1990 m. liepos 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.MOTIEKA ir deputatas A.A.ABIŠALA
Diskusijos dėl LR prokuratūros įstatymo projekto
PIRMININKAS (A.A.ABIŠALA). Prašom sėstis į savo vietas. Gerbiamasis deputate Z.Juknevičiau, prašau užimti savo postą šiuo metu. Gerbiamieji deputatai, prašom susirinkti, turime balsuoti. Tęsiame klausimą - Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas ir su šio įstatymo priėmimu susiję Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai. Pakeitimus Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme mes jau padarėme, dabar prašom dėl paties įstatymo.
Z.JUKNEVIČIUS. Ar straipsniais, kaip mes dabar darysime? Gal pagal straipsnius, čia ne tiek daug.
PIRMININKAS. Kviečiu susirinkti visus deputatus, kurie dar nespėjo ateiti į salę. Turime balsuoti. Gerbiamieji deputatai, prašome pagal straipsnius pradėti įstatymo priėmimą.
Z.JUKNEVIČIUS. Pirmasis straipsnis dabar jau keičiasi, kadangi mes nepadarėme pataisos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, jog suteikiama teisė prižiūrėti ir Vyriausybės teisinius aktus, todėl pirmasis straipsnis skambėtų taip: "Respublikos prokuratūra yra savarankiškas Lietuvos Respublikos teisėsaugos organas, kuris turi (buvęs antrasis punktas tampa pirmuoju): prižiūrėti, kad ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, inspekcijos, vietinės valstybinės valdžios ir valdymo organai, komercinės ūkinės veiklos dalyviai, partijos, visuomeninės organizacijos ir judėjimai, pareigūnai, taip pat piliečiai, laikytųsi įstatymų". Čia yra Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 125 straipsnio tokia formuluotė. Buvęs trečiasis tampa antruoju ir viskas. Vakar mes aptarėme ketvirtąjį punktą: "Derinti visų teisėsaugos organų veiksmus prieš nusikalstamumą".
PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų pirmajam straipsniui? Prašome tęsti.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl antrojo straipsnio "Prokurorinės veiklos kryptys" dabar pakeitimų taip pat nebuvo. Vyriausybė jau čia išbraukta. Daugiau viskas lieka taip pat.
Trečiasis straipsnis - "Prokurorinės veiklos pagrindiniai principai". Truputį pasikeitė redakcija. Dabar jis skamba taip: "Prokurorai ir tardytojai priima sprendimus vienasmeniškai ir savo įgaliojimus vykdo nepriklausomai nuo kitų valstybinės valdžios ir valdymo organų, pareigūnų įtakos ir laikydamiesi nekaltumo prezumpcijos principų ir piliečių lygybės prieš įstatymą", toliau kaip tekste. Šio straipsnio antroji dalis dabar skamba taip: "Parengtinio tardymo, jo teisėtumo priežiūros ir valstybinio kaltinimo funkcijų vykdymas yra atskirtas". Ne pačios funkcijos, o funkcijų vykdymas. Pačios funkcijos ir taip atskirtos.
PIRMININKAS. Prašom tik teksto pataisas ir jokių komentarų.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Ketvirtasis straipsnis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl trečiojo straipsnio gerbiamieji deputatai pastabų nebeturi? Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Ketvirtasis straipsnis vadinasi "Neleistinumas kištis į prokuratūros veiklą". Pakeista į "Draudimas kištis į prokuratūros veiklą". Gal čia trumpo komentaro reikia?
PIRMININKAS. Nereikia jokių komentarų. Tik tekstą. Jeigu deputatams bus kas nors neaišku, jie paklaus. Dėl ketvirtojo straipsnio teksto kas nors turi pastabų? Penktasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Penktajame ir šeštajame straipsniuose pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Minutėlę. Ar turite pastabų dėl penktojo ir šeštojo straipsnių?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputatas A.V.Patackas pastebėjo teisingai?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, čia redakcinė - įstatymu.
PIRMININKAS. Dėl septintojo? Vieną minutėlę, prašom deputatą K.Lapinską.
K.LAPINSKAS. Septintajame straipsnyje siūlome išbraukti žodžius iš antros eilutės pradedant: "Aukščiausiosios Tarybos sesijos ir jos Prezidiumo". Čia kalbama apie prokuroro teisę dalyvauti valstybinių organų darbe. Kodėl nereikalingi tie žodžiai? Aš noriu paaiškinti, kad kai kalbama apie valstybės organus ir valstybės pareigūnus, tai įstatymai jiems suteikia tokias teises, kurios būtinos uždėtoms pareigoms vykdyti. Vadinasi, šiuo atveju, jeigu įrašome prokuroro teisę dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos sesijose, iš to galima daryti prielaidą, kad jis vykdo savotišką prokurorinę priežiūrą, kaip mes čia dirbame. Ar reikia kelti tokias mintis ir tokį paties įstatymo traktavimą? Vadinasi, tai nereikalingi žodžiai. Reikėtų atsisakyti tų žodžių: "Aukščiausiosios Tarybos sesijose ir jos Prezidiumo". Prireikus prokuroras visada bus pakviestas čia. Kitas dalykas, jeigu jis panorės kada nors apsilankyti, tai jis, kaip mūsų skirtas pareigūnas, turės tokią galimybę. O tie žodžiai septintajame straipsnyje yra nereikalingi. Siūlau juos išbraukti.
PIRMININKAS. Ar turi kas nors kitokių nuomonių?
Z.JUKNEVIČIUS. Mums atrodo, kad nereikia daryti tokių išvadų, kad jis lyg ir priežiūrą vykdys. Pareigūnui, paskirtam Aukščiausiosios Tarybos, užtikrinama teisė, ji užrašoma įstatymu - lankytis sesijoje be atskiro leidimo, be atskiro pakvietimo.
K.LAPINSKAS. Norėčiau tada pranešėjo pasiteirauti, ar prokuroras neturės darbo, užsiėmimo jam truks, kad jis turėtų lankytis čia, taip pat Prezidiumo posėdžiuose?
Z.JUKNEVIČIUS. Suprantama, turės. Argi čia dėl to dabar mes ginčijamės. Tai nereikalingi ginčai.
PIRMININKAS. Prašom.
K.MOTIEKA. Aš norėjau paklausti dėl septintojo straipsnio. Ar generalinis prokuroras turi teisę dalyvauti kitų valdymo organų posėdžiuose?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, juk čia iš to matyti. Vyriausybės, ministerijų, žinybų kolegijų posėdžiuose.
K.MOTIEKA. Aišku, ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu niekas nepasisako, tai aš norėčiau pasisakyti už teisę suteikti prokurorui galimybę dalyvauti sesijose. Prokuroras, kaip iš tikrųjų Aukščiausiosios Tarybos skirtas pareigūnas, nagrinėjant, svarstant nemažai temų, įstatymų, taip pat, sakykim, Prezidiume - malonės prašymus, turėtų teisę be atskiro Aukščiausiosios Tarybos kvietimo ar leidimo dalyvauti sesijose. O tęsiant deputato K.Lapinsko idėją, reikėtų tada išbraukti ir Vyriausybei galimybę dalyvauti sesijose, ir kitiems Aukščiausiosios Tarybos skirtiems pareigūnams. Todėl aš prašau šią normą įstatyme palikti.
Z.JUKNEVIČIUS. Prašote palikti?
PIRMININKAS. Taip.
Z.JUKNEVIČIUS. Tada reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, be abejo. Ar balsų skaičiavimo grupė galėtų pasakyti, ar mes galime balsuoti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Iki 90 dar gerokai trūksta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man labai nemalonu dar kartą kviesti visus susirinkti. Bet iš tiesų mes po pietų kai kurie leidome sau neateiti. Todėl labai greitai prašau susirinkti į salę.
Z.JUKNEVIČIUS. Tokia teisė dalyvauti išplaukia ir iš prokurorui suteikiamos įstatymų leidimo iniciatyvos teisės. Jam Konstitucija suteikia šitą teisę. Mes ir įstatyme tai atkartojame, ir jeigu mes pradėsime samprotauti, kad toks užrašymas jam suteikia teisę vykdyti priežiūrą, na, tai tada...
PIRMININKAS. Gerai, šita alternatyva pasilieka balsavimui. Ar kas nors dar turi kitų pastabų dėl septintojo straipsnio?
Prašom deputatą S.Kropą.
S.KROPAS. Aš norėčiau pasitikslinti. Ar teritoriniai prokurorai turi teisę dalyvauti savivaldybių Tarybų sesijose ir jų valdymo organų posėdžiuose, ar visų valdymo organų posėdžiuose? Čia šiek tiek neaišku. Tai gal reikėtų "ir jų" vietoj "kitų" valdymo, nes "kiti" tai yra departamentai, ir...
Z.JUKNEVIČIUS. Čia, man atrodo, platesnę sąvoką apima - tiek savivaldybių valdymo organus, tiek visus kitus, kurie yra savivaldybės teritorijoje.
PIRMININKAS. Žodis "kitų" juk buvo išbrauktas.
Z.JUKNEVIČIUS. Buvo "kitų valdymo", bet mes išbraukėme, kad liktų platesnė sąvoka. Valdymo organų posėdžiai.
PIRMININKAS. Aš pasižymiu septintąjį straipsnį balsavimui, kai gerbiamieji deputatai teiksis susirinkti į salę. Dėl aštuntojo straipsnio pastabų turite?
Z.JUKNEVIČIUS. Nėra, nebuvo.
PIRMININKAS. Dėl devintojo straipsnio?
Z.JUKNEVIČIUS. Devintajame straipsnyje mes nuo komisijos siūlome trečiąją šio straipsnio dalį išdėstyti taip: "Prie Respublikos generalinės prokuratūros yra Nusikaltimų tyrimo departamentas, kuris atlieka parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, tardymingose prokuratūros tardytojams". Ne visose, o tik tose, kurias įstatymas priskiria prokuratūrai.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti tą priedą-papildymą.
Z.JUKNEVIČIUS. "Prie Respublikos generalinės prokuratūros yra Nusikaltimų tyrimo departamentas, kuris atlieka parengtinį tardymą baudžiamosiose bylose, tardymingose prokuratūros tardytojams".
PIRMININKAS. Prašom paaiškinti.
Z.JUKNEVIČIUS. Tai čia viską ir pasako. Šiose bylose dėl tokių nusikaltimų yra išvardinta Baudžiamojo proceso kodekso 143 straipsnyje. "Bylose dėl konkrečių nusikaltimų tardymą atlieka prokuratūros tardytojai". Juk šiandien mes priėmėme pataisą. Pasakėme, kad bylose dėl nužudymų, bylose dėl, tarkim, grobimo, bylose dėl...
K.MOTIEKA. Galima trumpiau? Čia yra grynai įstatyminis išsireiškimas. Yra teisminga ir tardyminga byla. Tokia įstatymo kalba. Čia viskas tvarkoje.
PIRMININKAS. Kai ateis dar du deputatai, galėsime balsuoti. Todėl prašau niekur neišeiti ir perduoti linkėjimus tiems, kurie dar eina į čia. Ar dėl devintojo straipsnio daugiau pastabų nebeturite?
Z.JUKNEVIČIUS. Daugiau nėra.
PIRMININKAS. Dėl dešimtojo?
Z.JUKNEVIČIUS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Grakauską.
E.GRAKAUSKAS. Dėl devintojo straipsnio. Sakykite, kodėl tokia departamentomanija: net ir prokuratūroje departamentai kuriasi?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate E.Grakauskai, labai jūsų prašau.
Kadangi jau straipsnis svarstytas, nebegrįžkime prie jo. Dešimtasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Vienuoliktasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl vienuoliktojo pastabų nebuvo, išskyrus vakar mūsų aptartas pastabas.
PIRMININKAS. Prašom dar kartą paskelbti. Jūs neįvykdėte mūsų susitarimo ir neišdalinote tų pataisų.
Z.JUKNEVIČIUS. Vienuoliktojo straipsnio pirmoji dalis lieka ta pati. Antroji dalis dabar suredaguota taip: "Kolegija nagrinėja svarbiausius prokuratūros veiklos klausimus, svarsto padalinių vadovų, teritorinių prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų ataskaitas, darbuotojų parinkimo ir atleidimo, drausminės atsakomybės, paskatinimų ir laipsnių suteikimo klausimus". Kita šito straipsnio dalis būtų tokios redakcijos: "Prokuratūros kolegija gali išklausyti ministerijų, departamentų, žinybų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų informacijas apie atskirų įstatymų vykdymą, teisėsaugos organų vadovų ataskaitas apie veiksmus prieš nusikalstamumą". Ir paskutinė dalis: "Kolegijos sprendimai įgyvendinami generalinio prokuroro įsakymais ir reikalavimais".
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turi kas nors pastabų dėl dvyliktojo straipsnio?
Z.JUKNEVIČIUS. Pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėl tryliktojo straipsnio?
Z.JUKNEVIČIUS. Tryliktasis straipsnis - tik tiek, kiek vakar buvo siūlomas pakeitimas. Jis dabar skamba taip: "Teritorines prokuratūras kolegijos nutarimu steigia generalinis prokuroras. Jiems vadovauja vyriausieji miestų, rajonų (apskričių) prokurorai".
PIRMININKAS. Pastabų neturite? Štai deputatas V.Kvietkauskas leis mums dabar balsuoti. Ačiū. (Plojimai)
Grįžtame, gerbiamieji deputatai, prie septintojo straipsnio. Primenu problemą. Projekto autoriai pateikia projektą, kuriame įteisinama generalinio prokuroro teisė dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo posėdžiuose. Deputatas K.Lapinskas siūlo šią teisę iš įstatymo išbraukti. Kas už tai, kad ši teisė būtų palikta taip, kaip nurodyta projekte. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.
PIRMININKAS. Kas prieš? Na, aš jau seniai suskaičiavau, kad du. Gal balsų skaičiavimo grupė kitaip suskaičiavo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, du.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS, Ačiū. Balsų dauguma paliktas projekto variantas. Dėl kitų straipsnių balsuoti nereikėjo. Prašom tęsti. Dėl keturioliktojo straipsnio ar yra pastabų?
Z.JUKNEVIČIUS. Pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėl penkioliktojo straipsnio?
Z.JUKNEVIČIUS. Penkioliktasis straipsnis. Jį dabar reikėtų suderinti su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu. Tada taip skambėtų: "Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir teritorinių vyriausiųjų prokurorų įgaliojimų laikas - penkeri metai".
PIRMININKAS. Dėl šešioliktojo straipsnio?
Z.JUKNEVIČIUS. Nebuvo. Išskyrus vakar aptartą paskutinėje dalyje paskutinį sakinį: "Prokuratūros darbuotojai negali dirbti kito apmokamo darbo, išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą".
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas turi pastabų, prašom.
Č.OKINČICAS. Aš turiu pasiūlymą pratęsti stažuotę jauniems specialistams nuo vienerių iki dvejų metų. Kadangi manau, kad per vienerius metus visus praktinius įgūdžius įsisavinti neįmanoma ir priimti sprendimus valstybės vardu gana sudėtinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką autoriai? Kokia prokuroro nuomonė?
Č. OKINČICAS. Dar aš noriu pabrėžti, kad numatomame Advokatūros įstatyme ta stažuotė truks trejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū.
Z.JUKNEVIČIUS. Nieko panašaus, vieneri metai...
PIRMININKAS. Prašom generalinį prokurorą.
A.PAULAUSKAS. Man atrodo, kad pakaktų vienerių metų, nes šie darbuotojai neturi tokios teisės priimti prokuratūros vardu dokumentų, kurie išeina iš prokuratūros. Tai daro tik vyriausieji prokurorai. Jie tik renka medžiagą ir pateikia savo išvadas. Todėl man atrodo, pakanka vienerių metų. Tai rodo praktika.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu straipsnį. Išvardinta apie generalinį prokurorą, jo pavaduotojus, vyriausiuosius prokurorus, galimybė skirti į šitas pareigas, amžius - ne mažiau kaip 25 metai ir turintys ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą, o paskui kalbama apie asmenis, visus prokuratūros darbuotojus, nebūtinai prokurorus.
Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta vienerių metų stažuotė, kaip pasiūlyta projekte, alternatyva - dveji metai stažuotei?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 62.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad ta stažuotė būtų prailginta deputato Č.Okinčico pasiūlymu - iki dvejų metų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturi.
PIRMININKAS. Priimta projekte pasiūlyta formuluotė. Septynioliktasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Septynioliktasis straipsnis. Vakar aš jums sakiau redakciją. Komisija svarstydama dar nutarė truputį pataisyti, todėl dabar jis skamba taip: "Prokurorai ir tardytojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, arba kitaip apribota jų asmeninė laisvė, jiems gali būti skiriama administracinė nuobauda tik gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą". Antroji dalis lieka tokia pati.
PIRMININKAS. Tik redakcinė?
Z.JUKNEVIČIUS. Ne visai redakcinė. Anksčiau buvo administracinė nuobauda teismine tvarka, o dabar bet kokia administracinė nuobauda. Dabar jų neliečiamumo ribos yra išplėstos.
PIRMININKAS. Išplėstos plačiau negu deputatų?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, plačiau negu deputatų.
PIRMININKAS. Galbūt deputatai nenorės su tuo sutikti?
Z.JUKNEVIČIUS. Todėl ir pateikiu deputatams.
PIRMININKAS. Ar kas nors abejoja ir prieštarauja dabar pateiktai komisijos redakcijai? Vis dėlto niekas. Prašom deputatą K.Lapinską.
K.LAPINSKAS. Atsiprašau, privilegijos kažin ar gali būti prokuratūros darbuotojams didesnės negu turi deputatai. Kažin ar tai būtų teisėta. Nustatyti didesnes privilegijas negu teikiamos deputatams.
Z.JUKNEVIČIUS. Čia ne privilegijos, čia garantijos.
K.LAPINSKAS. Tai apie garantijas taip pat kalbėkime. Kodėl jos turi būti didesnės?
Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, čia negalima lyginti su deputatu. Kadangi deputatą apsaugo Aukščiausioji Taryba, o čia tik gavus generalinio prokuroro sutikimą. Čia Tarybos sutikimo nereikia. Bet kad, tarkim, netgi sulaikyti milicijos darbuotojai prokuratūros darbuotojų negalėtų, nepranešę generaliniam prokurorui ir negavę jo sutikimo.
PIRMININKAS. Ar galima paklausti? Ar žodžių "teismine tvarka" išbraukimas reiškia, kad prokuratūros darbuotojo nebus galima bausti, pavyzdžiui, už važiavimą autobusu be bilieto?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Be sutikimo.
PIRMININKAS. Be generalinio prokuroro sutikimo?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, nors prokuratūros darbuotojams suteikiama teisė nemokamai važiuoti.
PIRMININKAS. O už greičio viršijimą?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip pat ir už eismo taisyklių pažeidimus jo negalima bausti.
V.ŽIEMELIS. Aš gal paaiškinsiu truputį. Tik už nedaugelį pažeidimų taikoma teisminė tvarka. Tarkim, už eismo taisyklių pažeidimą dažniausiai taikomos būtent ne teismine tvarka administracinės nuobaudos.
PIRMININKAS. Jeigu mes išbraukiam administracines nuobaudas teismine tvarka, vadinasi, prokurorą nebebus galima bausti už greičio viršijimą.
Z.JUKNEVIČIUS. Mes užmirštame viena, kad tik gavus generalinio prokuroro sutikimą. Neatimta galimybė jį bausti.
PIRMININKAS. Dar kartą sakau, jeigu prokuratūros darbuotojas viršys greitį, reikės gauti generalinio prokuroro sutikimą, kad iš jo inspekcijos darbuotojas galėtų teisėtai paimti 10 rublių.
V.ŽIEMELIS. Ne. Už greičio viršijimą baudžia konkrečiai milicijos pareigūnas neteismine tvarka.
PIRMININKAS. Apie tai ir kalbama. Juk autoriai siūlo žodžius "teismine tvarka" išbraukti. Aš protestuoju prieš šią formuluotę ir prašau balsuoti. Išsiaiškinome, gerbiamieji deputatai, kuris dabar balsavimas turėtų būti pirmas. Projekte buvo teismine tvarka, dabar pateikta be. Bet kadangi dar pateikta nuo komisijos, tai, matyt, jų pasiūlymą reikia laikyti pirmuoju. Taigi prašom perskaityti formuluotę.
Z.JUKNEVIČIUS. "Prokurorai ir tardytojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, arba kitaip apribota jų asmens laisvė, jiems gali būti skiriama administracinė nuobauda tik gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą".
PIRMININKAS. Alternatyva: "Prokurorai ir tardytojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, arba kitaip apribota jų asmens laisvė, jiems gali būti skiriama administracinė nuobauda teismine tvarka tik gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą". Pridėta "administracinė nuobauda teismine tvarka". Tos nuobaudos, kurios skiriamos ne teismine tvarka, pagal alternatyvinį pasiūlymą prokurorui gali būti duodamos be sutikimo. Taigi kas už deputato Z.Juknevičiaus pasiūlytą variantą?
Z.JUKNEVIČIUS. Ne mano, o komisijos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kas už komisijos pasiūlytą variantą, prašom pakelti mandatus. Kol kas balsuojama už tai, kad bet kokios nuobaudos būtų skiriamos tik su generalinio prokuroro leidimu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už alternatyvą, kitaip sakant, kad generalinio prokuroro leidimo reikėtų tik teismine tvarka skiriant administracinę nuobaudą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penki.
PIRMININKAS. Priimtas alternatyvinis variantas. Aštuonioliktasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Aštuonioliktasis straipsnis. Komisija nutarė priimti deputato K.Lapinsko pastabas ir truputį dar pasikeitė šio straipsnio trečioji dalis: "Prokuratūros darbuotojų laipsnių suteikimo tvarką, priemokų už laipsnį bei ištarnautą laiką dydį nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba". Anksčiau buvo Prezidiumui tai palikta. Ir kita dalis sutrumpėjo: "Atliekant tarnybos pareigas, laipsnius turintys darbuotojai vilki aprangą su atitinkamais skiriamaisiais ženklais". Likusią dalį siūloma išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar visi sutinkate su tokia pataisa?
Z.JUKNEVIČIUS. Motyvai tokie, kad vis dėlto galvojame, jog laipsnių suteikimo tvarką, priemonių dydį galima nustatyti normatyviniu dokumentu, o Prezidiumas pagal mūsų Konstituciją normatyvinių aktų priimti neturi teisės.
PIRMININKAS. Devynioliktasis straipsnis. Nėra pastabų?
Z.JUKNEVIČIUS. Yra tokia pastaba. Reikia išbraukti žodį "Vyriausybės". "Reikalauti iš Vyriausybės" ir taip toliau. "Iš Vyriausybės" reikia išbraukti. Ir dar 8 puslapyje: "teisinius aktus ir tikrinti jų atitikimą Pagrindiniam bei kitiems Respublikos įstatymams" siūloma pakeisti taip: "tikrinti, ar jie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui bei kitiems įstatymams".
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad vertinga redakcinė pastaba lietuvių kalbos požiūriu. Prašom deputatą K.Lapinską.
K.LAPINSKAS. Prie to paties dar redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Prašom garsiau.
K.LAPINSKAS. Devynioliktojo straipsnio redakcinio pobūdžio pastaba. Kai "Vyriausybę" išbraukėme, reikėtų į pirmą vietą ministerijas rašyti. "Reikalauti iš ministerijų", o vietinius organus toliau nukelti.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, deputatai sutiks su tuo. Prašom toliau.
Z.JUKNEVIČIUS. To paties straipsnio pirmosios dalies 2 punktas skamba taip: "tikrinti, ar vietinės valstybinės valdžios, valdymo organai, komercinės ūkinės veiklos dalyviai, visuomeninės (politinės) organizacijos, kontrolės organai, pareigūnai ir piliečiai vykdo įstatymus". Įrašyta "politinės" ir "pareigūnai ir piliečiai".
PIRMININKAS. Prašom tęsti pastabas dėl šio straipsnio.
Z.JUKNEVIČIUS. Nebebuvo daugiau pastabų.
PIRMININKAS. Ar deputatai turi pastabų devynioliktajam straipsniui su šiais pataisymais? Prašom deputatą V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Aš gal ne pastabą, bet užbėgant įvykiams už akių, manau, kad Vyriausybę mes galime palikti ir neišbraukti, kadangi čia kalbama tik apie tikrinimą, o ne apie priežiūrą. Ar atitinka Ministrų Tarybos priimami normatyviniai aktai įstatymams. O toliau, kada mes kalbėsime dvidešimt antrajame straipsnyje apie reikalavimus, čia jau nerašykime, kad prokuratūra turi teisę reikalauti tą padaryti. O apie tai informuoja tik parlamentą. Taigi aš siūlau Vyriausybę palikti ir tai nėra prieštaravimas Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.
PIRMININKAS. Ar kas nors mano kitaip?
Č.JURŠĖNAS. Taip, aš manau, kad čia yra prieštaravimas ką tik mūsų atliktam veiksmui.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Č.Juršėnai, aš jums dar kartą sakau, tikrinti ir prižiūrėti yra du skirtingi dalykai. Patikriname, bet nepasakome - panaikinkite, jeigu neteistas aktas. Neįpareigojame jų. Sutinkate su manimi, gerbiamasis Č.Juršėnai?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom išspręsti ginčą balsavimu. Ar atsižvelgiant į deputato V.Žiemelio išdėstytas mintis reikia išbraukti žodį "Vyriausybė", ar palikti? "Prokuroras turi teisę reikalauti iš Vyriausybės" ir taip toliau.
K.LAPINSKAS. Atsiprašau, čia tie dalykai yra susiję. Prokurorai, apskritai visi prokurorai turi teisę reikalauti iš Vyriausybės, iš kitų organų pateikti potvarkius, nutarimus, instrukcijas ir tikrinti, ar jie neprieštarauja Pagrindiniam Įstatymui. Šie abu veiksmai susiję. Reikalauti ne taip sau, iš neturėjimo ką veikti, pasiskaityti savo malonumui, bet reikalauti tų aktų ir tikrinti, ar jie neprieštarauja Pagrindiniam Įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą L.Sabutį.
L.SABUTIS. Gal čia tik kategoriškas žodis "reikalauti". O šiaip iš tiesų negalima suvaržyti prokuroro galimybės pareikalauti iš bet kokios žinybos bet kurio teisinio akto ir žinoti, ar jis atitinka Pagrindinį Įstatymą, ar ne. Kitaip jis negalėtų net pateikti informacijos Aukščiausiajai Tarybai. Todėl aš pasisakau, kad paliktume šią redakciją.
PIRMININKAS. Su Vyriausybe?
Č.JURŠĖNAS. Tai gal tada pridėkime ir Aukščiausiąją Tarybą? Nes čia kartais pasitaiko visokių dalykų, tai taip pat tegul prokuratūra tikrina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, manau, kad galima išspręsti klausimą balsavimu. Kas už tai, kad deputato Z.Juknevičiaus pasiūlymu žodžiai "iš Vyriausybės" būtų išbraukti, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad deputato V.Žiemelio pasiūlymu "iš Vyriausybės" būtų paliktas? Kitaip sakant, kad prokuroras turėtų teisę patikrinti Vyriausybės aktus dėl jo atitikimo Pagrindiniam Įstatymui ir kitiems įstatymams?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 57.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 13.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas deputato V.Žiemelio pasiūlymas. Ar daugiau pastabų šiam straipsniui deputatai neturi? Dvidešimtasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl dvidešimtojo nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Ar niekas jų neturi dabar? Dvidešimt pirmasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Čia reikėtų suderinti su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu ir išbraukti "nustatęs neteisėtus Vyriausybės, vietinės valdžios ir valdymo organų, užprotestuoja"...
PIRMININKAS. Tik deputatas K.Lapinskas turbūt pasiūlys vėl sukeisti vietomis.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, be abejo.
K.LAPINSKAS. Bet aš norėjau pasiūlyti ne tik tą sukeitimą.
PIRMININKAS. Tada prašom.
K.LAPINSKAS. Bet papildyti vis dėlto šį straipsnį paskutine penktąja dalimi štai kokio turinio: "Tais atvejais, kai generalinis prokuroras nustato, kad priimtuose Vyriausybės aktuose yra prieštaravimų Pagrindiniam Įstatymui ir kitiems galiojantiems įstatymams, apie tai jis privalo nedelsiant pranešti Aukščiausiajai Tarybai".
PIRMININKAS. Ačiū. Priimtina? Dėkojame. Prašom toliau. Dvidešimt antrasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Šiame straipsnyje yra pataisų. Ketvirtoji dalis išbraukta visiškai, kur buvo "reikalavimas turi būti įvykdytas nedelsiant ir apie tai praneša prokurorui". Siūloma ir trečiąją dalį truputį pataisyti. "Reikalavime turi būti nurodytas pažeistas įstatymas ir pasiūlytos priemonės teisėtumui atstatyti, žalai atlyginti ir jo įvykdymo terminas". Taip turėtų skambėti.
PIRMININKAS. Ar niekas neturite pastabų? Prašom tęsti. Dvidešimt trečiasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl šio straipsnio pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Dvidešimt ketvirtasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Šio straipsnio naują redakciją aš jau perskaičiau vakar, bet noriu pakartoti. "Asmenims, šaukiamiems į prokuratūrą, turėtos ryšium su iškvietimu išlaidos atlyginamos nustatyta tvarka". Tai čia bus specialus įstatymas, kokios išlaidos ir kokiais šaukimo atvejais ir pati atlyginimo tvarka.
PIRMININKAS. Prašom dar kartą pakartoti.
Z.JUKNEVIČIUS. "Asmenims, šaukiamiems į prokuratūrą, turėtos ryšium su iškvietimu", gal "turėtos dėl to išlaidos atlyginamos nustatyta tvarka".
PIRMININKAS. Visai kas kita. Prašom tęsti.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl dvidešimt penktojo pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar deputatai neturi pataisų? Dvidešimt šeštasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Dvidešimt septintasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Negavome taip pat.
PIRMININKAS. Dvidešimt aštuntasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Trisdešimtasis straipsnis?
Z.JUKNEVIČIUS. Šio straipsnio pirmosios dalies trečiajame punkte įterptas vienas žodis. "Tikrinti bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo įstaigos administracijos teisinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą".
PIRMININKAS. Prašom pakartoti straipsnį.
Z.JUKNEVIČIUS. Trisdešimtojo straipsnio pirmosios dalies trečiasis punktas. ,,Tikrinti bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo įstaigos administracijos teisinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą".
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Aš norėjau paklausti, ar antrasis punktas liko toks, koks buvo? "Paleisti iš bausmės atlikimo..."
Z.JUKNEVIČIUS. Taip.
V.ŽIEMELIS. Taip, kaip ir buvo? Ar netrūksta vieno žodžio? "Paleisti iš bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymo vietos neteisėtai" ir "be pagrindo" galbūt? Ar nebūtų aiškiau, jeigu dar šį žodį įrašytume?
Z.JUKNEVIČIUS. Jeigu be pagrindo, vadinasi, neteisėtai.
V.ŽIEMELIS. Na, čia truputį skiriasi tie žodžiai.
Z.JUKNEVIČIUS. Neteisėtai apima visus tuos atvejus. Ar pasibaigęs laikas, ar...
V.ŽIEMELIS. Na, nevisiškai sutinku. Pažeidžiant įstatymus, galima suprasti, kad būtent nustatys, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Žiemeli, čia parašyta "neteisėtai". Ar jūs sutinkate, kad laikymas virš nustatytos bausmės laiko yra neteisėtas laikymas?
Z.JUKNEVIČIUS. Mūsų komisijos nuomone, tai apima visus atvejus, kada žmogus laikomas neteisėtai. Ar be pagrindo, ar pasibaigus laikui, ar kaip kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu deputatas V.Žiemelis neprašo balsuoti dėl jo pastabos, tai tada trisdešimt pirmasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Kaip jau vakar sakiau, Vyriausybė pateikė savo pastabas ir siūlo išbraukti šio straipsnio ketvirtąją dalį: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji organai privalo per šešis mėnesius po paskyrimo aprūpinti prokuratūros darbuotoją butu, taip pat įrengti telefoną." Aš turiu pasakyti, kad ir mūsų komisijoje nuomonės pasiskirstė maždaug per pusę, vieni buvo už tai, kad paliktume, kiti, kad išbrauktume ir kad tikrai vienoda tvarka būtų visiems piliečiams. Todėl man atrodo, čia reikia spręsti balsavimu. Aš asmeniškai pasisakau, kad šį straipsnį reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Ar kas nors prašote balsuoti dėl to, kad ta straipsnio dalis būtų palikta?
Z.JUKNEVIČIUS. Prokuratūros darbuotojai ir pats generalinis bei kiti pasisako už jį, bet aš kaip žmogus negaliu...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gal taupykime laiką. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu įsiterpti ta prasme, kad kai mes priiminėjome įstatymą dėl valstybės kontrolieriaus departamento, o tai taip pat mūsų sudaromas organas, mums atskaitingas ir ten šitų dalykų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, manau, užtenka motyvų. Kas už tai, kad šita straipsnio dalis "Lietuvos Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji organai privalo per šešis mėnesius aprūpinti prokuratūros darbuotoją butu, taip pat įrengti telefoną". Taigi kad šita dalis būtų išbraukta. Kas už tai, kad ją išbrauktume. Prašom balsuoti.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš tik dėl motyvų...
PIRMININKAS. Prašom balsuoti.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš atsisakau. Mes padarysime klaidą. Telefoną tai gali Vyriausybė įrengti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Z.Juknevičiau, jūs pristatinėjate įstatymą, jūs esate teisininkas, mes esame šimtą kartų susitarę, kad balsavimo metu jokie motyvai nebekeliami. Po to, kai mes išbrauksime šį straipsnį, jūs galite puikiausiai pasiūlyti papildomą straipsnį įvesti telefoną. Ar jūs sutinkate su tuo, kad galima įrašyti "privalo įvesti telefoną"? Tai visai kita dalis, negu aprūpinti butu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 64.
PIRMININKAS. Jūs suspėjote suskaičiuoti. Kas prieš, kad išbrauktume šį straipsnį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarta išbraukti. Deputatas Z.Juknevičius siūlo palikti galimybę šiame pačiame straipsnyje įrašyti papildomą pastraipą, turbūt tokią: "Vietinių savivaldybių vykdomieji organai privalo per šešis mėnesius įrengti prokuratūros darbuotojui telefoną". Taip?
Z.JUKNEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai sutinka su tokiu pasiūlymu?
Z.JUKNEVIČIUS. Gal nereikia tų šešių mėnesių termino. "Privalo įrengti telefoną".
PIRMININKAS. Ačiū, aš sutinku. Jeigu ir kiti deputatai sutinka, tai manysim, kad tokia pastraipa įrašyta į šį straipsnį. Prašom toliau. Trisdešimt antrasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl šio straipsnio deputatai pastabų neturėjo, bet Vyriausybė prašo, kad jai nebūtų uždėta pareiga aprūpinti prokuratūras tarnybinėmis patalpomis ir transportu. Komisija atmeta tokius Vyriausybės pasiūlymus. Man atrodo, kad tokios situacijos, kada Vyriausybė nieko negali padaryti ir duoti prokurorui keletą kabinetų, būti negali.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai nori pasisakyti dėl to?
Č.JURŠĖNAS. Taip, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom. Ar jūs kaip deputatas, gerbiamasis Č.Juršėnai?
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, kaip deputatas, kadangi mano nuomonė nesiskiria šiuo atveju.
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Žodžiu, iš pirmosios eilutės reikėtų išbraukti Vyriausybę, o savivaldybes palikti. “Savivaldybių vykdomieji organai turėtų rūpintis" ir išbraukti paskutinę eilutę apie transporto priemones. Vėlgi bendra tvarka.
PIRMININKAS. Jūs man neleidote pabaigti. Aš jūsų klausiu, ar jūs kaip deputatas, ar kaip Vyriausybės atstovas tai sakote?
Č.JURŠĖNAS. Aš dar kartą sakau, abi nuomonės sutampa.
PIRMININKAS. Ačiū. Štai dar vienas įrodymas, kad reikia rašyti reglamentą. Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad trisdešimt antrasis straipsnis būtų paliktas toks, kaip buvo pateikta projekte, tai yra neišbraukiant pirmojoje pastraipoje "Vyriausybė" ir neišbraukiant antrosios pastraipos? Kas už projekte pateiktą variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 61.
PIRMININKAS. Kas už Vyriausybės ir deputato Č.Juršėno ar deputato Č.Juršėno ir Vyriausybės pasiūlymą? Vyriausybė pareiškė savo oficialią nuomonę, aš tik sakau, kad nežinau, kokia eile reikėtų sakyti - ar Vyriausybė ir deputatas Č.Juršėnas, ar deputatas ir Vyriausybė.
Č. JURŠĖNAS. Būkime korektiški. Vyriausybė pirma manęs.
PIRMININKAS. Jūs tik kaip džentelmenas tai galėtumėte pareikšti. Taigi kas už tai, kad pirmojoje pastraipoje būtų išbrauktas žodis "Vyriausybė" ir būtų išbraukta antroji pastraipa? Kas už? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Trisdešimt trečiasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Šiame straipsnyje yra tik viena pataisa. "Su Lietuvos valstybės herbu".
PIRMININKAS. Ar turite dar kas nors pastabų? Trisdešimt ketvirtasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Šiame straipsnyje deputatas K.Lapinskas siūlė išbraukti teisę steigti mokslo įstaigas. Suprantama, šita teisė bus apribota tuo biudžetu, kurį Taryba skirs prokuratūrai, bet, žiūrint į ateitį, man atrodo, tai mums nepakenks. Galbūt prie prokuratūros bus teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutas. Tai ir bus mokslo įstaigos.
PIRMININKAS. Ar deputatas K.Lapinskas prašo balsuoti dėl jo pasiūlymo? Ačiū. Ar kiti deputatai turi pataisų? Trisdešimt penktasis straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl šio straipsnio pastabų taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas su tomis pataisomis, kurias mes padarėme, būtų priimtas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 89.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Lietuvos Respublikos prokuratūra ir generalinis prokuroras įgyja teisę veikti įstatymiškai. Sveikinu. (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Atsiprašau, bet generalinio prokuroro mes neturime. Mes turime tik Lietuvos Respublikos prokurorą.
PIRMININKAS. Teks paskirti. Ar negalima avansu pasveikinti tą, kuris bus paskirtas? Aš manau, kad šios sesijos darbotvarkėje mes turime numatyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skyrimą.
Z.JUKNEVIČIUS. Nėra Pirmininko, tik jis turi teisę pateikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iš tiesų reikėtų mums ir patiems teisininkams pasitikslinti, ar reikia skirti prokurorą, kada tik pakeistas jo pavadinimas.
Z.JUKNEVIČIUS. Nereikia.
PIRMININKAS. Prašom pasiaiškinti ir pateikti.
Z.JUKNEVIČIUS. Siūlau, gerbiamieji deputatai, dar nutarimo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įsigaliojimo".
PIRMININKAS. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Jis jums taip pat išdalintas kartu su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisomis. "Nutarimas dėl Lietuos Respublikos prokuratūros įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: nustatyti, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas įsigalioja jo priėmimo dieną". Kad prokuratūra tiesiog nuo šiandien ir rytdienos jau galėtų veikti.
PIRMININKAS. Prašau deputatą Č.V.Stankevičių.
Č.V.STANKEVIČIUS. Tai gal būtų galima antruoju punktu pervardinti paskirtojo prokuroro pareigybę? Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Lietuvos Respublikos prokurorą Artūrą Paulauską toliau vadinti Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Tinka?
Z.JUKNEVIČIUS. Nereikia šito. Juk pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą taip šios pareigos vadinasi, pagal Prokuratūros įstatymą vadinasi, tai būtų tikrai nerimtas dalykas.
PIRMININKAS. Ar deputatas Z.Juknevičius sutinka, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba niekada neskyrė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro?
Z.JUKNEVIČIUS. Na, jeigu mes...
PIRMININKAS. Palaukite. Bet jeigu ji niekada neskyrė, tai arba ji turi paskirti, arba pavadinti iki šiol buvusį Lietuvos prokurorą generaliniu prokuroru. Ačiū. Dalis teisininkų sutinka, o kiti galėtų ir nutylėti, todėl prašom balsuoti už nutarimą iš dviejų punktų. Pirmasis, kad įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, o antrasis, kad Lietuvos Respublikos prokurorą Artūrą Paulauską nuo šiol vadintume Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji, juk ne A.Paulauskas generalinis, bet tos pareigos taip vadinasi, o A.Paulauskas šias pareigas eina.
Nutarimo "Dėl LR prokuratūros įstatymo įsigaliojimo" priėmimas
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos prokurorą nuo šiol vadinti Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Prašom balsuoti, kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 82.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo priimtas. Gerbiamieji deputatai, kitas darbotvarkės klausimas, atsiprašau, deputatas A.Šimėnas dar turi pastabų.
A.ŠIMĖNAS. Aš labai paprašyčiau, gal galima atsižvelgti į tai, kad nuo pat ryto sėdi pakviesti žmonės dėl pensijų įstatymo, reikėtų šiandien jį svarstyti.
PIRMININKAS. Aš manau, ir ne tik manau, bet esu įsitikinęs, kad mes jį svarstysime.
A.ŠIMĖNAS.Tai gal galima dabar?
PIRMININKAS. Jeigu deputatai sutinka, aš neturiu jokių pretenzijų. Prašom spręsti, gerbiamieji deputatai, ar mes svarstome pensijų įstatymą, ar anksčiau pagal darbotvarkę esantį Akcinių bendrovių įstatymą. Kas už tai, kad pritartume deputato A.Šimėno pasiūlymui, atsižvelgdami į tai, kad žmonės čia atėję, ir svarstytume pensijų įstatymą? Ačiū. Prašom nuleisti. Kas už tai, kad laikytumės nustatytos eilės? Mažuma. Prašom deputatą A.Šimėną į tribūną. Gerbiamieji deputatai, aš tikiuosi, kad balsavimas bus tuoj pat.
Deputato A.Šimėno informacija apie LR gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo projekto pataisas ir papildymus
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, šį projektą jau svarstėme ir iš esmės jam buvo pritarta. Pateiktame projekte padarytos labai nedidelės pataisos ir papildymai. Jas nurodys pagrindinis pranešėjas. Priminsiu tik pagrindines priežastis, verčiančias mus priimti šį įstatymą. Pirma ir pagrindinė priežastis ta, kad mūsų žmonių poreikiai nepriklausomai nuo to, kaip vyks derybos tarp Lietuvos ir Tarybų Sąjungos ir nuo jų rezultatų, reikalaus ir teisėtai reikalaus, kad jų pensinis aprūpinimas būtų bent jau ne blogesnis, negu yra. Ir antroji sąlyga, tai yra tas liūdnas faktas, kad Lietuvos ir TSRS biudžetai neatskirti ir Lietuva kol kas neturi savarankiškos finansų ir biudžeto sistemos. Įstatymo projektas deputatams pateiktas lygiai taip pat, kaip ir nutarimas dėl jo įsigaliojimo. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija šiame projekte siūlo tik dvi pataisas: antrajame straipsnyje nustatyti, kad socialines pensijas nedirbantiems asmenims skirti: vyrams nuo 60 metų ir moterims nuo 55 metų, ir šešioliktajame straipsnyje, kad asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams, darbo laiką bei buvimo getuose ir kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais laiką vertinti trigubai. Lygiai taip pat, kaip ir prieš tai einančių. Taigi mūsų komisija turi tik dvi pataisas, o daugiau pastabų neturi. Dabar norėčiau suteikti žodį Vyriausybės deleguotam atstovui, specialistui, kuris nurodys, kokie pakeitimai padaryti palyginus su tuo variantu, kurį mes svarstėme prieš tai. Prašome gerbiamąją J.Paliulienę.
PIRMININKAS. Jeigu deputatai neprieštarauja, pakvieskime gerbiamąją J.Paliulienę į tribūną. Prašom.
Socialinės apsaugos ministerijos Pensijų, pašalpų ir stipendijų skyriaus viršininkės J.Paliulienės pranešimas svarstomu klausimu ir atsakymai į deputatų klausimus.Diskusijos
J.PALIULIENĖ. Gerbiamieji deputatai! Šiandien jums vėl pateikiamas svarstyti Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymas. Sakau vėl todėl, kad po praėjusio svarstymo įstatymas buvo paredaguotas, buvo pakeisti straipsniai, pakeista eilė, padarytos kai kurios kitos smulkios pataisos. Pirmiausia, atsižvelgiant į deputatų pastabas, buvo pakeistas paties įstatymo pavadinimas. Įstatymas pavadintas Gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymu. Toliau įstatymo projekto pirmuoju straipsniu yra skelbiamas straipsnis dėl visų rūšių pensijų padidinimo, atsižvelgiant į pensijos gavimo trukmę. Ši priemonė, jeigu įstatymas būtų priimtas, palies visus 860 tūkstančių pensijų gavėjų. Ir ypač gaunančius minimalias pensijas, pirmiausia pensininkus kolūkiečius, kurie nuo pat pensijų mokėjimo pradžios buvo tiesiog diskriminuojami tuo, kad jie gaudavo mažesnes pensijas. Toliau truputį pakeista pagal Vyriausybės pasiūlymus keturioliktojo ir sekančių straipsnių redakcija. Keturioliktajame straipsnyje ankstesniame projekto variante buvo pasakyta (ir visą laiką buvo tokia formuluotė) "karo invalidai, karo dalyviai ir jiems prilyginti asmenys". Dabar šiame straipsnyje jau kitaip išdėstyta. Į pirmąją vietą iškeliami reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai bei rezistencijos dalyviai, yra nurodoma, kad jų pensinis aprūpinimas numatomas tomis pačiomis sąlygomis ir normomis, kaip ir karo dalyvių bei invalidų. Vėlesniuose straipsniuose, kur kalbama apie pensijų dydžius, jau nurodoma ši keturioliktojo straipsnio atitinkama dalis, kad nereikėtų kartoti ilgo asmenų sąrašo, kuriems bus teikiamos šitos priemonės.
Kitų ypatingų pataisų nebuvo, tiesa, dar buvo pakeistas pavadinimas, kas skiria ir moka pensijas. Pirmajame įstatymo projekto variante buvo parašyta, kad pensijas skiria ir moka socialinio draudimo skyrių direktoriai, o kadangi nutarimas dėl mūsų skyrių perdavimo ir jų pavadinimo dar nepriimtas, mes rašome tokį pavadinimą, koks galioja šiuo metu. Daugiau apie pakeitimus aš neturėčiau ką labai pasakoti. Aš tik norėčiau labai trumpai paaiškinti gerbiamiesiems deputatams, kodėl mums labai svarbu įstatymo projektą priimti būtent dabar. Iš įstatymo projekto aišku, kad daugelis buvusių tremtinių, rezistencijos dalyvių, buvusių politinių kalinių turės pateikti papildomus dokumentus, įrodančius darbo stažą, nuo kurio trukmės priklausys jų pensijos dydis. Kadangi bus mokamos skirtingos pensijos politiniams kaliniams, tremtiniams ir rezistencijos dalyviams invalidams, tapusiems invalidais kalėjime ar tremtyje ir grįžusiems sveikiems, bet vėliau tapusiems invalidais, daugelį šių asmenų reikės siųsti į medicinines komisijas, kad jiems būtų nustatytas invalidumo priežastinis ryšys su buvimu tremtyje ar kalėjime. Tai pareikalaus labai daug laiko.
Kitas svarbus momentas tas, kad socialinio aprūpinimo skyrių darbuotojai turės išnagrinėti 860 tūkstančių pensijų bylų. Mūsų skyriai kompiuterių neturi. Skaičiavimai gana sudėtingi. Vienoje pensijos byloje gali būti ir iš naujo uždarbio skaičiuojama, ir padidinimai priskaičiuojami, ir taip toliau. Vadinasi, jeigu skyriai nežinos - bus įstatymas priimtas ar ne, jie negalės atlikti viso šito reikalingo ilgo parengiamojo darbo.
Baigdama šio įstatymo projekto pristatymą, aš labai prašyčiau gerbiamuosius deputatus priimti šį įstatymą šiandien ir manau, kad tarp jūsų tikrai neatsiras nė vieno, kurio ranka nepakils balsuoti už tai, kad mūsų žmonių pensinio aprūpinimo lygis nuo kitų metų sausio 1 dienos pagerėtų. (Plojimai)
G.VAGNORIUS. Galima paklausti vieną klausimą?
PIRMININKAS (K.MOTIEKA). Prašau.
G.VAGNORIUS. Aš taip ir nesupratau, kokį mes įstatymą priiminėjame -Tarybų Sąjungos pensijų įstatymą ar Lietuvos Respublikos įstatymą? Aš perskaičiau ir nesupratau.
J.PALIULIENĖ. Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymą.
G.VAGNORIUS. Aš turiu omenyje ne pavadinimo atžvilgiu, o turinio atžvilgiu.
J.PALIULIENĖ. Matote, Lietuvos Respublikos gyventojai yra ir buvę karo invalidai, ir buvę karo dalyviai, aš nekalbu apie tas kategorijas, sakykim, tremtinių, kurie tikrai daugiau laimės. Įstatymas dabar formuluojamas toks, koks jis reikalingas būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Todėl jis yra laikinasis, o tikrasis Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo įstatymas dar tik pradėtas rengti.
G.VAGNORIUS. Tada dar kitas klausimas, jeigu nėra kitų klausiančių. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1991 metų?
J.PALIULIENĖ. Ne, tik dalis, kuri liečia reabilituotus politinius kalinius, tremtinius ir rezistencijos dalyvius, karo invalidus ir dalyvius, įsigalioja nuo šių metų spalio 1 dienos, o nuo 1991 metų sausio 1 dienos įsigalioja kitos normos, kurios kalba apie vaikus visiškus našlaičius, invalidų nuo vaikystės motinas ir kitas kategorijas.
G.VAGNORIUS. O iš kokių lėšų nuo sausio 1 dienos bus mokamos šios pensijos pagal šiuos straipsnius?
J.PALIULIENĖ. Matote, priimant įstatymą galvojama, kad lėšos bus sukauptos padidinus socialinio draudimo įmokų tarifus ir įvedus vieno procento uždarbio dydžio gyventojų privalomojo draudimo įmokas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau gerbiamąjį Z.Juknevičių.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau pasiaiškinti dėl šeštojo straipsnio, kur kalbama: "Nustatyti minimalią senatvės pensiją 100 procentų minimalaus darbo apmokėjimo dydžio". Tai dabar minimalus darbo apmokėjimo dydis 100 rublių. Taip? Ar čia tik į priekį, ar čia...
J.PALIULIENĖ. Matote, darbo apmokėjimo minimalus dydis šiuo metu yra 70 rublių, o gerbiamasis deputatas galbūt turite omenyje minimalų gyvenimo lygį, kuris dar nėra patvirtintas. Statistikos departamentas apskaičiavo, kad jis sudaro 100 rublių.
Z.JUKNEVIČIUS. Tai jūs skaičiuojate nuo 70 rublių?
J.PALIULIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašom deputatą Č.V.Stankevičių.
Č.V.STANKEVIČIUS. Norėčiau paklausti, ar tai reikštų, kad nuo sausio 1 dienos Lietuvos Respublika turės perimti prievolę ne Lietuvos piliečių, dalyvavusių nusikalstamose akcijose, pensiniam aprūpinimui, ar nereiškia to?
J.PALIULIENĖ. Ne, nuo sausio 1 dienos jau yra rengiamas susitarimas dėl socialinio ir pensinio aprūpinimo. Vadinasi, kitų šalių žmonės, kurie gyvens mūsų Respublikoje, jeigu jie nepriims Lietuvos pilietybės, bus sutarta dėl tam tikrų atskaitymų.
PIRMININKAS. Prašom deputatą L.N.Rasimavičių.
L.N.RASIMAVIČIUS. Ar nebuvo tartasi dėl kariškių pensijų? Visame pasaulyje kariškiams pensijas moka ta valstybė, kurios armijoje jis tarnavo.
J.PALIULIENĖ. Matote, kadangi derybos dar turbūt nepradėtos, tai kol kas ir tas klausimas kabo ore, bet derybose yra numatyta tartis dėl pensinio aprūpinimo, kadangi per socialinio aprūpinimo skyrius pensijas gauna labai nedaug žmonių. Pagrindinė jų masė gauna pensijas iš Gynybos ministerijos, o ten jau kitos lėšos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ir aš norėčiau vieną klausimą. Jūs, atsakydama į deputato G.Vagnoriaus klausimą, paminėjote, kad tremtiniai daugiau laimės, kadangi jų skaičius didesnis. O jų pensijos bus didesnės? Ar čia tik dėl skaičiaus?
J.PALIULIENĖ. Aš galbūt nevisiškai teisingai suformulavau sakydama. Noriu pasakyti, kad tremtiniai, jeigu jie invalidais tapo tremtyje, tai jie gautų pensijas pagal šį įstatymą kaip karo invalidai ir jų pensijos padidėtų maždaug 1, 5-2 kartus su visais padidinimais ir priedais.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nebus? Ačiū. Gal norėtų kas pasisakyti? Yra užsirašęs deputatas V.P.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai!
Gerai, kad pasirodė toks įstatymas apie pensijas, tačiau ne man vienam, bet ir kitiems deputatams užkliuvo pirmasis straipsnis, kuriame siūloma padidinti pensijas 5 rubliais. Žinote, toks siūlymas yra, atvirai šnekant, pasityčiojimas iš tų žmonių. Tai yra, sakyčiau, netgi ir paties savęs negerbimas. Netgi tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis pakelti pensijas 5 rubliais, manau, paprasčiausiai žema iš mūsų pusės. Čia negali būti pasiteisinimas, kad mums trūksta pinigų tiems žmonėms, kurie labiausiai nukentėjo nuo sovietinio režimo, kuriems nežinia kiek liko dar gyventi toje nepriklausomoje Lietuvoje, ir mes jiems gailime pinigų ir būtent tiems žmonėms, kurie blogiausiai gyvena Lietuvoje.
Todėl savo vardu ir deputato Č.Okinčico vardu siūlau, kad minimali pensijų pakėlimo suma turėtų būti 15 rublių, atitinkamai po 5 rublius pridedant tiems pensininkams, kurių pensija yra didesnė. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad lėšų galima rasti, jeigu mes jų ieškotume. Tačiau, matyt, nelabai ieškome. Štai neseniai teko kalbėti su Latvijos liaudies fronto sąjūdžio frakcijos pirmininku ir sužinojau, kad jie padarė tokį žingsnį, padidindami, įteisindami iki 24 dienų atostogas. Taip pat jie priėmė sprendimą, kad nesumažins savo biudžeto, padidindami cigarečių, alkoholio ir alaus kainas. Štai ir buvo rastos tam lėšos. Matyt, galima rasti ir kitų lėšų. Sakysim, tas laikraštis, kurį Vyriausybė atleido nuo kelių šimtų tūkstančių rublių pajamų, galėtų sumokėti tas pajamas vardan tų pensininkų. Arba toks laikraštis kaip "Dvidešimt kapeikų", tikriausiai visiškai neapmokestintas, taip pat galėtų įnešti nemažą indėlį į šitą iždą - pensijoms išmokėti. Galima rasti šaltinių, tik reikia jų ieškoti. Todėl siūlau iškelti balsavimui, kai bus priimamas įstatymas, jog minimali suma būtų ne 5 rubliai, o mažiausiai 15 rublių. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Galima paklausti? Mums reikia suformuluoti. Jūs sakėte taip, kad minimali suma būtų pakelta iki 15 rublių ir po 5 rublius tiems, kurių pensija yra didesnė. Galbūt sukonkretinkite tai?
V.P.PLEČKAITIS. Gal aš taip pasakyčiau. 15 rublių pakeliama pensija tiems žmonėms, jeigu žmogus pensiją gavo iki 5 metų imtinai. 20 rublių nuo 5 iki 10 metų, 25 rubliais - nuo 10 iki 15 metų, 30 rublių - nuo 15 iki 20 metų, 35 rubliais - nuo 20 metų ir daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. KIausimą galima pateikti?
PIRMININKAS. Prašom.
TAS PATS BALSAS. Aš norėčiau paklausti, ar V.P.Plečkaičio mintys buvo pateiktos komisijai anksčiau, ar ne?
V.P.PLEČKAITIS. Ne, aš buvau kurį laiką komandiruotėje ir nespėjau susipažinti.
TAS PATS BALSAS. Aš manau, jeigu mes rimtai svarstome, tai gal tą ir darykime. Reikia pirmiausia padaryti apskaičiavimus. Jeigu aš noriu būti populiarus, aš galiu pasiūlyti, kad būtų 30 rublių priemoka didesnė.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad tai ne parlamento uždavinys svarstyti ir daryti apskaičiavimus. Mes turime tam Vyriausybę. Tegul ji ieško lėšų. Ir ji ras, jeigu norės rasti.
PIRMININKAS (A.A.ABIŠALA). Deputatas R.Rudzys nori kažką pasakyti.
R.RUDZYS. Tai nieko nekeičia, kada deputatas V..P.Plečkaitis pateikia geras mintis ir aš joms pritariu. Ar tai svarbu, kad jis jas pateikia dabar, svarbu, kad jos geros.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau, kad mes į šitą įstatymo projektą, kurį ruošiamės priimti, pažiūrėtume ne absoliučiai kaip į kažkokią didelę dogmą ir kaip į didelį ilgus metus tarnausiantį mums įstatymą, o kaip į labai praktišką situaciją, iš kurios mes turime išeiti. Mes visi suprantame, kad šito įstatymo laikas galėtų būti tiek trumpas, kad nuo Naujųjų metų galėtų pradėti veikti kitas įstatymas. Tačiau žinome, kad iki Naujųjų metų mes neparengsime integruoto, labai rimto Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo. Todėl man atrodo, kad tai, ką mes šiandien darome, o, būkim atviri, kad mes tai darome, verčiami aplinkybių, tai yra pirmiausia, kad iki šiol nėra atskirti mūsų biudžetai su Tarybų Sąjunga. Kita vertus, nenorime sueiti į kolizijas, nes net ir atskyrus biudžetus, pirmuosius du mėnesius vis tiek mūsų Respublikos biudžetas neturėtų įplaukų ir turėtų labai didelius sunkumus išmokėti pensijas, todėl mes tą dalyką turime daryti atsargiai. Jeigu mes dabar pagal deputato V.P.Plečkaičio pasiūlymą staiga šiek tiek pakeisime senatvės pensijų sumas, tai aš čia neturiu paskaičiavimų, bet tai, žinoma, bus kur kas didesnė suma negu tie padidėjimai, kurie susidarys dėl kitos kategorijos žmonių-tremtinių ir politinių kalinių, kuriuos mes į tą įstatymą įrašome. Man regis, kol kas susilaikykime nuo šių sumų manipuliavimo ir tikėkime, kad gal pavyks susitarti dabar, kol biudžetai neatskirti, gauti tuos 14 milijonų rublių, kurie bus reikalingi šiais metais tremtiniams ir politiniams kaliniams. Susilaikykime nuo šitų skaičių. Juo labiau kad mūsų Socialinių reikalų komisija svarstė šitą dalyką bent 3 kartus ir mes sutarėme dėl dviejų dalykų. Gerbiamasis A.Šimėnas apie tai jau minėjo, aš tik noriu pritarti. Šiuo metu Lietuvoje sklando ganėtinai negražūs gandai apie tai, kad nutolinamas pensininkų amžius, tai yra neva 65 ir 60 metų amžiaus riba. Ką tai reiškia? Žmonės, pasiklausę Maskvos, ne viską supratę, įsivaizduoja, kad senatvės pensija pasikeis - vietoj 60 metų prasidės nuo 65 metų vyrams. Tuo tarpu čia yra faktiškai socialinės pensijos tiems, kurie negauna jokios kitos senatvės pensijos. Mūsų komisijoje buvo apie tai kalbėta ir buvo nutarta akcentuoti, kad ir tas socialines pensijas, kurias numatome tiems žmonėms, neturintiems kitokių galimybių gauti pensijas, vis dėlto sulyginti su tuo amžiaus cenzu, kuris yra senatvės pensijoms gauti, tai yra 60 ir 55 metai. Tai - vienas dalykas. Antras dalykas - ta esminė pataisa dėl tremtinių ir politinių kalinių pensijų sulyginimo su karo dalyviais. Aš suprantu, kad jeigu mes šiandien arba rytoj priimsime Biudžetinės sandaros įstatymą, kurio projektas mums išdalintas, tai ten parašyta, kad nuo sausio 1 dienos vis dėlto biudžetai atskiriami ir mes turime labai rimtai pagalvoti, ką daryti. Mano protu, mes neturime atmesti dabar šito įstatymo projekto, bet, kita vertus, turime pavesti mūsų Socialinės apsaugos ministerijai paskaičiuoti tą dalį pensijų, kurias mes mokėsime asmenims, kurie čia buvo išvardinti kaip kitos valstybės ir vykdę represyvinius aktus prieš Lietuvą. Aš suprantu, kad jie senatvėje reikalauja rūpybos ir aprūpinimo, tačiau tai turi būti mūsų paketas, paketas derybose, kad toji valstybė, kuri rūpinasi savo kariais ir savo kitais buvusiais tarnautojais, galėtų mums kompensuoti tą dalį, kuri bus labai apibrėžta.
Taigi aš siūlyčiau šiandien nelaužyti daugiau iečių dėl šito projekto, žinant jo politinę svarbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji pirmininkai! Jeigu pažiūrėsime į šitą įstatymo projektą, tai pamatysime, kad dalis įstatymo projekto straipsnių pradės veikti nuo spalio 1 dienos, o kita dalis - nuo 1991 metų sausio 1 dienos. Išeitų, kad įstatymo projektas - toks, koks jis yra sukurtas, o jis sukurtas atsižvelgiant į šį momentą ir visiškai neatsižvelgiant į numatytus ekonomikos pertvarkymus, ir jeigu suvoktume jį kaip reikšmingą tik šiam momentui, jis galbūt ir turėtų tam tikrą prasmę. Tačiau įsivaizduokime, jeigu mes planuojame kitais metais realiai pradėti ekonominę reformą, "paleisti" kainas, tai nustatyti tvirtai fiksuotas pensijas neapibrėžtam laikui, nenumatant pensijų kitimo priklausomai nuo pragyvenimo minimumo kitimo, toks principas visiškai netiktų. Antra, visiškai neaišku, kokių kategorijų asmenims šis įstatymas turėtų būti taikomas. Net ir laikinajame, aš manyčiau, turėtų būti kalbama ne apie gyventojus, tačiau apie Lietuvos Respublikos piliečius. Šiuo metu pati piliečio sąvoka yra pakankamai neapibrėžta, turint omenyje tai, kad tam tikros asmenų kategorijos turi apsisprendimo galimybę ir galėtų gauti padidintą socialinį aprūpinimą. Teikti socialinę pagalbą asmenims, kurie visiškai nesusiję su mūsų valstybe, dargi priešingai - yra darę veiksmus, nukreiptus prieš šitą valstybę, su jokia teisine ar kitokia logika tie dalykai nesuderinami.
Todėl siūlyčiau šį įstatymą pavadinti "Dėl gyventojų laikino pensinio aprūpinimo gerinimo". Tai yra pačiame įstatymo pavadinime aiškiai užfiksuoti, kad tai tikrai yra tik laikina priemonė. Antra, įstatyme rašyti ne gyventojai ar asmenys, bet Lietuvos Respublikos piliečiai ir trečia, kadangi yra numatytas nutarimas, jame būtina įpareigoti Socialinės apsaugos ministeriją, kad iki nustatyto termino parengtų pensinio aprūpinimo įstatymą, kuris būtų susijęs su vykdoma ekonomine reforma ir užtikrintų nedarbingų asmenų normalų socialinį aprūpinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom deputatą Č.Okinčicą.
Č. OKINČICAS. Aš noriu tik repliką deputatui J.Beinortui pasakyti, kad iš pradžių jis mums aiškino, kad reikia atsižvelgti į momento svarbą, į tai, kad tas įstatymas laikinas, kad mes ruošim kitą įstatymą, tačiau tie skaičiai, kuriuos jis siūlo, tikrai pateikti, neatsižvelgiant į momento svarbą. Žodžiu, jis pats sau prieštarauja. Aš dar kartą pritariu deputato V.P.Plečkaičio pasiūlymams ir jeigu mums reikia atlikti naujus apskaičiavimus, manau, kad iki antradienio tai galima atlikti ir aš siūlau tai padaryti nedelsiant.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs siūlote atidėti įstatymo priėmimą tam, kad būtų galima išsiaiškinti, taip? Jeigu diskusijos jau baigėsi, jeigu niekas iš deputatų nebenori kalbėti, tada aš paprašysiu įstatymo autorių atstovę dar kartą išeiti į tribūną ir atsakyti į deputatų pastabas. Prašom.
J.PALIULIENĖ. Gerbiamieji deputatai, parengti įstatymo, tikrojo Lietuvos įstatymo projektą per 3, netgi per 6 mėnesius tikrai bus neįmanoma. Socialinio aprūpinimo sritis juk yra sudėtinga. Neparengsi tokio šviesaus ir saulėto įstatymo, kuris nebus pagrįstas ekonomika. Mes visi žinome, kad ekonominė mūsų padėtis, ir savarankišką biudžetą sudarant, bus iš pradžių dar nelabai stipri. Mūsų kaimyninė šalis - Tarybų Sąjunga savo piliečių pensijų įstatymo projektą rengė 7 metus, turėdama darbo ir kitus mokslinio tyrimo institutus. Mes tokių institutų neturime ir tą įstatymą iškepti labai greitai turbūt neišeis. Tuo labiau kad įstatymas, apie kurį mes kalbėjome, yra laikinojo pobūdžio. Galima, žinoma, jeigu taip nutartų deputatai, įterpti į pavadinimą "Dėl gyventojų laikino pensinio aprūpinimo gerinimo". Mes visiškai neprieštarautume. Jeigu įstatymas būtų pavadintas "Dėl piliečių pensinio aprūpinimo gerinimo", tada pagalvokime, ką jis duotų. Man atrodo, piliečio sąvoka dar nesureguliuota iki galo. Mes esame Lietuvos piliečiai, sakykim, bet neturime dokumentų, tiksliau, ne visi. Tai tada vėl kyla klausimas - kam gi mes galėtume didinti šitas pensijas? Svetimos valstybės piliečiams mes tikrai negalime didinti, kaip replikavo deputatė Z.Šličytė, bet mes norime padidinti pensijas Lietuvos Respublikos gyventojams. Tol, kol bus, sakykim, sudarytos atitinkamos sutartys ir kol bus priimtas tikrasis Respublikos pensijų įstatymas. Mūsų gyventojų pensinis aprūpinimas tikrai neturi būti blogesnis. Aišku, norint galima dar ir sumažinti tas pensijas, bet jos tikrai turi būti šiek tiek didesnės.
Atsakydama (neprisimenu deputato pavardės) į pasiūlymą iš karto padidinti pensijas (pagal pirmąjį straipsnį) 15 rublių ir taip toliau, noriu pasakyti, gerbiamieji deputatai, kad tokiu atveju mūsų apskaičiuotos išlaidos, aišku, gerokai padidėtų. Dabar pensijų padidinimui skirta 12 milijonų 740 tūkstančių rublių per mėnesį ir 152 milijonai 800 tūkstančių rublių per metus. Vadinasi, šios išlaidos išaugtų trigubai. Kitas dalykas, kad šitas padidinimas, kaip numatyta įstatymo projekte, turi tokią reikšmę, kad bus padidintos tos pensijos, kurias žmonės gavo ilgesnį laiką ir iš pat pradžių jos buvo gerokai mažesnės. Minimalus pensijų dydis iki 70 rublių buvo padidintas neseniai, o jeigu mes imsime tuos 25 metus gaunančius pensiją žmones, tai juk iš pat pradžių, pavyzdžiui, kolūkiečiai gavo po 12 rublių. Tai jiems dabar padidinus 40 rublių pensijas už 25 metų pensijos gavimo trukmę būtų tarsi savotiška kompensacija, kad jie kažkada gavo mažiau. Todėl manyčiau, kad čia ta pastaba nevisiškai priimtina iš karto labai smarkiai padidinti išmokas. Be to, juk pagalvokime, čia pasakyta: iki 5 metų - 5 rubliais. Vadinasi, 15 rublių gaus ir tas, kuris tik vakar išėjo į pensiją, ir tas, kuris išėjo prieš kelis metus. Be to, man atrodo, yra dar parengtas ir Gyventojų pajamų garantijų įstatymo projektas, kuriame numatytos kitokios kompensacijos.
Ir dar dėl socialinių pensijų. Dėl socialinių pensijų aš vis dėlto drįsčiau paprieštarauti dėl to, kad nereikėtų mažinti ir suvienodinti amžių, koks yra nustatytas darbo pensijoms. Socialinės pensijos, tai yra pensijos žmonėms, kurie neturi jokio darbo stažo. Per visą gyvenimą - 65 metų vyrai ir 60 metų moterys nėra niekur dirbę. Todėl turbūt negalima jų statyti į lygią gretą su tais žmonėmis, kurie šiek tiek dirbo. Įstatymo straipsnyje (jeigu reikia, tuoj pasakysiu ir kuriame) numatyta, kad bus panaikinti apribojimai dalinėms pensijoms. Pavyzdžiui, žmogus, turintis 3 metų stažą, galės gauti taip vadinamą dalinę pensiją už 3 metų stažą ir jos dydis bus ne mažesnis kaip socialinės pensijos. Ir šitą dalinę pensiją jie gaus sulaukę 55 metų moterys ir 60 metų vyrai. O kad tarp žmonių pasklido nerimas, tai juk priėmus įstatymą turbūt ir straipsnius parašysime, ir paaiškinsime, kad amžius senatvės pensijoms šiuo įstatymu nedidinamas. Čia tik įvedama nauja pensijų kategorija - socialinės pensijos ir joms gauti nustatomas toks amžius. Socialinės pensijos seniems, niekur per visą gyvenimą nedirbusiems žmonėms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jums dar kyla klausimų? Kaip gaila, juk buvo klausimams laikas po pranešimo.
J.PALIULIENĖ. Aš dar, jeigu leistumėte, atsakyčiau.
PIRMININKAS. Prašom.
J.PALIULIENĖ. Čia buvo pasakyta, kad siūloma pavesti Socialinės apsaugos ministerijai apskaičiuoti, kiek mums kainuotų okupacinės valdžios represijas vykdžiusių pensinis aprūpinimas. Tada aš prašyčiau, kad gerbiamasis parlamentas įpareigotų dar ką nors pranešti mums, kiek gi yra tokių žmonių, nes nustatyti, kiek yra tokių žmonių, turbūt ne Socialinės apsaugos ministerijos funkcija. Kiek iš šiuo metu Respublikoje gyvenančių žmonių yra tų, kurie vykdė represijas. Čia turbūt generalinis prokuroras turėtų pasakyti. Tada mes galėtume, žinodami jų amžių, apskaičiuoti, kiek kainuotų jų pensinis aprūpinimas.
PIRMININKAS. Prašom taupyti laiką. Prašom.
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad ši problema būtų nesunkiai išsprendžiama, jeigu vietoj pasakymo - padidinti visų rūšių pensijas būtų padaryta išimtis tiems, kurie iki šiol gaudavo personalines pensijas, nes kaip tik tie, kurie vykdė represijas, daugiausia gauna personalines pensijas ir jie gauna jas labai seniai. Pagal šį įstatymą jiems pensijos padidėtų daugiausia.
J.PALIULIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet personalines pensijas gaunantys asmenys jas gauna visiškai pagal kitą dokumentą. Šis įstatymas jų nelies. Šis įstatymas liečia mūsų eilinius žmones - darbininkus, tarnautojus, kolūkiečius. Personalinėms pensijoms jis nebus taikomas.
TAS PATS DEPUTATAS. Bet čia kalbama apie visų rūšių pensijas.
J.PALIULIENĖ. Visų rūšių ir turima omenyje. Gal čia tada reikia įterpti - valstybines pensijas, visų rūšių valstybines pensijas.
TAS PATS DEPUTATAS. Personalinių tai neliečia?
J.PALIULIENĖ. Personalinės pensijos skiriamos visiškai pagal kitą įstatymą ir tai jų nelies.
PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjai. Gerbiamieji deputatai, kadangi buvo, jeigu aš teisingai supratau, tik vienas esminis pasiūlymas, o jeigu ne taip, prašom man priminti. Tai yra pirmajame straipsnyje padidinti visas sumas, išskyrus paskutinę, pridedant dešimt rublių. Prašom deputatą V.P.Plečkaitį, pasiūlymo autorių.
V.P.PLEČKAITIS. Jeigu tokia sunki padėtis, galima padaryti nuolaidą, sakykime, padidinti pensiją bent dešimčia rublių. Kad nebūtų mažesnė kaip 10 rublių suma, jeigu iš tikrųjų tokia sunki padėtis. Be abejo, padėtis sunki, bet vis tiek reikia ieškoti būdų kaip nors padėti tiems žmonėms. Taigi mes galime atsiimti tą pasiūlymą, tegul kitos sumos lieka, bet 10 rublių būtinai padidinkime.
PIRMININKAS. Prašau deputatą Č.V.Stankevičių.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs pasakėte, kad tik vienas pasiūlymas...
PIRMININKAS. Aš prašiau priminti kitus.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš esu pateikęs kaip klausimą, tačiau apgailestauju, kad nepateikiau kaip pasiūlymą, todėl dabar norėčiau savo klaidą ištaisyti. Trečiojo straipsnio "c" dalyje yra numatytos socialinės pensijos motinoms, išauginusioms dešimt ir daugiau vaikų. Aš siūlau šią sąlygą - 100 procentų minimalios pensijos dydžio socialinę pensiją skirti motinoms, kurios išaugino penkis ir daugiau vaikų ir prilyginti jas dirbusioms motinoms, tuo labiau kad jų pensinis amžius bus didesnis, negu dirbusioms motinoms, išauginusioms penkis vaikus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą E.Jarašiūną.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad tie, kurie rengė šio įstatymo projektą, kadangi projektas yra, sakyčiau, dar pusfabrikatis, truputį padirbėtų ir šios sesijos pabaigoje jį pateiktų, atsižvelgiant į pasiūlytas pastabas ir į tai, kad nuo sausio 1 dienos mes turėsime atskirą biudžetą ir kaip spręsime klausimą dėl socialinio aprūpinimo asmenų, kurie yra visiškai nesusiję su Lietuvos Respublika.
PIRMININKAS. Aš galėčiau sutikti su tuo, kad būtų galima grąžinti rengėjams ir komisijai, jeigu jūs būtumėte pateikę konkrečius pasiūlymus ir jie nebūtų įvertinti ir dėl to nebūtų galima įstatymo priiminėti, o dabar aš prašau atsiimti savo pasiūlymą, nes tokio veiksmo padaryta iki šiol nebuvo. Ar deputatas E.Jarašiūnas sutiktų? Šis įstatymas svarstomas jau antruoju svarstymu ir manau, kad yra nekorektiška dabar siūlyti tokius dalykus. Ačiū, kad jūs atsiimate savo pasiūlymą. Ar dar būtų pasiūlymų, kuriuos reikėtų teikti balsavimui? Tada, gerbiamieji deputatai, dabar pertrauka. Prašom po pertraukos susirinkti, balsuosime dėl šių dviejų pasiūlymų ir dėl viso įstatymo priėmimo. Pertrauka iki 17 valandų 40 minučių.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį, prašome susirinkti. Prašau, deputate A.Šimėnai, dėl nutarimo.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau atsakyti į keletą klausimų. Pirmiausia jūs turbūt prisimenate, kai mes svarstėme Pajamų garantijų įstatymo projektą, ten buvo numatyta, kad visos minimalios išmokos bus indeksuojamos taip pat, kaip ir minimalus darbo užmokestis, tai yra kainų augimas bus įvertintas ir perskaičiuojamas išmokant minimalias socialines išmokas, tarp jų ir pensijas. Žodžiu, šitas dalykas bus išlaikytas, čia atsakau į gerbiamojo deputato E.Jarašiūno pastabas.
Toliau aš norėčiau pateikti vieną gerą palyginimą tam, kad įsivaizduotume, kaip atsilieptų biudžetui mūsų drąsūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, pasiūlymas padidinti visiems 10 rublių minimalias pensijas pareikalautų 72 milijonų rublių. Šiuo metu, kaip mes projektuojame pajamų mokestį kolūkiečiams, už tai mes surinksime tik 29 milijonus rublių. Tam, kad realizuotume šituos 72 milijonus, reikėtų patrigubinti pajamų mokestį kolūkiečiams, žemės ūkio darbuotojams. Jeigu sutinkate patrigubinti ten mokesčius, tai mes galime čia visiems pridėti po 10 rublių. Aš tiesiog pateikiu kaip pavyzdį. Aš manau, tai labai akivaizdus pavyzdys. Todėl dar kartą norėčiau palinkėti, kad mes labai atsargiai žiūrėtume į tuos skaičius. Nagrinėjant pirmąjį straipsnį priimtinas, matyt, deputatų pasiūlymas nuo penkių iki dešimties metų visiems suvienodinti ir 10 rublių padidinti minimalias visų rūšių pensijas. Tai pareikalautų palyginti dar normalių sumų ir, matyt, galima įvertinti šį deputatų pasiūlymą. Toliau šešioliktajame straipsnyje siūlytume sulyginti buvimą getuose, kad šitas laikas, taip pat, kaip ir reabilituotiems piliečiams, skaitytųsi trigubai. Ir paskutinė pataisa, kurią komisija siūlė. Gal mes ir ne visai teisingai darome, antrajame straipsnyje kitiems asmenims amžių socialinėms pensijoms gauti sumažindami atitinkamai iki 60 ir 55 metų. Vyriausybės atstovai tam nepritaria, o komisija mano, kad gal reikėtų sulyginti, kad žmonėms nebūtų skriaudos. Štai tokie pasiūlymai. Trys alternatyvos praktiškai ir telieka.
PIRMININKAS. Dar buvo viena alternatyva dėl motinų, išauginusių 10 vaikų.
A.ŠIMĖNAS. Čia galima balsuoti, aš neturiu pretenzijų.
PIRMININKAS. Prašyčiau perskaityti, kad išauginusioms 10 vaikų - 100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio, o išauginusioms mažiau vaikų - taip pat priedas, tik mažesnis.
A.ŠIMĖNAS. Turint omenyje, kad jis laikinas, jeigu deputatai nebūtų labai ryžtingai nusiteikę, gal kitą kartą, kai svarstysime ir priiminėsime pensijų įstatymą, į tai bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors turite pastabų dėl nutarimo projekto? Jį mums, matyt, reikėtų apsvarstyti kartu, kuris nusako įsigaliojimo tvarką. Prašau deputatą V.P.Plečkaitį.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paklausti, ar jūs priimate pasiūlymą, kad padidintume iki 10 metų po 10 rublių, tada nereikėtų to balsavimo.
PIRMININKAS. Buvo priimtas tas pasiūlymas, kitaip sakant, iki 10 metų - 10 rublių, o paskui kas penkeri metai.
A.ŠIMĖNAS. O toliau kaip projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nutarimo projektas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos visiems priimtinas? Prašom deputatą Č.Okinčicą.
Č. OKINČICAS. Ar tai, kad jūs sutikote su ta 10 rublių suma, nereikš, kad kolūkiečiams padidins mokesčius? Iš kažkur lėšų tai reikės paimti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad mes galėtume susilaikyti nuo ironiškų replikų, kurios nekeičia reikalo esmės. Jeigu taip, tai pabandysime sužinoti, ar mes galime dabar balsuoti ir pradėsime tą procedūrą.
BALSAS IŠ SALĖS. O dėl nutarimo galima dabar pasiūlyti?
PIRMININKAS. Be jokios abejonės, aš klausiau - ar turi kas nors pasiūlymų?
TAS PATS BALSAS. Dėl nutarimo deputatas E.Jarašiūnas siūlė pavesti Vyriausybei parengti pensijų įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, pasiūlymas priimtas. Ar daugiau pasiūlymų nėra? Dėl to bus galima balsuoti. Dėkojame deputatui A.Šimėnui. Kreipiuosi į balsų skaičiavimo grupę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dalyvauja 66 deputatai.
PIRMININKAS. Ganėtinai nedaug. Ar balsų skaičiavimo grupė galėtų man perduoti registravimo protokolą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Po pietų mes jo negavome.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Sakalas galėtų perduoti mums registravimo protokolą? Gerbiamieji deputatai, prašome susirinkti į salę balsuoti. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, tada aš prašau atidėti šio klausimo balsavimą, kad negaištume laiko. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėte, kad aš vardinčiau kiekvieną įeinantį į salę? Bet ne, nevardinsiu, nes paskui žmonės visai neis. Aš tikrai nežinau, kaip kreiptis į tuos deputatus, kurie leidžia sau pirkti laikraščius tuo metu, kada jau reikia balsuoti. Prašau balsų skaičiavimo grupę informuoti deputatus apie tai, kiek yra mūsų salėje. Ir dar kartą kviečiu tuos, kurie vaikšto aplinkui, ateiti į salę. Trūksta tik vieno deputato.
Gerbiamieji deputatai, kad negaištume laiko, prašau pradėti svarstyti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos įstatymo projektą. Prašom deputatą V.Kačinską, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininko pavaduotoją.
Deputato V.Kačinsko kalba apie Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo projekto pataisas
V.KAČINSKAS. Šiandien jums yra išdalintas pataisytas ir truputį perredaguotas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos įstatymas. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos pakeitimus. Pirmiausia dauginant ir spausdinant įsivėlė klaidų. Supainiota straipsnių numeracija. Jeigu atkreipsite dėmesį, 3-4 puslapyje iš karto po septintojo straipsnio seka dešimtasis. Manyčiau, jeigu mes ištaisysime, tada neklaidinsime vieni kitų. Taip pat 5 puslapyje 6 pastraipoje, kur yra žodžiai "sustabdyti šio įstatymo aštuntojo" turi būti septintojo straipsnio redakciją.
Taip pat jums papildomai išdalintas pasiūlymas, kad nutarimo projekte būtų įrašytas dar vienas straipsnis. Tas straipsnis tada būtų trečiasis, o dabartinis trečiasis taptų ketvirtuoju. Jis skamba taip: "Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai perduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos istorijos ir kultūros paminklų apsaugos inspekcijų ir dirbančių rajonuose istorijos ir kultūros paminklų apsaugos metodininkų archyvus ir raštvedybos dokumentaciją." (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Pertrauka 15 minučių, prašom išeiti iš salės.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome trumpam susėsti ir spręsime, ką toliau daryti. Prašom sėsti į savo vietas. Žinoma, mūsų kolegos liga - signalas mums visiems, kad esame labai pervargę, todėl siūloma pasilikti šiandien tiems, kurie norėtų pateikti pastabų dėl Kultūros paveldo inspekcijos įstatymo projekto, jį apsvarstyti, o rytoj priimti vienu balsavimu. Taip pat prašyčiau susirinkti tuos, kurie dar norėtų ką nors pridėti prie Akcinių bendrovių įstatymo, ir jeigu bus išaiškinta, ar pasiliks alternatyvos, taip pat rytoj greitai priimti balsavimu, o šiandien posėdį baigti. Prašom deputatą L.N.Rasimavičių.
L.N.RASIMAVIČIUS. Kadangi dėl profsąjungų turto vis dėlto nutarta pirmadienį šį klausimą dar vieną kartą svarstyti, tai aš siūlau visoms komisijoms, čia jau nieko nepadarysi, rytoj ar sekmadienį apsvarstyti ir pirmadienį 9 valandą visas pastabas pateikti mūsų komisijai.
PIRMININKAS. Ačiū.
B.GENZELIS. Aš norėčiau paklausti, ar tokią įtampą būtina palaikyti, ar šio įstatymo priėmimas yra toks būtinas šiandien?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes dabar negalime realizuoti savo sprendimo, nes neturime kvorumo balsuoti, gal palikime rytdienai. Prašom deputatą K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, gerbiamieji deputatai, noriu protestuoti, kad kažkas paminėjo, jog sekmadienį kažkas dirbs. Šventes švęsk - yra Dievo įsakyta. Tai - vienas dalykas, antra, galų gale matome, kas darosi. Tai negi dar sekmadienį pradėsime dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad deputatas L.N.Rasimavičius čia tik kaip pavyzdį pateikė ir aš pritariu jūsų minčiai, kad šventes reikia švęsti. Jeigu daugiau pastabų neturime, labai prašau pasilikti tuos, kurie gali ir nori apsvarstyti Kultūros paveldo inspekcijos įstatymą, o oficialų posėdį šiandien baigiame.
Plenarinis posėdis baigtas. Rytoj plenarinis posėdis 9 valandą ryto.