daug. Šiandien susiruošėme posėdžiauti tikrai ypatingu metu, jau įvykus pirmajam Seimo rinkimų ratui. Bet, kaip žinote, turime dar nebaigtų išspręsti klausimų, kuriuos kaip tik turėtume padaryti. Aš nemanau, kad mes labai ilgai dėl to užtruktume. Todėl skelbiu šį neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradėtą. Primenu, kad neeilinį posėdį sukvietė Prezidiumas, jis jums ir pateikia darbotvarkę.
Darbotvarkės klausimai jums yra išdėstyti Prezidiumo nutarime, kuris jums išdalytas. Aš labai apgailestauju, kad nespėjome išdalyti detalios darbotvarkės, kurią buvome aptarę šiandien frakcijų ir komisijų pirmininkų pasitarime. Aš norėčiau, kad papunkčiui mes ją tuoj pat baigtume ir išspręstume galbūt vieną kitą ginčytiną klausimą, kuris gali kilti, nes per pasitarimą tokie dalykai buvo iškelti.
Aš visų pirma turiu galvoje klausimus, kuriuos Prezidiumas arba Vyriausybė teikia svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi galbūt, kad nekiltų vėliau jokių ginčų, iš karto išspręskime tuos dalykus ir toliau jau turėsime bendru sutarimu patvirtintą darbotvarkę.
Taigi pirmas klausimas būtų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas, dėl to turbūt neprieštarausite. Toliau, kaip ir pateikta Prezidiumo nutarime, gerbiamasis Z.Juknevičius pateiktų įstatymo ,,Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo" projektą. Prieštaravimų pasitarime dėl to neiškilo. Čia jau klausimas yra svarstytas, liko balsavimas. Nėra dėl to prieštaravimų? Nematau. Trečią svarstytume įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo". Taip pat pranešėjas Z.Juknevičius. Čia siūloma ypatingos skubos tvarka, nes anksčiau nebuvo svarstyta. Pasitarime šį klausimą išsiaiškinom ir buvo nutarta, kad toks klausimas turėtų būti svarstomas.
Ar būtų frakcijų, prieštaraujančių dėl šio klausimo svarstymo ypatingos skubos tvarka? Nematau. Taigi sakykime, kad pritariam ypatingai skubai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo. Toliau (ir čia ginčų buvo šiek tiek daugiau) gerbiamasis V.Landsbergis pristatytų įstatymų projektus. Skaitau jų pavadinimus: ,,Dėl buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos komunistų partijos archyvų", Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo" ir ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos komunistų partijos archyvų" įsigaliojimo tvarkos". Taip pat šį klausimą svarstė vakar Prezidiumas. Siūlo jums apsvarstyti jį ypatingos skubos tvarka.
Ar būtų prieštaravimų, kad šis klausimas būtų svarstomas šiandien ypatingos skubos tvarka? Deputatas A.Sakalas. Jūs paspauskit savo mygtuką. Palaukit. Įjungta, atrodo, jau.
A.SAKALAS. Mes norėtume frakcijoj pasitarti per artimiausią pertrauką ir tada po pertraukos pasakyti, prieštaraujame ar ne dėl ypatingos skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Kada jūs galėtumėt tai pranešti?
A.SAKALAS. Po pertraukos iš karto.
PIRMININKAS. Po pertraukos?
A.SAKALAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar nėra kitų frakcijų, prieštaraujančių dėl...
A.SAKALAS. Juo labiau kad mes neturim dokumentų šiandien, dabar, neturim projektų, negalim pasakyti, ar mes turim dėl ko prieštarauti, ar neturim.
PIRMININKAS. Dar nebuvo išdalytas.
Ar yra kitų frakcijų, prieštaraujančių dėl ypatingos skubos tvarkos? Frakcijos laukia, kol bus projektai išdalyti. Galbūt tada sakykime, kad klausimas iš darbotvarkės neišbrauktas, tačiau klausimas dėl ypatingos skubos tvarkos dar neišspręstas.
A.SAKALAS. Gerai.
PIRMININKAS. Jis bus sprendžiamas po to, kai bus išdalyti projektai. Susitarėm. Ačiū.
Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį seniūną, ar Reglamentas dar galioja, ar jau visai nebegalioja? Ir ar turim laikytis Reglamento? Kad štai klausimas, svarstomas ypatingos skubos tvarka, turi būti pateiktas bent jau prieš 24 valandas. Ir balsavimas. Na, tai kas čia yra? Na, ar jau mes nieko nebepaisom? Prašau atsakyti, ar paisom Reglamento.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, a primenu, Reglamento 2191, jeigu neklystu, straipsnis nurodo, kad svarstant ypatingos skubos tvarka projektas turi būti deputatams išdalytas. Šiuo atveju prieš kiek laiko jis yra išdalytas, ten nėra reglamentuojama. Bet galbūt iš tikrųjų, kaip ir gerbiamasis A.Sakalas frakcijos vardu pasiūlė, spręskime tai, kai deputatai turės projektus ir frakcijos teiks savo nuomones. Dabar sakykim, kad tas klausimas yra kol kas atidėtas ir jo iš karto be sprendimo nesvarstysime.
Toliau siūlomas įstatymas taip pat buvo jums išdalytame Prezidiumo nutarime. Jisai yra dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies papildymo. Jį siūlo Vyriausybė. Gerbiamasis premjeras, dalyvaujantis mūsų posėdyje, taip pat nori dar šį klausimą papildyti turbūt atskiru punktu.
Prašau, žodis gerbiamajam premjerui.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, labas rytas! Šitas 13 straipsnio pirmos dalies pakeitimas, kuris yra įrašytas darbotvarkėje, pateiktas jums anksčiau ir susijęs su turistinių firmų licencijavimu, kas yra reikalinga ir logiška. Vakar Vyriausybė po labai ilgų svarstymų neoficialiuose posėdžiuose oficialiame posėdyje svarstė nutarimą dėl vario vogimo, išvežimo ir panašių dalykų ir negalėjo jo priimti todėl, kad Įmonių įstatymas neleidžia kontroliuoti per licencijavimą įmonių, perlydančių, perkalančių, kitaip perdirbančių varį. Vyriausybė nutarė prašyti Aukščiausiosios Tarybos pataisyti Įmonių įstatymą tokiu būdu, kad galėtume išduoti licencijas ir tokiu būdu kontroliuoti įmones, kurios užsiima vario lydinių, laužo bei atliekų supirkimu ir perlydymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, ar papildomas projektas deputatams jau pateiktas?
A.A.ABIŠALA. Papildomas projektas pasirašytas ir atneštas tik dabar. Aš manau, kad būtų galima dėl ypatingos skubos tvarkos svarstyti taip pat po pertraukos, už 20 minučių būtų galima projektą išdalyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galbūt tada sutarkime, kad dėl šio klausimo įtraukimo ar neįtraukimo į darbotvarkę, t.y. jo svarstymo ypatingos skubos tvarka ar nesvarstymo, nuspręskime kaip ir dėl ankstesnio klausimo, po pertraukos, po to, kai įstatymas bus išdalytas visiems deputatams. Dabar įstatymas yra išdalytas, tačiau neišdalytas jo papildymas, kurį dabar pateikė premjeras. Ar nebus prieštaravimų dėl tokios eigos?
Atsiprašau, nemačiau. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ekonomikos komisija šito dalyko nesvarstė, taigi reikia svarstyti. Per pertrauką bandysim susirinkti, nes nebuvo galimybės surinkti, žinot, deputatai buvo užsiėmę. Na, o aš asmeniškai, kaip komisijos pirmininkas ir kaip specialistas, visiškai nepritariu tokiems sprendimams. Jie yra visiškai nereikalingi. Kaip tik turizmą tuoj pradėsim licencijuoti. Tegul užsiima kas tik gali tuo turizmu. Tai vėlgi grįžimas į bolševikinę tvarką: licencijuokim, neleiskim. Jau kai visas varis išvežtas, tada prasideda licencijavimas. Jeigu jau buvo kalbama apie vario licencijavimą, tai reikėjo prieš pusę metų ar kiek. Žodžiu, Ekonomikos komisija turėtų bent jau pareikšti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš supratau, kad jūsų dabartinė nuomonė neprieštarauja tam, ką mes sutarėme. Nesprendžiam dabar šio klausimo, po pertraukos turėsit galbūt ir jūs nuomonę, turės kiti nuomonę, apie tai tada ir pakalbėsim. Kol kas šį klausimą atidedam. Na, tai aš manau, kad komisijos pirmininkas tai pasakė ir kartu įsipareigojo.
Kitas siūlomas svarstyti klausimas (aš jums pateikiu eilės tvarka, pasižymėkite tame Prezidiumo nutarime eilės tvarką) būtų įstatymo ,,Dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo". Klausimas mūsų svarstytas, Biudžeto komisija pritaria. Šiuo klausimu yra likęs tik balsavimas. Prieštaravimų negirdžiu, galime eiti toliau.
Kitas klausimas yra įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos projektas. Vakar Prezidiumas jį svarstė, nežinau, ar jau jums jis išdalytas, turėtų būti bent jau šiuo momentu dalijamas. Siūloma ypatingos skubos tvarka. Galiu iš karto paaiškinti, jog jau priimtoje mūsų Konstitucijoje numatyta, kad Seimo narys, prieš gaudamas savo įgaliojimus, turi prisiekti. Šiuo atveju mes nustatytume procedūrą, kaip tai turi vykti. Ar prieštaravimų šiuo klausimu nebūtų? Ačiū. Pritarta ypatingai skubai.
Kitas klausimas yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Šilalės apylinkės teismo pirmininkei projektas. Pranešėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas. Teisėja yra padariusi nusižengimą, mes turim duoti sutikimą iškelti baudžiamąją bylą. Ar nebūtų prieštaravimų? Ačiū. Atsiprašau, jeigu aš neteisingai ką nors pasakiau.
Prašau, gerbiamasis Juknevičiau.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, mes negalim teigti, ką ji padarė...
PIRMININKAS. Aš nesakiau, ką jinai padarė.
Z.JUKNEVIČIUS. (...) padarė nusižengimą. Tai nustatys tik teismas.
PIRMININKAS. Taip.
Z.JUKNEVIČIUS. Man dabar pranešė, kad šita teisėja iš Šilalės vyksta čia ir jinai norėtų pasiaiškinti. Man atrodo, Taryba galėtų paklausyti, kad mes truputėlį orientuotumės tą klausimą svarstyti tada, kai ji atvyks. Toks mano prašymas.
PIRMININKAS. Generalinis prokuroras prašė apie 12 val., o jinai nespės iki 12 val. atvykti.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, nespės iš Šilalės, žinoma.
PIRMININKAS. Tai aš manau, deputatai neprieštaraus ir mes palauksim, kol atvyks.
Z.JUKNEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau siūlomi klausimai yra taip pat mūsų svarstyti. Pasitarime tai sukėlė abejonių ir mes nutarėme, kad tais klausimais būtų tik informacija. Tai yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 31 straipsnio pakeitimo projektai. Turint galvoje, kad šie projektai buvo teikiami kartu su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimais, o dabar jau tai netenka prasmės, nes priimta Konstitucija, kyla abejonių, ar tai iš tikrųjų bus suderinta su Konstitucija. Kad nekiltų kokių nors nesusipratimų, kad galbūt mes ką nors pražiūrėsime visai atsisakydami tuos dalykus šiandien svarstyti, sutarėme pasitarime, kad šiais klausimais būtų gerbiamojo S.Kropo informacija, trumpa 5 minučių informacija. Ar sutinkame būtent su tokia šio klausimo eiga?
Gerbiamasis S.Kropas nori įsiterpti. Prašau.
S.KROPAS. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai buvo reikalingi, kadangi ten buvo minimas savivaldybių prezidiumas. Konstitucijoje to nėra ir todėl galima atlikti tiktai savivaldos, biudžetinės sandaros ir Vyriausybės įstatymų pakeitimus. Mes atlikome tą analizę, prieštaravimų nebus. Galėtų dar Teisinės sistemos komisija pažiūrėti, jeigu mano... Bet Vyriausybėje mes nematėme prieštaravimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, galbūt susitarkim, kad dar iki to laiko, kol ateis šio klausimo svarstymo laikas, jūs pasižiūrėsite visus niuansus, ypač susijusius su Konstitucija, ir tada pateiksite jau kaip reikiant informaciją, detaliai. Tada deputatai spręs, ar galima šiandien priimti, ar tai reikia atidėti Seimui, nes prieštaravimų pasitarime buvo, ir galbūt dabar, šį momentą, nespręskime. Taigi įrašykime kol kas į darbotvarkę šiais klausimais gerbiamojo S.Kropo informaciją. Ačiū.
B.RUPEIKA. Tamsta seniūne...
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Nemačiau.
B. RUPEIKA. Jūs išvardijote daug klausimų, apie kuriuos bus informuojama, bet jie nebus svarstomi. Ar tarp tokių klausimų nepateko ir pasiūlymas dėl deputatų, baigiančių kadenciją, socialinių garantijų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš iš eilės visus vardiju. Dar nepriėjau prie to klausimo.
B.RUPEIKA. Kadangi nebejaučiu subordinacija, atleiskite man.
PIRMININKAS. Ne, aš tiesiog informuoju, kad aš visus klausimus pateikiu iš eilės. Tas klausimas taip pat bus jums pateiktas.
B.RUPEIKA. Dėkui jums ir kitiems.
PIRMININKAS. Toliau taip pat teikiamas mūsų svarstytas klausimas. Pranešėjas yra deputatas M.Treinys. Tai įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo ir papildymo" projektas. Jums jau išdalytas, yra likęs balsavimas. Diskusijose šio ryto pasitarime taip pat buvo įvairių nuomonių šiuo klausimu. Norėčiau Aukščiausiosios Tarybos nuomonės. Ar būtų prieštaravimų dėl šio klausimo svarstymo? Čia deputatai, kurie užsirašė, nori šiuo klausimu kalbėti.
Deputatas J.Mačys.
J.MAČyS. Aš norėčiau papildomai pasiūlyti, kai baigsit.
PIRMININKAS. Ne šiuo klausimu?
J.MAČYS. Ne.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Dauguma deputatų pritartų šitam įstatymui ir puikiai supranta jo reikalingumą, ypač 3 straipsnio. Tačiau dėl antrosios dalies pagrindinės diskusijos ir vyksta. Jos vyko ir svarstant pastraipsniui, ir šiandien, kur numatoma galimybė grąžinti nuosavybę tiems, kurie nepateikė prašymų laiku Vyriausybės nustatyta tvarka. Aš norėčiau, kad deputatai atmestų visus kitus darbus ir labai gerai įsiskaitytų į antrą šio įstatymo dalį, Lietuvos Respublikos įstatymo 2 punktą, kur siūloma pakeisti 10 straipsnio trečią dalį.
Jūs puikiai prisimenate, kai mes kalbėjome, ką tai reiškia Klaipėdos krašte, o tam tikra prasme ir visoj Lietuvoj. Aš jau nebenorėčiau kartoti, ką aš kalbėjau iš tribūnos ir pan. Todėl prieš balsuodami, deputatai, labai gerai susikaupkite ir supraskite, už ką balsuojate. Iš esmės dauguma tų, kurie pavėlavo parašyti pareiškimą dėl nuosavybės grąžinimo, negyvena Lietuvoje.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ar aš galiu? Gerbiamieji kolegos, na, mes tiesiog neturim jokios moralinės teisės ir, sakyčiau, juridinės šiandien dar imti ir
svarstyti štai šituos įstatymus, už juos balsuoti, dar aitrinti šitą gilią Lietuvos žmonių žaizdą, dar bandyti pagausinti tų privatizuojančių žmonių, atsiimančių nuosavybę, grupę. Na, tiesiog sunku pasakyti žodžiais, kaip tai būtų negerai. Todėl siūlau netraukti to į darbotvarkę. Jeigu teks balsuoti, tai tada kviesčiau tikrai padaryti, kad nebūtų to didžiojo kvorumo. Kitaip aš nemanau, kaip čia galima ką padaryti, jeigu atsiranda norinčių štai šitą dalyką dar aitrinti, griauti, gilinti tą piktžaizdę, kad dar kažkas atsiimtų tų žemių, kurių ir taip jau daug trūksta Lietuvos žmonėms, tikriesiems žemdirbiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys.
M. TREINYS. Gerbiamieji deputatai, mes šiuos klausimus esame svarstę Vyriausybės teikimu ir, atrodo, net be reikalo du sykius esam nubalsavę papunkčiui. Šiandieną, kur jums išdalytas įstatymas iš keturių punktų, 3 punktą apie 10 straipsnio papildymą prašyčiau iš karto išbraukti, kadangi tai susiję dar su pakartotiniu termino keitimu. Mūsų komisija nebesiūlo jo nagrinėti, nes tai sukeltų papildomų diskusijų. Taigi nagrinėtume čia 1, 2 ir 4, už kuriuos du kartus papunkčiui nubalsuota. Tai nėra koks nors keitimas to įstatymo iš esmės, o procedūrinių klausimų sprendimo palengvinimas. Mūsų komisija pritarė Vyriausybės nuomonei, kad tai reikia daryti, nes mes žinome situaciją pagal skundus, pagal žmonių pareiškimus, kokie jie plaukia į mūsų komisiją ir Žemės ūkio ministeriją. Prašyčiau tai padaryti.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš pritarčiau gerbiamoj.o K.Antanavičiaus siūlymui netraukti šito klausimo į darbotvarkę, nes mes sukelsim dar didesnę destrukciją mūsų gyvenime. Ir ne tik mūsų gyvenime, bet ir paskutinėje sesijoje. Ir dėl to man visiškai nesuvokiamos šito įstatymo ir siūlytojų sumanymo intencijos.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą sakant, noriu pašnekėti ne tik apie šitą projektą, bet dar ir apie kai kuriuos projektus, kurie siūlomi šiandien. Aš nelabai suprantu, kas čia dedasi. Man visa šita scena labai smarkiai primena garsiąsias mamutų kapines. Mes visai ne taip svarstom, kolegos. Čia reikėtų apsvarstyti tik keletą klausimų, kuriuos galima, ir palikti naujajam Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, kai kuriuos klausimus jau mes aptarėme ir sutarėme. Aš primenu, kol kas yra mūsų sutarti svarstyti 7 klausimai. Toli gražu ne visi.
Deputatas Z.Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Ačiū. Gerbiamieji deputatai ir visų pirma gerbiamasis Treiny, ir gerbiamasis Milčiau, kurie pristatot šitą klausimą. Visuose ankstesniuose svarstymuose buvo kalbama apie tai, kad išvardytume tuos konkrečius atvejus, ar ten 10, ar 15 pareiškimų, jeigu yra, ir suteikim, kaip pritarėm anksčiau, teismui tokią teisę spręsti tuos klausimus. Bet nerašykim taip abstrakčiai, kad mes atidarom vartus daugybei problemų, taip pat ir Klaipėdos krašto, ir kitų. Kad to išvengtume, ir buvo prašyta, bet dabar kažkaip užsispyrę mes vėl brukam. Jau buvo sutarta su gerbiamuoju L.Milčium, kad teismas sprendžia, ir pasižiūrėt tuos variantus, kokie jie yra. Matom seną redakciją ir aš tiesiog nesuprantu šito užsispyrimo. Na, kam dabar šitų problemų padaryt visoj Lietuvoj? Reikia tų 10 ar 15 žmonių pareiškimus spręsti, tai ir surašykim tuos atvejus. Ir suteikim tą teisę teismui spręsti. Aš labai prašau nepridaryt daug bėdos arba atitinkamai pakoreguoti šitą įstatymą, arba kol kas atidėti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad nereikėtų daugiau mums čia diskutuoti dėl anksčiau pateikto projekto. Mes jau pakankamai daug diskutavom ankstesniuose posėdžiuose. Projektas iš esmės, kaip ir pateikė deputatas M.Treinys, yra procedūrinių reikalų patvarkymas. Būtina tas procedūrines pataisas padaryti, nes esama padėtis rodo, kad nuosavybės grąžinimo mechanizme yra gerokai trukdžių ir užstrigimų. Šiuo metu pakol kas nuosavybės teisės aktai, pavyzdžiui, dėl žemės išdavimo, dar toli. Yra pavojus, kad gali būti naujajame Seime bandoma sustabdyti nuosavybės grąžinimo procesą. Todėl reikia Vyriausybei suteikti galimybę atlikti procedūrinius veiksmus ir žengti toliau dar vieną žingsnį į nuosavybės teisių atstatymą. Jeigu yra nesutarimų dėl minėto punkto, kurį pateikė deputatas M.Treinys, išbraukime jį. Kadangi įstatymas priimtas pastraipsniui, tiesiog reikėtų esant dabar didžiajam kvorumui balsuoti už jį be visų diskusijų. Siūlau įtraukti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau iš tikrųjų... Nuomonės pasakytos... Jūs jau kalbėjote, gerbiamasis Treiny, mes labai ilgai užtruksime. Nuomonės turbūt aiškios, visi seniai apsisprendę. Pabalsuokime pirmiausia dėl įtraukimo į darbotvarkę, paskui, jeigu reikės, balsuosime dėl viso įstatymo.
Taigi aš teikiu balsuoti elektroniniu būdu. Pirmiausia turėtume užsiregistruoti. Taigi aš skelbiu registraciją. Registracija prasidėjo.
Posėdyje dalyvauja 102 deputatai. 103, dar vienas atėjo. Ir dar keletas, netgi daugiau mūsų yra. Taigi tikrai gražus būrys. Ir teikiu balsuoti, kad būtų įtraukta į šios dienos darbotvarkę įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų",pakeitimo ir papildymo" projektas.
P.PAPOVAS. Dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Prašau dėl procedūros. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Mūsų frakcija prieštarauja, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas sesijoje.
PIRMININKAS. Šiuo atveju yra ypatingos skubos tvarka, nes jau klausimas yra svarstytas, likęs tik balsavimas.
P.PAPOVAS. Prieštaraujame, kad išvis būtų nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Tai šiuo atveju jau nuomonė pasakyta, tiktai balsavimu galima išspręsti.
Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad būtų svarstomas šis klausimas? Už 45 deputatai, prieš — 23, susilaikė 15. Taigi klausimas į darbotvarkę yra įtrauktas. Taigi kol kas yra 8 klausimai.
Kitas klausimas yra tarptautinių sutarčių ratifikavimas, t.y. konsulinė konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutartis dėl ekonominio ir komercinio bendradarbiavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės sutartis dėl pagalbos ekonominėje, techninėje ir su jomis susijusiose srityse ir Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Taigi šių sutarčių ratifikavimas.
Ar būtų prieštaravimų dėl šių klausimų svarstymo? Nematau, taigi 9 klausimas mūsų darbotvarkėje.
Toliau siūlomas įstatymo, jau mūsų svarstyto, ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 straipsnio bei Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo" projektas. Pasitarime šiandien mes diskutavome šiuo klausimu. Pasikeitus nuomonėmis didelių prieštaravimų nebeliko.
Ar būtų prieštaravimų dėl šio klausimo svarstymo? Nematau. Taigi būtų 10 klausimas mūsų darbotvarkėje.
Ir toliau lieka, be tų, kurių sprendimą mes atidėjome, du klausimai. Tai klausimas, kuris jau čia buvo užduotas ir Prezidiume svarstytas, tai įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės narių socialinių garantijų" projektas. Jis yra gerokai pakoreguotas, Prezidiumas ne visam šio įstatymo projektui pritarė. Teikiama tik jo dalis ir toli gražu ne tokia, kokią vakar neteisingai pateikė televizija. Nežinau, ar dabar jau jo projektas išdalytas, bet pasitarime sakėme, kad šiandien būtų labai gerai pasikeisti nuomonėmis dėl šito įstatymo. O balsuoti būtų galima ir šiandien, nes Prezidiumas siūlo ypatingos skubos tvarką. Būtų galima balsuoti dar kartą susirinkus prieš pat pirmąjį Seimo posėdį. Taigi pranešėjas šiuo atveju gerbiamasis N.Rasimavičius.
Ar būtų prieštaravimų, kad šis klausimas bent jau pasitarimo forma šiandien būtų svarstomas? Aš dar kartą akcentuoju, kad informacija, kurią pateikė televizija ir šiandien iš ryto radijas, nėra tiksli ir nėra visai korektiška. Radijas atitaisė, bet šiek tiek į kitą pusę. Jis pasakė, kad visai nesvarstom.
Nematau prieštaravimų dėl šio klausimo svarstymo. Aš manau, kad... Yra prieštaravimų, atsiprašau, nemačiau.
Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš prašau šį klausimą apsvarstyt tada, kai aš padarysiu pareiškimą. Aš prašiau, kad man duotų žodį prieš posėdžio pradžią, kaip ir numatoma Reglamente.
PIRMININKAS. Taip, jūs esate sąraše.
L.N.RASIMAVIČIUS. Būtent šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, bet tiesiog mes dabar aptariame darbotvarkę ir šio klausimo nesvarstome. Jeigu niekas neprieštarauja... Aš manau, gal ir jūs pats neprieštaraujat. O jūsų pareiškimas, be abejo, bus.
Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėjau pasakyti kaip tik taip, kaip jūs pasiūlėte. Man atrodo, kad paprasčiausiai ne tik nekorektiška, bet ir nenuoseklu. Juk mūsų komisija tą klausimą buvo svarsčiusi ir teikusi savo pasiūlymus, kurie mums atrodė savalaikiai. Bet paskui bandymas išplėsti šitas garantijas, kaip matot, Lietuvai šiuo metu jau įsiūbuojamas kaip kažkoks mūsų korpuso plėšikavimas.
Aš kategoriškai prieštarauju tokiam televizijos informacijos tarnybų savavaliavimui, tokios informacijos skleidimui ir prašau, kad ji būtų paneigta, nes mūsų komisija, Socialinių reikalų komisija, svarstė ir nenorėjo šito atsieti nuo Valstybės tarnautojo įstatymo konteksto. Todėl šiandien negalima jo svarstyti, bet būtina padaryti pareiškimą ir būtina pareikalauti informacijos tarnybų paneigimo šituo klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs prieštaraujate išvis dėl svarstymo, nes aš primenu, kad klausimas Prezidiumo yra pateiktas gerokai siauresnis, negu buvo dalyta įvairiuose projektuose. O pasikeisti nuomonėmis tokiu klausimu, aš manau, tikrai nekenktų.
Deputatas J.Beinortas dar norėjo replikuoti.
J.BEINORTAS. Aš norėjau pridėti.
PIRMININKAS. Prašau.
J.BEINORTAS. Aš sutinku su jūsų siūlymu pasikeisti nuomonės jau nebe posėdyje, bet, tarkim, deputatų susirinkime, kurių mūsų praktikoje yra buvę įvairiais klausimais.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis seniūne, aš noriu paklausti, ar tai, ką mes čia dabar svarstome, yra transliuojama, ar ne, nes jau žmonės gautų informaciją apie tai, kaip vakar jie buvo suklaidinti.
PIRMININKAS. Kiek aš žinau, radijas laukia, kol mes pabaigsime darbotvarkės svarstymą. O dėl televizijos aš šiuo metu negaliu atsakyti. Nežinau, jie turėjo įsijungti, tik nežinau, kokiu momentu. Neįsijungė. Man duoda informaciją, kad televizija šiuo metu taip pat dar neįjungta.
V.LANDSBERGIS. O kodėl nesijungia, jūs nežinot?
PIRMININKAS. Nežinau. Taip pat turbūt laukia, kol mes baigsime svarstyti darbotvarkę, nes tai televizijos žiūrovams nėra labai įdomus dalykas.
Deputatas Z.Juknevičius šiuo klausimu? Prašau.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš manau, kad mes šito klausimo nesvarstysim posėdyje, todėl norėjau pasakyti trumputę informaciją dėl vakarykštės ,,Panoramos". Apskritai normali laida dezinformavo mano atžvilgiu, parodydama reportažą: Prezidiumas svarsto štai šituos atlyginimo klausimus ir Z.Juknevičius šituo klausimu šneka. Aš netgi nedalyvavau svarstant šitą klausimą. Aš šnekėjau iš tiesų dėl teisėjo atleidimo, dėl KGB ir LKP archyvų ir dėl darbo grupių perdavimo Teisingumo ministerijos žinion. Bet kai reportažas ar komentaras aplenkia kadrą, taip ir išeina: rodo viena, o šnekama apie kita.
Todėl aš tiesiog prašau nesvarstyti šito klausimo apskritai. Ir dar noriu pasakyti, kad vakar aš jokios nuomonės dėl to nepareiškiau.
Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs tiesiog atsidūrėte toje padėtyje, kurioje kai kurie kiti deputatai buvo metus. Mano nuoširdi užuojauta jums.
Gerbiamieji deputatai, aš teikiu balsuoti, kadangi iškilo prieštaravimų, kad šis klausimas būtų svarstomas šios dienos posėdyje. Kita alternatyva galėtų būti, kad tai būtų ne posėdyje, o deputatų pasitarime. Taigi aš pirmiausia teikiu, kadangi Prezidiumas taip teikė, kad šis klausimas būtų apsvarstytas posėdyje.
Prasideda balsavimas. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas šios dienos posėdyje?
Už balsavo 56, prieš — 16, susilaikė 15. Taigi klausimas į šios dienos darbotvarkę yra įtrauktas. Ir kitas klausimas yra... Nežinau, ar jau išdalytas, bent aš dar negavau. Bet Prezidiume vakar taip pat buvo svarstytas Aktas dėl Lietuvos Respublikos Seimo. Jau yra, taip? Kadangi rytiniame pasitarime nebuvo, mes dar jo neturėjome. Jis sukėlė įvairių prieštaravimų. Dabar norėčiau paklausti, ar jūs pritartumėt, ar prieštarautumėt dėl tokio klausimo svarstymo?
Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Ačiū. Aš susipažinau su šituo aktu. Pats pirmas teiginys kol kas nepatvirtintas, mes dar neturim iš Vyriausiosios rinkimų komisijos jokių dokumentų dėl įvykusio referendumo rezultatų. Kaip mes galim svarstyti tokį aktą, kai nėra tokių rezultatų?
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių kalbėti šiuo klausimu? Ar reikia balsuoti tokiu atveju?
Gerbiamasis V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad kolegos deputato E.Klumbio pastaba yra debatams dėl pateikto teksto. Bet neturėtų būti argumentas atmesti patį svarstymą ir įtraukimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš remiu, kad būtų priimtas toks aktas, juoba kad mes jau esame priėmę viską. Kas buvo Aukščiausioji Taryba, po Konstitucijos bus vadinama Seimu. Šitas aktas tiktai patikslina, o toks patikslinimas yra būtinas.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš prieštarauju tokiam akto priėmimui ir siūlau šito klausimo neįtraukti į darbotvarkę, kadangi tai yra tiesiog dar kartą apie tą patį. Jau nustatėm Konstitucijoj, ir mūsų žmonės pritaria tam dalykui, kad naujas parlamentas vadinamas Seimu. Visa kita, manau, nereikalinga ir šitas aktas tikrai yra pakartojimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tokiu atveju aš teikiu balsuoti, ar šis klausimas šiandien turėtų būti svarstomas, ar ne.
Dar kartą gerbiamasis V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu patikslinti, kad deputatas Č.Okinčicas ne visai teisus, galbūt per maža laiko buvo perskaityti visą tekstą. Čia kalbama ne tiktai apie pavadinimą, kalbama apie tęstinumą. Apie Lietuvos Respublikos, kaip nepriklausomos valstybės, ir jos institucijų tęstinumą ir perimamumą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal pareikškime savo nuomonę balsavimu.
Taigi kas už tai, kad jums išdalytas Aktas dėl Lietuvos Respublikos Seimo šiandien būtų svarstomas posėdyje? Balsavimas prasidėjo.
Už balsavo 71, prieš 9, susilaikė 13. Taigi nutarta šį klausimą taip pat šiandien svarstyti.
Taigi jau turime 12 klausimų. Kitus nutariame svarstyti po pertraukėlės, kai deputatai susipažins ir juos turės.
Deputatas J.Mačys nori dar ką nors pasiūlyti? Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Gerbiamieji kolegos, spalio 7 dieną buvo priimtas labai svarbus nutarimas ,,Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros". 4 punkte buvo įrašyta: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui apie šio nutarimo vykdymą informuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą iki 1992 m. spalio 31 d." Todėl šiandien norėtųsi išgirsti informaciją, kas padaryta vykdant šį nutarimą.
PIRMININKAS. Jūs siūlote įtraukti į darbotvarkę informaciją šiuo klausimu?
J.MAČYS. Taip.
PIRMININKAS. Kokia būtų kitų kolegų nuomonė? Ar prieštaravimų nebus? Ar reikia balsuoti dėl to, ar be balsavimo įtraukiame?
Deputatas C.Stankevičius.
C.V.STANKEVIČIUS. Aš neturiu nieko prieš, kad būtų išklausyta informacija, bet negalėčiau sutikti, kad tai būtų įrašyta į darbotvarkę, kadangi Vyriausybei tai bus netikėtumas, kad šiandien reikia tą informaciją pateikti. Reikėtų pasiteirauti, ar tai gali būti padaryta.
PIRMININKAS. Jeigu principinių prieštaravimų nėra, tai gal sutarkime taip: paprašykime Vyriausybės posėdžio gale padaryti tokią informaciją ir tuoj pat susisieksime ir sužinosime, ar yra realių galimybių. Galime Aukščiausiosios Tarybos vardu paprašyti Vyriausybės tai padaryti, nes, be abejo, norint pasiruošti reikia laiko. Jeigu Vyriausybė galės, tai padarys. Nutarimas yra, bet iki spalio 31. Šiandien dar ne 31.
Nematau prieštaravimų, taigi tuoj pat susisieksime su Vyriausybe. Gale posėdžio, jeigu Vyriausybė iš tikrųjų pasiruošus, tai galės būti padaryta.
Taigi mūsų darbotvarkėje yra šiuo atveju 13 klausimų, gal.iš karto ir pradėkime vykdyti. Dar kartą primenu, kurie klausimai jau yra mūsų patvirtinti. Tai pirmiausia būtų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas. Po jo jau yra penki deputatai, užsirašę padaryti pareiškimus. Toliau kiti klausimai pagal mūsų darbotvarkę. Tai įstatymai dėl apygardų teismų įsteigimo ir kiti su tuo susiję klausimai. (Aš tiesiog trumpinu.) Toliau dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo, dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo. Toliau įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos" projektas, Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Šilalės apylinkės teismo pirmininkei projektas, informacija dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo ir kiti su tuo susiję klausimai, ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo ir papildymo", tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Toliau įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 straipsnio" bei kitų įstatymų pakeitimai, įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės narių socialinių garantijų", Aktas dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir mūsų dabar jau numatyta informacija. Tokie klausimai mūsų jau yra patvirtinti ir kviečiu pradėti dirbti pagal darbotvarkę.
Deputatas R.Maceikianecas dėl tvarkos. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, jūs nepaklausėt, gal kiti papildomų klausimų siūlys.
PIRMININKAS. Aš tiesiog neturėjau tokių pasiūlymų. Šiaip visus klausimus siūlo Prezidiumas. Deputatas J.Mačys tiesiog priminė mūsų nutarimą, nes ta informacija, kurią deputatas J.Mačys priminė, buvo Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Ką jūs norėtumėt dar pasiūlyti?
R.MACEIKIANECAS. (...) Žemės ūkio ministerija teiks informaciją. Aš siūlyčiau kartu išklausyti informaciją dėl gyvulių ir žemės ūkio produktų išvežimo iš šalies. Dabartiniu metu išvežimo srautas, ypač gyvulių, padidėjo. Visas pasienis pilnas gyvulių, ir mes labai greitai šitą procesą pajusime. Išklausyti kartu Žemės ūkio ministerijos informaciją dėl gyvulių ir kitų maisto produktų išvežimo į užsienį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jeigu kiti kolegos ir pranešėjai iš Vyriausybės sutiktų, tai galėtume laikyti tuo pačiu klausimu. Aš nemanau, kad reikėtų atskirai svarstyti.
Taigi labai ačiū, mes gana greitai susitvarkėme su šituo nelengvu darbu. Kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką pirmu darbotvarkės klausimu. Tai yra jūsų pranešimas.
V.LANDSBERGIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai, gausiai susirinkę į šį neeilinį plenarinį posėdį. Aš kalbėsiu apie mus...
PIRMININKAS. Aš labai prašau nenutraukti. Pirmininkas pradėjo savo pranešimą. Radijas turi savo grafikus, jisai žino... (Balsas iš salės, negirdėti) Nereikia balsuoti. Gerbiamieji deputatai, nekelkime problemų ten, kur jų nėra. Prašau gerbiamąjį Pirmininką tęsti.
V.LANDSBERGIS. Na, man vis dėlto būtų įdomu žinoti, ar transliuoja televizija. Ačiū televizijai.
Aš kalbėsiu apie mus, apie šią Aukščiausiąją Tarybą. Aukščiausioji Taryba pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos parlamentas netrukus baigs savo darbus ir kovas, vargus ir džiaugsmus. Per dvejus su puse metų gerai susipažinome ir ilgai vieni kitus prisiminsime. Ir solidarumą, draugystę, ir ginčus, kivirčus, kartais net priešiškumą. Gal kitaip ir negalėjo būti, nes to būna ir kitose šalyse, neturinčiose tokio sunkaus paveldo, kokį nešasi mūsų atsikurianti Lietuva.
Užsienio verslininkai sako atrandą Lietuvoje daug energijos, daug noro veikti. Ir čia, šitoje salėje, kibirkščiavo daug energijos, daug noro veikti. Ir jūs girdėjote mane, kai kada apgailestaujantį, kad nedirbame vieningiau, prarandame istorijos duotą laiką. Girdėjote ir besipriešinantį politinės krypties pakeitimui, o kai reikėjo, visi kartu priešinomės atviram svetimos jėgos puolimui. Dabartis nustelbia net neseną praeitį, o prieš dvejus metus buvę įvykiai atrodo tolima istorija. Kiek daug Lietuvoje pasikeitė, ir mes tai darėme.
Kad ir koks būtų peikiamas kartais gražbyliaujantis, kartais piktas ir ne itin darbingas mūsų parlamentas, jis padarė nepaprastai daug ir buvo pagrindinis visų permainų Lietuvoje iniciatorius, variklis ir apgynėjas. Atkūrėme teisinę nepriklausomą valstybę. O dar turėsime pasiekti, kad ir teismai joje būtų nepriklausomi. Dar turime pasiekti ekonominės nepriklausomybės, tiksliau pasakius, Rytų ir Vakarų ekonominių ryšių pusiausvyros. Dar turėsime siekti dvasinės nepriklausomybės, laisvų piliečių atviros visuomenės. Tam yra padėti pagrindai. Ir visus teisinius pagrindus dėjome mes šitoje salėje.
Čia buvo paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimo aktas ir Lietuvos Respublikos tęstinumas. Čia 1990 metų kovo 11-ąją priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir po pustrečių metų aprobuota nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurią 1992 m. spalio 25 dienos referendume priėmė Lietuvos piliečiai. Čia, šioje salėje, buvo įstatymais kuriama mūsų valstybė, keičiama ir taisoma sovietmečiu iškraipyta visuomenės sankloda.
Lietuvos Aukščiausioji Taryba buvo ir kovojantis parlamentas. Jau tada, 1990 metų kovo mėnesį, laukėme smurtinių represijų. Ir dabar žinome, kad jos buvo rengiamos. Gynėmės politiškai, pabrėždami puolimų neteisėtumą, užpuoliko neteisumą. Solidariai rėmėm kitas tautas, kylančias prieš totalitarizmą. Gynėmės moraliai, laikydamiesi daugelio mūsų čia esančių nuostatos, kad nėra aukos, kuri būtų per didelė už Tėvynę, už jos laisvę ir nepriklausomybę.
Taip atlaikėme terorą, blokadą, supriešinimus ir provokacijas, patyčias ir žudynes. Išėjome iš nelaisvės namų, pasiekėme tarptautinio pripažinimo, sugrįžome į vienas ir įstojome j kitas tarptautines organizacijas.
Aukščiausioji Taryba buvo Lietuvos gynybos centras ir net šitas pastatas savo išvaizda daugelio tautų ir žmonių atmintyje liks kaip kovos už laisvę simbolis. Mes siejame tą mūsų gynybai pasiruošusį parlamentą ir jo tam tikrą kovojančio parlamento išvaizdą su padėtimi, kuri buvo ir tebėra Lietuvoje dar neišvedus iš jos svetimos kariuomenės. Siejame reikalingus Aukščiausiosios Tarybos aplinkos sutvarkymus su kaip mažiausia sąlyga Rusijos kariuomenės išvedimu iš Vilniaus, iš Šiaurės miestelio ir kitų mūsų sostinės vietų.
Kariuomenės išvedimas, bent jau iš Šiaurės miestelio, eina į pabaigą. Ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas vakar patvirtino nutarimą dėl architektūrinės atminimo kompozicijos prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tai jau ilgesnį laiką rengiamas projektas, kuris galės būti įgyvendinamas laikantis to nutarimo nuostatos, kad barikados bei gynybiniai įtvirtinimai pradedami demontuoti tik po to, kai iš sostinės Vilniaus Šiaurės miestelio 107 divizijos ir Vilniaus rajono bus išvestas Rusijos kariuomenės paskutinis kareivis. Tikimės, kad tai įvyks jau lapkričio mėnesį, nes dėl to buvo Maskvoje susitarta papildomai kalbantis sutarčių pasirašymo metu. Projektas, kuris padarytas, išlaikys akcentus, primenančius ir mūsų kartai, ir jaunimui, gal ir būsimosioms kartoms tai, kas čia buvo, ką tie žmonės darė ir ką darė visi Lietuvos žmonės, gindami savo valdžią, savo parlamentą. Seimui teks toliau budėti Lietuvos išlaisvinimo nuo svetimos kariuomenės poste. Aš tikiu, kad jis atliks šią istorinę išlaisvinimo užbaigimo misiją.
Aukščiausioji Taryba skelbė nuostatas, pavesdavo darbus, tvirtino padarytus darbus. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius L.Sabutis parengė įdomią, gražią statistiką, ką mes esame padarę: priėmę per tūkstantį dokumentų, 322 įstatymus čia svarstėme, diskutavome ir už juos balsavome. Kažin ar daugelio šalių parlamentai galėtų taip susumuoti savo darbo derlių. Priimta vos ne tūkstantis nutarimų, apie šimtą pareiškimų, kreipimųsi ir deklaracijų. Žinoma, ir tie pagrindiniai aktai, kuriais buvo atkurta ir įtvirtinta Lietuvos nepriklausoma valstybė, apie kuriuos aš kalbėjau.
Neatskiriama Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos parlamento, dalis buvo Prezidiumas, kuris dirbo reguliariai, daug, posėdžiai būdavo ilgi, turiningi, konstruktyvūs. Aš turiu padėkoti taip pat gerbiamajam Sekretoriui ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojams už didelę pagalbą šitame darbe ir priminsiu, kad vien Prezidiumas per tuos dvejus su puse metų priėmė 1735 nutarimus, reguliuojančius ir mūsų pačių institucijos veiklą, ir talkinančius Aukščiausiajai Tarybai, ir atsiliepiančius į tarptautinius įvykius, kai reikėjo atsiliepti greitai, nelaukiant, kol tai padarys tą dieną neposėdžiaujanti Aukščiausioji Taryba. Tvirtinome teisėjus, tvirtinome ambasadorius visa tai, kas buvo pavesta daryti Prezidiumui Laikinojo Pagrindinio Įstatymo. Ir įnešėme savo indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą. Ir vakar Prezidiumas dirbo. Gaila tiktai, kad televizija paskelbė vieną neteisingą informaciją, neva Aukščiausiajai Tarybai šiandien bus siūloma nustatyti būsimųjų Seimo atstovų ir Vyriausybės narių atlyginimus. Tai nebus siūloma. Mes apie tai jau čia šiandien kalbėjome. Bet gaila, kad tokia dezinformacija būna paskleidžiama ir paskutinėje mūsų darbo stadijoje. Juodraščių, dokumentų juodraščių išnešimas iš Aukščiausiosios Tarybos neturėtų puošti tų, kurie juos išneša. Ir ateityje taip pat, kai dirbs Seimas.
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas vakar apsvarstė ir siūlo jums šiandien svarstyti įstatymų projektus dėl archyvų. Jūs jau turite tą projektą. Manau, kad mes jį svarstysime, nes tai jautrus klausimas. Ir tinkamai neaprūpinti ekonomiškai, instituciškai neaprūpinti ir fiziškai neapsaugoti buvusio KGB ir LKP archyvai jaudina daugelį žmonių Lietuvoje. Mes turėtume tą nerimastį pašalinti. Ir galime tai padaryti.
Svarstysime taip pat pasiūlytą Aktą dėl Lietuvos Seimo, dėl mūsų padėties nepriklausomos Lietuvos institucijų tęstinume, taip pat svarstysime pasiūlytą stokojamą šiuo metu dokumentą dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovo priesaikos. Čia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra viena korektūros klaida. 3 straipsnyje turi būti kalbama apie Konstitucinį Teismą. Čia, matyt, mašininkė apsiriko. Kad vėliau nereiktų apie tai kalbėt, aš dabar paminiu.
Šiandieną buvo projektuojamas ir paskelbtas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas. Aš darydavau tokius pranešimus, gal kas dar atsimena, po kovo 11-osios beveik kas dieną apie tai, kaip kas klostosi Lietuvoje, prieš Lietuvą, -aplink Lietuvą ir pasaulyje. Gal kas nors mano arba manė, kad aš ir šiandieną darysiu pranešimą apie tarptautinę padėtį ir tarptautines problemas. Aš to nedarysiu, nes ta padėtis nepaprastai susijusi su permaininga vidaus padėtimi šiomis dienomis Lietuvoje. O tai susiję su vykstančiais rinkimais. Ir, ko gero, televizija išjungtų mano kokias nors mintis, jeigu aš jų norėčiau pasakyti. Svarbiausia yra tai, kad mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, dirbame, esame savo poste, atliekame savo pareigas iki pat tos ribos, kurią patys sau nustatėme. Nesame mamutų kapinės, kaip čia buvo žaismingai pajuokauta. Jeigu kas nors taip jaučiasi, nuoširdžiai siūlau atsikratyti to jausmo. Gyvenimas nesustoja. Jame visada yra perimamumas, ir tai svarbiausia. Kad ir kaip pasibaigtų dabar vykstantys rinkimai, būsimasis Seimas perims tuos principus ir tas tiesas, dėl kurių mes kovojome, kuriomis remdamiesi atkūrėme ir apgynėme nepriklausomą Lietuvą. Manau, kad mūsų nusistatymas dirbti ir šiandien, rinkimų metu, baigti spręsti anksčiau jau brandintus klausimus ir tuos, kurie iškyla kaip šios dienos aktualijos arba buvo primiršti, turėtų būti pavyzdys ir būsimajam Seimui: būti savo postuose, atlikti savo pareigą visada ir maksimaliai.
Aš noriu padėkoti visiems jums, gerbiamieji kolegos, kurie čia esate, taip pat ir tiems, kurie dėl kurių nors priežasčių nėra atvykę į šį posėdį. Padėkoti už nepakartojamą atmosferą ir istoriją, kurioje dalyvavome, pagal išgales ją kūrėme.
Ta mūsų pačių istorija ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir apgynimo istorija iš dalies atsispindi knygoje ,,Laisvės byla", kurią čia matote. Mūsų bendro darbo ir kovų atminimui paprašiau, kad atneštų čia jų kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos deputatui. Man bus malonu, jei tą atminimą per artimiausią pertrauką kiekvienas pasiimsite.
Ačiū už tai, ką darėme kartu, ir už jūsų dėmesį šiems žodžiams. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui už pasakytus žodžius.
Dabar, kaip aš jau minėjau, yra 5 deputatai, užsirašę daryti pareiškimus. Labai prašau, kad tai padarytume trumpai ir konstruktyviai. Jeigu kurie nors kiti norės, jau prašau rašytis kitam laikui, kad nebūtų kokių nors papildomų dalykų. Taigi perskaitau eilę, kad deputatai galėtų pasiruošti. Tai iš eilės: deputatas E.Klumbys (prašau į tribūną), deputatas E.Grakauskas, deputatas N.Rasimavičius, deputatas A.Patackas ir deputatas K.Antanavičius. Tokia eilė, o paskui svarstome mūsų jau nutartus klausimus.
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcijos pareiškimas. Tautos pažangos frakcija šį pareiškimą daro, įpareigota Tautos pažangos judėjimo steigėjų tarybos.
,,Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatą, kuris daugeliui Lietuvoje ir pasaulyje buvo netikėtas, mūsų manymu, nulėmė trys priežastys.
1. Ilgalaikis ir sąmoningas visuomenės ir jos politinių jėgų kategoriškas suskirstymas ; dvi visiškai priešingas dalis. Dėl to visos politinės jėgos, nesutikusios su trečiojo Sąjūdžio ir jo garbės pirmininko vykdoma politika, paties trečiojo Sąjūdžio ir jam tarnaujančių masinių informacijos priemonių buvo priskirtos kairiosioms.
2. Sąjūdžio ir jo suformuotų Vyriausybių prasta ekonominė ir socialinė politika, sukėlusi didelį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą.
3. Centristinių jėgų nesugebėjimas susivienyti rinkimų išvakarėse ir pateikti realios alternatyvos trečiajam Sąjūdžiui ir LDDP.
Visa tai lėmė, kad trečiasis Sąjūdis atidavė valdžią LDDP po to, kai pirmasis Sąjūdis ją paėmė iš LKP (TSKP).
Tautos pažangos judėjimas gerbia Lietuvos žmonių demokratinį pasirinkimą ir kviečia visus žmones susitelkimui bei bendram, konstruktyviam darbui kuriant nepriklausomą ir ekonomiškai stiprią Lietuvos valstybę."
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Manau, jog būtina pareikšti, kad vykdomosios valdžios pareigūnų centre ir vietose nekompetentinga, neretai sąmoningai destruktyvi veikla, įvairių politinių grupuočių nuolat kurstoma kampanija prieš privataus verslo ir prekybos organizatorius, privatizacijos proceso vilkinimas, nuosavybės grąžinimo stabdymas, savininkų, kaip ūkinės sistemos pamato, masinė diskreditacija, kai kurių net deputatų viešai pasakyti ir net organizuojami gąsdinimai naujomis ekspropriacijomis, diskriminaciniai poįstatyminiai aktai privertė privataus verslo žmones, verslininkus, ūkininkus, savininkus, intelektualios visuomenės atstovus telktis į visuomeninę politinę nuosavybės saugos instituciją. Tuo tikslu šių metų spalio 17 dieną įvyko Lietuvos privatinės nuosavybės saugos kongresas, kurį organizavo Lietuvos verslininkų sąjunga, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos privačių namų ir sklypų sąjunga, Lietuvos biržų asociacija, Lietuvos žemės savininkų sąjunga, Lietuvos komercinių bankų sąjunga, Lietuvos verslininkų asociacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos brokerinių firmų asociacija, Lietuvos invalidų draugija, korporacija ,,Lietverslas", humanitarinis licėjus ir visa grupė intelektualios visuomenės atstovų. Kongresas įsteigė Nuosavybės saugos fondą, priėmė pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai dėl nuosavybės gynimo mechanizmo, konstitucinių nuostatų įtvirtinimo Lietuvos Konstitucijoje. Kongresas fiksavo Konstitucijos 23 straipsnio trečiosios dalies ryškų ir aiškų prieštaravimą pirmajai daliai ir šią tariamą arba, atrodo, sąmoningai padarytą socialistiškai nusiteikusioms jėgoms naudingą klaidą. Klaida su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pagalba buvo ištaisyta. Tačiau būtina pabrėžti, kad pakankamų nuosavybės saugos garantijų Konstitucijoje nėra.Todėl aš esu įgaliotas pateikti Aukščiausiajai Tarybai šio turinio Nuosavybės saugos fondo kreipimąsi į Aukščiausiąją Tarybą.
,,Lietuvos ėjimas į civilizuoto pasaulio bendriją įstrigo todėl, kad dabartinė Aukščiausioji Taryba bandė sukurti rinką valdiškomis priemonėmis, ignoruodama nuosavybę. Tačiau ne dirbtinės taisyklės, o tik nuosavybė savaime sukuria rinkos santykius. Siūlome Aukščiausiajai Tarybai panaudoti paskutinę galimybę neeiliniame posėdyje įteisinti nuosavybę. Nuosavybė turtine prasme tai išimtinė asmens teisė turėti, valdyti, tvarkyti, naudoti turtą, įsigytą be prievartos, t.y. paties sukurtą arba gautą iš kito savininko jo laisvu sutikimu tiek mainais, tiek ir veltui.
Nuosavybė bendrąja prasme tai žmogaus, kaip protingos būtybės, prigimtis gyventi savarankiškai, būti vieninteliu savo gyvybės, kūno, sumanymų, veiksmų, įsigyto turto šeimininku. Kiekvienas veiksnus asmuo turi būti vienintelis visų savo veiklos padarinių tiek naudos, tiek žalos savininku. Niekas jokiu tikslu neturi teisės tvarkyti ir naudoti ar kitokiu būdu nusavinti nė vieno žmogaus veiklos vaisių be jo leidimo. Nusikaltimas yra asmens nuosavybės pažeidimas, naudojimasis ne savo turtu, svetimo valdymas ar tvarkymas, bet koks kišimasis į privačius reikalus be savininko sutikimo.
Negali būti laikoma nusikaltimu tokia veika, kuri nepažeidžia nė vieno žmogaus nuosavybės. Valstybės paskirtis pripažinti, išsaugoti piliečiui nuosavybę". Kreipimąsi pasirašo Nuosavybės saugos fondo taryba.
Jeigu Aukščiausioji Taryba neturi potencinių galimybių papildyti Konstituciją šiomis siūlomomis nuostatomis, tai siūlau ir prašau priimti dabar bent nutarimą dėl būtinumo Konstitucijos 150 straipsnį papildyti konstituciniu aktu dėl privačios nuosavybės. Šis konstitucinis aktas būtų kaip sudėtinė Konstitucijos dalis, kurioje būtų išdėstytos būtinos išvystytos demokratijos šalyse sukauptos, privačiasavininkiškoje pilietinėje visuomenėje būtinos nuosavybės saugos mechanizmo pagrindinės nuostatos. Šį konstitucinį aktą turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seimas. Nuosavybės saugos fondo kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą jums, gerbiamieji deputatai, yra kongreso padaugintas, ir aš manau, kad bus atitinkamai padalytas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vakar iš tikro Teisinės sistemos komisijoj buvo svarstomas įstatymo projektas dėl Seimo narių ir Vyriausybės narių socialinių garantijų. Kaip jau buvom nutarę anksčiau, jokie projektai nebus niekur skelbiami. Tačiau vakar išgirdę tai, ką sakė ,,Panoramos" laidoje televizijos diktorė, pasijutau kaip ,,geriausiais kaspervizijos" laikais.
Būtina šiandien pat iškviesti radijo ir televizijos vadovybę, kad ji paaiškintų, kurgi yra ši melo virtuvė. Aš labai gerai suprasčiau, jeigu ši diktorė būtų pasakiusi tiesą, kad buvo svarstomas projektas, buvo svarstomos tam tikro projekto nuostatos. Tačiau pasakė tiesiai, kad išeidamas iš čia, iš Aukščiausiosios Tarybos, deputatas išsineš pusę milijono. Tai yra aiškus šmeižtas, tai yra aiški dezinformacija, ir šito palikti jokiu būdu negalima. Juoba kad jau prasidėjusioje Prezidento rinkimų kampanijoje netrukus po šito Aukščiausiosios Tarybos deputatas pasakė, kad esame apšmeižti tiek, jog Prezidento reikės ieškoti užjūriuose.
Štai kodėl aš siūlau priimti tokį nutarimą.
Ir dar, tiesa, šiandien radijas pateikė kitą dezinformaciją, kad toks įstatymo projektas išvis nebus svarstomas, girdi, nusigandot teisybės ir dabar jau šito projekto nesvarstot.
Siūlau priimti tokį protokolinį nutarimą: ,,Dėl 1992 m. spalio 28 d. televizijos laidoje paskelbtos dezinformacijos".
,,Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Pakviesti į posėdį Lietuvos radijo ir televizijos vadovą tam, kad paaiškintų, kodėl buvo paskelbta dezinformacija dėl Seimo narių ir Vyriausybės narių socialinių garantijų.
2. Įpareigoti radijo ir televizijos vadovybę šiandien, t.y. spalio 29 d., po ,,Panoramos" laidos suteikti deputatui N.Rasimavičiui laiko, kad būtų galima paaiškinti visuomenei, kaip buvo svarstomi deputatų socialinių garantijų klausimai."
Ačiū. Siūlau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad galėsime balsuoti tuo metu, kai svarstysime šį klausimą. Ir turbūt jau taip sutarėm.
Deputatas A.Patackas. Labai prašau salėje tylos!
A. PATACKAS. Aš tuo pačiu klausimu. Jau buvo paaiškinta ir Pirmininko, ir N.Rasimavičiaus, kad į televiziją kažkokiu būdu pakliuvo dokumentai, kurie yra tiktai projektai. Tačiau aš turiu šitą projektą čia ir galiu pasakyti, kad iš tiesų nereiktų skelbti to, kas kam nors šauna į galvą, nes kiekvienas deputatas gali ką nors sugalvoti. Bet šitą projektą pasirašė Teisinės sistemos komisija. Ir man tiesiog įdomu, ar čia naujoji dauguma taip susirūpinusi savo būsimais atlyginimais, ar čia ta senoji dauguma irgi susirūpinusi gauti ten pusę milijono ar kiek ir tapti iš karto milijonieriais. Ir kaip tai galima paaiškinti Lietuvos žmonėms, kai mes ką tik kalbėjome apie atlyginimų įšaldymus ir patys sau norėjome įšaldyti atlyginimus ir t.t.. Tai, kad tokių dalykų atsiranda... Turime apsispręsti prieš naująjį Seimą, ar deputatas, baigęs savo kadenciją, gali išeiti turtingesnis, negu buvo, ar ne. Yra nuomonių, kad jeigu turtingas deputatas, tai turtinga ir Lietuva. Tai turime apsispręsti, koks tas naujasis Seimas bus. Ir va šitokie žaidimai su dokumentais, su projektais kalba visai ne į tą pusę. Man tiesiog gėda ir aš neturiu ką žmonėms pasakyt po šitokių visokių žaidimų.
PIRMININKAS. Aš tik turiu pasakyti, kad tame projekte, kuris buvo minimas, apie pusę milijono tikrai nėra kalbama, o, be to, ir tas pats projektas yra Prezidiumo pakoreguotas.
Ir dar vienas pareiškimas deputato K.Antanavičiaus, o paskui pertrauka.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamas seniūne!
PIRMININKAS. Prezidiumo atmestas tas projektas, ir bus visai kiti dalykai svarstomi. Aš tai jau kartojau.
Dabar suteikiau žodį deputatui K.Antanavičiui, paskui turbūt norės pasakyti repliką deputatas J.Prapiestis.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pirmiausia Ekonomikos komisijos narius pakviesti į posėdį, štai per šitą pertraukėlę apsvarstyti tuos klausimus, kuriuos turim toliau svarstyti.
Dabar pareiškimas.
Gerbiamieji kolegos, daugelis mūsų čia, į šią Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, atėjome per Sąjūdį ir Sąjūdžio remiami, todėl drįstu prisiminti, kad prieš 4 metus spalio 2223 dienomis vyko Sąjūdžio pirmasis suvažiavimas. Nuostabus tai buvo metas Lietuvoje. Vyravo santarvė ir dvasinis pakilimas. Virpančiomis sielomis matėme viziją, vieningai pamiršę žemąsias aistras darbavosi daugybė Lietuvos žmonių. Ėjome iš to daug metų trukusio kalėjimo, ėjome į laisvę ir nepriklausomybę. Tikėjome dora, teisingumu, gėriu. Manėme sutartinai kursią geresnį gyvenimą visiems Lietuvos žmonėms.
Prabėgo 4 metai, vizijos tapo realybe Lietuva laisva ir nepriklausoma, visuotinai pripažinta pasaulio tautų bendrijos narė.
Deja, ekonominis ir socialinis Lietuvos žmonių gyvenimas vis dar blogėja. Vizija rodosi jau vargiai pasiekiama. O ir demokratijos nuostatos nuolat paminamos, baimė ir neryžtingumas vėl tampa mūsų gyvenimo kasdienybe. Santarvė ir pasišventimas sutrypta. Tarp savų ieškoma priešų.
Prisimindami dvasingas ir viltingas pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo dienas, vėl bandydami rasti kelią į santarvę ir dorą, suprasdami, kad dabartinius ekonominius ir socialinius sunkumus galėsime įveikti tik dirbdami sutartinai, atmetę visokius priešpriešų kurstymus, atmetę sovietinę valdžios viršenybę virš žmonių ir visuotinai supratę, kad valdžia yra tam, kad sudarytų sąlygas žmogui geriau gyventi, primindami Lietuvos žmonėms tą nuostabų atgimimo laikmetį, turime įveikti savo aistras ir ambicijas, turime atmesti priešiškumą, turime puoselėti dorą ir teisingumą. Baikime priešų paieškas, kaip reikalauja krikščionybė. Atleiskime nuodėmes savo kaltininkams. Telkime visus darbui Lietuvos žmonių labui. O darbo, ir neatidėliotino, čia aibės.
Reikia nedelsiant spręsti tų gyvulininkystės fermų likimą, gyvulių, kurie badauja. Jie niekuo nekalti. Žmogus gali surasti darbo, o gyvulys, į tvartą įvarytas ir pririštas... Ir kaip mes auginsim vaikus, jeigu mes žaibu šitų dalykų nedarysime? Mes turime imtis priemonių tuoj pat, nedelsdami, šitą savaitę, ne kokių nors štai tokių politinių ar kokių... o pramonės gelbėjimo. Jeigu mes dėl pramonės nesiimsim šiandien, rytoj, poryt sprendimų pertvarkyti tą privatizavimą, tai mūsų pramonė jau birželio mėnesį... pusė įmonių atsidurs tokioj būsenoj, kokioj yra štai dabar tos fermos. Ekonomikos klausimai, socialinio gyvenimo klausimai vis lieka užkulisiuose.
Taigi baigdamas pareiškimą norėčiau pažymėti, kad rinkimų rezultatai rodo, kokios yra Lietuvos žmonių nuostatos. Visi mes turime sutikti su tais rinkimų rezultatais ir jokios politinės jėgos neturi ir negali jų ginčyti ar bandyti pakeisti.
Ačiū už dėmesį. K.Antanavičius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, labai kviečiu po pertraukos, t.y. 12.10 val., visus susirinkti, nes turėsime iš karto balsuoti. Pirmas pranešėjas bus deputatas Z.Juknevičius. Labai prašau visų nevėluoti ir netęsti mūsų negerų tradicijų. Ačiū. Pertrauka iki 12.10 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsim posėdį. Kviečiu į salę. Gerbiamieji kolegos, tęsime posėdį. Iš pradžių du pareiškimai. Prašyčiau į tribūną deputatą S.Akanovičių. Deputatas S.Akanovičius. Prašom. Kolegos, prašom klausytis.
S.AKANOVIČIUS. Pareiškimas paklausimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
,,Vadovaujantis š.m. rugpjūčio 27 d. Vyriausybės potvarkiu Nr.848p 60 ha žemės paimta iš Maišiagalos apylinkės Gudelių gyvenvietės ir perduota Vilniaus rajono valdybai.
Prašau paaiškinti, kokiais motyvais vadovautasi priimant šį potvarkį, kadangi vadovaujantis Respublikos įstatymais kiekvienas kaimo gyventojas turi teisę į 2—3 ha sodybinės žemės sklypą, kuris, kiek man žinoma, gyventojams dar nesuteiktas. Be to, Respublikos piliečiai turi teisę į nuosavybės teisių atstatymą į jų ar tėvų žemę, kuri gyventojams dar negrąžinta.
Prie Gudelių gyvenvietės yra 160 ha žemės, Gudelių gyventojai pareiškė norą į 23 ha sodybinius sklypus, ir tai sudaro 109 ha. Taip pat gyventojai pareiškė norą susigrąžinti savo ar tėvams priklausančią žemę (...) hektarų.
Todėl, mano nuomone, yra pažeidžiamos gyventojų teisės, įteisintos įstatymų, kadangi vadovaujantis Maišiagalos apylinkės agrarinės reformos komisijos išvada gyvenvietėje dar reikėtų papildomai paskirti 172 ha žemės sklypų, tuo tarpu iš jos dar atimama." Deputatas S.Akanovičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom atiduoti.
Ir dabar prašyčiau į tribūną deputatą Joną Prapiestį.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai, mano patikslinimas labai mažytis ir net tribūnos nereikėjo, būtų užtekę šoninio mikrofono. Bet šitas patikslinimas jau, matyt, tokio efekto neturi, kadangi transliacijos nėra. Dėl to...
PIRMININKAS. Prašau tylos!
J.PRAPIESTIS. ...sukėlusio audringą reakciją įstatymo projekto, na, vadinkim sąlyginai dėl socialinių garantijų deputatams. Labai dažnai buvo minima Teisinės sistemos komisija. Kas taip kalbėjo, elgėsi ne visai tiksliai, nes po tų projektų nėra nei pirmininko, nei komisijos pavaduotojo parašų, kadangi visa komisija, deja, jau senokai negali susirinkti į posėdį. Todėl teigti, kad tas projektas yra pateiktas Teisinės sistemos komisijos, nėra tikslu. O kadangi tai buvo klausimas, svarstytas Prezidiume, manyčiau, kad tai yra Prezidiumo pateiktas klausimas, bet nemanyčiau, kad jis yra neteisingas, kadangi elementariausi darbo įstatymai žmonėms, netenkantiems darbo, garantuoja tam tikras lengvatas ir sąlygas. Todėl manyčiau, kad šitas klausimas turėtų būti svarstomas ir visai protingai, normaliai vertinamas su tam tikrais sprendimais.
PIRMININKAS. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, gal užsiregistruokim, kad būtų aišku dėl to, kiek mūsų esama, koks kvorumas. Siūlau, gerbiamieji kolegos, registruotis. Registracija pradėta. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos.
Salėje 88 deputatai. Ačiū.
Dabar prašyčiau dėmesio! Pagal eilę turėtų eiti 2, 3 punktai, kur pranešėjas yra gerbiamasis deputatas Z.Juknevičius. Tai gal mes dabar galėtume, kol yra didysis kvorumas, pirma spręsti dėl 4 punkto dėl biudžeto reikalų? Ar sutinkat, kolegos, ir ar gerbiamasis Z.Juknevičius pirmiausia sutinka? Tai manau, kad mes... Kas? Pirma teisiniai? Na, ką darysi. Gerai.
Ir dar deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš per pertrauką gavau patikinimą, kad televizija pati padarys išvadas ir paneigimą, todėl klausimo dėl nutarimo, kurį kėliau, kad būtų balsuojama, šiuo metu aš nekeliu. Tikiu, kad televizija savo žodį išlaikys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Taigi tada kviečiu į tribūną deputatą Z.Juknevičių. Įstatymo dėl apygardų teismų įsteigimo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo projektas. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai...
PIRMININKAS. Kolegos, prašom netriukšmauti!
Z.JUKNEVIČIUS. Šio šaukimo Aukščiausioji Taryba savo kadenciją baigia, tačiau yra darbų, kuriuos mes turime atlikti pagal savo ankstesnius įsipareigojimus. Vienas iš tokių darbų yra šis įstatymas ,,Dėl apygardų teismų, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo įsteigimo", kurį būtina priimti, kad nenutrūkstamai galėtų būti tęsiamos teisinės sistemos reformos. Šiandien yra trečiasis šito įstatymo svarstymas ir balsavimas. Pakeitimų dėl teismų įsteigimo nėra. Pagal pirmąjį projektą papildymas tik toks (tai aš jau minėjau antrojo svarstymo metu), kad Aukščiausiasis Teismas turėtų būti sudarytas iš 23 teisėjų su vadovybe. Anksčiau buvo mažesnis skaičius. Taip pat 5 įstatymo straipsnyje yra šiek tiek koreguojami mūsų ankstesni sprendimai, nes šių metų vasario 9 d. nutarime buvo įpareigota Teisingumo ministerija ir Aukščiausiasis Teismas garantuoti, kad nuo lapkričio 1 d. turėtų funkcionuoti keturių pakopų teismai. Šito padaryti mes negalim, nes šiandien priimsim įstatymą dėl teismų, kurių anksčiau nebuvo, įsteigimo. Be to, iki šiol mes nepriėmėm procesinių įstatymų, kurie reglamentuotų visų pirma Apeliacinio teismo veiklą ir apygardų teismų veiklą. Todėl 5 straipsnyje kalbama, kad šitie teismai, kuriuos mes šiandien įsteigsime, bus suformuoti tik tada, kai Lietuvos Respublikos Seimas priims įstatymus dėl Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo bei papildymo. Ir nuo tada įsigalios Teismų įstatymo straipsniai, reglamentuojantys apeliacinę teiseną.
Taip pat mes prašome jūsų, gerbiamieji deputatai, padaryti labai nežymų Teismų įstatymo pakeitimą. 15 straipsnyje po žodžio ,,teisėjų" įrašyti žodžius ,,pilietis, turintis". Štai dėl ko tai būtina. Formuojant apygardų teismus ir Apeliacinį teismą į jų darbą gali įsilieti arbitrai iš Valstybinio arbitražo, tačiau ankstesnė nuostata neleido priimti j teisėjus nors ir turintį didelį prokuroro ar advokato, ar valstybinio arbitro darbo stažą, jeigu jis nėra dirbęs teisėju. Padarius tokią nuostatą iš tiesų palengvėtų formavimas, žmonių komplektavimas. Taip, aš prašau tada balsuoti, o jeigu yra klausimų, aš į juos galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Juknevičiau, gerbiamasis pranešėjau, aš pats turiu klausimą. Jeigu prisimenu, tai mes balsavome dėl visų punktų, bet štai dėl tų patikslinimų tai nėra balsuota. Tai tada reikia dar, jeigu nebus klausimų, balsuoti dėl tų atskirų punktų, jeigu turim iki galo išlaikyti procedūrą.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ir tada dar vienas klausimas prieš balsavimą dėl jūsų minėto nutarimo. O ar nereikia dar atskiro punkto arba atskiro nutarimo, kadangi čia įstatymas dėl ano nutarimo koregavimo? Kadangi čia aiškiai pasakyta, ne kurie straipsniai, o kurie skirsniai įsigalioja nuo šių metų lapkričio 1 d. O dabar šito įstatymo 5 straipsnis čia koreguoja kitaip, tik pagal atskirus straipsnius. Tai išeina, kad galioja ir dalis to nutarimo, ir dabar galios šitas įstatymas. Jeigu čia nėra prieštaravimų, tai aš pretenzijų neturiu. Bet gal čia reikėtų ką nors paaiškinti? Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Šitas 5 straipsnis tik praplečia aną nutarimą dėl Teismų įstatymo įsigaliojimo. Ten, kurie jau įsigaliojo nuo liepos mėnesio, ir galioja, jie ir nebekeičiami. Bet buvo pasakyta, kad Teismų įstatymas visa apimtimi įsigalioja nuo lapkričio 1 d. Tačiau kadangi nėra procesinių įstatymų dėl Apeliacinio teismo veiklos, na, ir apeliacinės teisenos, įstatymas visiškai įsigalioti negali, bet gali įsigalioti daugiau jo straipsnių, negu galiojo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai aš manau, kad tikrai galime balsuoti. Bet turime turėti balsų skaičiavimo komisiją. Aš kviečiu tuos pačius kolegas, kurie labai gražiai skaičiavo balsus, užbaigti šitą darbą ir šituos Aukščiausiosios Tarybos paskutiniuosius balsų skaičiavimus. Prašom, gerbiamieji kolegos, užimti garbingas vietas. Gerbiamieji balsų skaičiavimo komisijos nariai, prašom į atitinkamą tribūną.
Ir dabar, gerbiamieji kolegos, klausiu, ar dėl 5 straipsnio reikia dar atskirai balsuoti? Nereikia, Dėl 6 straipsnio? Su tuo papildymu, kad ir teisėjas arba ,,pilietis, turintis"... Ir 7 straipsnis. Nereikia balsuoti?
Taigi tada galėtume balsuoti dėl viso įstatymo. Bet aš kol kas nematau balsų skaičiavimo komisijos.
Gerbiamasis Juknevičiau, kol balsų skaičiavimo komisija užims savo poziciją, gal antrąjį įstatymo projektą, o paskui iš karto balsuosim.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas siūlo skubos tvarka priimti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trijų straipsnių pakeitimo. Aš noriu paaiškinti, kad šiuo metu galiojančios normos, tai Civilinio kodekso 299 straipsnis, 230 ir 301, jau beviltiškai paseno. 299 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų, o tai trukdo naujiems ekonominiams santykiams. Todėl siūloma dabar 299 straipsnį suredaguoti taip.
,,Sutarties terminas. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Turto, kuris yra valstybinė nuosavybė, maksimalius nuomos terminus gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai."
300 straipsnyje ,,Sutarties sudarymas nenurodant termino" kalbama, kad jeigu sudarytoje nuomos sutartyje jos terminas nenurodytas, ji laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o kai nuomojami pastatai, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos — prieš tris mėnesius. Nuomos sutartyje gali būti nurodyta ir kita atsisakymo tvarka.
Ir 301 straipsnio redakciją aš noriu jums truputį pataisyti. Kur kalbama apie 312 straipsnio pataisas, tai ne 2 punktą siūloma išdėstyti taip, o 3 punktą išdėstyti taip: ,,jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių sutartyje ar įstatyme numatytais terminais". Čia bus 3 punktas, o ne 2.
Noriu jums priminti, kai mes apskritai jau svarstėme įstatymą dėl Civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų, šitie pakeitimai jau ten aptarti, bet buvo dar tiktai pirmasis svarstymas. Prašau pritarti projektui ir jį svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
Taigi tada iš eilės. Pirmiausia balsų skaičiavimo komisijoj kol kas tiktai du kolegos. Todėl aš prašyčiau iš eilės, kaip prisimenate, abėcėlės tvarka deputatus V.Kačinską, J.Karvelį ir E.Klumbį užimti pozicijas šalia deputatų V.Jarmolenkos ir A.Januškos. Labai kviečiu kolegas V.Kačinską, J.Karvelį ir E.Klumbį. Tai prašau, gal keturių užteks. Gerbiamasis Karveli, prašom.
J.KARVELIS. Dar ponas A.Karoblis galėtų prisidėti, nes jis irgi buvo skaičiavimo komisijoj.
PIRMININKAS. Ar jis yra?
J.KARVELIS. Dabar užsiėmęs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Karobli, prašom į garbingas pozicijas. Tada gal iš eilės.
Ar balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Tai, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio papildymo". Kas už, prašom pakelti balsavimo korteles. Prašom palaikyti, kadangi balsų (...) turi tiksliai išdėstyti savo jėgas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, įstatymas ,,Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio papildymo" 76 balsais priimtas.
Dabar dėl antrojo įstatymo. Pirmiausia mes turime sutarti dėl skubos tvarkos. Kiek prisimenu, lyg ir nė viena frakcija neprieštaravo, kad būtų nagrinėjama ypatingos skubos tvarka. Aš teisingai supratau? Pakartoju, gerbiamasis Sakalai. ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo". Taigi tada mes vis dėlto gal turėtume balsuoti. Jeigu, žinoma, niekas neprieštaraujate, gal apsieisime konsensu? Sutariam, kad ypatingos skubos tvarka? Niekas neprieštaraujate? Sutarta.
Vadinasi, tada dar sykį, gerbiamasis Juknevičiau, į tribūną ir užbaigsime šitą klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar būtina pastraipsniui priimti, ar galim iš karto balsuoti? Nebūtina pastraipsniui? Tada prašom, gerbiamasis Juknevičiau, patikslinti tiktai tą vietą, kur sakėte, kad ten netiksliai parašyta.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, kur projekte yra ,,312 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip", tai čia turėtų būti ,,312 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:
,,jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių per sutartyje ar įstatyme numatytą terminą".
PIRMININKAS. Viskas aišku. Gerai.
Ar, gerbiamieji kolegos, sutinkat, kad mes iš karto galėtume balsuoti dėl šio įstatymo? Nėra prieštaravimų? Taigi balsų skaičiavimo komisiją prašom skaičiuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo", prašom pakelti balsavimo korteles. (Balsas iš salės, negirdėti) Pranešėjas čia yra, gerbiamasis Sabuti, pranešėjas čia yra.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo" 86 balsais priimtas.
Dabar kviečiu į tribūną ministrą A.Misevičių dėl įstatymo ,,Dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo" projekto. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne...
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis ministre.
A.SAKALAS. Jūs, matyt, primiršote dėl tos ypatingos skubos tvarkos dėl archyvų. Ar ruošiatės vėliau tai paleisti?
PIRMININKAS. Tai po šito klausimo.
A.SAKALAS. Ačiū.
A.MISEVIČIUS. Kadangi klausimas buvo pristatytas ir svarstytas pirmas, faktiškai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašome šiek tiek pakelti mikrofonus.
A.MISEVIČIUS. Kadangi klausimas buvo faktiškai parengtas, belieka tiktai jūsų balsavimas. Ir aš dėl to nenorėčiau jūsų daugiau trukdyti, tiesiog prašyt balsuoti už tai, kadangi jau pradeda stigti lėšų biudžetinėse organizacijose, pirmiausia valdymo įstaigose, t.y. nebebus kuo mokėti atlyginimus ministerijoms ir dėl to jos pradės stot, nevykdyti savo darbo. Aš manau, labai reikia, kad jos dirbtų, ypač šiuo metu.
Pridursiu gal taip, kad svarstymo metu jokių klausimų ir jokių pastabų nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, minutėlę. Gerbiamasis Grakauskai, jūs norite šiuo klausimu? Tai prašom išsibraukti.
Gerbiamieji kolegos, čia įstatymas yra iš dviejų punktų. Ar turite kokių klausimų ar pastabų? Ar galime iš karto spręsti? Įstatymas ,,Dėl 1922 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo". (Balsas iš salės, negirdėti) Aš turiu, bet man pačiam reikia. Buvo išdalyta, gerbiamasis Antanavičiau, anksčiau. Aš tamstai, kaip rimtam žmogui, paskolinu.
K.ANTANAVIČIUS. Superrimtam.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Tokiems dalykams Aukščiausioji Taryba jokiu būdu negali pritarti: leisti Vyriausybei patikslinti. Aš galiu priminti Aukščiausiajai Tarybai, deputatams, kad pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta šių metų reikmėms valdžios, valstybės valdymo išlaidoms 666 mln. Dabar jau patikslintame biudžete yra 1 mlrd. 600 ir kažkiek mln. Padidinta 1 mlrd. Na, tai ar mes čia sėdėsim... O Lietuva jau dūsta visiškai. Žemdirbiai negauna pinigų, o štai šitą mes leisim padidinti. Nė už ką! Nė už ką! Kviečiu tikrai pasipriešinti visomis jėgomis ir išgalėmis.
PIRMININKAS. Gerai. Ar iš karto, ministre, atsakysite? Ar deputatas A.Rudys, komisijos pirmininkas, norėtų kalbėti?
Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš taip pat norėčiau pritarti gerbiamajam K.Antanavičiui. Galbūt valdžiai kol kas neduokim pinigų, pakol neturi žemdirbiai, neturi darbininkai. Tegul jie sužino, ką reiškia sėdėti po keletą mėnesių be algų.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš esmei pritariu, prieš tai kalbėjusiems deputatams, kad reikia remti žemdirbius ir kad jiems reikia laiku mokėti atlyginimus. Bet aš noriu tada ministro paklausti, kokia dalis iš viso biudžeto... va čia mes svarstome, kokia maždaug procentinė išraiška? Jeigu, pavyzdžiui, mes ten neskirsime, ar tada galės greičiau gauti žemdirbiai algas ir pan.? Kiek padidės ta parama, palyginti su ta, kurią mes jau skyrėme žemdirbiams, procentine išraiška?
A.MISEVIČIUS. Kaip patys matot, absoliučia suma tikrai nėra dideli dalykai. Ir tai iš principo negelbėtų tos situacijos, kuri yra dabar ūkyje. Bet būtent šitiems žmonėms, kurie dirba, kurie turės gauti atlyginimus... jie turės juos gauti. Dėl to prašome tai patvirtinti.
Dėl profesoriaus K.Antanavičiaus. Manyčiau, kad nėra visiškai tikslu, kadangi, kaip žinome, valdymo išlaidos buvo nustatytos tokio dydžio ir tiktai tokio, kaip buvo patvirtinta įstatymo. Deja, Vyriausybės nutarimais buvo didinami atlyginimai visai biudžetinei sistemai. Ir dabar situacija tokia, kad net ir nedidinant atlyginimų valdininkams tiesiog reikia ūkio išlaidų, tiesiog didės kuro ir telefono ryšio kainos. Galų gale benzinas ir bet kas brangsta, ir dėl to Vyriausybė prašo leidimo tvarkyti reikalus. Aš manau, kad tai neišvengiama, nes toliau lieka tiktai dvi galimybės: arba iš dalies sustoja valdymo aparato veikla, arba belieka, nežinau, antrą kartą kreiptis į jus, trečią kartą kreiptis į jus.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš manau, kolegos, nepadarykim klaidos nepatvirtindami šito siūlomo projekto. Jeigu šitiems žmonėms nepadidinsime kaip priklausytų, tai negausime atskaitymų į socialinio draudimo fondus, iš tų socialinio draudimo fondų negalėsime nieko daryti pensininkams ir socialiai remtiniems asmenims. Tai pasidaro karuselė. Aš suprantu, kad mes ūkinius metus, šiaip ar taip, pabaigsime šių metų gruodžio mėnesį. Jeigu būtų kitokia ūkinių metų perspektyva, būtų galima dar ką nors kalbėti. Bet dabar baigsime šituos metus, ūkinius metus, šitaip. Ir todėl aš, pavyzdžiui, siūlyčiau paremti. Čia jau, šiaip ar taip, yra padiskutuota Vyriausybėje. Ne itin čia jau turtingas tas nutarimas. Jisai yra ,,apkramtytas". Įsivaizduokite, jeigu mes nepritarsime dabar jam, tai tris, na, du mėnesius apskritai įšaldysim šituos atlyginimus. Bet įšaldysime ir socialiai remtinų žmonių pajamas. Aš, pavyzdžiui, būčiau už pritarimą.
PIRMININKAS. Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą, kad mes labai aiškiai suvoktume padėtį. Iš tikrųjų visi biudžetiniai dalykai susiję, kaip ir gerbiamasis J.Beinortas sakė, su kitais atskaitymais ir kitais išmokėjimais. Bet pagrindinis dalykas yra tas. Jeigu šito biudžetinio padidinimo mes dabar nepadarom, tai ką daro Vyriausybė? Ar kokias ministerijas uždaro, ar prokuratūrą paleidžia nemokamų atostogų? Kokia yra situacija iš tikrųjų? Kur ten būtų galima, pavyzdžiui, neduoti tų pinigų?
A.MISEVIČIUS. Na, galėčiau pasakyti taip, kad tokios situacijos mes nenumatėm. Manom, kad jinai tiesiog nelogiška, kad negalim prieiti iki šito, kad reikės tai padaryti. Ir kad tiesiog Aukščiausioji Taryba priims čia protingą sprendimą patvirtindama šitą mūsų pateiktą projektą. O jeigu iš tikrųjų atsitiktų tai, pirmiausia didėtų įsiskolinimas, nes nebūtų mokama už šildymą, nustotų mokėti už telefoną, atjungtų telefonus, nebūtų apskritai ryšio, t.y. būtų absoliučiai paralyžiuotas valdymas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėjau patikslinti, kad čia pirmiausia kalbama ne apie atlyginimus. Atlyginimus Vyriausybė turi teisę... Mūsų pačių nutarimu prie šių metų Biudžeto įstatymo Vyriausybei suteikta teisė atlyginimus, stipendijas (dabar aš neatsimenu, dar kažką ) automatiškai indeksuoti. Tai čia ne atlyginimų reikalas, nebus sutaupyta. Bet čia kalbama apie funkcionavimo garantiją, Vyriausybės funkcionavimo garantiją.
Mes, aišku, galėtume čia neleisti didinti bendro išlaidų limito Vyriausybei, bet susirinkęs naujasis Seimas tuojau pat turės šitą klausimą spręsti. Nes valstybinės institucijos, na, gal nenustos funkcionuoti, tačiau jų galimybės funkcionuoti gerokai sumažės. Juk šitas padidinimas nesusijęs su ministerijų steigimu, nesusijęs su naujų departamentų steigimu, nesusijęs su priėmimu į darbą papildomų žmonių. Čia yra tiesiog reakcija į tas energijos kainas, į tuos visus natūralius pabrangimus, kur susiduria ūkio srityje Vyriausybė, taip pat Aukščiausioji Taryba, taip pat kiekvienos biudžetinės organizacijos vadovai. Juk mokyklose šitą dalyką taip pat reikia daryti. Tačiau čia jau yra Vyriausybės teisė. O štai pačiai Vyriausybei, Aukščiausiajai Tarybai gali leisti tiktai Aukščiausioji Taryba. Ir būtent dėl to Vyriausybė ir kreipėsi. Aš palaikau šitą jų kreipimąsi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Gal po šito Biudžeto komisijos išaiškinimo daugiau ir nevertėtų kalbėti. Arba kalbėti tik tiems, kurie yra kompiuterio monitoriuje. Dar deputatai A.Ražauskas, L.Milčius, Z.Vaišvila, K.Antanavičius. Apsiribojam tais? Sutinkat? Ar ir kiti? Tai jeigu atsisakys, aš ir siūlau šitai daryti. Bet jeigu neatsisako, apsiribojam štai šitom keturiom likusiom pavardėm. Gerai?
Deputatas A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Žemdirbių atstovui P.Varanauskui aš noriu patikslinti, kad žemdirbiai, suprasdami mažas galimybes, paramos neprašo. Jie prašo iš valstybės to, kas jiems teisėtai priklauso atiduoti iš valstybinių fabrikų už tris keturis mėnesius neapmokėtą produkciją; Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės nutarimais numatytos subsidijos, jos nemokamos. Tuose pačiuose nutarimuose dėl sausros numatyta grąžinti akcizo mokesčius. Žemės ūkio įmonėms negrąžinami ir visi kiti dalykai, kurie teisėtai priklauso. Valstybė nuvertina jau uždirbtas lėšas, esančias valstybiniuose fabrikuose ir t.t. Tai čia ne parama.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, į temą, bet truputį ne į tą.
Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš iš tikrųjų pritariu deputatų K.Rimkaus ir K.Antanavičiaus pasiūlymui ir rūpesčiui dėl žemdirbių. Susitikimuose žemdirbiai iš tikro labai pasipiktinę, kad energetikams taip iškelti atlyginimai. Taip pat ir Lietuvos banke. Ir būtų labai gražu, kad būsimoji Vyriausybė ir būsimasis Seimas, ypač kairioji dauguma, galėtų kokius tris ar penkis mėnesius iš viso padirbti be atlyginimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Vaišvila. Gerbiamojo kolegos pasiūlymas labai įdomus, žinoma. Deputatas Z.Vaišvila. Prašom.
Z.VAIŠVILA. Dėkoju.
Gerbiamieji deputatai, šita dalis biudžetinių lėšų, kuri bus skirta ministerijoms šitoms papildomoms išlaidoms, yra labai maža, palyginti su didžiule armija policijos, vidaus reikalų sistemos, prokuratūros ir teisė saugos institucijų darbuotojų, kurių funkcionavimas yra būtinas. Negalime tiesiog nė minutės delsti. O jeigu atidžiai išnagrinėtos ir apkarpytos tos išlaidos, tai, manau, nereikėtų atidėlioti būsimajam Seimui, kuris neaišku kada turės galimybę ramiai pradėti dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis deputatas K.Antanavičius. Tada balsuosime.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, na, kodėl turim šitokius sprendimus priimti, esant Lietuvai tokios būsenos? Aš pasilieku sau teisę, jeigu bus balsavimas, pasiūlyti... Kadangi čia superskubia tvarka, matyt, pasiūlymus bus galima pateikti balsuojant už pataisą, jeigu bus balsuojama. Tikiuosi, kad gal nebus balsuojama. Pasiūlyti leisti, atsiliepiant į A.Ražausko sakymą ir atsiliepiant į mūsų žemdirbių godas... Leisti spręsti po to, kai bus atsiskaityta su žemdirbiais už visas skolas. Taip galbūt būtų galima galvoti. Bet tik po to, kai bus atsiskaityta. Žmonės gauna po 1,5, po 2, po 3 tūkstančius, užlaiko bankuose po tris keturis mėnesius, palūkanų jiems niekas nepadengia, pinigas nuvertėja, ir štai dabar valdžiai mes vėl imsim ir spręsim. Klausimą keliam, ką daryti su valdžia? Kiek sykių aš kėliau. Jau du sykius buvau įteikęs projektą perpus sumažinti visą valdymo aparatą. Ir reikia tai daryti. Ir nedidinti algos. Ir deputatų per pusę sumažinti, jeigu reikia. Aš nesakau... Jeigu tamsta siūlote, reikia svarstyti, taip. Tai štai ir reikia daryti. Automobilių skaičių — kiek galima sykių sumažinti? Taip, taip, ponai mieli...
PIRMININKAS. Prašom nereplikuot iš vietos!
K.ANTANAVIČIUS. Mes gi gyvenam tikrai siaubingoj būsenoj. Ar jūs pasakų miražuose gyvenate? Juk reikia taupyti kiekvieną rublį, kiekvieną kapeiką, kiekvieną litą, kiekvieną dolerį, kiekvieną markę. Na, ar mes galime šitokius dalykus daryti — štai imti didinti valdymo išlaidas, nesutelkę tų pinigų ten, kur jie iš tiesų yra žūtbūt reikalingi?! Juk kiek yra tų besivažinėjančių visokių transporto priemonių.
Toliau norėčiau ponui J.Beinortui atsakyti į tokią... kur kiekvienam kolūkiečiui aišku, jau net nereikia ekonomistų arba deputatų. Kiekvienam kolūkiečiui aišku, kad bet kokios mūsų algos policijos, mokytojų algos yra gaunamos tiktai iš mokesčių, iš tų mokesčių, kuriuos sumoka gamintojai, t.y. tie kolūkiečiai ir prekių gamintojai. Mūsų algos jau yra iš tų mokesčių paimtos. Ir štai kiek mūsų algas sumažinsite, tiek galima atiduoti socialiniams fondams. Ir kalbėti, kad jeigu sumažinsim darbuotojams algas, tai į socialinius paklius... Na, aukščiausiojo lygio nesąmonė, kokią gali sugalvoti žmogus! Mes gaunam iš mokesčių surinktas algas, tai atiduokim žmonėms tiesiai į rankas. Žodžiu, aš labai karštai, labai nuoširdžiai prašau: nepriimkim šito sprendimo, tegul Vyriausybė ieško išeičių sumažinti valstybės išlaidas, kaip ir mažina visi kiti, o ne tai, kad vieni gyventų karalystėse, o kiti skurstų ir žūtų iš bado. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate.
Dar kartą kviečiu į tribūną ministrą A.Misevičių. Prašom. Prašom, ministre. Mes sutarėm, kad deputatas K.Antanavičius paskutinis.
A.MISEVIČIUS. Aš norėčiau labai trumpai paprašyti suprasti, kad tai nėra neribotas valdymo lėšų naudojimas. Tai iš tikrųjų yra labai apkarpyta nuo tų poreikių, kurie buvo iš pradžių prognozuojami. Ir belieka turbūt pasakyti tiktai taip. Kadangi aš čia, kai jūs mane tvirtinote ministru, sakiau, kad negalėsiu daryt neįstatyminių sprendimų, t.y. negalėsiu pasirašyti pavedimo pervesti lėšas, kurios nenumatytos įstatymo, tada beliks, jeigu bus šito reikalaujama, tiktai vienas kelias.
PIRMININKAS. Tai viskas aišku. Ačiū, ministre.
Dabar mes turime balsuoti, įskaitant ir gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus pataisą. Matyt, jinai būtų trečioji, jeigu būtų pritarta ten mokėti tada, kai bus padaryta tas ir tas. Prašom, ministre, pasakyt savo poziciją dėl šito konkretaus siūlymo, nes mes pastraipsniui turėsime balsuoti.
A.MISEVIČIUS. Taip. Tai profesoriaus K.Antanavičiaus pastaba buvo dėl 2 punkto, kuriame Vyriausybė nori teisės didinti tas ūkio išlaidas tiktai proporcingai didėjant jų kainoms. Kaip kiekviena mokykla gauna papildomai lėšų įsigyt anglims arba užmokėt už elektrą jai pabrangus, taip ir Vyriausybė nori, kad vyriausybinės institucijos taip pat gautų šitą teisę. Kaip įsivaizduojat, dabar per mėnesį nei parduot ministerijų pastatų neįmanoma, nei atiduot kažkam kitam ir išsivaikščioti iš jų. Galų gale tiesiog toksai formalus dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūs prieš šitą pataisą, kuri deputato K.Antanavičiaus teikiama dėl 2 punkto?
A.MISEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi iš eilės tada balsuojam. 1 punktas. Ar yra prieštaraujančių, ar reikia balsuot elektronika? Nėra.
Dabar dėl 2 punkto negalime balsuoti, prieš tai turime susitarti dėl deputato K.Antanavičiaus pataisos. Taigi teikiu balsuoti elektroniniu būdu. Kas už tai, kad būtų priimta deputato K.Antanavičiaus 2 punkto pataisa? Prašom balsuoti. (Balsai salėje, negirdėti) Taip, taip, taip. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta deputato K.Antanavičiaus pataisa? Kas už — tas už. Kas prieš, kas susilaiko?
Už buvo 16, prieš — 21, 17 susilaikė. Pataisa nepriimta.
Dabar teikiu balsuoti visą 2 punktą. Kas už 2 punkto priėmimą, prašom balsuoti irgi elektronika.
Už 39, prieš 8, ne, atsiprašau, 0. Ir susilaikė 16. Taigi 2 punktas priimtas.
Dabar balsų skaičiavimo komisiją prašau skaičiuoti balsus. Teikiu balsuoti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo" projektą. Kas už, prašom pakelti balsavimo korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 4.
PIRMININKAS. Prašau?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4 prieš.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19 susilaikė.
PIRMININKAS. Taigi 65 balsais už, 4 balsavus prieš, 19 susilaikius įstatymas ,,Dėl 1992 metų valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo" priimtas.
Dabar prašyčiau deputatą A.Sakalą pateikti turbūt frakcijos poziciją dėl vieno klausimo. Deputatas A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, kaip jūs pamenate, mes atidėjome klausimą dėl archyvų, KGB archyvų, laukdami frakcijos pozicijos. Frakcija susirinkusi apsvarstė šį klausimą, neprieštarauja, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, tačiau su sąlyga, kad šis projektas būtų pateiktas dabar, nes mes turime esminių pataisų. Būtų sudaryta redakcinė komisija, į kurią mes siūlome iš frakcijos poną G.Ilgūną ir poną J.Jurgelį, o per pietus ta redakcinė komisija, atsižvelgusi į pastabas, parengtų projektą, kurį būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius taip pat šituo klausimu?
Gerbiamasis Pirmininke, prašom, jūsų pozicija.
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad tai geras pasiūlymas darbui. Iš tikrųjų reikia eiti pirmyn. Ir jeigu jūs sutinkate iki pietų pertraukos leisti pateikti, tai mes galėtume taip ir padaryti — sudaryt redakcinę komisiją abiem projektams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu nieks neprieštarauja, tai tada aš kviesčiau į tribūną Pirmininką. Čia mūsų buvo 6 darbotvarkės punktas, bet žinot, koks čia punktas, sutinkam. Gerai.
Tai prašom tada, Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Dabar dėl priesaikos?
PIRMININKAS. Ne, ne dėl priesaikos. Dėl šitų dalykų.
V.LANDSBERGIS. Dėl šitų dalykų. Gerai. Vieną minutę. Gal galima ir dėl priesaikos...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, o čia ar buvo didelių problemų dėl priesaikos? Prašau, galim, žinoma, sukeisti vietomis. Netgi geriau bus. Niekas neprieštarausit? Tai tada šiek tiek patikslinam. Dar sykį dėl priesaikos, o paskui dėl archyvų ir kitų reikalų. (Balsai salėje, negirdėti)
Gerai, ačiū, gerbiamasis Sabuti.
Tada prašom, Pirmininke, abiem klausimais ir visų pirma dėl priesaikos.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, ruošdamiesi būsimojo Seimo darbui, matydami, kaip daug ten kas yra apibrėžta jau įstatymuose ir Konstitucijoje, matome ir spragų, ir tokių procedūrinių spragų, kurias reikia pašalinti reglamentuojant net pačią Lietuvos Seimo darbo pradžią, nes Seimas gali pradėt dirbti po to, kai yra patvirtinti deputatų mandatai ir duodama priesaika.
Mes neturėjom niekaip detaliau apibrėžto tos priesaikos davimo reglamento. Ir todėl parengėme, ir Prezidiumas rekomenduoja priimti šiandieną Seimo nario priesaikos įstatymą. Kai kas yra tiesiog jau numatyta ir Konstitucijoje, ir tai yra minima įstatyme, kad remiamasi Konstitucijos 59 straipsniu. Taip pat Seimo nario priesaikos tekstas irgi jau yra numatytas, o kaip visa tai turi būti padaryta, reglamentuos šitas įstatymas.
Čia aš jums jau minėjau, kad 3 straipsnyje yra korektūros klaida. Kadangi įstatymas rašomas ilgesniam laikui, tai mes turėsime Konstitucinį Teismą. Bus toks jau aukščiausiasis ar išskirtinis teisminės valdžios pareigūnas. Dabar dar jo nėra, tai šitas įstatymas leistų priesaiką priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, dalyvaujant dvasininkui. Taip yra daugelyje pasaulio šalių, būna prisiekiama su Biblija ir pan.
Šičia mes padarėme tokį sprendimą ir pasiūlymą, kad priesaika būtų duodama padėjus ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tam tikrą procedūrą reikia reglamentuoti ir numatyti, kaip visa tai bus padaryta ir ką Seimo narys turi padaryti ir ištardamas, pasakydamas priesaiką, prisiekdamas balsu, ir taip pat pasirašydamas priesaikos tekstą, ir atiduodamas priesaikos lapą pareigūnui, kuris priėmė priesaiką.
3 straipsnyje numatyta, kad dalyvautų dvasininkas. Jis nebūtinai... Pagal savo įsitikinimus Seimo narys gali adresuoti priesaiką, aš manau, abiem asmenims kartu. Bet tas civilinis aukščiausiasis pareigūnas, žinoma, yra būtinas. Tai irgi yra pagalvota ir siūloma jums nutarimu. Man norėtųsi (aš tai siūliau Prezidiumui, Prezidiumas neprieštaravo), kad būtų vis dėlto matoma, jog Lietuvos Respublikos Seimas yra Vilniuje. Ir svarbiausioji Lietuvos bažnyčia yra Vilniaus arkikatedra bazilika. Ir toje...
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti!
V.LANDSBERGIS. Ir pageidautina, kad toje procedūroje dalyvautų Arkikatedros bazilikos klebonas. Nutarime nurodyta, kad Seimo nario pageidavimu gali būti pakviestas bet kurios Lietuvos Respublikoje pripažintos konfesijos dvasininkas. Aš galvojau ir apie tai, kad šiuo metu Vilniaus arkikatedros klebonas monsinjoras K.Vasiliauskas yra labai gerai žinomas savo šilta, tolerantiška dvasia. Ir jo buvimas čia sušildytų ir nušviestų Seimo darbo pradžią.
Nutarimas, žinoma, reglamentuoja tiktai tam tikrą pareigybę, dvasininko postą. Nutarimas gali būti labai lengvai ir pakeistas, jeigu Seimas paskui manytų, kad gal to nereikia kitam Seimui ir pan. Bet jeigu mes dabar nutartume dėl tokios galimybės, man atrodo, kad tai nebūtų neteisinga.
Mes svarstėme, kaip tai būtų padaroma, kai kiti pareigūnai, net ir pavieniai Seimo pareigūnai arba ministrai, arba kiti aukščiausieji valstybės pareigūnai, kuriuos Seimas skiria arba tvirtina, gali prisiekti Seimui. Bet kaip pats Seimas gali prisiekti pats sau? Štai kur yra tam tikras dalykas, kurį bandome spręsti tokiu būdu, kviesdami aukščiausiąjį teisminės valdžios pareigūną ir dvasinį autoritetą, kuris tiesiogiai dalyvautų būdamas šalia.
Taigi jūsų dėmesiui tokie pasiūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui.
Gerbiamieji deputatai norėtų paklausti ar pasakyti nuomonę?
BALSAS IŠ SALĖS. Paklausti.
PIRMININKAS. Paklausti. Tai tada iš eilės. Ir naudodamasis savo teisėmis aš irgi, Pirmininke, norėčiau paklausti. Čia 4 straipsnio trečioj eilutėj palikta tuščia vieta. Ar čia mes balsavimu turim spręsti — kairę ranką ar dešinę ranką?
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad čia yra tiesiog mašininkės padarytas koks nors pasislinkimas popieriaus lape.
PIRMININKAS. Aišku.
Deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau ne paklausti, o trumpai pakalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, aš jus palieku sąraše.
Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėčiau pasiūlyti tokį dalyką. Kalbant apie dvasininką šičia paskutinis tos pastraipos žodis yra toksai bendrinis daiktavardis. Aš sakau, kad tai kažkaip nelabai derinasi prie Seimo nario priesaikos tokio iškilmingumo. Nes dvasininkas gali būti, žinot, na, kaip tarnautojas, kaip kariškis. Kažkaip labai bendrinis. Ar nevertėtų, pavyzdžiui, šitaip, duot tokį platesnį diapazoną, kad, pavyzdžiui, kardinolui arba Vilniaus vyskupui, arba Katedros klebonui. Va taip. Kažkaip pagal pareigybę kad būtų, o ne taip neapibrėžtai dvasininkas. Kažkaip...
PIRMININKAS. Sustiprint terminą.
K.MOTIEKA. Aš nežinau, man labai rėžia ausį šitas dalykas. Ir dar norėčiau pasiūlyti, kad 5 straipsnio pirmas sakinys būtų perkeltas į 4 straipsnį kaip trečias sakinys. Aš manau, tada būtų tas straipsnis vientisesnis.
V.LANDSBERGIS. Atsiprašau, koks?
K.MOTIEKA. 5 straipsnio pirmas sakinys. Kad baigęs skaityti priesaikos tekstą Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Čia kaip tik apie tai kalbama 4 straipsnyje. O 5 straipsnio tą likusį tekstą truputį pakeisti, nes čia yra tokių dalykų. Jeigu pradėsim ieškoti priekabių, tai labai daug rasime. Pavyzdžiui, čia kalbama tiktai apie išbraukimą kokio nors žodžio, frazės arba pridėjimą kokio nors (...). Juk yra ir kitokių dalykų. O jeigu jis užsimanys sukeisti žodžius vietomis ir pan.? Tai kad šito nebūtų, aš manyčiau, reikėtų tokį tekstą siūlyti: ,,Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį— priesaikos lapą reiškia, kad Seimo narys neprisiekia. Tokiais atvejais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo narys netenka Seimo nario mandato." Čia aš dar noriu pataisyti, kad ne ,,Konstitucijos nustatyta tvarka", bet ,,vadovaujantis Konstitucija". Čia ne koks nors procesinis dokumentas. Aš galėčiau šitai pateikti raštu.
V.LANDSBERGIS. Gerai, ačiū, aš jau bandau užsirašyti. Man atrodo, kad čia tokia griežtesnė formulė gali būti visai priimtina.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega, ir kartu kolegas įspėju, kad paskutinysis užsirašęs paklausti ar kalbėti yra deputatas Z.Juknevičius. Prašom daugiau nesirašyti.
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Pirmininke, sakykit, ar jūs derinot su Bažnyčia šį klausimą, kad čia dalyvaus priesaiką priimant ir dvasininkas? Nes dabar kai kurie mūsų dvasininkai vykdo labai aktyvią kampaniją per rinkimus. Tai daugelis, matyt, žmonių, prieš kuriuos jie vykdo kampaniją, nelabai ateity norėtų prisiekti prieš tuos žmones. Ir iš bažnyčios sakyklų. Ar jūs tikrai derinote su Bažnyčia šį klausimą, kad čia dalyvaus dvasininkas?
V.LANDSBERGIS. Pirmiausia dėl derinimo. Žinoma, jeigu mes iš principo sutiktume su nutarimu taip, kaip yra siūloma, aš turėčiau pasitikrinti. Aš turėčiau pasitikrinti konkrečiai pas dabartinį Vilniaus arkikatedros kleboną.
J.PANGONIS. Mes negalim priimti, kol nežinom.
V.LANDSBERGIS. Ne, tai man svarbu jūsų požiūris. Jūs galit suprast, kad būtų kažkaip ir negerai prašyti sutikimo, o paskui pasakyt: ne, Aukščiausioji Taryba atmetė.
J.PANGONIS. Bet mes prieš priimdami turėtume žinoti jų nuomonę. Ar jie čia sutiks dalyvauti. O mes priimsim be jų sutikimo...
V.LANDSBERGIS. Aš neabejoju, aš neabejoju, tikrai. Ir aš galų gale neįsivaizduoju, kad monsinjoras K.Vasiliauskas prieš ką nors taip kovojo, kad dabar kas nors turėtų jį nušalinti iš būsimųjų Seimo deputatų.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke.
Deputatas B.Rupeika paklausti ar kalbėti?
B.RUPEIKA. Paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
B. RUPEIKA. Tamsta Pirmininke, štai jūs paminėjote konkretų katalikų dvasininką, Tačiau yra kitų konfesijų atstovų. Jau jūs sutikote su tokia galimybe. Vėlgi būtų aptarimas. Mes įsiveliame į pakankamai sudėtingą diskusiją ir vargu, pavyzdžiui, ar būtų moralu dvasininkui, atėjusiam čia, pritarti štai tokiems atlyginimams, kurie čia buvo tarsi išgirsti, didelėms sumoms. Tai irgi sukeltų tam tikrą diskusiją. Aš siūlyčiau neįsivelti į ceremonialo aprašymą mūsų nutarime, o priimti tiktai priesaikos tekstą. Ar tai dabar yra svarbiausia — ceremonialas?
V.LANDSBERGIS. Ponas Rupeika, priesaikos tekstas jau yra žinomas, tiktai nėra reglamentuota, kaip, kada, kur ta priesaika duodama ir kas ją priima. Todėl mes... Čia dabar nėra reikalo svarstyti priesaikos teksto, nes jis jau yra priimtas. Tiktai reikia nustatyti visą šitą reglamentą. O aš nemanau, kad jums reiktų kelti tokius moralinio pobūdžio klausimus dvasininkams.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS, Aš noriu atkreipti dėmesį į korektūros klaidą 3 straipsnio antroj daly.
PIRMININKAS. Ištaisyta, gerbiamasis deputate.
Z.JUKNEVIČIUS. Ištaisyta? Tai ne visur.
PIRMININKAS. Taip.
Z.JUKNEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi kaip susitarėm. Paskutinysis klausėjas buvo deputatas Z.Juknevičius. Nebent gerbiamieji kolegos nori dar ką nors svarbaus pasakyti, tai tada tiktai replikos tvarka.
Ačiū, Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kol kas gal užbaikim šitą klausimą, tada prie kito eisim.
Deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ir vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog siūlomas projektas tikrai turėtų būti aptartas Žmogaus teisių konvencijos šviesoje. Aš suprantu, jog atmosfera ir tokia vyraujanti dominantė vėl padaryti gestą Katalikų Bažnyčios atžvilgiu yra visiškai pateisinama, tačiau negaliu nepasakyti, jog šis nutarimas tada prasilenks su mūsų Respublikos Konstitucija, kur Bažnyčia yra nuo valstybės atskirta. Negaliu nepaminėti, jog žmogaus teisių srityje turėsime labai daug diskomforto, apie kurį tektų kalbėti.
Aš labai norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas vis dėlto įsigilintų, jog čia yra be galo subtili problema ir jos negalima šitokiu būdu pateikti. Kita vertus, noriu pabrėžti, kad Lietuvoje yra 9 oficialios, pripažintos Bažnyčios ir tai yra Konstitucijoje. Konstitucijos rengimo komisijoje apie tai visiems yra pasakyta. Taigi ir visos konfesijos turi lygias teises. Taigi kyla toks gana jautrus prioritetų klausimas. Norėčiau, kad būtų atsižvelgta į žmogaus teises. Žmonės, norintys prisiekti dvasininkui, tai gali padaryti ne čia.
Todėl manau, kad lieka tik priesaikos tekstas. Siūlau dvasininko dalyvavimo atsisakyti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš suprantu tuos kolegas, kuriems ima virpėti kojos einant pro bažnyčią. Ir todėl natūralu, kad jam gali būti nelabai jauku, jeigu jo priesaiką girdi arba mato dvasininkas. Bet aš manau, kad pirmiausia kiekvienas Seimo deputatas jau savo pasirengimu dirbti yra, matyt, pakankamai tolerantiškas, kad galėtų leisti sau tą priesaiką daryti be paskutiniojo sakinio, kuris yra priesaikos tekste, nepaisydamas to, ar tą priesaiką mato ir girdi dvasininkas, ar nemato. Čia jau yra jo pasirinkimas. O daugiau, aš manau, kad visa kita... Žinoma, šitas įstatymas galėtų būti ir be to nutarimo. Dėl to nutarimo būtų galima diskutuoti. Aš, pavyzdžiui, manau, kad kiekvienas deputatas turi teisę pasikviesti dvasininką iš tos konfesijos, kuriai jis priklauso.
Tačiau žinant, kad mes Lietuvoje tvarkomės parapijiniu principu, tai mūsų Arkikatedra šiuo atveju yra mūsų prioritetinė, ir čia yra visiškai natūralu. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašyčiau kolegas labai trumpai kalbėti, kadangi artėja pertraukos laikas.
Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Pirmiausia norėčiau suabejoti, kad štai tokiu palyginti nedideliu reglamentiniu klausimu siūloma priimti įstatymą. Manyčiau, kad čia iš tiesų yra Seimo reglamento dalykas. Kol kas mes turime Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą, galima parengti porą straipsnių dėl Reglamento papildymo ir šituos grynai procedūrinius klausimus Reglamente išdėstyti, o ne priimti specialų įstatymą dėl Seimo nario priesaikos.
Antras dalykas, tai vis dėlto į oficialių valstybės struktūrų ir oficialių valstybės tarnautojų ar pareigūnų... Nors pareigūno sąvoka nelabai gal tinka Seimo deputatui, bet vis dėlto į šituos dalykus, oficialius valstybės dalykus įpinti religijos reikalus, manau, irgi nėra tikslinga. Šitie dalykai turėtų būti sprendžiami iš tiesų atidžiau ir gal atsargiau. Manyčiau, kad tai būtų galima padaryti paprasčiausiai pakviečiant aukščiausiuosius mūsų valstybės Bažnyčių atstovus hierarchus kaip garbės svečius į Seimo posėdį, kai bus duodama priesaika, ir nesureikšminti to, neįpinti į šitą iškilmingą priesaikos ceremonialą. Nes toli gražu ne kiekvienam Seimo nariui bus priimtinas toks dalyvavimas, ir prisiekti štai vienam ar kitam Bažnyčios hierarchui, vos ne jam personaliai (...). Aš manyčiau, kad išvis užtektų tokios nuorodos Reglamente, arba jeigu tai bus ne Reglamentas, o liktų įstatymo projekte nuorodos, kad priimant ar duodant priesaiką pakviečiami kaip garbės nariai, garbės svečiai Lietuvos Bažnyčių atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū.
Deputatas J.Pangonis. Dar kartą kviečiu kolegas labai trumpai kalbėti. Prašom.
J.PANGONIS. Norėčiau atsakyti gerbiamajam J.Beinortui, kad man tai nedreba kojos, kai aš ir užeinu į bažnyčią, ne tik pro šoną einu.
PIRMININKAS. Negali būti.
J.PANGONIS. Tačiau iš gerbiamojo Pirmininko atsakymo aš supratau, kad su Bažnyčia nėra derintas šis įstatymo projektas, ir todėl vargu ar mes čia galim parašyti, nesuderinę šio klausimo, kad būtinai dalyvauja dvasininkas. Galbūt tikrai yra teisingas gerbiamojo K.Lapinsko siūlymas, kad mes galime parašyti ,,pakviečiant dalyvauti dvasininkus". Tai tuomet būtų tikrai, o pakviesti, kaip kai kas sako, galima ir be parašymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš galiu tik apgailestauti, kad deputatai, skaitydami įstatymą, kartu skaitė ir nutarimą ir supainiojo du skirtingus dalykus.
Įstatymo 1 ir 2 straipsnis jau nekelia abejonių, apie tai nereikėtų net kalbėti. Visas ginčas kyla dėl 3 straipsnio. Tačiau čia parašyta ,,dalyvaujant dvasininkui" visiškai nenurodant, kokios konfesijos. Kiekvienas gali pasikviesti arba nepasikviesti, tai jau jo valia.
Ir labai man priimtina tai, ką pasiūlė ponas K.Motieka. Tai šitą reikėtų įvertinti. Ir aš nemanau, kad pats įstatymo tekstas, kaip siūlė deputatas K.Lapinskas, yra grynai reglamentinis dalykas. Tai labai svarbi procedūra.
Mes atsiminkim, kaip prisiekė prezidentai, kaip prisiekė net pats B.Jelcinas, pasikvietęs dvasininką, ir nereikia iš to daryti kažkokios baimės ar dar kažko. Vienas su dvasininku prisieks, kitas — be. Vienas su vienu, kitas su kitu. Tai yra kiekvieno deputato pasirinkimas, ir nereikia to bijoti. Savo pažiūrų nereikia bijot.
Va tas noras išbraukti ,,dalyvaujant dvasininkui" arba tik pakviečiant į tribūną dar kažką rodo, kad kai kurie gal ir būsimieji deputatai bijo parodyti (...) jų nuostata vienu ar kitu klausimu į religiją ir kitus dalykus. Nereikia to bijoti. Tai yra gyvenimas, kiekvienas turi parodyti savo įsitikinimus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Deputato K.Lapinsko kalba iš esmės man sukelia naujų minčių. Aš tiesiog nelabai suprantu, kam reikia dabar šiandien sušaukus specialią sesiją nagrinėti va tokius dalykus. Aš, be abejo, palaikyčiau jo nuomonę apie tai, kad nėra reikalo priimti šitokį įstatymą.
Tačiau jeigu jis jau pateiktas, jeigu mes svarstom, aš leisiu sau vis dėlto nesutikti su bet kokia nuoroda į dvasininkijos buvimą kaip į būtiną šitos procedūros elementą. Man atrodo, kad bet koks Seimas, kad ir koks jis susirinktų, savaime, be jokio įstatymo j iškilmingą procedūrą privalo pakviesti Lietuvos dvasininkijos, aš turiu minty visų pagrindinių konfesijų, hierarchus. Ir tai neturėtų būti susiję su kokia nors priesaikos ceremonija. Mes labai dažnai nukrypstam į kažkokias sakralines, į kažkokias mitinginės politikos, ritualinės politikos formas. Man atrodo, kad reikėtų pereiti prie dalykiškesnės, rimtesnės politikos.
PIRMININKAS. Ir deputatė V.Jasukaitytė.
V.JASUKAITYTĖ. Mes žinome, kad buvo toks reiškinys fasadinė kultūra. Dabar mes įtvirtiname naują reiškinį fasadinę religiją. Aš manau, kad dvasininko buvimas iškilmingame akte, valstybės akte, galbūt ir būtinas, tačiau Seimo nariai yra rinkti savo tautos ir jie, prisiekdami kad ir sau, prisiekia tautai ir taipogi tai tautos moralei, toms dvasinėms nuostatoms, kurios savaime yra susiklosčiusios veikiant tam tikrai religijai.
Taigi nebespekuliuokime daugiau religija. Tegul Bažnyčia rūpinasi dvasiškais dalykais, valstybė — valstybės dalykais ir tegu glaudžiai šitos dvi institucijos bendradarbiauja, bet nesusimaišo tarpusavyje.
PIRMININKAS. Ačiū.
Tai siūlymai aiškūs, diskusijos arba nesutarimai dėl kai kurių dalykų taip pat aiškūs. Aš prašyčiau gerbiamąjį Pirmininką į tribūną, ir mes susitarkim, kaip toliau dirbsim. Gal reikėtų popiet galutinai priimti patikslintą tekstą?
Aš čia neprimetu savo valios, Pirmininke, bet aš irgi siūlau.
Prašau.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, ačiū už jūsų pastabas. Man atrodo, buvo galima šiek tiek sutaupyti laiko. Labai plačiai buvo protestuojama prieš paprastą mintį — ar dalyvauti dvasininkui, ar nedalyvauti. Kadangi yra tokių nuomonių, be to, kaip aš sakiau, aš norėjau pirmiausia sužinoti jūsų nuomonę, labai paprasta tuos du žodžius išbraukti iš siūlomo teksto, iš 3 straipsnio. Aš tiktai norėčiau, kolegos, jūsų dėmesio, nes kai kurie (...) galbūt iš tikrųjų domisi tuo klausimu, ne tiktai kai patys kalba. Labai paprasta iš 3 straipsnio išbraukti tuos du žodžius, ir mes problemos neturime.
Įstatyme yra labai geras pono K.Motiekos pasiūlymas, griežtas. Į jį reikia dar ,,įredaguoti" tą momentą, kuris numatytas pačioj Konstitucijoj, dėl kokios nors priesaikos lygtinai arba su išlygomis. Va šitą, aš manau, bus labai lengva pridėti, įrašyti į tą tekstą, kurį pasiūlė ponas K.Motieka, kokiais atvejais Seimo narys netenka Seimo nario mandato. Taip.
Ir tai būtų viskas. O nutarimas galėtų būti tokio pobūdžio, taip pat atsisakant 1 siūlyto punkto ,,įsigalioja nuo priėmimo dienos", ir 2 punktas ,,įstatymas galioja tol, kol priesaikos reglamentavimą nustatys Seimo Statutas".
Iš tikrųjų ten atsiras visa tai, bet jeigu mes dabar pradėsime Seimo Statuto priėmimą, tai tikrai užtruks ilgiau, ir jau turės susirinkti Seimas. Tai čia yra išeitis iš padėties.
Ir aš siūlyčiau priimti tokį įstatymą kaip laikiną ir pavadinti Seimo nario priesaikos laikinuoju įstatymu. Nes būtų aišku, kad tikrai jisai tiktai šiam kartui, kol bus Seimo Statute visa tai dar kartą apibrėžta. O šiam kartui reikalinga.
Aš ne visai galiu sutikti su deputatais, kurie mano, kad to nereikia. Man atrodo, kad to tikrai reikia. Mes čia neturim susirinkę Seime tie, kurie būsim, ir visi kiti, nebuvę parlamento deputatais, ką nors improvizuoti. Tai gali labai nerimtai atrodyti, jeigu čia bus sprendžiama, kaip dabar duoti tą priesaiką. Čia turi būti iš anksto aptarta ir reglamentuota.
PIRMININKAS. Tai, Pirmininke, kadangi iš tikro teisingai sako...
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad galėtume pastraipsniui ir pereiti šitą...
PIRMININKAS. Bet, Pirmininke, vis dėlto... kadangi yra nauji tekstai. Ar jūs jau surašėt 4 ir 5 straipsnio naujus tekstus? Tai tada mes galim pastraipsniui priimti.
V.LANDSBERGIS. Taip, čia į 4 straipsnį iš 5 straipsnio perkeliamas pirmas sakinys, vietoj 5 straipsnio antrojo sakinio yra pono K.Motiekos pasiūlymas. Ir į tą pono K.Motiekos pasiūlymą dar įrašau porą žodžių. ,,Kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Pirmininke, minutėlę.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau priminti, kad buvo pono K.Lapinsko pasiūlymas įforminti tai ne įstatymu, bet Reglamento straipsnių pataisomis. Ir tai yra daug paprastesnė procedūra.
V.LANDSBERGIS. Tai labai paprasta procedūra. Jeigu mes sutarėm, tai balsuojam papunkčiui, ir viskas. Dabar rašyti iš naujo Reglamento pataisų įstatymą — tai kaip tik jūs komplikuojat reikalą.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš esu prieš pono K.Lapinsko pasiūlymą, kadangi jis yra nekorektiškas. Reglamentas arba Seimo Statutas bus Seimo vidaus dokumentas. Priesaika yra teisinis aktas ir sukelia teisines pasekmes pagal Konstituciją. Ir jinai turi būti priimta pagal įstatymą, kadangi dėl priesaikos sulaužymo gali būti panaudota deputato apkalta, ir tiktai įstatymo turi būti nustatyta priesaika, o ne Seimo vidaus tvarką reglamentuojančio dokumento, kuris nėra įstatymas. Tai aš manau, būtų teisinga, kad mes priimtume įstatymą.
V.LANDSBERGIS. Jūs manote, kad nereikėtų traktuoti to kaip laikino įstatymo, kad tai turėtų būti įstatymas?
Č.STANKEVIČIUS. Aš pats maniau, kad laikino. Dabar pergalvojęs aš pasakyčiau, kad remiu taip, kaip projekte buvo pasiūlyta, kad tai būtų įstatymas. Kadangi Konstitucija priimta, o Seimo Statutas nėra įstatymas, nes jis nepasirašomas Prezidento. Todėl visam laikui turėtų likti priesaikos įstatymas, pagal kurį kyla atsakomybė...
V.LANDSBERGIS. Taip. Ačiū už jūsų labai rimtą pastabą. Aš manau, kad tokiu atveju mes sutaupytume dar ir vieną dokumentą, nes iš nutarimo 1 punktas, kad įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos, pereitų į patį įstatymą.
PIRMININKAS. Ir, gerbiamasis Pirmininke...
V.LANDSBERGIS. 7 straipsnis.
PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu galima, aš norėčiau papildyt remdamasis referendumu priimtos Konstitucijos 59 straipsniu. ,,Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai." Taigi mums nori nenori reikia įstatymo, kadangi Konstitucijoje tai nustatyta. Ačiū. Ir gerbiamasis L.Sabutis palaiko.
Taigi mes dabar tiktai turime sutarti, ar mes be galutinio teksto priimam pastraipsniui (dabar juo labiau pertraukos metas), ar atidedam popiet, ir tada bus, tikiuosi, perrašyta, ir mes ramiai pastraipsniui priimsim.
Pirmininke, kaip jūs sakot?
V.LANDSBERGIS. Aš tai sutinku su tuo, bet ar galime suspėti dar žengti vieną žingsnį, kad aš pristatyčiau dar vieną siūlomą įstatymą?
PIRMININKAS. Tai va, Pirmininke, aš šitai noriu pasiūlyti. Kadangi čia mes užtruksim, ta sąskaita tikrai gal galim truputėlį pertraukos laiko užimti ir kad Pirmininkas pristatytų kitą klausimą. Sutinkam dar kelias minutes padirbėt? Prašom. Prašom nesiskirstyti, gerbiamieji.
Deputatas E.Grakauskas. Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Ar galima prieš pertrauką replikuoti?
PIRMININKAS. Prašau, kol Pirmininkas paims dokumentus. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai. Konstitucijos 151 straipsnis numato, kad Konstitucija įsigalioja kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo. Aš prašyčiau posėdžio pirmininko paprašyti, kad centrinė komisija informuotų, kada bus paskelbti oficialūs rezultatai dėl Konstitucijos. Labai svarbu, kad Konstitucija kuo greičiau įsigaliotų.
PIRMININKAS. Aišku, paprašysim.
Prašom, Pirmininke. Dėl 6 darbotvarkės punkto. Taip, kaip buvo parašyta pirminiame projekte.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, jūs turite pateiktą įstatymo projektą ir nutarimo projektą, kur siūloma išspręsti klausimą, susijusį su ypatingos svarbos, ypatingos reikšmės archyvais, kad jie būtų apsaugoti, prižiūrėti, kad jie turėtų materialinę bazę kaip tam tikrą instituciją. Na, ir, žinoma, kad būtų įtvirtinti specialiu įstatymu kaip neliečiamas nacionalinis turtas.
Šitie archyvai yra Lietuvos žmonių, mūsų tautos kančių archyvai. Jie ne visi dar yra atgauti. Įstatymas pabrėžtų, kad jie yra Lietuvos valstybės nuosavybė nepriklausomai nuo dabartinės buvimo vietos, kad tie archyvai negali būti naikinami ar išvežami iš Lietuvos ir neleistina jų išardyti.
Svarstydami šį klausimą mes jau išgirdome įvairios papildomos informacijos iš Generalinės archyvų valdybos, kaip yra buvę dar visai neseniai ir kaip dabar elgiamasi su didelės svarbos valstybiniais archyvais, ką čia irgi reiktų papildomai įrašyti, tai yra Vidaus reikalų ministerijos archyvai, kurie yra labai lengvai išsklaidomi arba likviduojami. Taip atsitiko su vadinamuoju OVIR'o archyvu. Ir jau visai neseniai, mūsų laikais, šiais metais. Tai padėtis tikrai skubiai reglamentuotina.
Be to, jinai susijusi su tam tikra įtampa pasigirdus kalboms, kad gal geriau sunaikinti šitą archyvą, kad žmonėms bus ramiau gyventi ir pan.
Nesiimdamas dabar vertinti tokių kalbų, vis dėlto žinau, kad jos sukėlė didelio nerimo ir įtampos. Ir mūsų šitas žingsnis, kurį žengtume, nuramintų žmones, pirmiausia tuos, kurie kentėjo arba kurių artimieji yra nukentėję nuo sovietinio laikmečio represijų ir represinių institucijų. Dažnai tie archyvai turi padėti ir atkurti teisingumą.
Žodžiu, iš anksčiau svarstytų variantų Prezidiumas vakar nutarė pateikti jums paprastą, trumpą, dviejų straipsnių įstatymą, kurio tekste, kaip sakiau, turėtų būti papildymas dėl Vidaus reikalų ministerijos archyvo ir šiek tiek patikslintas SSRS valstybės saugumo komiteto (čia reiktų pridėti) LTSR padalinio.
Suprantama, kad mes nekalbam apie visą šitą Sovietų Sąjungos buvusią instituciją. Čia kaip savaime suprantamas dalykas, bet jis, žinoma, turi būti įrašytas į tekstą.
Kiek aš žinau iš Prezidiume įvykusio nuomonių pasikeitimo ir dabar iš Centro frakcijos pareikštų minčių jau po jų pasikalbėjimo, iš esmės jokio prieštaravimo nėra. Galvojama apie instituciją, kuri globotų, tirtų, saugotų šituos archyvus kaip naujai kuriama speciali institucija, nes dabar tai yra archyvinė medžiaga, tiesiog sudėta rūsiuose prie steigiamo muziejaus. Bet ji nėra muziejaus dalis ir neturi būti muziejaus dalis. Ir todėl siūloma, kad tuos archyvus saugotų, tvarkytų ir tirtų pagal atskirą, specialų reglamentą Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras.
Šiuo metu jūs žinote, kad tuos klausimus tiria prokuratūroje sudarytas centras ir taip pat mūsų laikinoji komisija KGB veiklai Lietuvoje tirti. To nepakanka. Tai buvo laikinos priemonės. Mes turime sukurti solidžią įstaigą su biudžetu, su finansavimu: ir tų patalpų šildymui, ir saugos priemonėms, kad ten ne tiktai pikta valia, bet ir atsitiktinumas, avarija arba drėgmė, ar dar kas nors nenaikintų šito unikalaus tautos turto. Štai kodėl yra kalbama ir įstatyme, ir dar daromas atskiras nutarimas pavedant Vyriausybei įkurti, įsteigti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą. Šitie abudu dokumentai yra tarpusavyje susiję.
Centro frakcija pateikė kai kurių pasiūlymų. Ir tarp jų labai naudingą pasiūlymą — sudaryti redakcinę komisiją ir pertraukos metu apsvarstyti siūlomus niuansus, versijas ar pan.
Iš esmės, man atrodo, abejonių nėra. Yra skirtingų nuomonių dėl to archyvo naudojimo ar reglamentavimo, kaip jis yra naudotinas. Ir todėl, jeigu jūs pritartumėt tam, kad būtų sudaryta redakcinė komisija, tai mes galėtume prieiti prie to ir per pertrauką jau padirbėti. Žinoma, aš labai kviesčiau, kad po pertraukos deputatų būtų taip pat pakankamai daug (klausimas yra labai aktualus), kad mes galėtume spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Kompiuteryje keturios pavardės. Susitarkime, gerbiamieji kolegos, kadangi jau mes užkabinom pertraukos laiką (taip, deputatai, aš pastebiu), tai gal tikrai po vieną sakinį ar po minutėlę, ne daugiau. Prašom labai trumpai drūtai.
Deputatas G.Ilgūnas. Taip, pasiūlymai yra kol kas tiktai du: deputato G.Ilgūno ir J.Jurgelio pavardės.
V.LANDSBERGIS. Taip, tai tie pasiūlymai...
PIRMININKAS. Prašom, gal kiti pasiūlys.
V.LANDSBERGIS. Jeigu galite man leisti, aš tada pasiūlysiu...
PIRMININKAS. Tai Pirmininkas tegul surenka iš įvairių frakcijų, kurios pageidauja.
V.LANDSBERGIS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi jau 3 komisijos nariai yra. Deputatai V.Landsbergis, G.Ilgūnas ir J.Jurgelis. Prašom, gerbiamasis Ilgūnai, labai trumpai, jeigu norit kalbėti. Ne, ačiū.
V.LANDSBERGIS. Ne. Tai galbūt mes pasitarsim per patį... Ponas R.Ozolas nori, taip?
PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis. Prašau.
J.JURGELIS. Kadangi mes dirbsim komisijoj, tai tada turbūt ir išdėstysim savo poziciją.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Va tai ir sutaupysim laiko.
Deputatas R.Ozolas. Minutėlę. Deputatas R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Aš norėčiau, kad šiuo metu, sprendžiant tokių svarbių archyvų klausimą, būtų garantuotas Aukščiausiosios Tarybos šių posėdžių stenogramų išsaugojimas. Manau, kad tai yra iš tiesų istoriškai nepaprastos vertės dalykai. O redaguojamų, t.y. dešifruotų ir redaguotų, tekstų išsaugojimas kol kas nėra numatytas. Fiksuoju tai kaip būtinai dabar išspręstiną reikalą.
PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė. Prašom.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti, ar tas gyventojų Genocido tyrimo centras bus visuomeninis, ar valstybinis? Koks bus jo principas?
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad čia turėtų būt pakankamai aiškiai suprantama, kad įsteigiama įstaiga. Galbūt specialaus instituto pavidalo. Ir čia siūlomas pavadinimas Genocido tyrimo centras. Gali būti ir kitoks. Čia, man atrodo, ne pavadinimas esmė. Yra valstybinė institucija, be abejo, ponia Nedzinskiene.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau pasiūlyti nutarime dėl šio įstatymo įsigaliojimo tvarkos pavedimą šitą... centro nuostatų rengimą ne tik Vyriausybei, bet ir Generalinei prokuratūrai. Nes genocidas tai yra nusikaltimas, ir norėtųsi, kad ne mėgėjiškai, o prokuratūros žodis... Ji yra įpareigota mūsų įstatymų tai daryti. Todėl 2 punktą papildyti: ne tik Vyriausybei, bet ir Generalinei prokuratūrai.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas. Jūs jau paklausėt, gerai.
Deputatė R.Hofertienė. Prašau.
R.HOFERTIENĖ. Aš prašyčiau vieno dalyko. Kadangi šiandien priimame labai reikšmingus nutarimus ir įstatymus, o laikas labai brangus ir negalime kitą kartą susirinkti, aš labai prašyčiau fiksuoti lankomumą iki pietų ir po pietų ir jį skelbti spaudoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, naudodamasis momentu aš irgi norėjau paklausti, ar aš čia ko nors nesuprantu, ar čia truputį ne taip įvyko. Pagal mūsų balandžio 9 d. nutarimą Aukščiausioji Taryba pavedė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui iki balandžio 30 d. sudaryti genocido nusikaltimų Lietuvoje tyrimo komisiją ir įgalioti ją įsteigti dokumentavimo centrą. Tai ar čia mes pavėluotai dabar šitai darom, ar ten specialiai anksčiau nebuvo daroma?
V.LANDSBERGIS. Būtent pavėluotai. Mes daug ką pavėluotai darome.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Tada daugiau neturiu ką sakyt. Siūlau komisijai rinktis pas Pirmininką jo nustatytu laiku ir jo nustatytoj vietoj.
Gerbiamieji kolegos, yra...
V.LANDSBERGIS. Jeigu jūs man leisit, aš ir norėčiau pakviesti į komisiją, be tų dviejų asmenų, kurie buvo pasiūlyti, poną K.Motieką, poną R.Ozolą, poną E.Jarašiūną, poną B.Gajauską ir poną S.Pečeliūną.
PIRMININKAS. Sutinkam, kolegos?
V.LANDSBERGIS. Ir po pusės valandos galbūt. Vis dėlto turbūt... (Balsai salėje, negirdėti) 14.30 val. Ar mums pakaks pusvalandžio?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau vis dėlto popietinį posėdį pradėt šiek tiek vėliau. Mes tiesiog nespėsim papietauti, juo labiau jeigu komisijos turės dirbt. Ir aš dar vieną informaciją turiu. Tai gal mes tada susitarkim, kad posėdį pradedam 15.30. Tai tada komisija jūsų nustatytu laiku tikrai galės ramiai dirbt. Ir žmonės spės papietauti.
V.LANDSBERGIS. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, minutėlę. Mes vis tiek dabar pertrauką turim daryt. O aš kol kas noriu kreiptis, gerbiamieji kolegos, ypač į tuos, kurie siūlėt dėl žemės ūkio. (Balsai salėje, negirdėti)
A, dar šitą klausimą, prašom.
V.LANDSBERGIS. Ar yra kas...
PIRMININKAS. Dar deputatas L.Simutis. Prašom.
L.SIMUTIS. Aš norėčiau dėl nutarimo 2 punkto dar truputėlį pakalbėti. 2 punktas čia baigiasi sakiniu, kad šie nuostatai turi būti suderinti su Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Lietuvoje veikia ne vien Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, bet dar ir Politinių kalinių sąjunga. Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga vienija daugiausia tremtinius, o Politinių kalinių atskira sąjunga — daugiau politinius kalinius ir kur kas labiau suinteresuota šituo dalyku negu Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Todėl reikėtų derinti su abiem sąjungom. Būtinai.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, ponas Simuti. Aš pasižymėjau. Mes komisijoje svarstysime. Yra ir abejonių, ar apskritai visuomenines organizacijas minėti. Yra ir jūsų pasiūlymas minėti abi. Abi nukentėjusių žmonių organizacijas.
PIRMININKAS. Ir dar deputatas R.Paulauskas. Prašom. Tylos, kolegos!
R.PAULAUSKAS. Aš tik norėčiau pasiūlyti į tą komisiją iš savo frakcijos Birutę Nedzinskienę.
PIRMININKAS. Gerai.
R.PAULAUSKAS. Kaip daug dirbusią archyvuose.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ačiū, Pirmininke.
Tada, gerbiamieji kolegos, yra dar vienas klausimas dėl sausros pasekmių likvidavimo. Ministro R.Survilos neturim ir jo nebus. Ar galim pasitenkinti jo pavaduotoju ir taip pat finansų ministru A.Misevičium?
BALSAS IŠ SALĖS. Pertrauka...
PIRMININKAS. Taip, taip, po pertraukos. Žinoma, ne dabar, o tada, kada numatyta, posėdžio pabaigoj. Sutinkam? Gerai. Tai pertrauka iki 15.30. Gero apetito ir gero darbo, kas ir per pertrauką dirbs. Šiandien darbą baigsim, kadangi susirinksim į posėdį vėliau, 19 val. O į posėdį 15.30.