1992 m. liepos 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, pradedame vakarinį plenarinį posėdį.
Dėl pietų pertraukos buvo nutrauktas nutarimo ,,Dėl rinkimų surengimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas" projekto svarstymas. Tačiau prieš tai jau buvo atidėtas kitas klausimas informacija dėl sausros žemės ūkyje. Buvo sutarta, kad 15.00 val. šitą klausimą svarstysime. Todėl dabar siūlau apsvarstyti informaciją dėl sausros žemės ūkyje. Kaip rytiniame posėdyje ir buvo sutarta, po sausros reikalų svarstysime rinkimų į savivaldybes klausimą, nes rinkimų į savivaldybes klausimas buvo įsiterpęs atsitiktinai dėl to, kad nebuvo ministro pono R.Survilos. Todėl savivaldybių rinkimų klausimas buvo paankstintas. Nematydamas norinčių perskaityti pareiškimus, kviečiu į tribūną ministrą deputatą Rimvydą Survilą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės ištiktu kraštu“projekto svarstymas.Žemės ūkio ministro R.R.Survilos informacija
R.R.SURVILA. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos! Aš turbūt pradėsiu nuo skaičių, nors bėda yra ta, kad skaičiai labai keičiasi. Tos prognozės, kurios buvo darytos prieš 5 dienas, jau kitokios, nes kiekviena besitęsiančios sausros diena mažina viltis išgelbėti tai, kas liko. O skaičiai yra tokie. Ekspertiniu būdu atlikus apskaičiavimus Respublikos rajonuose, prognozuojama, kad grūdų derlius (aš jau minėjau, jog tai 5 dienų senumo prognozės) sudarys ne daugiau kaip pusę praėjusių metų lygio, tai yra 1,7—1,6 mln. tonos. Praėjusiais metais buvo 3,4 mln. tonos. Nuostolis sieks 1,5 mlrd. rublių. Panaši padėtis yra dėl cukrinių runkelių, linų, rapso, bulvių, daržovių praktiškai dėl visų žemės ūkio kultūrų. Iš viso tiesioginiai nuostoliai dėl šitų gamtinių sąlygų, šios dienos prognozėmis, sudarys 11 mlrd. rublių. Kiti nuostoliai dėl negautos gyvulininkystės produkcijos bus antra tiek. Taigi iš viso 22 mlrd. rublių. Tai yra baisūs skaičiai! Bet, patikėkit, tai, ką galima šiandien numatyti... Daugelis kaltina optimizmu. Žinoma, mes nesitikim ir neprognozuojam, kad sausra tęsis dar savaitę — dvi, kad žus bulvės ir kiti dalykai, kurie dar gali būti išgelbėti. Taigi javų derlius — 50%, cukrinių runkelių - 70%, linų 40%, bulvių — 60%, pašarinių šakniavaisių — 40%, ganyklos 40%, kukurūzų dabar dar mes prognozuojam 40%, bet gali žūti ir visai. Tai labai rimta. Aš dabar ką tik kalbėjau su Latvijos ministru, jis prašė faksu perduoti, kokias priemones mes paruošėm Vyriausybei. Jie taip pat šiandien svarsto Aukščiausiojoje Taryboje. Manau, kad mobilizavus visus rezervus, kiek mes jų turim, negalėsim niekaip kompensuoti tų padarinių, nes yra didžiuliai, didžiuliai, didžiuliai nuostoliai. Taip jau atsitiko, kad daugelyje rajonų iškrito tik 5—25 mm kritulių, o tai sudaro 5-20% normos. Paskutinę savaitę palijo Pakruojo, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, Varėnos rajonuose. Puolėm žiūrėti, kas gi ten atsitiko. Praktiškai ten nieko neatsitiko, nes tai buvo tik pusvalandžio lietus, kuris neduos jokių esminių rezultatų. Blogai krūmijosi vasariniai javai, labai smulkūs žieminių javų grūdai. Galima dėstyti labai daug, nes tikrai atlikta didelė analizė. Tačiau manau, kad jūs, turėdami tiek mažai laiko, turite tikėti skaičiais, o abejojantiems galima pateikti ir išsamesnę informaciją.
Ką spėjo nuveikti per kelias dienas Vyriausybė? Trečiadienį buvo apsvarstyta Vyriausybės posėdyje, vakar buvo padarytos korektyvos. Aš trumpai paminėsiu tas priemones, kurios yra jau priimtos, bet dar šiandien jos turi būt pasirašytos. Ir ką dar galima sugalvoti.
Vyriausybė nutarė sudaryti specialųjį finansinės paramos žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo sausros, fondą. Nustatyta, kad specialusis finansinis paramos žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo sausros, fondas formuojamas nukreipiant į jį 50% kredito emisijos — iki 5 mlrd. rublių, 50% gautų iš kredito emisijos palūkanų iki 2,5 mlrd. rublių, iš valstybės biudžeto, padidinus 4 punktais bendrąjį akcizą, iki 2 mlrd. rublių. Į jį bus kaupiamos lėšos, gautos pardavus labdaros būdu gautus grūdus ir kitą produkciją antrajame pusmetyje (jos mes tikimės tik kaip labdaros). Tai galėtų būti iki 4 mlrd. rublių, o 80% lėšų, gautų pardavus iki 1992 metų liepos 1 d. labdaros būdu gautus grūdus ir pašarus, sudarytų iki 1 mlrd. rublių. Specialiojo finansinės paramos žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo sausros, fondo lėšos kaupiamos Lietuvos žemės ūkio banke atskiroje sąskaitoje. Šio fondo lėšomis disponuoja Žemės ūkio ministerija. Specialiojo finansinės paramos žemės ūkiui fondo lėšos naudojamos:
1. Žemės ūkio produkcijos gamintojams, parduodantiems produkciją valstybei, ir vartotojų kooperacijai laikinoms papildomoms subsidijoms 1992 m. antrame pusmetyje mokėti — iki 8,2 mlrd. rublių.
2. Išmokama juridiniams ir fiziniams asmenims pinigai už turimus iki 1993 m. sausio 1 d. veislinius pagrindinės bandos gyvulius ir veršingas telyčias — iki 3,8 mlrd. rublių iš viso. Žemės ūkio produkcijos gamintojų nuostoliams už žuvusius dėl sausros pasėlius iš dalies kompensuoti — iki 1,5 mlrd. rublių. Papildomai paramai ūkininkams iki 1 mlrd. rublių. 1992 m. antrame pusmetyje Jonavos valstybinei įmonei ,,Azotas" ir Kėdainių chemijos gamyklai, tiekiančioms žemės ūkio reikmėms mineralines trąšas, jas atpiginus, sumažinant 15 punktų bendrąjį akcizą ir taikant 15% nuolaidą. Negautos dėl to biudžeto pajamos kompensuojamos padidinus atitinkamu dydžiu bendrąjį akcizą mineralinėms trąšoms, parduodamoms užsienyje. Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Žemės ūkio bankas turi parengti šio nutarimo 4—5 punkto lėšų tvarką ir naudojimą.
Kas čia dar svarbesnio? Energetikos ministerija įpareigojama 30% sumažinti tiekiamų šiltnamių įmonėms dujų kainą, atitinkamai padidinus ją kitiems vartotojams. Iki atskiro Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo sustabdyti akcizo apskaičiavimą ir mokėjimą į biudžetą už išvežamą iš Lietuvos mėsą, pieną ir pieno produktus. Prekybos ir materialinių išteklių ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai pavedama nedelsiant užpildyti neliečiamo maisto produktų rezervą ir per savaitę pateikti pasiūlymų Vyriausybei dėl šio rezervo papildymo. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija turi spręsti valstybinių rezervų kaupimo finansavimą. Čia pat pažymima, kad Lietuvos bankas neįvykdė svarbių Vyriausybės nutarimų dėl kreditinės paramos žemės ūkiui, nevykdomas Vyriausybės nutarimas dėl priešlaikinio atsiskaitymo sustabdymo, o tai nepasiruošus tinkamai, iš esmės paralyžiavo visą atsiskaitymų sistemą. Buvo net atvejų, kai Kauno mieste nebuvo vežama duona, nes nebuvo duodamas benzinas iš anksto neapmokėjus. Tokie ir panašūs dalykai yra labai skaudūs. Juos teko kaip gaisrą likviduoti, bet jie dar tęsiasi. Visa šita neparuošta sistema, dar kartą kartoju, iš esmės yra pagalys į sunkiai besisukantį ekonomikos vežimą. Tai galiu visiškai tvirtai pasakyti.
Be to, Lietuvos bankas įpareigojamas nedelsiant atlikti 2,6 mlrd. rublių vidinę kredito emisiją, kitą emisiją mes jau pusė metų kaip pražiopsojom. Žemės ūkio bankas — atsiskaityti su žemės ūkio bendrovėmis, bendrijomis ir ūkininkais už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.491 ,,Dėl kreditinės paramos" tai yra su įmonėmis, kurioms Rusija neapmokėjo už jai patiektą produkciją. Iki bus atlikta kredito emisija Energetikos ministerija, Prekybos ir materialinių išteklių ministerija, taip pat Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojams kuras, tepalai, mašinų atsarginės dalys, mineralinės trąšos, augalų apsaugos priemonės, sėklos ir elektros energija būtų ritmingai tiekiama, nereikalaujant išankstinio apmokėjimo.
Numatoma uždrausti veislinių gyvulių skerdimą, o kitų gyvulių pardavimo, kur anksčiau buvo draudžiama parduoti mažesnio svorio, draudimas dėl suprantamų aplinkybių yra panaikinamas. Uždraudžiama iš Lietuvos išvežti ankstyvąsias bulves, suvaržomas gyvulių išvežimas iš Lietuvos. Yra pakeitimų nutarime Nr.310. Be abejo, tas nutarimas bus paskelbtas. Mes negalėjom laukti nė vienos dienos, todėl buvo padaryta, ką galėjo padaryti Vyriausybė. Bet taip pat manome, kad reikia skelbti ypatingąją padėtį, kaip tai numatyta įstatymuose, tam, kad būtų galima imtis ir kitų reikalingų priemonių. Tai ne viskas, tai yra pirmieji žingsniai, o vis gilėjanti ir blogėjanti situacija, be abejo, reikalaus ir kitų sprendimų. Manau, kad turim nedaug išteklių, tuo labiau, kad dar prieš sausrą, skaičiuodami šių metų žemės ūkio pajamas ir išlaidas, jau tada matėme, kad trūks 68 mlrd. — t.y. žemės ūkis išleis daugiau negu gaus. Vienu žodžiu, sausra tuos skaičiavimus pakoregavo į katastrofiškai blogąją pusę.
Tiek pradžioj norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Ar bandysime apriboti klausiančiųjų sąrašą, ar nustatysime klausinėjimo laiką? Gal iki 15.30 val. Tikiuosi, kad klausimai ir atsakymai bus trumpi. Iki 15.30 val. Sutarėme? Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau sužinoti, kokia padėtis šiaip Europoje dėl sausros padarinių. Man atrodo, kad kiek mes bedarytume kitokių žygių, vis tiek neišsigelbėsim be tarptautinės pagalbos. Tai gal atsakytumėt, kokia ten padėtis? Kas daroma, ar varpais skambinama, ar ne, kad tokia pagalba būtų?
R.R.SURVILA. Padėtis Europoje analogiška. Skirtumas yra tik tas, kad jie ne per daug dėl to pergyvena, turėdami dideles atsargas ir žinodami, kad tik pakils grūdų kaina ir jie galės realizuoti savo didžiules atsargas. Todėl mes jau kreipėmės, Vyriausybė kreipėsi į kai kurias pasaulio valstybes, taip pat į tokias organizacijas, kaip ,,Bendroji rinka" ir kitas, prašydama pagalbos. Be to, yra priimtas nutarimas, aš jo nepaminėjau, čia kitas nutarimas dėl valiutinių ir kitų resursų mobilizavimo, kad skubiai būtų perkami maistiniai grūdai, nes jie, be abejo, pabrangs. Labdaros, o mes jos prašome apie 1 mln. tonų, žinoma, garantijos nėra tokios tvirtos, kad mes galėtume neapsidrausti kitaip. O Europoje padėtis tokia pat, patikėkit manim, šiandien aš su švedais kalbėjau. Jie apgailestauja, bet dėl suprantamų priežasčių situacija ten kitokia.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, turbūt jūs pateikėte vidutinius Respublikos nuostolių skaičius. Kokie yra blogiausi, kur blogiausia padėtis ir kokie maždaug nuostoliai gali būti?
R.R.SURVILA. Blogiausia padėtis yra rytiniuose rajonuose, kur lengvos žemės, tokiuose kaip Zarasų, Trakų, Ignalinos. Aš galėčiau išvardyti bent 10 ir kai kuriuos kitus rajonus, kur dalis dirvų yra kitokių, nors kritulių skaičius praktiškai labai mažai svyruoja. Dotuodami gyvulius, mes kaip tik siūlome Vyriausybei diferencijuoti pagal žemės balus. Mes ir iki šiol tų rajonų neremdavom iš esmės, o šiais metais sausros sąlygomis jie nukentėjo daugiau, nes, matyt, dalis vasarinių pasėlių nebus tinkami iš viso nuimti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Man atrodo, gerbiamieji kolegos, kad mes visi puikiai suvokiame ir matome, kokia tragiška padėtis yra susidariusi žemės ūkyje dėl sausros. Manau, kad čia didelių klausimų ar ypatingos informacijos jau nereikia. Visa tai yra akivaizdu. Aš norėčiau grįžti prie sprendimų, tai yra prie to nutarimo, kurį ponas ministras siūlo. Jis siūlo du punktus, kurie man kelia didžiulių abejonių. Pirmas punktas tai akcizo mokesčio didinimas 4 %. Ar jūs bent pabandėte įvertinti, kokią sausrą tai sukels kitose ekonomikos srityse? Tokio didinimo pasekmės gali būti itin liūdnos. Visa mūsų ekonomika jau yra praktiškai prispausta pernelyg didelių mokesčių. Ir štai dabar, bandydami gelbėti vieną sritį, mes keliame mokesčius kitoje.
Antra problema, kuri man sunkiai suvokiama, tai yra įrašymas: skelbti ypatingąją padėtį. Aš nežinau, ar jūs bent pavartėte patį įstatymą dėl ypatingosios padėties ir ar jis toks yra jūsų nuomone? Kaip čia mes ruošiamės, ką visa tai reiškia?
R.R.SURVILA. Aš iš karto atsakysiu į antrąjį klausimą. Šitas nutarimas yra ruoštas Teisingumo ministerijoje. Ji turbūt ir pakomentuos. O dėl mokesčių padidinimo 4%, matot, vienaip ar kitaip aš negaliu užimti tos pozicijos ir manau, kad ji teisinga. Jau keliolika mėnesių žemės ūkio gamintojai dėl kainų žirklių turi didžiulių nuostolių. Žemės ūkio produkcijos kainos visą laiką buvo limituojamos, stabdomos. Tik paskutiniais mėnesiais daugiau ar mažiau jos yra paleistos. Tuo tarpu žemės ūkio gamintojai visas žaliavas pirko monopolinėm kainom. Ir vien dėl to, sakau, prieš sausrą jau buvo numatytas 8 mlrd. rublių nuostolis žemės ūkiui. Taigi didindami šitą mokestį mes turim vieną iš šaltinių gauti papildomų pajamų. Aš siūliau dar šaltinių, bet Vyriausybė neranda. Aš žinau, kad nepopuliaru didinti mokesčius, bet kai krašte susidaro katastrofa, kai yra klausimas, ar viską pirkti už valiutą, ar dar gelbėti tai, ką galima išgelbėti, tai, matyt, visi turi susiveržti diržus nežiūrint, kur jie gyvena — kaime ar mieste.
Kainos jau: atsimušė į mokią paklausą. Ir kiaušiniai, galų gale ir ta pati mėsa. Jau mes jos nebeturim kur dėti, nes jos nenuperka.
PIRMININKAS. Deputatas Petras Poškus.
P.POŠKUS. Ar galima tik klausti, ar galima ir repliką arba pasisakyti?
PIRMININKAS. Kol kas klausimai.
P.POŠKUS.. Tik klausimai.
PIRMININKAS. Aš paliksiu jus sąraše po klausimų. Deputatas Jonas Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis ministre, toje komisijoje dėl sausros padarinių yra ir V.Židonis, prekybos ir materialinių išteklių ministras. Jo salėje nėra. Gal jūs galėtumėte atsakyti, ar svarstėte situaciją ne tik žemės ūkyje, bet ir visos Respublikos mastu dėl maisto produktų? Jau dabar matome, kad rudenį ir žiemą turbūt būsim priversti įvesti kokią nors kortelių sistemą, kad galėtume išmaitinti Lietuvos žmones. Sakykite, ar yra suvesti šių išteklių balansai? Kas numatoma, kad kuo greičiau būtų padaryti kokie nors žingsniai, kad vėliau būtų lengviau? Aš turiu minty augalinės kilmės maisto produktus. Tai miltai, cukrus ir panašiai.
R.R.SURVILA. Turint galvoje, kad ta komisija tik pirmadienį sudaryta... Žemės ūkio ministerija ėmėsi to darbo kuo greičiau, o komisija, tiesą sakant, posėdžiavo mažai. Bet tai, ko jūs klausėte, praktiškai yra žinoma. Gyvulių balansą, prognozes gyvulių skaičiui, mėsos, pieno balansą šiems ir kitiems metams mes atlikome. Jie rado štai ką. Žinoma, kasdien situacija keičiasi. Kitais metais mes galim aprūpinti tik Lietuvos poreikius. Galima tai padaryti. Pagal tai, ką turim šiandien, galim patenkinti minimalius Lietuvos poreikius. Dabar turim mažinti gyvulių skaičių. Turim visai kitaip dirbti planuodami gyvulių skaičių naujiems metams, skerdimą ir visa kita. Skubiai turim didinti atsargas, valstybinius rezervus, kiek galima konservų. Tiesa, turim nepakankamai šaldytuvų ir kažin ko prikaupti negalime. Bet sviesto, sūrių, konservų ir visa kita mes kaupsime. Ir mažindami gyvulių skaičių mes, suprantama, turėsim daugiau mėsos. Turėsim karvių nuo 800 tūkstančių iki 600 tūkstančių ir panašiai Kiaulių skaičius sumažės 50%. Tokia situacija.
Apie augalinius produktus. Cukrus. Svarbiausia yra cukrus. Praėjusių metų derlius garantavo 40% apsirūpinimą cukrumi. Kitą dalį atsiveždavome kaip pusfabrikačius. Dabar ateina laikas, kai mes turėsim jį paprasčiausiai pirkti. Cukraus pasaulinė kaina 30 centų. Tai maždaug atitinka 70 rublių ta kaina, kuri jau dabar ateina pas mus į rinką.
Taigi tokios būtų galimos pirkimo galimybės. Tačiau tokiu atveju mūsų cukraus pramonė, runkelių augintojai jau kitais metais turėtų tokią konkurenciją, kuri juos tiesiog žlugdytų. Todėl mes numatėm tam tikras priemones, kaip apsaugoti savo pramonę nuo tokių dalykų. Tačiau šių metų runkelių derlius, kurį dabar galima dar prognozuoti, bet labai liūdnai, atves, matyt, prie to, kad cukrų mes turėsim pirkti. Situacija su cukrumi yra bloga.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis seniūne, pirmiausia aš taip pat prašau palikti mane sąraše, o gerbiamajam ministrui turiu du klausimus. Pirmas. Iš tikrųjų, čia labai gerai numatėte, kad bus išmokos už išlaikytas iki metų pabaigos melžiamas karves ir paršavedes. O kada tos išmokos bus išmokamos? Ar po Naujųjų metų? Kitiems žmonėms reikės ir pašarų nusipirkti, kad jie galėtų jas išlaikyti iki to laiko. Kada tos išmokos planuojamos? Ir antras klausimas: kokia struktūra bus vietose? Ar bus savivaldybėse kokios specialios komisijos, kurios iš tikrųjų realiai pamatuos, kokie yra nuostoliai, kurie žmonės turėjo tų nuostolių, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Ar bus sudarytos kokios ypatingos komisijos, ar dar kažkas? Kokia struktūra vietose? Kas nustatys, kiek reikia mokėti, kam mokėti, kokie tie nuostoliai? Ačiū.
R.R.SURVILA. Žinoma, visas mechanizmas, kaip dabar madinga kalbėti, dar tik bus sudarytas per vieną savaitę. Tiek tam duota laiko. Aš sutinku, kad tai yra rizikingas punktas. Mes ieškojom būdų, kaip padaryti du dalykus. Vienas dalykas diferencijuoti rajonus pagal žemes. Ten tai numatyta pagal žemes eina dotavimas. Antra, paskatinti žmones išlaikyti paršavedes, karves ir kitus veislinius gyvulius bendrovėse bei visuose kituose objektuose. Galbūt žmogus, žinodamas, kad jis gaus tegu ir nedidelę sumą, imsis dabar dalgio. Nors ir taip tie žmonės dirba dieną naktį šienaudami, nes vienintelis šienas dar dabar, tiesą sakant, eina į daržines, o visi kiti pašarai abejotini. Taigi tai paskatins daugiau pasiruošti ir išlaikyti tą gyvulį. Kiti kritikai sako, kad laikys gyvulius tik tam, kad išlaikytų, kad išlaikytų ragus. Aš nemanau, kad savininkas dabartinėmis sąlygomis šitaip elgsis, jeigu jis neturės galimybių išlaikyti tą gyvulį. Bet tam tikra parama bus. Dėl išmokėjimo terminų. Taip, po Naujųjų metų tektų išmokėti tuos pinigus ir sukurti mechanizmą. Bet galėsim pasitarti, kaip tai realizuoti artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ulba.
A. V.ULBA. Gerbiamasis seniūne, aš neturiu klausimų ministrui. Aš norėsiu kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Gerbiamasis ministre, gal jūs galite pasakyti ką nors konkretesnio dėl atsiskaitymo su žemdirbiais už parduotą produkciją? Jums, be abejo, žinoma, kad jau trečias mėnuo neišmokami pinigai už pristatytą produkciją į mėsos ir pieno kombinatus?
R.R.SURVILA. Čia labai populiarus klausimas ir atsakymą norėčiau gauti čia, nes Lietuvoje nėra kur daugiau gauti atsakymo. Apgailestauju, kad to atsakymo aš negavau prieš 3 mėnesius, prieš 2 mėnesius, prieš mėnesį. Kaip aš įsivaizduoju, jūs turite kitų oratorių šioje tribūnoje, kurie taip pat turbūt dėstė ne sykį šią situaciją. Situacija labai paprasta. Mes siuntinėjam žmones iš įmonių į tas įmones, kurios neatsiskaitė. Mes važinėjam pas Maskvos vyriausybę ieškoti tų pinigų. Mes krovėm mėsą, pieną todėl, kad mums reikėjo krauti pagal tarpvalstybines sutartis. Dabar jau nutraukėm krovimą. Tai buvo labai aiškiai užrašyta — už naftą ir kitus dalykus. Taigi turbūt žemdirbių arba maisto pramonės kaltė čia yra minimali, kad nevykdė savo įsipareigojimų. Tai, kad Rusija atsiliko, iš karto atsilikdavo, o paskutiniu metu ir visai nemoka, tai čia ne nuo manęs priklausanti problema. Tačiau, matyt, šitame drumstame vandenyje, kuriame sėkmingai žvejoja avantiūristai iš kitų finansinių institucijų buvusioje Sąjungoje, matyt, jie dirba gudriau ir sėkmingiau negu mes čia. Ir štai rezultatas mes turime paėmę apie 11 milijardų kreditą, jau užskaitys jį mums, kad mes mokėjom už naftą, o mes savo ruožtu nesugebėjom kredituoti savo žmonių, kad jie galėtų atsivežti prekių ar kitaip atsilyginti čia vietoje. Neįsivaizduoju aš kitaip šito mechanizmo.
Kas gi bus dabar? Gal pavyks arba namudinėmis priemonėmis, kokias gali Žemės ūkio ministerija, kaip aš sakiau, siųsdama žmones ir t.t., arba valstybinėmis priemonėmis pasiimti tuos pinigus. Bet ir tai bus labai blogai, nes jau per daug uždelsta su atsiskaitymais. Žmonės neturi už ką nusipirkti benzino ir visų kitų dalykų. Lietuvoje mes patys, aš antrą kartą kartoju toje tribūnoje, patys turime tą dalyką išspręsti, nes daugiau nėra kam pasaulyje spręsti tų dalykų. Jeigu mes negalim ar nenorim spręsti, tai atsakymas, pone Karobli, yra šitoks.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau ir kalbėti, bet dabar, gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Sakykite, ką, jūsų nuomone, reiškia ypatingoji padėtis? Gal galėtumėte paryškinti mums visiems? Ir antra, kodėl, jūsų nuomone, nedirba didelė dalis, vidutiniškai apie pusę, laistymo agregatų?
R.R.SURVILA. Dėl ypatingosios padėties. Aš kartoju: Teisingumo ministerija turbūt paaiškins. Mano supratimu, čia siejama su Įmonių įstatymu, kad tokiu atveju įmonės administracija gali turėti daugiau teisių, geriau organizuos darbus ir t.t. Tik tiek. Man nesvarbu, kaip tai vadinsis. Man svarbu, kad būtų įvardyta pasauliui, nes tai turi tam tikrą reikšmę. Kada mes kreipiamės į visus, ir parlamentas savo dėmesį parodo šitai situacijai, tai visai kitas dalykas. Tiek man reikalingas tas nutarimas. Dėl agregatų. Dalis agregatų nedirba, bet čia toli gražu ne panacėja nuo šitos sausros. Čia energetiniai ir techniniai dalykai, apsileidimas. Tai aš turiu pripažinti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Aš noriu kalbėti.
PIRMININKAS. Ir deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Pone pirmininke, man rodos, ir diskusijose aš užrašytas, taip?
PIRMININKAS. Taip.
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas dvipusis. Pirma, ką daro Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija, kad vis dėlto galima būtų ištaisyti tas klaidas, kurios buvo padarytos dėl pašarinių grūdų įsigijimo? Tarkim, buvo siūlytas Kanados variantas, kad paukštynai nebūtų išpjaunami ir išliktų gyvulininkystės kompleksai. Viena pusė. Ir antra. Vis dėlto kaip Vyriausybė galvoja spręsti apmokėjimą gamintojams už žemės ūkio produkciją valiuta? Už reikalingą strateginę žemės ūkio produkciją tiek pardavimui, tiek jau dabar kaupimui ir žmonių aprūpinimui? Buvo žadėta už kvietgrūdžius, už tinkamus grūdus miltams mokėti valiuta. Vyriausybinis sprendimas priimtas. Deja, realizacijos nejaučiama.
R.R.SURVILA. Ten iš dalies, taip? Ten 10 dolerių ir t.t.?
E.GRAKAUSKAS. Taip.
R.R.SURVILA. Matot, tie variantai iš dalies buvo nepakankamai paruošti. Galbūt ir mūsų įstatymai nebuvo tinkami priimti tokius variantus. Po to mes skelbėme ne kartą ambasadų lygiu, kitaip ieškodami partnerių, kurie galėtų bendradarbiauti su mūsų kompleksais ir paukštynais. Tačiau šitie hipopotamai nelabai didelį susidomėjimą kelia normaliam verslininkui.
Dėl apmokėjimo valiuta yra sudėtingas dalykas. Aš žinau tik viena. Mes dabar manom, kad grūdų kaina bus apie 1214 tūkst. rublių. Tokia supirkimo kaina viename iš mūsų nutarimų jau projektuojama. Ir turbūt nuo tos kainos iki dolerinės kainos jau labai nebetoli. Na, o kad mes turėtumėm valiutos tiems dalykams, aš nelabai tikiu. Tą, ką mes gaunam, vos užtenka herbicidams, būtiniausiems dalykams ir labai mažiems kiekiams pašarinių priedų. Tos valiutos mes neturėsim nei viduje, nei išorėje. Reikės žiūrėti. Aš dar nežinau, už kokius pinigus mes pirksim, bet už grūdus reikės mokėti labai didelę kainą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Baigėsi klausimams skirtas laikas. Yra deputatų, kurie užsirašė ir nori pasisakyti. Tačiau aš primenu, kad šiam klausimui yra skirta valanda, t.y. iki 16 valandos. Todėl turėtume sutarti ir trumpiau kalbėti. Aš dabar laukiu, gal Ministras Pirmininkas taip pat nori šiuo klausimu pasisakyti? Ar Ministras Pirmininkas norės pasisakyti šiuo klausimu? Pačioj pabaigoj? Gerai. Tada susitarkime taip, kad kalbėtume irgi ne ilgiau kaip 5 minutes. Kadangi buvo paminėta Teisingumo ministerija, tai žodis trumpai ministro pavaduotojui ponui Z.Juknevičiui. Ar jūs pranešimą norit daryti? Po to ruošiasi kalbėti deputatas Petras Poškus ir ponas L.Milčius.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, visiems mums, aišku, kad padėtis ypatinga ne tik žemės ūkyje dėl sausros. Galima ją vadinti ir BidlamBite, stichine nelaime. Kai Teisingumo ministerija gavo Vyriausybės pavedimą parengti Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą, mes atsiminėm; kad čia esame svarstę ilgai ir nepriėmę įstatymo dėl nepaprastosios, padėties paskelbimo. Tada mes manėm, kad toks įstatymas gali būti tik dėl politinių dalykų ir jo nepriėmėm. Šitokio nutarimo juridinį pagrindą radom Įmonių įstatymo 14 straipsnyje, kuriame kalbama, kad ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu paskelbus ypatingąją padėtį ar tam tikrą teritoriją nelaimės rajonu, įmonės privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba vietos savivaldybės organų nurodymus". Taigi svarbiausia yra tokio nutarimo turinys, ar mes jį pavadinsim nutarimu dėl ypatingosios padėties, ar nelaimės rajonu. Mes jį pavadinom nutarimu dėl ypatingosios padėties paskelbimo, nes nelaimės rajonu skelbiama tam tikra teritorija, o šiuo atveju, man atrodo, ir visiems mums turbūt vienodai atrodo, kad sausros apimta visa Lietuva. Esmė ta, kad, paskelbus tokią padėtį, žemės ūkio bendrovės privalo vykdyti Vyriausybės nutarimus nežiūrint jų teisių pagal Įmonės įstatymą. Paskelbus nelaimės rajonu, be abejo, viena pirmenybė yra tokia, kad tada tarptautinis Raudonasis Kryžius gali laisvai teikti pagalbą ir įvažiuoti į teritoriją. Tačiau dėl to aš visiškai nekviečiu ginčytis. Kaip bepavadintume, svarbu tai, koks bus nutarimo turinys, kokius įgaliojimus suteiksime Vyriausybei, savivaldybėms ir kokias priemones numatysim. Aš tik tiek norėjau paaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Juknevičiau. Kreipiuosi į jus kaip į teisininką ir noriu pasiteirauti, ar galima mokesčių mastą, tai yra bendrojo akcizo mokestį, pakeisti nutarimu? Ar čia nereikalingas įstatymas? Reikalingas įstatymas, būtent įstatymo reikalas yra mokesčio keitimas. Taip sakant, forma turėtų skirtis. O dabar iki 5 minučių pasisako deputatas Petras Poškus. Ruošiasi deputatas L.Milčius.
P.POŠKUS. Gerbiamieji deputatai, ne vienas prieš tai kalbėjęs pažymėjo, kad prasidėjo rinkiminis šou. Tačiau neaišku, kas yra dalyviai. Man atrodo, kad visi dalyviai tie, kurie ruošiasi balotiruotis. Todėl ir neaišku. Žinoma, atsirado labai daug remiančių žemės ūkį, prijaučiančių ir jau pasiūliusių vos ne užuojautą žemdirbiams. Tačiau šiandien, rimtai kalbant, man atrodo, kad pirmiausia reiktų pasižiūrėti tais klausimais priimtus nutarimus. Prieš kažkiek laiko, berods gegužės mėnesį, šioje salėje buvo priimtas nutarimas dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti. Ar kas nors pasidomėjo, kaip jis vykdomas? Deja, jis vykdomas labai blogai. Po to Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo salėje, pirmininkaujant gerbiamajam V.Landsbergiui, dalyvaujant gerbiamajam premjerui, gerbiamajam ministrui R.Survilai, agropramoninio banko pirmininkui P.Vilūnui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui ir daugeliui kitų pareigūnų, visuomeninių organizacijų atstovų, vyko pasitarimas. Posėdžiavome iki 24 valandos. Tai buvo neseniai. Buvo priimta gerų nutarimų, sutarėm, kad liepos mėnesio pabaigoje vėl susitiksim ir pažiūrėsim, kaip vykdomi tie nutarimai. Ten, sakyčiau, vyko konstruktyvus pokalbis, tačiau nutarimas veja nutarimą. Ano neįvykdėme, kažkas iniciatyvą parodė ir vėl naują priimame, vėl svarstome žemės ūkį. Ir taip toliau. Neįvykdę vienų, jau svarstome naujus. Todėl šiuo klausimu reikėtų laikytis elementariausios tvarkos, kaip viską reiktų daryti ir kas kontroliuotų šituos klausimus. Į tą pasitarimą, kuris vyko Prezidiumo salėje, atėjo, sakyčiau, suinteresuoti žemės ūkiu žmonės, dalyvavo tie, kuriems tikrai reklamos nereikia, nes ten nebuvo radijo transliacijos. Atėjo ir pateikė konkrečių pasiūlymų.
O šiandien, susipažinau su nutarimu, žiūriu į šį nutarimą ir man kyla abejonių, pavyzdžiui, dėl 4 punkto. ,,Įpareigoti Lietuvos banką, suderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, 50% gautų iš kredito emisijos palūkanų ir iki 50% pačios kredito emisijos lėšų skirti sausros padarinių likvidavimui." Viskas būtų lyg ir natūralu. Tačiau įdomu, ką pasakys gerbiamasis V.Baldišis, kaip tą emisiją jis išaiškintų. Jeigu tai tik oru dengta, tai ar Lietuvai yra naudos iš tokios emisijos? Ar patys savęs neapgaudinėjam? Tad aš norėčiau šitai gerai išsiaiškinti, suprasti ir noriu, kad Lietuvos žmonės viską žinotų, kaip yra iš tikrųjų.
Kitas klausimas dėl tų 4% akcizo. Daug kas kaltina Aukščiausiąją Tarybą, kad akcizą sumažinom, tačiau jis nuo liepos mėnesio jau yra 18%, o čia siūloma 4%. Pramonininkų čia nedaug, aš esu žemdirbys, nenorėčiau ginti pramonės, bet ar tai nėra ėmimas iš vienos kišenės ir perdėjimas į kitą? Šitai reikia labai gerai išanalizuoti. Ar čia jau išeitis?
Dar vieną pastabą turiu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės liepos mėnesio nutarimo 1 priedo. Išmokos, mokamos dotacijos žemės ūkio įmonėms, ūkininkams, ūkinėms bendrovėms ir bendrijoms už išlaikytas iki metų pabaigos melžiamas karves ir paršavedes. Čia yra diferencijuota pagal žemės balus. Gal ir geras sumanymas šiuo ypatingu atveju, tačiau aš norėčiau išsiaiškinti, ar tie balai, pavyzdžiui, iki 25 balų, nuo 25 iki 30, ar tie balai yra rajono vidurkis, ar bus diferencijuota pagal atskiras bendroves, pagal buvusius ūkius? Šito aiškumo nėra, ir paminėta aukščiausia riba — 40 balų. Ar žemė virš 40 balų nenukentėjo? Aš prašyčiau palikti ir virš 40 balų bent minimalią 1000 rublių normą. Tokios būtų mano pastabos.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Deputatas L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, savo pasisakymą, kad ir labai trumpą, norėčiau suskirstyti į dvi dalis. Pirma, kaip ir ne vienam iš jūsų, pastarąjį savaitgalį man teko pavažinėti po Kauno rajoną ir matyti ne vien išdegusią, sausą ir baltą žolę, bet ir iš tikrųjų ugnies apimtas ganyklas. Mačiau ugnį Kauno rajono Ežerėlio buvusiuose durpynuose ir kitur. Kaip mes bekalbėsim, parama žemės ūkiui bus efektyvi tik tada, kai tam bus skirta reikiamų lėšų. Mes galime užjausti ar neužjausti, galime priimti vienus ar kitus nutarimus, tačiau turi būti reali parama. Kokia ta reali parama, kaip surasti tų pinigų, kaip surasti tų lėšų, tai štai, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komisija, Biudžeto komisija ir visi kartu galvokime. Žemdirbys daug ką įveikia, bet jis negali šitos nelaimės įveikti vienas. Reikia ta nelaime pasidalyti visiems. Negali vienas pakenčiamai gerai gyventi, o kitas visai prastai gyventi. Atėjo toks momentas. Aš nesakau, kad verslininkai labai gerai gyvena, kad pramonininkai gerai gyvena, bet nuo šios nelaimės pirmiausia nukentėjo žemdirbys.
Štai dėl to nutarimo 5 punkto, kur siūloma akcizo mokestį padidinti 4%. Betgi mes ir prieš tai galvojome, kad akcizo mokestis turėjo būti 25%. Jeigu mes jį būtume nustatę 20%, o ne nusileidę iki 15%, gal dabar situacija būtų geresnė, gal ir Vyriausybė nebūtų buvusi priversta daryti karštligiškų sprendimų ir ieškoti tų pinigų iš kitų šaltinių. Aš nedaug mačiau pasaulio šalių, bet detaliau teko susipažinti su mokesčiais Danijoje ir Prancūzijoje. Kai imi lyginti, atrodo, kad iš tiesų ten mokesčiai yra gerokai didesni negu mūsų. Ir nieko nepadarysi, tokia yra realybė, taip turi būti. Todėl norim ar nenorim, bet šiandien mes turim ieškoti, kur rasti tuos milijardus. Tegul ekonomistai ir finansininkai aiškinasi, ar duos efektą, ar neduos.
Dabar toliau, kalbame apie žemės ūkį, gerai. Bet štai yra tokie miesteliai Vilkija, Kulautuva, Batniava, kur žmonėms reikia geriamąjį vandenį atsivežti. Savivaldybės jau neturi lėšų ir negali laukti nutarimo ar ko kito. Štai sako: neturim lėšų, neturim pinigų, nėra kaip tą geriamąjį vandenį žmonėms atvežti. Štai kad ir Batniavoje: norint sutvarkyti prieš metus nugriuvusį vandentiekio bokštą ir visa kita, reikia 4 milijonų rublių. Ir tokių bėdų yra daug kur. Ir šiandien nėra ko laukti. Aš manyčiau, kad savivaldybėse turi būti sudarytos ypatingos komisijos, ir ten, kur išlaidos susijusios su geriamojo vandens pristatymu, jau šiomis dienomis turi būti iš biudžeto numatytas finansavimas. Kai kur reikalai eina lengviau. Mes Vilniuje visą dieną turime vandens. Bet kitur sugebama vandenį duoti per parą tik vieną valandą arba dvi, o kitur reikia jį tiesiog vežte atvežti.
Štai tokios problemos, tokie klausimai. Taigi viens kito daug neagituodami žiūrėkime, kur yra realių pinigų, o kur jų iš tikrųjų nėra. Aš kviečiu visus labai suprasti ir tą sunkią naštą pasidalyti visiems: ir pramonininkams, ir biudžeto įstaigų darbuotojams. Padėkime žemdirbiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ulba. Ruošiasi deputatas J.Mačys.
A.V.ULBA. Gerbiamieji deputatai, aš turiu prieš save du nutarimus, kurių vieną ruošia Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė, o antrąjį Nuosaikiųjų frakcija. Galiu pasakyti tiek, kad nutarime, kurį ruošė Vyriausybė, yra parašyta: ,,dėl ypatingosios padėties Lietuvos žemės ūky paskelbimo". Man tai labai primena ypatingąją padėtį Karabache. Ir tas terminas nelabai yra tinkamas. Juo labiau, kad neseniai, praeitą savaitę, kada buvo transliuojama per televiziją iš Kaliningrado srities, vienas iš lyderių paskelbė Kaliningradą stichinės nelaimės sritimi. Man atrodo, kad geriau čia tiktų pasakyti taip: ,,dėl stichinės nelaimės Lietuvos žemės ūkyje paskelbimo". Tai galėtume pataisyti.
Dėl tų nutarimų norėčiau tiek pasakyti. Man atrodo, kad to nutarimo, kurį ruošė Nuosaikiųjų frakcija, nereikėtų imti pagrindu. Geriausiai paruoštas yra Vyriausybės nutarimas. Jis yra, matyt, su specialistais ruoštas ir yra teisingas, jo nereikėtų taisyti. Tačiau norėtųsi pasakyti, kokius klausimus kėlė gerbiamasis deputatas J.Tamulis. Aš norėčiau atsakyti kaip specialistas. Eidamas į popietinį posėdį, aš specialiai nuėjau išgerti stiklinę vandens. Stiklinė vandens kainuoja 2 rublius, stiklinė kefyro 1,6 rub., praskiestų su vandeniu sulčių stiklinė 3,60 rub., o kompotas (mane L.Sabutis pataiso), kompotas — 8 rublius. Man atrodo, kad viskas žemdirbiams dabar turėtų būti atvirkščiai. Vandenį, kaip bebūtų, nors sausra, vandens trūksta, bet geriamojo vandens užteks ir Vilniaus mieste, ir Kaune, ir visame pajūryje, visur kitur. Taip rašo ir laikraščiuose. Todėl visos priemonės, kuriomis dabar skatinama žemės ūkį patempti į priekį ir padėti valstiečiams, ūkininkams, bendrovėms ir dar visokioms žemės ūkio įmonėms, yra geros. Man keista, kad mano kolega P.Poškus ieško kabliukų, kad čia negerai, čia kažkur dings. Gerbiamasis A.Rudys, Biudžeto komisijos pirmininkas, pritarė. Man atrodo, mums reikia rasti kompromisą ir nukreipti ką tik galima, ką siūlo Vyriausybė, reikia pritarti, viską reikia paimti, nesvarbu iš kieno kišenės, kad tik žemdirbys gautų. Stichinė nelaimė yra didelė. Aš nenoriu kartotis. Mūsų ministras labai tiksliai pasakė, kiek bus derliaus, kiek reikės iš ko pirkti, kas bus daroma. Visomis priemonėmis turi būti išlaikomi veisliniai gyvuliai, sėkla. Dabar turime pasiruošti žiemkenčių sėjai, kad Dievas duotų visiems sveikatos ir viskas būtų nušienauta. Respublikoje galite paskraidyti lėktuvais — dar koks trečdalis pievų, ganyklų, žalienų nešienauta, o kai kur net užsidega, nes jau baigia nudžiūti žolė. Reikia nupjauti žolę, reikia sutvarkyti. Kiti sako: trūksta kuro. Man atrodo, dėl kuro irgi yra blogai. Žemdirbiams kuro kainos labai sukeltos, bet, kiek žinau, Vyriausybė tą klausimą svarstė, žada padėti. Reikia mesti visas jėgas, ką galima, kad tas išaugintas derlius dabar nesudegtų, o būtų nuimtas ir sutvarkytas.
Labai ačiū chemijos darbuotojams, gerbiamajam B.Lubiui, kuris pasiryžo žemdirbiams padėti. Lietaus vis tiek bus. Mes vis svajojom, kad ant Švento Jono užlis, ant Švento Povilo užlis, o dabar jau turėsim greit ir Šventą Oną, reikės pjauti javus, o dar neužlijo. Bet tikėkimės, kad užlis. Mes turėsime atolo, jį reikės nuimti, reikės sukaupti kuro. Valstiečiai turi turėti kuro, reikia turėti ir tepalų, nes reikės dar atolą imti.
Visi agronomai žino, kad paprastai po sausros būna derlingi metai. Aš norėčiau paprašyti visų čia sėdinčių deputatų, kad dabar ne laikas konfrontuoti, o laikas daryti tai, ką siūlo ir Vyriausybė, ir specialistai, ir ministras. Mes turime sutelkti jėgas, balsuoti už tai, kuo konkrečiai bus padedama valstiečiams. Jie turi girdėti, kokia bus konkreti parama, ko jiems reikia, kad būtų padėta. Nė vienas paimtas iš kitos kišenės procentas nebus blogas, jeigu jis atsidurs valstiečio ar ūkininko kišenėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Mačys. Ruošiasi deputatas L.Sabutis.
J.MAČYS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji svečiai! Iš tikrųjų Lietuvą ištiko didelė stichinė nelaimė. Aš visiškai pritariu savo kolegos A.Ulbos mintims, kad dabar tiek parlamentarai, tiek Vyriausybė, tiek savivaldybių, tiek bendrovių darbuotojai, tiek ir visi Lietuvos kaimo žmonės turim vieningai siekti, kad šitos stichinės nelaimės padariniai būtų kuo mažesni. Visų pirma, turime stengtis padaryti viską, ką galim. Netrukus, galbūt ir ateinančią savaitę Respublikoje prasideda derliaus nuėmimas. Pirmiausia turbūt bus nuimami žiemkenčiai. Dar yra kelios dienos, reikia tinkamai pasiruošti, kad ne tik surinktume visus grūdus, kurie užaugo ir išliko, bet kad tinkamai surinktume ir išsaugotume šiaudus, kuriais galime papildyti stambiųjų pašarų rezervus, kad juos tinkamai sukrautume ir tinkamai sunaudotume, nes jie iš tikrųjų šiais metais turės aukso vertę. O tam, kad tinkamai būtų pasiruošta šiems darbams, žemdirbiams reikia padėti materialiai. Visų pirma, kad jie turėtų už ką nusipirkti atsarginių dalių, kad jie būtų apsirūpinę, kaip čia buvo minėta, ir tepalais, ir degalais, kad jie turėtų kitų išlaidų. Tam reikia skirti tuoj pat kreditų, aš jau nekalbu apie tai, kad jiems reikia skolas grąžinti, kurios dar negrąžintos. Tie kreditai turėtų būti beprocentiniai, ne taip, kaip yra šiuo metu. Žmonės negauna nuosavų pinigų ne dėl jų kaltės. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajonas šiuo metu paėmęs 4 milijonus trumpalaikių paskolų. Jie turi savo pinigų apie šimtą milijonų, tačiau jų neišmoka valstybė, o jiems už tas trumpalaikes paskolas reikia mokėti labai didelius procentus. Taip yra, aš sakyčiau, dėl visų mūsų kaltės. Reikia padaryti viską, kad ta padėtis jau šiomis dienomis pagerėtų.
Toliau. Čia buvo minėta vietinė parama, taip sakant parama iš vietinių resursų, iš kredito emisijos ir taip toliau. Bet visgi tos paskolos, kuri bus gaunama iš užsienio, reikėtų skirti ne 10%, kaip čia anksčiau buvo minėta, o ne mažiau kaip pusę gaunamos paskolos. Tai būtų tikrai rimta ir juntama pagalba žemės ūkiui.
Toliau. Susidarė sunkumų su produktų realizavimu. Labai malonu buvo išgirsti, kad į Maskvą produktai nevežami be išankstinio apmokėjimo garantijų. Tai nemaža pažanga. Man atrodytų, kad tiems produktams, kurie atlieka nuo Respublikos reikmių, reikėtų ieškoti naujų rinkų pasaulyje ir parduoti juos ne tik į Rytų šalis, bet parduoti galbūt ir Afrikos valstybėms. Tokių pasiūlymų, man atrodo, buvo. Gautą valiutą galima būtų panaudoti žemės ūkio reikmėms.
Baigdamas noriu pasakyti, kad visgi parama žemės ūkiui bus. Ir ji bus visiškai pakankama. Bet jeigu mes nepasirengsime ir reikiamai nekontroliuosime, kaip naudojamos tos lėšos, tai gali panašiai atsitikti, kaip pereitais metais atsitiko, kada ūkininkams buvo skiriama nemaža dotacija, o tie pinigai nuplaukė ne ten, kur reikėjo. Todėl turi būti iš anksto pasirengta ir reikiamai kontroliuojama.
Lietuva pergyveno daug nelaimių. Tai buvo ir sausros, ir šlapi metai, buvo ir maras, ir badas. Lietuva išgyveno, išgyvens ir dabar, tik reikia nepasimesti, viską gerai apskaičiuoti ir nuostolius sumažinti iki minimumo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Repliką tars deputatas L.Sabutis. Ruošiasi deputatas A.Ražauskas.
L.SABUTIS. Svarstomu klausimu man parūpo du momentai. Pirmiausia, pateikiant pagrindinį klausimą, manau, kad kalbės dar premjeras, o gal ir tie žmonės, kurie nutuokia žemės ūkio reikalus, galės atsakyti. Ar tikrai galės būti suteikta Lietuvai kokia nors pagalba kokiu nors būdu ir kas tai galėtų padaryti? Tai vienas dalykas. Antra, mes, be abejo, neprognozavom ir nesiruošėm šitokiai ilgai sausrai. Tačiau irgi rūpi, kad neūkiškai panaudojamos bent tos galimybės, kurios buvo. Sakysim, kodėl nedirba Lietuvoje įrengtos drėkinimo sistemos?
Kitas dalykas dėl pačios formuluotės ,,dabartinio režimo". Aš vis dėlto pritarčiau tai pateiktai minčiai, jog reikia priimti nutarimą dėl stichinės nelaimės paskelbimo Lietuvos žemės ūkyje ir Vyriausybei suteikti visus įgaliojimus, kurie suteikiami ypatingai sunkiu laikotarpiu. Ir būtent šiuo atveju Vyriausybė turėtų būti neribojama kokiomis nors specialiomis normomis, o jeigu iškiltų būtinumas, tai galėtų galų gale spręsti ir Aukščiausioji Taryba. Bet šiandien, prieš baigiant Aukščiausiosios Tarybos darbą, toks nutarimas išties būtinas. Todėl suformuluodamas savo trumpą mintį, norėčiau išgirsti atsakymą į tuos klausimus ir kartu raginu, jog Vyriausybei šiandien nebūtų ribojami įgaliojimai būtent dėl žemės ūkio sunkios padėties.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Ražauskas. Prašom. Ruošiasi deputatas M.Stakvilevičius.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, negalima būtų šnekėti ir niekas nesiruošia sakyti, kad mažą įtaką padarė sausra. Tačiau gali atsitikti taip, kad tokiu ypatingu atveju, ypač sudėtingų situacijų atvejais ir ateityje griebsimės galvoti, kaip išeiti iš tos padėties. Kad Batniavoje nuvirto vandentiekio bokštas, kuriam atstatyti reikės 4 milijonų, kaip minėjo kolega L.Milčius, matyt, kalta ne sausra. Todėl aš ir manau, kad, norint rimtai tikėtis pakeisti padėtį, rasti šiokią tokią išeitį iš susidariusios padėties, reikia rimtai viską išanalizuoti ir žinoti priežastis. Manau, kad šnekant ir apie sausrą reikėtų išskirti dvi šių priežasčių grupes, kadangi abi grupės turi įtaką ir šiandieninei būklei, ir turės įtaką ateičiai, tiek tolesnei, tiek ir ne tokiai tolimai. Mano supratimu, tai būtų dvi tokios grupės: antiagrarinės ir apskritai antiekonominės reformos šiandieninės ir ateities pasekmės ir, aišku, sausros padariniai. Manyčiau, kad nors vienu punktu šitame nutarime turėtų būti pažymėta, kad reikia pašalinti ir tas kliūtis. O jų yra daug. Čia kai ką užsiminė kolega P.Poškus, kad būtina pašalinti tas kliūtis, šiandien trukdančias žemės ūkiui, ir tas, kurios trukdys dar ateityje. Taigi reikėtų suformuluoti kokį nors punktą. Apie tai galima būtų šnekėti atskirai, tačiau, žinoma, tai nėra šiandieninės diskusijos pagrindas.
Dabar dėl šiandieninių priemonių įvedus ypatingąją padėtį. Pora žodžių dėl ypatingosios padėties įvedimo. Aš įsivaizduoju, čia, aišku, mano nuomonė, kad ta garsiai skambanti ypatingoji padėtis, matyt, leis įvesti Vyriausybei statytinius, tarp jų ir visiškus bukagalvius, kompromituojančius valstybinę valdžią, kokių yra dabar tarp Agrarinės komisijos konsultantų rajonuose. Tai va, matyt, prisidengiant šita ypatingąja padėtimi, gali būti pridaryta naujų bėdų, naujų vargų, kurie yra menkai susiję su šita sausra. Todėl padėtį reikėtų konstatuoti kaip stichinę nelaimę ar panašiai, o šiaip yra sunku diskutuoti, nes prieš akis neturime Vyriausybės tų visų priemonių, kurios projekte pateiktos vienu sakiniu.
Aš manyčiau, kad ta pačia proga turime galvoti apie ateitį, turime jau šiandien neužmiršti, kad už trijų keturių mėnesių vėl nereiktų panašiai šnekėti, kad reikės ir šį rudenį sėklos, kad reikės ir ateinantį pavasarį sėklos, o iš Lietuvoj šiandien esančių javų, be jokios abejonės, vargu ar bus žieminės sėklos, kurios reikės už pusantro, už dviejų mėnesių. Aišku, kad kitą pavasarį neturėsim ir lietuviškos reikalingos visų vasarinių kurtianų sėklos. Todėl irgi manyčiau, kad individualiai fermeriai arba žemės ūkio bendrovės tų problemų neišspręs. Jos turės būti sprendžiamos valstybės mastu ir jau tame priemonių plane, ko gero, tai turėtų būti numatyta.
Lygiai taip pat sakyčiau dėl duoninių javų. Aš prisimenu praeitų metų patirtį, kada tokių sudominančių žemdirbius rimtų priemonių nebuvo imtasi rudenį, o pavasarį, jau įvedus tą 10 dolerių, 20 dolerių priedą prie mokamų rublių, grūdai buvo vežami į kombinatą. Jie buvo vežami iš tų pačių ūkių į grūdų kombinatus, naudojami maistui, tačiau jie buvo jau pastovėję keletą mėnesių, sumaišytos įvairios veislės, sumaišytos įvairios kultūros. Būna ir kitų panašių pasekmių, kai iš anksto nenumatoma.
Ir dar norėčiau pasakyti du sakinius dėl išvardytų ministro priemonių. Ką reiškia uždrausti išvežti gyvulius iš Lietuvos? Nemanau, kad draudimas kada nors galėjo ką išgelbėti, ir nemanau, kad šį kartą bus išgelbėta. Aš manau, kad savininkas turi spręsti, ar šimtą karvių laikyti, ar trisdešimt iš jų parduoti ir ieškoti nusipirkti pašarų ar kitų reikiamų dalykų. Jis pats turi spręsti, ar pasilikti šešiasdešimt—septyniasdešimt karvių. Prievarta ir draudimais gali atsidurti po trijų keturių mėnesių tokioj situacijoj, kad visam šimtui gali būti lemta nudvėsti, ir tuo viskas bus baigta. Tikėtis ypatingos pagalbos, kad viską pavyktų išgelbėti vyriausybinėmis valstybinėmis priemonėmis, žinoma, turbūt neverta, kadangi paprasčiausiai tam nebus galimybės.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius. Ruošiasi deputatas A.Norvilas.
M.STAKVILEVIČIUS. Praktiškai viską,;ką norėjau pasakyti, pasakė deputatas A.Ražauskas. Tik norėčiau dar paryškinti, kad vargu ar verta įvesti mums ypatingąją padėtį, kai turime tokį premjerą, kuris šitaip elgėsi su įstatymais ir Aukščiausiąja Taryba. Jis jau visiškai nesiceremonijo, o tada mes galime patekti į gana pavojingą padėtį, ypač prieš rinkimus. Ir todėl norėčiau pasiūlyti, kad tai būtų pavadinta stichinės nelaimės zona.
PIRMININKAS. Ačiū.
M.STAKVILEVIČIUS. Ir dar vienas dalykas dėl akcizo. Negalvokite, kad kai tokia padėtis, bus blogai gyventi tik kaimo žmonėms. Jie vis tiek išsisuks. Bet jeigu mes pakelsime akcizą ir nuo to nukentės miesto žmonės, tai būtent tas bruzdėjimas, ypač tų žmonių, kurie neturi šaknų kaime ir kurie neturės šiaip rimto pragyvenimo šaltinio, gali būti gana pavojingas. Todėl prieš padidindami šitą akcizo mokestį, turim vis dėlto labai rimtai pagalvoti apie tai, ar nebus pavojingų pasekmių,
PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau deputato A.Norvilo. Dabar žodį norėtų tarti vicepremjeras A.Dobravolskas. Jam buvo pažadėta. Prašom.
A.DOBRAVOLSKAS. Aš atsiprašau, labai trumpai norėčiau pasakyti keletą žodžių. Aš pasibaisėjęs, kaip svarstomas pateiktasis klausimas. Šiandien reikėtų tikrai spręsti klausimą iš esmės, o ne šnekėti apie smulkmenas, kas kur ką yra nugirdęs. Iš esmės reikėtų spręsti pateiktą Vyriausybės pasiūlymą, kuris įvertino, kokia yra žala ir kiek reikės lėšų, iš kur jas paimti, kad ta žala būtų kompensuota. Mes galime šiandien prifantazuoti visokių dalykų netgi apie kainų padidinimą. Bet kaip jūs kompensuosite tiems ūkininkams, kurie šiemet pradėjo ūkininkauti, o visas jų derlius žuvo? Jie neturi ką parduoti. Galima samprotauti apie tai, kad kainas galime paleisti. Taip, iš to bus šioks toks rezultatas. Bet mes kelerius metus į priekį neturėsime tiek žemės ūkio produkcijos, kiek galėtumėm patys apsirūpinti. Ir reikia visgi pagalvoti apie tai, kad ciklas yra metinis, o ne mėnesinis, ir ne viskas padeda, kas šiaip normaliai padėtų. Dėl to iš esmės reikėtų šiandien išspręsti, ar išties didintini mokesčiai, nes nėra is kur daugiau paimti lėšų. Ar galime įvykdyti kredito emisiją, ar galim surinkti tas lėšas, kad padėtume žemės ūkiui, ar numojame ranka ir nesiruošiame padėti? Tegul verčiasi patys, o mes pakentėsim, kaip nors pabadausim. Taigi aš norėčiau, kad ta diskusija būtų kryptinga, nes kitaip jokių rezultatų nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Premjeras dar kalbės. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Aš visgi norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į pateiktus Vyriausybės ir Nuosaikiųjų frakcijos projektus, kur vyrauja žodis ,,ypatingoji padėtis". Prisiminkim mūsų kaimynę Lenkiją. Ten trys vaivadijos yra paskelbtos nelaimės zona, stichinės nelaimės zona. Lygiai tas pat yra padaryta ir Kaliningrado srityje. Karaliaučiuje irgi paskelbta nelaimės zona. Tai, gerbiamieji, atkreipkim dėmesį į žodį, ką reiškia ,,ypatinga" ir ką tai reiškia ,,stichinė" nelaimė. Abu tie žodžiai turi tam tikras juridines pasekmes. Ypatingoji padėtis, ar ji būtų žemės ūkyje, ar kažkur kitur, visgi formuoja tam tikrą administracinį, sakysim, valdymą. Netgi žemės ūkyje. Tokiu atveju vietoj Žemės ūkio ministerijos turbūt reikėtų sukurti kažkokį ypatingą organą, kuris savo dekretais vadovautų žemės ūkiui, nes tokias pasekmes sukelia šitie žodžiai ,,ypatingoji padėtis žemės ūkyje". Atkreipkite į tai dėmesį. Kodėl mes turime išradinėti dviratį, o ne pasinaudoti mūsų artimiausių kaimynų patirtimi ir jų priimtais nutarimais? Sausra pas juos nė kiek ne menkesnė negu pas mus.
Tai viena. Antra, aš kategoriškai pasisakau prieš akcizo didinimą. Praktiškai mūsų pramonė ir verslas, apmokestinti 18% akcizo, ir taip riečiami į ožio ragą. Jeigu mes, be žemės ūkio, norime dar ir mūsų pramonę galutinai sužlugdyti, tai prašome daryti tai. Visgi reikėtų ieškoti kitų vidinių biudžetinių rezervų, ir Vyriausybė turėtų siūlyti, kokių projektų atsisakyti žemės ūkio naudai. Ačiū.
L.APŠEGA. Ar galima dėl vedimo tvarkos? Gerbiamasis pirmininke, ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas L. Apšega.
L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke, aš nesuprantu, kas čia dabar vyksta. Kiekvienam aišku, kad sausra yra, jos padariniai visiems objektyvūs. Gal mūsų Vyriausybė turi pinigų pasamdyti lėktuvus, bent penkis deputatus pakelti į orą, palaikyti juos porą valandų ore, ir mes įsitikinsime, kas yra, nors ir matom, kas yra aplink Aukščiausiąją Tarybą. Ir mes dabar kalbam tokius dalykus! Ir gerbiamasis vicepremjeras A.Dobravolskas dar bando sakyti, kad ką jūs čia darot, ko jūs čia kalbat niekalus! Mes, deputatai, turime rankose vieno lapelio dokumentą, kurio 4 punkte sakoma: ,,Įpareigoti Lietuvos banką, suderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, 50% gautų iš emisijos kredito palūkanų ir iki 50% pačios emisijos lėšų skirti sausros padariniams likviduoti." Aš vieną bankininką paklausiau, kitą ir nesuprantu. Turi būti užrašyti konkretūs skaičiai, kokia ta parama, kur ji bus nukreipta, kaip nukreipta. Tik tada mes galim šitą klausimą svarstyti. Bent jau tie, kurie žemės ūkyje siek tiek išmanome. O dabar neaišku, ar bus ta emisija. Kažkas abejoja — gal jos nebus? O čia sausra ėda viską iš eilės. Turguose pjaunami veršeliai, už dolerius išvežama mėsa, odos. Ir mes čia dabar susėdę bėdojam: tikrai sausa. Visiems aišku, kad tikrai sausa. Aš manau, kad Vyriausybė turi pateikti, kaip ji ruošiasi padėti, kuo konkrečiai rubliais, trąšomis, kilogramais, tonomis. Tada mes galim kalbėti, ar ta parama gali ką nors padėti, ar negali. O dabar tokios kalbos nieko nereiškia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės deputatas E.Petrovas, ruošiasi deputatas A.Sakalas. Todėl, kad jisai buvo praleistas. Dar praleistas ir deputatas E.Grakauskas. Mano pirmtakas praleido, aš turiu raštišką jo paliudijimą, kad praleistas. Prašom, deputate Petrovai.
E.PETROVAS. Ačiū. Aš sutinku su tuo, kad si stichinė nelaimė mus visus verčia pasidalyti bendru krūviu. Sutinku ir su tuo, kad vanduo neturi būti brangesnis už, sakysim, pieną, kefyrą. Vicepremjeras A.Dobravolskas pasakė, kad yra ūkininkų, kurie ką tik gavo žemės ir šiemet nieko neturės. Taip. Yra. Bet šitų kol kas skaičių motyvavimu, tokiu pat, kaip jums atrodo... Baisiai mes svarstom... Baisiai girdėti ir iš jūsų... Vargu ar mes šiuo metu turėtume pamiršti apie kainų paleidimą, bent jau išnagrinėti šitą klausimą, kad vanduo iš tikrųjų nebūtų brangesnis už pieną. Aš kalbu apie kainas už produktus žemės ūkio darbuotojams.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Sakalas,
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš kalbėsiu tik apie nutarimo projektus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, prašom valdžios netrukdyti ir klausyti kito deputato.
A.SAKALAS. Aš norėčiau kalbėti tik apie nutarimo projektus ir norėčiau pasakyti štai ką. Jie yra daug kuo panašūs, tačiau skiriasi vienu dalyku, dėl vieno mokesčio. Apie tai aš kalbėsiu atskirai. Bet man kelia abejonių ypatingosios padėties paskelbimas, nesuteikiant tai ypatingajai padėčiai jokio turinio. Jeigu tai būtų nuspręsta, kad būtų nelaimės zona ar kaip nors kitaip arba būtų nurodyta, ką tai reiškia, kokį turinį slepia savyje ypatingoji padėtis, mielai už tai galėčiau balsuoti. Dabar aš manau, kad reikėtų paprasčiausiai vietoj ,,ypatingoji padėtis" įrašyti ,,nelaimės zona" ar kurį nors panašų sinonimą, kaip siūlė gerbiamieji deputatai.
Toliau. Priimtina, kad Vyriausybė parengtų priemonių projektą, kaip siūlo Nuosaikiųjų frakcija, iki s.m. liepos 20 d. arba gal dar per trumpesnį laiką. Čia Vyriausybė turėtų pasistengti kuo greičiau tai padaryti. Priimtina, kad būtų įkurtas valstybinis paramos fondas sausros padariniams likviduoti ir būtų parengti šio fondo nuostatai. Taip pat priimtina, kad bankas, suderinęs su Vyriausybe, 50% gautos kredito emisijos palūkanų ir 50% pačios kredito emisijos galėtų skirti fondui sausros padariniams likviduoti.
Dėl akcizo. Aš nesiūlyčiau eiti šituo keliu. Aš siūlyčiau kaip tik pagalvoti, kaip mažinti išlaidas, mūsų valstybes biudžeto išlaidas, taigi ir valdymo išlaidas. Mes, matyt, galėtume rasti geresnį kelią negu dar apkraudami pramonės įmones ir verslininkus papildomais mokesčiais. Taigi aš siūlyčiau po visų pasisakymų dar tą projektą paredaguoti ir šiandien j{ priimti, atsižvelgus į daugumos pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis. Ruošiasi deputatas V.Terleckas.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos! Padėtis iš tiesų yra sunki. Ir visi akivaizdžiai suvokiame, ko reikia. Ypatingosios padėties, nelaimės zonos paskelbimas, neturintis kažkokio aiškaus turinio, ypatingų privalumų mums neduos. Yra žingsnių, kurių galima imtis padedant žmonėms, klausimas. Šitie žingsniai reikalauja paprasto ir aiškaus dalyko finansinio pagrindimo. Visa tai turi būti pagrįsta atitinkamomis finansinėmis lėšomis, kurių mes neturim. Štai čia ir glūdi pati pagrindinė problema: iš kur tų finansinių lėšų paimti ir kaip jų surasti. Man labai smagu, kad dabar deputatai prisimena, jog reikia taupyti biudžeto lėšas, reikia mažinti biudžeto išlaidas ir t.t. Būtų smagu, kad deputatai tai būtų prisiminę, kai mes čia, šitoje salėje, priiminėjome Biudžeto įstatymą, kai kiekvieną mažinimo straipsnį reikėjo plėšti su dantimis. Problemų turbūt būtų mažiau.
Kaip ten bebūtų, lėšų reikia ieškoti. Bet vis dėlto aš griežtai pasisakau prieš lėšų ieškojimą mokesčių didinimo pagalba. Mes visi gerai matome, kokia yra situacija visoje mūsų ekonomikoje, kokia situacija yra pramonėje. Aš nematau nei rimto pagrindimo, nei prognozės, nei analizės ir bijau, kad mokesčių didinimas sukels visiškai atvirkščią reakciją. Tai paspartins tik gamybos kritimą ir sumažins bendrą mokesčių sumą, kurią mes surinksime. Tik tiek. Aš jau nekalbu apie tai, kad jos dar labiau padidins tas kainų žirkles, apie kurias čia labai gražiai kalbėjo ministras.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį deputatui V.Terleckui, aš norėčiau, kolegos, su jumis trumpai pasitarti. Iš esmės reikėtų pasitarti šiek tiek ilgėliau. Tai yra dėl vieno ne tiek, sakyčiau, ypatingo klausimo, o antras yra ypatingesnis. Dabar dar nori kalbėti 14 deputatų. Nors ir laikomės grafiko, kiekvienas telpa j tas jam skirtas 5 minutes, bet vis dėlto dar 14 deputatų... Ir nori kalbėti premjeras. Be to, kiek aš matau, mes turėsime ginčų dėl paties nutarimo projekto. Tai ar vis dėlto dar kaip nors apsiribojam, sakysim, kokie 34 deputatai, ir viskas? Ar dar ribojam pasisakymų laiką? Yra dar vienas variantas — pratęsiame mūsų diskusijų laiką, tai yra daugiau negu numatyta. (Balsai salėje, negirdėti)
Taip, yra siūlymų nutraukti diskusijas. Yra ir kitas siūlymas. Minutėlę, kolegos, prašom kantrybės! Yra ir kitas siūlymas, kurį aš išgirdau, kad kiekvienas pasisakytų labai konkrečiai, t.y. tilptų į dvi minutes, ką jis konkrečiai siūlo. Aš galiu griežtai žiūrėti, kad kiekvienas kalbėtų tik dvi minutes. Tinka? (Balsai salėje) Gerai.
Tada aš prašau pagalvoti dėl... Kantrybės! Dėl rimtesnio dalyko; Vis dėlto mes šiandien tikrai nebaigsime nagrinėti ir juo labiau priimti sprendimų visais planuotais klausimais. Todėl yra siūloma, ir čia man per pertrauką ne vienas deputatas sakė, ar nereikėtų mums dar šiek tiek pratęsti mūsų sesijos darbą? Konkrečiai iki liepos 15 d. imtinai. Juo labiau kad liepos 14 d. ir taip mes turėsime rinktis pagal 46 deputatų reikalavimą. Tai čia dar prašyčiau pagalvoti.
O dabar žodis deputatui V.Terleckui. Aš manau, mes sutarėme, kad gerbiamasis V.Terleckas pademonstruos, kaip galima per 2 minutes labai daug pasakyti.
V.TERLECKAS. Ačiū, jūs man padėsite.
J.ŠIMĖNAS. Pone Juršėnai!
PIRMININKAS. Prašau.
J.ŠIMĖNAS. Dėl posėdžio vedimo.
PIRMININKAS. Minutėlę! Deputatas J,Šimėnas.
I.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau paprašyti, jeigu būtų galima, frakcijos vardu keletą žodžių dėl mūsų siūlomo nutarimo projekto.
PIRMININKAS. Taip. Čia išimtis bus.
I.ŠIMĖNAS. Galbūt palengvėtų deputatams diskusija, jeigu ką nors paaiškinčiau.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, deputatai kolegos neprieštaraus, kad po kolegos V.Terlecko kalbėtų J.Šimėnas. Prašom.
V.TERLECKAS. Norint padėti kaimui, reikia turėti kompetencijos, o jos, deja, nėra. Kai šitokia situacija, Aukščiausioji Taryba, be abejo, išeiti atostogauti negali. Ji prisiatostogavo, svarstydama rinkimų, konstitucijų ir referendumų klausimus. Šis pateiktas nutarimo projektas yra akivaizdus, svarus Vyriausybės nekompetentingumo įrodymas. Šito nutarimo projekte galima palikti tiktai vieną punktą pataisius redakciją, būtent, įvesti ar paskelbti Lietuvos žemės ūkio stichinės nelaimės zona, o ne ypatingąja padėtimi. Taigi ką Vyriausybė čia siūlo? Ji siūlo vaikišką žaidimą, aš kartojuosi, ne sykį taip sakiau, t.y; Lietuvos bankui pavesti pinigų kredito emisiją. Tai gal Vyriausybė tegul padeda ne rublių, o dolerių emisija? Už dolerius nusipirktume kukurūzų ir taip toliau, ir kaimas, ir mes visi gerai gyvensim. Taigi čia absoliučiai nėra ekonominio pagrindimo, todėl tas nutarimas neturi ekonominės logikos ir neteikia jokios vilties. Jis atmestinas iš esmės. Aš siūlyčiau, jeigu Vyriausybė to nesugeba padaryti, tai sudaryti Aukščiausiojoje Taryboje komisiją, kuri paruoštų priemones. Siūlyčiau mobilizuoti esantį valstybės valiutos fondą. Toliau, sumažinti kaimui kuro kainas, įvesti dividendų apmokestinimą. Naštą turi nešti ne tik darbininkai, tarnautojai, bet galiausiai ir šiuolaikiniai kapitalistai. Organizuoti bedarbių ir tų įmonių, kurios nedirba, talkas. Kiti deputatai galėtų irgi konkrečių pasiūlymų pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom imti pavyzdį. Lygiai dvi minutės. Dabar deputatas J.Šimėnas, kuris turi teisę į penkias minutes.
J.ŠIMĖNAS. Aš pasistengsiu daugiau kaip 2 minutes nekalbėti. Mūsų Nuosaikiųjų frakcijos nutarimo projektas yra išdalytas, turite progos susipažinti. Jau dabar deputatams diskutuojant mes svarstome galimybę, kaip pakeisti nutarimo pavadinimą. Galbūt nutarimas galėtų vadintis taip: ,,Dėl ypatingų priemonių dėl užsitęsusios sausros Lietuvoje". Jeigu Lietuvoje galima skelbti ypatingąją situaciją ar stichinės nelaimės zoną, tokiu atveju Vyriausybė argumentuotai turi ir pateikti su galimybe tai įteisinti. O jeigu mes šito dar negalime padaryti, negalime ir rašyti.
Antras momentas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Mūsų frakcija pasisako už tai, kad reikia įsteigti valstybinį paramos fondą sausros padariniams likviduoti. Kodėl šitaip manome? Todėl, kad Vyriausybei, vykdančiai ekonominę reformą, dar reikės pasirašinėti ar siuntinėti dokumentus, kam kiek skirti, kas kiek nusipelno ir t.t. Žemės ūkio ministras jau apie tai kalbėjo savo pranešime. Man atrodo, kad šiuo metu mūsų nuomonės sutapo, jog vis dėlto turėtų būti fondas su nuostatais, kam kiek galima duoti. Paprastai ypatingosios situacijos metu pasinaudoja ir tie, kuriems nepriklauso. Mes manome, kad tie, kurie tingėjo pasišienauti, tie, kurie dėl kokių nors kitų priežasčių neatliko žemės ūkio darbų, dabar kreipsis ryšium su ypatingąja padėtim į Vyriausybę štai ištieskite pagalbos ranką. Turi būti labai aiškiai išanalizuota, kam turi būti skirta, kiek turi būti skirta. Tik tada lėšos gali būti skirstomos.
Mes taip pat abejojame, ar reikia didinti akcizo mokestį. Vis dėlto bus imama ne vien iš vartotojų, bet ir iš gamintojų. Šiuo atveju, esant tokiai situacijai, reikėtų visiems susiveržti diržus, ypač vartotojams, o ne gamintojams. Tačiau mes neatmetame tos galimybės, bet manome, kad 2 punkte, kur Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojama parengti neatidėliotinų priemonių programą ypatingosios padėties laikotarpiui, jeigu Vyriausybė tikrai neberas kitų priemonių ir bus iki galo išanalizuota, galbūt mūsų frakcija ir pritars šitam dalykui. Manome, kad lėšų būtų galima ieškoti ir valiutos fonde, skiriant [am tikrą procentą valiutos fondo, taip pat jeigu nėra kitos išeities, reikia persvarstyti Lietuvos Respublikos biudžetą. Manau, kad taip, kaip parašyta Vyriausybės projekte, skelbti ypatingąją padėtį 4 mėnesiams yra nekorektiška. Nejaugi po 4 mėnesių situacija pasikeis? Reikia skelbti ypatingąją padėtį, o po to bus matyt, kada pasibaigs. Ir, kaip rašoma, suteikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui teisę ją pratęsti. Dėl 1 ir 2 Vyriausybės projekto punkto mes suabejojome, todėl rašome projektą su didesnėmis galimybėmis. Pavadinimas būtų toks: ,,Dėl ypatingų priemonių dėl užsitęsusios sausros Lietuvoje". O jeigu iš tikrųjų Vyriausybė įrodys, kad jau yra ypatingoji situacija arba stichine nelaimė Lietuvoje, tada, aišku, galima tą nutarimą papildyti arba patikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis.
M.STAKVILEVIČIUS. Labai trumpai, labai trumpai, dėl vedimo. Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai norėčiau paprašyti ponią Balsienę, kad vis dėlto netrukdytų premjerui G.Vagnoriui klausyti, nes bus vėl tas pat.
Mes šnekam apie viena, o jis ateis ir vėl savo šnekės. Jis ideologas yra, negalima šitaip dirbti. Reikia gerbti Aukščiausiąją Tarybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis. Prašau irgi 2 minutes.
L.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, aišku, situacija yra sudėtinga. Iš vienos pusės — sausra, iš kitos pusės — vyksta reformos įkarštis ir visos senos struktūros praktiškai yra nesvarumo būklėje, o naujos dar nesusikūrė. Tai ypač blogina mūsų situaciją. Aš daug nekalbėsiu, ką reikėtų daryti. Pirma, aišku, paskelbti Lietuvos Respubliką stichinės nelaimės zona. Iš to išplauktų visos pasekmės. Turime kreiptis į tarptautines organizacijas, kad gautume paramą. Antra, nedelsiant sudaryti, nežinau, yra gal ir sudaryta, komisiją, kuri paruostų konkrečias priemones, kaip Lietuva išgyvens. O išgyventi reikės sunkų rudeni ir žiemą. Ir tai ne tik žemės ūkio klausimas, tačiau bus ir kuro klausimas, pasiruošimas žiemai, šiluma ir t.t. Todėl svarbus ir prekių balansas, maisto prekių balansas. Galbūt jau reikia galvoti apie kuo greitesnį kortelių įvedimą, nes tas pasiūlymas, kad atveš mums prekių iš užsienio ir bus pasaulinės kainos, jis tinkamas tik tiems, kurie turi maišą pinigų. Eilinis mūsų žmogus nenusipirks, tokiomis kainomis jam bus neįmanoma maitintis. Todėl turbūt neapsieisime be tam tikros kortelių sistemos.
Taip pat manau, kad Vyriausybė dabar turėtų numatyti konkrečias priemones pagal kiekvieną rajoną. Reikia baigti visus ideologinius ginčus dėl reformos, visus žemės ūkio skyrius rajonuose nukreipti esamai operatyvinei gamybinei situacijai kontroliuoti. Sudaryti pašarų balansus ir t.t., ir t.t., kad išsilaikytume, nesužlugtume galutinai, nes jeigu mes dabar neišsilaikysim, tai atsilieps tas keletui metų į priekį. O juk reformos dar nesibaigia šiais metais.
Baigdamas manyčiau, kad daugiau teisių reikėtų suteikti Žemės ūkio ministerijai, nes Vyriausybėje nėra žmonių, išmanančių žemės ūkį, o žemės ūkio ministras nėra toks aktyvus, kad įteigtų premjerui, jog žemės ūkis Lietuvoje vis dėlto buvo pagrindas ir bent kol kas turėtų būti vertinamas kaip ir visos kitos šakos. Todėl šiuo momentu Žemės ūkio ministerijai reikėtų suteikti ypatingas teises. Manyčiau, kad čia premjeras turėtų pagalvoti, kaip tai padaryti. Galbūt žemės ūkio ministrą paskirti pirmuoju premjero pavaduotoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, artėja pertraukos laikas. Tuo tarpu dar daugiau kaip 5 deputatai nori pasisakyti nors ir po dvi minutes. Ir kartu dar noriu visiems pranešti, kad paskutinis laiku užsirašęs yra deputatas A.Rudys. Kas po jo jau viršum plano. Taigi gal premjeras dabar kalbėtų, o po to likusieji deputatai? Ar dar tie 5 deputatai po dvi minutes?
Bet dabar pertraukos laikas. Gal nedarom pertraukos? Nedarom? Gerai. Tai dar pusvalandį laukti ir premjerui, ir kitiems. Tegul dabar premjeras. Prašom.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus kalba
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Pirmiausia norėčiau padėkoti tiems deputatams, kurie iš tikro pateikė konstruktyvių pasiūlymų. Man ypač patiko deputato A.Ulbos pasisakymas aiškus, paprastas, konstruktyvus. Gal iš tikro galim vietoj ypatingosios padėties termino, kuris kelia įvairių asociacijų su 1991 metais, vartoti terminą nelaimės zona. Aš manau, kad tai priimtina. Taip pat galime pabandyti priimti ir dar vieną pasiūlymą, pavyzdžiui, dėl dirbtinio, visiškai dirbtinio pieno produktų supirkimo kainų padidinimo. Tiesiog galime sukelti tokį monopolinį efektą. Tarkim, Vyriausybė vienu metu rekomenduos, pasiūlys ar įpareigos visus supirkimo punktus, pavyzdžiui, 30% pakelti pieno kainas. Be abejo, tada natūraliai rinkoje susiformuos aukštesnė kaina, be abejo, žmonės turės 30% brangiau mokėti už tą pieną. Tačiau jeigu iš tikro yra sausra ir mes norim žemės ūkiui kuo nors padėti, tai, matyt, stebuklų iš dangaus negalime laukti, reikia paprasčiausiai skirti daugiau resursų. Mes tikriausiai priimsime šitą pasiūlymą. Taip pat buvo siūloma prie savivaldybių sudaryti atskiras grupes ar komisijas, kurios galėtų operatyviai reaguoti į iškylančius sunkumus kai kuriose apylinkėse, ūkiuose. Tai mes tikriausiai padarysim, be abejo, tuo atveju, jeigu Aukščiausioji Taryba priims sprendimą dėl nelaimės zonos paskelbimo kaime. Tada ir tos rajoninės komisijos galėtų įgauti daugiau teisių ir, aišku, jos būtų efektyvesnės.
Buvo, be abejo, ir kitų deputatų pasisakymų, aš nelabai viską supratau, apie ką eina kalba, nes, matyt, ne tiek daug kitų deputatų apie žemės ūkį kalbėjo. Daugiau buvo kalbama tikriausiai apie tai, kaip nieko nedaryti arba parodyti, kad nieko negalima padaryti. Buvo pateikta Vyriausybei siūlymų, kurie iš esmės yra kaip iš tų 80-ųjų metų, kada kalbėjom apie tai, kad reikia sudaryti suvestines, balansus, daugiau dirbti, daugiau pjauti ir mažiau valgyti. Aš manau, kad gal ir malonu prisiminti tuos laikus, bet kažin ar mes šituo ką nors pakeisime. Tikriausiai nereikėtų iš sausros arba kitų natūralių nelaimių, taigi ir iš ekonomikos reformos sunkumų daryti visiškai nedorą politiką.
Visgi kaip mes iš esmės galime padėti kaimui? Apie paramą kaimui mes galim kalbėti labai labai daug, bet jeigu mes nepasakysim, ar skiriame lėšų, kiek skiriame ir iš kur skiriame, tai visos tos kalbos yra tuščias reikalas. Šiandien jokiomis priemonėmis niekam niekuo negalim padėti, išskyrus pinigus, kadangi šiandien viskas už pinigus perkama ir už pinigus parduodama. Net ir tuo atveju, jeigu viena ar kita įmonė su nuolaida parduos, pavyzdžiui, trąšas ar kažką, vis tiek reikės tai įmonei dengti tą sumą pinigais. Šiaip mes negalime pasakyti, kad būkite malonūs, dirbantieji, parduokite pigiau. Todėl ir negali būti priimti kaip rimti siūlymai, bijau suklysti, nebesakysiu pavardės, vieno iš deputatų, iš žemdirbių, kad reikėtų padėti apsirūpinti atsarginėmis detalėmis, t.y. kad jos būtų pigesnės arba tepalai būtų pigesni. Toks siūlymas yra daugiau skirtas žemdirbiui, kuris galbūt ne visuomet turi laiko galvoti apie tai, kaip atsiranda tos atsarginės detalės ir iš kur ta kaina susidaro. Aišku, mes galime kalbėti apie pigias detales arba daug jų, arba apie pigų kurą, arba daug to kuro. Tai visiškai nieko nereiškia, kadangi šiandien visi viską, taip pat ir Rusijoje, ir kitose valstybėse parduoda tik už pinigą. Ir jeigu norime pigiau, tai reikia rasti lėšų, iš kur tų lėšų skirti.
Taigi lėšos gali būti tik tokios. Pirmas šaltinis. Tai lėšos, paimtos iš kitų ūkio šakų ir atiduotos žemės ūkiui. Man galbūt galima pasiguosti tuo, kad tikriausiai mūsų posėdžius ne taip dažnai stebi užsienio diplomatai arba užsienio specialistai. Aišku, jie labai nustebtų, jeigu išgirstų pasisakymą, kad netinkamai Vyriausybė elgiasi, siūlydama, pavyzdžiui, skirti žemės ūkiui papildomai lėšų, padidinus vienokį ar kitokį mokestį dėl to, kad tai reiškia paėmimą iš vienos kišenės ir perdėjimą į kitą kišenę. Gal kas nors gali pasiūlyti kitokį būdą? Gal pasaulyje kas nors žino, kaip kitaip yra teikiama parama? Be abejo, biudžetas irgi yra tas pat — paėmimas iš vieno žmogaus kišenės ir įdėjimas į kito kišenę. Ir jeigu tikrai mes norime padėti, kito kelio pasaulis nežino. Arba iš visų paimti vienodai ir visiems vienodai perpaskirstyti, arba jeigu yra šaka atsidūrusi ypatingoje padėtyje, patiria žymesnių sunkumų, tai reikia arba atleisti ją nuo mokesčių, arba teikti subsidijas, t.y. paimti iš kitų ir duoti jai. Šiuo atveju, kadangi mokesčių žemės ūkiui nelabai galime mažinti ir kadangi tos sumos labai nedidelės, nieko mes ypatingo nepadarysim. Pagaliau jeigu dar sumažinsim pridėtinį mokestį gaunamoms medžiagoms, vis tiek tai bus negautos 1 biudžetą lėšos ir reikės tiek pat mažiau duoti kitiems. Tai yra perpaskirstymas. Todėl ir mūsų vienas iš siūlymų buvo laikinai keliais procentais padidinti pridėtinį bendrąjį akcizą ir visas lėšas tiksline paskirtim skirti žemės ūkiui. Tikriausiai ne vienas čia esantis deputatas žino, kas, pavyzdžiui, buvo padaryta praeitais metais Vokietijoje. Buvo 7% padidintas bendrasis mokestis, jis buvo padidintas su tiksline paskirtim, kad tos sukauptos lėšos būtų skirtos subsidijoms Rytų Vokietijoje. Man neteko girdėti, kad kas nors būtų pasakęs, jog tai neleistina todėl, kad tai yra paėmimas iš vienos kišenės ir perdėjimas į kita kišenę. Tai visiems suprantama. Ten tik sprendė tokia problemą: ar remti Rytų Vokietijų, ar neremti? Ir visi nusprendė, kad reikia Rytų Vokietiją paremti.
Taigi ir šiandien mes panašų klausimą svarstome. Lietuvai Rusija tikriausiai kažin ar bepadės. Vokietijos mes neturim. Mes galime tik kalbėti, pavyzdžiui, apie bendrojo pridėtinio mokesčio padidinimą keliais procentais. Kadangi kaimas praktiškai nemoka, tai paprasčiausiai reikš, kad visi kiti sudės po kelis procentus ir atiduos žemės ūkiui, bent makroekonomikoje taip bus. Dėl pridėtinio mokesčio neturėtų dejuoti verslininkai, tai nėra verslo mokestis, tai yra vartotojų, tai yra žmogaus, to, kuris eina į parduotuvę, mokestis. Be abejo, jis riboja tik žmonių kišenę. Iš tokio padidinimo mes surinktume ne daugiau kaip du milijardus rublių. Šito aiškiai yra. per maža šiuo metu žemės ūkiui. Nors, tiesa, jeigu jūs pamenate, biudžete viso labo žemės ūkiui paremti yra numatyta tik, atrodo, 600 milijonų rublių, taip, jeigu neklystu. Aišku, suprantate, kad biudžete visiškai nėra jokių žemės ūkio subsidijų, ir jos buvo nubrauktos dėl mūsų socialdemokratų, kurie, matyt, nelabai remia socialines idėjas, ir Biudžeto komisija yra nusprendusi, kad nereikėtų remti. Aš norėčiau paprašyti gerbiamųjų deputatų truputį paklausyti.
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti, gerbiamieji kolegos! Prašom, premjere.
G. VAGNORIUS. Toliau. Aš manau, kad reikėtų ieškoti ir kitų šaltinių. Toks natūralus šaltinis gali būti tas, kad yra padaryta, tikėkimės, kredito emisija Lietuvos banke. Aš noriu sakyti tikėkimės, kadangi dar reikia šitai išsiaiškinti. Turėčiau iš anksto pasakyti, kad jeigu yra padaryta ne kredito emisija, o paimta paskola iš Rusijos banko, tai vakar Vyriausybės posėdyje sprendimu buvo iš anksto numatyta, jog toks sprendimas, jeigu jis yra padarytas Lietuvos banke, neturi juridinės galios. Bankas nėra įpareigotas ir įgaliotas imti iš kito: valstybės paskolą. Ir jeigu taip yra padaryta, tai mes pripažįstam, kad tuo atveju yra Lietuvos kredito emisija. Tuo atveju, jeigu iš tikro yra kažkas padaryta Lietuvos banke, be abejo, tai reikia patikrinti, nes tas visas lėšas mes laikome kredito emisija, o kredito emisija yra niekas kitas, kaip pinigų emisija. Tai yra pajamos. Aišku, čia jokios žalos valstybei nėra, kadangi Lietuva tos kredito emisijos arba tų pajamų, kaip jau minėjau praeitą kartą, gauna 10 kartų, o gal ir 15 kartų mažiau negu Rusija ir Ukraina. Be abejo. Čia yra simbolinės sumos. 50% tos sumos sudarytų apie dar keletą milijardų, ją galėtume atiduoti žemės ūkiui, aišku, po to, kai tie kreditai bus susigrąžinti, nes jie yra dabar išskolinti. Ir taip pat iki pusės, bet tik po to, kai galėsime padengti žmonių indėlių palūkanas, mes galime skirti į tą žemės ūkio fondą.
Taigi šiandien tai yra vieninteliai šaltiniai, iš kurių, jeigu dar gausim paramos iš kitų valstybių, iš kitų pasaulio fondų, mes galime surinkti nuo 7 iki 10 milijardų rublių. Jeigu tiek pavyktų surinkti. be abejo, tai būtų jau ženklesnė parama, tada mes galėsime rimčiau paremti.
Aš jau minėjau anksčiau, kad Vyriausybė kreipėsi ir dabar dar kreipiasi praktiškai visur, kur įmanoma kreiptis, prašydama paramos, mokamos ar pusiau mokamos, ir į valstybes, ir į tarptautines organizacijas. Dabar Briuselyje vyksta G24 salių susitikimas. Mes manome, kad kažkokią sumą gausime. Mūsų prašymai yra gana dideli, bet tokių galimybių, matyt, sunkiai bus surasta.
Man sunku būtų patikėti, kad Aukščiausioji Taryba nepriims sprendimo ir nepriims to mūsų siūlymo, kuris yra pateiktas. Tiesiog būtų sunku suprasti mūsų darbo naudingumą ir visų mūsų prasmingumą.
Tiek aš norėjau apie žemės ūkį. Na, galbūt dar vieną pastabą. Vienas deputatas, atrodo, deputatas K.Antanavičius yra pasakęs, kad reikėtų nemokėti tarnautojams atlyginimo ir tas lėšas paskirti žemės ūkiui. Aš manau, kad dar galim pridėti ir paminėto deputato atlyginimą. Tai sudarytų tikriausiai vieną kitą procentą viso to poreikio, kiek reikia žemės ūkiui. Tai manau, kad nereikėtų juokauti, nereikėtų tyčiotis iš tų žemdirbių.
Taip, visgi jei man leistų, nors aš matau deputatą K.Uoką prie mikrofono, aš norėjau dar paprašyti. jeigu jūs sutiktumėte, kad mes žemės ūkio problemas baigtume nagrinėti. Aš norėčiau dar penkių minučių bendresnėms problemoms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal tegul iš karto premjeras pasakys tai, kas jam rūpi?
G.VAGNORIUS. Gal ponas K.Uoka, jis ilgai stovi, gal jis paklaus ir tada...
PIRMININKAS. Gerai. Valstybes kontrolierius ir deputatas Kazimieras Uoka. Prašom.
K.UOKA. Aš norėjau visgi siūlyti, tarkim, trims mėnesiams sumažinti visų valstybės valdininkų atlyginimus 20%. gautume truputį socialinio teisingumo. Man, kaip kontrolieriui, labai rūpėtų, kad visi valstybės valdininkai aktyviai dalyvautų kontroliuojant, kaip tas fondas yra skirstomas,nes tai butų jų pinigai.
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad galbūt reikėtų nekalbėti apie kažkokį sumažinimą. Paprasčiausiai jau antras mėnuo ūkiskaitinėms įmonėms didinami atlyginimai, o biudžetinėms įstaigoms jau antras mėnuo jie nedidinami. Norėčiau, kad jūs teisingai suprastumėte. Man arba Vyriausybei priimti sprendimą ir nemokėti biudžetinėms įstaigoms atlyginimų yra pats lengviausias būdas. Tai 50 metų darė sovietų valdžia ir tai mes pamatėm atėję 1990metais. Bet, patikėkit, jeigu mes pasielgsime lengvabūdiškai ir nebemokėsime biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimų, tas skirtumas, kuris jau dabar mažėja, yra 1,5 tūkstančio, dar sumažės, tai po to reikės 10 metų, kol mes jį atstatysime. Be abejo, jeigu Aukščiausioji Taryba nuspręs, man tai bus lengviausias sprendimas, lengviausias būdas rasti pinigų. Aišku, biudžetininkai pakentės vieną kitą mėnesį, bet infliacijos sąlygomis per porą trejetą mėnesių tie biudžetininkai, kaip jūs vadinate, jie begaus pusę, o gal ir mažiau atlyginimo. Ir kai ta infliacija prapuls, tada reikės nežinau kokiomis pastangomis pakelti tuos atlyginimus. Valstybėms ir vyriausybėms, kurios visuomet negali išvengti politinių aistrų, tai padaryti yra labai sunku, tai mes stebėjome visą tą pokario laikotarpį. Mes galim dar, pavyzdžiui, vieną mėnesį neliesti biudžetininkų atlyginimų, ir tai bus apie 20-25%.
PIRMININKAS. Prašom, premjere, kitais klausimais, šiek tiek dar užkabinsime pertrauką ir baigsim. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia, nežiūrint mano didelės kantrybės, nieko nekalbėti, nieko neatsakyti į tuos masiškus prasimanymus, šmeižtą ir kaltinimus neįmanoma. Ko t.ik nesužinojau per tą laiką. Matyt, jeigu ne laikraščiai, ko gero, nesužinočiau, kad net ir į siuvyklas lankausi. Bet ką padarysi, matyt, laikraščių tokia duona, ir šiuo atveju jiems galima atleisti. Bet negalima atleisti deputatams. Mane informavo, aš gavau stenogramą apie tai, kad deputatas A.Norvilas pareiškė, jog Vyriausybė yra davusi leidimą ardyti aerodromą ir kažkur išvežti kažkokias plokštes. Cituojamas neva kažkoks Krašto apsaugos ministerijos pranešimas, kuriame yra nuoroda į Vyriausybės 141 nutarimą. Matyt, tai yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip yra fabrikuojamas šmeižtas. Vyriausybė niekada nėra davusi leidimo nei aerodromo ardyti, nei ką nors išvežti. Be abejo, mes dabar nustatėme, išsiaiškinome, kad tą leidimą yra davęs krašto apsaugos ministro pavaduotojas, kuris nedelsiant yra atleidžiamas. Jis, matyt, šį rytą buvo tokios būklės, kad nelabai suprato, kas įvyko. Tame leidime labai įdomiai parašyta: ,,Remiantis Vyriausybės 141 nutarimu leidžiu išvežti plokštes". O kas tas 141 nutarimas? Pasirodo, ten visiškai net ne į tą pusę kalbama. Kalbama apie tai, kad Lietuvos Respublika finansuoja arba remia Tiumenės srityje dirbančius statybininkus. Tiesa, ten apie statybas yra kalbama, kad Vyriausybė pasirūpins cementu, maisto prekėmis, valiuta ir panašiai, ir panašiai. Tačiau bent kiek turintis galvą žmogus surastų artimesnį kokį nors nutarimą ir panašiai. Tai, be abejo, yra atviras šmeižtas. Jeigu deputatas A.Norvilas, kuriam aš galėčiau dar daug priekaištų pareikšti iš ankstesnių laikų, bet tai paliksiu vėlesniems laikams, jeigu jis nesiteiks atsiprašyti už šitą atvirą šmeižtą, be abejo, aš būsiu priverstas paduoti jį į teismą. Kadangi tai kaltinimas ne mano asmeniui, tai kaltinimas Vyriausybės vadovui, todėl aš manau, kad laikas baigti tyčiotis iš valstybės. Nežinau, aš tik daviau nurodymą nutraukti tą savivalę.
Dabar norėčiau truputį pratęsti. Aš manau, kad deputatas turės galimybę atsiprašyti vėliau. Taip pat dėl radijo. Neva Vyriausybė davusi leidimą steigti kažkam radijo stotį. Vėlgi Vyriausybė nėra davusi jokio leidimo. Kai kas nors kreipiasi, Vyriausybė kiekvieną atvejį paveda išnagrinėti. Tą reikalą yra pavedusi išnagrinėti Ryšių ir informatikos bei Užsienio reikalų ministerijoms. Kiek žinau, teigiamo atsakymo nėra gauta. Paprasčiausiai motyvuojama tuo, kad įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo ministras A.Abišala, ir tuo pagrindu duotas leidimas. Laikraštyje pateikiama, kad Ministras Pirmininkas palaimino tokios radijo stoties steigimą. Taip galima pripasakoti ir apie bandymus parduoti ar privatizuoti naftą. Čia yra absurdas. Jokio leidimo niekas niekada nėra davęs. Juo labiau, kad mano kabinete vykusiame pasitarime buvo atmesti visų privačių kompanijų bet kokie projektai, susiję su mūsų Lietuvos įmonių siūlymais eksploatuoti naftą, dėl paprasčiausios priežasties, kad nė viena iš jų neturi rimto įstatyminio kapitalo. Matyt, galima pateikti daugybę pavyzdžių. Aš suprantu ir deputato J.Tamulio norą būtinai prieš interpeliaciją pateikti tą klausimą taip, kad, žiūrėkit, kokių čia dar kyla abejonių dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo, jeigu jis yra visiškas niekadėjas. Aš manyčiau, kad deputatai, politikai, kurie šiek tiek gerbia save, turėtų surasti kokių nors rimtesnių politinių argumentų ir pakeisti savo politiką.
Dabar dėl bendros padėties Lietuvoje. Lietuva šiuo metu atsidūrusi labai rimtoje situacijoje pirmiausia ne dėl to, kad vilkinama ekonominė reforma, o dėl to, kad pastaruoju metu, ypač pastaraisiais mėnesiais, pradėta atvirai sabotuoti, nes jaučiama Aukščiausiosios Tarybos daugumos parama. Tai vyksta daugumoje valdžios struktūrų, žemesniųjų struktūrų, tarp jų ir įmonėse. Pasiektas toks lygis, kad dabar visi įmonių vadovai susigalvojo urmu imti nedarbingumo lapelius, nedirbti po kelias dienas ir panašiai. Savivaldybės taip pat neturi valdžios struktūrų. Prokuratūra žvalgosi į naująją daugumą, tikėdamasi, kad ir naujame Seime bus šita pati dauguma. Vyriausybė negali atleisti pareigūnų. Be abejo, tokioje situacijoje... Truputėlį kantrybės...
PIRMININKAS. Be replikų iš vietos!
G.VAGNORIUS. Galima keletą minučių pakentėti. Toliau, Vyriausybė šiuo metu yra tokioje padėtyje, kad turėtų ir galėtų dar naudoti rublius, kadangi dar nepasiruošta. Tačiau tai, kas įvyko po liepos 1 d., ir tai, kas nepadaryta iki liepos 1 d., paprasčiausiai tai reikia vertinti kaip nusikaltimą Lietuvai. Dėl paties fakto patekome j, tokią padėtį, kad neaišku, ką toliau daryti. Reikėtų įvesti savus pinigus. Tiktai paklauskit, kokius? Pavyzdžiui, jau yra ir dokumentais patvirtinta, kad 1991 m. rugpjūčio 26 d. pono banko pirmininko asmeniškai pasirašytu raštu pinigų spausdinimas nukeliamas. Esą yra du variantai: arba iki 1991 m. pabaigos, arba iki 1992 m. pabaigus. Tai šiuo atveju, matyt, yra rengiamas jau antrasis variantas — iki 1992 m. pabaigos. Manyčiau, kad čia būtų pusė bėdos. Tačiau pasirodo, kad tai yra tik viena bėda. Nežinau, kas priims sprendimą įvesti ar neįvesti tuos atspausdintus litus. Yra komisijos išvados, jos bus atiduotos, jų nenoriu komentuoti. Manau, kad specialistai įvertins. Aš šitokio sprendimo priimti negaliu. Ir jeigu rysis tai padaryti ar Aukščiausioji Taryba, ar bankas, mes galėsime. Šiandien man visiškai jau nekyla abejonių, kad tai padaryta sąmoningai, nes sąmoningai iki liepos 1 d. jau 4 mėnesiai vilkinami Vyriausybės nutarimai. Tuo atveju, jei ir čia neišdegs nieko... Buvo dar vienas atsarginis variantas: arba atspausdinti tokius pinigus, arba tiek ilgai spausdinti, arba tokios kokybės, arba, na, kitų dalykų nebesakysiu, kad jų nebegalėtų normaliai padaryti. Taigi kai tokia situacija, sunku patikėti, kad Vyriausybė ką nors gali padaryti.
Diskusijos svarstomu klausimu tęsinys
Visose valstybėse vyriausybė visuomet turi būti kritikuojama ir puolama. Aš su tuo visiškai sutinku. Visur yra.kritika argumentuota ir stengiamasi įrodyti geriau. Pas mus opozicija pasirinko priešingą kryptį ir destrukcija. Na, tiek to, ta destrukcija gali būti, mus galime pakentėti ir patylėti. Bet šito gi maža. Toliau nuspręsta paprasčiausiai izoliuoti valdžios struktūras, izoliuoti savivaldybes, žinybas, kitas valdžius struktūras tam, kad nebebūtų vykdomi priimami įstatymai ir nutarimai. Ir šito pasirodo maža. Nuspręsta iki galo eiti. Ką daryti? Kad Vyriausybė negalėtų atleisti net pareigūnų. Dar kurią vieną dieną sužinosite, kad man deputato A.Rudžio replikos pagrindu, pavyzdžiui, bus uždrausta ir šnekėti. Tada jau bus iki galo viskas aišku. Bet, brangieji, tai, kas šiandien įvyko, kas dabar vyksta, yra mūsų atsakomybė! Jūs tai padarėte! Aš galiu atvirai ir aiškiai pasakyti: aš daugiau toje aferoje kaitu su jumis būti nenoriu. Norit dirbti, prašau, imkitės nors šiandien. Kuris nori žemės ūkį paimti — prašau. Imkit Ministro Pirmininko postą — prašau. Bet iki tokio kvailiojimo, kas vyksta čia, mes neturėjome prieiti. Bet jeigu jau priėjom, tai žmonės turi pamatyti tuos kaltininkus. Nemanykit, kad rudenį žmonės nepamatys. Pamatys! Bet tam, kad jūs pamatytumėte, jūs turite šitai prisiimti. Kol nebus priimta esminių sprendimų, aš daugiau nenoriu eiti tų pareigų ir neisiu. Jūs priimkit tai, kas reikalinga, arba pasiskirkit savo Ministrą Pirmininką. Daugiau tyčiotis iš žmonių jūsų rankomis aš nenoriu.
PIRMININKAS. Ar deputatai A.Norvilas, A.Sakalas nori paklausti?
A.NORVILAS. Aš nenoriu paklausti, aš noriu atsakyti, kadangi buvo paminėta mano pavardė.
A.SAKALAS. Aš taip pat repliką norėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, premjere.
A.NORVILAS. Jeigu galima, gerbiamasis seniūne.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Norvilas. Prašom netriukšmauti!
A.NORVILAS. Aš noriu pabrėžti, kad arba Ministras Pirmininkas nežino tikrosios padėties ir nesugebėjo surinkti informacijos iš savo ministerijų, arba jis meluoja, nes patempus šitų siūlelį toliau aiškėja. kad Susisiekimo ministerijos potvarkiu buvo išvežta t 000 plokščių per tarpininkę Rusijos firmą į Kogalymą. Ten yra mūsų kelių statybos kompanija, pavadinkim ja taip. Nenoriu tikėti, kad mes esam tiek, sakysim, necivilizuoti, kad Sibire auksu grįstume kelius. Tad reikėtų patikrinti, ar tas 1 000 plokščių ten nukeliavo. Toliau, 100 plokščių, kurios buvo sulaikytos, yra skirtos kariniam daliniui Kaliningrado srityje. Vėlgi nenorėčiau tikėti, kad Ministras Pirmininkas negalėjo to nežinoti. Šita informacija yra nauja, ką tik atėjo dėka Valstybės kontrolės departamento aktyvių veiksmų. Žodžiu, gerbiamasis Ministre Pirmininke, arba jūs nežinote informacijos, arba jūs nenorite žinoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos... Minutėlę! Valstybės kontrolierius K.Uoka tikrai gali tuoj pat pateikti informaciją, kuria yra surinkęs.
R.GAJAUSKAITĖ. Jūs ne apie tai kalbate. Turi būti aiškinamasi, kas leido, o ne kas vežė. Kas leido?
PIRMININKAS. Gerbiamoji Gajauskaite, jums žodis nesuteiktas.
R.GAJAUSKAITĖ. Ir nereikia, aš pasakiau, ką reikėjo. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Labai malonu, kad jūs naudojatės visomis teisėmis.
A.SAKALAS. Prašau žodžio replikai;
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Kadangi gerbiamasis premjeras paminėjo, kad socialdemokratai yra už mokesčių sumažinimą ir dėl to žemės ūkis neteko didelės sumos pinigų, norėčiau jam priminti keletą skaičių, kuriuos jis galbūt pamiršo. Pagal pradinį biudžeto variantą kaimui buvo siūloma 200 milijonų rublių, Socialdemokratų ir kitų deputatų pastangomis šita suma buvo padidinta iki 600 milijonų rublių. Mane čia kolegos pataiso: iki 800 milijonų. Dar daugiau, socialdemokratai siūlė. kad žemės ūkiui reikalinga suma būtų 2 milijardai rublių. Deja, mūsų pozicija nebuvo palaikyta manant, tikriausiai ir Vyriausybė prisidėjo prie to, kad kaimas tokių pinigų paprasčiausiai neturės kur dėti. Aš manau, kad gerbiamasis premjeras, kaip socialdemokratų remtas kandidatas į deputatus, vienu metu buvęs ir Socialdemokratų partijoje, neturėtų šitaip kalbėti apie socialdemokratus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis tiek jau paaukojom pertrauką, gal išklausykim Kazimierą Uoką. Jis turi, tikėkimės... (Triukšmas salėje) Prašau, Kazimieras Uoka... (Triukšmas salėje) Ne aš išjungiau ją! Prašom.
K.UOKA. Gerbiamieji deputatai, kiek mes žinome, šią dieną situacija tokia: plokštės vežamos pagal Vyriausybės 1992 04 04 raštą. Tą raštą, kurio autorius yra ponas B.Zaikauskas, tuomet dirbęs Vyriausybės aparate. Raštas yra paruoštas tam, kad medžiagomis būtų aprūpintos mūsų statybos Tiumenės srityje. Jame surašyta 20 pozicijų ir nurodyta, kad galima išvežti iš Lietuvos 42 tūkstančius kubinių metrų gelžbetoninių kelio plokščių. Išduoti licenciją yra pasirašęs susisiekimo ministro pavaduotojas S.Dailydka ir skyriaus vedėjas Juozėnas. Darbus vykdo Valstybinė kelių tiesimo įmonė, esanti Vilniuje, Rasų 56. Iš viso išvežtos 936 plokštės, o 100 iš jų išvežta į karinį dalinį Nr. 30866 Kaliningrado srityje. Tos dalies, kuri išvežta į Kaliningrado karinį dalinį, išvežimą organizavo ponas A.Paužuolis. Pagal derybininkų susitarimą būtent jis ir atsakingas už leidimus kariškiams išvežti ką nors iš Lietuvos. Tokia yra situacija. Dar reikia išsiaiškinti, ar tos rašte minimos plokštės yra iš aerodromo.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis kontrolieriau, ar jums pavyko išsiaiškinti, kad davė leidimą išmontuoti ir kas davė leidimą būtent išvežti plokštes iš aerodromo?
K.UOKA. To dar neišsiaiškinome, kadangi pats aerodromas dar nėra perimtas Lietuvos nuosavybėn. Tai yra sovietų kariuomenės saugomas karinis objektas.
G. VAGNORIUS. Geriamieji kolegos, pagal mūsų įstatymus visas turtas, kuris yra kariniuose daliniuose, pirmiausia nekilnojamasis turtas, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
K.UOKA. Šiandien rytą ten saugo sovietų armijos daliniai.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš labai trumpai. Gerbiamasis kontrolieriau, vežė, išvežė ir išveš dar ne vieną plokštę, bet jūs atsakykite, ar teisėtai padaryta, ar neteisėtai?
K.UOKA. Tai yra Lietuvos Respublikos turtas, teisingai premjeras pastebėjo. Tačiau kadangi išvežtų plokščių santykis yra būtent toks iš viso išvežtos 936 plokštės, o 100 iš jų į karinį dalinį, tai gali būti kokio nors kompromiso padarinys. Reikėtų klausti poną A.Paužuolį ar Krašto apsaugos ministerijos pareigūnus.
PIRMININKAS. Ačiū Kazimierui Uokai. Gerbiamieji kolegos, grįžtam prie sausros. Dabar bus pertrauka iki 17.30 valandos. Aš siūlau pertraukos metu gerbiamąjį ministrą ir deputatą R.Survilą, deputatą J.Šimėną ir gal kitus nuo frakcijų deputatus suredaguoti nutarimo projektą. Tada po pertraukos baigsim nagrinėti šitą klausimą, o po sausros — rinkimų klausimas. Po pertraukos irgi spręsime šitą klausimą.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Juršėnai, aš norėjau priminti, kad mano pareiškimas buvo pakankamai aiškus ir oficialus. Aš norėčiau, kad deputatai priimtų tuo klausimu kokį nors sprendimą. Yra pateiktas ir atsistatydinimas, ir interpeliacija, ir kas tik norit, bet taip toliau tęstis negali. Todėl aš siūlyčiau priimti sprendimą dėl žemės sausros padarinių likvidavimo, sėsti čia ir išspręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, jeigu leisite čia įsiterpti, tai turi būti oficialus rašytinis jūsų pareiškimas.
G.VAGNORIUS. Kiek, jūsų nuomone, kartų aš turiu rašyti per mėnesį? Dviejų kartų užtenka? Ar trečio reikia?
PIRMININKAS. Aš mačiau tik vieną pareiškimą.
L.SABUTIS. Bet šiandien pareikšta oficialiai, kad reikia išspręsti. Ar galėsim šiandien tai padaryti, ar negalėsim, jau kitas reikalas.
PIRMININKAS. Po pertraukos.
Pertrauka
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Mūsų darbo grafikas pasislinko pusę valandos. Dabar turėtumėme baigti svarstyti, o gal ir priiminėti nutarimą dėl ypatingosios padėties žemės ūkyje paskelbimo. Kiek man žinoma, per šią pertrauką turėjo būti redaguojamas tekstas. Galbūt kas nors jį galėtų pateikti? Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Reikėtų šiek tiek palaukti, kadangi jis jau yra suredaguotas, bet dabar dauginamas ir bus išdalytas.
PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Dėl vedimo, tiksliau, dėl tvarkos. Aukščiausioji Taryba, kiek man žinoma, yra priėmusi sprendimą, kad šitas klausimas yra transliuojamas per radiją. Tai aš ir norėjau sužinoti, ar Lietuvos radijas vykdo Aukščiausiosios Tarybos sprendimus, ar ne?
PIRMININKAS. Man atrodo, kad iki pertraukos vykdė. Nevykdė? Nežinau. Dabar, kol bus padaugintas dokumentas, dar yra likę, rodos, penki deputatai, kurie pasisakys šituo klausimu. Tada, sulaukę dokumento, galėsime ji svarstyti. Iš eilės buvo deputatas A.Karoblis. Ar jis pageidauja kalbėti? Gerai, prašome, gerbiamasis Karobli. Jums įjungtas mikrofonas.
A.KAROBLIS. Aš noriu pateikti porą pasiūlymų. Visiškai pritardamas V.Terlecko pasisakymui, siūlyčiau dar papildomą į nutarimo projektą įrašyti punktą, kad iš rezerviniu Vyriausybės valiutos fondo visa valiuta būtų pervesta į valstybinį paramos fondą sausros padariniams likviduoti.
PIRMININKAS. Gerai, kai bus parengtas nutarimo projektas, mes jį pamatysime ir pateiksime jūsų papildymą.
A.KAROBLIS. Ir dar. Manyčiau, kad viena efektyviausių paramos žemdirbiams formų šiuo sunkiu laikotarpiu būtų žemės ūkio produkcijos kainų sureguliavimas. Šiuo metu supirkimo kainos yra pernelyg mažos lyginant su pardavimo kainomis. Tai aš siūlyčiau, kad būtų įtrauktas toks punktas: sureguliuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Premjeras sakė, kad reikia padidinti 30%. Aš visiškai sutinku su tuo, o gi.it ir daugiau galima būtų padidinti ar panašiai. Jas reikia sureguliuoti taip, kad žemdirbys būtų skatinamas gaminti produkciją. Šiuo metu žemdirbiai neskatinami gaminti daugelio produkcijos rūšių.
PIRMININKAS. Spręsime ir dėl šio punkto.
A.KAROBLIS. Dar noriu pastebėti, kad aš nevisiškai sutinku su žemės ūkio ministro atsakymu į mano anksčiau pateiktą klausimą dėl atlyginimo žemdirbiams už parduotą produkciją. Visiškai suprantama, kad daugiau ar mažiau negu 40-96 produkcijos parduodama Rusijos miestuose, ir daugiau negu 60% produkcijos parduodama Lietuvoje. Šitą produkciją mes naudojame ir už ją mokame. Nelogiška, kad pagaminę produkciją žemdirbiai negauna tų pinigų.
PIRMININKAS. Mes sutarėm kalbėti tik po dvi minutes. Siūlymai turi būti labai aiškūs.
A.KAROBLIS. Gerai, aš tuoj baigsiu. Tad irgi reikėtų įrašyti į nutarimo projektą punktą dėl atlyginimo už žemdirbių parduota produkciją. Už ją nemokama jau trys mėnesiai.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Tikiuosi, jūs tai ratu pateiksite, kad ir pranesėjai, ir posėdžių pirmininkai turėtų formuluotes po ranka. Deputatas E.Grakauskas dvi minutes.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Svarstoma problema turi dvi savo neatskiriamai susijusias dalis: ekonominę ir teisinę. Po minutę kiekvienai. Visų pirma manyčiau, kad nutarimas turėtų būti dėl stichinės nelaimės, kaip čia siūlė skelbiant Lietuvos žemės ūkį stichinės nelaimės zona. Tačiau tuo pačiu reikėtų pridurti, kad, paskelbus stichinės nelaimės zona, Vyriausybei turėtų būti suteikiami tam tikri ypatingi įgaliojimai. Negali būti skelbiama ypatingoji padėtis ir taikomas, kaip Teisingumo ministerija siūlo, Valstybinės įmonės įstatymas. Tai pažeistų nuosavybės teises pagrindus, nes nuosavybė jau yra ne tik valstybinė. Tokiu socialistinio mąstymo principu negalima būtų tvarkyti reikalų. Taigi 1 punktas galėtų būti redaguojamas taip:
Lietuvos Respublikos žemės ūkis skelbiamas stichines nelaimės zona suteikiant ypatingus įgaliojimus Vyriausybei. Kokie tai įgaliojimai Vyriausybei galėtų būti? Tai būtų jau ekonominės plotmės dalykai. Manyčiau, kad Vyriausybė turėtų teisę ir reikėtų galbūt įpareigoti, kad Vyriausybė mokėtų valiuta už reikalingas žemės ūkio produkcijos rūšis. Jeigu vyriausybinės struktūros būtų rūpinusios ateitimi, manyčiau, kad, vykdant nutarimą, kuris numatė už grūdų supirkimą mokėti valiuta, būtų sukaupti gana pakankami grūdinių kultūrų atsargos fondai ir šiandien problemos būtų mažesnės. Taip pat siūlyčiau Vyriausybei suteikti teisę paimti valstybinę paskolą, valstybinius kreditus, tiek skelbiant Respublikoje vidaus paskola, tiek imant valiutinius kreditus užsienyje. Manyčiau, kad Vyriausybė turėtų plačiau taikyti kainų žirklių mažinimą. Kad būtų sukauptos lėšos, reikėtų suteikti teisę pažiūrėti atitinkamas biudžeto vykdymo programas. Todėl galėtų būti kalbama apie tai. Visiškai nerealu, kad bus sukaupta lėšų, kaip siūloma 4 punkte, iš 50% gautų kreditų emisijos. Tai yra nulis. Lygiai taip pat 50% pačios kreditų emisijos lėšų irgi yra nulis. Iš nulio nulis kitas skaičius neišeis. Todėl realiai ką nors sukaupti praktiškai būtų neįmanoma. Tie ypatingieji įgaliojimai galėtų būti platesni. Redakcinė komisija, manau, atitinkamai suredaguotų. Todėl pasisakyčiau, kad pagrindu būtų imamas Nuosaikiųjų frakcijos siūlomas projekto variantas, atitinkamai suformuojant žemės ūkio rėminio fondą. Šis fondas galėtų būti formuojamas iš įvairių lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui E.Grakauskui. Užsirašęs deputatas P.Vaitiekūnas, tačiau salėje jo nėra. Deputatas L.Šepetys. Jo salėje taip pat nėra. Deputatė B.Valionytė.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš labai norėčiau, kad šitame nutarimo projekte atsispindėtų ir kita su žeme labai tiesiogiai susijusi sritis, tai yra miškai. Mes negalime dabar pasakyti, kokie nuostoliai, kiek žuvo miško kultūrų. Tai bus aišku rugsėjo pradžioje, tačiau tai didelis skaičius. Praktiškai pušų želdiniai, sodinti šiemet pavasarį, žuvo visi. Kitas dalykas gaisro padariniai. Apie juos mes labai kukliai tylime tikėdamiesi, kad palis. Deja, kai kurios urėdijos jau visas mėnuo nedirba kito darbo, o tik budi miškuose. Budi tiesiogine žodžio prasme. Tų specifinių priešgaisrinės miško apsaugos pajėgų, kurios yra suformuotos kiekvienoje urėdijoje, jau neužtenka. Budi atskiros miško kirtėjų brigados pagal atitinkamą grafiką visą parą. Todėl nuostoliai tikrai yra labai dideli. Aš manyčiau, kad į tą sudarytą fondą miškų žinyba irgi turi teisę pretenduoti. Iš tiesų nuostoliai yra labai dideli. Kita vertus, dabar medienos kainos yra didelės, padengti jų nėra kuo, nes praktiškai tos pinigų sumos neįplaukia į miško atkūrimo fondą.
Pirma norėjau pasiūlyti paskelbti žemės ūkį ir miškų ūkį ypatingos nelaimės zona, kadangi iš tiesų nuostoliai yra didžiuliai. Tačiau po to aš pamaniau, kad būtų gerai, jei būtumėm suprasti, nes kiekvienas žmogus, kai neturi ko valgyti, aišku, visai nebežiūri, ar miškai auga, ar nebeauga, juo labiau, kiek ten jų išdegė. Svarbu, kad jie užgesinti ir nedega toliau. Todėl manau, kad reikėtų atskirai išskirti punktą, kuriuo Vyriausybėje būtų atskiras fonas, į kurį jau tikrai turėtumėm teisę pretenduoti. Reikia spręsti ir šitą problemą, ji yra. Jos nutylėti taip pat nevalia.
Naudodamasi proga labai norėčiau paprašyti televizijos: mieli televizijos žmonės, parenkite nors vieną reportažą, kaip dega miškas. Žinau, vakar jūs buvote nuvažiavę į Nemenčinės urėdiją, žinau, gerbiamasis sekretoriau, baigiasi laikas, paskutinį sakinį pasakysiu. Ten tuo tarpu kilo gaisras, miškininkai sodino į mašiną operatorių, kad parodytų, kaip dega miškas, kaip dirba miškininkai. Operatorius pasakė neturįs laiko ir išvažiavo. Atleiskite, tai yra nesuvokiami dalykai. Tai yra visų mūsų nelaimė. Ir dirbkim kiekvienas dorai savo darbą. Aš suprantu, kad miške 12 valandą dienos neįmanoma būti, nes 351 karščio, vėjo nėra, uodai kanda. Bet ką padarysi. Matyt, reikia tą darbą dirbti dorai. Miškų ministerija neišsikovoja, kad ,,Panoramoje" būtų nors vienas realus reportažas. Aš atsiprašau, kad nukrypau, bet kito kelio neturiu. Mano, deputatės, žodis ten irgi, deja, nepadeda. Ačiū radijui, kad pusę dvylikos užvakar pasirodė ir nauja minutės laida — ,,Gaisrai miške". O miškas dega jau du mėnesiai.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Paskutinis užsirašęs pasisakymams — Audrius Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, tikrai mes šiandieną labai daug šnekėjome apie įvairius reikalus. Aš norėčiau pasakyti trumpai. Šitokiam nutarimui, kurio yra pateikti du variantai, aš nepritariu. Pritarčiau turbūt tokiam variantui: Lietuva skelbiama nelaimės zona neapibrėžiant, kad yra tik žemės ūkio reikalas. Na, jeigu bus sutarta, kad reikia šitai tik pabrėžti, pabrėžkim. Toliau reikėtų pavesti Vyriausybei paruošti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai sąrašą tų įgaliojimų, kurie jiems reikalingi, kaip elgtis šitoje vietoje. Tik tada mes galime užsiimti dalykiniu svarstymu. Man labai nepatinka, kad į nutarimą, į vieną dokumentą sudedami įvairaus lygio sprendimai. Išskirkim, priimkim generalinį nutarimą, kad yra paskelbiama stichinės nelaimės zona ar ką nors panašaus, o paskui įforminkime atskirus sprendimus. Kai kuriems iš jų reikia Aukščiausiosios Tarybos sprendimo.
Kai kuriems jau užteks Vyriausybės priimtų sprendimų ir panašiai. Bet dėl ypatingosios padėties tikrai aš nesiryžčiau spręsti.
Dabar dėl kai kurių konkrečių pasiūlymų, kurių, aš norėčiau, kad šitame nutarime, bent pradžioje, nebūtų. Tai dėl mokesčių padidinimo. Norėčiau priminti, kad tarp finansininkų egzistuoja vadinamasis Vifto dėsnis, kuris reiškia, kad vienas plius vienas nelygu dviem. Kitaip sakant, jeigu jūs padidinsite mokestį 4%, tai dar nereiškia, kad 4% daugiau gausite įplaukų. Galimas visiškai priešingas rezultatas. Aš labai norėjau paklausti premjero, kokia pastaruoju metu yra mokesčių įplaukimo dinamika? Žinau, kad maždaug prieš dešimt dienų biudžeto sąskaitoje buvo nulis, o pavedimu išrašyta apie milijardą. Kodėl? Todėl, kad nustojo įplaukti įmokos. O įmokos neįplaukia dėl tų priežasčių, kurių padidinimas tarifo nepakeis. Tai būkime atsargūs. Gal geriau paieškokime labai rimtų rezervų mūsų priimtame biudžete? Vyriausybė grasinosi, kad liepos pradžioje, arba tiksliau, prieš liepos mėnesį gali pateikti pasiūlymų peržiūrėti biudžetą dėl infliacijos įvykus pakitimams. Prašom, mes šitam atviri. Tegul pateikia pasiūlymą. Galbūt tikrai surasim nemažų lėšų, skaičiuojamų netgi milijardais. O jeigu ne, tai nors iki milijardo. Peržiūrėję, galėtumėm biudžetą sutaupyti išlaidų sąskaita. Taip buvo pasielgta blokados metu. Todėl aš siūlyčiau kol kas visgi nepriimti tokio sprendimo, kokie pateikti projektai, o sutrumpinti jį, konstatuoti faktą ir laukti konkrečių Vyriausybės pasiūlymų, net jeigu reikia, sušaukti specialią sesiją.
Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pratęsimo
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pasisakymai šiuo klausimu baigti. Mes dabar turime laukti parengto nutarimo projekto. Tą pertraukėlę siūlau panaudoti štai kokiu tikslu. Apie tai ką tik užsiminė ir gerbiamasis kolega A.Rudys, sakydamas, kad gal reikėtų tam net specialios sesijos. Mes jau turime 46 deputatų parašais inicijuotą neeilinę sesiją, kuri vyks antradienį, liepos 14 d. Aš siūlyčiau atlikti štai kokį veiksmą: pratęsti mūsų Aukščiausiosios Tarybos sesiją iki liepos 15 d., t.y. dirbti antradienį ir trečiadienį, iki liepos 15 d. imtinai. Paaiškinsiu kodėl. Liepos 14 d. mes vis tiek jau turime rinktis į vadinamąją neeilinę sesiją, jeigu šiandien fiksuosime eilinės sesijos pabaigą. Taigi siūlyčiau šiandien to nefiksuoti, 14 d. rinktis, vis tiek reiks rinktis, o 15 d. susirinkus baigti svarstyti tuos klausimus, kurie liko šios dienos darbotvarkėje. Man atrodo, 15 d. tai užimtų jau tik pusę dienos, nes iš esmės bus labai trumpi balsavimai, kurių. šiandien mes jau fiziškai nebesugebame įveikti. Taip pat galbūt liktų nutarimas dėl ypatingosios padėties ar dėl stichinės nelaimės zonos paskelbimo ir t.t.
Taigi jeigu liepos 14 d. liktų kiek nors laiko nuo interpeliacijos nagrinėjimo, tai galbūt mes ir per 14 d. tuos likusius klausimus sugebėtume išspręsti. Tokiu būdu nebereikėtų dirbti liepos 15 d. Tačiau atsarga gėdos nedaro, todėl galėtume dabar pratęsti eilinę sesija iki liepos 15 d. Taip sakant, mes nieko neprarandam. Vis tiek liepos 14 d. čia turime sėdėti. Spėsim liepos 14 d. viską padaryti, nebesirinksime 15-ają. Tačiau dėl atsargos susitarkime pratęsti penktąją eilinę sesija iki liepos 15 d. imtinai. Imtinai. Siūlau be balsavimo pritarti. Tai bus labai gražus gestas. (Triukšmas salėje)
Informuoju, kokie liktų dienotvarkės klausimai. Interpeliacija, sausros reikalai, jeigu šiandien jų nebaigtume. Operatyvinės veiklos įstatymo projektas, nutarimo dėl Seimo rinkinių įstatymo įgyvendinimo projektas (taip pat tik balsuoti likę), nutarimu dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,Dėl laikinojo Valiutos fondo ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo dalinio pakeitimo" projektas, Civilinio kodeksu 30 skirsnio pakeitimo projektas (ten taip pat tik vienas straipsnis likęs), nutarimo dėl kreditų Lietuvos ūkiui emisijos projektas, įstatymo ,,Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo projektas. Čia, tiesa, siūloma ypatingos skubos svarstymu tvarka. Manau, kad greitai išspręsim. Taip pat ypatingos skubos tvarka siūloma priimti įstatymo ,,Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo 1991 m. sausio 11—13 d. vykdytos agresijos ir po tu buvusių įvykių" pakeitimą. Ten tik termino pratęsimas. Taip pat nutarimo dėl rinkimų surengimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas projektas.
Aš išdėsčiau nebūtinai tokia eile, kaip mes sutarsime ateityje, tačiau... Ne, jokios eilės tvarkos nefiksuosime. Manau, kad pirmadienį 10 val. sutarsime dėl svarstymo eiliškumo. Iš esmės klausimų ratas labai apibrėžtas. Tikiuosi, kad jis jokiu būdu nebus papildomas. Ir fiksuojame data — iki liepos 15 imtinai. Dar deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Aš taip pat noriu iki galo tą dalyką išsiaiškinti. Tai būtų ta dienotvarkė, jeigu mes sesiją pratęstume?
PIRMININKAS. Taip.
R.ASTRAUSKAS. O jeigu būtų neeilinė sesija, kokia dienotvarke būtų?
PIRMININKAS. Neeilinę sesiją gali inicijuoti tik Prezidiumas arba trečdalis deputatų, ir kas kokius klausimus nurodo, kokie klausimai privalomai svarstomi.
R.ASTRAUSKAS. Tai ir supažindinkit, kokie būtų klausimai, jeigu būtų neeilinė sesija.
PIRMININKAS. Jeigu mes nepratęsime šitos sesijos, galioja 46 deputatų parašais inicijuota neeilinė sesija, kurioje iš esmės vienas klausimas — interpeliacija. Ir antras klausimas — laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas asmens skyrimas.
R.ASTRAUSKAS. Tai aš dabar ir atkreipiau dėmesį, kad skirtumas yra. Ir dėl to mums reikia apsispręsti.
PIRMININKAS. Taip. skirtumas yra neesminis. Interpeliacijos svarstymas visgi būtų vienu ar kitu atveju. Dabar, norint užbaigt šiuos klausimus, tektų pratęsti sesiją iki liepos 15 d. Ar reikia balsuoti? Siūlau naujų klausimų nebesiūlyti. Deputatas A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Šiek tiek gal nevisiškai tai, tačiau kad negaištume veltui laiko, aš manau, kad kas atidžiai klausėsi, bent jau nemaža dalis deputatų 100 procentų pritartų kiekvienam deputato A.Rudžio žodžiui. Ir jeigu jis per penketą minučių užrašytų tai juodu ant balto, tai būtų vienas iš nutarimo dėl sausros padarinių variantų. Aš įsitikinęs, kad už jį tikrai balsuotų nemaža dalis šiandien pat ir jau sumažėtų pavojus nutempti tą klausimą į antradienį. Ten buvo turbūt trys sakiniai, kurių visiškai užtektų nutarimui, kurį šiandien galėtume priimti. Aš ir norėčiau, kad deputatas A.Rudys būtų paprašytas užrašyti juodu ant balto tai, ką jis šnekėjo.
PIRMININKAS. Ką mes šiandien priimsim, to tikrai nebereikės priiminėti dar kartą pratęsus sesiją. Jeigu ką nors pavyks priimti, tai sutrumpės darbotvarkė ir gal išsiteksime liepos 14-ojoje.
Jau yra dalijamas nutarimo projektas dėl ypatingosios padėties. Deputatas Audrius Rudys norėjo atsakyti i pono A.Ražausko repliką.
A.RUDYS. Taip, aš norėjau pasakyti, kad nereikia taip skubiai... Aš pasakiau šitai tik kaip idėją.
PIRMININKAS. Gerai...
A.RUDYS. Man atrodo, kad, norint gauti rimta Vakarų paramą, reikia mums patiems įstatymu apibrėžti, ką reiškia nelaimės ištikta zona. Čia galbūt būtų užsakymas, kad ypatingos skubos tvarka mes arba kokį nors įstatymą patikslintume, arba netgi priimtume Lietuvos Respublikos įstatymą dėl kokių nors apibrėžimų ir pasekmių, susidedantį nors iš vieno dviejų straipsnių. Tokiu atveju mūsų nutarimas, kad mes skelbiame tokią padėtį, įgytų juridinį pagrindą ir Vyriausybė galėtų kreiptis į tarptautines organizacijas pagalbos. Manau, kad šitą dalyką reikėtų apgalvoti. Ir dėl to aš prašyčiau šiandien iš viso nebalsuoti už šituos nutarimus.
PIRMININKAS. Jūsų pozicija labai aiški. Tačiau aš prieš tai dar noriu fiksuoti tą dalyką. Visi bendrai sutardami net be balsavimo nutariame pratęsti šią eilinę penktąją sesiją iki liepos 15 d. imtinai su tais darbotvarkės klausimais, kurie buvo perskaityti. (Balsai salėje. negirdėti)
Labai jums dėkingas. Sesija yra pratęsta. Jeigu deputatų susirinks mažai, bus pažymima, kas nedalyvauja posėdyje ir atitinkamai bus sumažintas atlyginimas. (Balsai salėje, negirdėti) Pirmadienį 10 val. į 308 kambarį renkasi frakcijų ir komisijų pirmininkai.
Ar jau galime svarstyti nutarimą dėl ypatingosios padėties? Deputatas Egidijus Klumbys.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės ištiktu kraštu“ projekto svarstymo tęsinys
E.KLUMBYS. Gerbiamasis seniūne, mes dabar čia kalbėjomės su gerbiamuoju deputatu A.Taurantu dėl kitos savaitės darbotvarkės. Juk mums reikėtų priimti nutarimą ar sprendimą, nežinau kaip teisiškai vadinasi, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo.
PIRMININKAS. Taip, Aukščiausioji Taryba tai, atrodo, turi atlikti iki liepos 25 d.
E.KLUMBYS. Taip, tai kitą savaitę reikėtų padaryti.
PIRMININKAS. Galima kitą savaitę. Tačiau, sprendžiant iš interpeliacijos vieno projekto, kurį buvo pateikęs deputatas A.Ambrazevičius, mes turėtume rinktis liepos 20 d. j neeilinę sesiją.
E.KLUMBYS. Ne, ne, ne.
PIRMININKAS. Nepainioti šito...
E.KLUMBYS. Tas projektas nebuvo visiškai teisiškai teisingas. Mes jį jau pakeitėme. Aš manau, kad tokį klausimą reikėtų visgi įrašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ar spėsime pasiruošti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo?
E.KLUMBYS. Tai galime ir nespėti, tačiau tada reikės šaukti neeilinę sesiją vien dėl to klausimo.
PIRMININKAS. Ar visi pritaria tam, kad nereiktų rinktis \ specialią neeilinę Aukščiausiosios Tarybos sesiją ir pabandyti klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo įrašyti į šios sesijos tęsinį? (Balsai salėje, negirdėti)
Taip. Tautos pažangos frakcijos protingoms mintims deputatai pritaria. Bendrai sutariame, kad įrašome tą klausimą.
Gerbiamasis ministre Survila, gal jūs jau galite pateikti nutarimu dėl sausros reikalų? Ar kas nors kitas? Pateikia ponas ministras. Prašom.
R.R.SURVILA. Mums pavyko suredaguoti tokio turinio dokumentą: ,,Dėl stichinės nelaimės Lietuvoje paskelbimo. Atsižvelgdama į susiklosčiusias sunkias sąlygas"... Ar visi turite tuos lapelius? Taip? Taigi nėra ko skaityti. ,,Atsižvelgdama į susiklosčiusias sunkias sąlygas dėl sausros ir siekdama iš dalies kompensuoti nuostolius žemės ūkyje, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Paskelbti Lietuvos Respublikos žemės ūkyje ypatingąją padėtį.
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki šių metų liepos 20 d.:
2.1. Parengti neatidėliotinų priemonių programą ypatingosios padėties laikotarpiui;
2.2. Įkurti valstybinį ypatingosios padėties paramos fondą ir parengti fondo nuostatus.
3. Įpareigoti Lietuvos banką, suderinus su Vyriausybe, 50% gautų iš kredito emisijos palūkanų ir iki 50% pačios kredito emisijos lėšų skirti paramos fondui.
4. Padidinti iki 1992 metų pabaigos bendrojo akcizo mokestį 4%, o gautas lėšas skirti žemės ūkiui paremti.
5. Numatyti 2 mlrd. rublių paramos fondui indeksuojant valstybinio biudžeto išlaidas šių metų antrajam pusmečiui.
6. Peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo pajamas ir išlaidas, numatant sumažinti mokesčius žemės ūkio įmonėms.
7. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo."
Štai toks dokumentas.
PIRMININKAS. Matau, kad deputatai nori kai ką sakyti. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Ar galima pasakyti pastabų dėl projekto?
PIRMININKAS. Prašom, dabar dėl naujo projekto šnekame iš naujo.
E.GRAKAUSKAS. Dėl pavadinimo. Skelbti stichinės nelaimės nereikia, ji yra. Pavadinimas: ,,Dėl stichinės nelaimės Lietuvoje paskelbimo". Dėl stichinės nelaimės. Ir viskas.
PIRMININKAS. ,,Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės zona" siūlo deputatas Juozas Karvelis.
E.GRAKAUSKAS. Labai teisingai siūlo. Dėl 1 punkto. Paskelbti Lietuvos Respublikos žemės ūkyje ypatingąją padėtį. Mes jau kalbėjome, čia daug buvo išsakyta, kas ta ypatingoji padėtis, kokia būtų, kokios sąlygos, kokie įgaliojimai, kas per tvarka niekas neaišku. Teisine plotme nulis. Todėl aš grįžtu prie to paties pasiūlymo: paskelbti Lietuvos žemės ūkį arba apskritai Lietuvos Respubliką stichinės nelaimės zona suteikiant tam tikrus ypatingus įgaliojimus Vyriausybei. Po dvitaškio išvardyti, kokius specialius įgaliojimus. Tarkim, Vyriausybė turi turėti teisę įvesti maisto produktų skirstymo sistemą, jeigu būtų reikalinga. Turi turėti tokią teisę. Vyriausybė galėtų panaikinti akcizą žemės ūkyje perkamoms materialinėms techninėms priemonėms. Ir panašiai, ir panašiai. Visa tai jau pati Vyriausybė po to dvitaškio, kurį siūlome, išdėstytų ministerijai paruošus ir atitinkamai suderinus su pačia Vyriausybe. Todėl manyčiau, kad šiandien nutarimą priimti būtų labai problematiška. Galėtume baigti priimti jau antradieni.
Dabar buvo kalbėta, kad visgi akcizo padidinti Aukščiausiosios Tarybos nutarimu negalima. Tai yra įstatyminio rangu reikalas. Todėl vėl punktas, kuris čia yra, netiktų.
3 punktas taip pat kelia abejonių. Finansininkai turėtų pasakyti, ką reiškia gauti iš kredito emisijos palūkanų. Kad jų nėra! Mano supratimu, nulis! Tai kam rašyti? Kiti punktai čia galėtų būti. Bet pati pradžia nuo 1 punkto, jeigu nenumatom, kokia ta ypatingoji padėtis ir kokios ypatingosios padėties sąlygos bei įgaliojimai suteikti Vyriausybei, toliau negalime nieko daryti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad šito nutarimo koncepcija nėra priimtina. Manau, kad reikėtų paremti ponų A.Rudį. Pirmiausia turėtume nustatyti, kiek to pinigo kaimui reikia, o po to ieškoti, iš kur tą pinigą paimti. Ką galima patobulinus biudžetą, o to, ko pritrūks, jau ieškotume akcizo padidinimu ar dar kažkuo. Todėl siūlyčiau dabar prašyti žemės ūkio ministrą kartu su parlamento iniciatyvine grupe paruošti kitą nutarimą ir antradienį jį priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Tamulis.
J.TAMULIS. Aš praktiškai palaikyčiau tai, ką pasakė deputatas E.Grakauskas. Jis išvardijo daug realių priemonių, kurios galėtų duoti rezultatų. Lygiai taip pat palaikyčiau ir deputato N.Medvedevo nuomonę. Manau, kad šitas nutarimas vis dėlto nėra priimtinas. Liberalų frakcija dar kartą griežtai pasisako prieš bet kokius mokesčių didinimus. Kaip jau ministras gerai žino, dabar akcizo mokestis yra 18%. Mes ji kilstelėsim dar 4%. Ponas ministras, nors ir rūpinasi žemės ūkiu, matyt, gerai žino, kad daugelis įmonių bankrutuoja vien todėl, kad negali parduoti savo produkcijos. Tai sukels dar papildomų pasekmių, o bendras mokesčių lygis, kurį mes surinksime, ir nuo to jau, ko gero, gerokai sumažės. Man atrudo, laikas atsikratyti to mąstymo, kad galima surinkti lėšų be saiko didinant mokesčius. Tiesiog užtenka juos padidinti ir lėšų turėsime. Mielieji, metas nustoti statyti socializmą, netgi kai situacija yra tokia sunki. Priešingu atveju mes galime turėti dar viena stichinę nelaimę visose kitose pramonės šakose.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad ganėtinai daug prieštaravimų. Mes dar galėtume trumpai pasikeisti nuomonėmis šiuo klausimu. Matyt, teks atidėti sprendimą iki antradienio arba trečiadienio. Panaši pozicija yra. Dabar deputatų yra prie šoninių mikrofonų. Keturi tegul pasisako ir galėtume baigti. Dar deputatas Jonas Šimėnas, kaip vienas iš bendraautorių.
R.R.SURVILA. Aš tik norėčiau pasakyti, kad suma žinoma — 22 mlrd. Toks yra nuostolis dėl sausros.
PIRMININKAS. Dar pasisakys penki asmenys. Deputatas A.Ulba.
A. V.ULBA. Aš noriu pasakyti, kad visos stichinės nelaimės pasaulyje yra kaip tik skelbiamos. Ir aš visiškai prieštarauju ponui E.Grakauskui, kuris nežino tarptautinių susitarimų. Stichinės nelaimės yra skelbiamos. Jeigu neskelbiama, tai jos ir nefinansuojamos. Tai viena. Antras dalykas. Jokių išdėstymų, kuriuos pateikė E.Grakauskas, nebereikia. 2.1 punkte parašyta:
,,Parengti neatidėliotinų priemonių programa ypatingosios padėties laikotarpiui. Čia yra įpareigojimas Vyriausybei. Ir viskas tuo baigiasi. Gerbiamasis J.Tamulis sako, kad nereikia didinti mokesčių. Aš noriu tik tiek pasakyti: jeigu ir toliau Lietuvos gyventojas norės valgyli, tai jis iš kišenės turės išleisti daugiau pinigų, kad pavalgytų.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, man rodos. jau darosi akivaizdu, kad nutarimo projektas yra nepriimtinas. Mokesčių didinti jokiu būdu negalima. Kalbėjom apie tai, kad ir 18% akcizo mokestis nebūtų padidintas. Padidinom iki 18%, dabar — 22%. Jau gi eina į pražūti mūsų pramonė.
Antras dalykas — dėl kredito emisijos palūkanų. Emisija daroma tik todėl, kad gelbėtume nemokias pramonės įmones, kad būtų kompensuojamas tas mokėjimas. Jos negauna iš Rusijos pajamų. Joms suteikiame specialu kreditą ir už jį imame 60% palūkanų, kurių pusę perduodame žemės ūkiui. Kur tai matyta? Juk tą kreditą turime duoti daugiausia už 3-5%. Tai būtų didžiausias procentas. Tai iš ko čia surinksim?
Atkreipdamas dėmesį i tai, kad tas nutarimas yra nepriimtinas, o reikalas yra neatidėliojant, norėčiau prašyti gerbiamųjų deputatų priimti šiandien neatidėliotinai protokolinį nutarimą: įpareigoti Vyriausybę parengti iki antradienio žemės ūkio gelbėjimo priemones. Kai tai bus parengta, apie visas tas papildomas priemones diskutuosim, svarstysim, kad klausimas nebūtų nustumtas į šalį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš norėčiau atsiklausti visų deputatų, ar negalėtume šiandien paskelbti mūsų Tėvynę stichinės nelaimės zona, o visa kita tikrai patikėti Vyriausybei. Mūsų Ekonomikos komisija turėtų įvertinti galimybes, ar 4% padidinti akcizą, ar iš esamų resursų panaudoti. Nes čia visiškai nesiderina. Premjera interpeliuoja dėl akcizo, o čia dar pati Aukščiausioji Taryba jį skatina didinti. Tai mes patys nežinome, nežino kairė, ką daro dešinė.
PIRMININKAS. Reikalingas centras. Deputatas A.Sakalas, Centro frakcijos pirmininkas.
A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis seniūne. Aš irgi norėčiau prisidėti prie to, kad vis dėlto stichinės nelaimės mes skelbti negalime, bet stichinės nelaimės zona — tai ten yra tam tikri standartai, mes juos turėjome, kaip pamenate, per moratoriumo laikus. Ten standartai gana griežti, bet jeigu galima paskelbti, tai mielai tą reiktų ir padaryti.
Toliau, aš pritarčiau, kad priimtume protokolinį nutarimą ir antradienį svarstytume labai konkrečius Vyriausybės pasiūlymus. Jeigu reikalingi kokie specialūs įgaliojimai, prašom, išdėstykit juodu ant balto, kokių reikia. Mes mielai juos priimsime. O dabar iki antradienio siūlyčiau Vyriausybei kartu su Ekonomikos, Agrarine ir Biudžeto komisijomis padirbėti ir paruošti tokį nutarimą, kurį mes galėtume antradienį greitai priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom vieną iš bendraautorių deputatą Joną Šimėną. Apibendrins ponas ministras.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybė negalės paruošti tokio nutarimo, kuris tenkintų parlamentą, kadangi reikia parlamento sprendimo. Vieni — už mokesčius, kiti — prieš mokesčius. Mes turime balsuoti, kokiu būdu surinkti lėšų. Ir tik tada, jeigu šiandien mes balsuotume, kad nereikia didinti akcizo mokesčio, nereikia vykdyti kredito emisijos ir visa kita, tada Vyriausybė pagal mūsų sprendimą paruoš nutarimo projektą, kokias jie turi galimybes. Kaip tai padaryti, jie moka puikiausiai. Bet mes turime suteikti galimybę, kokia mūsų nuostata. O kitokiu būdu aš, pavyzdžiui, niekaip negalėčiau dalyvauti tokio naujo nutarimo rengime, jeigu nežinau, kokios lėšos, iš kur tų lėšų paimti. Mes šiandien privalome balsuoti bent protokoliškai, kokia mūsų nuomonė dėl šitų punktų.
PIRMININKAS. Taip, tokį nuomonės patikrinimą galėtume atlikti. Nedrįstu atsakyti žodžio gerbiamajai B.Valionytei. Prašom.
B.VALIONYTĖ. Aš įsivaizduoju vieną momentą. Antrajame projekte iš esmės nieko naujo nėra. Akivaizdu, kad projekto 1 punktas turėtų konstatuoti apie stichinės nelaimės zoną Lietuvoje. Nesakyti, kad žemės ūkyje, nes ir miškų ūkyje situacija lygiai tokia pat labai sudėtinga. Arba reikia šalia žemės ūkio įrašyti ir miškus. Skelbti ypatingąją padėtį žemės ūkyje yra beprasmiška, nes situacija priklauso nuo to, kiek bus pinigų.
Toliau. Įpareigoti Vyriausybę sudaryti fondą yra Aukščiausiosios Tarybos pareiga. Ir 3 punktas. Vyriausybė turi sudaryti programą, pagal kurią bus duodamos šitos lėšos, kad nebūtų jos dalijamos ten, kur iš tiesų yra aplaidumo ir jos nereikalingos. Aš taip įsivaizduoju šito nutarimo projekto eigą ir Aukščiausiosios Tarybos darbą. Visi šitie 8 ar 9 punktai, nors ir labai konkretūs, bet be tikslių apskaičiavimų yra tiesiog beprasmiški. Galbūt mes tikrai balsuokim, iš kokių šaltinių mes formuosime fondą. Vyriausybę antradieniui, kitam posėdžiui įpareigokime paruošti žymiai konkretesnį nutarimą, nes nieko čia kito gudriau nesugalvosime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras.
R.R.SURVILA. Pačioje pradžioje aš jau pasakiau ir supažindinau jus su tuo, ką jau padarė Vyriausybė. Vyriausybė padarė tiek, kiek galėjo. Matyt, nereikia dubliuoti vieniems kitų. Ji kreipiasi į Aukščiausiąją Tarybą to, ko nebegali padaryti pati. Paskelbti šitą situaciją reikia, čia Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva. Toliau, rasti tuos finansavimo šaltinius, kad paskui nereikėtų, taip sakant, vėl atšaukti Vyriausybės veiksmų, turi Aukščiausioji Taryba. Vyriausybė siūlo tai, kur ji mato galimybę rasti tų lėšų, būtent: emisijoje, mokesčiuose. Dabar deputatai pasiūlė dar kai kurių kitų šaltinių. Tai nurodyta šitame nutarime. Taigi jeigu mes nenorim atmesti projekto antradieniui, kad vėliau atmestume ketvirtadieniui, tai turime bent peržiūrėti papunkčiui ir įvertinti tuos punktus. Tada galima dirbti toliau. Pradėjus iš nieko, kitas siūlymas bus toks pat, nes kai reikia rasti lėšų, tai vieningo balsavimo nebus. Jeigu aš dabar pasiūlyčiau balsuoti už tai, ar reikia lietaus, ar nereikia, aš abejoju, ar Aukščiausioji Taryba vieningai balsuotų. Reikėtų pasitarti frakcijose ir t.t. Taigi aš siūlau konkretizuoti, jeigu mes norime dirbti, o jeigu nenorime, tai pradėkime nuo nulio. Mes vėl siūlome kažką, antradienį pamatome, kad tai ne tas, nes pažeidžia vienų ar kitų žmonių interesus, išimta ne iš tos kišenės ir t.t. Betgi kišenių turinį reguliuoja ne Vyriausybė.
PIRMININKAS. Tai visgi ar reiktų dabar kokių konsultacinių balsavimų? Reiktų. Deputatas Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš dar kartą noriu grįžti prie to, kad tokie rimti klausimai, kaip pinigai, skaičiuojami ne dešimtimis tūkstančių, o milijardais, konsultaciniais balsavimais nesprendžiami. Reikia vieną kartą baigti! Aš laikau, kad Aukščiausiosios Tarybos komisijos arba mūsų kolektyvinis darbas čia tinka tik revoliucijai. Ką nors sugriauti komisija gali gerai. Tačiau jokiu būda negalime dabar ekspromtu priiminėti sprendimų dėl mokesčių, dėl biudžeto peržiūrėjimo ir kitų dalykų. Vienintelis normalus darbinis variantas yra toks: per šį savaitgalį Vyriausybė surašo sąrašą (tegul ten bus 30 priemonių, tegul bus 40 priemonių), mes jį apsvarstysime ir priimsime. Jeigu tai tikrai reikalauja rimto sprendimo. O šitaip šaudydami žvirblius, į vienus pataikysim, į kitus — ne. Ir aš bijau, kad įsikarščiavę šiandien galime priimti tokių sprendimų, kaip tą sausio 13-osios naktį, kad jau kelinta savaitė negalime išsrėbti.
R.R.SURVILA. Tada konkrečiau būtų taip: sudaryti mišrią deputatų ir Vyriausybės atstovų grupę ir paruošti tą projektą. (Balsai salėje, negirdėti)
Mums reikia 22 mlrd. Nebus? Vadinasi, reikia 11 mlrd. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
R.R.SURVILA. Bent augalininkystės nuostoliams padengti.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis ministre, aš manau, kad niekas iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų neabejoja, kad galėtume priimti 1 punktą ar šiandien, ar kitų dieną, būtent, paskelbti Lietuvos Respublikų stichinės nelaimės zona. Kaip siūlė deputatė B.Valionytė. 2 punktu įpareigokime Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki šių metų liepos 14 d., būtent iki antradienio, parengti neatidėliotinų priemonių programą. Ir galbūt 2.2 punktas: įkurti valstybinį paramos fondą ir parengti fondo nuostatus. O dėl pinigų, iš kur jų paimti, iš tikrųjų, manau, reikalingos konsultacijos su minėtomis komisijomis. Tikrai, tų pinigų reikia, reikia jų ieškoti iš visų galimų vietų.
PIRMININKAS. Ir deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Tuomet, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šiandien galėtume priimti tokį nutarimą: ,,Dėl Lietuvos stichinės nelaimės zona paskelbimu". Iš tikrųjų, 1 punktu reikia paskelbti Lietuvos Respubliką stichinės nelaimės zona. Toliau, įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki liepos 14 d. parengti neatidėliotinų priemonių programą ypatingosios padėties laikotarpiui, įkurti valstybinį ypatingosios padėties paramos fondą ir parengti fondo nuostatus. Vėliau priimtume protokolinį sprendimą, kuriuo Vyriausybe, Agrarinė, Biudžeto ir Gamtos apsaugos komisijos būtų įpareigotos kartu parengti šita programą. Taip sakant, būtų proga suderinti, iš kokių šaltinių būtų paimtos lėšos. Štai tokių trijų punktų nutarimą priimame šiandien, o programą paruošiame kartu. Šiandien tai padarome ir, taip sakant, pajudėsime į priekį.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tai yra pirmiausia gerbiamasis ministre ir deputate, ar tamstai toks variantas, kaip tarpinis sprendimas, priimtinas? Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate su tokiu sprendimu, kurį čia mums dabar pateikė deputatas L.Milčius? Sutinkam? Balsuojam? (Balsai salėje)
Gerbiamasis Milčiau, gal dar sykį tada, juo labiau, kad premjeras yra. Čia maždaug tas pat.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne!
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Mūsų ir gerbiamojo L.Milčiaus variantai yra praktiškai vienodi, tiktai...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos! Gerbiamasis Sabuti!
A.SAKALAS. Tik 2.1 ir 2.2 punkte jis vartoja terminą ,,ypatingosios padėties". Siūlau tų žodžių nevartoti, kadangi mes neapibrėžėme, ką tai reiškia. O visa kita mes turbūt sutarėme vienodai: įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki šių metų liepos 14 d. parengti neatidėliotinų priemonių programą, įkurti valstybinį paramos fondą ir parengti fondo nuostatus.
L.MILČIUS. Gerai, sutinkam.
A.SAKALAS. Toliau, paskelbti Lietuvos Respubliką (čia 1 punktas) stichinės nelaimės zona. Ir dar protokolinis nutarimas, kad minėtos komisijos ir Vyriausybės atstovai turi surasti tų reikalingų lėšų, kurias minėjo ministras.
L.MILČIUS. Visai tą patį ir perskaičiau. Tik tiek, kad jeigu bijome žodžių ,,ypatingoji padėtis'', kaip tas vokietis, sakykim, karstų ar šaltų kopūstų, tai ir nereikia. Tačiau dėl to nereikėtų gąsdintis.
PIRMININKAS. Mes to neturim, nėra įstatymo.
L.MILČIUS. Gerai, parengti neatidėliotinų priemonių programą, įkurti valstybinį paramos fondą.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos, prašom klausyti.
L.MILČIUS. Taip. Ir parengti šio fondo nuostatus.
PIRMININKAS. Gerai, tai sutarėm?
L.MILČIUS. Tai šiandien ir priimame.
PIRMININKAS. Sutarėm?
L.MILČIUS. O atskiru protokoliniu, vadinasi, paruošti programą...
PIRMININKAS. Balsuojam? Gerbiamasis Milčiau, mes normaliai galim čia priimti, be protokolinių, jeigu visi vieningai balsuosim. Normalus nutarimas. Tai sutarėm?
L.MILČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Reikia balsuot?
A.SAKALAS. Ne.
PIRMININKAS. Priimta konsenso būdu. (Balsai salėje) Ačiū.
Gerai. Prašom, kas ... Vieną žmogų turim, nors labai rimtą, bet vieną. Gal kas padėtų skaičiuoti. Gerbiamasis Stakvilevičiau! Dar E.Grakauskas...
Prašau. Taigi, kas už tai... (Balsai salėje) Gerai, kolegos, registruojamės.
A.SAKALAS. Seniūne, kol jūs skaičiuosite balsus, būkit malonus, patikslinkit nutarimu pavadinimą.
PIRMININKAS. ,,Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės zona ''. (Balsai salėje) Yra kitas tarpinis variantas: ,,Dėl stichinės nelaimės Lietuvoje".
Salėje 64 deputatai. Štai gerbiamasis kolega K.Saja siūlo: ,,Nutarimas, skelbiantis Lietuvą stichinės nelaimės zona".
S.PEČELIŪNAS. Ar leisit, pone pirmininke, pasiūlyti dar vieną variantą?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas S.Pečeliūnas.
Nutarimo priėmimas
S.PEČELIŪNAS. ,,Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės ištiktu kraštu".
PIRMININKAS. O! Kas dar atėjo? Eugenijau, nepabėk, dabar reikia balsuoti. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės ištiktu kraštu", prašom balsuoti.
Prašom palaikyti. Čia rimtas reikalas ir rimtas balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 60 už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom neišsivaikščioti, dar luktelkite minutėlę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 60 yra.
BALSAS IŠ SALĖS. Neteisingai suskaičiuota.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau ir prašau balsuoti dar sykį. Kas už tai, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės ištiktu kraštu"? Prašom palaikyti pakeltas rankas arba ranką su pakelta kortele. Gali būti su nuleista.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Nutarimas dėl Lietuvos paskelbimo..
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Vienas. Nutarimas ,,Dėl Lietuvos paskelbimo stichinės nelaimės ištiktu kraštu" 67 balsais už, 1 susilaikius priimtas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes tokiu gražiu tempu ir taip gerai sutardami priimtume dar du dokumentus...
L.MILČIUS. Gerbiamasis...
PIRMININKAS. Operatyvinės veiklos įstatymą...
L.MILČIUS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau, aš vieną informaciją noriu iš karto...
PIRMININKAS. Prašom, kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš labai kviečiu atstovus iš Biudžeto komisijos, Ekonomikos komisijos, iš Gamtos apsaugos komisijos, bus gerbiamasis ministras, pirmadienį 14 val. Agrarinės komisijos pirmininko kabinete rinktis dėl tos programos derinimo ir sudarymo. Iš karto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai gal tada pabandom, kol dar yra 65 deputatai. Gerbiamasis Rudy, 5 minutes luktelkit. Prašom. Gerbiamasis Skapcevičiau, labai trumpai. Man atrodo, kad viskas aišku.
Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projekto svarstymo tęsinys.
V.SKAPCEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, iškilo tik vienas klausimas dėl 7 straipsnio. Visiems straipsniams jūs pritarėte, išskyrus šitą vieną. 7 straipsnio ,,Operatyvinės veiklos subjektų teisės ir pareigos" 1 dalyje buvo siūlyta išbraukti vieną sakinį: ,,imituoti nusikalstamą veiklą". Autorių grupė sutinka su tuo pasiūlymu, o daugiau pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Sutinkate su tokiu pataisymu?
V.SKAPCEVIČIUS. Taip, sutinkame.
PIRMININKAS. Taigi aš manau, kad galiu teikti balsavimui Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projektą. Kas už tai, kad tok.s įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.
PIRMININKAS. Labai gaila, bet teks perbalsuoti, kai bus didysis kvorumas.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai, dar sykį. Gerbiamieji kolegos, būkime malonūs, dar sykį pakelkime rankas. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas? Palaikykime rankas. Pora žmonių išėjo, taip.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra 60.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Taigi, naudodamasis savo teise, siūlau dėl šito įstatymo dar sykį balsuoti, kai bus didysis kvorumas. Aš nutraukiu. Tegul bus jau taip.
Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į tuos, kurie susilaikė arba ruošiasi balsuoti prieš. Ar mes galime vieningai balsuoti už nutarimą ,,Dėl mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo"? Ne? Tada viskas aišku. Gerai. Aišku.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar premjeras. Minutėlę kantrybės! Renkamės antradienį 10 val. Prašom nesiskirstyti. Dar kalbės premjeras. Prašom.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus kalba dėl kredito emisijos
G.VAGNORIUS. Aš atsiprašau, kadangi dar neturėjau informacijos, o dabar mums pateikė suvestines. Kai ką dar galima padaryti šiandien ir, matyt, pirmadienį, todėl siūlyčiau, kad Aukščiausioji Taryba priimtų protokolinį sprendimą. Labai trumpai paaiškinsiu. Suvedėm duomenis pagal valstybines įmones ir sutinkamai su gauta suvestine lentele yra taip: Rusija, taip pat kitos Sovietų Sąjungos respublikos Lietuvai skolingos 15 mlrd. rublių, o Lietuvos įmonės viena kitai yra įsiskolinusios 15 mlrd. papildomai. Kitaip tariant, lėšų įšaldyta už 30 mlrd. rublių. Tai yra lygiai metinis valstybės biudžetas, įšaldytas papildomai. Reikia įsivaizduoti, kad pusė to, kas Lietuvoje yra pagaminta, yra įšaldyta. Antra pusė, kiek Lietuvoje yra pagaminta, jau yra išvežta.
Dabar aš noriu paaiškinti, kokia yra situacija. Jeigu jūs dar ką nors norite padaryti, tai siūlau padaryti, nes paprasčiausiai po kelių dienų jau bus vėlu ir šitai priimti. Dabar yra taip. Šiuo metu Rusija uždarė savo korespondentinę sąskaitą. Bet, Rusijai uždarius korespondentinę sąskaitą, visa ta 500 mlrd. Ukrainos emisija, Kazachijos ir kitų respublikų emisija dabar plūsta į Lietuvą. Kitaip tariant, labai akivaizdu, kad ten užsidarė kanalas, o rinka vis tiek turi kaip vanduo užsilyginti. Kadangi pas mus dabar yra duobė, tai visas tas perviršis puola į Lietuvą. Neišvengiamai kils kainos, o prekės yra išvežamos. Bankininkai konstatuoja, kad šiuo metu daug daugiau perkama prekių kaip tik iš tos pusės, iš kur ateina emisija.
Tad vienintelis būdas kaip nors apsiginti yra padaryti kredito emisiją ir sudaryti kokią nors užtvarą tam pinigų persiliejimui. Be abejo, dabar padarius kredito emisiją, į Rusiją neis tie pinigai, neis į tą pusę, bet bent jau nebeis iš Ukrainos ir kartu mūsų pinigai iš Lietuvos į tą pusę, kur padaryta didžiulė kredito emisija. Todėl jeigu Ukraina padarė 500 mlrd. emisiją prieš tris savaites (man neaišku, kiek jie padarė nuo metų pradžios), tai, be abejo, mes galime padaryti apie 50 mlrd. Tačiau galbūt tiek ir nereikia daryti, nors iš tikro reikėtų padaryti. Aš siūlau padaryti 25 mlrd. rublių kredito emisiją. Na, mažiausiai 20 mlrd. Kas tuo metu įvyks Lietuvoje? Tuo metu įvyks tarp įmonių atsiskaitymai, įmonės gaus pinigų, už tuos pinigus padengs tarpusavio įsiskolinimus, taip pat apmokėsime iš tos kredito emisijos tą skolą, kurios yra nesumokėjusi Rusija, Ukraina ir pan., ir pan. Ir vienu metu mes išlyginsime tą duobę, t.y. padarysime tą emisijos užtvarą, kad neplūstų pas mus pinigai ir nebūtų išvežamos prekės. Kartu atsiras šaltinis, kaip padengti įsiskolinimus ir sutvarkyti tarp įmonių atsiskaitymus. Kito kelio nėra. Jeigu tai nebus padaryta, jokių abejonių nėra, kad po vienos kitos savaitės mes galėsime skirstytis. Jau dabar yra bankroto situacija. Tai puikiai įsivaizduoja tas, kuris gerai supranta, kas yra padaryta ir kąs yra daroma. Todėl aš siūlau šiandien pat priimti protokolinį sprendimą: įpareigoti Lietuvos banką padaryti ne mažesnę kaip 20 mlrd. kredito emisiją. (Balsai salėje)
Aš siūlyčiau štai ką padaryti. Aš suprantu, kad nereikia visų įkalbinėti. Aš siūlau štai ką padaryti: kas nori padarytį, prašau, kad balsuotų. Ir jeigu galima, reikia įvardyti tuos, kas balsavo, o jei kas nenori, prašau nebalsuoti.
Po savaitės mes galėsim išsiaiškinti. (Balsai salėje, negirdėti) Aš manau, kad jeigu Ukraina būtų 50 mlrd. doleriais padariusi, tai mes galėtume doleriais.
PIRMININKAS. Ar mes čia turime Lietuvos banko atstovą? Tada gal tegul pasisakys ir banko atstovas. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas E.Žukauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko E.Žukausko kalba,atsakymai į deputatų klausimus ir diskusija dėl kredito emisijos
E.ŽUKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai; aš norėčiau trupučiuką paaiškinti, kas gi yra ta kredito emisija, tapusi dabar tokia magija, kuri viską sutvarko. Mes dėl tos emisijos galim pralobti, galim turėti lėšų atsiskaityti su kuo norim ir neturėti jokių problemų. Esmė yra labai paprasta. Nacionaliniai bankai pinigus gali išleisti į apyvartą. Išleidus į apyvartą tuos pinigus, atsiranda šaltinis, kurio pagrindu galima vykdyti kreditavimą. Suteikiamas kreditas, už tuos kreditus mokamos atitinkamos palūkanos, gaunamos pajamos; Bet kas iš to išeina? Iš nieko davę, nieko mes ir neturim. Tos pajamos niekur neiškeliauja, jos lieka Lietuvoje. Sąskaitos yra atidarytos Rusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje. Į tas sąskaitas lėšos gali patekti tik tada, kada mes realizuojame produkciją. Realizavus produkciją, į tas sąskaitas pateko lėšos, tų sąskaitų sumų ribose galime vykdyti apmokėjimą. Lygiai taip pat ir mūsų Respublikoje. Respublikoje mes išduosime kreditus, toje pačioje savo Respublikoje ir virsim šitą košę. Niekur tie pinigai neišeis. Jie galėtų išeiti tik tuo atveju, jeigu mes turėtume tam kiekiui grynų pinigų. Per sąskaitas, atsiskaitymus jie nepraeis. O tų grynų pinigų nėra daug. Taigi čia yra utopija. Utopija. Lygiai taip, kaip dolerio emisija. Mes galim irgi pasakyti: šiandieną išleidžiame dolerius į apyvartą, įskaitome įmonėms į sąskaitas, prašom, pirkit kur norit. Kur jūs nupirksite? Niekur nenupirksite, kadangi neišeis jie per sieną. Doleriai yra Amerikos banke, Šveicarijos frankai yra Šveicarijoj. Ir jie niekur kitur necirkuliuoja. Vienos sąskaitos perkeliamos į kitas. Ir viskas. Čia yra, taip sakant, utopiniai reiškiniai. (Balsai salėje)
Šito daryti negalima.
BALSAS SALĖJE. Tai jūs pasakykit, ką reikia daryti...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis... Po vieną...
E.ŽUKAUSKAS. Ką reikia padaryti? Išdavę kreditus, mes galime kalbėti tik apie Respublikos atsiskaitymų sureguliavimą, lėšų patekimą iš vienų įmonių į kitų įmonių lėšas. Tačiau jos toliau niekur nebus panaudotos. Niekur. Ukraina dabar irgi negali atsiųsti. Niekas negali atsiųsti. Baigėsi visos emisijos, kadangi jų nėra. Tad nespręskime šitų klausimų būtent su ta emisija ir negalvokim, kad čia yra kažkas tokio iš nieko padarysi pinigų ir nusipirksi prekių.
R.GAJAUSKAITĖ. O kodėl bankas laiku nepadarė tos emisijos?
E.ŽUKAUSKAS. Jūs pagalvokit, apie ką mes kalbame. Mes padarėme 11 milijardų kredito išdavimą neturėdami šaltinių. Mus visą laiką kaltina, kad kitos respublikos padarė daugiau. Estija padarė 3, Latvija 2 milijardus. Už šitą padarytą mūsų emisiją reikės atsiskaityti. Mes gi nupirkom prekių už šiuos kreditus. Rusijoj yra traktuojama, kad mes pasiskolinom šitą kreditą, už jį reikės mokėti palūkanas. O kaipgi kitaip, kitaip nieko nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rasimavičiau, prašau iš vietos neklausinėti. Prašom užsirašyti ir tada klausinėti. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininko pavaduotojau, jūs visgi pasakykite, pavyzdžiui, kokią naudą turėjo Ukraina? Paaiškinkite, ar neturėjo naudos iš tos kredito emisijos?
E.ŽUKAUSKAS. Vienas faktas. Kiek kredito emisijos mes padarėm (10 milijardų), tiek atitinkamai padarė ir kitos Respublikos. Dabar šiandien pasakyti, ar ta nauda yra, negalima. Traktuojama taip, kad tos naudos nėra, kadangi vis tiek reikės atsiskaitinėti. Kreditai išduoti, prekės pirktos, tarpvalstybiniai santykiai nesureguliuoti. Dabar sudarant tarpvalstybines sutartis sprendžiamas to likučio padengimas. Mes padarėm 10 milijardų, Ukraina — 500 ar 400 milijardų. Bus sprendžiamas klausimas, kaip tą likutį padengti, kokiomis sąlygomis, kokiomis palūkanomis? Lr mes negalvokim, kad be niekur nieko mes ką nors padarysime. Estija padarė lygiai tokią pat emisiją, Latvija taip pat padarė. Bus taip pat sprendžiama, kaip tą skirtumą padengti. Faktiškai emisija — tai yra pinigų skolinimas, o nieko kito.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
L.L.ANDRIKIENĖ. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seniūno pavaduotoja Laima Andrikienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš protestuoju prieš tokį posėdžio vedimą, gerbiamasis kolega Juršėnai. Jūs išprašėte Ministrą Pirmininką iš tribūnos, suteikėte žodį Lietuvos banko atstovui. Ir dabar sėkmingai apklausinėjate jį. Ką jūs norit įrodyti? Kieno interesams čia dabar atstovaujama?
PIRMININKAS. Prašom be demagogijos. Reikia išklausyti abi puses.
L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis, prašau jus be demagogijos!
Prašau pasižiūrėti į laikrodį ir teikti balsavimui Ministro Pirmininko pasiūlymą. .
PIRMININKAS. Be diskusijos klausimas balsavimui nebus teikiamas. Deputatas A.Sėjūnas. Prašom.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu sužinoti, kiek Lietuvoje yra grynų pinigų ir koks yra įmonių tarpusavio atsiskaitymo balansas? Kiek reikia pinigų, kad Respublikos įmonės atsiskaitytų tarpusavyje? Taip pat ką reiškia, jeigu Rusija padaro kredito emisiją? Ar mes kenčiame nuo to, kokie jūsų veiksmai, jeigu Respublika kenčia nuo to?
E.ŽUKAUSKAS. Dėl grynų pinigų. Tiksliai pasakyti, kiek Respublikos apyvartoje yra grynų pinigų, niekas negali. Galima tiktai spėti, maždaug kiek jų yra. Juk mes kalbame apie grynus pinigus, kiek supratau. Grynų pinigų yra ne vien tik bankuose, bet ir pas gyventojus. Tiesa, gryni pinigai kartu yra, kaip žinote, išleisti apyvartoje ir talonai. Tas grynų pinigų kiekis gali svyruot apie 6, 7, 8 milijardus rublių. Buvo spėjama, kad jų yra apie 10 milijardų, galbūt ir 10 milijardų, bet sakau: metodikos ir patikrinimo galimybių čia nėra. Dabar atsiprašau, gal galite pakartoti, dėl kredito jūs klausėte?
A.SĖJŪNAS. Rusija, Ukraina.
E.ŽUKAUSKAS. Rusija dabar lygiai taip pat daro kredito emisiją. Mes šitai puikiai visi žinome. Tiksliai, kokiais kiekiais 300 ar 500 milijardų, tokių skaičių mes neturime ir negalime turėti, kadangi jie yra neskelbtini. Jūs šitai puikiai žinote. Dabar padarius kredito emisiją, lygiai taip pat perkamos prekės, už kurias reikės taip pat atsiskaityti. Dabar esame nupirkę iš Rusijos daugiau prekių, t.y. maždaug už 11 milijardų. Už juos taip pat reikės atsiskaityti. Aš nesakau, kad čia yra vien prekės, čia yra ir kiti mokėjimai. Mūsų bendras balansas Respublikoje iki šios dienos yra apie 6,5 milijardo mūsų neigiamo saldo.
A.SĖJŪNAS. Aš norėjau paklausti. Jeigu Rusija padaro kredito emisiją, kaip tai atsiliepia Respublikos finansinei būklei? Ar visiškai neatsiliepia? Ir kokie buvo jūsų veiksmai, jeigu Rusija padarė kredito emisiją?
E.ŽUKAUSKAS. Rusijai padarius kredito emisiją, mes turėjome padaryti užtvarą šitam antplūdžiui. Todėl taip pat buvo daroma atitinkama kredito emisija. Tačiau mes didelės sumos negalėjom daryti, kadangi ne emisijoje esmė. Jūs puikiai žinote, kad išleidus pinigus į apyvartą reikia sureguliuoti galutinius atsiskaitymus. Lygiai taip pat esame padarę 10 milijardų rublių kredito emisiją, už kurią turėsime atsiskaityti. Turėsime atsiskaityti arba palūkanomis, arba prekėmis. Nieko kito nėra. Ir jūs dabar traktuojate, kad Rusijos kredito emisija yra geras dalykas ir mes dėl to nukentėjom. Nieko panašaus nėra.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėjau jūsų paklausti. Kaip aš supratau, iki liepos 1 d. jūs niekada nekalbėjote, ką reikėtų daryti, kad būtų išvengta būtent tokios situacijos. Oficialiai mes iš jūsų neišgirdome, negavome jokių raštiškų pasiūlymų. Gerbiamasis Rudy, aš prašau nepertraukti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Rudy, iš vietos nekalbėti. V.Žiemelis kalba. Prašom, deputate.
V.ŽIEMELIS. Kaip aš supratau, jūsų, kaip specialisto, nuomone, darant kredito emisiją reikia turėti tokiai sumai ir grynų pinigų?
E.ŽUKAUSKAS. Nebūtinai.
V.ŽIEMELIS. Nebūtinai. Galima turėti ir mažiau. Aš dar norėčiau jūsų paklausti, ką jūs darėte, kad turėtumėte šitų pinigų? Kad turėtumėte pakankamai rusiškų rublių? Jūs turėjote pakankamai laiko.
Antra vertus, aš siūlau pirmininkui baigti klausinėti banko valdytojo pavaduotoją ir balsuoti būtent dėl pateikto premjero protokolinio pasiūlymo. Tai galima daryti. Galima daryti.
S.PEČELIŪNAS. Pone pirmininke, norėčiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas. Po to deputatas A.Rudys.
E.ŽUKAUSKAS. Aš galėčiau atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Prašom.
E.ŽUKAUSKAS. Dėl grynų pinigų gavimo. Jūs labai gerai žinote, kad grynų pinigų kitose respublikose trūko daug daugiau negu Lietuvoje. Kodėl pradžioje nebuvo tokio didelio trūkumo? Todėl, kad mes grynų pinigų negrąžindavome į Rusiją, dėdavome į savo saugyklas, turėdavome dėl to nuostolių, kadangi gryni pinigai, nesantys apyvartoje, bankams duoda tik nuostolį. Nežiūrint to, mes ėmėmės šito žygio ir būtent apsisprendėme laikyti pinigus. Mes ištempėm tik iki metų pabaigos, nes beatodairiškai buvo didinamos kainos nepaisant jokių, taip sakant, rašymų, įspėjimų ir kalbų. Dėl talonų įvedimo mes siūlėme įvesti obligacijas, kurias ir dabar būtų galima sėkmingai naudoti vietoj talonų, kurie bus sunaikinti. Buvo daug kartų kreiptasi, važiuota ne vieną kartą į Maskvą įvairiais keliais atsivežti pinigų. Ir tų pinigų buvo atsivežta. Tačiau esant tokiems kainų ir atlyginimų didėjimo tempams niekas, nė viena sistema neišlaikys būtent grynųjų pinigų. Lygiai taip pat neišlaikė šita sistema ir Rusijoje. Jūs žinote, kokia ten situacija. Nežiūrint į tai, kad spausdino vienus, antrus nominalus, dabar eina iki 10 tūkstančių vieno nominalo, vis tiek jų neužteko ir neužteks. Ne čia esmė. Žygių buvo daroma didelių, kad būtų gauta šitų pinigų. Tai tiek dėl kredito, dėl grynų pinigų.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas dėl darbo tvarkos, po to deputatas A.Rudys. Kolegos, prašom tylos, kalba deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Visai neseniai mes visi išklausėme delegacijos vadovo Č.Stankevičiaus pranešimą. Delegacijos narių ir dabar yra salėje, jie puikiai žino tuos skaičius. Tie skaičiai ir jums yra ne paslaptis. Pone banko atstove, jūs vėl sakėte apie 11 milijardų skolą. Aš labai jūsų prašau, vyksta radijo transliacija, neklaidinkite nei mūsų, nei Lietuvos žmonių. Santykį visi žino: 11 prieš 3 mūsų naudai. Puikiai šitai žino! Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto atsakytumėt į klausimą: kaip veikia Lietuvą, kai Ukraina ir kitos buvusios Sąjungos respublikos daro emisiją? Į šitą klausimą jūs neatsakėt, o po jūsų atsakymo aš prašau nutraukti diskusijas, balsuoti dėl to ir balsuoti dėl premjero pasiūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Deputatas A.Rudys. Bet gal prieš tai gerbiamasis E.Žukauskas atsakys į šitą klausimą. Minutėlę, tegu atsako, jeigu prašo atsakyti.
Prašom, gerbiamasis Žukauskai.
E.ŽUKAUSKAS. Aš norėčiau dėl paaiškinimų, esą kažkas yra klaidinamas, kad mūsų labai gera situacija, kad mūsų yra pliusas. Tai yra netiesa, prekės yra pakrautos, bet tai dar nieko nereiškia, reikalingas apmokėjimas, jūs tai gerai žinote. Būtent mes tai ir aiškinome, daug buvo prirašyta raštų, ir gerbiamasis A.Rudys šiandien kalbėjo. Aš į pirmą dalį atsakinėju...
R.GAJAUSKAITĖ. Tai kas kam skolingas? Tik vieną žodį.
PIRMININKAS. Prašom iš vietos neklausinėti! Gerbiamoji deputate Gajauskaite, prašom sėsti, žmogus atsakinėja!
E.ŽUKAUSKAS. Galimybių susigrąžinti šitą apmokėjimą yra labai nedaug. Gerai žinoma, kaip ten buvo atsakyta — esą tai yra Maskvos savivaldybės problema. Yra įmonių, kurios galbūt šiandieną dar veikia, o rytoj bankrutuos, ir niekas nesiruošia jų remti. Todėl tikimybė, kad atgausime šitas lėšas už pateiktą produkciją, yra nedidelė. Ir negalima būtent traktuoti to.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai ar jie skolingi, ar mes skolingi?
PIRMININKAS. Gerbiamoji Gajauskaite, tamstai žodis nesuteiktas. Deputatas A.Rudys.
R.GAJAUSKAITĖ. Į eterį tegul pasako, kas kam skolingi! (Triukšmas salėje)
Bankininko prašome atsakyti, kas kam skolingi? Ar Maskva visgi mums už pakrautas prekes, ar mes jiems skolingi?
E.ŽUKAUSKAS. Čia yra socialistinis mąstymas. Pakroviau prekes, vadinasi, man skolingas. Skolingas, bet labai maža tikimybė gauti. Pirma reikia gauti apmokėjimą, o paskui krauti. Nė vienoje pasaulio šalyje taip nėra, ir mes baikim šituos...
R.GAJAUSKAITĖ. Vadinasi, jie mums skolingi, jie mums skolingi, o jūs visą laiką žmonėms dezinformaciją skleidžiate! (Triukšmas salėje)
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, aš siūliau balsuoti dėl diskusijų nutraukimo, prašau mano prašymą įvykdyti.
PIRMININKAS. Bus padaryta po deputato A.Rudžio pasisakymo. Prašom. Deputatas A.Rudys.
R.GAJAUSKAITĖ. Nereikia mums jokio A.Rudžio! Atsakymas buvo bankininko, galima dabar balsuoti! O ką A.Rudys pasakys, mes jau žinome! (Triukšmas salėje)
Jūsų skambutis visiškai nieko neveikia! Va! Nenorim mes to A.Rudžio klausyti!
PIRMININKAS. Prašom sėsti. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, iš premjero lūpų išgirsti tokie dalykai, kaip reiktų 30, o darykim 25, o jeigu nenorite 25, darykim 20, nerodo nieko kito, kaip tik tai, kad klausimas yra absoliučiai neparuostas. Priiminėti sprendimus dėl piniginių dalykų, kurie sudaro daugiau negu pusę viso biudžeto apimties, mes neturime nei moralinės, nei juridinės teisės, ypač protokoliniais sprendimais. Aš norėčiau pasakyti vieną paprastą dalyką. Ką reiškia 25 milijardų kredito emisija? Tai reiškia ne ką kita, kaip staigų kainų kilimą. Staigus kainų kilimas reiškia, kad Lietuvos pramonės produkcija pasidaro dar labiau nekonkurentinė negu ji yra. Dėl to aš reikalauju visiškai nebalsuoti. Nei jokiomis darbotvarkėmis, nei niekuo.
PIRMININKAS. Tylos! Premjeras G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš pasinaudoju savo teise, kad galiu retsykiais ir be eilės pasakyti.
K.ANTANAVIČIUS. Kiek čia galima?
PIRMININKAS. Prašom tylos, klausykime kolegos.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, jūs tikriausiai gerai suprantat, kad čia yra lemiamas klausimas. Jeigu mes šią problemą išspręstume, Lietuvoje šiuo metų rimtų problemų nebūtų.
PIRMININKAS. Tylos, prašom klausyti!
G.VAGNORIUS. Jeigu šito klausimo neišsprendžiame, be abejo, problemų bus labai didelių, ir tai deputatas A.Rudys labai puikiai supranta. Dar kartą kartoju pagrindinius dalykus. Kainos Lietuvoje nėra didesnės negu Rusijoje. Kainos šiuo metu Lietuvoje dar mažesnės negu Rusijoje, ir mes dar surandame galimybių uždirbti (ypač už Uralo) ir 30%, ir 50%. Kaltinimas, kad Lietuva didina kainas, yra absurdas. Kainos yra bendros kaip jūra, o Rusijoj didesnės, nes prisideda transporto išlaidos ir pan. Tai viena. Antra, šiuo metu neapmokėta už prekes, išvežtas tiek viduje, tiek išvežtas už Respublikos ribų, už 30 milijardų rublių. Iš viso Lietuvoje per tą pusmetį pagaminta prekių už 50 milijardų. Tai iš tų 50 milijardų 30 milijardų yra neapmokėta. Ar įsivaizduojate, kokioje padėtyje yra įmonės ir žmonės?
K.ANTANAVIČIUS. Tai apmokėkite, užskaitymus padarykite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, niekas tamstai žodžio nesuteikė. Prašom.
G.VAGNORIUS. Ką reiškia, jeigu kaimyninė valstybė padaro tų pačių pinigų emisiją? Tai reiškia, kad ji paprasčiausiai pasako, kad štai Ukrainoje atsirado biudžete arba kredito forma 500 milijardų rublių. Kur tie pinigai pakliūva? Tie pinigai, bent jau 50 milijardų, pakliūva į Lietuvą. Šiuo metu tai vyksta, ir bankininkai tai akivaizdžiai mato. Ir negali būti kitaip, ypač daugiau dabar pakliūva, kai iš 500 milijardų negali pakliūti į Rusiją. Tas pat vyksta ir Kazachijoje. Mes taip pat esame informuoti, kad Kazachija padarė emisiją tai sumai, kiek jie buvo mums skolingi. Ir dabar dokumentai kelyje. Tai yra kaip susisiekiančių indų principas. Aš manau, kad čia nėra ko daug aiškinti. Atplaukia ten, kur yra mažiau pinigų. Ir atplaukia išveždami prekes. Ką gali padaryti bloga ar gera? Be abejo, padarius pinigų kreditą (iš esmės reikia baigti kalbėti sovietiniais terminais tai yra pinigų emisija), padarius pinigų emisiją, nukenčia kaimyninės valstybės. Tačiau jeigu, tarkim, visos padaro, o viena nepadaro, tai viena nukenčia už visas kartu. Jeigu visos padaro, niekas nenukenčia. Paprasčiausiai yra infliacinė ekonomika. Bet Lietuva pati savaime daugiausia 1,5—2% gali daryti įtaką infliacijai, kadangi tėra toks jos kiekis. Taigi jeigu aplinkui padarys, tai, be abejo, jie gaus pajamų ir už tas pajamas nupirks mūsų prekes, o mes nieko negausime. Jeigu mes bent jau nors tiek pat padarome, kiek kaimyninės valstybės, tai mes tos infliacijos nei padidiname, nei sumažiname. Ji padidės Lietuvoje savaime nuo Ukrainos, Kazachijos ir Rusijos pinigų ir tik apsiginsime šiek tiek.
Dabar kalbama, ar trūks piniginių ženklų, ar netrūks? Taigi mes patys piniginius ženklus gaminame. Ukrainoje nėra rublių, ir kiek jie padarė emisiją, tiek prištampavo tų popiergalių. Taip?
Taip bus ir pas mus, kol įvesime savus pinigus. Kalbate apie Estiją. Be abejo, Estija įvedė savus pinigus, jai nereikia daryti pinigų emisijos. Bet man atrodo, kad Rusija kronų nedaro ir neveža į Estiją. Kol kas bent tikiuosi, kad nedaro. O mes kol kas turime rublius. Man atrodo, kad nereikia net įrodinėti. Aš tik maniau, kad jau nuo liepos 1 d. nutraukti korespondentiniai ryšiai ir su Ukraina, ir su Baltarusija. Pasirodo, yra nenutraukti. Vadinasi, tiek, kiek jie dar neišpompavo tų 500 milijardų, viskas plauks į Lietuvą. Tai ar mes esame savo tautos priešai, ar ne? Na, jūs paimkit ir šiandien mane atstatydinkite. Aš sutinku padėti bet kuriam iš jūsų dirbti, nuoširdžiai padėsiu, bet tik nekankinkit žmonių ir Lietuvos! Padarykite tą emisiją, sėskite ant balto žirgo ir įsitikinsite, kad ne taip jau blogai toje Lietuvoje, kad ta Lietuva gali išgyventi. Kam tyčia daryti priešingai?!
Aš daugiau nebenorėčiau agituoti. Kadangi apie Lietuvos banką turiu sukaupęs labai didelį paketą, būsiu priverstas paduoti į teismą už Vyriausybės nutarimų nevykdymą. Aš nesu įsitikinęs, kad tai man pavyks padaryti dabar. Bet aš sugebėsiu, kad ta medžiaga pakliūtų į teismą po kitų Seimo rinkimų. Tokio bardako, koks pas mus yra, negali būti. Tai yra valstybės ardymas. Šiuo metu bankas vykdo Rusijos įstatymus, Rusijos banko sprendimus, o ne Lietuvos Vyriausybės sprendimus. Tai gal geriau uždarykim jį arba bent jau priverskim dirbti. Taigi aš siūlau priimti protokolinį sprendimą. Aš manau, jeigu mes šitą padarysim tol, kol neužsidarys su tomis kitomis respublikomis, mes padėtį dar galime išgelbėti, o jeigu ne, tai prieš žmones kažkam reikės atsakyti.
PIRMININKAS. Ministre Pirmininke, jūs sutikote atsakyti šiek tiek į klausimus. Deputatas J.Tamulis. Prašom.
J. TAMULIS. Klausti aš tikrai neturiu ko, nes aš nežinau, kas čia vyksta, net pavadinimo tam nėra.
PIRMININKAS. Gerai, tai jeigu klausimų nėra... Deputatas K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Ne klausti, aš turiu pasisakyti kaip dar kol kas Ekonomikos komisijos pirmininkas.
PIRMININKAS. Jeigu niekas klausti nenori, tada ačiū, Pirmininke.
Žinoma, balsuosim, kai prieisim prie tam tikro momento. Vis dėlto deputatas J.Šimėnas nori klausti. Minutėlę, gerbiamasis Antanavičiau. Prašom deputatą J.Šimėną.
J.ŠIMĖNAS. Aš ir nesupratau, kodėl Vyriausybė pati negali priimti sprendimo dėl kredito emisijos?
G. VAGNORIUS. Vyriausybė jau priėmė sprendimą dėl 20 milijardų rublių, bet jis nevykdomas, taip pat nevykdomas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimas.
PIRMININKAS. Ar dar kas norite paklausti?
G.VAGNORIUS. Aš turiu prisipažinti, kad kiek teko derėtis Maskvoje, taip pat ir su Rusijos Vyriausybe, patikėkit, man buvo kur kas lengviau negu dabar Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Antanavičius, Ekonomikos komisijos pirmininkas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti labai ramiai ir rimtai: tai yra rezultatas, prie kurio mes ėjome. Turbūt dešiniosios pusės deputatai puikiai prisimena, kaip aš pernai rugsėjo ir spalio mėnesį pas juos visus vaikščiojau su pasiūlymu, kad yra neatidėliotina išleisti Lietuvos pinigus. Latviai įsivedė latą, estai turi kroną. Štai nieko nedarantis premjeras, torpeduojantis pinigų įvedimą, atvedė Lietuvą prie šitokios būsenos, dabar vėlgi siūlo naują avantiūrą, kitaip pavadinti šitokio žingsnio niekaip negalima. Pagalvokim, pagalvokim, kas bus, jeigu šitokį sprendimą mes priimsim. Atlekia penktadienį nakčia, kaip ir jis pats tapo premjeru, vėlgi reikalauja priimti avantiūrinį sprendimą. Kas bus, jei išleisim 25 milijardus? Tai visas Lietuvos turtas. (Triukšmas salėje) Aš netrukdžiau jums kalbėti, prašom išklausyti ir mano nuomonę. Galbūt šiek tiek geriau žinau ekonomiką negu N.Rasimavičius arba R.Gajauskaitė.
Taigi visas Lietuvos turtas yra padidinamas 25 milijardais, kurio mes dabar turim galbūt už 50 milijardų. Kaip sugrąžinsim šitą kreditą? Pinigai išleisti kaip džinas iš butelio. Juos reikės padengti, reikės keičiant į litus kokiu nors būdu atsiskaityti. Ar konfiskuosim visiškai? Tai juk yra išleistas pinigas, yra išleista bendra suma. Ponas Vagnorius, matyt, įsitikino, kad jis jau bus atleistas, tai sugalvojo padaryti dar vieną avantiūrinį žingsnį. Nedarydamas tarpusavio užskaitymų, atsiskaitymo tvarkos. Juk seniai reikėjo padaryti. Ir dabar per tą laiką kiek jau kalbame, galima buvo padaryti, kad tų įmonių, kurios viena kitai turi skolą, būtų tos skolos užskaitytos, ta 15 milijardų vidaus skolų. Nieko nedaroma! Bet lengviausia išleisti tuščius pinigus! Aš irgi galiu parašyti. Iš tiesų, čia kažkas iš deputatų sakė, kad galime išleisti 100 milijardų dolerių. Tai galbūt šiandien nuspręskim išleisti 100 milijardų dolerių, ir viskas bus gerai. Ačiū už dėmesį. Tai superavantiūra. Ačiū.
G. VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, jums praeitą kartą sakiau, tiesa, jūsų nebuvo, bet manau, kad Vyriausybės nutarimus jūs skaitote. Gegužės mėnesį priimtas Vyriausybės nutarimas, birželio mėnesį priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuose nustatyta konkrečiai papunkčiui, kaip turi bankas užskaityti įmonių tarpusavio skolą. Surašyta viskas, kaip daryti. Tai ko jums dar reikia? Kokių jums dar reikia nutarimų? Tai ir prašau aš jūsų, kad jūs padėtumėte tvarkyti.
Toliau, jūs kalbate apie emisiją, o minite sąlygas, kurios yra teikiamos kreditui. Lietuva jokio kredito neima. Darydama emisiją, Ukraina neėmė kredito iš užsienio. Taip pat ir Rusija neima iš Ukrainos ir iš Lietuvos. Be abejo, jeigu Rusijos bankas būtų normalus, tai jis darytų taip: vienas pats leistų pinigų emisiją, o pajamomis su visais dalytųsi. Taip priimta būtų. Tačiau kadangi kiekvienas daro sau, tai, be abejo, kas bepadaro tą emisiją, yra pajamos, tai nėra skolos.
M.STAKVILEVIČIUS. Neišeik, neišeik, nubalsuos kaip bepročiai...
G. VAGNORIUS. Dabar užsiminėt apie lito įvedimą. Reikėtų baigti spekuliuoti tais dalykais. Prašau, jeigu Aukščiausioji Taryba priims sprendimą paskelbti ekspertų komisijos išvadas, aš jums tai padarysiu. Pinigų šiandien mes techniškai išleisti negalime. Techniškai tai galėsime padaryti iki rugpjūčio 1 d., jeigu susitvarkys bankas. Dar reikia ir išbrokuoti, ir išrinkti, ir inventorizuoti, ir daug ką padaryti, jau nekalbant apie trūkumų pašalinimą, kurių net neįmanoma pašalinti. Ir tai puikiai visi žinote. Duok dieve, jeigu mes susitvarkysim su šitais pinigais.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš norėjau priminti deputatės L.Andrikienės ir deputato S.Pečeliūno siūlymą balsuoti. Visgi įsitikinau, kad šiuo atveju teisus premjeras ir kad tie, kurie priešinasi tam, nori tarnauti toms žaidimo taisyklėms, kurias diktuoja Maskvos bankas, Rusijos bankas. Aišku, mes turime šiek tiek imtis atsakomųjų veiksmų. Dėl deputato K.Antanavičiaus kalbos norėčiau pasakyti, kad jis ne viską prisimena, ką kalbėjo pernai. Rugsėjo mėnesį jis prisiminė, o kai rugpjūčio mėnesį, pučo metu, siūlė daryti chaosą ir streiką, o tai reiškia ekonominę suirutę, jis jau šito neprisimena. Tada mes atsispyrėme tai jo siūlomai pagundai, atsispirkime ir dabar ir balsuokime už premjero pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kurie esate rūmuose, prašome ateiti kuo greičiau į salę. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai stebiuosi, kad tokį rimtą žingsnį, kaip šitokios sumos pinigų paleidimas, mes sprendžiame karštomis galvomis, pavargę, nesant netgi 65 deputatų kvorumo. Todėl kreipiuosi į visus deputatus, kurie yra išvažiavę, kad antradienį 10 val. susirinktų, ir mes spręstume šitą problemą dėl pinigų emisijos ir dėl premjero G.Vagnoriaus buvimo tame poste. Taip daugiau negali būti, mes einam į avantiūras. Argi čia šitaip gali Lietuva gyvuoti? O gyvuoti ji turės dar ne vieną dešimtį metų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas nutraukti diskusijas. Taigi siūlau dar sykį registruotis ir balsuosim dėl diskusijų nutraukimo. Prašom registruotis.
Balsų skaičiuotojai jau skaičiavo, aš apytiksliai skaičių žinau, reikia dar pasitikslinti. Galės pasisakyti po du deputatus.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
A.SAKALAS. Centro frakcija prašo atidėti šitą klausimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jūs oficialiai prašote pertraukos? Viskas aišku.
Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos neeilinio posėdžio sušaukimo
Salėje yra 60 deputatų. Taigi prieš skelbdamas pertrauką, kaip reikalauja frakcija ir Reglamentas, aš prašau balsuoti už tai, kad šituo klausimu, t.y. dėl kreditų Lietuvos ūkiui, emisijos (toks yra nutarimo projektas), būtų nutrauktos diskusijos? Kas už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos, prašom balsuoti.
44 už, 4 prieš, 7 susilaikė. Diskusijos nutraukiamos. Tačiau kadangi frakcija, naudodamasi savo reglamentine teise, reikalauja pertraukos, skelbiama šito klausimo nagrinėjimo pertrauka iki antradienio. Posėdis baigtas.
V.ŽIEMELIS. Mielieji kolegos, aš siūlau tęsti posėdį ir manau, kad protokolinį nutarimą mes galime priimti. Tai nebuvo klausimo svarstymas, todėl frakcijos reikalavimas nebuvo teisėtas. Svarstant protokolinį nutarimą, jis nebuvo įtrauktas kaip klausimas, o tik siūlomas priimti protokolinis nutarimas. Protokolinis nutarimas priimamas kaip rezoliucija. Pasižiūrėkite į Reglamentą. Siūlau tęsti.
A.SĖJŪNAS. Man atrodo, kad ministras galėtų paaiškinti apie padėtį mūsų pramonėje, apie tai, ar verkiant reikalingi kreditai, ir mes gautume informaciją. Man teko susidurti su keliomis Šiaulių įmonėmis. Paaiškėjo, kad premjero nurodymu bankui joms yra suteiktas kreditas, jų vadovai dabar vaikšto po visas instancijas, neatranda tų kreditų. Man atrodo, kad iš tikrųjų pramonėje situacija yra labai sudėtinga ir labai pavojinga, ir ministras galėtų mums kai ką paaiškinti.
PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Aš prašau deputatus, kurie norėtų dalyvauti papildomame posėdyje, sėsti j vietas ir registruotis. Tuos, kurie nebenori šiandien daugiau dirbti, prašyčiau išeiti.
Aš dar kartą prašau deputatus, kurie dalyvaus papildomame posėdyje, pasilikti. Nenorinčius prašau išeiti.
Pagaukite A.Šimėną, A.Šimėną. Aš prašau esančius salėje deputatus, kurie norėtų dalyvauti papildomame posėdyje, registruotis. Registracija prasidėjo, prašom registruotis.
Užsiregistravo 36 deputatai. Aš prašau deputatus balsuoti. Kas už tai, kad šiandien būtų surengtas papildomas posėdis ar deputatų pasitarimas paskutiniu mūsų darbotvarkėje svarstytu klausimu? Kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad toks pasitarimas būtų surengtas?
Už balsavo 31, prieš — 1, susilaikiusių nėra. Taigi mes galime tęsti savo darbą. Tuojau turėtų ateiti ekonomikos ministras Albertas Šimėnas ir pateikti informaciją.
Taip, jis dalyvauja posėdyje.
L.SABUTIS. Ne, dabar ne posėdis, o pasitarimas. Todėl pasitarę galėtume nutarti. Kad nereikėtų to daryti šiąnakt, ieškoti Prezidiumo narių ir skelbti rytoj neeilinę arba nepaprastąją sesiją, dabar patys galėtume nutarti rytoj 10 val. surengti Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Čia yra pakankamai deputatų, kurie gali nutarti. Be to, Aukščiausiosios Tarybos darbas pratęstas iki liepos 15 d. imtinai. Todėl mums jokių formalių kliūčių nėra. Aš manyčiau, kad šio pasitarimo metu galime iš esmės susitarti, ką darėme, ką reikia dar parengti iki išsamios informacijos. Reikėtų visus šiandien per radiją ir televiziją pakviesti, kad rytoj 10 val. ar bent iki pietų reikia susirinkti ir spręsti. Pailsėję, susitvarkę galime tai daryti.
PIRMININKĖ. Ar norėtų deputatai dar klausinėti Ministrą Pirmininką? Ne. Tada prašau pasisakyti dėl Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pasiūlymo.
Gerai. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius siūlo balsuoti dėl jo pasiūlymo, kad rytoj būtų surengtas papildomas Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad deputato L.Sabučio pasiūlymui būtų pritarta? Už balsavo 31, prieš — 1, susilaikiusių nėra. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Iš tiesų, papildomam posėdžiui sušaukti yra nustatyta tvarka. Šiuo atveju tai gali padaryti Prezidiumas. Aš prašyčiau, kad kiti kolegos palaikytų, jog Sekretorius sušauktų šiandien Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, kuris nuspręstų dėl rytdienos posėdžio. Laiko dar yra, galima pranešti apie posėdžio sušaukimą per televiziją. Tai realiausias variantas.
PIRMININKĖ. Aš labai kviečiu deputatus, esančius salėje, kurie nesiregistravote, galbūt jūs pritartumėte tam, kad rytoj 10 val. būtų sušauktas Aukščiausiosios Tarybos posėdis?
Mes tai ruošiamės padaryti, mes surinksim parašus. Tai nėra sunku, galima tuoj pat tai padaryti. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad vieni reikalauja vieno, kiti kito. Manyčiau, kad mes turime nuspręsti labai aiškiai. Arba ponas Pirmininko pavaduotojas B.Kuzmickas dabar pasako, kad jis sušaukia Prezidiumo posėdį ir rytoj mūsų posėdis vyksta; arba jeigu jisai to nedaro, turime surinkti 46 parašus ir rytoj rengti posėdį. Yra du variantai, pasirinkim. Arba Pirmininko pavaduotojas sušaukia Prezidiumą, arba renkame 46 parašus, t.y. mažiau negu 46, 45 ar 43, aš bijau dabar tiksliai...
PIRMININKĖ. 43.
S.PEČELIŪNAS... 43 parašus, ir mūsų Prezidiumas nusprendžia. Jei mažiau parašų reikės rinkti, tai galbūt bus paprasčiau. Aš norėčiau vis dėlto sulaukti iš pono B.Kuzmicko atsakymo.
PIRMININKĖ. Prieš tai dar deputatas M.Laurinkus.
M.LAURINKUS. Prezidiumo posėdį sušaukti Prezidiumui nėra sunku. Tačiau Prezidiumas pirmiausia turi turėti argumentų. Gerai, du yra. Premjeras ir banko atstovas. Rytoj prasidės posėdis ir vėli čia bus du žmonės. Bus lygiai tas pat. Tai ką daryti? Nebegalima šitaip. Asmeniškai aš negaliu apsispręsti vien;
dėl to, kad nesuprantu, ko norima. Nesusigaudau aš šituose dalykuose ir negaliu priimti sprendimo dėl ,,atrodo". Man atrodo, kad teisūs.. Galbūt teisūs. Ar tamsta esi tikras, kad tikrai teisus, ponas Varanauskai? (Balsas iš salės) Taip! Tikrai? Na, gerai. Gerai, gerai, tada eisime žingsnis po žingsnio. Kuo tada remiasi? Ar tikėjimu, ar jau iš tikrųjų galima tą dalyką įrodyti? Ar nereikia? Jeigu nereikėtų, tai būtų viskas akivaizdu, tai nevyktų tas konfliktas tiek ilgai, jau seniai būtų viskas aišku.
PIRMININKĖ. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ar...
G.VAGNORIUS. Ar jūs įsitikinęs, kad reformas daro kas pakliūva? Jeigu nepasitikime Vyriausybe ir ją keičiame, pavedame kitam, tai į kokią padėtį jūs mane statote? Su kuo aš turiu ginčytis? Su banku? Kur jūs matėt, kad valstybė, vykdydama reformas, ginčytųsi su banku?! Arba su banko valdytojo pavaduotoju?! Tai gal atveskite kokį nors klerką iš banko. Taipgi negali būti! Jeigu žmogus dirba, jis imasi atsakomybės, o jeigu jūs dirbate, tai jūs imkitės atsakomybės. Aš dėl to ir siūlau, ką jūs norit, tą jūs padarykit, atleiskit mane šiandien, paskirkite kitą ir darykit, imkitės jūs atsakomybės. Taip negalima! Priimamas įstatymas, vykdoma reforma, o čia tiesiog vienu metu ima ir sustabdo. Tris mėnesius. Tai aš puikiai suprantu, gerbiamasis Rudy. Jūs, kaip žmogus, negi jūs galite leisti taip ilgai žmones kankinti? Negi jūs nesuvokiate, ką jūs darot? Jeigu iš 50 milijardų už 30 milijardų prekių yra neaišku kur, tai iš ko tie žmonės gali uždirbti? Iš kur tie biudžetai gali pinigų turėti? Aš suprantu, kad galime samprotauti pagal knygas, vadovėlius, kad infliacija blogas dalykas. Aš visiškai sutinku. Infliacija blogas dalykas, emisija blogas dalykas. Betgi ne mes darom tą emisiją, infliaciją. Kaimynai daro. Ir negalima paversti valstybės valdymo tiesiog j konfliktą, neva Vyriausybė konfliktuoja su banku, su savivaldybe, dar su kažkuo. Čia gi ne konfliktas. Paprasčiausiai mes nepatenkinti tuo darbu, ta reforma. Tai reikia tiesiog priimti sprendimą ir pavesti bankui vykdyti reformas.
Aš atsiprašau, pertraukiau deputatą N.Rasimavičių.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš jau stovėjau, man buvo suteiktas žodis.
PIRMININKĖ. N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Kodėl reikalinga rytoj sesija? Labai gerai suprantame, kad šitą klausimą reikia išspręsti labai greitai. Kas yra teisus? Ar bankas yra teisus, ar premjeras, turim apsispręsti patys. Nėra tokios sudėtingos ekonominės situacijos, kurios nebūtų galima suvesti į paprastas teisines formas. Taip, ponas Rudy, ir jūs negalvokit, kad jūs nusimanot daugiau ekonomikoj, negu aš teisėj. Jeigu banko valdytojas, kalbėdamas apie emisiją, teigia, kad tuo mes įsiskolinam, tai jis absoliutus neišmanėlis. Jeigu jisai kalba, kad prekių gavimas, kada patvirtinamos prekės, ir tai nėra skola tiems, kurie pagal sutartį gauna prekes, tai jis tikrai absoliutus neišmanėlis ir veikia ne mūsų naudai, o, be jokios abejonės, to banko, Maskvos banko naudai. Mane jo pasisakymas puikiai įtikino, kas visgi yra neteisus. Iš tikro, jeigu esant tokiai situacijai mes atsisakome šitai spręsti, tada įvardykime, kas kam dirba, kieno interesams iki šio laiko mes atstovaujam. Pagaliau spręskime, nes kito kelio parlamente nėra. Pagal įsitikinimus spręskime. Kaip įsitikinome, taip ir balsuokim, bet neatsisakykime šito daryti, nebijokime.
PIRMININKĖ. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Pone premjere, man dabar neįdomu visi finansiniai dalykai tiek, kiek jie egzistuoja kaip finansiniai. Man įdomu šitų reikalų politinė prasmė. Aš manau, kad jūs esate kaltas, jog įklampinote Lietuvą į Rusijos priklausomybę taip, kad jau šiandien su ja gali daryti labai daug ką. Yra galimas beveik neribotas šantažas. Jūs siūlote dar padidinti šitas Rusijos galimybes. Aš labai prašau jūsų: suteikite galimybę jus remiančiai koalicijai atleisti jus iš premjero posto, ir mes šitai padarysime. Tai bus iš tiesų vienintelis jūsų išsigelbėjimas, garbingas žingsnis ir galų gale Lietuvos problemų išsprendimas. Nuoširdžiausiai jūsų prašau.
G. VAGNORIUS. Taip, gerbiamasis deputate, aš su tuo visiškai sutinku ir tam esu visiškai pasiruošęs. Kurią tik minutę jūs iš manęs pareikalausite. Ką aš turiu padaryti? Išeiti šią minutę?
PIRMININKĖ. Jis netrukdo niekada to daryti. Deputatas A.Rudys.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, aš norėjau atsakyti iš esmės į klausimą apie Lietuvos priklausomybę Rusijai. Taip, Lietuva dabar pakliuvo į tą padėtį, kai ji tampa priklausoma nuo Rusijos centrinio banko. O ji tampa priklausoma dėl to, kad aš jau 3 mėnesiai vaikštau ir kviečiuosi banką į Vyriausybės posėdį. Tokia krūva dokumentų priimta, 10 laiškų pasiųsta prokuratūrai, kuriais reikalaujama priversti. Aš net prokuratūra grasinu, kad jam teks atsakomybė, ir mes trauksim atsakomybėn. Tai yra lemiamas dalykas, ir nieko per 3 mėnesius, net ir Prezidiumo sprendimą priėmus, nieko mes negalim padaryti. Be abejo, buvo galima sumažinti priklausomybę, jeigu mes būtume pasiruošę savų pinigų įvedimui. Bet, gerbiamasis deputate, aš gi nuo praeitų metų pabaigos šitoj tribūnoj kiek kartų kalbėjau apie tai, kad negalima leisti vilkinti kontraktų. Kad bankas pasirašė neleistinai ir iki šiol neįvykdė pinigų spausdinimo. Tai kaip aš galiu dar kitaip paskubint? Ir iki šiol nėra.
Aš jums atnešiu rytoj raštą, kuriame yra tiesiai šviesiai parašyta: iki 1992 12 31. Kokio jums dar reikia įrodymo? Ką aš turiu padaryti, kad priversčiau banką, jeigu jis net neįsileidžia, jeigu niekas nežino, nei kiek išbrokuota, niekas nežino, kur spausdinama, niekas nežino, kas ten iš viso yra padaryta. Man atrodo, dar tais laikais, kada užeidavo kokio ten admirolo kazoko armija, visgi tas generolas pasakydavo kuriam nors savo iždininkui, kad aš tiek išleidau. Ar jūs šiandien žinot ką nors? Nieko nežinot. Tai įsivaizduokit, kokioje padėtyje mes esame ir kokioje padėtyje jūs esate. Aš sutinku pasitraukt ir 1, ir 2, ir 10, tik nekankinkit žmonių ir Lietuvos.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam premjerui. Sakykite, ar Rusija laikosi kreditų emisijos, ar kreditų restrikcijos politikos?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis kolega, mano žiniomis, Rusija dabar yra išleidusi apie pusantro tūkstančio milijardų.
A.RUDYS. O kiek jiems reikia normaliems atsiskaitymams palaikyti?
G. VAGNORIUS. Gerbiamasis kolega, o kiek reikia? Jeigu ji normali valstybė, turėjo nulį padaryti. Ji turėjo padaryti pinigų emisiją tiek, kiek apyvartai reikia padaryti ženklų. Ir viskas. Na, kiek ten galėjo reikėti? Viso labo išleista 20 milijardų ženklų, bet ne pusantro tūkstančio ar du tūkstančiai. O jeigu dar pridėsime visus rublius, kurie išeina šalia to, tai jūs įsitikinsite, kokie tie skaičiai. Patikėkite, Ukraina padarė ne daugiau negu Rusija. Ji pakankamai protinga ir žino, kad negalima daryti daugiau negu Rusija. Jeigu Ukraina padarė 500 milijardų, tai mums reikėjo apie 45-50 milijardų. O mums bankas pranešė, kad net ne emisiją padarė. Jis pasiskolino iš Rusijos banko. Aš, pavyzdžiui, negaliu suvokti tokių dalykų. (Balsas salėje, negirdėti)
Jeigu aš teisingai supratau, tą žingsnį priimti... Aš pasitrauksiu. Ką aš turiu padaryti, kad pasitraukčiau? Kur aš turiu išeiti? (Balsai salėje, negirdėti, triukšmas)
PIRMININKĖ. Ponai deputatai!
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, aš šiandien dar kartą jūsų prašiau, kad jūs patenkintumėte mano prašymą. Aš tikiuosi, kad jūs tai įvykdysite.
PIRMININKĖ. Deputatas Algimantas Sėjūnas.
G. VAGNORIUS. Balsuokite slaptai, nebus jokių problemų.
PIRMININKĖ. Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mielieji ponai, aš norėčiau, kad mes nepainiokite problemų. Aš norėčiau paklausti vis dėlto pono R.Ozolo, ar atleidus asmenį atsiras kredito emisija? Tai ar yra sąlyga, kad jūs sutiksite daryti kredito emisiją, jeigu mes sutiksime išvaryti premjerą? Idiotizmas kažkoks, aš, nesupratu, kad čia vyksta. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Deputatas Algimantas Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš iš tiesų irgi nesuprantu, kas čia darosi. Ir man, labai keistai skamba gerbiamojo R.Ozolo žodžiai Šiaip ar taip, Aukščiausioji Taryba yra labai daug už ką atsakinga. Negi jūs, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kaip Lietuvos išrinktas atstovas, norite nusimesti! atsakomybę. nuo savęs? Žiūrėkim, banko klausimus privalėjo spręsti pagal instrukciją, pagal mūsų Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą Ekonomikos komisija. Kodėl jūs nekeliate klausimo, kodėl ji nusišalino, kodėl šitas klausimas jau tęsiasi daugiau negu 3 mėnesius? Aukščiausioji Taryba privalėjo šituo klausimu vienokį ar kitokį sprendimą priimti galbūt neišeidama niekur per 2 savaites. Šiandien mes vėl kalbame apie tą patį. Jeigu Aukščiausioji Taryba nepajėgia to padaryti, ji seniai turėjo pati save paleisti. Jūs puikiai šitai suprantate ir suprantate, kad irgi pats esate atsakingas už šitą. situaciją. Nebandykit kaltinti kitų, jeigu ir pats esate kaltas.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Pone Vagnoriau, aš noriu jūsų paklausti. Kai važiavo Č.Stankevičiaus delegacija derėtis su J.Gaidaru, tada jau buvo maždaug suvestas balansas. Kas buvo paskutinis lašas, kad jūs taip greitai pas mus atėjote? Kažkas tokio neeilinio turėjo įvykti, kad jūs padarytumėte tą pareiškimą, kurį padarėte šiandien? Vidurdienį tokios situacijos dar nebuvo.
G.VAGNORIUS. Taip, be abejo, aš buvau įsitikinęs, kad nuo liepos 1 d. yra nutraukti atsiskaitymai ir su Ukraina, ir su Baltarusija, ir su viskuo. Kai aš sužinojau, kad šiuo metu yra uždarytas tik kanalas su Rusija, o pas mus plūsta iš Ukrainos, tai ką aš turiu daryti? Sėdėti ramiai ir miegoti? Ir Baltarusija, ir Ukraina, ir Kazachstanas, visos respublikos...
V.JARMOLENKA. Jūs šiandien apie tai sužinojote, po pietų?
G.VAGNORIUS. Taip, aš sužinojau šiandien, dabar.
PIRMININKE. Deputatas R.Paulauskas.
G.VAGNORIUS. Taip pat pateikiu ir naujus duomenis apie tikrą įsiskolinimą, koks jis yra. Iš viso mums skolingi yra jau už 15 milijardų rublių.
R.PAULAUSKAS. Pone premjere, šitame ginče mane stebina vienas dalykas. Visi finansininkai, kurie yra Aukščiausiojoje Taryboje, visi ekonomistai, bankininkai niekas neremia jūsų pozicijos.
PIRMININKĖ. Remia.
R.PAULAUSKAS. Iš tikrųjų, susigaudyti šituose reikaluose ne specialistui yra gana keblu. Taip pat aš suprantu, kad būna situacijų, kada klysta dauguma ir teisus būna vienas. Šitai aš taip pat suprantu. Klausydamas jūsų, aš suprantu, kad tai, ką jūs sakot, matyt, taip ir yra. Tačiau aš įžiūriu kitą dalyką. Tai yra tik pusė tiesos. Iš tikrųjų, kada Rusija daro kredito emisiją, mes, matyt, nedaryti to paties negalime. Kitaip bus, kaip jūs sakote, susisiekiantys indai. Bet problema yra kita. Jūs nelaikysite šitos kredito emisijos skola, tačiau tai dar nereiškia, kad Maskva nelaikys jos skola. Deja, Maskva čia yra padėties šeimininkė. Štai čia ir yra problema. Mes iš tikrųjų pakliuvome į padėtį be išeities. Išeitis yra vienintelė — tai yra sava valiuta. Jūs aiškinate, kad bankas nepasiruošęs. Nuo gruodžio mėn. mes šitais reikalais domėjomės, buvome banko seifuose, matėme litus, matėme centus. Tų litų yra pakankamai, ir man peršasi mintis, kad jūs pridengiate savo tam tikrą neveiklumą ir savo neapskaičiavimą. Aš ne veltui sakiau, kad žaidžiant su meška ir tikint jos nerangumu, laimėti šį tą galima, ir mes ilgą laiką laimėdavom. Tačiau, deja, Maskva pasisuko ir nutvėrė mus už uodegos. Šiandieną ta kredito emisija, kurią jūs dar sykį siūlote, iš vienos pusės yra, be jokios abejonės, teisinga ir naudinga. Tačiau nežinia, ką Maskva darys po to ir kaip ji skaičiuos mūsų šitą emisiją, kokių palūkanų pareikalaus. Padėtis iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Todėl taip paprastai spręsti, kaip čia jūs siūlote ant karštųjų, tikrai nereikėtų. Pagalvokim, ar iš tiesų nėra galimybių įvesti litą kur kas greičiau negu planavome, nes aš matau tik vieną sprendimą, o jūs sakote tik vieną pusę teisybės. :
G. VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, pirmiausia norėčiau jus informuoti, kad derybos su Rusija nebūna paprastos. Iki šiol mes stengdavomės kiek įmanoma padaryti, o po to eiti derėtis dėl to, kas padaryta. Arba pasiekti tą norimą rezultatą, o po to aiškintis. Tai yra vienintelis įmanomas būdas. Dar galiu informuoti, o ir ponas Č.Stankevičius informavo, kad jie pasakė: mes jau nebenorim šitos sutarties, kuri pasirašyta metų pradžioje. Ir ką tu jiems pasakysi? Nenori jie.
Dabar apie savus pinigus. Gerai, prašau, priimkite sprendimą, kad aš turiu pagarsinti visą informaciją apie padėtį su litais, ir aš jums tai padarau. Kokia visa pagarsinta? Dar ne viskas pagarsinta.
R.PAULAUSKAS. Gerai, pagarsinti reikėtų.
G.VAGNORIUS. Man atrodo, kad susitarę kaip nors su banku mes priimsim sprendimą ir išleisim tuos pinigus, jeigu tik jie norės juos išleisti. Po to mes jau galvosim, ką daryti toliau. Bet čia, deja, ne nuo Vyriausybės priklauso. Mes esame tam visiškai pasiruošę.
Dabar dėl kredito emisijos. Ką mums gali prikišti? Iš esmės tarp valstybių yra sekami prekių srautai, pinigai yra tik priedėlis prie prekės, ženklas, kad yra prekė. Pavyzdžiui, jeigu bus suvedami galai, bus suvedami tik vienu būdu: bus pažiūrima, kiek emisijos padarė Rusija, Ukraina, BaltarusiJa, Lietuva, Latvija ir Estija. Ir, be abejo, turėtų sumažėti tiems, kurie padarė mažiau. Šiuo atveju Rusija turėtų sumokėti visiems, nes Lietuva tikrai nepadarys daugiau nei už Ukrainą, nei už Baltarusiją, nei už Kazachiją. Bet aš nesu įsitikinęs ir tiesiog netikiu, kad Ukraina ar Rusija Lietuvai kiek nors sumokėtų. Tik vyksta ten skyrybos. Jeigu jie norėtų normaliai susitarti, susitartų taip, kad Rusija padaro emisiją, o toliau visi pasidalija tas pajamas. Lyg ir buvo taip susitarta, tačiau pačiu paskutiniu metu jie susipyko ir kiekvienas pradėjo savo lenktynes.
R.PAULAUSKAS. Ką jūs sakote, viskas teisinga, bet vėl tai yra pusė tiesos. Išleidę dar papildomą emisiją, mes labai apsunkiname derybas, nežinome, kaip Maskva elgsis, pakeliame savo prekių kainas...
G.VAGNORIUS. Prekių kaina pakils dėl Ukrainos, šitai nuo mūsų nepriklauso.
R.PAULAUSKAS. Aš suprantu. Kalba ir buvo apie tai, ir ponas R.Ozolas sakė, kad visa politika atvedė į šios dienos situaciją. Kai jau dabar nėra kur dėtis, daroma dar viena papildoma emisija, kuri gresia dideliais pavojais. Išeities praktiškai jau ir nebėra. Šiandien jūs jau teisingai sakot, šiuo momentu, pamiršus viską, ką jūs darėte prieš tai, jūs esate teisus. Deja,jūs padarėte tai, kas ir prieš tai buvo.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, gal jūs žinote tokį stebuklingą Vyriausybės mostą, kaip įvykdyti priimtus sprendimus? Jeigu, sakykim, sprendimas sabotuojamas, aš neįsivaizduoju, kaip tai padaryti. Be abejo, mes sugrįšim po Seimo rinkimų, kelsim tuos pačius klausimus, trauksim asmenis atsakomybėn, kurie neįvykdė. Tačiau šiandien kažkaip reikia išgyventi iki to kito Seimo ir priversti tą patį banką ar kitą, ar pagaliau jį visai nurašyti ir uždaryti ir kitą paskirti. Bet kažką reikia padaryti.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, nedėkim vilčių, kad Rusija su Lietuva atsiskaitys už tą skolą. Dėl tos skolos niekas į jokias derybas nesileis ir neatsiskaitys, o Lietuvos ūkis turi egzistuoti. Tam, kad jis egzistuotų, reikalingas kraujas, cirkuliacija. Mes šiandien tikrai nieko nenuspręsime. Aš siūlau sudaryti komisiją iš visų frakcijų po vieną atstovą plius premjeras ir banko valdytojas. Tokioj aplinkoj susėdus galima nubraižyti schemą, pasižiūrėti, ko reikia, kad Lietuva toliau galėtų ekonomiškai savarankiškai egzistuoti ir pateikti pasiūlymą artimiausiam Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui. Tai būtų arba rytoj, arba antradienį, kada tas posėdis įvyks. Dabar priimti kokį nors sprendimą, mano supratimu, nebūtų gerai. Paprasčiausiai mes dar labiau susipyktume ar panašiai. Sprendimas man jau aiškus, bet reikėtų, kad nebeliktų niekam neaiškus iš čia esančių ir nesančių, kad visiems būtų aišku, jog priimtas teisingas sprendimas.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš manau, kad reikia pritarti deputatui J.Šimėnui. Tačiau norėčiau kai ką išsiaiškinti. Labai atsiprašau, premjere, jeigu aš neišgirdau, kaip atsitiko, nes nesu specialistas. Šito reikalo aritmetika, kurią jūs išdėstėte, yra labai aiški, ir jūs čia visiškai teisus. Tačiau pati mechanika man tikrai nesuprantama. Ką tai reiškia emisija? Juk mes pačių rublių negalime spausdinti, galime tik nulių prirašyti. Tokiu atveju veiksmas vyksta čia, viduje. Ar mes galime atsiskaitinėti padarę emisiją su kitomis valstybėmis? Juk dabar uždaryta finansinė siena. Kaip čia yra?
G.VAGNORIUS. Reikia daryti taip, kaip daro visos valstybės aplinkui. Ukraina ir Baltarusija. Nieko kito.
V.KVIETKAUSKAS. Jie kaip viena šalis, NVS.
G.VAGNORIUS. Palaukite, gerbiamieji kolegos, pinigų ir prekių apyvartos atžvilgiu mes visi esame vienodi. Tie patys bankai, tie patys dokumentai, tos pačios formos. Iki šiol Lietuvos bankas gyvena pagal Maskvos instrukcijas. Niekuo visiškai nesiskiria. Pavyzdžiui, koks tas pinigų emisijos padarymas? Mes dėl to ir sakom ,,kredito emisija", norėdami pabrėžti, jog tai yra sąskaitiniai pinigai. Be abejo, tiems sąskaitiniams pinigams aptarnauti piniginių ženklų reikės apie 10% tos sumos. Ir bankininkai pastebėjo, kad normaliose valstybėse normali tvarka yra kitokia. Emisija daroma per piniginius ženklus, po to jie virsta sąskaitiniais ir panašiai. Bet normalios valstybės taip nedaro, kaip dabar daro Rusija. Čia viskas aukštyn kojom apversta, bet mums reikia padaryti tokį patį žingsnį, kokį padarė mūsų kaimynai.
V.KVIETKAUSKAS. Bet juk finansinė siena uždaryta.
G. VAGNORIUS. Jeigu būtų uždaryta taip, kaip su Rusija, tai tada mums neplūstų papildomų pinigų ir mes dar nieko negalėtume padaryti. Bet šiuo atveju, pasirodo, siena yra uždaryta tik Su Rusija, o kitur neuždaryta.
Dabar dėl to, ką minėjo ponas J.Šimėnas. Be abejo, galime laukti iki antradienio. Bet tai reikėjo padaryti jau prieš savaitę. Taip pat ir žemdirbiams 2,6 milijardo reikėjo skirti. Specialiai buvo parašyta: iki liepos 1 d. Dabar aš nesu garantuotas, kad antradienį nebus per vėlu. Aš norėčiau dar kartą pakartoti: aš tikrai neturiu nei galimybių, nei jėgų kiekvieną klausimą pramušinėti arba ginčytis tai su V.Baldišiu, tat su A.Paulauskai, tai dar su kuo nors, tai dar su kuo nors. Aš. puikiai įsivaizduoju, kad aš toliau dirbti negaliu. Ir aš aiškiai pasakiau: aš toliau dirbti nenoriu. Jūs tik padarykit tą kredito emisiją, o aš kiek sugebu, agituoju savo pusę, kad jie priimtų mano atsistatydinimą. Aš puikiai matau, kad blokavimas vyksta sąmoningai.
PIRMININKĖ. Deputatas S.Pečeliūnas, po to deputatas M.Laurinkus.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad tų parašų čia jau greitai pakaks, rytoj, matyt, bus posėdis ir nereikėtų per daug jaudintis. Tačiau norėčiau ir posėdžio pirmininkės, ir Sekretoriaus, ir Prezidiumo narių, kurie yra, paprašyti, kad jie vis dėlto garantuotų, jog rytoj čia, salėje, būtų pakankamai daug mūsų bankininkų, pakankamai daug iš Ekonomikos ministerijos ir visų kitų atstovų, kokių tik galima rasti Lietuvoje. Be šito klausimo, mes rytoj turėtumėm iš esmės išspęsti dar vieną klausimą. Pabaikim tą 3 mėnesių maratoną. Šiandien banko atstovas puikiai įrodė, kaip yra painiojami skaičiai ir t.t. Manau, atėjo laikas padėti ir šitam klausimui tašką. Susirinkim rytoj ir išspręskim šituos du klausimus. Nežinia, kiek reikės sėdėti, nors iki nakties. Atidėti toliau nebeįmanoma.
PIRMININKĖ. Deputatas M.Laurinkus.
M.LAURINKUS. Aš S.Pečeliūnui irgi pritariu. Iš tikrųjų reikia padėti tašką. Tačiau posėdį galima rytoj rengti, jeigu iš tikrųjų mes galėsim jį pradėti. Jeigu rytoj nepadėsim taško, tai bus didžiulė sumaištis, kuri bus paskutinė ir lemiama ir kurios pasekmės tikrai bus blogos. Turi būti taip padaryta, kad rytoj iš tikrųjų būtų galima padėti tą tašką. Tačiau jeigu viena, sakykim, linija išsirikiuos, kuri kalbės iš banko, kita — iš Vyriausybės, taško nebus padėta. Jeigu kalbės vienas ir vienas, taško dar nebus padėta. Kas gali padėti tą tašką? Kas jį gali? Tada iš tikrųjų reikia valios apsisprendimo. Pusiau žinojimo ir valios apsisprendimo. Taip yra. Daugiau nieko negalima padaryti.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Sėjūnas, po to Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas B.Kuzmickas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau kreiptis į opoziciją, į gerbiamąjį R.Ozolą. Iš tikrųjų galima svarstyti tokį klausimą. Man atrodo, pats premjeras yra ne kartą pareiškęs norą išeiti. Situacija yra prieštaringa todėl, kad mes nežinome, kas gi bus, kokia bus naujoji Vyriausybė, kokia yra jos programa, ką ji padarys iki rinkimų, ar ji sugebės išspręsti šituos klausimus. Todėl reikia labai operatyviai susirinkti, o opozicija, kuri dabar sakosi žinanti, turi pateikti mums visą programą, kurią būtų galima svarstyti. Galima svarstyti kandidatus, galima žiūrėti, bet, deja, mes iki šiol nieko negirdime, girdime tik vieną norą nuversti premjerą.
PIRMININKĖ. Deputatas B.Kuzmickas.
B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji, matyt, geriausias variantas būtų rytoj sušaukti Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Į Prezidiumo posėdį šį vakarą sunkiai įmanoma susirinkti, be to, aš bijau, kad Prezidiumo posėdyje kiltų vėl šitokie ginčai, ir Prezidiumas nesugebėtų susitarti. Rytoj susirinkus taip pat baigtis nelabai aiški, bet mums dar reikėtų išsiaiškinti kai kurias aplinkybes, daugelį aplinkybių. Sakysim, Rusijos naujosios finansinės politikos vienas iš momentų yra emisijos draudimas kitose rublio zonos buvusiose sovietinėse respublikose. Kokios galėtų būti to pasekmės Lietuvai? Gal daugiau pasiaiškinę, rytoj matytume tikresnį vaizdą ir racionaliau galvotume, gal galėtume pritarti premjero siūlymui. Todėl aš manau, kad mūsų parašų pagrindu visus reikėtų pakviesti šiandien per televiziją į posėdį. Galbūt tai padaryti tiktų seniūnei, tiksliau seniūno pavaduotojai. Tęsdami mūsų darbą, galėtume tikėtis, kad rytoj išsiaiškinsime daugiau negu šiandien. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Sabutis. Ponai deputatai, kurie rinkote parašus, ar yra parašų pakankamai? (Balsas salėje, negirdėti)
L.SABUTIS. Aš labai trumpai. Gerbiamieji, tie, kurie pasilikome iki paskutinės minutės, aiškiai galime pasakyti, kad nesam abejingi susiklosčiusiai situacijai. Manau, kad ne mažiau bus mūsų kolegų, kurie negalėjo čia dalyvauti. Tačiau kiek kas galėdami pasirūpinkime, jog ir frakcijų lyderiai, ir komisijų pirmininkai, ir kiti rytoj turi atvykti. Tegu tai būna papildomas posėdis oficialiai, o neoficialiai tai yra nepaprastasis posėdis. Aš puikiai suprantu psichologinę, emocinę ir kitokią G.Vagnoriaus situaciją, kada viskas atsitrenkia kaip į kempinę. Tai yra blogiau negu į sieną. Toji situacija negali tęstis be galo. Mes kiekvienas Suvokiame, kad po tam tikrą kruopelytę esame kalti, bet būdami kalti mes ieškome išeities. Todėl rytoj toji diena galėtų būti tokia. Vis dėlto G.Vagnorius, kaip reikalauja ne opozicija, bet kai kurie deputatai, negalėtų rytoj dar išeiti iš to posto, jeigu jis taip ir nuspręstų. Ir toliau tikėdamas G.Vagnoriumi, aš nemanau, kad jis gali tempti dar labai sėkmingai, bet šalia jo turi būti kiti žmonės arba kitokie žmonės. Jeigu šito nenutariame, jeigu vardan taikos ir kažkokio sprendimo vis dėlto premjeras ryšis pasitraukti, turi būti sprendžiamas ir V.Baldišio tolesnio darbo tame poste klausimas. Aš asmeniškai jau turiu savo nuomonę. Jis negali likti šitame poste ir taip toliau. Bet rytoj jie turi dalyvauti. Ką šiandien pasakė banko pirmininko pavaduotojas (o nuostata aiškiai atsispindi potekstėje, kai seki žmogaus kalbą), tai yra priešiškumas, visiškas nesuinteresuotumas padėti premjerui, Vyriausybei, padėti Lietuvai kartu spręsti labai;
keblius dalykus. Negali likti šitokie žmonės tokiame poste. Negali.
Todėl kad rytoj būtų išspręsti tie dalykai, kurie yra žinomi ir specialistams, ir ką mes šiandien supratome, Aukščiausioji Taryba tiesiog privalo susirinkti rytoj į posėdį. Iš 140 tegul 40 klaidžioja šitame pasaulyje, jie ir klaidžios, o 100 privalo susirinkti, dirbti ir nuspręsti. Ir būtent panašiai tokiu būdu, kaip tas klausimas buvo pateiktas šiandien.
PIRMININKĖ. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Labai ačiū. Aš visiškai pritariu, kad reikia rytoj rengti neeilinį posėdį, tačiau labai prašau nepamesti pakeliui gerbiamojo J.Šimėno pasiūlymo. Aš manau, kad paraleliai arba kaip nutarsim turi vykti frakcijų atstovų pasitarimas. Šitų grupių derinimo nutartis šiuo klausimu turi būti pateikta mums kaip svarstymo projektas. Aš labai prašau visų čia pasilikusių žmonių sutikti su tokia darbo tvarka. Priešingu atveju konstruktyvumo stokosime iš tiesų.
R.PAULAUSKAS. Man neduodate?
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau Rolando, bet yra eilė. Yra deputatai V.Žiemelis, S.Šaltenis, A.Rudys. Tada R.Paulauskas.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau šiandienos pasitarimą jau iš tiesų nutraukti. Tik dar turime pasitarti dėl dienotvarkės. Rinkdami parašus tikriausiai mes parašėme, kokiu dienotvarkės klausimu rengiame posėdį. Aš dar siūlyčiau išplėsti. Iš tikrųjų reikia plačiau spręsti, kaip sakė gerbiamasis Sekretorius. Reikia spręsti ir banko klausimą, ir ką mes darome su Vyriausybe. Ją sustipriname. Kitaip neišeina. Be abejonės. Tuo pačiu turi vykti frakcijų pasitarimai, daryti pertraukas ir taip toliau, kitaip mes vieni nenuspręsime. Atsiprašau, gerbiamasis Rudy, bet man ne ekonomistui, ne finansininkui keista, kad, darydama kredito emisiją, kažkuri valstybė, kurios mes esame, rodos, rublio zonoje, mus apvagia, apvagia elementariai. Na, taip ar ne?
PIRMININKĖ. Deputatas S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Šitas mūsų posėdis sukėlė labai ir labai karčių minčių. Aš prisiminiau, kaip prieš kovo 11- ąją mūsų žymūs ekonomistai, kurie dabar taip oponuoja ponui G.Vagnoriui, kalbėjo, esą atiduokim valdžią jiems, ne Sąjūdžio jėgoms, tegul jie nuvaro ekonomiką, tada mes ateisim. Aš tada nesuvokiau tokios moralės, aš nesuvokiau, kur yra tos ribos. Šiandien klausydamasis pagaliau pradedu suvokti. Galbūt visąlaik aš buvau naivus, tačiau kada ir ponui R.Paulauskui, ir kitiems... Ką reikia daryt, kad kitos išties nėra. Matyt, yra. Vis dėlto vardan politinių tikslų jiems yra visiškai nebesvarbu, ar sustos plakus Lietuvos širdis, ar bus visiškas kolapsas, bet uždirbti tą politinį kapitalą nori. Man visiškai nesvarbu, kas ateis į valdžią.
Man svarbu, kad ta Lietuva būtų demokratinė, kad joje nebūtų kalėjimų, kad būtų demokratija. Tačiau tas žaidimas, tas amoralumas, kurį aš čia pastebiu iš kai kurių deputatų kalbų, man kelia pasibaisėjimą.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Rudys.
Aš informuoju deputatus, kurie išeina, kad yra pakankamai surinkta parašų, todėl rytoj posėdis prasidės 10 val.
A.RUDYS. Jeigu jau surinkti parašai, tai mano pasisakymas iš esmės netenka prasmės, nes aš norėjau agituoti rytoj nedaryti šito posėdžio. Vien dėl tos priežasties, kad tokie klausimai, kokie čia dabar susiformavo per pastarąją valandą, jie nesprendžiami tokiais metodais, kaip kad sausio 13 d. mes paskyrėme premjerą. Jis atsirado kaip kažkokios intrigos rezultatas toje vietoje, tai ir dabar tokiu pat intrigos rezultatu bandoma kažką padaryti. Patikėkite manimi, bankas buvo vienintelė ekonominė įstaiga, kuri sugebėjo pakoreguoti elgesį pagal įstatymus. Kada Vyriausybė priiminėjo neteisėtus sprendimus, tai bankas buvo vienintelė ekonominė institucija, kuri kai kurių šitų nutarimų dalių nevykdė. Ir tai buvo priežastis, dėl kurios visa šita sumaištis kilo. Ir aš nemanau, kad rytoj būtų galima priimti kokius nors protingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, aš pati sau žodį suteiksiu. Aš tik noriu priminti visiems kolegoms deputatams. Juk mes prieš savaitę čia girdėjome, kaip Ekonomikos komisijos pirmininkas pristatė nutarimą dėl tos pačios kredito emisijos. Skyrėsi tik suma. Ten buvo 2 milijardai rublių, o šiandien buvo įvardyta 20 milijardų. Jeigu reikalas tik dėl sumos, tai diskutuokim dėl jos, bet nesakykim, kad mums tai yra toks naujas dalykas, didžiausias netikėtumas. Juk mes tai diskutuojam jau keletą mėnesių. Galų galėjau praeitą savaitę ta iniciatyva kilo iš mūsų pačių. Aš sakau, jeigu reikia, diskutuokim dėl sumos, diskutuokim, įrodinėkim, kuris yra teisus, tačiau nesakykim, kad tai yra mums netikėtas dalykas.
Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Miela Laima, juk ta situacija, kurioje mes šiandien atsidūrėme, iš tikrųjų beviltiškoje situacijoje, tai yra rezultatas ekonominės politikos, kurią vykdė būtent premjeras. Todėl šiandien vien emisijos klausimas jau nebeišsprendžia tos problemos, nes mes gilėjam dar labiau į tą krizę. Šiandien dėl premjero mes patekome į tokią situaciją, kai turime daryti tą kredito emisiją. Aš jau suprantu šitaip. Bet tuo pačiu, darydami tą emisiją, mes prisiimam ir visus pavojus. O tie pavojai gali būti labai dideli. Iš tikrųjų skirtumas tarp 2 milijardų ir 20 milijardų yra labai didelis. O G.Vagnorius įklampino mus iki kaklo, jam jau nebus kur dingti, jis po to ir dar toliau klampins. Todėl labai svarbus ir lemiamas jau yra premjero klausimas.
Ir dar vienas dalykas. Aš labai gailiuosi, kad nebuvo išgirsta M.Laurinkaus mintis, kad jeigu rytoj susirinksime su šitokiomis aistromis, kurios čia kyla, kai jau argumentų nebegirdim, pati žinai, kaip čia viskas darosi, tai tas parlamentas rytoj ginčysis be galo, bus įjungtas radijas, o rezultatų jokių nebus. Todėl pirmiausia reikia tartis (kaip jau dabar turime šiokią tokią praktiką) frakcijose. Frakcijų atstovų pasitarime turime rasti jau kompleksinį sprendimą ir dėl V.Baldišio, ir dėl G.Vagnoriaus, ir dėl emisijos. Tai yra vienintelis būdas. Ir tai darykime frakcijose, neikim čia, nes tada susibarsim vėl ir nebus jokio sprendimo.
PIRMININKĖ. Rolandai, aš manau, kad mes galim rytoj posėdį pradėti. Jeigu mes jausim, kad reikia kalbėti, mes galim padaryti plenarinio posėdžio pertrauką ir eiti kalbėtis. Taip. Ar E.Klumbys nori kalbėti?
E.KLUMBYS. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu ir toliau mes norime kaitinti aistras, priiminėti protokolinius sprendimus (kaip matome, ta tradicija, atrodo, yra ne tokia jau bloga), tai rinkimės rytoj. Tačiau aš galiu jums vieną dalyką pasakyti: mes rytoj nieko nenuspręsim. Tas susirinkimas bus visiškai betikslis. Visi, visų frakcijų atstovai susėdę išspręstume vieną kompleksinį didžiulį klausimą, ir, tą klausimą išsprendę, mes pasiektume šio bei to. O taip tai yra betikslė šneka.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš grynai techninį pasiūlymą noriu. Rytoj 10 val. susirenka frakcijų atstovai, G.Vagnorius, V.Baldišis, o 12 val. plenarinis posėdis. Nėra prasmės visiems deputatams čia susirinkti ir paskui skelbti pertrauką. Visiems kitiems galima vėliau ateiti.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad prasmė yra, nes, kaip matote, daugeliui deputatų neaišku, kas yra kredito emisija, kam ji iš viso daroma, kokį poveikį ji turės Lietuvos ekonomikai. Jeigu mes mažomis grupelėmis sėdėsime, tą patį aiškinsimės... Niekam nepakenks. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Jeigu yra klausančių, aš norėčiau tik priminti, kad dėl rinkimų mes susitarėme ne iš meilės vieni kitiems, bet supratę, kad be mūsų to padaryti niekas kitas negali. Dabar visiškai aišku, kad be mūsų negali niekas išspręsti šito konflikto su bankų atsiskaitymais. Aš norėčiau, kad mes išsiskirdami pagalvotume ir susitartume. Nebus abi pusės patenkintos, jeigu bus atleistas V.Baldišis. Nebus kita pusė patenkinta, jeigu bus priimtas premjero atsistatydinimas. Kad galėtume eiti toliau, kad konfliktas galėtų kaip nors išnykti, mums reikia nusileisti ir vieniems, ir kitiems. Būtų labai gražu, kad rytoj V.Baldišis, kaip ir anksčiau premjeras, pareikštų atsistatydinimą. Aš manau, kad rytoj reikia spręsti ne vien banko konfliktą, ne vien emisiją, bet ir banko valdybos klausimą, ir premjero atsistatydinimą ar tolesnės interpeliacijos klausimą. Jeigu šitaip mes pasiruošim dirbti, tai rytoj yra vilties. Nebūtina visiems deputatams suprasti, ką reiškia kredito emisija ir apskritai gilintis į finansavimą. Čia mes sprendžiam ne finansinį, o politinį klausimą. Ir tik jį mes galime išspręsti. Todėl jeigu mes su tokiu nusiteikimu ateisim, rytoj iš tiesų galim daug ką svarbaus nutarti.
PIRMININKĖ. Ačiū deputatams. Aš labai prašau visus paraginti savo kolegas, kurių čia nėra, rytoj 10 val. atvykti j posėdį. Rolandai, jeigu mes matysim, kad mums reikia pasitarti, padarysim pertrauką iki 12 val. ir eisime tartis.
B.J.KUZMICKAS. Ar galima tiksliau suformuluoti rytdienos posėdžio klausimus? Vienas yra aiškus. Rytoj galėtume tęsti tai, kas numatyta antradienį. Tada tiksliau galėtume tartis. Svarbiausias būtų premjero interpeliacijos klausimas. Taip pat aptartume premjero siūlomą emisijos klausimą ir banko reikalus. Tada rytojui tenka antradienio krūvis.
PIRMININKĖ. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš manyčiau, kad rytoj turėtų čia ateiti ne visi deputatai, o frakcijų įgaliotieji atstovai ir spręsti vieną bendrą klausimą — premjero klausimą, banko valdytojo klausimą ir alternatyvą lito įvedimas ar emisija. Viskas.
PIRMININKĖ. Taip.Taip.
B.J.KUZMICKAS. Rytoj turi ateiti kiek galima daugiau deputatų. Jeigu mums iš pat ryto nelabai seksis svarstyti, mes galėsime daryti kelių valandų pertrauką frakcijų pasitarimams, o po pietų, pavyzdžiui, vėl rinktis. Be to, labai tikėtina, kad rytoj po pietų ir Pirmininkas bus jau kur nors netoli nuo Vilniaus arba jau čia. Todėl mūsų rytoj kaip tik turi kuo daugiau susirinkti.
PIRMININKĖ. Ačiū visiems deputatams. Atsisveikinam su visais iki rytojaus 10 val.