ŠIMTAS DVIDEŠIMT ANTRASIS POSĖDIS

1990 m. liepos 31 diena

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALA

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiame susirinkti. Deputatai, kurių dar nėra salėje, atkreipiu jūsų dėmesį, kad mes negalime pradėti balsuoti. Ar gerbiamasis deputatas G.Vagnorius negalėtų prieiti prie pirmininkaujančiųjų? Gerbiamieji deputatai, tarėmės su deputatu G.Vagnoriumi. Ekonomikos komisijos kiti nariai dar tebedirba. Prašom išklausyti. Ar gerbiamieji mūsų svečiai ir Vyriausybės nariai negalėtų elgtis truputėlį ty­liau? Ačiū. Deputatas G.Vagnorius ir kiti Ekonomikos komisijos nariai sutinka padaryti pertrauką iki balsuojant jų pateiktą Valstybinės įmonės įstatymą ir pabandyti "suderinti" pateiktas alternatyvas, kad mums būtų lengviau balsuoti? Jeigu jūs sutinkate, tada mes galėtume dabar pradėti svarstyti kitą klausimą, o po to - grįžti prie šito balsavimo. Galbūt reikės ir kitam įstatymui tokios pat pertraukėlės, ir mes tada galėtume dirbti produk­tyviau. Ir, matyt, reikės.daryti dar vieną pertrauką tarp balsavimo ir spręsti asmeninius klausimus. Niekas neprieštarauja, vadinasi, visi sutinka. Prašom, gerbiamasis deputate A.Rudy. Juridinių asmenų mokesčių įstatymas. Ger­biamuosius deputatus dar kartą kviečiu susirinkti į salę.

 

Biudžeto nuolatinės komisijos pirmininko deputato A.Rudžio pranešimas apie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo projektą ir atsakymai į deputatų klausimus

 

A.RUDYS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Vakar taip sėkmingai "įveikėme" Biudžetinės sandaros įstatymą, todėl labai norėtųsi, kad šiandien sėkmingai "įveiktumėm" Lietuvos Respublikos asmenų pelno mokesčio įstatymą. Paskelbus Lietuvos spaudoje mokesčių įstatymų projektus, kilo gyvas visuomenės judėjimas, ir tai labai natūralus dalykas, nes, jeigu mes prie šitų mokesčių įstatymų projektų prijungsim pensijų klausimus, tai ir bus turbūt būtent tie įstatymai, kurie paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, kiekvieną mūsų visuomenės narį. Šiandien jums iš dviejų jau atspausdintų projektų pateikiamas vienas - juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas. Šis projektas yra šiek tiek susilaukęs mažiau atsiliepimų. Iki šios dienos mus pasiekė 33. Visi jie yra įvertinti, visi yra išdėstyti vienoje lentelėje. Komisija dirbo, galim sakyti, ištisą dieną, koreguodama mokesčių įstatymo projektą. Ir jeigu jūs sulyginsit tuos du įstatymo projek­tus, - šitą, kurį jūs turit dabar, ir tą, kuris buvo spaudoje, tai jūs pamatysit, kad jie skiriasi vienas nuo kito. Reikia pastebėt dar ir tai, kad ir tame variante, kuris buvo spaudoj, jau lyginant su tuo, kuris buvo pateiktas jūsų dėmesiui ankstesniam svarstymui, irgi buvo pakitimų. Tai rodo, kad atsižvelgiama į deputatų pastabas. Dabar, kaip jūs matote, projektas pateikia dau­giausia diskutuotinus atvejus, kurių komisijai nepavyko vienareikšmiškai išspręsti. Pateikiam tiesiog alternatyvomis.

Man atrodo, kad šitoks pateikimas yra pakankamai vaizdus, ir tada mes prieisim prie atskiro straipsnio, na, iš karto žinau, kad bus šiokių tokių deputatų papildymų, bet kiekvienas prieš akis turėsime tvarkingai sudėliotas alternatyvas. Manau, tai palengvins mūsų darbą. Norėčiau iš karto pasakyti, kad ir šiame variante yra įsibrovusi korektūros klaida. Penktame puslapyje viršutinėj pastraipoj paskutiniame sakinyje praleistas žodis "lengvatų". Pra­šyčiau iš karto įsirašyti į savo variantus, kad paskui nebereikėtų vėl prie šito grįžti. Čia yra absoliučiai paprasta korektūros klaida, kuri pastebėta tiktai vakar. 5 puslapyje viršutinė pastraipa, paskutinis sakinys - "dėl suteiktų lengvatų į valstybės biudžetą negautų pajamų kompensavimo tvarką nustato Finansų ministerija".

Kokie gi pagrindiniai diskutuotini klausimai? Galim juos sugrupuoti į dvi grupes. Pirma grupė - tai pats tarifas. Jeigu jūs pasižiūrėtumėt į projekto 7 straipsnį, jūs matot tris variantus. Pirmas variantas - mokesčio tarifas 40 procentų, tai yra tas, kuris buvo viešai paskelbtas. Antras variantas - mokesčio tarifas 35 procentai ir trečias variantas - 30 procentų. Jeigu manęs dabar kas nors paklaustų, kuris iš šitų variantų yra geriausias, aš nesiimsiu jums tiesiai atsakyti. Ir štai kodėl. Jeigu mes į pirmą vietą iškelsim biudžeto interesus, tai porai metų reiktų teikti pirmenybę pačiam didžiausiam iš tarifų, tai yra 40 procentų. Teorija čia yra paprasta: įrodyta, kad, jeigu bus per aukšti mokesčiai dabar, artimiausiu laiku, tai tada ateityje patirsime nuostolius dėl nepakankamai spartaus gamybinių jėgų vystymosi.

Jeigu žiūrėti iš kitos pusės - kaip skatinti Lietuvos pramonės ir kitų liaudies ūkio šakų vystymąsi, kuriantis naujoms įmonėms, kuriantis akcinėms bendrovėms, ūkinėms bendrijoms, tai tada reiktų, aš atsiprašau, dėl ūkinių bendrijų - aš atsiimu šitą sakinį, nes kuriantis akcinėms bendrovėms, taip pat steigiant naujas valstybines įmones mokesčių tarifas turėtų būti žemesnis - 30 procentų apmokestinamo pelno. Bet tokiu atveju mums labai būtų sunku spręsti socialinių problemų finansavimo klausimą. Aš dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį į tą mechanizmą, kuriuo mes turėsime naudotis, jeigu pasirinksime žemiausią tarifą. Jūs turbūt prisimenat - visai neseniai mes patvirtinome įstatymą dėl pensijinio aprūpinimo pagerinimo. Ir pagal prognozes jis Lietuvai kainuos apie 250 milijonų rublių. Maždaug tokią sumą lėšų mes prarastume, jeigu lyginant su dabartimi mes taikytumėm 30 pro­centų tarifą. Jeigu mes taikytume 30 procentų tarifą, tai pagal dabar mūsų turimus duomenis (čia Finansų ministerijos apskaičiavimas) Lietuvos biudžetas netektų 237 milijonų rublių. Vadinasi, jūs matot: iš vienos pusės mes padidinam išlaidas ir panašiai sumai sumažintumėm lyginant su dabartinė­mis pajamas. Tai aš prašyčiau vis tiktai labai atkreipti deputatų dėmesį į šitą aplinkybę.

Dabar gi, jeigu mes vis tiek turėsim padengti ir augančias išlaidas negamy­binei sferai - socialiniam aprūpinimui ir sveikatos apsaugai, kultūrai, švieti­mui, tai tada mes turėsime eiti vienu iš dviejų kelių - arba didinti netiesiogi­nius mokesčius, o tai yra susiję su augančiomis kainomis ir, be to, aš dar norėčiau pridurti, kad finansų teorija skelbia, kad netiesioginiai mokesčiai yra patys pavojingiausi žemas pajamas turintiems visuomenės sluoksniams, taip pat tiems visuomenės sluoksniams, kurie negali savo papildomomis pastangomis gauti didesnių pajamų. Būtent netiesioginiai mokesčiai jų gyve­nimo lygį labiau riboja, arba mums reikės turėti deficitinį biudžetą, kurį turėsime dengti iš valstybės "užtraukiamų" paskolų. O paskolų "užtrauki­mas" reiškia ne ką kitą, kaip tiktai šiandieninį gyvenimą kitų kartų sąskaita. Arba, jeigu atkreipsim dėmesį į labai aukštus galimus infliacijos tempus, tai reiškia, kad tai vis tiek bus savotiškas žmonių, na, apribojimas.

Norėčiau jūsų dėmesiui taip pat pateikti kai kurių mokesčių įvairiose pasaulio šalyse tarifus. Štai Europoje: Didžiojoje Britanijoje naudojami du tarifai. Pagrindinis yra 35 procentai, o mažoms įmonėms taikomas 25 pro­centų tarifas. Graikijoje - 40, Olandijoje - 42, Airijoje - 50 procentų, o mažoms kompanijoms - 40. Na, kitose valstybėse yra irgi įvairūs. Pastebė­čiau, kad vis tiktai dauguma valstybių nustato savo atitinkamo mokesčio tarifus nuo 30 iki 40 procentų, ir dėl to aš asmeniškai pasisakau už 35 procentų tarifą, t.y. už antrą variantą. Čia mums nepavyks taip, kad ir me­džiotojas laimingas nušovęs, ir kad briedis būtų, kaip sakant, gyvas. Gal mums pavyks ir medžiotojui suteikti malonumą, kad jis pataikė, ir briedis liktų tiktai sužeistas. Būtų labai gerai.

Aš dar norėčiau dar kartą grįžti prie Finansų ministerijoje atliktų apskai­čiavimų ir pastebėti, kad, jeigu mes priimam 35 procentų tarifą, tai tada lyginant su dabar galimom įplaukom dabartinės padėties sąlygomis mes netektumėm 109 milijonų rublių. Jeigu priimtumėm 40 procentų tarifą, tai tada 72 milijonus rublių "prisidėtumėm". Na, dar kartą grįžtant aš asmeniš­kai pasisakau už 35 procentų tarifą.

Antras labai šito Mokesčių įstatymo projekto skausmingas taškas yra lengvatų klausimas. Ir būtent dėl šitų lengvatų gavom daugiausia pasiūlymų. Ypatingai aštriai šituos klausimus kelia invalidų draugijos. Čia turima minty Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Kurčiųjų draugija ir Invalidų draugija. Reika­las tas, kad pagal šitą įstatymo projektą jame nėra tiesiogiai fiksuojama, kad šitoms draugijoms, šitoms sąjungoms priklausančios ūkinės organizacijos yra atleidžiamos nuo mokesčių. Na, aš ir vakar turėjau susitikimą su jų atstovais, labai stengiausi paaiškinti, kad šito dalyko neįrašius į patį Mokes­čio įstatymą tokį, koks jis yra dabar, dar nereiškia, kad jos bus apmokestin­tos, na, kaip sakant, lygiai su kitom. Numatyti du variantai. Pirmasis pagrin­dinis - 6 straipsnyje yra numatyta, kad nustatant apmokestinamą pelną iš bendrų įplaukų tam tikros išlaidos "atimamos" valstybės reglamentuojama dalimi, pavyzdžiui, labdarai, gamtos apsaugai ir visuomenei naudingiems reikalams. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į paskutinę šio straipsnio dalį: tiek viename, tiek antrame variante jinai yra. Šių išlaidų atėmimo iš bendrųjų įplaukų tvarką atskiru nutarimu nustato Lietuvos Respublikos Aukščiau­sioji Taryba. Ir nutarime apie šio įstatymo įsigaliojimą mes esame pasiūlę tokį vieną punktą, kad iki 1990 m. spalio 1 dienos Vyriausybė turi pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl papildomų pelno mokesčio lengvatų suteikimo. Tai štai šitie du punktai numato, kad Vyriausybė turės atlikti visų Lietuvoje esančių visuomeninių organizacijų tam tikrą pirminį įvertinimą - ­kiek jos reikalingos, kiek jos atitinka visuomenės tikslus, kokiu mastu jų gyvavimas priklauso nuo joms pavaldžių ūkinių organizacijų veiklos. Atlikus šitokį visų visuomeninių organizacijų tyrimą, sakytume, Vyriausybė Aukš­čiausiajai Tarybai pateiktų konkrečius pasiūlymus, kuriuose labai paprastai galima būtų užrašyti, kad "visas pelnas, kurį šiom trim draugijom priklau­sančios įmonės perveda, na, savo draugijai išlaikyti yra neapmokestinamas". Ir tuo būtu išsprendžiama tai, kad didžioji dalis šitos draugijos įmonių pelno tiesiog paklius pagal paskirtį - "motininei" draugijai išlaikyti.

Antras momentas, kuris taip pat teigiamai gali patenkinti šituos reikalavi­mus - 9 straipsnyje numatyta, kad bet kokios gamybinės įmonės ir organiza­cijos, naudojančios šitų draugijų narių arba nebūtinai narių darbo jėgą, bus tam tikrom dalim atleidžiamos nuo mokesčio. Jūs matote, kad šičia yra numatytos trys gradacijos. Esant ribotam darbingumui - nuo 25 iki 40 pro­centų - pusė pelno, atsiprašau, pusė mokesčio nereikia mokėti; nuo 40 iki 50 procentų, - 75 procentais atleidžiama. Ir pagaliau daugiau kaip 50 pro­centų darbingumo - iš vis nereikia mokėti.

Iš Kurčiųjų draugijos buvo gautas šiek tiek kitoks pasiūlymas būtent, kad už kiekvieną procentą darbuotojų skaičiaus, tiksliau, už kiekvieną procentą riboto darbingumo žmonių tarp visų dirbančiųjų - dviem procentais mažinti apskaičiuotą mokestį. Mes įvertinom šitą pasiūlymą, svarstėm jį, bet vis tik priėjom išvadų, kad reikalingas kažkoks slenkstis, nes priešingu atveju gali­mi tokie atvejai ir labai realūs atvejai, kada pakankamai rentabilios įmonės sąmoningai priims tam tikrą skaičių tokių žmonių ir naudosis jais, netgi faktiškai neapkraudamos darbu, o vien tiktai tam, kad jie būtų sąrašuose, o įmonės kartais šimtais tūkstančių rublių mokesčių sumažintų sumas.

Tai tiek aš norėčiau pasakyti. Aš žinau, kad bus pasiūlymai vis tiktai šituos straipsnius taisyt, bet aš į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį. Man atro­do, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos, ypatingai Sveikatos apsaugos ir so­cialinių reikalų, komisijos ir ribotų arba, kaip pasakius, invalidus atstovaujančių draugijų, Socialinės apsaugos ministerijos bendromis jėgomis vis tik pirmoje eilėje reikėtų paruošti visų šių žmonių reabilitavimo ir įjungimo į normalų visuomenės gyvenimą kompleksinę programą, kurioje būtų bando­ma išspręsti šituos klausimus ne vien mokesčiais, bet visu kompleksu įvai­riausių priemonių, tarp jų ir mokesčių pagalba. Tai štai aš tiesiog pasiūlyčiau dabar ne tiek akcentuoti dėmesį šitiems straipsniams, bet Aukščiausiajai Tarybai atkreipti dėmesį į tai, kad, sakysim, dar iki šių metų pabaigos tokia koncepcija būtų paruošta, būtų paruoštas priemonių planas jai įgyvendinti ir visus esančius, visus veikiančius Lietuvoje įstatymus priderinti, jeigu mes priimsim, prie šitokios kompleksinės programos nuostatų. Tada būtų kompleksinis priėjimas ir būtų išvengiama įvairiausių traktavimų, įvairiausių ban­dymų galbūt šių žmonių sąskaita pasipelnyt ir panašių dalykų. Aš norėčiau daugiau nebegrįžti prie šitos temos, aš tai norėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai. Tai štai čia yra patys pagrindiniai kontroversiniai dalykai.

Na, ir pagaliau dar nemažai gavom priekaištų iš kultūrinės inteligentijos, tai yra iš aukštojo meno atstovų. Štai 6 straipsnyje yra du variantai. Viename variante, antrajame, tiesiai parašyta apie lengvatų labdarai, gamtos apsaugai, kultūrai, švietimui ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams. Tai, kaip matot, išskirta kultūra ir švietimas. Pirmajame variante viskas yra taip pat, išskyrus tiktai, kad nėra žodžių "kultūrai ir švietimui". Bet mano akimis žiūrint jie taip pat gali būti pripažinti visuomenei naudingais reikalais, ir šiuo atveju tie du žodžiai nei padeda, nei kenkia. Bet dėl to buvo labai atkakliai reikalaujama, ir mes pateikėm jums šituos variantus svarstyti.

Tiesa, jūs galit atkreipti dėmesį, kad iš įstatymo projekto "iškrito" du skyriai. O jie "iškrito" dėl to, kad yra atitinkamai reglamentuoti kitame įstatyme, t.y. dėl Valstybinių mokesčių inspekcijų. Tiesiog priėjom išvadą, kad nėra reikalo kartotis. Tai štai tokie yra pakitimai ir tokia padėtis.

 

Diskusijos dėl įstatymo projekto

 

PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas, prašom paklausti.

V.KAČINSKAS. Taip, aš vėl iš tų "nelemtų" kultūrininkų. Mūsų komisija jums pateikė pasiūlymus ir, kadangi pasikeitė įstatymo struktūra, dabar man sunku susiorientuoti, į kuriuos atsižvelgta. Aš matau, kad 6 straipsniui pateikta alternatyva, tas gerai, bet, pavyzdžiui, kodėl neliko 5 straipsnio, ka­dangi ten buvo irgi svarbios kultūros reikalams formuluotės - išlaidos gam­tos apsaugai, istorijos ir kultūros paminklų apsaugai bei restauravimui. Jos taip pat, kiek aš prisimenu, 5 straipsnyje buvo neapmokestinamos.

A.RUDYS. Tai mes dar kartą atkreipsim jūsų dėmesį į 6 straipsnį, kuriame yra priskirtini dalykai prie visuomenei naudingų reikalų ir palikti vėlesniam mūsų su jumis reglamentui - po to, kai Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus.

V.KAČINSKAS. Aukščiausiajai Tarybai?

A.RUDYS. Taip. Nes pasižiūrėkit, aš dar kartą pasakysiu, kad 6 straipsnio paskutinė dalis...

PIRMININKAS. Deputatas V.P.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Atleiskit, aš nesupratau, ar kūrybinės sąjungos "apdedamos" tais mokesčiais, ar ne?

A.RUDYS. Kol kas kūrybinės sąjungos neišskiriamos, bet vėlgi aš dar kartą jums sakau, kad šitų lengvatų reglamentavimą mes atliksim kiek vė­liau, po to, kai Vyriausybė pateiks mums konkrečius pasiūlymus, kur pateiks visą tokių visuomeninių organizacijų, kūrybinių sąjungų ir panašių organizacijų sąrašą.

V.P.PLEČKAITIS. Tai dar prie to paties norėčiau paklausti vis dėlto, tai sakykit, kiek tos kūrybinės sąjungos duos valstybei pajamų? Jeigu jas atleisim, ar mes čia labai smarkiai "nubiednėtum?"

A.RUDYS. Aš nemanau, kad jos daug duotų, bet tiktai norisi, kad būtų visiems taikomi vienodi masteliai.

PIRMININKAS. Deputatas J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Panerio daržininkystės ūkis, esantis Vilniuje, užsiiminėja jam nebūdinga veikla: supirkinėja grybus Varėnos rajone, nemoka už supirktą produkciją jokių mokesčių nei miškų žinybai, nei Varėnos rajono savivaldybei. Iš to turi didžiulius pelnus, eksportuoja grybus ir panašiai, ir panašiai. Rajono savivaldybės vadovai ir aš labai domimės, kaip vis dėlto šitą jų, mums atrodo, nevisiškai gerą veiklą sureglamentuoti? Galbūt čia vienas iš būdų būtų apmokestinimas tam tikras?

A.RUDYS. Na, šitam įstatymo projekte kokio nors diferencijuoto priėjimo - ar ten, ar ten bus vykdoma komercinė veikla, nenumatyta. Kalba eina apie kitą dalyką, apie tai, kad pagal Biudžetinės sandaros įstatymą yra numatyta, kad jeigu vienoj vietovėj esančios organizacijos steigs filialus kitose vietovėse, o būtent supirkimo punktus galbūt galima bus laikyti šitokiais filialais, tai ten tada reikės atitinkamai dalyt šito mokesčio įplaukas. Vadinasi, galima bus paskirstyti, bet tai šiam sezonui jau pavėluota.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas L.Milčius.

L.MILČIUS. 6 straipsnio 2 dalyje parašyta "mokslinių tyrimų, konstravimo darbams". Kai buvo pirmasis svarstymas, aš buvau siūlęs, kad po "moks­linių tyrimų" prirašyt žodį "projektavimų ir konstravimų". Ar jūs specialiai žodį "projektavimų" praleidot, ar čia užmiršta, ar koks kitas motyvas?

A.RUDYS. Svarstant komisijoje buvo galvota. Aš dabar tiksliai ir neprisimenu, kaip čia buvo dėl šito klausimo išspręsta, bet pateiktam projekte šito nėra.

L.MILČIUS. Aš prašyčiau prirašyti "projektavimo darbus".

A.RUDYS. Taip, jūs turite tokią teisę, kada prieisim prie šito punkto, atsistot ir pasakyt.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Aš norėčiau, kad įsitikinčiau ir visiškai suprasčiau. Tur­būt jūs turėtumėte pasiūlyti, kad kūrybinių sąjungų veikla gali būti pripažin­ta visuomenei naudinga, ir tada jinai būtų atleista arba dalimi, arba pilnai nuo mokesčių, taip?

A.RUDYS. Tai taip, todėl kad, aš dar kartą pabrėžiu, šituo klausimu mes lauksim konkrečių pasiūlymų iš Vyriausybės. Taip, kad Biudžeto komisija neturi pakankamo aparato, kad žmonės sėdėtų ir skaičiuotų, kiek yra regist­ruotų visokiausio pobūdžio visuomeninių draugijų.

V.KAČINSKAS. Atsiprašau, ne "visokiausio pobūdžio", o kūrybinių są­jungų!

A.RUDYS. Tai, atsiprašau, jūs paminėsit kūrybines sąjungas, kiti pami­nės - Invalidų draugiją, treti paminės draugijas su užsienio šalimis, paskui - ­visokius labdaringus fondus - mes viso šito negalim, suprantat, "sudėt" į įstatymą. Dėl to mes ir siūlome iškelti jį į atskirą dokumentą, kuriame šitie dalykai būtų lengviau kaitaliojami. Tai yra atsirado nauja organizacija - ir vienu sprendimu Aukščiausioji Taryba gali papildyti šitą dokumentą. Išnyko kažkokia organizacija arba pripažinta, kad jos veikla prieštarauja, sakysim, Lietuvos Respublikos tikslams - jai galime atimti šitą lengvatą. Yra daug paprastesnė technika.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Iš esmės pritardamas jau antrajam svarstymui pateiktam įsta­tymui, norėčiau patikslinti keletą alternatyvinių siūlymų. Jūs minėjote apie daugiau kaip 30 laiškų, tačiau kai kuriuos, aš žinau, mano rinkėjai siuntė ir kiti pramonininkai kaip alternatyvas. Jų čia nepateikėte. Taip pat garbingai mano nugalėto ekonomisto Kęstučio Jaskelevičiaus kai kurie siūlymai čia neįvertinti. Sakykit, kaip jums patogiau, gerbiamasis A.A.Abišala, ar kad aš pateikčiau tris klausimus dabar, ar paskui pasisakyčiau? Bet tada noriu gauti pažadą, kad mano kolega deputatas A.Rudys vis dėlto juos įvertins kaip alternatyvą.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės, deputatas A.Rudys po visų pasisaky­mų turės dar kartą išeiti ir pasakyti, ką jis galvoja apie vieną kitą...

R.RUDZYS. Tai aš jam pradžiai vieną klausimą pateiksiu, kadangi turiu tokią teisę, o likusius du - vėliau. Prašau sekretoriatą mane įrašyti pasisa­kančiu. Trečiajame straipsnyje: "realizavimo įplaukas sudaro įplaukos už kitas materialines vertybes, išskyrus pagrindinių priemonių realizavimą". Tarkim, nupirkus 100 stalų, jeigu tai pagrindinės priemonės ir juos realiza­vus - nieko, o nupirkus 100 taburečių ir jas pardavus, jau jūsų siūloma 35 procentus reiktų atiduoti į biudžetą. Sakykit, ar tai išvis normalu ir ar čia nereikėtų šito išbraukti?

A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į nutarimo projektą. Nutari­mo projekte yra 2 punktas: "pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1990 m. lapkričio 1 dienos nustatyti juridinių asmenų, užsiimančių komerci­ne ūkine veikla, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tvarką, kuria būtų galima apmokestinti įmones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymu". Tai štai šitokius dalykus čia mes pabrė­žiam, pagrindines nuostatas, kuriomis remiantis, turės būt atliktas šitas dar­bas ir ten konkrečiai sureguliuota, remiantis esama buhalterinės apskaitos praktika, taip pat numatoma tos buhalterinės apskaitos tobulinimo kryptys.

R.RUDZYS. Žodžiu, jūs prižadate, kad 100 taburečių pardavus mokesčio nebus...

A.RUDYS. Ne, aš šito jums neprižadu todėl, kad tai yra visiškai kito dalyko reguliavimas, kito normatyvinio dokumento reguliavimo sfera. Čia yra nuostata įrašyta.

PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.

P.POŠKUS. Dėl mokesčių lengvatų. 8 straipsnis. Pirmas ir antras varian­tas: "juridiniams asmenims, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio produk­tų gamyba, pajamų mokestis" - pirmam variante - 50 procentų, antrame - ­15 procentų. Toliau, prašau, paklausykit: "žemės ūkio įmone laikomas tas juridinis asmuo, kuris ne mažiau kaip 80 procentų realizavimo įplaukų gauna, realizavęs savo gamybos žemės ūkio produkciją". Kuo remiantis toks procentas nustatytas? Lietuvoje toks vidurkis, kiek žinau, yra gal dar pora procentų didesnis, gaunamas iš žemės ūkio produkcijos. Beveik visi ūkiai vysto verslus. Yra atskirų rajonų, kur žemės ūkio gamyba sudaro tik 60 procentų. Prašyčiau, kad būtų šis procentas sumažintas iki 70 procentų.

A.RUDYS. Buvo variantas, pateiktas kaip tik per vidurį tarp jūsų pasiūly­mo ir šito varianto, bet iš Pramonininkų asociacijos gavom labai graudulin­gus prašymus padidinti jį aukščiau dėl to, kad esą Panevėžio zonoj pramo­nės įmonių darbo jėga "perteka" į verslus, kuriuose gauna daugiau, kuriuose jaučiamasi žymiai geriau negu kooperatyvuose ir panašiai, ir panašiai. Pasi­duodami šitam pasiūlymui, mes trupučiuką pakėlėm. Jums aš rekomenduo­ju, kada bus straipsnis svarstomas, pasiūlyti tokią alternatyvą balsavimui.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Norėčiau jūsų paklausti. Ar 3 straipsnio antrojoje past­raipoje, kur rašoma "išskyrus likviduojamų pagrindinių priemonių realizavi­mo įplaukas", ar jūs čia neturėjot mintyje pelną, ne visas įplaukas, o tą, ką gauna virš to minimalaus?

A.RUDYS. Vėlgi aš norėčiau nurodyti, kad šitas dalykas turėtų būti regla­mentuojamas papildomu priderinimu buhalterinės apskaitos, bet iš principo tai šičia mes orientavomės į įplaukas.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų turbūt?.. Prašom, deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Aš norėčiau pateikti tokį klausimą - dėl informacijos apie procentus dviejų valstybių panašiuose įstatymuose: mūsų brolių estų, kurie tokį įstatymą yra priėmę, - kokį procentą pajamų jie nustatė? Ir antras prie to paties, antros valstybės, labiausiai išsivysčiusios valstybės - Jungtinių Valstijų. Koks ten nustatytas pajamų mokesčio procentas?

A.RUDYS. Taip, estų Mokesčių įstatyme yra numatyta, bet aš žinau, kad jis yra nepriimtas, o tai yra projektas. Aš bent mačiau jų projektą. Ten yra numatyta gradacija. Dauguma tų įmonių, kurios turi per milijoną pelno, moka 30 procentų, tos įmonės, kurios turi nuo pusės milijono iki milijono pelno - moka 24. Jeigu aš neapsirinku, įmonės, kurios turi mažesnę apimtį pelno - moka 15 procentų. Aš dabar iš atminties sakau. Jungtinėse Ameri­kos Valstijose yra trys gradacijos -15, 25, 35 procentai - taip pat priklausomai nuo pelno dydžio.

B.LUBYS. Aš supratau, ačiū. Vadinasi, estai nustato maksimalią ribą - 30 procentų.

A.RUDYS. Taip.

PIRMININKAS. Deputatė I.Andrukaitienė, prašom.

I.ANDRUKAITIENĖ. Aš norėjau irgi dėl lengvatų paklausti. Ar atsižvelgta į siūlymą, kuris taip skambėjo, 8 straipsnio papildymas: "Juridiniams asmenims, gaminantiems kultūros ir švietimo įstaigoms mokymo vaizdines priemones, įvairią įrangą, inventorių, pajamų mokestis sumažinamas 80 procentų. Įplaukos, gautos realizavus mokinių gamybinės praktikos metu pagamintą produkciją, pajamų mokesčiu neapmokestinamos".

A.RUDYS. Ne, į šitą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, dėl tos priežasties, kad pradėjus rašyti šitokius dalykus, griaunama visa mokesčių įstatymo struktūra. Todėl, kad mes apmokestinam atskirą gamybinį vienetą nepriklausomai nuo to, ką jis gamina. O pradėjus įvedinėti šitokio pobūdžio lengvatas, mes labai sujauksime apskaitą, kuri ir dabar yra katastrofiškos būsenos.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šitas mokesčių įstatymas, kaip jūs matot, yra paprastas, ir dėl šito paprastumo jis yra labai stipriai kritikuojamas, ypatingai spaudoje. Čia konkrečių pasiūlymų laiškais gauta ne tiek daug, bet spaudoje iš jo yra tyčiojamasi įvairiausiai. Bet aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį štai į ką. Juk mes, mūsų visuomenė, praktiškai nė vienos dienos dar negyvenome rinkos ekonomikoje, į kurią mes einame. Ir dėl to mes absoliučiai nežinome, kaip veiktų bet kurie reguliavimo svertai, "sudėti" į šitą mokestį. Dėl to aš siūlau Aukščiausiajai Tarybai pagalvoti ir apsispręsti štai kokiu atveju, štai kokiu požiūriu. Norėtųsi, kad pirmus metus, vienus metus Lietuvoje veiktų šitoks, koks yra pasiūlytas mokestis. Po to, kada mes matysime, kaip jis veikia ekonomiką, mes ant jo galėsim pradėti "krauti" lengvatas, apsunkinimus ir panašius dalykus. Tai toks mano prašymas Aukš­čiausiajai Tarybai.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Dėl 6 straipsnio. Čia, abiejuose variantuose, yra formu­luotė: "ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams", dėl atskaitymo iš ap­mokestinamojo pelno. Kaip bus apibrėžiama, kas tai yra "kiti visuomenei naudingi reikalai" ir kas tą nustatys? Ar čia nesusidarys eilės prašytojų, nuo kurių negalės "atsimušti" ar Vyriausybė, ar Aukščiausioji Taryba, ar dar kas nors, ir mes nepakliūsime į keblią padėtį?

A.RUDYS. Iki spalio 1 dienos Vyriausybė mums turės pateikti sąrašą tų organizacijų, kurių veikla bus pripažinta labdaringa ir visuomenei naudinga, ne komercinio tipo, taip pat tuos dalykus, kuriems įmonės neorganizuotai galės skirti lėšas. Sakysim, kultūros namams išlaikyti. Mes turim labai konk­retų pavyzdį: Panevėžio gamykla "Ekranas" pastatė mieste kultūros namus. Taip? Gamykla ir toliau šituos kultūros namus išlaiko iš savo lėšų. Kartu jais naudojasi ne tik dirbantieji, bet ir viso miesto žmonės. Išlaidos šitiems kultūros namams išlaikyti pripažįstamos kaip visuomenei naudingos išlaidos.

A.TAURANTAS. Aš tiktai papildysiu. Kultūros namams - aš sutinku. Kur teigiama - kultūrai ir švietimui, aš su tuo ir sutinku, bet kai rašoma "dar kitiems", tai ir susidarys tos eilės prašytojų, kurie kiekvienas norės savo reikalą "prastumti", nes mes neparašome konkrečiai. Aš sutinku, kad būtų parašyta "kultūrai ir švietimui", ir už tai agituoju.

A.RUDYS. Gerbiamasis A.Taurantai, aš kaip tik sąmoningai pasisakau už tokį parašymą, nes jūs suprantat, jeigu mes dabar ką nors išvardinsim dar, dar - sportui, dar kam nors ir ką nors užmiršim, tai tada mes užkirsim kelią šitam dalykui. O dabar vis tiek spalio mėnesį mes prie šito klausimo grįžtam. Bus pateiktas sąrašas, mes kartu su jumis jį svarstysime ir arba patvirtinsime, arba ne. O bet kuriuo atveju prašytojų mes neišvengsim. Ar šičia dabar, ar truputį vėliau.

PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.

B.VALIONYTĖ. Sakykit, prašau, jūs ruošėt šitą įstatymą, jūsų komisija, taipogi Gyventojų mokesčių įstatymą. Kokia formuojasi nuostata dėl dirbančių invalidų apmokestinimo?

A.RUDYS. Šitas įstatymo projektas neturi ryšio su kitu, ir aš norėčiau į šitą klausimą neatsakyti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, ar jūs galėtumėte paaiškinti, ko­kiais argumentais vadovaujantis jūs į šį įstatymą įtraukėte ūkinės bendrijos personalines įmones, tai yra tas, kurios veikia kaip fiziniai asmenys ir apmo­kestinamos kaip privatūs asmenys?

A.RUDYS. Mes neįtraukėme jų, bet įtraukėm tas pajamas, kurias, saky­sim, akcinė bendrovė gauna iš savo personalinės įmonės. Mūsų Įmonių įstatymas jai leidžia turėt šitas įmones.

G.VAGNORIUS. Čia nieko panašaus neužrašyta. Prašom nurodyt.

PIRMININKAS. Ar galima klausimą atidėti kol kas, kol pranešėjas geriau pasiruoš?

A.RUDYS. Čia yra aiškiai pasakyta: "nerealizacines įplaukas sudaro pajamos iš personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų", bet tai čia tuo atveju, jeigu šituo mokesčiu apmokestinamas juridinis asmuo turi savo personalinę įmonę, arba dalyvauja ūkinėje bendrijoje ir gauna iš jos tam tikras įplaukas.

G.VAGNORIUS. Su ta mintim galim sutikti, bet turinyje to nesimato.

PIRMININKAS. Gerai, prašom, deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu pateikti klausimą, liečiantį naujai besikurian­čias įmones. Šiame projekte nėra numatyta lengvatų besikuriančioms įmo­nėms, ir aš noriu paklausti tiesiai, ar jūs manot, kad tokių lengvatų nereikia, ar jūs galvojat jas įvesti vėliau?

A.RUDYS. Naujai besikuriančiom įmonėm gal ir reiktų lengvatų, bet reikalingas tada ir mechanizmas, apsaugantis biudžeto interesus nuo forma­laus naujumo. Galimas atvejis, kada steigiama nauja organizacija nemoka mokesčių porą metų, o paskui ji likviduojama ir kitu arba panašiu pavadinimu steigiama vėl iš naujo. Šito racionalaus mechanizmo kol kas nepavyko sugalvoti, ir mes taip ir neįtraukėm šitos nuostatos.

P.VAITIEKŪNAS. Bet jūs palaikot tą mintį, kad vis dėlto tada gal bent metams reikėtų tokią lengvatą suteikti - mokėti tris ar keturis kartus mažes­nius mokesčius vienerius metus. Iki sugalvosime?

A.RUDYS. Jūs jau patys pasiūlymą teikiant.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu patikslinti 5 straipsnį. Ar išlaidos gamtos apsaugai įtrauktos į 5 straipsnį, jeigu turite galvoje 7 punktą?

A.RUDYS. Aš atsiprašau, jūs turbūt turit senstelėjusį variantą, nes jos perkeltos į 6 straipsnį.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius, prašom.

G.VAGNORIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį ir pasitikslinti. Ar vis tik palūkanas už paskolas, tai yra banko kreditus, jūs traukiate į nerealizacines pajamas, ar netraukiat?

A.RUDYS. Yra 5 straipsnyje 8 punktas, mūsų papildomai įrašytas, kad palūkanos už trumpalaikius banko kreditus yra minusuojamos nustatant apmokestinamą pelną.

G.VAGNORIUS. Čia ir tas klausimas tai liečia, bet dar yra ir kitas. Įmonė, investavusi, paskolinusi pinigus kitai įmonei, gauna palūkanas, ten jos yra neapmokestinamos. Gauna palūkanas kitoj įmonėj - irgi jos neapmokestinamos. Tai įsivaizduojat - pagal šitą situaciją viens kitam tik skolins, ir nė vienas savo lėšų neinvestuos.

PIRMININKAS. Deputatas V.P.Plečkaitis. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau vis dėlto apsiriboti klausimais, nes iš tiesų dabar jau mes pradedam diskusiją, o būtų gerai ją vykdyti nustatytu laiku. Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Taigi norėčiau paklausti. Ar daromas skirtumas, saky­kime, tarp tokių leidinių, kurie taip pat yra juridiniai asmenys kaip "Dvide­šimt kapeikų" ir "Kultūros barai"? Ar jie vienodai apmokestinami? Ir "Dvi­dešimt kapeikų", ir "Respublika", kuri, deja, visiškai atleista nuo mokesčių, ir "Kultūros barai", "Šiaurės Atėnai", "Literatūra ir menas", "Pergalė"? Ar visiems viskas vienodai?

A.RUDYS. Pagal šitą įstatymo projektą visiems vienodai.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Aš noriu patikslinti, pasiteirauti dėl 9 straipsnio. Prašy­čiau pasakyti dėl sąvokos "organizacijos, naudojančios riboto pajėgumo darbo jėgą". Tai aš norėčiau pasiteirauti, ar pataisos darbų įstaigų įmonės gali būti priskirtos prie tokių, ar ne, nes reikia turėti galvoje, kad ten tikrai specifinė darbo jėga?

A.RUDYS. Taip. Ir aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį vėlgi į nutarimo projekto punktą 2.2.2, pasiūlymus dėl kategorijos asmenų, kuriems taiko­mas riboto darbingumo darbo jėgos statusas. Jų dalies tarp visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką turi irgi pateikti Vyriausybė iki 1990 m. spalio 1 dienos.

V.ŠADREIKA. Bet jūsų paties nuomonė?

A.RUDYS. Aš manau, kad reiktų. Bet tiktai aš sakau, jeigu mes pradėsim lengvatas taikyti vien tik invalidams, tai nepamirškime, pavyzdžiui, namudi­ninkų, suprantant, dirbančių su vaikais namie. Taip, taip aš visiškai priimu jūsų klausimą ir atsakau, kad čia yra tolesniam reglamentavimui paliktas dalykas.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš suprantu jūsų problemas, rūpesčius ir gerai, kad kažkas saugo valstybės biudžetą. Tačiau vis tik neįvesti etinio moralinio kriterijaus į finansinius reikalus mes neturim teisės. Prašyčiau pagalvoti, kaip tai reikėtų atlikti.

A.RUDYS. O aš prašyčiau jūsų pagalvoti, kaip tai reikėtų daryti, nes mano kompetencija šito neleidžia.

PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau dėl to paties 6 straipsnio. Pirmo arba antro varianto 1 punkte parašyta, kad išlaidos, kurios nustatant apmokestinamąjį pelną atimamos iš bendrų įplaukų, tam tikra dalimi yra šios: labdarai, gamtos apsaugai ir visuomenei naudingiems reikalams. Aš turiu jus paklausti, ar po žodžių "labdara ir visuomenei naudingi reikalai", ar čia yra numaty­ta, ar ten kaip nors invalidai bus atleisti nuo visų mokesčių?

A.RUDYS. Tai aš jums jau šiandien aiškinau privačiam pašnekesyje, ir aš jau vieną kartą ar net du kartus kalbėjau iš tribūnos, kad tai palikta tolimes­niam Vyriausybės reglamentavimui, tiksliau, mūsų reglamentavimui pagal Vyriausybės pateikiamus projektus.

R.GAJAUSKAITĖ. Bet tada 9 straipsnio paskutinėje pastraipoj jūs numa­tot, kad šitiems asmenims, kuriuos jūs labai "įdomiai" vadinat riboto pajėgumo (kad nereikėtų rašyti invalidai?), jų dalies tarp visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato būtent Vyriausybė. O galbūt reikėtų rašyt, kad Gyventojų mokesčių įstatymas? Kodėl mes Vyriausybei pavedam?

A.RUDYS. O jums ar neatrodo, kad Aukščiausioji Taryba trupučiu-ką "persikraus", jeigu jinai visą techninį darbą pasiims sau? Pati jūs žinot, kad mes dirbam iki pusės vienuolikos ir panašiai. Tai jeigu mes ir kitą sesiją šitaip dirbsim, jeigu mes imsimės metodikos procentinį santykį nustatyti - ar imant visą darbo dieną, ar pusę darbo dienos, kaip vertint sutrumpintą darbo savaitę - tai mes šičia su jumis tikrai, patikėkit, pražilsim ir nežinau...

R.GAJAUSKAITĖ. Atsiprašau, man atrodo, kad invalidus reikėtų iš viso atleisti nuo visų mokesčių, neatsižvelgiant į jokias - pusę ar visą darbo dieną. Iš principo. Būtent todėl aš klausiu, ar į tą 1 punktą - labdarą arba visuomenei naudingą veiklą "įeina" invalidų klausimas, ar neįeina, ar šitie du žodžiai, tos sąvokos slepia kitus reikalus?

A.RUDYS. Būtent ir "įeina" šitai, tiktai dar kartą aš jums sakau, kad tai siūlau palikti atskirame sąraše, kurį mums turėtų pateikti Vyriausybė, ir mes Aukščiausiojoje Taryboje jį turėtumėm priimti, aprobuoti ar patvirtinti įsta­tymo forma, ar kokią sugalvosim.

R.GAJAUSKAITĖ. Tai tada kartu dar norėčiau paklausti - to 9 straipsnio toks labai "įdomus" išsireiškimas "naudojančioms riboto pajėgumo darbo jėgą". Mes lyg ir veržiamės iš to stalinistinio pavadinimo - žmo­gaus kaip darbo jėgos. Tai jeigu jau visi piliečiai tapo piliečiais, tai invalidai, pasirodo, dar vis "riboto pajėgumo darbo jėga". Ar nereikėtų geriau vien tiktai tuo žodžiu ir pavadinti: "invalidai ir pensininkai"? Ar čia pas jus jau yra tokia norma nusistovėjusi, ir jūs jau jos nebejudinsit?

A.RUDYS. Ne, matot, tada reiktų pavadinti: "invalidai, pensininkai, na­mudininkai, mamos su trimis ar keturiais vaikais, paaugliai, nepilnamečiai, esantys įkalinimo įstaigose" ir t.t., ir t.t. Reiktų labai daug jų išvardinti. Būtent dėl to ir pasiūlyta šitokia formuluotė. Aš nesakau, kad ji yra korektiška. O štai vakar mums bešnekant su deputate B.Valionyte sumanytas geresnis variantas, kaip mums atrodo, ir jį mes, priėję prie šito straipsnio, pasiūlysime.

R.GAJAUSKAITĖ. Ar liksim mes "darbo jėga ribota", ar ne?

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate R.Gajauskaite, tik ką pranešėjas jums pareiškė, kad, priėjus prie straipsnio konkretaus svarstymo, bus pasiūlytas kitas variantas.

A.RUDYS. Pagaliau ir jūs galėsite pasiūlyti, jeigu jūs nepatenkinta.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji deputatai, pradedame diskusijas, prašau sekretoriatą pateikti užsirašiusiųjų sąrašą.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

A.RUDYS. Įstatymą numatyta priimti ir todėl faktiškai galima būtų...

PIRMININKAS. Kalbėti numato 9 deputatai: G.Vagnorius, J.Pangonis, A.Šimėnas, M.Treinys, B.Lubys, L.Milčius, R.Rudzys, P.Poškus, P.Vaitiekūnas.

G.VAGNORIUS. Aš atsiimčiau savo siūlymą kalbėti, jeigu visi sutiktumėt iš eilės pradedant pirmu straipsniu formuluoti alternatyvas ir balsuoti. Ir pasakyti balsavimo motyvus.

PIRMININKAS. Ar deputatai, kurie yra užsirašę diskusijai, kalbės dėl konkrečių dalykų, ar dėl viso įstatymo?

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu bus leista tuo klausimu.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės! Jeigu aš teisingai supratau, siūloma balsuoti dėl tų straipsnių, kur bus alternatyvos, o paskui dar kartą įvertinti juos, atitinkamai suredagavus.

G. VAGNORIUS. Taip, bet gerbiamasis pirmininke, aš noriu paskelbti trumpą pareiškimą. Prašyčiau leisti tai padaryti. Gal jis sutaupys jums visiems laiką, o gerbiamasis A.Rudys paruoš išvadas dėl alternatyvų.

PIRMININKAS. Prašau.

G.VAGNORIUS. Man reikia 2 minučių, ne daugiau.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar neilgiau užtruksime, svarstydami kiekvieną punktą, negu pasisakydami ir po to balsuodami?

PIRMININKAS. Tai paskui prie kiekvieno punkto vėl reikės grįžti. Aš tai palaikyčiau...

BALSAS IŠ SALĖS. Bet kai dėl kiekvieno punkto pradėsim pasisakymus, tai gali užtrukti ilgiau.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas G.Vagnorius. Paskui, jeigu dar bus norinčių pasisakyti bendrai dėl viso įstatymo, tada išklausysim, o kitus deputatus - dėl konkrečių punktų. Prašom.

G.VAGNORIUS. Aš ne tuo klausimu. Norėčiau grįžti prie prieš tai svarstyto klausimo, kuris buvo numatytas pagal mūsų darbotvarkę, bet buvo nutrauktas. Aš atsižvelgiu į jūsų visų nuovargį ir į tai, kad šiandien yra paskutinė darbo diena. Todėl šio įstatymo svarstymas, Valstybinių akcinių įmonių įstatymo svarstymas, nebūtų dalykinis, nebūtų specialistų svarstymas. Ten pasiektas toks lygis, kad turi būti priimami politiniai sprendimai. Kitokių sprendimų būti negali. Todėl aš siūlau, kad deputatai paskutinę dieną vengtų nuovargio, įtampos ir laimingi išsiskirstytų atostogauti, o grįžę rudenį mes tą klausimą pirmąją savaitę svarstysim, priimsim sprendimą ir, manau, kad niekas dėl to nesugrius. Todėl aš norėčiau, kad jūs protokoliškai priimtumėt tokį sprendimą: rekomenduoti įmonėms ruošti įstatus ir kito­kiu būdu ruoštis pereiti dirbti pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių įmo­nių įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad šį klausimą turėsime spręsti atskirai.

B.LUBYS. Aš labai pritarčiau pasakymui, tiktai būtų geriau, kad jis būtų atspausdintas. Tada visi gautų tą projektą. Po to - paskelbti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal dabar kol kas negrįžkim prie Valstybinių įmonių įstatymo problemos. Dabar tęskim tą darbą, kurį pradė­jom, o paskui deputato B.Lubio pasiūlymą būtinai įvertinsime. Manau, kad priimsim.

B.LUBYS. Gerbiamasis A.A.Abišala, jūs davėt žodį gerbiamajam G.Vag­noriui, o aš jį papildžiau, kad visi gautų šitą dokumentą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome susirinkti visus į salę, pradėsime balsuoti dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo.

J.PANGONIS. Aš norėčiau pirmiausia pasisakyti.

PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo? Prašom, deputatas J.Pangonis. Jis yra sąraše. Dar kartą kviečiu susirinkti į salę balsavimui.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai! Mes svarstome ypatingos reikšmės klausimą, kuris palies kiekvieną iš mūsų, visus mūsų Respublikos gyventojus - daugiau ar mažiau. Juridinių asmenų pelno mokesčio pajamos, surinktos šiuo mokesčiu, yra vienas iš pagrindinių biudžeto pajamų straipsnių.

Norėčiau konkrečiai pakalbėti tokiais klausimais. Pirmas. Kiek procentų mums nustatyti mokesčio dydį? Norėčiau, kad visi atkreiptumėte dėmesį į tai, kad mes savo Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme esame numatę, kad mokslas - nemokamas, gydymas - nemokamas. Ką visa tai reiškia, labai gerai žinome. Tai reiškia, kad valstybė turi sukaupti atitinkamą pinigų kiekį į biudžetą ir finansuoti šiuos reikalus. Todėl siūlau balsuoti už 40 procentų tarifą. Antras labai svarbus klausimas - tai yra žemės ūkio įmonių apmokestinimas. Šiandien yra susiklosčiusi tokia padėtis, kuomet žemės ūkio įmonės iš pelno į biudžetą moka tik 3,6 procentų pelno mokestį. Tai sudaro 57,8 milijono rublių per metus. Jeigu priimsime patį palankiausią variantą, t.y. apmokestinsime 15 procentų žemės ūkio įmones, nesvarbu, kokios tos įmo­nės bus - ar kolūkiai, kuriuos mes čia nenorim pakeisti, ar tai bus naujo tipo akcinės įmonės, ar kooperatyvai, vis tiek mokestis bus toks. Tai susidarys 211 milijonų arba 153 milijonais rublių daugiau.

Mes Biudžetinės sandaros įstatyme nustatėme, kad įvesime žemės mokestį. Pagal esamą projektą žemės ūkio įmonės turės papildomai mokėti apie 200 milijonų rublių. Galbūt dar pasikeis tas projektas, mes turėjome tik pirmąjį variantą. Tačiau siūlyčiau vis dėlto atsižvelgti į šiuos momentus. Pirma, kad susiklosčiusi mūsų žemės ūkio įmonių sistema yra suvalstybinta, t.y. kolūkiai, tarybiniai ūkiai šiandien atlieka ne tik gamybines, bet ir valstybines funkcijas, sprendžia socialinius klausimus - stato kultūros namus, felčerinius punktus, remia pinigais mokyklas ir t.t., ir t.t. Per vienerius metus mes viso šito nepakeisime. Vienas iš svarbesnių darbų - pakeisti tą susida­riusią padėtį kaime, kai kolūkio pirmininkas yra visų galų šeimininkas pra­dedant gamyba ir baigiant švietimu, kultūra, sveikatos apsauga. Tačiau būkime realistais ir negalvokime, kad per vienerius metus staiga mes viską čia pakeisime. Savivaldybės, apylinkių tarybos nėra dar pasiruošusios perimti didelius pinigus ir pradėti spręsti visus šituos socialinius klausimus.

Paskaičiavau konkrečiai. Vidutinis ūkis, turintis 3 tūkstančius hektarų žemės, valdantis vidutines žemes, pagal pateiktą pirmą variantą ir pagal šį pelno mokestį nuo savo pelno turėtų sumokėti 32 procentus žemės mokesčių. Tai nieko čia nėra, mes nesuteikiam jokių lengvatų, nors sakom, kad žemės ūkiui numatom prioritetą ir lengvatas. Ar 35 ar 32 procentai - tai čia praktiškai nėra skirtumo.

Gerbiamasis prelegentas man sako, o kaip bus su kainom? Aš galiu prog­nozuoti paprastai: nuo kainų pasikeitimo labiausiai nukentės vis dėlto žemės ūkis, kadangi, jeigu einam į rinkos ekonomiką, o Lietuva yra žemės ūkio kraštas, kaip tiktai žemės ūkio produktų kainos mažiausiai kils. Daugiau kils technikos, trąšų ir kitos kainos, kurių mes patys negaminame, o turėsime įsivežti - ir naftos, ir t.t., ir t.t. Žodžiu, visa tai veda prie paprastos išvados, kad būtina atleisti žemės ūkio įmones nuo juridinių asmenų pajamų mokesčio ir, kaip sakė gerbiamasis A.Rudys, pradėti sekančius metus, atlei­dus nuo to mokesčio. Jeigu jau labai ūkiai ir besikuriančios visokios akcinės bendrovės pralobs, tada bus galima sugrįžti prie to klausimo. Priešingu atveju prognozuoju labai paprastai: žemės ūkis visiškai nusmuks, ir mes turėsime padaryti labai liūdnas išvadas. Siūlau trečią alternatyvą, trečią mo­kesčio lengvatų variantą: juridiniams asmenims, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio produktų gamyba, pajamų mokestis neskiriamas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar kartą kviečiu rinktis į salę. Ar dar kas nors būtinai nori kalbėti bendrai dėl viso įstatymo? Jeigu deputatas V.P.Plečkaitis kalbės apie lengvatas, tai gal tada, kai straipsnį aptarinėsime? Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamieji deputatai, man keista, kad ekonomistai, kurie sudarė visą šitą mokesčių sistemą, visiškai neatsižvelgė į kritiką, kuri buvo pareikšta daugelyje laikraščių ir leidinių. Tai yra nenormalu, kad mūsų ekonomistai nenusileidžia ar nepriaugo iki to kultūros lygio, kuris mums labai būtinas. Ir todėl aš ir išėjau, kad čia turi būti numatyta diferenciacija. Pateiksiu konkrečius pasiūlymus, dėl kurių aš siūlysiu balsuoti. Tai, pirma, Lietuvos visos kūrybinės sąjungos turi būti visiškai atleistos nuo mokesčių. Jų yra labai nedaug, jų aparatas yra visiškai nedidelis ir biudžetui nebus didelių sunkumų, jeigu jos bus nuo jų atleistos. Antra, manyčiau, rasti kokią nors formuluotę, kad būtinai būtų diferencijuotas mokestis įvairaus lygio leidiniams. Mes darom lygius mokesčius, sakysim, tokiam laikraščiui kaip "Dvidešimt kapeikų" ir rimtam leidiniui, o tų pornografinių leidinių bus žymiai daugiau - mes einam vis dėlto į rinką. Nuvažiuokime į Vakarų Vo­kietiją, į Švediją ir pamatysim, kad jų ten pilna. Ir dabar lygiai tokiam pat leidiniui toks pat mokestis ir tokiam leidiniui kaip "Kultūros barai", kuris sunkiai verčiasi, neturi iš ko mokėti honoraro.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai nemokės mokesčio.

V.P.PLEČKAITIS. O kur pasakyta, kad nemokės?

BALSAS IŠ SALĖS. Neturės pelno ir nemokės mokesčio.

V.P.PLEČKAITIS. Na, tai vis tiek mes turim remti tokius leidinius. Tai remkime, remkime...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nesiginčykime, nesiginčykime...

V.P.PLEČKAITIS. Ir dar siūlau būtinai, kad visos invalidų įmonės taip pat būtų atleistos nuo mokesčių. Invalidams ir kultūrai turi būti prioritetas. Ir tai turi žinoti visi, ekonomistai į tai privalo atkreipti dėmesį, nes be kultūros ir be dėmesio invalidams mes apskritai ne tauta. Mums tos rinkos visiškai nereikia, mes su tokia politika žlungam kaip tauta be kultūros. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, siūlau pradėti nuo 1 straipsnio. Sutinkat? Prašom deputatą A.Rudį užimti kovos postą. Balsų skaičiavimo grupę prašau patikrinti kvorumą ir man tyliai pasakyti, kad nereiktų visiems. Gerbiamieji deputatai, ar dėl įstatymo pavadinimo kas nors turi pretenzijų? Pavadinimas priimtas.

P.VAITIEKŪNAS. Aš turiu pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašau.

P.VAITIEKŪNAS. Lietuvos Respublikos komercinių juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas.

PIRMININKAS. Dar kartą prašome pakartoti.

P.VAITIEKŪNAS. Lietuvos Respublikos komercine veikla užsiimančių juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas.

PIRMININKAS. Deputate A.Rudy, prašom "atsišaudyti" iš karto.

A.RUDYS. Aš manau, kad šitas pavadinimas, koks yra dabar, jis tinka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsavimui.

A.RUDYS. Jūs siūlot siauresnį variantą ir tas pats tą patį pasako.

BALSAS IŠ SALĖS. Pritariu tam.

PIRMININKAS. Kuriam pasakymui pritariat, nesupratau? Buvo du pa­siūlymai, gerbiamasis.

BALSAS IŠ SALĖS. Kolegai P.Vaitiekūnui.

PIRMININKAS. Va, taip, viskas aišku. Ar yra kitokių pasisakymų dėl pavadinimo? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pavadinimas būtų toks, kaip pateikta projekte?

J.BEINORTAS. Aš labai noriu kreiptis į kolegas deputatus. Gal būtų galima balsavimo metu būti savo pastovioje vietoje, nes mes galim padaryti klaidas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas ir dirbti atsakingai. Aš turiu paprašyti asmeniškai? Gerbiamoji depu­tate I.Andrukaitiene, aš atsiklausiau ar turiu prašyti asmeniškai? Jūs nieko nesakėt, todėl aš jūsų prašau asmeniškai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pavadinimas būtų toks, koks yra projekte? Alternatyvą pateikė deputatas P.Vaitiekūnas. Kas už projekte pateiktą variantą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atkreipiu jūsų dėmesį, kad balsų skaičiavimo grupė ne visa, jiems sunku dirbti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.

PIRMININKAS. Todėl jiems padėkim, nevaikščiodami ir nekeisdami savo "dislokacijos". Kas už deputato P.Vaitiekūno alternatyvą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Prašau paskelbti, kiek deputatų yra salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 99 deputatai.

PIRMININKAS. Pavadinimas priimtas. Pirmasis straipsnis. Ar 1 straips­niui yra alternatyvų?

P.VAITIEKŪNAS. Yra. Aš siūlau iš viso "išimti" 1 straipsnio "b" papunk­tį. Būtent juridiniai asmenys, užsiimantys ne komercine veikla, bet gausiantys pajamų, yra apmokestinami. Moka pelno mokestį. Aš siūlau atsisakyti šito.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl to paties?

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš tik motyvus pasakysiu. Vis tiktai reikia skirti amatininkų darbą nuo kūrybinio darbo. Tai būtent atsisakius šio straipsnio, bent laikinai, aš nesakau, kad visam laikui, mes padėsim naujoms kūrybinėms sąjungoms. Ne tik naujoms, bet ir senoms, tačiau šiuo metu jos iš tikro kuriasi naujai. Kultūrai, ypač kultūrai reikia padėti!

PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi pastabų šiuo klausimu prieš lei­džiant deputatui A.Rudžiui apibendrinti?

G.VAGNORIUS. Taip, pastaba pagrindinė yra ta, kad asmenys, užsiiman­tys ne komercine veikla, pelno iš principo negali gauti. Jie gali gauti pajamų, bet ne pelno.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Pagal mūsų tolimesnį apibrėžimą, būtent...

G.VAGNORIUS. Šitas apibrėžimas buvo priimtas Valstybinių įmonių įs­tatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, prašom išklausyti!

A.RUDYS. Vadinasi, 4 straipsnyje juridinių asmenų, užsiimančių ne ko­mercine veikla, apmokestinamas pelnas nustatomas, kaip skirtumas tarp pajamų už mokamas priemones ir išlaidų šioms priemonėms vykdyti. Vadinasi, tokia galimybė numatoma.

G.VAGNORIUS. Siūlau, kad tai būtų ne šio įstatymo objektas. Išbrauk­ti "b" punktą!

A.RUDYS. Na, yra dvi nuomonės.

PIRMININKAS. Ar jau galima balsuoti? Gerbiamieji deputatai, prašom susikaupti. Kas už tai, kad būtų paliktas 1 straipsnio "b" papunktis, kaip pateikta projekte? Alternatyva - šį papunktį išbraukti. Kas už projekto variantą?

Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti aiškiai. Deputatą P.Vaitiekūną prašau neužstoti balsuojančiųjų. Gerbiamasis deputate P.Vaitiekūnai, juk balsuojama! Jūs prieš savo pasiūlymą? Dar kartą labai prašau susikaupti, neužstoti balsuojančių, atsisėsti į savo vietas ir dirbti atsakingą darbą. Gerbiamasis deputate P.Vaitiekūnai!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad šį straipsnį, šitą pastraipą, "b" pastraipą, išbrauktume iš projekto?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 49.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Kokie buvo pirmojo balsavimo rezultatai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už projekto variantą - 26, už alternatyvą - 49.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti. 26 buvo, taip? Visus tris skaičius pra­šom pakartoti. 26, 49, 8. Kiek salėje balsavimo metu buvo deputatų? Vienas deputatas atėjo po balsavimo. Prašom pasakyti, kiek deputatų balsavimo metu buvo salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dabar yra lygiai 100 deputatų.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Paliekamas pro­jekto variantas. Ar dar yra 1 straipsniui kokių nors pataisų? Pirmas straips­nis priimtas. Antras straipsnis. Antras straipsnis priimtas. Trečias straipsnis - prašyčiau pasisakyti pagal pastraipas. Pirmajai pastraipai kas nors turi pastabų? Nėra. Antrai pastraipai kas nors turi pastabų? Trečioji pastraipa...

G.VAGNORIUS. Vietoj "įplaukų" siūlyčiau "pelną", kadangi turinio atž­vilgiu mes, atrodo, sutarėm, pataisa yra redakcinio pobūdžio. "Įplaukos" nieko nesako.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti tiksliai.

G.VAGNORIUS. Išskyrus pelną, likvidavus pagrindines priemones. Išskyrus pelną, gautą likvidavus pagrindines priemones.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Priimam.

PIRMININKAS. Išskyrus pelną, gautą likvidavus pagrindines priemones? Taip? Visi sutinka. Dėl 3 pastraipos pateikti du variantai, kurie skiriasi tiktai vienu žodžiu - "gaunamu" ir "sumokėtu". Pirmajam variante tik­tai "gaunamos ekonominės sankcijos", antrajam - "gaunamų ir sumokėtų ekonominių sankcijų".

G.VAGNORIUS. Turiu tokį siūlymą: išbraukti visus žodžius iki "gauna­mos ekonominės sankcijos". Motyvas toks, kad bet kokios įplaukos, ar jos bus gaunamos iš pavienių asmenų, ar iš personalinių įmonių, ar iš ūkinių bendrijų, yra įplaukos. Kai išskiriam tas dvi rūšis - nebeaiški to straipsnio prasmė. Ką jis sako? Todėl siūlau išbraukti visus žodžius iki "gaunamos ekonominės sankcijos". Ir bet kokios įplaukos iš ūkinių bendrijų savaime bus prie įplaukų.

A.RUDYS. Man atrodo, kad vis tik šitą reikėtų palikti bent jau pedagogine prasme. Juk mes žinom, kad mums kartais pateikiami įstatymai, kuriuose yra įdėta daug pedagoginės prasmės. Todėl aš manau, kad šičia bent jau įsitvirtinant naujiems įmonių tipams tai turėtų likti.

G.VAGNORIUS. Tada iškils klausimas, ar filialai taip pat įskaitomi?

A.RUDYS. Ne, filialai neturės juridinio asmens statuso. Tuo personalinė įmonė nuo filialo ir skirsis, kad filialas turi...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, aš labai jūsų prašau kalbėti paeiliui, o ne abiem iš karto. Taip mes nieko neišgirsim.

A.RUDYS. Teisingai, personalinė įmonė tikrąja to žodžio prasme juridinio asmens statuso neturės, bet ji vis tiek turės užbaigtą buhalterinę apskaitą.

G. VAGNORIUS. Na, mano siūlymas toks - vis tiek siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Prašom dar kartą pakartoti.

G.VAGNORIUS. Turinio atžvilgiu tai nenukentės, bet, kad nebūtų dviprasmybių, siūlau išbraukti iki "gaunamos ekonominės sankcijos". Visus žo­džius iki "gaunamos ekonominės sankcijos".

PIRMININKAS. Ką reiškia "iki" - tolyn ar artyn nuo to? Prašom perskaityti, koks turi būti...

G.VAGNORIUS. Siūlau išbraukti žodžius...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, kad būtų lengviau suvokti, prašom perskaityti, koks, jūsų nuomone, turėtų būti straipsnis.

G.VAGNORIUS. "Gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos įplaukos, ne­susijusios su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu". Arba antram variante...

A.RUDYS. Aš, iš esmės pagalvojęs, priimu deputato G.Vagnoriaus pasiūlymą, motyvuodamas tuo, kad vis tiktai tas buhalterinės apskaitos dokumen­tas tiksliau apibrėš būtent ne realizacines įplaukas. Vadinasi, aš iš principo priimu ir tada nebelieka reikalo balsuoti. Galima šitaip padaryti.

PIRMININKAS. Vis dėlto aš nelabai suprantu, už ką mes galėsim balsuoti. Prašom perskaityti.

A.RUDYS. Aš perskaitau taip, kaip yra pasiūlyta. Aš skaitau pagal pirmąjį variantą, bet tas pat galios ir antrajam variantui. "Nerealizacines įplaukas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos ir kitos įplaukos, nesusijusios su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu". Aišku, taip? Vadi­nasi, išmetama nuoroda į personalines įmones.

PIRMININKAS. Ar deputatas G.Vagnorius būtent taip siūlė?

G.VAGNORIUS. Būtent taip ir siūliau.

PIRMININKAS. Tai taip reikėjo ir perskaityti, nes jūs neperskaitėte pir­mos dalies, ir tada gavosi nonsensas. Jeigu tai yra priimtina autoriui, tai aš manau, kad balsuoti reikėtų tiktai dėl pirmojo ir antrojo varianto, kur liko "gaunamos ekonominės sankcijos" ar "gaunamas ir sumokėtas ekono­minių sankcijų skirtumas". Ar kas nors nori motyvuoti ir remti kurį nors?..

A.RUDYS. Šičia alternatyva pateikta dėl to, kad pačioj Biudžeto komisi­joj, na, nuomonės išsiskyrė.

PIRMININKAS. Ar kas nors nori pakomentuoti, kad deputatams būtų aiškiau? Prašom pasiruošti balsuoti.

A.RUDYS. Aš asmeniškai siūlau pirmąjį variantą.

G.VAGNORIUS. Aš siūlau antrąjį.

A.RUDYS. O komisija pasidalino, va, dėl to ir...

G.VAGNORIUS. Gal reikėtų taip nepalikti, nes žmonės visiškai nesusi­gaudo, ką tai reiškia.

A.RUDYS. Matot, reikalas toks yra: jeigu mes imam "gaunamų ir sumoka­mų ekonominių sankcijų skirtumą", tai tada savotiškai, na, kaip čia pasa­kius, teikiama ta lengvata toms įmonėms, kurios pačios yra mokančios, pačios nėra labai ekonomine prasme patikimais partneriais. O pirmasis variantas - santykinai šitokių įmonių padėtį, na, sakykim, šiek tiek pablogins.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti.

A.RUDYS. Aš asmeniškai esu už pirmąjį variantą, o komisijos nuomo­nė "pasidalino".

PIRMININKAS. Kas už tai, kad?..

R.RUDZYS. Aš jau vis dėlto pasisakyčiau už antrąjį variantą, nes jis suda­ro geresnes sąlygas varganoms įmonėms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Prašom pakelti mandatus, kas už pirmąjį variantą? Atkreipiu dėmesį, kad susilaikyti nederė­tų, nes tokiu atveju mes galim nepriimti nė vieno varianto.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54.

PIRMININKAS. Kas už antrąjį variantą, už varganas įmones? 

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas pirmasis variantas. Ar dėl 3 straipsnio 3 pastraipos kas nors turi pastabų?

G.VAGNORIUS. Yra principinis siūlymas. Siūlau "paskolas" išbraukti iš tos išimties: "neįskaitomi gauti dividendai ir palūkanos už akcijas, obligacijas". Žodį "paskolas" išbraukti, kadangi obligacijos, dividendai yra vieną kartą apmokestinami, todėl, suprantama, nereikia jų antrą kartą apmokes­tinti. Tačiau paskolos kaip palūkanos už banko kreditus turi būti apmokes­tinamos. Priešingu atveju susidarys tokia situacija, kad jūs skolinsit man pinigus, aš jūsų pinigus investuosiu į gamybą. Aš jums skolinsiu savo pini­gus, ir valstybė jokių pajamų negaus. Tai yra neišvengiama.

PIRMININKAS. Daugiau niekas nenori pasisakyti dėl to? Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Na, aš šiuo atveju minty turiu ne vien tiktai bankinį, bet ir komercinį kreditą. O tai reiškia, kad tuo atveju pasiskolinusi įmonė, mokė­dama palūkanas, jas mokės iš savo pelno.

G.VAGNORIUS. Juo labiau kad ir jūsų priimtam 3 straipsny paskutiniai žodžiai yra "pajamos už išnuomotą turtą". Jokio skirtumo nėra, ar nuomoja­mas turtas, ar nuomojami pinigai - vienas ir tas pats.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodis "pasko­las" būtų paliktas? Perskaitysiu visą straipsnį: "Į nerealizacines įplaukas apskaičiuojant apmokestinamą pelną neįskaitomi: gauti dividendai ir palūkanos už akcijas, obligacijas, paskolas, pajininkų gaunama pelno dalis".

G.VAGNORIUS. Alternatyva kaip projekte.

PIRMININKAS. Alternatyva - iš šito viso sąrašo išbraukti žodį "pasko­las". Kas už projekto variantą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad žodį "paskolas" išbrauktume? Dar kartą prašau balsuoti aiškiau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas alternatyvinis variantas ­žodis "paskolos" išbrauktas. Ir 3 straipsnio paskutinė pastraipa - ar kas nors turi pastabų?

G.VAGNORIUS. Kadangi buvo padaryta pataisa, reikėtų ir čia įrašyti: po žodžio "įplaukos" skliausteliuose - "pelnas".

A.RUDYS. Man atrodo, kad šitą būtų galima iš viso išbraukti.

PIRMININKAS. Autoriai sutinka išbraukti.

A.RUDYS. Taip, taip, aš siūlau atsisakyti visiškai šito, nesikartoti.

PIRMININKAS. Gerai. Ketvirtas straipsnis. Balsuosim už visą projektą iš karto. Manau, kad nereikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti atskirai, jeigu deputatas M.Stakvilevičius sutiktų. Ačiū. Ketvirtas straipsnis, ar yra kokių nors pastabų?

BALSAS IŠ SALĖS. Nėra.

PIRMININKAS. Penktas straipsnis? Priimta.

G.VAGNORIUS. Dar dėl 5 straipsnio yra pastaba. Aš laukiu, kol gerbiamasis R.Rudzys...

PIRMININKAS. O aš maniau, kad jūs laukiat, kol bus paskelbtas 6 straipsnis. Tada, žinoma, atsiprašau.

R.RUDZYS. Aš kultūringai laukiu, kol jūs pasakysit mano pavardę.

PIRMININKAS. Aš kultūringai pasakiau, kad žodis - deputatui R.Ru­dziui.

R.RUDZYS. Ačiū. Aš norėjau iš gerbiamojo A.Rudžio išgauti pripažinimą balsuojant už šitą straipsnį, kad kitaip, papildomai, nebus apmokestina­mos išlaidos darbo apmokėjimui, išskyrus kaip fizinių asmenų mokesčiais. Ir, jeigu tokio pripažinimo neišgaučiau, prisipažinimo, kad jis to neorganizuos, tada siūlau alternatyviai 8 skaičiuke, kur rašoma: "palūkanos už trumpalaikius kreditus", šio straipsnio pabaigoje pridurti: "Išlaidų darbo apmo­kėjimui didėjimas arba augimas, - galit pasirinkti, - papildomai neapmokestinamas". Kad tai būtų tam tikra garantija, jog valstybinės įmo­nės, kopdamos iš to purvyno, kuriame jos dabar yra lyginant su kooperatyvais, galėtų normaliai susireguliuoti darbo užmokestį, bent jau taip normaliai, kiek Gariūnų ir kitokia rinka sugebės kelti kainas.

A.RUDYS. Aš iš karto galiu jums pasakyti, kad aš jums šitokios garantijos negaliu duoti dėl tos priežasties, jog žinau, kad Ekonomikos ministerijoje yra ruošiamas įstatymo projektas, kuris turėtų reguliuoti valstybinių įmonių pajamų skirstymą į kaupimo ir vartojimo fondus. Kaip konkrečiai atrodys tas mokestis, aš nežinau, bet atitinkamai manau, kad vis tiktai jie ir pasiūlys. Ir dėl to mes su jumis kartu spręsim, ar reikalingas toks mokestis, ar ne, ir koks jis turėtų būti.

Na, mūsų komisijoj taip pat buvo bandoma šitą klausimą svarstyti ir buvom net projektą pateikę, tačiau vis tik nutarėm, kad jisai dabar nėra toks skubus, ir mes šitą projektą atšaukėm. Tačiau nesant pakankamai išvystytos darbo rinkos ir ypatingai tuo atveju, kada, na, kaip čia pasakius, valstybinėse įmonėse dirbantys žmonės nusiteikę jas laikyti tik savo kolektyvo nuosavybe, mes, neturėdami panašaus įrankio, pakliūsime į Jugoslavijos padėtį, kada per porą, na, per porą metų galim visai pravalgyti įmones. Visai neskiriant lėšų jų techniniam atnaujinimui, viską skiriant vien tik darbo užmokesčio augimui mes galim tiesiog pakirsti, na, savo pramonės pagrindus. Dėl to aš asmeniškai ne tik kad nepažadu jums, kad tokio mokesčio bent projekto nebus, bet kartu ir pasisakau prieš šito teiginio įrašymą į straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, matau, kad...

R.RUDZYS. Man žadą atėmė, aš noriu ginčytis!

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, mes susitarėm kalbėtis kultūringai, tai taip ir darykim.

R.RUDZYS. Tai aš vis dėlto pasiūliau...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, be jokios abejonės, jūsų pasiūlymas priimtas. Nuo to, kad jūs pakartosit dar kelis kartus, niekas nepasikeis.

R.RUDZYS. Tegul jis būna "praloštas", tegul, bet tegul už jį būna balsuota.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, aš noriu paklausti kitų, stovinčių prie mikrofono. Matyt, jie visi dėl 5 straipsnio, taip? Pertrauka iki 17 valandos.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašome sėsti. Padarykime mažą intermediją juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo priėmime ir suteikime žodį Mandatų ir etikos komisijos pirmininkui deputatui A.Sakalui. Prašom truputėlį lukterėti, gerbiamasis deputate, galbūt mūsų kolegos leis jums kalbėti. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti, posėdis prasidėjo. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Žodis - deputatui A.Sakalui, Manda­tų ir etikos komisijos pirmininkui.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, suprantama, mes visi esame pavargę, mūsų laukia atostogos. Mes dažnai dirbame labai nekonstruktyviai ir kartais be reikalo, sakyčiau, naudojame įvairius išsireiškimus, kurie gali būti įvairiai suprantami, įvairiai interpretuojami, kelia nevienareikšmišką reakciją. Man regis, nė vienas iš deputatų, esančių čia, nėra vienas kitam priešas, tačiau mes turbūt iš tikrųjų dar ne visada išsilaikome deramuose parlamentarizmo rėmuose. Štai šiandien Mandatų ir etikos komisija, aptarusi pasta­rųjų dienų plenarinių posėdžių diskusijas, pastebi, kad kai kurių deputatų pasisakymai buvo neetiški, nekonstruktyvūs, gali būti netinkamai interpretuojami, sukelia aistras ir neretai atveda Aukščiausiąją Tarybą į aklavietę. Tai vyko vakar, tai vyko šiandien rytiniame posėdyje. Pavyzdžiui, vakar ir šiandien tuo pasižymėjo deputatas G.Ramonas. Savo dažnomis ir, deja, ne­konstruktyviomis, pabrėžiu, nekonstruktyviomis replikomis ir atskirais pa­siūlymais, kurie galėjo būti palaikyti, o dalies deputatų ir buvo palaikyti, kaip įžeidžiantys jo kolegas, sukėlė, na, sunkią atmosferą parlamente. Depu­tatą G.Ramoną kvietėme į komisijos posėdį, deja, jis atsisakė jame dalyvauti, parodęs nepagarbą mūsų komisijai. Manytume, kad toks elgesys pažeidžia parlamentinę etiką ir tikrai "nepuošia" deputato.

Todėl kviečiame visus deputatus nepiktnaudžiauti visų mūsų laiku ir per mikrofonus teikti tik konstruktyvias pastabas ir pasiūlymus, kviečiame kalbėti tik apie svarstomus dokumentus, atsisakyti politinių insinuacijų, priešiškumo kitiems deputatams ir jų grupėms. Prisiminkime, kad deputatas - tai visų pirma aukštos kultūros žmogus, į kurį žiūri visi Lietuvos žmonės. Ačiū už dėmesį ir kviečiu visus, gerbiamieji deputatai, būkime pakantesni, drau­giškesni vienas kitam, taip pat žiūrėkime į įstatymus, o ne į tai, kas įstatymą paruošė, arba kas ką pasakė. Kritikuokime įstatymo paragrafus, siūlykime pataisas ir būkime konstruktyvūs. Šiandien yra paskutinė mūsų darbo diena, jeigu nenuspręsime kitaip. Tad būkime parlamentarai iki galo. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, primygtinai žodžio prašo deputatas A.V.Patackas. Aš pritariu išklausyti, nes tai užtruks trumpiau.

A.V.PATACKAS. Kaip Mandatų ir etikos komisijos narys noriu pareikšti tuo klausimu, apie kurį kalbėjo komisijos pirmininkas gerbiamasis A.Saka­las, savo atskirą nuomonę.

J.PANGONIS. Aš labai atsiprašau, galima klausimą?

PIRMININKAS. Galbūt po to, kai baigs?

J.PANGONIS. Ar mes dabar svarstysim šitą klausimą, ar, padarę pranešimą, baikim diskusijas, nes mes iki vakaro pradėsim vėl tą patį. Gal nepradė­kim iš naujo čia kiršintis.

PIRMININKAS. Manau, kad gal būtų greičiau...

J.PANGONIS. Aš manau, po to norės pasisakyti dar vienas, dar vienas ir dar vienas.

A.V.PATACKAS. Kaip komisijos narys aš čia turiu teisę į atskirą nuomo­nę, ir aš ją čia perskaitysiu.

J.PANGONIS. Ir kiekvienas deputatas turi teisę į atskirą nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, mes gal būtume jau baigę.

A.V.PATACKAS. Liepos 31 dienos plenariniame posėdyje deputatas G.Ramonas pasielgė netaktiškai. Atsižvelgiant į posėdžio kontekstą šį poelgį vertinu kaip Vytauto Landsbergio įžeidimą - tiek kaip valstybės vadovo, tiek kaip asmens, taip pat kaip pavojingą politinę provokaciją šiuo įtemptu Lietuvai momentu.

Deputato G.Ramono neatėjimą į Mandatų ir etikos komisijos posėdį motyvuojant, cituoju: "aš neturiu, ką ten veikti" vertinu kaip įžūlų iššūkį ir nepagarbą parlamentui bei Mandatų ir etikos komisijai, jos darbo trukdymą. Jei šis poelgis nebus tinkamai įvertintas, atsistatydinsiu iš Mandatų ir etikos komisijos nario pareigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau balsų skaičiavimo grupę pasakyti, kiek yra salėje deputatų? Aš noriu pateikti balsavimui deputato G.Vagnoriaus pa­reiškimą, padarytą praeitame posėdyje.

G.RAMONAS. Ar aš galiu pareikšti savo atskirą nuomonę?

PIRMININKAS. Ar jūs taip pat esate Mandatų ir etikos komisijos narys?

G.RAMONAS. Ne, aš...

PIRMININKAS. Kadangi kalbėta apie jus, manau, kad galima.

G.RAMONAS. Aš daugiau taip nedarysiu...

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu daugumą deputatų pasekti deputato G.Ramono pavyzdžiu ir normaliai, geranoriškai "priimti" kritiką.Taigi aš noriu pateikti balsavimui deputato G.Vagnoriaus pareiškimą ir pasiūlymą pakeisti mūsų priimtą sprendimą dėl Valstybinių įmonių įstatymo priėmimo. Pramonės ministras sutiko su tokiu pasiūlymu, Mandatų ir etikos komisijos, atsiprašau, Ekonomikos komisijos pirmininkas K.Antanavičius taip pat sutiko. Jie visi mano, kad būtų neblogai, jeigu mes įstatymą priimtume, bet nieko, na, ypatingai tragiško Lietuvos ūkiui iki rudens taip pat neatsitiks, jeigu jo nepriimsime. Tuo tarpu dar bus galima galbūt sužinoti žmonių nuomonę. Taigi mes dabar galime balsuoti. Kiek yra salėje deputatų? Aš norėčiau, kad girdėtų ir deputatai, ir visi, kas klauso radijo reportažo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau 81.

PIRMININKAS. Tik?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 82, beregint didėja.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada kol kas balsuoti negalime. Prašau deputatą A.Rudį vėl į tribūną, o tuos deputatus prie mikrofonų, kurie bus pasiruošę teikti pasiūlymus dėl 5 straipsnio, prašome tuos pasiūlymus pateikti. Depu­tatas A.Taurantas, prašom.

A.TAURANTAS. Ankstesniame šito įstatymo varianto 5 straipsnyje tarp pajamų, kurios visu faktiniu dydžiu atimamos iš bendrųjų įplaukų, buvo paminėtos ir išlaidos gamtos apsaugai. Dabar jos perkeltos į 6 straipsnį, kurios atskaitomos tam tikra dalimi. Aš vis tiktai norėčiau pasiūlyti balsuoti, kad galbūt jos galėtų būti atskaitomos ir visu faktiniu dydžiu. Tai yra įtrauk­tos į 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.

P.POŠKUS. Penktojo straipsnio 5 papunktį siūlyčiau, kur yra parašy­ta "privalomo draudimo įmokos", dar papildyti ir "laisvo draudimo".

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Siūlyčiau iš 5 straipsnio išbraukti 7 punktą - "Užmokes­tis už valstybinio turto naudojimąsi tai yra susiję su tuo, kad taip yra numatyta tų įmonių įstatymuose, ir toks pakeitimas viską apverstų aukštyn kojom.

PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Aš noriu pritarti deputato A.Tauranto pasiūlymui ir jį išplėsti tą prasme, kad nustatant apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų įplaukų reikėtų atimti šituos kaštus - būtent gamtos apsaugos kaštus, taip pat aukas labdarai, kultūrai, švietimui ir išlaidas mokslinio tyrimo ir konstravimo dar­bams. Visiškai, jeigu mes norime, kad būtų kuriamos modernios technologi­jos ir vystoma moderni pramonė Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jau galima balsuoti?

A.RUDYS. Ne, aš dar norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Aš noriu tik paklausti balsų skaičiavimo grupės narių. 94 deputatai? Galima balsuoti. Prašom susirinkti ir visus likusius. Prašom, deputate A.Rudy, dėl pateiktų pasiūlymų.

A.RUDYS. Dėl privalomo draudimo įmokų ir savanoriško draudimo įmokų - čia turėtų būti vis tik principinė nuostata. Privalomas draudimas yra mokėtojui primetamas, yra primetamas įstatymu. Tai reiškia, kad jis nuo jo valios nepriklauso ir dėl to, taip sakant, toks draudimas turi būti visai neapmokestinamas. Čia yra valstybinės politikos reikalas. Dėl savanoriško draudimo, jeigu jūs pastebėjote, mes, nustatydami įplaukas, užrašėm, kad lėšos, gautos iš draudimo organizacijų turto draudimo atlyginimo sumos, yra neapmokestinamos. Tai štai, jeigu mes neapmokestinsim ir įmokas, ir išmo­kėjimus - čia atsivers plačios galimybės, na, kaip čia pasakius, slėpti, "pabėg­ti" nuo apmokestinamo, tam tikrą galbūt kai kuriais atvejais nemažą pelno dalį paslėpti nuo apmokestinimo. Dėl to aš negaliu sutikti su šituo variantu. Mes galbūt tada galėtume svarstyti: jeigu neapmokestinam įmokas už sava­norišką turto draudimą, tai tada mes turėtume įtraukti apmokestinamąją dalį į išmokėjimus. Bet jūs turėkit minty, kad išmokėjimai vyksta tada, kai ir taip gavėjui įvyko kažkoks įvykis, nuo kurio draudžiamasi. Vadinasi, sunki padėtis. Dėl to aš siūlyčiau vis tik palikti taip, kaip yra projekte.

Toliau - pastaba dėl užmokesčio už valstybinio turto naudojimą. Na, čia turima minty ta pereinamoji forma, kai turbūt kursis įmonės, bet jos kursis valstybinių įmonių bazėje. Todėl buvo numatyta pereinamajam laikotarpiui, kad toks dalykas galėtų būti. Bet, jeigu mes priimsime įstatymus, visą komp­leksą įstatymų, apibrėžiančių ūkininkavimo sąlygas, tai, man atrodo, priimti­na, galima šito 7 punkto atsisakyti. Šiuo atveju aš neprieštarauju.

Dabar dėl gamtos apsaugos išlaidų ir taip pat lėšų, skiriamų labdarai, visuomenei naudingiems reikalams, mokslinio tyrimo ir konstravimo dar­bams. Labai bijau tokio atvejo, kad visa tai patenkinus liks absoliučiai nepatenkintas biudžeto lėšų poreikis. Va, šito aš labai bijau. Ir dėl to reikia pasielgti taip, kaip yra labai daug kur elgiamasi. Aš nepasakysiu, kad visose šalyse, bet vis tiktai yra nustatoma tam tikra riba, sakysim, 2-3 procentai pelno. Tarybų Sąjungoje pagal jau dabar priimtą įstatymą - 1 procentas pelno, kurį galima panaudoti šitiems reikalams, neapmokestinta. Va, aš norėčiau, ir tai numato 6 straipsnis, kad dar papildomai apgalvojus, mums bus pateiktas variantas, ir Aukščiausioji Taryba prie šito grįžtų spalio mėne­sį. Va, tai aš norėčiau, kad liktų taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom, aš prisimenu, kad depu­tato R.Rudzio pasiūlymas buvo dar anksčiau pateiktas. Aš paprašysiu jį paskui priminti, kai prie jo prieisime, nes tai yra papildomas punktas. Depu­tatas P.Poškus pasiūlė papildyti 5 straipsnio dalį dėl privalomo draudimo įmokų. Pridėti žodį "laisvo". Savanoriškas draudimas, taip turi vadintis? Gerai. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 5 straipsnio 5 dalis būtų palikta tokia, kaip yra projekte? Kas už projekto variantą? Alternatyva - papildyti savanorišku draudimu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.

PIRMININKAS. Kas už deputato P.Poškaus pasiūlymą papildyti žodžiu "savanoriško"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.

PIRMININKAS. Balsų dauguma paliktas projekto variantas. Deputatas G.Vagnorius siūlė išbraukti straipsnio 7 dalį. Autorius sutinka, jeigu niekas neprieštarauja, kad tada būtų priimtas konsensas. Jūs prieštaraujat?

R.RUDZYS. Labai jau daug valstybinio turto čia bus "surišta" - ir užmo­kestis už jo naudojimą. Tai yra realios išlaidos, realios, kodėl jas reikia dar kartą valstybei apmokestinti? Kol kas negaliu suprasti. Gal įtikins mane?

PIRMININKAS. Gerai, prašom balsuoti.

G.VAGNORIUS. Čia esmė yra, šaltinis tas bus paimtas. Niekas nepasisa­vins tų lėšų. Tai yra apmokestinimo eiliškumo tvarkos mechanizmas. Išėmi­mo tvarkos - ar prieš apmokestinimą, ar po apmokestinimo. Tai nuo šito valstybė nenukentės, jeigu mes čia išbrauksim.

PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, išbraukiam 7 dalį. Liko dar du papildy­mai. Prašom.

G.VAGNORIUS. Gal autorius sutiktų išbraukti žodį "trumpalaikis". Jis žino, apie ką kalbama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, nes mūsų yra devyniasdešimt keturi salėje. Ar deputatas A.Norvilas negalėtų grįžti į salę? Prašom tada balsuoti. Aš manau, kad deputatas G.Vagnorius gali lukterti, kol mes prieisim iki jo pasiūlymo. Gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlyta išlaidas gamtos apsaugai iš 6 straipsnio (visos arba tam tikra dalimi, priklausomai nuo priimtos alternatyvos) perkelti į 5 straipsnį, kur nustatoma, kad visos išlaidos gamtos apsaugai būtų neapmokestinamos. Dėl deputato P.Vaitiekūno pasiūlymo balsuosim atskirai, nes buvo pateikti skirtingi pa­siūlymai. Kas už tai, kad visos išlaidos gamtos apsaugai nebūtų apmokesti­namos?

BALSAS IŠ SALĖS. Nebūtinai visos.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kad būtų taip. Ne, atsiprašau, dabar paban­dysim teikti balsavimui paprasčiau. Ir prašau dėl eiliškumo sutikti, nes pirma pasiūlyti balsuoti neįtraukti, o paskui - įtraukti, man atrodo, nelogiš­ka. Tiesiog, kad įtrauktume ir kas prieš?

V.KAČINSKAS. Ar galiu dėl balsavimo motyvų?

PIRMININKAS. Prašom.

V.KAČINSKAS. Aš vis dėlto siūlyčiau ir gamtos apsaugos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Kačinskai, tai bus kitas balsavi­mas. Prašom nekliudyti.

V.KAČINSKAS. Aš suinteresuotas esu, taip, kad...

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad jūs suinteresuotas, bet reikia savo suinteresuotumo siekti parlamentinėmis priemonėmis.

V.KAČINSKAS. Aš palauksiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad 5 straipsnis būtų papildytas punktu "išlaidos gamtos apsaugai"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.

PIRMININKAS. Kas prieš šį pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kreipiuosi į jus, kad ir pavargu­sius, bet sąžiningus, kad mums nereikėtų po kiekvieno balsavimo skaičiuoti kvorumo. Prašom dalyvauti balsavime. Prašom suskaičiuoti kvorumą. Prašo­me pranešti, kiek yra salėje deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 104.

PIRMININKAS. Dar kartą prašau gerbiamuosius deputatus balsuoti visus, kurie tik yra posėdyje. Taigi pataisa priimta. Deputate V.Vaitiekūnai, prašau pateikti tiksliai suformuluotą savo pataisą.

P.VAITIEKŪNAS. Tada 5 straipsnyje 10 punktas būtų toks: "Išlaidos lab­darai, kultūrai, švietimui, mokslinio tyrimo ir konstravimo darbams". Arba juos galima išskirti. Tada bus 11 punktų.

PIRMININKAS. Tai yra technikos dalykas, reikia balsuoti dėl principo. Prašom dabar jus, gerbiamasis deputate V.Kačinskai, galite agituoti.

V.KAČINSKAS. Ačiū, aš pritariu deputato Petro Vaitiekūno pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ar kas nors nori pasisakyti? Gerbiamieji deputatai, pra­šom.

L.MILČIUS. Aš vis tiek norėčiau, kad gerbiamasis P.Vaitiekūnas papildy­tų: čia, kur buvo "mokslinio tyrimo" pridėti - "projektavimo ir konstravimo".

PIRMININKAS. Tai yra atskira pataisa pataisai, gerbiamasis deputate L.Milčiau. Balsuosime dėl jūsų pasiūlymo, nepamiršim. Gerbiamieji depu­tatai, kas už tai, kad deputato P.Vaitiekūno...

A.RUDYS. Aš jus prašau...

PIRMININKAS. Prašom, prašom.

A.RUDYS. O aš noriu įspėti gerbiamuosius deputatus, kad mes padarysim lygiai taip pat, kaip su Biudžetinės sandaros įstatymu. Atsimenat alternaty­vą, kada aš pasiūliau vardinį balsavimą? Tai aš dabar irgi tyliu, vardinio neprašau, bet tiktai noriu perspėti jus, kad neužilgo mes turėsim šitą įstatymo projektą taisyti.

P.VAITIEKŪNAS. Tada aš galiu perspėti, kad tokios priemonės mažina biudžetą. Atsiras didelis biudžeto deficitas, tačiau tai susiję su šia diena, o tokios galimybės - vystyti mokslą, kurti naujas technologijas, susijusios su kelerių metų perspektyva. Tai ar mes darom populistinę politiką, ar pers­pektyvią politiką? Tik tiek.

A.RUDYS. Aš suprantu, jūs pasakysit: jeigu mes nepadarysim šiek tiek populistinės politikos, tai tada neužilgo sėdėsim labai gražiam, šaltam stali­nistiniam socializme. Paprasčiausiai mano pareiga jus įspėti apie galimas pasekmes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. De­putatas V.Kačinskas vis dėlto...

V.KAČINSKAS. Prašau suteikti žodį kultūros ir švietimo ministrui.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai neprieštarauja, nors jau depu­tato A.Rudžio apibendrinimas lyg baigtas? Prašom, gerbiamasis ministre.

D.KUOLYS. Aš labai visų deputatų prašyčiau paremti gerbiamojo P.Vai­tiekūno pasiūlymą, nes iš tikrųjų tai yra labai svarbūs dalykai žiūrint strate­giškai. Mano supratimu, reikėtų paremti kaip tik tokį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad negalvotų kas nors, jeigu mes nepriimtume šitos pataisos, išvis nebus sudaromos lengvatos labdarai, gamtos apsaugai, kultūrai, švietimui ir t.t., ir t.t. Tai yra 6 straipsnyje. Mes arba Vyriausybė galėtume spręsti kiekvieną kartą konkre­čiai. Taigi prašau pasiruošti balsuoti. Deputatas S.Kropas, prašom.

S.KROPAS. Norėčiau pasakyti repliką. Gerbiamieji deputatai, tai kur yra logika? Kiekviena įmonė, organizacija turės, kaip sakant, įjungti faktiškai į savikainą pinigus,pervedamus kultūrai. Mes gi iš biudžeto galim paimti lėšų ir jas skirti. Čia aš nematau logikos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad deputato P.Vaitiekūno pataisa būtų priimta? Tai yra, atsiprašau, dar nekel­kit mandatų. Kas už tai, kad būtų visiškai, aprioriškai neapmokestinamos minėtos išlaidos labdarai, švietimui, kultūrai, kitiems visuomenei naudingiems reikalams, mokslinio tyrimo ir konstravimo darbams. Taigi kas už šią pataisą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 46.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.

PIRMININKAS. Ar jūs sutinkat, gerbiamieji deputatai, kad balsavime dalyvavo, salėje buvo šimtas deputatų? Keturiasdešimt šešiems balsavus už pataisą, ji nepriimta.

V.KAČINSKAS. Ar galima alternatyvą pateikti? Dar susiaurinus sritį.

PIRMININKAS. Prašom.

V.KAČINSKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija buvo pasiūliusi Biudžeto komisijai, kad būtų neapmokestinamos istorijos ir kultūros pa­minklų apsaugos ir restauracijos lėšos. Už šią formuluotę prašau balsuoti.

A.RUDYS. Man atrodo, kad ji visiškai įeina į bet kurio varianto 6 straipsnio 1 dalį.

G.VAGNORIUS. Aš irgi norėčiau pritarti deputatui A.Rudžiui. Mes tru­putėlį atsakingiau pažiūrėkim. Čia negali būti neapmokestinamos išlaidos švietimui, kultūrai, gamtos apsaugai ir t.t. Čia kalbama apie tas išlaidas, kurios daromos ne komerciniu pagrindu, o kaip labdara. Ir visos tos išlaidos, kurios įgauna labdaros formą, bet skiriamos kultūrai, švietimui ir t.t., atsispindi 6 straipsnyje.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.KAČINSKAS. Aš prašau neklaidint parlamento, nes ten yra parašy­ta: "tam tikra dalimi".

PIRMININKAS. Visas arba tam tikra dalimi.

V.KAČINSKAS. Tai reikės antrą kartą dar balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad mes jau esam susitarę, bet jeigu deputatas V.Kačinskas prašo, balsuojam. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad papildytume 5 straipsnį deputato V.Kačinsko pateiktu pasiūlymu. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.

PIRMININKAS. Balsavime dalyvavo 80 deputatų. Prašom suskaičiuoti, ar yra kvorumas. Gerbiamieji deputatai V.Povilioni, S.G.Ilgūnai, A.Sakalai, ar jūs negalėtumėt dalyvauti mūsų balsavimuose, kad nereikėtų po kiekvieno balsavimo skaičiuoti kvorumą. Ačiū. Tada aš atsiprašau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 103 deputatai.

PIRMININKAS. Pasiūlymas priimtas. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, prašom priminti savo pasiūlymą.

R.RUDZYS. Ačiū. Mes, gerbiamasis A.A.Abišala, šiandien taip, atrodo, gražiai randam išeitį...

PIRMININKAS. Aš jums garantuoju, kad tą išeitį rasim dar gražiau, jeigu jūs jau man komplimentų nebesakytumėt. Tai būtų trumpiau.

R.RUDZYS. Jeigu jūs man nesakytumėt, tai irgi būtų trumpiau. Iš tiesų aš labai sunerimęs, kad mes tris, o gal keturis kartus ruošiamės apmokestinti darbo užmokestį tuo tarpu, kai žinom, kas mūsų laukia. Kainos, žemi atlyginimai, socialinės bėdos ir t.t. Tačiau suprantu, kad mano formuluotė nėra pati tinkamiausia išbristi iš tos padėties. Aš Jugoslavijoj nebuvęs, jeigu mane pakvies, tai aš ten nuvykčiau su malonumu, bet žinau, kad kaip tik tą apmokestinimo didinimą įvedė sovietai ir dabar negali atsidžiaugti. Nesu­laukęs, kad ekonomistai pasiūlytų kažkokią alternatyvą, aš galvoju, kad Vy­riausybė, ja dabar belieka pasitikėti, tikrai protingai spręs šitas problemas, kai bus norima, kad atlyginimas neatsiliktų nuo kainų. Todėl neverta komp­likuoti šio įstatymo, ir aš savo pasiūlymą atsiimu, atiduodamas tai į Vyriausybės rankas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums už trumpą pasisakymą. Ar dar dėl 5 straipsnio kas nors turi pastabų? Dėl 8 dalies?

G.VAGNORIUS. Aš siūlau vieną žodelį išbraukti - "trumpalaikis", ka­dangi niekas nežino, kas ten per "daiktas" yra.

PIRMININKAS. Ką deputatas A.Rudys atsakys?

A.RUDYS. Nors, aišku, prigimtis skirtinga, bet braukim.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas labai patenkintas šita išeitim.

G.VAGNORIUS. Ir paskutinis mano siūlymas toks: apmokestintos pelno lėšos antrą kartą neapmokestinamos. Čia niekur nėra parašyta ar taip, ar kitaip.

A.RUDYS. Taip, bet kad čia iš pačios struktūros to nesimato.

G.VAGNORIUS. Yra pelno išmokos, apmokestintas pelnas, jis paskui paskirtas kaip dividendas.

A.RUDYS. Gerbiamasis G.Vagnoriau, jeigu jūs pastebėjot, Gyventojų pajamų mokesčio, kaip jis buvo pavadintas, įstatymo projekte šito dvigubo apmokestinimo kruopščiai, sakyčiau, netgi kai kuriose vietose keliuose straipsniuose bandoma išvengti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad deputatas G.Vagnorius atsiima pasiūlymą. Dėl 6 straipsnio pirmojo ir antrojo varianto. Ar reikia dar agituoti? Man rodos, kad dauguma, aš taip jaučiu, yra linkę pritarti antrajam variantui. Gal iškart balsuojam?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Bet gal dar kas nors turi pasiūlymų? Deputatas R.Ru­dzys?

R.RUDZYS. Taip, dėl 6 straipsnio. Aš du kartus bandysiu įkyriai piršti 6 straipsnyje arba 9, jeigu 6 nepavyktų, palikti "dalinai apmokestinant (sup­rantu, kad visiškai to negalima padaryt) išlaidas iš pelno, skirtas gamybai vystyti."

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate R.Rudzy, aš prašyčiau dabar palaukti su savo pasiūlymu. Mes išspręsim, kurį variantą renkamės, ir tada ­papildymai.

R.RUDZYS. Taigi aš tik siūlau, abiem variantams jis vienodai gerai tiktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Nepriklausomai nuo varianto siūlyčiau išplėsti antrąją pastraipą intarpu. "Mokslinio tyrimo ir konstravimo darbams" pa­keisti "Mokslinio tyrimo, konstravimo ir programinės įrangos kūrimo dar­bams", nes šitos veiklos sferos nei pirmoji, nei antroji dalis neapima.

PIRMININKAS. Prisimenu deputato L.Milčiaus pasiūlymą dėl projekta­vimo darbų. Gerbiamieji deputatai, prašome rinktis variantą.

A.RUDYS. Aš atsiprašau, tada patikslinu. Šiuo atveju, jeigu aš teisingai supratau, deputatas Č.V.Stankevičius pasiūlė programinės, programų pro­jektavimo, o čia turima minty projektavimą platesniąja prasme.

PIRMININKAS. Tai yra du skirtingi darbai, du skirtingi pasiūlymai. Pra­šom balsuoti, gerbiamieji deputatai. Kas už pirmąjį variantą, kur parašy­ta "išlaidos, kurios nustatomos apmokestinant pelną, atimamos iš bendrųjų įplaukų tam tikra dalimi". Kas už šį variantą?

A.RUDYS. Aš, jeigu galima, atsiprašau, prieš balsuojant. Abudu variantai yra beveik identiški, išskyrus tai, kad antrajam variante išplėstas visuomenei naudingų reikalų aiškinimas. Ir viskas.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad antroje dalyje parašyta "visos arba tam tikra dalim". Nors aišku, kad tam tikra dalis gali būti ir vienetas. Čia jokios abejonės nekyla matematiškai, bet kad būtų aiškiau.

A.RUDYS. Gerai, tada aš palaikau antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, jeigu niekas už pirmąjį nebalsuotų, tai tada antrasis variantas priimtas. Ir dabar balsuosim tik dėl papildymų, kuriuos siūlė deputatas R.Rudzys. Pirmas, tiesą sakant, siūlė deputatas L.Milčius, po to - deputatas R.Rudzys ir paskui - deputatas Č.V.Stankevičius. Primenu deputato R.Rudzio pasiūlymą: "išlaidos, skirtos gamybos išvystymui". Taip? "Išplėtimui" - galima pavartoti? Išvystymas - nelietuviškas žodis?

B.LUBYS. Aš keletą žodžių dėl gerbiamojo R.Rudzio pasiūlymo. Norė­čiau jį palaikyti ta prasme, kad šitos išlaidos yra pagrindinės išlaidos, kurios skiriamos įmonės vystymui ir regeneracijai, tai yra pagrindinės išlaidos, ir, žinoma, procentas, kurį mes nustatysim kaip bendrą pelno skaičių. Aš turė­čiau dar pasakyti, kad Jungtinės Valstijos, kitos išsivysčiusios šalys ir kaip tik, jeigu prisiminsime gerbiamąjį prezidentą Reaganą ir "Reagonomiką", apie kurią anksčiau daug ir blogai rašė, tai vienas iš faktorių, padėjusių kelti Amerikos ekonomiką, mažinti bedarbystę, būtent buvo tai, kad įmonės vys­tymo pinigai buvo neapmokestinami. Tai, kad įmonės pradėtų intensyviai vystytis, atsirastų daugiau naujų darbo vietų. Aš tik norėjau išsakyti tokią mažą repliką, pasinaudojęs savo ankstesniu pareiškimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Na, aš niekaip negaliu sutikt su deputato B.Lubio pasa­kymu. Jeigu mes padarytume taip, kad išlaidos gamybos vystymui yra neap­mokestinamos, tai reikia iškart pasakyt, kad įmonininkų gaunamos pajamos yra neapmokestinamos. Nėra tokios pasaulio šalies, išskyrus Tarybų Sąjun­gą, kuri buvo sugalvojusi tokį dalyką. Gali būti taikomos lengvatos. Pavyz­džiui, Vokietijoj taikomos lengvatos dividendams. Jiems yra vienas mokes­čio, o nepaskirstytam pelnui - kitas mokesčio tarifas. Bet pasakyt, kad neapmokestinamos išlaidos gamybos vystymui? Jos gi yra paskui padalinamos į akcijas ir pereina į įstatinį kapitalą. Gali būti lengvatos mokslo tiria­miesiems darbams, konstravimui, kitiems tyrimams, bet tik ne apskritai ga­mybos vystymui.

R.RUDZYS. Repliką noriu pasakyti.

PIRMININKAS. Gal jūs kaip pasiūlymo autorius priešpaskutinis pasisa­kytumėte? Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Gal reikėtų įmonės vystymo lėšas įrašyti į straipsnį?

PIRMININKAS. Į 6 straipsnį ir siūloma.

E.VILKAS. Tai ten, 6 straipsnyje, nėra pasakyta, kad neapmokestinamos! Ten bus numatyta, kokia dalim neapmokestinamos. Bet ir antras klausimas. Matyt, vystymą irgi reikėtų apmokestinti ne visai. O kiek, tai bus nuspręsta, man rodos, atskiru nutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas A.Taurantas dėl šito?

A.TAURANTAS. Tik dėl formuluotės "kitiems visuomenei naudingiems reikalams".

PIRMININKAS. Ne, ne, ne. Prašom pabaigti su gamybos plėtojimo išlai­dom.

B.LUBYS. Gal gerbiamasis G.Vagnorius nesuprato, arba galbūt aš ne visai tiksliai pasakiau. Turima omeny, gerbiamasis G.Vagnoriau, Jungtinėse Valstijose yra neapmokestinama ta dalis lėšų, kuri skiriama konkrečiai naujos technikos diegimui ir vystymui.

G.VAGNORIUS. Tai ir yra mokslo tiriamiesiems...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau! Prašom išklausyti oponento, o po to atsakyti!

B.LUBYS. Tai yra ne visas išlaidas, bet tą konkrečią dalį. Pavyzdžiui, statant arba rekonstruojant cechą reikalinga išleisti milijoną litų. Tai ta dalis, skiriama konkrečiam dalykui, konkrečiam darbui, yra neapmokestinama. Ir tą klausimą tikrai mums reikėtų numatyti. Ar pilnai, ar dalinai apmo­kestinti būtent tą dalį lėšų.

PIRMININKAS. Tai gal tada būtų galima suformuluoti aiškiau, jeigu deputatas R.Rudzys sutiktų ir jeigu jis sutinka su deputato B.Lubio interpretacija.

R.RUDZYS. Taip, jeigu mes antrajame variante šio straipsnio papunktyje įrašytume "mokslinio tyrimo ir konstravimo darbams" ir dar siūlomus pro­jektavimo, programavimo ir gamybos vystymo darbus. Aš norėčiau, neįžeisdamas deputato G.Vagnoriaus (jis jau porą kartų siūlė man iki galo įsiskai­tyt), šį kartą aš iki galo cituoju: "šių išlaidų atėmimo iš bendrųjų įplaukų tvarką atskiru nutarimu nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Tary­ba". Taigi gal mokslinio tyrimo darbams bus 50 procentų, o vystymo gal bus tik 10 ar 20 procentų lengvata. Tai nustatysim mes, Aukščiausioji Taryba. Tačiau aš dar kartą, jau užbaigdamas, noriu pareikšti įsitikinimą, kad iš pramonės į biudžetą, apskritai iš gamybinės sferos į biudžetą galima spausti tol, kol išspaudi, o paskui daugiau spaudžiant atrodo, kad biudžetas didėja, nors iš tikrųjų jis pradeda mažėti. Aš reiškiu tokį įsitikinimą: jeigu mes nekursim naujų darbo vietų, jeigu mes nemodernizuosim, jeigu visa tai bus apmokestinama, biudžetas didės tik iliuziškai, o faktiškai jis mažės. Taigi čia viskas Aukščiausiosios Tarybos rankose. Ir aš jokiu būdu nesiūlau visiškai neapmokestinti šių išlaidų, bet lengvatinėmis sąlygomis, gal vienai ar kitai sferai. Visa tai spręs Aukščiausioji Taryba.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš vis tik siūlyčiau nedaryti naujovių, naujadarų ir literatūrinių išsireiškimų. Visuotinai yra pripažinta, kad gamybos vystymo, t.t., gamybos finansavimo lėšos, gamybos finansavimo lėšų sudėtis sudaro dau­giau negu 50 procentų. Ir jeigu mes pasakytume, kad gamybos vystymo lėšos yra neapmokestinamos, tai reikštų, kad juridiniai asmenys pelno mokesčio praktiškai neturi mokėt. Aš sutinku ir tikriausiai daugelis taip supranta, kad dalis gamybos vystymo lėšų, kuri skirta naujai technikai diegti, turi būti neapmokestinama arba apmokestinama lengvatinėmis sąlygomis, bet tie iš­laidų straipsniai ir yra įvardijami taip: "išlaidos mokslo tiriamiesiems ir konstravimo darbams". Ir tik taip!

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Aš vis dėlto reiškiu įsitikinimą, kad mokslo ir konstravimo darbai ir gamybos apskritai išvystymas yra du skirtingi dalykai, du skirtingi.

Aš dėkoju akademikui E.Vilkui, kuris suprato, kolegai B.Lubiui, kuris sup­rato, ir visiems kitiems deputatams, kurie už tai balsuos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau taupyti laiką. Deputatas E. Vilkas.

E.VILKAS. Gal galima būtų tada rasti tokią kompromisinę išeitį, kuri atitiktų ir G.Vagnoriaus, ir oponentų siūlymus. Gal "mokslo, kaip ten yra, projektavimo ir naujos technikos diegimo".

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Rudys sutinka?

A.RUDYS. Taip, prisieina sutikti. Bet aš dar kartą noriu pabrėžt, kad labai teisus deputatas G.Vagnorius, sakydamas, kad jeigu mes apskritai neapmokestinsim tai, kas yra tos įmonės vystymui skiriama, tai biudžetas tikrai nieko iš šito negaus. Dėl to turbūt reiktų priimti tokį lyg ir kompromisinį siūlymą - būtent naujos technikos diegimo, o tuo tarpu... Prašau?

L.MILČIUS. Kūrimo ir diegimo.

PIRMININKAS. Į mokslinį tyrimą įeina konstravimas, gerbiamasis L.Mil­čiau.

BALSAS IŠ SALĖS. Kaip tik ir nustatysim apmokestinimo procentus.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, prašom nebeagituoti vieni kitų. Man atrodo, viskas dėl šitos vietos yra maždaug aišku. Jeigu visi sutin­ka, nereikės balsuoti.

A.RUDYS. Būtent dėl šito faktoriaus, kad mes dar prie šito klausimo grįšime, aš vardan bendro tikslo siekimo nusileidžiu.

PIRMININKAS. Tačiau buvo pasiūlyti dar du papildymai. Dėl naujos technikos diegimo, rodos, jau susitarėm. Ar jūs sutinkat? Deputatas R.Ru­dzys sutinka. Dėl projektavimo darbų ir programinės įrangos kūrimo darbų?

A.RUDYS. Taip, čia irgi galima sutikti.

PIRMININKAS. Autorius sutinka, deputatai - taip pat.

G.VAGNORIUS. Programinės įrangos?

A.RUDYS. Programinė įranga yra visiškai atskiras verslas. Vieną minutę. Mes čia su gerbiamuoju deputatu Č.V.Stankevičium aiškinomės šitą dalyką. Nesupraskit, kad šitas taikomas tai organizacijai, kurios verslas yra progra­minės įrangos kūrimas. Bet šičia taikoma tada, jeigu viena organizacija užsakė įrangą pas kitą, tai pirmajai organizacijai turėtų būti taikoma tikra lengvata, nes, suprantama, kad juo daugiau ji turės programinės įrangos, tuo jos darbas bus efektyvesnis. Va, būtent šituo aspektu. Aišku, jokiu būdu tokios lengvatos nebus taikomos įmonėms, kur šis darbas yra pagrindinė veikla.

PIRMININKAS. Ar dėl šito jau susitarėm?

G.VAGNORIUS. Aš siūlyčiau (yra pateiktas antras variantas) balsuoti už jį. Tokie pataisymai dėl programinės įrangos - tai bus tiktai subjektyvizmas, kadangi pačios pelningiausios pajamos yra programinės įrangos kūrimas ir perdavimas vienai organizacijai užsakymus tuo tikslu, kad būtų galima apeiti šitą mokestį. Tai aš siūlau balsuoti už antrą variantą. Ten gi yra sakinys: "šių išlaidų atėmimo iš bendrų įplaukų tvarką atskiru nutarimu nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba". Ir ten mes aptarsim detaliai kiekvieną variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, vis dėlto, man regis, deputatas G.Vagnorius turėtų sutikti, kad naujos įrangos diegimą mes sutikom įrašyti be balsavimo. O jeigu siūloma balsuoti dėl programinės įrangos ir projektavimo darbų, tai prašom balsuoti. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Kadangi tai yra gamybos tobulinimo ir perspektyvinės išlaidos ta prasme, kuria gerbiamasis G.Vagnorius išaiškino, aš atsiimu tą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl projektavimo darbų? Deputatas L.Milčius prašo balsuoti. Kas už tai? Č.V.Stankevičius pasiūlymo atsisakė. Kas už tai, kad antro varianto antroje dalyje įrašytume: "mokslinio tyrimo, projektavimo ir konstravimo". Taip? Naujos įrangos diegimas jau įrašytas. Kas už tai, kad būtų paliktas toks variantas, kaip projekte: "mokslinio tyrimo ir konst­ravimo". Kas už projekto variantą? "Mokslinio tyrimo ir konstravimo". Nauja įranga įrašyta, kalbu apie projektavimą.

Aš tuojau paaiškinsiu. Gerbiamieji deputatai, dabar projekto variantas yra toks: "Mokslinio tyrimo ir konstravimo darbams, naujos įrangos diegi­mui".

A.RUDYS. Mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo darbams ir naujos technikos...

PIRMININKAS. Dėl "projektavimo" būtent mes dabar balsuojam. Nes ne visi sutinka įrašyti žodį "projektavimo". Jeigu autorius sutinka ir deputatai neprotestuoja, tai tada... Aš suprantu, kad jūs protestuojat. Tada viskas yra sutarta. "Mokslinio tyrimo, projektavimo ir konstravimo darbams, naujos technikos diegimui". Ir toliau, kaip parašyta: "šių išlaidų atėmimui iš bend­rųjų" ir t.t. Sutarta, konsensusu. Kas dar dėl 6 straipsnio turi pastabų? Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Vis tiktai aš jau klausdamas tai pasakiau ir dabar many­čiau: reikia balsuoti, kad nereikalingas papildymas "ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams". Čia yra labai neapibrėžtas dalykas ir susidarys labai daug keblumų apibrėžti tai. Susidarys prašytojų eilės. Jeigu tai būtų palikta, tai galbūt reiktų papildyti žodžiu "svarbiems".

A.RUDYS. Aš atsiprašau, juk gausim projektą, ir mes patys su jumis, atskirai nagrinėdami, patvirtinsim tai, kas yra laikoma "kitais visuomenei naudingais reikalais".

PIRMININKAS. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad 6 straipsnio 1 dalis būtų palikta tokia kaip projekte?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 80.

PIRMININKAS. Kas už deputato A.Tauranto pasiūlymą išbraukti žo­džius "ir kitiems visuomenei naudingiems reikalams"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. Dėl 6 straipsnio dar yra norinčių kalbėti? Trečioji dalis - mokesčių tarifai. Gerbiamieji deputatai, gerbiamoji premjerė dalyvauja mūsų sesijoje, ir ji manęs prašė padaryti trumpą, o gal ir nelabai trumpą, nežinau kaip seksis, pertrauką priiminėjant mokesčių įstatymą. Ir tuo metu apsvarstyti Lietuvos banko valdybos pirmininko reikalus. Ar jūs sutinkat padaryti tokią pertrauką? (Balsai salėje - negirdėti.)

Reiškiamos nuomonės užbaigti įstatymo priėmimu. Aš nežinau, kiek bus ginčų dėl mokesčių tarifų ir mokesčių lengvatų. Manau, kad labai daug.

BALSAS IŠ SALĖS. Siūlyčiau pabaigti priimti įstatymą. Man rodos, gerai sekasi, paskui gali...

PIRMININKAS. Premjerė sutinka, kad baigtume. Ačiū. Man nukrito akmuo nuo širdies.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti palikti pabaigai mokes­čių tarifus, po to, kai jau aptarsime 8, 9 ir kitus straipsnius. Paskui liktų spręsti dėl tarifų.

PIRMININKAS. Ar galima taip elgtis, deputate A.Rudy?

A.RUDYS. Manyčiau, ne, nes mums reikės pasirinkti 8 straipsnį, ir tenai yra alternatyvus sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom, kas nori, pasisakyti dėl alternatyvų, pateiktų 7 straipsniui. Ar yra kitų skaičių? Deputate P.Vaitiekūnai, prašom kol kas tiktai pranešti be jokios argumentacijos. Jeigu niekas nenorės argumentuoti, tada paprašysiu jūsų. Prašom, gerbiamasis deputate P.Vaitiekūnai.

P.VAITIEKŪNAS. Apmokestinamo pelno mokesčio tarifo 40, 35 ir 30 procentų skaičiai yra per dideli, mano nuomone, nes, Rusijoj, Baltarusijoj mokesčių politikoje sudarius palankesnes sąlygas įmonių veiklai, mūsų įmo­nės pradės keltis į Tarybų Sąjungą. Taip pat mes skatinsim pelno slėpimo politiką ir pelno išvežimo į Vakarus politiką.Tokiu būdu rūpindamiesi biudžetu, mes iš tikrųjų nesirūpinsim valstybe. Aš siūlau vis dėlto populiariausią politiką, dar kartą siūlau progresyvią politiką. Todėl siūlau 25 procentus apmokestinamo pelno tarifą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad tie, kurie užsirašė kalbėti, daugelis ruošiasi kalbėti apie tai. O jeigu ne, tai tiesiog balsuosim. Prašom, deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Pritariu P.Vaitiekūno siūlymui.

PIRMININKAS. Premjerė, prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad svarstant 7 straipsnio tris variantus reiktų turėt minty tai, kas įvyko su 5 straipsniu jį papildant 6 straipsniu. Juk iš apmokestinamo pelno jau yra "išimtas" netgi labai pla­čiai suformuluotas straipsnis, kuris reikštų tyrimą ir gamybos tobulinimo investicijų finansavimą. Tokiu atveju, jeigu mes praktiškai išeliminuojam iš apmokestinamo pelno daug momentų - ir labdarą dargi, ir gamtosaugą ir t.t., tai jau tada, atleiskite, likusią dalį galima pasidalinti dosniau valstybiniu biudžetu. Nes kitaip mes nesuvesime galų, iš anksto šiuo atveju nepagalvodami apie pajamų sukaupimą. Jeigu praktika parodys, kad tas procentas yra per didelis, tai psichologiškai yra lengviau mokesčius mažinti negu atvirkščiai. Todėl aš čia dabar nenurodau konkretaus pasirinkimo - pirmą arba antrą, bet jau trečias variantas tai tikrai būtų greičiausiai gal net pražūtingas valstybiniam biudžetui formuoti.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys, prašom.

B.LUBYS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį į tokį mo­mentą. Ir, mano nuomone, mes turėtume vienaip ar kitaip tai užfiksuoti. Mes priėmėm įstatymą, kuriame yra užrašyta, kad numatom trim procentais įmones apmokestint dėl nedarbo. Trim procentais. Toliau, mes priėmėm įstatymą, kuriame užrašėm, kad gamtos apsaugos komitetas, t.y. departa­mentas, pats nustato taksas ir mokesčius. Mes atidavėm didžiulį kompleksą klausimų, kurių net nežinom ir nutarėm jo nevaldyti, visiškai nevaldyti, o pavesti Gamtos apsaugos departamentui, kuris nustatys taksas ir mokesčius.

Taip pat mes priėmėm įstatymą, kuriame numatėme, kad biudžetų forma­vime savivaldybės gali papildomai daryti vietines rinkliavas, vadinasi, mes turėtume nustatyti maksimalų procentą. Aš norėčiau sutikti su gerbiamąja premjere ir su kitais kolegomis, kurie kalba apie to procento dydį. Bet aš norėčiau pasakyt, kad mes turėtume čia parašyt, kad mokesčio tarifas yra absoliutus mokesčio tarifas, įjungiantis visus kitus mokesčius. Aš atkreipiu dėmesį, mes jau priėmėm: tris procentus, mes pavedėm taksas ir mokesčius nustatyti Gamtos apsaugos departamentui, mes leidome savivaldybėms da­ryti vietines rinkliavas, net neužrašydami procento - ar 1, ar 21 procentą. Mes taip nutarėm, galiu pacituoti, įstatymą turiu. Ir dar toliau buvo kalbėta, kas dar yra apmokestinama. Taip kad aš manau, kad mes vis tiktai turėtume šitą klausimą įvertinti bendram kontekste. Jeigu mes jau neskaičiuojam tų procentų, kuriuos paminėjau, tai skaičius 30 procentų turėtų būti ribinis. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau atkreipti deputatų dėmesį į tas ribas, kuriomis remiantis yra nustatomas tas normatyvas. Maksimali riba yra biudžeto santykis su nacionalinėmis pajamomis. Biudžeto santykis su nacionalinėmis pajamomis yra apie 50 procentų. Tai yra kraštutinė riba. Šito daryti, aišku, neverta, tačiau yra ir žemutinė riba. Žemutinė riba apsprendžia tai, kad pelno mokesčio tarifas, t.y. pajamų mokesčiai negali būti didesni už pelno mokestį. Jeigu mes padarytume labai žemą pelno mokestį, mes kartu turėtu­me padaryti labai žemą pajamų mokestį. Tada reikėtų "nertis per galvą", kaip visuomenei kompensuoti tuos nuostolius, dėl ko biudžetas negautų lėšų. Todėl mūsų priemonėm mes neturim nė trupučiuko sumažinti biudžeto pajamų. Dabar siūlyčiau taip, kaip vis tik balsuotume už 35 procentus. Tai yra racionali riba. Tai yra žymiai mažiau negu aplinkinėse valstybėse ir tai leis įgyvendinti normalų pajamų mokestį - jis neviršytų 35 procentų. Mažes­nis - jau būtų labai sunku. Didesniu mes negalėtume skatinti, kad užsienio verslininkai pas mus steigtų įmones. Aš pasisakau už 35 procentus.

PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Aš sutinku, kad gerbiamosios premjerės pateikti argu­mentai yra labai svarūs, tačiau mūsų priimtame 6 straipsny yra daug laisvumo manevruoti Aukščiausiajai Tarybai. Ten pasakyta, kad iš bendrų įplaukų viso arba tam tikra dalimi atimama pelno dalis. Tam tikra dalimi - tai reiškia, kad gali būti 1 procentas, o gali būti 100 arba 99 procentai. Todėl vis dėlto aš pasisakau už žemą mokesčio tarifą, nes neaišku, kas iš tikro yra tie 25 procentai. Ar tai viskas, ar daugiau nebebus tų mokesčių, ar, kaip pasaky­ta, savivaldybės dar galės juos pakelti iki 80 procentų? Ir todėl manydamas, kad mums reiks atsakyt už ekonomikos vystymąsi Lietuvoje, už sąlygų suda­rymą įmonėms veikti, aš dėl šio klausimo prašau, taip sakant, vardinio balsa­vimo.

PIRMININKAS. Prieisim ir prie to. Deputatas J.Pangonis. Atsiprašau, deputatas G.Ramonas, prašom atleisti.

G.RAMONAS. Atleidžiu. Aš norėjau pasiūlyti tokį dalyką. Nežinau, gal tai nėra geras principas, bet man atrodo, kad įstatyme mokesčio tarifą mums reikėtų griežtai neapibrėžti, o pasakyti, iki kurios ribos yra apmokestinama. Pavyzdžiui, iki 40 procentų ir tą patį apmokestinimą tvirtinti, sakykim, pagal pateiktą Vyriausybės programą, jeigu tai yra Respublikinio pavaldumo vals­tybinė įmonė arba pagal savivaldybės programą.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos, stebina tokie labdaringi pasiūlymai ir nesupratimas dėl savivaldybių rinkliavų. Rinkliavos visiškai "iškrenta" iš mokesčių sistemos, ir tai yra tokios smulkmeniškos rinkliavos, kurios bus reguliuojamos Vyriausybės priimtais nuostatais - tai grybų rinkliava ir pa­našaus pobūdžio. Jos visiškai nesusijusios su savivaldybės įmonių apmokes­tinimu. Ir jokių papildomų mokesčių čia savivaldybėms nebus. Todėl nereikia šito dalyko painioti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar mes iš tiesų negalėtume kalbėti po vieną kartą kiekvienu klausimu?

BALSAS IŠ SALĖS. Niekaip neišeina.

PIRMININKAS. Tai labai blogai, reikia susikaupti ir pasakyti savo mintis.

BALSAS IŠ SALĖS. Kas buvo - pasakyta, reikia perskaityti, kaip yra parašyta.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti, kaip yra parašyta.

BALSAS IŠ SALĖS. O yra parašyta taip. Tuoj perskaitysiu.

PIRMININKAS. Bet juk mes visi turim.

BALSAS IŠ SALĖS. Lietuvos biudžete yra sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama programoms įgyvendinti - gamtos apsaugai, ūkiui plėtoti, valstybės valdžios ir valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai. Yra galimos ir kitos rinkliavos. Arba aš turiu kitą variantą? Čia yra Biudžetinės sandaros įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Išklausykim deputato A.Rudžio ir imkimės balsavimu spręsti šią problemą. Prašom.

A.RUDYS. Manau, kad 25 procentų pasiūlytas tarifas mūsų sąlygomis yra labai gera intencija, bet neįmanoma. 40 procentų tarifas kaip maksimalus, galima būtų jį fiksuoti todėl, kad deputatas G.Ramonas iškėlė vieną mintį, kuri iki šiol nenuskambėjo, bet kurią reikėtų turėti omeny. Vėlgi jūs turbūt žinot, kad reglamento projekte yra atskiras skyrius ar skirsnis, kuriame numatyta biudžeto svarstymo ir tvirtinimo procedūra. Todėl, kad biudžetas yra specifinis, ypatingas įstatymas, kurį valstybė vieną kartą per metus priima, bet būtinai priima. Šito įstatymo priėmimo procedūroje yra numatyta viena norma. Mes jos kol kas nesam įteisinę, bet į tą reiktų orientuotis: kada yra pateikiamas biudžeto projektas, tai tada arba Vyriausybė, arba nuolatinės komisijos, kurios yra suinteresuotos kažkokiais pakeitimais projekte, gali siūlyti pakeitimus, kartu nurodydamos pajamų šaltinį. Tai aš nesu tikras, kad nebus atskiru atveju pasiūlyta: padidinkime medicinos jaunesniojo personalo darbuotojams atlyginimus "nuo - iki", o padengimui pasiūlysime ne mūsų priimtą tarifą, bet vienu punktu aukštesnį. Toks koregavimas yra galimas. Į šitą detalę, kurią gerbiamasis G.Ramonas iškėlė, į ją reiktų atkreipti dėmesį. Šitą tarifą tam tikrose ribose faktiškai kiekvienais metais galima keisti. Juo labiau kad reglamente užrašyta, kad, jeigu kyla toks poreikis, tai turi būti pataisytas mokesčių įstatymas. Vadinasi, gali atsitikti taip, kad mes kiekvienais metais grįšime prie šito įstatymo, tiesiog balansuodami biudžetą. Norėtųsi, kad to nebūtų. Bet aš sakau dar kartą - tai gali atsitikti. Dėl to 40 procentų tarifo aš nepalaikyčiau. Vis tiktai aš siūlau - 35 procentai, nes čia mūsų ir deputato G.Vagnoriaus nuomonės visiškai sutampa. Tik aš negaliu sutikti su jo nuomone, kad negalima gyventojų mokestį nustatyti aukštesnį negu šitas tarifas. Matyt, čia yra ne šios dienos diskusija, mes ją atidėsime vėlesniam laikui, bet aš siūlyčiau orientuotis į 35 procentų mokesčius. Atkreipsiu dėmesį, kad Tarybų Sąjungoje priimtas įmonės įstatymas numato pagrindinį 45 procentų tarifą, tiesa, jie suteikia truputį daugiau lengvatų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Rudy, ar jūsų pasisakymas reiškia, kad jūs priimate deputato G.Ramono pasiūlymą nenustatyti tikslaus tarifo?

A.RUDYS. Ne, aš tiktai komentavau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš labai prašyčiau, ypatingai deputatų J.Pangonio ir G.Ramono, ypatingai...

G.RAMONAS. Kodėl mūsų ypatingai?

PIRMININKAS. Todėl, kad jūs dažniausiai taip elgiatės, kaip aš prašyčiau nesielgti: po baigiamojo žodžio svarstant kokią nors detalę nebeiti prie mikrofono. Jau buvo galima pasisakyti visiems, kurie norėjo pasisakyti, ir po to deputatas A.Rudys, kaip pranešėjas, pasakė baigiamąjį žodį. Dabar jūs vėl kalbėsit, jis vėl turės atsakyti, po to jūs vėl kalbėsite ir t.t.

J.PANGONIS. Aš dėl balsavimo motyvų tiktai.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti.

J.PANGONIS. Norėčiau priminti deputatams, palaikydamas gerbiamosios premjerės nuomonę, kad mokestis turi užtikrinti ir mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo vykdymą, Konstitucijos 3 skirsnio 20 straipsnis teigia: Lietuvos piliečiai turi teisę į sveikatos apsaugą. Šią teisę užtikrina nemokama kvalifikuota medicinos pagalba. Toliau - 22 straipsnis: nedideli buto nuompinigiai ir nedidelis mokestis už komunalines paslaugas. 23 straipsnis: Lietuvos piliečiai turi teisę į mokslą. Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni. Dėkojame už informaciją.

J.PANGONIS. Dar aš nebaigiau, gerbiamasis A.A.Abišala.

PIRMININKAS. Oi, kaip gaila! Prašom baigti.

J.PANGONIS. Vadinasi, mūsų Vyriausybė bus priversta "uždėti" didelius netiesioginius mokesčius, o tai yra dar didesnė blogybė negu tam tikras šiek tiek didesnis mokestis nuo pelno.

PIRMININKAS. Ir vis tik aš pakomentuosiu šį kartą jūsų pasakymą. Visa tai, ką jūs pasakėte dabar, jau buvo jūsų perskaityta jūsų atskiram specialiam pasisakyme.

J.PANGONIS. Deja, jūs labai suklydot. Aš neskaičiau.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš vis dėlto, ypač po gerbiamojo deputato J.Pangonio pasisakymo, norėčiau agituoti už tuos mažesnius mokesčius ir priminti, kad ne veltui deputatas B.Lubys klausė apie tą patį procentą Estijoje, nes kaip ten bebūtų, jeigu mes norim...

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate V.Jasukaityte, jūs išeidami nebeleisite mums priimti įstatymo. Deputatė V.Jasukaitytė nebegali. Ką darysi?

BALSAS IŠ SALĖS. Tarybinė moteris turi galėti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate V.Jasukaityte! Deputatų vardu aš jūsų prašau pasilikti ir dirbti, nes kitaip mes turėsime rinktis kitą dieną ar dar kada nors. Aš labai jūsų prašau! Gerbiamoji deputate V.Jasukaityte, aš labai prašau jus pasilikti. Deputatas G.Ramonas, prašom.

J.TAMULIS. Aš nebaigiau, norėjau...

PIRMININKAS. Atsiprašau. Labai atsiprašau. Deputatas J.Tamulis turi baigti savo pasisakymą.

J.TAMULIS. Taigi aš noriu pasakyti...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašau dėmesio! Prašau tęsti.

J.TAMULIS. Aš noriu pasakyti, kad šitas klausimas, kurį mes ruošiamės dabar balsuoti, yra labai svarbus ir procento labai padidinti negalima jau vien todėl, kad šitas procentas turi būti ne didesnis kaip kaimynų, jeigu mes norime garantuoti būsimas investicijas į mūsų pramonę. Estų yra nuo 24 iki 30 procentų ir t.t. Tai derėtų turėti omenyje!

PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Aš tik norėjau paklausti gerbiamojo A.Rudžio. Jūs išaiškinote šito mokesčio galimo keitimo principą. Bet ar tai neįneš tam tikro netikrumo ir tam tikro nepasitikėjimo momento tų, kurie turės dirbti? Ypatingai tai pasakytina apie privačias įmones. Jeigu mes žinosime, kad gali ateityje keistis mokesčio tarifas - ar kilti, ar mažėti, tai praktiškai iniciatyva bus stabdoma.

PIRMININKAS. Prašom dar kartą atsakyti visiems ir tikrai prašau deputatų nebeiti jau prie mikrofono po to, kai bus atsakyta. Prašom.

A.RUDYS. Matot, reikalas tas, kad Aukščiausioji Taryba yra aukščiausias valdžios organas, ir jei tik ji gali kaitalioti savo sprendimus tai aš tiktai pasakau, kad yra tokia galimybė ir šiuo atveju mes patys būsime blogi politikai, jeigu šita galimybe dažnai naudosimės. Aš turiu literatūros, kurioje pateikta visa atitinkamo mokesčio Kanadoje istorija. Ten yra keletos metų tarpai, sakykim, šešerių metų tarpai, kuriuose penkis kartus keitėsi šitas tarifas. Tai čia aš priimu tiesiog ne kaip normą, ne kaip pageidaujamą dalyką, bet kaip kartais neišvengiamą būtinybę. Bet mes, priimdami dabar tarifą, nepažadam, kad jisai tiksliai toks ir bus, bet mes pažadame, kad jis toks turėtų būti, kad tai yra orientacija, o plius minus vienas pusantro punkto - čia gyvenimas mus gali priversti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Deputatas P.Vaitiekūnas prašė balsuoti vardiniu būdu.

P.VAITIEKŪNAS. Laiko taupymo sumetimais aš paprašyčiau tada pers­kaityti arba balsuojančių už, arba balsuojančių prieš pavardes. Žiūrint, kurių mažiau yra. Vis dėlto, kad protokole liktų aiškiai.

PIRMININKAS. Tai ir yra vardinis balsavimas. Toks, kokio procedūroje nėra numatyta jokiuose reglamentuose.

P.VAITIEKŪNAS. Tada aš prašau vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Kas palaiko deputatą P.Vaitiekūną? Jūs tik vienas. Gerbiamieji deputatai! Aš siūlyčiau balsuoti tokiu būdu. Kadangi pranešėjas, premjerė, deputatas G.Vagnorius pasisakė už 35 procentų tarifą, pradėti balsuoti nuo jo. Kitas variantas - kaip jūs nutarsite. Galima pradėti balsuoti nuo didžiausio arba nuo mažiausio.

R.RUDZYS. Atsiprašau. Dėl motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy!

R.RUDZYS. Dėl motyvų. Na, kas čia tokio?

PIRMININKAS. Mes jau paskelbėme balsavimą. Motyvai pasibaigė. Deputatas A.Rudys du kartus sakė baigiamąjį žodį.

R.RUDZYS. Jūs įnešėte sumaištį, pasakydamas, kad premjerė pasiūlė 35 procentus. Ji aiškiai pasakė "- aš kokio nors procento nesiūlau, tik siūlau visiems susimąstyti". Ir aš prašau tą patvirtinti. O dėl motyvų - aš siūlyčiau balsavimą pradėti nuo mažesnio procento, kadangi gyvenimas parodys, kad šito procento mažinti neteks, o teks tik didinti. Tą patvirtino ir gerbiamasis Audrius Rudys.

PIRMININKAS. Už kiek pasisako premjerė? Prieš 30? Kaip autorius už 35 procentus? Gerbiamasis deputate R.Rudzy, jūs buvote neteisus. Prašom balsuoti.

R.RUDZYS. Gyvenimas parodys, kad neteisi premjerė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Aš labai jūsų visų prašau dirbti susikaupus. Prašom. Balsuosime nuo mažiausio procento. Už - prieš. Jeigu bus daugiau prieš, balsuosime už kitą pagal dydį.

A.RUDYS. Atsiprašau. O kodėl nuo mažiausio? Projekte pateiktas aukščiausias. O mažiausias atsirado alternatyviu pasiūlymu. Tai pradėkim nuo projekto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Ar sutinkate balsuoti nuo didžiausio procento? Štai ir yra ta nelaimė, kad mes neturime reglamento. Viso pasaulio parlamentai skaičius balsuoja ne pateikimo tvarka, o jų didėjimo tvarka. Ne! Balsuoja didėjimo tvarka, gerbiamasis V.Žiemeli, jūs šito tikrai nežinote! Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų nustatyta 40 procentų mokesčio norma?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Balsų dauguma šitas pasiūlymas atmestas. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad kiekvienas balsavimas nepriklausomas. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Kas už tai, kad mokesčio tarifas būtų nustatytas 35 procentai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 80.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas apmokestinimo tarifas - 35 procentai nuo apmokestinamosios pelno dalies. Ar dėl 7 straipsnio kas nors turi kokių nors pastabų? 8 straipsnis.

A.RUDYS. Aš iš karto atsiprašau gerbiamųjų deputatų, kad 8 straipsnyje antrajam variante įsibrovė klaida. Reikia skaityti taip: "Juridiniams asmenims, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio produktų gamyba, pajamų mokesčio tarifas - 15 procentų apmokestinamo pelno". Ten yra išdėstyta neteisingai, ten nesumažinama 15 procentų, bet tiesiog nurodomas konkretus tarifas -15 procentų.

PIRMININKAS. Prašom, deputatas R.Gudaitis.

R.GUDAITIS. Aš pritariu pirmajam variantui, kuris čia siūlomas. Kadangi straipsnis vadinasi "Mokesčio lengvatos", norėčiau pasakyti, kad yra teisinga orientacija į žemės ūkį, į juridinius asmenis - žemės ūkio įmones, nuolaidos joms nuo pajamų mokesčio. Diskusijų metu daug buvo kalbama apie invalidų draugijas ir jų padalinius, apie kūrybines organizacijas. Todėl aš vis dėlto vieną formuluotę norėčiau pasiūlyti jūsų svarstymui. Norėčiau, kad šitame straipsnyje būtų tokia formuluotė: "Nuo pajamų mokesčio visai atleidžiamos invalidų draugijų įmonės ir organizacijos, taip pat kūrybinės menininkų organizacijos, jų padaliniai, nekomercinės leidyklos ir nekomercinius spaudos leidinius reprezentuojantys juridiniai asmenys".

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Gudaiti! Aš kol kas jūsų pasisakymą laikau neprotokoliniu. Prašau apsvarstyti alternatyvas, pateiktas 8 straipsnyje, o po to - visus kitus papildymus, jeigu jūs sutinkate.

R.GUDAITIS. Ir dar aš atsiprašau labai, bet jeigu...

A.RUDYS. Gerbiamasis deputate, gerbiamasis deputate! Man regis, jūs šitai siūlykite, kaip atskirą straipsnį, sakykime, 91 ar kokį nors kitą straipsnį, nes šitų dalykų, ką jūs siūlote, į vieną straipsnį sujungti negalima. Jie visiškai skirtingos prigimties.

R.GUDAITIS. Bet kodėl, jeigu mes vadiname "Mokesčių lengvatos"?

A.RUDYS. Aš atsiprašau dar kartą. Aš pasiūlysiu, jeigu bus priimtas antras variantas, tai tada šitą straipsnį galima perkelti į kitą skyrių, t.y. į tarifų skyrių. Suprantat? Jeigu bus priimtas antras variantas, aš pasiūlysiu jį perkelti į tarifų skyrių. Bus logiškiau. Jeigu bus priimtas pirmas variantas, tada jisai liks prie lengvatų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Gudaiti! Ne tik 8 straipsnyje numatomos mokesčių lengvatos, bet ir visame skyriuje, ir jūsų pasiūlymas galėtų būti atskiru to skyriaus straipsniu. Prašom kalbėti dėl alternatyvų ­pirmos ir antros. Prašom. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Norėčiau pasakyti tai, ką kalbėjo gerbiamasis J.Pangonis. Dabar žemės ūkyje mokama iš viso tik 3,6 procento mokesčių nuo pajamų. Tai nėra žemės mokestis. Dabar bus žemės ūkio mokestis, už žemę reiks mokėti. Aš labai prašyčiau gerbiamuosius deputatus atleisti metams žemės ūkį bandymui, nors vienoj vietoj padaryti jiems nuolaidą - atleisti iš viso nuo pajamų mokesčio. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Aš tai siūlysiu balsuoti už gerbiamojo deputato L.Apšegos pasiūlymą, o jeigu jam nepritars, siūlysiu vėl.

PIRMININKAS. Kas dar nori kalbėti dėl šitų dviejų alternatyvų? Gerbiamasis M.Treiny, leiskite damą prie mikrofono. Deputatė B.Valionytė.

B.VALIONYTĖ. Aš noriu 8 straipsniui pateikti tokį pasiūlymą: prijungti prie žemės ūkio mokesčių, sulyginti ir įdėti čia dar žodžius "miškų ūkio".

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate B.Valionyte! Prašau palaukti su savo pasiūlymu ir paskelbti po to, kai mes nuspręsime dėl to, kas dabar aptarinėjama. Ačiū jums.

B.VALIONYTĖ. Tinka visiems variantams ir visur reikia.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį, kad apskritai kalbama ne apie mokesčius, o apie pelno mokesčius, juridinių asmenų mokestį. Ir visos lengvatos, kurios bus taikomos, bus taikomos ne šitam mokesčiui, o pajamų mokesčiui. Ir dar atkreipiu dėmesį, kad pelnas, apmokestintas pagal šitą įmoką, ir likusios lėšos, paskirtos darbo užmokesčio ar kitokia forma, papildomai nėra apmokestinamos. Tai yra kita tvarka negu šiandien galioja. Šiandien jūs gaunate premijas iš pelno, ir jums dar tas premijas apmokestina, kaip pajamų mokestį. Šito nebėra. Ir, jeigu, tarkime, mes dabar padarytume, kad apmokestinama tik 15 procentų, tai tada visos įmonės nemokės darbo užmokesčio, viską "perpumpuos" dirbtinai į pelną ir padarys taip, kad nieks nebūtų apmokestinama. Todėl siūlau balsuoti už pirmą variantą, o turėti minty, kai mes kalbėsime apie privačių pajamų mokesčius, visas tas lengvatas kultūrai, švietimui ir t.t. numatysime ten.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Norėčiau pasakyti gerbiamajam G.Vagnoriui, kad pirmasis variantas -17,5 procento, o čia -15. Ar labai didelis skirtumas? Kaip jūs manot? Tarifas yra mažinamas 50 procentų. Jei nustatėm 35 procentus, tai turbūt bus 17,5?

PIRMININKAS. Ne, ne, gerbiamieji deputatai. Prašom atkreipti dėmesį, kad deputatas J.Pangonis iš tiesų yra teisus. Pagal pirmą variantą, t.y. 17,5 procento, nes mes jau nusprendėm, kiek yra bendras. Pagal antrą variantą yra 15 procentų. Ne, ne mažinamas. Deputatas A.Rudys patikslino, o aš atkreipiu jūsų dėmesį į jo pastabą, kad čia yra spausdinimo klaida, ir mokes­čio tarifas yra 15 procentų. Prašau atkreipti dėmesį į tai. Prašom, gerbiamoji premjere.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad mokesčio lengvatas reiktų susieti su būsimom kainom, kurios neišvengiamai bus keičiamos ir konkrečiai žemės ūkyje. Nebus 7 kainų grupių tiem patiem produktams, nes tai niekaip nesiderina su rinka. Koks kainų mechanizmas konkrečiai veiks žemės ūkio žaliavoms arba žemės ūkio produkcijai ir kokį rentabilumo lygį tai suformuos, kokias ūkininkavimo sąlygas sudarys - šiandien niekas negalėtų tvirtai pasakyti. Netgi nustatę kainas, mes dar negalėsime pasakyti, kokį tai suponuos realų rentabilumo lygį ir pelno masę. Tokiu būdu prašyčiau nenustatyti procentų, kad taikomos šio mokesčio lengvatos, kurias turėtume vėliau nustatyti atskirai, kai susiformuos būtent kainų mechanizmas. Tai viena. Antra, dėl miškų ūkio jau dabar yra parengti projektai, ir miškų ūkio ministerija taip pat tuo užsiima. Pagal projektus yra numatyta suformuoti normalų rentabilumo lygį šiai šakai. Tokiu būdu orientuotis dabar į esamas sąlygas ir koreguoti šitą įstatymo projektą turint minty tuos motyvus, kuriuos, matyt, jūs turėjot galvoje, gerbiamoji deputate, manau būtų netikslinga. Reiktų apsiriboti žemės ūkiui paliekant neapibrėžtumą procentų nustatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Jeigu jūs leistumėte, tai dabar per tą laiką, kol jūs apgalvosite, aš paskaitysiu skelbimą. "Parlamentinės vyriausybės komisijos konsultacijoms su Rusijos Tarybų Federacine Socialistine Respublika narius prašau neišvykti atostogų, neaptarus komisijos darbo rugpjūčio mėnesiui. Posėdis įvyks rytoj, 12 val. 308 kabinete. Komisijos pirmininkas Česlovas Stankevičius".

Ar dar kas nors prieš deputatą A.Rudį nori kalbėti dėl pirmo ir antro varianto? Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Pasiremdamas premjerės kalba, norėčiau štai ką pasakyti: žemės ūkio mokesčio ir kainų politika turėtų būti tarpusavy suderinta. Ir kol nebus šitos politikos, kol nebus projekto dėl kainų, tol mes negalime kalbėti apie žemės ūkio mokesčius ir ypatingai apie apmokestinamą. Aš taip manyčiau.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Dabar aš norėčiau tiesiog sureaguoti iš karto į deputato G.Ramono pasakymą. Kol nebus žemės mokesčių įstatymo projekto, juo labiau įstatymo, mes neturėsime ir tikros orientacijos nustatant kainas. Čia, suprantat, jeigu mes įkalkuliuosime šituos dalykus į kainas, šituos mokesčius, jų didėjimą, tai tada mes turėsime tokias vertines proporcijas, kurios daugiau mažiau atitiks šitos produkcijos realią vertę. Jeigu mes šito nepadarysime dabar, mes tada keliems metams užfiksuosime vertinių proporcijų neatitikimą. Vėlgi mes neišeisime į rinkos ūkio pagrindus.

Dabar, netęsdamas diskusijos, aš norėčiau tiesiog paaiškinti, koks vis tiktai yra vidinis skirtumas pirmojo ir antrojo varianto. Jūs atkreipkite dėmesį, kad pirmas variantas numato 50 procentų lengvatą. Tai yra kintant pagrindiniam tarifui visą laiką keičiasi ir žemės ūkio įmonių apmokestinimas. Suprantate, automatiškai. Antras variantas numato tvirtą 15 procentų tarifą. Jeigu ir prireiktų kada nors jį tikslinti priimant biudžetą arba vykdant agrarinę politiką, tai tokiu atveju jo pakeitimas pareikalautų atskiro sprendimo. Šitoks yra vidinis turinys. Pagal mūsų priimtą 35 procentų pagrindinį mokesčių tarifą žemdirbiams naudingesnis yra antras variantas. Bet reiktų įvertinti tą aplinkybę, kurią aš dabar išdėsčiau.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti iš principo už pirmąjį ar antrąjį variantą.

L.APŠEGA. Aš vis vien prašau tą alternatyvą - visai neapmokestinti.

PIRMININKAS. Visai neapmokestinti?

L.APŠEGA. Visai neapmokestinti. Ir aš dar norėčiau paagituoti, nes dauguma deputatų yra iš kaimiškųjų rajonų, rinkti žemdirbių. Labai prašau paremti mano šitą iniciatyvą, nes tikrai bus laisvos kainos. Gerbiamasis J.Pangonis sakė iš tribūnos, kad maisto produktų kainos nebus per didelės todėl, kad jų Lietuvoje pakanka. Ir žemdirbiai atsidurs labai nepatogioje padėtyje. Aš agituočiau deputatus iš žemdirbiškų rajonų palaikyti mano šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Po to, kai mes baigsime balsuoti šitą straipsnį, aš prašysiu jūsų balsuoti už tai, kad visi, kas tik nori, kiek tik nori kartų, bet geriausia - tik vieną pasisakytų dėl kiekvieno svarstomo klausimo. Ir po to, kai jau visi bus pasisakę, išklausome apibendrinimų ir balsuojam. Kitaip neįmanoma bus ką nors šiandien ir kitais laikais padaryti. Prašom atsižvelgti į mano būsimą prašymą deputatus, jeigu dar jie nori pasisakyti. Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Jeigu aš teisingai supratau, tai deputatas A.Rudys dar neapibendrino, o tiktai reagavo į mano pasisakymą. Tai aš irgi norėčiau sureaguoti į jo pasisakymą. Būtent aš noriu štai ką pasakyti. Labai mes "įdomią" politiką vykdom. Mes paskelbiam bendruosius žemės ūkio reformos principus svarstymui, ir tuo pačiu netiesiogiai mes jau tą reformą vykdom. Gerai, čia galbūt nieko blogo, bet aš noriu pasakyti, kad ta reforma mokesčių politikos aspektu "daroma" tom pačiom drakoniškom priemonėm, kaip kad buvo iš valstiečių ūkių visi suvaryti į kolūkius. Tai dabar taip yra daroma priimtais nutarimais dėl arų ir dėl mokesčių, kurie yra numatomi kaimui. Todėl aš noriu tik štai ką pasakyti. Mes galime "tąsyti" į visas puses žemės ūkį. Čia vis tiek dauguma, matyt, taip ir nuspręs, kad taip reikia daryti. Tačiau aš manau, kad tokiame balsavime, kada vykdoma šitokia politika ir būtent šiam momente, aš nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Esu jums didžiai dėkingas. Ar dar kas nors nori kalbėti dėl to?

G.RAMONAS. Aš neišeisiu iš salės, bet prašau mane į kvorumą neįskaičiuoti. Jeigu reikia, aš galiu išeiti iš salės. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau paskelbti informaciją, kad deputatas G.Ra­monas neklaidintų žemės ūkio darbuotojų ir atidžiai perskaitytų tą įstatymą, kuris yra pateiktas. Įstatymas kalba, kad bus apmokestinama arba pelno mokesčiu, arba pajamų mokesčiu. Ir jeigu jūs galvojate, kad jūs, siekdamas savo politinių tikslų, padarysite, kad pelno mokestis bus nulis, tai galios pajamų mokestis. Nereikia apgaudinėti visuomenės.

PIRMININKAS. Ar jau galima būtų balsuoti? Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš tik vieną mažytę repliką pasakysiu. Mes, Agrarinės komisijos nariai, norėtumėm palaikyti gerbiamojo L.Apšegos pasiūlymą bū­tent balsuoti dėl trečiojo varianto.

PIRMININKAS. Kokie jūsų motyvai?

E.GRAKAUSKAS. Daugiau prašytumėm jau rimtai.

G.RAMONAS. Pagrindinis motyvas, kad yra numatytas žemės mokestis, o jo anksčiau nebuvo. Ir bus galima pagal žemės kokybę reguliuoti mokesčio dydį iš įmonių.

PIRMININKAS. Ar jau galima pradėti balsuoti? Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Aš norėčiau pasakyti tokį dalyką. Čia tokiu griežtu nurodymu išryškinama, kas yra ta žemės ūkio įmonė. Jeigu 80 procentų realizavimo įplaukų yra iš žemės ūkio, tai žemės ūkio įmonė...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate M.Treiny! Labai jūsų prašau, bai­kime vieną temą, pradėkime po to kitą. Aš atsiprašau, kad jus nutraukiau, bet galbūt nereikės iš viso šito.

Gerbiamieji deputatai, prašom pirmiausia balsuoti, ar reikalinga iš viso apmokestinti juridinių asmenų pelno mokesčiu žemės ūkio įmones. Kas už tai, kad... Dėmesio, prašau susikaupti, prašau visus atsisėsti, ar kaip nors kitaip netrukdyti dirbti balsų skaičiavimo grupei. Ir prašom balsuoti. Kas už tai, kad žemės ūkio įmonės būtų apmokestinamos juridinių asmenų pelno mokesčiu taip, kaip pateikta projekte? Alternatyva šito mokesčio žemės ūkio įmonėms nenumatyta. Taigi kas už projekto variantą, už tai, kad būtų apmokestinama?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 48.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad toks mokestis iš žemės ūkio įmonių nebūtų imamas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar deputatas G.Ramonas nedalyvauja, ar jau vėl dalyvauja? Aš atsiprašau. 36.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas, kad mokestis turi būti. Prašom išspręsti alternatyviai - pirmąjį ar antrąjį variantą prii­mam?

J.PANGONIS. Aš norėčiau priminti, kad gerbiamoji premjerė siūlė dar vieną variantą - kol kas susilaikyti nuo konkretaus dydžio patvirtinimo, nes 17,5 ar 15 procentų praktiškai nekeičia prasmės. Galima būtų alternatyvą taip suformuluoti: arba nustatyti, arba ne.

PIRMININKAS. Koks turi būti straipsnis šiuo atveju?

J.PANGONIS. Lengvatos žemės ūkio įmonėms nustatomos atskiru Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

PIRMININKAS. Atskiru įstatymu, nutarimu vargu ar galima.

A.RUDYS. O aš galvoju kitaip. Jeigu išryškėja ruošiant kainas ir visa kita, kad yra neįmanoma imti šitokio mokesčio, tai tada mes galėsime šitai numatyti. Bet reikia, kad žmonės orientuotųsi į tai, kas yra mokestis ir turės supratimą -17,5 ar 15 procentų. Ir, aišku, tada beliks tiktai labai nuoširdžiai pasidžiaugti, jeigu aplinkybės leis neimti šito mokesčio. Bet tai čia vieni džiaugsis, bet daugumoje - turbūt ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom balsuoti. Ar jau galim balsuoti? Gerbiamieji deputatai, būkite geri, jau nebepasisakykite.

BALSAS IŠ SALĖS. Tada priimkime tarpinį variantą. Vis tiek kažkokio skaičiaus reikia. Priimkime tada 5 procentus. Čia būtų tokio pat lygmens išlaikymas, koks panašiai dabar yra. Kažkoks taškas tegul būna.

BALSAS IŠ SALĖS. O kainų dinamika?

PIRMININKAS. Ar balsų skaičiavimo grupė galėtų pranešti, kiek salėje yra deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Beveik 100.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų nustatytas konkretus dydis - ar procentais nuo 35, ar procentais tiesiai, bet kas nors kad būtų nustatyta. Alternatyva - premjerės siūlymas šitą straipsnį formuluoti taip: "Lengvatos žemės ūkio įmonėms nustatomos ats­kiru įstatymu". Kas už tai, kad būtų įstatyme nustatytas koks nors konkretus procentas? Projekto variantas, kuris nors iš projekto variantų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 52.

PIRMININKAS. Kas už variantą, kad lengvatos žemės ūkio įmonėms būtų nustatomos atskiru įstatymu?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nuspręsta priimti. Gerbiamieji deputa­tai. Galbūt mes baigtume aptarti šį straipsnį iki pertraukos, o po to darytu­me pertrauką? Dar kartą prašau gerbiamųjų deputatų nevaikščioti po salę ir iš salės. Gerbiamieji deputatai, prašom rinktis variantus. Pirmąjį arba antrą­jį. Kas už tai, kad būtų priimtas pirmasis variantas, t.y. mokestis procentais nuo bendro apmokestinamo dydžio? 50 procentų.

BALSAS IŠ SALĖS. O kokia alternatyva?

PIRMININKAS. Alternatyva - antrasis variantas, gerbiamieji deputatai. Atsiprašau, prašom atleisti.

A.RUDYS. Aš atsiprašau.Galima pasiūlyti balsavimo alternatyvą?

PIRMININKAS. Prašom.

A.RUDYS. Pradžioje reikia išsiaiškinti, ar nustatysime tvirtai procentais nuo apmokestinamo pelno apimties, ar "judančiu" dydžiu, t.y. procentais nuo anksčiau priimto tarifo?

PIRMININKAS. Sutinku. Kas už tai, kad būtų nustatyta procentais nuo anksčiau priimto bendro visam ūkiui tarifo - 50, 40, 30 - spręsime atskirai, t.y. procentais nuo viso anksčiau jau mūsų priimto tarifo - 35 procentų. Kas už šį variantą? Tai yra pirmas variantas, tik be tvirto skaičiaus. Taip. Žemės ūkio pelno mokestis "šokinėtų" priklausomai nuo bendro pelno mokesčio. Kiek - spręsime konkrečiai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 43.

PIRMININKAS. Kas už antrąjį variantą, kad būtų nustatytas tvirtas pro­centas nuo viso pelno?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Balsų daugumos nesurinko nė vienas pasiūlymas. Ger­biamieji deputatai, kadangi daugiau galimybių nėra, mes nusprendėme, kad mokestis turi būti ir gali būti. Skirtumas tik, kaip jį imti. Todėl prašysiu dar kartą balsuoti ir apsispręsti susilaikiusius kurio nors varianto naudai.

G.VAGNORIUS. Dėl balsavimo motyvų. Su visa atsakomybe pareiškiu, kad jokio skirtumo nėra. Visiškai, kadangi galios pajamų mokestis. Taip kad balsuokime, greičiau išspręskime tą klausimą - 50 procentų ir baigiam. Jokio skirtumo, kadangi galios jau kitas mokestis - pajamų mokestis.

PIRMININKAS. Kodėl? Nesupratau, kodėl jūs taip galvojat?

G.VAGNORIUS. Todėl, kad yra mokamas arba pelno mokestis, arba pa­jamų mokestis.

PIRMININKAS. Mes priėmėme, kad pelno mokestis yra mokamas.

G.VAGNORIUS. O kai mes nustatome lengvatą, ir tas mokestis susidaro tik keletas procentų - 15 ar 17, pajamų mokestis žemės ūkyje bus žymiai didesnis, kadangi pajamos viršys tą ribą, kuri viršija 15 procentų. Tai prak­tiškai jokio skirtumo nebus.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Po visų argumentų aš siūlyčiau deputatams balsuoti už antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Aš kaip tik atėjau paklausti, kaip balsavo Agrarinės komisijos pirmininkas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom balsuoti, dar kartą susi­kaupti ir apsispręsti. Kas už pirmą variantą, kur nuo 35 procentų nustatytas 50 procentų mokestis? Atsiprašau, nebūtinai 50 procentų. Aš dar kartą prašau balsuoti, nes nė vienas variantas nesurinko daugumos. Todėl prašau atleisti, kad balsuosime dar kartą. Kas už tai, kad būtų nustatyta tam tikra dalis nuo bendro pelno mokesčio? Prašom balsuoti.

V.ŠADREIKA. Aš dėl balsavimo motyvų. Buvo trečias variantas - 5 pro­centai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Šadreika, prašau susikaupti ir prisiminti, dėl ko balsuojam. Balsuojam ar nustatyti tvirtą procentą, ar nus­tatyti dalį nuo tų 35 procentų.

V.ŠADREIKA. Deputatas V.Šadreika pareiškia, kad jau balsavimas buvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Pertrauka, gerbiamieji deputatai, iki 19 valandos 10 mi­nučių.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašome sėsti, tęsime posėdį. Prašome grįžti į salę, sėsti į savo vietas. Bandysime tęsti posėdį. Gerbiamieji deputatai! Prašome sėsti į savo vietas. Kiek salėje yra deputatų? Salėje yra 72 deputatai. Prašom visus kitus susirinkti balsuoti. Gerbiamieji deputatai, kviečiame į salę. Salėje yra 84 deputatai.

BALSAS IŠ SALĖS. Gal galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Gal mes vis tiktai nusistatykime ribas iki kada dirbsi­me. Kas paskui nepriiminėtume bet ko. Gal susitarkime ar rytoj, ar ne?

PIRMININKAS. Gal pabandykime dar dirbti ir paskui matysime, kaip elgtis toliau. Kada matysime, kad jau nebeįmanoma, tada susitarsime, kaip dirbti. 87, 88 deputatai. Transliacija visą laiką rūmuose yra, o, be to, aš netikiu, kad nė vienas iš deputatų neturėtų laikrodžio. Premjerė siūlo, kad Vyriausybė atostogų proga visiems deputatams padovanotų po gerą laikro­dį. (Plojimai)

BALSAS IŠ SALĖS. Geriausiai žadintuvus.

PIRMININKAS. Štai, gerbiamieji deputatai po truputį, neskubėdami ren­kasi į salę. Turime vilties, kad netrukus galėsime pradėti balsuoti. Ar jau kvorumas yra?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.

PIRMININKAS. Ar jūs gerai suskaičiavote?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tiksliai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Vis dėlto mes turim baigti svars­tyti 8 straipsnį ir priimti kokį nors sprendimą. Gal deputatas A.Rudys pert­raukos metu padarė kokią nors įtaką deputatams?

A.RUDYS. Aš galiu tiek pasakyti, kad šnekėjau su didele dalimi Agrarinės komisijos deputatų, ir mes sutarėme, aš jiems tiesiog rekomendavau vieningai laikytis, kad būtų vieningai balsuojama už tvirtą iš anksto nustatytą procentą nuo apmokestinamų pajamų. Aš rekomenduoju tą patį padaryti ir kitiems deputatams.

PIRMININKAS. Jūs turite galvoje antrą variantą?

A.RUDYS. Taip. Antrą variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pasirinktas pirmas variantas. Kas už pirmą variantą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Kas už antrą variantą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pasirinktas antras variantas. Kokie yra konkretūs skaičiai? Projektas -15 procentų. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Čia gerbiamasis A.Rudys labai gražiai pradėjo sakyti, kad susitarta su Agrarine komisija ir su kitais deputatais. Mes gi pasitarę siūlėme palikti 5 procentus.

BALSAS IŠ SALĖS. O aš pasiūliau kompromisinį variantą -10 procentų.

PIRMININKAS. Ar 10 procentų visus patenkintų?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis A.Rudys lyg ir pritarė 5 procentams?

PIRMININKAS. Vis dėlto vidurys yra 10. Todėl jeigu 15 niekas nebesiūlo...

A.RUDYS. Taip, aš, sakysim, rengėjų vardu 15 procentų sutinku mažinti.

Pritariu žemesniam tarifui -10 procentų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pradėti balsuoti. Ar sutinkate, kaip mes ten aną kartą darėm - nuo pasiūlymų pateikimo tvarkos? Vadinasi, nuo 10 procentų pradėsime.

E.GRAKAUSKAS. Pirmas pasiūlymas buvo 5 procentai.

PIRMININKAS. Pirmas pasiūlymas buvo 15. Gerbiamieji deputatai, pra­šom balsuoti. Kas už tai, kad 8 straipsnis būtų suredaguotas taip, 8 straipsnio 1 dalis: "Juridiniams asmenims, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio pro­duktų gamyba, pajamų mokesčio tarifas yra 10 procentų apmokestinamo pelno". Kas už 10 procentų, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 57.

PIRMININKAS. Kas už 5 procentus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta 10 procentų taksa. Dėl 8 straips­nio 2 dalies.

G.RAMONAS. Aš norėčiau dar kartą pažymėti, kad šiame balsavime ne­dalyvavau.

PIRMININKAS. Pažymiu, kad visi girdėtų, kad deputatas G.Ramonas šiame balsavime nedalyvavo. Deputatė B.Valionytė.

B.VALIONYTĖ. Norėčiau vis tiktai, ir Miškų ūkio ministerija to paties pageidauja, kad būtų pridėtas ir "miškų ūkis". Lygiai taip pat 2 dalyje, todėl, kad mediena...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už deputatės B.Valionytės pasiūlymą, kad būtų prie žemės ūkio pridėtas ir "miškų ūkis". Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 39.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Dar dėl 8 straipsnio? Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau pasisakyti iš tribūnos, todėl išdėstysiu savo pasiūlymą išsamiau. Norėčiau atkreipti dėmesį į staty­binių organizacijų, vykdančių statybas kaime, būklę naujomis sąlygomis. Šiuo metu atskaitymai iš pelno šioms organizacijoms, kurios priklauso res­publikiniam statybos susivienijimui, sudaro apie 4 procentus. Tačiau ir šiuo atveju jos dar ima papildomus ilgalaikius kreditus ir šiuo metu turi 96 milijonus rublių skolos, kai tuo tarpu metinio pelno apimtis nesiekia 50 milijonų. Naujomis sąlygomis joms lieka du variantai - arba didinti kainas statyboje ne mažiau kaip 30-40 procentų, esant tam apmokestinimo lygiui.

Jeigu mes didinsime kainas, tai bus našta žemės ūkiui. O jeigu mes nedidin­sime kainų, tada lieka antrasis variantas - statybinės organizacijos bankru­tuoja ir reikės duoti joms dotacijas. Tai yra antrasis variantas. Dabar deputa­tams siūlau pasirinkti - arba pirmąjį variantą, kad jos bankrutuotų, arba didinti kainas žemės ūkyje, ir todėl aš siūlau tokį papildymą šiam straipsniui: "Statybinės organizacijos, kurios ne mažiau kaip 80 procentų darbų atlieka kaimo ar žemės ūkio objektuose, apmokestinamos taip pat, kaip ir žemės ūkio įmonės". Jos praktiškai dirba žemės ūkiui ir daugiau niekam.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš siūlyčiau nutraukti diskusijas ir visiems deputatams prisiminti, kad nuo sausio 1 dienos bus rinkos kainos. Juk rinka pati išlygins.

PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys. Ne tuo klausimu? Prašom.

M.TREINYS. Aš noriu atsakyti. Rinka 30-40 procentų pakels kainas statybos objektams, ir žemės ūkio įmonės turės papildomai tą sumą mokėti, nors mes žinome vargingą jų būklę. Dar daugiau galiu pasakyti. O kaip su perei­namaisiais objektais, kurie dabar statomi? Ką su jais daryti? Jie, pavyzdžiui, tris metus statomi, sutartis jau sudaryta, mokesčius turės mokėti, o kainos padidinti jau nebegalima, sutartis sudaryta. Apskritai labai daug problemų. Tikrai prašyčiau paremti šitą siūlymą, kad prilyginti žemės ūkio įmonėms. Tai tikrai būtų tik į naudą žemės ūkiui.

PIRMININKAS. Ar galima deputatą A.Šimėną paklausti? Ar tas faktas, kad kaimo statybos įmonės, taip jas pavadinkime, neturi pelno, automat­iškai neatleidžiamos nuo pelno mokesčio?

A.ŠIMĖNAS. Čia būtų labai ilga paskaita apie jų specifinę kainodarą. Yra du variantai, aš labai aiškiai pasakiau - arba reikės 30-40 procentų padidinti statybos objektų kainas, tai bus tikrai rinka, arba reikės joms dotacijų, nes jos tikrai bankrutuos. Čia jau yra aišku.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys, prašom.

A.RUDYS. Aš bijau vieno reiškinio. Kada tik mes priimsime šitą faktorių dėmesin, tuojau pat atsistos kas nors iš konservų pramonės ir pasakys, kad irgi temokam tiktai šitiek, paskui atsistos dar kas nors iš dar kokios nors pramonės šakos arba liaudies ūkio šakos, atsistos ryšininkai, atsistos trans­portininkai, ir taip mes pamatysime, kad mums, tiesą sakant, nėra ko apmo­kestinti. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes aš nesutinku su šituo trakta­vimu. Mano akimis žiūrint yra geriau pakelti kainas tiek, kiek leis rinkos sąlygos. Ir šiuo atveju mums tas nusistovėjusias proporcijas reikia laužyti, nes jeigu mes jų nesulaužysim, tai tik šitą problemą nukelsim tolyn - metams, dvejiems. Todėl vėl iš naujo reikės revoliucijos. Aš labai bijausi, kad neįvyk­tų šita situacija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti dėl deputato A.Šimėno pasiūlymo. Kas už tai?

BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau paremti A.Šimėno pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Negi iš tikrųjų be specialaus bal­savimo mes negalėtume susitarti, kad kalbam tol, kol dar nepasako savo išvadų pranešėjas. Kas už tai, kad deputato A.Šimėno pasiūlymas - atleisti nuo mokesčių kaimo statybas, t.y. nustatyti tokius pat mokesčius kaimo statybos organizacijoms kaip ir žemės ūkio įmonėms, būtų priimtas? Kas už deputato A.Šimėno pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 39.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.

PIRMININKAS. Pasiūlymas nepriimtas. Prašom, deputatas M.Treinys.

M. TREINYS. Mes, nevisiškai baigę žemės ūkio problemas, perėjome prie miškų ir statybos reikalų. Dar turime neišspręstus kai kuriuos žemės ūkio dalykus. Sakysime, Agrarinė komisija palaiko Lietuvos ūkininkų sąjungos teikimą dėl jos naujai besikuriančių įmonių apmokestinimo tvarkos. Gali­mas dalykas, kad tos įmonės, t.y. ūkiniai ir įvairūs finansiniai dariniai, kurie teiks tam tikrą serviso pagalbą: perdirbimą, žemės ūkio gamybą, materialinį-techninį ūkininkų aprūpinimą ir kitokias panašias funkcijas - jie visi kuriasi, kadangi steigiamas alternatyvinis tinklas būtent ūkininkams aptarnauti. Ta­čiau juos gąsdina būtent šitie aukšti pajamų mokesčiai. Siūlytume, kad ir tuos Ūkininkų sąjungos darinius būtų galima apmokestinti ta pačia žemės ūkiui tenkančia norma - 10 procentų. Jų dabar yra labai nedaug, tačiau, jeigu mes juos pradėsime dabar spausti, aišku, jie nesusikurs, nesutvirtės. O realios pagalbos ūkininkams mes vis tiek per vienerius-dvejus metus negalė­sime suteikti.

A.RUDYS. Aš siūlau šitą klausimą traktuoti kaip 6 straipsnio atskirą variantą. Ir esu įsitikinęs, kad mūsų Aukščiausioji Taryba iš esmės palaiko tą reformos kryptį, kuri yra numatyta - fermerių ūkių vystymą, ir aš manau, kad spalio mėnesį nebus sunku dėl šito dalyko susitarti. Aš siūlau šitą jūsų pasiūlymą traktuoti kaip 6 straipsnio dalį.

M.TREINYS. Manau, kad jis bus kur nors protokoliškai užfiksuotas.

PIRMININKAS. Jau užfiksuotas stenogramoje.

M.TREINYS. Kadangi nėra daugiau kalbančiųjų, tai paliesiu dar vieną klausimą. Bent čia, prieraše, teigiama: "Žemės ūkio įmone laikomas juridi­nis asmuo, kurio ne mažiau kaip 80 procentų įplaukų turi būti iš žemės ūkio". O kaip gi traktuosime žemės ūkio įmonę, kurios žemės ūkio įplaukos sudarys 79 procentus? Vadinasi, ji bus laikoma ne žemės ūkio įmone ir jokių lengvatų nebegaus? Tai būtų per daug griežtas, nepaslankus traktavimas. Manyčiau, čia reikalingas tam tikras kompromisinis sprendimas, ir tarp jų turėtų patekti tos žemės ūkio įmonės, kurios turi kiek labiau išplėstą pagalbinių verslų tinklą. Tačiau tam tikrą dalį tų pajamų galima apmokestinti. Siūlyčiau ne žemės ūkio produkcijos daliai, viršijančiai 20 procentų (dabar ji tokia leidžiama kaip ribinė norma) apmokestinamoms pajamoms mokesčio tarifo nuolaidos netaikyti. Vadinasi, jeigu bus ne žemės ūkio produkcijos realizuojama už 30 procentų, tai 20 procentų tos dalies neapmokestinsime, o 10 procentų apmokestinsime visą. Taip būtų suderinami ūkio interesai ir tuo pačiu biudžeto papildymo interesai. Šito nedarant ūkiai likviduos papildomus pagalbinius verslus ir nebus naudos nei valstybės biudžetui, nei ūkiui.

A.RUDYS. Aš galėčiau tai pakomentuoti. Klausimas iškeltas gana teisingai ta prasme, kad tikrai šuolis yra labai ryškus. Galima priimti tą nuostatą, kad jį reiktų sušvelninti. Čia gerbiamojo M.Treinio siūlomas variantas yra priimtinas, bent mes pasitarėme, ir aš norėčiau vis tiktai nubrėžti apatinę ribą, t.y. kad apie 60 procentų yra pats minimumas. Sutinkate? Priimant tą jūsų idėją vis tiktai nustatyti, kad tas perteklius nors dvigubai neviršytų šitos normos.

PIRMININKAS. Ar būtų galima suformuluoti šio pasiūlymo konkrečią redakciją?

A.RUDYS. Aš prašyčiau tęsti balsavimą toliau ir paprašyti gerbiamojo M.Treinio, kad jis paruoštų šitą redakciją ir paskui prie šio klausimo grįžti prieš bendrą įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu iš esmės sutinkam, tai tada turbūt galima 8 straipsnį kol kas atidėti. Ar dar bus kitokių samprotavimų dėl 8 straipsnio? Devintas straipsnis.

A.RUDYS. Aš iš karto norėčiau pataisyti terminologiją. Čia, pirmame sakinyje, yra parašyta "Naudojančios riboto", toliau skaityti - "darbingumo dirbančiuosius". Ir atitinkamai pataisyti lentelėje esantį ir po to esančioje dalyje tuos žodžius.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Įvertinant vakarykštį mūsų susitikimą su žmonėmis, kurie rūpinasi būtent ta mūsų gyventojų socialine kategorija, siūlau papildyti, ar iš dalinies pakeisti šią lentelę ir išdėstyti taip: "50 procentų, daugiau kaip 50 procentų - 100 procentų atleidžiama, 40 procentų - palikti 75, vietoj 40 rašyti 30 ir pelno mokesčio sumažinimą 50 procentų papildyti nuo 20 iki 30 - 25 procentais".

PIRMININKAS. Prašom dar kartą perskaityti lentelę, kaip jūs įsivaizduojat, arba man pateikti. Ačiū. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau keletą žodžių pasakyti dėl invalidų, dėl lengvatų invalidų įmonėms. Nors jau deputatas R.Gudaitis apie tai minėjo, tačiau noriu pateikti ir argumentų. Kitaip sakant, dėl balsavimo motyvų pora žodžių noriu pasakyti. Ir pateikti straipsnio projektą. Dabar veikiančiose invalidų draugijų įmonėse, kurios priklauso toms invalidų draugijoms, dirba invalidai arba dėl invalidų. Kitaip sakant, gamina arba įrangą invalidų veiklai, arba įmonėms, arba spausdina knygas Brailio raštu - vadovėlius akliesiems vaikams ir suaugusiems. Tarp kitko, sveikiesiems spausdina valstybė, o akliesiems - jie patys. Kitaip sakant, tose įmonėse mažesnis darbo našumas ir, suprantama, mažesnis pelnas negu kitose įmonėse. Tačiau ten dirbantys invalidai užsidirba ir sau, ir savo šeimoms, ir savo draugijų išlaikymui. Ką aš noriu pasakyti - valstybė draugijoms visiškai neskiria jokių lėšų ir ateityje skirti nežada. Taip buvo pareikšta Vyriausybės. Ir priežastys čia suprantamos. Taigi praėjusiais metais mokesčiai invalidų draugijoms Tary­bų Sąjungoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, buvo panaikinti. Kitaip sakant, įmonės neapmokestinamos šiuo metu ir Lietuvoje. Tas įstatymas - neapmokestinimas - nesustabdytas ir Latvijoje, ir Estijoje bei kitose Tarybų Sąjungos respublikose, kur jau priimti mokesčių įstatymai. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Lenkijoje invalidų įmonės taip pat nemoka mokesčių valstybei, be to, apyvartos mokestis joms sumažintas 50 procentų. Tačiau, pradėjus veikti rinkos dėsniams, iš 9 įmonių 2 subankrutavo. Toks pats likimas gali laukti ir šitų invalidų draugijų įmonių. Jeigu taip atsitiktų, tada invalidų draugijos, visos trys - Aklųjų, Kurčiųjų ir Invalidų sužlugtų ir tektų visos naštos imtis valstybei, kitaip sakant, mums. Dėl šių priežasčių aš siūlau 9 straipsnį formuluoti taip: "Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kurčiųjų ir Invalidų draugijų pramonės, statybinės bei kitos įmonės ir organizacijos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio". O toliau kaip projekte.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Norėčiau, kad gerbiamasis deputatas V.Kvietkauskas, prisimindamas išsakytas mintis, kad ten atleidžiama nuo pajamų mokesčio, perskaitytų, kur rašoma, kad čia yra pelno mokestis, juridinių asmenų mo­kestis. Atkreipkime dėmesį, apie ką mes kalbame. Kalbame apie juridinių asmenų pelno mokestį. Kai mes prieisime prie pajamų mokesčių, mes visą tą, ką jūs sakėte, padarysime. O dabar, jeigu mes nutarsime, kad 50 procentų yra visiškai neapmokestinamos, tai dabartiniai įmonių įstatymai leidžia ma­nipuliuoti pajamomis, pelnu ir darbo apmokėjimu - kaip nori. Ir visos išlaidos bus mokamos ne iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų, o iš pelno. Todėl siūlyčiau šiuo atveju padaryti su tais "ne visiško darbingumo asmenims" taip, kaip mes padarėme su žemės ūkiu. Parašyti, tarkim, kad įmonėse, kuriose yra daugiau kaip 40 procentų riboto pajėgumo darbuotojų, taikomos 50 procentų pelno mokesčio lengvatos. Kitokios, didesnės lengvatos tampa mažesnėmis už pajamų mokesčio normatyvą ir praktiškai nebeveikia. Priešingas efektas yra.

V.KVIETKAUSKAS. Aš padariau klaidą, bet visa tai, kas pasakyta, galioja kaip tik šitam pelno mokesčiui.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Turiu klausimą deputatui V.Kvietkauskui. Kuo remda­masis jis gali tvirtinti, kad Vyriausybė neremia ir nežada remti invalidų draugijų?

V.KVIETKAUSKAS. Buvo pateiktas klausimas privačia tvarka, ne raštu, dėl to aš dabar negaliu konkrečiai pasakyti.

A.V.PATACKAS. Kam ir kada?

V.KVIETKAUSKAS. Buvo teirautasi. Aš manau, jūs puikiai suprantate, kad jeigu dabar šitos organizacijos, draugijos sugeba išsilaikyti ir neprašo nieko iš Vyriausybės, iš valstybės, tai taip ir palikim, bet tam jiems reikia paramos.

A.V.PATACKAS. Bet koks, konkrečiai kam ir kada klausimas buvo pa­teiktas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.V.Patackai, gerbiamasis depu­tate V.Kvietkauskai! Prašom nebediskutuoti tarpusavy.

A.V.PATACKAS. Aš negavau atsakymo į klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.V.Patackai, ačiū, jūsų klausi­mas užduotas. Gerbiamasis deputate V.Kvietkauskai, iš tiesų jūs metėte ypatingai rimtą kaltinimą Vyriausybei, o tuo pačiu Lietuvos valdžiai. Todėl aš dar kartą labai prašau jus pasakyti atvirai ir tiesiai savo žinių, kad Lietu­vos valdžia ir Vyriausybė, kaip viena iš valdžios šakų, nesiruošia remti inva­lidų ir jų draugijų, šaltinį?

V.KVIETKAUSKAS. Prie mikrofono yra gerbiamoji premjerė.

PIRMININKAS. Aš labai prašau jūsų pasakyti konkretų žinių šaltinį.

V.KVIETKAUSKAS. Aš nematau priežasties.

PIRMININKAS. Tada prašau atšaukti savo pasakymą.

V.KVIETKAUSKAS. Atšaukiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu, kad tai girdėtų visi Lietuvos žmonės. Depu­tatas V.Kvietkauskas atšaukia savo pareiškimą. Aš irgi nežinau, gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, kam reikalingi šitie spektakliai. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom pasisakyti dėl deputato V.Kvietkausko pasiūlymo. Depu­tatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Mes dar "nekrentam nuomariu" ir išties neverta daugiau priminti, kad šį įstatymą - fizinių, atsiprašau, juridinių asmenų pelno mo­kesčio, mes ištisai painiojam su būsimuoju pajamų apmokestinimu. Mes nepainiojam, tik prašom mums šito nepriminti. O aš pasisakau už šitos ribos išplėtimą iki 4 eilutės. Beje, tai jau buvo padaryta įvedant 4 eilutę su vienu ketvirtadaliu mokesčio lengvata. Pradedant nuo 20 procentų dirbančiųjų, invalidų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau buvo toks deputato A.Šimėno pasiūlymas. Dė­kojam.

R.RUDZYS. Taip, aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori pasisakyti? Gerbiamasis deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau pasakyti tiek, gerbiamieji. Jau šiandien dėsčiau tą dalyką, kad norint realiai, tikrai padėti tiems žmonėms, kurie sunkiai gyvena mūsų visuomenėje, reikia ne kokio nors vieno įstatymo korekcijos, bet rei­kalinga labai rimtai apgalvota, visas gyvenimo sferas apimanti programa, kurios realizavimas turi būti kompleksinis. Aš galvoju, kad sistema, kuri šitame mokesčių įstatymų projekte taikoma, labai nedaug šitoms draugi­joms dabar kainuos. Aš bent esu įsitikinęs, kad spalio mėnesį mes sugrįšime prie šitų klausimų. Vyriausybė pristatys, dar kartą pabrėžiu, 6 straipsnyje numatytų tų draugijų, visuomenei naudingų reikalų išlaidų, labdaros išlaidų sąrašą. Mes jį patys patvirtinsime. Tenai galima bus visa tai numatyti, ten galima bus numatyti, kad visas pelnas, kurį įmonės perveda draugijoms, yra neapmokestinamas 100 procentų. Todėl, kad ten yra leista pasiūlyti mums nuo 1 iki 100 procentų. Aš nematau reikalo dabar šitaip ietis laužyti. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Vis tiktai tas faktas, kad šitas klausimas šiandien iškilo ir kad šitas klausimas dabar išspręstas taip, kaip įstatymo projektas siūlo, bus savotiškas stimulas tam, kad vis tiktai mano paminėtos priemonės skatins, privers galvoti apie tai, kad kaip galint greičiau būtų paruošta kompleksinė šitų klausimų sprendimo programa. Taip kad aš orientuočiausi į visapusišką klausimo sprendimą. Aš siūlau pasilikti prie projektinio varianto priimant tą pasiūlymą, kurį deputatas A.Šimėnas mums pateikė. Tą slenkstį, kurį mes pradžioje buvome numatę - 25 procentus, verta sumažinti iki 20. Arba net aš sutikčiau, kad, ko gero, iki 15, todėl, kad tokiu atveju jokia įmonė neban­dys slapukauti. Taip kad galim svarstyti, bet norėtųsi nepažeisti įstatymo logikos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Kvietkauskai, prašom pakartoti savo pasiūlymą, jeigu jūs prašote dėl jo balsuoti. Prašau atkreipti dėmesį, gerbiamieji deputatai, deputatas V.Kvietkauskas skelbia alternatyvą, dėl jos balsuosime.

V.KVIETKAUSKAS. Pirmiausia dar kartą norėčiau pasakyti dėl kaltinimo Vyriausybei, kad ji nežada remti. Aš ką tik pasikonsultavau su Vyriausybės vadovais ir atsiimu savo tvirtinimą. Devintas straipsnis: "Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kurčiųjų ir Invalidų draugijų pramonės, statybinės bei kitos įmonės ir organizacijos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio". Toliau kaip projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai!

V.KVIETKAUSKAS. Ne nuo pajamų, o nuo pelno mokesčio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, nekalbant apie procentus ir dalis? Kas už tai, kad būtų palikta 9 straipsnio pradžia tokia: “Gamybinės įmonės ir organizacijos, naudojančios riboto darbingumo dirbančiuosius (tiksliau suredaguota) mažina apskaičiuotą mokestį.” Kas už šį projekte pa­teiktą variantą? Už projekto variantą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad straipsnis būtų papildytas deputato V.Kvietkausko suformuluota pirmąja dalimi?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Gerbiamieji de­putatai, lentelė šiame straipsnyje siūloma tokia: daugiau kaip 50 procentų ­- 100 procentų sumažinimas, nuo 40 iki 50 - 75, nuo 30 iki 40-50, nuo 20 iki 30-25 procentais. Jeigu niekas neprieštarauja, būtų galima nebalsuoti. De­putatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Vis tiktai apatinę lentelės ribą reikėtų mažinti, ir motyvas būtų toks - skatinti įmones plačiau įdarbinti invalidus ir "nuleisti" tą reikalavimą, kad įmonės, gaunančios pelną, būtų specialiai suinteresuotos įdarbinti invalidus ir sudaryti jiems sąlygas dirbti.

PIRMININKAS. Ką jūs konkrečiai siūlote?

Č.V.STANKEVIČIUS. 15 procentų, nuo 15 iki 40 procentų. Ne nuo 25 iki 40, bet nuo 15 iki 40.

PIRMININKAS. Nesupratau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Paskutinėje eilutėje -15.

PIRMININKAS. Nuo 15 iki 30?

B.GENZELIS. Mano supratimu, gerbiamojo Č.V.Stankevičiaus pasiūlymas yra retorinis. Tiktai retorinis. Tai kaip dabar? Siūlome, siūlome, o mes nepriėmėme pagrindų. Mes kaip tik pademonstravome prieš visą Lietuvą, kaip mes rūpinamės invalidų reikalais. Aš tik tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Aš prašyčiau iš tiesų neužsiiminėti retorika. Deputatas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau atsakyti į šį klausimą, kodėl mes šiame etape visai atsisakėme rekomenduoti, kad tos draugijos mokesčių nemokėtų. Vien todėl, kad "po ta vėliava" gali šiuo metu kauptis kooperatyvai. Vien todėl, kad "po ta vėliava" draugijai priklausys koks nors kooperatyvas, ir jis bus atleistas nuo mokesčių. Todėl labai geras gerbiamojo A.Rudžio pasiūlymas, kad pateiktų Vyriausybė sąrašą, ir mes nubalsuosime, ką atleisti nuo mokes­čių. Čia nereikia daryti kažkokių...

PIRMININKAS. Laikas šitą diskusiją baigti, tiktai reikia apspręsti dėl 15 procentų, apatinės ribos, pasiūlytos deputato A.Rudžio.

A.RUDYS. Aš vis tiktai, nors pradžioje pats polemikoje įsikarščiavęs pa­sakiau, kad galima sutikti su 15, bet vis tiktai aš norėčiau, kad liktų 20 procentų. Ir štai kodėl. Aš paaiškinsiu. Todėl, kad vis tiktai įmonių rentabilumas, bent kol mes prieisime prie tokios sąvokos - vidutinės pelno normos, kuri ilgainiui turės susiklostyti mūsų ūkyje, bus labai skirtingas. Ir tokiu atveju žemesnio rentabilumo įmonėms, kurios turės daugiau ar mažiau šitų žmonių, nauda bus labai menka. O labai aukšto rentabilumo įmonės bus suinteresuotos priimti šituos žmones, galbūt ne tiek juos tikrai integruoti į gamybinį ir visuomeninį gyvenimą, kiek dėl kitų grynai merkantilinių sume­timų. Dėl to aš vis dėlto palaikyčiau deputato A.Šimėno pasiūlymą ir siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatas Č.V.Stankevičius prašo balsuoti? Atsisako. Ar kas nors turi kokių nors pastabų dėl 9 straipsnio? Deputatas R.Gudaitis.

R.GUDAITIS. Aš vis dėlto turėjau vieną pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašom.

R.GUDAITIS. Čia jau buvo kalbėta apie kūrybines organizacijas, joms pavaldžius padalinius. Todėl aš siūlau savo formuluotę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Gudaiti, vis dėlto šitas skyrius dar yra nebaigtas, ir jeigu mes jau baigiam 9 straipsnį, jeigu iš tikrųjų niekas daugiau neturi pastabų dėl 9 straipsnio...

R.GUDAITIS. Tai aš suprantu, kad jau niekas neturi jokių pastabų.

PIRMININKAS. Aš dar nesuprantu, aš dar noriu atsiklausti deputatų. 9 straipsnis priimtas. Prašom. Deputatas R.Gudaitis siūlo 9 straipsnį. Dėmesio!

R.GUDAITIS. Aš neblogai žinau padėtį Invalidų draugijoje, ne vieną kartą esu ten buvęs ir kalbėjęsis su tais žmonėmis. Man labai gaila, kad mes neparėmėm jų ir kursime sistemą, apie kurią čia kalbėjo gerbiamasis prele­gentas. Bet aš siūlau dėl kūrybinių organizacijų: "Nuo pelno mokesčio visai atleidžiami juridiniai asmenys, reprezentuojantys kūrybines menininkų or­ganizacijas, joms pavaldžius padalinius, nekomercines leidyklas ir nekomer­cinius spaudos leidinius". Aš turiu tokį konkretų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Būkite geras, gerbiamasis deputate, pateikite pasiūlymą raštu. Ar dar kas nors nori kalbėti šia tema? Deputatas A.K.Leščinskas? Prašom.

A.K.LEŠČINSKAS. Man vis dėlto kilo tokia mintis: dėl nesiekiančių pelno organizacijų - mes spręsime apie jas turbūt, gerbiamasis A.Rudy, atskirai ar ne?

A.RUDYS. Jeigu pas mus bus paruoštas atitinkamas įstatymas, tai tada, be abejo, grįšime prie šito ir tvarkysime šitą klausimą. Bet kol nėra tokio apibrėžimo, kaip ir mažųjų įmonių apibrėžimo, kol mums neaišku, kas tai per statusas bent jau ekonomine prasme, kad tai būtų įteisinta, tol aš reko­menduočiau kol kas Mokesčio įstatyme į šituos dalykus neatsižvelginėti.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš irgi tos nuomonės, kad čia nereikia daryti jokios išlygos tokiom organizacijom, kurios nesiekia pelno. Palikime jas nuošalyje iki kito įstatymo. Mes patys neapibrėžiam, kas tai per organizacijos, nesuvo­kiam dar apie tai ir jau pradedame "kišti" į fizinių asmenų mokesčių įstatymą. Pridarysime labai daug nesusipratimų.

PIRMININKAS. Vicepremjeras R.Ozolas, prašau.

R.OZOLAS. Gerbiamieji, galima taip pat įvardinti, ką mes atleisim. Tai yra visiškai paprasta. Aš labai palaikyčiau gerbiamojo R.Gudaičio siūlymą ir pritarčiau tikrai balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galėtume balsuoti dėl principo. Ger­biamasis deputate R.Gudaiti, didžiai gerbiamas deputate R.Gudaiti! Ar jūs sutiktumėt, kad būtų balsuojama dėl principo - atleisti kūrybines sąjungas ir jų įvairias įmones nuo juridinių asmenų pelno mokesčio? O po to, kaip su 8 straipsniu, suredaguoti jūsų pasiūlymą taip, kad jis būtų priimtinas įstatymui. Ar būtinai reikia balsuoti už tokią redakciją, kokia yra pateikta?

R.GUDAITIS. Pasvarstykime. Man atrodo, kad mano formuluotė turėtų būti priimtina.

PIRMININKAS. Ar deputato A.K.Leščinsko pastaba nenuteikė jūsų šiek tiek atsargiau?

R.GUDAITIS. Aš neturiu galvoje fizinių asmenų. Aš turiu galvoje būtent juridinius asmenis.

PIRMININKAS. Ne, ne. Deputatas A.K.Leščinskas aiškina, kad mes dar tiksliai nesam apsibrėžę, kas tai yra nekomercinės įmonės, ir tai vartoti tekste nėra labai korektiška, kol to nežinom. Todėl aš prašyčiau, kad jūs sutiktumėt balsuoti dėl principo. O formuluotę pabandyti suredaguoti čia pat vietoje.

R.GUDAITIS. Gerai.

PIRMININKAS. Deputatas S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Aš siūlyčiau atidėti, nes ir man pačiam yra neaiškumų. Sakykim, Rašytojų sąjunga gauna dotaciją iš valstybės, o Dailininkų sąjunga negauna jokių dotacijų. Jinai užsidirba tuos pinigus. Kinofikacininkai - irgi skirtingai. Reikėtų šituos dalykus suderint tarpusavyje ir tada spręsti. Aš negaliu kaip deputatas balsuoti. Aš esu už tai, kad būtų gerai. Bet, kita vertus, aš turiu pasakyti tiesiai - aš norėčiau, kad gimtoji Rašytojų sąjunga paprasčiausiai sumažintų aparatą. Lygiai taip, kaip ir kitose kūrybinėse są­jungose, reikia daryti kažkokias reformas. Reikia visiems taupyti. Aš esu už tai, kad kultūrai būtų gerai, bet aš esu prieš tai, kad kultūros valdininkams būtų gerai.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate.

A.RUDYS. Ir aš iš karto norėčiau paaiškinti trupučiuką gerbiamajam S.Šalteniui ir kitiems. Taigi pasižiūrėkime, mes jau pasitvirtinome savo straipsnį. Na, ir viskas. Nebekelkime dar kartą to paties dalyko! Tai tvarka, tai aš ir paaiškinu.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Norėčiau priminti dar, kad nekomercinės organizacijos pelno nesiekia, ir tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme. Visos problemos būtų išspręstos, jeigu deputatai, kai balsavo dėl 1 straips­nio "b" punkto, būtų visi dalyvavę balsavime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Gudaiti! Ar jūs prašote balsuo­ti dėl jūsų pasiūlymo?

R.GUDAITIS. Aš matau, kad nebus balsavimu pritarta mano pasiūlymui. Bet vis dėlto aš manau taip, kaip ir siūliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom balsuoti. Kas už tai, kad deputato R.Gudaičio pasiūlymu juridiniai asmenys, reprezentuojantys kūrybines menininkų organizacijas ir t.t., taip sakant, kūrybinės sąjungos ir jų gamybiniai padaliniai būtų atleisti nuo pelno mokesčio? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Kas prieš? Aš turiu galvoj, kad tos organizacijos nebūtų atleistos, kad liktų taip, kaip čia buvo įrašyta, taip, kaip čia buvo siūloma.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Gerbiamieji de­putatai! Ar kas nors turi dėl 10 straipsnio pastabų? Ar turi kas nors pastabų dėl viso IV skyriaus, arba kokių nors papildymų? Deputatas R.Astrauskas.

R.ASTRAUSKAS. Aš noriu papildyti, "įvesti" atskirą straipsnį. Jis ir buvo pateiktas komisijai. Straipsnis būtų toks: "Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento teikimu Vyriausybė gali nustatyti lengva­tas asmenims, kurių veikla padeda gerinti Respublikos ekologinę būklę ir gyventojų sveikatingumą".

PIRMININKAS. Šeštas straipsnis. Ar jūs sutinkate, kad tai yra 6 straipsnis?

R.ASTRAUSKAS. Šeštajame straipsnyje to būtent nėra. Jeigu grąžintume žodžius "gamtos apsauga" arba "aplinkos būklė", jeigu grąžintume gamtos apsaugą straipsnyje, tada aš sutinku atsiimti šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gamtos apsauga įrašyta 5 straipsnyje.

R.ASTRAUSKAS. Čia nėra tas pats. Tai, kas yra įrašyta 5 straipsnyje, tai mes suprantame, kad tai yra "tiesiogiai". Pavyzdžiui, juridinis asmuo investuoja lėšas į valymo įrenginius. Čia gi kalbėtume, sakysime, apie prietaisus, kurie galėtų tirti aplinkos būklę, žmogaus sveikatą, technologijas, mažinančias gamtos užterštumą. Čia kalbu ta prasme.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Nenorėčiau aš priimti šito pasiūlymo, nes tai sukeltų nežinau kokias pasekmes. Biudžeto komisija, kaip matot, nerekomendavo šito punk­to įjungti į įstatymo projektą. Man regis, kuo tai pasireikštų realiai, neatlikus specialių apskaičiavimų, būtų labai sunku spręsti. Aš siūlyčiau pasilikti šitą klausimą tolimesniam Mokesčių įstatymo tobulinimui. Bet aš dabar pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Kas už tai, kad IV dalis būtų papildyta deputato R.Astrausko minėtu straipsniu?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 42.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Dėl IV dalies nieko daugiau nėra? Ar jau yra pateiktas 8 straipsnio suredaguotas variantas? Prašom perskaityti. Gerbiamieji deputatai, grįžtame prie 8 straipsnio. Prašom.

A.RUDYS. Žemės ūkio įmonės už žemės ūkio produkciją gauna, o, ne, čia trupučiuką... Pirmas dalykas, ką reikia su 8 straipsniu padaryti, tai jį reikia perkelti vienu skyrium aukščiau, nes tai jau ne lengvata, o įtvirtintas tarifas. Tai aš manau, kad šičia ir balsuoti nereikia.

PIRMININKAS. Prašom vis dėlto perskaityti.

A.RUDYS. Dabar taip: 8 straipsnyje žemės ūkio įmone laikomas tas juridinis asmuo, kuris ne mažiau... Matyt, kad čia reikės dar truputį redaguoti.

PIRMININKAS. 11 straipsnis? 12 straipsnis? 13 straipsnis? 14 straipsnis? 15 straipsnis? 16 straipsnis? 17 straipsnis? Ar jau pranešėjas galėtų pateikti suderintą redakciją? Deputatas Č.V.Stankevičius prieš tai, prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Noriu pateikti klausimą deputatams, ar nenuspręs­tų grįžti prie 1 straipsnio, dėl kurio buvo balsavimas, dėl "b" papunkčio, kuris iš esmės išspręstų čia iškeltus klausimus - dėl invalidų ir kūrybinių organizacijų, t.y. nekomercinių organizacijų apmokestinimo. Gal buvo blo­gai suprasti motyvai, arba, jeigu deputatai palaikytų, galbūt mes priimtume geresnį įstatymą.

G.VAGNORIUS. Aš irgi palaikyčiau, nes priešingu atveju mums reikės daryti pataisas Respublikos įmonių įstatyme, kadangi tokių kategorijų, kaip čia, ten nėra.

PIRMININKAS. Niekaip negaliu padalinti pranešėjo į dvi dalis. Gal vis dėlto mes galėtumėm su 8 straipsniu "susitvarkyti", o po to bandyti deputato Č.V.Stankevičiaus ir deputato G.Vagnoriaus pasiūlymą realizuoti, jeigu tai bus priimtina. Ar deputatas A.Rudys jau galėtų pateikti 8 straipsnio redak­ciją? Prašom.

A.RUDYS. 8 straipsnyje po tos dalies, po 1 dalies, toliau būtų toks tekstas: "Žemės ūkio įmonės, kai už žemės ūkio produkciją gauna ne mažiau kaip 80 procentų realizavimo įplaukų, moka 10 procentų dydžio pelno mo­kestį. Ne žemės ūkio produkcijos daliai realizavimo įplaukų struktūroje viršijus 20 procentų, bet ne daugiau kaip 40 procentų, atitinkančiam apmo­kestinamam pelnui taikomas šio įstatymo 7 straipsniu numatytas tarifas". Tokiu atveju, kaip čia suformuluota, faktiškai būtų alternatyva. Tai būtų jau viso 8 straipsnio formulavimas.

PIRMININKAS. Visi sutinka? Ačiū. 8 straipsnis priimtas.

A.RUDYS. Atsiprašau, atsiprašau, aš norėčiau dar protokoliškai užfiksuoti, kad trupučiuką reikėtų redakciją tvarkyti, kad "grakščiau" skambėtų.

PIRMININKAS. Lietuvių kalbą taisyti tiktai, jeigu deputatai sutiktų.

A.RUDYS. Ta prasme priderinti, kad labiau atitiktų lietuvių kalbos reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, visi straipsniai priimti, bet deputatas Č.V.Stankevičius ir kiti siūlo grįžti prie 1 straipsnio redakcijos. Aš manau, kad techniškai ir teisiškai būtų geriausia, kad mes sutartume balsuo­ti prieš visą projektą, tada pataisytume 1 straipsnį, o jau po to balsuotume už visą projektą. Jeigu tokios nuotaikos būtų, tai aš čia siūlau tiktai techninį sprendimo kelią, bet noriu išgirsti deputato A.Rudžio komentarą šitam pasiūlymui, t.y. dar kartą siūlant išbraukti "b" dalį iš 1 straipsnio.

A.RUDYS. Aš nemanau, kad du balsavimus reikia paversti trimis balsavimais. Dėl to, jeigu iškilo toks klausimas, tai ten tikrai sprendimas buvo priimtas savotiškai dėl to, kad pas mus negalioja santykinė balsų dauguma. Aš nežinau, tiesiog man norėtųsi, kad liktų taip, kaip, yra ir štai kodėl: todėl, kad gali būti juridinių asmenų, kurie užsiregistruos, na, gaus juridinio as­mens teises, kaip komerciškai neveikianti organizacija, o paskui pradės tokią veiklą, kuri faktiškai, na, duoda pajamas. Ir tokiu atveju finansų orga­nai nieko negalės padaryti. Aš rekomenduoju šitą palikti.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Jeigu užsiregistruojama vis tik gaunant leidimą nekomercinei veiklai, o užsiimama realia komercine veikla, tai yra jau tiesiog teisėtvarkos pažeidimas. Užsiimama neleista veikla, taip? Tam yra ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Aš norėčiau iš dalies pritarti gerbiamajam Z.Vaišvilai, nes komercinė veikla - vienas dalykas. Dabar mes paimkime, sakysime, aklųjų kombinatą. Ten iš tikrųjų dirba dalis ir sveikų žmonių, ir visas pelnas skiriamas kaip tik pagelbėti akliesiems. Juk visas pelnas skiriamas tam. Jeigu imsime kūrybines sąjungas - vėl tas pats. Kitas dalykas - aš nežinau iš prak­tikos, kad kokia nors kūrybinė sąjunga, sakysime, būtų įrengusi kokią nors padangų restauravimo dirbtuvę. Aš nežinau šito. Jeigu ji taip daro, tai tada galima priimti įstatymus, neleisti šito. Bet ką mes darome? Praktiškai, jeigu visas pasaulis mecenuoja šitas organizacijas, šelpia, mes darome viską, kad šitas organizacijas - invalidų, kūrybines sąjungas, kaip galima, sužlugdytu­me. Man tiesiog, aš negaliu ramiai kalbėti apie tokius dalykus, ir dėl to aš siūlau dar kartą grįžti prie to straipsnio, ar pakartotinai balsuoti dėl jo.

PIRMININKAS. Atvirai šnekant, gerbiamieji deputatai, juk iš tiesų niekas nesiruošia žlugdyti tų organizacijų, ar jas kaip nors kitaip naikinti, ir aš manau, kad neatsakingi yra tokie pareiškimai. Deputatas A.K.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš manau, kad mes kaip tik šituo straipsniu "b" me­cenuojam tas organizacijas, taip pat užsiimančias nekomercine veikla. Juk mes daug kartų kalbame apie tai ir žinome, kad prie tų nekomercinių orga­nizacijų gali prisisteigti tiek įvairiausių vienetų, kurie gaus daugiau pajamų iš tos veiklos negu visa organizacija. Aš siūlau palikti šitą dalyką. Ir negrįžti prie aiškių reikalų.

PIRMININKAS. Deputatė N.Oželytė-Vaitiekūnienė.

N.OŽELYTĖ -VAITIEKŪNIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad deputatas B.Genzelis nelabai teisus. Užsienyje nemecenuojamos yra kūrybinės sąjun­gos. Mūsuose šitos sąjungos turėtų atlikti profsąjungų vaidmenį, kurio neat­lieka, t.y. turėtų ginti menininkus. Savaime tos kūrybinės sąjungos nieko nesukuria, jos tiktai sujungia kūrybinius žmones. Užsienyje yra mecenuojamas menas arba menininkas, kas yra visai skirtingi dalykai. Mūsų kūrybiniai susivienijimai nėra meno kūrėjai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, mes šiek tiek iš tiesų vėl grįžtame į labai paprasto dalyko politizavimą. Juk buvo tiktai pasiūlyta, kad būtų aiškiau suprantamas šitas reikalas - išbraukti "b" papunktį. Kad niekas negalėtų dėl to kelti jokių abejonių ir šitai reglamentuoti atskiru įstatymu. Gerbiamoji premjerė K.D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Čia nereikia ir atskiro įstatymo, jeigu mes čia galime pritaikyti ir šitą patį. Juk visą laiką kalbame, lyg "b" punkte būtų kalbama apie kūrybines organizacijas arba apie kokias nors kitokias, sakysime, invali­dų ir t.t. O juk yra atvejų, kada, pavyzdžiui, kokia nors biudžetinė organiza­cija turi savarankišką, sakykim, viešbutį ir gauna iš tos komercinės veiklos pelną. Jis nėra atskiras, tas viešbutis, ne atskira organizacija, o tik padalinys.

 

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš nematau kito kelio, nes mes esame kartu susitarę ir nenorėčiau laužyti šito susitarimo, kad grįžtume prie balsavimo. Grįžti prie balsavimo, kartą jau įvykusio, turėtų būti tik vienas motyvas - nepasitikėjimas skaičiavimo rezultatais. Todėl gerbiamuosius de­putatus prašau apsispręsti. Jeigu mes iš tikrųjų esam atkakliai linkę 1 straipsnį pakeisti, jeigu matom, kad tai yra būtina, tada reikia balsuoti prieš visą įstatymą. Po to pataisyti 1 straipsnį ir balsuoti už visą. Gerbiamieji deputatai, aš nematau kitos išeities. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, pra­šau mane palaikyti, nes jūs esate Konstitucijos ir tvarkos gynėjas. Gerbia­mieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas būtų priimtas. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Prašom, gerbiamasis deputate A.Rudy, paskelbti nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo.

A.RUDYS. Jums Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo nutarimo projektas yra pateiktas. Na, kokie jame yra pagrindiniai punktai? Pirmas dalykas tas, kad šitas mokestis įsigalioja ne kaip įprasta, nuo kažkokios datos, bet pradedant nuo 1991 metų pelno apmokestinimo. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2 punkte kaip tik šito nėra, ką aš dabar jums norėjau pasakyti. Bet mes dar prie to sugrįšime. Antrame punkte - pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 21 punktas, atlikti reikiamą darbą sutvarkant apskaitą, kad visuose įmonių tipuose būtų vienodai suprantamos tos pačios apskaitos sąvokos. Toliau, Vyriausybė pagal šį nutarimo projektą turės pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiau­siajai Tarybai pasiūlymus dėl papildomo pelno mokesčio lengvatų suteiki­mo, t.y. tai, apie ką mes šiandien daugiausia diskutavome.

Toliau - pasiūlymus, kam taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statu­sas, kad būtų įvertintos visos galimos tokių žmonių kategorijos.

Toliau - priėmus įstatymus dėl bendrų su užsienio kapitalu įmonių ir dėl užsienio juridinių bei privačių asmenų įmonių veiklos Lietuvos Respubliko­je, per mėnesį turėtų būti Aukščiausiajai Tarybai pateikti pasiūlymai dėl jų apmokestinimo tvarkos. Jeigu jūs pastebėjote, anksčiau jums buvo išdalintas variantas, kuriame bandyta mokesčių keliu reglamentuoti šitą dalyką, bet paaiškėjo, kad, neišsprendus platesnio klausimo, nėra prasmės jų atskirai reglamentuoti. Aš žinau, kad tokie įstatymų projektai yra ruošiami, ir jie bus pateikti rudens sesijoj.

Nustatoma, kad 5 straipsnio 3 punkte nurodytos išlaidos darbo apmokėji­mui apima visas darbo užmokesčio formas bei visus išmokėjimus pagal įstatymo priėmimo metu galiojančią tvarką. Mokama iš materialinio skatini­mo fondo, t.y. šiuo metu. kol dar neveikia mūsų įstatymai, reglamentuojan­tys atskirus įmonių tipus, kuriose šitas klausimas vėliau bus išspręstas. Šioms išlaidoms nepriskiriami iš akcinių bendrovių pelno šių bendrovių valdybų ir stebėtojų tarybų nariams mokami metiniai išmokėjimai bei kitos pagal bendrovių nuostatus mokamos premijos iš pelno. Vadinasi, šiuo atveju dabartinės įmonės, kurios dar naudojasi šiandienine pelno skirstymo tvarka, turės galimybę darbo apmokėjimą "išimti" iš apmokestinamo pelno.

Norėčiau pasiūlyti papildomą punktą šio nutarimo projektui, kuris būtų toks: "Po 1990 metų rugpjūčio 1 d. sukurtos akcinės bendrovės moka mo­kestį pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pajamų mokesčių įstatymą", t.y. pagal šitą įstatymą. Nors bendra tvarka įmonės turės pradėti mokėti nuo kitų metų gaunamo pelno, bet tos akcinės bendrovės, kurios nuo rugp­jūčio 1 d., nuo rytdienos, pradės steigtis, jos galėtų jau pradėti tvarkyti savo reikalus pagal šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi klausimų? Ar kas nors turi pasiūlymų nutarimui? Deputatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš siūlyčiau pasinaudoti deputato E.Grakausko pasiūlymu kaip pasiūlymu nutarimo projektui, t.y. nustatyti, kad įstatymo 8 straipsnis, kuriuo buvo nustatyta 10 procentų mokesčio norma pirmiesiems metams, 1991 metams, būtų nustatyti 5 procentai. Toliau - pagal įstatymą.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Įstatymo pataisa, kad neapmokestinamos invalidų draugijų įmonės iš esmės buvo nepriimta todėl, kad buvo mąstoma taip: gink Dieve, kad tik "nepriliptų" kokie nors kooperatyvai, kurie, pasinaudodami tuo, ir patys pralobs. Todėl aš siūlau šitame nutarime papildomą punktą, kuris skambėtų taip: "Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Invalidų, taip pat Kurčiųjų draugijų pramonės, statybinės bei kitos įmonės ir organizacijos, pradėjusios veiklą iki 1990 m. liepos 31 d., nuo pelno mokesčio šiuo nutarimu atleidžiamos". Aš turiu minty, kad tos įmonės, kurios iki šiol veikė, ten tikrai nieko nedoro nėra, ir mes ramia sąžine galėtume šituo nutarimu leisti joms žinoti, kad kitais metais galės gyventi taip, kaip iki šiol.

Ir dar tokia maža informacija: tų įmonių ne taip jau daug. Pavyzdžiui, aklųjų tokių įmonių, kurios "nepatenka" į 50 procentų taisyklę, nes dirba invalidai, yra tik dvi - spaustuvė ir įrangos įmonė, kurių visa produkcija skiriama grynai invalidams. Panašiai ir kitose invalidų draugijose. Dėl to aš siūlau šitą papildomą punktą įtraukti.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Norėčiau paprašyti, kad 3 punktą kiek paredaguotų, jeigu autorius sutiktų, taip: nustatyti, kad 3 punkte nurodytos įstaigos darbo apmokėjimo išlaidos apima visas darbo užmokesčio formas bei visus išmokėjimus, nustatytus įstatymu. Ir taškas. Kadangi įstatymo priėmimo metu galiojanti tvarka - tai visai ne ta, kuri bus, kai įsigalios šis įstatymas. Šis įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d. O antrą sakinį palikti tokį, koks yra pateiktas projekte.

PIRMININKAS. Ar autorius sutinka?

A.RUDYS. Taip, galima priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai, atsiprašau, ar dėl pateiktų straipsnių kas nors dar turi kokių nors pataisų? Dėl pateiktų nutarimo projekte straipsnių? Be šitų pasiūlymų? Neturi. Tarkime, kad šitie punktai priimti. Tai, gerbiamasis deputate N.Medvedevai, prašom pateikti redakciją.

A.RUDYS. Aš čia jau pataisiau, nes atsimenat, aš sakiau, jeigu priimat šitą pataisymą, tai visuose dokumentuose - iki galo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, dabar dėl deputato Č.V.Stankevičiaus pasiūlymo, kad 1991 metais 8 straipsnyje minimos žemės ūkio įmonės moka 5 procentų dydžio pelno mokestį. Kas už šį pasiūlymą, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas papildomas. Gerbiamieji de­putatai, kas už deputato V.Kvietkausko papildymą? Atsiprašau.

A.RUDYS. Aš dėl to, kad pats susilaikiau priimant prieš tai esantį papildomą punktą. Aš, kaip sakant, dėl to ir neraginau balsuoti nei taip, nei kitaip, bet šiuo atveju aš vis tiktai norėčiau, kad nebūtų griaunama sistema. Mes lygiai tą patį atliksime vėliau, spalio mėnesį. Jeigu mes šiandien balsuosime už šito punkto priėmimą, lygiai tą patį mes atliksime visi kartu spalio mėnesį, kai bus pateiktas visas šitas...

PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad iki gruodžio 31 d. šitos įmonės nemoka pelno mokesčio?

A.RUDYS. Taip, dabar jos nemoka.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas V.Kvietkauskas sutinka atšaukti savo pasiūlymą, ar prašo balsuoti?

V.KVIETKAUSKAS. Jeigu tai nieko nekeičia, negi sunku pakelti vieną ranką daugiau negu iki šiol?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už deputato V.Kvietkausko pasiūlytą papildomą punktą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 39.

 

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo “ priėmimas

 

PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Ar gerbiamieji deputatai sutiktų balsuoti dėl viso nutarimo? Kas už tai, kad nutarimas dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įsigaliojimo būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 92.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. (Plojimai) Gerbia­mieji deputatai, kitas klausimas - dabar turėtų būti pertrauka, bet mes turėtume visi nuspręsti ir susitarti. Gerbiamieji deputatai, prašom išklausyti. Dar liko keletas svarbių, tiesiog būtinų klausimų. Kaip nors nuspręsti dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko. Baigti klausimą dėl Prezidiumo įgalio­jimų. Nuspręsti dėl sesijos pabaigos, kitos pradžios arba tiesiog - nei pabai­gos, nei pradžios. Vicepremjero pasiūlymas, manau, kad yra labai trumpas - ­pavesti Prezidiumui peržiūrėti ir parengti anksčiau priimtus įstatymus ir nutarimus, parengti anksčiau priimtų įstatymų ir nutarimų pakeitimus dėl Lietuvos valstybinės kalbos. Ten siūloma tiktai perduoti Prezidiumui. Gal­būt mums nereikėtų visai ir ginčytis. Ne spręsti, o tik parengti. Aš dar niekaip negaliu prieiti prie deputato E.V.Stankevičiaus ir paklausti, ar valstybinė antiblokadinė komisija teikia kokių nors pasiūlymų? Taip ir tai būtų beveik viskas. Atkreipiu dėmesį į mūsų praktiką labai greitai ir konstrukty­viai dirbti, kai laikas darosi vėlyvas.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš siūlau užrakinti duris.

PIRMININKAS. Turiu tam tikros vilties, kad per dar vieną posėdį mes visus tuos dalykus galėtume išspręsti, jeigu deputatai, kiekvienas iš deputatų pasižadėtų nei per pertrauką, nei kitu laiku neišeiti, kol mes neatsėdėsime dar pusantros valandos, tikėdamiesi, kad tai mums leistų nebešaukti greitai, t.y. rytoj arba poryt dar vieno posėdžio. Tie, kurie ruošiasi išmirti, prašyčiau dabar, per pertrauką, atsigauti, pakvėpuoti grynu oru. Jeigu darom pertrauką.

K.GRINIUS. Informaciją galima ar ne?

PIRMININKAS. Jeigu mes sutinkame...

K.GRINIUS. Gerbiamieji deputatai...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Griniau, aš labai atsiprašau. Noriu, kad atvirai pasakytų tie deputatai, kas nesutinka dar padirbėti pu­santros valandos. Labai ačiū.

R.RUDZYS. Norėjau paklausti, ar radijas transliuoja?

PIRMININKAS. Transliuoja.

R.RUDZYS. Vakar - naktį, šiandien - naktį - prieš žmoną nėra kaip pasi­teisinti.

PIRMININKAS. Dabar transliuoja, jūsų žmona viską girdi.

R.RUDZYS. Ačiū. Tada aš pasilieku.

(Juokas)

PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamieji deputatai. Prašom, lygiai 21 va­landą iš karto pradėsime balsuoti.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau jūsų leidimo tęsti posėdį. Prašome susėsti. Gerbiamieji deputatai, klausimas dėl Lietuvos banko val­dybos pirmininko paskyrimo. Prašom premjerę į tribūną. Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko.

 

Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės deputatės K.D.Prunskienės pranešimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko paskyrimo ir atsakymai į deputatų klausimus

 

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, mes jau pradėjome šį klausi­mą svarstyti, ir aš nenoriu kartotis, o tik priminsiu, kad kandidatą į Lietuvos banko vadovus mes turime. Jis išvyko, aš žvalgausi, kur sėdėjo gerbiamasis deputatas V.Baldišis. Jis jau buvo tribūnoje ir atsakinėjo į jūsų klausimus. Aš siūlyčiau paremti kandidatūrą, siūlyčiau, jeigu reikia, pasisakyti ir, jeigu yra kvorumas, šiandieną balsuoti. Nepageidautina palikti dabar visam mėne­siui banką be valdžios, nors gerbiamasis B.Povilaitis ir yra įgaliotas toliau eiti pareigas. Vis tiktai jis šiandien ryte ir man, ir Pirmininkui V.Landsber­giui pranešė, kad sutinka eiti kokias nors pareigas - pavaduotojo ar padėjėjo ir kartu labai remia gerbiamojo V.Baldišio kandidatūrą. Taigi bus visiems tikrai žymiai geriau, jeigu mes turėsime tikrai dirbantį paskirtą žmogų, o ne laikinai einantį pareigas. Juo labiau kad jūs žinote, jog ir Vyriausybė, ir apskritai Lietuva laukia esminių reformų bankininkystės, kre­ditų sistemos sferoje. Kalbama ir ne tik kalbama, bet yra rimti darbai atlie­kami rengiant įvesti nacionalinę valiutą ir bankui čia tenka labai svarbus vaidmuo. Taigi labai aš prašau paremti pasiūlymą ir pritarti šiai kandidatū­rai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar deputatai nenori papildomai pateikti klausimų? Ger­biamoji premjere, prašom atsakyti, vis dėlto yra oficialus svarstymas, depu­tatai turi teisę.

G.VAGNORIUS. Ar jūs nesutiktumėt, tarkim, jeigu gerbiamasis V.Baldi­šis būtų paskirtas pirmuoju pavaduoju ir laikinai einantis Lietuvos banko vykdytojo pareigas?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad gerbiamasis deputatas G.Vagnorius yra tiek atsargus, kad po pirmo nepasisekimo tikriausiai mano, kad reiktų praeiti tokį laikiną patikrinimą, taip? Aš nežinau, ar mes praktikuotume tokį dalyką? Juk iš tikro žmogus, paskirtas laikinai, nesijaus pakankamai svariai, jo autoritetas kitų bankų atžvilgiu bus ne visai toks "stiprus", ir mes vėl galime sukliudyti pradėti normalų darbą. Juk, ką padarysi, jeigu jau iš tikrųjų manoma, kad gali ir nepasisekti, tai konstatuosime tada, kada tai bus įvykęs faktas, o avansu nepasitikėti ir skirti, ir nepasitikint, manau, kad kažin ar dera?

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji premjere, ar pamenat, kaip čia spontaniškai atsisakė savo posto gerbiamasis B.Povilaitis? Ar jūs negalėtumėt dviem žodžiais pasakyti, į kokią "balą" dabar mes stumiame savo kolegą? Čia aš tą balą imu į kabutes, nes noriu vis tiktai, kad pakomentuotumėt situaciją dėl bankų pasiruošimo, sakysim, lyginant Estiją ir mus. Ar mes iš tikrųjų esame tiek daug atsilikę, ar mes čia paprasčiausiai apie save taip blogai galvojam?

K.D.PRUNSKIENĖ. Nė, konceptualiai mes kartu dirbom ir parengtis labai panaši. Aš neseniai domėjausi pas premjerą Savisarą, jis irgi turi nusiskundimų, bet vis tiktai reikia, jau atėjo laikas labai ryžtingai veikti, o gerbiamasis B.Povilaitis, jis iš tikrųjų jau ir anksčiau turėjo tokių ketinimų ir mūsų pokalbiuose nuskambėdavo tokios gaidelės, kad reikalai vis tiktai negerėja dėl jo paties išsakytų motyvų. Aš nenoriu dabar duoti naujų įvertinimų, iš tikrųjų jis nenusipelnė kokios nors ypatingos kritikos. Žmogus sąžiningas ir žinantis reikalą, bet reikalinga labai ryžtingai, organizuotai veikti. O "baloje" - tai aš nesakyčiau, kad vien tik banko kėdė. Mes, na, neįvardinsiu toliau, gerokai visi įklimpę į daugelį neišsprendžiamų klausimų, pradedant derybo­mis ir baigiant reformomis.

PIRMININKAS. Deputatas R.Astrauskas.

R.ASTRAUSKAS. Aš kaip tik norėčiau paremti gerbiamojo G.Vagno­riaus siūlymą ir dar taip pat paklausti, ar jūs negalėtumėt pakomentuoti tą Ekonomikos komisijos posėdį, jeigu jūs ką nors žinote, nes faktiškai, kiek suprantu iš gerbiamojo B.Povilaičio atsakymo, tai tas komisijos posėdis ir paveikė jį apsispręsti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jūs truputį, t.y. gerokai, apsirinkate. Prieš tai buvo, prieš porą savaičių įvyko Vyriausybės posėdis ir nebe pirmas, o koks trečias ketvirtas, kur buvo pakviesti deputatai V.Terleckas ir V.Baldišis. Mes kons­tatavome labai prastą padėtį, kad bankas praktiškai nesusiorganizavo kaip institucija. Sakyčiau, egzistuoja B.Povilaitis ir banko statutas, o iš tikrųjų centrinio banko vaidmuo, jo viršenybė kitų atžvilgiu, organizacinis darbas koordinuojant bankų veiklą iš esmės nebuvo pasistūmėjęs per tuos mėne­sius nuo gerbiamojo B.Povilaičio paskyrimo. Pasiliko daugiau mažiau toj pačioj vietoj, kaip ir skiriant, ir tai labai jaudino tuos, kurie domisi bankais, ir deputatus, ir mane. Tokia padėtis toliau negalėjo būti toleruojama. Tai suprato ir B.Povilaitis, gal ne tą dieną, bent jau paskutiniame Vyriausybės posėdyje dalyvaujant deputatams.

 

Diskusijos svarstomu klausimu

 

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji premjere, daugiau klausimų jums deputatai neturi. Mandatų ir etikos komisija turi ką nors pridurti, gerbiamasis deputate A.Sakalai? Ar Mandatų ir etikos komisija turi parengusi išvadą?

A.SAKALAS. Mandatų ir etikos komisija, kaip žinia, labai nenoriai išleidžia dar vieną deputatą į bet kokias vyriausybines pareigas. Mandatų ir etikos komisija manė, kad premjerei nereikia leisti rinktis dar trečio pava­duotojo iš deputatų. Aš buvau kategoriškai prieš, manydamas, kad premjerė trečiuoju pavaduotoju gali pasirinkti ne deputatą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Mandatų ir etikos komisija nemato kitos galimybės, kad bankas dirbtų. O be banko ekonominė reforma, kaip suprantama, taip pat yra turbūt nelabai reali. Nematydami kitos išeities, pritariame gerbiamojo V.Baldišio kandidatūrai ir jį rekomenduojame.

PIRMININKAS. Valstybės atkūrimo komisija, deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Aš galėčiau pakartoti tai, ką anksčiau sakiau, kad mūsų komisija nepritaria tai nuostatai, kad deputatai išeitų į kitus darbus. Ne visi, teisingai, ir galiu tą nuostatą pakartoti.

PIRMININKAS. Biudžeto komisija. Gerbiamasis deputate A.Rudy, ar Biudžeto komisija svarstė? Ne? Ekonomikos komisijos išvada, deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Ekonomikos komisija šiandien svarstė, buvo susirinkę deputatai A.Ambrazevičius, G.Vagnorius, E.Vilkas, K.Antanavičius, V.Baldišis ir dalyvavo Č.V.Stankevičius. Pasikeitėm nuomonėm ir gana vieningai nusprendėm, kad klausimą reikėtų atidėti, kaip nepakankamai aiškų ir parengtą. Tokią išvadą man buvo pavesta pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kitose komisijose svarstyta? Deputatas Č.V.Stankevičius sako, kad jis atsitiktinai ten dalyvavo ir turbūt nebalsavo. Gerbiamieji deputatai, ar mes išklausysime dar kartą, užduosime klausimus, arba leisime kalbėti ta tema, kokia norės pats pretendentas? Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gal reikėtų pirmiausia balsuoti dėl to, ar mes atidedam tą klausimą, ar sprendžiame, nes, gerbiamieji kolegos, aš primenu šios dienos klubo posėdį vien dėl to, kad nebuvo klausimas suderintas tarp deputatų grupių, nebuvo surengtos pradinės konsultacijos. Mes galim priimti sprendimą, kurį paskiau bus neįmanoma atitaisyti. Tai aš siūlyčiau atidėti tą klausimą.

PIRMININKAS. Ar kas nors dar nori pasisakyti dėl to? Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, tikrai no­rėtųsi, kad nedarytume skubių sprendimų. Aš norėčiau priminti dar vieną argumentą, labai rimtą, jau iš dalies ir girdėtą - vieną kartą mes turime sustoti ir atsipeikėti, neišleisti deputatų iš parlamento. Todėl aš nebekartosiu tų visų techninių klausimų, kvorumo klausimų, bet yra ir kita reikalo pusė. Turi būti pakankamai darbingas ir parlamentas, o dar labai skaudu yra tai, kad šiuo atveju pretendentas yra vienintelis Skuodo rajonui atstovaujantis deputatas. Žinome, kokia sudėtinga yra situacija ir neapgaudinėkim savęs, kad jis galės suderinti šias veiklos sritis. Tie patys deputatai kartais šneka ir siūlo, kaip reikia kuo greičiau išspręsti ta problemą - deputato, išėjusio į vykdomąją valdžią ir į kitus atsakingus postus, kur praktiškai nebeįmanoma dirbti keliose vietose. Todėl tikrai manyčiau, kad nereikėtų taip neatsakingai skubėti, nes šitas rajonas, kaip ir kai kurie kiti, lieka be deputatų. Tai yra labai neatsakinga, ir siūlau šiandien tikrai šio klausimo neforsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau vis tiktai būti nuo­sekliems ir nespręsti, vieną kartą vienaip, kitą - kitaip. Aš siūlyčiau paremti Vyriausybės šitą teikimą - paskirti gerbiamąjį V.Baldišį Lietuvos banko valdybos pirmininku. Spręsdami, ar jis gali šitas pareigas atlikti, ar ne, mes vertinkime jo kompetenciją, o ne tai, ar jis yra deputatas, ar liks Skuodas be deputato. Man atrodo, Skuodo rinkėjams turėtų būti tai svarbiau, o ne gerbiamajam kolegai Z.Vaišvilai. Ir dar kas? Juk šitas motyvas, kad daugiau nebereikia deputatų išleisti į vykdomąją valdžią, nuskambėjo tuomet, kada mes rinkome valstybės kontrolierių. Bet aš galiu jums priminti gerbiamojo G.Vagnoriaus tada pasakytą repliką, kuo daugiau bus Vyriausybėj deputatų, tuo ji geriau dirbs. Aš noriu ir dabar tą patį pakartoti. Man atrodo, kad tokiam silpnam Lietuvos bankui šiuo metu taip reikia valdytojo, turinčio deputato statusą. Todėl siūlyčiau nebeatidėlioti. Tai nereiškia, kad mes ryt­dieną galėsime tą klausimą spręsti, tai reiškia atidėti mėnesiui, o gal dar daugiau, o gal po to gerbiamasis V.Baldišis jau ir nebesutiks eiti. Jeigu mes iš esmės šituo klausimu rūpinamės, man atrodo, galim spręsti dabar, ir aš kviesčiau balsuoti už gerbiamąjį V.Baldišį.

PIRMININKAS. Gerbiamuosius deputatus kviečiu rinktis į salę. Deputa­tas A.K.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamasis Z.Juknevičius mano mintis praktiškai išsakė, aš tiktai stebiuosi didele grupe deputatų, kurie, deklaruodami ekono­mikos reformą ir jos spartų įdiegimą Lietuvos ūkyje, užmiršta, kad bankai ir finansai yra ekonomikos reformos kraujotakos sistema. Tai jeigu mes ją marinam, tai reiškia, kad turim reikalą su negyvu kūnu. Tai galima dar mėnesiui jį užmarinti ir paskui patiems šaukti, kad iš tikrųjų ta ekonominė reforma nevyksta. O kodėl nevyksta, puikiai mes turime žinoti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji deputatai! Prašom neiti iš salės. Juk mes susitarėm tęsti darbą ir užbaigti, arba ką nors kita padaryti. Prašom tęsti.

A.K.LEŠČINSKAS. Tai jeigu mes ekonomikos reformą norime vykdyti ir norime, kad ji "dirbtų", tai būkim malonūs ir paskirkim Banko valdytoją.

PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.

P.VAITIEKŪNAS. Palaikau deputato V.Baldišio kandidatūrą Lietuvos banko valdytoju štai dėl kokių priežasčių. Pirmas lemiamas argumentas yra mūsų premjerės argumentacija. Jeigu Vyriausybei atrodo, kad tokia kandi­datūra tinkama ir jinai reikalinga, mes turime į tai atsižvelgti visų pirma. Antra, deputato buvimas vykdomojoje valdžioje šiuo metu, aš pabrėžiu, šiuo metu yra vienintelis Vyriausybę ir Aukščiausiąją Tarybą apskritai Respubli­kos situaciją stabilizuojantis veiksnys. Tai, kas parašyta Sąjūdžio rinkiminėj platformoj, turės būti įgyvendinta. Tai turi atsitikti tada, kai situacija bus bent kiek stabilesnė.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš prašyčiau kai kurių deputatų sprendžiant tokius klausimus jų nemotyvuoti pretendentų dalykiniais sugebėjimais ar dalykiniu pasirengimu, ar aktyvumu. Mes visi šiandien, jeigu norim reformą vykdyti, turim pasiūlyti įstatymo projektus, ir būtent tie aktyvūs žmonės turėtų dirbti čia, tarp jų ir V.Terleckas, ir V.Baldišis. Niekas jiems netrukdė pasiūlyti ir priimti tokius įstatymus, kurie būtų užtikrinę, kad pinigus mes jau šiandien būtume turėję. Šis klausimas yra ne dalykinis, o politinis. Kreipėsi ir banko atstovai, prašydami šitą svarbų politinį klausimą nespręsti skubomis. Aš, juos palaikydamas, taip pat siūlau neskubėti. Tikrai niekas ten nesugrius, jeigu gerbiamoji Pirmininkė paskirs ten valdybos pirmininką ar laikinai paliks senąjį, ar paskirs pirmuoju pavaduoju V.Baldišį ir paves laikinai eiti valdybos pirmininko pareigas. Tikrai niekas nenukentės, o mes per tą laiką galėsime įsitikinti, ar iš tikrųjų yra tas politinis asmuo, kuris gali, kas per tą laiką buvo nenuveikta, atstatyti.

PIRMININKAS. Deputatas M.Čobotas.

M.ČOBOTAS. Aš manyčiau, kad problema ne ta - deputatas ar ne. Jeigu tinkamas žmogus, o šiandien mes tikrai išeinam atostogų, reforma reikalin­ga, bankas - mums labai svarbus, ir aš palaikau premjerės pasiūlymą. Manau, kad mes turime šiandien spręsti tik su tokia sąlyga, jeigu šis žmogus sugebės čia dirbti. Aš dėl jo kompetencijos bijau pasisakyti, kadangi aš nežinau. Jeigu yra žmonės, kurie žino ir siūlo, aš palaikau, kad šiandien turime išspręsti. Šito reikia mūsų Respublikai.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Valstybinio banko valdytojas yra viena iš svarbiausių figūrų valstybėje. Ir aš nenoriu nieko blogo pasakyti apie kolegą V.Baldišį. Ne tiek aš jau daug jį pažįstu, bet turėdamas galvoje, kad jis yra apie metus dirbęs banke, paskui visą kitą laiką tik dėstęs, toks žmogus nėra tinkama figūra. Juk palyginkit, sakysime, Estijos banko valdytoją Otsesoną. Tai yra plataus aki­račio ekonomistas, kuris turi labai gerai suprasti makroekonominius proce­sus. Galbūt kolega V.Baldišis tokiu žmogum taps, bet dabar pačioj sunkiau­sioj situacijoj jam pavesti šitą darbą, aš manyčiau, būtų per daug didelė rizika. Ir aš sutikčiau su tokiu variantu, kad paskirtume jį pirmuoju ar laikinai einančiu pareigas ir paskui žiūrėtume. Čia juk, žinoma, galima jį paskui atšaukti, jeigu ten nesisektų, bet šitie atšaukinėjimai yra negeri. Todėl geriau klausimą atidėti. Jeigu mes, sakysime, skirtume tokį žmogų iš deputatų - ar profesorių K.Antanavičių, ar gerbiamąjį G.Vagnorių, aš su mielu noru už tuos žmones balsuočiau.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš dėl kitų motyvų balsuosiu prieš todėl, kad kuo labiau mes tolstam nuo Kovo 11-osios, tuo labiau parlamentui reikia žmonių, išmanančių kokią nors konkrečią sritį. Mes turime būti darbingi. Tas "smegenų nutekėjimas" turi vieną kartą baigtis. Atidavėm jau pačius geriausius žmones. Įstatymų vykdomoji ir leidžiamoji valdžia, nesakau, kad turi būti atskirtos "paraidžiui". Galima daryti kai kurias išimtis, bet ateina riba, kai jų daryti nebegalima. Manyčiau, kad laikas sustoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, vis dėlto aš norėčiau, kad kol kas mes kalbėtume ne apie konkrečią kandidatūrą, žinoma, turėdami ją galvoje, bet pasiūlymą - skirti šiandien ar neskirti. Tai turėtume ir nuspręsti pirmiausia, o jau po to imti agituoti už arba prieš šią kandidatūrą, žinoma, visą laiką turėdami galvoje pasiūlytą deputato V.Baldišio kandidatūrą. Taigi, jeigu jūs sutiktumėte, aš prašyčiau balsuoti dėl deputato G.Vagnoriaus, deputato E.Vilko parengto, tiesa, Ekonomikos komisijoje kilusio pradinio pasiūlymo - atidėti. Aš prašysiu dar kartą, kad šiuo klausimu pasakytų savo nuomonę, jeigu sutiks, pats pretendentas ir taip pat premjerė, turint galvoje tą pasiūlymą, kad mes rekomendavome paskirti mūsų minimą pretendentą pirmuoju pavaduotoju ir laikinai pavesti jam eiti valdybos pirmininko pareigas. Tai aš norėčiau dabar išklausyti šitų dviejų asmenų nuomones. Ar deputatas V.Baldišis sutiktų pasakyti savo nuomonę šiuo požiūriu? Premjerė prašė, kad jūs pirmas pasakytumėte.

 

Kandidato į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą V.Baldišio atsakymai į deputatų klausimus

 

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš, anąkart išsakydamas savo poziciją, pasakiau ir tuos motyvus, ir tai, ko aš siekiu. Matyt, kartoti nenorėčiau. Ir juo labiau aš manyčiau, kad ir dauguma jūsų turite pasirinkę poziciją, juo labiau, kad čia buvo paminėta - čia yra politinis klausimas. Manyčiau, kad šitą klausimą galima išspręsti balsuojant. Mane siūlė tvirtinti, vis dėlto reiktų šitą reikalą užbaigti. Jeigu turit tokių motyvų, taip sakant, kad aš esu netinkamas ar ką, tai verta pasakyti, bet nepriimti sprendimo - tai negali tęstis nežinia kiek. Gal aš ir su savo rinkėjais turėsiu susitikinėti, ir tas klausimas, be abejonės, iškils.

Taip kad aš manyčiau, jeigu pasitikit - patikėkite tą postą, į kurį aš nesiveržiu, aš dar kartą jums kartoju. Jeigu ne - tai ne! Ir tą klausimą, aš manyčiau, reikia išspręsti. Tiek aš norėjau.

PIRMININKAS. Aš teisingai supratau, kad jūs nesutiktumėt su tokiu paskyrimu, tarkim, pirmuoju pavaduotoju? Ačiū. Gerbiamoji premjere, jūs turėsit dar ką nors atskirai? Ačiū. Deputatas V.Katkus.

V.KATKUS. Aš taip pat pritarčiau siūlymui. Visų pirma negalima apie žmogų pasakyti, ar jis blogai dirbs, ar gerai, kol jis nedirbo. Neaišku, ar jis padarys klaidas. Jeigu yra alternatyvi kandidatūra, tai gerbiamasis E.Vilkas tegul pasiūlo ją iš karto. Aš siūlyčiau balsuoti už šį žmogų. Jeigu atmetame, kitą renkamės žmogų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi buvo du pasiūlymai... Prašom, dar premjerė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paaiškinti. Kadangi pagal Banko įstatymą siūlyti Lietuvos banko valdybos pirmininką yra Ministro Pirmininko prerogatyva, tokiu būdu aš negaliu siūlyti vienu metu dviejų kandidatūrų. Viena kandidatūra pasiūlyta. Labai prašau balsuoti, ir tada bus aišku, koks rezultatas ir kas toliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar tie, kurie siūlė klausimą atidėti, neatšaukė savo pasiūlymo? Nematau, kad jie atšauktų. Prašom balsuoti pasiūlymų gavimo eilės tvarka. Pirmas pasiūlymas - skirti šiandien. To klausimo svarstymas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Antras pasiūlymas - sky­rimą atidėti. Prašau deputatą A.K.Leščinską.

A.K.LEŠČINSKAS. Taigi gerbiamasis E.Vilkas siūlė konkrečias kandidatūras. Ar jis atsiima savo pasiūlymą?

PIRMININKAS. Jis neturi tokios konstitucinės ir įstatyminės teisės. Tai, kas buvo pasakyta, nebuvo siūlymas. Tai buvo tiktai tokios mintys. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šiandien balsuodami išspręstume Lietuvos banko valdybos pirmininko paskyrimo klausimą? Kas už tai, kad šiandien balsuotume - skirti ar neskirti? Alternatyva - atidėti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 50.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad atidėtume klausimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Aš manau, kad salėje tikrai yra daugiau kaip 94 deputatai. Ar prašot suskaičiuoti? Prašom suskaičiuoti!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 104 deputatai.

PIRMININKAS. Balsų daugumos nesurinko nė vienas pasiūlymas, todėl galioja ankstesnis - skirti Lietuvos banko valdybos pirmininką šiandien. Ar gerbiamieji deputatai dar norėtų išklausyti pretendentą, ar galima balsuoti iš karto? Ar kas nors nori paklausti, ar išklausyti? Prašau.

G.VAGNORIUS. Noriu pateikti klausimą.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte labai trumpai ir pap­rastai į tuos klausimus. Ar jūs manot, kad Lietuvos Respublikos biudžetą galima atskirti be TSRS leidimo?

V.BALDIŠIS. Aš neišgirdau.

G.VAGNORIUS. Aš jums duodu tuos pačius klausimus, į kuriuos neseniai komisijos posėdyje aš gavau priešingus atsakymus, negu aš norėjau. Keletas ir labai trumpų klausimų. Ar jūs manote, kad Lietuvos Respublika gali turėti savo atskirą biudžetą be TSRS leidimo?

V.BALDIŠIS. Iš karto man atsakyti? Ar jūs iš karto pasakote klausimus?

G.VAGNORIUS. Taip arba ne.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

V.BALDIŠIS. Taip, aš manau, kad gali turėti, įvedus savus pinigus ir sukūrus savo bankų sistemą.

G.VAGNORIUS. Kitas klausimas. Ar jūs ir toliau laikotės tos nuomonės, kad įvesti savų pinigų negalima, kol "neturėsime" sienos? Ar tos sienos kada bus?

V.BALDIŠIS. Aš, gerbiamasis G.Vagnoriau, šitos nuomonės niekada ne­silaikiau, kad be sienų to padaryti negalima. Net toj koncepcijoje buvo pasakyta, kad be sienų negalima įvesti, kada galima bandyti daryti...

G.VAGNORIUS. Ir paskutinis panašus klausimas: ar jūs ir toliau laikotės tos nuomonės, kad Lietuvos Respublikos įmonės negali užsienyje atidaryti valiutinės sąskaitos be TSRS leidimo?

V.BALDIŠIS. Taip, aš irgi atsiprašau, bet šitokios nuomonės, kad negali atsidaryti... Jos gali atsidaryti valiutines sąskaitas užsienyje. Bet jos negali tai padaryti per šitą "Vnešekonombanką", per jį į mūsų respubliką persivesti ar kitaip valiutines lėšas - aš šitą sakiau. Dabar yra faktai, kad įmonės gali atidaryti ir atsidaro užsienyje. Bet jos gali atsiskaitinėti su užsieniu, o ne į Tarybų Sąjungą pervedant. Tą tiktai noriu patikslinti, aš tokio teiginio irgi neteigiau.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Vadinasi, tada aš apsirikau. Tada toks paprastas klausimas, kada jūs manot Lietuvoje įsivesti savus pinigus?

V.BALDIŠIS. Ką aš norėčiau pasakyti? Pagal tą paruoštą koncepciją, kuria vadovaujuosi ir pagal tą principą, kurį aš čia bandžiau pasirašyti, šitą reikia padaryti kaip galima skubiau. Jeigu aš patekčiau į šitą postą, tai aš imsiuosi visų priemonių, kad šitą padarytume kaip galima skubiau. Aš manau, kad yra realios galimybės tą padaryti dar šiais metais, nors galbūt šitokio dalyko ir nereikėtų sakyti.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Kaip jūs manot keisti pinigus? Taip, kaip buvo nu­matyta: visą sumą"vienas prie vieno" ar kaip nors kitaip?

V.BALDIŠIS. Čia, gerbiamieji deputatai, prasideda teoriniai diskusiniai klausimai - dėl konvertuojamos valiutos man priekaištavo, kodėl aš nežadu tokią ją padaryti iš karto ir pan.

Yra paruošta savarankiškos Lietuvos pinigų ir bankų sistemos pagrindų koncepcija. Ją paruošė nemažas kolektyvas, kur buvo bankininkų, ne tiktai teoretikų. Jinai buvo svarstyta sudarytoje Ekonominės reformos ekspertų komisijoje - bankininkų, finansininkų ir pan. Ten yra įrašyta nuostata, kad tokiu momentu įvedant pinigus yra tikslingiausia juos keisti santykiu "vie­nas su vienu" naudojant, kaip sakant, apsisaugojimo priemones ir įvairius kitokius mechanizmus, apie kuriuos aš nenorėčiau kalbėti. Čia yra paruošti ir pinigų keitimo mechanizmai, ir visa kita. Ir tos nuostatos aš tebesilaikau. Mano kolegos, kiek žinau, tebesilaiko ir dabar.

PIRMININKAS. Deputatas Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, gal jūs galėtumėt trumpai pasakyti, kokių ryžtingų veiksmų imtumėtės, jei būtumėte paskirtas? Pirmiausia bankui realiai įkurti ir įstatiniam kapitalui sudaryti ir t.t.

V.BALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, čia klausimas irgi yra gana platus, bet pradėčiau nuo to, kad banko įstatiniam kapitalui sudaryti reikia ir Vy­riausybės, ir jūsų pastangų - visų pastangų. Ir ne tiktai nuo manęs vieno priklausytų viską padaryti. Kokių žingsnių aš galėčiau imtis, kaip aš įsivaizduoju? Toliau galų gale reikės su jūsų pagalba imtis kokių nors ryžtingų priemonių, kad tas Lietuvos bankas, turįs tik vardą, pavadinimą ir įstatymą, taptų realybe, kad atsirastų žmonių branduolys, kurie dirbtų, kad atsirastų patalpos, kad atsirastų visi, kaip sakant, visi tie elementariausi atributai, pagarba jam tarp kitų bankininkų, ko dabar visiškai nėra.

Reikia imtis koordinuoti visų kitų bankų veiklą, ypač specializuotų, kurie dabar veikia daugumoje savo asmeniniams interesams, jeigu galima taip pasakyti. Tarnauja daugiau Maskvai negu kad Lietuvai. Būtina rimtai pasiruošti deryboms su Tarybų Sąjunga ir čia, aš manyčiau, kaip ten bebūtų, savo tvirtą nuostatą galiu pasakyti - Lietuvos banko atstovas tokiose dery­bose turi būtinai dalyvauti. Kas jis bebūtų - čia kitas reikalas.

Bankų klausimai yra tokie specifiniai klausimai, kurie, taip sakant, ne taip paprastai yra visiems suprantami. Ir galų gale pagrindiniai tikslai - užsienio atsiskaitymų srity siekti, kad Lietuva galėtų pradėti dalyvauti užsienio atsiskaitymuose. Tai yra labai sunkus uždavinys, bet vienas iš pirmaeilių - įve­dant savus pinigus pradėti, kaip sakant, kurti autonomišką, savarankišką bankų sistemą. Ir galų gale aš galėčiau čia dėstyti daug, bet čia yra gan platus klausimas. Tai būtų vieni iš tokių pirmųjų žingsnių.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš savo klausimą tiktai pakartoju. Jūs atsakėt į vieną dalį - "vienas prie vieno". Ar visą masę pinigų keisti, ar kaip nors kitaip? Čia daugiausia dėl šito gi buvo ginčas. Kad "vienas prie vieno" - niekas nesigin­čijo.

V.BALDIŠIS. Taip, gerbiamasis profesoriau, keisti visą pinigų masę. Visą pinigų masę! O kaip ir kas, kaip tą daryti, čia būtų atskiras klausimas, diskusinis, kurį irgi aš, taip sakant, galėčiau bandyti aiškinti ir kalbėti apie tą dalyką. Aš dar noriu pabrėžti vieną iš pagrindinių principų, kuriuo aš vadovaujuos ir kuriuo reiktų vadovautis: jeigu mes norim turėti savo pinigus, savo bankų sistemą, normalią ekonomiką, jeigu mes norim perspektyvoj, nežinau kokioj tolimoj turėti konvertuojamus pinigus, mes turim nuosekliai žengti prekinių piniginių santykių atstatymo ir puoselėjimo keliu, o negalvo­ti, kaip aš jau buvau minėjęs, kaip galima sugriauti dabartinį rublį ir dabartinius, kaip sakant, prekinius piniginius santykius, o paskui tuščioje vietoje staiga, kaip sakant, lazdelei pamojus, sukurti konvertuojamą litą. Mano yra tokia pozicija.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Gerbiamasis V.Baldiši, kaip pasakė Vyriausybės atstovas, gerbiamasis B.Povilaitis yra tikrai geras specialistas.

PIRMININKAS. Truputį garsiau. Čia labai blogai girdisi.

A.NORVILAS. Gerbiamasis V.Baldiši, Vyriausybės atstovas paminėjo, kad gerbiamasis B.Povilaitis yra geras specialistas, bet nepakankamai represyvus žmogus. Jam neužteko, sakykim taip, jėgos, kietumo. Aš darau išva­dą - buvo pakankamai daug trukdymų. Sakykit, ar jūs pasiruošęs tam? Ir ar jūs vis tiktai galvojate, kad jūs savo darbe sutiksit nepaprastai daug kliūčių ­tiek išorėje, tiek viduje, čia pas mus, Lietuvoje.

V.BALDIŠIS. Taip, aš pabandysiu atsakyti, kiek aš supratau klausimą. Aš jau buvau minėjęs, kad tas kliūtis aš labai puikiai įsivaizduoju, kokios jos yra ir viduje, ir išorėje, ir visa kita, jeigu ryžausi šiam žingsniui, galvoju padaryti viską, ką sugebu. Tačiau aš nenorėčiau pasakyti, jeigu manęs paklaustų, kokias aš duočiau garantijas ir panašiai. Aš galiu duoti vieną garantiją, kad stengsiuos padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, ką aš sugebu.

PIRMININKAS. Prašau, deputate!

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, kaip greit, jūsų nuomone, mes galėsim savo indėlius pervesti į Lietuvos banką? Ir kokios garantijos, kad piniginiai ženklai neiškeliaus į Maskvą?

V.BALDIŠIS. Gerbiamasis kolega S.Malkevičiau, kol mes neturėsim savų pinigų, pervedus indėlius ar į Lietuvos banką, ar į kokį nors kitą banką, nuo to niekas nepasikeis. Jeigu mes, taip sakant, vaizdžiai pasakyčiau kaip finan­sininkas, manipuliuosim iš sąskaitos į sąskaitą ar kitokiais įnašais, nuo to nei prekių padaugės, nei tas indėlis padidės, kol nebus įvesti savi pinigai. Čia irgi yra platus klausimas, diskusinis, bet, kaip sakant, jei mes vienaip ar kitaip disponuotumėm kokiais įnašais sąskaitoje, realiai neturėdami materialinių vertybių, paimtume ir persivestume vienokiu ar kitokiu Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, niekas iš esmės nepasikeistų. Panagrinėkim bankinę operaciją, aš norėčiau pavaizduoti, kaip sakant, ką iš to mes gaunam. Jeigu mes pervedam į Lietuvos, sakysim, banką tuos rublius esant vieningai centralizuotai pinigų sistemai, tai tokioj situacijoj Maskvos valstybinio banko kredito plane tai atsispindės kaip pinigai cirkuliacijoj. Maskvos bankas vis tiek įskaičiuos juos į kredito išteklius ir laikys savo pinigais, o mes tik padvigubinsim tų, kaip sakant, rublių cirkuliaciją, dar juos įrašydami į savo atskirą sąskaitą, kurios, aišku, Maskvos bankas nepripažins. Ką mes iš to realiai turėtume? Čia galėčiau daugiau aiškint, bet realiai aš nematau jokios tokio žingsnio prasmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau.

P.POŠKUS. Ar jums teko susipažinti su užsienio bankų veikla?

V.BALDIŠIS. Taip, gerbiamasis kolega, aš dalyvavau ruošiant ir tą Lietuvos banko įstatymą, ir komercinių bankų įstatymą, kuriuos mes ruošėm, studijuodami (ir kaip dėstytojas studijavau) kitų kredito įstatų veiklą ir jų įstatymus, kiek pavyko gauti įvairių šalių - Anglijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos, Šveicarijos ir dar įvairiausių šalių dokumentus. Mes studijavom, ir aš asmeniškai tą supratimą, didesnį ar mažesnį, turiu.

PIRMININKAS. Dar deputatas A.Norvilas nori.

A.NORVILAS. Mano antrasis klausimas. Gerbiamasis V.Baldiši, ar jūs keliat sau, pats sau užsibrėžęs kažkokią ribą, laiko tarpą, kad, sakysim, jeigu matote, kad nevyksta taip, kaip jūs norite, ar jūs lauksite taip pat, kaip ir gerbiamasis B.Povilaitis, kad jus "nuimtų"? Ar jūs tiesiog pats pareikšite, kad jums nepavyko įgyvendinti savo planų?

V.BALDIŠIS. Taip, aš pabandysiu atsakyt. Visų pirma aš norėčiau pasa­kyt, aš tikrai gerbiu žmogų, buvusį Banko valdybos pirmininką gerbiamąjį B.Povilaitį už jo sąžiningumą, darbingumą ir, kaip sakyt, jeigu man būtų suteiktos tokios galimybės, aš jį, be abejonės, pasiūlyčiau jums tvirtinti pava­duotoju. Taip pat esu įsitikinęs, kad, sakysim, keliu sau uždavinį dabartiniame etape dėti pastangas, kad Lietuvos bankas, kad galų gale į jį atėjęs kitas žmogus jau turėtų kažką, kad Lietuvos bankas nebūtų tuščias skambesys. Ir, aš manyčiau, kad ne taip lengvai ir galbūt ne viena galva "nuriedės", kol šitas dalykas bus pasiektas. O jeigu aš nesugebėsiu, aš manyčiau, kad man užteks savigarbos tą patį padaryt, ką padarė gerbiamasis B.Povilaitis.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Dar vienas mano klausimas. Jūs, kaip ir mes visi, gerai žinome, kaip nevykusiai klostėsi reikalai banke. Nepasirašytos sutartys pini­gams spausdinti, jie nespausdinami, nėra bankų ir t.t. Ką jūs ar jūsų kolegos per šią sesiją konkretaus pasiūlėte, ar kitokį darbą nuveikėte, kad tie reikalai pajudėtų į priekį?

V.BALDIŠIS. Taip, iš dalies aš supratau klausimą. Šitoj srity nenoriu dabar daug šnekėt. Noriu tik pasakyt, kad ir gerbiamajam B.Povilaičiui aš ne kartą siūliau pagalbą tais klausimais - ir dėl patalpų, ir dėl Lietuvos banko veiklos. Puikiai žinodamas tas problemas, siūliau pagalbą. Yra paruoštas Lietuvos banko įstatymas, komercinių, kitų, galų gale ir tas Statutas, kurį jūs priimsit - Lietuvos banko statutas parengtas irgi tam tikra dalim priside­dant. Taip kad galų gale, jeigu gerbiamasis kolega mano, kad nedariau, ar kolegos nedarė, neprisidėjo, čia spręsti jums, gerbiamieji deputatai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paaiškinti, kad nebūtų suklaidinti depu­tatai ir Lietuva, girdėdama, jog dėl pinigų gamybos nieko nepadaryta. Šiaip ar taip šiuo klausimu rūpinosi ir Vyriausybė. Labai konkrečiai, yra padaryta pakankamai daug, bet aš nenorėčiau apie tai dabar kalbėti. Tie dalykai taip nesvarstomi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bus daugiau klausimų? Nėra? Tai ačiū jums už atsakymus. Deputatas K.Antanavičius norėtų.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau vieną klausimą pateikti Ministrei Pir­mininkei. Ar Ministrė Pirmininkė irgi mano, kad visus pinigus, visą masę reikės pakeisti "vienas prie vieno", tai yra apie 8 milijardus litų įvesti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, aš iš tikrųjų dabar nepretenduoju nei į Banko valdytojo vietą, bei į kitą postą ir dar netenka man gintis dėl kokio nors nepasitikėjimo. Klausimą sprendžiam apie Banko valdybos pirmininko skyrimą ir manau, kad klausimai turi būti adresuoti jam. Būtų keista, jeigu pradėtumėt dabar mane klausinėti.

PIRMININKAS. Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mes su jumis ilgai diskutavome ir dar tai darysime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pakalbėti yra užsirašęs deputatas S.Kropas.

 

Deputato S.Kropo kalba

 

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Mes šiuo metu sprendžiam iš tikrųjų ypatingos svarbos klausimą, nes šis postas yra neeilinis ir todėl nėra eilinis ministras. Turėkim mintyje, kad banko valdytojas yra nepavaldus Vyriausybei asmuo, galintis vykdyti savarankišką politiką. Tai šituose santykiuose žinant tą premjerės ir gerbiamojo V.Baldišio metų bendradarbiavimą tenka įvertinti ir premjerės ryžtą siūlyti tą žmogų. Juo labiau kad jis ne visuomet buvo pačiai premjerei palankus.

Po Ekonominio savarankiškumo įstatymo spaudoje buvo pareikštos griežtos kritinės mintys. Bet matomai vis dėlto "rungėsi" šitos dvi koncepcijos, apie kurias ir man šiek tiek teko girdėti - buvo dvi grupės, dvi pinigų, savarankiškos banko ir pinigų sistemos kūrimo grupės, kurios veikė prie Ministrų Tarybos. Ilgai vyko teorinės diskusijos. Prieita vis dėlto tos nuomonės, kad turi būti viena grupė, ir kad šitos grupės atstovai turi ją įgyvendinti. Žodžiu, nepatvirtindami šiandien šito žmogaus, mes praktiškai neturėtu­mėm pasiūlyti ko nors kito, kas galėtų toliau realiai įgyvendinti šitą politiką. Manau, bent jau problema būtų gana rimta, kadangi aš iš tikrųjų žinau visus šiuos žmones, kurie dirbo šitoj grupėj, ir yra ne toks paprastas dalykas surasti, kaip sakant, tą žmogų, kuris galėtų įgyvendinti jau priimtus įstaty­mus.

Dėl šitų kolegų darbo šioje ekonomikos reformos grupėje. Nėra paslaptis, kad mes visi šiek tiek praradome tą pagrindą ir tą darbingumą, kurį rodėme, dirbdami konceptualiame lygyje, ruošiant, ir tai turbūt yra natūralu. Šitos grupės žmonės, patekę į Ekonomikos komisiją, nebeturėjo galimybės rea­liai, taip sakant, racionaliai dirbti, kaip buvo dirbama iki šiol. Todėl, žinodamas gerbiamąjį V.Baldišį, pamačiau, kad jis ne visai surado vietą tik Ekono­mikos komisijoje, tiek ir parlamente ne visada jis galėjo panaudoti savo galimybes. Todėl, žinodamas, kaip sakant, jo darbingumą, kurį jis parodė, dirbdamas mūsų Universiteto katedroje tiek praktiniame, tiek teoriniame darbe, manau, kad jis, kaip sakant, turi nemažų galimybių ir potencijos šitoje srityje.

Na, apie jo principingumą aš jau minėjau, tačiau norint, kad harmoningai funkcionuotų, kad šitoje sistemoje vis dėlto vyktų permainos, mano suprati­mu, reikia dėti pastangas tiek Vyriausybei, tiek naujam valdytojui, jeigu jis bus patvirtintas, kad vis dėlto normalizuotųsi santykiai su šakiniais komerci­niais bankais. Reikia ieškoti būdų, kad tiek komerciniai bankai, tiek Lietu­vos bankas dirbtų viena kryptimi. Ir manau, kad pastaruoju metu čia tokios mintys lyg ir buvo. Ir tiktai su šitų bankų pagalba būtų įmanoma šį tą daryti, nes, jeigu tie santykiai, kokie buvo praėjusiais metais, nepagerės, manau, kad problemų gali būti nemažai. Todėl baigdamas norėčiau padėkoti buvu­siam pirmininkui, buvusiam valdytojui B.Povilaičiui už jo tą darbą ir už jo atsistatydinimą.

Manau, kad ir Vilius, jeigu jis nesugebės, gerbiamasis kolega Vilius, aš taip drįstu jį vadinti, jis laiku mums "signalizuos" ir pasakys: dėl tam tikrų priežasčių negaliu dirbti. Baigdamas norėčiau, kaip sakant, atsiprašyti Skuo­do rinkėjų, kadangi rinkiminės kampanijos metu man teko dalyvauti susiti­kimuose svarstant Savivaldos pagrindų įstatymą, ir aš išsakiau nuomonę, kad šitas žmogus pasiryžęs dirbti parlamente, atsisakydamas pagrindinio darbo, ką jis ir padarė. Dabartiniu metu jis, kaip sakant, nedirba Universitete, o tiktai parlamente, iš Universiteto yra išėjęs. Tačiau esant tokiai situacijai vis dėlto drįstu siūlyti, kaip sakant, prieštaraudamas savo išsakytai minčiai, drįstu siūlyti gerbiamąjį V.Baldišį užimti šitą postą. Ir prašau kolegas šitą siūlymą paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės deputatas K.Antanavičius. Daugiau užsirašiusiųjų nėra. Jei kas norės - prašau.

 

Deputato K.Antanavičiaus kalba

 

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai. Aš labai norėčiau paremti V.Baldišio kandidatūrą. Tikrai teko dirbti ekonomikos reformos laikinam kolektyve. Tačiau mes, šiandien rinkdami V.Baldišį, turim vis dėlto nuspręs­ti sunkų klausimą, kurį aš neatsitiktinai Ministrei Pirmininkei pateikiau. Todėl, kad tai nėra šiandien iškilęs klausimas - kaip keisti tuos pinigus. Yra daug kartų diskutuota ir mūsų Ekonomikos reformos programoj įrašyta, kad prieš pradedant keisti pinigus, reikia pradėti (apie ką mes kalbėjom ir tarė­mės) denacionalizavimo programą ir iki minimumo sumažinti pinigų masę.Sakysim, iki kokio vieno milijardo rublių ir tada tuos pinigus pakeisti. Pasi­likti kitus pagrindinius fondus palaipsniui mažėjančio rublio, atsiprašau, lito gyvybei stiprinti. Jei mes turim valstybinius ar visuomeninius fondus, tai mūsų rublis, atsiprašau, litas visada bus subalansuotas su turimu valstybės turtu. Didelių pavojų nebus, jeigu vykdysim protingą politiką. Aš norėčiau pasakyti, kad šita pinigų keitimo tvarka jokiu būdu nėra mūsų sugalvota ir patikrinta. Kalbėjom su daugelio komercinių bankų konsultantais iš JAV, šiandien klausiau dar profesorių Palubinską, klausėm daugelio Vakarų Eu­ropos specialistų. Nė vienas nepatarė, nė vienas nepripažino, kad štai reikia keisti visą masę. Kaip aš šiandien per televiziją sakiau, mėšlą pakeisti į mėšlą ir paskui galvoti, kaip iš to mėšlo kažką padaryti. Taigi aš dar sykį sakau: mes šiandien turim pasirinkti, kaip mes tvarkysim savo pinigus. O šiaip kaip žmogų aš Vilių Baldišį norėčiau tikrai paremti, juo labiau kad jis yra dirbęs mūsų kolektyve. Ačiū.

 

Diskusijų svarstomu klausimu tęsinys

 

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima trumpai paklausti? Gerbiamasis deputate, ar jūs sutiktumėte būti Lietuvos banko valdytoju, jeigu nepatvirtintų V.Bal­dišio?

BALSAS IŠ SALĖS. (Nesigirdi)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti.

V.ČEPAITIS. Prašyčiau 10 minučių pertraukos trumpam Sąjūdžio klubo pasitarimui dėl balsavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Ar sutiktumėte prieš balsuojant leisti trumpai pasitarti?

BALSAI SALĖJE. (Nesigirdi)

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji, kol mes ginčysimės, praeis tas 10 minučių. Tai - vienas argumentas, o kitas - naktinius posėdžius, jeigu taip galima sakyti, sutrumpinkime iki valandos ir darykime trumpesnes pertraukas.

PIRMININKAS. Gal tikrai, gerbiamieji deputatai, dėl šito nesiginčykime.

B.V.RUPEIKA. Aš turiu pasiūlymą, galbūt kompromisinį. Tegul klubas posėdžiauja čia, o mes stebėsime, kad niekas neišeitų, netrukdysime klubui. Tikrai baikime šį klausimą spręsti vienaip ar kitaip. Užjauskime ir mūsų kolegą, kuris nei šiokioj, nei tokioj būklėje.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis. Prašom.

B.GENZELIS. Aš norėčiau pasiklausti, kame čia reikalas, kodėl pas mus aukščiausia instancija Aukščiausiojoje Taryboje yra klubas. Be klubo žinios, pasirodo, niekas negali būti patvirtintas ar niekas "praeiti". Tokiu būdu mūsų parlamentas man dar kartą kelia didelę nuostabą.

PIRMININKAS. Aš nemanau, gerbiamieji deputatai, kad čia būtų labai blogas dalykas, kad būtų galima pasitarti.

Č.JURŠĖNAS. Aš pritariu, gerbiamasis Aleksandrai, kad čia nėra blogas dalykas, bet, kiek žinau, klubas yra atviras, tai prašom, va, čia ir dirbkim visi kartu.

BALSAS IŠ SALĖS. Klubas jau "užsidarė"!

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto siūlau kompromisinį variantą - nedaryti pertraukos, pradėti svarstyti kitą klausimą ir balsuoti po 10 minučių.

G.RAMONAS. Noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad šita sesija baigiasi už dviejų valandų ir šešių minučių.

PIRMININKAS. Būtent dėl to aš norėčiau sutaupyti laiką ir prašyti jūsų pradėti svarstyti klausimą. Tikrai, prašau ir asmeniškai pradėti svarstyti klausimą, kurį jums pristatys gerbiamoji premjerė ir deputatas Č.V.Stanke­vičius. Per tą laiką leisime žmonėms trumpai pasitarti ar čia pat, ar išėjus netoli už durų ir po to, už 10 minučių, balsuoti. Gerai? Ačiū. Gerbiamoji premjere, prašom. Ar deputatas Č.V.Stankevičius pirmasis? Kuris iš judvie­jų turėtų būti pirmasis pranešėjas? Matau, kad premjerė. Prašom.

 

Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės deputatės K.D.Prunskienės pranešimas apie nutarimo “ Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktų, priimtų dėl TSRS vykdomos ekonominės blokados, pripažinimo netekusiais galios “ projektą

 

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai. Jums yra išdalintas nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktų, priimtų dėl TSRS vykdomos ekonominės blokados, pripažinimo netekusiais galios. Kalbama apie įstatymą dėl laikinų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis, taip pat apie nutarimą dėl valstybinės komisijos disblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti sudarymo pripažinimo netekusiais galios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom, prašom dėmesio. Pra­šom išklausyti premjerę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad nereikia daug motyvų aiškinti, kodėl minėti dokumentai turėtų būti pripažinti netekusiais galios. Todėl, kad dabar tvirtinti, jog ekonominė blokada tebevyksta, mes taip pat neturime pagrindo. Valstybinė komisija priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti paskutinį kartą buvo susirinkusi vakar ir, apsvarsčiusi jau nebe pirmą kartą Prezidiumo ir Vyriausybės kartu nagrinėtą klausimą, priėjo išvadą, kad reikia siūlyti Aukščiausiajai Tarybai priimti štai tokį nutarimą. Papildomi motyvai, be ekonominės situacijos įvertinimo, yra ir tai, kad kai kurie punktai, kurie buvo minėtuose dokumentuose dėl laikinųjų priemo­nių, pasikartoja naujuose Aukščiausiosios Tarybos dokumentuose, tarp jų nutarime dėl ekonominės reformos, kuriame yra punktas, draudžiantis išda­linti, išparduoti akcijas, valstybinių įmonių turtą. Yra keli Vyriausybės nuta­rimai. Štai ir vakar priimtas nutarimas dėl draudimo steigti asociacijas, koncernus ir kitokias bendras įmones su Tarybų Sąjunga, taip pat drau­džiantis išvežti produkciją virš sutarties numatytų apimčių, taipogi dėl turto išgabenimo iš Lietuvos, iš taip vadinamų sąjunginių įmonių ir kiti nutarimai. Jie praktiškai numato visas aplinkybes, kurios šiandien gali būti reikšmingos. Na, o kai kurie punktai, buvusio įstatymo punktai, kuriuose kalbama apie papildomą Vyriausybės kompetenciją priimti atskirus sprendimus, sa­kykime, ir dėl produkcijos išvežimo, ir dėl savivaldybių veiklos apribojimo ar jų sprendimų atšaukimo bei kiti, kurie šiandien tampa nesuderinami su mūsų priiminėjamais įstatymais. Vyriausybė iš tikro atsiduria tokiam labai dviprasmiškam vaidmeny, kai galioja tokie dvejopo pobūdžio įstatymai. Taigi prašytumėm, čia buvo valstybinės komisijos bendra nuomonė. Aš manau, kad gerbiamasis Č.V.Stankevičius parems priimti šitą nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Deputatas Č.V.Stankevičius.

 

Lietuvos Respublikos aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo deputato Č.V.Stankevičiaus papildomasis pranešimas

 

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, paskutiniam posėdy nedalyvavo visa komisija, tačiau pasisakymų prieš, kad mums tokį nutarimą pri­imti reikia, nebuvo. Svarstymo metu buvo kai kurios abejonės. Buvo svarsto­ma, kad gal kai kurių straipsnių veikimą vertėtų "sustabdyti", nes prie jų gali tekti sugrįžti, jeigu situacija pasidarytų panaši. Tačiau šiandieną aš tik galė­čiau nutarimo projektą, kuris jums išdalintas, pasiūlyti priimti savo vardu. Norėčiau pasakyti, kad įvyko 9 komisijos užprotokoluoti posėdžiai, tam tikrą darbą, kiek sugebėjo, jinai nuveikė. Informaciją apie komisijos darbą ir jos sprendimus žinote iš spaudos ir iš pranešimų per televiziją bei radiją. Tai aš, negaišindamas laiko, manau, kad šitą nutarimą reikia priimti. Nutarime siū­loma be laikinų priemonių atšaukimo kartu atšaukti ir laikyti negaliojančiu, netekusiu galios įstatymą dėl priešblokadinės komisijos sudarymo. Taip pat paminimas vienas dokumentas, kuris yra su tuo susijęs, t.y. jūsų gegužės 15 d. priimtas įstatymas padaryti pakeitimus ir papildymus Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekse. Šitie pakeitimai, įstatymo paskutiniame straipsnyje yra pasakyta, kad šis įstatymas įsigalios, panaikinus balandžio 25 dienos Lietuvos Respublikos įstatymą dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdo­mos ekonominės blokados sąlygomis, tai yra, kad darbuotojai pagal taip vadinamus sąrašus, pirmą ir antrą, galės savo atleidimo iš darbo klausimus spręsti teisme. Tai yra susiję su įstatymu. Ačiū.

Z.JUKNEVIČIUS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. Galbūt autoriai apsvarstė, ar nereikėtų palikti sugriežtintų administracinių nuobaudų ir baudžiamosios atsakomybės pagal 171 straipsnį ir Baudžiamojo kodekso 160 straipsnį su ženkleliu 4?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš negalėčiau dėl to pareikšti kokios nors tvirtos nuomonės. Čia klausimas yra tokio pobūdžio, kad kai kurie reguliavimo dalykai jau yra kitų įstatymų reglamentuojami. Šitas dalykas į kitus įstaty­mus nėra perkeltas. Galbūt reikėtų parengti atskirą nutarimą arba palikti galiojantį. Tada būtų palikta galioti tik labai maža dalis įstatymų. Aš nežinau ar tai yra priimtina? Gal mums reikia priimti kitą nutarimą specialiai tais klausimais?

PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori paklausti? Dėkojame gerbiamajam deputatui Č.V.Stankevičiui. Ar nori šiuo klausimu kas nors pareikšti savo nuomonę? Ar visi deputatai sutinka, kad tokio nutarimo priėmimas yra reikalingas? Gerai. Tada balsuosim tuoj pat, kai tiktai bus galima tą padaryti. Gerbiamieji deputatai, kažin ar jau praėjo dešimt minučių? Man rodos, kad ne. Dar liko dvi minutės, ir aš manau, kad per tą minutę ar dvi deputatai susirinks. Kviečiu visus deputatus į salę, turėtume balsuoti. Dienotvarkėje lieka galbūt ir galėtume pradėti svarstyti Prezidiumo įgaliojimų klausimą. Jums yra išdalintas projektas, parengtas deputato K.Lapinsko ir kitų teisininkų, rodos, svarstytas Teisinės sistemos komisijoje. Taip? Konstitucinės pataisos projektas, dėl kurio mums, matyt, reikėtų ir susitarti, ir balsuoti. Galbūt deputatas K.Lapinskas galėtų jums pristatyti šį klausimą? Ar deputatas Z.Juknevičius? Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. Atrodo, kad nėra prasmės pristatinėt, kadangi tėra pusė salės. O po to kitiems vėl reikės aiškinti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, prašome susirinkti į salę ir balsuosime. Gerbiamoji premjerė per tą laiką padarys dar vieną pranešimą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kadangi, tikiuosi, mes iš tikro dirbam prieš atostogas paskutinę dieną, prieš jūsų atostogas, tai per dažnai naudojuosi šia tribūna. Mes ryte lyg ir pradėjom svarstyti ar bent įvardijom dar vieną klausimą, taip pat kadrinį dėl pavaduotojo, mano pavaduotojo skyrimo, bet kaip aš manau, ir vakaras vėlyvas, ir tikriausiai, na, paprasčiausiai sunku būtų šiandieną jį išspręsti, nes dar nėra reikiamos pozicijos. Todėl, jeigu jūs rytoj nebedirbsite, o greičiausiai nebedirbsite, man belieka tiktai pačiai atsisakyti to pasiūlymo ir atidėti jį, kai jūs sugrįšite su geresne nuotaika ir darbingesni. Vadinasi, vardan jūsų poilsio man teks dar vieną mėnesį padirbėti be trečio pavaduotojo. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti.

E.VILKAS. Gal, kol yra pertrauka, galima ją panaudoti. Aš norėjau paklausti vis tiktai, ar mes taip ir nepaskirsim delegacijos deryboms su TSRS?

V.LANDSBERGIS. Manau, kad ir aš jūsų galiu paklausti, ar mes nepaskirsim? Nes tas skyrimas yra Aukščiausiosios Tarybos kompetencijoje. Mes galim pasiūlyti su Pirmininke, pasiūlysim. Bet ar jūs manot, kad dabar reiktų šitą klausimą svarstyti, skirti?

E.VILKAS. Aš manyčiau, kad paskyrimas nereiškia pradėti derybas. Galima jas, kada reikia, tada ir pradėt. Bet jeigu pasirodys, kad tikrai reikia pradėt derybas? Iki rugsėjo vidurio mes neturim delegacijos. Aš manyčiau, kad tai yra labai nerimtas reikalas. Aš nežinau kaip kiti deputatai, bet dėl šito klausimo aš pasiryžęs sėdėti dar po dvylikos.

V.LANDSBERGIS. Aš galiu pasakyt savo nuomonę, gerbiamasis akademike. Esu ją sakęs ir anksčiau. Jūs turbūt žinote situaciją, kokia yra dabar, mums ruošiantis toms deryboms. Tą, tiesa, buvo numatęs papasakoti, informuoti pasirengimo komisijos pirmininkas deputatas profesorius B.J.Kuz­mickas. Gal galima jam suteikti žodį, jeigu jūs norėtumėt. Bet paprastas faktas, kad mes sudarome ekspertų grupes paruošti konkretiems klausimams kontaktuose su kita puse. Kita pusė nerodo noro, arba bent kol kas neatsiliepė į mūsų komisijos oficialų kreipimąsi tuo klausimu. Galbūt tas klausimas išjudės, gal ekspertų grupės pradės dirbti. Aš manau, kad rugpjūčio mėnesio bus tikrai ne per daug. Ypač, jeigu mes norėsime suderinti ir kai kuriuos principinius klausimus dėl galimybės žmonėms atvažiuoti ir dalyvauti ekspertų grupėse, padėti mums. O esame užblokuoti iki šiol, esame visiškai nelygiavertėje padėtyje. Tada turėtume apsispręsti ar einam į derybas, būdami tokie vargšai ir nelygiaverčiai partneriai, ar vis dėlto kovojam už tai, kad mums būtų pripažintos žmonių teisės turėt savo konsultantus ir panašiai. Aš manau, kad protokolo derinimas taip pat bus netrumpas reikalas.

 

Nutarimo “ Dėl V.Baldišio paskyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku “ priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, šiandien darbotvarkėje yra numatytas šis klausimas. Manau, kad mes iki jo ir prieisim. Balsų skaičiavimo grupės prašau pranešti, kiek deputatų yra salėje, kad iš karto būtų galima pasakyti balsavimo rezultatus, kai suskaičiuosit balsus. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas ir padėti balsų skaičiavimo grupei dirbti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 106 deputatai dalyvauja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko paskyrimo. Kas už tai, kad gerbiamasis Vilius Baldišis būtų paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.

PIRMININKAS. Kas prieš? Gerbiamieji deputatai, prašom baigti balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.

PIRMININKAS. Balsų dauguma deputatas Vilius Baldišis yra paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku. (Plojimai)

PIRMININKAS. Prašom. Suteikiame žodį deputatui ir Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Baldišiui.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, jūs man "uždėjot" didelę naštą. Norėčiau paprašyt jūsų pagalbos, nes be jos kažin ar galima bus padaryti, kaip aš sakiau, bent tą, kad Lietuvos bankas, dabar tik deklaruojamas, taptų nors kiek realesne įstaiga, visos mūsų ekonomikos šerdimi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, prašau jūsų be balsavimo, konsenso pagrindu įrašyti į darbotvarkę vieną punktą - balsų skaičiavimo grupės pakeitimą. Aš siūlau sutikti ir vietoj deputato V.Baldišio į balsų skaičiavimo grupę išrinkti deputatą A.Degutį, kuris yra iš eilės. Prašom.

A.RUDYS. Aš nemanau, kad reiktų šiandien papildyti keturių žmonių grupę tam, kad po valandos gerbiamasis A.Degutis baigtų savo tarnybą. Gal mes palaukim?

 

Nutarimo “ Dėl Lietuvos Respublikos aukščiausiosios Tarybos aktų, priimtų dėl TSRS vykdomos ekonominės blokados, pripažinimo netekusiais galios” priėmimas

 

PIRMININKAS. Tada prašau priimti nutarimą atleisti deputatą V.Baldišį iš balsų skaičiavimo grupės. Sutinkat? Jeigu niekas neprieštarauja, prašom nebalsuoti, tardami, kad tai priimta bendru susitarimu. Jis turi teisę, bet paprastai pareigūnai nuo šitos pareigos yra atleidžiami mūsų susitarimu. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti, kas už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktų, priimtų dėl TSRS vykdomos ekonominės blokados, pripažinimo netekusiais galios. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai, kviečiu į tribūną deputatą Z.Juknevičių pristatyti projektą dėl Lietuvos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo. Prašom.

 

Diskusijos dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 85 straipsnio pakeitimo

 

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš jau nebesiruošiu kalbėti jums - padaryti mums tokį sprendimą yra būtina. Prieš tai vykusiame svarstyme apie tai buvo kalbėta. Pagal galiojantį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą Prezidiumas yra Aukščiausiosios Tarybos vidinis organas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas - daugiau organizatorius, nors ir vadinamas aukščiausiuoju valstybės pareigūnu, tačiau jokių teisių be organizacinių, išskyrus teisę vesti derybas ir pasirašyti sutartis, neturi. Todėl, jeigu mes darome pertrauką, palikti valstybę be funkcionuojančios valdžios iš tiesų negalima. Prieš tai įvykęs svarstymas parodė, jog tokiam Prezidiumo įgaliojimų papildymui lyg ir pritariama, tačiau buvo pareikšta nuomonė, jog tai yra konstitu­cinis klausimas ir būtina svarstyti Konstitucijos pakeitimą. Iš tiesų, mūsų Teisinės sistemos komisija ir Valstybės atkūrimo komisija priėjo išvadą, kad iš tiesų tai yra konstitucinis klausimas. Mes paruošėme įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo papildymo. Jūs, matyt, jį turite. Siūloma papildyti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 85 straips­nio 1 dalį 13 punktu. Konkrečiai: "Laikotarpiais tarp Aukščiausiosios Tary­bos sesijų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui atskiru įstatymu gali būti suteikiami platesni įgaliojimai". Pataisa reikštų tai, kad prieš kiekvieną pert­rauką, o tas klausimas mums kils neišvengiamai prieš kiekvieną pertrauką tarp sesijų, kita pertrauka pagal Konstituciją bus žymiai ilgesnė - nuo gruodžio 15 iki kovo 1 dienos mums iškils šita problema. Priėmus tokią pataisą reikštų, kad mes prieš kiekvieną pertrauką turime svarstyti ir priimti atskirą įstatymą, kokius įgaliojimus papildomai prie tų, kuriuos turi Prezidiumas pagal 85 Konstitucijos straipsnį, jam dar suteikiame. Padarius tokią pataisą Konstitucijoje, mums tik atsirastų galimybė suteikti tokius įgaliojimus, ir tas įstatymas neprieštarautų Konstitucijai, net jeigu ir deleguotume Prezidiumui grynai Aukščiausiosios Tarybos kai kuriuos įgaliojimus. Mūsų komisi­jos - tiek Teisinės sistemos, tiek Valstybinės atkūrimo neparuošė konkretaus įstatymo dėl Prezidiumui suteikiamų įgaliojimų be to, kuris anksčiau buvo svarstytas. Todėl, kad, jeigu mes šitokios pataisos nepriimame, vadina­si, arba liekame posėdžiauti, arba paliekame Respubliką be funkcionuojančios valdžios. Pasauly taip nėra. Kai kur prezidentas turi įgaliojimus, kai kur - kiti.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima klausti?

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas B.Genzelis anksčiau norėjo.

B.GENZELIS. Aš norėčiau paklausti. Aš sutinku, kad valstybė negali egzistuoti be funkcionuojančios valdžios. Argi Vyriausybė - tai nėra val­džia? Prašom atsakyti?

Z.JUKNEVIČIUS. Vyriausybė yra viena iš trijų valdžių, tai yra vykdomoji valdžia.

B.GENZELIS. Aha, vadinasi, mes žengiame į prezidentinį valdymą. (Juo­kas, plojimai)

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis profesoriau, prezidentas daugumoj šalių atlieka vykdomosios valdžios funkcijas!

BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau paklausti kiek kitaip. Ar atskiras įstatymas, kuris nustatys platesnius įgaliojimus, bus priimamas dviem trečdaliais ar paprasta balsų dauguma? Jeigu jis lies kitas konstitucines pataisas?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, čia priklausytų nuo to, kokius gi įgaliojimus su­teikiam Prezidiumui. Jeigu, kaip sakiau, deleguojam dalį savų, Aukščiausiosios Tarybos, įgaliojimų ar tokių, kurie bent šiek tiek juos liestų, be abejo, tada būtų jau konstitucinis, reikėtų dviejų trečdalių, tačiau, jeigu mes tik praplečiam įgaliojimus, palikdami neliečiamais savus, man atrodo, kad gali­ma būtų priimti ir paprasta balsų dauguma.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai šičia reikėtų aiškumo.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai čia priklausys nuo to projekto, kokį mes turėsime dėl įgaliojimų suteikimo Prezidiumui. Iš tų įgaliojimų turinio bus matyti.

BALSAS IŠ SALĖS. Aišku, jeigu kuri nors pataisa lies Konstituciją, tada reikės dviejų trečdalių balsų.

Z.JUKNEVIČIUS. Be abejo.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Aš ryte svarstant šitą klausimą pasakiau vieną iš savo geresnių trumpųjų kalbų, kolegoms dėkingas už komplimentą. Dabar mane gal kiek ramiau nuteikia Konstitucijos keitimas gal todėl, kad dabar naktis, o ją priėmė irgi naktį. Tačiau negaliu suprasti, kodėl autoriai į 85 straipsnį, kurio pradžia - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir dvitaškis siūlo 13 papunktį, kuris visiškai net linksniais nesiderina su šiuo straipsniu. Antra vertus, 12 papunktis: "Vykdo kitokius Aukščiausiosios Ta­rybos pavedimus" (aš jį pacitavau) su 13 - tai lyg sviestas sviestuotas. Galima būtų po kablelio parašyti: "Aukščiausiosios Tarybos atskiru įstatymu gali būti suteikti platesni įgaliojimai". Aš nematau skirtumo tarp 12 papunkčio, ką mes galėjom suteikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, ir 13. Mes tik pasakėm, kaip mes tai ruošiamės daryti atskiru įstatymu. O grįžtant prie mano man pačiam patikusios kalbos aš norėjau dar kartą pabandyti įsitikin­ti, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui suteikti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai priklausančius išimtinius klausimus pagal 78 straipsnį, tai tas įstatymas vis tiek bus konstitucinis pakeitimas, kuriuo mes norim šitą 13 straipsnį steigti. Taigi, be abejo, jam reikėtų dviejų trečdalių daugumos ir, daugiau nebeagituodamas, gal mane kas paagituos, aš tam ir atėjau. Gal mane kas įtikins, gal aš balsuočiau, jeigu įtikintų, o noriu tik pasakyti tiek, kad, jeigu įvyks tai, ką ryte sakė deputatas L.N.Rasimavičius, jeigu įvyks tai, ką jūs dabar sakot, negi mes ramiai "pliažinsimės" Nidoj ar Palangoj, negi mes iš tikrųjų čia savo noru nesuvažiuosim? Ačiū.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai čia jūsų daugiau buvo pasisakymas, o ne klausimas. (Salėje juokas)

R.RUDZYS. Gale klaustukas.

PIRMININKAS. Deputatas L.N.Rasimavičius. Ar jūs norit klausti?

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš tik noriu atsakyti replika.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate L.N.Rasimavičiau, prašom nesekti blogu deputato R.Rudžio pavyzdžiu. Prašom užsirašyti replikai, diskusijai ar kam tiktai norit.

L.N.RASIMAVIČIUS. Užsirašau replikai.

Z.JUKNEVIČIUS. Deputatui R.Rudžiui galėčiau pasakyt, kad šito straipsnio 12 punktas teigia: vykdo konkrečiai Aukščiausiosios Tarybos pa­vedimus. Konkrečius pavedimus. Galima būtų jį praplėsti, jeigu mes nutarsi­me. Pavyzdžiui, pagal atskirus suteikiamus įgaliojimus. Galima taip, tačiau mes pasiūlėm - juk toks papildymas aiškiausiai būtų tinkantis visiems atvejams, visoms pertraukoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors nori kalbėti be deputato L.N.Rasimavičiaus, kuris užsirašė? Prašom, deputatas L.N.Rasimavi­čius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Jeigu kas nors atsitiktų, kaip mes suvažiuotumėm? Užtenka Lietuvoj ant trijų tiltų pastatyti po du kareivius, ir mes nesuvažiuojam, jau nekalbant apie ką kita.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs jau pasiruošę balsuoti? Deputatas G.Ramonas.

G.RAMONAS. Aš šiandien visą dieną mąsčiau... (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai!

G.RAMONAS. Ir nusprendžiau, kad galbūt reikėtų priimti tokį įstatymą, bet su viena mažyte pataisa. Jeigu galima, aš ją pateiksiu. Po žodžio "įstaty­mus" dedam kablelį ir parašom, pavyzdžiui, tokią frazę: "įstatymų, priimtų kvalifikuota balsų dauguma arba dviem trečdaliais deputatų balsų". Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jau niekas nebenorės pasisaky­ti? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, prašom. Primenu, kad buvo pasiū­lyta balsuoti vardiniu balsavimu. Ar yra kas nors, kas remia tokį pasiūlymą? Gerbiamieji deputatai, anksčiau Pirmininkas pasiūlė balsuoti vardiniu bal­savimu. Gerbiamieji deputatai, jeigu šito pasiūlymo neremia niekas iš depu­tatų, tada prašom balsuoti įprastu būdu.

V.LANDSBERGIS. Aš siūliau dėl to įstatymo projekto balsuoti vardiniu būdu. Tokį, ar kiek taisomą, nes jame visa esmė yra. Dėl Konstitucijos pataisos galim ir taip balsuoti, bet, žinoma, jeigu nesurinks balsų, tai tada ­arba viskas iš naujo, arba viskas niekais. Jūs patys spręskit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti.

G.ŠERKŠNYS. Jeigu būtų galima. Aš norėčiau, kad tam siūlomam tekste 13 punktas būtų skliausteliuose, ir jis sektų po 12 punkto.

PIRMININKAS. Nesupratau, prašom pakartoti.

G.ŠERKŠNYS. Redagavimas teksto...

PIRMININKAS. Tai dėl redagavimo prašom atskirai. Ar yra 15 deputatų?

G.RAMONAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom, deputate G.Ramonai, palaukti rezultatų ar bus vardinis balsavimas, ar ne. Paskui dėl jūsų pataisos ir spręsim.

BALSAS IŠ SALĖS. 22 deputatai prašo vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom parengti korteles. Prašom, deputate G.Ramonai.

G.RAMONAS. Ne, aš siūlyčiau paprasta balsų dauguma nuspręsti, ar mano pataisa yra priimama, ar ne, nes tada dėl vardinio balsavimo aš irgi turėsiu savo nuomonę. Jeigu bus nepriimta, tai aš išvis nebalsuosiu.

PIRMININKAS. Ar deputatas Z.Juknevičius galėtų pakomentuoti depu­tato G.Ramono pasiūlytą pataisą?

Z.JUKNEVIČIUS. Aš jau aiškinau, mes ir per pertrauką kalbėjom ir, man atrodo, kad visiems čia yra aišku. Juk mes negalime įsipareigoti tokia kvalifi­kuota dviejų trečdalių balsų dauguma priiminėt, jeigu tas būsimas įstatymas bus paprastas, nekonstitucinis. Jeigu mes jį paruošim, priimdami šitą patai­są, tai tikrai jis bus konstitucinis. Tada, suprantama, du trečdaliai balsų. O dabar iš anksto tokia sąlyga? 85 straipsnyje - visi įgaliojimai ir daugiau jų nėra. Juk ten - grynai organizaciniai, ten išvardinti visi įgaliojimai ir daugiau jų nėra. Šitai pataisai būtini du trečdaliai balsų. O tas projektas, kuris bus, mes dar nežinom, koks jis bus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašom kalbėti į mikrofoną. Gerai. Pasiūlymas yra pateiktas, prašom balsuoti. Tik deputatas G.Ramonas primena iš anksto, kad, jeigu balsavimas bus ne jo naudai, kitam balsavime jis atsisako dalyvauti. Aš manau, kad tai nėra visiškai korektiška. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų balsuojama vardiniu balsavimu dėl tokio projekto, koks yra mums pateiktas ir išdalintas, pasirašytas keturių teisinin­kų ir dar bent 15 deputatų? Kas už šį projektą?

L.N.RASIMAVIČIUS. Kadangi buvo daugiau kaip 15 deputatų, tai vardi­nis balsavimas yra privalomas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, visai ne apie tai kalba. Aš prašau, kad būtų vardiniu būdu balsuojama būtent dėl šito projekto.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 61.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad į šį projektą būtų įrašyta deputato G.Ra­mono pasiūlyta pataisa?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nuspręsta balsuoti būtent dėl šito pro­jekto. Gerbiamieji deputatai, jums dar niekas nedalina kortelių, taip? Depu­tatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš suprantu, kad jeigu mes priimam šitą Konstitucijos patai­są, tai kiekvieną kartą, kai mes duosim Prezidiumui įgaliojimus, juos mes priimsime paprasta balsų dauguma.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius aiškino ne taip.

E.VILKAS. Tai palaukit, niekaip aš nebesuprantu!

PIRMININKAS. Pagal įgaliojimus. Aš taip įsivaizduoju, pagal įgaliojimus, taip sakykim.

E.VILKAS. Palaukit, atseit išskyrus tuos atvejus, kada bus akivaizdu, kad įgaliojimai prieštarauja Konstitucijai. Tie, kurie yra įrašyti, kad Aukščiau­sioji Taryba aiškina įstatymus. Jeigu mes pavesim atseit Prezidiumui, tai tada mums reikės vėl dviem trečdaliais?

PIRMININKAS. Mano supratimu, taip.

E.VILKAS. Dabar aš norėčiau sužinoti, kokie čia slypi povandeniniai akmenys? Aš nenoriu, taip sakant, apkaltinti dabartinio Prezidiumo, bet aš tiesiog norėjau sužinoti apie įstatyminę techniką. Dabar, jeigu yra kas nors tokio, kas nenumatyta Konstitucijoj kaip Aukščiausiosios Tarybos kompetencija­, o ten yra išvardinta, kad Aukščiausioji Taryba sprendžia visokius kitokius valstybės reikalus, tai tie visokie valstybės reikalai gali būti Prezidiumui perduoti paprasta balsų dauguma? Tai aš noriu atkreipti dėmesį į šitą aplinkybę!

E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad gerbiamasis deputatas E.Vilkas painioja tuos įgaliojimus, kurie yra išimtinė Aukščiausiosios Tarybos kompe­tencija, ir tuos įgaliojimus - būtent visus kitus valstybės reikšmės klausimus, kuriuos sprendžia Aukščiausioji Taryba. Tuos klausimus nebūtinai turi spręsti Aukščiausioji Taryba, tačiau ji gali "pasiimti" sau tą sprendimo teisę. Todėl reikia skirti būtent tuos klausimus, kurie yra Aukščiausiosios Tarybos kompetencija. Tam, kad būtų perduoti tokie įgaliojimai Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, reikalinga kvalifikuota dauguma, o tie klausimai, kurie nėra išimtinė kompetencija - jie gali būti perduoti paprastu įstatymu.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Jei deputatas Z.Juknevičius sutiktų, kad tokiu atveju 12 punktas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui visa tai leidžia: išimtinė Aukščiausiosios Tarybos kompetencija dviejų trečdalių visų deputatų balsų galėtų būti perduota Prezidiumui bet kuriuo atveju kaip konstitucinis pakeitimas, o eilinis normalus įstatymas ten dėl mokesčių pakeitimo ar ko galėtų būti perduota normalia deputatų balsų dauguma. Ir išties tada 13 punktas kaip nors bando išaiškinti 12 ir kažkaip dar bando "įvynioti į vatą". Mano supratimu, jeigu taip nutarta, tai jis nereikalingas. 12 punktas viską leidžia. Aukščiausiajai Tarybai mes jokių papildomų apribojimų ar leidimų neįvedam: konstitucinę pataisą - dviejų trečdalių, eilinį nutarimą - pusę balsų, o Prezidiumas privalo vykdyti mūsų nutarimą. Nesuprantu, už ką čia dabar balsuoti, jeigu pasiektas toks konsensusas.

 

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo tobulinimo : priėmimas

 

PIRMININKAS. Prašom, dar neįrašykite savo nuomonės lapeliuose, ger­biamieji deputatai, kad paskui jie nebūtų palaikyti negaliojančiais. Jie yra dalinami. Tuojau visi gausit. Aš laukiu, kol bus išdalinti lapeliai, kad galėčiau visiems iš karto perskaityti pavadinimą, todėl prašau dar lapelių nepildyti. Jau visi turi lapelius, gerbiamieji deputatai? Balsuojama dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 85 straipsnio papildymo. Ar jau visi užpildė lapelius? Prašom tą padaryti, gerbiamieji deputatai. Viskas. Ar gerbiamieji deputatai nesutiktų dabar aptarti, jeigu kas nori pasisakyti dėl mums pateikto nutarimo projekto, kurį rėmė Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas deputatas S.G.Ilgūnas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo tobulinimo"? Siūloma Prezidiumui išnagrinėti 1989 m. vasario 25 d. įsako "Dėl valstybinės kalbos vartojimo" atitikimą dabartinei situacijai, susiklosčiusiai Lietuvoje ir iki 1990 metų rugsėjo 10 dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl šio akto. Ar kas nors mano, ar nori kas nors pasisakyti prieš šio įstatymo priėmimą? Jūs norit prieš pasisakyti? Prašom deputatą S.G.Ilgūną. Mes dar negalėsime balsuoti. Aš tiktai noriu išaiškinti deputatų nuomonę. Kur yra skaičiavimo grupė šiuo metu? Ar deputatai sutiktų, kad laikinai paskaičiuotų kiti deputatai? Taip? Kas galėtų užimti savo noru šį postą? Prašom. Kol jūs nueisite, deputatas S.G.Ilgūnas jums padarys informaciją.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, 1988 ir 1989 metais priimti nutarimai dėl valstybinės kalbos vartojimo šiuo laikotarpiu neatitinka reikalavimų ir todėl siūlome suteikti įgaliojimus Prezidiumui pagal šitą nutarimą pako­reguoti tuos priimtus nutarimus. Be to, dar papildomai iškilo klausimas dėl kultūros paveldo inspekcijos, todėl siūlytume šį nutarimą papildyti tokia antra pastraipa: "Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui iki 1990 metų rugpjūčio 15 dienos patvirtinti laikiną Kultūros paveldo inspekcijos sąmatą". Todėl, kad rugpjūčio 15 d. baigiasi finansavimas, ir mūsų patvirtinta Kultūros paveldo inspekcija negalės funkcionuoti. Jeigu gerbiamieji deputatai turėtų klausimų, pasiruošęs atsakyti.

PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys nori paklausti, prašom.

R.RUDZYS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, neseniai suformuota valstybinė Rytų Lietuvos reikalų komisija. Žinau apie susitikimus, tarp jų ir mano rinkiminėje apygardoje. Žmonės yra nusiteikę palankiai. Valstybinės komisijos nariai, R.Ozolas dalyvavo susitikimuose. Dabar žmonėms reikėtų parodyti, kad ir ta komisija gyvens ne tik popieriuje. Ar jūs nesutiktumėte įrašyti prie žodžio "Prezidiumui" - "kartu su valstybine Rytų Lietuvos komisija". Tai, man atrodo, ne pakenktų, o pagelbėtų reikalui.

S.G.ILGŪNAS. Aš sutikčiau. Beje, gerbiamojo R.Ozolo iniciatyva mes ir siūlome šį nutarimą.

PIRMININKAS. Aš noriu dar kartą visiems deputatams pabrėžti, kad šis nutarimas ir jo tekstas sumanytas būtent tos komisijos, t.y. jos prašymas, ir manau, kad mums nederėtų keisti teksto, kokį ta komisija parašė.

S.G.ILGŪNAS. Taip. Tik tiek, kad šis tekstas jau yra suderintas su Juridiniu skyriumi ir gal koks nors pakeitimas įneš kokių nors neaiškumų.

R.RUDZYS. Aš neprimygtinai siūlau. Tiesiog žmonės jau žino, kad yra tokia komisija, ir aš daugiau žmonėms siūlau skaityti šitą pakeitimą.

S.G.ILGŪNAS. Gal kaip alternatyvą siūlote?

V.LANDSBERGIS. Kadangi, gerbiamieji, Prezidiumui teks spręsti šitą klausimą, parengti nutarimą, jeigu dabar bus įrašyta komisija, o aš nesu garantuotas, ar ji rugpjūčio mėnesį dirbs, tai gali sutrukdyti tiesiog.

R.RUDZYS. Aš atšaukiu pasiūlymą, gerbiamasis Pirmininke, atšaukiu.

PIRMININKAS. Tiktai, gerbiamasis deputate S.G.Ilgūnai, aš jūsų primygtinai prašau šituos du pasiūlymus išskirti į du nutarimus, nes pavadinimas, pridėjus antrą punktą, visiškai neatitinka nutarimo turinio. Sutinkat, kad turi būti du nutarimai?

Taigi, gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl pirmojo nutarimo, kur pavedama Prezidiumui išnagrinėti 1989 m. vasario 25 dienos įsako "Dėl valstybinės kalbos vartojimo" atitikimą šiandienos situacijai ir pateikti pa­siūlymus. Kas už šį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 97.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.1.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Antrasis nutarimas...

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti dėl šito nutarimo.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Prezidiumo vardu norėčiau paklausti, kaip supranta­mas žodis "parengti nutarimą". Ar parengti ir priimti, ar tik parengti ir laukti, kol Aukščiausioji Taryba susirinks?

S.G.ILGŪNAS. "Parengti ir spręsti" - ar jį priimti Prezidiumui, ar palikti Aukščiausiajai Tarybai.

 

Nutarimo “Dėl kultūros paveldo inspekcijos išlaidų sąmatos “priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, antras nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinos išlaidų sąmatos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui iki 1990 metų rugpjūčio 15 d. patvirtinti laikiną Kultūros paveldo inspekcijos išlaidų sąmatą. Ar galima balsuoti? Kas už, prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 92.

PIRMININKAS. Prašom nuleisti. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputa­tai, ar mes dabar negalėtume dar išnagrinėti jau šeštadienį aptarto pakeiti­mo Valstybinių įmonių įstatyme ryšium su Farmacijos įstatymo pirmuoju svarstymu?

BALSAS IŠ SALĖS. Man iškilo vienas klausimas, kadangi mes čia svars­tėm valstybinės kalbos reikalus, ar dar ilgai, pavyzdžiui, mūsų Ministrų Tary­ba leis potvarkius rusų kalba, tarp jų liečiančius tiktai mus?

PIRMININKAS. Aš nematau, kas galėtų dabar atsakyti, gal deputatas Č.Juršėnas vikriai galėtų atsakyti į šį klausimą?

Č.JURŠĖNAS. Aš taip pat nematau reikalo.

PIRMININKAS. Deputatas A.Šimėnas, prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, kai buvo svarstomas Farmacijos įs­tatymas, jums kartu buvo pateiktas ir pakeitimo projektas Lietuvos Respub­likos įmonių įstatyme. Rekomenduojama 13 straipsnio "Licenzijų išdavi­mas" pirmąjį sakinį keisti taip: neįrašant žodžių "gaminti ir realizuoti vaistinius preparatus ir chemines medžiagas". Po pirmojo sakinio straipsnį reikėtų taip papildyti: "Tik su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi­nistro išduotu leidimu - licenzija galima gaminti ir realizuoti vaistus ir vais­tines medžiagas, tarp jų ir stipriai veikiančias, narkotines, nuodingąsias me­džiagas ir vaistines formas. Kitas ne vaistų ir vaistinių medžiagų paskirties narkotines bei nuodingąsias medžiagas gaminti bei realizuoti leidžiama tik valstybinės priklausomybės įmonėms". Ir antrąjį sakinį reikėtų keisti neįra­šant į jį žodžių: "gaminti ir realizuoti narkotines ir stipriai veikiančias nuo­dingąsias medžiagas". Trumpai sakant, pakeitimų esmė tokia. Pirma. Stipriai veikiančių narkotinių bei nuodingųjų medžiagų ir vaistinių formų gamybos ir realizavimo kontrolė pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai yra tiems, kurie tą dalyką žino ir išmano ir konkrečiai ministrui, kuris turės už tai atsakyti. Ir antras dalykas, šias medžiagas galės gaminti nebūtinai valstybinės įmonės, tačiau gavusios ministro licenziją, leidimą.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Jūs siūlote, sakyčiau, tokią rimtą pataisą, tačiau, kodėl kartu nesiūlote įstatymo projekto būtent dėl atsakomybės už šitos nustatytos taisyklės dėl vaistų gaminimo, ypač su narkotinėmis medžiagomis taisyklių pažeidimo? Čia yra labai rimtas dalykas.

PIRMININKAS. Būsiu nemandagus, įsiterpsiu tarp klausimo ir atsakymo. Ar deputatas E.Jarašiūnas dalyvavo oficialiame plenariniame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje praeitą šeštadienį? Prašom atsakyti oficialiai. Deputa­tas E.Jarašiūnas dalyvavo šitame posėdyje. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Atsakymas, matyt, turėtų būti toks. Kaip tik taip! Štai šitokia nuostata jau žymiai konkrečiau pasako, kas bus atsakingas, kai tuo tarpu Valstybinių įmonių įstatyme pasakyta, kad už tai atsako Vyriausybė. Absoliučiai nekonkretu, kas. Tuo labiau neaišku, kam ji gali tai pavesti. O šiuo atveju jau konkretizuojama atsakomybė. Aš manau, kaip teisininkai jūs nustatysit ar baudžiamąją, ar kitokią atsakomybę. Bet Įmonių įstatyme atsa­komybė niekur nėra reglamentuojama - kas bus, jeigu kažkas nesilaikys kokio nors įstatymo punkto.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai sutiktų balsuoti? Prašom pasi­ruošti balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas dėl Įmonių įstatymo pakeitimo...

B.V.RUPEIKA. Gal atsisės deputatai, kad lengviau būtų mums, nepatyru­siems.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, gal kaip nors ban­dykim skaičiuoti taip. Prašom balsuoti, kas už? Aš sutinku, kad kai kuriems deputatams jau tikrai nelengva sėdėti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Gerbiamieji deputa­tai, taip pat tvirtinant šios savaitės darbotvarkę buvo pasiūlyta ir nutarta apsvarstyti to paties Įmonių įstatymo pakeitimą dėl Aplinkos apsaugos de­partamento įstatymo priėmimo. Dėl jo mes taip pat iš esmės buvome sutarę. Prašom, deputatas R.Astrauskas.

R.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji deputatai. Trumpai priminsiu to klausimo esmę. Aplinkos apsaugos departamento įstatyme 9 straipsnio 8 punkte yra įrašyta: "išduoti leidimus gamtos ištekliams tirti, naudoti". Ir dėl to mes buvome išdalinę projektą, kuris turėjo tris punktus. Čia jau buvo duodami klausimai ir aptarime išryškėjo nuomonės. Mes į jas atsižvelgėm, ir dabar siūlome tokį įstatymą. Tai faktiškai lieka tas 2 punktas, kuris buvo svarsto­mas, ir tik patikslinome formuluotę, nes ir tada visiškai visi minčiai pritarė, tiktai buvo tariamasi dėl pačios redakcijos. Tai dabar siūlome tokį įstatymą:

"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:"

Papildyti šio įstatymo 13 straipsnį nauja pastraipa: "Vyriausybės verslo leidimas žvalgyti ir eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinius, eksploatuoti gamtinius išteklius gali būti išduotas, tik suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu. Ūkine gamybine veikla užsiimančios įmo­nės privalo turėti Aplinkos apsaugos departamento išduotą ekologinį pasą-­leidimą". Sąvoka "ekologinį pasą - leidimą" mes įrašėme šiandieną ir prita­rėm balsavimui ir Rejestro įstatyme. Ir yra antras šio nutarimo punktas, kuris yra toks: "Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nori kas paklausti? Ar sutinka­te balsuoti? Prašom, gerbiamasis deputate R.Astrauskai, duoti man tekstą, aš dar kartą jį perskaitysiu. Balsų skaičiavimo grupę prašau pasiruošti. Lie­tuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pa­pildymo. "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Papildyti šio įstatymo 13 straipsnį nauja pastraipa: "Vyriausybės verslo leidimas žvalgyti ir eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinius, eksploatuoti gamtinius išteklius gali būti išduotas, tik suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu. Ūkine gamybine veikla užsiimančios įmo­nės privalo turėti Aplinkos apsaugos departamento išduotą ekologinį pasą-­leidimą".

B.V.RUPEIKA. Ar galima į stilių atkreipti dėmesį?

PIRMININKAS. Prašom.

B.V.RUPEIKA. "Vyriausybės verslo" - gal keiskime į "Vyriausybės leidi­mas verslui žvalgyti"?

PIRMININKAS. Man atrodo, kad "Verslo leidimas" būtų gera sąvoka. Leidimo pavadinimas "Verslo leidimas". Ar taip?

B.V.RUPEIKA. Taip.

 

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo “ priėmimas

 

PIRMININKAS.Gerbiamieji deputatai, jeigu deputatas B.V.Rupeika su­tinka, prašom balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo būtų priimtas? Atkreipiu dėmesį, gerbiamieji deputatai, Gamtos apsaugos komisija balsuoja vieningai už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra. Ar N.Medvedevas prieš? Tada nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Prašome pranešti, ar balsavimo metu buvo bent 94 depu­tatai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Buvo 94.

PIRMININKAS. 94?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94 buvo.

PIRMININKAS. O daugiau?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Daugiau buvo, bet mes suskaičiavome iki 94 ir sustojom. (Juokas)

PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Gerbiamieji deputa­tai, mes labai operatyviai, mes labai įnirtingai, labai gražiai, labai rezultaty­viai dirbame ir artėjame prie darbotvarkės pabaigos, nors dar iki sesijos pabaigos liko valanda ir 2 minutės. Prašom suskaičiuoti pagal tą laikrodį, kuris eina lėčiau.

BALSAS IŠ SALĖS. Siūlau padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai nesutiktų vis dėlto susikaupti ir pabandyti dirbti toliau? Aš bijau, kad po pertraukos, esu tikras, kad visi deputatai susirinks, bet bijau, kad gali tekti ilgai rinktis. Ir tada nebaigtume pagal savo nutarimą sesijos liepos 31 dieną.

BALSAS IŠ SALĖS. Man regis, visi susirinks, nes norės patvirtinti vardi­nio balsavimo rezultatus.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai pasižadėtų po 10 minučių grįžti į salę?

BALSAS IŠ SALĖS. Siūlau pereiti į Grinvičo laiką.

PIRMININKAS.Tai, gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlymas padaryti pertrauką. Jeigu jūs sutinkate 10 minučių, tada tokį pasiūlymą aš palaikau. Jeigu reikia balsuoti, prašom balsuoti. Gerbiamieji deputatai, 10 minučių pertrauka.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Nematau dar skaičiavimo grupės su vardinio balsavimo rezultatais. Todėl prašau... Aha, jau eina, prašom sėstis, pasiruošti. Gerbia­mieji deputatai, prašome sėsti. Aš tuojau skelbsiu vardinio balsavimo rezul­tatus.

Skaičiavimo komisija nori sužinoti, ar deputatas P.Varanauskas yra salė­je? O kas tada užpildė jo kortelę? Mandatų ir etikos komisija tegul išsiaiški­na. Bet įstatymo pavadinimas buvo parašytas kita ranka.

Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti. Perskaitysiu rezultatus ir spręsime, ar patvirtinsime deputato P.Varanausko balsavimo rezultatą. Ar galima pra­dėti? Prašome, gerbiamieji deputatai, sėsti į savo vietas.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar parašas P.Varanausko, ar kito asmens?

 

Vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 85 straipsnio papildymo rezultatai

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom kol kas šio klausimo svarstymą atidėti. Balsuota dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 85 straipsnio papildymo. Liepos 31 diena. Deputatai: V.Terlec­kas - nedalyvavo, A.Sakalas - už, L.S.Razma, V.P.Andriukaitis - nedalyva­vo, N.Oželytė-Vaitiekūnienė - už, B.Genzelis - prieš, G.Vagnorius - už, B.J.Kuzmickas - už, L.Sabutis - už, P.Vaitiekūnas - už, E.Petrovas - už, K.Antanavičius - prieš, N.Ambrazaitytė - už, E.Zingeris - už, P.Tupikas ­nedalyvavo, deputato J.Tamulio biuletenis pripažintas negaliojančiu, deputatas Č.Okinčicas - už, M.Čobotas - už, Z.Balcevičius - susilaikė, A.A.Abi­šala - už, B.Nedzinskienė - už, A.V.Patackas - už, A.Ambrazevičius - už, V.Jarmolenka - nedalyvavo, V.Katkus - už, A.Taurantas - už, Č.V.Stanke­vičius - už, V.Paliūnas - už, L.Simutis - už, G.Šerkšnys - už, V.Povilionis ­nedalyvavo, R.Paulauskas - susilaikė, P.Varanauskas - už, A.Norvilas - už, J.Karvelis - už, L.N.Rasimavičius - už, V.P.Plečkaitis - už, S.Malkevičius - ­už, E.Gentvilas - nedalyvavo, P.Giniotas - už, R.Hofertienė - už, A.Žalys - ­už, K.Lapinskas - už, D.Morkūnas - prieš, V.Kačinskas - nedalyvavo, M.Stakvilevičius - prieš, A.Sėjūnas - nedalyvavo, J.Beinortas - už, J.Liau­čius - nedalyvavo, V.Landsbergis - už, E.Jarašiūnas - už, R.Astrauskas - už, J.V.Paleckis - prieš, V.Čepaitis - už, S.Pečeliūnas - už, K.Glaveckas - neda­lyvavo, V.Kolesnikovas - nedalyvavo, A.Šimėnas - už, R.Valatka - prieš, J.Šimėnas - už, A.V.Ulba - už, E.Bičkauskas - nedalyvavo, A.Karoblis - už, A.Januška - už, Z.Šličytė - už, V.Šadreika - susilaikė, B.Gajauskas - už, M.Laurinkus - už, V.Pikturna - prieš, E.Grakauskas - už, V.Baldišis - ne­dalyvavo, Z.Juknevičius - už, V.Kvietkauskas - susilaikė, Z.Vaišvila - už, K.Inta - už, V.Puplauskas - už, A.Kumža - prieš, A.Račas - nedalyvavo, S.Kašauskas - už, K.Motieka - už, A.Degutis - nedalyvavo, V.Beriozovas - prieš, M.Arlauskas - susilaikė, P.Aksomaitis - už, A.K.Leščinskas - susilai­kė, K.Rimkus - nedalyvavo, M.Gerdaitytė - nedalyvavo, J.Minkevičius - ­prieš, P.Poškus - susilaikė, B.Valionytė - už, S.Kropas - už, V.Žiemelis - ­už, I.Andrukaitienė - už, L.Apšega - susilaikė, K.Uoka - nedalyvavo, E.Klumbys - nedalyvavo, S.Šaltenis - už, A.Miškinis - už, P.Papovas - susi­laikė, Č.Kudaba - nedalyvavo, S.Pirožkovas - prieš, Č.Juršėnas - susilaikė, V.Suboč, L.Jankelevičius, S.Peško, S.Akanovičius - nedalyvavo, E.Tamoševičius - susilaikė, R.Maceikianecas - nedalyvavo, J.Jurgelis - už, B.V.Ru­peika - prieš, K.Grinius nedalyvavo, K.Saja - už, S.G.Ilgūnas - už, B.Lubys - už, N.Medvedevas - už, L.L.Andrikienė - už, E.Vilkas - prieš, G.V.Iešmantas - už, R.Gudaitis - susilaikė, A.Endriukaitis - už, A.Butkevi­čius - už, M.Treinys - už, L.Milčius - už, J.Prapiestis - nedalyvavo, A.Rudys - už, V.Jasukaitytė - prieš, J.Mačys - už, J.Pangonis - susilaikė, R.Rudzys - susilaikė, L.Šepetys - nedalyvavo, R.R.Survila - už, J.Dringe­lis - už, R.Gajauskaitė - už.

Iš viso balsavime dalyvavo 105, atsiprašau, taip, 107 deputatai. Du biule­teniai pripažinti negaliojančiais. Už balsavo 76 deputatai, prieš - 14, susilai­kė - 15. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimas nepriimtas. Gerbiamieji deputatai, prašom išspręsti pirmą klausimą iš esmės (nes dėl antro protesto nėra - deputato J.Tamulio biuletenis pripažintas negaliojančiu) dėl deputa­to P.Varanausko biuletenio pripažinimo negaliojančiu.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai aš norėčiau pakartoti savo klausimą - ar parašas yra jo, ar kieno nors kito?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes šį biuletenį pripažinom galiojančiu, tik­tai mums kilo klausimas, kadangi nematėm deputato P.Varanausko balsuo­jant čia, salėje, balsavimo metu. Be to, kortelė yra užpildyta ne pagal visus reikalavimus, todėl ir patikslinom, ar deputatas P.Varanauskas dalyvauja salėje, ir įsitikinom, kad jis nedalyvauja, todėl ir keliam tą klausimą.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kokie tada 2 biuleteniai negaliojantys, nes aš radau protokole tiktai deputato J.Tamulio biuletenį, pripažintą negalio­jančiu?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Paaiškinu. Negaliojančiais pripažinti deputa­tų J.Tamulio ir M.Gerdaitytės biuleteniai.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada čia neteisingai įrašyta. Deputatė M.Gerdaity­tė balsavime dalyvavo, tik jos biuletenis pripažintas negaliojančiu. Klausi­mas išspręstas. Prašom.

 

Diskusijos dėl Aukščiausiosios Tarybos neeilinės sesijos sušaukimo

 

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, rytą aš pasiūliau, kad, jeigu nebus priimta šita konstitucinė pataisa arba atitinkamas pateiktas kitokio įstatymo projektas, kuriuo suteikiami įgaliojimai Prezidiumui iki antrosios sesijos pradžios, tai tokiu atveju siūlau tęsti šitą neeilinę sesiją, kuri buvo sušaukta liepos 2-31 dienomis, rugpjūčio mėnesį. Aš prašyčiau už šitą mano pasiūly­mą balsuoti vardiniu balsavimu. Ir kas palaikote, kolegos, prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji deputate, vieną minutėlę!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vardinio balsavimo prašo 30 deputatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė M.Gerdaitytė.

M.GERDAITYTĖ. Gal galima pritarti gerbiamajai deputatei Z.Šličytei ir pratęsti mūsų sesiją. Aš taip ir rašiau balsavimo kortelėje, renkantis, kiek reikia ar vieną, ar dvi dienas per savaitę posėdžiauti.

PIRMININKAS. Ar kas nori pasisakyti dėl šio pasiūlymo? Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Aš pritariu neeilinės sesijos sušaukimui. Pratęsta nebuvo, pratęsta buvo pirmoji sesija ir siūlau prisijungti kitiems deputatams, kadan­gi pagal 80 straipsnio pastraipą neeilines sesijas šaukia Prezidiumas savo iniciatyva arba pasiūlius ne mažiau kaip trečdaliui Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Vienas trečdalis jeigu pasiūlys, tada ir renkasi neeilinė sesija. Arba Prezidiumas. Ir tuo pačiu norėčiau, kad būtų iš karto aptarta tos neeilinės sesijos darbotvarkė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji, aš prašyčiau balsuoti dabar už mano pasiūlymą - dirbti rugpjūčio mėnesį todėl, jeigu tai bus palikta spręsti. Mes nebalsuojame už tai, Prezidiumas nespręs šito klausimo, jeigu bus Aukščiausiosios Tarybos nutarimas padaryti pertrauką iki rugsėjo 3 dienos. Toks projektas yra įteiktas man, kad dabar bus pasiūlyta balsuoti daryti pertrauką iki rugsėjo 3 dienos. Prieš tai aš siūlau vardiniu balsavimu, kaip ir palaikė kolegos, dėl šito klausimo balsuoti, o po to bus kiti pasiūlymai, jeigu mano pasiūlymas negaus balsų daugumos.

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate Z.Šličyte, be jokios abejonės, mes balsuosime. Jau nuspręsta dėl balsavimo būdo. Tiktai vis dėlto aš prašyčiau jūsų...

Z.ŠLIČYTĖ. Sakiau pratęsti, pratęsti!

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji deputatai, tiksliai formuluoti pasiūlymus. Deputatas R.Rudzys visiškai teisingai pasakė, kad mes nešaukėm neeilinės sesijos, o pratęsėm pirmąją sesiją. Todėl jūsų pasiūlymas gali būti dvejopas. Prašom pasirinkti - arba pratęsti pirmąją sesija iki rugpjūčio 31 ar kokios nors dienos, arba sušaukti neeilinę sesiją rugpjūčio mėnesį. Prašome gerbiamąją deputatę Z.Šličytę...

J.PANGONIS. Aš siūlau, konkrečiai siūlau - tęsti sesiją tol, kol priimsim įstatymą, suteikdami Prezidiumui įgaliojimus, ir bus viskas aišku.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, mes labai gražiai šiandien visą dieną kalbėjom ir dirbom. Man atrodo, kad motyvas yra visiškai...

J.PANGONIS. Šis klausimas iškilo dėl praėjusio klausimo.

PIRMININKAS. Visiškai teisingai.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš prašyčiau, aš labai atsiprašau už neteisingą formulavimą. Aš prašyčiau sušaukti neeilinę sesiją nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugsėjo 3 dienos. Arba kol mes priimsime kitokį sprendimą - neribotam laikui. Tur­būt neribotam laikui sušaukti neeilinę sesiją nuo rugpjūčio 1 dienos. Iki atskiro mūsų nutarimo pasielgti kitaip.

J.PANGONIS. Tuomet siūlyčiau bent vieną savaitę vis dėlto nedirbti. Bent jau nuo rugpjūčio 7 ar 8 dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, tai mes jau galėtumėm nuspręsti. Deputatė Z.Šličytė, rodos, taip ir siūlė - rinktis bent kartą per savaitę. Sesijos pradžia yra vienas dalykas, o kaip mes tą realizuosim - tai yra kitas reikalas. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Kadangi visas pasiūlymas remiasi gerbiamosios Z.Šličytės rytiniu pasiūlymu, pakartosiu, aš irgi manau, kad turiu teisę pa­kartoti savo rytinį pasiūlymą. Yra Prezidiumas, yra Vyriausybė, yra puikiau­siai dirbančios instancijos ir nereikia čia kurti kažkokių, nežinau ko specialiai kurti. Taigi aš irgi pritariu, kad balsuoti vardiniu balsavimu, ir tuos, kurie balsuoja už sesijos atnaujinimą, laikyti besikėsinančiais į mūsų deputatų gyvybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš siūlau nutraukti debatus. Buvo pasiūlytas balsavimas. Buvo pritarta tam, sulauktas pritarimas ir reikia atlikti procedūrą. Klausimas irgi buvo suformuluotas. Mes tik gaišinam laiką.

PIRMININKAS. Ar deputatas S.Pečeliūnas sutinka, kad prieš balsuojant turi būti leidžiama pasisakyti deputatams?

S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad tuo klausimu bus galima pasisakyti balsuojant - už arba prieš.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš prašyčiau vis dėlto perskaityti 80 straipsnį. Aukščiausioji Taryba kasmet renkasi į eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 1 ir baigiasi ne vėliau kaip birželio 30 dieną. Kiek mes galim pratęsinėti? Prašau, ne vėliau, o rudens sesija prasideda rugsėjo 1 dieną ir baigiasi ne vėliau kaip gruodžio 15 dieną. O dar toliau - neeilinė sesija. Taigi neeilines sesijas reikia siūlyti trečdaliui deputatų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš vis dėlto dar kartą, gerbiamieji, kartoju. Aš dar kartą kartoju labai ramiu tonu. Kadangi praeitas balsavimas nesurinko balsų dau­gumos, kiek reikėjo, todėl dabar daromas spaudimas deputatams, kad būtų šitas klausimas sprendžiamas, pratęsus sesiją. Todėl siūlau daryti sesijos pertrauką bent savaitei.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad jeigu mes nepasitikim ne mūsų Vyriausybe, o mūsų Prezidiumu, tai reikia vis dėlto mums patiems dirbti. Ir dėl to aš palaikau Z.Šličytės pasiūlymą. Laivas neišplauks! Reikia už tai pasitikėti ir balsuoti. Jums būtent. Mes balsavom už, už atostogas, o jūs - prieš.

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas B.Genzelis. Prašom.

B.GENZELIS. Gerai. Mano supratimu, Laikinajam Pagrindiniam Įstaty­me, t.y. Konstitucijoje, yra numatytos normalios darbo sąlygos. Taip. Ir dabar aš nematau nieko tokio, kas darytų mus nenormaliais. Čia yra viena, aš dar kartą kartoju. Čia bandoma pasinaudojant dauguma prispausti dalį deputa­tų, kad jie priiminėtų tokius nutarimus, kurie būtų visą laiką tokie, kokių nori Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. Aš tik tiek norėjau. (Plojimai)

A.V.PATACKAS. Aš vėl būsiu priverstas šaukti Mandatų ir etikos komisi­jos posėdį.

PIRMININKAS. Deputatas B.V.Rupeika. Gerbiamieji deputatai, prašo­me rimties. Vis dėlto mes turim priimti sprendimą.

B.V.RUPEIKA. Aš pritariu deputatės Z.Šličytės pasiūlymui ir jam realiau įgyvendinti siūlau priimti nutarimą - atšaukti iš užsienio komandiruočių ten esančius deputatus, taip pat nebesudaryti jiems sąlygų ten išvykti.

J.PANGONIS. Aš siūlau nutraukti debatus ir būtent balsuoti dėl Z.Šličy­tės pasiūlyto nutarimo projekto ir, manyčiau, kad po to mes jau nutarsim. Šiuo atveju turim nutarti - ar šaukiam neeilinę sesiją, ar ne. O po to - jau nuo kokios datos ir kaip dirbame - ar vieną, ar du kartus per savaitę.

PIRMININKAS. Taip. Aš manau, kad taip iš tikrųjų reikia tai daryti. Gerbiamieji deputatai, galbūt jau būtų galima pradėti balsuoti?

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad nutrauktume pasisakymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu jūs sutinkate, kad būtų pradėtos dalinti kortelės, tai per tą laiką jūs galėsite pasisakyti dėl motyvų.

J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, jeigu nedaroma bent savaitės pert­rauka, aš balsavime nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai negalėtų dabar paprastu balsa­vimu balsuoti? Gerbiamieji deputatai, prašom išklausyti, prašom išklausyti atidžiai. Ar neišspręstų daugelio ginčų balsavimas, kad į neeilinę sesiją susi­renkame kitą antradienį, pavyzdžiui?

BALSAS IŠ SALĖS. Sekundę. Bet pagal 80 straipsnį neeiline sesija šau­kiama trečdalio deputatų noru. Tad reikia būtent trečdalio deputatų pareiškimo šaukti neeilinę sesiją. Ir nereikia jokio nutarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad mes vis dėlto stengiamės "nueiti" nuo esmės. Ar jūs sutinkate, kad į posėdį, jeigu bus nutarta, o nutarta bus, nes dėl neeilinės sesijos sušaukimo trečdalis deputatų tikrai pasisakys, renkamės kitą antradienį? Ar mes negalėtume dabar susi­tarti vėlgi, kaip deputatas J.Pangonis sakė, ramiu tonu, kad renkamės į tos neeilinės sesijos posėdį kitą antradienį? Gerbiamoji deputate Z.Šličyte, ar tai ką nors keistų? Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad dėl to mes galim susitarti normaliai, iš tikrųjų netgi nebalsuodami. Dabar prašau išdalinti balsavimo korteles. Per tą laiką kalbės deputatas R.Rudzys.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galiu pasiūlyti?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu reikia surinkti 33 procentus mūsų deputatų, tai  ar verta gadinti šitiek popieriaus, kai visiškai aišku, kad tiek bus? Gal geriau pagalvokim, ar ne geriau pratęsti sesiją rytojaus dienai ir praktiškai išspręsti tai, ko mes neišspręsim po savaitės?

R.RUDZYS. Ar galėčiau?

PIRMININKAS. Prašom. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Suprantama, tas vienas trečdalis deputatų bus. Ir tuo abejoti nereikia, bet nutarti dėl sesijos pradžios, nutarti, kad jinai neeilinė, aš jau siūliau ir įkyriai dar kartą kartoju. Norėčiau išgirsti, kokia siūloma šios sesijos darbotvarkė? Iš to paaiškės jos pradžia, jos pabaiga. O, dovano­kit, prieš tai siūlę deputatai rekomendavo sesiją sušaukti - "nuo tvoros iki pietų arba nuo pietų iki tvoros". Reikia žinoti darbotvarkę ir tada galima spręsti, kada gi tą sesiją tikslinga kviesti. Aš pasakysiu kaip eilinis deputatas, pavyzdžiui, kada aš gausiu laišką atvykti į neeilinę sesiją, aš tada ir atvyksiu. Lygiai, nepavėlavęs nė minutės, kaip kartais padarau.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Z.Vaišvila.

Z.VAIŠVILA. Šita minėta situacija, kai neeilinė sesija šaukiama vienu trečdaliu balsų arba Prezidiumo, taip yra tuo atveju, kada nevyksta sesija. O dabar mes čia sprendžiam, ir mes galim šitą klausimą išspręsti. Tai yra mecha­nizmas, kuris naudojamas ypatingom situacijom. Tarp kitko, praėjusio šau­kimo Aukščiausiosios Tarybos sesijoje buvo tokių bandymų surinkti trečdalį parašų tam, kad vyktų sesija. Atsiminkit situaciją. O dabar, jeigu mes galim šitą nuspręsti, tai nereiškia, kad mes po to po visą Lietuvą važinėsim ir rinksim trečdalį parašų. Arba reikėtų Prezidiumo sprendimo?

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš reiškiu protestą todėl, kad buvo siūlyta nutraukti diskusijas ir tuo metu prašiau balsuoti dėl to. Deja, mes vėl 10 minučių šnekame. Jau galėjome seniai išspręsti visus reikalus - nutraukti diskusijas, išdalinti korteles. Matytume, kad ten yra trečdalis ar daugiau, ir klausimas būtų išspręstas.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Ar nereikėtų pirmiau užbaigti šią sesiją? O po to tiktai spręsti dėl neeilinės sesijos sušaukimo?

PIRMININKAS. Jeigu mes užbaigsime šią sesiją, tada negalėsim nuspręsti dėl neeilinės sesijos sušaukimo.

S.PEČELIŪNAS. Aš reikalauju balsuoti, nutraukti diskusijas!

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, jeigu iniciatoriai balsuoti vardiniu balsavimu neatšaukia savo pasiūlymo, tai mes esam priversti pagal dabar veikiantį reglamentą ir balsavimo būdus balsuoti vardiniu balsavimu. Gerbiamoji deputate Z.Šličyte, jūs neatšaukiat savo pasiūlymo?

Z.ŠLIČYTĖ. Prašau balsuoti ir negaišinti laiko! Prašom išdalinti biulete­nius! Reikia balsuoti! Tik kortelėmis. Vardinis balsavimas!

PIRMININKAS. Jūs prašote vardinio balsavimo?

Z.ŠLIČYTĖ. Taip. Vardinio balsavimo prašo 32 deputatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, buvo pasiūlymas. Pasiūlymas neatšaukiamas. Prašom manęs daugiau neagituoti. Aš klausiau, ar deputatė Z.Šličytė nesutinka atšaukti savo siūlymo balsuoti vardiniu balsavimu. Šito nebuvo padaryta. Mes turim laikytis savo Konstitucijos. Prašom. Dėl neeili­nės sesijos rugpjūčio mėnesį sušaukimo.

J.PANGONIS. Aš norėčiau pritarti deputatui A.V.Patackui, kad dabar reikėtų sušaukti Mandatų ir etikos komisijos posėdį.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ar mes šiandien balsuosim, ar lauksim rytdienos, kai nebegalėsim balsuoti, nes bus jau sesija pagal visus įstatymus pasibaigus?

A.RUDYS. Aš atsiprašau, aš siūlau vardiniu balsavimu balsuoti dėl Kons­titucijos pakeitimo, nes čia yra aiškiai parašyta: neeilinę sesiją šaukia Lietu­vos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas savo iniciatyva arba pasiūlius ne mažau kaip trečdaliui Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Bet čia nenumatomas joks balsavimas! Čia paprasčiausiai reikia, kad 33 deputa­tai pasirašytų, ir viskas. Atsiprašau, 47 deputatai, ir viskas.

S.PEČELIŪNAS. Ar bus paskelbtas balsavimas dėl diskusijų nutraukimo?

PIRMININKAS. Bus. Deputatė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Tai kas yra?

PIRMININKAS. Prašom kalbėti.

Z.ŠLIČYTĖ. Juk mes vis tiek galime balsuoti už šitą pasiūlymą. Nieko čia panašaus nėra. Jeigu norite kitokio formulavimo, mes galime pratęsti, vadi­nasi, ne neeilinę sesiją šaukti, o tęsti šitą. Aukščiausioji Taryba gali savo darbą sureguliuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom nurimti, sėsti į savo vie­tas. Aš taip pat manau, kad nuostata reikalauja bent trečdalio deputatų. Bet tai neapriboja to, kad tas reikalavimas būtų pareikštas balsavimu. Tikrai neapriboja šito. Tai yra bereikalinga!

Č.JURŠĖNAS. Bet tada, gerbiamasis Aleksandrai, balsavime kas nori, tas dalyvauja. Tai ne balsavimas, o parašų rinkimas. Norėdamas tokios formos, prašom, rinkit tokią formą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau vis dėlto, vėlgi nuleidus toną ir nedarant išvadų tokių, kokių negalima padaryti, prisiminti, kad mes kalbėjom, visi kalbėjom, kad esant reikalui dirbsim visą rugpjūčio mėnesį. Kokiais intervalais, kokiais etapais - kitas dalykas. Būtent dėl to, kad situa­cija yra pakankamai neaiški.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis A.A.Abišala, ar galit dviem žodžiais paaiš­kinti, koks tai yra ypatingas reikalas šaukti neeilinę sesiją?

PIRMININKAS. Aš nežinau. Buvo pasiūlyta balsuoti. Aš nežinau, kodėl sukeltas toks šurmulys, ar mes nebūtume greičiau tą padarę?

Č.JURŠĖNAS. Motyvuot reikia. Kur tas būtinumas?

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamoji Z.Šličytė, man regis, siūlo pakeisti Konstituci­ją, todėl reikia vardiniam balsavimui gauti dviejų trečdalių balsų daugumą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų paprasčiau iš tiesų nuspręsti ir sušaukti neeilinę sesiją rugpjūčio mėnesį? Kokia diena bus antradienis? Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Man atrodo, vis dėlto tai - tikrai visiškai ir visai normali pavargusių žmonių reakcija. Mes jau nebesusikalbame ir gana seniai. Man atrodo, viskas Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme yra labai aiškiai įrašyta. Jeigu Prezidiumas manys, kad susiklosčiusioje situacijoje to reikia, jis iš tikrųjų sušauks tą neeilinę sesiją. Jeigu vienas trečdalis Aukščiausiosios Tarybos deputatų manys ir mano, kad ją reikia sušaukti, tai jie parašys tokį patį pareiškimą, kurį mes prašėme prieš kovo 10 dieną, ir ta sesija irgi bus sušaukta. O balsuoti, matyt, nereikėtų, nereikėtų pažeidinėti Laikinojo Pag­rindinio Įstatymo, kuriuo mes visi šaukėmės nuosekliai seksim. Tiesiog pa­sielgti taip, kaip yra labai aiškiai užrašyta.

PIRMININKAS. Aš noriu paklausti deputato J.Tamulio ir kitų, kurie pasisako prieš šį balsavimą, ar jie atvyks, tarkim, rugpjūčio 7 dieną į sesiją, jeigu tokia sesija bus sušaukta trečdalio deputatų iniciatyva?

J.TAMULIS. Aš galiu visai tiesiai ir aiškiai pasakyti. Jeigu ji bus sušaukta, remiantis įstatymu, nuosekliai, be jokios abejonės, atvyksiu.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš labai apgailestauju, bet noriu pareikšti antrą protestą dėl reglamento nesilaikymo. Buvo prašyta balsuoti dėl diskusijų nutraukimo. Du kartus. Prašau šitai padaryti trečią kartą!

PIRMININKAS. Diskusijos nutrauktos, gerbiamieji deputatai. Aš prašau jus balsuoti, kaip buvo deputatės Z.Šličytės pasiūlyta, jeigu ji neatšaukia savo pasiūlymo.

S.PEČELIŪNAS. Tai jau nėra deputatės Z.Šličytės pasiūlymas, o 33 deputatų, tiek, kiek buvo atsistojusių.

PIRMININKAS. Prašom išdalinti balsavimo korteles, gerbiamoji deputate Z.Šličyte, prašom išdalinti balsavimo korteles.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, deputatė Z.Šličytė neprieštarauja tam, kad, kol bus išdalintos kortelės ir mes balsuosim, nutartume, kada mes kitą kartą renkamės tuo atveju, jeigu mes sutarsime, kad pratęsiam posėdį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia prašom nuspręsti, kad... Dėmesio, prašau dėmesio. Prašau dėmesio, gerbiamieji deputatai! Prašome nuspręsti dabar susitarimu, kad rugpjūčio 7 dieną šaukiama neeilinė sesija. Tada atkris daugelis dalykų. Kitais atvejais mes nebeturėsim kvo­rumo. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate balsuoti, kad rugpjūčio 7 dieną būtų sušaukta neeilinė sesiją? Rugpjūčio 7 dieną. Sutinkate?

E.GRAKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom. Kas norėjo kalbėti?

E.GRAKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau prieš balsuojant, kad gerbiamieji deputatai žinotų, ar yra tikslas neeilinei sesijai vykti? Jeigu argumentai pateikti rimti, kad neeilinė sesija turėtų vykti, aš siūlyčiau tada ne nuo 7, o nuo 13 dienos. Bent kitą savaitę.

PIRMININKAS. Noriu pateikti vieną klausimą, kuris turi būti apsvarstytas - tai derybų su TSRS klausimas.

Z.ŠLIČYTĖ. Ir ne vien su TSRS, su Rusijos Federacija taip pat. Rytoj šaukiamas šitos komisijos posėdis. Galbūt rytoj komisija nutars, kokius dokumentus reikėtų jau paruošti arba tvirtinti, ir aš siūlyčiau neatidėti. Galima dienos pertrauką daryti, dviejų, bet ne ilgesnę.

 

 

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos neeilinės sesijos sušaukimo “ priėmimas

 

Nutarimo “Dėl Lietuvos aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos “ priėmimas

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašau jūsų neišeiti iš salės štai dėl tokio paprasto dalyko. Mes turim priimti nutarimą, kad baigta pirmoji pavasario sesija ir giedoti Lietuvos himną. Todėl prašau grįžti visus į savo vietas. Gerbiamieji deputatai, prašome grįžti visus į savo vietas. Aš labai jūsų šito prašau, kad mes galėtume oficialiai užbaigti sesiją. Gerbiamasis deputate J.Tamuli, ar jūs negalėtumėt grįžti į salę užbaigti sesijos? Gerbiamieji deputatai, liko 17 minučių iki rugpjūčio mėnesio. Mes turime oficialiai užbaigti sesiją. Prašom sėsti į savo vietas! Ar jau galime tęsti ir baigti posė­dį? Gerbiamieji deputatai, prašau tikrai jus, labai prašau grįžti į savo vietas. Gerbiamasis deputate G.Ramonai ir gerbiamasis deputate B.Genzeli, prašom grįžti į posėdžių salę užbaigti posėdžio ir užbaigti pirmosios sesijos. Gerbiamasis deputate A.Endriukaiti ir gerbiamasis deputate B.Genzeli, ar jūs negalėtumėte grįžti į salę užbaigti pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos? Prašome sėsti į savo vietas, gerbiamieji deputatai. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Gerbiamasis deputate K.Griniau, labai prašau sėstis į savo vietą.

Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Prieš baigiant sesiją aš vis dėlto norėčiau, kad mes susitartume, nes niekas, man rodos, neprieštarauja, kad yra svarbių klausimų. Buvo kalbėta, ir prieš tai niekas neprieštarauja, kad reikia bent trumpą laiką pailsėti. Niekas Prezidiumui neatima konstitucinės teisės sušaukti neeilinę sesiją anksčiau negu rugpjūčio 7 dieną, jeigu kils toks reikalas. Tačiau, aš manau, kad iš tiesų mes turėtume bent savaitę pailsėti, o svarbiausia - vieni nuo kitų. Todėl aš prašau nutarti, kad rugpjūčio 7 dieną šaukiama, rugpjūčio 7 dieną aš siūliau, jeigu bus nuspręsta kitaip, prašom tada balsuoti dėl kito pasiūlymo, sušaukiam neeilinę Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Prašau dėl to balsuoti, o po to balsuosime dėl sesijos pabaigimo. Prašom balsuoti, kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Prašau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką užbaigti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją.

V.LANDSBERGIS. Manau užbaigsim visi, aš gal tiktai toną duosiu. Lietuva... (Gieda Lietuvos himną. Plojimai)

R.RUDZYS. Gerbiamasis A.A.Abišala, jūs manęs nepastebėjot.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmoji sesija baigta. Oficialus posėdis baigtas. Jeigu mes dar norime pasišnekėti - mielai. Prašom.

R.RUDZYS. Aš norėjau, gerbiamieji kolegos, ypatingai nuoširdžiai padėkoti gerbiamajam Aleksandrui Abišalai už nuveiktą didelį darbą. Ypatingai nuoširdžiai, aš tai kartoju. Galvoju, kiti pritars. Nekartoju ir neįrodinėju šį kartą motyvų. Ir dar norėčiau pasveikinti gerbiamąjį Joną Šimėną, dar liko 10 minučių - jis gimęs liepos 31 dieną. Sveikiname tave, Jonai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt mes galim iš karto orientuotis ir dėl valandos. 10 valanda yra įprasta ir galbūt būtų tinkama visiems. Deputatas E.Grakauskas. Bet aš manau, kad Prezidiumas išsiuntinės jums pranešimus.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, Agra­rinės komisijos nariai rytoj 14 valandą 30 minučių renkamės Prezidiumo salėje į susitikimą su žemės ūkio organizacijų atstovais. Dalyvaus Aukščiausiosios Tarybos vadovybė ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš, atsižvelgdamas į tuos, kurie kiek tolėliau gyvena negu aš, siūlyčiau 7 dieną posėdį pradėti 12 valandą.

L.SABUTIS. Rytoj 10 valandą kviečiamas Aukščiausiosios Tarybos Prezi­diumo posėdis, taip pat komisijų pirmininkai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, sesija baigėsi.