1990 m. liepos 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradedame popietinį liepos 4 dienos posėdį. Tęsime klausimą dėl pasiruošimo deryboms su TSR Sąjunga svarstymą. Deputatas L.Sabutis pristatys jums tai, kas yra suderinta pertraukos metu. Prašom dėmesio, gerbiamieji deputatai.
L.Sabučio papildomasis pranešimas apie pasirengimo tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga nutarimo projekto pataisas ir atsakymai į deputatų klausimus
L.SABUTIS. Jeigu gerbiamieji deputatai turėtų kantrybės, galėčiau pateikti, o jeigu ne, reikėtų lukterėti, kol atspausdins, padaugins ir išdalins. Susitarkime dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom gal dabar perskaityti, tada bus galima orientuotis.
L.SABUTIS. Gerai. Turimame tekste preambulė pasipildė tik vienu sakiniu, paskutiniuoju, tai yra pridedame "siekdama tų derybų priartinimo, nutaria: 1. Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga parengti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija. Ji tvirtinama Aukščiausiosios Tarybos". Pirmasis punktas toks. Antrasis: "Šiai komisijai pavedama parengti Lietuvos Respublikos ir TSR Sąjungos savitarpio santykių principų projektą ir pateikti jį šio šaukimo Aukščiausiajai Tarybai", ne kitai Aukščiausiajai Tarybai. Trečiasis punktas paliktų kaip ir buvęs, truputį sutrumpintas: "Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija sudaro ekspertų ir specializuotas parlamentines-vyriausybines darbo grupes, parengia pagrindines politines nuostatas, nubrėžia kompetencijas, analizuoja pasitarimų su TSRS žinybomis turinį ir rezultatus". Ketvirtasis punktas būtų toks: "Lietuvos Respublikai ir TSR Sąjungai susitarus dėl derybų tikslų ir sąlygų, sudaroma Valstybinė delegacija, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba". Ir penktasis, paskutinysis: "Pasirengimo deryboms tvarka ir turinys koordinuojami su Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos pastangomis aptariant Baltijos Valstybių Taryboje". Štai visi pataisymai. Jų aptarime dalyvavo atskiros trys grupės, paskui tarpusavyje suderinome, beveik vienoda buvo nuostata, todėl siūlome Aukščiausiajai Tarybai tokį nutarimą priimti.
PIRMININKAS. Gerai, prašome paklausti.
V.ŽIEMELIS. Buvome susitarę, kad esmės šio nutarimo projekto mes nekeisime. O perskaitęs, tai yra išgirdęs pirmąjį punktą, supratau, kad jis yra pakeistas iš esmės. Kodėl taip padarėte?
L.SABUTIS. Posėdžio pirmininkas Č.V.Stankevičius perskaitė, jūs girdėjote, ištraukas iš Pagrindinio Įstatymo, jog vadovauja tarptautinėms deryboms, koordinuoja ir kontroliuoja. Tai įrašyta Konstitucijoje, arba Pagrindiniame Įstatyme. Todėl čia nebeatkartojame, o tiesiog einame prie tikslų. Parengiant tai dalyvavo ir šio nutarimo iniciatorius, ir autorius Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis. Jis taip pat sutiko su tokia redakcija.
V.ŽIEMELIS. Na, aš vis dėlto nesutinku su šita redakcija.
L.SABUTIS. Galima teikti balsavimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar mes turėtume susitarti, ar bandysime balsuoti iš klausos, ar palauksime, kol bus išspausdinta ir tada imsimės balsuoti? Kokia jūsų nuomonė? Gerai. Prašom tada, gerbiamasis L.Sabuti, paprašyti, kad būtų atspausdinta ir išdalinta deputatams. O dabar galėtumėm pradėti...
L.SABUTIS. Aš tik paprašyčiau, pirmasis punktas turėtų būti parengtas dviem variantais, kuris buvo ir kurį dabar siūlo redakcinė komisija.
PIRMININKAS. Tai vienas variantas jau anksčiau išdalintas. Tada atskirai spausdinti nebereikia dar kartą pirmojo punkto, nes jis yra išspausdintas išdalintuose projektuose.
L.SABUTIS. Gerai, mes turime pirmąjį punktą išdalintą, o dabar paruoštą redakcinės komisijos padauginsime ir išdalinsime deputatams.
PIRMININKAS. Prašau deputatą S.G.Ilgūną.
S.G.ILGŪNAS. Noriu išreikšti Centro grupės nuomonę, jog ji pritaria pataisytam šito dokumento variantui.
L.SABUTIS. Beje, galima dėl pirmojo punkto dar pridėti ir tai, jeigu kas nesuvokiate, jog aš skaičiau, ir yra įrašyta, kad šią komisiją tvirtina Aukščiausioji Taryba, tai yra be jos patvirtinimo, palaiminimo neprasidės bet kokie pasirengimo darbai, ir visi kiti po to sekantys nutarimai, sprendimai taip pat turėtų būti pateikti Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto norėčiau...
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau paklausti, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
TAS PATS BALSAS. Penktajame punkte ar nemanytumėte, kad reikėtų redakciją truputį pakoreguoti? Rašoma taip, kad pasirengimo deryboms tvarka ir turinys koordinuojami su Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos pastangomis. Visiškai neaišku. Tvarka ir turinys koordinuojami pastangomis. Kokios čia pastangos?
L.SABUTIS. Kaip siūlote? Užkliuvo ir man.
TAS PATS BALSAS. Aptariant Baltijos Valstybių Taryboje -vėlgi neaišku, kas aptariant. Koordinuojami turinys, koordinuojami pastangomis. Tas pastangomis visiškai čia netinka.
L.SABUTIS. Taip, tiesiog paliksime pasirengimo deryboms tvarka ir turinys koordinuojami su Baltijos respublikomis aptariant Baltijos Taryboje. Tvarkoje, ačiū.
PIRMININKAS. Vis dėlto, gerbiamieji deputatai, prašyčiau dabar išreikšti savo nuomonę, jeigu yra skirtingų nuomonių, balsavimu - ar priiminėti dabar iš karto redaguojant, ar vis dėlto reikalaujate, kad būtų išspausdinta? Prašom pasakyti savo nuomonę.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš siūlyčiau iš karto priiminėti, tekstas nedaug pasikeitęs, visi raštingi, suvoks. Labai netaupome laiko dirbdami.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome tada balsuoti. Be jokios abejonės, jeigu mes imtume priiminėti, tada reikėtų skaityti kiekvieną punktą atskirai, dėl jo derinti ir balsuoti. Kas už tai, kad balsuotume dabar, nelaukdami, kol bus išspausdintas naujas tekstas? Prašom suskaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 48.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad palauktume, kol bus naujas tekstas išspausdintas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. Kiek yra deputatų salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tuoj patikslinsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėstis į savo vietas, reikia suskaičiuoti, kiek yra žmonių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 94.
PIRMININKAS. Dauguma nusprendė balsuoti dabar. Prašom deputatą L.Sabutį.
L.SABUTIS. Perskaitysiu iki žodžio "nutaria". Ne, aš noriu preambulę perskaityti, kadangi dabar balsavimas. Ar yra kitokia nuomonė?
PIRMININKAS. Prašom iš eilės nuo preambulės, nuo pavadinimo netgi.
L.SABUTIS. "Dėl pasirengimo tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga".
PIRMININKAS. Ar kas nors turite pretenzijų pavadinimui? Priimta. Prašom toliau.
L.SABUTIS ."Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, išreikšdama suverenią tautos valią siekti visų atkuriamos nepriklausomos demokratinės valstybės galių ir institucijų nevaržomo veikimo, būdama įsitikinusi, jog į tai veda jos pasirinktas taikus suverenios įstatymdavystės ir politinių derybų su TSR Sąjunga kelias, siekdama tų derybų priartinimo, nutaria:"
PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Dėl preambulės yra kokių nors pastabų? Įstatymų leidybos, kalbininkai jau seniai pataria, prašom pataisyti. Ne įstatymdavystės.
L.SABUTIS. Įstatymų leidybos ir politinių derybų, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl preambulės yra kokių nors pretekstų? Prašom nutariamąją dalį.
L.SABUTIS. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba". Taip buvo pateikta projekte. Redakcinė komisija siūlo kitą variantą, kurį norėčiau perskaityti, ir tada svarstyti, už kurį balsuojam. Redakcinės komisijos variantas yra toks: "tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga"...
PIRMININKAS. Prašom lėtai skaityti. Prašom, tik lėtai, kad būtų galima įsiklausyti.
L.SABUTIS. Pirmasis punktas. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga parengti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija. Ji tvirtinama Aukščiausiosios Tarybos".
PIRMININKAS. Dar kartą prašom.
L.SABUTIS. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga parengti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija. Ji tvirtinama Aukščiausiosios Tarybos". Ją tvirtina Aukščiausioji Taryba, galima ir taip.
PIRMININKAS. Taip.
L.SABUTIS. Pirmasis punktas būtų toks. Ar balsuojame dabar?
PIRMININKAS. Be abejo, reikia pasisakyti, kas nori dėl balsavimo motyvų, ir balsuoti. Deputatas Šimėnas nori? Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
L.SABUTIS. Paruošti, galima iš pradžių parašyti, bet mes sutarėme, kad yra politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija.
PIRMININKAS. Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga sudaryti, o kam ją parengti? Sudaryti reikia, o ne parengti.
L.SABUTIS. Deryboms pasiruošti.
PIRMININKAS. Deryboms paruošti.
L.SABUTIS. Viskas, daugiau papildymų nėra.
PIRMININKAS. Teisinga, man atrodo, pastaba, pasiruošti turėtų būti.
Č.V.STANKEVIČIUS. Mes ruošiamės patys, o ne paruošiame derybas.
L.SABUTIS. Tada skaitau pilną redakciją. Pirmas punktas...
PIRMININKAS Pasiruošti tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga sudaroma, toliau...
L.SABUTIS. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga pasiruošti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija. Ją tvirtina Aukščiausioji Taryba"
PIRMININKAS. Prašau deputatą J.Liaučių.
J.LIAUČIUS. Aš norėčiau pranešėjo paklausti, ar senojo nutarimo pirmasis punktas yra priešingas redakcijos variantui? Mano nuomone, ne, čia yra, kad vadovauja, o čia, kokia tvarka sudaroma ir tvirtinama komisija. Jeigu alternatyva, tai aš suprantu, kad priešingi variantai, bet čia visiškai skirtingos mintys, net idėjos.
L.SABUTIS. Alternatyva tik numerių seka, o šiaip esmė, žinoma, čia yra kitokia. Diskusijų metu buvo siūloma arba palikti pirmąjį punktą tokį, koks buvo išdalintame jums projekte, arba tokį, kokį pateikė redakcinė komisija. Redakcinė komisija sutiko, kad pirmasis punktas gali būti, kaip yra ir Pagrindiniame Įstatyme, kad vadovauja viskam Aukščiausioji Taryba, o čia vietoj pirmojo punkto, kurį aš pateikiau jums, redakcija.
PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Šioje redakcijoje pirmojo punkto, koks jis buvo ankstesniame projekte, nėra.
L.SABUTIS. Nesupratau.
PIRMININKAS. Ne, nėra. Pagal pateiktą redakcinės komisijos variantą šito punkto nebelieka. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, balsuoti būtų galima tokiais variantais. Pirmasis - sujungti abu variantus arba senojo varianto pirmasis punktas išmetamas, o vietoj jo įdedamas pirmasis punktas, pateiktos redakcijos. Iš esmės tai ir buvo pasakyta, tas vadovavimas apibrėžiamas Konstitucijoje ir tą Konstituciją perkelti į čia ar neperkelti.
G. VAGNORIUS. Kiek aš suprantu iš greta sėdinčių kolegų, pirmasis punktas lieka, o dėl antrojo punkto yra dvi alternatyvos.
PIRMININKAS. Visiškai ne, gerbiamieji deputatai, alternatyva yra palikti senos redakcijos pirmąjį punktą ar nepalikti. Jeigu jis pasilieka, tai gali būti išplėsta ta redakcija, kuri pateikta. Prašom Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
V.LANDSBERGIS. Jeigu galima. Man atėjo į galvą toks svarbus teiginys, jis atsiduria kažkur toliau, bet jis galbūt padėtų rasti kompromisą. Jeigu formuluotume taip apie tą komisiją. Ją tvirtina Aukščiausioji Taryba, kuri vadovauja pasiruošimo ir derybų visumai. Nes buvo kalbama apie pasiruošimo komisiją, pasiruošimas yra būtent deryboms. Dabar pabaigoje susumuojama, kad Aukščiausioji Taryba, kuri vadovauja pasiruošimo ir derybų visumai. Tik toks principas.
G.VAGNORIUS. Mes taip pat pritariame, tačiau mano dabar buvo kitas klausimas. Sudaro komisiją, o paskui tvirtina. Teisiškai kas sudaro, tas ir tvirtina. Jeigu kalbama apie tai, kad teikia pasiūlymus, tai yra visiškai kitas dalykas. Ir trečia, reikėtų, matyt, laikytis tos taisyklės, kad Vyriausybė ir vykdomoji valdžia darbo tvarka visuomet teikia bet kokius pasiūlymus Dabar mes įrašome, kad sudaro Vyriausybė ir Prezidiumas, tai peršokame per du lygius, tai yra paimame du skirtingus lygius ir tvirtina Aukščiausioji Taryba. Tai reikia rašyti - arba Vyriausybės teikimu tvirtina Aukščiausioji Taryba, turbūt natūraliau būtų, kad Prezidiumo teikimu tvirtina Aukščiausioji Taryba, o Vyriausybė darbo tvarka, kaip ir bet kokį įstatymą, pateikia savo siūlymus.
L.SABUTIS. Jūs tą patį pasakėte, kas ir yra parašyta. Sakykime, tarpvalstybinėms deryboms su Tarybų Sąjunga pasiruošti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu sudaroma tokia ir tokia komisija.
PIRMININKAS. Čia yra konstatavimas, kad ji sudaroma.
G.VAGNORIUS. Aš supratau, bet tada galima ir taip rašyti.
L.SABUTIS. Tvirtina Aukščiausioji Taryba, ji vertina.
G.VAGNORIUS. Aš dėl balsavimo motyvų, kadangi tas punktas buvo balsuojamas, tai galima suformuluoti ir taip: Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos ir, sakykim, Ekonominių ryšių departamento siūlymu sudaroma komisija, bet šitaip niekuomet nesielgiame, tai ir šiuo atveju, matyt, nereikėtų to daryti.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad čia jau mes detalizuojame.
L.SABUTIS. Vadovaujantys organai yra Vyriausybė ir Prezidiumas, iš tų, kur rinkome ir atstovauja. Aukščiausioji Taryba galutinį žodį taria.
PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Ramoną.
G.RAMONAS. Vis dėlto, nors Aukščiausioji Taryba balsavo iš klausos, aš primygtinai reikalauju, kad būtų pateiktas kitas redakcinės komisijos dokumento projektas ir būtų balsuojama dėl atskirų dokumentų arba ieškomos alternatyvos tarp dviejų projektų, o ne vienas prieš akis, o kitas iš klausos. Nes, kaip minėjo deputatas J.Liaučius, vis dėlto čia yra ne alternatyva.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis deputate Deguti ir visi, kurie leido sau išeiti iš salės. Jūs dar neišėjote, aš tik norėjau jus nuo to sulaikyti, nes du žmonės jau išėjo ir todėl bus labai sunku mums dirbti.
G.RAMONAS. Tai aš ir norėjau pasakyti, kad jeigu šitas pasiūlymas nebus priimtas, aš išeisiu iš salės ir neklausysiu.
PIRMININKAS. Labai prašyčiau deputatų nešantažuoti Aukščiausiosios Tarybos. Už jūsų pasiūlymą balsavo 18 deputatų. Aš negaliu pakeisti šito sprendimo, lygiai taip pat kaip ir jūs negalite pakeisti šito sprendimo.
G.RAMONAS. O kur yra parašyta, kad sprendimai yra priiminėjami iš klausos? Kiek aš žinau, nors turime varganą reglamentą, vis dėlto dokumentus priiminėjame, turėdami juos prieš akis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Ramonai, dar kartą pasakau, kad sprendimas yra toks. Reglamente parašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos sprendimai priiminėjami balsų dauguma. Deja, aš negaliu šito pakeisti, būkite malonūs...
G.RAMONAS. Tai gal svarstykime kitą klausimą ir laukime dokumento projekto.
L.SABUTIS. Galima taip padaryti, nes jis yra spausdinamas ir po to bus dauginamas. Mes gi tik baigėme ir atėjome į salę. O atiduota spausdinti ir dauginti. Tarp kitko, deputatas G.Ramonas dalyvavo redakcinėje komisijoje ir jis viską žino.
PIRMININKAS. Prašom padaryti pertrauką šito klausimo svarstyme.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš truputį dėl tvarkos. Nuolat pastebiu, kad deputatas G.Ramonas laukia, koks bus balsavimo rezultatas, ir paskui jį visada revizuoja. Jau čia ne pirmą kartą. Tą patį galėjo deputatas G.Ramonas pasakyti prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Prašom daugiau nebediskutuoti šita tema.
G.RAMONAS. Aš norėjau paklausti, ar aš galiu diskutuoti su deputatu?
PIRMININKAS. Ne.
G.RAMONAS. Jeigu negalima, tai aš padiskutuosiu kitoje vietoje.
PIRMININKAS. Visiškai teisingai, tai būtų visai neblogai daliai deputatų, sėdinčių toje pusėje, o ne gaišinti laiką visai Aukščiausiajai Tarybai.
L.SABUTIS. Kol mes ginčysimės, iš tikrųjų per tą laiką bus padaryti ir dokumentai.
PIRMININKAS. Prašom padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme. Trečiasis šios dienos darbotvarkės klausimas - Aukščiausiosios Tarybos reglamentas, pranešėjas-deputatas A.Taurantas, prašom. Prašau atleisti, gerbiamieji deputatai, dalis deputatų yra pasipiktinusi tokiu sprendimu padaryti pertrauką, todėl aš jį atsiimu.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš eilinį kartą nesuprantu, kodėl vadovaujantis sesijai deputatas A.A.Abišalas, pasiklausęs eilinio deputato G.Ramono išsišokimo, ignoruoja 48 deputatų nuomonę? Galbūt reikėtų ir kitų deputatų atsiklausti, o ne vieno G.Ramono pasiklausyti. Galų gale tai yra procedūros klausimas. Jeigu nutarsime perbalsuoti, bandykime.
PIRMININKAS. Aš tuojau pasakysiu, kodėl taip padariau. Todėl, kad šiuo metu...
G.RAMONAS. Aš protestuoju prie išsireiškimą "išsišokimai".
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Ramonai, prašome kalbėti tada, kada jums suteikiamas žodis. Ir iš tiesų užteks varyti destrukciją Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
J.PANGONIS. Aš protestuoju prieš gerbiamojo A.A.Abišalos šauksmus iš pirmininko posto.
PIRMININKAS. Deputatui J.Pangoniui taip pat nebuvo suteiktas žodis. Prašom suskaičiuoti, ar yra salėje bent 94 deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jeigu grįžtų gerbiamasis V.Katkus, viskas būtų tvarkoje.
PIRMININKAS. Kiek deputatų salėje? 93. Gerbiamieji deputatai, kol susidarys kvorumas, prašau jūsų vis dėlto nebekelti klausimo ir svarstyti kol kas reglamentą tol, kol susirinks pakankamas kiekis deputatų, ir tada, kai tai bus, grįžti prie šio klausimo. Sutinkate? Ačiū. Prašom deputatą A.Taurantą.
A.Tauranto informacija apie LR AT reglamento projekto papildymus ir pataisas bei atsakymai į deputatų klausimus
A.TAURANTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Gaila, kad mūsų kvorumo trūksta, nes aš nesiruošiu daryti didelių pranešimų, jau reglamentas buvo pristatytas ir svarstytas, ir faktiškai po trumpos įžangos reikėtų pereiti prie balsavimo. Bet aš tikiuosi, kad kvorumas atsiras, ir mes galėsime konstruktyviai dirbti. Kita šio klausimo pusė ir blogumas yra tai, kad reikėtų mums daryti kai kurias Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisas, kaip jau buvo anksčiau minėta. Jūs jas šiek tiek naujai papildytas gavote, tai čia kvorumo mums tikrai gali pritrūkti.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kvorumas jau yra. Prašom baigti savo pranešimą.
A.TAURANTAS. Aš labai džiaugiuosi, kad mes vis dėlto po ilgų nesėkmingų bandymų šiandien priėjome prie reglamento svarstymo ir jeigu jį mes priimtume - ar šiandien, ar per kelias dienas, man atrodo, tai palengvintų mūsų darbą ir nekiltų nesusipratimų, kurie dabar kyla. Aš iš karto noriu pasakyti savo nuostatą, kad šiandien turbūt geriau priimti reglamentą gal su kai kuriomis pataisomis tokį, koks jis yra, negu jo nepriimti visiškai jokio. Nes tos tvarkos tikrai mums reikia. Šitas projektas, kuris jau pateiktas, jis faktiškai kažko labai naujo neįveda, tik sutvarko tai, kas mūsų jau realiai yra priimta ir kuo mes kasdien vadovaujamės. Palyginus su tuo projektu, kuris buvo išdalintas birželio pradžioje, aš noriu pasakyti, kad buvo padaryti tam tikri papildymai, kurie buvo išsakyti ir diskusijose, vykusiose praėjusį kartą, tai yra buvo pirmiausia sakyta, kad nėra pateikta nuolatinių komisijų pareigų. Faktiškai pareigos buvo pateiktos projekto 38 straipsnyje, tai pavadinta "Nuolatinių komisijų uždaviniai", ir deputatai, kurie bandė man patalkininkauti ir dar suformuluoti nuolatinių komisijų pareigas, faktiškai pakartojo straipsnius iš šito straipsnio. Todėl jis perkeltas į kitą poskyrį ir dabar pavadintas 261 straipsniu ir įvardintas kaip "Nuolatinių komisijų uždaviniai ir pareigos".
Vėl buvo išreikšti pageidavimai, kad būtų aptarti nuolatinių komisijų pakomisijų nuostatai. Tai čia yra įtvirtinama tendencija, kad pakomisijų veiklos nuostatus tvirtina nuolatinės komisijos. Kadangi per diskusiją beveik visi pasisakiusieji parėmė frakcijų įteisinimo galimybę, tai šitas punktas taip pat įtrauktas į dabartinį projektą. Jis suformuluotas 701 straipsniu. Taip pat įvertintas deputato Č.Juršėno pasiūlymas, kuris apibrėžia, kad posėdžiai vyksta lietuvių kalba, tai - 771 straipsnis, įvertinta stenogramų ruošimo tvarka ir galimybė jas koreguoti - 1312 straipsnyje, įvertintas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pasiūlymas, kad būtų aptarta Aukščiausiosios Tarybos antspaudo vartojimo tvarka -134 pirmas-ketvirtas straipsniai, įvertintas reikalingumas Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams, Vyriausybei ir kitiems valstybės pareigūnams prisiekti Aukščiausiajai Tarybai, tai suformuluota 122 straipsnyje, 1431 ir 1562 straipsniuose. Įvertinta deputato Č.Juršėno pastaba, kad sutartys ratifikuojant dėl Lietuvos Respublikos sienų keitimo turi būti daromos 4/5 bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma, nes tai yra konstitucinė nuostata pagal Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 4 straipsnį. Kiti išsakyti pasiūlymai, kurie neįvertinti šiame projekte, yra pateikti atskirame dokumente kaip alternatyvos balsavimui ir bus galima, pasisakius dėl balsavimo motyvų, priimti vieną arba kitą pasiūlymą. Prie jų prieisime nagrinėdami įstatymą straipsniais. Taip pat, kaip jau minėjau, dėl kai kurių straipsnių reikalingi konstituciniai pakeitimai ir galbūt mes juos galėtume įvertinti tada, kai priimsime visą reglamentą straipsniais ir prieš balsuojant už visą jį kaip už įstatymą.
Taip pat jūs šiandien gavote Centro frakcijos parengtus alternatyvinius pasiūlymus Konstitucijos projektui. Centro frakcija, matyt, kaip reikiant padirbėjo, ačiū jai už šitą darbą. Gaila, kad tai buvo padaryta paskutiniu momentu ir nebuvo suspėta tų pasiūlymų aptarti darbo grupėje. Ten yra kai kurių redakcinių pasiūlymų, kuriuos iš karto pažiūrėjus galima įvertinti ir priimti galbūt juos įstatymo straipsniuose, bet dėl esminių pasiūlymų reikėtų dar padiskutuoti ir tik paskui priiminėti. Todėl, norint juos įvertinti, reikėtų, ko gero, keletui dienų atidėti reglamento svarstymą, bet turbūt tai būtų netikslinga, nes mes ir taip daug atidėliojame.
Todėl, padėkodami Centro frakcijai už jų įdėtą triūsą, galbūt mes galėtume išgirsti jų nuomonę, kaip jie galvoja - priimti ar atidėti jų pasiūlymus, kokia būtų šitos frakcijos nuomonė. Jeigu pirmininkas suteiks žodį frakcijos nariams, galbūt jie ką nors galėtų pasakyti?
PIRMININKAS. Ar jūsų pranešimas baigtas?
A.TAURANTAS. Aš dar kartą sakau, kad tai ne pranešimas, bet informacija, kas buvo padaryta ir koks šiandien projektas yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada mes, matyt, turėtume susitarti dėl priėmimo tvarkos. Pirmasis klausimas iš tiesų, ar galima dabar svarstyti tik šiandien pateiktas visas Centro frakcijos pastabas? Prašom deputatą A.Rudį.
A.RUDYS. Taip, mes suprantame, kad gana sunku įvertinti visus tuos dalykus, kuriuos mes pateikėme šiandien. Bet tai dėl to, kad buvo labai intensyviai dirbta ir nespėta paprasčiausiai laiku pateikti. Įvertindami tai, siūlome nenutraukti darbo su reglamentu, o kokį mes jį priimsime, dabar balsuodami, jį laikyti laikinu. Be to, labai norėtume, kad būtų fiksuotas tas laikinumas, tai yra kad Aukščiausioji Taryba įsipareigotų prie jo grįžti. Mes siūlome lapkričio 1 dieną, iki lapkričio 1 dienos būtų galima įvertinti visas tas mūsų pastabas ir, matyt, sukaupti dar šiokią tokią darbo organizavimo patirtį ir tada iš naujo būtinai grįžti prie jo ne vėliau kaip lapkričio 1-ąją. Tokiu būdu norėtume, kad tai būtų fiksuota arba pačiame reglamente papildoma nuostata, arba priimant nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutėlę, ar aš teisingai supratau, kad jūs nesiūlote šiandien nesvarstyti reglamento, kol bus neaptarti jūsų pasiūlymai, o siūlote juos nukelti netolimai ateičiai ir svarstyti kartu su reglamento pataisymais, kada nustatysime tokią datą?
A.RUDYS. Ne, truputį kitaip. Svarstyti tai mes svarstykime, tačiau mes, kaip Centro grupė, kaip vienetas, šiuo atveju nereikalaujame, kad būtų priimtas mūsų variantas. Šiuo atveju mes išreikšime kiekvienas savo nuomonę, o ne kolektyvinę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji, man atrodo būtų logiškiau ir konstruktyviau, jeigu tikrai mes jau tiek atidėlioję, atidėtume vienai arba dviem dienoms ir kolektyviai darbo grupė ir visi suinteresuotieji išnagrinėtume Centro frakcijos siūlymus. Mano nuomone, tikrai siūlymai yra įdomūs ir verti dėmesio. Išnagrinėkime, įvertinkime, tai užtruks vieną - dvi dienas, bet mes turėsime geresnį reglamento variantą.
A.TAURANTAS. Aš suprantu, jeigu galima man atsakyti į jūsų pasiūlymą. Labai gerai, kad žmonės dirbo, bet ar gerai, kad tai buvo pateikta paskutiniu momentu? Juk buvo raginama darbo grupei dirbti jau labai seniai. Dėl deputato A.Rudžio pasakymo, aš manau, kad tai yra suderinama, kad tas reglamentas būtų laikinas, nes faktiškai, kaip jau yra ne vienas deputatas įvertinęs, reglamentas yra antroji valstybės Konstitucija ir visada tokių įstatymų keitimams yra uždedamas tam tikras barjeras, tam tikra kvalifikuota balsų dauguma norint pakeisti straipsnius. Tuo tarpu mes, darbo grupė, šiandien nesiūlome uždėti tokį barjerą reglamento keitimui. Taigi jau vien šita nuostata reiškia, kad reglamentas yra laikinas, bet jeigu reikia jį pavadinti dar laikinuoju ar nustatyti terminą jo keitimui, tai aš manau, kad čia suderinami dalykai ir prieštaravimų neturėtų kilti.
Diskusijų dėl nutarimo projekto „Dėl pasirengimo tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga" tęsinys
PIRMININKAS. Kol kas padarykime pertrauką reglamento svarstyme, kadangi kažkaip deputatai streikuoja, vieni išeina, kiti ateina. Nerizikuokime, kol yra kvorumas, balsuokime ir noriu paprašyti deputatus pabūti salėje, nes vis tiek reikės balsuoti ir priiminėti. Taigi kadangi jau išdalintas projektas, manau, konfliktas yra pasibaigęs ir būtų galima priiminėti toliau balsavimu. Jums pasiūlytame paskutiniajame variante yra išbraukta frazė, idėja apie Aukščiausiosios Tarybos vadovavimą ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, atsižvelgdamas į deputatų pastabas, pasiūlė šiek tiek kitokią pirmojo straipsnio redakciją. Aš ją perskaitysiu ir paprašysiu deputatų spręsti, ar reikia ją atspausdinti ir išdalinti, ar galima bus pabandyti balsuoti iš klausos. Labiausiai norėčiau, kad deputatas G.Ramonas pasakytų savo nuomonę, bet iki balsavimo. Ačiū. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba. Deryboms pasiruošti sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija. Ją teikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Vyriausybė ir tvirtina Aukščiausioji Taryba". Ar deputatas G.Ramonas prašo, kad būtų balsuojama dėl išspausdinimo ir išdalinimo? Iš principo prašote, kad būtų balsuojama, gerai. Prašom.
G.RAMONAS. Visų pirma, jeigu teisingai supratau, tai yra iš pirmojo projekto pirmasis punktas įdėtas į antrąjį projektą. Tai aš tada prašyčiau balsuoti, ar mes priimame antrąjį nutarimą su šita pataisa, ar be šitos pataisos.
PIRMININKAS. Ar deputatas G.Ramonas prašo, kad šita pataisa būtų išspausdinta ir išdalinta?
G.RAMONAS. Jeigu sutiktume su tokiu balsavimu, iš principo neprašyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatai, kurie pritarė pirmojo projekto pirmajam punktui "tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba" atsisako savo reikalavimo šito perskaityto varianto naudai?
J.LIAUČIUS. Aš norėčiau deputatui G.Ramonui priminti, kad ši formuluotė yra konstitucinė ir jos atsisakyti arba konkuruoti su kita mintim negalima, todėl ji yra įrašyta atskiru sakiniu į naują projektą, ji yra visiškai teisiškai tinkama ir negali būti diskusijų objektu.
PIRMININKAS. Prašau deputatą V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Pritariu ir balsuočiau už Pirmininko pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašau deputatą G.Ramoną.
G.RAMONAS. Aš ir sakiau, kad šitas antrasis projektas arba priimamas toks, koks yra išdalintas, arba su ta pataisa, kurią perskaitė deputatas A.A.Abišalas. Aš nematau čia ginčo objekto su deputatu J.Liaučiumi, bet jeigu čia žaidžiama - iš pradžių pirmasis projektas, paskui antrasis projektas, paskui antrasis projektas su pataisa, tada aš prašysiu išspausdinti.
PIRMININKAS. Prašau deputatą G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Aš dėl teikimo Vyriausybės ir Prezidiumo. Norėčiau, kad suprastumėte teisingai, aš visiškai nieko prieš, kad ir Vyriausybė teiktų ar Prezidiumas, bet supraskime viena, kad mes įrašydami į sakinį dvi skirtingas organizacijas, tuo neužkertame kelio alternatyviems siūlymams. Jeigu iš tikrųjų mes rašome, tarkim, Prezidiumo siūlymu, tai yra taip, kaip yra normalia tvarka, ir jeigu Vyriausybė, tarkim, nesutinka, ji pateikia savo siūlymus, ir Aukščiausioji Taryba balsuoja, o dabar aš nelabai įsivaizduoju, kaip Vyriausybė ir Prezidiumas kartu pateiks tą siūlymą, kai iš anksto žinoma, kad bus skirtumai.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet jau čia yra detalizavimas bet kurio varianto. Pirmiausia mes turėtume išspręsti balsavimu, kurį variantą priimame, o jūsų pasiūlymas, gerbiamasis G.Vagnoriau, yra ir viename, ir kitame variante, todėl dėl jo bus galima balsuoti atskirai. Prašom deputatą J.Pangonį.
J.PANGONIS. Man labai neaišku, iš kur gerbiamasis deputatas G.Vagnorius žino, kad tokie skirtumai bus?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, ar jūs turite kokių nors pastabų tekstui?
J.PANGONIS. Aš sakiau dėl deputato G.Vagnoriaus.
PIRMININKAS. Ar jūs turite kokių nors pastabų tekstui?
J.PANGONIS. Ne, neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą A.Rudį.
A.RUDYS. Deputatas S.G.Ilgūnas jums neseniai pranešė Centro grupės nuomonę dėl šito projekto. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes pritariame tai redakcijai, kuri yra be papildomo įrašo pirmajame punkte.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš manyčiau, kad mes vis dėlto turime teisingai interpretuoti Konstituciją. Vadovauti deryboms - tai visiškai ne tas pats, kas užrašyta atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose. Siūlyčiau balsuoti už tą variantą, kuris buvo pateiktas juodu ant balto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad daugiau pasisakymų dėl balsavimo motyvų nebebus. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar balsų skaičiavimo grupė yra pasiruošusi? Gerai. Gerbiamieji deputatai, dėl balsavimo eiliškumo. Manau, kad pirma reikėtų pateikti tą variantą, kur įrašytas Aukščiausiosios Tarybos vadovavimas pasirengimui deryboms, todėl, kad jis buvo pateiktas pirmasis. Konkreti redakcija, manau, ne tiek yra svarbi. Deputatas G.Ramonas turi kitokią nuomonę? Prašom.
G.RAMONAS. Aš prašau tada aiškiai suformuluoti balsavimą. Pirmasis balsavimas - už pirmąjį projektą, taip? Antrasis balsavimas bus už antrąjį projektą, o paskui jau ar su pataisomis, ar be pataisų.
PIRMININKAS. Visai teisingai. Kadangi niekas neprieštarauja iš esmės dėl redakcijos, tai pagrindas ir galutinė redakcija galėtų būti beveik tie patys. Jeigu jūs prieštarausite, aš turėsiu prašyti balsuoti pirmiausia dėl balsavimo tvarkos. Taigi, prašau, pirmasis pasiūlymas. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba". Lygiai tas pats, kas buvo pirmajame projekte. Tik papildymas, priartinantis jį prie antrojo projekto, kad būtų paprasčiau - "deryboms pasiruošti sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija, ją teikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Vyriausybė, o tvirtina Aukščiausioji Taryba". Tai - pirmasis pasiūlymas. Antrasis pasiūlymas yra išdalintas jūsų tekstuose. "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga pasirengti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija, ją tvirtina Aukščiausioji Taryba". Dar dėl balsavimo motyvų? Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš manau, kad eilės tvarka turėtume balsuoti už redakcijos... (blogas įrašas, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti dėl balsavimo eilės. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad balsuotume ta eile, kaip buvo suformuluota mano, tai yra "tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba", kad būtų pateiktas iš pradžių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 56.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų pateikta kitokia eile, atvirkščiai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nuspręsta iš pradžių pasiūlyta balsavimo eilė ir aš manau, kad iš tiesų kiekvienu atveju, kada kyla kokių nors procedūrinių neaiškumų, juos paprasčiau išspręsti balsavimu, o ne ginčijantis. Deputatas R.Gudaitis dėl balsavimo motyvų, prašom.
R.GUDAITIS. Mūsų darbo tvarka kelia labai didelę nuostabą. Todėl, kad dėl to pagrindinio punkto, jos deryboms vadovauja Aukščiausioji Taryba, kaip jūs žinote, diskusijų metu iškilo abejonių ir dėl to buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę. Pertraukos metu ta darbo grupė dirbo ir parengė konsenso principu nutarimo projektą. O iš tikrųjų mes dabar grįžtame į tą išeities tašką, kuri mūsų ankstesnę diskusiją paneigė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas R.Gudaitis turbūt sutinka, kad ta koncepcija buvo pateikta pirmoji tokia. Gerbiamieji deputatai, pagaliau iš tikrųjų mes balsavome, ar beverta dabar vėl grįžti prie to paties? Kadangi iš tikrųjų kilo ginčai, yra dvi skirtingos nuomonės, buvo pateikta balsavimui, balsavimu jos išspręstos. Ar iš tikrųjų verta grįžti dabar prie to vien dėl balsavimo eilės? Kas tada bus, kada mes padarysime sprendimą ir vėl grįšime prie jo? Galbūt dabar iš tikrųjų pasisakykime, jeigu yra norinčių, dėl balsavimo motyvų, o ne dėl darbo tvarkos, nes ją jau mes nusprendėme. Prašom deputatą V.Kvietkauską.
V.KVIETKAUSKAS. Redakcinė komisija sudaro tarpinį variantą, kuris visus patenkina, kuris yra konstitucinis ir už kurį galėsime balsuoti, tačiau gerbiamasis pirmininkas pareiškė, kad jis siūlo kompromisą ir to kompromiso esmė yra pirmojo varianto atstatymas. Kur tas kompromisas, kuo jis pasireiškia? Ir argi kompromiso galia vėl sujaukti visą mūsų balsavimą? Tai viskas, ką jis padarė, tas kompromisas.
PIRMININKAS. Prašau deputatą J.Šimėną, po to Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
J.ŠIMĖNAS. Aš nesutinku su tokiu siūlymu balsuoti už vieną ar kitą variantą. Jeigu yra du nutarimo projektai, tai nuspręskime, kurį svarstome ir tada dirbame toliau. O dabar kažkaip iš tikrųjų sumaišyta. Aš nesutinku dirbti tokiomis sąlygomis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu paaiškinti deputatui V.Kvietkauskui, kadangi buvo pastabų. Viena pastaba buvo ta, kad reikia palikti vadovavimo principą, kuris buvo pirmajame variante, kita pastaba buvo deputato G. Vagnoriaus, kad sudarymas ne vietoje įrašytas. Todėl aš pasiūliau tokį redakcinį variantą, kur yra žodis "sudaroma", po to atskleidžiama, kad teikia tie ir tie, o tvirtina Aukščiausioji Taryba. Tai tie du momentai, kuriuos aš pasiūliau kaip tokį suvestinį variantą ir galų gale man atrodo, mes balsavome, kad jau galima balsuoti už vieną ar už kitą tekstą, tai nutarsime, ir bus baigta. Jeigu kas nors nori užsiimti destruktyvia veikla dėl tokių smulkmenų, tai jau tikrai mes savęs nebepateisinsime kaip Aukščiausioji Taryba.
PIRMININKAS. Aš norėčiau vis dėlto pakviesti, gerbiamieji deputatai, grįžti prie balsavimo. Jeigu jūs turite kokių nors redakcinių pastabų, tai aš manau, kad suredaguoti bus galima atskirai, priėmus kurį nors iš dviejų dabar pasiūlytų ir, kiek aš suprantu, kitokių pasiūlymų lyg ir nebuvo, tekstų. Taigi dar kartą kartoju - pirmasis balsavimas: "Tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba. Deryboms pasiruošti sudaroma politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisija. Ją teikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Vyriausybė ir tvirtina Aukščiausioji Taryba". Pirmasis balsavimas. Antrojo balsavimo pasiūlymas jums yra išdalintas dabar dar šiltas. Kas už pirmąjį pasiūlymą, prašau pakelti mandatus. Už pirmąjį pasiūlymą - "tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga iš Lietuvos Respublikos pusės vadovauja jos Aukščiausioji Taryba."
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 52.
PIRMININKAS. Ką už antrąjį variantą - "tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga parengti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės teikimu" ir taip toliau, taip, kaip išdalinta šitame tekste.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas pirmasis variantas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš galiu įsiterpti dėl balsavimo rezultatų? Kadangi šitas balsavimas yra Konstitucijos tobulinimas, vadinasi, jam reikia dviejų trečdalių. Ne demagogija, prašom įsiskaityti į 78 straipsnį.
PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte motyvuoti?
Č.JURŠĖNAS. Aš motyvuoju 78 straipsnio atitinkamomis dalimis. Jeigu jas reikia perskaityti, kas neprisimena, aš galiu perskaityti.
PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Rudį, kol pasiruoš deputatas Č.Juršėnas.
A.RUDYS. Aš norėčiau paklausti, kaip dabar traktuoti? Ar mes šitą tekstą jau galutinai patvirtinome, ar mes jį priėmėme, kad dirbtume su juo?
PIRMININKAS. Manau, kad taip. Prašau deputatą G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau gerbiamajam Č.Juršėnui atsakyti, kad viena iš pagrindinių vadovavimo funkcijų, tai yra skirti vadovus. Šiuo atveju, jeigu mes skiriame tą derybų komisiją, tai ir yra vadovavimas. Kitokių didesnių vadovavimo požymių nelabai ir sugalvosi.
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad gerbiamasis G.Vagnorius siaurina. Aš skaitau 78 straipsnio 16 ir 17 dalis ten, kur yra Aukščiausiosios Tarybos kompetencija. Svarstyti Lietuvos Respublikos ryšius su užsienio šalimis politikos klausimais, tik svarstyti, o ne vadovauti deryboms. Ratifikuoti ir denonsuoti sutartis, o derybas veda, kaip žinote, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jeigu jums reikia, perskaitysiu. 87 straipsnio 5 dalis. Veda derybas ir pasirašo sutartis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
PIRMININKAS. Prašau deputatą J.Liaučių.
J.LIAUČIUS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis Č.Juršėnas suprastų viską kontekste. Jeigu Aukščiausioji Taryba yra pats suvereniausias Lietuvoje organas ir jo 78 straipsnyje formuluojama, kad yra valstybinės valdžios aukščiausiasis organas ir jeigu pacituotas 86 straipsnio 5 punktas suteikia Pirmininkui teisę vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, tai atleiskite, gerbiamasis, kodėl to negali daryti Aukščiausioji Taryba? Tai yra Pirmininkui suteikiama, o Aukščiausiajai Tarybai - ne? Ir kaip teisingai pastebėjo gerbiamasis G.Vagnorius, vadovavimas yra vienas iš skyrimo darbinio organų sudarymo funkcijų. Čia net nekyla abejonių. Galime priešingai pasakyti, o gal Vyriausybės įstatyme arba Ministrų Tarybos yra kitokia funkcija įrašyta?
Č.JURŠĖNAS. Štai čia prieiname prie tos problemos, dėl kurios visą laiką ginčijamės, kad ir Konstitucija, ir Vyriausybės įstatymas yra kai kur neaiškiai išdėstyti, ir tai suteikia galimybę skirtingai interpretuoti labai fundamentalius klausimus.
PIRMININKAS. Prašau deputatą V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Č.Juršėnai, bet jūs perskaitykite to paties straipsnio 22 punktą ir rasite, kad Aukščiausioji Taryba sprendžia kitus valstybinės reikšmės klausimus. Man atrodo, to pakanka ir jums aišku, jūs protingas žmogus ir suprantate. (Plojimai)
PIRMININKAS. Man regis, kad mes iš tikrųjų šiek tiek tuščiai ginčijamės, nes lygiai taip pat, kaip neparašyta, kad deryboms vadovauja Vyriausybė, pavyzdžiui, taip pat neparašyta, kad deryboms vadovauja ir Aukščiausioji Taryba. Vyriausybės įstatyme taip pat neparašyta, kad Vyriausybė vadovauja tarpvalstybinėms deryboms. Manau, mes užsiimame tam tikra kazuistika ir visiškai be reikalo. Galbūt būtų galima eiti toliau? Gerbiamieji deputatai, aš nežinau, turiu paklausti Aukščiausiosios Tarybos balsų skaičiavimo grupės narių, ar kai kurie deputatai išėjo protestuodami prieš ką nors, ar tiesiog jie neturi laiko dirbti? Ar jūs gavote kokių nors pranešimų?
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Ramonas žadėjo išeiti protestuodamas, o kokiais sumetimais išėjo dabar, sunku pasakyti. 91 deputatas.
Diskusijos dėl LR AT reglamento projekto ir kai kurių jo straipsnių priėmimas
PIRMININKAS. 91 deputatas. Ką gi, gerbiamieji deputatai, labai prašau kitų neišeiti, aš tikiuosi, kad dalis deputatų susirinks ir vėl tęsime reglamento svarstymą. Prašom deputatą A.Taurantą. Deputatė V.Jasukaitytė dėl darbo tvarkos? Prašom.
V.JASUKAITYTĖ. Aš norėčiau mažytę repliką. Gerbiamasis A.A.Abišalai, sumanaus jūsų vadovavimo dėka mes artėjame prie krizės tarp parlamento ir Vyriausybės ir tarp krizės parlamente.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs man labai didelę reikšmę suteikiate.
A.TAURANTAS. Aš galėčiau deputatei V.Jasukaitytei atsakyti, kad dėl kai kurių deputatų obstrukcinės veiklos tai...
PIRMININKAS. Nereikėtų to atsakinėti.
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau paklausti, ką aš turėčiau veikti tribūnoje, nes mes turime priiminėti straipsniais. Jeigu nėra kvorumo, aš daugiau neturiu ką pasakyti.
PIRMININKAS. Aš pabandysiu jums pasiūlyti. Mes galėtume susitarti dėl tų straipsnių, dėl kurių kyla abejonės ir paskui priiminėjant tiesiog prie jų nebegrįžti. Priiminėjant balsavimui. Prašom deputatą J.Pangonį.
J.PANGONIS. Reikia vieną kartą labai rimtai užsiimti Aukščiausiosios Tarybos darbu ir dabar nedelsiant išsiaiškinti, kur yra deputatai, nes iš 140 yra vos vos apie 90?
PIRMININKAS. Be abejo, tai reikėtų įtraukti į darbotvarkę. Visiškai sutinku, kad reikėtų tai padaryti.
J.PANGONIS. Taip tęstis toliau negali.
PIRMININKAS. Sutinku.
BALSAS IŠ SALĖS. Ir aš, pratęsdamas gerbiamojo J.Pangonio mintį, noriu pasakyti, kad tai turėtų kuo skubiau padaryti Mandatų ir etikos komisija.
PIRMININKAS. Prašau deputatą A.Sakalą.
A.SAKALAS. Mes kiekvieną mėnesį publikuojame pavardes deputatų, kurie praleidę, sakykim, tam tikrą skaičių posėdžių. Dabar taip pat atidavėme dokumentus ir artimiausiu metu jie bus paskelbti. Kitų poveikio priemonių mes neturime. Tam, kad turėtume kokį nors kitokį pagrindą, turėtų būti priimta reglamente ar kažkur kitur teisė Mandatų ir etikos komisijai teikti Aukščiausiajai Tarybai deputatų pavardes skirti jiems finansines ar kitokias nuobaudas. Tačiau šito Aukščiausioji Taryba dar nepatvirtino, ir mes šito daryti negalime. Vieną poveikio priemonę mes naudojame, tai yra publikuoti pavardes, o kita priemonė būtų finansinė. Tai priklauso nuo Aukščiausiosios Tarybos deputatų.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš dar pasiūlyčiau trečią ir svarbiausią priemonę - kuo greičiau paruošti deputatų atšaukimo įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Labai prašyčiau nesibarti tarpusavyje Aukščiausiosios Tarybos salėje, o per pertrauką tai padaryti asmeniškai, jeigu būtų galima.
Taigi, gerbiamieji deputatai, tikintis, kad trys mūsų kolegos šiandien dar pasirodys posėdyje, ar mes negalėtume šį susidariusį laiko tarpą išnaudoti reglamento svarstymui, susitardami maždaug šitaip - jeigu nesant kvorumo ir neoficialiai balsuojant, tik rankų pakėlimu pareiškiant savo nuomonę būtų labai aiški kurios nors alternatyvos persvara, tada prie jos jau oficialiai balsavime nebegrįžti, o kitais atvejais grįžti ir balsuoti oficialiai. Tokiu būdu mes galėtume didelę darbo dalį padaryti dabar. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas prašo žodžio.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti, gal kas nors gali pasakyti pavardes tų trijų deputatų, kurie dabar išėjo ir sutrukdė darbą?
PIRMININKAS. Deputatai A.V.Ulba, Jonas Šimėnas ir deputatas G.Ramonas.
A.RUDYS. Deputatas A.V.Ulba ir deputatas J.Šimėnas išėjo dėl to, kad vienam iš jų pasidarė bloga ir prireikė vaistų, ir aš supratau, kad jie turėtų tuoj pat ateiti. Iki automobilio.
PIRMININKAS. O deputatas J.Prapiestis? Gerbiamieji deputatai, galbūt darbas šiek tiek užglaistytų mūsų tarpusavio įtampą. Aš nemanau, kad dabar laikas ją dirbtinai kelti.
BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Tuojau. Aš pabaigsiu. Taip pat manyčiau, kad reikėtų savo asmeninius pykčius ir ambicijas šiek tiek atidėti kuriam laikui ir pabandyti vis dėlto dirbti normaliai, nesuverčiant savo nesėkmių ar savo idėjos pralaimėjimo kam nors kaip kaltę. Deputatas L.Šepetys prašo žodžio.
L.ŠEPETYS. Yra pateikti išsamūs alternatyviniai pasiūlymai dėl reglamento, bet aš siūlyčiau nebeatidėlioti nė vienai dienai, kad dar susirinkę tartumėmės, nes tikiu, kad, būdami čia kartu, iš naujo dar kartą kalbėsime. Todėl siūlau pradėti irtis priekin, tai yra svarstyti dalimis, skyriais, skirsniais. Priimsime nors tris ir bus jau pergalė. Pradėkime eiti sunkiu reglamento priėmimo keliu.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai sutinka su paskutiniu deputato L.Šepečio pasiūlymu? Prašom deputatą A.Taurantą ir pabandysime tai daryti. Gerbiamieji deputatai! Prašyčiau vis dėlto neišeiti likusių iš salės, kad nereikėtų bėgti ratu. Prašom.
A.TAURANTAS. Aš noriu priminti tai, ką jau sakiau, kad kai kurie Centro frakcijos redakciniai pasiūlymai iš jų pateikto projekto gali būti be didelių diskusijų šiandien įvertinti, ir aš manau, kad deputatai sutiks, kad tokius pasiūlymus galima būtų priimti žodžiu, ir, juos trumpai aptarus, įvertinti. Taip pat panašių redakcinių pasiūlymų gauta ir daugiau iš atskirų deputatų, kurie tikrai nekeičia pateiktų straipsnių esmės, o tik galbūt juos patikslina. Juos būtų galima šiandien kartu priimti su visu tekstu. Jeigu pirmininkas leidžia, tada manau, kad skirsniais ar atskirais straipsniais galima būtų pradėti irtis, kaip sakė gerbiamasis L.Šepetys.
PIRMININKAS. Pabandykime taip ir daryti.
A.TAURANTAS. Pirmasis skirsnis. Bendrieji nuostatai. Čia tik 2 straipsnio paskutiniajame sakinyje, kur pasakyta "du deputatai" praleistas žodelis "bent", "bent du deputatai". Daugiau jokių redakcinių taisymų nėra.
PIRMININKAS. Ar kas nors turite pretenzijų pirmajam skirsniui? Prašom toliau.
A.TAURANTAS. Aš girdėjau čia žodžius, kad frakcija siūlo. Man atrodo, buvo pasakyta frakcijos vardu, kad frakcija nesiūlo, o atskiri deputatai.
Aš nematau čia principinių prieštaravimų, ar padaryti atskirai, įvadą iškelti, buvo priimta tokia struktūra, jeigu yra kažkokių principinių dalykų, tai galima balsuoti. Aš to, kas pateikta projekte, neatimu. Taigi reikėtų spręsti balsavimu.
K.LAPINSKAS. Jeigu siūlymas yra, reikėtų nutarti priimti arba ne. Tai būtų ir greičiau, ir paprasčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti pareikšti savo nuomonę, bet galbūt mes galėtume susitarti, jeigu kuri nors nuomonė turi aiškią persvarą, daugiau jos nebekelti oficialiam balsavimui. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, tai yra įvadas įdėtas į Aukščiausiosios Tarybos organizacijos dalį. Alternatyvinis variantas - šitą įvadą iškelti prieš visas dalis į patį priekį. Taigi kas už projekto variantą, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 49.
PIRMININKAS. Kas už deputato K.Lapinsko pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 20.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Turbūt susilaikiusiųjų galima ir neskaičiuoti. Rezultatas aiškus. Juo labiau kad balsavimas nėra oficialus. Deputatas B.Genzelis kėlė klausimą, ką tai duoda? Iš tikrųjų oficialiai tai nieko neduoda. Tačiau mes esame susitarę ir deputatas L.Šepetys siūlė, kad jeigu bus aiškus rezultatas, dėl tų nebebalsuoti, o balsuoti dėl viso. Klausimai, kurie neaiškūs, kurie gali pasikeisti, tada balsuosime. Prašom toliau.
A.TAURANTAS. Jeigu deputatai neprieštarauja, tai galima eiti toliau. 2 skirsnis. Čia tik primenu, kad 3 straipsnis ir 5 straipsnio penktoji dalis reikalauja konstitucinių pakeitimų, o 5 straipsnio penktasis punktas - taip pat ir Vyriausybės įstatymo keitimo. Jie pateikti jums projekte ir jeigu jau susitarėme dėl balsavimo tvarkos, tai dėl konstitucinių pakeitimų ir Vyriausybės įstatymo pakeitimo balsuosime atskirai, kai priiminėsime visą reglamentą kaip dokumentą, o dabar būtų galima išsiaiškinti nuomonę galbūt ar dėl atskirų straipsnių, ar dėl viso antrojo skirsnio. Dar pakomentuosiu, kad 3 straipsnis tiksliau apibrėžia, kada galima sušaukti pirmąją Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Tuo tarpu konstitucinė nuostata mums sako, kad ji turi būti sušaukta ne vėliau kaip per du mėnesius po rinkimų. Šiuo atveju būtų turbūt tikslesnė šita nuostata ir čia principinių pakeitimų nėra, tik būtų kita Laikinojo Pagrindinio Įstatymo formuluotė. Nežinau, kaip pirmininkas siūlys - ar straipsniais, ar dėl viso skirsnio balsuoti?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis A.Taurantas žino, kad buvo mano siūlymas dėl 4 straipsnio ir dėl kai kurių kitų straipsnių. Konkrečiai, kad Mandatų ir etikos komisija būtų pavadinta Procedūrų ir etikos komisija. Čia ne formalus siūlymas, o esminis, kad ne patys deputatai tikrintų savo mandatų tvirtumą, o kad tai darytų kitas organas, konkrečiai, Respublikos rinkiminė komisija. Šitas dalykas reikalauja, žinoma, ir Konstitucijos pataisymo, ir tuo pačiu atitinkamo reglamento taisymo. Dar kartą motyvuoju: čia yra reliktas iš LTSR Konstitucijos ir būtų teisingiau, ir korektiškiau, kad deputatų išrinkimo teisingumą, mandatų tvirtumą tikrintų ne patys deputatai. Pagal tai komisiją turėtų vadintis Procedūrų ir etikos. Procedūras akcentuoju todėl, kad mes jau dabar turime masę nesusipratimų, ginčų ir reikės šituos klausimus reguliariai nagrinėti, todėl mums neišvengiamai reikės šituo užsiimti, o tam labiausiai tiktų šita komisija, kurią tik reikėtų kitaip pavadinti - Procedūrų ir etikos komisija.
A.TAURANTAS. Taip, gerbiamasis Č.Juršėnai, jūs tokį pasiūlymą pateikėte, bet mes su jumis kalbėjome, kad šitą jūsų numatomą Konstitucijos pakeitimą jūs pasiūlysite Valstybės atkūrimo komisijoje ir, jai aprobavus, būtų pateiktas deputatams projektas. Kadangi tai nebuvo padaryta, aš taip pat nepateikiu ir jūsų pasiūlymo dėl reglamento keitimo. Ir dar norėčiau vieną pastabą pasakyti, kad tai nėra reliktas iš LTSR Konstitucijos. Šitokia nuostata yra daugumos valstybių konstitucijų, kad netvirtina parlamento deputatų įgaliojimų jai atskaitingas organas. O tvirtina arba pats parlamentas, parlamento kurie nors rūmai, arba galbūt jeigu yra koks nors aukštesnis lygiagretus organas kaip konstitucinis teismas.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Be abejo, Aukščiausioji Taryba pati patvirtina. Bet kas teikia? Čia yra esminis ginčas. Apie tai juk...
A.TAURANTAS. Šiuo atveju teikimas yra nurodytas mūsų formuluotėje.
Č.JURŠĖNAS. Aš ir siūlau jį pakeisti.
PIRMININKAS. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam Č.Juršėnui. Manau, neetiška, kad pačių deputatų sudaryta komisija tvirtina savo įgaliojimus. Pateikia Aukščiausiajai Tarybai. Aš manau, kad reikėtų pritarti. Galbūt čia yra klausimas dėl 79 straipsnio, bet jį būtų galima pakeisti.
PIRMININKAS. Vis dėlto norėčiau patikslinti, gerbiamasis deputate. Ar galėtumėte dar prieiti prie mikrofono, nes reikia išsiaiškinti. Ar jūs siūlote, kad Ankščiausioji Taryba netvirtintų mandatų, o juos patvirtintų Rinkimų komisija, ar tik kad šitą paruošiamąjį darbą neatliktų Mandatų ir etikos komisija?
TAS PATS BALSAS. Kad rinkiminė komisija atliktų parengiamąjį darbą ir pateiktų Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti, bet ne Mandatų komisija pateiktų Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Aišku. Ar deputato Č.Juršėno pasiūlymas toks pats?
Č.JURŠĖNAS. Be abejo.
PIRMININKAS. Suprantama. Prašom deputatą K.Lapinską.
K.LAPINSKAS. Deputato Č.Juršėno pasiūlymui aš nepritariu. Reikėtų palikti esamą tvarką. Pati Aukščiausioji Taryba sudaro tą Mandatų ir etikos komisiją, kuriai paveda funkcijas, kurios jai dabar priskirtos, o rinkiminės komisijos funkcijos praktiškai pasibaigia vien tik rinkimų pravedimu. Ir mes dabar negalime leisti, kad šita tikslinės paskirties komisija, rinkiminė komisija dar turėtų kokius nors įgaliojimus deputatų atžvilgiu, kurių įgaliojimus jau patvirtino Aukščiausioji Taryba. Tai būtų nekonstituciška. O savo ruožtu, naudodamasis proga, dėl 5 straipsnio norėčiau atkreipti dėmesį...
PIRMININKAS. Gal išspręskime šitą vieną problemą, paskui eisime prie kitų. Taigi, gerbiamieji deputatai, ginčo esmę, mano nuomone, sudaro štai koks dalykas - ar Aukščiausiosios Tarybos tvirtinimui medžiagą dėl deputatų įgaliojimų teisingumo išnagrinėja ir pateikia jos pačios sudaryta komisija, ar išnagrinėja ir pateikia rinkimų komisija, kuri pati tuos rinkimus ir vykdo?
A.TAURANTAS. Aš norėčiau įsiterpti, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Aš kol kas suformulavau alternatyvas, o dabar prašom dar pasisakyti.
A.TAURANTAS. Manyčiau, kad šito balsavimo neturėtų būti, kadangi tai yra konstitucinės nuostatos keitimas ir cituoju 132 Konstitucijos straipsnį, kad "Konstitucijos keitimo iniciatyvą turi nuolatinės komisijos 1/10 grupės arba Vyriausybė". Tokio pasiūlymo nebuvo padaryta, todėl mes to dalyko neturėtume svarstyti. Kitus konstitucinius pasiūlymus, kurie yra pateikti, yra pateikusi Valstybės atkūrimo komisija.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke! Kadangi čia yra neoficialus balsavimas, manau, galima balsuoti. O jeigu jau reikės surinkti 15 parašų, tai būkite garantuoti, kad aš juos surinksiu.
A.TAURANTAS. Taip ir reikėtų daryti. Tvarka įstatymo numatyta.
Č.JURŠĖNAS. Bet juk čia yra neoficialus balsavimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, aš palaikau jūsų nuomonę, kad čia yra neoficialūs balsavimas, ir todėl manau, kad iš tikrųjų galima išsiaiškinti balsavimu deputatų nuostatą, o iki oficialaus balsavimo sutvarkyti tai oficialiai, jeigu bus reikalinga.
Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti dėl principo. Kas už tai, kad medžiagą dėl deputatų išrinkimo teisingumo, dėl jų mandatų teisingumo Aukščiausiajai Tarybai paruoštų ir pateiktų jos sudaryta Mandatų ir etikos komisija? Alternatyva, kad šią medžiagą paruošia ir pateikia rinkimų komisija, ta pati, kuri vykdė rinkimus. Taigi kas už pirmąjį variantą, kad Mandatų ir etikos komisija pasilieka tokia, kaip yra buvusi?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 61.
PIRMININKAS. Kas už deputato Č.Juršėno pasiūlymą, palaikytą ir kitų - kad tiesiai rinkimų komisija pateikia medžiagą Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti. Kas už tokį variantą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt leisite neskaičiuoti susilaikiusių, kadangi balsavimas neoficialus...
P.VARANAUSKAS. Dėl procedūros. Jeigu neoficialus balsavimas, tai gal galime mes apsieiti ir, kai ryški persvara, nebalsuoti?
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad dauguma deputatų sutiktų. Prašom, deputatas K.Lapinskas dar norėjo dėl to paties straipsnio.
K.LAPINSKAS. Siūlymas yra dėl 4 ir 5 straipsnių. Būtent iš 4 straipsnio 3 dalį išbraukti, o jos mintis panaudoti 5 straipsnyje ir išdėstyti 5 straipsnį taip, kaip siūlo frakcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip projekte? Aš labai norėčiau, kad vis dėlto mes susikauptume ir balsuotume. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų paliktas taip, kaip projekte. Alternatyva... Prašom pakartoti.
K.LAPINSKAS. Siūloma iš 4 straipsnio išbraukti 3 dalį ir šita dalimi pradėti 5 straipsnį. 5 straipsnio naujoji redakcija yra pateikta. Patikslinami kai kurie dalykai, redakcinio pobūdžio dalykai, jie kur kas tikslesni. Jeigu reikia argumentų, pagrįsiu.
PIRMININKAS. Prašom.
K.LAPINSKAS. Pirmiausia dėl pareigūnų skyrimo ir pareigūnų rinkimo gerokai aiškiau ir nuosekliau išdėstyta visa procedūra, pabrėžiant, kad kai kurios kandidatūros Aukščiausiojoje Taryboje svarstomos tik po to, kai nuolatinės komisijos jas aptaria. Taip pat, tarkime, 2 punkte siūloma vietoj "sudaro Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sąrašą" - "tvirtina Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų sąrašą, jų narius", 3 punkte "priima Ministrų Tarybos pareiškimą dėl įgaliojimų sugrąžinimo" ir "priima tuo klausimu atitinkamą sprendimą" priimti domėn, tarkim, ar pavesti premjerui tęsti toliau pareigas ar panašiai. Šiuo atveju būtų daugiau aiškumo.
A.TAURANTAS. Jeigu galima, man. Aš noriu pasakyti, kad visi deputato K.Lapinsko pasakymai, kad yra pateikta procedūra, kaip yra daroma, yra pateikta atitinkamuose reglamento skirsniuose. Ir šitas straipsnis buvo specialiai formuluotas lakoniškai, kad nekartotų to, kas jau yra aptarta. Jeigu mes prie kiekvieno straipsnio viską sudėtume, kas yra reglamente, tai jis išsipūstų dar turbūt dvigubai.
K.LAPINSKAS. Atsiprašau, bet tada atkreipiu dėmesį, štai kaip yra suformuluota jūsų pateiktame variante. 6 punktas: "Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu nuolatinės komisijos svarsto", o straipsnyje rašoma apie Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus, tai kuo čia dėtos nuolatinės komisijos? 5 punkte taip pat: "Ministro Pirmininko teikimu nuolatinės komisijos svarsto". Tai reikia kalbėti, ką Aukščiausioji Taryba turi daryti pirmiausia. Taigi atsižvelgiant į tai, čia nuosekliau ir logiškiau dėstomi tie dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Kiek aš suprantu, deputatas K.Lapinskas iš 4 straipsnio siūlo paskutinę pastraipą perkelti į 5, tai yra iš straipsnio, kuris kalba apie tai, kaip susiformuoja Aukščiausioji Taryba, o pastraipa yra apie tai, kaip ji susiformuoja, į straipsnį, kuriame aprašyta jos veiklos pradžia. Na, prašom. Aš tvirtai laikausi tos nuomonės, kad 4 straipsnis kalba apie susiformavimą Aukščiausiosios Tarybos ir šita pastraipa turi būti tame straipsnyje. O 5 straipsnis kalba, kaip ji veikia po to, kai jau susiformavo, bet kadangi yra prašoma balsuoti, tai prašom tą ir padaryti. Gal deputatas K.Lapinskas galėtų pakeisti savo pasiūlymą dėl šitos vietos? Prašom, gerbiamieji deputatai, pakelti mandatus. Kas už tai, kad 4 straipsnio 3 pastraipa, kaip ir yra projekte, pasiliktų ten, kur ji ir buvusi iki šiol pagal projektą, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 44.
PIRMININKAS. Kas už deputato K.Lapinsko pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.
PIRMININKAS. Klausimas išspręstas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje dabar yra 90 deputatų.
PIRMININKAS. Būtų gerai žinoti tiksliai. Suskaičiuokite. Dabar dėl penkto straipsnio. Manau, balsavimas gali būti atskiras, išskyrus tą 5 straipsnio preambulinę dalį.
L.SABUTIS. Aš dėl 5 taip pat norėčiau pasiteirauti.
PIRMININKAS. Prašom.
L.SABUTIS. Mes kovo 29 dieną priėmėme Pagrindinio Įstatymo pataisą, kad Aukščiausiojoje Taryboje posėdžiams talkinti pirmininkui renka seniūną ir jo pavaduotoją. Reglamente visur mes minime seniūną ir jo pavaduotojus. Manyčiau, kol Pagrindinis Įstatymas nepakeistas, reikėtų vadovautis ir siūlomo įstatymo projekte rašyti taip, kaip yra. Kai pakeisime Pagrindinį Įstatymą, tada galėsime keisti ir reglamentą. Ar čia klaida, ar mes iš tikrųjų dabar numatome rinkti daugiau pavaduotojų negu vieną? Bet Pagrindiniame Įstatyme būtent taip yra.
A.TAURANTAS. Jau aš esu šituo klausimu kalbėjęs. Mes turėtume atskiru nutarimu spręsti, kiek reikia tų pavaduotojų. Ir čia priklausys nuo to, kokias mes suteiksime seniūnui funkcijas. Jeigu jos siauresnės, galbūt užtenka vieno, jeigu jos platesnės - galbūt reikalingi du. Todėl vienaskaita pavartota Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme.
Čia ne vienintelė vieta, yra ir kitur vienaskaita pavartota, o mes praktiškai naudojame daugiskaitą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 92 deputatai. Išėjo V.Jasukaitytė, G.Ramonas, A.V.Ulba.
PIRMININKAS. Galbūt dar ateis du deputatai. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu mes priimtume iš karto 100-ąjį straipsnį, kuris tiksliai nusako, koks yra bendras deputatų skaičius, tai problemos šiandien nebūtų. Bet mes turime deputatų, kurių įgaliojimai sustabdyti.
PIRMININKAS. Bet mes negalime to padaryti, nes nėra pakankamo skaičiaus deputatų pagal dabartinę Konstituciją.
TAS PATS BALSAS. Būtų atmesti tie, kurių įgaliojimai sustabdyti.
PIRMININKAS. Tai galima padaryti, kada bus deputatų tiek, kiek reikia pagal dabartinę normą. Prašom deputatą A.Janušką.
A.JANUŠKA. Aš norėčiau pasitikslinti dėl balsavimo. Dabar mes prieš tai balsavome 44 už, 27 prieš. Tai čia ar yra dauguma, ar nėra daugumos šiuo atveju, kaip mes manysime? Ar grįšime prie šito klausimo iš naujo?
PIRMININKAS. Aš manau, kad kiekvienu atveju pasiūlymo autorius galėtų spręsti pats pagal savo sąžinę. Jeigu jis mano, kad jo pasiūlymas gali laimėti balsuojant oficialiai, mes nieko priversti negalime šiuo atveju. Galime tik susitarti. Ar sutinkate, gerbiamasis deputate? Taigi dėl 5 straipsnio po to, kai nuspręsta jo preambulė, iš esmės, mano įsivaizdavimu, lieka redakciniai pasiūlymai, kurie galėtų būti priimtini, išskyrus vieną, kur deputato K.Lapinsko pasiūlyme yra išbraukta iš projekto 7 straipsnio dalis. Ar aš klystu? Atrodo, kad ne. Prašom pasiūlyti tada savo variantą.
A.TAURANTAS. Galbūt reikėtų pirmiausia spręsti gerbiamojo L.Sabučio pasiūlymą, o paskiau balsuoti už dvi alternatyvias redakcijas, nes mes smulkiau redaguoti turbūt negalime leisti sau tokios prabangos.
PIRMININKAS. Ar visi deputatai turi abi redakcijas?
A.TAURANTAS. Aš tik, jeigu galima, norėčiau pateikti Centro frakcijai klausimą. Centro frakcija pasakė, kad ji savo pasiūlymą atsiima. Tuo tarpu deputatas K.Lapinskas visą laiką savo pasiūlymus pateikia Centro frakcijos vardu. Vis dėlto reikėtų oficialaus frakcijos atsakymo. Jeigu frakcija atsiėmė, tai deputatas K.Lapinskas negalėtų kalbėti frakcijos vardu.
K.LAPINSKAS. Aš savo vardu kalbu, deja, bet esu frakcijos narys ir aš remiuosi frakcijos...
A.TAURANTAS. Bet jūs minėjote, kad kalbate Centro frakcijos pasiūlymu.
K.LAPINSKAS. To nebuvo pasakyta. Aš savo pavardę pasakau kalbėdamas. Aš dalyvavau rengiant tuos pasiūlymus, ir aš...
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes taip ir vertiname kaip deputato K.Lapinsko pasiūlymus, o ne kaip frakcijos. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo atveju sutikčiau su jūsų pateiktu pasiūlymu dėl daugiskaitos, jeigu būtą kartu paruošta konstitucinė pataisa. Tada galėtume spręsti, o jeigu nėra tokios pataisos, tada mes turime rašyti vienaskaitą, kaip yra Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme.
A.TAURANTAS. Man atrodo, tai ne toks jau principinis dalykas, dėl kurio mums reikėtų ilgai ginčytis.
V.ŽIEMELIS. Ne, tai labai svarbu, nes tada reikėtų ir pataisą parengti, tada ir kalbėtume.
PIRMININKAS. Aš manau, kad gal iš tiesų palikime taip, kaip yra Konstitucijoje, o paskui bus paruošta pataisa ir labai nesunku bus pataisyti vienoje ar dviejose vietose. Gerbiamieji deputatai, paliekame dabar vienaskaitą, dėl to nebalsuojame. Bet yra deputato K.Lapinsko pateikta nauja redakcija. Gal deputatas K.Lapinskas galėtų vis dėlto deputatams šiek tiek paaiškinti pagrindinius skirtumus, jeigu būtų galima, prieš balsuojant?
K.LAPINSKAS. Dėl 5 straipsnio?
PIRMININKAS. Taip.
K.LAPINSKAS. Kaip aš minėjau, iš pradžių rašoma, ką Aukščiausioji Taryba daro pirmojoje sesijoje. O, tarkime, 5 punkte rašoma apie nuolatines komisijas, ką jos daro. 6 punkte vėl rašoma apie nuolatines komisijas. Vadinasi, tai nesiderina su šio straipsnio pradžia, kur kalbama apie Aukščiausiosios Tarybos funkcijas pirmojoje sesijoje. Todėl pateiktoje redakcijoje tie straipsniai suformuluoti taip, kad būtent kalbama apie Aukščiausiąją Tarybą, apie jos funkcijas. Dabar dėl seniūno. Mūsų Centro frakcijos siūlymuose (aš dalyvavau juos rengiant, todėl ir turiu įgaliojimus juos pateikti net ir savo vardu) dėl seniūno mes manome, kad nebūtinai iš karto, išrinkus naują Aukščiausiąją Tarybą, pirmiausia reikia spręsti seniūno klausimus. Nes šiuo atveju bus ir Pirmininkas jau išrinktas, bus ir Pirmininko pavaduotojai išrinkti, ir po to, kaip Pirmininkas ras reikalingu prieiti prie seniūno rinkimų, bet kuriuo momentu jis galės tai padaryti, remdamasis savo turimais įgaliojimais. Todėl siūlau iš to straipsnio išbraukti žodžius apie seniūną, kad nebūtų primygtinai iš karto prie pirmaeilių klausimų priskirta.
A. TAURANTAS. Aš galiu į tai atsakyti tuo, kas buvo darbo grupėje kalbama jau labai seniai, kai mes sudarinėjome reglamentą. Kaip parodė mūsų sesijos darbo praktika, išrinkus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, jis tikrai turi labai daug darbų - jam reikia vesti derybas dėl Ministro Pirmininko paskyrimo, rinkti pavaduotojus, dirbti kitus darbus. Jis, kaip žinome, dirbo dieną ir naktį, ir jeigu jį dar versime čia sėdėti šitoje tribūnoje, tai faktiškai neįmanoma dirbti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Todėl buvo nuspręsta, kad tai reikia padaryti sesijos pradžioje, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turėtų laiko spręsti kitus svarbius valstybei klausimus.
K.LAPINSKAS. Norėčiau replikuoti, kad tai jokiu būdu nevaržo Pirmininko teisių. Tai numatyta kituose straipsniuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Siūlau šitą balsavimą atidėti po pertraukos. Tikiuosi, kad po pertraukos susirinks 94 deputatai, priešingu atveju spręsime apie galimybę tęsti plenarinį posėdį. Prašom 17 valandą visus susirinkti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu mes dabar visi susirinktume ir išsiaiškintume, ar turime kvorumą, po to galėtume svarstyti, kaip elgsimės toliau. Ar galime balsuoti, ar galime ką nors nuspręsti, ar galime tik diskutuoti. Jeigu išsiaiškinsime, kad tik diskutuoti, tai spręsime, ar diskutuoti, ar ne. Prašom susirinkti, kurie dar yra už salės ribų, balsų skaičiavimo grupė suskaičiuos deputatus ir tada galėsime nuspręsti dėl tolesnio darbo. Kol gerbiamieji deputatai susės, deputatas A.Rudys turi pasiūlymą, prašom.
A.RUDYS. Aš noriu vieną repliką - mes jau kelintą kartą susiduriame su tuo, kad negalime priimti sprendimų dėl to, kad trūksta deputatų. Retkarčiais susidaro įspūdis, kad šitas trūkumas yra padaromas sąmoningai. Norėtųsi pasiūlyti tokį variantą - pasinaudoti kai kurių užsienio šalių patirtimi. Ten yra maždaug tokia idėja, ir mes, priimdami reglamentą, galime apie tai pagalvoti. Jeigu sprendžiant klausimą nesusirenka kvorumas, tai klausimo sprendimas atidedamas nustatytam laiko tarpui, tarkim, pusantros ar dviems valandoms, ir jeigu suinteresuotos grupės, frakcijos ar kažkokios kitos formuotės savo narių nesugeba surinkti, tai tada kiti nekalti ir priimtas sprendimas turi būti visiškai teisėtas. Tokiu būdu mes šitą dalyką išbrauktume kaip galimą sąmoningą destrukcijos elementą Aukščiausiosios Tarybos veikloje.
PIRMININKAS. Savo ruožtu galiu visiškai pritarti ir patvirtinti, kad iš tikrųjų daugelio parlamentų praktikoje arba iš viso nėra kvorumo sąvokos, arba naudojama tokia praktika kaip deputatas A.Rudys pasiūlė ir manau, kad tai iš tikrųjų būtų vertinga idėja apsvarstyti ir pagalvoti, ar nereikėtų jos prašyti į reglamentą.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č V.STANKEYIČIUS
PIRMININKAS. Kol skaičiuoja - per pertrauką su daugeliu deputatų kalbant visi skundėsi, kad čia yra sunku dirbti. Šiandien yra labai tvanku, visi deputatai pavargę nuo nenormalios darbo dienų trukmės, kurių jau yra geras šimtas su viršum, ir tokie dalykai neabejotinai atsiliepia mūsų reakcijai į vienas kito pasisakymus, į replikas ir iš tikrųjų yra nenaudingi parlamentui nei jo darbo racionalumo prasme, nei tarpusavio santykių, nei apskritai konstruktyvumui. Mes dabar prašome balsavimo komisiją pasakyti, jeigu jau suskaičiavo, ar mes galime priimti sprendimus pagal šiandien galiojančias nuostatas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu salėje yra 74 deputatai.
PIRMININKAS. Mes negalėsime priimti sprendimų balsavimu, taip? Ar dar jūs žinote, kad ateis deputatai? Ar čia susirinkę deputatai pritartų deputato S.Malkevičiaus pasiūlymui, kad reikia perregistruoti deputatus, šiuo metu dalyvaujančius, iš naujo ir po to aiškintis, kokios priežastys privertė pasitraukti iš posėdžio, nes į spaudą gal nereikia skubėti. Reikia išsiaiškinti iš pradžių, nes galėjo žmogus tokią dieną ir susirgti, ir dar kas nors atsitikti. Negalime iš anksto daryti išvadų.
Gerbiamieji deputatai, kokia jūsų nuomonė - ar ir mums tęsti konsultacijas dėl svarstomų dokumentų, ar mums naudingiau būtų nutraukti posėdį ir sukaupti jėgas kitai darbo dienai? Prašom pasisakyti.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos pareikalauti, kad techninis personalas užtikrintų šitos salės vėdinimą. Po pertraukos, kuri tęsėsi pusę valandos, atėjus į šitą salę, ji buvo visiškai neišvėdinta, šiandien ji buvo vėdinama tik 12 valandą. Esant lauke tokiai oro temperatūrai, dirbti šitoje salėje, jeigu neveiks ventiliacija, yra fiziškai neįmanoma. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, nes daugelis skundžiasi galvos svaigimu.
PIRMININKAS. Ar kartu dar nevertėtų paprašyti mūsų aptarnaujančio personalo - Reikalų valdybos, kad pakviestų higienistą ir šiek tiek išnagrinėtų, ar šitoje salėje yra labai blogos higieninės sąlygos. Ne šiandien, bet apskritai reikėtų įvertinti, turint omenyje sintetiką, ventiliaciją ir visa kita.
Z.ŠLIČYTĖ. Taip, aš norėjau šito paprašyti, todėl, kad patalpa yra uždara, ventiliatoriai neįjungiami, sintetiniai apmušalai ir daugelis kolegų deputatų skundžiasi alerginėmis reakcijomis, pavyzdžiui, čiaudėjimu, galvos svaigimu ir kitais požymiais. Todėl reikėtų kažkaip išspręsti, nes jeigu liepos mėnesį bus toks karštas oras, tai dirbti turėtų būti sudarytos sąlygos normalioje, gerai vėdinamoje patalpoje.
PIRMININKAS. Prašau deputatą A.Sakalą.
A.SAKALAS. Aš norėčiau pasiūlyti šiandien nebeposėdžiauti, o rytoj iš ryto pirmuoju klausimu priimti reglamento pataisą arba pasiūlymą, arba punktą dėl kvorumo. Būtent ta prasme, apie kurią kalbėjo deputatas A.Rudys. 100-tąjį straipsnį. Tada galėtume jau ramiai posėdžiauti.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Rudys ir deputatas A.Sakalas nesiimtų pareigos parengti nutarimo projektą?
A.SAKALAS. Mes pabandysime savo frakcijoje šitą nutarimą arba 100-ąjį straipsnį parengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji deputatai, pritariate, kad šiandien verta posėdį nutraukti, baigti? Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš pritariu tam, tačiau kartu noriu atkreipti dėmesį į deputato S.Malkevičiaus pasiūlymą - vis dėlto išsiaiškinkime, kas paliko posėdžių salę?
PIRMININKAS. Kaip mes greitai galėtume užsiregistruoti, kokiu būdu?
A.A.ABIŠALAS. Labai greitai, prašom tik sėdėti savo vietose, atsisėsti į savo vietas, tada kur kas greičiau bus galima suregistruoti. Per tą laiką galbūt deputatas A.Taurantas galėtų pasiūlyti, kaip mes galėtume padirbėti dėl reglamento dar šįvakar?
A.TAURANTAS. Aš sutinku su visais būdais, su kuriais sutinka deputatai, bet čia reikia nuspręsti, ar mes galime šitoje salėje dirbti? Jei šitoje salėje blogos sąlygos, gal kur nors kitur galime dirbti ir kas dirbs, aš nežinau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, jūs sakėte, kad kai kurie pasiūlymai komisijai atrodė priimtini, kurie gauti iš Centro grupės, gal jūs galėsite rytojaus svarstymui kai ką sutarti ar nuspręsti?
A. TAURANTAS. Tie pasiūlymai, apie kuriuos aš kalbėjau, yra redakciniai pasiūlymai, kurie gali būti tiesiog salėje įvertinti ir priimti, o apskritai visam Centro frakcijos projektui įvertinti reikėtų laiko mažiausiai iki antradienio.
PIRMININKAS. Suprantama, bet tai, ką galima padaryti, mes galėsime rytoj padaryti.
A.A.ABIŠALAS. Ar galėtų Centro frakcija, deputatas A.Taurantas ir visi suinteresuoti paskirti laiką kitoje patalpoje, šiandien pat pabandyti vis dėlto judėti į priekį, nes kitaip mes tikrai iki vasaros, iki rudens, o gal ir iki žiemos nieko nepadarysime.
A.SAKALAS. Mes galėtume, jeigu dabar nutraukiami posėdžiai, likusį laiką pašvęsti reglamentui, įvertinant ir 100-ojo straipsnio pataisą.
PIRMININKAS. Dabar balsų skaičiavimo grupė skaičiuoja deputatus.
Prašom visus truputį pailsėti, giliai pakvėpuoti.
A.A.ABIŠALAS. Tada skelbiu tokį pasiūlymą. Jeigu visiems bus priimtinas, tada susitarsime. Pirmiausia noriu paklausti, kiek deputatų linkę padirbėti dabar prie reglamento ir ar negalėtų kas nors pasakyti, ar deputatas K.Lapinskas, kuris yra pagrindinis šitų pataisų gynėjas, negalėtų dalyvauti? Tada už dešimties minučių po to, kai mes iš čia išsiskirstysime, prašom susirinkti visus suinteresuotus 217 kambaryje. Kiek bus tų suinteresuotų, prašom pakelti rankas.
PIRMININKAS. Kur geriausiai vėdinama patalpa?
A.ABIŠALAS. Kadangi suinteresuotų yra nedaug, tai galima rinktis ir 308 kambaryje, ten jaukiau. 308 kambaryje renkasi tie, kurie nori padirbėti šį vakarą prie reglamento. Prašom dalyvauti ir tuos, kurių pareiga yra tai daryti, nes darbo grupė rengti reglamentui dar nėra paleista.
PIRMININKAS. Prašom. Sekretorius nori kažką pasakyti.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Nesigirdi jūsų balso.
L.SABUTIS. Siūlyčiau komisijos pirmininkus, taip pat deputatus iš tų komisijų dalyvauti toliau svarstant reglamentą. Mes turime galimybę susirinkti Prezidiumo posėdžių salėje, kur telpa 50-60 žmonių. Atstovaukime savo komisijoms ir išsakykime nuomonę.
A.A.ABIŠALAS. Gerai, rinkimės kol kas Prezidiumo posėdžių salėje, bet jeigu bus nedaug žmonių, bus galima pereiti į kitą vietą.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupė skaičiuoja, ir kai ji baigs, mes išsiskirstysime. Noriu pasiūlyti kiekvienam deputatui prieš išeinant kitam deputatui pasakyti ką nors malonaus. Kad išeitume su gera nuotaika ir rytoj būtume labai darbingi, nesikarščiuotume, nesinervintume ir atliktume tai, ko šiandien nespėjome padaryti. Tačiau dar truputį prašau palaukti, kad nesutrukdytume balsų skaičiavimo grupei baigti registravimą.
A.A.ABIŠALAS. Prašau deputatą A.Sakalą.
A.SAKALAS. Aš norėčiau pasakyti šį tą malonaus kiekvienam deputatui, būtent, kad kiekvienas deputatas tikrai yra asmenybė. Ačiū. (Juokas)
PIRMININKAS. Ar jau viskas?
A.A.ABIŠALAS. Gerbiamieji deputatai, būkite malonūs, išklausykite, galbūt ką nors balsų skaičiavimo grupė praleido? Ir jeigu praleido, prašom pataisyti, nes, man atrodo, šita registracija yra itin svarbi. Terleckas yra, Sakalas yra, Razmos nėra, Andriukaičio nėra, Prunskienės nėra, bet nebuvo jų ir anksčiau. Oželytė yra, Genzelis buvo, bet nebėra. Vagnorius yra, Kuzmickas yra, Sabutis yra, Vaitiekūno nėra ir nebuvo, Petrovas yra, Antanavičiaus nėra ir nebuvo, Ambrazaitytė yra, Zingeris yra, Tupikas yra, Tamulio nėra ir nebuvo, Okinčicas yra, Čoboto nėra ir nebuvo, Balcevičius yra, Abišalas yra, Nedzinskienė yra, Patacko nėra ir nebuvo, Ambrazevičius yra, Jarmolenkos nėra, Katkus buvo, bet nėra, Taurantas yra, Stankevičius, Paliūnas, Simutis, Šerkšnys yra, Povilionio nebuvo, Paulauskas, Varanauskas yra, Norvilo nebuvo, Karvelis yra, Rasimavičiaus nebuvo, Plečkaitis, Malkevičius, Gentvilas, Giniotas, Hofertienė, Žalys yra, Lapinsko nėra, buvo, bet nėra. Morkūnas buvo, bet nėra, Kačinskas buvo, bet nėra, Ozolas, jam neprivaloma būti, Stakvilevičius buvo, bet nėra, Sėjūnas, Beinortas, Liaučius, Landsbergis yra, Jarašiūno nebuvo, Astrauskas, Paleckis, Čepaitis, Pečeliūnas, Glaveckas, Kolesnikovas, Šimėnas yra, Valatka buvo, bet nėra, Šimėnas Jonas yra, Ulba buvo, bet nėra, prašau, čia buvo pranešta, kad susirgo, Šimėnas buvo pranešta, kad susirgo, apie Ulbą nežinau. Jonas Šimėnas, Bičkausko nebuvo., Karoblis, Januška, Šličytė, Šadreika, Gajauskas yra, Laurinkaus nebuvo, Pikturna yra? Atsiprašau, nes čia nelabai aiškiai pažymėta. Grakauskas yra, Baldišis yra, nors nebuvo pažymėtas anksčiau, Juknevičiaus nebuvo, Kvietkauskas yra, taip, yra, Vaišvilos nebuvo, Inta, Paplauskas, Kumža yra, Račo nebuvo. Yra? Atsiprašau, vadinasi, neužsiregistravo, Kašauskas yra, Motiekos nebuvo, Degutis yra, taip pat neužsiregistravo, perspėju kartu, kad reikia užsiregistruoti, nes galite patekti į "juodus sąrašus". Beriozovo nebuvo, Arlauskas, Aksomaitis, Leščinskas yra, Rimkaus, Gerdaitytės nebuvo, Minkevičius yra, Ramonas buvo, bet nėra, Ražausko nebuvo, Rastauskienė, Poškus, Valionytė, Kropas, Žiemelis, Andrukaitienė, Apšega yra. Uokos, Klumbio, Šaltenio nebuvo, Miškinis, Papovas yra, Kudaba pažymėtas buvo, bet dabar nėra, Pirožkovas, Juršėnas yra, Suboč, Jankelevičiaus, Peško nebuvo, Akanovičius yra, Tomaševičiaus nebuvo, Maceikianecas yra? Nebėra. Jurgelis yra, Rupeika atsirado į patį galą, nes nepažymėta, kad buvo užregistruotas, Grinius yra, Sajos nėra, Ilgūnas yra. Gerbiamieji deputatai, prašome registruotis. Lubio nebuvo, Medvedevas yra, Brazausko, Andrikienės, Vilko nebuvo. Vilkas buvo, nepažymėtas, vadinasi, išėjo. Iešmantas, Gudaitis, Andriukaitis yra, Butkevičiaus nebuvo, Treinys, Milčius yra, Prapiestis taip pat atsirado, Rudys yra, Jasukaitytė buvo, bet nėra, Mačys, Pangonis yra, bet Pangonio jau nebėra, ar taip? Rudzys buvo pasirodęs, rodos, čia nepažymėta, bet nebėra. Šepetys, Survila, Dringelis yra ir Gajauskaitė yra, bet nepažymėta. Viskas. Gerai.
Gerbiamieji deputatai, Audrius Rudys prašo susitikimą dėl reglamento daryti po 20 minučių, jeigu deputatas A.Taurantas sutinka. Ar jūs sutinkate? Prašom nevėluoti į Prezidiumo posėdžių salę.
PIRMININKAS. Ar kitų pranešimų gerbiamieji deputatai turi? Tada pasakysiu malonią naujieną visiems, kad išeitume lengvesne širdimi - rytoj plenarinio posėdžio pradžia 10 valandą. Plenarinis posėdis baigtas.