1992 m. liepos 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Kviečiu į salę. Primenu pirmiausia, kokie dar liko klausimai, kuriuos mes turėtumėm išnagrinėti. Tai 4 darbotvarkės punktas — susitarimų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto protokolas. Jisai, kiek žinau, dar rengiamas. Toliau — nutarimo ,,Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų dalinio pakeitimo" projektas, nutarimų ,,Dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos" ir ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo" projektai, taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo" dalinio pakeitimo" projektas. Jeigu prisimenat, mes buvome susitarę: jeigu liks laiko, čia rezerviniu klausimu įrašytas dėl Saugumo tarnybos prie Vyriausybės steigimo. Ir aš dabar noriu pasakyt šitą dalyką, kurį man sufleruoja gerbiamasis L.Sabutis — tai klausimas dėl 3 liaudies teisėjų atleidimo. Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštarautumėt, čia būtų neplanuotas klausimas. Mes dėl jo anksčiau tarėmės, bet nesusitarėm, kad šiandien mes išspręstumėm faktiškai tikrai formalų dalyką klausimą dėl 3 teisėjų atleidimo. Jeigu sutinkat, tai aš kviečiu į tribūną...
Nors minutėlę gal dar luktelkit, deputate Juknevičiau, yra pora pareiškimų. Deputatas Eduardas Vilkas. Prašom. Taigi popietinis posėdis, gerbiamieji deputatai, pradėtas. Pareiškimą padarys deputatas E.Vilkas.
Deputato E.Vilko pareiškimas dėl kaltinimų bendradarbiavimu su KGB
E.VILKAS. Pone Pirmininke, ponai deputatai. Aš kalbėsiu apie žinomą deputato P.Varanausko straipsnį ,,Lietuvos aide". Esu priverstas kalbėti vien dėl to, kad tylėjimas reikštų sutikimą. Kurį laiką aš dar tikėjausi, kad ponas P.Varanauskas arba pateiks savo teiginių įrodymus, arba pasakys, kad jis jų neturi. Juo labiau kad su tokiu prašymu aš į jį kreipiausi. Deja. Kiekvienam aišku, kodėl tas straipsnis pasirodė. Kaip pastebėjo jau Aristotelis, politiniai oponentai, negalėdami nieko prieš pastatyti argumentams, visada viliasi pataisyti reikalą šmeižtu. Aš pradėsiu nuo toliau.
Tuojau po kruvinųjų sausio dienų laikraštyje ,,Litva sovetskaja" pasirodė 2 Ekonomikos instituto darbuotojų rašinys, kuriame aš vadinamas nemokša, intrigantu, despotu ir t.t., ir t.t. vien dėl to, kad, remdamasis atestacinės komisijos teikimu, bandžiau atleisti juos iš darbo. Kolaborantų radijas ir televizija pasigardžiuodami citavo tą rašinį — ,,Žiūrėkite, kokie niekšai sėdi Lietuvos Respublikos valdžioje". Pirmąją pučo dieną tas pat straipsnis atspausdinamas laikraštyje ,,Tarybų Lietuva". Manau, nereikia komentuoti menkystų darbų. Pastebėsiu tik, kad nors visų šalių ir pakraipų menkystos ir nesivienija, tačiau yra vienodi. Po pučo tą patį straipsnį, rašinį, atspausdina ,,Lietuvos darbininkas", o įvairios jo variacijos jau beveik pastoviai pradeda pasirodyti ,,Kovo 11-ojoje", ,,Lietuvos aide" ir kituose panašiuose laikraščiuose.
Pastaruoju metu atsirado nauja šmeižimo tema deputatas lobsta. Šakių rajono laikraštyje ponas A.Endriukaitis rašo, kad E.Vilkas su K.Glavecku lobsta iš Lietuvos biržos. Aš nežinau, ar profesoriui K.Glaveckui atlyginta už veiklą Lietuvos biržoje, tačiau aš pats su birža neturiu nieko bendra. Paklaustas, kuo remdamasis jis tai aprašė, ponas A.Endriukaitis atsakė, kad jis rėmėsi biržų steigimo dokumentais. Nepamenu, ar aš buvau įrašytas į kokią nors iniciatyvinę grupę, tačiau gerai pamenu, kad nei jos veikloje dalyvavau, nei kokios nors naudos turėjau. Neseniai ,,Lietuvos aido" straipsnelyje, pasirašytame pono A.Sėjūno, buvo tvirtinama esą aš įsivėlęs į aferą su Utenos, kaip jis rašo, mėsinės privatizavimu. Paklaustas, ką tai galėtų reikšti, ponas A.Sėjūnas dievagojosi nieko panašaus nerašęs ir kad tai net stilius ne jo. Tokiu atveju padorumas reikalavo, kad šitai sužinotų ir laikraščio skaitytojai. Ir vėl — deja.
Visada maniau ir dabar manau, kad laikas, sugaištas teisinimuisi ir atsikirtimui į primityvų šmeižtą, yra beprasmiškai prarastas laikas. Tik vieną kartą, kaip žinote, dalyvavau byloje dėl šmeižto ir tai tik todėl, kad pakako dalyvauti juridiškai, o ne fiziškai. Dabar taip pat nežadu nei teistis, nei teisintis. Pasakysiu tiktai apie vieną faktą, apie kurį nekalbama pono P.Varanausko straipsnyje ir kuris gal kiek paaiškina, kodėl KGB ant mano galvos pradėjo kauptis medžiaga. Kaip ir medžiagos buvimas tas faktas, žinoma, nieko neįrodo. Esu padaręs vieną lengvabūdišką žingsnį. Jau po pirmojo vizito JAV savo oficialioje komandiruotės ataskaitoje aš parašiau apie tos šalies, o gal ir Izraelio, nepamenu, mokslininkų darbus iš lošimo teorijos karinio taikymo. Nors tie darbai ten nebuvo jokia paslaptis ir niekada praktikoj nebuvo panaudoti nei JAV, nei SSSR, sovietinei žvalgybai jie turėjo būti masinanti naujovė. Kai reikia valstybės finansinės paramos mokslinei krypčiai plėtoti, matematikai ir ne tik jie savo tyrimus aprašu kaip labai svarbius taikymus, pvz., kaip valdyti raketą, kad ji ,,pagautų lėktuvą, užuot pasakę, kaip Petriukas galėtų pagauti Onytę. Matematiškai tai tas pat.
Pono P.Varanausko rašinys nėra vien mano asmeninis reikalas. Tai vienas epizodų, liudijančių mūsų visuomenės politinio gyvenimo negalią, už kurią visi esame atsakingi. Valstybės institucijoms neužteko doros ir išminties įtvirtinti nacionalinės santarvės politiką, vertinti praeitį ne primityvių etikečių būdu, o pagal įvykius ir darbus, kruopščiai ištyrus, ar jie kenkia Lietuvai ir jos žmonėms, ar ne. Štai ir išeina, kad jei KGB naudojosi mokslininko darbu, nors ir be jo sutikimo, jis tampa agentu ir apie jį visi turi galvoti kaip apie niekingą sistemos pagalbininką. Ponams nė motais, kad mokslinėse ataskaitose buvo, pvz., tik kapitalizmo pranašumo propaganda. Iš tikrųjų dažniausiai taip ir buvo.
Gerbiamieji, o kurio jūsų dalyvavimu sovietiniuose rinkimuose ar susirinkimuose, profsąjungose ar komjaunimuose, pagaliau jūsų darbu nesinaudojo okupacinė sistema? Šventvagiška net klausti, bet gal ir valstietis, parašęs pareiškimą į kolchozą ir visą amžių maitinęs neprietelius, yra Lietuvos priešas. Tęsdami šią absurdišką politiką, prieisime situaciją, kai daug kompetentingų valdžios žmonių bus vienaip ar kitaip sukompromituoti, ir todėl psichologinis presas bei grupinės savisaugos jausmas, o ne gyvybiniai Lietuvos interesai lems jų sprendimus. Daug kas viliasi, kad Seimo rinkimai viską ištaisys. Taip, bet tik tuo atveju, jeigu rinkimų kampanija vyks pozityviu, o ne drabstymosi purvais pagrindu. Jei valstybės politikoje nebus pokyčių deideologizacijos link, didžiausią šansą būti išrinkti turės agresyvūs politiniai nuliai, nes nulis tampa reikšmingu, jei jam netrukdoma teigiamuosius pavaizduoti neigiamais, bent rinkimų metu. Ir bus tada graudu žiūrėti, kaip susirinkęs Seimas giedos: ,,Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi." Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pareiškimą padarys deputatė Kazimiera Prunskienė. Prašom.
Deputatės K.D.Prunskienės pareiškimas dėl kaltinimų bendradarbiavimu su KGB
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji ponai deputatai, aš labai apgailestauju, bet priversta tęsti šią temą, nors šiandien po Vyriausybės formavimo kažin ar tai taip labai įdomu, ypač žinant, kad valdžios ar valdžiukės klausimai nuo pat Parlamento veiklos pradžios dažnai užgoždavo realius Lietuvos reikalus ir tuose reikaluose apskritai nelieka ar nelikdavo vietos žmogaus teisėms. Demagogija ir avantiūrizmas tapo svarbiausiais kai kurių politikų ir paties valstybės vadovo vadinamosios asmens veiklos metodais. Į Lietuvos valstybės praktiką iš gilios Europos istorinės praeities atklysta diktatorių išbandyto smurto schemos padegti Romą, apkaltinti tuo kitatikius krikščionis ir atiduoti juos aikštėn sudraskyti laukiniams žvėrims. Vilnius nepadegtas, tiesa, nors pati žemė dega nuo sausros ir ne alkani žvėrys, o įnirtę pono V.Landsbergio ir vadinamosios jo ,,dešiniosios grupuotės" gynėjai klykdami puola jo oponentus draskyti ir mušti. Jų agresyvūs veidai ir veiksmai įtikinamai rodo, jog galima dėkoti tik Dievui ir policijai, kad likome sveiki. Čia deputatas L.Simutis teisus: jie pasirengę užmušti ir jaučia tam pritarimą. Šiuos veiksmus pateisinančios viešos kalbos ir liepos 21 d. ,,Panoramos" reportažas bei komentarai pateikia žmonėms tendencingai iškreiptą vaizdą: susidaro įspūdis, kad, pvz., deputatas K.Antanavičius pats užpuolė minią, apie mane, gavusią gausiai smūgių, visai nutylėta, užtai toje pačioje laidoje buvau prisiminta kitaip, idant mušantieji gautų naujų impulsų. Ponas B.Gajauskas, monopolizavęs dviejų valdžių saugumo tarnybas, per televiziją porino tautai apie KGB agentus, kurie, matote, prisidengę mokslu, vykdavo į užsienį ir stiprino okupacinę valdžią. Gal ponas B.Gajauskas savo aplinkoje ir turi tokių pavyzdžių aš nežinau. Kad tauta nepagalvotų apie ką nors kita, nes neseniai dar ir deputatas E.Vilkas, kaip tik ką nuskambėjo, buvo įmestas į tą ,,voratinklį", telekomentatorius taip pat patikslino — kalbama apie deputatę K.Prunskienę, kurios bylą nagrinėja Aukščiausiasis Teismas. Farsas su ta byla tebetęsiamas, nors jos falsifikavimas ponui B.Gajauskui ir jo užsakovams žinomas nuo pat pradžių. Nepaisant visiško susipainiojimo tarp kelių falsifikatų ir ,,Lietuvos aido" komentarų, ir toliau tęsiamas abstraktus kaltinimas bent jau pačiu užsienio komandiruočių faktu. Kai kurių deputatų ir frakcijų lyderių pozicija dėl primityviai parengto įstatymo, beje, mūsų pačių priimto, brutaliausio taikymo ir neteisinės pono B.Gajausko grupuotės toleravimas, neteisinės veiklos toleravimas, ne tik atsigręžia prieš juos pačius, bet ir daro žalą kompromituoja Lietuvos teisinę sistemą. Tai jau ne mano asmeninė problema, gerbiamieji ponai deputatai. Jūs be pagrindo patikėjote gandais, kad paaukojus, pvz., K.Prunskienę, V.Beriozovą, pono B.Gajausko užsakovai bus pasotinti, o kai kam liks ir mažiau politinių konkurentų. Aš noriu jus įspėti, kad išeidami atostogų jūs, nesustabdę prieštaringo įstatymo ir pono B.Gajausko arba visos jo komisijos įgaliojimų, sugrįžę galite sužinoti naujieną — kad tapote KGB agentu ar bent patikėtiniu. Žinoma, tai nesiejama su ponais Henriku, Jurgiu ir kitais vadinamaisiais dešiniaisiais. Patikėkite, iš deputato ,,gaminant" KGB bendradarbį, jam visai neskauda, nes ponui B.Gajauskui ir A.Endriukaičiui Vokietijoje, jiems prašant, taip ir nebuvo perduota kvotimo technika prisipažinimui išgauti. Šie ponai viso labo tik susikompromitavo Bundestage, o Lietuva taip ir liko šioje srityje techniškai atsilikusi valstybė. Aš čia kalbėjau daugiausia spaudai ir žmonėms, nes šioje salėje, deja, rizikuojančių būti principingais minimu klausimu ne tiek daug. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, grįžtam prie darbotvarkės. Manau, neprieštarausite, jei aš dar sykį pakartosiu, ką sakiau prieš keliolika minučių, kad mes papildomai išnagrinėtumėm klausimą dėl kelių teisėjų atleidimo. Sutinkam? Prašau, deputate Juknevičiau. Prašom į tribūną. Aš nematau gerbiamojo deputato A.Tauranto.
Deputato Z.Juknevičiaus pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Klaipėdos miesto, Trakų ir Vilkaviškio rajonų apylinkių teismų kai kurių teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų” projektą ir šio nutarimo priėmimas
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Jums buvo prieš keletą dienų išdalytas nutarimo projektas ir teisingumo ministro teikimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo Sauliaus Vaičiūno ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo Edvardo Vyzo atleidimo iš pareigų jų pačių prašymu, o šiandien — dėl Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos Aušros Ručienės atleidimo iš pareigų jos pačios prašymu. Aš noriu prašyti pritarti šitiems nutarimo projektams, t.y. vienam juos galima sujungti į vieną, nes mes greitai neposėdžiausime, o šitie teisėjai jau yra priimti į kitas pareigas. E.Vyzas ir A.Ručienė yra Advokatų kolegijos nariai, jie nori pradėti dirbti, o Teisingumo ministerija turėtų galimybę ieškoti kitų žmonių į šitas pareigas. Yra jų pareiškimai. Tai iš tiesų apsisprendimai savo noru. Deja, iškviesti šiandien mes šitų žmonių negalėjom, nes štai aš tiktai dabar gavau pono pirmininko pavaduotojo, t.y. seniūno pavaduotojo, sutikimą svarstyti tą klausimą. O tai būtų atvykę iš Klaipėdos ir Vilkaviškio, nežinodami, ar bus klausimas nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Ar deputatai S.Malkevičius, K.Rimkus norėtų paklausti? Taigi laikykim, kad klausimas yra pateiktas ir balsuosim, kai bus atitinkamas kvorumas. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes gal galėtumėm pereiti prie 7 darbotvarkės punkto. Matau deputatą A.Taurantą. Tai teisybė. Čia išties yra dabar problema. Aš visą laiką spaudžiu mygtuką, bet mano pastangos duoda maža vaisių. O gal vis dėlto, gerbiamieji kolegos, užsiregistruokime tiek, kiek yra, kad išliktų atminimui. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, dar sykį kviečiu į salę. Reikia balsuoti, trūksta jūsų balsų. Nespės vis tiek ateit. Salėje 65. Jeigu, žinoma, labai stropiai balsuotume visi absoliučiai vieningai, tai sprendimus galime priimti. A, ne, tai neišeina, kadangi ten gerbiamasis A.Taurantas kaip tik turi pateikti perbalsuoti. Kviečiu į salę, gerbiamieji kolegos. Va, štai dar vienas. Prašom. Na, ką darysi — visiems vienodai. Ir nematau deputato K.Lapinsko ar deputato E.Jarašiūno. Jie galėtų... Gerbiamasis Lapinskai, gal galėtumėte ar dar ne? A, tai jeigu visi vieningai balsuosime, tai bent šitą klausimą išspręsime. Taigi, gerbiamieji kolegos, čia nutarimas tikrai toks rutininis ir, man atrodo, mes nesiginčysim, juo labiau niekas ir nesiveržia debatuoti. Gerbiamasis deputatas ir viceministras Z.Juknevičius ką tik pateikė klausimą dėl 3 teisėjų atleidimo jiems patiems prašant. Gal prašom perskaityti ir galima balsuoti. Taip, sutariam, kad čia buvo 2 pateikimai, bet į vieną. Tai yra Klaipėdos miesto, Vilkaviškio rajono ir Trakų rajono apylinkių teisėjai. Ar sutinkam, kad toks nutarimas? Pavardes? Prašau: Saulius Vaičiūnas — iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, Edvardas Vyzas — iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų ir Aušra Ručienė iš Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų. Visiems formuluotė ta pati prieš terminą jų pačių prašymu. Ar galima balsuoti?
Taigi prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl kai kurių teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų? Balsuojam. A, dėl 3 teisėjų. Prašom skaičiuoti. 0, štai dar vienas deputatas tai gal tikrai užteks balsų. Taip, kviečiu vieningai balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
PIRMININKAS. Taigi 69 balsais už, 1 prieš nutarimas dėl kai kurių teisėjų atleidimo priimtas.
Iki dabar mes galėsim nagrinėti kitą klausimą, aš čia turiu dar vieną pareiškimą, tiktai nematau deputato A.Rudžio, bet, matyt, čia su juo yra suderinta. Deputato Vlado Terlecko prašymas: ,,Prašyčiau patvirtinti mane Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės Biudžeto komisijos nariu." Ar komisija sutinka? Kiek jūs turit narių? A, 9. Tada viskas. Pagal normas tinka iki 10. Tai jeigu kolegos... Taip, tai čia buvo toks tam tikras nesusipratimas. Taigi yra pareiškimas, yra laisva vieta komisijoj. Pagal pataisytą Reglamentą šitoj komisijoj gali būti iki 10 narių. Taigi kas už tai, kad deputatas Vladas Terleckas būtų įtrauktas į nuolatinę Biudžeto komisiją? Prašom balsuoti.
Balsavimas dėl deputato V.Terlecko patvirtinimo Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijos nariu
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 56.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 56.
PIRMININKAS. 56. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 3.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, 3.
PIRMININKAS. Taigi, kadangi kvorumo nėr, čia, deja, reiks perbalsuoti, nors laikysim, kad iš principo pritarta. Na, kur kvorumas? Nebuvo kvorumo. Tai turi būti, kvorumas 86 yra. Deja, jie nebalsavo. Na, gal pabalsuosim šiek tiek vėliau. Ką darysi. Laikykimės tvarkos. Ar gerbiamasis A.Taurantas galėtų ateiti į tribūną? Gal mes 65 balsais nuspręsime. Tiesa, vieno punkto perbalsavimas. Teisingai. Tai ,,konstitucininkai" gali kalbėti, ar dar ne? Prašau. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę. Kviečiu į salę. 72 deputatai. Mums trūksta. Tai, gerbiamasis Taurantai, gal vis dėlto rizikuojame? O gal bus tie 65 balsai? Bet pagal darbotvarkę pirma yra Konstitucija. O ,,konstitucininkai" kol kas neina į tribūną, todėl aš ir jį vadinu kol kas gerbiamuoju, kad jis eitų į tribūną. Kolega Taurantai, gal rizikuojam? Dabar šiek tiek daugiau salėje deputatų. 0, gerbiamasis Vaitkevičiau, gal jūs čia kuriuo nors klausimu? (Balsai salėje) Gerbiamasis Taurantai, prašom. Juk pagal tą straipsnį jeigu mes surinksim tiek, kiek reikia, tai čia gi nebūtina, kad salėje būtų atitinkamas žmonių skaičius. Svarbu, kad būtų 65 balsai.
Deputato A.Tauranto pranešimas apie tolesnį Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo” projekto svarstymą
A.TAURANTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji deputatai!
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Kviečiu į salę.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji deputatai, aš primenu, kad mes priėmėme nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo" visus 6 punktus (aš turiu galvoje projektą Nr.3), išskyrus 5 punktą, dėl kurio buvo balsuojama dėl papildomo Centro frakcijos pasiūlymo, ir dabar yra reikalaujama perbalsuoti šį straipsnį pagal 101 straipsnio reikalavimus. Taigi aš daugiau nieko neturiu ką pridurti. Čia jau yra posėdžio pirmininko ir Centro frakcijos veikla, jau nebe mano.
PIRMININKAS. Aš galiu kreiptis į frakcijos lyderį gerbiamąjį A.Sakalą. Ar jis siūlo dabar balsuoti, ar vėliau? Taip, perbalsavimas. Deputatas A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Mes jau kartą balsavome, kai nebuvo didžiojo kvorumo, todėl mes prašome perbalsuoti tada, kai bus didysis kvorumas.
PIRMININKAS. Tai tada klausimą atidedam.
A.TAURANTAS. Tam tikras keblumas dėl to yra, ir aš norėčiau tokiu atveju atsiklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar mes galime, nepriėmę dar šio nutarimo, balsuoti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Jos sudarymo būdas kad ją sudaro Aukščiausioji Taryba, yra šiame nutarime, tas punktas yra priimtas, bet nepriimtas visas nutarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Taurantai, jeigu aš pasiūlyčiau išeitį: šitą nutarimą, tamstos siūlomą nutarimą, padalyti į 2 dalis, t.y. į 2 savarankiškus nutarimus?
A.TAURANTAS. Aš nežinau, kaip...
PIRMININKAS. Tai yra 1 punktą atskiru nutarimu.
A.TAURANTAS. ...kuriems kolegoms tai atrodo. Čia jau frakcijos, kurios ginčijasi, turėtų atsakyti į tai.
PIRMININKAS. Žodžiu, nutarimo 1 punktą daryti atskiru nutarimu. Deputatas P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš lygiai tą pat siūlau arba atskiru, arba prie to paties nutarimo. Paimti iš ano nutarimo 1 punktą, perkelti į nutarimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Arba atskiru nutarimu priimti 1 punktą.
A. TAURANTAS. Aš manau, kad toks variantas galimas. Aš noriu pasiklausti kitų deputatų, ar nebūtų prieštaraujančių dėl būtent tokio pobūdžio nutarimo. Ar Centro frakcija turėtų prieštaravimų, ar kitos frakcijos turėtų prieštaravimų? Ta prasme aš norėčiau priminti, kad nutarimas, dėl kurio 5 punkto vyksta ginčas, vis tiek labai reikalingas, nes kitaip liktų daug ginčų, sakysime, dėl partijų registravimo.rinkimams. Čia yra išaiškinta tvarka. Mūsų susitarimuose yra užfiksuotas pavedimas Teisinės sistemos komisijai parengti kitų įstatymų papildymus ir kiti dalykai, kurie, aš manau, yra svarbūs. Tai jeigu būtų nepriimtas tas nutarimas, taip pat, ko gero negerai būtų.
PIRMININKAS. Tai gal dar sykį pabandykim registruotis, gerbiamieji kolegos. Prašom sėstis į vietas. Aš paprašysiu balsų skaičiavimo komisiją dar sykį suskaičiuoti, ir dar sykį registruojamės. Balsų skaičiavimo komisija labai nuolankiai prašo gerbiamuosius deputatus nors paskutinę dieną sėstis į savo vietas tvarkingai. Deputate Sakalai, prašom sėstis į savo vietą! Ir iš likusiųjų rūmų prašome ateiti į šitą salę.
A.TAURANTAS. O bufete negirdėti nei skambučio, nei transliacijos.
PIRMININKAS. 81. Jau geriau. Ko gero, 86 ir yra, tiek, kiek reikia. Prašom, gerbiamieji kolegos, sėstis į savo vietas, ir dar sykį registruojamės. Sako, pašaliniai čia lyg tai sėdi ne savo vietose. (Balsai salėje) Trūksta 1 deputato, nes čia dar nepriskaičiuotas deputatas A.Taurantas. Gerbiamieji deputatai, kviečiu į salę nors porą deputatų dar.
A.TAURANTAS. Albertai, pakviest iš koridoriaus dar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę. O gal per tą laiką, gerbiamasis Taurantai, čia aš matau yra atvykęs gerbiamasis R.Šarkinas, jis galėtų pateikti savąjį klausimą, ir galėsim balsuoti, iki ateis daugiau deputatų.
A.TAURANTAS. Aš nieko prieš.
PIRMININKAS. Tai ačiū. Tada laikinai pertraukim šitą klausimą, ir aš paprašysiu gerbiamąjį R.Šarkiną pristatyti nutarimą dėl privatizavimo fondų. Prašom.
Finansų ministro pavaduotojo R.Šarkino pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų dalinio pakeitimo” projektą
R.ŠARKINAS. Kaip žinote, Aukščiausioji Taryba dar gruodžio mėnesį priėmė Pirminio privatizavimo įstatymo kai kuriuos pakeitimus. Dabar yra Vyriausybės pateiktas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas, kad įteisintume, įtvirtintume kai kuriuos fondų sudarymo, fondų nuostatų pakeitimus. Yra siūloma... A& labai trumpai pagal visus punktus kokie yra pakeitimai.
1.2 punkte atsiranda nauja tai, kad yra ,,5% lėšų, gautų už parduotus privatizavimo objektus, priskirtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo sferai". Tai yra įskaitomi 5% į savivaldybių privatizavimo fondus, taip numatyta įstatymo pakeitime. Tai 1.2 punkte yra tik toks pakeitimas.
Toliau 3 punktas. Aš taip pat gal perskaitau: ,,Palūkanos, gautos už išsimokėtinai parduotus privatizavimo objektus (akcijas), kaupiamos: už priskirtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo sferai 95% Respublikiniame ir 5% aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose." Nauja yra tai, kad atsirado 5%, kurie atitenka savivaldybėms, anksčiau buvo 100% Respublikiniam privatizavimo fondui. Ir tame pačiame punkte dar yra 30% aukštesniosios pakopos savivaldybių fonduose.
Taip pat siūloma 4.1.4 punktą išdėstyti taip: ,,Lietuvos banko įstatiniam kapitalui formuoti." Išimama iš sakinio, kuris anksčiau buvo, dar ir ,,Žemės ūkio ir Taupomojo bankų".
Ir paskutinis punktas siūloma įrašyti papildomus 4.2.8 ir 4.2.9 punktus, t.y. suteikti Vyriausybės kompetencijai. 4.2.8 būtų toks: ,,Žemės ūkio ir Taupomojo bankų įstatiniam kapitalui formuoti, taip pat įmonių paskoloms padengti, kai privatizuojamos įmonės turto dalis yra sukaupta iš skolinto kapitalo." Ir 4.2.9: ,,gyvenamųjų namų statybai finansuoti ir kredituoti", nes tam lėšų Butų privatizavimo ir paramos fonde yra nepakankamai, todėl siūloma pagal galimybes panaudoti ir privatizavimo fondų lėšas. Tai aš tiek ir siūlyčiau dar priimti.
PIRMININKAS. Kompiuteris dabar užimtas. Ar deputatai norėtų paklausti? Tai prašom prie šoninių mikrofonų, jeigu kas norite paklausti. Ar iš principo sutinkam? Jeigu sutinkam, tai mes galėtume šitą sprendimą priimti, bet tiktai, gerbiamieji kolegos, čia reikia balsuoti vėl labai vieningai, kad nė vieno balso nebūtų prieš. Taigi ar niekas neprieštarauja, kad pateikčiau balsuoti nutarimą dėl?.. Buvo dalytas, taip. Jis buvo išdalytas, čia yra projektas, Vyriausybės pateiktas dar balandžio 23 d. Taigi, jeigu neprieštaraujat, aš siūlyčiau balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų dalinio pakeitimo". Sutinkam? Kas už, prašom pakelt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 65.
PIRMININKAS. 69? Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
Nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 69 balsais už, 2 balsavus prieš nutarimas ,,Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų dalinio pakeitimo" priimtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Kiek?
PIRMININKAS. 69. A, atsiprašau, 65. Priimta. Tai, gerbiamieji kolegos, tie klausimai, kuriuos mes galėtumėm spręsti, sunkiai sprendžiami, kadangi trūksta reikiamo kvorumo. Apie Konstituciją galėtumėm kalbėti, bet ,,konstitucininkai" kol kas dar nori patylėti. Taigi yra tiktai vienas variantas, kuris buvo kai kurių kolegų pateiktas, skelbti pertrauką ne tada, kai reikėjo, pusvalandžiu vėliau, o anksčiau ir susirinkti į posėdį 17 val. (Balsai salėje) Ne, yra tiktai 65 deputatai. Tai bet mes vis tiek negalime balsuoti o jeigu balsai prieš ir nieko neišeina, dingsta. Minutėlę, dar deputatas A.Taurantas. Eikš čia. Tai kaip, ar mes šitai suskaldom į 2 dalis, ar ne? Taip, žinoma. Buvo, paskui ir vėl išsiskirstė.
A.TAURANTAS. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu trūko tik 1 žmogaus, vadinasi, visi deputatai yra čia kažkur netoliese.
PIRMININKAS. Va tai už tai kad netoliese, bet salėje nėr.
A.TAURANTAS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu mes nesudarysime Vyriausiosios rinkimų komisijos, nenutarsime kitų aiškių dalykų dėl rinkimų, tai negalės rinkimai vykti tą dieną, kurią mes sutarėme. Rinkimai yra ne tik politinis susitarimas kad jie vyks tą ir tą dieną, — bet jiems reikia pasiruošti. Reikia, kad būtų tai daroma techniškai. (Balsai salėje) Tiek daug buvo šnekėta apie tuos rinkimus ir staiga — nieko nėra.
PIRMININKAS. Mes galime balsuoti vieningai. Aš sutinku su pasiūlymais, bet klausimas yra toks: perbalsavimas. Ką su juo darom?
E.KLUMBYS. Gerbiamasis seniūne, gal būtų galima...
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys. Minutėlę! Prašom dabar kalbėti.
E.KLUMBYS. Ačiū, gerbiamasis deputate Juršėnai. Ar nebūtų galima tiksliai suskaičiuoti, kiek dabar yra deputatų, ir pagaliau paskelbt skubią paiešką, tiesiog paprašyti, kad jie ateitų, jeigu ten keleto trūksta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie mane girdit, bet kurių čia nėra! Prašom kuo greičiau į salę! Skelbiama skubi registracija! Ir registracijos rezultatų skelbimas — visuose laikraščiuose. Registruojamės dar sykį. Registruojamės. Kolegos, prašom registruotis. Deja, 71 deputatas. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti. Aš dar kartą siūlau balsuoti: jeigu mes visi vieningai balsuosime, tai tada priimsime sprendimą.
Gerbiamieji kolegos, kol čia mes dar bandysime susirinkti, aš siūlau aptarti štai tokią idėją. Premjeras, atrodo, jau ir garsiai pasakė, gal tik ne visi girdėjo. Jis siūlo susirinkti į neeilinę sesiją kitą ketvirtadienį, kadangi liko dar nepatvirtinti, kaip žinot, kai kurie ministrai, ir juo labiau kad mums nepavyksta štai išspręst kai kurių klausimų. Tai jie ir dirbs, žinoma. Tai, gerbiamasis Taurantai, ar rizikuojam balsuoti? Deputatas V.Jarmolenka pagaliau paprašė žodžio. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš noriu paklausti, ar mes turime darbotvarkę.
PIRMININKAS. Taip.
V.JARMOLENKA. Taip. Pagal darbotvarkę eilinis klausimas dėl papildomo premjero prašymo. Jis, ponas premjeras, neturi tokių prerogatyvų. Neeilinį posėdį arba sesiją turi teisę sukviesti arba deputatai, arba Prezidiumas ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, aš atsakau ir už premjerą, ir už save. Jisai iškėlė idėją, bet ne reikalavimą, o tą idėją įforminti turime arba trečdalio deputatų sprendimu, arba Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. O kas pasiūlė, tai jau čia neturi reikšmės. Netgi dabar ginčysimės dėl laurų. Gerbiamasis Klumby, balsų skaičiavimo komisija tamstą už 2 deputatus skaičiavo toj .pozicijoj, kurioj tik ką buvot. Dabar ne, jau vienas. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau pasiteirauti. Gal jūs turite sąrašą, kuriuos reikia klausimus išspręst arba nutarimus priimti? Jeigu galima, paskelbkite dabar.
PIRMININKAS. Gerai, aš galiu dar sykį perskaityti.
L.SABUTIS. Ką turime padaryti šiandien?
PIRMININKAS. Kas mums liko? Mes turėtumėm perbalsuoti gerbiamojo deputato V.Terlecko prašymą na, kad būtų 65 balsai. Tai čia galime šiandien ir bet kada. Toliau. Mes turime patvirtinti susitarimą... Kolegos, tylos! Deputate Jarmolenka, prašom į mane žiūrėt. Susitarimai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto protokolo vienas punktas, bet jo dar nėra. Toliau. Nutarimai ,,Dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos" ir paralelinis ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo". Va čia jeigu vieningai balsuotume, mes galėtume šitą klausimą spręsti. Dabar — dėl valiutos fondo, čia kaip tik premjeras prašė šito klausimo nespręsti; juo labiau kad aš nematau pranešėjo. Tai klausimas atkrenta. Ir yra rezervinis klausimas, prisimenat, premjero pasiūlymu dėl Saugumo tarnybos steigimo prie Vyriausybės. Taigi, gerbiamasis Taurantai! Aš tada siūlau balsuoti dėl šito dalyko, ir bus viskas aišku, ką darom toliau. Prašom į tribūną vis tiek, gerbiamasis Taurantai, kadangi kartu reikės balsuoti.
A.TAURANTAS. Tai aš dar kartą primenu deputatams, kad pagal projektą Nr.3 yra priimti nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo" 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, o dėl 5 punkto yra pateiktas Centro frakcijos papildymas. Dėl jo pereitą kartą buvo 2 kartus balsuojama, balsavimo rezultatai abudu kartus buvo skirtingi ir buvo prašyta perbalsuoti dėl šio papildymo, kai bus didysis kvorumas. 5 punkto papildymas skamba taip: papildyti 5 punkto pirmąjį sakinį žodžiais ,,dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma". Tai yra apie skelbimą spaudoje tos medžiagos, kuri yra susijusi su kandidatais į Seimo deputatus.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galbūt ne tuo klausimu, ne dėl to, ką sakė pranešėjas. Tai turbūt būtų galima balsuoti už vieną ar už kitą ir taip apsispręsti, bet aš dėl kitko — dėl 2 straipsnio. Mes kalbėjome ir su teisingumo ministro pavaduotoju, ir su gerbiamuoju pranešėju — atsiranda tokia viena nelabai aiški situacija, kurią galbūt reikėtų, aš nežinau kokiu būdu, išaiškinti gal protokoliniu nutarimu dėl šio nutarimo 2 straipsnio. Vienų pozicija yra, ir jie atrodo teisūs, ir kitų pozicija yra. Aš, jeigu leisite, trumpai pasakysiu ir tada...
PIRMININKAS. Prašom, gal išsiaiškinkim, kol ateis daugiau deputatų.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Pranešėjas galėtų tuomet savo nuomonę pasakyti, kad visi vienodai galvotų. Gal ir Aukščiausioji Taryba, ir Teisingumo ministerija, ir tie, kuriems reikės šitą nutarimą vykdyti. Pagal Partijų įstatymą registruodamasi partija turi surinkti 400 narių parašų ir visi 400 narių turi atvykti į steigiamąjį suvažiavimą ar konferenciją. Dabar daug partijų Lietuvoje jau yra registruotos, ir jeigu vadovautumėmės štai šituo 2 straipsniu, tai išeitų tokia įdomi kolizija. Tuos sąrašus surinkti ir juos pateikti Teisingumo ministerijai nėra problema, bet ar yra būtina, kai vyksta eilinis suvažiavimas, visus tuos narius rinkti į tą suvažiavimą, galbūt užtektų, pateikus tuos sąrašus Teisingumo ministerijai, kad į suvažiavimą susirinktų skyrių delegatai, ir tuomet Teisingumo ministerijos atstovas, atvykęs į suvažiavimą, galėtų pamatyti, yra kvorumas ar nėra, sprendimai priimti teisėtai ar neteisėtai. Tai yra siūlom šitą straipsnį labai aiškiai išaiškinti visiems, kurie norės eiti į rinkimus kaip organizacijos, ypač partijoms tai svarbu, nes, sakykim, judėjimams yra labai aišku, jie surenka 1000 parašų, padaro suvažiavimą ar konferenciją. Bet visiškai neaišku, ar tas 1000 turi sueiti, čia vėl kolizija. Turim pasakyti, ar būtinai tas 1000 turi sueiti, galbūt ne, svarbu parašus surinkti. Dėl partijų suvažiavimo čia jau yra visiškai neaišku. Lyg tai judėjimui nereikia tam 1000 susirinkti, o partijoms, jau tiems 400, reikia susirinkti. Aš manyčiau, kad mes turėtumėm išaiškinti vienodai. Parašai parašais, juos reikia, aišku, Teisingumo ministerijai pateikti, bet į suvažiavimą, jeigu jis nėra steigiamasis, o tik eilinis arba neeilinis — būtent šiuo klausimu, galėtų susirinkti riktai delegatai, kaip numatyta partijų įstatuose, kokiu būdu jie renkami, atvykti į tą suvažiavimą. Aš norėčiau, kad pranešėjas pasakytų savo nuomonę, ir jeigu reikia, galbūt tokiu būdu šito 2 straipsnio taikymą išaiškinti, kad Teisingumo ministerija vienodai jį traktuotų kaip ir visos partijos, kurios norės šitą procedūrą atlikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, Z.Juknevičius irgi norės pasisakyti. Gerai. A.Taurantas.
Diskusija dėl Politinių partijų įstatymo 3 straipsnio taikymo registruojant politines partijas rinkimams į Seimą
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, va kaip tik mano rankose yra Politinių partijų įstatymas ir, be abejo, aš jau esu ne kartą čia, Aukščiausiosios Tarybos salėje, kalbėjęs, kad ne vieno kurio nors deputato teisė aiškinti įstatymą. Bet savo nuomonę aš galiu pasakyti, nes Politinių partijų įstatymo 3 straipsnyje nekalbama, kad visi 400 steigėjų turėtų dalyvauti partijos steigiamajame suvažiavime. Aš galiu pacituoti pažodžiui, 3 straipsnis skamba taip: ,,Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų Lietuvoje ne mažiau kaip 400 steigėjų, — taip pat, žodžių ,,taip pat" nėra, kablelis, — savo suvažiavime ar konferencijoje patvirtintą statutą (įstatus), programą ir išrinktus vadovaujančiuosius organus." 400 steigėjų yra atskirta nuo kitų dalykų, kurie turi būti padaryti suvažiavime, t.y. suvažiavime ar konferencijoje patvirtintas statutas arba įstatai, programa ir išrinkti vadovaujantieji organai. Taigi, mano nuomone, čia visiškai aiškiai pasakyta, kad 400 steigėjų turi būti realiai, bet jie nebūtinai turi būti ir suvažiavime. Aš tiesiog nežinočiau, kaip dar kitaip galima būti traktuoti šį Politinių partijų įstatymo straipsnį.
Dabar jūs paminėjote ir judėjimus šiame kontekste. Tai aš primenu tą visą diskusiją, kuri buvo priimant Rinkimų įstatymą. Kaip tik Rinkimų įstatymo 30 straipsnyje, jeigu nesuklydau, yra skirtingai traktuojami judėjimai ir partijos, nes judėjimai realiai Lietuvoje egzistuoja, pirmasis iš jų turbūt buvo Sąjūdis, ir jiems Politinių partijų įstatymas nėra taikomas. Todėl būtent jiems Rinkimų įstatyme yra kitos normos, kad jie galėtų taip pat užsiregistruoti rinkimams ir juose dalyvauti, t.y. surinkti 1000 rėmėjų parašų, tai taip pat nėra kokio nors suvažiavimo ar konferencijos dalykas. Taigi, mano nuomone, yra vienareikšmiškai aiškus šitas dalykas. Jeigu kas nors manytų, kad neaišku, arba Teisinės sistemos komisija, arba dar kas nors — be abejo, galima būtų daryti atitinkamų straipsnių išaiškinimą. Nors dar kartą sakau savo nuomonę, mano nuomone, visiškai vienareikšmiškai įstatymuose yra pasakyta.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas N.Medvedevas. Gal užbaikim jau vis tiek šitą klausimą? Ne. Mes juk pusvalandžiu vėliau pradėjom dirbti. Deputatas Z.Juknevičius. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu paprieštarauti gerbiamajam A.Taurantui ir ne savo nuomonę išdėstyt, o tą praktiką, kuri susikaupė Teisingumo ministerijoj registruojant partijas, ir galų gale pačią šito straipsnio logiką apie partijų kūrimąsi. Teisingai, ten pasakyta ,,400 steigėjų", kablelis, bet skaitykim toliau — ,,savo suvažiavime patvirtintus įstatus ir programą". Tai dabar žiūrėkim: jeigu ne visi šitie 400 steigėjų turi susirinkti į steigiamąjį suvažiavimą, o įstatų nėra, tai kaipgi delegatai gali būti renkami? Kaip? Ar 1 iš 100 tada 4 užtenka. Ar 1 iš 10 tai 40. Todėl logika tokia, ir sako, kad štai visi tie 400 steigėjų iš Lietuvos. Iš Baltarusijos negali, iš Latvijos irgi ne. Turi susirinkti visi, nes nėra įstatų, nėra atstovavimo normos, nėra programos. Jie turi susirinkti, priimti įstatus, programą ir tuos įstatus registruoti. Nuo tada laikoma, kad egzistuoja politinė partija. Kitaip negalima šito aiškinti, nes kitaip grupė — 50 aktyvesnių žmonių gali primesti savo valią visiems likusiems 350. Skaičiuot gi kaip dabar, kaip ponas S.Pečeliūnas sako? Jis norėtų, kad nereiktų šaukti visų 400. Teisingumo ministerija turėtų kaip nors tikrinti. Tai jeigu šitaip paliksim, tai iš tiesų niekada nebus galima išvengti šališko aiškinimosi. Na, kaip įmanoma per 3 dienas pagal protokolus patikrinti, ar iš tiesų yra tiek ar 400, ar nėra. Kad išvengtume nereikalingų tokių traktavimų ar šališkumų, kiekviena politinė partija, kuri sugeba, jeigu ji tikrai jėga, tai gali susirinkti 400, ir tada niekas nenuneigs, kad štai ji tokia yra. Ir pagalvokim apie kitą dalyką — taigi nėra eilinis suvažiavimas, tai yra pirmasis politinės partijos bandymas dalyvauti politiniame gyvenime Lietuvoj. Yra labai svarbus dalykas — registruoti, ir štai dėl to gi taip ir buvom anksčiau taręsi. Štai judėjimas gali būti žymiai didesnis, žymiai gausesnis, jam dar reikia 1000 parašų. O partija, jeigu jinai tiktai pagal sąrašus savo skaičių nustato... O kaip sąrašus galima patikrinti? Niekaip. Tai jai nereikia 1000 parašų, jinai turi tokias dideles teises, palyginti su anais, todėl štai šitoks yra traktavimas. Loginis aiškinimas. Tai nėra, aišku, juridinis, bet loginis aiškinimas, nes kitaip neįmanoma daryti. Man atrodo, jau praktika paaiškino, kad Politinių partijų įstatymas nėra tobulas. Jis labai reikalauja tokių traktavimų, bet, deja, šis pats praktiškiausias.
A.TAURANTAS. Tokiu atveju aš manyčiau, kad jeigu kyla skirtingų nuomonių dėl tų pačių nuostatų, tai Aukščiausioji Taryba galbūt turėtų padaryti išaiškinimą. Ar Teisinės sistemos komisija, ar dar kas nors, nes iš tikrųjų pradedam labai rimtą rinkimų į Seimą etapą ir palikti tokį neaiškumą — iš tikrųjų daug keblumų. Ir daug, sakysime, vienas kito kaltinimų, kad į vieną ar į kitą pusę buvo padaryta šališkumų. Jeigu iš tikrųjų yra tokių skirtingų nuomonių dėl Politinių partijų įstatymo to paties straipsnio, reikalingas išaiškinimas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš matau, mano pavardė kompiuteryje kaip tik leidžia man kalbėti. Tai pirmininkui leidus, aš noriu kai ką pasakyti. Visa tai, ką sakė ponas Z.Juknevičius, yra tiesa. Su vienu ,,bet". Visa tai, ką jis sakė, 100% tinka naujai besiregistruojančioms partijoms. Jeigu mes neatskirsime esančių partijų nuo naujai besiregistruojančiųjų bent šitoj vietoj, visos partijos dabar bus priverstos konstatuoti, kad nuo šios dienos visos jos Lietuvoje yra panaikinamos, pasidaro nepartinė sistema iki tol, kol jos nesiregistruos rinkimams. Aš tai sakau su visiška atsakomybe ir norėčiau, kad mes tai suvoktume, kad tos partijos, kurios registravosi, turėtų pristatyti tuos 400 parašų, o suvažiavimą rengti pagal savo įstatus, savo numatytas atstovavimo normas. Teisingumo ministerija tai ir yra jos prerogatyva žiūrėti, ar mes savo įstatų, rengdami suvažiavimą ir rinkdami deputatus, laikomės ar nesilaikom, o ne priversti mus steigti partiją praktiškai iš naujo. Aš manyčiau, kad šitoj vietoj tikrai, matyt, reikia daryti išaiškinimą. Dabar, matyt, ginčas neturi prasmės. Reikėtų, kad Teisinės sistemos komisija, Juridinis skyrius, Teisingumo ministerija ir šitų projektų autoriai susėstų į krūvą, padarytų tekstą, tiksliau parašytų tekstą, kad įstatymą ir jo išaiškinimą visi traktuotų vienodai, be jokių variacijų. Tai per daug rimta ir per daug svarbu, kad mes galėtume leisti tiek ministerijai, tiek deputatams, tiek partijų lyderiams bei atstovams kiekvienam traktuoti savaip, nes kai liks kelios dienos iki galimybės registruotis ir iškils visokių klausimų, aš labai bijau, kad tai tik supriešins Lietuvos žmones. Ačiū.
A.TAURANTAS. Aš sutikčiau su gerbiamuoju S.Pečeliūnu ir aš jau sutikau, kad reikalingas išaiškinimas, bet tik mums turbūt neduota tiek laiko tam rengtis, nes iš tikrųjų jau laikas pradėti tą procedūrą, na, nebent iki ketvirtadienio kito. Tai galėtume tiesiog pavesti parengti tokį išaiškinimą Teisinės sistemos komisijai, galbūt dar dalyvautų Juridinis skyrius.
PIRMININKAS. Iš tikro, jeigu leisit, aš čia įsiterpsiu. Iš tikro čia variantas galimas. Mes priimam šitą nutarimą, o išaiškinimas gali būti ir šiek tiek vėliau. Deputatas E.Jarašiūnas. Po to deputatas N.Medvedevas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paaiškinti, kadangi teko dirbti ruošiant šį projektą. Manyčiau, kad joks išaiškinimas nereikalingas, norma yra visiškai aiški. Man atrodo, ponas Z.Juknevičius paaiškino, kaip norma suprantama imant ją kaip vieningą visumą. Kitas dalykas kai kai kurie aiškintojai ima mechaniškai dalį ir bando ją traktuot. Taip sakant, negalima teisės normos aiškinti nenustatytais būdais. Tai todėl aš manau, kad jokie išaiškinimai čia nereikalingi, norma yra visiškai aiški. Aš manau, kad pono Z.Juknevičiaus argumentai — tai normos, kaip organinės visumos, suvokimas, o ne išimti atskirą elementą ir bandyti jį vienaip ar kitaip traktuoti. Dalykai yra, manyčiau, visiškai neginčijami, ir mes be reikalo sustojom.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Manau, kad besiruošiant rinkimams problemos, klausimai yra 2 tipų: egzistuoja ar neegzistuoja partija ir ar jos programa bei įstatai atitinka Konstituciją, ar neatitinka. Tam, kad patikrintume, egzistuoja ar neegzistuoja, nes gali būti ir toks atvejis: partija įsteigta, praėjo kiek laiko, joje liko 10 žmonių, jinai faktiškai yra jau numirusi. Taigi tikrai galima būtų organizuoti taip, kad patikrintume, tiktai ne pagal sąrašus, o pagal nario mokesčius, nes partijos narys privalo mokėti mokesčius. Nebūtinai. Vadinasi, sąrašas ir patikrinimas, nes gali atsirasti tokių žmonių, kurie gali sukurti dirbtines partijas. Ponas A.Taurantas žino, kaip patikrinama tokiu atveju atsitiktinė atranka su tam tikra tikimybe, ir viskas. Jeigu tam tikras procentas neatitinka, tai visas sąrašas pripažįstamas neteisėtu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Kadangi buvo ne kartą minėta Teisinės sistemos komisija, kalbėta apie išaiškinimą, tai aš norėčiau pasakyti, kad aš pritariu savo komisijos narių nuomonei, jog jokio išaiškinimo nereikia. Tie, kas reikalauja, tai tam tikra prasme galbūt nori palengvintų sąlygų, kad partija lengviau patektų į šitų visų rinkiminių žaidimų karuselę. Kadangi tai bus praktiškai partijos, jeigu taip galima sakyt, naujas gimimas, tai man atrodo, kad tai, kas yra siūloma projekte, ir tai, kas buvo aiškinta pono Z.Juknevičiaus, yra visiškai teisinga.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar gerbiamasis S.Pečeliūnas, atstovaujantis partijai, kuri iš tikrųjų neturės jokių problemų, gina visas kitas partijas, kurios turės problemų. Aš tikiu, kad ir demokratai, kadaise užregistravę ten keliasdešimt žmonių, dabar turi tiek narių, kad paskolins bet kuriai partijai, ir visoms Lietuvos partijoms užteks vien demokratų partijos narių. Bet vis tiek įstatyme ta norma yra įtvirtinta. Jeigu dabar nutarime mes darysim kokių nors palengvinimų, nukrypimų ir nuo Rinkimų įstatymo, ir nuo Partijų įstatymo, tai būtų visai nesuprantama ir nelogiška. Aš manyčiau, kad patyrę teisininkai ir kvalifikuoti teisininkai išaiškino, kas yra iš tikrųjų. Traktavimai, man atrodo, yra visus patenkinantys, ir galima būtų balsuot. Tik reikia pagirt gerbiamąjį S.Pečeliūną, kad jis toks draugiškas ir užjaučia visas, demokratiškai užjaučia visas kitas nevykusias partijas.
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau priminti gerbiamajam A.Ambrazevičiui ir kitiems deputatams, kad šiuo atveju vyksta ginčas ne dėl nutarimo, o dėl Politinių partijų įstatymo traktavimo — kaip traktuoti Politinių partijų įstatymo 3 straipsnį apie politinių partijų steigimą. Taigi čia nėra šio nutarimo reikalas, kaip traktuoti, kaip turi 400 steigėjų susirinkti. Tai Rinkimų įstatyme viskas pasakyta, aš manau, korektiškai, mes jau dėl to diskutavome. Bet šiuo atveju ten yra nuoroda į Politinių partijų įstatymą, ir dabar kilo ginčas būtent dėl Politinių partijų įstatymo, o ne dėl Rinkimų įstatymo arba jo nutarimo.
PIRMININKAS. Siūlau baigti diskusijas. Tegul gal dar deputatas E.Klumbys pasisakys. A, jis irgi nenori, tai ačiū. Deputate Pečeliūnai, jūs jau kelis kartus kalbėjot. Paskutinį kartą. Ir kitiems pasitaiko, prašom nepersistengti. Deputatas S.Pečeliūnas. S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai, aišku, dėkoju ponui A.Ambrazevičiui, kuris pasakė daug ironiškų komplimentų, bet šitaip aš neginu nei kitų, nei savęs. Aš norėčiau, kad mes vis dėlto suvoktume, jog Lietuvoj partijos jau egzistuoja ir negalima jų sulyginti su tom, kurios tik galvoja steigtis ir registruotis rinkimams. Turi būti tam tikra riba, skirianti štai šitą situaciją. Jeigu jos nebus, aš jums garantuoju, kad tikrai mes neturėsim nieko kito, nei mes, nei kitos organizacijos, — kaip konstatuot, kad tos politinės jėgos, kurios visomis išgalėmis kovėsi už daugiapartinės sistemos įtvirtinimą Lietuvoj, per vieną dieną, nežinau, pačios tai suvokdamos ir ne, paėmė visa tai ir sugriovė. Ir privertė visus vėl viską statyt iš naujo.
Aš nenoriu dabar argumentuoti, aš pasakiau tiktai galutinę visos šitos diskusijos išvadą, kaip aš ją suvokiau. Bet prašyčiau gerbiamąjį pirmininką galbūt pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai priimti tokį protokolinį nutarimą: įpareigoti Teisinės sistemos komisiją, Juridinį skyrių, Teisingumo ministeriją ir šių projektų autorius tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek Partijų įstatymo, tiek šio nutarimo dėl Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo, tiek visus pageidaujančius — susirinkti ir iki ketvirtadienio parengti Rinkimų įstatymo 3 straipsnio išaiškinimą, labai konkretų — kaip turi elgtis tos politinės partijos, kurios jau yra įsiregistravusios, kaip jos turi registruotis rinkimams. Tai atskiras klausimas, konkretus klausimas, o ne taip, kaip bandoma traktuoti, kad jos turi registruotis iš principo, lyg jų visiškai ir nebūtų. Mielieji ponai, neužmirškim jos yra, jos tik turi turėti tvarką, kaip registruotis rinkimams, ir tos tvarkos esančiųjų ir naujai besisteigiančiųjų — turi kuo nors skirtis. Štai ir viskas. Aš prašau pirmininko pateikti tokį pasiūlymą Aukščiausiajai Tarybai. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, gal tikrai tada mes užbaigsim šitą daug kam, bet gal ne visiems įdomų klausimą, balsuodami dėl šito protokolinio nutarimo, t.y. padaryti pavedimą atitinkamoms institucijoms: Teisinės sistemos komisijai, mūsų Juridiniam skyriui, Teisingumo ministerijai, įstatymo rengėjams — sudaryti kokią nors darbo grupę ir pateikti atitinkamą išaiškinimą artimiausiame mūsų neeilinės sesijos posėdyje, jeigu ją sušauksim. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas toks protokolinis sprendimas, kurį pateikė deputatas S.Pečeliūnas? A, dar dėl balsavimo motyvų? Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš ir mano kolegos jau minėjo, kad tai yra praktiškai ieškojimas lengvatų, kaip patekti, gauti teisę dalyvauti rinkimuose. Todėl jau dalis mūsų Teisinės sistemos komisijos narių mano, kad toks išaiškinimas nėra reikalingas. Todėl aš siūlau balsuoti prieš tokį pasiūlymą
PIRMININKAS. Ir dar dėl balsavimo motyvų pats pranešėjas. A, dar gerbiamasis N.Rasimavičius. Prašau. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Siūlau balsuot prieš tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Gerai, aišku, supratom. Ir deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, čia kai kurie tik ką kalbėjusieji traktavo politiškai visa tai kad ten lengvatos ar ne lengvatos, bet aš manau, kad jeigu Aukščiausiojoje Taryboje, tiktai kuri pagal Konstituciją turi teisę aiškinti įstatymus, kilo ginčas, tai vis dėlto jis turi pagrindą, o ypač tokiu jautriu dalyku kaip pasirengimas rinkimams, politinių partijų pasirengimas rinkimams. Taigi kaip ten bebūtų ir koks bebūtų tas išaiškinimas, aš manau, kad tikrai būtų panaikinta įtampa ir tikrai nebebūtų vienas kito kaltinimų, jeigu vis dėlto tas išaiškinimas būtų padarytas. Tai tiesiog vienodai būtų suprantami tie dalykai, kuriuos dabar kiti deputatai supranta nevienodai. Aš manau, kad tai tikrai nepakenktų.
Balsavimas dėl protokolinio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Politinių partijų įstatymo 3 straipsnio ir Seimo rinkimų įstatymo 30 straipsnio išaiškinimo
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas deputato S.Pečeliūno pateiktas protokolinio nutarimo projektas? Balsuojam. Ne ne, technika balsuojam. Kas už — tas ,,už", kas prieš — tas ,,prieš".
Už 22, prieš 12, 15 susilaikė. Pasiūlymas nepriimtas. Sąrašo neduosiu — nėra kada. Užtenka demokratijos, baigiantis sesijai, — mes niekaip jos neužbaigsim. Taigi, gerbiamieji kolegos, man nieko kito nebelieka, kaip tiktai skelbti seniai žadėtą pertrauką. Renkamės 17.15 val.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Jūs manot, kad nebebus? Na, turim susirinkt. (Balsai salėje) Minutėlę, gerbiamieji kolegos! Atšaukiu savo žodžius, ką tik pasakytus. (Balsai salėje) Minutėlę, gal mus išgelbės naujasis premjeras. Prašom, gerbiamasis A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Gal ką ir galėtų, bet jau tik ne Aukščiausiąją Tarybą išgelbėti.
PIRMININKAS. Prašau.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, deputatas V.Jarmolenka teisėtai kritikavo premjero iniciatyvą dėl neeilinio posėdžio kitą ketvirtadienį. Kadangi premjeras yra ir deputatas, tai jis gali prašyti savo kolegų surinkti 1/3 parašų sesijai paskelbti. Gerbiamieji, po savaitės, aš apie tai ir kalbu. Lygiai po savaitės, kitą ketvirtadienį, aš labai prašyčiau, kad jūs susirinktumėt. Tai jūs turit nuspręsti tuoj pat. Darbotvarkė, man atrodo, yra aiški:
Lietuvos banko klausimai ir Vyriausybės tolesnio formavimo klausimai, gal dar vienas kitas smulkus. Aš labai prašyčiau, gerbiamieji, neišsiskirstyti, dėl to nenusprendus. Jeigu jūs nenuspręsite ką gi tada darysi, Bet tokiu atveju jūs paliekat labai neapibrėžtą situaciją. Aš prašau jūsų, kad nereikėtų skelbti Prezidiumo nutarimo, patiems ryžtis ir nutarti dabar net 1/3 visų deputatų balsų, kad kitą ketvirtadienį įvyksta neeilinis posėdis. Ačiū. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, viceministras ir deputatas Z.Juknevičius prašė priminti, kad pasirašyta teisinės pagalbos sutartis su Rusija. Kad ji pradėtų galioti, ją reikia ratifikuoti. Taip pat būtų naudinga tai padaryt kitą ketvirtadienį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra šiek tiek kitoks siūlymas: neužbaigti vis dėlto šiandien sesijos, o ją pratęsti iki ketvirtadienio. Tada viskas labai paprasta ir aišku. Sutariam? Nieks neprieštarauja? (Balsai salėje) Nebūtinai. Posėdį rengiam, jau kaip norėsim.
A.TAURANTAS. Mes galime nutarti kitaip. Gerbiamasis Jarmolenka, nereikia piktintis dėl tokio dalyko, dėl kurio tikrai nėra prasmės.
PIRMININKAS. Pirmininkas taip pat žodžio tamstai nesuteikė. Taigi kaip sutarėm — pratęst sesiją? Balsuojam. Kas už tai, kad šita sesija būtų pratęsta? (Balsai salėje) Iki ketvirtadienio imtinai. Balsuojam. Galima, galima balsuoti. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 43.
PIRMININKAS. Tylos! Kiek balsų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 43.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 3.
PIRMININKAS. 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pratęsimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 43 balsais už, 3 balsavus prieš, 7 susilaikius sesija pratęsta iki ketvirtadienio imtinai.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pirmininke, galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Tamstai, Jarmolenka, žodis nesuteiktas.
V.JARMOLENKA. Aš klausiu, ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka prašo žodžio, bet prieš tai ranką kėlė deputatas ir premjeras A.Abišala. Labai atsiprašau.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji deputatai, norėčiau trečiadienį, 10 val., frakcijų ir komisijų turbūt pirmininkams pateikti savo samprotavimus ir kandidatūras, kad jie galėtų per trečiadienį apsvarstyti prieš balsavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
Diskusija ir balsavimas dėl tolesnės darbo tvarkos
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau paklausti, kokiu Reglamento straipsniu vadovaudamiesi mes ką tik balsavom? 102 ar 101 ?
PIRMININKAS. Čia yra procedūrinis dėl darbo tvarkos esamos daugumos pagrindu.
V.JARMOLENKA. Taip. Dėl to, kad buvo 3 prieš, aš turiu teisę ar neturiu teisės reikalauti perbalsuoti esant didžiajam kvorumui?
PIRMININKAS. Galit, bet kitą ketvirtadienį. (Juokas) Kadangi kitą ketvirtadienį bus ir daugiau perbalsavimų, deputatas S.Pečeliūnas siūlo dėl savo protokolinio nutarimo projekto dar perbalsuoti, kai bus daugiau. Tai, gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes priimkim šitą nutarimą dėl rinkimų. Gerbiamieji kolegos, teikiu perbalsuoti 5 punkto pataisą, kurią pateikė Centro frakcija. Kas už Centro frakcijos pasiūlymą?
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, reikia susodinti žmones.
PIRMININKAS. Jeigu kvorumo nėra, tai tada aš atsiimu. Prašom sėsti! Balsų skaičiavimo komisija nori suskaičiuot. Gerbiamieji kolegos, kurie centre esat, prašom sėsti. Deputate Zingeri, prašom sėsti į savo vietą. Deputate Jarmolenka, prašom sėsti. Deputatą R.Ozolą, deputatą R.Rudzį prašom į savo vietas. Deputatą V.Terlecką irgi prašom į savo vietą. Gerai. Dabar deputatas J.Jurgelis kalbės. Prašom visų būti savo vietose, dabar deputatas J.Jurgelis kalba.
J.JURGELIS. Aš norėjau dėl balsavimo motyvų, bet dar neaišku, ar yra kvorumas ir ar bus balsavimas.
PIRMININKAS. Tuoj suskaičiuos.
S.PEČELIŪNAS. Ponas Juršėnai, ar galima rasti išeitį?
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš žiūriu, kad šiandien tikrai gali būti komplikuotas dalykas, nes pagal įstatymą Vyriausiąją rinkimų komisiją turime patvirtinti iki 28 d., jeigu aš neklystu. Mes nutarę dabar susirinkti ketvirtadienį, tai jau nėra 28 d., tai jau yra, atrodo, 30 d. bet kokiu atveju mes šiandien šitą sprendimą turi ne padaryti. Aš nekalbu apie visą nutarimą, ten kiti dalykai galėtų dieną kitą turbūt palaukti, bet būtent šitas — dėl rinkimų komisijos sudarymo — nebegali. Mes galime pasirinkti 2 būdus. Vienas balsuoti čia dabar; jeigu surenkam balsus, problemos nebelieka. Jeigu nesurenkam, tuomet gal net priimtume nors protokolinį kad tokia komisija jau yra sudaryta, ir paskui ketvirtadienį perbalsuotume. Aš manau, mūsų sprendimas — ar Prezidiumui pavesti jau nepasikeistų, bet nors kokį užfiksuotą sprendimą turim padaryti, privalom. Būkit malonus, pasirinkit vieną iš pasiūlytų išeičių, ir atlikim šitą dalyką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, gerbiamasis Taurantai, aš pasakysiu, tada pats užbaigsi, pataisysi. Salėje yra 75 deputatai. Jeigu mes vieningai balsuosim, mes galim priimti štai tą projektą, kuris čia net ne vieno deputato buvo pateiktas ir palaikytas, t.y. mes patvirtinam šito nutarimo dėl Seimo rinkimų 1 punktą ir patvirtinam Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tai būtų vienas nutarimas, o kitam nutarimui liktų nutarimo dalis dėl rinkimų įgyvendinimo, ta, kur ne tiek svarbios tos datos. Tai štai, jeigu toks variantas, jeigu, žinoma, pranešėjas su tuo sutiktų...
A. TAURANTAS. Galima būtų pabandyti. Koks kvorumas?
PIRMININKAS. Salėje 75 deputatai.
A.TAURANTAS. Galima būtų tada pabandyti kitą išeitį. Galbūt tada priimam tą nutarimą be 5 punkto, o 5 punktą — atskiram nutarimui, kai susirinksim visi ir išspręsime tas alternatyvas.
PIRMININKAS. Irgi galimas variantas. Gal tikrai, gal tikrai taip darom.
A.TAURANTAS. Tai būtų vis daugiau punktų priimta, jis būtų pilnesnis. Be 5 punkto balsuojam, o dėl 5-ojo atskiru nutarimu spręsime — ar su papildymu, ar be papildymo, tiesiog atidėsime ginčą kitam posėdžiui.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Ne, manau, kad šitas pasiūlymas yra geresnis. Deputatas A.Ambrazevičius. Prašom, deputate Ambrazevičiau.
A.AMBRAZEVIČIUS. Matot, būkim nuoseklūs. 5 punktas siejamas su visu nutarimu. Jeigu bus nutarimas priimtas be 5 punkto, kai kuriems deputatams visai nebus intereso grįžti prie to 5 punkto ir jis nebus svarstomas. Dėl to geresnis, aš manyčiau, tas siūlymas patvirtinti šiandieną Vyriausiąją rinkimų komisiją. Jis yra logiškas, mes balsuokime už rinkimų komisiją, o ketvirtadienį patvirtinsime visa kita.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, neskubant reikia pasižiūrėti, kad yra ir 3 punktas, kuris įpareigoja Teisinės sistemos komisiją parengti pasiūlymus dėl baudžiamųjų įstatymų pakeitimo. Tai jeigu šiandien būtų visa tai priimta ir 3 punktas, tai per savaitę komisija galėtų dirbti ir ketvirtadienį svarstyt. O jeigu nėra, tai nėra. Na... Aš tai, pavyzdžiui, visiškai nepageidauju, kad būtų toks įpareigojimas Teisinės sistemos komisijai, bet taip buvo sutarta. Todėl, man atrodo, pono A.Tauranto pasiūlymas — už visą be 5-ojo — yra priimtinesnis.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, kurį variantą renkamės: ar tiktai 1 punktą, ar visą nutarimą be 5 punkto? Deputatas S.Pečeliūnas ir teikiu balsuoti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kad dėl to pasiūlymo, kurį teikiat jūs ir kurį palaikė deputatas A.Ambrazevičius, atrodo, susipriešinimų yra mažiausiai ir yra vilties, kad balsų užteks. Dėl 3 punkto tai yra mūsų vidaus dalykas, mes jį galime priimti ir protokoliniu. Įpareigoti savo Aukščiausiosios Tarybos komisiją atlikti tam tikrą darbą mes galime ir protokoliškai, tai mūsų vidaus tvarkos dalykas. Taigi tam tikrą šito nutarimo dalį mes jau turėtume: komisiją turėtume ir įpareigojimą. O dėl kitų punktų... Kadangi dar reikės balsuoti ir dėl to išaiškinimo ketvirtadienį, kai susirinksime, galbūt iki to laiko mes jau paruošime tekstą, bus galima ketvirtadienį, man atrodo, be jokių problemų balsuoti. Užteks deputatų ir užteks balsų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai dabar alternatyviai balsuodami, apsispręskime, ar priimam nutarimą kol kas iš 1 punkto, plius rinkimų komisija čia atskirai, ar priimam visą nutarimą be 5 punkto. Kas už pirmąjį variantą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už antrąjį variantą, t.y. už pilnesnio nutarimo priėmimą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Taigi teikiu balsuoti. Pirmas variantas — tik 1 punktas, antras variantas — visas nutarimo projektas be 5 punkto. Už pirmąjį variantą — 33 balsai, už antrąjį — 26. Taigi priimtas pirmasis variantas ir dabar dirbame toliau. Čia vėliau. Prašom ramiau. Pirmasis variantas, t.y. 1 punkto priėmimas. 33, prieš — 26.
A.TAURANTAS. Tai aš tokiu atveju prašyčiau, kad gerbiamasis posėdžio pirmininkas pateiktų Aukščiausiajai Tarybai balsuoti nutarimą. Gal pavadinimą palikime jau tą patį...
PIRMININKAS. Taip.
A.TAURANTAS. Ar gal dėl... Nežinau, dėl... O galbūt mes galėtume abudu nutarimus sudėti į vieną ir komisijos sudarymą, ir išaiškinti,
PIRMININKAS. Pavadinti — dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos.
A.TAURANTAS. A, tai taip. Tokiu atveju laikykime taip, kad nutarimo ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos rinkimams į Seimą sudarymo" 1 punktas, kuris yra paimtas iš ano nutarimo, yra priimtas. Pats punktas.
PIRMININKAS. Taip.
A.TAURANTAS. Gerai. Tada siūlau deputatams pasiimti patį nutarimą ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos rinkimams į Seimą sudarymo". Rinkimų komisijos sudarymo, ,,rinkimams į Seimą" — šie žodžiai turbūt nereikalingi. Jo 1 punktas taptų 2 mūsų nutarimo punktu. Jau praėjusį kartą čia buvo kalbėta, kad tie kandidatai, kurie čia surašyti, visi pateikti politinių organizacijų partijų arba kitų politinių organizacijų, kurios pateikė.
(Balsai salėje) Aš labai noriu vieną sakinį, leiskite man pasakyti, nes tai yra labai svarbu. Aš noriu, kad tai būtų užfiksuota stenogramoje, nes yra ir daugiau organizacijų, pateikusių paraiškas, bet pagal dabartinius jų įstatus jos nėra įstatuose nurodžiusios, kad yra politinės organizacijos. Taigi kai jos persiregistruos kaip politinės organizacijos, jos pagal Rinkimų įstatymą turės teisę pateikti paraiškas papildyti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kitas komisijas. Dabar jų pareiškimai kol kas ir lieka tik pareiškimai, čia įtraukiamos tik tos organizacijos, kurios aiškiai yra nurodžiusios savo politinį pobūdį. Taigi aš siūlau balsuoti. Čia yra pagal jų paraiškas pateiktos kandidatūros, taip pat gerbiamasis V.Litvinas, kuris jau dirbo toje komisijoje ir yra turbūt iš tiesų iš šitų žmonių vienintelis specialistas, dirbęs tą visą laiką, kiek dabar buvę rinkimų.
PIRMININKAS. Tai galime balsuoti, gerbiamieji kolegos? Kas už tai, kad būtų...
L.MILČIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.Prašom.
L.MILČIUS. Aš suprantu, kad komisija bus patvirtinta, tačiau dėl stenogramos ir ateičiai aš dar kartą noriu pasakyti, kad aš nepasitikiu Algirdu Vydmontu (Tautos pažangos judėjimas), kuris tikrai padarė tarnybinį prasižengimą, ir, aišku, tą tarnybinį prasižengimą padaryti jį paskatino deputatas A.Ambrazevičius. Dėl to aš balsuosiu prieš šią komisiją ir agituoju kitus balsuot. Jeigu šitokie žmonės, kurie referendume darė tokius prasižengimus, bus šitoje centrinėje komisijoje, aš nežinau, kokios gali būti pasekmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, noriu supažindinti, gerbiamieji kolegos. Norintieji galės ateiti į mano kabinetą pažiūrėti gerbiamojo A.Vydmonto darbo, atlikto referendumo metu. Iš tikrųjų tiek sukčių, kiek yra išaiškinęs šitas žmogus per praėjusį referendumą, turbūt niekas nerado. Ir galų gale... Galų gale net buvo aptikta, kad vietoj šito žmogaus buvo pasirašyta biuletenyje. Jis net tada nebuvo stebėtojas, bet buvo priverstas tą statusą įsigyti ir toliau jau kaip stebėtojas rinkimų apygardose stebėjo tuos pažeidimus. Visa medžiaga yra perduota prokuratūrai, tik gaila, kaip ir dėl praėjusio mitingo mūsų teisėtvarkos organai nereaguoja į tokius neteisėtus veiksmus. O kaip tas referendumas buvo organizuotas, mes visi puikiausiai žinom. Dėl to mūsų judėjimas visiškai pasitiki šituo žmogum, mes jį rekomenduojam ir čia yra mūsų reikalas ir mūsų problema. O jeigu deputatai iš tikrųjų nenori rinkimų ir vien dėl to, dėl mums atstovaujančio_žmogaus blokuos visą nutarimą, tai tada nebūkit veidmainiai iš karto pasakykit, kad nenorit rinkimų ir nenorit sudaryti tos rinkimų komisijos.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas. Ir po to deputatas A.Sakalas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, mes nesiginčykim dabar. Turim labai paprastą procedūrą, kai reikia balsuoti už tam tikrą sąrašą ir yra sprendžiama, ar už kiekvieną atskirai, ar už visus iš karto. Buvo ir toks atvejis: jeigu dėl kurios nors kandidatūros yra prieštaraujama, tai dėl tos kandidatūros balsuojama atskirai, o paskui balsuojama už visus. Aš manau, kad toks sprendimas būtų priimtinas, nes tikrai yra deputatų, kurie dėl šitos pavardės prieštarauja. Balsuokim dėl jos atskirai, paskui balsuosime už visus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai ir gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau atkreipti dėmesį dėl 3 punkto. Pagal Rinkimų įstatymą...
A.TAURANTAS. Aš apie tai dar kalbėsiu, gerbiamasis.
A.SAKALAS. Kalbėsit, kol kas nekalbėjot...
A.TAURANTAS. Taip, jį reikės panaikinti.
A.SAKALAS. Nei dėl 2, nei dėl 3 nekalbėsit kol kas, taip?
A.TAURANTAS. Tai aš kol kas tiktai 1 punktą pateikiau.
A.SAKALAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia yra ne 1, čia 2, gerbiamasis.
A.TAURANTAS. Dabar jau 2, taip.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu kreiptis į deputatus su pasiūlymu balsuoti už tą kandidatą, kurį pristato politinė partija ar judėjimas, jeigu mes jau tokį principą pasirinkom. Jeigu kam atrodo, kad jų kandidatas nevertas, negarbingas žmogus, na, tegu jis taip mano apie judėjimą tai čia jo reikalas. Mes negalim jų žmonių atskirai vertinti, nes čia prasidėtų tada bent dėl 13 partijų ir judėjimų tokie ginčai. Bet štai aš noriu tiktai pasakyti dėl Respublikonų partijos ir tai ne dėl to, kad aš pažinčiau Algimantą Joną Sakalą kaip kokį nors negarbingą žmogų. Aš tiktai dėl to, kad jeigu mes štai patvirtinam jį, kuris šitoj partijoj yra Petraičio grupuotės atstovas, tai būtinai poryt ar kada atsiras Bubulio grupuotės atstovas. Ir taip... Žinot, ten yra didžiulis ginčas, tai nevienalytė partija: maždaug 15 žmonių vienoj pusėj, 15 — kitoj. Todėl mes visiškai galėtumėm jį išbraukti, Prezidiumas turi teisę po to kooptuoti. Na, tegu jis tai ir padarytų be jokios žalos kam nors po to, jeigu partijoje ten išaiškėtų kokios nors jėgos. O šiaip aš siūlau balsuoti už sąrašą. Mes sutarėm, kad tai bus judėjimų ir partijų deleguoti žmonės, ir nebepradėkim vieno ar kito charakterizuoti.
PIRMININKAS. Tai kaip, balsuojam?
A.TAURANTAS. Dėl Respublikonų partijos aš norėčiau pasakyti. Skelbimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo buvo paskelbtas ir per radiją, ir mes esame gavę vienintelį pareiškimą iš Respublikonų partijos. Jokių kitų kreipimųsi nebuvo, tai tiktai tuo ir vadovavomės. Tą mes turime raštu pateiktą ir kitokių pareiškimų neturime, apie partijos panaikinimą taip pat neturime jokio rašto. Tai tuo ir vadovaujamės.
PIRMININKAS. Viskas aišku, gerbiamieji kolegos. Mūsų nutarimo ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos" 1 punktas, kuris yra iš nutarimo ,,Dėl Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo", priimtas.
Dabar mes turime balsuoti dėl 2 punkto. Yra siūlymas — už sąrašą, t.y. skirti rinkimų komisijos nariais tokius... Kas už tai, prašom paspausti. Mygtukais balsuojam. Už 57, 2 prieš, 3 susilaikė. Punktas patvirtintas. Tai yra, atsiprašau, 58, kadangi aš gerbiamojo A.Tauranto neskaičiavau. 58 — už, 2 — prieš, 3 susilaikė. Punktas patvirtintas. Prašom toliau.
A.TAURANTAS. Toliau, pagal Rinkimų įstatymą mes turime paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką. Aš manau, kad deputatai turėtų patys pasiūlyti, kas galėtų būti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Aš galėčiau Centro frakcijos vardu pasiūlyti pirmininku teisininką, turintį didelį patyrimą, nes manau, kad kaip tik čia teisininkas reikalingas, poną Vaclovą Litviną. Jis nepriklauso jokiai partijai, nepriklauso jokiam judėjimui, tai jis bus labai objektyvus pirmininkas. Ir galės derinti visų judėjimų ir partijų interesus.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcija pritaria šitai kandidatūrai ir taip pat siūlo balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Taigi, jeigu daugiau siūlymų nėra... Deputatas S.Malkevičius? Paspauskit. Deputatas S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Mes siūlom jau anksčiau pasiūlytą profesorių J.Juzeliūną.
PIRMININKAS. Daugiau siūlymų nėra? Tai ką gi, aš siūlau tada irgi alternatyviai pasirinkti vieną iš kandidatūrų, o po to jau rankų pakėlimu. Kas už pasiūlytą 2 frakcijų vardu Vaclovą Litviną, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už gerbiamojo S.Malkevičiaus, matyt, koalicijos vardu pasiūlytą profesorių J.Juzeliūną, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikiusieji neskaičiuojami. Pradedam balsuoti. Pirmasis variantas — tai yra už Vaclovą Litviną, antrasis variantas, arba mygtukas ,,prieš", — už profesorių J.Juzeliūną. Už pirmąjį variantą — 40, įskaičiuojant čia deputatą A.Taurantą, už antrąjį variantą 21 ir vis dėlto 2 neišlaikė ir susilaikė. Taigi komisijos...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Jeigu oficialiai gerbiamasis S.Malkevičius siūlo, čia jo teisė. Siūlot, gerbiamasis Malkevičiau, ar ne? Ne. Taigi tada galima balsuoti už visą nutarimą.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, aš toliau... Gerbiamasis A.Sakalas čia buvo pastebėjęs. Aš noriu priminti, kad čia tiesiog buvo iš inercijos įrašyta, kaip anksčiau, pagal ankstesnę tvarką buvo, kad paskiriamas sekretorius, bet aš primenu, kad Rinkimų įstatyme nėra nurodyta, kad Seimas ar šiuo atveju dabar Aukščiausioji Taryba turėtų rinkti ar skirti pavaduotoją ar sekretorių. Tai aš manau, kad šį punktą tiesiog galima išbraukti.
PIRMININKAS. Taigi tada yra nutarimas iš 3 punktų, ir siūlau balsuoti už visą nutarimą. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo", susidedantis iš 3 punktų? 1 punktas, dar sykį kartoju, iš nutarimo ,,Dėl Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo"... Prašom netriukšmauti! 2 punktas — dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, • 3 dėl pirmininko. Prašom balsuoti. Aš noriu atsišnekėt baigiantis sesijai. (Balsai salėje) O kas ten žino, ar leisit man pirmininkaut...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 65.
PIRMININKAS. Pakartokit. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. 65. Tiek, kiek reikia. Kas prieš? A, yra ir prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos” priėmimas
PIRMININKAS. Kiek susilaikiusiųjų? Pakartokit. Taigi, gerbiamieji kolegos, 65 balsais už, 1 prieš, 2 susilaikius nutarimas ,,Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo" priimtas. (Plojimai) Deputatas V.Jarmolenka dėl darbo tvarkos. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš prašyčiau ne dėl darbo tvarkos, o padaryt man išaiškinimą. Oficialiai prašau šito. Dėl kokio mes nutarimo ar kito dokumento dėl pratęsimo vis dėlto čia balsavom ir taip antikonstituciškai nubalsavom?
B.V.RUPEIKA. A.Patackas padarys.
PIRMININKAS. 1/3 deputatų, kadangi tai buvo 43, visiškai pakanka šitam padaryti. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Man atrodo, daugiau klausimų neišspręsim šiandien.
B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta seniūne, rinkėjai klaus per šią savaitę, ar įvyko tas šliaužiantis perversmas ar ne. Ką atsakyti?
PIRMININKAS. Minutėlę, dar ne viskas! Deputate Rupeika, palaukit, dar deputatas A.Taurantas. Kantrybės.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu priminti, kad iš tikrųjų buvo pasiūlymas: 3 punktą iš nutarimo ,,Dėl Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo" mes galime priimti protokoliniu nutarimu ir pavesti Teisinės sistemos komisijai parengti įstatymų pakeitimus dėl atsakomybės už Rinkimų įstatymo pažeidimus. Aš manau, kad tai svarbu, tai buvo susitarimo dalykas, tai labai akcentavo ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Ir aš prašyčiau tokį protokolinį nutarimą priimti. Iki kito ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Sutinkam? Konsensu priimta. Taigi, gerbiamieji kolegos, šitas posėdis baigtas. Kitas posėdis — ketvirtadienį. Gero poilsio! Ačiū už darbus.