Šimtasis posėdis

1990 m. liepos 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėstis į savo vietas. Tę­siame posėdį. Kaip jau esame susitarę, balsavimas - 15 valandų 30 minučių, o dabar trečiasis šios dienos darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos valstybinių kainų reguliavimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto prista­tymas. Pateikia Ekonomikos komisija, pranešėjas - deputatas K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Ne tiek daug deputatų, bet vis dėlto, kadangi problema svarbi, įstatymą reikia pristatyti.

PIRMININKAS. Tai viena. O antra - tie deputatai, kurie dirba savo kabi­netuose, yra įsijungę radijo taškus.

K.Glavecko pranešimas apie Įstatymo dėl LR valstybinių kainų reguliavimo projektą ir atsakymai į deputatų klausimus. Įstatymo priėmimas. Nutarimo „Dėl pašalpų moterims, auginančioms mažamečius vaikus, mokėjimo tvarkos pakeitimo" priėmimas

 

K.GLAVECKAS. Aišku. Leiskite pristatyti Ekonomikos komisijos pa­rengtą, Ekonomikos ministerijos ir Vyriausybės aprobuotą Lietuvos Res­publikos kainų įstatymą. Keletą žodžių preambulėje, nes šis įstatymas žiūrisi tik kontekste visos ekonominės reformos ir to kelio, ėjimo į rinką kelio, kurį mes pasirinkome.

Kaip žinote, kainos yra vienas iš svarbiausių ekonomikos elementų, į kurias sueina ir iš kurių išeina praktiškai visi ekonominiai santykiai. Ir nuosavybės, ir jos realizavimo, ir mokesčių, ir visos socialinės problemos, kiti struktūriniai dalykai yra tiesiogiai susiję su kainų politika. Bendra mak­roekonominė logika, sprendžiant kainų problemą, tiksliau sakant, jos ryšį su visais kitais elementais sueina į tai, kad visų pirma yra nuosavybės santykiai, po to svarbiausia jos dalis yra kainos, iš kainų susiformuoja pajamos ir po to pajamų pagrindu formuojasi visa mokesčių politika. Todėl pagal bendrą logiką pirmiausia mums reikėjo kalbėti apie kainų politiką, apie kainas, po to numatyti ir priimti įstatymus ir juos koreguoti atsižvelgiant į kainų politi­ką ir formuoti visą mokesčių įstatymą. Šiuo metu kainos Lietuvoje yra komandinės-administracinės, biurokratinės arba dar kaip kitaip norite. Iš viso kainų, kurios yra nustatomos, yra apie 5 milijonai. Visi puikiai supran­tame, kad eiti senuoju keliu, kai yra atskiros šakinės kainos, žinybinės arba kitokios, ir joms parengiamos atitinkamos instrukcijos, susidaro dešimtys tūkstančių instrukcijų, kaip nustatyti tas kainas. Šis kelias yra neperspekty­vus, išsisėmęs ir jokiu būdu neveda į jokią rinkos ekonomiką.

Dilema yra ta, kaip esamą kainų sistemą pakeisti laisvų kainų sistema. Nes tik esant laisvoms kainoms yra laisvi gamintojai ir visas kitas uždaras tos ekonomikos vystymosi ciklas.

Taigi šiame kontekste, nekalbant daug apie esamą kainodaros logiką, apie kainodaros patyrimą vienuose ar kituose kraštuose, bendra šito įstatymo koncepcija paimta iš ekonominių metmenų programos koncepcijos, kad kainos Respublikoje turi būti laisvos. Laisvų kainų buvimas neprieštarauja ir istoriškai susiklosčiusiam, ir būtinam tam tikram valstybiniam kainų regu­liavimui. Problema tik ta, kokiu mastu ir kokia dalis visų kainų yra laisvos ir kokia dalis kainų yra vienaip ar kitaip kontroliuojamos valstybės tam, kad įgyvendintume kokius nors valstybinius susitarimus, kad galėtume garantuo­ti kažkokius socialinius procesus, išvengti socialinių kataklizmų ir betarpiš­kai realizuoti svarbiausią visos gamybos principą - siekti efektyvios gamy­bos.

Jums siūlomas kainų įstatymas turi tiesioginį ryšį, kaip minėjau, su visais kitais įstatymais ir programomis, kurie turi būti parengti, yra rengiami arba bus parengti mūsų parlamente. Tiesioginis ir svarbiausias kainų ryšys yra su nuosavybe. Jeigu mes pažiūrėsime į visuomeninę struktūrą, tai pamatysime, kad dabar mūsų nuosavybėje vyrauja, kaip žinote, valstybinė nuosavybė. Ji sudaro apie 95 procentus ir atitinkamai yra apie 95 procentus tvirtinamų valstybės kainų. Vadinasi, einant į laisvas kainas, pirmutinis uždavinys, kainų politikos uždavinys yra sumažinti, denacionalizuoti privatinę nuosavy­bę, siekiant, kad prekyba taptų laisva arba privatinė, ir laisva prekyba galėtų pradėti prekiauti laisvomis kainomis.

Šitas įstatymas kaip tik tai ir numato. Jis nenumato pereinamojo etapo ir tų socialinių problemų, kurios vienaip ar kitaip sprendžiamos arba sociali­nių garantijų įstatymuose, arba antimonopolistiniuose įstatymuose, ir jis numato dviejų lygių kainas. Pagrindinės kainos, kaip minėjau, tai rinkos kainos, kurios formuojasi rinkoje, arba kitaip sakant - arenoje, kur visi gamintojai yra lygūs, kur vienodos prekės yra parduodamos pagal vienodą kainą ir kuri turi vienodas ūkininkavimo sąlygas. Tokios kainos Respubliko­je yra vyraujančios, turi būti vyraujančios. Politikos prasme prie tokių kainų eiti, kaip minėjau, reikės pradėti šiais metais, siejant su privatizavimo proce­su, su prekybos denacionalizavimu, privatizavimu ir iš dalies paleidžiant kainas tose sferose, kurios yra susijusios su gamybos priemonių gamyba. Valstybės kišimasis į ekonomiką pirmiausia yra susijęs su stabilizacijos poli­tika, kurią dabar mums reikės pravesti. Visi matome, kad stabilizacija vyksta labai nepalankiai ta prasme, kad valstybės įtaka ekonomikai, kišimasis į ekonomiką ne mažėja, o atvirkščiai, netgi didėja. Taigi į šį įstatymą įrašoma koncepcija, kad valstybės kišimasis į ekonomiką turi mažėti ir mažėti labai smarkiai. Valstybės kišimasis į ekonomiką kainų srityje bus apribotas. Sunku pasakyti, kiek tai sudarys procentų, tai priklausys nuo privatizavimo proceso, nuo visų kitų ekonominių procesų, nuo struktūrinių pertvarkymų, nuo sutarčių su Tarybų Sąjunga.

Numatomos tokios reguliavimo sritys. Visų pirma valstybė šiame etape nustatinės kainas produkcijai ir paslaugoms, tiekimui, vidaus rinkai pagal valstybinį užsakymą arba valstybinio supirkimo tvarką. Galima papriešta­rauti, kad tokios kainos bus direktyvinio pobūdžio, bet ir pats valstybinis užsakymas, kuris, deja, dabar dar yra vienaip ar kitaip būtinas ir kurio mes negalėsime išvengti, jis taip pat yra. Vadinasi, nykstant šitam valstybiniam užsakymui, vis daugiau pereinant į konkurencinę užsakymų-paskirstymų formą pagal laisvas kainas, automatiškai šitų kainų, kurios yra nustatomos pagal valstybinį užsakymą ir valstybinį supirkimą, lyginamasis svoris turi mažėti. Į laisvas kainas negalima išeiti per savaitę ir negalima, pavyzdžiui, šiandien paskelbti, kad pirmadienį būtų laisvos kainos. Jūs patys suprantate, kad visas kainas paleidus, bet nepaleidus prieš tai svarbiausios, tai yra valsty­binės prekybos kainų, mes labai smarkiai padidintume infliaciją ir nedarbą ir dar labiau sustiprintume egzistuojantį valstybinį monopolizmą. Kainas gali­ma paleisti tik privatizuojant prekybą. Visų pirma smulkią prekybą, stambią prekybą, po to pereinant prie visų kitų ekonomikos elementų.

Toliau - antra nustatomų kainų zona. Įstatyme numatoma, kad tai bus tokia produkcija ir paslaugos, kurios yra gaunamos tarpvalstybinių susitari­mų pagrindu. Tai reikalinga, idant tos sutartys, kurios bus sudarytos su Rusija ir kitomis valstybėmis, ir tos kainos, kurios bus gautos, jos bus fiksuo­jamos kažkokiam laikotarpiui, pavyzdžiui, 4-5 metams ir jų paleisti laisvai mes vienaip ar kitaip negalime. Nes tai jau iš karto bus sutartinės kainos su Rusija. Be to, tokių stabilių kainų buvimas yra būtinas tam tikrą laikotarpį, kol nepakeistos mūsų struktūros, kad gamintojai turėtų pakankamai tvirtus orientyrus kainodaroje. Nes jeigu kainos šokinės per savaitę arba per dieną kelis kartus, automatiškai sutriks visas kainodaros procesas. Gamintojai praras orientyrą ir automatiškai kiekviename naujame gamybos cikle steng­sis įkalkuliuoti į kainą ir būsimą infliaciją, padidėjusius mokesčius ar dar kokį nors kitą komponentą, kuris iš tikrųjų nėra kainos sudėtinė dalis ir jos prasmė, ekonominis turinys.

Lygiagrečiai su nustatomomis kainomis, jų lyginamasis svoris, mūsų pas­kaičiavimu, pirmaisiais metais, pavyzdžiui, turėtų sudaryti apie 15-20 pro­centų. Kita dalis kainų yra susijusi su deklaruojamomis kainomis, tai yra tokiomis kainomis, kurios yra derinamos su atitinkamu kainodaros organu. Ta derinimo procedūra yra supaprastinta kaip ir visame pasaulyje. Jeigu per 20 dienų, tarkim, kainodaros organas - Kainų departamentas neturi preten­zijų, kaina automatiškai įsigalioja. Toks deklaravimas arba kainų deklaravi­mas bus taikomas produkcijai ir paslaugoms, turinčioms didelę socialinę reikšmę. Tai pirmiausia siejama su visa gyvenimo minimumo programa, su vartojamų prekių krepšeliu, su indeksavimu, taip pat su deklaravimu tų kainų, kurios vienaip ar kitaip kyla iš monopolistinio mūsų gamybos pobū­džio. Mūsų gamyba dabar Lietuvoje yra labai smarkiai monopolizuota, ir jeigu mes tų kainų nedeklaruosime kažkuriame etape, kol neįsitrauksime į tarptautinį darbo pasidalijimą, kol nepereisime prie pasaulinės kainodaros įtakos ir konvertuojamos valiutos, natūralu, kad mes negalėsime kitaip apsi­ginti. Šia prasme įstatymo 7 straipsnio 2 punktas yra tiesiogiai susijęs su antimonopoliniu įstatymu. Visi kiti punktai taip pat organiškai susiję su visais kitais įstatymais, kurie turėtų apibrėžti tą ekonominę erdvę, kurioje turėtų formuotis visos laisvos kainos.

Kitas kainų reguliavimo lygis - tai minimalus lygis. Turiu pasakyti, kad šitas įstatymas, palyginus, sakykim, su estų ar vengrų įstatymais, kitų kraštų įstatymais, yra labiausiai radikalus variantas, nes estų priimtas paskutinis įstatymas dar numato labai didelį valstybinių kainų lyginamąjį svorį ir labai didelį deklaruojamų kainų svorį. Taip pat numato etapinį kai kurių kainų paleidimą. Mes manome, kad kai kurių kainų paleidimas, o kitų įšaldytas laikymas nieko gero neduoda tam procesui, kainų išlaisvinimo procesui. Kainas galima laisvinti praktiškai arba visas, arba siejant tiesiogiai su nuosa­vybe, tai yra su prekybos privatizavimu, taip pat su visos pramonės visų liaudies kitų ūkio šakų denacionalizavimu.

Šiame įstatyme nėra šakinio ir žinybinio pobūdžio kainų, nėra žemės ūkio kainų, nekalbama apie žemės ūkio kainas, nekalbama apie transporto tari­fus. Yra pateikiamas bendras principas, kad visos kainos turi būti laisvos. Tam, kad žemės ūkis nenukentėtų nuo laisvų kainų, nes laisvos kainos žemės ūkyje, visi puikiai suprantate, gali sumažinti žemės ūkio produkcijos gamybą tam tikru laikotarpiu, yra numatoma (jau kitų įstatymų ir kitų programų dėka) subsidijų sistema žemės ūkio kainoms palaikyti. Taip daro, sakykim, amerikiečiai, išmokėdami savo fermeriams didžiules sumas (pavyz­džiui, praėjusiais metais ši suma siekė 20 milijardų dolerių) tam, kad jie negamintų produkcijos arba prilaikytų tos produkcijos gamybą. Kitaip ta­riant, iš kainų formavimo visiškai išbraukėme visą dotacijų procesą. O subsi­dijas, kurios reikalingos tai ar kitai preferencijai realizuoti ekonomikoje, mes pervedame vartotojui. Savivaldos įstatyme taip pat buvo numatytas kainų reguliavimas, tam tikra įtaka kainoms. Mūsų įstatyme mes ją kiek sugriežtinome ir labiau apibrėžėme, pažymėdami, kad vietos savivaldos or­ganai reguliuoja savivaldybės nuosavybės įmonėse gaminamos produkcijos kainas, tai yra tą produkciją, kurią jie gamina ir teikiamų paslaugų tarifus. O tos įmonės, kurios yra savivaldybės teritorijoje, bet nėra jos nuosavybė, gamina produkciją ir ją realizuoja pagal savo kainas, pagal rinkos kainas.

Kainų įstatyme taip pat numatyta ir nemažai gynybinio pobūdžio proce­dūrų, dėl to, kad staigiai sutrinka ekonominė rinka, atsiranda labai gili ekonominė krizė, stichinės nelaimės. Tuo tikslu 10 straipsnyje numatoma galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei sustabdyti ir apriboti rinkos kainas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Tokia situacija gali įvykti dėl vienokių ar kitokių ar politinių, ar stichinių priežasčių ir ji paprastai įstatymuose yra numatoma.

11 straipsnis traktuoja ir įveda valstybinės kainų kontrolės sąvoką, valsty­binę kainų kontrolę, tam, kad vienaip ar kitaip valstybė, tiksliau tariant, kainų kontrolės organas, kainodaros, kainų departamentas kontroliuotų ir stebėtų visą tą procesą, kuriame vyksta ir funkcionuoja rinkos kainos. Ne siekiant jį pakeisti, bet siekiant gauti tą informaciją, kurią teikia rinkos kainos ir kuri reikalinga tolesniems ekonominiams procesams valdyti. Pa­vyzdžiui, visai struktūrinei politikai, socialinėms problemoms spręsti ir taip toliau.

12 straipsnis numato galimybę, tiksliau, atsakomybę visiems ūkiniams subjektams įstatymų nustatyta tvarka pateikti informaciją, reikalingą valsty­binių kainų kontrolei vykdyti. Tas taip pat būtina, ta funkcija yra praktiškai visuose kainų įstatymuose pasaulyje, nors jų įvairovė yra nepaprastai didelė.

13 straipsnis, priešpaskutinis šiame įstatyme, numato materialinę atsako­mybę ir baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai yra pažeidžiami kainoda­ros reikalavimai. Pavyzdžiui, dėl monopolinių kainų arba dėl valstybinių kainų sutarčių nesilaikymo, kurie gali įvykti dėl vienų ar kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Čia buvo daug diskusijų dėl baudų dydžio. Mūsų pateiktame įstatyme numatytos baudos, ne daugiau kaip 5 kartus viršijan­čios neteisėtai papildomai gautas pajamas. Taip pat numatytas ir tų gautų pajamų paskirstymas.

Paskutiniajame straipsnyje numatyta ir reglamentuojama tai, kad šio įstatymo, taip pat priimamų normatyvinių dokumentų taikymą bei galiojimą kontroliuoja Ekonomikos ministerija ir savivaldybės.

Toks yra įstatymas, tai yra tos bendros taisyklės, kurios mums sudaro galimybę eiti į rinkos kainodarą, į rinkos kainas. Tačiau be šito įstatymo yra nepalyginamai daugiau problemų, pirmiausia kainodaros srityje. Kaip turi formuotis kainos, sakykim, rinkos kainos pereinamuoju laikotarpiu, kokios turi būti rinkos kainos žemei, gamtiniams ištekliams, kokios turi būti rinkos kainos atskiroms prekių grupėms ir taip toliau. Visus šiuos dalykus turi nuspręsti Kainų departamentas ir Vyriausybė. Čia pateiktas jums sąrašas tų produktų ir prekių, kurioms bus nustatomos valstybinės kainos. Čia yra daug variantų, aš nenoriu jų visų vardinti, kadangi patyrimas rodo, kad ėjimas į rinkos kainas paprastai daromas gana slaptai ir dabar pasakyti, kokios kainos bus fiksuotos, kokios ne, aš tiesiog nenoriu ir negaliu. Galiu pateikti tokį pavyzdį, kai lenkai 1982 metų kainų reformą pradėjo nuo gamybos priemonių kainų reformos, tai yra paleido gamybos priemonių kainas. Kas iš to išėjo, jūs visi žinote. Tai patvirtino taisyklę, kad būtina paleisti visas kainas, ir pirmiausia - vartojimo reikmenų kainas, nes vartoji­mo reikmenų kainos yra tiesiogiai susijusios su interesais, interesai yra susi­ję su ūkiniais motyvais, o ūkiniai motyvai yra susiję su struktūromis. Šiuo metu Lenkijoje yra panaikinta bet kokia valstybinių kainų kontrolė ir visos kainos yra laisvos. Kokios kainos yra laisvos Lenkijoje?

Aš prieš kelias savaites lankiausi Lenkijoje, domėjausi šiais klausimais ir galiu pasakyti, kad maždaug 10-15 procentų žmonių vienaip ar kitaip tapo skurdžiais dėl to, kad buvo paleistos kainos. Labai smarkiai padidėjo atskirų sluoksnių diferenciacija, tai yra tai, ką minėjo prieš tai kalbėję deputatai. Tačiau, kaip rodo bendra ekonominė teorija, diferenciacijos didėjimas efek­tyvumui yra kur kas naudingesnis dalykas negu diferenciacijos mažėjimas arba lygiavos palaikymas. Jeigu mes nubrėšime priklausomybės kreivę tarp efektyvumo ir socialinio teisingumo arba sulyginimo tam tikra prasme lygia­vos, tai pastebėsime, kad šita kreivė yra susijusi, ir kuo didesnė socialinė lygiava, tuo mažesnis efektyvumas. Šia prasme į kainų koncepciją taip pat vienaip ar kitaip yra įkomponuojamas ir šitas dalykas.

Dabar dėl atskirų kainų. Man atrodo, deputatams kils nemažai klausimų, kokios bus kainos tam ar kitam produktui ir panašiai. Aš jums galiu atsakyti taip - kainos bus tokios, kurios tenkins pasiūlą ir paklausą. Svarbiausias momentas šiame procese yra ne tik tai, koks bus tų kainų lygis, bet kaip ir kiek padidėjusios kainos arba kainų pasikeitimai veiks gamybos mastą. Nor­malioje rinkos ekonomikoje kainų padidėjimas automatiškai sukelia gamy­bos didėjimą, savo ruožtu padidėjusi gamyba stabilizuoja kainas arba netgi jas mažina. To viso kainų didėjimo proceso negalima nagrinėti be pajamų pasikeitimo proceso. Kainų didėjimas nėra pats savaime baisus dalykas, kadangi be to judėjimo jūs nerealizuosite nei mokslinės techninės pažangos, nei struktūrinių pakitimų. Svarbu yra tai, kaip kinta pajamos ir visų pirma pajamos, susijusios su kvalifikuotu racionaliu darbu. Jeigu pajamos už taupų, racionalų darbą, už šeimininkišką darbą auga sparčiau negu kainos, realiosios pajamos ir realus gyvenimo lygis auga. Gal ne visiems, bet tiems, kas dirba, tiems jos auga. Ir atvirkščiai - esant kainų didėjimui valstybė gali prisiimti sau vienintelę funkciją - garantuoti labai nežymų pragyvenimo minimumą tiems žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali arba nenori įsijungti į visuomeninę gamybą.

Galima dar paprognozuoti ir nemažai kitų situacijų dėl kainų įvedimo. Kaip žinote, šiuo metu kainos, kaip minėjau, 95 procentais yra komandinės ­administracinės kainos, kitaip tariant, yra tvirtinamos biurokratinės kainos. Tuo pačiu metu iš 5 milijonų pavadinimų prekių, kurios Lietuvoje funkcio­nuoja, apie 4 milijonus pavadinimų prekių yra susijusios su Rytų rinka. Ir, pavyzdžiui, ekonomine prasme dabar atlikti procedūrą, tai yra paleisti kai­nas Respublikoje neturint ekonominių ir prekybinių sutarčių su Rusija, yra praktiškai neįmanoma. Tai pademonstravo estai ir latviai, padidinę kainas cigaretėms ir alkoholiui. Kaip žinote, jie susilaukė didžiulio pasipriešinimo, Maskva automatiškai ėmėsi sankcijų ir taip toliau. Tai yra veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti.

Dėl galimų kainų prognozių. Kas būtų, jeigu būtų paleistos, sakykim, visos vartojamų reikmenų kainos nuo sausio 1 dienos, nepadarant jų koky­bės pataisų ir visų kitų būtinų elementų. Sakykime, jeigu mes turėtume galimybę iš 11 milijardų, pavyzdžiui, 6 milijardus rublių nukreipti privatiza­vimui, palikti tik 5 arba 4, tai, esant tokiam mokamajam šitos dalies pajėgu­mui, kainų padidėjimas vartojamų reikmenų rinkoje sudarytų, mūsų paskai­čiavimu, maždaug apie 60-70 procentų. Tai yra ta riba, kada pradėtų darytis jau prekių deficitas, o ne pinigų. Kitaip sakant, būtų galima kokybiškai pakeisti situaciją, esant tam tikroms politinėms prielaidoms.

Bendra šio įstatymo nuostata yra numatymas ir prognozavimas, kad vie­naip ar kitaip mūsų kainų lygis turėtų būti aukštesnis negu Tarybų Sąjungo­je. Priešingu atveju įvyks, kaip žinote, prekių ištekėjimas, išvežimas į Tarybų Sąjungą. Esant mūsų kol kas rublinei ekonomikos rinkai, kur kas naudin­giau, kad pas mus atkeliautų prekės, o pinigai, kuriuos mes žadame keisti, iškeliautų į Rusiją. Galima būtų plėsti diskusiją, galima būtų šnekėti labai daug, tačiau bendra nuostata, kaip minėjau, ir bendra įstatymo koncepcija yra ta, kad einama į laisvos rinkos kainas. Laisvų kainų realizavimo politika taip pat turi savo ypatumus, turės, matyt, ir savo etapus, ir tik laisvos kainos gali užtikrinti laisvą gamybą ir tik laisvas gamintojas gali užtikrinti efektyvią gamybą. Tai - vienintelė logika. Galima šnekėti apie laisvų kainų įtaką ir apie laisvų kainų formavimą vidaus ir užsienio rinkoje. Jūs patys suprantate, čia vėl iškyla nemažai klausimų. Atsiranda valiutos kurso problema ir taip toliau. Kitaip tariant, mes turime tą atvejį, tą visuotinio ryšio atvejį, kuris atsiranda per kainas su visais kitais ekonominiais elementais ir kuriuos galima išspręsti tik kaip visumą, o ne atskirai. Dabar bet koks kainų didini­mas, pavyzdžiui, benzino kainų pakėlimas arba dar ko nors gali būti tik kaip būtina priemonė, bet tai jokiu būdu nėra žingsnis į rinkos kainodarą. Ta prasme jis koresponduojasi ir su Įmonių įstatymu, ir su būsimu Akcinių bendrovių įstatymu, su nuosavybės nacionalizavimo ir privatizavimo progra­momis, su Mokesčių įstatymu ir taip toliau. Pavyzdžiui, netgi su vakarykščia karšta diskusija dėl 50 procentų tarifo. Juk pagal bendrą logiką mes visi žinome, kad ekonomikoje yra tam tikra loginio mąstymo seka. Jeigu nuimsi­me nuo gamybos grandį, tai pirmiausia eina kainos, po to eina pajamos, o po to, kaip minėjau, mokesčiai. Tai štai koks bus kainų lygis, kiek bus laisvos kainos, tokia bus mokesčių suma ir tiek veiks mokesčių įstatymas. Atitinka­mai su tuo bus susiję visi ūkiniai motyvai, kas mus labiausiai domina, nes jeigu bus ūkiniai motyvai ir interesai, tada mes turėsime efektyvią gamybą, tai yra turėsime tai, ko mes siekiame.

Šitas įstatymo variantas yra gal jau tryliktas. Tryliktas ne todėl, kad nega­lima buvo parengti iš karto galutinio kokio nors varianto, bet todėl, kad nuolat keitėsi mūsų ekonominio ūkininkavimo, ekonominės reformos kon­cepcija. Praėjusiais metais Tarybų Sąjungoje buvo priimtas įstatymas dėl ekonominio savarankiškumo. Taip pat buvo parengtas kainų įstatymas, kuris numatė kur kas didesnį valstybinių kainų lyginamąjį svorį. Jeigu kalbė­sime procentais, tai apie 60 procentų sudaro valstybinės kainos, apie 30 procentų sutartinės ir 20 procentų laisvos kainos. Galiu pasakyti tik tiek, kad visos laisvos kainos yra praktiškai neįmanomos. Netgi tokiame išvystyta­me kapitalistiniame krašte kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, apie 20 pro­centų kainų vienaip ar kitaip yra kontroliuojamos valstybės.

Šis kainų įstatymas apskritai yra universalus, jis liečia visas rinkas, visą tą rinkos struktūrą, kurioje jis turi funkcionuoti, visą pasiūlą ir paklausą. Jis numatys ir bus susijęs ir su darbo jėgos kainos formavimu, ir su novacijų formavimu, ir su visu kitu, tačiau įstatyme išvardinti visus tuos atvejus yra neįmanoma. Duodamas bendras principas, o Vyriausybė turi detalizuoti, atsižvelgdama į ekonominės programos metmenis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, noriu jums priminti vieną pranešėjo frazę, kad įstatymas tik pristatomas ir gerai būtų, kad tame kon­tekste būtų klausinėjama. Prašau jūsų truputį palaukti. Gerbiamosios Lietu­vos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės! Taip, aš neapsirikau, kreipiuosi į deputates moteris. Salėje yra Stanislovas Serapinas iš Gargždų, o tos rožės, kurias jūs matote prieš save, yra jo dovana jums. (Plojimai)

Gerbiamieji deputatai, prašom klausti. Aš tikiuosi, kad jūsų nuotaika pasitaisė. Prašom deputatą V.P.Plečkaitį.

V.P.PLEČKAITIS. Ekonominės reformos koncepcijoje minėjote, kad bus reikalingas Kainų departamentas, jeigu aš teisingai išgirdau.

K.GLAVECKAS. Kainų? Tai jis jau dabar yra įsteigtas.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėjau paklausti, kadangi daugelis deputatų apsk­ritai nežino, kiek dabar yra departamentų?

K.GLAVECKAS. Matote, aš ne Vyriausybės narys, gal galėtų atsakyti vicepremjeras, aš bijau suklysti. Kas dėl Kainų departamento, aš tik galiu pasakyti, kad dabar, kol dar neišspręsti pagrindiniai struktūriniai klausimai, kol dar nepradėjome realiai eiti į rinką, šitas departamentas yra reikalingas. Lyginant su kitais, jis nėra didelis. Pavyzdžiui, Lenkijoje tą funkciją atlieka Finansų ministerija. Kainų departamente dirba tik du žmonės, bet tam, kad dirbtų du žmonės, reikia ateiti į rinkos kainodarą.

PIRMININKAS. Prašom apie projektą. Prašau deputatą J.Pangonį.

J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs manote, ar gali veikti toks įstatymas mūsų Respublikoje, neatsiskyrus bent muitinėmis nuo Sąjungos rinkos?

K.GLAVECKAS. Aš iš karto atsakau, kad jis veikia šiuo metu bendroje sistemoje. Jeigu mes dabar pradėtume nuo to, kad paleistume kainas, pavyz­džiui, vartojamų reikmenų, pradėtume denacionalizavimą, pavyzdžiui, visų prekybinių kioskų, benzino kolonėlių ir panašiai, tai yra žengtume ekonomi­nės reformos pirmąjį žingsnį - išparduotume smulkų turtą, tai duotume galimybę savininkui nustatinėti kainas. Tačiau nereikia pamiršti, kad 80-90 procentų produktų, ypač žaliavinių, gaunama iš Rusijos. Ir jeigu mes padi­dinsime kainas, automatiškai iškils daugybė problemų su biudžetu, todėl čia autonomiškumas yra būtinas. Be autonomiškumo ekonomine prasme nega­lima tų dalykų daryti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Norėčiau dėl 7 straipsnio jūsų paklausti. Čia yra labai talpi sąvoka - "turinčių didelę socialinę reikšmę".

PIRMININKAS. Prašom kalbėti garsiau.

J.BEINORTAS. Noriu paklausti dėl 7 straipsnio pirmosios dalies. Čia yra tokia talpi sąvoka, kur kalbama apie deklaruojamas kainas. "Turinčių didelę socialinę reikšmę", kiek aš suprantu, ir paslaugų. Norėčiau jūsų paklausti tiesiai, nesigilindamas į detales. Ar tokios paslaugos kaip butai, transportas ir atlyginimas telpa į šitą sąvoką, ar ne?

K.GLAVECKAS. Šiuo laikotarpiu tikrai telpa.

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Malkevičių.

K.GLAVECKAS. Atsiprašau, ateityje tie dalykai taip pat turės turėti lais­vos rinkos kainas, po to, kai bus pasiektas tam tikras išsivystymo lygis.

PIRMININKAS. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Kainų paleidimas, kurį numato šitas įstatymas, esant prekių deficitui, reikš jų kilimą, aš suprantu.

K.GLAVECKAS. Tai natūralu.

S.MALKEVIČIUS. Jeigu taip, tai esant bendrai sovietinei sistemai, rublio sistemai, mūsų kainos taps didesnės negu Sovietų Sąjungoje. Vadinasi, pre­kių srauto kryptis pasikeis, jos turės pas mus važiuoti. Tai mums turėtų būti naudinga, bet ar nebus į tai žiūrima kaip į ekonominę diversiją?

K.GLAVECKAS. Aš sakau dar kartą - be autonomiškumo tie dalykai nesisprendžia. Aš jau seniai apie tai sakiau, kad norint aptverti Lietuvą, tai yra įvesti pasienio zoną, reikia padidinti pas mus kainas du kartus negu Tarybų Sąjungoje, ir viskas.

S.MALKEVIČIUS. O praktiškai...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galbūt mes vis dėlto klauskime po vieną klausimą ir formuluokime iš karto taip, kad būtų galima atsakyti. Prašome atsistoti ir vėl paklausti, gerbiamasis S.Malkevičiau, taupykime laiką. Prašom deputatą J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Mano klausimas - tęsinys to paties, ko aš jau kartą klau­siau. Kai jūs pasakėte, kad butų paslaugos bus būtinai deklaruojamos, tai yra ribojamos kainos, tai norėčiau paklausti...

K.GLAVECKAS. Deklaracija - tai dar neribojimas. Pavyzdžiui, jūs, kaip buto savininkas, sakykim, visuomeninis savininkas, nustatote už kvadratinį metrą po 50 kapeikų ar po rublį. Pateikiate Kainų departamentui. Kainų departamentas, įvertindamas visą atliktą ekspertizę, gali sutikti arba nesu­tikti. Jeigu jis sutiks, jokio atsakymo neduos ir po 20 dienų jūsų nutarimas dėl butų įsigalioja.

J.BEINORTAS. Aš suprantu, tik aš norėjau paklausti štai kaip. Šiuo metu faktiškai yra dotuojama butų nuoma, o norint vystyti kažkokiu būdu privačią butų statybą, mes neišvengiamai turime tos dotacijos atsisakyti tam, kad pateisintume iniciatyvą, ar aš ne taip suprantu.

K.GLAVECKAS. Ne, jūs teisingai suprantate, bet šiuo atveju kainų įstatyme mes negalime liesti butų įstatymo, mes bendrą principą taikome. Mes tik įvedame apribojimą, kad tam tikros prekės, turinčios ypač didelę socialinę reikšmę, aš jums nenoriu sakyti, kiek tai bus, lenkai turėjo 8, pavyzdžiui, kefyras, bandelė, buto nuoma ir dar kas nors, jos yra deklaruojamos arba valstybės reguliuojamos. Visos kitos kainos yra laisvos, suprantate?

PIRMININKAS. Prašom deputatą P.Poškų.

P.POŠKUS. Jūs minėjote, kad šiame įstatyme kainos žemės ūkio produk­tams nebus nagrinėjamos. Įdomu, kada jos bus nagrinėjamos? Kaime labai negeri gandai sklinda. Kaip žinote, smarkiai didėja mokesčiai, o apie kainas nieko nekalbame. Visgi įdomu sužinoti, kada jos bus svarstomos? Jūs minė­jote, kad bus ateityje subsidijos, dabar yra dotacijos, bet iš kur bus tos subsidijos ir kiek jų reikės? Bent jau mums reikėtų žinoti.

K.GLAVECKAS. Mes, kurdami kainų įstatymą, kaip minėjau, nėjome tuo keliu, kaip seniau eidavome, kad tai šakinės kainos, žinybų kainos, sakyki­me, žemės ūkio, pramonės, mažmeninės, didmeninės ir taip toliau. Mes ėjome bendru principu, kad turi būti laisvos kainos, taip pat ir žemės ūkyje. Dėl žemės ūkio gamybos specifikos žemės ūkio produkto kaina, naudinga kaina įskaitant pelną susidaro blogiausiuose sklypuose, paskui kalbama apie rentą. Tai duotuoju atveju žemės ūkio kaina bus tokia, kuri apsimokės kolūkiečiui. Tam, kad betarpiškai išspręstume sezoniškumo svyravimus ar dar ką nors, reikalingas valstybės įsikišimas. Būtinai. Todėl, kad žemės ūkis turi turėti tam tikras garantijas. Tos garantijos bus realizuojamos per subsi­dijas, tai yra galimas subsidijų variantas. Bet pagrindinė dotacijų dalis, kuri bus sutaupyta iš kainos kaip dabar, mažinant kainą, bus nukreipta vartoto­jui, indeksuojant jo pajamas. Kito kelio nėra.

PIRMININKAS. Prašom deputatę N.Ambrazaitytę.

N.AMBRAZAITYTĖ. Mes kalbame apie kainodarą ūkinės veiklos srityje. Aš norėčiau jūsų paklausti apie kainas, susijusias su menu. Aš turiu omenyje honoraro dydžius įvairiose srityse, pasilinksminimų industriją, knygų leidy­bą. Ar įmanoma suformuoti tuos dydžius ir koks bus orientyras?

K.GLAVECKAS. Be abejo, visame pasaulyje šios paslaugų kainos yra formuojamos priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos - kiek moka, tiek ir gauna. Kito kelio nėra. Jeigu mes jau einame į rinkos ekonomiką. Tai gimdo konkurenciją, atrenka, kas gera...

N.AMBRAZAITYTE. O autorinių teisių gynimas? Matyt, dėl jų bus atski­ras įstatymas?

K.GLAVECKAS. Autorinės teisės taip pat turi tam tikras kainas. Jos taip pat priklauso nuo to pelno, kurį tas autorinis išradimas duoda ryšium su jo panaudojimu. Tai taip pat turi kainą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nediskutuokime tarpusavyje. Prašom deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Norėčiau paprašyti, kad jūs truputėlį paaiškintumėte valstybinio užsakymo terminą 5 straipsnio 1 dalyje. Šiaip yra valstybiniai užsakymai (kontraktai), žinomi visose šalyse, o mes užduotis pavadinome valstybiniais užsakymais. Tai šiuo atveju ką jūs turėjote omenyje - tikrus valstybinius užsakymus ar valstybines užduotis?

K.GLAVECKAS. Tikrus valstybinius užsakymus, kurie atliekami konkur­sine tvarka.

G.VAGNORIUS. Kokia tvarka?

K.GLAVECKAS. Konkursine. Ta prasme, kad duotu atveju valstybės tvir­tinama kaina. Pavyzdžiui, valstybei reikia pagaminti automatus ar dar kokį nors ginklą.

G.VAGNORIUS. Tai yra tai produkcijai, kurią ji pati perka ir finansuoja?

K.GLAVECKAS. Be abejo.

PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Zingerį.

E.ZINGERIS. Norėčiau sužinoti jūsų, kaip patyrusio ekonomisto, nuo­monę. Būdamas Skandinavijos šalyse, mačiau, kad norvegų, švedų ir kitus pinigus, bendrus Šiaurės šalių tarybos pinigų svyravimus bando sunorminti, kad tie svyravimai būtų vieningi.

K.GLAVECKAS. Kokia prasme vieningi, kad vienas piniginis vienetas būtų?

E.ZINGERIS. Ne, kronos yra švediškos, norvegiškos, bet tarptautinėje rinkoje jų perkamoji galia svyruoja. Sakykite, ar mes su savo baltiškais kaimynais - latviais, estais galime tą svyravimą taip pat strategiškai...

K.GLAVECKAS. Supratau klausimą. Čia viskas šiuo atveju priklauso nuo Skandinavijos kraštų integracijos ir esamų ekonominių struktūrų. Pavyz­džiui, norvegai turi stiprią naftos pramonę, suomiai turi laivininkystę. Kitaip tariant, trys šalys turi gana platų diapazoną ekonominių struktūrų. Gal jiems lengviau tą dalyką padaryti. Pabaltijo kraštų struktūros labai panašios. Vy­raujančios lengvoji, žemės ūkio pramonė, todėl mums sunkiau bus tai daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Matau, kad klausimai baigėsi. Tuoj pat balsuosime, todėl prašau tuos, kurie per 14 minučių nuo nustatyto laiko nesuspėjo ateiti į salę, tai padaryti. Prašau deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Norėčiau paklausti. 5 straipsnio 2 punkte rašoma apie produkcijas ir paslaugas, gaunamas ir tiekiamas pagal tarpvalstybines sutar­tis. Čia, matyt, turima omenyje valstybės importo-eksporto monopoliai. Tada ar bereikia papildomai rašyti, jeigu yra 1 straipsnis, kuris suteikia teisę valstybei supirkti ir parduoti bet kam?

K.GLAVECKAS. Yra tam tikras skirtumas. Kada valstybė tą funkciją atlieka kaip pirkėjo, sakysim, tokiu atveju kalbama apie tarpvalstybinius susitarimus, pavyzdžiui, su Tarybų Sąjunga, tarkim, naftos kaina. Kokią kainą nuo sausio 1 dienos Tarybų Sąjunga pasiūlys Lietuvai? Šimtą rublių ar du šimtus rublių, šimtą dolerių ar kiek? Taigi tą kainą betarpiškai reguliuos ir nustatys valstybė ir naudos ją visiems kitiems ekonominiams iš to išplaukiantiems kainų formavimo procesams.

G. VAGNORIUS. Aš supratau, bet, matyt, truputėlį patikslinti reikėtų šitą punktą.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėkite omenyje, kad čia tik įstatymas, gerbiama­sis G.Vagnoriau. Ar dar turite klausimų?

G.VAGNORIUS. Dar vienas klausimas, bendresnis. 6 straipsnyje sąrašus toms prekėms, kurioms taikomas akcizas, o akcizas taikomas toms pre­kėms, kurios, visi žinome, yra kaip ir kenksmingos - alkoholis, tabakas ir taip toliau, ar nevertėtų padaryti, kad šitą sąrašą nustato Aukščiausioji Tary­ba, o dydį, kaip ir pridera, nustato Vyriausybė?

K.GLAVECKAS. Taip, Aukščiausioji Taryba - sąrašą, o dydį - Vyriausy­bė.

G.VAGNORIUS. Ir paskutinis klausimas.

K.GLAVECKAS. Bet galima pavesti viską ir Vyriausybei. Aš nematau čia problemos.

G.VAGNORIUS. Paskutinis klausimas. Ar jūs nemanote, kad šitas įstatymas yra kainų pagrindų įstatymas ir tikriausiai mes negalime patikėti bet kokiai vykdomajai valdžiai priimti kitus būtiniausius poįstatyminius aktus, kurie leistų įgyvendinti šitą įstatymą, tai yra turėtų būti dar keletas pagrindi­nių įstatymų, kurie leistų pradėti funkcionuoti.

K.GLAVECKAS. Mes su tuo klausimu susidūrėme, bet praktiškai visose šalyse, kiek mes žiūrėjome - ir Jugoslavijoje, ir Italijoje, ir Suomijoje ­poįstatyminiai aktai nėra priiminėjami Aukščiausiojoje Taryboje. Vyriausy­bė priima ir numato. Tų aktų yra labai daug. Aš tik vieną dalyką noriu pasakyti, kad ypač kainų mokesčių...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pranešėjau. Gerbiamasis deputate G.Ramonai, būkite malonus, pasilikite salėje. Už vienos minutės mes balsuojame. Balsavimas yra paskelbtas 15.30. Ačiū. Prašom padėkoti deputatui G.Ramonui, nes jis leido mums dabar balsuoti. (Plojimai) Prašom deputatą G.Vagnorių pristatyti protokolinį nutarimo projektą dėl Valstybinės įmonės įstatymo.

G.VAGNORIUS. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutari­mas. Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į tai, kad Valstybinių akcinių įmonių įstatymo projektas buvo skelbtas spaudoje ir viešai svarstytas, nutaria:

1. Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį pateikti pataisius antram svarstymui.

2. Pateikti nuolatinei Ekonomikos komisijai pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto iki šių metų liepos 15 dienos.

3. Įpareigoti įstatymo projekto rengimo grupę kartu su Aukščiausiosios Tarybos Juridiniu skyriumi parengti atsižvelgiant į pateiktas pastabas pro­jektą antram svarstymui iki šių metų liepos 20 dienos.

4. Įpareigoti Juridinį skyrių pateikti pagal pageidavimą įstatymo projektą suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms ir asmenims".

PIRMININKAS. Prašom dar nenueiti nuo tribūnos. Gerbiamasis A.M.Brazauskai, prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau pasiūlyti įtraukti ir nuo Vyriausybės keturis žmones į šitą darbinę grupę, kad jie taip pat aktyviai dalyvautų kartu su komisija rengiant šį paskutinį variantą.

G.VAGNORIUS. Norėčiau atsakyti. Ekonomikos komisija, kai svarsto projektus, taip pat ir šį projektą, kviečia visus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstyme. O projekto redakciją, atsižvelgdama į pastabas ir pasiūlymus, pateiks darbo grupė kartu su Juridiniu skyriumi, o jeigu iškils komisijo­je alternatyvūs variantai, tai kartu ir alternatyvius variantus. Bendra tvarka.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, bet gal būtų galima nebūtinai į nutarimą įrašyti šitas pavardes, bet protokoliškai užrašyti, kad mūsų įgalioti keturi žmonės galėtų dalyvauti rengiant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Vagnoriau. Visais atvejais tas nutarimas yra protokolinis, todėl aš manau, nepakenktų, jeigu mes kaip nors suformuluotume: atkreipti dėmesį ar įvertinti tai, kad Vyriausybės įgalioti atstovai rengiant šitą projektą yra tas ir tas. Manau, tai tikrai...

G.VAGNORIUS. Įsipareigojame pakviesti pagal jūsų pateiktą sąrašą tuos asmenis, kai bus svarstomas projektas.

PIRMININKAS. Prašome perskaityti tą sąrašą .

A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, aš perskaitysiu. Šleinota, pramonės ministro pavaduotojas, A.Levanas, finansų ministro pavaduotojas, A.Matulevičius ir A.Merčaitis, ekonomikos ministro pavaduotojai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą E.Vilką.

E.VILKAS. Gal klausimas iš dalies jau ir išsisprendė. Aš manyčiau, kad labai smarkiai skubėti su šiuo įstatymu nėra prasmės. Pirmiausia anksčiau spalio pirmos kiekvienu atveju jis negalės įsigalioti, bet veikiausiai tai bus nuo Naujųjų metų. Tai yra iš esmės pagrindinis ekonominės reformos įstatymas bent kiek liečia gamybą. Taigi iš svarstymo aš supratau, kad vis dėlto yra labai daug nepatenkintų, dėl to aš manyčiau, kad natūralu yra imtis taikinimo taktikos. Mums visiems bus nuo to tik geriau. Todėl gal reikėtų net oficialiai sudaryti tokią redakcinę komisiją įtraukiant žmones iš Vyriausy­bės, įtraukiant kai kuriuos mūsų ekonomistus ir jai pavesti, sakysime, per savaitę, iki kitos savaitės pabaigos atsižvelgti į pastabas ir pateikti projektą jau naujam svarstymui. Su tuo projektu leisti truputį susipažinti įmonėms ir jį svarstyti pačioje pabaigoje.

PIRMININKAS. Prašau deputatą L.Šepetį.

L.ŠEPETYS. Mano pastaba būtų panaši į deputato E.Vilko. Aš siūlyčiau pirmajame nutarimo punkte praleisti žodį "pritarti", tiesiog pateikti antra­jam svarstymui atsižvelgiant į pastabas ir taip toliau, nes jeigu mes jau pritariame projektui, tuo pačiu einame atitinkamų prieštaravimų keliu: pri­tariame ir čia pat vėl kažką sudarome. Pateikti antrajam svarstymui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate L.Šepety, mūsų reglamentas, gaila, dar nepriimtas, bet tokios formuluotės, kaip jūs dabar sakote, nėra. Arba pritarti ir pateikti antrajam svarstymui, arba grąžinti komisijai rengti ir paskui vėl svarstyti iš naujo. Tai yra vėl pradėti nuo pirmojo svarstymo.

L.ŠEPETYS. Na, jeigu jau reglamentas taip numato, tada nesiginčysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Man arba pasigirdo, bet antras punktas faktiškai įpareigoja Juridinį skyrių užsiiminėti kanceliariniu darbu - išsiuntinėti projektus suinteresuotoms organizacijoms, taip? Jeigu ne Juridinis skyrius, šitam įstatymui iki pirmojo svarstymo dar būtų buvę labai toli, kiek aš žinau. Kadangi Ekonomikos komisija, kaip ir kitos komisijos, turi padėjėjus, sekretores ir panašiai, tai gal šitą darbą galima atlikti pačios komisijos jėgomis, o ne pavesti Juridiniam skyriui užsiimti kanceliarija, neturint tam žmonių?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą P.Giniotą.

P.GINIOTAS. Aš čia dabar iš gerbiamojo akademiko E.Vilko išgirdau tokius terminus, kurie tikrai, jeigu išgirstų mūsų darbininkija, labai sune­rimtų, nes tikimasi, kad kuo greičiau būtų priimti įstatymai - tiek įmonių, tiek akcinių bendrovių, todėl prašyčiau kiek galima paspartinti tempus prii­mant įstatymus.

PIRMININKAS. Kiek aš supratau, deputatas E.Vilkas nesiūlė nukelti šito įstatymo svarstymą ir priėmimą rudeniui. Gerbiamieji deputatai, aš dar noriu paklausti jūsų ir autorių. Jie paskelbė apie antrąjį svarstymą. Ar yra galimybė pateikti įstatymo projektą priėmimo procedūrai, o ne antrajam svarstymui?

G.VAGNORIUS. Mes supratome, kad taip ir yra.

PIRMININKAS. Antrasis svarstymas tai yra aptarimas dar kartą naujų idėjų ir taip toliau, o priėmimo procedūra - kada konkrečiai dėl kiekvieno straipsnio tariamasi, esant alternatyvoms, balsuojama ir taip toliau.

G.VAGNORIUS. Aš visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Sutikdamas iš esmės su visomis pastabomis, juo labiau su akademiko E. Vilko, negaliu sutikti su vienu - kad mums reikia nukelti iki žiemos. Tikrai nėra jokio pagrindo šitą įstatymą įgyvendinti net po savaitės. Jeigu, gerbiamieji, perskaitėte šito įstatymo įgyvendinimo programą, tai toje programoje numatyta, kad be Naujųjų metų nebus pradėta taikyti.

E.VILKAS. Apie šito įstatymo įgyvendinimą negali būti kalbos tol, kol mes neturime visos ekonominės programos. Nes iš viso neaišku, kaip tada daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą J.Pangonį.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate! Mes šiokią tokią turime. Buvo vienas pasiūlymas įtraukti į komisiją iš Pramonės asociacijos narių ir taip toliau. Tokiu atveju, jeigu jau mes skaidomės pagal klases, aš siūlau įtraukti taip pat į komisiją iš Darbininkų sąjungos, iš "Laboros" ir kitų organizacijų, kad būtų šiokia tokia pusiausvyra, o ne tik vienas visuomenės sluoksnis atstovautų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis jau nebenori teikti pasiūlymų? Prašau deputatą R.R.Survilą.

R.R.SURVILA. Kas dėl įstatymo įgyvendinimo, tai aš matau, kad jo įgyvendinimo pirmoji galimybė yra vidaus įmonės gyvenime. Galbūt šitaip. Todėl, kad šiuo metu įmonės vidinėje organizacijoje, valdyme yra absoliuti saviveikla.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Nebegrįžkime prie bendros dis­kusijos. Aš pirmiausia noriu pateikti jums pasiūlymą pritarti įstatymui ar nepritarti. Antrasis pasiūlymas - pavesti, kiek aš supratau, buvo pasiūlyta Ekonomikos komisijai. Kitas pasiūlymas buvo sudaryti redakcinę grupę ir trečiasis klausimas, gal ne tiek svarbus - dėl išsiuntinėjimo tvarkos. Pir­miausia aš manyčiau, kad reikėtų tiesiog paskelbti oficialiuose laikraščiuose šitą mūsų nutarimą ir jame turi būti pasakyta, kokioje vietoje kiekvienas suinteresuotas asmuo galėtų gauti įstatymo egzempliorių, nes spausdinti laikraščiuose tikrai vargu ar įmanoma. Tai galima suderinti. Tarkime, kad ir sekretoriate ar Priimamajame specialioje vietoje kur nors. Taigi pirmasis dalykas, pirmoji formuluotė - pritarti po pirmojo svarstymo ar grąžinti ko­misijai rengti toliau. Štai tokios dvi alternatyvos. Kas už tai, kad pritartume po pirmojo svarstymo?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad formuluotume grąžinti komisijai, tai reikštų praktiškai rengti iš naujo?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Balsų dauguma po pirmojo svarstymo pritarta. Antrasis pasiūlymas būtų dėl to, kam pavesti įvertinti pateiktas pastabas - ir dabar, ir kurios vėliau bus pateiktos. Ar deputato G.Vagnoriaus pasiūlymas toks buvo?

G.VAGNORIUS. Ten buvo pateikti pastabas ir pasiūlymus Ekonomikos komisijai.

PIRMININKAS. Ekonomikos komisijai. Deputatas E.Vilkas siūlė sudary­ti specialią redakcinę grupę, taip?

(Kalba salėje, negirdėti)

G.VAGNORIUS. Mes sutinkame. Pakviesime visus suinteresuotus asme­nis.

PIRMININKAS. Jeigu nėra ginčų dėl Ekonomikos komisijos, man atrodo, protokoliškai gerbiamojo A.M.Brazausko pasiūlymą mes jau priėmėme. Jeigu niekas neprieštarauja tiesiog priimti domėn, kad Vyriausybės oficialūs atstovai rengiant šitą įstatymą yra tie keturi žmonės, kurie jau buvo išvardin­ti. Taip?

G.VAGNORIUS. Taip, visus suinteresuotus.

PIRMININKAS. Tai dėl to punkto susitarėme. Dėl išsiuntinėjimo. Kaip būtų galima protingiau padaryti? Gal Sekretorius galėtų mums pasiūlyti? Pavesti Protokoliniam skyriui pateikti projektus kiekvienam suinteresuo­tam. Turbūt nemokamai. Mokamai? Kokią nustatytume kainą vienam pro­jekto egzemplioriui? Manau, kad projektai vis dėlto turėtų būti čia, neateis žmonės, kuriems jų nereikia, bus patiems naudinga.

Taigi dėl to punkto taip pat susitarėme. Dabar dėl dar vieno reikalo. Iš tiesų čia tas pateikimas antrajam svarstymui ar pateikimas įstatymo priėmi­mui. Gal mes įsirašytume į darbotvarkę, kada bus tai įmanoma, išklausytume informaciją, sužinotume, kiek yra prieštaraujančių ir tada būtų aišku, ar galima imtis įstatymo priėmimo, ar reikia dar antrojo svarstymo. Todėl aš siūlau į nutarimą įrašyti antrąjį svarstymą, o tas antrasis svarstymas gali užtrukti 10 minučių ir tuoj pat po jo prasidėtų įstatymo priėmimo procedū­ra. Sutinkate su tokia formuluote, tai yra pateikti antrajam svarstymui? Niekas neprieštarauja dėl to? Aišku. Ir dėl datų. Buvo pasiūlyta, gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, prašom pakartoti.

G.VAGNORIUS. Buvo pasiūlyta iki liepos 15 dienos pateikti pastabas ir pasiūlymus, o parengti galutinį projektą antrajam svarstymui iki liepos 20 dienos. Antrajam svarstymui arba priėmimui.

PIRMININKAS. Ar nebūtų galima bent šiek tiek pratęsti pastabų atidavi­mo laiką?

G.VAGNORIUS. Jeigu jau autoriai sutinka per tokį laiką paruošti, tai, manau, visi kiti sutiks pateikti pastabas.

PIRMININKAS. Gal bent iki liepos 18 dienos?

G.VAGNORIUS. Maža pastabėlė. Tie, kurie jau teikė pastabas, jie jau turi tas pastabas ir jeigu vieną kartą padarys kopiją, tai nematau jokių problemų.

PIRMININKAS. Prašau? Iki 15 priimtina. Vadinasi, iki 16 dienos anksty­vo ryto. Nuo ryto pradeda dirbti komisija, pastabos turi būti surinktos. Galima labai tiksliai pasakyti - iki liepos 16 dienos 10 valandos ryto. Gerai, tada visi dalykai suderinti, ar dar reikia atskirai balsuoti dėl viso protokoli­nio nutarimo? Nereikia. Šitas dalykas priimtas. Pašom deputatą A.Šimėną pateikti savo klausimus. Vieną mes pradėjome nagrinėti ir buvo pasiūlyta suderinti ar bent jau išsiaiškinti alternatyvas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau grįžti prie anksčiau svars­tyto klausimo. Pirma, norėčiau akcentuoti, kad šio nutarimo objektas ir paskirtis, tai nėra motinų, auginančių mažamečius vaikus, padėties gerini­mas. Jo paskirtis buvo tik lėšų šaltinių struktūros pakeitimas. Šitą aš akcen­tuoju. Toliau siūlau arba galima tokį scenarijų siūlyti. Pirma, arba mes priimame Vyriausybės pateiktą projektą be jokių pakeitimų, iš to turėsime­ - kiek gavo motinos, tiek ir gaus, keičiasi tik šaltinių struktūra. Jeigu mes sakome, kad Vyriausybės projektas nepakankamai tobulas, tada siūlau pro­jektą, kurį pateikė mūsų komisija. Tuo atveju keičiasi šaltinių struktūra taip, kaip numato Vyriausybė, ir šiek tiek pagerėja motinų padėtis. Trečiasis variantas - jeigu mes manome išspręsti fundamentaliai šį reikalą, tai laukia­me, kol bus įstatymo projektas, kurio, beje, pristatymas Aukščiausiojoje Taryboje numatytas kitą savaitę. Tai yra pajamų garantijų įstatymo projek­tas, ir šį klausimą atidedame. Tada šaltinių struktūra lieka ta pati, pasilieka ta pati galiojimo tvarka ir įmonės bus nuskriaustos šiuo atžvilgiu. Tuo la­biau, jeigu mes nepriimsime jokio sprendimo, tai ir toliau kišimės į įmonių kišenę. Dabar paskaičiuota, kad norint nelįsti įmonėms į kišenę, o pačiai valstybei iš savo biudžeto padengti šias išlaidas, tai kainuotų: vaikų iki 1 metų yra apie 60 tūkstančių, iki pusantrų metų apytikriai 90 tūkstančių. Vienam mėnesiui tai kainuotų apie pusantro milijono, metams tai būtų 18 milijonų. Reikėtų 18 milijonų rublių tam, kad atpalaiduotume įmones nuo šito mokesčio, kad šios išlaidos būtų dengiamos tik iš socialinio biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto. Tai norėčiau tiek pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Siūlau kompromisinį sprendimą. Kad tai nebūtų tik šaltinio pakeitimas, o kad būtų ir šioks toks padidinimas, tarkim, ne papil­domą 15, o papildomą 25 rublių pašalpą. Toliau, kaip parašyta - pirmaisiais vaiko gimimo metais moka iki 1991 metų sausio 1 dienos susivienijimai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, o vėliau - Lietuvos Respublikos biudžetas.

A.ŠIMĖNAS. Atsiprašau, datos neišgirdau, iki kada moka?

G.VAGNORIUS. Iki metų pabaigos, kaip numatyta planuose. Bet tada jau rašome ne 15, o 25, kad visuomenė suprastų, kad čia yra ne šiaip tik mūsų buhalteriniai žaidimai, o ir šiokią tokią reikšmę turi. Tada nuo 1991 metų, kai mes peržiūrėsime iš esmės savo biudžetą, jau surasime, iš kur gauti tą 10 milijonų.

A.ŠIMĖNAS. Kadangi įmonėms pagal šį jūsų siūlomą variantą tektų mo­kėti šiek tiek mažiau, negu jos moka dabar, tai, matyt, jos didelių pretenzijų mums nepareikš, tuo labiau kad galios iki Naujųjų metų. Antra, manau, įmonių vadovas labai nejaukiai jausis, jeigu oficialiai pareikš, kad jis pareikš, kad jis nenori savo moterims mokėti. Taigi, manau, kad turės praryti šią piliulę, nors juridiškai, aišku, mes pažeidžiame, lendame į jų lėšas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Prašau pasakyti, kada jūs galvojate parengti naują įstatymą ir nuo kada jis įsigalios?

PIRMININKAS. Ar tai turi ką nors bendro?

S.PEČELIŪNAS. Turi labai daug bendro. Čia parašyta, kad šitas nutari­mas įsigalios nuo liepos 30 dienos. Jeigu žadate iki atostogų pristatyti ir priimti, tai netenka prasmės šitas nutarimas.

A.ŠIMĖNAS. Pajamų garantijų įstatymo projektas tikrai neįsigalios, manau, iki Naujųjų metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuo­ti. Trys balsavimo variantai, kiekvienas už arba prieš, tai yra jie visi savaran­kiški. Už Vyriausybės pasiūlymą, už... Prašau išklausyti, gerbiamieji deputa­tai! Už Vyriausybės pasiūlymą, už komisijos pasiūlymą, jeigu negauna balsų daugumos abu, klausimas automatiškai atidedamas. Ir antrasis balsavimas ­dėl konkrečios sumos: 15 rublių arba, kaip siūlė deputatas G.Vagnorius, 25 rublių. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, ar jūs turite pastabų?

J.PANGONIS. Labai lengvai mes čia diskutuojame, o nežinia, ar tos įmonės turės pinigų mokėti po tuos 25 rublius.

A.ŠIMĖNAS. Ligi šiol jos mokėjo. Jeigu mes neįvesime pakeitimo, jos mokės daugiau negu iki šiol mokėjo.

PIRMININKAS. Deputate E.Petrovai, jūs dėl balsavimo motyvų? Prašom.

E.PETROVAS. Aš dėl balsavimo motyvų štai kuria prasme. Man labai patinka ir pritarčiau, sakysim, G.Vagnoriaus siūlymui, bet tada man lieka neaišku, lyg mes moteris diferencijuojame.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate E.Petrovai, man labai gaila, bet deputatas P.Giniotas jau išeina ir mes nieko šiandien negalėsime priimti, jeigu neapsispręsime dabar nieko nedaryti. Prašom.

E.PETROVAS. Nes čia praktiškai neapima visų Respublikos moterų.

PIRMININKAS. Mes apie tai jau kalbėjome, svarstydami šitą dalyką, ger­biamasis deputate E.Petrovai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Vyriausy­bės pateiktą projektą, prašom pakelti mandatus. Skirtumas Vyriausybės projekte nuo komisijos tas, kad Vyriausybė siūlo mokėti po 15 rublių per metus, o komisija per visą atostogų laiką. Kas už Vyriausybės pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 63.

PIRMININKAS. Turbūt susilaikiusių neverta skaičiuoti, nes yra kitas va­riantas. Aišku, kad šis nepraėjo. Kas už komisijos pateiktą variantą, nenus­tatant dar sumos 15 ar 25 rubliai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Ačiū, priimta. Aš primenu, kad autoriai priėmė deputato G.Vagnoriaus pastabą dėl galiojimo iki sausio 1 dienos ir dėl pinigų sumos 15 ir 25 rubliai, kaip deputatas G.Vagnorius sakė. Kadangi komisija pasiūlė 15 rublių, prašom balsuoti, kas už šį variantą? Komisija siūlė 15, deputatas G.Vagnorius pasiūlė 25. Už 15 rublių, už komisijos pateiktą variantą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas deputato G.Vagnoriaus variantas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 65.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Prašom priimti visą nutarimą. Kas už visą nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Šimėnas turėjo šiandien pristatyti dar vieną klausimą, tai gal mes jam iš karto ir leisime, kol dar pertrauka neprasi­dėjo. Prašom. Vieną minutėlę, deputatas V.Pikturna nori pastabą pasakyti.

V.PIKTURNA. Man neaiški ta suma - 25 rubliai. Per porą minučių paaiškėjo, kad mes galime vietoj 15 padaryti 25 rublius. Įdomu, kodėl negalime įrašyti didesnės sumos?

A.ŠIMĖNAS. Galiu paaiškinti. Ši suma yra mažesnė negu šiuo metu įmonės moka ir tuo pačiu tam tikru laipsniu tenkinamas jų interesas, nes jos turės mokėti mažiau negu iki šiol mokėjo.

V.PIKTURNA. Aš supratau, bet galbūt buvo didesnis interesas patenkinti visas moteris?

A.ŠIMĖNAS. Patenkinti visas moteris labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Prašom pristatyti klausimą dėl 24 dienų atostogų truk­mės.

A.Šimėno pranešimas apie įstatymo dėl darbininkams ir tarnautojams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmės 

 

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Tarybai svarstyti pateikiamas įstatymo dėl darbininkams ir tarnautojams suteikiamų kasmetinių atostogų truk­mės projektas. Jo parengimą sąlygoja tai, kad tam tikra dirbančiųjų katego­rija, paprastai dirbantys žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį, tačiau labai reikalingą visuomenei darbą, pavyzdžiui, medicinos seselės ir taip toliau, santykinai socialiai yra nuskriausta, nes turi teisę gauti tik minimalias 15 darbo dienų atostogas, kurios yra numatytos Darbo įstatymų kodekso 77 straipsniu. Kai tuo tarpu valdymo personalui bei aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams įstatymu numatytos papildomos ir pailgintos atostogos.

Siūlomas nutarimo projektas deputatams yra pateiktas. Jo pagrindiniai charakteringi akcentai yra šie: pirma, atostogų skaičiavimas darbo dienomis, sudarantis didžiulę painiavą šiame įstatyme pakeičiamas kalendorinėmis dienomis, kuris taikomas visame pasaulyje. Tai yra atostogos ir visi jų prie­dai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis. Antra, nustatoma minimali, ne mažesnė 21 kalendorinės dienos atostogų trukmė, atitinkanti tarptautinės konvencijos reikalavimus. Reikia pažymėti, kad ši trukmė didesnė negu Japonijoje, Italijoje arba Vokietijoje. Trečia, įvedama maksimali atostogų trukmė sumuojant pagrindines ir papildomas atostogas iki 28 darbo dienų. Tai padaryta tam, kad administracijos personalo, kurio šiuo metu atostogos skaičiuojamos pagal formulę 12 darbo dienų plius 12 darbo dienų už neter­minuotą darbo dieną, iš viso 24 dienos. Tai sudaro 28 kalendorines darbo dienas. Jeigu mes neįvestume šito apribojimo, tai jie sumuotų prie 21 darbo dienos 12 darbo dienų ir gautų jau per 30. Ketvirta, pailgintų atostogų normos ir normatyvai paliekamos galiojančios, nekeičiamos. Vienintelis skirtumas, kad jos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Penkta, atosto­gų apmokėjimo tvarka išlieka ta pati, tai yra remiantis paskutiniųjų metų vidutiniu darbo užmokesčiu apskaičiuojamas vidutinis vienos atostogų die­nos apmokėjimas ir dauginamas iš atostogų trukmės. Įstatymas įsigalioja nuo liepos 30 dienos. Taip rekomenduojama.

Reikia panagrinėti argumentus - už ir prieš įstatymo priėmimą. Gauta nemažai atsiliepimų. Pirmiausia iš Finansų ministerijos. Galima labai gerai suprasti gerbiamąjį R.Sikorskį, kuris turi taupiai naudoti biudžeto lėšas, todėl jo pateiktuose skaičiavimuose gal tyčia, gal netyčia yra šiek tiek klaidų, kurios gerokai padidina biudžeto lėšų apimtis užtikrinant šias atostogas. Manau, kad tai netyčia. Gautas atsakymas ir iš Socialinių reikalų ministeri­jos. Šiandien mes galutinai suderinome su ministru A.Dobravolsku, kad tokiai redakcijai, kokia yra mūsų pateikta, jis pritaria, neturi pretenzijų ir todėl šiame svarstyme nedalyvauja.

Dabar dėl biudžeto lėšų. Kiek pareikalautų šitos atostogos biudžeto lėšų? Tai visų pirma paliestų tik negamybinę sferą. Negamybinėje sferoje šuo metu dirba daugiau kaip 503 tūkstančiai dirbančiųjų. Iš jų ne mažiau kaip 50 procentų kvalifikuoti, kurie jau šiuo metu turi 28 dienas atostogų, kurioms nustatytas šis limitas. Tokiu būdu tai paliestų tik 250 tūkstančių žmonių. Reikia manyti, kad iki liepos 30 dienos ne mažiau kaip 50 procentų dirban­čiųjų atostogavo. Tokiu būdu tai paliestų tik 150 tūkstančių žmonių. Tų žmonių, kurie gauna tas atostogas, atlyginimas yra gerokai mažesnis už vidutinį darbo užmokestį, kurį nurodo finansų ministras - 240 rublių. Mūsų nuomone, ši kategorija paliestų personalą, kuris gauna 180 rublių atlygini­mą, tai yra vienai dienai reikėtų ne aštuonių rublių, o tik 6 rublių. Atlikus nesudėtingus skaičiavimus, gauname, kad biudžeto lėšų reikėtų ne daugiau kaip 5,5 milijonų rublių. Tai nėra labai didelė suma, turint omenyje, kad liaudies ūkiui finansuoti šiuo metu skiriama 2,7 milijardo rublių, o sockultū­rinėms priemonėms - 869 milijonų rublių. Tai sudarytų gerokai mažiau negu 0,2 procento, kurį reikėtų perpaskirstyti biudžete. Taigi lėšų suma tikrai nėra labai didelė.

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš norėčiau patikslinti. Ar įvertinta jūsų skaičiavimuose tai, kad pusė metų jau praėjo ir dalis žmonių atostogavo?

A.ŠIMĖNAS. Taip, įvertinta. Čia įvertinamos biudžeto lėšos. Dabar rim­tos pretenzijos pateiktos todėl, kad padidėjus atostogoms, sumažės darbo trukmė ir sumažės produkcijos gamyba. Turbūt visiems ekonomistams aišku, kad darbo jėgos trūkumas yra santykinis, kuris paaiškėja tik ketvirčio arba mėnesio pabaigoje, o mėnesio pradžioje yra mažesnis. Praktiškai yra perteklius, tai yra neracionalus išteklių naudojimas ir, šiek tiek ritmingiau suorganizavus gamybos procesą, šio trūkumo tikrai nesijaustų. Tuo labiau kad turimais duomenimis šiuo metu vidutinė atostogų trukmė vidutiniškai Respublikoje sudaro 21,6 darbo dienos arba 24,6 kalendorinės dienos. Tuo tarpu mes įvedame minimumą - 21 ir šitas didesnis skirtumas gaunamas todėl, kad būtent gamybinėje sferoje suteikia didesnes atostogas, naudoda­mosi įmonėms suteikta teise kolektyvinėse sutartyse numatyti didesnes negu minimalios atostogos. Daugelis įmonių tai daro ir tuo naudojasi. Mes šiuo metu tik įvedame minimalią garantiją visoje Respublikoje, kad tai visus liestų.

Argumentas prieš dar yra ir tas, kad dirbantieji, kurie šiais metais jau yra gavę atostogų arba atostogaus nustatyta data, liks lyg ir socialiai nuskriausti ir pareikalaus kažkokios kompensacijos. Taip, šitas argumentas yra praktiškai neatremiamas ta prasme, kad mes nesiūlome kompensacijos visiems gyventojams. Bet juk mes nekalti, kad kovo 11-oji įvyko būtent kovo 11-ąją, o ne praėjusių metų lapkričio 11-ąją. Mes negalėjome anksčiau viso šito padaryti, todėl įstatyme kompensacijų nenumatoma. O argumentu už yra tai, kad mes šiek tiek palengvinsime labiausiai socialiai nuskriaustų žmonių kategoriją, pagerinsime jų padėtį ir praktiškai atsidursime prie pirmaujan­čių šalių šioje srityje pagal atostogaujančius.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo nutarimu atostogų problema lieka iki galo neišspręsta. Šiuo metu esanti tvarka labai sudėtinga ir nepag­rįstai supainiota. Pavyzdžiui, minimumas pagal 77 straipsnį yra 15 darbo dienų, tačiau, kai skaičiuojamos atostogos, pridedamas priedas ne prie 15 kaip minimumo, bet prie kažkada egzistavusių 12 dienų, kurios įstatymu lyg ir panaikintos.

Aš noriu akcentuoti tai, kad ten yra tokia painiava, kad kur kas papras­čiau parengti naują įstatymą negu padaryti kažkokį pakeitimą, nesugriau­nant to kortų namelio, nes tai ir apmokėjimo sistema, ir tvarka, ir įvairiausi priedai. Todėl reikia informuoti, kad rengiamas atostogų įstatymo projek­tas, kurį mes svarstysime parlamente. Jis įeina į darbo įstatymų komplektą. Rengiamas naujas atostogų įstatymas pakeis egzistuojančią tvarką, tačiau tai, ką mes čia siūlome šiandien, manau, neprieštaraus naujajam atostogų įstatymui. Tai, kad skaičiuosime atostogas kalendorinėmis dienomis, tai, kad minimumas bus 21 diena, tai yra žingsnis prie šio įstatymo. Ir šį pakeiti­mą reikia vertinti kaip laikiną priemonę pereinamuoju laikotarpiu, kol iš esmės bus viskas peržiūrėta, kol bus parengtas rimtas įstatymas.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Ar jau baigė pranešėjas? Prašom klausti.

Č.JURŠĖNAS. Ar pranešėjas galėtų palyginti pirmaujančias ar pirmau­siančias atostogų srityje šalis ekonominio potencialo atžvilgiu, ekonominių galimybių atžvilgiu. Ar jos sulyginamos?

A.ŠIMĖNAS. Pirmaujančios šalys atostogų srityje? Čia reikia skirti du dalykus. Yra nustatyti valstybių minimumai ir toliau kolektyvinėse sutartyse, kurios labai praktikuojamos užsienio praktikoje, prie šių minimumų jie atitinkamai didinami. Ir labai diferencijuotos tos atostogos susidaro. Tačiau atostogų minimumo požiūriu mes tikrai būsime bent jau virš vidutinių. Šia prasme gal mes ir ne visai taip darome, tačiau reikia suprasti ir norą tų, kuris socialiai yra labiausiai nuskriaustas sluoksnis. Teisingai, tada mes ribą viršutinę ir uždedame tam, kad nepadidėtų atostogos tiems, kas jų dabar daug turi.

PIRMININKAS. Ar deputatas M.Stakvilevičius nori paklausti?

M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad tą reikia atidėti kitai savaitei, kai bus daugiau kaip 89 deputatai.

PIRMININKAS. Prašom deputatę M.Gerdaitytę.

M.GERDAITYTĖ. Galima paklausti? Gydymo įstaigose medicinos sese­rys štai jau antrus metus turi 24 darbo dienas kasmetinių atostogų, bet didelė problema yra virėjoms, jų padėjėjoms. Jos gaudavo 18 darbo dienų kasmeti­nių atostogų, o dabar lyg ir 21 kalendorinė darbo diena.

A.ŠIMĖNAS. Aš paaiškinsiu. Žinome, kad prie pagrindinių atostogų eg­zistuoja priedai: už ištarnautus metus iki trijų dienų, už kenksmingas darbo sąlygas iki 36 dienų, už nenormuotą darbo dieną iki 12 dienų, motinoms, auginančioms vaikus, priklauso papildomos atostogos, be to, ir pailgintos atostogos. Visos šitos dienos sumuojamos prie minimumo. Taigi sumavimo tvarka pasilieka, tai yra jūsų seselės, turėdamos 18 dienų minimumą, įvertinant tai, kad trys dienos priklauso už darbo stažą ir tuo pačiu turėjo 21, tai dabar joms prie 21 dienos dar pridės tris dienas už darbo stažą ir bus 24 darbo dienos.

M.GERDAITYTĖ. Medicinos seserys ir jaunos specialistės iš karto gauna 24 darbo dienas.

A.ŠIMĖNAS. Šiuo metu šiuo įstatymu pakeliamas minimumas, kuris tam tikras socialines grupes ir sluoksnius tikrai pasieks, ir jis yra reikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau klausimų yra? Prašau deputatą P. Vara­nauską.

P.VARANAUSKAS. Man nelabai aiški pirmojo punkto redakcija. Čia su­sidaro lyg ir prieštaravimai. Bendra atostogų trukmė negali viršyti 28 kalen­dorinių dienų ir čia pat suma negali viršyti 54 kalendorinių dienų.

A.ŠIMĖNAS. Tuoj paaiškinsiu. Šita suma liečia, kada sumuojamos pag­rindinės ir papildomos atostogos už nenormuotą darbo dieną. Tada šita suma negali viršyti 28, o bendra suma, kuri liečia dėstytojus ir taip toliau, tai ten ne už nenormuotą darbo dieną, o tai yra prailgintos atostogos.

P.VARANAUSKAS. Ar jūs nenorėtumėte taip suredaguoti, kad tokių klausimų nekiltų? Jeigu deputatui kilo, tai bet kuriam kitam žmogui taip pat kils.

A.ŠIMĖNAS. Čia redakciją turbūt galima pažiūrėti, bet aš turiu pasakyti, kad tai rengė kvalifikuoti specialistai.

PIRMININKAS. Prašau deputatą A.K.Leščinską.

A.K.LEŠČINSKAS. Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad mes truputį per lengvai tas biudžeto lėšas dalinam? Iš tikrųjų neturėda­mi nei mokesčių įstatymo, nejausdami nei tendencijų biudžeto lėšų ir išlaidų. Kaip jums vis dėlto šitas klausimas atrodo? Bendros koncepcijos neturi­me, o pradedame dalybas kažko, nežinodami, kas tas kažkas bus.

A.ŠIMĖNAS. Aš jums pritariu, aš kalbėjau su gerbiamuoju ministru R.Si­korskiu, mes ilgai diskutavome, kalbėjau su Vyriausybe. Lėšų klausimas yra Vyriausybės kompetencija ir be jų žinios mes liesti biudžeto neturime teisės. Tačiau jeigu kategoriško prieštaravimo iš jų negavome, jie preliminariai žino, ir jeigu Vyriausybė nekelia skandalo šiuo klausimu, tai gal nevertėtų ir mums skandalą kelti?

A.K.LEŠČINSKAS. Atsiprašau, ar galiu aš dar paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš norėčiau vis dėlto išgirsti Biudžeto komisijos pir­mininko nuomonę.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės, juk niekas nesiruošia balsuoti neišk­lausius visų suinteresuotų. Prašau deputatą J.Pangonį.

J.PANGONIS. Man atrodo, kad reikėtų palikti minimumą 24 kalendori­nes dienas, kad būtų tam tikras poveikis, nes 21 praktiškai beveik nieko nekeičia.

A.ŠIMĖNAS. Matote, kokios skirtingos nuomonės. Vieni tvirtina, kad mes jų per daug davėme, antri, kad per mažai.

PIRMININKAS. Ar dar klausimų kas nors turite?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš taip pat pritarčiau.

PIRMININKAS. Prašom dabar klausti - nepritarinėti, nesiginčyti, nesiū­lyti, o tik klausti, jeigu turite klausimų. Klausimų nėra. Ačiū. Pertrauka iki 17 val. Turiu vilties, kad bus galima balsuoti, nes kol kas tokia viltis nėra prapuolusi, gerbiamieji deputatai, ir jūs tokios vilties nepraraskite.

 

                                               Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti. Turiu vilties, kad dar bus galima balsuoti, tačiau atostogų klausimu tikrai yra norinčių pasisa­kyti, manau, kad mes galėtume aptarti šį klausimą ir tada spręsti. Prašom pasisakyti, kas nori kalbėti. Deputatas V.Terleckas jau yra užsirašęs, todėl kviečiu jį į tribūną. O gal vis dėlto, aš labai atsiprašau, ar deputatas V.Ter­leckas kalbės savo vardu, ar gali kalbėti Biudžeto komisijos vardu? Kadangi buvo toks prašymas, gal deputatui A.Rudžiui suteiksime žodį pirmajam. Prašom - deputatas A.Rudys, Biudžeto komisijos pirmininkas.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aš jums atvirai pasakysiu, aš nepasiruo­šęs šnekėti šiuo klausimu, ir tas gerbiamojo A.K.Leščinsko klausimas tiesiai į kaktą verčia mane pareikšti keletą bendresnio pobūdžio pastabų. Kai aš išeinu į šitą tribūną ir pradedu kalbėti apie mokesčius ir kai paaiškėja, kad reikės imti šiek tiek daugiau mokesčių negu imama dabar, tai aš suprantu, kad nuotaika yra nekokia. Kada mes kalbame apie mokesčius, tuoj iš karto atsistoja žmonės ir pareiškia, sakykim, kad šitiems reikia teikti lengvatas, iš šitų visai nereikia imti. Neapmokestinimo minimumą nuo 100 rublių pakelti iki 120 mažiausiai, pateikia visokių kitokių pasiūlymų. Visi mes geri, ir, matyt, geriausias iš mūsų bus tas, kuris išeis į tribūną ir pasakys: gerbiamieji, kodėl mes pridedame ne 15, o 25, gal kokius 75 rublius pridėkim? Arba gerbiamojo V.Baldišio pastaba, kai jis pasakė - klausykite, o gal skiriame pašalpas po 300 tūkstančių kiekvienam Lietuvos gyventojui? Aišku, aš čia naudoju metodą privedimo prie absurdo, bet kada pagal planą šiandien turėjau ateiti jums pasiūlyti mokesčio įstatymą, žemės mokesčio įstatymą, pagal kurį Žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad žemės ūkio įmonės turės mokėti apie 180-190 milijonų rublių papildomai, tai aš esu beveik įsitikinęs, kad kils audra ir bus pasakyta - ką jūs, ką jūs. Bet tada atsargiau elkimės ir su tokiais dalykais, kuriuos mes šiandien svarstome.

Iš viso reglamento projekte, prie kurio, aš tikiuosi, anksčiau ar vėliau prieisime, įrašyta tokia nuostata, kad kiekvienas deputatas arba komisija, siūlanti bet kokį biudžeto išlaidų padidinimą, turi būtinai nurodyti šaltinį, iš kurio tai atliks. Todėl kiekvienas, išėjęs į tribūną, pasakys - žinote ką, gerbiamieji, mes turime tiek ir tiek, tokių ir tokių žmonių, kuriems reikalin­ga tokia ir tokia pagalba. Tai sudarys 18 milijonų. Tai štai šita suma - 18 milijonų sumažinkime asignavimus sveikatos apsaugai arba asignavimus švieti­mui, arba asignavimus Aukščiausiajai Tarybai išlaikyti. Va, kada atsistos ir pasakys šitaip žmogus, mes žinosim - darbas eina normaliai. Tačiau kada atsis­toja tribūnoje arba Prezidiume sprendžia taip, kad įkurkime tokį ir tokį padali­nį, kuriam skirkime 560 milijonų (360 milijonų darbo užmokesčio), ir finansuoti šitą turi Vyriausybė, o Vyriausybė turi sugriuvusį biudžetą (atsiprašau, šimtai tūkstančių, bet tai nekeičia principo) ir ji pati nežino, koks jis yra. Juo labiau Biudžeto komisijos pirmininkas nežino, į kokias pajamas šiuo metu mes galime orientuotis. Jūs visi puikiai suprantate tas priežastis, kodėl yra tokia situacija. Taigi mes dabar laisvai galime kam norime ir kiek norime paskirti ir be didelės atsakomybės. Viens du nubalsavom, pritarėm, mes geri. Tuo žodžiu "geri" ir norėčiau baigti savo pasisakymą. Aš neturiu savo nuomonės dėl šito projekto, kadangi aš nežinau, kuo tai realiai pavirs, nes Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija nepateikė Biudžeto komisijai tikslaus apskai­čiavimo. Buvo pridėti kažkokie popierėliai, kurie davė skirtingus rezultatus, o pati Biudžeto komisija tikrai neatliks šitų dalykų. Todėl būtų labai geras, sakykim, protokolinis nutarimas arba garbingas susitarimas, kad visi tie projektai, kurie liečia asignavimus, būtų pateikiami Biudžeto komisijai ver­tinti su preliminariniu rezultatu - kiek tai kainuos? Va, dėl to aš asmeniš­kai...

PIRMININKAS. Prašau atsakyti į klausimą, suprantant jūsų jausmus šiuo reikalu, ar Biudžeto komisija galėtų pasakyti, kada ji galėtų pateikti savo oficialią išvadą ir ko jai tam reikėtų?

A.RUDYS. Man atrodo, oficialią išvadą mes galėtume pateikti pirmadienį po pietų. Tam, aišku, reikalinga komisijos pažyma apie tai, kokį jie numato pasikeitimą, be to, turi būti uždėtos finansų ir socialinių reikalų ministrų vizos, aiškinamieji raštai ir šitų dokumentų pagrindu mes galėsime priimti kažkokį sprendimą. Tai štai yra tas minimumas, kurio mums reikia.

PIRMININKAS. Deputatas A.K.Leščinskas nori paklausti.

A.K.LEŠČINSKAS. Taip. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, jūs be reikalo sutinkate su tokiu mūsų posėdžio pirmininko pasiūlymu. Mano sup­ratimu, pradėti nuo atskiro ir eiti prie bendro mums neišeina, jūs vis tiek nebūsite paskaičiavę pajamų biudžeto. Nežinote, kuo perspektyvoje taps tie daliniai mūsų paskaičiavimai, mokėjimai. Aš siūlyčiau nesutikti taip lengvai su tokiais dalykais.

A.RUDYS. Supraskite tokį dalyką, kad kalbama apie šių metų biudžetą, ir tie dalykai, kuriuos aš siūlau iš tribūnos, tai yra mokesčių pakeitimai, aš orientuojuosi, kad jie bus ne ryt, ne poryt, bet bus nuo kitų metų pradžios, vadinasi, tai jau yra kito biudžeto reikalas. O šiuo požiūriu, man atrodo, užteks, jeigu Finansų ministerija, atstovaudama Vyriausybei, pasakys, kad taip gerai, aš tada pagalvosiu, kadangi jie geriau žino tikrąją biudžeto padėtį.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį A.Rudį. Ar jūsų šita kritika Socialinių reikalų komisijos atžvilgiu liečia ir pašalpų motinoms, auginan­čioms vaikus, klausimą ir atostogų klausimą, ar kurį nors vieną iš tų dviejų pasiūlymų?

A.RUDYS. Aš dabar kalbu konkrečiai apie atostogas. Ir vėl mes žengėme žingsnį nepaskaičiavę, ką tai duos. Juk buvo pateiktas projektas su 15, o ne su 25 rublių pašalpa.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau paklausti, ar atsilieps biudžetui, jeigu mes nubalsavome ne 15, o 25? Juk tai neatsiliepia valstybės biudžetui.

A.RUDYS. Bet ar galima priimti tokius pasiūlymus iš karto? Per vieną minutę ėmėme ir nusprendėme. Tai kodėl ne 35, kodėl ne 40 ar 45 rubliai? Padarykime, kad gerai būtų žmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kalbėkime apie konkretų projektą. Prašau deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Norėčiau paklausti, ar jums žinoma, ar jūsų Biudžeto komisija svarstė tuos papildomus 9 milijonus rublių, kuriuos dabar skiria Vyriausybė aparato išlaikymui dėl to, kad padidėja valdymo struktūra? Ar jūs svarstėte, ar informavote mus?

PIRMININKAS. Prašau laikytis svarstomo klausimo esmės.

A.RUDYS. Tai man atsakyti ar neatsakyti?

PIRMININKAS. Jūsų valia.

A.RUDYS. Tai aš atsakysiu. Mums pranešė tuos duomenis ir jie rodo, kad į šiems metams numatytus asignavimus Vyriausybė sutelpa.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame, gerbiamasis A.Rudy. Prašau deputatą V.Terlecką. Deputatas A.Šimėnas paskui, manau, atsakys į visas pastabas.

V.TERLECKAS. Gerbiamieji deputatai! Išėjau šnekėti, neturėdamas vil­ties, kad mano kalbėjimas turės kokį nors poveikį ir rezonansą. Ir vis dėlto. Jau ne pirma savaitė mūsų parlamentas finansiškai aristokratiškas. Milijo­nai ir į dešinę, ir į kairę, be jokio pagrindimo, iš tikrųjų, kur tų milijonų pajamos. Kritikuojame Tarybų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, jos veiklą, bet, jeigu prisiminsime, tai ten tokius įstatymus svarstant arba Ministras Pirmininkas, arba finansų ministras pateikia pajamų šaltinį. Ar mes šiandien girdėjome, kokie yra pajamų šaltiniai? Ar parlamente vyko normali diskusi­ja, kokia vyksta, tarkime, Vakaruose? Vyriausybes priverčia atsistatydinti. Dėl kiekvienos kapeikos yra diskutuojama, svarstoma. Aš pasisakau iš karto prieš atostogų ilginimą ir suprantu, kad politiškai neatsargiai elgiuosi, pra­randu politinius taškus, bet aš savo rinkiminėje kampanijoje nedaviau tokių pažadų, kaip iš pasakos lydekai paliepus.

Čia buvo džiūgaujama, net pasisakoma, kad mes priartėsime prie išsivys­čiusių pasaulio valstybių, o kai kurias ir pralenksime. Taip, Olandijoje atos­togų trukmė yra 36,5 darbo dienos. Tada paimkime ir padarykime 40. Ir pirmausime. Suomijoje - 33 darbo dienos, Italijoje - 31, VFR - 30, daugely­je kitų 20-22,5 darbo dienų. Ką rodo šitie skaičiai? Jie parodo, kokiomis ekonominėmis sąlygomis gali būti pailgintos atostogos ir tai turėtų būti mūsų veiksmų kriterijus. Elgiamės kaip ekonomistai romantikai. Po tokios ekonominės blokados, prie finansinės apokalipsės mes ilginame atostogas. Jau šįmet darbininkai, tarnautojai, atrodo, paatostogavo kaip niekada. Ir ar dabar svarbiausias momentas keliant mūsų žmonių gerovę yra būtent atos­togų pailginimas? Tai jeigu atsileido blokados gniaužtai, reikia mobilizuoti, kad būtų gaminamos prekės, kad gerėtų parduotuvių aprūpinimas, o dabar tas atostogų pailginimas, ką jis duos? Turės daugiau laiko stovėti parduotu­vėse, eilėse? Tik tuo tikslu? Čia jau gerbiamasis Biudžeto komisijos pirmi­ninkas sakė, kad prireiks sumažinti asignavimus ar švietimui, ar mokslui ir kultūrai, ar sveikatos apsaugai. Vadinasi, mes iš vienos pusės pridėsime darbininkams, o šeimos biudžeto balansas pablogės. Pablogės įvairiausiomis prasmėmis - ir kad prekių bus mažiau, ir kad bus mažiau gauta įplaukų į biudžetą ir panašiai. Tai ekonomiškai ir politiškai ar tikslinga šituo momen­tu atostogas ilginti? Įsitikinęs, kad ne. Jeigu trumpai, politiškai išmintinga, vadinasi, dabar mes va kokie, į jūsų, darbininkų, interesus atsižvelgiame. Bet viskas išlįs po dviejų trijų mėnesių, kai pasirodys, kad mes priėmėme netei­singą sprendimą todėl, kad iš tikrųjų finansinė krizė, krachas. Ir tada paaiš­kės mūsų sprendimų išmintingumas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, pabandysiu atsakyti į pastabas. Rim­čiausia pastaba buvo ta, kad nepateikiau skaičiavimų. Kiek tai kainuos tie­siogiai biudžetui, aš tikrai pateikiau. Aš gi sakiau skaičius ir sakiau, kad kainuos pagal paskaičiavimus, kuriuos aš čia turiu, galbūt daugiau ar mažiau 5,4 milijono rublių. Kada kalbėjausi su socialinių reikalų ministru, jis pas­kaičiavo, kad per metus išeis 18 milijonų. Aišku, neatitikimas yra, bet skai­čiavimai buvo atlikti. Ir aš juos pateikiau ir pabrėžiau, kad tai sudarytų mažiau negu 0,2 procento visų finansavimo lėšų. Aš atkreipiau dėmesį, kad dėl to buvo informuotas finansų ministras, jis prieštaravo ir mes sumažino­me. Buvo projekte 24, sumažinome iki 21. Norėčiau dar atkreipti dėmesį į tai, kad padidiname trimis kalendorinėmis dienomis, tai nebūtinai darbo dienomis. Jeigu įeis, sakykim, sekmadienis, nieko tas nekeičia. Jeigu šiuo metu realiai paskaičiuotume, tikrai ne tiek daug mes padidiname atostogų.

Dabar norėčiau apibendrintai į vieną momentą atkreipti dėmesį. Mes svarstysime ir kitus socialinius įstatymus ir bus labai sudėtinga - norėsime pasirodyti iš vienos pusės geri, iš kitos pusės - taupūs. Ir visada sugebėsime rasti argumentų ir vienai, ir kitai pusei, kas buvo šiandien vaizdžiai pade­monstruota. Aš nė kiek neabejoju, kad išėję į tribūną kiti deputatai pateiks daugybę argumentų, kad per mažai mes remiame, o kas saugo pinigus ­sakys, per daug duodame. Čia natūrali kova, tai tik privers likusius deputa­tus apsispręsti. Mano asmenine nuomone, gal truputį ir ankstokai mes šito klausimo ėmėmės, tačiau, kaip teisingai buvo pastebėta, gal daugiau tai turi politinę reikšmę ta prasme, kad Tarybų Sąjungoje jau yra 21 diena, ir žinant, kad mūsų darbininkija yra labai emocinga, gal ir reikėjo tai daryti. Ir šiandien tik pirmasis bandymas buvo. Lygiai tokia pati kova bus ir dėl pajamų mokesčio, ir dėl socialinių garantijų. Mes sieksime kuo daugiau, vadinasi, Vyriausybė mus stabdys. Tai natūralu. Manau, kad į klausimus atsakiau, nes labai argumentuotai kalbėjo gerbiamasis A.Rudys. Ačiū, aš tiek. Jei norite kas paklausti, prašom.

PIRMININKAS. Deputatas A.K.Leščinskas dar nori jūsų paklausti.

A.K.LEŠČINSKAS. Ar galima repliką?

PIRMININKAS. Galima, jeigu klausimų neliko.

A.ŠIMĖNAS. Sekundę, aš dar noriu pasakyti, kad buvo teisinga pastaba dėl šitų atostogų maksimumo. Mes priimame tą pastabą ir pataisysime.

PIRMININKAS. Ką, deputate A.Šimėnai, galėtumėte pasiūlyti - priimti?

A.ŠIMĖNAS. Aš pristačiau tam, kad priimtume.

PIRMININKAS. Prašau deputatą A.K.Leščinską.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš gerbiamajam pranešėjui A.Šimėnui noriu pasaky­ti, kad...

PIRMININKAS. Jau deputatui A.Šimėnui nebereikia tribūnoje būti?

A.K.LEŠČINSKAS. Gal nereikia. Mes vis dėlto einame rinkos ekonomi­kos linkme, taip? O rinkos ekonomikos atributas yra kietas biudžetas, o ne minkštas biudžetinis finansavimas ir brangūs pinigai. Jeigu mes iš vienos pusės deklaruojame rinką, tai būkime nuoseklūs iki galo, gerbiamasis A.Ši­mėnai.

A.ŠIMĖNAS. Ačiū. Dar kartą buvo pademonstruota, kad argumentų mes rasime bet kurioje situacijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi dabar vis tiek negalime balsuoti, be to, yra ir problemų, aš prašyčiau vis dėlto Biudžeto komisiją, kad ji parengtų savo išvadas, remiantis tuo, ką dabar pasakė deputatas A. Šimėnas. Geriausia tai būtų padaryti ateinančiam antradieniui. Aš manau, argumentų išsakyta daug ir, pataisius projektą, pasitarus, būtų galima vie­naip ar kitaip balsuoti. Prašau deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Aš taip pat siūlyčiau, kad prie tokių įstatymų projektų būtų nurodomi lėšų šaltiniai. Šiuo atveju lėšų šaltiniai galėtų būti trys: pirmasis - padidinti valstybinio socialinio draudimo mokestį trimis keturiais punktais, antrasis - atsisakius mokesčių, biudžetas turės skirti lėšų tam rei­kalui, ir trečiasis šaltinis - sumažinus išlaidas valdymo aparatui. Aš pasisa­kau už tai, kad būtų ne 21, o 24 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau deputatą A.Ši­mėną nustatyti laiką, kada būtų galima, geriausia - pirmadienį po pietų suinteresuotiems asmenims komisijai pateikti savo pastabas ir pabandyti jas ginti. Vieną minutėlę, paprašysime deputatą A.Šimėną atsakyti, tada jums žodis.

A.ŠIMĖNAS. Visus suinteresuotus prašome kreiptis pirmadienį, aš tikrai būsiu darbe nuo 8 valandos ryto iki vakaro.

PIRMININKAS. Ar jūs nepaskirsite specialaus laiko?

A.ŠIMĖNAS. Specialų laiką šią minutę man labai sunku pasakyti, gal aš skelbimą pakabinsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Aš nieko specialaus nepasiūlysiu, tačiau noriu priminti vieno kalbėjusiojo pasiūlymą, kad šio projekto ir kitų analogiškų ekspertizę arba analizę atliktų ne, kaip čia buvo sakyta, suinteresuoti ar pernelyg emo­cingai nusiteikę deputatai, ko aš nedrįsčiau pagalvoti, bet vis dėlto turime Finansų ministeriją, kol kas ji labai netoli nuo mūsų. Specialių kažkokių ėjimų čia nereikia, taigi siūlau arba primenu jau nuskambėjusį pasiūlymą atlikti projektų analizę, o ne ekspertizę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.V.Rupeika, kada aš prašiau pa­teikti Biudžeto komisijos išvadas, tai aš įsivaizduoju, kad be to jos neįmanomos, todėl mes negalima nustatyti tikro laiko, kada galėsime grįžti prie to įstatymo.

B.V.RUPEIKA. Aš suprantu.

PIRMININKAS. Ir aš suprantu, gerbiamasis deputate B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Bet aš girdėjau komisijos pirmininko pasisakymą.

PIRMININKAS. Tai yra viena dalis.

B.V.RUPEIKA. O jūs turbūt neišklausėte.

PIRMININKAS. Ne, aš išklausiau iki galo, nes prieš tai buvo paprašyta, kad Biudžeto komisija pateiktų išvadas. Be Finansų ministerijos teikimo jie šitų išvadų pateikti negalės. Teisingai aš supratau? Taigi jūsų pasiūlymas jau įtrauktas automatiškai į priimtų pasiūlymų sąrašą.

B.V.RUPEIKA. Mane nuramino jūsų šypsena. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mane taip pat. Prašau deputatą Č.V.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ar galima repliką? Čia išryškėjo tam tikras ryšio nebuvimas tarp dviejų komisijų. Biudžeto komisija rengia įstatymus dėl mokesčių, tai yra dėl biudžeto pajamų būdų ir struktūros, o Socialinių reika­lų komisija natūraliai atlieka savo funkcijas, tai yra rūpinasi aktualiausiais socialinės apsaugos klausimais. Mes girdėjome, kad artimiausiu metu bus pateiktas svarstyti tikrai būtinas įstatymas dėl pajamų minimumo ir mes neišvengsime socialiai būtinų problemų sprendimo artimiausiu laikotarpiu. Todėl aš siūlyčiau šioms dviems komisijoms surengti kada nors bendrą posė­dj, aptarti aktualiausių socialinių problemų reikalingumą ir tai būtų Biudže­to komisijai tam tikri argumentai, ginant mokesčių įstatymus ir biudžeto pajamų struktūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad bus įvertintas jūsų pasiūlymas. Pra­šau deputatą V.Kvietkauską.

V.KVIETKAUSKAS. Aš dėl posėdžio vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Tarkim, kad antradienį vėl bus pristatytas šitas įstatymo projektas. Dabar salėje yra apie 50 deputatų, tai antradienį, kai bus pristatytas projektas, bus kiti 50, kurie dabar nebalsuoja. Tie pradės disku­tuoti tais pačiais klausimais. Gal galima būtų nustatyti, kad tie deputatai, kurie nedalyvauja šiame svarstyme, netenka teisės diskutuoti sekančiame?

PIRMININKAS. Nustatyti mes galime, bet aš pasižadu jums tikrai papra­šyti. Ačiū. Taigi galima laikyti šį klausimą baigtu.

Gerbiamieji deputatai, iš tiesų pasiklauskime vieni kitų, ar galime dabar išklausyti deputato A.Rudžio pranešimą dėl žemės mokesčio? Bent jau tiek, ir antradienį balsuoti dėl šio įstatymo tolesnės eigos. Kokia būtų jūsų nuo­monė? Aš, žinoma, labai prašyčiau tai padaryti, bet čia jau jūsų valia. Gal ir gerai. Antradienį, gerbiamieji deputatai, aš siūlysiu jums niekuo absoliučiai neužsiimti, išskyrus reglamentą. Tai, man atrodo, iš tikrųjų sutaupytų didelę dalį mūsų tolesnio darbo laiko. Gal dirbkime tada nuo 10 valandos ryto iki 8 valandos vakaro? Gerbiamasis deputate A.Rudy, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?

A.RUDYS. Aš nežinau, man dabar būtų labai gerai, bet nėra K.Rimkaus, su kuo mes šnekėsime?

PIRMININKAS. Tai gal K.Rimkus pasisakys, jeigu norės, vėliau?

A.RUDYS. Aš esu pasiruošęs. Gal tada mes pasiūlykime protokolinį bal­savimą ir kaip nuspręsime, taip ir padarysime.

PIRMININKAS. Kas iš čia esančių deputatų mano, kad dabar reikėtų išklausyti žemės mokesčio įstatymą? Prašom pakelti mandatus. Kas pasiry­žęs dar padirbėti su žemės mokesčiu? Aš manau, neverta skaičiuoti. Ačiū. Kas prieš? Iš akies nematyti labai lygiai, pabandykime dar įvykdyti darbot­varkę. Aš nenoriu pasakyti, kad būtinai mes turime nutraukti diskusijas šiuo klausimu. Na, ką gi, mes šiandien posėdį turėtume baigti. Prašau deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. Aš siūlyčiau Biudžeto komisijai ir Agrarinės komisijos deputatams, kurie pasiruošę, dabar po posėdžio pabandyti...

PIRMININKAS. Manau, kad pasiūlymas tiesiog puikus. Gerbiamieji de­putatai, tie, kurie nori padiskutuoti ir išsiaiškinti neaiškius dalykus, labai prašau pasilikti dabar iš karto, o oficialų posėdį tuojau baigsime, tik aš pasiūlysiu kitos savaitės darbotvarkę. Žinau, kad mes jos negalime patvirtin­ti, bet paprašysiu vis dėlto parašyti oficialiuose laikraščiuose, kokia siūloma darbo tvarka, o ne pati darbotvarkė, o kaip mes siūlome dirbti. O dirbti siūlome taip: liepos 9 dieną - komisijų posėdžiai, antradienį, jeigu bus pasi­ruošta, jeigu deputatai A.Rudys ir A.Šimėnas kartu su savo komisijomis suderins požiūrius, baigsime atostogų klausimą, o visą likusią dieną užsiim­sime reglamentu. Trečiadienį nuo 15 valandos siūlomas Akcinės bendrovės įstatymo projektas, Ūkinės bendrijos įstatymo projektas ir Lietuvos Res­publikos pilietybės klausimo sprendimo tvarkos nuostatų projektas. Ir tai, ko mes šiandien nespėjome padaryti, tai yra dėl Respublikos piliečių pažy­mėjimų išdavimo ir dėl Krašto apsaugos tarnybos įstatymo. Ketvirtadienį ­visą dieną plenarinis posėdis. Lietuvos Respublikos - Tarybų Sąjungos Tai­kos sutarties pasirašymo 70-mečio paminėjimas, primenu, liepos 12 dieną. Pranešėjas - Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Bronius Kuzmickas. Lietuvos Respublikos arbitražo įstatymo projektas, Sveikatos nacionalinės koncepcijos projektas. Rajonų ir miestų teismų teisėjų papil­domi rinkimai, deputatas J.Prapiestis pranešė, kad tai neturėtų ilgai užtruk­ti.

J.PRAPIESTIS. Gali ir užtrukti. Kiek prisirinks informacijos, tiek ir tęsis.

PIRMININKAS. Kiek siūloma teisėjų?

J.PRAPIESTIS. Netoli 20.

PIRMININKAS. Ką gi, bandysim. Penktadienį siūloma pradėti 9 valandą, baigti 15 valandą.

Respublikos farmacijos įstatymas, Respublikos ekonomikos reformos programos projektas, Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektas ir Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo projektas. Aš tikiuosi, kad bus galima kai kuriuos klausimus išbraukti iš darbotvarkės, bet kol kas planuojame taip. Dėl tautybės - trečiadienį.

A.RUDYS. Aš atsiprašau, ar aš praklausiau, dėl žemės mokesčio kada bus?

PIRMININKAS. Siūloma trečiadienį.

A.RUDYS. Tai mes tada iki liepos pabaigos jo nepriimsime.

PIRMININKAS. Jūs siūlote antradienį? Gerai, nustatykime antradienį, o reglamentas palauks. Galbūt šiandien bus pasakyta daug tų minčių, kurios bus reikalingos, tada užtruks ne taip ilgai. Prašau deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Vis dėlto trečiadienį žmonės bus dar nepasiruošę. Tegul komisijos padirba.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Prapiesti, trečiadienį siūloma tik po pietų, tai - kompromisas.

J.PRAPIESTIS. Tuščias reikalas. Gali eiti į posėdžius tie, kurie nedirba komisijose. Ten, kur komisijos dirba normaliai, tai neįmanomas dalykas.

PIRMININKAS. Palikime spręsti antradienį.

J.PRAPIESTIS. Ateina ir gaudo paskui orą, visokias frazes mėto, neįsigilinę į įstatymą.

PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Informaciją aš tik turiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Rudys taip pat informaciją, o deputa­tas L.Šepetys?

L.ŠEPETYS. Ne, aš dar dėl vieno. Jau paskelbėme, kad kitą penktadienį būsime pas rinkėjus.

PIRMININKAS. Niekaip nebuvo galima to padaryti, nes prieš dvi savaites susitarėme, kad dirbame kas antrą penktadienį, taigi tas paskelbimas yra nekonstitucinis, neteisėtas ir negaliojantis.

L.ŠEPETYS. Ši nuodėmė kris ant jūsų galvos.

PIRMININKAS. Ne, ant tų, kurie paskelbė, nebūdami posėdyje ir neišgirdę mūsų susitarimo. Beje, kada mes tvirtinome šitą darbotvarkę, tai penktadienį posėdis buvo numatytas. Todėl dar kartą sakau, kad toks paskelbimas negaliojantis. Be to, jis patvirtintas balsavimu esant kvorumui. Kitą savaitę, penktadienį.

Oficialus posėdis baigtas, prašom pasilikti tuos, kurie nori padiskutuoti dėl žemės mokesčio. Gerbiamosios deputatės moterys, prašome išsidalinti jums skirtas gėles, iki pirmadienio jos nuvys.