Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A.TAURANTAS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į savo vietas, pradėsime posėdį. Taigi spalio 13 dienos rytinis posėdis pradedamas.
Gerbiamieji kolegos, aš primenu, kad vakar nusprendus posėdžiauti, taip pat šiandien buvo sutarta, kad posėdžiausim pagal tą pačią darbotvarkę, t.y. svarstysime tuos pačius klausimus. Taip pat numatytas balsavimas iš anksto. Tai Konstitucijos ir kitų dviejų įstatymų, kurie ją lydi, projektai. Taigi turbūt darbotvarkės aptarti mums nereikia. Tai buvo nuspręsta vakar. Kviečiu pradėti dirbti.
Vakar po posėdžio buvo susirinkusi derinimo grupė, ji taip pat dar kartą peržiūrėjo projekto tekstą atsižvelgdama į nuomones, pastabas, pasiūlymus ir kritiką. Padaryta kai kurių pakeitimų. Jūs šiandien gavote naujai atšviestus projektus, juose taip pat yra į tekstą įterpti tie pakeitimai, kuriuos jūs vakar buvot gavę lapeliuose. Taigi jūs turite patį naujausią ištisą tekstą be papildymų ir todėl turbūt lengviau bus įvertinti, kurie pakeitimai yra iš tikrųjų padaryti, o į kuriuos pakeitimus nėra atsižvelgta dėl vienų ar kitų motyvų. Nes vakar iš kalbų buvo galima suprasti, kad kai kurie deputatai kalbėjo apie pakeitimus, būtinus pakeitimus, kurie jau padaryti, tiktai jų tiesiog nepastebėjo papildomuose lapeliuose, kurie buvo išdalyti. Aš manau, kad šiandien tokių nesusipratimų nebus.
Taigi aš tuoj pat pakviesiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kad jis informuotų apie derinimo grupės darbą. Matau du deputatus, norinčius turbūt kalbėti dėl mūsų darbo tvarkos, taip? Deputatas M.Stakvilevičius ir deputatas K.Rimkus. O paskui kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį. Dar taip pat deputatas V.Andriukaitis dėl darbo tvarkos ir bus viskas.
Prašau. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti skubiai įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl šildymo, reikalaujant, kad šildymas nedelsiant būtų tuose butuose, kurie negauna gaminių dujų, nes tie žmonės, kurie turi kūdikius, ligonius, tiesiog negali šitokiomis sąlygomis gyventi. Man atrodo, kad šitai užimtų visiškai nedaug laiko, bet padaryti tai būtina.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamieji deputatai, kadangi mūsų įgaliojimai eina į pabaigą, taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, norėčiau, kad prieš pradedant svarstyti būtų aptarta, kaip mes baigsim savo kadenciją. Mano pasiūlymas būtų toks: ar šiandien, ar kitą dieną padaryti specialų posėdį ir aptarti, ką mes gero ir ką ne visai gero nuveikėme. Galbūt sudaryti komisiją ir ištirti mūsų veiklą. Galbūt kai kuriems geriausiems mūsų atstovams nereiktų tuomet balotiruotis deputatais į naują Seimą. O aš komisiją siūlyčiau sudaryti dėl žemės ūkio iš deputatų žemdirbių ir prokuratūros darbuotojų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, salėje triukšmas, negaliu pasakyti. Labai prašau tylos salėje!
K.RIMKUS. Aš prašau balsuoti dėl mano pasiūlymo.
PIRMININKAS. Labai prašau tylos salėje! Gerbiamasis deputate, man labai gaila, kad jūs... Ar jums neperdavė jūsų frakcijos atstovas, ar tiesiog nežinojote, bet tie klausimai buvo svarstomi jau anksčiau, prieš kokią porą savaičių komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarime. Mes iš tikrųjų svarstėme, kaip užbaigti šią sesiją, ir buvo įvairių pasiūlymų. Buvo sutarta, kad frakcijos kaip tik pateiks savo pasiūlymus. Oficialių teikimų aš iki šiol negavau ir manau, kad baigimą būtų galima padaryti nebūtinai šiandien. Aukščiausioji Taryba galėtų susirinkti galų gale netgi prieš pat pradedant dirbti Seimui.
Dabar dėl anksčiau nuskambėjusio siūlymo. Aš manau, kad galės posėdžių sekretoriatas susisiekti su Vyriausybės atstovais ir galbūt galėtų ar premjeras, grįžęs iš Maskvos, ar kuris nors kitas iš Vyriausybės narių informuoti mus apie energetikos padėtį. Taigi dar prieš pradedant mūsų darbą prašė žodžio pagal darbotvarkę deputatas V.Andriukaitis. Tada kviesiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, leiskite perskaityti deputatų socialdemokratų pareiškimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai socialdemokratai nuosekliai rėmė ir gynė reikalavimą, kad Lietuvoje būtų parengta demokratinė, parlamentinės respublikos valdymo forma, įtvirtinanti Konstituciją.
Mūsų atstovai tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo rengiant tokią Konstituciją. Patyrę oponuojančių politinių jėgų pasipriešinimą mes geranoriškai sutikome dalyvauti rengiant kompromisinį vadinamąjį suderintą Konstitucijos projektą. Šiomis dienomis tokį projektą pradėjo svarstyti Aukščiausioji Taryba.Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai socialdemokratai, iš esmės pritardami suderintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui, atkreipia dėmesį į tai, jog kai kurios politinės jėgos ilgai vilkino ir žlugdė Konstitucijos rengimo darbą, o likus mažiau kaip dviem savaitėms iki rinkimų, t. y. iki galimo konstitucinio referendumo dienos, pradėjo forsuotą Konstitucijos svarstymo ir priėmimo kampaniją. Dėl tokio skubotumo ne visi deputatai galėjo pakankamai nuodugniai išnagrinėti parengtą projektą, jame gali likti esminių klaidų bei spragų. Toks skubotumas gali sukliudyti ir Lietuvos piliečiams gerai susipažinti su parengtu Konstitucijos projektu, tuo labiau kad dėl vykstančios rinkimų kampanijos Rinkimų įstatymas praktiškai draudžia Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir kandidatams į Seimo deputatus dalyvauti viešame Konstitucijos svarstyme, nes atima iš jų teisę į viešus pasisakymus Konstitucijos klausimu per radiją, televiziją ir spaudoje.
Remdami demokratinės Konstitucijos rengimą ir neatidėliotino jos priėmimo idėją, socialdemokratai kartu pažymi, kad parengtas Konstitucijos projektas ne visai atitinka parlamentinės respublikos principus, nes jame jaučiamas siekis įtvirtinti nepagrįstai plačius Prezidento įgaliojimus, dėl ko gali būti pažeista aukščiausių valstybinių valdžių pusiausvyra, gana trapus jų jėgų balansas, o tam tikromis sąlygomis tai gali sukelti ir autoritarizmo grėsmę.
Nepaisydami minėtų aplinkybių socialdemokratai mano, kad esant labai sudėtingai ekonominei ir politinei situacijai Lietuvoje būtina siekti visuomenėje santaros, savitarpio pasitikėjimo ir vienybės, o parengtą suderintą Konstitucijos projektą traktuoja kaip realių vienybės siekių įsikūnijimą, galintį šiandieną pašalinti arba bent sumažinti politinę priešpriešą ir visuomenės suskaldymą.
Todėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai socialdemokratai pasisako už tai, kad Aukščiausioji Taryba pritartų suderintam Konstitucijos projektui ir teiktų jį tvirtinti referendumu. Kviečiame ir kitus demokratijos principams ištikimus bei tautos vienybės siekį palaikančius deputatus balsuoti už pritarimą pateiktam Konstitucijos projektui ir jo perdavimą referendumui."
Pasirašo Audrius Rudys, Vytenis Andriukaitis, Aloyzas Sakalas, Nikolajus Medvedevas, Justas Paleckis, Vytautas Plečkaitis, Donatas Morkūnas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš...
P.VARANAUSKAS. Varanauskas dėl darbo tvarkos. Galima?
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Bet mes susitarėm, kad trys deputatai buvo prašę dėl...
P.VARANAUSKAS. Mes nesusitarėm nieko. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad mes šiandien jau atėjome balsuoti, o ne toliau svarstyti Konstitucijos. Tai viena. Ir aš sutinku su tuo, ką jūs aiškinote deputatui K.Rimkui, bet jūs praleidote vieną momentą — jis prašosi prokuroro globos, tai jam ir atimkime deputatinį imunitetą, kad galėtų su juo prokuroras bendrauti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš labai kviesčiau, kad tokius dalykus iš tikrųjų galėtumėt išsiaiškinti ir asmeniškai su gerbiamuoju K.Rimkum, o ne būtinai čia salėje per mikrofoną.
Kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos deputatai, labą dieną. Tikiuosi, kad bus iš tikrųjų laba diena, gera diena. Noriu pasakyti pirmiausia atsiliepdamas į pono M.Stakvilevičiaus ir, be abejo, visų čia esančių susirūpinimą dėl šildymo, kad vakar vėlai vakare, nakčia kalbėjau su premjeru, kuris grįžo iš Maskvos su tam tikromis geromis viltimis ir bent jau pažadais, kad energetiniai tiekimai Lietuvai turi būti tuoj pat atnaujinti. Ketina šiandien padaryti sprendimą dėl šildymo. Tai gal mums čia nebūtina balsuoti dėl kokių nors įpareigojimų, nes Vyriausybė sprendžia tuos klausimus pagal turimas galimybes, matyt, šiandien išspręs teigiamai.
Na, o mes dirbam kaip ir visi tomis sąlygomis, kokios yra. Ir dirbom vakar vakare jūsų pavedimu. Bendra grupė sutartiniam Konstitucijos projektui rengti dar jį tobulino atsižvelgdama į jūsų vakar čia pasakytus pageidavimus ir konkrečius pasiūlymus. Ypač vertingi buvo konkretūs pasiūlymai, kai kurie momentai, juos tikrai negailėdami laiko aptarėme, ir, kaip jau sakė gerbiamasis seniūnas, šiandieną jūs turite savo rankose spalio 12 dienos data pažymėtą suderintą ir suredaguotą Konstitucijos projektą. Tai, kas vakar buvo pridėta atskirame lapelyje kaip paskutiniai redakciniai pakeitimai iš spalio 11 dienos, ir jie, ir tie, kuriuos mes dar vakar po jūsų pasiūlymų sutarėme padaryti, — visi dabar jau yra Konstitucijos projekto tekste. Neturėtų būti tokių klaidžiojimų po keletą projektų. Prašau visus orientuotis į tą, kuris pažymėtas spalio 12 dienos data. Mes tikrai atsižvelgėme ir į kai kurias svarbias nuostatas, nors jos buvo pareikštos tiktai vienu žodžiu, įterpiamu į esamas nuostatas. Atsižvelgta į pono V.Plečkaičio, į pono A.Leščinsko siūlymus, į arkivyskupo Jo Ekscelencijos Audriaus Bačkio kai kurias pastabas, na, ir pagausinome žvaigždučių. Jūs tai matysite. Buvo pageidavimų dar kai kuriuos straipsnius arba jų dalis palikti Seimui tuo lengvesniu būdu svarstyti arba tikslinti.
Kadangi buvo abejonių dėl kai kurių II skyriaus suformulavimų, tinkamai ar netinkamai pavartoto žodžio, mes sudarėme galimybę būsimajam Seimui taip pat spręsti ir dėl tų veikiau redakcinių klausimų. Neapsunkinome to skyriaus pataisymų daugiau negu kitų Konstitucijos skyrių.
Dabar jūs pamatysite, kad Konstitucijoj labai sunkiai keičiami yra tiktai pirmas ir priešpaskutinis skirsniai. Pirmas apie Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, pagrindus ir tas priešpaskutinis apie Konstitucijos keitimo tvarką.
Žinoma, jau dabar jūs nerasite tų žodžių, dėl kurių vakar daug buvo kalbama, nors jie iš esmės jau buvo pataisyti, kaip ,,dorovė", ,,stačiai" ar kai kurie archaiškesni pasakymai.
Aš galiu paaiškinti, nes vakar čia buvo truputį nesuprasta, kas yra tie Seimo kontrolieriai. Mes iki šiol neturėjom tokios pareigybės, bet buvo siūloma įvesti ombudsmeno pareigybę. Tai būtent ir yra pareigūnai, kurie nagrinėja piliečių skundus, ir ypač skundus prieš valdžios įstaigas. Mes numatėme Konstitucijoje tą teisę apskųsti valdžios įstaigas, kad pilietis, žmogus turėtų galimybių gintis nuo neteisingų sprendimų jo atžvilgiu, ir tam yra numatyta institucija.
Svarstėme taip pat prokuratūros pageidavimą nurodyti, kad prokuratūra gina civilinius interesus. Bet kadangi šita būsimoji ombudsmenų pareigybė ir yra daugiausia tam, o, be to, bus specialus Prokuratūros įstatymas, tai bendra darbo grupė vakar nenutarė įrašyti ką nors papildomai dėl prokuratūros. Taip pat ir dėl generalinio, vyriausiojo ar kaip kitaip vadinamo pagrindinio ir aukščiausio prokuroro skyrimo tvarkos. Todėl, kad ji gali būti formuluojama keliais būdais, kaip ir kai kurių kitų pareigūnų skyrimas, kurį nusako Konstitucija: arba Seimo pritarimu skiria Prezidentas, arba Prezidento teikimu skiria Seimas. Nenorėjome kaip nors iš anksto, dar neturėdami ir nepribrandinę naujo Prokuratūros įstatymo, primesti tokią nuostatą gal taip, o gal kitaip. Pasakyta taip kaip dabar, kad visa tai nustato įstatymas.
Na, ir dar kartą apsvarstėme, nes jau buvome svarstę užvakar, išeivijos atstovų Seime klausimą. Pagal Pasaulio lietuvių bendruomenės siūlymą, kuris buvo atsiųstas laišku ir man, ir ponui R.Ozolui. Mes su juo mėginome suformuluoti tam tikrą būdą, kaip tas pasiūlymas galėtų atsispindėti baigiamuosiuose Konstitucijos nuostatuose ar būtų jau dabar paskiriamas Seimui galutinai nuspręsti. Ir nutarėme, kad vis dėlto į šiuos konstitucinius dokumentus netikslinga ir neturime formos, kaip tai būtų įrašyta. Aš galiu pacituoti Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimą kaip pagrindinę idėją. Jeigu Konstitucijoje būtų toks straipsnis: ,»Atsižvelgiant į būtiną ryšį tarp išeivijos ir Lietuvos, vienas Seimo narys yra Lietuvos pilietis, gyvenantis išeivijoje. Jis renkamas Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo atstovų" ir t.t. Kokiu būdu jis renkamas, kokiu būdu gali būti atšauktas?
Ir štai čia vis dėlto mes pajutome, kad vienas Seimo narys, kuris būtų renkamas kitokiu būdu negu visi Seimo nariai, nebūtų geras precedentas arba jo įgaliojimai turėtų būti kitokie: ar mažesni, ar apriboti, ar pan.
Mes tikrai esame turbūt vienos nuomonės, kad prie Lietuvos Seimo būtinai reikia išeivijos atstovų. Galbūt ir ne vieno. Taip, kaip Birštone vykusioje konferencijoje buvo suformuota tokia nuomonė. Bet tai, kokia bus tvarka atsirasti prie Lietuvos Seimo išeivijos atstovams ir kokie bus jų įgaliojimai, iš tikrųjų turėtų spręsti kitas įstatymas, galbūt Seimo statutas. Mes apie tai vakar kalbėjom, mūsų nuomonė buvo tokia. Ir mes nutarėme nemėginti ko nors dar inkorporuoti į Konstituciją, kas būtų teisiškai ne visai korektiška. Kitokio pobūdžio rinkimai ir kitokios atstovavimo teisės, ir pan. Mes išspręsim šitą klausimą Seime ir kituose įstatymuose.
Štai, gerbiamieji kolegos, tai, ką aš norėjau jums pasakyti šį rytą. Kviečiu paremti mūsų numatytą Konstitucijos priėmimo tvarką, teikiant šį projektą referendumui spalio 25 dieną. Gerai, kad Socialdemokratų partija irgi tai parėmė, nors ir savotiškai prieštaringu būdu: pirmiau papeikdama, o paskui pritardama. Bet tai yra toks metodo reikalas. O aš manau, kad mes šiandieną turime nutarti dėl tam tikros darbo tvarkos.
Žinoma, džiaugiamės, kad dar gausėja deputatų salėje. Kaip tik šiuo metu dar įėjo vienas deputatas. Pirmiausia reikia mums sužinoti, kiek mūsų yra ir ar jau galime daryti sprendimus. Vienas iš procedūrinių tokių mano įsivaizduojamų dalykų būtų: arba eiti prie balsavimo, jeigu turime pakankamą kvorumą, kadangi vakar buvom sutarę diskusijas baigti vakar, balsavimą perkelti į šią dieną. Kitas būdas galėtų būti dar kokia nors pusvalandžio pertrauka pasitarimui frakcijose ir frakcijų atstovų kalboms, kaip kalbėjo Socialdemokratų partijos vardu ponas V.Andriukaitis. Jeigu jūs manytumėt, kad to reikia. Nors iš tikrųjų nei vakar čia, salėje, dauguma frakcijų, pasakyčiau, nebuvo prieš tai, kad Konstitucija būtų priimama dabar ir spalio 25 dieną su teise Seimui toliau ją tobulinti, nei tuo labiau derinimo grupės posėdžiuose nė vienos frakcijos atstovas nebuvo prieš tai. Bet jeigu jūs manytumėt, kad reikia dar kartą išklausyti frakcijų atstovų, tai būtų galima taip sutarti. Tokiu atveju aš siūlyčiau, kad ir LDDP nebesiūlytų atidėti Konstitucijos priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui už informaciją. Mes iš tikrųjų dabar turime apsispręsti dėl tolesnio mūsų darbo. Ar reikalinga pertrauka, ar reikia kokių nors pasitarimų, ar reikia dar kokio nors atskirų nuomonių išdėstymo. Tai aš tiesiog norėčiau klausti grynai frakcijų nuomonės. Ar yra frakcijų, reikalaujančių pertraukos dar pasitarti prieš sprendžiant dėl viso projekto?
Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS Aš tik norėčiau paklausti, kokiu principu buvo atmetami šitie pasiūlymai, kokiu principu buvo įtraukiami? Mes dėl 37 straipsnio raštu pateikėm komisijai savo pasiūlymą, kuris nekeičia esmės, bet sukonkretina ir paaiškina. Ir šiandieną matom, kad šito mūsų pasiūlymo nėra.
PIRMININKAS. Aš ne viską pažodžiui girdėjau, ką sakė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, bet galiu dar informuoti jus papildomai, kad jūsų pasiūlymas buvo svarstomas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tautinių bendrijų reikalai sprendžiami ne tik 37 straipsnyje, bet dar ir kitame skirsnyje apie tuos dalykus kalbama, t.y. 45 straipsnyje. Ir dar vieną, turbūt patį esmingiausią dalyką prie to norėčiau pridurti, jog vakar mūsų buvo sutarta, kad tas skirsnis, t. y. II skirsnis, kuriame yra jūsų minėtas 37 straipsnis... Jeigu jį reikėtų patobulinti arba kokiu nors būdu pakoreguoti, pavyzdžiui, kad ir tokiu, kaip jūs siūlote, dabar bus tai paprasčiau padaryti, kadangi nėra reikalavimo, kad šis skirsnis keičiamas tik referendumu. Taigi bent jau šia prasme į jūsų pasiūlymą atsižvelgta. Ir iš tikrųjų pakoreguoti tą straipsnį bus galima.
Kiek aš suprantu, kokių nors esminių prieštaravimų, ar atidėti svarstymą pertraukėlei, ar dar kaip nors panašiai elgtis, nėra.
Dar deputatas J.Prapiestis turbūt komisijos vardu laukia žodžio.
J.PRAPIESTIS. Ne, ne komisijos vardu...
PIRMININKAS. Prašau.
J.PRAPIESTIS. ...kadangi komisija naujo projekto nespėjo peržiūrėti. Tačiau aš norėčiau pasakyti savo pastabą dėl prokuratūros. Aš visiškai sutinku su gerbiamojo Pirmininko teiginiu, jog nereikėtų apibrėžti, kad prokuratūra gina civilinius interesus, tai ateityje dar turėtų paaiškėti. Tačiau palikti tokioje neapibrėžtoje padėtyje prokuratūrą, kokia jos ta padėtis užfiksuota šitame projekte, tai, man atrodo, būtų vis dėlto neteisinga. Nes turime liūdną patirtį, kaip pasielgėme prieš pradėdami teisinės sistemos reformą daugiau negu metams palikdami Lietuvą be teisingumo ministro. Dabartiniu metu mes prokuratūrai irgi net nenumatome aiškios perspektyvos. Todėl bent jau 118 straipsnis, kuriame kalbama apie prokuratūrą, dar turėtų būti įtrauktas į tų straipsnių sąrašą, kuris yra nurodytas 153. Tai ta prasme esmė yra aiški.
O mūsų pasiūlymas buvo ir mes pritarėme generaliniam prokurorui, kad generalinio prokuroro, arba prokuratūros vadovo, kandidatūra, jo atsiradimo, įtvirtinimo padėtis turėtų būti fiksuota šitame projekte. Arba Prezidentas skiria generalinį prokurorą, arba jo kandidatūrą teikia Seimui. Tada būtų užfiksuotos kažkokios perspektyvos ir pagaliau jau tam tikras šitos institucijos valstybinis statusas. O dabar liktų visai neaiški šitos teisėsaugos sistemos padėtis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vakar mes pasitarę (turint galvoj, kad frakcijų atstovų pasitarimas buvo jau po diskusijų Aukščiausiojoje Taryboje) pakoregavome projektą. ir jūs jį turite išdalytą. Turbūt ir visų dalyvių bendra nuomone, ir, manau, jūs pritarsite, kad šiandien mes ką pakoregavome, tai pakoregavome, motyvai yra pasakyti, ir mes galime tam arba pritarti, arba nepritarti. Jau ilgiau koreguoti mes turbūt iš tikrųjų neturime galimybės, nes norint pateikti referendumui reikia tuoj pat skelbti projektus, ir kitos išeities nėra.
Taigi aš suprantu, kad prasidėjo kalbos dėl balsavimo motyvų ir mes galėsime iš tikrųjų netrukus balsuoti. Taigi aš suteiksiu žodį deputatams, kurie būtinai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš tik raginčiau, kad tikrai be reikalo nekalbėtų. Ir labai būtų gerai, jeigu mes nustatytume laiką, kiek skirsime kalboms dėl balsavimo motyvų. Aš siūlau pusę valandos, t.y. maksimaliai. Jūs neprieštaraujate? Ačiū.
Tada deputatas A.Žalys, Ir labai prašau tiktai trumpai.
A.ŽALYS. Manau, kad be reikalo Konstitucijos rengimo autoriai neatsižvelgė į Savivaldybių komisijos siūlymą rengti savivaldybių tarybų narių rinkimus ne kas dveji metai, kaip numatoma čia 119 straipsnyje, bet kas treji arba kas ketveri metai. Nes tikrai norėčiau pasakyti ir praktika tai rodo, kad taip dažnai renkamos tarybos negalės būt visai darbingos. Na, ką gi, matyt, jeigu čia nenutars Aukščiausioji Taryba šiuo klausimu, tai turbūt turės tai padaryti Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik dar kartą noriu priminti, kad 119 straipsnio ketvirtoje dalyje yra ta vadinamoji žvaigždutė, t.y. palengvintas keitimo variantas. Jeigu būtų daug pritariančių jūsų idėjai dėl tų dvejų metų, tai būtų galima ir antroje dalyje tą žvaigždutę žymėti. Bet aš tiesiog siūlyčiau dar pasitarti su kai kuriais kitais kolegomis, kad būtų bent jau platesnė nuomonė.
Deputatas C.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti ne tiktai savo, bet ir Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos vardu kad mes remiame šitą suderintąjį Konstitucijos projekto tekstą. Nors ir ne viskas čia mums iki galo patinka, bet tekstą remiam. O dabar dar papildomai kalbėdamas dėl balsavimo motyvų noriu pasakyti dėl 78 ir 69 straipsnių.
78 straipsnio, žinoma, mes jau dabar nepataisysim, belieka tiktai pareikšti apgailestavimą, kad kandidatas į Prezidentus yra apstatytas tokiom sąlygom, t.y. kad jam turi būti 40 metų, nors Amerikoje prezidentas, kaip žinot, gali būti ir nuo 35 metų, kad yra sėslumo cenzas. Mano nuomone, jis nereikalingas. Ir dar yra vienas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį. Tai paskutinė dalis, kur kalbama, kad Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Čia reikėtų tiesiai sakyti du kartus, be jokios eilės. Bet čia, matyt, jau tolimai ateičiai. Tik apgailestavimas.
0 va štai 69 straipsnis (apie jį buvo kalbama ir vakar) atsispindi 153 straipsnyje ta prasme, kad, matyt, prie 69 naujasis Seimas galės sugrįžti. Tai ir aš noriu kai ką pasakyti. Juo labiau kad priimant Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą aš ne kartą apie tai kalbėjau. Tai yra minimalus kvorumas, kai Aukščiausioji Taryba, parlamentas arba būsimasis Seimas gali dirbti. Manau, kad tas kvorumas turi būti nustatytas vienas trečdalis visų deputatų. Ir taip pat galėtų būti nustatyta (čia antroj daly šito straipsnio nekalbama), kad įstatymai laikomi priimtais, jei už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. O dalyvauti posėdyje turi ne mažiau kaip pusė. Taigi štai tokius kvorumo matmenis siūlyčiau įrašyti. Jeigu šitai neįmanoma padaryti, tai manau, kad naujasis Seimas tai galėtų daryti.
Taigi aš galiu pakartoti, kad yra 153 straipsnis, vadinasi, laikykit šitą mano pasiūlymą būsimajam Seimui. O šiaip mes remiam šitą Konstituciją, jos projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš atkreipiu dėmesį tiktai į vieną straipsnį, tai būtent 118, apie kurį kalbėjo deputatas J.Prapiestis. Ir noriu pasakyti, kad jis skiriasi nuo kitų siūlymų tuo, kad šis siūlymas yra ,,už parlamentinis", bet institucijos, turinčios siūlymų teisę, tai prokuratūros. Ir reikėtų galbūt balsuoti tik dėl šito 118, tai mes nesulaužytume savo susitarimo, kai frakcijos siūlo. O ten tikrai prirašyti sakinį, kurį siūlė deputatas J.Prapiestis, kad generalinį prokurorą skiria Seimas. Aš atkreipiu tiktai į šitą.
Dar noriu pasakyti, kad mes irgi turim daug siūlymų būsimajam Seimui ir čia jų visai nevardijam. Bet jeigu buvo siūlymas iš šalies, tai jį reikia apsvarstyti. Va tik šitą vieną straipsnį, ir mes tada nelaužysim tarpusavio susitarimo.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam deputatui P.Varanauskui ir ponui J.Prapiesčiui. Čia jau maždaug išryškėjo pasiūlymas tiesiog įtraukti šitą 118 straipsnį į tuos, kurie pažymėti žvaigždutėmis, kad Seimas galėtų, kai aptars, kokiu būdu skiriamas generalinis prokuroras, nesunkiai įrašyti tai į Konstituciją.
PIRMININKAS. Tai iš tikrųjų galėtų būti kompromisas, ypač jeigu yra daugiau remiančių būtent tokią idėją. Ir mes daugelį kartų taip elgėmės:
kai yra dvi priešingos nuomonės ir kitaip negalima išspręsti, darome lengviau keičiamą tokį straipsnį. Seimas susirinkęs galės dar kartą tai apsvarstyti.
Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš paskutinį kartą dėl to. Baigdamas aš noriu deputatus patikinti, kad užfiksavimas tame 153 straipsnyje tam tikra prasme prokuratūros likimo svarstymo ateityje ir galbūt nuostatos, kad generalinį prokurorą (ar kaip mes ten vadinsime), prokuratūros pirmąjį asmenį, skiria Prezidentas ar Seimas, gavęs kandidatūrą iš Prezidento, tai nepakeis situacijos, jeigu mes ieškosime prokuratūrai vietos, pavyzdžiui, teisingumo sistemoje, ar tai liks atskira, visai savarankiška institucija. Todėl tas įrašymas, man atrodo, turėtų būti visiems priimtinas ir prašyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Įrašymas, jūs turėjote galvoj, jau konkretaus teksto? Ar įrašymas tos vadinamosios mūsų žvaigždutės?
J.PRAPIESTIS. Ne, tai, ką neseniai sakė gerbiamasis Pirmininkas.
PIRMININKAS. A, tai taip turbūt ir suprato visi. Tai aš nematau prieštaraujančių. Tokiu atveju 153 straipsnyje nurodome prie jau išvardytų dar ir 118 straipsnį. Nematau prieštaravimų. Tokį paprastą papildymą mes galime padaryti.
Nematau daugiau norinčių kalbėti. Taigi aš norėčiau žinoti, kiek yra deputatų salėje. Ar paspaudę mygtukus dar nori pakalbėti? Gerai, dar mūsų laikas, tam skirtas, nesibaigė.
Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Aš dėl 81 straipsnio antros dalies. Ten tokia paradoksali situacija: Prezidentas gali būti išrenkamas net balsuojant prieš kandidatūrą daugiau negu 50% bendro rinkėjų skaičiaus. Siūlyčiau antroj daly, po žodžių ,,surinkęs daugiau balsų", įrašyt kažkokį apribojimą. Tarkim, bet ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis ar vienas penktadalis, ar vienas šeštadalis bendro balsų skaičiaus. Nes šiaip gali būt iš tikrųjų labai tokia situacija... kad antrame ture net trys rinkimuose dalyvaujantys žmonės gali išrinkti Prezidentą.
PIRMININKAS. Taip, antrame ture nėra jokio apribojimo, šiuo atveju kaip ir Seimo deputatų rinkimuose. Be abejo, tai yra problema ir mes ją gana karštai svarstėme. Ir koks kompromisas yra pasiektas, tai dabar užfiksuota. Nežinau, ar mes šiandien sugebėtume dar ką nors daugiau čia pakeisti.
Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia vakar grupė deputatų pateikė pasiūlymą (aš jam pritariau ir pasirašiau) dėl 63 straipsnio įtraukimo į 153 straipsnį. Aš suprantu klasikinę deputatų teisės atšaukti ar neatšaukti teoriją, bet vis dėlto mes gyvename tokiomis sąlygomis ir bent kokį dešimtmetį šita nuostata būtų mums reikšminga. Labai daug gaunam žmonių pasiūlymų tuo reikalu. Gal čia ne visai sutampa su klasikine teise, bet Lietuvoj šiuo metu turbūt reikėtų tą dalyką apsvarstyti. Ir todėl nekeisdami 63 straipsnio įrašykime jį į 153 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš jus galiu patikinti, kad mes iš tikrųjų labai atidžiai svarstėme jūsų pasiūlymą ir jis neįvertintas kaip tik dėl tų pačių motyvų, apie kuriuos jūs ką tik kalbėjote. Iš tikrųjų yra tam tikri principai, pagal kuriuos buvo rengtas visas Konstitucijos projektas. Ir tokių normų įtraukimas, kaip jūs siūlėte, iš tikrųjų tuos principus turbūt sugriautų.
Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi į mano pastabą dėl 31 straipsnio vakar neatsižvelgta, tai galbūt iš tiesų drįstumėte šiandien įrašyti į 153 straipsnį. Tai būtų perspektyva, kad 31 straipsnio paskutinė dalis, paskutinis sakinys liktų be žodžio ,,arba" prieš žodį ,,kaltinamajam". Išbraukę šitą vieną žodelį jūs padarytumėte tikrą žmogaus teisių gynybą. Aš nesuprantu, kokie gali būti įtikinėjimo argumentai. Man iš viso nesuprantama, kaip galima svarstyti ir nieko nepasakyti arba pasakyti prieš. Aš šito jūsų prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jeigu reikėtų detalesnės argumentacijos, aš tada prašyčiau dalyvavusius posėdyje mūsų kvalifikuotus teisininkus pakalbėti ir motyvuoti. O aš galiu priminti, kad mes iš tikrųjų labai ilgai ir labai atidžiai svarstėme būtent šio straipsnio formulavimus., Atsižvelgiant į tai, kad jau ši dalis nėra keičiama tik referendumu, dar labiau palengvinti jo keitimą būtų turbūt irgi nekorektiška, nes šis skirsnis yra ne bet koks. Ir galų gale visas šis straipsnis yra ne bet koks, o jis yra susijęs su pagrindinėm žmogaus teisėm. Ir labai laisvai leisti jį kaitalioti turbūt būtų iš tikrųjų nekorektiška. Taigi, man atrodo, galimybė Seimui pakeisti ir pakoreguoti dviejų trečdalių dauguma, kaip numatyta ir kitų straipsnių keitimui, tai nebūtų per didelis suvaržymas.
Ir dar turbūt dėl to paties nori Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jūs tik mygtuką paspauskite.
V.LANDSBERGIS. Šito straipsnio redakcijoje aš neįžiūriu esminio skirtumo tarp pasakymų (jeigu jūs leistumėt man suprastinta forma pateikti):
,,Jonui arba Petrui garantuojama tas ir tas" ir ,,Jonui ir Petrui garantuojama tas ir tas". Aš manau, kad čia mes galime pakeisti žodį ,,arba" į žodelį ,,ir", kad nebūtų jokių abejonių.
PIRMININKAS. Ar deputatas J.Liaučius atsakymą girdėjo, ką kalbėjo Pirmininkas? Ar jį tenkintų tokia?..
J.LIAUČIUS. Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Aš girdžiu pritarimą. Galbūt iš tikrųjų ta problema būtų išspręsta. Tokiu atveju aš, kad kiti deputatai, kurie neatsivertė ar nespėjo išgirsti, žinotų, perskaitau visą sakinį. Tai yra 31 straipsnio paskutinė pastraipa. ,,Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą."
Ką gi, deputatas Audrius Rudys;
A.RUDYS. Dėl pagrindinių klausimų, kaip aš suprantu, valdžių sandaros, yra pasiektas kompromisas ir jų pataisyt mes dabar negalim ir neliečiam. Tačiau aš norėčiau paklausti gerbiamojo seniūno, kuris taip pat dalyvavo rengiant, derinant šitą projektą. 60 straipsnio trečioje dalyje ,,išskyrus atlyginimą už kūrybinę"... Tai sakykit, ar kūrybinė apima pedagoginę? Jeigu Seimo deputatas perskaitė, sakykim, 1020 paskaitų arba pan.? Aš siūlau įrašyti ,,ir pedagoginę veiklą".
PIRMININKAS. Aš atsimenu ankstesnes diskusijas šiuo klausimu ir galiu atsakyti, kad šiandien tokia norma apie pedagoginę veiklą buvo traktuojama labai įvairiai. Sakysime, mokyklos direktorius yra pedagoginė veikla ar ne?
A.RUDYS. Ne, čia administracinė.
PIRMININKAS. Tai aš tiesiog šiek tiek juokauju, bet taip buvo dažnai mėginama plačiai traktuoti. Nenorėta plačiai traktuoti ir todėl atsisakyta šio formulavimo.
A.RUDYS. Bet šitas formulavimas teisėjams išliko. Tai tada žvaigždutę...
PIRMININKAS. Aš tiesiog jus informuoju, kad kelis kartus buvo tai svarstyta darbo grupėje ir tokiam pasiūlymui nebuvo pritarta. Deputatė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti. Diskusijoms buvo paskirta vakar diena, darbo grupė taip pat laukė visą laiką pasiūlymų. Manau, kad čia tęsti tuščias diskusijas nebėra prasmės.
PIRMININKAS. Aš jums pritariu ir primenu savo raginimą. Mes buvome paskyrę pusę valandos kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl to ir čia turbūt buvo norėta kalbėti. Labai raginu tas diskusijas kuo greičiau baigti. Galėtume balsuoti. Iš tikrųjų deputatų jau nemažai salėje. Taip, taip ir turėtų būti.
Taip. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Labai malonu, kad jūs ir pats prisipažįstat, jog tik pusė valandos buvo duota diskusijoms. Tačiau praėjo visa valanda ir jūs nesilaikote netgi savo paties duoto žodžio.
PIRMININKAS. Gerbiamoji...
R.GAJAUSKAITĖ. Siūlau taipogi balsuoti. Balsuoti siūlau.
PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate, pusė valandos buvo paskelbta 10.45 val.
Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Mes visi labai norim Konstitucijos ir kiek mes bekartotume ,,Konstitucija, Konstitucija"... Galima kartoti ,,saldu, saldu", o saldu nebus. Taip ir su Konstitucija. Ponai, taip Konstitucija nepriimama. Ir kieno jūs interesus aukojat? Jūs turit teisę aukot žmonių interesus. Bet kas imasi atsakomybės už tai, kad bus įšaldoma situacija su neapsvarstyta Konstitucija? Aš neraginu jūsų balsuoti nei už, nei prieš. Aš tik tvirtai žinau, kad šitaip atsakingi darbai nedaromi.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš vis dėlto siūlyčiau baigti kalbas ir eiti prie balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Manau, kad kalbėti dėl balsavimo motyvų baigiame. Taigi prašau visus sėsti į savo vietas. Aš noriu paskelbti registraciją. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, tuoj pat prasidės registracija. Deputatai, kurie yra rūmuose, kviečiami grįžti į posėdžių salę. Taip pat balsų skaičiavimo grupę kviečiu užimti savo vietas. Aš labai prašau balsų skaičiavimo grupę, kuri buvo mūsų visai neseniai patvirtinta, užimti savo vietas. Jūsų pareigai atlikti liko labai mažai, bet labai garbingo ir rimto darbo. Labai prašau balsų skaičiavimo grupės narius užimti savo vietas.
Taigi, gerbiamieji deputatai, aš skelbiu registraciją. Registracija prasidėjo. Registracija vyksta. Gerbiamieji deputatai, registracija vyksta.Užsiregistravo 104 deputatai. Gerbiamasis deputate Karobli, ar jūs negalėtumėte prisidėti prie balsų skaičiavimo grupės? Ir deputatas V.Jarmolenka taip pat.
Gerbiamieji deputatai, aš noriu jums priminti mūsų rugpjūčio 4 d. patvirtintą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Nr.2824, konstitucinių problemų derinimo grupės protokolą, kuriame mes nusprendėme dėl Konstitucijos projekto rengimo. Jo 4 punkte kalbama, kad suderintą Konstitucijos projektą... Nurodomos dienos, kada jį turėtume svarstyti. ,,Organizuoti Aukščiausiojoje Taryboje Konstitucijos projekto svarstymą, pritarimą (absoliučia visų deputatų balsų dauguma) ir pateikimą referendumui 1992 m. spalio 25 d." Taigi mes susitarėme, kad pritarimas Konstitucijos projektui turėtų būti absoliučia visų deputatų balsų dauguma, t.y. bent 71 deputatas turėtų balsuoti. ,,Visų deputatų" tenai parašyta, taip, gerbiamasis kolega. Visų deputatų. Taigi Konstitucijos projektas turėtų gauti bent 71 deputato pritarimą. Tikiuosi, kad jų bus daug daugiau, nes iš tikrųjų bendras sutarimas, mano nuomone, yra pasiektas.
Taigi aš primenu, kad jums yra išdalytas projektas su visomis pataisomis. Šiandien mes taip pat padarėme dar keletą pataisų, t.y. 31 straipsnio pataisą. Paskutinėje pastraipoje pakeitėme žodelį ,,arba" žodžiu ,,ir". Pakeitėme 153 straipsnį, t.y. įtraukėme nuorodą į 118 straipsnį. Ir, ko gero, viskas. Taip, tik tokias pataisas dar šiandien papildomai padarėme. Ir aš kviečiu jus balsuoti būtent dėl tokio projekto, pritarimo jam. Paskui mes priimsime kitus reikalingus aktus.
Deputatas V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis seniūne, jūs paminėjot mano pavardę ir dėl to aš noriu patikslint. Koks vardinis balsų skaičiavimo komisijos sąrašas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs tame sąraše buvote. Jeigu jūs negalite atlikti savo pareigos, aš labai prašyčiau kitą kurį nors deputatą...
V.JARMOLENKA. Man atrodo, kad reikia vieną sykį išaiškinti, kas tai yra balsų skaičiavimo komisija.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupė sutinka atlikti savo pareigą, jie susidoros keturiese. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, man čia iš šalies sako, kad buvo reikalaujama vardinio balsavimo. Ar yra frakcija, reikalaujanti vardinio balsavimo? Aš, kaip reikalauja Reglamento taisyklės, nematau frakcijos, reikalaujančios vardinio balsavimo. Taigi aš noriu skelbti balsavimą. Mane informuoja, kad atėjo dar papildomai žmonių, taigi aš norėčiau, kad mes dar kartą užsiregistruotume, būtų tikslesnis mūsų skaičius. Taigi aš dar kartą skelbiu registraciją, gerbiamieji deputatai. Registracija prasidėjo.
Taigi mūsų salėje yra 150.
Deputatas K.Grinius.
K.GRINIUS. Tautos pažangos frakcijos vardu mes prašome vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Ar balsų skaičiavimo grupė turi vardinio balsavimo korteles? Kadangi yra frakcijos reikalavimas balsuoti vardiškai, tada prašau pradėti vardinio balsavimo procedūrą. Labai prašau deputatų neišsiskirstyti iš salės, nes mums reikės dar atlikti keletą svarbių aktų.
Gerbiamieji deputatai, aš perskaičiau mūsų konstitucinių problemų protokolą ir noriu formuluoti klausimą, kaip mes turėtume įrašyti vardinio balsavimo kortelėje. Dėl pritarimo Konstitucijos projektui. Tokiu atveju mums reikėtų susitarti dėl nutarimo teksto, jeigu jau balsuojam už abudu klausimus kartu. Galbūt tam tikras sutrikimas yra dėl to, kad atsirado vardinio balsavimo reikalavimas, nes šiaip mes galėjome balsuoti atskirai, kortelėmis: visų pirma pritarti Konstitucijos projektui, paskui rengti referendumą ir pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai jį vykdyti.
Taigi jeigu balsuosim vienu balsavimu, tai reikėtų balsuoti dėl tokio nutarimo teksto.
Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti 1992 m. liepos mėnesio Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, antrąją dalį. ,,Kartu su rinkimais į Seimą 1992 m. spalio 25 d. skelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos." Mes jau esam priėmę šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Tad niekas neabejojo tuo nutarimu. Iš tikrųjų mes juo visą laiką remiamės, ir būtent jisai mus ragino skubėti ir padaryti šiuos sprendimus. Taigi kad mes negaištume laiko. Jeigu bus reikalavimų, be abejo, bus galima ir dar kartą vardiškai balsuoti. Bet aš šiuo atveju negaliu balsavimui pateikti nieko kito... Taip, balsuojant dėl pritarimo Konstitucijos projektui. Paskelbiau: dėl pritarimo Konstitucijos projektui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui.
BALSAS IŠ SALĖS. Netinka... Gerbiamasis seniūne, ar galima? Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Balsavimas vyksta, gerbiamasis deputate.
TAS PATS BALSAS. Tai jūs nesuformulavote, dėl ko balsuojame... Gerbiamasis seniūne!
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, vyksta balsavimas. Na, aš negaliu vidury balsavimo...
TAS PATS BALSAS. (...) norėjom paprašyt, kad būtų pasakyta, dėl ko balsuojama.
PIRMININKAS. Aš suformulavau tris kartus, gerbiamasis deputate.
R.GAJAUSKAITĖ. Taigi pakartokit formulavimą. Triskart sakėt ir neaišku katrą?
PIRMININKAS. Kartosiu ir ketvirtą. Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu pasakyti, kad mes negalim balsuoti, nes pabalsavę dėl pritarimo dalis deputatų iš salės išeis. Gali taip būti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš labai nenorėčiau, kad mūsų posėdis kryptų tokia vaga. Iš tikrųjų sutarimas yra, visi gana draugiškai ir produktyviai dirbam. Nereikėtų būtent šitaip kelti klausimo.
Tai, gerbiamieji deputatai, mes pradėjome diskusijas vidury balsavimo. Iš tikrųjų tai nėra korektiška. Sekretoriau, baigiam balsavimą ir tada baigsim. Tai, be abejo, kitas balsavimas turi būti.
Mūsų nesusipratimą turbūt sukėlė tai, kad nebuvo konkretaus nutarimo projekto. Jeigu būtų ne vardinis balsavimas, jokio nesusipratimo tikrai nebūtų įvykę, mes būtume nuosekliai balsavę visais klausimais, po pertraukėlės būtume dar išdaliję nutarimo projektą ir dėl to nekiltų jokių abejonių. Bet sumišimą sukėlė būtent vardinis balsavimas. (Pauzė)
Gerbiamieji deputatai, kurie dar balsuoja. Mes čia dar sykį pasitarėm. Iš tikrųjų tas ginčas ir emocijos buvo visiškai nereikalingos, nes yra mūsų, kaip ir minėjo deputatas N.Rasimavičius, liepos 9 d. nutarimas. Jis kaip tik numato referendumo rengimą. Dėl jo kokio nors papildomo nutarimo net ir nereikia, nes mes, pritardami Konstitucijos projektui, iš karto paleidžiame galioti aną nutarimą. Taigi jeigu mums dabar reikės formuluoti dar naują nutarimą, tai tiesiog reikalingas korektiškas formulavimas. Aš kaip tik norėjau, kad mes nepriimtume balsuoti nekorektiškų formulavimų. Taigi jokių nesusipratimų neturėtų būti. Žiūrėkime į dalykus, kokie jie iš tikrųjų yra, ir daugiau pasitikėjimo vieni kitais.
R.RUDZYS. Gerbiamasis seniūne, galima jūsų paklausti?
PIRMININKAS. Prašau.
R.RUDZYS. Sakykit, ar nereikės mums pataisyti Referendumo įstatymo, kadangi ten sakoma, kad paskutinė klausimo redakcija pateikiama prieš 15 dienų iki referendumo?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš minėjau, kad mes dar turime priimti paketą svarbių įstatymų. Jūs tikriausiai pastebėjote, kad vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl referendumo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją". Tai yra specialus įstatymas, mes jį tuoj pat, aš tikiuosi, priimsime. Mes esame numatę ypatingos skubos tvarką dėl šio įstatymo.
Ar balsų skaičiavimo grupė surinko iš deputatų vardinio balsavimo korteles? Iš visų? Aš supratau, kad surinkot. Taigi kol balsų skaičiavimo grupė suskaičiuos balsus, gerbiamieji deputatai, aš jums primenu... Prašau sėsti į savo vietas, dar pertrauka nėra paskelbta. Mes turime priimti kitus svarbius aktus. Visų pirma tai įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos". Jis jums buvo vakar išdalytas. Dėl jo esminių prieštaravimų lyg ir nebuvo. Mes vakar tarėmės dėl kai kurių klausimų, susijusių su šiuo projektu. Yra vienintelis pataisymas šiame projekte. Aš jį norėčiau jums paskelbti, nes jis turbūt nesudarys kokių nors sunkumų. 5 straipsnyje, kur yra Seimo nario priesaikos tekstas, trečioje priesaikos eilutėje pasakyta: ,,prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus". Reikia įrašyti ,,prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus", nes mes jau turėsime savo Konstituciją.
Ar jūs jau gavote su įrašytu tekstu? A, tada aš nežinojau, kad jūs esate gavę.
Be šio pakeitimo, apie kurį aš sakiau, ir jis jūsų tekste, kurį jūs naujai gavę, atsispindi, yra papildomai pridėtas 8 straipsnis, susijęs su Konstitucijos 20 straipsnio trečios dalies taikymo tvarka, nes mus informavo, kad kol kas mūsų teisėsaugos organai negalės įvykdyti tokio straipsnio ir jis galėtų įsigalioti šiek tiek vėliau.
Taigi pateikiamas jūsų dėmesiui būtent šis įstatymas. Jis turėtų būti teikiamas referendumui kartu su Konstitucijos projektu. Nutarime, apie kurį aš kalbėjau, jis taip pat turėtų atsispindėti.
Gerbiamieji deputatai, aš labai apgailestauju, kad dalis deputatų išsivaikščiojo iš salės. Aš kviesčiau dar kartą užsiregistruoti, mes turėtume pritarti ir šiam įstatymui.
K.RIMKUS. Ar paklausti galima?
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. LDDP frakcijos vardu aš norėčiau paprašyti šitą įstatymą priimti papunkčiui.
PIRMININKAS. Be abejo, mes galime ir tokią procedūrą taikyti, nors, aišku, būtų geriau, kad mes galėtume iš karto balsuoti. Ar Demokratinės darbo partijos frakcija iš tikrųjų reikalauja ir neatsisakot savo reikalavimo? Tai ką gi, tokiu atveju man belieka atsiklausti gerbiamųjų deputatų dėl pateikto įstatymo 1 straipsnio. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Dar turime truputį laiko. Taigi 1 straipsnis priimtas be balsavimo.
2 straipsnis. Ar yra prieštaravimų? Nėra prieštaravimų, galima priimti. Priimta be balsavimo.
3 straipsnis.
A.RUDYS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Dėl vedimo tvarkos. Dabar visai nedėmesingi deputatai. Čia yra rimtas reikalas, Aš prašyčiau paskirti dabar pertrauką iki be 2 min. 12 val., kad būtų galima dar kartą atidžiai persiskaityti šitą įstatymą ir pasitart frakcijose, gal net ir trupučiuką padiskutuot. Ten yra tokių dalykų, kurie reikalauja dėmesio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, galbūt pabandykime aptarti straipsnius iš karto. Išryškės, dėl kurių yra kokių nors prieštaravimų, ir tada pertrauką būtų galima panaudoti būtent tiems dalykams.
A.RUDYS. Tai kad mes visi buvome susikoncentravę Konstitucijai. Ir šitas įstatymas liko mažai žiūrėtas ir mažai skaitytas. Dėl to aš ir prašau, būtų tiksliau, kad prasidėtų pertrauka trupučiuką anksčiau. Perskaitysim ir susitarsim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš, be to, ką deputatas Audrius Rudys pasakė, turiu informuoti, kad 12 val. žadėjo atvykti į posėdį ministras L.Ašmantas painformuoti šiek tiek apie energetikos reikalus. Aš manau, kad ta informacija bus trumpa, bet jums naudinga.
Taigi kaip mes galėtume susitarti dėl tolesnio darbo? Ar balsų skaičiavimo grupė dar nebaigė skaičiuoti balsų? Dar nebaigė. Gerbiamieji kolegos, ar negalėtume vis dėlto aptarti straipsnių? O galbūt LDDP frakcija iš karto pasakytų, dėl kurių straipsnių yra prieštaravimų, ir per pertrauką būtų lengviau aptarti. Ar frakcija nenori pasakyti savo prieštaravimų būtent dėl šio projekto? Po pertraukos, jūs norite pasitarti.
Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie dalyvavo derinant projektą. Juk šitas įstatymas yra sudėtinė Konstitucijos dalis. Pasiskaitykit patį paskutinį tos Konstitucijos straipsnį ir jūs pamatysit. Ir pagaliau mes taip ir susitarėm dirbt, kad balsuojam už viską, balsuodami iš esmės už Konstituciją. O šis Konstitucijos įstatymas jau yra numatytas. Tai mes balsuojam ir už šitą, dėl įsigaliojimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iš tikrųjų galbūt ir tai, ką aš matau, ir tai, kad skaičiuojami balsai, tiesiog reiškia, kad frakcijoms reikia pasitarti. Taigi pertrauka šiuo atveju nepakenktų. Tiktai aš labai prašyčiau ją panaudoti produktyviai ir lygiai 12 val. susirinkti į posėdį. Deputatas E.Jarašiūnas.
Dar nepaskelbta pertrauka, gerbiamieji deputatai. Deputatas E.Jarašiūnas dar turi papildomos informacijos.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad mes turėtume laikytis tos darbo tvarkos, dėl kurios esam susitarę, t.y. sprendimus priima mūsų atstovai derinimo grupėj. Dėl visų šitų dalykų sprendimai yra priimti. Mes arba pritariam, arba nepritariam jų darbui. Ir man keista, kodėl mes laužom savo pačių susitarimą, t.y. dėl vienos dalies mes taikom vienas taisykles, o dabar staiga lyg viską pamiršom. Aš prašyčiau grįžti prie to, kas sutarta, ir dirbti pagal susitarimą, kad ir koks jis būtų. Jeigu mes laikomės jo. Jeigu mes nesilaikom, galim...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš tikiuosi, kad jūsų žodžiai ,,laužo susitarimą"... Tikrovėj taip nėra. Aš manau, kad tam tikrus neaiškumus ir nesusipratimus bus galima išsiaiškinti per pertrauką. Taigi skelbiu pertrauką iki 12 val. Labai prašau visiems būti 12 val. posėdyje.
Pertrauka
PIRMININKAS. Labai prašau visus sėsti į savo vietas. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau visus sėsti į savo vietas. Tęsiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos spalio 13 dienos rytinį posėdį. Norėčiau žinoti, kiek mūsų susirinko į salę. Taigi skelbiu registraciją. Registracija prasidėjo.
Kol kas užsiregistravo 51 deputatas. Dar kartą deputatų prašau sėsti į savo vietas. Tęsiame savo darbą. Buvo pageidavimų, kai mes pradėjome savo posėdį, kad apie energetikos reikalus informuotų energetikos ministras. Gerbiamieji deputatai, labai prašau tylos salėje ir iš vietos nereplikuoti! Labai prašau iš vietos nereplikuoti, mes ką tik tarėmės ir susitarėme.
Labai prašysiu, kad energetikos ministras pateiktų trumpą informaciją. Klausimų nepateiksime, nes mes neturime tam laiko. Taigi aš manau, kad energetikos ministras suspės per 10 minučių tai padaryti. Per tą laiką deputatai susirinks j salę; klausimų šįkart neužduosime, nes neturime tam laiko.
Taigi kviečiu į tribūną energetikos ministrą gerbiamąjį L.Ašmantą.
L. AŠMANTAS, Laba diena, gerbiamieji deputatai! Nežinau ir nuo ko pradėti... (Balsai salėje, negirdėti) Emocijas tai galima, aišku...
PIRMININKAS. Labai prašau iš vietos nereplikuoti ir gerbti ministrą, jeigu mes pasikvietėme.
L.AŠMANTAS. Ne, kodėl, galima... Jeigu jūs norit šildyti, galiu pradėti ir dabar duoti komandą, nors yra Vyriausybės potvarkis, tik Vyriausybės sprendimu pradeda šildyti. Jeigu jūs norit, aš turiu Vyriausybei pasiūlyti septynis šildymo scenarijus, iki kada mes galim šildyti. Galiu tik iš karto pasakyti, kad jeigu mums reikia kambariuose palaikyti +10, man per parą reikia 3 tūkst. tonų mazuto. Kas mano, kad jo nebuvo sukaupta, tas klysta, nes talpos buvo visiškai pilnos. Ir pagrindinis talpų užpildymas buvo Elektrėnų, nes jeigu Elektrėnai sustoja, tai Ignalina taip pat negali dirbti. Koksai sprendimas buvo priimtas, sunku pasakyti.
Dabar aišku iš karto, kad vakar buvo derybos, aš sukonkretinti pakol kas negaliu, bet ta nafta, kuri ateis, tai, kiek aš žinau, tai yra (...) nafta 300 tūkst. tonų. Pagal sutartį mes iš jų turėtume gauti 24 tūkst. tonų mazuto. Taigi 8 dienoms 24 tūkst. Kaip? Iki rinkimų tai galim mes šildyti visiškai normaliai, bet tik iki rinkimų. O jeigu reikia toliau... Pavyzdžiui, šiuo metu yra taip, aš galiu net pasakyti. Gyvenamosiose ir gamybinėse patalpose palaikyti 10° temperatūrą, garas tiekiamas vartotojams 50%, karštas vanduo komunaliniam sektoriui ir ligoninėms. Galim išsilaikyti iki gruodžio 15 dienos pagal tokį režimą. Tai yra toks pats realiausias režimas. Jeigu bus gauta 24 tūkst. tonų mazuto, dar mes jį galim... Kaip sakiau, 3 tūkst. tonų eina per parą, 8 paros... Šiuo metu vienas sąstatas ateina, 3 tūkst.
Kodėl jo nebuvo vežama šiuo metu, nuo spalio 1 dienos? Atvirai aš pasakiau ir čia galiu pasakyti. Tai buvo paprasčiausia blokada, nebuvo jokių galimybių. Mes šiek tiek produktų bandėm gabenti ir buvo pergabenta per Baltarusiją, paliekant jiems 50%, o likusius mes įveždavom. Tačiau gavo Rusijos prokuratūros protestą ir šiuo metu šitie keliai uždaryti. Ir dar nori tą kiekį pripaišyti, kad tai yra Baltarusijos kvotos. Deja, taip ir nebuvo.
Tai štai viena, ką aš jums galiu pasakyti. Jus absoliutiniai skaičiai vargu ar domina. Tiktai galiu pasakyti, kad ir šiuo metu... mazuto tai negalim pasakyti, kad tai yra 10 tūkst. ar pan. tonų, čia skaičiuojama šimtais tūkstančių tonų. Tai ką aš galėčiau dėl to pasakyti.
Dabar kitas klausimas. Turbūt aktualus yra benzino... Čia pasigirdo maždaug tokios kalbos, kad aš noriu sužlugdyti rinkimus ir pan. Na, aišku, visos tos politinės insinuacijos... Kažkur reikės surasti atpirkimo ožį, galbūt ir aš juo būsiu. Benzino yra, bet man reikia žinoti datą, kada mes konkrečiai galėsim kur nors pirkti benziną. Šiuo metu yra sudaryti, pavyzdžiui, kontraktai. 250 tūkst. tonų benzino iš Rusijos. Mūsų atstovai yra tiek Tiumenėje, tiek Intoje, tačiau visiškai neaiškios galimybės, kiek mokėsim, ar pervažiuos per sieną tas benzinas, kurį mes nupirksim. Kontraktai yra. Kuro produktų kontraktų yra pasirašyta maždaug per 40 mlrd. rublių vertės, tačiau kita bėda yra ta (galbūt jūs žinot ar nežinot), kad labai nemoka už kurą ir mes negalim įsigyti kuro. Jeigu bus pasakyta aiški data, nuo kada bus normalūs santykiai, kad mes galėsim arba prekiauti, arba ką nupirkom atsivežti iš Rusijos, tada ir bus galima pasakyti labai konkrečias datas.
Elektros energetikos padėtis, trumpai sakant, būtų tokia. Sunku man ką nors prognozuoti. Tik ką išeinančiam paskambino, kad, ko gero, reikės stabdyti Ignaliną. Jeigu Ignaliną stabdysim, tai tada iš karto mano padėtis darosi bloga, nes mes turėsim dalį kompensuoti iš Elektrėnų kūrendami mazutą. Jeigu veikia 150 megavatų vienas blokas, 800 tonų per parą. Taigi labai lengva apskaičiuoti, kiek mums reikės.
Gavau perspėjimo telegramą iš Rusijos, kad mes perkraunam Smolensko liniją ir kad mes turim, netgi privalom leisti savo šilumines elektrines. Na, aišku, čia yra šiek tiek diskusijų klausimas, tačiau jeigu Ignalinoj bus rimtesnių sutrikimų, reikės stabdyti, tai bus ribojamas elektros energijos tiekimas vartotojams. Aišku, pirmiausia visiems tiems, kurie yra neužmokėję, neatsilyginę už šias paslaugas. Na, skolininkai kaip visada... Aš galiu pasakyti, man tada reikia Rusijoj pirkti — arba talonais versti, arba doleriais versti, versti juos į rublius Na, pramonės įmonės, pavyzdžiui, skolingos šiuo metu 3,8 mlrd. talonų. Aš manau, komentarų daugiau nereikia. Žemės ūkis — 0,5 mlrd. Renkam po truputį. Buvo imtasi griežtų priemonių, mūsų skolos sumažėjo maždaug 1,5 mlrd. Aišku, visa tai buvo perduota dujoms pirkti.
Taip, aš galbūt... Būtų gerai, kad jūs klaustumėt. Kad ką nors sukonkretinti... aš labai...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes susitarėme neklausti...
K.RIMKUS. Nesusitarėme, jūs sakėt...
PIRMININKAS. Nes neturime kada...
K.RIMKUS. Aš kategoriškai reikalauju...
PIRMININKAS. Aš manau, kad kam tie klausimai rūpi ir ypač turi individualių dalykų, galėtų dar čia dalyvaujančio gerbiamojo ministro individualiai paklausti.
K.RIMKUS. Aš manyčiau...
PIRMININKAS. Pagrindinę informaciją mes išklausėme...
K.RIMKUS. Ne visą išklausėme...
L.AŠMANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai yra svarbiausia.
L.AŠMANTAS. Aš tiktai norėjau pasakyti dar vieną pastabą. Visi tikėjosi, kad verslininkai gali užversti benzinu. Ir anksčiau galėdavo įvežti bet kokį kurą, visiškai normaliai, nieks netrukdė. Buvo priimtas specialus nutarimas pabrėžiant, kad nebus imami jokie muitai. Nieko gero neįvežta. To paties ,,Lietuvos kuro" pastangom buvo įvežta benzino 1900 tonų, dyzelinio kuro 250 tonų, buitinių krosnių 585 tonos ir mazuto 251 tūkst. tonų. Dėl verslininkų niekuo aš negaliu pasigirti, išskyrus keletą cisternų benzino. Ką jie, iš kur gavo, kaip, tai aš ir nežinau, čia ne mūsų ' reikalas domėtis.
K.RIMKUS. Aš prašau vieną klausimą...
L.AŠMANTAS. Ačiū už dėmesį. Kas norit, aš galiu...
K.RIMKUS. Aš prašau vieną klausimą.
L.AŠMANTAS. Prašau.
K.RIMKUS. Gerbiamas ministre...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimkau, aš jums žodžio nesuteikiau.
Aš dėkoju ministrui už informaciją. Mes turime dirbti kitus labai svarbius klausimus. Manau, kad jūs individualiai pakalbėsite su ministru. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Gerbiamieji kolegos, mes galime tęsti savo darbą pagal savo numatytą darbotvarkę. Pirmiausia jus norėčiau supažindinti su vardinio balsavimo rezultatais. Kaip ir visada tiesiog greitumo dėlei (atsiprašau deputatų) skaitysiu tik pavardes.
Terleckas nedalyvavo, Sakalas — už, Razma — už, Andriukaitis — už, Prunskienė — už, Oželytė — už, Genzelis — už, Vagnorius nedalyvavo, Kuzmickas — už, Sabutis už, Vaitiekūnas prieš, Petrovas už, Antanavičius nedalyvavo, Ambrazaitytė už, Zingeris už, Tupikas už, Tamulis už, Okinčicas nedalyvavo, Čobotas už, Balcevičius už, Nedzinskienė susilaikė, Patackas už, Ambrazevičius susilaikė, Jarmolenka — už, Katkus — už, Taurantas — už, Stankevičius nedalyvavo, Paliūnas — už, Simutis — už, Povilionis — už, Paulauskas nedalyvavo, Varanauskas už, Norvilas susilaikė, Karvelis už, Rasimavičius už, Plečkaitis — prieš, Malkevičius už, Gentvilas už, Giniotas — už, Hofertienė už, Žalys — už, Lapinskas už, Morkūnas — už, Kačinskas už, Ozolas už, Stakvilevičius už, Sėjūnas už, Beinortas už, Liaučius už, Landsbergis — už, Jarašiūnas — už, Astrauskas — už, Paleckis — už, Pečeliūnas — už, Glaveckas nedalyvavo, Kolesnikovas susilaikė, Valatka — už, Jonas Šimėnas — už, Ulba — už, Bičkauskas — už, Karoblis — susilaikė, Januška už, Šličytė už, Svarinskas už, Gajauskas už, Laurinkus už, Pikturna už, Grakauskas nedalyvavo, Juknevičius nedalyvavo, Kvietkauskas — už, Vaišvila nedalyvavo, Inta — už, Puplauskas
už, Kumža nedalyvavo, Račas už, Kašauskas už, Motieka už, Degutis nedalyvavo, Beriozovas — už, Arlauskas — už, Aksomaitis — už, Leščinskas — už, Rimkus — už, Gerdaitytė — už, Ramonas nedalyvavo, Ražauskas už, Rastauskienė už, Poškus už, Valionytė už, Žiemelis už, Andrukaitienė už, Apšega už, Klumbys nedalyvavo, Šaltenis — už, Miškinis — už, Papovas nedalyvavo, Kudaba — už, Pirožkovas
— už, Juršėnas — už, Suboč nedalyvavo, Jankelevičius — už, Peško — už, Akanovičius — už, Tomaševičius nedalyvavo, Maceikianecas nedalyvavo, Jurgelis už, Rupeika nedalyvavo, Grinius susilaikė, Saja už, Ilgūnas už, Medvedevas už, Brazauskas nedalyvavo, Andrikienė — už, Vilkas už, Iešmantas už, Gudaitis už, Endriukaitis už, Treinys nedalyvavo, Milčius už, Prapiestis — už, Audrius Rudys nedalyvavo, Jasukaitytė — už, Mačys — už, Pangonis — už, Romualdas Rudzys — už, Šepetys už, Dringelis už, Gajauskaitė už.
Iš viso už balsavo 98 deputatai, prieš balsavo 2 deputatai, 6 susilaikė. Taigi Konstitucijos projektui yra pritarta.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, jeigu būčiau (...), pasakyčiau ir dabar noriu pasakyti Lietuvos vardu: ačiū už gerą sprendimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes galime tęsti savo darbą po šio labai svarbaus akto. Galime tęsti savo darbą. Mes jau pradėjome svarstyti įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos". Jam taip pat mes turėtume pritarti. Nuoroda į šį įstatymą yra ir mūsų patvirtintame Konstitucijos projekte. Aš norėčiau atsiklausti deputatų, ar buvo kokių nors konsultacijų? Aš esu gavęs Centro frakcijos alternatyvas, teikiamas šiam projektui. Aš nežinau, ar deputatams jos buvo dalytos. Išdalytos, taip? Kadangi tai yra oficialus frakcijos teikimas, aš siūlyčiau frakcijos atstovui pakomentuoti tą pasiūlymą, kad mes galėtume aptarti. Jūs siūlote tuo metu, kai mes prieisime prie tam tikrų straipsnių, taip?
Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, alternatyvų galėjo pateikti kiekviena frakcija, bet tam ir buvo frakcijų susitarimas, kad nebūtų alternatyvų.
PIRMININKAS. Taip, aš patvirtinu, kad frakcijų susitarimas buvo. Bet dabar jūs matote pateiktą projektą, aš tiesiog konstatuoju...
V.ŽIEMELIS, Bet dar galime dirbti.
PIRMININKAS. ...konstatuoju tai, kas yra šiuo metu. Gerbiamieji kolegos, bandykime dirbti. Aš manau, kad mes tą savo sutarimą vis tiek turėsime. Pabandykime dirbti, iš anksto nenuleiskime rankų. Taigi...
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, ar galėčiau paaiškinti, kodėl atsirado alternatyvos?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Tos alternatyvos atsirado todėl, kad mūsų frakcijos atstovai nebuvo pakviesti į derinimo komisiją, kai buvo nagrinėjamas ir svarstomas šitas projektas. Todėl mes manome, jog visiškai teisėta pateikti alternatyvas.
PIRMININKAS. Gal nesiginčykime dėl procedūros, pabandykime išsiaiškinti iš tikrųjų, dėl ko kalbame ir ar čia iš tikrųjų yra tokie prieštaravimai, kokie galbūt kažkam atrodo.
Taigi aš jau atsiklausiau jūsų dėl dviejų straipsnių, dėl 1 ir 2. Ar dėl 3 straipsnio nėra jokių prieštaravimų?
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, galima dar?
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, arba balsuojame už visą įstatymą, arba nebalsuojame. Yra susitarimas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes tai balsuosime.
V.ŽIEMELIS. Na, tada nereikia siūlyti alternatyvų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš jų ir nesiūlau, jūs man tų priekaištų nedarykite.
Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad susitarime nevisiškai taip yra. Frakcijos siuntė savo atstovus ir frakcijos atstovai veikė savo vardu. Paskui frakcijos nebuvo susirinkusios, nes tiesiog šiandien... jeigu naktį, tai kada frakcijos (...). Ir tokiu būdu frakcijos atstovo žodis nėra galutinis, nes jam nėra iki galo pritarta frakcijos. Dėl to susitarimas nėra visiškai toks.
PIRMININKAS. Taigi aš dar kartą atsiklausiu, kad nebūtų neaiškumų. Ar dėl kurių nors kitų straipsnių yra kokių nors nesutarimų, išskyrus tuos, dėl kurių yra raštu pateikti Centro frakcijos pasiūlymai? Ar galime laikyti visus straipsnius, išskyrus 6 ir 7, patvirtintais be balsavimo? Ką gi, aš fiksuoju, kad nebūtų kokių nors neaiškumų.
Deputatas Audrius Rudys nesutinka su tokia nuomone? Aš norėjau atsiklausti deputatų, ar mes galime laikyti visus įstatymo straipsnius, išskyrus 6 ir 7, patvirtintais be balsavimo? Iš karto fiksuokime bent jau situaciją, kur mes esame;
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Ar negalėtumėte paprašyti, kad kairėje baigtųsi ,,spaudos konferencija"? Gal kai kurie deputatai negirdi jūsų žodžių.
PIRMININKAS. Aš tiesiog siūlyčiau apie energetiką galbūt tribūnoje pakalbėti su gerbiamuoju ministru. Tiesiog netrukdykime vieni kitiems.
Aš dar kartą noriu deputatų atsiklausti, ar mes galime fiksuoti, kad įstatymo, apie kurį dabar kalbame, visiems straipsniams, išskyrus 6, 7, yra pritarta be balsavimo? Ar reikia balsuoti?
Aišku, visiems straipsniams, išskyrus 6 ir 7, jau šiuo metu yra pritarta be balsavimo.
Dabar aiškinkimės, kokią situaciją turime. Esame prie 6 straipsnio. Tokiu atveju kviečiu Centro frakcijos atstovą paaiškinti savo poziciją, dėl ko tokie pasiūlymai pateikti ir ar čia mes galime kaip nors išspręsti šį iškilusį konfliktą.
Kas kalbės Centro frakcijos vardu? Deputatas Audrius Rudys. Prašau. Ai, jis į tribūną eina.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, 6 straipsnyje numatyta, kad kol nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje. Kitaip sakant, 89 straipsnis numato Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo tvarką. Galiu pacituoti. ,,Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė."
Labai logiškas šitas tekstas normalioje situacijoje, besitęsiant šitos Konstitucijos galiojimui. Tačiau mums nagrinėjant galimą situaciją tik išrinkus naują Lietuvos Seimą ir tai Konstitucijai pradėjus galioti, aišku, kad taikyti 10 dienų terminą ir skirti rinkimus neturint Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo ir neturint Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo yra tiesiog negalimas dalykas. Jie turi būti priimti Seime prieš skelbiant Prezidento rinkimus.
Antras argumentas tai tas, kad rinkimus gali rengti tik Rinkimų komisija ir tai reikia netrumpo laiko Rinkimų komisijai sudaryti, nustatyti kandidatų iškėlimo tvarką, taip pat tam tikro laiko agitacijai ir kitoms procedūroms, susijusioms su tokiu svarbiu Lietuvos Respublikos valstybinio gyvenimo įvykiu kaip Prezidento rinkimai. Kai referendumas (o Prezidento rinkimai iš esmės yra panašiai kaip referendumas) buvo forsuotas gegužės 23 dieną, tai mes patys pamatėm, kad labai daug netvarkos, ir rezultatai, matyt, nepatenkino nieko.
Trečias argumentas yra tas, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas yra konstitucinis įstatymas, kuris turės būti patvirtintas Seime 3/5 balsų. O turbūt mes įsivaizduojam, kad 3/5... gali atsitikti taip, kad neturės nė viena iš politinių jėgų, o tai reikštų, kad šituos įstatymus reikės priimti, galima sakyti, po gana sudėtingų derinimų tarp įvairių frakcijų, įvairių politinių jėgų. Aš įsivaizduoju, kad tai gali užimti daugiau negu 10 dienų, kurias Seimas turės pagal mūsų dabar svarstomą įstatymą.
Norėčiau taip pat pasakyti, kad mūsų siūlomas formulavimas iki 4 mėnesių, kitaip sakant, kad ne ilgiau kaip per 4 mėnesius, yra pakankamai geras, mano akimis žiūrint, laikas, per kurį Seimas, gerai dirbdamas, galės priimti mano išvardytus įstatyminius dokumentus. Aišku, kad šitas visiškai nereiškia, kad jis turės skirt rinkimus po 4 mėnesių. Atvirkščiai, Seime gerai padirbėjus, galbūt išeis paskirti šituos rinkimus ir, sakykim, po mėnesio, po pusantro arba dviejų. Kitaip sakant, čia yra įpareigojimas, kad būsimasis Seimas per ilgai netęstų šito klausimo sprendimo.
Tai čia dėl 6 straipsnio patikslinimo.
Norėčiau pasakyti, jog 7 straipsnio pakeitimas (vietoj ,,per du mėnesius" ,,per vieną mėnesį") reiškia, kad mes tiesiog siūlome šiek tiek skubiau patvirtinti Konstitucinį Teismą. Kaip žinome, Konstitucinio Teismo įgaliojimai aprašyti Konstitucijoj, bet, matyt, taip pat reikės įstatymo, kuris detalizuotų tuos teiginius, išdėstytus Konstitucijoje. Aš manau, kad 4 mėnesių laikotarpis yra taip pat pakankamas Seimui susitvarkyti ir su šituo darbu, juo labiau kad jau Prezidento rinkimų kampanijos metu, aš neabejoju, vyks konsultacijos, ir būsimasis Prezidentas jau iš karto užimdamas postą iš esmės turės savo kandidatūras į visas tas valstybės pareigas, kur pagal Konstituciją numatoma jo iniciatyva teikti kandidatus.
Tai aš tiek norėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau dar deputatą, norintį šiuo klausimu kalbėti. Deputatas N.Rasimavičius. Paskui deputatas Romualdas Rudzys.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos. 6 straipsnis absoliučiai nepaneigia galimybės rinkti Prezidentą. Jeigu jūs įsiskaitysit į Konstituciją, tai Konstitucijoj yra visas rinkimų mechanizmas. Užtektų tiktai nutarimo ir pavesti Rinkimų komisijai, kadangi ten numatyta, kas gali dalyvauti rinkimuose, kaip dalyvauti rinkimuose, kas gali iškelti savo kandidatūrą ir kaip skaičiuojami balsai. Viskas Konstitucijoje yra. Todėl gerbiamojo deputato aiškinimai neturi jokio pagrindo. Juoba kad 6 straipsnyje kalbama, jog įsigaliojus Konstitucijai Seimo Pirmininkas vykdo Prezidento funkcijas. Kažkam reikia vykdyti. Ir tai buvo pačios Konstitucijos rengimo koncepcija. Ir tai, ką siūlo deputatas A.Rudys, reiškia iš esmės tai, ką mes padarėm, paversti į nieką. Apversti viską. Juoba kad 6 straipsnio antroje dalyje irgi numatoma, kad susidarius ypatingoms aplinkybėms... O kokios ypatingos aplinkybės tai Seimas spręs. Seimas gali keist numatytus terminus. Mechanizmas irgi yra, be jokios abejonės.
Dabar dėl 7 straipsnio. Jeigu siekiama čia užvilkinti, tai kurgi logika? Tai čia siekiama paskubinti, nors iš esmės, žinoma, galima sutikti, kad Prezidentas galėtų ir per vieną mėnesį pateikti Konstitucinio Teismo teisėjus. Čia šitas straipsnis pateikiamas... jo alternatyva... lyg kalbama ne apie vieną straipsnį. Aš kategoriškai galiu pasakyti ir koalicijos vardu, ir pagaliau tos derybų grupės vardu. Juk ir vakar mes susitarėm, kad 6 straipsnis, kad ir kaip išsisukinėtų, iš esmės torpeduoja visus mūsų susitarimus ir pačią Konstituciją. Taigi priimam Konstituciją — reikia Vyriausybę sudaryti. Kas siūlys? Po 4 mėnesių tiktai, gerbiamasis Rudy? Tai aš vis dėlto siūlau būt garbingiems. O išaiškinti, kur yra esmė, iš tikro labai nelengva. Tai torpedavimas ir daugiau nieko.
PIRMININKAS. Deputatas Romualdas Rudzys. Aš jums įjungiau mikrofoną.
R.RUDZYS. (...) kolegomis, padėkot už ką tik atliktą tokį nelengvą darbą, mūsų išpažintį prieš rinkėjus. Ir aš nesmerkiu tų, kurie balsavo už, ir tų, kurie prieš. Aš visais vienodai jumis didžiuojuosi. Ir tikrai džiugu, kad taip gražiai mes pabaigėm savo kadenciją, taip pat gražiai ją pradėję. Ir tik štai baigdamas kolega sakė, kad būkim garbingi, nekaitaliokim 6 straipsnio. Tai aš norėčiau pratęst: būkim garbingi ir prisipažinkim, kad šituo straipsniu mes iš esmės skelbiam Prezidento rinkimus sausio mėnesį. Gal tai nieko tokio, bet prisipažinkim, būkim garbingi. O kitaip kam vedžiot žmones už nosies? Turiu omeny mūsų rinkėjus, kurie irgi turės balsuot už šitą įstatymą.
Kodėl aš taip kalbu? Aš ir vakar diskutavau ta tema su gerbiamuoju Pirmininku ir jis iš esmės su tuo sutiko, o štai įstatymo projekte parašyta... (Balsas iš salės, negirdėti) Ko neapgaudinėt? Tai būkit garbingas, Pirmininke, netrukdykit man kalbėt. Paskui paprašysit žodžio ir pasakysit, jūs apgaudinėjat ar aš apgaudinėju. Aš atsiprašau už tai, kad jūs man sutrukdėt kalbėti.
6 straipsnis skelbia, kad naujas Seimas trijų penktadalių dauguma gali pakeisti šią nuostatą tik susidarius ypatingoms aplinkybėms. Kokių dar ypatingų aplinkybių laukiama Lietuvoj sausio mėnesį? Ar liepos mėnesį, ar gruodžio mėnesį? Kas iš jūsų, garbingieji kolegos, laukiate ypatingų aplinkybių? Juk bet kokioms aplinkybėms susidarius Seimas galėtų tokį sprendimą priimti. Ir ta prasme, Pirmininke, aš nemanau, kad aš apgaudinėju žmones. Apgaudinėja kažkas kitas, kuris rašydamas ,,ypatingoms aplinkybėms" įsivaizduoja, kad tai bus galima padaryt ir nieko neatsitikus. Tai, mano supratimu, visiškas jovalas šitame straipsnyje, jeigu jūs dar mane kviečiat, kad aš agituočiau už jį ir neapgaudinėčiau žmonių.
Taigi jokių ypatingų aplinkybių aš čia neįžvelgiu. Nieko neatsitiks. Bus priimta Konstitucija, reikės Prezidento. Man svarbiau būtų dar pasakyti tai, jog 6 straipsnis skelbia, kad situacija tolygi tai, kuri numatyta 89 straipsnyje. Taigi Prezidento institutas neva yra, o Prezidento nėra. Šitam atvejui pritaikomas 89 straipsnis. O pas mus situacija visiškai atvirkščia Prezidento instituto dar nėra, nes nebus dar tuo metu galbūt Seimo parengtas Prezidento institucijos įstatymas ir kiti su tuo susiję įstatymai, o norinčių (...) Prezidentu jau bus. Ir štai šitai atvirkščiai situacijai... Ką tik priėmę, aprobavę Konstituciją mes jau iš karto siūlome įstatymą ją keisti.
Mes keitėme Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą gal 20 kartų, dabar dar negimusią Konstituciją pasišovėm keisti. Šituo 6 straipsniu sudaroma galimybė keisti 89 straipsnio nuostatas. Tai jau sudaroma galimybė tą Konstituciją keisti.
Aš nesiūlau vienu balsu balsuoti, kaip siūlė Centro frakcija. Reikėtų diskutuoti, ar per 4 mėnesius, ar per 5 mėnesius, ar pagaliau sausio mėnesį. Juk nesant Prezidento tikriausiai nebus kam suformuoti Vyriausybės. Bet būkim garbingi, pasakykim tai žmonėms, o neįsivaizduokim kažkokias galbūt kada nors susidarysiančias ypatingas aplinkybes.
Aš, kolegos, dėkoju už dėmesį. Kaip žinot, mano kalbos tonas visada būna normalus, jeigu niekas salėje netriukšmauja ir nelaido man jokių replikų. Ir visada būna šiek tiek, na, jus erzinantis, kai patys pradedat laidyti replikas. Aš jums dėkoju už kantrybę. Tikiuosi, kad mes vieni kitus girdėjome paskutinį kartą. Ačiū jums visiems. Sudie.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį dar deputatui A.Ambrazevičiui, kuris nori šiuo klausimu kalbėti, aš tik primenu, jog Konstitucijos 89 straipsnyje yra numatyta, kad Prezidento rinkimai turi įvykti per du mėnesius. Turint galvoj, kad bus žiemos metas ir galbūt sunkumai energetikos ūkyje, ir įrašytos tos ,,ypatingos aplinkybės" ir galimybė tą terminą pratęsti, jeigu rinkimų tiesiog techniškai surengti neįmanoma. Tai aš taip komentuoju 6 straipsnį.
Taigi deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Technologiją, kaip bus renkamas pirmasis Prezidentas, be abejo, Konstitucijoje nebūtina atspindėti. Visiškai nereiškia, kad tai turi būti daroma taip pat, kaip renkant eilinį Prezidentą, per du mėnesius. Visus tuos kolegų argumentus, kad nebus kam siūlyt Vyriausybės, nebus kam eiti atlikti tų Prezidento funkcijų, paneigia tas pats čia jau aptartas straipsnis, kad Prezidento pareigas eina Seimo Pirmininkas. Ir šituo laikotarpiu valstybės valdymas būtų visiškai garantuotas. Ir tada jau, išrinkus Prezidentą, jis savo nuožiūra dalį pareigūnų galės keist, galės nekeist ir siūlyti naujus arba nesiūlyt naujų. O dabar įsivaizduojam situaciją, kurioje mes atsidursim po Seimo rinkimų, kai Seimas, sakykim, dar ,,nesusižaidęs", nesuformavęs savo institucijų, neišrinkęs to, ką privalo išrinkti Seimas... iš karto jam bus užmesta našta. Kolegos sako, kad nėra įstatymų. Tie įstatymai jau parengti prieš metus, tik laukia savo valandos, kada turi būti ,,išmesti". Ir Prezidento, ir Prezidento rinkimų viskas yra parengta. Ir naujajam Seimui teks patirti tuos smūgius, prie kurių mes jau pripratę ir kuriems sugebam atsispirti.
Tai dėl to, kolegos, aš manyčiau, kad nereikia mūsų gąsdinti bevaldyste, nes tokia Konstitucija yra numatyta. Mes paprasčiausiai žmonėms turim duot galimybę normaliai, normaliom sąlygom, o ne žiemos ar, sakykim, visokių nelaimių sąlygom pasirinkt ir išsirinkt valstybės vadovą. Tai aš dėl to manau, kad Seimas šiuo klausimu turi turėti laisvesnes rankas. O mes iš karto jį įstatom į dviejų mėnesių ribas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau patvirtinti, jog derinimo komisijoje man neteko dalyvauti, kai buvo tai aptariama. Aš nebuvau pakviestas į tą komisiją. Tuo labiau kad, kiek žinau, buvo pateiktos kelios alternatyvos. Aš nežinau, kada buvo priimta pozicija, kad reikia atsisakyti alternatyvos štai to įstatymo projektui, kurį aš dabar laikau rankose. Jame numatytas 5 straipsnis ir 7 straipsnis, kuriuose tiksliai nustatyta, kas kaip vykdo savo pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kai ji atsistatydina, kai Seimas patvirtina naują Vyriausybę, kokia yra situacija, kas eina, laikinai vykdo Prezidento įgaliojimus, kol yra Prezidento rinkimai, kaip, kokiais punktais, kokius įgaliojimus gauna Seimo Pirmininkas. Tai atsispindi 7 straipsnyje. Manyčiau, jog reikia šitas alternatyvas suderinti, nes jau dabar matyti, kad iš tikrųjų argumentai kalba apie tai, kad tenka priimti Prezidento įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą... Turint minty, kad tai yra konstituciniai įstatymai, reikalaujantys didelio kvorumo, jau dabar reikia apie tai galvoti ir derinti tas pozicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Paliūnas. Deputatas V.Paliūnas nepageidauja žodžio.
Gerbiamieji deputatai, aš nematau kitos išeities iš susidariusios situacijos, kaip balsuoti už pateiktą alternatyvą. Taigi aš norėčiau Centro frakcijos atsiklausti, ar tekstas, kuris pateiktas kaip 6 straipsnio alternatyva, yra dėl viso straipsnio, ar dėl jo kurios nors dalies? Dėl antros dalies, taip? Dėl antros dalies. Dėl pirmos dalies ginčo nėra. Tai mes tiksliau tokiu atveju žinosime situaciją.
Taigi aš noriu teikti balsuoti.
Jūs norite dar kalbėti? Tai prašau paspausti mygtuką. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau patikslinti, kad mūsų šitas pasiūlymas yra vietoj viso straipsnio, tačiau mes neprieštarausim, jeigu antroji dalis liks.
PIRMININKAS. Tai aš norėčiau tiksliai žinoti, nes iš tos pačios frakcijos du deputatai skirtingai...
A.RUDYS. Atsiprašau, mes šitą teikiam visam straipsniui. Kitaip sakant, mes pateikiam straipsnio redakciją. Bet jeigu, sakykim, čionai dar iškiltų klausimas, tai mes tada sutinkam, kad tai būtų vietoj pirmos dalies.
PIRMININKAS. Vietoj kurios?
A.RUDYS. Vietoj pirmos.
PIRMININKAS. Pirmos?
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad, žinoma, atrodytų logiška vietoj antros dalies. Bet gerbiamasis A.Rudys kaip tik dabar ir atskleidė, kam yra teikiama ta alternatyva. Kad nebūtų pirmos dalies, o ne todėl, kad yra ilgesni ar trumpesni rinkimų terminai. O tam, kad nebūtų pirmos dalies, kuri numato, kas laikinai vykdo Prezidento funkcijas. Tai visiškai dabar aiški intencija, ir gerai, kad prisipažino. Ir tai kaip tiktai turėtų sukelti pono A.Ambrazevičiaus nepritarimą, nes ponas A.Ambrazevičius kalbėjo būtent apie terminus, kad nereikia įstatyti į dviejų mėnesių terminus.
0 visa kita tvarka, kad bevaldystės nėra, kad yra numatyta, kas eina Prezidento pareigas... Tai ponui A.Ambrazevičiui pirmoji straipsnio dalis yra visiškai aiški ir priimtina. Jis abejoja tik dėl termino. O jūs norite panaikinti pirmą straipsnio dalį tokiu, sakyčiau, apgaulingu būdu. Dėl to, kad jokių rėmų, nebūtinų dviejų mėnesių, kaip čia kas nors gąsdina, nėra. Taigi labai aišku yra antroje straipsnio dalyje.
PIRMININKAS. Aš, jeigu galima, norėčiau įsiterpti ir tiesiog paaiškinti situaciją. Gal mes čia šiek tiek per daug pradėjome aštriai vieni su kitais kalbėti. Gal tiesiog informuosiu, kas buvo kalbama derinimo grupėje būtent dėl pirmosios dalies. Nes 89 straipsnyje kalbama, kad ,,Prezidentui mirus, atsistatydinus ar pašalinus iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, jog Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas". Tuo tarpu situacija po Seimo rinkimų pirmą kartą priėmus Konstituciją nevisiškai yra aiški. Ar tai irgi yra ta pati situacija, kaip 89 straipsny, ar gali Prezidento pareigas laikinai eiti Seimo Pirmininkas. Taigi pirmoji dalis tiesiog paaiškina šią situaciją ir suteikia galimybę būtent Seimo Pirmininkui eiti Prezidento pareigas. Būtent dėl to tokia pastraipa ir buvo pasiūlyta. Aš tiesiog tik pakomentuoju tai, kas buvo svarstyta ir kodėl tokia pastraipa atsirado.
Šiuo klausimu dar deputatas E.Jarašiūnas norėjo kalbėti.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad tie argumentai ir naujos straipsnio redakcijos siūlymas iš esmės mums neduoda situacijos teisinio įvertinimo, ir valstybę mes pastatom išties į keblią padėtį. Tai yra viena. Antra, aš manau, kad šito klausimo svarstymas tai... Kartu mes matome politinių jėgų tam tikrą patikimumą: ar galime tikėti susitarimais, ar tie susitarimai nieko neverti.
Todėl aš siūlyčiau visgi eiti nuosekliai ir laikantis Konstitucijos nuostatų, pagal ją spręsti iškilusias problemas, o ne sukurti būdą, kad ta situacija niekaip būtų sprendžiama ar kiltų naujos diskusijos, kaip vertinti susidariusią padėtį.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėčiau porą žodžių pasakyti dėl 6 straipsnio antrosios dalies. Čia Seimas gali keisti 89 straipsnio numatytus terminus ne mažesne kaip 3/5 Seimo narių balsų dauguma, jeigu susidaro ypatingos aplinkybės. Tai čia lyg yra užtvirtinama, kad 3/5 Seimo narių turi teisę šitai padaryti. Bet jeigu, pavyzdžiui, kas nors kokiu nors būdu, galbūt ir mažesniu balsų santykiu, nustatys, kad tokių ypatingų aplinkybių nėra, tai atimama galimybė tiems 3/5 Seimo narių priimti tokį sprendimą, kuris numatomas šio straipsnio antroje dalyje.
Todėl aš prašyčiau pagalvoti, ar nevertėtų tuos tris pirmus žodžius išbraukti. Apskritai, kad Seimas gali keisti 89 straipsny numatytus terminus. Tas ypatingas aplinkybes ir jų susidarymą išbraukti, nes galime labai laisvai jas interpretuoti, ar čia yra, ar nėra tų aplinkybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius.
N.RASIMAVIČIUS. Aš nesu įpareigotas, tačiau jeigu kam nors iškyla abejonių dėl ypatingų aplinkybių (aš jau minėjau, kad jas nustatys Seimas), tai galima iš tikro, mano galva, paimti ir nubraukti. ,,Seimas gali keisti 89 straipsny numatytus terminus" arba ,,prireikus galima". Ar sutiktų gerbiamasis K.Motieka? ,,Prireikus Seimas gali keisti." Ir, atrodo, viskas išsispręstų.
Tačiau aš noriu pakartoti štai ką, kad tai, ką sako Centro frakcija... Tai jinai nori išvis padaryti taip... Tarkim, susirenka Seimas, ką jis daro pirmiausia? Jis išsirenka Pirmininką. O kas paskui Vyriausybę formuoja? Štai 89 straipsny numatyta, kas šiuo atveju. Tai būtent šitas atvejis ir numatytas, kad laikotarpiu, kol nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri numatyta Respublikos Konstitucijos 80 straipsny. O Centro frakcija nori, kad būtų taip: išsirinko Seimo Pirmininką ir stop, ir nieko nėr, nei Vyriausybės formavimo, nei kas priims kokį ambasadorių nieko nėra. Visiškas chaosas. Štai kur mus veda.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėjau pasakyti štai ką. Gerbiamieji ponai deputatai, aš bijau, kad dabar dėl to, jog mes lyg ir kalbamės svetimomis kalbomis ir vienas kito nesuprantam, nebūtų sužlugdytas šitas procesas. Aš įsivaizduoju, kad Centro frakcija nori tik vieno neuždėti tam tikrų per griežtų apribojimų Seimui, kad jam nereikėtų labai greitai, forsuotai vykdyti tokį sudėtingą procesą kaip Prezidento rinkimus. Kad jam būtų paliktos laisvos rankos iki 4 mėnesių. Visa kita, aš manau, kad nekalbėtume svetimomis kalbomis, nesuprasdami vieni kitų, galbūt reikėtų tikrai aptarti atskirai, o ne čia, salėje. Pagalvokime apie tai.
PIRMININKAS. Aš kaip tik siūlau, kad būtent tam būtų panaudota pertrauka, kurią turėjome.
Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad galėtume į tą dalyką taip pažiūrėti. Juk ypatingos aplinkybės nustatomos paties Seimo. Deputatas K.Motieka norėtų tuos tris žodžius išbraukti, o aš manau, galbūt reikėtų pridėti dar du žodžius, t.y. kad šita antroji pastraipa išplauktų iš pirmosios pastraipos. Šitai startinei situacijai tinka. Ir ypatingoms aplinkybėms, t.y. prireikus. Todėl, mano nuomone, pirmoji 6 straipsnio dalis tikrai yra nekvestionuotina ir jinai turi išlikti, o antroji dalis galėtų būti kompromisinė, kad nemanytume, jog ypatingos aplinkybės yra kažkas tokio, kad mes visas turime žinoti. Bet žinotume, kad šiuo atveju tinka ir startinis variantas, t.y. 85 Seimo nariai nusprendžia pakeisti 89 straipsnio tam tikras nuostatas terminų prasme arba kurių nors kitų dalykų prasme. Todėl aš manyčiau, kad, užuot atėmę tris žodžius, pridėkim. Būtų taip: šiuo atveju, taip pat prireikus arba susidarius įvairioms aplinkybėms, Seimas gali keisti 89 straipsnyje... Ir t.t. kaip tekste.
PIRMININKAS. Žodis ,,prireikus" jau buvo siūlytas. Ačiū. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš pritariu deputatui J.Beinortui, kad 89 straipsnis turi išlikti. Tačiau, man atrodo, pasirinkta technika yra neracionali. Nereikia minėt 89 straipsnio apskritai, o pakartoti tas 89 straipsnio nuostatas, kurios mus tenkina, ir tada atrodytų maždaug taip, kad naujai išrinktas Seimas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos organizuoja Respublikos Prezidento rinkimus. Čia yra Centro frakcijos siūlymas. Ir toliau eina viskas, kas tinka iš 89 straipsnio. Prezidento pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo Pirmininkas. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų. Tada išlieka tai, kas turi išlikti iš 89, jo tiesiogiai nenurodant, ir terminas pasidaro ne 2 mėnesiai, o 4, kas iš tikro yra racionalu ir pagrįsta.
PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš nematau dabar kitos išeities, kaip pasiūlyti šitą klausimą dar kartą apsvarstyti derybų komisijoje. Ir norėčiau tik tiek pasakyti. Vargu ar Centro frakcija galės balsuoti už tą tekstą, kuris yra dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu balsus iš salės ir taip pat matau, kad susidarė situacija, jog deputatai iš tikrųjų šiandien ruošėsi dirbti tik iš ryto ir turi kitų skubių darbų. Mes negalime tęsti posėdžio labai ilgai. Aš tiesiog imuosi drąsos. Galbūt tiesiog posėdžių salėje padarius nedidelę pertraukėlę galima apsvarstyti kuriuos nors variantus.
Ar nebūtų suderinimas ir tam tikras kompromisas, sakysime, kad ir toks pasiūlymas. Aš tiesiog bandau formuluoti. Sakysime, galėtume 6 straipsnio antros dalies formulavime reikalaujamą Seimo narių balsų daugumą pakeisti terminams sumažinti, pavyzdžiui, iki absoliučios balsų daugumos, t.y. pusės visų deputatų, tačiau apriboti jų veikimo laisvę ta prasme, kad jie negali pratęsti terminų daugiau kaip iki 4 mėnesių. Taip būtų iš dalies patenkintas ir Centro frakcijos reikalavimas, ir iš dalies liktų ta pati tvarka, kaip yra pasiūlyta derinimo grupės. Išklausęs nuomonių tiesiog siūlau. Galbūt šitoks kompromisas išspręstų susidariusią situaciją. Galbūt reikia padaryti tam tikrą pauzę ir pagalvoti, kaip mes galėtume tai išspręsti. Aš siūlau nesiskirstyti iš salės ir padarius trumpą pauzę iš karto toms frakcijoms paskelbti savo nuomonę.
Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, gal iš tikrųjų aš pritarčiau jūsų pasiūlymui. Jūsų formulavimas atrodo, priimtinas. Bet aš siūlyčiau nesiskirstant deputatams iš salės paprašyti derinimo komisijos 15 minučių, tegul jie nueina, pasitaria. Aš manau, jie ras mums visiems tinkamą sprendimą. O mes tą 15 minučių kantriai palauksime salėje.
PIRMININKAS. Galbūt kitos frakcijos turi iš karto tam tikrą reakciją. Aš manyčiau, kad argumentų gal sakyti jau nereikia ir negaiškim dėl to laiko. Arba galimas dar vienas dalykas. Per tą laiką, kol kiti galvoja, galbūt mes galėtume priimti įstatymą dėl Konstitucijos referendumo? Kol yra pakankamai deputatų salėje. Kiek aš atsimenu, jokių prieštaravimų ar pasiūlymų dėl šio projekto nebuvo. Jis nutartas svarstyti ypatingos skubos tvarka, ir mes galėtume balsuoti, nes vakar buvom tą balsavimą taip pat numatę. Taigi yra įstatymas ,,Dėl referendumo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją" Ar yra prieštaravimų, kad mes balsuotume dėl šito įstatymo? Nėra. Taigi galime balsuoti. Aš kviečiu balsų skaičiavimo grupę užimti savo vietas. Balsų skaičiavimo grupė kviečiama į savo vietą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Registracija tęsiasi. Gerbiamieji deputatai, tęsiasi registracija, paskubėkite užsiregistruoti.
Salėje yra 97 deputatai. Yra kvorumas. Primenu, kad balsuosime... Gerbiamieji deputatai, minutę dėmesio! Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl referendumo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją". Specialus referendumo įstatymas. Jam nutarėme taikyti ypatingos skubos tvarką. Pasiūlymų ar prieštaravimų dėl šio įstatymo nebuvo.
Taigi kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 85.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl referendumo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją" yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš ką tik gavau sutikimą koalicijos vardu dėl to paties, ką jau gerbiamasis A.Sakalas sutiko Centro frakcijos vardu. Sakykime, kad dėl nesusipratimų ir derybinės situacijos yra išspręsta, ir mes galėtume 6 straipsnio antrą dalį suformuluoti taip: ,,Prireikus Seimas gali keisti 89 straipsnyje nustatytus terminus ne mažesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams." ,,Pratęsti", galbūt tada būtų aiškiau. ,,Pratęsti nustatytus terminus ne mažesne kaip pusės visų Seimo narių dauguma, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams."
Deputatas B.Genzelis patvirtina, kad jūs taip pat sutinkate. Ar reikia balsuoti dėl 6 straipsnio? Ačiū, 6 straipsnis su padaryta pataisa priimtas be balsavimo.
Dėl 7 straipsnio. Ar Centro frakcija teikia savo pasiūlymą? Kaip, lieka pasiūlymas? Ar reikia teikti balsavimui? Ar didelis prieštaravimas, ar čia du mėnesiai, ar vienas mėnesis? Ar galima teikti balsavimui? Tai nebus labai didelis konfliktas, aš tikiuosi, turbūt neesminis čia ginčas.
Aš teikiu balsuoti tokį Centro frakcijos pasiūlymą: 7 straipsnio pirmoje dalyje žodžius ,,du mėnesius" pakeisti žodžiais ,,per vieną mėnesį". Sutinkat jūs? Taigi Centro... Jeigu nėra kitų prieštaravimų. Nėra prieštaravimų. Taigi 7 straipsnyje be balsavimo padaromas pakeitimas: žodžius ,,per du mėnesius" pakeičiame žodžiais ,,per vieną mėnesį". Ar reikia balsuoti dėl viso 7 straipsnio? Nereikia balsuoti. Taigi 7 straipsnis yra priimtas be balsavimo. Kiti straipsniai jau anksčiau mūsų buvo priimti be balsavimo.
Taigi aš prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos". Balsavimas yra taip, kaip ir dėl Konstitucijos projekto: pritarti šiam įstatymui, nes jis kartu su Konstitucijos projektu bus teikiamas referendumui.
Taigi formulavimas toks. Kas už tai, kad pritartume įstatymui ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 85.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymui ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" yra pritarta. Ačiū.
Mes dirbame visai sėkmingai. Lieka nutarimas. Nutarimo projektas jums yra išdalytas. Kad mūsų Konstitucijos ir ką tik priimtas įstatymo projektas būtų pateikti referendumui. Nutarimo projektas jums išdalytas. Čia pasitarę nutarėme jums pasiūlyti tokią redakcinę pataisą. Pirmoje pastraipoje žodį ,,remdamasi" pakeisti žodžiu ,,vykdydama". Aš perskaitau tada visą preambulę. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 9 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 metų spalio 25 d.", nutaria". Ir toliau kaip tekste.
Ar yra prieštaravimų dėl tokio redakcinio pataisymo? Nėra. Galime balsuoti dėl viso nutarimo? Galime balsuoti. Taigi kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto pateikimo referendumui" būtų priimtas? Kas už? Jūs?
Atsiprašau, tokiu atveju nutraukiu balsavimą. Jūs siūlote dar vieną punktą. Tokiu atveju nutarimas turėtų turėti dar 3 punktą, kad nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo.
Nėra prieštaravimų, taigi atsiprašau deputatų už tokį sulaikymą. Gal tai pagerina mūsų nutarimą, kad nebūtų neaiškumų.
Taigi kas už tai, kad nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto pateikimo referendumui" su mūsų padarytomis pataisomis ir papildymais būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 83.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taigi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto pateikimo referendumui" yra priimtas. (Plojimai) Aš manau, kad tikrai verta paploti. Ačiū. (Plojimai) Įveikėme iš tikrųjų labai sunkų ir labai svarbų etapą.
Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau tylos salėje. Gerbiamieji deputatai, labai prašau tylos salėje ir jūsų dėmesio! Yra keletas klausimų, kurie mūsų nebuvo išspręsti ir kurių yra likę balsavimai. Ar mes galėtume juos dabar balsavimu išspręsti? Aš kaip tik noriu pasiklausti, ar jūs esate gavę jų sąrašą? Nėra deputatai gavę. Taigi aš noriu perskaityti. Tai įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo", įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo ir papildymo", įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 98 ir 102 straipsnių pakeitimo" ir taip pat su juo susijusių kitų įstatymų: įstatymo ,,Dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo", įstatymo ,,Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo"... Ai, atsiprašau, aš tiesiog perskaičiau. Įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 straipsnio bei Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo", įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo" ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo atlyginimo" projektai.
Aš tiesiog, jeigu jūs turite minutę kantrybės, siūlyčiau tokią darbo tvarką. Gerbiamieji deputatai, taip, aš perskaičiau įstatymų projektus, galbūt kai kurie yra iš tiesų svarbūs ir dėl kai kurių yra bendras sutarimas. Kol mūsų dar yra kvorumas čia, salėje, tiesiog kviesčiau... Įstatymų projektai, dėl kurių prieštarauja nors viena frakcija... galbūt tų nekelkime ir nekelkime ginčų. Bet galbūt kai kuriuos bendru sutarimu galėtume išspręsti ir pabalsuoti. Ar galime taip pasistengti padirbėti ir tuo užbaigti šį posėdį? Nematau prieštaravimų.
Taigi aš pateikiu jūsų sprendimui ir kviečiu kalbėti grynai frakcijos vardu. Ar yra prieštaravimų, ar ne, bet tik frakcijos. Taigi iš eilės visus klausimus. Jeigu nėra prieštaravimų, iš karto už tą klausimą galime balsuoti.
Taigi įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo".
B.GENZELIS. Galima?
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš savo frakcijos vardu prieštarauju, kadangi šito įstatymo jau dabar negalima papildyti, nes jis jau galioja. Mes negalime grįžti prie to, kurį jau pakeitėme. Be to, derinimo grupėje buvo sutarta, kad šito klausimo neliesime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tiesiog siūlau be motyvacijos. Čia diskusijų kiekvienu iš šių klausimų jau yra buvę. Bandykime gal taip elgtis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasakyti, kad galbūt gerbiamasis deputatas B.Genzelis klysta. Gal jis galvoja apie Referendumo įstatymo pakeitimą. Čia yra patikslinimas dėl balsavimo paštu ar pašte, kur Vyriausioji rinkimų komisija prašo, kad būtų išvengta balsavimo pačiame pašte, o tiktai paštu.
B.GENZELIS. Ne visai taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš supratau, kad deputatas B.Genzelis kalba būtent apie tą įstatymą. Ir galbūt elkimės taip: dabar pirmiausia balsuokime už tuos įstatymus, dėl kurių nėra jokių prieštaravimų, ir bent jau juos išspręsime. O dar į galą galėsime sugrįžti, jeigu deputatai turės kantrybės. Taigi kol kas šį klausimą atidedam, jeigu yra frakcijos prieštaravimas. Bandykim eiti toliau.
Įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo ir papildymo". Jį pristatė deputatas M.Treinys.
Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji ponai, juk ateidami čia, į parlamentą, kiekvieną dieną mes nors šiek tiek pasiruošiam. Mes skaitome tuos įstatymus, ką mes norėjome priimti. Mes šiandieną ėjome tam, kad priimtume tuos įstatymus, kuriuos mes priėmėm. Dabar mes būsime lyg iš dangaus, atsiprašau, iškritę, prasidės ginčai. Taip negalim priimti įstatymų. Aš sutikčiau susirinkti kada nors dar kartą, tik ne dabar. Ir pasiruošti. Negalima nepasiruošus priimti įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, galbūt aš ne visai tiksliai pasakiau. Noriu deputatams priminti, kad šie klausimai, kuriuos aš išvardijau, yra mūsų svarstyti ir už juos balsuota. Reikalingas tik balsavimas esant didžiajam kvorumui. Tai jau svarstyti ir visiškai aiškūs įstatymai. Bet aš dar kartą pakartoju savo siūlymą. Manau, kad mes galėtume sėkmingai išspręsti: jeigu yra nors vienos frakcijos prieštaravimas, kol kas atidedam tuos klausimus ir nesprendžiam. Išspręskim tuos klausimus, kurie yra visiškai aiškūs, ir galbūt juos galėsime išspręsti.
Ar deputatas B.Rupeika dėl šio klausimo laukia?
Tai ar gerbiamasis N.Medvedevas frakcijos vardu dėl to klausimo prieštarauja?
N.MEDVEDEVAS. Taip, aš frakcijos vardu prieštarauju, nes mūsų smegenys šiandieną sukasi visai į kitą pusę. Suprantat? Yra tam tikra inercija.
PIRMININKAS. Ar jūs dėl visų klausimų prieštaraujat?
N.MEDVEDEVAS. Taip.
PIRMININKAS. Man šiuo atveju...
N.MEDVEDEVAS. Jeigu darbotvarkėje būtų, tai mes nors morališkai ir fiziškai pasiruoštume šitam reikalui.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, dėl šio įstatymo projekto viskas buvo suderinta. Ten buvo tiktai vienas punktas, kurį mums pasisekė su nuosaikiaisiais suderint. Ir aš labai prašyčiau šį nutarimą priimti. Ten buvo daugiausia konfliktų dėl pareiškimo priėmimo termino pratęsimo. Ir suderinta taip, kad šį termino pratęsimą nagrinėja teismai. Čia ir gerbiamasis deputatas Z.Juknevičius su tuo sutiko, ir nuosaikieji, kurie prieštaravo. Tai iš esmės yra viskas suderinta.
PIRMININKAS. Ar suderintasis formulavimas buvo išdalytas deputatams raštu? Jeigu nebuvo, tai iš tikrųjų gali kilti problemų. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad yra tam tikro neaiškumo būtent šiuo klausimu. Galbūt bandykime dar toliau atsiklausti deputatų, gal bus pritarimas kuriuo nors klausimu. Pateikiu dar kitą klausimą. Tai yra deputato A.Žalio kartu su deputatu S.Kropu mums referuoti įstatymai. Tai yra ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 98 ir 102 straipsnių pakeitimo" ir dar dėl viso paketo.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad nėra prasmės mums čia balsuoti, kadangi salėje 72 deputatai. Kvorumo tai nėra, nėra kas skaičiuoja.
PIRMININKAS. Per tą laiką išsibarstė mūsų kvorumas iš tikrųjų. Ką gi, turbūt sudėtinga bus balsuoti, jeigu deputatai taip jau greitai nulėkė kitų darbų dirbti.
Suteikiu žodį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, kurie esate šioje salėje, o galbūt dar Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ir girdite mane. Šitame sąraše yra tokių įstatymų, dėl kurių tikrai, man atrodo, nebūtų diskusijos, ir mes padarytume darbą iki galo. Pavyzdžiui, kur reikia padėti savivaldybių biudžetams arba priimti įstatymą dėl apygardų teismų ir pan. įsteigimo. Dėl asignavimų valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams dabar, šiuo metu, nes ministras A.Misevičius taip linksmai pasakė, kad jeigu jūs nenutarsit šito, tai įstaigos turės užsidaryti ir nebus iš ko mokėti atlyginimų. Taip pat šitame sąraše yra 8 punktas, kuris aktualus, sakykim, didelei daliai arba teoriškai visiems deputatams, nes kiekvienas teoriškai gali likti bedarbis. Ir tai nebuvo iš anksto padaryta. Tiesa, ankstesnioji Vyriausybė buvo tai sutvarkiusi savo nutarimu, bet dabar tas nutarimas panaikintas. Koks nors sprendimas turi būt. Ponas N.Medvedevas siūlė, yra pasiūlytas projektas, jį galima priimti tokį ar pataisytą. Bet jeigu mes nieko nepadarom, tai nelabai gerai, o mes padaryt galim. Ir klausimas tiktai, ar mes galim padaryt, pavyzdžiui, šiandien, jeigu deputatai, kurie yra rūmuose ir mane girdi, dar susirinktų, susitartume, kad dar po pertraukos, ar gali tekti kviesti dar vieną Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kaip pasiūlė ponas N.Medvedevas. Reikia tada palikti atvirą galimybę. Mes tada nebaigiame sesijos. (Balsas iš salės, negirdėti) Galima ir po rinkimų, žinoma, dar visi mandatai tebėra. Gal kiek savotiška, bet, žinoma, būtų įdomu. Arba dar kitą savaitę, pavyzdžiui, pirmadienį galima padaryti plenarinį posėdį. Tikrai padaryti tai, kas yra svarbu ir reikalinga.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
Atsiprašau.
V.LANDSBERGIS. Čia nereiktų... Žinoma, visos mintys kitur. Reiktų priminti tuos visus įstatymus. Reiktų, kad kas nors pateikdamas čia perskaitytų, pakomentuotų ir primintų, nes kai kur ten yra likęs trečias balsavimas arba perbalsavimas esant didžiajam kvorumui. Nes dabar iš tikrųjų truputį sunku nusiteikti. Bet jeigu suprantame reikalą, gal galėtume pamėginti? Arba, žinoma, paliekama Prezidiumui galimybė pirmadienį sukviesti dar vieną plenarinį posėdį. Siūlau pasakyti nuomones dėl to, ar dabar, ar perspektyvoje turėti dar vieną posėdį.
N.MEDVEDEVAS. Aš siūlyčiau sukviesti pirmadienį papildomą posėdį. Paskutinį.
PIRMININKAS. Čia kalbėjo deputatas N.Medvedevas.
Deputatas N.Rasimavičius. Prašau.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų sesija tęsis, ir mūsų įgaliojimai yra iki tol, kol Seimas susirinks į pirmąjį posėdį po antrojo turo. Todėl aš jau kalbėjau su kai kuriais Prezidiumo nariais ir manau, kad mums vis tiek reikės susirinkti. Reikia susirinkti maždaug tris dienas arba bent keturias dienas, kai mes sužinosime, kad renkasi Seimas. Tada iš tikro sutarsime, kaip baigiame savo šituos įgaliojimus, sugiedame himną. Tačiau šios sesijos ir šio susirinkimo metu mes kaip tik šituos klausimus jau būsime apsvarstę ir galėsime jau būt paruošę priimti nutarimus. Ir aš gan pragmatiškai sakau, kad mums tiktų nustatyti ir būsimojo Seimo narių atlyginimus. Mums šitai reikėtų padaryti. Ir supraskime, kad tie, kurie bus išrinkti, tikrai vieningai balsuos, ir tie, kurie bus neišrinkti, irgi vieningai balsuos, nes bus tame pačiame įstatyme ir garantijos. Aš žiūriu į tai visiškai pragmatiškai. Tačiau susirinkti mums reikia.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš pritarčiau Pirmininko pasiūlymui, kad šituos klausimus, apie kuriuos jis kalbėjo, būtina apsvarstyti. Bet aš manyčiau, kad tai galima padaryti taip, kaip siūlė ponas N.Rasimavičius. Jeigu dabar, kitą antradienį, mes kviesime, kadangi didelė dalis mūsų deputatų užsiėmusi rinkimais, vargu ar įmanoma pasiekti, kad būtų kvorumas. Tai aš dėl to pritarčiau N.Rasimavičiaus pasiūlymui po rinkimų, kadangi mūsų įgaliojimai dar yra, susirinkti ir išspręsti tuos klausimus. Ir kad šitai padarytų sukviestų Prezidiumas. Po rinkimų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš iš tikrųjų matau, kad nuotaika ne visai jau darbinga; galbūt pasižiūrėkime, kiek mūsų yra, ar iš tikrųjų yra prasmė dar bandyti ką nors daryti. Deputatas D.Morkūnas dar norėtų kalbėti.
D.MORKŪNAS. Ir vis dėlto, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prašyti ir kviesti visus pabandyti dar dabar, šiandieną, turėti vieną posėdį. Tuoj paaiškinsiu kodėl.
Pirmadienį, antradienį (kitą savaitę) sukviesti jau minėta, kažin kaip su kvorumu. Tikrai jau paskutinė rinkimų kampanijos savaitė. Mes ir taip pakankamai čia laiko prabūnam. Tai nelabai realu. Po pirmojo turo gal būtų ir neblogai, kaip siūlė gerbiamasis N.Rasimavičius, bet atkreipkite dėmesį, kad yra vienas iš punktų — deputatų socialinis aprūpinimas. Ir štai tada, jau kai kurie žinodami, kad išrinkti ar neišrinkti, mes susirinksime ir patys nusistatysime, žinodami, kam konkrečiai, socialines garantijas ir pan. Čia tikrai nebus gražus, vykęs dalykas. Va šita problemėlė, matyt, verčia mus šiandien dar padaryti šitą dalyką, nes paskui vieni nesusipratimai ir vien apkalbos.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, jei apie ką dabar reikėtų galvoti, tai ne apie savo garantijas, o truputį apie kitų žmonių garantijas. Ir jeigu mes čia ruošiamės šnekėtis apie tokius dalykus, labai daug kas negrįš į tą salę. Ir aš čia neateisiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išsiaiškinkime, kiek mūsų yra, ar mes dar iš viso, jeigu turėtume ūpo, galėtume spręsti kuriuos nors klausimus. Aš kviečiau visus deputatus ir Pirmininkas kvietė deputatus susirinkti į salę. Pabandykime pasižiūrėti, kiek mūsų yra.
Taigi skelbiu registraciją. Registracija prasidėjo. Vyksta registracija, gerbiamieji deputatai.
Salėje yra 71 deputatas. Taigi mes iš anksto nenumatytų klausimų negalime spręsti, o buvome numatę tiktai Konstitucijos klausimus. Ką gi, aš manau, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, kaip ir numatyta mūsų įstatymuose, lieka veikti, jis gali šaukti ir neeilinius posėdžius, kai matys reikalą, ir pateikti tiems posėdžiams darbotvarkę.
Prieš posėdžio pabaigą norėjo pareiškimą padaryti deputatas B.Rupeika. Aš jam suteiksiu tą žodį.
B.V.RUPEIKA. Ar jau galiu? Ačiū.
Aš atsiprašau kolegų, kad mano pareiškimas šioje sesijoje turbūt vienintelis nuskambės paskutiniuoju akordu štai šitam mūsų veikliam darbui. Tačiau aš nesitikėjau, kad tokiomis visuotinio atšalimo ir Konstitucijos svarstymo dienomis valstybinė tarnyba Tarybos Informacijos skyrius paskirs man nemažai valstybinės energijos ir brangaus televizijos laiko. Aš kalbu apie vakarykštį pareiškimą, kuriame buvo neigiama tai, ką aš pasakiau savo rinkimų kalboje per radiją. Aš kalbėjau (tai tik sakinio dalis), kad štai čia mes, deputatai, esantys šalia A.Brazausko, turėjome būti sušaudyti pirmieji savųjų parlamentinių aktyvistų. Tai ne deputatai, tai ne čia sėdintys aparato darbuotojai. Tai aktyvistai, kurie nuolat sėdėdavo mūsų ložėse ir mus stebėdavo, ir mėtydavo replikas.
Cituoju vieno iš jų prieš metus paskelbtą spaudoje, trijuose laikraščiuose, mintį. Būkite atidūs, kurie apie tai kalbėsite. ,,Mūsų vyrai buvo ten, kur Lietuvai sunkiausia, kur svarbiausia. Per Sausio įvykius mūsų tikslas buvo parlamento rūmuose su ginklu saugoti komunistus deputatus, o įvykiams pakrypus blogojon pusėn juos pakloti."
Tai skambėjo per visą Lietuvą ir pasaulyje, ir gaila, kad labai greitai buvo užmiršta. Ir ne aš, ir ne mano frakcija nori tai priminti. Tai, deja, priminė ir, manau, ne be aukščiausiojo piršto, vakar informacinė tarnyba.
Todėl dar sykį noriu priminti, kad tai Lietuvos politikos istorijoje užmirštinos tamsios pusės. Tai ir bombelės Šiauliuose, tai ir spardymai, daužymai, plakimai. Nemaža jaunų ir pagyvenusių, patyrusių žmonių čia nukentėjo. Aš maniau, kad tai yra jau užmarštis, ir būčiau tai užmiršęs, tačiau turiu tai pasakyti vien todėl, kad apie tai buvo kalbama viešai ir įkyriai. Apie tai buvo pasakyta taip pat viešai čia, parlamente, Mindaugo Stakvilevičiaus lūpomis kreipiantis į prokurorą A.Paulauską. Tačiau nei Šiauliuose, nei Ukmergėje, kur buvo štai šita kalba, nebuvo ieškoma tų nusikaltėlių, nors vietiniai gyventojai juos pirštu rodo, o šiuo atveju yra 500 liudytojų.
PIRMININKAS. Jūs jau baigėte, gerbiamasis deputate?
B.RUPEIKA. Dar nebaigiau. Aš taip pat kalbu ir apie grasinamus laiškus, apie telefono skambučius, aidėjusius čia mums, apie spjaudymus ir užrašus ant šitų sienų, kur ir dabar tebekabo palankūs vienai pusei, bet nepalankūs kitai pusei.
Aš dar sykį pabrėžiu, tegul tai nueina užmarštin ir tegul mūsų parlamente nebūna vadovų, kurie skatintų tai. Tegul būna tokie vadovai, kurie pirmieji užkirstų tam kelią. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš tik apgailestauju, kad rinkimų kampanija įsiveržė į mūsų salę. Mes buvome susitarę jos čia nedaryti.
Gerbiamieji deputatai, dar posėdis nebaigtas, nori žodį jums tarti Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.
L.SABUTIS. Aš nekalbėsiu taip ilgai ir įkyriai. Nuoširdžiai noriu padėkoti ir šią šaltą dieną visiems dirbusiems, blaiviai vertinusiems situaciją, priėmusiems labai reikšmingus aktus. Palinkėti visiems dalyvaujantiems rinkimų kovoje pergalės. Tiems, kurie nusiteikę čia sugrįžti, vėl sėkmingai padirbėti.
O šiaip buvo smagu, liūdna, gera, kai kada skaudu išgirsti nepagrįstus priekaištus ir galbūt ne vienam iš mūsų, bet visa tai yra istorija Istorija, kuri atsilieps po kelerių metų. Manau, kad kiekvienas iš mūsų ateisime su didžiuliu bagažu ir krūviu čia į šiuos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir į šią salę.
Kuo geriausios jums kloties, gerbiamieji kolegos, bičiuliai ir visi kiti, kurie, man atrodo, dar susitiksime čia kartą. Išties tokį posėdį reikės organizuoti. O visiems kitiems Lietuvos žmonėms vis dėlto sakykime, kad kiekvienas parlamentaras ir šis parlamentas padarė daugiau, negu galėjo šiomis sąlygomis. (Plojimai)
PIRMININKAS. Man belieka prisidėti prie gerbiamojo Sekretoriaus linkėjimų ir padėkos. Aš taip pat noriu padėkoti deputatams už konstruktyvų bendradarbiavimą šioje mūsų darbo baigiamojoje sesijoje. Iš tikro ji buvo nelengva, bet labai svarbi. Man atrodo, kad šios dienos nutarimais mes iš tikrųjų apvainikavome ir šios sesijos darbą, ir mūsų Aukščiausiosios Tarybos darbą. Ir tai, kad mes parodėme valią priimti šiuos labai sunkius sprendimus, manau, yra geras ženklas būsimojo Seimo darbo pradžiai. Taigi ačiū jums.
Dovanokite, jeigu buvo nesusipratimų ar aš kada pasielgiau nekorektiškai. Tikiuosi, kad abipusiškai tai buvo ne iš blogos valios. Linkiu jums visiems geros kloties ir rinkimuose, ir po rinkimų. Ačiū. Ir kartu noriu pasakyti, kad šis posėdis yra baigtas.