1992 m. liepos 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojai L.L.ANDRIKIENĖ ir Č.JURŠĖNAS
Diskusija dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę, kviečiu į salę! Kviečiu į salę, kolegos, kviečiu į salę!
Gerbiamieji kolegos, pradedam, galimas dalykas, paskutiniuosius šios sesijos posėdžius.
Dėl šios dienos darbotvarkės. Kaip prisimenat, vakar mes iš principo susitarėm, kad lieka ta pati, t.y. tie klausimai, kurie mūsų buvo patvirtinti sudarant sesijos pratęsimo darbo planą. Šįryt irgi, kaip buvo tartasi, mes, frakcijų atstovai ir kiti veikėjai, tarėmės ir bandėm rasti konsensą. Deja, konsenso nebuvo pasiekta, o tarpinis sprendimas yra štai toks, aš apie jį noriu jums, gerbiamieji kolegos, pranešti ir pasiūlyt pagal jį dirbti.
Taigi, kaip sakiau, lieka tie klausimai, kurie buvo vakar nagrinėti ir nebuvo užbaigti arba iš viso nebuvo nagrinėti, t.y. nebuvo baigiamojo balsavimo. Ir tie dalykai, kurie gali šiandien atsirasti. Sakysim, gal Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas dabar žodį pasakys ar dar kai kurie kiti reikalai. Tačiau bet kuriuo atveju yra susitarta pradėti nuo sausros įveikimo reikalų, t.y. nuo tų siūlymų, kuriuos mūsų pavedimu parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tai būtų mūsų pirmasis klausimas, o po to mes nagrinėtume 11-ąjį vakarykštės dienotvarkės punktą, t.y. dėl rinkimų trečiasis svarstymas, ir visus kitus klausimus, kur yra reikalingas tiktai balsavimas. Kur tik balsavimas. Sakysim, konkrečiai: dėl Civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio, dėl mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo, dėl Laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo, dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo, dėl papildomų socialinių garantijų čia žinot kam, — ir dėl Operatyvinės veiklos įstatymo, dėl kurio, beje, mes jau esame balsavę, bet neužteko mums balsų ir sutarėm, kad balsuosim, kai bus reikiamas kvorumas. Ir, žinoma, Vyriausybės reikalai. Dar vienas klausimas, tiksliau, du klausimai, kurie likę iš vakar dienos, tai nutarimai dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Ir pavedimas Vyriausybei parengti bei pasirašyti tarpvalstybinę sutartį su Kazachstanu. Tai yra tokie siūlymai, dėl kurių mes iš principo sutarėm. Iki galo šįryt, kaip buvo žadėta, nepavyko susitarti, todėl yra siūlymas pradėti nuo sausros.
Gal dabar vis dėlto, gerbiamieji kolegos, mes pabandykim užsiregistruoti, o po to aiškinsimės, ką daryt su darbotvarke. Aš matau, gerbiamasis Pangoni, kad jūs man duodat aiškų signalą. Prašom registruotis. Salėje 91 deputatas. Taigi dabar dėl darbotvarkės. Atsiprašau. Prašom. Deputate Pangoni, prašom.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad visi klausimai aktualūs, — sausra ir kiti ekonominiai, tačiau bene pats aktualiausias tai, kas vykdys tuos klausimus. Jeigu Vyriausybė yra atsistatydinusi, o mes nesprendžiame šio klausimo, tai visi kiti klausimai irgi pakimba ore. Šiandieną yra mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Aš manyčiau, kad mums reikėtų išklausyti jo nuomonę. Galbūt jis pats norėtų pavadovauti Vyriausybei iki naujų rinkimų, tai būtų galbūt ir optimalus variantas. Galbūt jisai turi kitų pasiūlymų. Reikėtų vis dėlto mums pradėti savo posėdį nuo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko nuomonės šiuo klausimu, nes tai yra pats pagrindinis, o visi kiti — kylantys iš to.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas... Kiti kolegos. Deputatas P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Kalbėsiu koalicijos vardu.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
P.GINIOTAS. Vakar dieną pusantros valandos buvo sugaišta svarstant darbotvarkėje nenumatytą klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Manome, kad kaltę turėtų prisiimti seniūno pavaduotojas deputatas Česlovas Juršėnas. Šiandien reiškiam koalicijos vardu nepasitikėjimą seniūno pavaduotoju ir siūlome, kad šiandien jisai posėdžio nevestų, nepirmininkautų.
PIRMININKAS. Reglamente tai nenumatyta, prašom slaptu balsavimu 65 balsais... Bet jeigu gerbiamasis seniūnas užims savo vietą labai prašom, aš nieko prieš. Prašom, kas dar norit pasisakyt. Prašom. (Triukšmas) Aš pats savo klausimo negaliu spręsti. Prašom paspausti. Mygtuką prašom paspausti. Dar deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man regis, Sąjūdžio koalicija visiškai be reikalo priekaištauja gerbiamajam Č.Juršėnui. Jisai labai normaliai veda. Tai buvo frakcijos pasiūlymas svarstyti tą klausimą, be to, tai buvo interpeliacijos pratęsimas, nes viena yra atsistatydinimas, kita yra naujos Vyriausybės tvirtinimas ar laikinai einančios pareigas. Pavesti laikinai eiti tai pačiai. Čia, žodžiu, yra normalus klausimas, po interpeliacijos tai turėjo būti svarstoma. O jeigu buvo net tam tikrų nesklandumų, galbūt kai kurių klaidų ten, tame nutarime, tai šiandien mes juk nepriėmėm nieko, išsiaiškinsim.
PIRMININKAS. Ačiū. Vytautas Landsbergis. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Mane nustebino viena formuluotė, kurią neseniai pasakė posėdžio pirmininkas. Aš gerai atsimenu, kai buvo siūloma deputato R.Maceikianeco projektą svarstyti skubesne tvarka ir kaip tas pasiūlymas buvo atmestas. Ir dabar, kiek aš žinau, yra baigtas pirmasis svarstymas, o posėdžio pirmininkas šiandien paskelbė trečiąjį svarstymą. Tai man atrodo, kad posėdžio pirmininkas kažką nekorektiškai daro, ir aš beveik linkęs palaikyti koalicijos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dabar deputatas J.Beinortas, o Pirmininkui aš paaiškinsiu.
J.BEINORTAS. Mano pasiūlymas, gerbiamasis seniūno pavaduotojau, būtų labai paprastas. Jūs suprantat, kad gražbylystė yra labai gera dievo dovana, tačiau vis dėlto tiesa, o juo labiau Konstitucijos laikymasis yra svarbiau. Jūs pats suprantate, kad vakar, tai, kas vakar vyko pabaigoje, visiškai netelpa nei į Konstitucijos normas, nei į Reglamentą. Kai buvo uzurpuota visiškai nepriklausanti pareigūnui teisė. Aš kviečiu jus vis dėlto būti džentelmenu.
PIRMININKAS. O, čia kita formuluotė, ir su ja galima 95% sutikti. Taigi pirmiausia dėl 11 dienotvarkės punkto. Gerbiamasis Pirmininke, turbūt žinot, kad pagal Reglamento 24 skirsnį nutarimai yra nagrinėjami automatiškai skubesne tvarka. Kadangi mes vakar baigėm pirmąjį svarstymą, tai mes šiandien galėjome paskirti trečiąjį. Čia šiuo atžvilgiu viskas yra teisinga. Čia pažeidimo nėra. Kaipgi, baigėm. Kaipgi nebaigėm, jeigu balsavom? Taigi tiek dėl šito klausimo. Dabar dėl to klausimo, dėl kurio yra labai daug ginčų. Aš vis dėlto turiu kai ką pasakyti.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu...
PIRMININKAS. Prašom kantrybės. Galiu gi vienąsyk ir aš pasisakyt. Dvejus su puse metų jokių pareiškimų nesu daręs, tai gal šiandien galiu padaryti vieną pareiškimą. Aš manau, kad esminio Reglamento pažeidimo vakar nebuvo. Tas klausimas, kurį pateikė gerbiamasis deputatas V.Andriukaitis, tai buvo klausimo dėl interpeliacijos tąsa. Vadinasi, šitai galima buvo daryti. Dabar kas turi teisę siūlyti laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas? Šitai nei Konstitucijoj, nei Vyriausybės įstatyme, nei Reglamente nenumatyta. Kadangi interpeliaciją pasiūlė atitinkama frakcija, jinai, susitarusi su savo kolegomis, mano galva, taip aš suprantu galiojančius įstatymus, — turėjo teisę pasiūlyti ir kas vadovautų Vyriausybei vietoj atstatydinto premjero.
Ir dar vienas dalykas, kurį aš noriu pasakyti. Galų gale mes turim ir savo pačių darbo precedentą. Prašom prisiminti, kas 1990 metų kovo 11-ąją... Čia turbūt ne visi šitai prisimenat, bet kadangi čia yra pasiūlymo autorius, aš manau, jisai patvirtins šitai, o aš jums visiems priminsiu, kas 1990 metų kovo 11-ąją pasiūlė K.Prunskienei laikinai vadovauti Vyriausybei po premjero V.Sakalausko atsistatydinimo rašto. Pasiūlė ne Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis, o pasiūlė deputatas Gediminas Vagnorius. Taigi mes turim precedentą ir galim s-šituo precedentu ramiai vadovautis. Štai tiek aš norėjau pasakyt, o dabar užleidžiu vietą gerbiamajam seniūnui.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
Č.JURŠĖNAS. (Ne į mikrofoną) ...yra galiojantys įstatymai, gerbiamasis Stankevičiau.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Tai labas rytas, mielieji kolegos! Tikrai be didelio noro ir entuziazmo turiu čia atsisėsti. Pirmiausia, žinoma, apgailestauju, kad vakar dienos darbotvarkėje nebuvo įrašytas papildomas klausimas dėl laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas skyrimo. Aš turiu kitą precedentą, kai, pavyzdžiui, Tautos pažangos frakcija ir kiti deputatai liepos 14-ąją inicijavo neeilinę sesiją. Jos nebeprireikė, nes mes pratęsėme eilinę sesiją. Tai ten buvo parašyta korektiškiau: ,,Interpeliacijos Ministrui Pirmininkui svarstymas" — vienas klausimas. Antras klausimas — ,,Laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas asmens skyrimas". Jeigu būtų vakar dienos darbotvarkėje tokie klausimai buvę, tai nebūtų kilę jokių ginčų dėl to, verta pradėti svarstyti tą klausimą ar neverta. Kadangi ne iki galo taip toliaregiškai sudarėme darbotvarkę, tai kilo šitas ginčas. Na, nemanau, kad šitas ginčas dabar turėtų būti kaip nors eskaluojamas. Tuo labiau, kad yra Ministro Pirmininko raštas Aukščiausiajai Tarybai. Jis kai ką paaiškina. Aš vis dėlto siūlau pradėti pirmiausia nuo Vyriausybės reikalų, nes lyjant lietui sausros reikalus gal bent porai valandų galime atidėti. Gaila, aš negalėjau šįryt dalyvauti 9.00 val. frakcijų ir komisijų pirmininkų pasitarime, todėl nežinau pagrindinių motyvų dėl klausimų svarstymo tvarkos. Tačiau manau, sutikime visi, kad klausimų sąrašas yra aiškus. Jeigu reikės, klausimų svarstymo eiliškumą analizuosime papildomai. O pirmiausia svarstome Vyriausybės situaciją. Sutiktumėt? Tai gal iš tiesų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ponas V.Landsbergis turėtų ką pasakyti šitoje situacijoje.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pranešimas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą ir atsakymai į deputatų klausimus
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos! Šiandien mums reikia padaryti kai kuriuos procedūrinius, tačiau labai svarbius žingsnius, kad valstybės vykdomoji valdžia būtų įgaliota veikti, galėtų funkcionuoti. Man susidarė keistas įspūdis, kai mane informavo vakar vakare, jog Vyriausybės su įgaliojimais kaip ir nebėra. Jokio laikino pavedimo jai vykdyt savo pareigas nepadaryta. Kas nors būtų galėjęs sakyti, kad per naktį Lietuva neturėjo Vyriausybės.
Na, dabar aš turiu Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus pareiškimą, adresuotą Aukščiausiajai Tarybai. Jis, matyt, buvo vakar padarytas žodžiu ir po to suformuluotas. Ir yra datuotas liepos 15 diena. Jis skamba taip:
,,Kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. liepos 14 d. pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus.
Prašau nedelsiant išspręsti klausimą dėl naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo arba, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė, pavesti dabartinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei vykdyti savo pareigas."
Štai ką mes turime šiandien spręsti. Prieš tęsdamas savo mintis tuo klausimu, aš truputį noriu nusistebėti, kad toks svarbus valstybinio gyvenimo reikalo svarstymas netransliuojamas. Ar buvo nutarta šitų Vyriausybės keitimo procedūrų ir diskusijų netransliuoti?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
V.LANDSBERGIS. A, tiesa, mes... Darbotvarkė atrodė šiek tiek kitaip. Mes dabar ją staigiai sukeitėm vietomis. Galbūt būtų tikslinga transliuoti, kad žmonės žinotų, kaip čia kas vyksta? (Balsai salėje) Labai sunkiai veikianti technika. Pradėjo veikt.
Gerbiamieji kolegos deputatai, jūs man galbūt leisite dar kartą perskaityti Gedimino Vagnoriaus pareiškimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai:
,,Kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. liepos 14 d. pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus.
Prašau nedelsiant išspręsti klausimą dėl naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo arba, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė, pavesti dabartinei Lietuvos Respublikos Vyriausybei vykdyti savo pareigas."
Pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. Mes turime atlikti tam tikras konstitucines procedūras. Jos paremtos Vyriausybės įstatymo 8 ir 9 straipsniais, taip pat tuo, ką numato Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir turbūt Reglamentas. Be to, aš norėčiau priminti jums, kad mes jau turime ir, na, savotišką tokių procedūrų tradiciją — nepriklausomos Lietuvos Respublikos tradiciją. Būtent taip buvo daroma praėjusių metų sausio 8 d., kai ponia K.Prunskienė pareiškė apie savo ir Vyriausybės atsistatydinimą. Tada mes pavedėm jai laikinai eiti pareigas Vyriausybėj, o aš iš karto ėmiausi konsultacijų dėl naujos Vyriausybės, kurią būtų galima čia patvirtinti, sudarymo. Jūs žinote, kad tai vyko labai dramatiškomis aplinkybėmis ir permainingai, bet tai jau šiek tiek kita tema, o procedūrinė tema ir procedūrinė patirtis yra tokia. Todėl aš manau, kad reikėtų pritarti tam nutarimo projektui, kuris turbūt jums jau išdalytas ir kuris skamba taip:
,,Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsistatydinus Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei grąžinus savo įgaliojimus, nutaria: Pavesti Vyriausybei vykdyti savo pareigas, kol bus sudaryta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Suprantama, kad čia gali būti dar ir pavedimas Pirmininkui imtis reikiamų žingsnių, konsultacijų ir t.t. Bet tai ir savaime suprantama įrašyta įstatymuose. Jeigu kas nors norėtų, tai galėtų būt irgi įrašyta 2 punkte.
Aš įsitikinęs, kad mes tai turim padaryti kiek galima nedelsdami todėl, kad Vyriausybės įgaliojimai yra sugrąžinti ir šiuo metu bet koks Vyriausybės, sakysim, žingsnis, potvarkis ar ministro pavedimas gali būt kvestionuojamas kaip nekonstitucinis, kaip neteisėtas. Tokia padėtis neturi tęstis. Ačiū už jūsų dėmesį. Prašom klausti.
PIRMININKAS. Nori deputatai klausti, tik aš siūlau apriboti klausiančiųjų sąrašą. Gal taip — 15 min. klausinėkim. Gerai? Labai neuždelskime. 15 min. skiriama klausimams ir atsakymams. Deputatas V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų susidarė labai sudėtinga situacija, bet ar neįmanomas atvejis, kad mes pavedame toliau Vyriausybei tęsti darbą, įgaliodami Ministru Pirmininku kitą žmogų, žinoma, pasitarę dėl jo kandidatūros. Ar tai prieštarauja Lietuvos įstatymams?
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad tai prieštarauja ir įstatymų dvasiai, ir raidei. Tai būtų tolygu pavesti ne visai Vyriausybei toliau eiti savo pareigas. Aš žinau, kad tokių pasiūlymų čia vakar buvo. Jie, žinoma, nekonstituciniai, neįstatymiški. Būtų geriau apie juos užmiršti.
PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Prieš klausimą norėčiau primint, kad pagal mūsų tradiciją 11 žmonių jau yra Vyriausybė, ar 13, tiksliai nebeatsimenu. Tai yra daugiau, kaip pusė. Vadinasi, šiuo atveju norėčiau patikslinti gerbiamąjį Pirmininką. O aš dabar norėjau ne tiek klaust, kiek dalyvaut tolimesnėse diskusijose.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu tiktai pasakyti: ar 11, ar 25, ar 7 šiuo metu Vyriausybės nėra.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Jūsų, Pirmininke, pristatytas nutarimo projektas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 straipsniu. Tačiau jau žinomi balsavimo rezultatai, kad nutarimo projektas turėtų remtis Vyriausybės įstatymo 9 straipsniu, t.y. kai valia išėjo ne iš pačios Vyriausybės, o iš Aukščiausiosios Tarybos, kai pareikštas nepasitikėjimas. Kaip jūs galite pakomentuoti, suderinti šitą nutarimo projektą su Vyriausybės įstatymo 9 straipsniu?
V.LANDSBERGIS. Aš nesu teisininkas, bet man atrodo, kad būtų gana keista iš įstatymo pešioti tam tikras atskiras vietas, kurios kam nors patogesnės, ir užmiršti tą ryšį, kuris yra tarp įstatymo straipsnių. Arba tai, kas kam nors nepatogu. Čia yra labai aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkui atsistatydinus, visa Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus, ir čia nieko nesakoma, kodėl atsistatydino: ar dėl ligos, ar dėl interpeliacijos, ar dar dėl ko nors.
PIRMININKAS. Deputatas Vytautas Kolesnikovas.
V.KOLESNIKOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jums neatrodo, kad tai yra visiškai skirtingi atvejai K.Prunskienės ir G.Vagnoriaus? K.Prunskienė atsistatydino pati, o Ministras Pirmininkas G.Vagnorius buvo atstatydintas.
V.LANDSBERGIS. Ministras Pirmininkas G.Vagnorius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. (Triukšmas)
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Tamulis.
V.LANDSBERGIS. Po to, kai jam buvo pareikštas nepasitikėjimas, suprantama.
J.PANGONIS. Gerbiamasis...
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Pirmininke, sakykite, ar nebūna tokio precedento, pavyzdžiui, kai premjeras išeina atostogų ar kur nors, suserga ir Vyriausybei vadovauja kitas žmogus, laikinai. Juk tai nebūna Vyriausybės sugriovimas ir nekonstitucinis dalykas. Tai sakykit: jeigu premjerui yra pareikštas nepasitikėjimas, jam vienam, ne visai Vyriausybei, ar tai negalėtų būti kažkas panašaus, kad, pavyzdžiui, laikinai eiti pareigas, kol mes nuspręsime, kas bus naujas premjeras ir nauja Vyriausybė, pavesti kam nors kitam. Pavyzdžiui, galbūt ir jūs pats galėtumėte eiti laikinai tas pareigas, jeigu Aukščiausioji Taryba šitam pritartų? Tai galbūt tikrai būtų mūsų toks optimalus sprendimas, nes palikti su nepasitikėjimą gavusiu premjeru Vyriausybę, pavesti vadovaut jam toliau, tai, mano nuomone, tikrai būtų ne geriausias sprendimas.
V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, kam tai būtų geriausias ar negeriausias sprendimas, bet jeigu jūs kalbat apie mane arba apie bet kurį kitą Lietuvos pilietį, manau, kad jis negali vadovauti Vyriausybei, kuri sugrąžino savo įgaliojimus ir kuri nebeturi tų įgaliojimų.
PIRMININKAS. Aš tik noriu šitame kontekste pacituoti Vyriausybės įstatymo 28 straipsnio paskutiniąją dalį. Ten pasakyta: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkui nesant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininko pareigas eina vienas iš jo pavaduotojų." (Balsai salėje. Negirdėti) Ne, jūs, Centro frakcija, vakar siūlėte ne vicepremjerą, ne pavaduotoją.
Deputatas Jonas Tamulis.
J.TAMULIS. Na, man atrodo, gerbiamieji kolegos, čia jau daug buvo pasakyta. Turbūt Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas... Galima truputį ...
PIRMININKAS. Galėtumėt, jeigu jūsų kolegos netriukšmautų.
J. TAMULIS. Matyt, kad vis dėlto priimtinas pataisymas, kuris skamba:
,,Aukščiausiajai Tarybai pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku", nes, deja, juridinė situacija yra tokia. Matyt, ją reikėtų fiksuoti tiksliai. Antrasis punktas... Be jokios abejonės, tas, kuris dabar yra vienintelis punktas nutarime, jis, be jokios abejonės, yra būtinas, kadangi reikia pavesti Vyriausybei eiti pareigas toliau. Aš manau, kad vis dėlto diskutuotina problema, kas turėtų eiti Ministro Pirmininko pareigas šitoj situacijoj, nes Aukščiausioji Taryba labai aiškiai pareiškė nepasitikėjimą Ministru Pirmininku. Nors aš sakau, kad tai diskutuotinas variantas, bet dar vieno punkto, apie kurį kalbėjo Pirmininkas, trūksta labai aiškiai. Manau, kad turėtų būti. Jis turėtų skambėti panašiai taip: pavesti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui pateikti, tarkime, ateinančio antradienio posėdyje Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Ministro Pirmininko kandidatūrą. Toks nurodymas, nurodymas su laiku ypač tuo atveju, jeigu paliekamos dabartiniam Ministrui Pirmininkui pareigos, yra tiesiog būtinas.
V.LANDSBERGIS. Šitą, kaip jūs siūlote, antrąjį punktą reikėtų taip pat suderinti su galiojančiais įstatymais, nes ten irgi numatyta tam tikra procedūra, kokiu būdu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas teikia premjero kandidatūrą.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B. GENZELIS. Pone Pirmininke, faktiškai Aukščiausioji Taryba išreiškė nepasitikėjimą ne tiek visa Vyriausybe, bet konkrečiai premjeru, ir dalis deputatų pateikė premjerui labai konkrečius kaltinimus, kurie ribojasi su kriminaliniais. Ar galima pavesti žmogui eiti pareigas, kad jis galėtų nuslėpti pėdsakus? Pone Pirmininke, ar jums nebuvo žinoma, kad bus pareikštas nepasitikėjimas, ar jums netikėta? Jeigu jūs tikėjotės, tai vis dėlto kokios jūs nuomonės apie tolimesnį mūsų likimą?
V.LANDSBERGIS. Tolimesnis mūsų likimas, jeigu mes liksime be įgaliojimus turinčios Vyriausybės, tikrai gali būt labai neaiškus. Kaip tik todėl aš ir pasisakau už tai, kad būtų priimtas šitas nutarimas, kuris paveda Vyriausybei laikinai toliau vykdyti savo pareigas. Žinoma, per tam tikrą laiką konsultacijų būdu aš ką nors pateiksiu jūsų maloniam dėmesiui. O svarstyti tų debatų, kurie čia buvo ar kurie buvo spaudoj su visais pagrindžiamais ar nepagrindžiamais priekaištais premjerui, su jo koneveikimu ir visokiais kitais dalykais, aš manau, kad nėra reikalo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Ši problema iškilo šiek tiek kitokiu pavidalu dar prieš gegužės 23 d. referendumą, gerbiamasis Pirmininke, kada Gediminas Vagnorius padavė atsistatydinimo pareiškimą. Jinai iš tikrųjų mūsų, tuo labiau jūsų, kaip patyrusio politiko, neturėjo užklupti iš netyčių. Jūs, be abejo, turėjote analizuoti įvairias galimybes ir kandidatūras, nes praėjo daugiau negu 2 mėnesiai, nevisiškai 2 mėnesiai. Dėl to variantai yra tik 2, mano manymu: laikinai pavesti tai pačiai Vyriausybei, bet kad jai vadovautų žmogus, kurį jūs rekomenduotumėt mums, irgi laikinai, galima terminuotai: mėnesį, pusę mėnesio, nurodyti tikslią datą. Bet idealiausias variantas, geriausia būtų, kad jūs iš karto, sakykim, net ir per šią dieną arba rytoj iki pietų pasakytumėt, pasiūlytumėt kandidatūrą. Aš neabejoju, kad frakcijos tarp savęs tarėsi, ir mes balsuosim už jūsų pasiūlytą žmogų. Tą ' problemą spręsti iš esmės, neatidėliojant jos ilgesniam laikui.
V.LANDSBERGIS. Man malonu girdėt apie jūsų frakcijos įsipareigojimą balsuoti už mano pasiūlytą žmogų. Aš esu galvojęs apie tokią situaciją, kuri šiandien susidaro. Bet pirmiausia, ko tikrai nebuvau galvojęs, — apie situaciją, kurioje nėra jokios Vyriausybės su jokiais laikinais įgaliojimais. Štai šitos situacijos neturi būti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Na, žmogus, turintis didelius įgaliojimus ir didelę valdžią, pasilikęs be atsakomybės, žinodamas, kad jis bus nušalintas tuoj pat, nedelsiant, gali pridaryti daug blogybių. Taigi mano labai tiesus klausimas ir labai norėčiau tiesaus jūsų atsakymo. Ar gali Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovauti žmogus, kuriam išreikštas nepasitikėjimas dėl įvairių ekonominių prasikaltimų? Ar Lietuvoje nebėra kito, kuriam nepareikštas nepasitikėjimas? Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau išskirti jūsų klausime dvi puses. Viena, tą antrąją pusę, kuri pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o kita, kur kalbama apie pareikštą nepasitikėjimą. Jums tikriausiai žinoma turbūt daugybės, o gal ir visų demokratinių šalių parlamentinė ir vyriausybinio darbo praktika, kad pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybė nėra sodinama į kalėjimą. Taip. Ji dirba toliau. Taip pat ir su premjeru. Kol nėra paskiriamas naujas premjeras arba nesudaroma nauja Vyriausybė, patvirtinta premjero kandidatūra, taip pat tas asmuo sudaro Vyriausybės pasiūlymą... Vyriausybės tvirtinimui. Gali būt, kad įeis tie patys arba beveik visi tie patys ministrai. Čia viskas jau yra procedūriniai dalykai, bet pirmiausia yra tai, kad mes neturime likti be įgaliojimus ar kokį nors pavedimą turinčios Vyriausybės. To gali norėt tiktai tas, kas norėtų kokio nors teisinio arba valdžios chaoso.
PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Iš esmės aš norėjau pasakyti tai, ką tik ką pasakė gerbiamasis K.Antanavičius, akcentuodama moralinę klausimo pusę. (Triukšmas) Aš sunkiai įsivaizduoju moralinę situaciją, nubalsavus už nepasitikėjimą premjeru, jam pačiam toliau priimti ir vykdyti tas pareigas. Man visiškai neaišku, kadangi Pirmininkas V.Landsbergis nemotyvuoja, kodėl jisai įsivaizduoja dabartinę situaciją kaip vos ne beviltišką, kad Lietuvoje nėra Vyriausybės. Kodėl tokiu atveju nemotyvuoja savo vienintelio pasirinkimo, kad jis mato premjeru tiktai poną G.Vagnorių?
V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, iš kur ponia K.Prunskienė ištraukė mano vienintelį pasirinkimą, tai jau jos yra, matyt, mąstymo kokie nors vingiai. Dėl to, kad Vyriausybė, kuri grąžino įgaliojimus, negali net laikinai vykdyti savo įgaliojimų, kol tai nėra jai pavesta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto yra visiškai nepriimtina situacija, kai net laikinai, net dieną, net antrą, pareigas eitų žmogus, kuriam nepasitikėjimą pareiškė Aukščiausioji Taryba. Aš visiškai sutinku su visais prieš mane išsakytais argumentais. Vis dėlto, matyt, reikia arba naudotis tada ta galimybe, kurią ką tik pasakė Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, kad eina pareigas Vyriausybės narys, tai gali būti vicepremjeras, tai gali būti ministras. Tai priklauso...
PIRMININKAS. Aš kalbėjau tik apie vicepremjerą.
A.NORVILAS. Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, nežaiskime žodžiais, kurių turinys yra labai aiškus ir suprantamas. Premjeras nėra nei miręs, nei ligoninėj dėl kokios sunkios ligos, nei išvykęs į užsienį, kad jo nesant laikinai jį pavaduotų vicepremjeras. Taip nėra, tai kam reikia žaisti tokiais dalykais. O nepasitikėjimo pareiškimas tai reiškia, kad turi keistis Vyriausybė, ir tai bus padaryta. Bet kol tai bus padaryta, kas nors turi, vykdyti pareigas. Tas vykdymas ir nurodymai, ar tai būtų vieno, ar kito, ar trečio ministro pavedimai, nurodymai ar potvarkiai turi būti teisėti.
PIRMININKAS. Baigėsi laikas, skirtas klausimams ir atsakymams. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui. Noriu paklausti: po diskusijų jūs siūlote balsuoti dėl šio nutarimo, taip?
V.LANDSBERGIS. Taip.. Aš siūlau balsuoti ir nepalikti tokios tarpinės bevaldystės ilgiau negu pusvalandį arba valandą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Yra 15 deputatų, užsirašiusių kalbėti. Fiksuoju, kad paskutinis užsirašęs yra deputatas Jonas Pangonis, ir daugiau, kaip Reglamentas numato, užsirašyti diskusijai nebegalima. Kadangi yra 15 deputatų, aš siūlau kalbėti ne ilgiau kaip po 5 min., tuo labiau kad nutarimo tekstui perskaityti yra 30 sekundžių. Taip. Po 3 min. siūlo. Po 3 min. Neprieštaraujat? Sutarėm. Po 3 min. Dėl procedūros deputatas Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu priminti gerbiamajam seniūnui, kad yra 2 nutarimai ir apie abu mes turime šiandien kalbėti dabar diskusijoj. Yra lygiaverčiai 2 pristatyti.
PIRMININKAS. Tvarka. Vakar buvo diskutuota, kiek aš pamenu, dėl vieno. Šiandien yra kitas,
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai šiandien pateikė Pirmininkas jau antrą. Šiandien Pirmininkas gi pateikė antrą. Taip?
PIRMININKAS. Štai taip ir yra blogai, kai kas nors nušalinamas nuo pirmininkavimo, o pasodinamas tas, kuris nežino: teisėtai, neteisėtai. (Juokiasi) Tai tvarka. Aš tik negaliu garantuoti, ar tikrai ten teisėtai, ar neteisėtai Gerai.
Pradedame diskusijas dabar dėl šio nutarimo, kurį pateikė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Pirmasis užsirašęs kalbėti deputatas Audrius Rudys. Siūlau kalbėti iš vietos. 3 minutės.
Deputato A.Rudžio kalba
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, man iš esmės visiškai tas pat, kurį nutarimą mes dabar svarstom, ar vakar pateiktą, ar šiandien pateiktą. Aš tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes labai dažnai maišom dvi sąvokas: tai Vyriausybė ir premjeras. Jos yra visiškai nelygios. Mūsų Aukščiausiosios Tarybos vakarykštis sprendimas yra nepasitikėjimo vienu žmogumi pareiškimas, t.y. konkrečiai mes pareiškiam savo nuostatą, kad Gediminas Vagnorius toliau nebegali būti premjeras. Nėra iš esmės Vyriausybės krizės. Todėl aišku, kad toliau mes nenorėtume jam pavesti eiti pareigų, ir dėl to tetinai torėtų būti atskirta. Vienas punktas kad mes pavedam Vyriausybei toliau eiti pareigas, o premjero... Atlikti premjero funkcijas reiktų pavesti kažkam iš tos Vyriausybės narių. Aš tikiuosi, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir pateiks vieno iš pavaduotojų arba vieno iš ministrų pavardę įrašyti šito nutarimo antrame punkte. Tai tokia mano pozicija.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Vis dėlto įstatymas nenumato, kad būtų ne visai Vyriausybei pavesta toliau eiti savo pareigas, ką taip atkakliai siūlo kai kurie deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas Vytenis Andriukaitis.
Deputato V.P.Andriukaičio kalba
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau vis dėlto priminti, kad ir vakar buvo kaip tik pateikti nutarimo projektai būtent dėl to, kad Lietuva negali būti be Vyriausybės nė vienos valandos. Kaip tik ten buvo kalbama apie Aukščiausiosios Tarybos pavedimą, pavedimus Vyriausybei. Dabar akivaizdu, kad ginama pozicija, jog visa Vyriausybė atsistatydina ar netenka pasitikėjimo. Aš manau, kad tai yra tiesiog tik ėjimas nuo problemos sprendimo. Manau, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui jau seniai teko galvoti ir tartis. Kiek aš žinau, net ir tarėsi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas su frakcijomis, tai buvo ir prieš gerą mėnesį, dėl galimo naujo Ministro Pirmininko kandidatūros. Buvo aptarta, buvo išsakytos frakcijų pozicijos tuo klausimu. Tenka priminti ir 10 ministrų pareiškimą apie tai, kad jie kelia daug problemų Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui dėl bendro darbo, dėl kolegialios Vyriausybės funkcionavimo Tenka priminti, kad ir Aukščiausioji Taryba svarstė būtent Ministro Pirmininko problemą. Todėl manau, kad šiandien mes turime gerą galimybę išspręsti Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus klausimą ir vis dėlto papildyti šį nutarimą tais punktais, pagal, kuriuos būtų galima visiems susitarti. Pavesti vienam iš vicepremjerų eiti pareigas, vadovauti Vyriausybei ir nurodyti, per kokį laiką Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turi pateikti Ministro Pirmininko kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš perduodu deputatui J.Karveliui.
Deputato J.Karvelio kalba
J.KARVELIS. Gerbiamieji kolegos, taupykime laiką. Įstatymo požiūriu svarstomas klausimas yra visiškai aiškus, kaip bemėgintų interpretuot kas nors savo konjunktūros naudai. Pirmiausia pasakysiu nuo savęs. Jeigu būtų priimtas, jeigu, pabrėžiu, būtų priimtas vienas iš vakarykščių nutarimo variantų, antikonstitucinis, tai aš laikyčiau savo pareiga, kalbu nuo savęs, laikyčiau savo pareiga kiek galima aiškiau ir plačiau paaiškinti visuomenei, kad šitokia Vyriausybė yra neteisėta ir bet kokių jos potvarkių, nurodymų klausyti neprivaloma. Atvirkščiai, kiekvienas žmogus turėtų teisę vienokia ar kitokia forma priešintis šitokios Vyriausybės veiksmams. Tai sakau nuo savęs. Dabar nuo koalicijos, kaip įgaliotas koalicijos vardu pasakau, kad jeigu būtų svarstomas šitoks variantas, vienas iš tų vakarykščių variantų, antikonstitucinis, Sąjūdžio koalicija šitokiame balsavime nedalyvaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Deputato Č.Juršėno kalba
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, prisiminkim dar sykį kai kuriuos įstatymus ir mūsų precedentus. Jų mes turime 2. Taigi įstatymas yra aiškus, kad Aukščiausioji Taryba Vyriausybei paveda arba nepaveda vykdyti savo pareigas. Reglamentas — tai irgi įstatymas, kuris atsirado vėliau negu Konstitucija, t.y. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, ir Vyriausybės įstatymą. Vyriausybės įstatymas net su 1991 m. sausio 8-osios pataisymu, Reglamentas yra vėlesnis. Ir 162 straipsnio paskutinioji dalis yra labai aiški, prašyčiau ją dar kartą išklausyt: ,,Kol bus sudaryta nauja Vyriausybė, Aukščiausioji Taryba gali pavesti, vadinasi, jinai gali ir nepavesti, — atsistatydinusiai Vyriausybei toliau eiti savo pareigas."
Dabar istoriniai precedentai. Kaip jau minėjau, 1990 m. kovo 11-ąją deputatas G.Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda) pasakė taip: ,,pasikonsultavęs su kolegomis deputatais, siūlyčiau pavesti laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojai Kazimierai Prunskienei". Tada ir Pirmininkas, kuris vedė posėdį, pasakė, kad čia pavedama laikinai, tai laikinas dalykas. Gerbiamoji K.Prunskienė irgi kalba apie laikinųjų galiojimų vykdymą, ir, girdi, negali būti šitas pavedimas suprastas kaip kokie nors neišvengiami ir turbūt labai greitai reikalingi pirmininko skyrimai arba rinkimai.
Dabar aš čia iš vietos girdėjau gerbiamojo Česlovo Stankevičiaus repliką, kad, girdi, LTSR Konstitucija. Taip, gerbiamieji, kovo 11-ąją mes vadovavomės būtent šita Konstitucija. Bet jeigu imsime šitą punktą dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyvos siūlyti kandidatūrą į Ministro Pirmininko postą, šitai yra Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ir šitai kaip tik žodis žodin buvo LTSR Konstitucijoj. Vadinasi, ir tada buvo tas įstatymas, ir šiandien yra, o jeigu Pirmininkas nesivadovavo tada, tai gal laikykim viena pirmųjų jo, kaip Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, klaidų. Bet aš manau, čia ne klaida buvo, o jis suprato reikalo esmę, kad pavesti laikinai vadovauti Vyriausybei yra ne tas pat, kas siūlyti kandidatūrą į Ministro Pirmininko postą. Dėl to buvo pasiūlyta gerbiamajam G.Vagnoriui, kad jisai pasiūlytų tai, ką reikia pasiūlyti.
Paskutinis dalykas, paskutinis precedentas yra 1991 m. sausio 8-oji. Mano rankose posėdžio stenograma. Posėdžiui vadovauja gerbiamasis Pirmininkas ir, kai prieinama prie reikalo, kam pavesti eiti pareigas, Pirmininkas kreipiasi į A.Taurantą: ,,Jeigu nebūtų abejonių, tai mes turėtume prašyti, kad Vyriausybė su Pirmininke, nors ir atsistatydinusia, eitų savo pareigas. Ar niekas nenorėtų interpretuoti kitaip? Gerbiamasis A.Taurantas, kaip Reglamento ir Konstitucijos žinovas, gal paaiškins." Jis perskaito jau patikslintą Vyriausybės įstatymo 8 straipsnį. Tada gerbiamasis V.Landsbergis sako: ,,Taip, bet jūs irgi suprantate, kad Vyriausybė kartu su Vyriausybės Pirmininku." Ne mažiau gerbiamas deputatas A.Taurantas atsako:
,,Tai čia priklauso nuo to pavedimo." Va čia, gerbiamieji, ir yra reikalo esmė. Kaip mes pavesim taip ir bus.
PIRMININKAS. 3 minutės.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
Deputato P.Varanausko kalba
P.VARANAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu atkreipti dėmesį jau į kito deputato čia pasakytus žodžius, kad premjeras prieš 2 mėnesius jau buvo padavęs pareiškimą atsistatydinti ir Aukščiausioji Taryba nerado kitų formų jo pareiškimui pateisinti, o tik tą, kuri buvo įvykdyta vakar. Taigi čia yra procesas, jisai ilgas ir nereikėtų jo vieno nuo kito atskirti. Aš norėčiau dar kartą priminti, kad gerbiamasis deputatas Č.Juršėnas pirmą pavyzdį pasakė tokį, kuris buvo, kai dar nebuvo Vyriausybės įstatymo, o kai jisai yra atsiradęs, reikia jo ir laikytis. Man labai kelia nerimą pasakymas, kad Pirmininko nesant, jūs jau taikote kažkokį įstatymą. Leiskite man irgi tada kai ką priminti. 1940 m. birželio mėn., nesant einančio prezidento pareigas Antano Merkio, jo pareigas pradėjo eiti Justas Paleckis. Kuo paskui viskas baigėsi, mes pretekstą turime. Nesudarykime daugiau tokių pretekstų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
Deputato A.Tauranto kalba
A.TAURANTAS. Aš šį kartą norėčiau kalbėti ne apie įstatymų kolizijas, o vis dėlto apie esmę, dėl ko mes diskutuojame. Aš noriu pritarti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kad iš tikrųjų būtų labai neatsakinga palikti valstybę be vykdomosios valdžios nors ir trumpą laiką. Taigi šia nuostata pirmiausia ir vadovaukimės. Iš tų diskusijų, kurios tęsiasi nuo vakar, aiškiai matome, kad kompromisas šiuo klausimu dėl pavedimo laikinai eiti pareigas Aukščiausiojoje Taryboje yra sunkiai pasiekiamas ir jis gali užsitęsti. Jeigu mes, arba viena, arba kita pusė bandysime laimėti, gali užsitęsti labai ilgai, o tai, mano nuomone, yra neatsakinga prieš Lietuvą. Todėl aš nematau kitos išeities — argumentų turi ir viena, ir kita pusė. Nors dar kartą galima būtų pasakyti, kad įstatymai neprieštarauja kam nors kitam pavesti, tačiau kita pusė lygiai taip pat gali pasakyti, kad nesutiks pavesti pareigų tam asmeniui, kuriuo Aukščiausioji Taryba nepasitiki. Todėl aš matau šiandien vienintelę išeitį ir todėl kreipiuosi į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką: kaip galima išeitis iš šios padėties nedelsiant siūlyti skirti naują Ministrą Pirmininką. Aš manau, kad šiuo atveju turėtų visi sutikti ir tai būtų vienintelė išeitis mums neklimpti į įstatymo aiškinimus ir interpretavimus, o tikrai pasielgti valstybiškai. Aš raginu visus būtent taip ir padaryti ir apie tai toliau kalbėti.
PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas dėl procedūros.
S.G.ILGŪNAS. Taip, trumpą repliką dėl deputato P.Varanausko ekskurso į 1940 metus. 1940 m. tuometinis premjeras A.Merkys niekur nebuvo įdingęs ir, prezidentui pasitraukus į užsienį, jis pagal tuometinę Konstituciją ėjo prezidento pareigas, o savo aktu Ministro Pirmininko pareigas eiti paskyrė Justą Paleckį. Kokiais motyvais — čia jau kita istorija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar bus dar daugiau kalbančių apie istoriją? Deputatas L.Sabutis.
Deputato L.Sabučio kalba
L.SABUTIS. Aš vis dėlto, vienodai gerbdamas visus čia dirbusius tuo metu kolegas, pagal žinių pranašumą ir visa kita nenoriu atiduoti prioriteto niekam iš čia esančių. Ir noriu pasakyti, kad iki šio momento Lietuva nėra be Vyriausybės, ir noriu pasakyti, kad A.Taurantas nežino geriausiai Reglamento, ir noriu pasakyti, kad Č.Juršėnas nemoka to patvirtinti. (Triukšmas) Aš į tokius taip pat nepretenduoju. Bet noriu taip pat paklaust visų: ar vėl susidūrę, aš nevadinu net problema, o su problemėle, keisime įstatymus? Šiuo metu, man atrodo, kad nekeisime, todėl, kad mes pasiruošėme tokiam etapui ir pakeitėme, nuosekliai keitėme visus įstatymus. Kovo 11-ąją buvo priimtas pagrindinis mūsų aktas, po to buvo redaguojamas Pagrindinis Įstatymas, Reglamentas, Vyriausybės įstatymas, jie galioja, ir šiandien aš nesiūlau to daryti. Jeigu galioja, vadinasi, jais vadovaujamės, o jeigu jais vadovaujamės, aš jau vakar bandžiau į pusiausvyrą atvesti kai kuriuos pranešėjus ir pats susiorientuoti, kodėl tai vyksta. Noriu pasakyti štai ką: kada įvyksta pats momentas, kada netenka juridinės galios Vyriausybė arba Aukščiausioji Taryba? Vyriausybė juridinės galios netenka tada, kai parlamentas paveda vykdyti jai toliau tas pareigas. Iki to momento Vyriausybė tebedirba, nes ji tik pareiškė savo nuomonę, o parlamentas nepriėmė jos, vyksta diskusijos. Tai šiuo atveju dalis deputatų, balsavusių dėl konkretaus pareigūno, premjero galėjimo ar negalėjimo toliau eiti pareigų, pasakė savo nuomonę: premjeras pagal įstatymą privalo atsistatydinti. Taip bent yra įrašyta. Ar jis pareiškė apie tai? Po vakarykščio svarstymo jis pareiškė, o šiandien įteikė raštu. Štai dėl premjero viskas yra aišku. Jis pareiškė savo nuomonę. Ar parlamentas priėmė premjero atsistatydinimą? Dar nepriėmė. Nėra dar sprendimo. Ar parlamentas priėmė Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus? Dar nepriėmė. Dar turės tai nuspręsti, ir tai įvyks tuo momentu, kai priimsim sprendimą, jog pavedam vykdyti toliau savo pareigas kiekvienam tame poste: in corpore Vyriausybei ir kiekvienam nariui — tiktai taip yra įstatyme parašyta. Ir tolėliau norėtųsi pasakyti, jog yra viena išeitis iš tos padėties: jeigu premjeras pareiškė, kad ir šioje situacijoje aš šių pareigų nebegaliu vykdyti, nes išties pasakyta 69 balsais mano adresu tokia nuomonė, tada galioja Vyriausybės įstatymo 28 straipsnis jo pareigas vykdo vienas iš vicepremjerų, o Vyriausybė in corpore dirba toliau, kol prasideda kita procedūra. Tokiu būdu mes galime visas tuos ginčytinus klausimus išspręsti be politinių, moralinių, kitokių niuansų. Iš esmės aš palieku pamąstyti savo siūlymą ir premjerui, kaip šiuo atveju pasielgti jam ir kaip pasielgti mums, parlamentui. Mano nuomonė būtų tokia, kokią pateikė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas: jog Vyriausybei pavesti vykdyti savo pareigas, o mums dirbti tą darbą, kurį toliau numato kita procedūra.
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik noriu pastebėti, kad nė viename mūsų įstatyme nėra paminėta apie Vyriausybės įgaliojimų priėmimą Aukščiausiojoje Taryboje. Čia gerbiamasis Sekretorius suklydo.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
Deputato P.Papovo kalba
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, mano mintis iš esmės išsakė kolega deputatas gerbiamasis A.Taurantas. Aš manyčiau, kad mums, sprendžiantiems Vyriausybės, konkrečiai premjero, klausimą, reikėtų vadovautis tik 9 straipsniu, kuriame kalbama apie Vyriausybės nario atsistatydinimą, t.y. atstatydinimą, arba Vyriausybės in corpore atstatydinimą. Taigi, man atrodo, geriausia būtų, kad mes susitartume ir apie tai pagalvotų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kad skirtume naują premjerą. Man atrodo, kad būtų lengviausias kelias, nes pareiškus nepasitikėjimą vėl pavesti eiti pareigas buvusiam premjerui, tai bus padaryti turbūt sunku. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis.
Deputato J.V.Paleckio kalba
J. V.PALECKIS. Mano nuomone, čia susidūrė šiandien vėl dvi linijos. Jau prieš porą mėnesių buvo galima pastebėti, kad viena linija yra nukreipta į tai, kad tik diskredituotų parlamentą, Aukščiausiąją Tarybą. Vaizduota, kad tai yra paskutinis ,,kolchozas" Lietuvoj, kurį reikia sugriauti. Jeigu yra taip, tai teisingai: tada priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl nepasitikėjimo Vyriausybės vadovu, premjeru, neturi ypatingos galios. Ir jeigu yra kažkokia partija ar visuomeninis judėjimas, kuris yra aukščiau už Aukščiausiąją Tarybą, tada viskas vyksta teisingai. Tačiau jeigu mes elgsimės pagal Konstituciją, pagal įstatymus ir pripažinsim, kad vakar įvykdyta premjero atstatydinimo, nepasitikėjimo pareiškimo procedūra yra teisėta ir teisinga, tai, man atrodo, diskutuot nėra apie ką. G.Vagnorius, ekspremjeras, nebegali vadovauti Vyriausybei, ir lieka vienintelė išeitis — kuo greičiau siūlyti bet ką, bet kokią priimtiną visoms frakcijoms, — matyt, frakcijos linkusios daryt didelių nuolaidų, ne odiozinę figūrą, kuri galėtų vadovauti Vyriausybei. Visiškai teisingai ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasakyta, kad negalima likti be įgaliojimų neturinčios Vyriausybės, todėl reikia kuo greičiau siūlyti pasitikėjimą turintį politiką į dabar laisvą premjero kėdę.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
Deputato J.Liaučiaus kalba
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pareikšti savo nuomonę, kuri galbūt jums padės pertraukos metu aiškiau apsispręsti. Tai priimkite kaip mano asmeninę nuomonę. Aš manyčiau, kad mes kalbam apie visos Vyriausybės atsistatydinimą daugiskaita. Šiuo atveju pareikštas nepasitikėjimas vienu jos nariu — premjeru. Todėl 9 straipsnį skaitykime šitaip: ,,vykdo savo pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba paskirtas naujas jos narys". Jeigu pareikštas nepasitikėjimas vienu iš narių, tai ir pavedimas yra vienam nariui. Aš niekaip nesutinku su daugiskaita. Tą patį Vyriausybės įstatymo 9 straipsnį perkelkime į Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 95-ąjį, cituoju: ,,...dauguma pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar jos nariu, visa Vyriausybė arba Vyriausybės narys turi atsistatydinti". Tai yra pakeitimai, suderinti tarpusavyje. (Triukšmas)
Norėčiau, kad jūs leistumėte man tęsti. Dar kartą noriu pasakyti, kad kalbama... šiuo atveju ne Vyriausybės įstatymo 8 straipsnis pagrindas, nes čia yra ,,turi teisę atsistatydinti", jos iniciatyva. Šiuo atveju mes, kairė ir dešinė, turime pripažinti įvykusį faktą, balsavimo rezultatus — kad yra atstatydintas, tai yra nepasitikėjimas iš šalies, iniciatyva iš parlamento tai yra 9 straipsnis. Todėl reikia pamiršti 8 straipsnį, kaip atsistatydinimo motyvą. Todėl Vyriausybės įstatymo 9 straipsnis ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 95-asis. Mes turime spręsti tik vienaskaita tik premjero, vieno Vyriausybės nario atsistatydinimo ir jo pakeitimo klausimą. Kad būtų jums lengviau, dabar, pereidamas prie kandidatūros, sakykim, nors man nepatogu tai kalbėti ir aš nieko neminėsiu, tačiau jums pateiksiu vieną istorinę analogiją. Apie kanclerio Vilio Brandto ryšius, kai buvo įtariamas ,,bendradarbiavimu" su savo sekretore. štai jeigu čia yra dokumentas, šios dienos ,,Respublikoje" išspausdintas, Lietuvos Vyriausybės rezoliucija dėl Z.Vaišvilos: kad bendradarbiavo su TSRS ir Lietuvos TSR KGB atstovais. Tai būtent rezoliucija ir šiandien dokumentas. Tai ar Lietuva yra taip jau toli Afrikoje, kad nematytų šitos analogijos? Būtent, manyčiau, kad tą analogiją turėdami omeny, spręstume personalijų klausimą be didelių ginčų. (...) Visiškai kitu asmeniu. Čia, manyčiau, yra ne sekretorės lygis, o vicepremjero ir premjero lygis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
Deputato A.K.Leščinsko kalba
A.K.LEŠČINSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų be reikalo mes čia gąsdinamės ir gąsdinam tautą, kad šiuo metu Lietuva liko be Vyriausybės. Iniciatyvos teisės atstatydinti premjerą ėmėsi Aukščiausioji Taryba, ir tol, kol jinai nepriėmė nutarimo dėl šito atstatydinimo, praktiškai Vyriausybė, — nutarimo nėra, — kol kas dirba ir, taip sakant, vykdo savo pareigas. Dabar kitas klausimas, kurį iškėlė gerbiamasis Sekretorius, — ar iš tikrųjų iškyla dilema, ar turi parlamentas iniciatyvos teisę atstatydinti Vyriausybę? Atseit, kol Vyriausybė nepateikė savo atsistatydinimo dokumentų, tokiu būdu Vyriausybė negali būti atstatydinta. Aš manau, kad tai iš tikrųjų yra neteisinga ir ignoruoti parlamento iniciatyvos teisę atstatydinti Vyriausybę... Mes šito reikalo negalim daryti, o laukti kažkokių dokumentų iš Vyriausybės pusės yra, taip sakant, nereikalinga ir nesolidu, praktiškai šitai galima padaryti ir šiandieną.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pasisako deputatas J.Pangonis.
Deputato J.Pangonio kalba
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, kas šiandien vyksta, man regis, tai yra Sąjūdžio koalicijos bandymas griebtis už šiaudo ir išlaikyti premjerą bet kuria kaina. Juk žiūrėkite, kaip mums čia interpretuojama ir gerbiamasis mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ką aiškina: kad premjero atsistatydinimas, kada jam pareikštas nepasitikėjimas — jam vienam, kad jau jeigu jisai bus pakeistas, tai Vyriausybė, kiti nariai negali eiti toliau pareigų. Tai iš tikro yra klaidinimas. Juk žiūrėkit, jeigu pats premjeras būtų atsistatydinęs, savo pareiškimu, tada net užtenka pusės dalyvaujančių deputatų balsų, 45 balsų, kada jisai pats paduoda pareiškimą. O kai jį nori atstatydinti parlamentas, kai pareiškiamas nepasitikėjimas, reikia 65 balsų. Žiūrėkite, kaip aiškiai matyti, kad tai yra labai skirtingi dalykai. Du skirtingi dalykai: kada pats paduoda pareiškimą ir kada jam pareiškiamas nepasitikėjimas. Aš manau, kad Lietuvos žmonės tikrai nesupras, jeigu mes šioj situacijoj, pareiškę nepasitikėjimą, toliau pavesime premjerui eiti pareigas. Visa Vyriausybė čia kitas dalykas. Kad neliktume be Vyriausybės, mes pirmame punkte, čia yra labai teisingai parodyta, pavedam Vyriausybei eiti pareigas, kol bus suformuota nauja. Tai labai teisinga, ir gerbiamasis V.Landsbergis tai teisingai pastebėjo. Tačiau antrasis punktas turėtų būti: laikinai pavesti eiti premjero... Arba netgi taip galima rašyti:
laikinai pavesti vadovauti Vyriausybei turėtume mes, jau čia net Pirmininko siūlymu galėtų būti. Aš jau sakiau, galbūt pats gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos pareigūnas, laikinai galėtų vadovauti Vyriausybei, kol išsispręs premjero problema, kitas žmogus bus pasiūlytas. Todėl tikrai nesuplakime dviejų klausimų į vieną krūvą ir nebandykime šiaudu išgelbėti skęstančio premjero, nuskendusio, kitaip sakant. Siūlau gerbiamajam V.Landsbergiui būti aktyvesniam šitoj pozicijoj, pareikšti savo tvirtą nuomonę — ką jisai mato premjeru arba tegu pats imasi, vadovauja šiuo Lietuvai sudėtingu momentu. Tada mes gerbsime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kaip ir iki šiol gerbėme. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai, baigėsi pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau, ne dėl balsavimo motyvų diskusija baigėsi. Yra dar vienintelis deputato Jono Tamulio siūlymas greta šito varianto, kurį, matyt, turėtume aptarti ir tada būtų galima balsuoti.
Deputato L.N.Rasimavičiaus kalba
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš dar prašau replikos teisės.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis, čia ir buvo praktiškai kaip replikos — 15 žmonių po 3 min. Replikai taip pat numatomos 3 min., tai šitaip tęsis be galo, jūs sąraše esat 10-tas.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš vis dėlto neatsisakau, tai yra reglamentinė teisė.
PIRMININKAS. Na, be abejo, tai dabar galima kalbėti dar 100 deputatų po 3 min.
L.N.RASIMAVIČIUS. Na, tai jūs nesiūlykit 100.
PIRMININKAS. Gerai, prašome, gerbiamasis deputate Rasimavičiau, replikuokit.
L.N.RASIMAVIČIUS. Štai ką aš noriu pasakyt: Vyriausybės įstatymo 9 straipsnis iš tikro numato, kada yra pareiškiamas nepasitikėjimas arba visai Vyriausybei, arba atskiram jos nariui. Tačiau pasekmės yra visai kitos. Jeigu pareiškiamas nepasitikėjimas vienu Vyriausybės nariu, tarkim, ministru, tai į jo vietą po to skiriamas kitas. Tačiau jeigu pareiškiamas nepasitikėjimas būtent premjeru, tai jau yra visiškai kitos pasekmės, ir apie tai tie, kurie reiškė šitą nepasitikėjimą, matyt, nepagalvojo. Tačiau dabar, kaip sako, nuo įstatymo nepabėgsim. Todėl pareiškus nepasitikėjimą premjeru, jis privalo atsistatydint. Jis tai ir daro ir jau savo iniciatyva atsistatydina, paduodamas pareiškimą. O ką kalba, kas atsitinka, kada premjeras atsistatydina? (Triukšmas) Būtent: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkui atsistatydinus, visa Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus", — štai kaip skelbia įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dar po vieną repliką iš abiejų pusių ir baigta. Deputatė Z.Šličytė.
Deputatės Z.Šličytės kalba
Z.ŠLIČYTĖ. Aš prašau replikos štai dėl ko. Gerbiamasis deputatas N.Rasimavičius pacitavo įstatymo tekstą, o aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad nepasitikėjimas pareikštas ne Vyriausybės nariu, o Vyriausybės vadovu. Ir tegul dar šiandien kiekvienas deputatas, padėjęs ranką ant širdies, atsako už visus tuos kaltinimus, kurie buvo čia priskirti gerbiamajam premjerui Gediminui Vagnoriui. Ar tai buvo jo asmeniniai pažeidimai, ar tai buvo tam tikrų ministrų padaryti pažeidimai ir ar tai buvo Vyriausybės Juridinio skyriaus, kuris kaitaliojo įstatymus iš ryto ir po pietų, padaryti pažeidimai? Ne įstatymus, o poįstatyminius aktus, įvairius nutarimus. Suprantama, kad tai yra nepasitikėjimas pareikštas kaip vadovu todėl, kad blogai dirbo visa Vyriausybė, o ne todėl, kad jis asmeniškai blogai dirbo. Ne todėl, kad jis asmeniškai dirbo blogai, o todėl, kad dirbo blogai visa Vyriausybė. Jeigu yra kalbama apie tai, ką pasakys Lietuvos žmonės, čia buvo taip pasakyta gerbiamojo deputato J.Pangonio, kaip reaguotų, jeigu premjeras liktų eiti laikinai pareigas, tai aš norėčiau paklausti: dar neaišku, kaip reaguotų Lietuvos žmonės po to, kai premjeras buvo apkaltintas už plokščių išvežimą ir aerodromo demontavimą, o tai padarė krašto apsaugos ministro pavaduotojas. Ar Lietuvos žmonės tiki tokiu krašto apsaugos ministru? Ar Lietuvos žmonės tiki energetikos ministru L.Ašmantu, kuriam Valstybės kontrolės departamentas padarė daugybę priekaištų? Ar Lietuvos žmonės tiki sveikatos apsaugos ministru J.Oleka ir daugeliu kitų ministrų? Tai štai, gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad vis dėlto mes dar einame pareigas kaip deputatai ir užtenka šiandieną žaisti tomis tuščiomis ambicijomis. Mes puikiai visi suprantame, kad premjerui nepasitikėjimas pareikštas už blogą Vyriausybės darbą. Asmeninių formuluočių, kurios skirtos tik asmeniškai jam, kaip Vyriausybės vadovui, nėra. Todėl klausimas turi būti išspręstas principingai: ar leidžiame dar tai Vyriausybei dirbti, visai Vyriausybei dirbti laikinai, kol bus suformuota, o tai vis dėlto užima labai ilgą laiką, palyginti sąlygiškai ilgą laiką, bet užima laiko suformuoti naują Vyriausybę, ar iš viso tada užsiimame naujos Vyriausybės formavimu? Tokio žingsnio iš mūsų reikalauja ir tie įstatymai, kuriuos pacitavo deputatas N.Rasimavičius. Dėkui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas. Po 3 min. turiu duoti replikai.
Deputato A.Sakalo kalba
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi daugiausia, matyt, nesutarimų kelia klausimas, ar gali kitas asmuo pavaduoti, laikinai, vadinasi, eiti premjero pareigas. Viena pusė mano, kad gali, kita pusė mano, kad negali. Ir visi remiasi įstatymais. Aš labai prašyčiau seniūno, gerbiamojo seniūno paprašyti Teisinės sistemos komisijos pirmininko komentaro būtent šituo klausimu.
PIRMININKAS. Ne, neprašysiu. Na... Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nori tarti baigiamąjį žodį. Tarėmės, kad dar po vieną repliką iš abiejų pusių, o dabar — Pirmininkas. Gal gerbiamajam Pirmininkui aš galėčiau dabar poros deputatų dar pateiktas čia labai trumpas pastabas pateikt.
Deputato V.Landsbergio kalba
V.LANDSBERGIS. Na, čia yra pora konkrečių redakcinių pasiūlymų. Vienas iš jų pateiktas deputato G.Ilgūno, jame paliekant pirmąjį nutariamąjį sakinį, siūlomas antrasis sakinys, kad Ministro Pirmininko pareigos pavedamos vykdyti Ministro Pirmininko pavaduotojui A.Dobravolskui. Bet tai bet kuris tokio pobūdžio siūlymas prieštarauja pirmajam sakiniui, kuris visiškai atitinka įstatymą. Vadinasi, prieštarauja įstatymo nubrėžtam žingsniui, kurį mes turim daryti. Kita čia būtų tai, ką aš jau minėjau: pavedimas ne visai Vyriausybei toliau eiti savo pareigas, kai mes turim pavesti Vyriausybei vykdyti savo pareigas. Galim tai daryti kokiam, sakysim, ribotam laikui. Tam laikui pasibaigus, galim vėl svarstyt, ar jau turim sprendimą naują Vyriausybę, ar turim dar pavesti laikinai eiti savo pareigas. Gali būt tokie terminuoti žingsniavimai, gali būti normalus kaip visose parlamentinėse valstybėse pavedimas eiti pareigas tol, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Na, o jos sudarymas, kadangi įtraukia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką su naujo premjero teikimo prerogatyva, gali būt taip pažymėta, gali būti nurodomas koks nors terminas ar pan., kaip jau čia būtų pasiūlyta. Aš nežinau, kieno yra kitas pasiūlymas, kuris nurodo tą terminą — iki liepos 21 d. (Balsai salėje) Taip. Datos tai pasitaiko vis tokios reikšmingos. Šiandien — Žalgirio mūšio diena, kuri tada Lietuvai buvo sėkminga, liepos 21-oji nebuvo tokia sėkminga mūsų istorijoje. Žodžiu, yra toks pasiūlymas sukonkretinti datą. Aišku, mes galim tą datą ir pakoreguoti.
Aš noriu pasakyt keletą dalykų dėl to, kas buvo iki šiol kalbėta. Yra labai daug nereikalingo painiojimo. Juk visi žino, kas parašyta įstatymuose, ir kai deputatas siūlo užmiršti, pamiršti visą įstatymo straipsnį, tai tiesiai taip ir pasakė. Vietoj Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo kažkodėl kalbama apie Vyriausybės atsistatydinimą. Juk nėra Vyriausybės atsistatydinimo. Yra įstatyminis įgaliojimų grąžinimas. O čia yra painiojama, kas atsistatydino, ir nereikalingas toks laiko gaišimas, nežinau, ką čia kas nori supainioti. Iš tikrųjų, kaip sakė gerbiamasis A.Taurantas, ne viskas jau taip labai detaliai net ir jo paties ruoštame Reglamente yra aprašyta ir nurodyta. Sakysim, kaip turi būti priimti tie grąžinami įgaliojimai. Na, nėra tokio nurodymo. Iš to mes galim tik vieną išvadą padaryt, kad įgaliojimai grąžinami ir jie yra sugrąžinti. Jokios procedūros svarstyti dar tų įgaliojimų sugrąžinimą tikrai nėra, nes jos, matyt, ir nereikia. Arba jeigu mes sugalvosim, kad ji reikalinga, tai gal ateity taip darysim. O dabar įgaliojimai yra sugrąžinti. Aš nežinau, ką čia mes dar turėtume...
Žinoma, čia mane minėjo irgi, visai ne taip ponas J.Pangonis perpasakojo mano teiginius, mano poziciją, bet aš jau dėl to nesiginčysiu. Aš manau, kad mums reikia padaryti tą principinį sprendimą, kurį tiesiog mes esam įpareigoti padaryti, net atsižvelgiant į gerbiamosios deputatės Z.Šličytės pastabą apie visos Vyriausybės nekokį darbą. Mes matėm tą nedarnų darbą, ir čia buvo svarstymų, ar siekti darnesnio darbo, sakysim, atleidžiant ministrą L.Ašmantą, kaip prašė premjeras. Ten pritrūko kelių balsų. Bet buvo ir kitų. Matėm tokias savotiškas premjero ir vicepremjero kovas, kurias vėl gerbiamasis deputatas J.Liaučius net neteisingai pateikė kaip čia ,,Respublikoje" paskelbtą vieną popierių. Jis jokia Vyriausybės rezoliucija nėra. Na, vienu žodžiu, matėm tų dalykų. Mes neturim kitos išeities, kaip tiktai pavesti tai pačiai nedarniai dirbančiai Vyriausybei dar kurį laiką eiti savo pareigas. Ką padarysi, kad mes anksčiau nedarėm jokių korektyvų. Tai čia nėra ko apgailestauti arba pešioti iš Vyriausybės šiuo metu atskirus asmenis, nes mes tam neturim įgaliojimų. Mes galim tik pavest Vyriausybei, na, kol bus sudaryta. Galima įpareigoti kažką sudaryt, bet mes gi patys save turim įpareigot. Čia labai gražiai pasakyta buvo, rodos, pono J.Paleckio, kad reikia kuo greičiau siūlyti pasitikėjimą turintį politiką. Tai, kas turės vienų pasitikėjimą, nebūtinai turės kitų pasitikėjimą. Kas turės dabartinės naujosios daugumos pasitikėjimą, na, nebūtinai su visiška atsakomybe ir pasitikėjimu Pirmininkas jį teiks. Pirmininkas irgi nėra tiktai mechaninis perteikėjas. Turėtume svarstyti ir rasti sprendimą. Svarstymui reikia laiko. Mes per pusvalandį nepadarysim to, ką kai kas čia siūlo, todėl aš manau, kad vienintelis sprendimas, kurį mes galim padaryti, tai yra tai, kas yra siūlomame nutarime. Jeigu norite kokią nors datą to bandymo paskirti premjerą, galima ją įrašyti, bet tai irgi dar nebus Vyriausybės sudarymas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl procedūros 2 deputatai. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš prašyčiau frakcijos vardu iki balsavimo padaryti pusės valandos pertrauką, kad galima būtų pasitarti.
PIRMININKAS. Taip, ir ji bus reglamentinė. Šitai turit omenyje, taip?
Ir deputatas Jonas Prapiestis.
Deputato J.Prapiesčio kalba
J.PRAPIESTIS. Čia buvo minima mano pavardė. Aš noriu pasakyt, kad komisija šito klausimo nespėjo svarstyti. Dabar tos komisijos tokios reikšmės nebeturi, kai yra frakcijų atstovų pasitarimas. Tačiau, man atrodo, jeigu kalbėčiau savo vardu, tai mes dirbam ne savo darbą, kadangi mes praktiškai sprendžiam tą klausimą, kuris įstatyme nėra iki galo sureguliuotas — būtent premjero interpeliacijos klausimas ir kaip toliau turi elgtis Aukščiausioji Taryba, tą interpeliaciją patenkinusi. Todėl aš, prisimindamas tą mūsų bendrą susitarimą, kad tokie svarbūs politiniai klausimai turi būti sprendžiami susitarimo keliu, manau, kad mes jau pakankamai daug padiskutavom gana naudingai tiems, kurie pildys Vyriausybės ir Laikinąjį Pagrindinį įstatymus. O dabar, suėjus frakcijų atstovams, reikia apie tai pakalbėti, kadangi situacija netradicinė ir tiesiog labai originali, kadangi iškyla ne visos Vyriausybės, bet premjero klausimas. Žinoma, jam toliau eiti pareigas, kai gavo interpeliaciją... Tam tikra prasme politinė nesėkmė, galbūt ir laikina, tai būtų nelogiškas Aukščiausiosios Tarybos elgesys. Tačiau negalim pamiršti, kad premjeras nėra eilinis Vyriausybės narys, o Vyriausybės įstatymas kalba apie Vyriausybę ir Vyriausybės narį. Tam tikra prasme kiti Vyriausybės nariai yra susieti su premjeru, todėl mes galime daug ką priimti, nes įstatymas nenumato. Taigi ko nenumato, tuo pačiu tam tikrus sprendimus ir leidžia. Kad tai būtų labiau apgalvota, apmąstyta, tai salėj bent šituo metu, man atrodo, neturėtų sprendimas būti priimamas. Reikalinga tartis. Tuo labiau kad mes jau esam numatę tai daryti.
PIRMININKAS. Jūs manote...
J.PRAPIESTIS. O teisės siūlyti pertrauką aš neturiu, kadangi kalbu vieno deputato vardu.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad per šią pertrauką galėtume susitikti ir pasitarti.
J.PRAPIESTIS. Be abejo.
V.LANDSBERGIS. Ar galima paklausti?
PIRMININKAS. Gerai, dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš suprantu LDDP frakcijos pasiūlymą padaryti pertrauką kaip tokį darbinį... Galima buvo ir anksčiau padaryti. Gal ir gerai, kad mes čia pasikeitėm nuomonėmis plenariniame posėdyje. Galėjom pertraukos metu pasitarti ir dabar tai, matyt, bus daroma. Bet dabar yra mūsų eilinė, reglamentinė pertrauka. Tai gal nebūtų reikalo nė prašyt, ar LDDP prašo padaryt jau ilgesnę — valandos pertrauką?
PIRMININKAS. Ne, kiek supratau, pusės valandos, per kurią užtektų laiko pasitarti.
V.LANDSBERGIS. Dar pridėt...
PIRMININKAS. Ar manote, kad valandos pertrauka būtų reikalinga? V.LANDSBERGIS. Jeigu dar galima pridurti, atsiprašau. Tai kokią mes benutartume: ar eilinę, reglamentinę pertrauką, ar po jos dar LDDP siūlomą pusės valandos papildomą pertrauką — aš kviečiu po vieną atstovą iš frakcijų, jeigu jie neturi nieko prieš, užeiti pas mane į kabinetą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai gal taip ir sutarkime, kad valandos pertrauka. Pusė valandos yra Reglamento numatyta, pusė valandos LDDP paprašyta, ir po 5 minučių susirinktume pas poną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Po vieną frakcijų atstovą. (Balsai salėje) A, gerai. 15 min. tariasi frakcijos. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu be dešimt 12 pas jus susirenka, o iki tol pasitaria frakcijose? O dabar dar ponas N.Medvedevas norėjo trumpą repliką. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji deputatai, deja, mūsų juristai traktuoja įstatymus ir Konstituciją taip, kaip jiems atrodo geriau Lietuvai. Tačiau esu įsitikinęs ir turėdamas progą pareiškiu nuomonę, kad Lietuvai būtina įkurti konstitucinį teismą, nes Seimas ateityje ne kartą dar susidurs su tokia neapibrėžta situacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pertrauka iki 12.30 val. Tariasi frakcijos, o 11.50 val. renkasi frakcijų vadovai pas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, derybos, matyt, užsitęsė ir yra siūlymas, jeigu mums pakaktų balsų, jeigu mes vieningai veiktumėm, išnaudoti šitą posėdžio dalį priimti tiems sprendimams, dėl kurių mes esame sutarę ir kur iš esmės reikalingas tiktai balsavimas arba perbalsavimas. Kas turi kokių kitų minčių? Ar sutinkat? Deputatas P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš šįryt nesikreipiau į jus ir garbės žodžio neprašiau. Bet dabar...
PIRMININKAS. Aš ir neįpareigotas tamstai jį duoti, prašau atleisti už pasakymą.
P.GINIOTAS. Na, aš nenorėjau, vakar... Ką jūs vakar padarėt, nenorėjau vardyti, bet jūs sutikote, kad šiandien nepirmininkausite, ir aš maniau, kad tai darysite visą dieną ir jūsų nebus posėdžio pirmininko vietoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Giniotai, jeigu aš noriu kartu su tamstos pagalba padaryti gerą darbą, tai padarykim. Jeigu jūs jo nenorite, tai galime nedaryti. Yra siūlymas priimti tuos įstatymus, dėl kurių yra susitarta ir kur reikia arba esant atitinkamam 45-46 balsų kvorumui... Jeigu mes čia neturim, tuoj suskaičiuosim, 86 deputatų, tada 65 reikia. Tiek mes turime ir, man atrodo, kai kuriuos įstatymus mes galime priimti. Taigi dar kartą kreipiuosi į kolegas, į P.Giniotą ir kitus: ar išnaudojam šitą laiką konstruktyviam darbui, ar būsime užsispyrę? Deputatas J.Karvelis.
J.KARVELIS. Man labai gaila, bet pasirodo tie 5% nedžentelmeniškumo, kuriuos mums žadėjo ponas Č.Juršėnas, vis dėlto nugalėjo tuos 95%. Aš nenoriu dalyvauti šitoje komedijoje.
PIRMININKAS. Na, labai gerai. Jeigu jums šitas užsispyrimas yra svarbiau negu galimybė konstruktyviai dirbti kaip norit. Prašom, pakentėsim. Prašom. Labai gražu, kad tai garsiai pasakėt. Taigi nenorim priiminėti sutartų įstatymų? (Triukšmas) Susiieškokit. Registruojamės. (Balsai salėje. Negirdėti) Prašom, prašom. Čia nereglamentinis dalykas, gerbiamasis Stankevičiau. Ne, deja tik 71 deputatas. Daugiau yra? Man šiuo atveju tas užsispyrimas neturi reikšmės. Jeigu gerbiamoji Laima čia sėdasi, prašom dirbti, priiminėkim įstatymus. Ar mums svarbu konstruktyvus darbas, ar vienų arba kitų užsispyrimas?
PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Gerbiamieji deputatai, aš noriu informuoti visus apie tą pokalbį, kuris vyko pas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kur dalyvavo visų frakcijų atstovai. Buvo kalbama dėl nutarimų projektų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat dėl būsimo Vyriausybės reorganizavimo ar iš viso dėl to klausimo. Buvo aptariamas to klausimo sprendimas, galimi jo būdai, ir visų frakcijų atstovai sutarė, kad išklausius visų frakcijų atstovus, būtinos tolesnės konsultacijos frakcijose. Mes sutarėme, kad reikia daryti pertrauką ir tartis frakcijose. Jeigu būtų galima kokį nors sutarimą pasiekti iki 15 val., galbūt susirinkę 15 val. į posėdį, mes galėtume balsuoti. Dėl to aš jūsų noriu paklausti. Ar jūs manote, kad mes dabar 13 val. galėtume skelbti pertrauką iki 15 val. ir dirbti frakcijose, ar iki 13.30 val. dar priimtume kai kuriuos nutarimus ar įstatymus, kur yra likę tiktai balsavimai, tiktai techniniai dalykai? Tai galėtų būti įstatymas dėl operatyvinės veiklos, Civilinio kodekso skirsnis ir mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimas. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Jeigu suspėsim, gerai. Tai deputatai mano, kad mes galime dirbti iki 13.30 val., taip? Vadinasi, pasitarimams frakcijose užteks pusantros valandos, tiksliau, užteks pietų pertraukos, taip?
L.MILČIUS. Gerbiamoji seniūno pavaduotoja, aš norėjau...
PIRMININKĖ. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Na, kad ir pradėjo lyti, bet padarinių, kuriuos padarė sausra, lietus jau dabar neišgelbės, ir Lietuvai paramos reikia. Aš ir noriu paklausti, ar mes negalėtume svarstyti nutarimo? Čia gi jau kelintą dieną sėdėjo gerbiamasis ministras R.Survila ir šiandien buvo. Aš manau, kad tas nutarimas nesukeltų labai daug problemų, jį būtų galima priimti. Čia tikrai ne politinis koks, ne kas ir...
PIRMININKĖ. Aš suprantu, aš pasistengsiu iš eilės, jeigu mes suspėsime iki 13.30 val. tuos klausimus, kurie buvo pasiūlyti. Jisai pristatytas. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Čia be jokio balsavimo buvo nušalintas vienas posėdžio pirmininkas. Manau, jeigu taip elgiamės, mes lygiai taip pat galime pareikšti, kad ponia L.Andrikienė ne kartą yra grubiai pažeidusi įstatymus ir Reglamentą ir mes nesutinkame su jos pirmininkavimu šiam posėdžiui.
PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius Liudvikas Sabutis.
L.SABUTIS. Aišku, atėjo metas atostogauti. Bet šiandien reikia dirbti, ir gal sutarkime taip: iki pirmos klaidos tegul pirmininkauja ponia L.Andrikienė, po to gal leisim Česlovui Juršėnui. (Triukšmas) Minutėlę! O atsarginis yra E.Gentvilas.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, kad aš atsisėdau pirmininkauti ne todėl, kad kažkas čia nušalino be balsavimo gerbiamąjį Č.Juršėną, o dėl to, kad jisai man pasiūlė atsisėsti pirmininkauti, ir dėl to, kad mes seniūnijoj buvom sutarę, kad po šios pertraukos, kuri buvo paskelbta pasitarimui pas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, pirmininkausiu aš. Taigi aš manau, kad be reikalo deputatas A.Taurantas karščiuojasi. O šiaip jau aš pati atsisakau pirmininkauti ir skelbiu pertrauką. Bent jau 5 min.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Tiesą sakant, šitoj situacijoj pasijuntu kartais lyg savotiškas įkaitas, kai ir vienam, ir kitam pavaduotojui reiškiami nepasitikėjimai, mano veiksmai tikrai, patikėkit, tokie pat kartais būna, kad taip pat būtų galima išreikšti nepasitikėjimą. Tačiau aš manau, kad šitą laiką produktyviai turėtume panaudoti keleto įstatymų priėmimui.
Pirmiausia aš norėčiau pradėti nuo to įstatymo, kurį kadaise yra pateikęs deputatas Jonas Šimėnas. Ten yra visos pozicijos išsakytos, yra likę tik balsuoti. Atsiprašau, nutarimas. Tik balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų tarifų ir 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr.XI3746 ,,Dėl valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo" patvirtintų nuostolių indeksavimo". Kad galėtume balsuoti dėl šio nutarimo, pirmiausia prašysiu kolegas užsiregistruoti. Dar neprasidėjo registracija. Prašome, registruojamės. Prašau visus deputatus sėstis į vietas ir registruojamės. Registracija prasidėjo. Salėje 88 deputatai. Prašau sėstis į vietas. Ponai Palecki ir Karobli, sėskitės į vietas.
Balsuojame dėl šio nutarimo, kurio esmė tokia: dėl mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo. Kas už šį nutarimą? Balsuojame kortelėmis. Aš atsiprašau, nutraukiu balsavimą. Pone Juršėnai, gal jūs tada galėtumėte suskaičiuoti kairiąją pusę nuo mūsų?
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, nepasitiki manimi.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų tarifų ir 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr.XI-3746 “Dėl valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo” patvirtintų nuostolių indeksavimo” priėmimas
PIRMININKAS. Tai ar kaip balsų skaičiuotoju ponu Č.Juršėnu pasitikima? Gerai, ponas Č.Juršėnas šitą flangą ir ponas G.Iešmantas — kitą flangą. Gerai, taigi pradedame balsavimą. Kas už šį nutarimą? Už 68. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikė 3 deputatai. Už šį nutarimą balsavo 68, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.
Operatyvinės veiklos įstatymas. Jūs prisimenate, kad 7 straipsnyje išbraukus žodžius ,,nusikaltimų imitavimas", ,,imituoti nusikalstamą veiklą", 7 straipsnis priimtas. Buvo balsuota dėl viso įstatymo, tačiau nebuvo salėje 2/3 deputatų, todėl dabar lieka perbalsuoti dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo. Kas už šį įstatymą?
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, dėl balsavimo tvarkos...
PIRMININKAS. Kas už šį įstatymą?
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, palaukit.
PIRMININKAS Prašau patylėti, balsavimo pradžia paskelbta.
R.MACEIKIANECAS. Aš stovėjau iš karto. Aš šiandieną iš ryto sakiau. Dėl ko čia balsuoti.. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Už balsavo 60. Kas prieš? Prieš 2. Kas susilaikė? Susilaikė 3 deputatai. Už — 60, prieš — 2. Įstatymas priimtas.
Prašom gerbiamasis Maceikianecai, aš ryte jokios jūsų replikos negirdėjau tuo klausimu, tai...
R.MACEIKIANECAS. Tai ką dabar sakyti, kad mes prašėm susitikti prieš priimant su ministerijos atstovu. Todėl, kad nebūtų šitas įstatymas panaudojamas kai kuriems politiniams tikslams ir todėl mes norėjome prašyti šito klausimo svarstymo pertraukos, kad susitiktume. Bet jūs iš karto padarėt šitai neišklausęs.
PIRMININKAS. Tai būtų buvęs nereglamentiškas jūsų reikalavimas, kadangi yra pasakyta: galima reikalauti įstatymo svarstymo pertraukos iki viso balsavimo pradžios. Visas balsavimas jau yra vykęs vieną kartą, rodos, praėjusį penktadienį. Šiandien tik kartojama balsavimo procedūra.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio pakeitimo” svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Dabar yra likęs Civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio projektas. Ten dar yra likęs įstatymo 258 straipsnis, įstatymo 358 straipsnis, tačiau kol nėra salėje pono J.Beinorto, matyt, galime... Dėl Civilinio kodekso? Gerai. Prašom tada, gerbiamasis Giniotai.
P.GINIOTAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, aš noriu atsiprašyti, nes deputatas Julius Beinortas išėjo j laidotuves ir mane įpareigojo pristatyti naują straipsnio redakciją.
Liko nepriimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Civilinio kodekso 30 skirsnio vienas straipsnis. Su buvusio straipsnio redakcija nesutiko deputatas Z.Juknevičius. Dabar ta redakcija yra suderinta, ir aš noriu perskaityti jums ją.
,,358 straipsnis. Piliečių, kurių gyvenamieji namai (butai) griaunami dėl žemės sklypo paėmimo ar išpirkimo, nuosavybės teisių apsauga
Jei dėl būtinumo žemės sklypą panaudoti valstybės reikalams griaunami piliečiams nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai (butai), tai jų savininkams (bendrasavininkiams) turi būti visiškai kompensuota, suteikiant nuosavybės teise kitą lygiavertę gyvenamąją patalpą arba žemės sklypą individualiai statybai arba sumokant už nuosavybės objektus pagal realią kainą pinigais, arba perkeliant namą į kitą savivaldybės valdymo organo skirtą žemės sklypą, arba kitaip atlyginama griaunamųjų namų (butų) vertė. Griaunamųjų namų (butų) vertės atlyginimo būdas bei kitos sąlygos nustatomos sutartyje tarp naujojo žemės naudotojo bei namų (butų) savininkų. Šalims susitarus, atlyginimo būdą bei sąlygas už griaunamuosius namus (butus) nustato teismas."
PIRMININKAS. Gerai, man atrodo, yra išspręsti tie nesutarimai, dėl kurių buvo atidėtas šio straipsnio priėmimas. Noriu paklausti, ar reikia balsuoti už 358 straipsnį? Niekas nereikalauja. Taip. Deputatas C.Okinčicas. Prašom.
Č.OKINČICAS. Galima paklausti? Aš manau, kad būtų gerai nežinau, aš turbūt nedalyvavau svarstant tą klausimą nurodyti, kokiomis kainomis, realią kainą.
P.GINIOTAS. Tai realią vertę, man atrodo, yra jau aiškiai pasakyta.
Č.OKINČICAS. Ar yra toks terminas?
P.GINIOTAS. Taip.
Č.OKINČICAS. Nes neišdalytas tas tekstas.
PIRMININKAS. Jis yra išdalytas anksčiau, ne šiandien.
Č.OKINČICAS. Atsiprašau tada. Bet yra nurodyta kaina?
P.GINIOTAS. Aš galiu perskaityti: ,,...arba sumokant už nuosavybės objektus pagal realią kainą pinigais."
PIRMININKAS. Taip.
Č.OKINČICAS. Realią kainą, tai čia žinot... Rinkos kainą.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, tie, kas pateikė tuos siūlymus, šiame svarstyme dalyvavo. Dabar yra vėl teikiama naujų pasiūlymų...
PIRMININKAS. Ne, ne, čia tik pasitikslinama.
P.GINIOTAS, Čia vyksta trečiasis svarstymas ir...
Č.OKINČICAS. Čia jokia konfrontacija nevyksta, čia tiesiog žmonių labui, kad jiems paskui netektų ginčytis. Aš žinau, kaip būna paskui teisme, kaip jūs ten sakot, ir visa kita. Kam paskui ginčytis? Ir kas nustatys tas kainas? Kas nustatys realijas?
PIRMININKAS. ,,Šalims nesusitarus, atlyginimo būdą bei sąlygas už griaunamus namus nustato teismas". Štai kas, šalims nesusitarus, padaro tvarką.
Č.OKINČICAS. Mano manymu, žodis ,,rinkos" būtų labai geras.
PIRMININKAS. Gerai, ar pranešėjas priima ,,rinkos kainomis"?
P.GINIOTAS. Aš negaliu priimti to, kas yra nesuderinta.
PIRMININKAS. Taip. Aš suprantu, kadangi buvo ilgai diskutuota dėl šito. Ar reikia balsuoti dėl šio straipsnio? Reikia balsuoti. Gerai.
A.K.LEŠČINSKAS. Tamsta seniūne, galiu dar?
PIRMININKAS. Na, deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Kažkas sugedo. (Balsai salėje. Negirdėti) Deputatas A.Leščinskas atsisakė savo žodžio. Gerai, lieka dabar jau tik balsuoti už vieną straipsnį. Dar deputatas B.Rupeika dėl procedūros.
B. V.RUPEIKA. Aš gerai pamenu, kad štai dėl šio straipsnio konkrečių pasiūlymų turėjo deputatas Povilas Varanauskas. Aš norėčiau sužinoti, kadangi nematau jo salėje, ar jo pasiūlymas įtrauktas į jūsų tekstą, ar ne? Arba jis dabar ruošia raštu šitą pasiūlymą?
P.GINIOTAS. Aš manau, gal būtų geriausia, kad pats deputatas P.Varanauskas pasakytų, bet jis nieko nekelia, jokios problemos. Aš manau, buvo atsižvelgta į jo pasiūlymą.
B. V.RUPEIKA. Aš jo ieškojau, bet neradau.
PIRMININKAS. Tiek to. Deputato nedalyvavimas posėdyje negali būti pretekstas nepriiminėti įstatymo. Gerai, buvo reikalaujama balsuoti už šią 358 straipsnio redakciją, kuri pateikta. Prašau balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Gerai, aš prisidėsiu. Pradedame balsavimą. Balsuojame elektronika, pone Kuzmickai. Gerai, prašau sėstis visus į vietas, balsuosime ne elektronika, o kortelėmis. Prašau sėstis į vietas. Kas už 358 straipsnio priėmimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 60.
PIRMININKAS. Už balsavo 60. Kas prieš šitą straipsnį? Gerai, aiški balsų dauguma, siūlau nebetęsti. Straipsnis yra priimtas.
Dabar lieka balsuoti dėl viso Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio pakeitimo". Balsavimą pradedame. Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.
PIRMININKAS. Už balsavo 69. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusiųjų nėra. Įstatymas yra priimtas vienbalsiai.
Padariau smulkią klaidelę, dėl kurios, sakau, taip pat būtų galima reikšti nepasitikėjimą ir manimi. Pamiršau, kad reikia priimti nutarimą dėl Operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo. Įstatymą priėmėme, o nutarimą praleidau. Nutarimo tekstas nekėlė jokių kontroversiškų pasiūlymų. Taigi siūlau balsuoti už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo".
R.MACEIKIANECAS. Reikėtų užsiregistruoti, kiek yra deputatų.
PIRMININKAS. A, gerai, prašau. Negaliu registruoti elektronika. Prašau balsų skaičiavimo grupę suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Prašom deputatų neišeiti iš salės. Balsuoti nereikia, dabar tik registruoja, skaičiuoja deputatus. Deputatus kviečiu ateiti į salę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84.
PIRMININKAS. Ar balkone sėdinčius, ne balkone, tačiau tribūnoje sėdinčius deputatus B.Gajauską ir V.Žiemelį skaičiavot? O deputatas A.Taurantas suskaičiuotas? Va, ten. Salėje 86 deputatai. Su ponu A.Raču — 87. Prašau sėsti į vietas. Gerbiamieji deputatai Gajauskai, Žiemeli ir Taurantai, kviečiame balsavimo metu sėdėti ten, kur pridera sėdėti. Prašau balsuoti dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo". Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 70.
PIRMININKAS. Už balsavo 70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 3 deputatai. Nutarimas priimtas.
Dar yra 2 dokumentai, jie labai trumpi ir lakoniški, dėl kurių Prezidiumas yra pasiūlęs ypatingos skubos priėmimo tvarką. Vienas iš jų yra dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo. Pranešėjas buvo deputatas Z.Juknevičius. Čia jau mes net esame pasistūmėję, rodos, iki pirmojo svarstymo. Taigi siūlau dabar atlikti pagal 2191 straipsnio procedūrą tai, kas priklauso, t.y. pasiteirausiu, ar nors viena frakcija prieštarauja šio įstatymo svarstymo ypatingos skubos tvarkai. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, iš ryto buvo sutarta, kad mūsų klausimas bus svarstomas trečiasis. Mes galim, pavyzdžiui, sustabdyti šitą svarstymą, bet laikykimės tam tikros tvarkos. Sutarėm, kad trečiasis klausimas, tai imkime trečiuoju. Liko taip pat tik balsavimas.
PIRMININKAS. Na, nežinau, kaip ten buvo sutarta, tuo tarpu...
R.MACEIKIANECAS. Nežinot tai turite žinoti. Klausykit! Nežinot. Na, kiek galima? Čia jau pusę metų apie tai kalbam...
PIRMININKAS. Gerai, nereikia kelti balso! Aš neatsakau už savo pavaduotojus, kuriuos atleidinėjote vieną po kito. Prašau patylėti, jums žodis nesuteiktas! (Barasi tarpusavyje)
R.MACEIKIANECAS. Kaip nesuteiktas!?
PIRMININKAS. Aš nutraukiau jūsų pasisakymą. Atleidote iš pareigų vieną mano pavaduotoją, kitą pavaduotoją. Prašom sėsti, seniūne, ir žinok, kas ką sutarė. Fiksuota nieko nėra, darbotvarkės projekto nėra. Patvirtinto projekto nėra. Sutarta tik dėl principinių dalykų, kurie klausimai svarstomi. Naudojantis tuo, kad salėje yra didysis kvorumas, daroma tai, kas įmanoma. Ir nereikia kelti balso. Nežinau, kas kaltas. Gerai.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo” svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Ar nors viena frakcija prieštarauja įstatymo ,,Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo" svarstymo skubos tvarka?
B.V.RUPEIKA. Nebūtinai frakcijų, yra deputatų, kurie turi kitą nuomonę.
PIRMININKAS. Aš klausiu, ar yra frakcijų, kurios prieštarauja? Prieštaraujančių frakcijų nėra. Lieka balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui, kaip nurodyta Reglamento 101 straipsnyje.
B.V.RUPEIKA. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Deputate Rupeika, jums įspėjimas.
B. V.RUPEIKA. Per mažai man.
PIRMININKAS. Bus daugiau.
B.V.RUPEIKA. Bet aš noriu...
PIRMININKAS. Reikia balsuoti dėl ypatingos skubos svarstymo tvarkos. Jeigu balsų dauguma bus surinkta, bus numatyta ypatingos skubos svarstymo tvarka. Dėl balsavimo motyvų deputatai gali pasisakyti ir pareikšti savo asmeninę nuomonę. Deputatas Benas Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Nekeldamas balso, kaip visada ramiai noriu pasakyti, kad truputėlį amoralu būtų svarstyti ir išdėstyti mūsų didelį rūpestį dėl baudų, nepriėmus jokio paramos ūkininkams, kurie žlugs po šitos sausros, įstatymo. Bent eilės tvarka turėtų būti kita. Pirmiau duokime, paskui balsuokime, nes tai bus irgi tie patys žmonės, įeis į tą kategoriją. Ar jau taip sunku?
PIRMININKAS. Sausra bus nagrinėjama, be jokios abejonės. Ar kiti deputatai nori ką nors pasakyti dėl balsavimo motyvų dėl ypatingos skubos svarstymo tvarkos? Tai yra dėl šios procedūros taikymo? Nėra. Gerai, reikia balsuoti. Reglamento 101 straipsnis reikalauja balsuoti. Prašau sėstis į vietas. Balsuosime jau turbūt elektronika.
Kas už tai, kad įstatymui ,,Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo" būtų taikoma ypatingos skubos svarstymo tvarka? Balsavimas prasidėjo. Už ypatingos skubos svarstymo tvarką balsavo 54 deputatai, prieš — 6, susilaikė 10. Nutarta šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kviečiu į tribūną deputatą Zenoną Juknevičių, kuris pateiks trečiajam svarstymui ir balsavimui įstatymo tekstą.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, šitam įstatymo projektui pataisų, pastabų nebuvo gauta, išskyrus vieną. Mes Teisinės sistemos komisijoje aptarėme, jog įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo priėmimo dienos, o bent po 7 dienų, kad apie tai sužinotų piliečiai. Tad šito įstatymo 7 straipsnis turėtų būti toks: šis įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. liepos 25 d. ar 23 d.
PIRMININKAS. Liepos 23? Tai yra nuo kito ketvirtadienio. Gerai, daugiau pastabų nebuvo dėl įstatymo teksto?
Z.JUKNEVIČIUS. Daugiau pastabų nėra.
PIRMININKAS. Taip, matyt, nereikia balsuoti pastraipsniui. Nieks nereikalauja.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Šiaip nederėtų klausinėti, tačiau kadangi tai ypatingos skubos svarstymo tvarka, prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš atsiprašau pranešėjo, atsiprašau seniūno, negaliu pretenduoti į jokius siūlymus. Dabar aš žinau Reglamentą. Tik tiek kad, matot, gerbiamasis pranešėjau, artėja rinkimai ir daugeliui politinių jėgų reikės iš kur nors pinigų gauti tiems rinkimams. Dabar mes peržiūrėjom visą, sakykim, pusmečio spaudą ir pamatėm, kad lėšų galima būtų gauti per Spaudos įstatymą. Ar jūs nemanote, kad tie 30 tūkstančių rublių, kurie dabar yra įrašyti Spaudos įstatyme, yra per menka suma? Prašau patarti, ar pagal šitą įstatymą ar kokį įstatymą mes galėtumėm tą sumą indeksuoti, kad jinai atitiktų šių dienų realijas?
Z.JUKNEVIČIUS. Na, klausimas atsietas nuo svarstomo klausimo, bet aš jau sakiau savo nuomonę, kai buvo pavesta Teisinės sistemos komisijai parengti įstatymus, numatančius atsakomybę už Rinkimų įstatymo pažeidimus. Spaudos kontrolės valdyba prie Teisingumo ministerijos yra pateikusi savo pasiūlymų, pastabų dėl jūsų minėtų klausimų, dėl Spaudos įstatymo patobulinimo. Aš remiu šitą pataisą. Jeigu mes suspėtume tai padaryti, man atrodo, būtų efektyvesnės galimybės kovoti štai su... gal ne kovoti, bet reaguoti į tuos pažeidimus, kurių pasitaiko spaudoje. Toks yra... Bet čia tai kitas dalykas. Čia dėl baudų ir mokesčių, o ten yra suma, skirta atlyginti moralinei, materialinei žalai, pagal Civilinį kodeksą.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo pakeitimas galėtų būti.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš sakau, yra toks pateiktas, ir aš galiu ponui A.Ambrazevičiui tiesiog asmeniškai duot, kad galėtų įvertinti. Galbūt jų frakcija remtų tą iniciatyvą, kad mes dar galėtume iki rinkimų padaryti pataisas.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime balsuoti dėl šio įstatymo, dėl viso įstatymo ,,Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo"? Kas už šį įstatymą? Balsuojame kortelėmis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68.
PIRMININKAS. 68. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1 deputatas. Įstatymas priimtas.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 11 - 13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" pakeitimo ir papildymo” pakeitimo” svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Dar buvo numatyta ypatingos skubos svarstymo tvarka, tiksliau, pasiūlyta ypatingos skubos svarstymo tvarka kitam įstatymui — ,,Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių". Taip pat Prezidiumas siūlo ypatingos skubos svarstymo tvarką. Ar bent viena frakcija prieštarauja tam, kad būtų pakeistas šis įstatymas taip, kad būtų pratęstas dokumentų iš nukentėjusiųjų asmenų priėmimo terminas iki š.m. spalio 31 dienos? Ar bent viena frakcija prieštarauja? Prieštaraujančių frakcijų nėra. Reikia balsuoti. Kas už tai, kad šiam įstatymui būtų taikoma ypatingos skubos svarstymo tvarka? Gerai, balsuojame kortelėmis. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos svarstymo tvarka?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.
PIRMININKAS. Už balsavo 72. Kas prieš? Pone Griniau, eikite skaičiuoti balsų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Numatyta taikyti ypatingos skubos svarstymo tvarką šiam įstatymo projektui. Kviečiu į tribūną deputatą Petrą Giniotą. Gerbiamasis Giniotai, trečiasis svarstymas ir balsavimas. Įstatymo projektas taip pat buvo pateiktas, lieka jį priimti. Deputatas L.Sabutis, kol ateis pranešėjas.
L.SABUTIS. Mums tenka spręsti tokius klausimus, ir šiuo atveju į Aukščiausiąją Tarybą galėčiau kreiptis prašydamas, kad išties būtų pritarta ir priimtas toks įstatymas, pratęsiantis terminą tiems žmonėms pateikti dokumentus ir priimti sprendimus. Tačiau pačiame įstatymo tekste siūlyčiau nerašyti 1, 2, 3 punkto dėl kokių priežasčių, o palikti, t.y. tiesiog konstatuoti, kad negavo tos kompensacijos ir ,,Aukščiausioji Taryba nutaria". Visa kita — kaip yra tekste, nes pačiame įstatyme nebus gerai nurodyti vieną, o nenurodyti kitos priežasties.
PIRMININKAS. Taip. Ir dar, gerbiamasis Giniotai, aš taip pat norėjau apie tai kalbėti štai kokiu požiūriu. Jeigu mes priimame visą įstatymą kaip savarankišką įstatymą, tada gal tikslinga preambulė. Čia tik įstatymo pakeitimas ir papildymas, todėl jam rašyti naują motyvaciją paprastai Juridinis skyrius nepataria. Todėl gal užtektų taip: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria". Visi tie motyvai deputatams išdėstyti, tačiau įstatymo tekste vargu ar ji būtų reikalinga.
P.GINIOTAS. Galima sutikti su šituo.
PIRMININKAS. Taip, preambulė baigiasi ir pradedama žodžiais ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria".
P.GINIOTAS. Aš noriu priminti, kad yra apie 280 bylų prokuratūroje ir tie žmonės negauna kompensacijų, nes buvo mūsų numatyti konkretūs glausti terminai ir negalima šitiems žmonėms mokėti kompensacijų. Užteks.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime balsuoti dėl viso šio įstatymo? Tada prašau deputatus sėsti į vietas. Ponai Sakalai, Tamuli, Ulba, prašome sėsti į vietas. Balsuosime kortelėmis. Deputatai Gajauskai, Žiemeli, jūs privalote būti salėje parteryje. Prašau nesielgti įžūliai, deputate Žiemeli! Aš reikalauju sėstis į parterį. Gerai, skelbiu balsavimo pradžią dėl įstatymo, trumpinu pavadinimą, dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 13 d. vykdytos agresijos pakeitimo ir papildymo. Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.
PIRMININKAS. Už 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Taip pat nėra. Įstatymas priimtas vienbalsiai.
Kiti dalykai, dėl kurių reikėtų balsuoti. Negalime dėl jų balsuoti, nes nėra pranešėjų. Sutarkime taip: jeigu yra sutariama dėl Vyriausybės formavimo, tai 15 val. — dėl Vyriausybės formavimo, jeigu ne tai dėl rinkimų į Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybes.
V.ŽIEMELIS. Reglamentinė pertrauka jau buvo.
PIRMININKAS. Dėl sausros dar. Deputatas Česlovas Stankevičius. Atsiprašau, aš posėdžio pabaigos dar nepaskelbiau.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiandien turi būti svarstomas klausimas dėl rinkimų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Nors vakar buvo baigtas pirmasis svarstymas, tačiau nėra jokio susitarimo, nei patvirtintos darbotvarkės, kad turi būti šiandien trečiasis svarstymas. Apie tai jau Pirmininkas yra pareiškęs šiandien.
PIRMININKAS. Aš kiek girdėjau, tai buvo balsuota dėl klausimų įrašymo į darbotvarkę, tačiau dėl eiliškumo balsuota nebuvo. (Balsai salėje) Aha, aš pažiūrėsiu per pertrauką stenogramą. Gerai? Tvarka. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai, peržiūrėsiu stenogramą. Taigi posėdis baigiamas. Pertrauka iki 15 val. Deputatas Vidmantas Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau pareikšti, jog jūs mane įspėjote, kada jau turėjo būti reglamentinė pertrauka. Tai jau buvo 31 min.
PIRMININKAS. Aš jus buvau įspėjęs maždaug 13 val. (Juokiasi)