1992 m. liepos 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS
Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos liepos 9d. posėdžių darbotvarkės.
PIRMININKAS. Pradedame liepos 9 d. rytinį plenarinį posėdį. Šios dienos darbotvarkės projektas jums yra išdalytas. Jame, kaip matote, daug smulkių klausimų, iš viso 12.
Taigi prašau deputatus sėsti į vietas ir noriu paklausti, ar kas nors nori pareikšti savo nuomonę dėl darbotvarkės projekto? Darbotvarkės projektas buvo išdalytas deputatams į dėžutes. Pirmas nori pasisakyti deputatas V.Puplauskas. Prašom.
V.PUPLAUSKAS. Norėčiau, kad į Vyriausybės valandą būtų iškviestas energetikos ministras. Kaip teko sužinoti, visiškai nepasiruošta žiemai, Respublikos mazuto rezervuarai tiek komunalinių katilinių, tiek ir didžiųjų tušti.
PIRMININKAS. Ar čia tuo klausimu dėl sausros, taip?
V.PUPLAUSKAS. Ne, čia ne dėl sausros, o dėl to, kad neužpildyti rezervuarai mazutu, nepasiruošta žiemai,
PIRMININKAS. Tai čia būtų kitas klausimas. Reikia rašyti paklausimą, ir numatyta tvarka turi būti atsakoma į tą paklausimą. Beje, turiu priminti, kad, matyt, šiandien visa Vyriausybė dalyvaus posėdyje nuo 15 val. Gal atsiras galimybė paklausti ir pono ministro. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį seniūną. Vakar išgirdau per televiziją, kad gerbiamasis G.Vagnorius nesiruošia dalyvauti svarstant interpeliaciją. Ar tai yra tik kokia nors eilinė antis, ar iš tikrųjų patvirtinti faktai?
PIRMININKAS. Yra gautas deputato ir Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsakymas į interpeliacijos tekstą, kurį pateikė Tautos pažangos frakcija. Yra parašas, yra oficialus dokumentas. Kaip suprantu, vakar per ,,Panoramą", kurios nemačiau, buvo tik patvirtinta tai, kas parašyta oficialiame Ministro Pirmininko atsakyme Tautos pažangos frakcijai. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Noriu pratęsti klausimą, dėl kurio jūs dabar diskutuojate. Kadangi ponas G.Vagnorius nedalyvauja ir neketina dalyvauti, tai, sakyčiau, sunkiai kaip nors įvertinamas dalykas. Matyt, taip jau ir reikėtų laikyti. Manydamas, kad nėra svarbesnio šiuo metu klausimo kaip Vyriausybės klausimas ir ekonomikos klausimai, siūlau pradėti svarstyti šiandien nuo Vyriausybės klausimo nuo interpeliacijos, t.y. po darbotvarkės svarstymo svarstyti klausimą dėl Vyriausybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų pastabą pasižymiu. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi pritariu, kad klausimas be galo svarbus. Tačiau kad nesukeltume politinės įtampos Aukščiausiojoje Taryboje, manau, kad tą klausimą reikėtų svarstyti antrąjį, pradėti 12 val. ir skirti pusantros valandos. Premjeras ne kartą parodė, kaip jis nesiskaito su Aukščiausiąja Taryba. Dabar jis atsisako ateiti į interpeliacijos svarstymą. Juo geriau, mes sutaupysime valandą jo pasisakymui, atsakymams į klausimus. Dėl to turime galimybę tą procedūrą per pusantros valandos baigti balsavimu. Todėl aš siūlysiu balsuoti, kad tas darbotvarkės klausimas būtų perkeltas į antrą vietą ir svarstomas 12 val.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius sutinka su tuo? Gerai. Aš pateiksiu balsuoti šį pasiūlymą. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Kadangi klausimo dėl Šalčininkų rajono rinkimų praktiškai šiandieną tęsime tik pirmąjį svarstymą, o po to galėsime balsuoti galutinai, tai reikia šitą klausimą perkelti anksčiau negu klausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo. Tada baigtume pirmąjį svarstymą, o paskui kartu su Seimo rinkimų įstatymo trečiuoju svarstymu galėtume bendrai balsuoti, kaip buvo sutarta anksčiau. Tada atpultų visos problemos, ir nėra jokių abejonių, kad mes visi geranoriškai priimsime šituos dokumentus.
PIRMININKAS. Jūs siūlote svarstyti pirmuoju klausimu po darbotvarkės tvirtinimo? Ar taip suprantu?
R.MACEIKIANECAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, aš pateiksiu balsuoti jūsų pasiūlymą dėl tvarkos pakeitimo.
Dabar siūlyčiau nediskutuoti dėl pareikštų pozicijų, o tik pateikti naujų siūlymų. Paskui prieš balsuojant bus galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dabar tik nauji siūlymai. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad šiandien be galo svarbi diena, todėl turėtume transliuoti praktiškai visą posėdį, pagrindinius klausimus, t.y. priešlaikinių rinkimų datos skelbimą, taip pat ir premjero interpeliacijos klausimą. Ir manyčiau, kad nedelsdami turime pradėti darbą. Taip pat siūlyčiau šiandien labai griežtai suregistruoti, kiek yra deputatų. Buvo kvietimai, o šiandien vėl nematyti dalies deputatų.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad deputatai dar susirinks. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš suprantu, kad interpeliacija bus vienas iš rinkiminės kampanijos elementų, ir daug kam norisi, kad tai įvyktų kuo anksčiau, kad tam liktų pakankamai laiko. Bet aš manau, kad yra pasiektas susitarimas dėl darbotvarkės, dėl kai kurių klausimų, kuriuos mes turime išspręsti, ir to susitarimo turime laikytis. Jeigu vieną klausimą išspręstume greičiau, galima paspartinti kitų klausimų sprendimą. Tačiau kaitalioti juos vietomis aš nesutinku ir manau, kad turiu teisę kalbėti koalicijos vardu.
PIRMININKAS. Dar liko keturi deputatai. Dar deputatas E.Jarašiūnas ir baigsime siūlymus dėl darbotvarkės, o paskui pereisime prie balsavimo dėl darbotvarkės. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad P.Giniotas iš tiesų kalba koalicijos vardu. Mes esame skirtingose frakcijose. Aš suprantu, jeigu nesutarta dėl darbotvarkės, tada skirstykimės ir tarkimės, o ne čia kiekvienas savo išmintį rodykime.
PIRMININKAS. Gerai, aš laukiu dar naujų siūlymų. Kol kas yra du siūlymai. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji, juk pats interpeliacijos klausimas yra įrašytas nederinus jo tarp frakcijų. Kitaip tariant, tai nėra sutarimo dalykas. Bet mes jau antrą kartą nusileidžiam šiam klausimui. Tačiau nedidinkime įtampos ir nebandykim jį daryti svarbiausią. Pagal mūsų sutarimą svarbiausias klausimas buvo visgi rinkimai, Rinkimų įstatymas, rinkimų data. Aš kviečiu visus šiandien nesulaužyti mūsų sutarimo, ypač paskutinę mūsų darbo dieną.
PIRMININKAS. Gerai. Atrodo, naujų siūlymų dėl darbotvarkės nebėra, jau kalbama dėl balsavimo motyvų. Dar yra? Deputatas E.Klumbys? Deputatas E.Jarašiūnas neteikia naujų siūlymų? Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai, šiandieną yra gauta kai kurių rinkėjų pasiūlymų, kad mūsų parlamentas turėtų de jure pripažinti Čečėnijos Respubliką. Aš laikau tokį pageidavimą visiškai pagrįstu ir norėčiau, kad Užsienio reikalų komisija šitą reikalą skubiai pateiktų parlamentui patvirtinti.
PIRMININKAS. Per triukšmą salėje nesuprantu, ką jūs siūlote. Pone Razma, ką jūs siūlote? Aš prašau salėje tylos!
L.S.RAZMA. Aš ką tik pasiūliau, kad Užsienio reikalų komisija šitą klausimą paruoštų ir pateiktų posėdžiui tvirtinti.
PIRMININKAS. Dėl Čečėnijos?
L.S.RAZMA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, kai Užsienio reikalų komisija pateiks projektą, bus apie ką kalbėti. Deputatė N.Ambrazaitytė.
N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai, mano nuomonė būtų tokia: kadangi neseniai tą klausimą svarstėme ir Aukščiausiojoje Taryboje balsavome dėl premjero atsistatydinimo, tai to klausimo visiškai nereikėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti klausimą iš šios dienos darbotvarkės?
N.AMBRAZAITYTĖ. Taip, aš siūlau.
PIRMININKAS. Ir deputatas R.Maceikianecas, jeigu tai bus nauji siūlymai.
R.MACEIKIANECAS. Siūlymai nenauji. Tačiau dabar Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje dalija medžiagą dėl padėties Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Čia susieta su šiandieniniu svarstymu. Pagarba Aukščiausiajai Tarybai reikalauja, kad medžiagą būtų pasirašęs pirmasis asmuo. Aš suprantu, jei pasirašytų generalinis prokuroras. Čia normalus reikalavimas — pagarba Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Kitas dalykas, kad tas dokumentas išvis niekieno nepasirašytas. Manau, kad nei generalinio prokuroro, nei ko kito nepasirašytos medžiagos dalijimas praktiškai žemina Aukščiausiosios Tarybos lygį ir specialiai ruošiama, kad būtų provokuojami žmonės!
PIRMININKAS. Aš siūlau kalbėti dėl darbotvarkės klausimų, gerbiamieji.
R.MACEIKIANECAS. Tai aš siūlau, kad kas nors pasakytų, kieno vardu šita medžiaga dalijama ir kam ji dalijama.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas nori pasakyti, kieno vardu dalijama. Prašom.
A.V.PATACKAS. Galiu paaiškinti, kad medžiagą padauginti daviau aš. Dokumento originalas su parašu yra E.Petrovo vadovaujamoje komisijoje. Kodėl iki šiol jis yra mums nežinomas, tai mums gali atsakyti tik tos komisijos žmonės.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir deputatas Č.Stankevičius baigia pasisakymus dėl darbotvarkės.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš nieko naujo nesiūlau, tačiau trečiasis pasiūlytas klausimas — dėl rinkimų surengimo j Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas. Nurodyti pranešėjai deputatai E.Petrovas ir R.Maceikianecas. Tačiau nieko nenurodoma dėl to, kad svarstant jau buvo iškelti pasiūlymai, jog pranešimus padarytų ir Lietuvos generalinė prokuratūra, ir rajono administratorius, ir kiti pareigūnai. Ar tai reiškia, kad šitai turima omenyje, ar čia taip, kaip parašyta? Aš norėčiau priminti tuos siūlymus, kurie buvo.
PIRMININKAS. Taip, aš pats esu telefonu kalbėjęs, o kai žinosime tikslų laiką, tas laikas bus patikslintas prokuratūros darbuotojams. Tai abejonių nekelia. Vyriausybės atstovas bus taip pat.
Noriu pasakyti deputatei N.Ambrazaitytei. Aš tuomet nedalyvavau posėdžiuose, tačiau grįžęs radau, berods, 13 klausimų sąrašą, kuriame buvo numatytas ir interpeliacijos nagrinėjimas. Kaip suprantu, buvo priimtas nutarimas dėl sesijos darbo pratęsimo iki liepos 10 d. kartu numatant klausimus, kurie bus svarstomi. Dar kolegos prieštaravo, kad klausimas nesuderintas. Klausimas buvo suderintas. Kita vertus, Vyriausybės įstatymas ir Reglamentas verčia svarstyti šitą klausimą, todėl negaliu teikti jo balsuoti jūsų pasiūlyta formuluote — išbraukti jį iš posėdžių darbotvarkės. Galiu teikti balsuoti tik du pasiūlymus. Deputatas P.Giniotas dėl procedūros.
P.GINIOTAS. Aš manau, kad tos frakcijos, kurios siūlė balsuoti dėl klausimų sukeitimo vietomis, revizuoja mūsų susitarimą, kuris buvo pasiektas tarp frakcijų. Koalicijos vardu ir Sąjūdžio santaros frakcijos vardu prašau darbotvarkės klausimo svarstymo valandos pertraukos, jeigu bus balsuojama dėl šių klausimų sukeitimo vietomis.
PIRMININKAS. Žodžiu, tokiu atveju, jeigu bus balsuojama, taip? Gerai. Deputatas E.Klumbys, kaip iniciatorių atstovas.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad klausimų nustatymas ir jų keitimas nėra reglamentuotas jokiais sutarimais. Taigi jeigu norima daryti pertrauką, tai yra reglamentinis noras ir mes jam neprieštaraujam.
PIRMININKAS. Aš matau, kad pasiekėme puikų konsensą. Man nieko kito nelieka, kaip pagal Reglamento 96 straipsnį skelbti pertrauką.
Gerbiamasis Giniotai, kreipiuosi į jus! Jūs prašote posėdžio pertraukos. Gal užtektų pusės valandos pertraukos? Pone A.Ambrazevičiau! Aš kreipiuosi į gerbiamąjį P.Giniotą. Gal užtektų pusės valandos?
P.GINIOTAS. Aš nesuprantu, ar siūliusios frakcijos sutarė tarpusavyje, nes vienas frakcijos atstovas siūlo vieną, kitas — kitą.
PIRMININKAS. Čia jų reikalas, ar jie sutarė. Netikrinsime. Gerai, gal užtenka pusės valandos pertraukos?
P.GINIOTAS. Pirma eina rinkimai ir nutarimai dėl priešlaikinių rinkimų datos.
PIRMININKAS. Šitai eina pirma.
P.GINIOTAS. Taip, o po to vis dėlto aš manyčiau, kad mums reikėtų pasitarti, ar tokia eilė yra, ar pasvertos visos galimybės tą klausimą svarstyti, ar tam pasiruošta.
PIRMININKAS. Palaukite, aš dabar nebesupratau. Jus patenkina ta situacija, kai rinkimai... (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Giniotai, paklausykite! Prašau pasitraukti nuo pono P.Ginioto, nes aš jo noriu paklausti. Gerbiamasis Giniotai!
B.GAJAUSKAITĖ. Sutinkam, sutinkam...
PIRMININKAS. Ką sutinkat? Aš nesuprantu, ką jūs sutinkate? Be pertraukos? Tai aš teikiu balsuoti tai, kas buvo pasiūlyta. Deputatas A.Ambrazevičius ir deputatas K.Antanavičius pasiūlė, kad interpeliacijos nagrinėjimas būtų perkeltas į ankstesnį laiką, tai yra būtų pradėta svarstyti nuo 12 val. (Balsai salėje, negirdėti)
Tai palaukit. Gerai, gerbiamasis Giniotai, atsistokite ir pasakykite, ką jūs dabar ten prie sienos sutarėte su Tautos pažangos frakcija. Aš nežinau, ką jūs ten sutarėte. Prašom.
P.GINIOTAS. Mes susitarėme, kad interpeliacijos klausimą svarstysime po pietų, 15 val. Ir šito mes laikomės.
PIRMININKAS. Tai taip ir sakykit. Vadinasi, nebereikia to klausimo teikti balsuoti.
E.KLUMBYS. Ne, nereikia.
PIRMININKAS. Ar jūs sutarėte, ar nesutarėte? Gerai, kol jūs tariatės, aš teikiu kitą klausimą, kurį pateikė deputatas R.Maceikianecas, kad rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas klausimas būtų svarstomas pirmiausia, iškart po darbotvarkės tvirtinimo. Buvo ir toks siūlymas. Pirmiausia aš prašau salėje tylos. Pone Klumby! Gerbiamasis Klumby, jums žodinis įspėjimas! Prašome sėsti į vietą, kaip ir visi kiti deputatai.
Teiksiu balsuoti R.Maceikianeco pasiūlymą, kad darbotvarkė būtų pakeista štai tokiu būdu: kad rinkimų surengimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas nutarimo projektas būtų teikiamas pirmuoju klausimu — prieš Rinkimų įstatymą.
Dėl balsavimo motyvų deputatas Stasys Malkevičius. Gerbiamasis Malkevičiau, ar norite kalbėti dėl Lenkų frakcijos pasiūlymo?
S.MALKEVIČIUS. Aš pasisakau, kad šito klausimo mes negalime anksčiau svarstyti negu kitų klausimų ir balsuosime prieš.
PIRMININKAS. Taigi jūs reikalaujate, kad pirmasis klausimas būtų Seimo rinkimų klausimas?
S.MALKEVIČIUS. Kad pirmasis klausimas būtų rinkimų, ir tik rinkimų klausimą išsprendę, mes galime kalbėti apie kitus klausimus.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Dabar po ranka neturiu darbotvarkės, bet mes, be jokios abejonės, sutinkame, kad pirmuoju klausimu būtų svarstomas rinkimų klausimas ir nutarimas dėl rinkimų, o po to iš karto būtų interpeliacija Vyriausybei.
PIRMININKAS. Tai ar jūs sutarėte su gerbiamuoju P.Giniotu ką nors, ar ne? Pasirodo, ne. Gerai, jūsų klausimą teiksime paskui. Tačiau jūs nepritariate Lenkų frakcijos pasiūlymui? Kas? Jūs nepritariate Lenkų frakcijos pasiūlymui pirmuoju klausimu svarstyti savivaldybių rinkimus. Kas pritaria Lenkų frakcijos pasiūlymui? Deputatas E.Jarašiūnas nepritaria. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Šis klausimas įrašytas antrasis, ir, manau, nereikia čia nieko keisti. Apskritai man keistas susidūrimas tarp Tautos pažangos frakcijos ir gerbiamojo P.Ginioto. Juk klausimas įrašytas 15 val.
PIRMININKAS. Bet čia kitas klausimas. Dabar kalbame apie deputato R.Maceikianeco pasiūlymą, kad pirmuoju klausimu šiandien būtų svarstomas rinkimų į Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybes surengimo klausimas. Ar kas nors remia tą siūlymą, ar ne?
V.P.PLEČKAITIS. Bet šitas klausimas siejamas su interpeliacijos atkėlimu 12 val.
PIRMININKAS. Atskiri klausimai. Gerai. Taigi prašau deputatus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo.
Salėje 91 deputatas. Prašau sėstis į vietas. Dėl balsavimo motyvų jau buvo kalbėta, ir jums, Jarašiūnai, buvau suteikęs žodį, bet jūs nekalbėjote.
E.JARAŠIŪNAS. Turiu kompromisinį pasiūlymą, kuris padėtų išspręsti konfliktą.
PIRMININKAS. Koks konfliktas?! Nėra jokio konflikto.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad dabar mes balsuotume tik dėl pirmojo klausimo, o pabaigę pirmąjį klausimą patvirtintumėme darbotvarkę. Manau, kad tų dalykų, dėl kurių ginčijamės, nebeliktų.
PIRMININKAS. Gerai, aš dabar teikiu balsuoti deputato R.Maceikianeco pasiūlymą. Prašau salėje tylos! Ponai Saja, Inta, prašome sėsti į vietas. Dabar bus balsuojama. Gerbiamasis Inta! Dabar bus balsuojama dėl deputato R.Maceikianeco pasiūlymo, kad pirmiausia būtų svarstomas nutarimo dėl rinkimų surengimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas projektas. Balsavimas prasidėjo.
Šiam pasiūlymui pritarė 22 deputatai, prieš 44, susilaikė 18. Nepritarta. Dabar visgi noriu pono P.Ginioto... Palaukit, buvo dar pirmesnių siūlymų. Gerbiamasis Giniotai, ar jūs sutarėte ką nors su Tautos pažangos frakcija? Prašom pasakyti.
P.GINIOTAS. Be abejo, būtų gerai, kad būtų tam buvę laiko. Aš nežinau, galbūt patenkins toks sprendimas. Jeigu būtų rezultatyvus pirmojo klausimo sprendimas, tada mes galėtume sutikti, tarkim, kad ir 12 val. svarstome Vyriausybės interpeliacijos klausimą. Bet jeigu nepasieksime teigiamo rezultato pirmuoju klausimu, tai mes laikomės principinės savo nuostatos:
kaip yra numatyta darbotvarkėje, 15 val. pradedame svarstyti interpeliacijos klausimą.
PIRMININKAS. Dabar kitos pusės atstovas ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Mes pritartumėme pono E.Jarašiūno pasiūlymui.
PIRMININKAS. Tai panašiai ir ponas P.Giniotas dabar pasakė.
E.KLUMBYS. Ne, ne tas pat.
PIRMININKAS. Ir P.Giniotas pritarė E.Jarašiūno pasiūlymui. Prašau salėje tylos ir dėmesio. Pone Tamuli, prašom sėsti į savo vietą ir nekelti salėje triukšmo! Taigi dalis frakcijų sutarė, kad dabar patvirtiname tik pirmąjį darbotvarkės klausimą, o jį išsprendę, tvirtinsime likusią darbotvarkę. Ar kas nors prieštarauja, kad dabar dar netvirtintume visos darbotvarkės, o svarstytume tik Seimo rinkimų klausimą? Prieštaravimų nėra. Prie tolesnio darbotvarkės tvirtinimo pereisime vėliau. Visi, atrodo, sutarė. Dar ponas R.Maceikianecas? Gerai, sutarta.Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo projekto svarstymo tęsinys.
Taigi pradedame pirmąjį klausimą. Kviečiu į tribūną deputatą Aurimą Taurantą.
A.TAURANTAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Aš primenu, kad vakar mums liko tartis dėl Rinkimų įstatymo 79 straipsnio, taip pat dėl kai kurių straipsnių teks perbalsuoti. Aš dar kartą klausiu posėdžio pirmininko, ar yra salėje kvorumas? Būtų geriausia pradėti nuo perbalsavimo. Dvi 79 straipsnio redakcijos iš keturių, dėl kurių vakar aš atsiklausiau įstatymo rengimo grupės, taip pat jums bus išdalytos. Taigi gal tie deputatai, kurie reikalavo perbalsuoti, pakartotų savo reikalavimus? Mes galėtume perbalsuoti, o po to pereiti prie 79 straipsnio ir baigti visą įstatymą. Primenu, kad pagal tą tvarką, kurią mes dabar sutarėme, bus tam tikrų techninių keblumų, teks padaryti pertraukas. Reikės parengti ir nutarimą dėl įstatymo, nes kai kuriuos dalykus, kuriuos jau vakar aptarėme, reikės nutarime paminėti. Reikės ir dėl kai kurių kitų dalykų balsuoti.
Primenu, kad jums taip pat buvo pristatytas Reglamento pakeitimo projektas. Dėl jo reikėtų balsuoti, jeigu Sąjūdžio koalicija neatsisakė. Taip pat jeigu kolegos tos idėjos neatsisakė, reikėtų balsuoti ir dėl Reglamento 270 straipsnio galiojimo sustabdymo. Tai aš tokią darbų seką įsivaizduoju šiandien ir manau, kad tam tikrų techninių pertraukėlių pasitarti ar atspausdinti naujiems projektams dar teks padaryti. Bet mes jau dabar galėtumėm aptarti esminius dalykus, taip pat perbalsuoti 79 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai. Gal aš pateiksiu ne eilės tvarka. Pamenu, kad iš pradžių 55 straipsnyje buvo nurodyta, jog balsavimas vyksta nuo 8 iki 22 val. Balsuojant buvo nutarta, kad balsavimas prasideda 7 val. Centro frakcija pasiūlė perbalsuoti esant 2/3 deputatų, kad vėl būtų grąžinta 8 val. Taigi balsuosime dėl to, kad rinkimų dieną balsavimas vyksta nuo 7 val. Jeigu bus pritarta, tai bus įtvirtinta balsavimo pradžia 7 val., jeigu nebus pritarta, liks projekte numatyta 8 val. Turbūt labai aiškus balsavimas.
Žinoma, pirma sąlyga tai tyla salėje. 55 straipsnyje parašyta: balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 val. Šitaip kol kas yra priimta. Centro frakcija pareikalavo perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Jeigu bus pritarta ir esant didžiajam kvorumui, tai ta pozicija jau bus įtvirtinta. Jeigu nebus pritarta, liks projekte numatyta 8 val. Taigi kas už tai, kad liktų projekto dabartinė nuostata? Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 val. Balsavimas prasidėjo.
Už balsavo 48 deputatai, prieš, — 27, susilaikė 8. Esant salėje didžiajam kvorumui nutarta balsavimo pradžią numatyti 7 val.
Toliau, 56 straipsnyje buvo numatyta (gal aš ne visai tikslią formuluotę prisimenu), kad balsavimo vietoje negali būti rengiamos jokios kitos politinės akcijos. LDDP frakcija, turėdama omenyje, kad dar buvo siūlomas 50 metrų atstumas, nori, kad būtų panaikintas dabar jau priimtas sprendimas, t.y. kad balsavimo vietoje negali būti rengiamos jokios kitos akcijos, ir siūlo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Jeigu ta nuostata bus atmesta esant didžiajam kvorumui, tai tada LDDP frakcijai lieka galimybė siūlyti 50 metrų atstumą. Ar taip supratau? Ar jūs siūlote kartoti tą balsavimą, kur buvo išbraukta 50 metrų atstumo nuostata? Šitą balsavimą? Atsiprašau. Vadinasi, daug paprasčiau formuluoti. Kadangi buvo balsuojama ir dėl to, ar 50 metrų atstumą nuo balsavimo vietos reikia įrašyti, ar ne, buvo nutarta neįrašyti. LDDP frakcija pareikalavo perbalsuoti dėl to. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų numatytas 50 metrų atstumas nuo balsavimo vietos? Balsavimas prasidėjo.
Už šį pasiūlymą balsavo 41 deputatas, prieš 39, susilaikė 6. Esant didžiajam kvorumui nepritarta 50 metrų atstumo įrašymui. Taigi lieka ta pati formuluotė, dėl kurios vakar buvo sutarta, kad balsavimo vietoje draudžiama rengti kitas politines akcijas. Gerbiamasis Taurantai, gal jūs dar primintumėte 47 straipsnį?
A. TAURANTAS. Dėl 47 straipsnio yra deputato A.Patacko surinkta laikinoji deputatų grupė, kuri prašo perbalsuoti atitinkamą formuluotę, dėl kurios buvo balsuota. Teikime yra parašyta. Manau, kad turite, galėtumėte pateikti.
PIRMININKAS. Taip, tačiau deputatas A.Patackas ir kiti deputatai dabar parašė jau papildomą formuluotę. Dabar perbalsuodami esant didžiajam kvorumui, mes turime balsuoti už tokią formuluotę, dėl kurios vakar balsavome. Jūs siūlėte formuluotę: ,,likus 10 dienų iki rinkimų dienos". Tai štai dėl to turime perbalsuoti. Dabar dar čia esate prirašę: ,,ne anksčiau kaip prieš mėnesį ir ne vėliau kaip po 15 dienų". Mes negalime perbalsuoti dėl tos formuluotės, dėl kurios nebuvo balsuota Galima perbalsuoti tik dėl tos formuluotės, dėl kurios balsavome nesant didžiojo kvorumo. O šiandien yra didysis kvorumas, todėl aš galiu pateikti tik...
Gerbiamasis Jarmolenka, pagal procedūrą galima perbalsuoti tik tą identišką tekstą, dėl kurio prieš tai buvo balsuota. Todėl dabar teikiu perbalsuoti identišką tekstą, t.y. 47 straipsnio paskutinį sakinį: ,,judėjimai turi skelbti spaudoje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki rinkimų". Štai dėl to buvo vakar balsuota, bet nesurinkta balsų daugumos, todėl dabar galime perbalsuoti. Jau buvo kalbėta. Taigi kas už tą 47 straipsnio paskutinio sakinio formuluotę, kad ,,politiniai judėjimai turi skelbti spaudoje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki rinkimų." Balsavimas prasidėjo.
Esant salėje didžiajam kvorumui taip pat nepritarta šiai formuluotei. Už balsavo 38, prieš 29, susilaikė 19 deputatų. Taigi lieka projekte numatytas variantas, kad judėjimai turi skelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15 dienų po rinkimų.
BALSAS SALĖJE. Ką?
PIRMININKAS. Sąrašą. Dabar kas dar man primins, dėl kurių straipsnių reikėtų perbalsuoti? Dar lyg vienas ir buvo, tačiau aš nepamenu. Gerbiamasis Giniotai, priminkite, koks buvo reikalavimas.
P.GINIOTAS. Man atrodo, kad tai buvo Rinkimų įstatymo 34 straipsnio 3 punktas, kur kalbama apie partijų ir visuomeninių judėjimų sąrašus. Jeigu nenumatyta tų partijų ar visuomeninių judėjimų įstatuose, tai jie turėjo sąrašus patvirtinti konferencijoje ar suvažiavime.
PIRMININKAS. Ačiū, kad priminėte. Buvo toks reikalavimas perbalsuoti dėlto.
A.TAURANTAS. Aš turiu tą formuluotę. Aš galiu perskaityti.
PIRMININKAS. Gerai, patikslinkite. Prašau salėje tylos! Prašom.
A.TAURANTAS. Buvo balsuojama dėl 34 straipsnio 3 punkto pasiūlymo...
PIRMININKAS. Aš truputį jus nutrauksiu, nes prašau salėje tylos. Prašom skaityti.
A. TAURANTAS. Buvo siūloma 34 straipsnio 3 punktą papildyti... Vieną sekundę, aš dabar žiūriu, ar tikrai 3 punktą. Taip, kandidatų sąrašas. 3 punkto papildymas skambėtų taip: ,,Jeigu politinės organizacijos įstatai nenumato kitaip, kandidatų sąrašą turi patvirtinti organizacijos suvažiavimas arba konferencija." Už tokią formuluotę buvo balsuojama.
PIRMININKAS. Formuluotė buvo balsuojama, nebuvo surinkta balsų dauguma, todėl buvo pareikalauta balsuoti esant didžiajam kvorumui., Galėtume balsuoti, bet užimtas kompiuteris. Gal gali balsų skaičiavimo grupė suskaičiuoti? Gerai? Taigi pakartotinai balsuojame dėl 34 straipsnio 3 dalies formuluotės. Dar kartą perskaitykite, tada iš karto balsuosime.
A.TAURANTAS. 34 straipsnio 1 dalies 3 punkto papildymas: ,,jeigu politinės organizacijos įstatai nenumato kitaip, kandidatų sąrašą turi patvirtinti organizacijos suvažiavimas arba konferencija."
PIRMININKAS. Aišku. Prašau balsuoti pakeliant korteles. Kas už šią formuluotę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 54.
PIRMININKAS. Už 54. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 25.
PIRMININKAS. Kiek susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 25.
PIRMININKAS. Susilaikė 25 deputatai. Taigi šiai formuluotei pritarta esant salėje didžiajam kvorumui. Už 54, prieš 1, susilaikė 25. Ar buvo daugiau pataisų? Tiksliau, ne pataisų, o reikalavimų perbalsuoti?
A.TAURANTAS. Tai čia J.Tamulis kėlė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas J.Tamulis nori priminti. Prašom.
J. TAMULIS. Taip, aš norėčiau priminti formuluotę, dėl kurios buvo balsuota. Aš kalbu apie deputato Č.Juršėno pasiūlymą. Tai yra įstatymo 34 straipsnis. Jeigu gerai atsimenu, jis siūlė, kad užstatas būtų grąžinamas surinkus trečdalį balsų ar panašiai. Kadangi užstato problema yra skirta tam, kad vis dėlto visi realiau vertintų savo galimybes, nebūtų daug kandidatų, mes reikalaujame perbalsuoti, kad liktų įstatyme numatytas variantas.
PIRMININKAS. Gerai, 34 straipsnio 3 dalyje, kur kalbama apie užstato grąžinimą, buvo pasiūlyta, buvo balsuojama ir buvo pritarta deputato Č.Juršėno pasiūlymui, kad užstatas yra grąžinamas tuo atveju, jeigu kandidatas surenka trečdalį balsų. Liberalų frakcija reikalauja perbalsuoti šią nuostatą esant salėje didžiajam kvorumui. Taigi balsuosime dėl deputato Č.Juršėno vakar pateikto pasiūlymo, kad užstatas būtų grąžinamas kandidatui, surinkusiam ne mažiau kaip trečdalį balsų. Alternatyva tai, kas lieka projekte, užstatas negrąžinamas.
A.TAURANTAS. Grąžinama tiktai laimėjusiam kandidatui. Čia kalbama apie vienmandates apygardas.
PIRMININKAS. Kas už deputato Č.Juršėno pasiūlymą, kad užstatas būtų grąžinamas kandidatams į deputatus vienmandatėse apygardose, surinkusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį rinkėjų balsų. Prašome balsuoti.
Už balsavo 40 deputatų, prieš 29, susilaikė 16. Esant salėje didžiajam kvorumui deputato Č.Juršėno pasiūlymui nepritarta. Lieka projekte numatytas atvejis, kai užstatas grąžinamas tik kandidatui į deputatus, kuris išrenkamas į deputatus pagal sąrašą. Visi reikalavimai perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui atlikti, viskas padaryta. Dabar lieka 79 straipsnis.
A.TAURANTAS. Taigi mums dabar lieka priimti 79 straipsnį. Vakar aš pateikiau darbo grupei keturis variantus. Pirmiausia darbo grupė aiškiai išreiškė nuomonę, jog nekeičiame nors ir raštu neužfiksuotos, bet aptartos formuluotės, kad proporcinę rinkimų dalį griežtai atribojame nuo vienmandačių rinkimų apygardų. Taigi, skirstydami deputatų mandatus, neatsižvelgtume į tai, kiek politinė organizacija yra laimėjusi vietų vienmandatėse apygardose. Galime kalbėti apie variantus A ir C, kurie jums yra išdalyti. Dabar A ir C variantai skiriasi vienas nuo kito tik mandatų skirstymo formule, o rezultatai turėtų būti identiški skaičiuojant ir vienu, ir kitu būdu. Pirmiausia ir mažai mandatų turinčiose apygardose pateiktos formulės turėtų duoti panašų rezultatą, tačiau literatūroje nustatyta, kad kai mandatų skaičius apygardoje viršija keturiasdešimt ir artėja prie penkiasdešimties, o tai yra kaip tik mūsų atvejis, faktiškai bet kuris mandatų skirstymo būdas duoda tuos pačius rezultatus. Kuo apygarda yra didesnė, tuo proporcingiau yra paskirstomi mandatai, ir metodas čia turi mažai reikšmės.
Todėl sutikdamas, kad deputatams galbūt suprantamesnis yra A variantas, aš visgi norėčiau, kad būtų pagalvota ir apie C variantą ta prasme, kad jis yra patogesnis, ypač ribiniais atvejais. Sakysime, kuri nors politinė organizacija pateikė mažesnį, trumpesnį, negujai gali atitekti, mandatų sąrašą. Tokiu atveju likusius mandatus tenka paskirstyti kitiems sąrašams. Jeigu mes taikytume kvotų ir liekanų metodą, tuos likusius mandatus, pavyzdžiui, likusius du mandatus tenka vėl iš naujo dalyti pagal tą patį metodą. Tada jau metodas veiks visiškai kitaip, nes tai jau yra dviejų mandatų skirstymas pagal tą patį metodą. Rezultatai yra visiškai neproporcingi ir sunkiai prognozuojami. Vadinasi, mes į mandatų skirstymą jau įvedame visai kito metodo veikimą, nors ir pagal tą pačią formulę. Tuo tarpu pagal daliklio metodą tiesiog reiktų pratęsti dalijimą šiuo atveju dviem kartais ir jokio metodo skirtumo nebūtų. Bent jau tuo požiūriu, mano nuomone, daliklių metodas yra geresnis, nors skaitant jis yra sunkiau suprantama.s. Aš manau, kad bent jau šiuo požiūriu tikrai neturėtų būti kokio nors politinio skirtumo tarp mūsų ir reiktų tiesiog apsispręsti.
PIRMININKAS. Gerai. Ką jūs siūlytumėte?
A.TAURANTAS. Dabar išsprendus variantą, aš nežinau, ar bus teikiama papildomų pasiūlymų. Aš turiu deputato A.Patacko teikiamą pasiūlymą, taip pat jau seniai yra pateiktas deputato J.Beinorto pasiūlymas. Jeigu nuo tų pasiūlymų neatsisakoma, tai juos galima išspręsti po to, kai mes pasirinksime vieną iš pateiktų variantų. ir deputato A.Patacko, ir deputato J.Beinorto pasiūlymai gali būti įkomponuoti nepriklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas.
PIRMININKAS. Dabar mes galėtume balsuoti alternatyviu būdu ir pasirinkti vieną arba kitą variantą.
A.TAURANTAS. Aš išdėsčiau motyvus, kadangi darbo grupėje nebuvo galima kaip nors kitaip apsispręsti. Galbūt čia apsispręskime ir einame toliau. Čia tikrai neturėtų būti politinis klausimas.
PIRMININKAS. Gerai, yra dvi 79 straipsnio redakcijos: A ir C. Jas trumpai išdėstė deputatas A.Taurantas. Mums reikia balsuoti ir balsavimu pasirinkti arba vieną, arba kitą variantą. Aš siūlau štai tokį balsavimą. Kas balsuoja už variantą A, spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už variantą C, spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Dėl balsavimo motyvų?
A.TAURANTAS. Aš tik noriu atsiklausti. Kadangi ne visi deputatai anksčiau skaitė to straipsnio variantą, gal kas nors turi pastabų? Apskritai gal esame nepamatę kokių nors dalykų ar dar ko nors, tai aš prašyčiau tas pastabas pateikti, kad mes nepadarytume klaidos.
PIRMININKAS. Tai gal kai pasirinksime kurį nors iš variantų, tada derinsime tekstą ir sakysime pastabas. O dabar dėl balsavimo motyvų — ar dėl A, ar dėl C variantų. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, skaičiavimo būdai veda lyg ir į vienodą rezultatą. Tačiau mes jau buvom pasirinkę sprendimą, t.y. jeigu galime, imame paprastesnį ir aiškesnį būdą. Todėl vadovaudamasis būtent tiktai šituo kriterijumi ir kad įstatymas būtų suprantamas ne vien tiems, kurie jį parašė ir kurie tiesiogiai taikys, bet ir visiems rinkėjams, siūlyčiau paremti A variantą.
PIRMININKAS. A variantą, taip? Aišku.
A.TAURANTAS. Aš, jeigu galima, vieną pastabėlę pasakysiu. Sis straipsnis rinkėjams tikrai neturėtų būti aktualus. Šiuo straipsniu vadovausis tik Vyriausioji rinkimų komisija, dalydama mandatus. Rinkėjui visiškai tas pat.
Kiekvienas rinkėjas tik turi žinoti vienintelį faktą, kad mandatai bus padalyti proporcingai pagal balsavimo rezultatus.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Centro frakcija taip pat remia A variantą kaip aiškesnį ir suprantamesnį, nors jisai ir nebus aiškinamas rinkėjams. Nebūtinas jisai žinoti. Tačiau praktiškai kiekvienas žmogus suinteresuotas žinoti, kaip siūlomas kandidatas bus išrinktas, todėl mes taip pat pasisakome už aiškesnį A variantą.
PIRMININKAS. O kas remia C variantą? Ar yra norinčių pasisakyti dėl C varianto? Nėra norinčių? Tai gal... Yra, deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Ačiū. Tautos pažangos frakcija remia C variantą. Mes irgi palaikome tą nuomonę, kad rinkėjams nebus svarbu, kokiu būdu yra sprendžiami mandatai, jiems bus svarbus pats rezultatas.
PIRMININKAS. Gerai. Dar kas nors remia C variantą? Ne. Taigi... Prašom, deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau dėl argumento, kurį pateikė gerbiamasis pranešėjas, kad tuo atveju, jeigu bus gauta daugiau mandatų negu sąraše, C variantas turi privalumų. Pagalvokime, ar galimas toks variantas ir iš viso ar jis yra realus? Sąraše negali būti mažiau kaip 20 kandidatų. Vadinasi, argi tokiam judėjimui, kuris sugebės įrašyti tik 20 kandidatų, o ne 40, realu surinkti daugiau balsų, kad jis galėtų... 30 ar 40?
A.TAURANTAS. Teoriškai galima.
S.MALKEVIČIUS. Na, nerealu.
A.TAURANTAS. Teoriškai galima. Jeigu jis gaus 22 mandatus.
S.MALKEVIČIUS. Tikrai negaus. Tokia partija ar judėjimas surašys kur kas ilgesnį sąrašą.
PIRMININKAS. Gerai, visgi turime balsuoti dabar. Prašau sėsti į vietas. Kartoju, kaip bus balsuojama. Gerbiamasis Mačy, kartoju, kaip bus balsuojama. Kas pasisako už A variantą, spaudžia mygtuką ,,už". Ponai Jurgeli ir Morkūnai, juk nežinosit, kurį mygtuką reikia spausti! Kas pasisako už A variantą, spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už C variantą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsavimas prasidėjo.
Už A variantą pasisakė 83 deputatai, už C variantą — 6 deputatai. Persvara ryški. Prašom, gerbiamasis Taurantai, dėl A varianto.
A.TAURANTAS. Jeigu yra dar kitų pastabų, aš norėčiau jas išgirsti. Kitų pastabų yra gauta. Kaip minėjau, tai deputato A.Patacko, deputato J.Beinorto, taip pat prisimenu deputato P.Vaitiekūno, jeigu jis mano esant reikalinga dar jas pateikti.
PIRMININKAS. Gerai, tai pastabos jau yra gautos. Dar norėjo pateikti pastabą deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Vieną principinę pastabą. Dabartiniame straipsnio variante yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu kuri nors partija ar organizacija pateikia trumpesnį sąrašą negu gavo mandatų, tai likę mandatai yra paskirstomi naudojant liekanų metodą. Man atrodo, tai yra esminė klaida, nes tai iš tiesų iškreips realią situaciją. Aš siūlyčiau šitą dalį performuluoti, kad tie mandatai, kurie lieka, būtų paskirstomi tokiu būdu, kad būtų stiprinamos didžiosios grupuotės, didžiosios partijos. Tie balsai būtų skirstomi taip: vieną balsą gauna ta partija, kuri jau turi daugiausia mandatų, kitą mandatą ta, kuri turi mažiau, ir taip toliau. Tai yra stiprinti didžiuosius, stipriuosius.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, pagal tą formuluotę, kuri čia pateikta, nebus pratęsiama pagal liekanas, o bus iš naujo taikomas visas metodas. Pirmiausia bus nustatoma kvota, sakysime, tiems dviem mandatams, kurie yra likę. Jeigu nustatome kvotą, tai, be abejo, gaus pirmiausia tos, kurios jau yra ir taip daugiausia gavusios. Tad aš nematau čia prieštaravimų. Parašyta: ,,tuo pačiu būdu". Tai reiškia, kad visa procedūra pradedama iš naujo, tik ne 70 mandatų, o 2 mandatams.
PIRMININKAS. Gerai. Tai jūs nepriimate pono J.Tamulio pasiūlymo? Ir jūs nereikalaujate balsuoti? Aišku. Deputatas Č.Stankevičius pagal Reglamentą.
Č. V STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, 79 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje sakoma, kad tautinių mažumų visuomeninė politinė organizacija turi privilegijų gauti mandatus. Aš noriu pasakyti, kad tai yra labai abejotinas siūlymas, nes pirmiausia tuo skatinamas politinių organizacijų kūrimasis tautiniu ar rasiniu požymiu. O tai prieštarauja pačiai politinės organizacijos sąvokai. Antra, galima šiuo požymiu specialiai manipuliuoti, ir aš manau, kad bus manipuliuojama, t.y. politinė organizacija tokiu būdu dirbtinai suteiks sau tautinės mažumos priedangą, kad gautų neproporcingą skaičių mandatų ir turėtų privilegijų įgydama mandatą. Aš suprantu, kad galbūt čia norėta, jog tautinių mažumų atstovai gautų vietų parlamente. Tačiau jeigu kalbame apie politines organizacijas, tai reikia kalbėti apie politines, jeigu apie tautines tai apie tautines. Tai yra skirtingi dalykai. Aš manau, kad tokia norma neatitinka demokratijos principų, nes pažeidžiamas rinkimų lygybės principas ir įvedamas diskriminacijos elementas, o ypač svarbu, kad tuo sudaromos galimybės manipuliuoti. Juo labiau kad čia net daugiskaita vartojama. Kiekvienai organizacijai, kuri nori gauti privilegijuotą teisę mandatams įgyti, belieka pasivadinti tautinių mažumų politine organizacija. Ir tokių organizacijų gali būti sukurta gana daug. Man atrodo, kad šitas sakinys yra išmestas iš teksto.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti dėl šio sakinio? Aišku.
A. TAURANTAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pakomentuoti šio sakinio atsiradimą. Šis sakinys yra visiškai identiškai perkeltas iš mūsų patvirtintų metmenų dėl Rinkimų įstatymo. Būtent tokia formuluotė buvo priimta kaip kompromisinė diskutuojant dėl įvairių pasiūlymų. Buvo siūlomos dar liberalesnės formuluotės, ir būtent ši formuluotė buvo priimta kaip kompromisas. Todėl aš niekaip kitaip negalėjau pasielgti, kaip tik įrašyti tokį sutartą dalyką. Tai siūlė ne tik Lenkų frakcija, siūlė, kiek atsimenu, ir Liberalų frakcija, galbūt dar kiti, aš dabar jau neatsimenu. Tai buvo vienas iš tų kompromisų, kurį mes tada pasiekėme, ir aš nebuvau kitaip įpareigotas to kompromiso atsisakyti.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate pono Č.Stankevičiaus pasiūlymui?
A.TAURANTAS. Aš tiesiogiai pakomentavau tą situaciją, kurioje mes buvome, derindami šio įstatymo metmenis.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis vicepirmininkas siūlys balsuoti, aš pateiksiu balsuoti. Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. 79 straipsnio mechanizmas apie mandatų skaičiavimą neaptaria vieno atvejo, turinčio labai mažą tikimybę pasireikšti. Tačiau j.į vis tiek reiktų aptarti. Nepasakyta, ką reiktų daryti tuo atveju, jei partija arba judėjimas surinktų vienodai balsų ir būtų vienodos, lygios liekanos. Ir, be to, paskutinis būtų 70-asis deputatas pagal šitą sistemą. Ką tokiu atveju tektų daryti? Siūlyčiau, kad galbūt reiktų įrašyti sakinuką,, kad tokiu atveju reiktų burtų keliu nuspręsti, kam, kuriai partijai atiduoti mandatą. A.TAURANTAS. Jeigu būtų vienodas rinkėjų balsų skaičius?
A.KAROBLIS. Taip, vienodas balsų skaičius, liekanos taip pat lygios ir paskutinis deputatas.
A.TAURANTAS. Čia buvo tokių pasiūlymų, mes tiesiog pagalvojome, kad galbūt tai nerealu. Tačiau ankstesniuose variantuose yra buvę, deputatas P.Varanauskas buvo surašęs dar kokių trijų kriterijų eilę. Jeigu manome, kad toks variantas realus, galima būtų pratęsti.
PIRMININKAS. Ar jūs teikiate balsuoti šitą? Tada siūlykite.
A.TAURANTAS. Iš principo nekenktų, nekenktų. Aš dabar, ko gero, neturiu pateiktos ankstesnės deputato P.Varanausko formuluotės, bet galima prisiminti. Sakysime, jau po to kriterijaus, kuris yra įrašytas, kitas galėtų būti, kad pirmenybė atiduodama tai organizacijai, kuri jau yra gavusi daugiau mandatų. Pavyzdžiui, kartu su vienmandatėmis apygardomis.
PIRMININKAS. Gerai, gerai.
A.TAURANTAS. Aš galiu priimti dar vieną, jeigu manytumėm, kad užtektų dar vienos papildomos sąlygos. Ji turėtų skambėti taip: pirmenybė teikiama tai politinei organizacijai, kuri jau yra gavusi daugiau mandatų.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Endriukaitis. Prašau tylos salėje.
A.ENDRIUKAITIS. Norėjau prelegentui priminti savo pasiūlymą dėl barjero. Čia yra 4%, aš raštu siūliau 6%. Dėl tos pačios motyvacijos dėl parlamento nesusmulkėjimo. Todėl prašyčiau 6% pateikti balsavimui.
PIRMININKAS. Gerai, tai buvo anksčiau jau teiktas pasiūlymas.
A.TAURANTAS. Taip, aš primenu, kad tokių pasiūlymų yra ir daugiau. Apie tai kalba ir deputato J.Beinorto raštu pateikti pasiūlymai, apie tai kalba deputato A.Patacko pasiūlymai, jis siūlo 8%. Tačiau aš primenu, kad mūsų metmenyse vienas iš kompromiso sudedamųjų dalių taip pat buvo 4% nustatymas. Aš tik primenu ir tam tikra prasme bijau, kad...
PIRMININKAS. Kolegos, patylėkim!
A. TAURANTAS. Tam tikra prasme bijau, kad jeigu mes pažeisime kompromisą, kuris buvo įtvirtintas metmenyse, ar tai nebus pretekstas pažeisti ir kitas kompromisų sąlygas, gerokai rimtesnes.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kad dėl 4% tikrai neverta dabar čia ginčytis. Tai pasaulyje priimta norma 4 ar 5%, mėginkim elgtis ir mes taip. Aš tik norėčiau paprašyti pirmininkaujančio dėl labai konkrečių ir labai aiškiai suformuluotų pasiūlymų. Galbūt mes dėl jų galėtume balsuoti, o paskui tęsti viso straipsnio nagrinėjimą toliau. Kai kurios vietos turėtų būti jau užfiksuotos, nes kitaip mes ilgai sakysime visokias nuomones, o rezultato neturėsim jokio. Laikas eina. Aš siūlyčiau dėl pono Česlovo Stankevičiaus pasiūlymo, pavyzdžiui, dabar balsuoti. Labai aiškus, konkretus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai, aš kaip tik ir norėjau surinkti tuos visus išsakymus, pozicijas ir tada balsuoti. Gal kad nebebūtų tos painiavos, iš tikro dabar pateikiame kelis jau pateiktus pasiūlymus balsuoti, o toliau teikiama naujų pasiūlymų. Ar jie jau buvo pateikti, ar kaip?
A.TAURANTAS. Tai aš noriu pasiklausti. Atsižvelgiant į tai, ką jau sakiau dėl metmenų, ar deputatas A.Endriukaitis, deputatas A.Patackas, deputatas J.Beinortas ir deputatas Č.Stankevičius teikia oficialiai savo pasiūlymus?
PIRMININKAS. Na, pasakykite, teikiate ar ne? Dėl balsavimo motyvų bus galima kalbėti. Gerai. Dabar siūlau pirmiausia balsuoti štai dėl to skaičiaus, kadangi jis yra straipsnio pradžioje. Deputatas A.Endriukaitis siūlo įrašyti 6% vietoje 4%.
E.KLUMBYS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerai, tačiau deputatas, atrodo, lyg turi teisę pasisakyti. Iš tiesų tai buvo numatyta metmenyse ir buvo kaip ir vienas iš susitarimo pagrindų. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu dėl deputato A.Patacko, deputato A.Endriukaičio ar deputato J.Beinorto šitų pasiūlymų bus balsuota ir jeigu jie surinks daugumą, tuomet Tautos pažangos frakcija nebalsuos už Rinkimų įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš norėčiau priminti gerbiamajam pranešėjui, kad visgi susitarimas buvo pasiektas ir dėl 4%, ir dėl tautinių mažumų. Visoje Europoje praktiškai tautinėms mažumoms tos lengvatos taikomos. Jeigu mes dabar šito susitarimo nesilaikysime, tai praktiškai nėra ko balsuoti už visą šitą įstatymą, nes tautinės mažumos atstovavimo Aukščiausiojoje Taryboje jau neturės.
PIRMININKAS. Taigi aš noriu paklausti pono A.Endriukaičio. Gerbiamasis Endriukaiti, ar jūs atsiimate pasiūlymą dėl 6%? Gerai, atsiima, aš taip supratau. Pasiūlymo nebereikia teikti balsuoti. Kaip numatyta, lieka... Ten kiti skaičiai? Taigi deputatas A.Endriukaitis atsiima 6% siūlymą. Pasirodo, dar buvo deputato A.Patacko siūlymas 8%, deputatas J.Beįnortas siūlo, kad ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusiųjų, bet ne mažiau kaip 2% visų rinkėjų skaičiaus. Toks sudėtingesnis siūlymas.
Gerai. Ar autoriai atsiima siūlymus? Deputatas A.Patackas pirmiausia dėl 8%.
A. V.PATACKAS. Ką tik čia matėme, kaip grupė politikierių, naudodamasi ta sumaištimi, kuri dabar yra parlamente, šantažuoja visą parlamentą ir tuo pačiu visą Lietuvą. Puikiai žinome, kad galime su tais 4% prisidaryti tiek, kad bus ir alaus mėgėjų, seksualinių mažumų partijų ir judėjimų ir t.t., ir t.t. Ir vien dėl to, kad kažkokiai grupei to reikia. Puikiai žinome, kad 4% tai yra šimtas tūkstančių rinkėjų parašų, puikiai žinom, kad visame pasaulyje tikrai taip nėra. Kitur barjerai ir iki 12% siekia,pavyzdžiui, Švedijoje. Kadangi yra trys variantai 4%, 6% ir 8%, tai tada siūlyčiau pasirinkti kompromisinį variantą, t.y. 6%, ir už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Patackai, jūs siūlėte 8%, deputatas A.Endriukaitis siūlė 6%. 6% atsiimta, dabar jūs atsiimate savo 8% i.r pereinate prie pono A.Endriukaičio siūlymo, kuris yra atsiimtas?
A.TAURANTAS. Aš tik noriu pasakyti, kad deputatas A.Patackas, teisdamas kitus, peržengia visas ribas. Vieną kartą reikia pabaigti šį dalyką!
PIRMININKAS. Siūlau dabar kalbėti apie procentus.
A. TAURANTAS. Jeigu deputatas A.Patackas gali visus kitus įžeidinėti manydamas, kad jis vienas teisus, šitaip mes negalime dirbti. Jis įžeidė taip pat ir mane.
PIRMININKAS. Gerai, nesikarščiuokite, gerbiamasis Taurantai, nes aš, pavyzdžiui, nesuprantu, kas buvo pavadinti...
A.TAURANTAS. Aš taip pat turiu asmens garbę ir visus kitus dalykus! Deputatas A.Patackas pagal savo moralines savybes neturi teisės teisti kitų žmonių.
PIRMININKAS. Aš jus nutraukiu, gerbiamasis Taurantai, nes nesupratau, kas buvo pavadinti politikieriais. Gerai, jūs — pranešėjas, aš — posėdžio pirmininkas, žiūrime į procentus. Noriu paklausti J.Beinorto, ar jis atsiima savo pasiūlymą?
J.BEINORTAS. Pasiūlymo savo atsiimti dabar negaliu. Aš norėčiau, kad kolegos suprastų to pasiūlymo motyvus. Jie anaiptol nekvestionuoja mūsų nuostatų, dėl kurių buvo sutarta. Tačiau atkreipiu visų kolegų dėmesį, kad būtent iš nuostatų darant įstatymą buvo padarytas esminis pakeitimas. Mes susitarėme, kad nuleidžiame iki 40% privalomų rinkėjų dalyvavimo rinkimuose kvotą, tai mes praktiškai nuo 2,5 milijono nusileidome iki 1 milijono Lietuvos rinkėjų. Dar prie tų 40% sudarėme nelygias sąlygas kandidatams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vadinasi, turime 40%, kurie turi dalyvauti renkant kandidatus vienmandatėse, ir 25% renkant daugiamandatėse už partijų sąrašus. Taigi praktiškai yra nebelygios sąlygos.
Todėl aš manau, kad mano pasiūlymas yra platesnis, jis prasideda ne nuo 4% slenksčio, o prasideda nuo privalomo rinkėjų skaičiaus sulyginimo daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardoje, t.y. nuo 40%. Nematydamas kitos išeities, kaip 4% slenksčiuko išlaikymą, aš apeliuoju tada į tai, kad jeigu 4% nuo dalyvavusiųjų rinkimuose, tai turėtų būti ne mažiau negu 2% nuo bendro sąrašinio rinkėjų skaičiaus. Faktiškai turėtų būti 1,6, jeigu teisybės dėlei. Bet aš suapvalinau, nes nemanau, kad 1,6 yra daug geriau. Tiesiog aš prašau, kad tada turime susieti, jeigu mes nusileidžiame, kad rinkimuose gali iš esmės nedalyvauti visi rinkėjai...
PIRMININKAS. Motyvacijai trys minutės.
J.BEINORTAS. Tai aš manau, kad visgi negalima dabar balsuoti už 4% ar ne už 4%. Pasakykim tiesiai šviesiai: jeigu 4%, tai tada susiekim juos ir su dalyvavusių rinkimuose žmonių skaičiumi.
PIRMININKAS. Gerai, tai aš dabar siūlau štai tokią tvarką. Visų pirma turi būti tvarka ir tyla salėje. Jeigu lieka 6% siūlymas, tai mes pasirenkame ar 4%, ar 6%, tada, jeigu lieka 4%, svarstome deputato J.Beinorto pasiūlymą, kuris yra tikslinantis, kaip suvokiami šitie 4%, taip?
A.TAURANTAS:. Jeigu galima, aš dar priminsiu, kad deputato J.Beinorto pasiūlymai buvo dalyti deputatams. Atsižvelgiant į tai, kaip jie yra išdėstyti, dėl jų turbūt reikėtų (jeigu dėl jų bus balsuojama) balsuoti dviem dalimis. Manau, kad ir deputatas, J.Beinortas sutiks. Vienas dalykas dėt tų 4% ribos susiejimo 2% nuo visų rinkėjų ir panašiai, tai yra viena problema, Kita problema yra dėl paskirstomų mandatų skaičiaus, jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40% visų rinkėjų. Aš manau, kad tai yra atskiros problemos ir dėl jų turėtų būti balsuojama atskirai. Tačiau aš taip pat primenu, kad ir daugelis frakcijų deputatų pasisakė, ir aš taip pat esu tos nuomonės, kad šie pasiūlymai taip pat pažeidžia susitarimus, kuriuos mes buvome priėmę.
PIRMININKAS. Taip, aš, matyt, irgi tam turiu pritarti. Tačiau dabar siūlau visgi balsuoti dėl 4% ir 6%. (Balsai salėje) Dar siūlo 50%. Kaip suprantu, tai juokai. (Balsas salėje, negirdėti)
Na, tai ką, man dabar reikia teikti balsuoti už visą straipsnį iš karto? (Balsas salėje, negirdėti) Siūlymai, pavyzdžiui, dėl 4%, 8% ar 6% yra pateikti iš anksto. (Balsas salėje, negirdėti) Yra pataisa, kurią aš, deja, turiu teikti balsuoti, nors, mano supratimu, tai taip pat yra sutarimo pažeidimas, ir aš neagituoju balsuoti už tas pataisas, tačiau tokios pataisos egzistuoja.
Todėl aš siūlau balsuoti štai tokiu būdu: kas už 4%, spaudžia mygtuką ,,už", kas už 6%, spaudžia mygtuką ,,prieš". Prašau registruotis. Registracija prasidėjo. Dabar registracija. Deputate Genzeli!
Salėje 103 deputatai. Prašau salėje tylos! Gerbiamieji, sėskitės į vietas. Kas už 4% barjerą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už 6% barjerą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsavimas prasidėjo.
Už 4% balsavo 81 deputatas, už 6% balsavo 7 deputatai. Tai rodo, kad deputatai nelinkę keisti susitarimo.
E.KLUMBYS. Gal galima sąrašą?
Č.JURŠĖNAS. Konvencijos pažeidėjai.
PIRMININKAS. Gal negaiškime laiko. Deputate Beinortai, man atrodo, jūs nebesiryžtate teikti naujo siūlymo. Ar ryžtatės? Gerai, gerbiamasis...
Č.JURŠĖNAS. Konvencijos pažeidėjai!
PIRMININKAS. Prašau salėje tylos. Gerbiamasis Taurantai, formuluokite, kaip jums atrodo tikslingiau, deputato J.Beinorto pataisą...
A.TAURANTAS. Aš noriu tada pirmiausia paklausti. Ar jis teikia tą dalį, kur kalbama apie mandatų skaičiaus paskirstymą, kai rinkimuose daugiamandatėje apygardoje balsavo mažiau kaip 40% rinkėjų? Tai tokios įstatymo 79 straipsnio dalies redakcija buvo deputatams išdalyta. Tai yra pirmoji tos išdalytos redakcijos pastraipa. Deputatas J.Beinortas teikė, kad būtų 40%. Jo redakcija skamba taip: ,,Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 40% visų rinkėjų. Jeigu daugiamandatėje apygardoje rinkimuose dalyvavo mažiau rinkėjų, tada šioje apygardoje paskirtų mandatų skaičius proporcingai mažinamas pagal formulę." Pateikiama formulė, t.y. mažinama proporcingai tiek, kiek mažiau negu 40% dalyvavo rinkėjų rinkimuose. Ta pačia proporcija pagal pateiktą formulę sumažinamas ir daugiamandatėje apygardoje paskirstomų mandatų skaičius.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti už deputato J.Beinorto... Pone Taurantai, jūs diskutuojate su J.Tamuliu, o aš nežinau, ko J.Tamulis klausia. Aš visiškai pasimetu ir nebežinau...
A.TAURANTAS. Ne, ne, aš tik paaiškinau. Aš baigiau tą klausimą.
PIRMININKAS. Tada teikiu balsuoti deputato J.Beinorto pasiūlymą...
A.TAURANTAS. Jeigu deputatas J.Beinortas nebeturi ko pridurti.
PIRMININKAS. Aš jam esu įjungęs mikrofoną. Prašom.
J.BEINORTAS. Tai man visgi atrodo, kad kolegos turėtų suprasti. Juk nuo 40% atėjusiųjų į rinkimus nusileidimas iki 25% būtinų pagal partinius sąrašus yra atsitraukimas nuo mūsų susitarimų. Ir mano pasiūlymas jokios čia erezijos neduoda. Jeigu mes dabar nusileidžiame iki 25%, kad už partijas balsuotų, tai aš puikiai suprantu, kad bus nepilnaverčiai išrinkti deputatai pagal partinius sąrašus. Kad jų vertė būtų kompensuota, sakau, tegul jų būna mažiau. Šitas mano pasiūlymas nėra koalicijos pasiūlymas, koalicijos dauguma manęs neremia, bet aš apeliuoju į kolegų galų gale blaivias galvas: pagalvokim. Juk mes į Lietuvą einam nuo, vadinkime, mažoritarinės sistemos prie proporcinės ir nesiryžtam pasakyti, kad Lietuvos žmonės nepasiruošę proporcinei sistemai. Kadangi kol kas nepasiruošę, tai eikim tada step by step. Čia ir yra mano pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Kiek matyti, visos galvos šiandien blaivios. Gerai, aš siūlau balsuoti už deputato J.Beinorto... Prašom.
A.TAURANTAS. Aš tik baigiamąjį sakinį. Deputatas J.Beinortas remiasi tokia prielaida, kad būtinai turės daug skirtis skaičius rinkėjų, balsavusių vienmandatėse apygardose ir daugiamandatėje apygardoje. Aš nemanau, kad tas skirtumas turėtų būti kiek nors žymus. O tie sutarti procentai, kurie yra 40% ir 25%, jie tiesiog atsirado. Aš buvau ir prieš tą, ir prieš tą, kad iš viso jų nebūtų. Bet nereikia žiūrėti, kad yra pateikti skirtingi procentai, kad iš tikrųjų tiek ir skirsis dalyvavusių rinkėjų skaičius. Aš tikrai taip nemanau.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi dabar siūloma deputato J.Beinorto 79 straipsnio pataisa, kuri apima 1 pastraipą ir formulę su jos paaiškinimais, taip? Deputatai nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Du už, du — prieš, po to balsuosime. Deputatas P.Vaitiekūnas? Prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Ne šiuo klausimu, vėliau.
PIRMININKAS. Tai aš nelaikau jūsų pavardės sąraše, nes didžiulė painiava. Deputatas K.Lapinskas. Deputatas E.Jarašiūnas. Deputatas Z.Juknevičius. Išbraukite, aš nenoriu laikyti 15 pavardžių. Deputatas A.Račas. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, šitokios pataisos priėmimas iš viso sujauks visą įstatymą. Aš jau nekalbu apie Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuriame yra fiksuotas deputatų skaičius. Kadangi tą pat minutę iškils klausimas, kaip išrinkti dar papildomus deputatus, kaip tai padaryti, kurioje apygardoje — mažoritarinėje ar proporcinėje, kaip atrodys tos mažoritarinės apygardos, nes kitose jau bus išrinkta, ir t.t., ir t.t. Pataisa iš principo sujauktų visą sistemą, dėl jos paprasčiausiai negalima balsuoti. Ją priėmus, reikėtų perrašyti įstatymą iš esmės.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis pasisakė prieš. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš nesuprantu gerbiamojo pranešėjo logikos. Jeigu tie procentai nesiskirs, tai, man atrodo, kad išvis nėra ko abejoti, nėra ko bijoti. Tada išeitų, kad J.Beinorto argumentai irgi yra teisingi. Ko bijoti, jeigu procentai nesiskirs?
A. TAURANTAS. Apie baimę niekas nekalba. Kalbama apie logiką.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Suformavus parlamentą tuo principu, kokį siūlo deputatas J.Beinortas, jis nebeatitiks sutarimo, kad 50% yra vienaip rinkti, 50% yra kitaip rinkti. Turbūt svarbiausias deputato J.Beinorto uždavinys yra tas, kad būtų vis dėlto pažeistas susitarimas. Aš tik taip suprantu, nes buvome susitikę darbo grupėje, jis aiškino savo sistemą, mes aiškinome priešingai, ką jinai gali padaryti, ir mes vieni kitų neįtikinome, nes buvo viskas aiškiausiai matyti. Todėl siūlau balsuoti prieš deputato J.Beinorto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, du deputatai nepritarė. Kas dar pritaria? Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Dėkoju, aš irgi esu nepritariantis ir manau, kad mes...
PIRMININKAS. Na, tai dėkoju jums.
S.PEČELIŪNAS. Pone pirmininke, aš manau, kad tas sąrašas, kur dabar buvo prieš kiekvieną pasisakymą dėl balsavimo motyvų, turėtų būti naujas.
PIRMININKAS. Gerai, kalbėkit.
S.PEČELIŪNAS. Šiuo klausimu aš buvau pirmas, deja, ką padarysi, tiek to.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas jau motyvavo savo pasiūlymą. Kiti deputatai, atrodo, kitais klausimais. Gerai. Lieka balsuoti dėl deputato J.Beinorto pasiūlymo, kuris jo pateiktoje redakcijoje apima 1 pastraipą, formulę ir formulės komentarą.
Kas už deputato J.Beinorto pasiūlymą? Už 16, prieš — 58, susilaikė 13. Pataisai nepritarta.
Č.JURŠĖNAS. Konvencijos pažeidėjas nubaustas.
PIRMININKAS. Kaip matote, tai, kas nesutarta, tas nepriimama. Ar teikiama deputato J.Beinorto pataisa dėl 4% ir 2%? Tai antroji didesnė pastraipa jūsų pataisose. Aš ją perskaitysiu. ,,Politinė partija, visuomeninis politinis judėjimas, koalicija gali gauti mandatus tik tuomet, kai užjos pateiktą kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusiųjų, bet ne mažiau kaip 2% visų rinkėjų." Kas už šitą deputato J.Beinorto pataisą? Reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Reikia. Deputatas Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad mes tuos dalykus esame nustatę ir dėl įvairių baimių. Šįkart jau turbūt vėlu, bet vis tiek ateity eisim į tai, kad tokių normų kaip 40%, 25% (dabar atsiranda dar 2%) įstatyme iš viso nebūtų. Rinkimuose sprendžiamąjį balsą turi tie, kurie ateina. Jeigu žmonėms neįdomu, jie neaktyvūs, vadinasi, jie sutinka su bet kokiu sprendimu, koks bus padarytas. Todėl aš manau, kad tų 2% nereikėtų, ir pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiesą sakant, deputato J.Beinorto pataisos iš esmės yra nauja straipsnio formuluotė ir reikėjo ją teikti kaip alternatyvą prie A ir C formuluočių, nes dabar imame po gabaliuką iš deputato J.Beinorto ir...
A.TAURANTAS. Ne, tai visgi yra atskiros problemos.
PIRMININKAS. Taip, tačiau jų daug ir galėjo tapti atskira alternatyva. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Mes paprasčiausiai apskaičiuokime tai, ką siūlo deputatas J.Beinortas. Jeigu į rinkimus ateina tarp 65% ir 70% rinkėjų, išeina, kad ta antroji nuostata, kuri nuo visų rinkėjų skaičiaus yra 2%, dar apsunkina surinkti judėjimams ir politinėms partijoms tą reikalingų balsų slenkstį. Vadinasi, mes apsunkinam tada, kai į rinkimus ateina daugiau rinkėjų. Bet tai yra nelogiška!
PIRMININKAS. Gerai. Kažką ne taip trina kompiuteris. Buvo dar deputatas P.Varanauskas, tačiau du deputatai jau nepritaria deputatui J.Beinortui. Ar yra pritariančiųjų?
P.VARANAUSKAS. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš pritariu deputato J.Beinorto siūlymui, juo labiau kad čia neišeina iš susitarimo ribų. Manau, kad ne visai tiksliai aiškinama priešinga nuomonė. Čia kalbama apie tą atvejį, jeigu mažai ateis rinkėjų, kad būtų ne mažiau kaip 2 nuošimčiai. Jeigu ateina daugiau, tai savaime viskas išsisprendžia. Čia situacija neapsunkinama, bet mes apsisaugom nuo to atvejo, jeigu kokie nors demokratai su rusų tankais padarys perversmą, kad tuoj pat neįteisintų viso šito valstybės perversmo. Tai tiktai tuo atveju. Aš sakiau, ne S.Pečeliūno demokratai, o kokie nors demokratai, kurie ateina su rusų tankais, kaip buvo Gruzijoje.
PIRMININKAS. Gerai, ar deputatas J.Pangonis pritaria? Prašom.
J.PANGONIS. Aš norėčiau, kad ateityje negaištume laiko pritarti visiems absurdiškiems J.Beinorto pasisakymams ir prieš nepasisakyti. Kuo greičiau balsuokime.
PIRMININKAS. Aš siūlau nesityčioti iš kolegų deputatų, įspėju jus. Taigi balsuojame dėl deputato Juliaus Beinorto 79 straipsnio pataisos, kurioje sakoma: ,,Politinė partija, visuomeninis politinis judėjimas, koalicija gali gauti mandatus tik tuomet, kai už jos pateiktą kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusiųjų, bet ne mažiau kaip 2% visų rinkėjų." Kas už šią pataisą?
Šiai pataisai pritarė 24 deputatai, prieš ją 59, susilaikė 10 deputatų. Pataisai nepritarta.
Dabar buvo deputato C.Stankevičiaus pasiūlymas išbraukti iš 79 straipsnio redakcijos sakinį: ,,Tautinių mažumų visuomeninė politinė organizacija gali gauti deputatų mandatus, jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą." Aš teiksiu balsuoti dėl šito sakinio atskirai. Jeigu dauguma deputatų mano kaip ir deputatas Č.Stankevičius, tas sakinys bus išbrauktas, o jeigu sakinys liks, tada žiūrėsime, kaip pritaikyti deputato J.Beinorto siūlomą papildymą. Taip? Taigi dabar balsuosime dėl šito sakinio atskirai. Deputatas Č.Stankevičius agituoja balsuoti prieš šitą sakinį. Ar reikia dėl balsavimo motyvų? Gal nereikia. Balsuosime dėl šito sakinio. Deputatas Č.Stankevičius siūlo balsuoti prieš šitą sakinį. Taigi kas už šitą sakinį?
A.TAURANTAS. Dėl sakinio išbraukimo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerai deputatas A..Taurantas, patikslino, kad pagal Reglamentą turime balsuoti dėl išbraukimo kaip dėl pataisos.. Kas, už deputato Č.Stankevičiaus pataisą, kurios esmė yra šito sakinio išbraukimas? Kas už deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymą?
Už išbraukimą balsavo 46 deputatai, prieš — 40, susilaikė 7. Nutarta šio sakinio neišbraukti. Tas sakinys lieka.
Kadangi sakinys lieka, tai yra deputato J.Beinorto pasiūlymas formuluoti tą sakinį maždaug taip: ,,Tautinių mažumų visuomeninė politinė organizacija gali gauti deputatų mandatus, atitinkamai su.rinkusi 2% rinkimuose dalyvavusiųjų, bet ne mažiau negu 1% visų rinkėjų balsų." Tačiau tas principas anksčiau nebuvo priimtas, tai gal ir dabar jūs atsiimate? Paliekate? 2 ir 1. Gerai. Balsuosime dėl deputato J.Beinorto naujoviškos šio sakinio redakcijos. Ne, tai jeigu mes sutarėme, kad prieštaraujančius susitarimams siūlymus teikiame balsuoti, tai teikime ir šitą.
R.MACEIKIANECAS. Klausykit, tai prieštarauja tam, už ką tik ką balsavome. Aišku, ten nereikia 1%.
PIRMININKAS. Nesupraskit, kad aš agituoju už tai. Aš siūlau balsuoti kaip ir dėl kitų pasiūlymų. (Balsai salėje) Palaukit. Mes balsavome ne už straipsnio patvirtinimą, o būtent pabaigoje persiorientavome į straipsnio išbraukimą. Straipsnis neišbrauktas, o kai šitą likusį straipsnį formuluojame, tai galime laisvai elgtis. Deputatas J.Beinortas siūlo formuluoti kiek kitaip, negu pateikta deputato A.Tauranto projekte.
A. TAURANTAS. Aš tik primenu, kad metmenyse buvo būtent tas pats sakinys, kuris dabar yra pateiktas 79 straipsnio redakcijoje.
PIRMININKAS. O deputato J.Beinorto pasiūlymas truputį jau kitoks.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūne, kadangi parlamentas atmetė tą 2% normą, tai aš norėčiau, kad mano sakinyje irgi būtų išbraukta ana norma, nes nėra prasmės daryti nevienodas sąlygas. Tačiau pirmoji lieka. Lieka pirmoji sakinio dalis, kad tautinės mažumos gauna vietą tada, jeigu surenka 2% dalyvavusiųjų rinkimuose balsų. Bet būtinai nereikia 1% visų rinkėjų balsų. Suprantant, aš nenoriu diskriminacijos.
PIRMININKAS. Jūsų pataisa dar aiškesnė.
Deputatas J.Beinortas siūlo šitą sakinį formuluoti taip: ,,Tautinių mažumų visuomeninė politinė organizacija gali gauti deputatų mandatus, surinkusi ne mažiau kaip 2% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų." Gerai. Suredaguos be manęs.
R.MACEIKIANECAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Maceikianecai.
R.MACEIKIANECAS. Aš norėčiau, kad šitai įvertintų pranešėjas, nes tai aiškiai prieštarauja tam, ką mes palikom anksčiau, kad surinkus 1 mandatą jau praeina, o dabar mes sakom procentus. Gerbiamasis pranešėjau...
A.TAURANTAS. Aš jau sakiau, kad mūsų metmenyse, kuriuos jūs pasirašėte ir tuo būdu įsipareigojote balsuoti ir už įstatymą, ir už rinkimų datos paskelbimą, buvo tas pats sakinys, kuris dabar pateiktas 79 straipsnyje. Aš nepakeičiau nė vieno jo žodžio.
PIRMININKAS. Gerai, siūlau balsuoti už deputato J.Beinorto...
A.TAURANTAS. Aš primenu, kad būtent to sakinio įtraukimas buvo tam tikras Lenkų frakcijos įsipareigojimas balsuoti ir už įstatymą, ir už rinkimų datą.
PIRMININKAS. Taigi balsuojame už deputato J.Beinorto pataisą. Jeigu ji nepriimama, tada jau lieka projekto variante numatytas sakinys: ,,Tautinių mažumų visuomeninė politinė organizacija gali gauti deputatų mandatus, surinkusi ne mažiau kaip 2% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų." Kas už šią deputato J.Beinorto pataisą?
Už balsavo 42, prieš balsavo 42, susilaikė 11. Nepritarta ir šiai pataisai.
Taigi lieka toks variantas, koks buvo numatytas projekte. Tarp kitko, mes čia vargome 40 minučių ir nepakeitėme nė vienos raidės projekte.
A. TAURANTAS. Vieną pasiūlymą aš priėmiau, jeigu deputatai neprieštarauja. Tai buvo deputato A.Karoblio pasiūlymas, kad 5 pastraipoje, kur yra išdėstyta, kad jeigu dviejų organizacijų liekanos yra lygios, pirmoji įrašoma ta, kuri gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir rinkėjų balsų skaičius yra lygus, pirmenybė duodama tai politinei organizacijai, kuri yra gavusi daugiau mandatų visose apygardose.
PIRMININKAS. Taip, jeigu rinkėjų balsų skaičius yra lygus, mandatą gauna ta organizacija, kuri gavo daugiau mandatų visose apygardose.
A.TAURANTAS. Tikėkimės, kad...
PIRMININKAS. Dar deputatas Č.Stankevičius ir bus pertrauka. Ne.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš dėl pasiūlytos 1 dalies galėčiau abejoti, bet 2 dalis yra visiškai savarankiška.
PIRMININKAS. Taip, visiškai savarankiška. Dabar pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnio visos alternatyvos ir nauji pasiūlymai yra aptarti. Visi nauji pasiūlymai atmesti. Dabartinė, galutinė 79 straipsnio redakcija yra tokia, kaip pasirašyta deputato A.Tauranto, pateiktas A variantas. Tiesa, 5 dalyje įrašyta, kad jeigu rinkėjų balsų skaičius yra vienodas, mandatas skiriamas tai organizacijai, kuri yra gavusi daugiau mandatų rinkimuose. Tikslesnę formuluotę turi deputatas A.Taurantas.
Taigi mums dabar lieka balsuoti dėl viso 79 straipsnio, paskutiniojo šio įstatymo straipsnio. Priėmus jį, bus galima balsuoti dėl viso įstatymo. Todėl kviečiu visus deputatus rinktis į salę.
Dabar salėje esantis deputatų skaičius visgi leidžia balsuoti dėl 79 straipsnio, todėl skelbiu balsavimo pradžią. Ar deputatai pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ar reikia balsuoti dėl 79 straipsnio? Niekas nereikalauja balsuoti dėl jo? Gerai. Tokiu būdu 79 įstatymo straipsnis yra priimtas be balsavimo. Kviečiu deputatus rinktis į salę, kad galėtume priimti visą įstatymą.
Kol susirinks kiti deputatai, deputatas Povilas Varanauskas nori perskaityti pareiškimą.
Deputato P.Varanausko pareiškimas
P.VARANAUSKAS. Vakar deputatas Vladimiras Beriozovas padarė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepasitenkinimą Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti darbu. Aiškino apie kažkokį vieno asmens sprendimą, Iš tiesų tokiu pareiškimu buvo klaidinami deputatai ir visuomenė. Deputatui Vladimirui Beriozovui taikyta įstatymo ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" 5 straipsnio 1 dalis ir 4 punktas. Citatos pradžia: ,,Nustatyti, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka ,,bendradarbiavimas" apima asmens etatinį darbą saugumo tarnyboje." Citatos pabaiga. Už tokį įstatymą vardiniu būdu balsavo deputatai Algirdas Brazauskas, Mindaugas Stakvilevičius, Vladimiras Beriozovas ir kiti to flango deputatai. Dabar jiems įstatymas, atrodo, nepatinka, nes taikomas visiems vienodai. Sprendimas priimtas 1992 m. birželio 2 d. ne vienvaldiškai, o dalyvaujant 13 iš 13 komisijos narių, Už balsavo 8, prieš nebuvo, susilaikė 4: Algirdas Kumža, Jurgis Jurgelis, Česlovas Okinčicas, Bronislovas Genzelis. Nebalsavo Birutė Nedzinskienė, bet sprendimą pasirašė. Tuo atsakoma į Centro frakcijos deputato Jurgio Jurgelio teigimą, kad jis nieko nežino. Deputato Vladimiro Beriozovo paaiškinimai buvo prieštaringi, o būtent vienas — ,,etatiniu nedirbau"; kitas ,,apie tai buvo žinoma"; trečias ,,Kranklys", kuris buvo pranešęs apie darbą KGB, apšmeižė. Jeigu su sprendimu deputatas nesutinka, teismui bylą perduoda komisijos pirmininkas darbo tvarka. Šios savaitės pradžioje byla dar nebuvo perduota, nes iki šiol deputatas V.Beriozovas ją nagrinėjo, nors tam pakaktų 1—2 dienų. Komisijos pirmininkas taip pat turi teisę, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, perduoti jau ne teismui, o prokuratūrai apie deputato veiklą tą dalį, kurioje atskleidžiama, kad jis daužė ar koliojo tardomuosius.
Įvertinus tai, kad deputatų dekėgėbizavimo procesas Aukščiausiajame Teisme trunka ilgai, aš imuosi iniciatyvos, kad iki rinkimų naujos bylos teismui nebūtų perduodamos. Bet tai mano asmeninė nuomonė. Apie šią savo nuomonę sakiau ir deputatui V.Beriozovui. Jis tai pateikė kaip komisijos nuomonę. Deja, komisija tokios nuostatos gali laikytis tik Aukščiausiajai Tarybai nusprendus, nors ir protokoliškai. Todėl deputato Vladimiro Beriozovo protestas, kad po jo jau nebus esantys kėgėbininkai atskleidžiami, yra nepagrįstas, nors aš asmeniškai manau, kad įstatymas yra nekonstitucinis. Bet vėlgi tai ne komisijos, o mano nuomonė, kurią aš visiems išreiškiu ir nebijau dėl jos jokios atsakomybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Mindaugas Stakvilevičius taip pat nori perskaityti pareiškimą.
J.JURGELIS. Mano pavardė buvo paminėta, ar aš galėčiau...
PIRMININKAS. Po pono M.Stakvilevičiaus.
M.STAKVILEVIČIUS. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. LDDP frakcijos pareiškimas.
Dar praeitų metų gegužės mėnesį grupė Aukščiausiosios Tarybos deputatų padarė pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl to, kad politinė kova prieš opozicines jėgas peržengė bet kokias civilizuoto gyvenimo normas, įgavo teroristinių aktų pobūdį. Pagrindą tokiam pareiškimui suteikė įvykdyti sprogdinimai Šiaulių miesto kultūros ir poilsio parke Kairiųjų frakcijos susitikimo su miesto visuomene metu, LAF Kauno skyriaus steigiamosios konferencijos išvakarėse prie ,,Šilelio" kultūros rūmų, tos pačios organizacijos nario A.Bendinsko bute bei išpuoliai prieš deputatus Tauragėje, Darbėnuose, Kretingoje, Plungėje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Pasvalyje. Buvo sudaryta komisija, vadovaujama Aukščiausiosios Tarybos deputato M.Laurinkaus, kuri turėjo kartu su teisėsaugos organais išsiaiškinti šių provokacijų autorius, teisiškai bei politiškai įvertinti jų veiksmus.
Deja, per šiuos metus šių įvykių tyrimas nepasistūmėjo į priekį nė per žingsnį. Komisija apskritai nevykdė savo funkcijų, o Generalinė prokuratūra nesugebėjo išsiaiškinti nė vieno šių teroristinių aktų organizatoriaus ar dalyvio.
Todėl netenka stebėtis, kad aršūs išpuoliai prieš deputatus tęsiasi ir toliau. Tuo teko įsitikinti ne tik LDDP, bet ir Tautos pažangos, Centro, Liberalų frakcijų nariams. Įsitikinę, kad toks Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijos bei Generalinės prokuratūros neveiklumas yra niekuo nepateisinamas. Matyt, tam turėjo įtakos nepakankamai aiški parlamento vadovybės bei Respublikos Vyriausybės pozicija.
Reikalaujame, kad šių įvykių tyrimas būtų aktyviai pratęstas. Tai ypač aktualu šiandien, rinkimų išvakarėse, paaštrėjusios politinės kovos sąlygomis. Negalime leisti, kad ši kova peržengtų demokratines ir teisines normas.
PIRMININKAS. Deputatas Jurgis Jurgelis asmeniniu klausimu.
J.JURGELIS. Gerbiamasis ponas P.Varanauskas minėjo mane. Noriu pasakyti, kad komisijos darbo ataskaita vyksta štai tokia pareiškimų forma. Aš manau, kad Aukščiausioji Taryba turi suvokti, jog komisija privalo atsiskaityti, kas buvo numatyta, ir privalo atsiskaityti reguliariai, o to visiškai nedaro. Tada mes ir išsiaiškinsim visus dalykus.
Ponas P.Varanauskas apsirinka. Vakar dėl gerbiamojo V.Beriozovo .buvo kalbama ne apie tai, ar priimtas sprendimas komisijoje, ar jis bendradarbiavo ar nebendradarbiavo su KGB, o apie tai, ar byla atiduota teismui. Apie tai kalbėjo ir gerbiamasis E.Jarašiūnas, jeigu aš neapsirinku. O jūs, gerbiamasis pone Varanauskai, iškreipiate faktus, nuvedate į šalį. Nežinau, ar jūs apsirinkate, ar tai darote sąmoningai ir tyčia, o tai darote nuolat. Aš prašiau medžiagos, kad ji būtų pateikta pagaliau Aukščiausiajai Tarybai, kad būtų parodyta, kur yra posėdžio protokolas, kuriame numatyta medžiagą perduoti Aukščiausiajam Teismui. Paskutiniame komisijos posėdyje buvo šnekėta, ar reikia apie tai informuoti Aukščiausiąją Tarybą perduodant medžiagą, ar nebereikia informuoti. Vadinasi, tokio sprendimo dar nebuvo. Ačiū už dėmesį.
Z.BALCEVIČIUS. Pone pirmininke, aš norėčiau porą žodžių.
PIRMININKAS. Gerai, ponas Z.Balcevičius ir baigsime pasisakymus.
Z.BALCEVIČIUS. Ponas P.Varanauskas labai dažnai daro visokius pareiškimus. Kartu mes dirbam vienoj Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje. Tačiau aš norėčiau šiandien jį paklausti dėl publikacijos ,,Lietuvos ryte". Ten yra pasakyta, o jo žodžius cituoja laikraštis, kad visose parlamento frakcijose yra KGB agentų. Norėčiau žinoti, kas yra agentas Lenkų frakcijoje?
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad ponas P.Varanauskas atliks tyrimą ir tada pasakys pavardę. Gal dar nesakykit pavardės.
P.VARANAUSKAS. Aš labai trumpai. Ne visai tiksliai pasakyta. Aš korespondentei sakiau ,,įvairiose". Ji gal pasirašė ,,visose", ir tiek. Buvo pasakyta ,,įvairiose".
įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 270 straipsnio galiojimo sustabdymo". Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 60.
PIRMININKAS. Už balsavo 60 deputatų. Nuleidžiame korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 8.
PIRMININKAS. Prieš 8. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Susilaikė 14 deputatų. Taigi įstatymas yra nepriimtas, kadangi pagal Reglamento to paties 270 straipsnio nuostatas, kurios kol kas galioja ir galios iki Seimo rinkimų, jis turi būti priimtas ne mažesne kaip pusės bendro deputatų skaičiaus dauguma. Todėl susirinkęs naujasis Seimas pats galės pabandyti sustabdyti šito straipsnio galiojimą ir tada keisti... (Balsas salėje, negirdėti) ir tada bus galima lengvai keisti mūsų priimtą Reglamentą. Ką gi, gaila, kad šitaip. Dabar kokį kitą klausimą siūlo deputatas A.Taurantas?
A.TAURANTAS. Noriu paklausti. Ar mes galime judėti toliau, ar nėra prieštaraujančių? Tai aš tą ir sakiau, kad buvo susitarta.
PIRMININKAS. Gerai, tai gal aš tada imuosi tokios iniciatyvos pateikti dar kartą balsuoti dėl to paties įstatymo. Aš perskaitysiu tikslią 270 straipsnio redakciją. Jame sakoma: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami arba keičiami tik Aukščiausiosios Tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams bendro deputatų skaičiaus, o už tokį sprendimą turi balsuoti daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus." Aš manau, na, kaip sakyti, imuosi tam tikros atsakomybės ir manau, kad ne visi deputatai suprato, kodėl tai yra daroma. Pagal Reglamento 114 straipsnio 1 dalį posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti pakartoti balsavimą. Todėl prašau visus sėstis | vietas. Gerai, prašau sėsti į vietas. Ne, buvo laikas pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Tada niekas nepasisakė. Prašau salėje tylos.
R.HOFERTIENĖ. Aš norėčiau ir balsų skaičiavimo komisijos vardu pasisakyti. Mes negarantuoti balsavimo rezultatais, nes deputatas V.Terleckas sėdėjo ne savo vietoje, E.Grakauskas užsiiminėjo pašaliniais darbais. Prašom sutvarkyti salę.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl šito įstatymo, kurį aš dabar perskaitysiu. ,,Aukščiausioji Taryba nutaria: l.Sustabdyti Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 270 straipsnio galiojimą. 2. Įstatymas įsigalioja nuo tada, kai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirinks į pirmąjį posėdį." Sau mes jokių lengvatų netaikome. Prašau pakartoti balsavimą. Pakelsime korteles. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos . Reglamento 270 straipsnio galiojimo sustabdymo"? Balsavimas prasidėjo. Pašalinių asmenų prašau netrukdyti ponui E.Vilkui balsavimo metu! Prašom išeiti iš salės! Palaikykite korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 52.
PIRMININKAS. Už balsavo 52 deputatai. Siūlau nebetęsti balsavimo. Įstatymas nepriimtas. Gerai, kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 12.
PIRMININKAS. Prieš 12. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21.
PIRMININKAS. Susilaikė 21 deputatas. Taigi įstatymas ir pakartotinai balsuojant nepriimtas. Gerbiamasis Taurantai, ką jūs dabar teikiate balsuoti?
A. TAURANTAS. Kadangi tai buvo susitarimo dalykas, aš noriu paklausti frakcijų, ar mes galime toliau tęsti, ar ne?
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas dėl procedūros?
P.GINIOTAS. Ne, aš noriu kalbėti koalicijos vardu. Dabar esame tokioje situacijoje, kad toliau šio klausimo svarstymo nebegalime tęsti. Buvo susitarta, kad bus sustabdytas Reglamento straipsnis. Deja, tas susitarimas buvo ką tik sulaužytas. Aš nežinau, gal reikia dar kartą padaryti pertrauką ir paderinti tą klausimą? Galbūt ir tą nutarimą, dėl kurio, aš manau, čia bus kai kurių abejonių. Nes vėl įklimpsime ir nepriimsime jokio sprendimo.
A.TAURANTAS. Tai jūs siūlote padaryti pertrauką?
P.GINIOTAS. Aš siūlau daryti pusės valandos ar valandos pertrauką ir suderinti.
PIRMININKAS. Kurio klausimo aptarimui?
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, ar galima? Ar galima repliką, gerbiamasis seniūne?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš apie tokį susitarimą, kurį minėjo deputatas J.Beinortas, nesu girdėjęs. Aš manau, kad toks sutarimas galbūt galėtų būti, bet ar reikėjo daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Apie tai kalbėjo ne deputatas J.Beinortas, o deputatas P.Giniotas. Deputatas R.Rudzys dėl tvarkos.
R.RUDZYS. Ačiū. Aš antrą kartą priverstas pasakyti, kad su manim niekas nieko nesitarė, ir aš balsuoju taip, kaip išmanau. Ir tam, kad aš galėčiau arba netrukdyti, arba padėti susitarimams, aš siūlau atspausdinti tuos susitarimus ir išplatinti juos deputatams. Jeigu reikia slaptai. Aš pasiryžęs pasirašyti pasižadėjimą, kad tą slaptumą išsaugosiu. Tačiau jūs man vieną kartą pasakykite, kas, su kuo ir ką susitarė už mano nugaros? Priešingu atveju prašau negąsdinti, kad tie, kurie susitarė, tuoj pat išeis. Jeigu taip, tai aš padarau kapitališkas šios dienos išvadas. Kas penkios minutės bus ieškoma priežasties išeiti. Ir jeigu nebus išeita šitoje vietoje, tai bus išeita kitoje vietoje. Taigi aš prašau, kad paskelbtumėte deputatams tuos susitarimus.
PIRMININKAS. Pone Rudzy, juk niekas negrasina, kad išeis. Paprašė Reglamente numatytos pertraukos.
R.RUDZYS. Aš neprašiau tamstos komentuoti. Aš susilaikiau balsuodamas dėl to, kad tamsta apgailestavote po pirmojo balsavimo. Sakėte ,,labai gaila". Tai aš ir dar kartą susilaikiau.
PIRMININKAS. Gerai, man irgi gaila. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Iš tikrųjų čia yra daug nesusipratimų, nes ne visi deputatai dalyvavo visuose posėdžiuose ir gali tiesiog nesuvokti, dėl ko balsuojame, arba kilti kai kurių neaiškumų. Man atrodo, kad tokių neaiškumų buvo dabar. Iš tikrųjų, jei tik dėl tokių priežasčių nepasisektų priimti sprendimo, būtų labai gaila. Mums reikia kaip nors pasirūpinti ir pertraukos metu išsiaiškinti labiau. Jeigu reikia, pakeisti įstatymo tekstą ir priiminėti iš naujo. Tačiau ir dėl kitų balsavimų aš siūlyčiau, kad visgi būtų daugiau informacijos, kad visi gerai suprastų, kas priimama ir kaip.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Stankevičiau, čia gerbiamasis Č.Juršėnas kelia partines rietenas su ponia L.Andrikiene. Aš atsiprašau jūsų, bet negaliu girdėti, ką sako ponas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš siūlau visiems dėti pastangas, kad galėtume toliau dirbti sėkmingai ir nedidėtų įtampa parlamente dėl nesusipratimų.
PIRMININKAS. Taip, pertraukos yra paprašyta. Dar deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau, teisingiau, kviečiu visus truputėlį atvėsti. Sprendimas yra priimtas. Mes pabandykime nespekuliuoti taip garsiai ir gausiai: susitarimai, susitarimai, susitarimai, padarėm ir t.t. Gražus daiktas yra susitarimai, bet šį sykį, kaip suprantu, bendro susitarimo nebuvo. Tai viena. O antra, absoliučiai jokios tragedijos neįvyko. Tai visiškai netrukdo priimti sprendimus dėl rinkimų, dėl visų kitų klausimų. Susirinkęs Seimas yra laisvas priimti šitą sprendimą pats. Klausimas nesusijęs su kertiniais, esminiais klausimais ir, man atrodo, nėra ko daryti tragedijos, judam toliau. Mūsų laukia dar visa gausybė darbo.
PIRMININKAS. Gerai, tačiau frakcija prašė pertraukos. Deputatas N.Rasimavičius. Deputate Rasimavičiau, jums žodis.
L.N.RASIMAVIČIUS. Šitas susitarimas vyko tada, kada buvo tartasi dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo. Jeigu nebūtų susitarta dėl šito, tai nebūtų susitarta ir dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas yra pakeistas taip, kad, susirinkus Seimui, ten, kur yra žodžiai ,,Aukščiausioji Taryba", jau visur ir kituose įstatymuose iš karto pasikeičia į ,,Seimas". Seimui, be jokios abejonės, reikės labai greitai priimti, tarkime, kad ir Seimo Pirmininko rinkimus ir visa kita. Todėl šitas Reglamentas jam tą pačią dieną šito neleis padaryti. Vien todėl, kad galėtų šitai padaryti. Bet svarbiausia yra susitarimas.
PIRMININKAS. Gerai, prašoma pusės valandos pertraukos, taip?
Vadinasi, pertrauka iki 13 val. (Triukšmas salėje)
Aš nežinau, dėl ko frakcijos nori tartis ir dėl ko prašoma šita pertrauka. (Triukšmas salėje) Aš fiksavau, kad įstatymas nepriimtas, o frakcija prašo pertraukos, aš turiu šitą prašymą patenkinti. (Triukšmas salėje) Gerai, palaukit. Gerbiamasis Giniotai! Pone Giniotai, eikite prie mikrofono ir pasakykite, ar prašo frakcija pertraukos, kuriuo klausimu prašo, kokios pertraukos.
J.PANGONIS. Ar galima dėl tvarkos?
PIRMININKAS. Palaukit, aš dabar kreipiausi į gerbiamąjį P.Giniotą.
P.GINIOTAS. Mes nusileidžiame dėl to klausimo, dėl kurio dabar balsavome. Darome vardinį balsavimą dėl nutarimo dėl priešlaikinių rinkimų.
PIRMININKAS. Gerai, pertraukos nebeprašote. Ačiū. Prašau visus sėsti į vietas. Visus deputatus kviečiu skambučiu į salę. Atvykti į salę kviečiu ir žodžiu.
Prašau sėsti į vietas, o deputatą A.Taurantą kviečiu į tribūną. Gerbiamasis Taurantai! Prašom į tribūną. Posėdžio pertraukos nėra. Svarstome Seimo rinkimų datos klausimą.
A. TAURANTAS. Aš tikiuosi, kad posėdžio pirmininkas į mano pasiūlymą atsižvelgs dėl nutarimo dėl Rinkimų įstatymo, kur aš anksčiau kalbėjau.
PIRMININKAS. Taip, tačiau mes, matyt, galime dėl rinkimų datos kalbėti.
A.TAURANTAS. Taip, bet aš noriu tiesiog iš anksto paprašyti, kad būtų tam tikra pozicija po pietų rezervuota ir tam klausimui.
PIRMININKAS. Kad būtų palikta laiko nutarimui. Ačiū. Manau, visi sutarėme dėl to.
A.TAURANTAS. Dabar jums išdalytas naujas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d." tekstas. Labai atsiprašome, kad netyčia jis buvo išspausdintas ant Prezidiumo blanko. Nutarimas realizuoja tai, ką mes sutariame, priimdami pagrindines nuostatas ir dėl Rinkimų įstatymo ir sutardami rinkimų dieną.
Dėl 1 punkto turbūt nebūtų kokių nors kitų abejonių. Man atrodo, esame pakankamai tuo klausimu diskutavę ir bent jau oficialiai kokių nors kitų susitarimų nebuvo. Galbūt tik nutarimo 1 punkte reikėtų išbraukti nuorodą, pagal ką tai darome, nes tik prieš pat posėdį pastebėjome. Čia parašyta ,,pagal Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79 str." Vadinasi, pagal jau pakeistą Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Formaliai jis dar nėra įsigaliojęs ir reiktų nurodyti kitą straipsnį, kuriame yra ta nuostata. Tačiau korektiškiausia būtų visai nerašyti, nes ir taip atitiks tas nuostatas, kurios yra Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Taip bus korektiškiau. Tai tokia būtų redakcinė pastaba, jeigu jūs neprieštarausite.
PIRMININKAS. Pradėtume žodžiu ,,paskelbti".
A.TAURANTAS. Taip, paskelbti rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą ir t.t. 2 punktas: ,,Kartu su Seimo rinkimais skelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos." Jūs jau esate girdėję tam tikrą darbo grupės ataskaitą. Ji tarėsi dėl pagrindinių Konstitucijos nuostatų. Konstitucijos rengimo grupė galėtų baigti savo darbą ir suderinti tai, kas sukėlė mūsų nesutarimus. Tas darbas dar nėra baigtas, bet tikimasi, kad jis bus baigtas. Gali būti, kad bus nutarta tam tikrus straipsnius ar tam tikras dalis palikti spręsti Seimui ar pateikti papildomų alternatyvų, o gal kokia nors laisvesne tvarka priimti. Visa tai rodo, kad mes galime formuluoti būtent ir tokį punktą. Tokio punkto formulavimas buvo ir tam tikra susitarimo sąlyga, kad naujasis Seimas jau visgi galėtų pradėti dirbti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taigi nerašant nieko papildomo į šį straipsnį, jo formuluotė būtų korektiška. Ta prasme ta formuluotė reikalui esant tiktų, jeigu mums tektų skelbti, sakysime, konsultacinį referendumą. Nors, be abejo, tokia galimybė nėra pageidautina. Daug geriau būtų paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Taigi aš raginčiau deputatus ilgai nediskutuoti ir priimti šį nutarimą, turint galvoje, kad pagrindiniai dalykai, kurie čia yra surašyti, yra seniai aptarti ir seniai nuspręsti, o priėmus Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisas ir šiandien tik ką priėmus Seimo rinkimų įstatymą, galima priimti ir šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui A.Taurantui. Turbūt nebus reikalavimo balsuoti dėl atskirų straipsnių, bus galima balsuoti dėl viso nutarimo: Dabar deputatai galėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kartu aptariant visą nutarimą. Penki deputatai pasisako už, penki deputatai prieš. Kaip? Gerai, jeigu deputatai nori, tegul pasisako dėl balsavimo motyvų. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne ir gerbiamasis pranešėjau, mes siūlytume kartu su Seimo rinkimais skelbti: referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir, antra, spalio 25 d. rinkimus į Vilniaus, Šalčininkų rajonų bei Sniečkaus gyvenvietės savivaldybės tarybas. Siūlau papildyti.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad pranešėjas apibendrins visus balsavimo motyvus, pasiūlymus.
A.TAURANTAS. Jeigu galima, iš karto pasakau, kad tai yra kitas šios dienos darbotvarkės punktas ir apie jį turėtų būti atskirai kalbama. Bijau, kad tai labai komplikuos tarimąsi dėl šio nutarimo.
PIRMININKAS. Poną A.Taurantą aš paskui pakviesiu apibendrinti prieš balsavimą visus pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš norėjau gerbiamajam pranešėjui paaiškinti kai kuriuos dalykus. Dėl 2 punkto. Aš manau, kad 2 punktas nelabai gerai suformuluotas. Vis dėlto mes vieningai nepritarėme dėl Konstitucijos. Mūsų derinimo grupė prie vieningos nuomonės nepriėjo, yra kai kurių principinių skirtumų. Mes kol kas nesutariame. Todėl aš siūlyčiau skliausteliuose pridurti ,,ar jos alternatyvų". Jeigu nebus sutarta dėl vieningo Konstitucijos projekto, tai tada referendumui pateikti alternatyvas.
PIRMININKAS. Žodžiu, balsavimą, referendumą dėl Konstitucijos ar dėl jos alternatyvos.
A.SĖJŪNAS. 2 punkte. Taip, pridėti ,,ar dėl jos alternatyvų".
PIRMININKAS. Manau, autorius įsidėmės pastabą. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Pritarčiau šiam nutarimo projektui, tačiau pavadinime nebūtina nurodyti datos, nes tai yra tekste. Taip pat pritariu, jog nebūtina nurodyti — pagal tokį ar anokį, tiesiog mes jau esame priėmę įstatymus ir jais vadovaudamiesi skelbiame rinkimus. Todėl manyčiau, kad pavadinimas, kadangi tai yra du labai esminiai ir skirtingi dalykai, turėtų susidėti iš dviejų dalių: ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir referendumo paskelbimo". 1 punktas, kaip sakiau, pradedamas žodžiais ,,paskelbti", o toliau kaip yra. 2 punktas vis dėlto yra neaiškus. Kartu su Seimo rinkimais — čia būtina ar nebūtina tuos žodelius vartoti, bet jeigu ir paliktume, neaišku, dėl ko skelbiame referendumą ar dėl Konstitucijos priėmimo, ar dėl Konstitucijos atmetimo, ar dėl Konstitucijos metmenų, ar dėl Konstitucijos alternatyvų. Todėl rengėjams dar reiktų pagalvoti ir užbaigti mintį.
PIRMININKAS. Deputatas Stasys Malkevičius. Atsiprašau.
S.MALKEVIČIUS. Aš dėl balsavimo motyvų. Norėčiau pritarti šiam nutarimo projektui ir pakviesti visus, visas frakcijas, kadangi jau buvome tikrai sutarę, šį kartą balsuoti vieningai, nes patys suprantate, kad vienas kitas nebalsavęs gali Sužlugdyti mūsų ilgalaikį triūsą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Česlovas Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Man atrodo, 1 punkte būtų gerai padaryti redakcinę pataisą: vietoj žodžio ,,konstatuoti" parašyti žodį ,,nustatyti", o 2 punktas tikrai yra neaiškus, ypač po to, kai pranešėjas išaiškino, kad tai reiškia Konstitucijos priėmimą. Konstitucija yra visiškai nežinoma, nesvarstyta, ir pasakymas, kad Seimas jau galės dirbti pagal Konstituciją, reiškia jos priėmimą. Todėl reikia šį sakinį aiškiau suredaguoti. Tai iš tikrųjų bus konsultacinis referendumas. Ar bus alternatyvos, ar bus tik pritarimas vienam projektui, bet tai nebus Konstitucijos priėmimas, nes Konstitucijos projektas yra tautai nežinomas, bent jau šiuo metu. Todėl reikėtų aiškiau parašyti. Redakcinės pataisos, man atrodo, reikalingos. Šiaip aš pasisakau už nutarimo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Dėl 2 punkto redakcijos patobulinimo. Noriu pranešėjui pasiūlyti, kad būtų sutrumpintas paties nutarimo pavadinimas. Pavadinime rašyti metus, rinkimų datą visiškai netikslinga, nes tai fiksuojama 1 punkte. Nutarimo pavadinimas galėtų būti trumpas: ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų" ir būtų taškas. Ir antra, norėčiau replikuoti į deputatės R.Hofertienės prieš tai pasakytą mintį, kad aš užsiiminėjau pašaliniais darbais. Į salę buvo atvykęs Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius. Mes tarėmės dėl žemės ūkio reformos antrojo etapo rezultatų, todėl tai ne pašaliniai darbai, o normalus darbas, kuriuo ir reikia užsiimti.
PIRMININKAS. Gerai, penki deputatai kalbėjo, visi penki pritarė nutarimo projektui. Siūlau dar penkiems deputatams pasisakyti, nesvarbu, ar jie pritaria, ar nepritaria. Gerai? Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gaila, kad atskiros grupės, reikalaujančios vieno ar kito papildymo, nepadarė visko, ką reikėjo. Gali būti, kad pritrūks balsų, o priimti šitą nutarimą labai reikėtų, nes situacija visuomenėje ir politinis jėgų išsidėstymas kito sprendimo neleidžia. Aš šiek tiek abejoju dėl 2 punkto, kuris, aišku, labai reikalingas. Tačiau mes visi žinome, kokia yra referendumų skelbimo tvarka. 70 deputatų savo parašais siūlo referendumą, ir tik tada Aukščiausioji Taryba priima sprendimą dėl to referendumo paskelbimo. O ką gi dabar reiškia 2 pastraipa? Turbūt tik mūsų išankstinį įsipareigojimą dirbti tą darbą ir tą darbą užbaigti. Kitaip tos 2 pastraipos traktuoti negalima. Aš pasisakau, kad mes priimtume vardiniu balsavimu šitą nutarimą ir raginu balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas. Nėra. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai, jaučiu, kad būsiu nepopuliarus, kadangi esu vienas prieš iš kalbėjusiųjų, bet ne prieš šį nutarimą, o prieš rinkimų datą. Sakoma, kad jeigu vaismedis nemezga vaisių, reikia palakstyti aplink jį su kirviu, pagąsdinti, kad kirsi, ir jis susiprotėja. Taip įvyko ir su parlamentu. Rinkimų idėjos propaguotojai pagąsdino, kad reikia paleisti parlamentą, ir parlamentas pastaruoju metu dirba pakankamai gerai. Taigi krizė, kuri yra normali parlamentiniame gyvenime, praktiškai baigėsi. Tačiau matydamas, kad praktiškai rimtų politinių motyvų dėl Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų sustabdymo pirma laiko nebeliko, visgi manau, kad nustatytoji data yra ne kas kita, kaip politinių veikėjų, politinių grupių kaprizų tenkinimas. Kadangi rugsėjo spalio mėnesiais pailsėjusi Aukščiausioji Taryba kaip tik gali dirbti normaliai. Rinkimų įstatymo priėmimas parodė, kad praktiškai didžioji dauguma deputatų jau serga rinkimų karštlige. Taigi tikėtis, kad sausio-rugsėjo mėnesiais, kai mūsų laukia toks sudėtingas metas, Taryba dirbs, yra nerealu. Buvo pasipiktinimų, kad interpeliaciją premjerui sukelia vykdomosios valdžios krizė, kuri šiuo metu ypač nereikalinga. Taigi faktiškai mes patys sukuriame valdžios vakuumą. Padėtis šiuo metu yra sudėtinga. Aš nekalbu apie mūsų vidaus padėtį, bet ir tarptautinė padėtis, man atrodo, yra ypač pavojingas dalykas. Kita vertus, aš nemanau, kad Seimas susirinks kitoks, koks yra parlamentas. Jis atspindi esančias Lietuvoje jėgas, taigi ir naujajam Seimui reikės tartis, reikės derinti savo nuomones. Todėl aš visgi manyčiau, kad rinkimų data turėtų būti vasario pabaiga. Dabar tai būtų praktiškai Aukščiausiosios Tarybos bėgimas nuo sudėtingų problemų sprendimo. Tokia mano nuomonė. Noriu pabrėžti, kad tai jokiu būdu ne Centro frakcijos nuomonė. Aš jokių susitarimų nepažeidžiau, kadangi niekad jokio rašto, kad reikėtų šiuo metu rengti rinkimus, nepasirašiau.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Tamulis.
J. TAMULIS. Liberalų frakcija puikiai suvokia, dėl kokios situacijos atsirado šita rinkimų data. Tačiau duoto žodžio frakcija niekada nelaužė ir laužyti nesiruošia. Mes tvirtai pasisakome už šitą nutarimą ir balsuosime. Bet noriu pabrėžti, kad mes pasisakome už visą nutarimą su 1 ir 2 punktu. Liberalų frakcija ir dabar mano, kad Konstitucijos klausimas yra netgi svarbesnis negu rinkimų klausimas. Todėl jeigu mes bandysime revizuoti 2 nutarimo punktą, tai manau, kad iškils komplikacijų dėl balsavimo ir reikės tartis atskirai. Todėl aš siūlyčiau to nedaryti. Antras dalykas, dėl kurio mes pasisakome, tai manome, kad, fiksavus rinkimų į Seimą datą, būtina šiandien pat priimti atitinkamą nutarimą dėl rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybes ir neatidėlioti šito klausimo.
PIRMININKAS. Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, vakar ir užvakar frakcijų pasitarimuose, taip pat ir po to susitikime su koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą" buvo susitarta, kad klausimas dėl rinkimų į Seimą ir į šitų rajonų tarybas bus spręstas kartu. Todėl dar kartą siūlome, kad būtų įtrauktas tas klausimas, ir prašome seniūną, kad rezervuotų mums žodį frakcijos vardu prieš balsuojant.
PIRMININKAS. Ir deputatas R.Ozolas, dešimtasis deputatas.
R.OZOLAS. Po išsamaus deputato J.Prapiesčio pakalbėjimo aš nebenorėčiau minėti tų bendrų aplinkybių, kurios verčia mus labai rimtai žiūrėti į šią dieną. Aš pasakysiu tik tiek, kad Lietuvoje yra labai blogai. Taip blogai, kad mes ne tik išsiskirstyti į rinkimų kampaniją ramia sąžine neturime teisės, bet ir atostogų, mano supratimu, mes neturime teisės imti. Aš labai prašyčiau, kad būtų galima ramiai balsuoti už šį įstatymą, jam reikia pritarti su tokia mintim, kad aplinkybėms klostantis galima būtų rudenį pagalvoti apie datos nukėlimą. Aš nematyčiau čia jokio nusižengimo. Ką mes turėtumėm daryti dabar vasarą, privalome aptarti tuoj pat, kai bus priimtas šitas nutarimas. Aš labai prašau deputatų neišsiskirstyti, kol mes nebūsime sudarę savo darbo iki rinkimų grafiko.
PIRMININKAS. Iš esmės tai būtų šeštosios sesijos darbų programa.
R.OZOLAS. Tegul tai būna ir taip. Situacija yra tokia, kad mes turime imtis labai ryžtingų žingsnių.
A.SAKALAS. Ar galima frakcijos vardu, gerbiamasis seniūne?
PIRMININKAS. Gerai. Kalbėjo 10 deputatų. Frakcijos vardu deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Centro frakcija laikosi susitarimo ir palaiko 1 ir 2 punktą, kadangi 1 ir 2 punktas parengti mūsų susitarimo pagrindu. Taigi mes nemanome, kad 2 punktas turėtų būti praleistas, reikia už jį balsuoti priimant bendrą nutarimą. Taip pat Centro frakcija palaiko ir Lenkų frakcijos pasiūlymą, kad 3 punktu būtų įrašyta rinkimų data būtent tą pačią dieną, kaip ir rinkimai į Seimą. Siūlytume balsuoti ir už 3 punktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Iš esmės dabar jau reiktų baigti, nebent dar frakcijos vardu.
A.M.BRAZAUSKAS. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas frakcijos vardu?
E.GRAKAUSKAS. Noriu tik repliką. Kaip nepriklausantis jokioms koalicijoms, nei kairiesiems, nei dešiniesiems, aš siūlau deputatams susimąstyti ir balsuojant gerai atsižvelgti į tas mintis, į argumentus, kuriuos išsakė deputatas J.Prapiestis.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgsime. Frakcijos vardu deputatas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Kairiųjų frakcija palaiko šitą nutarimo projektą, 1 bei 2 jo punktus. Aš manau, kad reikėtų pagreitinti visus įvykius, o ne tęsti toliau. Taip pat mes palaikome Lenkų frakcijos pasiūlymą 3 punktu įrašyti rinkimus į šituos tris administracinius rajonus.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu deputatas Petras Giniotas.
P.GINIOTAS. Kadangi Lenkų frakcija paminėjo, neva buvęs susitarimas dėl rinkimų datos Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, aš galiu pasakyti, kad tai buvo preliminarus susitarimas, o kai atėjo metas jį patvirtinti, buvo iškelti nauji ultimatyvūs reikalavimai atšaukti įgaliotinius iš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, todėl tokio susitarimo nebuvo pasiekta. Tačiau mes sutikome, kad į sesijos darbotvarkę tas klausimas būtų įtrauktas ir išspręstas. Nuo šio balsavimo priklausys, ar tas klausimas bus sprendžiamas, ar ne. Ta problema pačių Lenkų frakcijos narių rankose.
PIRMININKAS. Savo likimo kalviai, taip? Gerai, kviečiu dabar deputatą Aurimą Taurantą. Dar prieš tai ponas L.Sabutis, po to deputatas A.Taurantas apibendrins. Gerbiamasis Sabuti, jums žodis, jeigu pageidaujate. Nepageidaujate. Tai prašome, gerbiamasis Taurantai, į tribūną. Pone Sabuti, prašom.
L.SABUTIS. Aš norėčiau atsakyti tiems deputatams, kurie bando tarybų rinkimų nutarimą įrašyti į šitą nutarimą. Mes susitarėme, kad nutarimu pavadiname tokį labai svarbų konstitucinį aktą tik dėl to, jog sąlygas jau nustatėme įstatymuose. Ir Pagrindiniame Įstatyme, ir kituose mūsų priimtuose įstatymuose yra parašyta, jog mes skelbiame rinkimus vadovaudamiesi įstatymais. Ir tik dėl to mes galime tokį nutarimą priimti. Jeigu kam nors kyla abejonių dėl pavadinimo, kadangi taip pat įstatyme tada buvo pasiūlyta, žodžiu, vardan to galėtume palikti, koks yra pavadinimas, kad vėl nereikėtų keisti įstatymo ir iš naujo balsuoti. Tačiau jokiu būdu negali būti priimtas 3 punktas dėl rajonų tarybų rinkimų ir panašiai. Tai yra visiškai atskiras aktas ir gali būti priimtas ramiai šioje Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu kam reikia garantijų, galime protokolinį nutarimą priimti, nors kai kas to ir nemėgsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną pranešėją deputatą Aurimą Taurantą apibendrinti pasiūlymų, pateikti galutinės formuluotės ir balsuosime.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, išklausęs motyvus, manau, kad turime likti prie to teksto, kuris jums yra išdalytas, išbraukus 1 punkto pradžią. 1 punktas prasidėtų taip: ,,Paskelbti rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą" ir taip toliau.
Dėl 2 punkto iš deputatų pasisakymų ir individualiai pakalbėjęs pastebėjau, kad buvau nesuprastas. Todėl noriu pakomentuoti kai kuriuos dalykus, susijusius su derinimo grupės darbu, ir perspektyvas pasiekti susitarimą, kad mes galėtume parengti vieną Konstitucijos projektą ir pateikti jį referendumui. Aš noriu pacituoti mūsų protokolo projekto dalį, dėl kurios yra pasiektas visiškas susitarimas, kaip mes įsivaizduojame tvarką, kokiu būdu turėtų būti priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. ,,Konstitucijos rengimo komisija realizuoja konstitucinių problemų derinimo grupės pasiektus susitarimus ir parengtą Konstitucijos projektą pateikia aprobuoti Aukščiausiajai Tarybai, o po to piliečių referendumui. Nepavykus susitarti, konstituciniam referendumui teikiamos pagrindinių valdžios galių alternatyvos. Vadovautis nuostata, kad Konstitucijos arba alternatyvų ir derinimo darbai tarp konstitucinių problemų derinimo grupės ir Konstitucijos rengimo komisijos būtų užbaigti per liepos mėnesį. Konstitucijos aprobavimui rugsėjo 1—9 d. sušaukti neeilinę Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Sudaryti sąlygas naujai išrinktam Seimui dalyvauti tobulinant Konstituciją ir nustatyti tokią Konstitucijos keitimo tvarką. Skirsniai, apibūdinantys Lietuvos valstybę, žmogaus ir piliečių teises bei laisves, keičiami tik referendumu. Likusią Konstitucijos dalį Seimas gali keisti dviejų trečdalių visų narių dauguma, o 6 mėnesius nuo įsigaliojimo sutartas Konstitucijos dalis Seimas gali keisti trijų penktadalių visų narių dauguma", t.y. nustatyti tam tikras dalis, dėl kurių, sakysime, nėra visiško sutarimo ir palengvinti Seimui per 6 mėnesius pakeisti tas dalis, jeigu Seimas bus tokios nuomonės.
Tai štai į tokią Konstitucijos priėmimo tvarką mes orientuojamės ir apie jos realizavimą kalba jums pateikto nutarimo 2 punktas. Visas tas galimybes, kurios yra mūsų protokolo projekte ir kurias mes numatome užfiksuoti, apima ta formuluotė, kuri jums pateikta. Ta pateikta formuluotė reiškia mūsų orientaciją, kad mes rengiamės parengti vieną Konstitucijos projektą, suteikdami Seimui galimybę galbūt lengviau pakeisti tas dalis, dėl kurių iškils daugiau prieštaravimų. Taigi aš raginu priimti 2 punktą, koks yra pateiktas, ir balsuoti už visą nutarimą su tokiu 1 punktu, kokį aš tik ką jums pristačiau.
PIRMININKAS. Maža pastaba. 1 punkte vietoje žodžio ,,konstatuoti" buvo siūlomas žodis ,,nustatyti". Nepriimta. Aišku.
A.TAURANTAS. Konstatuojama tai, kad Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimai šiuo atveju baigtųsi pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Taip yra užrašyta ir variante, kuris dar tebegalioja šiandien ir kuris, galios pagal mūsų jau priimtą įstatymą. Mes tik konstatuojame, kad nekiltų jokių abejonių.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Žodžiu, lieka toks nutarimas, koks buvo pateiktas projekte Nr.2, išskyrus tai, kad sutrumpėja 1 dalies pradžia, išbraukiami žodžiai ,,pagal Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79 str."
M.STAKVILEVIČIUS. Galima paklausti dėl 3 punkto, dėl lenkų?
A.TAURANTAS. Kaip pranešėjas, aš teikiu tokį nutarimo projektą, koks yra jums pateiktas su redakciniu pataisymu. Dėl tokio turėtų būti balsuojama. Mano nuomone, papildomi pasiūlymai yra kiti darbotvarkės klausimai ir apie juos tose darbotvarkės vietose turėtų būti kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar noriu jūsų paklausti. Jūs minėjote, kad būtų balsuojama taip, kaip nurodyta Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Jūs turite omeny 61 straipsnį dviem trečdaliais balsų. Taip. Taigi reikia 86 deputatų balsų už šį nutarimą. Aš nepamenu, kuri frakcija reikalavo, kad nutarimas būtų priimamas vardiniu balsavimu.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, mes prašėme, kad prieš balsuojant pasisakytų frakcija.
PIRMININKAS. Prašom, frakcijos vardu deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, Lenkų frakcija laikėsi visų susitarimų, visur balsavome už. Praktiškai jeigu mes neišspręsime šiandieną 3 punkto, šito klausimo išspręsti bus neįmanoma. Mes už tai, kad spalio 25 d. būtų rinkimai į Seimą, ir už tai, kad kartu būtų rinkimai į rajonų tarybas. Koalicijos vadovas gerbiamasis P.Giniotas šnekėjo, kad šituo klausimu dar galutinai nepasiektas susitarimas, nors jis lyg ir buvo. Dabar mes prašome padaryti iki kito popietinio posėdžio šito klausimo svarstymo pertrauką. Taip pat prašome seniūną, kad imtųsi pareigos surinkti frakcijos vadovus šituo klausimu pasitarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs prašytumėte pertraukos iki 15 val., o 15 val. susirenkame ir balsuojame suderintą klausimą. Gerai, teks taip daryti. Dar deputatas Česlovas Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis Lenkų frakcijos atstove, jūsų pačių prašymu ir pageidavimu specialiai darbotvarkės klausimas dėl rinkimų surengimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas buvo pradėtas svarstyti. Vyksta pirmojo svarstymo tęsinys. Dabar prie svarstomo 1 klausimo prijungti 2 klausimą kaip išankstinę sąlygą tiesiog yra nekorektiška. Jūs patys neturėtumėt kelti. Reikia užbaigti 1 klausimo sprendimą ir svarstyti tą klausimą, kaip jis darbotvarkėje pasiūlytas. Niekas šiandien nesiūlo jo išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Man taip pat atrodo, kad tai yra skirtingi klausimai, ir galima būtų balsuoti dėl šito nutarimo. Juo labiau kad deputatas A.Taurantas taip pat pabrėžė, jog tai būtų atskiras darbotvarkės klausimas dėl rinkimų į savivaldybių tarybas. Taigi ar Lenkų frakcija ir toliau prašo tos pertraukos? Man atrodo, vargu ar pavyks sutarti. Tai kitas darbotvarkės klausimas. Dar deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Savo minties mes galėtume nekartoti, bet po pono Č.Stankevičiaus kalbos, kuris pavadino mūsų nuomonę nekorektiška ir t.t., tai būtų neteisybė. Gal pavaduotojas nežino, kokie susitarimai buvo ir kaip baigėsi užvakar ir vakar. Mes dar kartą kartojame, kad buvo susitarta praktiškai mėnesio laikotarpiu. Jeigu išlaikome, kaip reikalauja koalicija, savo nuomonę visuose reikaluose, balsuojant ir t.t., tai bus išspręstas ir rinkimų paskyrimo klausimas. Taip buvo ir vakar susitarta.
PIRMININKAS. Ir deputatas Petras Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš tik noriu priminti, kad Sąjūdžio deputatų koalicija būtent ir reikalavo, kad šiandienos darbotvarkės 3 klausimu ir būtų svarstomas rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas klausimas. Ir nereikia susieti šitos problemos su dabar svarstomu klausimu. Aš dar kartą primenu, kad būtent nuo Lenkų frakcijos narių balsavimo ir priklausys šios problemos sprendimas, kokia data bus priimta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kiek mes besitartume, skirtingos nuomonės išliks. Tai būtų galima padaryti taip. Aš prašau jus, gerbiamieji, dėmesio. Pone Paliūnai ir pone Kropai! Paleiskite tą pilietį Augulį, kuris trukdo dirbti Aukščiausiajai Tarybai. Sėskite į savo vietas. Galima būtų padaryti štai taip, Kad nereikėtų tos pertraukos, kuri vargu ar duotų kokį nors rezultatą, viską palikti balsavimui. Dabar balsavimu sprendžiame dėl nutarimo papildymo 3 punktu. (Triukšmas salėje) Na, gerai, gerbiamieji, kas iš to, kad mes darysime pertrauką, sugaišime laiką. Gerai, vadinasi, tenka skelbti pertrauką. Posėdis yra baigtas. Kitas posėdis 15 val. Prašau visus rinktis, kad galėtumėme balsuoti. Dabar, 13 val. 15 min., frakcijų vadovai renkasi į 308 kambarį. Taip pat kviečiu ten dalyvauti deputatą A.Taurantą.