1990 m. liepos 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALA
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradedame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos liepos 30 dienos plenarinį posėdį. Prašome sėsti. Pirmiausia susitarsime dėl darbotvarkės.
Gerbiamieji deputatai, galiu jums su dideliu pasitenkinimu pranešti, jog Biudžeto komisija kartu su Finansų ministerija nusprendė, kad Gyventojų mokesčių įstatymas gali palaukti rudens sesijos, juo labiau kad ginčytini klausimai nesudarys Lietuvos biudžetui labai didelių skirtumų į vieną ar į kitą pusę. Žinoma, tai yra labai svarbu žmonėms, todėl galima šio klausimo svarstymą atidėti, daugiau išklausyti pačių gyventojų nuomonę ir jį svarstyti rudenį. Taip pat Ekonomikos komisija pranešė, kad Ūkinių bendrijų įstatymas Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos vargu ar galės pradėti kurtis anksčiau nei rudenį, taip pat šį klausimą sutiko atidėti iki rudens sesijos. Visus kitus klausimus nagrinėję rengėjai, Vyriausybė ir komisijos labai prašo apsvarstyti dar šioje sesijoje. Jeigu jūs leisite, pabandysiu pasiūlyti tokį apytikrį planą ir pabandysiu akcentuoti tuos įstatymus, kurie būtini, arba tuos veiksmus, kuriuos būtina padaryti šiandien arba rytoj. Taigi mūsų sprendimas svarstyti Akcinės bendrovės įstatymą galioja, Kultūros paveldo inspekcijos įstatymas taip pat, rodos, apsvarstytas pakankamai plačiai (komisijoje keletą kartų svarstytas su tais deputatais, kurie išreiškė norą jį svarstyti) ir, rodos, nebeliko ginčytinų klausimų. Antra vertus, dabar veikianti Kultūros paminklų apsaugos inspekcija baigia savo darbą rugpjūčio 15 dieną, kad galėtų pradėti veikti nauja struktūra, todėl reikia šį įstatymą taip pat priimti. Šeštadienį jums buvo pateiktas svarstyti Savivaldybės pagrindų įstatymo projektas, kuris siejasi su švietimo ir kultūros skyrių steigimu ir jų vadovų paskyrimo tvarka. Šitas įstatymas ir pakeitimas turi būti priimtas arba atmestas - kaip Aukščiausioji Taryba nuspręs iki mokslo metų pradžios, t.y. dabar. Biudžeto sandaros įstatymas taip pat yra būtinas priimti. Jums buvo pristatytas ir taip pat nesukėlė, rodos, didelių abejonių Įmonių įstatymo pakeitimas, kuris siejasi su privačių farmacijos įstaigų steigimu. Taip pat būtų galima jį patvirtinti. Rodos, neturėtų kelti didelių ginčų. Vyriausybės įstatymo pakeitimas dėl gamtos apsaugos. Šitas mums yra seniai žinomas, rodos, taip pat ginčų didelių nebekels. Abu pavaduotojai čia yra, Valstybės kontrolierius taip pat čia yra. Todėl šį klausimą šiandien mes turėtumėm apsvarstyti, tačiau pagal mūsų planą jis turėtų būti svarstomas po pietų. Jeigu mes atsižvelgsime į tai, kad čia yra atėję skiriami žmonės, tai gal galėtume po Akcinės bendrovės įstatymo apsvarstymo ir padaryti šį pakeitimą. Ir 19 valandą yra numatytas uždaras posėdis mūsų darbo klausimais. Privalome nuspręsti dėl Deputato statuso įstatymo pakeitimų ir apsvarstyti Prezidiumo įgaliojimus laikotarpiu tarp sesijų. Taip pat yra kitų klausimų, kuriems svarstyti rasime galimybę. Aš siūlau šio uždaro posėdžio darbotvarkę patvirtinti atskirai.
Rytoj trys dideli labai rimti įstatymai turėtų būti priimti arba bent jau apsvarstyti ir turi būti nuspręsta, kaip su jais elgtis. Tai Valstybinės įmonės įstatymas, Juridinių asmenų įstatymas ir Įmonių rejestro įstatymas, kuris nėra didelis, bet, man atrodo, labai svarbus tam, kad galėtų pradėti steigtis bent jau personalinės įmonės, kurioms tiktai tiek ir tetrūksta, kad galėtų steigtis. Taip pat nutarimas dėl profsąjungų, o gal dar suspėtume ir šiandien. Išsiaiškinimas mūsų anksčiau priimto nutarimo dėl municipalinės policijos. Nutarimas vykdomas sunkiai, ten yra neaiškių dalykų. Rodos, išaiškinti būtų nesudėtinga. Dar daugiau neaiškių klausimų, man rodos, galima būtų įtraukti į darbotvarkę. Dėl dabar tebeveikiančios valstybinės antiblokadinės komisijos. Banko pirmininko paskyrimas ir taip pat mūsų numatytas ir suplanuotas uždaras posėdis dėl derybų su TSRS. Štai šie klausimai, kurie turėtų būti išspręsti šioje sesijoje. Deputatas E.Grakauskas, žinau, turi papildymų, bet galbūt jis jau atsisakė... Gerbiamasis deputate E.Grakauskai, jūs, rodos, norėjote asmeniškai siūlyti papildymą. Aš turiu pasakyti, kad šie klausimai, kuriuos aš išvardinau, yra aptarti ir jiems pritarta nuolatinių komisijų pirmininkų pasitarime.
E.GRAKAUSKAS. Aš prašyčiau gerbiamąją Aukščiausiąją Tarybą sutikti į rytojaus darbotvarkę įtraukti nedidelę Kooperacijos įstatymo pataisą, numatančią sureguliuoti kolūkio valdymo organų ir kolūkio pareigūnų rinkimo, atleidimo bei atšaukimo iš šių pareigų prieš laiką tvarką. Tai konkrečiai svarbu žemės ūkyje esančioms kooperatinėms įmonėms, kad galima būtų demokratiškiau nustatyti kolūkių valdymą. Konkrečiai 33 straipsnį papildyti reikėtų vienu atskiru punktu, ir iki reformos pradžios kolektyvų nariams būtų galima demokratiniais pagrindais tvarkytis su savo valdymo organais.
PIRMININKAS. Kokia būtų Aukščiausiosios Tarybos nuomonė šiuo klausimu? Jeigu niekas neprieštarauja, tai tada, matyt, galima laikyti, kad tai yra pritarimas konsensu. Deputatas V.Puplauskas.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komisijos pasiūlymas dėl rytdienos dienotvarkės. Pirmojo šaukimo pirmoji sesija antradienį baigiasi. Mes negalime išeiti atostogauti neišklausę, ką ir kada Vyriausybė padarys, kad užtikrintų gyventojų aprūpinimą būtiniausiomis prekėmis. Orientuojamės į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu galbūt reikėtų įvesti griežtą kortelių sistemą, sustabdyti perpardavinėjančių kooperatyvų veiklą, orientuoti pramonę plataus vartojimo prekių gamybai. Siūlome šia tema liepos 31 dieną išklausyti prekybos ministrą, pramonės ministrą ir Lietkoopsąjungos vadovus. O gerbiamuosius deputatus kviečiame per atostogas išanalizuoti minėtą klausimą savo rinkiminėse apygardose.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis deputate V.Puplauskai, aš nežinau, ar suspėtų jūsų minėti ministrai, bet galbūt jie galėtų pateikti bent trumpas ataskaitas apie savo veiklą raštu. Tada Aukščiausioji Taryba išspausdintų laikraščiuose. Tada mums nereikėtų atskirai šitam reikalui skirti laiko. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Man regis, kad mes per daug norime vėl užsigriebti dviem dienom. Realu būtų taip: sudaryti eilę darbų ar įstatymų projektų, kuriuos mes svarstysim, ir šita eile vadovautis. Be abejo, mes eilės vidurį pasieksime apie rugpjūčio 1 dieną, bet ne galą. Sakysim, jeigu mes norim priiminėti Akcinės bendrovės įstatymą, tai tas reiškia, kad mums reikia beveik visos dienos šitam vienam. Be abejo, reikia galvoti, kurį iš tų ekonominių įstatymų pasirinkti. Čia turbūt turėtų Ekonomikos komisija nuspręsti ir sudaryti šitų įstatymų eilę. Be abejo, čia turi pakliūti klausimas apie derybas su Tarybų Sąjunga ir, manau, taip pat pačių deputatų reikalai. Tai aš manyčiau, kad mes turim galimybę apsvarstyti tokius tris klausimus iš esmės. Kiekvienu atveju būtina sudaryti eilę, pagal kurią mes dirbsime, nes paskui pasirodys, kad lieka tas, ką tikrai reikėjo apsvarstyti. Jokiu būdu negalima atidėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate E.Vilkai, tokiai eilei, kurią aš dabar išvardinau, t.y. dviem dienom, buvo pritarta. Šitam posėdyje dalyvavo trys ar keturi Ekonomikos komisijos nariai. Dar kartą galėčiau tada pakartoti, kokia eilė būtina šiandien: akcinė bendrovė, biudžeto sandara ir Kultūros paveldo inspekcija, kuri neturėtų būti didelė; rytoj: valstybinė įmonė, juridinių asmenų mokestis ir Rejestro įstatymas. O kiti dalykai - kaip Dievas duos. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu gal šiek tiek pasikartoti ir pasakyti tai, ką šiandien pasakiau antiblokadinei komisijai. Noriu pritarti gerbiamajam kolegai, kuris čia dabar kalbėjo apie neigiamus procesus, vykstančius mūsų ekonomikoje, kad būtent labai smarkiai išaugo grobstymas iš valstybinių įmonių, išvežama mūsų produkcija į Tarybų Sąjungos respublikas, į Lenkiją išvežama dabar jau ne tiktai pramonės prekės, bet ir rūkyta mėsa, ir visa kita. Jeigu mes, išeidami atostogų, nepriimsime jokių, taip sakant, priemonių, nepadarysim, kad su visu šituo būtų reikiamai kovojama, tai grįžę galbūt pasijusime, kad esame be apatinių kelnaičių. Aš manyčiau, kad ne tik reikia išklausyti atitinkamus Vyriausybės organus, kaip ruošiamasi kovoti prieš tai, bet reikia mums ir pritarti kažkokioms konkrečioms priemonėms. Pavyzdžiui, sudaryti ypatingą komisiją, kuriai būtų suteikti įgaliojimai, sugriežtinti baudžiamąją teisę, sugriežtinti ir kitokias priemones, kuriomis būtų galima kovoti. Siūlau netgi tam tikrą ekonominę politiką kainoms sureguliuoti ir t.t. Čia gali būti daug visokiausių idėjų, bet reikia, kad kažkas dirbtų šitą darbą be mūsų. Būtent tai yra Vyriausybės uždavinys, bet aš galvoju, kad mes turim būti įsitikinę, jog būtent šitas darbas bus dirbamas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Pritardamas gerbiamajam S.Malkevičiui, norėčiau pasakyti, kad būtina su Vyriausybe mums apsvarstyti šiuos klausimus, nes jau tokia laisva prekyba prasidėjo, kad turguose galima jau pardavinėti ir samagoną. Žodžiu, nėra ribų komercijai. Reiktų gal vieną kartą tikrai apsvarstyti, ką dirba mūsų Vyriausybė, mūsų vidaus reikalų organai ir panašios įstaigos. Ir būtina prieš atostogas šituos klausimus dar apsvarstyti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Todėl aš ir turiu konkretų pasiūlymą pavesti valstybinei priešblokadinei komisijai peržiūrėti 1990 metų balandžio 25 dienos įstatymą "Dėl laikinų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis". Būtent peržiūrėti ir pateikti naują projektą. Kai kurie punktai yra nereikalingi. Tarkim, dėl pareigūnų atleidimo sąrašo panaikinimo. Jie jau galėtų eiti į teismą, bet negali dėl šio įstatymo. O kai kur reikia sugriežtinti. Aš siūlau, kad iki rytdienos ši komisija pateiktų įstatymo pakoreguotą projektą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Sveiki kolegos! Čia buvo tokių gerų iniciatyvų. Viena kita komisija, viena kita ministerija sutiko, kad vienas kitas klausimas būtų atidėtas rudeniui. Siūlau jums dar vieną iniciatyvą, nes jau turiu du, o jeigu pasirūpinčiau, tai turėčiau tris nutarimo projektus dėl profsąjungų turto suvalstybinimo. Šį klausimą siūlau atidėti rudeniui, o apsiriboti tiktai vienu nutarimo projekto punktu, kurį galima būtų priimti nesvarstant, nes jis visiems aiškus. Uždrausti buvusių profsąjungų turto parceliavimą, kol šitas klausimas nebus išspręstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, deputate L.N.Rasimavičiau.
L.N.RASIMAVIČIUS. Juk mes būtent nutarėm, kad bus atiduota komisijoms. Yra paruoštas su daug kuo aptartas nutarimas. Yra net konsensas. Pagaliau vykdykim savo nutarimą, juk mes nutarėm, kad būtent priimsim šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputatas R.Rudzys pasiūlė atšaukti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuris buvo padarytas praeitą penktadienį, ir svarstyti tai, kas buvo pavesta Aukščiausiosios Tarybos nuolatinėms komisijoms ir politinių partijų bei visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimų komisijoms. Čia pritaria ir Teisinės sistemos komisija, išskyrus vieną punktą. Bet kadangi deputato R.Rudzio pasiūlymas yra, mums teks balsuoti, jeigu jis jo neatsiims.
R.RUDZYS. Ne, aš dėl motyvų. Esu įsitikinęs, kad klausimas pakankamai nebuvo išstudijuotas komisijose. Aš tada, jeigu pamenat, siūliau jį peržiūrėti neformalioms mūsų deputatų ar oficialioms frakcijoms, visuomenei. Darbo kolektyvuose, su kuriais aš susitikau, yra labai didelis toks nekantrumas, sakyčiau, susierzinimas. Aš, iš esmės pasisakydamas dėl motyvų, siūlau trumpą vieno sakinio nutarimą šio šaukimo pirmojoje sesijoje. Vieno sakinio trumpu nutarimu uždrausti šio turto parceliavimą, kol nebus priimtas kitas nutarimas.
PIRMININKAS. Vadinasi, deputatas R.Rudzys nesiūlo išbraukti iš darbotvarkės šitą klausimą.
R.RUDZYS. Visiškai nesiūlau, bet siūlau priimti štai tokio turinio nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Šitą jūs galėsite pasiūlyti, kai prasidės tas mūsų nustatytas klausimas. Ar gerbiamieji deputatai sutinka, kad mūsų svarstymo prioritetiniai klausimai turėtų būti tokie: du personaliniai klausimai (aš tiktai noriu pasakyti tuos, kurie, mano nuomone, turėtų būti svarbiausi, o ne ta eilės tvarka, kokia jie turi būti svarstomi), Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir Banko valdybos pirmininkas, Akcinės bendrovės įstatymas, Rejestro įstatymas ir Valstybinės įmonės įstatymas, Biudžeto sandaros įstatymas ir Juridinių asmenų mokesčių įstatymas, Kultūros paveldo inspekcija. Visi kiti įstatymai būtų antroje prioriteto eilėje. Ir du uždari posėdžiai: šiandien nuo 19 valandos siūlome dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo klausimų, o rytoj - dėl derybų su TSRS. Jeigu nėra prieštaravimų, tai tada prašome gerbiamąją Aukščiausiąją Tarybą išspręsti, kuo pradedame posėdį. Nuo Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų paskyrimo ar nuo kitų klausimų. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Norėjau paklausti dėl šios dienos vakarinio uždaro posėdžio. Ar jūs galite pakomentuoti...
PIRMININKAS. Galiu pakomentuoti. Deputato statuso įstatymo pakeitimas ir Prezidiumo įgaliojimai laikui tarp sesijų.
A.TAURANTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir jeigu bus laiko ir noro - dėl mūsų darbo tvarkos. Ar gerbiamieji deputatai sutinka... bet aš dabar nematau deputato ir Valstybės kontrolieriaus K.Uokos. Todėl, matyt, klausimas yra aiškus ir teks mums pradėti nuo Akcinės bendrovės įstatymo. Po to arba net ir viduryje iškilus kokiems nors keblumams, spręstume kontrolieriaus pavaduotojų paskyrimo klausimą. Prašom, gerbiamasis deputate G.Vagnoriau. Taip pat šiandien reikia įsipareigoti patvirtinti Biudžeto sandaros įstatymą. Balsavimo laiką labai sunku nustatyti, gerbiamieji deputatai, todėl aš prašau visą laiką orientuotis ir būti salėje, nes tikrai neįmanoma nustatyti diskusijų trukmę.
Deputato G.Vagnoriaus pranešimas apie Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo projekto pataisas. Diskusijos
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, jeigu mes pradėsim svarstymą tiesiai balsavimu, mes ilgai užtrukti neturėtume. Įstatymo projektas yra jau gana senokai parengtas, tačiau redakcinių pataisymų buvo gal kokių dešimt kartų ir tas, kas norėjo susipažinti su šiuo įstatymu, tokią progą turėjo. Juo labiau kad jis praktiškai jau yra išdalintas nuo liepos pradžios. Tiesa, praeitą kartą ten keletas pateikė naujų, sakyčiau, vertingų pasiūlymų ir pastabų. Juos aš jums ir pristatysiu, bet jie susiję su tais pačiais klausimais, dėl kurių mes siūlėme balsuoti. Ar verta dar atidėti šio įstatymo projekto svarstymą rudeniui? Aš esu giliai įsitikinęs, kad tolimesnis darbas prie šio įstatymo naudos neduos. Priešingai - juo toliau, tuo labiau jis darosi prastesnis ir prastesnis dėl to, kad dirbantys prie šio įstatymo žmonės vienaip ar kitaip jaučia jūsų spaudimą, ir kai kurių deputatų reikalavimai daryti įstatymą lakonišką ir paprastą, aišku, atsiliepia. Jie net siūlo išbraukti tokius straipsnių punktus, kurie yra neleistini išbraukti. Tačiau daromas kompromisas ir kai kurie yra išbraukti. Jeigu mes dar toliau jį taip tobulinsime ir darysime lakoniškesnį, tai jis pasidarys nebe įstatymas, o sunku pasakyti kas. Jeigu kam tektų lyginti tikrus akcinių bendrovių įstatymus su šiuo, tai pamatysite, kad tie tikri įstatymai yra žymiai sudėtingesni. Siūlau nebetobulinti ta prastinimo linkme todėl, kad pagal šį įstatymą turėtų dirbti visi teismai. Teismas turėtų rasti visus atsakymus, kurie neišvengiamai iškyla tokio viešo pobūdžio įmonėse.
Dabar alternatyvos ir pastabos, kurias iškėlė praeitą kartą gerbiamasis P.Vaitiekūnas, ir paskui dar tokias pastabas, jeigu jas galima vadinti pastabom, pateikė deputatas K.Antanavičius. Aš žinau, kad tos pastabos yra parašytos gero mano pažįstamo, todėl aš siūlyčiau jam prieiti ir išsiaiškinti, jeigu kas neaišku. Tie metodai, kurie naudojami tokiais atvejais, kai užsakomos pastabos ir jos pateikiamos pačiu paskutiniu metu tam, kad destabilizuotų svarstymą, mano supratimu, yra visiškai nepateisinami. Taip, gerbiamojo P.Vaitiekūno viena pastaba iš esmės siejasi su deputato B.Lubio pasiūlymu, kad bendroji stebėtojų taryba gali būti nesudaroma. Šią pagrindinę pastabą mes balsuosime. Kaip nuspręs, taip ir bus. Čia yra dar dvi pastabos. Siūlo, kad akcinėje bendrovėje būtų ne mažiau kaip vienas žmogus. Mes su tuo nenorim sutikti: praktiškai visose valstybėse, išskyrus vieną, bendrovėse yra daugiau negu vienas žmogus. Manytume, mes turėtume turėti daugiau negu vieną asmenį. Dar yra pastaba, kad valstybėse narys nuolat dirba bendrovėje ir jie gauna atlyginimą už nuolat atliekamą darbą. Tai įrašyti prie administracijos darbuotojo, tik įrašyti gal teisiška forma, kad valdybos narys gali dirbti nuolatiniais darbo santykiais ir, savaime suprantama, jeigu jis dirba taip, tai jis gauna pareigybinį atlyginimą. Tai realizuoti ir papildomai rašyti nebėra prasmės, nebent tiktai paaiškinti. Yra dar keletas pastabų, tačiau jos yra jau pataisytos ankstesniuose variantuose. Aš jų nekartosiu. Galbūt galima atsižvelgti į tokią pastabą, kad nutarimą išleisti obligacijas gali priimti visuotinis susirinkimas puse balsų. Yra įrašyta dviem trečdaliais balsų. Čia nėra tokios vieningos nuomonės ir kitose valstybėse. Šiuo atveju galima sutikti, kad, tarkime, puse balsų. Taigi lieka pagrindinė alternatyva dėl stebėtojų tarybos sudarymo.
17 straipsnio antroji dalis. Projekte įrašyta : "Jeigu bendrovė turi 50 ar mažiau akcininkų ir joje dirba ne daugiau kaip 200 darbuotojų, stebėtojų taryba gali būti nesudaroma". Deputatas B.Lubys siūlo, kad stebėtojų taryba būtų nesudaroma, jeigu taip nusprendžia susirinkimas. Aš dar kartą gerbiamiesiems deputatams primenu, kad mes šiuo atveju neturime kategoriško nusistatymo, kad būtent taip ar kitaip. Mūsų noras, kad šiuo atveju stebėtojų taryba būtų sudaroma viešose akcinėse bendrovėse (viešos yra tos, kurios turi daugiau kaip 50 akcininkų), buvo motyvuojamas tuo, jog labai sudėtinga yra dirbti su akcininkų susirinkimais, kuriuose susirenka šimtai, o kartais ir keletas tūkstančių žmonių. Dirbti ir turėti reikalų valdybai žymiai paprasčiau, lengviau ir racionaliau, kai renkami ne akcininkų susirinkimai, o jų atstovai, t.y. stebėtojų taryba. Kita vertus, jeigu yra sudaroma stebėtojų taryba, tai yra realizuojamos darbuotojų teisės skirti savo atstovą į stebėtojų tarybą. O stebėtojų taryba, dar kartą primenu, reikalų netvarko ir ji į valdymą nesikiša. Ji tiktai stebi ir prireikus gali informuoti akcininkus apie vienokius ar kitokius nesklandumus įmonėje. Ir dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu vienokiu ar kitokiu būdu įmonės darbuotojai vienaip ar kitaip dalyvauja valdyme, tai žymiai sklandžiau sprendžiami klausimai ir akcininkų susirinkimuose, ir stebėtojų tarybos posėdžiuose, kadangi niekas kitas taip puikiai nežino reikalų, kaip tie žmonės, kurie dirba šioje įmonėje. Todėl, tarkim, siūlymai, kad stebėtojų taryboje ar kitur dalyvautų dalis atstovų iš darbuotojų nėra mūsų išgalvoti. Taip yra daroma Vakarų Europoje. Mes siūlome, kad taip pat tie dalykai išliktų. Taigi alternatyva tokia. Dar kartą kartoju, kad kalbu apie viešas akcines bendroves. Ne uždaras, bet viešas. Apie tokias, kuriose dirba net tūkstančiai akcininkų, kurie galbūt net nelabai įsivaizduoja, kurioje vietoje yra ta gamykla, nelabai įsivaizduoja, kas ten veikia. Tai yra tokios akcinės bendrovės, kurių Lietuvoje bus tiek nedaug, kad galima bus suskaičiuoti pirštais. Balsuodami skirkite tuos du tipus - viešas akcines bendroves ir uždaras akcines bendroves. Uždaros akcinės bendrovės laisvės ten praktiškai yra labai didelės ir neribotos, o viešai įmonei valstybė negali leisti tvarkytis taip, kaip sumano, kadangi į viešą įmonę įtraukiami akcininkai nelabai supranta, kas ten vyksta. Bet kokios šalies valstybė, priimdama tokius įstatymus, visuomet reglamentuoja žmonių tarpusavio turtinius ir neturtinius santykius. Taigi alternatyva - įstatymo projekte palikti taip, kaip parašyta. "Jeigu bendrovė turi 50 ar mažiau akcininkų ir joje dirba ne daugiau kaip 200 darbuotojų, stebėtojų taryba gali būti nesudaroma." Toks yra siūlymas. Kitas yra siūlymas, kad, visuotiniam susirinkimui nusprendus, stebėtojų taryba gali būti nesudaroma, t.y. palikti tą teisę spręsti visuotiniam susirinkimui. Tai aš siūlau taip tą balsavimą organizuoti: iš pradžių ar privaloma tvarka sudaroma viešoji akcinė bendrovė, ar privaloma tvarka. Tada mes balsuosime, ar paprasta balsų dauguma, ar kvalifikuota balsų dauguma priimame tokius sprendimus. Tinka toks?
PIRMININKAS. Man tinka. Nežinau, kaip deputatams, ypač tiems, kurie teikia pasiūlymus. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti ir taip pat aš norėčiau pasakyti, kad kvorumas dabar yra, tačiau balsavimas vyks visą laiką, todėl deputatai, kurie norėtų išeiti iš salės, turėtų pasiklausti balsų skaičiavimo grupės, ar jie nepakenks kitiems dirbantiesiems. Šiaip prašau labai rimtai dalyvauti mūsų darbe. Taigi pirmasis alternatyvinis balsavimas dėl stebėtojų tarybos įsteigimo. Ar palikti taip, kaip yra projekte, t.y. laisvas pasirinkimas uždarai akcinei bendrovei ir laisvas pasirinkimas mažai viešai akcinei bendrovei iki 50 akcininkų ir 200 darbuotojų, ar laisvas pasirinkimas visais atvejais. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, tai yra tam tikras privalomas stebėtojų tarybos steigimas, esant didelei viešai akcinei bendrovei? Kas už projekto variantą, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt šeši.
PIRMININKAS. Kas už deputato B.Lubio pasiūlymą leisti pasirinkti visuotiniam susirinkimui visais atvejais?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt keturi.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoni.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. Gerbiamieji deputatai, dar kartą prašau balsavimo metu dirbti darbą, nes man teks išvardyti pavardes.
Gerbiamieji deputatai ir gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, ar galima jau pradėti balsavimą pastraipsniui pateikiant tas alternatyvas, kurios buvo pasiūlytos arba kurios bus pasiūlytos?
G.VAGNORIUS. Norėčiau dar tik pasiklausti deputato B.Lubio. Jis praeitą kartą buvo iškėlęs tokį klausimą, kad valdyba gali būti... Projekte yra taip, kad uždaroje akcinėje bendrovėje valdyba gali būti nesudaroma, o jos funkcijos perduodamos administracijos vadovui ir visuotiniam susirinkimui.
Deputatas B.Lubys siūlė, kad galbūt ir viešoje akcinėje bendrovėje valdyba gali būti nesudaroma. Aš norėčiau pasitikslinti, ar jis atsiima savo pasiūlymą?
PIRMININKAS. Ar bus galima tą daryti priėjus prie tos vietos įstatyme, ar dabar iš karto?
G.VAGNORIUS. Čia yra visiškai greta, aš tik noriu...
PIRMININKAS. Gal tada iš karto išsprendžiam.
G.VAGNORIUS. Deputatai vis tiek nėra visiškai įsigilinę, spėję įsigilinti, tai aš tik norėčiau dėl balsavimo motyvų, pasinaudodamas šio įstatymo vieno iš bendraautorių teise. Kiek man žinoma, tai civilizuotuose kraštuose ir valstybinėse įmonėse valdyba yra tam, kad vienas asmuo nespręstų klausimų taip, kaip jis sumano. Valdyba - tai nereiškia, kad ūkiniais klausimais iš paskos vaikšto visa valdyba ir sprendžia. Tam tikrais atvejais valdyba susirinkusi į posėdį priima sprendimus. O šiaip vadovauja, dirba įmonėje kaip ir visose normaliose įmonėse. Tačiau tuo atveju, jeigu yra valdyba, yra žymiai atsakingesnis darbas ir žymiai objektyvesnis, nes mes turim patys tokių pavyzdžių, kad, tarkim, įmonės vadovas Lietuvoje savo įmonės viduje įsteigia kooperatyvą ir tam kooperatyvui vadovauja žmona ar kitas giminaitis. Tai, tarkim, jeigu tai būtų valdyba, tokių dalykų tikrai niekas nepadarytų. Iš praktikos matyti, kiek man žinoma, kad viešosiose įmonėse, t.y. tose, kurios turi juridinio asmens statusą, privaloma tvarka yra valdyba.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.Luby, prašom pateikti savo projekto variantą ir trumpai pakomentuoti.
B.LUBYS. Aš labai trumpai kalbėsiu. Man labai gaila, kad deputatas tai nesugeba, ir gaila, kad gerbiamasis G.Vagnorius, dabar pateikdamas akcines įmones, kalba apie tarybines įmones. Tik ką dabar pabaigė, kad tarybinėje įmonėje direktorius įsteigė kooperatyvą ir taip toliau. Mes niekaip nesugebam pasitraukti ir pasikelti iki tikros akcinės įmonės, kada kapitalas yra ne valdiškas, o kiekvieno žmogaus. Aš giliai įsitikinęs, kad mes grįšim ir mes atmesim labai daug ką, ką dabar tuose įstatymuose numatę, kada mes pamatysim, jog nesukurs verslininkai, kada mes pamatysim, jog nesiorientuoja, kada mes pamatysim, kad ekonomika ritasi žemyn. Tada mes sakysim, ką mums reikia daryti. Vengrų įstatymas, kurį turiu šalia, numato du punktus šitais valdymo klausimais. "1. Kiekvienas akcininkas turi teisę dalyvauti valdyme. 2. Kiekvienas akcininkas turi teisę įprastine tvarka atsisakyti dalyvauti valdyme." Ir viskas, kas pasakyta apie valdymą. Mes įrašom, kaip susirinkimą vesti, kaip protokolą rašyti ir taip toliau. Be abejo, šitie įstatymai turės didžiulę negatyvią įtaką akcinių įmonių ir užsienio kapitalo įsiliejimui į Lietuvą. Na, parlamentas nusprendė - kitą kartą keis.
"Uždaros akcinės bendrovės valdyba gali būti nesudaroma ir jos funkcijos pavedamos bendrovės administracijos vadovui ir visuotiniam susirinkimui". Yra pasiūlymas praleisti žodį "uždaros", o palikti "akcinės bendrovės". Čia vėlgi iš tų pačių motyvų. Aš nenorėčiau plėstis, bet viską turi spręsti akcininkai, tai yra nuosavo kapitalo šeimininkai, o ne mes šitoj salėj. Mes per daug sprendžiam klausimų, per daug imamės teisės, per daug reglamentuojame. Kadangi aš matau, jog bendra nuomonė yra, kad reikia kiek galima daugiau užspausti visus klausimus, aš nenoriu atimti daugiau jūsų dėmesio. Tikiuosi, kad irgi bus nubalsuota, jog palikti taip, kaip yra. Aš įsitikinęs, kad mes grįšime. Kai mes svarstėme dėl farmacijos, jeigu jūs atsimenat, aš kalbėjau ir siūliau daug punktų perkelti į laisvas privatininkų rankas. Čia dalis deputatų labai pasipiktino ir sakė, kad tai yra negerai ir reikia palikti valstybės monopolį. Šiandien turime pateiktą Farmacijos įstatymą. Kad ir kaip buvo išnagrinėtas klausimas, daugumą klausimų mes atiduosim į privačias įmones ir privačias rankas. Ką gi, labai gražu, kad mes tobulėjam.
PIRMININKAS. Dėkojam deputatui B.Lubiui už tai, kad jis pagyrė Aukščiausiąją Tarybą. Prašom pasiruošti balsuoti.
G.VAGNORIUS. Aš norėjau prieš pradedant balsuoti atsakyti į pasiūlymus, kadangi vis tiek pristatinėjau ir turiu teisę. Norėčiau informuoti, kad truputėlį neteisingai pateiktas klausimas. Iš tikrųjų taip nėra. Aš galiu vizualiai pademonstruoti patį liberaliausią pasaulyje įstatymą, Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero įstatymą. Jeigu jūs, gerbiamasis B.Luby, atsiverstumėte valdymo skyrių, jūs pamatytumėte, kiek yra reglamentavimo, tačiau tai nereiškia, kad suvaržoma ūkininkavimo laisvė. Įstatymo detalizavimas ne ūkininkavimo laisvę varžo, o varžo neteisėtus, neapibrėžtus subjektyvius turtinius ir neturtinius santykius. Čia yra tokia tiesa. Aš manau, mes turėsime įsigilinti, ir jeigu kalbame apie tai, ar mes grįšim prie tų įstatymų, tai, be abejo, grįšim. Visame pasaulyje kiekvienais metais grįžta, apie 10 procentų ūkinių jstatymų kiekvienais metais keičia. Keisim ir mes, bet aš galiu garantuoti, bent aš taip įsitikinęs, kad tikrai keisim, bet ne supaprastinimo linkme, o keisim gilesnio teisinio reglamentavimo linkme. Nebent Lietuva bus tokia galinga, kad ji pakeis pasaulyje susiformavusias tradicijas. Ir vengrų įstatymuose, ir tikrai visuose įstatymuose yra ne du punktai. Aš juos turiu. O kiniečių įstatyme jūs rasite vienuolika puslapių, kur viskas surašyta. Ten dar įrašyta, kad gal ir Vyriausybė dar kai kuriais atvejais kažką nusprendžia. Aš turiu tuos visus įstatymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom nebedebatuoti tarpusavyje. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš, pritardamas deputatui B.Lubiui, supratau, kad jis savo pasiūlymą atsiima, taigi čia ir alternatyvos nebelieka, ir balsuoti nebereikia, ir kalbų ta tema galima būtų daugiau nebetęsti.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums, gerbiamasis deputate. Bet aš noriu pasitikslinti, ar deputatas B.Lubys tikrai atsiima savo pasiūlymą? Ne, vadinasi, deputatas R.Rudzys ne taip suprato, todėl prašom balsuoti. Kas už tai, kad 17 straipsnio 3 punktas būtų paliktas toks, koks yra? Uždarosioms akcinėms bendrovėms suteikiama galimybė nesudaryti valdybos. Alternatyva - deputato B.Lubio pasiūlymas visoms akcinėms bendrovėms palikti tokią galimybę spręsti pačioms. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiasdešimt.
PIRMININKAS. Kas už deputato B.Lubio pasiūlymą, kad būtų pakeista, išbraukiant žodį "uždarosios"?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt trys.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiolika.
PIRMININKAS. Prašome patikrinti kvorumą. Gerbiamuosius deputatus prašau dirbti atidžiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šimtas septyni.
PIRMININKAS. Nuspręsta palikti taip, kaip yra projekte. Prašom, gerbiamasis B.Genzeli.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Kadangi negavo pusės ir kontrapasiūlymas, lieka projekto variantas. Ar galima pradėti pagal straipsnius? Gerbiamieji deputatai, aš sakyčiau straipsnių numerius, deputatas G.Vagnorius primintų, kur yra pataisų ar alternatyvų, o alternatyvų autorius prašyčiau būti atidžiais ir iš karto pasakyti, kad konkrečiam straipsniui alternatyvų turime. Pradedame balsavimą straipsniais.
1 straipsniui? 2 straipsniui yra pateiktas pakeitimas, lyginant su projektu. 2 straipsnio 3 daliai...
G.VAGNORIUS. Čia nereikėtų šitų vardinti, jos yra išdalintos seniai ir...
PIRMININKAS. Aš primenu, kad gerbiamieji deputatai atkreiptų dėmesį, į kurį dokumentą reikia žiūrėti. 3 straipsniui?
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, dėl antrojo straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl 2 straipsnio 2 punkto. "Bendrovė yra ribotos atsakomybės". Po žodžio "ribotos" reikėtų parašyti "turtinės". "Ribotos turtinės atsakomybės".
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, iš karto pasakykit savo nuomonę. Jeigu jūs priimat, tada nereikės balsuoti.
G.VAGNORIUS. Sviestu košės nepagadinsi. Gali būti.
PIRMININKAS. Aišku, pataisom "ribotos turtinės atsakomybės". Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Dėl 4 straipsnio.
PIRMININKAS. Tai iki 4 dar...
J.PANGONIS. Dėl 2 straipsnio 4 dalies.
PIRMININKAS. 2 straipsnio 4 dalies? Prašom.
J.PANGONIS. Jeigu uždara akcinė bendrovė, tai ir siūlyčiau neleisti ten būti 50 akcininkų iš šalies, nes tai praktiškai šituo pačiu 4 punktu toliau prieštaraujame pradžiai, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti viešai platinamos. Jeigu leidžiama, kad būtų 50 akcininkų iš šalies, tai ir akcijos jau platinamos viešai, taip išeina?
Siūlyčiau užrašyti taip: "Uždaroje akcinėje bendrovėje akcijos platinamos tik nuolat dirbantiems bendrovėje asmenims". Pavyzdžiui, teko susidurti, kai įsikūrusios akcinės bendrovės kai kuriems valdininkams tiesiog už paslaugas leidžia nusipirkti akcijų pelningose akcinėse bendrovėse. Ir jeigu mes šitą toleruosime, tai praktiškai visur į tas uždarąsias akcines bendroves sulįs įvairaus plauko valdininkai.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas. Prašom kalbėti ta pačia tema; jeigu ne, tai tada duokite man ženklą, kad jūs apie ką kitą kalbėsit. Tada prašom atsakyti. Deputatas R.Rudzys dėl 4 punkto?
R.RUDZYS. Taip. Aš nesiveliu į ginčus, siūlau palikti skaičių 50. Didelis ar mažas, tai kitas klausimas, - bet nedirbančių akcininkų uždara akcinė bendrovė, jai pačiai nutarus, turi teisę turėti. Galbūt jai tai gyvybiškai bus svarbu, gal ten ne vien spekuliantai sulįs.
PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš labai prašyčiau nepradėti iš naujo aptarinėti kiekvieną klausimą, kuris yra aptarinėtas ir specialistų, ir ekspertų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, prašom atsakyti į konkretų klausimą. Taip bus greičiau.
G.VAGNORIUS. Aš noriu atsakyti, kad jeigu mes būtume balsavę, jog valdyba nesudaroma, tai mes turėjome viską išmesti, peržiūrėti tą visą koncepciją įstatyme ir neaišku, kas būtų tą padaręs. Jeigu mes šiuo atveju išmesime tą, kad nėra tokių uždarų akcinių bendrovių, tai čia ribotos atsakomybės įmonės - mes tada keičiam ir griaunam visus rėmus. Šiuo atveju aš nežinau, nematau, kad tam trukdytų. Priešingai - daugumos valstybių monopoliniuose įstatymuose rašoma, kad neturi teisės akcijas turėti vien tik dirbantieji.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl pateiktos alternatyvos. Kas už projekto pateiktą variantą, leidžiantį turėti akcijų nedirbantiems uždaroje akcinėje bendrovėje, bet ne daugiau kaip 50 tokių akcininkų? Kas už projekto variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt keturi.
PIRMININKAS. Kas už deputato J.Pangonio pasiūlytą alternatyvą, kad uždaroje akcinėje bendrovėje negali būti toje įmonėje nedirbančių akcininkų? Prašom pakelti mandatus, kas už deputato J.Pangonio pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.
PIRMININKAS. Paliktas projekte esantis variantas. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Atsiprašau, aš tik noriu paklausti. Kaip išspręsta 2 straipsnio 3 dalis dėl bendrovės kapitalo minimalaus dydžio? Aš neišgirdau iš...
G.VAGNORIUS. Čia yra išimtinėms įmonėms, kurios viešai platina akcijas per akcijų biržas. Šiaip normalios akcinės bendrovės, vadinamos uždara, kapitalui jokie apribojimai netaikomi.
P.VAITIEKŪNAS. Bet viešoms lieka 250 tūkstančių.
G.VAGNORIUS. Viešoms lieka, kadangi Europos ekonomikos bendrijos komisijos nuostatuose įrašyta, kad visos valstybės privalo akcinei bendrovei nustatyti minimalų dydį, nes tai yra susiję su užstatu.
P.VAITIEKŪNAS. Bet tai mūsų sąlygomis bus labai stiprus akcentas į stambųjį kapitalą, norint surinkti 250 tūkstančių.
G.VAGNORIUS. Jokiais būdais. Viešos akcinės bendrovės neatsiranda tuščioje vietoje, jos gali išsivystyti iš tos uždaros akcinės bendrovės ar iš kitur, bet priimtina net banko...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gerbiamasis deputate V.Kvietkauskai...
G.VAGNORIUS. (...) Tikrai nėra nevaržomas. Bankai, taip pat priimdami įnašus, turi turėti minimalų įstatinį nuosavą kapitalą. Tai yra garantas. Akcininkai yra kaip ir kreditoriai. Kažkuo turim garantuoti jų įnašus.
P.VAITIEKŪNAS. Aš suprantu šituos argumentus, bet yra ir kontrargumentai. Gal vertėtų balsuoti už mažesnį skaičių, mažesnį įstatinį...
G.VAGNORIUS. Tarybų Sąjungoje yra priimtas įstatymas, kuriame jau priimta 500 tūkstančių. Mes per pusę sumažinom. Aš nemanyčiau, kad atsiras tokių viešų akcinių bendrovių, kurios turės tiek mažai.
P.VAITIEKŪNAS. Kokie mano sumetimai? Mes turime sugebėti koncentruoti kapitalą, kuris dabar yra labai išbarstytas žmonių rankose. Ir jeigu mes apribojame uždarą bendrovę iki 50 žmonių, tai pakankamai didelio kapitalo nesurinktume. Tuo tarpu 250 tūkstančių surinkti yra labai sunku. Man atrodo...
G.VAGNORIUS. Bet ar tikrai verta, tarkim, žmonėms, neturintiems visiškai pinigų, leisti iš karto vienu ypu steigti tokią viešą įmonę. Tai mes turim ginti interesus žmonių, o paskui iš uždaros gali būti įsteigta vieša.
P.VAITIEKŪNAS. Na, man atrodo, verta ir aš siūlyčiau balsuoti už žymiai mažesnę sumą, pavyzdžiui...
PIRMININKAS. Konkrečiai.
P.VAITIEKŪNAS. 50 tūkstančių.
PIRMININKAS. Ar jūs turite kokių nors pagrindimų šitai sumai?
P.VAITIEKŪNAS. Nėra pagrindimų ir 250 tūkstančių.
PIRMININKAS. Deputatas V.Baldišis.
V.BALDIŠIS. Aš irgi norėčiau dėl 2, 3 ir tolesnių punktų tokį terminologinį pasiūlymą. Čia deputatas V.Terleckas siūlo vadinti įstatinį kapitalą akciniu kapitalu ir prašo balsuoti dėl šio pavadinimo.
G.VAGNORIUS. Pakartokit. Įstatinį kapitalą akciniu vadinti?
V.BALDIŠIS. Vadinti visur akciniu kapitalu, kadangi tokia yra terminologija.
PIRMININKAS. Gal tada palaukim dėl terminologijos. Prašom, gerbiamasis V.Baldiši, pasilikti ir mes turėsim balsuoti dėl...
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, labai yra sunku dirbti kadangi kai kurie deputatai konsultuojasi ne įstatymo priėmimo klausimais. Prašome sėstis į savo vietas, priiminėkime įstatymus ir negaišinkime laiko.
PIRMININKAS. Ir aš noriu prisidėti prie deputato Č.V.Stankevičiaus pasiūlymo, nes iš tiesų labai sunku ir pranešėjui, ir pirmininkaujantiems formuluoti pasiūlymus, kada tenka juos paskui kartoti po kelis kartus. Gerbiamieji deputatai, dar kartą prašau visų nesikonsultuoti tarpusavyje... Gerbiamasis deputate A.Deguti ir gerbiamasis deputate E.Zingeri! Ar jūs negalėtumėte leisti dirbti Aukščiausiajai Tarybai? Prašom pasiruošti balsuoti kol kas dėl įstatinio kapitalo minimalaus dydžio. Aš prašau deputatą V.Baldišį pasilikti, o dėl konkretaus termino... Deputatas V.Baldišis dirba balsų skaičiavimo grupėje. Taip. Prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatinio kapitalo minimalaus dydžio. Projekte pateiktas variantas 250 tūkstančių. Motyvai pasakyti. Deputatas P.Vaitiekūnas siūlo 50 tūkstančių įstatinį kapitalą tam, kad būtų galima lengviau steigti viešas akcines bendroves. Ar dar turi kas nors kokių nors motyvų? Prašom balsuoti. Kas už projekte pateiktą minimalų 250 tūkstančių rublių dydį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt.
PIRMININKAS. Kas už deputato P.Vaitiekūno pasiūlymą 50 tūkstančių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trisdešimt.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.
PIRMININKAS. Balsų dauguma paliktas projekte esantis variantas. Gerbiamasis deputate V.Baldiši, jūs siūlėte įstatinį kapitalą čia ir toliau vadinti akciniu kapitalu? Prašom, deputate G.Vagnoriau.
G.VAGNORIUS. Šiaip čia yra problemų dėl vertimų iš tarptautinių žodžių, užsienio įstatymų. Gali būti du alternatyvūs pavadinimai - įstatinis kapitalas arba pagrindinis kapitalas. Kai verčiame, tai dažnai rašome įstatinis arba pagrindinis. Dėl to įstatinis yra tiksliau, kad įstatinio kapitalo dydis yra įrašomas įregistruojant įstatų pataisas. Ne visas kapitalas registruojamas rejestre ir fiksuojamas įstatuose, o tik pagrindinė dalis. Dėl to įstatinis kapitalas yra tas kapitalas, kuris atsispindi įstatuose ir tas, kuris yra užregistruotas rejestre. Tai galėtų būti alternatyva - arba įstatinis, arba pagrindinis. Pagrindinis yra žmonėms neaišku, o įstatinis - aišku. Kai mes sakom, kad įstatinis skaičius valdybos narių, tai yra aiškiau. Ir vertimuose daug kur rašo įstatinį. Tada padidėja tas pagrindinis kapitalas, kurį mes planuojam registruoti įstatuose; mes jį įregistruojam, jau jis yra įstatinis. Jeigu jūs manot, kad pagrindinis gražiau skamba...
O akcinis kapitalas yra žymiai plačiau. Akcinis kapitalas taip pat yra ir tas kapitalas, kuris gaunamas iš pelno. Tol, kol jis nepervestas į tą pagrindinį įstatinį kapitalą, tol, kol jis neužregistruotas, jis taip pat yra akcinis kapitalas. Akcinis kapitalas yra žymiai platesnis, didesnis. Akcinis kapitalas visada yra didesnis, turi būti didesnis arba lygus įstatiniam kapitalui.
PIRMININKAS. Kadangi deputatas V.Terleckas pats negali būti dėl ligos ir prašo balsuoti, o nėra kam atšaukti pasiūlymą, tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų paliktas terminas įstatinis kapitalas? Toks terminas šiai sąvokai, kurią mums dabar išaiškino deputatas G.Vagnorius.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt penki.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų akcinis kapitalas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturi.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienuolika.
PIRMININKAS. Balsų dauguma paliktas projekto variantas. Ar dar 2 straipsniui gerbiamieji deputatai turi kokių nors pastabų? 3 straipsniui? Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš galvoju, kad steigėjų skaičius tai skiriasi nuo savininkų skaičiaus. Manau, kad akcinę bendrovę gali įsteigti ir vienas žmogus, o savininkais bus akcijų turėtojai. Todėl manau, kad apriboti penkiais ar dviem žmonėmis yra netikslinga. Siūlau, kad vienas žmogus gali įsteigti akcinę bendrovę.
PIRMININKAS. Įsteigti?
P.VAITIEKŪNAS. Taip, o savininkai jau bus atitinkami.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. 3 straipsnyje, o po to ir 4 yra toks draudimas dalyvauti komerciniams bankams akcinių bendrovių veikloje. Aš suprantu, kad dabartiniu ekonominės reformos etapu...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, atsiprašau, kad jus dar kartą pertrauksiu. Aš norėčiau baigti klausimą dėl steigėjų skaičiaus, o paskui tada pereitume prie jūsų klausimo, jeigu jūs sutinkat.
R.RUDZYS. Prašau, gerai.
G.VAGNORIUS. Jeigu steigėjas gali būti vienas, tai jis turi steigti personalinę įmonę, ir po to jis gali ją reorganizuoti į akcinę bendrovę. Nėra prasmės šito daryti, nes steigimo sutartis ir viskas yra susiję, kai yra daugiau negu vienas. Jeigu yra vienas asmuo, tai nieko nereiks reglamentuoti, nes jis nieko neapgaus, išskyrus pats save.
P.VAITIEKŪNAS. Na, tai galima... Kodėl vieną transformaciją numatome. Iš pradžių įmonę, o po to akcinę bendrovę. Galima numatyti, pavyzdžiui, penkias ar šešias tokias transformacijas, kol galų gale įsikurs akcinė bendrovė. Aš nematau jokių argumentų, kodėl vienas žmogus negali įsteigti akcinės bendrovės ir išleisti akcijas ar uždaroje akcinėje bendrovėje, ar atviroje.
G.VAGNORIUS. Aš sutinku, gerbiamasis deputate, aš sutinku, kad tokia teisė turi būti. Ir turi žmonės tą tokią teisę. Bet ar būtina dėl to skambaus žodžio, kad ji vadinasi akcinė bendrovė, suteikti teisę vienam žmogui. Jeigu nori vienas žmogus steigti, tegu steigia personalinę įmonę.
P.VAITIEKŪNAS. Visi mano pasiūlymai išeina iš vieno pagrindinio principo, kad laisvės laipsnių skaičius turi būti kol kas didesnis. Ir kiekvienas apribojimas, man atrodo, dabar yra netikslingas.
G.VAGNORIUS. Taip, bet mes turime ne vieną rūšį įmonių. Kiekviena rūšis yra specifinė įmonė. Tai mes nenorėkim, kad visose rūšyse tas pats kartotųsi. Aš pritariu jūsų ir idėjai, ir principui, bet nenorėkim, kad būtent šitame įstatyme būtų viskas, kas yra visuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti dėl 3 straipsnio 3 punkto. Alternatyvos aiškios. Projekto variantas ir deputatas P.Vaitiekūnas siūlo suformuluoti...
G.VAGNORIUS. Vienas asmuo gali būti.
P.VAITIEKŪNAS. Minimalus akcinės bendrovės ir uždaros akcinės bendrovės steigėjų skaičius yra vienas asmuo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už projekte pasiūlytą variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt šeši.
PIRMININKAS. Kas už deputato P.Vaitiekūno pasiūlymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.
PIRMININKAS. Balsų dauguma paliktas projekto variantas. Deputatas R.Rudzys dėl komercinių bankų.
R.RUDZYS. Aš galbūt nekartosiu to, ką išsakiau ankstesnėse diskusijose prieš kelias dienas. Tiesiog iškeliu alternatyvai klausimą dėl komercinių bankų dalyvavimo akcinėje bendrovėje. Draudžiama Lietuvos komerciniams bankams. Mes žinome tokius komercinius bankus: pramonės ir statybos, socialinis. Tai tokie bankai, kurie faktiškai valdo valstybinį kapitalą. Įmonės, kurios pasirinks akcinės bendrovės kelią, taip pat turi didelę dalį valstybinio turto ir dalį sąjunginio turto. Ir aš jau žinau realių pasiūlymų, kuriais, tarkim, sąjunginės ministerijos ruošiasi perduoti turtą Lietuvai - ar įmonėms, ar Vyriausybei - kaip tik per savo komercinius bankus, per jų akcijas. Jie jų ten prisisteigė. Taigi aš siūlyčiau 3 straipsnyje ir po to 4 štai šitą veiklą riboti ir palikti Vyriausybės kompetencijai. Steigiant akcinę bendrovę, Vyriausybės sutikimu gali dalyvauti komerciniai bankai. Nes mes paliekam tiktai vieną siaurą kredito kelią tarp akcinių bendrovių ir bankų, kuris gali būti nepakankamas štai šitai painiavai ir visai velniavai išnarplioti.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, šiaip "Vyriausybės leidimu" įstatyme tokių nuorodų negali būti iš principo. Čia yra įstatymas, kuris reglamentuoja. O dabar dėl komercinių bankų. Aš norėčiau, kad jūs suprastumėte mane teisingai. Tai yra antimonopolinė priemonė. Viena iš tų, kurios yra tradiciškai priimtos. Visuomet įrašyti, kadangi bankai kaip tik sutraukia kapitalą ir jie visuomet bus akcinių paketų laikytojai. Tai būtent jie pasidarys akcinės bendrovės. Ir būtent valstybė, siekdama apriboti tą monopolijų veikimą, priima tokias nuostatas. Jos nėra mūsų išgalvotos.
R.RUDZYS. Na, aš dar kartą, gerbiamasis G.Vagnoriau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, galbūt jūs leistumėt dabar deputatui B.Lubiui pasisakyti.
B.LUBYS. Aš norėčiau trupučiuką paprieštarauti gerbiamajam G.Vagnoriui, kadangi čia netiesa. Valdyba gali nustatyti, kad akcijų kiekis gali būti, pavyzdžiui, vienodas visiems ir kad kiekvienas akcininkas gali turėti kokį nors kiekį. Pavyzdžiui, ar už šimtą tūkstančių, ar už milijoną, ar už dešimt tūkstančių. Tai jau valdyba ir akcininkai nusprendžia. Jūs sakot, kad bankas gali išpirkti ir monopolizuoti. Vadinasi, bankas to padaryti savarankiškai negali, jeigu akcininkai priims sprendimą, kad jie į vienas rankas ir vienam parduoda tik tokį skaičių. Aš tik norėjau paprieštarauti jūsų argumentui, kad tuo atveju taip nėra. Mano nuomone, vis dėlto šičia apribojimas nėra visai naudingas. Komerciniai bankai turėtų turėti galimybę akcinėse įmonėse.
G.VAGNORIUS. Komerciniai bankai ir turi teisę dalyvauti akcinėse įmonėse, net būna akcininkų įgaliotiniai. Bet šiuo atveju kalbame ne apie tai, sakykim, jie išsipirks, - čia net ir steigėjų yra, - o kad įstatai turi teisę nustatyti, kiek vienas narys gali turėti. Tai tas yra savaime suprantama ir čia yra šitaip. Bet čia kalbama apie tai, kad bankas pats steigėjas. Šiandien tai tik bankai įsteigtų tokias įmones ir jų monopolį. Virš jų susidarytų dar vienas monopolis ir būtų naujas prancūziškas holdingas ar dar kas nors.
B.LUBYS. Tai labai gražu, kad bankas dalyvauja akcinėje įmonėje. Ir šiandien Lietuvoje yra įsteigta daug dalykų. Pavyzdžiui, inovacinis bankas dalyvauja. Labai sveikintinas, labai geras, lengvas kapitalo gavimas, lengvas kapitalo apsukimas, geras biznis. Aš, pavyzdžiui, nesuprantu šito klausimo.
G.VAGNORIUS. Aš suprantu, jeigu Lietuvos valstybė laikysis tokios politikos, kad ji su monopoliais nekovoja, tai taip. Bet jeigu Lietuvos valstybė laikysis tokių nuostatų, kaip ir daugelis valstybių, tai trukdys monopoliams darytis ir veikti. Tos valstybės nesuteikia tokio leidimo komerciniam bankui būti steigėju. Taip ir mes turėsim rašyti. Jeigu mes pasirinksim kitą politiką, bus kita politika.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys antrą kartą tuo pačiu klausimu.
R.RUDZYS. Aš dėkoju deputatui B.Lubiui, kuris gana pragmatiškai bandė man padėti. Noriu nuneigti gerbiamąjį G.Vagnorių, kad jis teigia, jog mes nesam priėmę ir mes negalim priimti įstatymų, pagal kuriuos kažką turi vykdyti ir Vyriausybė. Na, tai mes juk pusę metų jau tą darom. Tai jūs tikrai bent jau atsakinėkit nenaiviai. Aš dar kartą kartoju - tarp tos velniavos, kada turtas yra suvalstybintas, kada jis daugeliu atvejų priklauso ne mums, o sovietams, kada tie komerciniai bankai kėsinasi į tą turtą, šitas punktas kaip tik kenks mūsų žingsniams, kuriais mes norim sutvarkyti visą šitą velniavą. Aš kito žodžio nerandu. Atrodo, tai literatūrinis. Taigi Finansų ministerija galėtų pasižiūrėti, kuris bankas gali dalyvauti kurios akcinės bendrovės veikloje ir kur negali. Ir jeigu ji neleis, tai ir bus tas stabdys prieš monopolizavimą, kurio jūs norit. Aš nieko prieš, jeigu bus nubalsuota atvirkščiai. Mes vis tiek ieškosim išeities, gerbiamasis G.Vagnoriau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Ar deputatas B.Lubys pritaria būtent deputato R.Rudzio formulavimui su Vyriausybės leidimu, ar... Vadinasi, yra trys formulavimai. Leisti komerciniams bankams būti steigėjais (atkreipiu dėmesį - steigėjais akcinių bendrovių) ar neleisti, o jeigu leisti, tai įtraukiant į įstatymą Vyriausybę ar neįtraukiant. Turėtų būti du balsavimai. Priklausys nuo pirmojo balsavimo rezultatų.
G.VAGNORIUS. Tik, gerbiamieji deputatai, atkreipkite dėmesį į "steigėjais". Žodį "steigėjais" nuo viso tolimesnio proceso. O gerbiamasis B.Lubys kalbėjo apie tai, kad dar turi teises dalyvauti bankai.
R.RUDZYS. Gerbiamasis G.Vagnoriau, aš kalbėjau iš karto dėl dviejų straipsnių. Dėl 3 minėjau, kad perspektyvoje, o 4 vėlgi bankų veikla. Mes apribojam ir steigėjus, ir bet kokią veiklą.
PIRMININKAS. Kol kas mes dabar kalbam apie steigėjus. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, jeigu jūs sutiktumėt, aš jūsų labai paprašyčiau vienu klausimu pasisakyti po vieną kartą.
R.RUDZYS. Kiek neaišku, tiek priverstas pasisakyti. Ką darysi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pagal projekto variantą komerciniams bankams nebūtų leidžiama būti akcinės bendrovės steigėjais, išskyrus atvejus, kai steigiami akciniai bankai. Kas už projekto variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt vienas.
PIRMININKAS. Kas už deputato B.Lubio ir R.Rudzio pasiūlymą neriboti teisės komerciniams bankams būti bet kokių akcinių bendrovių steigėjais?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt aštuoni.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvylika.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. Ar dar 3 straipsniui deputatai turi pastabų?
4 straipsniui? 4 straipsnyje yra padaryta pataisa. Jums išdalintuose lapeliuose ji įvardinta. Ar kas nors nori taisyti 4 straipsnį papildomai? 5 straipsnis? 6 straipsnyje yra padaryta pataisa.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš čia pagal tą variantą, kurį turiu, pasiūliau "j" papunktyje įrašyti "Pelno paskirstymo tvarka, schema" arba...
PIRMININKAS. Čia ištaisyta - "pelno paskirstymo taisyklės".
BALSAS IŠ SALĖS. Pataisyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu kas nors neturite pataisų, tai gal paprašykime padauginti. 7 straipsnis? 8 straipsnis yra šiek tiek pataisytas. Prašau atkreipti dėmesį.
G.VAGNORIUS. Vietoj žodžio "daug" parašyta "žymiai".
PIRMININKAS. "Yra žymiai mažesnis už įstatinio kapitalo dydį." Aš atkreipiu dėmesį dar kartą, kad yra pataisų lapelis. 9 straipsnis? 10 straipsnyje yra pataisa - išbrauktas 3 punktas.
11 straipsnis? 12 straipsnis yra pataisytas, atkreipiu jūsų dėmesį.13 straipsnis? 14 straipsnis? 15 straipsnis? 16 straipsnis? 17 straipsnį mes jau tvarkėm. Ar dar kokių nors pastabų jam yra?
G.VAGNORIUS. Ten yra 17 punkto 3 dalyje "ar" pakeista į "ir". "Administracijos vadovui ir visuotiniam susirinkimui."
PIRMININKAS. Jūs pritariat šitai pataisai?
G.VAGNORIUS. Taip. Buvo ankstesniame jau sutarta.
PIRMININKAS. 17 straipsnio 3 dalyje "Visuotiniam susirinkimui nutarus, uždaros akcinės bendrovės valdyba gali būti nesudaroma ir jos funkcijos perduodamos bendrovės administracijos vadovui ir visuotiniam susirinkimui".
18 straipsnis taisytas. 19 straipsnis taip pat taisytas. 19 straipsnio 3 dalis. "Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvių balsų dauguma, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies a, c, f, g punktus ir 37 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus." Šiais atvejais nutarimai priimami dviejų trečdalių balsų dauguma."
20 straipsnis? 21 straipsnis? Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. 19 straipsnio 3 punktas. Ar ten ir lieka dalyvių paprasta balsų dauguma?
PIRMININKAS. Dar kartą kartoju: "Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvių balsų dauguma".
P.VAITIEKŪNAS. Juk negali taip būti, nes balsuoja ne dalyviai, o ...
PIRMININKAS. Aš skaitau iš pataisų lapelio. Jeigu jūs neturit, aš galiu paprašyti, kad jums būtų įteiktas.
P.VAITIEKŪNAS. Tai pastaba tokia. Negali būti dalyvių balsavimas, nes balsuoja pinigai, o ne žmonės.
PIRMININKAS. Prašom dar kartą pakartoti.
P.VAITIEKŪNAS. Žodžio "dalyviai".
PIRMININKAS. Prašom dar kartą pasakyti savo pasiūlymą. Aš nelabai supratau.
P.VAITIEKŪNAS. Gal ten netyčia atsiradusi klaida, kad balsuoja dalyviai. Balsuoja ne dalyviai, o balsuoja pinigai, tai yra akcijos.
PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti.
G.VAGNORIUS. Aš nesurandu, kur tie dalykai yra. Kuris punktas?
PIRMININKAS. Galbūt dėl aiškumo reiktų palikti seniau buvusį variantą. "Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami jame dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma."
P.VAITIEKŪNAS. Balsų dauguma ne dalyvaujančių akcininkų, nes dar kartą kartoju, kad balsuoja ne žmonės, o jų turtas. Išbraukti žodį "dalyvių".
G.VAGNORIUS. Čia yra tiktai tiek. Galima braukti, jeigu mes suprasim vienareikšmiai, kad šiuo atveju skaičiuojama balsų dauguma ne visų turimų akcijų, o iš tų, kurioms yra atstovaujama susirinkime. Čia ta prasme. Tai jeigu aišku taip, tai galima nubraukti. Jeigu savaime aišku.
PIRMININKAS. Ar deputatas P.Vaitiekūnas išsiaiškino vis dėlto? Ar turi būti alternatyva, ar jūs siūlote suredaguoti? Alternatyvą aš įsivaizduoju taip... Prašau? Gerai, tai jūs pačiam principui pritariat, taip?
G.VAGNORIUS. Taip, mes nubraukiam "dalyviai" ir mes laikysim... Jeigu kada reikės - išaiškinsim. Ten yra kiti straipsniai, kurie patikslina, dar susirinkimo kvorumas ir t.t.
PIRMININKAS. "Paprasta jo balsų dauguma" turbūt visi supranta, kad "jo" - tai susirinkimo, o ne akcininkų. Tada iš tikrųjų "dalyvių" galima išbraukti. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Pritardamas deputatui P.Vaitiekūnui, noriu atkreipti dėmesį, kad to pačio straipsnio 1 papunktyje yra atsakymas į tai, ką čia derėtų įrašyti. "Bendro balsų skaičiaus", ne "dalyvių", ne "akcininkų", o "bendro balsų skaičiaus dauguma".
PIRMININKAS. Tai čia jau yra alternatyva. Jūs tokią siūlote?
R.RUDZYS. Aš pritariu deputatui P.Vaitiekūnui.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas nesiūlo tokios alternatyvos. Mes išsiaiškinom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis R.Rudzy, mes prieisim prie sprendimo priėmimo...
R.RUDZYS. Bet negali būti du dalyviai ir turėti po 200 balsų kiekvienas ar panašiai.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate, kad būtų išbraukiamas žodis "dalyvių"? Jūs taip, sutinkat?
R.RUDZYS. Taip, man nepriimtinas žodis "dalyviai". Aš siūlau "bendro balsų skaičiaus".
PIRMININKAS. Aš nesutinku su tuo, nes tai yra principo pakeitimas ir reikia balsuoti.
G.VAGNORIUS. Taip niekuomet jie nepriims jokių sprendimų, jeigu mes įrašysim "bendro skaičiaus".
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, leiskit jums, jeigu deputatas R.Rudzys sutinka, pasiūlyti alternatyvą. Arba sprendimai priimami pusės dalyvaujančių balsų dauguma (jeigu bendrovėj yra 100 balsų, o dalyvauja 51 ir 26 balsuoja už - sprendimas priimtas), arba deputato R.Rudzio pasiūlymas, kad sprendimai būtų priimami puse visų balsų.
R.RUDZYS. Ne, aš taip nesiūliau.
PIRMININKAS. Jūs ką tik... Tada nėra alternatyvos, atsiprašau.
G.VAGNORIUS. Tai gal palikim teisininkams. Mes susitariam ir mes paredaguosim taip, kad būtų prasmė.
R.RUDZYS. Išbraukiam "dalyvių", o teisininkai suras, ką įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai, klausimas baigtas. Išsiaiškinta. Problemos neliko.
21 straipsnis? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man čia 2 punktas nevisiškai aiškus. Yra skelbiama, kad susirinkimas neturi teisės svarstyti dienotvarkėje nepaskelbtų klausimų. Tačiau toliau rašoma: "Dienotvarkė gali būti keičiama susirinkimo dalyvių balsų dauguma, jei susirinkime dalyvauja visi bendrovės akcininkai". Čia kažkoks prieštaravimas turbūt yra. Gerbiamasis G.Vagnoriau, gal paaiškinkite.
G.VAGNORIUS. Ne, prieštaravimų tikrai nėra. Čia gal tik taip neatidžiai perskaitėte. Jeigu visi akcininkai dalyvauja, tai jokios apgavystės negali būti. Jeigu dalyvauja tik pusė, o kažkas susigalvojo tuo metu, kai nėra neparankios pusės, prastumti kokį klausimą, tai šito jie nepadarys, kadangi jie dalyvauja visi. Čia tokia techninė norma.
J.PANGONIS. Bet tai čia yra pasakyta, kad susirinkimas neturi teisės svarstyti dienotvarkėje nepaskelbtų klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome išklausyti truputį manęs. Aš norėčiau paklausti deputato J.Pangonio...
J.PANGONIS. Tai galbūt reikia parašyti: "Jeigu nedalyvauja visi akcininkai, tuomet neturi teisės svarstyti nepaskelbtų klausimų".
PIRMININKAS. Dar kartą noriu paklausti, ar jūs dėl redakcijos, ar iš principo? Jeigu iš principo sutinkat...
J.PANGONIS. Iš principo, kadangi čia praktiškai suredaguoti reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu tik redakcija, tai tada viskas tvarkoj. Ginčo nematau, tiktai redakciniai pasiūlymai ir prašome deputatą G.Vagnorių priimti.
G.VAGNORIUS. Čia yra tokių vietų labai daug. Jeigu prieš yra sakinys su "negalima", o po to sakinys su "tam tikromis sąlygomis galima", tai galioja paskutinis sakinys. Čia gi grynai teisinė redakcija. Jeigu jūs nesutiksite su pačiu principu, tai kitas dalykas.
J.PANGONIS. Na, aš norėčiau, kad teisininkai... Gal neapkraukim veltui sakiniais įstatymo. Galima sutrumpinti ir bus viskas aiškiau.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti savo redakciją.
J.PANGONIS. Redakcija yra paprasta. "Susirinkimas neturi teisės svarstyti dienotvarkėje nepaskelbtų klausimų, jeigu jame nedalyvauja visi akcininkai", turintys balsavimo teisę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad čia iš tiesų ginčas dėl redakcijos, o visi sutinka su esme. Ir man atrodo...
J.PANGONIS. Vienu sakiniu tą patį galima pasakyti.
PIRMININKAS. "Pakartotiniame susirinkime" vis dėlto reikia palikti. Šito sakinio turbūt išbraukti negalima. Deputatas J.Pangonis daugiau ir neturėjo pretenzijų. Prašom balsuoti, kas už projekte pateiktą redakciją taip, kaip dabar suredaguota. Tik redakcijos klausimas. Prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt trys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, ar jūs sutiktumėte su tokia jūsų pasiūlymo formuluote? "Susirinkimas neturi teisės svarstyti dienotvarkėje nepaskelbto klausimo, jeigu jame nedalyvauja visi balsų teisę turintys akcininkai."
J.PANGONIS. Taip.
PIRMININKAS. Kas už tokią formuluotę, prašom pakelti mandatus.
G.VAGNORIUS. Čia viskas tas pat, tik kitoks sakinys.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt devyni.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti pirmą rezultatą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Pirmas rezultatas buvo septyniasdešimt trys.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad gerbiamieji deputatai tiesiog nesuprato, kad balsavimas alternatyvus. O jeigu visiems būtų priimtinas deputato J.Pangonio pasiūlymas, nes už jį taip pat daug balsavo...
G.VAGNORIUS. Ne, ne taip. Mes pirma balsavome dėl principo...
PIRMININKAS. Dėl principo viskas aišku - niekas nesiginčija. Dėl redakcijos tiesiog. Gerbiamieji deputatai, jeigu visi sutinka su deputato J.Pangonio pasiūlymu "Susirinkimas neturi teisės svarstyti dienotvarkėje nepaskelbtų klausimų, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi balso teisę turintys akcininkai", tai tada nelieka alternatyvos.
G.VAGNORIUS. Buvo redakcinis pasiūlymas, kuris nėra alternatyvus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Toliau 22 straipsnis. 23 straipsnis? 24 straipsnis yra pataisytas. 24 straipsnio "a" dalis: "Skiria valdybos narius ir atleidžia juos iš pareigų". Išbraukta ten buvusi tolimesnė dalis. 25 straipsnis yra taisytas. "Valdybos narius ir jos pirmininką ne daugiau kaip ketveriems metams skiria stebėtojų taryba, o jai nesant, visuotinis susirinkimas." Toliau kaip tekste.
G.VAGNORIUS. "O jai nesant, renka visuotinis susirinkimas."
PIRMININKAS. Yra ir 6 dalyje pataisymas. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS.Toks pataisymas. Tai gal...
PIRMININKAS. 6 dalis pataisyta taip: "Valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą, jeigu jie nuolat dirba bendrovėje".
G.VAGNORIUS. Čia jūsų pasiūlymas ir kaip tik deputato P.Vaitiekūno paaiškinimas.
PIRMININKAS. Pridėtas antras sakinys "Valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą, jeigu jie nuolat dirba bendrovėje".
P.VAITIEKŪNAS. Tai šitaip buvo.
PIRMININKAS. Ne, taip nebuvo.
P.VAITIEKŪNAS. Kadangi valdybos nariai sprendžia gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius ir kitus klausimus, atstovauja įmonei teisme, tai aš siūlau, kad valdybos nariai gali dirbti bet kokį darbą bendrovėje ir gauti už jį atlyginimą.
G.VAGNORIUS. Tai viskas tas yra. Čia yra 6 punkto pratęsimas. Dar papildomai atsižvelgiant į kai kurių deputatų siūlymus ir taip pat į jūsų. Aiškiai yra parašyta, kad valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą, jeigu jie nuolat dirba bendrovėje.
P.VAITIEKŪNAS. Bet kam tas "nuolat"? Tiesiog - "dirba bendrovėje".
G.VAGNORIUS. Na, jeigu yra darbo santykiai, tai ir gauna atlyginimą, jeigu nėra darbo santykių, jie gauna tiktai dalį iš pelno. Čia du variantai. Iš esmės, jeigu nedirbi, tai gauni tik tą pelno dalį, kurią nustato.
PIRMININKAS. Gerai. Ar jūs sutinkat išbraukti žodį "nuolat"?
BALSAS IŠ SALĖS. Kam reikalinga ta paskutinė frazė? Mes darom tokį fundamentalų gelžbetoninį statinį. Viską reglamentuoti. Kam reikalingi šitie žodžiai. "Valdybos spręs tuos klausimus." Ne, mes užrašėme "jeigu jis turi nuolatinius santykius". Na, kam tas reikalinga? Valdyba sprendžia, akcininkai sprendžia. Mes norim padaryti labai sunkų įstatymą, kad jis nepajudėtų iš vietos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal mes nebeagituokime. Jau tai suprantama. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Tą patį pasakysiu, ką prieš mane kalbėjo. Siūlau šitą punktą visiškai išbraukti. Aš pasistengsiu būti valdybos nariu ne mažiau kaip dviejose akcinėse bendrovėse. Tą pasistengs ir gerbiamasis deputatas G.Vagnorius, ir kiti. Gyventi tai reikės. Tai kurioje dabar valdyboje mes būsim nuolat, o kurioj ne nuolat. Aš įsitikinęs, akcinė bendrovė nemokės atlyginimo, jeigu to nebus vertas valdybos narys. Siūlau šitą punktą išmesti.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate R.Rudzy, čia gi niekas nieko nereglamentuoja. Čia tiktai paaiškina, kad jeigu jūs būsite įsidarbinęs, jūs gausite atlyginimą. To prašė dalis deputatų, kad būtų aiškiau.
R.RUDZYS. Aš - deputatas, ir įsitikinęs, kad žodis "nuolat" atėjęs iš socializmo.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji deputatai, balsuoti. Ar jūs sutinkat, gerbiamasis deputate, kad būtų žodis "nuolat" išbrauktas?
G.VAGNORIUS. Sutinku.
PIRMININKAS. Dėl šito ginčo nėra. Kas už tai, kad iš viso 25 straipsnio 6 dalis būtų išbraukta?
G.VAGNORIUS. Ne, 6 dalis reikalinga. Ten tik buvo papildymas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu... Ne, deputatas P.Vaitiekūnas siūlė išbraukti visą.
G.VAGNORIUS. Ne, čia buvo atsižvelgta į P.Vaitiekūno ir į dar kai kurių pasiūlymus ir mes papildėme tą 6 dalį vienu sakiniu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte su papildymu. Alternatyva - kas už tai, kad papildymą išbrauktume.
Gerbiamasis deputate R.Rudzy, aš jau keturis kartus klausiau, ar kas nors neturi pataisų projektui. Jos buvo išdalintos šeštadienį. Jūs tikrai ne iš klausos balsuojate.
R.RUDZYS. Vyksta balsavimas, dėl to aš tyliu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiasdešimt aštuoni.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad išbrauktume tą pateiktą papildymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt šeši.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dešimt.
PIRMININKAS. Balsų dauguma papildymas paliktas. 25 straipsnio 6 dalis tokia: "Už veiklą valdyboje jos nariams visuotinis susirinkimas gali atlyginti tik iš bendrovės pelno. Valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą, jeigu jie dirba bendrovėje."
Gerbiamieji deputatai, gal mes baigtume svarstymą, nes, rodos, jau ne tiek daug čia pakeitimų liko, ar darysime pertrauką? Aš asmeniškai prašau baigti svarstyti. Ar reikia balsuoti dėl posėdžio pratęsimo, kol baigsim įstatymą?
26 straipsnis? 27 straipsnis yra pataisytas. 28 straipsnis netaisytas. 29 straipsnis pataisytas, prašau atkreipti dėmesį. 30 straipsnis? 31 straipsnis pataisytas. 32 straipsnis taisytas. "Uždarosios akcinės bendrovės gali akcininkams neišduoti akcijų, arba vietoje akcijų išduoti sertifikatus, kurie nepriskiriami vertybinių popierių kategorijai", o toliau kaip tekste. Dar toliau: "Jeigu akcijos ar sertifikatai neišduodami, tai uždarosios akcinės bendrovės įstatuose akcininkų registracijos knygoje ir buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodomos kiekvienam akcininkui priklausančios įstatinio kapitalo dalys". Čia 10 dalyje pataisyta taip: "Akcinės bendrovės akcijos turi būti įregistruotos atitinkamuose valstybės organuose".
Gerbiamasis deputate P.Vaitiekūnai, ar jūs negalėtumėte pasiskolinti iš ko nors arba paimti? Tai kodėl jūs kiekvieną kartą klausiate kaip pataisytas?
G.VAGNORIUS. Kurį straipsnį mes dabar skaitėme?
PIRMININKAS. Mes dabar kalbėjom apie 32 straipsnį. Arba aš neteisingai pasakiau numerį. Atsiprašau, aš tada suklaidinau. 36 straipsnis pataisytas. O vis dėlto, gerbiamieji deputatai, dar kartą pasitiksliname, ar iki 36 straipsnio imtinai kas nors turėjo pastabų?
37 straipsnis taip pat pataisytas.
G.VAGNORIUS. Buvo deputato P.Vaitiekūno pasiūlymas 3 dalyje išbraukti žodžius "2/3 dalyvių balsų". Tai yra paprasta balsų dauguma. Tai galim sutikti, kad nebus alternatyvos.
PIRMININKAS. Patikslinu. 37 straipsnio 3 dalis: "Nutarimą išleisti obligacijas gali priimti visuotinis susirinkimas arba valdyba, jei tai numato įstatai". Turbūt taip reikia palikti? Ir paprasta balsų dauguma. Jūs sutinkat?
G.VAGNORIUS. Čia šiuo atveju nereikia reglamentuoti, kadangi bendra forma.
PIRMININKAS. Aišku. Jeigu niekas nesiūlo balsuoti, tai tada žodžiu. Įstatai turi numatyti, bet numatyti būtent tokį balsų skaičių, kokio pageidaus akcininkai.
37 straipsnis? 38 straipsnis? 39 straipsnis? 40 straipsnis? 41 straipsnis? 42 straipsnis? 43 straipsnis? 44 straipsnis? 45 straipsnis? 46 straipsnis pataisytas. Prašau atkreipti dėmesį. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau papildyti trupučiuką ir tą pataisytą 46 straipsnio variantą. Man atrodo, jog reikia įvesti nuostatą, kad ten būtų numatytas atvejis, kada akcinė bendrovė parduoda akcijas ir gauna už tai didesnę negu emisijos kainą, gauna tam tikras pajamas, kad jos būtų priskiriamos prie kapitalo rezervo fondo tuo atveju, jeigu kapitalo rezervo ir privaloma atsargų fondo suma bus ne didesnė kaip viena dešimtoji įstatinio kapitalo. Tokį apribojimą. Kitais atvejais turi būti priskiriamas prie apmokestinamo pelno.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs sušvelninat truputį reikalavimą, įrašytą dabar...
A.RUDYS. Ne. Kitaip sakant, aš noriu šiuo atveju sumažinti plyšelį, per kurį galima neapmokestinamą pelną...
G.VAGNORIUS. Na, čia truputį esmė bus tada kita. Bus esmė ta, kad jūs šituo ribosit, neskatinsit kapitalo rezervų augimo, kadangi virš vienos dešimtosios. Jau tada tas, kas yra neapmokestinama, tampa apmokestinama. Tai apribosit kapitalo rezervą. Tai nėra labai sveikintinas dalykas.
A.RUDYS. Iš kitos pusės...
G.VAGNORIUS. Iš kitos pusės, tas emisijos kainos ir nominalios kainos skirtumas yra iš esmės papildomi įnašai. Jie vieną kartą jau yra apmokestinti tiems žmonėms, kurie gavo tas pajamas. Kai jie perka iš manęs, tarkim, akcijas, tai jie jau perka iš tų pajamų, kurios jau buvo apmokestintos. Antrą kartą čia biznio nėra. Todėl sakoma, jeigu į pelną neįtraukia, tai, aišku, apmokestinama. Jeigu jie tiesiogiai padidina įstatinį kapitalą iš rezervų, tad tada čia nėra jokios apyvartos.
A.RUDYS. Viskas tvarkoj. Tokiu atveju, priėmus štai mano siūlomą variantą, sumažėtų būtinybė atskaityti pelną į šituos fondus. Ta prasme apmokestinamas pelnas padidėtų.
G.VAGNORIUS. Ne, čia paprasčiausia tas reikštų, kad galutiniam variantui daugiau nieko nereikia ir kad bus papildomai pasitelkta akcinio kapitalo lėšų iš šalies. Galutinis rezultatas, jeigu taip nuosekliai peržiūrėtume.
A.RUDYS. Ne, bet jie gi tarpusavyje susiję. Juo mažiau pasitelksi iš šalies, tuo daugiau turi įdėti pelno į rezervą, tai yra neapmokestinama, taip? Tai šiuo atveju, jeigu mes pasitelkiam daugiau kapitalo iš šalies, vadinasi, mažiau tereikia pelno skirti, dėl to aš ir siūlau nubrėžti šitų bendrų rezervų fondų bendrą viršutinę ribą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Rudy, prašom dar kartą suformuluoti tiksliai savo pasiūlymą.
A.RUDYS. Aš siūlyčiau 46 straipsnio 3 punkto paskutinį sakinį pradėti iš naujos eilutės. Paskui padėti tašką ir tęsti. "Ši nuostata netaikoma, jei, atlikus šią operaciją, privalomojo atsargų fondo ir kapitalo rezervų fondų dydžių suma bus didesnė negu viena dešimtoji įstatinio kapitalo."
PIRMININKAS. Dar kartą prašom, kad deputatai galėtų įsiklausyti.
A.RUDYS. Dar kartą. Kur yra šito 46 straipsnio 3 punkto paskutinis sakinys, tai pradėti iš naujos eilutės.
PIRMININKAS. "Jeigu visuotinis susirinkimas arba valdyba nepriėmė tokio nutarimo, šios pajamos priskiriamos kapitalo rezervo fondui ir neapmokestinamos." Toliau.
A.RUDYS. "Ši nuostata netaikoma, jei, atlikus šią operaciją, privalomojo atsargų fondo ir kapitalo rezervų fondų dydžių suma bus didesnė negu viena dešimtoji įstatinio kapitalo."
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti.
G.VAGNORIUS. Gaila, kad mes spręsim tokį klausimą, kurį turėtų tik specialistai atsisėdę aiškintis. Aš neįsivaizduoju, kad žmonėms visiškai neaišku, kas čia yra...
PIRMININKAS. Man atrodo, kad iš tikrųjų tokią pataisą prireikus bus galima padaryti, o dabar prašom apsispręsti. Prašom balsuoti, kas už projekte pateiktą variantą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt devyni.
PIRMININKAS. Kas už deputato A.Rudžio papildymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvylika.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvylika.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas.
47 straipsnis? 48 straipsnis? Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniasdešimt penki.
PIRMININKAS. Kas prieš? Gerbiamieji deputatai, kurie balsavo "už", jau nebeturėtų balsuoti "prieš". Atsiprašau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.
LR akcinių bendrovių įstatymo priėmimas. Diskusijos
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas. Gerbiamieji deputatai! Jums turbūt nėra išdalintas nutarimo dėl įstatymo įsigaliojimo projektas. Aš norėčiau tada jums perskaityti ir jūsų paklausti, ar galėsite balsuoti dėl jo iš klausos, ar neprašysite atspausdinti. Prašom atkreipti dėmesį. Aš tik nutariamąją dalį skaitysiu.
"1. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas įsigalioja nuo 1990 metų rugpjūčio 1 dienos.
2. Nustatyti, kad kol įsigalios Lietuvos Respublikos bankroto įstatymas, bendroves nemokiomis pripažįsta Lietuvos Respublikos finansų ministerija ar jos įpareigotas organas.
3. Nustatyti, kad kol įsigalios Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymas, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės steigėju ar akcininku negali būti valstybinės ir valstybinės-kooperatinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, kolūkiai ir tarybiniai ūkiai bei kitokios valstybinio pobūdžio ir visuomeninės ar kooperuotos organizacijos.
4. Pavesti Lietuvos Vyriausybei:
iki šių metų lapkričio 1 dienos pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai vertybinių popierių įstatymo projektą;
iki šių metų
1 dienos išleisti tipinius akcijų blankus ir sudaryti sąlygas akcinėms bendrovėms juos įsigyti."
Gerbiamieji deputatai, ar reikia atspausdinti ir išdalinti? Deputatas B.Lubys. Jeigu aš nesutikčiau, tai, matyt, vis dėlto reikės tą daryti, o gal mes galėsime išspręsti čia pat?
B.LUBYS. Šito nutarimo vienu punktu, kuriame yra parašyta, kad negali būti valstybinės įstaigos, ūkiai ir kolūkiai, mes jau ardom esančias struktūras. Mes, nesukūrę naujų struktūrų, ardom senas struktūras. Šiandien yra sudarytų tokių sambūrių, susivienijimų, kuriuose dalyvauja kolūkiai, įmonės, kadangi iki šiol nebuvo privataus kapitalo, o buvo valstybinis kapitalas arba ūkinis kapitalas. Ir šiandien tos struktūros yra sudarytos. Mes pasakom, kad tas įstatymas įsigalioja tada, kai bus privatizacijos įstatymas ir taip toliau, o toliau uždraudžiam joms dalyvauti. Vadinasi, mes ne tik šituo įstatymu nepadedam vystytis bizniui ir įmonininkams, bet mes netgi tuo punktu, kurį gerbiamasis A.A.Abišala siūlo, vienu punktu mes netgi ardom jau dabar esančias struktūras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Nutarimo priėmimas po pietų pertraukos. Pertrauka iki 15 valandos.
G.VAGNORIUS. Aš tik noriu... Vieną minutėlę. Gerbiamasis B.Luby, niekas neardo! Yra specialios valstybinės akcinės įmonės. Valstybinės ten, kur susijungia valstybinės įmonės ir valstybinės akcinės įmonės.
B.LUBYS. Gerai, bet yra šiandien struktūros, kodėl mes jas norim ardyti?
G.VAGNORIUS. Tai niekas neardo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau ginčytis pertraukos metu.
Aš norėčiau taip pat dalyvauti ginče, kad žinočiau jo esmę. Pertrauka iki 15 valandų 15 minučių.