1992 m. liepos 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č. V.STANKEVIČIUS, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
Diskusija dėl Ministro Pirmininko kandidatūros
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Dabar pagal procedūrą turėtų vykti diskusijos dėl pasiūlyto pretendento į Ministro Pirmininko postą deputato ir ministro be portfelio pono A.Abišalos. Gerbiamieji, dabar šitaip. 4 deputatai yra užsirašę ir iš anksto pageidauja pasakyti, pageidauja pasisakyti iš anksto. Kad būtų galima apriboti diskusijas, diskutuojančių, pasisakančių skaičių, aš siūlau, kad po tų iš anksto užsirašiusių deputatų kalbėtų tik frakcijų ir komisijų atstovai — ar pirmininkai, ar įgalioti asmenys. Na, replikas, žinoma, taip pat bus galima pasakyti. Kitaip mes įklimpsime, praktiškai kiekvienas turi ką pasakyti. Kadangi svarstė ir frakcijos, ir komisijos, tai galėtumėm apsiriboti būtent tokiu būdu. Ar sutinkat, kad 4 deputatai, kurie užsirašę anksčiau, kaip numato Reglamentas, o po to kalba frakcijų, komisijų atstovai ir replikos? Gerai? Neprieštaraujat? Tai tokiu atveju pirmas užsirašęs kalbėti yra deputatas E.Gentvilas. Jeigu leistumėt, aš norėčiau atėjęs į tribūną pradėti šią diskusiją. Ruošiasi deputatė V.Jasukaitytė. (Pauzė)
Deputato E.Gentvilo kalba
E.GENTVILAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Neturėdamas kam palikti posėdžio pirmininko posto, palikau jį tuščią. Noriu pakalbėti šiuo tikrai svarbiu ir mums, ir Lietuvai klausimu, pirmiausia pažvelgdamas kad ir labai trumpai į tą situaciją, kuri šiandien yra vykdomojoje valdžioje. Situacija yra tikrai nepavydėtina ir reiktų padėkoti ponui A.Abišalai, kuris ryžtasi ir, kaip jis sakė, ar vienu, ar kitu atveju praranda bet kokią galimybę toliau krautis politinį kapitalą, kurio jis yra pakankamai susikrovęs. Situacija Vyriausybėje yra tokia, kad neįmanoma toliau vystyti reformų tokiu tempu, kokiu jos iki šiol buvo daromos. Neįmanoma dėl to, kad Vyriausybės viduje nėra santarvės, nėra sutarimo. Neįmanoma ir dėl to, kad tarp Vyriausybės ir tarp kitų valstybinių institucijų taip pat, deja, nėra normalių bendradarbiavimo santykių. Pažiūrėkime į iki šiol egzistavusias konfrontacijas tarp Lietuvos banko ir Vyriausybės, tarp Generalinės prokuratūros ir Vyriausybės, tarp parlamento ir Vyriausybės, taip pat konfliktai su
savivaldybėmis. Šitoje situacijoje galvoti apie tai, kad reforma, ar tai būtų teisinė, ar socialinė, ar ekonominė reforma, galėtų vykti normaliu tempu, praktiškai neįmanoma. Kaip aš suprantu, pretendentas tai gerai įsisąmoninęs ir suvokia, kad yra toks tam tikras stabtelėjimas arba pereinamasis laikotarpis. Būtent todėl šitoje situacijoje šiandien Vyriausybės galva turėtų būti ne tiek ūkininkas, kiek politikas ir diplomatas, kadangi, aš taip vaizdžiai sakau, esame dabar pakilimo take, reformų pakilimo take, tačiau tame pakilimo take yra prirausta labai daug duobių. Reikalingas žmogus, kuris lygintų šitas duobes, kad mūsų erdvėlaivis galėtų tuo pakilimo taku eiti į tolesnę reformų tąsą. Būtent tas žmogus ryžtasi tai daryti lyginti šitas duobes pakilimo take, ir dar kartą už tai jam ačiū.
Dabar pono A.Abišalos savybės, mano supratimu, kaip tik ir yra labiau diplomato, labiau politiko savybės negu ūkininko, kuris galėtų darbuotis konkrečioje srityje. Galų gale ir šios dienos toks ekspozė, pasirodymas parlamentui, mano supratimu, yra nuoširdus ir būdingas ponui ministrui A.Abišalai, parodė, kad jis būtent šitų savybių ir turi, kad galėtų paruošti kelią naujam reformų etapui. Tuo labiau kad net ir pagal mūsų įstatymus tas antrasis reformų arba, tarkime, privatizavimo etapas artėja. Aš, pavyzdžiui, būčiau buvęs prieš žmogų, kuris yra geras ūkininkas, geras ekonomistas ir kuris turi potencijos vykdyti ekonomines reformas. Būčiau prieš tokio žmogaus kandidatūros siūlymą šiandien, kadangi ne tas etapas, ne ta diena, ne tas momentas, kai reikia daryti ekonomines reformas. Reikia gludinti, švitruoti tą kelią ir tik po naujų Seimo rinkimų, jeigu atsiras tokia kandidatūra, kuri bus tinkama tolesniam reformų plėtojimui, tai tada būtų galima pritarti kitokio žmogaus kandidatūrai. Šiandien reikia pritarti tokio tipo žmogui, koks yra ponas A.Abišala. Jis, manau, iš tokio tipo žmonių šiandien Lietuvoje yra, matyt, vienas labiausiai tinkamų. Kita vertus, šiandieninėje Vyriausybėje ne kiekvienam yra lemta taip gerai suprasti Vyriausybę ir aplink Vyriausybę egzistuojančias problemas kaip šiandieniniam pretendentui į premjero postą. Jeigu, tarkime, būtų miškų ūkio ministro kandidatūra, miškų ūkio ministras pasiūlytas į šią vietą arba energetikos ministras, gal tai ir geri savo srities ministrai, tačiau jie nesugeba iš viršaus, toliau platesniu, globalesniu mastu apžvelgti visą problematiką. Tą problematiką, be jokios abejonės, Vyriausybėje geriausiai suvokia premjeras, vicepremjerai ir ministras be portfelio, kuriam šitie bendrieji dalykai taip pat buvo artimi ar bent jau turėjo būti artimi. Taigi ir šia prasme yra dėkinga pasiūlytoji ministro A.Abišalos kandidatūra, kadangi būtent jam yra lengviau perprasti visą susidariusią situaciją. Todėl aš kreipiuosi į kolegas deputatus, norėdamas, kad situacija vis dėlto būtų vertinama adekvačiai, objektyviai. Šios dienos rytiniai įvykiai tikrai paveikė ne ministro A.Abišalos naudai. Šios dienos situacija, aš, deja, turiu pasakyti, atėmė ne vieną balsą būsimam Lietuvos premjerui. Todėl aš prašyčiau pabandyti atsikratyti tų negerumų, kurie tikrai ne dėl A.Abišalos kaltės yra kilę. Jūs turbūt tuo visi tikite? Kaip ponas B.Rupeika sako, suvedu grandinėlę čia viską susieina. Nemanau, kad tai A.Abišalos kaltė būtų, jog kažkas kažką mušė ar stumdė, ar apmėtė grumstais. Todėl atsiribokime, atsijokime tas negeroves, kurios įvyko, ir įvertinkime objektyviai visą susiklosčiusią situaciją. Lietuva negali gyventi be Vyriausybės. Lietuvai Vyriausybė reikalinga. Reikalinga ji ir mums, parlamentui, kad būtų įgyvendinami mūsų priiminėjami įstatymai. Todėl, dar prisimindamas tai, kad ponas A.Abišala labai susijęs su Rytų, su užsienio politika Rytuose, tai šioje situacijoje nepaprastai svarbus dalykas. Agituoju balsuoti už pono A.Abišalos kandidatūrą į Ministro Pirmininko postą. Ačiū.
PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Kalbės deputatė V.Jasukaitytė.
Deputatės V.Jasukaitytės kalba
V.JASUKAITYTĖ. Aš nenorėčiau, kalbėdama apie Aleksandrą Abišalą, gilintis į jo asmenybės vertinimus arba tiesiog nenorėčiau kalbėti nei gerai, nei blogai. Kadangi yra tokia situacija ir reikia apie tai kalbėti, esu labai sujaudinta, kad būtent šita asmenybė yra pasiūlyta tapti Lietuvos premjeru. Esu pritrenkta ir sujaudinta todėl, kad matau didelį žaidimą. Matau parlamentinį žaidimą, kuris taip pat neturi nieko bendro su Lietuvos lūkesčiais, viltimis, neviltimi, su nederliumi, su sausra ir apskritai su visa ekonomine depresija, į kurią mes esame patekę. Žmonės, kurie siūlo Aleksandro Abišalos kandidatūrą, man atrodo, visiškai aiškiai demonstruoja, jog Lietuvos reikalai visiškai jų nejaudina, jaudina tik pati situacija prieš rinkimus. Jaudina tiesiog lėšos, kurios bus skirtos ar gali būti skirtos dešiniajam radikaliajam flangui. Tarp kitko, mano didelei nuostabai galbūt ir juokais praeitą kartą gerbiamasis A.Sakalas pasiūlė Z.Vaišvilos kandidatūrą. Nejaugi Lietuvos žmonės tik šito, atsiprašau, tėra verti? Vienas verkia tribūnoje, kitą Aleksandrą Abišalą mes pažįstam kaip labai, sakyčiau... Neašmeninis, tai yra pakankamai vis dėlto drąsi, šiek tiek avantiūristinė natūra. Be abejonės, labai talentingas žmogus, tačiau šitas talentas šiuo metu yra griaunantis, destruktyvus. Jis nėra pozityvus. Tai yra visiškai aišku. Be to, kalbant, siūlant šitą kandidatūrą pasakyti, kad mes bandysime suformuoti mažumos Vyriausybę — tai galima daryti išvadą, kas yra mažumos Vyriausybė. Mažumos Vyriausybė gali būti tiktai ten, kur krypstama į griežtą diktatūrą. Mes šitą dalyką matome. Kodėl aš pasisakau šiandieną kategoriškai prieš Aleksandro Abišalos kandidatūrą? Todėl, kad iš to, kas šiandieną vyksta prie parlamento kai yra sumušta mažiausiai 10 deputatų, kai aš pati patekau tiktai gal 10 policininkų dėka į rūmus ir kai šitie žmonės drįsta šaukti salėje, jog jie mano atstovaujantys tautai, ir drįsta šaukt, kad jeigu nebalsuosite už A.Abišalą, jums bus taip ir taip, gyvi neišeisite, — aš labai aiškiai matau, kas stovi už šitos figūros ir todėl jokiu būdu nenorėčiau, kad kolegos deputatai šito nesuprastų. Lietuva, tarp kitko, netiki, kad ši kandidatūra bus parlamento patvirtinta. Žmonės skambina, gatvėje sustabdo, jie šypsosi, kikena, bet jie netiki, kad Parlamentas patvirtins šitą kandidatūrą. Ilgą laiką buvo daroma specialiai ir metodiškai, kad Lietuva į savo valdžią, į savo įstatymus leidžiančią valdžią, į Parlamentą, žiūrėtų kaip į nešvarią knibždančią balą. Tai buvo daroma specialiai, tarsi parlamentas būtų vienalytis. Jis niekada nebuvo vienalytis. Jeigu mes patvirtinsime šiandieną šią kandidatūrą, mes apvilsime ir tuos žmones, kurie vis dėlto tiki egzistuojančiu racionaliu ir geranorišku protu Parlamente. Mes juos apvilsime ir po to, gerbiamieji deputatai, mes galėsime balotiruotis į kokius tik norime seimus niekas už mus nepakels rankos arba dar blogiau — tiesiog neis balsuoti. Negalima sakyti, kad mes skiriame premjerą 3 mėnesiams, paskui perrinksim ar pan. Aš manau, kad yra sugalvoti žymiai subtilesni žaidimai. Kaip ir šita situacija, kaip ir šitas deputatų spaudimas kviečiant minią, kai trečiasis Sąjūdis, J.Tumelis ir Darbininkų sąjungos atstovė A.Balsienė kviečia žmones daryti būtent konkretų psichologinį ir fizinį spaudimą deputatams, kad būtent šita kandidatūra būtų išrinkta. Man atrodo, kad jeigu mes išrinksime, patvirtinsime šitą žmogų, tai iš tikro mes pateisinsime tą ilgai ruoštą dešiniosios pusės planą, jog parlamentas tikrai yra tamsi, labai neaiški bala, kuriai visiškai nerūpi nei Lietuvos žmogus, nei jo gerovė, nes kas iki šiol buvo daroma — man atrodo, kad vykdomoji valdžia, priimdama savo nutarimus, tiesiog neįsivaizdavo, kad politinės ir įvairios kitos struktūros yra užpildytos konkrečių socialinių sluoksnių ir kad šituose sluoksniuose yra keli milijonai konkrečių likimų. Man atrodo, kiek teko susidurti su Aleksandru Abišala ir dalyvaujant Kultūros komisijos sprendžiamuose dalykuose, aš labai aiškiai prisimenu Knygų rūmų išdraskymą, tai vis dėlto žmogus, kuris negali prisipažinti klydęs, kuris nepripažįsta savo klaidų,,kuris pakankamai neįvertina kultūros, kuris eina karjeros laiptais, prisidengdamas aukštais idealais. Man atrodo, kad jam galbūt iš tikrųjų reikėtų politinę ir gyvenimišką patirtį pagilinti dirbant kad ir Vyriausybės aparate, tačiau jokiu būdu ne premjeru.
Galbūt daugiau nebetęsiu. Aš manyčiau, jeigu bus kvorumas, galbūt užteks šitų deputatų balsų, deputatų — žaidėjų, kurie galvoja: išrinksim — na, ir kas; trims mėnesiams — na, ir kas; ,,pravarys" kokį šimtą milijonų na, ir kas čia, čia nieko tokio. Man atrodo tiesiog, jeigu yra tokia nuomonė.'.. Aš, pavyzdžiui, nedalyvausiu, galbūt ir kiti deputatai paseks šituo mano žingsniu. Aš manau, kad geriau, jog šiandieną nebūtų kvorumo ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pamąstytų, kokią kandidatūrą reikia siūlyti. Vis dėlto pamąstyti reikia. Ir tie įvykiai, kurie šiandieną mus pasitiko prie parlamento durų, verčia pamąstyti ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, permąstyti, ką reikia siūlyti, kokią asmenybę j šitokį atsakingą postą tokiu sudėtingu metu. Ačiū.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Jūs kviečiate suardyti kvorumą?
V.JASUKAITYTĖ. Aš išeinu ir...
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Deputatas L.Milčius. Ruošiasi deputatas K.Glaveckas ir po to prasidės komisijų, frakcijų atstovų pasisakymai.
Deputato L.Milčiaus kalba
L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, šiandien iš tikrųjų tokia situacija, kad štai Kairiųjų frakcijos ir Tautos pažangos frakcijos dėka Lietuva vėl atsiduriamam tikroje nestabilioj padėty, kad reikia formuoti naują Vyriausybę, rinkti naują premjerą. Ateity turbūt ir teisininkai, ir politikai išsiaiškins visas priežastis, dėl ko buvo keičiama Vyriausybė taip staigiai ir tokiu nereikalingu metu. Šiandien galima pasakyti turbūt tik tiek, kad jie aiškiai pamatė, jog buvęs premjeras Gediminas Vagnorius sugeba daryti reformas labai aktyviai, ir nepaisant to, kad buvo daromas didžiulis pasipriešinimas, organizuotas pasipriešinimas, jis tas reformas galėjo padaryti.
Be reikalo šiandien gerbiamieji kolegos nustemba, kad štai ne taip draugiškai sutinka juos prie parlamento. Pagalvokite, gerbiamieji ponai, ar su rožėm turėjo ateiti šiandien sveikinti žmonės? Ar padarėt gerą darbą? Darbas padarytas blogas iš tikrųjų. Na, o žmonių reakcija, kaip priklauso žmonėms, savita, neglostanti. Bet aš įsivaizduoju, kad istorijos teismas ir istorinis teisingumas bus dar teisingesnis ir piktesnis. Bet bus teisingas. Visa atsakomybė dėl to, kas šiandien susiklostė, tenka kairiosioms frakcijoms ir Tautos pažangos frakcijai. Kaip bebūtų šiandien, visa tai turbūt vyksta tam, kad artėjant rinkimams būtų pasiektas tikslas naujam premjerui, kad ir labai geram ar talentingam, bet esant tokiam pasipriešinimui, bus labai sunku ekonomiką pataisyti. Buvęs konfliktas tarp Vyriausybės ir banko, banko valdybos ir valdytojo... Šiandien turbūt jau galima pasakyti, kad ne visai išmintingas mauras savo darbą jau padarė ir banko valdyba su valdytoju bus keičiama. Ir jį keis taip pat tos jėgos, kurios labai jį palaikė. Bet jeigu taip bus daroma ir ateityje — Vyriausybei nebus galima dirbti, nebus leidžiama dirbti, visa atsakomybė ir už ateinančius mėnesius tenka toms pačioms kairiosioms jėgoms. Galima šiandien reikalauti ir prašyti idealaus premjero, bet viskas priklausys nuo to, kaip ir parlamentas, ir atskiros parlamento frakcijos jį rems. Vien tai, kad jau šiandien svarstant šią kandidatūrą gerbiamoji deputatė V.Jasukaitytė vėl papila tokių nepagrįstų priekaištų dar būsimajam premjerui, vienam ar kitam, yra visiškai nesuderinama su jokia etika. Aš tiesiog užjaučiu ir gerbiu tą žmogų, kuris ryžosi šiandien, žinodamas, koks yra didžiulis pasipriešinimas, eiti premjeru ir dirbti tuos 23 mėnesius, gal rizikuodamas savo visa būsimąja karjera. Dar kartą aš pasakau: jeigu ir ateinančiam būsimajam premjerui nebus leidžiama dirbti Aukščiausiojoje Taryboje, kaip ir gerbiamajam G.Vagnoriui neleidžiama buvo dirbti, tai turbūt kairiosios jėgos iš tikrųjų iki rinkimų bus pasiekusios savo — visiškai, visiškai suardžiusios ir sužlugdžiusios bet kokias reformas ir ekonomiką. O šiandien aš siūlau balsuoti už gerbiamąjį A.Abišalą ir labai prašau visų deputatų ateityje nors tuos kelis mėnesius jam visokeriopai padėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas.
Deputato K.Glavecko kalba
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, leiskite man trumpai pasisakyti ne tiek apie svarstomą kandidatūrą, o kiek apie ekonominę padėtį ir kaip iš jos vis dėlto reikės bristi taip pat ir naujai Vyriausybei, kadangi padėtis iš tikrųjų labai sunki. Žmonės dabar šneka ir daug kalba, kad lietuviai nustojo valgyti cepelinus, o pradėjo valgyti vienas kitą. Tai, matyt, šita tokia atmosfera ir jaučiama tarp mūsų ir Aukščiausiojoje Taryboje. Bet aš manau, kad vis dėlto svarbiausi dalykai yra pragmatiniai ir ekonominiai dalykai. Keletas žodžių apie ekonominę padėtį, kuri dabartiniu metu yra, kuri atsirado dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Yra didžiulė ekonominė Lietuvos ūkio krizė, apie kurią mes visi puikiai žinom, tik vienaip ar kitaip niekas nekalbam apie tai, kokio dydžio, kokio gylio ta krizė ir kokios galimos socialinės pasekmės. Mes puikiai suprantame ir žinome, kad valstybė dabartiniu metu, Lietuvos Vyriausybė ir būsima Vyriausybė iš esmės nebegalės vykdyti visų savo socialinės saugos įsipareigojimų tautai. Tai yra akivaizdu, kadangi, mažėjant gamybai, krentant pramonės ir žemės ūkio ir visų kitų šakų gamybai, valstybės pajamos mažės, galimybė surinkti mokesčius mažės, mažės biudžetas. Patys suprantat valstybės įsipareigojimai irgi mažės. Byra rinka — pats svarbiausias dalykas ekonomikoje, Rytų rinka, o Vakarų rinka iš esmės yra nepasiekiama. Santykiai su Rytų rinka kol kas yra nesureguliuoti dėl visiems žinomų priežasčių, pirmiausia, aišku, kylančių iš Rusijos, iš tų imperinių tradicijų, bet taip pat iš to, kad mes kol kas per 2 metus nesugebėjom iš esmės pakeisti ekonominių santykių pirmiausia toje srityje, kuri susijusi yra, pavyzdžiui, su darbo kokybe. Nors dabartiniu metu daugelio žaliavų kainos pasaulinės, kitaip tariant, žaliavos labai pabrango, mes kol kas Lietuvoje sugebam gaminti tik nekokybišką produkciją, daugiausia nekokybišką produkciją. Pažiūrėję eksportą į Vakarus, matysim, kad jisai per tuos 2 metus sumažėjo, o ne išaugo. Tai patys suprantat, kad, esant tokiai ekonominei situacijai, tokiems faktams, tikėtis ekonominės nepriklausomybės arba jos sumažinimo nuo Rytų rinkų yra labai labai sunku, beveik neįmanoma. Dėl to atsiranda didžiulis skepsis iš Vakarų, Jūs visi žinote apie gana tokį santūrų požiūrį į investicijas Lietuvoje, kurios pastaruoju metu aiškiai pralenkia, aplenkia Lietuvą ir eina tolyn arba į Pietus, arba į Šiaurę.
Didelė problema visoje ekonomikoje, kurią reikės spręsti, yra tai, kad iš esmės nefunkcionuoja makroekonomika. Jūs visi žinote, ekonomika yra trijų lygių: namų ūkio, kompanijų ekonomika, arba mikroekonomika, ir makroekonomika. Tai makroekonomika, kuri susijusi su finansine, biudžetine, fiskaline ir kitom valstybės politikoj, iš esmės nėra suformuota. Nesuformuoti ne tiktai veiksmai, bet ir struktūros. Mes iš esmės neturim šiuo metu nei normalios konkurencinės informacijos sistemos, neturime nei šiuolaikinės vertybinės arba kapitalo rinkos. Biržos yra paverstos keiksmažodžiu, o jos atliko didžiulį vaidmenį atrandant visus santykius. Galų gale požiūris į visa tai, kas yra kuriama, į kapitalo rinkos kūrimą yra žymiai daugiau socialistinis negu kapitalistinis arba normalus, civilizuotas. Visi puikiai žinom. Žinom, bet to nepripažįstam, kad kapitalizmą vienaip ar kitaip kuria kapitalistai, o ne socialistai ir ne lygiava. Kompanijų ekonomika taip pat yra bloga, kadangi privatizacija, kuri vyksta, iš viso ir buvo pradėta su populistiniais požymiais. Dabartiniu metu jinai nieko nepakeitė, nes visi tapom kokių nors akcijų turėtojais, bet niekas netapo savininku. Patys suprantat nuo to niekas nesikeičia. To rezultatą mes matom, aš minėjau nei pagamintos produkcijos kokybė gerėja, nei darbo organizavimas, nei biznis, nei t.t. Iš ko mes gyvensim, mes turim apie tai pradėti galvoti. Vyriausybė, kuri dabartiniu metu ateis, turės spręsti šias problemas. Kaip reikės jas išspręsti, aš net neįsivaizduoju, nors, aišku, jas reikės išspręsti. Pirmoji problema — kaip stabilizuoti ekonomiką, sparčiai yrant Rytų rinkai. Rytų rinka, kaip žinot, Rusijoje ir visur kitur yra, požiūris į mus keičiasi, ir stabilizuoti šiuo atžvilgiu, kai tu neturi kam parduoti prekių ir neturi iš kur pirkti patys suprantat, kad tai yra uždavinys, kuris labai sunkiai sprendžiamas. Nebent Vakarai smarkiai pakeistų požiūrį į mus. Toliau. Valstybė, kaip minėjau, praktiškai nauja Vyriausybė atsidurs tokioj situacijoj, kai ji negalės įvykdyti visų įsipareigojimų, kuriuos davė ankstesnė Vyriausybė ir dar prieš tai buvusios. To pasekmės gali būti taip pat labai blogos. Be to, mes per tuos visus metus suformavom tokius santykius su Vyriausybe ir žmonių nuomonę, kad kiekvienas žmonių reikalavimas spręsti socialines problemas būdavo sprendžiamas praktiškai, sprendžiamas kieno nors interesų sąskaita mokesčių mokėtojų ir t.t., ir pan. Lito įvedimas — didžiulė problema. Iš karto tapo akivaizdu, kad mes iš esmės neparuošėm tam ekonominių struktūrų. Mano supratimu, ypač dideles problemas, susijusias su susitarimais su Vakarais ir su Rytais, reikės spręsti Vyriausybei. Tai finansų, monetarinė, atsiskaitymų ir kitos sritys. Šičia iš esmės taip pat nėra nieko padaryta ir dabartiniu metu lito įvedimas gali būti didesnis ar mažesnis mūsų rinkos apribojimas, sumažinimas, o tai reiškia bedarbių skaičiaus augimą, socialines nelaimes, socialinius mitingus ir t.t., ir pan. — visus pačius blogiausius dalykus.
Ką reikia daryti naujai Vyriausybei, kas bus... kad išspręstume šias problemas? Pirmiausia, matyt, reikės pradėti klausyti Vakarų ir vykdyti tuos nurodymus, kuriuos Vakarai pateikia, nes priešingai reikės vykdyti Maskvos nurodymus. Tai, aš manyčiau, reikės daryti. Tai pirmiausia pasakytina apie visą monetarinę politiką, banko politiką, investicijų politiką, privatizaciją ir visa kita, kas vadinama ekonomika. Kas liks už ekonomikos ribų — tam tikra prasme galės būti didžiulės mūsų improvizacijos. Aš manau, kad priešingu atveju mes nesulauksim rimtos paramos iš Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir t.t., ir pan. Vakarų veiksnys turės įgauti žymiai didesnį vaidmenį. Kitas dalykas, ką reikės daryti, tai atprasti būsimai Vyriausybei kištis į ekonomiką, nes kuo labiau Vyriausybė kišasi į ekonomiką, tuo mažiau yra sukuriama produkto. Tai yra visiškai akivaizdu. Yra žinomas senas patarimas arba dėsnis: jeigu Vyriausybė arba valstybė nieko negali duoti žmogui, tada jam turi duoti tik laisvę, ir turiu galvoje ūkinę laisvę. Iš esmės Lietuvoje reikės tęsti pradėtą arba tik pareikštą, kad pradėtas, šiuolaikinės rinkos struktūrų kūrimo procesą. Kaip minėjau, visą bankų sistemą reikės iš esmės reorganizuoti ne tiek institucine prasme, ne tiek įstatymo parašymo, nutarimų vykdymo prasme, kiek praktine, realia prasme, nes įstatymas yra įstatymas, o žmonės yra žmonės. Reformas vykdo ne įstatymai ir ne Parlamentas, ne geri ir blogi parlamento norai, bet žmonių interesai. Jeigu mes jų nesurandam, reformos niekur neina ir nejuda.
Iš esmės reikės sukurti informacijos ir ypač konkurencijos sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje Linkstama į tokias tendencijas, kad konkurencija yra nebūdingas Lietuvai dalykas. Aš manau, naujos Vyriausybės vaidmuo ir jos veiksmai pirmiausia priklausys nuo to, kokios bus sudarytos konkurencijos sąlygos. .Jeigu jos bus pažeidžiamos, vieniems ar kitiems atiduodamos monopolijos, natūralu Vyriausybės praras ir pasitikėjimą, ir realius veiksmu.s. Išsakęs tokias labai ekspromtines mintis apie būsimus ir laukiamus darbus, pabaigoje norėčiau pasakyti, kad naujasis Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, turės išspręsti pagrindinį klausimą komandos klausimą. Kokia bus komanda, tokia bus ir politika. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatų grupės vardu — deputatas V.Plečkaitis. Aš, kaip prisimenate, minėjau, kad frakcijų ir komisijų vardu bus galima pasisakyti neviršijant numatyto laiko rėmų, ribų, o kompiuteryje užsirašę deputatai galės kalbėti pagal replikos teisę. Prašom, gerbiamasis Plečkaiti.
Deputato V.P.Plečkaičio perskaitytas grupės Aukščiausiosios Tarybos deputatų socialdemokratų pareiškimas
KP.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos deputatai, norėčiau perskaityti grupės Aukščiausiosios Tarybos deputatų socialdemokratų pareiškimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas jau ketvirtą kartą per šią Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kadenciją teikia naują Ministro Pirmininko kandidatūrą. Visi gerai suprantame, kad pačios kandidatūros paskyrimas yra tik galutinė išraiška tų žingsnių, kuriuos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas privalo žengti, kad Vyriausybės formavimas būtų ne vien tik kovos su valdžia išraiška, bet Lietuvos politinių, ekonominių, socialinių interesų, sprendimų suderinimo būdas. Deputatai socialdemokratai yra įsitikinę, jog skiriant Ministrą Pirmininką privalu suvokti principinę nuostatą — šios kandidatūros derinimą su visų frakcijų atstovais. Jei to nedaroma, vadinasi tai jau paties Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kaip oficialaus pareigūno, problema bei atsakomybė. Galima nekreipti dėmesio į tai, kad apie šią kandidatūrą sužinoma iš masinės informacijos priemonių, galima nekreipti dėmesio į tai, jog pretendentui į Ministro Pirmininko postą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jau 2 kartus nepritarė, kai jis buvo siūlomas į "buvusios Vyriausybės ryšių ir informatikos ministrus, bet negalima neatkreipti dėmesio į tai, jog pati Aukščiausioji Taryba yra pastatoma prieš faktą, kai yra nesiskaitoma su elementaria politine logika bei išankstiniais susitarimais, kai yra nevertinami Lietuvos vidaus politikos klausimai, kai vienpusiški siūlymai primetami visuotiniam pritarimui. Visa tai mes vertiname kaip kovą už valdžią, bet ne už politinių principų įgyvendinimą. Todėl mes negalime būti tokios kovos bendrininkai. Žinoma, likus 3 mėnesiams iki rinkimų, galima ir nekelti aukštų politinių reikalavimų, bet ar galima su tuo sutikti ir tam pritarti? Todėl mes, deputatai socialdemokratai, žemiau pasirašę, nepritariame tokiai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko taktikai ir pozicijai, nepritariame ir siūlomai kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus. Tačiau deputatai socialdemokratai nekliudys Sąjūdžio koalicijai bei kitoms frakcijoms apsispręsti dėl šios kandidatūros. Mes laikomės savo principinių nuostatų — remti tik konstruktyvius bei įstatymais paremtus naujos Vyriausybės žingsnius įgyvendinant reformas." Pasirašo Aloyzas Sakalas, Kazimieras Antanavičius, Vytenis Andriukaitis, Justas Paleckis, Vytautas Plečkaitis.
PIRMININKAS. Gerai. Pradedame... Ar jūs norite prie protokolo pridėti? Gerai. Ačiū. Dabar replikos teise deputatas L.Sabutis, iki 3 min.
Deputato L.Sabučio kalba
L.SABUTIS. Išties buvau paruošęs keletą klausimų kandidatui į premjerus, tačiau pasinaudosiu replikos teise. Kai ką norėčiau pasakyti ir dėl situacijos, ir dėl pačios kandidatūros. Mums reiks kiekvienam pakelti kortelę už šią kandidatūrą arba nepakelti. Situacija yra tokia, ją mes sukūrėme patys ir patys turime išspręsti. Tačiau ją padiktavo ne Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip kai kas bando pateikti, o padiktavo kai kurios frakcijos mūsų parlamente, pirmiausia — Tautos pažangos, Centro frakcija, kitos frakcijos, kurios mus tikino visą savaitę, aną savaitę, dėl ko aš asmeniškai buvau įsitikinęs, kad tai yra netiesa, šiandien galiausiai tai pasitvirtino jog jie nėra pasiruošę spręsti klausimo iš esmės. Iš esmės. Taip, truputį paerzinti, padirginti, atleisti G.Vagnorių, o ką į jo vietą pasiūlė arba turi siūlyti, kad vieningai mes šiandien galėtume išspręsti klausimą, suformuluoti Vyriausybę kol kas, deja, nėra. ieškant išeities iš, tos padėties todėl ir buvo pasiūlyta ši kandidatūra.
Dėl kolegos A.Abišalos. Mano nuomonė yra tokia, kad aš negalėsiu balsuoti, jog jis būtų premjeru, nes labai gerai pažinau per tuos 2,5 metų, ką Jis savy ir gero, ir blogo turi. Daugiau, mano požiūriu, jisai turi neigiamų savybių kaip asmenybė, daug prisidėjo prie kad butų nenormalūs santykiai tarp G.Vagnoriaus ir parlamento, niekada neateidavo į posėdžius derinti darbotvarkės pasiruošęs kvalifikuotai, visada ekspromtu arba kokiu nors kitokiu būdu, sukeldavo konfliktus ir išeidavo. Palikdavome mes patys kasdienybėje tartis, derintis, kad nesustotų parlamento darbas. Tačiau tai nereiškia, kad 65 deputatai negalėtų pasisakyti už šią kandidatūrą ir kad jis negalėtų būti premjeru šiuo laiku, Nenorėčiau sutikti tik su tuo, kad ,,aš ateinu 3 mėnesiams". Mums reikėtų vis dėlto palinkėti bet kokiam kandidatui, kuris ryžtasi ir kuris bus paskirtas premjeru, jog jis neateitų net 3 mėnesiams. Labai daug darbų Lietuvoje laukia pradedant nuo A, baigiant Z visur: ir žemės ūkyje, ir pramonėje, ir socialiniuose reikaluose, ir galų gale mūsų tarpusavio santykiuose. Pirmiausia, žinoma, aš pritariu tai programos daliai, kur jis išdėstė, ką turėtų spręsti Vyriausybės vadovas, tačiau labai daug liko neaiškių dalykų, kuriuos jis galėjo išspręsti būdamas ministru, kad ir be portfelio. Liko ir tas pats, mes prisimename, Ryšių ir informatikos ministerijos vadovo klausimas neišspręstas, liko neišspręsti kiti derybų dalykai, kuriems jis vadovavo, bet taip ir neužbaigė. Kadaise buvo pradėjęs kitus darbus dirbti čia, parlamente, bet taip pat paliko pusiaukelėje. Todėl aš ir sakau labai atsargiai, matydamas šitokią situaciją, labai atsargiai vertinu šiandien šį sprendimą, tačiau Aukščiausiosios Tarybos, manau, šiuo atveju daugumos nuomonė bus tokia, jog parodys, ar jis tinka būti primaministru, nors negalėjo būti eiliniu ministru. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai dabar gal pradėkime nuo Mandatų ir etikos komisijos. Deputatas N.Medvedevas.
Deputato N.Medvedevo kalba (Mandatų ir etikos komisijos vardu)
N.MEDVEDEVAS. Mandatų ir etikos komisija apsvarstė šitą kandidatūrą ir balsų dauguma pritaria pono A.Abišalos paskyrimui premjeru. Norėčiau nuo savęs taip pat pridurti. Aptarinėjome mes, jau žinodami ją, nes daugelis Mandatų ir etikos komisijos narių pažįsta poną A.Abišalą nuo senesnių laikų. Mūsų nuomonė buvo tokia dar, kad yra žmonių, kurie, kai kažkas nesiseka, ieško priešų, o yra ir tokių, kurie ieško sprendimų. Tai ligi šiolei mes pažinojom poną A.Abišalą kaip žmogų, kuris ieško sprendimų, o ne priešų. Tai yra baisu, kai žmogus, jeigu jam nesiseka, ieško priešų, nes blogam šokėjui kojos kliudo šokti. Dabar norėčiau pasakyti nuo savęs, turėdamas teisę į repliką. Nereikia daryti tragedijos iš to, kad prisieina pakeisti Vyriausybę. Aš suprantu, kad ir gaisras, ir potvynis visada ateina ne laiku, tačiau reikia žinoti, kad žiema ateina po rudens, o po to pavasaris, ir nesistebėti tuo, kad prisieina keisti. Pereinamuoju laikotarpiu visos pasaulio demokratinės Salys laiku pakeitė Vyriausybę. Kai pavėluoji pakeisti Vyriausybę, įvyksta tragedijos: jinai laikos, nenori išleisti tų vadžių iš rankų, o ją prisieina lyg ir nuversti. Jokios tragedijos Lietuvoje neįvyko. Supraskite. Italijoj vos ne kas metai po 23 kartus pakeičiama Vyriausybė, o Italija klesti. Estai pakeitė na ir kas. Kitur irgi pakeičiama. Pereinamuoju laikotarpiu ir Vyriausybė, ir, deja, deputatai greitai sustabarėja, laikosi savo įsitikinimų, kurie jau pasensta kartais. Reikia laiku viską pakeisti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Malkevičius ar frakcijos, ar komisijos vardu? Frakcijos. Gerai, Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu deputatas S.Malkevičius.
Deputato S.Malkevičiaus kalba (Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu)
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl to, kas šiandien vyksta, negalima būtų pasakyti, kad mes, Jungtinės Sąjūdžio frakcijos nariai, buvom už tai, kas dabar vyksta. Sunki situacija, todėl bet kokios Vyriausybės reformos šiandien tikrai yra ne laiku. Kas toks buvo G.Vagnorius? Kalbant apie jį, kaip Vyriausybės pirmininką, galima būtų daug pasakyti. Žinoma, jis nebuvo angeliukas, nebuvo be dėmių, nebuvo taip, kad jis nedarytų klaidų. Klaidų daro visi, kas dirba. Tačiau jis buvo tas žmogus, kuris išjudino ekonomiką, pradėjo ekonominę reformą, privatizaciją ir svarbiausia — visi tos r&formos siūlai buvo jo rankose. Ir dabar štai kokia situacija: kai apskritai Lietuvos tiek politinė, tiek ekonominė padėtis yra labai sudėtinga, kada nuolat smunka gyvenimo lygis, laukiama bedarbystės, galima energetinė krizė žiemą, dar ir sausra prisidėjo — štai tokiu sunkiu metu mes, kitaip tariant, ne mes, o kairieji ryžosi labai atsakingam žingsniui — ryžosi keisti Vyriausybę. Noriu pasakyti, kad vertinti G.Vagnorių galima labai tokiais bendrais kriterijais. Klaidų, žinoma, jis darė daug, tačiau vis dėlto gyvenimo lygis pas mus nėra blogiausias, galbūt geriausias iš visų postkomunistinių buvusių Rytų sovietinių valstybių. Taigi aš laikau, kad tos pastangos, kurias dėjo kairieji tam, kad nuverstų Vyriausybę, buvo grynai politinės, grynai tokios, kuriomis siekė dar smarkiau pabloginti ekonominę situaciją, kad būtent dėl pablogėjusios ekonominės situacijos laimėtų tam tikra politinė akcija. Taigi tai, kas dabar vyksta, vyksta, dar kartą kartoju, kairiųjų deputatų pastangų dėka. Aš manau, kad mes turime visi pareikšt, kad jie tuo pačiu ir prisiima atsakomybę už tai, kad keičiama Vyriausybė. Aš nieko neturiu prieš A.Abišalą, jis yra irgi mūsų žmogus, tačiau pats keitimas vis dėlto yra ne laiku. Todėl tas gerbiamojo V.Plečkaičio pareiškimas apie tai, kad vėl formuojama dešiniųjų Vyriausybė, yra visiška nesąmonė. (Balsai salėje) Teisingai pasakėt. Kadangi jinai formuojama jūsų rankomis, jūs prisiimat ir tą atsakomybę dėl to, kas bus per tą 3 mėn. laikotarpį, ir už tai, kad jūs nuvertėte seną Vyriausybę. Tačiau noriu pasakyti — nepaisydami viso šito, vis dėlto mes jau esam priversti pripažinti, kad mes patekom į šitą situaciją ir Lietuva nuo to neturi kentėti. Aš buvau įsitikinęs, kad jeigu pavyks nuversti G.Vagnorių, mes tikrai nerasime žmogaus, kuris sutiktų eiti šias sunkias pareigas. Ir vis dėlto atsirado toks kamikadzė, pasakyčiau, kad jisai šiandien, mano nuomone, yra tinkamas. Jeigu mes jau neturime kitos išeities ir kairieji padarė šitą juodą darbą, aš vis dėlto prašyčiau ir dešiniuosius, ne tik Jungtinę Sąjūdžio frakciją, kuri balsuos už A.Abišalą, bet ir kitas frakcijas balsuoti už A.Abišalą, kaip Ministrą Pirmininką.
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau replikos teise. Po docento S.Malkevičiaus pasisakymo aš stipriai suabejojau profesoriaus K.Glavecko kompetencija.
PIRMININKAS. Gerai. Ar deputatas M.Stakvilevičius frakcijos ar komisijos vardu? Gerai. Pasakykite, kieno vardu.
M.STAKVILEVIČIUS. Pabaigoje aš pasakysiu nuo frakcijos, bet pradžioj, man atrodo, nereikia spręsti apie tai, kaip žmonės Lietuvoje gyvena, pagal savo veidą ar jis telpa į visus televizorius, ar ne, gerbiamasis Malkevičiau. Yra žmonių, kurie labai blogai gyvena, ir juos reikia matyti. O mes susirinkę todėl, kad nebūtų šitokios būsenos, kaip minėjote, kai vieni netelpa, o kiti neturi ką valgyti.
Aš norėčiau pasakyti, kad Mandatų komisijoje nebuvo kvorumo, kai šitas nutarimas buvo priimtas. Buvo tiktai 6 iš 12, daugiau kaip pusės nebuvo surinkta, 4 pritarė šitai kandidatūrai.
Kadangi jau ne pirmą kartą, šiandien tiktai taip pasireiškė, kad deputatai buvo mušami masiškai, kadangi tokia situacija buvo suorganizuota po to gal tai simboliška, kai Sąjūdžio garbės pirmininkas buvo nuvažiavęs kartu su koalicija ,,Už nepriklausomą Lietuvą" į Kauną, kad kauniškiai atvažiavo čia terorizuoti deputatų, aš manau, jog šitokia padėtis gali pasikartoti ir ne vieną, antrą ir ne trečią kartą, ypač artėjant naujiems rinkimams. Mes esam šitai patyrę, todėl dabar frakcijos vardu aš norėčiau paprašyti, kad remiantis mūsų Reglamento 104 straipsniu šitie balsavimai dėl premjero būtų slapti. Mes, mūsų frakcija, tai nebijom, kaip mes balsuojam, atrodo, ir nebus jokios paslapties, bet yra daug deputatų, kurie, deja, pasiduoda ir bauginimui, ir šantažui, ir kitiems dalykams, todėl mes, dar kartą kartoju, prašome, kad būtų balsavimas slaptas.
PIRMININKAS. Tai aš supratau ir galiu pažymėti, kad LDDP frakcija prašo slapto balsavimo, tačiau remia ministro A.Abišalos kandidatūrą. (Juokas)
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, remti galima tiktai pastatą, Kūris baigia griūti, būsimasis ministras A.Abišala labai stipriai ant kojų laikosi...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Aš atsimenu jūsų siutimą, nors jis tikrai nėra optimalus, mano supratimu. Gerai. Deputatas A.Januška komisijos vardu? Eisime toliau. Deputatas Rimkus savo vardu? Ne, tai atidėkime. Deputatas R.Ozolas? Dabar pirmiausia frakcijos, komisijos. Deputatas J.Tamulis? Deputatas K.Saja taip pat savo. Deputatas E.Jarašiūnas frakcijos vardu.
Deputato E.Jarašiūno kalba (Sąjūdžio santaros frakcijos vardu)
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai! Deputatų Sąjūdžio santaros frakcija apsvarstė gerbiamojo A.Abišalos kandidatūrą iv j;ą palaiko. Tie motyvai, dėl kurių ši kandidatūra yra palaikoma, aš manam, yra tokie. Pirmiausia mes suvokiam, kodėl ir kokiam laikui sudaroma Vyriausybė, suvokiam, kad Vyriausybė šiuo atveju turi veikti kaip tam tikras kolektyvas, vieningas kolektyvas, ir suvokdami tai, sprendėm, ar tos savybės, kurias turi gerbiamasis A.Abišala, būtent leis užtikrinti Vyriausybės, kaip vieningo kolektyvo, tokiu laikotarpiu darbą. Aš manau, tai, ką pažymėjo ne vienas prieš mane kalbėjęs deputatas, būtent pirmiausia gerbiamasis A.Abišala gerai supranta padėtį Vyriausybėje, supranta darbo problemas, Pagaliau tai buvo vienas iš reikalavimų pretendentui, reikalavimas, kurį iš esmės reiškė beveik visos frakcijos. Sakyčiau, niekas neginčija tokios jo savybės kaip organizatorius tiek Sąjūdžio laikais, prisimenam, tiek vykdydamas Aukščiausiosios Tarybos seniūno funkcijas. Aš manau, kad gerbiamasis Aleksandras Abišala taip pat teiri tą reikalingą savybę, kad jis yra pakankamai kompetentingas ir suvokia įstatymų reikšmę valstybės gyvenimui, būtinumą laikytis įstatymų. Pagaliau dėl tokių jo, kaip vadovo, savybių ypač užsienio politikos srity. Kadangi teko dirbti derybų delegacijose, žino ir tie, kurie dirbo, tiek rengdami sutartis, tiek dabar, — parodė, kad jis sugeba tą darbą gerai organizuoti, yra geras darbo koordinatorius, pasakyčiau, yra ir geras diplomatas, t.y. sugeba išlaikyti tą liniją, kuri atitinka valstybės poziciją, ir tuo pačiu metu moka ieškoti kompromisų. Būtent manau, kad šiuo laiku šios savybės turėtų nulemti mūsų požiūrį į pasirinktą kandidatą. Savybių gali būti... Taip sakant, vis tiek mes turime suvokti, kad yra tam tikras laikotarpis ir yra tam tikras žmogus. Žiūrim, ar šiuo laikotarpiu tos jo savybės leis atlikt tą vaidmenį, kurio reikia būnant tam tikrame poste, ar ne. Todėl, manau, atsižvelgdami į tai, Sąjūdžio santaros frakcijos deputatai palaiko gerbiamojo A.Abišalos kandidatūrą ir kviečia jus balsiu.oti už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar deputatas L.Milčius komisijos vardu?
L.MILČIUS. Taip, Agrarinės komisijos vardu noriu pora sakinių.
PIRMININKAS. Prašom.
L.MILČIUS. Agrarinė komisija buvo šiandien 2 kartus susirinkusi svarstyti gerbiamojo A.Abišalos kandidatūros, ir iš 7 deputatų 4 iš karto pasakė, kad rems bei balsuos už gerbiamąjį A.Abišalą, o vėliau, po susitikimo su juo, dar 2 deputatai, taip sakant, apsisprendė ir taip pat palaikys gerbiamojo A.Abišalos kandidatūrą. Aš norėčiau tiktai pasakyti tai ir palinkėti, kad gerbiamasis A.Abišala suprastų, jog kaimas turi savo specifiką, jam tikrai reikia daug dėmesio, daug jautrumo ir negailėti laiko, energijos sprendžiant tuos sunkius kaimo klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Č.Stankevičius.
Deputato Č.V.Stankevičiaus kalba
Č. V.STANKEVIČIUS. Man atrodo, kad dalis diskusijos buvo nenaudinga, buvo grynai politinė, tuščia, neargumentuota ir vargu ar prisidėjo prie to, kad Vyriausybė galėtų tikėtis rimtos paramos, kurios taip reikia šiuo sunkiu Lietuvai metu. Aš manau, kad reikia Vyriausybę remti nepaisant mūsų politinių nuotaikų, aistrų, kurios įsiliepsnoja, nes vis dėlto Lietuva nėra sala vandenyne, ji veikiama nedraugiškų išorės, jeigu galima sakyti, ne visai kaimyninių, bet netolimų valstybių. Čia buvo minima įvairių aplinkybių, tačiau buvo nutylimos priežastys, dėl ko nesudaromi mokėjimo susitarimai su Rusija, dėl to, kad Rusija nenori šito daryti, vengia derybų ir jokia Vyriausybė, kol mes jos neremsime, negalės šito padaryti. Tas pat pasakytina ir dėl kitų dalykų. Ne G.Vagnoriaus Vyriausybė 50 metų vadovavo Lietuvai ir atvedė ją į tą padėtį, kuri yra dabar, ir t.t. Tai yra visiems žinomi dalykai, tačiau kalbama apie kitką. Aš manau, kad reikėtų balsuoti, reikia greičiau sudaryti Lietuvos Vyriausybę Lietuvos labui.
PIRMININKAS. Taip. Tęsiame frakcijų ir komisijų atstovų pasisakymus. Deputatas P.Vaitiekūnas. Personalinis? Gal atidėkim toliau. Deputatas S.Kropas frakcijos vardu? Prašom. Beje, gauta nemažai telegramų, bet bijau vėl būti apkaltintas komunistinėmis tradicijomis, todėl jų neskaitysiu, tačiau eina telegramos, remiančios A.Abišalos kandidatūrą.
Deputato S.Kropo kalba (Nuosaikiųjų frakcijos kalba)
S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, mūsų frakcija turbūt viena iš nedaugelio, kuri turėjo galimybę susitikti su ministru A.Abišala ir gana detaliai aptarti įvairias problemas. Pasikalbėti tikrai turėjome apie ką. Vienas iš tokių klausimų buvo, aišku, banko problema. Nepaisant tokio griežto ir gal ankstyvo ministro pasisakymo šituo klausimu, mums imponavo tai, kad, kaip deputatas N.Medvedevas kalbėjo, būtent buvo pasisakyta, jog kai nesiseka, nereikia ieškoti kaltininkų, o reikia ieškoti sprendimų. Man atrodo, situacija yra būtent tokia, kad bankas 9 mėnesius privalėjo gintis nuo tikrai abejotinų, o kartais net ir kriminalinių kaltinimų, kurių niekas negalėjo įrodyti, ir problema iki šiol nesispręsta. Todėl džiugino toks pasakymas, kad atsisėdus greitai šitą problemą būtų galima išspręsti. Tai teigiamai nuteikė, taip sakant, toks pasakymas daugelį mūsų frakcijos narių nuteikė teigiamai, tarp jų ir banko specialistus, kurie yra tikrai pavargę nuo ekonominės problemos politizavimo, kai ekonominė problema perkeliama į politikos sritį. Argumentai, kurie buvo už gerbiamąjį A.Abišalą, yra tai, jog jam nereikės ieškoti, kuriame kabinete kas yra, kuriame stalčiuje kas padėta, taip sakant, jau bus užtikrintas perimamumas. Patiko išdėstytos mintys dėl darbų pereinamuoju laikotarpiu, jos pakankamai yra pasvertos, ir reikėtų palinkėti, kad darbai būtų atlikti. Pritaria frakcija taip pat ir mintims, kurios iškeltos dėl savivaldos klausimų sprendimo ir dėl problemų, kad ruošiamasi jas spręsti, nepaisant to, kad laiko yra nedaug ir neaišku, ar ši Vyriausybė ir ši Aukščiausioji Taryba sugebės jas išspręsti, bet darbas pradėtas, rinkimų, taip sakant, ir valdymo sistemos reforma turi būti tęsiama, nes joks parlamentas ar nauja Vyriausybė, esant dabartinei sistemai, dirbti negalės ir, man atrodo, kad čia mes būtent galėtumėm prisidėti. Aišku, dėl kai kurių klausimų kilo abejonių, kaip sakėm — dėl greitesnio lito įvedimo. Daugelis iš mūsų mano, kad situacija dabar yra pavėluota ir kad pasiruošimas turėtų būti ilgesnis, kad pereinamasis laikotarpis gal būtų su pinigų surogatais, o ne su tikrais mūsų pinigais, kurie dabar turi mažai galimybės šitoje situacijoje turėti pasisekimą. Patiko tai, kad Vyriausybė, bent jau bus stengiamasi, kad Vyriausybė būtų kabinetas, o ne vienas žmogus, ir siūlymai dėl Vyriausybės ir dėl jos darbo mums teikia vilčių, jog tikrai taip ir bus, jog ministerijos galės dirbti ir ministrai galės būti tikri ministrai įgyvendinti politiką. O tai — įgyvendinti savo srities politiką buvo vienas, taip sakant, iš trūkumų, dėl ko atsirado stabdžiai Vyriausybės viduje. Taigi atsižvelgdami į tai, tą patirtį, kurią kandidatas į premjerus yra sukaupęs, mes iš esmės remiame kandidatą į premjero postą, tačiau, aišku, neįsipareigojame vieningai balsuoti už jo pasiūlymus, kurie bus teikiami. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas Centro frakcijos vardu.
Deputato A.Sakalo kalba (Sąjūdžio centro frakcijos vardu)
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau Centro frakcijos poziciją išdėstyti šiuo klausimu. Sąjūdžio centro frakcija visada pasisakė už nuoseklią viso Lietuvos ūkio reformą, demokratinės nepriklausomos valstybės įtvirtinimą, įvairių visuomenės sluoksnių interesų derinimą, rėmė tuos ankstesnių Vyriausybių veiksmus, kurie gilino reformą, tuos nutarimus, kurie neprieštaravo Aukščiausiosios Tarybos priimtiems sprendimams ir nebuvo ideologizuoti. Ir toliau pasisakydama už bendrą politinę, ekonominę socialinio gyvenimo transformacijos liniją, Sąjūdžio centro frakcija manė, kad, pareiškus nepasitikėjimą premjeru Gediminu Vagnoriumi už jo antiįstatymiškus veiksmus, nauja Vyriausybės vadovo kandidatūra bus teikiama, atsižvelgus ir derinant Aukščiausiosios Tarybos frakcijų pasiūlymus. Savo poziciją grindėme tuo, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip Parlamento vadovas, atstovauja visai Aukščiausiajai Tarybai, o ne tik jos vienai pusei. Deja, apie naują premjero kandidatūrą išgirdome televizijos laidoje, prieš tai su mumis nesitarus. Supratome, kad ir šiuo atveju Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Sąjūdžio koalicija nusprendė veikti savarankiškai, nenorėdami tartis su kitomis frakcijomis. Turime pabrėžti, jog niekada nesišalindami nuo atsakomybės, ne kartą siūlėme, kaip reorganizuoti Vyriausybę, kaip įveikti Vyriausybės krizę. Čia norėčiau reaguoti į deputato L.Sabučio pasakymą ir sakau, kad mes Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui siūlėme kelias kandidatūras į.šitą postą. Taigi kaltinti, jog mes, Sąjūdžio centro frakcija, Vyriausybės krize nesidomėjome ir nesiūlėme, kaip ją įveikti, tai būtų turbūt netiesa. Toliau tęsiu. Dabar tampa visiškai aišku, kad mūsų pasiūlymai iš esmės atmesti. Susidūrę su apsisprendimo būtinybe, nesutikdami su tokiu Vyriausybės vadovo teikimo būdu, nors ir pripažindami deputato Aleksandro Abišalos, kaip politiko, gabumus, manome, kad realizuojant paskutiniu metu Aukščiausiojoje Taryboje vyravusią susitarimų dvasią reikėjo pateikti Aukščiausiajai Tarybai kitą kandidatą į premjero postą. Kadangi premjero teikimas yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyva, manome, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasirinko sau deramą kandidatą. Sąjūdžio centro frakcija, suprasdama, kad reikia kuo greičiau įveikti Vyriausybės krizę, ir matydama, kad Vytautas Landsbergis ir Sąjūdžio koalicija nusprendė patys imtis atsakomybės už tolesnę reformos eigą bei pasekmes, rems tuos konstruktyvius Vyriausybės veiksmus, kurie atstovaus visos Lietuvos, o ne vien Sąjūdžio interesams. Šiuo atveju kritiškai žvelgdama į naujo premjero kandidatūrą, Sąjūdžio centro frakcija negali balsuoti ,,už", nors naujai išrinktam premjerui linki kompetentingo ir sąžiningo darbo. Kartu pažymime, kad premjero problema tai dalis žymiai platesnės politinės krizės, susijusios su vadinamosios dešiniosios Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės ir jų lyderio Vytauto Landsbergio atsakomybe už vykdytą reformą ir jos klaidas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius Ekonomikos komisijos vardu.
K.ANTANAVIČIUS. Labai trumpai iš vietos. Ekonomikos komisija buvo susirinkusi, pasikvietusi poną ministrą A.Abišalą, pasikalbėjom, tačiau Ekonomikos komisija jokios vieningos nuomonės neturi ir nusprendė savo nuomonės nereikšti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka. Personalus pasisakymas? Na, jeigu trumpai, kaip repliką — tada kaip ir ponui Č.Stankevičiui, nes pasisakymai iki 10 min. nebegalimi, tik replikos.
Deputato K.Motiekos kalba
K.MOTIEKA. Aš ketinau kandidatui užduoti keletą klausimų, tačiau buvau ne 10-as, o 13-as ar 14-as, todėl aš, pasinaudodamas proga, norėčiau atkreipti deputatų dėmesį štai į ką. Savo programinėje kalboje kandidatas į premjerus nurodė, kad jisai orientuos savo vadovaujamos Vyriausybės dėmesį ir akcentus į Rytus. Aš laukiau ir nesulaukiau asmens, kuris vis dėlto pagalvotų, kad Lietuvai labai svarbu orientuotis į Vakarus, bet ne į Rytus, o ta politika, kuri buvo vykdoma Rytuose, man atrodo, jokių vaisių, išskyrus kažkokias nesąmones, atsiprašau, tuose santykiuose nedavė. Aš nesuprantu, kaip čia šiandieną kai kurie deputatai atsistoję sako, kad tai geras politikas arba labai turi kuo pasigirti, kokiais nors rezultatais. Jokių rezultatų nėra. O jeigu paskaitysime paskutinio susitikimo su J.Gaidaro komisija Maskvoje stenogramą, tai, man atrodo, kad niekam iš mūsų čia sėdinčių garbės šita stenograma nedaro.
Toliau. Nebuvo kalbama apie tai, kaip reikėtų perorganizuoti vykdomosios valdžios struktūrą. Juk šiandieną mes turime vykdomosios valdžios struktūrą, jeigu taip vaizdžiai pasakytume, kaip šautuvą, tai yra komandinės diktatinės struktūros įrankis. Aš neįsivaizduoju, kaip su šitokia struktūra galima daryti ekonominę reformą, todėl ji be saiko plečiama, be saiko didinama ir jokių realių ekonominės reformos pasekmių mes nematome. Antra vertus, man taip pat kelia abejonių ministro be portfelio A.Abišalos asmeninė veikla Vyriausybėje. Man yra žinoma, kad jisai siekia visokiais būdais, aš pasakysiu, neteisėtai, todėl, kad ta organizacija, ta bendroji įmonė iki šiol yra neužregistruota, neturi savo įstatų, o jau jinai atlieka Lietuvoje darbus, įdėtos didžiulės investicijos, skaičiuojamos apie 2 mln. dolerių. Tuo tarpu tuos pačius darbus, tačiau tik Vilniuje atlieka kita taip pat bendra su užsieniu įmonė, su kuria yra sudarytos sutartys ir kuri yra užregistruota, kuri turi savo įstatus. Tai dabar yra dedamos visos pastangos, kad šita užregistruota įmonė būtų išstumta iš viso šito darbo. Čia kalbama apie ryšių sistemą. Tuo labiau kad gerbiamasis A.Abišala
stengiasi, jog ta užsienio firma ir ta bendroji įmonė atimtų iš Lietuvos ryšių monopolio teisę 3 metams. O ta įmonė, kiek man yra žinoma, žinios patikimos, kad jinai tokius pačius darbus atlieka ir Maskvoje, ir visose buvusiose sovietinėse respublikose. Vadinasi, mes esame įtraukiami vėl į tą pačią sferą ir dar su monopolio teise. Man atrodo, aš nenoriu agituoti nei už, nei prieš, bet aš norėjau, kad klausimo forma deputatai apie tai sužinotų, o dabar savo trumpame pasisakyme pasakiau. Taip pat norėčiau, kad deputatai apie tai žinotų, prieš spręsdami, kaip balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Tautos, pažangos frakcijos vardą deputatas R.Paulauskas.
Deputato R.Paulausko kalba (Tautos pažangos frakcijos vardu)
R.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, čia ne vienas prieš mane kalbėjęs abejojo, ar žingsnis dėl G.Vagnoriaus Vyriausybės atsistatydinimo buvo laiku. Na, mano supratimu ir aš tuo dabar dar labiau esu įsitikinęs negu prieš savaitę, tai buvo būtinas žingsnis, nes kiekvienas deputatas, sėdėdamas šitoje salėje ir matydamas, sakyčiau, tą valstybinių institucijų nuolatinę diskreditaciją, negalėjo likt nešališkas šito stebėtojas — arba reikėjo išeiti iš parlamento, arba reikėjo iš tikrųjų pareikšti nepasitikėjimą tuo žmogumi, kuris mėnuo po mėnesio griovė pasitikėjimą valdžia kaip tokia iš viso Lietuvoje. Buvo pareiga padaryti tai, ką mes padarėme. Jeigu būtų parlamentas nenubalsavęs — tada tokia jau jo valia. Parlamentas nubalsavo, manau, kad jis pasielgė teisingai, ir po to mes tikėjomės, kad parlamento Pirmininkas siūlys naują kandidatą į premjero postą žmogų, kuris turės didžiosios parlamento dalies pasitikėjimą, kuo didesnės dalies, galbūt net ir viso Parlamento pasitikėjimą. Tai, mano supratimu, būtų logiškiausias ėjimas šitoj įtemptoj situacijoj. Galėjo būti pasirinktas žmogus, nepriklausantis jokioms partijoms, tokių yra Vyriausybėje, tokie kandidatai buvo siūlomi parlamento Pirmininkui dar tada, kai G.Vagnorius pats siūlėsi atsistatydinti. Tokie kandidatai buvo pasiūlyti Pirmininkui. Taip, čia iš tikrųjų, kaip sakė prieš mane kalbėjęs Centro frakcijos atstovas, yra netiesa sakyt, kad nebuvo siūlomos tokios kandidatūros. Jos buvo siūlomos ir yra žinomos kiekvienam iš čia sėdinčių žmonių. Buvo, galbūt galima buvo paieškoti ir kitų pavardžių, kurios dar nebuvo siūlytos, bet kurios būtų priimtinos, dar sykį kartoju, kiek galima didesniam čia sėdinčių deputatų skaičiui. Deja, buvo nueita kitu keliu yra siūlomas žmogus, kuris, na, vėl sprendžiant iš jau pasisakiusių prieš mane žmonių, matyt, neturės didelio pasitikėjimo parlamente, net jeigu ir bus patvirtintas premjeru. Vadinasi, aš negaliu kitaip vertinti šitų parlamento Pirmininko veiksmų, o tik kaip siekimą destabilizuoti padėtį ir toliau, nes jeigu būtų siekiama padėtį su normalinti, būtų tariamasi su frakcijomis ir būtų ieškoma žmogaus, priimtino kiek galima didesniam frakcijų skaičiui. Deja, kaip aš girdėjau ir kitų pasakymuose, apie šitą kandidatūrą mes išgirdome iš televizijos ekrano, kiek aš žinau, net ir su Sąjūdžio frakcijomis tai nebuvo derinama. Na, ką gi, tai yra parlamento Pirmininko teisė, neginčijama teisė rinktis ir siūlyti. Mes galime tik norėti, kad būtų kitaip.
0 dabar, kalbėdamas apie mūsų frakcijos pasirinkimą šiuo atveju, galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų frakcijoje daug žmonių, kurie labai gerai pažįsta Aleksandrą Abišalą dar nuo pirmojo Sąjūdžio dienų, yra nudirbta daug darbų kartu, žinom ir jo neigiamas savybes, žinom ir jo teigiamas savybes, ir vienų, ir kitų yra pakankamai. Būtent apsisprendimą sunkina tai, kad yra einama vis dėlto konfrontacijos keliu, yra bandoma siūlyti kandidatą, kuris nėra priimtinas daugeliui čia sėdinčių, nebuvo bandoma ieškoti žmogaus, kuris būtų priimtinas daugumai. Mūsų apsisprendimą labai apsunkina ir tie įvykiai, kurie dėjosi šiandieną apie parlamentą. Iš tikrųjų, kai tu girdi, kad jeigu nebalsuosi vienaip ar kitaip, tai tu galbūt ir gyvas iš . čia nebeišeisi, sunku šitai įvertinti kaip nors pozityviai, ir net negirdim valstybės vadovo aiškios pozicijos šituo klausimu. Galų gale buvo prieita prie to, kad deputatas buvo sumuštas čia pat, vietoje, kito deputato. Jeigu jau apie tai prašnekau tai kaip tik dėl to deputato, kuris kitus kaltina visokiomis nuodėmėmis, dažniausiai nepateikdamas jokių įrodymų, o šiandieną jis dar sykį įrodė, kad jo pagrindinis argumentas yra kumštis. Šitoje situacijoje mūsų frakcijos nuomonės išsiskyrė ir balsuojant už Aleksandrą Abišalą vieningo balsavimo mūsų frakcija neparodys. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik, jeigu aš gerai supratau, jūs pasakėte, kad ponas A.Abišala lyg priklausytų kuriai nors politinei partijai. Aš kiek žinau — jis nepartinis. (Balsai salėje) Ne, tai nėra partija. Tokiu atveju ir jūs partinis — Tautos pažanga, judėjimas kaip ir Sąjūdis. Gerai, deputatas J.Tamulis Liberalų frakcijos vardu.
Deputato J.Tamulio kalba (Liberalų frakcijos vardu)
J. TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, daug kalbėti ir nereikia, mes visi gerai žinojome tą situaciją, kurioje esame dabar. Vyriausybė praktiškai iš tiesų yra skiriama 3 mėnesiams ir Aleksandras Abišala čia yra visai teisus, taip pat kaip Konstitucijos atitinkamas straipsnis suteikia teisę siūlyti premjero kandidatūrą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Mes manome, kad jis suvokia savo atsakomybę, siūlydamas šitoje situacijoje mažumos atstovą, t.y. suvokia tas problemas, kurios laukia turint dar vieną mažumos Vyriausybę. Galima tiktai viltis, kad tie konfliktai nebus tokie gilūs, kaip, sakysime, buvo su praeitu premjeru. Aš turiu vilties ir daugiau turbūt esu įsitikinęs, kad Aleksandras Abišala bus visiškai kitoks premjeras. Lygiai taip pat, kad likus 3 mėnesiams iki rinkimų mes visi labai aiškiai suvokiame, jog visiškam perimamumui išlaikyti ir negaišti laiko reikalams suvokti premjeru bus vienas iš buvusios Vyriausybės narių. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasiūlė Aleksandrą Abišalą, ir Liberalų frakcija parems šitą kandidatūrą susiklosčius šitai situacijai, nors aš toli gražu nesu tikras, kad tai atsitiktų, jei situacija būtų visiškai kita. Mes manome, kad vis dėlto premjero klausimą reikia išspręsti kiek galima greičiau. Mes siūlytume dar 2 punktus, kurie, mano nuomone, šiandieną yra reikalingi. Turėdami omeny tą susiklosčiusią situaciją, mes drįstume siūlyti, kad nutarime, patvirtinančiame premjero paskyrimą, būtų dar 2 punktai. Vienas iš jų būtų apie tai, kad Aukščiausioji Taryba tvirtins visą Vyriausybę in corpore, ir trečias punktas, kuris skirtas skaudžiai problemai, t.y. Lietuvos banko problemai. Mes esame įsitikinę, kad naujasis premjeras turi turėti galimybę pasiūlyti jam priimtiną Lietuvos banko pirmininko kandidatūrą, kadangi prieš akis skubus ir kartu sunkus lito įvedimo procesas. Tai gali būti vienas žmogus, tai gali būti kitas žmogus, tačiau jo ir premjero sutarimas turi būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Taurantas komisijos vardu? Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos vardu deputatas A.Taurantas.
Deputato A.Tauranto kalba (Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos vardu)
A.TAURANTAS. Aš ilgų kalbų nesakysiu, nes į komisiją, šiaip ar taip, įeina skirtingų frakcijų deputatai ir kiekvieno jų motyvai yra skirtingi. Valstybės atkūrimo komisija vakar savo posėdyje svarstė gerbiamojo A.Abišalos kandidatūrą, iš 5 dalyvavusių posėdyje komisijos narių 3 iš karto pritarė jo kandidatūrai, 2 pritarė vėliau, po konsultacijų su savo kitais kolegomis. Mūsų sprendimą turbūt nulemia pirmiausia dabartinė politinė situacija ir atsakomybė už tai, kas dabar dedasi Lietuvoje, turint galvoje, kad ir iki rinkimų liko nedaug laiko, kad situacija aštrėja ir Lietuvoje, ir aplinkui ją, o likti ilgam be Vyriausybės arba su laikinai einančia pareigas Vyriausybe iš tikrųjų yra neatsakinga. Nors galbūt yra deputatų, turinčių rimtų argumentų, kad reikėtų kokio nors kito Vyriausybės vadovo šiuo laiku, tačiau, deja, ir šį kartą mes daug laiko rinktis neturime, kaip ir turbūt kitais kartais, kai mes sudarinėjome Vyriausybę, taip ir šį kartą situacija yra tokia, kad mes ir vėl neturime pasirinkimo, bet mes sprendimą vis dėlto turime padaryti. Iš kitų motyvų, į kuriuos komisijoje buvo atkreiptas dėmesys, taip pat turbūt nulemia komisijos narių sprendimą kad gerbiamasis A.Abišala pasakė, jog jis nesirengia daryti staigių generalinės politikos posūkių, o tęs tą pačią politiką, aišku, nekartodamas tų klaidų, kurios buvo padarytos, ypač tai pabrėžtina apie ekonominę reformą, jis pabrėžė tai, kad, be abejo, tam dabar nėra laikas, nes artėja rinkimai. Turint galvoje tokį faktorių kaip stabilumas Lietuvoje, tai yra svarbus argumentas.
Kitas dalykas čia buvo šiek tiek kritikuotas, bet aš noriu iš karto atsakyti. Neatsimenu, ar pretendentas apie tai kalbėjo, bet komisijoje ir mūsų frakcijoje jis tą pat, tarp kitko, yra pasakęs, kad, jo nuomone, labai svarbu suformuluoti Rytų politiką, nes iki šiol tos aiškiai suformuluotos Rytų politikos nebuvo. Tai čia iš tikrųjų sveikintinas noras ir tai labai svarbu, jeigu tai iš tikrųjų būtų padaryta, o suformulavus, be abejo, ta politika ir suaktyvinta. Taip pat imponavo komisijos nariams pretendento ryžtas greitai padaryti pinigų reformą, įvesti Lietuvos piniginį vienetą ir jo pažadas dėl kolegialaus Vyriausybės darbo. Tai buvo turbūt esminis dalykas, dėl ko prasidėjo šios Vyriausybės ir, ko gero, pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidos. Deja, kaip tik už tuos pačius dalykus, nuo kurių paskui prasidėjo rimtesni dalykai, buvo kritikuojama ir pirmoji Vyriausybė, ir gerbiamojo G.Vagnoriaus Vyriausybė. Aš kaip tik noriu dar nuo savęs pasakyti, kaip atsakė gerbiamasis A.Abišala į klausimą, kurį aš norėjau šiandien jam užduoti, bet nesulaukiau savo eilės. Jis vienareikšmiškai atsakė, kad supranta Vyriausybės nutarimų ir potvarkių priėmimo formą taip, kaip išdėstyta Vyriausybės įstatyme, t.y. kad visi Vyriausybės sprendimai — nutarimai ir potvarkiai priimami kolegialiai Vyriausybėje, turint galvoje tą išlygą, kuri padaryta Vyriausybės įstatyme, kad potvarkius gali išleisti ir premjeras esant labai būtinam reikalui, tačiau juos pateikia Vyriausybei tvirtinti. Jis atsakė, kad būtent taip jis ir supranta, kad taip ir bus. Bent jau mano apsisprendimui tai yra labai svarbus faktorius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas R.Maceikianecas frakcijos vardu? Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi gerbiamasis kandidatas į premjerus, taip sakant, buvo pasiruošęs atsakyti į bendruosius klausimus ekonominius, politikos, bet nebuvo pasiruošta atsakyti į mūsų klausimus, susitikimo metu mes frakcijoje nusprendėme, kad kiekvienas mūsų frakcijos narys balsuos pagal savo valią. Ne, taip sakant, kokia nors bendra frakcijos nuomonė netaikoma.
PIRMININKAS. Gerai, kas dar frakcijų ir komisijų vardu? Tautininkų frakcija liko vienintelė, kuri nereiškia savo pozicijos. Deputatė R.Rastauskienė? Ne. Deputatas A.Sėjūnas. Paspauskit pulto mygtuką. Deputatas A.Sėjūnas Tautininkų frakcijos vardu.
A.SĖJŪNAS. Tautininkų frakcija mato, kad situacija Lietuvoje iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Įvertindama ir matydama, kad Vyriausybės keitimas dabar iš tikrųjų yra labai ne laiku kai liko iki rinkimų 3 mėnesiai, ir naujai Vyriausybei dirbti bus labai sudėtinga, bet nematydama kitos išeities ir suprasdama, kad šiuo metu Lietuva negali likti be Vyriausybės, pritaria kandidato į premjerus A.Abišalos kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėjo visų 9 frakcijų atstovai, iš komisijų kalbėjo 4 komisijų atstovai. Aš neverčiu, žinoma, jeigu kas nenori, tačiau matau, kad atsirado deputato J.Prapiesčio pavardė. Prašom Teisinės sistemos komisijos vardu.
J.PRAPIESTIS. Aš iškart noriu pasakyti, kad daug kalbėti nėra prasmės, kadangi tai daugiau ne svarstymas, kai kuriais momentais virsta jau rinkimine kampanija. Komisijai šitas klausimas buvo labai aiškus, nuomonė nėra vieninga, tačiau dauguma komisijos narių nutarė palaikyti šitą kandidatūrą, todėl aš manau, kad tokia ir komisijos oficiali nuomonė. Aš manau, kad tuos komisijos narius taip galvoti privertė tokie gražūs pažadai, būtent — kad Vyriausybė, jeigu jai tektų vadovauti ponui A.Abišalai, pirmiausia gerbs įstatymus, to chroniškai trūko praėjusiai Vyriausybei. Taigi aš, manydamas, kad jeigu bent pusė tų pažadų bus ištesėta, tai tokių konfliktų, kokie buvo parlamento su Vyriausybe, tikrai neturėtų būti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas S.Pečeliūnas Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos vardu.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mūsų komisija tuo klausimu nesirinko dėl labai paprastos priežasties — mūsų komisijoj turbūt nėra deputatų, kurie nepriklausytų kokioms nors frakcijoms, o šiuo klausimu būtent frakcijų nuomonė yra turbūt lemianti. Žinote, kas kokiai frakcijai mūsų komisijoje priklauso, atitinkamai galit spręsti ir apie balsų pasiskirstymą komisijoje, net jai nesusirinkus. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Daugiau niekas komisijos vardu nebenori kalbėt? Ne. Nebenori. Dabar galima būtų taip: tęsti replikas, replikoms užsirašė 13 deputatų. (Balsai salėje) Gerai, galima tada padaryti tą procedūrą, kuri yra numatyta Reglamente tokiu atveju — nutraukti pasisakymus balsuojant 2/3 balsų dauguma. Ar gal galime visi be balsavimo sutarti? Ne. (Balsai salėje) Ne ne, gi yra prieštaravimų. Gerai, 3 deputatai pasisako, taria replikas ir viskas. Ne, gal tada 34. Registruojamės. Yra siūlymas nutraukti pasisakymus, tai reikia elgtis pagal Reglamentą. Registracija prasidėjo. Salėje užregistruotas 101 deputatas. Dabar balsuojame: kas už tai, kad būtų nutraukti pasisakymai, prašome balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 63, prieš — 21, susilaikė 14. Rodos, balsavusiųjų 2/3 yra surinkti, tingiu skaičiuot, tačiau jau tikrai aiški dauguma. Ir kaip numato... (Balsai salėje) Nėra? Aha, vadinasi, reikia 65. Gerai. Ne, reikia 2/3, na, paskaitykit popierius. Tai aš tada siūlau apsiriboti, tarkim, 6 pavardėmis. Na, vis tiek 15 ar kiek ten užsirašiusių ne. Ne, jos nenutraukiamos, reikia 2/3 balsų. Gerai, tik labai trumpai. Pavyzdžiui, Centro frakcijos dalies deputatų vardu deputatas R.Ozolas. Tik labai trumpai, stenografiškai, ir viskas.
Deputato R.Ozolo kalba
R. OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, aš neabejoju, kad mes visi sutinkame, jog pasiūlyti kandidatą į premjerus yra išimtinė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė, tačiau būdas, kaip tai padaroma, nėra tik vien su juo susijęs dalykas. Todėl su pastabomis dėl premjero kandidatūros pateikimo galima sutikti, ir aš prie jų prisidedu. Manytina, kad tai nėra grynai formalus dalykas. Aš norėčiau taip pat pabrėžti, kad čia buvo tarsi užmiršta viena sąlyga deputatų, kurie, svarstant Gedimino Vagnoriaus atsistatydinimo reikalus, sutiko su nuostata, kad pritars bet kuriam Pirmininko naujos kandidatūros siūlymui. Aš prisidedu prie jų ir manau, kad keisti tokių svarbių formaliųjų nuostatų tikrai nedera ir peržiūrinėti jas pagal turinį po to, kai išaiškės turinys, yra nekorektiška. Aš negalėjau paklausti kandidato į premjerus, kada jis atsakinėjo į klausimus, ko jis sieks liberalizuodamas mokesčius. Aš taip supratau, kad jis juos žada liberalizuoti. Tai mane liūdina, žinoma, jeigu tik persvarstyti.
PIRMININKAS. Trumpiau, trumpiau.
R.OZOLAS. Aš manau, kad galiu tikėtis, jog vis dėlto tai bus gamybai ugdyti, gamybai skatinti skirtas mokesčių persvarstymas. Dar vienas momentas, kuris čia nepakankamai aiškiai buvo akcentuotas, tai tas, kad keičiama ne Vyriausybė, o premjeras. Siūlyčiau nuo tos nuostatos nei patiems deputatams, nei ateinančiajam į premjerus naujajam kandidatui nenutolti, bent jau jos laikytis, kiek tiktai yra įmanoma. Aleksandro Abišalos būdas mums visiems gerai žinomas. Tai nėra lengvas būdas. Aš nemanau, kad jam lengva pačiam su savim dažnai, tačiau jo ambicingume yra vienas momentas, kuris iš esmės jį skiria nuo Gedimino Vagnoriaus. Šia prasme Gedimino Vagnoriaus atsistatydinimas kaip niekada labai aiškiai rodo, kaip gali subjektyvūs dalykai tapti labai esmingais, visiems svarbiais klausimais. Tai premjeras, kuris nesugebėjo peržengti savo ambicijų ir dėl to privalėjo atsistatydinti. Aš manau, kad Aleksandras Abišala, kaip įrodė ne kartą jo dalyvavimas derybų delegacijoje, sugebės ieškoti kompromisų net labai sunkioje ir gana komplikuotoje situacijoje Pagrindiniai dalykai, kurie mane verčia gana vienaprasmiškai apsispręsti jo kandidatūros naudai, yra tai, kad jis ir pažadėjo, ir, mano įsitikinimu, sugeba kolektyviai dirbti, ir bendras darbas kabinete tikrai bus bendras darbas. Aš manau, kad tai žmogus, kuris sugebės labai sunkioj mūsų situacijoj, Rusijos pretenzijų akivaizdoje atsispirti arba bent ieškoti .galimybių atsispirti tai traukai, kurią vis stiprina Rusija, ypač ekonomikoje, taip pat ir kitose, net iki geopolitikos imtinai, taip pat...
PIRMININKAS. Ponas Ozolai, buvo sutarta frakcijų, komisijų vardu iki 10 min., visi kiti replikas — ne ilgiau kaip 3 min., šiuo atveju net buvo pasakyta po minutę.
R.OZOLAS. Ačiū. Aš manau, kad mes... Aš manau, kad tais atvejais, kada Aleksandrui Abišalai bus sunku kovoti su savimi ir su savo polinkiu į puikumą, į puikybę, mes, nuoširdžiai jam norintys padėti, padėsime. Tos mano mintys pasakytos ne vien nuo manęs, dėl to aš drįsau šiek tiek užtęsti.. Taip mano tam tikra Centro frakcijos deputatų dalis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar tai didelė dalis, jeigu ne paslaptis?
R.OZOLAS. Nedidelė
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Gerai, kiti, tikiuosi, trumpiau. Deputatas A.Januška. Dar sutarėm, kad 6 deputatai po minutę kalba. Tai deputatas A.Januška.
Deputato A.Januškos kalba
A.JANUŠKA. Aš norėjau replikuoti dėl gerbiamojo ministro A.Abišalos pasisakymo apie Vyriausybės užsienio politikos struktūrų perorganizavimą. Aš norėjau užduoti klausimą, bet tegul būna dabar replika. Šiuo metu mes turim jau 2 užsienio reikalų ministrus vienas yra reikalų ministras, kitas yra ekonominių santykių ministras, ir mes, Užsienio reikalų komisija, ne kartą susidūrėm, kad jau dabar, esant 2 užsienio ministrams, atsiranda problemų, tam tikrų nesutarimų. Na, dar yra problema, sakysim, ir dėl to, kad Rytų ekonominę politiką, pavyzdžiui, vykdo Ekonomikos ministerija, na, dar buvo ministras be portfelio, kuris vykdė Rytų politiką. Šia prasme Vyriausybėje praktiškai buvo 4 struktūros, vykdančios užsienio politiką. Ministras prisipažino, kad jis mėgsta valdymo reorganizavimą, ir man šiuo atveju keista, kad jisai ir toliau mano, jog reikalinga tiek daug struktūrų, taip pat palikti ir ministrą užsieniui, t.y. Rytams, be portfelio ir dar jį paskirti ministro pavaduotoju. Tai aš manau, kadangi gerbiamasis A.Abišala pavadino tai erezija, gal tai tegul ir lieka tiesiog žodinė erezija.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamieji deputatai, žemės ūkis yra visiškoje aklavietėje, ir iš gerbiamojo A.Abišalos pasisakymo, kuriame jis beveik neužsiminė apie žemės ūkį, man tapo aišku, jog kai jis bus Vyriausybės vadovas, žemės ūkyje jokio pagerėjimo laukti mes negalėsime. Gerbiamasis A.Abišala yra minėjęs, kad žemės ūkis nėra labai reikalinga šaka Lietuvoje. Aš manyčiau, kad jisai klysta ir jeigu jisai nesiims, nesusirūpins rimtai žemės ūkiu, jis gali ir visą Lietuvą nuvesti į aklavietę. Aš vis dėlto siūlyčiau gerbiamojo A.Abišalos kandidatūros nepalaikyti.
PIRMININKAS. Deputatas Kazimieras Saja.
Deputato K.Sajos kalba
K.SAJA. Ačiū už replikos teisę. Čia buvo priekaištaujama Pirmininkui, kad buvo paskelbta per televiziją, ir žmonės sužinojo apie būsimą kandidatą. Man atrodo, kad deputatai, kurie buvo tarp žmonių, galėjo atsivežti ir tų žmonių, tarp kurių jie buvo, nuomonę. Žmonės, tarp kurių man teko būti, nudžiugo. Jie nudžiugo, nes apie A.Abišalą tiesiog turėjo vaizdą iš jo buvimo seniūnu, iš jo sugebėjimo kalbėti, iš jo proto guvumo ir pagaliau iš daugelio televizijos laidų, derybų su Rusija. Aš tiesiog atsivežiau žmonių nuomonę, kad buvo pasirinkta optimali figūra. Kadangi aš nesibalotiruoju rudenį, aš tiesiog žiūriu dabar vėl kaip literatas į mūsų būrį. Man yra daug simpatiškų žmonių ir kairėj, ir dešinėj, ir aš norėčiau palinkėti žmonėms ir kairėj, ir dešinėj, kurie dabar kalba ir girdi visa Lietuva, kad jie nedarkytų, nemažintų savo renomė prieš rinkimus. Ir truputėlį galvodami apie savo buvimą Lietuvoj ir vietą, pagalvotų apie Lietuvą. Taip pat man atrodo, kad yra parinkta optimali figūra, ir aš kviečiu balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Deputatė Romualda Hofertienė.
Deputatės R.Hofertienės kalba
R.HOFERTIENĖ. Atsitiktinė ar neatsitiktinė šio Lietuvai reikšmingo posėdžio diena? 1940-ųjų liepos 21-oji — priverstinė Seimo rinkimų data, 1992-ųjų liepos 21-oji priverstinė naujos Vyriausybės formavimo diena. Tuose sutapimuose yra įdomu tik tai, kad abu įvykiai organizuoti tos pačios pusės. Įdomu ir tai, kad kas antrame pasisakyme buvo minimas Pirmininkas. Nebuvo kaltinamas tik už tai, kad šiandien nelyja. Tai ar nepanašu, kad ruošiama dirva dar vienam tautos sukrėtimui? Todėl turėdama tai galvoje, be to, matydama tarpuvaldžio pavojų bei ministro A.Abišalos drąsą ir aukojimąsi šiuo sunkiu laikmečiu, siūlau šiandien ir tik šiandien šioje priverstinėje situacijoje tvirtinti pasiūlytą kandidatūrą. Be to, dar noriu paminėti, kad premjero G.Vagnoriaus ypač gražus ir kultūringas mokėjimas išeiti iš posto, noriu priminti, kad ateiti gražiai moka visi, nueiti ne, tai jo gražus išėjimas ne tik pamokė visus, įsitvėrusius į kėdes, kaip reikia mokėti išeiti, bet parodė ir tai, kad jis daugelio tebėra remiamas ir niekada nevėlu jam sugrįžti atgal. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai, atrodo, pasisakymai baigti. Dabar kaip numato... tiksliau norinčių, žinoma, daug yra. Ai, tiesa, išsibraukus deputatui P.Vaitiekūnui — deputatas Z.Juknevičius.
BALSAS IŠ SALĖS. Šeštasis.
PIRMININKAS. Ne.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš man skirtas minutes atiduodu ponui R.Ozolui, nes jis jas pereikvojo, o aš pritariu visam tam, ką jis pasakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasirodo, jis kalbėjo ne tik Centro frakcijos vardu. Gerai, dabar pagal viską — dar 15 min. skiriama Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasisakymui, dar 15 min. baigiamajam pretendento žodžiui, bet tai, matyt, darykime po pertraukos, 17.30 val. Ar norite dabar? Vis dėlto pusė valandos, dar paskui sutarti dėl balsavimo procedūros — tai daugokai užgaišim. Aš labai prašau visus rinktis į salę 1730 val. Na, ką darysi, kad mes čia ilgokai užgaišom.
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Iki šios dienos kulminacijos liko nebedaug laiko. Liko 2 pasisakymai, o prieš tai deputatas K.Antanavičius nori perskaityti skelbimą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu kreiptis į deputatus, kurie šiandien iš ryto nukentėjo, ne tiek daug čia yra jų, kad yra parengtas pareiškimas. ,,S.m. liepos 21 d. einant į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, prie rūmų organizuoto mitingo dalyviai visaip įžeidinėjo jiems nepatinkančius deputatus ir net panaudojo prieš mus smurtą, tuo pažeisdami deputatų neliečiamumą ir žmogaus etiką. Mūsų žiniomis, mitingo organizatoriai buvo Lietuvos darbininkų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio vadovai — A.Balsienė ir J.Tamulis. Dėl to..."
PIRMININKAS. J.Tamulis?
K.ANTANAVIČIUS. J.Tumelis, atsiprašau. ,,Dėl to prašome iškelti baudžiamąją bylą minėto mitingo organizatoriams." Čia raštas generaliniam prokurorui. Tai prašom, kas esat nuskriausti, pasirašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar pagal Reglamento 165 straipsnį, diskusijoms pasibaigęs, žodis suteikiamas pretendentui ir baigiamasis žodis — jį pristačiusiajam pareigūnui. Tai pirmiausia pretendentas — ministras deputatas A.Abišala. Gal tikrai lukterkim porą minučių, aš intensyviai maigysiu skambutį. Gerbiamieji, kviečiu į salę, baigiamasis pretendento į Ministro Pirmininko postą žodis. Ta proga, aš manau, galime sutarti, kad ketvirtadienį reikia daryti posėdį vien dėl to, kad jeigu bus paskirtas naujas Ministras Pirmininkas, jis prašo, kad ketvirtadienį būtų galima sudaryti Vyriausybę, jis pateiktų. Na, jeigu ir nebūtų paskirtas Ministras Pirmininkas, tai yra dar kiti keli klausimai, kuriuos reiktų išspręst. Jeigu nebūtų paskirtas Pirmininkas šiandien, galbūt sutartume dėl posėdžio ryt, ryt iki pietų gal baigtume visus tokius neatidėliotinus reikalus. Maždaug šitaip ir orientuokimės: jeigu paskiriame Ministrą Pirmininką, darome plenarinį posėdį ketvirtadienį, jeigu nepaskiriame — rytoj rytinį plenarinį posėdį. Ne, tai aš tikiuosi, kad bus paskirtas. Gerai, deputatų salėje gerokai gausiau. Kviečiu į tribūną poną A.Abišalą.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, dėkoju už gerus ir ypač už blogus žodžius, kadangi jie buvo pasakyti atvirai ir beveik visais atvejais buvo teisingi. Gaila tik, kad jūsų kalbose buvo keliami kaltinimai vieni kitiems už praeitus veiksmus. Labai prašyčiau, kad jeigu mane išrinktumėt arba neišrinktumėt, baigtume šitą praktiką ir imtumėmės veiksmų į priekį, o ne veiksmų atgal. Norėčiau neatsakinėti į papildomai pateiktus klausimus. Man atrodo, tie, kurie nesuspėjo klausimų užduoti anksčiau arba replikų pasakyti, pasakys asmeniškai vėl nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų. Tiktai komentaras dėl dviejų dalykų. Vėl tenka apgailestauti, kad, matyt, netiksliai pasakiau dėl tos Rytų politikos. Būtent kaip vieną iš pagrindinių darbų matau jos suformulavimą ir, aišku, laikymąsi, o ne orientavimąsi į Rytus. Šito nėra, aš ne kartą esu sakęs, kad Rytų įtakai mes kaip tik turim spirtis kuo labiau. Ir deputatui A.Januškai iš tiesų aš visiškai su jumis sutinku, kad nėra gerai, kai daugelis struktūrų vienu metu vykdo politiką. Dėl to, beje, ir ankstesnėj Vyriausybėj buvo paskirtas ministras be portfelio, atsakingas už tai, kad šiek tiek trauktų nuo konkrečių ministerijų, ypač nuo Ekonomikos bei nuo Prekybos ir materialinių išteklių, politikos darymą, va. Aš nežinau, mes turėsim tartis, kaip iš tikrųjų geriau pasielgti, bet kol kas atrodo, kad dabar, svarbiausia, viduj daugiau galimybių — dirbti galėtų vien tik su tuo atskiras Vyriausybės narys. Bet tai nėra kokio nors užsispyrusiojo tvirta nuomonė, apie tai bus galima diskutuoti,
Gerbiamieji deputatai, labai dėkoju jums už tai, kad diskusija buvo geranoriška, pasiūlymai buvo naudingi. Atvirai pasakysiu — aš tikrai nesitikėjau šito, ypač po šios dienos rytinių įvykių. Dabar prašau jus balsuoti pagal savo protą ir sąžinę, ne pagal emocijas ir nebalsuoti turint kokį nors kitą tikslą, išskyrus tiktai paskirti Vyriausybę, t.y. pradėti ją formuoti, arba nepaskirti. Ačiū jums, lauksime balsavimo rezultatų.
PIRMININKAS. Labai jums dėkoju. Ir dabar — baigiamasis žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kaip kandidatūros pateikėjui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, po labai turiningų įvairių ir svarbių pasisakymų aš noriu šiek tiek sugrąžinti jus į mūsų svarstymo pradžią ir būtent pats prisiminti ir jums priminti kandidato į premjerus kalbą bei atsakymus, kurie manęs, galbūt ir jūsų neapvylė, o štai deputatą K.Antanavičių net sužavėjo. Man, žinoma, gaila ir tam tikras netikėtumas, kad kolega L.Sabutis nepamiršo kai kurių bendro darbo su kandidatu nesutarimų ir dar labai tai akcentavo. Aš tai suvokiau kaip veikiau subjektyvų vertinimą, kokių mes čia vieni apie kitus nemažai girdime. Dėl Rytų politikos. Nors gerbiamasis A.Abišala jau pats pakoregavo, aš irgi norėjau pasakyti pakoreguodamas, kad iš tikrųjų kalbama ne apie kokią nors asmens politiką, bet apie dalyvavimą ir vadovavimą kai kuriais etapais deryboms ir iš to atsiradusį tam tikrą mūsų politikos žinojimą ir patirtį, kas negali būti neigiama. Ne visai supratau arba, kitaip sakant, visai nesupratau ir kolegos K.Motiekos užuominų dėl užsienio investitorių konkurencijos. Galbūt tą klausimą verta svarstyti, bet turbūt kitame kokiame nors posėdyje, jeigu jūs norėsite, ir Aukščiausiojoje Taryboje. Nereikalingi čia buvo ir svarstymai, prisiminimai apie buvusios Vyriausybės atstatydinimą, taip pat neprisidėję prie mūsų konstruktyvios nuotaikos, bet galbūt ir ,,neišmušę" iš jos. Norėčiau to tikėtis. Aš tikiuosi jūsų paramos kolegai Aleksandrui Abišalai ir būsimajai Vyriausybei, kurią galėtume patvirtinti, jeigu jūs šiandien patvirtinsite premjerą, taip pat nedelsiant, siūlyčiau dar šią savaitę. Frakcijos, kurios suprato valstybės reikšmę plačiau negu vien dabartinio premjero nušalinimą, o ypač kai išaiškino, kad Vyriausybę reikia juridiškai ir konstituciškai iš naujo įgalioti, yra pasisakiusios čia ir kitur, kad rems Pirmininko pasiūlytą naują kandidatūrą ir be išankstinių sąlygų, išskyrus 3 asmenybes, kurias įvardijo Tautos pažangos frakcijos pirmininkas. Na, ypač žadėta remti, jeigu kandidatūra bus iš ligšiolinės Vyriausybės. Aš atsižvelgiau į tą pageidavimą ir tikiuosi, kad ir frakcijos atsižvelgs į mano atsižvelgimą.
Dėl Liberalų frakcijos pasiūlyto nutarimo projekto. Aš manau, kad apie jį galvoti dabar truputį per anksti, ypač dėl tolesnių — 2 ir 3 punktų:
ar jie reikalingi tame nutarime, ar tai turi būti atskiras dokumentas, ar jie taip ar kitaip gali būti suredaguoti. Tikiuosi, kad balsavime, kuris tuoj prasidės turbūt, bus mažiau žaidžiančių žinomą susilaikymo žaidimą, nes tokiais atvejais kaip šis susilaikymas pavirsta balsavimu ,,prieš", mes tai puikiai žinome. Mums reikia netrukus turėti naujai įgaliotą Vyriausybę, todėl aš kviečiu kolegas deputatus nepaisant to, kokioms frakcijoms jie priklauso, pritarti deputato Aleksandro Abišalos kandidatūrai, paremti jį, kaip čia buvo ne kartą sakyta, pagal savo sąžinę ir valstybės reikalų supratimą. Iš to, ką frakcijos sakė apie situaciją ir apie būsimą sprendimą, aš mačiau ir kairiųjų frakcijų konstruktyvumą toje padėtyje, kuri dabar yra, ir tikiuosi būtent konstruktyvumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, Pirmininke. Dabar reikia susitarti dėl balsavimo procedūros. LDDP frakcija pasiūlė tokį, sakyčiau, kraštutinį variantą — naudoti slaptą balsavimą. Aš sakau ,,kraštutinį". Štai dėl ko: yra švelnesnis balsavimo būdas, kuris apibrėžtas Reglamento 105 straipsnyje, — atviras balsavimas biuleteniais. Ten balsuojama biuleteniais kaip ir slaptame balsavime, tačiau balsuojama salėje, nenaudojamos visos šitos urnos, kabinos ir pan. Tai toks yra švelnesnis variantas, kuris atimtų žymiai mažiau laiko. Tačiau nepaisant to, kadangi yra prašymų balsuoti ir atvirai, teks spręsti mums procedūrinio balsavimo metu, kokį balsavimo būdą pasirinksime. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, ne taip baisu balsavimas biuleteniais, bet šitai reikia daryti dėl to, kad vis dėlto šitas žiedas apie Aukščiausiąją Tarybą iš tų žmonių, kurie mums grasino čia ateinantiems ir kurie pridėjo rankas, paleido rankas ar kojas. Kadangi šitie žmonės yra aplinkui, todėl atvirai balsuojant gali rezultatas būti neobjektyvus — kai kam iš esančių čia gali sudrebėti kinkos, todėl aš prašyčiau biuleteniais.
PIRMININKAS. Tai jūs nebesilaikote slapto balsavimo reikalavimo?
M.STAKVILEVIČIUS. ... Bet mes sutinkam, kad būtų balsuojama biuleteniais.
PIRMININKAS. Atviras balsavimas biuleteniais, kur nenurodoma deputato pavardė.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, tačiau yra reikalavimas balsuoti ir atvirai, tai aš pateiksiu procedūriniam balsavimui, kad išaiškintume, kuris būdas labiau priimtinas. Kol kas deputatas L.Milčius ir po to...
L.MILČIUS. Na, aš tiesiog nusistebėjau: nuo kada Demokratinė darbo partija išsigando savo tautos žmonių. Aplink Aukščiausiąją Tarybą šiuo metu susirinkę nuostabiai puikūs žmonės, mes su jais kalbėjomės, ir jie labai nusiteikę geranoriškai. Jie tik nori užbaigti šitą konfliktą, kad būtų išrinkta Vyriausybė ir Lietuva pradėtų vienąkart dirbt. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ir ponas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Kadangi balsuojama dėl manęs, galbūt turiu teisę pasisakyti. Gerbiamieji kolegos deputatai, žinoma, neprimygtinai, bet aš prašyčiau balsuoti atvirai. Man to reikia tam, kad žinočiau, su kuriais deputatais labiau negu su kitais reikia derinti savo veiksmus ir sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju jums. Prašau, prašau visus sėsti į vietas. Registracija prasidėjo. (Triukšmas) Registruojamės. Ar visi deputatai girdėjo, kad registracija prasidėjo? Gerai. Gerbiamieji, prašau salėje tylos. Ar galima palaukti, kol bus tyla? Ar priimtina būtų tokia balsavimo procedūra: kas pasisako už atvirą balsavimą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už LDDP pasiūlytą atvirą balsavimą biuleteniais, neparašant pavardės, spaudžia mygtuką ,,prieš". Galima sutart šitaip. Gerai. Salėje 98 deputatai. Prašau tylos.
BALSAS IŠ SALĖS. Koks kvorumas yra?
PIRMININKAS. Atsiprašau, 102. Salėje 102 deputatai užregistruoti. Kas pasisako už atvirą balsavimą pakeliant korteles, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už LDDP frakcijos siūlomą variantą balsuoti biuleteniais, spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsavimas prasidėjo. Balsuojame elektronika. Už pirmąjį būdą, t.y. už atvirą balsavimą pakeliant korteles, balsavo 51 deputatas, už antrąjį būdą, kur būtų balsuojama biuleteniais, balsavo 43 deputatai. Balsų dauguma yra nuspręsta balsuoti atvirai, pakeliant korteles. Salėje yra 102 deputatai, 103. Gerai, prašau, deputate Tamuli, sėsti jus į vietą. Sutikit, kad neeilinis balsavimas, galit paklust šiuo atveju. Gerai. Salėje 103 deputatai. Prašau balsų skaičiavimo grupę perskaičiuoti, kiek salėje deputatų, kad kartais elektroninis registravimas nebūtų buvęs klaidingas. Tai prašau, dabar perskaičiuojami deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 102 deputatai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 102.
PIRMININKAS. Salėje 102 deputatai. Norint, kad būtų išrinktas ponas Aleksandras Algirdas Abišala Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, reikia 52 balsų ,,už". Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku būtų paskirtas Aleksandras Algirdas Abišala? Kas už? Netriukšmaukit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ačiū. Už balsavo 67 deputatai.
PIRMININKAS. Už balsavo 67 deputatai. (Plojimai) Kol kas nereikia karščiuotis, dar noriu paklausti, kas prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 4.
PIRMININKAS. 5, prieš 5.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, 5.
PIRMININKAS. Pavardžių neminėsim. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 22.
PIRMININKAS. Susilaikė 22 deputatai. Balsuojant dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskyrimo", skiriant į šį postą Aleksandrą Algirdą Abišalą, už balsavo 67, prieš — 5, susilaikė 22. Taigi nutarimas yra priimtas. Ponas Aleksandras Algirdas Abišala paskirtas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. Lieka tik pasveikinti. (Plojimai) Prašom, gerbiamasis Ministre Pirmininke, į tribūną.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už pasitikėjimą ir turiu pasakyti, kad tik dabar man pasidarė iš tikrųjų baisu. Todėl labai prašau jūsų, balsavusių ar nebalsavusių už mane, padėti man suformuoti Vyriausybę ir po to padėti jai veikti. Pabandykime atskirti rinkiminę kovą nuo Lietuvos egzistencijos problemų. Aš prašyčiau jūsų ketvirtadienį įrašyti į darbotvarkę Vyriausybės formavimo klausimą. Manau, kad man pavyktų iki to laiko pateikti jums, jeigu nevisiškai visus, tai tikrai daugiau negu 2/3 pretendentų. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos frakcijos sutiktų, o, matyt, seniūnija organizuotų, rytoj 11 val. galėčiau įteikti daugumos pretendentų sąrašą ir pabandyti susitarti dėl jų apklausos, jeigu matysit tokią esant reikalinga. Taip pat noriu jūsų paprašyti sutikti tvirtinti kai kuriuos ministrus iš tų, kurie jau dabar dirba, jiems nesant, nes dalis yra išvykusių, dalis atostogauja. Aš manau, kad jie suvažiuos, bet kas gali žinoti. Prašom dėl to pagalvoti. Jeigu jūs nesutiksit, tada teks palaukti vėliau. Labai prašau ypač Teisinės sistemos komisiją duoti savo išvadą dėl naujai paskirto premjero galimybės skirti naują banko valdybos pirmininką. Galbūt reikia įstatymo išaiškinimo, galbūt pakeitimo. Jeigu visa tai neįmanoma, tada aš pirmiausia prašysiu dabar esantį pirmininką atsistatydinti arba Aukščiausiąją Tarybą balsuoti dėl nepasitikėjimo banko valdybos pirmininku. Aš labai norėčiau turėti galimybę paskirti naują banko valdybos pirmininką. Naują — tai visiškai nereiškia, nors aš esu nusiteikęs skirti iš tikrųjų naują, bet nereiškia, kad ne tą patį. Tai paaiškės po mūsų tarpusavio konsultacijų. Labai prašyčiau jūsų svarstyti visą kabinetą kartu. Ar jūs nuspręsit balsuoti dėl viso kabineto kartu, yra jūsų valia, bet, man regis, kad, gavę visą valdžią prieš akis, galėsite lengviau apsispręsti.Dar kartą dėkoju už pasitikėjimą, linkiu mums visiems konstruktyvaus darbo nevengiant skirtingų idėjų. Ir dar vieną dalyką norėčiau pasakyti. Aš nežinau, ar Aukščiausiojoje Taryboje iš tribūnos kas nors padėkojo iki šiol buvusiam premjerui Gediminui Vagnoriui. Aš noriu tai nuoširdžiai padaryti ir tikiuosi didelės daugumos jūsų vardu, nes, nepaisant visų klaidų, darbas yra padarytas esminis ir didelis. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ketvirtasis atkurtos Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke. Ką gi, manau, galime pradėti priesaikos procedūrą.
Ministro Pirmininko A.A.Abišalos priesaika
V.LANDSBERGIS. Prašau jus, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, kartoti paskui mane šį tekstą, savo vardus ir pavardę jūs pasakysite vienas. ,,Aš..."
A.A.ABIŠALA. Aš, Aleksandras Abišala,
V.LANDSBERGIS. ,,...jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,"
A.A.ABIŠALA. ...jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
V.LANDSBERGIS. ,,Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą."
A.A.ABIŠALA. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą.
V.LANDSBERGIS. ,,Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,"
A.A.ABIŠALA. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
V.LANDSBERGIS. ,,...sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei."
A.A.ABIŠALA. ...sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
V.LANDSBERGIS. ,,Tepadeda man Dievas."
A.A.ABIŠALA. Tepadeda man Dievas.
V.LANDSBERGIS. Priesaika priimta. Aš sveikinu jus, Lietuvos Ministre Pirmininke.
A.A.ABIŠALA. Dar kartą dėkoju. Jums leidus, norėčiau pradėti dirbti Vyriausybės formavimo darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, su visu tuo yra susijęs vienas trumpas nutarimas, kurį dabar galėtume priimti. Nutarimas vadinasi taip: ,,Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų." O nutarimo turinys toks: ,,Aukščiausioji Taryba nutaria panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Gedimino Vagnoriaus įgaliojimų apribojimą pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 7 straipsnį."
Gal kalbininkai dar kiek redaguotų šitą tekstą, tačiau, kaip jūs žinote, tapus Ministru Pirmininku deputatui G.Vagnoriui, jam pagal Reglamento 7 straipsnį buvo apriboti deputato įgaliojimai. Šitas įgaliojimas turėtų būti panaikintas. Šitie apribojimai turėtų būti panaikinti. Gerai. Prašau balsuoti už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 89.
PIRMININKAS. Už balsavo 89 deputatai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 1 deputatas. Nutarimas priimtas.
Gerai. Dabar kviečiu į tribūną žemės ūkio ministrą poną R.Survilą. Toliau nutarimas dėl valstybinės paramos žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo sausros.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros” svarstymas ir priėmimas
R.R.SURVILA. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos. Per tas kelias dienas, kurios buvo duotos šitam nutarimui pataisyti, Aukščiausiosios Tarybos komisijos ir kiti specialistai patikslino kai kurias formuluotes, kai ką atmetė, kai ką pridėjo, ir dabar jūs turite prieš akis šitą nutarimą, kuris iš esmės galėtų suteikti bent dalį lėšų įgyvendinti priemonėms, kurios galėtų iš dalies kompensuoti nuostolius, padarytus dėl sausros. Noriu pažymėti, kad tai būtų ne tik kompensuoti žemės ūkio nuostoliai, bet tuo pačiu tam tikra dotacija visiems Lietuvos gyventojams, nes tai tiesiogiai susiję su žemės ūkio produktų gamybos savikaina ir jų kaina, jų vartojimo lygiu ir visi kiti dalykai. Taigi kviečiu aptarti ir priimti šitą nutarimą. Čia yra kelios alternatyvos. Jas pasirenkant galima galų gale suformuluoti galutinį variantą. 2 projektas. Aš turėčiau skaityti?
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, gal kas norėsit paklausti? Tuoj, minutėlę. Prašom. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti) ...neturi būti trečiojo svarstymo metu. Neturi būti pasiūlymų, kurie nepateikti. Aš matau, kad čia atsižvelgta į tuos pasiūlymus, kurie buvo pateikti, ir balsuokim pagal straipsnius už alternatyvas.
E.GENTVILAS. Pone Juršėnai, dėl procedūros gal taip pat galiu, permušdamas ritmą?
PIRMININKAS. Prašom. Seniūnas...
E.GENTVILAS. Kadangi Ministras Pirmininkas sakė, kad rytoj 11 val. gali pateikti naujo kabineto sudėtį, tai gal reiktų paskelbti, kad rytoj frakcijų ir komisijų pirmininkų posėdis 11 val. Jūs tai fiksuokit. Aš atsiprašau, kad iš konteksto iškritau.
PIRMININKAS. Gerai, aš atsiprašau, ministre. Aš tikiuosi, kad kolegos girdėjo, bet kartoju seniūno ir seniūnijos pranešimą: rytoj 11 val. frakcijų vadovų, komisijų pirmininkų ir visų kitų pareigūnų pasitarimas 308 kambary. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, daugelis iš tų pasiūlymų, kurie surašyti šitame nutarimo projekte, yra jau priimti Vyriausybės, ir jūs, kalbėdamas su deputatais, tai patvirtinot. Ar yra prasmė dabar antrą kartą mums balsuoti dėl viso to, kas daugeliu atvejų priklauso Vyriausybės kompetencijai, viskas praktiškai yra priimta praeitame posėdyje? O nuomonę dėl akcizų didinimo jau daugelis iš čia esančių deputatų išsakė. Jeigu jūs norite tik tą problemą spręsti, tai atskirai ir balsuojam, ar didinti akcizų mokestį, ar nedidinti. Visa kita yra išspręsta.
R.R.SURVILA. Taip, jūs teisus. Čia yra dar viena alternatyva, dėl kurios reikia apsispręsti. Ji pakankamai lanksčiai išdėstyta. O dėl kitų svarbiausių punktų reikalas yra toks svarbus, sumos yra tokios didelės, kad Vyriausybė leistų, jog Aukščiausioji Taryba pritartų, tuo labiau kad čia yra tokių pavedimų kaip: sumažinti arba atleisti nuo žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčių žemės ūkio įmones arba atleisti žemės ūkio įmones nuo pelno mokesčio. Tai siūlymai Vyriausybei, tai grynai Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva. Vis dėlto reikėtų tai pabandyti aprobuoti čia.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis. Prašom.
J. TAMULIS. Man atrodo, kad vienintelė problema yra čia kita nelaiminga idėja padidinti akcizą 4%. Jeigu šitą alternatyvą išspręstumėm, man atrodo, kad daugiau jokių problemų kaip ir neliktų.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius gal dėl kito kurio nors klausimo?
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau grįžt prie seniūno pasiūlymo. Jeigu 11 val. bus pateikta kabineto sudėtis, tai tikslingiau yra dalyti ne pirmininkų posėdį, o frakcijų posėdžius, kad į pirmininkų posėdį frakcijų pirmininkai ateitų su frakcijų nuomone.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, kolegos sako, kad truputį ne į temą. Dabar kalbame...
S.MALKEVIČIUS. Nesvarbu, tai reikėtų išspręsti organizacinį klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, mes dar turime laiko. Prašom deputatą J.Pangonį. Minutėlę. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, man tai labai keista, kad atsirado 2 projektas ir jisai iš esmės kopijuoja Vyriausybės nutarimą Nr.538. Regis, kad gerbiamasis ministras turėtų tai žinoti. Todėl balsuokime dėl tų alternatyvų, kurios lemia akcizo mokesčio padidinimą, ir manau, kad čia daugiau nėra ką ir veikti su tuo nutarimu, nes Vyriausybė yra priėmusi dar liepos 14 d. Tas nutarimas praktiškai jau įsigaliojęs, veikia. Aš manau, kad Žemės ūkio ministerija turėtų dabar užsiimti praktiniu darbu, kad perdirbamoji pramonė neskriaustų žemdirbių, nes atsirado tokių atvejų, kad ir, pvz., Alytaus rajone sviesto gamykla pati turbūt savavališkai sumažino pieno supirkimo kainą nuo 6 rub. iki 5 rub. 70 kap. tuo metu, kai mažėja pieno gamyba. Tai neatitinka jokios rinkos sąlygų, manyčiau, čia Žemės ūkio ministerija turėtų tarti tvirtesnį žodį ir dabar nauja Vyriausybė turbūt šiuos reikalus sutvarkys.Aš taip manau. O mes čia galim su tuo nutarimu nevargti, kadangi visa tai Vyriausybės patvirtinta, išskyrus vieną punktą.
R.R.SURVILA. Aš galiu atsakyti, kad pieno kainas šiandien Žemės ūkio ministerija pateikė Vyriausybei — būtent iš tų 6 mlrd. padidinti iki 9 rub. Žinoma, kad įvairių variantų rinkos sąlygomis pasitaiko. O dėl nutarimo — vis dėlto čia yra punktų, aš kartoju, kurie grynai Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva. Pvz., mes norim pasiekti, kad būtų šiemet šitom sąlygom žemės ūkio įmonės atleistos nuo žemės mokesčio, nuo pelno mokesčio. Sitai čia išdėstyta. Vėliau, kad tie 6 mlrd. iš emisijos būtų tvirtas aukščiausiojo lygio patvirtinimas, nes paskui atsiranda įvairių netikrumų tai vienoj, tai kitoj instancijoj ypač šiuo metu, kada dar šitaip formuojama Vyriausybė, nevykdo. Čia visi skubūs dalykai yra, todėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimas tikrai būtų ne pro šalį.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius dėl darbo tvarkos. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu posėdžio pirmininkas negali apsispręsti, tai siūlau tada balsuoti, kad svarstytumėm pagal straipsnius ir būtų priimtas įstatymas. Juk niekas apie nieką nekalba.
PIRMININKAS. Gerai. Tada aš klausiu kolegų, kurie esat užsirašę, iš viso 9 deputatai: ar darom taip, kaip siūlo Ekonomikos komisijos pirmininkas deputatas K.Antanavičius, t.y. pradedam balsuoti paeiliui, arba taip, kaip siūloma — nuo tos svarbiausios alternatyvos, t.y. 1 punkto 4 dalis. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad 1 punkto 1 papunktis, 2 papunktis ir 3 papunktis jau praeitą posėdį buvo aprobuoti, aptarti ir mūsų pritarta jiems, todėl yra ir likęs diskusinis 1 punkto 4 papunktis — dėl bendrojo akcizo mokesčio tarifo. Alternatyvos išdėstytos net 2, ir aš siūlyčiau prisiminti tą pasiūlymą, kuris buvo mano teiktas ir Žemės ūkio ministerija iš principo jam neprieštaravo. Man rodos, nežinau, ar ministras patvirtins tai, kad visais atvejais, sprendžiant šį klausimą dėl bendrojo akcizo padidinimo vienos ar kitos alternatyvos būdu ar apskritai atsisakant, sakinį reikėtų pratęsti arba mintį pratęsti maždaug taip:
kad būtų atleidžiamos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai nuo bendrojo akcizo mokėjimo už žemės ūkio gamybai perkamas materialines technines priemones. Tai būtų realus, konkretus reikalas finansinei būklei žemės ūkyje pagerinti. Na, o dėl tolesnių punktų aš paprieštarausiu deputatui J.Pangoniui: ir 3, ir 2 punktas su papunkčiais, ir 3, ir 4 punktai reikalingi jau vien dėl to, kad Vyriausybės keičiasi, situacija keičiasi, o Aukščiausiosios Tarybos pozicija ir nuomonė dėl žemės ūkio galėtų būti nustatyta. Tarkim, vienokia ar kitokia Vyriausybė dabar susiformuos, tačiau Aukščiausiosios Tarybos principinės pozicijos dėl žemės ūkio čia būtų išdėstytos, ir Vyriausybė ieškotų galimybių mokesčiams sumažinti, palūkanoms arba ir kreditams atidėti ir pan.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tai pradedam balsuoti. Ar vis dėlto dar norim kalbėt?
BALSAS IŠ SALĖS. Dar kalbėti. Dar reikia pakalbėti. PIRMININKAS. Na, gerai, deputatui R.Rudziui ir tada balsuojam. R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamasis ministras, užsiėmęs žemės ūkio nelaimėmis ir sausra, matyt, negirdėjo Vyriausybės Pirmininko, Ministro Pirmininko Aleksandro Abišalos kalbos, ir šis nutarimas, kurį jis pristato, yra parengtas G.Vagnoriaus dvasia, o ne A.Abišalos dvasia. Aš drįstu tamstai, ministre, priminti, kad Aleksandras Abišala jau kaip tautos nelaimę mato šiuos mokesčius ir pareiškė iš šios tribūnos, kur jūs dabar stovit, kad neturės jokio noro ir jokių šansų ateityje didinti mokesčius, o jūs siūlote čia akcizo alternatyvėles — tai 4 punktais, tai 2 punktais, tai 1 punktu. Taigi aš, tai primindamas, gal jūs laikinasis ministras nebe taip svarbu, vis dėlto norėčiau prašyti primygtinai: prieš tai išspręskim, ar šis nutarimas bus svarstomas jau naujos Vyriausybės koncepcijos dvasia, ir balsuokim, ar iš viso bus didinami akcizai, ar padusinsim dar toliau. O jeigu jau nuspręsim, kad dusinsime ekonomiką šitais akcizais, kad išgelbėtume žemės ūkį, vietoj to, kad galbūt prieš mėnesį jiems reikėjo duot pigiau salietros. Jeigu jau nuspręsime, kad dusinam, tada balsuosim, kiek dusinam. Pone Juršėnai, aš prašau šio mano siūlymo nepamiršti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradedam pastraipsniui. Kas dėl 1 punkto? Turite pastabų? Gerai. Taigi tada dėl 1 punkto 4 papunkčio alternatyvos. Aš siūlau taip balsuoti: čia yra 4 alternatyvos, iš karto mes negalim dėl jų balsuoti. Tai iš tikro, kaip kai kurie, kolegos, ir siūlėte, pirma sprendžiam, ar mes darom tą padidintą akcizą, ar nedarom. Va šita alternatyva. Jeigu sutariam, kad darom, tada išsirenkam iš 3 alternatyvų. Sutariam? Taigi balsuosim taip. Kas už tai, kad būtų padidintas bendrasis akcizas, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas prieš — tas ,,prieš", susilaikiusieji neskaičiuojami.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl motyvų.
PIRMININKAS. Užtenka motyvų. Prašom. Kas už projekto variantą, t.y. už padidintą akcizą, tas ,,už", kas prieš tas ,,prieš", kas siūlo išbraukt. Už — 21, prieš — 32. Taigi visas klausimas išspręstas. (Balsai salėje) Mes prie to prieisime, tai vėliau. Ne 4-as, ten yra 4-ojo 1-as jau, o čia 1-ojo 4-as, prašom nepainioti. Taigi dabar dėl 2 punkto, kur Vyriausybei pavedama. Čia problemų nėra, atrodo. Deputatė B.Valionytė. Prašom.
B. VALIONYTĖ. Tada, kai mes praeitą trečiadienį Agrarinės komisijos išplėstiniame posėdyje svarstėm šį klausimą, aš kaip tiktai ir siūliau vieną esminį dalyką — kad būtų įkuriamas paramos fondas žemės ir miškų ūkiui, nepriklausąs Žemės ūkio ministerijos kompetencijai, o apskritai atskiras, kaip juridinis asmuo su savo taryba ir su savo nuostatais. Kadangi šitas mano pasiūlymas ten, išplėstiniame komisijos posėdyje, nesusilaukė pritarimo, aš vis dėlto siūlau jį dar kartą deputatams vien todėl, kad būtų išvengta galimybės per gerus draugus kažkam labiau nukentėti nuo sausros, o kažkam mažiau. Kai bus sudaryta fondo taryba, visiškai, sakyčiau, nepavaldi Žemės ūkio ministerijai, o vyriausybinio lygio, ir ji skirstys lėšas, aš matau vienintelį kelią, kad truputį būtų daugiau teisingumo mūsuose. Siūlau deputatams iš esmės apie tai susimąstyti. Kitaip tariant, siūlyčiau tokiu atveju 3 punkte po alternatyvos parašyti: ,,šio fondo lėšas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės fondo nuostatus" ir tokiu būdu įpareigoti Vyriausybę suformuoti ir fondo tarybą, nes dabar parašyta, kad šitas fondas yra visiškai po Žemės ūkio ministerijos sparnu. Aš manau, kad tai, deja, yra neteisinga. Lėšos ir mokesčiai yra ne Žemės ūkio ministerijos ir turi būti naudojami labai tiksliai, nepaisant to, kad čia į fondo nuostatus jau yra programa įrašyta. Siūlau tai padaryti, kad sudarytų vyriausybinę fondo tarybą galbūt net ir iš atskirų žmonių... Žodžiu, Vyriausybė tegu suformuoja atskirą struktūrą, juridinis asmuo, ir vyksta visas atsiskaitymas. Ačiū už dėmesį.
R.R.SURVILA. Aš manau, ir taip yra, kad Žemės ūkio ministerija Vyriausybės padalinys. Lėšas skirsto, lėšos jau skirstomos pagal konkrečius nuostatus. Tie nuostatai yra viešai skelbiami, visada gali būti patikrinti arba užginčyti, jeigu jie bus neteisingi, bet kurti naujas tarybas ir velti tuos visus dalykus į naujas diskusijas aš nesutinku. Reikia sudaryti nuostatus ir daugiau nieko jokių žmonių, jokių komisijų. Kuo daugiau komisijų — tuo daugiau tų pažinčių, apie kurias jūs kalbat. (Balsai salėje) Čia buvo toks vienas E.Grakausko pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tai sutinkat su šituo? Tai jeigu sutinkat, viskas, tvarka. Prašom pasakyti. Jeigu pranešėjas sutinka, nėra ko ginčytis. Tai prašom, ministre, pasakyti.
R.R.SURVILA. Dėl šito 1.4 punkto — kada mes pasirinksime alternatyvas, reikia pasakyti, kad buvo pateiktas Agrarinės komisijos pavaduotojo deputato E.Grakausko pasiūlymas papildyti jį būtent taip: ,,atleidžiant žemės ūkio įmones ir ūkininkus nuo bendrojo akcizo mokėjimo už perkamas žemės ūkio gamybai materialines technines priemones."
PIRMININKAS. Sutinkam? Gerai. Einam toliau. Taigi 2 punktas nėra abejonių? 3 punktas — nėra abejonių? Tada 4 punktas, kur yra alternatyvos. Čia reikės balsuoti. Prašom, ministre.
R.R.SURVILA. Taip, alternatyva dėl bendrojo akcizo: nuo 4 punktų iki pasiūlymo visiškai netaikyti.
PIRMININKAS. Taigi ne pirmo ketvirtas. Ketvirto pirmas, ne pirmo ketvirtas ketvirto pirmas.
R.R.SURVILA. Ketvirto pirmas, taip. ,,Sumažinti arba atleisti nuo žemės mokesčių, žemės nuomos mokesčių žemės ūkio paskirties žemę, žemės ūkio bendroves bei ūkininkus." Alternatyva šito netaikyti, išbraukti.
PIRMININKAS. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
R.R.SURVILA. Aš noriu pasakyti, kad tai yra nedidelės sumos, tai yra tiktai keli šimtai milijonų, tačiau reikalinga vien todėl, kad žmonės žemės ūkyje suprastų, jog Vyriausybė, valstybė supranta ūkio padėtį ir todėl imasi tokių priemonių.
PIRMININKAS. Taigi... A, deputatas A.Taurantas. Prašom.
A.TAURANTAS. Aš tik norėjau paklausti, ar bus gerai nutarime tokia nekonkreti formuluotė: sumažinti arba atleisti. Tai čia buvo tik toks pasiūlymas, bet tai priimkime — arba sumažinti, arba atleisti.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Taurantai, aš siūlysiu taip: pirmiausia ar mes sumažinam, ar atleidžiam — šitą dalyką, o po to — iš viso išbraukt ar palikt. Tai, žodžiu, tokią alternatyvą reikia daryti.
A. TAURANTAS. A, tada atsiprašau, Jeigu čia tik išnagrinėti.
PIRMININKAS. Taip taip. O po to galutinai. Deputatas R.Rudzys dėl darbo tvarkos.
R.RUDZYS. Dėl šio punkto nagrinėjimo tvarkos. Man nesuprantama alternatyva. Ministras pasakė, kad Vyriausybės siūlymu įtraukiamas punktas — sumažinti arba atleisti, kad žmonės suprastų, Jog valdžia supranta jų bėdas. Tai kas siūlo alternatyvą išbraukti? Ta pati Vyriausybė ar kas nors dar siūlo? Tai nėra alternatyvos.
PIRMININKAS. Man atrodo, čia buvo siūlymų.
R.RUDZYS. Palikti 4.1 punktą ir dėl jo nesiginčyti.
R.R.SURVILA. Teisingai, teisingai, taip.
R.RUDZYS. Ačiū. Ar jūs patys...
PIRMININKAS. Ar sutinkam iš karto išbraukti alternatyvą?
J.PANGONIS. O galima paklausti jūsų?
PIRMININKAS. Prašom, tuo pačiu.
J.PANGONIS. Ar mokesčių pakeitimus mes galim nutarimu priimti, ar nereikia čia įstatymo?
R.R.SURVILA. Čia, matot, tik pavedimas Vyriausybei išnagrinėti.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, kaip sutariam? Išbraukiam tą? 4.1. taip, kaip Vyriausybės suformuluotas, t.y. pavesti Vyriausybei... (Negirdėti)
J.PANGONIS. Priimam.
PIRMININKAS. A, labai atsiprašau, kartoju. Ir ministras siūlo, ir kai kurie deputatai siūlo tą alternatyvą, kur išbraukti, iš tikro išbraukti, o palikti taip: ,,Pavesti Vyriausybei išnagrinėti galimybę sumažinti arba išvis atleisti nuo žemės mokesčių ir žemės nuomos mokesčių už žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio bendroves bei ūkininkus." Taip paliekam?
J.PANGONIS. Žemės ūkio įmones — be ,,bendroves", nes gali būti...
R.R.SURVILA. Įmones, taip, nes gali būti...
J.PANGONIS. Akcinės bendrovės.
PIRMININKAS. Pakeičiam vieną žodį ,,bendroves" į ,,įmones". Sutariam? (Balsai salėje) Na, tai čia jau Vyriausybė tegul sprendžia, kaip jai patogiau. Palikim jai laisvas rankas. Sutinkam? Manau, kad padarys geriau. Taigi dabar dėl kitų 4 punkto papunkčių nėra abejonių? (Balsai salėje) Tai 1.4 jau užbaigtas, gi viskas aišku — likviduotas, ir viskas. Jau balsuota. Gerbiamieji deputatai, nesiginčykime — buvo balsuota. (Balsai salėje) Na, kaip nebalsavom, jeigu paspaudėm ir pasirinkom.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. A, jūs turite galvoje tą dalį, kur parašyta: šio fondo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus? Ar jūs dar norite pasiūlyti, kad būtų ir taryba? Aš supratau, kad ministras priėmė šitą, tai todėl ir nesiūliau balsuoti. Ministre?
R.R.SURVILA. Kokią tarybą? Taigi Vyriausybės priimti nuostatai, ir tiek.
PIRMININKAS. Tai ar gerbiamoji B.Valionytė tebereikalauja, kad šitas liktų? Prašom, deputate Valionyte. Ministras mano, kad jeigu nuostatai, tai ten bus pasakyta ir apie tarybą, ir visa kita.
B.VALIONYTĖ. Ne, deja, ne. Va apie tai ir kalbame, čia yra esminis dalykas. Dar kartą kartoju: pagal šitokią formuluotę tai šitas fondas yra kuriamas grynai Žemės ūkio ministerijos įtakos sferoje. Siūlau, kadangi čia yra ir miškininkai įtraukti, jie taip pat nori pretenduoti nors į mažytę dalelytę, kad būtų ir patiems žemdirbiams ne gerų draugų lemiama, o lėšos būtų skirstomos vyriausybiniu lygiu. Dar kartą sakau: mes esam visi mokesčių mokėtojai, siūlau sudaryti šitą fondą juridinį asmenį su fondo taryba, kuri skirsto lėšas. Galbūt Žemės ūkio ministerijos teikimu. Tai yra labai rimti dalykai, O tekstas yra štai koksai.
PIRMININKAS. Prašom paskaityti.
B.VALIONYTĖ, Šio fondo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės sudarytus nuostatus ir... patvirtinta taryba.
PIRMININKAS. O gal, ministre, taip priimtina?
R.R.SURVILA. Jeigu Vyriausybė tvirtina nuostatus, tai...
B.VALIONYTĖ. Tai yra principinė pozicija, ir siūlau, gerbiamasis sekretoriau, siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Nuo kada aš sekretoriauju, atsiprašau?
B.VALIONYTĖ. Atsiprašau, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Taigi balsuojam dėl deputatės B.Valionytės pataisos. Kas už šia pataisą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas prieš ,,prieš" ir t.t. Už — 16, prieš 24, 7 susilaikė. Pataisa nepriimta. Taigi grįžtam tada prie pabaigos. Čia, gerbiamasis ministre, šitas 4 punktas ilgas — sutarėm, kad viskas lyg tai gerai. Dėl 5 punkto nėra pastabų? Dėl 6 punkto? Taigi visas nutarimas papunkčiui priimtas. Dabar siūlau balsuoti dėl viso nutarimo. Sutinkam? Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi skaičiuoti? Tai yra pirmoji dalis, antroji, trečioji dalys ir lieka ,,šio fondo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus", kadangi deputatės B.Valionytės pataisa nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Nebeliko, taigi nubalsavom. Taigi balsuojam už visą nutarimą. Kas už, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo 1992 metų sausros"? (Balsai salėje) Jau truputį per vėlu, gerbiamasis Stankevičiau. Prašom balsuoti. Galima kaip Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje po balsavimo pasakyt, kodėl balsavai už ar prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 65.
PIRMININKAS. Pakartokite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 65 balsais ,,už", niekam nesant ,,prieš" ir nesusilaikius Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo šių metų sausros" priimtas.
R.R.SURVILA. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis žemės ūkio ministre ir gerbiamieji deputatai, aš manau, kad reikėjo mums paremti deputatės B.Valionytės pasiūlymą, nes tai yra įprastinis dalykas, kad fondas būtų tvarkomas fondo tarybos. Tai mes galime paprašyti žemės ūkio ministrą, kad vis dėlto Vyriausybė šitą pasiūlymą priimtų ir įgyvendintų, t.y.. kad būtų sudaryta taryba be Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, tačiau kad būtų sudaryta ši taryba.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, grįžkim šiek tiek prie mūsų tolesnės darbotvarkės. Kadangi premjeras paskirtas, tai formaliai baigiasi mūsų sesijos pratęsimo laikas. Todėl aš kviesčiau balsuoti už tai, kad būtų pratęsta sesija, iki bus suformuota Vyriausybė. Sutariam? (Balsai salėje) Tai tikėkimės, kad ketvirtadienį viskas ir bus. Gerbiamieji kolegos siūlo, kad mes balsuotume dėl konkrečios datos. Tai vis dėlto gal geruoju susitarkime iki bus suformuota Vyriausybė? Tai tada teks balsuoti. Yra vienas variantas. Dar deputatas A.Ambrazevičius. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis Juršėnai, be abejo, toks variantas būtų geriausias — dirbti, kol suformuosime Vyriausybę, bet jūs žinote, toks mūsų frakcijos siūlymas Aukščiausiosios Tarybos ne per seniausiai buvo atmestas ir kitą kartą tą siūlymą galėsime pateikti po pusės metų, o dabar draugiškai balsuojam, kad ketvirtadienį galėtumėm teisėtai dirbti, t.y. pratęsti sesiją dar iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Ar galiu tada aš gerbiamiesiems ir mieliems kolegoms pasiūlyti patikslinimą ir gerbiamasis Ambrazevičiau, pirmiausia prašome klausyti gal iki penktadienio imtinai? Ne? Ketvirtadienį? Gerai. Tada teikiu balsuoti dvi alternatyvas. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tiesiog siūlau, kadangi mes techniniais klausimais kalbamės, ar nereiktų išjungti radiją. Mes be reikalo varginam klausytojus.
PIRMININKAS. Žinoma, galima išjungti, jie patys šitai gali padaryti. Ačiū gerbiamiesiems kolegoms iš radijo.
Taigi yra du variantai: kas už tai, kad sesija būtų pratęsta iki liepos
23 d. imtinai, ir kitas siūlymas iki liepos 24 d. imtinai? Alternatyviai balsuojam. Pirmasis variantas iki 23 d. imtinai, antrasis variantas — iki
24 d. imtinai, t.y. kas spaudžia mygtuką ,,už", tas spaudžia už 23-ąją imtinai, o mygtukas ,,prieš" — už 24-ąją, susilaikę neskaičiuojami. Už 23-ąją ,,už", už 24-ąją ,,prieš". 23-oji liepos imtinai. Pirmasis variantas — 59, antrasis 9 balsai.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pratęsimo” priėmimas
PIRMININKAS. Taigi priimtas nutarimas, kad tęsiam darbą iki liepos 23-osios imtinai. Dabar dar vienas, gerbiamieji kolegos, patikslinimas dėl rytdienos. Čia deputatas S.Malkevičius pasiūlė patikslinti. Gal iš tikro tada frakcijų vadovai tegul renkasi, t.y. renkamės 10.30 val., o frakcijos pasitars nuo 11.00 val., tinka? Gerai.
Tai dabar prašyčiau gerbiamąjį A.Taurantą į tribūną, jeigu jisai yra, kadangi mes dar nesam priėmę nutarimo dėl Rinkimų įstatymo ir nesusitarę dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Prašom nesiskirstyti, darbas dar nebaigtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Darbo laikas baigėsi.
PIRMININKAS. Mes per daug turėjome pertraukų, todėl dirbam iki 19.00 val.
Deputato A.Tauranto pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo” projekto pakeitimus ir projekto svarstymas
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, aš jau bijau trukdyti jūsų laiką, kadangi nuotaikos yra tokios, kad jau tą dalyką atidėti reikia ar dar kas nors. Aš nežinau, ar užteks deputatų kokiam nors sprendimui priimti. Jums šiandien yra išdalytas naujas nutarimo projektas, t.y. su mažais papildymais, palyginti su tuo, kas buvo. Vienas papildymas siūlomas 1 punkte, t.y. antroji pastraipa — kad tų organizacijų, kurios pasiūlė Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, teikimu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas galėtų juos pakeisti, jeigu toks reikalas įskiltų, nereiktų visai Aukščiausiajai Tarybai rinktis. Čia aš manau, būtų kaip tik toks kompromisas tarp tų deputatų, kurie siūlė iš viso tai pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, ir tarp tų, kurie siūlė tik Aukščiausiąją Tarybą. Aš manau, kad jau paskirtus narius pakeisti, jeigu organizacija pati tai teiks, būtų nesudėtinga. Tai aš prašau pritarimo. Dar 6 punktas papildomai suformuluotas išaiškinta, kas yra sąmoningas bendradarbiavimas su KGB. Tai yra pagal tą įstatymą, kuriame šis dalykas apibrėžtas, kad nekiltų jokių neaiškumų. Tokie yra pakeitimai. Primenu, kad dėl 5 punkto buvo Centro frakcijos raštu įteiktas papildomas pasiūlymas. Tai jeigu Aukščiausioji Taryba nusiteikusi ir turi kantrybės, būtų galima balsuoti.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, ar čia mes taipjau labai galime balsuoti? Man atrodo, kad...
A.TAURANTAS. Aš primenu, kad 1—4 punktai buvo priimti, tai aš dabar tiesiog pirmiausia iki to, kas sukelia prieštaravimus, prašyčiau pritarti 1 punkto papildymui antrąja pastraipa ir fiksuoti.
PIRMININKAS. Ar kolegos neprieštaraujat, kad būtų patikslinta antroji pastraipa?
A.TAURANTAS. 1 punkto, jau mūsų priimto?
PIRMININKAS. 1 punkto. Sutinkam. Tvarka. Toliau tada.
A.TAURANTAS. Ir galbūt anksčiau tokiu atveju pateikčiau 6 punktą išaiškinimas, kas yra sąmoningas bendradarbiavimas.
PIRMININKAS. Sutinkam? Priimta.
A.TAURANTAS. Taigi lieka 5 punktas, dėl kurio iškilo prieštaravimų ir kuriam Centro frakcija yra pateikusi papildomą pasiūlymą. Tai yra papildomas pasiūlymas. Aš skaitau, kaip yra parašyta Centro frakcijos.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos!
A.TAURANTAS. Centro frakcijos parašyta taip: ,,papildyti 5 punkto pirmąjį sakinį žodžiais ,,2/3 visų komisijos narių balsų dauguma".
PIRMININKAS. Tai ką gi, galim balsuoti dėl šito dalyko. Kas už tai, kad būtų priimtas Centro frakcijos pasiūlytas papildymas? Balsuojam. Už — 32, prieš — 27, 1 susilaikė. Papildymas priimtas. Tai dabar... Ar dėl viso punkto? Deputatas R.Giniotas. Prašau.
P.GINIOTAS. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKAS. Kvorumo niekas nereikalauja .skaičiuoti. Nėra didžiojo kvorumo. Tiktai dėl to, o reikalauja perbalsuoti.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau!
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Koks buvo skelbtas paskutinysis kvorumas?
PIRMININKAS. 103 buvo.
A.SAKALAS. Ačiū, tada reiškia — frakcija neturi teisės reikalauti perbalsuoti.
PIRMININKAS. Taigi, jeigu sutariam dėl visų punktų, ar galim balsuoti dėl viso nutarimo?
P.GINIOTAS. Tada aš pasinaudosiu kita teise!
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš pasinaudosiu frakcijai leidžiama teise paprašyti, kad būtų perbalsuojama kortelėmis. Iš pradžių būtų perskaičiuojamas kvorumas ir perbalsuojama kortelėmis.
PIRMININKAS. Čia jūsų teisė. Taigi prašom pasakyti, kiek salėje yra? Arba galima užsiregistruoti. Prašom užsiregistruoti tuo pačiu. Salėje — 65. O ką balsų skaičiavimo komisija sako?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dar turime skaičiuoti.
PIRMININKAS. Todėl, kad keletą pusvalandžių ir ne tik pusvalandžių nedirbom, kai kurie pailsėjo ir dabar dar garsiais balsais tebešūkauja.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66 deputatai.
PIRMININKAS. Tai tas pat, minimumas. Tai dabar prašom kortelėmis balsuoti. Kas už Centro frakcijos pateiktą pasiūlymą, tai yra 5 punkto papildymą? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 29.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 30.
PIRMININKAS. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau!
PIRMININKAS. Klausau jūsų.
A.SAKALAS. Frakcija prašo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. (Juokas)
PIRMININKAS. Viskas aišku. Taip, laikysim tada, kad klausimas baigtas, kadangi didžiojo kvorumo nėra. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, mes dar turim... Kolegos! Posėdis nebaigtas. Kviečiu į tribūną deputatą A.Endriukaitį. Prašom netriukšmaut ir pakentėt kelias minutes. Prašom.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, buvo surinkti visų politinių organizacijų pasiūlymai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Tas darbas yra atliktas, jums išdalytas pirminis projektas ir Sąjūdžio koalicijos prašymu jį pristatys deputatas A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Prašom, deputate, į tribūną.
Deputato A.Endriukaičio pranešimas apie Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos” projektą ir atsakymai į klausimus
A.ENDRIUKAITIS. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos rinkimams į Seimą sudarymo nutarimas pateiktas, 18 asmenų. Jų gali būt daugiau, įstatymas leidžia, ir ją bus galima papildyti vėliau, kai susidarys nauji judėjimai arba naujos partijos ir užsiregistruos. Šitą komisiją bus galima jais papildyti. Einamajam darbui reikėtų patvirtinti šituos pateiktus 18 asmenų. Atstovauja įvairioms partijoms ir įvairiems judėjimams. Dar kurie čia neįrašyti arba kurie norėtų dar galima bus pateikti ketvirtadienį, prieš Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį, ir mes galėsim apsvarstę pateikti jums. Čia aš pavardžių neskaitysiu. Norėčiau nuo savęs pridurti — Sąjūdžio koalicija pagal 2 punktą rekomenduoja skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku J.Juzeliūną, o Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriumi — Vaclovą Litviną.
PIRMININKAS. Ar norėtų kas paklausti? Deputatas L.Sabutis? Prašom.
L.SABUTIS. Gal pasakytumėt, kokiu principu vadovaujantis galėtų būti dar didinamas tas visuomeninių organizacijų, partijų ir pan. atstovų skaičius?
A.ENDRIUKAITIS. Deja, įstatymas šito nereglamentuoja. Mes manom, kad turėtų įeiti į šitą rinkimų komisiją tos partijos ir tos grupės, kurios užsiregistruos nustatyta tvarka Teisingumo ministerijoje ir pareikš savo programoje nuostatą dalyvauti rinkimuose.
L.SABUTIS. Ir antras klausimas tada. Koks vis dėlto turėtų būti maksimalus skaičius?
A.ENDRIUKAITIS. Įstatymas to nereglamentuoja.
L.SABUTIS. Tai gal mes galim nutarti?
A.ENDRIUKAITIS. Na, sunku pasakyt šiandien, yra tiktai apatinė, mažiausia riba — 12 turi būti, ne mažiau, o viršutinės ribos nenumato. Mes tikimės, kad labai daug nebus, ir jeigu šiaip prisirašys, pareikš pageidavimą kokios 4 ar 6 grupės, tai nieko blogo gal ir nebus.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius. Tada deputatas A.Taurantas.
L.MILČIUS. Šitame sąraše yra įrašytas gerbiamasis Algirdas Vidmantas. Tai žmogus, kuris pirmojo referendumo metu pažeidinėjo įstatymus, turėjo deputato A.Ambrazevičiaus pasirašytus tuščius įgaliotinių blankus su Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybos antspaudais ir juos užpildinėjo vietoje. Aš dėl to užklausiau generalinio prokuroro, kai čia buvo susitikimas, aš iki šio laiko negavau atsakymo. Taigi aš esu kategoriškai prieš šito žmogaus, kuris nusižengė įstatymams jau anksčiau, įtraukimą į šitokią komisiją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, ar yra korektiška sakyt, kad jis jau nusižengė, jeigu atitinkami organai, kurie tiktai gali šitai padalyti, dar išvados nepadarė, o jūs jau padarėt išvadą?
L.MILČIUS. Yra veiksmai, pakankamai aiškūs.
PIRMININKAS. Man atrodo, vis tiek jūs neturite teisės kaltinti žmogaus, kad jis jau nusikaltėlis. Prašom, deputate.
L.MILČIUS. Aš juo nepasitikiu, paprasčiausiai nepasitikiu.
PIRMININKAS. 0, čia jau kita formuluotė. Deputatas A.Taurantas. .
L.MILČIUS. Ir negaliu priimti, kad jis dirbtų komisijoje.
A.TAURANTAS. Be abejo, jeigu mes tokiu būdu svarstysime, tai čia galima tokių nepasitikėjimų iškelti ir daugiau, bet aš norėjau apie kitką. Šiek tiek mūsų iš inercijos yra parašyta taip, kaip anksčiau būdavo. Įstatyme nenumatytos tokios sekretoriaus pareigos, mes tiesiog iš inercijos parašėme. Įstatyme kalbama tik apie pirmininką ir komisijos narius. Mes galime, be abejo, nutarime pasielgti įvairiai, galime skirti pavaduotoją, galima galų gale ir tą patį sekretorių, bet aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad tai taip pat turėtų būti svarstymo objektas ir mes kol kas apie tai nesame daugiau kalbėję, o užrašėm iš inercijos.
Dabar dėl paties formavimo būdo. Šiuo metu čia yra įrašytos organizacijos, kurios raštu yra pateikusios savo kandidatus, ir tos organizacijos, kurios pagal savo įstatus yra neabejotinai politinės organizacijos. Toliau aš manyčiau: čia buvo klausimas apie papildymą, turėtų būti papildoma, kaip ir parašyta įstatymo 11 straipsnyje, tomis politinėmis organizacijomis, kurios jau užsiregistruoja rinkimams. Bet kol dar nesuformuota Vyriausioji rinkimų komisija, mes tiesiog negalime ir tos registracijos rinkimams daryti. Todėl šiuo metu yra politinės organizacijos nepriklausomai nuo to, ar jos paskui registruosis rinkimams, ar ne, o toliau jau papildyti tą komisiją reiktų tiktai tų organizacijų, kurios užsiregistruos rinkimams dar papildomai, nariais.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Papildymas galimas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų dienos.
Tai gal pateikiau. Pamąstymui, svarstymui ir diskusijai ketvirtadienį užtektų.
PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį A.Endriukaitį. Čia viena pavardė yra Z.Vaigauskas. Mes žinome vieną Vaigauską — etatinį KGB darbuotoją. Ar nebūtų galima pasitikslinti, juo labiau kad čia yra šalia Demokratinė darbo partija parašyta, jinai daugiausia davė šitų darbuotojų visose srityse. Tai ar nebus ir šitas Vaigauskas mums žinomas etatinis KGB darbuotojas?
A.ENDRIUKAITIS. Ne, iš Vaigauskų mums žinomas pulkininkas Henrikas Vaigauskas. Čia yra ne tas, šitas žmogus nebuvo etatinis.
R.GAJAUSKAITĖ. Ar čia ne sūnus kartais? (Juokas)
A.ENDRIUKAITIS. Taip pat ir ne sūnus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Svarinskas. Prašom.
A.SVARINSKAS. Man viena pavardė nepatinka — Vytautas Vyšniauskas, LAF. Kažkur mes KGB koridoriuose buvom turbūt susitikę su šituo mokslininku. Taigi man atrodo, kad jam ten netiktų eiti.
B.GENZELIS. Galima pasakyti?
A.SVARINSKAS. Mes girdėjom apie tą mokslininką.
PIRMININKAS. Ačiū, deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš gerbiamajam A.Svarinskui turiu pasakyti tai, jog tas ,,mokslininkas" tai yra Komprojekto instituto inžinierius ir nieko bendro su jokiais mokslininkais neturintis žmogus.
PIRMININKAS. Čia klausimas buvo apie koridorius, gerbiamasis Genzeli, o ne apie mokslą. Gerbiamasis A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Na, galima bus, jeigu kai kurie deputatai iškelia tokių pastabų... mes galim su tais žmonėmis pasikalbėti, jeigu yra kokių neaiškumų. Dėl dviejų minėtų.
PIRMININKAS. Ir dar deputatas R.Gudaitis. Prašom.
R.GUDAITIS. Aš norėčiau paklausti, ar negalima būtų komisijos papildyti ir nepartiniais, nepriklausančiais jokioms partijoms ir judėjimams nariais, neutraliais žmonėmis. Man atrodo, kad mūsų įstatymas leidžia. Vis dėlto nemaža visuomenės dalis yra nepartinė, bet tai mūsų piliečiai, jie dalyvaus rinkimuose aktyviai ir tai nėra visiškai neutralūs rinkimų atžvilgiu žmonės. Ar negalima būtų?
A.ENDRIUKAITIS. Be abejo, galima, jeigu jūs pateiksit kokį nors vieną grynai tokį jau nešališką, galima apsvarstyt.
PIRMININKAS. Ir dar deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėjau pasitikslinti. Čia ties tuo Zenonu Vaigausku parašyta visiškai kita partija — darbo demokratinė. Tokia jau įsiregistravo? Ar čia ta pati Demokratinė darbo? Tai čia jį nauja ar kaip? Ar jau persivadino?
A.ENDRIUKAITIS Oi, atsiprašom — čia yra korektūros klaida
PIRMININKAS. Tai ką gi, kolegos. Gal galim tada iš principo pritarti šitam projektui ir tęsti toliau jo aptarimą,, galimas daiktas, priėmimas ketvirtadienį Sutinkam? Ir tuo pačiu noriu... Ačiū, gerbiamasis Endriukaiti Noriu pranešti, kad pagrindinis ketvirtadienio klausimas, žinoma, yra Vyriausybė, o šalia to lieka tie klausimai, kurių mes, šiandien nebaigėm nagrinėti arba išvis nenagrinėjom. Aš turiu galvoje 7 punktą — dėl valiutos fondo. Sutariam. Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos. Rytoj 10.30 val. 308 kambary frakcijų vadai, komisijų pirmininkai, o nuo 11 val. dirba frakcijos. Posėdis baigtas.