1992 m. liepos 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
Diskusija dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės ir jos tvirtinimas
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Prašom sėsti į vietas. Pradedame liepos 30 d. rytinį plenarinį posėdį. Jums yra pateikta šios dienos darbotvarkė, tiksliau — darbotvarkės projektas Nr.2, prašome orientuotis į šitą projektą. Prašau sėsti į vietas. Pagal darbotvarkės projektą Nr.2 pageidauja šįryt būtent į darbotvarkės aptarimą atvykti Ministras Pirmininkas deputatas A.Abišala, kuris, deja, truputį vėluos dėl techninių nesklandumų. Tačiau kol atvyks Ministras Pirmininkas, mes galėtume pasikeisti nuomonėmis dėl šio darbotvarkės projekto. Ar yra deputatų, kurie norėtų kalbėti dėl darbotvarkės? Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji deputatai. Nežinau, ar galioja frakcijų susitarimas, pagal kurio 5 punktą, jeigu jis galioja, prašyčiau išbraukti darbotvarkės 4 punktą — dėl pritarimo steigti Respublikos nacionalinio saugumo tarnybą, taip pat punktą — Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos banko valdybos projektą. Jeigu negalioja, tada aš vis dėlto siūlyčiau gerbiamajam seniūnui laikytis mūsų Reglamento ir dėl banko valdybos projekto, t.y. dėl banko valdybos paleidimo, laikytis nustatytos tvarkos — nepasitikėjimo pareiškimo tvarkos. Tenka tik apgailestauti, kad naujasis mūsų Vyriausybės vadovas vieną iš pirmųjų dokumentų teikia būtent neteisinį dokumentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Bet kuriuo atveju, gerbiamasis Sakalai, reiks pateikti šituos klausimus balsuoti dėl jų įrašymo į darbotvarkės projektą. Deputatas Algirdas Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Siūlome papildyti vienu trumpu klausimu, būtent dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildomų narių įrašymo, tai būtų dėl 2 organizacijų pavardžių. Čia trumpas klausimas
PIRMININKAS. Žodžiu, formuluotumėme taip: dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo.
A.ENDRIUKAITIS. Papildymo, taip. 15 val. prašytume.
PIRMININKAS. Pateiksim balsuoti šitą klausimą. Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Respublikoje susidarė kritiška padėtis dėl galvijų realizavimo. Kaip žinome, sausra, pašarų nėra, gyvuliai nupenėti, laukia išvežimo, krinta svoris, susidaro didžiuliai nuostoliai. Žmonės negali išvežti, nes mėsos kombinatai galvijų nepriima. Vien tiktai Vilkaviškio rajone reikia realizuoti 2300 leukozinių karvių ir 1800 penimų karvių, 3000 nupenėtų bulių, iš viso — 6000 mėsos gyvojo svorio. Būtų prašymas, kad vis dėlto į šios dienos posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas šio klausimo svarstymas, būtų iškviestas vicepremjeras gerbiamasis B.Lubys. Jisai turbūt geriausiai padėtį žino ir paaiškintų, kas daroma ir padaryta šiuo klausimu, kad būtų išvengta tų didelių nuostolių.
PIRMININKAS. Kaip jūs tiksliau formuluotumėt klausimą?
J.MACYS. Dėl... Na, galima ir taip čia formuluoti: dėl nuostolių išvengimo realizuojant galvijus.
PIRMININKAS. Gerai, teiksiu balsuoti. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu atsiliepti į deputato A.Sakalo pareiškimą, kad mes pažeidžiam 5 mūsų susitarimo punktą. Manyčiau, kad taip nėra, nes tiek 4, tiek 10 mūsų šios dienos darbotvarkėje numatyti punktai yra tęsinys to paties mūsų jau pradėto darbo mes pakeitėm Vyriausybės pirmininką ir formavom Vyriausybę, taigi čia taip pat susieta su valstybės ir Vyriausybės institucijų pertvarka. Ir aš nemanau, kad tai pažeidžia mūsų 5 punktą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Gerbiamasis seniūne, ar Reglamento 253 straipsnis galioja, nepakeistas?
PIRMININKAS. Reglamento 253 straipsnis galioja.
V.TERLECKAS. Tai tuomet kodėl teikiama, jūs siūlote pateikti balsuoti nutarimo projektą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Reglamentui, turiu omeny 10 punktą dėl Lietuvos banko valdybos. Ar gali būti balsavimas, prieštaraujantis Reglamentui?
PIRMININKAS. Gal jūs nevisiškai tiksliai žinote situaciją. Nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku pareiškimas yra pateiktas ne Vyriausybės, tačiau Sąjūdžio deputatų koalicijos vardu, ir tai būtų teisėtas teikimas. Jeigu teiktų Vyriausybė, tai būtų neteisėtas. Vyriausybė šiuo atveju tiktai sukonkretina nutarimo turinį, o pats nepasitikėjimo pareiškimas yra pateiktas ne Vyriausybės vardu, tačiau deputatų koalicijos. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš norėčiau pritarti gerbiamojo J.Mačio klausimui, bet kartu reiktų vis dėlto įtraukti ir klausimą dėl žemės ūkio finansinės, ekonominės padėties. Po visų skambių šnekų praktiškai galbūt atskiruose rajonuose, atskirose zonose žemės ūkio įmonių ekonominė būklė nepagerėjo visiškai. Kai kur dar net pablogėjo. Atsiskaitymai už pieną, už visa kita praktiškai nepasikeitė. Atskiros žemės ūkio įmonės neturi už ką pirkti tepalų, kuro bei už ką ruoštis žieminių sėjai, derliaus nuėmimui. Į šitą klausimą, nors dirbtume ir iki 12 val. nakties, bet vis tiek privalo Vyriausybė atsakyti kokių realių priemonių artimiausiu metu, bent jau per šitą savaitę, žada imtis.
PIRMININKAS. Tai jeigu įrašytumėm deputato J.Mačio pasiūlytą klausimą, manau, būtų galima kalbėti ir šitais jūsų minimais klausimais.
Gerbiamieji, kadangi dar norės kalbėti ir Ministras Pirmininkas dėl darbotvarkės, tai galbūt deputatas J.Pangonis būtų paskutinis deputatas, kuris pasisakytų, o paskui suteiktumėm žodį Ministrui Pirmininkui. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. šiandien baigiasi Aukščiausiosios Tarybos V sesijos laikas. Jeigu taip daug siūloma papildomų klausimų, iš karto reiktų susitarti, ar tęsime posėdžius, ar šiandien juos norime baigti. Man atrodo, tai, kas yra pateikta projekte, įvairiu laiku įvairiai buvo aptarta, tai galėtumėm svarstyti ir daugiau naujų klausimų nesiūlykim, nebent tiktai kaip išties neišvengiamą kokį nors klausimą, kuris galėtų būti įrašytas jau, taip sakant, po brūkšnio. Bet daugiau tiesiog nebus įmanoma šiandien išspręst klausimų. Jeigu daugiau, tada mes turime išties iš karto susitarti, kiek dienų dar dirbame ir posėdžiaujame.
PIRMININKAS. Taip. Aš irgi matau, kad jeigu bus siūlomi nauji klausimai, tai šiandieną nebus galima jų išspręsti ir tektų dirbti kitą savaitę. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Pritardamas tai minčiai, kad naujų klausimų iš tikrųjų nereikia siūlyti, ir pritardamas, kad šiandien būtų paskutinė diena, o mes galėtume išeiti normaliai pailsėti, kaip priklauso po kelerių metų darbo. Manau, kad šiandien galima būtų ir sutrumpinti klausimus, atsisakyti 10 straipsnio, darbotvarkės 10 punkto, nes iš tikrųjų jisai turėtų būti derinamas visose frakcijose ir tam reikalingas pritarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš dabar norėčiau, kad kalbėtumėm dėl naujų siūlymų darbotvarkėje, o dabar prasideda tokie kalbėjimai dėl motyvų arba pasikartojama. Kas turite naujų pasiūlymų dėl darbotvarkės projekto? Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Mano siūlymas būtų tas, apie kurį kalbėjo naujasis premjeras savo kalboje Aukščiausiosios Tarybos salėje prieš balsavimą. Kodėl nėra darbotvarkėje manifestacijų įstatymo ar manifestacijų nuostatų patvirtinimo? Aš suprantu, kad šiandien galbūt mes ir nespėsime įtraukti į darbotvarkę, tuo labiau jeigu šiandien sesija baigiasi. Tačiau tai, kad delsiama dėl šio labai reikalingo įstatymo, mane labai stebina.
PIRMININKAS. Taip, tačiau nesiūlote balsuoti dėl šio įstatymo įrašymo šiandien?
J.V.PALECKIS. Ne.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš noriu grįžti prie to klausimo, t.y. sausros padarinių likvidavimo. Aukščiausioji Taryba priėmė atitinkamą nutarimą, Vyriausybė priėmė labai nekonkretų nutarimą: ten surašyti milijardai, bet neaišku, kaip jie bus dalijami ir kas čia bus daroma. Žemės ūkio padėtis yra absoliučiai kritiška. To nutarimo atitinkamos organizacijos ir ministerijos nevykdo, ,,Lietuvos kuras" įpareigotas, kad jeigu negauna pinigų, duotų kurą avansu, jokiu būdu neduoda. Iš viso niekas nesiskaito su tais nutarimais. Aš manyčiau, kad būtina išklausyti mūsų ar Ministrą Pirmininką, ar atitinkamus ministrus, — kas gi vis dėlto bus daroma vykdant Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės nutarimus ir likviduojant sausros padarinius. Čia labai rimtas klausimas, jį reikia būtinai svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu pritariame deputato J.Mačio siūlymui, tai galime kiek plačiau padiskutuoti. Ir dar deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, kad mes šiandieną neišspręsime tų visų problemų, kurios šiandien yra žemės ūkyje ir kitose srityse: ir cukraus klausimas žmonėms rūpi, ir kiti. Tai yra Vyriausybės veiklos klausimai, ir manau, kad naujasis premjeras turi energijos ir artimiausiu metu šiuos klausimus pastūmės. Tačiau yra vienas kertinis klausimas, nuo kurio priklauso daugelio kitų klausimų sprendimas, tarp jų ir žemės ūkio, — tai susitarimai, pirmiausia ekonominiai susitarimai su Maskva. Aš nežinau, bet galbūt tikrai tikslinga deputatams išklausyti, kokia gi situacija, kaip sekasi derėtis dėl ekonominių sutarčių, dėl visų finansinių reikalų su Maskva, nes neišsprendus šito klausimo juk stovi visi kiti. Todėl galbūt tikrai premjeras savo kalboj keliais žodžiais tai paanalizuos, galbūt reikia ir Aukščiausiajai Tarybai įsikišti ir priimti tam tikrus sprendimus. Todėl siūlyčiau, kad premjeras bent informuotų apie dabartinę situaciją.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote naują darbotvarkės klausimą — premjero informaciją apie susitarimus su Rusijos Federacija?
J.PANGONIS. Manyčiau, kad jisai ruošiasi kalbėti, tai galbūt jis ir palies šį klausimą. Nereikėtų tada atskiru klausimu. Be to, nereikia mums svarstyti tų žemės ūkio ir kitų klausimų, nes mes čia nieko neišspręsime šitoje salėje. Yra Vyriausybė, tegu dirba konkrečiai.
PIRMININKAS. Gerai. Palikime spręsti premjerui. Taigi pasisakė deputatai dėl darbotvarkės. Dar yra norinčių pasisakyti, tačiau manau, jeigu nėra naujų siūlymų, tai palikime tik kaip kalbėjimus dėl balsavimo motyvų. Dabar premjeras deputatas Aleksandras Abišala.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš atsiprašau, kad dėl techninių kliūčių nesuspėjau atvykti į posėdžio pradžią ir neišgirdau, kas yra, deputatų manymu, neteisėtai siūloma darbotvarkėje. Aš tikiuosi, kad jie man pasakys atskirai. Pirmiausia norėčiau atsiliepti į deputato J.Pangonio pasakymą. Dėl žemės ūkio klausimų svarstymo aš tikrai prašau negaišti laiko Aukščiausiojoje Taryboje, o suinteresuotus asmenis atvykti rytoj 10 val. į Vyriausybės posėdį Žemės ūkio ministerijoje, kur visą dieną šitais klausimais bus tariamasi ir priimami sprendimai. Dėl atsiskaitymų su Maskva. Aš tikiuosi, kad paskutinis ekspertų grupių lygio susitikimas vyksta šiandien Maskvoje ir yra tam tikrų vilčių, jog kitos savaitės pradžioje premjeras ar vicepremjeras galės tuos susitarimus pasirašyti. Ekonominės sutarties sudarymas yra ilgesnis, reikalauja ilgesnio darbo, jis vyksta, bet manau, kad svarbiausia dabar yra susitarti dėl atsiskaitymų, nes lyg ir turėtų galioti 1992 m. prekybinis ekonominis susitarimas. Be to, ieškoma būdų susitarti ne tik su Rusijos federaline valdžia, bet ir su vietinėmis valdžiomis susitarti ir prekiauti. Štai šitie du klausimai. Jeigu kas nors norės paklausti po to detalių, bus galima tai padaryti, bet aš siūlyčiau negaišti laiko.
Gerbiamieji deputatai, aš suprantu, kad jūsų darbo diena paskutinė, ji įtempta,' dar,pažymėta liūdnu ženklu. Vis dėlto drįstu prašyti jūsų įrašyti į darbotvarkę papildomų klausimų. Iš anksto apgailestaudamas, kad vakar vakare, nors lyg ir buvo tartasi, nepavyko susitikti su frakcijų atstovais, išsiaiškinti jų nuomonę ir pabandyti rasti bendrąjį sprendimą. Galbūt kurių nors pertraukų metu ar tiesiog šiaip salėje bus galima tai suderinti. Vakar Vyriausybė priėmė nutarimą dėl naftos terminalo statybos ir tos statybos vietos. Šitas nutarimas prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos sprendimui, todėl aš prašau Aukščiausiosios Tarybos sprendimo dėl Klaipėdos miesto tarybos nutarimų panaikinimo.
Gerbiamieji kolegos, vyksta intensyvus darbas tiek su valstybėmis partnerėmis Rytuose, tiek Vakaruose ir ruošiama daug ekonominių sutarčių. Jūs žinote, kad Tarptautinių ekonominių sutarčių įstatymo 7 straipsnis reikalauja dėl ilgalaikių ekonominių sutarčių sudarymo gauti Aukščiausiosios Tarybos pavedimus. Aš prašau jūsų priimti nutarimą, kuriame būtų pavesta nenurodant šalių per Aukščiausiosios Tarybos atostogų laiką Vyriausybei sudarinėti tokias sutartis ir jas pasirašyti, gavus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pritarimą. Jau buvo minėta, kad Vyriausybė priėmė nutarimą dėl II pusmečio biudžeto išlaidų, nes yra didesnės pajamos, negu buvo numatyta. Tai yra Vyriausybės prerogatyva, mes tarėmės su Biudžeto komisijos pirmininku, ir jis mano, kad Vyriausybės nutarimo pakanka. Tačiau Biudžeto sandaros įstatymas reikalauja, kad Aukščiausioji Taryba nustatytų valdymo išlaidų padidinimą. Projektas jums turėtų būti pateiktas. Nesu tikras, kad galima priimti galutinį nutarimą, tačiau prašyčiau leisti bent pateikti klausimą, o jeigu jūs manysite, jog įmanoma, jį ir užbaigti. Taip pat vicepremjero iniciatyva ir pritariant Vyriausybei nutarta prašyti pakeisti Vyriausybės įstatymo straipsnį Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos pavadinimą pakeisti į Prekybos ir pramonės ministeriją. Norėčiau prašyti, kad štai tokius klausimus jūs svarstytumėt papildomai. Dėl Nacionalinio saugumo tarnybos steigimo — prašyčiau, kad jūs pasirinktumėte: ar Lietuva lieka, kol jūs grįžtate iš atostogų, iš viso be tokios struktūros, ar jūs ryžtatės priimti vieną ar kitą nutarimą. Ir dėl banko. Gerbiamieji kolegos, visiškai sutinku, kad jums pateiktas nutarimo projektas gali būti netikslus, ir esu pasiryžęs diskutuoti, tartis, priimti pasiūlymus, kurie jį padarytų visiškai priimtiną daugumai ir nepažeistų kokių nors įstatymų. Laikas buvo trumpas jam paruošti ir nebuvo su kuo tartis. Tačiau aš jūsų labai prašau šį klausimą išspręsti šiandien. Nemanau, kad dabar, svarstant darbotvarkę, reikėtų agituoti. Kodėl? Pasiryžęs dar kartą sakau — priimti visus pasiūlymus, skelbti tiek pertraukų, kiek reikia, diskutuoti, tartis. Bet norėčiau pacituoti labai rimto finansų eksperto, susijusio ir su (...) Pasaulio banku, nuomonę, kad jeigu Aukščiausioji Taryba neišspręs šitos problemos vienaip ar kitaip, rimtos pagalbos, rimto bendradarbiavimo su pasaulinėmis organizacijomis mes negalim tikėtis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Aš nežinau, ar dabar klausinėsim Ministrą Pirmininką. Pasiūlymai yra labai aiškūs. Gerai. Pasiūlymų šiandien darbotvarkėje yra daug. Pradėčiau nuo deputato A.Sakalo siūlymo ir reiktų balsuoti dėl to, ar įrašyti į šios dienos darbotvarkę nutarimo dėl pritarimo steigti Nacionalinę saugumo tarnybą projektą.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip, prašom.
A.A.ABIŠALA. Jeigu yra pavojus, kad šitie klausimai būtų neįrašyti į darbotvarkę, jeigu yra besipriešinančių šitam, ar nebūtų galima paskelbti 15 min. pertrauką, kad būtų galima susitikti su frakcijų atstovais ir pasitarti dėl šito.
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar yra pavojus. Yra pavojus, kad gali būti neįrašytas klausimas. Gerai, kol kas gal apsispręskime dėl kitų darbotvarkės klausimų, kurie nėra tokie aktualūs, dėl kurių nereiktų, matyt, skelbti pertraukos. O dėl šitų 2 deputato A.Sakalo kvestionuotų klausimų galėsime paskui dar pasitarti.
Tai tada aš iš eilės siūlau kitus klausimus. Deputatas A.Endriukaitis siūlė įrašyti į darbotvarkę klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo. Tai ar norite kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl šito klausimo įrašymo? Nematau norinčių kalbėti. Siūlau užsiregistruoti. Registracija prasidėjo, prašome registruotis. Salėje 78 deputatai. Prašome balsuoti dėl deputato Algirdo Endriukaičio pasiūlymo, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įrašytas klausimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo. Kol kas negalime. Dabar prašom, balsavimas prasidėjo. Kas už šio klausimo įrašymą į šios dienos darbotvarkę? Jeigu kas paspaudžia ne tą mygtuką, galima perspausti kitą. Už šio klausimo įrašymą į šios dienos darbotvarkę balsavo 42 deputatai, prieš — 15, susilaikė 13 deputatų.i Klausimas yra įrašytas į šios dienos darbotvarkę. Deputatas A.Endriukaitis prašė šį klausimą svarstyti 15 val.
Dabar ~ deputatas Jonas Mačys siūlė įrašyti į darbotvarkę klausimą dėl nuostolių išvengimo realizuojant galvijus. Deputate Mačy, deputate Mačy, ar jūs atsiimate savo siūlytą klausimą, atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko pasiūlymą, kad rytoj 10 val. galima svarstyti tuos klausimus? Siūlote. Aišku. Dar Ministras Pirmininkas. Ministre Pirmininke, prašom.
A.A.ABIŠALA. Aš dar kartą prašau deputatą J.Mačį atsiimti savo pasiūlymą ir spręsti tose struktūrose, kur privaloma spręsti šituos klausimus ir negaišti papildomai laiko net ir balsavimui.
PIRMININKAS. Ar atsiimate? Gerai, tvarka. Nebebalsuojame dėl šio klausimo. Aš manau, kad gerbiamieji deputatai neprieštaraus, kad teikiant nutarimą dėl kai kurių ministrų paskyrimo kartu būtų svarstomas ir Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas, tai yra Vyriausybės įstatymo 25 straipsnis, kur būtų siūloma reformuoti Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją į kitokio pobūdžio ministeriją. Matyt, dėl šito balsuoti nereikia, tuo pačiu laiku galėtume aptarti ir šį Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą. Dėl to neprieštaraujat? Dabar yra dar vienas siūlymas, kurį teikia Ministras Pirmininkas, t. y. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto įmonės statybos vietos patikslinimo. Reikia balsuoti dėl šio klausimo įrašymo į šios dienos darbotvarkę. Gerai, dėl balsavimo motyvų deputatai pageidauja pasisakyti. Iš eilės. Deputatas P.Poškus ne šiuo klausimu? Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Be abejonės, turim išspręsti. Na, kiekgi galima vilkinti tokį visai Lietuvai svarbų klausimą. Išspręskim šiandien, nes reikia galų gale apsispręsti dėl tų darbų, kurie atliekami, ar jie turi būti nutraukti, ar jie turi būti baigti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys? Kitu klausimu. Deputatas A.Januška? Gerai, na, tai ištrinkit pavardę. Yra paprastesnis būdas. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Kuo dėta Aukščiausioji Taryba šiuo klausimu, niekaip nesuprantu. Yra ekspertai, yra Vyriausybė. Aš suprantu norą pasidalyti atsakomybės naštą, bet jeigu jau Vyriausybė yra suformuota, tegul imasi atsakomybės spręsti, štai ir viskas.
PIRMININKAS. Vyriausybė kreipiasi dėl to, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos sprendimui. Štai todėl arbitru tampa Aukščiausioji Taryba. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš taip pat manau, kad čia ne Aukščiausiosios Tarybos reikalas tokį atsakingą klausimą svarstyti, tam yra Vyriausybė, tam yra ekspertai, tam yra žmonės, kurie šituos reikalus išmano. Aš norėčiau atkreipti dėmesį tik į tai, kad Lietuvos žalieji, t.y. Klaipėdos žalieji, yra surinkę daugiau kaip 25 tūkstančius parašų. Klaipėdiečiai yra iš esmės prieš šitą statybą, ir aš norėčiau pacituoti tiktai kreipimosi į Aukščiausiosios Tarybos deputatus vieną sakinį, kuriame štai ką sako Lietuvos žalieji:
,,Melas gimdo melą. Mokslininkai verčiami derinti savo išvadas su politikų nuomone, visiškai nekreipiama dėmesio į visuomenės nuomonę, nors Lietuvos žaliųjų poziciją per kelias dienas savo parašais parėmė 25 tūkstančiai Lietuvos piliečių. Siūlome iš viso nesvarstyti klausimo dėl naftos terminalo statybos Lietuvos pajūryje, kol neįvyko aukščiausiojo valstybinio lygio derybos su Latvijos Respublika."
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Man, kaip Klaipėdos deputatui, būtina vis dėlto žinoti ir išspręsti tą klausimą teigiamai, nes tam yra labai svarbių priežasčių. Tai, ką kalbėjo deputatas V.Plečkaitis, yra ne visai tiesa, kadangi čia išsakyta ne visų klaipėdiečių nuomonė. Aš turiu keleto mano apygardoje esančių įmonių darbuotojų kreipimąsi, kad butų išspręstas klausimas kuo greičiau, ypač tuo susirūpinusios tos transporto įmonės. Kitas pasakymas, kad Klaipėdos žalieji taip vieningai būtent kažkodėl prieštarauja šitos įmonės statybai, man nesuprantamas, kadangi, pvz., Celiuliozės ir kartono kombinato, kuris yra didžiausias, turbūt vienas iš didžiausių teršėjų Klaipėdoje, labai lengvai buvo išspręstas makulatūros cecho statybos klausimas. Ten neužkliuvo niekas. Taip pat niekas nesidomi ,,Sirijaus" gamyklos iškėlimo klausimu. Ši gamykla taip pat yra viena iš didžiausių teršėjų Klaipėdoje. Bet dėl eksporto įmonės kyla didžiausios problemos. Ir trečia, dabar siūloma svarstyti variantą dėl Ventspilio uosto — statyt Ventspilio uoste. Aš galiu pasakyt, kad tas klausimas tada nusitęs dar 1 metus.
PIRMININKAS. Gerai, 2 deputatai pasisakė už šio klausimo svarstymą šiandien, 2 deputatai — prieš. Dar Ministras Pirmininkas deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą patikslinti. Vyriausybė neprašo jūsų nuspręsti, kurioj vietoj statyti ir ar iš viso statyti uostą. Vyriausybė ėmėsi atsakomybės apsisprendė ir nusprendė. Vyriausybės nutarimas nesutampa su Klaipėdos miesto tarybos sprendimu. Vyriausybė negali pagal Savivaldos pagrindų įstatymą panaikinti miesto tarybos sprendimo, tai gali padaryti tik Aukščiausioji Taryba. Tik to mes jūsų ir prašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku.
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima? PIRMININKAS. Dėl posėdžio tvarkos deputatas M.Stakvilevičius. M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau informuoti, kad čia yra tie žaliųjų atstovai, ir prašyčiau, kadangi mes neturime visos informacijos, prašyčiau, kad leistų jiems bent trupučiuką pareikšti savo nuomonę. Prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Ne, dabar matote kaip. Aš sutinku, kad žaliųjų atstovai pasisakytų, tačiau kad jie pasisakytų jau svarstymo metu, o ne dėl balsavimo motyvų.
M.STAKVILEVIČIUS. Matote, mes tos informacijos neturim dabar. Ar reikia jos laukti, ar informaciją pateiks kas nors, ar mes balsuosim taip tiktai dėl garbės žodžio?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, aš pats agituosiu ir labai prašysiu, kad būtų suteiktas žodis žaliųjų atstovams svarstant šitą klausimą. Tačiau svarstant dėl klausimo įrašymo į darbotvarkę, na, sutikit, kad nėra jokio juridinio pagrindo suteikti žodį kam nors iš šalies. Svarstant, žinoma, aš labai prašyčiau, jeigu būtų svarstomas klausimas, kad būtų suteikta galimybė žaliųjų atstovams pasisakyt. Taigi prašau dar kartą registruotis, nes salėje deputatų padaugėjo. Registracija prasidėjo. Salėje 78 deputatai. Prašau deputatus dėmesio. Balsuojame dėl Vyriausybės pasiūlyto klausimo įrašymo į šios dienos darbotvarkę. Tai yra nutarimo dėl Klaipėdos valstybinės naftos eksporto įmonės statybos vietos patikslinimo projektas. Kas už šio klausimo įrašymą į šios dienos darbotvarkę, prašome balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Už šio klausimo įrašymą į šios dienos darbotvarkę pasisakė 55 deputatai, prieš balsavo 10, susilaikė 9. Klausimas yra įrašytas į šios dienos darbotvarkę. Taigi visi klausimai dėl šios dienos darbotvarkės būtų suderinti, išskyrus 2, dėl kurių siūlė balsuoti deputatas A.Sakalas, kaip supratau, Centro frakcijos vardu. Tai yra 4 ir 10 projekto punktai. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl 4 klausimo?
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne!
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau jums priminti tiktai frakcijų susitarimo 5 punktą. Mano motyvas būtų toks: jeigu mes šito nutarimo nepriimsime arba neįrašysim į darbotvarkę, tada naujasis Ministras Pirmininkas A.Abišala atšauks nevisiškai teisėtą, tiksliau, neteisėtą senojo Ministro Pirmininko nutarimą ir tada liks vėl Saugumo departamentas, ir nebus čia jokių problemų dėl saugumo nebuvimo.
PIRMININKAS. Jeigu aš gerai prisimenu, gaila, aš tikrai nebeturėjau laiko pasitikslinti prieš posėdį, birželio 9 d. priimtojo pareiškimo 5 punktas apeliuoja į tai, kad iki Seimo rinkimų datos paskelbimo turi būti tarp frakcijų suderinami klausimai, kad neprieštarautų nė viena frakcija. Po to, kai mes paskelbėme Seimo rinkimų datą, man atrodo, nebegalioja šitas 5 punktas, tačiau aš 100% negaliu garantuoti.
Ministras Pirmininkas.
A.A.ABIŠALA. Aš taip pat sutinku ir norėčiau, kad dėl klausimo būtų tariamasi, tačiau neturiu jokio pagrindo panaikinti minėtojo nutarimo 1 straipsnį, neprieštaraujantį jokiems įstatymams ir kurio niekas neužprotestavo, t.y. panaikinti Valstybės saugumo departamentą. Galėčiau panaikinti, Vyriausybė, tiksliau sakant, tiktai 2 dalį, kur įsteigiama Nacionalinė saugumo tarnyba. Tokiu būdu iš tiesų Lietuva pasilieka be Nacionalinės saugumo tarnybos. Gerbiamieji deputatai, prašom įrašyti šitą klausimą į darbotvarkę ir spręsti taip, kaip jums atrodys reikalinga. Bet įrašyti ir išspręsti, man atrodo, reikia.
PIRMININKAS. Taip. Vyriausybė teikia šitą klausimą svarstyti šiandien, remdamasi Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 3 punktu, norėdama gauti pritarimą arba nepritarimą dėl tokios tarnybos steigimo. Dar dėl šio klausimo deputatas, A.Januška. Ne. Na, aš nežinau, ištrinkit, gerbiamieji, pavardes. Prašom panaikinti visą sąrašą Kas nori šituo klausimu pasisakyti? Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, jau ties šiuo klausimu mes buvom vieną kartą apsistoję šitoj salėj ir visiems buvo visiškai aišku, kodėl šitaip yra daroma. Tuomet iškilo daug klausimų dėl Vyriausybės nutarimo, kuriame 1 punktu departamentas yra naikinamas, o 2 punktu yra reorganizuojama tai, kas jau panaikinta. Kitaip sakant, kas gi tada reorganizuojama? Buvo siūlymas iš viso tą 2 punktą, sakykim, naikinti. Bet yra 2 būdai, kaip galima šitą procedūrą atlikti. Naujai priimtas nutarimas — gauti Vyriausybei pritarimą steigti tokią tarnybą — automatiškai panaikintų tą 2 ir kitus punktus ir nereikėtų nieko naikinti. Dabar ten vyksta peratestavimas, jisai baigiasi 3 dieną. Tai iki 3 dienos mes turim būtinai tokį nutarimą priimti, kad tie žmonės žinotų, kurgi jie dirbs. Aš pritarčiau Vyriausybės siūlymui korektiškai spręsti šitą klausimą priimant nutarimą — pritarti Vyriausybės siūlymui įsteigti tokią tarnybą, o ne kažką naikinti. Ar kas nors iš mūsų nori pasipuikuoti, kad dar kažką panaikino, ar nori išspręsti klausimą iš esmės?
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Iš tikrųjų, kolegos, jeigu oficialiai tos tarnybos nėra, tai nereiškia, kad jos nėra. Jūs žinot, kad žmonės dirba, funkcionuoja. Kaip dirba, tai kitas klausimas, bet vis tiek ta tarnyba yra, tik jinai neturi jokio įstatyminio pagrindo — formaliai jinai neegzistuoja. Tai mes turim dabar puikią progą įtvirtinti tą tarnybą, ją įvardyt kaip egzistuojančią vienu punktu, o kitu punktu įgyvendint tai, ką mes buvom pradėję dar esant anai Vyriausybei: įrašyti, kad šios tarnybos vadovas prieš skyrimą turi gauti Aukščiausiosios Tarybos pritarimą arba net kaip dėl ministro turi būti balsuojama Aukščiausiojoje Taryboje. Man atrodo, jeigu mes išspręstume vienaip ar kitaip tą problemą, mes padarytume tikrai didelį darbą, nes Lietuva palikta be specialiųjų tarnybų ir praktiškai šitoj srity yra beginklė. Man atrodo, gerbiamieji kolegos, turėtume susirinkti frakcijų atstovai, priimti tinkamą redakciją, ypač dėl vadovų skyrimo, kad nebūtų savivaliavimo, ir tą punktą palikti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Taip. Dėl balsavimo motyvų dar deputatas A.Patackas.
A.PATACKAS. Mes negalim išsiskirstyti atostogų, šito klausimo neišsprendę.
PIRMININKAS. Aišku. Ir 2 paskutiniai deputatai dėl balsavimo motyvų šiuo klausimu. Deputatas A.Kumža. Taip, padarau pastabą: nenumatytos parlamento atostogos, o numatyta tik pertrauka tarp plenarinių posėdžių. Prašom, gerbiamasis Ozolai.
R.OZOLAS. Aš suprantu, kad klausimai turi būti išspręsti, tuo labiau kad čia tokie spaudžiantys mūsų sprendimus žingsniai kaip protestavimas. Tačiau manau, kad mes vėl sutinkame kasdienybės spaudimą mums, mes prarandame galimybę tiksliai ir teisingai subalansuoti visas Lietuvos saugumu besirūpinančias tarnybas ir, neturėdami nacionalinio saugumo koncepcijos, steigiame tarnybas, kurių vaidmuo ir funkcijos yra absoliučiai neaiškios. Tai, kas dabar yra prirašoma, suteikiama Nacionalinio saugumo tarnybai, yra senojo TSRS saugumo sugestijuotų funkcijų perėmimo forma. Balsuosiu prieš, jokiu būdu nesutikdamas su šia mums pateikiama empirine klausimo sprendimo forma.
PIRMININKAS. Gerai. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų yra baigti. Prašome balsuoti dėl 4 punkto. A, dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, nesiruošiau kalbėti, nes, man atrodo, kad klausimas visiškai aiškus. Bet man atrodo, kad kolega R.Ozolas 2 dalykus supainiojo ir kad nesupainiotų mūsų per daug. Jeigu mes atidėliosim šitos tarnybos steigimą tol, kol bus apsvarstyta ir patvirtinta nacionalinio saugumo koncepcija, mes neatsakingai atrodysim. Deja, mes tos koncepcijos šiandien dar neturime priimtos, bet gyventi reikia. Ir šita tarnyba yra reikalinga. Kai patvirtinsim koncepciją, galbūt tą tarnybą reikės reorganizuoti arba pritaikyti, o kitos tarnybos prieš mus veikia Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi lieka balsuoti dėl šio klausimo įrašymo į šios dienos darbotvarkę. Dar Ministras Pirmininkas.
A.A.ABIŠALA. Norėčiau dar priminti vieną aplinkybę. Rugpjūčio 1 d. baigiasi atleidimo iš buvusio Valstybės saugumo departamento laiko terminas. Priimti naujų žmonių, paskirti vadovų, atidaryti sąskaitų ir vien tų paprastų buitinių, sakykim, dalykų atlikti niekas negali, jeigu jūs kokiu nors būdu neišspręsite šiandien šito klausimo. Aš prašau balsuoti už įrašymą į darbotvarkę ir spręsti taip, kaip jums atrodys reikalinga.
PIRMININKAS. Gerai, lieka balsuoti.
S.PEČELIŪNAS. Ponas pirmininke, ar galėčiau paskui prašyti žodžio po balsavimo trumpai replikai?
PIRMININKAS. Gerai. Sutariam. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad nutarimo dėl pritarimo steigti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybą projektas būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę? Balsavimas prasidėjo. Už klausimo įrašymą į darbotvarkę pasisakė 52 deputatai, prieš — 9, susilaikė 11. Klausimas įrašytas į šios dienos darbotvarkę. Kaip buvo sutarta deputatas Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau visiems tiems, — ir taip darau turbūt jau antrą kartą parlamente, kurie pradeda apeliuoti į tai, kad yra ar nėra nacionalinio saugumo koncepcija. Mes apie ją girdėjome ar negirdėjome. Vieną kartą reikia apsispręsti ir paskirti laiką Aukščiausiojoje Taryboje jai išklausyti. Pirmininkų susirinkime visiems tiems, kurie šito pageidavo svarstant biudžetą, buvo pasakyta labai aiškiai:
toks dalykas yra. Ar jis priimtinas, ar ne, čia kitas klausimas. Paskirkit laiką, mažiausiai valandą, Aukščiausiojoje Taryboje šitai koncepcijai išklausyti. Deja, praėjo jau turbūt mažiausiai pusė metų, kai šitai buvo pasakyta. Tai jau dabar ne man skirtas klausimas, o tiems, kurie šitaip sugestijavo. Ir aš prašyčiau, labai prašyčiau visų tų, kurie kalba ar yra, ar nėra, apsispręsti ir rasti laiko išklausyti tai koncepcijai, o paskui jau spręsti, yra jinai, ar nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputate Pečeliūnai, bet aš taip pat jūsų pusę metų nemačiau pirmininkų pasitarime po to jūsų pasiūlymo. Gal porą kartų ir buvote. Aš visiškai ne prieš, kad mes svarstytume tą klausimą, tačiau šitaip ,,išmesti" ir dar su priekaištais, kodėl nesvarstoma, kodėl neaptariama, kai jūs nė karto nesate to siūlęs per pusę metų, tai netiktų.
Gerai, dar deputatas A.Sakalas frakcijos vardu siūlė balsuoti dėl nutarimo dėl Lietuvos banko valdybos projekto įrašymo į šios dienos darbotvarkę. Gal pats deputatas A.Sakalas pirmiausia ir pateikia poziciją. Prašom.
A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo seniūno, ar čia bus svarstoma Reglamento numatyta tvarka, t.y. balsuojama dėl nepasitikėjimo, tada aš neturiu jokių motyvų prieštarauti, — ar bus svarstomas Vyriausybės projektas, kurį siūloma be jokių diskusijų priimti. Tada aš prieštaraučiau ir siūlyčiau tokio nereglamentinio dalyko nepriimti.
PIRMININKAS. Jeigu Sąjūdžio deputatų koalicija neatsiima savo nepasitikėjimo Lietuvos banko valdyba pareiškimo, tai būtent tą nepasitikėjimo pareiškimą mes ir svarstytumėme. Kai jį priimtume, tada galėtume svarstyti Vyriausybės pateiktą nutarimo projektą, kurio vienas iš punktų yra paleisti Lietuvos banko valdybą. Taip sakant, atsižvelgtume į savo balsavimo rezultatus ir tada pereitume prie Vyriausybės siūlomo projekto svarstymo. Jokiu būdu negalėtume pradėti svarstyti pirmiausia Vyriausybės pateikto nutarimo projekto, o svarstytume koalicijos pateiktą pareiškimą. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Aš ir norėjau, kad klausimas būtų formuluojamas taip, kaip jis pateiktas darbotvarkėje, tai yra ne tai, ką jūs, gerbiamasis seniūne, sakote. Yra pateiktas Vyriausybės nutarimas, kuriame norima nutarimo paleisti valdybą, o tai iš esmės prieštarauja mūsų Reglamentui. Mes negalime savo nutarimu atleisti pareigūnų, kurie yra paskirti Aukščiausiosios Tarybos, nes tai paprasčiausiai yra balsų skirtumas. Nutarimui priimti užtenka 45 balsų, o pareikšti nepasitikėjimui reikia 65 minimumo. Turbūt taip. Todėl iš tikrųjų mes pirmiausia turime svarstyti nepasitikėjimo valdyba klausimą, o po to tiktai tai, ką jūs sakote. Todėl ta interpretacija, kurią jūs dabar pateikėte, manau. Tiktai taip ir galėtume balsuoti.
PIRMININKAS. Aš būtent šitaip ir suprantu, kad nors ir parašyta nutarimas ,,Dėl Lietuvos banko valdybos", tai čia ir turimas omenyje nepasitikėjimo pareiškimas. Jeigu mes pareiškiame tokį nepasitikėjimą, tada pereiname prie Vyriausybės pateikto projekto svarstymo. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu jūs gerai įsiskaitysite Banko statutą ir įstatymą ,,Dėl Lietuvos banko", tai surasite esminių kolizijų. Statutas yra patvirtintas nutarimu. Statutas netgi keičiamas, netgi visas bankas paleidžiamas paprastu nutarimu, reorganizuojamas. O įstatymas pasiliko, jis nepakeistas iki šio laiko. Tarp administracinių funkcijų įstatyme ir statute yra esminių prieštaravimų. Kaip minėjau, veikia šiuo atveju įstatymas, o ne statutas. Todėl koalicija iš tikro ruošia Vyriausybės pagrindu — čia buvo susitarta būtent dėl šito nutarimo — nutarimo projektą Nr.l, kuriame yra numatyta pirmiausia, kad būtų atleistas, kadangi pareikštas nepasitikėjimas, valdybos pirmininkas, o dėl valdybos narių — Aukščiausioji Taryba jų neskyrė. Juos tik patvirtino kaip tokius. Todėl mes šiandien galime spręsti ir dėl valdybos visiškai net nepareiškę jokio pasitikėjimo. Todėl aš prašau įtraukti šį klausimą. Jeigu jis bus išspręstas griežtai laikantis įstatymo.
PIRMININKAS. Tada prašau pasakyti, kokį nepasitikėjimo pareiškimą ir kam teikė Sąjūdžio deputatų koalicija? Jeigu gerai aš pamenu, ten yra teikiamas būtent nepasitikėjimo valdyba pareiškimas, nors dabar jūs, kaip koalicijos narys, sakote, kad tik valdybos pirmininku.
L.N.RASIMAVIČIUS. Ne, ne. Aš ir sakau: formaliai užtektų pareikšti nepasitikėjimą pirmininku, o valdybos klausimo net nereikėtų išspręsti, nes įstatymas dėl valdybos numato visai ką kita. Tačiau mes pareiškėme valdybai ir šito prašysime.
PIRMININKAS. Gerai. Tai jūs išlaikote koalicijos reikalavimą svarstyti nepasitikėjimo pareiškimą Lietuvos banko valdyba?
L.N.RASIMAVIČIUS. Taip. Kitaip sakant, aš noriu pasakyti, kad pareikšti nepasitikėjimą valdyba nereikia jokių 65 balsų, o pirmininku, deja, reikia.
PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš čia turiu rankose nutarimo projektą dėl Lietuvos banko valdybos paleidimo bei jos veiklos reorganizavimo ir matau 4 punktą, kuriame kalbama apie funkcijų reorganizavimą. Man atrodo, kad šitą dalyką mes galime priimti tik tada, jeigu mes pakeisime banko statutą. Aš čia savaitę nebuvau Tarybos darbe, gal yra statutas pakeistas. Tačiau kol nėra pakeistas statutas, vargu ar galime priimti tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Gerai. Dar liko 3 deputatai, ir baigsime pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Teisingai deputatas N.Rasimavičius pastebėjo tai, kad yra kolizija mūsų priimtuose dokumentuose, kurie reglamentuoja banko veiklą, t.y. kitaip sakant, įstatyme ir statute. Tai norint išspręsti kokį nors klausimą iš esmės, reikia panaikinti šitą koliziją. Antras dalykas, pasižiūrėkime į mūsų Reglamentą. Reglamentas aiškiai nustato, kad Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų pareigūnai gali būti atstatydinti pagal tam tikrą procedūrą. Ten jinai yra aprašyta. Man atrodo, kad šito klausimo sprendimas, kurio esmę ir turinį čia visi puikiai supranta, turėtų vykti tokia tvarka: pirmiausia turi būti išspręstas banko pirmininko klausimas pagal Reglamente numatytą procedūrą. Atsiminkime, kad banko valdybą teikia pirmininkas, o tvirtina Aukščiausioji Taryba. Ne skiria, kaip teisingai buvo pastebėta, o tik tvirtina. Tai, vadinasi, išsprendus klausimą dėl pirmininko, jį, tarkim, atstatydinus, toliau turėtų būti paskirtas naujas pirmininkas, kuris ir pateiktų įstatymų numatyta tvarka savo pasiūlymus dėl valdybos arba, kitaip sakant, savo pasiūlytą naują valdybą. Ir tik šitaip mes galime normaliai išspręsti šį klausimą, nepažeisdami esamų įstatymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, štai dar viena kolizija, kuri atsiranda būtent dėl paties siūlymo. Yra siūlymas atšaukti ne konkretų pareigūną, o visą valdybą. Jeigu būtų siūlymas atšaukti Lietuvos banko valdybos pirmininką poną V.Baldišį, tai procedūra būtų labai aiški ir paprasta. O dabar, kai pasiūlyta atšaukti visą valdybą...
A.RUDYS. Tai mes galim laikyti, kad tiktai iniciatoriai šiuo atveju gerai neapgalvojo procedūros ir iš esmės šitaip neįmanoma daryti lygiai taip pat, kad, sakykim, aš užsimanyčiau pakeisti kokios nors ministerijos kolegiją, taip. Arba kas nors, kokia nors frakcija nutartų, kad Vidaus reikalų ministerijos kolegija yra netinkama. Tai irgi neaprašyta situacija. Vadinasi, mums reikėtų, kad iš viso koalicija performuluotų savo pareiškimą ir kad būtų reikštas nepasitikėjimas asmeniškai pirmininku.
PIRMININKAS. Gerai, dar 2 deputatai. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Labai gaila, kad svarstydami darbotvarkę mes visada nukrypstame į turinį. Šiuo atveju mums reikia išsiaiškinti, reikia Tarybai išspręsti šį klausimą ar nereikia. Atrodo, abejonių nėra. Deputatų iniciatyva yra pareikšta būtent pareiškimu, buvo perskaityta ir valdybai, kad ši valdyba turi atsistatydinti arba turi būti kitaip kaip nors išspręsta, o sprendimo formą pasiūlė Vyriausybė. Šį Vyriausybės projektą vakar svarstė Prezidiumas. Prezidiumas taip pat pritarė Vyriausybės projektui ir siūlo Aukščiausiajai Tarybai pradėti svarstyti šį klausimą ir būtent ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ir dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos! Šį klausimą mes turime išspręsti, dėl to turėtume visi sutikti, kad negali dalykas palikti neišspręstas ir banko valdyba nereorganizuota. Kaip mes tai sutarsime padaryti, kaip bus pavadintas darbotvarkės klausimas, — galima čia dar jį redaguoti, galima įrašyti ir tą, vadinasi, nepasitikėjimą valdyba, ir vis tiek po to turi būti nutarimo projektas. Nutarimo projektas bus svarstomas, gali jame atsirasti pasikeitimų ir pan. Bet darbotvarkės punktas turi būti. Juk dėl to turbūt neturėtų būti abejonių. Žinoma, mums būtų lengviau ir paprasčiau, jeigu banko valdyba arba jos pirmininkas patys žengtų žingsnį į tą pusę, suprasdami, jog reorganizacijos klausimas yra pribrendęs. To buvo prašyta, tai buvo siūlyta. Aš turbūt prieš porą mėnesių jau prašiau gerbiamojo banko valdybos pirmininko žengti tą žingsnį. Jeigu jis čia yra, aš galiu dar kartą jo paprašyti. Yra būdų, kaip palengvinti procedūras, nesugaišti labai daug laiko, o padaryti mūsų valstybei reikalingą žingsnį ir galų gale padėti Vyriausybei. Padėti visiems, nes turi būti darnumas darbe ir turi būti bendra finansų politika. Ypač kai galvojame apie lito įvedimą, aš neįsivaizduoju Lito komiteto darbo taip, kaip iki šiol buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau noriu pabrėžti, kad vis dėlto negalime balsuoti dėl Vyriausybės siūlomo nutarimo projekto įrašymo į darbotvarkę. Galime balsuoti tik dėl Sąjūdžio koalicijos pateikto nepasitikėjimo Lietuvos banko valdyba pareiškimo įrašymo į šios dienos darbotvarkę.
V.LANDSBERGIS. O po to juk nutarimas reikalingas?
PIRMININKAS. Taip. O kai pareiškiame tą nepasitikėjimą, tai, be jokios abejonės, pereiname prie Vyriausybės siūlomos formuluotės, t.y. prie konkretaus nutarimo. Nagi, negalime svarstyti banko valdybos reikalo...
V.LANDSBERGIS. Tada jo nebus darbotvarkėje. Na, mes galim įtraukti į darbotvarkę?
PIRMININKAS. Na, gerbiamieji, aš nesuvokiu tokių dalykų. Vyriausybė negali siūlyti atleisti banko valdybos pirmininką arba paleisti banko valdybą. Tai gali pasiūlyti, aš cituoju: ,,Prezidiumas, nuolatinė komisija, frakcija ar laikinoji deputatų grupė". Kai atsižvelgdami į deputatų koalicijos reikalavimą paleidžiame Lietuvos banko valdybą, tada pradedame formuluoti konkretų nutarimą dėl tolesnės banko valdybos ateities. Dabar ponas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš vis dėlto lieku prie pagrindinės savo nuomonės, kad klausimas darbotvarkėje turi būti. Mes galime pasitarti dėl procedūrų. Čia buvo pasakyta, kad banko statute kažką galbūt reikia keisti, galbūt ir tai galim padaryti, tai taip pat nutarimo lygio pakeitimas. Bet išspręskim šiandien tą dalyką ir neužkirskim kelio, kad jeigu įrašysime tiktai vieną kokį nors pradinį sprendimo būdą, paskui neatsirastų procedūrinių kliuvinių: nutarimo projektas neįrašytas, nenumatytas. Tai ką — mes rytoj dar turėsime posėdžiauti tada. Neužsikirskim kelio išspręsti klausimą iki galo.
PIRMININKAS. Gerai, kad neužsikirstumėme kelio, mes galėtumėme šitą darbotvarkės punktą formuluoti taip: Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdyba" ir nutarimo ,,Dėl Lietuvos banko valdybos", kurį siūlo Vyriausybė ,,Dėl Lietuvos banko valdybos paleidimo ir jos veiklos reorganizavimo" projektai, — kad tai būtų 2 darbotvarkės projektai ir mes balsuojame dėl jų kaip dėl komplekso.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Maždaug šitaip tarkimės. Dabar dar Ministras Pirmininkas.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos deputatai! Ar mes tiktai kartais nebuksuojam dėl Reglamento smulkmenų? Aš labai nenorėčiau svarstyti nepasitikėjimo banku. Aš šito nenorėjau nuo pat pradžių, nenoriu ir dabar. Vyriausybė nereikalauja svarstyti nepasitikėjimo. Vyriausybė reikalauja, prašo, maldauja išspręsti problemą, kuri trukdo visiems ir bankui taip pat. Koks bus jūsų sprendimo būdas, priklausys nuo
jūsų. Man šiek tiek keista, kad deputatai atsisako spręsti. Aš sutinku, kad jie gali atsisakyti spręsti taip, kaip prašo Vyriausybė, bet labai prašau nediskutuoti ir negaišti laiko, o įrašyti klausimą į darbotvarkę dėl banko valdybos, ir taškas.
Ir svarstyti tai, ką mes susitarsime iki jo svarstymo pradžios. Gerbiamasis seniūne, dar kartą noriu pasakyti: Vyriausybė neprašo svarstyti nepasitikėjimo banko valdybos pirmininku ar banko valdyba. Ačiū.
PIRMININKAS. Tačiau šito prašo deputatų koalicija. Tai aš siūlyčiau šitą darbotvarkės punktą formuluoti štai taip: Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdyba" projektas ir nutarimo ,,Dėl Lietuvos banko valdybos paleidimo ir jo veiklos reorganizavimo" projektas.
A.A.ABIŠALA. Ar aš galiu pasiūlyti? Lygiai su jumis.
PIRMININKAS. Taip.
A.A.ABIŠALA. Aš prašau įrašyti į darbotvarkę klausimą dėl Lietuvos banko valdybos. Taškas.
PIRMININKAS. Na, nėra tokio projekto, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Jūs pats pateikėte kitokį nutarimo projektą, kurio aš pavadinimą perskaičiau.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, yra klausimas, o klausimai projekte gali būti pateikiami bent keli, man atrodo šitaip. Jūsų valia išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Vadinasi, sutariame taip. Yra siūlomas klausimas dėl Lietuvos banko valdybos, o jo viduje yra 2 klausimai: vienas — nepasitikėjimo klausimas, kitas — reorganizavimo ir, žinoma, dar statuto pakeitimai, jeigu dėl to tariamės ir apie tai kalbam.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau jums priminti Reglamento 253 straipsnį, kuriame parašyta, kad nepasitikėjimą galima pareikšti ne valdyba, o valdybos pirmininku arba kitu pareigūnu, bet ne visa valdyba. Taigi jeigu jūs manote, jog tame darbotvarkės punkte bus svarstomas nepasitikėjimas valdyba, tai būtų nekorektiškas svarstymas. Valdybos pirmininku — taip.
PIRMININKAS. Na, bet visiškai racionalus pasakymas, kad valdyboje yra ir toks asmuo kaip valdybos pirmininkas. Na, gerai. Balsuojame dėl darbotvarkės klausimo, tiksliau — nevadinkime nutarimu, o klausimas — dėl Lietuvos banko valdybos.
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Ponas seniūne, dėl to, apie ką pradėjo ponas A.Sakalas — Reglamento 253 straipsnis. Aš suprantu, kad mes galime svarstyti tik nepasitikėjimą pirmininku. Ir antras dalykas, kuris yra aiškiai šitame straipsnyje parašytas, kad turi būti motyvuotas raštas, kurį turi pateikti frakcija. Kol kas aš tokio rašto savo akyse nemačiau ir norėčiau jį gauti.
PIRMININKAS. Dabar aš jį skaitau. ,,Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" pareiškimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdyba". Gerai, tai ten yra motyvuotas pareiškimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdyba. Tai klausimas dabar siūlomas įrašyti toks: dėl Lietuvos banko valdybos, o to klausimo svarstymo metu galima svarstyti nepasitikėjimo pareiškimą, Vyriausybės siūlytą nutarimo projektą ir, jeigu reikia, banko statuto pakeitimus. Dabar balsuojame iš principo dėl paties klausimo įrašymo į dienos darbotvarkę.
.Gerai. Kas už šio klausimo įrašymą į šios dienos darbotvarkę? Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 38 deputatai, prieš 8, susilaikė 22. Balsų daugumą klausimas yra surinkęs, tačiau nesurinkęs 43 balsų, t.y. 1/3 deputatų. Na, aš nežinau. Mes šiandien, tiksliau, galbūt aš taip šiek tiek savavaliaudamas pasielgiau, įrašydamas deputato A.Endriukaičio siūlymą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo. Ten trūko 1 balso iki šito 1/3. Aš nenorėjau labai formalizuoti trūkstant vieno balso, tačiau esant balsų persvarai klausimas buvo įrašytas į šios dienos darbotvarkę. Norėčiau tokiu pat pagrindu pasielgti ir dabar. Iš esmės, žinoma, man atrodo, kad tą klausimą, kaip yra siūlęs Ministras Pirmininkas, dar reiktų atskirai derint. Jūs dėl to ir norėjot pasisakyt? Siūlau pademonstruoti šio balsavimo sąrašą. Tiesą sakant, jeigu griežtai elgsimės pagal Reglamentą, tai trūksta 5 balsų. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Dėl procedūros. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes nepažeistume jau esamo precedento su nepasitikėjimais. Mes praktiškai neturime... Kitas dalykas kaip kiekvienas iš mūsų balsuos, kai bus slaptas balsavimas, bent jau Aukščiausiosios Tarybos renkamo pareigūno nepasitikėjimo svarstymas yra griežtai reglamentuotas ir jokiu būdu nėra mūsų malonė ar nemalonė traukti tai į darbotvarkę. Artimiausiame posėdy turi būti svarstoma ir artimiausiame posėdy — balsavimas. Mane stebina, sakykim, tokia koalicijos pozicija. Jie ,,išmeta" klausimą ir patys to klausimo neseka, kad jis būtų svarstomas pagal Reglamente nustatytą tvarką. O dabar mes neturim pasirinkimo šiandieną, jau turėjo būti praeitame posėdyje tas svarstymas ir balsavimas. Šiandieną mes
neturim net balsuoti, paskaitykit Reglamentą: artimiausiame posėdy — pusę valandos — kaltintojas, pusę valandos — gynėjas ir slaptas balsavimas, 65 balsai slaptu balsavimu. Tai, gerbiamieji kolegos, mes gal dar turėsim visokių balsavimų dėl nepasitikėjimo Aukščiausiosios Tarybos renkamais pareigūnais, dėl to precedento, kuris, sakykim, buvo jau patikrintas balsuojant dėl nepasitikėjimo Prezidiumo nariu arba kitais klausimais. Eikim tuo keliu, kuris yra išbandytas ir kuris numatytas Reglamente. Ir per daug negaiškim laiko.
PIRMININKAS. Tiesą sakant, mane visiškai yra išmušęs iš pusiausvyros koalicijos pareiškimas, kur reiškiamas nepasitikėjimas ne valdybos pirmininku, o visa valdyba. Tai nėra numatyta, taip pat nevisiškai reglamentiška tvarka numatytas ir Vyriausybės pateiktas nutarimas. Mano supratimu, reikia atskirai prisėsti, paderinti šituos klausimus, suderinti. Ar Ministras Pirmininkas neprieštarautų?
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, savo pasisakymo pradžioje aš kaip tik ir apgailestavau, kad nepavyko vakar, kaip buvo susitarta, 19 val. susirinkti su frakcijų atstovais ir pasitarti, taip pat ir šįryt. Aš siūlau daryti tiek pertraukų, kiek reikės, ir tartis tiek laiko, kiek reikės. Tiktai aš prašau, kad klausimas kokiu nors būdu būtų užbaigtas.
PIRMININKAS, Taip, liko visiškai neaišku.
A.RUDYS. Dėl procedūros, jeigu galima.
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Gal mes šitai pabandysim spręsti taip. Dabar aišku, kad balsavimas parodė, jog jis į darbotvarkę neįtraukiamas, tačiau mes galime, matydami, kad vis tiek neišvengsime šiandien, va užtrukome daugiau kaip valandą su darbotvarke, gal iš karto ir pratęsti posėdį šiandien. Va taip susitariam. Ir man atrodo, kad ponas premjeras, pasitaręs su įvairių frakcijų atstovais, su iniciatoriais šito dokumento, kuris iš viso juridine prasme yra ne daugiau kaip visuomeninės organizacijos pareiškimas, tolygus visiems kitiems, nes Reglamentas nenumato šitokių dalykų. Tai tiesiog pasiderinę, mes gi ir po pietų galėsime patikslinti darbotvarkę ir priimti šitą klausimą. Kaip gerbiamasis premjeras žiūrėtų į šitą reikalą? Jeigu bus sutarimas, tai bus ir atitinkamas balsavimas.
A.A.ABIŠALA. Aš supratau, kad klausimas įrašytas į darbotvarkę.
A.RUDYS. Ne, į darbotvarkę jis neįrašytas jis negavo 44 balsų.
PIRMININKAS. 43.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, prašom paaiškinti tada, kodėl klausimas, kuris buvo įrašytas į darbotvarkės projektą, dėl kurio sutarta tam tinkamame susirinkime, be to, gavo balsavusiųjų balsų daugumą, staiga pasirodo neįrašytas į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Jūs visiškai teisus. Klausimas yra darbotvarkėje, tiesa. Ne, aš nemeluoju deputate Pangoni. Aš vėl apsirikau — klausimo nebuvo darbotvarkėje, jis buvo tik darbotvarkės projekte.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, Aukščiausioji Taryba sutiko susirinkti į šį posėdį, kad apsvarstytų 2 pagrindinius klausimus: Vyriausybės formavimo pabaigą ir banko problemos išsprendimą. Aš dabar stebiuosi, kodėl esant tokioms aplinkybėms jūs sakot, kad šitas klausimas į darbotvarkę neįrašytas.
PIRMININKAS. Aš siūlau palengvinti traktuotę štai kokia prasme. Norint įrašyti klausimą į savaitės posėdžių darbotvarkę reikia surinkti 1/3 balsų, t.y. 43. Šiuo atveju tai nėra savaitės darbotvarkė, nes tokia iš viso nesudaroma, o dienos darbotvarkė, kur pakanka paprastos balsavusiųjų daugumos. Tai yra reglamentiški dalykai. Savaitės darbotvarkė kaip tokia nėra svarstoma ir tvirtinama, todėl 43 balsai nėra reikalingi. Užtenka paprastos balsavusiųjų daugumos, nors aš pats susilaikiau dėl visokių nesklandumų. Todėl tokiu atveju taptų visiškai pagrįstas deputato A.Endriukaičio siūlymo įrašymas į darbotvarkę ir šito klausimo — dėl Lietuvos banko valdybos įrašymas į darbotvarkę. Sutinkat su tokia traktuote? O tartis dėl svarstomų reikalų turinio, žinoma, reikia daug kartų. Deputate Endriukaiti, aš pasielgiau reglamentiškai, traktuodamas būtent taip. Tai nėra savaitės darbotvarkė, kur reiktų 43 balsų. Tai yra posėdžio darbotvarkė, kur pakanka paprastos balsų daugumos. Na, jūs sutikit, kad formaliai tai nėra savaitės darbotvarkė. Jeigu jūs matėt, aš pats susilaikiau dėl šito klausimo įrašymo, taigi... Na, gerai, jūs pateikit kitokį išaiškinimą, kaip man pasielgti šioje situacijoje. Klausimas į darbotvarkę yra įrašytas. Siūlau balsuoti dėl šios dienos darbotvarkės, kurioje yra papildomai įrašyti tokie klausimai: prie nutarimo ,,Dėl kai kurių ministrų paskyrimo" yra įrašytas Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas, t.y. 25 straipsnio pakeitimo projektas. Aha, gerai. Taip pat 10 klausimas yra formuluojamas ne kaip nutarimas, tačiau klausimas dėl Lietuvos banko valdybos, kadangi klausimas susideda bent iš kelių klausimų. Taip pat Vyriausybės prašymu yra įrašomas nutarimas dėl naftos terminalo aš čia jau trumpinu — ir deputato A.Endriukaičio prašymu — dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo. Štai šitie 4 klausimai, Dėl procedūros — dar deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Gerbiamasis seniūne, niekaip negalėjau tylėti, išgirdęs jūsų traktavimą, kad štai mes nesudarėme savaitės darbotvarkės ir tada dėl vienos dienos darbotvarkės galime balsuoti taip, kaip norime. Reglamentas iš viso galų gale nenumato, kad būtų nesudaroma savaitės darbotvarkė. Galima elgtis kitu būdu, ir mes taip jau ne kartą esam elgęsi, — kad vienos dienos darbotvarkę traktuojame taip kaip savaitės darbotvarkę. Tokiu atveju visi kvorumo reikalavimai išlaikomi, kaip turi būti. Kitu atveju mes iš viso patenkame į chaosą, kai maža deputatų grupė gali nutarti bet ką. Reglamente labai aiškiai pasakyta, kad paprasta balsų dauguma balsuojama dėl tų klausimų, kurie jau yra įtraukti į darbotvarkę. Todėl prašyčiau elgtis tikrai teisėtu būdu, nesiūlyti neteisėtu būdu mums patvirtinti savaitės darbotvarkę, nes tai gali sukelti labai negerų precedentų.
PIRMININKAS. Taip, aš sutinku, kad mes jau patekome į chaosą. Aš dabar informuoju. Gerai. Dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Paklausiu. Ar praėjusio posėdžio susitarimas, kad šiandien bus svarstomi 2 pagrindiniai dalykai, kuriuos priminė mums premjeras, nebuvo susitarimas? Ir mes vakar Prezidiume nutarėm, kad ypatingos skubos tvarka būtų svarstomas vienas iš tų klausimų šiandien.
A.SAKALAS. Galima dėl procedūros?
PIRMININKAS. Jeigu žiūrėtume visiškai formaliai, matyt, deputatas A.Taurantas taip pat yra teisus. Todėl aš nenorėjau žiūrėti formaliai ir pasistengiau kiek kitaip traktuoti, net priešingai negu pats balsavau.
Todėl aš dabar, gerbiamieji deputatai, informuoju, kad 11.30 val. prie įėjimo, prie Neries upės, laukia mūsų autobusas, kuriuo galima, prašome važiuoti į Olandų gatvę, į laidojimo biurą. 12.30 val. mes grįžtame čia, į salę, tęsiame posėdį ir kiek galima iki to laiko deramės, tariamės, aiškinamės visus formalius ir neformalius nesklandumus. Taigi dabar posėdyje pertrauka iki 12.30 val. Ją skelbiu aš, kaip posėdžio pirmininkas, naudodamasis Reglamento numatyta teise. Autobusas išvyksta 11.30 val.. Ne, darbotvarkės patvirtinti negalime. Dėl iškilusių nesklandumų.
V.LANDSBERGIS. Manau, kad nugalėjo formalistinė obstrukcija.
PIRMININKAS. Pertrauka iki 12.30 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Praktiškai kilus dideliems neaiškumams dėl vieno darbotvarkės klausimo, kuris projekte Nr.2 pažymėtas Nr.10, per pertrauką buvo pasiaiškinta. Gal galėtų Ministras Pirmininkas dabar pasakyti poziciją dėl šito klausimo, kurį buvo bandyta derinti? Ir apsisprendžiame dėl klausimo įrašymo. Kol kas visus kolegas prašau sėsti į vietas. Ponai deputatai! Posėdis tęsiamas, žodis Ministrui Pirmininkui deputatui A.Abišalai.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėjau tiktai su Centro frakcija, kuri prieštaravo šito klausimo įrašymui į darbotvarkę. Manau, kad iki galo dar nėra susitarta, todėl aš siūlyčiau, jeigu Aukščiausiajai Tarybai būtų priimtina, patvirtinti darbotvarkę laikant protokoliškai ir džentelmenišku susitarimu, kad šitas klausimas yra nei patvirtintas, nei nepatvirtintas. Dėl jo balsuotume iš karto po pietų pertraukos. Jis nėra atmestas ir nėra priimtas. Siūlau patvirtinti darbotvarkę visą, išskyrus šitą klausimą, ir palikt šito klausimo sprendimą iš karto po pietų pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai, vadinasi, būtų tokia darbotvarkė, kokia yra nurodyta. Pridedami papildomi klausimai dėl naftos terminalo ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos papildymo, o šitas klausimas dėl banko valdybos 15 val. pradedamas svarstyti.
A.A.ABIŠALA. Aš nežinau, ar yra pritarta Vyriausybės įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Taip, taip. Aš Vyriausybės įstatymo pakeitimus turiu omenyje kartu su teikiamomis ministrų kandidatūromis.
A.A.ABIŠALA. Taip pat nežinau, ar įrašytas... Ar suprantama, kad 9 klausimas taip pat apima ir pavedimą Vyriausybei sudarinėti ekonomines sutartis atostogų laikotarpiu?
PIRMININKAS. Iki rugsėjo 10 d. pritariant Prezidiumui. Taip?
A.A.ABIŠALA. Taip.
PIRMININKAS. Tai jau irgi buvo fiksuota ir sutarta, kad yra turimas omenyje šitas dalykas.
A.A.ABIŠALA. Ačiū. Tada daugiau klausimų aš neturiu ir dar kartą siūlau balsuoti dėl visos darbotvarkės, išskyrus 10 klausimą, kurį laikyti dar nebaigtu aptarti.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi prašau sėsti į vietas. Skelbiu registracijos pradžią. Registracija prasidėjo. Salėje užsiregistravo 60 deputatų. Negalėtumėme balsuoti dėl darbotvarkės, tačiau aš noriu paprašyti, kad balsų skaičiavimo grupė suskaičiuotų, kiek iš tikro salėje deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 64 deputatai.
PIRMININKAS. 64. Na, reikia dar bent vieno deputato ir galėsime balsuoti už šios dienos darbotvarkę. Salėje 65 deputatai. Taip. Kadangi ne visi užsiregistravę, kol kas nekartokime registracijos, o balsuokime pakeldami korteles, nes nebūtų fiksuojamas neregistruotų deputatų balsas. Taigi kas už tą šios dienos darbotvarkę, dėl kurios ką tik su ponu premjeru perkalbėjome, kad papildomas darbotvarkės projektas 2 klausimais — dėl naftos terminalo ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo, prie 6 klausimo kartu yra ir Vyriausybės įstatymo 25 straipsnio pakeitimas, o 9 punkte yra turimas omenyje ir pavedimas Vyriausybei sudaryti sutartis iki rugsėjo 10 d. pritariant Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui? Taigi kas už tokią šios dienos darbotvarkę, prašome pakelti korteles. 10 darbotvarkės klausimas svarstomas atskirai 15 val.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 55.
PIRMININKAS. Už 55. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Darbotvarkė patvirtinta vienbalsiai.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo” 6 punkto pakeitimo” svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Taigi pirmasis darbotvarkės klausimas — įstatymo ,,Dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti didinimo" projektas. Pranešėjas — ponas R.Šarkinas, kurio dabar salėje nebematau. Nėra gerbiamojo R.Šarkino, taip? Apgailestauju, matyt, šitą klausimą reikės daryti antruoju darbotvarkės klausimu, o kol kas tada pereikime prie kito darbotvarkės klausimo, t.y. nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo" dalinio pakeitimo" projekto. Tai yra 3 svarstymas ir balsavimas. Ponas... Ne ponas V.Baldišis, ne? Gerai, prašom, gerbiamasis Žukauskai.
E.ŽUKAUSKAS. Gerbiamiesiems deputatams yra išdalytas naujas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas, kurį parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jinai jį priėmė vakar dienos posėdyje. Tame posėdyje dalyvavome ir mes ir taip pat priėjom prie vieningos nuomonės, ir siūlome jums pritarti šitam nutarimo projektui. Ankstesnįjį nutarimo projektą, kuris buvo mūsų parengtas ir jau čia dėl jo balsuota, mes atsiimame. Aš galėčiau pakomentuoti keletą pakeitimų, kurie čia buvo padaryti, palyginti su ankstesniuoju mūsų nutarimo projektu. Tai vienas pakeitimas padarytas — yra atsisakyta mokesčių. Ten buvo numatyti mokesčiai 3% parduodamos valiutos sumos iš įmonių, organizacijų, kurios parduotų valiutą aukcione arba tarpininkaujant bankui. Prieita prie vieningo sprendimo kartu su Vyriausybe, kad toks mokestis jau būtų trečias mokestis, tam nepritaria ir Valiutos fondas, nes taip mokesčiai valiuta yra pelno mokestis, akcizo mokestis. Šitas mokestis būtų dar trečias, kuris iš tikrųjų apsunkintų įmones ir sukeltų didelį jų nepasitenkinimą. Tuo labiau kad tam prieštarauja Valiutos fondas. Jeigu jūs jį priimtumėt, tai būtų tik kaip laikinas, nes turėtumėm vis tiek laikytis Valiutos fondo rekomendacijų. Aš siūlau taip pat priimti šitą bendrą, kartu su Vyriausybe suderintą nutarimo projektą, kuris jums yra išdalytas. Jeigu turit klausimų...
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia esu dėkingas, kad pavyko suderinti poziciją su Vyriausybe. O dabar kreipiuosi į deputatus: ar galime balsuoti už visą nutarimą, ar reikalaujate balsuoti už atskirus jo punktus, nors, tiesą sakant, čia vienas punktas tik ir yra. Niekas nereikalauja balsuoti kokiomis nors dalimis, sutinkate balsuoti už visą, taip? Gerai, tokiu atveju dėkoju jums.
Dabar prašau visus deputatus sėsti į vietas. Ponios N.Ambrazaitytė, B.Nedzinskienė ir kiti kviečiami sėsti į vietas. Kartojame registraciją. Registracija prasidėjo. Gerbiamosios Nedzinskiene ir Ambrazaityte, jūs liksite neregistruotos, neteksite balso teisės, galimybės... Aš reikalauju, kad deputatės N.Ambrazaitytė ir B.Nedzinskienė sėstų į vietas. Gerbiamoji Ambrazaityte, prašom eiti registruotis! Jūs jau pavėlavote. Salėje — 75 deputatai. Prašau balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje iš tikro deputatų.
A.A.ABIŠALA. Ar kol skaičiuojami balsai, galėčiau jūsų paprašyti?
PIRMININKAS. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, jūs girdėjote pono E.Žukausko pranešimą. Šitas klausimas iš tiesų yra suderintas Vyriausybėje. Vyriausybė jam pritarė, aš prašyčiau taip pat pritarti neabejojant ir balsuoti atidžiai, kad kartais atsitiktinai nepritrūktų balsų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kol skaičiuoja deputatus, primenu, kad nutarimas dabar vadinasi ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo" 6 punkto pakeitimo". Tuoj balsuosime dėl šio nutarimo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 82 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje 82. Dar prieš balsavimą ponas E.Žukauskas, taip?
E.ŽUKAUSKAS. Aš dar labai atsiprašau. Jums pateiktame nutarimo projekte yra parašyta alternatyva: nustatoma 1,5% arba 2%. Vyriausybės posėdžio metu nebuvo prieita prie vieningos nuomonės, mes prašėme, kad būtų nustatytas komisinis mokestis bankams iki 2% ir pateikta alternatyva — iki 1,5%. Čia skirtumas nėra didelis, bet galvojom, kad tas 0,5% vis dėlto leistų daugiau bankams varijuot ir nustatinėti įvairesnes kainas, tai labiau skatintų konkurenciją. Prašytumėm, kad jūs pritartumėt, jog šitas komisinis mokestis būtų nustatytas iki 2%.
PIRMININKAS. 2%.
E.ŽUKAUSKAS. Taip. Taip, iki 2%.
PIRMININKAS. Taip, kad parašytumėme ,,iki 2%". Ar kas nors reikalauja dėl šito balsuoti? Nėra.
E.ŽUKAUSKAS. Nėra. Gali būti ir 1,5%, gali būti ir neimamas, bet čia neįtikėtina. Bus vis tiek nedidelis.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai parašome ,,iki 2%"? Prieštaravimų nebus dėl to? Gerai. Dėkoju ponui E.Žukauskui, kad pastebėjote šį dalyką. Salėje aš matau 83 deputatus. Prašau sėsti į vietas ponus kolegas. Balsuojame, pakeldami korteles, kas už šį nutarimą. 2, iki 2. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už septyniasdešimt...
PIRMININKAS. Už balsavo 79 deputatai. Kas prieš?
B.ALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3 deputatai. Nutarimas yra priimtas. Ačiū. Dabar, nematydamas salėje pono R.Šarkino, noriu, kad būtų pradedamas 4 darbotvarkės klausimas projektas ,,Dėl pritarimo steigti Nacionalinę saugumo tarnybą". Pranešėjas Ministras Pirmininkas A.Abišala.
Ministro Pirmininko A.A.Abišalos pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl pritarimo steigti Nacionalinę saugumo tarnybą” projektą ir atsakymai į deputatų klausimus
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, pone seniūne, Vyriausybės nutarimu buvo panaikintas Valstybės saugumo departamentas, kaip neatitinkantis Vyriausybės įstatymo, ir įsteigta Nacionalinio saugumo tarnyba. Pagal tą patį Vyriausybės įstatymą tarnyboms arba inspekcijos steigti Vyriausybė turi gauti Aukščiausiosios Tarybos pritarimą. Aš prašau tokio jūsų pritarimo. Per diskusijas ir salėje, ir atskirai paaiškėjo, kad greičiausiai visi sutiktų, jeigu toks nutarimas būtų priimtas iš 2 punktų. 1 punktas būtų pritarti steigti Saugumo tarnybą, kuri funkcionuotų tol, kol Vyriausybė pateiks, o Aukščiausioji Taryba patvirtins nacionalinio saugumo koncepciją ir schemą. 2 punkte būtų pavesta Ministrui Pirmininkui paskirti šitos tarnybos vadovą ir 3 punkte būtų pavesta Vyriausybei parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai minėtąją nacionalinio saugumo koncepciją bei organizacijų struktūrą. Kol kas aš neturiu šito teksto, kaip išdėsčiau, jeigu jūs pritartumėt dabar tokiam nutarimui po pirmojo svarstymo, po pietų gautumėte tekstą ir būtų galima balsuoti už visą nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mes esame sutarę, kad šitie pritarimai steigti tarnybas yra nenorminiai aktai, būtų galima dėl jų balsuoti kad ir dabar, tačiau jeigu jūs dar norite...
A.A.ABIŠALA. Aš nenorėčiau...
PIRMININKAS. Nevadinkime, taip sakant, pirmuoju svarstymu, o supažindinimu.
A.A.ABIŠALA. Sutinku, sutinku ir su tuo. Nenorėčiau konfliktų. Jeigu iš 3 punktų toks nutarimas pirmiausia pritariant steigti būtų priimtas, aš sutinku su tokiomis sąlygomis.
PIRMININKAS. Man irgi atrodo, kad antrasis punktas nebūtinas, Vyriausybė privalo paskirti.
A.A.ABIŠALA. Jeigu deputatai, kurie siūlo ir siūlė įrašyti šitą punktą primygtinai, sutiktų jo atsisakyti, aš visiškai neprieštarauju, nes man atrodo iš tikrųjų, kad tai yra apsauginis, nurodantis, kad tai yra tam laikui, iki bus priimta normali struktūra.
PIRMININKAS. Gerai, man atrodo, kad būtų galima dar paklausti Ministro Pirmininko, nes matau, kad nori deputatai klausti. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Ponas premjere, buvęs premjeras G.Vagnorius paskyrė specialią komisiją šitai Nacionalinio saugumo tarnybai steigti. Ar jums žinoma, kokia yra tos komisijos sudėtis, ir ar ji toliau funkcionuos po šio Aukščiausiosios Tarybos pritarimo?
A.A.ABIŠALA. Kiek man žinoma, ji funkcionuoja. Aš būčiau linkęs sudėtį pakoreguoti taip, kad ji galėtų dirbti ir padaryti darbą iki galo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis premjere. Jeigu prisimintume istoriją, buvo pakeistas pavadinimas iš Valstybės saugumo departamento į Saugumo tarnybą, man atrodo. Norėsiu dar pasisakyti, kai bus balsuojama, dėl balsavimo motyvų. Man atrodo, kad tai buvo grynai dėl politinių motyvų ir tiktai pakeistas pavadinimas. Ar jūs negalėtumėt vis dėlto pasakyti, kokia yra naujos tarnybos esmė? Kodėl anksčiau tai buvo vadinama Valstybės saugumo departamentu, o dabar tampa tarnyba ir kuo keičias iš esmės šitas Saugumo tarnybos darbas?
A.A.ABIŠALA. Žinoma, niekuo, tačiau yra legaliai panaikinta šita struktūra — Valstybės saugumo departamentas. Atskirų departamentų Vyriausybės įstatymas nenumato, tiktai ministerija su jais gali būti. O čia aišku — turi būti atskira tarnyba, todėl aš nematau kitos išeities Aukščiausiajai Tarybai, kaip priimti siūlomą nutarimą, gal pakoreguoti formą. Bet būtinai reikia pritarti, kad Vyriausybė galėtų legaliai įsteigti šitą tarnybą, ir leisti žmonėms, kurie ten dirba, dirbti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš gal ne visai gerai supratau. Tamsta sakėt dėl tos tarnybos vadovo. Dėl tarnybos, saugumo tarnybos ar komiteto, kaip ji besivadintų, vadovo. Vadinasi, skiriat jūs ir šito klausimo nederinat su Aukščiausiąja Taryba. Ar taip aš supratau?
A.A.ABIŠALA. Pagal dabartinį Vyriausybės įstatymą tarnybų ir inspekcijų vadovus skiria Ministras Pirmininkas. Aš sutinku, kad Aukščiausioji Taryba turi teisę konkrečiai tarnybai nustatyti atskirą sistemą, tačiau aš prašau šito dabar nedaryti, turėdamas galvoje tą pavedimą sutvarkyti visą struktūrą, o tada jau, aš manau, būtų logiška tokios tarnybos vadovą pateikti tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. Kol yra tokia situacija, kokia yra, aš prašyčiau palikti man laisvas rankas, atsižvelgiant ir į tai, kad jūs jau rytoj nebesusirinksite.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B. GENZELIS. Aš taip pat manau, kad valstybė negali egzistuoti be saugumo tarnybos ir dėl to aš jūsų išdėstytoms mintims visiškai pritariu. Bet man čia kilo toks klausimas iš praeities. Juk anksčiau, kai buvo įsteigtas Valstybės saugumo departamentas, paskui Vyriausybė jį reorganizavo, lyg ir niekas Aukščiausiojoje Taryboje neprieštaravo, kad toks departamentas ar tarnyba būtų. Tai kodėl iškilo klausimas, kad vėl iš naujo reikia šitai svarstyti? Ir dar tas pat: ar, jūsų nuomone, vienu žodžiu, gali derinti tas pareigas asmuo, būdamas Aukščiausiosios Tarybos komisijos pirmininkas ir Saugumo departamento direktorius?
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau patikslinti jūsų klausimą, kitaip sakant, šiek tiek kitaip atsakyti. Vadovas turi būti paskirtas laikantis Reglamento ir įstatymo. Mano nuomone, galėtų būti deputatas, bet atitinkamai paskirtas, sutvarkius visus formalumus, gavus leidimą dirbti ir visa kita. Dabar kodėl ji buvo reorganizuota tai, man regis, aš jau sakiau. Departamentas įsteigtas anksčiau, negu buvo padaryta Vyriausybės įstatymo pataisa,
reikalaujanti Aukščiausiosios Tarybos pritarimo steigti. Atskirų departamentų Vyriausybės įstatymas nenumato, numato inspekcijas ir tarnybas, todėl noras tvarkyti pagal įstatymą, manau, yra logiškas ir priimtinas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis premjere, dėl 2 punkto. Tas 2 punktas tikrai turėtų prasmę, kai jūs skiriate vadovą, bet tą vadovą turi tvirtinti Aukščiausioji Taryba. Jeigu jūs tokius žodžius prirašytumėte, tai čia, manau, būtų mažiau abejonių. Ir antra, deputatas J.Tamulis iškėlė klausimą — kas gi formuoja saugumo tarnybą? Pasirodo, kad egzistuoja komisija. Jeigu iš tikrųjų yra taip, tada mums reikės dar papildomų konsultacijų su jumis dėl šitos komisijos veiklos prieš balsavimą.
A.A.ABIŠALA. Nelabai supratau jūsų pasakymą, nes blogai girdėti. Tačiau aš labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos deputatai, nekomplikuoti situacijos. Tam padaryti, ką jūs siūlote, reikėtų dar keleto dienų. Bent vieno posėdžio po kelių dienų. Prašau šito nedaryti. Prašau pasitikėti šiuo atveju Vyriausybe ir leisti jai sutvarkyti savo nuožiūra, — su tuo surinku, — šitą tarnybą tol, kol ateis ruduo, bus pateikta koncepcija, struktūra ir viską galėsime padaryti iki galo normaliai.
Deputatė B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš irgi manyčiau, kad reikėtų pradėti praktiškai nuo koncepcijos ir įstatymo, o paskui Aukščiausioji Taryba turėtų patvirtinti arba skirti, kad būtų aišku, Saugumo tarnybos vadovą. Taip pat aš vis tiek nesuprantu, ponas premjere, kaip čia tą saugumo vadovą skirsim keliems mėnesiams, o paskui jį keisim ir taip toliau. Ar čia nereikėtų derybų tarp frakcijų?
A.A.ABIŠALA. Aš tiesiog nematau kitos išeities dabar. Visiškai sutinku su jumis, kad jeigu turėtumėme laiko, tai reiktų padaryti.
PIRMININKAS. Gal apsiribokime likusiomis 5 ekrane klausiančiųjų pavardėmis. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš norėčiau pasisakyti trumpai.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis premjere, ir vis dėlto aš dar kartą noriu patikslinti. Jūs sakot, kad prie Vyriausybės negali būti departamentų. 0, pavyzdžiui, Paminklotvarkos departamentas, Sporto departamentas? Ar tada reikia ir tuo pačiu jų pavadinimus keisti, departamentų?
A.A.ABIŠALA. Visus juos pamažu reiktų tvarkyti. Ir Vyriausybė pateiks jums prašymą pritarti tokių tarnybų steigimui. Kol kas yra komplikuota padėtis su šita tarnyba. Ji yra panaikinta, o turi būti. Todėl prašau dabar išspręsti šitą klausimą ir priimu, ne tik priimu jūsų pasiūlymą, bet ir pats turiu tokią idėją.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Premjere, aš neturiu kvalifikacijų dėl Saugumo departamento ir kitų įstaigų. Prašyčiau vietoj manęs leisti pasisakyti deputatui Z.Vaišvilai. Jis yra žymiai labiau susipažinęs su šitais klausimais. Be eilės, vietoj manęs.
PIRMININKAS. Na, aš nuoširdžiai jums dėkingas. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Čia Ministras Pirmininkas kelia klausimą dėl Saugumo tarnybos, pritarimo Saugumo tarnybai. Tai iš tikrųjų tik vienas iš valstybės saugumą įgyvendinančių elementų, institucijų. Kai kalbama apie koncepciją, tai kalbama apie visai kitus dalykus: ne Saugumo tarnybai reikia koncepcijos, bet valstybės saugumo politikai, kuri susideda iš daugelio komponentų ir kurią įgyvendina ir kariuomenė, ir Saugumo tarnyba, kovojanti pirmiausia prieš antivalstybinę veiklą, ir t.t. Gal čia kai kurie deputatai maišo tuos dalykus.
A.A.ABIŠALA. Aš tiesiog apgailestauju, kad ne visai tiksliai pasakiau būtent tai, ką sako deputatas Č.Stankevičius. Aš tai ir turėjau galvoj. Manau, kad ir dauguma deputatų galvoja apie tai — apie bendrą valstybės saugumo koncepciją, kurioje būtų aiški šitos tarnybos vieta.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Vaišvila. Ar pasisakysite? Ir paskutinis deputato J.Tamulio klausimas.
J. TAMULIS. Ponas premjere, man atrodo, jūs ne visai supratote mano klausimą dėl tos komisijos, kuri dirba, formuodama Nacionalinio saugumo tarnybą. Kertinis ir esminis klausimas, kol nėra įstatymo ir kuriama tokia tarnyba, yra parlamentinės kontrolės klausimas. Tai yra pats svarbiausias klausimas visose pasaulio šalyse, vienas iš kertinių ar bazinių. Štai šita komisija yra sudaryta premjero potvarkiu, be galo vienpusiška. Šitoje situacijoje mes paprasčiausiai negalėsim balsuoti už tokios tarnybos kūrimą vien todėl, kad jai nėra tinkamos parlamentinės kontrolės, kuri privalo būti nuo pat kūrimo pradžios. Štai kur esmė.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad parlamento kontrolei nėra jokių kliūčių. Reikia tiktai noro tą kontrolę vykdyti ir žmonių, tam pasišventusių. Aš tikrai negaliu suprasti, kodėl deputatas J.Tamulis negalės balsuoti tol, kol kokie nors specialūs mechanizmai nenustatys kontrolės. Tai, gerbiamasis Tamuli, aš suprantu jūsų pasiūlymą kaip norą atidėti klausimo sprendimą. Aš negaliu šiandien to padaryti, nes tam reikia ir konsultacijų, ir žmonių sutikimo, ir ko tiktai norite. Aš tikrai negalvojau, kad deputato J.Pangonio pasiūlymas, pateiktas per praeitą posėdį, gali susilaukti tiek abejonių ir prieštaravimų. Man atrodė, kad tai yra racionalus pasiūlymas — legaliai sutvarkyti šios tarnybos veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju jums, gerbiamasis premjere. Dabar 3 deputatai, kurie užsirašę pasisakyti šiuo klausimu. Pirmasis deputatas — R.Ozolas. Gal sutariam, kad taip iki 5 min. Spėsim?
Deputato R.Ozolo kalba
R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos! Aš pirmiausia noriu pasakyti, labai aiškiai pasakyti taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui: aš nieko nemaišau. Aš nieko nemaišau ir nenoriu, kad būtų kas nors maišoma šitame klausime. Aš esu labai kategoriškai už tai, kad būtų įsteigta galų gale Lietuvos saugumo tarnyba, kurios nėra. Nėra jau daugiau kaip pusę metų, nes šita blausi Nacionalinio saugumo tarnyba, kurią sukūrė buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, kad galėtų kaip nors eliminuoti Saugumo departamento vadovą Z.Vaišvilą panaikindamas patį departamentą, praktiškai nieko ir neveikia. Ji ir šiandien neturi nei reglamento, nei įstatų. Jie yra rengiami, tačiau tik rengiami.
Ką mes tvirtiname ir ką mes tvirtinsime čia šiandien? Aš noriu paklausti taip: kada ne tik šiuo klausimu, bet ir visais kitais klausimais baigsis kačių pirkimas maiše? Labai daug jau mums buvo ,,parduota" visokių dalykų, kurių mes net patys nežinojome. Aš dar kartą kartoju: esu už tai, kad šitas klausimas būtų išspręstas. Ir po pasitarimų su premjeru A.Abišala sprendimas buvo rastas,bet aš nenorėčiau, kad būtent būtų galima mesti nors menkiausią šešėlį ir visiems komentatoriams eksploatuoti, jog tas ir tas, tas ir anas nenori išspręsti reikalų. Nes štai kaip pateikė deputatas A.Patackas: generolas V.Alksnis vėl komentuoja apie visokias galimybes. Išdalyta čia yra. Taip, aš žinau, kad ne tiktai šitie dalykai yra projektuojami, tai, kas čia neatsispindi, yra dar rimtesnių dalykų, ir mūsų saugumas turi veikti. Bet kad jis galėtų veikti štai apie tai ir kalbame. Jūs, gerbiamasis Stankevičiau, dabar pasakėte, kad nacionalinio saugumo koncepcija yra reikalinga politikai apibrėžti. Visiškai teisingai. Bet neįmanoma politikos vykdyti, jeigu neturime instrumentų, kurie tą politiką gerai vykdys. Tiktai tada, kai visiškai aišku, ką valstybės institucijos, užtikrinančios mūsų saugumą, daro, visiškai aiškiai atsakydamos už joms pavestą sritį, tiktai tada jos galės deramai kontaktuoti su tokiomis pat kitomis mūsų valstybės institucijomis. Negalės plėtotis biurokratija, kuri jau šiandien įsigali, ir negalės būti atsirašinėjimų ar atsikalbinėjimų, kaip jau ne vieną kartą yra atsitikę. Aš kalbu apie labai tikslios ir vieningos Lietuvos saugumu besirūpinančių valstybės institutų sistemos sukūrimą, tai sistemai, jos elementams teikiamų funkcijų apibrėžimą ir jų, tų sistemos dalių, sąveiką. Štai kam reikalingas labai aiškus kiekvienos tarnybos įsivaizdavimas. Dėl to siūlau balsuoti už tai, ką mes iš principo sutarėm su premjeru per pertrauką. Tai dar tiktai kartą įrodo, kad viskas yra išsprendžiama, jeigu yra sprendžiama ir derinama, o ne neaiškūs debesėliai paliekami tvyloti virš mūsų.
Projektą siūlyčiau tiktai šiek tiek sukonkretinti tokia prasme. Pirma, įsteigti Saugumo tarnybą. Antra, pavesti Vyriausybei pateikti tvirtinti Saugumo tarnybos nuostatus viename iš pirmųjų VI sesijos posėdžių. Tai yra visiškai neišvengiama būtinybė ir atidėlioti nėra kada. Ir trečia, pavesti Vyriausybei pateikti tvirtinti toje pačioje sesijoje šios tarnybos vadovą. Iki šiol mes nė vienas: nei saugumo politikos koncepciją kuruojantis gerbiamasis C.Stankevičius, nei saugumo politikos koncepciją kuriantis deputatas S.Pečeliūnas — savo pareigų šia prasme neatlikome. Aš ten taip pat dalyvavau ir aš tos pareigos neatlikau. Įpareigojimas ir įsipareigojimas būtų kaip tiktai tai, ko šiandien labiausiai reikia, — neatidėlioti, o išryškinti viską iki galo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Z.Vaišvila.
Deputato Z.Vaišvilos kalba
Z.VAIŠVILA. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Norėčiau tikrai paprašyti šiandieną, nors ir mūsų negausiai yra susirinkusių, kad sprendimas yra būtinas. Nors ir labai gaila, bet šiandien visi esam priversti konstatuoti tą faktą, kad tokia atsakinga institucija kaip Saugumo departamentas tapo politinių žaidimų auka. Labai gaila, kad į tai buvo įvelti ir garbingi žmonės, ir įvairios organizacijos, ir frakcijos. Bet šiandieną aš siūlyčiau užmiršti visa tai ir pagalvoti apie susidariusią situaciją.
Kaip žinome, naujos tarnybos steigimas buvo neteisėtas, net neatidaryta banke sąskaita, nemokami atlyginimai. Du mėnesius praktiškai jokio darbo nėra ir struktūros darbas sužlugdytas. Svarbiausia yra tai, kad pakirstas tų žmonių pasitikėjimas, jog galima dirbti tą darbą ir dirbti ateity ramiai, negalvojant apie visokius politinius bangavimus. Aš noriu priminti neatsitiktinai 1990 m. spalio 23 d. mūsų Aukščiausiosios Tarybos priimtą įstatymą dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo, kur buvo pakeistas 20 straipsnio 3 punktas. Kaip žinome, tuomet šitas punktas reglamentavo valstybinių tarnybų ir inspekcijų steigimą kaip Respublikos Vyriausybės prerogatyvą. Tačiau aš džiaugiuosi, kad jau tada, 1990 metų pabaigoje, buvo įžvelgtas šitų klausimų atsakingumas, ypač tokių klausimų kaip saugumo struktūros. Galiu perskaityti naują redakciją, kuri tuo metu buvo patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos. 20 straipsnio 3 punkto redakcija yra tokia, šiuo metu galiojanti: ,,prireikus — Vyriausybė turima galvoje steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijas, o esant Aukščiausiosios Tarybos pritarimui Lietuvos Respublikos valstybines tarnybas bei inspekcijas, taip pat reorganizuoja ir likviduoja šiuos organus".
Dėl to manau, kad teks mums ir reikia mums skirti laiko šitiems klausimais galų gale iki galo išspręsti. Tai turėtų būti mums visiems ir ateityje ne tik mums, bet ir būsimajam Seimui pamoka, kad taip lengvabūdiškai, deja, negalima elgtis. Jeigu būtų uždaras posėdis, aš galėčiau apie tai išsamiau informuoti, bet, manau, nėra reikalo.
Svarbiausia, kad šią savaitę baigiasi neteisėtai ryšium su likvidavimu ir naujos tarnybos steigimu išdalytų atleidimo lapelių laikotarpis. Kitą savaitę tie žmonės, kuriuos dar maitiname viltimi, jog jie yra reikalingi, jų darbas yra reikalingas, negalės dirbti. Liko paskutinė savaitė. Dėl to šiandieną ar šią savaitę to sprendimo labai reikėtų. Ir džiugu, kad gerbiamasis premjeras supranta atsakomybę dėl šio klausimo ir šiandieną teikia šitą klausimą svarstyti. Norėčiau pritarti siūlymui, kad šitą klausimą reikia šiandieną išspręsti, nes atidėlioti tiesiog nebėra kada. Tai būtų pasitikėjimas ir stabilumo garantas ne tik šiai struktūrai,<bet ir visiems, taip pat ir likusių departamentų darbuotojams, kad mes paisome pirmiausia valstybės reikalų ir stabilumo. O tai, neduok Dieve, neaišku, kada kils mintis kam nors likviduoti egzistuojančius departamentus ir pan. Todėl labai prašau jūsų pritarimo šiandieną. O jeigu kyla kokių nors detalių, diskusijų, manau, kad galima daryti ir pertraukas, pasitarimus, kad šiandieną būtų aiškus sprendimas, tenkinantis daugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Januška.
Deputato A.Januškos kalba
A.JANUŠKA. Gerbiamieji deputatai, aš dar kartą norėčiau priminti visą istoriją, kuri sukėlė čia sumaištį dėl pavadinimų ,,saugumo departamentas" ir ,,saugumo tarnyba". Prieš kiek laiko Centro frakcija buvo pateikusi, inicijavusi Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą, pagal kurį Saugumo departamento vadovas turėjo būti tvirtinamas Aukščiausiojoje Taryboje. Šitą nutarimo projektą Aukščiausioji Taryba svarstė kelis kartus ir buvo pritarta jau po antrojo svarstymo, tačiau premjeras, norėdamas išvengti, matyt, šito Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, savo nutarimu panaikino Saugumo departamentą ir įkūrė vadinamąją tarnybą. Praktiškai Aukščiausioji Taryba buvo pastatyta prieš faktą, kai nebeliko paties svarstymo objekto. Mes šitą klausimą atidėjom tada neaišku kokiam laikui. Tačiau visi suprantam, kad šitas Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas, jau apie tai buvo kalbėta, ir dabar Aukščiausioji Taryba yra pastatyta prieš faktą, kad praktiškai turi įteisinti kokiu nors būdu tą Vyriausybės sprendimą. Kadangi premjeras kalbėjo, jog departamentų prie Vyriausybės, matyt, negali būti, tai pavadinimo pakeitimą mes galime atlikti, pakeisti departamento pavadinimą į tarnybos pavadinimą. Tai taip ir traktuokime — kad keičiame šitų tarnybų pavadinimą: Saugumo departamentą į Saugumo tarnybą. Tai, man atrodo, grynai formalus dalykas, kurį mes turėtumėm padaryti, ir galima būtų pakeisti visų kitų departamentų pavadinimus į tarnybas kartu. Tačiau iš esmės niekas gi nesikeičia: struktūra, kuri buvo, jinai turi funkcionuoti. O svarbiausias klausimas, kuris buvo keltas Centro frakcijos ir kuriam pritarė Krašto apsaugos komisija, tuometinis pirmininko pavaduotojas, dabar pirmininkas S.Pečeliūnas, taip pat iš šitos tribūnos pristatinėjęs šitą projektą, tai, kad Saugumo departamento arba tarnybos vadovą turi tvirtinti Aukščiausioji Taryba. Štai esmė buvo. Dabar deputatai A.Ambrazevičius ir R.Ozolas dar kartą tai paminėjo, ir, man atrodo, nutarimo projekte būtinai turi atsispindėti, kad Saugumo departamento arba tarnybos vadovą tvirtina Aukščiausioji Taryba. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis pasisakymas. Pasisako deputatas Z.Juknevičius.
Deputato Z.Juknevičiaus kalba
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai. Kai kalbama, jog niekas neprieštarauja tokios tarnybos steigimui, bet tuo pačiu metu iškeliamos įvairios, sakyčiau, procedūriškai net netikslios formuluotės ar priežastys, tai pasidaro gana sunku patikėti, kad iš tiesų mes suprantam, kad tokia tarnyba reikalinga ir kad to nori. Štai aš galiu priminti ponui Z.Vaišvilai, kad jo pastangų dėka, surinkus 3 ar 5 šalininkus, buvo atmestas įstatymo projektas dėl saugumo tarnybų. Teisinė komisija Tarybos pavedimu rengė tokį projektą. Jeigu mes jau tada jį būtume priėmę, būtų aiški ir formavimo tvarka, ir vadovo skyrimo tvarka, ir galų gale pati šitos srities koncepcija, t.y. saugumo tarnybos koncepcija, o ne apskritai saugumo, kur buvo bandoma viską į šitą sąvoką sudėti ir prokuratūrą, ir teismus, ir policiją, ir visa kita. Man atrodo, mums šiandien reikia pritarti tokios tarnybos steigimui, nebesieti to, kad vadovo skyrimas būtinai turi būti pateiktas čia. Tokiu sprendimu mes tiesiog nekorektiškai įsiterptume į Vyriausybės įstatymą, nes tiktai generalinis policijos komisaras pagal Vyriausybės įstatymą skiriamas, gavus išankstinį sutikimą. Kitokių sprendimų nėra. Čia reikia pritarti ir reikia mums įsipareigoti rugsėjo mėnesį, reikia mums prisiminti sausio mėnesio nutarimą, atsiprašau, — rugpjūčio mėnesio sprendimą, kai mes buvom nutarę valstybės saugumą garantuojančius įstatymus priimti pirmiausia. Priėmėm tiktai Aukščiausiosios Tarybos apsaugos, visi kiti taip ir liko pamiršti. Ir ne dėl to šitą nutarimą reikia priimti, kad štai ten baigėsi įspėjimo terminas. Aš manau, kad tai natūralu — kam baigėsi, juos reikia atleisti, ne visi ten turi likti ir dirbti. Ne šitas pagrindas, bet funkcijos, kurių šiandien niekas neatlieka. Vyriausybė tegu sprendžia, ką ji paskirs. O štai kai mes priimsime įstatymą, jeigu ten bus tokia tvarka... Aš manau, kad iš tiesų šita tarnyba... šitos tarnybos vadovą turėtų skirti ar bent jau Aukščiausioji Taryba turėtų duoti sutikimą, nes kitaip tampa tos tarnybos vadovas premjero valdomas. Jis gali būti toks kišeninis tarnybos vadovas, kaip praktika jau įrodė — arba į vieną pusę, arba į kitą pusę. Jis turėtų teikti informaciją pirmiesiems asmenims valstybėje, bet tai jau ateitis mūsų įstatymo, kurį vis vien reikės priimti, klausimas. Aš prašau pritarti tokiam sprendimui ir leisti Vyriausybei formuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, iš 3 vardijamų nutarimo punktų dėl 2 nėra jokių ginčų, t.y. 1 punktas — kad įsteigtume Nacionalinę saugumo tarnybą, 2 punktas kad būtų pavesta parengti, pateikti parlamentui nacionalinio saugumo koncepcijos metmenis, gal taip pavadinkim. Na, matyt, vertėtų ir pakartoti tai. Na, nustatytumėm, pvz., terminą — VI sesijos pradžioje. Deputatas S.Pečeliūnas siūlo kitą išeitį. Tai jeigu mes balsuotumėme dėl nutarimo, kuriame yra šitie 2 punktai, o dėl to ginčytino punkto svarstytumėm atskirai. Tai aš dabar noriu paklausti Ministro Pirmininko, kokią poziciją jis, kaip pranešėjas, priima, ir paskui kalbėsime dėl balsavimo motyvų, kur bus galima pakalbėti ir tais lokaliais klausimais. Prašom, gerbiamasis premjere.
A.A.ABIŠALA. Manau, kad būtų galima paredaguoti atsižvelgiant į deputatų pasiūlymus, tačiau dar kartą siūlyčiau priimti tokį protokolinį nutarimą, nes iki šiol tarnybų steigimui būdavo pritariama protokoliniais nutarimais, kur būtų įrašyta: ,,pritarti Vyriausybės prašymui įsteigti Saugumo tarnybą; antra, pavesti Vyriausybei iki 1992 m. rugsėjo 10 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai nacionalinio saugumo koncepciją ir atitinkamo įstatymo projektus".
Dabar dėl to, ką siūlė deputatas A.Januška. Tiesą sakant, aš nelabai supratau. Jeigu deputatas A.Januška siūlo, kad šitos saugumo tarnybos, kuri būtų steigiama dabar, vadovas būtų tvirtinamas Aukščiausiojoje Taryboje, tai aš prašyčiau šito nedaryti, nes šiandien aš kandidatūros jums pateikti negaliu.
A.JANUŠKA. O tai kada?
A.A.ABIŠALA. Tai, gerbiamasis Januška...
A.JANUŠKA. O kaip iki to laiko — vadovas bus ar ne? (Balsai salėje)
A.A.ABIŠALA. Aš visiškai pritariu Aukščiausiajai Tarybai, taip pat ir deputatas Z.Juknevičius tai minėjo, kad Nacionalinio saugumo tarnybos, kuri bus įsteigta jau pateikus koncepciją, įstatymus ir struktūrą, vadovą tvirtintų Aukščiausioji Taryba. Aš prašau tiktai nereikalauti Saugumo tarnybos, kuri steigiama dabar tam, kad skirtųsi pavadinimas, vadovą tvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje. Ir papildomo įrašo nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinas, jūs siūlote 2 punktų nutarimą. Dabar kalbame dėl šių abiejų punktų. Deputatas Saulius Pečeliūnas.
Deputato S.Pečeliūno kalba
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau priminti tą formuluotę, kurią su ponu A.Januška mes tada derinom ir dėl kurios buvo jau 2 svarstymai. Ten buvo parašyta truputį kitaip — Aukščiausiajai Tarybai pritarus, bet vis dėlto skiria premjeras. Bet šiandien, aš manau, šito punkto galbūt ir rašyti nebūtina, tai mes galime nukelti į kitos sesijos pradžią, nes tiesiog fiziškai šito negalėsime padaryti per vieną dieną. Kaip ir sakė premjeras, jis negali šiandien pateikti kandidatūros, kuriai galėtų pritarti ar nepritarti Aukščiausioji Taryba. Leiskime premjerui tiems keliems mėnesiams paskirti vadovą, o rudenį, — štai kodėl aš jums tai sakau, — galėsim tai sutvarkyti. Aš manau: norim mes to ar nenorim, iki rudens mums susirinkti dar reikės. Džiugina tai ką nors ar liūdina tai jau čia kitas klausimas. Štai ką aš norėčiau pasiūlyti: iš karto kad tai įvertintų ir Prezidiumas ir į tą galimą darbotvarkę įrašytų vieną labai konkretų klausimą ir numatytų jam laiką. Labai daug kalbama apie nacionalinio saugumo koncepciją, bet viena iš svarbių koncepcijos dalių yra visų tokių tarnybų, pradedant policija ir baigiant Nacionalinio saugumo tarnyba, struktūra, jų sąveika, funkcijų pasiskirstymas, kas kontrolės funkcijas atlieka, kas kam atsiskaito ir kas kaip kam vadovauja. Tokia schema yra parengta su ponu M.Laurinkum, yra, tarp kitko, — jūs žinot, — Prezidiumo sudaryta grupė, kuri šitais dalykais rūpinasi. Tenai buvo parašyta, kad ją būtų galima pateikti — niekaip laiko neradom. Galbūt toj neeilinėj sesijoj, sakykim, ar posėdy, kur reiks sušaukti, mes galėtume nustatyti, kad štai šitą schemą mes apsvarstom ir galbūt pavyktų ją patvirtinti. Tuomet rudenį jau atsižvelgiant j šią schemą būtų galima pateikti nuoseklų ištisinį tekstą. Tuo būdu Vyriausybė jau žinotų kiekvienos tarnybos vietą, funkcijas, atskaitomybę, kas ką skiria, kas ką tvirtina, kas kam atskaitingas, kas kaip ką kontroliuoja, ir rudenį mums būtų daug paprasčiau tas problemas spręsti. Jeigu Aukščiausioji Taryba pritartų tokiam mano siūlymui, aš manau, tai būtų visiems tiktai į naudą, būtų aiškiau ir konkrečiau galėtume išspręsti šitą problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visiška tvarka, tačiau, vadinasi, jūs pritariat tam 2 punktų nutarimui, tik siūlote papildomai, jeigu būtų neeilinis posėdis ar neeilinė sesija...
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau, jeigu galima: ten buvo 2 punkte siūlymas rudenį pateikti nacionalinio saugumo koncepciją, — tai tas yra normalu ir priimtina, bet dar papildomai, gal protokoliškai užfiksuoti, kad jeigu būtų neeilinis posėdis, nežinau, kaip tai reglamentiškai padaryti, — kad pačią schemą mes galėtume svarstyti, kad toks klausimas būtų iš anksto numatytas kaip galimas tame neeiliniame posėdyje.
PIRMININKAS. Na, aš tik noriu pasakyti...
s.PEČELIŪNAS. Schemą aš įsipareigoju pateikti. Čia jokių problemų nėra.
PIRMININKAS. ...kad kas inicijuoja neeilinį posėdį ar neeilinę sesiją, tas ir diktuoja darbotvarkę. Gerai. Taigi toliau dėl balsavimo motyvų. Deputatas Algirdas Endriukaitis. Ne. Už visą nutarimą 5 už, 5 prieš gali kalbėti. Prašom.
Deputato A.Endriukaičio kalba
A.ENDRIUKAITIS. Čia ginčas lyg ir išeina toks teorinis, bet praktiškai turbūt dėl šitos tarnybos yra toks klausimas — pasitikime ja ar nepasitikime. Aš norėčiau gerbiamiesiems deputatams pasakyti, kad daugelis pareigūnų, kurie ten perėjo iš buvusio KGB dideliu būriu, tikrai mums nekelia pasitikėjimo, ir kalbos apie tai, kad jų didelė kvalifikacija ir visa kita, yra taip pat abejotinos. Pvz., galima pateikti, kad daugelis iš jų yra baigę aukštuosius mokslus, technikos arba pedagogikos mokslus, baigę 5 metų KGB Kurus Minske ar Leningrade, ar Taškente, turėję tam tikrų agentūrinių darbelių rajonuose, ir štai šiandien mums norima įteigti, kad jie yra labai aukštos kvalifikacijos specialistai. Mes turime ir kitų, kadangi neuždaras posėdis, apie tai nekalbėsime, informacijos duomenų dėl jų ir kitų žmonių, todėl aš labai atvirai pasakau: pasitikėjimo ta tarnyba nekelia ir tikrai Lietuvoj nekels. Išreiškiu ne tik savo nuomonę. Todėl jie turi būti performuoti, atleisti. Tas darbas pradėtas, jis dirbamas, gal tai teisiškai nekorektiškai buvo padaryta ar ką, tačiau, gerbiamieji deputatai, netrukdykite nė B.Gajausko darbo, kuris atliekamas, pasitikėkime juo, kaip ten bebūtų. Užteks visiems tų darbų, užteks visiems tų portfelių ir tų pareigų, ir visokių kitokių dalykų, todėl šitam premjero pasiūlymui ir tam darbui reiktų pritarti, kad jis kiek greičiau būtų atliktas, ir nelaukti rugsėjo mėnesio.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Jurgelis.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl pritarimo steigti Lietuvos Respublikos saugumo tarnybą” projekto svarstymas ir priėmimas
J.JURGELIS. Aš nelabai norėčiau pritarti štai dėl ko. Vadinasi, tenai kažkas vyksta, kaip gerbiamasis premjeras pasakė ir gerbiamasis A.Endriukaitis, vyksta pertvarkymas, bet niekas nieko nepaaiškino ir niekas neatsiskaito, kuria kryptim vyksta, kas vykdo, kokie tikslai, kokios priemonės. Kai susitvarkys, tada jau mes čia įsiforminsim kaip reikia. Tai man norisi žinoti procesą, į kurį einam. Aš daug kartų kalbėjau, kad man gerbiamasis B.Gajauskas yra visai patikimas žmogus, bet vis dėlto Aukščiausioji Taryba tai nedavė jam sutikimo vadovauti, o jam dabar yra palikta vadovauti šito saugumo pertvarkai iki galo. Tai arba mes jam suteikim šituos įgaliojimus, arba visiškai nesuteikim, bet nepalikim reikalo ,,pakabinto". Aš norėčiau aiškumo, nes manau, — tai parodė praktika, tai parodė komisija KGB veiklai tirti, kad be aiškaus įstatymo, be aiškaus reglamento tokio pobūdžio organai funkcionuoti negali. Todėl man norėtųsi bent jau einančio komiteto pirmininko pareigas ataskaitos ir paaiškinimo, kas tenai vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, mes dabar kalbame dėl balsavimo motyvų. Tai jūs pritariate šiam nutarimo projektui?
J.JURGELIS. Ne.
PIRMININKAS. Nepritariate, aišku. Deputatas Jonas Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aišku, kad vis dėlto tarnyba turi būti kuriama ir turi būti kuriama normaliai. Įstatymo greitai mes nepriimsime, su tuo irgi reikėtų susitaikyti. Aš priimu vis dėlto premjero nuomonę, iš dalies priimu, kad bus sudėtinga padaryti viską labai labai greitai. Matyt, reikia ieškoti tam tikro realaus kompromiso, kuris galbūt, jeigu ir ne visai ,,švarus", galėtų atrodyti taip. Paveskime premjerui po konsultacijų su frakcijų atstovais skirti vienokį ar kitokį Saugumo tarnybos pirmininką, Saugumo tarnybos vadovą, einantį savo pareigas iki VI sesijos pradžios. VI sesijos pradžioj kandidatūra ir teikiama tvirtinti čia Aukščiausiajai Tarybai. Tai vienas toks sprendimas, matyt, galbūt būtų įmanomas. Antra, ką vis dėlto būtinai reikėtų daryti, — aš dar kartą keliu klausimą, — tai yra ta komisija, kuri yra sudaryta pono G.Vagnoriaus nutarimu šiai tarnybai formuoti. Aš manau, kad šita komisija... Mane tenkintų ir paties premjero pažadas, gaila, kad jis negirdi dabar nieko, bent jau jo pažadas, kad šita komisija yra paleidžiama, o formuojama nauja visiškai kitais principais, nes dabar yra sudaryta be galo šališkai.
PIRMININKAS. Aišku. Tai jūs pritariate nutarimui?
J.TAMULIS. Ne.
PIRMININKAS. Ne. Deputatas Z.Vaišvila. Dėl balsavimo motyvų deputatas Z.Vaišvila. Jūs atsisakot žodžio, taip? Dar deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš pirmiausia pritariu tokiam sprendimui, kadangi reikia kiek galima greičiau sutvarkyti labai svarbią valstybės gyvenimo grandį. Susidaro įspūdis, kad dabar kai kas nori išsaugoti šioj grandy prieglobstį radusius tiesiog KGB struktūros dalinius su savo autonominėmis agentūromis, to neturėtų būti. Aišku, galima pasinaudoti patirtim ir jau sukaupta kvalifikacija ir tokių operatyvinių darbuotojų kaip KGB, bet jie turi būti griežtai kontroliuojami. Manyčiau, kad reikia leisti Vyriausybei, žodžiu, premjerui visa tai tvarkyti. Jeigu jau mes pasitikėjome, tai atriškime jam rankas. Aš už. Ačiū.
PIRMININKAS, Deputatas M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Gerbiamieji kolegos. Šiandien svarstom labai rimtą, reikalingą klausimą ir labai malonu, kad ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš centro visi beveik vienodos nuomonės kad šita tarnyba būtina. Žinoma, galima įvairiai klausimą spręsti, įvairiai svarstyti, žiūrėti to klausimo istorijos ir t.t., bet šiandien mes neturime tam laiko. Pagal dabartinę situaciją, pagal šiandieną mes privalome išspręsti šį klausimą. Aš manau, yra vienintelis teisingas mūsų premjero pono A.Abišalos pasiūlymas — pagal tuos 2 punktus, kur jis siūlo. Aš siūlau balsuoti už tai, kad ši tarnyba tuoj pat pradėtų dirbti, kad galėtų veikti, o visus kitus klausimus dėl koncepcijų ir t.t. — spręsti rudenį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam M.Čobotui. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Yra siūlymas, kurį pateikė premjeras, balsuoti dėl nutarimo, kuriame būtų 2 punktai. Dėl jo ir balsuosime. Prašau deputatus sėsti į vietas. Prašome registruotis. Kol kas, jeigu premjeras pageidauja ką nors pasakyti, prašom. Dabar registracija prasidėjo. Prašom, gerbiamieji kolegos deputatai, sėsti ir registruotis. Premjeras. A, ne? Nepageidauja. Pone Ozolai, reikia registruotis, nes nežinosime, ar jūs esate salėje, ar ne. Salėje 83 deputatai. Balsuojame dėl premjero pono A.Abišalos pateikto nutarimo, kurio pirmo punkto esmė — pritarti Vyriausybei, kad ši įkurtų Saugumo tarnybą. Antrojo punkto esmė pavesti Vyriausybei iki rugsėjo 10 d. pateikti nacionalinio saugumo koncepciją ir su ja susijusius įstatymų projektus bei pakeitimus. Gerai, kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą? Balsavimas prasidėjo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 45.
PIRMININKAS. Už balsavo 45 deputatai. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 28.
PIRMININKAS. Susilaikė 28. Balsuojant už šį nutarimą reikiamos balsų daugumos nesurinkta. Nutarimas nepriimtas.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, prašom atleisti. Kokiu Reglamento punktu jūs remiatės sakydamas, kad nutarimas nepriimtas?
PIRMININKAS. Jūs gal... Gerai, netriukšmaukit. Gerbiamasis premjere, jūs gal visą laiką neteisingai traktuodavot sakydamas, kad tai protokolinis nutarimas. Aš ir praėjusį kartą sakiau, kad tai yra nenorminis aktas, tačiau nėra protokolinis nutarimas.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, prašom pasižiūrėti jūsų pavaduotojo Č.Juršėno pasirašytą nutarimo originalą, ten įrašyta — protokolinis nutarimas.
PIRMININKAS. Kokio nutarimo?
A.A.ABIŠALA. Nutarimų dėl Turizmo tarnybos steigimo, dėl Mokslo ir studijų tarnybos steigimo.
PIRMININKAS. Ar ponas Č.Juršėnas sugebėjo juos įforminti kaip protokolinius? Aš žaviuosi pono C.Juršėno sugebėjimais tokiu atveju. (Juokiasi) Ne, gerbiamieji, tai negali būti protokolinis nutarimas. Aš siūlau susirinkti į salę 86 deputatams, balsuoti ir priimti normalų norminį aktą, kad nebūtų taip, jog kitą dieną kas nors pareikalaus perbalsuoti dėl protokolinio nutarimo ir panaikinti jį. Gerai, prašau deputatus sėsti į vietas. Kitus deputatus rinktis į salę. Balsų skaičiavimo grupę aš prašau skaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Aš kviečiu. Gerbiamasis premjere, prašom.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, ar jūs negalėtumėt paklaust susilaikiusiųjų deputatų, kokie jų motyvai susilaikyti ir ką jie siūlytų, kad galėtų balsuot. Galbūt būtų galima padaryti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamasis Januška.
A.JANUŠKA. Aš norėčiau pasakyti, kad pagrindinis mūsų motyvas...
PIRMININKAS. Deputate Inta, neišeikit iš salės!
A.JANUŠKA. ...dėl susilaikymo buvo tai, kad nebuvo pateiktas balsavimui tas 3 punktas, kurį siūlė gerbiamasis R.Ozolas, t.y. kad vienu ar kitu būdu Aukščiausioji Taryba turi dalyvauti tvirtinant Saugumo tarnybos vadovą. Jeigu būtų įtrauktas šitas punktas, tai tada, manau, problemų nelieka. Mes nesam prieš tai, kad būtų įsteigta Saugumo tarnyba, tiktai Aukščiausioji Taryba privalo dalyvauti tvirtinant jos vadovą. Arba turi Vyriausybė duoti tam tikras garantijas, kad iki kurios nors dienos bus pateikta vadovo kandidatūra, tada mes galime spręsti.
PIRMININKAS. Gerai.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, jeigu tai padėtų naujam balsavimui, mano garantijos, kad ta kandidatūra, kurią aš skirsiu, bus pateikta frakcijų atstovams. Aš tai galiu garantuoti. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutinka su tuo, kad pateikus koncepciją ir priėmus įstatymą bus steigiama Nacionalinio saugumo tarnyba, kurios įstatyme bus įrašyta, kad vadovas pateikiamas tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai, tai aš tokias garantijas duodu. Aš labai prašyčiau turėti galvoje, kad šita tarnyba tokiu pavadinimu ir su šituo vadovu yra steigiama iki tol, kol bus patvirtinti įstatymai ir nacionalinio saugumo tarnybos nuostatai, ir sutikti oficialiai netvirtinti vadovo, nes tai ir fiziškai bus neįmanoma. Žodžiu, aš duodu visas savo garantijas tokias, kokias išvardijau. Aš duodu garantijas, kad įstatymo projekte ir nuostatuose bus tokia frazė, kad Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas tvirtinamas Aukščiausiojoje Taryboje. Daugiau kokių nors garantijų aš negaliu duoti. Aš prašau netvirtinti šitos Saugumo tarnybos, kurią dabar steigiame, vadovo Aukščiausiojoje Taryboje tam, kad nereikėtų 2 ar 3 kartus tvirtinti to paties ar kitų žmonių ir kad žmonės nesijaustų visiškai laikini. Štai ko aš prašyčiau.
PIRMININKAS. Gerai, Ministras Pirmininkas duoda tokias garantijas. Dar deputatas A.Januška. Ir balsuojam.
A.JANUŠKA. Bet garantijos čia yra tokios, taip sakant, kad vis tiek reikalaujama, kad dabar Aukščiausioji Taryba nesikištų į vadovo skyrimą, ir kalbama tiktai apie laikinumą. Nėra garantijų, kiek tas laikinumas tęsis. Kompromisas, matyt, galėtų būti tik toks: jis, Vyriausybės vadovas, dabar skiria laikinai Saugumo tarnybos vadovą, kai Aukščiausioji Taryba susirenka, kitą kartą, jisai pateikia ją tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. Jeigu Aukščiausioji Taryba nepatvirtina šitos kandidatūros, tuo atveju vadovas yra atleidžiamas.
PIRMININKAS. Gerai, dar premjeras ir balsuosim.
A.A.ABIŠALA. Ir prašyčiau balsuoti iš naujo. Gerbiamasis deputate Januška, aš labai prašau jūsų atšaukti savo prašymą pavesti Vyriausybės vadovui skirti laikiną negalutinės, iki galo nesuformuotos tarnybos vadovą. Dvigubas laikinumas. Pagalvokit, kaip žmogus turi jaustis ir kaip jis turi eiti į tokį postą? Prašau priimti mano žodines garantijas.
PIRMININKAS. Gerai. Salėje 86 deputatai. Perbalsuosime.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 87 deputatai.
PIRMININKAS. 87. Tą patį, dėl kurio buvo balsuojama.
BALSAS IŠ SALĖS. Kokiu pagrindu?
PIRMININKAS. Kokiu pagrindu? Posėdžio pirmininko reikalavimu. Posėdžio pirmininko. Gerai, salėje 87 deputatai. Suskaičiavo ką tik, kad yra 87 deputatai. Tai šiuo atveju elektroninė registracija neturi reikšmės, nes balsuosime kortelėmis. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 50.
PIRMININKAS. Už balsavo 50 deputatų. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 25.
PIRMININKAS. Susilaikė 25 deputatai. Nutarimas yra priimtas. Gerai. Baigus eilinį darbotvarkės klausimą, pareiškimą nori perskaityti deputatas A.Norvilas.
Deputato A.Norvilo pareiškimas dėl Valstybės kontrolės departamento televizijos laidoje pateiktų faktų
A.NORVILAS. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausiosios Tarybos deputato Algimanto Norvilo pareiškimas.
Šių metų liepos 22 d. Valstybės kontrolės departamento televizijos laidoje ,,Faktas" buvau apkaltintas Lietuvos Respublikos valstybės interesų nepaisymu ir vos ne savanorišku technikos perdavinėjimu sovietinei armijai. Dar šių metų gegužės mėnesį, susipažinęs su Valstybės kontrolės departamento Klaipėdos apygardos skyriaus aktu dėl Klaipėdos technikos mokyklos patikrinimo rezultatų, gegužės 11 dieną įteikiau valstybės kontrolieriui Aukščiausiosios Tarybos deputatui Kazimierui Uokai aiškinamąjį raštą, kuriame visiškai paneigiau Klaipėdos technikos mokyklai keliamus absurdiškus kaltinimus. Nepaisant to, mokyklos patikrinimo aktas buvo pateiktas Klaipėdos prokuratūrai ir mėginta iškelti bylą mokyklos direktoriui, bet neradus nusikaltimo sudėties byla buvo atmesta. Tokie yra faktai, kurių ruošiant televizijos siužetą negalėjo nežinoti nei Kazimieras Uoka, nei departamento laidos redaktorė. Patikrinimo medžiaga tiesiog kurioziška. Klaipėdos kontrolieriai remiasi Aukščiausiosios Tarybos nutarimu apie viso Lietuvoje esančio SDAALR turto paskelbimą Lietuvos nuosavybe ir sovietinių kariškių pagrobtas mašinas traktuoja kaip trūkumą, nes šie plėšikaudami nepaliko raštelio. O seno laivo nuoma, — beje, tą laivą buvo galvojama specialiai ,,pasodint" ant seklumos, kad atsikratytų grobimo galimybės, vertinama iš šios dienos pozicijų klausimu, ar tai naudinga Lietuvos valstybei? Vadovaujantis Valstybės kontrolės departamento pasiūlyta logika, būtina kolaborantų išgrobstytą Lietuvos televizijos turtą paskelbti tiesiog trūkumu, apkaltinti politiškai nepatikimus žurnalistus, ir joks M.Burokevičius čia nekaltas. Įdomu, kaip pateikinėtų šiandien faktus Valstybės kontrolės departamentas, jei buvusios SDAALR autotechniką būtų išdalyta Lietuvos piliečiams. Tokia galimybė 1991 metais buvo svarstoma visai rimtai ir palikta kaip vienas iš variantų saugojant mašinas nuo grobimo. Tai, matyt, yra nauja tendencija — iš šiandienos pozicijų peržiūrinėti netolimos praeities kritinių situacijų netradicinius sprendimus, ypač kai kurių žmonių, artėjant rinkimams. Bet nuosekliai einant šiuo keliu, iš šios dienos pozicijų galima apkaltinti Parlamento barikadų statytojus ir patį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kad buvo nepaisoma Valstybės interesų, nes statybinės medžiagos taip ir nepasiekė Lietuvos statybų.
Kalbėkime rimtai. Prie nekompetencijos, kurią demonstruoja Valstybės kontrolės departamentas, jau pripratome. Prieš rinkimus, matyt, būsime pratinami prie purvinų šios žinybos alogizmų. Turiu pagrindo galvoti, jog tikrasis šio siužeto pasirodymo ekrane motyvas yra politinis. Valstybės kontrolės departamentas tampa politinių intrigų įrankiu. Dar kartą tvirtinu, kad taip galvoti turiu pagrindo, nes ponas valstybės kontrolierius puikiai žinojo, kodėl elementari profesinė etika negalėjo leisti remtis asmeninių interesų turinčių pareigūnų tendencinga informacija.
Post Scriptum. Valstybės kontrolieriui Kazimierui Uokai apie Klaipėdos technikos mokyklą ir vykstančias intrigas papasakojau dar praeitų metų rudenį kaip kuriozišką faktų iškraipymą ir tendencingo pateikimo pavyzdį. Pokalbis buvo neoficialus ir draugiškas. Niekada netikėjau, kad tai gali būti taip begėdiškai panaudota. Reiškiu nepasitikėjimą Kazimieru Uoka, kaip valstybės kontrolieriumi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar siūlau balsuoti dėl to, dėl ko yra likę tik perbalsuoti, t.y. dėl Biudžeto komisijos sudėties papildymo. Prašau salėje tylos. Praėjusį kartą jau buvo balsuojama, kad deputatas V.Terleckas būtų įrašytas į Biudžeto komisijos narius. Taigi buvo likę perbalsuoti, kadangi tada pritrūko kelių balsų. Aš nebežinau net, kuri komisija reikalavo perbalsuoti. Taigi ir Biudžeto komisija, taip. Kas už tai, kad deputatas... Kvorumas — 87. Taigi kas už tai, kad Biudžeto komisija būtų papildyta nauju nariu deputatu Vladu Terlecku? Kas už? Balsavimas prasidėjo. Balsuojame kortelėmis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 54.
PIRMININKAS. Už balsavo 54 deputatai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijos papildymo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 5 deputatai. Nutarimas priimtas.
Dabar mes iki pietų dar turėjome pateikti — dėl biudžeto patikslinimo. Tai matau dabar jau salėje poną R.Šarkiną, kuris numatytu laiku nebuvo, tiksliau — tada, kai mes nutarėme svarstyti, nebuvo. Tai prašom, gerbiamasis Šarkinai, pateikti klausimą.
Finansų ministro pavaduotojo R.Šarkino pranešimas apie įstatymo “Dėl 1992 m. valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo, teisėsaugos organams išlaikyti padidinimo” deputatų projektą
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji deputatai, siūlomas klausimas, o Vyriausybė prašo, kad jį svarstytumėte ypatingos skubos tvarka. Jums yra pateiktas įstatymo projektas dėl 1992 metų valstybės biudžeto asignavimų valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti patikslinimo. Kaip žinote, biudžetas buvo patvirtintas, t.y. parengtas pagal šių metų sausio mėnesio kainas, o jos pasikeitė apie 3 kartus, oficialus kainų indeksas yra 3,3. Todėl Vyriausybė siūlo patikslinti išlaidas, skirtas valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti. Iš viso yra siūloma patikslinti... Maždaug vidutinis koeficientas yra 1,68, t.y. 1,7, iš kurių: kitos išlaidos — tai elektros, šildymo, apšvietimo ir kitos — 1,8, o kapitalinio remonto ir inventoriaus įsigijimo 1,3. Toks koeficientas, nors kainų indeksas padidėjo 3 kartus. Čia siūloma gerokai perpus mažiau. Iš viso tam reikalui reikėtų 144 milijonų. Kaip žinome, čia nėra darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokesčio lėšos yra indeksuojamos, kaip leista Aukščiausiosios Tarybos pagal Vyriausybės nutarimus, tam tikru procentu tai yra didinama. Tai aš prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ar gerbiamieji kolegos norėtų paklausti? Deputatas V.Plečkaitis. Deputatas J.Tamulis. Deputatas L.Sabutis. Tai jeigu klausimų nėr, tada mums belieka pritarti šitam dalykui. Pritariam? Tai čia neužteks balsų ypatingai skubiai. Svarbu, kad pritariam. Nėra prieštaraujančių? Taigi konsenso būdu pritarta.
Gerbiamasis premjere, ar galėtumėte dabar į tribūną dėl ministrų? Žinoma, popiet galima būtų balsuoti. Gerbiamasis premjere, aš kviečiu deputatus į salę, kurie, man atrodo, išskubėjo į kitą salę, nors galėjo palaukti, dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo ir tuo pačiu dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo. Prašom.
Finansų, socialinės apsaugos ministrų ir ministro be portfelio kandidatūrų pateikimas ir Ministro Pirmininko A.A.Abišalos atsakymai į deputatų klausimus
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, suprantu jūsų nuovargį, tik nesuprantu pareigos jausmo nebuvimo. Man truputį nepatogu prieš kandidatus, kurie laukia nuo 10 val., kad galėtų jums prisistatyti, ir kai atėjo laikas, neliko salėje deputatų. Nenorėčiau jūsų šituo įžeisti, tiktai išsakau savo susijaudinimą.
Prieš pateikdamas kandidatus į finansų, socialinės apsaugos ir ministro be portfelio vietas, norėčiau pateikti jums ir gauti oficialų pritarimą ypatingos skubos tvarka, t.y. šiandien, pakeisti Vyriausybės įstatymą reorganizuoti Materialinių išteklių ir Prekybos ministerijas į Prekybos ir pramonės ministeriją. Jeigu jūs šitai padarytumėte, nutarime, kuris jums yra išdalytas, dėl pavedimo laikinai eiti pareigas, reikėtų taip pat padaryti ir pataisą ministro pavadinime. Taip pat norėčiau prašyti jūsų kaip ir pirmą kartą, balsuojant dėl didesnės Vyriausybės dalies, balsuoti už sąrašą. Kaip man yra žinoma, dėl 3 šiandien pristatomų kandidatūrų nė viena frakcija neprieštaravo ir manau, kad tai galėtų būti racionalu.
Noriu pristatyti jums kandidatą į finansų ministrus Audrių Misevičių, kuris iki šiol dirbo socialinės apsaugos ministro pavaduotoju, yra ekonomistas, daug reikalų turėjo su biudžetu, jaunas, energingas, šiek tiek per drovus. Bet aš tikiuosi, kad ryžto dirbti jam užteks.
Pristatau jums kandidatą į socialinės apsaugos ministrus Teodorą Medaiskį — Vilniaus universiteto docentą, nuolat dirbusį ir su mūsų Parlamentine komisija, ir su ministerija rengiant įstatymus. Gerai susipažinęs su pasaulinėmis socialinio draudimo, socialinės apsaugos sistemomis, moka daug kalbų ir bendrauti su žmonėmis.
Pristatau jums jūsų kolegą deputatą Gediminą Šerkšnį kaip kandidatą į ministrus be portfelio. Jo vieta bus Užsienio reikalų ministerijoje. Dėl Gedimino Šerkšnio galėčiau pasakyti tik tiek: jūs jį patį pažįstat, jis nuolat nuo pat pradžių dalyvavo visose derybose, iš pradžių su Sovietų Sąjunga, paskui su Rusija įvairiais klausimais, yra vienintelis žmogus, galintis dabar vežti šitą vežimą. Ačiū. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paklausti? Kol kas matau tiktai A.Patacko pavardę. Prašom, deputate.
A.V.PATACKAS. Aš noriu kandidato paklausti.
A.A.ABIŠALA. Kandidatai ateis į tribūną vėliau. Dabar aš turėčiau pagal Reglamentą atsakyti į jūsų klausimus dėl kandidatų.
BALSAS IŠ SALĖS. Klausimų nėra.
PIRMININKAS. Nėr klausimų, tai gal tada tikrai prašytume, gerbiamasis premjere, kad jūs čia pat būtumėte ir kad po vieną ministrą pasirodytų. Deputatas J.Tamulis. Prašom.
J. TAMULIS. Aš turbūt klausimą ne dėl kandidatų, o dėl reikalo esmės. Ar galbūt aš neišgirdau kažko. Ponas premjeras kažkada mums teikė siūlymą, kurį paskui vėl pakartojo, apie tai, kad vienas iš ministrų be portfelio taptų ir užsienio reikalų ministro pavaduotoju. Ar tai tebegalioja, ar tai ruošiamasi padaryti?
A.A.ABIŠALA. Galiu pakartoti tai, ką jau pasakiau. Ministras be portfelio, esantis Užsienio reikalų ministerijoje.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis premjere, ar jūs negalėtumėte pagrįsti vis dėlto būtinumo paskirti dar vieną užsienio reikalų ministrą, jau trečią?
A.A.ABIŠALA. Aš galėčiau pasakyti, kad, ko gero, ketvirtą ir penktą. Bet būtinumą aš jums grindžiau ir atskirai, gerbiamasis deputate, galiu pakartoti tą pat. Aš manau, kad turi būti specialus žmogus, koordinuojantis darbą rengiant dokumentus ir derantis tiek su Rusija, tiek su kitomis valstybėmis, buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Tas žmogus turėtų būti kabineto narys dėl to, kad dalyvautų formuojant visą politiką, nes tai yra labai svarbi politikos dalis. Tas žmogus turėtų būti kabineto narys, kad jam būtų lengviau organizuoti kitose ministerijose, žinybose esančių žmonių darbą šita kryptim, ir tas žmogus turi būti Užsienio reikalų ministerijoje, kad galų gale mes pradėtume eiti į normalią sistemą, kur Užsienio reikalų ministerija tvarko užsienio reikalus.
PIRMININKAS. Deputatas V.Povilionis. Prašom.
V.POVILIONIS. Aš kaip tik ir norėčiau, kad tai prasidėtų nuo tos tvarkos normalizavimo, kad būtų einama tokiu keliu: pirma būtų pasiūloma komisijoms apsvarstyti šito ministro be portfelio pareigų būtinumą ir reikalingumą ir tiktai po apsvarstymo būtų teikiama Aukščiausiajai Tarybai. Šiuo metu viskas yra atvirkščiai. Komisija nematė, nesusipažino, ir mes tikrai negalime daryti jokių išvadų. Manytume, kad mes, keletas deputatų, apsitarę, sužinoję iš laikraščio, manom, kad vis dėlto tai yra diskutuotinas dalykas, nes jau ir taip turime didelę patirtį, kad užsienio politika Lietuvoje yra tvarkoma daugelyje vietų ir nekoordinuojama. Kai atsiras dar vienas, dar vienos gana įtakingos pareigos, su kuriomis reikės koordinuoti, tai tos koordinacijos bus dar mažiau. Todėl prašytume dar kartą pasitarti ir suderinti su komisijom, ne tik su frakcijom, ir svarstyti šitą klausimą Aukščiausiojoje Taryboje.
A.A.ABIŠALA. Aš mielai svarstyčiau su komisijomis ir su frakcijomis šitą klausimą, tačiau šią savaitę man nepavyko surasti nei vienos komisijos, nei vienos frakcijos, išskyrus vakar vakare, kai aš jau nebegalėjau to padaryti, nes pirmininkavau Vyriausybės posėdžiui. Todėl gerbiamąjį deputatą turiu atsiprašyti dėl to, kad jo vadovaujamai komisijai klausimas nebuvo pateiktas, bet gerbiamasis deputatas tada turėtų man pasakyti, kada buvo susirinkusi Užsienio reikalų komisija ir kada ji buvo pakvietusi Ministrą Pirmininką apsvarstyti šį klausimą. Aš prašyčiau visada, kai tiktai
komisijai kokie nors dalykai rūpi, kviesti ir Ministrą Pirmininką, ir tuos ministrus, kurie yra reikalingi. O dabar prašyčiau vis dėlto balsuoti už tokį paskyrimą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, premjere, dar sykį deputatas V.Povilionis.
V.POVILIONIS. Man atrodo, kad mes vienas kito nesupratome. Mes svarstom klausimus komisijoj tada, kai šitas klausimas yra pateikiamas iš Vyriausybės. Šitą klausimą mes kol kas matėme tiktai laikraštyje ir šiandieną išdalytame dokumente, taigi svarstyti to klausimo negalėjome ir jūsų pakviesti negalėjome. Jeigu jūs mums jį pateiksite, tai su mielu noru mes sukviesime komisijos susirinkimą.
A.A.ABIŠALA. Kada jūs siūlote baigti šitą klausimą spręsti?
V.POVILIONIS. Jeigu šiandieną tai ne paskutinis posėdis, manau, kad galėtume ir kitą savaitę svarstyti. O jeigu paskutinis, tai tada rugsėjo mėnesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, o gal mes galime ne 3, o 2 patvirtinti, t.y. vis tiek iki pietų mes šito nepadarysim, bet po pietų, kad bent pasirodytų kandidatai į ministrus.
A.A.ABIŠALA. Aukščiausiosios Tarybos yra aukščiausioji valia. Kaip Aukščiausioji Taryba nuspręs, taip ir bus padaryta. Aš prašyčiau patvirtinti sąrašą kaip ir praeitą kartą iš 3 ministrų. Būtų gera laikytis gerų tradicijų.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamasis premjere, laikydamiesi tradicijų, gal vis tiek pakviesim kiekvieną kandidatą, kiekvieną pretendentą į tribūną.
A.A.ABIŠALA. Prašau į tribūną gerbiamąjį Audrių Misevičių, pretendentą į finansų ministrus.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pretendente, jeigu turite ką pasakyti, o šiaip tada — klausimai ir atsakymai.
A.MISEVIČIUS. Turbūt klausimai ir atsakymai, kad negaišintume jūsų laiko.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Patackas.
Kandidatų į finansų ministrus A.Misevičiaus atsakymai į deputatų klausimus
A.V.PATACKAS. Kaip jūs žiūrite į Finansų ministerijos darbuotojų valiutines premijas, kurios buvo išsidalytos, ir kaip jūs, dirbęs socialinio aprūpinimo, socialinės rūpybos srityje, galėtumėte jas pakomentuoti? Ir ką žadate, na, kaip žadate reaguoti į tas premijas?
A.MISEVIČIUS. Į tas premijas pakankamai paprastai. Iš principo premijos yra numatytos įstatyme, leistos premijos. Tiktai kitas dalykas, kad nebuvo numatytos valiutinės premijos. Tai tokie dalykai. Čia jau nėra teisėta. Ir yra moralinė pusė, kad vis dėlto mokėti tokias dideles valiutines premijas... Kad darbuotojai, kurie, sakykim, tiesiogiai atliko tą darbą, kurie sudaro tuos neteisėtai ,,nusuktus" valstybės pinigus, tai turbūt neypatingai gerai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom. Kolegos, netrukdykit.
A.RUDYS. Aš norėčiau pakartoti klausimą, kurį pretendentui uždaviau frakcijoje ir žadėjau dar 2 kartus paklausti. Deja, toks komisijos posėdis, kaip buvo planuota, neįvyko, dėlto norėčiau oficialiai išgirsti atsakymą štai dėl tokio dalyko. Kaip žinome, Biudžeto sandaros įstatymas numato, kad papildomai surinktos pajamos arba netekę tikslinės paskirties asignavimai skirstomi Vyriausybės nutarimais. Tai mes puikiai prisimenam, kokia praktika buvo iki šiol, t.y. premjero potvarkių, rezoliucijų ir panašių dokumentų pagrindu buvo išleidžiamos biudžeto lėšos. Norėčiau sužinoti, kaip jūs ruošiatės elgtis tokiu atveju, jeigu gautumėte premjero pasirašytą potvarkį, skirti tam ir tam tiek ir tiek milijonų rublių ar litų?
A.MISEVIČIUS. Na, pirmiausia manau, kad tokio dalyko nebus, tai viena. Antra, vis dėlto yra įstatymas aukščiau už bet kurį kitą norminį aktą, kad tai būtų ir premjero potvarkis. Ir aš tokiu atveju tikrai turiu galimybę padėkoti už bendradarbiavimą."
PIRMININKAS. Deputatė M.Gerdaitytė. Prašom.
M. GERDAITYTĖ. Dėl balsavimo motyvų aš norėčiau.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Jeigu galima aš. Šiuo metu žemės ūkyje ekonominė situacija yra labai liūdna. Aš neminėsiu. Na, neatsiskaityta vienų su kitais, ir šitas mechanizmas, nors pranašavo mums čia geresnę ateitį, kol kas nepajudėjo iš vietos. Atlyginimai maži, visa kita. Sakykite, kokių jūs realių žingsnių imtumėtės Vyriausybėj, kad vis dėlto šita situacija nors kiek pajudėtų iš vietos?
A.MISEVIČIUS. Na, manyčiau, kad čia ne tiktai Vyriausybė, bet ir Aukščiausioji Taryba ėmėsi priimdama nutarimą, kur yra Vyriausybei pavesta apgalvoti, kaip galima tai realiai padaryti, t.y. kokius mokesčius mažinti, kokius papildomai kažkam sugalvoti, kad palengvintume tą žemės ūkio naštą. Bet norėčiau pasakyti, kad žemės ūkis — tai ne vienintelė ta vieta, kur yra blogai. Faktiškai yra pakankamai blogai visur.
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Gerbiamasis pretendente, buvusi ministrė gerbiamoji E.Kunevičienė dažnai iš šios tribūnos kaltindavo banką. Man, kaip eiliniam deputatui, ir iki šios dienos neaišku, ar jinai buvo teisi, ar bankas teisus? Ar jums tie klausimai aiškūs? Finansų ministerijos santykiai su banku? Ir kaip jūs į tai žiūrėsite pirmomis savo darbo dienomis. Kaip jūs tą konfliktą stengsitės ištaisyti?
A.MISEVIČIUS. Jeigu jūs patys įvardijot, kad tai buvo iš esmės ministrės ir banko konfliktas, tai turbūt kai bus ne ministrė, o ministras, galbūt to nebus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Kaip jūs įvardytumėte savo, kaip finansų ministro, kredo?
A.MISEVIČIUS. Gerą finansų politiką gali daryti tiktai geri specialistai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis premjere, kas dabar į tribūną turėtų eiti? Prašom. Tai pasisakyt paskui.
A.A.ABIŠALA. Prašau į tribūną Teodorą Medaiskį pretendentą į socialinės apsaugos ministrus.
T.MEDAISKIS. Taip, gal aš vis dėlto užbėgdamas už akių galimiems klausimams, kad būtų greičiau, keletą žodžių pasakysiu, kaip aš įsivaizduoju Socialinės apsaugos ministerijos darbą.
PIRMININKAS. Prašom.
Kandidato į socialinės apsaugos ministrus T.Medaiskio kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
T.MEDAISKIS. Aš manau, kad socialinės apsaugos sritis buvo tvarkoma palyginti neblogai ir sistema, kuri funkcionuoja, socialinės apsaugos sistema, yra nebloga, ir aš esu taip pat šiek tiek prisidėjęs prie jos sukūrimo tokios, kokia yra. Todėl aš įsivaizduoju dabar savo darbą ne kaip kokį nors pertvarkymą ar kokį nors didelių naujienų įdiegimą, ypač per tuos 3 mėnesius, o kaip šitos esamos socialinės apsaugos sistemos, kuri, mano supratimu, yra pakankamai gera, palaikymą. Taip pat nebloga yra ir mūsų žmonių socialinė apsauga apskritai imant šitą problemą. Tai kokių nors didelių programų aš čia neformuluosiu. Tai, kas mūsų programiškai yra suformuluota, yra vykdoma, ir aš, kiek pajėgsiu, vykdysiu toliau.
Prioritetiniai dalykai. Šitoj ministerijoj, aš manau, dabar pati skaudžiausia tema ir ministerija labai ruošiasi tą klausimą spręsti — tai galimas nedarbo padidėjimas ir visi su tuo susiję klausimai: ir darbo įstatymai, ir užimtumo, ir pan., perkvalifikavimas, darbo biržų veikla ir taip toliau. Šita sritis man yra mažiau žinoma. Aš turėsiu labai intensyviai su ja susipažinti, bet ministerijoje yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, kurie dirba, apie tai galvojama, galvojama labai rimtai apie ateitį, apie visokius galimus variantus. Kita sritis, kuri labai skaudi ir labai reikalinga, į kurią reikia atkreipti didelį dėmesį, tai globos sritis. Globa, parama likimo nuskriaustiems žmonėms, seneliams, pensionatams ir visa kita. Apie šitą situaciją mes nuolat girdime, kad yra labai sunku. Kiek įmanoma, kiek jėgos leis ir kiek leis finansinės mūsų valstybės galimybės, šitą sritį aš taip pat laikau labai svarbia. Tai pagrindiniai dalykai yra tokie. O kiti dalykai jie maždaug klostosi neblogai, ir, duok Dieve, išlaikyti tą lygį, koks yra dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė M.Gerdaitytė.
M. GERDAITYTĖ. Taip. Gal galima paklausti? Mes žinome, kad tarybiniais metais moterys dirbo labai sunkų, dažnai kenksmingą darbą ir naktimis. Parengti keli naujojo pensijų įstatymo projektai. Kokia jūsų nuomonė, jeigu jūs būtumėte patvirtintas ne 3 mėnesiams, o galbūt ir ilgesniam laikui, dėl moterų pensinio amžiaus pailginimo. Lietuvoj moterys yra labai sunerimusios.
T.MEDAISKIS. Taip. Aš esu vieno iš tų projektų bendraautoris ir turiu pasakyti, kad abiejuose projektuose tasai moterų amžiaus pailginamas. Pailginimas yra numatytas, gink Dieve, ne tuoj pat, o pradedant nuo 2000 metų, labai iš lėto. Pagrindinis motyvas yra mūsų demografinė situacija. Vis daugiau yra vyresnio amžiaus žmonių ir vis mažiau žmonių, kurie išlaikytų tuos vyresnio amžiaus žmones, nes už pensininkus turi mokėti tie, kurie dabar dirba. Pagrindinis motyvas yra tas. Aš iš principo palaikau galbūt dar lėtesnį, laipsnišką, bet vis dėlto moterų amžiaus didinimą, o kadangi visuomenė, ko gero, pageidauja, kad būtų ne tik moterims, bet ir vyrams, tai... Bet jokiu būdu ne iš karto, ne tuoj pat, ne šitoj situacijoj, kai mums gresia nedarbas. Antra vertus, aš manyčiau, kad mums reikėtų atsiklausti visos visuomenės vienaip ar kitaip dėl šito klausimo. Na, aš nežinau, ar tai deputatai padarytų, referendumo gal nereiktų organizuoti tokiam reikalui, bet atsiklausti visuomenės, kaip visuomenė pageidauja. Jeigu mes vis dėlto paliekame viską kaip buvę, tai ar žmonės nori mokėti dar 5% socialinio draudimo įmokų arba įmokų 5 ar 7 iš savo kišenės arba iš savo gaunamo uždarbio — tada paliekam sistemą, kaip buvo. Jeigu žmonės nenori mokėti šito, tai tada po truputį, atsargiai, bet amžių ilginame. Mano pozicija yra tokia, kad ilginti vis dėlto reikės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal vis dėlto apsiribokime tomis pavardėmis, kurios dabar yra monitorių ekranuose. Gerbiamasis A.Endriukaitis paspaudė jau po mano žodžių. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Dar vienas konkretus klausimas. Būnant rinkiminėse apygardose, matyt, ir pas kitus kolegas labai dažnai užeina invalidai, kurie skundžiasi, kad dabar kai kurios lengvatos, kuriomis jie naudojasi, panaikinamos arba apribojamos. Kaip jūs žiūrite į šitą problemą?
T.MEDAISKIS. Lengvatų sistema turi būti pertvarkoma. Kiek žinau, ministerijoje buvo parengta lengvatų pertvarkymo koncepcija. Jeigu kas nors atimama, tai kažkas turi būti duodama. Konkrečiau aš negaliu pasakyti, kadangi aš nesu susipažinęs su visu ministerijos darbu. Aš tiktai turėsiu susipažinti, aš ten tiktai dalinius dalykus žinau. Aš manau, kad jeigu kai kurios lengvatos yra panaikinamos, tai turi būti kompensuojama kitaip. Apskritai invalidai turėtų būti ne tam tikra privilegijuota visuma, turinti specialias lengvatas, bet juos reikėtų paremti, galbūt restruktūrizuoti. Gal tos lengvatos, kurios panaikinamos, aš nežinau, apie ką konkrečiai kalbama, aš nežinau šitų reikalų, — restruktūrizuojamos, galbūt stengiamasi panaikinti tai, kas ne taip reikalinga, ir labiau duoti tai, kas invalidui reikalinga. Bet tokio visiško atėmimo, aš manyčiau, nereikėtų. Bet gal struktūrizuoti reikėtų.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus. Prašom.
K.RIMKUS. Iki šiol Socialinės apsaugos ministerija manydavo, kad jie rūpinasi tiktai pensininkų, invalidų ar kitų socialiai remtinų žmonių reikalais, bet visiškai nesirūpina dirbančiųjų. Aš turiu labai daug pavyzdžių, ypač žemės ūkyje, kad žmonės negauna net minimumo. Tie atlyginimai žemės ūkio atskirose vietose, atskiruose ūkiuose šiandien yra 500—600 rublių. Yra dar tokių atvejų, kai iš viso atlyginimo negauna po 4 mėnesius, po 5 mėnesius. Prašom pasakyti, ar jūsų ministerija numato ką nors daryti šiais reikalais ir rūpintis dirbančiaisiais žmonėmis?
T.MEDAISKIS. Na, Socialinės apsaugos ministerijos uždaviniai pirmiausia yra rūpintis, kaip jūs sakėte,pensininkais, invalidais ir pan. Socialinės apsaugos ministerija dalyvauja formuojant darbo užmokesčio dalykus, taikant darbo įstatymą ir pan., tačiau, kiek galės, ministerija prisidės prie tų klausimų sprendimo. Kad neišmokamas atlyginimas, tai ne Socialinės apsaugos ministerijos kompetencija, deja. Mes galime tiktai kreiptis į kitus ministrus, į kitas ministerijas, į banką, nuo ko tai priklauso, į finansų politiką vykdančius žmones, bet pagrindinis mūsų dėmesio objektas yra tie žmonės, kurie patenka į Socialinės apsaugos ministerijos sritį. Tai tiek.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau jūsų paklausti pozicijos požiūriu. Juk Socialinės apsaugos ministerija neseniai įkūrė institutą, kurio paskirtis — atlikti tam tikrus darbus, tam tikrus pavedimus ir įstatymų leidybos, ir rengimo srityje, ir analizės srityje. Antra, turime paralelines ministerijos tarnybas ,,Sodroje", kur išleidžiamos nemažos lėšos. Trečia, sakyčiau, nevisiškai pagrįstai didelės lėšos Ryšių ministerijai už tiesioginį pensininkų aptarnavimą. Aš tik noriu jūsų paklausti, ar jūsų požiūris bus į pinigų taupymą, ar į funkcijų, vadinkim, plėtimo paiešką?
T.MEDAISKIS. Taip, tai dėl Socialinių problemų instituto. Su institutu turėtų būti santykiai labai aiškūs. Jiems duodamos konkrečios užduotys, kokios yra reikalingos Socialinės apsaugos ministerijai, ir už tas konkrečias užduotis per tam tikrą konkretų laiką už tam tikrą konkretų finansavimą institutas turi atsiskaityti. Šiuo metu institutui duota labai rimta užduotis, labai didelė: jie rengia užimtumo klausimu tam tikrą programą ir už šitą užduotį institutas turės atsiskaityti. Ir kitais klausimais — kur mums, sakykim, trūksta pačios ministerijos intelektualinio potencialo, kur mes negalime, kur labiau reikalingas galbūt mokslinis tyrimas. Aš manau, čia yra nemaža klausimų: tai ir pensijų klausimai, ir kai kurie kiti. Tai institutui turi būti formuluojamos konkrečios užduotys su konkrečiais atsiskaitymo terminais, ir tokiu būdu jisai padėtų priimti pagrįstus sprendimus, nes šiaip iš piršto laužiant, galima padaryti labai daug klaidų.
Dabar dėl ,,Sodros" ir pašto santykių, tai yra šitaip. Na, ką gi, už pensijų pristatymą paštas ima pinigus. ,,Sodra", kiek man žinoma, nežinau visų detalių, bet kiek man žinoma, turi neblogą praktiką ta prasme, kad jie daro konkurencijos pagrindu. Jeigu paštas ima per daug, tai jie samdo kokias nors privačias firmas, ir jeigu tos pigiau atneša pensininkui pensiją, tai jos samdo tas firmas, kurios padaro pigiau. Jeigu tai daroma protingai ir tvarkingai, tai yra labai gerai, ir pačiam paštui šiek tiek sudaromos konkurencijos sąlygos, ir tai verčia mažinti kainą. Tai čia šiaip jau yra protingas žingsnis ir šitokios išlaidos tokiu būdu galėtų būti mažinamos. Apskritai ateity pensija turėtų būti perduodama tiesiai pensininkui į sąskaitą banke, ir tos pašto išlaidos, kurios yra labai didelės, turėtų būti taupomos. Aišku, lėšas, kiek įmanoma, reikėtų taupyti, ypač toj situacijoj, kuri mums artėja.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš atsiprašau, neturėjau progos kalbėti komisijoj arba frakcijoj anksčiau ir išsiaiškinti. Aš tik norėčiau paklausti jūsų tėvo vardo?
T.MEDAISKIS. Tėvo vardo?
Z.BALCEVIČIUS. Taip.
T.MEDAISKIS. Josifas.
Z.BALCEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausėjas deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prašyčiau jūsų trumpai pakomentuoti prokuratūros darbuotojų, nesulaukusių 60 arba 55 metų amžiaus, pensijas, kurių dydis yra 7 tūkstančiai, 5 tūkstančiai, o su įvairiom kompensacijom 1012 tūkstančių per mėnesį.
T.MEDAISKIS. Ačiū. Aš nežinau visų detalių, kaip tai vyko, bet tai padaryta klaida. Aišku, šitaip neturi būti. Va trumpas komentaras. Bet aš negaliu paaiškinti, kaip ten atsitiko. Aš nežinau dabar visų detalių.
PIRMININKAS. Ir kaip susitarėm. Ačiū. Gerbiamasis premjere, kas toliau? Dar deputatas E.Zingeris repliką. Prašom.
E.ZINGERIS. Jeigu galima, gerbiamasis kandidate, sakykit, aš atsiprašau, jums, matyt, žinomas yra karo meto nacių okupacijos laikotarpio tų žmonių grupių, kurios yra dabar problematiškai svarstomos, problemos, taip?
T.MEDAISKIS. Na, gal ne viskas, bet galbūt aš įsivaizduoju, kad yra nukentėjusių žmonių ir jie turi problemų. Tai taip, jeigu jau klausiat, aš galiu pasakyti. Aš įsivaizduoju, kad šitiems žmonėms, kurie nukentėjo karo, pokario metais, galbūt mums reikėtų turėti specialią karo aukos pensiją. Tas klausimas kol kas idėjos lygio, bet aš palaikyčiau apskritai tokią idėją. Ne socialinio draudimo pensiją kaip nors modifikuoti ir daryti kitaip, o būtent tiems nukentėjusiems žmonėms skirti specialią valstybės mokamą pensiją kaip valstybės kompensaciją už tas skriaudas. Aš tokią pensiją bandyčiau steigti.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, jeigu jūs dar nedarote pertraukos, tada leiskite pristatyti...
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamieji kolegos, gal tikrai baikim susipažinti su pretendentais į ministrus ir tada darysim pertrauką. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Kviečiu į tribūną pretendentą į ministrus be portfelio jūsų kolegą Gediminą Šerkšnį.
PIRMININKAS. Prašom, pretendente.
Kandidato į ministrus be portfelio G.Šerkšnio atsakymai į deputatų klausimus
G.ŠERKŠNYS. Laba diena. Aš tiesiog nežinau ką sakyti. Aš įsivaizduoju, kad šios pareigos tai bus tos pareigos, kurios bus nuolatos puolamos tiek iš vienos pusės, tiek ir iš kitos pusės, ir visą laiką bus nepatenkintų. Kadangi jau čia pasigirdo diskusijų tai jeigu galvosite, kad nereikia, tai neskirkite, čia jūsų valia. Aš galvoju, kad vis tiek man teks dirbti toj gan nedėkingoj, sunkioj srity, tačiau tuomet dirbsiu su mažesniais įgaliojimais, su mažesne galimybe gerai atlikti šitą darbą. Taip pat labai norėčiau, kad vis dėlto turėčiau galimybę dirbti Užsienio reikalų ministerijoj ta prasme,
kad galėčiau naudotis Užsienio reikalų ministerijos aparato visomis paslaugomis. Be jų tas darbas būtų beveik neįmanomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis Šerkšny, aš norėčiau paklausti, kadangi esat siūlomas ministru be portfelio Rytų politikai, kaip jūs įsivaizduojate tą Rytų politiką ir kaip jūs ją žadate įvykdyti?
G.ŠERKŠNYS. Na, čia pirmiausia tai reta, kadangi aš labai gerai suprantu, kad ir visa ši Vyriausybė ta.i yra 3 mėnesių Vyriausybė. Jos tolimesni įgaliojimai jau bus Seimo, matyt, reikalas. Per tuos 3 mėnesius, aš galvoju, galima būtų koordinuoti įvairių sutarčių, įvairių sričių sutarčių, kurias šiuo metu reikia rengti ir pasirašyti, tiesiog ruošimą. Aš taip ir įsivaizdavau tą darbą. Tas sutartis galėtų rengti įvairios žinybos. Bazinė sutartis su pagrindine Rytų šalim, kaip mes suprantam, su Rusija — yra jau pasirašyta ir ratifikuota. O tą Rytų politiką aš daugiau įsivaizduoju, kad tai yra sandraugos šalys, galbūt plius Gruzija ir Azerbaidžanas. Neįeina ten nei Kinija, nei Japonija, nei kitos Rytų šalys. Šiaip Lietuvos santykiai su tomis šalimis turi būti, tačiau tai negali būti mūsų įtraukimas į kokias nors erdves: ar tai būtų politinės įtakos erdvės, ar tai ekonominės įtakos. Čia vėl yra subtilus klausimas. Mes žinome, kokie yra mūsų ekonominiai ryšiai su Rusija, su kitomis Rytų šalimis, ir žinome, kad reikia tuos ryšius keisti, tačiau vėl labai staigiai jų negalima pakeisti. Labai reikia atidžiai ir subtiliai žiūrėti į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere... A, dar deputatas E.Petrovas. Prašom.
E.PETROVAS. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs vertintumėte šiuo metu Užsienio reikalų ministerijos NVS krašto skyriaus veiklą? NVS šalių.
G.ŠERKŠNYS. Na, tai taip, kaip ir iš viso Užsienio reikalų ministeriją. Jūs žinote, tai yra jauna ministerija, daug jaunų darbuotojų ir NVS skyriuje yra neblogi jauni vyrukai susirinkę, tačiau jiems labai trūko tinkamo vadovo. Praktiškai nuo mano atėjimo dirbti į ministeriją pradžios tokio tinkamo vadovo nebuvo ir šiuo metu jo nėra. Jeigu būsiu paskirtas, o jeigu ir nebūsiu, vis tiek ir likęs ministro pavaduotoju, aš su tuo skyrium turėsiu nemažai reikalų ir tikiuosi, kad darbuotojai padės man ten dirbti.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Kai jūs alėjote į parlamentą, jūs tada pabrėždavote ir siekėte, kad būtų kuo mažesnis tarnautojų skaičius arba, tarkim paprastai, — valdininkų. Nustebau aną dieną pamatęs jūsų telefonų knygą ir tiek daug tarnautojų. Pasakykite, ar jūs patenkintas tokiu procentu, kad valstybės aparatas nenumaldomai, nesulaikomai pučiasi ir didėja. Galbūt aš čia apsirinku?
G.ŠERKŠNYS. Valstybės aparatas turi būti tokio dydžio, kad jisai tinkamai atliktajam pavestą darbą. Dabar Užsienio reikalų ministerijoj, kaip sakiau, tai negali būti taip, kaip sovietiniais laikais buvo ten 20 ar 30 žmonių. Ir žinome, kokie ten žmonės dirbo, kokias funkcijas atliko. Faktiškai tai yra naujai sukurta ministerija. Dabar jeigu jūs ten žiūrėjote telefonų knygoj, jūs galėjote... Na, jeigu jūs matėte etatų sąrašą, tai turbūt gerą ketvirtadalį etatų sudaro grynai aptarnaujantis personalas: yra valytojai ir t.t., o, pavyzdžiui, protingų, gerai dirbančių žmonių skyriuose, politiniuose skyriuose yra penki žmonės, sakysime, ir t.t. Tai nėra didelis skaičius.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausėjas — deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pretendente, kokia būtų jūsų nuomonė dėl iš esmės 2 užsienio reikalų ministerijų, kurios dabar yra Lietuvoje: dėl Užsienio reikalų ministerijos ir Tarptautinių ekonominių ryšių ministerijos? Ar jūs manytumėte, kad tos ministerijos abi turėtų išlikti, ar manytumėte, kad ekonominiai ryšiai taip pat turėtų būti viena iš Užsienio reikalų ministerijos funkcijų?
G.ŠERKŠNYS. Aš būčiau linkęs prie antrosios koncepcijos, tiktai kada tai reikia padaryti čia yra kitas klausimas. O tai, kiek žinau, čia buvo keletas klausimų, ar gali būti, sakykim, vienoj ministerijoj keli ministrai, tai įvairiose šalyse tokia praktika yra. Švedijoje, jeigu neapsirinku, yra 4 ministrai Užsienio reikalų ministerijoje, Prancūzijoje yra 3 ir t.t. Jie turi savo apibrėžtas funkcijas, tačiau naudojasi tuo pačiu ministerijos aparatu.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Gerbiamasis premjere, tada dar sykį prašyčiau.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš suprantu, kad svarstymas yra užbaigtas ir kad balsavimą galima būtų...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, premjere, man atrodo, dar gerbiamoji deputatė M.Gerdaitytė norėtų pasisakyti. Tai arba dabar, arba po pietų iš karto. Ir dar deputatas A.Januška. Aš siūlyčiau tai daryti po pietų. O pietų pertrauka būtų iki 15.30 val. Vis tiek mes negalim balsuoti dabar.
A.A.ABIŠALA. Tada aš prašau sutikti, kad deputatų prisistatymas yra baigtas.
PIRMININKAS. Pretendentų.
A.A.ABIŠALA. Atsiprašau, pretendentų į ministrus prisistatymas yra baigtas ir kad tie žmonės, kurie dėl kitų priežasčių neprivalo būti salėje, galėtų jau dirbti savo darbus, jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarautų. Tada aš prašau iš karto po posėdžio diskutuoti ir dėl...
PIRMININKAS. Po pertraukos.
A.A.ABIŠALA. Iš karto po pertraukos, atsiprašau, aš tikrai pavargęs, — iš karto po pertraukos diskutuoti ir dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo reorganizuojant ministeriją, ir dėl nutarimo, kurio projektą jūs turite. Nutarime taip pat yra ir pavedimai laikinai eiti ministrų pareigas tose ministerijose, kur man nepavyko rasti pretendentų į vadovus, kuriuos aš galėčiau pateikti jums. Tai yra tiktai 2 ministerijos. Aš prašyčiau frakcijų sutikti balsuoti dėl viso nutarimo iš karto, taip, kaip mes jau darėme praeitą kartą. Jeigu kas nors turi pretenzijų, pasiūlymų, išsiaiškinimų, prašyčiau tai padaryti per pertrauką. Aš pasilieku Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka, gerbiamieji kolegos, iki 15 val. 30 min.