1992 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.LANDSBERGIS, seniūnas A.TAURANTAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos deputatai, pradedame plenarinį posėdį. Pradžioje turėtų būti seniūno pavaduotojų rinkimai. Tai mums palengvintų tolesnį darbą. Aš nematau ponios Laimutės Andrikienės. Galbūt mes pradėsime. Jau yra. Tai labai gerai. Darbotvarkę jūs turite, o jeigu turėsite pastabų, jas pasakysite.
Aš perduodu pirmininkavimą mūsų seniūnui ponui A.Taurantui.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Manau, kad turėtume pradėti nuo registracijos. Labai prašyčiau balsų skaičiavimo grupę užimti savo vietą, nes mums, kaip matote iš darbotvarkės, reikės balsuoti. Taigi prašau balsų skaičiavimo grupę į savo vietą, o kitus deputatus prašau registruotis. Registracija prasidėjo.
Kol kas posėdyje dalyvauja 79 deputatai. Iki kvorumo dviejų trečdalių — dar trūksta deputatų. Labai prašau visus susirinkti į salę, nes mūsų laukia labai svarbūs darbai. O dėl darbotvarkės aš noriu priminti, jog penktadienį baigdami posėdį susitarėme ir deputatai pritarė, kad šios dienos ir šios savaitės darbotvarkėje būtų klausimai, kurie buvo praeitos savaitės darbotvarkėje. Ir dėl tų klausimų, aš manau, mes jau daugiau diskutuoti neturėtume. Dėl papildomų klausimų, kurių labai nedaug šios savaitės darbotvarkėje, manau, taip pat diskusijų neturėtų kilti. Taigi aš raginčiau deputatus patvirtinti savaitės darbotvarkę ir paskui šios dienos darbotvarkę. Primenu, kad pagal projektą, kurį jūs gavote, suderinti su frakcijomis ir komisijomis į savaitės darbotvarkę papildomai įtraukti (palyginti su praeitos savaitės) klausimai, pradedant balsuoju. Visi kili buvo praeitos savaitės darbotvarkėje ir dėl jų susitarta. Taigi ar yra prieštaravimų dėl to, kad patvirtintume būtent tokią savaitės darbotvarkę? Nėra. Tokiu atveju siūlau balsuoti elektronika, patvirtinti šios savaitės darbotvarkę.
Kas už tai, kad patvirtintume savaitės darbotvarkę, kaip pateikta projekte? Balsavimas prasidėjo. Taip. Už 64 deputatai, prieš 2, susilaikė 1. Taigi šios savaitės darbotvarkė patvirtinta.
Šios dienos darbotvarkėje yra naujai įtrauktas tiktai 12 klausimas, kuriame yra įvairių įstatymų pristatymai. Visa kita jau mes svarstėme praeitą ketvirtadienį ir penktadienį. Taigi aš manau, kad dėl to taip pat neturėtų būti prieštaravimų. Ir siūlau patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Prašau balsuot taip pat elektronika, kas už šios dienos darbotvarkės patvirtinimą. Balsavimas prasidėjo.
Ponas S.Kropas norėjo, aš žinau tą dalyką, dar sykį galėsime papildomai pasitarti.
Savaitės ir dienos darbotvarkių tvirtinimas
Taigi 67 balsais už, 2 prieš, 3 susilaikius šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
Aš supratau, kad ponas S.Kropas norėjo priminti, ir aš pats atsiprašau, kad nepriminiau deputatams, jog prie pateikiamų klausimų yra dar vienas, kuris jums išdalytas, susijęs su valstybės parama žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros. Tai taip pat būtų klausimo pateikimas, tas pats klausimas, apimantis keletą kitų įstatymų pateikimų. Aš manau, kad deputatai neprieštarautų, jei į tą patį pateikiamų klausimų bloką būtų įrašytas šiandien ir šitas. Labai atsiprašau, kad prieš balsavimą neįspėjau. Jeigu nėra prieštaravimų, tai sakykime, kad patvirtinta.
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas yra seniūno pavaduotojų rinkimai. Aš primenu, kad iškeltos dvi kandidatūros. Balsų skaičiavimo grupė yra susirinkusi. Prašyčiau dar kartą patikrinti, kiek salėje yra deputatų, mes turėtume balsuoti. Primenu, kad balsavimas numatytas iš anksto. Mes galėtume balsuoti ir nesant didžiojo kvorumo, bet, be abejo, būtų daug korektiškiau, jeigu didysis kvorumas salėje susirinktų.
Taigi aš laukiu balsų skaičiavimo grupės patvirtinimo, kiek deputatų yra salėje, o deputatas S.Akanovičius norėjo dėl...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Supratau, dėl registracijos. Pakartosime registraciją.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu salėje yra 84 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje 84 deputatai. Taigi trūksta tiktai dviejų. Aš labai raginu rūmuose esančius deputatus ateiti į salę, kad mes galėtume balsuoti, bent trumpam.
Kol ateis dar keletas deputatų, galbūt galėtume dar sykį pristatyti sesijos darbų programą. Dėl jos taip pat vakar buvo susitarta. Šiuo klausimu jums informaciją pateiktų deputatas E.Gentvilas. Taigi laukiame dviejų deputatų salėje, o tuo laiku prašau poną E.Gentvilą į tribūną dėl sesijos darbų programos. Ir prašau balsų skaičiavimo komisiją informuoti, kai salėje bus didysis drovumas.
E.GENTVILAS. Laba diena, mieli kolegos, vasaros...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau yra.
PIRMININKAS. Gal tada... Labai atsiprašau poną E.Gentvilą, kad sekundei nutrauksime jus. Kadangi yra didysis kvorumas, iš karto galime balsuoti. Manau, kad ilgai neužtruksime, iš karto jus pakviesime į tribūną. Aš primenu, kad Reglamento 157 straipsnis reikalauja balsuoti už kiekvieną kandidatą atskirai. Tai mes, nepakeitę Reglamento, to negalėtume padaryti. Jeigu deputatai nenori kalbėti šiuo klausimu (aš norinčių nematau), tokiu atveju aš pateikiu balsuoti kandidatūras į seniūno pavaduotojų pareigas. Primenu, kad iškelti du deputatai, tai Laimutė Andrikienė ir Česlovas Juršėnas. Gal abėcėlės tvarka aš pateiksiu balsuoti.
Kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoja būtų išrinkta deputatė Laimutė Andrikienė? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Taigi Laimutė Andrikienė yra išrinkta Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoja. Sveikiname ją. (Plojimai)
Toliau teikiu balsuoti, kas už tai, kad deputatas Česlovas Juršėnas būtų išrinktas Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 19.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. Taigi deputatas Česlovas Juršėnas yra išrinktas Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju. Sveikiname jį. (Plojimai)
Ačiū, kad labai greitai išsprendėme šį klausimą. Prašau. Žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Man labai malonu, kad aš galiu užleisti šitą vietą. Norėjau, kad ponas A.Taurantas nebūtų vienas, o dabar jis jau nebus vienas.
PIRMININKAS. Taigi atsiprašydamas, kad teko pertraukti deputatą E.Gentvilą, vėl jį kviečiu į tribūną. Prašau deputatų neišsiskirstyti iš salės, nes mes tuoj pat vėl turėsime balsuoti.
GENTVILAS. Dar kartą nebesisveikinsiu, tik pradėsiu kalbėti apie sesijos darbų programos projektą. Buvo kreiptasi į nuolatines parlamento komisijas, taip pat buvo prašyta, kad Vyriausybė pareikštų nuomonę dėl sesijos darbų programos. Iš viso buvo gauta apie 70 įstatymų ir nutarimų projektų, kuriuos buvo siūloma svarstyti šioje sesijoje. Savaime aišku, kad dėl trumpos sesijos trukmės visiškai neįmanoma aptarti visų klausimų, todėl bandėme optimizuoti sesijos darbų programą atsižvelgdami į tas galimybes, kiek mes turime laiko dirbti.
Pirmiausia yra gimęs nutarimas dėl Aukščiausiosios Tarybos šeštosios sesijos plenarinių posėdžių ir darbų programos. Mes su Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi ponu L.Sabučiu įsivaizdavome, kad galėtume pasidarbuoti spalio mėnesį gal ir ketvertą dienų, tačiau vakar frakcijų vadovų ir komisijų atstovų pasitarime buvo aptarta, kad spalio mėnesį galėtume dirbti tik dvi dienas. Dėl būsimo rinkimų kampanijos įkarščio. Todėl iš anksto siūlome numatyti rugsėjo mėnesio darbų grafiką, kaip jau yra įprasta. Tai būtų rugsėjo 15, 16, 17, 22, 23 ir 24 dienos ir spalio mėnesio 6 ir 7 dienos. Jeigu jau iškiltų kokia neišvengiama būtinybė pasidarbuoti ilgėliau, tai, matyt, dar galėtume spalio mėnesį sutarti ir kokią dieną pratęsti šios sesijos trukmę.
Beje, vakar kilo gana įdomių minčių, kad, pavyzdžiui, po spalio 25, po Seimo rinkimų, niekas nedraudžia mums, kaip dar turintiems įgaliojimus, susirinkti ir vaisingai pasidarbuoti. Tai juridiškai, matyt, nebūtų koks nors nonsensas, nors esant naujai išrinktiems deputatams gal ir keistokai tai atrodytų rinkėjams. Tai svarstytinas variantas.
Taigi to nutarimo 1 punktas dėl sesijos darbo grafiko, t.y. dėl darbo dienų, kuriomis galėtume dirbti. O 2 punktas, kurį bandysiu dar plačiau komentuoti, tai yra šeštosios sesijos darbų programa, kuri jums išdalyta. Darbų programos projekte yra 24 įstatymų ir nutarimų punktai, tačiau noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad daugelis šitų punktų yra gerokai talpesni. Sakysime, su žemės ūkio reforma susijusių įstatymų pataisų projektai. Tai čia yra ne vienas projektas, savaime aišku, o daugiau projektų. Kai mes kalbėjom su premjeru A.Abišala, tai jis sutiko, kad šitame komplekse galėtų būti, pavyzdžiui, ir nutarimas dėl regioninių parkų bei draustinių kūrimo, kadangi tai vienaip ar kitaip yra susiję su žemės reforma. Arba mokesčių įstatymo pataisos. Jos siūlomos įvairialypės. Viena iš tokių pataisų, kuriai pritaria ir Vyriausybės nariai, dalyvavę viename bendrame Prezidiumo ir Vyriausybės posėdyje... Sutiko, kad ten galėtų būti ir mokesčių už naftos eksploataciją, jeigu aš dabar tiksliai prisimenu, įstatymas. Kitaip sakant, vienas šios darbų programos punktas vėl išsiskaidytų į keletą savanoriškų dokumentų. Prašė (ir aš manau, su tuo reikia sutikti), kad priimtume ne nutarimą dėl buvusių profesinių sąjungų turto (11 projekto punktas), tačiau įstatymą dėl buvusių profesinių sąjungų turto. Mes prisimename nutarimą. Paskui tie parašai buvo atsiimti ir prašyta rengti įstatymą dėl profsąjungų turto. Buvo parengti trys alternatyvūs projektai. Du iš jų yra pristatyti, dar vienas, trečiasis, alternatyvus projektas yra Vyriausybės parengtas, tačiau taip ir nebuvo pristatytas. Taigi mes iš esmės turime įstatymų, o ne nutarimų projektus. 11 punktą reikėtų pakeisti.
23 punkte, matydami, kad nespėjame priimti daugelio svarbių įstatymų, bandome rasti tokį kompromisą, kad Vyriausybei galėtume pavesti priimti nutarimus, norminius aktus, reglamentuojančius tai, ką turėtų reglamentuoti įstatymai. Vyriausybė tiesiog techniškai daug greičiau gali sutvarkyti tuos reikalus ir, matyt, tai šiuo metu yra racionalesnis sprendimo būdas. Tai, kaip matote, yra dokumentai dėl vertybinių popierių, vartotojų kooperatyvų, veislininkystės, teritorinio planavimo ir statybos. Kitaip sakant, mes pavestume Vyriausybei priimti tokius nutarimus dėl konkrečių dalykų. Kai Vyriausybė priima tuos nutarimus, Vyriausybė juose parašo, kad šitie nutarimai galioja iki atitinkamo įstatymo priėmimo. O jau naujasis Seimas turėtų priimti tuos įstatymus galbūt nebe taip forsuodamas, kaip reikalautų šios dienos situacija.
Tai aš manau, kad būtų galima pritarti nutarimo 1 punktui, t.y. pritarti dėl tų darbo dienų, kuriomis siūloma dirbti. Taip pat labai prašyčiau, kad būtų pritarta 2 punktui, t.y. pritarta sesijos darbų programai. Aš noriu priminti, kad sesijos darbų programa gali būti papildoma laisvai, pridedant vieną papildomą balsavimą, jeigu už to projekto įrašymą į sesijos darbų programą balsuoja 43 deputatai. Kita vertus, matyt, galima sutarti, kad į šią sesijos darbų programą reikia įrašyti ir tuos įstatymų ir nutarimų projektus, kurie nėra tarp šių 24 punktų, tačiau yra šios savaitės darbotvarkėje. Šios savaitės darbotvarkę mes patvirtinome ir tie projektai taip pat įeina į sesijos darbų programą. Tiesiog techniškai jie nėra įrašyti ir išspausdinti tame projektėlyje, kur yra 24 punktai. Vis tiek jau tie dalykai yra svarstomi. Mes sutarėme, kad šią savaitę svarstome, tai reikėtų pripažinti, kad tai taip pat mūsų sesijos darbo turinys. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aš tiesiog noriu deputatų pasiklausti, ar reiktų mums vėl diskutuoti dėl šios trumpos sesijos tokios trumpos darbų programos? Gal mes geriau panaudotume laiką, jeigu svarstytume reikalingus klausimus, o ne diskutuotume dėl pačios darbų programos.
Aš dar noriu akcentuoti tą vietą, ką pasakė gerbiamasis pranešėjas, kad vakar, dalyvaujant visų frakcijų, taip pat komisijų atstovams, buvo susitarta dėl dienų, kuriomis mes dirbsime šią sesiją. Tai yra taip pat kompromisas ir aš siūlyčiau jo nelaužyti ir nediskutuoti, nes pasiūlymų čia gali būti pačių įvairiausių.
Dar deputatas S.Pečeliūnas labai nori, aš jums įjungsiu. Jūs prie šoninio mikrofono. Prašau. Galbūt mes tuo galėtume apsiriboti.
S.PEČELIŪNAS. Aš čia esu ne todėl, kad norėčiau kažką keisti ar dar ką daryti. Tiesiog norėčiau priminti mūsų susitarimą, kad 12 straipsnyje, kur parašyta ,,Nacionalinio saugumo koncepcija ir su ja susijusių įstatymų bei jų pakeitimų projektai"... Tai čia yra bendras pavadinimas, kad nereikėtų rašyti viso sąrašo, nes jų tikrai yra daug, sakysime, ir kariuomenės atkūrimas, ir kiti dalykai. Dar norėčiau priminti, kad anksčiau yra pristatytas Policijos įstatymo pataisų projektas, toks labai trumpas. Taigi šitas klausimas apima visus tuos klausimus ir mes specialiai čia nerašėme, kad nebūtų labai ilgas sąrašas, bet visi vienodai traktuotume. Ačiū.
E.GENTVILAS. Taip, aš atsiprašau, buvau pamiršęs paminėti, kad ten turinys taip pat gerokai platesnis. Jeigu jau balsuosime, tai aš tik noriu padėkoti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui ponui L.Sabučiui už pagalbą rengiant šią darbų programą.
PIRMININKAS. Aš primenu, jog ponas E.Gentvilas sakė, kad klausimai, įrašyti vienoje eilutėje, kartais platesni negu ta viena eilutė.
Ar deputatas E.Gentvilas nori diskutuoti?
P.GINIOTAS. Deputatas P.Giniotas nori.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dovanokit, kadangi vienam suteikiau... Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš nežinau, ar buvo jūsų pasitarime minimas 11 klausimas nutarimas dėl buvusių profesinių sąjungų turto. Toks nutarimas nieko neišsprendžia, reikalingas įstatymas. Ir norėtųsi pasiūlyti dar 20 klausimą — dėl Aukščiausiosios Tarybos ir vietinių tarybų deputatų pajamų deklaravimo įstatymo. Jį buvo parengęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jį yra pakoregavusi ir parengusi koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą". Užregistruotas Juridiniame skyriuje. Siūlome jį įtraukti į darbų programą. Tai svarbu tiems deputatams, kurie eis į rinkimus kaip kandidatai į naują Seimą. Tai išspręstų daugelį klausimų. Tuo labiau kad turim bendraminčių. Girdėjau, labai plačiai reklamuoja šį klausimą socdemų partija ir kitos partijos.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs siūlote tą patį įstatymą dėl pajamų deklaravimo, kuris pateiktas Vyriausybės. Dabar jau projektas pateiktas.
P.GINIOTAS. Aš siūlau įtraukti tokį klausimą, o projektą siūlome konkretų, parengtą mūsų koalicijos.
PIRMININKAS. Susitarkim, kad tokiu atveju kalbam apie patį principą, o konkretų projektą svarstysime, kai ateis jo svarstymo laikas.
Dar norėjo gerbiamasis Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tęsiu tą mintį arba tą patį klausimą, kurį iškėlė gerbiamasis kolega P.Giniotas, t.y. dėl deputatų ir ne tik deputatų, o pareigūnų pajamų deklaravimo. Man atrodo, artėjant rinkimams ir porinkiminiam laikotarpiui šitai būtų aktualu. Bet aš siūlyčiau klausimą formuluoti plačiau.
Naudojantis Vakarų parlamentų patirtim ar nevertėtų mums išspręsti ir Seimo deputatų arba gal ir plačiau imant pareigūnų, bet geriau Seimo deputatų atlyginimo klausimą? Nepatogu, kai patys deputatai nusistato atlyginimą. Kai šitai daro ankstesnis parlamentas, tai yra korektiška. Bet turint galvoje mūsų ypatingą padėtį gal čia yra ir ne visai patogu. Siūlyčiau šitą klausimą panagrinėti. Kad šitas parlamentas nustatytų kito šaukimo parlamento, t.y. Seimo, deputatams atlyginimų principą. Jeigu šitai nepatogu daryti iki spalio 25 d., tai mes, matyt, vis tiek dar keletą dienų turėsime dirbti (nepriklausomai nuo to, ar būsim išrinkti, ar ne) ir spalio 2627. Galim tomis dienomis priimti šitą sprendimą. Bet aš manau, kad mes turim apsispręsti. Mes turim nustatyti būsimajam Seimui atlyginimą, ne jie patys. Taip būtų korektiškiau.
Ir dar vienas dalykas. Galimas daiktas, kad tai, ką aš pasakysiu, laikoma savaime aiškiu dalyku ir todėl netraukiama į darbotvarkę. Bet vis dėlto mes turime čia susitarti. Pagal Referendumo įstatymą mes per 15 dienų turim spręsti klausimą dėl galimo referendumo, kuriam, kaip žinot, surinkta iki pusės milijono parašų. Tai jeigu skaičiuosim nuo rugsėjo 10, vadinasi, iki 25 pagal įstatymą. Jeigu mes, žinoma, nenorim jo pažeisti, kaip kai kas jau pažeidė, tai mums reikės spręsti, ką darom su tuo referendumu. Tuo tarpu čia, darbotvarkėje, šito dalyko nematyti. Gal laikoma tai savaime aišku, kad automatiškai įtrauksime į darbotvarkę, bet irgi reikėtų apsispręsti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau priminti, kad vakar pasitarime deputatų atlyginimų klausimas buvo svarstomas. Gerbiamasis Č.Juršėnas priminė tą klausimą, bet mes susitarėme, kad šiandien apie tai nekalbėsime, nes yra labai įvairių nuomonių ir jas dar reikėtų apsvarstyti frakcijose ir komisijose. Taigi ir ponas Č.Juršėnas informuoja, kad balsuoti nesiūlo. Aš siūlyčiau pirma iš tikrųjų tą klausimą apsvarstyti, o paskui kalbėti apie jo įtraukimą { sesijos darbų programą. Mes tai visada galėsime padaryti.
Gal ponas P.Giniotas jau pasiūlė...
P.GINIOTAS. Aš noriu padėkoti ponui Č.Juršėnui, kad jis prisiminė Sąjūdžio... Kad yra surinkta pusė milijono ar kiek parašų. Tai labai dėkui, ponas Juršėnai, kad jūs nepamiršot.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra du papildomi pasiūlymai. Dėl vieno aš lyg ir nemačiau prieštaravimų, tai dėl pareigūnų pajamų deklaravimo, taip formuluokime tą klausimą. Ar yra prieštaraujančių, kad tuo klausimu dar būtų papildyta sesijos darbų programa? Nematau prieštaraujančių.
Ir kitas dėl referendumo paskelbimo, kaip ponas Č.Juršėnas ką tik minėjo. Ar galima šiuo klausimu papildyti sesijos darbų programą? Prieštaraujančių taip pat nematau.
Jūs norit prieštarauti? Jūs neprieštaraujat? Prieštaraujat, tai tada prašau prie mikrofono, aš jums įjungiu. Prašau. Aš įjungiau iš vietos. Jūs paspauskite savo mygtuką.
L.N.RASIMAVIČIUS. Jeigu šitas klausimas iškils, tai nei Reglamentas, nei koks nors kitas aktas netrukdo apsvarstyti. Tačiau mes vakar susitarėme, kad, tarkim, 67 dienomis, jeigu kas nors bus naujo, tada ir spręsim. Aš siūlau nekomplikuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.Juršėnas informuoja, kad jis balsuoti šiuo klausimu nesiūlė. Jūs manytumėt, kad tai turime įrašyti į sesijos darbų programą? Matydamas, kad tas klausimas dabar naujai iškilo ir nėra apsvarstytas... Galbūt iš tikrųjų galėsime juo papildyti, kai matysime reikalą. Dabar tvirtiname tokią sesijos darbų programą, kokia buvo pateikta, plius tie klausimai, dėl kurių jau balsuota šios savaitės darbų programoje. Ir dar klausimas dėl pareigūnų pajamų deklaravimo. Tokia būtų sesijos darbų programa. Pareigūnų. Ir deputatų tarp jų.
Taigi galbūt galėtume balsuoti elektronika. Arba registruokimės. Tokiu atveju prašau balsų skaičiavimo grupę sugrįžti į savo darbo vietą. Registracija prasidėjo. Salėje — 81 deputatas. Dėl sesijos darbų programos mes balsuoti negalime. Primenu dar Vyriausybės pasiūlymą. Aš neatsimenu, ar gerbiamasis E.Gentvilas minėjo. Vyriausybė norėjo, kad bent pusę dienos mūsų numatytos sesijos posėdžiuose būtų skiriama tiems ekonominiams klausimams, kurie išvardyti Vyriausybės pateiktame rašte. Ar mes galime tai suformuluoti kaip mūsų nutarimo 3 punktą, ar būtų kokių nors prieštaravimų? Kad būtent Vyriausybės pateiktiems ekonominiams klausimams kasdien būtų skiriama pusė posėdžių laiko? Bent pusė posėdžių laiko. Arba galbūt to nerašykime nutarime, nes tokia formuluotė gali būti kieta ir paskui sunkiai koreguojama. Galbūt protokoliškai nutarkime, kad sudarydami savo darbotvarkes orientuosimės į tokią posėdžių rengimo tvarką.
Ar galime protokoliškai taip nutarti? Nematau prieštaraujančių. Taigi mūsų oficialiame protokole įrašysime, kad mes nutarėme savo posėdžiuose bent pusę laiko skirti Vyriausybės pateiktiems ekonominiams klausimams. O už visą sesijos darbų programą ir nutarimą dėl jos patvirtinimo iš dviejų punktų, kuriuos pateikė deputatas E.Gentvilas, siūlysiu balsuoti.
Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi skaičiuoti? Taigi kas už tai... Balsuojame kortelėmis. Kas už tai, kad sesijos darbų programa ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl jos būtų patvirtinti? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 60.
PIRMININKAS. Už 60. Kas prieš? Ar deputatas A.Ambrazevičius balsuoja prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Taigi sesijos darbų programa patvirtinta. Ačiū už operatyvų darbą.
Dabar kviečiu į tribūną ekonomikos ministrą gerbiamąjį A.Šimėną. Primenu, kad mes praeitą savaitę svarstėme konkurencijos plėtojimo ir monopolinių veiksmų ribojimo įstatymo projektą ir apsvarstėme visus šio projekto punktus. Ar be to, kas buvo pasakyta praeitą savaitę, gerbiamasis A.Šimėnas šiuo klausimu dar nori ką pridurti prieš balsavimą?
Prašau deputatų neišeiti iš salės, dabar tuoj pat bus balsuojama dėl įstatymo. Gerbiamieji deputatai, prašau nors minutę neišeiti iš salės. Tuoj pat bus balsavimas, dabar.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, praeitą kartą mes priėmėme įstatymą ,,Dėl konkurencijos ir ją ribojančių veiksnių" papunkčiui, taip pat balsavome ir už nutarimo projektą. Šiandien reikia balsuoti už visą įstatymą ir taip pat už nutarimo projektą. Yra dvi nedidelės pataisos, tikrai nedidelės. Viena susijusi su įstaiga, ar vadinti įstaiga, ar ne įstaiga. Tai siūlymas, kaip dabar ją vadinti. Institucija. Ne įstaiga, o institucija. Valstybės institucija, kuri galėtų būti ir ministerija, ir kas tik nori. Tai viena. Ir antra, nutarimo projekte yra prašoma, kad įstatymas įsigaliotų ne nuo sausio 1 d., o nuo lapkričio 1 d., nes jau dabar reikėtų taikyti šio įstatymo nuostatas, nes, kaip žinote, monopolistų turime. Manome, kad kuo anksčiau įsigalios įstatymas, tuo bus geriau. Mes to visi ir siekiame. Ir Vyriausybė įsipareigoja iki lapkričio 1 d. parengti norimus aktus, reikalingus tam įstatymui įsigalioti. Manome, kad suspėsime. Todėl, gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dėl paties įstatymo teksto. Ministras pateikė vieną redakcinį pataisymą dėl pavadinimo: institucija vietoj anksčiau aptartų pavadinimų. Aš tik norėčiau paklausti ministro, ar nebus tokio nesusipratimo, kaip jau anksčiau mums yra buvę? Sakysime, mes tarėmės įvairias Vyriausybės įstaigas vadinti tarnybomis, turėdami galvoje, kad galės būti įvairūs pavadinimai. Vėliau buvo pasakyta, kad visos būtinai turi vadintis tarnybomis, o tai nėra bendrinis žodis. Ar nebus tas pat su institucija ir staiga mes kurią nors įstaigą turėsime vadinti institucija? Oficialiai lentelėje taip bus parašyta. Ar nesuprasime būtent šitaip? Labai nenorėčiau, kad mes prieitume iki tokių kuriozų.
A.ŠIMĖNAS. Manau, kad neturėtų taip būti. Čia yra gerbiamieji teisininkai. Todėl ir įvyko, kad norėta tiksliau įvardyti būtent tą...
PIRMININKAS. Ar nebūtų prieštaravimų dėl šio redakcinio pakeitimo? Nematau. Ar yra deputatų, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių. Taigi aš siūlau... Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Balsavimas buvo numatytas iš anksto, nes mes penktadienį susitarėme, kad šie klausimai bus šios dienos darbotvarkėje. Taigi galime balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas ,,Dėl konkurencijos ir ją ribojančių veiksmų" su mūsų jau padarytais pakeitimais ir papildymais?
A.ŠIMĖNAS. Dėl konkurencijos ir ją ribojančių veiksnių.
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Prašau iš naujo paskelbti balsavimą, nes...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kadangi iš salės buvo... Dar kartą primenu, kad balsuojama dėl įstatymo ,,Dėl konkurencijos ir ją ribojančių veiksnių". Kas už šį įstatymą? (Salėje šurmulys)
Balsavimas nutraukiamas. Aš prašau pranešėją aiškiai pasakyti, koks yra įstatymo pavadinimas. Tylos salėje! Kilo nesusipratimų. Aš turiu įstatymo projektą, kuris yra pasirašytas premjero. Būtent tokį įstatymo pavadinimą ir perskaičiau.
J.KUMPIENĖ. Įstatymas yra ,,Dėl konkurencijos ir ją ribojančių veiksnių". Ir ją...
PIRMININKAS. Du kartus perskaičiau tokį pavadinimą, deputatams jis kažkodėl netiko. Ar kas nors gali motyvuoti?
A.ŠIMĖNAS. Ne. Jeigu atidžiai įsiklausysime, tai, matyt, suprasti reikia taip: dėl konkurencijos (vadinasi, kalbama apie konkurenciją) ir ją ribojančių veiksnių. Kalbama apie tai, kaip mes elgiamės su veiksmais, ribojančiais konkurenciją. Čia gal ir sudėtingas pavadinimas, bet apskritai tai...
PIRMININKAS. Jeigu tai sukėlė deputatų prieštaravimų, gal grįžkime prie ankstesnio pavadinimo ir nekils tų prieštaravimų. Ankstesnis pavadinimas buvo ,,Dėl konkurencijos plėtojimo ir monopolinių veiksmų ribojimo".
A.ŠIMĖNAS. Gal neblogas ir tas pavadinimas. Kai gerai įsigilini, tai čia nieko baisaus. (Vyksta diskusija dėl pavadinimo)
PIRMININKAS. Kadangi deputatas Č.Stankevičius prieštaravo, aš noriu jam suteikti žodį. Jūs paspauskite savo mygtuką. Prašau. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. STANKEVIČIUS. Aš labai apgailestauju, kad suabejojau pavadinimu, bet jis, man atrodo, pirminiame projekte ir taip, kaip įrašyta darbotvarkėje, yra aiškesnis. Bet aš nenoriu dėl to sutrukdyti įstatymo priėmimo. Nes iš pavadinimo kyla tokia mintis, kad čia norima riboti konkurenciją. Iš tikrųjų yra priešingai: konkurenciją norima skatinti, o riboti prieštaraujančius konkurencijos laisvei veiksmus. Tai, man atrodo, nelabai sėkmingai suredaguota, bet aš dabar nežinau, ką daryti. Įstatymą reikia priimti neatidėliojant. Gal konkurenciją ir ją reguliuojančių veiksmų? Aš nežinau kaip, negaliu jau dabar ekspromtu nieko pasiūlyti.
PIRMININKAS. Dar du deputatai nori kalbėti šiuo klausimu. Deputatas A.Svarinskas.
A.SVARINSKAS. Man atrodo, kad šitoj darbotvarkėj labai gerai pasakyta ,,Dėl konkurencijos plėtojimo ir monopolinių veiksmų ribojimo".
PIRMININKAS. Deputatas E.Gentvilas.
E.GENTVILAS. Aš irgi buvau pasižymėjęs, kad ne visai vykęs šitas pavadinimas. Atrodytų, lyg įstatymo tikslas būtų riboti konkurenciją. Tai bandykime pasiekti tokį kompromisą tarp darbotvarkėje įrašyto ir įstatymo viršuje užrašyto pavadinimo. Pavyzdžiui, toks: ,,Dėl konkurencijos ir monopolinių veiksmų ribojimo".
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis. Išsijungė. Deputatas V.Paliūnas.
V.PALIŪNAS. Deputato E.Gentvilo pasiūlymą galima suprasti, kad ribojama ir konkurencija, ir monopoliniai veiksmai. Man atrodo, geriausias pavadinimas tas, kuris įrašytas darbotvarkėje, ir siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Ankstesnis pavadinimas?
V.PALIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Ar neužtektų tiktai... Kodėl mes turime visą turinį arba jo dalį išdėstyti pavadinime? Užtektų ,,Dėl konkurencijos". O turinys pačiame įstatyme.
A.ŠIMĖNAS. Labai trumpas pavadinimas.
PIRMININKAS. Ir deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Nenorėčiau, kad mes redaguojame pavadinimą. Turėtų pranešėjas mums pateikti konkretų pavadinimą. Todėl gal darom nedidelę pauzę, suredaguoja ir balsuosime.
O šiaip pritarčiau deputato K.Sajos siūlymui. Net tokią mintį turėjau, kad gal jį visiškai trumpai pavadinti: Konkurencijos įstatymas ar ,,Dėl konkurencijos"...
A.ŠIMĖNAS. Gal ,,Dėl konkurencijos skatinimo"?
L.SABUTIS. Bet dabar mes prarasime daug laiko. Todėl manyčiau, kad pranešėjui duokime keletą minučių...
PIRMININKAS. O, atsiprašau, išsijungė. Ar pranešėjas gali dabar pateikti mums vieną pavadinimą, dėl kurio mes galim balsuoti, ar reikia atidėti šį klausimą?
A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad dėl pavadinimo reikėtų turbūt balsuoti. Reikėtų pasitarti su tais, kurie kažką siūlo, nes priešingu atveju vėl bus nesutarimas. Tai nežinau...
PIRMININKAS. Taigi jus siūlot atidėti šį klausimą.
A.ŠIMĖNAS. Nedidelę pertraukėlę.
PIRMININKAS. Darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Jo pranešėjas taip pat yra gerbiamasis ekonomikos ministras. Tai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektas. Tai jau būtų trečiasis šio klausimo svarstymas. Jus gal trumpai pristatykite, ar buvo padaryta kokių nors pakeitimų, palyginti su tuo projektu, kurį mes turėjome praeitą savaitę.
A.ŠIMĖNAS. Esminių pakeitimų gal nėra, yra redakcinių pakeitimų, taip pat yra kai kurių nedidelių papildymų ir straipsnių struktūroje. Vieną, sakyčiau, rimčiausią pasiūlymą pateikė gerbiamasis deputatas E.Jarašiūnas. Jis siūlo papildomai įtvirtinti nuostatą, kad iškėlus bankroto bylą administracija negali nutraukti darbo santykių savo iniciatyva. Idėja tokia, kad iškilus kritinei situacijai iš karto administracija nepradėtų atleidinėti darbuotojų, kad pagerintų savo ekonominę situaciją. Kad iškėlus bylą negali nutraukti savavališkai, o toliau jau sprendžia, galima ar negalima atleisti. Bet kad pati administracija to negalėtų daryti. Iš karto. Įmonės administracija.
Tai mes tokiam siūlymui pritarėme. Ši nuostata tikrai reikšminga darbuotojams, gina jų interesus. Manom, kad tai teisinga. O daugiau tokių esminių pakitimų nėra.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tą pakeitimą, kurį jūs minėjote... Jūs bent jau perskaitysite jo tekstą, kai mes prie tos vietos prieisim.
A.ŠIMĖNAS. Taip, kai iki to straipsnio prieisim.
PIRMININKAS. Jūs raštu nesat jos deputatams išdaliję.
A.ŠIMĖNAS. Ne, šiuo metu neišdaliję, nes tiktai šiandien gerbiamasis E.Jarašiūnas pateikė ir mes negalėjom niekaip spėti fiziškai.
PIRMININKAS. Jeigu ta pataisa yra ilgesnė, tai aš dar prašyčiau, jeigu mes prieš pertrauką iki to neprieisime, ją per pertrauką parengti raštu ir išdalyti.
A.ŠIMĖNAS. Gerai, mes galėsim tą straipsnį tiesiog atidėti...
PIRMININKAS. Taip...
A.ŠIMĖNAS. Atidėti, o paskui pabandysim...
PIRMININKAS. Jeigu yra ilgesnė kuri nors pataisa.
A.ŠIMĖNAS. Gerai, gerai, ten 7 straipsnis.
PIRMININKAS. Ar jūs esat gavę kokių nors kitų raštu pateiktų pataisų, pasiūlymų?
A.ŠIMĖNAS. Raštu pataisų, pasiūlymų negauta, išskyrus minėtą gerbiamojo E.Jarašiūno pataisą.
PIRMININKAS. Kokią pataisą?
A.ŠIMĖNAS. Tą, apie kurią kalbėjom.
PIRMININKAS. Tą, kurią jūs minėjote. Aišku. Ačiū. Tokiu atveju mes turbūt galime pereiti prie įstatymo svarstymo pastraipsniui.
Ar deputatas E.Jarašiūnas norėjo dar pridurti ką nors dėl savo pataisos? Tuo pat. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad kai bus svarstomi konkretūs straipsniai, kadangi tos pataisos yra susijusios su 7 ir su 30 straipsniais.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi nematau prieštaraujančių. Galima pereiti prie šio įstatymo svarstymo pastraipsniui.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, 1 straipsnis ,,Įstatymo paskirtis". Įstatymo reguliuojami santykiai. Mes jį norėtume pavadinti ,,Įstatymo paskirtis". Toks pavadinimas, kuris esmės nekeičia. 1 ir 3 straipsnių tekstai sujungti. Straipsnis skamba taip. ,,Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas bei vykdant bankroto procedūras. Įstatymas taikomas visiems ūkiniams subjektams, kurių veiklą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo organizacijų, žemės ūkio įmonių bankroto bylų kėlimo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reglamentuojantys norminiai aktai. Šis įstatymas netaikomas specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, biudžetinėms, visuomeninėms organizacijoms, ne pelno organizacijoms (įmonėms)." Žodžiu, sujungta, ir nieko čia daugiau nėra.
PIRMININKAS. Taigi į 1 straipsnio tekstą taip pat perkeliamas buvusio 3 straipsnio tekstas.
A.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaravimų dėl to redakcinio patvarkymo? Nematau. Ar yra prieštaravimų dėl viso 1 straipsnio? Taip pat nematyti. Ar reikia balsuoti? Nematau reikalaujančių. Taigi 1 straipsnis su pakeitimais yra priimtas.
Prašau toliau.
A.ŠIMĖNAS. Dabar 2 straipsnis — ,,Įmonės bankroto procedūra". Aš perskaitysiu. ,,Tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininkų sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas siekiant išvengti bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto procedūra gali būti taikoma teismine ir neteismine tvarka." Ir antra pastraipėlė, kad būtų įrašas apie rejestrą. ,,Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir bankroto procedūros taikymą įmonei turi būti pažymima įmonių rejestre." Viskas.
PIRMININKAS. Ar būtų prieštaravimų dėl naujos 2 straipsnio redakcijos? Nematau prieštaravimų. Ar reikia balsuoti? Nematau reikalaujančių. Taigi 2 straipsnis su ministro pateiktais papildymais yra priimtas. Ačiū.
Prašau toliau.
A.ŠIMĖNAS. 3 straipsnis. Kadangi truputį pakito numeracija, tai dabar, kur buvo 4, ,,Įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos". Pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Galbūt kalbėkime pagal tą numeraciją, kuri buvo, bus lengviau...
A.ŠIMĖNAS. Tai čia 4 straipsnis...
PIRMININKAS. Bus lengviau susigaudyti, paskui jūs pakeisite numeraciją.
A.ŠIMĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Taigi 4 straipsnis. Ar yra prieštaravimų dėl šio straipsnio? Nematau. Nereikia balsuoti? Taip pat nematau reikalaujančių. 4 straipsnis priimtas be pakeitimų.
A.ŠIMĖNAS. Toliau. ,,Neteisminės bankroto procedūros taikymas". Taip pat be pakeitimų.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 5 straipsnio? Nematau reikalaujančių. Priimta.
Prašau 6.
A.ŠIMĖNAS. ,,Tyčinis įmonių bankrotas". Pakeista į ,,Tyčinis bankrotas". ,,Įmonių" nebėra. Trumpiau ir...
PIRMININKAS. Tik pavadinimas, taip?
A.ŠIMĖNAS. Taip. O toliau pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas nori dėt 6 straipsnio? Ne, nenori. Jūs įsiterpkite, kai tik reikės, į diskusiją. Taigi 6 straipsnis su redakciniu pataisymu pavadinime. Ar reikia balsuoti? Nematau reikalaujančių. 6 straipsnis yra priimtas.
A.ŠIMĖNAS. Dabar 7 straipsnis — ,,Bankroto bylos iškėlimas teisme". Čia ir yra gerbiamojo E.Jarašiūno pataisa. Ir dar įrašyta viena pastraipėlė. Aš gal siūlyčiau šį straipsnį, šias pataisėles turbūt... Jeigu deputatai sutiktų, mes galėtume priimti. Jeigu ne, tai tada jį išspausdinti ir atskirai priimti. Kaip, gerbiamasis Jarašiūnai, galėsim jį priimti?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Siūlyčiau 7 straipsnį papildyti tokiu 4 punktu, kur būtų numatyta pranešti apie uždraudimą administracijos iniciatyva nutraukti darbo santykius su darbuotojais, t.y. kad bankroto bylos iškėlimas nebūtų pagrindas atleisti darbuotojus ir kad būtų tam tikra garantija. Aš manau, kad tokia nuostata būtina.
A.ŠIMĖNAS. Mes jai pritariama.
PIRMININKAS. Ir dar viena pataisa, dar paskaitykite.
A.ŠIMĖNAS. Viena tokia pastraipėlė. Teismas gali nekelti bankroto bylos, jeigu kreipiasi tik vienas kreditorius arba jeigu suminiai kreditorių reikalavimai yra nedideli, palyginti su turimu įmonės įstatiniu kapitalu. Šiuo atveju turtinės skolininko ar kreditorių pretenzijos sprendžiamos bendra ūkinių ginčų sprendimo tvarka. Kai skolininkas labai nežymus ir nėra rimto pagrindo kelti, tai tada ginčo tvarka. Tokia pastraipa, ginanti nuo nepakankamai pagrįstų kreditorių reikalavimų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar šiuos du 7 straipsnio papildymus mes galėtume priimti iš klausos, ar paprašysime, kad juos išspausdintų ir išdalytų mums? Laukiu ypač Ekonomikos komisijos narių pasiūlymų. Aš nematau reikalaujančių spausdinti ir papildyti. Taigi dabar dar kartą prašyčiau be komentarų abudu, ir gerbiamąjį deputatą E.Jarašiūną, ir pranešėją A.Šimėną, perskaityti tik tekstą tų papildymų, kuriuos mes turime priimti. Prašau, gerbiamasis Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Tokiu atveju dabartinis 4 taptų 5 punktu. Aš manau, kad ponas...
A.ŠIMĖNAS. Taip, perstumtas, taip, gerai.
E.JARAŠIŪNAS. ,,Pranešti apie uždraudimą administracijos iniciatyva nutraukti darbo santykius su įmonės dirbančiaisiais."
PIRMININKAS. Tiktai turbūt ,,įmonės darbuotojais", taip?
E.JARAŠIŪNAS. ,,Darbuotojais".
PIRMININKAS. Gerai, ir jūsų papildymas. Tik tekstą paskaitykit.
A.ŠIMĖNAS. Tuojau, prašau. ,,Teismas gali nekelti bankroto bylos, jeigu kreipiasi tik vienas kreditorius arba jeigu suminiai kreditorių reikalavimai yra nedideli, palyginti su turimu įmonės įstatiniu kapitalu. Šiuo atveju turtinės skolininko ar kreditorių pretenzijos sprendžiamos bendra ūkinių ginčų sprendimo tvarka."
PIRMININKAS. Čia kuris punktas būtų?
A.ŠIMĖNAS. Čia būtų 2 punktas.
PIRMININKAS. Įterptas būtų, taip?
A.ŠIMĖNAS. Taip, įterptas.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys nori kalbėti dėl to, taip? Prašau. Ne? Atsiprašau tada,
Taigi jums perskaityti 7 straipsnio papildymai. Prieštaravimų nematau. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio su pateiktais papildymais? Nematau reikalavimo. Taigi 7 straipsnis su pateiktais papildymais yra priimtas.
Prašau 8 straipsnį.
A.ŠIMĖNAS. Čia tik truputį pakeista straipsnių numeracija. Dabar siūlome 7 straipsnį — ,,Įmonės administratorius", kuris buvo 21-as. Redakcija ta pati, tiktai tiek, kad 21 straipsnis atkeltas į tą vietą.
PIRMININKAS. Taigi deputatams siūloma atsiversti 8 puslapį, kuriame yra 21 straipsnis. Ir siūloma jį dabar priimti. Jo numeris eilės tvarka būtų 8, po 7. Ar galime taip priimti? Nėra prieštaravimų? Buvęs 21 straipsnis yra priimtas ir įterpiamas tarp 7 ir 8 straipsnių.
A.ŠIMĖNAS. Dabar kitas 8 straipsnis ir 22 iš eilės. Taip pat tie du straipsniai įkelti į tą vietą. ,,Administratoriaus sprendimų tvirtinimas ir jo atsakomybė". Pakeitimų nėra, tik perkeltas straipsnis.
PIRMININKAS. Dėl 22 straipsnio teksto ir jo perkėlimo į gerbiamojo A.Šimėno nurodytą vietą. Nematau norinčių kalbėti ir prieštarauti. Ar reikia balsuoti? Dėl 22 straipsnio 9 puslapyje?
A.ŠIMĖNAS. Atkeliamas po šito, po mūsų priimto, nes jie abu, 21 ir 22, susiję. Tai administratorių atkeliame į tą vietą, tas reglamentuojamąsias nuostatas. O šiaip pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Ne, čia ne sujungimas, o perkeliama kaip atskiras straipsnis, tik keičiasi numeracija.
A.ŠIMĖNAS. Taip, tik numeracija.
PIRMININKAS. Jus neprieštaraujate? Taip, čia mums truputį gerbiamasis pranešėjas padarė...
A.ŠIMĖNAS. Dabar numeracija truputėlį pasikeitė, bet iš eilės, kaip mes sakome. Kadangi mes du straipsnius jau sujungėm, tai jis tapo devintu.
PIRMININKAS. ...padarė šiek tiek keblumų. Aišku, tokiu atveju buvo geriau pateikti naują tekstą.
A.ŠIMĖNAS. Mes jį turime, bet...
PIRMININKAS. Ką darysi.
Nematau prieštaraujančių. Taigi buvusiam 22 straipsniui pritariam ir perkeliam jį į II skirsnį.
A.ŠIMĖNAS. Į II skirsnį, taip, teisingai. O dabar jau iš eilės visi straipsniai eina, kaip jums pateikta. ,,Kreditorių teisės teismui iškėlus įmonės bankroto bylą". Pakeitimų čia nėra.
PIRMININKAS. Taigi buvęs 8 straipsnis.
A.ŠIMĖNAS. Buvęs 8, jis ir lieka.
PIRMININKAS. Pakeitimų nėra. Ar yra prieštaraujančių deputatų? Nematau, taigi 8 straipsnis taip pat priimamas be balsavimo.
Prašau pereiti prie III skirsnio.
A.ŠIMĖNAS. Toliau III skirsnis — ,,Kreditorių susirinkimo darbo tvarka". Pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Ar dėl 9 straipsnio bus prieštaraujančių? Neišgirdau.
Deputatas V.Jarmolenka. Jūs paspauskite savo mygtuką. Jau įjungiau jums. Prašau. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Galima būtų tai padaryti, bet vis atsiranda pakeitimų, kuriuos mums pranešėjas turi pateikti, nes išdalytame projekte jų nėra. Taigi jeigu būtų skirsnis, kuris visai nepakeistas, tai mes galėtume tai padaryti. Ačiū už pasiūlymą.
Ar III skirsnyje yra kokių nors pakeitimų? Gal jūs tada taip informuokite?
A.ŠIMĖNAS. ,,Kreditorių susirinkimo teisės". Ne, nėra. III skirsnyje nėra.
PIRMININKAS. Čia kalbame apie 9, 10, 11 ir 12 straipsnius.
A.ŠIMĖNAS. Taip, tik jų numeracija truputėlį, per vieną, keisis.
PIRMININKAS. Numeracija keisis paskui.
A.ŠIMĖNAS. Visas skirsnis toks.
PIRMININKAS. Ar deputatai sutiktų balsuoti už visą III skirsnį, kuriame pakeitimų nėra padaryta, tik bus pakeista straipsnių numeracija? Nėra prieštaraujančių dėl tokios darbo tvarkos?
Ar reikia balsuoti dėl viso III skirsnio teksto? Ne, Nėra prieštaraujančių balsuoti. Taigi III skirsnis, 9, 10, 11 ir 12 straipsniai, yra priimti.
Prašau pereiti prie IV skirsnio.
A.ŠIMĖNAS. Niekas nepakeista.
PIRMININKAS. Visame skirsnyje, taip? Taigi IV skirsnis ,,Taikos sutartis", 13,14,15,16 ir 17 straipsniai. Ar yra deputatų, norinčių ką nors pridurti ar prieštarauti dėl IV skirsnio? Nematau reikalaujančių. Ar reikia balsuoti dėl viso IV skirsnio? Nematau reikalaujančių. Taigi IV skirsnis yra priimtas be balsavimo.
A.ŠIMĖNAS. V skirsnis. Niekas nepakeista, tik paskutiniai du straipsniai. Mes juos perkeliame į III skirsnį, tai 21 ir 22. O daugiau niekas nekeista.
PIRMININKAS. Taigi V skirsnis, kuriame mes šiuo atveju tvirtintume 18, 19 ir 20 straipsnius, o 21 ir 22 straipsniai yra iškelti.
Ar yra deputatų, norinčių dėl to kalbėti ar prieštarauti? Nematau. Ar reikia balsuoti dėl V skirsnio straipsnių? Nematau reikalaujančių. Taigi V skirsnis taip pat be balsavimo priimtas. Ačiū.
VI skirsnis.
A.ŠIMĖNAS. VI skirsnyje niekas nekeista.
PIRMININKAS. VI skirsnis pateiktas be pakeitimų. 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniai. Ar yra deputatų, norinčių prieštarauti ar ką nors pateikti dėl šių straipsnių? Nematau. Ar reikia balsuoti dėl VI skirsnio? Aš tik prašau deputato E.Jarašiūno (...) kai bus kitas jo pasiūlymas.
Taigi VI skirsnis yra priimamas be balsavimo. Ačiū.
Prašau pereiti prie VII.
A.ŠIMĖNAS. Kadangi čia jau ir gerbiamasis E.Jarašiūnas turi pasiūlymų, gal tada pastraipsniui.
,,Bankrutavusios įmonės likvidavimas". Straipsnis ,,Sprendimas dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo", mes jokių pakeitimų nenumatome.
PIRMININKAS. Taigi 28 straipsnis. Ar yra dėl jo prieštaravimų? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. 28 priimtas.
A.ŠIMĖNAS. ,,Sprendimo dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo paskelbimas" — nepakeistas.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 29 straipsnio? Nematau reikalaujančių. 29 straipsnis priimtas.
A.ŠIMĖNAS. Toliau ,,Kreditorių reikalavimų pakeitimo eilė ir tvarka". Čia irgi mes padarėme nedidelį pakeitimą, taip pat, žinau, E.Jarašiūnas turi pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taigi prašau deputatą E.Jarašiūną. Įjunkite savo mygtuką. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. 30 straipsnyje kalbama apie reikalavimus, kurie tenkinami be eilės, pirmąja eile ir antrąja eile. Tai gal autorius sutiktų, kad tegul būna pirmąja, antrąja ir trečiąja eile, nes eilės yra.
Ir norėčiau, kad pirmoj daly, kur tenkinami pirma eile, turėtų būti tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Tai vienas punktas. Antras punktas — reikalavimai dėl žalos atlyginimo už sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą. Tai būtinos garantijos žmonėms, kurie dirba toje likviduojamoje įmonėje.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamojo E.Jarašiūno siūlymas iškelia į pirmą vietą socialinius bankroto aspektus. Pirmiausia pačių įmonių darbuotojai gautų tai, kas jiems priklauso. Tai yra pirmenybė prieš kreditorių reikalavimus. Diskusija šiuo klausimu iš principo galima ir, kaip jau gerbiamasis šio įstatymo pagrindinis autorius G.Rainys minėjo, ši diskusija nenauja. Jis gali pakartoti, kurie deputatai negirdėjo. Prašom, gerbiamasis Rainy.
G.RAINYS. Dėl pirmosios pastabos: be eilės, pirma eile, antra eile. Tai absoliučiai esmės nekeičia. Kaip deputatai nori, taip tegul ir būna. Tiesiog literatūroje taip dažnai būna rašoma, kad įkeistas turtas atlyginamas be eilės. Štai dėl ko atsirado toks terminas. O ar pirma, ar antra — čia jūsų nuožiūra.
Dabar dėl reikalavimų patenkinimo eiliškumo. Taip, ginčų nėra. Aš dar kartą turiu pasakyti, Šveicarijoje buvo tredjunionai su darbdaviais susirinkę ir bendro sprendimo nepriėmė. Turiu pasakyti taip. Aš turėjau kelių šalių įstatymus, štai aš ir dabar turiu pasiėmęs Rusijos, Vengrijos, Danijos. Ten visur yra eiliškumas. Kartais įkeistas turtas susikeičia vietomis su teismo išlaidom. Tačiau darbuotojų žala atlyginama ir darbuotojų darbo užmokestis paprastai trečioje vietoje. Įstatymų leidėjų teisė, be abejo, pakeisti. Nors, minėjau, tų šalių, su kuriomis esame susipažinę, numatytas klasikinis patenkinimo eiliškumas.
A.ŠIMĖNAS. Bet mes galim jį keisti. Niekas mums to nevaržo.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius. Atsiprašau, jūs įjunkite dar savo mygtuką.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš dėl to paties 30. Man atrodo, čia 30 straipsnio pirmoji dalis buvo rašoma visiškai neturint omeny, kad yra visiškai atskiras Hipotekos įstatymas. Kaip tik apie įkaitus ten ir šnekama. Įkaitas tam ir duodamas, kad garantuotų skolos reikalavimo patenkinimą. Ir čia visiškai nereikėtų minėti, kad štai be eilės tenkinami kreditorių reikalavimai, garantuoti įkaitais. Gali būti reikalavimas, kuris garantuojamas įkaitu, ir jis būna patenkinamas ir nebankrutuojant įmonei. Yra sava prievartos procedūra, kaip garantuoti padengimą skolos, kuri garantuojama įkaitu. Čia sukelia painiavą. Apie įkaitą visiškai nereikėtų kalbėti.
A.ŠIMĖNAS. Bet situacija tokia, kad bankrutuojanti įmonė kažką yra įkeitusi. Ir jeigu mes dar kartą patvirtinam, kad į tuos dalykus atsižvelgiam, įvyko bankroto procedūra, ten yra įkeista ir ši problema jau yra.
Z.JUKNEVIČIUS. Jau įkeitimas yra sureguliuotas. Yra dabar sureguliuotas įkaito klausimas. Aš tik nežinau, ar jau buvo pateiktas Tarybai Hipotekos įstatymas.
A.ŠIMĖNAS. Tai šiandieną jūs, gerbiamasis Juknevičiau, turbūt teiksite?
Z.JUKNEVIČIUS. Tai va, taigi ten specialūs įstatymai kalba apie šitai. Tai čia nebesvarstykim to klausimo.
PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti savo motyvą, palaikydamas gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlymą. Čia ministro pavaduotojas aiškino, kad mes pernelyg krypstam į socialinį tenkinimą. Bet socialinė partnerystė pas mus tiktai prasideda. Ir todėl bent jau tame periode kažin ar nebūtų protingiau pasielgti taip, kad būtų darbuotojų tenkinimo prioritetas. Aš palaikyčiau gerbiamąjį E.Jarašiūną.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Prisidedu prie tų visų pasiūlymų ir noriu tik pasakyti, kad čia yra toks neatidumas. Eiliškumas buvo sovietmečiais. Be eilės. Juo labiau nurasite nė vienos šalies, kur yra eilė be eilės. Tai jeigu mes pasakom, kad tokia tvarka, tai nustatom prioritetus, kaip teisingai pasakė deputatas E.Petrovas. Pirmiausia tas, paskui tas ir paskui tas. Tai jeigu yra pirmiausia, tai yra 1 punktas, ir viskas. Nėra čia ko diskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iškilo ginčas, o mes formuluočių, dėl ko ginčijamasi, neturim. Tokiu atveju aš manyčiau, kad formuluotės, ar alternatyvios, ar bendros, turėtų būti oponentams pateiktos, ir tik paskui mes galėtume spręsti.
Kadangi nuomonės pasakytos, siūlyčiau atidėti šį klausimą po pertraukos. Išdalyti deputatams ar vieną bendrą formuluotę, ar alternatyvias ir tada mes galėtume balsuoti. Kadangi mes neturime tekstų, kurie siūlomi, kažin ar dabar galėtume balsuoti.
Prašau. Gerbiamasis ministras.
A.ŠIMĖNAS. Tada norėčiau pakviesti per pertrauką tuos deputatus, kurie turi kokių nors pastabų dėl 29 straipsnio, kad mes kolektyviai galėtume pateikti tokią redakciją, dėl kurios nebūtų jokių ginčų. Tai aš kviesčiau gerbiamąjį E.Jarašiūną, gerbiamąjį Z.Juknevičių, jeigu galima. Mes susitarsime. Taip pat norėčiau pakviesti tuos, kurie turi kokių nors minčių dėl prieš tai buvusio įstatymo patvirtinimo.
PIRMININKAS. Dėl pavadinimo tuoj pat mes dar sykį pasakysime ir aš norėčiau, kad... Jūs norite tuo pačiu klausimu? Tai aš tuoj pat pasakysiu. 30 straipsnio priėmimą mes atidedame po pertraukos. O gal 31 dar būtų galima priimti ir būtų pabaigtas mūsų darbas?
A.ŠIMĖNAS. Taip. Ten nėra jokių pataisų, nieko.
PIRMININKAS. Ar 31 straipsnį galime priimti be balsavimo? Nematau prieštaraujančių. Taigi 31 straipsnis priimamas be balsavimo. Lieka atidėtas 30 straipsnis. Ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo bus? Ar jūs vėliau jį pateiksite?
A.ŠIMĖNAS. Tai jis yra. Aš manau, jis pateiktas deputatams.
PIRMININKAS. Bent manęs jis nepasiekė.
A.ŠIMĖNAS. Tai tada padauginsime ir šitą...
PIRMININKAS. Jus tada po pertraukos padauginsite. Gerai, ačiū.
A.ŠIMĖNAS. Gerai, padauginsime kartu su tuo straipsniu.
PIRMININKAS. Tokiu atveju darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Noriu informuoti deputatus, kad pasitarus su deputatais, kurie kalbėjo anksčiau svarstytu klausimu, t.y. dėl įstatymo pavadinimo, dabar siūlomas toks pavadinimas: Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Ar galima būtų balsuoti dėl įstatymo tokiu pavadinimu?
Taigi aš pirmiausia kviečiu deputatus registruotis ir žinosime, ar galime balsuoti. Jeigu galėsime balsuoti, tai būtinai balsuosime dėl šio įstatymo. Jeigu rūmuose yra deputatų, mane girdinčių, prašau ateiti j salę balsuoti dėl įstatymo. Jeigu papildomai į salę ateis deputatų, prašau balsų skaičiavimo grupę sekti.
Kol kas užsiregistravo 56 deputatai. Deja, balsuoti negalime, nors balsavimas buvo ir iš anksto numatytas. Deja, trūksta. Jeigu yra deputatų, mane girdinčių rūmuose, prašau tuoj pat ateiti j salę balsuoti.
Ar yra neužsiregistravusių deputatų, kurie nespėjo užsiregistruoti? Galima tada pabandyti pakartoti registraciją. Štai dar keletas deputatų ateina į salę. Labai ačiū, kad jus paklausėte manęs.
Taigi pabandykime dar kartą registruotis. Galbūt darome papildomą registraciją. Prašau, registracija prasidėjo.
Salėje 71 deputatas. Kadangi balsavimas buvo numatytas iš anksto... Dar viena deputatė atėjo, du deputatai, trys, keturi. Salėje — 75 deputatai. Aš manau, galime balsuoti, kadangi dėl įstatymo nebuvo labai didelių prieštaravimų. Primenu, balsavimas buvo numatytas iš anksto. Šiuo atveju norint priimti įstatymą reikėtų 65 balsų.
Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Taigi siūlau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas mūsų jau apsvarstytas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Taigi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas yra priimtas. Dėkoju deputatams už konstruktyvų darbą. Jau pertraukos metas. Galbūt galėtume balsuoti dėl nutarimo.
Atsiprašau, vieną sekundę, gerbiamieji deputatai. Ačiū, kad priminėt. Taip pat yra mūsų apsvarstytas nutarimas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Papunkčiui jis yra priimtas, keičiama tik viena data. Vietoj sausio 1 d. įstatymo įsigaliojimo pradžia būtų lapkričio 1 d.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įsigaliojimo" priėmimas
Ar dėl šio pakeitimo nėra prieštaravimų? Nematau. Ar galime balsuoti dėl viso nutarimo su pakeistu įstatymo pavadinimu? Galime. Negalime priimti be balsavimo. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įgyvendinimo". Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ponas Palecki, jūs balsuojate prieš? Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi nutarimas ,,Dėl Konkurencijos įstatymo įgyvendinimo" taip pat yra priimtas. Ačiū.
Pertrauka iki 12 val. Dėkoju jums už konstruktyvų darbą, nes mes, atrodo, kaip reta dirbame pagal darbotvarkę.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS. Prašau sėsti į savo vietas. Laikas pradėti posėdį, t.y. tęsti posėdį po pertraukos. Labai prašau deputatus sėsti į savo vietas. Ką gi, tęsime posėdį. Prašau deputatus registruotis, kas dalyvauja posėdyje. Registracija prasidėjo.
Posėdyje dalyvauja 55 deputatai. Taigi balsuoti kol kas negalime. Kviečiu deputatus susirinkti, tuoj padarysim iš naujo... Kviečiu deputatus rinktis į salę, netrukus reikės balsuoti. O kol susirinks daugiau deputatų ir kol bus baigta rengti 30 straipsnio nauja redakcija, apie kurią kalbėjome (Įmonių bankroto įstatymo), gal sutiksite, kad gerbiamasis ministras A.Šimėnas padarytų pranešimą kitu klausimu? Dėl Vyriausybės pateikto įstatymo ,,Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymai ir pakeitimai". Jeigu jus sutinkate su tokia darbo tvarka. Taigi kviečiu ministrą j tribūną.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, mes praeitą kartą jau pristatėme Pirminio privatizavimo įstatymo papildymų ir pakeitimų projektą. Trumpai buvo paaiškinta šių pataisų esmė ir todėl šiandien atliksime pirmąjį svarstymą. Aš dar trumpai norėčiau priminti, jog šios pataisos reikalingos tam, kad visų pirma liberalizuotume privatizavimo procesą. Dabar jau turime gerą praktiką, žinome tuos trūkumus ir privalumus ir manome, kad šiame etape galima privatizavimo procesą šiek tiek liberalizuoti. Tai jį paspartintų, taip pat leistų išspręsti tas problemas, kurios šiandien labai sunkiai sprendžiamos.
Svarbiausios pataisos yra šios, kad juridiniams asmenims leidžiama dalyvauti privatizavimo procese tuo atveju, kai skelbiamas konkursas privatizavimo objektui įsigyti. Iki šiol, kaip žinote, juridiniai asmenys negalėjo dalyvauti privatizavimo procese.
Svarbi pataisa yra ta, kad asmenims galima parduoti investicinius čekius aukcionuose Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki šiol šią teisę turėjo tiktai asmenys, kurie stato kooperatinius butus, o dabar priimtume nuostatą, kad kas nori, gali jas parduoti. Nedidelė pataisa, tačiau svarbi, kad tuo atveju, kai dalyvauja vienas investitorius, gali vykti tiesioginės derybos. Ir kai konkurso tvarka vyksta pardavimas. Svarbu, kad bandome įteisinti arba, tiksliau sakant, siūlome įteisinti kitus privatizavimo būdus, uždarus aukcionus, tik vienai labai aiškiai objektų grupei, t.y. farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigoms. Naujas privatizavimo būdas — tai akcijų paketo pardavimas aukcione už laisvai konvertuojamą valiutą. Ir kai to nepavyksta padaryti, tada privatizavimas vykdomas bendra tvarka pagal akcijų pasirašymą.
Ir trečias būdas, labai svarbus, sakyčiau, skelbiant konkursus privatizavimo objektams įsigyti. Jis taikomas tuo atveju, kai nepavyksta jo privatizuoti pagal Pirminio privatizavimo įstatymą taikant akcijų pasirašymą. Tada konkurso sąlygose galima gana laisvai įvardyti tuos momentus, kurie trukdo tą objektą parduoti. Tokiu būdu įteisinamas ir objektų pardavimas kreditan, kas yra tikrai svarbu, ir privatizavime dalyvauja tie, kurie pateikia geriausius projektus, o komisija sprendžia, kam perduoti tą objektą.
16 straipsnio pataisos reikalingos tam, kad rimtai sustiprintų aukcionų vedimo tvarką. Kai šiuo metu tie mokesčiai neturi iš esmės jokios įtakos, galima aukcione elgtis ne visai sąžiningai, t.y. labai pakelti objekto kainą, o paskui sakyti: neturiu pinigų. Tai šiuo metu mes įteistume 10% norimo įsigyti privatizavimo objekto pradinės kainos. Tai jau šiek tiek sudrausmintų, sumažintų tokių pažeidimų. 17 straipsnio šeštąją dalį koreguojame taip, kad būtų galima išleisti ir daugiau akcijų, negu numatyta, kai yra viršytas privatizavimo laipsnis ir Centrinė privatizavimo komisija nusprendžia nebeskelbti naujo akcijų pasirašymo, tačiau šiek tiek padidinti privatizavimo laipsnį ir kad privatizavimas būtų įvykęs. 18 straipsnyje ta pati nuostata aptariama toliau.
18 straipsnio septintosios dalies pataisos reikalingos tam, kad fizinių asmenų grupės ir investicinės akcinės bendrovės nepiktnaudžiautų atsiimdamos savo pageidavimą pasirašyti akcijas, nes būtent taip yra daroma. Iš pradžių užkeliama kaina, paskui, kiek reikia, atsiima akcijų. Žodžiu, piktnaudžiauja privatizavimo procese. Kad šito nebūtų, tai jiems įsigalioja draudimas, o tuo tarpu fiziniai asmenys gali atsiimti akcijas.
Įstatymas papildytas 20 straipsniu, kuriame aptariami kiti privatizavimo būdai, būtent: uždari aukcionai, akcijų pardavimas paketais už konvertuojamą valiutą, ir taip pat detalizuotas privatizavimo būdas, kada skelbiamas konkursas. Nurodyta, kad dėl konkretaus privatizavimo būdo taikymo sprendimą priima Centrinė privatizavimo komisija, o siūlymus jiems teikia steigėjai, t.y. ministerijos tarnybos, miestų, rajonų valdybos, kurių sričiai priskirtas privatizuojamasis objektas.
Aš labai trumpai išvardijau pagrindinius šių pataisų momentus. Ir norėčiau dabar išgirsti deputatų nuomonę apie šias pataisas. Tik dar kartą noriu priminti, kad jeigu deputatai siūlys vykdyti uždarus aukcionus ir kitiems objektams, išskyrus tuos, kur čia išvardyti, tai mes iš karto tada šią pataisą atsiimam. Vyriausybė man tai yra įgaliojusi, kad negalima išplėsti šiame etape uždarų aukcionų taikymo srities. Ir jeigu bus bandoma plėsti, tai mes šiame etape nebetaikysime to ir medicinoje. Tiek.
PIRMININKAS. Ar deputatai norėtų paklausti pranešėjo? Nematau norinčių klausti.
Ar yra? Jūs norite, tai prašau. Deputatas Romualdas Rudzys.
R.RUDZYS. Ar jūs, kolega, tikite, kad galima taisyti nepataisomus dalykus, tarkime, privatizavimo įstatyme? O atsakyti galėtumėte kitaip. Ar jūs dabar atstovaujate Vyriausybei, ar kokiai ekonomikos komisijai, ar kam kitam?
A.ŠIMĖNAS. Aš šiuo metu atstovauju Vyriausybei. Ir, antra, nepataisomų dalykų pataisyti neįmanoma.
R.RUDZYS. Ačiū. Tai aš žinosiu, kaip balsuoti. Juk jeigu mudu sėdėsime, tarsimės, kaip uždrausti, tai penki kampe sėdės ir tarsis, kaip apeit. Ir jie susitars. Negalvokim, kad mes gudresni už juos.
PIRMININKAS. Daugiau klausti norinčių deputatų nematau. Taigi ačiū pranešėjui. Jūs siūlote pritarti įstatymui po pirmojo svarstymo, taip?
A.ŠIMĖNAS. Aš siūlyčiau šioms pataisoms taikyti skubesnę tvarką ir jau kitą kartą balsuoti pastraipsniui ir bandyti jas priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateiksiu jūsų pasiūlymą balsuoti.
Gerbiamieji deputatai, ar bus norinčių diskutuoti dėl šio įstatymo? Tokiu atveju kviečiu užsiregistruoti norinčius. Ir pirmiausia klausiu, ar yra komisijų, norinčių pateikti savo išvadas dėl šio įstatymo? Visų pirma Ekonomikos komisijos, taip pat kitų komisijų. Deputatas J.Dringelis nori. Nenorite jūs? Tada išbraukite save iš sąrašo.
Nematau norinčių nei diskutuoti, nei pateikti kokias nors išvadas. Taigi man belieka pasiūlyti jums balsuoti, turbūt du kartus. Vienas pasiūlymas yra pritarti šiam įstatymui po pirmojo svarstymo, kitas nutarimo punktas būtų taikyti šio įstatymo svarstymui skubesnę tvarką. Ar reikia atskirai balsuoti už tokio mūsų nutarimo punktus, ar už abudu galima balsuoti iš karto? Bandykime iš karto, jeigu nebus reikalingos daugumos, t.y. 43 balsų, dėl skubesnės svarstymo procedūros... Kadangi nėra kvorumo, atsiprašau, 65 balsai reikalingi norint taikyti skubesnę svarstymo procedūrą. Tai jeigu nebus gauta tiek balsų, tokiu atveju sakysime, kad pritarta tik po pirmojo svarstymo.
Kviečiu deputatus papildomai registruotis, žinosime, kiek mūsų yra salėje. Prašau, registracija prasidėjo.
Registruota 70 deputatų. Norint taikyti skubesnę svarstymo tvarką, reikia 65 balsų. Balsuojame elektronika.
Kas už tai, kad būtų pritarta pateiktam įstatymui po pirmojo svarstymo ir taikoma skubesnė svarstymo procedūra? Balsavimas prasidėjo.
Taigi už balsavo 51 deputatas, prieš 3, susilaikė 3. Pritarta įstatymui po pirmojo svarstymo, tačiau dėl skubesnės svarstymo procedūros nenutarta. Ačiū šiuo klausimu.
Deputatams jau yra išdalyta, aš nežinau, ar jau visi gavote, naujoji redakcija to straipsnio, kurį atidėjome. Dabar jis tik pavadintas 29 straipsniu. Taigi aš kviečiu gerbiamąjį ministrą į tribūną. Jūs pristatykite tą redakciją, kuri čia yra pateikta. Ar čia yra alternatyviam balsavimui viena ir kita redakcija, taip?
A.ŠIMĖNAS. Čia mūsų siūlymas, Vyriausybės siūlymas, o alternatyvųjį straipsnį, ką siūlo deputatai, gal mes iš šito padarysime, nes nebuvo susirinkta, neįvyko tas susirinkimas.
PIRMININKAS. Tai kaip mes galėtume toliau elgtis? Ar reikia alternatyviai balsuoti, ar jūs dar prašote pertraukėlės pasitarti?
A.ŠIMĖNAS. Kad ne, siūlau pertraukėlės tikrai nedaryti, mes galime aptarti šį straipsnį, o jeigu bus labai nedidelių pakeitimų, tai gal mes ir nuspręsime. Ir būtų darbas užbaigtas.
Toliau. Dėl šio 29 straipsnio redakcijos norėčiau, kad būtų suteiktas žodis pagrindiniam įstatymo rengėjui gerbiamajam G.Rainiui.
PIRMININKAS. Tai prašau, žodis gerbiamajam G.Rainiui. Gal jis pakomentuotų tą redakciją, kuri čia pateikta.
G.RAINYS. Gerbiamieji deputatai, jums pateiktas 29 straipsnis, naujas jo formulavimas. Į ką mes atsižvelgėme? Pirmiausia į numeraciją. Nebeliko eilės. Yra pirma, antra, trečia ir ketvirta eilės. Dabar pirmąja eile yra tenkinami kreditorių reikalavimai, garantuoti įkaitu. Mes, kaip matote, gerokai sutrumpinome, atmetėme antrą šito punkto dalį, tokią procedūrinę. Kadangi buvo siūlyta išvis atmesti žodį ,,įkaitas", kad tai Hipotekos įstatyme numatyta, nenorėčiau sutikti. Patikėkite, yra daugelio... Ne daugelio, bet kiek teko susipažinti, visur bent trumpai užsimenama. Taip, šalia salėje sėdi ekspertas iš Vakarų Vokietijos. Toks pat patarimas:
buvo galima truputėlį kitaip formuluoti, kad iš turto, skirto kreditorių reikalavimų patenkinimui, atmetama ta dalis, kuri yra įkeista. Tačiau mums atrodo, kad šitaip skamba gražiau, trumpiau ir tiksliau.
Dabar dėl prašymo, kad darbuotojų žala būtų atlyginama aukščiau. Ką mes galime pasakyti? Atkreipkite dėmesį, kur yra antrąja eile tenkinami. Čia yra trys sudėtinės dalys, visa antra eilė. Pirma sudėtinė dalis yra teismo administravimo, antra taip pat labai svarbi tai ieškiniai, susiję su administratoriaus sprendimų vykdymu. Jūs suprantate, kai bankroto byla iškelta, dar ūkinis procesas nenutrūksta, perkamos naujos prekės, o jeigu kreditoriai nepabijo tai įmonei, kuri bankrutuoja, tiekti prekių, jų reikalavimai taip pat turi būti aukštai iškelti.
Ir trečia dalis — darbuotojų atlyginimai, susiję su darbo santykiais. Akcentuoju, kad tai yra antra eilė. Ir šio straipsnio paskutinėje dalyje yra parašyta: jeigu trūksta pinigų, proporcingai sumažinama. Tai ir teismo išlaidos, ir darbo užmokestis gali būti 5%, 10% sumažinti. Aš manau, kad tikrai aukštai iškelti darbuotojų reikalavimai: po įkeisto turto lygiai su teismu užima antrą eilę. Ir toliau ta pati numeracija. Redakcija derinta su galiojančiu Civiliniu kodeksu. Štai tą noriu akcentuoti, kad darbuotojų atlyginimai — tai antra eilė, tik čia parašyta 3 punktas. Nežiūrėkite, tai yra antra eilė ir bus proporcingai patenkinama. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti deputatų, kurie turėjo prieštaravimų. Kaip supratau, čia yra ne alternatyviam balsavimui, o jau pateikta lyg ir tokia bendra redakcija. Ar deputatai, kurie buvo pasakę savo pastabas, dabar turi ką nors pridurti?
E.JARAŠIŪNAS. Ta redakcija, kurią siūlo projekto autoriai, rodo, kad jie ūkinius subjektus laiko svarbesniais už įmonės, įstaigos darbuotojus. Galimas ir toks požiūris. Tačiau aš norėčiau pasiūlyti, kad pirma eile būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, garantuoti įkaitu, ir darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, bei reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu, kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat gyvybės atėmimu, t.y. iš antros eilės perkelti į pirmą eilę. Mano supratimu, konkretus darbuotojas yra svarbiau už ūkinius subjektus. Čia jau yra principo reikalas.
A.ŠIMĖNAS. Deputatų dauguma, manau, linkusi pritarti gerbiamojo E.Jarašiūno pataisai, todėl manau, kad galime surasti tą kompromisą ir sutikti. Tada gal ir balsuoti nereikės.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš vėl prie to paties ir noriu pacituoti jau Vyriausybės aprobuotą Hipotekos įstatymo projektą, kur pasakytas toks pagrindinis principas: Hipoteka seka turtą. Jeigu kredito davimo terminas nepasibaigė, nors įmonė bankrutuoja, tai turtas, kuris gali būti įkaitu, niekur nedingsta, jis gali atitekti kitam savininkui. Ir štai Hipoteka seks tą turtą toliau. Nereiškia, kad jau reikia patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto atveju. Tik reikia fiksuoti skolą. Ir įstatyme ten taip pat pasakyta: bankrutavus arba likviduojant įmonę fiksuojama skola, kiek yra pats kreditas, palūkanos, procentai. Todėl aš dar kartą siūlau, neminėkim apskritai šitos skolos, garantuotos įkaitu, padengimo. Mes ketiname priimti visiškai kitą dalyką. Galbūt Vengrijoje, galbūt Vokietijoje yra kitaip, bet nenorėkim tokių atskirų epizodų sukišti čia: va ten taip yra, tai ir čia. Mūsų kitas principas.
A.ŠIMĖNAS. Aš pabandysiu oponuoti gerbiamajam Z.Juknevičiui. Aš suprantu tą poziciją, tačiau oponuojant galima pateikti būtent tokius argumentus. Įsivaizduokime, kad įkeisto turto yra netgi daugiau negu kad likęs turtas, nes bankrutuojančios įmonės, visi kreditoriniai įsiskolinimai... Likusio turto jau yra mažiau, jis yra išparceliuotas. Ir tokiu atveju, jeigu mes čia nepaminim iš viso įkaitų, tai tada bus galima teigti taip: mes vykdom Bankroto įstatymą, įmonę skelbiam bankrutuojančia, vykdome Bankroto įstatymą ir apie jokius įkaitus mes ničnieko nežinom. Taip, yra tas įstatymas, bet jie sakys: mes nežinom, mes vykdom iš eilės. Apie įkaitus nereikia, atsiskaitom su darbuotojais, ir tiems, kurie turi įkeistą turtą, jau nebeužtenka atsiimti to turto. Tai ką tada daryti? Tada reikia... Neužtenka įkeisto turto.
Z.JUKNEVIČIUS. Mes tada maišom įkaito sąvoką.
A.ŠIMĖNAS. Ne.
Z.JUKNEVIČIUS. Pagal Hipotekos įstatymą...
A.ŠIMĖNAS. Ne, gerbiamasis Juknevičiau. Kadangi čia mes tik pasakom, kad ta problema yra, o toliau sprendžiama pagal tą įstatymą. Aš nematau jokio prieštaravimo, nes skolos... Tai reikia, kai ji bankrutuoja, visas jas įvertinti, įvairiausias formas, ir kur įkeistas, ir kur neįkeistas. Juk likviduojamas subjektas, visiškai likviduojamas subjektas, ir gali nebelikti net ir to subjekto, kuris ten įkeitė įkaitu. Kai keitė įkaitu, buvo subjektas. Jis keliauja paskui turtą. Bet to turto gal jau nebeužtenka. Jeigu ir keliauja. Ir su skola jo, pavyzdžiui, nepriima. Jis perima tą turtą ir perima turtinius įsipareigojimus. Tai jeigu bankrutuojanti parduodama iš aukciono, jis neima tų įsiskolinimų, ir iš šitų lėšų reikia kažkaip dengti ir įkaitą.
Aš manau, kad tai vienas kitam tikrai neprieštarauja, nes mes nieko nereglamentuojam, nei kaip grąžinam įkeistą turtą... Nes ten yra pagal Hipotekos įstatymą. Tik įvardijam, kad ta problema yra, kad bankrutuojant įmonei į ją būtų atsižvelgta, kad ji būtų fiksuota. Ir nėra jokių reikalavimų, tik paminėjom, kad jis yra, ir daugiau nieko mes nedarom. Sakom, pirmiausia atsiskaitom su tuo įkaitu, kad galiotų Hipotekos įstatymas. Aš nematau, kas blogo dėl to atsitiks, kas atsitiks blogo, jeigu čia bus parašyta, kad pirmiausia (...) įkaitu, kad pirmiausia sprendžiama hipotekos problema. Kur čia yra blogai, kas paskui atsitiks blogo, kur kolizija, kas čia susiginčys ar nesusiginčys? Tik patvirtinam, kad galios anas įstatymas, ir daugiau nieko.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, aš norėčiau kai ką priminti, gerbiamieji kolegos. Mes kurį laiką šnekėjome apie efektyvumą, apie tai, kad reikėtų vienokiu ar kitokiu būdu pritraukti investicijas. O dabar nustatomas socialinis prioritetas, o ne efektyvumo prioritetas bankroto atveju. Tai dar kartą apsunkins investicijų galimybę, nes galų gale dažnai kaip tik dėl darbuotojų kaltės gamykla patirs bankrotą. Pabrėžiamas prioritetas, kad bet kokiu atveju, net ir blogiausiu atveju, tie žmonės, kurie per tuos metus nesugebėjo persiorientuoti, nesugebėjo pradėti gaminti naujos produkcijos, jie bet kokiu atveju išlošia, bet kokiu atveju jų padėtis geresnė negu to žmogaus, kuris rizikuoja investuoti į tą gamyklą ar skolinti tai gamyklai ir tos skolos negali atsiimti, o atsiims tik vėliau. Tai nepadės efektyvumui, nepadės skatinti investicijų.
Aš daug neraginsiu čia vienaip ar kitaip balsuoti, bet tik norėčiau atkreipti dėmesį, kolegos, kai mes norime investicijų, prašom investicijų, ieškom investicijų garantijų, o kita vertus, kiekvienu savo sprendimu tas garantijas mažinam.
PIRMININKAS. Dar deputatas E.Jarašiūnas šiuo klausimu.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, negalima sakyti, jog darbuotojai kalti už tai, kad įmonės administracija, savininkas nesugebėjo persiorientuoti. Man regis, reikia skirti savininko, gamybos vadovo, kaip subjekto, gebėjimą ūkininkauti ir darbuotojo, kuris yra sudaręs paprasčiausius darbo santykius su įmone, interesų gynybą. Manyčiau, kad negalima ūkinių dalykų kelti į priekį visiškai nematant, kad yra konkretūs žmonių interesai, žmonių, kurie paprasčiausiai dirba, bet kad sudaryta viena ar kita operacija, nuo jų niekas nepriklauso. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prioritetą teikiant socialiniams klausimams.
PIRMININKAS. Dar prašau trumpai atsakyti gerbiamąjį ministrą ir baikim diskusiją šiuo klausimu, nes iš tikrųjų per ilgai užtruko.
A.ŠIMĖNAS. Šiuo metu yra du alternatyvus siūlymai, siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi aš norėčiau prašyti tų alternatyvų, dėl kurių mes galėtume balsuoti. Gaila, kad ne viskas buvo parengta raštu. Aš suprantu, šiuo metu pranešėjas teikia balsuoti būtent tą straipsnio redakciją, kuri yra naujai išdalyta, taip?
A.ŠIMĖNAS. Taip. O gerbiamojo E.Jarašiūno vienintelis pakeitimas, kad 2 punkto trečiąją pastraipą perkeliam į 1 punktą, t.y. ,,pirma eile yra tenkinami kreditorių reikalavimai, užtikrinti įkaitu, ir darbuotojų reikalavimai". Toliau kaip tekste. Tai tik perkėlimas, daugiau nėra jokių pakeitimų.
PIRMININKAS. Taigi aš kviesiu deputatus tuoj balsuoti dėl deputato E.Jarašiūno pasiūlymo antrosios dalies — 3 punktą perkelti į pirmąją dalį kaip atskirą punktą. Toks yra deputato E.Jarašiūno pasiūlymas ir jis bus teikiamas balsuoti, be abejo, jeigu jis pats neatsiima. Ar dar gerbiamasis Z.Juknevičius ką nors siūlys? Taigi toks yra siūlymas. Aš manau, kad balsavimo motyvai jau pakankamai aptarti.
Dar deputatas V.Jarmolenka nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš jam suteikiu žodį.
V.JARMOLENKA. Aš dėl balsavimo motyvų noriu pasakyti, kad čia nėra automatiškas vienos pastraipos perkėlimas į kitą, o čia yra prioritetų keitimas. Ir visiškai teisingai pasakė deputatas A.Ambrazevičius, kad jei darbininkas dirba pas blogą investitorių, tai nėra ko čia jam kažką grąžinti, nes investitorius yra daug svarbesnis asmuo. Tai prioritetų reikalas. Tuo tarpu deputatas E.Jarašiūnas siūlo sulyginti šitų prioritetų lyginamąjį svorį. Ir aš protestuoju, kad čia yra alternatyvus balsavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš teikiu balsuoti deputato E.Jarašiūno pasiūlymą. Aš ką tik pasakiau, kokius pakeitimus jis siūlo padaryti.
Balsavimas prasidėjo. Kas už deputato E.Jarašiūno pasiūlymą, spaudžia ,,už", kas prieš, tas — ,,prieš", kas susilaiko, tas susilaiko.
deputato E.Jarašiūno pasiūlymą balsavo 33 deputatai, prieš ~ 3, susilaikė 19. Taigi balsų dauguma deputato E.Jarašiūno pasiūlymui yra pritarta.
Aš noriu paklausti gerbiamąjį Z.Juknevičių, ar jūs teikiate kurį nors pasiūlymą balsuoti? Aš tuoj pat jums įjungsiu. Prašau, mikrofonas jums... Jūs neteikiate?
Z.JUKNEVIČIUS. Neteikiu.
PIRMININKAS. Taigi už visas alternatyvas yra balsuota. Pateikiamas deputatams visas straipsnio tekstas, t.y. buvusio 30 straipsnio, dabar jis tampa 29. Ar reikia balsuoti už visą straipsnį su padarytu pakeitimu? Nematau siūlančių. Taigi straipsnis su pakeitimu yra priimtas.
Taigi priimti visi įstatymo straipsniai. Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl šio įstatymo buvo numatytas iš anksto, galime balsuoti ir nesant didžiojo kvorumo. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal dar kartą užsiregistruokime, nes pasikeitė deputatų skaičius. Registracija prasidėjo.
Salėje 71 deputatas, galime pabandyti balsuoti ir nesant didžiojo kvorumo.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo priėmimas
Taigi kas už tai, kad būtų priimtas mūsų apsvarstytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas? Kas už, prašau balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Kas už, kelia korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 63.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Ką gi, tenka apgailestauti, kad nesant prieštaravimų dėl įstatymo įstatymas negali būti priimtas, nes jam priimti reikia 65 balsų.
A.ŠIMĖNAS. Gal perbalsuojam?
PIRMININKAS. Aš tiesiog laukiu oficialių pasiūlymų. Aš jau kviečiau ir dar kartą kviečiu, kad deputatai, esantys rūmuose, ateitų į salę, nes vyksta svarbus balsavimas dėl įstatymo.
Suprantu, kad deputatai beveik sutartinai siūlo dar kartą balsuoti dėl įstatymo, nes tiesiog balsų suma yra mažesnė, negu yra salėje deputatų. Galbūt kažkas neatidžiai balsavo, gal tiesiog nepastebėjo balsavimo. Būtent dėl tokių motyvų mes galėtume ir perbalsuoti. Dar minutėlę palaukim, gal per tą minutę jūs trumpai pristatykite nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, jums yra pateiktas nutarimo projektas. Matyt, svarbiausias yra 2 punktas: ,,Nustatyti, kad įmonės bankroto byla negali būti keliama, jeigu įmonė atsidūrė nemokumo būklėje dėl sutrikusių ne dėl jos kaltės įmonių tarpusavio atsiskaitymų ir įmonės debitorinis įsiskolinimas viršija trumpalaikį kreditorinį įsiskolinimą", t.y. tokia situacija, kokią mes turime su Rytais, kad įmonė yra pateikusi produkciją, neįvykęs apmokėjimas. Kad mes jos nelaikytume bankrutuojančia. O daugiau tai čia tipiniai straipsniai, aš manau, kad čia...
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo tvarkos" priėmimas
PIRMININKAS. Ar deputatai norėtų paklausti, ar ką nors pasiūlyti dėl nutarimo projekto, kuris jums buvo ką tik išdalytas? Ar reikia balsuoti dėl atskirų nutarimo punktų? Nereikia. Taigi galime be balsavimo nutarti, kad pateikto nutarimo punktams yra pritarta, ir galėsime balsuoti dėl viso nutarimo.
Ką gi, keletas deputatų dar grįžo į salę, galbūt galime dar kartą, nors ir nėra didžiojo kvorumo, balsuoti, nes dalis deputatų nebuvo atidūs ir laiku nebalsavo. Tiesiog neatkreipė dėmesio ir nebalsavo.
Taigi kreipiuosi į visus deputatus, prašau balsuoti atidžiai ir balsavimu aiškiai pareikšti savo nuomonę apie šį įstatymą.
Taigi kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas būtų priimtas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 71.
PIRMININKAS. Neišgirdau, prašau pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 71.
PIRMININKAS. Už 71. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Taigi 71 balsu už, prieštaraujančių nebuvo, 2 susilaikius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas yra priimtas. Taigi, gerbiamieji deputatai, dar siūlau jums balsuoti už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo tvarkos". Jis ką tik jums buvo pateiktas. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 68.
PIRMININKAS. 68. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Taigi nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo tvarkos" taip pat yra priimtas.
Prašau, trumpas žodis gerbiamajam ministrui.
A.ŠIMĖNAS. Aš labai norėčiau padėkoti įstatymų rengėjams, grupės vadovui gerbiamajam G.Rainiui ir tam nemažam kolektyvui, kuris dirbo šį sunkų darbą. Taip pat norėčiau asmeniškai padėkoti mūsų gerbiamajam svečiui iš Vokietijos, kuris labai daug padarė, kad mūsų įstatymas būtų panašus į tuos, kurie šiuo metu egzistuoja Europoje, ir jums, gerbiamieji deputatai, už atliktą darbą, už tai, kad mes tikrai šiandien konstruktyviai, dalykiškai priėmėm net du įstatymus. Labai didelius, svarbius ekonominius įstatymus. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui dar kartą.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasidžiaugti, kad mes dirbame labai konstruktyviai ir kaip reta netgi greičiau, negu numatyta darbotvarkėje. Taigi mes galėtume pereiti prie klausimų, kurie buvo numatyti po pietų, ir iš tų klausimų, kurie įrašyti septintajame pakete, butų galima svarstyti tuos, dėl kurių lyg ir nėra prieštaravimų ir dėl kurių nereikia perbalsuoti. Dėl Referendumo įstatymo pakeitimų, kuriuos pateikė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, reikia perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Tikiuosi, kad po pietų jisai susirinks. O jeigu jūs sutiktumėt, tokiu atveju aš dar kartą pristatyčiau kitą Referendumo įstatymo projektą įvairių techninių pakeitimų, kuriuos siūlo Vyriausioji rinkimų komisija ir kartu aš.
Ar galėtume iki pertraukos apsvarstyti būtent šį klausimą? Tai būtų pirmasis šio įstatymo svarstymas. Jis buvo pristatytas praeitą savaitę. Jeigu jūs neprieštaraujate, tokiu atveju aš pirmininkavimą perleidžiu pavaduotojui gerbiamajam Č.Juršėnui ir pristatysiu tą įstatymą.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Taigi žodis suteikiamas deputatui Aurimui Taurantui.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimų ir papildymų" projekto svarstymas
A.TAURANTAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau pristatydamas minėjau, kad Referendumo įstatymo pakeitimų ir papildymų projektas, kuris jums buvo išdalytas, yra nemažas projektas, 7 puslapiai, jūs turbūt jį turite. Šie pakeitimai yra susiję su tuo, kad pagal mūsų nutarimus kartu su Seimo rinkimais galbūt reikės vykdyti ir referendumą. Norėdami tą referendumą vykdyti mes turėtume suvienodinti komisijų sudarymo tvarką, taip pat balsavimo tvarką referendumo dieną. Būtent todėl dalyvaujant Aukščiausiosios Tarybos Juridiniam skyriui, pareiškus iniciatyvą ir teikiant šį klausimą Vyriausiajai rinkimų komisijai, į kurią, aš primenu, įeina visų politinių organizacijų atstovai, yra siūlomas jums įstatymas dėl kai kurių Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo straipsnių pakeitimų ir papildymų.
Be tų dalykų, kuriuos aš minėjau, norima Seimo rinkimų įstatyme ir Referendumo įstatyme suvienodinti kai kuriuos kitus dalykus, bet jau mes taip pat priėmėme svarstydami Seimo rinkimų įstatymą ir kai kuriuos netgi įrašėme į Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Visų pirma kas nedalyvauja referendume. Mes susiaurinome tokių asmenų kategoriją ir dėl to siūlomas 2 straipsnio pakeitimas. 3 straipsnyje dėl agitacijos taip pat siūloma atsisakyti buvusių formulavimų apie darbo kolektyvus ir kitus reliktus, kurie liko iš anų laikų, tiesiog formuluoti, kad agituoja politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai, visuomeninės organizacijos. Čia šiek tiek plačiau negu Rinkimų įstatyme, nes ir visuomeninės organizacijos, nebūdamos politinės, dėl referendumo turėtų ką pasakyti. Kai kuriuos komisijų sudarymo ir balsavimo terminus taip pat siūloma pakoreguoti, žodį ,,liaudis" pakeičiame žodžiais ,,Lietuvos Respublikos piliečiai". Ir kai kurie kiti pakeitimai, kurie susiję su balsavimo ir komisijų sudarymo suvienodinimu.
Turbūt taip pat reikėtų paminėti, kad dėl pačių komisijų yra tam tikra problema. Dabar Seimo rinkimams mes sudarėme apygardų rinkimų komisijas, kurios kartais apima keletą administracinių vienetų, o kartais viename administraciniame vienete, pavyzdžiui, dideliuose miestuose, yra po keletą tokių komisijų. Referendumo įstatyme buvo rajonų ir miestų referendumo komisijos. Šiuo atveju galėtume priimti tokį sprendimą, kad konkrečiam referendumui Aukščiausioji Taryba arba vėliau Seimas galėtų pavesti, sakysime, apygardų rinkimų komisijoms vykdyti miestų, rajonų referendumų komisijų pareigas.
Taip pat keičiama ir naujai suformuluojama piliečių įrašymo į sąrašus bendroji tvarka ir tam siūlomi papildomi nuo 22' iki 229 straipsniai, kurie analogiški atitinkamiems Seimo rinkimų įstatymo straipsniams. Taip pat straipsniai, susiję su balsavimo pažymėjimo išdavimu, kadangi Seimo rinkimų įstatyme taip pat numatome tokį dokumentą. Ir referendume reikėtų šią tvarką suvienodinti. Tam siūlomi 26', 622 ir 263 straipsniai.
Dėl balsavimo paštu tvarkos, kaip ir Seimo rinkimų įstatyme, siūlomi straipsniai nuo 29' iki 297.
Trumpai yra tokie jums siūlomi pakeitimai, papildymai. Jokių prieštaravimų dėl šio įstatymo neteko gauti. Manau, kad pagrindinė diskusija vyko tada, kai mes diskutavome dėl Seimo rinkimų įstatymo, todėl siūlyčiau pritarti šio įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir taikyti toliau šiam įstatymui skubesnę svarstymo procedūrą, kadangi norint priimti kokius nors sprendimus dėl referendumo, be abejo, tokį įstatymą jau reikia turėti tuoj pat.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal čia ir nereikėtų klausti, bet dėl šventos ramybės ir juo labiau laikydamasis Reglamento aš turiu paklausti, ar nebuvo kokių alternatyvių projektų ar variantų?
A.TAURANTAS. Alternatyvių šiam projektui nėra. Yra kitas projektas, kurį teikia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Tai visai kiti pasiūlymai ir nėra šiems alternatyvūs. Jie bus toliau svarstomi, yra numatytas balsavimas esant didžiajam kvorumui. Tai visai kitas projektas. Šiam projektui alternatyvių nėra.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Tada ar kitų nuolatinių komisijų nuomonės jums buvo pareikštos, ar nebuvo? Ar reikia ką kviesti į tribūną?
A.TAURANTAS. Komisijų nuomonių nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės taip pat?
A.TAURANTAS. Vyriausybės nuomonės taip pat nebuvo gauta. Svarbiausia nuomonė yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri kartu su Juridiniu skyriumi parengė ir pavedė man jums pateikti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, atrodo, deputatas A.Ambrazevičius norėjo paklausti. Nėra salėje. Tai ar dar kas norėtų paklausti pranešėją? Ne. Ačiū. Ar kas norėtų kalbėti? Tada prašom į tribūną. Lyg ir niekas nenori.
Tai, gerbiamieji kolegos, pasiūlymas buvo vienas. Kaip reikalauja Reglamento 203 straipsnis, yra pasiūlyta pritarti projektui iš esmės. Ir antras dalykas, žinoma, skubesnė tvarka. Nėra kitų nuomonių, nenori niekas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta iš esmės ir kad būtų taikoma skubesnė tvarka? Tik aš labai prašyčiau kolegų solidariai balsuoti, kadangi salėje mūsų ne tiek daug ir gali neužtekti mums balsų. Balsavimas prasidėjo. Prašom balsuoti, kolegos.
Taigi balsavo 53, iš jų 52 buvo už, vienas susilaikė. Taigi įstatymo projektui yra pritarta, o dėl skubesnės tvarkos, matyt, mums reikės balsuoti dar kartą, kai popiet bus mūsų daugiau.
Toliau darbotvarkė, gerbiamieji, yra tokia. Jeigu būtų kvorumas, mes galėtume nagrinėti tą patį klausimą, kaip jau pranešėjas sakė, bet kadangi kvorumo nėra, vadinasi, yra dar kitas klausimas, kur vienas pranešėjas tas pats ir dar papildomi pranešėjai. 8 ne, 8 yra dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo ir atitinkamo nutarimo. Jeigu popiet, tai popiet. Tada mes gal galėtume aptarti 9 klausimą. Pranešėjas gerbiamasis E.Petrovas. Dėl tiesioginio valdymo pratęsimo Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje. Juo labiau kad, man atrodo, deputatai gavo naują projektą. Gal, gerbiamasis Petrovai, tada jūs paaiškinkit, o dėl balsavimo tarsimės vėliau. Žinoma, jeigu būtų ministrai R.Survila, S.Kropas, tai būtų galima pateikti čia visą seriją įstatymų projektų, jų pateikimų. Tai mes tikrai galėtume gražiai dirbti. Bet iki jie ateis, matyt, iki pietų nespėsime. Tada viskas popiet. Prašau? Gerai, vis tiek jau sutarėm.
Prašom, gerbiamasis Petrovai, prašom į tribūną.
E.PETROVAS. Laba diena, gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom tylos, kolegos! Prašom klausyti.
Nutarimo „Dėl tiesioginio valdymo pratęsimo Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje" projekto svarstymas
E.PETROVAS. Šių metų liepos 23 d. mes priėmėm nutarimą dėl tiesioginio valdymo pratęsimo Sniečkaus ir Vilniaus rajonuose, iki bus išrinktos naujos savivaldybių tarybos. Ten buvo akcentuojama, kad rinkimų klausimas Sniečkaus gyvenvietėje bus pateikiamas šio mėnesio pradžioje. Šiandieną jūs gavote antrą projektą, kurį aš norėčiau siūlyti kaip pagrindinį projektą ir štai dėl kokių priežasčių. Padaryti Sniečkaus gyvenvietėje rinkimus nebūtų problemos. Ten yra kita problema, kuri įsisenėjusi iš kur kas ankstesnių laikų. Tas, kas šiek tiek sekė šiuos įvykius, gali prisiminti, kad Vyriausybėje buvo porą kartų svarstyta, taip pat Aukščiausiojoje Taryboje — apie suteikimą miesto statuso Sniečkaus gyvenvietei. Buvo ilga diskusija. Ir socialinė diskusija, ir ekonominė diskusija dėl atominės elektrinės statybos (...) bent jau tokios stadijos, kokia yra, kad miestas nebeaugtų. Šiuo metu dar iškilo viena problema, Pastaruoju metu Sniečkus lyg ir buvo padalytas į dviejų gyvenviečių, apylinkių teritorijas. Viena Sniečkaus gyvenvietės, apylinkės teritorija ir kita, į kurios sudėtį pakliūva vadinamosios buvusios Vakarų statybos valdybos visa gamybinė bazė ir teritorija, duonos kepimo kombinatas, pati Sniečkaus elektrinė pakliūva į Rimšės apylinkės teritoriją. Buvo siūlymų, ir dar kol kas į juos neatsakyta, būtent dalį tos teritorijos iš Rimšės apylinkės prijungti prie Sniečkaus gyvenvietės, prie Sniečkaus miesto, nes šiuo metu jiems palaikyti tuos plyšius, kai tenka kiekvienai įmonei, kiekvienai organizacijai dirbti daugiau savarankiškai, tapo ekonomiškai sunku. Yra ir kitų problemų. Miesto statybos plėtimo sustabdymas šiuo metu riboja gyvenamojo fondo, laisvo gyvenamojo fondo turėjimą, kad Sniečkuje būtų įmanoma apsigyventi elektrinės specialistams, kurie atvyktų iš Respublikos, švietimo ir kultūros, krašto apsaugos specialistams. Štai visos šios problemos susilieja į bendrą.
Sociologinė apklausa, padaryta paskutiniu metu, rodo, kad gyventojai (ten yra įgaliotinis Lapėnas) taip pat yra tos nuomonės, kad kol nebus išspręstos teritorinio persitvarkymo, galų gale galbūt iš principo administracinio persitvarkymo problema, rinkimus daryti netikslinga. Už tai, kad nebūtų daromi tie rinkimai, yra apie 57% apklaustųjų. Praeitą savaitę buvo kalbėta su gerbiamuoju deputatu S.Pirožkovu. Jo nuomonė taip pat yra tokia, kad padėtis neverčia skubinti šito dalyko neišsprendus tokių ekonominių ir administracinių teritorinių klausimų. Praeitą savaitę (štai yra pluoštas Sniečkaus gyvenvietės savivaldybės pateiktų siūlymų) šie siūlymai buvo apsvarstyti Energetikos ministerijoje. Yra rengiama pora nutarimų, kaip kai kurias problemas išspręsti iki rinkimų. Bet tai daugiau susiję su ekonominėmis problemomis. Todėl tik mūsų nusistatymas, kuris buvo dar iš pavasario... Jeigu prisimenat, aš aiškinau, kad ten šiuo metu yra ne tiek rinkimų problema, kiek viso to komplekto susitvarkymas administraciniu teritoriniu požiūriu. Tiek Savivaldybių komisija, kuri vakar šį klausimą žiūrėjo... Mūsų nuomonė pateikta tame bendrame antrajame projekte, kad rinkimus šiuo metu reikia atidėti, kaip leidžia mums įstatymas, ne ilgiau kaip iki vienerių metų. Ir mes labai tikimės, kad jeigu atsižvelgtume į Vyriausybės teikiamus administracinio teritorinio padalijimo pertvarkymo visoje Respublikoje projektus... Ir viename, ir kitame projekte Sniečkus yra identifikuojamas su valsčiaus centru.
Visiškai realu, mes ir šiandien su gerbiamuoju A.Žaliu tuo klausimu kalbėjom, kad šis administracinis teritorinis padalijimas jau vyks maždaug iki ateinančių metų vidurio. Todėl, mūsų manymu, gal geriausia šiuo atveju būtų nedaryti tokių tarpinių rinkimų. Gyventojų nuomone, kol kas tikrai nereikėtų skubėti. Žodžiu, norim prašyti jus pritarti šio nutarimo antrajam projektui.
PIRMININKAS. Gal gerbiamieji kolegos norėtų paklausti? Čia kompiuteryje labai daug pavardžių. Ar visi norit klausti? Gerbiamieji Ambrazevičiau, Šimėnai, Dringeli, prašom tada ištrinti.
Gerbiamasis A.Žalys. Deputatas A.Žalys. Prašom.
A.ŽALYS. Ne, aš sakiau, nenoriu. Noriu ištrinti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kolesnikovas, deputatas B.Genzelis. Deputatas B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš įdėmiai išklausiau jūsų pranešimą ir pranešime neradau nė vieno bent kiek įtikinamo argumento, kad reikia atidėti, kad reikia ir toliau valdyti iš centro. Juk visi šitie argumentai, kuriuos jūs išdėstėt, rodo, kad mūsų Vyriausybė ten nesugeba administraciškai sutvarkyti. Ar jums neatrodo, kad toks priėmimas, toks klausimo sprendimas leis kai kam galvoti, kad mes dalį piliečių, Lietuvos piliečių, laikome nesubrendusiais savarankiškai mąstyti ir nepribrendusiais iki savivaldybės?
E.PETROVAS. Formaliai, žinoma, galima klausimą pateikti taip, gal netgi ir traktuot šitaip. Bet man šitaip tikrai neatrodo. Jis nebus sprendžiamas ir politiškai, ir ūkiškai, šiuo metu lyg nepasitikint gyventojais. Ne. Gyventojai šitai žino, elektrinės kolektyvas taip pat šitą puikiai žino. Aš sutinku su tuo, kad Vyriausybei nepavyko dar kol kas sutvarkyti šio reikalo. Ir ne taip paprasta, matyt, jį sutvarkyti šiuo metu, netgi iš dalies sujungti štai šitas apylinkes. Tam dalykui prieštarauja rajono savivaldybė. Ir priežastys čia yra pakankamai svarbios. Tiek politiniai dalykai, tiek finansiniai dalykai, mano manymu, nepažeidžia šiuo metu tų interesų. Atvirkščiai, norima tuos interesus patenkinti pilnavertiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia deputatas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto savivalda ir Sniečkaus gyvenvietė yra įteisinta konstitucine tvarka. Savivaldybė buvo paleista dėl politinių motyvų — antikonstitucinės veiklos. Šiandien jos visiškai apie tai nekalbat. Apie kokią nors antikonstitucinę veiklą Sniečkaus gyvenvietėje ir t.t. Kalbat visai apie kitus dalykus: ekonominius, socialinius, kurie visai nesusiję su savivalda. Jie susiję, bet ne su valdymo organais. Čia yra kiti dalykai. Gyvenvietė yra nepakeista konstituciškai ir rinkimai galėtų vykti visiškai tvarkingai, nebent yra kokių nors politinių antikonstitucinių motyvų. Bet apie tai jus nieko nekalbėjot. Todėl aš norėčiau išgirsti jūsų motyvus.
PIRMININKAS. Prašom.
E.PETROVAS. Tai, ką jūs sakot, mano manymu, prikalbėta buvo daug ir net per daug. Aš tikrai nenorėjau šito dalyko kartot. Kaip buvo praeityje, jūs tai žinot. Situacija šiuo metu visiškai nėra tokia, kuri mus verstų šituos dalykus akcentuot, neva mes turim ir šiuo metu ten tokią situaciją, kai nerandam bendros kalbos, kai, sakysim, vykdoma kokia nors mūsų Respublikai priešinga veikla. Taip. Bet visas šito objekto priėmimas iškėlė visiškai naujų faktų, naujų reikalavimų, kurie iš dalies turi ir tam tikrą politinį aspektą. Bet jie daugiau išplaukia tiesiog iš to administracinio ūkinio reikalavimo. Jūs esat nuo to krašto ir turbūt žinot, kiek kartų buvo keltas tas klausimas, dėl šio (...) vietovės integravimosi. Ir šie argumentai šiuo metu turbūt... Vargu ar iš viso šiuo atveju reikėtų daryti rinkimus. Taip, juos padaryti maždaug spalio pabaigoje, o po kelių mėnesių vėl priverstume žmones eiti į naujus rinkimus. Nes ir ėjimas į rinkimus pristabdytų tų problemų, kurias iš tikrųjų ten reikia išspręsti, sutvarkymą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka. Prašom. Įjungtas.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau pakartot tą pat, ką pasakė daugelis deputatų. Liepos 23 d. nutarime susiejant Sniečkaus ir Vilniaus rajonų savivaldybių problematiką buvo visiškai aiškiai nurodyta antikonstitucinė šitų savivaldybių ir tarybų veikla. Mes ilgai svarstėm rinkimų spalio 25 dieną klausimą ir atskyrėm Vilniaus rajono ir Sniečkaus rajono rinkimus. Tada argumentacija buvo pamiršta. Sniečkus iki šiol negavo nei miesto, nei kito teritorinio padalijimo, nei nieko... Ar neteisėti dokumentai arba kokie nors įstatyminiai aktai, kurie buvo priimti savivaldybės tarybos, panaikinti? Tai mano pirmas klausimas. Ir antras. Jeigu mes kalbame apie miesto statusą, jeigu mes kalbame apie teritorinį administracinį padalijimą ir apie gyventojus, statybos fondą ir pan. (vyriausybinė problematika), aš norėčiau, kad nutarime būtų 2 punktas, kuris įpareigotų iki tam tikros datos Vyriausybę būtent šitai padaryt. Kitaip tiesioginio valdymo pratęsimo dar vienerius metus aš niekaip negaliu suprast.
E.PETROVAS. Taip, ką jūs klausėte iš pradžių, tas panaikinimas yra padarytas. Dėl to nutarimo 2 punkto. Turbūt yra logiška, aš neprieštaraučiau jo atsiradimui čia, bet mums reikėtų susieti tai su nauju administraciniu teritoriniu padalijimu. Ar mes galėtume 2 punktu įpareigot Vyriausybę atlikti šitą operaciją tokiu laiku ir ne vėliau? Aš tik galiu tiek argumentuoti, kad metai yra numatyti pagal mūsų Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnį. Daugiau mes šito daryt negalim. O nustatyt datą, kuri turėtų lyg ir patvirtint 1 punkte keliamą reikalavimą, kad po administracinio teritorinio padalijimo... Aš be derinimo su Vyriausybe nedrįsčiau šito daryti. Jeigu tai būtų įpareigojimas, reikėtų tai bandyti daryt, bet...
PIRMININKAS. Deputatas S.Akanovičius. Prašom.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pateiktos medžiagos galima vėl padaryti išvadas. Kaip čia išeina, kad komisija, jūs, kaip pirmininkas, visada vėluojate spręsti šiuos klausimus? Anksčiau buvo dėl Vilniaus, Šalčininkų rajonų, dabar dėl Sniečkaus gyvenvietės,
Mano klausimas toks. Ką padarė komisija po to, kai buvo paskelbti rinkimai į Vilniaus, Šalčininkų rajonus, kad būtų teigiamai išspręstas klausimas dėl Sniečkaus gyvenvietės savivaldybės rinkimų? Jūs asmeniškai, kaip pirmininkas, ką jūs padarėt? Ir kieno tai nuomonė, ar tik jūsų asmeninė, ar komisijos? Ir kokia ten gyvenančių žmonių nuomonė?
E.PETROVAS. Istoriją, mano manymu, tada reikia pasakoti nuo pat pirmos dienos, ką jus čia sakot. Tiesioginis ryšys su Sniečkumi yra nepaprastai glaudus. Visos tos problemos, kurios Sniečkuje spręstinos (ir ne tik politinės problemos, kaip jums gal atrodo ir čia akcentuojama, kad mūsų komisija turėjo tiktai tuo užsiimti), taip pat patariamos ir sprendžiamos;
Štai, sakysim, po liepos 23 dienos, po šito nutarimo priėmimo, kaip tiktai ir buvo padarytos trys tokios priemonės, kuriomis spręstos tos problemos. Visų pirma buvo susitikta su savivaldybe ir tai darė deputatų grupė. Aptarti visi tie dalykai ir tos problemos, kurios yra daugiau ar mažiau... Šiek tiek, žinoma, praplėsti tie reikalavimai, pateikti Sniečkaus miesto savivaldybės. Šiuo klausimu du kartus jau buvo susitikimas, kartą su ministru L.Ašmantu, tiktai deputatų, po to, praeitą savaitę, Energetikos ministerijoje buvo išplėstinis susitikimas, į kurį buvo kviestos ir kitos žinybos spręsti šito klausimo. Ir tai, ką jūs vadinat gyventojų nuomone... Sistemingai, maždaug kas trys mėnesiai (ir čia norėčiau dėkoti gal ne tiek komisijai, kiek gerbiamajam Lapėnui), yra daromos socialinės apklausos, tyrimai. Šituo remiantis štai šitie dalykai jums ir yra pateikiami. Jie nepateikiami taip, kaip čia kažkodėl galvojama, kaip vieno žmogaus nuomonė. Ne, tai ne vieno žmogaus nuomonė. Štai aš tik tiek galiu jums pasakyt.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Žalys. Prašom.
A.ŽALYS. Aš norėsiu šiuo klausimu trumpai pasakyti Savivaldybių komisijos nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai, tai po gerbiamojo E.Petrovo. Tada deputatas N.Medvedevas. Prašom.
K.MEDVEDEVAS. Norėčiau kalbėti šituo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ir deputatas B.Rupeika. Prašom.
B.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, aš norėčiau jums priminti prieš tai klaususio deputato S.Akanovičiaus norą sužinoti, kokia Sniečkaus gyventojų nuomonė šiuo klausimu. Jūs remiatės savivaldybės, ar kaip čia, Vyriausybės įgaliotinių nuomone. Ji seniai aiški ir nekintanti. Tačiau gyventojų nuomonė. Ar kaip nors ji buvo renkama, tiriama? Ne savivaldybės, bet pačios komisijos iniciatyva.
E.PETROVAS. Gyventojų nuomonė buvo taip pat tiriama ir komisijos iniciatyva, ir įgaliotinių iniciatyva. Aš jums ką tik sakiau, kad apie 57% gyventojų yra už tai, kad nereikėtų daryti rinkimų, kol nebus išspręstos šitos problemos. Ir gyventojus galima suprasti iš dalies netgi tuo požiūriu, kadangi šis klausimas dar nuo senesnių laikų nepajudėjęs į priekį dėl administracinių teritorinių sprendimų, gyventojai laikosi ir dabartiniu metu... Kad rinkimai, tai rinkimai, bet jie tampa lyg ir nerimti, jeigu šis dalykas nesprendžiamas administraciniu teritoriniu požiūriu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
E.PETROVAS. O šituos socialinius tyrimus bus galima pateikti jums.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto aš dar kartą noriu paklausti, jau vadovaudamasis Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsniu. Sniečkaus gyvenvietės savivalda buvo paleista pagal 1 priimtą punktą dėl to, kad vykdo veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jūs pasakėte, kad tie jų nutarimai, sprendimai panaikinti ir dabartiniu metu nevykdomi antikonstituciniai veiksmai. Toliau. Galima pratęsti (ir nepasakyta iki metų) administracinį valdymą tik prireikus. Taigi nėra reikalo pratęsti administracinį valdymą juridine įstatymo tvarka, nes nėra aplinkybių. Ir čia parašyta aiškiai: ,,Esant reikalui administracinis valdymas gali būti pratęstas." Gali būti. Tik esant reikalui. Dabar jokio juridinio reikalo nėra, tiktai kiti motyvai, kurie nesusiję su teisine tvarka.
E.PETROVAS. Taip, jūs teigiate, kad šita taryba buvo paleista politiniais motyvais, tiksliau sakant, dėl savo antikonstitucinės veiklos, ir neva dabar, kai visa tai atšaukta, turi būti vykdoma. Bet reikalas yra kitas. Jis gal ne dėl šito dalyko, bet yra spręstinas, būtinai spręstinas. Reikia sutvarkyti visą kompleksą kitų problemų. Ir einant tokiu keliu paprastų paprasčiausiai, kaip samprotaujat jūs... Aha, šito politinio dalyko nėra, viskas gerai. Bet jeigu mes vėl einam prie tokių dalykų, mes paskui vėl konfrontuosim, nes šie sprendimai gyventojų dar nepatenkina kita linkme.
PIRMININKAS. Deputatas E.Zingeris. Nematyt. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau trumpai pakalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, tada dar sykį deputatas B.Genzelis. Kadangi jau antrą kartą, prašyčiau labai trumpai.
B.GENZELIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs visą laiką rėmėtės Vyriausybės įgaliotinio nuomone, kad jis darė apklausą. Ar jums neatrodo, kad jis pateikia jums tuos duomenis tik tam, kad išliktų savo poste, pratęstų savo įgaliojimo laiką?
E.PETROVAS. Ne, neatrodo, nes jūs visų pirma iškreipėt tai, ką klausėt. Antras dalykas, tai ne jis darė tą apklausą, darė apklausą žmonės iš Sociologijos instituto.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausėjas. Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, negavau atsakymo, ar čia jūsų nuomonė. Kokia medžiaga komisija dabar naudojasi pristatydama šį klausimą? Komisijos čia...
E.PETROVAS. Komisijos nuomonė buvo pasakyta dar pavasarį, ne pavasarį, liepos 23 dieną. Ir ta medžiaga, kuri dabar surinkta, ji yra visos tos komisijos medžiaga.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Kadangi mums liko kelios minutės, mes, mieli kolegos, turim susitarti, ar po keletą minučių leisim dabar kalbėti kai kuriems deputatams, konkrečiai kalbantiems ir komisijų vardu, ar šitai darysim jau po pertraukos? Po pertraukos. Tai, žinoma, pertrauka bus normali, pusantros valandos, ir 15.00 val. turim susirinkti.
Tai darom pertrauką, kadangi jau čia pora minučių. Gerai, ačiū, gerbiamasis Petrovai. Posėdis baigtas. Pertrauka iki 15.00 val.