1992 m. liepos 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame šios dienos vakarinį plenarinį posėdį. Kaip sakoma viename žymiame kūrinyje, turiu pranešti jums blogą naujieną. Skelbiu balsavimo dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi rezultatus. Balsų skaičiavimo komisija išdavė 77 biuletenius. Rezultatai tokie: už pasitikėjimą balsavo 6, už nepasitikėjimą balsavo 69, negaliojančių biuletenių rasta 2. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės nariai. Pagal procedūrą balsavimo biuletenių rezultatus Aukščiausioji Taryba turi patvirtinti kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai nepatvirtinami, balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas sprendžiamas iš naujo. Todėl dabar prašau balsuoti dėl balsavimo rezultatų patvirtinimo pakeliant korteles.
P.GINIOTAS. Santaros frakcijos vardu prašau, kad tai būtų padaryta vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Man atrodo, Reglamentas šiuo atveju nenumato, balsuojama tik procedūriškai, paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, nes jeigu balsuotumėme vardiniu būdu, tai iš esmės būtų balsavimas dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Ministru Pirmininku. Reglamentas numato interpeliacijos rezoliuciją balsuoti tik slaptu būdu. Reglamento 260 straipsnis numato, kad dėl interpeliacijos balsuojama tik slaptu būdu. ,,Jeigu rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas Ministru Pirmininku, Vyriausybe ar jos nariu, tai gali būti priimta slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus balsų dauguma." Balsuojant procedūriniais klausimais, kai nebalsuojama už nutarimą, o tik kurio nors nutarimo patvirtinimą, galima taikyti tik paprastą procedūrą, nekalbant apie kokią nors kitą. Deputatas Aurimas Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš noriu patvirtinti tai, ką jūs sakėte. Tas balsavimas, nors jo galbūt iš viso nereikėtų, Reglamente liko iš senesnių versijų ir jis turi techninę prasmę. Jeigu kam nors yra kilę minčių, kad, sakysime, buvo nesąžiningai balsuojama, nesąžiningai dirbo balsų skaičiavimo grupė ar panašiai. Tai yra techninis balsavimas, o ne pats esmės balsavimas dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo. Jeigu kam nors kyla abejonių, ar kas nors nori tai nuslėpti, aš galiu pasakyti, kad aš balsavau už nepasitikėjimą Vyriausybe. Bet tai nėra tai, kas dabar siūloma balsuoti, nėra tas balsavimas dėl nepasitikėjimo, o tik dėl to, kad patvirtiname, jog balsų skaičiavimo grupė dirbo gerai. Tai yra iš tikrųjų procedūrinis balsavimas. Tuo tarpu pagal Reglamento 103 straipsnį vardinis balsavimas yra numatytas tik priimant įstatymus ar kitus aktus. Šiuo atveju mes nepriimam jokio akto, sprendimo nepriimame. Šiuo atveju tai grynai procedūrinis balsavimas.
V.ŽIEMELIS. Gerai, galima, gerbiamasis seniūne?
PIRMININKAS. Deputatas Vidmantas Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau jūsų paklausti, tai nutarimas ar ne nutarimas?
PIRMININKAS. Ne, tai ne nutarimas, tai yra tik...
V.ŽIEMELIS. Kas?
PIRMININKAS. Slapto balsavimo dėl nutarimo rezultatų patvirtinimas.
V.ŽIEMELIS. O kuo jūs patvirtinat, nutarimu ar kokiu kitu aktu, aš jūsų klausiu? Nutarimas dėl balsavimo rezultatų patvirtinimo.
PIRMININKAS. Gerai, tada cituojame Reglamentą.
V.ŽIEMELIS. Cituoti aš galiu 103 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai, tai leisite dabar man pacituoti. Balsuojama ne dėl nutarimo patvirtinimo, o tik patvirtinami balsavimo rezultatai.
V.ŽIEMELIS. Kuo jūs patvirtinat, aš klausiu? Jeigu mes nepatvirtinsim rezultatų, šie rezultatai negalioja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, tada aš turiu pasakyti taip. Mes apiforminame nutarimą ne tą, kurį dabar balsuoti siūlau...
V.ŽIEMELIS. Bet nutarimu?!
PIRMININKAS. Leiskit pabaigti. Vadinasi, bus priimtas nutarimas, kuriame bus pasakyta ne taip. Dabar aš sakau, kaip nebus pasakyta: Aukščiausioji Taryba nutaria patvirtinti slapto balsavimo rezultatus. Ne toks nutarimas bus priimtas, o bus, tiksliau, jau yra priimtas nutarimas dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku, lieka tik rezultatus patvirtinti.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, leiskite man dar kartą pasakyti. Tai priimamas ar nutarimas, ar protokolinis nutarimas? Aš noriu jūsų paklausti. Jeigu nutarimas, tada pagal 103 straipsnį.
PIRMININKAS. Joks nutarimas nepriimamas: nei protokolinis, nei neprotokolinis. Aukščiausioji Taryba balsuoja procedūriškai maždaug taip:
leisti poniai Balsienei pasisakyti, ar neleisti. Tai yra tokio pat rango balsavimas.
V.ŽIEMELIS. Na, ką jūs kalbat, na, ką jūs kalbat, gerbiamasis seniūne!..
PIRMININKAS. Leiskite tada man pabaigti savo kalbą, deputate Žiemeli, ir negėdinkit manęs. Reglamento 2 straipsnis sako, kad visais procedūriniais klausimais yra balsuojama ir Aukščiausioji Taryba priima sprendimą paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma. Ir tai nėra nei protokolinis nutarimas, ne koks kitas norminis ar nenorminis aktas. Tai yra tik procedūrinis balsavimas. Balsų skaičiavusiųjų...
P.GINIOTAS. Leiskite tai frakcijai, kuri teikė... Baikit savavaliauti.
PIRMININKAS. Gerai, aš nutraukiu visus pasisakymus. Jeigu reiškiate nepasitikėjimą manimi, prašau, aš su malonumu užleidžiu vietą kolegoms. Tačiau neprievartaukite manęs pažeidinėti Reglamentą. Aš taip pat balsavau prieš Ministrą Pirmininką, jokios problemos asmeniškai neturiu.
Z.JUKNEVIČIUS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Deputatas Zenonas Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aišku, kad šituo nepakeisi tos situacijos, bet būkim tvarkingi iki galo. Matyt, ne vienas ponas A.Taurantas gali aiškinti Reglamentą ir mes visi privalome paklusti. Čia turi būti Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, jis reikalingas patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Man atrodo, ar jo mes nepatvirtinsim, ar patvirtinsim, rezultatai yra įvykę ir iš esmės nieko nepakeis. Bet tokia buvo mūsų tradicija tvirtinti nutarimu. Tai yra ne koks balsavimas neaišku dėl ko, man atrodo, kad galima balsuoti ir vardiniu būdu. Aš iš viso nepripažinčiau, kad dar reiktų balsavimo. Bet, gerbiamieji, juk prieš tai yra buvę, tokia mūsų tradicija. Yra nutarimas, tai yra balsų skaičiavimo, na, ponas seniūnas žino 103 straipsnį. Na, netraktuokim taip, kaip šiuo metu kažkam iš mūsų naudinga. Aš puikiai žinau, kad nutarimas priimtas, nepasitikėjimas Vyriausybe pareikštas. Aš manau, kažkam jau viltis didesnė, kad tas portfelis klius, kažkam jau sutvirtėjo. Bet būkim sąžiningi iki galo ir pasakykim, kad šitą klausimą galima balsuoti vardiniu būdu.
PIRMININKAS. Aš taip pat siūlau būti sąžiningiems iki galo, todėl pradedu registraciją. Prašome registruotis.
P.GINIOTAS. Na, aš nežinau. Na, perskaitykite bent Lietuvos žmonėms 103 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai, kol registruojamės, deputatas P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš suprantu, kad pirmininkas turi savo nuomonę ir jos kietai laikysis. Bet aš Lietuvos žmonėms perskaitysiu Reglamento 103 straipsnį. ,,103 straipsnis. Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Aukščiausiosios Tarybos nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to reikalauja frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Toks reikalavimas gali būti pateiktas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto". 2 dalies neskaitysiu.
PIRMININKAS. Taip, čia yra frazė ,,išskyrus personalijų klausimus". Tai būtų jau vienas momentas. Antras dalykas, balsavimo rezultatų patvirtinimas juo labiau nėra koks nors nutarimas. Tai nėra atskiras klausimas.
Gerai, aš su dideliu malonumu prašau ponią L.Andrikienę atsisėsti pirmininkauti. Aš nemėgstu tokios prievartos savo atžvilgiu, nemėgstu tokios prievartos. Prašom, ponia Andrikiene, jūs, kaip seniūno pavaduotoja, pagal Reglamentą turite paklusti, prašome pirmininkauti. Prašom.
Aš šito neteisėtumo nedarysiu, gerbiamieji, nedariau ir nedarysiu. Pasisakiau prieš protokolinius nutarimus dėl referendumo skelbimo, pasisakiau prieš protokolinį nutarimą dėl 20 milijardų rublių emisijos ir jums nepaklusiu, jeigu šitaip bus elgiamasi. Prašau laikytis bent minimalios įstatymo raidės, o nereikalauti laikytis sąžinės principo ar kokių. Prašom pasižiūrėti, kas laikosi sąžinės principų, kas nesilaiko. Prašom, ponia Andrikiene.
R.GAJAUSKAITĖ. Gerbiamasis seniūne, prašome raštu šito nutarimo...
PIRMININKAS. Gerai, siūlau 5 min. pertrauką iki 15.20. Man ponia L.Andrikienė šitai pasiūlė. Pertrauka iki 15 val. 20 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Įregistruoti 89 deputatai. Balsuosime kortelių pakėlimu.
Prašom registruotis iš naujo. Registracija pradedama. Prasidėjo pakartotinė registracija. Gerbiamieji ponai, pakartotinė registracija prasidėjo.
Salėje 94 deputatai. Pakeldami korteles balsuosime dėl balsavimo biuletenių rezultatų patvirtinimo dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi, pareikšto rezoliucijoje dėl interpeliacijos. Kas už tai, kad būtų patvirtinti slapto balsavimo biuletenių rezultatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.
PIRMININKAS. Už balsavo 65. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Prieš 12. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Susilaikė 8 deputatai. Balsuojant kortelėmis, patvirtinus slapto balsavimo biuletenių rezultatus, yra priimtas nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi pareiškimas.
Kitas darbotvarkės klausimas. Kaip buvo šįryt... Dėl procedūros deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Man be galo keista procedūra, kuri dabar vyko. Galų gale, jeigu jau balsuojama prieš slapto balsavimo rezultatus, tai reiktų pateikti bent motyvus, kodėl nepasitikima balsų skaičiavimo grupe, kuri sudaryta iš įvairiausių frakcijų atstovų. Jeigu tokio pareiškimo nepadaryta, kodėl nepasitikima grynai procedūriškai? Tai yra paprasčiausiai normalios parlamentinės etikos pažeidimas, kuris visiškai neturi jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Ir deputatas Narcizas Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš norėjau pasakyti, kodėl buvo balsuota prieš. Todėl, kad buvo paklusta labai sudėtingo Reglamento autoriui, kuriam iki šio laiko patikima viskas interpretuoti taip, kaip jis nori. Tačiau, mūsų nuomone, tai turėjo būti normalus nutarimas, išdalytas raštu kiekvienam. Už šitą nutarimą turėjome reglamentinę teisę pareikalauti vardinio balsavimo. Todėl tai, ką sako ponas A.Taurantas, visiškai neatitinka tikrenybės.
PIRMININKAS. Deputatui A.Taurantui ne visada paklūstama, Pamenate, po praėjusio slapto balsavimo buvo nepaklūsta tokiai interpeliacijai. Taigi nereikia apibendrinti šitų dalykų. Ir paskutinis pasisakymas dėl procedūros. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Dėl procedūros. Gerbiamieji kolegos, klausimas dar nebaigtas, jūs žinote. Dabar Vyriausybė kartu su premjeru yra atstatydinta. Reikia pavesti eiti pareigas, nutarimas dėl to šiuo metu dauginamas ir dalijamas. Taigi šis klausimas dar neišsemtas. Gerbiamasis seniūne, jūs dar nepradėkite iš naujo arba pradėkite naują, bet kai bus išdalytas nutarimas, mes turėtumėm grįžti prie šio nutarimo baigimo.
PIRMININKAS. Pripažįstu, kad klausimas tikrai dar neišsemtas, kaip jūs sakote. Tačiau dabar reikia pradėti 4 darbotvarkės klausimą dėl rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas surengimo klausimą. Taip buvo balsuota šįryt. Na, gerai, baikit kabinėtis, gerbiamieji. Šįryt balsavom ryškia balsų dauguma: 56 — už, 34 — prieš, 13 susilaikė, kad 11 darbotvarkės projekto klausimą perkeltume į 4 poziciją.
Pirmas pasisakančiųjų sąraše buvo deputatas Alfonsas Žalys. Tai yra pirmojo svarstymo tęsinys.
A.ŽALYS. Gerbiamieji kolegos, nebenorėčiau ir, matyt, nebereikėtų argumentuoti būtinumo nedelsti dėl rinkimų paskelbimo datos į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas. Gal tik verta po to, ką šiuo klausimu mes čia girdėjome, pabrėžti tą mintį, kad negali būti vienodos teisės ir vienodos atsakomybės, kai mes kalbame apie įvairių lygių deputatus, apie savivaldybių pareigūnus. Deputatų ir savivaldybių pareigūnų atsakomybės negalima sutapatinti su šių rajonų gyventojų teisėmis, jas kokiu nors būdu apribojant. Trumpai sakant, jeigu deputatų tarybos, jų pareigūnai, nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų, jie turi dėl to atsakyti, kaip ir numato Vietos savivaldos pagrindų įstatymas ir Pagrindinis Respublikos Įstatymas. Tačiau dėl viso šito, o būtent dėl deputatų tarybų, jų pareigūnų neveiklumo ar dėl įstatymų pažeidimų, kuriuos padarė šie pareigūnai, niekaip negalima dėl tų dalykų apriboti gyventojų teisių, kurios šiuo atveju pasireiškia galimybe dalyvauti renkant atstovaujamąją valdžią savo rajonuose. Manau, visiems turėtų būti aišku ir suprantama, kad neleisdami rinkimų mes pareiškėme nepasitikėjimą tų rajonų žmonėmis, mūsų Respublikos piliečiais. Jau ne kartą pasakyta, kad tam pagrindo mes neturime.
Todėl siūlau sutikti su Lenkų frakcijos pageidavimu surengti rinkimus į Vilniaus, Šalčininkų rajonų tarybas šių metų spalio 25 dieną. Be abejo, organizuoti tą pačią dieną rinkimus į šių rajonų tarybas, taip pat į Respublikos Seimą nėra taip paprasta, tačiau, be jokios abejonės, tai įmanoma, nes to nori patys gyventojai, patys rinkimų tuose rajonuose organizatoriai. Tokia yra ir Sąjūdžio centro frakcijos nuomonė, būtent rinkimus tuose rajonuose organizuoti šių metų spalio 25 dieną. Prašau Centro frakcijos vardu pritarti pirmajam svarstymui ir kaip galima greičiau tokį nutarimą čia priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas dar nori pasisakyti šituo klausimu, juo labiau kad gerbiamasis A.Žalys suformulavo labai aiškų siūlymą? Ar reikia čia mums toliau plačiai diskutuoti? Prašom. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Kiek pamenu, praeitą kartą svarstydami šį klausimą mes kėlėme tokią mintį ir prašėme, kad pasisakytų komisijos Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių veiklai ištirti pirmininkas Eugenijus Petrovas. Deja, šiandien mes negirdime jo siūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Petrovas keliskart kalbėjo, bet jeigu jis pageidauja dar sykį, tai labai prašom. Gerbiamasis Petrovai, prašom. Jūs norit iš vietos? Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Visų pirma norėčiau gerbiamajam A.Žaliui truputį replikuoti. Kai kalbama šituo klausimu, nereikėtų sakyti ,,visos Centro frakcijos vardu". Tai netiesa, tai ne visos Centro frakcijos, o tam tikros dalies nuomonė. Aš šiandien galiu pakartoti tik tai, kas ir buvo siūloma:
rinkimų į rajonų tarybas netapatinti su Seimo rinkimais, rengti vadovaujantis dabar galiojančiu Rinkimų įstatymu po trijų mėnesių, pasibaigus tiesioginiam valdymui. Tai išeitų apie gruodžio 4 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas dar pageidauja? Prašome Kazimierą Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip suprantu, čia iškyla klausimas dėl datos. Tai tas klausimas bus sprendžiamas trečiojo balsavimo metu. Todėl nėra jokio motyvo atidėti pritarimą po pirmojo svarstymo. Todėl siūlau balsuoti be didelių diskusijų.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš pritariu gerbiamojo K.Antanavičiaus nuomonei ir noriu pasakyti, kad pritariu tai kalbai, kurią pasakė praeitą kartą Donatas Morkūnas. Jeigu neįvyks rinkimai laiku, kaip šito nori tas kraštas, man bus didelė didelė sarmata ne tik už save, bet ir už tuos, kurie kažkieno pavedimu aklai vykdo kažkokį smurtinį aktą prieš kitus Lietuvos gyventojus. Kalbu aš apie savo buvusį studentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Jarašiūnas. Prašom. Deputate, prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad mes turėtume visgi atsižvelgti į komisijos, kuri specialiai tyrė tą klausimą, siūlymus. Vieni ar kiti pasiūlymai, nulemti tam tikrų politinių grupinių interesų, tai yra viena. Visai kita — komisija, kurią sudaro žmonės, įsigilinę į tą problemą, kurie iš tikrųjų, sakyčiau, per tuos kelis mėnesius susipažino tiek su ta situacija vietoje, tiek su dokumentais. Drįsčiau tiek Sąjūdžio deputatų koalicijos vardu, tiek apskritai siūlyti, kad balsuodami palaikytume gerbiamojo E.Petrovo pasiūlymą rinkimus surengti gruodžio mėnesį. Tai, sakyčiau, būtų pamatuotas siūlymas, o ne, kaip sako, iš piršto laužtas. Siūlyčiau gruodžio 5 dieną, sekmadienį. Man atrodo, kad sutiktų ir gerbiamasis E.Petrovas.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius, prašom.
Z.BALCEVIČIUS. Aš pirmiausia nesiūlyčiau sieti rinkimų su visokiom buvusiom šventėm. Tai lapkričio 7, tai gruodžio 5, tai tarybinės konstitucijos, tai revoliucijos ir t.t. Man regis, kad jau seniai buvo ir koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" pasiūlymas, ir gerbiamojo Vytauto Landsbergio, tarp kitko, pasakyta Varšuvoje jam grįžtant iš Rio de Žaneiro apie tai, kad rinkimai turėtų įvykti kartu su rinkimais į Seimą. Manau, kad čia yra optimaliausias variantas, mažiau lėšų reikės, reikės vieną kartą susikaupti, susiorganizuoti, surengti tuos rinkimus ir baigti tą gėdingą procesą, kuris čia vyksta jau nežinau kiek laiko. Tikrai nedaro jis garbės niekam. Ir man asmeniškai jis jau yra nusibodęs. Labai prašyčiau šiandien pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pirožkovas. Prašom.
S.PIROŽKOVAS. Я хочу сказать, что входе дискуссии как-то незаметно исчезло упоминание o поселке Снечкус. Я хочу обратить вниманте, что практически входе дискуссии не было высказано ни одного существенного аргумента против выборов именно в поселке Снечкус. Я считаю, что этот поселок должен упоминатьса в документе о выборах автоматически.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas dar pageidauja? Tai gal tada pereisime prie siūlymų. Prašom, kam šitos pastabos reikalingos, jeigu žmogus dar neišmoko. Be abejo, blogai, bet ar tai šiandien svarbiausia? Deputatas R.Ozolas. Česlovai, na, kam šitaip reikia? Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Dėkoju, gerbiamasis Juršėnai. Paskutiniai pasisakymai trupučiuką verčia vis dėlto įsikišti ir priminti, kad mes aną kartą kalbėjome labai rimtai apie Vyriausybės, kuriai pavesta sutvarkyti šį klausimą, įsijungimą į mūsų svarstymą. Mes išklausėme Vyriausybės įgaliotinio, išklausėme prokuratūros atstovo, jų pasisakymų neįvertinome ir vėl strimgalviais lekiame tolyn. Šia proga noriu pasakyti štai ką. Yra sumaišyti klausimai, ir šituos klausimų sumaišymus mes laikome esant visiškai patenkinamu dalyku. Rinkimų klausimas yra vienas iš daugybės klausimų, kuris susijęs su šio rajono problematika. O iki tol, kol mes prieisime prie rinkimų, privalome atsakyti kaip minimum į vieną klausimą. Padaryta kas nors ar nepadaryta tam, kam Vyriausybė yra įgaliota? Aš manau ir teigiu tai jau ne tiktai kaip deputatas, bet ir kaip regioninės komisijos pirmininkas, kad padaryti ten yra dar labai daug ką.
Vienas iš svarbiausių klausimų — nepanaikinti antikonstituciniai Lietuvos Konstitucijos požiūriu savivaldybių nutarimai. Tai buvo vienas iš fundamentaliausių reikalavimų, kurie iškelti darant nutarimą dėl administracinio valdymo įvedimo. Jis neįvykdytas. Antras klausimas — nėra ištirta, ar deputatai, bet kokio lygio deputatai, dalyvavę perversme prieš Lietuvos Respubliką, nekalti. Jeigu čia esama problemų, aš esu linkęs siūlyti pakankamai protingą sprendimą. Tačiau tas sprendimas turi būti aptarinėjamas. Jis kol kas visiškai neaptariamas.
Trečias klausimas, ir tai yra svarbiausias klausimas einant į rinkimus, yra pilietybės problemos galutinis išsprendimas. Daug tų rajonų žmonių dar neturi pasų ir dėl to reikia, kad tas procesas būtų baigtas. Aš galiu jums pasakyti štai ką. Kaip išryškėjo neseniai, domintis šia problema Sniečkuje, daugelis pasižadėjimus paėmusių žmonių net ir nežada tapti Lietuvos Respublikos piliečiais. Ir dėlto manau, tai yra labai rimta problema. Kas su ja nesusipažinęs, siūlyčiau susipažinti ir pamąstyti. Išsprendus šituos klausimus, mes tada čia galėtume sakyti, kad minimalūs darbai padaryti. Jeigu jie nepadaryti, tai tada mes turėtume pareikalauti atsakomybės iš įgaliotinių ir, šiems darbą dirbus nepakankamai gerai, pakeisti naujais. Jeigu jie dirbo gerai, tai jiems suteikti galimybes padirbėti dar iki galo įstatymo numatyta tvarka ir tada daryti sprendimą, kurį mums ir dera padaryti. Štai ką aš norėjau priminti įvertindamas visą problematiką ir formaliai, ir neformaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė. Vieną minutę, tada gerbiamasis Č.Okinčicas. Deputatė B.Valionytė. Prašom.
B.VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, mes šitą klausimą svarstome kelintąkart ir kaip visuomet mums pritrūksta konstruktyvumo. Mes pamirštame, kad tai yra krūva dokumentų, kurie, deja, nėra išnagrinėti, ir tai susiję ne su baudžiamosiomis bylomis. Jeigu Lenkų frakcija prisispyrusiai ir Jungtinė Sąjūdžio frakcija prisispyrusiai reikalauja datos nutarime, tai aš siūlau įrašyti gruodžio 19 d. Iki tol bus pakankamai taiko išnagrinėti ir baudžiamąją bylą.
Tame pačiame Aukščiausiosios Tarybos nutarime kitu punktu siūlau įpareigoti prokuratūrą paspartinti šitų bylų nagrinėjimą. Aš matau vienintelį kelią. Bet aš manau, kad pats protingiausias sprendimas būtų šalta galva šitą klausimą dar atidėti pirmojo svarstymo eigoje. Mes galėtume rudenį susirinkę ir truputį, iš tiesų galbūt ne tokią aistringą dieną kaip šiandien, šalčiau ir ramiau pažiūrėti, nes tai yra tikrai labai rimtas klausimas. Galbūt mes iš tiesų priimtumėm patį konstruktyviausia sprendimą. Deja, šiandien dėl tokio sprendimo aš tikrai abejoju. Todėl siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, o jeigu ne, tai siūlau rinkimus surengti gruodžio 19 d.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas. Prašom.
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau grįžti prie pono R.Ozolo argumentų, išsakytų Šalčininkų ir Vilniaus rajonų pareigūnams. Mano manymu, tie argumentai, dėl kurių tos tarybos buvo paleistos, yra negrįžtami ir negalima pagrįsti du kartus to paties. Ir mes čia baudžiame žmones du kartus dėl to paties. Čia yra vienas dalykas. Kitas dalykas, aš niekaip nesuprantu, apie tai aš kalbėjau jau praeitą kartą, kaip vertinti regioninės komisijos pirmininko pavaduotojo žodžius, kuris aiškino, kad šituose rajonuose yra normali situacija. Kaip paaiškinti tada žodžius, išsakytus mūsų Pirmininko pono V.Landsbergio masinės informacijos priemonėms, kad rinkimai į tuos rajonus bus kartu su rinkimais į Seimą. Mano manymu, čia jau pakanka svarstyti. Aš siūlau nutraukti visas diskusijas šiuo klausimu ir balsuoti dėl rinkimų į tuos rajonus būtent kartu su rinkimais į Seimą. Buvo čia daug pasiūlymų, buvo Lenkų frakcijos pasiūlymas rengti rinkimus anksčiau. Paskui pasitarimuose buvo surastas kompromisas. Galų gale reikia mokėti ieškoti ir kompromisų, surasti juos ir tai bus tik mūsų valstybės labui. Mano manymu, užteks jau čia diskusijų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Pirma gerbiamasis deputatas E.Jarašiūnas minėjo, kad gerbiamojo E.Petrovo pasiūlyta data yra komisijos siūloma data. Tačiau ne kartą yra kalbėta, kad taip nėra, nes mūsų komisija nepriėmė vienareikšmio sprendimo šiuo klausimu. Kaip buvo minėta, trys yra už tokią datą, kokią ir gerbiamasis E.Petrovas minėjo, o trys už tokią datą, kurią aš minėjau. Antra. Gerbiamasis R.Ozolas minėjo, kad reikėtų išklausyti Vyriausybę. Praeitą kartą Vilniaus rajono įgaliotinis ponas A.Merkys kalbėjo. Galbūt reikėjo komisijos posėdyje išklausyti ir Šalčininkų rajoną. Tam turbūt buvo laiko ir tai buvo galima padaryti. Bet svarbiausia yra ne tai. Mane truputį stebina kitkas. Ir aš savo trumpame žodyje stengiausi tai pasakyti. Mes vėl girdime, kad štai kai kurios apylinkių tarybos savo sprendimų nepanaikino. Tai paleiskime galų gale tas tarybas, kurios neklauso, kurios nevykdo tų nutarimų. Nustosime tada kalbėti. Tai liečia galų gale ir tą komisiją, kuriai aš priklausau ir kuriai vadovauja gerbiamasis E.Petrovas. Tikrai, nustokime čia kalbėti vis apie tą patį. Bet negali gyventojai atsakyti už tuos deputatus. Mūsų pareiga yra tokias tarybas paleisti, jeigu reikia, o savivaldybių pareigūnus nubausti, jeigu reikia. Bet gyventojai dėl šito negali kentėti, jie negali daugiau kaip metus neturėti rinkimų teisės. Jie juk Lietuvos piliečiai.
V.P.PLEČKAITIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau priminti, kad šitas klausimas svarstomas jau kelintą kartą. Daug kartų diskutuota, mintys kartojasi, praktiškai nieko naujo nepasakoma. Ir šiandien, būtent dabar, reikia nutraukti visas diskusijas ir balsuoti. Todėl, kad labai aišku, jog viena pusė visiškai nenori tų rinkimų, vilkina tą datą ir atidėlioja ją įvairiais pretekstais, o kiti nori tą klausimą išspręsti manydami, kad šitas vilkinimas kenkia Lietuvos valstybės interesams. Todėl siūlau nedelsiant nutraukti diskusijas ir balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš prisijungiu prie pasiūlymo visgi nutraukti diskusijas, nes šiaip argumentuoti turbūt jau nėra ką. Europos savivaldos chartijoje, Kopenhagos dokumente ir Žmogaus teisių deklaracijoje yra pakankamai tiksliai nusakyti kriterijai, kad nėra jokių galimybių riboti rinkimų teisę piliečiams. Nėra jokių galimybių. Todėl visiškai akivaizdu, kad reikia nutraukti diskusijas ir balsuoti dėl rinkimų datos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sąraše dar 8 jūsų pavardės, bet štai jau siūloma nutraukti diskusijas. Gerbiamasis P.Giniotas nuo koalicijos. Kokia tamstos ir koalicijos nuomonė? (Balsai salėje) Na, išklausykim, gerbiamieji kolegos, išklausykim kitą pusę. Ar jūs nenorite kalbėti? Deputatas S.Pečeliūnas yra tik penktasis, dar iš eilės yra L.Milčius, E.Petrovas, E.Jarašiūnas, o prieš tai D.Morkūnas. Ar yra reikalo kalbėti, ar balsuojame? (Balsai salėje) Deputate Pečeliūnai, jūs dėl darbo tvarkos ar balsuojame? Taigi kas už tai, kad... Dar deputatas E.Petrovas, jam priklauso. Prašom. Deputatas E.Petrovas yra vienas iš pranešėjų. Jeigu deputatas R.Maceikianecas irgi pageidautų kalbėti, jam priklauso ir nutraukus diskusijas. Prašom, deputate Petrovai.
E.PETROVAS. Aš pirmiausia norėčiau atsakyti į klausimą, kurį iškėlė deputatas S.Pirožkovas. Kodėl čia nėra Sniečkaus... Praeitą savaitę Sniečkuje buvo deputatų grupė. Tuo klausimu buvo kalbėta tiek savivaldybėje, tiek su darbo kolektyvais. Praktiškai žmonės pageidauja štai ko. Pirmiausia turi būti sutvarkytas Sniečkaus, kaip gyvenvietės, administracinis teritorinis statusas, o po to, kaip jie sako, bus reikalingi ir rinkimai. Šiuo metu jie tą dalyką yra išsakę ir socialiniuose tyrimuose, kur maždaug 52% pasakė, kad pirma reikia sutvarkyti visgi šį statusą. Kol kas mūsų Vyriausybės politika šiuo požiūriu nėra galutinai suformuota. Dabar yra ruošiami siūlymai.
Ir antras dalykas. Noriu atsakyti šiek tiek gerbiamajam V.Andriukaičiui. Šie rajonai, apie kuriuos mes šnekame, nėra visiškai nuskriausti renkamų struktūrų ir deputatų pilnu atstovavimu. Taip nėra, kaip pavaizduota, kad visiškai iš jų atimta ta teisė. Taip, ji apribota.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas ir tada balsuosime.
E.JARAŠIŪNAS. Aš pirma norėčiau pasakyti, kad atsisakau savo siūlymo dėl rinkimų surengimo gruodžio 5 d., palaikydamas gerbiamosios B.Valionytės siūlymą. Koalicijos vardu siūlome gruodžio 19 d. Ir antra, kaip deputatas aš norėčiau paklausti kitų deputatų. Kaip jūs balsuosite už konkrečią datą neišsiaiškinę, kaip sakė gerbiamasis R.Ozolas, ar iš tikrųjų tos savivaldybės panaikino antikonstitucinius priimtus aktus? Ar tęsiasi veika, nukreipta prieš valstybę ir įstatymus, ar ne? Kaip mes galime balsuoti šito nežinodami. Aš noriu paklausti, ar deputatams yra tas pat? Jeigu yra tas pat, tai taip. O jeigu yra ne tas pat, aš manau, kad mes turėtume į tai atkreipti dėmesį ir sprendimą priimti tik turėdami visus duomenis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip sakiau, dar deputatas R.Maceikianecas turi teisę. E.Jarašiūnas nuo koalicijos kalbėjo. Prašom. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Vėl iškilo klausimas dėl neatšauktų nutarimų. Gerbiamasis E.Petrovas puikiai žino, kad pas Savivaldybių komisijos pirmininką ant stalo guli šitie atšaukti nutarimai, aš asmeniškai juos atnešiau. Iš Nemenčinės, iš Eišiškių ir t.t. Ir vėl minimos šitos, čia gi jau seni laikai! Kitas dalykas, tai savarankiškos tarybos. Čia skirtingi dalykai. Todėl siūlyčiau balsuoti, pritarti pirmajam svarstymui ir eiti toliau.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Taigi yra siūlymas nutraukti diskusijas ir pereiti prie balsavimo. Prašom užsiregistruoti. Siūlė šita pusė. Jeigu jums reikia, ir aš siūlau. Prašom registruotis.
D.MORKŪNAS. Tuo metu dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Prašau. Dar deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Aš norėčiau gerbiamajam pirmininkaujančiam pareikšti priekaištą.
PIRMININKAS. Prašom, priimu.
D.MORKŪNAS. Todėl, kad po to, kai aš buvau pirmasis sąraše kalbėti, jūs dar leidote dviem deputatams kalbėti nuo koalicijos. Ir ponas P.Giniotas, ir ponas E.Jarašiūnas kalbėjo.
PIRMININKAS. P.Giniotas nekalbėjo.
D.MORKŪNAS. Šiek tiek kalbėjo.
PIRMININKAS. Na, ką jūs, nesiginčykit. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykim. Kaip sakiau, gerbiamasis E.Petrovas ir R.Maceikianecas kalbėjo kaip pranešėjai, o E.Jarašiūnas nuo koalicijos.
Užsiregistravo 79 deputatai. Taigi kas už tai, kad diskusijos būtų nutrauktos? Prašom balsuoti.
Už 47, prieš — 21, susilaikė 8. Diskusijos pirmajame svarstyme yra nutraukiamos.
Dabar pagal Reglamento 203 straipsnį mes turime apsispręsti: pritarti projektui arba vienam iš alternatyvių projektų iš esmės. Taigi mes galim laikyti, kad yra vienas projektas dėl... Minutėlę, leiskit man baigti. Vienas projektas dėl rinkimų, tik yra skirtingi variantai, kada tie rinkimai turi būti. Ir galima laikyti, kad yra du skirtingi projektai: Lenkų frakcijos, arba deputato R.Maceikianeco, ir specialios komisijos, jos pirmininko deputato E.Petrovo, nors komisija ir nepriėmė aiškaus sprendimo, balsai pasiskirstė. Tai va čia turim spręsti, ar renkamės į šitų dviejų alternatyvių variantų (čia irgi tas pat, ir tada iškart bus aišku, kas, kiek, už kokią datą), ar laikome, kad yra vienas nutarimo projektas, jam pritariam. O tada, kai paskirsim galutinę priėmimo datą, kadangi nutarimai priimami skubesne tvarka, tai tada balsuosim ir dėl datos. Prašom. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, nėra jokio skirtumo — už vieną ar už kitą. Aš manau, yra du kertiniai dalykai. Viena, tai yra data ir dėl jos yra kelios alternatyvos. Ar tai bus iš vieno projekto, ar iš kito. Kokią datą nubalsuosime, yra keli pasiūlymai, ta ir bus. Ar didėjimo, ar mažėjimo tvarka, tai čia jau kitas klausimas, čia jau jūsų valia. Aš norėčiau priminti kitą Vyriausybės siūlymą, kuris skambėjo iš šitos tribūnos, kad iki rinkimų, tą dieną, kai mes balsuosime, nutarime atsirastų dar vienas punktas, kad būtų įvestas pilnas administracinis valdymas. Prapultų visi tie kalbėjimai: panaikinti, nepanaikinti. Vieni sako, kad panaikinti, Vyriausybė sako, kad ne, ir duoda konkrečius pavyzdžius. Tai dėl to, kad šitų dalykų nebūtų, įveskim pilną administracinį valdymą iki rinkimų, o po rinkimų prapuls bet koks administracinis valdymas. Aš teikiu tokį pasiūlymą, tai būtų 1 punktas — iki rinkimų įvesti pilną administracinį valdymą, o 2 punktas būtų nustatyti rinkimų datą. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis Pečeliūnai, aš jau nenorėčiau sutikti. Šituos punktus prašom raštu pateikti, ir mes juos nagrinėsim per trečiąjį galutinį svarstymą. Dabar mes turim išsirinkti iš dviejų variantų arba kalbame iš viso apie vieną variantą. Prašom, dar, atrodo...
S.PEČELIŪNAS. Jeigu leisit, dar priminsiu, pone pirmininke, kad tai yra ne mano siūlymas ir neturėjau aš jo raštu teikti. Šitą siūlymą Vyriausybės atstovas ponas A.Merkys pasakė iš šitos tribūnos. Jūs turėjote tai užfiksuoti. Aš tik primenu, o jis, tarp kitko, prašė dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jis irgi turėjo raštu pateikti. Jeigu jis nepasirūpino savo pasiūlymo įforminimu, tai jis ir atsako. Prašom, dar deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad S.Pečeliūnas teisingai sakė apie 1 dalį. Yra dvi datos, ir iš karto balsuokime dėl dviejų datų. Tuo klausimas ir bus išspręstas. Yra lenkų pasiūlymas ir kitas pasiūlymas. Mes taip užsiciklinom šitame dalyke, kad mes... Jūs, gerbiamasis pirmininkaujanti, iš tiesų labai daug klystate, vesdamas šitą posėdį.
PIRMININKAS. Aš noriu viską labai tvarkingai padaryti. Klausimas yra labai rimtas ir subtilus, todėl ir negalime sugadinti reikalo. Padarykim...
V.P.PLEČKAITIS. Todėl siūlau balsuoti dėl datų, dėl vieno pasiūlymo ir dėl kito pasiūlymo.
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį pirmininką, ar čia vyksta pirmasis svarstymas, ar jau trečiasis, ar mes balsuojame galutinai už nutarimą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Giniotai, tai yra pirmojo svarstymo pabaiga. Mes diskusijas pabaigėm. Taip, tai aš ir sakau, kad mes turime pasirinkti variantą, o kadangi kiekvienas variantas yra susijęs su data, tai viskas aišku. Ir tada trečiajame svarstyme galutinai priiminėsime tą nutarimą. Taigi aš teikiu balsavimui. Ar dar deputatas Č.Okinčicas? Prašom. Ne? Gerai. Taigi formuluoju alternatyvas balsavimui. Kas už deputato E.Petrovo pasiūlymą, kuriame numatyta, kad rinkimai bus gerokai po tiesioginio valdymo pabaigos, na, trys mėnesiai... taip, prašau, trys mėnesiai. Ir kas už Lenkų frakcijos pasiūlymą ir ne tik Lenkų frakcijos siūlymą, kad rinkimai vyktų kartu su Seimo rinkimais, t.y. spalio 25 d.? Štai taip yra aišku. Taigi du alternatyvūs pasiūlymai. Įspėju, kad jokių susilaikymų čia nėra, be susilaikymų. Kas už pirmąjį, tai yra už E.Petrovo...
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti!
PIRMININKAS. Minutėlę, žodžio dar nesuteikiau. Tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už R.Maceikianeco, Lenkų frakcijos pasiūlymą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Prašom.
Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte šitokį formulavimą. Juk buvo pasiūlyta gruodžio 19 d., tai jūs ir formuluokit taip: gruodžio 19 d.
PIRMININKAS. Prašau, galiu taip pasakyti. Aš sakiau, kad gerokai po. Jei mane pataisėte, tada sakysiu taip. Gerbiamojo E.Petrovo siūlymas yra rinkimų datą paskelbti gruodžio 19 d. Taip, kaip siūlė deputatė B.Valionytė. Prašom.
B.VALIONYTĖ. Vardan visos teisybės ir vardan mūsų Reglamento, kurį mes iš tiesų kartais labai gerbiame, o kartais jį visai pamirštame. Kadangi yra pateikti du projektai, mes ir turėtume apsispręsti, ties kuriuo apsistojame. Todėl, kad pirmiausia, ponai deputatai, neįsižeiskite, bet jūs, deja, daug ką priimate ir dabar Lietuvos vientisumo klausimą sprendžiate iš atminties, neturėdami dokumentų prieš akis. Aš tik ką nuėjau pas gerbiamąjį E.Petrovą pasižiūrėti. Yra ten ir kai kurių esminių kitokių skirtumų. Todėl esminiai dalykai turi būti. Aš manau, pirmiausia jūs turite dabar perskaityti gerbiamojo R.Maceikianeco siūlomą nutarimo projektą, po to — E.Petrovo komisijos siūlomą nutarimo projektą, ir mes iš esmės apsispręstume, ties kuriuo apsistojame, o po to diskutuosime dėl datos.
PIRMININKAS. Visi buvo išdalyti, diskusijos baigtos. Kadangi kiekvienas projektas susijęs su konkrečia pavarde ir su konkrečia jėgų grupe, manau, kiekvienam yra aišku. Todėl dar kartą siūlau alternatyviai pasirinkti. Kas už E.Petrovo variantą ir gruodžio 19 d., tas spaudžia mygtuką ,,už". Kas už Lenkų frakcijos ir deputato R.Maceikianeco siūlymą, kad rinkimai vyktų kartu su Seimo rinkimais spalio 25 d., spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikymas neskaičiuojamas. Pradedam balsuoti.
Už pirmąjį variantą, t.y. už E.Petrovo variantą 38, už antrąjį 40. (Balsai salėje) Taigi registracija buvo, gerbiamasis Juknevičiau. Ką, kas 5 minutės registracija turi būti? Minutėlę, be triukšmo. Deputatas A.Sėjūnas. Prašau.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, Tautininkų frakcija prašo perbalsuoti kortelėmis.
PIRMININKAS. Prašau. Sąrašą galima paleisti. Aš labai atsiprašau. Kolegos, gal iš dviejų flangų po vieną deputatą padėtų balsų skaičiavimo komisijai? Vienas žmogus. Aš siūlau po vieną, vieną tokį, kitą tokį. Kad būtų lygybė. Arba gal yra savanorių? P.Varanauską? Prašom. Iš šitos pusės M.Stakvilevičius. Prašom. Ar sutinkame, kad komisijai patalkintų gerbiamieji deputatai M.Stakvilevičius ir P.Varanauskas? Sutinkam, prašom. Gerbiamasis Varanauskai. (Balsai salėje) Na, sutarėm, kad vienas iš vieno flango, kitas iš kito. Nesiginčykim. Ar jau galime pradėti balsuoti? Taigi kas už gerbiamojo E.Petrovo pasiūlymą ir už rinkimų datą gruodžio 19 d., prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 42.
PIRMININKAS. 42. Kas už Lenkų frakcijos ir deputato R.Maceikianeco siūlymą, kad rinkimai būtų spalio 25 d.? Ir A.Žalio. Prašau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32. (Balsai salėje) Pakelkite dar kartą.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi gal ir balsų skaičiavimo komisijai buvo neaišku, dar kartą prašom pakelti rankas, kas už pasiūlymą, kad rinkimai būtų spalio 25 d. (Balsai salėje)
Gerai, taigi dar sykį, paskutinį. Kas už tai, kad rinkimai būtų... Prašau. Deputatas Č.Okinčicas. Ne, ne, viską pakartosim iš naujo.
Č. OKINČICAS. Kadangi įvyko tas nesusipratimas ir žymiai keitėsi rezultatai, aš siūlau perbalsuoti ir dėl pirmo karto, ir dėl antro karto.
PIRMININKAS. Taigi. Kas už deputato E.Petrovo siūlymą, kad rinkimai būtų gruodžio 19 d.? Gruodžio 19 d. E.Petrovo siūlymas. Taip.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.
PIRMININKAS. Kas už spalio 25 d.?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 44.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, leiskit paaiškinti. Mes su deputatu M.Stakvilevičiumi skaičiavom visą salę ir vienu, ir kitu atveju. Mūsų abiejų duomenys sutampa. Tiek norėjau.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis Juršėnai, praveskim vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas. Prašau.
R.MACEIKIANECAS. Frakcijos vardu prašome pravesti vardinį balsavimą, ir bus aišku. Kam čia, klausykit... Kodėl negalima? Jeigu jau 5 kartus balsuojam ir vis neaišku.
PIRMININKAS. Klausimas dar nėra baigtas. Vardinis balsavimas bus, kai priiminėsime nutarimą. Taigi 45 balsais prieš 44 pasirinktas pirmasis variantas, t.y. E.Petrovo komisijos variantas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis Juršėnai, mes paskaičiavome, kad už E.Petrovo variantą buvo 37, o jūs sakote — 45. Tai čia aiškiai meluojate.
PIRMININKAS. Taip buvo balsuota trečią kartą. (Balsai salėje)
R.MACEIKIANECAS. Užvedėt į mišką, gerbiamasis Juršėnai, tai dabar reikia išvesti.
PIRMININKAS. Deja, šiuo atžvilgiu nieko negaliu padėti.
J.TAMULIS. Pone pavaduotojau, galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau už tai, ką siūlė Lenkų frakcija. Tačiau noriu paprašyti visus šitoje salėje: išmokim pralaimėti. Nei vieni, nei kiti nemokame to padaryti. Tada ir tęsiasi ištisa košė. Nieko nepadarysi, yra atitinkamai nubalsuota, ir taškas. Sprendimas priimtas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taigi klausimas baigtas. Prašom nuo šoninio mikrofono. Deputatas S.Akanovičius. Prašau.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, mūsų frakcija nepatenkinta rezultatais, nes 5 kartus balsavome ir kiekvieną kartą kiti skaičiai. Argi galima tokius rezultatus priimti kaip pagrindą ir manyti, kad tas ar tas variantas laimėjo?! Niekas nelaimėjo, reikia iš naujo organizuoti. Mes siūlome išrinkti naują komisiją ir balsuoti iš naujo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kantrybės. Čia galutinis sprendimas nepriimtas. Aš manau, rytoj, kai mes priiminėsim galutinį sprendimą, galėsim spręsti, ar priimam tokį, ar ne, ir tada prasidės žaidimas iš naujo. Prašom. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau dėl skaičiavimo procedūros. Gerbiamieji, ir aš, ir P.Varanauskas užtikriname jus, kad bent antrą ir trečią kartą skaičiavome visiškai sąžiningai ir mūsų rezultatai sutapo. Kitas dalykas, kad gali pasitaikyti, jog gali būt vieno kito balso paklaida, nepamatėm kieno nors rankos. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto šitą procedūrą atlikti kažkaip raštu, kad būtų galima objektyviai suskaičiuoti. Nes vieno balso persvara yra ne persvara.
PIRMININKAS. Aš kol kas nematau kitos išeities iš šitos situacijos, kaip tik padaryti pertrauką. Juo labiau kad mes balsavome. Taigi šitai iki rytdienos. Deputate Taurantai, ar galėtumėt savąjį klausimą...
P.GINIOTAS. Tai palaukit, pone Juršėnai, dėl vedimo tvarkos
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu paklausti, ar baigėsi pirmasis svarstymas, ar pritarta pirmajam svarstymui?
PIRMININKAS. Taip, pirmasis svarstymas baigėsi.
P.GINIOTAS. Pritarta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gruodžio 19, bet nutarimas nepriimtas. (Balsas salėje) Visi sutarėm, kad po vieną iš vienos ir kitos pusės. Vyrai, prašom dabar nesiginčyti. Reikėjo protestuoti laiku.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš prašau žodžio.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Aš noriu...
PIRMININKAS. Tylos. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, nežinau, kaip čia pavadinti šitą visą procedūrą. Neužtenka to, kad vilkinom šitą klausimą, stumdėm jį nuo birželio 2 dienos. niekaip negalėjom pritarti, nepritarti po pirmojo svarstymo. Pagaliau dabar, kai reikia suskaičiuoti balsus, nėra net skaičiavimo komisijos, ateina atsitiktiniai žmonės, kurie vieną kartą pasako vieną skaičių, kitų kartą kitą skaičių. Nejaugi mes negalim net tvarkingai balsuoti ir suskaičiuoti, kaip buvo iš tikrųjų! Taigi vieno balso persvara. Dabar neaišku, vieną kartą buvo į vieną pusę, kitą į kitą pusę. Todėl labai prašau pirmininkaujantį surasti tokį variantą, kad jis būtų įtikinamas, kad būtų galima tikėti šituo rezultatu. O ne taip, kaip dabar yra. Čia yra tiesiog sarmata.
PIRMININKAS. Tamsta Balcevičiau, aš su šituo visiškai sutinku, bet paklausykim mūsų kolegos M.Stakvilevičiaus, kurio padorumu, manau, jūs neabejojate. Du paskutiniai balsavimai davė persvarą E.Petrovo variantui, ir būkim malonūs priimti šitą sprendimą. Dabar aš siūlau daryti pertrauką šito klausimo aptarime ir galvosim, ką toliau daryti. Deputatas R.Maceikianecas. Prašau.
R.MACEIKIANECAS. Klausykit, kada mūsų naudai buvo pora balsų, tai jūs paskyrėt pakartoti balsavimą, o kada buvo...
PIRMININKAS. Balsavimo paprašė deputatai, tai jų teisė. Prašom nesiginčyti, po to mes dar antrą kartą ir trečią kartą perbalsavom. Balsus skaičiavo padorus deputatas M.Stakvilevičius, apie kitų padorumą nekalbu. Taigi, man atrodo, galite neabejoti. Paklauskit M.Stakvilevičiaus. (Balsai salėje)
Prie šito klausimo negrįžtam. Taip, deputatas A.Taurantas. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš nepasirašau po šituo, nes iš tikrųjų vienu žmogum gali būti paklaida. Tai tvirtinu, kaip išmanantis šituos dalykus.
PIRMININKAS. Vyrai, dabar šiuo momentu šito klausimo vis tiek neišspręsim, darom pertrauką ir grįsim prie šito klausimo vėliau Vis tiek sprendimą reikės priiminėt.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti!
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų yra formalios priežastys. Visų pirma viena formali priežastis yra ta, kad balsų skaičiavimo komisija buvo nekokybiška, kad yra tik 3 žmonės, kurie dalyvavo skaičiavimuose, todėl iš tikrųjų galima nepasitikėti balsavimo rezultatais. Antra vertus, balsavimų praktika parodė, kad kiekvienu atveju buvo skirtingi rezultatai. Ir net paskutinis rezultatas. Jeigu būtų du tie patys rezultatai tokioje situacijoje, sakyčiau, kad būtų galima priimti ir tokį sprendimą. Todėl manau, kad derėtų šitą klausimą netgi iš formalios pusės perskaičiuoti, nes iš tikrųjų galima nepasitikėti balsų skaičiavimo komisija, kadangi net ir skaičiavimo komisijos narys deputatas M.Stakvilevičius pasakė, kad jis negali garantuoti už skaičiavimo tikslumą. Todėl aš siūlyčiau perbalsuoti ir perskaičiuoti, papildant balsų skaičiavimo komisiją. Dabar.
PIRMININKAS. Minutėlę. Jeigu to reikalaus frakcija, tada galėsim. Klausimas baigtas. Deputatas J.Tamulis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Galima Centro frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Dabar berods štai kas yra, kolegos. Ar galima vis dėlto truputį tylos? Mielieji kolegos, jeigu mes toliau šitaip darysime ir balsuosime, tai galime priimti tokiu atveju Reglamento normą, kur bus užrašyta, kad balsuojame tol, kol gaunamas rezultatas, kuris patenkina kurią nors vieną pusę. Šiaip jau ne vieną kartą buvo šitoje salėje. Aš prisimenu, kaip daug kartų Sąjūdžio koalicijos publika reikalavo balsuoti ir dar, ir dar kartą, kol bus vienoks ar kitoks teigiamas rezultatas. Dabar kita pusė staiga bando tą pat daryti. Negalima šito daryti. Yra balsavimo rezultatai, sprendimas priimtas. Ponui seniūnui derėjo takštelti į tą geležėlę ir klausimą pabaigti.
PIRMININKAS. Tarkštelti negalima, kadangi klausimas nebaigtas.
J.TAMULIS, Nors sprendimas patinka ar nepatinka vienai pusei, netgi jeigu tai yra vieno balso persvara. Deja, sprendimas yra priimtas. Jis ir man nepatinka, ką padarysi.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu primint kairiajai posėdžių salės pusei, kad ne visada ir kiekvienu klausimu jie dar turės persvarą. Tai turėtų jie suprasti. Kitas dalykas, aš dėl balsų skaičiavimo rezultatų turiu savo nuomonę. Aš skaičiavau, kiek balsavo ir už E.Petrovo siūlymą, ir kiek — už R.Maceikianeco, ir manau, kad tikrai rezultatai buvo paskaičiuoti Sąžiningai.
PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Ana pusė tegul kalba.
PIRMININKAS. Prašom, damai pirmiau.
R.GAJAUSKAITĖ. Dėl skaičių abejojančių labai daug, teisingai ar neteisingai, apsigavo ar neapsigavo. Yra trys balsavimai, sudėkim visus tris ir padalykime iš trijų, gausime vidurkį ir pasižiūrėsime, kieno pusė bus tada laimėjusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Aš noriu paklausti pirmininkaujantį. Jeigu šiandien priimame rezultatus kaip pagrindą, kad tik gruodžio 19 d. bus rinkimai, tai praktiškai šiandien reikia ir pratęsti tiesioginį valdymą šituose rajonuose, nes rugsėjo 4 d. baigiasi.
PIRMININKAS. Čia logiška, toks pasiūlymas turėtų būti. Gerai, tai prie šito klausimo dar grįšim. Deputatas A.Taurantas. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Aš labai trumpai norėjau paaiškinti.
PIRMININKAS. Prašau.
P.VARANAUSKAS. Dėl tų skaičių. Jie teisingi, ypač gale teisingi. Tačiau aš noriu pasakyti, kad tie patys deputatai skirtingai balsavo. Vienu metu jie visai nebalsavo, po to, kai buvo kitas skaičiavimas, apsigalvoję balsavo, dėl to taip ir išėjo. Mes viską darėme kaip reikia.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad mes galime nusiraminti dėl tų klausimų, kuriuos dabar sprendėme. Mums lieka išspręsti kitus dalykus, kurie yra būtini prieš bet kokią mūsų darbo pertrauką, nes reikia pradėti rengimosi rinkimams etapą, o daugelis dalykų nėra apibrėžta, kas buvo numatyta nutarime dėl Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo. Jo projektas buvo jums pristatytas tą pačią dieną, kai priėmėm Seimo rinkimų įstatymą. Po to jums taip pat tą pačią dieną buvo pateiktas antras projekto variantas, kuris jau buvo suderintas su pirmojo projekto kritikais. Pagrindinė kritika buvo iš komisijos KGB veiklai tirti. Dalyvaujant tos komisijos nariams ir dalyvaujant pasiūlymo pateikėjui deputatui J.Tamuliui, mes suderinome 5 punktą, dėl kurio buvo daugiausia ginčytasi, taip pat įvertinome deputato Z.Juknevičiaus pastabas dėl 2 punkto.
Taigi aš manau, kad mes galėtume dabar balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo. Primenu, kad prieš priimant nutarimą Centro frakcija yra papildomai pateikusi pasiūlymą dėl 5 punkto. Jie sutinka, kad toks 5 punktas būtų, bet siūlo, kad būtų apibrėžtas visgi komisijos darbo kvorumas. Siūlymas yra toks, kad tokie sprendimai, kaip rašoma šiame nutarimo punkte, turėtų būti priimami dalyvaujant posėdyje dviem trečdaliams komisijos narių pusės visų narių balsų dauguma. Toks dar yra papildomas pasiūlymas tiesiog dėl tų nutarimų reglamento, kuriuos komisija gali priimti pagal 5 punktą. Kitų pasiūlymų nėra. Siūlau balsuoti už šį pateiktą pasiūlymą ir galima priimti visą nutarimą.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad dėl paskutinio punkto visgi jūs maišote, kad tai nėra visiškai reguliavimo dalykas. Aš visiškai tikiu, kad jūs galite taip manyti, bet KGB komisijos vidaus veikla yra vienas teisinio akto reguliavimo dalykas. Tačiau tokius dalykus reguliuoti nutarime dėl rinkimų įstatymo taikymo, sutikit, tai tikrai nelabai rimta pozicija.
A. TAURANTAS. Jūs kalbate dėl papildomo pasiūlymo?
E.JARAŠIŪNAS. Taip.
A.TAURANTAS. Šiuo atveju aš tik tiek sakau, kad tas pasiūlymas susijęs tik su tais sprendimais, apie kuriuos kalbama čia. Ne apie visą komisijos veiklą, bet būtent apie tai. Tai yra pateikta ir aš manau, kad tai turi būti balsuojama. Aš siūlyčiau neužtęsti procedūros, balsuojame ir priimame vienokiu ar kitokiu būdu.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Taurantai, sutikite, kad pagal priimtą Reglamentą laikinoji komisija vadovaujasi būtent nuolatinių komisijų darbo tvarka. Ten yra numatyta, kokie ir kaip priimami sprendimai. Tai mes dabar, jeigu priimsim pasiūlymą, vadinasi, turime keisti Reglamentą, jį papildyti. Užtenka, pakankamai viskas aišku.
A. TAURANTAS. Jūsų argumentacija, be abejo, yra dėl balsavimo motyvų. Aš neturiu nei ką pridėti, nei atimti.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, mes galėtume balsuoti papunkčiui, nes yra pasiūlymų ir dėl 1, ir dėl kitų punktų, o kai prieisim iki 5 punkto, tai iš anksto siūloma iš viso jo atsisakyti. Šitai galėsim atlikti, tai nėra sudėtinga procedūra. Kaip A.Taurantas siūlo eiti mums prie balsavimo, tai galim šitai daryti ir pradėti nuo 1 punkto, kokių yra pasiūlymų, pasirinkti alternatyvas ir spręsti.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš visgi siūlau balsuoti už visą nutarimą. 5 straipsnis taip pat korektiškas. Jeigu kas nors turės duomenų, jis, kaip privatus žmogus, gali juos skelbti tik žinodamas, kad jam gali iškilti atsakomybė pagal Spaudos įstatymą ar kitą dalyką. Man atrodo, kad daugiau nėra ką čia užrašyti. Iš tiesų, komisija kolegialiai turi spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal, gerbiamieji, galim papunkčiui priiminėti šitą nutarimo projektą. Dėl 1 punkto. Gal pakartokit. Nebuvo jokių pastabų?
A.TAURANTAS. Dėl 1 punkto dar buvo siūlymas dėl Prezidiumo, kad Prezidiumas vykdytų tą funkciją, kuri priskirta Seimui. Tačiau tam prieštaravo nemažai frakcijų, todėl į projektą toks pasiūlymas neįrašytas.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, jeigu mes neįrašome šito punkto, t.y. nerandame, kas tą darbą atliks, rytoj mes tikrai nespėsim, tai ar nereikėtų iškart galvoti apie sesijos pratęsimą? Tam, kad šitas darbas būtų atliktas, o diena labai aiški ir, atrodo, įstatyme įrašyta 20 ar 25, bijau dabar pameluoti.
A.TAURANTAS. 27 diena, pati paskutinė diena.
S.PEČELIŪNAS. Norim to mes ar nenorim, atrodo, teks tada pratęsti mūsų sesiją arba pavesti Prezidiumui. Yra du keliai. Turim pasirinkti dabar.
PIRMININKAS. Ar yra kitų siūlymų? Ar reikia balsuoti, ar pritariam tam variantui, kurį pateikė pranešėjas A.Taurantas? Reikia balsuoti dėl 1 punkto? (Balsai salėje) Nereikia. Tai priimta. 2 punktas. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dar sykį klausiu, ar reikia balsuoti dėl 1 punkto? Gerai.
Tai tada formuluojam balsavimui tokius siūlymus. Kas už tą variantą, kaip pateikė pranešėjas, spaudžia mygtuką ,,už", kas už 1 punktą, ar Aukščiausioji Taryba, ar Prezidiumas, aš čia taip supratau, gerbiamasis Taurantai? Prašau tada, gerbiamasis Taurantai, paaiškinti.
A.TAURANTAS. Seimo rinkimų įstatymo 12 straipsnyje numatyta pareiga Seimui formuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Nutarimo projekte siūloma šiems rinkimams tą teisę pavesti vykdyti Aukščiausiajai Tarybai. Kitas alternatyvus siūlymas tą dalyką pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Ponas S.Pečeliūnas paminėjo, kad jeigu mes nutariame, kaip ir siūloma projekte, kad atliks tą darbą Aukščiausioji Taryba, tokiu atveju turime galvoti, ar pratęsti sesiją, ar surengti kokią nors neeilinę sesiją iki liepos 27 d., nes tai yra paskutinis terminas formuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Be abejo, būtų pageidautina tai padaryti anksčiau. Kiek žinau, jau dalis politinių organizacijų tam rengiasi, nes šį kartą Vyriausiajai rinkimų komisijai bus labai daug darbo. Reikia iš naujo suformuoti rinkimų apygardas, parengti daug kitos metodinės medžiagos, nes rinkimai vyksta pagal naują principą, pagal naują įstatymą. Todėl pageidautina nelaukti paskutinės termino dienos, o Vyriausiąją rinkimų komisiją suformuoti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau, norėčiau priminti jums, kad jau yra reglamentinė pertrauka, ir prašau ją paskelbti.
PIRMININKAS. Taip, taip, baigiam pasisakymus ir tada balsuosim jau po pertraukos. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš tik norėčiau paremti S.Pečeliūno pasiūlymą, kad tą darbą pavestume Prezidiumui, nes aš abejoju, ar mums pasiseks sušaukt neeilinį posėdį, aš jau nekalbu apie pratęsimą, tam, kad patvirtintume Vyriausiąją rinkimų komisiją. Dabar mes galėtume pavesti Prezidiumui iki tam tikros dienos suformuoti šią komisiją atsižvelgiant, galime net nurodyti, atsižvelgiant į partijų, judėjimų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerai, dabar pertrauka. Balsuosim po pertraukos arba grįšim prie ankstesnio klausimo, t.y. prie Vyriausybės.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji deputatai, kviečiu į salę. Renkamės į salę.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kol salėje mūsų bus daugiau, prašyčiau išklausyti porą pareiškimų. Visų pirma Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus pareiškimas. Prašom.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, kadangi deputatams yra išdalytas nutarimo projektas, kuris šiurkščiausiu būdu prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko šiuo metu nėra, aš noriu asmeniškai padaryti dėl to trumpą pareiškimą.
Turiu omenyje projektą, kurį išdalijo ir pasirašė deputatas A.Ambrazevičius ir kuriuo siūloma skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės naują vadovą. Aš noriu pareikšti, kad šitas nutarimo projektas niekaip nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir su Vyriausybės įstatymu. Pirma. Kiekvienas ministras ir kiekvienas Vyriausybės narys gali atsistatydinti arba gali būti priverstas atsistatydinti, jeigu jam pareikštas nepasitikėjimas. Taigi opozicinių jėgų sprendimu yra pareikštas nepasitikėjimas Ministru Pirmininku ir jis pagal įstatymą privalo atsistatydinti. Tačiau toks atsistatydinimas neįvyko. Vyriausybės įstatymo 9 straipsnis sako, kad Aukščiausioji Taryba turi pavesti atsistatydinusiam Vyriausybės nariui vykdyti savo pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba paskirtas naujas jos narys, kaip yra šiuo atveju. Taigi deputatas A.Ambrazevičius, nesilaikydamas įstatymų numatytos sekos, siūlo skirti naują Ministrą Pirmininką, nespėjus atsistatydinti ir negrąžinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo įgaliojimų, kaip numato įstatymas. Įstatymas taip pat numato, kad, grąžinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgaliojimus, Aukščiausioji Taryba paveda jai vykdyti savo pareigas. Taigi tik tokio pavedimo projektas gali būti svarstomas. Jeigu, žinoma, nesiekiama dabar iš tikrųjų toliau pažeidinėti Konstituciją.
Taip pat noriu pastebėti, kad svarbiausias šio projekto momentas yra tas, kad deputatas A.Ambrazevičius pasisavino Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyvą pagal Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 87 straipsnį teikti kandidatūrą skyrimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas.
Taigi šis nutarimo projektas pirmininkaujančio ir sekretoriato sutikimu buvo deputatams išplatintas. Jis yra visiškai neteisėtas, negali būti svarstomas, turi būti surinktas ir užprotestuotas. Lietuvos Vyriausybės reorganizavimo klausimai turi būti toliau sprendžiami griežtai laikantis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir Vyriausybės įstatymo 8 ir 9 straipsnių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas. Prašom.
A.TAURANTAS. Man atrodo, kad tai, ką pasakė deputatas Č.Stankevičius, — jis pasirėmė šiek tiek galbūt žodžių netikslumu, kurie yra projekte, tik toliau išplėtodamas tai, ko visiškai nepasakoma projekte, būtent išplėtodamas žodį ,,skirti". Žodis ,,skirti" galbūt ten iš tikrųjų yra nereikalingas ir nevisiškai tiksliai suformuluota. Aukščiausioji Taryba, pareiškusi nepasitikėjimą Vyriausybe, turi teisę ir privalo pavesti vykdyti jai pareigas. Būtent tik tokią prasmę išdalytas projektas ir turi. Aš manau, kad bus išdalytas korektiškiau suformuluotas projektas. Todėl jokių politinių išvadų ir jokio nusižengimo įstatymui šiame projekte nėra. Gerbiamasis Č.Stankevičius negalėtų nurodyti nė vieno nei Konstitucijos, nei Vyriausybės įstatymo straipsnio, kuriam prieštarauja būtent siekimas pavesti eiti pareigas. Taip pat jokiu būdu nepažeidžiamos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyvos teikti Ministro Pirmininko kandidatūrą, kadangi kol kas apie Ministro Pirmininko kandidatūrą visiškai nekalbama. Todėl, mano nuomone, iš tikrųjų nereikėtų kelti įtampos ir daryti išvadų tokių, kokių visai nėra tame projekte. Turime ramiai svarstyti tai, kas mums priklauso pagal Konstituciją, t.y. pavesti eiti pareigas taip, kaip yra suformuluota ir Vyriausybės įstatyme, ir Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Įtampos kėlimas ir spekuliavimas atskirais žodžiais čia visiškai nereikalingas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar debatų neplėtoti, nes šitą klausimą tuoj pat nagrinėsime. Dabar yra keletas momentų, kuriuos mes turime greitai išspręsti, o tada normalia tvarka prieisim prie šito klausimo.
E.JARAŠIŪNAS. Koalicijos vardu. Ne, trumputį pareiškimą.
PIRMININKAS. Deputate Jarašiūnai, deputate Beriozovai, aš prasyčiau dabar atsisėsti. Mes prie šito klausimo pereisime. Mes nepradėjome klausimo nagrinėti. Deputatas Č.Stankevičius padarė pareiškimą.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad jeigu...
PIRMININKAS. Minutėlę, pareiškimai nenagrinėjami.
E.JARAŠIŪNAS. Pareiškimą noriu.
PIRMININKAS. Pareiškimą? Na, prašau pareiškimą. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" vardu noriu pareikšti, kad koalicija remia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus pareiškime nurodytus teiginius. Taip pat norėčiau pasakyti, kad vargu ar galima taip atsainiai žiūrėti į juridinius tekstus. Kiekvienas juridinio teksto žodis turi turinį, ir tas turinys turi atitikti tiek Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, tiek Vyriausybės įstatymą. Kitaip nelieka nieko kito galvoti, kaip tik tai, jog mes susiduriame su antiįstatyminiais, antikonstituciniais veiksmais. Manyčiau, kad projekto autoriai pasistengs savo projektus suderinti su įstatymo reikalavimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pareiškimą padarys deputatas Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Baldišis.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš irgi turiu pareiškimą.
PIRMININKAS. Prašau daugiau nekalbėti. Prie šito klausimo mes prieisim.
L.N.RASIMAVIČIUS. Prašė nurodyti straipsnius. Aš noriu nurodyti.
PIRMININKAS. Prieisim prie šito.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rasimavičiau, tamstai žodis nesuteiktas.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu padaryti asmeninį pareiškimą.
PIRMININKAS. Pareiškimas vėliau, posėdžio pabaigoje, pagal Reglamentą. Dabar kalba deputatas V.Baldišis.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau labai trumpai, keletu žodžių padaryti pareiškimą, kadangi neturėjau galimybės anksčiau atsakyti į kai kuriuos kaltinimus, kurie čia buvo nepagrįstai pateikti deputatų. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo deputato Z.Juknevičiaus. Nežinodamas visiškai situacijos, jis pateikia kaltinimą, kad atseit Lietuvos banke veikia KGB sąskaita ir t.t. Atsakingai noriu pareikšti, kad Lietuvos bankas dar iki tol, kai Vyriausybė priėmė sprendimą dėl KGB sąskaitos įšaldymo, buvo nutraukęs visas operacijas su šita sąskaita. Vėliau pagal tą sąskaitą buvo vykdomos tiktai tokios operacijos, kurios buvo nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, t.y. buvo apmokėta, sakykim, už elektrą ir pan., tik pagal Vyriausybės sprendimus ir vizavimus. Tai, kad sąskaita, sakysim, dar yra likusi, tai yra ne Lietuvos banko reikalas, tai yra Vyriausybės, kuri turėtų disponuoti ir spręsti tos sąskaitos likimą, reikalas. Todėl manau, kad ponas Z.Juknevičius kaip teisininkas turėtų žinoti, kad bankas nei atidaro sąskaitos, nei uždaro, o sąskaita disponuoja tiktai tas, kas turi teisę ja disponuoti. Tai yra pirmas dalykas. Ta sąskaita, aš dar kartą jums atsakau, buvo sustabdyta ir pagal ją vykdomos kai kurios operacijos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir su jos parašais. Dėl to galima nueit į banką ir įsitikinti bet kuriuo metu.
Antras dalykas, dėl valstybės kontrolieriaus nusiskundimo, kad atseit trukdoma daryti patikrinimą Lietuvos banke. Sunku pasakyt, bet jau bent trečias mėnuo toks patikrinimas Lietuvos banke vyksta. Aišku, galima galbūt apgailestauti, kad sunku surasti tuos kaltinimus, kuriuos premjeras yra iškėlęs. Todėl tas kaltinimas taip pat yra nesuprantamas. Dar apmaudžiau, kada deputatas N.Rasimavičius politiniais tikslais kaltina, kad Lietuvos bankas gina Maskvos interesus ir dirba Maskvos interesams. Deja, turiu pasakyti, kad pateikiant tokius kaltinimus reikia arba turėti argumentų, arba tai yra tik tam tikrų politinių priemonių naudojimas puolant tą pačią Lietuvos Respublikos instituciją.
Dar kartą norėčiau pasakyti, kad Lietuvos banko darbuotojai dirba stengdamiesi, jie stengiasi atstovauti Lietuvos Respublikos interesams ir ginti jos įstatymus. Ir taip dirbo, kol Aukščiausioji Taryba jais pasitikėjo ir leidžia dirbti. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar po pareiškimą padarys deputatai N.Rasimavičius ir V.Beriozovas. Prašom, deputate.
L.N.RASIMAVIČIUS. Buvo paprašyta parodyti, kam gi prieštarauja būtent ir vienas, ir kitas pateiktų nutarimų projektai. Štai kas sakoma Vyriausybės įstatymo 8 straipsnyje: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkui (Ministrui Pirmininkui) atsistatydinus, visa Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus." Taigi kas turėtų sekti? Ministras Pirmininkas, sužinojęs balsavimo rezultatus, priima sprendimą atsistatydinti. Po to turėtų susirinkti ministrų kabinetas į posėdį, nutarti grąžinti įgaliojimus. Vyriausybė in corpore turėtų susirinkti čia. Pirmiausia Ministras Pirmininkas, remdamasis slaptojo balsavimo rezultatais, turėtų pareikšti, kad jis atsistatydina. Po to visa Vyriausybė grąžina įgaliojimus. Kas seka toliau? Skaitau: ,,Atsistatydinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aukščiausiosios Tarybos pavedimu vykdo savo pareigas, kol bus sudaryta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Jokių kitų, būtent jokių kitų nurodymų Vyriausybės įstatymas nenumato. Deja, mums siūloma kita seka.
Dabar pažiūrėkim Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 87 straipsnio 4 punktas aiškiai nurodo: ,,pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą". Kas pateikia? Tai ar laikinai, ar nuolatinai visgi pateikia tiktai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Aš nenoriu ko nors grubiau pasakyti apie šituos projektus, tačiau jeigu jie būtų patvirtinti, tai kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, o juo labiau Aukščiausiosios Tarybos deputatas privalėtų aiškint, kad tai yra įvykdytas perversmas. Neteisėtas perversmas. O šito mums reikia išvengt. Ir šitai mes galim padaryt. Konsultacijomis ir t.t., ir t.t. Tačiau jokiu būdu neikime prieš Konstituciją. Tai ir yra kurstymas. Ne mes kurstome, o tie, kurie pateikia tokius projektus.
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Gerbiamasis deputatas N.Rasimavičius labai teisingai pacitavo straipsnį, bet tik ne tą, dėl kurio mes svarstėme ir balsavome. Jis pacitavo 8 straipsnį, o čia yra kalbama apie 9 straipsnį. 9 straipsnyje yra taip: ,,Pareiškus nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos nariu, visa Vyriausybė arba tas Vyriausybės narys privalo atsistatydinti." Niekas nepriima. Jis privalo pats išeiti, ir viskas. Ir tada pavedama visai kitam. O visa citata buvo iš 8 straipsnio, kur yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė atsistatydinti pačiai. Kada tas iškyla, tai čia yra visiškai kita problema. O čia jau nubalsuota. Kitaip tariant, jis pašalintas. Ir toliau yra visai kita seka. Todėl reikia cituoti tą straipsnį, dėl kurio mes balsavom.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.SAKALAS. Galima?
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau dabar baigti šituos debatus, kadangi vis tiek tą klausimą turėsim nagrinėti.
A.SAKALAS. Aš informaciją norėčiau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas, prašau.
A.SAKALAS. Aš norėčiau informuoti. Gerbiamasis deputatas E.Jarašiūnas iš tikrųjų pasakė, kad visi mūsų nutarimai turi būti suderinti su esamais įstatymais. Toks nutarimo projektas yra paruoštas ir dabar dauginamas. Greitai bus išdalytas. Manau, po 5—10 minučių mes jį gausime.
PIRMININKAS. Gerai. Tai tada prie šito klausimo ir grįšim.
Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime išspręsti, kol yra čia mūsų pakankamai, vieną mūsų tolesnio darbo klausimą. Kaip žinote, mūsų bendru nutarimu mes dirbame šiandien ir rytoj, t.y. sesija pratęsta iki liepos 15 d. imtinai. Todėl aš siūlyčiau, kad rytoj mes dirbtume normaliai nuo 10 val. ir pagal šios dienos patvirtintą darbotvarkę. Kadangi nėra galimybių visus darbotvarkės klausimus mums išspręsti taip, kaip norėtųsi, vadinasi, norom nenorom teks rytoj ir balsuoti, ir diskutuoti. Aš siūlau patvirtinti šitą darbotvarkę su būtinais pakeitimais. Sakysim, 11 klausimo dėl rinkimų jau būtų ne pirmasis svarstymas, o trečiasis svarstymas, tai, ką leidžia mums Reglamentas. Atitinkamai ir visi kiti balsavimai persikeltų į rytdieną. Taigi ar sutarėm, ar reikia balsuoti dėl šitokio pasiūlymo?
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima?
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Sakalas. Prie šoninio mikrofono.
A.SAKALAS. Aš visiškai pritarčiau jūsų pasiūlymui, jeigu būtų galima paskui, susitarus tarp frakcijų, atitinkamai išdėstyti tų klausimų eilės tvarką.
PIRMININKAS. Tai aš iškart siūlau, kad frakcijų įgalioti atstovai rytoj rinktųsi į tradicinę vietą 9 val. Kviečiu visus. Sutinkam?
P.GINIOTAS. Bet aš tik...
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš tik noriu, kad jūs patvirtintumėte, jog darbotvarkė, kurią siūlote, nėra patvirtinta čia, Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Taip. Iš principo dėl jos susitarta. Ir mes galutinai susitarsime rytoj. Bet jinai lieka rytdienai. Jeigu mes sutariam, tai sutariam. Jeigu nebalsuosim, tai ką padarysi. (Balsai salėje) Taigi ką tik prieš pietus deputatas E.Gentvilas jums išdėstė, kas kokia seka eina, kokį klausimą kada nagrinėjam. Ir 11 klausimas persikelia į 4 poziciją, o visi kiti klausimai nukrito žemyn.
P.GINIOTAS. Aš, jeigu galima...
PIRMININKAS. Prašau. Dar deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš, kiek supratau, gerbiamojo A.Sakalo pasiūlymas buvo toks, kad rytoj paskutinė sesijos diena. Mes turime labai koncentruotai dirbti. Galbūt tie klausimai, kurie yra šioje darbotvarkėje, yra ne visi, o galbūt ir ne patys svarbiausi. Todėl rytoj pasitarime mes turime nuspręsti, kuriuos klausimus galima išspręsti, ir nustatyti tų darbų seką, kokia tvarka juos spręsime.
PIRMININKAS. Gerai. Tai aš siūlau galutinai sutarti rytoj, bet šiandien aprobuokim iš esmės, kad galima būtų balsuoti dėl kai kurių dalykų. (Balsai salėje) Dar deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Taigi aš siūlau balsuoti. Kas už tai, kad iš esmės pritartume šitai dienotvarkei? Juo labiau, kad čia yra tie klausimai, gerbiamieji kolegos, kurie buvo mūsų sesijos pratęsimo plane. Mes norim ar nenorim, šituos klausimus privalėsime nagrinėti, o štai kokia eile, tai mes rytoj iš ryto susitarsim. Aš siūlau balsuoti dabar. Prašom, registruojamės. (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos. Ne pertrauka, o dabar prašom registruotis.
P.GINIOTAS. Aš noriu paprašyt...
PIRMININKAS. Salėje 85 deputatai. Deputatas P.Giniotas, prašau.
P.GINIOTAS. ...pirmininko, kad jis primintų, ar galioja dar susitarimas tarp frakcijų ir Sąjūdžio deputatų koalicijos, ar ne?
PIRMININKAS. Galioja susitarimas dėl principinių dalykų.
P.GINIOTAS. Tai laikykimės jo.
PIRMININKAS. O juk mes iš principo sutarėm, kad visi šitie mano paminėtieji klausimai yra mūsų sesijos pratęsimo darbotvarkėje. Prisiminkit mūsų susitarimą. Ryt paskutinė diena. Tai ką, mes jų galim nenagrinėti? Jūs norite tai pasakyti?
P.GINIOTAS. Mes neatsisakome nė vieno klausimo nagrinėti ir svarstyti. Tačiau turi būti tarp koalicijos ir frakcijų pasiektas susitarimas. Šiandien jo nėra.
PIRMININKAS. Susitarimą mes fiksuosim ryt iš ryto: kokia eilė, kiek laiko kam skirti. Šiandien iš principo turime balsuoti, kad patvirtinam, nes kitaip paskui iškils klausimų, ar galime balsuoti, ar negalime balsuoti.
P.GINIOTAS. Po to rytoj ir balsuosime.
PIRMININKAS. Tai padarykim viską reglamentiškai. Taigi kas už tai, kad iš principo šita darbotvarkė būtų patvirtinta rytdienai? Prašome balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Na, ką jūs darote?
PIRMININKAS. Ryt pasitikslinsim 9 val. Už šitą dienotvarkę, kuri yra iš šios dienos likusi.
BALSAS IŠ SALĖS. Bent išvardykite, kokie klausimai liko.
PIRMININKAS. Iš principo žinoma. Už 39, 1 prieš, 3 susilaikė. O galutinai pasitvirtinsim rytoj po 9 val. pasitarimo. Dabar, gerbiamieji kolegos...
P.GINIOTAS. Aš manau, kad į pasitarimą aš neisiu, nes nėra ko eiti, šiandien patvirtinote.
BALSAS IŠ SALĖS. Teisingai.
PIRMININKAS. Mes turim rytoj susitarti dėl darbų nagrinėjimo eilės. Kas pirma, kas paskui ir kam kiek laiko skirti.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis deputate, galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau paklausti jūsų, kaip vedančio posėdį, kuriuo Reglamento punktu jūs vadovaujatės?
PIRMININKAS. Jeigu jau jums labai reikia, aš tuoj jį ir surasiu. O dabar prašyčiau A.Taurantą į tribūną..
V.JARMOLENKA. Aš laukiu ir tada norėsiu pasakyti, ar buvo teisėtas balsavimas, ar ne.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Deputate Taurantai, prašom į tribūną.
Reglamento 78 ir 79 straipsnis.
V.JARMOLENKA. Prašyčiau pacituot.
PIRMININKAS. Paskaitysim.
Deputate Taurantai, prašom į tribūną. Turite turėti Reglamentą ir prašom pasiskaityt.
V.JARMOLENKA. Nejaugi ten yra formuluotė: balsavimas dėl kažkokio principo arba ,,pagrindu", kaip jūs sakėte. Aš manau, kad tokios formuluotės nėra.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Taurantai. Spėsite pripažinti. Prašom.
A. TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, gal mes ramiai galėtume tęsti nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo" priėmimą. Aš dar kartą primenu, kad antrasis projektas buvo jau derintas su visais, kurie kritikavo pirmąjį projektą. Kiek aš žinau, dabar bent jau dėl pagrindinių šio nutarimo dalykų prieštaravimų nėra, o papildomi pasiūlymai yra daugiau techninio pobūdžio. Aš manau, kad balsuoti galėtume dabar.
Taigi aš primenu, kad dėl 1 punkto, kas skirs Vyriausiąją rinkimų komisiją, yra pateiktas siūlymas, kad tai padarytų šį kartą Aukščiausioji Taryba. Primenu, kad įstatymo 12 straipsnis nurodo, kad tai turėtų daryti Lietuvos Respublikos Seimas. Yra alternatyvus siūlymas, kad šį kartą Vyriausiąją rinkimų komisiją sudarytų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Bet nemažai frakcijų į mane kreipėsi, sakydamos, kad visgi būtų nekorektiška tokią pareigą pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, turint galvoje, kad visgi pačiame Seimo rinkimų įstatyme yra įrašytas Seimas, tad Seimo prerogatyvas pavesti Prezidiumui būtų šiek tiek nekorektiška. Taigi aš manau, kad būtų galima dėl alternatyvaus pasiūlymo balsuoti ir išspręsti šio nutarimo 1 punktą, o toliau ir kitus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dar nori kas pasisakyti?
E.JARAŠIŪNAS. Paklausti noriu.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo, kadangi man liko neaišku, kurie klausimai buvo suderinti, o kurie atsirado paskui. Kiek aš prisimenu, vykstant suinteresuotų šalių pasitarimams, tos alternatyvos nebuvo.
A.TAURANTAS. Kokios alternatyvos?
E.JARAŠIŪNAS. Kaip jūs aiškinate, kad dabar dalis frakcijų pasisako...
A.TAURANTAS. Ne, tai aš pats pasakau, kad yra pateiktas papildomas pasiūlymas, kurį pateikė deputatas V.Žiemelis. Tai yra deputato V.Žiemelio pasiūlymas pakeisti Prezidiumu. Jis, be abejo, turi teisę siūlyti ir toks pasiūlymas turi būt balsuojamas.
E.JARAŠIŪNAS. Bet aš prašyčiau, kad jūs išskirtumėt, kuri pozicija yra frakcijų suderinta...
A.TAURANTAS. Tai, kas yra suderinta...
E.JARAŠIŪNAS. Kur yra papildomų siūlymų, nes šiuo atveju jūs supinate viską į vieną vietą ir yra neaišku, dėl ko susitarėme, dėl ko nesusitarėme.
A.TAURANTAS. Aš manau, kad buvau suprastas, bet jeigu nesuprastas, aš dar sykį pakartoju, kad suderinta pozicija yra pateikta antrajame projekte. Tai yra suderinta pozicija. Visi suinteresuoti, kurie turėjo pastabų pirmajam projektui, buvo atėję, deputatai susirinko iš įvairių frakcijų ir buvo suderintas antrasis projektas, dėl kurio kai kurie deputatai dar turi pasiūlymų. Aš manau, kad tie pasiūlymai gali būti balsuojami. Nors pagrindinis projektas yra tas, kuris pateiktas kaip antrasis projektas.
PIRMININKAS. Aš irgi siūlau balsuoti. Pirmasis variantas toks, kokį pranešėjas... Prašau? (Balsas salėje, negirdėti)
Galima ir taip, teisingai. Kaip papildomas pasiūlymas. Kas už tai, kad pagal 1 straipsnį Vyriausiąją rinkimų komisiją sudarinėtų Prezidiumas? Kas už šitą pasiūlymą, spaudžia mygtuką ,,už", kas atitinkamai prieš, t.y. pagal pranešėjo variantą, mygtuką ,,prieš". Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Nutraukiu balsavimą. Minutėlę, nutraukiu balsavimą. Gerbiamasis Taurantai! Deputate Juknevičiau! Gerbiamasis pranešėjau, prašom pakartoti aiškiai, kad visi deputatai ir vienoj pusėj, ir kitoj pusėj, ir centre gerai suprastų.
A.TAURANTAS. Aš dar kartą kartoju 1 punktą. Gal kas neturi teksto, nors buvo išdalyta visiems. Nutarimo 1 punktas skamba taip: ,,Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus įgaliojimus skirti Vyriausiąją rinkimų komisiją pirmiesiems rinkimams pagal šį įstatymą vykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba." Deputato V.Žiemelio pasiūlymas yra pakeisti žodžius ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba" žodžiais ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas". Pagal Reglamentą tai yra papildomas deputato siūlymas. Jis atskirai balsuojamas kaip papildymas, šiuo atveju — kaip pakeitimas.
PIRMININKAS. Taigi kas už šitą pasiūlymą, spaudžia mygtuką ,,už", kas prieš arba kas už pranešėjo variantą, mygtuką ,,prieš". (Balsai salėje)
Taigi aiškiai pasakyta: kas už papildomą pasiūlymą, arba deputato V.Žiemelio pasiūlymą, tas spaudžia mygtuką ,,už". Prašom balsuoti.
Už — 18, prieš — 46, 5 susilaikė. Taigi lieka kaip projekte — Aukščiausioji Taryba. Ar reikia už visą straipsnį balsuoti? Nėra reikalo. 1 straipsnis patvirtintas. 2 straipsnis.
A.TAURANTAS. 2 straipsnis po tų kritinių pasisakymų dabar yra pakoreguotas. Daugiau prieštaravimų dėl 2 punkto negirdėjau ir man nebuvo įteikta. Manau, kad jis galėtų būti priimtas.
PIRMININKAS. Neturim pastabų? Reikia balsuoti? Priimta.
A.TAURANTAS. Dėl 3 punkto taip pat lyg ir niekas neprieštaravo. ,,Įpareigoti Teisinės sistemos komisiją parengti Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimus ir papildymus, sugriežtinančius atsakomybę už Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus." Galima būtų dar terminą įrašyti, jeigu kas pasiūlytų.
PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Iš 3 punkto siūlyčiau išbraukti žodį ,,Seimo". Tokiu būdu būtų įpareigojimas Teisinės sistemos komisijai parengti siūlymus ir įstatymų papildymus, sugriežtinančius atsakomybę už Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymų pažeidimus. Baudžiamojo kodekso struktūra tokia, kad atsakomybė yra apskritai už kažkokių įstatymų pažeidimus, o ne dėl vieno įstatymo. Tai būtų universalesni įpareigojimai.
A.TAURANTAS. Aš sutikčiau, jeigu kiti Teisinės sistemos komisijos nariai neprieštarautų. Man atrodo, kad būtų priimtina.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Ar reikia balsuoti dėl 3 straipsnio?
A.TAURANTAS. Būtų ,,rinkimų įstatymų".
PIRMININKAS. Taip. ,,Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymų". Priimta.
A.TAURANTAS. Ačiū. Dėl 4 punkto taip pat nebuvo prieštarauta nei per pirmąjį svarstymą. Susirinkus dar papildomai pasitarti, dėl jo taip pat prieštaravimų nebuvo, t.y. kad kandidatas į Seimo deputatus galėtų susipažinti su ta medžiaga, kuri apie jį paskelbta.
PIRMININKAS. Ar turi kas pastabų? Sutinkam? Nereikia balsuoti? Priimta.
A.TAURANTAS. Ačiū. 5 punkto tekstas pagal tą kritiką, kuri buvo, taip pat buvo suderintas, nes kritikos šiuo atveju buvo daugiausia. Yra papildomas Centro frakcijos pasiūlymas nustatyti reglamentavimą, kaip komisija KGB veiklai ištirti priima tuos nutarimus, kurie minimi šiame 5 punkte. Siūloma, kad nutarimai būtų priimami esant dviem trečdaliams komisijos narių balsų dauguma. Toks yra papildomas Centro frakcijos pasiūlymas.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš matau, kad dabar atsirado dar vienas pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Aš siūlau iš viso jo atsisakyti. Turbūt atsimenate, kad buvo aiškinta, jog šita komisija veikia kaip ir kiekviena nuolatinė Aukščiausiosios Tarybos komisija. Ten yra labai aiškiai apibrėžta, kokiu būdu yra priiminėjami sprendimai. Todėl, manyčiau, reikėtų elgtis šitaip:
pirmiausia balsuoti dėl pono A.Sakalo pataisos priimti ją arba atmesti. Aš pasisakyčiau už atmetimą. Ir po to balsuoti už visą 5 straipsnį. Vėlgi pasisakyčiau, kad jis būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Tas klausimas mūsų koalicijos buvo suderintas su frakcijomis. Buvo prieita prie tokios nuomonės, todėl tas papildymas nereikalingas. Prieš jį pasisakyčiau motyvuodamas, kad nereikia tos komisijos diskriminuoti, kaip ir kitų nuolatinių komisijų. Tegul dirba taip pat, kaip ir visos kitos komisijos.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau gerbiamiesiems deputatams priminti, kad tais atvejais, kai esame susitarę, visgi turėtume stengtis to susitarimo laikytis. Jeigu mes priimsime sprendimą pagal bendrą susitarimą, man atrodo, nekils komplikacijų balsuojant už visą nutarimą. Būkim nuoseklūs iki galo. Man atrodo, sprendžiant rinkimų klausimą mums visą laiką pavykdavo išlaikyti tą poziciją, kad laikomės susitarimų. Drįstu tikėtis ir prašyčiau deputatų to laikytis iki galo.
PIRMININKAS. Dar keli. Deputatas B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Norėčiau pritarti Centro frakcijos pasiūlymui dėl 5 straipsnio. Jokiu būdu negaliu pritarti čia anksčiau išdėstytoms mintims, kad šita komisija KGB veiklai tirti dirba pagal reglamentą. Aš irgi esu tos komisijos narys ir žinau, kad jokio reglamento nėra. Šita komisija vis toliau ir toliau save diskredituoja ir tampa vienos politinės grupuotės įrankiu susidorojant su kitomis politinėmis grupuotėmis. Jeigu mes nepriimsime šitų nuostatų, tai turėsime pačią gėdingiausią komisiją mūsų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
PIRMININKAS. Dar deputatas Z.Juknevičius. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš turiu viltį, kad mes iki Seimo rinkimų visgi priimsim įstatymą dėl kai kurių apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje. Ten buvo draudimas balotiruotis ir buvusiems TSKP nariams, galbūt bus ir kitos nuostatos. Todėl ir šitas 5 punktas gali kirstis. Man atrodo, kad jeigu jo nebus, tai nieko tokio ir neatsitiks. Kiekvienas kandidatas turi teisę ginčytis dėl apie jį paskelbtos informacijos pagal Spaudos įstatymą. Aš visgi pasisakyčiau, kad nebūtų ginčų, nereiktų balsuoti. Mes galime atsisakyti 5 punkto tikėdamiesi, kad iki rinkimų priimsim šitą dekagėbizacijos įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, matyt, galima siūlyt taip, kaip buvo pateikta. Visų pirma deputato A.Sakalo pasiūlytas variantas. Prašom jį priminti, kad deputatai žinotų, dėl ko balsuoja.
A.TAURANTAS. Čia ne variantas, tai yra tik papildymas. Aš primenu...
PIRMININKAS. Tai prašom.
A.TAURANTAS. ...ir deputatas A.Endriukaitis...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
A.TAURANTAS. ...deputatas A.Endriukaitis patvirtino, kad 5 punkto tekstas yra suderintas ir su komisijos nariais. Todėl aš manau, kad jis kaip kompromisinis turėtų likti ir yra priimtinas visiems. O yra papildomas pasiūlymas, kuris tiesiog turi būti balsuojamas kaip to straipsnio papildymas.
PIRMININKAS. Tai prašom jį perskaityti.
A.TAURANTAS. Papildymas yra, kad komisija tokį nutarimą priima, esant dviem trečdaliams komisijos narių balsų dauguma.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu Centro frakcija neatsiims pasiūlymo dėl savo pataisos, aš būsiu priverstas paprašyti valandos pertraukos šio klausimo svarstyme koalicijos vardu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kaip dabar vyksta praktiškai. Iš viso yra 13 komisijos narių. Jeigu deputatas tenai įkliūva savas, kairiosios pusės, tai nariai tiesiog neateina į posėdžius, kada reikia balsuoti ir pan. Tad komisijos darbas jau dabar blokuojamas. Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos nepasitiki kai kuriais deputatais, dirbančiais toje komisijoje. Todėl balsuoti už deputato A.Sakalo pasiūlymus negalima, nes turi būti sutarta, turi būti priimtas bendras sutarimas. Čia iš esmės skiriasi.
PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis. Prašom.
J.JURGELIS. Aš nebesusigaudau, kas dedasi. Gerbiamasis A.Endriukaitis sako, kad komisijoje buvo sutarta, o aš pirmą kartą girdžiu. Tai gal visgi mes pateiksime pagaliau posėdžių stenogramas, kada tai buvo sutarta, nes mes nebegalime kitaip rasti kalbos. Aš kelintą kartą girdžiu: ,,buvo sutarta, buvo nutarta". Kada tai buvo, gerbiamasis? Publikacijos pasirodo vieno žmogaus vardu, visiškai nesuderintos komisijoje. Mano supratimu, niekas neturėtų būti suinteresuotas tokia situacija. Kas gali būti suinteresuotas tokia situacija Lietuvoje? Radus kažkokių dokumentų, vienam žmogui užeina noras spausdinti. Ar tai galima, ar negalima? Čia gi jokios politikos, gerbiamasis Varanauskai, nėra. Jūs gi žinote, kokia yra politika. Ką jūs turite savo pusėje, irgi žinote.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis Jurgeli, jeigu jūs turite galvoje tuos žodžius, kuriuos aš sakiau, tai aš sakiau, kad sutarta su komisijos nariais, kurie pereitą kartą kritikavo pirmąjį projektą ir atėjo į Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisiją pareikšti savo kritikos. Buvo pasiektas susitarimas, pateiktas antrajame projekte, dalyvaujant tos komisijos nariams ir pasiūlymo autoriui deputatui J.Tamuliui, taip pat deputatui A.Endriukaičiui. Aš jokiu būdu šiuo atveju nesakiau, kad dalyvavo visa komisija, buvo kvorumas ar pan. Bet galbūt deputatai, aš dar kartą kreipiuosi, galbūt jie neturi projekto teksto. Ir galbūt dėl to kilo kokių nors abejonių ir nesusipratimų. Taigi jeigu jūs leisite, aš perskaitysiu 5 punkto tekstą, koks dabar pateiktas antrajame projekte. ,,Bet kokia informacija apie kandidatą į Seimo deputatus, žinoma Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti, nuo šio įstatymo priėmimo iki Seimo rinkimų gali būti viešai skelbiama tik kolegialiu komisijos sprendimu. Tokiam kandidatui turi būti suteikta galimybė gauti 5 minutes valstybinės televizijos laiko pasiaiškinti. Paskiras komisijos narys neturi teisės skelbti jokios jam žinomos informacijos apie kandidatus į Seimo deputatus."
Štai toks tekstas buvo suderintas ir jums pateiktas. Aš dabar paraginau kaip tik balsuoti už tokį tekstą. Yra atsižvelgta į tą kritiką, kuri buvo pasakyta ir dėl Aukščiausiojo Teismo, ir dėl to, kad toks punktas gali būti tik dėl kandidatų į Seimo deputatus, o ne dėl ko nors kito, nes nutarimas yra būtent dėl rinkimų. Toks kompromisinis variantas, aš manau, galėtų būti balsuojamas pabalsavus papildomus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Tylos, kolegos! Deputatas B.Rupeika. Prašom.
B. V.RUPEIKA. Dar norėtų patikslinti atsakymą kolega J.Jurgelis.
PIRMININKAS. Tai prašom paspausti. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš prašyčiau gerbiamąjį A.Taurantą paaiškinti, ką šiuo atveju reiškia ,,kolegialus".
A.TAURANTAS. Tai paprasčiausiai reiškia, kad komisija sprendžia kolegialiai, o ne atskirai. Sakysime, ne komisijos pirmininkas ar koks nors kitas jos narys, o sprendžia komisija pagal savo reglamentą, kolegialiai.
J.JURGELIS. Reglamento nėra.
A.TAURANTAS. Tai šiuo atveju galioja tie reglamento nuostatai, kurie galioja visoms komisijoms, tarp jų ir laikinosioms komisijoms. Reglamente yra pasakyta, kad komisija gali turėti savo reglamentą. Jeigu jo neturi, galioja bendrosios nuostatos kaip ir visoms komisijoms.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Prašau.
B. RUPEIKA. Ar aš galiu, kolega, teirautis jūsų požiūrio į Seimo rinkimų įstatymo 12 straipsnio praktinį įgyvendinimą? Kieno iniciatyva bus sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija? Prezidiumas, Aukščiausioji Taryba, kaip čia vienas iš kito seka?
A.TAURANTAS. Aš tiesiog raginčiau pirma pabaigti vieną klausimą.
PIRMININKAS. Tikrai, dabar šito klausimo nenagrinėkim. Ačiū. Taigi, kaip jau buvo pasiūlyta, dabar balsuojame dėl nutarimo projekto 5 punkto deputato A.Sakalo papildymo.
P.GINIOTAS. Aš primenu Sąjūdžio santaros frakcijos siūlymą daryti pertrauką, kadangi Centro frakcija neatsiima savo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Norėčiau paklausti deputatą A.Sakalą: jūs neatsiimate savo pasiūlymo? Tada viskas pagal planą. Daroma šito klausimo nagrinėjimo pertrauka iki rytdienos posėdžio.
A.TAURANTAS. Tai aš tik noriu priminti, kad 1—4 punktą mes priėmėme. Ačiū ir už tiek. Rytoj susitarus dėl 5 punkto, reikėtų būtinai priimti visą nutarimą, kad būtų aiškesnė tolesnė situacija, kaip mes sudarysime Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kaip spręsime kitus klausimus. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar kaip tik yra laikas grįžti prie Reglamento 78 straipsnio. Iš tikro, jeigu tiksliai pagal Reglamentą, tada aš jums perskaitysiu visą darbotvarkę, kuri siūloma ir kuriai, aš dar kartą sakau, siūlau pritarti iš principo. Pagal Reglamentą reikėtų ją patvirtinti, bet tada rytoj mums iš tikro nebus ką diskutuoti. Reglamentas iš manęs reikalauja aiškaus sprendimo, todėl aš perskaitau straipsnį, kaip pageidavo kai kurie deputatai, ir po to siūlau balsuoti.
Taigi 78 str. 1 dalis: ,,Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, remdamasis patvirtinta savaitės posėdžių darbotvarke," (o jinai ten patvirtinta pagal programą, programą, kaip žinote, mes turime patvirtinę ir nuo jos negalime atitolti) ,,kiekvieną posėdžių dieną pateikia Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti kitos posėdžio dienos detalų darbotvarkės projektą". Taigi aš dabar jums skaitau detalų darbotvarkės projektą.
1 punktas: darbotvarkės tvirtinimas. Prašom iš vietos nereplikuoti. Darbotvarkės tvirtinimas. Toliau, dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos. Ką tik kai kurie kolegos pasiūlė padaryti pertrauką visiškai tiksliai remdamiesi Reglamentu. Tas pat klausimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Čia jau, žinoma, visur balsavimai. Toliau, dėl Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo. Galimas daiktas, kad šiandien balsuosime ir viskas bus gerai. Tačiau jeigu nenubalsuosime, šitas klausimas rytoj lieka. 6 punktas: dėl mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo. Irgi balsavimas, nenubalsuosime šiandien, teks rytoj. 7 punktas: Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo dalinio pakeitimo projektas. Irgi balsavimas. 8 punktas: įstatymo dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo projektas. Šis klausimas buvo pasiūlytas ypatingos skubos tvarka. 9. Įstatymo ,,Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" pakeitimo ir papildymo projektas. Irgi ypatingos skubos tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo projektas. Jeigu prisimenate, mes jau balsavome, bet nebuvo didžiojo kvorumo ir turime perbalsuoti. Spėsime šiandien — viskas gerai, ne rytoj. Ir 11 punktas: dėl rinkimų paskyrimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas trečiasis svarstymas.
Taip pat buvo susitarta dėl papildomų dalykų. Manau, jie turės eiti vieni pirmųjų klausimų. Sausros įveikimo reikalai. Vyriausybės pasiūlymai pateikti ir jums visiems įteikti. Toliau, pavedimas Vyriausybei parengti ir pasirašyti tarpvalstybinę sutartį su Kazachstanu. Žinoma, ko gero, liks ir Vyriausybės klausimas, nes vargu ar mes jį šiandien išnagrinėsime.
Štai tokie klausimai, kurie buvo šiandien surašyti ir kuriems aš siūlau iš principo pritarti, nors šitų žodžių iš tikro Reglamento 78 str. nėra. Bet kodėl aš sakau švelnesne formule? Kadangi rytoj 9 val. mes renkamės, tai galutinai viską ir susiderinsime. Deputatas P.Giniotas. Prašom prie šoninio mikrofono.
P.GINIOTAS. Aš noriu priminti, kad gerbiamasis seniūno pavaduotojas netiksliai informavo Aukščiausiąją Tarybą dėl 4 klausimo, kuris yra šiandienos darbotvarkėje, t.y. dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Mes to klausimo dar nesvarstėme. Ir jokios pertraukos šio klausimo svarstyme neprašėme. Jį reikia svarstyti dar šiandieną. Tada ir spręsime, ar bus iki galo nuspręsta kas nors, ar ne.
PIRMININKAS. Aš su tamsta sutikčiau, jeigu mes būtumėm priėmę ką tik siūlomą nutarimo projektą. Jeigu nutarimo projekto nepriėmėme, mes, žinoma, galime galvoti ir taip, ir taip. Bet mes turėjome pirma priimti nutarimo projektą, o po to tartis dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Aš bent taip supratau deputatą A.Taurantą. Jeigu aš jį blogai supratau, tegul jis mane patikslina. Ar mes galime šiandien nagrinėti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo reikalus, nepriėmę nutarimo dėl įstatymo? Jeigu galime, prašau. Prašom, deputate. Čia juk eina kaip vienas klausimas. Prašau.
A.TAURANTAS. Aš dabar neišgirdau, koks buvo pasiūlymas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas užprotestavo. Pagal jį, jeigu mes ir nepriėmėm nutarimo dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo tvarkos, mes iškart galime nagrinėti antrąjį tamstos siūlomą projektą, t.y. dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo.
A.TAURANTAS. Aš dar jokio projekto nesiūliau, bet galbūt tam tikri pirminiai siūlymai galėtų būti pateikti ar kažkoks pasitarimas tuo klausimu nieko nekenktų, turint galvoje, kad mes sprendimą pagal mūsų nubalsuotąjį 1 punktą turėsime priimti labai greitai. Todėl gaišti laiko negalima ir tam tikras pasitarimas tuo klausimu nepakenktų. Bet formaliai mes balsuoti dėl sudarymo, aišku, negalėsime.
PIRMININKAS. Aš šitai ir turėjau galvoje. O su tokiu tamstos patikslinimu sutinku. Jeigu turėsime laiko, šiandien galime nagrinėti. Deputatas S.Akanovičius. Prašom.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gal jūs netyčia apsirikote ir nepasakėte, kad rytoj bus pratęstas klausimas dėl rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas konkrečios datos paskyrimo.
PIRMININKAS. Tai šitai aš pasakiau, kad pagal mane...
S.AKANOVIČIUS. Ne, jūs nepaminėjote, atsiprašau.
PIRMININKAS. Aš paminėjau, kad yra šitas klausimas.
S.AKANOVIČIUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taigi dar kartą kviečiu balsuoti už tokią darbotvarkę iš principo, nes rytoj 9 val. mes pasitikslinsime, kokia seka, kokius klausimus pirma nagrinėsime. Prašom balsuoti.
44 — už, 1 — prieš, 4 susilaikė. Darbotvarkė iš principo patvirtinta, o rytoj pasitikslinsime, kaip toliau dirbsime. Galimas daiktas, kad iškils naujų dalykų. Rytą, žinot, visko būna.
Taigi dabar siūlau pereiti prie to klausimo, kurį mes pradėjome nagrinėti ir nebaigėme. Tai rezoliucijos dėl interpeliacijos Ministrui Pirmininkui projektas. Interpeliacija priimta, patvirtinta. Dabar turi būti tolesnė įvykių seka. Naują projektą pateikia deputatas V.Andriukaitis. Prašau. Išklausykim.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, norėčiau, kad jūs dabar kaip tik ir pasidomėtumėte Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 9 str. Remiantis šiais įstatymais leiskite pristatyti nutarimo projektą. Jūs jį turite, jį pateikiame nuo Sąjūdžio centro frakcijos kaip tikslesnį teisinį variantą.
Prieš pristatydamas šį projektą, norėčiau pakomentuoti Vyriausybės įstatymo 9 straipsnį. Kaip jau žinome, Vyriausybės vadovas, Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius buvo pateikęs Aukščiausiajai Tarybai savo atsistatydinimo pareiškimą, bet čia jau yra viena klausimo pusė. Ir jeigu, žinoma, jis būtų patenkintas, būtų tuomet svarstoma tai, ką apibūdina 8 straipsnis: apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisę atsistatydinti. Tuo tarpu Vyriausybės įstatymo 9 straipsnis skamba taip: ,,Nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Vyriausybe". Cituoju paskutiniąją dalį:
,,Pareiškus nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos nariu, visa Vyriausybė arba tas Vyriausybės narys privalo atsistatydinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Lietuvos Respublikos ministras Aukščiausiosios Tarybos pavedimu vykdo savo pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba paskirtas naujas jos narys". Štai kas kalbama apie Vyriausybės narį, kuriam yra pareikštas nepasitikėjimas, ir tolesnę eigą. Tai štai apie premjerą kitaip nėra. 8 straipsnyje yra apie premjerą tuo atveju, jeigu jis atsistatydina, gerbiamasis Sabuti. Tuo atveju, kai jis pateikia pareiškimą ir atsistatydina.
PIRMININKAS. Be replikų iš vietos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tuo tarpu kai kalbama apie nepasitikėjimą, tai ir yra 9 straipsnis: ,,Nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Vyriausybe". Taigi mes remiamės 9 straipsniu todėl, kad balsavome dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku, o ne dėl jo atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo. Mes remiamės 9 straipsniu.
Taigi jums pateikiamas mano projektas susideda iš tokių punktų: ,,1. Dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku G.Vagnoriumi pareiškimo 1992 m. liepos 14 d. Aukščiausiojoje Taryboje. Atleisti G.Vagnorių nuo 1992 m. liepos 14 d. iš užimamų pareigų. 2. Pavesti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas laikinai eiti Lietuvos Respublikos energetikos ministrui Leonui Ašmantui. 3. Pavesti Lietuvos Respublikos ministrams toliau eiti savo pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Nutarimas įsigalioja nuo š.m. liepos 14 d."
Manau, kad šis mūsų pateiktas nutarimo projektas kaip tik ir remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu. Ir tie kolegos, kurie argumentuoja įvairiais antikonstituciniais veiksmais, turėtų dar kartą įsigilinti į savo juridinį komentarą, juo labiau, kad čia nieko nekalbama apie atsistatydinimą ar pan. Todėl siūlyčiau pritarti nutarimo projektui, įtraukti jį į rytojaus darbotvarkę ir rytoj už šį nutarimą balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Rasimavičiau, prašom.
P.GINIOTAS. Aš norėjau paklausti.
PIRMININKAS. Minutėlę, minutėlę, iš eilės, deputatas Z.Juknevičius. Ar jūs irgi pasisakyti norite? Tai prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau pasiteirauti, kas čia dabar vyksta? Interpeliacijos svarstymas baigtas. Dabar kiekvienas, kas tik panori, eina su savo projektais dėl naujo Vyriausybės vadovo paskyrimo. Jau trečias projektas. Tai V.Andriukaitis galėtų pasakyti ponui L.Ašmantui. Jūs siūlote vadovauti Vyriausybei, taip? Tai skaitykim tada Konstituciją, skaitykim. Tada aš jums galiu cituoti jau 94 straipsnį. Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei. Jūs norite paskirti L.Ašmantą Vyriausybės vadovu. Betgi toliau sakoma, kad Ministras Pirmininkas skiriamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu. Jūs niekaip neišsisuksit, kaip benorėtumėt, nuo šito, kad L.Ašmantas siūlomas Vyriausybės vadovu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis, ar jūs jau baigėte klausimą, ar jūs tęsiate pasisakymą?
Z.JUKNEVIČIUS. Aš tęsiu čia tokią savo nuostabą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai gal užduokite klausimą.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš atsimenu, kaip buvo siūlyta. Jūs siūlėte A.Brazauskui kovo 11 d., po to klausėte, ar jis sutiktų vadovauti Vyriausybei, tuo pažeisdamas nekorektiškai kitų pareigūnų prerogatyvą. Aš neįsivaizduoju, kas čia vyksta, kodėl ponas Č.Juršėnas leidžia šitokius dalykus.
PIRMININKAS. Viskas vyksta pagal nustatytą tvarką. Paklausėt, ačiū. Deputatas V.Andriukaitis atsakys.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai, pirmiausia atsakau.
Z.JUKNEVIČIUS. Nereikalauju atsakymo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pradedu nuo paties įdomiausio atsakymo, būtent nuo to, kad tikrai galėčiau paklausti net ir Z.Juknevičiaus, ar jūs kartais nesutiktumėt būti Ministru Pirmininku. Tai viena. Antra, toliau noriu pasakyti, jog šitas nutarimas yra ne deputato V.Andriukaičio siūlymas. Čia Aukščiausioji Taryba, remdamasi Vyriausybės įstatymo 9 straipsniu, paveda laikinai eiti pareigas. Neskiria ir ne vadovą skiria, nes vadovo kandidatūrą turi pristatyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Manau, kad jūs tai puikiai žinote, gerbiamasis Juknevičiau. Viskas.
PIRMININKAS. Prašom nereplikuot iš vietos. Deputatas J.Pangonis.
P.GINIOTAS. Aš dėl tvarkos laukiu.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus, ar informuota Vyriausybė apie interpeliacijos rezultatus. Nes ji privalo svarstyti posėdyje ir atsistatydinti in corpore.
Antras klausimas. Aš norėčiau pasiteirauti seniūno, kaip atsirado Centro frakcijos atstovas deputatas V.Andriukaitis šiuo metu tribūnoje? Kieno vardu siūlo šį nutarimo projektą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Pats atėjau, dar niekas neatnešė.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius, manau, paaiškins, jis ten yra greta jūsų. Prašom. Praleiskite deputatą A.Ambrazevičių prie mikrofono.
Tai deputatas J.Pangonis, kol ten vyrai kairėje pusėje ginčysis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar negali taip atsitikti, kad mūsų gerbiamasis premjeras, ekspremjeras G.Vagnorius, kadangi jisai nesiskaito visiškai su Aukščiausiąja Taryba, dabar gali neatsistatydinti. Kaip tokiu atveju reikės elgtis? Sąjūdžio koalicija ir toliau jį palaiko, jam tai geras motyvas.
PIRMININKAS. Prašom. Neatsakys? Tada deputatas V.Žiemelis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar čia man klausimas?
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, paklausykit truputį ne salės, o tų, kurie į jus kreipiasi. Kolega Juršėnai, sakykite, kaip skamba šios darbotvarkės punktas dėl interpeliacijos?
PIRMININKAS. Čia yra interpeliacijos klausimo tęsinys.
V.ŽIEMELIS. Ne, ne, kaip skamba tas punktas? Perskaitykite, kaip skamba darbotvarkės punktas. Aš jūsų klausiu.
PIRMININKAS. Rezoliucijos dėl interpeliacijos Ministrui Pirmininkui projektas.
V.ŽIEMELIS. Labai puikiai perskaitėte.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti, o po šito eina ir tas klausimas automatiškai.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, ačiū, leiskite tęsti klausimą. Labai aiškiai pasakėt, kad šiandien svarstomas darbotvarkėje buvo rezoliucijos priėmimo ar nepriėmimo klausimas, ir aš visiškai nesuprantu, kas leido į tribūną kolegą V.Andriukaitį. Jam pačiam būtų gėda išeiti į tribūną, būtent kai jo klausimas neįrašytas į dienotvarkę. Jau jis paraudonavo, tai jau neblogai, tai jau neblogai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Žiemeli...
V.ŽIEMELIS. Toliau... Palaukit dar sekundę.
PIRMININKAS. Prašom gal po vieną, gerai?
V.ŽIEMELIS. Aš dar nepabaigiau klausimo. Palaukite truputį. Toliau... Antra vertus, jums reikėtų...
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti gerbiamajam deputatui V.Žiemeliui.
V.ŽIEMELIS. Antra vertus, kolegai V.Andriukaičiui reikėtų įdėmiai, ne vieną kartą persiskaityti Vyriausybės įstatymo 9 straipsnį. Aš matau ir esu įsitikinęs, kad jūs skaitėte jį labai prastai, gydytojiškai, o ne teisiškai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, gerbiamasis Žiemeli, už rūpestį. Jūs iš tikrųjų rūpestingas kolega. Bet aš kol kas neišgirdau klausimo.
V.ŽIEMELIS. Kadangi, palaukit, aš dar pabaigsiu. Gerbiamasis Andriukaiti, leiskite pabaigti.
Aš jums norėčiau perskaityti paskutinį šio straipsnio sakinį. ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba Lietuvos Respublikos ministras Aukščiausiosios Tarybos pavedimu vykdo pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė." Šiuo atveju arba sudarome naują Vyriausybę, arba paliekame jai toliau eiti pareigas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Noriu priminti gerbiamajam kolegai V.Žiemeliui, kad šitą visą pastraipą reikia skaityti nuo pat pradžios. Taigi cituoju: ,,Pareiškus nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos nariu, visa Vyriausybė arba tas Vyriausybės narys privalo atsistatydinti". Arba tas. Kadangi mes kalbėjome, deja, gerbiamasis kolega V.Žiemelis ir jam antrinantis be eilės deputatas V.Jarmolenka turbūt šiandien suprato, kad balsavimas vyko ne dėl Vyriausybės, bet dėl Ministro Pirmininko. Ir todėl, kadangi tas ministras privalo atsistatydinti, mes negalime palikti šiandien Vyriausybės be vadovo ir turime priimti sprendimą apie pavedimą eiti toliau pareigas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas. Kantrybės!
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu toliau tęsis šitas antiįstatymiškas ir antikonstituciškas projekto svarstymas, kurio nebuvo nei patvirtintoje darbotvarkėje ir kurio pranešėjas, taip sakant, dievai žino kokiu būdu atsirado tribūnoje ir pateikė projektą, kuris nėra suderintas nei su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, nei su Vyriausybės įstatymu... Aš manau, kad tuos klausimus mes turime spręsti korektiškai, laikydamiesi įstatymo. Ir jeigu pranešėjas nepaliks tribūnos, aš manau, kad tie deputatai, kurie gerbia įstatymą, paliks salę.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima atsakyti deputatui E.Jarašiūnui?
A.AMBRAZEVIČIUS. Ne, tai turbūt aš atsakysiu deputatui E.Jarašiūnui. Nes aš...
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne. Jeigu galima, aš norėčiau atsakyti deputatui E.Jarašiūnui.
A.AMBRAZEVIČIUS. Norėčiau priminti, gerbiamieji kolegos, kad po to, kai buvo nubalsuotas klausimas ir mes patvirtinome slapto balsavimo rezultatus, aš priminiau jums, kad klausimas nėra baigtas, kad būtų tęsiamas jau kitas darbotvarkės klausimas. To balsavimo išvada yra būtini kiti nutarimai dėl atsistatydinimo, dėl laikino pareigų ėjimo. Dėl to šitas žingsnis yra gana logiškas, niekas šiandien balsuoti turbūt nereikalaus. Jūs, gerbiamieji deputatai, per daug nesijaudinkite, balsuoti nereikalausime. Klausimas pristatytas, o rytoj 9 val. frakcijos nutars. Netinka viena pavardė, susitarsim dėl kitos. Dėl to nėra reikalo per daug aistrinti situacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Sabutis. Gerai, gerbiamasis Sabuti, minutėlę.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš visgi norėčiau atsakyti deputatui E.Jarašiūnui. Aš iš tikrųjų dabar netgi suglumau galvodamas: dievai žino, kaip aš čia atsiradau. Gaila, kad nėra deputato A.Svarinsko, gal būtų galima iš tikrųjų išplėsti šitą klausimą ir išsiaiškinti, kokiu būdu aš atsiradau šitoje tribūnoje. Tačiau kadangi deputatas A.Ambrazevičius čia jau šiek tiek man padėjo, tai galiu tik pakomentuoti, kad kaip šio klausimo logišką tęsinį, kaip pateikė deputatas A.Ambrazevičius vieną nutarimo projektą, taip Centro frakcija tuo pačiu klausimu rezoliucijos ar nutarimo pavidalu pateikė antrąjį projektą ir siūlo jį jūsų dėmesiui. Ir jūs galėsite įvertinti konstituciškus, įstatymiškus niuansus, kam atitinka, kaip atitinka, apsvarstyti šitą nutarimą, o po to balsuosime pritarti ar nepritarti. Mes remiamės taip pat Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu ir Vyriausybės įstatymo 9 straipsniu.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog pranešėjui šiuo atveju išties sunku atkreipti Aukščiausiosios Tarybos dėmesį į tai, kokie turėtų būti nuoseklūs veiksmai po to, kai patvirtinti rezoliucijos arba balsavimo rezultatai. Pirmas klausimas pranešėjui būtų toks: ar premjeras privalo atsistatydinti, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus? Prašom atsakyti viešai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip.
L.SABUTIS. Privalo. Gautas šiandien šitas atsistatydinimas ar negautas?
BALSAS SALĖJE. Ne.
V.P.ANDRIUKAITIS. Apie atsistatydinimo procedūrą, ar privalo viešai atsistatydinti, čia galima būtų diskutuoti. Ar reikalingas jo išėjimas į tribūną ir pasakymas: taip, atsistatydinu? Manau, kad toks gestas nereikalingas, nes įstatymas aiškiai nurodo, kad jis privalo atsistatydinti.
L.SABUTIS. Taip. Štai čia ir yra esmė. Reglamento 260 straipsnyje, paskutiniajame, interpeliacijos svarstymo procedūroje, parašyta, jog Vyriausybė arba jos narys privalo atsistatydinti. Dabar žiūrėkime į Pagrindinio Įstatymo, konstitucinio įstatymo 8 straipsnį. Čia pasakyta būtent dėl premjero, jau specialiai yra tokia norma, jog Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui atsistatydinus visa Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus. Tai yra ne šiaip sau gestas, privalo ar neprivalo ateiti, o turi būti priimtas premjero sprendimas, nes po to nutraukia savo įgaliojimus visa Vyriausybė. Toliau ir trečia procedūra, kas turi teikti siūlymus. Kas turi teikti siūlymus, taip pat pasakyta Pagrindiniame Įstatyme, jog tai yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko konstitucinė teisė. Todėl galbūt jūs savo informaciją pateikėte taip, kaip jūs sugebėjote, tačiau mes privalome išlikti labai nuoseklūs. Todėl prašau šito laikytis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai dėkoju jums už interpretaciją. Kaip tik manau, kad turbūt yra pakankamai ir keblumų. Būtent Laikinasis Pagrindinis Įstatymas dėl to, ar privalo atsistatydinti visa Vyriausybė, būtent kalba, jeigu mes traktuotume, jog Ministras Pirmininkas atsistatydina pagal Vyriausybės įstatymo 8 straipsnį. Taip, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 8 straipsnį, kuris yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė atsistatydinti, taip ir turėtų būti. Tačiau nei Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme turbūt nėra išplėstai paaiškinta, kaip yra tada, kada pareiškiamas nepasitikėjimas. Nepasitikėjimo atveju 9 straipsnis numato kitą eigą. Leiskite priminti jums Vyriausybės įstatymo 28 straipsnį, kuriame netgi ir tuo atveju, jeigu galima, tarkim, atsisakyti šio siūlomo nutarimo projekto 2 punkto, tai 28 straipsnio paskutinėje dalyje yra aiškiai pasakoma: jeigu nėra Ministro Pirmininko, tai jam nesant, Respublikos Vyriausybės pirmininko pareigas eina vienas iš jo pavaduotojų. Tai štai galėtų būti ir toks variantas. Bet mes šiandien negalime palikti klausimo kyboti ore. (Balsai salėje) Jūs turbūt su tuo sutinkate, kad turime suderinti šitas problemas. Todėl mes siūlome šį nutarimą ir labai norėtume atkreipti dėmesį į tuos kolegų pasisakymus, kurie labai plačiai kalba apie antikonstitucinius arba antiįstatymiškus žingsnius. Sutikite, kad įstatymo straipsniai yra būtent tokie, jie dar reikalauja gerų diskusijų. Todėl siūlau nutarimo projektą įtraukti į darbotvarkę ir.rytoj svarstyti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš dėl posėdžio vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, tai, kas vyksta dabar, yra nekonstituciška, nereglamentiška ir nedžentelmeniška. Visų pirma šituo klausimu nebuvo jokio susitarimo, jokio tarimosi. Galų gale skaitykite tada Reglamentą, tačiau ne prieš tautą tai reikia daryti. Šį klausimą, nesant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio, turėtų pristatyti bent jo pavaduotojas, vienas iš pavaduotojų, kurie yra, o ne kokios nors frakcijos atskiras deputatas. Aš, kaip Nuosaikiųjų frakcijos deputatas, protestuoju prieš tokius veiksmus, pats nedalyvauju ir kviečiu visus kolegas nedalyvauti šio klausimo svarstyme. Ačiū jums, gerbiamieji Tautos pažangos ir Centro frakcijos deputatai, už parodytą iniciatyvą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima repliką, kadangi buvo paliesta šiek tiek frakcija. Norėčiau pasakyti viena, kad mes kaip tik ir siūlome, netgi kada kalbame tautos akivaizdoj ir panašiai, mes siūlome taip ir susitarti, kad neapeliuotume nei tautos akivaizda, nei kitais dalykais. Mes pateikiame projektą svarstymui, kadangi iš tikrųjų Lietuvos Vyriausybės klausimas negali kyboti ore, ir mes turime žinoti, kokie teisiniai sprendimai turi būti. Dėl to mes siūlome jūsų dėmesiui ir diskusijai bei aptarimui, koks nutarimo projektas turi būti priimtas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS, Pirmiausia noriu atkreipti pirmininkaujančio dėmesį, kad nei iš šio, nei iš to išbraukta mano pavardė.
PIRMININKAS. Čia įvyko nesusipratimas. Man atrodo, kad gerbiamasis deputatas L.Sabutis, baigęs kalbėti, paspaudė mygtuką, o aš tuo momentu perjunginėjau.
P.VARANAUSKAS. Bet aš norėjau pasakyti, kad visai nesigaudau. Šiandien išdalyti du projektai. Vieno autorius A.Ambrazevičius, kitas — lyg ir anoniminis, bet iššifravus, nežinau, ar teisingai iššifravau, ten lyg ir A.Sakalo bei A.Ambrazevičiaus. Dar anksčiau buvo deputato K.Antanavičiaus projektas, kad Šimėną reikia skirti laikinai eiti pareigas. Dar anksčiau, jau A.Sakalas skelbė, kad čia Pirmininkas turėtų būti ne V.Landsbergis, o K.Motieka. Todėl aš šituose jūsų siūlymuose jau visiškai nesigaudau. Noriu tik atkreipti dėmesį savo dalies deputatų. Čia buvo klausimas pranešėjui atkreipti dėmesį, kad niekuo nereikia piktintis. Socialdemokratų partijos įkūrėjas Leninas 1917 metais įėjo į tribūną ir pasakė: ,,jest takaja partija". Ir įėjo jisai su raudonu kaklaraiščiu. Atkreipkite dėmesį, kas mūsų laukia.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima šiek tiek pajuokauti kartu su P.Varanausku?
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, bet po to, kada įeidavo su raudonu kaklaraiščiu, ateidavo vyrukai su atlapotais marškiniais, o ypač kada buvo matyti jų jūreiviška prigimtis, jie darydavo didesnę tvarką. Kadangi klausimų nėra, laikykime, kad...
PIRMININKAS. Tai dar yra. Dar 7 užsirašę. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto turiu pasakyti, kad tai, kas vyksta čia, man nelabai patinka. Mes labai gerai žinome, su kuo turime reikalą. Mes labai gerai žinom, tiesą sakant, ko galima laukti, ir šitoje situacijoje kiekvienas žingsnis privalo būti juridiškai grynas ir švarus. Negalima daryti nieko, kas netgi galėtų būti interpretuojama kitaip. Ir neturėtų būti daroma. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto sustoti prie šito svarstymo ir labai ramiai atsisėdus sudėlioti viską į vietas, o tik po to bandyti daryti vieną ar kitą žingsnį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Atsiliepdamas į deputato J.Tamulio...
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai aš, jeigu galima, pabaigsiu.
PIRMININKAS. Prašau, prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Atsiliepdamas į deputato J.Tamulio repliką, visgi noriu pasakyti, kad taip būtent mes ir siūlome, kad reikėtų aptarti, padiskutuoti ir kitam posėdžiui priimti tokį nutarimą, kuris būtų juridiškai labai tikslus ir būtų galima juo remiantis priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš kaip visuomet, gerbiamasis Česlovai, dėl vedimo tvarkos. Kiek čia bus dar klausimų ir atsakymų, kurių nėra darbotvarkėje? Ir antra, jeigu jūs nereglamentiškai surengėte balsavimą iš principo dėl rytdienos darbotvarkės, tai šito klausimo aš ten nepastebėjau. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Čia yra klausimo tęsinys, aš jau aiškinau. Prašom deputatą N.Rasimavičių.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai...
PIRMININKAS. Liko 4 deputatai. Baikime.
L.N.RASIMAVIČIUS. Jau buvo kalbėta apie šitokį svarstymą. Tai yra svarstymas prieš Konstituciją. Tai siūlymas nesant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko iš esmės pakeisti Vyriausybę ir Vyriausybės vadovą. Suprantama, kaip tai vadinasi. 9 straipsnis skelbia, kad jeigu įvyko balsavimas ir priimtas balsavimu nepasitikėjimas, tai visa Vyriausybė arba Vyriausybės narys privalo atsistatydinti. Įvyko balsavimas, premjeras, ministras privalo atsistatydinti. Kas po to seka? Kas vyksta po to, kai jis atsistatydina, būtent ir reglamentuoja 8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui atsistatydinus, visa Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus. O ką jūs, gerbiamieji, siūlote? Siūlote iš esmės padaryti perversmą. Tai aš siūlau tuoj pat šitai nutraukti. Juoba... aš jau minėjau, kad reikės priimti nutarimą, netgi jeigu ir, tarkim, Ministras Pirmininkas atsisakytų, žinant jo būdą, kaip sakėte. Pats atsistatydina. Tai tada mes jį atstatydintume, bet neatleistume. Čia gi tai, aš sakyčiau, beraščių paruoštas projektas. Siūlo atleisti Ministrą Pirmininką nuo liepos 14 d. iš užimamų pareigų. Iš kur jūs šitai ištraukėte? Vyriausybės nariai atsistatydina arba atstatydinami. Net tokios formuluotės negali būti. Ir taip toliau, ir taip toliau. Aš siūlau tikrai nutraukti šitai, ką jūs darote, ir pasvarstyti.
V.P.ANDRIUKAITIS, Gerbiamasis kolega N.Rasimavičius iš tikrųjų kelia problemą, kaip turėtume toliau procedūriškai teisiškai formuluoti. Aš manau, kad kaip tik jis nepastebi, jog mes ir siūlome dabar tą nutarimą diskutuoti, kad būtų galima priimti tekstą padiskutavus ir atsižvelgus į jūsų pastabas. Mes iš tikrųjų remiamės Vyriausybės įstatymo 9 straipsniu, kuriame dėl Ministro Pirmininko, dėl to ministro atsistatydinimo toliau gali būti interpretuojama. Gali būti, kad visa Vyriausybė privalo atsistatydinti, gali būti taip. Tačiau čia Aukščiausioji Taryba gali nutarti, kadangi jos pavedimu gali būti (paskutinė pastraipa taip ir kalba), kad Aukščiausiosios Tarybos pavedimu gali visas kitas kabinetas vykdyti savo pareigas. Todėl mes ir manom, kad tokia diskusija turėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Gerbiamasis kolega, aš irgi siūlyčiau nutraukti šio klausimo svarstymą po jo pristatymo tik dėl kitų priežasčių. Tiesiog reikėtų mediciniškai leisti tiems kolegoms, kurie įsijautę gynė premjerą G.Vagnorių, leisti atsipeikėti, pagalvoti, pamąstyti. O rytoj jau logika, kaip sakoma, bus visiems prieinamesnė. Na, o pranešėjui aš dėkoju už krikščionišką ištvermę, Jis manęs negirdi, bet ištvermė nuo to nemažėja, nors ir ne dvasininkų luomo. Lietuvių patarlė sako: įsileisk tokį gyvulį į daržą ir jis... Tai štai pagal tai ir šios dienos interpeliacija.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis. Paskutinis užsirašęs yra deputatas B.Genzelis. Prašom daugiau neužsirašinėti.
L.SABUTIS. Pripažinkime, kad pateikimas buvo ne Reglamento numatyta tvarka, tačiau iniciatyvą parodė deputatas. Todėl šiuo atveju V.Andriukaičiui reikėtų apsiriboti ir daugiau galbūt nebesiaiškinti. Kaip pradžioj aš minėjau, dar reikia atminti, jog kiekvienas Vyriausybės narys pagal įstatymą vykdo tik savo pareigas. Kai visa Vyriausybė pareikš, jog jinai atsistatydina arba, tiksliau, grąžina įgaliojimus, po to Aukščiausioji Taryba spręs. Ir aš jau minėjau, kam suteikta konstitucinė teisė tuos klausimus spręsti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kaip tik mes taip ir manome, kad konstitucinę teisę paskirti naują Ministrą Pirmininką turi būtent Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jis ir turi siūlyti, čia dėl to diskusijų nėra.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, jau 40 min. mes, Aukščiausioji Taryba, neaišku ką veikiame. Aš nenoriu apie tai kartoti, bet tai iš tiesų nereglamentiška ir, deja, netelpa į Konstitucijos rėmus. Tuo tarpu pagal mūsų šios dienos darbotvarkę yra daug klausimų, labai konkrečių, dėl kurių liko tik balsuoti. Aš labai norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad dėl tų 40 min. ir deputato V.Andriukaičio atsiradimo tribūnoje neaišku kaip, paaiškėjo, kad mes, ko gero, ir balsuoti šiandien negalėsime.
Todėl aš siūlau padaryti šiandien dar ką nors konkretaus. Baikim šitas diskusijas, kurios iš tiesų yra visiškai absurdiškos. Deja, mes nieko šiandien konkretaus, matyt, nenuspręsim. Tai būkim nors kiek korektiški ir sugebėkim savo žaidimą žaisti iš tiesų reglamentiškai ir tvarkingai.
PIRMININKAS. Ir paskutinis deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. ...mes norime kraštą palikti be Vyriausybės. Praktiškai G.Vagnoriaus Vyriausybės tai nebėra, ji yra paleista. Naujos Vyriausybės irgi nėra, niekam mes nepavedame. Net, tarkime, tam pačiam G.Vagnoriui reikia pavesti eiti pareigas. Mes paliekam kraštą be Vyriausybės. Turbūt tokio absurdiško, kokį sugalvojo mūsų pseudopatriotai, žaidimo pasaulis dar negirdėjęs. Ir aš galvoju, kad visiems ponams, B.Valionytei ir kitiems, teks atsakyti, jeigu kas nors atsitiks mūsų krašte, už nesugebėjimą suvokti savo atsakomybės. Mes negalime palikti krašto be Vyriausybės nė vienai minutei.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, ačiū, kad išklausėte ir uždavėte tiek daug įvairių klausimų. Iš tikrųjų, turime aptarti tiek Konstitucijos, tiek Vyriausybės įstatymų klausimų suderinimą, kadangi visgi pareikštas nepasitikėjimas yra pirmasis žingsnis mūsų praktikoje. Aš manau, šį projektą turėtume svarstyti, kad rytoj būtų galima priimti sprendimą, nes palikti kraštą be Vyriausybės nė vienai valandai iš tikrųjų yra negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigdamas posėdį ir naudodamasis tam tikromis savo teisėmis aš irgi noriu kai ką pasakyti. Pirmiausia rytoj mes renkamės į eilinį mūsų posėdį ir dirbsime pagal tą programą, kurią iš principo patvirtinom. Bet pasitikslinsime ją rytoj, 9 val., susirinkę į frakcijų atstovų tradicinį pasitarimą. Taigi frakcijų atstovus, vadovus kviečiu rytoj 9 val. į 308 kambarį. Posėdis prasidės 10 val.
Dabar baigiant šitą klausimą ir tuo pačiu posėdį, norėtųsi dar porą dalykų pasakyti, juo labiau, kad tai tie klausimai, kurie buvo iš dalies paliesti arba iš viso neaptarti. Pirmiausia dėl dienotvarkės punktų. Aš sakiau, koks yra dienotvarkės punktas. Tai yra interpeliacija. Kadangi interpeliacija baigėsi rezultatyviai, mes negalėjome šito klausimo netęsti, nes reikia spręsti Vyriausybės klausimą. Todėl buvo visiškai teisėtai pateiktas nutarimo projektas dėl Vyriausybės veiklos po interpeliacijos Ministrui Pirmininkui rezultatų.
Antras dalykas, kurį mes turime turėti galvoj, tai paties mūsų gerbiamojo Gedimino Vagnoriaus pozicija. Aš cituoju jo labai šviežią ir tebegaliojantį liepos 8 d. raštą: ,,Atsižvelgiant į visa tai", o žinot, ką jis surašė apie mus, ,,atsižvelgiant į visa tai, prašau interpeliacijos klausimą svarstyti kartu su ankstesnio mano atsistatydinimo pareiškimu". Vadinasi, jo atsistatydinimo pareiškimas tebegalioja. Maža to, gerbiamasis premjeras, baigdamas savo raštą ir prieš savo parašą mus paragino štai ką. Čia ne mus, o tiktai kai kuriuos: ,,Aš tikiuosi, kad Aukščiausiosios Tarybos kairioji opozicija", čia praleidžiu kai kuriuos labai gražius epitetus, ,,šį kartą ras savyje drąsos atvirai atstatydinti Vyriausybę". Ką jinai ir padarė, bet iš to reikia daryti išvadas ir dirbti toliau. Prašom iš vietos nereplikuoti.
Ir dar viena dalykas. Mes čia šnekėjom apie Konstituciją, apie Vyriausybės įstatymą. Tai yra bendresnio pobūdžio įstatymai. Bet mes turime savąjį Reglamentą, jo 162 straipsnį, kurio kažkodėl niekas nenorėjo cituoti. Ir aš jį visą perskaitysiu. ,,Nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaroma: kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus naujojo šaukimo Aukščiausiajai Tarybai jos pirmojoje sesijoje". Mes turėjom tokį atvejį. ,,Kai Vyriausybė atsistatydina". Irgi turėjom tokį atvejį. O dabar turim trečiąjį atvejį, ,,kai Aukščiausioji Taryba pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe". Ir prašom klausyti, kas po to eina: ,,Kol bus sudaryta nauja Vyriausybė", o čia iniciatyva iš tikro priklauso Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui visiškai teisėtai. Dar kartą skaitau: ,,Kol bus sudaryta nauja Vyriausybė, Aukščiausioji Taryba gali pavesti", gali pavesti, gali ir nepavesti, ,,atsistatydinusiajai toliau vykdyti savo pareigas". Taigi yra kam vadovauti ir ką daryti. Viskas, ačiū. Minutėlę, gerbiamasis Sabuti, prašom į tribūną, bus geriau.
L.SABUTIS. Jūsų pakomentuotas Reglamento straipsnis šiuo atveju netinka ta prasme, jog visas tas dienas interpeliacijos iniciatoriai teigė, ir taip buvo suformuluota, jog reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybės nariu, tiesiog premjeru. Jūs gi pakomentavote ir paskaitėte, kaip nepasitikėjimas pareiškiamas visai in corpore Vyriausybei. Šito atvejo nebuvo. Todėl galioja Reglamento interpeliacijos atitinkamas straipsnis.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kai pareiškiamas nepasitikėjimas, Vyriausybe, tai ir Vyriausybė krenta. Mes ją galim pavesti eiti pareigas, galim ir nepavesti. Čia yra mūsų, tai yra Aukščiausiosios Tarybos, teisė.
Kadangi dar mes turim tris minutes, gal išklausysim premjerą. Prašom, žodis deputatui Gediminui Vagnoriui.
G.VAGNORIUS. Aš džiaugiuosi, kad jūs man dar vieną kartą suteikėte teisę tarti žodį. Mane šiek tiek galbūt nustebino tai, kad Jūs manim taip visiškai nebepasitikite. Kai kam kilo abejonių, ar aš grąžinsiu, ar negrąžinsiu įgaliojimus. Man tokių minčių niekada nekilo ir aš tikiu, kad ir dauguma deputatų visgi supranta, kad priėmus Vyriausybės atsistatydinimą arba išreiškus Vyriausybe nepasitikėjimą ir ją atstatydinus, be abejo, Vyriausybė Ministro Pirmininko asmenyje grąžina savo įgaliojimus. Tai aš norėčiau patvirtinti savo žodžiais ir tiesiog pasiūlyti jums. Aš suprantu, kad nuovargis daug ką padaro, bet nereikėtų žengti kokių nors neteisinių žingsnių ir neaštrinti ir taip pakankamai aštrios padėties. Pakentėkime dar vieną ar pusę paros, kada grįs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Manau, kad jis nedelsdamas pasiūlys kitą kandidatūrą, bus patvirtinta nauja Vyriausybė, kuri galės iki rinkimų sėkmingai dirbti.
Ši Vyriausybė, be abejo, šį vakarą, iki rytojaus ryto arba tiek valandų, arba tiek dienų, kiek reikės iki tol, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė, laikinai eis savo pareigas. Ir aš manau, kad visi tie klausimai pakankamai yra aprašyti įstatymuose. Mes turim ir savo konkretų atvejį, tai yra 1991 m. sausio 8 d., kada Vyriausybė atsistatydino. Aš manau, kad mes kaip valstybė turėtume visuomet išlikti ir pasaulio, ir savo žmonių akyse pakankamai brandūs, pakankamai civilizuota valstybė ir rimti politikai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū Gediminui Vagnoriui už aiškų ir ramų atsakymą. Ačiū. Posėdis baigtas. Rytoj renkamės 10 val., frakcijų atstovai — 9 val.