KETURIOLIKTASIS POSĖDIS

    1992 m. spalio 6 d.

---

  Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A.TAURANTAS ir seniūno pavaduotoja L.L.ANDRIKIENĖ

PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Gerbiamieji deputatai, labas rytas. Prašau sėstis į savo vietas. Aš labai jums dėkoju, kad jūs nutraukėte rinkimų kampaniją, susirinkote į posėdį. Aš tikiuosi, kad dar daugiau deputatų susirinks ir mes šiandien galėsime produktyviai padirbėti. Nes klausimų, kuriuos turime išspręsti, iš tikrųjų yra daug ir jie visi labai svarbūs. Dauguma iš jų labai skubūs.

Taigi aš skelbiu spalio 6 dienos posėdį pradėtą ir posėdžio pradžioje norėčiau suteikti žodį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Prašau salę nusiteikti dirbti.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie Konstitucijos projekto rengimą

V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos! Noriu pasveikinti vėl gana gausiai susirinkusius į mūsų plenarinį posėdį, matyt, jau vieną iš paskutinių posėdžių. Ir noriu šiek tiek informuoti apie darbą, kuris dabar dirbamas rengiant sutartinį, turbūt būtų galima taip pasakyti, Konstitucijos projektą. Intensyviai dirbo šiomis dienomis Konstitucijos projektų derinimo grupė. Galiu pasakyti, kad aš ėmiausi tos iniciatyvos, kartu dirbau su ta grupe, nors nesu jos narys. Dirbome dvi dienas, užvakar ir vakar, ištisai ir dar po nemažą gabalą nakties, turėdami tikslą pamėginti pasiekti tokio sutartinio, konsensinio Konstitucijos projekto. Kadangi šiuo metu turime du projektus, gali būti einama ir šitokiu keliu. Bet būtų geriau turėti vieną projektą, kuris turėtų didelės daugumos pritarimą čia, mūsų Aukščiausiojoje Taryboje, pritarimą tolesniam Konstitucijos priėmimo procesui, kuris galėtų būti vieno projekto teikimas referendumui kartu su rinkimais. Ir referendumas, kaip yra numatyta, turėtų iš principo pritarti šitai Konstitucijos krypčiai ir jos nuostatoms su išlyga, kad naujai išrinktas Lietuvos Seimas turi teisę pabaigti suredaguoti ir patikslinti kai kurias nuostatas.

Tam, kad mes galėtume visiškai užbaigti projekto rengimą ir galbūt jį čia aprobuoti, ir pateikti galutiniam pritarimui referendumu, mums trūksta laiko. Gal ir ne tiek daug, gal poros savaičių ir pakaktų, bet mes jų neturime, todėl anksčiau ir buvo numatyta pakankamai apdairiai, kad mes pateiksime referendumui vieną projektą arba su alternatyvomis. Norėtųsi pateikti vieną projektą, bet su išlyga ir su teise Seimui jį galutinai priimti. Su tam tikromis nuostatomis, kurios būtų specialiai pažymėtos irgi pagal ankstesnį susitarimą ir kurių priėmimui Seime būtų reikalinga tam tikra kvorumo norma.

Štai tokia yra padėtis apibūdinant ją apskritai. Ir galiu pasakyti, ką mums per tas dvi dienas ir ne tiktai dienas pasisekė padaryti derinant, redaguojant ir tikslinant šitą sutartinį Konstitucijos projektą.

Mes ėmėmės, galima sakyti, tų pagrindinių skyrių, nusakančių valdžios struktūrų galias, kompetenciją, išskyrimą ir santykius, būtent kur yra Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Konstitucinis Teismas, teismas, vietos savivalda, valstybės kontrolė ir iki galo užsienio politika ir valstybės gynimas, Konstitucijos keitimas. Čia taip pat labai svarbūs dalykai, kaip galima turėti pakankamai užbaigtą ir stabilią, nelabai lengvai kaitaliojamą Konstituciją.

Žinoma, darbas nėra baigtas, kad galėtume jums šiandien pateikti jau pakankamai nušlifuotą, perrašytą, švarų tekstą. Tuo labiau kad ir pirmieji skyriai dar turėtų būti mūsų aptariami, ir kai kurie momentai gali tenai dar pareikalauti diskusijų arba kompromiso ieškojimo. Derinimo grupei reikia dar dirbti, kad galėtume tai padaryti. Derinimo grupė yra pakankamai geros valios, nusiteikimo dirbti ir negailėti darbo valandų, kad tas tikslas būtų pasiektas. Bet tam, kad jis, tas siekimas, būtų prasmingas turint mano nurodytą galimą tolesnį procesą, reikia taip pat ir jūsų, mieli kolegos deputatai, geros valios. Ir gali prireikti tam tikro pasiaukojimo ir paaukojimo savo valandų, kurias galbūt kas norėtų ir naudoti rinkimų kampanijai, agitacijoms, susitikimams. O reikėtų tai paaukoti papildomiems susitikimams čia arba vienam papildomam susitikimui čia. Dėl to reiktų susitarti.

Aš dabar nekeliu to klausimo taip staigiai. Štai spręskime, susitariame ar ne, bet štai tokia galimybė yra. Jeigu mes jos neatsisakome, mėginame pasiekti, kad Konstitucijos projektas būtų teikiamas tokiam referendumo pritarimui (tai nėra galutinis priėmimas, bet pritarimas, po kurio Seimas pabaigtų jam pavestą darbą), tai tam reikalingas toks mūsų nusiteikimas ir supratimas to uždavinio svarbos, kuris lemtų, kaip ir sakiau, tam tikrą pasiaukojimą.

Prie to, ką aš pasakiau, manau, kad mes būtinai grįšime, galbūt šiandieną arba rytoj, bet teks tada, kai grįšime, jau spręsti klausimą... Aš dabar tiktai avansu pasakiau, kad apie tai reikia galvoti, galbūt ir pasitarti frakcijose, kas dar nėra pasitarę ar pan., kad mums gali tekti spręsti klausimą, ar dirbame papildomai šią savaitę ketvirtadienį, ar dirbame papildomai penktadienį vien tiktai šitam tikslui pasiekti. Tai prie to klausimo grįšime.

Baigdamas aš tiktai noriu štai ką pasakyti, kaip aš įsivaizduoju. Jeigu mes įstengtume pasiekti šitą rezultatą, kad gavęs pritarimą čia Konstitucijos projektas ir ta procedūra, kurią aš bendrais bruožais nusakiau ir kurią dar galėsime pasitikslinti... Jeigu mes tai įstengtume padaryti, aš žinau, kad mes atsisveikintume, išsiskirdami prieš rinkimus, ir galbūt jau po rinkimų, kai reikės perduoti pareigas naujam Seimui, su geru jausmu, kad vis dėlto šitie dveji su puse metų, per kuriuos buvo ir labai svarbių darbų padaryta... Mūsų Aukščiausioji Taryba iš tikrųjų yra labai daug padariusi, nors čia vieni kitus kritikuojame, peikiame, ir kai kada pasidaro toks lyg ir to darbo menkinimas. Iš tikrųjų yra padaryta nepaprastai daug įstatymų leidybos srityje. Ir mes pabaigoje padėtume pozityvų tašką, ir išsiskirtume su geru jausmu, kad padarėme, ką galėjome.

Noriu jus raginti galvoti šita kryptimi ir nusiteikti šita kryptimi, nes galbūt mes galime uždavinį atlikti. Ačiū už jūsų dėmesį.

0 Konstitucijos projektų derinimo grupė dirbs. Pamatysime, kaip šiandien, kokie yra balsavimo uždaviniai, ar gali apie dešimt žmonių išeiti iš salės, pavyzdžiui, dienos metu. Ir jeigu jūs leisite išeiti, tai tada mes irgi labai prašysime, kad niekas daugiau neišeitų. Kad tai nebūtų blogas pavyzdys, jog galima išeiti tvarkyti kokių nors kitų reikalų. Šitas reikalas — išimtinės svarbos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Manau, kad informacija deputatams buvo svarbi.

Prieš pateikiant darbotvarkę prašė žodžio pareiškimui Pirmininko pavaduotojas deputatas B.Kuzmickas.

Deputato B.J.Kuzmicko pareiškimas

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau padaryti vieną pareiškimą.

Rugsėjo 23 dieną ,,Lietuvos aidas" pranešė, kad Aukščiausiosios Tarybos komisija KGB veiklai tirti svarstė deputatų, tarp jų ir mano, įtariamų bendradarbiavimu KGB, bylas ir nutarė surinktą medžiagą publikuoti.

Gerbiamoji komisija, be abejonės, žino, kokių duomenų ir kriterijų pagrindu ji padarė tą sprendimą ir greta sustatė kaip patvirtintą faktą slapyvardžius ir pavardes. Nežinau, ar komisija turi savo darbo reglamentą, ar ne, bet manau, kad dėl bet kurio įtarimo ką nors oficialiai kalbėti arba teikti spaudai dera tik patvirtinus tą įtarimą visapusiška medžiaga, vengiant vienpusiškai orientuotos informacijos. Nežinau, ar daug deputatų sovietinės valdžios metais ką nors slapta rašė išeivijos ir pogrindžio Spaudai, kaip kas į ją žiūrėjo ir kaip žiūri iki šiol, bet galiu drąsiai pasakyti, kad mano dalyvavimas tuometinėje antisovietinėje pogrindžio spaudoje yra nepaneigiamas faktas. Tą gali patvirtinti išlikę tekstai bei liudytojai, nors galbūt šis faktas kai kam yra nelauktas ir gana nepatogus.

Tad kyla klausimas: kokiais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi taip pat ir minėtosios komisijos darbe, kai įtariamasis sąmoningu kolaboravimu su sovietais gali pateikti savo antisovietinės veiklos įrodymus? Ar tokie įrodymai šiandien, atgavus nepriklausomybę, yra vertinami kaip argumentas? Kokiai prielaidai, nekaltumo ar kaltumo, turi būti teikiama pirmenybė nestandartiškais ir prieštaringais atvejais? Galbūt šiuo požiūriu vertėtų pagalvoti, ar nereiktų pakoreguoti įstatymą ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo".

Norėčiau atkreipti gerbiamosios komisijos dėmesį į tai, kad nutarusi publikuoti įtarimus mano atžvilgiu keliančią medžiagą ji privalėtų objektyvumo vardan teikti spaudai ir tuos įtarimus neigiančią medžiagą, visų pirma mano rašytus antisovietinius išeivijai ir pogrindžio spaudai tekstus bei kitokius tą liudijančius duomenis. Šito nedarant bus sunku išvengti vienapusiškos, kartu klaidinančios informacijos, kas negali padėti atkurti teisingumą.

Ačiū už dėmesį.

Darbotvarkės svarstymas ir tvirtinimas

PIRMININKAS. Aš prašyčiau diskusijų nepradėti. Buvo parašytas pareiškimas. Prašyčiau replikų nesakyti.

Gerbiamieji kolegos, jūs darbotvarkę gavote, aš tuoj pat prašysiu ją patvirtinti, nes diskusijoms iš tikrųjų mes daug laiko neturime.

Tai pirmiausia aš kviesiu deputatus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo.

Salėje yra 93 deputatai. Gerbiamieji kolegos, jūs pagal darbotvarkės projektą turbūt matote, kad mums teks daug balsuoti. Kol kas balsų skaičiavimo grupė nesėdi savo vietoje. Aš iš buvusios grupės, kurios įgaliojimų laikas nesibaigė, nes įgaliojimai prasidėjo rugsėjo 10, tai iki spalio 10 grupė turėtų dirbti... Iš grupės matau salėje du deputatus. Tai deputatai A.Januška ir V.Jarmolenka. Aš prašyčiau juos užimti savo vietas. Ir, be abejo, teks jiems pagelbėti, nes iš tikrųjų bus per mažai intensyviam darbui. Taigi aš kviesčiau deputatus, kuriuos matau salėje ir kurie toliau pagal sąrašą, kuriems būtų pareiga skaičiuoti balsus (tai deputatai Z.Juknevičius ir A.Karoblis), pagelbėti balsų skaičiavimo grupei, jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarautų tokiam sprendimui. Tiesiog papildyti balsų skaičiavimo grupę. Ją dabar sudarytų tokie žmonės: A.Januška, V.Jarmolenka, Z.Juknevičius ir A.Karoblis.

Tokiu atveju aš atsiprašau, man priminė, kad gerbiamasis Z.Juknevičius pagal mūsų Reglamentą neturėtų užimti, kadangi jis yra paskirtas laikinai eiti pareigas. Aš atsiprašau.

Tokiu atveju pagal mūsų sąrašą toliau... Iš eilės prašyčiau deputatą S.Kašauską. Gal 4 deputatų užteks. Deputatai A.Januška, V.Jarmolenka, A.Karoblis ir S.Kašauskas.

Ar reikia balsuoti dėl tokios balsų skaičiavimo grupės?

Deputatas P.Varanauskas dar nori ką nors pasiūlyti?

P.VARANAUSKAS. Pas mus labai ,,įtempta" darbotvarkė, o aš atsimenu, kai deputatas A.Karoblis skaičiuodavo, tai deputatas B.Genzelis nuolat skelbdavo nepasitikėjimą. Ir tai trukdys darbą. Tai vienas dalykas. Reikėtų kito.

Antra, aš matau, dabar bus iš dabartinės parlamentinės daugumos tenai absoliuti dauguma ir tiktai vienas iš mažumos. O reikėtų kaip nors palyginti šituos dalykus.

PIRMININKAS. Jūs reiškiate deputatui A.Karobliui nepasitikėjimą?

P.VARANAUSKAS. Aš nereiškiu, aš tik siūlau jam atsiimti kandidatūrą, kad nebūtų va čia nereikalingos įtampos tarp A.Karoblio ir deputato B.Genzelio.

PIRMININKAS, Ar jūs perdavėte savo nuomonę, ar frakcijos?

Deputatas B.Genzelis.

P.VARANAUSKAS. Aš frakcijos vardu tik galiu paprašyti, kad būtų ten atstovaujama lygiai: ir dabartinė parlamentinė dauguma, ir parlamentinė mažuma.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Kadangi mano pavardė buvo paminėta, aš priverstas į tai reaguoti. Gerbiamojo P.Varanausko atmintis visiškai jau šlubuoja, kadangi aš niekad gerbiamajam A.Karobliui nesu reiškęs nepasitikėjimo. Tai aš prašau atsiprašyti už įžeidimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes iš tikrųjų turime labai daug darbo, ir aš prašyčiau dirbti rimtai, pradėti dirbti rimtai.

P.VARANAUSKAS. Jeigu deputatas B.Genzelis nori, kad aš atsiprašyčiau, tai aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Varanauskai, aš jums žodžio nesuteikiau.

Ar reikia balsuoti dėl balsų skaičiavimo grupės, kurią aš pateikiau, ar deputatas P.Varanauskas reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Taigi prašau deputatus, kuriuos aš išvardijau, užimti savo vietas. Reikalavimo balsuoti nėra, pagal Reglamentą mes galime taip ir padaryti. Reglamente yra reikalavimas, kad deputatų nebūtų iš vienos frakcijos.

Ačiū. Balsų skaičiavimo grupę mes sudarėme. Aš manau, kad ji produktyviai padirbės.

Gerbiamieji kolegos... Labai ačiū, mes išsiaiškinom. Aš prašau deputatus dirbti toliau, kaip ir dera mums pagal mūsų tvarką.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės projektą jūs gavote vakar ir šiandien jis buvo aptartas komisijų, frakcijų pirmininkų pasitarime. Šiandien pasitarime dalyvavo premjeras, jis pateikė kai kurių papildomų pasiūlymų, tačiau mes susitarėm, kad tų papildomų pasiūlymų dabar nesvarstome, o svarstysime juos, kai jau bent kiek produktyviai padirbėsime. Yra taip pat Mandatų ir etikos komisijos pasiūlymas, jį jums pateiksime vėliau. O dabar bendru sutarimu po pasitarimo aš norėčiau pasiūlyti darbotvarkę priimti be diskusijų.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas norėtų pateikti papildomą pasiūlymą dėl darbotvarkės.

V.LANDSBERGIS. Aš pritarčiau, kad nebūtų didelių diskusijų dėl darbotvarkės, nes laikas yra brangus, darbotvarkė didelė. Čia, matyt, per neapsižiūrėjimą nėra vieno klausimo, kuris atimtų turbūt dvi minutes.

Aš noriu paprašyti gerbiamųjų deputatų dėmesio. Ir to būrelio, kuris ten susirinko parūkyti salės gale, ir kitų, kurie kalbasi tarpusavyje. Tai yra klausimas, kuris anksčiau buvo darbotvarkėje. Įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo". Jeigu mes mėginsime eiti tuo keliu, atlikdami tą procedūrą, kurią aš šį rytą nusakiau, ir teikti sutartinį Konstitucijos projektą pritarimui referendumu, mums reikalingi tie pakeitimai, kurie jau jums buvo dukart pateikti, kur buvo po pirmojo svarstymo balsuota ir liko perbalsavimas esant didžiajam kvorumui. Mes dabar turime tą didįjį kvorumą, kas ne taip dažnai būna, mes galim šitą procedūrą atlikti. Neatlikus nėra jokios prasmės kalbėti apie Konstituciją ir stengtis ją padaryti. Todėl aš prašau įtraukti šitą perbalsavimą ir tiesiog posėdžio pradžioje, kai tikrai turime didįjį kvorumą. Jeigu pirmininkas sutiktų teikti balsuoti šitą pasiūlymą, tai būtų gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra vienas papildomas pasiūlymas dėl darbotvarkės. Deputatas K.Antanavičius taip pat nori pateikti papildomą pasiūlymą dėl darbotvarkės. Tokiu atveju aš tiesiog negaliu kam nors kitam uždrausti.

Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau visų prašyti atkreipti dėmesį, kad turėtume nedelsiant išklausyti informacijos dėl apsirūpinimo naftos produktais. Juk šąla visa Lietuva. O mes čia susirinkę sėdim, svarstom kažkokius dalykus. Turėtų pateikti informaciją ponas A.Abišala ir ponas V.Landsbergis. Dėl apsirūpinimo šiais produktais šiandien.

PIRMININKAS. Aš tik informuoju, kad dėl klausimų, kurie numatyti darbotvarkėje, gerbiamasis premjeras žadėjo būti čia 12 val.

Aš suteikčiau jums žodį, bet negaliu dabar įjungti. Gal jūs prieikit prie šoninio mikrofono. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamąjį Pirmininką atsiimti savo pasiūlymą. Man atrodo, jis labai gerai žino, kad nemaža dalis deputatų visiškai nenori, kad šitas klausimas būtų ne tik darbotvarkėje, bet ir apskritai keliamas. Dėl to aš labai prašau siekiant išsaugoti pakankamą žmonių skaičių salėje atsiimti šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš pritariu abiem pasiūlymams: ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, ir deputato K.Antanavičiaus. Dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo noriu dar pridurti, kad jau parengtas nutarimo projektas dėl kainų sustabdymo. Taigi mes 1990 m. gruodžio 27 d. buvome sustabdę. Ir tada kaip to svarstymo išdavą galėtume mes tą nutarimą galbūt ir priimti skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.

A.PATACKAS. Aš čia daugiau replikos teise. Ir tai būtų gal ne apie šios dienos, galbūt apie kitos dienos darbotvarkę. Žodžiu, yra atvažiavusi Čečėnijos parlamentinė delegacija su labai rimtais įgaliojimais. Kalbama apie šimtus tūkstančių tonų kuro, mazuto ir kitokių naftos produktų. Jie norėtų iš mūsų tam tikrų politinių žingsnių. Aš manau, kad mes turėtume šitam klausimui surasti šiek tiek laiko kitos dienos darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Jeigu mes pradedame kalbėti apie ekonomiką, ypač kai kalba K.Antanavičius, gerbiamąjį Pirmininką ima juokas. Aš manyčiau, juoktis nebėr kada. Galbūt reikia rimtai pradėti galvot, kaip mes išgyvensim žiemą. Ir šita informacija būtinai turi būti.

PIRMININKAS. Jūs tiesiog perėmėt pasiūlymą, tiktai galėjote, aišku, tai padaryti kita forma.

Deputatas S.Malkevičius dar nori kalbėti? Palaukit sekundę.

S.MALKEVIČIUS. Norėčiau pasiūlyti, kad mes Aukščiausiosios Tarybos vardu pasveikintume naujai išrinktą Estijos prezidentą.

PIRMININKAS. Manau, kad tam yra procedūra ir jau ji, ko gero, atlikta. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turi tokius įgaliojimus padaryti pasveikinimą.

Gerbiamieji deputatai, aš teikiu siūlymus, kurie buvo iškelti, papildomus siūlymus. Tai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko siūlymas įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Referendumo įstatymo pakeitimo ir už jį balsuoti.

Taigi aš teikiu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko siūlymą įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Balsavimas prasidėjo.

Už balsavo 48, prieš — 17, 11 susilaikė. Klausimas į darbotvarkę įtrauktas.

Taip pat teikiu deputato K.Antanavičiaus siūlymą, kad būtų išklausyta informacija apie apsirūpinimą naftos produktais. Balsavimas prasidėjo. (Dėl šios dienos darbotvarkės.)

Už balsavo 57, prieš  2, susilaikė 9. Pasiūlymui pritarta. Aš manau, galbūt deputatas K.Antanavičius sutiktų, kad ta informacija būtų trumpa ir tuo metu, kai dalyvaus posėdyje Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Taip, aš manau, kad mūsų tarnybos susisieks.

Tai jis suformulavo, kad informacija dėl apsirūpinimo naftos produktais.

Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti visą darbotvarkę? Taigi aš teikiu balsuoti su padarytais mūsų papildymais, kad šios dienos darbotvarkė būtų patvirtinta. Balsavimas prasidėjo.

Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikiusių 2. Darbotvarkė patvirtinta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi salėje yra kvorumas, aš manau, jūs sutiksite, kad galėtume pirmiausia išspręsti tuos klausimus, kurių yra likęs tik balsavimas. Tai yra dėl Advokatūros įstatymo įgyvendinimo projekto. Turbūt taip? Jūs leiskite man pabaigti mintį. Ir dėl to klausimo, kurį pateikė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Ar galėtume šiuos klausimus dabar išspręsti? (Balsas iš salės, negirdėti) Ar dėl Advokatūros įstatymo reikia priminti klausimą, ar visi atsimena? Ar galime balsuoti? Galbūt gerbiamasis N.Rasimavičius primintų tą klausimą. Ar ponas E.Jarašiūnas, atsiprašau? Gerbiamasis ponas E.Jarašiūnas. Jūs tiktai priminkite, dėl ko turime balsuoti. Daugiau diskusijų čia jau nebereikia. Liko tik balsavimas.

Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo" projekto svarstymas ir priėmimas

E.JARAŠIŪNAS. Mes turime perbalsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo 2 punkto". 2 punktas yra toks: ,,Nustatyti, kad advokatai, šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvę Lietuvos advokatų kolegijos nariais, įrašomi į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą ir dirba advokatais pagal šį įstatymą. Lietuvos Respublikos advokatų sąraše nurodoma: advokato vardas, pavardė, kontora ar biuras, advokato praktiko pradžios laikas. Taip pat pažymima profesinės veiklos sustabdymo ar laikinas teisinės pagalbos neteikimo terminas."

PIRMININKAS. Deputatų labai prašau sėsti į vietas, kad būtų girdėti, kas teikiama balsuoti. Taigi teikiama viena formulė ar dvi alternatyvios...

E.JARAŠIŪNAS. Viena. Perbalsuoti reikia esant didžiajam kvorumui.

PIRMININKAS. Šita formulė perbalsuojama esant didžiajam kvorumui. (Salėje šurmulys) Ji buvo priimta, bet buvo reikalaujama dėl didžiojo kvorumo, kiek aš atsimenu. Taip, gerbiamasis Jarašiūnai?

E.JARAŠIŪNAS. Aš pats nedalyvavau...

PIRMININKAS. Kiek aš atsimenu, buvo taip. Gerbiamasis N.Rasimavičius turbūt patvirtins. Buvo šita formulė priimta, bet buvo pareikalauta dėl jos balsuoti esant didžiajam kvorumui. Taigi buvo šis... Kuris čia, 2 punktas, taip?

E.JARAŠIŪNAS, Taip.

PIRMININKAS. Nutarimo 2 punktas buvo perskaitytas ir dabar dėl jo balsuosime esant didžiajam kvorumui. Taigi balsavimas prasidėjo dėl nutarimo 2 punkto.

Už balsavo 61, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi punktui pritarta.

Tokiu atveju turiu teisę pateikti balsuoti visą nutarimą. Kas už tai, kad su mūsų patvirtintu punktu Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo" būtų priimtas? Prašau balsuoti kortelėmis ir balsų skaičiavimo grupę  skaičiuoti. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  83.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Taigi nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo" yra priimtas.

Ačiū, klausimas išspręstas. Gerbiamieji deputatai, aš gavau Centro frakcijos oficialų pareiškimą, kad prieš balsavimą dėl Referendumo įstatymo pakeitimo prašoma pertraukos iki kito posėdžio pradžios, nenutraukiant posėdžio. Ne posėdžio pertraukos, o klausimo svarstymo pertraukos nenutraukiant posėdžio. (Balsai salėje, negirdėti) Reikalavimas yra reglamentiškas, aš negaliu jo atmesti. (Salėje šurmulys) Na, tai klausimas nebaigtas spręsti.

V.LANDSBERGIS. (Negirdėti)

R.RUDZYS. Ar dėl posėdžio tvarkos galima?

PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galėtume tęsti posėdį be didelių svarstymų.

R.RUDZYS. O dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Deputatas Romualdas Rudzys.

R.RUDZYS. Aš irgi kaip tik tą norėjau pasakyti, kad jūs staiga netikėtai nutilot. Tai ką tas šurmulys reiškia? Ar tai jau pertrauka, ar bandoma kažką daryti?

PIRMININKAS. Ne, aš ne...

R.RUDZYS. Normaliai tęskim posėdį, neturim tiek daug laiko, rinkimai ant nosies. O dėl valandos pertraukos, tai juk buvo net kelių savaičių pertrauka ir jokio šurmulio nebuvo. Tai ko čia dabar jaudintis? O jeigu tos valandos bijoma, tai aš tada kreipiuosi į jus oficialiai, pasakykit iš anksto. Ir kas nenori čia būt balsuojant kokiu nors statistu, taigi ims ir išeis. Juk turim labai gerą balsavimo kojomis patirtį. (Salėje šurmulys) Beveik mėnesį kolegos balsavo kojomis ir dėl to niekam nieko neatsitiko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad mes ir be diskusijų...

R.RUDZYS. Aš manau, kad jūs akivaizdžiai nutilot galvodamas, ar verta šitą klausimą prastumti, ar ne. Aš sutinku, balsuoti verta, o prastumti šiaip sau gal ir neverta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, nė vieno klausimo nesu nei stūmęs, nei kaip kitaip. Viskas yra jūsų valioje, be abejo, reguliuojant mūsų Reglamentui. Taigi esant oficialiam ir teisėtam prašymui šis klausimas atidedamas valandai. Tikrai taip. Reglamente taip yra parašyta. Tai yra klausimas, nepabaigtas spręsti. (Salėje šurmulys)

Ar mes darome dėl darbo tvarkos diskusijas? Prašykit suteikti žodį, aš jums suteiksiu dėl tvarkos, jeigu mes norime taip elgtis.

Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš ir noriu, kad jūs paaiškintumėte, ar kada nors mes taip darėme ir ar Reglamentas numato nukelti balsavimą valandai, jeigu kas priešinasi tam klausimui? Ir štai už jį jau buvo balsuota, jau motyvai už ir prieš pasakyti. Ir pareikalauta balsuoti esant didžiajam kvorumui. Lygiai taip, kaip štai mes padarėm su nutarimu dėl Advokatūros įstatymo. Taip, didysis kvorumas yra. Ir štai dabar viena frakcija paprašo nukelti, dar valandą paignoruoti šitą dalyką. Taip juk negalima. Juk nebe klausimo svarstymas, o tiesiog balsavimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš manau, kad galėčiau pacituoti jums Reglamentą. Ir turbūt visi klausimai atkristų. Taigi aš norėčiau pacituoti jums Reglamentą. 96 straipsnis. (Balsai salėje, negirdėti)

Gerbiamieji kolegos, aš turiu jums pacituoti Reglamentą, 96 straipsnį, kuriame pasakyta: ,,Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą iki balsavimo pradžios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio pirmininko, nuolatinės komisijos pirmininko, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės reikalavimu Aukščiausiosios Tarybos posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka."

Z.JUKNEVIČIUS. Iki balsavimo pradžios.

PIRMININKAS. Iki balsavimo pradžios. Balsavimas dar neprasidėjo.

Z.JUKNEVIČIUS. Jau buvo, jis įvyko. (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Balsavimas dar neprasidėjo.

Z.JUKNEVIČIUS. Įvyko jau.

BALSAS IŠ SALĖS. Na, ką jūs, juokaujat?

Z.JUKNEVIČIUS. Balsavimas juk šituo klausimu įvyko. Tiktai nebuvo kvorumo. Tai čia jau...

PIRMININKAS. Klausimas papildomai įtrauktas į darbotvarkę ir balsavimas neprasidėjo.

V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, gerbiamasis seniūne...

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs paskaitėt, kur pasakyta: ,,kai klausimas yra svarstomas". Vykstant svarstymui. Dabar nevyksta svarstymas. Yra balsavimo procedūros užbaigimas.

PIRMININKAS. Balsavimo procedūra yra skelbiama gongo dūžiu, jeigu kartais kyla kokių nors abejonių. Ir balsavimas nėra prasidėjęs.

Deputatas V.Žiemelis dėl darbo tvarkos.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, jūs sutikite, kad šis Reglamento straipsnis netinka, kadangi yra balsuojama, perbalsavimas esant kvorumui. Ir galėjome net neįtraukti šito klausimo į darbotvarkę, o tik perbalsuoti. Ir viskas. Jūs turėjote tai padaryti net neįtraukus į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokių pavyzdžių iš tikrųjų mūsų darbe buvo. Tokiu atveju, jeigu kilo ginčas, man belieka elgtis taip, kaip numato Reglamento 2 straipsnis: kilus ginčui dėl posėdžio pirmininko sprendimo sprendžia Aukščiausioji Taryba. Jeigu yra koks nors ginčas dėl Reglamento taikymo. Aš pasakiau, kaip aš suprantu Reglamentą, jūs tai ginčijat. Tokiu atveju mes turime išspręsti klausimą balsavimu, aš nematau kitos išeities...

K.ANTANAVIČIUS. Galima, aš pasiūlysiu kitą? Galima?

PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad mes visiškai bergždžiai prarandam laiką. Gerbiamojo A.Tauranto prašau šiuo atveju vadovautis tik Reglamentu. Ką jūs skaitėte, yra visiškai teisingas teiginys svarstant ir iki balsavimo pradžios. Prasidėjo balsavimas, ir šiuo metu visiškai yra nepagrįstas Centro frakcijos reikalavimas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sekretoriau, balsavimo pradžios aš nepaskelbiau. Balsavimas neprasidėjo.

L.SABUTIS. Yra prieš tai pasakyta: ,,pradėjus svarstyti". O mes baigėme svarstyti.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad motyvai pasakyti, aš niekaip kitaip negaliu šio klausimo išspręsti kaip balsavimu, jeigu kyla ginčas.

L.SABUTIS. Visiškai teisingai, pritariu tokiam sprendimo būdui.

PIRMININKAS. Taigi remdamasis Reglamento 2 straipsniu aš teikiu dėl šio ginčo balsuoti.

Ar deputatas K.Antanavičius dar dėl procedūros nori?

K.ANTANAVIČIUS. Labai norėčiau.

PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Tai tada teikit balsuoti dėl Reglamento atmainymo. O kadangi Reglamentas aiškiai nustato, kad balsavimui neprasidėjus... O balsavimas neprasidėjo, tas ir arkliui matyti. Tai, vadinasi, negalit jūs teikti kokių nors pasiūlymų, kurie prieštarauja Reglamentui. Taigi jeigu jūs pirma pateiksite sustabdyti dėl šito klausimo Reglamento veikimą apskritai, tada jau turit teisę teikti balsuoti dėl viso šito.

Na, ir kaip replika. Ko gi siekiama? Kas čia darosi? Kad referendumu, aš noriu priminti, 25% Lietuvos žmonių galėtų nuspręsti kažkokius esminius klausimus...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš jums tik dėl procedūros daviau.

K.ANTANAVIČIUS. Tai kodėl šitai būtinai reikalinga? Turim tiek darbo! Iš tiesų turim ir ekonominių, ir kitokių štai klausimų, kuriuos reikia užbaigti. Ne, užuot baigus, reikalinga destrukcija.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis jau kalbėjo dėl procedūros. Aš manyčiau, kad jau galime balsuoti. Neužtęskime laiko.

V.ŽIEMELIS. Galima tiktai repliką?

PIRMININKAS. Replika po to.

Gerbiamieji kolegos, aš teikiu balsuoti...

L.SABUTIS. Įstatymą balsavimui...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sekretoriau, prašau leisti vesti posėdį. Aš negaliu vesti posėdžio, kai yra replikuojama iš vietos.

L.SABUTIS. Kol įjungtas mikrofonas, aš jums noriu paaiškinti, gerbiamasis... (Toliau negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums noriu pacituoti Reglamento 2 straipsnį. Šiuo atveju juo vieninteliu galiu remtis. ,,Visais Aukščiausiosios Tarybos veiklos procedūriniais klausimais, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas. Jeigu bent du deputatai nesutinka su posėdžio pirmininko sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba."

Taigi aš taip traktuoju Reglamentą ir manau, kad pasielgiau teisėtai. Aš manau, kad Centro frakcijos reikalavimas atidėti valandai yra teisėtas. Ir aš teikiu šį savo sprendimą Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti arba atmesti. Remdamasis Reglamento 2 straipsniu. (Salėje šurmulys) Taip...

V.LANDSBERGIS. Ar balsuoti dabar, ar nebalsuoti...

PIRMININKAS. Taip.

V.LANDSBERGIS. Kas balsuoja taip... (Toliau negirdėti)

PIRMININKAS. Aš dar kartą skaitau Reglamento 2 straipsnį. ,,Visais Aukščiausiosios Tarybos procedūriniais klausimais (procedūriniais klausimais!), kurie nenumatyti šiame Reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas. Jeigu bent du deputatai (o taip ir buvo, daugiau deputatų) nesutinka su posėdžio pirmininko sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba." Taigi aš ir pateikiu šį klausimą spręsti Aukščiausiajai Tarybai. (Balsai salėje, negirdėti)

Aš manau, kad Reglamentas vienareikšmiškai sako, kad Centro frakcija turėjo teisėtą reikalavimą atidėti šį balsavimą. (Salėje triukšmas) Taigi... Tai yra mano nuomonė. Ir aš šiuo atveju tiktai taip matau Reglamento 96 straipsnį, tai, kas jame parašyta. Jeigu abejojama, aš teikiu šį klausimą išspręsti jums balsavimu.

Taigi kas balsuoja už, t.y. pritaria...

BALSAS IŠ SALĖS. Kvorumą!

PIRMININKAS. Kvorumas nereikalingas, čia yra procedūrinis klausimas. Taigi kas balsuoja už...

B.GENZELIS. Kvorumą patikrinti!

PIRMININKAS. ...tas balsuoja taip, kaip aš pasakiau...

V.LANDSBERGIS. Kas balsuoja prieš, tai...

PIRMININKAS. O kas balsuoja prieš, vadinasi, panaikinamas tas sprendimas, kurį aš pateikiau deputatams. (Salėje triukšmas)

Taigi kas balsuoja už, tas sutinka su reikalavimu padaryti valandos pertrauką, kas balsuoja prieš, tas nesutinka su reikalavimu padaryti valandos pertraukos.

Už balsavo 24, prieš  43, susilaikė 4. Taigi nutarta, kad dabar bus balsuojama už Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pateiktą klausimą dėl...

B.GENZELIS. Kvorumą patikrinti!

Įstatymo „Dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti" projekto svarstymas

PIRMININKAS. ...dėl Referendumo įstatymo pakeitimo, t.y. pritarimo po antrojo svarstymo...

B.GENZELIS. Kvorumą patikrinti! Frakcijos vardu prašau kvorumą patikrinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Genzeli, aš dar kartą primenu, kad balsuojama dėl pritarimo po antrojo svarstymo. Aš teisingai prisimenu, Pirmininke, taip?

V.LANDSBERGIS. Ne, po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Po pirmojo svarstymo, atsiprašau. Taigi balsuojama dėl pritarimo po pirmojo svarstymo. Šiuo atveju kvorumas taip pat pagal Reglamentą nereikalingas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, kad jūs truputėlį nusiramintumėt, aš noriu priminti, kokie yra šitie pakeitimai. Tai yra kaip tik toks pakeitimas, kuris mums gali būti reikalingas, jeigu mes norėsime gauti žmonių pritarimą mūsų dabar norimam pasiekti sutartiniam Konstitucijos projektui. Esamame įstatyme tokio pritariamojo arba patariamojo referendumo nebuvo ir todėl tai yra įvesta. Aš tai jau dukart aiškinau. Bet praėjo gana daug laiko. Ir dabar, matyt, įtampa yra per didelė, kažko būgštaujama.

Vadinasi, 7 straipsnio antroje dalyje parašyta, kad prireikus gali būti organizuojami ir pritariamieji piliečių valios paraiškos bei patariamieji konsultaciniai referendumai. Toliau yra pertvarkyta 2 straipsnio pirma dalis taip, kaip siūlė ponas Č.Juršėnas, kad būtų galima be problemų pašalinti referendumo klausimą, jeigu nutariama, kad klausimas išspręstas be referendumo. Ir toliau yra to pritariamojo arba patariamojo referendumo apskaičiavimas pagal dalyvavusių referendume piliečių skaičių. Čia yra išsiskyrusios nuomonės, kas jau liktų tolesniam balsavimui.

Ne nuomonės, o tiesiog buvo pasiūlymas. Referendumas, kuris pataria, kokia kryptim toliau eiti, laikomas įvykusiu, jeigu balsavo ne mažiau kaip trečdalis piliečių, įtrauktų į sąrašus. Ponas Č.Juršėnas siūlė 40%. Tame projekte, kuris tada buvo jums išdalytas, jau įtraukta šita jo alternatyva. Tai, ką aš pasakiau, jau yra avansas. Pastabos visos priimtos. Ir pono D.Morkūno pastabos, kad nebūtų to, kaip mes ten turėjome, birželio 14 d., toks imperatyvinis referendumas, reikalaujamasis referendumas. Reikalaujamasis referendumas išbrauktas iš tų straipsnių, kur jisai iš pradžių buvo siūlytas.

Į visas pastabas atsižvelgta, ir tam, kad būtų galima eiti toliau, reikalingas perbalsavimas. O čia ar 40%, ar trečdalis, ar dar kokių bus pasiūlymų, tai mes galėsim judėti toliau. Kita vertus, tada būtų beprasmis tas darbas, kurį mes dabar visi dirbam, įskaitant ir Centro frakcijos atstovą, kuris taip pat naktimis dirbo, kad pasiektume galų gale tos Konstitucijos sutartinį tekstą. Jie, matyt, tarpusavyje nesusitarė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik norėčiau paklausti dėl procedūros. Jūs priminkite mums, kuo aną kartą baigėsi tas svarstymas ir ką mes dabar turėtume atlikti? Tiksliai.

V.LANDSBERGIS. Aną kartą buvo pritarta po pirmojo svarstymo. Padarytos pastabos, kurias aš dabar priminiau ir jau avansu pasakiau, kad aš tas visas pastabas priėmiau. Ir jeigu mes eisim toliau, tai jos jau yra priimtos. Bet tada irgi Centro frakcija pareikalavo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Todėl mes buvom sustoję ir negalėjom eiti toliau. O dabar reikia arba eit toliau, arba atsisakyt Konstitucijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju man belieka paprašyti patikrinti kvorumą, jeigu buvo reikalaujama balsuoti esant didžiajam kvorumui. Aš primenu, kad pagal Reglamento 102 straipsnį yra suformuluota šiek tiek kitaip. Tai yra reikalavimas perbalsuoti pagal 101 straipsnio taisykles. Arba esant didžiajam kvorumui, arba 65 balsų dauguma, kai to kvorumo nėra ir balsavimas iš anksto skelbtas. Taigi aš noriu paskelbti arba gal tiesiog paprašyti balsų skaičiavimo grupę, kad suskaičiuotų, kiek mūsų yra salėje, ir mes galėsime atlikti.

Paskelbiau. Gerbiamasis Sekretorius prašė registracijos, paskelbta registracija.

Taigi salėje yra 76 deputatai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mums atrodo, 77.

PIRMININKAS. 77. Didžiojo kvorumo nėra. Taigi balsuoti turbūt negalime. Tuoj pat aš jums suteiksiu. Ir galėsime balsuoti šiandien pat, kai bus salėje kvorumas.

Deputatė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Aš labai prašau paskelbti spaudoje visus išėjusius iš salės po praėjusios registracijos ir nurodyt to išėjimo priežastis.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius dar nori.

L.MILČIUS. Aš tik noriu aiškiai pareikšti nusistebėjimą ir kad tai liktų stenogramose, kaip nenuosekliai Centro frakcija, reikalaudama perbalsavimo esant didžiajam kvorumui, jį specialiai gadina išeidama iš salės. Taip pat ir socialdemokratai. Tiesiog nuostabu!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, apgailestauju, kad mums taip... Sąrašą tai deputatai turbūt mato, kas yra salėje. Ne balsavimo sąrašas, o registracijos. (Balsai salėje, negirdėti)

Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume tęsti savo darbą pagal darbotvarkę ir mūsų... (Salėje šurmulys) Tai aš supratau, registracijos buvo prašyta.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, registracijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume tęsti savo darbą pagal darbotvarkę? Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra įstatymų ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo", ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindinį įstatymo" ir ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo" bei Biudžetinės sandaros įstatymo 31 straipsnio pakeitimo projektai. Pranešėjas gerbiamasis ministras S.Kropas laukia tribūnoje ir aš jį norėčiau kviesti kalbėti.

R.GAJAUSKAITĖ. Replikos prašau.

PIRMININKAS. Jūs dėl posėdžio tvarkos?

R.GAJAUSKAITĖ. Taip. Kol eina.

PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Aš taipogi noriu, kad tai būtų įrašyta į protokolą. Kadangi buvo padaryta registracija, norėčiau, kad protokole liktų, jog šiuo momentu nebuvo labai daug deputatų, ir kad į tai būtų atsižvelgta skaičiuojant atlyginimus pagal visus mūsų nustatytus punktus.

Įstatymų „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo", „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo" ir „Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 31 straipsnio pakeitimo" projektų svarstymas

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Kropą į tribūną.

S.KROPAS. Gerbiamieji deputatai... (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Registracija rodoma. Buvo prašyta registraciją parodyt, aš parodžiau registraciją.

Gerbiamieji deputatai, prašau tylos salėje ir suteikiu žodį ministrui S.Kropui.

S.KROPAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau atkreipti jūsų dėmesį į siūlomą nutarimo projektą ir kompleksą dokumentų, susijusių su savivaldos, Vyriausybės įstatymo ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimu, ir prašyčiau seniūno pakviesti deputatus į salę, kadangi šituos visus dokumentus mes galėtume priimti sutarimu ir greitai, jeigu turėtume pakankamą kvorumą.

Kadangi čia siūlomas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas, susijęs su teisių Vyriausybei suteikimu sustabdyti arba panaikinti savivaldybių valdymo organų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ir (...).

Mes aptarėme šituos klausimus frakcijose, Savivaldybių komisijoje, atsižvelgę į paskutinio svarstymo rezultatus ir pasiūlymus mes pataisėme šitą įstatymo projektą ,,Dėl Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo". Todėl siūlyčiau pradėti balsuoti nuo Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 98 ir 102 straipsnių pakeitimų. Tai šiuo metu labai svarbūs pakeitimai Vyriausybėje. Aš galiu pasakyti, kad dirbti darosi sudėtingiau šitoje situacijoje, nes savivaldybėse irgi jaučiamas toks rinkimų rezultatų laukimas. Reformos ir jūsų įstatymų vykdymas pradeda stipriai buksuoti. Tai turbūt padėtų išspręsti kai kuriuos klausimus, tačiau liktų Vyriausybei dar viena problema — tai santykis tarp aukštesniosios ir žemesniosios pakopos savivaldybių, kurios šiuo metu taip pat sudaro galimybę vilkinti sprendimų priėmimus. Tai turbūt jau būtų Seimo prerogatyva išspręsti šitą klausimą.

Prasyčiau seniūno pakviesti deputatus ir esant kvorumui balsuoti iš karto už visus Savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimus, bet pradedant nuo Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo.

PIRMININKAS. Taip, mums ir pagal Reglamentą priklauso balsuoti pirmiausia už Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimus. Aš prašau balsų skaičiavimo grupę visą laiką sekti, kiek yra deputatų salėje. Jeigu tik susidarytų kvorumas, mes galėtume balsuoti.

Norėčiau paklausti, ar pranešėjas nėra gavęs kokių nors papildomų pasiūlymų ar prieštaravimų, ką mes turėtume išspręsti iš anksto, prieš balsavimą dėl viso įstatymo?

S.KROPAS. Dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo mes šiuo metu neturime pasiūlymų ir prieštaravimų.

PIRMININKAS. Dėl kitų įstatymų, esančių šiame pakete.

S.KROPAS. Buvo svarstant pasakyta Savivaldybių komisijos pirmininko gerbiamojo A.Žalio dėl dviejų straipsnių, kuriuos mes priėmėm. Šiuo metu visa redakcija yra suderinta.

PIRMININKAS. Taigi norėčiau pasiklausti balsų skaičiavimo grupės, kiek šiuo metu deputatų yra salėje, gal pasikeitė skaičius?

Buvo deputatai prašę, kad aš raginčiau susirinkti į salę mūsų kolegas. Aš tai visą laiką darau ir dar kartą per mikrofoną kviečiu deputatus susirinkti, kad galėtume balsuoti dėl klausimų, kuriuos pateikė ministras S.Kropas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 79.

PIRMININKAS. Šiek tiek padaugėjo, turėkim vilties kad dar padaugės. Tokiu atveju ačiū pranešėjui. Mes galėsime balsuoti dėl šių įstatymų ir konstatuojame, kad papildomų pasiūlymų šiuo klausimu nėra gauta. Taigi galėsime balsuoti dėl viso įstatymo.

Toliau pagal mūsų darbotvarkę yra Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas. Jį Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi aš prašau į tribūną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką gerbiamąjį V.Litviną pristatyti šį klausimą.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas

V.LITVINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus dėl balsavimo paštu, susidūrė su tam tikrais sunkumais. Taip pat gavome nemažai laiškų iš įvairių politinių partijų ir visuomeninių politinių organizacijų, prašančių, jog 58 straipsnio reikalavimai būtų išdėstyti kitaip, negu yra jūsų patvirtintame Seimo rinkinių įstatyme. Šis klausimas jau buvo svarstytas, kaip minėjo posėdžio seniūnas, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume. Jam buvo pritarta, kad ypatingos skubos tvarka jis būtų svarstomas. Šio straipsnio naujos redakcijos idėja yra ta, jog paštas atlieka ne Rinkimų komisijos funkcijas, kaip yra pagal seną redakciją. Pagal naują redakciją paštas atlieka tik jam būdingas funkcijas, būtent visą rinkimų organizavimo procedūrą atlieka rinkimų komisijos, o paštas tik tarnauja savo tiesiogine paskirtimi biuletenius persiunčiant iš vieno Respublikos krašto į kitą ir niekada nepaliekama, kad šias funkcijas, kurios yra skirtos rinkimų komisijoms, pasisavintų koks nors pašto pareigūnas. Todėl prašome išdėstyti taip, kaip yra šiame pateikiamame projekte.

Susipažinę su Juridinio skyriaus išvadomis mes sutinkame, jog iš tikrųjų būtų galima su jomis visomis sutikti ir jas visas galima perkelti į teikiamą projektą Nr.l. Aš nenorėčiau, kad gerbiamiesiems deputatams susidarytų įspūdis, jog Vyriausioji rinkimų komisija laukė iki paskutinės akimirkos ir tik dabar pateikė šį klausimą. Mes šį klausimą teikiam jums ir prašom, jeigu tai įmanoma padaryt... Suprantam, jog iki rinkimų liko labai nedaug laiko, tačiau jeigu ši pataisa būtų priimta šiandien, dar būtų galima suspėt ką nors padaryt ir perorientuot mūsų apygardų, apylinkių rinkimų komisijas bei pašto pareigūnus.

Žinodami sudėtingą situaciją, jeigu kartais šis klausimas nebūtų išspręstas taip, kaip jis yra šiuo metu teikiamas, mes esame pasiruošę ir vykdyt šį Seimo rinkimų įstatymą, ir pagal senąją 58 straipsnio redakciją yra parengta jau technologinė balsavimo paštu instrukcija. Ji šiuo metu kaip tik yra pakeliui į apygardų, į apylinkių rinkimų komisijas. Joje mes, remdamiesi tuo, kas buvo pasakyta 58 straipsnyje, pasistengėm padaryt viską, kad nekiltų įtarimų ir kad būtų iki minimumo išvengta visų tų galimų nesklandumų, kylančių iš dabar galiojančio 58 straipsnio reikalavimų.

Tiek norėjau jums pasakyt šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas siūlo šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi mes turime vadovautis Reglamento 219¹ straipsniu. Prašau pranešėją dar pasilikti tribūnoje, gal ar klausimų jums bus, ar dar kokių nors kitų dalykų.

Taigi aš visų pirma norėčiau išsiaiškinti dėl šios procedūros taikymo galimybės. Pagal šio straipsnio reikalavimus visų pirma projektas turi būti deputatams išdalytas. Ar visi deputatai yra jį gavę? Gavę. Ačiū.

Toliau reikalaujama yra, kad visos frakcijos neprieštarautų būtent dėl svarstymo tvarkos. Taigi aš noriu pasiklausti Aukščiausiosios Tarybos frakcijų, ar yra prieštaravimų dėl ypatingos skubos taikymo įstatymui, kurį dabar pristatė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas gerbiamasis V.Litvinas? Nėra prieštaraujančių frakcijų. Ką gi, fiksuojame tada, kad frakcijų, prieštaraujančių ypatingos skubos tvarkai, nėra, ir galime taikyti ypatingos skubos procedūrą. Ar deputatai turi klausimų pranešėjui? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti, ar čia nebus praktinių sunkumų, jeigu rinkėjas, kuris negali vaikščioti ar pan., nori gauti į namus balsavimo reikmenis, dokumentus, bet turi nurodyti savo balsavimo pažymėjimo numerį?

V.LITVINAS. Gerbiamasis Pirmininke, vis tiek vienaip ar kitaip apylinkių rinkimų komisijoms yra pranešama apie tai, kad rinkėjas pageidauja gaut. Kaip anksčiau buvo balsadėžė atnešama į namus, taip dabar. Kad jis nori gauti rinkimų dokumentus į namus. Todėl vienokiu ar kitokiu būdu pareikšdamas savo norą, kuris tampa žinomas rinkimų komisijai, jis kartu nurodys ir balsavimo numerį, kadangi likus 10 dienų iki rinkimų kiekvienas rinkėjas turės balsavimo pažymėjimą su jame įrašytu numeriu.

V.LANDSBERGIS. Ar jums neatrodo, kad būtų galima paprasčiau? Jeigu žmogus turi pastovų adresą, nurodo pavardę ir adresą, tai rinkimų komisija pati žino tą numerį, su kuriuo jis įrašytas. O kokiam nors senam žmogui dar ieškot to numerio, aiškint jį arba klaidingai užrašyt  ar čia nėra nereikalingas apsunkinimas? Ar nepakanka nurodyt pavardę ir adresą, kad štai šitas žmogus pageidauja biuletenio ir vokų, ir atiduot paštininkui?

V.LITVINAS. Būtų galima sutikti su jūsų šita pastaba. Iš tikrųjų žmonės gyvena pagal tą patį adresą. Vis tiek gavus iš jo pareiškimą pagal rinkėjų sąrašus patikrinama ir matoma, koks yra numeris, ir gali pati rinkimų komisija užregistruodama prirašyt tą numerį. Čia nusižengimo nebus. Čia yra toks, galima sakyti, formalus reikalavimas, kurio buvo galima ir atsisakyti. Aš sutikčiau su jumis.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jūs ėmėtės kokių nors priemonių, kad būtų pašalinta galimybė atplėšti šiuos vokus ir vėl užklijuoti, tarkime, biuletenius padarius ir negaliojančius?

V.LITVINAS. Aš dabar bijau kaip nors pasakyt, pagal kurį jūs mums užduodat klausimą.

V.ŽIEMELIS. Čia yra pasakyta, kad žmogus gali užklijuotą voką įmesti į dėžutę, tačiau, tarkime, pašto darbuotojai gali jį atklijuoti ir vėl užklijuoti ir padaryti su biuleteniu ką nori. Kokių priemonių imtasi, kad būtų matyt, jog vokas pažeistas?

V.LITVINAS. Šitie specialūs vokai negalės būt atplėšiami. Tai yra taip pat kaip ir laiškas. O jeigu mes priimam dabartinę redakciją, paštininkas nedirba nei su vokais, nei su biuleteniais  jis jų neturi. Ir pakeisti jis neturės galimybės. Jis atlieka tiktai savo pašto funkciją. Tačiau ką jis įdės... Jis gali sunaikinti kaip ir bet kurį kitą laišką. Tačiau visi šitie laiškai yra priimami kaip registruoti. Gal per visą šalį ir pasitaikys vienas ar du atvejai.

V.ŽIEMELIS. Nesupratot klausimo, atsiprašau. Jūs manęs nesupratot. Esmė ta, kad jis atplėšia voką, ištaiso biuletenį ir jau biuletenis tampa negaliojantis. Paskui vėl užklijuoja lyg niekur nieko.

V.LITVINAS. Jis neturi daugiau biuletenių, kad galėtų ką nors pataisyt.

V.ŽIEMELIS. Nereikia, tą patį biuletenį sugadina. Sugadina tą patį biuletenį.

V.LITVINAS. Bet tada aš nesuprantu. Taigi bus matyt, kad vokas pažeistas.

V.ŽIEMELIS. Tai aš ir klausiu, kokių priemonių imtis, kad būtų matyt, jog vokas pažeistas?

V.LITVINAS. Vienas dalykas, tada turi būti abu vokai jau pažeisti ir tada mėginsim atsekt tą grandinę, kaip ėjo šitas laiškas. Kaip šitas laiškas pateko iki apygardos komisijos, kokį jis nuėjo kelią ir kurioj vietoj buvo tas galima. Tai visiškai tas pats kaip bet kurio registruoto laiško siuntimas.

V.ŽIEMELIS. Ne, aš ne tą pasakiau. Ar antspauduot voką reikia, ar...

V.LITVINAS. Taip, visi vokai bus antspauduojami pašto žymekliais trijose vietose. Žodžiu, visos tos priemonės yra numatytos.

PIRMININKAS. Pasirodo, gerbiamasis V.Žiemelis kaip tik to ir klausė.

V.LITVINAS. Aš labai atsiprašau, nevisiškai supratau klausimą.

PIRMININKAS. Trim antspaudais antspauduojame...

V.LITVINAS. Taip, trim antspaudais antspauduojamas šitas išorinis vokas.

PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis pirmininke, apie šitos kortelės, šito rinkėjo pažymėjimo, numerį. Šitas numeris labai palengvina komisijų darbą, nes žmogus ateina iš karto su numeriuku, ypač mieste, ir lengviau rasti sąrašuose šitą žmogų. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, kokios čia yra garantijos, jūsų manymu, kad šitie žmonės nebus per paskutines 10 dienų stumdomi eiti į paštą ir balsuoti?

V.LITVINAS. Jeigu bus pakeičiamas šitas straipsnis pagal mūsų siūlomą redakciją, žmonėms nereikės eit į paštą ir balsuot. Jie galės pasinaudoti šita paslauga ir pas jį į namus atvažiuos komisijos nariai su pašto pareigūnu. Šitą procedūrą rinkėjas atliks namuose. Jam nereikės šito daryti, jam pačiam nereikės eiti į paštą. Gali jis eiti ir į paštą, tokia galimybė taip pat yra.

R.MACEIKIANECAS. Tai čia vienas komisijos narys, kokios nors partijos ar judėjimo atstovas, važinės ir, aišku, jeigu jis atstovauja kokiai nors partijai, agituos už tą partiją.

V.LITVINAS. Yra numatyta, jog ne vienas komisijos narys eina į namus. Gali eiti visa komisija, tai taip pat neuždrausta. Gali visa komisija eiti, visa palyda, gali eiti stebėtojai priešingų partijų ir visa kita. Viskas leidžiama daryti.

R.MACEIKIANECAS, Tai kuo čia skiriasi nuo (...) dėžučių, aš nesuprantu.

V.LITVINAS. Kaip? Nuo ko skiriasi?

R.MACEIKIANECAS. Nuo balsavimo į šitas mažas dėžutes.

V.LITVINAS. O skiriasi tuo, jog žmogus, atvažiavęs, pavyzdžiui, į kitą vietovę ir susirgęs, gulėdamas Skuode, pavyzdžiui, turi teisę balsuoti Rokiškyje už savo kandidatą į deputatus. Pagal seną įstatymą jis tokios galimybės neturėjo.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Tai grįžtama prie tos praktikos, kurią Aukščiausioji Taryba atmetė, t.y. balsavimo urnomis. Juk čia faktiškai žodžių žaismas, semantinė problema, bet ne tikra problema. Vadinasi, jūs siūlote grįžti prie to, kas buvo?

V.LITVINAS. Vyriausioji rinkimų komisija svarstė šį klausimą, tik aš galbūt nepasakiau jums, jog tai buvo ne bendra Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonė, o sprendimas, priimtas Vyriausiosios rinkimų komisijos narių balsų dauguma. Užtat šitas projektas pateikiamas šią dieną svarstyti.

V.ŽIEMELIS. Ponas pranešėjau, aš atsiprašau, kad toks įkyrus, bet dar kartą grįžtu. Mes, matyt, vienas kito nesupratome. Jeigu paliksim jūsų siūlomame projekte, kad žmogus gali įmesti į pašto dėžutę, tai gali būti mano minėtas suklastojimas. O jeigu įrašysime į šį projektą, kad įteikiamas paštininkui ar pašto skyriui ir užklijuojama vieta antspauduojama, tada jau nebus galimybės kam nors atplėšti ir vėl užklijuoti. Ar jūs supratot mane, ar nesupratot?

V.LITVINAS. Taip, aš jus suprantu. Bet mes vis dėlto einam pasitikėjimo keliu.

V.ŽIEMELIS. Na, koks čia pasitikėjimas, rinkimai, argi čia galima pasitikėti? Čia juk rinkimai.

V.LITVINAS. Jeigu Aukščiausioji Taryba įrašys šitą pataisą, koks bus įstatymas, tokį Vyriausioji rinkimų komisija vykdys, pone Žiemeli. Jūs žinot tai. Jeigu tai bus įrašyta...

V.ŽIEMELIS. Aš siūlau išbraukti ir įrašyti, kad įteikus antspauduojama užklijuota vieta. Įteikus paštininkui ar pašto skyriui antspauduojama užklijuota vieta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau buvo kai kurių kitų pasiūlymų. Čia ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas siūlė, ir dar kai kurių kitų yra, kaip minėjo pranešėjas, yra ir Juridinio skyriaus pastabų, kurias reikėtų įvertinti. Aš manau, kad tai bus galima padaryti tiesiog artimiausiu metu.

Primenu, kad aš šiek tiek nusikaltau Reglamentui ir nepateikiau jums balsuoti mūsų nutarimo, kad šis įstatymas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka. Aš atsiklausiau frakcijų, bet pagal 219 straipsnį dar mums reikia balsuoti taikant Reglamento 101 straipsnį. Taigi aš nežinau, ar tai galėsime padaryti prieš pertrauką.

Aš dar kartą klausiu balsų skaičiavimo grupės, kiek mūsų yra salėje? Pirmininkas siūlo užsiregistruoti, galima kartu registruotis ir elektroniniu būdu. Taigi prašau deputatus pasiruošti. Elektroninė registracija taip pat prasidėjo.

Salėje yra 79 deputatai. Kol kas balsuoti negalime, taigi, aš manau, po pertraukos turėsime tokią galimybę. Kol kas sprendimas dėl skubos tvarkos taikymo nepriimtas. Aš labai atsiprašau, kad suklaidinau deputatus. Taigi pertrauka iki 12 val. 12 val. prašau visus deputatus susirinkti į salę.

Pertrauka

PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Ponai deputatai, kviečiu visus sėsti į vietas, tęsime rytinį šios dienos posėdį. Pirmiausia noriu deputatus informuoti. Ponai deputatai, prašom sėsti į vietas, pradėsime posėdį. Pirmiausia noriu informuoti, kad mūsų Aukščiausiojoje Taryboje svečiuojasi Čečėnijos Respublikos parlamento delegacija. Grupės deputatų prašymu, jeigu nebūtų prieštaraujančių, aš norėčiau pakviesti į tribūną ir suteikti žodį Čečėnijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojui deputatui M.Gušakajevui. (Plojimai)

Čečėnijos Respublikos parlamento atstovų pareiškimai

M.GUŠAKAJEVAS. Уважаемые депутаты, во-первых, хочется передать наилучшие пожелания от парламента Чеченской Республики, успехов вам. Мы понимаем то, что сейчас вам предстоит политическая борьба - продолжение борьбы. Мы желаем вам успехов, чтобы все виды политической борьбы были в интересах вашего и нашего народа.

Хочется осветить некоторые аспекты создания и существования Чеченского государства. Тем более, что эта встреча, к большому сожалению, происходит у нас впервые. На сегодняшний день в Чеченской Республике нет ни одной политической партии, общественного движения или организации, которая в своей программе не потверждала бы стремления к независимости Чеченского государства. Нынешнее правительство доказывает свою дееспособность, компетентность и всенародную поддержку. Мне кажется, иначе за такой короткий промежуток времени, когда мы сформировали наше правительство, иначе и не могло быть.

Все внутренние сторонники и противники Чеченской Республики имеют расхождение только в кадровой политике Правительства и в некоторых путях экономической реформы. Ну, это свойственно всем государствам, и противоречия, которые возникают на этой основе, могут только служить на пользу общему делу. Социологический и экспертный опрос граждан Чеченской Республики показал то, что более 90% населения Чеченской Республики проголосует за независимость в проведении референдума. Это с учетом того, что у нас более 30% населения составляют представители русскоязычного населения, как их принято называть. В этом необходимости мы на сегодняшний день не видим. Почему? Потому, что при проведении выборов парламента и президента Чеченской Республики участвовало в голосовании около 87% всего населения, из них около 70% проголосовало за Президента и за парламент. Участвовали при проведении выборов наблюдатели из многих стран, в том числе из Литвы. И поэтому курс одобрен и поддерживается большинством населения Чеченской Республики. Основная принципиальная позиция, опять-таки я повторяю, - это суверенная государственность Чеченской Республики. Как вам известно, Чеченская Республика пока не признана мировым сообществом, отдельно взятой страной, однако по всем нормам международного права это не мешает нам существовать и развиваться. Признание - не единственный фактор для существования и развития государства.

Основные факторы, которые необходимы для того, чтобы государство развивалось, такие как политические институты, армия, общественные организации, ресурсы, юрисдикция законодательства, налогообложение, пограничный контроль, паспортный режим, торговля, определение гражданства, - эти все факторы у нас, обсолютное большинство из них имеют место в нашей жизни и развиваются. Это, так сказать, краткий курс, экскурс в наше бытие, на основании которого мы сейчас существуем.

Видимо, сама судьба привела нас к вам, к одному из первых государств, которое освободилось из под оков большой советской империи. Мы изучили ваш путь и применительно к своему региону стараемся идти по этому курсу. И, как вам известно, являемся одними из тех, которые сейчас расшатывают малую Российскую империю, которая до сих пор старается удержать в своих объятиях, оковах на правах старшего, так сказать „брата". Мы считаем, что из под этой излишней опеки вышли и будем следовать этим же курсом.

Географическое и этнополитическое положение чеченского народа, как центральное на Кавказе, является объединяющим фактором, вокруг которого объединяются народы Северного Кавказа на своем пути национально-освободительного движения.

Ориентация на создание перспективной зоны новых государств: Кавказ – Балтия, Кавказ – Азия. Новому государству трудно выходить из устоявшегося сообщества государств. И поэтому наш мост, который мы хотим перекинуть с Кавказа на Балтию, мы считаем, будет как для вас плацдармом для выхода на Восток, так и для нас - для выхода в Европу и более развитые соседние с вами государства. Это сотрудничество и налаживание связей являются основой нашего посещения вашего государства. Кроме того, мы бы хотели, чтобы вы в нашем лице видели ту республику, которая начинает учиться ходить по вашим стопам и особенно то, что буквально вчера, образно я говорю, вы были на нашем месте. И кому, как не вам понять нашу ситуацию в настоящем положении? Мы задаемся вопросом, из каких соображений мы это одобряем, приветсвуем, по таким же, может быть, соображениям или даже более выгодным, было, явилось бы признание Чеченского государства Литвой, также как вы признали свое, были в свое время первыми, кто признал Боснию, Словению, Хорватию и ряд других государств.

Нам кажется, что наше взаимное сотрудничество на основе политического признания явилось бы большим стимулом для того, чтобы мы через это могли развивать, начать и развивать свои экономические взаимоотношения. Независимо от политического статуса наших республик или политических каких-то вопросов, между нашими республиками, на уровне министерств, ведомств уже начато экономическое сотрудничество, на основании которого начаты взаимные поставки. Так, например, мы от вас получили более 300 тонн животного масла, поголовья крупного рогатого племенного скота и так далее. Мы, в свою очередь, на этой же основе, есть постановление кабинета министров о реализации в вашей стране продуктов нефтехимии. Так, в конце сентября подписано постановление, на основании которого решено выделить около 100 тысяч тонн бензина, 100 тысяч тонн мазута, 200 тысяч тонн дизельного топлива, моторного масла, полиэтилена высокого давления в гранулях и т.д., реализацию, отгрузку которого уже производят. Но у нас есть чисто технические причины, по которым мы не можем в полной мере осуществить выполнение реализации этих наших задач. Опять-таки мы хотим, чтобы нас поняли правильно - мы приехали не для того, чтобы просить или кредиты, или что-то еще, без чего мы не можем. Нам, если будет в этом необходимость, Ближний Восток, Арабские страны протягивают братскую руку помощи, но нам опять-таки, я, может быть, повторяюсь, хотелось бы в вашем лице видеть первое государство, которое оценило нашу борьбу за национальное освобождение и дало ей должную оценку, также, как к вам с такой же симпатией обратился ряд государств, когда вы в этом нуждались.

У меня все, но у вас могут быть... Уважаемый Президиум, уважаемые депутаты, предоставить слово представителю Конфедерации горских народов Кавказа. Мы знаем о том, что вас очень беспокоит положение на Кавказе и в регионе в целом, те кровопролития, которые там происходят. Я бы просил предоставить несколько минут председателю комитета по иностранным делам, члену нашей делегации, председателю Конфедерации горских народов, который выполняет миссию не только, так сказать, в межпарламентских отношениях, но и мог бы осветить все проблемы Кавказа в целом, и прошу дать ему слово. У меня все.

PIRMININKĖ. Labai trumpam. Jis kalbėjo trumpiau, negu buvo žadėjęs, sutaupė laiko ir prašo skirti 2 minutes.

PARLAMENTO SVEČIAS. Благодарю, высокий парламент, за оказанную честь обратиться к Верховному Совету, который вошел в историю как орган, который утвердил независимость Литовского государства. Еще раз спасибо.

Прежде всего, я хотел бы дополнить руководителя нашей делегации тем, что Чеченское государство сегодня не имеет территориальных претензий ни к одному сопредельному государству, имеет политическую стабильность и ориентацию на международный рынок.

Относительно ситуации на Кавказе. При национально-территориальном устройстве Северного Кавказа и закавказских республик советская империя заложила территориально-межнациональные конфликты. Так, сейчас Кавказ является как бы тлеющим вулканом, который каждый день разжигается по мере необходимости до международного конфликта. В первую очередь, мы видим проблему Нагорного Карабаха и войны между Арменией и Азербайджаном. Конфликт зарыт между лезгинами и азербайджанами, между ауховскими чеченцами и дагестанцами, между кумыками и лакцами, чеченцами и ингушами, осетинами и ингушами, кабардинцами и болкарцами, карачаевцами и черкесами, Горной Осетией и Грузией и Абхазией и Грузией. И с началом политического преобразования, распада советской империи был запущен механизм столкновения народов во всем Кавказе. И мы знаем из истории, что в конце первой кавказской войны с лица земли исчезли такие народы, как убыха натухайцы, поставлены на грань этнического исчезновения шапцугии обозины. Исходя из этого, мы, народы Северного Кавказа, образовали Ассамблею горских народов Кавказа для того, чтобы не допустить межнациональные столкновения, явиться как бы миротворческой организацией, которая могла бы предотвратить народы от гибели. В этой связи мы до сих пор соблюдали мир на Кавказе. Нам удавалось в той или иной степени этого добиваться. Но имперские силы, которые сегодня противостоят стремлению малых народов, еще настолько сильны, что мы практически не успеваем за этими процессами и являемся только лишь как пожарные. Но я бы с этой высокой трибуны хотел подчеркнуть, что средства массовой информации сейчас создают образ Конфедерации народов Кавказа как террористической организации, которая несет войну и раздор между народами. Наоборот, мы являемся единственным гарантом стабильности на Кавказе. Это я могу подчеркнуть тем, что мы неоднократно предотвращали конфликт между абхазами и грузинами, встречались с руководством Грузии и во времена Гамсахурдии, и в период Госсовета Грузии.

Мы провели у нас в Грозном круглый стол народов Кавказа, где мы заложили основы решений конфликта между армянами и азербайджанами. И буквально два дня перед выездом у нас в Республике проходил чрезвычайный съезд горских народов Кавказа, где эта организация была переименована в Конфедерацию народов Кавказа, куда вошли донские, кубанские и ставропольские казаки. И этой организацией мы делаем все для того, чтобы сохранить стабильность и быть полезными себе и своим соседям. В данном случае мы, представители Чеченского государства, явились как бы примером национально-освободительного движения северо-кавказских республик, а литовский народ, который первым в бывшем Советском Союзе стал на путь своего национального государства, является для нас примером. Мы шли по вашим стопам. Вы являетесь для нас маяком и поэтому мы сегодня приехали именно к вам. Потому что мы на завершении своего пути становления государства обращаемся к вам с этой высокой трибуны с тем, чтобы мы из узких межгосударственных отношений могли бы через путь взаимного признания установить экономические связи, расширить наши отношения между Кавказом и Балтией. Это было бы выгодно не только для наших двух государств, но и для обоих регионов, и для политической стабильности, и для экономического развития.

Сейчас... средства массовой информации слухи, будто бы Чеченское государство на основе исламского фундаментализма строит исламское государство, враждебное России. Это не так.

У нас в Конституции закреплено, что мы строим демократическое ... государство. И ориентация у нас на рыночные отношения труда. В этом плане я бы хотел, чтобы уважаемые члены литовского парламента были правильно информированы. Мы не разделяем по религиозным принципам ни одну национальность. Сейчас, в конце XX века, когда на первом плане стоит вопрос экономических взаимоотношений и взаимо выгодных взаимоотношений между государствами, на первом плане - благо человека, мир на земле. Благодарю за внимание. Думаю, что наши взаимоотношения в будущем принесут пользу не только для Литовского и Чеченского государства, но и для всего Кавказа и для всей Балтии. Спасибо за внимание.

PIRMININKĖ. Ačiū Čečėnijos Aukščiausiosios Tarybos deputatams.

Aš atsiprašau deputatų, prašom mane kaltinti, jeigu svečiai kalbėjo šiek tiek ilgiau, negu mes buvom sutarę iš anksto. Aš nelabai galėjau juos nutraukti.

O dabar galėtume tęsti toliau darbą pagal darbotvarkę. Turėtume svarstyti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" projektą. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Aš kviečiu deputatus registruotis. Kompiuteris dabar užimtas. Taip, užimtas kompiuteris, tuojau mes galėsim registruotis.

Aš kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką Aleksandrą Abišalą. Informaciją jie norėtų pateikti popietiniame posėdyje, jeigu deputatai neprieštarautų. Gerai? (Balsas iš salės, negirdėti)

Pasakys, man atrodo, pats premjeras.

Kviečiu deputatus registruotis. Registracija prasidėjo. (Balsas iš sales, negirdėti)

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" projekto svarstymas ir įstatymo priėmimas

Aš jau sakiau. Dar kartą pakartoju: svarstysime įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" projektą.

a.a.abišala. Ponia seniūne, gerbiamieji deputatai, aš žinau, kad jūs prašėte pateikti jums informaciją dėl apsirūpinimo kuru, dėl susitarimų jį pirkti. Prašyčiau šitai padaryti 17.30 arba 18 val., kai bus padaryti svarbiausi dienos darbai, kai galėsim atvykti visi, kurie su šitais darbais susiję, ir kai pasibaigs posėdis pas vicepremjerą, kaip tik vykstantis šitais klausimais nuo 12 val. Jeigu jūs nieko prieš, tai būtų galima tai nukelti, ir tada gal norės pasiruošti televizija ar radijas, kaip jūs patys nuspręsit, kiek plačiai skleisti šitą informaciją. Ar galiu pereiti prie darbotvarkės?

PIRMININKĖ. Prašau prašau.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" papildomų pataisų nei raštu, nei žodžiu negavom. Kadangi tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas, prašyčiau tai ir daryti. Aš siūlyčiau balsuoti pastraipsniui...

PIRMININKĖ. Gerai gerai, tuoj pat, aš tiktai laukiu projekto ir galėsime balsuoti. Ar galėtume be balsavimo pritarti 1 punktui, kuris yra pateiktas projekte? Ar yra deputatų, reikalaujančių balsuoti? Nėra? Taigi 1 punktui pritarta.

2 punktas dėl 11 straipsnio ketvirtosios dalies. Ar yra deputatų, prieštaraujančių arba reikalaujančių balsuoti? Nematau. Taigi priimtas ir 2 punktas.

3 punktas dėl 11 straipsnio penktosios dalies. Ar yra deputatų, reikalaujančių balsuoti dėl šio straipsnio redakcijos? Nematau. Priimta.

4 punktas dėl 12 straipsnio trečiosios dalies. Ar yra deputatų, reikalaujančių balsuoti? Nematau. Taigi priimtas.

5 punktas, 13 straipsnio trečioji dalis. Ar galime be balsavimo pritarti šiam? Galima, ačiū. Priimtas ir 5 punktas.

Ir 6 dėl 13 straipsnio penktosios dalies išbraukimo. Ar galime be balsavimo pritarti šiam punktui? Nematau prieštaraujančių, taigi priimta.

Užsiregistravo 76 deputatai. Turbūt už visą įstatymo pakeitimą galėsime balsuoti tada, kai susirinks į salę daugiau deputatų. Aš deputatus dar vis kviečiu. Taigi pastraipsniui Valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Mums beliko balsuoti už visą įstatymą.

A.A.ABIŠALA. Galbūt ponia seniūnė ir gerbiamieji deputatai sutiktų balsuoti ir nesant didžiojo kvorumo, nes įstatymo balsavimas paskelbtas iš anksto, ir jeigu deputatai,..

PIRMININKĖ. Jeigu jūs siūlot ir manot, galim balsuoti...

A.A.ABIŠALA. Aš prašyčiau, jeigu kas nors prieštarauja, kad pasakytų, ir nerizikuotume. O jeigu ne, tai prašau balsuoti.

PIRMININKĖ. Taigi kviečiu deputatus balsuoti, kas už tai, kad įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" būtų priimtas. Prašom balsuoti kortelių pakėlimu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  72.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  1.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKĖ. Taigi 72 deputatams balsavus už, vienam — prieš, dviem susilaikius įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" priimtas.

A.A.ABIŠALA. Ačiū, gerbiamieji deputatai, už įstatymo priėmimą.

Nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" projekto svarstymas ir priėmimas

PIRMININKĖ. Galėtume kitą klausimą, pranešėjas čia taip pat Ministras Pirmininkas. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl kai kurių pavedimų Vyriausybei".

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, apsvarsčius pirmus du kartus nutarta jūsų siūlymu ir mūsų pačių iniciatyva išplėsti nutarimą. Prašyčiau jį priimti, koks yra siūlomas. Palyginti su pradiniu variantu, pridėta gyvulininkystės, gyvulių veislininkystės klausimų sureguliavimas (jūsų pasiūlymu, agrarininkų). Ir taip pat labai prašyčiau pavesti Vyriausybei patvirtinti Žemės ūkio ir Taupomojo banko statutus. Tai yra vieni iš stambiausių bankų Lietuvoje, daro didelius darbus ir privatizuojant, ir pagal tiesiogines banko funkcijas teikia kreditus, ima depozitus. Labai svarbu, kad jie galėtų būti normaliai teisiškai įregistruoti. Kol kas šito negalime padaryti, kol nėra patvirtinti jų statutai. Jų statutuose, be kitų dalykų, taip pat turėtų būti numatyti ir tarptautiniai ryšiai, o tai išplėstų atsiskaitymų ir su Rytais, ir su Vakarais galimybę. Prašyčiau padaryti šituos pavedimus, tada Vyriausybė galės veikti ir legaliai tvarkytis minėtais klausimais.

PIRMININKĖ. Ačiū. Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Atleiskit, premjere, gal aš praklausiau. Kooperacijos klausimais jūs...

A.A.ABIŠALA. Taip, aš tiesiog paminėjau tuos, kurie išplėsti, palyginti su pirminiu variantu. Jie buvo pačioj pradžioj.

PIRMININKĖ. Daugiau deputatų, norinčių klausti, nematau. Ar galėtume balsuoti už visą nutarimą? Ar deputatai norėtų balsuoti pastraipsniui? Už visą?

Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Ar premjerui žinoma Agrobanko iniciatyva naikinti sudeginant vertybinius popierius, šituos bendruosius talonus? Toks atvejis įvyko Širvintose, 10 milijonų buvo sudeginta pačių jų paieškos piko metu. Ir ar tai yra tuose įstatuose kaip nors numatyta?

A.A.ABIŠALA. Man tas atvejis nėra žinomas, gerbiamasis deputate. Aš jį patikrinsiu ir išaiškinsiu, tada galėsiu atsakyti.

PIRMININKĖ. Daugiau norinčių klausti nematau. Taigi kviečiu deputatus balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus". Balsuosime kortelių pakėlimu. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  66.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių" pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas ir priėmimas

PIRMININKĖ. Taigi 66 deputatams balsavus už (prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo) nutarimas ,,Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" priimtas.

A.A.ABIŠALA. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ir kitas klausimas  ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo pakeitimo", trečiasis svarstymas ir balsavimas.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, įvyko du svarstymai, tiksliau sakant, pristatymo metu buvo pasikeista nuomonėmis ir paskui vyko gana detalus svarstymas. Paskui, ypač su deputatu Č.Stankevičiumi, buvo, mūsų nuomone, surasta išeitis — 7 straipsnį papildyti 12 punktu, kur kalbama apie ypač svarbias, ilgiau negu 5 metams sudaromas ekonomines sutartis. Kiti klausimai, rodos, buvo išspręsti ir anksčiau. Todėl aš prašyčiau priimti taip pat šio įstatymo pataisą, turint galvoje, kad Aukščiausioji Taryba, o vėliau Seimas, matyt, kurį laiką neturės galimybių pavesti Vyriausybei sudaryti svarbiausias ekonomines sutartis. Antra, tai racionalizuoja ir liberalizuoja tarptautinių sutarčių parengimo tvarką. Prašyčiau įstatymą priimti.

PIRMININKĖ. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Čia mums bediskutuojant su kolegom deputatais kilo klausimas, ar teisinga jūsų frazė, kad šitie balsavimai buvo skelbti iš anksto? Čia aš kreipiuosi į mūsų seniūnę.

PIRMININKĖ. Aš manau, kad taip.

A.RUDYS. Tai ar jūs manot...

PIRMININKĖ. Ne ne, aš taip teigiu. Kadangi darbotvarkė buvo pasirašyta vakar, ir mes tą darbotvarkę šiandien tiktai patvirtinome, o Reglamento 101 straipsnyje parašyta: jeigu balsavimo metu, kuris buvo nustatytas ne vėliau kaip prieš dieną, posėdyje dalyvauja mažiau negu du trečdaliai, nutarimai, įstatymai gali būti priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus. Aš manau, aš teigiu, kad taip. Buvo numatyta iš anksto.

A.RUDYS. O kas vakar šitą dalyką pasirašė?

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas Aurimas Taurantas.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, šitie klausimai buvo svarstyti paskutiniame iki šiol vykusiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. To posėdžio metu buvo paskelbta, kad juos baigsime artimiausią, t.y. šį, posėdį. Dar buvo viltis, kad susirinksime spalio 1 d. Aš nematau jokio pagrindo abejoti, kad šitais klausimais, kurie svarstomi dabar, buvo numatyta iš anksto balsuoti šiandien. Prašyčiau paremti tokią poziciją.

PIRMININKĖ. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Aš kviečiu nesivelti į nereikalingus dabar ginčus. Tie pakeitimai, kuriuos čia premjeras siūlo, reikalingi, ir tie, kam nekelia abejonių, galėtų balsuoti. Tačiau jūs, gerbiamasis seniūne, man regis, gana demagogiškai patvirtinote, kad tai buvo nustatyta vakar. Vakar 20.05 val. iškrapščiau savo pašto dėžutę Aukščiausiojoje Taryboje ir nieko panašaus neradau. O kada kas pasirašė, tai čia jau pasirašančio, o ne to, kuriam pranešė, problema. Tai man būtų lengviau, jeigu jūs teigtumėte, kad tai buvo paskelbta dar sekmadienį, nes šiuo atveju tai yra tas pat. O aš kviečiu vis dėlto, šiek tiek nukrypus nuo šito, tęsti tai, ką siūlo premjeras, nes tai yra aktualu. Aš neprašau jūsų atsakyti. Jeigu...

PIRMININKĖ. Niekas ir nesiruošia atsakinėti. Taigi jūsų paskutinis sakinys tikrai visai be reikalo.

O dabar aš vis dėlto kreipiuosi j deputatus. Ar mes balsuosime pastraipsniui už šį įstatymą, ar galėtume balsuoti už visą įstatymą iš karto? Iš karto. Taigi kviečiu deputatus balsuoti...

A.A.ABIŠALA. Aš galiu pakartoti (...), tai jau buvo svarstyta.

PIRMININKĖ. Taip. Kviečiu deputatus balsuoti ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių" pakeitimo ir papildymo". Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  70.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKĖ. Taigi 70 deputatų balsavus už (prieš nebuvo, susilaikė vienas) įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių" pakeitimo ir papildymo" priimtas.

Nutarimo „Dėl Centrinės privatizavimo komisijos dalinio pakeitimo" projekto svarstymas ir priėmimas

9 darbotvarkės klausimas — Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Centrinės privatizavimo komisijos dalinio pakeitimo". Trečiasis svarstymas ir balsavimas.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, jei jūs pamenate, mes praeitą kartą patvirtinom naują Centrinės privatizavimo komisijos pirmininką ir kilo tam tikrų ginčų dėl komisijos narių. Manau, kad į daugelį jūsų pasiūlymų, prašymų, reikalavimų yra atsižvelgta.

Kokie pagrindiniai pakeitimai, palyginti su ankstesniu teikimu? Komisijos pirmininko pono A.Šimėno prašymu paliekamas komisijoje ponas A.Merčaitis (čia kai kurie iš jūsų taip pat siūlė jį palikti). Nors aš nemanau, kad tai geriausia išeitis, bet vis dėlto pritariu šitiems siūlymams. Antra, nebesiūlomi kandidatai, dėl kurių kyla abejonių: tai ponas D.Rumskas, J.Ivoška ir V.Zabiela. O dėl V.Lapės, tai aš turiu savo nuomonę. Prašau balsuoti, kad jis būtų paliktas. Aš negaliu sutikti su jūsų reikalavimu ir turbūt turiu tokią teisę teikti balsuoti už poną V.Lapę kaip pretendentą į Privatizavimo komisijos narius. Aš manau, kad tai reikalinga norint, kad Centrinėje privatizavimo komisijoje žemės ūkis būtų pakankamai atstovaujamas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis premjere... Gerbiamasis seniūne, galima?

PIRMININKĖ. Ar jūs norite klausti?

A.SAKALAS. Ne, aš noriu pasiūlyti gerbiamajam premjerui.

PIRMININKĖ. Prašau. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis premjere, čia iš tikrųjų jūsų siūlomas kandidatas V.Lapė yra diskutuotinas. Ir jeigu jūs nenorėtumėt rizikuoti šiandien, kad tas jūsų nutarimas gali būti nepatvirtintas, tai aš siūlyčiau atsiimti šią kandidatūrą.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tiktai pasakyti, kad prašiau patikrinti. Prašiau man paaiškinti konkrečius kaltinimus ir prašiau Valstybės kontrolės departamento patikrinti, kas ten galėtų būti, dėl ko tie kaltinimai metami. Negavau jokio atsakymo, kuris mane verstų šitą kandidatūrą atsiimti. Aš sutinku, kad dėl šios kandidatūros būtų balsuojama atskirai.

PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Jūs sakėte, kad tų kandidatų, dėl kurių buvo pareikšta pastabų, kandidatūras atsiimate. Tačiau dėl V.Lapės, kiek žinau, irgi buvo pareikšta pastabų. Kodėl jūs traktuojate vienus taip, kitus taip? O juk jūs gerai žinot, kad gerbiamasis V.Lapė neturi aukštojo išsilavinimo, yra ilgalaikis kolūkio pirmininkas ir visuomet limpa prie tos valdžios, kuri yra aukščiau. Jūs manote, kad toks žmogus gali sėkmingai atstovauti Privatizavimo komisijoje? Juk tai yra statytinis. Dabar būdamas pirmuoju ministro pavaduotoju nuėjo dirbti į vienmandatę apygardą. Tik atėjęs, sušilęs kojas, jau jisai nori būti deputatu. Suprantat, visai ne tas žmogus jums reikalingas. Jums reikalingas žmogus, kuris dirbtų, o ne toks, kuris tiktai siektų prie ko nors prilipti.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate Pangoni, kiek man žinoma, jūs taip pat esate buvęs kolūkio pirmininku, bet tai visai nemeta jums jokios dėmės. Tada atsiprašau. Mano informacija, vadinasi, klaidinga. Antras dalykas. Aš nenorėčiau, kad mes dabar rinktume kokios nors partijos centro komitetą ar ką nors kita. Mes renkam Centrinę privatizavimo komisiją, t.y. žmones praktiniam darbui. Jeigu jūs manote, kad kandidatus reikia vertinti politiškai, prašom tai daryti. Aš suprantu, jog yra tam tikra rizika, kad buvo nepatvirtinti kiti nariai, o Centrinė privatizavimo komisija privalo dirbti, todėl aš siūlau jums balsuoti dėl šito asmens atskirai, kadangi jūs taip jau labai ginčijatės.

PIRMININKĖ. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Gerbiamasis premjere, gal jums žinoma, kas atliko patikrinimą?

A.A.ABIŠALA. Prašau?

Z.VAIŠVILA. Kas atliko patikrinimą?

A.A.ABIŠALA. Jonavos apygardos valstybės kontrolės vyriausiasis kontrolierius. Rodos, taip ten jį vadina.

Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau tik atkreipti dėmesį. Gaila, kad aš nespėjau detalios informacijos... Ji yra surinkta, tik reikėjo pateikti. Jeigu premjerą domins, bus pateikta šiom dienom. Kaip tik noriu atkreipti dėmesį, kad gali kilti klausimų dėl patikrinimo objektyvumo, nes tas pats kontrolierius Bačianskas ar Bačianskas yra tame pačiame rinkimų sąraše kaip ir gerbiamasis V.Lapė. Dėl to būtų buvę geriau, jeigu būtų tikrinęs asmuo, nesantis tame pačiame rinkimų sąraše.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, tai dar kartą įrodo, koks geras buvo mano pasirinkimas neiti į rinkimus. Jūs, deja, tie, kurie einate rinktis, į viską žiūrite pro rinkimų prizmę. Aš žiūriu pro praktinę darbo prizmę. Man nesvarbu, kas yra kokiame sąraše. Aš turiu valstybinę struktūrą, kurios prašau padaryti patikrinimą. Ji tam skirta. Gaunu atsakymą ir juo naudojuosi. Jeigu man kas nors pateiktų faktų, kurie reikalautų prokuratūros patikrinimo, aš kreipčiausi į prokuratūrą, kad tas patikrinimas būtų atliktas. Aš negaliu vertinti nei šito, nei kitų žmonių pagal gandus ir pagal politines nuotaikas. Taigi prašyčiau balsuoti. Matyt, nebeverta atskirai diskutuoti. Balsuokite dėl šito žmogaus. Jeigu jūs manote, kad jis nepriimtinas, tada prašom paskirti kitus.

PIRMININKĖ. Ar deputatai K.Rimkus, R.Rudzys, J.Pangonis, J.Mačys nori klausti, ar kalbėti tuo pačiu klausimu? Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Aš manyčiau, jeigu kyla nesutarimų dėl V.Lapės... Jis visiškai neturi autoriteto tarp žemdirbių. Aš siūlyčiau jums nemažinti savo autoriteto vardan V.Lapės ir atsisakyti jo išvis, jeigu jau šitas jo paskyrimas ministro pavaduotoju sukėlė žemdirbių juoką.

PIRMININKĖ. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Visų pirma, jeigu tamsta premjeras sugeba priimti tokius sprendimus, dėl kurių žemdirbiai dar gali juoktis, tai jau gerai. Bet aš irgi, pratęsdamas kolegos K.Rimkaus mintį, siūlyčiau premjerui vardan to, kad... Na, mes čia su jumis iš tikrųjų ilgai dirbom ir pažįstam vieni kitus beveik kaip grynuolius. Tai vardan to privatizacijos komisijos paskyrimą jūsų paties siūlymu teikti dviem etapais. Visus, kurie nekelia abejonių, ir paskui tuos, kuriuos jūs norėtumėte. Jūs siūlėte balsuoti atskirai, bet, tamsta premjere, dovanokit, tai mūsų reikalas nutarti, kaip balsuoti. Mes galime nepaklusti jums. O jeigu jūs pasiūlytumėte pirma už vieną grupę, o paskui už kitą, tai būtų visiškai taip, kaip jūs ir norite.

0 savo ruožtu, žinoma, aš pridėčiau tiek. Aišku, tikriausiai Lapė geriau negu koks nors Kiškis, žiūrint praktinių, o ne rinkimų pozicijų. Bet galvojant apie žemės ūkį vis dėlto geriau koks nors chirurgas Vilkas negu felčeris Lapė. Tai būtų mano asmeninė nuomonė. Ačiū.

A.A.ABIŠALA. Dėkui, ponas Rudzy. Aš džiaugiuosi, kad jūs per dvejus su puse metų mūsų bendro darbo taip pat nepraradot humoro jausmo. Bet manyčiau, kad jau būtų galima pereiti prie praktinių veiksmų.

Aš teikiu balsuoti visus kandidatus, išskyrus poną V.Lapę. Paskui aš jį pateiksiu atskirai.

PIRMININKĖ. Ministras Pirmininkas neteikia balsuoti pono V.Lapės kandidatūros...

A.A.ABIŠALA. Aš teiksiu, tiktai atskirai.

PIRMININKĖ. Vėliau, taip?

Taigi gal mes galėtume daugiau nebeklausti premjero? Ar yra deputatų, reikalaujančių balsuoti dėl šio nutarimo 1 straipsnio? Reikalaujat balsuoti? Kviečiu deputatus balsuoti dėl nutarimo 1 straipsnio, išbraukti iš Centrinės privatizavimo komisijos sudėties Ričardą Adomaitį, Kęstutį Glavecką, Tautvydą Lideikį, Algimantą Matulevičių, Antaną Sviderskį ir Marijoną Visakavičių. Balsuosime mygtukais. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas?

Už balsavo 54 deputatai, prieš  4, susilaikė 4. Ar deputatai reikalauja kartoti balsavimą? Ne. Ačiū.

Dėl nutarimo 2 straipsnio, išskyrus tiktai tą straipsnio vietą, kur kalbama apie poną V.Lapę. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas? Pakartoti?

A.A.ABIŠALA. Ar aš galiu perskaityti?

PIRMININKĖ. Prašau perskaityti.

A.A.ABIŠALA. Paskirti Centrinės privatizavimo komisijos nariais Vytautą Dūdėną — Lietuvos investicijų banko valdybos pirmininką, Simą Ramutį Petrikį — Lietuvos pramonininkų asociacijos Kauno zonos prezidentą, Virgilijų Skulskį  Žemės ūkio ministerijos Privatizacijos departamento direktorių, Algirdą Gediminą Šemetą  Vyriausybės aparato Privatizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoją, Stasį Vėlyvį  Vyriausybės aparato Privatizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoją (beje, tiktai iki šios savaitės pabaigos; jis baigė savo darbą skyriuje ir grįžta į universitetą, tačiau sutinka pasilikti Centrinėje privatizavimo komisijoje).

M.STAKVILEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKĖ. Taip, deputatas M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.

M.STAKVILEVIČIUS. Kodėl mes balsuojame mygtukais, o ne rankų pakėlimu? Juk čia personalijos.

PIRMININKĖ. Čia ne personalijos. Čia yra atskiri nutarimo straipsniai ir užjuos balsuojant nereikia skaičiuoti kvorumo. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

Ar galėtume be balsavimo pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Taigi 2 straipsnis priimtas.

Ir 3 straipsnis. ,,Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo".

A.A.ABIŠALA. Gerbiamoji seniūne, aš norėčiau, kad dabar būtų balsuojama dėl Vaclovo Lapės, kaip mes ir susitarėme, įrašymo į antrąją dalį, papildomai.

PIRMININKĖ. Deputatas K.Rimkus dėl balsavimo motyvų.

K.RIMKUS. Aš manyčiau, kad už Vaclovą Lapę galbūt ir būtų verta balsuoti, nes kadaise jis buvo tikrai neblogas darbuotojas ir yra už tai apdovanotas Lenino ordinu.

PIRMININKĖ. Ir deputatas P.Varanauskas dėl balsavimo motyvų.

P.VARANAUSKAS. Aš suprantu, kad deputatą K.Rimkų suėmė juodasis pavydas. Nors ir nelabai esu apsisprendęs, bet kairioji pusė taip agituoja prieš, kad man norint nenorint reikia balsuoti už. Ir būtent už Lapę, o ne už Kiškį ir ne už Vilką.

PIRMININKĖ. Taigi kviečiu deputatus... Deputate Rudzy, galbūt galėtumėte jūs Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salėje elgtis taip, kaip siūlo Reglamentas?

Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam premjerui. Visų pirma aš kolūkio pirmininku nebuvau, aš buvau sodininkystės ūkio direktoriumi. Yra tam tikras skirtumas. Toliau. Jūs labai gerai mokate deputatams įteigti ir padarėte per trumpą laiką tai, ko nepadarė G.Vagnorius per ilgą laiką. Jūs pateikėte tas pataisas, ir mes šiandien jas priėmėm, daugelio įstatymų pataisas, kurios veda į tą pačią administracinę sistemą. Jūs tai gerai suprantate. Vėl ministerijos skirs valstybinių gamyklų vadovus ir t.t., ir t.t. Ir užsienio sutartis ten rašysite laisvai, Vyriausybė. Tačiau šiandien jūs šiek tiek... nežinau kaip... gal bandote apgauti, kad jūs V.Lapę siūlote ne politiniais motyvais. Juk jūs gerai žinote, kad V.Lapė Sąjūdžio sąraše yra ketvirtas. Tai yra šiandien V.Landsbergio dešinioji ranka žemės ūkio politikoje. Ir jūs čia nematote politinio motyvo. Labai keista. O Centrinėje privatizavimo komisijoje turi būti žmonės, kurie nedalyvautų politikoje, o būtų daugiau ekonomistai ir žiūrėtų, kaip vyksta privatizavimas. Nes čia iš tikrųjų yra labai pavojingas precedentas, kai lyderiai eina į privatizavimo komisiją. Mes žinome, kas iš to buvo. O dėl V.Lapės, kaip žmogaus, aš neturiu nieko pasakyti. Aš nenagrinėjau.

A.A.ABIŠALA. Jeigu jūs neturit dėl jo, kaip žmogaus, nieko pasakyti, tai tada nereikėtų ir būti prieš, nes Vaclovas Lapė yra skiriamas kaip ministro pavaduotojas, o ne kaip Sąjūdžio kandidatas, esantis sąraše ketvirtas. Tai ar dėl to reikia žmogų nubausti? (Balsai salėje, negirdėti) Aš kalbu apie Centrinę privatizavimo komisiją, gerbiamieji deputatai, kuri turi daryti darbą, ne apie Vyriausybę, kuri skiriama politiškai, ne apie deputatų išrinkimą, kurie renkami politiškai, ne apie kokios nors partijos vado išrinkimą, lyderio išrinkimą, o apie Centrinę privatizavimo komisiją, kuri turi dirbti darbą. Ir man tikrai neturi reikšmės, kas yra kokiame sąraše. Manau, kad gerai pasižiūrėjus ten rastume ir dar kandidatų į kur nors, kokiuose nors sąrašuose. O kažkodėl jūs dėl to nekeliat pretenzijų. Aš prašyčiau balsuoti ir iš tikrųjų nelaikyti šito politiniu aktu, o tuo, kaip yra iš tikrųjų, — paprastu, praktiniu darbu.

PIRMININKĖ. Ar sutiktų deputatai daugiau neklausti premjero? Ir balsuotume.

R.RUDZYS. Dėl balsavimo motyvų aš prašau žodžio.

PIRMININKĖ. Taip, deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Kadangi jūs, gerbiamoji ponia seniūne, ką tik įvėlėte į stenogramą man pastabą, kad aš nepadoriai pasielgiau...

PIRMININKĖ. Deputate Rudzy, jums buvo suteiktas žodis kalbėti dėl balsavimo motyvų. Asmeniniu klausimu jūs galėsite kalbėti po balsavimo.

Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Ačiū. Galima juokauti, kaip gerbiamasis P.Varanauskas tai daro. Nenorėčiau sutikti su gerbiamojo premjero motyvais traktuoti nepaskyrimą kaip bausmę. Tai yra labai atsakingo posto užėmimo ar neužėmimo klausimas. Centrinė privatizavimo komisija. Žinome, koks yra jautrus privatizavimo klausimas... ir turėtų vis dėlto būti kadrai atsakingi, atsižvelgiant į tai, pasitiki ar nepasitiki žmonės konkrečiomis kandidatūromis. Jeigu kolūkyje, kuriam buvo vadovauta, nėra to pasitikėjimo, jeigu rajone nėra to pasitikėjimo, tai vargu ar jis bus Lietuvos mastu. Ir būtent dėl to prašau netraktuoti to kaip politinio klausimo, prašau netraktuoti to kaip bausmės. Baudžiamoji atsakomybė yra numatoma Baudžiamajame kodekse ir už konkrečius dalykus konkrečiai įvertinama. O čia kalbama apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą žmogumi. Tai dėl to labai siūlau rimtai pagalvoti, būtent pasitikėjimo požiūriu. Ir siūlyčiau nebalsuoti už šią kandidatūrą.

A.A.ABIŠALA. Aš irgi siūlau balsuoti vienaip ar kitaip, tačiau jau balsuoti, nes, man regis, viskas pasakyta. Jūsų valia yra spręsti, gerbiamieji kolegos deputatai.

PIRMININKĖ. Deputatas A.Januška. Nematau aš jo. Deputatas A.Ražauskas. Oi, labai atsiprašau...

A.RAZAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų...

A.JANUŠKA. Atsiprašau, aš noriu irgi kalbėti.

PIRMININKĖ. Paspauskit mygtuką dar kartą, jeigu galit.

A.JANUŠKA. Tai aš per šitą.

PIRMININKĖ. Gerai.

A.JANUŠKA. Gerbiamasis premjere, šiandien ką tik nuskambėjo, kad jūsų siūlomas kandidatas neturi aukštojo išsilavinimo. Aš manau, kad iš tikrųjų, jeigu kalbėsim apie dalykinius dalykus, tai nei mokytojas, nei inžinierius negali būti be aukštojo išsilavinimo. Šiuo atveju žemės ūkio ministro pavaduotojas paskirtas neturintis aukštojo išsilavinimo ir dabar dar siūlomas į tokią svarbią komisiją. Tai susidaro toks įspūdis, kad čia yra politinis dalykas, o ne dalykinis.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, aš dar kartą jūsų prašau balsuoti ir nuspręsti taip, kaip jums atrodo geriau. Galų gale jūsų įkalbinėjimas verčia mane dar labiau laikytis to, kas buvo padaryta iš pradžių. Buvo apsvarstyti jūsų priekaištai visiems kandidatams, kurie buvo kelti. Ne aš vienas, mes keliese, nors tai yra mano prerogatyva, tarėmės, kaip pasielgti ir kaip išeiti iš padėties. Nusprendėm, kad ponas V.Lapė, kaip ministro pirmasis pavaduotojas, reikalingas šitai komisijai. Jeigu jūsų valia bus kitokia, prašom pareikšti kitokią valią, bet neverta manęs įkalbinėti, kad aš atsiimčiau šitą kandidatūrą. Galų gale aš prašau jūsų pagarbos ir man, ir mano pozicijai. Prašom pareikšti savo poziciją balsavimu.

PIRMININKĖ. Aš kviečiu deputatus daugiau nebeklausti ir siūlyčiau balsuoti.

R.RUDZYS. Ar dėl vedimo tarkos bus galima kalbėti šį posėdį?

PIRMININKĖ. Deputatas R.Rudzys dėl vedimo tvarkos.

R.RUDZYS. Ačiū. Aš vis dėlto norėjau kreiptis į jus, kad jūs kitą kartą man burnos neužčiauptumėte. Aš tikrai norėjau kalbėti dėl balsavimo motyvų, ponia Laima. Aš norėjau sakyti, kad mes po deputato P.Varanausko replikos pajuokavom su kitu kolega deputatu, kad Lapei, atsidūrus privatizavimo komisijoj, reikėtų laikinai neprivatizuoti vištidžių. Ir nieko nemoralaus į stenogramą aš pasakyti nenorėjau. O kalbėdamas dėl privatizavimo motyvų (prašau neužčiaupti, aš turiu laiko) norėjau pasakyti: kad ponas V.Lapė nepagalvotų, jog mes juokavom konkrečiai dėl jo, o ne alegoriškai, aš iš principo balsuočiau už poną V.Lapę. Nes šiaip jau komisijoj kompetentingų žmonių pakanka, komisijos sudėtis profesionalumo požiūriu nepablogėjo. Ir vienu Lape daugiau ar vienu mažiau, iš esmės yra tas pat. Ačiū.

Ar jūs neatsiprašytumėt manęs? (Salėje juokas) Tada aš susilaikysiu balsuojant, kol jūs neatsiprašysit.

PIRMININKĖ. Kviečiu deputatus balsuoti. Balsuosime elektronika, mygtukais. Balsuojame dėl Vaclovo Lapės kandidatūros. Kas už tai, kad jis būtų paskirtas Centrinės privatizavimo komisijos nariu? Balsavimas prasidėjo.

Už balsavo 34 deputatai, prieš — 16, susilaikė 14. Taigi Vaclovas Lapė yra paskirtas Centrinės privatizavimo komisijos nariu.

A.A.ABIŠALA. Kol kas tik įrašytas į straipsnį.

PIRMININKĖ. Prašau?

A.A.ABIŠALA. Kol kas tik įrašytas į straipsnį.

PIRMININKĖ. Taip. Balsuosime dėl nutarimo 3 straipsnio. Ar deputatai reikalautų balsuoti, kad nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos? Deputatas R.Rudzys reikalauja balsuoti. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas? Už balsavo 45 deputatai, prieš  8, susilaikė taip pat 8. Taigi 3 straipsnis taip pat priimtas.

Mums beliko balsuoti dėl viso nutarimo ,,Dėl Centrinės privatizavimo komisijos dalinio pakeitimo". Balsuosime kortelėmis. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  53.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  8.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKĖ. Taigi 53 deputatams balsavus už, 8 — prieš, susilaikius 4 nutarimas ,,Dėl Centrinės privatizavimo komisijos dalinio pakeitimo" nepriimtas.

A.A.ABIŠALA. Aš siūlau priimti kitokį nutarimą, be pono V.Lapės pavardės, ir prašau balsuoti už visą nutarimą.

PIRMININKĖ. Kviečiu balsuoti dėl naujojo Ministro Pirmininko pasiūlymo. Balsuojame už tą patį nutarimą, tik be Vaclovo Lapės pavardės. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? (Salėje šurmulys)

A.A.ABIŠALA. Aš prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  72.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKĖ. Susilaikė kiek?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKĖ. 72 deputatams balsavus už (prieš nebuvo, du susilaikė) nutarimas ,,Dėl Centrinės privatizavimo komisijos dalinio pakeitimo" priimtas.

A.A.ABIŠALA. Ačiū. Gerbiamieji kolegos deputatai, norėčiau jums pristatyti, ir aš nežinau, turbūt reikia būtinai didžiojo kvorumo, kad būtų balsuojama dėl ypatingos skubos tvarkos.

PIRMININKĖ. Taip taip.

Įstatymų „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo papildymo" ir „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo galiojimo termino" projektų pateikimas

A.A.ABIŠALA. Tai vis dėlto leiskit man pristatyti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo papildymo" ir ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo galiojimo termino". Šitie du įstatymai yra svarbūs. Vienas — antrasis — dėl to, kad įvedus litą nebeturėtų būti atskiro specialaus valiutos fondo. Įplaukos valiuta turėtų būti konvertuojamos pagal Lietuvos banko kursą, skaičiuojamos talonais, vėliau litais. O valstybė, darant išlaidas valiuta... Atvirkščiai, turi būt ta valiuta perkama iš banko ir naudojama. Kol kas yra šiek tiek kitaip. Buvo pritaikyta prie anksčiau buvusios sovietinės sistemos, kai naudojami keli valiutų keitimo kursai. Ir tai makroekonomikos lygiu varžo eksportą parduodant už tvirtą valiutą. Daugeliui įmonių nebetaikomas privalomas valiutos pardavimas ir specialus valiutinio biudžeto laikymas, bet tebegalioja specialios paskirties įmonėms. Mes manom, kad perėjus prie nuolatinės Lietuvos Respublikos valiutos, nuolatinių pinigų tas įstatymas nebeturėtų galioti. Antra vertus, tol, kol jis galioja, ir tol, kol egzistuoja valiutinis biudžetas, ne visos institucijos, gaunančios iš šito biudžeto valiutines lėšas savo reikmėms, gali mokėti už jas talonais. Pagal kursą mokant reikalingos didžiulės biudžetinės išlaidos. Ir, sakykim, siunčiant kokį nors meno kolektyvą į užsienį ir mokant tiktai už kelionę, nes paprastai ten vietoj jis gauna išlaikymą, už tą kelionę tenka mokėti be galo didelius pinigus. Tas pat perkant vaistus, įsigyjant medicinos įrangą ir visa kita.

Todėl Vyriausybė prašo, kad į įstatymą būtų įrašyta galimybė Vyriausybės nutarimu atleisti nuo mokėjimo talonais už gautą iš biudžeto valiutą. Kitaip sakant, kad nebūtų dvigubas paskyrimas iš biudžeto, o tiesiog viengubas. Ten, kur gauna valiutą komercinės struktūros, komercinės institucijos, jos tiesiog ją gali nusipirkti be didelių problemų kad ir iš biudžeto, kitaip sakant, mokėti tokiu kursu, koks priklauso. Štai šito pakeitimo esmė.

Tai yra du įstatymai. Vienas — dėl dabar galiojančio įstatymo pakeitimo. Antras įstatymas dėl galimybės baigti įstatymo galiojimą tada, kai bus įvesta nuolatinė vidaus valiuta.

PIRMININKĖ. Ar yra deputatų, norinčių klausti? Deputatas B.Rupeika, deputatas A.Endriukaitis. Deputate Endriukaiti, jūs norit klausti?

A.ENDRIUKAITIS. Ne, aš aną kartą klausiau.

PIRMININKĖ. Deputatė R.Hofertienė. Deputate Hofertiene, ar jūs norit klausti? Deputatas L.Šepetys. Deputatas K.Motieka. Ne.

Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Tai, ką jūs pasakėte, tamsta premjere, gana įtikinama, ypač apie keliones. Deputatams tai įtikinama. Tačiau pats įstatymo sakinys nesako, kad atleidžiamos tik tos organizacijos, kurios, na, biudžetinės, kad nereikėtų, kaip jūs sakot, du kartus iš biudžeto skirti. Su tuo aš visiškai sutinku. Ir ta proga klausimas. Ar jums neatrodo, kad čia bus galima pralįsti ir kitiems?

A.A.ABIŠALA. Teoriškai taip. Praktiškai ne.

R.RUDZYS. Tai galbūt pataisykim, kad nebūtų tokio...

A.A.ABIŠALA. Aš truputėlį bijau apsirikti kokioj nors vietoj, nes, pavyzdžiui, jeigu mes manysim, jog verta išlaikyti kad ir privataus kamerinio kvarteto siuntimą, pavyzdžiui, į Belgiją valstybės lėšomis, tai jis nebus biudžetinė organizacija. Ir tada privalės susimokėti už skirtą valiutą rubliais. Kadangi tai yra gana trumpas laikas, nemanau, kad kuri nors Vyriausybė suspėtų padaryti kokių nors nusižengimų šitoje vietoje. Siūlyčiau priimti taip, kaip yra. Blogiausiu atveju įrašykit ,,biudžetinėms organizacijoms" arba... Na, reikėtų suformuluoti tada kiek galima plačiau šitą vietą, kad būtų ir aišku, ir, kita vertus, pakankamai apimantys dalykai. Tai yra galų gale pristatymas. Aš sutikčiau diskutuoti ir redaguoti.

PIRMININKĖ. Daugiau deputatų, norinčių klausti, nematau. Taigi mums beliko balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos.

A.A.ABIŠALA. Galbūt yra kvorumas?

PIRMININKĖ. Taip, man atrodo, kad turėtų būti. Aš kviečiu deputatus registruotis. Registracija prasidėjo.

Užsiregistravo 84 deputatai. Dviejų deputatų mums dar trūksta, kad galėtume balsuoti.

A.A.ABIŠALA. Deputatas R.Ozolas nesiregistravo, nors yra salėje.

PIRMININKĖ. Užsiregistravo.

A.A.ABIŠALA. Na, galėjot pasakyt, kad nesiregistravo, ponia deputate.

PIRMININKĖ. Gal ateis vienas deputatas. Deputatas Z.Balcevičius 85-as. Gal galėtumėte tada pristatyti 11 darbotvarkės klausimą? Ten taip pat mums reikės balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piniginių vienetų pavadinimo bei jų dydžių pakeitimo ir vartojimo įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose" projekto pateikimas ir svarstymas ir priėmimas

A.A.ABIŠALA. 11 darbotvarkės klausimas  ,,Dėl Lietuvos Respublikos piniginių ženklų pavadinimo pakeitimo ir jų santykio dydžio vartojimo įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose". Projektas yra pateikiamas dėl to, kad visuose Lietuvos įstatymuose pinigai vadinami rubliais. Ir tam tikra kurioziška situacija. Jeigu jūs važiuotumėt ir jus sustabdytų kelių policija, turėtumėt pagal įstatymą mokėti baudą rubliais. Tai nėra logiška. Juo labiau kad kitas įstatymas dėl pinigų įvedimo šito nenumato. Todėl reikia pakeisti urmu visuose įstatymuose žodį ,,rubliai" žodžiu ,,talonai". O paskui, kai bus įvesti litai, kad nereikėtų priimti kito įstatymo, galėtume iš karto numatyti, kad žodis ,,talonai" keičiamas į žodį ,,litai", o sumos keičiamos pagal tą kursą, kuris buvo numatytas pakeitimui pirmuoju momentu. Ir tada turėtume juridiškai šituos reikalus susitvarkę.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, yra norinčių klausti, taip? Deputatas S.Akanovičius.

S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis premjere, o kaip mokėsim baudą, jeigu į Baltarusiją nuvažiuosim?

A.A.ABIŠALA. O Baltarusijos įstatymai galioja Baltarusijos teritorijoje. Kelių milicija Baltarusijoje jus nubaus rubliais. Lygiai kaip Lenkijoje zlotais arba Amerikoje doleriais.

S.AKANOVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKĖ. Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš nežinau, kurį čia mes nagrinėjam, 5 dienos, taip? Čia kur tas pateiktas?

A.A.ABIŠALA. Nesupratau, atleiskit.

A.K.LEŠČINSKAS. Nutarimą... Lietuvos Respublikos įstatymą 5 dienos, kuris pateiktas? Čia yra 2 punkte šitokie žodžiai: ,,o įvedus litą piniginiu vienetu talonas santykiu keičiamas tokiu santykiu..." Kam čia dukart ,,santykiai", aš nelabai suvokiu? Talonai keičiami tokiu santykiu, kokiu talonai keičiami į litus.

A.A.ABIŠALA. Ai, atsiprašau, čia gal iš tikrųjų redakciją reikėtų truputėlį pataisyti. Aš prašau susitarti dėl esmės. O kadangi čia yra pristatymas, tai tada mes gana greitai galėsime pabaigt. Esmė tai yra aiški, kad ten, kur parašyta 100 rublių, pasidarytų 10 talonų, jeigu bus 1:10, arba 5 litai, jeigu bus 1:20 ir t.t.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji seniūne, galima?

PIRMININKĖ. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis premjere, pritariu jūsų siūlomam nutarimo projektui, jis labai reikalingas. Ir norėčiau jums pasakyt, kad juodojoje rinkoje talonų vertė yra jau daug mažesnė už rublių. Jūs, matyt, supratote mane, kad talonai kiekvieną dieną...

A.A.ABIŠALA. Aš galiu jums pasakyti, pone Žiemeli, kad santykis nėra nusistovėjęs, nes kai kurioj juodojoj rinkoj už vieną taloną duodami trys rubliai.

V.ŽIEMELIS. Ne ne ne ne. Kur taip?

A.A.ABIŠALA. Ne, ne Vyriausybėje. Prašom pasivažinėti apie geležinkelio stotį ir pasižiūrėti, kokiu būdu išsikeisti.

PIRMININKĖ. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Aš irgi pasiteiraučiau dėl 2 straipsnio. Tačiau, žinoma, 1 straipsnis (dabar kalbėsiu dėl 1) galėtų išlikti tik su ta sąlyga, kurią jums ką tik užuominom pasakė kolega V.Žiemelis, nes tuoj tų talonų nebeliks, o kapeikos neįvestos, ir visiems suprantama, kad šitas punktas gyvens visiškai trumpai. Nors jeigu žinant, kad jis gyventų ilgai, reikėtų būtinai sugalvoti skambesnį pavadinimą, pavyzdžiui, Beveik Litas, Beveik Talonas. Sutrumpintai būtų Linas ar kitaip. Žinoma, Vyriausybės vadovai dabar... jų pavardėmis, matyt, nepavyks pavadinti šito talono taip, kaip buvo anksčiau. Tai galėtų taip ir likt. Liaudis pati sugalvos.

Bet štai dėl 2 punkto. Cituoju: ,,Pakeitus piniginio vieneto ,,rublis" pavadinimą į ,,taloną", piniginio vieneto santykis nesikeičia." Čia mano klausimas: ar jums neatrodo, kad šitas sakinys nėra logiškas? Nepasakyta, su kuo tas santykis nesikeičia.

A.A.ABIŠALA. Aš sutinku, gerbiamasis deputate. Viena, ką aš norėčiau paprašyti, tai nediskutuoti dėl pačios pinigų reformos, o svarstyti įstatymą. O antra, sutinku suredaguoti antrąją dalį taip, kaip mes susitarsime. Svarbu, kad esmė būtų aiški. O dabar kol kas yra pristatymas ir nutarimas. Jeigu jūsų užteks, kad priimtume ypatingos skubos tvarka... Nes aš bijau, kad paskui ilgą laiką gali tekti baudas imti rubliais.

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Dėmesio truputį, kolegos! Gal aš galiu išdrįsti pasiūlyti 2 punkto redakciją? ,,Pakeitus piniginio vieneto ,,rublis" pavadinimą į ,,talonas", piniginio vieneto dydis nesikeičia, o įvedus litą  piniginio vieneto ,,talonas" dydis pakinta į tokį dydį, kokiu santykiu talonai keičiami į litus."

A.A.ABIŠALA. Santykio nereikia čia iš tikrųjų, tiktai apie dydžius reikia kalbėti. (Diskutuoja su deputatais) Bankininkai čia šitą redakciją ir pateikia. Aš manau, kad susitvarkys.

PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Be abejonės, reikalingas toks sprendimas, tačiau negalima pritarti dėl 2 straipsnio, kad štai talonas keičiamas kokiu nors santykiu. Na, nežinau aš reformos, kaip ten bus padaryta, bet, matyt, visų talonų į rublius iš karto nepakeisim, todėl nežinia, koks tas santykis, ar tai pirminei daliai, ar visiems talonams pakeisti. Todėl galbūt reikėtų įrašyti ,,santykiu, nustatytu Vyriausybės". Ar galbūt šitaip: ,,o įvedus litus, santykiu, nustatytu Vyriausybės".

A.A.ABIŠALA. ,,Lito komiteto" geriausiu atveju, nes jis nustato tuos dalykus. Aš sutinku taip, kaip deputatas K.Antanavičius siūlo, tokiu santykiu keičiami. Sumos dydis keičiamas tokiu santykiu, kokį nustato Lito komitetas.

K.ANTANAVIČIUS. Gerai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš labai kviečiu visus sėstis į vietas, mums beliko balsuoti. Registracija prasidėjo. Kviečiu deputatus registruotis.

Užsiregistravo 91 deputatas. Pirmiausia balsuosime dėl 10 darbotvarkės klausimo  tai įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo papildymo". Dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo šio įstatymo svarstymui. Balsuosime mygtukais.

Kas už tai, kad šis įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Balsavimas prasidėjo.

A.A.ABIŠALA. Tik už ypatingos skubos tvarką.

PIRMININKĖ. Balsuojam dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo.

Už balsavo 82 deputatai, prieš  1, susilaikė 2. Taigi pritarta ypatingos skubos tvarkai.

Dabar balsuosime taip pat dėl ypatingos skubos taikymo svarstant įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo galiojimo termino". Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Balsavimas prasidėjo.

Už balsavo 80 deputatų, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi ypatingos skubos tvarkai pritarta.

Ir dabar vėl balsuosime dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo svarstant įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos piniginių ženklų pavadinimo pakeitimo ir jų santykio dydžio vartojimo įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose" projektą. Kas už tai, kad svarstant šį įstatymą būtų taikoma ypatingos skubos tvarka?

Aš sustabdžiau balsavimą. Ar yra frakcijų, kurios prieštarautų ypatingos skubos tvarkai? Jeigu nėra, tada mes galėtume balsuoti.

A.A.ABIŠALA. Svarstant esmę pasiaiškinkime gal geriau.

PIRMININKĖ. Aš galiu perskaityti 219 straipsnį. 219¹, kad sprendimas taikyti šią tvarką priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus ir tik tada, jeigu tam neprieštarauja nė viena frakcija. Dar nepriimam, tiktai už ypatingos skubos tvarką balsuojam.

Kviečiu deputatus balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka?

Už balsavo 81 deputatas, prieš  1, susilaikė 2, taigi ypatingos skubos tvarkai pritarta.

Ir dabar norėčiau siūlyti deputatams balsuoti dėl šių įstatymų pagal Reglamento 219' straipsnį. Jeigu pritarta ypatingos skubos tvarkai, gali iš karto būti pradėta trečiojo svarstymo procedūra ir balsavimas;

A.A.ABIŠALA. Aš siūlyčiau pradėti nuo antrojo, jeigu deputatai sutiktų, ir norėčiau pasiūlyti pateikti vieną pasiūlymą, kuris galėtų pašalinti tam tikras abejones. Išbraukti skaičių 2, t.y. nedaryti dviejų punktų, tiksliau sakant, daryti du: 1 bendrąjį ir 2 — dėl įsigaliojimo laiko. Kodėl? Čia sakoma: Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose. Ir lyg antroji dalis jau nebeliečia norminių aktų, o patį pinigų įvedimo mechanizmą. Jeigu mes visiškai išbrauksim 2 punktą, padarysim vieną punktą iš dviejų dalių, tai bus akivaizdu, kad čia kalbama apie sumas, kurios įrašytos įstatymuose ir norminiuose aktuose. Buvo ir taip aišku, bet kad nebeliktų abejonių, tada būtų 1 punktas iš dviejų pastraipų, ir būtų visiškai akivaizdu, kad kalbama apie skaičius ir pavadinimus įstatymuose.

Tada įstatymas skambėtų taip: ,,Vadovaudamasi tuo, kad įvesti Lietuvos Respublikos laikini pinigai — talonai, o rubliai išimti iš apyvartos, taip pat pasirengta įvesti litą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose vietoj piniginio vieneto pavadinimo ,,rublis" vartoti pavadinimą ,,talonas", o įvedus litą vietoj piniginio vieneto pavadinimo ,,talonas" vartoti ,,litas".

Pakeitus piniginio vieneto ,,rublis" pavadinimą į ,,taloną" piniginio vieneto dydis nesikeičia, o įvedus litą piniginio vieneto bus keičiamas tokiu santykiu, kokį nustato Lito komitetas.

2. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo."

PIRMININKĖ. Ar galima balsuoti? Deputatas R.Rudzys dėl balsavimo motyvų.

R.RUDZYS. Dar vieną motyvą privalau pasakyti, kadangi praeitą savaitę bent tris kartus prašiau, kviečiau ką nors čia papasakoti apie... Ne atsiskaityti, tai pabrėžiu, nes tuo metu nebuvo Lietuvoj Lito komiteto pirmininko, bet bent papasakoti deputatams, kas gi vyksta su tuo litu, ką daro Lito komitetas, ką daro Vyriausybė, ką daro bankas. Mes to neišgirdome, nors į darbotvarkę buvo siūlyta įrašyti. Ir štai dabar konstatuojama (cituoju, du kartus iš eilės cituosiu): ,,taip pat pasirengta įvesti litą, taip pat pasirengta įvesti litą". Kas tai teigia? Kaip Aukščiausioji Taryba, nieko nežinodama... Ką tik premjeras man prikišo, kad aš nežinau ir maždaug nesikiščiau. Ir dabar aš turiu balsuoti už tai, kad ,,taip pat pasirengta įvesti

A.A.ABIŠALA. Siūlau išbraukti. ,,Taip pat bus įvestas litas", jeigu norit.

R.RUDZYS. Ne, tai gal kas žinot, kad tikrai pasirengta įvesti litą. Tegul pasako, mes patikėsime.

A.A.ABIŠALA. Aš žinau, kad tikrai pasirengta.

V.ŽIEMELIS. Ar sutartis su Rusija yra?

A.A.ABIŠALA. Sutartis su Rusija pasirašyta praeitą savaitę, rugsėjo 30 d. Dėl atsiskaitymų ir dėl tarpusavio įsipareigojimų keičiant pinigus.

Aš labai prašau deputatų pasilikti salėje, nes mes rizikuojam nepriimti įstatymo.

PIRMININKĖ. Ponai deputatai, aš labai siūlau, nebeklauskit.

G.RAMONAS. Aš paprasčiausiai noriu pareikšti abejones, kad man visiškai neaišku, ką reiškia šitas piniginis santykis ir būtent kuriuose įstatymuose ir norminiuose aktuose šitas santykis turi būti keičiamas. Aš, pavyzdžiui, suprantu, kad šitas įstatymas priimamas dėl pavadinimų pakeitimo. Tai šičia man yra aišku. Todėl aš norėčiau papildomų paaiškinimų.

A.A.ABIŠALA. Dar kartą aiškinu. Jeigu numatytos baudos dydis 500 rublių dabar...

G.RAMONAS. Taip.

A.A.ABIŠALA. ... ir litas bus keičiamas... nominalo keitimas bus 1:10, t.y. už 10 rublių gausit 1 litą, ir kaina, kur 10 rublių buvo, pasidarys 1 litas. Tai nebūtų logiška, jeigu pasiliktų įstatyme bauda 500 litų ten, kur būtų buvę 500 rublių.

G.RAMONAS. Tai šiuo atveju, matyt, reikalingas sąrašas įstatymų ir norminių aktų, kuriuos...

A.A.ABIŠALA. Įstatymų sąrašas nereikalingas. Mes turim precedentą. Kovo 11 dieną urmu pakeitėm visuose įstatymuose pavadinimą LTSR į Lietuvos Respubliką, nevardydami įstatymų.

PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji deputatai, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos piniginių ženklų pavadinimo pakeitimo ir jų santykio vartojimo įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose" projekto. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame kortelėmis.

a.a.abišala. Galutinai, ypatingos skubos tvarka.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 90.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKĖ. Taigi 90 deputatų balsavus už, dviem  prieš (susilaikiusių nebuvo) įstatymas priimtas.

Įstatymų „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo papildymo" ir „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo galiojimo termino" priėmimas

Turėtume dabar balsuoti dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo papildymo". Taip pat buvo pritarta ypatingos skubos tvarkai. Siūlau balsuoti už šį įstatymą. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86 už.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKĖ. 86 deputatams balsavus už (prieš ir susilaikiusių nebuvo) įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo papildymo" priimtas.

Ir mums beliko paskutinis balsavimas  tai įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo galiojimo termino" projektas. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85  už.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKĖ. 85 balsavus už (prieš nebuvo, susilaikė 1) įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo galiojimo termino" priimtas.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, labai dėkoju jums už pastangas. Jūs padarėte daug svarbių dalykų. Aš prašyčiau jus sutikti, gerbiamieji deputatai, labai prašau, jeigu jau mums taip gerai eina, priimti, padaryti dar tris darbus. Būtinai dabar, kol jūsų yra tikras kvorumas. Aš tikiu, kad po pietų jūs taip pat susirinksite, bet gal nerizikuokim.

Tai nutarimas dėl darbo apmokėjimo, kaip yra susitarta, man atrodo, ir su Ekonomikos komisija, ir su daugeliu kitų; dėl Butų privatizavimo įstatymo pratęsimo. Tai aš šitai ir prašau, kad jūs pasiliktumėte ir balsuotumėte. Ir dėl apsirūpinimo butais tvarkos įstatymo papildymo. Jeigu šituos tris įstatymus, kurie yra parengti, galėtumėte priimti dabar, man atrodo, būtų padaryti labai svarbūs dalykai. Aš prašyčiau jus pratęsti posėdį.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėte dar padirbėti iki 14 val., o mes paskui pertrauką galėtume pratęsti iki 15.40 val.?

A.A.ABIŠALA. Aš turiu dar padaryti formalų dalyką — Socialinės apsaugos komisijos pateiktas Apsirūpinimo butais įstatymo pakeitimas yra Vyriausybės remiamas ir Vyriausybė prašo jį svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo l ir 7 straipsnių dalinio pakeitimo" projekto svarstymas ir priėmimas

PIRMININKĖ. Taigi kviečiu deputatus balsuoti. Pirmiausia dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo" projekto. Vyriausybė prašo svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume mes dabar balsuoti? Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, mes turėjome balsuoti esant kvoromui dėl referendumo. Ir taipogi dėl Rinkimų įstatymo pakeitimo, kad ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, bent jau dėl butų įstatymo pakeitimo pabandykime pabalsuoti dabar. Kviečiu balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo. Kas už tai, kad būtų pritarta...

Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl Butų privatizavimo įstatymo. Mes esam pateikę Ekonomikos komisijos vardu štai tokią išvadą. ,,Tokio Butų privatizavimo įstatymo pakeitimo nereikia, nes pareiškimų padavimo terminas jau buvo pratęstas iki kovo 1 d. (nurodyta, kokiose ,,Žiniose"). Ekonomikos komisija pritarė nutarimo (ne įstatymo, o nutarimo) dėl Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 1 straipsnio pakeitimo projektui. Tai yra nustatyti, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigalioja nuo 1991 m. birželio 30 d. ir galioja iki 1993 m. rugsėjo 30 d." Tai yra visiškai priimtina ir patenkinama. Ir mes apie tai diskutavome. O pareiškimų pratęsti nėra jokio reikalo daugiau.

P.GINIOTAS. Aš noriu pasakyti...

PIRMININKĖ. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš noriu priminti, dėl ypatingos skubos tvarkos nereikia balsuoti... dėl Butų privatizavimo įstatymo termino pratęsimo, nes dabar vyksta trečiasis svarstymas ir priėmimas. Reikia balsuoti tik dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo ir papildymo". Tiktai.

PIRMININKĖ. Ponas Giniotai, jūs klystate.

R.GINIOTAS. Galbūt.

PIRMININKĖ. Taip, bet...

P.GINIOTAS. Bet dėl šito būtų geriau balsuoti dabar.

PIRMININKĖ. Ar sutiktų deputatas K.Antanavičius? Mes galėtume balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos, o paskui jau tada žiūrėtume pagal turinį, jeigu jūs ne prieš.

K.ANTANAVIČIUS. Gerai.

PIRMININKĖ. Kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo" projektui būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Galim balsuoti ir rankų pakėlimu, galėjom mygtukais balsuoti. Čia ne taip svarbu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  75.

PIRMININKĖ. Prašom pakartoti dar sykį.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75  už.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKĖ. Taigi 75 deputatams balsavus už (prieš ir susilaikiusių nebuvo) ypatingos skubos tvarkai pritarta. Aš labai kviesčiau į tribūną arba Ministrą Pirmininką Aleksandrą Abišalą, arba laikinai einantį teisingumo ministro pareigas Zenoną Juknevičių atsakyti į deputato K.Antanavičiaus pareikštas mintis, ir mes galėtume balsuoti dėl šio įstatymo šiandien, dabar, iš karto.

K.ANTANAVIČIUS. Tai tada teks balsuoti alternatyviai.

PIRMININKĖ. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite man trupučiuką patikslinti situaciją. Dvi datos: viena  iki kovo 30, kita  iki rugsėjo 30 ar 31. Mano nuomone, tas darbas, kiek ten yra padaryta, iš esmės padarytinas dar šiais metais. Tačiau kol įsigalioja naujasis Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuriame viena iš paramos formų taip pat yra butų išsipirkimas, natūralu, kad šitas Butų privatizavimo įstatymo galiojimas šiek tiek perdengtų laiką jau ano, naujo įstatymo galiojimo. Todėl aš esu už tai, kaip siūlo Vyriausybė, pratęsimą padaryti iki kovo 1 d., nes per tą laiką bus viskas suspėta.

Kodėl aš nenorėčiau, kad būtų labai ilgai užtęsta? Todėl, kad iš esmės vis tiek teks reorganizuoti struktūras, kurios užsiima butų privatizavimu. Kai kurios jau yra be darbo, kai kurios inkorporuosis į privatizavimo tarnybas. Ir jeigu mes labai ilgai (...) iki rugsėjo 30, tai bus tiesiog nereikalingas lėšų eikvojimas. Aš siūlyčiau pagal gerbiamojo Z.Juknevičiaus pasiūlytą nutarimo projektą baigti šitą darbą iki kovo 1 d. Tai yra visiškai realu.

A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau atsakyti abiem deputatams, viena — dėl pareiškimų, antra — dėl galutinio įstatymo galiojimo pabaigos. Vis dėlto yra nemažai žmonių, kurie, būtų padavę pareiškimus, bet negalėjo to padaryti dėl to, kad paaiškėjo, jog, sakykim, namas yra iš tikrųjų negrąžintinas, kad neatsirado šeimininkas. Ir tai paaiškėjo po kovo 1 d. Yra tokių namų, kurie perduoti iš žinybinių, iš tarnybinių butų į normalius butus, kuriuos būtų galima išsipirkti, ir manau, kad būtų racionalu leisti paduoti pareiškimus, tik ne iki gruodžio 31, o iki gruodžio 1 d. Čia mūsų naujasis pasiūlymas yra iki gruodžio 1 d. Ir palengvinti žmonėms gyvenimą, kurie dažnai ne dėl savo kaltės negalėjo to darbo padaryti.

Antra, įstatymo galiojimas iki kovo 1 d reikalingas, kad tie trys mėnesiai leistų užbaigti visus likusius galus. Yra ir dabar visokių užsimetusių bylų inventorizacijos biuruose, yra kokių nors keblumų, kurie turi būti išspręsti per tam tikrą laiką notarinėse kontorose. Žodžiu, procesas neturi pasibaigti tą pačią dieną, kai pasibaigia pareiškimų priėmimas.

Aš prašyčiau deputatą K.Antanavičių ir Ekonomikos komisiją sutikti, kad tai yra racionalu ir kad tai būtų naudinga. Žmonės nieko nepraloštų dėl to, jeigu jie galėtų... Net galų gale ir tie, kurie apsigalvoja tik dabar išsipirkti butus, galėtų dar kartą tai padaryti. Nors, tiesą sakant, iš pradžių aš ir pats buvau šiek tiek prieš šitą pratęsimą. Tačiau gyvenimas rodo, kad toli gražu ne visada, o dažniausiai netgi ne žmonės buvo kalti, kad jie negalėjo išsipirkti to buto, kuriame gyvena.

PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius.

R.RUDZYS. Čia man įjungėt, aš nenoriu kalbėti.

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Manau, jūs įtikinot, kad pareiškimų davimo nestabdytume kovo 1 d., tačiau aš norėčiau, kad dar sykį rimtai apsvarstytumėt, ar spėsit iki kovo 1 d. Mes gi siūlom iki kitų metų rugsėjo 30, nes savivaldybėse yra daug klausimų, archyvinių klausimų, visokių dar dalykų, kur vargiai ar spėsit. Kad nepratęsinėtume vėl. O jeigu baigsit, tai baigsit. Tai niekas čia tokio ne...

A.A.ABIŠALA. Jeigu mes padarysim labai ilgą terminą, tai nebus tokio stimulo, spaudimo savivaldybėms užbaigti. 0, tiesą sakant, ten irgi yra to užvėlinimo išlaikyti tarnybas, kurioms galima būtų mokėti pinigus ar pan. Tegul būna iki kovo 1. Aš manau, pagal dabartinę būklę, kai Lietuvoje yra apie 88% jau užbaigti, suspėsim tuos 12% susitvarkyti, juo labiau kad savivaldybės yra gana stipriai užsuktos tvarkyti butų privatizavimą. Tebūnie kovo 31 kaip kompromisas, ir tada keturi mėnesiai nuo paskutinio pareiškimo padavimo tikrai bus pakankamas laiko tarpas.

PIRMININKĖ. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Žinoma, įtikinamai skamba jūsų, tamsta premjere, žodžiai, kad čia pasirūpinsim dar tais žmonėmis, kurie ko nors nespėjo ar dėl kokių nors priežasčių mirė vieni, kiti išsituokė, kiti ten pasikeitė, atsiranda žmonėms naujų aplinkybių. Aš Ekonomikos komisijoj pasakiau keletą konkrečių pavyzdžių, kai kreipėsi žmonės, kurie kaip tik ir sprendė problemą, kada baigėsi pareiškimų padavimo data. Jau jie yra išsprendę kitaip, juridiškai. Jau susitarę, jau vieni privatizavę kitų sąskaita, ir jūs tai žinot. Ir dabar naujų pareiškimų atsiradimas sukels naujų problemų. Ir mes dar kartą pabandysim Tado Blindos variantą: vieniems žmonėms padėti kitų sąskaita. Bet tiek to, tiek to.

Tačiau aš kategoriškai nesutikčiau, kad galima pratęsti terminą, kuris baigėsi daugiau kaip prieš pusę metų. Ir dėl to kviesčiau paredaguoti. Negalima jo pratęsti, nėra jau to pareiškimų padavimo termino. Reikėtų nustatyti naują terminą. Nustatyti tokį terminą papildomam pareiškimų priėmimui, padavimui. Aš bent jau siūlyčiau tą redakciją keisti. Nors vieniems žmonėms pridarysim džiaugsmo, o kitiems — ašarų.

(...) dėmesį, aš į salės replikas nereaguoju, kad gerbiamoji Laimutė vėl manęs nebartų.

PIRMININKĖ. Deputatas J.Paleckis.

J.V.PALECKIS. Manau, kad ši pratęsimo praktika gan ydinga. Mes įpratom ir žmonės žino, kad jeigu nustatyti terminai, tai jų nebus laikomasi. Šiuo atveju palaikyčiau premjero siūlymą, tik man, aišku, kelia įtarimą, kad jis ką tik agitavo nuo gruodžio 31 perkelti į gruodžio 1, o dabar jau į kovo 1 peršoka.

A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, aš tiesiog norėčiau paprašyti jūsų atidumo. Iki gruodžio 1 priimami pareiškimai, o įstatymas galioja iki gruodžio 31...

J. V.PALECKIS. Ačiū. O šiaip aš sutinku, ir Marijampolėj yra atvejų, kai tikrai reikia tokius dalykus pratęsti. Bet ateity norėtųsi labai tiksliai apskaičiuotų terminų ir kad nebūtų pratęsinėjimų. Ir kad žmonės įprastų...

A.A.ABIŠALA. Mes jau įgyjam vis didesnę ir didesnę praktiką, savivaldybės taip pat, ir būtų galima ateity racionaliau matyti tuos dalykus, per kiek jie gali įvykti.

PIRMININKĖ. Ponai deputatai Varanauskai, Giniotai ir Beinortai, ar jūs labai norit kalbėti, ar galėtume jau balsuoti?

P.VARANAUSKAS. Leiskite, aš noriu priminti deputatams...

PIRMININKĖ. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. ...kad ši pataisa jau buvo parengta iki vasaros. Ir čia ne Vyriausybė kalta, kad šiek tiek susitrukdė tas laikas. Buvo tam tikri santykiai parlamente. Noriu priminti taip pat, kad buvo surinkti deputatų parašai iš visų frakcijų: ir iš Lenkų, ir iš Liberalų, ir iš šitos dalies. Dabar mes tiktai įforminom tai, dėl ko jau seniai esame susitarę. Tai aktualu ir Marijampolei, ir Vilijampolei, ir Elektrėnams, ir Vilniui. Labai daug kreipiasi žmonių, kadangi ne dėl jų kaltės kai kur yra tokių nesusipratimų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš pritariu šio įstatymo projektui, tačiau siūlau papildyti nutarimą dėl šio įstatymo įsigaliojimo, nes šiandien neaiški situacija, kada namas laikomas pastatytu. Įvairiai traktuojama. Išduodamas orderis, kai dar tas namas nepastatytas ir jau atsiranda galimybė privatizuoti tokį butą tame name. Aš noriu pasiūlyt, kad būtų nutarime 2 punktu įrašyta, jog namas laikomas pastatytu, kai jį priima valstybinė komisija. Tada būtų aišku, kada namas pastatytas. O valstybinė komisija jo nepriims tol, kol jis nebus pastatytas.

A.A.ABIŠALA. Ar jūs siūlot... Ar aš teisingai supratau, kad jūs siūlot įrašyti į nutarimą 2 punktą, parašyti...

P.GINIOTAS. Taip...

A.A.ABIŠALA. (...) išaiškinti, kad namas laikomas pastatytu tada, kai valstybinė komisija jį priima?

P.GINIOTAS. Pasirašė priėmimo aktą. Taip, tokia redakcija.

A.A.ABIŠALA. Pasirašo priėmimo aktą. Tinka teisininkams. Tai yra to paties įstatymo išaiškinimas.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis kalbėtojas — deputatas J.Beinortas.

A.A.ABIŠALA. Aš manau galų gale, kad mes tai galim ir Vyriausybės paaiškinimu, kaip elgtis, kada namas paruošiamas eksploatacijai.

P.GINIOTAS. Aš manau, kad būtent...

A.A.ABIŠALA. Ponas Giniotai, palikim tą Vyriausybei, gerai? Tada nekomplikuokim santykių.

PIRMININKĖ. Ponai deputatai, mums beliko balsuoti. Taigi balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių dalinio pakeitimo". Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojam kortelėmis.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  66.

PIRMININKĖ. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKĖ. Paskutinis skelbtas kvorumas buvo 91 deputatas. Taigi už balsavus 66 (prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo) įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių dalinio pakeitimo" priimtas.

A.A.ABIŠALA. Aš prašyčiau priimti taip pat ir nutarimą, tiktai palyginti su projektu, įrašyti ne kovo 1, o kovo 31 dieną.

PIRMININKĖ. Taip, bet kviečiu deputatus balsuoti dėl nutarimo su ta pataisa, kurią siūlė deputatas K.Antanavičius. Paskutinėj eilutėj įrašoma ,,iki 1993 m. kovo 1 d.", taip?

A.A.ABIŠALA. Taip.

PIRMININKĖ. Taip. Kviečiu deputatus balsuoti, kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  73.

PIRMININKĖ. Ar galit pakartoti?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73 už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKĖ. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

Nutarimo „Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" l ir 7 punkto dalinio pakeitimo" priėmimas

PIRMININKĖ. Taigi 73 deputatams balsavus už (prieš ir susilaikiusių nebuvo) nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 1 ir 7 punkto dalinio pakeitimo" priimtas.

A.A.ABIŠALA. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū deputatams. Pertrauka iki 15.30 val.