Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A.TAURANTAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į savo vietas. Gerbiamieji deputatai, dar kartą prašau visų sėsti į vietas. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Aš džiaugiuosi jūsų tiek daug šiandien matydamas salėje. Labai prašau tylos salėje, tuoj pat pradėsime posėdį.
Matau, kad visi deputatai sėdi, taigi galime posėdį pradėti. Neeilinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos spalio 12 dienos rytinis posėdis pradedamas.
Gerbiamieji kolegos, susirinkome iš tikrųjų į neeilinį posėdį. Svarstysime labai svarbų Lietuvos Respublikai aktą. Todėl džiaugiuosi, kad mūsų salėje nemažai, kviesiu tuoj pat jus užsiregistruoti. Ir informuoju, kad šio posėdžio darbotvarkę svarstė Prezidiumas, ji jums pateikta raštu. Noriu informuoti apie siūlomą darbo laiką. Pirmąją posėdžio dalį oficialius pranešimus apie komisijų ir derinimo grupės parengtą projektą surengti iki 11.30 val. Jeigu liktų laiko iki 11.30 val., būtų galima atsakyti į kai kuriuos deputatų klausimus, paskui leisti frakcijoms pasitarti. Ir toliau posėdį tęsti 14 val. Po to būtų kalbama visų pirma frakcijų vardu, galbūt norės kai kurie kiti deputatai kalbėti (jau yra vienas kitas užsirašęs), ir paskui mes jau balsavimu spręstume dėl Konstitucijos projekto ir dėl kitų dviejų aktų, kurie įrašyti į mūsų darbotvarkę.
Taigi tokia darbotvarkė yra aptarta Prezidiume. Aš siūlau jai pritarti. Yra planuotas kol kas šios dienos posėdis. Jeigu mums ar nesisektų, ar dar kas nors, mes galėtume, be abejo, tai koreguoti.
Taigi kviečiu deputatus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo.
Kaip niekada mūsų salėje daug 128 deputatai. A, atsiprašau, labai atsiprašau, suklydau. 82 deputatai, bet dar į salę atėjo papildomai. Aš • manau, kad netrukus mes galėsime padaryti dar papildomą registraciją.
Dabar deputatams siūlau balsuoti dėl Prezidiumo pateiktos darbotvarkės. Prezidiumas darbotvarkę pateikė kaip šio klausimo teikėjas ir šio posėdžio iniciatorius. Jeigu jūs siūlote dar kažką papildyti, tai, kiek žinau, Aukščiausioji Taryba būtent dėl šių klausimų ir sukvietė šį posėdį. Deputatas V.Plečkaitis. Deputate Plečkaiti, jums įjungta.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad viskas yra teisinga. Juk mes šiandien svarstome tik vieną klausimą, t.y. Konstitucijos klausimą. Bet vis dėlto nebūkime abejingi sau ir būsimai Konstitucijai manydami, kad šiandien mes va štai tokia darbo tvarka galime priimti per vieną dieną vieną iš pagrindinių valstybės įstatymų, tiesiog pamatus. Ir todėl aš siūlyčiau šiek tiek kitokį šito Konstitucijos projekto svarstymą. Manyčiau, kad kiekvienas deputatas turi teisę ir privalo kalbėti dėl Konstitucijos, jeigu jis to nori, jeigu jis turi ką pasakyti. Ir neturėtų būti, matyt, apsiribojama šia diena, nes yra nemažai deputatų, bent aš jau žinau, kurie turi rimtų pretenzijų dėl kai kurių straipsnių. Ir ne dėl tų, dėl kurių buvo ginčijamasi ir suderinta, bet dėl tų, kur kalbama, pavyzdžiui, apie žmogaus teises mūsų Konstitucijoje. Ir manau, kad reikia pakankamai laiko skirti diskusijoms, svarstymui, paskui visa šita turėtų būti apibendrinta. Tų kalbų mes jau esam girdėję, įvairių pristatymų. Manau, kad labai svarbu išgirsti dabar kritinę mintį ir pakoreguoti, paredaguoti šitą Konstituciją, kuri tikrai nėra jau tokia tobula, kad ją mes galėtume teikti referendumui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, štai jau jūs padarėte pranešimą, koks turėtų būti tuo metu, kai vyks diskusijos. Ar jūs matėte, kad darbotvarkėj būtų užrašyta, jog mes šiandien turime priimti, ar tai, kad nebus leidžiama deputatams kalbėti, arba kokią nors kitą mintį? Tokio dalyko darbotvarkėje nėra.
V.P.PLEČKAITIS. Tai sakėt, kad mes dirbam vieną dieną. Kaip per vieną dieną mes Konstituciją priimsim?
PIRMININKAS. Aš sakiau, kad tai yra idealus atvejis ir kol kas numatytas tik šios dienos posėdis. Jeigu mums reikės, mes numatysime kitą posėdį ir pan. Darbotvarkė to neuždraudžia. Yra pateikta darbotvarkė, kokia tvarka ir kiek laiko mes šiandien svarstysime klausimus.
Taigi pirmiausia turbūt vis tiek reikėtų, kaip ir pateikta projekte, išklausyti pranešimus, paskui padaryti pertrauką ir frakcijoms pasitarti, po to išklausyti frakcijų atstovų nuomonę, deputatų nuomonę, kaip jūs siūlote, o paskui spręsti, kaip daryti. Be abejo, tik tokia tvarka ir įmanoma, ir niekas nesiruošia siūlyti kokios nors kitokios. Galbūt po mūsų išsiaiškinimo galėtume balsuoti. Ar dar yra deputatų, būtinai reikalaujančių kalbėti dėl darbotvarkės? Galim balsuoti. Labai ačiū.
Taigi siūlau balsuoti dėl tokios darbotvarkės, kaip pateikta Prezidiumo.
Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta. Labai ačiū, gerbiamieji deputatai.
Taigi pagal jau mūsų patvirtintą darbotvarkę perskaityti pranešimą į tribūną kviečiu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką deputatą V.Landsbergį.
V.LANDSBERGIS. Laba diena, gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos deputatai! Praėjusią savaitę iš šitos tribūnos aš pristačiau jums Lietuvos Respublikos būsimosios Konstitucijos projektą kaip pakankamai užbaigtą darbą, kad būtų galima jį teikti kaip vieną projektą jūsų svarstymui, jūsų valiai. Nes mums reikia nuspręsti, kokiu keliu einame į Konstitucijos priėmimą, kad naujasis Seimas, jeigu mes pajėgsime, turėtų aiškų savo darbo, Lietuvos valstybės tvirtinimo ir tolesnio kūrimo darbo, pagrindą.
Rezultatas, kurį tada aš jums pateikiau, kurį mes aptarėme, yra ilgo darbo rezultatas, gero pusmečio arba ir daugiau. Jūs žinote, kad buvo įvairių projektų, pradedant nuo 1990 metų rudenį parengtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenų. Galų gale mes turėjome du pagrindimus Konstitucijos projektus ir dėjome pastangų, kad būtų parengtas vienas sutartinis projektas abiejų projektų pagrindu. Tam tikslui dirbo bendra derinimo grupė iš abu projektus rengusių žmonių ir ta grupė praėjusią savaitę rinkosi mano kabinete ir dirbo man pirmininkaujant. Mes dirbom konstruktyviai, negailėjom pastangų, negailėjom laiko, kad būtų susitarta. Ir paskui, kai mes jau čia svarstėme tą sutartinį projektą, kuriame buvo stengtasi maksimaliai atsižvelgti į abiejų projektų privalumus ir atsisakyti kai kurių tarpusavy nesuderinamų nuostatų arba rasti kompromisinę nuostatą, ne sykį einant ir abipusių nuolaidų, geros valios ir susitarimo ieškojimo keliu, mes ir toliau dar turėjome darbo. Todėl jūs tikriausiai pastebėjote, kad po to, kai jums buvo įteiktas tada mums jau išsiskirstant perrašytas ir sutvarkytas projektas, jis dar paredaguotas kalbininkų ir pažymėtas kaip suderintas ir suredaguotas projektas. Jūs jį tikriausiai radote.
Ir paaiškėjo ne tiktai kalbininkams, bet ir mums patiems, dirbusiems pastaruoju metu ypač prie to teksto, kai kurių redakcinių trūkumų ir netikslumų, kuriuos dar bandėme pašalinti. Taip atsirado paskutiniai redakciniai pakeitimai, išspausdinti šį rytą. Tai yra vakarykštės dienos ir šios dienos darbo rezultatas.
Spalio 11, 12 toliau dirbo derinimo grupė taip pat mano kabinete. Dirbome turbūt iki 3 val., taigi jau ir šios dienos darbas šiandien yra sutvarkytas. Jūs turėtumėte remtis paskutiniais tekstais, būtent tuo, kuris yra kalbininkų redaguotas ir vadinamas ,,Suderintas ir suredaguotas projektas" ir prie jo pridėti paskutiniai redakciniai pakeitimai, kuriuos mes dar ir po kalbininkų peržvelgdami šį tekstą esame numatę pasiūlyti.
Kaip sakė gerbiamasis seniūnas, mes vakar aptarėme turbūt palankiausią darbo tvarką, kad galėtume mėginti eiti prie pozityvaus sprendimo, koks būtų šio Konstitucijos projekto teikimas referendumui. Jūs prisimenate, kas jau buvo anksčiau sakyta, jog Konstitucijos projekte yra straipsnių, dėl kurių nesutarta teikti juos galutiniam patvirtinimui, bet jie būtų teikiami piliečiams rinkėjams priimti su teise būsimam Seimui dar juos patikslinti. Tai yra įrašyta baigiamuosiuose nuostatuose ir dviejuose dokumentuose, kurie taip pat būtinai turi būti priimti, kad ši Konstitucija, jeigu mums pavyks eiti numatytu keliu, iš tikrųjų galėtų būti pateikta referendumui. Nes tai bus specialus referendumas, dėl jo siūlomas specialus įstatymas. Ir Konstitucijos įsigaliojimo tvarka yra numatyta kaip neatskiriamas nuo jos projekto dokumentas, taip pat įstatyminis, tokios pat reikšmės ir vertės dokumentas, kartu teiktinas referendumui. Štai su tais dokumentais, be abejo, visi nori dar kartą susipažinti, pasvarstyti ir tikriausiai apsvarstyti frakcijose, kas labai reikalinga, kad paskui, žinodami ir bendrą frakcijų nuomonę, galėtume spręsti, matyt, ir diskusijos metu, ir galbūt pasitardami, koks bus mūsų galutinis sprendimas.
Kaip pasiūlė gerbiamasis seniūnas, aš manau, kad po tų kalbų, kurios čia dar turbūt bus pristatant projektą (numatyti pranešėjai dar yra ponas K.Lapinskas ir ponas E.Jarašiūnas, atstovaujantis abiem grupėms, rengusioms skirtingus projektus, kuriuos dabar mes sujungėme), mes turėtume padaryti pertrauką, galbūt taip, kaip siūlė seniūnas, iki 14 val. frakcijų darbui, nuomonių derinimui. Kokią valandą mes nutarsime, tokią vėl susitiksim plenariniame posėdyje.
Bet kad nereiktų man dar prašyti žodžio, aš noriu iš karto paprašyti, kad pusvalandį prieš tai frakcijų vadovai arba įgalioti atstovai susirinktų mano kabinete, kad vieni kitus informuotume apie išryškėjusias nuomones ir matytume tolesnio darbo ir, kaip aš tikiuosi, susitarimo galimybes. Taigi baigiantis pertraukai, kuri neišvengiamai bus reikalinga, pusę valandos prieš pertraukos pabaigą kviečiu frakcijų vadovus arba įgaliotus atstovus į savo kabinetą.
Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Gal susitarkime, kada patogiau užduoti klausimus, ar dabar iš karto, ar paskui, kai bus padaryti visi pranešimai? Galbūt kai visi pareikš savo nuomones.
Tada ačiū. Kviečiu į tribūną deputatą Kęstutį Lapinską padaryti papildomą pranešimą. Toliau ruošiasi Egidijus Jarašiūnas, kitam papildomam pranešimui.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos deputatai! Šiandieną iš tiesų svarbi diena, nes nuo šios dienos darbo rezultatų turbūt daug priklausys, ar naujasis Seimas turės galimybę pradėti dirbti naujomis sąlygomis, remdamasis nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija, ar naujasis Seimas iš esmės atsidurs toje pačioje situacijoje, kokioje ir paskutinius mėnesius buvo, ir šiandieną tebėra Aukščiausioji Taryba. Aš manau, kad vis dėlto yra visos galimybės sudaryti Seimui palankesnes darbo sąlygas, suteikti Seimui galimybę pradėti savo darbą ne nuo ginčų konstitucine tematika, ne nuo politinių priešpriešų, o suteikti sąlygas naujai išrinktam Seimui pradėti konstruktyvų valstybės kūrimo darbą, kurti ir steigti naujas valstybės institucijas pagal naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl iš pat pradžių aš nusiteikęs raginti kolegas deputatus šiandieną, o jeigu reikės, ir kitomis dienomis, dirbti labai geranoriškai ir konstruktyviai, kad vis dėlto mes priimtume labai atsakingą sprendimą, reiškiantį, kad Aukščiausioji Taryba pritaria parengtam, suderintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį tik į keletą tokių, mano požiūriu, svarbių dalykų.
Pirmas dalykas yra štai koks. Man susitinkant su Lietuvos žmonėmis yra tekę girdėti abejonių (panašių abejonių aš girdėjau ir iš kolegų deputatų), kad štai labai forsuotai paskutiniu metu einama prie Konstitucijos parengimo, aprobavimo ir forsuoto teikimo referendumui ją tvirtinti. Manau, kad šitokios abejonės yra ne visai pagrįstos. Žiūrint formaliai, paviršutiniškai taip gali iš tiesų atrodyti. Bet aš drįstu tuo abejoti todėl, kad suderintas Konstitucijos projektas neatsirado tuščioje vietoje. Tai nėra koks nors visiškai naujas teisinis dokumentas, to teisinio dokumento projektas, o iš esmės parengtas, suderintas Konstitucijos projektas tvirtai remiasi jau parengtais ir visuomenei skelbtais konstitucijų projektais.
Vienas iš tų konstitucijų projektų, vadinamasis parlamentinis Konstitucijos projektas, parengtas parlamentinės Konstitucijos rengimo komisijos, buvo parengtas dar balandžio pabaigoje, darbas baigtas balandžio mėnesį. Kaip žinome, gegužės l dieną jis buvo paskelbtas visuomenei svarstyti. Ir šitą projektą Lietuvos žmonės keturis mėnesius svarstė, diskutavo. Komisija gavo daug pastabų iš Lietuvos žmonių, iš įvairių organizacijų. Ir Aukščiausiajai Tarybai apskritai buvo adresuojama. Daug buvo rašoma spaudoje dėl šio vadinamojo parlamentinio Konstitucijos projekto.
Panaši procedūra vyko ir dėl antrojo projekto, kurį parengė Sąjūdžio koalicijos sudaryta darbo grupė. Jis irgi buvo paskelbtas visuomenei svarstyti. Dėl jo taipogi buvo gaunama pastabų, pasiūlymų. Remiantis štai šiais dviem projektais, vadinamuoju parlamentiniu Konstitucijos projektu, kuris buvo apsvarstytas visuomenėje, ištisus keturis mėnesius svarstomas, ir Sąjūdžio koalicijos darbo grupės parengtu projektu, kuris taip pat buvo svarstomas ir taisomas pagal visuomenės pastabas, štai atsirado suderintas Konstitucijos projektas.
Vadinasi, iš tiesų mes einame gana nuosekliai rengdami ir priimdami naują Konstituciją. Ir aš manau, šitos abejonės, kad štai naujas Konstitucijos projektas lyg ir rengiamas už visuomenės, už Lietuvos žmonių nugaros, yra nepagrįstos.
Buvo reiškiamos kai kurios abejonės dėl Konstitucijos II skyriaus, kur kalbama apie žmogaus ir piliečio teises. Aš ir anksčiau esu kalbėjęs apie tai, kad šitas skyrius dėl žmogaus teisių ir piliečio teisių bei laisvių yra parengtas pagal tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius žmogaus teises. Jo nuostatos buvo labai griežtai derinamos pagal šiuos tarptautinius dokumentus, atsižvelgiama į tai. Ir todėl tos abejonės, kurios irgi reiškiamos, kad štai yra tezė, kur skelbiama, deklaruojama teisė, o paskui numatoma, kokiais atvejais tos teisės gali būti suvaržomos, yra lyg ir savotiškas prieštaravimas.
Deja, tokią pačią struktūrą turi ir tarptautinės konvencijos dėl žmogaus ir piliečio teisių. Ir šia prasme mūsų Konstitucija irgi nenusižengia visuotinai pripažintiems žmogaus teises reglamentuojantiems tarptautiniams dokumentams.
Žinoma, gali kelti abejonių tie Konstitucijos skirsniai, kur kalbama apie valdžios galias. Šitie skirsniai kėlė daugiausia diskusijų, daugiausia ginčų. Ir turbūt dėl šitų skirsnių, kur reglamentuojamos Seimo galios, Prezidento įgaliojimai, Vyriausybės sudarymo tvarka, kildavo daugiausia ginčų. Dėl šitų nesutarimų gana ilgai užtruko ir Konstitucijos projekto rengimas bei derinimas.
Šiais iš tiesų ginčytinais klausimais yra gana įvairių nuomonių. Ir aš galiu pasakyti tiek, kad šiuo atveju suderintame projekte buvo pasiekti susitarimai, kuriuos būtų galima vadinti turbūt irgi kompromisiniais susitarimais. Tai abipusės nuolaidos: tiek vienos, tiek kitos pusės. Ir, matyt, šiandien tuos pasiektus susitarimus reikėtų vertinti irgi teigiamai, pozityviai. Ir, matyt, neatmetant galimybės, kad ateityje, jeigu prireiktų, Seimas galėtų grįžti prie šių klausimų ir juos reikiamai koreguoti. Tuo labiau kad šitos nuostatos galės būti keičiamos vadinamąja paprastesne tvarka, negu numatyta Konstitucijai pakeisti. Be to, šitos nuostatos dėl valdžios struktūros ir valdžios galių yra... Numatyta šitų nuostatų keitimo tvarka ir pačioje Konstitucijoje yra palyginti lankstesnė, minkštesnė negu, tarkime, I ar II skirsnio normų keitimo tvarka. Nes I ir II skirsniai galės būti keičiami tik referendumu, tuo tarpu visos kitos Konstitucijos dalys, išskyrus, žinoma, ir nuostatus dėl Konstitucijos keitimo, galės būti keičiamos jau Seimo sprendimu, priimtu per balsavimus, vyksiančius trijų mėnesių intervalu.
Baigdamas aš norėčiau tiesiog ir deputatus, ir parlamento frakcijas paprašyti nusiteikti konstruktyviam darbui, konstruktyviai diskusijai ir raginčiau po šito svarstymo, po pateiktų minčių pritarti šiam Konstitucijos projektui ir siūlyti jį referendumui.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam deputatui Kęstučiui Lapinskui.
Kviečiu į tribūną padaryti papildomą pranešimą deputatą Egidijų Jarašiūną.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji seniūnai! Man regis, kad svarstydami Konstitucijos tekstus mes pirmiausia turėtume suvokti, kad šio teksto atsiradimą nulėmė realūs procesai mūsų visuomenėje ir, sakyčiau, tai, kad politinės jėgos į pirmą vietą iškėlė kaip svarbiausią prioritetą sutarimą. Sutarimą, koks bus valstybės modelis, kokie bus piliečio ir valstybės santykiai, kaip funkcionuos valstybės valdžios. Tai, kas padaryta, suderintas tekstas, yra įvairių politinių pozicijų derinimo rezultatas, galimybė rasti tam tikrą vidurkį ir, sakyčiau, atspindi tam tikrą mūsų teisinės sąmonės lygį.
Manau, kad į šį projektą galima žiūrėti kaip į naujos valstybės vystymosi etapo dokumentą, dokumentą, kuris yra po pereinamojo laikotarpio Konstitucijos, dokumentą, kuris siekia įtvirtinti kokybiškai kito lygio valstybės gyvenimą. Kartu teikiamas Konstitucijos projektas yra, sakyčiau, kompromisinis tekstas. Tai tam tikras sutarimas, tam tikros abiejų pusių nuolaidos. Ir jeigu mes permestume tekstą, jame iš tikrųjų neliko nė vadinamųjų normų apibrėžimo, t.y. iš tikrųjų pasiektos tiesioginio veikimo normos. Pasidarė kur kas aiškesnis konstitucinio reguliavimo dalykas, įtvirtinta klasikinė parlamentinė demokratija, t.y. kad principas būtų taikomas, jeigu jis turi dvi puses, iki galo. Siekta garantuoti valdžių balansą, įvairioms valstybės valdžioms, jų įgaliojimams suteikti tam tikro aiškumo. Jeigu pažiūrėtume j Seimo skyrių, yra labai gerai, kad neliko sudėtingų darbo formų. Sprendimai yra priimami paprastai, aiškiai. Tai garantuoja Seimo darbingumą, kas, aišku, vėl yra valstybės politinio gyvenimo stabilumo garantija. Išspręstas klausimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Siekta garantuoti realų valdžių pasidalijimą.
Manau, kad lygiai toks pat didelis darbas padarytas sprendžiant Vyriausybės, Respublikos Prezidento įgaliojimų klausimus. Tai, kad įtvirtintas Respublikos Prezidentas kaip valstybės vadovas, kurį renka tauta, garantuoja tam tikrą valdžių darną, numato tam tikrus jo veiklos prioritetus, apibrėžia vaidmenį sudarant Vyriausybę, skiriant pareigūnus, taip pat numatant atsakomybę už valstybės gynybą.
Kartu yra ir kontrolės bei pusiausvyros mechanizmai. Vyriausybė, turinti Seimo pasitikėjimą... jos formavime dalyvauja Respublikos Prezidentas.
Manyčiau, kad pakankamai išspręsti ir valstybės bei žmogaus santykiai siekiant juos apibrėžti. Konstruojamos teisės ir numatytas tų teisių konstitucinis, o ne įstatyminis ribojimas, t.y. Konstitucija duoda tam tikras ribas.
Dėl Konstitucijos keitimo čia jau kalbėjo, nenorėčiau papildyti. Kartu, aišku, tekste liko kai kurių problemiškų vietų. To irgi negalima nuneigti. Tačiau tekstas yra tam tikro kompromiso variantas. Ir jeigu pradėsim diskusijas dėl tam tikrų vietų, tas balansas, ta pusiausvyra tuoj pat gali pasibaigti ir viskas turėtų prasidėti iš pradžių.
Manyčiau, gerbiamieji deputatai, kad spręsdami klausimą pritarti ar nepritarti Konstitucijos projektui, mes spręsim klausimą, ar mes pritariam šitam konstituciniam susitarimui.
Jeigu mes įsivelsime į teksto redagavimą, tai tą keliamą uždavinį — referendumui pateikti projektą — mes vargiai ar išspręsime.
Todėl baigdamas aš norėčiau pasakyti, kad viską nulems tai, kam mes iš tikro teikiam prioritetą, ar tekstui, kuris yra tam tikro politinių jėgų sutarimo rezultatas, ar siekimui, kad vienos ar kitos nuostatos besąlygiškai atsidurtų tekste. Tikiuosi, kad jūs būsite linkę pritarti sutarimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už gerą palinkėjimą.
Dabar susitarkim dėl klausimų. Mums liko 45 minutės klausimams, galbūt visiems trims pranešėjams skirkime po 15 minučių klausimams. Ar gerai bus? Ta pačia eilės tvarka.
Taigi pirmiausia kviečiu atsakyti į klausimus gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, o deputatus už...
A.RUDYS. Dėl darbo tvarkos...
PIRMININKAS. Dėl darbo tvarkos? Deputatas Audrius Rudys dėl darbo tvarkos.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, mums artėja tikrai sunkus sprendimas. Manau, kad šitie klausimai ir atsakymai šiuo atveju tiktai atimtų iš mūsų pasiruošimo tiems sprendimams 45 minutes. Dėl to aš siūlau apsispręsti dabar arba atsisakyti klausimų ir vietoj jų kad būtų pristatyti kiti du dokumentai, susiję su Konstitucijos priėmimo tvarka, arba dabar jau skelbti pertrauką.
PIRMININKAS. Yra rimtas pasiūlymas. Ką deputatai mano apie tokį pasiūlymą? Jeigu taip nutartume, ar nebūtų prieštaraujančių? Kaip tariamės? Ar iš karto darome pertrauką, ar reiktų pristatyti dar kitus du dokumentus? Galbūt deputatai norėtų nors trumpai išgirsti apie kitus du dokumentus? (Balsai salėje, negirdėti) Deputatas A.Januška protestuoja. Taigi aš jam suteikiu žodį.
Deputatas A.Januška. Dėl darbo tvarkos jums suteikiau žodį.
A.JANUŠKA. Ne, tai aš manau, kad vis dėlto reiktų suteikti galimybę paklausti. Bet jeigu jau taip nusprendžiam, tai aš neprotestuoju. Aš nenorėjau čia protestuoti.
PIRMININKAS. Ar deputatas J.Pangonis sutinka? Deputatas A.Brazauskas dar norėtų dėl darbo tvarkos?
Deputatas A.Brazauskas dėl darbo tvarkos.
A.M.BRAZAUSKAS. Turiu štai tokį klausimą dėl darbo tvarkos. Prašom pasakyti, ar deputatai gavo (bent mes tai negavom) štai šitą dokumentą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos"? Mes jo akyse nematėm. Ką mes turim svarstyti, aš nežinau. (Balsai salėje, negirdėti) Na, gal ir dalija, bet šiuo metu neturim.
PIRMININKAS. Šiuo metu dalija, todėl ir buvo numatyta, kad šis svarstymas bus po pertraukos, kai deputatai per pertrauką visapusiškai aptars ir susipažins. Jis taip pat yra derintas toje pačioje darbo grupėje. Visų frakcijų atstovai ten dalyvavo, bet, be abejo, frakcijos dar turėtų atskirai pasitarti. (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamieji kolegos...
A.M.BRAZAUSKAS. Darbo grupė tai darbo grupė, o parlamentas — tai parlamentas.
PIRMININKAS. Taip, be abejo, be abejo, gerbiamasis deputate. Aš jau, kai mes tvirtinome darbotvarkę, minėjau, kad iš tikrųjų visais klausimais net negali būti kalbos, kad nebus diskusijų, nebus svarstymo arba nebus deputatams laiko pasitarti, sakysime, frakcijose ar kokiose nors kitose grupėse. Visi tie dalykai, kaip numatyta mūsų ir darbotvarkėje, ir Reglamente, taip ir bus.
Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų pristatyti kitus dokumentus, ar iš karto darom pertrauką?
Deputatas K.Antanavičius dėl darbo tvarkos? Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš atsiprašau, niekada nesu per daug dėmesingas Reglamento taisyklėms. Gal jūs galėtumėt priminti, kada deputatai turi gauti dokumentą, kad jį būtų galima svarstyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, šiuo atveju Prezidiumas pasiūlė ypatingos skubos tvarką. Tokiu atveju galima svarstyti dokumentą, kai jis yra išdalytas deputatams. Bet, be abejo, dar kartą primenu, mes tikrai neforsuosime, tikrai deputatai turės laiko apsvarstyti. Jeigu bus kokių nors prieštaravimų, be abejo, galės ar frakcijos, ar laikinos deputatų grupės pasakyti savo žodį ar sustabdyti tą svarstymą, ar dar kaip nors kitaip pasielgti.
K.ANTANAVIČIUS. (...) ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Prezidiumas.
K.ANTANAVIČIUS. Tai Prezidiumas turi tokią teisę?
PIRMININKAS. Taip, Prezidiumas turi teisę. Taip, pagal Reglamentą.
K.ANTANAVIČIUS. Pagal kokį Reglamento straipsnį?
PIRMININKAS. 2191 straipsnis.
Taigi, gerbiamieji deputatai, dar kartą klausiu dėl pertraukos: ar darom pertrauką iš karto, ar pristatyti trumpai kitus dokumentus?
Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, atsiliepdamas ir į deputato K.Antanavičiaus siūlymą noriu jūsų paprašyti, kad būtų leista pristatyti tuos du aktus, t.y. dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos ir dėl referendumo Respublikos Konstitucijai priimti paskelbimo. O padarę pertrauką mes galėtume diskutuoti visais trim dokumentais, kuriuos šiandien išgirstume. Prezidiumas tokią teisę turi pateikti ir prašyti jus atsižvelgti, kad laikas tikrai mus spaudžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu nėra prieštaraujančių ir nėra siūlančių balsuoti, tokiu atveju iš tikrųjų būtų galima pristatyti kitus du dokumentus ir daryti mūsų numatytą pertrauką iki 14 val.
Ačiū, matau, kad prieštaraujančių nėra. Taigi aš perduodu pirmininkavimą seniūno pavaduotojui deputatui Č.Juršėnui.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Taigi, mielieji kolegos, dabar žodis suteikiamas deputatui ir Aukščiausiosios Tarybos seniūnui Aurimui Taurantui. Jisai kalbės dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" ir dėl įstatymo ,,Dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos klausimu" projektų. Ar girdite mane? Taip, dar sykį kartoju. Žodis suteikiamas deputatui Aurimui Taurantui, jis kalbės 3 ir 4 darbotvarkės klausimu.
Prašom, deputate.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, aš pasistengsiu labai trumpai paaiškinti, dėl ko vieni ar kiti projektai yra siūlomi. Taigi pirmiausia Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos". Prieš tai atkreipiu jūsų dėmesį...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mieli kolegos, prašyčiau tylos! Paklausykim, tikrai naujas dalykas ir labai svarbus dalykas. Įsiklausykim, tada bus aiškiau ir mažiau klausimų, ir greičiau baigsim.
Prašom.
A.TAURANTAS. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad šio įstatymo priėmimas numatomas baigiamuosiuose Konstitucijos nuostatuose, tai yra jos XV skirsnyje, kuris pateiktas papildomame lapelyje kartu su kai kuriomis kitomis redakcinėmis pataisomis. Baigiamuosiuose nuostatuose kartu numatoma, kad sudėtine Konstitucijos dalimi taip pat bus du kiti konstituciniai aktai, kuriuos jau yra priėmusi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Tai konstitucinis aktas dėl Lietuvos valstybės ir konstitucinis aktas dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sandraugas, sąjungas.
Taigi šie baigiamieji nuostatai numato, kad turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymas ir visų pirma šiuo įstatymu nustatoma, kad baigiasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo galiojimas. 2 straipsniu nustatoma, kad dabar galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisiniai aktai galios ir po Konstitucijos priėmimo, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, ir galios tol, kol jie nebus pateikti pakeisti arba pripažinti netekusiais galios.
Tokios nuostatos reikalingos tam, kad mūsų teisinėje sistemoje neįsigaliotų chaosas ir neliktų tiesiog spragų, kurių nereguliuoja jokie įstatymai.
Kartu 4 straipsniu numatoma, turint galvoje, kad dar nebus išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip deputatai susirinks į pirmąją sesiją. Siūloma tokia Lietuvos Respublikos Seimo susirinkimo tvarka, kad deputatai, jau įvykus pakartotiniams balsavimams, t.y. po dviejų savaičių... Ir jeigu yra išrinkta trys penktadaliai visų deputatų pagal Konstitucijos nustatytą deputatų skaičių, susirinks trečią dieną po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbs, kad tiek deputatų yra išrinkta.
Taip pat nustatomas Seimo nario priesaikos tekstas, nes kiti įstatymai kol kas jos nereglamentuoja. Šiuo metu ši priesaika yra tik nustatyta Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams.
Ir toliau numatoma situacija, kaip veiks Lietuvos valdžios institucijos iki Prezidento rinkimų. Tai apibrėžiama 6 šio įstatymo straipsniu. Nurodyta, kad kol nebus išrinktas Lietuvos Prezidentas, jo įgaliojimus vykdys
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, kaip tai yra nustatyta Konstitucijos projekto 89 straipsnyje. Šiame straipsnyje taip pat yra numatyta, kad Seimas per 10 dienų turi paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus ir šie rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tokio paskelbimo. Mes atsižvelgėme ir į tai, kad toks terminas išeitų ateinančią žiemą, kuri gali būti rūsti, ir gali susidaryti tokios sąlygos, kad bus sudėtinga tokius rinkimus vykdyti. Todėl siūloma ir antroji 6 straipsnio pastraipa, kad esant ypatingoms sąlygoms Seimas ne mažesne kaip trijų penktadalių savo narių dauguma gali tuos terminus, nustatytus Konstitucijos 89 straipsnyje, ir pakoreguoti.
Dar viena problema, kylanti dėl Konstitucijos nuostatų įgyvendinimo tai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarymas. Šiuo įstatymu numatome, kad Konstitucinis Teismas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per du mėnesius po Lietuvos Respublikos Prezidento išrinkimo. Kadangi numatyta Konstitucinio Teismo narių rotacija kas treji metai, todėl pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo narius 3 iš jų teks skirti trejiems metams, 3 šešeriems ir 3 devyneriems metams. Kartu numatome, kad tie Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie bus paskirti trejiems arba šešeriems metams, galės būti po trejų metų pertraukos skiriami dar vienai kadencijai į Konstitucinį Teismą.
Taigi tokios siūlomos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos pagrindinės nuostatos. Jos yra minimalios, tačiau išsprendžia pagrindinius klausimus, su kuriais susidurs Seimas, susirinkęs po rinkimų, kad jis galėtų įgyvendinti bent pirmuosius žingsnius, kurie reikalingi po Konstitucijos priėmimo.
Kartu atkreipiu dėmesį, dar kartą atkreipiu dėmesį į jau mano minėtus baigiamuosius Konstitucijos nuostatus, kuriuose, be jau mano minėtų nuostatų, yra nurodyta, kurie straipsniai metus po Konstitucijos priėmimo Seimo galės būti keičiami palengvinta tvarka, taip pat kaip įsigalios ir kas pasirašys referendumu priimtą Konstituciją.
Tai tiek dėl Konstitucijos priėmimo ir jos įsigaliojimo tvarkos.
Ir dar vienas įstatymas tai Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl referendumo priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją". Gerbiamieji kolegos, jau aš buvau jums pristatęs dabar galiojančio Referendumo įstatymo pataisas, kad būtų galima vykdyti referendumą kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais. Kitą projektą, šiek tiek dėl kitų nuostatų, siūlė taip pat Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Mes turėjome diskusiją šiais klausimais, kilo kai kurių nesutarimų ir prieštaravimų, ir neišsprendžiamų klausimų. Buvo prieita išvada, kad būtų geriausia priimti atskirą įstatymą šiam atvejui, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimui.
Jums pateikto įstatymo pagrindinės nuostatos sutampa su dabar galiojančio Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo nuostatomis, t.y. Konstitucija gali būti priimta, jeigu referendume už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tačiau kartu išsprendžiama ir situacija, jeigu referendume dalyvaus mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių. Tokiu atveju, kaip ir nustatyta jums pateikiamo Referendumo įstatymo 17 straipsnyje, gali įvykti patariamasis referendumas, o galutinai tokiu atveju spręstų jau susirinkęs Lietuvos Respublikos Seimas.
Kitos nuostatos, ypač procedūrinės, kaip įvykdyti referendumą, yra suderintos su dabar jau mūsų priimtu Seimo rinkimų įstatymu ir įgalina surengti referendumą rinkimų dieną. Priimdami šį įstatymą, remtumės mūsų liepos 9 d. priimtu nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d.", kuris ir numatė tokio referendumo galimybę.
Taigi mes svarstome nenaują klausimą. Referendumas buvo mūsų numatytas jau seniai, t.y. tą pačią dieną, kai mes skelbėme Seimo rinkimus.
Tokie du įstatymai jums pateikiami. Aš manau, kad per pertrauką jūs frakcijose apsvarstysite ir po pertraukos pareikšite savo nuomonę. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. O kitu klausimu, gerbiamasis Taurantai, vėliau ar išklausom dabar E.Jarašiūno ir K.Lapinsko, t.y. kitų pranešėjų, nuomonę... Prašau. Tai tada prašyčiau į tribūną deputatą E.Jarašiūną. Prašom. Gerai.
Dar vienas pranešėjas deputatas E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, pasistengsiu labai trumpai, kadangi iš esmės ponas A.Taurantas pagrindines nuostatas išdėstė.
Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tiek Konstitucijos, tiek jos atskirų nuostatų įsigaliojimo tvarką reglamentuoja įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" ir kad šitas įstatymas bus priimamas referendumu kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tai viena.
Ir antra aplinkybė, į kurią norėčiau atkreipti dėmes}. Įstatyme ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" greta kitų klausimų, kurie yra tiesiogiai susiję su Konstitucijos priėmimu, yra 5 straipsnis, kuris numato Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstą.
Tokia situacija. Šis tekstas atsirado todėl, kad jeigu būtų priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo narys įgyja tautos atstovo įgaliojimus tik prisiekęs. Nesant tokio dokumento, Seimas negalėtų dirbti.
Priesaikos tekstas yra pateiktas, aš nenorėčiau jo skaityti. Manau, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" yra pakankamai parengtas ir išsprendžia tas problemas, kurios susidarytų, jeigu Konstitucija būtų priimta, ir leistų mums operatyviai suformuoti visas valdžios struktūras, iš tikrųjų pradėti realiai kitą valstybės vystymosi etapą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar gerbiamasis deputatas K.Lapinskas norėtų kalbėti? Prašom. Dar vienas pranešėjas — deputatas Kęstutis Lapinskas. Prašom.
K.LAPINSKAS. Labai trumpai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos. Norėčiau pasakyti porą pastabų. Manyčiau, kad Seimo nario priesaikoje būtinai reikėtų nurodyti Konstituciją. Ir kitas dalykas — dėl Prezidento rinkimų terminų. Ar nevertėtų nustatyti konkretų laiką, per kurį turėtų būti skelbiami Prezidento rinkimai? Nes nuoroda į Konstitucijos 89 straipsnį reiškia, kad naujai susirinkęs Seimas jau per 10 dienų turės skelbti Prezidento rinkimus. Tuo tarpu mums šiandieną akivaizdu, kad mes neturime Prezidento rinkimų įstatymo. Seimas pirmiausia dar turės parengti ir priimti Prezidento rinkimų įstatymą ir tik tuomet atsiras galimybė skelbti Prezidento rinkimus. Todėl pradėti lyg ir nuo kito veiksmo, apeinant štai šį svarbų veiksmą Prezidento rinkimų įstatymo parengimą ir priėmimą, kažin ar būtų tikslinga ir realu žvelgiant | naujo Seimo darbo pradžią ir tuos veiksmus, kuriuos jis turės atlikti pirmomis savo dienomis.
O apskritai, matyt, tie minimalūs reikalavimai Konstitucijai įvesti šitame įstatymo projekte yra numatyti. Manau, kad šitas įstatymo projektas gali būti teikiamas svarstyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar, mieli kolegos, štai tokia informacija apmąstymams dėl tolesnio darbo ir dėl tolesnio darbo tvarkos. Kol kas diskusijoms užsirašė 4 deputatai. Gal aš čia ne visus duomenis turiu. Deputatai G.Ilgūnas, K.Antanavičius, J.Liaučius, V.Plečkaitis. Taigi prašau teikti paraiškas. Prašau, patikslintas sąrašas: deputatai K.Antanavičius, J.Liaučius, G.Ilgūnas, P.Vaitiekūnas. Ir V.Plečkaičio raštą aš čia turiu. Taigi 5 deputatai, gerai. Tą tvarką galėsim dar patikslinti.
Dabar prieš skelbdamas pertrauką aš dar suteiksiu žodį padaryti pareiškimą deputatui A.Patackui. Per pertrauką frakcijų pasitarimai. Šita pertrauka apima taip pat ir pietų pertraukos laiką. Prašau į tai, gerbiamieji kolegos, atkreipti dėmesį. Mes rinksimės 14 val. Ir dar, kaip siūlė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, 13.30 val. frakcijų atstovai kviečiami pas Pirmininką į jo kabinetą.
Dabar žodis pareiškimui deputatui A.Patackui. Prašom.
A.PATACKAS. Gerbiamieji deputatai, esam susirinkę čia vienu labai svarbiu, konkrečiu klausimu. Mano pareiškimas bus kita tema, tačiau aš manau, kad tai nesutrukdys mūsų tos darbo krypties. Nesureaguoti irgi būtų negerai.
Šįryt savo dėžutėse radom lapelį lenkų kalba, kuriame itin įžūlia forma teisinama Želigovskio akcija, yra išspausdinta lietuvių tautos savigarbą įžeidžianti karikatūra. Būtų galima šitai laikyti lenkų šovinistinės grupuotės provokacija, jei oficiali Lenkijos Respublikos Vyriausybės pozicija šiuo opiu klausimu būtų aiški ir nedviprasmiškai apibrėžta. Tuo tarpu istorinis Želigovskio akcijos įvertinimas pozicijos atžvilgiu yra kertinis akmuo nepriklausomų Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiuose. Lietuviškoji savimonė ir tautos savigarba niekada neleis, kad Želigovskio ,,žygis" būtų vertinamas kitaip kaip valstybinis banditizmas, savo cinizmu tolygus Ribentropo Molotovo sąmokslui. Negali būti kalbos apie draugiškus Lietuvos ir Lenkijos santykius, kol ši agresija negaus tinkamo istorinio bei politinio įvertinimo iš Lenkijos Vyriausybės. Tas pat ir dėl Armijos krajovos.
Tačiau dėl savo lietuviško lėtumo tinkamai nereagavę į Armijos krajovos reabilitavimą iš lenkų šovinistų susilaukėme naujos provokacijos. Jos autoriai turėtų suprasti, kad rezultatas bus priešingas, nei laukta, nes atsivers apgijusi žaizda.
Lietuva ir jos žmonės niekada neleis, kad klasta, agresija ir sutarčių laužymas būtų teisinamas. Kas mano kitaip, blogai pažįsta lietuvių būdą. O provokacija ir jos autoriai turėtų susilaukti prokuratūros dėmesio kaip kiršintojai.
Siekėme ir sieksime dviejų katalikiškų bendro istorinio likimo tautų draugystės, bet tik tiesos keliu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiama pertrauka iki 14 val. Per pertrauką frakcijų pasitarimai ir frakcijų atstovų pasitarimas pas Pirmininką 13.30 val.