1992 m. liepos 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Labas rytas. Kviečiu į posėdžių salę. Labas rytas, gerbiamieji, pradedam, tikėsimės, paskutiniuosius šios sesijos posėdžius. Kai kurie deputatai nori padaryti pareiškimus. Kviečiu į tribūną deputatą Justą Paleckį.
Deputato J.V.Paleckio perskaitytas Lietuvos socialdemokratų partijos kreipimasis į visas demokratines Lietuvos partijas ir visuomeninius politinius judėjimus dėl garbingos ir korektiškos rinkiminės kovos
J. V.PALECKIS. Gerbiamosios kolegės, gerbiamieji kolegos, gal šis pareiškimas nuskambės donkichotiškai ir idealistiškai po užvakarykščių įvykių ir incidentų, tačiau Socialdemokratų partijos vardu aš esu įpareigotas perskaityti tokį kreipimąsi į visas demokratines Lietuvos partijas ir visuomeninius politinius judėjimus dėl garbingos ir korektiškos rinkiminės kovos. Jo tekstas:
,,Prasideda rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanija. Jeigu sukursime geras pasiruošimo rinkimams tradicijas, galėsime didžiuotis demokratijos tvirtėjimu mūsų valstybėje, aktyvesniu žmonių dalyvavimu politiniame gyvenime. Visos demokratinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai, visi besiruošiantys dalyvauti rinkimuose kandidatai, mūsų nuomone, suinteresuoti tuo, kad neišvengiama rinkiminė kova vyktų garbingai ir korektiškai, kad ji nevirstų peštynėmis ir drabstymusi purvais, kad Lietuva nebūtų suskaldyta į nesutaikomai priešingas stovyklas. Todėl visi kartu tarkime tvirtą ,,ne" smurtui, mėginimams užkimšti oponentams gerklę, šmeižtui, neapykantos kurstymui rinkiminėje kampanijoje. Ji gali būti aštri, tačiau neturėtų virsti grubia ir bet kokiu atveju privalo išlikti korektiška. Teisinėje valstybėje rungiasi programos ir idėjos, o ne raumenys ir balso stygos, ne priešai kovoja tarpusavyje, o politiniai varžovai tolerantiškai oponuoja vieni kitiems. Lietuvos socialdemokratų partija siūlo visoms demokratinėms partijoms ir visuomeniniams politiniams judėjimams, taip pat pavieniams deputatams nedviprasmiškai pasisakyti prieš bet kokį fizinį smurtą ar grasinimus, už bet kurio kandidato į deputatus neliečiamybę, jo garbės ir orumo žeminimo neleistinumą, griežtai atsiriboti nuo ekstremistinių grupuočių bandymų trukdyti vienos ar kitos politinės jėgos atstovų susirinkimus, susitikimus su rinkėjais, tarpusavio susitarimu nustatyti apribojimus rinkiminėje kampanijoje plakatai, atsišaukimai, apmokami skelbimai masinės informacijos priemonėse, tausojant gamtos išteklius ir turint omeny visuomenės, interesus. Kviečiame visas partijas bei visuomeninius politinius judėjimus pasirašyti bendrą susitarimą dėl garbingos ir korektiškos rinkiminės: kovos ir tiksliai jo laikytis. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos prezidiumas,." Ačiū..
Plenarinio posėdžio darbotvarkės svarstymas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū. Kas dar norėtų? Matyt, šiek tiek vėliau. Gal, gerbiamieji kolegos, užsiregistruokim, bent pasitikrinsim, kiek mūsų dabar. Nieko, atsarga gėdos nedaro. Prašom registruotis. Gal tikrai tada dar sykį pabandykim: jeigu išeis, tai išeis, o jeigu ne... Prašom registruotis. Gerai, baigiam šitą eksperimentą. Paskui registruosimės, kaip čia vienas kolega ir pataria. Gaila, kad nepaklausiau jo.
Taigi dėl mūsų darbotvarkės. Jūs ją, tikiuosi, turite. Tai tie klausimai, kurie buvo ir mūsų sesijos pratęsimo darbų plane, ir tie klausimai, dėl kurių mes susitarėme papildomai. Prieš pat posėdį pora deputatų paprašė padaryti štai tokias korektūras, jeigu nebus kitų pasiūlymų ir jeigu sutiksite su tuo, ką aš dabar pasakysiu remdamasis kolegų prašymais. 4 klausimą, t.y. Konstitucijos klausimą, šiek tiek vėliau, o užtai 8 klausimą, — ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo" padaryti anksčiau: arba 3, arba 4 klausimu. Žodžiu, matyt, praktiškai sukeičiam 4 klausimą su 8. A, aš labai atsiprašau, dar vis eksperimentas. Taigi štai toks siūlymas: 4 punktą sukeisti su 8. Sutinkam? Pasirodo, ne technika kalta, o aš kaltas — ne ten ranką padėjau. Taigi dar kartą registruojamės. Registruojamės, trečiasis kartas nemeluoja. Dar sykį. Pabandykim, gerbiamieji kolegos, dar sykį. Ar jau veikia dabar? Tada prašom spausti. Salėje — 77 deputatai. Taigi pirmasis užsiregistravimas baigtas. Grįžkime prie darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, kartoju: yra siūlymas 4 punktą sukeisti su 8, sutinkam? Negirdžiu prieštaravimų, vadinasi, sutinkam. Deputatė K.Prunskienė? Deputatas M.Laurinkus. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Tai aš noriu atkreipti dėmesį jeigu nėra prieštaravimų, tai ir toliau dirbkime.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi tada siūlau patvirtinti šitą dienotvarkę.
A.A.ABIŠALA. Vieną minutėlę, gerbiamasis seniūne?
PIRMININKAS. Prašau.
A.A.ABIŠALA. Vyriausybės vardu norėčiau priminti, kad kažkada yra gerokai seniau įteiktas prašymas pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę turizmo tarnybą. Aš vakar jūsų nepaprašiau per seniūno suorganizuotą pasitarimą, nes buvau tiesiog pamiršęs. Leiskite man pataisyti šitą klaidą. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų kartu su 3 klausimu arba atskirai, tai nėra svarbu, pateikti šitą klausimą taip pat. Man regis, kad pabandžius aiškintis su seniūnija, sutarėme, kad Vyriausybės įstatymo frazė ,,gali steigti valstybines tarnybas ir inspekcijas Aukščiausiajai Tarybai pritarus" reikštų, kad tas pritarimas, t.y. nenurodo kad pritarimas turi būti priimtas būtent nutarimo forma, o tiesiog, sprendimas greičiausiai protokolinis nutarimas. Jeigu taip darytume, palengvintų procedūrą, žinoma, jeigu sutartume. Jeigu būtų didelių prieštaravimų, tada tektų atidėti. Todėl prašau įrašyti į darbotvarkę po 3 klausimo 4 — dėl pritarimo įsteigti Valstybinę turizmo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o buvusį 8 padaryti 5, buvusį 46.
PIRMININKAS. Aišku. Ar gerbiamieji kolegos sutiktų su tokiu darbotvarkės patikslinimu? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Sakykite, man regis, ir Nacionalinio saugumo tarnybai irgi nėra Aukščiausiosios Tarybos sutikimas duotas — jinai veikia lyg ir nelegaliai. Ar nereikėtų kartu pridėti ir tą klausimą?
PIRMININKAS. Kiek aš supratau, gerbiamasis Pangoni, premjeras dar šito dalyko nesiūlo.
J.PANGONIS. Bet tai būtų vienu metu išspręsta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere?
J.PANGONIS. Turizmas gal svarbiau negu saugumas?
A.A.ABIŠALA. Jeigu Aukščiausioji Taryba ir deputatas J.Pangonis sutiktų įrašyti šitą klausimą kaip rezervinį, kuris iš tikrųjų yra svarbus, bet kuriam aš šiuo metu nesu pasirengęs, tai aš būčiau dėkingas. Tada mes galėtume ir svarstyti, jeigu suspėtume pasirengti, ir blogiausiu atveju atidėti kitam posėdžiui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai jeigu neprieštaraujame, aš laikau, jog mes sutarėm, kad 3 punktas būtų papildytas arba kad būtų įrašytas dar vienas punktas dėl Valstybinės turizmo tarnybos. Sutinkam? Pirmininkas? Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, gerai, kad įrašytas šitas punktas. Kaip kam beatrodytų, mes atsiliekame toje srityje, kuri gali būti viena iš Lietuvos biudžeto svarbių vietų. Aš noriu jūsų paklausti ir gerbiamojo Č.Juršėno, ir kitų kolegų — kaip jūs manytumėte dėl vakar dieną priimto Prezidiumo pareiškimo. Gal Aukščiausiosios Tarybos pritarimas tokiam pareiškimui nepakenktų jo svoriui, kadangi mes atsiliepiam į Rusijos parlamento tam tikrus nelabai draugiškus Baltijos valstybėms svarstymus.
PIRMININKAS. Aš asmeniškai pritarčiau, bet norėčiau vis tiek dėl bendros tvarkos paklausti kolegų. Pirmiausia, ar gavote Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą ,,Dėl rusų gyventojų teisių Lietuvoje ir Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos svarstymų bei dokumentų"? Tai sutinkat, kad šitą klausimą mes irgi šiandien išnagrinėtumėm?
V.LANDSBERGIS. Jeigu galima, aš noriu patikslinti. Aš nemanau, kad čia būtinai reikėtų daug nagrinėti, bet galbūt pakaktų Aukščiausiosios Tarybos kad ir tokio protokolinio pritarimo, kad Prezidiumas padarė tokį pareiškimą sutinkam su jo turiniu.
PIRMININKAS. Pritarti Prezidiumo pareiškimui. Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, su visais šitais papildymais gal dabar galime balsuoti už tokią darbotvarkę?
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne!
PIRMININKAS. Prašau. Premjeras.
A.A.ABIŠALA. Jūs nepaklausėt deputato J.Pangonio, ar jis sutinka su jo pasiūlymui padaryta mano pataisa. Jeigu taip, tai aš prašyčiau, kad ir Aukščiausioji Taryba sutiktų, t.y. įrašyti kaip rezervinį klausimą pritarimą steigti Nacionalinio saugumo tarnybą.
PIRMININKAS. Dar papildomas patikslinimas, sutinkam? Gerai. Taigi kas už tokią darbotvarkę su kai kurių klausimų sukeitimu, su 2 papildomais dalykais ir su 1 rezerviniu klausimu, prašom balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašom skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 69 balsais už, 1 susilaikius šios dienos darbotvarkė patvirtinta. Dabar galime pereiti jau prie konkrečių mūsų klausimų. Aš siūlyčiau: gal iš tikro pritarkim, kaip Pirmininkas siūlo, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pareiškimui ir tuo būdu vieną papildomą klausimą būsim išsprendę. Sutinkam? Ar reikalinga balsuoti? Gal dėl bendros tvarkos pabalsuokim. Kas už tai, kad būtų pritarta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pareiškimui ,,Dėl rusų gyventojų teisių Lietuvoje ir Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos svarstymų bei dokumentų"? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 22 d. pareiškimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 66 balsais Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pareiškimas ,,Dėl rusų gyventojų teisių Lietuvoje ir Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos svarstymų bei dokumentų"... Sitam pareiškimui pritarta.
Pereinam prie 2 darbotvarkės punkto Ankščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo" projektas. Į tribūną prašyčiau deputatą E.Petrovą.
Deputato E.Petrovo pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo” projektą ir atsakymai į klausimus
E.PETROVAS. Laba diena, gerbiamieji deputatai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vakar komisija buvo susirinkusi svarstyti šio klausimo dar kartą ir posėdyje buvo išklausytas Vyriausybės narys gerbiamasis Nakas — dėl administracinio teritorinio paskirstymo reformos šios dienos būklės ir perspektyvų. Be to, buvo išklausytas taip pat Lenkų ir Centro frakcijų atstovų pateiktas pareiškimas dėl lapkričio 8 d. rinkimų ir 3 komisijos narių, kurie rėmė gruodžio 19 d. rinkimus, nuomonė. Labai trumpai informuoju. Mūsų nuomonė vėl liko praktiškai ta pati, kai komisija išsiskirstė. Manyčiau, kad mes klaidžiojam kažkur procedūrinėse kolizijose. Iš tikrųjų 1 punktas teigia tiktai tai, kad skelbiami rinkimai ir nurodoma data. Jau balsuojant dėl lapkričio 8 d. buvo praktiškai pirmuoju balsavimu pasisakyta prieš, antruoju balsavimu — priiminėjant 1 punktą buvo pasisakyta prieš neva gruodžio 19 d. rinkimų datą. Tokiu būdu, bent mano, kaip komisijos pirmininko, nuomone, šios datos iš viso yra šiuo metu nediskutuotinos. Už jas yra balsuota, ir nė viena iš jų nesurinko daugumos. Todėl siūlyčiau praktiškai grįžti prie datos, kuri seniau buvo siūloma taip pat tiktai tam tikros komisijos dalies, bet už kurią nebuvo balsuota, tai būtent — gruodžio 4 d. Noriu dar paminėti štai ką: nutarimo tekstas apskritai komisijoj priimtinas visiems komisijos nariams, buvo tiktai paredaguotas 3 punktas. Bet apie tai vėliau, jeigu bus tai svarstoma. 4 punktas taip pat pridedamas, komisijoj ta nuomonė nebuvo atmesta.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Žalys pasisakyti nori ar paklausti? Paklaust? Deputatas P.Varanauskas pasisakyt? Tai, gerbiamasis Petrovai, prašom nepabėgti. Minutėlę. Minutėlę! Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt ir galima dar kartą būtų balsuoti, bet kur tas balsavimas veda, jeigu mes ir šios datos nepatvirtinsim, daugumos nesurinks? Tai ką tada — naujam Seimui patikėsime šį klausimą išspręsti? O kokia numatoma tolesnė tendencija?
E.PETROVAS. Motyvas vis dėlto netapatinti su lapkričio 8 d. pagrindinis yra tas, kad rinkimų antrasis turas praktiškai tai yra iš principo rinkimų į Seimą tąsa. Kai kalbėjomės su rinkimų komisijos sekretoriumi ir Vyriausybės atstovais, jie visi sutinka, kad rinkimus daryti pagal 2 skirtingus įstatymus, ne pagal tas pačias teritorines apygardas, nes į vietos tarybas apygardos iš esmės su rinkimų į Seimą apygardomis nesutampa, yra nepaprastai sudėtinga. Tai bus sumaištis. Juo labiau kad Rinkimų į Seimą įstatymas yra naujai taikomas įstatymas pirmą kartą. Ir dėl to štai, sakysim, mano, kaip komisijos pirmininko, nuomonė geriausia būtų atidėti mėnesiui tuos rinkimus. Tai ir išeina apie gruodžio 4 d. O jeigu, sakysim, taip nenubalsuotume, mes labai rimtai kalbėjom su Vyriausybės atstovu dėl galimų rinkimų surengimo po administracinio teritorinio suskirstymo — kada bus rinkimai į vietos tarybas daromi visoje Lietuvoje. Čia, be abejo, reikėtų atidėti taip maždaug iki kitų metų gegužės mėnesio, kiek aš supratau. Šis motyvas rūpėjo mums dar ir ta prasme, kad gerbiamasis naujai patvirtintas premjeras iš šios tribūnos savo programinėje kalboje akcentavo, kad nebegalima atidėlioti šitos reformos ir jis stengsis ją palaikyti. Šiuo metu pagrindiniai dokumentai, du modeliai pateikti Vyriausybei, belieka juos ten pasirašyti ir jie bus pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Jeigu mes pasirenkam galutinį modelį, tada pajudėtų kitų dokumentų rengimas. Bet jų yra nemažai, kuriuos reikės naujai paruošti.
PIRMININKAS. Ar deputatė B.Valionytė paklausti norėtų? Deputatas Z.Balcevičius paklausti norėtų ar pasisakyti? Z.BALCEVIČIUS. Č.Okinčicui leidžiu.
PIRMININKAS. Prašau. Prašom. Deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS. Aš norėčiau paklausti jūsų. Man atrodo, kad anksčiau labai dažnai vykdavo rinkimai kartu į Aukščiausiąją Tarybą ir į vietines tarybas. Aš nežinau, kodėl jūs būtent šitaip interpretuojat rinkiminės komisijos nuostatą.
E.PETROVAS. Jeigu jūs turit omenyje rinkimus, kurie vyko sovietų laikais, tai praktiškai, man atrodo, tada buvo galima surengti bet kokius rinkimus bet kada, kadangi tie rinkimai iš principo nebuvo tie.rinkimai, kurie vyks šiuo metu, ir savo turiniu, ir ypač savo forma. Ten buvo praktiškai tik galutinių protokolų suvedimo, pasirašymo tikslas. Šiuo metu, kada vyksta tokia ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu agitacinė kova ir tam tikrų jėgų poliarizacija, tai jau visiškai aš negaliu taikyti to atvejo, perkelti analogiškai kaip identiško šiam metui.
PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, paklausti norėjot ar pasisakyti? Deputatas S.Akanovičius paklausti? Deputatas S.Akanovičius. Aš tuoj paaiškinsiu.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau jus padaryti pastabą komisijos pirmininkui, kad vėl nori iš dalies suklaidinti deputatus. Kodėl? Kada buvo renkami projektai arba Lenkų frakcijos, arba komisijos, konkrečiai pirmininko E.Petrovo grupės, tai tada buvo data, kurią mes siūlėm, spalio 25 d., kartu su rinkimais į Seimą. Ir gruodžio 19 d. Tik tokie buvo 2 projektai, o ne 8 d. ir 19 d. 8 d. nebuvo minima — iš karto po balsavimo buvo pateiktas naujas pasiūlymas. Tai ne tas pat. Pirmą kartą lapkričio 8 d., pirmą kartą siūloma oficialiai.
E.PETROVAS. Bet juk šitas tai parašytas va dabar yra. Ir vakar dar patvirtintas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis Petrovai. Dabar aš tik noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, pagal kurį Reglamento straipsnį mes dirbam. Ačiū. Gerbiamasis Petrovai, dabar čia deputatai pasisakys. Mes dirbam pagal 211 straipsnio antrąją dalį. Skaitau: ,,Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir struktūrą lemiantys straipsniai, — o būtent toks nutarimo dėl datos projekto straipsnis, taigi jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir struktūrą lemiantys straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar skyriai, pranešėjas iki balsavimo už visą įstatymą gali pasiūlyti atidėti projektą taisymui." Va šitai ir buvo padaryta. Toliau Reglamentas nurodo: ,,Jeigu Aukščiausioji Taryba tokį pasiūlymą priima, buvo priimta, — ji turi paskirti kito svarstymo, kuris vyks pagal antrojo svarstymo procedūrą, datą. Šia galimybe, svarstant įstatymo projektą, galima pasinaudoti tik vieną kartą." Mes štai dabar ir naudojamės. Taigi prašom deputatą A.Žalį. Iš vietos jūs norite kalbėti? Deputatas A.Zalys.
Deputato A.Žalio kalba
A.ZALYS. Vakar, kaip ir minėjo gerbiamasis E.Petrovas, komisijos posėdyje iš 6 dalyvavusių komisijos narių 3 pasisakė už tai, kad rinkimai į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas būtų surengti šių metų lapkričio 8 d. Tai tokį siūlymą mes pateikiame, gerbiamieji deputatai, dėl dviejų aplinkybių. Pirmoji aplinkybė kaip prisimename, nemažai deputatų, dalyvavusių diskusijose šiuo klausimu, siūlė rinkimų į tų rajonų tarybas vis dėlto nesutapatinti su Seimo rinkimais, o juos organizuoti atskirai, po to, kai bus išrinktas Respublikos Seimas. Mūsų pasiūlymas kaip tiktai surengti lapkričio 8 d. atitinka tokią nuomonę, nes visi suprantame, kad pagrindiniai rinkimai į Seimą kaip tiktai ir bus spalio 25 d. Antra. Mūsų siūlymas — organizuoti rinkimus ne gruodžio 19 d., kaip čia buvo siūlyta anksčiau, nors aš iš gerbiamojo E.Petrovo taip jau dabar ir nesuprantu, ar tie 3 komisijos nariai siūlo gruodžio 19-ąją ar naują datą gruodžio 4-ąją. Tai štai mūsų siūlymas organizuoti rinkimus ne gruodžio 19-ąją, bet lapkričio 8 d., mūsų nuomone, leistų kiek anksčiau sukurti pagrindą, sukurti visuomeninę atmosferą žmonių politiniam aktyvumui pasireikšti šiuose rajonuose anksčiau. Tas politinis aktyvumas, kaip mes suprantame, turės pasireikšti ne tik renkant savo rajonų tarybas, tačiau ir dalyvaujant rinkimuose į Respublikos Seimą, balsuojant už Respublikos Konstituciją, renkant Respublikos prezidentą. Todėl mes ir manome, kad kaip galima anksčiau reikėtų pasitikėti tais žmonėmis, sudaryti tokias sąlygas, kad jie galėtų ne tik aktyviai rinkti savo rajonų tarybas, tačiau, kaip aš minėjau, dalyvauti ir tose politinėse priemonėse.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė. Prašom.
Deputatės B.Valionytės kalba
B.VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, mes jau šią vasarą svarstom kelintą kartą tą patį klausimą ir praktiškai nuomonės kardinaliai išsiskiria. Turbūt šitas skirtumas jaučiasi iš esmės ir yra iš principo todėl, kad mes, neišsiaiškinę situacijos, neįsigilinę į ją, bandome priimti sprendimą, ir deputatai negali apsispręsti. Todėl aš siūlyčiau štai ką: į nutarimo projektą vietoj 1 punkto pasiūlyti sudaryti deputatų tyrimo komisiją, kuriai pavesti ištirti Aukščiausiosios Tarybos deputatų R.Maceikianeco, S.Pirožkovo, atsiprašau, neskaitau vardų, S.Peško, L.Jankelevičiaus, S.Akanovičiaus ir galbūt kitų pagal Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nurodytus faktus deputatinę veiklą. Galbūt mums, parlamentui, truputį paaiškėtų kai kas daugiau, mes galėtume įsigilinti ir galbūt iš tiesų priimtume žymiai racionalesnį sprendimą, galbūt iš tiesų nebebūtų ginčų. Gal mes iš tiesų be reikalo ginčijamės, galbūt mes iš tiesų be reikalo įtarinėjame šituos deputatus ir jais nepasitikime. Gal jie tikrai ten nieko nedarė. Aš manau, kad iš tiesų nebūtų ginčų ir tai būtų, ko gero, visiškai priimtina abiem pusėms. Aš tai siūlau išsiaiškinti iš esmės, o vietoj 1 punkto, dar kartą kartoju, siūlau sudaryti deputatų tyrimo komisiją, kuriai pavesti ištirti Aukščiausiosios Tarybos deputatų: gerbiamojo R.Maceikianeco, S.Peško, S.Pirožkovo, L.Jankelevičiaus, S.Akanovičiaus — deputatinę veiklą pagal Generalinės prokuratūros surinktą medžiagą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Prašom.
Deputato K.Antanavičiaus kalba
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, na, negi mes tiek esam jau pavargę, kad negalim išspręsti štai šito rinkimų į Šalčininkų, Vilniaus rajonus klausimo? Juk čia nėra problemos Tegul žmonės renka. Lietuva yra nepriklausoma, bandom kurti demokratinę Lietuvą Na, tai duokim toms demokratinėms institucijoms pasirodyti, ką jos gali, ko jos nori, ko jos siekia. vis apeliuojam į praeitį, vėl tyrimo komisijos. Kiek jau buvo tų komisijų? Tyrėm. Na, jeigu reikės dar tirti, galima ir į kitą pusę — parodyti kitų deputatų deputatinę veiklą. Jeigu deputatinę veiklą, ką tai reiškia — kad bloga deputatinė veikla? Jei nedeputatinę, dar galėčiau aš suprasti, ar ,,kagėbistinę". O deputatinę veiklą? Deputatas turi teisę veikti, kaip jis išmano, ir jokios komisijos neturi teisės tirti tos deputatinės veiklos. Čia tiesiog yra kažkoks teisinis nihilizmas — deputatinę veiklą ištirti. Taigi siūlau pritarti lapkričio 8 d., tai yra iš tiesų kompromisinis sprendimas. Juk buvo pradėta nuo rugsėjo. Vieni siūlė atidėti pavasariui, jau visai netoli esam ir nebūkim užsispyrę kaip ožiai, kad štai reikia ne lapkričio 8-osios, o gruodžio 5-osios. Na, tai čia yra tiesiog toks užsispyrimo demonstravimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Petrovas. Prašom. Prašom, deputate.
E.PETROVAS. Ačiū. Štai kalbėjo gerbiamasis deputatas A.Žalys, kad jis nesupranta E.Petrovo, kodėl štai buvo pateikiama, o po to išvardija tuos faktus, kurie lyg tai turi būti sprendžiami visoje rinkimų kampanijoje. Tai mane kaip tiktai ir jaudina šitų kampanijų vienos kampanijos metu sprendžiamų klausimų gausa, ir dar kartą kartoju pagal visiškai skirtingus rinkimų įstatymus. Štai kalbama ir gerbiamasis K.Antanavičius sako, kad mes užsispyrę, neduodam. Gerbiamasis deputate, praktiškai jūs gi taip pat siūlot tik tokią procedūrinę koliziją. Buvo balsuota ir ta 8-oji atmesta, gruodžio 19-oji atmesta. Dėl 8-osios balsuojama pirmuoju balsavimu. (Triukšmas) Dėl 19-osios nebuvo balsuojama, bet atmesta su punktu. Ir štai belieka surasti mums...
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
Deputato V.P.Plečkaičio kalba
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, jau ne kartą tai stengiuosi daryti, kad šito klausimo vilkinimas, datos atidėliojimas kenkia Lietuvos tarptautiniam prestižui. Kiekviena užsienio delegacija, su kuria tenka susitikti Užsienio reikalų komisijos nariams, kelia primygtinai šitą klausimą. Ir čia mes turim šitai labai turėti omenyje. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad lenkų visuomenė Lietuvoje nėra vienalytė. Didžioji dalis lenkų visuomenės yra labai lojali mūsų Lietuvos valstybei, tačiau yra lenkų nacionalistiniai sluoksniai, politiniai sluoksniai, kurie būtent ir naudoja šitą mūsų atidėliojimą, šitos datos nepatvirtinimą kaip kortą savo rankose. Jie lošia šita korta ir jiems net, sakyčiau, yra naudinga, kad šita data nuolat atidėliojama ir klausimas neišsprendžiamas. Būtent dėl to šitie politiniai sluoksniai labai su pritarimu priima mūsų radikalų, sakyčiau, arba dabar ir visos Sąjūdžio koalicijos tokį lošimą, naudingą jiems, ir čia bus pagrindinė korta remiant lenkų visuomenę jos kandidatais į Seimą. Jūs turėkite omenyje, kad praktiškai šitai naudinga tik tam tikroms, sakyčiau, labai nacionalistinėms lenkų politinėms organizacijoms, kurios labai palankiai žiūri į tai, kad mes atidėliojam šitą klausimą. Mes atsižvelkime, žiūrėkime ne į atskirus lenkų politikus, bet žiūrėkim apskritai į mūsų visuomenės ir daugumos lenkų visuomenės, kuri yra lojali Lietuvos valstybei, interesus. Be to, prisiminkime dar ir gerbiamojo mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pono V.Landsbergio pasiūlymą, ne kartą skelbtą iš tribūnas, jog rinkimai šituose rajonuose bus kartu su Seimo rinkimais. Tai pasakyta ne tik čia, bet, jeigu neklystu, net ir už Lietuvos ribų. Tai mes bent jau laikykimės savo žodžio.
PIRMININKAS. Dabar kalbės deputatas Č.Stankevičius. Kadangi eina į pabaigą šito klausimo nagrinėjimo laikas, aš siūlyčiau apsiriboti bent 5 pasisakymais ir tada spręsim, ką daryti toliau. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom.
Deputato Č.V.Stankevičiaus kalba
Č. V.STANKEVIČIUS. Mūsų diskusija pakrypo taip, kad užmirštama priežastis, dėl ko buvo paleistos šios tarybos. Jos buvo paleistos dėl savo antikonstitucinės veiklos, dėl prosovietinės veiklos, dėl KPSS veiklos, dėl kitų nusikalstamų Lietuvai organizacijų veikios tuose rajonuose. Čia svarstant šį klausimą, buvo pateikta pakankamai faktų, jog ta veikla iš tikrųjų buvo tokia, tie faktai yra nepašalinti, nepašalintas nusikalstamas veikimas. Dabar kalbėti apie kitus dalykus, tarsi čia butų svarstomas iš tikrųjų žmonių teisės rinkti savivaldybę klausimas, o ne klausimas, ar tos politinės jėgos, veikusios nusikalstamai, ir toliau galės veikti per rinkimus, ir čia jas palaikyti tai būtų ir nekorektiška, ir tiesiog, na, sąžiningai nepaaiškinama. Tai reikalas yra juk toks, ir visi tai puikiai supranta. Tie, kas siekia greitų rinkimų, nepašalina visų priežasčių ir aplinkybių, kurios iš tikrųjų yra prieš Lietuvos Pagrindinį Įstatymą, rinkimai negali būti surengti nepasalinus ir nesutramdžius antivalstybinio veikimo prieš Lietuvos Respubliką šiuose rajonuose įstatymų nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
Deputato P.Varanausko kalba
P.VARANAUSKAS. Pritariu tiems, kurie sako, kad reikia išsiaiškinti ten priežastis ir sąlygas, dėl ko buvo paleistos tos tarybos ar savivaldybės, bet norėčiau tiktai atkreipti dėmesį, kad tarptautiniam prestižui tai čia per daug niekas nekenkia, kadangi pas mus tenai nėra konfliktų su pačiais paprasčiausiais gyventojais. Pritariu, kad ten dauguma lojalių žmonių, jiems visiškai tas pat, kas yra valdžioje. Jie nori, kad būtų kiek galima geresnė tvarka ir geresnis gyvenimas. Visiškai nepritariu, kai sako tokią užuominą lyg mūsų deputatams, čia esantiems, kad jie naudoja ar kažkas naudoja kaip kortą. Jie, Lenkų frakcijos deputatai, labai sąžiningai tą klausimą nori iškelti. Jie nori, kad ten būtų gražus gyvenimas, bet tai neprieštarauja ir mūsų siūlymams, kad nieko blogo nebus, jeigu mes kuo labiau ištirsime ir kuo labiau pasiruošę eisime į rinkimus. Todėl aš ir pritarčiau komisijai, kuri vis dėlto yra įsigilinusi, matyti iš kitų dokumentų, kad komisija, E.Petrovo vadovaujama, labai gerai supranta padėtį. Aš tai lyginu su tuo, kaip dar neseniai ten padėtį KGB vertino. Deputato E.Petrovo sakymas beveik sutampa. Tiktai norėčiau paprieštarauti pasakymui, kad deputatas kaip nori, taip veikia. Tai visiškai jis neturi teisės taip veikti, ir vis dėlto norėčiau paklausti jau ne visai į temą dėl darbo tvarkos. Ar deputatas K.Antanavičius apieškotas ir dujų balionėlių čia neturi? Taip, nes jis vėl gali pradėti veikti, kaip norėtų.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad klausimas nevisiškai į temą. Gal taip susitarkim, gerbiamieji kolegos, kad pasisako dar 4, kurie yra štai jūsų kompiuteriuose, kaip jūs matote, ir baikim diskusijas, nes kitaip mes niekaip neišbrisim iš šitos situacijos. O nustatytas laikas mums baigiasi. Sutinkam, nereikia balsuot? Pasisako dar 4. Prašyčiau tuos 4 pasisakančiuosius labai trumpai drūtai formuluoti savo požiūrį į pirmąjį punktą — ar viena data, ar kita data, ar dar kas nors tokio. Deputatas Č.Okinčicas. Prašom.
Deputato Č.Okinčico kalba
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau priminti ponui P.Varanauskui ir pritarti jam, kad reikia sutikti su komisijos pasiūlymais, bet komisija susideda iš 6 žmonių ir yra 2 pasiūlymai. Kaip čia dabar mes padarysim išvadą dėl P.Varanausko nuostatos, kad komisija reikia tikėt. Jeigu reikia tikėt komisija, tai ir tikėkim tada ir viena, ir kita nuostata. Įsigilinkime — ir vieni deputatai, ir kiti deputatai. Tai reikia truputį nagrinėt, pati komisija nėra pats E.Petrovas. Tai irgi reikia pasakyt. Labai daug kalbų apie tai, kad žmonės labai geri tenai, ir ponas P.Varanauskas tai pareiškė, lojalūs. Na, tai koks dar gali būti klausimas. Jeigu lojalūs žmonės, tai kuo kalti žmonės, jeigu, sakysim, ir mūsų Aukščiausiosios Tarybos deputatai, nors jokių įrodymų nėra, buvo paminėti ponios B.Valionytės, kad jie čia kai kurie atliko antivalstybinius veiksmus. Tai kuo kalti šitie žmonės? Aš noriu dar kartą priminti jau kaip teisininkas. Jeigu mes nors truputį žengiam į teisinę valstybę, tai šiandieną pagal mūsų Konstituciją egzistuoja 3 pakopų tarybos, jos turi egzistuoti nepriklausomai nuo to, nori to žmonės ar nenori, taip pat ir tuose lietuviškuose rajonuose, pvz., Prienų rajone va iki šiol nėra rinkimų. Atseit yra toks pasakymas, kad žmonės ten nenori ir todėl rinkimų mes ten nerengiam. Ne, brangieji, čia yra mūsų Konstitucijos pažeidimas, 15339 yra mūsų Konstitucijoje įrašytos 3 pakopų tarybos, ir reikia šitai vykdyti. O kai mes nevykdom, tai užtat prasideda, kad žmonės nori ar nenori. Yra įstatymas, yra teisinė valstybė, ir žmonės turi vadovautis įstatymais, o ne savo norais. Kita vertus, aš noriu pasakyti, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas tikrai tarptautinėje arenoje yra pasisakęs apie tai, kad rinkimai įvyks šį rudenį. Aš manau, kad šis pasisakymas tai nėra savotiška reklama. Tai yra atsakingas žodis ir mes turime rasti išeitį šiuo klausimu, būtent neperžengdami tų ribų.
Todėl aš kviečiu deputatus nusiramint, emocijas atidėt kitam kokiam nors klausimui, o šį klausimą išspręsti šiandien ir būtent tokioj plotmėj, kaip pasakė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Čia, salėje, kalbėjo anksčiau apie tą datą — lapkričio 8-ąją, ir Sąjūdžio koalicijos buvo kalbama apie tai, kad ta papildomų rinkimų antrojo turo data būtų gera, ir reikia laikytis savo žodžio. Teisingai vakar ar užvakar priminė ponas R.Ozolas, kai buvo kalbama apie premjero kandidatūrą, kad buvo tokių pasiūlymų, jog jeigu bus pasiūlytas premjeru vienas iš esamų ministrų, tai bus ta kandidatūra palaikyta. Taip ir išėjo. Tai laikykimės savo žodžio iki galo. Jeigu jau kas nors pasakyta, tai reikia truputį atsargiau elgtis su savo žodžiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
Deputato L.Sabučio kalba
L.SABUTIS. Iš tikrųjų šita problematika tartum yra sudėta iš 2 dalių:
visi protu suvokiam, kad rinkimai reikalingi, reikalingi tada, kai bus pasirengta — ir Aukščiausioji Taryba priims tokį sprendimą, ir bus paruošti arba pasiruošę ten žmonės. Nereikėtų turbūt taip suabsoliutinti, kad 2 pakopų tarybos yra pačios geriausios. Galbūt taip, šiuo metu, bet atstovauja bet kuriam rajonui ir žemutinioji pakopa, tuo labiau kad taip yra išrinkti deputatai. Noriu pasakyti, kad ir Šalčininkų, ir Vilniaus rajone man tenka domėtis šita problematika jau ne vienerius metus. Šiuo metu yra nusistovėjusios visos tos reikalingos valstybės gyvenimo gijos ir nieko ten degančio nėra. Čia yra specialiai Lenkų frakcijos dirbtinai ,,pompuojama" šita problema, kad pakeltų savo autoritetą, kad galėtų tikėtis būti vėl išrinkti, dėl to dirbtinai tai yra daroma. O spręsti turi vis dėlto rinkėjai ir Aukščiausioji Taryba. Tai yra Lietuvos savivaldybė ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba turi spręsti. Man atrodo, dauguma deputatų jau buvo pasisakę už gruodžio 19-ąją. Vienas kitas balsas paklydo balsuojant aną dieną. Todėl manau, kad šiandien mes išties galėtume balsuot dar kartą dėl šios datos, o jeigu mes iš esmės nenusprendžiam, nebereikėtų svarstyti šito klausimo — atidėt svarstymą, ir rinkimus organizuoti kitais metais. Tuo labiau kad aš asmeniškai visada pasisakiau, kad būtų rinkimai organizuojami tada, kai ateis laikas, t.y. į visas savivaldybes priėmus, pakoregavus naują tinkamą savivaldybių rinkimų įstatymą. Visiškai sutinku su tuo, jog demokratija ne vien tiktai dauguma, bet ... (Negirdėti)
PIRMININKAS. Technika dega. Ateikite čia. Gerbiamasis deputate, prašom.
L.SABUTIS. Aš norėjau pasakyti, kad galbūt ne visada absoliuti tiesa yra pasakoma daugumos lūpomis. Svarbiausia, kad būtų laikomasi įstatymų. Man atrodo, kad šiuo metu nėra tokios situacijos tuose rajonuose, kad Lietuvos įstatymai nebūtų įgyvendinami. Yra Vyriausybės įgaliotinis, yra pakankamai kontroliuojamas, pakankamai demokratiški žmonės, atsiskaito, praneša. O prie šito, ką aš kalbėjau, pridėčiau: būtinai Aukščiausioji Taryba turėtų priimti ir papildymą, t.y. 4 punktą, kurį pateikė komisija dėl tų priežasčių ir sąlygų, apie kurias daug kalbėjo čia ir prokuratūros atstovas, ir įgaliotinis, ir mūsų deputatai, pašalinimo. Man taip pat yra neaišku dėl daugelio mūsų kai kurių pareigūnų veiklos, ir galų gale turi būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas dėl jų elgesio. Tai aš pasisakyčiau už tokį bendrą sprendimą — arba gruodžio 19-oji, arba kiti metai.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.
Deputato Z.Balcevičiaus kalba
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nežinau, ką turi reikšti tas skirtumas, toks kai kurių mūsų kolegų užsispyrimas, būtent — kad būtų rinkimai gruodžio 19-ąją, o ne lapkričio 8 dieną. Ar iš tikrųjų per mėnesį ir 9 dienas tų rajonų gyventojai subręs ir jau galima bus jiems patikėti rinkti, jeigu jie nesubrendę? Manau, kad tikrai nėra objektyvių priežasčių atidėlioti tuos rinkimus. Manau, kad nueinantis nuo politinės arenos šis parlamentas privalo įrodyti, jog jis yra tikrai vertas aukščiausiosios ir teisingiausios instancijos Lietuvoje vardo. Tas parlamentas, kuriam buvo duota teisė paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, turėtų tikrai nueiti nuo politinės arenos, įeiti į istoriją, nepalikdamas jokių negražių dalykų. Manau, kad esamoms komisijoms buvo pakankamai laiko visokioms išvadoms padaryti, visada bus galima surasti vis naujų dalykų, faktų faktelių, dėl kurių čia galima ginčytis ir vėl grįžti į nulinį, taip sakant, variantą. Rinkimai pribrendo, ir jokių kliūčių — nei teisinių, nei politinių — ten nėra. Kaip buvo tarp lietuvių, yra, tarp kitko, ir šiandien visaip manančių, visokių pakraipų politikų, taip yra ir tarp lenkų. Bet kodėl yra kreipiama būtent į tuos kelis žmones, kurie kažkam nepatinka. Gerai. Jeigu kas nors yra kaltas, aš pats apeliuoju ir į prokuratūrą, ir į kitus teisėsaugos organus, ir į mūsų parlamentą, į mūsų Mandatų ir etikos komisiją pagaliau imtis ryžtingesnių priemonių ir įvertinti kiekvieno veiklą, jeigu tokia yra, pagal įstatymus, ir visiškai nesieti tų dalykų su šių rajonų gyventojais. Nedarykim gėdos Lietuvai pasaulio akyse ir viduje — žmonės tikrai nesupranta šito mūsų žaidimo. Aš tikrai labai prašau visų deputatų vis dėlto pakilti aukščiau ir nebūti tokiais smulkmeniškais, neieškoti čia kiekvienos, taip sakant, smulkmenos, dėl kurios vėl reikia ,,tempti" šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pasisakantis deputatas S.Akanovičius.
Deputato S.Akanovičiaus kalba
S.AKANOVIČIUS. Aš labai trumpai, kadangi jau nusibodo ir kalbėt, ir klausyti, bet negaliu kelių sakinių nepasakyti, nes buvo paminėta ir mano pavardė. Asmeniniu klausimu. Gerbiamieji deputatai, jums gerai žinoma, todėl ne kartą buvo čia, šitoj salėj, pasakyta, kad organizuojant vieną ir kitą referendumą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo patikėta žmonėms aktyviai dalyvauti. Kaip bebūtų keista, bet kai reikia organizuoti rinkimus ir išrinkti rajono savivaldybę, šitos galimybės nesuteikiamos. Aš noriu atsakyti poniai deputatei B.Valionytei — jūs galite vadovaut tai komisijai, gali vadovauti P.Varanauskas, B.Gajauskas, bet kas, kas tik nori. Jūs nei mano biografijoje, nei mano šeimoje nerasite to, kas ką nors parodytų prieš Lietuvą. Aš noriu deputatui P.Varanauskui priminti, kad tarp mano artimųjų yra tremtinių, 5 metus išbuvusių ten, kur daug kas buvo iš Lietuvos, vienas žuvo. Šitas deputatas dirbdamas 2 tremtinių šeimas priėmė Šalčininkų rajone. Nei Panevėžio rajonas, nei kiti rajonai nepriėmė, o mes priėmėm, aš asmeniškai galėjau pasekmių nemažai turėti, bet jūs šituo klausimu nenorėjote pasidomėti, o reikėtų. Aš turiu ką pasakyti ir galiu su jumis bet kur ta tema pašnekėti. Dar pasiūlysiu poniai deputatei B.Valionytei jeigu nežinote padėties rajonuose, tai geriau nekalbėkit kitų vardu, o tik savo mintimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji deputatai, dabar turim apsispręsti, ką toliau darom. Iš esmės nutarimo projektas yra tas pats, skiriasi tiktai 1 punkto formuluotė. Gerbiamojo E.Petrovo komisija siūlo rinkimus rengti gruodžio 4-ąją, tuo tarpu Lenkų frakcija ir Centro frakcija siūlo paskirti rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas lapkričio 8-ąją. Ir dar atitinkamas kai kurių deputatų siūlymas, jeigu jau visą teisybę pasakysim, t.y. K.Antanavičiaus ir A.Zalio siūlymas buvo, jis suformuluotas liepos 14-ąją kad rinkimai būtų surengti lapkričio 8-ąją. Todėl dabar ir yra siūloma spręsti dėl 1 punkto. (Balsai salėje) Tai, man atrodo, gerbiamieji kolegos, mes jau pakankamai pasisakėm. Jeigu kas dar dėl balsavimo motyvų, tai prašom prie Šoninių mikrofonų. Deputatas N.Rasimavičius. Deputatas N.Rasimavičius kalba, prašom klausyt.
Deputato L.N.Rasimavičiaus kalba
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, iš esmės anos tarybos buvo paleistos ne tik todėl, kad pažeidė Lietuvos įstatymus, bet todėl, kad tam tikrą Lietuvos žemės gabalą norėjo ,,išjungti" iš Lietuvos jurisdikcijos. Tai iš esmės yra tam tikro Lietuvos žemės gabalo atplėšimas. Ar išnyko šitos priežastys? Ne, šitos priežastys neišnyko, nes šiuo metu jau puoselėjama, kad ir kitokia forma, ir kitaip, tačiau vis dėlto — su savais, o ne Lietuvos įstatymais. Po to, žinome, kas gali būti daroma. Todėl aš tiesiai šviesiai pasakysiu, kodėl mes ginčijamės dėl datų. Ogi todėl, kad rinkimai turėtų vykti tada, kai jau bus tvirtas ir susiformavęs Seimas ir iš to krašto bus, šičia sėdės deputatai, kurie atstovaus tam kraštui. Tik tada, tik tada galimi iš tikro demokratiški ir visiškai Lietuvai nepavojingi rinkimai. Aš manau, kad tai... Ko gi siekiama iš tikro — ar tai čia didelis skirtumas tas vienas mėnuo, kaip jie aiškina? Ar per tą vieną mėnesį kas nors atsitiks? Nieko panašaus, siekiama tiktai vieno dalyko — kad būtų rinkimai tada, kai, ko gero, dar Seimo atstovų iš tų kraštų nebus.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Rasimavičiau, aš manau, jus teisingai supratau ir kolegos turbūt teisingai suprato — jūs pasisakot už gruodžio 4-ąją, taip?
L.N.RASIMAVIČIUS. Na, taip.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Dabar deputatas V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėjau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad buvo pateikta formuluotė, kaip tik siūlyta dar kartą ją patikslinti. Deputatas A.Zalys norėtų tai padaryti, kad būtų balsavimui pateikta tiksli formuluotė. O Centro frakcijos ir socialdemokratų deputatų vardu mes remiame lapkričio 8-ąją ir siūlome už ją balsuoti. Šiaip argumentų, manau, čia išsakyta per daug, daugelis kalbų yra chrestomatinės ir jas turbūt ateity galės analizuot kaip klausimų supainiojimo pavyzdį. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Ne, aš noriu patikslinti gerbiamąjį Č.Juršėną, kuris teigia, kad gerbiamojo E.Petrovo komisija, visa komisija siūlo gruodžio 4-ąją ar gruodžio 19-ąją. Tai jau mes sakėme, kad 3 tos komisijos nariai yra vienos nuomonės, kiti 3 kitos nuomonės. Mes siūlome lapkričio 8 dieną. O kaip gerbiamasis E.Petrovas — tegu jis pats pasako.
PIRMININKAS. Aš supratau. Aš nesakiau, kad visa komisija, bet kadangi vis dėlto E.Petrovas — komisijos pirmininkas, jis kalba komisijos vardu. Deputate Sabuti, jūs norite pasisakyti dar? Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Noriu tiek pasakyti. Jūs nepaminėjote, juk iš tiesų aš motyvavau, kodėl dėl gruodžio 19-osios reikėtų dar kartą balsuoti, nes galutinio sprendimo nepriimta. Ir būtinai su 4 punktu, kur nurodytos tos blogybės, apie kurias mes čia girdėjome. Per tas 2 savaites svarstant turi būti pranešta Aukščiausiajai Tarybai, kokie sprendimai priimti, kaip pašalintos, ar pačios tarybos panaikino savo nutarimus, neteisėtus dar likusius ir iki šiol egzistuojančius, nors ir negaliojančius, taip pat turi būti viešas mūsų parlamentarų žodis, ar jie smerkia tuos susitarimus, kurie buvo Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jau esant Lietuvos Respublikai. Todėl manau, kad 4 punktas dėl rugsėjo 19-osios, kontrolinis pranešimas apie visas priežastis ar blogybes, kurios turėjo būti ten pašalintos... turi būti pranešta Tarybai. O pati tinkamiausia data būtų šiuo atveju, jeigu darysime šiemet, gruodžio 19-oji. Aš siūlau oficialiai ir prašau balsuoti. Tokia ir daugelis Prezidiumo narių nuomonė, čia spėjau pasikonsultuot.
PIRMININKAS. Gerai. Aš pirmiausia noriu pasakyti, kad dėl nutarimo projekto 4 punkto nieks nekelia abejonių. Jisai yra, ir dėl jo mes balsuosime, bet vis tiek reikia pradėti nuo 1. Aš siūlyčiau, gerbiamieji kolegos daugiau nepasisakyti. Pasisakė 4 deputatai: 2 už lapkričio 8-ają, 2 — už gruodžio mėnesį, vadinkime taip.
Č.OKINČICAS. Gerbiamasis, dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau, tai pirma tada dėl vedimo tvarkos. Deputatas A.Ambrazevičius.
Deputato A.Ambrazevičiaus kalba
A.AMBRAZEVIČIUS. Ne dėl vedimo tvarkos. Aš drausmingai, jūsų pa ragintas, stojau prie šoninio mikrofono pasisakyti dėl balsavimo motyvų o jūs įjungėt kompiuterį — ir praradau šansą. Tai aš vis dėlto noriu pasisakyti, gerbiamieji deputatai. Mes čia pakankamai ilgai diskutuojam grynai dėl procedūrinių dalykų ir grynai dėl taktinių dalykų rinkimuose. Mėnuo anksčiau, mėnuo vėliau — neturi jokios reikšmės iš tiesų, išskyrus rinkėjų aktyvumo niuansus ir kita. Pakankamai aiškiai buvo pasakyta dėl vienos grupės arba vienos dalies antivalstybinės veiklos, ir faktai visiška pagrįsti. Bet dabar aš norėčiau pašnekėti dėl kitos, sakykim, dalies dėl kitų institucijų irgi antivalstybinės veiklos. Visiškai nebuvo kalbėta apie tai kad pusiau teisėtą pagrindą lenkų nacionalizmui šitame krašte duoda pat Lietuvos—Lenkijos deklaracija, kurią pasirašė mūsų aukščiausieji pareigūnai, kuri visiškai neatitinka Lietuvos interesų ir apie kurią mes visiška nešnekam. Aš dar norėčiau priminti, kad pilietybė per jėgą buvo brukam;
tuose kraštuose irgi mūsų valstybės pareigūnų, net pažeidžiant visus terminus buvo atidaryti tie punktai. Žmonės praktiškai buvo varomi ir raginami. Aš noriu pasakyti, kad per tą laiką, kai buvo įvestas tiesioginis valdymas tame krašte, nepadaryta nieko, kad būtų pagerinta ten esančio lietuvių tautinės mažumos padėtis — nei mokyklų, nei mokytojų. Pagaliau aklai vykdoma lenkų deklaracija ir žemės sklypai neduodami žmonėms vien dėl to, kad jie lietuviai. Tai mieli žmonės, tai gerai... Tai lenkai įvardyti, sakykim, TSKP.
PIRMININKAS. Prašyčiau trumpiau, gerbiamasis Ambrazevičiau.
A.AMBRAZEVIČIUS. Bet šnekėkim apie kitą faktą kam dabar tas draskymasis dėl mėnesio datos. Kitaip aš nepaaiškinu — daroma viskas, kad daugiau kraštutinių lenkų nacionalistų ateitų į parlamentą. Pastatykim, rinkimų organizatoriai, atsistokim į jų vietą kokį jie gauna galingą kozirį vien dėl to mėnesio, kuris neturi jokios reikšmės! Aš manau, kad ta problema žymiai platesnė ir pavojus Lietuvai yra ne tik iš šitos kraštutinės grupuotės, kurią mes galime įvardyti ir nuteisti, bet pavojus Lietuvai yra ir iš mūsų valstybinių institucijų. Dėl to aš manau, kad balsavimo data neturi jokios reikšmės, aš pats raginu ir balsuosiu už abidvi datas — ir už tą datą, ir už tą datą balsuosiu, nes manau, kad neturi reikšmės, jeigu mes nieko nedarom Lietuvai padėti tame krašte.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis deputatas Č.Okinčicas, po to pradėsime balsuot.
Č.OKINČICAS. Aš grynai dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pakankamai, po 3 pasisakiusiųjų dėl motyvų, užtenka.
Č. OKINČICAS. Aš noriu priminti posėdžio pirmininkui, kad antradienį mes balsavome dėl gruodžio 19 d. ir ta diena Aukščiausiosios Tarybos nebuvo priimta. Mes jau čia dabar negalim grįžt prie tos datos, mano manymu.
PIRMININKAS. Buvo iš tikro atmesta — čia su šituo sutinku, bet jeigu kategoriškai reikalausit, tai ką darysi. Deputatas V.Landsbergis. Prašom, prašom Pirmininke.
Deputato V.Landsbergio kalba
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pakomentuoti tuos pasakymus, kurie teigia, kad mėnuo neturi reikšmės. Kažkodėl viena pusė, ta, kuri sako, kad mėnuo neturi reikšmės, būtinai ,,tempia" anksčiau tą mėnesį. Matyt, turi reikšmės. Čia mes galėtumėm dar daug ką prisiminti ir svarstyti, bet mes iš tikrųjų per daug aukojam laiko, kai, kaip čia jau buvo pasakyta, ir viena, ir kita data jau buvo nepatvirtintos. Tai arba dabar visas datas iš naujo turime svarstyti, arba galbūt paieškokime kokios nors tarpinės datos, galbūt reikalinga pasitarti ne šitoje salėje. Aš taip pat noriu pasakyti — dėl tų buvusių ir mano pasiūlymų daryti balsavimą kartu, ir aš tikėjausi, kad bus rastas pritarimas. Man buvo labai keista, kad Lenkų frakcija boikotavo ar kaip čia jie pasielgė balsuojant dėl Lietuvos Seimo rinkimų datos. Na, manau, kad jie tam tikra prasme irgi atstūmė ištiestą ranką. Bet aš manau...
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Prašom tylos, prašom klausyt.
V.LANDSBERGIS. ... reikia kalbėtis. Galbūt gruodžio pradžia ar lapkričio pabaiga būtų tas vidurys, kur mes susitiktume ir susitartumėm, ir mažiau gaištumėm laiko bei aistrų. Jeigu yra tokia galimybė, aš siūlau padaryti pertrauką ir pasitarti.
PIRMININKAS. Jeigu Pirmininkas reikalauja, čia nieko nepadarysi — teks padaryti pertrauką ir iškart tada 12 val. galėsime balsuoti. Sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas.
Dabar aš norėčiau kreiptis į premjerą. Gerbiamasis premjere, ar jūs malonėtumėt šiek tiek palūkėti ir mes imtumės ratifikuoti, ar vis dėlto jūs pirma savo siūlomus klausimus?
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau pirma savo, nes dėl ratifikavimo dar čia šiokių tokių keblumų iškilo.
PIRMININKAS. Tai prašom į tribūną.
A.A.ABIŠALA. Dėl seniūnijos kaltės neišdalyti kai kurie projektai.
PIRMININKAS. Ačiū, priimu kaltes, nors nežinau kokias. Prašom, premjere, į tribūną.
Protokolinio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl pritarimo Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę mokslo, studijų ir technologijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto svarstymas ir priėmimas
A.A.ABIŠALA. Gerbiami kolegos deputatai!
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Ir pone seniūne! Turbūt Lietuva vienintelė Europos valstybė, neturinti ministerijos, kuri būtų atsakinga už aukštąjį mokslą, mokslą ir technologijas. Mes tuo didžiuojamės, išsiskiriam iš visų, tiesa, labai sunku bendrauti, bet vis dėlto valstybės institucijos, kuri organizuotų valstybinę aukštųjų studijų ir mokslo politiką, reikia. Mes prašome jūsų pritarti tokios institucijos — tarnybos steigimui. Tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė Lietuvos mokslo taryba, Vyriausybė jam pritarė nedvejodama, taip pat šitam pasiūlymui pritaria Mokslų akademijos atstovai. Aš neturiu oficialaus rašto, man tik buvo pranešta iš jų vadovų rektorių konferencija ir Valstybinių mokslo institutų asociacija. Prašau paremti šį nutarimą. Aš žinau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisija nėra svarsčiusi šito nutarimo, nes tiesiog fiziškai nebuvo spėjusi susirinkti. Galbūt čia, jeigu čia esantys šitos komisijos atstovai neprieštarautų, aš prašyčiau balsuoti tuoj pat dėl šio nutarimo, kaip nenorminio akto. Man regis, Reglamentas tam neprieštarautų. Ačiū. Pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš ir norėjau kaip tik paklausti, ar jūs atsakysit dabar į kelis klausimus. Deputatas P.Varanauskas. P.VARANAUSKAS. Norėjau pritarti šitam siūlymui ir priminti, kad jau labai seniai esu tą idėją puoselėjęs, būtent — mokslo ir pažangos, kaip tai yra Prancūzijoje, Anglijoje ir kitur tokios tarnybos.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Antanavičius. Deputate Antanavičiau, jūs norit paklaust ar pasisakyti?
K.ANTANAVIČIUS. Pasisakyti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Aš norėjau paklausti, kodėl vis dėlto dabar šita institucija kuriama? Kokia jūsų nuomonė?
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad premjeras tiesiog nesiryžo teikti struktūrinių pasiūlymų, žinodamas Aukščiausiosios Tarybos daugumos nusiteikimą jo asmens, o ne institucijos atžvilgiu.
PIRMININKAS. Deputatas B.Kuzmickas. Aš labai atsiprašau. Čia technika... Deputatas B.Kuzmickas. Taip, prašom. Klausimai.
A.A.ABIŠALA. Jeigu klausimų nebėra, gal aš galiu...
PIRMININKAS. Ne ne, minutėlę. Dar deputatė K.Prunskienė norėjo paklausti. Prašom. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš noriu priminti, kad 1990 m. panašiai funkcijai buvo suformuotas Mokslo ir studijų departamentas, kurį likvidavo dabar buvusi, t.y. pono G.Vagnoriaus, Vyriausybė, ir pabrėžti, kad tas klausimas nuėjo labai ilgą svarstymų kelią, ir žinoma, galimi įvairūs variantai. Ar jūs nesvarstėt galimybės sujungti siūlomos ministerijos funkcijas su Kultūros ir švietimo ministerijos veikla? Dar norėčiau pabrėžti, kad jūsų toks vienareikšmis pasirėmimas užsienio praktika tai nėra vienareikšmis tikrovėje.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamoji deputate, aš pasakiau, kad Lietuvoje nėra ministerijos, kuri tuo rūpintųsi iš viso. Variantų yra visokių, tai viena. Antra, dėkui jums už tą žodį ,,ministerija" aš taip pat norėčiau, kad tai būtų ministerija, bet dar kol kas šito nedrįstam siūlyti, nes išvis nelabai norėtųsi dabar užsiiminėti struktūrine reforma, neparengus bendro vaizdo.
PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.
A.A.ABIŠALA. 0, atsiprašau, koks jūsų klausimas buvo iš tiesų, atleiskit? Ten buvo toks pasamprotavimas...
K.D.PRUNSKIENĖ. Ne, jungt tiesiog su Švietimo ministerija...
A.A.ABIŠALA. A, šitas perstruktūravimas būtent šitos dalies, kur spektras eina nuo kultūros per švietimą, aukštąjį mokslą, mokslą, technologijas ir iki pramonės kitam gale, turi būti kažkokiu būdu padalytas ir sutvarkytas. Yra keletas variantų, jie labai intensyviai svarstomi. Kol kas nenoriu jų pateikti iš oficialios tribūnos.
PIRMININKAS. Ir deputatas B.Genzelis paskutinis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis premjere, iš principo tai aš būčiau už tai, kad būtų viena ministerija — Švietimo ir mokslo, bet kadangi iš tikrųjų jūs dar pateikėte argumentų, jog dabar vėl daug problemų iškils, tai aš iš principo irgi pritarčiau. Kad dabar neaštrintume svarstymo, jūsų pasiūlymui pritarčiau, kad reikėtų, nes dabar mokslas iš tikrųjų yra be šeimininkų likęs.
A.A.ABIŠALA. Ne be šeimininkų, o be pagalbininkų.
PIRMININKAS. Ką gi, tai ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū. Ai, pasisakyti? Tai prašom iš vietos. Deputatas B.Kuzmickas. Prašom.
B.J.KUZMICKAS. Taip. Dabar vyksta arba turi vykti labai reikšmingos mokslo organizavimo ir aukštojo mokslo reformos, todėl yra reikalinga valstybės politika. Ta valstybės politika jau yra realizuojama tuo, jog pagal mūsų įstatymus aukštosios mokyklos įgauna daugiau autonomijos, negu jos yra turėjusios, bet vis dėlto autonomija neturi būti be ribų. Ji turi įsikomponuoti į bendrą valstybės mokslo politiką. Ir tą siūlomą departamentą aš ir laikau tokia institucija, kuri galėtų suformuoti Lietuvos mokslo reformos ir aukštojo mokslo, taip pat jų plėtotės, jų ėjimo į pasaulį, į šiuolaikinį lygį instituciją. Matyt, čia dar daug ką reikės patikslinti, praktiškai tai darant, bet iš esmės tai palaikytinas dalykas, ir aš siūlyčiau pritarti premjero siūlymui, balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Vakar Ekonomikos komisijoj, svarstydami ministro be portfelio mokslo reikalams kandidatūrą, mes pritarėm, iš anksto sakau ,,ministro", kandidatūrai visi, tačiau mes išreiškėm nuostatą, neturėdami šito nutarimo projekto, kad mes, kaip Ekonomikos komisija, nepritarsim tokių institucijų steigimui štai dėl ko. Pirmiausia, jokia ministerija jokių klausimų nesprendžia, o tik trukdo spręsti. Antra, tai 25 papildomus žmones, esant Mokslo, švietimo ir kultūros ministerijai, dar skirtume. Tai tegul tas lėšas skiria geriau iš tiesų mokslininkams — ne biurokratinei mokslo administracijai, o komercinei mokslo organizavimo studijai. Taigi tikėtis, kad įsteigus kokią nors 25 žmonių tarnybą pagerės mokslo reikalai, t.y. lygiai tas pat kūrimas ir tikėjimasis kaip sovietinėje sistemoje buvo. Juk galime prisiminti, nuo ko prasidėjo ta Aukštojo mokslo ministerija, kuri išsiplėtė į visuotinių leidimų neleidimų, tvarkdarių kastą. Prasidėjo lygiai taip pat — nuo mokslo departamento, įsteigto prie kažkokio komiteto, ir tas komitetas buvo turbūt iš 10—20 žmonių. Dabar gi mes einam į rinkos ekonomiką. Akademijos, universitetai yra savarankiški, moksliai institutai irgi privalo būti, tapti savarankiški, spręsti savo problemas. Jokie 25 žmonės jiems nepadės tų problemų spręsti, jeigu jie patys vis žiūrės j juos. Tokios institucijos įkūrimas kaip tik suteikia galimybę tiems institutams, kurie nesupranta, kas tai yra savarankiškai dirbti, žiūrėti juos išsižiojus kaip varniukams ir laukti — o gal jie susitars su kažkuo ir išspręs jų problemą. Taigi mes ir aš asmeniškai nepritariam, kad būtų steigiamos tokios tarnybos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pereiti prie balsavimo, bet prieš pradėdami balsuoti... A, dar premjeras norėtų, tada prašau. Iki premjeras ateis, aš perskaitau Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio trečiąją dalį: ,,Vyriausybė prireikus steigia Vyriausybės komisijas, o esant Aukščiausiosios Tarybos pritarimui — Lietuvos Respublikos valstybines tarnybas bei inspekcijas, taip pat ir organizuoja, likviduoja šiuos organus." Kadangi čia suformuluota — ,,esant pritarimui", vadinasi, mes galime spręsti protokolinio nutarimo keliu. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, kadangi tiktai deputatas K.Antanavičius pasisakė prieš, tai į jo kelias pastabas norėčiau atsakyti. Pirmiausia, visi žmonės, kurie dirbo šitais klausimais, pasilieka, tiktai ateina į vieną vietą ir gali lengviau koordinuoti savo darbą. Antra, be kitų dalykų, be vidaus reikalų, labai svarbus yra ir tarptautinių programų koordinavimas, jų dabar veikia turbūt 8, 9 ar 10. Iš ten galima šiokios tokios naudos gauti, bet tiktai su sąlyga, jeigu mūsų pusėj taip pat kas nors dirbs dėl to, vadinasi koordinuos jas. Taigi aš tikrai prašyčiau nepasisakyti prieš, balsuoti už, o kad tai ne ministerija, sako ir pats pavadinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę mokslo, studijų ir technologijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės? Prašom balsuoti, balsų skaičiavimo komisiją prašyčiau skaičiuoti. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 64.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taigi 64 balsais ,,už", 1 balsavus ,,prieš", 5 susilaikius protokolinis nutarimas dėl pritarimo Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę mokslo, studijų ir technologijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas. Ačiū. Tada premjerą prašyčiau dar vienu klausimu.
A.A.ABIŠALA. Dėl antrojo nutarimo pritarti steigti turizmo tarnybą. Jį turėtų pristatyti ministras V.Aleškaitis, jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja. Prašom.
PIRMININKAS. Ministras V.Aleškaitis. Prašom.
Protokolinio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl pritarimo Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę turizmo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto svarstymas ir priėmimas
V.ALEŠKAITIS. Norėčiau trumpai pristatyt šį nutarimą ir motyvuoti jo priėmimo būtinumą tuo, kad turizmas yra gana specifinė šaka, kad tai yra šaka, kuri Lietuvai jau dabar yra svarbi ir ateity bus dar svarbesnė, ypač dėl to, kad ji gana greitai gali generuoti valiutines pajamas. Kartu belieka tik apgailestauti, kad iki šiol šioj srity buvo pasiekta ne ypač daug, net palyginti su latviais ir estais, mes gerokai atsilikom. Manau, kad viena iš tų priežasčių buvo kaip tik nebuvimas aiškios specializuotos atsakomybės, kuri galėtų atsirasti įsteigus nutarime įvardytą turizmo tarnybą. Ji, manau, neturėtų būti didelė maždaug iki 10 žmonių personalo, veikti gana savarankiškai, kurti aplink save, skatinti kurti privačias organizacines struktūras ir tuo pačiu duot postūmį turizmo vystymui Lietuvoj. Siūlau pritarti tam projektui.
PIRMININKAS. Ar deputatai norėtų dar paklausti? Deputatas K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ponas ministre, tai kodėl jūsų ministerija 10 žmonių užsienio turizmo skyriaus negali įsteigti? Tai yra užsienio veikla, normali, gera, padori veikla. Tai kodėl jūs norit nusikratyti šitos veiklos ir kokį pateisinimą galima pateikti vis pūsti ir pūsti departamentus, įstaigas, kada nebeturim pinigų, kada nebėra iš ko išlaikyti tų valstybinių įstaigų? Na, tegul turistinės organizacijos pačios, jos yra rentabilios, ir tvarkosi. O kiek reikia šefuoti valstybės mastu — tai jūs gi turit tarnybas ir galimybes, ir galų gale skyrių, jeigu jums reikia, ten įsteikit. Kodėl būtinai reikalinga šita tarnyba? Ačiū.
V.ALEŠKAITIS. Savo struktūroj mes kaip tik ir parengėm 4 specialistus, kurie galėtų būti papildyti kitais. Ministerijos galimybės yra gana ribotos — 60 specialistų dirba. Darbų krūvis yra nemažas, augti mes skirtingai gal nuo kai kurių kitų ministerijų nesirengiam, ne vieną kartą aš tai minėjau ir šičia. Kartu manau, kad didesnis savarankiškumas gali duot galimybę geriau tvarkyti tuos reikalus.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Pritariu, kad tokia tarnyba būtų. Nebūtinai taip ar jūsų ministerijoj, ar kitur, bet jinai tikrai reikalinga. Jūs paminėjote, kad jau ten parengėte 4 žmones. Vadinasi, čia yra iniciatyvinė grupė. Ar jūs juos prisimenat, būtent kokios tai personalijos, nes čia turbūt bus iš jų ir vadovai, iš tų keturių kažkas numatytas? Nes jūs jau ruošiatės tam, kad mes pritarsim.
V.ALEŠKAITIS. Jeigu būtų priimtas šitas nutarimas, tai aš siūlyčiau Vyriausybei skirti šitos tarnybos vadovu Saulių Andriušką, kuris šiuo metu yra vyriausiasis ekonomistas Investicijų skyriuje ir kuris tam darbu,i šiek tiek jau ruošiasi.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, stebint jūsų pažangią veiklą Ekonomikos ministerijoje, vis dėlto mane ima siaubas matant, kad jūs esate Lietuvoje vykstančių socialinių pakitimų išraiška. Jūs turizmo sąvoką suvedėte tiktai į pinigus ir šitą visą turizmą matote tiktai kaip pinigų, įplaukų ir įvairaus biznio darymo galimybes. Tai yra siaubinga. Lietuvoje iki šiol egzistavo ir dar kai kur egzistuoja masinis turizmas, kuriam yra padaryta ir dabartiniu veiksmu bus padaryta praktiškai viskas, kad jis sužlugtų. Kaip Kaukazo valstybėse, kur nėra turistų, yra tik pinigai ir alpinistai iš kitur. Jūs turbūt nesate visiškai informuotas, kad yra daugybė entuziastų, kurie be inventoriaus, be nieko, be žemėlapių stebina praktiškai visą pasaulį. Jie ugdė dvasingumą, meilę Lietuvai, tikrąją meilę, parlamente yra labai daug deputatų, per turizmą atėjusių į patriotizmą. Tai klausimas toks: ar jūs ką nors žinote, kas vadovauja ir kokiomis lėšomis, nebūtinai valiuta, disponuoja tas masinis turizmas? Kokios struktūros dabar veikia, nes turi būti bent jau pusiausvyra? Plaukiant iš užsienio turistams, turi būti vidaus turizmas, masinis turizmas. Kas jums žinoma apie struktūras, vadovaujančias masiniam turizmui?
V.ALEŠKAITIS. Ačiū. Man atrodo, mes — bendraminčiai, kadangi aš esu išplaukiojęs baidare beveik visas Lietuvos upes, neskaitant kitų turizmo rūšių. Taigi šitos rūšies aš neneigiu ir manau, kad ji yra svarbi ir negali būti tiesiog jokios kalbos apie kokius nors apribojimus, o tik apie paramą. Tai viena iš šios tarnybos funkcijų būtų taip pat, kiek įmanoma, paremti. Bet kai kalbama apie finansinę paramą jūs patys labai gerai žinote, kaip yra sunku iš biudžeto išpešti kad ir mažytę pinigų sumą kokiam nors tikslui, o juo labiau tokiam tikslui, kuris, na, daug kas pasakytų, nėra gyvybiškai galbūt būtinas šiais sunkiais laikais. Tai turint pajamų iš tos pačios veiklos, galima dalį jų panaudoti kitai veiklai remti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, artėja pertraukos laikas, gal apsiribokim dar 3 klausėjais ir balsuojam. 3, ne ne, gerbiamasis Pangoni, tiktai 3. Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Aš neabejoju, kad tokia tarnyba reikalinga, kadangi daugybė užsieniečių skundėsi, jog pas mus niekas nekoordinuoja, neužsiima, neranda su kuo kalbėti tais klausimais. Tačiau būčiau už tai, kad vis dėlto šitos tarnybos įkūrimas nereikštų biurokratinio aparato plėtimo, matyt, kai kur galima ir sumažinti kai ką. Klausimas būtų toks: vis dėl to jūs, pristatantis šį Mausimą, kaip jūs įsivaizduojat, — pratęsiu ir kolegos B.Rupeikos klausimą, — ar Lietuvos turizmo ateitis tai yra elitinis turizmas iš Vakarų, tai, sakysim, daugelis siūlo, ar masinis, kuris anksčiau būdavo plečiamas? Na, ir svarbiausia, kaip šita tarnyba — ar koordinuos tiktai, ar vis dėlto kišis ir vykdys tokias daugiau valstybės funkcijas?
V.ALEŠKAITIS. Na, pirmąją klausimo dalį tai aš galėčiau perfrazuot:
kas geriau — ar duona, ar pyragas? Tai visada abu. Ir aišku, kad abi rūšys — aš jau ir anksčiau kalbėjau — yra svarbios ir jas reikia vystyt. Antra, pagal tos tarnybos dydį, man rodos, akivaizdu, kad ji nesiimtų tokių restrikcinių funkcijų ar kažką ribotų, nebent išskyrus paslaugų kokybės sertifikavimą. O tam, kad įvykdytume tuos uždavinius, mums trūksta daugelio pusiau valdiškų ir privačių struktūrų, pavyzdžiui, tokių kaip kelionių agentūra. Dabar Lietuvoj dar nėra rimtos firmos, į kurią paskambinus galima būti užsakyti bilietą į lėktuvą, viešbutį, transportą po Lietuvą ir t.t. Panašių struktūrų trūksta ir daugiau. Aš manau, kad šita turizmo tarnyba galėtų duoti impulsą. Mes net aptarinėjom, kaip tai padaryt. Jeigu neišeitų paskatinti ir nesusikurtų Jos pačios, galima būtų įkurti valdišką ir paskui ją privatizuot po kelių mėnesių. Kelių yra įvairių, bet aš manau, kad vadovai, jeigu jūs patvirtinsit šią tarnybą, tarnybos vadovai patys sudarys savo taktiką ir ją realizuos.
PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas. Tik prašom, kolegos, trumpai.
D.MORKŪNAS. Atvirai pasakius, nelabai malonu, kad pirmieji premjero teikimai numato biurokratinio aparato didinimą. Gerbiamasis ministre, kodėl jūs manote, kad negali šito padaryt — efektyvint turizmą, išnaudot pas mus turizmą ir pan. — privačios struktūros? Mes deklaruojam, kad kuriame rinkos ekonomiką ir štai vėl valstybinė struktūra. Jūs tik ką užsiminėt, paminėjot pavardę žmogaus, kuris šitai daro. Kodėl mes negalim pasiekti tokio paties rezultato — efektyvinti ir sutvarkyti, ir išnaudoti paskelbdami prioritetinę sritį mokesčių lengvatomis? Atleiskim nuo mokesčių, sudarykim sąlygas verslininkams, ir jie kaip reikia šitą viską sutvarkys. Man atrodo, kad čia yra kaip tiktai sritis, kur lengviausiai rinka tveriama. Kam daroma valstybės aparato priemonė?
V.ALEŠKAITIS. Administraciniu pavidalu mes nedarysim nieko daugiau, negu daro Vokietija, Prancūzija, Italija ar Ispanija, bet žymiai mažiau, šitai aš galiu garantuoti. Ir tie keliai yra praminti, be mokesčių lengvatų vis dėlto reikalingos dar ir tokios koordinuojančios funkcijos, kurias galėtų atlikti šitas padalinys, turintis iki 10 žmonių.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis — paskutinis klausėjas, ir balsuosite.
L.SABUTIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes neigdami neteigtume, jog si tarnyba reikalinga, nes tai akivaizdu, kad ji jau buvo reikalinga. Tai viena. Antra, man tik rūpi, kas kontroliuos arba prižiūrės jos veiklą, veiksmingumą ir finansinius klausimus, kaip panaudojamos lėšos. Štai trumpas jūsų atsakymas. Kam priklausys tarnyba?
V.ALEŠKAITIS. Tarnyba yra prie Vyriausybės taip, kaip ir įvardyta nutarime. Aišku, kad ji bus labiausiai susijusi su mūsų ministerija, su Finansų ministerija. Matyt, kad su šitom dviem. Na, manyčiau, kad su aplinkos apsaugos struktūrom taip pat, galbūt su Miškų ministerija tam tikra dalim. Atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ar kas, be deputato J.Pangonio, dar nori dėl balsavimo motyvų pasisakyt? Prašom, deputate Pangoni. Deputate Pangoni, tamstai personaliai teisė pasisakyt dėl balsavimo motyvų.
L.PANGONIS. Man tai keistas vienas dalykas — kad pirmiausiai išnaikinom visas tarnybas, dabar iš naujo kuriame. Regis, ta visų ministerijų struktūra turėtų būti peržiūrėta ir galbūt atsirastų ir turizmo tarnyboms kai kuriose misterijose vietos — ir tam masiniam turizmui, ir tam užsienio turizmui. O tokiam grynai valiutos uždirbimui, matyt, galima būtų įsteigti kokią nors valstybinę turizmo firmą, kuri veiktų pagal ūkiskaitos pricipus ir uždirbinėtų valiutą, o ne veikti per valstybės struktūras. Juk mes grįžtame į tą pačią sistemą, kurioje buvome, — Vyriausybė viską reguliuoja, viską steigia iii viskas iš esmės tas pat bus. Todėl aš manyčiau, kad galbūt dar galėtų gerbiamasis premjeras pagalvot apie tai, mes, čia su toks politinis klausimas — tik atėjus į premjero vietą iš karto steigti naujas tarnybas. Čia iš esmės praktiškai naujų ministerijų kūrimasis.
PIRMININKAS. Tai jūs prieš, gerbiamasis Pangoni? Ar dar kas nori dėl balsavimo motyvų, ar premjeras dabar? Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, kad pritaikėt ankstesniam pasiūlymui, tačiau aš norėčiau pastebėti, kad pritarėt ne, sakykim, aukštosios mokyklos steigimui, o valstybinės tarnybos. Ir dabar ministras V.Aleškaitis net neprašė jūsų pritarti valstybinės firmos. steigimui, o valstybinės tarnybos, kuri taip pat turėtų formuoti valstybės politiką, ko iki šiol niekas nedarė, užsiiminėti teisiniais dalykais, rengti norminius aktus ir visa kita, o ne vedžioti turistus po miestą arba statyti viešbutį, kad būtų galima surinkti daug pinigų. Juk tai yra skirtingi dalykai. Iš tiesų patikėkit — priekaištų mums, Vyriausybei, buvo griūtis dėl to, kad iš tiesų nėra nei kana teikti pasiūlymų dėl veiklos, nei kam teikti pasiūlymų dėl investicijų, nei kas nors žino, kokia iš tikrųjų yra valstybės politika turizmo atžvilgiu ir visa kita. Aš prašyčiau tai padaryti. Na, jeigu nepritartumėt, tektų suktis kitais būdais, bet tie kiti būdai yra sunkesni.
PIRMININKAS. Tai galim... A, dar deputatas A.Žalys. Prašom ir tada balsuosim.
A.ZALYS. Ne, aš tai tik labai noriu pritarti Ministro Pirmininko pasiūlymui, kad tokią tarnybą įkurtume, ir stebėtina, kad iš viso nebuvo tokios tarnybos iki šiol.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis seniai bekalbėjo, prašom.
J.PRAPIESTIS. Aš dėl balsavimo motyvų ir tuo pačiu norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Jūs minėjot, kad tapęs premjeru peržiūrėsit kai kuriuos Vyriausybės nutarimus, potvarkius. Tai man kyla klausimas: ar vis dėlto darant šitą darbą jūsų dėmesys nesustos ties tuo Vyriausybės priimtu aktu, kuriuo buvo praktiškai privatizuota, nemanyčiau, kad visiškai teisėtai, specializuota ar kaip ten jinai vadinosi aptarnavimo įmonė ,,Tekta", kurią išsidalijo, atrodo, Vyriausybės aparato darbuotojai? Tai ar ta tam tikra struktūra su savo padaliniais ir sistema nebūtų tikusi ir šitoms funkcijoms?
A.A.ABIŠALA. Dar kartą noriu pasakyti, jeigu taikytume kam nors tą pačią ,,Tekstą", tai būtent kaip turizmo firmą, t.y. kaip aptarnaujančią instituciją, kaip tiesiogiai dirbančią. Mes kalbam apie tarnybą, kuri daro, vykdo politiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, tai galim balsuoti. Balsuojam.
B. V.RUPEIKA. Aš norėčiau balsavimui pasakyti vieną terminą, kuris padėtų lengviau apsispręsti.
PIRMININKAS. Na, žinoma, pagal tvarką galėtų dar po 1 pasisakyti ,,už" ir ,,prieš". Prašom, deputate.
B.V.RUPEIKA. Būtų greičiau... aš būčiau pasakęs, keistas susirūpinimas. Jeigu šitame nutarime ar sprendime atsiras terminas ar frazė, garantuojanti masiniam turizmui finansavimą ir šiokią tokią valstybinę poziciją, tada mielai galima balsuoti už tai ir agituoti — kad tai nebūtų valiutinių lėšų ėmimo valdyba, o kad tai būtų masinio turizmo vystymo garantija. Aš negirdėjau iš V.Aleškaičio nieko, negirdėjau apie tai.
PIRMININKAS. Galim balsuoti, gerbiamieji kolegos. Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę turizmo tarnybą? Prašom balsuoti, balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vi balsavo 58.
PIRMININKAS. Taip, kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 58 balsais už, 3 balsavus prieš, 6 susilaikius mūsų sprendimas dėl pritarimo Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę turizmo tarnybą priimtas. Ir dabar aš manau, kad gerbiamieji kolegos neprieštaraus, kad šitie abu sprendimai būtų viename dokumente, kadangi čia vieno tipo. Sutinkam? Ačiū. Skelbiame...
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, nedaužkit dar plaktuku.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
A.A.ABIŠALA. Norėčiau kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą. Gerbiamieji, dabar turėtų būti sutarčių ratifikavimas, o po to — Vyriausybės formavimo klausimas. Aš prašau Aukščiausiosios Tarybos sutikti padaryti ilgesnę pertrauką iki 12.30 val., kad liktų laiko dar papildomoms konsultacijoms, nes dar yra dalykų, dėl kurių norėčiau susitarti taip, kad balsavimas būtų suderintas. Dar norėčiau paprašyti, jeigu frakcijų pirmininkai sutiktų, 12.15 val. tada susirinkti į 308 kabinetą, kad būtų galima išdėstyti pozicijas.
Pirmininkas. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau premjerą, jeigu jūs neprieštarautumėt, mes galėtume dabar imtis sutarčių ratifikavimo. Bet visa bėda, kad ratifikuot galima tiktai balsavus teigiamai 1/2 nesuspenduotų deputatų, o dabar šitoj salėj matau iš viso, matyt, tiktai tiek.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, aš sakiau, kad kitas klausimas sutarčių ratifikavimas turi eiti po pertraukos, o po jo iš karto Vyriausybės formavimas.
PIRMININKAS. A, gerai.
A.A.ABIŠALA. Kadangi dėl to aš dar norėčiau pasitarti, prašau daryti ilgesnę pertrauką ir susirinkti frakcijų atstovams 12.15 val. į 308 kabinetą, kad būtų galima padaryti bendrą sprendimą.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, bet priminsiu jums, kad jūs sakėt, jog 12 val. bus balsavimas.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, kadangi siūloma daryti ilgesnę pertrauką, balsuosim mes tokia tvarka, kaip sakiau: pirma dėl rinkimų, po to — ratifikavimas, po to — Vyriausybė. Taigi pertrauka iki 12.30 val., ir 12.15 val. renkamės tie, kam priklauso, kaip siūlė premjeras. Pertrauka iki 12.30 val. Tikėkimės. Posėdžiausim.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašome užimti savo darbo vietas. Kol susėsim, kol pradėsim dirbti, aš siūlau šiek tiek patikslinti ir mūsų pietų pertraukos laiką. Čia pasitarę, mes siūlome tokį variantą: ne nuo 13.30 val., o nuo 14 val. iki 16.15 val. Taigi jeigu neprieštaraujate, aš dar sykį patikslinu — nuo
14 val. iki 15.15 val. Pusvalandžiu vėliau išeinam pietauti, o grįžtam tiktai
15 min. vėliau. Manau, užteks mums pietauti. Tai pritariam? Žodžiu, kad dirbam iki 14 val., o pietų pertrauka nuo 14.00 val. iki 15.15 val. Gerai. Ačiū. Tai čia kaip tik jau Prezidiumo ir aparato darbuotojai pasirūpins, kad mes galėtume ramiai papietauti.
Tai prašom, gerbiamieji kolegos, kas dar esat ne salėje, ateiti į salę. Labai svarbūs balsavimai ir reikalinga kai kuriais klausimais kvalifikuota dauguma. Prašom. Tęsiam posėdį ir, kaip tarėmės, dabar nagrinėsime Mausimus tokia tvarka: balsuosim dėl 2 klausimo, konkrečiai — dėl nutarimo ,,Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų riūkimų paskyrimo" projekto 1 punkto su atitinkamom datom, po to dėl Vyriausybės pasiūlytųjų tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir tada — dėl Respublikos Vyriausybės.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.. Taip, dar sykį registruojamės. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis Prašom registruotis. Salėje — 86 deputatai. Dabar žodis pareiškimui suteikiamas seniūnui E.Gentvilui. Prašom.
Deputato E.Gentvilo perskaitytas Lietuvos nuosaikiųjų judėjimo pareiškimas
E.GENTVILAS. Mielosios kolegės, brangūs kolegos deputatai Birželio 16 d. yra įkurtas Lietuvos nuosaikiųjų judėjimą kaip angliškai kalbantieji sakytų moderatų judėjimą todėl noriu perskaityti Lietuvos nuosaikiųjų judėjimo pareiškimą, kurį pateiksiu kiek sutrumpintą.
,,Atkūrus Lietuvos valstybę sprendžiant tautos susitekimo reikalaujančias nepriklausomybės įtvirtinimo problemas matydami bekompromisę politinių grupių kovą, kuri ne telkia, o skaldo visuomenę; pritardami bei norėdami.tęsti tik konstruktyviąją Sąjūdžio politiką, siekdami padėti susiburti nuosaikiesiems, kurie gerbia visuotinai pripažintas žmogaus teises, moralės normas, nuosavybes tradicijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais bei aklai netarnauja ideologijoms ar asmenybėms, nuėję netrumpą pasirengimo kelią, skelbiame, kad įkuriame Lietuvos nuosaikiųjų judėjimą. Nuosaikiųjų judėjimo nariai vadovaujasi: objektyvumu — atsiedami politines ambicijas ir nedalydami tiesos į savąją ir kitą; konstruktyvumu neapsiribodami esamos padėties ar kitų politinių jėgų veiklos kritika, bet siūlydami konkrečius kelius problemoms spręsti; nuosaikumu gerbdami oponentų argumentus ir ieškodami sutarimo su visais, kurie remia nepriklausomybės įtvirtinimą, bei netoleruodami aštrėjančios politinių grupių kovos, vedančios į valstybingumo praradimą arba nedemokratinės valstybės sukūrimą; atsakomybe už savo veiksmus.
Manome, kad sudėtingą politinę bei ekonominę padėtį Lietuvoje labiausiai lėmė šie veiksniai:
1. Po 1990 m. kovo 11 d. tarp nepriklausomybę remiančių politinių grupių nebuvo suderinti bei paskelbti valstybingumo įtvirtinimo veiksmai ir keliai, todėl susidarė prielaidos kurtis vis naujoms politinėms grupėms bei aštriai konfrontacijai.
2. Svarbiausių valstybės institucijų bei valdžių — įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ir teisminės — struktūra išliko nesubalansuota ir nepilna, be konstitucinio teismo, prezidento institucijos ir t.t. Jų funkcijos bei santykiai persipynė ir juridiškai tiksliai nereglamentuoti. Tai sukelia konfliktus, kurių smaigalyje atsidūrė Aukščiausioji Taryba, priversta vykdyti jai nebūdingas funkcijas.
3. Ūkio nuosmukį Lietuvoje lėmė išlikusi monopolinė priklausomybė nuo gilios krizės ir suirutės apimtos buvusios SSSR rinkos, imperiniai siekiai bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir ekonominėmis, išlaikyti Lietuvą savo įtakos sferoje, Lietuvoje vykdoma ekonominė reforma, iš esmės keičianti nusistovėjusius santykius ir ūkio struktūrą.
Nuosaikiųjų judėjimas Lietuvos nepriklausomybei tvirtinti išskiria šiuos pirmaeilės svarbos uždavinius:
1. Nepriklausomybę remiančių politinių jėgų sutarimas principiniais valstybės įtvirtinimo klausimais.
2. Neatidėliotinas užsienio kariuomenės išvedimas iš Lietuvos bei valstybės sienų apsauga ir kontrolė.
3. Lietuvos valstybės kūrimą reglamentuojančių teisinių aktų sistemos parengimas ir jos nuoseklaus vykdymo užtikrinimas. Svarbiausia šios sistemos dalis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurią būtina nedelsiant priimti, teisėsaugos sistemos pertvarkymas, kad būtų užtikrinta gyventojų turto ir jų asmens apsauga.
4. Ekonominių ryšių su Vakarų, Centrinės Europos ir kitomis pasaulio valstybėmis užtikrinimas išsilaisvinant iš buvusios SSSR ekonominės priklausomybės, kartu skatinant tiesioginius ryšius tarp Lietuvos ir buvusios SSSR respublikų, liberalios ekonominės politikos vykdymas sudarant sąlygas ekonominiams ryšiams tarp Vakarų Europos ir buvusios SSSR tarpininkaujant Lietuvai.
5. Nedetalizuojant būti reformos tąsa.
6. Jaunimo, ypač studentų, iniciatyvos skatinimas ir sugebėjimų panaudojimas vertinant jaunimą, kaip svarbiausią jėgą, lemiančią Lietuvos ateitį.
7. Lietuvos žmonių dorovės ugdymas derinant valstybės ir Bažnyčios pastangas.
8. Valstybinės socialinės politikos pritaikymas valstybės ekonomikos išsivystymo lygiui, valstybinės gyventojų užimtumo programos parengimas ir realizavimas.
Konkrečius šių ir kitų uždavinių sprendimo būdus Lietuvos nuosaikieji išdėstys savo programoje.
Mes kviečiame dalyvauti ir paremti mūsų judėjimą verslininkus, ūkininkus ir jų gretas papildantį jaunimą, kuriems gyvybiškai svarbu turėti teisines ir ekonomines sąlygas privačiai iniciatyvai realizuoti, turėti plačią ekonominę erdvę ir garantijas, veiklos saugumui; jaunimą ir ypač studentiją, nes nuosaikieji Lietuvos ateitį tiesiogiai sieja su jų parengimu darbui ir todėl pasisako už atitinkamų sąlygų jiems sudarymą; inteligentiją, nes nuosaikiųjų veiklos principai objektyvumas, konstruktyvumas, nuosaikumas — yra artimi k suprantami kiekvienam inteligentui ir tuo pačiu iškelia intelekto vaidmenį įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę; darbuotojus ir garbaus amžiaus sulaukusius žmones, nes nuosaikieji siekia, kad tiesiausias ir vienintelis kelias į gerovę bei visuomenės pagarbą būtų teisingumas ir doras darbas."
Nuosaikiųjų judėjimo pareiškimą yra pasirašę deputatai S.Kropas, A.Šimėnas, E.Gentvilas, Jonas Šimėnas, V.Kačinskas, B.Valionytė, taip pat Stukas, Jankauskas ir kiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie 2 mūsų darbotvarkės punkto. Prašyčiau į tribūną deputatą Eugenijų Petrovą. Prašom.
E.PETROVAS. Gerbiamieji deputatai, Pirmininkui paprašius pertraukos, kurios metu tariantis ir dėl vienų siūlomos rinkimų datos, ir kitų frakcijų siūlomų rinkimų datų bei ieškant kompromisų buvo sutarta, tam pritarė ir komisijos nariai, kad rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas rengtume lapkričio 22 dieną. Tai maždaug būtų be 3 dienų po mėnesio po spalio 25-osios. Taip būtų atskirti rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą nuo rinkimų į vietų tarybas, Bet, aptariant 1 punkto redakciją, ji šiek tiek keistųsi. Aš tik dabar norėčiau paklausti posėdžio pirmininką.
PIRMININKAS. Manau, kad galima čia, gal tikrai sutarkim. Jeigu yra bendras sutarimas, prašom. Tai prašom tada, gerbiamasis Petrovai, manau, kad čia kolegos neprieštaraus.
E.PETROVAS. Tada aš skaityčiau 1 punkto visą redakciją. Ji šiek tiek pakoreguota: ,,Pagal Lietuvos Respublikos vietinių liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo 14 straipsnį ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnį, pasibaigus tiesioginio valdymo terminui, paskirti rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas 1992 m. lapkričio 22 d., jau pradėjus dirbti naujai išrinktam Lietuvos Respublikos Seimui."
PIRMININKAS. Sutinkam? Sutinkam? Deputatas R.Maceikianecas. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Su data mes sutinkam, ką padarysi, bet gal Seimas nepradės, gal kokios kitos priežastys bus. Nustatykim datą ir viskas.
PIRMININKAS. Ar sutariam, ar čia tikrai jūs jau kategoriškai prieštaraujat? Ar sutariam? Man atrodo, kad čia ne principinis dalykas, tikrai Seimas turėtų pradėti dirbti. A, tai prašom dar tada, gerbiamasis Petrovai, ir balsuosim. Prašom.
E.PETROVAS. Reikalas štai toks, kad Seimas, išrinktas ir suformavęs savo valdžios struktūras, jau tuo metu turėtų funkcionuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar sutariam, ar reikia balsuoti dėl 1 punkto?
R.MACEIKIANECAS. Aš dar turiu vieną klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Čia toks reikšmingas klausimas. Ar čia tikrai galima ruoštis rinkimams, ar negalima, kadangi neaišku, ar pradės dirbti Seimas? Šitie paskutiniai pora žodžių sudaro tokį neaiškumą, kaip ruoštis rinkimams.
PIRMININKAS. Aš noriu iš karto atsakyti už gerbiamąjį E.Petrovą, manau, jis nesipriešins. Be abejo, pagal šitą nutarimą, jeigu jį priimsim, pradedam ruoštis rinkimams. Be jokios kalbos.
E.PETROKAS. Aš manau, kad datos paskelbimas yra jau įstatymas rinkimu komisijai skelbti būtent atskaitymo mechanizmą pieš 3 mėnesius pagal l4 straipsnį ir organizuoti rinkimų kampaniją.
PIRMININKAS. Tai ar reikia balsuoti, ar sutarimu priimam šitą 1 punktą? Priimam? Gerai Dabar dėl 2 punkto.
E.PETROVAS. 2 punktas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dar deputatė B.Valionytė. Dėl pirmo punkto? Gerai, tai sutariam ir taškas. Einam toliau — 2 punktas.
E.PETROVAS. 1 punktas: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos rinkiminei komisijai nustatyti rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas surengimo tvarką bei renkamų deputatų skaičių ir Vietinių liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo numatyta tvarka bei terminais organizuoti rinkimus."
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. 3 punktas. Minutėlę.
E.PETROVAS. Bet toks yra įstatymo pavadinimas.
PIRMININKAS. Įstatymas tai nepakeistas kol kas.
S.AKANOVIČIUS. Atsiprašau, aš vieną klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dar žymiai anksčiau, kai pradėjom svarstyti šitą klausimą, buvo pasiūlymas ir tada niekas neprieštaravo, kad tas skaičius būtų dabar esamas. Kas gali nustatyti kitus skaičius?
E.PETROVAS. Šiuo klausimu konsultuojantis su gerbiamaisiais J.Bulavu ir V.Litvinu, jie paaiškino, kad būtent taip reikia įrašyti. Jeigu šiuo metu jūsų savivaldybių tarybos būtų ir būtų tiesiog natūralia tvarka baigęsis jų kadencijos laikas, tada prieš baigdamos šitą kadencijos laiką ir ruošdamosi naujiems rinkimams pačios tarybos šią tvarką koreguotų. Bet šiuo metu taip yra pagal Rinkimų įstatymą — pavedama tiktai Respublikos vyriausiajai rinkiminei komisijai. Jie sakė, kad į tvarką įeina būtent rinkiminių apygardų patikslinimas, rinkiminių komisijų sudarymas ir patvirtinimas ir t.t, taip pat ir renkamų deputatų skaičius. Dėl to jie tos nuomonės, kad tas deputatų skaičius vargu ar bus pakeistas, bet jie turi jį patvirtinti.
PIRMININKAS. Prašom. Dar deputatas R.Maceikianecas. Ir gerbiamasis V.Litvinas? Ne? Ačiū.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis Petrovai, tai mes šiandieną patvirtinsime Vyriausiąją rinkimų komisiją ir nuo to momento praktiškai rinkiminės komisijos jau nebus, neegzistuos jinai. Tai čia mes tada pavedam šitai komisijai, kurią dabar patvirtinsime, ar?.. Aš nežinau, kam mes pavedam, kadangi rinkiminės komisijos po to, kai mes patvirtinsime tą Vyriausiąją rinkimų komisiją, likviduojamos.
E.PETROVAS. Čia parašyta — pavesti Lietuvos Respublikos rinkiminei komisijai nustatyti...
R.MACEIKIANECAS. Bet jos nebus šiandieną po balsavimo, suprantat.
PIRMININKAS. A, tai gal reikia Vyriausiajai?
R.MACEIKIANECAS. Tai gal tada Vyriausiajai parašykim, kadangi mes jau planuojam šiandieną išrinkti šitą komisiją, nes tokios komisijos, kaip čia parašyta, nebus, bus tik Vyriausioji komisija.
E.PETROVAS. Aš norėčiau štai ką pasakyti čia nieko nekeist. Kadangi mes patvirtinsim, jeigu patvirtinsim, Vyriausiąją rinkimų komisiją, galbūt jai paliksim ten dar atskirą pavedimą.
PIRMININKAS. 0, čia idėja gera. Tinka ir taip tada. Tai sutariam dėl 2 punkto? Ačiū. 3 punktas.
E.PETROVAS. 3 punkto taip pat juridiškai šiek tiek koreguota redakcija, bet jos prasmė lieka lygiai ta pati. Skamba jis taip. ,,Pratęsti tiesioginį valdymą, iki naujai išrinktos savivaldybių tarybos sudarys valdymo organus." Tuose rajonuose — taip turima omeny.
PIRMININKAS. Sutinkam su tokia formuluote? Sutinkam. Tvarka, ačiū. Ir tada 4 punktas. Ar jisai lieka?
E.PETROVAS. Tas, kuris buvo pateiktas, ir kiek aš supratau, Aukščiausioji Taryba jam pirma, kai jūs teiravotės, pritarė, neprieštaravo bent iš principo.
PIRMININKAS. Dar aš pats savęs norėčiau paklausti, bet pirma deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Aš prieš tai buvusiame posėdyje pateikiau pasiūlymą ir aš jo, gerbiamasis posėdžio pirmininke, neatsiėmiau. Aš siūliau tą pasiūlymą vietoj 1 punkto. Jūs ten man nesuteikėte žodžio. Aš norėčiau, kad posėdžio pirmininkas iš tiesų pirmininkautų objektyviai, o ne šališkai.
PIRMININKAS. Čia šitas tamstos siūlymas, aš jau aiškinau, nesusijęs su šituo nutarimu. Jeigu mes sutarsim, t.y. dauguma deputatų tamstai pritartų, mes galėsime sudaryti atskirą tyrimo komisiją, atskirą.
E.PETROVAS. Galima būtų?
PIRMININKAS. Kadangi tai kalba apie deputatus, bet ne apie rinkimus — aš tamstai aiškinau. Prašom, deputate Petrovai.
E.PETROVAS. Galima būtų išsakyti savo nuomonę? Taip, iš tikrųjų buvo gerbiamosios B.Valionytės toks siūlymas, bet aš nežinau. Norėčiau štai kaip tą klausimą spręsti: tos idėjos neatsisakyt, manau, kad mums rugsėjo mėnesį galų gale nuo kalbų reikia pereiti prie vadinamojo laikinojo tam tikrų apribojimų įstatymo priėmimo. Ten būtent ar nutarimo dėl įstatymo galiojimo projekte spręsti ir tos komisijos sudarymo klausimą. Arba net gal prieš tai — atskirai. Aš neprieštarauju, nes siūlymas buvo, tiktai aš sutinku su ta nuomone, kad tai nebūtų prie šio nutarimo.
PIRMININKAS. Taip. Atskiru klausimu prašom. Dar deputatė B.Valionytė? Prašom.
B.VALIONYTĖ. Tai aš tada sutikčiau atsiimti savo siūlymą iš šio nutarimo tik tuomet, jeigu Aukščiausioji Taryba įsipareigotų balsuoti už tokį nutarimą ir mes tai šiandien nuspręstumėm, iš esmės už atskirą nutarimą balsuodami, kad tai būtų įrašyta į stenogramą ir kad tai neliktų šiaip sau atskiras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Stenogramoj, gerbiamoji deputate, šitai liko, o tamstos pasiūlymas turi būti suformuluotas gražiai, tvarkingai raštu. Prašom, deputate.
B. VALIONYTĖ. Mes daug ką priimam ir žodžiu, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Be abejo, bet ne tokio lygio sprendimą. Čia yra kapitalinis ir politinis, ir juridinis sprendimas, ir prašom nežaisti. Taigi deputatas V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai gerai žinot Reglamentą. Ar gali būti, žinoma, ne kaip nutarimo projekto svarstymas, kuris nėra pateiktas, bet pritarimas, kad būtų pateiktas toks nutarimas?
PIRMININKAS. Toks dalykas, be abejo, galimas, čia jokia problema.
V.LANDSBERGIS. Arba pavedimas, arba pritarimas.
PIRMININKAS. Pavedimas deputatų grupei arba, sakykim, Mandatų ir etikos komisijai pateikti tokį dalyką.
V.LANDSBERGIS. Jis jau yra pateiktas. Mes galim dėl jo pasakyti savo, Aukščiausiosios Tarybos, nuomonę?
PIRMININKAS. Nuomonę tikrai galime pasakyti, bet turės būti vis tiek nutarimo projektas pateiktas taip, kaip priklauso. Čia tikrai ne smulkmena, aš manau, gerbiamieji deputatai turi su tuo sutikti. Jeigu kam atrodo smulkmena, tai tada tikrai...
V.LANDSBERGIS. Aš kalbu apie pritarimą, kad būtų ruošiamas toks nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Taip, prašom, čia ne problema. Šitai galime padaryti.
E.PETROVAS. Gal kaip protokolinį nutarimą mums šiandien priimti tą pavedimą.
PIRMININKAS. Gerai, tai prie šito nutarimo galėsime grįžti. Bet dabar, jeigu kiti dėl 4 punkto neturi ką pasakyti, tai aš vis dėlto norėčiau paklausti gerbiamąjį E.Petrovą. Kam čia mums dar sykį pavedinėti, jeigu įgaliotiniai, kurių teisės dar toliau tebegalios, savo galta, t.y. pagal atitinkamą įstatymą, gali panaikinti žemesniųjų savivaldybių sprendimus? Jeigu jie gali, tai kodėl jie pavojingų sprendimų patys nepanaikina?
E.PETROVAS. Jie šito padaryti praktiškai be prokuratūros teikimo negali. Tai galime padaryti mes, tai galima padaryti kitu būdu, — sakysim, paleidžiant pačias tarybas. Ta medžiaga jums buvo išdalyta turbūt praeitą savaitę, yra abiejų rajonų prokurorų teikimuose, tiksliau — pažymose duotos mūsų komisijoje nurodytos konkrečios žemesniųjų pakopų apylinkių tarybos, kurios iki to laiko, nors jau buvo 3 įspėjimai, kad tai daroma, nepadarė. Vis dėlto, matyt, komisijai reikėtų grįžti dar kartą, prašant prokuratūrą patikrinti pavedimo vykdymą, prie to klausimo, kad būtų informuota Aukščiausioji Taryba, ir galimas dalykas priimti kai kuriuos sprendimus.
PIRMININKAS. Jeigu galima, gerbiamasis Petrovai ir gerbiamieji kolegos deputatai, aš skaitau Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo" 5 straipsnį. Prašom klausyt, gerbiamieji kolegos. ,,Vyriausybės įgaliotinis turi teisę naikinti atitinkamoje teritorijoje esančių žemesniosios pakopos savivaldybių tarybų bei jų valdymo organų aktus, — turi teisę, pasirodo, kažkodėl nesinaudojo, — o prireikus gali sustabdyti šių organų įgaliojimus ir vykdyti jų funkcijas arba ten paskirti savo atstovą." Taigi įstatymas pas mus daug ką leidžia, bet čia prašom — čia jau jūsų teisė, kaip pasiūlysit. Aš manau, kad galima apsieiti. Prašom, deputate Stankevičiau.
Č.V. STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininką pirmininkauti posėdžiui, o jeigu jūs norite dalyvauti diskusijoje ir teikti pasiūlymus, prašom perduoti pirmininkavimą kitam.
PIRMININKAS. Aš taip pat turiu teisę paklausti.
Č.V.STANKEVIČIUS. ...kai kurios jau buvo paskelbtos, kad Aukščiausioji Taryba pritarė.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Eilinį kartą noriu patikslinti gerbiamąjį Č.Juršėną, jog ne taip interpretuoja įstatymą. Šiuo atveju, ką jūs skaitėte, įgaliotinis gali visa tai daryti nuo to momento, kai jis paskirtas ten įgaliotiniu, į ateitį, o visa tai, kas buvo praeityje, privalo padaryti tos tarybos arba Aukščiausioji Taryba. Dėl to toks siūlymas buvo jiems pateiktas.
PIRMININKAS Čia šitai nenurodyta, gerbiamasis Sabuti, bet aš tik pasakiau savo nuomonę, o Aukščiausiosios Tarybos valia balsuoti už šitą punktą. Deputatas V.Landsbergis. Prašom, Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Man iki šiol atrodė, kad šitam punktui pritariama, ir tada balsuoti nereikia, reiktų balsuoti už visumą. Bet aš noriu irgi pasakyti vieną pastabą. Jeigu valdytojas net ir galėtų panaikinti, tai visai ne tas pat — ar panaikinimas iš viršaus, ar geros valios parodymas, kurį tiek kartų jau buvo kviečiamos daryti tos tarybos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti už 4 punktą? Sutinkam? Taigi prašom pasiruošti balsuot, — ačiū, gerbiamasis Petrovai, — už visą nutarimą ,,Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo". Ar daugiau nieko? Tai prašom. Ačiū. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo"? Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 81.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo" priėmimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutarimas ,,Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo" 81 balsavus už, 4 susilaikius priimtas. Pereinam prie 8 darbotvarkės punkto.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. šiandieną ne kartą buvo paminėta mano pavardė, tai aš turiu teisę į repliką. Aš jums priminsiu, gerbiamieji kolegos, kad kai buvo pristatyta prokuratūros medžiaga, aš atkreipiau dėmesį, kad jinai niekieno nepasirašyta, ir dabar vadovautis šita medžiaga, kuri niekieno nepasirašyta, negalima. Noriu jums priminti su liūdesiu, kad tą pačią dieną, kai buvo pristatyta medžiaga, gerbiamasis prokuroras Norkūnas mirė, tai jis net negalėjo šitos medžiagos pasirašyti. Jis, sunkiai sergantis žmogus, tuo metu buvo ligoninėje. Tai negalima vadovautis ta medžiaga, kuri nepasirašyta prokuratūros. Ačiū.
PIRMININKAS. Nepaisant to, gerbiamasis Maceikianecai, kaip sutarėm, aš vis tiek turiu teikti balsuoti. Kas už tai, kad būtų rengiamas nutarimo projektas pagal deputatės B.Valionytės pasiūlymą? Čia neprivalomas. sprendimas, čia yra procedūrinis sprendimas. Aptarsim, kai jis bus parengtas, ir tada balsuosime.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 18.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Be replikų iš vietos!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Taigi 42 balsais už, 18 prieš, 14 susilaikius yra pasiūlyta rengti. Bet dar kartą pabrėžiu — čia ne įsipareigojimas priimti tokį nutarimą, kai jis bus parengtas, normalia tvarka už jį balsuosime.
L.JANKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas...
L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti deputatams, kad liepos 14 d., tuo pat metu, kai gerbiamasis prokuroras Milkeraitis iš tos tribūnos sakė čia visokius nepamatuotus dalykus, esą aš siunčiau žmones į Vilnijos deputatų suvažiavimus, tada paklausiau, ar aš asmeniškai siunčiau, neatsakė. Tai aš kalbėdamas ta proga iškėliau klausimą, kad galų gale reikia baigti vieną kartą mus, Lenkų frakcijos deputatus, čia ,,muilint" ir, kaip atsimenat, siūliau, kad Mandatų ir etikos komisija imtųsi patikrinti mūsų veiksmus ir vieną kartą padarytų išvadas. Mane stebina tas dalykas, kad tada į mano pasiūlymą visiškai nebuvo sureaguota, o šiandien gerbiamoji B.Valionytė, kaip autorė, kaip iniciatorė, iškėlė tą klausimą ir visi taip vieningai balsuojam. Tai aš manau, kad mes patys buvom tai iškėlę ir reikėjo į tai sureaguot. Aš stebiuosi, kodėl į vienus pasiūlymus mes, mūsų seniūnija, visiškai nereaguoja, o į kitus pasiūlymus reaguojama ir tuoj paleidžiama balsavimo mašina. Aš neabejoju, kad tokiu pat būdu iš karto dabar nubalsuotų, kad reikia išvaryti mus iš parlamento, ir bus viskas. Na, tai ko čia mes — tas pats stalinizmas, kuris buvo anksčiau. Na...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Išvarymo procedūra žymiai sudėtingesnė.
L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai nepatenkintas jūsų pirmininkavimu šiandien. Jūs vienai pusei tiktai visą laiką priekaištaujat. Protestuoju prieš tai ir palieku salę šią dieną.
PIRMININKAS. 9:1 tamstos naudai, kadangi 9 kartus mane nušalino ana pusė, pagaliau nors šita pusė vieną sykį mane nušalino. Ačiū Dievui. Tai bus šiokia tokia lygybė. Taigi aš tada tiktai patikslinu, kad Aukščiausioji Taryba pritaria B.Valionytės L.Jankelevičiaus pasiūlymui ištirti šitą klausimą. Ne? Gerai. Kviečiu į tribūną 8 darbotvarkės punktu arba gerbiamąjį V.Aleškaitį, arba pavaduotoją. Ministras V.Aleškaitis. Prašom.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau, kadangi jūsų žodžiai yra įrašomi į stenogramą, aš prašau atsiimti juos atgal, kadangi tai nebuvo B.Valionytės L.Jankelevičiaus pasiūlymus. L.Jankelevičiaus pasiūlymas visiškai kitas Mandatų ir etikos komisijai svarstyti. Prašom pasakyti stenogramai, kad tai yra...
PIRMININKAS. Gerai. Tai yra aišku. Prašom. Kas pateiks nutarimo projektą, to ir nagrinėsime. Prašome, ministre.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo” projekto svarstymas
V.ALEŠKAITIS. Gerbiamieji deputatai, jums yra pateiktas nutarimo projektas dėl sutarčių parengimo ir pasirašymo su Tuniso Respublika, 3 sutarčių: pirmoji dėl ekonominio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo, antroji sutartis dėl prekybos ir trečioji sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Taip pat yra pateiktas antro nutarimo projektas, bet turbūt vėliau.
PIRMININKAS. Gal viską kartu.
V.ALEŠKAITIS. Antrasis nutarimo projektas, kuriame siūloma ratifikuoti šias tarptautines sutartis. Aš gal neskaitysiu, nes tekstą jūs turite, sutaupysime laiko.
PIRMININKAS. Turbūt čia galima būtų ir vienu dokumentu šitai padaryti. Ar vis dėlto jūs manot, kad turi būti 2 dokumentai?
V.ALEŠKAITIS. Galima ir vienu.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji, ar dar kas norite pasisakyti? Deputatas V.Povilionis. Prašom.
V.POVILIONIS. Kalbėdami apie ratifikavimą, mes norėtume paklausti, kadangi sutarčių yra labai daug ir ne visos komisijos turbūt susipažino. Mūsų komisija apsvarstė politinę pusę ir mes norėtume — galbūt galėtų kitos komisijos pakomentuoti kai kurių sutarčių ekonominę pusę. Pvz., Norvegijos sutartis dėl Lietuvos prekybos, kur taip pat kalbama apie žuvies pardavimą Lietuvai ir pan. Ar tai nežlugdys mūsų žuvies pramonės, ar tai nestabdys mūsų žvejybos laivyno vystymosi? Mes taip pat norėtume išgirsti galbūt Ekonomikos komisijos nuomonę apie tuos dalykus, o šiuo metu ministro. Kaip yra vertinami tie dalykai? Pvz., žemės ūkio produktų importas iš Skandinavijos, iš Norvegijos — jie yra pakankamai brangūs. Mes būtent norėtume atsakymo, ar buvo apsvarstytos tos sutartys, ar jos buvo standartinės, priimtos neanalizuojant, kiek tai naudinga Lietuvai, kiek tai naudinga mūsų valstybei.
V.ALEŠKAITIS. Ar čia man adresuotas klausimas?
PIRMININKAS. Tai vis tiek tamstai.
V.POVILIONIS. Ministrui šiuo metu, taip pat norėtume ir Ekonomikos komisijos komentarų.
V.ALEŠKAITIS. Tai labai panašią diskusiją mes turėjome, kai jums buvo pateikta ratifikuoti laisvosios prekybos sutartis su Švedija. Šis sutarčių komplektas su Norvegija, taip pat su Suomija yra analogiškas sutartims su Švedija ir buvo rengtas vadovaujantis deklaracija su EFTA šalimis. Ypatingų turinio skirtumų tarp jų nėra, bet yra techninių skirtumų, kadangi su Norvegija prekyba žemės ūkio produktais yra išskirta į atskirą sutartį, tuo tarpu su Švedija tai buvo įtraukta į vieną sutartį, nors esmė išlieka ta pati. Dabar konkrečiai dėl žuvų produktų sutartyje su Norvegija tai Norvegijos pozicija dėl šių produktų buvo tokia gana protekcionistinė, ir aš manau, kad šita sutartis kaip tik mums sudaro sąlygas pasiekti to, ko mes galime pasiekti su norvegais.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš repliką dėl žuvies, palaikydamas poną V.Aleškaitį. Manyčiau, kad kaip tik šitas įrašas yra labai reikalingas, nes jau šiandien mūsų sužvejojama žuvis žvejojama labai toli nuo Lietuvos krantų, ji darosi brangesnė už savikainą, todėl mums bus būtina importuoti žuvį, nes Baltijos jūroje sugaunamos žuvies pagal kvotą neužteks Lietuvai. Todėl šis įrašas turi būti.
PIRMININKAS. Prašom. Daugiau klausiančių lyg tai nėr. Dar deputatas V.Povilionis. Prašom.
V.POVILIONIS. Dar vieną klausimą. Norėčiau paklausti, kurios iš šitų sutarčių yra ratifikuotos antrosios pusės ir ar vienodai yra sutarta ratifikuoti iš abiejų pusių, ar čia yra tiktai remiamasi mūsų įstatymu dėl tarptautinių sutarčių Lietuvoj ratifikuojama, o kitoj šaly neratifikuojama ta pati sutartis?
V.ALEŠKAITIS. Čia priklauso nuo konkrečios šalies įstatymų. Kiekvieną sutartį mes ratifikuojam, jeigu tai reikalauja mūsų įstatymai, o mūsų partneris, kita pusė, elgiasi pagal savo įstatymus.
V.POVILIONIS. Ir jūs galėtumėt pasakyti, kurios yra ratifikuotos antrosios pusės?
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dėl Lietuvos Vengrijos ir Lietuvos Bulgarijos sutarčių labai panašių straipsnių, kur yra kalbama, pavyzdžiui, Lietuvos—Vengrijos sutarties 7 straipsnis, kur įgalioti bankai per mėnesį nuo pasirašymo nustatys ir suderins su banku operacijas, tarpbankines sutartis. Taigi jau praėjo daug laiko ir ratifikavimo metu jau tas mėnuo yra praėjęs. Ar šios sutartys yra pasirašytos, ar jau mes ratifikuodami iš karto ratifikuosim neįvykdytą straipsnį?
V.ALEŠKAITIS. Jums leidus, norėčiau peradresuoti klausimą kolegai A.Šimėnui, kuris rengė ir pasirašė tas sutartis, jeigu neprieštaraujat.
PIRMININKAS. Tai man atrodo, kad jau... Tai gal tada deputatas A.Šimėnas ir ministras A.Šimėnas galėtų. Ačiū, gerbiamasis Aleškaiti.
A.A.ABIŠALA. Pone seniūne, gerbiamasis seniūne.
PIRMININKAS. Prašom. Premjeras.
A.A.ABIŠALA. Prašom atšaukti savo pasiūlymą sujungti pavedimus rengti ir pasirašyti sutartis su ratifikavimu. Tai turi būti atskiri nutarimai.
PIRMININKAS. Gerai, sutinku. Prašau.
A.ŠIMĖNAS. Tarpbankines sutartis pasirašo bankų atstovai, kurie nėra Vyriausybei pavaldūs, ir toliau pasirašinėti yra banko funkcija.
PIRMININKAS. Ir deputatas G.Šerkšnys. Prašom į tribūną.
G.ŠERKŠNYS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, jūsų dėmesiui noriu pateikti ratifikuoti sutartis, 2 sutartis. Tai yra Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos santarvės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartis, kuri buvo pasirašyta čia, Vilniuje. Ir antroji — tai sutartis, kuri buvo pasirašyta Briuselyje gegužės 11 d. Tai Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos Europos atominės energijos bendrijos sutartis dėl prekybos, komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Prie šių sutarčių buvo nemažai dirbta tiek mūsų ministerijoje ruošiant jas, tiek ir čia, Aukščiausiojoje Taryboje, jos Juridiniame skyriuje. Na, Europos Bendrijos sutartis labai panaši į kitas sutartis, kurias sudaro Europos Bendrija su visomis kitomis šalimis ir tokių didelių esminių skirtumų nėra. O Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos sutartis tai kaip tik labai padėtų gerinti santykius tarp Lietuvos Respublikos... tos sutarties ratifikavimas. Prašau, jeigu būtų klausimų ir jeigu aš galėčiau atsakyti, aš pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKAS. Prašom. Lyg tai niekas nesiruošia klausti. Tai ačiū tada, gerbiamasis Šerkšny. Tai, gerbiamieji kolegos, ar reikalinga čia dabar diskusijas daryti? Gal galima iš karto balsuoti, t.y. priimti nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo"? Prašyčiau tikrai sutartinio balsavimo, kadangi, kaip sakiau, čia reikia atitinkamo skaičiaus balsų. Kas? Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Kas už tai, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo"?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 72.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.
PIRMININKAS. 70.
BALSU SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo" 72 balsais už, niekam nebalsavus prieš, niekam nesusilaikius priimtas. Minutėlę. Gal dar baigiam vieną tarptautinį reikalą ir tada bus viskas aišku.
Gerbiamieji kolegos, buvo kalbama apie štai tokį nutarimo projektą ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių su Tuniso Respublika parengimo". Pritariam tokiam dalykui? Gal dėl bendros tvarkos vis tiek pabalsuokim. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių su Tuniso Respublika parengimo"? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių su Tuniso Respublika parengimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 71 balsu už, niekam nebalsavus prieš, niekam nesusilaikius nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių su Tuniso Respublika parengimo" priimtas. Dėl darbo tvarkos žodis deputatui L.Sabučiui.
L.SABUTIS. Aš neprašyčiau šio žodžio, jeigu nebūtų deputatas R.Maceikianecas teigęs, jog deputatams yra išdalyti 2 dokumentai dėl kai kurių pareigūnų veiklos Šalčininkų ir Ignalinos rajonuose, jog jie yra netikri arba nepasirašyti. Tai aš komisijos pirmininko E.Petrovo paprašiau. Vienas dokumentas yra su prokuroro parašu, trumpesnis, ir kitas, kuris buvo išdalytas, taip pat yra su generalinio prokuroro parašu, ir todėl prasyčiau,
jeigu kam kiltų abejonių dėl jo identiškumo, kreiptis į komisijos pirmininką Eugenijų Petrovą. Daugiau nekelkim čia.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis Sabuti, ten parašyta — ,,generalinis prokuroras", bet pasirašė ne generalinis prokuroras, o tas žmogus, kuris tą dieną mirė, kada pasirašė. Jis negalėjo pasirašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu į tribūną premjerą Aleksandrą Abišalą. Prašom.
A.A.ABIŠALA. Pone seniūne, gerbiamoji Aukščiausioji Taryba. Kadangi seniūnas nepaskelbė klausimo, kurį svarstome, pavadinimo...
PIRMININKAS. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo. Pranešėjas premjeras Aleksandras Abišala. Prašom.
Lietuvos Respublikos naujos Vyriausybės pristatymas
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvo tartasi, šiandien pateikiu jums naujos Lietuvos Vyriausybės sudėtį ir prašau ją patvirtinti. Taip pat, kaip ir buvo tartasi, dauguma ministrų yra jau dabar einantys pareigas. Vyko bent keletas frakcijų pasitarimų. Ne visose frakcijose jie buvo vienodai ramūs, kai kuriose karšti, nemažai yra deputatų, nepritariančių vienai ar kitai ministro kandidatūrai. Vis dėlto aš labai prašau prisiminti mano paskyrimo premjeru sąlygas, taip pat laiką, likusį iki rinkimų, ir todėl balsuoti už visus ministrus, jums šiandien pristatomus. Jeigu jūs sutiktumėt, aš prašyčiau balsuoti už visus ministrus iš karto vienu balsavimu pagal sąrašą. Pristatau jums kandidatą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas — jūsų ir mano kolegą Bronislovą Lubį. Prašau skirti ekonomikos ministru Albertą Šimėną, energetikos ministru — Leoną Vaidotą Ašmantą, krašto apsaugos ministru Audrių Butkevičių, kultūros ir švietimo ministru — Darių Kuolį, ministru be portfelio — Leoną Kadžiulį, ministru be portfelio Stasį Kropą, miškų ūkio ministru — Joną Rimantą Klimą, ryšių ir informatikos ministru — Gintautą Žintelį, statybos ir urbanistikos ministru — Algimantą Nasvytį, susisiekimo ministru — Joną Biržiškį, sveikatos apsaugos ministru — Juozą Oleką, tarptautinių ekonominių santykių ministru Vytenį Aleškaitį, užsienio reikalų ministru — Algirdą Saudargą, vidaus reikalų ministru Petrą Valiuką, žemės ūkio ministru — Rimvydą Raimundą Survilą. Taip pat prašau pavesti eiti pareigas, iki bus paskirti nauji ministrai: Reinoldui Šarkinui — finansų ministro, Viliui Židoniui — prekybos ir materialinių išteklių ministro, Algiui Dobravolskui socialinės apsaugos ministro, Vytautui Pakalniškiui — teisingumo ministro. Jeigu Aukščiausioji Taryba nutartų, kad Vyriausybę reikėtų baigti formuoti kitą savaitę, aš pasiruošęs prašyti susirinkti kitą ketvirtadienį ir baigti formuoti Vyriausybę. Dabar prašyčiau pasakyti, ar Aukščiausioji Taryba norės klausti tų ministrų, kurie teikiami nebe pirmą kartą, kurie jau yra ministrai, ir tų ministrų, kurie ateina į Vyriausybę pirmą kartą?
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, aš iš jūsų balsų nevisiškai supratau, bet vienas dalykas man tikrai aiškus — kad tie, kurie nėra nauji, tie patys, tai jiems nei pasirodyti nereikia, nei atsakinėti į klausimus. O naujieji galėtų bent gal atsistoti, kad matytų kolegos, tie, kurie nematė.
A.A.ABIŠALA. Jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, aš prašau pretendentą į Ministro Pirmininko pavaduotojo postą Bronislovą Lubį į tribūną.
E.KLUMBYS. Gal galima klausimą premjerui prieš tai?
PIRMININKAS. Pirma premjerui. Gerbiamasis premjere, tamstai deputato E.Klumbio klausimas. Prašom, deputate.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti dėl nutarimo projekto 2 punkto. Ar visi tie, kuriems pavedama eiti pareigas, sutinka tai daryti?
A.A.ABIŠALA. Ne, ne visi visiškai sutinka, bet aš manau, mes neturim kitos išeities, ir todėl prašau greitai padėti man paskirti pilnateisius ministrus.
Kandidato į Ministro Pirmininko pavaduotojus B.Lubio atsakymai į deputatų klausimus
B.LUBYS. Pasiruošęs atsakyti ir nesirengęs kalbėti.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Užmigo, galima būtų ir neleisti jam pasisakyti. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Norėtųsi sužinoti, gerbiamasis Luby, kokia sritis jums bus priskirta Vyriausybėje.
B.LUBYS. Aš taip įsivaizduoju — pramonė ir ta grupė, kuri susijusi su pramone ir ekonomika.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.
B.LUBYS. Aš tikrai karinius reikalus mažai išmanau.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis deputate, aš, pritardamas iš anksto šiam jūsų žingsniui šiuo svarbiu momentu, noriu paklausti. Vis dėlto žinot, koks yra nestabilumas, ar jau jūs visiškai eisite į Vyriausybę, ar dar lieka kokie nors jūsų ryšiai su pramone? (Juokas) Tiesioginiai ryšiai. Ne kaip ministro, o kaip firmos vadovo ir pan.
B.LUBYS. Aš manau, kad ryšiai visais atvejais išlieka visur ir su visais. Ir šitame poste mano žingsniai turi būti tokie, kad būtų naudingi visiems.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Ekonomikos reformos dalis yra agrarinė reforma Koks jūsų požiūris, ar neturėtų agrarine reforma užsiimti visiškai nuo pradžios iki galo Žemės ūkio ministerija, o ne kokia nors Centrinė privatizavimo komisija prie Vyriausybės ar dar kažkas panašaus? Ar ne Žemės ūkis ministerijai reiktų visą tą darbą pavesti?
B.LUBYS. Aš įsivaizduoju, kad Žemės ūkio ministerija derina su ko misija savo žingsnius ir derino su pono G.Vagnoriaus Vyriausybe. Man atrodo, kad kai kurie žingsniai buvo per daug greitai ir juos reikėjo giliau ii labiau pagrįsti, negu buvo padaryta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kaip jūs vertinate šiandieninės Lietuvos korupcijos lygį ir ką, manote, reikėtų jums nuveikti šitoje srityje šitame poste?
B.LUBYS. Klausimas sudėtingas ir labai sunkus. Aš manau, kad yra teisėtvarkos organai, kurie pirmiausia turi šiuos klausimus spręsti. Tai pirma Antra, reikia pergalvoti ir permąstyti, tik aš abejoju, ar bus galima tai padaryti per tuos 3 mėnesius iš principo kuriant Lietuvos valdininkiją. šiandieną ta valdininkija yra nesukurta, tai yra faktas. Tas klausimas, kad valdininkas sėdėdamas galvoja apie tai, kaip jam užsidirbti daugiau pinigų netiesioginiame savo darbe, tai yra negeras reiškinys. Galbūt jų reikėtų dvigubai mažiau, tuo aš esu įsitikinęs. Bet kartu reikalinga, kad žmonės gautų pakankamą atlyginimą ir, žinoma, jis galėtų dirbti atsidėjęs tik tais darbui. O šiandien tas atlyginimas, kuris mokamas, yra labai mažas, palyginti su tuo atlyginimu, kuris yra privačiose firmose ir net valdiškuose fabrikuose. Tai vienas iš tokių klausimų kuriant ekonominę socialinę bazę pačiose ministerijose. Ir, žinoma, reikalinga sumažinti klausimų ir parašų
skaičių. Iš kur atsiranda ir prasideda korupcija? Kai reikalinga ant vieno popieriaus 10 parašų, kai mes bijom tuos parašus sudėti patikėti vienam valdininkui, tai kad gautum tą 10 parašų 2 ar 3 ministerijose, kad viskas vyktų greitai arba greičiau, prasideda smulkiai, o paskui perauga į didumą. Aš manyčiau, tai yra toks didelis kompleksinis klausimas, kurio nei vienu kirčiu, nei kokiu nors klausimu neišspręsi. Reikalinga ir socialinę bazę parengti, ir kitus klausimus, tačiau su tamsta sutinku, kad tokiam klausimui atsirasti yra visas pagrindas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas. Aš atsiprašau, gerbiamasis Sėjūnai, nors aš norėčiau ir pasiūlyti šiek tiek apsiriboti. Gal kokie dar 3 deputatai ir užtenka. Gerai. Tai deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pretendente, aš manau, kad jums puikiai žinoma, kokia yra sunki dabar pramonės būklė, ypač yra sutrikusi atsiskaitymų sistema. Aš norėčiau sužinoti, kokių jūs realių žingsnių imsitės šiai sistemai sutvarkyti?
B.LUBYS. Aš manau, kad pirmiausias klausimas — tai reikia atsisėsti su ponu V.Baldišiu ir išgerti kavos arba arbatos prie stalo. Vadinasi — pabandyti šituos klausimus taip palyginti ir surikiuoti, kad nebūtų banko priešgynos arba būtų nevykdomi tie klausimai, kurie yra, pvz., užskaitymo klausimas ir buvusieji Vyriausybės potvarkiai. Jie iš esmės nevykdomi. Iš esmės nevykdomi, ir čia paradoksas, kuris yra absoliučiai nereikalingas Lietuvai. Ne tik nereikalingas, bet žalingas ir kenksmingas. Tai dėl šitų klausimų reikia pirmiausia susitarti, susiderėti, o galutiniai rezultatai turi būti tamstų teismas ir tamstų sprendimas dėl banko ir valdybos, kaip buvo keliami ir yra iškelti klausimai. Bet aš manyčiau, kad vis dėlto reikia pabandyti surasti konsensą, įvertinti kai kurias banko pozicijas, nes yra kai kur teisingos, tačiau absoliutinti jų irgi negalima, kadangi jie kai kuriais atvejais žiūri jau j litą ir kalba apie litą. Tuo tarpu mes gyvenam rublio zonoje. Gyvendami rublio zonoje, mes turim elgtis kaip rublio zonoje ir atitinkamai į tuos klausimus reaguoti. Negalima užsispirti tiktai ir galvoti apie litą. Bus litas tada reikės galvoti apie litą arba dirbti su litu. Tam reikia ruoštis. Aš labai trumpai — pirmas mano žingsnis būtų tas, kad reikia surasti bendrą kalbą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis deputate, aš pritariu premjero pasirinkimui ir jūsų sutikimui, tačiau noriu paklausti. Jūs vadovaujat susivienijimui, kuriam žaliavas visą laiką tiekia Rytai. Ar jūs, būdamas dabar atsakingas už Lietuvos pramonę, nesijaučiate būsiąs morališkai ir psichologiškai priklausomas, na, jums bus sunku būti nepriklausomu ir vadovauti nepriklausomai Lietuvos pramonei — visą laiką didelis ryšys su Rytais bus palaikomas.
B.LUBYS. Aš galvoju, jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, šiandien į Rytus ir į Vidurinę Aziją važiuoja (...) ir daugybė kitų klausimų. Ir tas dalykas, kad mūsų žmonės negauna bilietų, aš labai atsiprašau, kad taip sakau, į Maskvą ir į kitas vietas, aš manau, yra nenaudingas. Prekiauti reikia su visais ir kad būtų nauda, tik nauda, ir nedėti ant gamtinių dujų ir ant naftos kokios nors raudonos ar mėlynos dėmės — kad šita nafta ar šitos dujos mums netinka. Man atrodo, tai turi būti finansiniai, ekonominiai klausimai. Jeigu mes galim išeiti į Vakarų rinką, vadinasi, reikia stengtis ir kreipti visą dėmesį į Vakarų rinką, bet kartu išlaikyti Rytų rinką ir išlaikyti visus tiekimus ir ėjimus. Juk šiandien pramonės kritimas yra akivaizdus arba absoliutus kritimas, kai kur iki 70% fabrikų nedirba. Todėl visa tai padidinti — jeigu mes negalim dar pirkti iš Vakarų tų prekių, tai mums reikia pirkti iš Rytų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausėjas — deputatas P.Poškus. P.POŠKUS. Gerbiamasis pretendente, aš iš šios tribūnos jau esu minėjęs, kad, žemdirbių nuomone, nevisiškai palankiomis sąlygomis ir ekvivalentiniais mainais išvežamos iš Lietuvos trąšos, eksportuojamos konkrečiai į Vengriją. Tai jūs gerai žinot. Ar jūs tai, eidamas tokias aukštas pareigas, ir toliau taip jau pritarsit tokiam mums nepalankiam prekybos sandėriui, ar stengsitės, kad būtų vietoje paliktos tos trąšos Lietuvos žemdirbiams?
B.LUBYS. Klausimas grynai, aš suprantu, kaip ,,Azoto" direktoriui, bet aš manau, kad į šitą klausimą reikia žiūrėti plačiau. Aš galėčiau pasakyti labai kritiškų dalykų dabartiniams ministrams, kuriuos tvirtinam, — kad nėra mechanizmo, kad reikalingos šiandien trąšos žemės ūkiui, o kompensacinis mechanizmas, nepaisant jau priimtų Vyriausybės potvarkių, dar yra kanceliarijose ir kabinetuose ruošiamas. Šiandien reikia tręšti pievas, kai dar galima patręšti, kad ką nors būtų galima išgelbėti. Mes paruošim tuos kompensacinius mechanizmus gal už savaitės, gal už 2, gal už 3. Juos reikėjo paruošti jau prieš 2 mėnesius, bet jeigu jau dabar priėmė Vyriausybė sprendimus, tai juos reikia paruošti per 2 dienas. Tuo tarpu kontorose — įvairių ministerijų mes turim baisiai daug — ir tose ministerijose, kaip jūs ir šiandien girdėjot, net pasirašyta tarptautinė sutartis jau pamesta... Tai kas nors turi į tai žiūrėt. O trąšos... Tai yra gamtinės dujos arba apatitas, kurie bus perkami iš Rusijos už valiutą. Ir žemės ūkis turės turėti, turi būti toks mechanizmas, kad galėtų žemdirbys šiandien nupirkt. šiandien netrūksta. Šiandien galit važiuoti bet kur ir pirkti trąšų tiek į ,,Azotą", tiek į Kėdainius, tačiau kainos yra padidėjusios, padidintos, nes pabrango žaliavos iš Rytų, ir jos didėja toliau, ir aš žinau, kad didės toliau. Atsitinka, kad jų negali įpirkti žemdirbiai. Vadinasi, turi būti kompensacinis mechanizmas. Tai yra visur arba bent daugelyje šalių yra kompensaciniai mechanizmai žemės ūkiui.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimus baigėm. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Ačiū. Kviečiu dar premjerą į tribūną.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis seniūne, ar jūs sutiktumėt paklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar jie sutinka pratęsti posėdį?
PIRMININKAS. Taip, aš tikrai sutinku šitai padaryti ir tikiuosi, kad Aukščiausioji Taryba nesipriešins, kad mes šiek tiek ilgėliau dirbtume. Juo labiau kad mes sutarėm pertrauką daryti nuo 14 val.
A.A.ABIŠALA. Ačiū. Kviečiu pretendentą į ministro be portfelio postą — profesorių Leoną Kadžiulį. Ponas seniūnas mane perspėjo, kad reikėtų bent keliais žodžiais apibūdinti. Ponas L.Kadžiulis — profesorius, regis, visą gyvenimą dirbęs Dotnuvoj, išrinktas Lietuvos mokslo tarybos nariu, po to — jos vicepirmininku. Po ilgų dvejonių sutiko dirbti Vyriausybėje, kad galėtų formuoti Vyriausybės studijų, mokslo ir technologijų politiką. Prašom, profesoriau.
PIRMININKAS. Prašom. Prašom arčiau mikrofono ir prašom pasakyti, kas jums rūpi, o po to gal kai kas paklaus. Prašom.
Kandidato į ministrus be portfelio L.Kadžiulio kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
L.KADŽIULIS. Tai, kas rūpi mokslo ir studijų atstovams, buvo išsakyta praėjusiame posėdyje, šios dienos posėdyje, kai buvo patvirtinta Mokslo, studijų ir technologijų tarnyba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tylos!
L.KADŽIULIS. Manau, kad kartoti nereikia. Mes esame mokslo reformų kelio pradžioje. Reformuojame mokslą ir studijas iš seno palikimo, kuris susiformavo per 45—50 metų, ir grįžtame į normalų mokslo ir aukštųjų studijų kelią. Šitai yra pagrįsta jau priimtu praėjusiais metais Mokslo ir studijų įstatymu, keletu išleistų nutarimų, Vyriausybės nutarimų, taip pat būsimais nutarimais, kuriuos dar reikia parengti. Laukia dar daug darbų — mes tik pradėjome žengti reformos keliu, tik pradėta mokslo darbuotojų atestacija, pirmasis turas įvyko. Dar nebuvo iš esmės mokslo institutų atestacijos, jie avansu 2 metams patvirtinti valstybiniais mokslo institutais. Jų integracija su aukštosiomis mokyklomis arba aukštųjų mokyklų ir institutų, vadinasi — studijų ir mokslo integracija dar taip pat žengia tiktai pirmuosius žingsnius. Štai šioje srityje yra labai daug ką nuveikti. Tarnyba, kuriai kuruoti numatoma skirti mane, yra ne valdantysis, net ne reguliuojantis organas, o paprasčiausiai vykdomasis — padedantis aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams tvarkytis savo namuose. Tiek galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Susitarkim vėlgi, kad klausia tiktai tie 5, kurių pavardės yra monitoriuose. Deputatas V.Rupeika. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Man rūpėtų, kaip jūs, skiriamas į naujas pareigas, kurių anksčiau nebuvo Vyriausybėje, matote perspektyvą — kokius pirmiausia darbus reikėtų padaryti šiandieną jums?
L.KADŽIULIS. Na, pirmiausia man reikia gerai susipažinti su tuo nedideliu kolektyvu, kuris yra dabar sujungiamas atgal vėl į Valstybinę mokslo, studijų ir technologijų tarnybą. Uždaviniai ir jos kompetencija yra nubrėžta, aš tikrai nenoriu vėl kartoti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis. Prašom.
J.V.PALECKIS. Jau buvo susitikimai frakcijose. Jūs juose atsakinėjote į įvairius klausimus, bet vis dėlto aš pakartosiu klausimą: jūsų požiūris į Mokslų akademiją ir jos vaidmenį dabartiniame moksle?
L.KADŽIULIS. Mano požiūris į Mokslų akademiją negali būti visiškai nešališkas todėl, kad esu, turbūt jau minėta, tos pačios Mokslų akademijos narys korespondentas. Bet esu reiškęs ne kartą kritinių pastabų, kritinių minčių pačioje Mokslų akademijoje ir dabar galiu tiek pasakyti, kad, priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, Mokslų akademija atsidūrė arba, tiksliau, eina į naują jau paskirtą vaidmenį ne mokslo žinybos, ne valdymo vaidmenį, bet telkti žymiausius Lietuvos mokslininkus, mes dabar siūlome, ir žymiausius meno atstovus atstovauti visam mokslui, esant reikalui pasitelkti kaip geriausius įvairių sričių ekspertus tiek Vyriausybei, tiek bet kuriais kitais Lietuvoje iškylančiais klausimais. Žodžiu, iš žinybos, iš mokslo valdymo institucijos ji darosi visą Lietuvos mokslą jungianti — bet daugiau visuomeniniu pagrindu institucija.
PIRMININKAS. Ir deputatas K.Rimkus paskutinis klausėjas. Prašom.
K.RIMKUS. Aš kiek žinau, jūs gana nemažai prisidėjot ruošiant agrarinę reformą tiek įstatymą, tiek poįstatyminius aktus. Jeigu galima jūsų, kaip mokslininko, porą žodžių apie dabartinę situaciją žemės ūkyje ir ar tie įstatymai bei poįstatyminiai aktai įgyvendinti?
PIRMININKAS. Čia dovanokit, gerbiamasis Rimkau, nevisiškai į temą, bet jeigu pretendentas atsakys, tai prašom.
L.KADŽIULIS. Truputį į šalį šitas klausimas, bet deputatui negaliu neatsakyti, nors man premjeras sakė, reikės truputį primiršti agrarinius reikalus, o daugiau atsidėti visiems mokslo reikalams. Tai trumpai atsakau. Aš esu vienas iš tų projektų rengėjų, bet nelabai patenkintas, kad tie projektai, kurie galėjo būti priimti jūsų pačių Aukščiausiojoje Taryboje, taip ilgai skynėsi kelią į gyvenimą, tiesiog į galutinį įtvirtinimą ir todėl reforma startavo per vėlai ir pradėta vykdyti per staigiai. Trumpai drūtai. Bet gyvenimas pakoreguos čia niekur nedingsi.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Kviečiu į tribūną pretendentą į ministrus be portfelio Stasį Kropą. Jo numatoma veiklos sritis — savivaldybių politika, įskaitant administracinę teritorinę reformą, naują savivaldos sistemą ir, žinoma, tiesioginius ryšius, darbą su savivaldybėm ir bendravimą su Aukščiausiąja Taryba. Stasį Kropą jūs matysite pas save dažnai. Prašom.
PIRMININKAS. Prašom, pretendente.
Kandidato į ministrus be portfelio S.Kropo atsakymai į deputatų klausimus
S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt pakankamai dažnai ypač pastaruoju metu čia kalbėjau. Jeigu dar galėčiau ką nors patikslinti ar kas jus domina, aš pasiryžęs atsakyti, o šiaip aš matau tuos darbus, kuriuos galima dirbti ir jie nesibaigs nei su šia Aukščiausiąja Taryba, nei su Seimu turbūt. Aš pasiryžęs, kiek tai įmanoma, kiek leis galimybės, duos dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pagal mūsų susitarimą klausia tiktai tie 5 deputatai, kurių pavardės yra monitoriuje. Deputatas P.Vaitiekūnas. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Gerbiamasis kandidate, ar jūs pritariate kandidato į vicepremjerus pono B.Lubio pozicijai ieškoti arba net stengtis ieškoti dalykinio sutarimo su dabartiniais Lietuvos banko vadovais?
S.KROPAS. Čia klausimas yra kartu ir atsakymas — išspręsti bet kokią problemą įmanoma tiktai diskutuojant ir kalbant, o ne atsisakant dialogo ir stojant į priešpriešą, ypač toje situacijoje. Todėl aš sveikinu vicepremjero mintį, kad jis pasiryžęs, kuruodamas ekonomiką, pirmiausia išsiaiškinti situaciją, kuri nebuvo aiški, aš galiu pasakyti, daugumai deputatų neaiški yra iki šiol turbūt. Norėtųsi, kad ji būtų aiški specialistams, kurie dirbs, taip sakant, konkretų darbą, nes labai sudėtingi yra klausimai ir visiems susigaudyti sudėtinguose banko ir bankinių operacijų labirintuose yra ne taip paprasta. Svarbiausia, kad būtų noras, visuomet, man atrodo, galima surasti Lietuvai naudingą sprendimą, nes nė vienas iš mūsų turbūt nėra Lietuvos priešas. Keista, bet tokia ypač banko ir Vyriausybės situacija, kuri buvo, darė Lietuvai žalą. Nedarydami sprendimų, darėm Lietuvai žalą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas, kuris užkoduotas 147 numeriu. Prašom. Teks prie šoninio mikrofono, aš įjungiau. Deputatas R.Rudzys. Prašom.
R.RUDZYS. 0, ačiū, aš išsitrinu. Aš laukiau klausimo 3 ministrui be portfelio, o ne ponui S.Kropui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Tai prašom. Deputatas L.Milčius. Gerai, gerai. Prašau, deputate Glaveckai.
K.GLAVECKAS. Pone pretendente, ar negalėtumėt labai trumpai, keliais žodžiais pasakyti apie būsimą administracinę Lietuvos valdymo perdalijimo reformą, kurią jūs žadate vykdyti, keliais žodžiais, trumpai. Kiek bus numatoma apskričių, valsčių? Kokios koncepcijos šalininkas jūs esate?
S.KROPAS. Šito klausimo sprendimą gali priimti Aukščiausioji Taryba. Jau Prezidiumas yra svarstęs 2 kartus metmenis, yra šioks toks pritarimas ir paskutinis variantas bus pateiktas Prezidiumui iki rugsėjo mėnesio. Apsvarsčiusi administracinės teritorinės reformos eigą ir pačius metmenis, patvirtins Aukščiausioji Taryba, ir mes tada galėsime vykdyti tą reformą. O šiaip pasakyti savo mintis, man atrodo, čia yra nelabai visiems įdomu. Tai yra kolegialus sprendimas ir jis bus, taip sakant, pateiktas Aukščiausiajai Tarybai. Čia bus sprendimų variantai, ir mes visi kolegialiai priimsime sprendimą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Daugelis apylinkių savivaldybių dabar skundžiasi, kad negeras Savivaldybių įstatymas, jie neturi savo biudžeto ir yra labai sunku dabar, nes daugelis iš jų perima komunalinį ūkį. Ką šiuo artimiausiu metu, iki žiemos, būtų galima padaryti, kad iš tikrųjų apylinkių savivaldybės tą biudžetą turėtų, galėtų turėti įtakos jį formuojant ir galėtų geriau tvarkyti tuos komunalinius reikalus? Ačiū.
S.KROPAS. Aš manau, kad čia klausimas yra susijęs su deputato K.Glavecko klausimu, abu klausimai susiję. Neatlikus administracinės teritorinės reformos, neįmanoma užtikrinti tų smulkių valsčių ekonomikos, būsimų valsčių, jie finansuojami tiktai iš centralizuoto biudžeto. Todėl čia yra kompleksinė problema. Kol kas šiais metais, ir šią vasarą, šį rudenį, nebus kitos galimybės, kaip iš rajoninių biudžetų, taip sakant, teikti pagalbą, galbūt parengti kokią nors Vyriausybės programą, galvojant apie sunkų rudenį ir sunkią žiemą, ir didėjančias kainas. Tiktai tokiu būdu. O savivaldybių realus ūkis tai bus tiktai po administracinio teritorinio skirstymo ir jau įsisiūbavus ekonomikos reformai.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausėjas — deputatas Z.Balcevičius. Prašom.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, vis dėlto aš norėčiau, kadangi teks balsuot ar nebalsuoti už ar prieš jus, žinoti jūsų nuomonę dėl naujo teritorinio administracinio suskirstymo. Kokia būtent jūsų nuomonė? Tai, kad tvirtins Aukščiausioji Taryba, mes žinome, to nereikia aiškinti. Dėl terminų ir dėl to, kokį variantą būtent jūs palaikot, kaip klausia šitas ponas deputatas K.Glaveckas? Aš noriu tik tiesiai paklausti jūsų nuomonės ir turiu teisę ją žinoti.
S.KROPAS. Keliais žodžiais galiu pasakyti, kad palaikau vienos pakopos Lietuvos savivaldos sistemą su rinkimais į vienos pakopos savivaldybes — į pagrindines: būsimus valsčius ir į miestus. Antroji pakopa Lietuvoje turbūt turėtų būti jau iš renkamų valsčių atstovų ir iš centrinės valdžios administravimo aparato skiriamo atstovo, kad galėtų veikti valstybės administravimo sistema. Tokios mintys jau yra aptartos, jos jau yra palaikytos savivaldybių sąjungų, joms yra pritarta ir aš joms pritariu. Manyčiau, kad pagrindiniai bruožai turėtų būti tokie.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. Kviečiu į tribūną pretendentą į ryšių ir informatikos ministro pareigas profesorių Gintautą Žintelį. Gintautas Žintelis yra Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros vedėjas, suprantat, kad kompiuterininkas, jau kurį laiką, matyt, gerą pusmetį, dirbantis greta ministerijos, taip pat ir man tenka kartais prie to prisidėti ruošiant ,,Lietuva 2000" programą ir projektuojant Lietuvos ryšių ir informacinių tinklų ateitį. Prašom.
Kandidato į ryšių ir informatikos ministrus G.Žintelio kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
G.ŽINTELIS. Gerbiamieji deputatai, aš labai trumpai. Šiandieną mes turime kelias informatikos programas, kartu ir ryšių, aišku, nes ryšiai dalis informatikos. Viena — Lietuvos informatizacijos kompiuterizacijos pagrindu, paruošta Lietuvos ekspertų. Dalyvavo apie 40 ekspertų. Taip pat turime ,,Lietuva 2000" projektą, būtent Lietuvos informatikos infrastruktūros sukūrimo projektą 10 metų. Turime 3 žinomų pasaulio firmų IBM, Bull ir Mentor — paruoštus ekspertinius pasiūlymus. Faktiškai tai yra irgi planai, ką ir kaip mums tai daryti. Mes galim juos priimti, galim nepriimti, bet turime šiandieną tiek savo įvertinimą, tiek užsienio ekspertų įvertinimą. Pagrindinis uždavinys, kurį reikia išspręsti, — realizuoti tuos planus. Pagrindiniai dalykai, kurie reikalingi tam, kad šitie planai sėkmingai būtų realizuoti, yra šie. Pirmiausia reikia sukurti teisinį pagrindą. Tai pas mus visiškai užleista mes neturime autorinių teisių apsaugos, nežinau, kaip tokiu atveju bus galima bendradarbiauti informatikos srityje su pasauliu. Antras dalykas — reikia atgaivinti informatikos pramonę, kiek tai yra galima. Aš neturiu iliuzijų, kad ją visiškai galima atkurti, kokia buvo, ir to nereikia, bet tai reikia daryti. Taip pat reikia spręsti tuos uždavinius, kurie yra iškilę valdymo struktūroms. Turiu galvoje informatikos valdymą. Šiandieną informatikos uždavinius sprendžia įvairios žinybos. Jeigu jos ir toliau spręs tuos uždavinius, tarpusavyje nekoordinuodamos, mes už tai labai brangiai sumokėsime. Ten, kur šiandien sutaupysime rublį, po 10 metų arba net po 5 metų mes turėsime sumokėti 10 kartų daugiau ir tai mums nieko nepadės. Todėl reikalingas protingas tarpusavio susitarimas visiškai netrukdant dirbti, bet standartizuoti tą darbą ir išvesti vieną bendrą vardiklį, nes priešingu atveju, dar kartą kartoju, mes labai brangiai sumokėsime. Tas darbas susijęs jau ne vien su ministerija. Ministerija turėtų turėti tam tikrus įgaliojimus: ne kontroliuoti, jokiu būdu, dar kartą pabrėžiu, bet geranoriškai susitarti ir priimti bendrus sprendimus, tokius, kurie leistų atskiroms firmoms dirbti taip, kaip jos nori, tačiau jos galėtų integruotis savo darbais į bendrą visumą ateityje. O apskritai norėčiau dar kartą akcentuoti vieną principinį momentą: išsivysčiusios pasaulio šalys skiria maždaug nuo 10% iki 8% bendro nacionalinio produkto vertės informatikai vystyti, o Lietuva iki šiol skirdavo maždaug 1%. Taip grubiai kalbu. Tai yra net mažiau negu kitos buvusios Sąjungos respublikos. Aš manau, kad tai nėra gerai, kadangi, nepaisant sunkios padėties kitur, mes galim gauti pinigų iš įvairių fondų, iš įvairių kitų vyriausybių, kurios siūlo padėti, bet jos padės tik tuo atveju, jeigu bus aiškus mūsų Vyriausybės ir parlamento bendrų programų palaikymas. Tai nereiškia visiško finansinio palaikymo, bent būtų minimalus finansavimas. Priešingu atveju mes niekaip negalėsime kreiptis į jokius tarptautinius fondus, tarptautinius bankus, jeigu mes patys nebūsim skyrę tam tikros dalies pinigų šitai programai įgyvendinti. Taigi reikės labai aiškiai apsispręsti: arba mes ją norim vykdyti ir vykdome rimtai, arba mes jos nenorim vykdyti ir tada vėl reikia visai kitaip spręsti šituos klausimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pretendente, labai trumpas klausimas. Jūsų požiūris į monopolijas, konkurenciją ir užsienio investicijas ryšių srityje?
G.ŽINTELIS. Aš esu prieš monopolijas iš principo. Manau, kad visi projektai, bent kiek rimtesni projektai turėtų būti sprendžiami konkursų tvarka. Pavyzdys yra ,,Lietuva2000". Tai pirmas toks rimtas projektas, kada yra atviras konkursas, ir manau, kad šitas klausimas yra labai aiškiai svarstomas. Aš taip pat prieš monopolijas ir viduje. Aš galėčiau pateikti pavyzdžių, kaip šiandieną valstybinės įmonės nori monopolizuoti tam tikrą vienokią ar kitokią sritį ir tuo pačiu, nieko racionalaus nedarydamos, gerai gyventi.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pretendente, tai, ką jūs kalbėjote apie ryšių sistemų vystymo Lietuvoje programą, tame kolektyve, Lietuvos ryšininkų kolektyve, jau nemažai šia linkme padaryta. Jums teks perimti tam tikrą šios veiklos įdirbį, tačiau reikės turėti ir savo nuomonę. Ir štai jeigu pažvelgtumėte į dabartinių Vyriausybės narių ložę, pamatytumėt, kad kai kurie iš jų yra aptūpti įvairių globėjų ir patarėjų, nė minutę jie nepaleidžiami, kaip
sakoma, iš įtakos rato. Norėčiau retoriškai paklausti, ar užteks jums pasiryžimo sprendžiant, galutinai sprendžiant vadovautis savo galva ir savo protu?
G.ŽINTELIS. Aš esu ne kartą bartas už tai, kad aš nepripažįstu pustonių ~ arba juoda, arba balta. Gal tai būtų ir atsakymas. Aš manau, kad šitoj vietoj tikrai nekyla bent jau man abejonių.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas. Prašom.
V.KVIETKAUSKAS. Prieš 2 dienas iš šitos tribūnos, kurioje jūs dabar stovite, buvo pareikšti priekaištai dėl noro leisti vienai užsienio firmai monopolizuoti Lietuvos ryšius, telefono ryšius. Ar tai, ką jūs pasakėte dėl monopolizavimo, šitam projektui jūs irgi taikote?
G.ŽINTELIS. Aš manau, kad sakiau apskritai, taikydamas visiems konkretiems projektams.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pretendente, jums tikriausiai visiškai gerai žinoma, kokia liūdna padėtis telefonizacijos srityje, ypač labai sunki galimybė susiskambinti kad ir su kaimyniniu miestu. Štai, sakykime, Klaipėdai problema susiskambinti netgi su Palanga, o palangiškiams paskambinti į Klaipėdą. Ar yra kokia nors perspektyva, kad šitie telefono ryšiai artimiausioje ateityje pagerės?
G.ŽINTELIS. Atsakysiu trumpai. Tikrai yra. Vienintelė problema, kuri bus, tai bus kaime.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš, šiek tiek pratęsdamas V.Plečkaičio klausimą, norėčiau paklausti jūsų. Jūs gražiai nubrėžėt kompiuterizacijos ir informatikos tolimos perspektyvos panoramą, bet sakykit, kas yra daroma ir kokios priemonės šiandien yra tam, kad vis dėlto pagerėtų tarptautinis ryšys, tarpmiestinis ryšys? Ar mes naudosim, sakykim, kokias naujas palydovines priemones ir t.t. šiam tikslui?
G.ŽINTELIS. Jeigu kalbėsime apie ryšius, tai šiandieną Vilniuje veikia mobilaus telefono ryšys, iš kurio galima skambinti į bet kurią pasaulio šalį per palydovą. Kaune atidaroma artimiausiu metu savaičių klausimas — irgi tarptautinė ryšių linija per palydovą su pasauliu. Metų pabaigoje turėtų būti nutiestas optinis ryšio kabelis tarp Kauno ir Vilniaus, kitais metais turėtų būti tiesiamas tas kabelis į kitas Europos šalis. Taigi lokaliniai planai yra vykdomi, ir aš norėčiau pasakyti, nors aš ir ne ryšininkas, bet aš tikrai manau, kad ryšininkai tomis sąlygomis, kokios buvo, dirbo pusėtinai. Nenorėčiau jų peikti bent jau, tikrai.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Tai dar sykį, turbūt jau paskutinį kartą į tribūną kviečiu premjerą ir galėtume balsuoti.
A.A.ABIŠALA. Papildydamas paskutinį atsakymą, norėčiau pasakyti, kad jeigu jūs balsuotumėt už Gintautą Žintelį, kaip ryšių ir informatikos ministrą, jam pasisektų, nes jis atidarytų nepriklausomą tarptautinį Lietuvos ryšį su pasauliu artimiausiomis savo veiklos dienomis.
Gerbiamieji kolegos, aš primenu dar ir šito nutarimo 2 straipsnį — dėl pavedimo eiti pareigas. Tiktai ten yra viena klaida, aš prašau ištaisyti. Priešpaskutinėje eilutėje turi būti parašyta po pavardės V.Pakalniškiui — ,,eiti ministrų pareigas, kol bus paskirti nauji ministrai". Aš prašau balsuoti už abu nutarimus iš karto, nors formaliai turi būti atskiri, du: pavesti finansų ministrės pavaduotojui, Biudžeto departamento direktoriui Reinoldui Šarkinui, prekybos ir materialinių išteklių ministrui Viliui Židoniui, socialinės apsaugos ministrui Algiui Dobravolskui, teisingumo ministrui Vytautui Pakalniškiui, teisingai, laikinai eiti ministrų pareigas, kol bus paskirti nauji ministrai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galim vienu ypu balsuoti, ar 2 kartus? Vienu ypu? Gerai. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos... (Balsai salėje) Paskutinis kvorumas aiškus — 87, bet galim dar kartą perskaičiuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašom suskaičiuoti, kiek salėje deputatų. Galim ir persiregistruoti. Prašom registruotis, o balsų skaičiavimo komisiją prašyčiau nepaisyti to ir skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 90 deputatų.
PIRMININKAS. Taip. 87 arba net 90. Taigi. (Balsai salėje) Ne, naujai neregistruosim. Skaičius tas, kurį paskelbė balsų skaičiavimo komisija, 90 deputatų. Taigi, ne ne, balsų skaičiavimo komisija skaičiuoja teisingiau. Niekad mašinom aš netikėjau, nepaisydamas čia naujo ministro labai gražaus pasisakymo apie techniką. Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad būtų priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimai dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo paskyrimo ir ministrų paskyrimo? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 70.
PIRMININKAS. Už 70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Kiek susilaikė, prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo paskyrimo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos ministrų paskyrimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 70 balsų už, 2 balsavus prieš, 8 susilaikius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo ir ministrų paskyrimo priimti. (Plojimai) Sveikinu naują Vyriausybę ir premjerą Aleksandrą Abišalą. Aš dabar... A, prašom.
A.A.ABIŠALA. Didžiai gerbiama Aukščiausioji Taryba, dėkoju už palaikymą ir visiškai suprantu tuos, kurie balsavo prieš arba susilaikė. Nepaisydamas to, prašau pagelbėti man ir Vyriausybei dirbti. Prašau pasveikinti naujai paskirtus ministrus. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, seniūnas turbūt turėtų paskelbti priesaikos procedūrą, todėl aš...
PIRMININKAS. Dar prieš priesaiką bus 2 nutarimai, kuriuos privaloma mums priimti, kadangi suformuota nauja Vyriausybė.
A.A.ABIŠALA. Ačiū. Todėl prašau dar nedaryti pertraukos ir baigti procedūrą.
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad kolegos palūkės. Taigi, gerbiamieji kolegos, kadangi suformuota nauja Vyriausybė, męs turėtume priimti štai 2 tokius nutarimus. Aš tikiuosi, jūs sutiksit, kadangi iš esmės jie yra procedūrinio, technologinio pobūdžio.
,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų. Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Apriboti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Bronislovo Lubio — Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo, Stasio Kropo Lietuvos Respublikos ministro be portfelio — įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 7 straipsnį." Ir 2 punktas: ,,Panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Zigmo Vaišvilos įgaliojimų apribojimą pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 7 straipsnį."
Sutinkam? Galim balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų"? Prašom balsuoti. Rankelių pakėlimu. Kas negali, tegul paprašo kaimyną, kad pakeltų ranką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 83.
PIRMININKAS. 83. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų" priėmimas
PIRMININKAS. Taigi 83 balsais už, 2 balsavus prieš nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų" priimtas. Ir dar vienas nutarimas.
,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Savivaldybių komisijos pirmininko. Aukščiausioji Taryba nutaria atleisti deputatą Stasį Kropą iš Aukščiausiosios Tarybos Savivaldybių komisijos pirmininko pareigų paskyrus Lietuvos Respublikos ministru be portfelio."
Galim balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Savivaldybių komisijos pirmininko"? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 81.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Aukščiausiosios tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Savivaldybių komisijos pirmininko" priėmimas
PIRMININKAS. Du? Taigi 82 deputatams balsavus už ir 2 susilaikius nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Savivaldybių komisijos pirmininko" priimtas.
Ministro Pirmininko pavaduotojo B.Lubio ir ministrų L.Kadžiulio, S.Kropo, G.Žintelio priesaika
PIRMININKAS. Dabar kviečiu čia premjerą Aleksandrą Abišalą ir anksčiau išvardytus ministrus, t.y. vicepremjerą Bronislovą Lubį, ministrus Leoną Kadžiulį, Stasį Kropą ir Gintautą Žintelį duoti ir priimti priesaiką. Prašom, premjere.
A.A.ABIŠALA. ,,Aš"...
B.LUBYS. Aš, Bronislovas Lubys,
L.KADŽIULIS. Aš, Leonas Kadžiulis,
S.KROPAS. Aš, Stasys Kropas,
G.ŽINTELIS. Aš, Gintautas Žintelis,
A.A.ABIŠALA. ,,...jums liudijant..."
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. ...jums liudijant...
A.A.ABIŠALA. ,,...prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai..."
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. ...prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai....
A.A.ABIŠALA. ,,Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus,"
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus,
A.A.ABIŠALA. ,,...saugoti jos žemių vientisumą."
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. ...saugoti jos žemių vientisumą.
A.ABIŠALA. ,,Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,"
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
A.A.ABIŠALA. ,,...sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei."
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. ...sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
A.A.ABIŠALA. ,,Tepadeda man Dievas!"
B.LUBYS, L.KADŽIULIS, S.KROPAS ir G.ŽINTELIS. Tepadeda man Dievas!
(Plojimai)
(Balsai salėje)
PIRMININKAS. 15.30 val. Pasakysiu. Na, tegul baigia ceremoniją. Na, prašom, negražu.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, Vyriausybės posėdis 14.30 val. Vyriausybės rūmuose. Prašom nevėluoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar vienas formalumas. Mes savo nutarime turėjome įrašyti 3 punktą, kad pavedame naujai sudarytai Vyriausybei ir prisiekusiai Vyriausybei eiti pareigas. Ačiū. Nepakenks. Sviestu košės nepagadinsi. Pertrauka iki 15 val. 30 min. Prašom šitai padaryti, leidžiu. Gero apetito!