1992 m. liepos 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę. Pradedame popietinį posėdį. Kaip susitarėm iki pietų pertraukos, toliau nagrinėsime 6 darbotvarkės klausimą nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo" projektą, taip pat kartu ir Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą. Diskusijoms kol kas pasiprašė 2 deputatai, galimas daiktas, dar kalbės ir nuolatinių komisijų atstovai arba pirmininkai. Taigi prašyčiau tada pasisakyti deputatę M.Gerdaitytę. Jūs iš vietos? Paspauskit. Deputatė M.Gerdaitytė. Prašom.
Deputatės M.Gerdaitytės kalba
M.GERDAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai. Norėčiau kreiptis į jus ir pasakyti, kad per dvejus su puse metų dirbant Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje teko ne kartą posėdžiuose ir greta posėdžių susitikti su gerbiamaisiais pretendentais į ministrus gerbiamuoju Audriumi Misevičiumi ir gerbiamuoju Teodoru Medaiskiu. Man labai didelį įspūdį padarė gerbiamojo A.Misevičiaus, kaip specialisto, kompetencija, labai greita orientacija apskaičiuojant viską, kas buvo svarstoma, ruošiant naujus socialinės apsaugos įstatymus, ir aš ne kartą esu pagalvojusi, kad gerbiamasis Audrius Misevičius labai tiktų būti finansų ministru. Ar pavaduotoju, ar net ministru, kadangi jis be galo taupė valstybės pinigus. Dėl to labai pritariu naujojo mūsų premjero gerbiamojo Aleksandro Abišalos pasirinkimui ir siūlau tvirtinti gerbiamąjį Audrių Misevičių finansų ministru.
Taip pat norėčiau pasakyti porą žodžių dėl Teodoro Medaiskio kandidatūros. Jis rengė daugelį mūsų Lietuvos Respublikos naujųjų socialinės apsaugos įstatymų, buvo jų rengimo grupės vadovas, labai kruopštus, sąžiningas žmogus. Nors aš, žinoma, apgailestauju, kad atsistatydino ministras gerbiamasis A.Dobravolskas, bet pritariu naujai kandidatūrai ir siūlau gerbiamiesiems deputatams tvirtinti Teodorą Medaiskį socialinės apsaugos ministru.
Nors mažiau pažįstu gerbiamąjį Gediminą Šerkšnį, dažniausiai tenka susitikti tiktai antrųjų rūmų trečiajame aukšte, taip pat gyvenant Fabijoniškėse, norėčiau pirmiausia pasakyti, kad jis be galo kultūringas, mandagus žmogus ir turi didelį įdirbį, taip pat ir bendraudamas su Rytais. Todėl kviesčiau visus gerbiamuosius deputatus tvirtinti gerbiamąjį Gediminą Šerkšnį ministru be portfelio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės deputatas ir šiuo atveju komisijos pirmininkas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kad apklausiau Biudžeto komisijos narius, visus esančius šiandieną čia, salėje. Buvo numatytas posėdis per pertrauką, bet, kaip žinote, mūsų pertrauka visai kitiems dalykams buvo skirta, ir visi komisijos nariai vieningai pritarė mums pristatytoms kandidatūroms.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Na, aš nebenoriu girti ir daugiau ką nors kalbėti apie siūlomą kandidatą, tik noriu paprašyti deputatų, kad pritartų šiai siūlomai kandidatūrai į finansų ministrus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška. Prašau.
Deputato A.Januškos kalba
A.JANUŠKA. Gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau pakalbėti dėl teikiamo kandidato į ministrus be portfelio, dėl, jeigu taip galima sakyti, trečiojo užsienio reikalų ministro. Užsienio reikalų komisijos pirmininkas deputatas V.Povilionis jau minėjo keletą dalykų, dėl kurių Užsienio reikalų komisija, svarsčiusi šitą klausimą, nesutinka su tuo, kad būtų šiandien svarstomas šitas klausimas. Yra ir formalių priežasčių, bet, matyt, svarbiausia, — gaila, kad taip įvyko, kad mums yra pateikiamas kandidatas mūsų visų kolega. Mes visiškai nenorėtumėm kalbėti apie asmenį, apie mums visiems pažįstamą deputatą G.Šerkšnį, tačiau norėtumėm kalbėti iš esmės apie ministro be portfelio, koordinuojančio Rytų politiką, reikalingumą. Užsienio reikalų komisija mano, kad pirmiausia vis dėlto, kai premjeras kalbėdamas savo inauguracinėje kalboje paminėjo apie tokių pareigų reikalingumą, matyt, galima buvo padiskutuoti pačioje komisijoje ir Aukščiausiojoje Taryboje dėl tokių pareigų reikalingumo, o po to, jeigu būtų pritarta tam, jau būtų galima svarstyti konkrečią kandidatūrą. Taigi iš esmės visas pasisakymas būtų tiktai dėl pačių pareigų iš esmės, o ne dėl gerbiamojo G.Šerkšnio.
Užsienio reikalų komisija mano, kad užsienio politikos vykdymas Vyriausybėje turi būti vieningas ir užsienio politikos skaidymas į atskiras žinybas, mūsų nuomone, neprisidėtų prie vieningos užsienio politikos. Šiuo metu jau mes turime, kaip čia ne kartą buvo minėta, dvi užsienio politiką vykdančias žinybas, arba ministerijas, t.y. Užsienio reikalų ministeriją ir Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją. Štai yra dvi žinybos. Pati komisija jau yra ne kartą susidūrusi su tam tikru prieštaravimu, iškylančiu tarp šitų dviejų žinybų ir, deja, pačioj komisijoj teko kai kuriuos klausimus spręsti. Buvo užfiksuota net įstatymo pažeidimų vien todėl, kad šitos ministerijos negalėjo suderinti savo veiksmų. Mes galime konstatuoti, kad gerbiamojo G.Vagnoriaus Vyriausybei nepavyko visiškai koordinuoti užsienio politikos, tiek bendros politikos, tiek jos ekonominės dalies. Susiklostė tokia padėtis, kad Užsienio reikalų ministerija nebūdavo visada informuojama, pirmiausia nebūdavo informuojama apie tai, kokios yra pasirašomos ar ruošiamos pasirašyti tarptautinės sutartys, nebūdavo jos pagal įstatymus įregistruojamos Užsienio reikalų ministerijoje ir dėl to buvo iškilusių daugybė kolizijų.
Kitas klausimas, kad Užsienio reikalų ministerija nebuvo pakankamai gerai informuojama apie tai, jog būdavo formuojamos delegacijos, kurios taip pat vykdė užsienio politiką. Aš jau čia nuo savęs galėčiau pridurti, pasakyti vieną iš paskutiniųjų pavyzdžių, kai buvo suformuota vyriausybinė delegacija į Kiprą ir tos vyriausybinės delegacijos vadovu buvo paskirtas aparato vadovas K.Čilinskas ir jo pavaduotojas taip pat buvo toje delegacijoje. Tuo tarpu kai mes pabandėm išsiaiškinti, ar Užsienio reikalų ministerija ką nors žino apie tokią delegaciją, ten praktiškai niekas negalėjo atsakyti ir Užsienio reikalų ministerijoje nebuvo iš esmės žinoma apie delegacijos vizitą. Taigi keletas pavyzdžių rodo, kad anoje Vyriausybėje nebuvo reikiamo koordinavimo užsienio politikos srityje, būtent jos vykdymo prasme. Dėl to Užsienio reikalų komisija mano, kad užsienio politikos vykdymas ir koordinavimas turėtų būti sutelktas vienoje žinyboje, vienoje ministerijoje ir, be abejo, kad tai turėtų būti Užsienio reikalų ministerija. Jeigu užsienio politikos vykdymas nepatenkina, reikėtų reorganizuoti Užsienio reikalų ministeriją, o ne steigti naujas ministerijas ar naujas pareigas.
Dar taip pat kelia abejonių, ar iš viso įmanomas skirstymas į Rytų ir Vakarų politiką. Šitas skirstymas, jeigu jis yra įmanomas, turėtų būti tiktai gana sąlyginis ir negalėtų būti įteisinamas kaip atskirų struktūrų veikimas. Iš karto čia iškyla klausimas, ar apskritai užsienio reikalų ministras gerbiamasis A.Saudargas šiuo metu nebus atsakingas už vadinamąjį Rytų politikos vykdymą. Taigi vadovaudamiesi išdėstytais argumentais, mes manytumėm, kad nereikėtų pritarti šitam 3 užsienio reikalų ministro pareigų steigimui, tuo labiau jeigu, kaip suformulavo šiuo metu į klausimus atsakinėdamas gerbiamasis G.Šerkšnys, pagrindinis dalykas būtų skirtas konkrečių sutarčių koordinavimui. Mes manome, kad konkrečias sutartis galima koordinuoti ir būnant Užsienio reikalų ministerijoje, nebūtinai tai pakelti į ministro rangą. Todėl bendra mūsų nuomonė ir Aukščiausiosios Tarybos kryptis dėl šito klausimo turėtų būti tokia, kad mes turėtumėm stengtis sujungti visas užsienio politiką vykdančias ministerijas ir žinybas į vieną, t.y. tiek politiką, tiek jos ekonominės politikos dalį vykdyti per vieną ministeriją, ir atitinkamai pakelti Užsienio reikalų ministerijos ir užsienio reikalų ministro rangą kabinete. Kadangi Užsienio reikalų komisija pasisako prieš šito posto steigimą, manom, kad vis tiktai reikėtų balsuoti, matyt, atskirai dėl visų šiuo atveju siūlomų ministrų, nes žmonės, kurie nebalsuos už ministrą be portfelio, turėtų galimybę balsuoti už kitus ministrus. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom.
Deputato Č.V.Stankevičiaus kalba
Č. V.STANKEVIČIUS. Išklausęs gerbiamojo A.Januškos motyvus, aš norėčiau pasakyti, kad derybų su Rusija delegacija taip pat svarstė šį klausimą, kadangi iki paskyrimo Ministru Pirmininku ministras A.Abišala buvo derybų delegacijos koordinatorius ir kaip ministras buvo kabineto narys. Tai buvo neblogai, kadangi jau vien derybų su Rusija delegacijai yra pavesta labai daug sutarčių rengti. Rengiant tas sutartis dalyvauja įvairios ministerijos ir tik per kabineto narį ministrą yra įmanoma koordinuoti jų veiklą, duoti pavedimus ir t.t. Taigi dirbant su Rusija tai buvo gana pozityvu ir patogu. Todėl delegacijos posėdyje svarstydami šį klausimą, mes jau rekomendavome Vyriausybei 'paskirti Gediminą Šerkšnį derybų delegacijos koordinatoriumi ir kartu taip pat pritarėme, kad jam būtų suteikti kabineto nario įgaliojimai dėl mano minėtų priežasčių. Tai visiškai turbūt nereiškia, kad atskiriamas darbas nuo Užsienio reikalų ministerijos, ir pats ponas G.Šerkšnys, matyt, dirbtų ir Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau per kabinetą jis galėtų koordinuoti sprendimus su kitomis ministerijomis, o būnant vien tik Užsienio reikalų ministerijoje, vargu ar jam tai pavyktų. Tada tektų kreiptis į ką nors iš kabineto narių. Tai aš norėjau šias aplinkybes paaiškint, kad yra argumentų ir už tai, kad jis būtų kabineto narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar aš norėjau kreiptis į jus. Kas norėtų iš komisijos vadovų ar komisijų atstovų kalbėti? Deputatas J.Pangonis.
Deputato J.Pangonio kalba
J.PANGONIS. Aš kalbu nuo savęs. Manyčiau, kad gerbiamasis G.Šerkšnys labai tinkamas kokiam nors diplomato darbui, bet labiau Vakaruose, mano požiūriu, nes Rytuose reikia pragmatiškesnio žmogaus, kuris žino geriau tą Maskvą. Man keistas pono A.Abišalos tokio ministro be portfelio pasirinkimas. Todėl aš galvočiau, kad čia, mūsų parlamente, tikrai yra žmonių, kurie tam žymiai geriau tiktų. Visiškai neturėdamas nieko prieš
gerbiamąjį G.Šerkšnį, kadangi jisai tikrai yra santūrus ir diplomatiškas žmogus, tačiau ten, Maskvoje, vis dėlto reikia kitų savybių. Ten reikia pažinot tą virtuvę, ir aš manau, kad sunku bus susitvarkyti su tomis pareigomis.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Prašom.
Deputato B.V.Rupeikos kalba
B. V.RUPEIKA. Aš norėčiau taip pat nusistebėti šiuo premjero žingsniu, nes žiūrint iš didesnio atstumo ir laiko, ir geografiniu požiūriu tai yra pasikėsinimas į užsienio reikalų ministro mūsų visų labai gerbiamo A.Saudargo prestižą, nebūtinai dabar, bet ateityje. Tai yra užsienio reikalų ministro funkcijų skaldymas. Pakanka jau ekonomikos dalykų, kur yra ministras V.Aleškaitis ir paima dalį tų funkcijų, dabar dar vienas ministras. Tai jeigu trečias žingsnis bus ministro A.Saudargo atstatydinimas, tada aš suprantu, tada reikia kalbėti tiesiai. O dabar toks funkcijų išskaidymas mane verčia balsuoti arba ruoštis balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį deputatui V.Plečkaičiui, aš dar sykį noriu gerbiamuosius deputatus, kurie esate ne salėje, pakviesti į salę. Gerbiamieji kolegos, prašom į salę, mums tuoj reikės balsuoti. Dabar deputatas V.Plečkaitis. Prašau. '
Deputato V.P.Plečkaičio kalba
V.P.PLEČKAITIS. Pritardamas savo kolegos A.Januškos iš Užsienio reikalų komisijos argumentams, norėčiau atkreipti mūsų naujojo premjero dėmesį, kad vis dėlto gyvename sunkiomis sąlygomis ir kad bet koks ministrų be portfelio arba naujų ministerijų steigimas yra šiuo metu labai žalingas Lietuvai jau vien dėl to, kad reikėtų, matyt, nors kiek bent parodyti, jog mes einame kitu keliu — ne lėšų švaistymo, o lėšų taupymo keliu. Manau, kad vis dėlto derybų darbas turėtų būti koncentruotas ir turėtų būti jam vadovaujama iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Apskritai Užsienio reikalų ministerijai turėtų būti suteiktas žymiai svarbesnis vaidmuo, negu suteiktas iki šiol. Nemaža šalių yra ypač Europoje, kur antrasis žmogus yra užsienio reikalų ministras, būtent jo ministerija ne tik koordinuoja ir vadovauja užsienio politikai, bet ten dirbamas ir tas visas derybų darbas, nuo kurio priklauso derybų sėkmė su tokia mums dabar aktualia valstybe kaip Rusija. Taigi aš pasisakyčiau kaip ir visa Užsienio reikalų komisija prieš naujos ministerijos ir naujo ministro be portfelio steigimą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius kolegas deputatus. Na, iš tikrųjų gal, jeigu jau pakeitėme premjerą, leiskime premjerui dirbti. Jeigu jis mano, kad toks pasirinkimas reikalingas, tai kodėl mes prieštaraujam? Ar nebus vėl taip, kad išrinkom premjerą ir visą laiką jam trukdysime, reikalausime atsakomybės. Aš manau, kad reiktų pakentėti tuos keletą mėnesių, ir sudarykim nors tokias sąlygas, kad nors koks premjeras galėtų pas mus dirbti. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl aš noriu į jus kreiptis dėl diskusijos dalyvių skaičiaus. Gal apsiribokim tomis pavardėmis, kurios yra monitoriuose, gerai? Paskutinysis deputatas N.Rasimavičius, žinoma, neskaičiuojant valdžios. Taigi deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš, pritardamas tam, ką pasakė ir ponas Č.Stankevičius, ir ponas L.Milčius, manyčiau, kad mes turėtume balsuoti už siūlomas kandidatūras, ir galėčiau tik apgailestauti, kad šitie mūsų pasisakymai dėl kandidatūrų tampa tam tikromis rinkiminėmis kalbomis, kurių čia turbūt neturėtų dabar būti, nes klausimas yra svarbus ir jį turime išspręsti, nemėgindami to argumentuoti savo kokiu nors žinojimo ar nežinojimo parodymu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis. Prašom.
J. V.PALECKIS. Aš nemanyčiau, — čia atsiliepdamas į kolegos S.Pečeliūno repliką, — kad čia apie rinkimus galvojama. Matyt, galvojama apie tai, kad reikalai kuo geriau būtų sprendžiami, ir manau, kad premjero sumanymas turėti tvirtą žmogų, kuris užsiimtų siūlomais klausimais, yra palaikytinas. Tačiau ta forma, į kurią siūloma įvilkti šį sumanymą, šitas konkretus, taip sakant, rūbas tikrai nelabai priimtinas, ir Užsienio reikalų komisija apie tai kalbėjo. Tikriausiai reikėtų atsižvelgti į tuos argumentus.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius. Prašom.
Deputato L.N.Rasimavičiaus kalba
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai mes visi tarėmės, kaipgi bus formuojama Vyriausybė, tai, atrodo, susitarėm, kad leisim ją formuoti in corpore. Nėra jokių abejonių, kad jeigu būtume pradėję kalbėt apie tuos ministrus, kurie vis dėlto buvo palikti, apie kiekvieną galima buvo pasakyti ir daug gero, ir daug blogo, tačiau mes šito išvengėm. Aš siūlau laikytis vis dėlto šito susitarimo. Aš tiesiai pasakysiu man ta pati forma irgi nelabai parinka, tačiau G.Šerkšnio paskyrimas ministru be portfelio dar nereiškia, kad anos problemos, kuri čia keliama, nebus galima ateityje išspręsti. Mūsų dar laukia ir kiti susitarimai. Šiandien mes kalbėsim apie Konstituciją, apie tą protokolą. Jeigu mes vėl nesilaikysim šitų susitarimų, na, tai suprantama, kad darbo nebus. Aš vis dėlto siūlau nesvarstyt, bet laikytis susitarimo, kad ką siūlo premjeras, nors ir nepatinka, nieko nepadarysi, bet taip mes susitarėm, balsuokim.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis diskusijoje dalyvaujantis — deputatas E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Kolegos, aš asmeniškai negalvočiau, kad, pavyzdžiui, pono V.Aleškaičio buvimas menkina A.Saudargo vadovaujamos ministerijos reikalus. Todėl atskiro, labiau akcentuotų pareigų žmogaus atsiradimas paprasčiausiai akcentuoja problemą ir, manyčiau, sustiprina darbą šia linkme. Taigi aš asmeniškai būčiau už Gedimino Šerkšnio kandidatūrą.
PIRMININKAS. Tada turbūt premjeras Aleksandras Abišala. Prašau. Kol premjeras ateis į tribūną, dar sykį kviečiu kolegas į salę.
Ministro Pirmininko A.A.Abišalos kalba
A.A.ABIŠALA. Ponas seniūno pavaduotojau, gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, man, žinoma, derėtų džiaugtis, kad 2/3 mano pasiūlymų jūs pritarėte ir tiktai 1/3 nelabai. Jau daug buvo ir šnekėta, ir, rodos, argumentuota dėl reikalingumo kabineto nario, kuris vienu metu būtų ir Užsienio reikalų ministerijoje, kaip šnekėta, ir koordinuotų darbą prie dokumentų, susitarimų, sutarčių, sudaromų su Rusija ir kitomis aplink ją esančiomis valstybėmis, buvusiomis SSRS respublikomis. Aš pats patyriau savo kailiu, koks nelengvas tai yra darbas. Aš daug ko negalėjau padaryti dėl to, kad ne vien ta sritimi užsiiminėjau, ir labai gerai žinau, kiek žmonių yra įtraukiama į šį procesą. Kas bent kiek išmano valdymo teoriją, žino, kad be projekto menedžerio, projekto valdytojo projektas nesisuka. Iki šiol mes savo projektus darydavom be tokio žmogaus arba su tokiu, bet užimtu ir visais kitais dalykais. Mano argumentai stebėtinai sutampa su deputato A.Januškos ir kitų argumentais, kurie sakė, kad užsienio politiką turi daryti Užsienio reikalų ministerija, kurie kalbėjo apie tai, kad užsienio politika nekoordinuota, kurie šnekėjo apie tai, kad net informacija dažnai nepatenka iš vienos vietos į kitą. Aš visiškai sutinku su tuo, kad iš viso reikia keisti Vyriausybės struktūrą ir valdymo sistemą Lietuvoje, bet aš manau, kad deputatas A.Januška nori per greitai ir per daug. Jūs kalbėjot apie reorganizavimą, aš negaliu dabar jo pateikti. Dar yra per anksti, dar neapgalvota viskas, ir aš esu pasižadėjęs jums pateikti prieš jūsų kadencijos, mūsų kadencijos pabaigą projektą, kurį greičiausiai priims naujasis Seimas, bet apsvarstyt galbūt pavyks ir čia. Aš prašyčiau jūsų patikėti mano patirtim, tai vienintelė sritis, kurioje aš turiu patirtį, kad toks kabineto narys reikalingas ir kad jis būtent padės tam koordinavimui, o ne trukdys, kaip jūs kalbėjot. Todėl labai prašyčiau leisti šitokį ministrą turėti ir suteikti jam galimybę lengviau ir geriau dirbti. Žinoma, jeigu jūs to nepadarysit, deputatas G.Šerkšnys vis tiek bus paskirtas derybų koordinatorium, likdamas užsienio reikalų ministro pavaduotoju, tačiau darbas bus dešimteriopai sudėtingesnis ir keblesnis. Tada iš tiesų premjerui reikės savo nurodymais, savo potvarkiais organizuoti žmones, telkti į vieną vietą, leisti jiems nedirbti kitų darbų, o užsiiminėti tais darbais, kuriais reikia. Aš apgailestauju, kai deputatas A.Januška neklauso mano argumentų — jam turbūt nelabai tas rūpi, jis yra nusiteikęs iš anksto. Aš priimu jūsų replikas, ačiū, todėl daugiau neargumentuosiu.
Prašau balsuoti dėl viso nutarimo iš karto. Ačiū. Aš prašau balsuoti dėl visko iš karto. Kaip nutars Aukščiausioji Taryba, tokia yra jos valia. Susitarimas buvo, aš jums primenu, balsuoti dėl viso iš karto, ir dabar jūs mane verčiate gailėtis, kad aš paskubėjau savaite anksčiau suformuoti Vyriausybę ir leisti jai dirbti, užuot galėjęs dar tą savaitę palaukti, nedaryti nieko ir pateikti jums visus iš karto. Aš prašau balsuoti dėl viso nutarimo iš karto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar matau monitoriuje 4 pavardes, bet mes susitarėm, kad jau diskusiją baigėm šiuo klausimu. Taigi. A, dovanokit. Kuris čia frakcijos vardu, deputatas A.Sakalas?
Deputatas A.Sakalas. Prašom.
.A.SAKALAS. Frakcija vis dėlto prašo, prisimindama ir susitarimus, kad mes mielai balsavome už visą Vyriausybę... Dabar Vyriausybė gali dirbti. Dabar Vyriausybės papildymai, todėl frakcija prašo štai kaip balsuoti: dėl 1 punkto ir dėl 2 punkto pagal pavardes, o už 3 punktą balsuoti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš ką tik gavau leidimą dar vieną kartą priminti, kad deputatas A.Sakalas laužo susitarimus jau ne pirmą kartą. Ir pasekmės suprantamos gali būt. Tai tiesiog negražu šitaip daryt.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, mes vis dėlto turėsim apsispręsti, ką darysim. Yra premjero siūlymas, kad mes šitą nutarimo projektą priimtume iš karto arba, tiksliau tariant, už visas tas pavardes, taip, kaip jos pateiktos, o neišskirdami balsavimų. Ir yra kai kurių deputatų, konkrečiai — deputato A.Januškos ir frakcijos vardu kalbėjusio deputato A.Sakalo siūlymai vis dėlto už kai kurias pavardes balsuoti atskirai.
Dar deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš tik replikuočiau į deputato N.Rasimavičiaus pasakymą: tarp mūsų frakcijų tokio susitarimo nebuvo — dėl tolimesnio Vyriausybės formavimo. Čia jis yra neteisus. O mes susitarėme dėl pagrindinės Vyriausybės, sakyčiau, dalies formavimo, tai buvom susitarę ir mes nuoširdžiai tų susitarimų laikomės. O už kiekvieną tolimesnį ministrą siūlysime balsuot, matyt, atskirai, jeigu nebus nutarta kitaip.
PIRMININKAS. Tai ką gi, pirma užsiregistruokim. Dar repliką. Antirepliką. Prašom. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Na, aš apgailestauju dėl tokios trumpos atminties. Daugiau nieko negaliu pasakyt.
PIRMININKAS. Viskas, prašom nereplikuoti iš vietos ir neatsiklausus leidimo.
Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia siūlau registruotis. A, minutėlę, dar Pirmininkas. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš atėjau, kai jūs diskutavote dėl Gedimino Šerkšnio kandidatūros kad jis, būdamas viceministras Užsienio reikalų ministerijoje, taip pat būtų specialių pavedimų ministras Vyriausybėje. Mane nustebino kai kurių iš jūsų įgudimas ieškoti bet kurių kliaučių, bet kurių priekabių norint pateisinti savo pasisakymą prieš. Čia buvo ir užuomina apie nepasitikėjimą ministru A.Saudargu, ir apie lėšų švaistymą, lyg G.Šerkšnys imtų 2 algas ir viceministro, ir ministro. Juk tai nesąmonė, kam reikia taip nusišnekėti. Nereikia taip kalbėti, gerbiamieji. Čia stenkimės būti rimti žmonės rimtoj įstaigoj. Čia ne prie alaus šnekos. Aš siūlau balsuoti ir paremti G.Šerkšnio kandidatūrą. Ir nepridedu jokio ,,tačiau".
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlau pirmiausia užsiregistruoti, o tada balsuodami apsispręsim, ką toliau darysim. Registruojamės. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos. Prašom registruotis.
Salėje 77 deputatai. Gal balsų skaičiavimo komisija galėtų patikslinti, ar tikrai tiek, t.y. 77.
Ir, naudodamasis pauze, dar kartą kviečiu gerbiamuosius į salę. Gerbiamieji kolegos, prašom į salę, tuoj pat balsuosim. Kviečiu į salę. Balsų skaičiavimo komisija patikslino: salėje — 81 deputatas. Vis dėlto nėra didžiojo kvorumo. Kad sprendimas būtų teigiamas, reikalingi 65 balsai. Taigi va mes dabar turėsim apsispręsti, kaip balsuosim: ar priimam iškart visą projektą taip, kaip siūlė premjeras, ar balsuosim pagal atskiras kandidatūras. Tai minutėlę! Taigi elektroniniu balsavimu apsispręsim. Kas pagal premjero pasiūlytą variantą, t.y. balsuoti už visą projektą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už atskirų kandidatūrų tvirtinimą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami. Taigi kartoju: kas už visą projektą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už atskirų pavardžių, atskirų kandidatūrų tvirtinimą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsai, kurie bus susilaikę nebus skaičiuojami. Prašom balsuot. Registracija jau buvo, gerbiamieji kolegos. Balsavimas prasidėjo. Už pirmąjį variantą — 49, už antrąjį — 20. Taigi balsuosim už visą projektą.
Ir dar sykį, gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę. Kviečiu į salę. Prašom pasiruošti balsuoti pakeliant korteles už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo". Prašom balsuoti, kas už.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 68.
PIRMININKAS. Už 68. Kas prieš? Prašom netriukšmaut, gerbiamasis Pangoni. Įspėju viešai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Prašom skaičiuot. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6. Atsiprašau 7.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo" priėmimas
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 68 balsais už, 7 deputatams susilaikius nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo" priimtas. (Plojimai)
Kadangi deputatas G.Šerkšnys yra paskirtas ministru be portfelio, mes turim priimti nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų". Manau, kad sutiksit, jeigu aš perskaitysiu nutarimo projektą, ir iškart balsuosim.
,,Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi savo Reglamento 7 straipsniu, nutaria apriboti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Gedimino Šerkšnio, Lietuvos Respublikos ministro be portfelio, įgaliojimus."
Deputate Tamuli, prašom paspaust. Deputatas J.Tamulis. Prašom.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto viena problema lieka. Problema akivaizdi. Šiuo mūsų nutarimu kitas mūsų kolega deputatas Z.Juknevičius iš esmės eis pareigas ir bus teisingumo ministru šituos likusius mėnesius. Kaip bus su jo įgaliojimais?
PIRMININKAS. Su tokia problema iš tikro mes nebuvom susidūrę, bet formaliai jis — ne ministras, jis tik eina ministro pareigas. (Balsai salėje) Žinoma, jis ne Vyriausybės narys. Prašau, aš tai ir noriu pabrėžti, kad jis nėra Vyriausybės narys ir, vadinasi, jam tas 7 paragrafas neturėtų galioti.
BALSAS IŠ SALĖS. Fantastika!
PIRMININKAS. Bet kol kas gal pabalsuokim dėl gerbiamojo G.Šerkšnio, o per tą laiką dar pasižiūrėsim į Reglamento 7 straipsnį. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų"? Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 66.
PIRMININKAS. Pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra. Nematau.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato G.Šerkšnio įgaliojimų” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 66 balsais už, niekam nebalsavus prieš ir nesusilaikius nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų" priimtas.
Dabar, kad baigtume diskusiją, aš noriu paskaityti 7 straipsnio, mūsų Reglamento 7 straipsnio, pirmąją dalį: ,,Jeigu deputatas išrenkamas arba paskiriamas į Aukščiausiosios Tarybos sudaromus valstybės organus, jis turi teisę ir toliau naudotis deputato mandatu, atstovaudamas savo rinkėjų interesams." O toliau nurodyti apribojimai. Galimas daiktas, mums reikėtų šitą Reglamento straipsnį patikslinti, t.y. prilyginti ir tą veikėją, tą deputatą, kuris paskirtas eiti pareigas, bet kadangi šiandien Reglamentas yra toks, koks yra, vadinasi, dėl deputato Z.Juknevičiaus mes neturėtume kelti klausimo. Jis nepaskirtas, jis laikinai eina pareigas. Jis nėra ministras.
Dar premjeras. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, pirmiausia noriu padėkoti už balsavimą ir vertinu tai, kaip jūsų mandatą Vyriausybei veikti.
Dėl deputato Z.Juknevičiaus. Einantys ministrų pareigas nėra Vyriausybės nariai, jie nebalsuoja Vyriausybėje. Jie gali tiktai kalbėti, vykdyti ministro administracines pareigas, bet jie nėra Vyriausybės nariai. Todėl man atrodo, čia nėra klausimo dėl ministro Z.Juknevičiaus balso atėmimo ir Aukščiausiojoje Taryboje. Manyčiau, kad reikėtų šitą klausimą atsiimti, iš tiesų tai nieko baisaus. Gerbiamasis J.Tamulis gal sutiktų vis dėlto nekelti šito klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamasis premjere ir gerbiamasis deputate Tamuli, kad šitą klausimą mes spręsim, patikslindami rudenį Reglamentą. Ne, gal nediskutuokim. Ačiū. Aš siūlau gerbiamąjį premjerą ateiti dėl priesaikos davimo. Gerbiamieji kolegos, prašom nusiteikti. Prašom nusiteikti ir pasiruošti priesaikos davimui ir priėmimui. Abėcėlės tvarka prašom.
Socialinės apsaugos ministro T.Medaiskio, finansų ministro A.Misevičiaus ir ministro be portfelio G.Šerkšnio priesaika
A.A.ABIŠALA. ,,Aš..."
T.MEDAISKIS. Aš, Teodoras Medaiskis...
A.MISEVIČIUS. Aš, Audrius Misevičius...
G.ŠERKŠNYS. Aš, Gediminas Šerkšnys...
A.A.ABIŠALA. ,,...prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai".
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu). ...prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
A.A.ABIŠALA. ,,Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu) Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus.
A.A.ABIŠALA. ,,Saugoti jos žemių vientisumą."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu) Saugoti jos žemių vientisumą.
A.A.ABIŠALA. ,,Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu) Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
A.A.ABIŠALA. ,,Sąžiningai tarnauti Tėvynei."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu) Sąžiningai tarnauti Tėvynei."
A.A.ABIŠALA. ,,Demokratijai."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu) Demokratijai.
A.A.ABIŠALA. ,,Lietuvos žmonių gerovei."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kaitu) Lietuvos žmonių gerovei.
A.A.ABIŠALA. ,,Tepadeda man Dievas."
T.MEDAISKIS, A.MISEVIČIUS, G.ŠERKŠNYS. (Kartu) Tepadeda man Dievas.
(Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam darbą. Yra dar vienas su Vyriausybės reikalais susijęs projektas. Tai įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos reorganizavimo į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją. Premjeras jau šitą klausimą pateikė. Niekas lyg ir į diskusijas nesiveržė. Ar gal kas norėtų išsakyt savo pozicijas? Pritariam? Nėra reikalo diskutuot? Minutėlę. Deputatas S.Razma. Ne. Taigi prašom, gerbiamieji kolegos, sėstis, balsuosim dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos reorganizavimo į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją" projekto. Kas už šito įstatymo priėmimą, prašom pakelti mandatus. Prašom balsuoti, gerbiamieji kolegos, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 63.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima dėl procedūros?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad čia įvyko kažkoks apsirikimas, todėl prašyčiau perbalsuoti. Galbūt dalis deputatų, ne visi girdėjo. Aš prašyčiau perbalsuot dar kartą, aš manau, kad tai bus reikalingi 65 ar 66 balsai. Tikrai turėtų būti tada.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom į salę. Dar sykį kviečiu į salę. Ir prašau frakcijos vardu...
R.HOFERTIENĖ. Aš balsų skaičiavimo komisijos vardu prašyčiau, kad korteles keltų, nes neaišku, ar kelia ranką, ar nekelia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas, tuoj balsuosim iš naujo frakcijos vadovo pasiūlymu, taip pat ir mano prašymu. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos reorganizavimo į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją". Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos pertvarkymo į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją" priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 69 balsais už, 1 susilaikius ir 1 balsavus prieš įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos reorganizavimo į Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministeriją" priimtas.
Man atrodo, kad lyg ir premjeras norėtų žodį tarti. Ar nereikia? Viskas, aišku.
Taigi, gerbiamieji kolegos, galim dabar dirbti toliau pagal mūsų nustatytą darbotvarkę. Yra 3 variantai, kaip mums reikėtų elgtis: arba Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos projektas, ar Konstitucijos projekto protokolas, ar banko reikalai.
BALSAI SALĖJE. Banko.
PIRMININKAS. Banko aš sutinku, bet banko reikalai, man atrodo, yra sudėtingi ir čia balsai pasiskirstys, o mes neturim tvirto kvorumo. Bet jeigu dauguma nutarsim, kad reikia šitą nagrinėt... Premjeras? Prašom.
A.A.ABIŠALA. Aš siūlyčiau svarstyti visus kitus dalykus pirmiausia ir jeigu pavyktų greitai padaryti, tai tada eiti prie banko. Aš primenu, kad yra ir sutarčių ratifikavimas, ir pavedimas Vyriausybei, taip pat yra pateiktas nutarimas dėl Valiutos fondo įsigaliojimo, kartu banko ir Vyriausybės reikėtų taip pat balsuot. Ir svarbiausia dėl naftos terminalo.
PIRMININKAS. Na, naftos terminalo, man atrodo, klausimo irgi mes lengvai neišspręsim. Taigi čia pasiūlymas tikrai vertas dėmesio, kad kol daugėliau susirinks deputatų, mes vieningai balsuotume dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir dėl pavedimo Vyriausybei parengti ir pasirašyti tarptautines sutartis. Prašyčiau į tribūną deputatą Z.Juknevičių arba ministrą V.Aleškaitį.
A.A.ABIŠALA. Pateiks deputatas Z.Juknevičius. Tiktai aš noriu priminti, kad rytą sutarta, jog šitas klausimas apima taip pat tokį generalinį pavedimą Vyriausybei atostogų laiku.
PIRMININKAS. Aš manau, Aukščiausioji Taryba sutiks. Tai prašom, deputate Juknevičiau. Ir jau dabar reikėtų pridėti: ,,einantis teisingumo ministro pareigas". Prašom. Na, kad būtų visiems aiškiau. Tai vis tiek reikia. Prašom.
Deputato Z.Juknevičiaus pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties su Rusijos Federacija ratifikavimo” projektą
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, Lietuvos Respublikos, ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose yra labai reikšmingas dokumentas, kurio laukia ne tik teisinės įstaigos, tačiau ir atskiri Lietuvos piliečiai, taip pat ūkio subjektai. Sutartį sudaro 2 pagrindiniai skyriai, kur išdėstyti bendrieji nuostatai ir specialieji nuostatai. Bendruosiuose nuostatuose yra reglamentuojami susitariančiųjų šalių piliečių teisinės gynybos, teisinės pagalbos ir jos apimties klausimai, vienos susitariančiosios šalies susižinojimo su kitos susitariančiosios šalies įstaigomis tvarka, kalba, dokumentų forma, reikalavimai dokumentams. O sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad Lietuva ir Rusija teiks viena kitai teisinę pagalbą, išdėstytą vienos šalies prašyme kitai, kaip antai: šalių — turima omeny proceso šalių — kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, ekspertų apklausa, ekspertizių darymas (tai ypač svarbu Lietuvos Respublikos teisinėms įstaigoms), teisminės apžiūros atlikimas, daiktinių įrodymų perdavimas, baudžiamojo persekiojimo pradėjimas (tai irgi ypač svarbu Lietuvos pusei), taip pat nusikaltimus padariusių asmenų išdavimas, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimas ir vykdymas, dokumentų įteikimas ir persiuntimas, taip pat vienai iš šalių prašant duomenų apie kaltinamųjų teistumą pateikimas, — visa tai ir sudaro teisinės pagalbos, kurią šita sutartimi įsipareigoja viena šalis teikti kitai šaliai, apimtį.
Antrasis skyrius, iš viso 19 straipsnių, skirtas tokios pagalbos baudžiamosiose bylose sureguliavimui. Numatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis, prašant kitai susitariančiajai šaliai, pagal savo įstatymus turės pradėti savų piliečių, įtariamų padarius nusikaltimus kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, baudžiamąjį persekiojimą. Pagal sutartį, kai ji bus ratifikuota abiejų šalių Parlamentuose ir apsikeista ratifikaciniais raštais, taip pat ketinama sunormalinti ir tokių sričių teisinius santykius, kaip piliečių, asmenų pripažinimas neveiksniais, santuokos sudarymo (tai, be abejo, taip pat bus aktualu mūsų šalims) klausimai, sutuoktinių asmeninės ir turtinės teisės santuokos nutraukimo bylose, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, taip pat asmeniniai, turto, įvaikinimo klausimai steigiant globą ir nustatant rūpybą, reguliuojant kitus nuosavybės santykius, žalos atlyginimo klausimų sprendimas, paveldėjimo klausimai ir pan. Mūsų nuomone, sutartis pasitarnaus kaip bazė teisinių institucijų bendradarbiavimui, taip pat įtvirtinant normalius kaimyniškus santykius, nė vienai iš salių nesuteikiant kokios nors pirmenybės ir nenumatant suvaržymų. Todėl aš manau, kad mes turime, be abejonės, šitą sutartį ratifikuoti ir laukti, tikėtis, kad tai padarys ir Rusijos Federacijos parlamentas, o po to laukti ratifikacinių raštų apsikeitimo. Jums visas sutarties tekstas buvo išdalytas. Jeigu turėtumėt kokių klausimų dėl jos straipsnių, aš galiu atsakyt. Šiaip prašau pritarti ir ratifikuoti, prašau pritarti Vyriausybės siūlymui ratifikuot šitą sutartį.
PIRMININKAS. Ačiū. Lyg ir niekas nesiruošia klausti. Tada ačiū, kviečiu viceministrą G.Puką. Prašom.
Užsienio reikalų ministro pavaduotojo G.Puko pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinio susitarimo su JAV ratifikavimo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių sudarymo” projektus
G.PUKAS. Gerbiamieji deputatai, jums yra pateikti 3 nutarimų projektai. Aš norėčiau atskirti 2 klausimus. Vienas tai yra ratifikuoti susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės dėl santykių plėtojimo prekybos ir investicijų srityse. Jūs turite šio susitarimo projektą. Norėčiau pasakyti tik tai, kad tai yra daugiau tokio bendro pobūdžio sutartis, kurioje yra išdėstyti principai, ir tai yra pradžia ateičiai. Šitos sutarties pagrindu bus ruošiamos įvairios sutartys. Manyčiau, kad tą susitarimą galima būtų ratifikuoti, jis yra naudingas ir priimtinas. Mūsų galiojantiems įstatymams jis neprieštarauja.
Antrasis nutarimo projektas ir trečiasis taip pat yra dėl pavedimų paruošti sutartis. Manyčiau, kad čia būtų galima priimti vienu nutarimu, sujungti juos du: tai parengti sutartis su Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, taip pat dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Ir kitas nutarimo projektas yra dėl paskolos sutarčių su Pasaulio banku. Šitas nutarimas reikalingas dėl jums žinomų anksčiau jau ne kartą išdėstytų sąlygų. Toks yra mūsų įstatymas, mes turime jo laikytis. Tai yra procedūrinis dokumentas. Aš prašyčiau priimti tai vienu nutarimu.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai norėtų paklausti? Man atrodo, kad ne. Tai ačiū. Taip. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad klausimas yra aiškus ir mes galėtume iškart vieningai balsuot. Tiktai aš primenu, kad ir ratifikavimo atveju mes turime surinkti minimum 65 balsus. Todėl a§ vėl kviečiu gerbiamuosius kolegas į salę. Kiekvienas balsas labai reikalingas dabar. Kad būtų paprasčiau, gal iš tikro abi tarptautines sutartis, — aš čia kreipiuosi ir į gerbiamąjį Z.Juknevičių, ir į kitus suinteresuotus asmenis, — gal galim sujungti į vieną? Tai yra padaryti nutarimą iš 2 punktų? Vienas — dėl sutarties su Rusijos Federacija ratifikacijos, antrasis punktas būtų dėl sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Galim taip padaryt? Atskirai? Na, prašau, teisingai pabalsuosim 2 kartus. Gerai. O dėl to kito klausimo, — tai yra pavedimas Vyriausybei parengti ir pasirašyti sutartis, ir tas generalinis pavedimas, — ar šitą galima sujungti į vieną nutarimą? Gerai, taigi tada bus 3 balsavimai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę. Taigi kas už tai... Prašom pasiruošt balsuot. (Balsai salėje) Gal balsų skaičiavimo komisija galėtų dar sykį suskaičiuot. Prašom, gerbiamieji kolegos, į savo darbo vietas. Labai labai kviečiu jus visus. Ir telefonais kalbantieji, prašom kuo greičiau tai baigti ir ateiti balsuot. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuot. Kas už tai, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinio susitarimo ratifikavimo, t.y. susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės? Prašom balsuot. Prašom balsuot, gerbiamieji kolegos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinio susitarimo su JAV ratifikavimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 69 balsais susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės dėl santykių plėtojimo prekybos ir investicijų srityse ratifikuotas.
Dabar prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties ratifikavimo, t.y. sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Prašom balsuoti, kas už.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties su Rusijos Federacija ratifikavimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 69 balsais sutartis dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių ratifikuota.
Dabar, kaip susitarėme, turėtume balsuoti dėl dvigubo nutarimo, t.y. dėl pavedimo Vyriausybei parengti ir pasirašyti konkrečias tarptautines ekonomines sutartis, tai būtų 1 nutarimo punktas. Ir dėl generalinio pavedimo Vyriausybei dėl darbo mūsų atostogų laikotarpiu, tai būtų 2 nutarimo punktas, o 3 punktas būtų, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo. Sutinkam? Tai čia redakciją, aš manau, galėsim sutvarkyti, čia ne principinis dalykas.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne!
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Vietoj žodžių, — ,,atostogų laikotarpiu" — laikotarpiu tarp sesijų.
PIRMININKAS. Gerai, tinka. Dar premjeras.
A.A.ABIŠALA. Teisėjai pritaria tokiam deputato L.Sabučio pasiūlymui ir prašo jį priimti.
PIRMININKAS. Taigi patikslinu pasiūlymą: nutarime turėtų būti tada dar vienas papildomas punktas, kadangi reikia įtraukti, matyt, atskiru punktu ir pavedimą Vyriausybei parengti ir pasirašyti paskolos sutartį. Tai būtų dar vienas punktas šitas papildymas, kurį pateikė deputatas L.Sabutis ir pritarė premjeras, ir tokiu būdu nutarimas būtų iš 4 punktų. Sutinkam, galima balsuoti už tokį nutarimą? Taigi prašom balsuoti dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių parengimo, matyt, taip pavadinkim šitą nutarimo projektą. Prašom, kas už, pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių sudarymo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 71 balsu už, niekam neprieštaraujant nutarimas dėl tarptautinių ekonominių sutarčių parengimo priimtas.
Diskusija dėl tolesnės darbotvarkės klausimų svarstymo tvarkos ir balsavimas
PIRMININKAS. Dabar vėl siūlau ir čia kreipiuosi vėl į premjerą, siūlau tartis, kaip toliau dirbam. Ar dėl Konstitucijos galėtų gerbiamieji kolegos K.Lapinskas ir E.Jarašiūnas referuot, ar banko reikalai? Taip, jeigu jau tiksliai pagal darbotvarkę, tai tada turėtų eiti Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarka, bet prieš pietus, tiesa, man nedalyvaujant, bet aš tiksliai žinau, buvo tartasi, kad šiek tiek ankstėliau eitų banko reikalai. Bet vėl trūksta deputatų.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau!
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Ar jūs negalėtumėt paprašyti Aukščiausiosios Tarybos apsvarstyti ir nutarti dėl terminalo, dėl valiutos fondo?
PIRMININKAS. Dėl valiutos fondo, man atrodo, priimtas jau nutarimas.
A.A.ABIŠALA. Priimtas? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip.
A.A.ABIŠALA. Atsiprašau. Tada dėl papildomo asignavimo valdymo išlaidoms, jeigu Biudžeto komisija sutinka. Biudžeto komisija nesutinka, vadinasi, klausimas pateiktas ir atidedamas iki rudens. Ką darysi...
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, gal Konstitucijos projektą? Prašom, deputate Lapinskai.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, jūs nepaprašėt Aukščiausiosios Tarybos pagalvoti, ar nevertėtų pirma terminalą apsvarstyti?
PIRMININKAS. Mes tikrai, man atrodo, nesusitarsim. Žinoma, aš galiu paklausti, bet čia toks sudėtingas dalykas, kad gal geriau šiek tiek vėliau. Dar premjeras. Prašom.
A.ABIŠALA. Aš norėčiau pakartoti, nes iš tiesų seniūno pavaduotojo rytą nebuvo. Aukščiausioji Taryba neprašoma spręsti, kur statyti ir ar statyti terminalą. Vyriausybė priėmė nutarimą po ilgo pusantrų metų vilkinimo. Aš prašyčiau paremti šitą nutarimą, ir viskas, ko iš Aukščiausiosios Tarybos reikia, tai pritarti tam nutarimui arba net ir pritarti nebūtina, tiktai panaikinti Klaipėdos miesto tarybos sprendimus šiuo klausimu. Jie prieštarauja Vyriausybės sprendimui ir tą koliziją gali išspręsti tik Aukščiausioji Taryba, ne kas kitas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau šiek tiek paprašyti premjero štai kodėl. Klausimas yra įgavęs jau labai platų atgarsį ne tiktai Lietuvoj tarp įvairių organizacijų, Žaliųjų judėjimo ir eilinių žmonių todėl, kad jis yra labai sudėtingas ir ne toks jau paprastas. Aš manyčiau, kad Aukščiausioji Taryba galėtų priimti atitinkamą sprendimą, jeigu jinai būtų pakankamai informuota, informuota įvairiais aspektais. Pirmiausia, žinoma, ekologiniu požiūriu. Jau buvo apie tai kalbėta. Antras dalykas, tai finansavimo klausimas. Aš nežinau, ar daugelis čia esančių salėje įsivaizduoja, ką tai reiškia tokio terminalo statyba, juo labiau kad buvusi valdžia anksčiau kažkodėl orientavosi tiktai viena kryptimi, į vieną šaltinį, t.y. į užsienio kapitalą. Mes žinom, kad kapitalinės investicijos tvirta valiuta yra bent 34 kartus didesnės negu mūsų šita netvirta valiuta. Tai, žinoma, su atitinkamais koeficientais. Apskritai, aš manyčiau, kad naujoji Vyriausybė, kuri gerokai atsinaujino ir, sakyčiau, patobulėjo, mano supratimu, per daug greitai nori, kad šitoks sprendimas būtų priimtas. Todėl, kad čia yra konfliktas. Tai yra didelis konfliktas tarp miesto valdžios, vietinių gyventojų, Žaliųjų judėjimo, netgi specialistų. Aš labai draugiškai premjerui rekomenduočiau vis dėlto sudaryti rimtą delegaciją, nuvažiuoti į Latviją, nuvažiuoti j Ventspilį, — tuo mes užsiiminėjom anksčiau, — ir labai greitai išstudijuoti galimybę kooperuotis su latviais. Rimtai šitai padaryti, o ne taip pasiųsti kokią nors telegramą ar ką nors, kaip mums yra žinoma, rimto pokalbio su Latvijos vadovybe visiškai nebuvo šituo klausimu. Nebuvo. Ir mes galėtume po atostogų grįžti prie šito klausimo todėl, kad jis yra... Čia ne troleibusas — jis nenuvažiuos niekur ir per 2—3 savaites niekas nepasikeis, jeigu jau 2 metus vyksta šitos derybos. Galima būtų iš tikrųjų grįžti prie šito klausimo ir labai rimtai, gavus papildomą informaciją, spręsti, jeigu jau mes tampam teisėjais ir arbitrais. O mūsų šiuo atveju yra tokia padėtis, kad mes turime tapti arbitrais ir galų gale imtis labai rimtos atsakomybės už tą visą reikalą. Štai būtų toks pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, šiuo klausimu užsirašė net 12 deputatų, todėl aš iš principo klausiu. Ar debetuojam dėl šito klausimo, ar imam spręsti vis dėlto lengvesnį klausimą, kurį gal ir išspręsim, t.y. Konstitucijos? Sutariam? (Balsai salėje) Tai mes nepradėjom dabar. Aš siūlau balsuoti alternatyviai: kas už debatus terminalo klausimu — tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už tai, kad dabar mes pirmiausia nagrinėtumėm 8 darbotvarkės punktą, t.y. Konstitucijos projekto protokolo projektą, — tas spaudžia mygtuką ,,prieš", ir tada bus aišku, dėl ko debetuojam. Prašom balsuot. Pirmasis variantas 29 balsai, antrasis variantas 26 balsai. Kadangi susilaikiusieji neskaičiuojami, tai debetuosime dėl naftos terminalo. Aš aiškiai pasakiau. Jeigu kuri nors frakcija reikalaus perbalsuoti, tai prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Mes reikalaujam.
PIRMININKAS. Lenkų frakcija, gerai. Tai aš dar sykį kartoju, kad čia yra alternatyvinis balsavimas ir susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami. Neskaičiuojami. Todėl pirmas variantas kas už tai, kad mes dabar pradėtume debatus dėl naftos terminalo, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už tai, kad mes nagrinėtume 8 klausimą dabar, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto protokolo tvirtinimą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami. Taigi, pradedame balsuoti,
B.V.RUPEIKA. Dėl tvarkos tuo metu galima?
PIRMININKAS. Na, nereikėtų, bet prašom. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš nenugirdau, ar Žaliųjų atstovo pasisakymas bus. Ar jis įtrauktas į diskusijas, ar gali būti atskirai pateiktas?
PIRMININKAS. Dėl šito klausimo nedebetuojama. Mes pirma turime susitarti dėl principinio klausimo, o po to jau aiškinsimės, kas dalyvaus debatuose, kas nedalyvaus. Ačiū.
B.V.RUPEIKA. ...nes jie laukia šito visą dieną.
PIRMININKAS. Aš labai jų atsiprašau, bet jie palauks kaip ir deputatas B.Rupeika dar kelias minutes. Ačiū. Taigi už pirmąjį variantą — 34, už antrąjį 24. Vadinasi, pradedam debatus dėl naftos terminalo statybos, ir dabar štai yra klausimas, kurį iškėlė deputatas B.Rupeika ir, kiek prisimenu, kėlė kai kurie kiti deputatai, — kad būtų leidžiama pasisakyti Lietuvos žaliųjų atstovams, konkrečiai gerbiamajam R.Braziuliui. Čia pasakyta ,,Žaliųjų atstovams". Gal nesiginčykim. Jeigu žmonės nori pasisakyti rimtu klausimu, aš manau, čia mums blogiau nebus. Minutėlę. Taigi dabar pasisako deputatas V.Andriukaitis.
A.A.ABIŠALA. Atleiskite, tai pranešėjo neturi būti?
PIRMININKAS. O! Jeigu jis yra tai prašom, bet kad niekas čia nenorėjo būti tuo pranešėju, aš labai atsiprašau. Jeigu premjeras, tai prašom į tribūną tada. Viską leidžiu.
A.A.ABIŠALA. Aš supratau gerbiamojo seniūno pavaduotojo veiksmą kaip pranešimo nereikalingumą ir aiškią situaciją, bet vis dėlto norėčiau išlaikyti formalumą.
PIRMININKAS. Prašom, aš nieko prieš. Tiesiog sutarėm dėl šito konkretaus darbotvarkės klausimo, aš nedalyvavau ir ne viską žinojau. Taigi prašau atleisti, prašom pasakyti ekspozė.
Ministro Pirmininko A.A.Abišalos pranešimas dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto ir importo įmonės statybos vietos parinkimo
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, geriau už mane žinot, kiek laiko trunka šito klausimo, atleiskit už neparlamentinį posakį, tąsymas kaip... Tiek to, toliau nebesakysiu. Yra pateikta ne vienos ekspertizės išvada. Yra padaryta ir buvo pateikta vakarykščiame Vyriausybės posėdyje suvestinė pagal 9 įvairius faktorius, pradedant geologiniu ir baigiant politiniu. Jau seniai nustatyta, kad galima būtų kalbėti apie 3 terminalo statybos vietas: tarp pirmosios ir antrosios Melnragės, Karklėje ir Būtingėje. Beveik visi požymiai — ir geologiniai, ir ekologiniai, ir politiniai, ir galimybės plėsti uostą, ir kas tiktai norit — vienareikšmiškai yra už pirmąją vietą — tarp pirmosios ir antrosios Melnragės. Jau pradėti, tiesa, avansu geologiniai tyrimai šitoje vietoje. Aš manau, kad Vyriausybės nariai, dauguma iš jų, yra dalyvavę šitose diskusijose, yra išnagrinėję, išgvildenę, išanalizavę kiekvieną argumentą ,,už" ir ,,prieš" pasirinkdami šitą vietą. Vyriausybė ryžosi baigti diskusijas ir priimti sprendimą. Suprantu, kad gali kilti klausimas, ar iš viso reikia statyti, ar iš viso nereikia statyti terminalo. Vyriausybėje šitas klausimas nuspręstas jau prieš pusantrų metų kad reikia. Aš neturiu teisės abejoti dėl jo, nes net nebuvo svarstytas šito ankstesniojo nutarimo pakeitimas, kad nereikėtų statyti terminalo. Žalieji norėtų užkrauti šitą naštą mūsų kaimynams latviams, ir tai yra suprantamas noras. Tačiau tokiu atveju mes vis tiek pasidarom priklausomi nuo kaimynų latvių. Iš pasikalbėjimų su jais labai akivaizdu, kad jie būtų už tam tikro papildomo vamzdyno į Ventspilį nutiesimą ir terminalo pastatymą Lietuvoje, kad būtų galima apsisaugoti nuo bet kokių netikėtumų, kad būtų pakankamas dubliavimas. Tuo tarpu vien tiktai pasitikėti Ventspilio uostu yra neįmanoma, nes latviai patys jį ruošiasi naudoti ir išnaudoti visu pajėgumu savo reikmėms. Jeigu mes kalbame apie pakankamai greitą galimybių tiekti alternatyvų kurą ne tik iš Rusijos sudarymą, juk tai ne tik nuo politinių aplinkybių Rusijoje priklauso, bet ir nuo ekonominių, visi žinome, kaip staigiai mažėja naftos gavyba Rusijoje, — mes turime apsispręsti ir pradėti dirbti dabar. Jeigu jūs neišeitumėte atostogų, atsiprašau, jeigu jūs nepadarytumėte pusantro mėnesio pertraukos tarp sesijų ir jeigu tai nebūtų vasaros laikas, kai galima daryti geologinius tyrimus jūroje, galbūt mes ir galėtume prašyti ilgesnės diskusijos, daugiau laiko aptarti, na, ir paskui apsvarsčius nutarti. Šiuo atveju sprendimo prerogatyva priklausytų Vyriausybei, ir nepaisant to, kad deputatas A.Brazauskas teisingai sakė, jog tai yra įgavę politinį aspektą, Vyriausybė ryžosi baigti daryti iš praktinių dalykų politiką. Aš labai prašyčiau ir jūsų tokio pat pasiryžimo. Jeigu ne netobulas Savivaldos pagrindų įstatymas, Vyriausybė ir nebūtų į jus kreipusis pagalbos, o prisiėmusi šitą atsakomybę ir, žinoma, akmenis už tai ant savo pečių. Dabar aš prašau pagelbėti Vyriausybei ir leisti pradėti vykdyti darbus legaliai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Taigi dabar pasisako deputatas V.Andriukaitis. Ruošiasi deputatas J.Beinortas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau paklausti, ar Aukščiausioji Taryba priims sprendimą suteikti žodį žaliųjų atstovui, ar tai yra atidėta?
PIRMININKAS. Čia yra 2 kreipimaisi. Va, štai ką tik man deputatė B.Valionytė perdavė tokį kreipimąsi: žodžio prašo Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė, atstovaujanti 25 tūkstančiams klaipėdiečių. (Juokas) ir, žinoma, mes... Prašom nesijuokti, gerbiamieji kolegos, kaip parašyta — aš taip ir perskaičiau, o tikrint, kas kam ir kiek atstovauja, žinot, šiais laikais yra problematiška. Taigi mes, žinoma, balsavimu turėsime apsispręsti. Jeigu kas būtinai reikalaus, kad reikia balsuoti, norint suteikti žodį svečiams, tai šitai mes ir padarysime, aš manau, po pertraukos. O dabar kol kas deputatas V.Andriukaitis. Ar jūs siūlot būtent dabar balsuoti dėl to, suteikiam žodį ar ne?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlyčiau vis dėlto tada procedūriškai dabar nuspręsti bus aišku diskusijoje dalyvaujantiems.
PIRMININKAS. Gerai. Tai gal taip ir padarykim, juo labiau kad vieni — už, kiti — prieš, taigi spręskim balsavimu. Kas už tai, kad būtų suteiktas žodis Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkei, gaila, kad čia pavardė neparašyta, bet vėliau išsiaiškinsim, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas prieš — tas ,,prieš". Susilaikiusieji, žinoma, čia yra tuo pačiu prieš. (Balsai salėje) Deputate Valionyte, gal pasakytumėt žaliųjų pirmininkės Klaipėdoje pavardę.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Daugirdytė, Daugintytė? Taigi kas už tai, kad Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkei būtų suteiktas žodis, prašom balsuot. Prašom garsiai nešnekėt be leidimo. Už 29, prieš 22, 5 susilaikė. Taigi žodis Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkei, kuri čia ateis ir tiksliai pasakys savo pavardę, suteikiamas. Prašom. Kaip ir visiems kalbėtojams iki 10 minučių. Prašom, gerbiamieji kolegos, jau nesismulkinti — žmogus atvažiavęs, tegul pakalbės. Jeigu visiems 5 minutes, tada ir jai 5 minutes. Nesiginčykim, gerbiamieji kolegos. Na, tikrai nesismulkinkim minutė šen ar minutė ten, Prašom. Prisistatykit, būkit maloni. Prašom, prašom visiems.
Klaipėdos Žaliųjų sąjungos pirmininkės Z.Daugintytės kalba
Z.DAUGINTYTĖ. Laba diena, gerbiamieji deputatai. Aš, Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė, drįstu pareikšti, kad aš turiu teisę...
PIRMININKAS. Ir pavardę, vardą pasisakykit.
Z.DAUGINTYTĖ. Daugintytė Zita. Noriu pasakyti, kad vis dėlto aš turiu teisę, 25 tūkstančių klaipėdiečių parašais įgaliojančią, tai daryti. Praeitais metais, jūs turbūt žinote, buvo bado protesto akcija prieš šito terminalo statybą pajūryje. Per dvi badavimo savaites žmonės mums pritarė šiai akcijai ir mūsų nuostatai — 15 tūkstančių. Mūsų klaida buvo ta, kad vis dėlto mes nepratęsėme parašų rinkimo iki šios dienos. Kodėl aš taip kalbu? Todėl, kad nebūtų buvę tokių replikų, kokias mes šiandien girdime. Aš, viršuje sėdėdama, girdėjau net skeptišką juoką, kad aš neturiu teisės kalbėti žmonių vardu. Aš turiu teisę kalbėti dėl to, kad daugelyje mitingų išsakiau šitą nuomonę ir jinai išreikšta parašais. Aš galiu ir dabar tuos parašus jums parodyti. Tik prieš keletą dienų mes darėme parašų rinkimo akciją būtent tam, kad įrodytume ir suprastume, koks klaipėdiečių procentas pasisako prieš šitas statybas. Parašai mums parodė, kad 99% klaipėdiečių, deja, pasisako prieš šitas statybas. Mes galime taip pat pradėti parašų rinkimo akciją priešingai, mums visiškai tai nesunku. Gerbiamas Sąjūdis ir jo deputatai taip neseniai drįso mums skelbti Sąjūdžio programą, kurioje aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakė prieš naujų pramonės objektų, tarp jų ir energetikos objektų, statybą be visuomenės pritarimo, o šiandien šitiems deputatams net nemalonu klausytis tų žmonių, kurie iki šiol laikosi šios nuostatos. Dėl to, gerbiamieji deputatai, šitą klausimą sprendžiant, manyčiau, turėtumėm labai stipriai pamąstyti. Aš kreipiuosi į jūsų visų čia susirinkusių protą ir sąžinę dėl to, kad šiandien sprendžiamas be galo svarbus klausimas, nuo kurio priklausys mūsų pajūrio ateitis, ne tik klaipėdiečių, kur gyvena ne 15 tūkstančių, o vis dėlto daugiau kaip 200 tūkstančių gyventojų. Apie ekologinę padėtį mums gerbiami ekspertai ir specialistai nieko iki šiol nepasakė. Neturime netgi elementariausių priešgaisrinės, sanitarinės ekspertizės išvadų. Apskritai mes neturime jokių duomenų, ir kiek aš šiandien supratau iš deputatų, pokalbių su deputatais, deputatai iš tikrųjų turi miglotą informaciją. Manau, kad statant tokį istorinį objektą vis dėlto turėtų būti pateikti visi skaičiavimai, tiek ekologiniai, ekonominiai, tiek ir politiniai. Viso šito mes neturime. Dar daugiau. Jeigu praeitais metais buvo kalbama, kad bus tik importo įmonė, kaip apsirūpinimo nafta iš Rytų alternatyva, tai dokumentuose mes matome tik eksporto bazę. Ir kai vakar visi Vyriausybės rūmuose mes pakėlėme šitą klausimą, kad labai būtų malonu, jeigu mes gautume atitinkamą informaciją būtent, jog tai bus eksporto ir importo bazė, deja, iki šios dienos ir šiandien mes viso šito negavome. Vadinasi, yra pateikiama tik žodinė informacija. Tai yra labai neramu, ir aš norėčiau prašyti deputatų vis dėlto žaliųjų neįvardyti tautos
priešais arba komunistais vien todėl, kad jie gina pajūrį ir Klaipėdos miestą nuo gresiančios nelaimės. O kad tos nelaimės nebus, niekas mums negarantuoja. Dėl to, kad bus statoma ne tik naftos, bet ir cheminių produktų rezervuarai, jų chemines savybes, man atrodo, mes tikrai labai gerai suvokiame. Buvome Ventspilyje, kalbėjome su žaliaisiais ir žinome, kokia tai yra grėsmė — per 4 minutes po rezervuaro sprogimo Ventspilio miestas gali uždusti. Po katastrofos su naftos produktais, kadangi čia bus ne mazutas, o vis dėlto skaidrieji naftos produktai, avarijos pasekmės tiesiog neįsivaizduojamos. Mes skaitėme visiškai neseniai miesto laikraštyje Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo pastabą, kad avarijos atveju visas miestas sudegs. Jis išsigelbėjimą mato tiktai 3 km estakadoj, tačiau mums visiškai nesunku suprasti, kad tai nėra išsigelbėjimas, nes Klaipėdoje visą laiką nuolat pučia vakariniai, šiaurės vakarų vėjai, kurie visus teršalus neš į miesto pusę. Ir nereikia būti jokiu ypatingu specialistu ar ekspertu, kad viso šito nesuprastum ir nesuprastum, ką gali duoti šitos bazės statyba, kuri numatyta net miesto gamtiniuose plaučiuose — Girulių girioje. Nuo 1960 metų botanikos draustinis. Be viso šito, šitos statybos numatytos net šalia miesto gimdymo namų, dispanserių bei ligoninių komplekso. Atleiskite, tokio pavyzdžio pasaulinėje praktikoje nėra. Šitai teigiu todėl, kad man teko kalbėtis ir šiandien Vilniuje, tokį klausimą teko pateikti vasario 16 d. olandų specialistams. Aš negirdėjau į tą klausimą atsakymo. Mes puikiai žinome ir apie sroves, kurios teka išilgai kranto, dėl to visiškai nesunku suprasti, kad avarijos atveju bus užteršti visi paplūdimiai. Taigi mes netenkame Lietuvos paplūdimių.
Dėl to, brangūs deputatai, aš dar kartą esu jums be galo dėkinga, kad jūs suteikėte man žodį čia kalbėti iš tos tribūnos, dėl to, kad aš žinau, kiek žmonės jaudinasi. Tikrai esu tikra ir tai drąsiai galiu pasakyti, kad jeigu jūs net paneigsite, atmesite Klaipėdos miesto tarybos sprendimą nestatyti, neduoti, nesutikti suteikti sklypą šioms statyboms, anuliuosite jį, aš noriu pasakyti, kad klaipėdiečiai vis dėlto nepritars ir šitam sprendimui. Jie turi teisę gintis, visiškai ginti savo gamtinę aplinką, sveiką aplinką. To niekas neturi teisės atimti. Kiekvienas žmogus turi teisę į šitą, nes galų gale tik sveikoje aplinkoje mes galime sukurti tą valstybę, kurios mes trokštame. Jeigu visą laiką mes kalbėjome apie žmogų, tai noriu paklausti, kodėl Aplinkos apsaugos departamentas šiandien drįsta kalbėti apie praskrendančius paukščius, apie moliuskus, tačiau tik ne apie žmogų. Juk, regis, žmogus kuria šitą valstybę, žmogus visą sunkų darbą laiko ant savo pečių. Šiandien nėra kam jo ginti. Ačiū už dėmesį. Prašau atleisti, jeigu aš ką nors įžeidžiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 17.30 val. Po to pasitarsime, kaip toliau dirbsime, ir tęsime debatus. Kompiuteryje visos pavardės yra. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašom sėstis. Ir kviečiu visus į salę. Kviečiu į salę. Gerbiamieji kolegos, tęsim papildomojo klausimo dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto įmonės statybos vietos patikslinimo tolesnį nagrinėjimą. Per pertrauką buvo įvairių pasitarimų, debatų ir gerbiamasis premjeras Aleksandras Abišala turi kai ką pasiūlyti. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis. Toliau tęsim mūsų debatus dėl naftos terminalo. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo darbo vietas. Deputate Deguti, deputate Karobli. Premjeras Aleksandras Abišala. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos. Nors pirmojoje posėdžio dalyje lyg ir buvome apsisprendę, bet aš prašyčiau nelaikyti mano dabartinio pasakymo atsisakymu to, dėl ko buvome sutarę, nes paaiškėjo papildomų, iki šiol nežinomų aplinkybių. Aš vis dėlto prašau rizikuodamas bandyti priimti sprendimą šiandien. Viena pastaba, man atrodo, labai svarbi. Iš tiesų yra nutarimo projekte klaida, ir aš prisiimu kaltę, kad nepasižiūrėjau. Aišku, kalbama ne apie naftos eksporto įmonę, o apie eksporto ir importo įmonę. Tai be jokios abejonės. Ir pagrindinis jos tikslas yra importas. Strateginis tikslas.
Antra štai čia šalia manęs sėdi Naftos įmonės direktorius ponas M.Gusiatinas. Tik ką jis man perdavė, kad jeigu mes norim tikėtis tarptautinės pagalbos, tai turime sprendimą priimti šiandien. Todėl aš prašyčiau, jeigu Aukščiausiajai Tarybai reikėtų, išklausyti pono M.Gusiatino trumpai, 34 minutes, gal trumpai diskutuoti ir bandyti priimti sprendimą. Jeigu jis nebus priimtas, jeigu vis dėlto Aukščiausioji Taryba nesiryš priimti sprendimo, tai tada ieškoti kokio nors tarpinio sprendimo, bet tokio, kad Aukščiausioji Taryba yra nusiteikusi spręsti klausimą. Nors tai yra jau žymiai prasčiau. Ačiū. Gal seniūnas rastų kokią nors išeitį: arba dabar išklausyti trumpai pono M.Gusiatino ir diskutuoti toliau, arba atsisakyti jo klausyti manant, kad viskas yra aišku, ir vis tiek pabandyti spręsti po trumpų diskusijų, jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų.
PIRMININKAS. Mano siūlymas, gerbiamieji kolegos, būtų toks: vis dėlto suinteresuotų žmonių ir specialistų nuomonę vertėtų išklausyti tikintis, kad jie viską pasakys trumpai drūtai, tikrai per kelias minutes, kiekvienas ne daugiau kaip po 5 minutes kalbėdamas. Tų papildomų kalbėtojų, mūsų svečių, sąrašas būtų toks: premjero paminėtas įmonės vadovas M.Gusiatinas, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas K.Žala ir Žaliųjų parlamento atstovas R.Braziulis. Štai 3 kalbėtojai, kuriems kiekvienam ne daugiau kaip po 5 minutes. Ar sutinkam? Tai prašom gerbiamąjį
Klaipėdos naftos įmonės direktoriaus M.Gusiatino kalba
M.GUSIATINAS. Turbūt ne 5 minučių reikėtų, o kokių 2 valandų visai paskaitai, kad aprašytum nuo pradžios iki galo, ką mes darėm 2 metus. Tačiau aš norėčiau, gerbiamieji deputatai, pateikti trumpą informaciją. Mes žinojom, kad šito terminalo statyba sukels tokią diskusiją Respublikoje, todėl mes užsakėme prieš projektinius pasiūlymus ne Rusijos projektavimo organizacijose, tai galėjo būti Volgogrado, galėjo būti (...) kvalifikuotose projektavimo organizacijose, nes žinojome, kad nebus pasitikėjimo jų pateiktais pasiūlymais. Todėl buvo pasirinkta danų firma vienas iš geriausių pasaulyje Kopenhagos hidraulikos institutas, kuris paruošė prieš projektinius pasiūlymus, išnagrinėjo visus galimus variantus Lietuvoj, kur gali būti pastatytas terminalas. Čia gerbiamieji žalieji visą laiką tvirtina — reikia ekspertizės, reikia skaičiavimų, reikia to, reikia šito. Nuo pirmos dienos, kai mes gavom šituos dokumentus, aš kviečiau ir dabar, šiandien, galiu pasakyti: tegul gerbiamieji žalieji ateina ir susipažįsta su mūsų medžiaga. Mano supratimu ir mūsų konsultantų užsienio firmų supratimu, jos yra pakankamai, kad nuspręstume šiandien dėl vietos, kur statyti terminalą. Tai yra irgi labai aiškus klausimas — norėčiau pasakyti.
Šiandien aš girdėjau gerbiamosios Zitos Daugintytės pasisakymą, kad mes dirbsime su šviesiaisiais naftos produktais, jeigu kas atsitiks, sudegs miestas, jeigu bus tanklaivio avarija, prarasim mūsų pajūrį. Aš noriu pasakyti, kad tai neteisybė. Ir jūs turbūt, niekas iš jūsų negirdėjot šiandien pasauly, kad sudegė terminalas ir sudegė miestas, nors terminalai yra miestuose ir Amerikoj, ir Olandijoj, kiekvienoj šaly. Aš noriu pasakyti — reikia ar nereikia terminalo. Aišku, čia ne mano, kaip direktoriaus, funkcija spręsti šitą klausimą, tik aš noriu paklausti, galbūt kas nors žino pasauly nors vieną šalį, kuri turi išėjimą prie jūros ir neturi naftos chemijos terminalo? Tai turbūt stato todėl, kad daug ką sprendžia ir ekonominiai svertai: turbūt kad žmonės nori geriau gyventi, mato iš to tam tikrą pelną. O mes dar turim turbūt ir strateginį klausimą išspręsti, alternatyvą turėti, apsirūpinti nafta. Mums labai gera kalbėti šiandien, kadangi mes žiemą sėdim šiltose patalpose ir svarstom šitą klausimą: statyti nestatyti. Bet jeigu mes negausim naftos, ką mes darysim žiemą? Ką žalieji paaiškins Lietuvos gyventojams? Ir klausimas šiandien toks. Aš galiu šiandien aiškiai pasakyti, kas bus iš to, jeigu parlamentas nepriims per mėnesį sprendimo. Aš nenoriu ir čia negąsdinu. Realybę aš aiškinu. Šiandien mes pradėjome geologijos darbus ruože tarp pirmosios ir antrosios Melnragės. Šitie darbai gali būti atliekami tik iki rugsėjo 1 d. Po to prasideda vėjai, jokio gręžimo mes daryti negalėsim. Jeigu mes nepriimsim sprendimo arba priimsim po pusės metų kitą sprendimą, tai mes dar metams turėsime atidėti visus darbus. Lygiai metams, kad kitais metais kovo mėnesį, ne kovo, gegužės mėnesį galėtume vėl daryti jūros darbus.
Antras dalykas. Mes labai didelį darbą atlikom su įvairiom firmom. Nė viena firma nepasakė mums, kad, Dieve mano, kam jūs statote šitą terminalą Lietuvoj. Visi nesupranta, kodėl mes jo nestatom. Nesupranta šito. Ir aš noriu pasakyti tokį dalyką. Šiandien svečiuojasi pas mus amerikiečių firma ,,Flour Daniel Williams Brothers", viena iš geriausių pasaulio firmų, kuri turi didelę patirtį statant jūros įrengimus ir terminalus žemėje. Šiandien mes paruošėme sutartį, visą programą. Amerikos vyriausybė nori, kad rytoj būtų pasirašyta sutartis tarp mūsų dviejų ministrų ir ambasados, ir skiria Lietuvai nedidelę, aš manau, tam tikrą sumą, kad mes galėtume pradėti šitą darbą daryti. 220 tūkstančių dolerių tai nėra didelė suma, bet mes manome, kad pradėdami šitą pirmąją fazę vesim ir toliau derybas, kad dar galbūt gautume didesnę paramą šitam klausimui spręsti. Na, šiandien nepriimam sprendimo, jie išvažiuos. Aš, pavyzdžiui, nežinau, ką dabar šiandien sakyti iš viso užsienio firmoms, kurios atvažiuoja, mes pasikalbam ir mėnesis po mėnesio negalim pasakyti, o kur mes statysim šitą terminalą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Gusiatinai, laikas.
M.GUSIATINAS. Tai aš turbūt ir baigčiau.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar prašyčiau į tribūną gerbiamąjį K.Žalą. Taip pat 5 minutės. Prašom.
Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus K.Žalos kalba
K.ŽALA. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Aplinkos apsaugos departamentas priešprojektinius pasiūlymus dėl naftos terminalo statybos gavo praeitų metų sausio mėnesį. Buvo sudaryta ekspertų komisija iš 19 žmonių. Tai buvo daugiausia mokslininkai, kurie daugelį metų tyrinėjo Lietuvos pajūrį. Ekspertų išvados buvo vienareikšmės: terminalo negalima statyti tuo metu Energetikos ministerijos primygtinai siūlomoje vietoje prie Karklės kaimo, t.y. tarp Klaipėdos ir Palangos. Ir pagal ekspertų išvadas vienintelė galima vieta tokiai statybai yra prie Klaipėdos, Melnragės rajone, kadangi buvo vertinama pagal jūros užterštumą, jūrų aplinkos degradaciją ir mes turime duomenis, konkrečius skaičius, kadangi mūsų pajūris turi tokią ypatybę, kad iš pietų į šiaurę gerėja jūros aplinkos kokybė, didėja biologinė įvairovė — augalijos, gyvūnijos tai užtikrina augalijos ir gyvūnijos stabilumą. Tomis ekspertų išvadomis buvo suabejota, kad per mažai nagrinėtas dar vienas variantas Būtingės variantas. Nors pirmosios ekspertizės išvadose buvo pasakyta, kad šitas variantas irgi nenagrinėtinas, tačiau reikalaujant, prašant žaliesiems, čia buvo atlikta dar viena ekspertizė. Šitą ekspertizę darė jau nebe tie patys ekspertai, bet kiti ekspertai, kurie jau vertino pirmųjų ekspertų darbą. Ir šie ekspertai taip pat pritarė pirmosios ekspertizės išvadoms — kad Būtingės variantas yra dar sudėtingesnis, labai sudėtingos geologinės sąlygos, lūžiai, palaidoti (...), taip pat pati turtingiausia biologinė įvairovė. Taigi tiesiog įdomus toksai žaliųjų siūlymas: vertingiausioje vietoje siūlyt, čia Klaipėdos žaliųjų, — būtinai buvo siūloma statyti ties Būtinge. Tai logiškai čia būtų jau, sakyčiau, nelabai toksai korektiškas siūlymas, ypač žaliųjų.
Kadangi mes glaudžiai bendradarbiaujam su Jungtinių Amerikos Valstijų penktuoju regionu, kurio administratorius yra Valdas Adamkus, mes savo ekspertų išvadas pateikėm ekspertizei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mūsų ekspertizės išvadas Amerikos ekspertai patvirtino ir, dalyvaujant pačiam administratoriui, buvo patvirtinta, kad vienintelė įmanoma vieta yra prie Klaipėdos, kadangi ne tiktai gamtiniu, bet ir kraštotvarkiniu požiūriu čia jau net, sakykim, studentui aišku, jog negalima išmėtyti pramonės po visą pajūrį ir žymiai lengviau kontroliuoti židinį, kai jisai yra vienoje vietoje. Jeigu dabar atsirastų dar pajūry židinys, tai yra jau klasikinis pavyzdys, kaip negalima daryti. Taigi, vadinasi, mūsų ekspertizės išvados nebuvo paneigtos.
Aš dar norėčiau pasakyti, kad žaliesiems buvo aiškinta ne kartą ir mūsų susitikimuose rodytos kreivės, kodėl negalima statyti. Aš manau, kad Aplinkos apsaugos departamentas savo darbą padarė. Mes įrodėm, kad negalima statyti į šiaurę nuo Melnragės, pradedant Giruliais ir į šiaurę. Ir mes tikrai laikom, kad tai vienintelė galima vieta su sąlygom, o mūsų sąlygos irgi išdėstytos projektuotojams ir energetikams. Jeigu jos bus įvykdytos, aišku, mes... Bus įvykdytos šios sąlygos, turės būti įvykdytos tos sąlygos, kadangi jeigu nebus įvykdytos, mes neleisime statyti, pradėti statyti. Tai įvykdžius šias sąlygas, Melnragės prie Klaipėdos gamtinė aplinka turėtų pagerėti, iš esmės pagerėti, kadangi yra sąlyga rekultivuoti esamą teritoriją, kur yra gruntas persisunkęs nafta ir dabar kasmet apie 25 tūkstančius kubinių metrų užteršto vandens išteka į Kuršių marias, taip pat... stotį, taip pat būtų įdiegtos gamtosauginės priemonės, kurios leistų atkurti jūrinę aplinką, faktiškai dabar negyvą ties Melnrage. Tai aš tiek norėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar prašau Žaliųjų Parlamento atstovą gerbiamąjį R.Braziulį. Taip pat 5 minutės.
Žaliųjų parlamento atstovo R.Braziulio kalba
R.BRAZIULIS. Gerbiamieji deputatai, jei yra nors 0,01 procento tikimybės susitarti su latviais, tai iki tol kalbėti apie terminalo statybą Lietuvos pajūryje yra visiškai nepriimtina ir amoralu. Tokia yra žaliųjų pozicija, ir mes ją ginsime iki galo, kol nebus jokių derybų dokumentų, kol skubiai neišvyks A.Saudargas ar net aukštesni pareigūnai pas I.Godmanį ir pas A.Gorbunovą į Latviją. Aš galiu pranešti, kad jokių derybų per šituos 2 metus, kol buvo ginčijamasi dėl terminalo statybos vietos, nebuvo ir dabar jos nevyksta. Pirmasis G.Vagnoriaus laiškas, telegrama I.Godmaniui yra liepos 1 d. Joje yra kviečiama bendradarbiauti Venstpiliui su Mažeikiais blokados atveju. Mes prisimenam savo brolius latvius tik tada, kai yra blogai.
Dabar dėl pono M.Gusiatino pareiškimo. Ponas M.Gusiatinas atėjo, ir aš būčiau juo patikėjęs, jeigu jis būtų atsinešęs nors vieną dokumentą ir jį jums išdalijęs, o ne pasakęs tradicinę frazę: nebus naftos, nebus šilumos. Jokių dokumentų iki šiol nėra. Ir štai aš paskaitysiu nuomonę, pono M.Gusiatino interviu ,,Vakarų ekspresui": ,,Rusijos dalyvavimas, suinteresuotumas garantuos pastovų pelną, Respublikos aprūpinimą." Aš ką tik kalbėjau su ponu M.Gusiatinu ir paklausiau: ,,Ar jūs atsisakote anksčiau pasakytų savo žodžių, kad statant Klaipėdoj terminalą jūs siūlysite 20 procentų akcijų Rusijai?" Jis pasakė: ,,Aš savo žodžių neatsisakau, ir mes siūlysime Rusijai bendradarbiavimą." Ir ponas L.Ašmantas yra užsiminęs, o pokalbyje ponas M.Gusiatinas yra man atvirai pasakęs, kad jeigu mes statysime Klaipėdoj terminalą, tada Rusija atiduos įšaldytus 95 milijonus dolerių Vnešekonombanke, bet tik tuo atveju, jeigu mes statysime terminalą Klaipėdoje. Tada aš noriu paklausti asmeniškai Rūtos Gajauskaitės ir visų kitų deputatų, kurie vadovaujasi vieninteliu ;šūkiu: ,,Terminalas Lietuvos nepriklausomybės garantas". Bet tam garantui, šitam šūkiui paremti nepateikė jokių dokumentų: nei derybų su Latvija protokolų, kad tos derybos ne|manomos, nei jokių politinių prognozių. Aš klausiu Rūtos Gajauskaitės, deputatės, po jos žodžių: ,,terminalas politinės reikšmės, susijęs su Lietuvos nepriklausomybe, — sumažėtų blokados grėsmė, reikalaujanti politinių sprendimų, kainų diktatūra, o svarbiausia — atsiribotume nuo buvusio okupanto". Ką reiškia šitie žodžiai ,,nuo buvusio okupanto atsiribotume", jeigu M.Gusiatinas šiandien neneigia, kad jis siūlys 20 procentų akcijų Rusijai? (Triukšmas)
Ir štai tiems, kurie teigia, kad latviai atsisakys, aš galiu pasakyti. Mes buvome susitikę su Latvijos žaliaisiais, ir jie pasakė, kad neprieštarauja bendradarbiavimui Mažeikiai Ventspilis dėl to, kad... 5 minutes, aš įsidėmėjau, prašau netrukdyti.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti, laikas nesibaigė. Kažkam laikrodžiai per greitai eina.
R.BRAZIULIS. Jiems tada nereikėtų statyti naftos perdirbimo gamyklos Latvijoje ir kokios nors elektrinės taip pat, kad aprūpintų energija tą gamyklą. Jie sutinka. Ir štai Alberto Sarkanio interviu, aš vakar su juo kalbėjau:
,,Stebėdamas mūsų valstybių santykius, susidariau įspūdį, jog kol kas vieni kitų prisibijome. Gal aš klystu, tačiau man atrodo, jog Lietuva privengia Latvijos ekonominio potencialo. Reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo. Štai pats naujausias pavyzdys. Kiek laiko verda aistros Klaipėdoje dėl naftos eksporto bazės ir prieplaukos statybos, tuo tarpu Ventspilyje yra visi tam reikalingi pajėgumai. Latvija galėtų prisidėti plečiant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, o dėl naftos eksporto iš mūsų uosto taip pat kaimyniškai susitartume. Galima pasiekti paritetą ir nebijoti, kad kuri nors iš šalių kažką uždraus ar apgaus. Labiausiai stebina kiniškas variantas — siekimas vos ne kiekviename kieme statyti po geležies rūdos lydymo krosnį."
Gerbiamieji deputatai, vadovaudamiesi tokia logika ir renkame tokius ministrus kaip L.Ašmantas, kuris per ,,Panoramą" visai Lietuvai ir Latvijai tėškė į akis tokius žodžius: ,,Tartis su Latvija — tai tas pat, kas tartis su Rusija." O šiandien, asmeniškai kalbėdamas su A.Saudargu, jis pasakė dar stipriau: ,,Priklausyti nuo Latvijos per Venspilį tai yra blogiau negu priklausyti nuo Rusijos." Su tokia nuostata nėra net ko kalbėti apie susitarimą, nėra apie ką kalbėti su Latvija...
PIRMININKAS. Laikas.
R.BRAZIULIS. Ir tokia logika vadovaudamiesi, mes greit pradėsime kasti geležies rūdą Varėnoje.
PIRMININKAS. Ačiū. (Triukšmas) Gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji kolegos, dabar turime pasitarti, kaip dabar dirbame. Dar kartą primenu, kad kompiuteryje yra daugiau negu 20 deputatų pavardės. Tai gal tarkimės taip: tegul pasisako pirmieji 6 ir kiekvienas ne daugiau kaip po 5 minutes, ir tada priimsim sprendimą, galimas dalykas — ir paliatyvų sprendimą, kaip kad užsiminė... Minutėlę! Leiskit man, gerbiamieji kolegos! Galbūt ir tokį paliatyvų sprendimą, apie kurį užsiminė ir gerbiamasis premjeras:
pavesti Vyriausybei vykdyti tyrimo darbus. Apie tai kalbėjo ir gerbiamasis M.Gusiatinas. Antrasis punktas galėtų būti: taip pat pavesti Vyriausybei išsiaiškinti kooperavimosi su Latvija galimybes. Taigi siūlymas yra toks. Ai, premjeras? Prašom.
A.A.ABIŠALA. Pone seniūne, aš džiaugiuosi, kad jūs mane pavadavote, bet aš nebuvau įgaliojęs jūsų šitam. Vyriausybė nieko oficialiai kol kas nepateikė panašaus į tai, ką jūs dabar perskaitėte.
PIRMININKAS. Labai gerai, tai laikykim, kad aš pasiūliau pats.
S.MALKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Malkevičiau.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti: jeigu jau jūs apribosit, sakykim, kalbančiųjų skaičių, tai vis dėlto klaipėdiečiams deputatams duokite pasisakyti visiems. (Triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra 2 siūlymai. Aš siūlau apsiriboti 6 pirmaisiais deputatais. Čia jūs 5 matote, ir šeštasis yra V.Plečkaitis. Minutėlę! Ir kiekvienam — po 5 minutes. Jeigu mes leisime — kompiuteryje čia yra 21 pavardė ir kiekvienam po 5 minutes, tai prašom skaičiuoti. O mes šiandien turėtumėm baigti darbą pagal bendrą tvarką 19 val. Tuo tarpu mums reikėtų dar nagrinėti Konstitucijos klausimą, banko klausimą ir nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo įsigaliojimo tvarkos. Tai kada mes šitai išnagrinėsime? Žinoma, aš galiu pasiūlyti susirinkti kitą ketvirtadienį ar penktadienį.
S.MALKEVIČIUS. Bet jūs mano pasiūlymo negirdėjote turbūt. Aš siūliau dar Klaipėdos deputatams duot visiems, kurie užsirašė.
PIRMININKAS. Tai kaip tik į šituos 6 ir įeina. A, tiktai reikėtų pridėti gerbiamąjį S.Malkevičių. Jeigu taip sutiktumėm, tai būtų 7 deputatai. Sutinkam, taip? (Triukšmas) Ne, Biržų rajono atsiprašau, ne. Aš galiu sutikti su tuo papildymu, kad pasisakytų visi deputatai klaipėdiečiai ir pusiau klaipėdietis A.Ulba. Tinka? (Triukšmas) Ar sutariam su tokiu paliatyvu? Gerai, dar deputatė B.Valionytė.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jums raštu nunešiau pasiūlymą ir aš manyčiau, kad jūs bent privalėtumėt jį perskaityti ir išklausyti.
PIRMININKAS. Gerai, aš jį jums perskaitysiu. Čia yra papildomas siūlymas. Šitos pavardės, pasirodo, — aš maniau, kad jinai yra kompiuteryje, — kompiuteryje kažkodėl nėra. Taigi gerbiamoji B.Valionytė štai ką siūlo:
salia jau paskelbtųjų kalbėtojų, jie visi 3 pakalbėjo, siūlo suteikti žodį ir Zigmui Vaišvilai, kaip valstybinės komisijos pirmininkui. Taigi būtų toks siūlymas: čia 5, kurie matyti, šeštasis — deputatas V.Plečkaitis, deputatas S.Malkevičius, deputatas A.Ulba ir deputatas Z.Vaišvila. Sutariam? Taigi prašom iš eilės. Deputatas V.Andriukaitis.
Prašom, galima iš vietos, galima iš tribūnos kaip kam patogiau. Ruošiasi deputatas J.Beinortas. Tai iki 5 minučių, ne daugiau. Jeigu kas greičiau, tai aš tam padėkosiu.
Deputato V.P.Andriukaičio kalba
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir svečiai! Aš manau, kad mes iš tikrųjų vėl tęsiame labai prastą praktiką. Šiandien mes išgirstame, kad net šiandien skubiai turime priimti sprendimą dėl terminalo statybos. Žinoma, galima buvo sutikti su tais skubiais priėmimais, kai iš tikrųjų buvo sudėtinga padėtis, kai buvo ypatingos sąlygos. Bet kaip suprasti tokį skubų priėmimą, kai iš tikrųjų pats svarstomas objektas tiek prieštaringas ir turi labai aukštą socialinį slenkstį? Didelis pasipriešinimas. Pasipriešinimas iš principo yra motyvuotas. Yra pagrįsti dalykai. Galima pasitikėti ekspertais, galima pasitikėti komisijomis, tačiau visame pasaulyje yra žinoma anglų patarlė, kad tai yra per daug svarbus reikalas, kad jį patikėtume ekspertams. Būtent ši patarlė ir verčia susimąstyti. Taip, iš tikrųjų mes galėjome savęs paklausti, deklaruodami Baltijos rinką, kas tai yra. Mes galėjome savęs paklausti, kas yra Baltijos šalių kooperacija. Mes galėjom savęs paklausti daugelio dalykų ir atsakyti sau į klausimą. Kaipgi buvo keltos Baltijos valstybių — Latvijos, Lietuvos, Estijos — bendradarbiavimo problemos? Tai mes galėjome kelti pernai, šiemet, to mes galime paklausti ir Užsienio reikalų komisijos, mūsų pareigūnų, mūsų Vyriausybės vadovų ir pan. Žinoma, problema iš tikrųjų yra tarptautinė. Niekas tuo neabejoja. Niekas neabejoja ir tuo faktu, kad terminalo skubi statyba yra reikalinga jeigu ne Baltijos kooperavimosi lygiu, tai, žinoma, Lietuvos lygiu. Vienodai energetinės sąlygos sunkios Estijoje, vienodai sunkios Latvijoje, vienodai sunkios ir Lietuvoje. Taigi kelti problemą būtent tarptautinio bendradarbiavimo lygiu politiškai buvo teisinga. Ir aš manau, kad politiškai ir šiandien ta pati problema nėra išanalizuota. Apskritai Aukščiausiojoje Taryboje diskusija dėl terminalo statybos buvo, kiek aš pamenu, beveik prieš metus ir tai labai epizodiška. Aš puikiai suprantu gamybininkų argumentus, jie yra utilitariškai visiškai teisingi. Suprantu energetikos ministro poziciją, kad kuo greičiau išplėstume energetinę bazę ir pagaliau užtikrintume galimybę aprūpinti Mažeikių kombinatą tvirtai ir tą produkciją realizuoti, tačiau visiškai aišku, kad ši problema nepriklauso vien tik jų kompetencijai. Kita vertus, šiandien mes svarstome šią problemą, netgi negalėdami išklausyti Klaipėdos savivaldybės tarybos pirmininko pozicijos. Juk mes turėsime panaikinti būtent savivaldybės sprendimą. Dėl to būtų malonu išgirsti tribūnoje ir gerbiamąjį V.Čepą, jo poziciją, nes tai iš tikrųjų bus geriausia Klaipėdos viešosios nuomonės reprezentacija. Todėl aš manau, kad šis klausimo svarstymas yra neparuoštas: nei mes medžiagos ant stalo turime, nei mes galim priimti, nei mes išdiskutavome tos problemos aspektus. Tai buvo Būtingės variantas, buvo Karklės, buvo Melnragės, ir šiandien praktiškai ta pati problema išlieka. Terminalas reikalingas. Kokio lygio? Kooperuoto lygio tarp 3 Baltijos valstybių? Ar vis dėlto galime pasakyti, kad ne? Pastangų nebuvo padaryta, tenka rinktis Lietuvoje variantą. Tuomet iš tikrųjų tenka rinktis Lietuvos sąlygomis, ir čia Klaipėdos viešosios nuomonės pasipriešinimas visiškai akivaizdus. Aš manau, kad šis klausimo svarstymas yra neparengtas. Manyčiau, kad reikėtų dabar nesiremt 200 tūkstančiais dolerių, o būtent pasiremti tuo, kad čia dalyvautų Klaipėdos tarybos pirmininkas, dalyvautų mūsų komisijos, kurios praneštų savo pozicijas, ir tada būtų galima priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalba deputatas J.Beinortas, ruošiasi deputatė R.Gajauskaitė.
Deputato J.Beinorto kalba
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik konstatuoti, kad mes gauname vis didesnę konfliktų patirtį. Vienas toks konfliktas čia, kai pasakoma, mus eskaluoja žalieji motyvuodami, kad jie turi tam tikrą užnugarį, kitą konfliktą aš randu parvažiavęs į Panevėžį, kai viena gatvė nenori, kad ja važinėtų sunkieji automobiliai, trečiąjį konfliktą mes matom tarp atskirų miestų, iš kurių vienas nenori, kad nebūtų kokio nors fabriko ir pan. Mes esame integrali valstybė ir klausimus turime spręsti valstybiškai, mąstyti privalome valstybiškai. Juk negalime šiandien pasakyti, kad Naujoji Akmenė štai kokio nors judėjimo iniciatyva atsisakys cemento gamybos. Arba tarkim, koks nors Panevėžys arba Panevėžio priemiestis Berčiūnai sutiks perkelti šitą gamyklą pas save todėl, kad mano, jog šitas dalykas valstybiškai reikalingas. Aišku, kad šito nepadarysime. Lygiai taip pat nepadarysime, sakykime, ir to, kad Vilnius atsisakytų sostinės naštos, kurią turi. Todėl ir Klaipėdai reikia galvoti ne vien tiktai iš savo kiemo pozicijos, reikia žiūrėti iš valstybės pozicijų ir suprasti, kad uostamiesčio paskirtis yra langas į pasaulį ir tą langą reikia atitinkamai išnaudoti. Kai kalbama apie tai, kad štai išnaudokim Latvijos langą per Ventspilį, tai pamirštama, kad tie pinigai, kurie mums nueis į šalį mokant už Latvijos uostą, galėtų grįžti čia pas mus būtent mūsų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos reorganizacijai, rekonstrukcijai, taip pat visoms priemonėms, kurios reikalingos saugumo klausimams spręsti. Aš galiu pasakyti dėl tų visų, kurie čia kalba apie avarijas, apie tanklaivių skendimus, apie gaisrus, sprogimus, galiu pasakyti paprastą dalyką. Panevėžys turi vieną fabriką, be kurio nė vienas neapsieinate. Tai yra linų kombinatas, kuriame yra tiek chloro, kad jo pakanka 20 kartų didesnį miestą negu kad Panevėžys išnuodyti, bet dėl to niekas nesiruošia iškelti to fabriko, nes yra galų gale inžinieriai, yra patyrimas, yra atsakomybė, yra priemonės, kaip naudotis ir dirbti su tomis medžiagomis, kurios kažkam gali sukelti mirtį arba pavojų. Tas pat yra ir dėl to terminalo. Tai kaipgi dabar Olandija, kurios gyventojų tankumas yra 5 kartus ar 6 kartus didesnis negu Lietuvoj, turi Roterdamo miesto centre ne tiktai terminalą, turi ir tokias saugyklas, ir turi ir eksporto, ir importo saugyklas, ir įvairių cheminių medžiagų, ne vien tiktai naftos produktų? Tai ką gi jiems daryti? O turi jūros juostą žymiai didesnę negu kad Lietuva ir galėtų tikrai ant savo šitų dambų iškelti kur nors tuos terminalus, jeigu jau šitai būtų naudinga. Todėl aš manau, kad šiandien mes turime labai, taip sakant, tipišką Lietuvai situaciją, kai stengiamasi kuo daugiau sukelti sumaišties, kuo daugiau konfliktų, kuo daugiau ištempimų, kuo daugiau Vyriausybės diskreditavimo. Reikia šituos dalykus baigti. Aš galvoju, kad mūsų, kaip deputatų, atsakomybė yra didesnė negu mūsų žinios, sakykim, arba pervertimas tų popierių kalnų, kuriuos ekspertai pervertė. Mano protu, mes turim šiandien spręsti, palaikyti Vyriausybės nutarimą statyti terminalą tarp pirmosios ir antrosios Melnragės. Ir aišku, Vyriausybė, žinodama, koks tai yra, kaip sakė, socialinis slenkstis, žinodama, kiek reikia įdėti pinigų į šitą terminalą, į Baltijos priešgaisrinį saugumą, į Baltijos švarumo užtikrinimą, be abejonės, turės pagrindo svarstyti ir atitinkamų lėšų kiekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės deputatė R.Gajauskaitė, ruošiasi kolega N.Rasimavičius. Prašom.
Deputatės R.Gajauskaitės kalba
R.GAJAUSKAITĖ. Norėčiau pabrėžti, kad klausimas jau nebe taip skubiai svarstomas — 2 metai kai jisai yra iš vienos instancijos į kitą stumdomas, lyg ir svarstomas, lyg ir ne. Noriu taip pat dar pasakyti, kad praeitais metais jau buvo priimtas principinis sprendimas pritarti šitai statybai. Mes dabar kalbam tik apie vietą. Norėčiau taip pat pabrėžti, iš pasisakiusiųjų tai buvo matyti, kad buvo atlikta ne viena ekspertizė. Tiek čia, Lietuvoje, buvo daryta, tiek atvažiavę iš Amerikos specialistai patvirtino tą patį. Vietą nustatė būtent tą, o ne šitą. Ir čia jokiais būdais negali būti suinteresuotumo ar kokios nors visuomeninės organizacijos, nors ir žalios spalvos ji būtų, suinteresuotumo leisti arba neleisti. Čia yra ekspertų, specialistų reikalas parinkti vietą, ir jinai yra 2 kartus jau rasta ir patvirtinta savų ir užsienio ekspertų.
Trečia. Norėčiau, kad žinotumėte, jog čia kalbėję Z.Daugintytė ir Žaliųjų parlamento vardu R.Braziulis neatstovauja vien tiktai žaliesiems. Reikia, kad žinotų Lietuvos žmonės, taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kad yra 3 grupės žaliųjų: yra tikri žali, kurie rinkosi Kėdainiuose, yra raudonai žali, kurie Rumšiškėse rinkosi. (Triukšmas) Tai yra Macaičio suorganizuoti klubai, kur antrieji komjaunimo sekretoriai tiems klubams vadovavo ir ugdė. Trečia grupė yra Žaliųjų partija. Tai šičia buvo raudonai žali. Vien tas faktas, kad juos įvedė į salę V.Beriozovas, t.y. KGB agentas, dar kartą patvirtina, kokios tai spalvos žmonės, ir atitinkamai aišku, kodėl jie tokias kiršinančias kalbas visą laiką šičia kalbėjo.
Noriu paskaityti Gamtos apsaugos komisijos protokolą. Šiandien buvo susirinkusi komisija ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektui dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto įmonės statybos vietos patikslinimo. Už šitą nutarimą balsavo dauguma komisijos narių, dalyvavusių komisijos posėdyje, balsavime nedalyvavo tik J.Tamulis. Norėčiau taip pat pabrėžti, kad Lietuvos žalioji partija taip pat už terminalo statybą ir būtent už tą vietą, kurią parinko tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius. Ruošiasi deputatas P.Giniotas.
Deputato L.N.Rasimavičiaus kalba
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos. Viena iš didžiausių žmogaus teisių tai yra teisė turėti informaciją, tikrą informaciją. Šiuo metu buvo kalbama Klaipėdos gyventojų vardu ir buvo bandoma įrodyti, kad per kelias dienas buvo surinkta apie 20 tūkstančių parašų. Iš tikro tie parašai buvo renkami, aš pats buvau liudytojas, kaip tai yra daroma. Paplūdimio garsiakalbiai dezinformavo žmones kalbėdami, kad jūs čia maudotės paskutinę vasarą ir šitie paplūdimiai Vyriausybės potvarkiu bus užteršti, jūs čia daugiau nesimaudysite. Kaip žmogus, gavęs tokią dezinformaciją, neis ir nepasirašys? Tokia informacija buvo ne tik Melnragėje, bet ir Smiltynėje, kuri nieko bendro neturi su šituo. Taigi ten buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, klaipėdiečių teisės turėti tikslią informaciją, kas gi bus daroma. Gal klaipėdiečiai nežino, kad pagrindinis Klaipėdos teršėjas ir pajūrio teršėjas šiuo metu, deja, yra mūsų Nemunas, užterštas iki galo. Tai jis teršia, ir Melnragėje nuosėdos Šiuo metu yra tiek pavojingos, kad pagal ekspertų išvadą, pagal mokslininkų išvadą, kuri buvo paskelbta laikraštyje ,,Klaipėda", ar statysim, ar nestatysim, Melnragėje artimiausius 10—15 metų vis tiek maudytis ir naudotis šituo pliažu nebus galima. Tai ką, šitai pamirštama? Terminalas, jeigu ir bus pastatytas, tai ne terš, o padės, būtent ne ką kita padės, bet ekologiškai apvalyti šitą Melnragę. Apie tai irgi žmonėms neaiškinama nieko. Kad šiuo metu ten, kur yra naftos bazė, yra apie 2—3 metrus mazutu persisunkęs dirvožemis, kad šitas dirvožemis bus iškastas ir išvežtas ir neterš marių, neterš pajūrio, tai apie tai niekas nekalba. Šitos informacijos tai žmonės nežino, kitaip sakant, nuo jų šitai yra slepiama.
Dabar man įdomiausia, kad šiuo metu keliamas klausimas jau ne apie tai, kur statyti terminalą, tai yra diskusijų objektas, bet iš viso — kad jo nestatyti, kad šito terminalo Lietuvai nereikia, kad lai Mažeikiai perdirba, kitaip sakant, vienaip ar kitaip gautą naftą iš Latvijos. Taigi iš esmės šitas Mažeikių gargaras pastatytas ekologiškai nešvarus, jį reikia pertvarkyt. Bet, užuot mes jį pertvarkę, tai mes imsim jį plėsti toliau. Taigi jau šiandien Mažeikiuose sunku kvėpuoti, ir dar mes juos teršim pirkdami naftą iš latvių, užuot tuos pinigus panaudoję valymo įrengimams Kaune, Klaipėdoj, kad mes kaip nors kooperuotumės su Tilže, kuri yra pagrindinis Nemuno teršėjas, kad galų gale išvalytume Nemuną, išvalytume marias ir Klaipėda iš tikro būtų ekologiškai švari. Todėl nesukeiskim klausimų vietomis.
Kalba apie šitą terminalą irgi yra savotiškai ir politinė kalba, kadangi turėdami terminalą būtent Klaipėdoj, — tai yra, žinoma, blogai, bet iš 3 blogybių mes renkamės pačią mažiausią, mes Lietuvą susiejam su pasauliu būtent per Klaipėdą. Tai yra ta virkštelė. Bet paskui kokios kalbos, kurias ir šiandien Klaipėdoj, kaip bebūtų keista, ta pati taryba šiomis dienomis veda apie laisvą ir bendrą zoną su Kaliningradu ir visa kita, tai bus nukirstos. Štai kodėl aš kviečiu būtent šiandien, šiandien šitą klausimą išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Giniotas. Prašom. Ruošiasi kolega V.Plečkaitis.
Deputato P.Ginioto kalba
P.GINIOTAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, daugelį tų dalykų, kuriuos aš norėjau pasakyti, pasakė Klaipėdos miesto deputatai. Aš tik noriu priminti, kad iš karto šitas klausimas Klaipėdoje įgijo politinį atspalvį, nebuvo svarstomas iš praktinės pusės, o yra politizuotas. Ir štai kodėl? Aš suprantu, miesto valdžia nelabai yra gerbiama ir remiama miesto gyventojų. Ir štai atsirado ta sritis, kur galima paspekuliuot Klaipėdos miesto gyventojų nuomone, kur galima pasirodyti tikru Klaipėdos miesto patriotu, tuo labiau kad artėja rinkimai. Galima susikaupt politinį bagažą. Bet aš noriu pasakyti, kaip buvo ta nuomonė formuojama. Tarkim, pastaruoju metu Klaipėdoj per kabelinę televiziją rodomas reportažas iš Ventspilio terminalo, terminalo, kuris statytas prieš kelis dešimtmečius, pasenusiais įrengimais, ir gąsdinami Klaipėdos gyventojai, kad štai jūs turėsite tokį terminalą, braidysite po mazutą. Iš kitos pusės — 2 Klaipėdos miesto laikraščiai, kurie visą laiką pateikia vienašališką nuomonę, tik pastaruoju metu šiaip taip prasimušė ir viešoji nuomonė, t.y. specialistų nuomonė. Kalbėt, kad tai 25 tūkstančių — 90% — Klaipėdos miesto gyventojų nuomonė, tai yra absurdas. Aš turiu įmonių, kurių darbuotojai kreipiasi, kad būtų kuo greičiau išspręstas terminalo statybos klausimas. Visi supranta puikiai, kas gresia mums žiemą. Tuo labiau dar, kad gali būti tokia situacija, jog bus padiktuotos mums tokios sąlygos, kurių mes negalėsime įvykdyti. Taip.
Pastaruoju metu labai stebina kitas dalykas — kad tikrai nebesiūloma statyti terminalo nei Klaipėdos miesto teritorijoje, nei Karklėje, nei Būtingėje, o siūlomas Ventspilio variantas. Jeigu kas nebuvot Ventspilyje, tai pasidomėkite, tai yra miestas, kuriame daugybė kariškių, beveik visa pakrantė jų okupuota, ir pirmiausia reikia išspręsti Ventspiliui klausimą, kaip išvesti iš ten kariškius. Tai mažiausiai, aš garantuoju, 2 metai. Tiktai po to bus galima galvoti apie kokio nors terminalo statybą Ventspilyje. Ir norima primesti mums tokią nuomonę, kad štai reikia tartis su Latvija, t.y. atitolinti klausimo sprendimą dar minimum 3 metams.
PIRMININKAS. Kalbės deputatas V.Plečkaitis. Ruošiasi deputatas S.Malkevičius.
Deputato V.P.Plečkaičio kalba
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamosios kolegės, gerbiamieji kolegos deputatai, gerbiamieji klausytojai, kurie čia įdėmiai, matyt, atsisukę radijo imtuvus klauso ir iš tikrųjų mažai ką supranta, ar reikia čia to terminalo, ar nereikia terminalo. Klausimas tikrai įgavo politinės prasmės, nes, pvz., Klaipėdos Sąjūdžio dabartinių aktyvistų keliamas štai taip: jeigu tu nepalaikai Sąjūdžio, dabartinio Sąjūdžio aktyvistų nuomonės, tai tu esi Lietuvos ir valstybės priešas, tu kenki, o kadangi Sąjūdis yra už terminalo statybą, tai visi kiti automatiškai yra priešai. Galbūt. Bet aš norėčiau prisiminti ir jums priminti, gerbiamieji deputatai, kad šiandien Klaipėdos miestas, ne šiandien, o šiomis dienomis, švenčia 740 metų jubiliejų.
BALSAS IŠ SALĖS. Kam reikia tų kalbų!
V.P.PLEČKAITIS. Tai pats seniausias miestas, kuris yra Lietuvoje. Ir štai mes šiam jubiliejui skiriamajam tokią ,,dovanėlę". Svarstė projektą dvi Vyriausybės, tą terminalo klausimą atidėliojo viena vienaip, kita kitaip. Buvo priimtas ne tik Melnragės variantas, buvo priimtas iš pradžių, tų pačių specialistų įpirštas Karklės variantas. Paskiau buvo jau Vyriausybė vienu metu nutarusi, kad reikia Būtingėj statyti. Galų gale nugalėjo tie interesai, tų žmonių interesai, kurie nusprendė, kad geriausia Klaipėdoje yra būtent toje vietoje statyti, kur daugiausia yra miškų. Nežinau, visi tikriausiai esat buvę Klaipėdoje ir žinote, kad praktiškai Klaipėdos miestas turi vienintelį centre parkelį, tai buvusios senosios Klaipėdos kapinės. Poilsiauti žmonėms nėra kur, Klaipėda užstatyta iš dviejų zonų pramonine juosta, iš vienos užterštos Kuršių marios ir uostai, kurie teršia miestą, Celiuliozės ir popieriaus kombinatas ir visi kiti. Iš kitos pusės — taip pat pramonės rajonai. Klaipėdos gyventojai gyvena tarsi spąstuose. Vienintelė galimybė jiems šiek tiek pailsėti nuo to purvo, nuo tų smalkių ir nuo to, sakyčiau, pritvinkusio miestietiško gyvenimo — tai išeiti į pajūrį, į mišką, į Melnragę ir į Girulius. Jau dabar, kaip gerbiamasis N.Rasimavičius sakė, beje, gyvenantis Palangoje, negalima maudytis nei Melnragėj, nei Giruliuose. Dabar mes, pastatę šį terminalą, matyt, jau tikrai tvirtinsime — čia pramonės zona, ir jau ten tikrai niekad žmonės nesimaudys. Liks tiktai Smiltynė, kurioj taip pat bus problemiška. Aš manau, kad čia statydami terminalą mes praktiškai panaikiname Klaipėdos miesto, trečiojo miesto pagal dydį, plaučius, ne tik Klaipėdos miesto, bet apskritai Lietuvos pajūrio plaučius. Juk jūs tik pasižiūrėkite nuvažiavę ten, į tą pajūrį koks jis yra, kiek jisai duoda jums gyvybės, kaip jūs iš ten išvažiuojate pailsėję nuo to pajūrio. Tuo tarpu jūs norite padaryti taip, kad pas mus pasidarytų dar blogiau, negu yra. Mes negalime leisti, kad tokie dalykai darytųsi, ir turime iš tikrųjų rinktis, kaip gerbiamasis V.Daunys rašė ,,Lietuvos ryte", tarp gyvybės ir vadinamojo progreso. O iš tikrųjų šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas, juk einame į Europą, tai bendros Baltijos rinkos kontekste, apskritai bendros Europos rinkos požiūriu. O mes iš tikrųjų, kaip čia kalbėjo vienas iš žaliųjų atstovų, tuoj pradėsime ir savo geležies rūdą kasti kur nors Varėnos miškuose, ir naftos gręžinius statyti. Tai apskritai toj Lietuvoj nebus kur gyventi, jau nekalbant apie tai, kad mūsų vaikų gyvybei ir sveikatai iš tikrųjų gresia didelis pavojus.
Aš norėčiau taip pat vis dėlto išgirsti ir gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko nuomonę, kadangi diskusijos seniai vyksta tokiu aktualiu klausimu ne tik Klaipėdoje, ir Lietuvai būtų gerai žinoti, ką galvoja mūsų parlamento vadovybė šituo klausimu. Dėkui.
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas P.Giniotas. Po to deputatas S.Malkevičius.
P.GINIOTAS. Kadangi įjungtas radijas ir čia buvo išmesti tokie kaltinimai Klaipėdos Sąjūdžiui, ta diskreditacija tęsiasi per Klaipėdos miesto laikraštį, ir šiandien aš, kaip Sąjūdžio remtas deputatas, ir mano kolegos turbūt tą patį suprato, kad mes esam paprasčiausiai apšmeižti, jog mes visus, kurie turi kitokią nuomonę, vertiname kaip priešus. Šito niekada nebuvo ir nėra. Ir aš noriu, kad gerbiamasis deputatas V.Plečkaitis atsiprašytų mūsų.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius. Ruošiasi deputatas A.Ulba. Prašom.
Deputato S.Malkevičiaus kalba
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos. Jau 2 metai vyksta šitas ginčas, o rezultatų nėra, ir mes neturime vieno iš svarbiausių mūsų pramonės objektų, kuris mus šiandien varžo per rankas ir per kojas. Susiginčijo dvi kryptys: kiemo interesai ir valstybės interesai. Nežinau, galbūt Klaipėdos miesto taryba, taip arti sėdėdama prie Melnragės, ir nemato valstybės interesų, bet, mano nuomone, jeigu jau reikia, tai kiekvienas iš mūsų turi ryžtis statyti tą terminalą savo kieme, jeigu jis reikalingas Lietuvai. Šis klausimas tapo jau politiniu. Aš manau, kad jūs visi gavot, ir aš gavau Viktoro Alksnio pasisakymus. Atkreipkit dėmesį į vieną jo frazę, kur buvo jo klausiama, ar galų gale kariuomenė, jo nuomone, bus išvesta. Tai jis sako:
manau, kad ne; Rusija panaudos ekonominio šantažo priemones, pvz., už naftos tiekimus pareikalaus uostų, aerodromų, bazių nuomos ir t.t. Taigi, kolegos, ateis žiema. Ateis žiema ir ji tikriausiai nebus tokia šilta, kokia buvo. Taip. Ir ką mes darysime, jeigu mums iš tikrųjų tą vienintelį naftos šaltinį uždarytų? Jie gi turi labai puikią priemonę mus prispausti. Aš, žinoma, nesmerkiu žaliųjų, kurie rūpinasi mūsų aplinka ir visa kita, bet mes šiandien sprendžiam klausimą būti ar nebūti. Anksčiau žalieji irgi padarė tam tikrą, sakykim, nevisiškai gerą darbą Lietuvos ekonomikai. Aš turiu omeny Kruonio elektrinę ir visa kita. Bet visa tai dovanotina. Tai dovanotina todėl, kad tada buvo laikas, kai mes visi kovojome prieš vieną ir tą patį priešą — prieš okupantą ir už tą kovą galbūt žaliesiems galima būtų atleisti. Bet šiandien, kai mes jau esame laisvi, bet dar neįtvirtinę savo nepriklausomybės, mes neturime teisės, mes turim jausti atsakomybę, kad šitas, būtent šitas objektas būtų statomas. Aš nesu pakankamas specialistas, kad galėčiau tiksliai pasakyti, kur geriau statyti. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų, deputatų, taip pat nėra toks specialistas, kuris galėtų tai sakyti, todėl ir neturi didelės prasmės mūsų svarstymas, ar geriau Melnragėj, Būtingėj, ar ten, sakykim, Karklėj statyti. Tam buvo ne viena ekspertizė, yra ekspertų nuomonės. Čia jums visiems išdalytas dar vienas. ,,Saugokime ir pažinkime". Tai 19 mokslininkų padarytos išvados, kurios nesiskiria nuo išvadų, kurias priėmė Vyriausybė. Todėl aš manau, kad Klaipėdos miesto taryba, Klaipėdos savivaldybė pasielgė neteisingai ne vien tik dėl to, kad jie toleravo, sakykim, tą nežabotą propagandą Klaipėdos pajūry, atiduodami gelbėjimo stoties mikrofonus ir garsiakalbius tam, kad būtų varoma ta visa propaganda, bet todėl, kad jie nesprendžia valstybei svarbių klausimų. Aš kviečiu, gerbiamieji deputatai, taip pat susimąstyti apie mūsų atsakomybę šiuo klausimu ir panaikinti šitą Klaipėdos miesto savivaldybės, miesto tarybos sprendimą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ulba, ruošiasi deputatas Z.Vaišvila.
Deputato A.V.Ulbos kalba
A.ULBA. Gerbiamieji deputatai. Aš labai gerai žinau tas vietas, kadangi ketvirtį amžiaus teko dirbti prie Karklės, ir kitus rajonus pažįstu. Kai mano rinkėjai Karklėje manęs paklausė, kur geriausias būtų variantas, aš jiems atsakiau, kad ateis laikas ir mūsų mokslininkai, kurie dirba ekologijos klausimais, nustatys. Va mes dabar tai ir turime. Kuris geriausias variantas, nustatė ekologijos specialistai. Be to, aš gerai atsimenu, kad kai pradėjo dirbti buvęs premjeras G.Vagnorius, iš karto klausimas buvo toks:
kur statysime terminalą. Dabar mes matom: mūsų antrasis susitikimas su mūsų premjeru Aleksandru Abišala, jis tą patį sako. Man atrodo, kad jeigu iš žaliųjų taptų kas nors kitu po A.Abišalos, taip pat reikėtų spręst klausimą apie terminalo statybą. Aš visiškai suprantu, kad nereikia naftos M.Gusiatinui, reikia naftos visai Lietuvai. Man atrodo, kad ir klaipėdiečiams reikia naftos. Todėl aš puikiai galiu pasakyti tik tai, ką siūlo mokslas, — tai jie numato statyti terminalą ne tokį, kaip rodė per televiziją, apie ką čia minėjo mums gerbiamasis Petras Giniotas. Bus statomas toks terminalas, kokie yra statomi visame pasaulyje, išsivysčiusiose šalyse. Aš žinau pavyzdžių, kad ir JAV yra pastatytos atominės elektrinės viduryje miesto ir visi žmonės aplinkui gyvena, o mes bijom. Mes boikotavom kažkada ir Elektrėnų VRE, boikotavom Ignaliną, boikotavom kitus statinius, bet pamatėm, kad be jų mes gyventi negalime. Todėl aš esu už tai: yra paruošti dokumentai, nėra ten ypatingų miškų, gerbiamasis Plečkaiti, nes man teko kartu važinėti, kai lankėsi pas mus gerbiamasis V.Landsbergis. Ten miškai yra labai jau ne kokios vertės, jie po tam tikro metų skaičiaus atžels, kai reikės iškirst ten dalį. Ta vieta, kur parengta terminalui, mano bent supratimu, yra pati geriausia vieta. Netinka nei Karklė, nei Būtingė ir t.t. O kad sako, klaipėdiečiai neturės kur paatostogauti, — jiems puikios sąlygos bus atostogauti, nes dabar jau išsikėlė visa armija nuo Nemirsetos iki pat Klaipėdos. Čia yra atostogauti iki valios. Ten terminalą statyt tikrai netinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis. Prašau.
V.P.PLEČKAITIS. Kadangi čia buvo paminėta 2 kartus mano pavardė, tai aš galbūt ir atsakysiu. Iš tikrųjų aš neturėjau omeny nei gerbiamojo P.Ginioto, nei čia sėdinčių deputatų klaipėdiečių ir jeigu jie įsižeidė dėl to, tai atsiprašau. Bet iš tikrųjų tai gal neslėpsit, kad tokia pozicija bent tarp Klaipėdos Sąjūdžio aktyvistų yra. Na, ir dar atsakysiu gerbiamajam A.Ulbai, kuris sako, kad ten nekokie miškai. Iš tikrųjų jeigu būtų geresnių miškų, tai būtų jie nekokie, bet kadangi tik tokie tėra, tai tokius iškirtus neliks jokių miškų.
PIRMININKAS. Deputatas Zigmas Vaišvila. Prašom. Gerbiamasis ministre Butkevičiau, prašom netrukdyti. Prašom.
Deputato Z.Vaišvilos kalba
Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai. Aš labai prašyčiau, kad diskusijose tikrai nebūtų šitas klausimas politizuotas, nes tai yra ir būtų tam tikrų sąskaitų suvedinėjimas. Tai vis dėlto labai atsakingas klausimas ir principinis buvusios Vyriausybės sprendimas, kad reikia statyti, kad Lietuvoje reikia statyti. Aš čia daug neargumentuosiu, pakankamai buvo argumentų pasakyta. Vyriausybinės komisijos, kuriai teko vadovauti, uždavinys buvo aptarti vietas. Aš norėčiau tiesiog palengvinti jūsų neapsakomai sunkią dalią, kadangi sprendimo reikia, kaip matome, mes prisigyvenome iki tokio laikotarpio, tokios dienos, kad nebėra kur atidėlioti klausimo sprendimo. Norėčiau trupučiuką priminti chronologiškai, kaip viskas rutuliojosi.
Praėjusių metų vasarą, dabar bijau sumeluoti mėnesį, buvusi Vyriausybė iš pradžių priėmė sprendimą statyti Karklėje. Taip, geologiškai paranki vieta ir, atrodo, viskas labai gerai — aiškiausias, pigiausias variantas. Tačiau buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis po dviejų savaičių Vyriausybę grįžti prie šio klausimo, dar kartą panagrinėti. Šio svarstymo metu pasikeitė sprendimas, iš principo terminalo vieta buvo parinkta tarp pirmosios ir antrosios Melnragės. Būtent ta pati vieta, kurią siūlo šiandieną Vyriausybė, ir buvo pavesta projektuotojams detalizuoti konkrečią aikštelę. Tuo metu svarstant, priimant šitą sprendimą, buvo suskaldyta šita aikštelė į dvi dalis. Viena tai, kas minimaliai būtina prie pat jūros kranto tam, kad būtų minimaliai iškirstas miškas. Tokia buvo nuostata. Visa likusi dalis — už Girulių miško. Tačiau kai visą šitą vaizdą pamatė užsienio partneriai, projektuotojai, jie atsiprašė ir pasakė, kad tokio nesąmoningo projekto jie tikrai neprojektuos. Neišpasakytai kaina šokteli, nes tektų tuomet specialius įrenginius statyti mazutui šildyti šaltu metu transportuojant iš vienų saugyklų iki terminalo arba atgal per Girulių mišką. Be to, didelės papildomos eksploatavimo išlaidos dėl šildymo. Tuomet norom nenorom teko projektuotojams viską suprojektuoti prie jūros kranto. Aišku, vaizdas išėjo labai liūdnas, todėl vyriausybinė komisija dėl šitų pasikeitusių aplinkybių ir dar kai kurių papildomų aplinkybių, pasiūlymų, tarp kurių galima paminėti tai, kad Ekonomikos ministerija prašė, jeigu jau mes statom tokį objektą, turėti galimybę eksportuoti ir chemijos produkciją. Vadinasi, dar papildomos tam tikros saugyklos turi būti įrengtos. Atsirado siūlymas ir iš Rusijos eksportuoti suskystintas dujas — ekonomiškai mums naudinga. Esmė būtų tokia: prisišvartuotų laivas įmonė, kuri atliktų tą suskystinimą, ir mes padėtume Rusijai eksportuoti į Vakarų Europą, už tai gaudami atitinkamą dalį apie pusę savo dujų poreikio. Tai būtų galimybė turėti alternatyvą ir dujų importui, nes, pabrėšiu dar kartą, visur kalbama tiktai apie eksporto ir importo variantą, visa kita yra nesusipratimai, kurie, aš patikslinsiu žaliesiems, atsirado todėl, kad tai buvo susiję su tuo, jog reikia paimti pinigus iš to nelaimingo Vnešekonombanko. Jeigu darome egzistuojančios dabartinės eksporto įmonės rekonstrukciją, tai mes tuo pretekstu ir tikėjomės tuos pinigus paimti. Dėl to buvo kalbama apie šitos įmonės rekonstrukciją. O projektuotojams uždaviniai buvo labai aiškūs — ne tik eksportas, bet ir importas. Ir vyriausybinė komisija suformulavo savo išvadas, jeigu neapsirinku, beveik prieš 3 mėnesius, siūlydama Vyriausybei pareikšti principinę nuostatą, atsakyti į 2 klausimus: ar mes kalbame tiktai apie naftos produktų eksportą ir importą tai vienas klausimas. Aš pasakysiu, kodėl taip yra. Todėl, kad jeigu tik tai, Melnragės variantas teoriškai yra įgyvendinamas. Jeigu dar papildomai suskystintų dujų ir chemijos produkcija, tai tuomet projektuotojai kelia rankas, ir šią aplinkybę turim turėti galvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, laikas.
Z.VAIŠVILA. Ir paskutinis sakinys, paskutinė mintis, kurią noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
Z. VAIŠVILA. Atsiprašau už užtęstą laiką. Tai yra klausimas toks: ar iš principo strategiškai mes apsisprendžiame šiandieną, jau galime pasakyti, kad mes kalbame apie antrojo uosto, didesnio ar mažesnio, — turim galvoj Būtingės variantą, — statybą. Jeigu turim Vyriausybės, o jeigu reikia, ir Aukščiausiosios Tarybos atsakymus į tuos klausimus, tai tada vyriausybinė komisija faktiškai vienareikšmiškai pasako arba Melnragės variantas, arba Būtingės variantas. Karklės varianto jau kažkaip niekas nebesiūlėm. Tai yra drastiškas įsiveržimas į poilsio zoną, rekreacinę zoną. Kraštotvarkos pirmiausia požiūriu. O pliusų turi visi variantai labai daug.
Aš tik noriu dar vieną dalyką pasakyti: neatidėliotinai reikia spręsti tuos klausimus dar ir dėl to, kad reikia kuo skubiau iškelti senąją įmonę, kur naftos produktai yra persisunkę, jie nuodija ir pačių klaipėdiečių geriamąjį vandenį, reikalinga tiesiog iškelti iš ten. Statyti senojoje teritorijoje negalima iš principo. O šiokių tokių pliusų Būtingės variantas irgi turi, nes ten yra Mažeikių pajūrio trasa, kanalizacija atvesta iš Mažeikių ir nereikėtų žemių išiminėti, tai šiais privatizavimo laikais jau sudėtinga būtų. Taigi pliusų ir minusų yra daug, statybos kaina maždaug visur vienoda dabar paskutiniu vertinimu. Gal Būtingės variantas būtų šiek tiek brangesnis.
PIRMININKAS. 7 minutės, gerbiamasis deputate...
Z.VAIŠVILA. Taigi aš norėjau jums pateikti šitą informaciją. Mes siūlėme buvusiai Vyriausybei svarstyti tą klausimą, bet, deja, premjeras apie 2—3 mėnesius neleido šito klausimo svarstyti. Vakar naujoji Vyriausybė svarstė, ir štai dabar turim šią situaciją. Labai gaila, kad užvilkinta, bet kitos išeities šiandiena nebėra tik apsispręsti. Bet aš norėjau pasiūlyti... Aš lygiai taip pat laikausi tos pačios nuostatos kaip ir komisija praktiškai vienbalsiai turim atsakyti į 2 strateginius klausimus: ar tai tik naftos produktų eksporto ir importo įmonė ir ar mes galim šiandieną jau kalbėti apie antrojo uosto statybą. Turint atsakymus į tuos 2 strateginius klausimus, faktiškai išvados yra vienareikšmės: arba Melnragė, arba Būtingė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar deputatas S.Razma. Vieną minutę.
L.S.RAZMA. Aš norėjau atkreipti deputatų ir Vyriausybės dėmesį į tai, dėl ko mes atsiduriame dažnai tokioje aklavietėje, kad sunku priimti racionalius sprendimus. Būtent — kad nei Vyriausybė, nei mes dažnai nesilaikome sisteminio požiūrio. Štai dabar mes svarstome tokį svarbų klausimą dėl terminalo statybos. Ne kartą buvo kalbėta, kad Vyriausybė turi turėti pagrįstas ekonominės strategijos programas. Va, štai šių programų nebuvimas ir veda mus į aklavietę. Dabar sunku nuspręsti iš vieno atvejo, vien iš terminalo statybos. Jeigu mes turėtume ir turizmo vystymo programą, tai tada mes galėtume pasverti įvairius variantus. Todėl, man atrodo, Vyriausybei reikėtų kuo greičiau užsiimti ekonominės strategijos programos sudarymu. Tada kiekvieno klausimo sprendimas parlamente ir Vyriausybėje būtų pagrįstas ir mes nepakliūtume į tokias aklavietes.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iki posėdžio pabaigos ir iki sesijos pabaigos liko 20 minučių, todėl prašyčiau greičiau apsispręsti. Tikėsimės, kad apsispręsti padės Pirmininkas. Prašom.
Deputato V.Landsbergio kalba
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, terminalo statybos klausimas tęsiasi jau gerokai per ilgai. Mes praradom daug laiko, mes dabar jau turėtume kalbėt, žinoma, ne apie šią žiemą, apie kitą žiemą. Jeigu būtume nepraradę laiko, galbūt ir šitą žiemą jau jaustumėmės saugesni.
Buvo toks laikotarpis praėjusią žiemą, neatsimenu tiksliai datų, turbūt šių metų pradžioj, kai matydamas pažangos stoką ir nesusikalbėjimus aš kviečiau posėdžius pas save tą pačią komisiją, vyriausybinę komisiją su tais žmonėmis, kuriuos jie ten kvietėsi papildomai. Mes svarstėm du kartus. Vieną kartą buvo pateikta jau esama išvada dėl Melnragės, tarp Melnragių tos vietos pranašumo prieš kitas dvi, prieš patį Klaipėdos miestą uostą ir prieš Karklę. Kadangi nebuvo išsamios dokumentacijos ir tyrimų dėl Būtingės, aš paprašiau, kad būtų ištirtos specialiai, lygiai taip pat išsamiai Būtingės galimybės. Po mėnesio ar pusantro jau buvo duoti duomenys ir dėl Būtingės, ir vis tiek prioritetas atiteko vietai tarp pirmosios ir antrosios Melnragės. Teko man ten lankytis, rodė man ir Karklę nuvežę Klaipėdos valdžios vadovai. Teko girdėt pačioj Klaipėdoj labai įvairių nuomonių susitikimuose su visuomene ir savivaldybėje. Matyt, kad ten yra įtampos, yra kovos ir, kaip regis, terminalo klausimas naudojamas taip pat ir politinėms kovoms. Man vienas dalykas buvo aiškus ir aš prašiau, kad Vyriausybė tai padarytų ar komisija tai padarytų, nes posėdžiavo tada komisija mano kabinete 2 kartus kad būtų argumentacija, ekspertizės, žemėlapiai ir tai būtų išleista visuomenei susipažinti kaip baltoji knyga dėl terminalo, kad visoj Lietuvoj galima būtų paskaityti bibliotekose, kioskuose, kam rūpi. Galų gale tai yra Lietuvos klausimas, o ne tiktai Klaipėdos, ten 25 tūkstančių ar kelių žmonių nuomonė, kiek ten galima buvo surinkti parašų. Galbūt reiktų ir Lietuvos masto referendumą surengti reikia statyti ar nereikia, nes dabar jau iš viso klausimas keliamas: o gal mums nereikia terminalo, gal mes kaip nors pragyvensim, gal mums visą laiką iš Rusijos duos, o galbūt iš Ventspilio pakaks.
Klausiau aš ir ministro L.Ašmanto, buvo ir energetikų pasitarimas pas mane neseniai. Yra vamzdynai, kuriais į kitą pusę pumpuojami produktai, ir kai kada pumpuot priešinga kryptim reiškia priklausyt nuo kažkieno sutikimo, nuo suderinimų. Premjeras dabar neseniai sakė, kad Vyriausybėje yra nuomonė, kad reikia ir vieno, ir kito, kai kada galėtų būti naudojamas ir Ventspilio linijos vamzdynas, apie jį irgi bus galvojama, kaip alternatyvinis ir atsarginis, bet vieno jo tikrai nepakanka. Bet šiandien, gaila, mes neturim nei tos baltosios knygos, neturėjom pakankamos propagandos, aiškinimų per televiziją, spaudoje. Dabar turime straipsnį, apie kurį sakoma, kad Klaipėdoj pirmą kartą išspausdintas straipsnis už terminalo statybą po labai intensyvios propagandos prieš. Jeigu tiesa, ką mes čia girdėjome, kad per radiją buvo aiškinama poilsiautojams ir Smiltynėje, ir kitur pajūryje, kad jie maudosi paskutinį kartą, tai, žinot, yra kiaulystė šitaip kurstyti žmones. Aš aštresnių žodžių nevartosiu, bet aš suprantu kai kuriuos, kuriems kantrybė baigiasi, nes yra iš tikrųjų negražūs metodai naudojami. Štai mes turime tą straipsnį, kurį pasirašė daug mokslininkų ir kuriame keliamas klausimas kas lems: ar moksliškai bei techniškai argumentuoti ir konkretūs pasiūlymai, kurie taip pat paremti meile pajūriui ir atsakomybe Lietuvai, ar geri norai, emocijos ir jausmai. Gerbiamasis Zigmas Vaišvila teisingai pabrėžė, kad atidėlioti nebegalima ir kad reikalingas principinis Aukščiausiosios Tarybos sprendimas. Tačiau aš dabar galvoju, ar Aukščiausioji Taryba turi vėl nagrinėti visas ekspertizes, visus mokslininkų duomenis, gal sudaryt savo komisijas. Tai šitaip galima laidoti bet kokį klausimą, ypač tokį, kuris iš tikrųjų yra Vyriausybės klausimas, Vyriausybės sprendimo dalykas, tik mes esame įstrigę dėl jums žinomų Savivaldos pagrindų įstatymo abejotinų momentų, kur Vyriausybė turi paklusti savivaldybei ir vienintelis arbitras yra Aukščiausioji Taryba, kuriai dėl to ir tenka kištis nenagrinėjus, nesudarius savo ekspertų komisijų, neposėdžiavus. Nėra labai gera mūsų situacija, bet pagalvokim, į kokią padėtį mus pastato štai tokie įstatymų netobulumai ir galų gale gyvenimo reikmės. Mūsų principinis sprendimas tai yra iš tikrųjų pasirinkimas tarp dviejų sprendimų. Vienas yra jau dviejų Vyriausybių, kurios ir daug, sakysim, pastangų dėjo, ir laiko, ir pinigų, ir ekspertizių, ir komisijų turėjo, ministerijos buvo įtrauktos ir mūsų pačių Gamtos apsaugos departamentas. Dvi Vyriausybės jau padarė savo sprendimą. O kitoj pusėj, opozicijoj stovi Klaipėdos miesto tarybos pasipriešinimas. Dabar mes turime pasirinkti, į kurią pusę stojame. Vadinasi, galbūt turim stoti į Klaipėdos miesto tarybos pusę, prieš savo Vyriausybę? Ar taip turi būti? Kodėl yra tokia dilema? Ar mes turime vėl atidėti, atidėti ir atidėti? Gerbiamasis Z.Vaišvila čia lyg vėl suformulavo, kad priklausomai nuo to, kas prie Melnragės dar būtų, tai — už Melnragės, o jeigu nebūtų, tai galbūt Būtingė. Tai mes turbūt nesvarstysim šičia dilemos — Melnragė ar Būtingė, nes mes nesam tam pasiruošę. Mes turėtume vėl metams atidėti sprendimą ir perimt Vyriausybės funkcijas. Tuo, ką padarė Vyriausybė, dabar mes nepasikliaujam, vadinasi, perimam. Nemanau, kad turėtume tai daryti. Manau, kad turim paremti Vyriausybės sprendimą. Galų gale tai yra tiktai kelio palaisvinimas tyrimams, pradiniams darbams. Jeigu reikia dar ką nors papildomai aiškintis, ar bus uosto plėtimas, ar nebus uosto plėtimo, tai galima aiškintis, o sustabdyti dabar darbus dėl to, kad mes nesiryžtam ar kad atėjo ne tie žalieji, kurie sutinka su terminalo statyba, o tie žalieji, kurie labai taip jau audringai priešinasi, tai neturėtų mūsų paveikti. Galvokim valstybiškai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad iki posėdžio ir sesijos pabaigos liko nepilnos 10 minučių. Aš tikiuosi, kad mes galėsim dar šiek tiek paposėdžiauti ir po 19 val. O dabar štai yra dilema, kurią mums reikia spręsti: ar toks nutarimo projektas, kurį siūlo Vyriausybė ir tikiuosi, kad premjeras dar sykį paaiškins, ar koks nors kitoks galimas paliatyvas. Prašom premjere, gal tada tarkit dar žodį, ir Aukščiausioji Taryba spręs, ką toliau darom.
BALSAS IŠ SALĖS. Balsuojam.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad tai padarysim, bet paklausykim premjero.
Ministro Pirmininko A.A.Abišalos kalba
A.A.ABIŠALA. Dėkoju už plačią diskusiją, kuri išsivystė netikėtai, ir visiškai pritariu tiems deputatams, kurie sakė, kad tai yra politinė problema. Tai iš tikrųjų yra politinė problema, tai yra Lietuvos politikos, Lietuvos išgyvenimo problema. Tik nenorėčiau, kad ji būtų daroma politinių žaidimų problema. Dar kartą prašau, kaip jau esu prašęs, dar kol kas, spręsdami šitą klausimą, nedalyvaukime rinkiminėje kampanijoje. Čia yra sunkesni ir svarbesni dalykai negu vienos ar kitos politinės organizacijos vienas ar du balsai daugiau ar mažiau.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
A.A.ABIŠALA. Atidžiai klausiau žaliųjų ir besipriešinančių sprendimui deputatų pasisakymus. Aš juos gerbiu ir pripažįstu. Niekas negali įrodyti, kad man, kaip piliečiui, ne kaip premjerui, mažiau širdį skauda dėl tų keliasdešimt hektarų iškertamo miško. Tik noriu pasakyti, kad netiesa, jog klaipėdiečiai neturės kur pasivaikščioti pajūryje ar miške. Jeigu pavyks įgyvendinti šitą projektą, o aš manau, kad taip, — pajūriu vaikščiojantys žmonės net nematys pačios importo ir eksporto įmonės. Bus matyti tik pats terminalas. Taip pat vertinu pasiūlymus derėtis su latviais, tačiau esu jau atskirai sakęs kai kuriems deputatams, kad dviguba sistema būtų garantija abiem valstybėms. Vien Ventspilio uostas negali išgelbėti nė vienos, ypač, kaip čia buvo minėta, žinant situaciją, kokia yra ten. Gerbiu taip pat nuomonę žmonių, kurie sako, kad per mažai tartasi ir aiškintasi dėl galimo sprendimo. Pusantrų metų tokiam svarbiam sprendimui tikrai nėra per daug, ypač kad paskutinieji argumentai pateikti tik dabar. Bet ir jūs, ir aš ne savo valia esame tokioje situacijoje, kokioje esam, ir turim ryžtis padaryti sprendimą.
Noriu pirmiausia pateikti kai kuriuos nutarimo pakeitimus, kurie galbūt jums galėtų būti priimtini. Aš sutikčiau išbraukti pirmąjį nutarimo punktą, jeigu tai palengvintų Aukščiausiajai Tarybai apsispręsti, kadangi tai iš tiesų yra Vyriausybės kompetencijos sprendimas. Kolizija tiktai kyla dėl dviejų valdžios institucijų — Vyriausybės ir vietos valdžios — vienas kitam prieštaraujančių sprendimų. Ir antra pavadinimas turėtų būti toks:
,,Dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto ir importo įmonės statybos". Taškas.
PIRMININKAS. Be vietos patikslinimo?
A.A.ABIŠALA. Taip. Visas nutarimas tada būtų toks: ,,Panaikinti Klaipėdos miesto tarybos 1991 m. birželio 3 d. sprendimą Nr.49, 1991 m. spalio 4 d. sprendimą Nr.95 ir 1991 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr.146, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimams dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto ir importo įmonės statybos vietos parinkimo." Taškas.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
A.A.ABIŠALA. Su miesto taryba buvo... Aš atsakau į deputato L.Sabučio klausimą, ar buvo derėtasi su taryba. Po vakar dieną priimto Vyriausybės sprendimo derėtasi nebuvo. Sitai pripažįstu. Tačiau net ir nebeturime laiko, nes Aukščiausioji Taryba šiandien posėdžiauja paskutinį kartą šioje sesijoje. Iš tikrųjų tenka apgailestauti dėl šito. Žymiai racionaliau, geriau ir psichologiškai sveikiau būtų tartis su miesto taryba, kad ši atšauktų tuos sprendimus. Tačiau ir šitą moralinį slenkstį mes turime peržengti ir priimti sprendimą dabar, nes vėliau nebebus laiko. Antra vertus, su miesto taryba buvo derėtasi ne kartą. Jūs žinot, ne kartą ir Vyriausybės vadovai važiavo į Klaipėdą tartis, regis, ir Parlamento vadovai, tačiau rezultatų pasiekta nebuvo. Ačiū už dėmesį.
Balsavimas dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto ir importo įmonės statybos” projekto
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, manau, galime balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo projektas dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto ir importo įmonės statybos, toks variantas arba tokia redakcija, kaip ką tik pateikė premjeras? Prašom balsu.oti. Kas už? Taip, iš vieno punkto. Ir, gerbiamieji kolegos, prašom ilgėliau palaikyti. Trūksta skaičiavimo komisijos narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 57.
PIRMININKAS. Prašau, kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 57.
PIRMININKAS. Už 57. Kas prieš? Prašom be pastabų, gerbiamieji kolegos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 6.
PIRMININKAS. Prieš 6. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Būkit maloni, pakartokite?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. 13. Taigi už 57, 6 prieš, 13 susilaikė, esant dabartiniam mūsų kvorumui nutarimas, deja, nepriimtas. Arba teks mums pakartoti, kai bus didysis kvorumas. Dar premjeras norėtų? (Triukšmas) Prašau. Paskutinis kvorumas buvo 70 deputatų. Prašom, premjere.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aš prašyčiau bent vienu nariu papildyti balsų skaičiavimo komisiją. Galimas dalykas apsirikau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, galima dar sykį perskaičiuoti, ir tada prašyčiau iš tikro po vieną iš kiekvienos pusės. Gal tikrai deputatas P.Varanauskas ir aš siūlyčiau deputatą M.Stakvilevičių. Tai sutinka kolegos? Prašom. (Triukšmas)
Dar sykį premjeras A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, nemanau, kad reikia vardinio balsavimo, ir nemanau, kad vardinis balsavimas galėtų ką nors pakeisti, nes deputatai, balsavę prieš arba susilaikę, yra apsisprendę ir tai yra jų teisė. Aš prašau kurios nors frakcijos paprašyti pakartoti balsavimą esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš Santaros frakcijos vardu prašau perskaičiuoti kvorumą ir perbalsuoti taip pat frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai, tai gal pirma perbalsuosim, o po to jau dėl to didžiojo kvorumo dar. Gal bus. Minutėlę, tuoj bus pasakyta. Minutėlę, kolegos.
A.A.ABIŠALA. Iš šalies žiūrint, tikrai kvorumo nėra ir vargu ar reikia iš to daryti problemą dabar ir dar bandyti pataisyti laiką.
PIRMININKAS. Gerai. Tikrai yra geras pasiūlymas. Registruojamės ir balsuosime iš naujo. Jau suskaičiavo — 87 su atėjusiais. Iš naujo balsuosime. Gerbiamieji kolegos, prašome užimti savo vietas. Kai kurie kolegos ne savo vietose. Jie suskaičiuoti komisijos, bet kompiuterio nebus suskaičiuoti. Gerbiamieji deputatai, prašom užimti savo vietas ir registruotis. Va, štai kompiuteris rodo 75, kadangi kai kurie deputatai yra ne savo vietose. Balsų skaičiavimo komisija tvirtina, kad 87, o kompiuteris tvirtina 75... Ai, 82? Aš labai atsiprašau, sako 82. Aš kviečiu ir spaudžiu mygtuką visą laiką. Mano jau kairės rankos didysis pirštas mėlynas. Pirmininke, prašom.
V.LANDSBERGIS. Gali būti, kad kartosim balsavimą, tai aš noriu dar vieną balsavimo motyvą pasakyti. Tai yra naujausia informacija iš Mažeikių ir iš ,,Lietuvos kuro". Manau, kad ji turėtų būti įdomi deputatams, net ir tiems, kurie intensyviai tarpusavyje kalbasi. Tai yra žinia, kad naftos tiekimas Mažeikių įmonei pasibaigė šiandien. Paaiškinimas yra tas, kad Lietuvai skirta kvota pasibaigė, o pažadai ir viltys, kad bus pridėta, kol kas nepasiteisina. Yra pats laikas atidėti neribotam laikui terminalo statybą.
PIRMININKAS. Dar deputatas P.Giniotas ir deputatas B.Rupeika. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš noriu pastebėti, kad šiandien buvo suspenduoti deputato Gedimino Šerkšnio įgaliojimai, todėl kvorumas turėtų būti perskaičiuojamas. Aš manau, kad šiandien jis turi būti jau kitoks dabartiniu metu.
PIRMININKAS. Pagal mane tas pats. Kadangi čia dalimis keičiasi, tai čia mažai pasikeičia dėl vieno. 86 vis tiek. Jie jau atskaičiuoti yra. Tylos. Kiek? Prašom pasakyti, kiek dabar salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 83 deputatai.
PIRMININKAS. Ir deputatas B.Rupeika. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Ar jau galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas esate Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, prašome kuo greičiau į salę. Trūksta vieno ar dviejų deputatų.
B.V.RUPEIKA. Ar galima kalbėti?
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Ačiū. Aš įsivaizduoju, ką reiškia Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio pasakymas... dabar benzino degalinėse, kokios eilės ėmė rikiuotis, bet tai čia smulkmena Lietuvai. Noriu pasakyti tai, jog štai šiandien labai ryškiai išsiskyrė atgimstančio žaliųjų judėjimo, tikro judėjimo, o ne suėjusio į valdžią, ir Parlamento daugumos, šiandieninės daugumos, pozicijos. Labai gaila, nes žalieji savyje turi didelę potenciją gausėti ir veikti. Tai atves prie desperatiškų žaliųjų veiksmų, o kiek jie naudingi ekonomiškai, mes matėme įvairiai, tačiau, kad jų bus, galima neabejoti.
PIRMININKAS. Taigi... A, dar deputatas A.Leščinskas ir tada balsuojame iš naujo.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš iš tikrųjų negalėčiau teigti, kad Mažeikių naftos įmonei nutrauktas tiekimas, nes nežinau šito dalyko, tačiau kaip argumentas statybai, mane, sakykim, įtikina Rusijos vyriausybės pareiškimai, kurie yra be galo grėsmingi Lietuvai. Štai, sakykim, aš turiu visiškai neseną vyriausybės dokumentą, kuris aptaria naują normatyvinę užsienio ekonominių ryšių bazę su kitomis šalimis, ir ten labai aiškiai pasakyta, kad Rusija nuo liepos 1 d. išskiria 13 strateginių produkcijos rūšių, vadinkim taip, į kurias pakliūna ir nafta. Ir dabar nuo 1992 m. liepos 1 d. Rusija leidžia šitą 13 strateginių prekių eksportuoti tik toms įmonėms, kurios turi Rusijos užsienio ekonominių ryšių ministerijos licenciją. Toliau. Nuo rugsėjo 1 d. įvedama visiškai nauja eksporto tvarka, t.y. šitos strateginės prekės yra eksportuojamos tiktai pagal specialų Tarptautinių ekonominių ryšių ministerijos leidimą ir tiktai suderinus su specialia komisija. Tai aš įsivaizduoju, kad mums iš tikrųjų pagal šitą naują Vyriausybės nutarimą grės be galo rimta problema dėl apsirūpinimo šitomis 13 strateginio kuro rūšių. Bet aš manau, kad mes iš tikrųjų su terminalo statyba jau į tuos terminus, kuriuos vėl pasiūlė, taip sakant, mums nelabai susigaudžius, Rusijos vyriausybė, vargu ar spėsime. Todėl aš manau, kad reikia spręsti 2 klausimus. Iš vienos pusės — iš tikrųjų nedelsiant forsuoti Ventspilio magistralę dėl to, kad mes suspėtume kaip nors apsirūpinti tuo. Antrasis momentas — galvoti būtent apie šitą variantą tolimesniems strateginiams uždaviniams spręsti, bet neabejotina, kad tuos 2 klausimus mes privalome spręsti šiandieną.
PIRMININKAS. Taigi salėje yra 83, taip? 84. Primenu, pagal mano skaičiavimus didysis kvorumas yra 85 deputatai ir 1/3 deputato. Vadinasi, normaliai skaičiuojant — 86. Taip, 86. Taigi prašom, gerbiamieji kolegos, dar sykį balsuoti. Kas už Vyriausybės pasiūlytą vieno punkto nutarimo projektą dėl Klaipėdos valstybinės eksporto ir importo įmonės statybos? Perbalsavimas. 83, o reikia 86. A, 84? Kantrybės, dar sykį perskaičiuos. Kantrybės. Tylos, gerbiamieji kolegos, ir prašom nevaikščioti. Deputate Karobli, prašom sėstis į savo vietą. Dar premjeras Aleksandras Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš tik norėčiau paprašyti susilaikiusiųjų: ryžkitės apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos, tuoj balsuosime. 83? Kiek? Taigi komisija dar kartą suskaičiavo — salėje yra 83 deputatai. Vadinasi, reikalingi 65 balsai Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto ir importo statybos iš vieno punkto pagal premjero pateiktą redakciją? Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašau ilgėliau palaikyti rankas su mandatais. Prašom nedaryti pastabų balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 60.
PIRMININKAS. Už 60. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 7.
PIRMININKAS. Prieš 7. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Susilaikė 9. Taigi už 60, prieš 7, susilaikė 9. Sprendimas nepriimtas, ir matyt, galioja siūlymas, kurį jau premjeras teikė, kad būtų perbalsuota esant didžiajam kvorumui.
E.JARAŠIŪNAS. Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Frakcijos vardu deputatas E.Jarašiūnas. Dar sykį premjeras Aleksandras Abišala. Prašau.
A.A.ABIŠALA. Prašau Aukščiausiąją Tarybą nuspręsti dėl dar vieno neeilinio posėdžio artimiausiu metu. Prašau tam laiku...
PIRMININKAS. Tylos, gerbiamieji kolegos. Mums tikrai reikia susitarti dėl šito dalyko: ar Taryba spręs, ar 1/3 deputatų, ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
A.A.ABIŠALA. Prašau tam laikui dabar pat priimti protokolui nutarimą, pavedantį Vyriausybei, iki bus galutinis sprendimas, vykdyti tyrinėjimo darbus. Aš galiu paaiškinti, gerbiamasis deputate, jūsų balsavimą prieš. Rytoj po šito balsavimo aš turiu šaukti Vyriausybę, tas ir bus padaryta — rytoj Vyriausybės posėdis, — ir atšaukti savo nutarimą pradėti statybos darbus. Tuo būdu prarasti dovanai duodamą kapitalą tyrinėjimo darbams ir projektavimui, nes rytoj turi būti pasirašyta sutartis. Aš manau, kad ji bus ir taip nepasirašyta, bet mes tęsim tyrinėjimo darbus savo jėgomis ir dėsime savo kapitalą, nes po pusantro mėnesio Baltijos jūroje tyrinėjimo darbų nebebus. Kas jums nepatinka, pone deputate? Prašau man atleisti už įtemptą toną.
PIRMININKAS. Prašom prie šoninio mikrofono. (Triukšmas)
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate, aš tikrai jaučiuosi kaltas, bet savaitės Vyriausybės darbo buvo truputėlį per maža šitam darbui padaryti.
Todėl aš prašau dabar balsuoti dėl protokolinio pavedimo Vyriausybei dirbti tyrinėjimo darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad čia be didelių debatų galime balsuoti. Kas už tokį sprendimą, kurį pasiūlė premjeras?
A.A.ABIŠALA. Atsiprašau, mane pataisė dirbti tyrinėjimo darbus naftos eksporto ir importo įmonės terminalo statybai.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos. Prašom nedebatuoti balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 77.
PIRMININKAS. 77. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Tylos, gerbiamieji kolegos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
Protokolinio nutarimo dėl pavedimo Vyriausybei dirbti tyrinėjimo darbus naftos eksporto ir importo įmonės terminalo statybai priėmimas
PIRMININKAS. Taigi sprendimas pavesti Vyriausybei vykdyti tyrinėjimo darbus naftos eksporto įmonės statybai 77 balsais už, 3 susilaikius, priimtas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Prašau. Deputatas N.Rasimavičius pirma, jeigu galima. Prašau.
Diskusija dėl sesijos pratęsimo ir nutarimo dėl neeilinės sesijos sušaukimo priėmimas
L.N.RASIMAVIČIUS. Koalicijos vardu siūlau šiandien balsuoti, kad būtų padaryta pertrauka iki ateinančio ketvirtadienio ir ateinantį ketvirtadienį susirinkti į sesiją. (Triukšmas) Na, antradienį.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom tylos, gerbiamieji kolegos.
Č. V.STANKEVIČIUS. Siūlau balsuoti, kad sesija pratęsiama iki kitos savaitės kurios nors dienos, kaip gerbiamasis N.Rasimavičius pasiūlė — iki ketvirtadienio, ir paskirti kito posėdžio dieną ateinantį antradienį. Mes tai galime ir turime nutarti šiandieną, kad galėtume užbaigti šio klausimo balsavimą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš pritariu pasiūlymui, kad reikia pratęst mūsų sesiją, bet siūlyčiau dirbti rytoj. Rytoj mes turime darbų, mes visi esame atvažiavę, visi turime savų planų. Jeigu jau nesutarsime dėl rytojaus, tai turėtume balsuoti, kurią dieną turime rinktis, bet taip aš manau, kad tikslingiau dirbti rytoj.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nesiskirstyti, reikės balsuot. Taigi, galimas daiktas, gal geriau būtų taip formuluoti: pirma pratęsiam sesijos darbą lygiai 7 dienoms, o po to tarsimės dėl posėdžio — penktadienį, antradienį ar ketvirtadienį. Tinka taip? Taigi kas už tai, kad sesijos darbas būtų tęsiamas dar 7 dienas?
BALSAS IŠ SALĖS. Kodėl 7?
PIRMININKAS. Na, savaitę. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Tai, jeigu sutarsim rytoj, taip ir viskas bus, aišku. (Triukšmas) Prašom netriukšmauti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 47.
PIRMININKAS. 47 deputatai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS? Prieš 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesant didžiojo kvorumo, žinoma, 47 deputatų nepakanka, bet 47 deputatų pakaktų, jeigu mes nutartume surengti neeilinę sesiją kurią nors pasirinktą dieną.
BALSAS IŠ SALĖS. Po savaitės.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas S.Pečeliūnas. Tylos.
S.PEČELIŪNAS. Čia buvo 3 siūlymai: rytoj, antradienį ir ketvirtadienį. Aš manau, rytoj yra tiesiog fiziškai neįmanoma, nes yra daug visokių renginių, ir tokių linksmų, malonių ir tokių gedulingų, tai būtų sudėtinga padaryti. O šiandien daug kas yra išvykę, jie tiesiog rytoj fiziškai nespėtų atvažiuoti. Informacija jų tiesiog nepasiektų taip greitai. Aš siūlyčiau tą posėdį daryti antradienį, tuomet būtų laiko jiems apie tai pranešti. Aš nežinau, turim kiekvienas įsipareigoti kokiu nors būdu vis dėlto ir patys pranešti ir paprašyti, kad jie atvažiuotų.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate Pečeliūnai. Aš siūlau kitokį alternatyvinį balsavimą elektronika: antradienį arba ketvirtadienį, ir tada jau patvirtinsime tą specialią darbotvarkę. A, dar Pirmininkas. Deputatas V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu procedūrinės nuostatos leidžia, aš siūlau pakoreguotą variantą.
PIRMININKAS. Prašom. Tylos, kolegos.
V.LANDSBERGIS. Pratęsti šią sesiją iki rugpjūčio 4 d.
PIRMININKAS. Tai čia tas pat išeis.
V.LANDSBERGIS. Pakoreguota.
PIRMININKAS. Trūksta balsų.
V.LANDSBERGIS. Ne 7 dienoms, o iki rugpjūčio 4 d. ir posėdį šaukt rugpjūčio 4 d.
PIRMININKAS. Tai, žinoma, galime balsuot iš naujo, bet bus tas pat. Aš abejoju, ar surinksime balsų. Gerbiamieji kolegos, dar deputatas A.Sakalas ir balsuojame. Pasiūlymas — iki rugpjūčio 4.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau vis dėlto šaukti posėdį po savaitės, ketvirtadienį. Aš manau, per tą laiką būtų galima ir suderinti, ir mes galėtume ramiai priimti tuos nutarimus, kurių šiandieną negalėjome priimti arba kurių šiandien nesvarstėme.
PIRMININKAS. Tai jeigu Pirmininkas neatsiima savo siūlymo, tada balsuojam. Prašom, Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, kas ką derins, jeigu čia nėra žmonių, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. Reikia plenarinių posėdžių ir bandyt surinkti reikiamą kvorumą, o jeigu mes tokiu klausimu ir tokioje situacijoje nesurenkam kvorumo, tai man toks įspūdis, kad mes tikrai save paneigiam.
PIRMININKAS. Tai, Pirmininke, jeigu sutiktumėt, aš vis dėlto siūlau alternatyviai balsuoti dėl 4 ir 6 d., ir tada, man atrodo, užteks balsų. Taip. Gerai. Balsuojam alternatyviai.
V.BERIOZOVAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas. Prašau.
V.BERIOZOVAS. Matyt, mums reikėtų išsiaiškinti vis dėlto, kokiu klausimu mes galvojame susirinkti ir ką svarstyti. Ar tiktai va šitas, dėl ko mes nenubalsavom dėl šitos statybos, ar dėl banko, ir nuo to priklausys pasiruošimas. Jeigu tik vienas klausimas, tai tada... Jeigu daugiau klausimų, tai tada daugiau dienų, ir tik tada mes galime išspręsti, ką mes svarstysime.
PIRMININKAS. Aš manau, aš galiu pasakyti kaip... Vieną minutėlę, aš galiu pasakyti, kad tai, kas liko i§ šios dienos darbotvarkės, t.y. ir naftos terminalas, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymas yra gana ilgas sąrašas pasiūlymų, — ir Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos projektas, ir Konstitucijos projekto protokolas, ir, žinoma, banko valdybos projektas, ir dar gal vienas kitas klausimas būtų. Bet jeigu mes sutartumėm, kad būtent šita darbotvarkė, tai tada mums užtenka balsų neeilinei sesijai sušaukti, nes neeilinei sesijai sušaukti reikia 44 balsų, o mes juos, manau, turėsime. Tai aš atsiprašau, aš dar kartą siūlau. Aš jau sakiau: alternatyviai pasirinkim — arba antradienis, arba ketvirtadienis, o tada už tą dieną balsuojam jau kaip už neeilinę sesiją. Premjeras A.Abišala. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybei būtų tas pat, kurią dieną rengti posėdį, ir gal net šiek tiek naudingiau ketvirtadienį, nes būtų daugiau laiko pasiruošti, tačiau su viena sąlyga kad pirmadienį, antradienį ir trečiadienį visos frakcijos bus Aukščiausiojoje Taryboje. Visi deputatai turėtų būti Aukščiausiojoje Taryboje, frakcijos tartis tarpusavyje, su Vyriausybe, su specialistais, su bankininkais ir su kuo tiktai nori, kad ketvirtadienį prieitume prie racionalaus apsvarstyto sprendimo. Tačiau aš nelabai tikiu, tiksliau sakant, aš visiškai netikiu tokia galimybe, todėl gal padarykime truputėlį kitaip. Rinkimės antradienį. (Triukšmas) Tada tikrai prašyčiau pirmadienį būti Aukščiausiojoje Taryboje ir bandyti tartis.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima paklausti dar?
A.A.ABIŠALA. Ministras Pirmininkas negalės būti pirmadienį pats visą dieną, tačiau įgalioti Vyriausybės atstovai tada pabandytų tartis su jumis, ir galbūt mes suspėtume per dieną rasti sprendimą, o antradienį jau tada balsuoti.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima premjerą paklausti? Ar galima būtų tą ketvirtadienį spręsti problemą ir dėl tų laikinųjų ministrų, kurie laikinai dirba, kad tuo laiku jau turėtume tikrus?
A.A.ABIŠALA. Vilčių galėtų būti, bet garantijų neturiu.
PIRMININKAS. Pirmininkas dar, prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš esu linkęs palaikyti posėdžio seniūno pasiūlymą sušaukti neeilinę sesiją rugpjūčio 4 d. tiems klausimams, kurie liko nesvarstyti, bet vieną jo formuluotę norėčiau pakoreguoti.
PIRMININKAS. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Tai nėra naftos terminalo statybos klausimas. Tas klausimas yra išspręstas. Tai yra Klaipėdos miesto tarybos nutarimų panaikinimas.
PIRMININKAS. Šitai galima sutarti, čia ne problema. Bet aš vis dėlto, gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji kolegos, siūlau pirma elektronika pasitikslinti tas alternatyvias datas, t.y. 4 d. arba 6 d. Taigi balsuojame. Kas už 4 d. — spaudžia mygtuką ,,už", kas už 6 d. mygtuką ,,prieš". Susilaikiusieji neskaičiuojami. Įspėju iš karto. Už antradienį arba ketvirtadienį. Antradienis — ,,už", ketvirtadienis — ,,prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Balsuojam. Už pirmąjį variantą, t.y. už antradienį, — 37, už antrąjį — 27. Taigi dabar belieka mums balsuoti, — tiktai reikės ilgai palaikyti rankas, kad būtų aišku, kiek deputatų, už tai, kad neeilinė sesija būtų sušaukta antradienį štai tokiems klausimams spręsti. Skaitau juos iš eilės: dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos, dėl susitarimų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto protokolo, nutarimo projektas dėl Lietuvos banko valdybos, dėl kai kurių deputatų veiklos (pagal Generalinės prokuratūros pažymą Aukščiausiajai Tarybai) patikrinimo projektas ir dėl Klaipėdos miesto tarybos sprendimų atšaukimo.
Gerbiamieji kolegos, reikės čia balsuoti mygtukais, kad mums liktų sąrašas, kadangi neeilinę sesiją reikia šaukti tiksliai žinant, kas konkrečiai iš deputatų balsuoja. Taigi kas už, prašom mygtukais. Veikia veikia. Prašom. Balsavimas prasidėjo. Balsavo 56 už, prieš 1, susitaikė 5. Visiškai pakanka. Neeilinė sesija šaukiama antradienį. Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos. Bet dabar turime užbaigti šitą sesiją ir, kaip priklauso pagal Reglamentą, reikia giedoti himną. Dar premjeras. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Aš suprantu, kad jau įkyrėjau eidamas j tribūną. Gerbiamieji kolegos, prašau tuos, ypač tuos, kurie prieštarauja pateiktam sprendimui dėl Klaipėdos terminalo, sudaryti galimybę pirmadienį su jumis diskutuoti. Taip pat prašau nusiteikti labai sunkiam banko problemos sprendimui ir dar prašau suinteresuotus asmenis būti Aukščiausiojoje Taryboje. Aš siūlyčiau pirmadienį susirinkti visiems, kurie yra suinteresuoti, arba bent jau atstovams 10 val. į Aukščiausiąją Tarybą ir susitarti, kaip mes per tą dieną dirbsime, nes būtų iš tikrųjų labai gaila, jeigu dar kartą susirinkę, mes vėl negalėtume išspręsti klausimo racionaliai. Be to, aš labai prašau ir kreipiuosi į tuos, kurie šiandien nedalyvauja posėdyje, neišeikite, neužbaigę darbų. Pusantro mėnesio Vyriausybei reikės dirbti be Aukščiausiosios Tarybos. Labai prašau sudaryti kuo geresnes sąlygas to darbo pradžioje.
Ir paskutinis pareiškimas. Gerbiamieji deputatai, iš visų Vyriausybės pateiktų sprendimų jūs nepriėmėte tiktai vieno, ir tai dėl to, kad nebuvo pakankamo kvorumo. Aš labai tuo džiaugiuosi, aš beveik tuo didžiuojuosi, nes matau čia tam tikrą ir savo nuopelną, ir dėkoju jums už tuos sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš skaitydamas būsimos darbotvarkės klausimus praleidau klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo. Aš manau, jūs sutinkat, kad šitas klausimas irgi turi būti neeilinės sesijos darbotvarkėje. Tai anksčiau sakiau, bet va, dabar skaitydamas, nepasakiau. Ir dar deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad iš tikrųjų mes šitos sesijos nebaigėme šiandieną, neišsprendėme klausimų ir nepadarėm tikrai to, ką galėjome ir turėjome padaryti vardan tos Lietuvos. Aš manau, kad mes išsiskirstę paskaitysime himną, įsigilinsime į jo žodžius, ko jie iš mūsų reikalauja ir sugiedosime jį tada, kai būsime sąžiningai užbaigę darbus.
PIRMININKAS. Prašom. Dar deputatas P.Tupikas. Prašom, kolegos.
Minutėlę!
P.TUPIKAS. Dėmesio, aš noriu atlikti tai, ką turėjo ponas Č.Juršėnas pasakyti. Mūsų šeimą, mūsų deputatus ištiko nelaimė — yra žuvęs seniūno pavaduotojos vyras velionis Andrikis. Reikia rytoj dalyvauti laidotuvėse. Aš maniau, kad bus pranešta, todėl noriu pasakyti: 8.30 val. Katedroje Šv. Mišios. Ne, atsiprašau, pataiso mane, — Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje bus Šv. Mišios, po to laidotuvės. Karstas išnešamas 12 val., todėl nuo čia, nuo Aukščiausiosios Tarybos, 10.30 val. bus autobusas tiems, kurie norės nuvažiuoti autobusu. Paprašyčiau pagerbti savo dalyvavimu.
PIRMININKAS. Posėdis baigtas.