NEEILINIS POSĖDIS

    1992 m. liepos 11 d.

---

  Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas B.J.KUZMICKAS ir seniūno pavaduotoja L.L.ANDRIKIENĖ

Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos liepos 11d. neeilinio posėdžio darbotvarkės

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Gerbiamieji deputatai, pradėsime neeilinį liepos 11 d. posėdį. Poreikis mums susirinkti šiandien kilo netikėtai. Vakar dienos posėdžio pabaigoje buvo siūloma priimti bent protokolinį nutarimą dėl įpareigojimo Lietuvos bankui. Buvo išklausyta Lietuvos banko atstovo nuomonė. Tačiau nieko konstruktyvaus vakar mes nuspręsti nesugebėjome, todėl buvo dalies deputatų iniciatyva sušaukti šiandien neeilinę sesiją. 45 parašai tai patvirtina, ir dėl to mes šiandien čia esame susirinkę.

Šios dienos svarbiausias klausimas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl kreditų Lietuvos ūkiui emisijos" projektas. Kaip mes turėtume šiandien dirbti? Gal galėčiau keletą minčių tuo klausimu pasakyti. Visi turbūt gerai suprantate, kad reikia ryžtingai veikti finansų, pinigų apyvartos ir ryšium su tuo ekonomikos srityse. Taip pat yra ne mažiau aišku, kad kiekvienas žingsnis šioje srityje šiuo metu yra nepaprastai reikšmingas ir atsakingas. Todėl mes turime veikti labai visapusiškai apgalvoję, apsvarstę ir išsiaiškinę visus už ir prieš, visas galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Juoba kad kreditų emisija yra ir esminis mūsų vidaus reikalas, ir taip pat reikalas, siejantis Lietuvą su kai kuriomis buvusiomis tarybinėmis respublikomis, su kuriomis mes ekonomiškai ir finansiškai esame susiję, iki šiol laikinai būdami rublio zonoje. Mes vakar svarstėme gana išvargę ir gana karštomis galvomis, karštomis ir nuo saulės, ir nuo visos dienos disputų. Todėl šiandien mums reikėtų pradėti nuo aiškaus premjero siūlymo išdėstymo. Reikėtų, kad gerbiamasis premjeras vėl išdėstytų mums savo siūlymą. Yra pasiūlymas, kad tai būtų padaryta ne tik žodžiu, bet ir raštu. Kaip mes jau esame ne kartą pastaruoju metu darę sudėtingų klausimų atveju, darytume pertrauką, kurios metu frakcijų atstovai, taip pat Vyriausybės nariai, manau, ir Lietuvos banko atstovai bei ekspertai galėtų pasvarstyti, kad išėję čionai vėl mažiau gaištume laiko ginčams ir galėtume rasti optimaliausią sprendimą. Galbūt apie pietus spės grįžti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kuris šią problemą ir mūsų vakarykštės dienos svarstymo rezultatus žino. Todėl galime tikėtis, kad mes, bendromis jėgomis įvertinę visus už ir prieš, rasime tinkamiausią sprendimą.

Tai aš tiek galėčiau pasakyti šiuo klausimu. Jeigu kas dar kokį esminį momentą gal papildytų ir tada leiskite turbūt skelbti šį posėdį pradėtą. Dabar turbūt reikėtų registruotis, o aš tolesnę darbo eigą perduodu gerbiamajai deputatei L.Andrikienei. Ačiū labai.

PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Aš prašau visus salėje esančius deputatus registruotis. Registracija prasidėjo.

Užsiregistravo 59 deputatai. Kviečiu deputatus pasisakyti dėl šios dienos darbo tvarkos. Vakar buvo ir tokių pasiūlymų, kad mums susirinkus galima būtų padaryti pertrauką. Derybų grupės eitų kalbėtis atskirai. Galbūt mes šiandien dar kartą galėtume išklausyti ir premjero pasisakymą, ir Lietuvos banko pirmininko pasisakymą. Aš kviečiu deputatus pareikšti savo nuomonę. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš pirmiausia norėčiau patikslinti Pirmininko pavaduotoją. Man regis, jis minėjo, kad čia vyksta neeilinė sesija. Mes susirinkome į neeilinį posėdį. Taip, ir tai turbūt reikėtų patikslinti. Antras dalykas, matyt, mums reikėtų pradėti nuo raštiško pasiūlymo. Raštiško. Galėtume pradėti svarstyti arba darbo grupėse su ekspertais, bankininkais, specialistais ir tada diskutuoti. Po pertraukos.

PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad tai yra labai svarbus ir ne toks atviras klausimas, todėl galbūt reikėtų surengti uždarą posėdį. Gal tada atviriau pasikeistume nuomonėmis ir premjeras būtų atviresnis, kodėl jisai šito nori.

PIRMININKĖ. Deputatas R.Paulauskas.

R.PAULAUSKAS. Na, man atrodo, mūsų vicepirmininkas suformulavo šios dienos pagrindinę problemą. Kad nevirstų mūsų pokalbis aistringais ginčais, išklausyti dar sykį premjero siūlymą, išdėstytą raštu, mes turime taip pat jį matyti prieš akis. Galbūt po jo dar gali pasisakyti banko pirmininkas ir po to jau daryti pertrauką, tartis frakcijose ir ieškoti sprendimo, nes visiems yra aišku, kad mums reikalingi ir kreditai, bet tuo pačiu tai reiškia mūsų ėjimą į Rusijos glėbį.

PIRMININKĖ. Deputatas V.Terleckas.

V.TERLECKAS. Gerbiamosios pirmininkės norėčiau paprašyti, kad bent šitame posėdyje premjerui, nors ir didžiai gerbiamam, nebūtų leista kalbėti gatvės žargonu ir atvirai grasinti deputatams. Vakar buvo pasakyta, kad nežinąs, ką daryti su deputatais.

Dėl posėdžio. Kaip jūs žinote, bankai šeštadienį ir sekmadienį nedirba. Ir nereikia naktinės kredito emisijos. Tai yra numatyta ateinančios savaitės darbotvarkėje. Vakar buvo Ekonomikos komisijos pirmininko parengtas nutarimo projektas. Jį mes ir turime pirmadienį ir antradienį svarstyti. Gerbiamasis premjeras jau vakar ne kartą kalbėjo, bet kažkodėl nekalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Aš manyčiau, kad jeigu šiandien posėdžiaujame, tai reikia išklausyti Lietuvos banko valdybos pirmininką, o tada matysim problemos esmę ir galėsime spręsti, ką toliau veikiame. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš jau matau, kad dauguma deputatų turbūt pritarė ir tam, ką vakar sakiau, kad turim išklausyti visų pusių. Visiškai aišku, kad projektas būtų raštu, gal ir ne vienas projektas, nes yra dėl ko pasiginčyti. Kokią emisiją daryti, buvo siūlomi įvairūs skaičiai — ir 20, 25 ir 30. Dėl to galime ginčytis.

Aš norėčiau priminti dar vieną dalyką, ką mes vakar šnekėjom. Klausimas yra platesnis, ne vien pati emisija, ne vien premjeras ir bankas. Jau 3 mėnesius apie banką kalbam, o rezultato jokie. Bet yra ir dar viena mūsų vidinė problema. Tai Ekonomikos komisija. Aš manau, kad mes turim apie ją irgi labai rimtai pakalbėti ir išspręsti tą klausimą.

PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pritardamas pono B.Kuzmicko pasiūlymui ir siūlomai tvarkai, norėčiau paprašyti, kad tiek premjeras, tiek banko valdybos pirmininkas pateiktų ne vieną vienintelį pasiūlymą, o ir alternatyvius pasiūlymus, kokie, jų nuomone, galėtų būti. Galbūt pateikti, kuris, jų nuomone, pasiūlymas yra labiausiai priimtinas. Su argumentais. Kai teikiamas vienintelis pasiūlymas, atrodo, gal kitokių ir nėra, o kai būtų pateikti keli pasiūlymai, galėtume pasirinkti iš visų blogybių mažiausią blogybę.

PIRMININKĖ. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Pirmiausia norėčiau, kad posėdis būtų atviras, kadangi ir vakar buvo atviras ir pranešta, kad mes renkamės šituo klausimu. Tegul tauta girdi, kaip mes jį sprendžiame. O aš pritariu deputatui, ne tiek pritariu, kiek pratęsiu deputato S.Pečeliūno mintį, kad šitą sovietų ekonomistų komisiją reikėtų paleisti.

PIRMININKĖ. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, kad šita problema iškilo ne pati savaime, o vien dėl to, kad bankas tempė į vieną pusę, nesutarė su Vyriausybe. Todėl vien emisijos klausimas yra galbūt šios dienos, bet tai nėra problemos išsprendimas. Mes turėtume grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto nutarimo dėl banko valdybos reorganizavimo. Tai reikia padaryti, mes negalime išsiskirti, išeiti atostogų šitaip palikę. Tegul mes nesugebėsime išstudijuoti finansinių ir kreditinių santykių, mums to ir nereikia visiems. Mums reikia padaryti politinį sprendimą. Mes negalime palikti Lietuvos tokioj situacijoj, kai yra kilęs konfliktas tarp banko ir Vyriausybės. Mes turime jį išspręsti politiškai. Todėl kalbėti vien apie emisiją per maža. Gerai, išleisime emisiją, po to vėl bus visokių nesutarimų. Man atrodo, tuo mes nieko nepagelbėsim dabar šitoje situacijoje. Tai yra tik pirmieji žingsniai, o problema kur kas svarbesnė. Aš manau, po pietų, kai grįš Pirmininkas, reiktų svarstyti ir šitą klausimą.

PIRMININKĖ. Ar jūs siūlote į šios dienos darbotvarkę dar ir tą klausimą įtraukti? Ar taip reikia suprasti jūsų pasisakymą?

A.TAURANTAS. Ar būtų galima dėl posėdžio tvarkos?

PIRMININKĖ. Aurimas Taurantas dėl vedimo tvarkos.

A.TAURANTAS. Aš tiesiog stebiuosi, ko mes buvome šiandien sukviesti. Aš girdėjau, kad buvome sukviesti dėl vakarykščio Ministro Pirmininko pasiūlymo dėl kredito emisijos. Apie tai ir kalbėkime. Jau gerbiamasis B.Kuzmickas sakė, kad pirmiausia mums reikia išklausyti gerbiamąjį G.Vagnorių, ar jis dar teikia savo vakarykštį pasiūlymą ir ar jis drįsta tai padaryti raštu. Todėl iš karto pereikim prie to, ko mes čia susirinkome, o ne vėl pradėkime tarpusavio politines diskusijėles. Tam tikrai šeštadienio laiko yra gaila.

PIRMININKĖ. Būtų gerai, kad deputatai arba frakcijų atstovai pasakytų, kaip jie siūlo dirbti. Ar mes iki 11.30 val. išklausome premjero, galbūt ekonomikos ministro, Lietuvos banko pirmininko pasisakymus ir tada darom pertrauką, einame dirbti frakcijose, derybų grupėje, paskui susirenkam į šią salę, tarkim, 15 arba 14 val. ir tada jau bandom priimti sprendimą. Būtų gerai, kad deputatai kalbėtų būtent apie tai.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, visgi šios dienos neeilinis posėdis buvo sušauktas, kad galėtume ramiau apsvarstyti vakar dienos posėdžio pabaigoje pateiktą premjero pasiūlymą. Aš manyčiau, kad šitą klausimą turėtume svarstyti pirmąjį, nors tai visai neprieštarauja gerbiamojo Z.Juknevičiaus siūlymui, kad mes galėtume pereiti, jeigu leistų laikas po pietų, ir prie platesnio, bendresnio Vyriausybės ir Lietuvos banko santykių klausimo. Taip, ačiū.

PIRMININKĖ. Ar gerbiamieji deputatai J.Tamulis, A.Račas, M.Laurinkus, L.Jankelevičius, R.Paulauskas, S.Razma sutiktų nekalbėti? Ne. Norite kalbėti. Gerai. Deputatas J.Tamulis. Aš tikiu, kad jūs kalbėsit dėl darbo tvarkos.

J.TAMULIS. Taip, dėl darbo tvarkos. Informacija reikalinga išsami ir visa. Aš norėčiau čia išgirsti Finansų ministerijos atstovo ataskaitą apie biudžeto vykdymą. Pagal tą, biesas žino, aš nežinau, kaip pavadinti vakarykštį pasiūlymą, galima spėti, kad įplaukos į biudžetą yra praktiškai sustojusios, ir tada aš pradėčiau suprasti, kodėl tokie pasiūlymai yra teikiami ir kokie tikrieji motyvai bei priežastys. Manau, kad šita informacija verkiant būtina. Aš prašau iškviesti atitinkamus pareigūnus, kad būtų pateikta informacija.

PIRMININKĖ. Ar likusieji deputatai labai nori kalbėti? Taip? Premjeras siūlo pradėti nuo banko atstovo. Taigi aš kviečiu į tribūną...

B.J.KUZMICKAS. Ne, klausykite, leiskite mano...

PIRMININKĖ. Ponai deputatai, aš prašau nešaukti iš vietos. Jeigu norite kalbėti, prašom prieiti prie šoninio mikrofono ir pasiūlyti.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, mes turime laikytis tam tikro racionalaus nuoseklumo. Tas nuoseklumas reikalauja, kad pirminis siūlymas būtų racionaliai, aiškiai išdėstytas. Toliau būtų banko nuomonė, kitų suinteresuotų ir žinančių klausimą nuomonė. Vakar galbūt mes vienas vienaip supratome, kitas kitaip supratome, o šį rytą mūsų galvos yra šiek tiek šviežesnės, imlesnės ir galėsime adekvačiau suprasti gerbiamojo premjero siūlymą.

PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką Gediminą Vagnorių.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus pranešimas dėl kredito emisijos

G. VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, aš teikiu tą patį pasiūlymą, kurį išsakiau vakar vakare, ir mano nuomonė nė trupučio nepasikeitė. Priešingai, man atrodo, kad dar aiškiau ši problema suprantama ne tik man, bet ir visiems deputatams, ir daugeliui Lietuvos žmonių. Todėl aš dar kartą norėčiau apibūdinti bendrą padėtį ir pasiūlyti konkrečius skaičius.

Pirmiausia tikriausiai reikėtų nors keletą žodžių pasakyti apie pačias gilumines priežastis, dėl kurių susidarė tokia padėtis visose valstybėse, taikančiose rublio sistemą. Pirmiausia Rusijos, taip pat ir mūsų centrinis bankas, kaip ir, matyt, kitų respublikų centriniai bankai, nebuvo pasiruošę ekonominei reformai. Tuo metu, kai, atpalaidavus kainas, kainos buvo atpalaiduotos, be abejo, Rusijoj ir Ukrainoj ir pinigų perteklius buvo sukauptas pirmiausia tose valstybėse, ir kainos išaugo dešimtis kartų, nebuvo imtasi jokių priemonių padidinti kredito arba valstybių apyvartines lėšas. Susidarė tokia padėtis, kad praktiškai kredito apyvarta padidėjo visose respublikose 2,5—3 kartus, o kainos išaugo 10 kartų. Kas tuo atveju vyksta valstybėje? Paimkim bet kurią Vakarų valstybę. Pabandykim dabar kuriai nors Vakarų valstybei, pavyzdžiui, 10 kartų sumažinti pinigų kiekį, kuris yra apyvartoje. Jūs pamatytumėt tą patį rezultatą, koks yra šiuo metu pas mus Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Be abejo, tik tose valstybėse, Vakarų valstybėse, tokių dalykų negali įvykti. Jie turi šimtmečiais susiklosčiusią praktiką, ir ten tai vyksta automatiškai. Pavyzdžiui, mes paėmėm iš Pasaulinio banko paskolą. Tai ten yra įrašyta net tokia sąlyga. Duodama paskola su 4,5% palūkanomis, o pats bankas pasilieka teisę kas metai, jeigu bus infliacija, perskaičiuoti likutinį kreditą. Kitaip tariant, pas juos negali įvykti taip, kad kažkiek padidėjus kainoms apyvartinės lėšos nepadidės. Pas mus šitai įvyko. Nors mes esame kalbėję ne kartą ir iš banko praeitais metais buvo pareikalauta, kad jis vienu metu su pinigų padidinimu ruoštųsi didinti ir apyvartines kredito lėšas. Tačiau šito neįvyko. Aš manau, kad čia tikriausiai didžiausia kaltė tenka Rusijos centriniam bankui, kuris yra iš esmės atsakingas už rublio cirkuliaciją. Kas nepadaryta, tas nepadaryta. Aišku, tie, kurie pasiėmė paskolas, šiandien grąžino tik dvidešimtąją dalį to, ką buvo pasiėmę. Jie laimėjo, o tie žmonės, kurie įdėjo pinigus į Taupomąjį banką, jie tiek pat pralaimi. Tačiau tai mes jau šiaip taip bandome spręsti, pirmiausia padalydami valstybinį turtą, taip pat indeksuodami santaupas, išmokėdami vienkartines išmokas. Taip pat mes turėsime padengti jiems tai, kas dar nepadengta (per investicinius pinigus), padengti taip pat, kaip ir iš tų šaltinių, iš kurių gali būti kredito emisija, pinigų emisija. Čia socialinė tos problemos pusė.

Dabar kaip sukosi iš tos padėties kaimyninės valstybės, pirmiausia Rusija? Na, Rusija, kaip ir kitos respublikos, tik paskelbė apie tai, kad reikėtų nutraukti vadinamąsias spec. paskolines sąskaitas ir užkirsti kelią automatiniam kreditavimui ir panašiais kitokiais būdais. Be abejo, jos nieko to nepadarė, padarė tik mūsų Lietuvos bankas. Automatinis kreditavimas buvo sustabdytas pirmiausia Lietuvoje. Toliau, Rusija, vėlgi tos pačios Ukraina ir Baltarusija, matydamos susidariusią sudėtingą padėtį, nuo pat metų pradžios darė didžiulę kredito emisiją. Kaip jau minėjau, Ukraina vien prieš keletą savaičių padarė kredito emisiją. Vadinkime ją paprasčiausiai visiems suprantamais žodžiais — tai yra pinigų emisija. Taigi pinigų, šiaip sau pinigų išleidimas buvo padarytas už 500 milijardų rublių. Galime spėti, kad Rusijoje buvo išleista ne mažiau kaip už pusantro tūkstančio milijardo rublių, o galbūt ir kur kas daugiau, nes, man atrodo, tikrų skaičių mes nesužinosime. Bet kuriuo atveju aš nemanau, kad Ukraina būtų ryžusis padaryti didesnę kredito emisiją, negu padarė Rusija. Be abejo, mes neturime duomenų, kiek, pavyzdžiui, Ukraina padarė nuo metų pradžios, kadangi jie to neskelbia. Mes žinome, ką jie padarė dabar. Viena iš tų priežasčių, matyt, buvo ir prezidento B.Jelcino įsakas, kad nuo liepos 1 d. reikėtų nutraukti tokius dalykus, bet nutraukti ne tiesioginiu būdu, o nutraukti per tai, kad mums visiems uždaromi atsiskaitymai ir jie visi nukreipiami per vieną korespondentinę sąskaitą. Iš esmės tai yra bandymas atskirti kiekvienos respublikos sąskaitinius pinigus.

Tačiau tai daugiau techniniai, technologiniai dalykai. Matyt, deputatams nelabai įdomu, aš tik noriu konstatuoti pačią išvadą, kad paprasčiausiai vyko štai kas. Kiekviena respublika išleido pinigus, tais pinigais apsimokėjo ne tik įmonių tarpusavio įsiskolinimus, bet net ir panaudojo biudžeto reikalams didžiules sumas. Iš to Ukrainoje, Baltarusijoje atsirado galimybių dotuoti maisto prekes, taip pat skirti subsidijų kapitaliniams įdėjimams ir pan., ir pan. Mums tai kainuoja paprasčiausiai infliaciją. Ir kai pas mus kalba apie tai, kad neva Vyriausybė Lietuvoje didina infliaciją, tai yra tiesiog nesusipratimas. Kaip ta valstybe Lietuva, turėdama 1,5%, gali rublio zonos valstybėse paveikti tą infliaciją! Gi pas mus kainos yra tokios, kokios yra aplinkui. Be abejo, didesnę rinką lemia kainos arba tas, kas daro emisiją. Šiuo atveju mūsų kainos 100% priklauso nuo to, kas vyksta Ukrainoje, kas vyksta Rusijoje. Kiek jie išleidžia pinigų į apyvartą, kiek jie pakelia kainas, tokią mes ir turime. Mūsų elgesys šitoje situacijoje gali būti tik vienas. Ar mes bandome apsiginti, ar mes bandome apginti savo žmones, ar mes šito nedarome. Mes praeitų metų pabaigoje ir dar šių metų pradžioje dėl Vyriausybės vykdytos šiek tiek pirmesnės kainų atpalaidavimo politikos visiškai sugebėjome apsiginti, o šiais metais, kai buvo priimti nutarimai, kai bankas buvo įpareigotas padaryti atitinkamą kredito emisiją ir šito jis nepadarė, tai, be abejo, vien jau šį pusmetį mes patyrėme apie 20 milijardų rublių nuostolį dėl to, kad paprasčiausiai iš Lietuvos už tuos tuščius Ukrainos, Rusijos pinigus buvo išvežta prekių. Ypač dabar matyti tas išvežimas, kai padaryta pinigų emisija Ukrainoje ir kitose, išskyrus Rusiją, respublikose. Kai Rusija užsidarė nuo šito, paprasčiausiai plūsta pas mus.

Taigi kokia yra bendra padėtis? Reikia įsivaizduoti, kad šiuo metu, kaip pateikė Ekonomikos ministerija, Rusijos ir kitų respublikų įsiskolinimas Lietuvai yra apie 15 milijardų už pateiktą produkciją. Mūsų įmonių tarpusavio įsiskolinimai siekia taip pat apie 15 milijardų rublių. Tai viso labo susidarytų 30 milijardų. Matyt, mes iš viso tą pirmąjį pusmetį esame pagaminę prekių už 50 milijardų. Tai iš tų 50 milijardų prekių už 30 milijardų yra neapmokėta. Taigi reikia įsivaizduoti, koks yra tas skaičius. Tai dabar mūsų oponentai sako: štai, žiūrėkit, nėra žaliavų, stoja įmonės ir pan., ir pan. Taigi ne čia problema. Įmonės stoja paprasčiausiai dėl to, kad jos neturi pinigų. Jos dirba pelningai, rentabilumas siekia 100% nuo kapitalo, o jos stovi dėl to, kad jau nebeturi pinigų, kadangi tik 30-40% apmokama už jų produkciją. Be abejo, dar keletas savaičių praeis ir sustos visos įmonės dėl tos pačios priežasties, nes nusipirkti žaliavoms reikia pinigų. O jeigu už produkciją nemokama pinigų, tai jos negali jų nusipirkti. Kodėl nemokama? Be abejo, dėl to nemokama, kad Respublikoje paprasčiausiai yra fizinis pinigų trūkumas ir, antra, mūsų kaimynai nemoka. Vienintelis būdas, kaip likviduoti tą nemokumą, yra padaryti tai, ką padarė kaimyninės valstybės. Jeigu kaimyninės valstybės padarė pinigų emisiją tokiu būdu, kaip jie padarė, o jie padarė negerai, blogai padarė, taip niekas neturėtų elgtis. Bet mes gi neturime būti sau priešai, mes turime bent jau nepadaryti savo valstybei blogiau, tai yra bent pasistengti apsiginti nors tokiu pat būdu, jeigu kitaip neišeina. Ir mes turime tą pat padaryti. Be abejo, jeigu mes padarysime nors 20 milijardų pinigų kredito emisiją, tai paprasčiausiai išeis, kad iš tų 30 milijardų neapmokėtų prekių už 20 milijardų mes apmokėsime, ir pats procesas jau pajudės. Kai kas sako, kad tai bus paprasčiausiai valgymas neturint prekių. Aš dar kartą kartoju, kad prekių yra už 30 milijardų rublių. Ir mes jokių kitokių prekių nesuvalgysime, tik savo prekes valgysime. Bet kadangi yra sutrukdyta pinigų apyvarta, tos prekės dabar nebeduoda pinigų. Yra prekės, žmonės gamina prekę, tik negauna pinigų. Ir, kaip minėjau, negauna dėl to, kad apie pusę yra neapmokėta už tiekimus į Rusiją ir pan., ir pan.

Galima bandyti kaltinti Vyriausybę, kad ji nesusitarė su Rusija dėl apmokėjimo. Tai yra netiesa. Aš ir praeitą kartą minėjau, kad turiu ne vieną raštą, ne vieną jų pasižadėjimą, ne vieną prisipažinimą, tarp jų ir Finansų ministerijos birželio 3 d. informaciją apie tai, kad jie pavedė visiems savo vartotojams apmokėti mūsų produkciją, kad jie išskyrė kreditus ir pan., ir pan. Bet kad tai neįvyko, yra kitų priežasčių. Paprasčiausiai ten taip pat yra sutrikę atsiskaitymai, bet tik tiek, kad jie pirmiausia tuos atsiskaitymus sutvarkė tarpusavyje. Jie mažiausiai rūpinosi dėl to, kas vyksta Lietuvoje ir pan. Vienintelis būdas pasirūpinti, kas vyksta Lietuvoje, tai yra patiems tai padaryti. Tai reikia ir padaryti. Deja, bankas per tris mėnesius neįvykdė mūsų priimtų sprendimų. Atėjo liepos 1 diena, ir, be abejo, mes šiandien atsidūrėme tokioje padėtyje.

Aš suprantu, kad šitas klausimas, apie kurį aš kalbu, nėra vien ekonominis. Manau, kad toks didžiulis pasipriešinimas iš mūsų oponentų... na, kam kam, bet jau finansininkams ir ekonomistams, taip pat ne vienam deputatui, kuris sėdi ir šitoje pusėje, puikiai suprantama, kas čia per klausimas. Čia yra paprasčiausias politinis, tik nedoras klausimas. Ir ta situacija yra sąmoningai sudaryta. Aš puikiai suprantu tos anos pusės užsispyrim.ą. Jie puikiai žino, kad jeigu šitą problemą leis išspręsti, tai nebeliks jokių problemų. Ir visos tos trijų keturių mėnesių pastangos blokuojant, saugant banką kaip auksinį gabalą už tai, kad jis neleido nieko daryti ir nieko nedarė, privedė prie tokios padėties, o dabar po trijų mėnesių tokiu didžiulių pastangų paleisti visą procesą laisvai, tai aš įsivaizduoju, kad tai yra didžiulis politinis pralaimėjimas.

Tačiau aš manau, kad galima susitaikyti su šituo politiniu pralaimėjimu vien dėl to, kad toks politinis laimėjimas, koks yra pasirinktas, yra nedoras, nesąžiningas ir daro didžiulę žalą valstybei. Todėl aš siūlyčiau pabandyti jį spręsti, o toliau kitus politinius klausimus spręsti atskirai. Aš jums pažadu, kiek nuo manęs priklauso, teikti jums visokią paramą sprendžiant visas kitas politines problemas, kurios jus jaudina.

Dabar dar pora pastabų dėl deputato R.Paulausko pasakytos minties, kad mes įklimpsime į priklausomybę nuo Rusijos. Tai tiesiog yra frazė iš dangaus be jokių argumentų, be jokių motyvų. O kodėl? Gal nuo Amerikos liksime priklausomi? Kodėl nuo Rusijos? Nuo kada valstybė, padariusi pinigų emisiją, pasidaro priklausoma nuo Rusijos? Tai gal nuo Ukrainos, nuo Baltarusijos? Jūs turbūt puikiai suprantate, kad, padaręs pinigų emisiją, nė nuo ko nebūni priklausomas. (Balsai salėje, negirdėti)

Aš manau, kad nereikėtų mums per daug sudėtingai kalbėti. Be abejo, jeigu, tarkime, Rusija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina naudotų dolerį, tai mes darytume dolerį. Kadangi tos valstybės naudoja rublį, tai nieko nepadarysi, mes turime dalyką šitą daryti su rubliu.

Dabar dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad emisija, ar mes ją darysime ar nedarysime, be abejo, ją jau darome pavėluotai, tai efektas bus tik pusinis. Bet jeigu mes nors nė pusės šito darbelio nepadarysime, tai tos pasekmės, kurias mes jaučiame dėl Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos kredito emisijos, bus kelis kartus sunkesnės. Jeigu mes padarysime, tai nors šiek tiek apsiginsime ir pasekmės bus žymiai mažesnės. Ir jeigu vėlgi bus kalbama apie infliaciją, dar ir dar kartą noriu kartoti: Lietuva nedaro jokios infliacijos, ir sprendimai, ar jūs šiandien priimsite, ar nepriimsite, na, maksimaliai vienu punktu mes galime paveikti infliaciją per visą rublio zoną. O iš esmės tai yra susisiekiančių indų principas. Kur daugiau yra vandens ir kur jo aukščiau, jis perbėga į žemesnį. Nebent mes nuspręstume, jog šiandien užsidarome nuo pasaulio, nuo Rusijos ir pan. Taigi infliacija nereikėtų piktnaudžiauti, nieko bendro ji neturi. Aš kiekvieną mėnesį stebiu tos infliacijos procesą, lyginu su Rusijos ir Ukrainos. Patikėkit, infliacija praktiškai vyksta punktas į punktą. Jokių nukrypimų nėra. Nukrypimų mastelis gali skirtis tik dėl to, kad yra skirtingi pridėtiniai mokesčiai. Rusijoje yra 28% ir pan. Ir transporto išlaidos. Jeigu, tarkim, į Ukrainą arba į užkampius, kur paprasčiausiai mūsų biznieriai dar nėra prisitaikę prekiauti tomis sąlygomis, ten paprasčiausiai jie nenori vežti prekių ir pan.

Taigi deputato R.Paulausko pasakymas, kad mes į Rusiją įsitrauksime ir pan., yra visiškai nepamatuotas ir neargumentuotas. Mes kredito neimsime. Jeigu mes imsime kreditą iš Rusijos, tai mes įsitrauksime. Bet imti kreditą, be abejo, nei bankas, nei kas nors be Vyriausybės ar be Aukščiausiosios Tarybos neturi teisės.

Taip pat nėra problemos ir dėl biudžeto įplaukų. Paprasčiausiai mes per pirmąjį pusmetį įvykdėme visų metų biudžeto planą. Be abejo, įvykdėme ne dėl to, kad buvo labai dideli mokesčiai ir pan. Paprasčiausiai biudžetas yra neindeksuotas, o infliacija buvo ir per tą pusę metų, fizinės sumos susidarė tokios, kokios yra metinės. Tačiau yra pasikeitęs kainų mastelis. Šiuo metu yra rengiamas antrojo pusmečio biudžeto perskaičiavimas. Jį perskaičiavę, mes pamatysime, kad lėšų biudžete visiškai nepakanka, bet trūksta jų ne dėl to, kad nėra surenkamos lėšos arba daromos didesnės išlaidos, o paprasčiausiai nepakanka dėl to, kad 1992 m. biudžeto įstatymu nustatytos įplaukos yra per mažos, palyginti su tais poreikiais, kurie kilo mūsų valstybėje.

Aš buvau jau sakęs ir dar kartą kartoju, taip pat Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimai parodo, kad mūsų biudžetas nuo nacionalinio produkto sudaro mažiau kaip 40%. Jeigu jums, gerbiamieji deputatai, teko domėtis, tai, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, na, aš iš atminties negaliu prisiminti tokios valstybės, kur tokio dydžio būtų mokesčiai, jeigu neskaitysime tikriausiai Šveicarijos ir tų, kur gyvena truputėlį iš kitokių pajamų, tai yra tų mažų valstybių kaip Liuksemburgas, kur vykdomos tranzitinės bankinės operacijos ir pan., ir pan. O šiaip Skandinavijos valstybės biudžetą viršija 50%, net iki 60% siekia. Amerikoje yra daugiau kaip 40%, jeigu neklystu, atrodo, 44,-46%. Ten yra pati žiauriausia ekonomika... Viskas skaičiuojama, viskas, gerbiamasis deputate. Ir valiutos...

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, savo replikas jūs galėsite išreikšti Reglamento numatytu būdu.

G.VAGNORIUS. Taigi aš dar kartą grįžtu prie to paties vakarykščio siūlymo. Jeigu tai dar nėra vėlu, aš nežinau, mes sužinosime ateinančiomis dienomis. Bet jeigu bus vėlu, patikėkit, kad ir kaip mes beišsisukinėtumėm, po savaitės, po dviejų niekaip jūs po to žmonėms nebeišaiškinsite ir tos padėties nebepataisysite. Kažkam atsakomybė teks. Todėl norint išeiti iš tokios padėties įsivaizduojant, kad pusė prekių yra neapmokėta, antra pusė prekių išvežta už tuos tuščius pinigus, kuriuos padarė Ukraina, Baltarusija ir Rusija, ir manyti, kad mums pavyks mūsų žmones apmulkinti ir pasakyti, kad čia Vyriausybė padarė kažką ne taip, atleiskite! Negi manote, kad mūsų Lietuvos žmonės tokie kvailiai, kad jie nieko nesupras. Įtikinsim. Padėsime suprasti tiems, kurie nesupranta.

Dar kartą siūlau padaryti 20 milijardų kredito emisiją. Mes galime parašyti, kad tuo atveju, jeigu mūsų skolininkai sumokės už pateiktą produkciją, mes tą kreditą galėsime nurašyti.—jeigu sumokės. Tiktai aišku, nėra jokių vilčių, kad kažkas už mus pasirūpintų. Aš ir vakar sakiau, ir dabar kartoju: vienintelis kelias šiandien derėtis ir su Rusija, ir su Ukraina — tai yra viską padaryti patiems, pirma padaryti, o po to eiti aiškinti specialiai. Priešingas kelias yra, be abejo, kelias į pražūtį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Minutėlę, ar jau gerbiamasis premjeras baigė?

G.VAGNORIUS. Taip, ačiū, aš jau baigiau.

PIRMININKAS. Taip, mes dabar turėtume susitarti, ar dabar klausime. Bet aš bijau, kad susidarys labai ilga eilė ir mes nedaug ką išsiaiškinsime. Būtų ir kitoks pasiūlymas... Taip, prašau. Gerbiamasis M.Laurinkus.

M.LAURINKUS. Gerbiamasis premjere, sprendimai bus priimti — ir ekonominiai, ir politiniai. Tuo jūs galite neabejoti. Bet dabar pirma dėl ekonominių. Dabar mes galime ir, matyt, turėtume išklausyti Lietuvos banko atstovą. Jokių ginčų toliau nebeturi būti, nes tai bus visų ankstesnių mūsų posėdžių pakartojimas. Šiandieninio posėdžio pavertimas į ankstesnius reikštų, aš galiu pasakyti, paskutinį tašką politinių aistrų fone. Jūs galite suprasti, kuo tai gali baigtis. Toliau. Palaukit, palaukit. Toliau, prašytume išdėstyti šitą jūsų pasiūlymą raštu. Po to frakcijos susirinks, jos pasikvies tiek ekspertų, kiek jų reikės. Frakcijų pasitarimas bus protokoluojamas ir išvados bus padarytus kuo rimčiausios. Tada mes priimsime, h", ko gero, dar šiandien, sprendimą. O paskui galvosime apie kitus sprendimus.

PIRMININKAS. Labai ačiū.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, jūs kaip tik ir parodėte, kad tai yra visiškai politinis klausimas. Ir jūs šiandien sprendžiate ne ekonominį, o politinį klausimą. Dėl ekonominio klausimo reikėjo įvykdyti Vyriausybės priimtus nutarimus. Tai turėjo padaryti bankas. Ir jis už tai, kad nepadarė, yra atsakingas ir turi atsakyti. Jums paprasčiausiai reikėjo priimti politinį sprendimą priversti banką vykdyti Vyriausybės sprendimą. Tai yra politinis sprendimas. Dabar dėl jūsų pasiūlymo. Taip, aš pateiksiu raštu nutarimo projektą. Kitokių atsikalbinėjimų, kad aš pateiksiu šiandien per valandą ar kiek visos situacijos aprašymą raštu... be abejo, aš nepateiksiu ir nesu įpareigotas šito daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra toks pasiūlymas, kad mes nuo klausimų susilaikytume dėl to, kad jie iš tiesų veda į ilgas kalbas. Dabar būtų tikslingi dar du pasisakymai. Tai Lietuvos banko valdytojo ir finansų ministrės nuomonė šiuo klausimu.

A.TAURANTAS. Dėl darbo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašome.

A, TAURANTAS. Aš manyčiau, kad jeigu Ministras Pirmininkas atsisako tokį esminį pasiūlymą pateikti raštu, tai iš tikrųjų atrodo keistai, ir mes tada neturime ką čia svarstyti. (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, premjeras...

A.TAURANTAS. Tai kodėl mes jo iki šiol dar neturime? Tai buvo pateikta vakar vakare iš viso partizaninėm sąlygom ir iki šiol dar nebėra. Man tai iš tikrųjų kelia nuostabą.

PIRMININKAS. Taip, premjeras neatsisakė pateikti raštu. Klausimas tiktai, kaip greitai tai bus padaryta, ir mes galime laikytis mūsų numatytos tvarkos. Aš dabar kviečiu pasisakyti Lietuvos banko valdytoją gerbiamąjį V.Baldišį.

A.K.LEŠČINSKAS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom.

A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, juk jūs akivaizdžiai matote faktą. Ką premjeras pasakė, mes žinome, banko valdytojas išėjęs pasakys visiškai priešingai. Atėjusi finansų ministrė pasakys taip, kaip sakė premjeras. Tai kam mes pasiduosime? Toliau seks vėl tas pat banko ir Vyriausybės konfliktas, kuris persikels į parlamentą, ir mes vėl draskysimės ir nieko neišspręsime. Mano supratimu, jeigu mes ruošiamės šiandien rimtam posėdžiui, tai bankas su Vyriausybe turėjo susėsti, parengti kokį nors bendrą projektą ir pateikti mums svarstyti. Kodėl mes turim vėl grįžti prie to paties konflikto? Vėl nieko neišspręsti ir pereiti nuo ekonominės plotmės į politinę, kaip sako M.Laurinkus. Tai apsispręskim vieną kartą. Tegul jie eina už parlamento sienų, padaro šitą darbą ir pateikia mums aiškų atsakymą, ką mes turime daryti. Su savo konkrečiomis nuomonėmis.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Bet visgi turėtų būti išdėstytos pozicijos. Mes negalime taip nutraukti viduryje. Tai nepakenks, jeigu mes susilaikysime patys. O pasvarstyti tarp visų atsakingų ir šioje srityje kompetentingų žmonių mes turėsime galimybę padarę pertrauką. Aš kviečiu Lietuvos banko valdybos pirmininką pasisakyti. Prašau. (Balsas salėje, negirdėti)

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš atsiprašau. Ponai deputatai, radijas nori jūsų visų atsiklausti, ar transliuoti jiems šitą posėdį, ar ne. (Triukšmas salėje) Taip, jie atėjo kalbant Ministrui Pirmininkui. (Triukšmas salėje) Aš manau, kad radijas girdi, aš kitokių nuomonių negirdžiu. Deputatai mano, kad transliuoti nereikia.

A.TAURANTAS. Turbūt, nes tai pavirs tiesiog politine...

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Žodžiu, bendra nuomonė, kad mes pradėjome netransliuojant, tai gal ir tęskime toliau. Prašome.

Lietuvos banko valdybos  pirmininko V.Baldišio kalba

V.BALDIŠIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai. Suprasdamas, koks tai yra aktualus ir sudėtingas klausimas, ir tai, kokios čia virė ir verda aistros, pasistengsiu kalbėti ramiai ir išdėstyti kai kurias mintis, susijusias su tuo klausimu. Visų pirma, matyt, niekam iš čia esančių nėra paslaptis, kad pas mus prasidėjo ir vyksta gili ūkio krizė. Pramonėje, žemės ūkyje, prekyboje, visose kitose sferose. Ir to niekas, nežiūrint kokių pažiūrų būtų deputatas, nenuneigs ir negali nuneigti. Ir, matyt, būtų logiška, ir man atrodo logiška, kitaip negalėčiau suprasti, kad mums reikėtų ir reikia pradėti analizuoti ir išsiaiškinti, kokios yra tos krizės priežastys, kodėl taip atsitiko. Aš matau vienintelį pozityvų kelią  tai, sutelkus visas pastangas, galų gale paruošti programą, ėjimo iš tos krizinės situacijos kelią. Sustabdyti krizę Lietuvoje. Tai yra vienintelis racionalus ir būtiniausias Lietuvai atvejis. Kiek mes bandysim dangstytis įvairiomis priežastimis, ieškoti kaltininkų ir stengtis uždengti savo veiklą, šito lemiamo žingsnio mes neišvengsime. Todėl man, atvirai pasakysiu, keistai skamba žodžiai, kai eina kalba apie fizinį ir kitokį gamybos mažėjimą, kai eina kalba apie tai, kad ne tik mažėja gamyba, bet kalbama apie prekes. Bet tai yra ne prekės, o tai yra kažkokie produktai, sakysim, daiktai, kurie yra pagaminti, kurie yra nerealizuojami, neperkami. Ir sakoma, kad viskas gamyboje yra gerai, kad gerai yra prekyboje, kai neperka tų prekių ir viduje, ir už mūsų Respublikos ribų. Kai kaltinamas bankas todėl, kad prekės neparduodamos, kad pirkėjas, sakykim, nemoka ir gali naudotis socialistinio tiekimo sistema, t.y. gauti prekių ir už jas neapmokėti. ir daugelis, daugelis kitų iškilusių ekonominių problemų, kurios visos suvedamos į tai, kad jas gali išspręsti vienintelė stebuklinga lazdelė — kredito emisija. Žlunga gamyba — reikia duoti pinigų kredito emisijai, ir gamyba pakils kaip ant mielių. Prekių negalima parduoti, niekas neperka ir nesumoka už mūsų Respublikos ribų, tai mes patys sumokėsime už savo pagamintas prekes ir būsime turtingi. Žemės ūkyje susidarė katastrofiška padėtis, to niekas neneigia, reikia skirti realius išteklius. Bet ne, — reikia skirti, sakykim, kredito emisiją, ir taip mes padėsime žemės ūkiui.

Tokios situacijos aš negaliu suprasti ir negaliu pritarti visų pirma bendrai kalbėdamas apie susidariusią situaciją. Ir kaip pasekmė viso to, pagrindinis kaltininkas ir pagrindinė priežastis yra nurodomas Lietuvos bankas, kuris nevykdė kredito emisijos. Jeigu man kolegos leis, aš norėčiau priminti, kad Lietuvos bankas vien tik šiemet išdavė 13 milijardų rublių užskaitoms įmonių savitarpio reikalavimu. Lietuvos bankas pagal Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą išdavė 4,9 milijardo rublių prioritetinėms Lietuvos ūkio šakoms pagal Vyriausybės nurodymą. Beje, iš jų 1 milijardas rublių, kaip buvo numatyta, skirta Žemės ūkio bankui, kuris juos turėjo išduoti ūkininkams. Vyksta mūsų Respublikos užskaitos ir šiandien, vyks jos ir rytoj pagal paruoštą kompiuterinę programą ir naują sistemą, kiek tai galima padaryti, kiek galima kam užskaityti, jeigu tik galima kam nors kitam užskaityti. Bet negalima užskaityti Rusijos skolų mūsų Respublikos įmonėms, kai Rusija nesutinka to daryti ir nedalyvauja. Negalima patiems užmokėti už mūsų produkciją, kurią mes gaminame, bet neparduodame arba nesugebame susitarti, kad už ją apmokėtų. Tai yra principiniai dalykai.

Dabar pagalvokime apie kitą situaciją — apie kredito emisiją arba rublio emisiją. Pagalvokime, kaip Lietuvos bankas gali vykdyti svetimos valstybės rublio kredito emisiją, kai teisė jam yra nesuteikta. Jūs patys puikiai žinote, kad susidarius situacijai Lietuvos bankas buvo pasiūlęs (ir tai buvo svarstyta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume) daryti 4,9 milijardo rublių kredito emisiją ir visa kita. Ką jis galėjo, sugebėjo daryti Aukščiausiajai Tarybai pritarus, visada pasakydamas, į ką tai veda. Prisiminkime paprasčiausią dalyką. Kai kalbame apie dolerio pavyzdį, tai mums lyg ir nieko nesako, tai yra pinigai. Net ir rublio atžvilgiu tie pinigai yra pinigai tiktai tada, kai juos priimti sutinka kita pusė. Jeigu jų nepriima, jeigu galvojame, kad mes darysim ir jų nepriims kita pusė, tai yra ne pinigai, tai yra oras. O kas yra padaryta iš oro, tas ir sugriūna kaip oro pilis.

Deja, tokia yra situacija. Ir kalbant apie tą situaciją, jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos bankas nepadarė kredito emisijos. Jis padarė kur kas didesnę kredito emisiją už Latviją, Estiją ir už Baltarusiją, kurios yra už mus didesnės. Tačiau darydami tą emisiją mes visą laiką kartojom, kad jokia emisija, jokie šitie dalykai neišgelbės mūsų ekonomikos krizės, neišgelbės gamybos, prekybos ir žemės ūkio blogėjimo. Tai tik kaip narkotikai  trumpam numalšina. Jūs patys žinot, kad ėjo kalba apie 2 milijardus, 4,9 milijardo, dabar jau kalbama apie dešimtis, šimtus milijardų. Tai numalšina skausmą dienai kitai, bet perkelia tą krizę toliau ir jinai su dar didesne jėga ir sprogimu nukeliama labai trumpalaikei ateičiai.

Šioje situacijoje aš norėčiau taip pat deputatams priminti ir tai, kas buvo pateikta jau anksčiau svarstant žemės ūkio padėtį ir kas buvo po to pateikta kaip Ekonomikos komisijos pasiūlymas dėl 2 milijardų rublių kredito. Tai yra papildoma emisija žemės ūkiui, konkrečiai žemės ūkiui su gyventojais atsiskaityti ir pan. Tai irgi buvo pateikta Ekonomikos komisijos. Mes, matydami tas bent jau elementarias ribas, kurios dar mūsų galutinai nesužlugdė, nesusprogdino, irgi, sakykim, kaip bankas galėtume pasakyti, kad vienintelė galimybė, išeitis yra tokia, jog žemės ūkiui šitoj situacijoj reikia suteikti lėšų vykdant tą emisiją. Bet žemės ūkiui, o ne, sakysim, produkcijos, kuri yra gaminama ir galbūt jau pernai neturėjo paklausos arba kuri gali būti tiktai tiekiama, apmokėjimui mūsų pačių lėšomis. Tai yra principinis dalykas.

Yra ir kitas principinis dalykas, kurį mes turėtume prisiminti ir kurį aš pabandyčiau suformuluoti šitaip. Jeigu mes norim būti civilizuota valstybė ir elgtis pagal normalių valstybių veiklos principus, tai mes turėtume žinoti, kad vagystė visada yra vagystė. Jeigu mes galvojame, kad, naudodami svetimus pinigus ar pasinaudodami kitos valstybės, galbūt paimkim dabar kaip pavyzdį čečėnus, kurie pradėjo klastoti bankinius dokumentus ir visa kita daryti, ir galvoti, kad mes galime daryti tokią vagystę ta prasme, kad, darydami emisiją, mes visų pirma apvagiam mūsų žmones, nes nuvertiname jų pinigus ir santaupas išleisdami nesvarbu kiek milijardų rublių. O tai yra susmulkinimas, tai yra to paties kąsnelio, kurį mes turime čionais, dar didesnis susmulkinimas. Antras dalykas, tai yra mūsų įmonių, privačių firmų turėtų lėšų ir pan. nuvertinimas. Ir trečias dalykas, tai yra vis dėlto, atleiskit man už posakį, tai yra vagystė kitų valstybių atžvilgiu. Kaip mes bežiūrėtume, mes negalime galvoti, kad mes padarysime emisiją, kad mes kažką nupirksim ir po to, suprantat, rytoj arba poryt kažką pagriebsim, o po to viskas, mes sustojame, mes su šitomis NVS ar kokiomis buvusiomis Rytų valstybėmis nebeprekiaujame, mums nieko nebereikia. Ryšių mums nebereikia, mes nutraukiame ir pasukam savo politiką ir visa kita. Aš nematau, kad tai yra naudinga ar kad tai yra reikalinga Lietuvai, nes mūsų prekybos ir mokėjimų balansas yra suvedamas. Jeigu mes norėsime prekiauti ir dirbti, mes turėsime subalansuoti, kiek mes perkame ir kiek mes parduodame. Kaip mes bežiūrėtume, manyti, kad kita pusė yra kvailesnė, manyti, kad darant emisiją nevyksta prekių srautas, jų apskaita ir visa kita, yra vis dėlto nerimta.

Gerbiamieji kolegos deputatai, nežinau, ar vieni suprato, ar nesuprato, bet nuo š.m. vasario 1 d. mes vis kalbėdavom apie tą mokėjimų balansą, apie prekybos, apie nemokėjimų problemas ir t.t. Kalbėjome ne todėl, kad, kaip dabar sako, norėjome parodyti, kaip Lietuvoje blogai, pakenkti, bet todėl, kad ėjo kalba apie tai, kad Lietuvoje klostosi ta situacija, kad ji yra nesprendžiama, kad tos sudarytos prekybos sutartys nėra pagrįstos tarpvalstybiniais mokėjimų susitarimais ir garantijomis, kad už teikiamą produkciją reikia apmokėti. Jeigu neapmokama, kas tada yra daroma, kokių priemonių reikia imtis, nes kitaip niekaip tų klausimų negalima išspręsti.

Čia buvo, aišku, man replika, kad kiti daro vagystę ir pan. Tai jeigu mes norime pretenduoti į civilizuotus valstybių santykius, jeigu mes, kaip maža valstybė, manom, kad mes tokioje srityje aplenksim, sakysim, Rusiją, Ukrainą ar dar ką nors, tai yra abejotinas dalykas visų pirma todėl, kad, aš dar kartą kartoju, mums reikia ne šiandien ir ne rytoj, mums reikės prekiauti ir turėti normalius santykius ir už pusės metų, ir už metų, ir už dvejų, trejų. Jeigu mes norėsime normaliai egzistuoti ir gyventi, visų pirma mes, Lietuva, kaip maža valstybė. Ėjo kalba, kaip mes turėjome gintis. Yra ir gynimosi priemonių, kurių mes turime ir prieš tą pačią Ukrainą. Kodėl mes turime jai parduoti mūsų produkciją, jeigu ji mums neteikia produkcijos, jeigu nesubalansuota prekyba, jeigu nesubalansuoti atsiskaitymai? Ir mes turime tokių priemonių, kad galime per bankus nepriimti ir sustabdyti jų atsiskaitymus, kol jie nepateikė to, kiek mums skolingi, jeigu yra tarpvalstybiniai susitarimai, jeigu turi būti balansuojama mūsų tarpusavio skola. Tai yra civilizuotos ir normalios priemonės, kaip daro bet kuri valstybė.

Įsivaizduokim, kokių valstybinių santykių mes galime pasiekti eidami kita kryptimi. Visų pirma aš norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Nesuprantama, kai kalbama, kad situacija yra gera, kad įmonės yra rentabilios, kad yra prigaminta produkcijos už tiek ir tiek milijardų rublių, bet jinai neapmokėta ir nepadaryta. Atleiskit, bet dar iš studijų laikų aš bent jau įsisąmoninau vieną dalyką. Paprastai prekė tampa preke tada, kai ją kas nors nori pirkti, kai ji turi paklausą viduje ar Rusijoje ar galų gale dar kur nors pasaulyje. Jeigu yra gaminama, bet neperkama, nemokama, o mes toliau sukam tą ratą, tai mes galime tik dar labiau padidinti katastrofą ir pagilinti situaciją.

Baigdamas savo kalbą aš dar kartą norėčiau pasakyti du pagrindinius dalykus. Aš nedisponuoju skaičiais apie Rusijos, apie Ukrainos emisiją. Tie skaičiai yra tik spėlionės, jie yra neskelbiami, yra nedaromi. Mes kalbame ir bandome aiškinti, kad mūsų profesinė pareiga yra išaiškinti, kas tai yra emisija, ką ji reiškia, kas yra svetimos valstybės emisija, ką tai reiškia mūsų valstybei, jos vidaus ir jos tarptautinės ekonominės politikos plotmėje. Aš noriu pasakyti tiktai viena. Jūs, aišku, galite traktuoti, kaip norite, bet aš noriu pasakyti tiktai viena: kaip profesionalų mūsų pareiga šitą dalyką pasakyti, ir tai yra sakoma. Ir aš dar kartą sakau: kaip profesionalas, išvardijęs visas dešimtis ir šimtus blogybių, aš galiu pritarti tik vienam dalykui, kad žemės ūkiui reikia. Mes, matyt, niekur dabar nuo to negalime pabėgti. Bet jeigu mes kalbam apie tokios emisijos apimtį, kuri prilygsta mūsų metiniam biudžetui, tada iš viso jau nebereikės įmonėms nei atsiskaityti, nei produkciją parduoti. Mes iš karto iš esmės imamės kredituoti biudžetą ir po to daryti išlaidas. Su tokia politika mes tikrai niekur nenueisim.

Aš daug ką turėjau pasakyti, daug buvau čia prisirašęs, bet norėčiau pabaigai galbūt pasakyti vieną esminį dalyką. Čia taip pat buvo dar kartą iškeltas ir parodytas konfliktas tarp Vyriausybės ir Lietuvos banko, politinių klausimų sprendimas. Aš noriu pasakyti tuo klausimu štai ką. Mes dirbome ir stengiamės dirbti Lietuvos labui, sakyti tiesą į akis, nors daugumai jūsų ji šiandien nepatinka. Šiandien daugumai patinka, aišku, kalbėti apie gerą situaciją, kad viskas yra labai gerai, kad vienintelis dalykas yra kredito emisija ir Lietuvos bankas. Deja, taip nėra, ir gyvenimas greitai tai parodys. Aš noriu pasakyti štai ką. Kai mes jau prieinam iki tokių dalykų kaip keliasdešimčių milijardų rublių kredito emisijos, nesvarbu kiek  tai 50, tai 25, tai 20, tai gal 120, tada iš karto daryti,  mes nesutinkame su tokia politika. Ji yra pražūtinga, ir tai galima aiškinti daug ir daug. Todėl bet kokiu atveju, matyt, susidarė tokia situacija, kada ir banko valdyba priklausomai nuo kitos savaitės antradienio situacijos turės apsispręsti ir padaryti išvadas. Tokios politikos, kuri žlugdo Lietuvą, kuri tik nukelia ir dar labiau pagilina problemų sprendimą, mes, aišku, vykdyti negalėsime. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Ar banko pirmininkas nenorėtų pakomentuoti nutarimo projekto, kuris yra mums išdalytas? (Balsai salėje, negirdėti) Su jūsų parašu. (Balsai salėje)

V.BALDIŠIS. Aš galėčiau pasakyti tiktai porą žodžių. Čia buvo klausimas. Atrodo, ponas L.Sabutis iš vietos paklausė, o ką reikia daryti? Grynų atsiskaitymų, sakykim, tam gynimuisi mes galim turėti tiktai vieną priemonę. Dabar Baltarusija, Ukraina įsiveda savų pinigų pakaitalus ir visiškai išstumia rublius iš apyvartos. Tai yra viena priemonė, kuri yra priverstinė ir kuri yra čia pateikta. Ir antra priemonė, mes turim tą priemonę, kurią padarė Rusija. Mes visiškai kontroliuojame bet kokį negrynų pinigų įplaukimą iš Ukrainos, iš Baltarusijos, iš Kazachstano ir kitur. Mes galime griežtai kontroliuoti ir padaryti prekių tiekimus, balansuoti su atsiskaitymais, nustatyti griežtą limitą ir neleisti tokios situacijos, kada kažkas perka, bet neparduoda arba daro atvirkščiai. Tie pasiūlymai yra išdėstyti. Aš nenoriu jų komentuoti, kadangi kalbėjau dabar apie kitą dalyką. Bet kokiu atveju aš esu pasiruošęs juos plačiau išdėstyti. Tiek.

PIRMININKĖ. Ačiū ponui V.Baldišiui. Mums dar liko išklausyti finansų ministrę Elvyrą Kunevičienę. Ir po to žodžio prašo žemės ūkio ministras Rimvydas Survila.

Lietuvos Respublikos finansų ministrės E.Kunevičienės kalba

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Gal jūs nors šiandien mane suprasite be įtarimų ir išklausysite, nes aš šiandien galiu save laikyti nepriklausoma. Tai, ko jūs norėjot, viskas padaryta. Balandžio 4 d. aš jus įspėjau, kur einame. Pareiškimas buvo paduotas balandžio 4 d. Dabar jis yra pakartotas, todėl apkaltinti mane, kad aš jus apgaudinėju ar meluoju, nebeturite teisės. Todėl prašyčiau šiandieną mano žodžius priimti labai rimtai. Ir kaip specialisto.

Man labai gaila ir labai apgailestauju, kad ponas V.Baldišis, kurį tikrai visą laiką labai gerbiau, šiandieną elgiasi ne kaip centrinio banko darbuotojas arba vadovas. Jis visiškai nekalbėjo apie pinigus. Tai, kas jam priklauso. Ir jeigu tai darytų ne specialistai, aš suprasčiau. Šiandieną mane išsiuntė iš namų, kad aš eičiau ir viską paaiškinčiau, kad paskui nesakytumėte, jog jūs nesupratote, ką darėte. Kad jūs dėl to nebalsavote už kredito emisiją, kad nežinojote, kad jūs nepatikėjote ponu V.Baldišiu. Šiandieną jis jums visiškai neaiškino, nors tokie visi reiškiniai yra aprašytį ir Jurgučio, kuriuos ponas V.Baldišis yra gerai išstudijavęs, ir vokiečių laikų, ir Lietuvos 1918 metų laikų, kaip ūkis žlugdomas per pinigus, kai išeinant iš okupacijos tenka naudotis svetimos valstybės pinigais. Ir tos valstybės, kuri buvo okupavusi, o ne buvo draugiškai susitarta naudotis tais pinigais, kaip ponas V.Baldišis sako. Ir kad apvaginėtų. Ką jūs apvaginėjat, ponas Baldiši? Kodėl jūs leidžiate Lietuvą apvaginėti? Kodėl leidžiama Lietuvą apvaginėti, Lietuvos žmones ir dar kaltinti Lietuvą, kad Lietuva ką nors apvaginėja? Ar gali Lietuva ką nors apvogti, jeigu ji pinigų neemisuoja. O Maskva emisuoja. Ar jūs šito nežinojot? Ar jūs nežinote... Aš viską sakysiu, kas yra šiandieną. Kalbu ne premjerą gindama, o aiškinu jums, kur pono V.Baldišio nepaaiškinta.

Pinigai. Pinigų klausimas. Todėl aš dabar kalbu su jumis apie tai, ko nepaaiškino ponas V.Baldišis. Kiekvienas žmogus, paprastas eilinis žmogus ateina pas mus į Finansų ministeriją ir prašo indeksuoti arba jam neišmokėtas obligacijas, kurios buvo nupirktos 1982 m., arba indėlius, kurie buvo padėti. Kiekvienas valstietis, moterėlė, nebaigusi keturių skyrių, žino, ką reiškia, kai dabar kainos išaugo 11,5 karto, palyginti su 1990 m. O jie sako, kad kai kurios kainos pakilo dar ir šimtą kartų ir sako: ką mes galim, mes gi negalim karsto nusipirkti, mes pasilaidoti negalim už 5000, kurie buvo taupkasėje. Tai padarėte... (Balsas iš salės, negirdėti)

PIRMININKĖ. Gerbiamoji ministre, aš prašau neatsakinėti į deputatų replikas.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerai.

PIRMININKĖ. Jie žino, kaip privalo elgtis.

E.KUNEVIČIENĖ. Dabar dar paaiškinsiu, kad būtų viskas aišku. Visi žmonės žino, kad kai buvo daroma pinigų emisija Maskvoje, tai pinigai buvo atskiedžiami, smulkinami. Ir jeigu rublis prieš dvejus metus buvo kaip rublis, tai dabar jis kainuoja tiktai 5 arba 3 kapeikas. Šitai visi žino. Oficialiai 1990 m. buvo paskelbta, kiek kainuoja rublio emisija. Dabar sakoma, kad nėra duomenų. Netiesa, Maskva skelbia duomenis. Bankai skelbia balansus. Skelbia, kiek išleidžia pinigų. Netiesa, kad nežino. Maskvos finansų ministerija informuoja, kokiu būdu ji vykdo biudžetą. Ir ji informuoja, kiek emisuoja pinigų. Sąjungos įmonės dar ir laikosi iki šiol dėl to, kad visa ta emisija nuėjo jiems per biudžetus. Biudžete jie gi neturėjo iš mokesčių pajamų be tos emisijos. Taigi savo žmones jie maitino ir darė...

Mūsų bankas sustabdė viską. Paimkime paprastą paprastą pavyzdėlį, kad nieko nekaltintumėt. 6 mlrd. 700 tūkst. Lietuvos indėlių buvo išimta į Maskvą. Taip, 6,7. Ponas Žukauskas vakar pasakė, kad Lietuvoje tiek pat ir liko pinigų. Tai kiek mes turim tų pinigų, jeigu nedarom kredito emisijos? Kadangi ženklų mes neleidžiam. O kredito emisija yra tas pats būdas  tik apsisaugoti. Jurgutis šitai gerai yra parašęs. Dabar jeigu mes vėl turim tuos 6,7, tai, žmogui grąžinus tą indėlį, kur jis turėjo 5 tūkstančius, ką jis gali nusipirkti šiandieną? Ar ponas V.Baldišis nežino, kas padaryta su pinigais? Kodėl kalbam ne apie pinigus, o kalbam apie ūkio krizę? Kodėl nekalbam apie pinigus? Tai, kas priklauso ponui V.Baldišiui kalbėti. Pinigai. O pinigai gali pražudyti viską, jeigu jais neteisingai bus naudojamasi.

Šiandieną aš jums dar kartą aiškinu, kad čia nėra jokios vagystės. Jeigu mes apmokam tai, ko įmonės nepadaro, bet jų sąskaiton mes gi apmokam, mes gi Lietuvos nepraskolinam. Dabar sako: mūsų produkcijos nepirko. Gerbiamasis Baldiši, jūs žinot atsiskaitymo tvarką, kurią jūs dirbtinai pakeitėte prieš dvi dienas. Atsiskaitymai mokamaisiais reikalavimais. Mokamieji reikalavimai yra dokumentas, kuris pateikiamas po to, kai prekė nupirkta. Mokamasis reikalavimas. Žinot atsiskaitymo formas?

Žinot. Jeigu jūs nežinot, jūsų buhalteriai žino, ponas Žukauskas žino, jis buhalteris. Tai nereikia taip sakyti ir vaizduoti, kad niekas nieko nežino. Ir prekės nupirktos. Už 30 mlrd. rublių prekių nupirkta. Tai kodėl jūs šiandien sakot, kad jos nenupirktos? Už jas tik neužmokėta, nes jūs sustabdėte šituos apmokėjimus. Jūs sustabdėte šituos apmokėjimus. Mums tik reikėjo patiems, kadangi mums užblokavo. Tai yra ta pati blokada, kaip ir anksčiau buvo blokada. Bet per aną blokadą jūs, gerbiamieji deputatai, dėkui jums, tada jūs suspėjot ir darėt viską vieningai, nežudėt Lietuvos. Per aną blokadą. Tai kodėl dabar jūs ją norit pražudyti paskutiniu metu, kada mums liko paskutinis žingsnis išsikapstyti? Tik savo pinigus už kokio mėnesio ar dviejų įvesti. Ir jūs būtinai norit tą Lietuvą paklupdyti. Juk jūs visą laiką garbingai elgėtės. Ir dabar dėl to, kad jus klaidina, atsiprašau, aš jums sakau, ne tik klaidina nesąmoningai. Sąmoningai! ir profesoriai, ir kandidatai viską žino, yra studijavę ir Jurgutį, ir t.t. Visi finansininkai žino, ką galima su pinigais padaryti. Ir ką galima padaryti žmonėms ir ūkiui. Jeigu Lietuvai palikti tik 6 mlrd. rublių, kada tokia apyvarta, tai apie ką galima kalbėti, apie kokius atsiskaitymus galima kalbėti?

Dabar sako: apvagiam Lietuvą. Tai koks Lietuvos apvaginėjimas, jeigu vietoj to, kad Rusija nemoka, jūs apmokėsite ir jūs jiems parodysite tą skolą. Jūs gi esat parodę, jūs gi dalyvaujate tarpvalstybinėse sutartyse, dalyvaujate visi. Ir jūs esate parodę, kiek mums skolinga Rusija, kiek skolinga už ištremtus žmones, kiek skolinga už karinės technikos padalinių suniokojimus. Kodėl jūs neskaičiuojate ir nekalbate, kiek skolinga Lietuvai Rusija? Tuo labiau kad jų įmonės yra skolingos, dar nesuvedate net tų sąskaitų, nepereinant prie tų. Jų įmonės mums skolingos, jų įmonės. Ir jūs bijote parodyti, geriau tegu mūsų įmonės žlunga, mes nieko nedarysim. Mes geriau būkim jiems skolingi. Jie mums skolingi šimtus milijardų! Už visa kita. O dabar dar tai, kas yra suskaičiuota grynais sąskaitose, sąskaitose suskaičiuota. Ir šitai dar paneigti!

Dabar vakar ponas J.Tamulis sakė, kad nebus galima įvesti lito. Gerbiamasis, lito nebus galima įvesti, jeigu jūs sužlugdysite ūkį. Jeigu šiandieną nepriimsite kredito emisijos, litui nėra aukso padengimo. Lito nebėra niekur pasaulyje jau 50 metų. Šitai jūs, ekonomistai, irgi žinote. O lito padengimas yra ūkis ir prekyba. Jeigu jūs šiandien sužlugdote ūkį, apie jokį padengtą litą negalite kalbėti. Sako: reikės tada kapstytis. Ir jūs tada džiaugsitės: tegul kapstosi mėnesį arba du. Taip negalima elgtis. Lito padengimas yra stiprus ūkis. ir jeigu mes įgaliname šiandieną mūsų įmones atsiskaityti (klausykit, jeigu kalbu), šiandieną mes galim už įmones atsiskaityti ir leisti įmonėms normaliai pradėti toliau plėsti veiklą, žaliavų įsigyti. Du mėnesius žlugdėte! Aš jums sakiau tą patį balandžio 4 d., aiškinau. Du mėnesius įmonės gyveno tiktai valgydamos apyvartines lėšas ir žaliavas. Aš buvau įmonėse, aš žinau, kas darosi įmonėse. Jos dabar baigia suvalgyti. Jos galėjo nusipirkti daugiau kaip už 30 mlrd. žaliavų, jeigu jūs būtumėt du mėnesius nedelsę.

Dabar dar vienas dalykas. Vakar per televiziją jūs pasakėte, kad G.Vagnorius nežino, ką šneka. Atleiskit, kol kas G.Vagnorius per savo darbo laiką niekada nešnekėjo, ko nežino. Ir kaltinti kompetentingą, dirbantį ir atsakingą žmogų tokiu neatsakingumu yra neteisinga. Jūs, gerbiamasis deputate, žinote, kad jeigu ne ta skola, kurią mes padaugintume — 6,7 mlrd., kad padaugintume iš 11,5. Tai kiek būtų milijardų? 70. Kiek šiandieną yra Lietuvoje? 30. Tai faktiškai reikėtų 35. Bet kad šito nedarytume, kadangi mes galime padaryti vidaus užskaitą, vidaus užskaitai mums nereikia papildomai skiesti pinigų. Mums nereikia viduje pinigų. Todėl atėmus vidaus užskaitą mums visiškai užteks 2520 mlrd. Ir todėl kaltinti kažką nepaskaičiavimais, nepagrįstumais, manyčiau, nėra tikslo.

Šiandieną atėjau jus informuoti apie tai, kad jūs nesakytumėt, jog nežinojote, nesupratote, ką reiškia pinigai. Ponas V.Baldišis jums nė karto nepaaiškino, ką reiškia pinigai. Jis visą laiką jūsų dėmesį nukreipia kitur. Jis padiskutuoja apie krizę, apie ką nors kita, dėsto kokias nors abstrakčias teorijas. O ką reiškia pinigai ir pinigų padengimas ir kad ne mes tuos pinigus gaminam, ir kad mes prie jų turim prisitaikyti ir apsiginti, nė ,sykio nebuvo aiškinama. Todėl šiandieną jūs nebegalėtumėte kaltinti, kad nežinote, ką darote ir ką priimate. Ačiū jums už dėmesį. Šiandieną aš į jokius jūsų klausimus nebeatsakinėsiu, nes aš jums atsakinėjau pusantrų metų.

Dabar tik dar viena pastaba dėl biudžeto. Jeigu jūs ir bankas būtumėt dirbę išvien ir mes būtume pinigus tvarkę kaip reikia  ir kredito emisiją, ir ūkį, tai mūsų biudžete, paindeksavus kredito emisiją, būtų užtikrinta ir namų statyba, ir visi kiti klausimai. Mes galėjome spręsti per biudžetą tik atlyginimų klausimą. Šiandieną visi prašo: duokit lėšų, mes negalime nieko pastatyti iš tų pačių sąmatų. Visos įmonės rašo, kur pradėtų statyti. Kapitaliniai įdėjimai visiškai neindeksuoti. Visai neindeksuoti. Biudžetas išaugo 3,5 karto, o infliacija, daroma tenai, išaugo vidutiniškai per kainas 11,5. Tai dabar įsivaizduokite, kiek prarasta ir kiek dar šiandieną galima sustabdyti. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Ačiū ministrei. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėte padirbėti iki 12 val.? Dar išklausytume žemės ūkio ministrą. Aš nežinau, ar ekonomikos ministras apsisprendė kalbėti, ar ne. Mes vakar jūsų žodžio laukėme, bet...

N.MEDVEDEVAS. Atsiprašau, ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKĖ. Taip. Deputatas N.Medvedevas dėl vedimo tvarkos.

N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji ponai, ir premjeras, ir ponas V.Baldišis, ir finansų ministrė kalbėjo labai įspūdingai. Tačiau iš jų kalbų aš taip nieko ir nesupratau. Aš nežinau, kada mes išmoksime kalbėti paprastai. Taip, kad būtų visiems suprantama. Mus priverčia spręsti aukštosios matematikos uždavinius, o dauguma šitame parlamente moka tiktai aritmetiką, algebros nemoka. Supraskime šitai. Labai sunku suprasti. Kalbėkime konkrečiau. Kas bus po to, kai bus padaryta šita emisija? Kokias galimybes įsigis mūsų gamyklos? Kur ir ką jos nupirks? Kokie galimi iš Rytų atsakomieji veiksmai? Kas iš to paskiau pasidarys? Elementariai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną ministrą Rimvydą Survilą.

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, aš norėjau pratęsti.

PIRMININKĖ. Jūs dėl vedimo tvarkos, deputate?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėjau pratęsti...

PIRMININKĖ. Gerbiamasis deputate, aš turiu didžiulį sąrašą, kas nori kalbėti. Aš negaliu jums išimties tvarka suteikti žodžio, aš labai atsiprašau.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro R.R.Survilos kalba

R.R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, aš netrukdysiu jūsų ilgais išvedžiojimais. Noriu pasakyti tik viena. Sprendimas turi būti priimtas šiandien arba rytoj, nes jūs greit išvyksit į savo apygardas atostogauti. Bet tai nebus atostogos, pernelyg sudėtinga situacija Lietuvoje. Ramybės nebus. Ir ką žinot, šiandien patvirtinsit, Bet laukti negalima nė dienos. Ir sprendimas turi būti padarytas čia, šioje salėje, Lietuvoje. Jeigu Vyriausybės sprendimai pusmetį nebuvo vykdomi, jeigu Lietuvos bankas nerado savų originalių sprendimų, tai reikia žinoti, kad jau du tris mėnesius žemės ūkio gamintojai gyvena iš paskutinių syvų. Ir negali gyventi ilgiau nė vienos dienos. Stoja šienapjūtė, nes negalima nusipirkti benzino. Kaune vieną dieną nevežė duonos todėl, kad be išankstinio apmokėjimo transporto įmonė negalėjo gauti benzino. Visus tuos dalykus kaip dispečeriai mes bandome tvarkyti. Aš nemanau, kad Lietuvos žmonės nejaučia tų visų pasekmių, bet jos švelninamos. Rezervų nebeliko. Iš esmės visas Lietuvos kaimas yra įkaitai tų veiksmų, kurie čia vyksta. Ir arba šitoje salėje tie sprendimai daromi, arba jie nedaromi. Tada tai reikia viešai pasakyti. Kvit, zero, zero, kaip lenkai sako, baigiam. Tai tą aš norėjau pirmiausia pasakyti.

Aš sutinku, kad ekonomikoje situacija labai sudėtinga. Negalima jos pavadinti gera. Labai sunki situacija. Tačiau aš taip pat žinau, kad finansų sistema gali arba pagerinti, arba pabloginti tą situaciją. Su tuo kiekvienas deputatas taip pat sutiks. Ir esant realiai situacijai reikia taikyti tam tikrus gydymo metodus.

Turiu pasakyti, kad žemės ūkio žmonės iš esmės negavo jokių pinigų iš tų vadinamųjų emisijų, apie kurias kalbėjo ponas V.Baldišis. Nei ūkininkai, nei įmonės. Buvo žadama ir du milijardai, ir milijardas, ir visa kita. Žemės ūkio bankas nieko negavo. Aš negaliu spręsti už visą valstybę, aš žinau tik apie savo gamintojus ir apie jų tikrą padėtį. Ir šiuo metu gauti kreditą kokiam nors būtiniausiam dalykui yra neįmanoma. Aš norėčiau, kad variantas būtų kitas, bet aš Vyriausybėje pusę metų girdėjau prognozes. Ir tos prognozės šiandien pasitvirtino. Todėl aš linkęs tikėti, kad Vyriausybės pozicija ir politika buvo teisinga. Ir jeigu jinai būtų vykdoma, Vyriausybė galėtų prisiimti visą atsakomybę už esamą situaciją. Bet niekas nebėgs nuo atsakomybės, ir aš niekur negaliu bėgti. Tačiau bet kuriuo atveju, dar sykį kartoju, sprendimas turi būti toks, kuris gelbėtų ūkį, kuris gelbėtų žemės ūkį. Aš jau šiandien nekalbu apie sausrą, tik noriu pakviesti jus tuoj po sekmadienio išspręsti tą klausimą, kurį svarstėme vakar. Iki sausros žemės ūkiui reikėjo 8 mlrd. Realūs nuostoliai yra 22. Tiesioginiai nuostoliai augalininkystėje yra 11. Kiek mes rasim, kiek jūs rasit, tai yra kitas dalykas, bet gelbėjimosi ratas turi būti numestas. Priešingu atveju rimta kalba eina apie tai, kad visą maistą turėsime pirkti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną ekonomikos ministrą Albertą Šimėną.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ministro A.Šimėno kalba

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, pabandysiu trumpai paaiškinti tą situaciją, kaip ji man atrodo, ir tas priežastis, kodėl taip yra. Šiandieną aišku, kad situacija mūsų ūkyje tikrai yra labai sudėtinga. Nuosmukį sudaro apie 30—35%. Prekių apyvarta sumažėjo per pusę lyginant palyginamosiomis kainomis. Kodėl taip yra ir ar galėjo būti iš principo kitaip? Aš manau, 20-30% gamybos nuosmukis buvo neišvengiamas. Kokia geniali Vyriausybė čia būtų buvusi, tas nuosmukis būtų buvęs todėl, kad tokios yra išorės, taip pat ir vidaus sąlygos. Tai rodo ir kitų buvusių posocialistinių šalių nuosmukis, pradedant Bulgarija ir baigiant Lenkija. Visų situacija yra panaši. Vyriausybė savo veiksmais ir įtaka galėjo keisti to nuosmukio lygį 10% intervale. 10%. Tačiau šiandieną mes jau pasiekėme tam tikrą kritinį tašką. Nuo tų sprendimų jau priklausys labai daug. Iki tolei dar mes čia, taip sakant, plūduriavome. Nuo šiandien jau reikia spręsti klausimą.

Problema iškilo būtent su finansų kredito emisija. Visi ūkio subjektai jaučia didžiulį finansinių kreditinių resursų stygių. Atsitiko tai dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Viena, tradiciškai kapitalo struktūra buvo tokia, kad mažesnį lyginamąjį svorį sudarė apyvartinės lėšos, ypač tos, kurios buvo sezoniško pobūdžio, kur turėjo gamybą. Aš turiu omenyje prekybą, lengvąją pramonę. Buvo labai mažas palūkanų procentas. Jie neturėjo didelių problemų formuoti apyvartines lėšas iš kreditų. Iš kreditų. Išaugus kainų lygiui ir infliacijai, kapitalas buvo indeksuotas, tačiau iš esmės jo struktūra pasiliko ta pati. Struktūra ta pati. Kada palūkanos jau išaugo iki 70%, tai tie, kurie visi formavo savo apyvartines lėšas iš palūkanų... palūkanos buvo naudojamos apyvartinėms lėšoms, kreditas atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Tai visų pirma liečia prekybą. Kodėl šiandien parduotuvėse nėra prekių? Todėl, kad nors įmonėse yra perprodukcija, tačiau jos neturi kur jų realizuoti šiandieną, sakysim taip. Jeigu jos pradeda kaupti atsargas, palūkanos pakankamai aukštos ir jos suvalgo visą pelną, todėl jos neturi jokių galimybių. Jos suinteresuotos šitai blokuoti ekonomiškai. Ir atsiranda blokada. Išeina, kad per bazes užblokuota visa prekyba. Dalinai ir dėl to, ką aš kalbu. O alternatyvios prekybos nėra. (Balsai salėje, negirdėti) Ne, dėl palūkanų normų aš nesiginčiju. Palūkanų normos neturi būti tokios, kokios buvo anksčiau. Čia yra atskiras klausimas. Bet aš formuluoju, kodėl susiklostė tokia situacija.

Antroji priežastis, sukėlusi kreditinių resursų badą, yra mūsų partnerių nemokumas. Šiandieną mes skolingi 4,6 mlrd. už tas prekes, kurias įsivežėm, o mums skolingi 21 mlrd. Vadinasi, už 15 mlrd. mes pasiuntėme produkcijos, bet negavome pinigų. O žemės ūkis už 3 mlrd. produkcijos pakrovė — nieko negauna. Rusijai mes skolingi 2,7, o jie mums — 11,3, taigi beveik 9 mlrd. yra mūsų pliusas. Aš kalbu apie pasiųstas prekes. Ir si skola ypatinga tuo, kad Rusija įšaldė tuos 9 mlrd. Kitaip sakant, panašu, kad gal kada nors grąžins, bet labai sunkiai. Vengrų, čekų patyrimas rodo, kad jie skolas atiduoda labai nenoriai. Praktiškai laukia rimtos kautynės, kada mes ką gausim už tuos 9 mlrd. Būtent tas 15 mlrd. įsiskolinimas vėlgi sukūrė įsiskolinimų grandinę mūsų ūkyje. Vidaus tarpusavio įmonių skola  vėl 15 mlrd. Taigi iš viso yra 30 mlrd. 15 mlrd. išorėje ir 15 mlrd. dar viduje. Jeigu Rusija sako, skolų jau nebeatiduos, tai atvirkščiai, Kazachija, Ukraina sako, kad reikia daryti tarpusavio užskaitą. O kai ją sugalvoja, jie darys emisiją. Jie spausdins pinigų ir sakys — atsiskaitom. Emisija pasidarė nekontroliuojama visose respublikose. Visos spausdina pinigus, tai kas beliko Rusijai daryti? Kas beliko? Arba įvesti savo pinigus, arba apriboti prekybą, sudaryti griežtą prekybos balansą. Ji tai ir padarė  uždarė visiems vartus, paliko nedidelį tarpelį: kiek jūs mums, tiek mes jums, ir apsidraudė. Dabar jiems tas pat dėl visų tų emisijų, kurias daro visos respublikos. Mes galime spausdinti milijardus, jų tai visiškai nebejaudina. Ar mes litus įsivedame, jiems jau yra tas pat, jie apsidraudė. Kitos respublikos dar to nepadarė. Atvirkščiai, jos vykdo emisiją, atsiskaitinėja.

Tai va. Šiandieną mes atsidūrėme visiškai keblioje situacijoje. Kredito emisijos požiūriu mes turim tokią situaciją, kad 11 mlrd., banko duomenimis, mes skolingi, atseit vykdėm emisiją, 6,5 mlrd. mums skolingos kitos respublikos. Iš viso mes lyg ir įvykdėme emisiją už 4,5 mlrd. Tačiau mūsų prekybos balansas yra plius 15. Plius 15. Taigi mažų mažiausiai mes jau esam, ūkiškai sakant, įmerkę 10 mlrd. Mažų mažiausiai įmerkę 10 mlrd.

Dabar reiktų atsakyti j klausimus, ar buvo galima pakeisti kapitalo struktūrą padidinant apyvartines lėšas, kad atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Be abejo, taip. Reikėjo abipusių ir banko, ir Vyriausybės pastangų. Kai kur mes ne viską padarėme, kai buvo indeksuojamas kapitalas. Aš manau, Finansų ministerija gal prieštaraus, bet kai buvo indeksuojamas kapitalas, reikėjo didesnį dėmesį skirti apyvartinių lėšų lyginamojo svorio didinimo klausimui ir tuo pagrindu formuoti nekreditinius išteklius. O ar galima buvo spėti, kad Rusija taip elgsis? Be abejo, taip. Kai pasidarė nekontroliuojama emisija, tikrai buvo aišku. Bet kada ji tą žingsnį žengs, tikrai buvo neaišku. Aš kaip įrodymą galiu pateikti štai raštą, siųstą premjerui G.Vagnoriui. Jis yra birželio 4 dienos, kur finansų ministro pavaduotojas Krasnapivcevas praneša: ,,V aprele predprijatijam predstavlena vozmožnost polučenija čerez komerceskije banki Igotnyje kredity v rozmerach, sozdajuščich uslovija dlia osuščestvlenija rasčiotov v tekuščem godu po pogošeniju imejuščichsia zadolžnostei chozorganam Litovskoi Respubliki." Tai jie tvirtino birželio vicluryje. Toliau rašoma: ,,Buclut prinimatsia i drugije mery obespečenija ulučšenija rasčiotov meždu choziaistvennymi organizacijami." Jie dar birželio viduryje tvirtino, kad mums viską užmokės. Darys kredito emisiją ir skolą atiduos. O liepos 30 d. jie jau pasakė viskas. Atsiprašau, birželio 30 d. jie jau pasakė  viskas, vartai užsidarė, gerbiamieji. Va koks žaidžiamas žaidimas. Kaip sudėtinga su šituo partneriu. Tai ar galėjo Vyriausybė atspėti, kada jie šitai padarys? Jeigu būtume šitai žinoję, būtume irgi ėmęsi tų priemonių. Bet kas galėjo žinoti, kad skolos negrąžins. Tuo labiau yra kreditas, tarpvalstybinė sutartis, tas mažasis kliringas pasirašytas, kuris įpareigojo: mes duodam mėsą, purkštukus, tą, tą, tą, keturios pozicijos nurodytos, o jie mums už tai — naftą, dujas, anglį. Pasirašėme, jie nurodė mums tiekėjus, kam tiekti. Ir parašai yra, yra Gaidaro parašas, kad mes vieni kitiems teikiam šitai. O štai šiandieną sako: mes neatsakom už ūkinius subjektus. Kam jūs pardavėte tą mėsą, reikėjo neparduoti, ieškoti kitų partnerių. Sako, dabar galite keisti, ką norite, tą ir darykite. Tai tokia situacija.

Ką reikia šiandien daryti? Kredito emisija yra būtina. Apie tai negali būti jokių kalbų. Tai, kas nepadaryta  nepadaryta. Bet ką šiandieną reikia daryti? Ir tą faktą, kad už produkciją 8 mlrd., beveik 9 mlrd., iš viso neaišku, ar atiduos kitos respublikos, galima prilyginti stichinei nelaimei. Vos ne tas pat kaip sausra. Taigi šitas dalykas yra mūsų stichinė nelaimė. Ir iš jos reikia eiti visiems vieningai kartu.

Toliau, antra. Tikrai reikia vykdyti vidaus užskaitą. Čia jau netvarka, kai viena įmonė kitai skolinga, ir mes negalime niekaip šitos problemos išspręsti. Tai visiškai akivaizdu, kad reikia vykdyti vidaus užskaitą. Ir trečia, be jokios abejonės, reikia spręsti lito įvedimo klausimą, nors nebeaišku, kas bus toliau. Aš, jeigu jūs dar prisimenate, labai seniai agitavau už lito įvedimą ir dabar laikausi tos nuomonės. Kuo greičiau, tuo geriau. Aš buvau visą laiką toks, gal aš klystu, nežinau, bet buvau toks.

Dabar kiek emisijos, kaip ją panaudoti, turi kartu spręsti bankas, Vyriausybė, Finansų ministerija, nes tai bendra mūsų bėda. Tai yra akivaizdu. Tai jokiu būdu ne jūsų reikalas. Jūs negalite per dvi dienas tapti finansų specialistais. Ir niekas jums čia, tribūnoje, neįrodys, kad reikia tiek ar tiek emisijos. Niekada jums niekas neįrodys. Didesnei pusei, aš sakau, didesnei daliai. Jums turi būti parašytas skaičius. Ir jūs visi vieningai balsuojate. Maždaug taip. (Balsai salėje) Bet prieš tai, aš sakau, turi suderinti bankas, Vyriausybė, t.y. tos institucijos, kurios atsako už ūkį. Jums, eiliniams žmonėms, suvokti yra sudėtinga. Be abejo, reikia pasakyti, kas ta emisija, paaiškinti detales. Tai turi būti padaryta. Norint nustatyti, kokią emisiją daryti, reikia turėti tikslią informaciją apie finansinę padėtį. Visiškai tikslų vaizdą. Kas yra banke, kas yra Finansų ministerijoje, kaip yra su biudžetu. Turi būti aiškus peizažas. Specialistai turi čia spręsti. Dabar aš pats asmeniškai nežinau nei situacijos banke, nei situacijos Finansų ministerijoje. Bet čia jau yra visiškai kiti dalykai. Aš keletą žodžių paskui pasakysiu. Apytikslius skaičius sako, o kas ten yra po šventai tiesai...

Todėl žodį šiandieną turi tarti Aukščiausioji Taryba. Jūs turite priimti praktiškai politinį sprendimą. Ir jūs turite du variantus. Du variantus. Vienas  palaikyti premjerą ir leisti jam sukurti tą komandą, kuri toliau kartu tęstų ekonominę reformą. Bet tuo atveju premjeras turi nurodyti būsimą banko valdytoją, kuris sutinka su ta politika, tam pritaria. Jis turi savo komandą. Na, ta pačia proga ir kitus jis... Kuria komandą ir už tai atsako. Antras variantas yra atstatydinti šitą visą komandą ir kurti naują grupę. Tačiau tuo atveju jūs turite pasiūlyti asmenį, kuris savo noru sutiktų spręsti toliau tas problemas ir eiti iš tos balos, į kurią pakliuvom. Taigi praktiškai yra du variantai. Aš pats buvau šalininkas to, kad Vyriausybė, premjeras turi būti iki rinkimų, o po to jau bus aišku, kaip ten bus. Kas laimės, tas išsirinks, viskas susikratys. Bet šiandieną jau darosi tikrai tokia situacija, kad nežinau, kaip čia daryti...

Trumpai norėčiau pasakyti apie savo poziciją, kokia yra mūsų Ekonomikos ministerijos vieta. Anksčiau ji buvo koordinatorė, sprendė ekonomines problemas. Jūs ir dabar tokią iliuziją dar turite, kad Ekonomikos ministerija yra koordinatorė. Šiandieną yra funkcijų perpaskirstymas. Gerai ar blogai — tai yra kitas dalykas. Ekonomikos ministerija yra lygiateisė kaip ir kita. Ji neturi tokio svorio, kad gali, pavyzdžiui, formuoti finansų politiką. Visus reikalus, susijusius su finansais, sprendžia Finansų ministerija. Jokiu būdu ne Ekonomikos ministerija. Ji neturi jokios įtakos. Ir antra. Ekonominė reforma. Gal jūs galvojate, kad ją vykdo Ekonomikos ministerija? Ne. Premjeras oficialiai yra įvardijęs, kad jis turi ekonominės reformos modelį ir ją daro. Mūsų žodis čia maksimaliai—patariamasis. Vadinasi, mums yra apribotos tos funkcijos ir mes jas vykdom. Reikia mokėti būti ir eiliniu, ne tik generolu. Gerai tai ar blogai, kitas reikalas. Pavyzdžiui, kas vyksta reformoje, aš matau daug gero, bet yra ir blogo. Čia vienareikšmiškai atsakyti negalima. Tai, kad nieko nepadaryta, irgi yra naivu. Yra labai daug padaryta. O tai, kad viskas idealu, vėl... Bet aš vėlgi drąsiai ir atvirai jums sakau, kad nesu tas ramstis, kuriuo remiasi premjeras. Todėl jeigu vyktų kokie nors pakeitimai, aš visiškai sutinku išeiti iš Vyriausybės todėl, kad jis turėtų atramą ir Ekonomikos ministerijoje. Kai priimami kardinalūs sprendimai, aš ten kaip ir nelabai. Bet aš atlieku tokias funkcijas, kokias apibrėžė. Aš susitaikau su tuo vaidmeniu, kuris yra man paskirtas. Ir nereikia čia kelti revoliucijos.

Todėl aš manau, kad jūs turite priimti politinį sprendimą. Dabar viena ar kita pusė jus įtikinės, argumentuos palaikyti banką, palaikyti Vyriausybę. Kas bus? Jeigu palaikys kas nors Vyriausybės poziciją, premjero pozicija, kita pusė sakys  aha, čia jūs neteisingai sakote. Čia jis vis tiek yra nusikaltėlis. Kaip kažkas jau yra įvardijęs. Jeigu palaikys banką  aha, sakys, jis yra nusikaltėlis. Dabar yra tas lygis, kada abi pusės jau vadina viena kitą valstybiniais nusikaltėliais. Dabar yra ta situacija. Ir niekas jums jau nebepadės. Tiktai viena pusė agituos už vieną pusę, kita pusė — už kitą pusę. Dabar jūs turite patys apsispręsti. Ir aš manau, kad be darnios komandos jūs... Gal šiandieną išgelbėsite. Priimsite ten tuos 10 mlrd. ar 20 mlrd., kiek jūs ten nubalsuosite už tą emisiją. Laikinai gal išgelbėsite situaciją, bet toliau vėl bus ta blokada, vėl toliau reikės spręsti. Turi būti vieninga komanda. Na, kaip vieninga? Ne vieninga, bet ta, kuri tarpusavyje kalba, diskutuoja, ginčijasi. Ir man, pavyzdžiui, nesuvokiama, kaip du už valstybę atsakingi vyrai, kurie tikrai, aš neabejoju, ir vienas, ir kitas yra už Lietuvą, niekaip negali susėsti ir išsiaiškinti. Kažkaip beveik protu nesuvokiamas dalykas. Sueiti ir kažkaip spręsti. Čia gi ne Vagnoriaus, ne Baldišio reikalas  tai yra Lietuvos reikalas. Tai sėdėkite nors ir dvi naktis. Braižykite, paišykite, pažiūrėkite, kas iš to išeis. Ką vienas siūlo, ką kitas siūlo. Ir turi gi prieiti tiesą, čia gi nėra tie žmonės, kurie nesuvokia. Bet šitai jau, aišku, reikėjo daryti. Tačiau kai šiandieną jau abi pusės viena kitą yra apskelbusios... tas kovos kirvis jau iškastas, tai aš nebežinau. Tada jau Aukščiausioji Taryba turi spręsti šitą ginčą. Ir niekas jums nebegalės būti patarėjas. Niekas. Jūs esate jau maždaug susiskirstę. Spręskite.

PIRMININKĖ, Ačiū ministrui. Aš prašau, kad ponas A.Valys greičiau, jeigu gali, dalytų deputatams nutarimo projektą. Aš noriu priminti deputatams darbo tvarką, dėl kurios mes šiandien tarėmės. Mes dabar išklausėm Ministro Pirmininko, Lietuvos banko pirmininko, finansų ministrės, žemės ūkio ministro, ekonomikos ministro pranešimus. Turim du projektus. Aš kviečiu visus deputatus dabar nuo 12 val. iki 14 val. dirbti frakcijose ar koalicijoje. 14 val., jeigu reikia, susirinkti visų frakcijų atstovams j 308 kambarį ir ten bandyti tartis iki 15 val. O 15 val. susirinkti čia, į salę. Ar būtų priimtinas toks pasiūlymas? Aurimas Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš siūlyčiau šiek tiek kitaip. Visgi čia yra ne vien frakcijų vidaus pasitarimų reikalas. Čia yra būtina tam tikrame rate išklausyti specialistus, kurie šiandien čia irgi yra susirinkę. Susėdus prie bendro stalo, išklausyti Vyriausybės narių, banko atstovų nuomonę. Ko gero, ne šitoje salėje. Tai būtų daug konstruktyviau. Tuo tarpu frakcijų pasitarimams galbūt po to, jeigu jos ko nors norės, galima skirti tam tikrą laiką. Todėl aš siūlyčiau daugiau laiko skirti būtent tam bendram pasitarimui ir jį surengti kuo artimiausiu laiku.

PIRMININKĖ. Aš nežinau, tikrai, aš irgi matau čia ekspertų, kurie šiuo metu nedirba nei Vyriausybėj, nei Lietuvos banke. Aš matau ir Lietuvos banko valdybos narių, ir Vyriausybės atstovų. Galbūt tie žmonės galėtų būti išklausyti frakcijose. Ir ne visi kartu. Tiesiog vieni kitus galėtų keisti. O paskui sueitume 15 val. Čia, į salę. Vieną minutę...

A.TAURANTAS. Turbūt reiktų pasirinkti Prezidiumo salę. Aš siūlyčiau artimiausiu metu visus suinteresuotus frakcijų atstovus, Vyriausybės atstovus, banko atstovus, kitus, kurie čia šiandien pakviesti į posėdį, susirinkti tenai, Prezidiumo salėje, prie stalo. Galima 12 val.

PIRMININKĖ. Vieną minutę, dar Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš noriu vis dėlto kolegoms pasakyti. Padarykim esminę pataisą šiandien ir ateity, kol nesprendžiami vien politiniai dalykai. Vis dėlto turi rinktis komisijų pirmininkai arba jų pavaduotojai, specialistai ir spręsti tuos klausimus. Žinoma, frakcijų vadovai, lyderiai tegul dalyvauja, savo nuomonę pasako, bet šiuo atveju turi būti būtent Ekonomikos, Biudžeto komisija ir t.t.

PIRMININKĖ. Deputatas Saulius Razma.

L.S.RAZMA. Mano mintį jau išsakė gerbiamasis L.Sabutis. Kadangi klausimas tikrai turi būti sprendžiamas specialistų, ekonomistų ir ypač finansų žinovų, aš siūlyčiau bendrą Biudžeto komisijos ir Ekonomikos komisijos posėdį, kur dalyvautų visi suinteresuoti Vyriausybės atstovai, taip pat banko valdybos atstovai. Čia, matau, yra profesorius Uosis ir daugiau, kurie yra suinteresuoti. Prieitume prie kokios nors išvados.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi, gerbiamieji deputatai, ar galėtume mes, visi suinteresuoti, 12 val. susirinkti Prezidiumo salėje ir pabandyti ieškoti sprendimo?

L.SABUTIS. Vėliau reikia. 12.30 val. Pertraukos nebus.

PIRMININKĖ. Ponai deputatai, aš turiu pasitaisyti. Siūloma 12.30 val. Iki 12.30 val. padaryti pertrauką, 12.30 val. rinktis Prezidiumo salėje, o 15 val. kviečiu visus vėl į plenarinių posėdžių salę. Ačiū. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Gerbiamieji deputatai, pradėsime popietinį posėdį. Tiksliau, tai būtų mūsų rytinio posėdžio tąsa, nes buvome numatę po gerbiamojo premjero, V.Baldišio ir finansų ministrės, žemės ūkio ir ekonomikos ministrų pasisakymų daryti pertrauką, kad kreditu emisijos klausimas būtų apsvarstytas komisijų ir frakcijų atstovų, Vyriausybės atstovų pasitarime dalyvaujant specialistams, finansininkams. Toks pasitarimas įvyko. Atsiprašome, kad jis užsitęsė tiek, kad mes dabar pradedame ne 15, kaip buvo numatyta, o 16 val. Kas nedalyvavo pasitarime, tai ir negirdėjo tos labai intensyvios, pereinančios į emocingumą diskusijos. Joje savo požiūrius išdėstė specialistai gerbiamieji Uosis, Rimūnas, Kabašinskas, taip pat Biudžeto komisijos pirmininkas gerbiamasis A.Rudys, Ekonomikos komisijos pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A.Leščinskas, taip pat finansų ministrė. Vėliau į diskusiją įsitraukė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir premjeras. Diskusija vyko pozityvia linkme ta prasme, kad paaiškėjo tas klausimo lokalizavimo plotas, kuriame mes galime ieškoti bendro sutarimo, bendros nuomonės. Tokia klausimo lokalizacija galėtų išvesti ir į platesnį problemos kėlimą, t.y. į lito įvedimą ir bendresnės mūsų ekonominės finansinės programos suformulavimą. Žodžiu, kreditų emisijos problema buvo svarstoma bendresniame mūsų finansinės situacijos kontekste.

Buvo keletas pasiūlymų. Vienas iš jų  gana stabilizuojantis Ekonomikos komisijos siūlymas. Tų siūlymų pagrindu buvo prieita prie minties, kad reikia ruošti nutarimo projektą tokį, kuriame būtų pateikiamas emisijos klausimo sprendimo variantas, toliau numatomi išėjimo į lito įvedimą aspektai ir apskritai finansinės ekonominės padėties strategijos numatymas.

Jūs turbūt jau gavote nutarimo projektą ir dabar belieka jį pristatyti atitinkamai pakomentavus. Tai dabar galbūt tai padaryti aš galėčiau paprašyti... Aš dar turiu pasakyti, kad per pertrauką šitą projektą rengė Lito komitetas su jo pakviestais kitais asmenimis. Ir dabar to svarstymo ir to darbo rezultatas yra šito nutarimo projektas. Aš norėčiau pakviesti tada gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kad šitą projektą pristatytų. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.  Landsbergio pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kredito emisijos ir pasirengimo įvesti savus pinigus“projekto

V.LANDSBERGIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Maniau, kad grįžus teks atsiskaityti už Helsinkio konferenciją ir kai kurių neblogų naujienų jums papasakoti, bet šiandien vyksta įtemptas darbas labai konkrečiu ir aktualiu reikalu, kurį reikia išspręsti. Man teko dalyvauti dalyje posėdžio to pasitarimo, kuris vyko tarp plenarinių posėdžių. Jo pabaigoje buvo nutarta Lito komitetui pavesti parengti nutarimo projektą. Susirinko pas mane, gal pasakyčiau, išplėstos sudėties. Pakvietėme dalyvauti ir ponią finansų ministrę, ir Biudžeto komisijos pirmininką, Ekonomikos komisijos atstovą poną A.Leščinską. Dar pakviečiau Mečį Laurinkų. Atrodo, kad tiek mūsų ten ir posėdžiavo. Rezultatas yra šitas nutarimas, kuriame yra elementų ir iš anksčiau pateiktų dokumentų, ir premjero pateikto. Mes perredagavome tą preambulę ir praplėtėme turinį ne vien kredito emisija, bet ir visa šiek tiek eiga ieškant tarpusavio sąskaitų suvedimo su rublio zonos valstybėmis ir su pasirengimu įvesti savus pinigus. Tai, kas buvo iš dalies siūlyta banko nutarimo projekte ir ką čia mes aptarinėjome tame pasitarime tarp abiejų plenarinių posėdžių.

Teikdamas jūsų dėmesiui ir, kaip aš manau, pasvarstymui bei balsavimui šį projektą, aš turiu pasakyti, kad ir tame mūsų išplėstiniame Lito komiteto pasitarime banko valdybos pirmininkas ponas V.Baldišis ar ne visai, ar iš esmės nuo savęs būtų nesutikęs, bet kaip banko valdybos pirmininkas, aišku, pasižadėjo, kad jeigu bus priimtas toks Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, jį sąžiningai įvykdys. Ponas A.Rudys reiškė abejonių dėl kredito emisijos sumos. Nors iš tikrųjų niekas neginčijo jos pagrįstumo, nes ir Vyriausybės, ir banko duomenys dėl 15 milijardų įsiskolinimo sutampa. Taigi pristatydamas šį nutarimo projektą ir pažymėdamas tuos momentus, kad du dalyvavę išplėstiniame posėdyje asmenys turėjo pastabų ir galbūt norės jas dar pasakyti, aš norki išreikšti viltį ir paraginti gerbiamuosius deputatus tokį nutarimą priimti ir priimti jį, jeigu mes pajėgtume, jau šiandien. Kad būtų šiek tiek tikrumo ir ramybės tarp visų mūsų gamintojų, ar tai būtų žemės ūkis, ar taip pat pramonininkai, darbininkai ir tarnautojai, kurie sužinos, kad atlyginimai bus tvarkingai išmokami ir kad jau pirmadienį Finansų ministerija ir bankas nuo pat ryto galėtų pradėti tas užskaitas, kurios buvo reikalingos padaryti ir nevisiškai padarytos. Kad galėtų tą pilnai pradėti daryti pirmadienį nuo pat ryto.

Štai tokia yra padėtis, dėl kurios, man atrodo, labai teisingai buvo nutarta, kad šiandien buvo kviestas šitas nepaprastas neeilinis posėdis. Yra pasiūlymų, žinoma, ir pirmadienį, jeigu reikės, posėdžiauti. Bet jeigu mes šiandien galėsime nutarti, tai bus pats geriausias sprendimo variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kaip matau, yra norinčių paklausti.

Diskusija svarstomu klausimu

A.K.LEŠČINSKAS. Kadangi man teko dalyvauti ruošiant šitą nutarimą, gerbiamasis Pirmininkas mano minčių dėl jo nepaminėjo. Aš tenai kalbėjau galbūt truputį kitoje aplinkoje, kad vis dėlto dėl 1 šito nutarimo punkto aš laikyčiausi tokios nuostatos, kuri yra išdėstyta Rusijos vyriausybės memorandume. Ten kalba vis dėlto vyksta apie tai, kad reikėtų derinti kredito emisijos apimtis su infliacijos tempais. Apie tai kalbėjau išplėstiniame Prezidiumo posėdyje ir šiuo metu savo šitos nuomonės vis dėlto neatsiimu. Tokiu būdu mes jau ten, būdami Prezidiumo išplėstiniame posėdyje, nusprendėme, kad tokiu atveju, jeigu būtų priimta mano koncepcija, tai kredito emisijos dydis iki metų pabaigos neturėtų siekti daugiau kaip 6 milijardų rublių. Aš suprantu, kad mano šitokia nuostata turėtų būtį argumentuota ir aš bet kada galėčiau remtis dokumentais, įrodančiais, kad tol, kol mes naudojamės svetimos šalies valiuta, mes, taip sakant, korektiškai atsižvelgiame į jos prašymus tos valiutos nesilpninti, vienaip ar kitaip korektiškai ją naudoti. Taigi aš tos nuomonės vis dėlto laikausi, kaip ir anksčiau.

PIRMININKAS. Taip, prašome Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.

V.LANDSBERGIS. Aš tikrai turėčiau paaiškinti, kad ponas A.Leščinskas kalbėjo panašiai ir pasitarime, ir paskui Lito komiteto posėdyje. Tačiau ten aš negirdėjau palaikančių jį balsų, kad mums reikia atsižvelgti į tą politiką, kurią nori vykdyti Rusija Sandraugos valstybių atžvilgiu. Ir reikalavimus, kuriuos ji bandė suformuluoti Sandraugos valstybėms, nors jos nepriėmė tų reikalavimų, mes turėtumėm stropiau už Sandraugos valstybes sau priimti. Be to, jeigu ir būtų daroma taip, kaip ponas A.Leščinskas siūlo, iš anksto tartis su Maskva ir derinti kredito emisijos apimtį, mes galėtumėm labai ilgam įstrigti, kai dalykai yra neatidėliotini. Be to, nežinau, nesupratau, iš kur tas 6 milijardų pasiūlymas, jeigu dar nieko nėra derinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Leščinskas norėtų taip pat dar pasakyti.

A.K.LEŠČINSKAS. Kadangi kilo abejonių dėl konkrečios 6 milijardų sumos, tai aš pasitikslinau su gerbiamuoju Žukausku. Šiuo metu Lietuvoje kreditų apimtys yra apie 30 milijardų. Jeigu priimtume Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas, kad Rusija neturi viršyti infliacijos tempų per mėnesį 5%, vadinasi, paprastos aritmetikos dėka mes šitą klausimą išsprendžiam ir gaunam, kad iki metų pabaigos mums, taip sakant, būtų korektiška panaudoti 6 milijardus kredito emisijos.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš matau, kad gerbiamasis premjeras taip pat pageidauja pasakyti savo nuomonę. Prašom.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau truputį patikslinti tą mintį. Aš galiu pritarti pono deputato A.Leščinsko minties pirmai daliai, kur jis teigia, kad reikia derinti su Rusija sprendžiant piniginius klausimus. Aš sutinku. Tiek, kiek tai liečia Rusiją, kaip rublio emisijos centrą, be abejo, reikia derinti, bet reikia derinti ne tiesiogine prasme, kaip pateikė deputatas A.Leščinskas, o derintis prie jos. Tai yra žiūrėti, ką ji daro, tą daryti ir mums. Dabar gerbiamasis deputatas pacitavo memorandumą, kuris buvo projektas, kurio pati Rusija net nevykdė ir dėl kurio nesusitarus nuo antro ketvirčio Rusijoje, Ukrainoje ir kitose respublikose prasidėjo kredito emisijos lenktynės. Jeigu tu memorandumo būtų laikiusis Rusija ir dariusi infliacija 5%, kaip jūs paminėjote, tai, be abejo, mes šiandien visai kitaip gyventume. Bet ji šito memorandumo nesilaikė ir emisiją darė visai kitokiais būdais, net 10 kartų didesne apimtimi. Tą pat ir Ukraina daro, tai, be abejo, mums šiandien derintis arba orientuotis į memorandumą, kurio niekas nevykdė ir patys autoriai nevykdo, būtų nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar deputatas A.Rudys, pasitarimo Lito komitete narys, Prašom.

A.RUDYS. Aš gal norėčiau šiuo atveju kreiptis į kolegas deputatus. Mums šiandien kažkokį sprendimą priimti visgi reikia. Nuomonės, kaip jau supratot iš mūsų Pirmininko pranešimo, išsiskyrė. Todėl aš vis dėlto matau galimybes dar suderinti, priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Bet tam, matyt, reiktų vis dėlto padirbėti frakcijose. Centro frakcija jau yra panaudojusi savo galimybę atidėti klausimo sprendimą. Aš nežinau, jau šiuo atveju aš turbūt asmeniškai kreipčiausi, kad nors 20 min. pertrauką padarytume tam, kad būtų galima pasitarti.

PIRMININKAS. Mes iš ryto nutarėme tartis išplėstiniame Prezidiumo posėdyje, ir pasitarimo prasmė buvo išgirsti specialistų nuomonę. Šis klausimas yra toks, kur specialistų nuomonė turėtų būti reikšmingesnė negu kitais atvejais. Dabar tai būtų frakcijų politinis vertinimas. Neaišku, ar jis ką nors pridėtų prie šito nutarimo projekto. Aš abejočiau, ar tai ką nors dar naujo galėtų duoti. Gerbiamasis Rudy, prašome.

A.RUDYS. Esame suinteresuoti priimti šitą sprendimą. Jeigu mes esame suinteresuoti, tai leiskime pasiruošti šitam sprendimui. Tik dėl to aš ir siūlau dabar šitą 15-20 min. pertrauką, kad būtų galima pasiruošti sprendimo priėmimui.

PIRMININKAS. Prašome.

V.LANDSBERGIS. Kaip aš supratau poną A.Rudį, tai jis nori pasitarti su Centro frakcija dėl balsavimo, taip? (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Dabar gal mes galėtume susilaikyti nuo klausimų. Jų yra daug. Mes tai gana gerai išdiskutavome Prezidiumo pasitarime. Mes galėtume netrukus eiti prie balsavimo, kaip paprastai yra daroma pasisakant už ir prieš, dviem reprezentuojant abi nuomones ar daugiau, gal ir dėl 5 galėtume susitarti. Aš keliu klausimą, kad mes dėl balsavimo motyvų galėtume pasisakyti koncentruodami nuomones, nes dabar pradėdami pasisakymus dėl reikalo esmės ir diskusiją mes viską vėl tempiame atgal. Ir ką mes tuo laimėtume, aš nelabai galėčiau suprasti.

A.SAKALAS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Aš norėčiau priminti, kad šitame pasitarime specialistai rekomendavo visiškai kitokią sumą, negu čia yra užrašyta. Dėl 23 punktų mums jokių abejonių nekyla. Jeigu specialistai dabar galėtų pakomentuoti, kodėl jie pakeitė savo nuomonę ir vietoj ten siūlomų kelių milijardų siūlo 20 milijardų, mes galėtume mielai balsuoti. Bet kol mes negirdime specialistų nuomonės pasikeitimo, mes negalime balsuoti. Todėl turime daryti pertrauką ir vėl tartis iš naujo.

PIRMININKAS. Taigi Prezidiumo posėdyje buvo galimybė išdėstyti visokias nuomones. To pasitarimo reziumuojanti dalis buvo Lito komiteto pasitarimas, kuriame taip pat turėjo galimybės dalyvauti įvairių požiūrių atstovai. Ir dabar to pasitarimo rezultatas yra to nutarimo projektas. Ar mums reikia vėl grįžti atgal ir pradėti iš naujo?

Deputatus norėčiau paprašyti registruotis. Registracija prasidėjo. Tie deputatai, kurie yra ne posėdžių salėje, prašomi skubėti ir užsiregistruoti.

Kaip matote, užsiregistravo 62 deputatai. Kadangi atėjo dar daugiau deputatų, mes pakartosime registraciją.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, prašau, kad balsų skaičiavimo komisija suskaičiuotų, kiek salėje yra deputatų.

PIRMININKAS. Taip, yra 62. Gal balsų skaičiavimo komisija dar galėtų patikslinti?

V.TERLECKAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Taip, prašau.

V.TERLECKAS. Ačiū. Aš manau, kad toks rimtas nutarimas, neapsvarsčius teksto, tarkim, nutariamosios dalies punktų, yra visiškai nepriimtinas dalykas. Aš turiu pastabų ne vien dėl sumos, bet ir dėl kitų dalykų. Tarkim, 1 punktas, jeigu man galima: ,,Įpareigoti Lietuvos banką padaryti kredito emisiją ir atlikti tarpusavio įsiskolinimų užskaitas Vyriausybės nustatyta tvarka." Tai reiškia, kad užmaskuota forma dar bus papildoma kredito emisija, nes užskaitoms užbaigti būtent ir reikės emituoti pinigus. Tai šičia reikia taisyti. 2 punktas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs norėjote pasisakyti dėl vedimo tvarkos.

V.TERLECKAS. Tai būtent reikia pirmiausia apsvarstyti nutarimo punktus detaliai, dalykiškai, o tik tuomet balsuoti. Jeigu bus pateikta balsavimo mašinai, be abejo, aš šitame posėdyje dalyvauti negalėsiu.

PIRMININKAS. Dabar mes galėtume nustatyti, kiek laiko galėtume dar analizuoti, nagrinėti nutarimo projektą. Kiek mes galėtume? Pusę valandos, valandą? Kiek norėtų pasisakyti?

Yra sąrašas. Taip, jeigu mes sutartume, kad norintieji pasisakyti dėl nutarimo projekto kalbėtų po 3 minutes, tada tas aptarimas užsitęstų iki pusvalandžio ar 40 minučių ir panašiai. Tada mes galėtume sutilpti į mūsų įprasto darbo laiko rėmus. Ar būtų kitokių pasiūlymų dėl to?

J.PANGONIS. Dėl vedimo. Du sakinius dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

J.PANGONIS. Man regis, kad 66 deputatai negali iš viso priimti jokio nutarimo, kadangi projektas nebuvo pateiktas vakar. Kaip jūs žinote, pagal Reglamentą, norint balsuoti nesant didžiojo kvorumo, reikia, kad balsavimas būtų numatytas prieš parą. Tad gal susitarkime, kada rinksimės ryt ar užporyt ir per tą laiką tikrai visos frakcijos sugebės nustatyti savo pozicijas.

PIRMININKAS. Kiek tiksliai yra deputatų? Mano duomenimis, yra 66 deputatai.

Aš siūlau pradėti pasisakymus dėl nutarimo projekto. Gerbiamasis Grakauskai, prašom.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, man rodos, jeigu dar vakar vakare kai kuriems deputatams nebuvo aišku ir suprantama, kad reikia daryti kredito emisiją, tai šiandien ir mokytojams, ir kitiems, kurie toli nuo ekonomikos, yra aišku, kad tai reikia daryti. Ir klausimas yra tik tas, ką tai reiškia. Kiek tai bus naudinga ir efektyvu Lietuvos ūkiui, ekonomikai ir kiek tai minimaliai padarys žalos. Todėl atsakyti į tai visi parlamento deputatai negali, nes nėra specialistai. Atsakyti j tai negali ir įvairūs specialistai iš šalies, ypač asmenys, kurie nedisponuoja visa informacija apie esamą padėtį. Atsakyti į klausimą, kiek reikia kredito emisijos, gali tik premjeras, finansų ministras. Į jį gali atsakyti ekonomikos ministras, gali atsakyti ir turi, privalo žinoti Biudžeto komisijos ir Ekonomikos komisijos pirmininkai. Manyčiau, kad šie pareigūnai ir turėtų aiškiai pasakyti, kokią reikėtų nustatyti kredito emisijos sumą. Jokie frakcijų pasitarimai jokios naudos neduos. Šių asmenų susitarimas turėtų būti aiškus ir duoti mums rezultatą.

Aš manyčiau, kad vis dėlto siūlomas nutarimo projektas, kurį parengė išplėstinis Lito komitetas, turi būti imamas pagrindu. Turi būti kalbama apie šią 20 milijardų rublių sumą atitinkamai, jeigu nėra tvirtų argumentų iš mano išvardytų pareigūnų pusės, kad šitą sumą reikia mažinti. Pasisakyčiau, kad turėtume nesiskirstyti į frakcijas, o tiesiog už ir prieš, išreiškus šių pareigūnų poziciją, balsuoti dėl šito nutarimo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš noriu tik tarti, kad užsirašymas pasisakymams baigtas. Yra užsirašę 13 deputatų. Paskutinis užsirašęs yra deputatas V.Terleckas. Dabar kalbės gerbiamasis R.Paulauskas.

R.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip prieš mane kalbėjo, čia yra specialistų reikalas. Kreditai, emisijos ir t.t. Visiškai sutinku. su tuo, bet už viso to yra ir politiniai dalykai. Deputatai taip pat turi šituos dalykus suprasti. Tačiau remtis mes turime specialistų išvadomis. Ir štai ką aš supratau iš dviejų dienų specialistų aiškinimo, kas čia vyksta.

Jeigu pamenat, kurie dalyvavote posėdžiuose, vakar ir šiandien nė vienas, pabrėžiu, nė vienas iš banko atstovų, nė vienas iš pakviestų specialistų, finansininkų iš šalies, nė vienas iš Aukščiausiosios Tarybos ekonomistų, taip pat Biudžeto komisijos pirmininkas, Ekonomikos komisija... visi yra prieš. Ir visi aiškina, kad tai, ką siūlo premjeras, yra negerai. Kaip galvoti man, žmogui, kuris iš tikrųjų yra ne specialistas šitoje srityje? Jeigu tik vienas premjeras ir, atleiskit, irgi ne specialistas parlamento Pirmininkas yra už šitą kreditą, o visi kiti yra prieš. Bet vėlgi aš sakau: suprantu, kaip ir vakar minėjau, suprantu, kad kartais ir vienas gali būti teisus, o visi gali būti neteisūs. Yra tokių pavyzdžių istorijoje. Ir noriu pasakyti, kaip aš supratau šitų dviejų dienų diskusiją.

Aš supratau viena, kad iš tikrųjų Rusijai darant kredito emisiją, ne mums darant, iš tikrųjų bankininkai čia mus pataisė, kad mes kredito emisijos iš tikrųjų negalime daryti, nes kreditas yra kažkam suteikiamas. Pinigų emisiją daro Maskvos centrinis bankas. Darydamas emisiją po emisijos, keldamas, didindamas infliaciją, jis verčia mus vytis juos. Tai yra viena teisybės pusė, ir čia premjeras yra visiškai teisus. Mes esame patekę j tokią padėtį, kad turime daryti tą pat, ką daro ir jie.

Bet yra ir kita pusė. Rusija mus įspėjo jau seniai, kad šitaip bus, įspėjo, kad ims dideles palūkanas už tą kredito emisiją, kurią mes padarysime neatsiklausę jų. Kaip šitai bus sprendžiama ateityje, šiandien niekas pasakyti negali, kaip besišypsotų premjeras. Kada jisai mums pateikia Kazachstano, Baltarusijos ir kitų valstybių pavyzdžius, tai jos visos yra NVS narės, jos yra rublio zonoje ir neketina iš tos zonos išeiti. Mes berods nesiruošiame likti toje zonoje. Ir aš noriu priminti vieną dalyką, kad tos trys valstybės — Lietuva, Latvija ir Estija, kurios tikrai nesiruošia likti Tarybų Sąjungoje, numatė, ką darys Rusija nuo liepos 1 d. Estija jau turi savo valiutą, Latvija turi pereinamąjį rublį. Deja, mes turim padėtį be išeities, kada ir daryti negerai, ir nedaryti negerai.

Todėl aš grįžtu prie tu asmenų, kurie atvedė mus į šitą situaciją. Taip ir tik taip, pone Pirmininke. Todėl, kad Lito komitetas suformuotas jau labai seniai, ir buvo jų pareiga, ir jūsų taip pat — nelaukti liepos 1 d., žinant, ką Rusija darys, žinant, kad mes atsidursime tokioje padėtyje. Mūsų frakcijos nariai ne kartą sakė, kad mes į Rusijos glėbį grįšim ne per politinius sprendimus, o per ekonomiką, per įsiskolinimus, kuriuos jiems turime. Deja, šiandien yra liepos vidurys, ir jūs, kaip Lito komiteto narys, nieko negalite pasakyti. Mes vėl esame atsidūrę prieš jau įvykusį faktą, kad turime gelbėti valstybę ir turim gelbėti jus taip pat. Deja, šitame nutarime apie atsakomybę nė žodžio nėra pasakyta. Ir kiek galima apie tai šnekėti! Prisiminkim moratoriumo klausimą. Iš pradžių išprievartaujame priimti moratoriumą, paskui pasirodo, kad tai klaida. Ir atėjęs į tribūną jūs reikalaujate jau jį atšaukti, o apie atsakomybę nė žodžio nešnekate. Dabar yra vėl ta pati situacija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, aš turiu jums priminti, kad...

R.PAULAUSKAS. Kas atsakys už visa tai, kas padaryta? Kad mes šiandien esame priversti išleisti kredito emisiją, tai apsunkins lito įvedimą, tai nuvertins mūsų žmonių pinigus dar sykį, kurie ir taip jau yra nuvertėję. Dar labai neaišku, kaip Rusija elgsis su tais mūsų neteisėtai iš jų pasiskolintais pinigais. Tai pirmiausia reikia kalbėti kompleksiškai, ir prie šito nutarimo būtinai reikia prijungti Ministro Pirmininko atsistatydinimo reikalą, nes jis yra kaltas dėl viso šito. Taip pat ir jūs, kuris esate antrasis Lito komiteto narys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūsų laikas jau baigėsi.

R.PAULAUSKAS. Todėl aš jums siūlau, kad balsuoti už tai, kas čia parašyta, yra maža. Klausimą reikia spręsti iš esmės, nes mes į šitą balą įklimpę iki ausų. Ir dabar vėl mes metam jums gelbėjimosi ratą, po kurio jūs klampinsit dar giliau. Todėl už šitą nutarimą balsuoti mes negalime.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar žodis deputatui Kazimierui Motiekai.

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, kadangi laiko labai mažai, tai pasistengsiu labai konkrečiai formuluoti mintis ir pasakyti, ką norėjau. Man atrodo, kad iki šiol mes neturime šio klausimo konkrečių formuluočių. Čia yra pats svarbiausias dalykas. O jeigu nėra formuluočių, tai rodo, kad mes tiems sprendimams arba esame nepakankamai pasiruošę, arba tiesiog nežinome, kaip juos išspręsti. Tačiau tokiu būdu, kaip mes dabar šiuos klausimus sprendžiam, man atrodo, kad mes išspręsime tik formaliai, ir tai nebus kompetentingas sprendimas. Tokie dalykai turėtų būti sprendžiami, kaip ir gerbiamasis premjeras, ir ministrė, ir kiti tame išplėstiniame pasitarime pasakė, labai siaurame rate ir labai kvalifikuotų asmenų. Žinoma, negalime čia kiekvienas savo primityvią nuomonę išsakyti. Kaip gerbiamasis N.Medvedevas pasakė, kad mes žinome tik sudėti ir atimti, bet mes nežinome aukštųjų dalykų. Tai mane labai neramina ir jaudina.

Ką aš norėjau pabrėžti, į kokius momentus atkreipti dėmesį? Man labai įstrigo gerbiamosios finansų ministrės pasisakymas išplėstiniame posėdyje. Ji pasakė, kad kredito emisija reikalinga sutvarkyti Lietuvos ūkį. Man atrodo, kad peršokdami šitą klausimą mes norime priimti sprendimą. Mes turime apsvarstyti, ir aš sakau — ne plačiai, o siaurame rate, pasitelkus kuo daugiau specialistų, kad būtų kuo daugiau kompetencijos.

Ar šita kredito emisija padarys Lietuvos ūkį sutvarkytą, ar nepadarys? Jeigu nepadarys, tai tada ieškokim kitokių sprendimų. Kas iš to, jeigu mes norime sutvarkyti ūkį ir tokiu būdu paruošti dirvą litui, jei ta kredito emisija neįvykdys šito uždavinio? Matyt, tada reikia kitokių sprendimų ieškoti. Bet mes neturime atsakymo į tai. Pavyzdžiui, mane kaip deputatą, kuris nesu finansinių dalykų specialistas, mane tas klausimas daugiausia jaudina. Juo labiau kad tas klausimas pasakytas ne kokio nekompetentingo asmens lūpomis, o gerbiamosios ministrės lūpomis. Apie tai mes visiškai nekalbame.

Dabar aš nenoriu kartotis, bet noriu pasakyti, kad mes viską stengiamės spręsti labai siaurame ir pilname prieštaravimų rate. Būtent deputatų korpuso, kaip sakyti, rate. Tuo tarpu man yra asmeniškai žinoma (aš turbūt kartojuosi, ką sakiau tenai trumpai), kad yra atvykęs Šveicarijos valstybės bankų konsultantas, atsakingas ir įpareigotas žmogus padėti spręsti mums šituos klausimus. Ką mes žinome dabar apie jo nuomonę? Man visiškai privačiomis sąlygomis teko bendrauti 4 valandas. Ir jis man pasakojo tokių dalykų, atsiprašau, bet čia reikėtų atskirą paskaitą skaityti, o nėra laiko. Aš matau, kad visi šitie samprotavimai, apie kuriuos čia yra kalbama, visiškai nutylimi iš Vyriausybės pusės, iš banko pusės ir iš Aukščiausiosios Tarybos pusės, apie tai nieko nekalbama. Lyg tų žmonių ir nebūtų. Tuo tarpu pasaulis mums tiesia ranką, Vakarų pasaulis tiesia ranką ir konsultacijomis, ir konkrečiais, kaip sakyti, veiksmais siūlo, ką daryti, ir imasi atsakomybės už tai. O mes nieko apie tai nekalbam. Lyg jų nebūtų.

Dabar vėl keistas dalykas. Klausykit, atvažiavęs iš kelių dienų kelionės, spaudoje skaitau, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko potvarkiu yra paskirta verslininkų ir pramonininkų komisija, su kuria reikia irgi tartis būtent šitais klausimais. Gerbiamasis premjeras irgi pasakė, kad paliečiamas ne tik žemės ūkis, bet ir Lietuvos pramonė, verslas ir tos visos pagamintos prekės. Na, kol kas nevadinkim jų prekėmis, kol kas tai yra produkcija, būtent šitų dalykų finansavimas. Tačiau mes šitų žmonių nekviečiame. Aš, pavyzdžiui, niekaip nesuprantu, kaip šiandien šiame išplėstiniame posėdyje nebuvo pakviesta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko sudaryta šita grupė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Buvo.

K.MOTIEKA. Kas buvo? Vienas žmogus buvo! Atsiprašau, gerbiamasis Kabašinskas, aš su juo kalbėjau. Jis yra privačiai pakviestas kai kurių deputatų. Ką reiškia per radiją? Na, klausykit, jeigu mes tik per radiją, tai galim... (Balsai salėje, negirdėti) Atsiprašau, atsiprašau, tokie dalykai sprendžiami ne per radiją! Ne per radiją! (Balsai salėje, negirdėti) Tai gerai, tai reiškia, kad mes norime zovada pereiti per šituos klausimus ir priimti kažkokį sprendimą, kuris bus labai geras. Jis nebus geras, gerbiamieji, mes turime viską gerai apsvarstyti. O šito mes nedarome.

Aš bent siūlyčiau šitaip: susirinkime visi, kurie yra kompetentingi, pasikvieskite visus, kurie nori gero Lietuvai, kurie nori atjungti mus nuo šitos Rytų politinės organizacijos, kuri vadinasi Rusija su visokiais kariniais, ekonominiais ir finansiniais kompleksais, ir tik po to priimkime sprendimą. Dabar mes patys vieni kažką norim išrasti, nors esame nekompetentingi. Trūksta mums tos kompetencijos, aišku, kad trūksta. O šito mes nedarome. Todėl aš norėčiau, kad kuo siauresniame rate ir kuo daugiau tikrų specialistų apsvarstytų ir praneštų Aukščiausiajai Tarybai kuo skubiausiai, galbūt rytoj iš ryto, galbūt poryt iš ryto. Bet kad mes jau turėtume išstudijuotą ir apspręstą kiekvieno tų specialistų nuomonę, žinomą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius.

BALSAS SALĖJE. Ar galima repliką?

PIRMININKAS. Prašome dėl replikos susilaikyti, gal vėliau. Dabar žodis deputatui N.Rasimavičiui.

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos...

BALSAS SALĖJE. Aš dėl vedimo tvarkos, jei būtų galima.

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro sunku suprasti, kaip galima ir siaurame rate, ir tuo pačiu plačiame rate išspręsti tą klausimą, kuris iš esmės turėjo būti išspręstas visai Lietuvai labai nelauktai. Kada Rusija darė tai, ką mes ruošiam, kada darė Ukraina ir, ko gero, Baltarusija, šito klausimo absoliučiai nesvarstė. Ji jautė, kad šitai reikia daryti ir padarė. Mums niekas čia nepadės. Visiškai sutinku, kad jie yra geri specialistai, bet jokie šveicarų specialistai nepadės, nes jie niekados nebuvo nei rublio, nei markės, nei dolerio zonoje. Jie turėjo savo pinigus, jiems niekados nereikėjo spręsti tų klausimų. Aš pritariu, kad jie yra dideli specialistai, bet ne šitos bėdos sprendimu.

Dabar dėl konkretaus nutarimo. Nepainiokim šito dalyko. Mūsų siūloma emisija nėra koks nors įsiskolinimas, jis nereikalauja kokių nors palūkanų mokėjimo, nes visos palūkanos yra tiktai susitarimo arba įstatymo numatytu atveju. Tai yra ne kas kita kaip sankcija, ne kas kita kaip sankcija tam, kas paėmęs prekes nesumokėjo. Ir, iš kitos pusės, tai yra ne kas kita kaip pavedimas bankui prisiimti visą šitą naštą, sumokėjus šitiems žmonėms, kurie negavo iš Rusijos pinigų, vesti derybas ir visais būdais iš Rusijos juos išreikalauti. Aš galiu tiktai pagalvoti: arba bankas nenori tos naštos, arba yra susitaręs kitaip.

Dabar niekas nesiginčija, kad įsiskolinimas yra 15 milijardų. 15 milijardų įsiskolinimas. Tai kokiu pagrindu mes kalbame apie 6 milijardus, kad mes juk emisuosim? Kodėl tie 6 milijardai? Štai paprastas pavyzdėlis. Jeigu žmogus neteko litro kraujo ir jam reikia jo įpilti, kad jo organizmas būtų atstatytas, tai negalima įpilti 300 gramų tam, kad veiktų tiktai rankos. Kaip kad siūlo  tik žemės ūkis veiks, o toliau nieko. Tai jau ne mažiau kaip 15, ne mažiau kaip 15. Apie 6 milijardus negali būti ir kalbos.

Dabar kalbant iš viso apie šitą įsiskolinimą, tai ką gi pagaliau, ar bankas negalėjo padaryti tarpusavio užskaitymų? Juk tai yra numatyta. Juk tai daroma labai paprastai. Jeigu vienas kaimynas yra skolingas vienam karvę, o kitas — arklį, ir jų kainos skirtingos, tai jie tariasi. Jeigu nesusitaria, tai vienas paima ir pasiunčia pasiūlymą: laikyk, kad aš tau skolingas 300 rublių, o jeigu neatsiskaitysi per šešias dienas, tai taip ir liks tie 300 rublių. Tai šitai padaryti buvo būtent banko pareiga. Jie turi žinoti, kad sutartinė teisė bankiniuose santykiuose būtent šitai ir numato. Tai aš irgi galiu pasakyti, kad arba šito nepadarė, nenorėjo, arba buvo kitoks susitarimas. Šitai galima išspręsti. O šiuo metu pinigų emisija nesukuria absoliučiai jokių prievolių Rusijai, nes nėra jokio teisinio pagrindo Rusijai ko nors reikalauti. Tie, kurie bando pripažinti tai, užsikrauna didelę naštą. Neduok Dieve, tokie į valdžią ateitų, tai iš jų pareikalautų, sakytų, kad jūs čia tada prie mikrofono pripažinote šitas skolas. Betgi šitų skolų tai nėra. O skolos pripažinimas kai kada ir prievoles sukelia. Jeigu visgi paimi ir pripažįsti. Ir dabar pas mus yra ne kas kita. Kada kreditorius turi tam tikrą dalį skolininko turto, tai kreditoriui nedraudžia jį pasiimti ta dalim. Tai šitą mes irgi turime suprasti. Ir niekas mums šito negali prikišti.

O šiandien būtina, kad vėl pradėtų suktis visas šitas mechanizmas. Būtina, kad žemdirbiai gautų tai, ko negavo, o tai galima tiktai šitokiu būdu. Ir pramonė turi gauti tam tikrą dalį, kad pradėtų, lai ir kitais būdais, tegul dabar pradeda tiesioginiais atsiskaitymais, bet kad ji pradėtų šitą darbą daryti. Kaip minėjau, mes į savo pramonę šį kartą įpilam savus pinigus. Tačiau banko pareiga vėliau šituos pinigus išreikalauti iš skolininko. Ir kitaip teisine kalba šito kalbėti negalima. Išreikalausim, neišreikalausim, pone Motieka, ne apie tai eina kalba. Kalbame, kad mes šitai padarysim, ir blogiau, kad mes nereikalaujame ir nesiruošiame. Tai tada ant kieno vežimo pilam vandenį? Taigi šito ir nori. Mes sudarytumėm sąlygas, kad niekados neišreikalautumėm iš Rusijos. Taigi čia Rusijos interesai, ne kas kita.

Taigi aš nematau kito kelio. Aš matau tik vieną kelią — priimti šitą nutarimą. Gerai, ne 20 milijardų, pagrįskite, bet ir ne 6. Jau bent tiek, kiek yra įsiskolinę. Gerai, dėl to galime balsuoti. Bet jokiu būdu ne mažiau. Dabar pavesti Vyriausybei ir Lietuvos bankui tartis ir pasirašyti susitarimus. Čia ir yra šitas dalykas, kad po to banko pareiga tartis ir ieškoti kaip lygiaverčiam partneriui, o ne būti Rusijos banko dalimi. Kitas punktas  pavesti Vyriausybei iki liepos 15 d. pateikti rinkos stabilizavimo, įvedant savus pinigus, programą. Mes jau kalbėjom, kad netgi B.Jelcino pasirašytame raste numatomas dviejų mėnesių terminas. Tai mums reikia kaip nors susitarti ir viską padaryti, ar mes galime per du mėnesius įvesti stabilią savo valiutą, ir nieko kito. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau deputatas M.Laurinkus.

M.LAURINKUS. Gerbiamieji deputatai, aš taip ir maniau. Dėl ko vakar bijojau šiandienos posėdžio? Dėl to, kad tai vėl gali tęstis taip pat, kaip ir ankstesni posėdžiai šituo klausimu. Todėl jau iš pat vakaro pradėjau rūpintis, kad sprendžiant šitą klausimą vis dėlto dalyvautų ir ekspertai. Telefonu buvo bandyta sukviesti visus, kas įeina į ekonominį pasitarimą, visus kitus ekonomistu.s, finansininkus, kad šiandien jie dalyvautų. Bet yra šeštadienis, ir  šito nepasisekė padaryti. Bet buvo aišku, kad šito reikia. Tai nereiškia, kad nebuvo apie tai galvojama ir nedaroma.

Labai gaila, kad per šitą pasitarimą, kurį mes, atrodo, buvom visai racionaliai sugalvoję, nutarę, kad iš tribūnos nepradėsim diskusijos, iš karto padarysim pertrauką, ten pat tarsimės su ekspertais, specialistais ir būtinai priimsim kokį nors sutarimą. Būtinai, nes kitaip nėra prasmės eiti vėl atgal į salę su neapibrėžtu dalyku ir tada, aišku, bus daugybė pasisakančių ir visi kalbės. Štai yra radijas. Na, kam tą radiją įjungė? Kam jis reikalingas? Man liežuvis dabar nesiverčia norint ką nors sakyti žmonėms. Na, nereikia šito, čia yra klausimas, iš tikrųjų čia yra specialistų klausimas. Aš tikrai pritariu tai nuomonei, net neatsimenu, kas sakė, bet nesu matęs, kad ar Rusijos parlamentas, ar kas viešai transliuotų netgi tokius finansinius dalykus, kuriuos jie tuoj pat turi priimti. Aišku, kad specialistų reikalas. Aš visiškai pritariu. Tai yra nesąmonė. Išjunkite jūs tą radiją vienai dienai. Tikrai kažkokie nesusipratimai. Negalima kalbėtis dalykiškai ir normaliai.

L.L.ANDRIKIENĖ. Bet kas trukdo, Mečy!

M.LAURINKUS. Taip, taip, gerbiamasis Sabuti. Dabar taip. Toliau, čia yra esmė. Ne. Dabar toliau. (Balsas salėje, negirdėti) Dabar buvo išplėstinis Lito komiteto pasitarimas. Gerai. Dėl preambulės, dėl punktų, kaip ir mūsų pasitarime tarp frakcijų, visi šitie dalykai buvo išdėlioti tokia kalba ir tokiais punktais, kaip čia surašyta. Didelių ginčų dėl to nebuvo. Ginčas iškilo tik dėl šitų 20 milijardų. Vieningos nuomonės tuo klausimu nebuvo. Banko atstovai laikosi savo pozicijos ir dabar jie laikosi savo pozicijos kaip specialistai. Jie tos pozicijos laikosi nuo senų laikų. O gyvenimas reikalauja štai tokios išeities. Matyt, ir kiti specialistai sako, kad galima daryti kompromisą, galima ir 6, ir 10 milijardų. Matyt, kažkokių galimybių yra. Prieštaravimų taip pat yra. Bet jie neturi būti čia išsakomi. Aš siūlau vis dėlto toliau svarstyti šitą klausimą su specialistais, neforsuoti čia, nes jis tikrai nebus priimtas. Nebus čia priimtas. O to politinio gyvenimo pasekmės yra prastos, blogai bus.

Toliau, reikia padaryti pertrauką ir susitarti konkrečiai dėl šito kompromiso. Ar imkim aritmetinį vidurkį, ar dar koki, aš nežinau. Aš negaliu argumentuoti, kadangi mano argumentacija kvailai atrodys. Todėl siūlyčiau daryti pertrauką ir siūlyčiau dar kartą apsvarstyti. Apsvarstyti, vis vien mes surasime pagaliau tą vidurkį ir turėsim normalų dokumentą, kurį čia galėsime pateikti. Ir nebesvarstyti čia. Kitaip negalime daryti. Tai ir viskas. Aš nenoriu čia kokių gražių kalbų sakyti. Reikia dalykiškai spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Susiklostė jau tokia tradicija, kad vieno pareigūno rankos mostelėjimu, neatsižvelgus į jokį Reglamentą, radijas įjungiamas, kai neturima teisės įjungti be Aukščiausiosios Tarybos balsavimo, ir išjungiamas, kai kas nors panori. Bet aš ne apie tai. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt prisimenate ir vakar dieną, kai buvo diskutuojama žemės ūkio problema, ir šiandieną pasitarimu metu buvo išsakyta minčių, savo branda ir atsakomybe maždaug analogiškų premjero pasiūlymui dėl 20 milijardų rublių emisijos. Vienas iš deputatų pasiūlė: kodėl gi mums, gerbiamieji kolegos, neemituoti 20 milijardų dolerių. Arba geriausia paimti ir emituoti vieną trilijoną dolerių. Tada visos mūsų problemos išsispręs. Irgi maždaug toks pat pagal brandą analogiškas kaip premjero buvo pasiūlymas už tuos 20 milijardų emituotų rublių įpareigoti Vyriausybę, kad ji nupirktų Rusijoje valiutos ir išdalytų gamykloms jau nebe tuščius pinigus, o valiutą, pilnavertę svarią valiutą  dolerius arba markes. Dar vienas toks pat analogiškas buvo siūlymas: kodėl mes emituojame pinigus dalydami gamykloms? Mes paprasčiausiai galime indeksuoti gyventojų santaupas 11 kartų, 20 kartų, tuomet susidarys kredito šaltiniai, kuriuos galima būtų dalyti gamykloms.

Visi tie pasiūlymai vienodai absurdiški, kartu ir Vyriausybės lygiu. Tačiau jie visi turi teisę būti svarstomi, nes jeigu kažkas drįsta pateikti tokį pasiūlymą, tai kodėl gi neišdrįsti teikti mano išvardytus pasiūlymus. Dėl to aš norėčiau priminti, iš tikrųjų jau kolega sakė, kad yra sukurtas Lito komitetas, kuris susideda iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, Ministro Pirmininko ir banko valdytojo. Ir jie atsakingi, kad iki šiol Lietuvoje nepasiruošta pinigų įvedimui, nėra jokių stabilizacijos programų, nėra net nurodymo parengti tų įstatymų projektus, kurie reikalingi įvedus litą. Ir mes neturime užmiršti atsakomybės. Kai buvo agituojama dėl prezidento institucijos, buvo pabrėžiama, kad trūksta atsakomybės. Tai mes dabar turime vienodai atsakingus tris žmones, kurie nepadarė Lietuvai labai svarbaus darbo.

Toliau, kodėl reikalingas šituo atveju parlamento sprendimas? Jūs gi prisiminkit, gerbiamieji kolegos, kad ankstesnė emisija buvo daroma Prezidiume. Prezidiume situacija yra visiškai kitokia. Parekomendavus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, dažniausiai Prezidiumas sprendimus priima. Tegul tas sprendimas, jeigu toks reikalingas, būna priimtas Prezidiume. Aš, kaip deputatas, tokios atsakomybės nelinkiu niekam, gerbiamieji kolegos. Čia yra tikrai klaidingas žingsnis.

Kitas dalykas. Mūsų Vyriausybė dosni sprendimų, kurie neparemti įstatymais. Taigi Vyriausybė turi su jos pagalba įkurtų komercinių bankų. Tai duokim, tegul Vyriausybė atidaro sąskaitą komerciniame banke, įrašo ten begalybę nulių ir tegul imasi visiškos atsakomybės per komercinius bankus vykdydama tą savo įdomią politiką.

O ką reiškia kredito emisija? Gal reikėtų paaiškinti dar kartą žmonėms? Kad per ne visą mėnesį kainos pašoks dar 30%, kad tos santaupos, kurios yra Taupomajame banke, nuvertės dar per pusę, kad produkcija dar pabrangs, ir jokia gamykla nesugebės parduoti tos produkcijos, kad sandėliai vėl bus kuo toliau, tuo pilnesni. Ir dar kartą bus apsunkintas lito įvedimas. Galima būtų priminti, ir spaudoje buvo, gerbiamieji kolegos, jeigu žmonės užmiršo, tegul pavarto laikraščius. Praeitą kartą, kai svarstėm keturių milijardų emisiją, ir buvo sakyta, kad nepraeis mėnuo... keturių milijardų, penkių...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jau baigiasi laikas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš baigiu, jau viskas. Nepraeis ir mėnuo, kai reikės dešimt kartų daugiau, Praktiškai tai ir pasitvirtino. Čia kaip narkotikai. Dabar patvirtinsim 20 milijardų. Vyriausybė už pusantro mėnesio norės šimto milijardų, ir nebus galo valstybės griovimui.

Dėl to aš manau, kad paprasčiausiai žmogus, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, ir balsavimas bus antradienį, neturi teisės siūlyti sprendimų, kurie iš esmės gali sugriauti Lietuvos ūkį. Tas mūsų nutarimas turėtų būti iš 4 punktų. 1 punktas: suteikti tokią kredito emisiją, kokia neišvengiamai reikalinga žemės ūkiui. Tai 46 milijardai rublių. Ką padarysi, turim dalyti sausros nuostolius visiems vienodai  ir pramonei, ir visiems gyventojams.

Antras sprendimas turi būti sprendimas dėl Ministro Pirmininko atstatydinimo. Trečia nutarimo dalis turi apimti banko pasiūlymus, kokiu būdu išstumti rublį ir įvesti lietuviško rublio pakaitalą taip, kaip maždaug darė estai. Čia aš pasakiau vienu sakiniu, bet tas sprendimas, be abejo, užims ne vieną puslapį. Ir trečia dalis to sprendimo gali būti, jeigu jau naujasis premjeras manys, taip pat ir mes čia per savaitę padiskutuosime ir kažkas įtikins specialistus, kurie mus konsultavo, kad iš tikrųjų reikalinga didesnė emisija, tai emituosim dar kartą pasitarę atsakingai ir žinodami, kad neperkam katės maiše.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Deputatas P.Vaitiekūnas.

G.VAGNORIUS. Aš labai atsiprašau, ar galima pastabą procedūriniu klausimu?

PIRMININKAS. Prašau.

G.VAGNORIUS, Pirmiausia aš noriu paprašyti, kad pabaigoje man leistumėte apibendrinti diskusijas, o dabar pasiūlyčiau deputatams nenukrypti nuo temos. Eina kalba ne apie pinigų emisiją ir ne apie nulių rašymą ir pan., eina apie kredito emisiją. Ir deputatas A.Ambrazevičius visiškai neskiria tų reiškinių. Tai visiškai skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Iš tiesų deputatų prašome nepaleisti iš akiračio nutarimo projekto ir savo pastabas reikšti šio nutarimo projekto adresu.

P. VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Taip, aš norėčiau kalbėti apie nutarimą. Mano akimis žiūrint, klausimas yra gana paprastas. Mes turime išsiaiškinti kredito emisijos tikslus, kam jinai bus skirta. Ir aš manau, kad žemės ūkio kreditavimui reikia 2,7 milijardo rublių, bent jau pirmai pradžiai. Tiek, kiek Rusija skolinga už žemės ūkio produktus Lietuvai. Čia pradžioj galima žiūrėti. Gal specialistai pasakys daugiau, tačiau mes turime suvokti patį principą, kiek reikia kredituoti žemės ūkį. Pasakys 10 milijardų, mes nubalsuosime ir už 10 milijardų. Kol kas atramai yra vienas tvirtas skaičius, t.y. 2,7 milijardo rublių. Tai tas skaičius, kiek Rusija mums skolinga už žemės ūkio produkciją. Vidaus skolai padengti yra 1,3 milijardo rublių, tai, apie ką kalbėjo ponas N.Rasimavičius. Iš viso susidaro 4 milijardai. Tai yra minimali suma, nuo kurios mes galime pradėti.

8 milijardus rublių mums skolinga Rusija. Deputatas N.Rasimavičius taip pat kalbėjo apie šitą sumą ir sakė, kad mes ją galime emituoti. Aš nesuprantu, kodėl mums naudinga emituoti 8 milijardus rublių, kuriuos mums skolinga Rusija, jeigu už tuos mūsų emituotus kreditinius rublius mes negalėsime nusipirkti produkcijos, žaliavų ar bet ko toje pačioje Rusijoje? Tai tas klausimas yra diskutuotinas. Tačiau 8 milijardus laikykime taip pat kažkaip pagrįsta suma. Vadinasi, iš viso yra 12 milijardų rublių. Tačiau jeigu specialistai pasakys, kad kuri nors iš sudedamųjų dalių didėja, tai didės ir bendri kredito suma.

Aš norėčiau pasiūlyti konkrečiai į 1 nutarimo punktą įrašyti įpareigojimą Lietuvos bankui padaryti ne apskritai kredito emisiją, o tikslinę kredito emisiją, kur būtų aiškiai nurodyta, kam pinigai bus panaudoti. Aš vis dėlto šiek tiek nuogąstauju, kad didžiulės sumos anksčiau ar vėliau neatsidurtų biudžete, kuris, kaip žinote, yra patvirtintas tik 22 milijardai. Dabar galbūt dėl infliacijos, ar koks čia terminas tiktų, jis siekia 30 milijardų. Jeigu mes emituojam 20 milijardų, tai praktiškai pridedam antrą biudžetą. Taigi, kad nebūtų pavojaus tą biudžetą po to laisvai skirstyti, aš siūlyčiau įvesti vis dėlto tikslinę kredito emisiją, tiksliai nurodant, kur ta tikslinė kredito emisija naudojama, toliau pildant 1 punktą: tikslinė kredito emisija naudojama tokiais tikslais ir tokiomis apimtimis. A) kažkiek žemės ūkiui kredituoti, aš jau sakiau, vienas atramos skaičius yra. Antras skaičius būtų vidaus skolai padengti. Dėl Rusijos skolos mums galėtų būti trečias skaičius, kuris man labiausiai neaiškus. Beje, jis yra didžiausias ir t.t.

Kadangi laikas baigiasi, aš dar noriu pasakyti bendrą pastabą. Šis nutarimas yra logiška premjero Gedimino Vagnoriaus vykdytos politikos pasekmė. Jis pasirinko būtent šitą kelią, kuris pradžioje pasiteisino, ir mes gyvenome Rusijos sąskaita. Mes įvykdėme Rusijos devalvaciją, pakėlėm kainas ir t.t., ir tai buvo Lietuvai labai naudinga. Tačiau kai tik kainos ir visa kita finansinė politika Rusijoj ir Lietuvoje susilygino, reikėjo nedelsiant tą politiką keisti ir nedelsiant pereiti prie lito įvedimo. Dabar, kadangi politika vis dėlto buvo tęsiama, mes nepasiruošėm lito įvedimui. Lietuvoje buvo neleista laisvai cirkuliuoti valiutai: doleriui, markei, frankui. ir t.t. Todėl mes nesukaupėme lito padengimui reikalingų valiutinių lėšų, kurių reikėtų 300-500 milijonų dolerių. Tuo tarpu tą kiekį estai lengvai ar sunkiai, bet jie sugebėjo tai pasidaryti ir padengti savo kroną valiuta tuo, kad vietoj ,,vagnorėlių", atsiprašau, vietoj lietuviškų talonų cirkuliacijos Lietuvoje jie leido valiutos cirkuliaciją. Tai čia yra tokia bendra pastaba ir aš nepritariu, šiek tiek nepritariu šitos politikos vykdymui. Tuo norėčiau ir baigti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paremti deputato A.Rudžio anksčiau pasakytą pasiūlymą dėl 15 min. pertraukos. Galbūt mes tikrai sutaupytume laiko ir išsiaiškintume nuomones dėl emisijos apimties. Iš tikrųjų visi konstruktyvūs dalykai sukasi apie tai, o labai daug rinkiminės kampanijos elementų mes galim atidėti kitiems susirinkimams ar susitikimams. Mano tam tikra teisė dar čia yra prašyti pertraukos. Tai aš neprašau tokios ilgos, o gal 15 min. pakaktų.

PIRMININKAS. Taip, labai ačiū, juoba kad mes ir dirbame valandą su puse. Aš norėčiau paprašyti likusiųjų 4 užsirašiusiųjų. Gal jūs rastumėte galimybę atsisakyti nuo savo pasisakymų?

A.SAKALAS. Ar galima dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke? Kadangi dar liko tik 10 min. iki natūralios pertraukos, gal dar leiskim vienam pasisakyti, o po to padarom natūralią pertrauką, per tą pertrauką, matyt, išspręsime ir to dokumento likimą, suderinsime skaičius. Tada po pertraukos ir galėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Aš dar matau, kad pageidauja premjeras pasisakyti. Prašom.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus kalba

G. VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, dar kartą pabandysiu kiek įmanoma paprasčiau paaiškinti tą problemą. Pirmiausia mes darome šiek tiek pavėluotai, negu reikėtų. Yra aišku, mes nesam garantuoti, kad dabartiniai mūsų sprendimai, kuriuos mes priimsim šiandien ar pirmadienį, kad jie jau bus rezultatyvūs. Todėl, kaip mes žinom, jog Rusija yra užsidariusi, Ukraina ir kitos dar neužsidariusios, bet jos visos yra padariusios kredito emisiją. Tik mes esam nepadarę. Tai, kas bus kitą savaitę, dar niekas neaišku. Mes tik galim priimti ir pabandyti gelbėti padėtį. Dabar aš supratau iš kai kurių deputatų pasisakymų, kai kurie buvo nuoširdūs, supratau viena, kad kai kurie tiesiog neskiria, apie ką eina kalba. Na, galbūt kai kas sąmoningai pasakė, kaip, pavyzdžiui, deputatas A.Ambrazevičius, kalbėdamas apie siūlomą kredito emisiją, jis kalba lyg Lietuvos Respublika darytų natūralią pinigų emisiją, kurios pajamos yra skiriamos į biudžetą. Taip, jeigu taip būtų, aš sutinku, kad visos tos nuodėmės Lietuvai būtų žalingos. Tai būtų vienam kartui, po kelių mėnesių vėl reikėtų, ir vėl, ir vėl.

Šiuo atveju kalba eina visiškai apie kitką. Šiuo atveju kalbama apie tai, kad pinigų kiekis, reikalingas prekių apyvartai aptarnauti, yra per mažas. Kitaip tariant, paimkit bet kurios valstybės pinigų apyvartą, padalykit tų pinigų kiekį, jeigu tai būtų įmanoma padaryt, iš 10, sumažinkit 10 kartų, turėsit tą rezultatą, kas yra Lietuvoj. Arba kitaip: paimkim bet kurią valstybę ir prekių kainas vienu metu dirbtinai 10 kartų padidinkim. Tai mes gausim tą patį vaizdą. Be abejo, tik dar reikia pridėti tai, kad antra tiek už mūsų prekes nesumokėjo Rusija ir kitos valstybės. Kitaip tariant, mes ne pinigus leidžiam biudžeto deficitui padengti, pas mus biudžeto deficito nėra ir nebus, tikiuosi, o leidžiam kredito emisiją tam, kad padidintume apyvartinių lėšų kiekį, kad aptarnautume prekes. Aš manau, kad tie, kurie studijavo politinę ekonomiją, ypač marksistinę, pamena aiškią formulę, kur parašyta, kad pinigų kiekis turi atitikti prekių kiekį. Be abejo, po to ten viskas kitaip jau yra apsukta. Bet ta formulė paimta, aišku, ne iš Markso galvos, o iš tos ekonomikos, kurią studijavo tikri ekonomistai. Tai įsivaizduokit, kad toj formulėj, kur pinigų skaičius, dirbtinai padalijam iš 10. Aišku, jeigu ir pinigų kiekis kelis kartus mažesnis, negu reikalauja prekių suma, tai su tuo pačiu pinigų kiekiu mes aptarnaujame tik dalį prekių. Kita dalis prekių yra sandėliuose. Šiandien taip ir yra. Paprasčiausiai dalis prekių negali būti parduodama, negali būti išvežama arba užsiguli dėl to, kad nėra pakankamos pinigų sumos aptarnauti toms prekėms.

Ką mes siūlome daryti? Kredito emisija mes siūlome išspręsti dvi problemas. Pirma problema yra Rusijos nesumokėtos pinigų sumos. Kadangi ji ir negali kitaip sumokėti, tik padariusi kredito emisiją, o tai ji šiuo metu daro masiškai. Taigi už ją išleisti kredito emisiją ir ta suma apmokėti mūsų gamintojams. Po to, jeigu Rusija apmokės už tas prekes, mes tada tą sąskaitą nurašysim ir suvesim galus. Nors aš netikiu, kad tai padarys.

Dabar sako, ar bus dėl to žalos Lietuvai. Įsivaizduokim du skirtingus variantus. Pavyzdžiui, pirmas variantas. Rusija ima rytoj ir apmoka už mūsų prekes 15 milijardų. Kas įvyks? Nieko neįvyks. Tas, kuris pagamino prekes, atgauna pinigus. Įsivaizduokim, kad Rusija šito nepadaro, mes atliekam kredito emisiją ir apmokam tą 15 milijardų. Tai ar yra koks skirtumas ūkiui, iš kur jis tuos 15 milijardų gauna, ar iš Rusijos, ar jam tiesiog apmokam iš banko. Iš esmės iš tos pačios sąskaitos, į kurią turėjo Rusija pervesti 15 milijardų. Ūkiui infliacijos požiūriu ar pan. jokio skirtumo nėra. Dabar jeigu mes padarom tą kredito emisiją padidinti vidaus ūkio apyvartinėms lėšoms, kas gali įvykti? Nieko neįvyks. Paprasčiausiai bus didesnė pinigų masė, bet ji aptarnaus didesnį kiekį prekių. Kadangi ta kredito emisija išleidžiama padengti tas prekes, kurias įmonės yra pateikusios viena kitai arba parduotuvėms ir pan., ir pan., kurios nėra padengtos pinigais.

Kitaip tariant, didesnė pinigų masė, bet į apyvartą paklius didesnis prekių kiekis. Ir jokios infliacijos nuo mūsų tų žingsnių negali būti. Be abejo, bendras pinigų kiekis buvusio rublio zonoje padidės, bet tas 20 milijardų prie tų, pavyzdžiui, 2 ar 3 tūkstančių milijardų rublių, kas padaryta per visą rublio zoną, yra lašas jūroj. Negali nieko paveikti. Mes tik išjudinsim ir sutvarkysim kaip reikia. Ką mes padarysim? Mes nieko blogo nepadarysim Rusijai nei kam kitam ir nepadarysim nieko blogiau, negu padarė Ukraina, Rusija, Baltarusija. Mes tik neturim viršyti tų sumų, kiek tos emisijos yra padariusi Rusija, Ukraina ir Baltarusija. Ir ta emisija yra ne biudžetui, o tik išleistų prekių masei, t.y. leisti apsimokėti už tas prekes, papildyti apyvartines lėšas.

Dar keletas minčių. Ar dėl sumos mes galim ką nors keisti? Štai ką norėčiau į tą klausimą atsakyti. Aš minėjau, kad viena suma — 15 milijardų  yra tvirta. 15 milijardų mes būtinai turim išleisti, kad apmokėtume neapmokėtas Rusijos ir kitų valstybių lėšas. Toliau, kam skirti kiti 5 milijardai rublių? Kiti 5 milijardai rublių yra skirti atlikti užskaitai Respublikos įmonių viduje, likviduoti jų tarpusavio įsiskolinimą. Be abejo, pats mechanizmas turi būti kitoks. Kitaip tariant, kredito emisija pradžioj turi būti daroma 15 milijardų apmokėti išorinių vartotojų neapmokėtas prekes ir plius pradžioj turi būti padaroma ne 5 milijardų kredito emisija, o techninis kreditas Respublikos įmonių tarpusavio įsiskolinimo sumai, t.y. išrašomas dar 15 milijardų techninis kreditas. Bet to reikia kelioms dienoms. Kai atliekama užskaita ir įmonių tarpusavio įsiskolinimai yra suvedami, tai iš to 15 milijardų techninio kredito galiausiai lieka 5 ar 7 milijardai. Tada tą sumą, kuri liks, laikysime tikra kredito emisija. Vadinasi, sudėkime 15 milijardų ir prognozuojamus 5 ar 7 milijardus. 15 plius 5 ir yra tie 20 milijardų. Be abejo, 20 ar 22 milijardai  šiandien mes tiksliai negalim pasakyti. Tačiau užskaitai atlikti reikia ne mažiau kaip 5 milijardų. Štai tie skaičiai ir yra.

Dabar kas bus, jeigu bus padaryta kitaip? Jeigu, pavyzdžiui, bus padaryta keliais milijardais mažiau, negu reikia, visa ta grandinė sustos. Ir nieko neįvyks, kaip neįvyko, kai bankas dabar prieš mėnesį darė užskaitą. Kadangi jis išdavė techninį kreditą visiškai ne taip, kaip reikia, ir ne visiems išdavė, viskas ir sugriuvo. Tai jeigu dabar suma bus per maža, kad vienu metu būtų išduota tiems, kuriems nesumokėta dėl pinigų fizinio trūkumo, tai paprasčiausiai nieko negalės įvykti. Taigi ta suma turi būti būtinai tokia ir tik tokia.

Dabar dar buvo keletas pastabų dėl to, ar negalim išleisti vietoj rublio dolerį. Man atrodo, tai yra nevisiškai rimta. Paprasčiausiai mes gi naudojame ne dolerinę pinigų sistemą. Bet ir Amerika, atrodo, tokių dalykų, kaip kredito emisija, nedaro. Bet jeigu mes naudojam pinigų sistemą ir turim sąskaitinius rublius ir jeigu mūsų kaimynai aplinkui daro pinigų emisiją, tai, be abejo, mes negalim šito nedaryti. Tai būtų mūsų valstybės niokojimas. Ir tikrai, tie 20 milijardų nepateks į biudžetą, dėl ko nerimavo deputatas P.Vaitiekūnas.

Ir dėl pačių pinigų, lito įvedimo. Aš turbūt nelabai supratau kaltinimus, tikriausiai tai jau buvo adresuota Vyriausybei, kad Vyriausybė ar Lito komitetas nepasiruošė įvesti litą dėl to, kad neleido laisvai operuoti valiuta ir pan. Na, man jau tiesiog sunkiai besuprantama. Pusę metų, ne pusę m.etų, nuo praeitų metų rudens kiek kartų aš čia, šitoje salėje, kalbėjau, kad reikia atpalaiduoti, leisti, kad bankas netrukdytų laisvai pirkti, parduoti, keisti valiutą, operuoti įmonėms ir pan. Tai po šito kaltinti Vyriausybę, kad ji šito nedarė, tiesiog keistoka. Iš tikro šiandien daugelis įmonių, kurios nori pasikeisti valiutą į rublius arba atvirkščiai, važiuoja į Rygą. Lietuvos banke tokios paslaugos iki šiol nėra. Na, ir jeigu priimtume dabar banko siūlymą prieš įvedant litus dar visiškai sustabdyti valiutos keitimą, tai aš tada nelabai besuprantu, ką mes darom ir ko mes norim. Be abejo, kai mes įvesim savus litus ir pradėsim tą apyvartą, tai mes kitaip sureguliuosim. Tačiau dabar mūsų tikslas yra, kad į Lietuvą įplauktų valiuta, kad Lietuvoje vyktų apyvarta. Ir ne Lito komitetas nepasiruošė pinigų įvedimui, ne Vyriausybė yra nepasiruošusi. Vyriausybė tam yra visiškai pasiruošusi, Lito komitetas taip pat yra visiškai tam pasiruošęs. Paprasčiausiai tam nepasiruošęs bankas, kadangi techniškai šito negalima daryti. Bet aš siūlau, jeigu bankas gali pasakyti, kad jis rugpjūčio 1 d. yra pasiruošęs, prašau, įvedame rugpjūčio 1 d. Ir aš tokį rastą, tokį potvarkį esu parašęs ir artimiausiomis dienomis bankas gaus. Tačiau ten yra reikalaujama banko garantijos, kad jis patvirtintų, jog iš tikro viskas padaryta taip, kaip reikia. Ir jeigu mes iki tos dienos pasiruošim, mes tai galime daryti, bet mes turime pasiruošti jei ne iki rugpjūčio 1 d., tai bent jau iki rugsėjo 1 d. šitai padaryti.

Na, ir baigdamas visgi aš negaliu nepasakyti dar kartą, kad iš esmės tai yra ne ekonominis klausimas. Jeigu tai būtų tik ekonominis klausimas, tai tą reikėtų pavesti spręsti Vyriausybei, kadangi čia yra ne banko reikalas. Bankas yra atsakingas už savų pinigų apyvartą. Lietuvos bankas nėra rublio šeimininkas ir jis neprivalo reguliuoti kredito ar pinigų apyvartos. Lietuvos bankas privalės vykdyti ir reguliuoti tik savos, o ne svetimos valstybės pinigų kredito apyvartą. Tol, kol nėra savų pinigų, jis jokių teisių rublio apyvartos atžvilgiu neturi. Jis turi tik pareigas  atlikti atsiskaitymus tarp įmonių, o to jis ir nedaro. Aš dar kartą sakau, kad tai yra politinis dalykas, sąmoningai sugalvotas. 3 mėnesius pavyko dėl to, kad niekas nesupranta, daugelis žmonių nesupranta, kas tai yra bankas, kokios jo funkcijos. Todėl panaudojant banką buvo labai patogu privesti mūsų įmones iki to, kad jos, viską dirbdamos, gamindamos, fiziškai nebeturi kuo mokėti ir už žaliavas, ir darbo užmokesčio. Kad šiandien įmonės dirba po 4 dienas per savaitę, priežastis yra ta, kad jos neturi pinigų nusipirkti žaliavoms, nors pagamina savo produkciją. Produkciją parduoda, o pinigų negauna. Tai ir žaliavų negali nusipirkti. Štai ir stovi. Šiandien rinkos sąlygomis žaliavų yra kokių tik nori, tik reikia sutvarkyti pinigų apyvartą.

Aš puikiai suprantu mūsų opoziciją, gal oponentus. Atseit tai yra lemiamas dalykas, jeigu mums pavyks tą kamštį įveikti, tą problemą išspręsti, tai šiandien nebeliks Lietuvai problemų. Aš suprantu, 3 mėnesius dėjus tokias pastangas, kaip privesti Lietuvą prie tokio dirbtinio finansinio bankroto, kad būtų nugriauta Vyriausybė ar Aukščiausioji Taryba, aš nežinau kas, ir dabar štai pasirodo, kad viskas griūna ir viskas atsistos į savo vietą. Brangieji mano, jūs griaukit geriau tiesiai šviesiai tą Vyriausybę ir leiskit sutvarkyti pagaliau tą dalyką, leiskit pradėti žmonėms gyventi normaliai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už dėmesį, darome pertrauką iki 18 val. Pertraukos metu, prisimenant deputato A.Rudžio pasiūlymą, frakcijų vadovai ir atstovai yra prašomi pasitarti, kad galėtume tiksliau formuluoti balsavimo objektą.

Pertrauka.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kredito emisijos ir pasirengimo įvesti savus pinigus „projekto svarstymas

PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Prašau sėstis gerbiamuosius deputatus į vietas. Pradėsime posėdį.

Dar kartą prašau sėstis deputatus { vietas. Registruosimės, kiek m.ūsų yra. Prašom registruotis. Registracija prasidėjo. Ponai deputatai, aš prašau registruotis. Registracija prasidėjo.

Salėje yra 42 deputatai. Taigi aš prašau frakcijų atstovus, ypač tuos, kurie norėjo pertraukos, prašė pertraukos tam, kad frakcijos galėtų pasitarti, aš prašau pasakyti savo nuomonę dėl nutarimo projekto, ir mes galbūt galėtume balsuoti. Dar yra trys deputatai, kurie buvo užsirašę kalbėti anksčiau. Gal jie galėtų pasakyti ir frakcijų nuomonę, nes jie yra ir frakcijų atstovai. Taigi mes laukiame Centro frakcijos nuomonės, koalicijos nuomonės.

A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūno pavaduotoja, ar galima?

NEEILINIS POSĖDIS.

PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau painformuoti, kad mes pateikiame alternatyvų nutarimo projektą, kurį dabar baigia spausdinti, už kokių 34 min. atneš. Mes norėtume jį perskaityti ir įteikti.

PIRMININKĖ. Ar kitos frakcijos galėtų savo nuomonę pasakyti? Gerbiamieji deputatai, aš noriu jūsų pasiklausti. Mums dar liko išklausyti iš sąrašo tris deputatus. Ar mes leidžiame jiems pasisakyti, ar nutraukiame pasisakymus? (Balsai salėje, negirdėti)

Kadangi deputatų nuomonės yra skirtingos, aš kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad pasisakymai būtų nutraukti? Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad pasisakymus baigtume?

Už balsavo 29, prieš — 3, susilaikė 3. Taigi, daugumos nuomone, pasisakymus baigiame.

Dabar siūlyčiau deputatams pasisakyti dėl balsavimo motyvų, konkrečiai dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pristatyto nutarimo projekto. Aš manau, kad mes galėtume apsiriboti dviem už, dviem prieš. Deputate Pangoni, jūs kalbėsite už ar prieš? Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš kalbėsiu ir už, ir prieš. Pirmiausia pasakysiu, kodėl prieš. Man regis, ekonomikos ministras labai taikliai apibūdino, kokia susidarė situacija ir kodėl reikia tos kredito emisijos. Jisai pasakė: įmerkėm 10 milijardų Rusijai. Ir tai yra tikra tiesa. Mūsų Vyriausybė ir tos žinybos, kurios turėjo šitai kontroliuoti, taip veikė, kad liepos 1 d. praktiškai daugiau kaip už 10 milijardų mes esame pateikę produkcijos, o apmokėta už ją nėra. Ir štai dėl to šiandien reikia daryti kredito emisiją. Tačiau iškyla klausimas, kaip ją daryti. Ir norėčiau premjerui pasakyti, kad kredito emisija yra beveik tas pat, kas ir pinigų emisija, tik ne grynųjų. Ar pateks tas kreditas toms įmonėms, kurioms yra skolinga Rusija, ar bus panaudotas kitiems tikslams? Nes tai priklausys nuo to, kam bankas ir Vyriausybė suteiks kreditų. Šitai mes labai gerai žinom. Turbūt reikėtų ir numatyti tokį punktą, kad kredito emisija yra suteikiama toms įmonėms, su kuriomis Rusija neatsiskaitė už pateiktą produkciją. Todėl aš manyčiau, kad tas skaičius turėtų būti ne 20 milijardų, o maždaug 10 milijardų. Aišku, čia įeina ir kreditai žemės ūkio įmonėms, kadangi juos gaus mėsos, pieno kombinatai. Jie savo ruožtu atiduos valstiečiams, ir tas pajudėjimas įvyks.

Na, ir antras dalykas. Labai sunku spręsti dėl tokių kredito emisijų todėl, kad tai gali apsunkinti mums lito įvedimą. Juk žinau, kad ir tame pasitarime, kur buvo pas Gaidarą nuvykę mūsų atstovai, ten buvo teigiama, kad skolos yra tų įmonių, jūs su jomis derėkitės, o Rusijos vyriausybė atseit nežino nieko. Tai aš manau, kai įvesim litą, kai mums reikės susitarti, taip sakant, dėl tarpusavio atsiskaitymų, ar jie nepateiks mums šitų sąskaitų? Štai čia yra labai didelių abejonių. Kaip mums tada pavyks...

PIRMININKĖ. Deputate, aš prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Konkrečiai dėl nutarimo projekto.

J.PANGONIS. Taip aš ir kalbu.

PIRMININKĖ. Kitaip aš būsiu priversta jus nutraukti, jūsų laikas jau seniai baigėsi.

J.PANGONIS. Ačiū, kad jūs pastebėjot, Aš ir sakau, išreiškiu abejones, ar nebus čia mums pateikta kaip paimti kreditai iš Rusijos. Jeigu premjeras šitai garantuoja, tada galima ir 100 milijardų šiandien padaryti. Tada labai lengvai gyvensime.

PIRMININKĖ. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas V.Terleckas.

V.TERLECKAS. Pakartosiu deputatą J.Pangonį. Aš už ir prieš. Žinoma, prieš 20 milijardų. 20 milijardų kredito emisija — tai tiesus kelias į NVS ir kapas litui. Šitame nutarime turi būti parašyta: įpareigoti Lietuvos banką padaryti tikslinę kredito emisiją žemės ūkio reikmėms ir tarpusavio įsiskolinimams — 4 milijardus rublių. Jeigu bus kitų pasiūlymų — 20 milijardų, be abejo, aš balsavime nedalyvausiu. Aš tokios atsakomybės prisiimti negaliu.

PIRMININKĖ. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nors, atrodo, jau kalbėjo du už, du prieš, ir kiekvienas iš kalbėjusių kalbėjo už du, bet aš leisiu sau pakalbėti už. Man atrodo, dėl tų 20 milijardų ar 19, ar 21 jau tiek čia prikalbėjom, kad tikrai visiškai aišku pasidarė, kad 20 milijardų yra būtina padaryti ir kad iš to bėdos tikrai nebus. Argumentų buvo labai įvairių. Vienas tik argumentas man pasidarė labai aiškus, nemažai daliai kalbėjusių visiškai nerūpi tie 20 milijardų. Jiems rūpi vienas klausimas: kaip išvengti atsakomybės. Aš manau, kad tokios prabangos mes sau leisti negalime. ir aš esu pasiryžęs prisiimti tą atsakomybę ir balsuoti už šitą nutarimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau dar kartą priminti gerbiamiesiems deputatams, kad yra baigiamas paruošti alternatyvus projektas. Jame pagrindinis momentas būtų tas, kad vietoj skaičiaus 20 būtų 8,5. Dėl to aš prašau nebalsuoti už šitą variantą, jeigu jis bus pateiktas dabar balsuoti, nes nematau procedūrinių galimybių sustabdyti. Jeigu nebus dabar pateiktas, tai paskui leidus pristatyti alternatyvų projektą, būtų galima bandyti toliau dirbti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, mes turim atsiminti, kad šiuo atveju priimam politinius sprendimus, ir šie mūsų politiniai sprendimai turi būti be galo atsakingi ir pamatuoti. Aš visiškai sutinku su ponu S.Pečeliūnu, kad mes prisiimam atsakomybę, todėl mūsų politiniai sprendimai turi būti tinkami. Todėl aš dar kartą miniu, kad dėl 20 milijardų mes turim labai gerai pamąstyti. Aš anksčiau siūliau 6 milijardus. Vis dėlto, atsižvelgdamas į savo samprotavimus, aš perskaičiavau šituos savo skaičiavimus ir man išeina, iš tikrųjų aš pasitaisau, 9 milijardai. Tam visiškai rasčiau ir argumentuotus, pamatuotus politinius aiškinimus. Sakykim, Rusijos vyriausybei ir bankui išeina tokie dalykai ir jie nepažeidžia mūsų politinių susitarimų. Tai aš siūlyčiau iš tikrųjų vietoj tų 20 rašyti 9 ir tuo apsiriboti. Bet dar vienas momentas, kurį aš noriu paminėti. Šitie 9 milijardai, kuriuos, mano skaičiavimu, reikėtų padaryti, jie turėtų būti baigtiniai. Mes turėtume šiais metais įsipareigoti daugiau jokių kredito emisijų neatlikti. 9 milijardai šiems metams, ir viskas. Tada mes galime būti ramūs dėl savo politinių sprendimų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš prašau deputatus pasisakyti dėl 2 punkto. Aš dabar girdėjau keturias alternatyvas, jeigu neklystu, dėl 1 šio nutarimo punkto. Buvo įvardytos tokios sumos: 4 milijardai, 8,5 milijardo, 9 milijardai ir 20 milijardų, taip, kaip yra pateikta projekte. Mes galėsim balsavimu apsispręsti. Aš tuoj suteiksiu žodį premjerui, tačiau prašau, kad deputatai pasisakytų ir dėl 2 bei 3 nutarimo punkto. Tada, kai bus pristatytas alternatyvus projektas, mes jau galėtumėm pereiti tiesiog prie balsavimo. Žodis premjerui.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, nei 4, nei 8, nei 10, nei 12, nei 15 milijardų iš esmės reikalo nesprendžia. Paprasčiausiai, jeigu nebus 20 milijardų, nebus viso mechanizmo. Jeigu vėl įvyks trūkimų toje grandyje ir neįvyks užskaita arba neapmokėsime visos produkcijos, kuri pateikta Rusijai ir už kurią Rusija nepervedė pinigų, ar vidaus tarpusavio atsiskaitymuose neišduosime vienu metu tiek, kiek reikia, tai tik demonstruosime savo bandymą padaryti, o rezultatą mes turėsime visiškai tokį pat, kokį turėjom prieš mėnesį ar pusantro, kada bankas vykdė užskaitas tik iš dalies, t.y. buvo išduodamas ne visos sumos techninis kreditas. Reikia arba balsuoti dėl visos emisijos, arba visiškai tada neverta kelti papildomų problemų.

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš taip supratau, kad kadangi diskutuojama dėl sumos, o dėl 2 ir 3 punkto nebuvo jokių pastabų, tai tie punktai yra priimtini. Ir todėl mes dabar balsuosime už nutarimą, kuriame yra pasiūlyta 20 milijardų suma, ir aš siūlau už ją balsuoti. Jeigu jis gaus mažai balsų, tada svarstysime kitus variantus. Premjero argumentą aš supratau, kad dėl mažos sumos kažin ar verta tada ką daryti.

.A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūne, mes jau turime variantą, kuris skiriasi nuo dabar nagrinėjamo tuo, kad 1 punkte yra kita suma ir preambulė. Jeigu leisite, aš jį pristatyčiau.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, ar mes negalėtumėm taip dirbti: pabandyti balsuoti dėl to nutarimo projekto, kuris jau yra pristatytas. Jeigu jam nebus pritarta, nes iš esmės tie projektai viens nuo kito nesiskiria, skiriasi jo 1 punktas, kaip jūs sakėte, ir preambulė, tada, jeigu bus nepriimtas šis nutarimo projektas, galėsime svarstyti kitą.

J.PANGONIS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKĖ. Deputatas J.Tamulis dėl vedimo tvarkos.

L.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien čia galime įvairiausių balsavimų surengti. Tačiau pagal tą skaičių deputatų, kurį aš čia matau, galiu labai aiškiai prognozuoti pasekmes. Kvorumo, matyt, iš viso nėra, ir sprendimo jokio nebus priimta. Jeigu kvorumą, tuos reikalingus 65 deputatus, mes surinksime, tai balsuoti sugebėsim tik dėl dokumento, kuriam pritars absoliučiai visi. Turėsim tai omeny. O šiaip prieš balsuojant reikėtų vis dėlto suskaičiuoti, kiekgi yra žmonių šioje salėje.

PIRMININKĖ. Aš visą laiką spaudžiu skambutį. Manau, kad deputatai, esantys rūmuose, girdi. Aš dar kartą kviečiu visus deputatus, esančius rūmuose, ateiti į salę. Dar dėl vedimo tvarkos deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš balsuosiu už 20 milijardų, jeigu gerbiamasis G.Vagnorius patvirtins, ką jisai sakė šiandien pirmame posėdyje: kad jeigu šią problemą išspręsime, tai Lietuvoje nebeliks jokių problemų. Jei jis šitai gali man dabar patvirtinti, aš balsuosiu už 20 milijardų.

A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūne, galima? Aš visgi prašyčiau leisti pristatyti projektą. Tai yra numatyta ir Reglamente. (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKĖ. Išties, deputatai, aš suprantu, kad jums labai lengva apeliuoti į mane. Aš esu kaip žaibolaidis, bet, deja, ne viską galiu, ko jūs norite.

A.SAKALAS. Čia yra reglamentinė procedūra.

PIRMININKĖ. Taip, būtent yra Reglamentas. Jeigu mes jau pradėjome kalbėti dėl svarstomo nutarimo projekto, dėl atskirų jo straipsnių ir pasisakėm dėl balsavimo motyvų, tai jūs patys suprantate, kokia pagal Reglamentą yra kita procedūra.

Aš kviečiu deputatus vis dėlto balsuoti dėl nutarimo projekto, kuris yra pateiktas. Jeigu jis...

A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūne, dar yra tokia procedūra: mes reikalaujame balsuoti papunkčiui ir už preambulę atskirai. Kiekvienam punktui, t.y. preambulei ir 1 punktui, turim alternatyvas. Todėl prašyčiau leisti prieš balsavimą jas pateikti.

PIRMININKĖ. Dėl 2 ir 3 punkto problemų nebuvo. Aš negirdėjau nė vieno, kuris norėtų kalbėti. Jeigu jūs turite alternatyvą dėl 1 punkto ir dėl preambulės, prašom paskaityti. Galit prie šoninio mikrofono, galite čia.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, mes norėjome preambulėje pabrėžti, kad vis dėlto tam tikros priežastys sąlygoja šitą mūsų krizinę situaciją, kurią mums dabar reikia išspręsti. Todėl preambulėje rašome šitaip:

,,Atsižvelgdama į tai, kad, Rusijai ir kitoms rublio piniginę sistemą naudojančioms valstybėms padarius kredito ir kitokią pinigų emisiją, dėl rublio apyvartinių lėšų trūkumo sutriko įmonių tarpusavio atsiskaitymai, Rusija ir kitos rublį naudojančios šalys yra įsiskolinusios Lietuvos Respublikai, pažymėdama, kad Vyriausybė, žinodama apie būsimus Rusijos finansinius politikos pokyčius, iš esmės nesiėmė atitinkamų kontrapriemonių", o toliau kaip nutarime, tik suma yra 8,5 milijardai rublių. (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKĖ. Gerai, ponai deputatai, aš dar kartą kviečiu deputatus registruotis.

Užsiregistravo 57 deputatai. Aš kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tą preambulės formuluotę, kuri yra išdalytame nutarimo projekte, kviečiu spausti mygtuką ,,už", kurie už tą alternatyvą, kurią perskaitė deputatas A.Sakalas, kviečiu spausti mygtuką ,,prieš".

Ar mes jau galime balsuoti? Balsavimas prasidėjo. Kas už projekto pateiktą preambulės formuluotę, spaudžia mygtuką ,,už", kas už deputato A.Sakalo perskaitytą  spaudžia mygtuką ,,prieš".

Už balsavo 35, prieš — 15. Susilaikiusiųjų nėra. Taigi pritarta preambulei, kuri yra išdalytame projekte. Dabar dėl 1 straipsnio. Taip, aš laukiu.

A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūne, galima dar dėl procedūros?

PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio formuluotės.

A.SAKALAS. Aš dar norėjau paprašyti balsuoti pakartotinai esant didžiajam kvorumui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, kadangi alternatyvaus pasiūlymo dėl 1 straipsnio nebuvo, taigi aš kviečiu... Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl tokios 1 straipsnio formuluotės, kokia pateikta nutarimo projekte? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Jūs gi nesiūlėte alternatyvos.

Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu balsuoti dėl 1 straipsnio redakcijos. Kas už tokią redakciją, kokia ji pateikta išdalytame projekte? Balsavimas prasidėjo. Taigi alternatyvai yra pateikta tam tikrų reikalavimų. Žodis buvo suteiktas deputatui A.Sakalui.

Už balsavo 32, prieš — 8, susilaikė 3. Taigi 1 straipsnio redakcija priimta.

Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 2 ir dėl 3 straipsnio? Taigi kviečiu deputatus balsuoti dėl viso nutarimo projekto. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad mes galime balsuoti dėl viso nutarimo projekto. Mūsų posėdis yra teisėtas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūne...

PIRMININKĖ. Vieną minutę, gerbiamasis Sakalai. Darbotvarkė vakar buvo paskelbta ir mūsų papildomame pasitarime, ir per Lietuvos radiją bei televiziją. Visi deputatai žinojo, kad mes šiandien tą klausimą turėsime spręsti ir išspręsti jį iki galo. Mes visiškai galime priimti protokolinį nutarimą. Taip, nes mūsų posėdis, dar kartą tvirtinu, yra teisėtas. Aš kviečiu deputatus balsuoti dėl šio nutarimo projekto.

A.SAKALAS. Gerbiamoji seniūne, vieną nedidelę pastabėlę dėl šio nutarimo. Mes siūlėme vis dėlto 1 straipsnyje kitą sumą. Jūs jos, vadinasi, neteikiate balsavimui?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Sakalai, aš jums suteikiau žodį. Jūs priėjote prie mikrofono ir pasakėte, kad reikalaujate perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Jokios alternatyvos nesiūlėte.

A.SAKALAS. Siūliau, anksčiau siūliau. Gerbiamoji seniūne, jūs čia truputį primiršote.

PIRMININKĖ. Ne, neprimiršau nieko.

A.SAKALAS. Aš kalbėjau apie preambulę, o dabar yra kita alternatyva. Tai prašom dabar balsuoti už kitą alternatyvą. Kai jau matysime, koks balsavimo rezultatas, galbūt ir 1 straipsnį siūlysiu perbalsuoti esant didžiajam kvorumui, o tokiu atveju šiandieną mes to negalėsime padaryti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis deputate, man atrodo, jums visiškai yra aišku. Jeigu 32 deputatai pritarė 1 straipsnio formuluotei, kuri yra pateikta projekte, 8 balsavo prieš ir 3 susilaikė, apie kokias kitas alternatyvas jūs galite kalbėti?

A.SAKALAS. Tokiu atveju, gerbiamoji seniūne, prašau balsuoti pakartotinai 1 punktą esant didžiajam kvorumui.

PIRMININKĖ. Deputatas V.Kačinskas.

A.SAKALAS. Tai darau frakcijos vardu ir laikau, kad toliau mes negalime balsuoti.

PIRMININKĖ. Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Išdalytame projekte, kuris šiandien mus pasiekė, nėra užrašyta, kad tai protokolinis nutarimas. Yra normalus Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, turbūt seniūno pavaduotoja apsiriko sakydama, kad tai protokolinis.

PIRMININKĖ. Ne, aš neapsirikau.

V.KAČINSKAS. Bet neužrašyta.

PIRMININKĖ. Aš prašau deputatų iš vietos nereplikuoti. Jeigu jūs norite, deputate Pangoni, kalbėti, prašom prieiti prie mikrofono arba paspausti mygtuką. Jums bus suteiktas žodis. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš įsitikinau dėl vieno dalyko, kad poniai L.Andrikienei reikia, jog šitas nutarimas nebūtų priimtas. Manau, kad tai yra ne kas kita, kaip tiesiog tam tikri politiniai išskaičiavimai. Po to bus paskelbta, kad Aukščiausioji Taryba yra nusiteikusi prieš žmones su visomis iš to išplaukiančiomis išvadomis. Čia vyksta ne parlamentinė, bet užparlamentinė politika. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, aš įsivaizduoju, kas įvyks, jeigu dabar bus priimtas protokolinis nutarimas, priverčiantis vieną ar kitą instituciją elgtis 20 milijardų rublių klausimais. Jeigu radijas ir televizija neįvykdė protokolinio nutarimo, kuriuo buvo prašoma leisti dviem konkretiems deputatams pasisakyti per ,,Panoramą", vadinasi, aišku, kad ir banko vadovai, taip pat remdamiesi šituo precedentu, neįvykdys šito nutarimo. Ir teoriškai jie nebus atsakingi, kaip iki šiol nėra atsakingi radijas ir televizija. Vadinasi, sudaromas vėlgi pretekstas, kad blogiečius reikia išvyti jėga. Aš labai bijau, kad čia yra ne kas kita kaip, sakytumėm, parlamentinės politikos perkėlimas į  užparlamentines vietas. Aš bijau ryžtingesnių išsireiškimų.

PIRMININKĖ. Deputatas Zenonas Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš visgi manau, kad mums nereikia šito klausimo spręsti protokoliniu nutarimu ir mėgdžioti naujosios daugumos taktiką, kada ji bandė net ir referendumus skelbti protokoliniais nutarimais. Na, ką tai reiškia? Tarkim, antradienį daugiau balsų bus ir panaikins šitą. Bankas taip pat yra konstitucinė įstaiga, jis gali nevykdyti. Bet aš noriu štai ką pasakyti Juk buvo tiek daug kalbų, kad iš tiesų tai yra valstybės reikalas, ir Tautos pažanga čia taip visą laiką šnekėjo, kai buvo įjungtas radijas. Dabar jų nėra, nieko nėra, paliekam sprendimo nepriėmę. Vakar tarėmės, kad ateisim visi, spręsime, kad šiandien reikia priimti nutarimą. Tai mes su tuo protokoliniu nutarimu iš tiesų neišsisuksime. Mes galime balsuoti, kokį projektą reikia parengti pirmadieniui, o pirmadienį reikia posėdžiauti. Ir man atrodo, kad nereikia mums čia taip kortuoti, kas  8, o kas — 6. Vyriausybė pasiūlė. Politinio sprendimo esmė ir yra ta, ar mes remiame Vyriausybę, ar neremiame. Kas neremia, tas balsuos prieš. Vyriausybė šiuo atveju išsakė valstybės interesus. Tai štai mūsų politinio sprendimo esmė. Nepradėkim ginčytis: man atrodo, 10, man atrodo, 12, man atrodo, 6 užteks. Čia gi yra toks klausimas. Aš noriu, kad mes įsisąmonintume štai šiandien. Mes nebeturime tos atsakomybės, kurios reikia deputatams. Kažkodėl nebėra šiandien daugumos kairiosios pusės. Nėra jos. Pasižiūrėkim, kiek žmonių yra. Ką reiškia Ekonomikos komisija? Kur Biudžeto komisija?

Aš siūlau vis vien balsuoti, kad paaiškėtų, kokį projektą teiksime pirmadieniui, taip pat nutarti, ką šiandien dar galime. Arba mes galime konsensu pavesti Lito komitetui šitai išspręsti, nes mes čia nepajėgūs, mes pradedame ginčytis dėl milijardo. Kiekvienas mūsų finansų teisės neišstudijuosim. Yra Lito komitetas, mes galim jam pavesti su ta išlyga, kad jis gali priimti nebūtinai konsensu. Mes žinom, kad to irgi nebus. Ir štai bus atsakomybė, ir mūsų bus tokia atsakomybė. O taip, kaip sako ponas V.Terleckas, kad jis nenori atsakomybės, tai reikia išeiti iš deputatų korpuso, o ne iš salės. Mes pasišventėm tai atsakomybei ir turim ją prisiimti, kol bus kitas Seimas.

PIRMININKĖ. Deputatas E.Gentvilas.

E.GENTVILAS. Ačiū. Pirmiausia noriu truputį sumažinti įtampą dėl Centro frakcijos reikalavimo perbalsuoti dėl preambulės esant dviem trečdaliams deputatų. Mes su ponu A.Sakalu išsiaiškinome, jis sutiko, kad nebūtinai turi būti du trečdaliai deputatų. Tačiau balsavus pagal 102 straipsnį, tai buvo balsuota dėl preambulės, galimas reikalavimas perbalsuoti pagal 101 straipsnio reikalavimus. Tokiu atveju turėtų būti salėje bent jau 65 deputatai, ir arba surenka tuos 65 balsus alternatyvus variantas, arba nesurenka. Kitaip sakant, nereikia mums laukti 86 deputatų, ateisiančių į salę.

Ir dar kitas dalykas, dėl protokolinio nutarimo. Visgi pagalvokime, gerbiamieji, jeigu kitą dieną į salę ateina 5 deputatai, jie sėdi salėje arba ir šiandien pat posėdžio pabaigoje jie turi visišką teisę pakeisti priimtą protokolinį nutarimą, nurodydami 100 milijardų arba 0,5 milijardo rublių. Protokolinis sprendimas, deja, čia tikrai ne į temą, nes tada bet kuri deputatų grupuotė, susirinkusi į salę, padarys taip, kaip jiems reikia. Protokoliniai nutarimai, žinote, gali būti pakeisti bematant. Deja, tokia realija.

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš galvoju, ar mes galime nutarti čia tokį įpareigojantį dalyką: susirinkti pirmadienį po pietų į plenarinį posėdį tikintis, kad deputatai bus pareigingi, kad jų bus pakankamas skaičius pabaigti spręsti šį klausimą, kuris iš tikrųjų gana smarkiai yra pasistūmėjęs į priekį. Gaila, kad mes šiandien negalime to padaryti. Bet kiekviena diena yra brangi. Todėl aš galvoju apie pirmadienio popietinį posėdį, kaip mes kai kada ne taip retai darydavome, kai suprasdavome reikalo svarbą.

PIRMININKĖ. Deputatas Algis Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad šiandien mes sprendžiame vieną iš pačių svarbiausių klausimų. Kiek žinau, aš nesu įsitikinęs, kad jau pirmadienį pramonė nesustos. Ir visiškai neaišku, ar tie kreditai nereikalingi jau dabar. Kelios Šiaulių įmonės jau kreipėsi, jau vaikšto po bankus negaudamos kreditų, nors Vyriausybė juos paskyrė. Jos kalba, kad nebeturi už ką nusipirkti medžiagų, o jų pelnas, atsiskaitymų balansas yra teigiamas. Taigi man atrodo, kad iš tikrųjų mes turime nedelsdami priimti sprendimą. Aš dar kartą kartoju, gal premjeras gali geriau informuoti, ar pirmadienį popiet nebus per vėlu priimti sprendimą. Gal jie gautų tą nedidelę injekciją ir pirmadienį galėtų spręsti iš karto tuos klausimus. Galėtų pradėti pirkti medžiagas.

Dar aš manau, kad šiandien reikia paskelbti, kas dalyvavo šitame posėdyje. Juk mes susirinkome nejuokais. Ir aš siūlau užregistruoti, padaryti vardinį balsavimą ir paprašyti ,,Lietuvos aidą" paskelbti, kas dalyvavo. Ypač didžiulę nuostabą kelia komisijos ir pareigūnų nedalyvavimas šitame svarstyme. Mes žinom, kad Ekonomikos komisijos pirmininkas yra pareigūnas ir jo šventa pareiga dalyvauti svarstant šiuos klausimus. Jo šiandien nėra. Šiandien negirdėti Ekonomikos komisijos balso. Šiandien pabėgo daugelis frakcijų. Dėl tokių dalykų negalima juokauti.

PIRMININKĖ. Deputatas Stasys Kropas.

S.KROPAS. Mano mintis dalinai išsakė ir deputatas Z.Juknevičius. Aš noriu praktiškai pateikti frakcijos nuomonę, kuriai pritarė ir Ekonomikos komisijos atstovas, ir, atrodo, Liberalų frakcija. Šitą klausimą išspręsti mes šiandien neturime jokių galimybių, jeigu numatysime skaičių. Mes tuščiai ginčijamės dėl dydžio, dėl kurio mums tikrai per mažai argumentų ir per mažai apie tai žinome. Nors visi pritarė, kad kredito emisiją atlikti reikia. Prisimename, kad pirmą kartą kredito emisija buvo atlikta Prezidiumo sprendimu. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos institucija. Šiandien mes galėtume konsensu, protokoliniu sprendimu pavesti tai atlikti Prezidiumui. Jis galėtų dar šiandien pat susirinkęs priimti sprendimą. Todėl siūlyčiau 1 punktą formuluoti taip: įpareigoti Lietuvos banką padaryti kredito emisiją tarpusavio įsiskolinimų užskaitymams atlikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatyto dydžio.

PIRMININKĖ. Deputatas Rolandas Paulauskas.

R.PAULAUSKAS. Kolegos, štai prieš mane kalbėjęs deputatas A.Sėjūnas iš esmės ir atsakė į klausimą, kodėl yra kiek kitokia preambulė. Jis pasakė, kad jau pirmadienį Šiauliuose gali sustoti kelios gamyklos. Vadinasi, premjeras apie tai sužinojo tik vakar pusę septynių, nes jis atėjo su šituo pasiūlymu jau pasibaigus posėdžiui. Tai yra ekstra reikalas. Todėl mes ir siūlome įrašyti preambulėje, kad Vyriausybė nesiėmė atitinkamų priemonių, žinodama iš anksto, kas vyks nuo liepos 1 d. Aš kalbu apie atsakomybę. Be jokios abejonės, tai yra politiniai reikalai, nes ekonomine prasme, aš suprantu, mes esame į tokią padėti pastatyti, kad šitas kreditas, ta emisija yra mums būtini. Bet šį sykį atsakomybę reikia kažkam prisiimti. O ponas A.Sėjūnas įrodė savo kalba, kad preambulėje tas sakinys būtinas.

PIRMININKĖ. Ponai deputatai, aš prašau jūsų manęs paklausyti. Aš matau daug stovinčių prie mikrofonų, bet aš.noriu priminti... Vieną minutę, aš jums noriu priminti vakar vakarą. Juk mes vakar vakare pasilikę šioje salėje neatidėjom šito posėdžio pirmadieniui. Juk ne taip sau šiandien Rolandas Paulauskas sėdi Vilniuje, o ne kur nors pajūryje. Ir mes vakar visi supratome, kad šiandien tą klausimą reikia spręsti ir išspręsti. Ir aš jums šiandien siūliau protokolinį nutarimą ne todėl, kad jis nebūtų priimtas, kaip sakė deputatas A.Rudys, o todėl, kad bent tie deputatai, kurie šiandien yra salėje, vieną kartą ryžtųsi padaryti. tą sprendimą. Ir jeigu to negana, antradienį Aukščiausioji Taryba gali dar kartą tą patį nutarimą priimti, patvirtinti, kada bus daug deputatų, jeigu jų bus. Tai yra visiškai pagal Reglamentą. Jūs puikiai žinote, deputate Januška. Ir tai ne mano vienos idėja. Aš tariausi dėl to ir su Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi. Mes galvojome, nes tą klausimą reikia spręsti šiandien. Aš dėl to jums ir siūliau balsuoti. Taigi, ponai deputatai vyrai, ryžkitės vieną kartą padaryti sprendimą.

A.SĖJŪNAS. Repliką, kadangi buvo paminėta mano pavardė. Aš noriu pasakyti gerbiamajam Rolandui Paulauskui, kad Vyriausybė kreditus paskyrė, tačiau tos įmonės vaikšto po bankus ir jų negauna. Čia yra esmė. Negauna. Tie kreditai yra nepadaryti. Pavyzdžiui, Šiaulių ,.Nuklonui" yra paskirtas 30 milijonų kreditas iš Vyriausybės. Banke jie niekaip nesuranda ir vaikšto kančių kelius, o įmonė stovi.

PIRMININKĖ. Ponai deputatai, aš prašau sėstis į vietas, pabandysime balsuoti dėl pritarimo šiam nutarimo projektui.

S.PEČELIŪNAS. Ponia pirmininke, ar leisite? Dėl mūsų tolesnio posėdžio eigos.

PIRMININKĖ. Deputatas Saulius Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Pirmiausia, aš manau, buvo labai aiškus ir labai konkretus reikalavimas daryti vardinį balsavimą. Tai aš manau, kad balsų skaičiavimo komisija turėtų šitam ruoštis, o ne laukti, kaipgi čia toliau bus, nes reikalavimas yra tikrai teisėtas. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas, čia buvo ginčų  8, 9 ar 20. Nutarimo projekte... Mielieji ponai, ar mes galim čia šalia nutraukti šitą turgų? Ačiū. Taigi dėl to skaičiaus buvo daugiausia ginčų. Projekte yra 20. Šiandien didžiojo kvorumo nėra. Vadinasi, yra galimybė stabdyti nutarimo veikimą. Aš labai prašau, nueikite toliau! Taigi, jeigu mes balsuojame, gauname balsų daugumą už tą 20 milijardų, bet, kaip aš supratau, yra to skaičiaus priešininkų. Yra pusė tos sumos šalininkų (aš apvalinu, kad būtų aiškiau). Pirmadienį vis tiek mums reikia po pietų susirinkti. Mes turėsime balsuoti, kai bus didysis kvorumas, už tą patį dar kartą, čia jau niekur nedingsi. Susitarkime, kad bankas iki pietų padaro 10 milijardų, t.y. pusė tos sumos jau gali veikti, o po pietų balsuosime dar kartą, ir antra pusė galės veikti, bet nestovės niekas vietoj. Per pusę dienos 20 milijardų nereikės, užteks pusės tos sumos. Ar galime šitaip susitarti?

J.TAMULIS. Gal vis dėlto galima?

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius Liudvikas Sabutis.

L.SABUTIS. Emanuelis Zingeris reiškia pretenzijas. Gal pirma jam suteikime galimybę kalbėti? Bet kadangi aš atėjau... Aš norėčiau, kad mes vis dėlto suprastume, jog balsavimas yra labai svarbus ir protokolo forma priimtas nutarimas gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl vienokiu ar kitokiu būdu jis įgyja privalomą visuotinę reikšmę tik esant tokiam skaičiui deputatų, kurie gali priimti nutarimus arba įstatymus. Todėl jis gali būti rekomendacinio pobūdžio, kaip kolega S.Pečeliūnas siūlė, galbūt iki pirmadienio. Pirmadienį, beje, esant tokiai situacijai reikia turbūt organizuoti vėl Aukščiausiosios Tarybos posėdį ir teikti balsavimui.

J. TAMULIS. Gal vis dėlto būtų galima?

PIRMININKĖ. Ir iš ryto galime, taip. Žodis premjerui.

G.VAGNORIUS. Norėjau atkreipti dėmesį į teisinę padėtį. Šiuo atveju darome ar nedarome kredito emisiją, be abejo, sprendimą turėtų priimti Vyriausybė. Vyriausybė yra priėmusi tuos sprendimus, yra 3 nutarimai, kurie per 3 mėnesius buvo neįvykdyti. Šiuo atveju kreipdamiesi į Aukščiausiąja. Tarybą paramos, mes kreipiamės ne juridiniu pagrindu, t.y. nereikia Aukščiausiosios Tarybos norminio dokumento, įstatymo ar nutarimo, kad būtų padaryta šita kredito emisija. Čia nėra Lietuvos pinigai, tai nėra ir banko kompetencija. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija. Ir Banko įstatymas kaip tik nustato, kad šiuo atveju Vyriausybė turi teisę priimti tokį sprendimą, o bankas turi vykdyti šitą sprendimą. Mes kreipiamės į Aukščiausiąją Tarybą tik todėl, kad būtų svaresnė banko atsakomybė už tai, jeigu jis ir dabar neįvykdys, kai yra likusi tokia galimybė galbūt kelioms dienoms ar savaitei, kad jis jaustų, jog tai nebus šiaip Vyriausybės pagrasinimas, o tai bus rimta atsakomybė už tai, kad jis nepadarė to darbo ir padarė didžiulę žalą Lietuvos Respublikai. Aš galiu jus įtikinti, kad pirmadienį nesustos nei Šiauliai, nei dar kas nors. Bet aš jūsų negaliu įtikinti, kad pirmadienį nebus streikų. Jeigu mes iš tikro jų norime išvengti, o aš neabejoju, kad mes norime išvengti nepriklausomai nuo to, kur jie ateis streikuoti ir ko jie reikalaus, kad neprasidėtų grandininė reakcija. Aš siūlyčiau tą sprendimą visgi padaryti šiandien.

PIRMININKĖ. Deputatas E.Zingeris, po to deputatas Jonas Tamulis.

E.ZINGERIS. Kolegos, aš norėjau pasiūlyti tokį dalyką. Jeigu dėl techninių kliūčių, dėl to, kad nėra deputatų, mes negalime nuspręsti dėl viso klausimo, tada mes galime bent įpareigoti arba Prezidiumą, kaip tik ką siūlė Stasys Kropas, arba Lito komitetą, kaip būtų patogiau, arba banką įvykdyti šį klausimą, kaip šiandien buvo siūlyta. Aš remiu Stasį Kropą, tegul tos institucijos sprendžia šį reikalą. Iš tikrųjų, man atrodo, tai būtina spręsti dabar. Ir nesvarbu, kas tai padarys.

PIRMININKĖ. Ačiū. Deputatas Jonas Tamulis.

J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, priimtiniausias turbūt yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymas, nes jis paprasčiausiai suponuoja tokį daiktą, kaip sprendimo priėmimas šalta galva. Tai, kas čia darosi, trūksta įjungti tik dar radiją, ir turėsime aiškų tradicinį Aukščiausiosios Tarybos salės vaizdą, tą, kuris čia būdavo visą laiką.

PIRMININKĖ. Aš prašau kalbėti iš esmės, deputate.

J.TAMULIS. Be jokios abejonės, aš pabandysiu tai padaryti. Aš nenustebčiau ir visiškai suvokčiau, kad mes čia su tokiu azartu ir tokiu fantastišku greičiu dalytume 10, 20, 30 milijardų, jeigu Rusija savo atitinkamą sprendimą būtų priėmusi liepos 10 d. Tada aš suprasčiau. Dabar aš nesuprantu, kodėl būtina tai daryti tokiu fantastišku greičiu, taip staigiai ir visiškai nesvarsčius, praktiškai nedetalizavus viso to, be specialistų sprendimo, o tiesiog pasimėčius milijardais. Rusija, ačiū Dievui, savo tą sprendimą priėmė liepos 1 d. Iki šiol viskas buvo gerai, jokio triukšmu, nieko. Nors, atrodytų, jau tada reikėjo staigiai imtis kokių nors sprendimų. Tai tos priežastys glūdi kažkur kitur. Ir tas fantastiškas staigumas nėra būtinas. Tai viena. O antra, man atrodo, Aukščiausioji Taryba pasielgtų teisingiausiai, jeigu pareikalautų iš premjero ir iš Lietuvos banko pirmininko pateikti suderintą projektą. Jeigu toks suderintas projektas pirmadienį nebūtų pateiktas, atleisti iš pareigų abu. Tai būtų pats rimčiausias sprendimas, kokį galima priimti.

E.KUNEVIČIENĖ. Ar galima man vieną žodį?

BALSAS SALĖJE. Balsuojam.

E.KUNEVIČIENĖ. Vieną žodį leiskit pasakyti.

PIRMININKĖ. Finansų ministrė Elvyra Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Turbūt visame pasaulyje taip yra, kad jeigu finansų ministras paduoda pareiškimą atsistatydinti ir nurodo priežastį, tai parlamentas, kuris jį paskyrė, atkreipia dėmesį, dėl ko tas finansų ministras taip elgėsi. Šiandieną gerbiamasis J.Tamulis, gerbiamasis J.Pangonis ir gerbiamasis R.Paulauskas vaizduoja, kad niekad gyvenime nieko negirdėjo ir nebuvo informuoti. Lyg iš mėnulio šiandieną nukrito į tą Aukščiausiąją Tarybą. Balandžio 4 d. mano pareiškimas buvo pateiktas ir buvau čia, iš tos pačios tribūnos aiškinau, kokia grėsmė bus Lietuvai, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką daro Lietuvos bankas, kad jis nedaro užskaitos, kad jis vykdo ne tą politiką, kurią vykdo Vyriausybė. O šiandieną vėl jūs lyg iš mėnulio būtumėt nukritę. Ir dar norite apkaltinti Vyriausybę, kad ji jūsų neinformavo. Taigi visos stenogramos yra, visi įrašai yra. Nuo balandžio 4 d. O nuo pereitų metų birželio mėnesio kreiptasi į jus spręsti Lietuvos banko, kuris trukdo vykdyti ekonominę reformą, klausimą.

PIRMININKĖ. Aš dar kartą kviečiu sėsti deputatus į vietas ir balsuoti. (Balsai salėje)

Deputate Taurantai, jūs norite dėl vedimo tvarkos?

A. TAURANTAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš primenu, kad pagal Reglamentą protokolinius nutarimus galima priimti tik procedūriniais klausimais. Bet koks raginimas protokoliniais nutarimais priimti tokio masto sprendimus, mano nuomone, yra tolygus labai rimtiems dalykams, aš nenoriu to įvardyti. Taip, buvo daromos nuorodos, taip, ponia Gajauskaite... Aš labai prašyčiau man netrukdyti kalbėti. Taip, buvo daromi tie nutarimai, bet jūs turbūt užmiršote, kad buvo daroma tai, kas priklauso pagal įstatymą Aukščiausiajai Tarybai ir buvo paremta deputatų parašais. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Taigi tiktai procedūriniais klausimais Aukščiausioji Taryba gali priimti protokolinius nutarimus. Netgi rekomendacinio pobūdžio nutarimų, kaip siūlė gerbiamasis Sekretorius, negali priimti, nes skyrius, kuris numato rekomendacinių rezoliucijų priėmimą, taip pat nurodo, kad turi būti balsuojama kaip ir dėl bet kurių kitų nutarimų. Todėl matydamas, kad posėdžio pirmininkė siūlo Aukščiausiajai Tarybai elgtis neteisėtai, aš reiškiu ja nepasitikėjimą. Ji toliau posėdžiui vadovauti negali. (Balsai salėje) Aš suprantu, kodėl labai daug kam Aukščiausiojoje Taryboje nepatinka Reglamentas,  jis neleidžia elgtis neteisėtai. Šitoks puolimas prieš tą Reglamentą yra dėl to, kad jis nori mus įstatyti į bent kokius rėmus. Dabar mes raginami daryti visiškai neteisėtus sprendimus.

PIRMININKĖ. Ačiū deputatui. Aš suprantu, kad jums sunku būti objektyviam, nes jūs esate vienas iš Reglamento autorių. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis prieš tai kalbėjęs deputate Taurantai! Jūs sutiksite, kad protokolinis nutarimas yra tas pat kas  rezoliucija. Neprieštaraujate? (Balsas salėje, negirdėti) Taip, kaip ir protokoliniai nutarimai. O rezoliucija... Aš norėčiau pakomentuoti, kas parašyta 224 straipsnyje. Paklausykite. ,,Rezoliucija  tai Aukščiausiosios Tarybos nenorminis aktas, kai siekiama raštiško Aukščiausiosios Tarybos nuomonės patvirtinimo kokiu nors valstybei svarbiu klausimu." Štai šiuo atveju premjeras nori, kad mes būtent pareikštume savo nuomonę ypatingai svarbiu klausimu. Nors jis pats pagal Vyriausybės įstatymą tai gali daryti. Pasižiūrėkite į Laikinąjį Pagrindinį. Įstatymą, kuriame yra nurodyta Aukščiausiosios Tarybos kompetencija, kokiais klausimais ji priima nutarimus. 78. straipsnyje aš niekaip neįskaičiau, kad būtent šis klausimas yra išskirtinis Aukščiausiosios Tarybos klausimas.

J.PANGONIS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?

V.ŽIEMELIS. Tad aš prašau gerbiamąją seniūnę balsuoti, o jeigu esant kvorumui Aukščiausioji Taryba nuspręs, jog mūsų nutarimas neteisėtas, ji galės tai padaryti.

PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti...

PIRMININKĖ. Sekundę, leiskit man pasakyti ir tada jums suteiksiu žodį. Deputatas J.Pangonis paskutinis, kuris kalba dėl tvarkos ir dėl motyvų, ir dėl visko. Po to aš teiksiu nutarimo projektą balsavimui.

J.PANGONIS. Labai ačiū, kad jūs tokia maloni. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam V.Žiemeliui, gerbiamajai L.Andrikienei ir visiems deputatams, kad rezoliuciją galima priimti tik pagal Reglamento 225 str. Rezoliucijos tekstas turi būti įteiktas deputatams ne vėliau kaip prieš dieną iki jos svarstymo. Šiandien mes turėjome Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Buvo prasidėjęs balsavimas, buvo pateiktos alternatyvos, buvo paprašyta perbalsuoti esant kvorumui ir t.t., ir t.t. Staiga Sąjūdžio koalicijos deputatai, pamatę, kad šiandien gali būti kažkas nepriimta, nors ir gerbiamasis V.Landsbergis siūlė priimti galutinai pirmadienį po pietų, staiga užsimanė rezoliucijos. Taigi ir rezoliucijos mes šiandien negalime priimti. Tik rytoj. Prašom pateikti šiandien rezoliucijos projektą, o po dienos galėsime svarstyti.

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgus i tai, ką sakė premjeras ir ką sakė deputatas V.Žiemelis, jog sprendimą šituo klausimu daro Vyriausybė, o mūsų nuomonės pareiškimas būtų papildomas svertas paraginti banką vykdyti tokį Vyriausybės nurodymą, ko gero, mes iš tikrųjų galėtume priimti tai kaip rezoliuciją. Man paliko labai blogus prisiminimus kai kurie protokoliniai nutarimai. Aš nelabai norėčiau, kad čia būtų siūlomas protokolinis nutarimas. Bet kaip rezoliucija, turint visa tai, kas čia pasakyta. Galbūt užtektų net ir 1 punkto, tik preambulės pabaigoje reiktų sakyti ne ,,nutaria", o ,,pareiškia savo nuomonę". Pareiškia savo nuomonę dėl to ir to, kad Lietuvos bankas turėtų taip padaryti. Dabar yni kliuvinukas, kuriuo mielai naudojasi deputatas J.Pangonis, kad štai prieš dieną. Tai tada renkamės rytoj iš ryto. Na ką gi, jeigu to kliuvinuko negalime apeiti, gal galima susirinkti 24 val. 00. Vieną minutę ir viskas bus padaryta, rytoj bus laisva diena.

PIRMININKĖ. Deputate Pangoni, ar jūs girdite? Tai yra atsakymas į jūsų pareiškimą. Pirmininkas siūlo susirinkti šiandien 24.00, kad būtų išdalyta prieš dieną. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, nesuteikiau žodžio. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas.

E.GENTVILAS. Labai ačiū, aš nebesitikėjau, kad suteiksite man žodį, nes buvot minėjusi, kad nebebus daugiau pasisakymų. Tačiau, gavęs žodį, pasakysiu. Praėjusį kartą, kai vadinamoji naujoji dauguma siekė paskelbti referendumą protokoliniu nutarimu, aš protestavau, pasirašiau prieš, greta savo pavardės parašiau, kad iš principo negalimi tokie sprendimai. Šiandien taip pat turiu tą pat sąžiningai konstatuoti: iš principo negalimi tokie sprendimai protokoliniais nutarimais. Taip pat tai nėra rezoliucijos turinio nutarimas. Galų gale, jei tai būtų rezoliucija, visgi ten reikalinga apibrėžta balsų dauguma, ne taip, kaip sakė deputatas V.Žiemelis. Sprendimui galimybių šiandien nematau, išskyrus vienintelę Nuosaikiųjų frakcijos pasiūlytą galimybę, kad Aukščiausioji Taryba paveda Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui spręsti. Tai būtų visos atsakomybės perkėlimas Prezidiumui. Tai vienintelis sušvelninimas. Kitų galimybių daugiau nematau.

PIRMININKĖ. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Reglamento žinovų noriu paklausti. Jeigu kas mano, kad šiandien yra pateiktas naujas pasiūlymas, naujas projektas. Iš tikrųjų projektas padaryti 2 milijardų kredito emisiją pateiktas gana seniai, prieš savaitę, jeigu ne daugiau. Taigi yra tik sumos skirtumas, jeigu mes apsiribojame 1 punktu. O tai, kad trūksta deputatų, žinoma, yra faktas. Jeigu negalima priimti rezoliucijos, tokio paraginimo bankui, na ką gi, negerai. Gal galima priimti tokį žodinį paraginimą bankui? Vis dėlto, na, kas mes kokie? Ne apie valstybę galvojame ar ką, aš nežinau.

G.VAGNORIUS. Ar galima procedūriniu klausimu?

PIRMININKĖ. Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dabar lygiai 19 val., Šiandien šeštadienis. Aš pamąsčiau, nes ir man teko dalyvauti rengiant Reglamentą ir žinau... Aš nesakyčiau, kad mes turime taip aklai ginti tai, ko neįrašėme. Ir stebiuosi, kada vienas aiškina vienaip, kitas — kitaip. Štai šiuo atveju pavedimą Prezidiumui, tokį labai svarbų aktą, gali priimti net deputatų grupė, o rekomendacinio nutarimo, kurį vykdytų Aukščiausiajai Tarybai atskaitingas bankas, nebegali. Tai kodėl tada Prezidiumas turi kitokius įgaliojimus, kurie neįrašyti Pagrindiniame Įstatyme? Jeigu šitaip, aš dar kartą pabrėžiu, kad čia dalyvaujantys deputatai gali priimti bet kokį nutarimą, kuris įgis savo galią, kai bus perbalsuota esant tam tikram kvorumui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, kviečiu visus sėsti į vietas ir teikiu nutarimo projektą balsavimui. Bet kurios frakcijos teisė yra reikalauti perbalsuoti šį nutarimą esant didžiajam kvorumui.

Kviečiu deputatus registruotis. Registracija prasidėjo.

R.GAJAUSKAITĖ. Prašėme vardinio balsavimo.

PIRMININKĖ. Užsiregistravo 58 deputatai. Aš kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šio nutarimo projektui? Balsavimas prasidėjo.

Už balsavo 34 deputatai, prieš  3, susilaikė 5. Deputatai prašo parodyti sąrašą. (Balsai salėje)

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, leiskite ir man kai ką prisiminti. Kadangi čia buvo siūlomas variantas pavesti Prezidiumui ir pan. Man rodos, kad aš prisimenu, kaip tada buvo sprendžiamas taip pat skubus klausimas dėl kreditų emisijos. Buvo susitarta, man rodos, kad aš neklystu, ir su banku, kad jis tai padarys, bet jam reikia, na, tam tikros kaip ir moralinės paspirties. Tegul tai būna bent jau Prezidiumo nutarimas. Nors Prezidiumas nėra įgaliotas įsakyti bankui ar nustatyti jam kokią nors prievolę. Bet Vyriausybės potvarkis, Vyriausybės nutarimas buvo. Bankas jautė tam tikrų abejonių ar branginosi ar, kaip čia pasakius, prašė, kad būtų dar papildomai nors Prezidiumo nutarimas. Aš taip suprantu ir šitą balsavimą, kuris čia dabar įvyko, ar koks jis bebūtų kitas, ar per Prezidiumą. Jeigu būtų pavesta Prezidiumui, tai Prezidiumas irgi galbūt susirinktų šį vakarą ir priimtų tokį pasiūlymą bankui padaryti šitą kredito emisiją. Ir ją padaryti nedelsiant, nes mes suprantame, kad dalykas yra skubus.

Dabar aš noriu paraginti banką, banko vadovybę daryti šitą kredito emisiją. Mes grįšime, galbūt padarysime pilnavertį nutarimą, gal svarstysime dėl 20 ar 15, ar dar kiek, bet manau, kad jau tikrai apie pusę, nes dėl tos sumos turbūt abejonių net ir nebuvo. Ir taip, kaip berods deputatas S.Pečeliūnas siūlė, bankas tos pusės sumos ribose jau turėtų vykdyti Vyriausybės nutarimą dėl kreditų emisijos nuo pirmadienio ryto, jeigu negalima šiandien. Tai toks mano pasiūlymas visiems. Nežiūrėti į tai, ką mes čia diskutavome, kaip balsavome ir aptarinėjome to balsavimo reikšmę. Pažiūrėti taip. Ir žiūrėti į tikrai aktualų valstybės reikalą, o ne vertinti, kieno čia pusė laimėjo ar nelaimėjo, galbūt kaip tik nepasiekė tikslo. Iš tikrųjų nėra reikiamo skaičiaus deputatų. Blogai, kad nėra. Kalti. Tai dabar skaičiuosime, kurių nėra, kurie kalti. Pirmadienį padarysime galbūt sprendimą.

Dabar būtų dar praktinis klausimas. Ar renkamės pirmadienį iš ryto? Jeigu banko vadovybė sutinka pradėti kredito emisiją pirmadienį mažesne apimtimi, tai galbūt nėra tokio degančio reikalo susirinkti pirmadienį iš ryto? Gal galime susirinkti pirmadienį po pietų arba ir antradienį iš ryto? Bet čia yra tiesiog paraginimas bankui pradėti tą emisiją. (Balsas salėje) Dėl antradienio yra nutarta. Tačiau jeigu susiduriam su tuo, kad nežinia, kas bus pirmadienį iš ryto, tai tada galbūt turime nutarti, kad pirmadienį iš ryto turime kviesti plenarinį posėdį. Gal gerbiamasis V.Baldišis pasakytų, kaip elgsis bankas.

R.PAULAUSKAS. Norėčiau pasisakyti asmeniniais motyvais, nes tai, kas čia įvyko...

PIRMININKĖ. Asmeniniais motyvais, gerbiamasis Paulauskai, po to, kai pabaigsime šį klausimą. Tada asmeniniais motyvais.

R.PAULAUSKAS. Kad kaip tik po šito pasisakymo. Tada yra...

PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininką Vilių Baldišį.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, Pirmininkas kalbėjo apie 10 milijardų emisiją. Jeigu Vyriausybė duoda iš ryto, tai kam, kur ir kaip mes darome emisiją? Šiandien, tiesa, negalime padaryti, rytoj bankai nedirba. Bet kadangi klausimas yra tik toks, aš sakiau, kad mes paklusim bet kokiam Aukščiausiosios Tarybos nutarimui. Nors ir 2 šimtus. Bet mes turime žinoti, kam duoti, kaip ir ką. Vyriausybė pinigų kreditų dar niekad nedalijo pagal visą galiojančią pas mus tvarką ir galiojančius įstatymus. Ir tai, kad sakoma, jog Vyriausybės reikalas daryti emisiją, išduoti pinigus, atleiskite, bet tai yra visiškas... Paskaitykim Vyriausybės įstatymą, kur parašyta: vykdo kredito ir pinigų politika. O kas yra kredito politika ir kredito išdavimas, aš dar iki šiol skiriu. Nežinau, kaip kiti. Bet aš sakau, jeigu jums klausimas yra tas, ar iš ryto, ar po pietų rinktis dėl šito dalyko. Sakykim, ėjo klausimas apie žemės ūkį. Tai nuspręsti galima iš pat ryto, duoti visas sumas žemės ūkiui, kurios yra padarytos, ir čia nėra problemos. Šitie dalykai, tas išdavimas nesprendžiami per valandą ar penkias minutes. Na, dėl banko tai nėra problemos, ar iš ryto rinktis, ar po pietų. Jis tą emisiją gali pradėti daryti.

R.PAULAUSKAS. Aš tik noriu pasakyti banko valdytojui, kad tokio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo nėra, jis yra neteisėtas.

PIRMININKĖ. Deputate Paulauskai!

R.PAULAUSKAS. Ir man labai gaila, kad mūsų valstybės vadovas ir... 

PIRMININKĖ. Deputate Paulauskai, aš atsiprašau, bet priversta aš jus nutraukti.

R.PAULAUSKAS. ...toliau vykdo politiką, nieko bendra su teise ir įstatymu neturinčią. Aš tai palieku, jeigu norit, stenogramai.

PIRMININKĖ. Aš jus nutraukiu. Aš jūsų pasisakymą nutraukiu.

Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu pasisakyti, kaip mes dirbame pirmadienį. Ar mes renkamės iš ryto, ar po pietų?

J.PANGONIS. Ar galima? Dėl rinkimosi galima pasakyti? Man regis, reikia rinktis antradienį, nes gerbiamasis V.Baldišis pasakė, kad emisiją... o ta emisija per vieną ar per dvi valandas nesidaro. Žinokit, ten reikia forminti dokumentus ir t.t., ir t.t. Mes antradienį išspręsime lengvai kartu ir premjero, ir emisijos klausimą.

PIRMININKĖ. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Pritariu, kad antradienį rinktumėmės, nes pirmadienį vėl bus mūsų tik dalis. Čia vieni visą laiką sėdime, o spręsti klausimų negalime. Kadangi viskas pajudėjo, taip pat pritariu siūlymui rinktis antradienį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi kviečiu frakcijų ir komisijų pirmininkus bei frakcijų atstovus pirmadienį į tradicinį posėdį. Plenarinis posėdis — antradienį, 10 valandą. Ačiū deputatams, dalyvavusiems šiandien. Posėdis baigtas.