Šimtas vienuoliktasis posėdis

1990 m. liepos 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALA

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau atkreipti dėmesį tuos deputatus, kurie pasisakė ir pasisako prieš galimybę sureguliuoti kvorumo reikalus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Deja, salėje kol kas dalyvauja tik 55 deputatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas, bus leng­viau suskaičiuoti. Kol kas yra 83 deputatai. Ką gi, turime laiko, palauksime. Gerbiamieji deputatai, pagal nustatytą grafiką mes jau vėluojame 10 minučių

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Turime kvorumą. (Plojimai)

 

Nutarimo ,,Dėl Aukščiausiajai Tarybai pateiktų Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo ir valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų, prokuratūros, advokatūros ir kultūros paveldo inspekcijos įstatymų projektų'' priėmimas. Diskusijos. 

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar mes negalėtume džentelme­niškai susitarti retkarčiais pasižiūrėti vis dėlto į laikrodį ir bent jau tada, kada yra nustatytas balsavimo laikas, neleisti sau trukdyti tų deputatų, kurie yra šiek tiek pareigingesni už jus. Kitas variantas - tiems deputatams, kurie prieštarauja kvorumo sureguliavimui, atsisakyti savo prieštaravimų ir leisti deputatams, kurie jaučia pareigą laiku ir tvarkingai dirbti, tai padaryti nek­reipiant dėmesio į kitus.

Dabar prašau pasiruošti balsuoti pagal svarstytų klausimų eilę. Mums buvo pateikti du socialinių įstatymų projektai - Gyventojų užimtumo įstaty­mo projektas ir Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstaty­mo projektas. Jie šiandien tik pristatyti Aukščiausiajai Tarybai. Buvo siūlo­ma pavesti Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijai kartu su auto­rių grupėmis toliau rengti ir kartu su Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija pristatyti šiuos įstatymus pirmajam svarstymui. Aš specialiai pabrė­žiu antrąją komisiją kaip ne pagrindinį, bet papildomą pranešėją pirmajame svarstyme. Deputatas A.Šimėnas sutinka su tokia pataisa? Prašom balsuoti, kas už tokį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 96.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Antrasis nutarimas. Pavesti Teisinės sistemos komisijai kartu su autorių grupe ir Lietuvos Respublikos prokuratūra toliau ruošti ir pateikti šioje sesijoje pirmajam svarstymui Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo projektą. Kas už šį nutarimą, prašau pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 102.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Trečiasis nutarimas dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pro­jekto. "Pavesti Teisins sistemos komisijai, įvertinant suinteresuotų organi­zacijų pastabas, parengti Advokatūros įstatymą pirmajam svarstymui rudens sesijai". Kas už šį nutarimą, prašau pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 92.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo projekto. Pirma, pri­tarti įstatymui po pirmojo svarstymo. Antra, pavesti komisijai paskelbti įstatymo aptarimą. Trečia, nustatyti įstatymo priėmimo procedūros datą 1990 metų liepos mėnesio 27 dieną. Prašau deputatą K.Antanavičių.

K.ANTANAVIČIUS.Mes vakar komisijose svarstėme, ten dar yra nema­žai pastabų ir aš nemanau, kad galėtume šiandien nustatyti datą - liepos 27 dieną priimti. Galbūt galima parašyti, kad šioje sesijoje, o tikslios datos tikrai ne. Apskritai aš manau, kad mes negalime taip forsuoti tų ekonominių įstatymų. Yra daug žmonių, kurie turi susipažinti, pareikšti pastabas ir tik tada.

PIRMININKAS. Ar deputatas G.Vagnorius turi kokią nors kitokią nuo­monę kaip autorių atstovas? Deputatas G.Vagnorius neturi atskiros nuo­monės, tada aš atsiimu savo pasiūlymą ir remiu deputatą K.Antanavičių, tik su viena sąlyga - šiandien mes tvirtinsime darbotvarkę ir ten numatysime laiką šitam įstatymui. Taigi kas už tai, kad pirma, pritarti po pirmojo svarstymo, antra, pavesti Ekonomikos komisijai pateikti įstatymą antrajam svarsty­mui. Gali būti, kad antrasis svarstymas pasibaigs per dvi minutes ir bus nustatyta priėmimo procedūra. Prašom, kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 102.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3. ­

PIRMININKAS. Visi balsavimai, kurie buvo pasiūlyti, baigti, bet aš norė­jau pasiūlyti dar vieną protokolinį nutarimą. Jeigu Aukščiausioji Taryba anksčiau kaip prieš 48 valandas paskelbia įstatymo priėmimo procedūros laiką, pakeitimų ir papildymų projektai priimami komisijoje, likus ne ma­žiau kaip 24 valandoms iki priėmimo procedūros laiko. Priėmimo procedū­ros metu svarstomi tik tie pakeitimai ir papildymai, kurie buvo pateikti komisijai apsvarstyti. Trečiasis punktas - jeigu priėmimo metu siūlomas pakeitimas ar papildymas, kuris nebuvo svarstytas komisijoje, Aukščiausioji Taryba tuoj pat balsuoja dėl to, ar jis svarstytinas, ar ne. Ar sutinkate su tokia įstatymo priėmimo procedūra, kuri panaši numatyta reglamento pro­jekte, bet dėl mums visiems žinomų priežasčių reglamentas kol kas dar nepriimtas? Mes apsisaugotume ir priverstume deputatus perskaityti įstaty­mą bent jau prieš 24 valandas ir pabandyti pasiūlyti savo pakeitimus. Žinoma, jeigu atsirastų genialių minčių ir Aukščiausioji Taryba tuoj pat surea­guotų, kad tai iš tikrųjų gera mintis, tada būtų galima iš karto balsavimu spręsti, ar tokia pataisa svarstytina. Jeigu nėra prieštaravimų, prašom bal­suoti. Deputatas K.Antanavičius nesutinka, prašau.

K.ANTANAVIČIUS.Aš manyčiau, kad vis dėlto 48 valandos tai kažkoks apribojimas. Deputatai iš tiesų dirba labai intensyviai, kai kurie skaito įsta­tymą paskutinę naktį ir tada gali ginti mintis. Galų gale svarstant gali gimti mintis, kuri anksčiau neatėjo į galvą ir tuoj pat, man atrodo, visai netinkamas žodis - svarsto arba nesvarsto.

PIRMININKAS. Tokiu atveju netenka prasmės ir visi kiti pasiūlymai ir vėl grįšime prie savo senos praktikos, kada iš tikrųjų įstatymas perskaitomas geriausiu atveju priėmimo procedūros metu ir tada gimsta įvairių redagavimo idėjų ir mes įsiveliame į tuos redagavimus. Pasiūlymai nebūna apsvarsty­ti komisijoje ir iš tikrųjų galima kartais priimti kokių nors skubotų sprendimų. Prašau deputatą A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau priminti praktiką, kurią mes jau naudojome, kai priiminėjome įstatymą dėl pašalpų motinoms. Sakykim, deputatams pa­sirodo, kad reikėtų padidinti, pavyzdžiui, pensijas 10-20 rublių ir taip toliau. Nutars, sakys, nebereikia komisijoje svarstyti, pakels rankas, nubalsuos, o paskui biudžete atsiras ne visai logiški dalykai. Aš manyčiau, kad jeigu komisija nesutinka su pataisa, tai vis dėlto reikėtų duoti komisijoms dar pasvarstyti, o ne čia spręsti. Aš žinau tą euforiją, kuri apima, kada svarstomi socialiniai reikalai, ir sau taip pat taikau tą dalyką.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą L.Šepetį.

L.ŠEPETYS. Aš kol kas dar siūlyčiau susilaikyti ir nespręsti šio klausimo iki atostogų. Gal mes tada būsime ir reglamentą priėmę, bet dabar juk mes praktiškai dalį projektų gauname per trumpesnį laiką negu 48 valandos. Būna tokių atvejų, kad čia pat gauname ir čia pat svarstome ir iš tiesų tada suvaržytume vieni kitus. Gal šį reikalingą dalyką spręskime pradėdami naują rudens sesiją.

PIRMININKAS. Prašau deputatą B.Lubį.

B.LUBYS. Gerbiamasis pirmininke, pas mus neišspręsta ir nenustatyta dokumentų ir projektų platinimo tvarka. Gerai, jeigu gauni per pertrauką arba atneša čia. Šiandien aš susidūriau su tuo klausimu, kreipiausi ir į komisijos pirmininką. Jis rekomendavo užeiti pas jo sekretorę. Užėjau pas sekre­torę, sekretorė sako: "Šitą galiu duoti, šito neturiu, o šitas vakar buvo laikraštyje". Pas mus yra dėžutės, ar ne geriau ir paprasčiau būtų į tas dėžutes visiems įmesti visa tai, kas platinama? Tada kiekvienas visada gaus visus  dokumentus, išskyrus galbūt avarinius, o kai platinama arba registracijoje,  arba čia dar kur nors, pasidaro kratinys. Aš šiandien norėjau susirinkti  ekonominius įstatymus, kurių dar neturėjau. Žinokite, kad tai net ne visai  patogu. Užeini, prisistatai, vienas duoda, kitas neduoda, vienas maloningai, kitas nemaloningai. To neturėtų būti, turėtų būti nustatyta sistema. Jos nėra  šiandien platinant dokumentus. Aš noriu pasiūlyti platinti dokumentus įme­tant į pašto dėžutes.

PIRMININKAS. Ačiū, bet tai truputį kita tema. Mano pasiūlytas nutarimas kaip tik ir priverstų, pirma, išplatinti dokumentus laiku, antra, laiku nustatyti priėmimo procedūrą ir trečia, garantuoti, kad iš tikrųjų deputatai mažų mažiausiai prieš 48 valandas galėtų gauti tų įstatymų projektus, kurie bus priiminėjami ir paskui jau prieš priėmimą gauti ir pataisų bei pasiūlymų  projektus. Prašau deputatą R.Rudzį.

R.RUDZYS. Aš pritariu deputato B.Lubio minčiai, tik norėjau patikslinti, kad šita procedūra laiko atžvilgiu tikriausiai neliečia nutarimų, o liečia tik įstatymus.

PIRMININKAS. Taip, be abejo.

R.RUDZYS. Nes ir šį nutarimą mes priimame iš klausos, bet norėčiau priminti, kad birželio 30 dieną iš esmės Michailas Gorbačiovas atsisakė savo blogų ketinimų Lietuvos atžvilgiu ir nors dar nėra popieriaus, bet gyvename geriau. Mes ir susirinktume greičiau ir galbūt (aš apie save kalbu) padoriau elgtumės, jeigu visi galėtume gauti sesijos darbotvarkę. Sesijos darbotvarkė taip pat iš klausos. Lakstai, lakstai, rašai, rašai, o kas kada vyksta, nežinai. Pavyzdžiui, kad šiandien lygiai 14 valandą balsavimas, galbūt ne visi deputa­tai žinojo. Aš asmeniškai, gerbiamasis A.A.Abišala, pasakiau tai trims depu­tatams, jie nežinojo. Taigi aš prašyčiau nuo antradienio ir darbotvarkę, jeigu įmanoma.

PIRMININKAS. Manau, kad tai nėra visiškai būtina dėl dviejų dalykų. Pirma, iš tiesų mes ją priiminėjome prieš savaitę ir kartojome kiekvieną dieną, antra, visa tai su visais pasikeitimais yra skelbimų lentoje. Taigi tie deputatai, kurie nežinojo, matyt, nebuvo priėję prie skelbimų lentos ir nes­kaitę.

R.RUDZYS. Ačiū, tuomet aš dabar turėčiau eiti prie skelbimų lentos. Aš turiu teisę iš jūsų prašyti darbotvarkės.

PIRMININKAS. Iš manęs neturite.

R.RUDZYS. Pagaliau būtų galima balsuoti.

PIRMININKAS. Neturiu jokios galimybės tai padaryti, nes esu toks pats deputatas, kaip ir jūs. Prašom deputatą J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Aš dėl jūsų pasiūlymo trečiojo punkto. Gal būtų priimtinas toks variantas, jeigu deputatas iškėlė naują mintį arba alternatyvą ir bent vienas deputatas pritaria jam, tada tai svarstyti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Tas terminas 48 valandos labai primena laiką, skirtą ulti­matumams, kada viena šalis kitai skelbia ultimatumą pasiduoti arba išsik­raustyti. Sakyčiau, tai skamba kaip nepaprastosios padėties įstatymų komp­lekso sudėtinė dalis, tačiau aš neprieštarauju tokiam teigimui, kad blokada teoriškai pasibaigė. Galbūt mums reikia tokio sugriežtinto režimo ir čia, kad mūsų darbas vyktų taip pat sklandžiai, kaip dantratinio mechanizmo, tačiau tam reikia argumentų. Ar iš tikrųjų yra tokia nepaprasta padėtis, kad mes tą diskusijų galimybę štai tokiu būdu apribotume? Jeigu taip, jeigu yra tokia padėtis, tuomet, matyt, reikia ir ...

PIRMININKAS. Aš visiškai nesuprantu. ką bendro turi kokios nors tvar­kos, įstatymo priėmimo tvarkos nustatymas su jūsų čia išvardintais ultimatu­mais? Turiu pasakyti, kad palyginus su visame pasaulyje priimta parlamenti­ne praktika ir formaliai surašytais reglamentais, pataisos komisijai prieš priėmimo procedūrą pateikiamos prieš savaitę. Mes, turėdami omenyje mūsų ypatingai sunkią padėtį, siūlome sumažinti šį terminą iki vienos paros, tam, kad komisija galėtų apsvarstyti tas pataisas, apgalvoti, pateikti savo išvadas priimti tas pataisas arba argumentuotai atmesti. O mes jau esame įpratę pradėti skaityti įstatymą tik tada, kada prasideda jo priėmimo proce­dūra. Pateikinėti pataisas ir paskui jas priiminėti iš klausos nėra labai gera ir galima padaryti tikrai didelių klaidų. Be to, vėlgi įvertinant mūsų nepaprastąją padėtį, aš siūlau pačią pirmąją išlygą - jeigu įstatymo procedūra nustaty­ta ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Jeigu mes antradienį svarstome įstatymą nusprendžiame, kad jis tiek neblogas, kad galima pradėti rytoj arba čia pat iš karto priėmimo procedūrą, visos šitos išlygos, be abejo, negalioja. Galioja tik tuo atveju, kada pakankamai anksti nustatyta priėmimo procedūros pradžia. Taigi dėl ultimatumų, gerbiamasis B.V.Rupeika, man atrodo, jūs eilinį kartą perlenkiate.

B.V.RUPEIKA. Ačiū, jūs patvirtinote tai, ką aš kalbėjau. Aš esu įtikintas, ačiū.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Toks pasiūlymas labai sveikintinas, tačiau gal reikėtų pa­galvoti, nuo kada įsigaliotų ši norma, nes dabar, kai laukia toks srautas įstatymų, kai komisijose rengiama po kelis projektus, aš manau, kad galima nesuspėti tais terminais. Galbūt nuo spalio 1 dienos mes įeitume į normales­ nes vėžes, kadangi tas srautas šiek tiek sumažėtų, o dabar...

PIRMININKAS. Komisijai kaip tik tai palengvintų darbą, nes paskutinius pasiūlymus prieš komisijos posėdį jūs gautumėte mažiausiai prieš parą. Tai neliečia komisijos pataisų, komisijos darbo. Prašom deputatą E.Vilką.

E.VILKAS. Aš siūlau vis dėlto įpareigoti sekretoriatą, kad dienotvarkė būtų vėl išdalinama, kaip ir anksčiau. Jeigu teikia, popierių galima sutaupyti mažiau platinant pakankamai daug nereikšmingų dalykų. Antra, aš siūlyčiau negrįžti mums iki atostogų prie bet kokių reglamento klausimų, nes mes dirbame nenormaliai ir normalaus reglamento nebus. Jokia tvarka, kai mes dirbame savo sveikatos sąskaita, nepadės. Vienintelis, kas gali padėti, kad mes nešnekėtume be reikalo.

PIRMININKAS. Ačiū, ypač paskutinis pasiūlymas man labai patiko. Pra­šau deputatą V.Šadreiką.

V.ŠADREIKA. Gerbiamieji kolegos, toks netikėtas nutarimo projektų pateikimas mane tiesiog pribloškė ir štai dėl ko. Pirma, klausimas neįtrauk­tas į šios dienos darbotvarkę, antra, net kolūkių susirinkimuose, kiek žinau, projektas iš anksto išdalijamas, o dabar iš klausos bandome balsuoti. Atleis­kite, tai nedaro garbės mūsų parlamentui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, po jūsų pasisakymo aš atsiimu savo pasiūlymą. Jis jums bus išdalintas kitą savaitę, antradienį. Bet esu tikras, kad visi, kurie girdėjo ir patys dalyvavo šiame posėdyje, pasistengs bent jau laikytis tokios tvarkos ir savo pasiūlymus komisijoms pateiks kiek įmanoma anksčiau. O jeigu to nebuvo padaryta, tai kaip nors sutramdykime savo norus redaguoti ir taisyti, ir palikime taip, kaip yra. Ačiū. Tęsiame posėdį pagal darbotvarkę. Dėl derybų su Rusijos Federacija. Prašom Aukš­čiausiosios Tarybos Pirmininką.

 

Deputato V.Landsbergio pranešimas dėl LR ir RTFSR savitarpio santykių ir bendradarbiavimo sutarties sudarymo pradinių, atsakymai į deputatų klausimus. Diskusijos. 

 

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Mes jau esame apta­rinėję klausimą dėl pasiruošimo deryboms ir būsimų derybų su Rusijos Federacine Respublika. Žinome, kad iniciatyva buvo parodyta ir iš pačios Rusijos Federacijos, ir iš mūsų pusės. Pasirengimas toms deryboms jau turi tam tikrą savo istoriją, kurią aš jums priminiau praėjusią savaitę. Šiandien jūs turbūt turite porą dokumentų, kurie buvo numatyti jums pateikti jau užvakar, bet tada pritrūko laiko. Deja, jo nepritrūko daugybei ne visai reika­lingų kalbų ir tuščių ginčų. Šiandien galų gale mes prieiname prie tų klausimų, praradę porą dienų. Kai kada tas pora dienų reiškia ir savaitę, nes, pavyzdžiui, apsvarsčius tą klausimą užvakar, vakar arba šiandien jis jau būtų galėjęs būti perduotas tiesiog Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Dabar tokios progos keletą dienų gali ir nebūti.

Dokumentai, kuriuos jūs turite, tai projektas, gimęs iš mūsų tam tikrų mąstymų čia, Vilniuje, iš to, ką atsivežė į liepos 12 dienos iškilmingą posėdį deputatai iš Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos ir pateikė mums po vakarinio pokalbio ir savo naktinio darbo kaip tam tikrą savo pasiūlymą tai būtent gerbiamieji Abdulatipovas ir Travkinas. Apsvarstę jų dokumentą, padiskutavę, esame parengę jau savo lyg ir dviejų pusių pastangų dokumen­tą. Žinoma, jį vėl reikia pateikti anai pusei, ar jis tikrai kiekvienu savo žodžiu yra priimtinas ir galbūt tada galima būtų pasirašyti oficialiame dviejų šalių atstovų susitikime tai, kas čia yra pavadinta atstovų išvadomis.

Tai yra įžanginio pobūdžio dokumentas, kuris nubrėžia, į ką turėtų būti orientuojama pagrindinė politinė sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Ru­sijos Federacijos, taip pat kokios gali būti ir turėtų būti rengiamos kitos sutartys. Gal jūs neprotestuosite, jeigu aš perskaitysiu šį projektą, ypač jeigu mūsų posėdis transliuojamas.

Projektas skamba taip: "Atstovų išvados dėl Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos Savitarpio santykių ir bendradarbiavimo sutarties sudarymo pradinių principų

Remdamiesi Rusijos ir Lietuvos istorinėmis tradicijomis bei abiejų šalių noru ugdyti geros kaimynystės santykius, kuriems naujausiais laikais pamatą padėjo 1920 metų liepos 12 d. Taikos sutartis,

siekdami demokratinius procesus išplėtoti į šalių ir tautų lygiateisių ir teisingų santykių sistemą,

RTFSR ir Lietuvos Respublikos atstovai siūlo šiuos pradinio savitarpio santykių ir bendradarbiavimo sutarties parengimo principus:

1. Šalys, pripažindamos visišką Šalių suverenumą, yra pasirengusios ne­delsdamos pradėti derybas be jokių išankstinių politinių sąlygų.

2. Šalys savitarpio santykius ketina reguliuoti, sudarydamos lygiateises sutartis, tarp jų bendrąją politinę ir atskiras ekonomikos ir prekybos, finan­sų ir kredito, mokslo ir technikos, kultūros, ekologijos, gynybos ir nusigink­lavimo interesų bei kitų sričių sutartis.

3. Šalys stengsis išlaikyti ir plėtoti tuos ūkinius ir kultūrinius ryšius, kurie pasirodė naudingi, ir kurs naujus ryšius, nesikišdamos į viena antros vidaus reikalus, visiems laikams atsisakydamos bet kokių politinio ir ekonominio spaudimo formų.

4. Šalys numato besąlygiškai gerbti piliečių politines, socialines-ekonomi­nes ir nacionalines-kultūrines teises ir jas ginti, jautriai atsižvelgti į laisvai pareikštą žmonių norą keisti pilietybę ir gyvenamąją vietą. Nė viena Šalis negali likti abejinga savo tėvynainių likimui.

5. Siekdamos palaikyti tiesioginius ir nuolatinius ryšius, Šalys pareiškia, jog jos pasirengusios pasikeisti atstovybėmis. Iš pradžių šios atstovybės galė­tų veikti prie šalių vyriausybių. Turi būti skatinami tiesioginiai įmonių ir regionų ekonominiai ryšiai, padedantys formuoti kokybiškai naujus rinkos ir mainų santykius.

6. Šalys pabrėžia, jog būtina patikslinti jų pozicijas dėl TSR Sąjungos ekonominės skolos užsieniui, taip pat ir dėl TSRS sukaupto valstybinio turto savosios dalies.

7. Šalys pabrėžia, jog būtina sudaryti ekspertų grupes Savitarpio santykių ir bendradarbiavimo sutarties projektui bei kitoms sutartims parengti. Eks­pertai apsvarstys derybų tikslus, jų vedimo būdus ir sąlygas. Savitarpio santy­kių ir bendradarbiavimo pradinės sutarties projektas bus pateiktas svarstyti aukščiausiesiems Šalių valstybinės valdžios organams".

Aš noriu pasakyti savo nuomonę, jog tikriausiai nebūtina šį tekstą, kuris nėra kokia nors sutartis, čia labai gvildenti, redaguoti ir galų gale nutarimu patvirtinti. Mano nuomone, mums labai svarbu pradėti šitą jau realų doku­mentiškai fiksuojamą susitikimų ir derybų procesą su Rusijos Federacija. Rusijos Federacija taip pat tuo suinteresuota - ir politiškai, manau, sustip­rindama savo pozicijas tam tikrose varžybose su Kremliaus valdžia, ir, sup­rantama, ji suinteresuota ir ekonomiškai.

Mes taip pat. Mes turėtume būti ypač suinteresuoti sudaryti su Rusijos Federacija, kaip suverenia valstybe, tiesioginę sutartį, kuria mums būtų ga­rantuojami žaliavų, medžiagų gamybos procesams reikalingų komponentų tiekimai. Iš savo pusės Lietuva garantuotų savo gaminių tiekimą Rusijos Federacijai. Esant tokiam abiejų šalių suinteresuotumui, įtvirtintam ekono­mine ir prekybine sutartimi, apie kurią čia kalbama, mažiau grėstų mums transporto ir kokios nors kitokios blokados. Nes tai būtų smūgis, smogiantis tiesiai abiem šalims ir abi šalys turėtų neutralizuoti tą smūgį. Rusijos gali­mybės yra šimteriopai didesnės negu mūsų. Tuo pačiu ir mes būtume labiau apsaugoti. Tai apsaugotų ir mūsų išeities pozicijas numatomose derybose su Tarybų Sąjunga, kuri, matyt, palaipsniui virsta tam tikra centrine administ­racija, tam tikru įstaigų konglomeratu, kai buvusios sąjunginės respublikos viena po kitos skelbia savo suverenitetą ir savo teises viską tvarkyti tiesio­giai - ir užsienio kontaktus, ir kariuomenę, ir pinigus, ir taip toliau. Mes esame labai savotiško proceso akivaizdoje ir gali taip atsitikti, kad Rusijos Federacija bus daug realesnis derybų subjektas negu Tarybų Sąjunga arba pastovesnis ir ilgalaikis.

Ir dėl tos, ir dėl kitų priežasčių, aš manau, kad mums pradėti šį procesą yra labai svarbu ir politiškai, ir ekonomiškai. Jūs girdėjote čia įvairių pami­nėtų problemų, kurios rūpi ir Rusijai, rūpi ir mums, ir mes galime rasti daug tarpusavio supratimo, kaip tos problemos spręstinos. Tada jos bus daug lengviau sprendžiamos ir kituose susitikimuose.

Tam, kad būtų galima dokumentą pasiūlyti kitai pusei susipažinti, nors iš esmės tai yra jos pačios projekto pagrindu parengtas dokumentas ir tam, kad būtų galima šį dokumentą kaip išeities tašką pasirašyti, reikia paskirti keletą žmonių, kurie galėtų rasti tiesioginius kontaktus. Manau, kad tai turėtų būti daroma pačiu artimiausiu laiku, pasiūlant Rusijos Federacijos įgaliotiems atstovams atvykti į Vilnių arba mūsų atstovams nuvykti į Maskvą ar kur nors kitur, kur galima būtų šį įžanginį dokumentą ir pasirašyti. Kaip jūs matote, jame yra numatoma būtinybė sudaryti ekspertų grupes, kurios abiejų šalių atskirai ir bendradarbiaudamos rengtų konkrečius projektus. Tam, kad tas darbas prasidėtų, reikalingas šis įžanginis dokumentas. Tą darbą galbūt galės skatinti, jeigu mes netrukus paskirtume ir čia paminimas atstovybes kaip galimybę atstovybių arba pavestume tuo tarpu kam nors tas funkcijas atlikti.

Visai eigai derybų su Rusijos Federacija, be abejo, reikalinga speciali komisija, didesnė negu tie keli žmonės, kurie vyktų tokių kontaktų arba priimtų svečius tokiems kontaktams. Be kita ko, Latvijos 4 žmonių delegaci­ja tokiam pasitarimui ir galimam įžanginio dokumento pasirašymui vyksta į Maskvą ateinantį antradienį. Vyksta 4 žmonės. Galbūt ir mums tikslinga paskirti 4 žmones tai funkcijai, be to, gali būti svarstomi ir variantai (apie tai vakar su Latvijos atstovais teko kalbėtis) vėliau sudaromų sutarčių, ypač tų, kurios turėtų politinį turinį, nebūtinai vieno su vienu, gal ir trijų su vienu. Bet tai - viena iš ateities galimybių.

O bendrai komisijai sudaryti, kuri paskirtų ir pasiuntinius šitam doku­mentui galutinai suderinti ir pasirašyti, ir kuri užsiimtų ekspertų grupių sudarymu, tai bendrai komisijai taip pat yra pasiūlymas, kurį jūs turbūt jau turite Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekto pavidalu. Čia yra siūloma patvirtinti 14 žmonių komisiją ir jai pavesti konsultavimąsi su Rusijos Fede­racijos atstovais, pasirengimą deryboms koordinuoti su Estija ir Latvija ir paruošti rekomendacijas dėl ekspertų darbo grupių, kurias tvirtins Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Paprastesnė užduotis, nebūtina viskuo apkrauti Aukščiausiąją Tarybą. Jūs tikriausiai turite tą do­kumentą. Ar reikia perskaityti siūlomą komisijos sudėtį? Reikia? Siūloma tokios sudėties Lietuvos Respublikos parlamentinė-vyriausybinė komisija konsultacijoms su Rusijos Tarybų Federacine Socialistine Respublika: Č.V.Stankevičius (pirmininkas), A.Merčaitis, E.Vilkas, V.Katkus, V.Jurna, J.Karvelis, L.N.Rasimavičius, L.L.Andrikienė, Z.Šličytė, J.Prapiestis, V.Če­paitis, R.Paulauskas, K.Glaveckas, K.Uoka. Gautas dar vienas papildomas pasiūlymas (man atrodo, pagrįstas pasiūlymas), kurį pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, atsižvelgdama į tai, kad tarp mūsų reikalų su Rusija yra ir kultūros vertybių, vienais ar kitais laikais išgabentų į Rusiją, likimas ir jų atgavimo problema, įtraukti į komisiją Lietuvos dailės muzie­jaus direktoriaus P.Budrio kandidatūrą. Manau, jai galima pritarti. Tada jau būtų siūloma 15 žmonių komisija.

Šis nutarimas turėtų būti diskutuojamas, balsuojamas, o dėl atstovų išva­dų projekto siūlyčiau apsiriboti pastabomis ir priimti domėn, nes nemanau, kad čia turėtų būti kokių nors esminių prieštaravimų, o redakcinės detalės šio pobūdžio dokumente neturi jokios ypatingos reikšmės. Jeigu turinio atžvilgiu būtų siūloma kokių nors papildymų, žinoma, juos į tą projektą būtų galima įtraukti. Patvirtindami komisiją, jūs padėtumėte jai nedelsiant pas­kirti ir įgalioti asmenis kontaktams su Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos įgaliotiniais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų paklausti Pirmininką? Prašom depu­tatą P.Varanauską.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, yra toks išsireiškimas, kad abi šalys pripažįsta viena kitos visišką suverenitetą. Bet šiuo metu šios šalys skirtingai supranta suverenitetą. Pas mus jis tikrai visiškas, o Rusijos Fede­racijos - apribotas. Ar nebus paskui mums čia kokių nors tarptautinių juri­dinių problemų, nes sakys, mes supratome, kad jūsų suverenitetas Tarybų Sąjungos sudėtyje.

V.LANDSBERGIS. Aš to nematau. Mes savo suverenitetą suprantame kaip visišką ir tai net pasakyta žodžiu - visiškas suverenitetas. Aš manau, kad mes galime ir Rusijai pripažinti visišką suverenitetą. O kaip pati Rusija kol kas tvarkosi, perduodama dalį suvereniteto Kremliui, čia jau jos reikalas.

PIRMININKAS. Ar dar turite klausimų, gerbiamieji? Prašau deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Tik pasiūlymas.

PIRMININKAS. Jeigu tik pasiūlymas, tai dar matau, kad deputatas V.B.Rupeika, atrodo, ruošiasi klausti. Ar aš suklydau? Deputate R.Rudzy, prašom.

R.RUDZYS. Jeigu galima. Mes, be abejo, labai pritariame šitai sutarčiai. Aš galvoju, kad taip mano dauguma deputatų. Tačiau klausimas būtų štai koks - Baltarusijos reikalai. Juk užmezgant ekonominius ir gamybinius ry­šius tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos, aš neabejoju, kad abi pusės bus nusiteikusios palankiai, tačiau tai gali būti tam tikras kliuvinys. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip tai galėtų vystytis, koks galėtų būti sekantis žingsnis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasitikrinti, ar jūs norite mano nuomonės, kaip galėtų vystytis Lietuvos Respublikos santykiai su Baltarusija apskritai?

R.RUDZYS. Aš galvočiau galbūt trišales derybas vesti. Juk su Rusija sie­nos neturime, taip pat ir kitos problemos...

V.LANDSBERGIS. Taip, aš supratau. Aš esu tos nuomonės, kad trišalės derybos būtų pati geriausia priemonė paskandinti šį sumanymą.

R.RUDZYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausimų deputatai neturi. Turite? Prašom prieiti prie mikrofono, man bus lengviau orientuotis. Prašom depu­tatą E.Zingerį.

E.ZINGERIS. Ne klausimas, tik pasiūlymas.

PIRMININKAS. Jeigu pasiūlymas, tai po deputato J.Prapiesčio, Dėkoja­me Pirmininkui. Aš noriu pirma paklausti, ar yra sekretoriate užsirašiusių kalbėti šiuo klausimu? Nėra. Tada prašom deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Aš, išklausęs kandidatų sąrašą, pagalvojau, kad, ko gero, iš mūsų komisijos dviems būtų per daug, praktiškai liktų trys žmonės komi­sijoje. Ji tiek darbo turi, tiek projektų ir jeigu nieko prieš, aš prašyčiau mane pakeisti kuo nors kitu.

PIRMININKAS. Gal jūs turite konkretų pasiūlymą?

J.PRAPIESTIS. Aš apie tai negalvojau.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą E.Zingerį.

E.ZINGERIS. Penki mūsų komisijos deputatai susirinkę svarstė šį klausi­mą ir pasiūlytų papildomai kelis žmones iš Užsienio reikalų komisijos. Saky­kime, Č.Okinčicą ir P.Vaitiekūną.

PIRMININKAS. Ar šie jūsų paminėti deputatai sutinka? Tyla, matyt, reiškia pritarimą. Manysime, kad pasiūlyta. Ar dar, gerbiamieji deputatai, turite kokių nors pastabų? Pirmiausia gal dėl šios komisijos sudėties. Pasiro­do, yra ir užsirašiusių kalbėti. Tada, matyt, diskusijų metu bus minimos ir pavardės, o jeigu ne, tai vis tiek po to grįšime. Taigi užsirašė deputatai G.Vagnorius ir L.S.Razma. Prašom iš eilės. Prašau deputatą G.Vagnorių. Ar jūs susikeičiate vietomis? Tada kalbės deputatas L.S.Razma.

Gerbiamieji deputatai, tikiuosi, kad mes greitai galėsime balsuoti, todėl prašau labai toli neišsiskirstyti.

L.S.RAZMA. Aš tik keletą trumpų pastabų. Manau, kad atstovų išvados yra gimusios iš mūsų susitikimo su Rusijos atstovais, kurie čia visiškai aiškiai išdėstė savo poziciją. Išvados yra apgalvotos, suredaguotos ir reikia joms, manau, pritarti. Galbūt čia kai kurias vietas reikėtų paredaguoti. Sakysime, man kyla abejonių dėl teiginio, kad nė viena šalis negali likti abejinga savo tėvynainių likimui. Šitą sakinį, man atrodo, reikėtų paredaguoti. Abejingu­mo išreiškimas gali būti labai įvairus ir kartais netgi grėsmingas. Todėl gal geriau tiktų parašyti, kad šalys abipusiai rūpinasi savo tėvynainių likimu arba kaip nors aiškiau, kad nekiltų dėl to kokių nors nesusipratimų.

Toliau - suteikiant didžiulę reikšmę santykiams su Rusija, dabar ir ateity­je. Man kilo viena mintis. Ar nereikėtų sutvirtinti mūsų atstovo Tarybų Sąjungoje E.Bičkausko statusą? Man atrodo, kad mes jį galėtume paskirti arba pasiūlyti Vyriausybei paskirti užsienio reikalų ministro pirmuoju pava­duotoju, kuris galėtų atstovauti ir Rusijos Federacijai. Tai parodytų, kad mes kreipiame didžiulį dėmesį santykiams su Rytais ir kartu sutvirtintų mūsų pozicijas. Štai tokios mano pastabos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatą G.Vagnorių. Daugiau užsirašiu­sių kalbėti nėra, bus galima pradėti balsuoti.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai! Susiklostė tokia politinė padėtis Tarybų Sąjungoj, kai ne visada aišku, kas tai yra Tarybų Sąjunga, kas tai yra Rusijos Federacija, kokie santykiai tarp Rusijos ir Tarybų Sąjungos. Ir tas neapibrėžtumas, kaip nekeista, mums yra parankus. Galbūt ir nevisiškai korektiška, jeigu iš mūsų pusės jis yra skatinamas, tačiau situacija tokia, kad prisimenant tuos laikus, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, tada taip pat buvo tam tikras neapibrėžtumas, neaiškūs santykiai, ir, tuo pasinaudodama, Lietuva savo nepriklausomybę įtvirtino. Gal būtų neįtvirtinusi, jeigu šito nebūtų. Taigi aš manau, kad šiandien bus lemiamas tas vaidmuo, tačiau jis tam turės įtakos, ir tuo nepasinaudoti būtų aiškiai klaidinga. Aš pasisakau ir pritariu ir sutarčiai, ir dar labiau pritariu pačiam sutarčių sudarymo, derybų su Rusijos Federacija procesui. Tarybų Sąjungai, Kremliui (aš bent Tarybų Sąjungą suprantu kaip Kremlių) nėra visiškai patogu, kai mes kalbamės su Rusija, taip pat ir Rusijos vadovams ne visuomet paranku, kai mes kalbamės su Kremliumi. Tačiau mums turėtų būti paranku kalbėtis ir su vienais, ir su kitais. Ir ypač tuo laikotarpiu, kol dar nėra pasirašytos konkrečios sutartys. Tačiau aš įsitikinęs ir, manau, ne aš vienas, kad bent jau ekonomines sutar­tis, bendradarbiavimo sutartis (aš nekalbu apie galimą vienokią ar kitokią sąjungą, tai jau politinis klausimas), šių sutarčių sudarymą ir tarpusavio santykių plėtojimą, manau, turime skatinti ir spartinti. Tokios sutartys mums tikrai būtų naudingos. Norėčiau pateikti kelis konkrečius pasiūlymus dėl pasitarimo ar derybų protokolo, ar susitikimo tarp Lietuvos ir Rusijos. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad delegacijos, kuri buvo sudaryta iš 15 narių, gal nereikėtų plėsti. Vis tiek visi deputatai vienu metu visur neda­lyvaus. Yra pasirengimo komisija, yra 15 žmonių, tai yra daugiau, negu reikia.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos turimos medžiagos patiksli­nimus. Gaila tik, kad turiu rusų kalba. Tačiau aš pabandysiu lietuviškai pasakyti. Pirmajame punkte kalbama, kad pasirengusios deryboms be jokių išankstinių politinių susitarimų. Aš siūlyčiau įrašyti, kad ir atsisako nuo kokių nors pretenzijų į teritoriją ar nacionalinį turtą. Manyčiau, kad dabar tai akcentuoti tikrai vertėtų.

Antra. 6 punkte kalbama apie turtą ir skolas. Su skola aš visiškai sutinku, kad mums reikia derybose spręsti. Tačiau aš nevisiškai sutinku su paskuti­niais sakinio žodžiais, kur kalbama "taip pat ir dėl TSRS sukaupto valstybi­nio turto savosios dalies". Čia visiškai neaišku. Kai mes pradedame derybas su Rusija, iš karto darosi aišku, kas tai yra Tarybų Sąjunga. Kad Tarybų Sąjunga tai yra Kremlius. Ir jeigu mes jau pradedame tą procesą ir numato­me derėtis, tai jokiu būdu nereikėtų mums kalbėti apie TSRS sukaupto valstybinio turto padalijimą. Nėra tokio turto, TSRS turto, yra respublikų turtas. Neaišku tik dėl atskirų įmonių, turinčių filialus, sakykim, centras yra Lietuvoje, filialas yra Baltarusijoje ar Rusijoje, ar kitose vietose. Mes turė­tume tik kalbėti apie tuos konkrečius ginčytinus klausimus. Todėl siūlau tuos paskutinius žodžius pakeisti taip: "Derybose spręsti ginčytinus šalių turtinius klausimus". O šiaip mes turėtume pasisakyti, kad mes nepreten­duojame į Rusijos turtą, o Rusija nepretenduoja į Lietuvos turtą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas E.Vilkas nori padaryti pastabą? Aš atsiprašau, jeigu taip, tai vis dėlto užleiskime eilę užsirašiusiems kalbėti, o replikos po to. Gerai?

E.VILKAS. Kol jie ateis, aš jau būsiu pasakęs.

PIRMININKAS. Prašom. Tada deputatas V.P.Andriukaitis tegul pasiruošia.

E.VILKAS. Manau, kad ketinimų projektas yra demokratiškas ir priimti­nas. Aš tik manyčiau, kad paskutinį sakinį reikėtų išbraukti, nes tokios pasaulyje, man atrodo, praktikos nėra, kad sutarčių projektus svarstytų aukščiausieji organai, tiesiog sutartys pasirašomos, o tada ratifikuojamos.

PIRMININKAS. Apie kurią vietą jūs kalbate?

E.VILKAS. Patį paskutinį sakinį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji deputatai! Mane neramina šiek tiek pati politinė situacija, kai iš visų pusių skamba "Sojuz obnovlionych Sovets­kich Socialističeskich Gosudarstv". Ir tas politinis kontekstas leidžia mums vis dėlto labai jautriai pasverti kiekvieną mūsų rengiamos sutarties aspektą. Juo labiau kad mes turėtume iš tikrųjų nepamiršti, jog RTFSR nėra tarptau­tinis subjektas. Juo labiau kad ekonomine prasme daugelis tokių horizonta­lių ryšių gali megztis ir įvairių savitarpio susitarimų, ekonominių įmonių kūrimo ir taip toliau pagrindu. Vis dėlto šitoje vietoje mes turime būti be galo budrūs, kad mūsų žingsniai iš tikrųjų nepasitarnautų galbūt ir kuria­mam transformuotos Tarybų Sąjungos modeliui. Todėl manau, kad ekono­minė sutartis galėtų būti labai įžvalgiai sudarinėjama. Matyt, reikėtų pritarti šiai formulei, kad tai būtų 3 plius 1, ypač pabrėžiant Lietuvos, Latvijos ir Estijos statusą, kuris labai reikalingas, mano nuomone, šitoje situacijoje. Juo labiau kad scenarijai galėtų būti labai įvairūs. Vakar diskutavome su latvių kolegomis, kurie lankėsi Moldavijoje. Moldavijoje buvo pasiūlyta lat­viams panaši sutartis ir jiems taip pat buvo tokių abejonių, kad staiga iš tokių sutarčių negimtų ir "novyj dogovor Sojuza". Žodžiu, mes turime būti ypatingai budrūs ir ypatingai atsargūs. Tos sutartys turėtų būti parengtos maksimaliai juridiškai tiksliai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs kokį nors konkretų pasiūlymą, gerbiamasis Vyteni, formuluojate? Ne? Prašom deputatą J.Liaučių.

J.LIAUČIUS. Aš norėjau pasisakiusiojo paklausti, jeigu jis sutiktų atsaky­ti, ar RTFSR, būdama SNO narė, iš tikro nėra tarptautinės teisės subjektas, jūsų nuomone?

V.P.ANDRIUKAITIS. Tikrai nėra. Apskritai tai yra tik tarybinės stalininės diplomatijos fikcija, kuri, man atrodo, tarptautinėje teisėje nieko nereiškia.

PIRMININKAS. Jūs norite dar paklausti? Gerbiamieji deputatai, gal mes atsisakysime praktikos klausinėti ne pranešėjų? Juk tai yra diskusija. Priei­kite prašom, paklauskite. Arba pasisakykite pats, pareikškite savo nuomonę. Iš tiesų nebereikėtų to daryti. Prašau repliką, deputate G.Šerkšny.

G.ŠERKŠNYS. Aš kaip tik išgirdau labai įdomų deputato L.S.Razmos pasiūlymą apie tai, kad siūlo gerbiamąjį E.Bičkauską paskirti pirmuoju pa­vaduotoju. Tačiau man atrodo, kad su Rusija daugiau bus sprendžiami eko­nominiai klausimai, ekonominiai ryšiai, todėl gal būtų geriau pasiūlyti ger­biamajam E.Bičkauskui Vyriausybės ekonominių ryšių su užsieniu departa­mente pavaduotojo pareigas. Tai būtų labiau pagrįsta.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.N.Rasimavičių.

L.N.RASIMAVIČIUS. Kada šis nutarimas buvo rengiamas, mes dar iš tikro nieko nežinojome apie tai, kad Ukraina taip pat tampa suverenia valstybe. Kalbant apie vienos ar kitos valstybės tarptautinį subjektą, tai iš esmės nėra tokios definicijos. Kas yra iš tikro tas tarptautinės teisės subjek­tas? Jeigu Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika pripažįsta Lietuvą, o Lietuva pripažįsta Rusijos Respubliką, tai jų tarpusavio santykiai ir yra vienos su kita kaip tarptautinės teisės subjektų santykiai. Tai turėtų būti visiems suprantama. Šalčininkai su Varėna, gerbiamasis profesoriau, tai visai kas kita, tai yra rajonas, o ne valstybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, labai prašau nesiginčyti tarpusa­vyje. Gerbiamasis deputate B.Genzeli, prašom prie mikrofono pasakyti savo nuomonę.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš manau, kadangi šio nutarimo trečiajame punk­te yra numatyta pasirengimą deryboms koordinuoti su Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos komisijomis ar delegacijomis, tai iš pradžių atrodo, kad tai didelė komisija. Tačiau jeigu ji pasidalintų į tris dalis ir dalis jos koordinuotų veiksmus su Estija, dalis su Latvija, o tam tikra dalis, pačių, sakykime, gudriausių arba turinčių didžiausią patirtį - su Rusija, tai aš manau, kad už tokio dydžio komisiją reikėtų ir balsuoti. Dar norėčiau pasa­kyti dėl Užsienio reikalų komisijos. Aš nemanau, kad būtina dar vienu asmeniu padidinti. Jie žinojo, apie ką kalbama, seniai turėjo projektą. Tik tuo atveju, jeigu atsisako gerbiamasis J.Prapiestis, tai, kaip teisininkas, Č.Okinčicas galėtų būti įtrauktas. Mes taip ir skaičiavome, kad būtų trys teisininkai. Trys grupės, trys teisininkai. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.Genzelį.

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, mane truputį stebina vienas daly­kas. Jeigu mes įsiklausysime, ką Rusija paskelbė, tai yra suvereni valstybė, Rusija yra suvereni TSRS sudėtyje. Ukraina yra suvereni TSRS sudėtyje. Ką tai reiškia? Tai reiškia turbūt, jeigu mes taip pat įeisime į tą statusą, tai mes būsime lygūs tarp lygiųjų ir visiškai teisingai gerbiamasis V.P.Andriukaitis sakė. Ir ta sutartis jokio tarptautinio rezonanso neturi. Lygiai tas pats, jeigu Šalčininkai pasirašytų sutartį su Varėna. Mane stebina mūsų gerbiamųjų teisininkų teisinis išprusimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis B.Genzeli, galbūt jūs galėtumėte atsiprašy­ti? Asmeninių įžeidimų nereikėtų teikti viešai per mikrofoną. Prašom depu­tatą A.Rudį.

B.GENZELIS. Gerai, žodžius atsiimu, bet teisininkai turėtų kvalifikuo­čiau šnekėti.

A.RUDYS. Deja, mane taip pat labai gąsdina tokių politinio pobūdžio sutarčių sudarymas. Aš manau, kad vienas iš pagrindinių mūsų būsimos nepriklausomybės faktų ir svarbiausias laidas yra didžiausių pasaulio valsty­bių vykdoma nepripažinimo politika. Jeigu mes susiesime save politinio pobūdžio sutartimis kaip lygiateisiai partneriai su tomis Tarybų Sąjungos respublikomis, kurios, deklaruodamos suverenitetą, lieka Tarybų Sąjungos sudėtyje, tai mes galime netekti šito labai svarbaus mums, mūsų ateičiai, tarptautinės teisės statuso. Žinodamas puikiai, kad mums užmegzti santy­kius būtina, siūlyčiau šiek tiek pagalvoti ir pasiųsti į šias derybas žemesnio rango atstovus. Aš maždaug žinau, kodėl taip yra ir kas čia pasireiškia, bet aš norėčiau matyti šitoje didelėje delegacijoje gal tik keturis deputatus, o liku­sius ne deputatus. Tokiu atveju mes galėtume išvengti traktavimo kaip tarp­valstybinių derybų. Rusija turėtų subręsti iki tarpvalstybinio lygio.

Dar norėčiau pritarti tai minčiai, kad vis dėlto geriausia būtų į derybas su Rusijos Federacija išeiti pagal formulę 3 plius 1. Kodėl? Todėl, kad mes savo nutarime apie tai, kaip mes turėtume derėtis su Tarybų Sąjunga, esame įrašę nuostatą, kad reikia siekti derybų 3 plius 1. Man atrodo, jeigu mes sugebėtume su Rusija pradėti derėtis pagal šią formulę ir pradėti pirmiau negu su Tarybų Sąjunga, galbūt tai būtų geras precedentas. Siūlyčiau visiems apie tai pagalvoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Kropą.

S.KROPAS. Aš jau galėčiau gal ir atsisakyti žodžio, tik norėčiau šiek tiek papildyti tą kolegos išsakytą mintį, kad komisiją iš tikrųjų reikėtų sudaryti tokią, kad ji neatrodytų parlamentinė. Jeigu mes tiek deputatų skirsime vienai respublikai, tai kitoms komisijoms nebeliks. Praėjusį mėnesį man teko dalyvauti Ukrainoje konferencijoje, ir aš ten sužinojau naujieną, kad dabar Maskvos profesoriai, N.Ryžkovo padėjėjai, skubiai rengia ekonomi­nio ir politinio savarankiškumo koncepcijas toms respublikoms, kurios dar nepasiūlė savo variantų. Reikia laukti, kad artimiausiu metu bus paskelbtas visų respublikų ekonominis savarankiškumas su politiniu atspalviu. Ir jeigu iš tikrųjų mes sudarysime tokias parlamentines grupes, manau, pateksime į naują suverenių respublikų sąjungą. Todėl, manyčiau, komisijai vis dėlto reikėtų suteikti daugiau valstybinį atspalvį, neįtraukiant tiek daug deputatų. Ir pirmiausia reikėtų sudaryti ekonomines sutartis, o su politiniais klausi­mais reikėtų truputį palaukti ir pažiūrėti, kokia bus ta sąjunga. Tuomet pasakyti savo žodį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš pritarčiau deputato S.Kropo pirmajai kalbos daliai ir prašyčiau kitus deputatus vis dėlto nebekartoti pasakytų minčių. Prašau deputatą J.Liaučių.

J.LIAUČIUS. Aš norėčiau dviem deputatams paaiškinti kur kas supranta­miau. Kai pas notarą ateina dvi šalys - Petraitis ir Jonaitis, tai notaras patikrina abiejų šalių įgaliojimus. Lygiai taip ir tarpvalstybinėse derybose. Jeigu vienos šalies konstitucija leidžia sudaryti sutartis ir apibrėžia kokias ir kokia tvarka, ir kitoje šalies konstitucijoje taip pat tai numatyta, tai aš atmetu jų baikštumą ir kažkokį klaidinimą, atseit tai teisininko nekompe­tencija. Jeigu vienos valstybės, sakykime, Rusijos Federacijos konstitucija numato savarankišką sutarčių sudarymą su Lietuva, o Lietuvos konstituci­ja - taip pat, tai aš nematau jokių teisinių kliūčių, taip kaip praktikoje darė Latvija su Moldavija, dėl būsimos ekonominės ar politinės, ar kitokios su­tarties sudarymo.

PIRMININKAS. Prašau deputatą Z.Vaišvilą.

Z.VAIŠVILA. Norėčiau atkreipti dėmesį į deputatų V.P.Andriukaičio ir A.Rudžio pasisakymus, perspėjančius apie politinį pavojų sudarant tokias sutartis ir raginančius derėtis 3 plius 1, o ne vienas-vienas. Jeigu jau keliami to politinio pavojaus motyvai, tai atsižvelkime į tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos statusai taip pat nėra identiški. Ir tas pats pavojus kyla iš kitos pusės. Todėl čia truputį susidaro prieštaravimas. Nėra atsakovo, todėl belieka tik retoriškai paklausti.

PIRMININKAS. Prašau deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Sutarties, tai yra pasirengimo deryboms nutarimo tekstas, aišku, mus čia, šioje salėje, vienija, jis yra savalaikis, pakankamai operatyvus. Tačiau čia taip pat nesunku įžvelgti ir tai, jog mes atiduodame prioritetą deryboms su Rusija. O tas prioritetas deryboms su TSRS automatiškai nyks­ta. Situacija pakankamai palanki, tačiau išskiriant Rusiją prieš TSRS, TSRS reakciją mes jau esame patyrę, galime jai ruoštis, galime nesiruošti, tačiau ji bus. Todėl būtent ne prioritetas, o paritetas. Mes neturėtume atidėlioti ir derybų su TSRS. Be to, dar yra Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika. Ir nors pranešėjas tai komentavo kaip galimą derybų sužlugdymą, tačiau Baltarusija yra ta grandis, tarpinė grandis, kuri skiria mus geografine padėtimi nuo Rusijos. Tai yra SNO narė ir jos vaidmuo gali būti panaudotas ne itin draugiškam Lietuvos ir Rusijos bendravimui. Kadangi tiesioginė siena yra su Kaliningrado sritimi, kurios statusas dar gana keblus. Iš esmės pritardamas, aš siūlau atkreipti dėmesį į šituos faktorius.

PIRMININKAS. Prašau deputatą P.Vaitiekūną.

P.VAITIEKŪNAS. Aš norėčiau porą samprotavimų pasakyti dėl diskutuojamos formulės vienas plius vienas arba 3 plius 1. Man atrodo, kad tokiu tempu besikeičiančioje situacijoje, kokioje dabar yra mūsų regionas, bijoti derybų ar jas apsunkinti papildomomis sąlygomis, derinant su latviais ir estais, kai praktiškai derinti nelabai yra ką, man atrodo, mes prarastume tik tempą, o tuos pačius rezultatus gautume vėliau. Be to, Lietuvos situacija yra skirtinga, kaip jau buvo pažymėta, ir aš, pasisakydamas už formulę vienas plius vienas dar norėčiau pažymėti tą momentą, kad šiai sudarytai komisijai keliami ne tiktai tam tikri įsipareigojimai, bet ir įsipareigojimai pasiekti tam tikrų rezultatų. Kadangi tai yra daugiausia nuosekliųjų žmonių delegacija, galbūt mažiausiai linkusių į kompromisą, aš noriu atkreipti ypatingą dėmesį į atsakomybę, kad delegacija atsako už rezultatus. Savo kandidatūrą, maty­damas pasipriešinimą šių žmonių, ar noriu atsiimti ir atsiimu.

PIRMININKAS. Prašau deputatą P.Varanauską.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į gerbiamojo deputato B.V.Rupeikos baiminimąsi dėl Baltarusijos. Prieš karą mes palaikydavome ryšius per Latviją, taigi čia nedidžiausias pavojus. Baltarusijoje tas politinis vaisius dar subręs. Susidaro toks įspūdis, kad mes kartojamės. Gal vertėtų sudaryti grupę, kuri įvertintų mūsų pastabas ir dar kartą pagalvotų dėl teksto, ar šiandien čia jau nutarta balsuoti.

PIRMININKAS. Prašau deputatą V.P.Plečkaitį.

V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad mums nereikėtų bijoti derybų su Rusi­ja, kaip čia mus gąsdina B.V.Rupeika.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, už dviejų minučių balsavimas.

V.P.PLEČKAITIS. Reikia ruoštis deryboms ir su Baltarusija, taip pat ir su Lenkija, ir su Vokietija, su kuria iškils pavojus dėl Kaliningrado srities. Tačiau mane gąsdina tik tai, kad labai didelė ta komisija ir kuo ji didesnė, tuo, matyt, darbas bus mažiau efektyvus. Aš siūlyčiau ją sumažinti per pusę.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Antanavičių.

K.ANTANAVIČIUS.Gerbiamieji, siūlau baigti diskusiją, balsuoti už pir­mąjį dokumentą, kuris pateiktas, ir jį paremti. Dėl antrojo dokumento dėl komisijos sudėties siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Prašau Aukščiausiosios Tarybos Pirmi­ninką įvertinti pastabas ir pateikti pasiūlymus.

V.LANDSBERGIS. Aš labai pritariu ir dėkoju deputatui K.Antanavičiui dėl jo pasiūlymo. Iš tikrųjų aš minėjau, kad tas principų dokumentas nėra toks griežtai įpareigojantis, tik daugiau eksponuojantis ketinimus ir jį grą­žinti kokiam nors papildomam redagavimui būtų tam tikras laiko sugaiši­mas. Aš manau, kad to nebūtina daryti. Į kai kurias pastabas galbūt galima bus atsižvelgti ir netgi kalbantis su Rusijos Federacijos atstovais turėti jas omenyje.

Deputatas E.Vilkas siūlo atsisakyti paskutiniojo sakinio. Tai, žinoma, galima padaryti, nes pradinę sutartį, tą įžanginę politinę sutartį vis tiek reikės ratifikuoti, bet kadangi čia yra visokių būgštavimų, aš tam nepritariu, bet pripažįstu, kad yra pagrindo būgštauti būtent dėl politinių aspektų suda­rant sutartį su Rusija. Čia tam tikra papildoma apsauga, kad ir projektas dar būtų pateiktas mūsų Aukščiausiajai Tarybai, o pasirašius ratifikuojamas oficialia tvarka. Jeigu norite, galima būtų balsuoti - ar palikti tą sakinį pro­jekte, ar nepalikti. Čia kalbama apie būsimą politinį pagrindų projektą, kad jis būtų svarstomas čia, o paskui delegacija vyktų deryboms ir pasirašymui.

Dabar dėl derybų trys plius vienas kaip būtinų. Aš nemanau, kad tą reikėtų įrašyti, o kaip pageidavimas, kuris yra, koordinavimo pageidavimas tikrai yra reikalingas. Gerbiamajam deputatui G.Vagnoriui noriu paaiškinti, kas turima omenyje dėl Tarybų Sąjungoje sukaupto valstybinio turto. Čia, beje, yra tik numatoma, kad tos pozicijos bus patikslintos, nes Rusija taip pat turi savo požiūrį į tą turtą, kurį sukaupė Tarybų Sąjungos bankai. Mes matėme Ukrainos suvereniteto deklaraciją, ten labai aiškiai įvardintas net ir auksas, ir deimantai, nors Ukrainoje nėra tų kasyklų, bet ji savo dalį numato tame, ką sukaupė Tarybų Sąjunga. Mes žinome net ir apie neteisėtai pasisa­vintą Lietuvos auksą, kurį turėsim kokiais nors būdais atgauti iš Tarybų Sąjungos, todėl čia yra tiesiog tam tikras ženklas, kad apie tai verta kalbėti, kad tokia tema yra ir tos pozicijos bus tikslinamos.

Dėl to, kad sutartis su Rusijos Federacija gali pakenkti Lietuvos pripaži­nimo politikai, aš nelabai matau tokį pavojų. Bet kurį mūsų žingsnį, bet kurią situaciją, kas bus kuo nors suinteresuotas, galės interpretuoti savo naudai. Jeigu Vakarų šalys būtų labai suinteresuotos mus palaidoti ir atsisa­kyti aneksijos nepripažinimo politikos, tai jos tą seniai galėjo padaryti, o mūsų derybos su Rusijos Federacija neturėtų skatinti tokiam žingsniui. Todėl vis dėlto siūlyčiau pritarti šitam principų išdėstymui.

Dabar dėl komisijos sudėties. Man atrodo, jeigu išryškėja 15 žmonių sudėtis, kur vietoje Jono Prapiesčio įrašomas Česlovas Okinčicas ir 15-uoju - direktorius P.Budrys, tai ta komisija tikrai turės ką veikti, galės pasi­dalinti funkcijomis, galės pasilikti sau tam tikros priežiūros funkcijas, skir­dama ekspertų grupes. Aš manau, jeigu mes pradėtume dabar ją mažinti, tai reikėtų beveik burtų keliu spręsti, ką išbraukti - ar kas antrą, ar kas trečią. Kažin ar verta mums gaišti laiką? Manau, kad visi turės darbo, ypač kas norės, o jeigu kas mažiau dirbs, tai taip pat nekliudys komisijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti pir­miausia dėl dokumento, kuris pavadintas "Atstovų išvados". Aš tuojau su­formuluosiu patį balsavimą. Pirma, dėl deputato E.Vilko pasiūlymo, o galu­tinis balsavimas turėtų būti toks: pritarti iš esmės tokiam tekstui. Aš supran­tu, kad kai kurie deputatai...

BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau, jeigu leisite.

E.JARAŠIŪNAS. Galbūt reikėtų (aš rusišką tekstą turiu) ne predstaviteli RTFSR ir Litovskoj Respubliki, bet Aukščiausiųjų Tarybų, tada matytųsi, kad tai yra parlamentų lygiu, nes, kiek suvokiu, tai yra bendras atstovų pareiškimas.

V.LANDSBERGIS. Aš tuoj pasakysiu. Iš tikrųjų čia yra parlamentų atsto­vai, bet kalbama apie būsimą sutartį, kuri jau bus Valstybių sutartis ir tos Valstybės įvardintos, nes sutartis jau bus nebe parlamentų tarpusavio bend­radarbiavimo sutartis, o Valstybių sutartis. Tiesiog reikia įdėmiau įsiskaityti ilgą ir sudėtingą pavadinimą.

PIRMININKAS. Ar deputatas E.Jarašiūnas sutiktų atsiimti savo pasiūly­mą? Ačiū. Dėl deputato E.Vilko pasiūlymo, kuris siūlo išbraukti "Savitarpio santykių ir bendradarbiavimo pradinės sutarties projektas bus pateiktas svarstyti aukščiausiems Šalių valstybinės valdžios organams". Aukščiausio­sios Tarybos Pirmininkas pritaria šiam pasiūlymui, aš asmeniškai taip pat pritariu. Prašau pasiruošti balsuoti.

V.LANDSBERGIS. Aš sakiau, kad gali likti, bet gali būti ir išbraukta. Čia galima balsuoti arba jeigu deputatas E.Vilkas siūlo, balsuoti kaip alternaty­vą. Ar nebūtina?

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji, aš siūlyčiau palikti šį punktą. Pavyzdžiui, jeigu mane patvirtinsite tos komisijos nare, aš nenorėčiau prisiimti atsakomybę už sutarties projektą, kada po to tik ratifikuotai jau bus pasirašyta. Tegul apsvarsto Aukščiausioji Taryba šitos sutarties projektą.

PIRMININKAS. Jeigu deputatas E.Vilkas nesiūlo balsuoti, tada taip ir palikime ir balsuokime dėl viso. Formuluoju balsavimą. Iš esmės pritarti pateiktam projektui. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pritarta.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu nuraminti deputatą L.Sabutį dėl eilės tvar­kos valstybių pavadinimuose. Iš tikrųjų protokoliškai taip daroma, kad ver­čiant iš rusų kalbos pirmoje vietoje liko Rusijos Federacija, antroje - Lietu­va. Lietuviškai turi būti atvirkščiai, tai yra ta šalis, kurios kalba surašytas dokumentas, rašoma pirmoji.

PIRMININKAS. Dėl nutarimo teksto, atrodo, pastabų nebuvo pareikšta.

Č.JURŠĖNAS. Aš atsiprašau, ar negalima būtų pavardes abėcėlės tvarka surašyti?

PIRMININKAS. Be jokios abejonės, kol kas dar iki pavardžių mes nepriė­jome. Aš tik noriu pasitikslinti, ar iš tikrųjų nėra pastabų dėl nutarimo teksto. O dabar dėl pavardžių. Buvo įvairių pastabų dėl komisijos sudėties, todėl man atrodo, reikia pirmiausia balsuoti dėl to, ar tvirtiname šiandien komisijos sudėtį, o paskui kaip susitarsime - ar dėl visos sudėties, ar atskirai dėl kiekvieno komisijos nario, priimant, žinoma, deputato Č.Juršėno pasta­bą surašyti pavardes abėcėlės tvarka. Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad šiandien tvirtintume komisijos sudėtį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 80.

PIRMININKAS Kas už tai, kad atidėtume komisijos sudėties tvirtinimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarta patvirtinti komisiją šiandien. At­siprašau deputatą Č.Juršėną, bijau, kad galiu perskaityti ne abėcėlės tvarka, todėl ir nesistengsiu, perskaitysiu taip, kaip surašyta, nutariant, kad nutari­mo originale pavardės bus surašytos abėcėlės tvarka.

Taigi siūlomas Č.V.Stankevičius - pirmininkas, A.Merčaitis - ekonomi­kos ministro pavaduotojas, E.Vilkas, V.Katkus - užsienio reikalų ministro pavaduotojas, V.Jurna - finansų ministro pavaduotojas, deputatai: J.Karve­lis, L.N.Rasimavičius, L.L.Andrikienė, Č.Okinčicas, P.Vaitiekūnas. Ar P.Vaitiekūnas atsisako galutinai? Ačiū. V.Čepaitis, R.Paulauskas, K.Gla­veckas, K.Uoka ir P.Budrys. Z.Šličytės neperskaičiau, labai atsiprašau, de­putatė Z.Šličytė taip pat įrašyta į projektą.

Taigi, gerbiamieji deputatai, prašom spręsti, ar balsuosime dėl visų iš karto, ar dėl kiekvieno kandidato atskirai? Ar kas nors reikalauja balsuoti atskirai? Jeigu ne, tada prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų sudaryta būtent tokios sudėties konsultacinė komisija?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

 

Nutarimo ,,Dėl LR ir RTFSR derybų'' priėmimas 

 

PIRMININKAS. Dabar balsuosime dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad nutarimas "dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socia­listinės Respublikos derybų" būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 77.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Gerbiamieji deputatai, mes truputį užtrukome, tačiau kaip pamenate, 16 valandą yra paskirta Vyriausybės valanda su pagrindiniu pranešėju gerbia­muoju M.Misiukoniu, bet mes dar turime vieną klausimą, kurį šiandien reikia išspręsti. Tai - savivaldybių reikalų klausimas, projektai jums išdalin­ti. Aš turiu vilties, kad daug pastabų nebus, o jeigu jų yra, gal deputatai galėtų deputatui S.Kropui pateikti jas per pertrauką. Todėl mes atsiprašysi­me ministrą, kad pavėluosime, bet pirmiausia turime išspręsti šį klausimą. Todėl aš prašau jūsų nevėluoti, kad iš karto būtų galima pradėti svarstyti klausimą ir sutrumpinti pertrauką iki 20 minučių. 16 valandą - plenarinio posėdžio tęsinys.

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Prašom sėstis. Gerbiamieji deputatai, vienu darbotvar­kės klausimu turėtume apsvarstyti du nutarimus, tai yra vieną nutarimą ir vieną įstatymą dėl vietos savivaldybių reikalų. Prašom deputatą S.Kropą pristatyti klausimą.

 

Deputato S.Kropo pranešimas dėl LR vietos savivaldos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir atsakymai į deputatų klausimus. Diskusijos. Įstatymo priėmimas.

 

S.KROPAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos deputatai! Šis papildymas susijęs su vietos savivaldybių Tarybos funkcionavimo problemomis. Analogiško pobūdžio problemos kyla ne tik Aukščiausiojoje Taryboje, bet ir vietinėse Tarybose. Todėl siūlome kai kuriuos Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 6 straipsnio papildymus, kurie susiję su Tarybos sesijos funkcionavimu. Čia problemos iškilo dėl to, kad priimant šį įstatymą, daugelis momentų įstatyme neatsispindėjo, manant, kad tai atsispindės priimtame Tarybos reglamente. Bet kadangi kiekviena Taryba ruošė savo reglamentą, jokio centralizuoto varžymo ir nurodymų nebuvo, kai kurie klausimai dėl patirties stokos į reglamentą nebuvo įtraukti, todėl dabar iškyla nereikalingų problemų, organizuojant sesijos darbą. Su tuo ir susiję čia siūlomi kai kurie konkretūs papildymai.

Pirmiausia siūloma papildyti 6 straipsnio 2 punktą, kuris susijęs su sesijos organizavimu tuo atveju, kai to reikalauja trečdalis Tarybos deputatų arba Tarybos pirmininkas. Kadangi anksčiau sesijos organizavimo tvarka buvo tradiciškai nusistovėjusi ir daugeliui žinoma, problemų čia nekilo. Tarybos nekonfliktavo ir harmoningai funkcionavo. Tačiau iškilus kai kuriems konfliktams tarp atskirų Tarybos grupių, iškyla galimybė vilkinti, sakysim, sesijos sušaukimą ir tokiu būdu atidėti svarbių klausimų svarstymą ateičiai. Jau praktikoje pasitaikė, kada deputatų grupė reikalauja sušaukti sesiją, tačiau to nepadaro raštu arba nenurodo svarstytinų klausimų, todėl prezidiumas arba pirmininkas atsisako sušaukti sesiją ir tai dezorganizuoja. Todėl čia siūlomas papildymas, kitą tekstą paliekant tokį, koks buvo, tik pridedant intarpą "raštu nurodydami svarstytinus klausimus".

Antrasis momentas šiek tiek susijęs su pirmininko teisių reglamentavimu. Kai kurių Tarybų pirmininkai, neatsižvelgdami į Vietos savivaldos pagrindų įstatymo koncepciją, kad jie neturi tokių valdžios įgaliojimų, kad Tarybos yra kolegialus valdžios organas, dažnai, nepatenkinti kai kuriais Tarybos sprendimais, vilkina sesijos sušaukimą ir neatlieka savo pareigų, tuo būdu taip pat trukdydami sesijos darbui. Todėl mūsų komisija siūlo dar vieną papildymą, kad "ne vėliau kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų gavimo Tarybos pirmininkas (prezidiumas) privalo sušaukti sesiją. Jeigu per nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne mažiau kaip trečda­lis Tarybos deputatų savo sprendimu". Žodžiu, jeigu pirmininkas neatliks savo pareigos, tą gali atlikti trečdalis deputatų, tai yra sukviesti sesiją ir toliau papildoma, kad "jeigu nedalyvauja Tarybos pirmininkas ir jo pava­duotojas, Tarybai nusprendus, sesiją pradeda ir jos posėdžiams pirminin­kauja vienas iš deputatų".

Dar viena problema, kuri iškilo savivaldybėse, tai kvorumo problema. Ryškėja tam tikros grupuotės, politinės jėgos, frakcijos, todėl pasinaudojome ta praktika, kuri yra Aukščiausiojoje Taryboje. Juk pasitaikė ir mūsi Aukščiausiojoje Taryboje, kad kai kurios grupuotės arba išeina iš sesijos arba neatvyksta į sesiją ir tokiu būdu, turint apie trečdalį, sakysim, deputatų visiškai įmanoma sužlugdyti sesijos darbą. Vietos savivaldos pagrindų įstatyme konkrečių dalykų, kaip šiuos klausimus spręsti, nebuvo numatyta. O tokie momentai yra visose užsienio šalių savivaldybėse. Sakysim, jeigu pirma kartą šitas klausimas sesijoje neišsprendžiamas dėl kvorumo nebuvimo arba nedalyvaujant deputatams, tai numatytu laiku tas klausimas daugelyje šalių gali būti sprendžiamas netgi ir nesant kvorumo.

Šiuo metu mes jokiu būdu nesiūlome sumažinti sprendimo kvorumo, kad sprendimas priimamas nuo pusės deputatų, tačiau siūloma, kad sesija būtų teisėta, jeigu dalyvauja ne du trečdaliai, antrą kartą svarstant klausimą, o jau pusė deputatų. Tačiau jeigu jie visi balsuoja už sprendimą, sprendimas gali būti priimtas. Čia analogiškas pasiūlymas, kuriam buvo pritarta ir Aukščiau­siojoje Taryboje, kad jeigu pakankamas skaičius žmonių pasisako už tą sprendimą, tai kad mažuma negalėtų sužlugdyti jo priėmimo. Todėl 6 straipsnio 3 punkto papildymas skambėtų taip: "Jeigu sesija neįvyko arba neapsvarstė visų klausimų dėl to, kad nebuvo kvorumo, tai pakartotinė sesija ankstesniąja darbotvarke arba posėdžiai neapsvarstytais klausimais yra teisėti, kai juose dalyvauja Tarybos deputatų dauguma".

Tokie yra mūsų pasiūlymai, kuriuos svarstė ir pritarė Teisinės sistemos komisija ir mūsų Savivaldybių reikalų komisija. Prašytume jiems pritarti.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji deputatai, norite paklausti komisijos pir­mininką? Prašau deputatą E.Petrovą.

E.PETROVAS. Sakykite, ar negali įvykti taip, kad kitoje sesijoje iš viso ta deputatų dauguma neateis. Kas tokiu atveju?

S.KROPAS. Žinoma, gali būti tokių atvejų. Bet mes čia nesiūlome tokių sprendimų, jeigu deputatų daugumos nėra. Dabar problema ta, kad viena ar kita politinė jėga trukdo priimti sprendimą. Tokiu atveju dauguma vis vien priima sprendimą. O kad visiškai nesusirinktų, kitaip sakant, kad Taryba nespręstų, tai tokių atvejų sprendimo mes dar čia nesiūlome ir manome, kad to vis dėlto nebus.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.Šepetį.

L.ŠEPETYS. Aš atsiprašau, kad mano klausimas nevisiškai dėl 6 straips­nio, bet vis dėlto naudojuosi proga, be to, mane įpareigojo paklausti ir rinkėjai: ar galvoja jūsų nuolatinė komisija sugrįžti dar kartą prie savivaldy­bių funkcijų išskyrimo? Nes dabar čia dar daug silpnų vietų.

S.KROPAS. Taip, rengiant Vietos savivaldos pagrindų įstatymą buvo numatyta, kad bus detaliai apribotos šitos funkcijos priimant atskirų lygių įstatymus. Teisingumo ministerija įpareigota parengti šiuos įstatymus iki rugsėjo mėnesio ir sekančioje sesijoje mes numatome svarstyti tuos klausi­mus, ten bus detaliai apribotos šitos funkcijos.

L.ŠEPETYS. Labai ačiū už atsakymą, tai nuramins žmones.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.Sabutį.

L.SABUTIS. Antroji dalis antrojo punkto, kada sesija gali būti šaukiama ir pasiūlius savivaldybės valdymo organui. Kokie čia valdymo organai turėti omenyje, įrašant šį teiginį? Valdybas, merus ar merijas?

S.KROPAS. Taip. Valdybai.

L.SABUTIS. Tada ar nereikėtų vis dėlto konstruojant šią normą įrašyti po to, jog gali šaukti Tarybos pirmininkas, prezidiumas ir toliau turėtų sekti "arba kai to raštu reikalauja tam tikra grupė deputatų". Ir tik į trečiąją vietą iškelti "sesijos gali būti šaukiamos ir savivaldybės valdymo organui pasiū­lius". Man atrodo, tokia konstrukcija būtų teisingesnė, nes mes tada suri­kiuotume prezidiumą kaip Tarybos organą, deputatų grupę, o po to jau neprivaloma, bet turi būti atsižvelgiama į valdymo organus. Aš taip suprantu tą normą.

S.KROPAS. Taip. Galima į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau klausimų, deputatai, neturite? Dėkojame. Deputatas J.Šimėnas prašo žodžio. Prašau.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, aš labai atsiprašau, kad nesugebėjau laiku pateikti savo pasiūlymo. Todėl ir turiu dabar tai padaryti. Konkrečiai 3 punkto pati pabaiga. Tarybos sprendimai priimami Tarybos deputatų balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta įstatymo arba Tarybos regla­mente. Aš norėčiau iš karto pakomentuoti atvejį, kai Taryba atsiduria labai sudėtingoje padėtyje, kai galioja štai toks sprendimas. Jeigu sprendimas priimamas deputatų balsų dauguma, tai yra, pavyzdžiui, išrinkti 46 deputa­tai, sprendimui priimti reikia 24 balsų. Ir kai sesijoje dalyvauja 42 deputatai, už turi balsuoti būtinai 24 deputatai. Noriu pakomentuoti tokį atvejį. Klai­pėdos rajone pakartotinai buvo svarstomas žemės skyrimas valstiečių ūkiams steigti. Ir Žemės ūkio ministerija, ir Centrinė žemės ūkio skirstymo komisija rekomendavo tiems piliečiams skirti žemę, tačiau už balsavo 23 deputatai ir sprendimas antrą kartą buvo nepriimtas. Prieš balsavo 18, tai yra mažiau negu už, tačiau kai toks reglamentas yra, sprendimas liko toks pat, kaip ir anksčiau. Šiuo atveju aš siūlau padaryti tokį pakeitimą: "Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos deputatų balsų daugu­ma, išskyrus atvejus, kai kitaip nustatyta įstatymo". O toliau reglamento nebereikėtų rašyti. Žinant dabartinių rajonų savivaldybių sudėtį, jie regla­mente gali numatyti įvairiausius momentus, kad sustabdytų įvairius, kad ir pažangius sprendimus. Todėl aš siūlyčiau numatyti įstatymu, o ne reglamen­tu, kad nebūtų galima pažeidinėti įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, prisidėdamas prie deputato J.Šimėno pasiūly­mo, prašau jį taip pat pritarti ir mano pasiūlymui. Norėčiau pasiūlyti tokią formuluotę: "Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos deputatų balsų dauguma, jeigu yra kvorumas ir Tarybos deputatų" arba "ir visų Tarybos deputatų balsų dauguma, jeigu numatytais atvejais kvorumo nėra", ir reglamentą iš tiesų išbraukti. Tada mes išskirsime tuos du atvejus. Jeigu kvorumas yra - dalyvaujančių balsų dauguma, o jeigu nėra - visų de­putatų balsų dauguma, tai yra toks sprendimas, koks jau iš tikrųjų bet kuriuo atveju būtų priimtas. Jeigu deputatas S.Kropas sutiktų su tokiu pakeitimu, tai gal būtų paprasčiau? Aš paprašysiu jus paskui atsakyti į visas pastabas. Prašom deputatą K.Grinių.

K.GRINIUS. Gerai, kad mūsų komisijos pirmininkas nesuspėjo išeiti į tribūną. Nežinau, kaip jis galvoja. Aš galvoju, kad tokia norma nepriimtina, kadangi esant kvorumui, reikėtų kur kas daugiau balsų priimti sprendimui, o nesant kvorumui priimti sprendimui užtektų 25 procentų plius vienas.Tai yra - jokios logikos. Sakykim, du trečdaliai susirenka, vyksta sesija ir po to pusės balsų dauguma priimamai sprendimai. Vieno trečdalio užtenka. Nėra jokios logikos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, kaip tik atvirkščiai. Jeigu yra kvo­rumas, gali reikėti mažesnės daugumos, o jeigu kvorumo nėra, tada kaip tik ir siūloma visų deputatų pusė galėtų priimti sprendimą. Esant kvorumui normaliai, minimaliam kvorumui esant - trečdalio balsų reikia, o jeigu kvo­rumo nėra čia numatytomis sąlygomis, tada reikia pusės visų deputatų balsų. Taigi jūsų baimė nereikalinga šioje vietoje. Prašom deputatą S.Kropą.

S.KROPAS. Apskritai pasiūlymas priimtinas. Yra deputato L.Sabučio pa­siūlymas, susijęs su antrojo punkto redakcijos patobulinimu ir dabar būtų logiškesnė formuluotė. Formuluotė skambėtų taip, kad "kitą sesiją šaukia Tarybos pirmininkas arba prezidiumas savo iniciatyva arba kai to raštu, nurodydami svarstytinus klausimus, reikalauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų. Sesijos taip pat gali būti šaukiamos savivaldybės valdymo organui pasiūlius". O kas dėl deputato J.Šimėno pasiūlymo, tai jis reikalau­ja, mūsų supratimu, detalesnės analizės ir įvairių svarstymo variantų. Todėl, matyt, vis dėlto reikėtų kol kas palikti šią formuluotę, kuri yra dabar, kadan­gi dauguma Tarybų jau naudojasi šiuo įrašu, tai yra savo reglamentuose yra numačiusios šitą sprendimą ir čia jau būtų jų reglamento pakeitimas. Todėl siūlyčiau su šiais pakeitimais luktelti iki rudens, kada bus priimami atskirų savivaldybių įstatymai ir tada, detaliai apsvarsčius ir atsižvelgus į dabartinę egzistuojančią praktiką, būtų galima visoms savivaldybėms numatyti tą punktą.

PIRMININKAS. Prašom deputatą V.Kačinską.

V.KAČINSKAS. Aš ne klausimą, repliką.

PIRMININKAS. Prašom. Dabar jau prašyčiau deputatą S.Kropą pasilikti tribūnoje, nes reikės formuluoti. Prašau.

V.KAČINSKAS. Aš prašau balsuoti už abudu pasiūlymus - ir už pateiktą deputato S.Kropo, ir už jungtinį A.A.Abišalos ir J.Šimėno. Aš pasisakau už A.A.Abišalos - J.Šimėno pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu dar trumpai pagrįsti savo pasiūlymą, kadangi daly­vaudamas sesijoje, aš pastebėjau tokių dalykų, kad kai reikalinga savivaldy­bei, jie labai greitai keičia savo reglamentą ir aš dalyvavau tokioje situacijo­je, kai jie prireikus iš karto sau pritaiko reglamentą. Šiuo atveju jiems nesudėtinga tai padaryti.

PIRMININKAS. Turbūt galima būtų balsuoti? Gerbiama balsų skaičiavi­mo grupe, prašom pasakyti, ar galima balsuoti?

A.JANUŠKA. Aš norėčiau pasitikslinti. Gerbiamasis deputatas S.Kropas pasakė, kad jeigu mes nubalsuotume dabar už gerbiamojo A.A.Abišalos pasiūlymą, tada klausimas lyg ir būtų dėl praeityje buvusių Tarybos veiksmų teisėtumo. Aš manyčiau, kad šiuo atveju įstatymas atgal neveikia, turbūt galima to neformuluoti.

PIRMININKAS. Ar gali teisininkai patvirtinti deputato A.Januškos prie­laidą? Kad įstatymas atgal neveikia, ypač procedūrinė tvarka, kokia buvo, tokia galioja, o dabar šiek tiek pasikeist ir palengvėtų. Ar taip? Dėkui.

BALSAS IŠ SALĖS. Man neaiškus J.Šimėno ir gerbiamojo A.A.Abišalos pasiūlymas, ką jis duotų konkrečiai Gargždų atveju, nes 24 balsų vis tiek reikėtų priimti Gargžduose sprendimui.

PIRMININKAS. Ne.

TAS PATS BALSAS. Nuo visų deputatų, jūs sakote. Nuo 46 didesnė pusė yra 24.

PIRMININKAS. Pabandykime paskaičiuoti, kiek yra Gargždų deputatų? 46 deputatai.

BALSAS IŠ SALĖS. Yra 46 deputatai, dalyvavo 42. Už balsavo 23, spren­dimas nepriimtas.

PIRMININKAS. Teisingai.

BALSAS SALĖJE (Negirdėti)

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji deputatai, du trečdaliai nuo 46 yra 31 deputatas.

J.PANGONIS. Galima replika? Man nesuprantama, kodėl vienas kažkoks konkretus Gargždų atvejis turi įtaką mūsų priimtam sprendimui? Gali atsi­rasti dar dešimtys panašių atvejų ir mes kiekvieną kartą keisime ir kišimės į savivaldybių reikalus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni! Pabandysiu dar kartą paaiškinti Aukščiausiosios Tarybos pavyzdžiu. Jeigu mūsų dalyvauja du treč­daliai, tai yra 94, sesija yra teisėta. Taip? Kad sprendimas būtų priimtas, reikia 48 balsų, bet ne 71. Dabar Vietos savivaldos pagrindų įstatymas reika­lauja būtent 71 balso bet kuriam sprendimui priimti. Manau, tai yra nelogiš­ka. Ir toks pataisymas, pusės dalyvaujančių posėdyje deputatų balsų reikala­vimas sprendimui priimti pusės plius vienas yra logiškas ir labai gerai būtų, jeigu mes tą pataisytume. Kitas variantas, kada kvorumas nesusirenka, kad jau nekiltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo, palikti seną normą, kad būtų reikalaujama tiek balsų, kiek yra pusė visų iš viso išrinktų deputatų.

J.PANGONIS. Mano replika liečia ne šitą nuostatą, bet apskritai klausi­mo kėlimą, kad ten blogi deputatai. Aišku, kokie ten deputatai, reikia juos taip patvarkyti, kad būtų lengviau priimti. Tai gal Kaune atvirkščiai? Tai kitą kartą dar kažkas panašaus ir vėl mes...

PIRMININKAS. Manau, kad jūsų pasisakymas visiškai neliečia nei Gargž­dų, nei ko nors kito. Deputato J.Šimėno pavyzdys buvo tik pavyzdys, kaip galima daugumai deputatų pasisakant už sprendimą jo vis dėlto nepriimti. Tik tiek.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kaip tik norėjau paklausti, ar mes galime bal­suoti?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 84 deputatai.

K.GRINIUS. Aš sau leisiu paklausti gerbiamąjį S.Kropą ir gerbiamąjį A.A.Abišalą. Čia yra du variantai - kai yra kvorumas ir kai nėra. Jeigu mes įteisinome tą atvejį, kada nėra kvorumo ir balsų dauguma priimami sprendi­mai, vadinasi, nėra dviejų trečdalių ir pusės deputatų pakanka priimti spren­dimą. Įsivaizduojate, kas įvyksta?

PIRMININKAS. Prašom pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate, kas įvyksta? Tada bus aiškiau ir mums.

K.GRINIUS. Dar kartą aiškinu. Yra du atvejai, kada yra kvorumas, aš su jumis sutinku, yra du trečdaliai deputatų, pusės deputatų plius vienas spren­dimu priimamas sprendimas. Šitą variantą palaidojam. Imkime variantą, kurį mes šiandien priiminėjame, kiek aš suprantu, kada nėra kvorumo. Kaip priimami sprendimai? Nėra dviejų trečdalių deputatų, yra pusė. Įsivaizduo­kime patį blogiausią atvejį. Yra pusė ir tos pusės pusė plius vienas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Griniau! Kaip tik jūs to ir nesuprantate. Ne pusės pusė, o pusė visų deputatų. Nesant kvorumo, sprendimą priimti yra kur kas sunkiau negu jam esant. Apie tai ir kalbama. Pusė viso sąrašinio deputatų skaičiaus turi balsuoti už, kad nesant kvorumo būtų priimtas sprendimas.

K.GRINIUS. Ačiū. Atleiskite, kad taip ilgai jus sutrukdžiau.

PIRMININKAS. Labai malonu, jūs visiškai nesutrukdėte, nes kai kurie deputatai mus trukdo labiau. Aš turiu galvoje tuos, kurie dar nesusirinko į salę. Formuluotė yra parengta, dar kartą prieš balsavimą bus galima perskaityti tiksliai, bet dabar dar kartą perskaitysiu. "Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos deputatų balsų dauguma, kai yra kvorumas, arba visų Tarybos deputatų balsų dauguma, kai kvorumo nėra"... (Plojimai) ”išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta įstatymo". Ar jau galima balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Vis tiek šiek tiek neaišku. Tai šitas siūlymas dėl 3 punkto, kada sesija neįvyko ir nesvarstė tų klausimų, kad antrą kartą šau­kiant sesiją nereikėtų kvorumo...

PIRMININKAS. Taip, taip.

TAS PATS BALSAS. Tai šitas lieka ar jūs siūlote...

PIRMININKAS. Be abejo, lieka. Be jokios abejonės. Tai nurodo, kad gali nebūti kvorumo balsuojant, kitais atvejais jis privalomas. Turime kvorumą? Labai malonu. Gerbiamieji deputatai, jeigu aš teisingai suprantu, tai 6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipai duotas deputato L.Sabučio pasiūlymas yra priimtinas autoriams ir deputatams, nes niekas neprieštaravo. Tai yra su­keisti vietomis deputatų grupę su valdymo organais. Tai priimtina. 3 straipsnio paskutinės dalies formuluotė, kad pusė posėdyje dalyvaujančių balsų, jeigu kvorumas yra ir pusė visų balsų, jeigu kvorumo nėra, tais atvejais, kai kvorumui būti galima, tai yra pakartotinoje sesijoje, yra priimtinas, ar reikia dėl jo balsuoti? Prašom balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo" būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 90 deputatų.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Prašom tęsti.

S.KROPAS. Kitas dokumentas, kurį siūlytume priimti, tai Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Vietos savivaldybės Tarybos deputato statuso įstatymo trečiojo straipsnio taikymo tvarkos". Šio nutarimo esmė yra ta, kad trečiajame Vietos savivaldybės Tarybos deputato statuso įstatymo straipsny­ numatyta, kad išlaidos ir vidutinis atlyginimas deputatui už jo įgaliojimų vykdymą kompensuojami iš vietinio biudžeto lėšų atitinkamos Tarybos sprendimu ir nustatyta tvarka. Esmė ta, kad nustatytos tvarkos kol kas nebuvo ir Taryboms kilo daug neaiškumų, kaip reikia kompensuoti, kaip mokėti priemokas deputatams už jų įgaliojimų vykdymą. Todėl čia ir siūloma kompensacijos išmokėjimo tvarka. Tai grynai techninis dalykas, komandiruočių išmokėjimo išlaidos ir patikslinta, kaip mokama priemoka. Priemoka už deputatų įgaliojimų vykdymą aukštesniosios pakopos savivaldybės Tarybos deputatui neturi viršyti 25 procentų atitinkamos valdybos savarankiško skyriaus vadovo tarnybinio atlyginimo. Žemesniosios pakopos savivaldybėje priemoka mokama pagal Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį tik Tarybos pirmininkui ar pavaduotojui, o ne visiem žemesniosios pakopos savivaldybės deputatams. Taip pat ketvirtuoju punktu siūloma iki šių metų lapkričio 15 dienos Respublikos Vyriausybei parengti savivaldybių valdžios ir valdymo organų apmokėjimo fondo nustatymo kriterijus ir pateikti juos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Esmė yra ta kad šiuo metu yra vienas valdymo personalo darbo apmokėjimo fondas kuris nustatytas neturint objektyvių kriterijų pagal susiklosčiusią situaciją pagal susiklosčiusias tradicijas ir valdymo išlaidos įvairiose savivaldybėse tenkančios vienam gyventojui, labai skiriasi, todėl čia reikia įvesti tvarką. Todėl ir siūloma ketvirtuoju punktu parengti tokią tvarką - ar atskirai Taryboje, atskirai valdyboje darbo užmokesčio fondas turi būti, ar tam tikra dalis valdymo aparato išlaikymo išlaidų dalyje. Tai kur kas palengvintų Tarybų ir valdybų funkcionavimo pagrindus. Todėl siūlyčiau tokį nutarimą priimti. Jį pateikė Finansų ministerija, jis buvo koreguotas iš dalies su Finansų minis­terijos atstovais, jam pritarė Savivaldybių reikalų, Biudžeto komisijos ir Juridinis skyrius.

 

Nutarimo "Dėl LR vietos savivaldybės Tarybos deputato statuso įstatymo 3 straipsnio taikymo tvarkos'' priėmimas 

 

PIRMININKAS. Ačiū. Ar turite klausimų? Ar galima balsuoti iš karto? Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad nutarimas “Dėl Vietos savivaldy­bės Tarybos deputato statuso įstatymo trečiojo straipsnio taikymo tvarkos” būtų priimtas, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti į savo vietas, paprašysiu patikrinti kvorumą. Prašom suskaičiuoti deputatus, esančius salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kvorumą tikrinome, yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas priimtas. Klausimas baigtas. Gerbiamieji deputatai! Prieš pradedant Vyriausybės valandą, noriu supažindinti jus ir galbūt jūs patvirtinsite pagal šiandien pateiktus pasiūlymus pakoreguoti darbotvarkę liepos mėnesio pabaigai. Antradienį ji bus įteikta visiems, jeigu pirmadienį nebus pasiūlyta dar kokių nors pakeitimų. Taigi antradienį siūlo­ma pradėti plenarinį posėdį 10 valandą, baigti 20 valandą. Klausimai tokie: Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo projektas (supažindinimas), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl neatidėliojamų priemonių pensiniam gyventojų aprūpinimui gerinti projektas (supažindinimas), Lietuvos Res­publikos biudžeto sandaros įstatymo projektas - įstatymo priėmimo proce­dūra. 12 valandą - Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbininkams ir tar­nautojams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmės projektas - balsavimas. Dėl kaimo gyventojų asmeninio ūkio - pirmasis svarstymas. 13 valandą - ­Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso pakeitimo ir papildymo pro­jekto pirmasis svarstymas. 15 valandą - Lietuvos Respublikos ekonomikos reformos programos projektas. Diskusija, pabaigoje, kaip jau buvo minėta, balsavimas. Laiko nurodyti, deja, tikrai negaliu. Yra užsirašę diskusijoms apie 15 deputatų, tą sąrašą aš tebeturiu.

25 dieną, trečiadienį, komisijų posėdžiai. Ketvirtadienį pradžia 10 valan­dą, pabaiga 20 valandą. 10 valandą - Farmacijos įstatymo projektas (supa­žindinimas), Respublikos kainų įstatymo projektas, įstatymo priėmimo pro­cedūra. 11 valandą - Akcinių bendrovių įstatymo projektas, įstatymo priė­mimo procedūra. 15 valandą - dėl paramos besisteigiančioms nepriklauso­moms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto panaudojimo, 16 valandą - Prokuratūros įstatymo projekto pirmasis svars­tymas, 17 valandą - Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, pateikia Teisinės sistemos komisija. Jeigu nebūtų didelių ginčų, būtų galima balsuoti, kaip aš suprantu, klausimas yra gerai paruoštas ir ne toks didelis. 18 valandą - Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo projektas (supažindinimas).

Penktadienį, 27 dieną, pradžia numatoma 9 valandą, pabaiga 16 valandą. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl neatidėliojamų priemonių pensiniam gy­ventojų aprūpinimui gerinti projektas, numatoma, kad tam laikui jis jau bus parengtas ir galėsime jį priimti. 10 valandą - Lietuvos Respublikos referen­dumo įstatymo pakeitimo projekto pirmasis svarstymas. 12 valandą - Lietu­vos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos įstatymo projektas, numato­ma priėmimo procedūra. 14 valandą - Valstybinių įmonių įstatymo projek­tas, numatoma priėmimo procedūra.

Šeštadienį ir sekmadienį plenarinių posėdžių kol kas nenumatoma. Pir­madienį numatoma pradėti 12 valandą, baigti 20 valandą. 12 valandą - Įmo­nių rejestro įstatymo projektas, priėmimo procedūra. 17 valandą - dėl Lie­tuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų veiklos sąlygų, kaip ir buvo pasiūlyta šiandien apsvarstyti.

31 dieną, antradienį, pradžia 10 valandą, pabaiga 20 valandą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projektas - 10 valandą, Lietuvos Respubli­kos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas - 12 valandą ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo projektas - 15 valandą. Tai ir viskas. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Baigiamas ruošti Lietuvos neutraliteto deklaracijos projektas. Būtų gerai kitos savaitės pradžioje surasti jam laiko.

PIRMININKAS. Būtų gerai šitą dalyką daryti tada, kai bus išdalintas projektas ir bus aišku, kad jis tikrai paruoštas. Aš jau sakiau, kad korekty­voms mes pasiliekame laisvas rankas. Ačiū. Prašom deputatą J.Pangonį.

J.PANGONIS. Norėjau paklausti dėl referendumo, koks čia klausimas iškilęs ir ką numatoma keisti. Gal galima būtų pasitarti su rinkėjais penkta­dienį ir šeštadienį?

PIRMININKAS. Ar galėtų deputatas L.N.Rasimavičius labai trumpai pa­sakyti?

L.N.RASIMAVIČIUS. Jau yra nutarimo projektas. Bus pasiūlyta deputa­tams, kokia tvarka ratifikuosime tarptautines sutartis ir kartu aš noriu pri­minti, kad buvo prašyta dėl mūsų atstovų į nuolatinį pasitarimą patvirtinti komisiją. 29 dieną jau reikia ten vykti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pripažįstu klaidą, tikiuosi, kad tai ilgai neužtruks ir mes rasime laiko padaryti korekciją. Ar dar yra kokių nors pastabų? Gerbiamieji deputatai, prašom tada patvirtinti preliminarinę dar­botvarkę liepos mėnesio pabaigai. Kas už? Gerbiamieji deputatai, prašau ministrų pasitarti ir pasakyti, kuris iš jūsų dviejų pirmasis eis į tribūną. Manau, kad vidaus reikalų ministrui yra pirmenybė, tačiau gal jūs norite kitaip atsakyti į klausimus. Prašom tada žemės ūkio ministrą į tribūną atsa­kyti į deputatų pateiktą klausimą dėl grūdų kainų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75 deputatai už.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamieji deputatai. Procedūrinis klausimas ir aš iš tiesų nebaigiau balsavimo. Prašau atleisti, ministre. Kas prieš darbotvarke? Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės preliminarinis projektas patvirtin­tas. Prašau.

V.KNAŠYS. Kiek supratau, kainos bus pristatytos, jūs turite dargi nutari­mo projektą, kurio aš čia neturiu. Turiu tik juodraščius. Tačiau iškilo klausi­mas dėl kainų lygio lyginant su kitomis kaimyninėmis respublikomis. Konk­rečiai su Tarybų Sąjunga. Šis klausimas turi pagrindo, kadangi iš tikrųjų Tarybų Sąjungoje nustatyta vidutinė kaina 300 rublių, pas mus 279,6 rublio už toną. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Tarybų Sąjungoje kviečių yra įvairių rūšių. Kietųjų veislių kviečių kainos yra pakeltos net iki 700 rublių. Taigi jeigu pasižiūrėtume į tą struktūrą ir palygintume tos pačios struktūros tų pačių rūšių javų kainas pas mus ir Tarybų Sąjungoje, tokiu atveju praktiš­kai pas mus kainos nustatytos beveik 30 rublių didesnės. Tai yra jeigu vertin­ume savo visų rūšių javų kainas pagal TSRS patvirtintas kainas, tai vidutiniškai sudarytų 250,3 rublio, tuo tarpu dabar pagal mūsų Vyriausybės patvirtintas kainas vidurkis sudarytų 279,6 rublio. Štai tiek galiu informuoti šiuo klausimu. Latvijoje kainos 13 rublių didesnės negu mūsų, baltarusiai laikosi Tarybų Sąjungos nustatytų kainų.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Mačį.

J.MAČYS. Aš noriu paklausti, kada bus pakeltos cukrinių runkelių, linų supirkimo kainos?

V.KNAŠYS. Vyriausybė yra pavedusi Ekonomikos ministerijai, mums ir Finansų ministerijai iki rugpjūčio 1 dienos pateikti visų kitų kainų projektą. Žemės ūkio ministerija, be abejo, turi parengusi šitą projektą. Tačiau kyla klausimas, iš kur tų lėšų gauti ir ką tokiu atveju daryti - ar didinti mažmeni­nes kainas, ar kaip kitaip spręsti. Čia yra sunkesnis klausimas, todėl visos šitos kainos bus sprendžiamos atskirai.

PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. Kaip su gyvulininkystės produkcijos kainomis, ar Fi­nansų ministerijoje, Ekonomikos ministerijoje dirbamas šis darbas?

V.KNAŠYS. Prašau?

E.GRAKAUSKAS. Finansų ministerijoje, Ekonomikos ministerijoje dėl gyvulininkystės produkcijos kainų dirbamas darbas? Ar jūs negalėtumėte painformuoti?

V.KNAŠYS. Praktiškai mes ruošiame visas kainas, tarp jų ir gyvulininkys­tės produkcijos. Žinoma, šitų kainų pakėlimas buvo labai nelengvas darbas. Reikėjo surasti pinigų ir šis klausimas sprendėsi labai sunkiai. Šių kainų didinimas turės eiti lygiagrečiai su mažmeninių kainų padidinimu, turės spręstis ir kompensacijų mechanizmas dėl kainų padidėjimo.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis ministre, kaip jums atrodo, ar pavyks išlaikyti, kad bent jau per šiuos metus "Malyba" nepadidintų kombinuotųjų pašarų kainų?

V.KNAŠYS. Šis kainų padidinimas neturėtų atsiliepti kombinuotųjų pašarų kainoms. Šiuo metu yra taip paskaičiuota, kad būtų sulaikytas kombinuotųjų pašarų kainų didinimas.

P.VARANAUSKAS. Ar šiemet numatoma mokėti priemokas kolūkiams už produkciją, pagamintą individualiame ūkyje? Nes paprastai kuris augina, gauna kur kas mažiau. Kitą dalį pasiima kolūkis už nieką. Supratote turbūt mano klausimą: už pieną, už mėsą ir panašiai. Ar bus šiais metais tokia praktika ir toliau?

V.KNAŠYS. Jeigu mes turime omenyje fermerių ūkį, mūsų valstiečių sava­rankišką ūkį, tai jiems nustatytos tokios pačios kainos, kaip ir visuomeni­niuose ūkiuose. Tačiau individualiame sektoriuje kol kas, kol bus suregu­liuotas visas šitų kainų mechanizmas, bus prisilaikoma senos tvarkos. Tai yra kaip jūs pasakėte, bus parduodama per kolūkius, tarybinius ūkius ir kainų priedo dalis dar kol kas eis į kolūkių sąskaitą.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, būdamas pas rinkėjus, išgirdau to­kius žodžius. Atseit jūs, būdamas Panevėžio rajone ir susitikęs su žemdirbių atstovais, kalbėjote, jog kolūkius, kaip atsilikusią ūkininkavimo formą, reikia išformuoti. Tai jie ir pateikė klausimą - kaip mes anksčiau kūrėme bolševikiniu būdu, taip dabar ir išformuosime. Aš atsakiau, kad esu kitos nuomonės, kad tai reikia daryti natūraliai, kad natūraliai turi nugalėti kaž­kokia ūkininkavimo forma - ar fermeriai, ar kooperatyvai, ar akcinės bend­rovės. Ir aš netikiu, kad jūs taip galėjote pasakyti. Todėl aš norėčiau, kad jūs paneigtumėte arba patvirtintumėte.

V.KNAŠYS. Ačiū už galimybę paneigti šį teiginį. Iš principo, man atrodo, mes kuriame tą agrarinės reformos koncepciją tam, kad priimtume atitinkamus įstatymus ir šie įstatymai sudarys sąlygas pereiti į kitas ūkininkavimo formas. Bet tas procesas nebus toks greitas, kaip kai kas galvoja ir žmonės turės galimybę pasirinkti, kokiu būdu ūkininkauti.

V.ŽIEMELIS. Ir visiems vienodas ūkininkavimo sąlygas sudaryti. Visoms ūkininkavimo formoms, aš taip manyčiau. Ir tuo pačiu - tam, kad sudarytume vienodas sąlygas, reikia, kad jos pradėtų nuo vienodų sąlygų, vadinasi, nuo nulio. Dabar kolūkiai yra labai nevienodoje padėtyje. Vieni yra skolininkai, kiti yra milijonieriai ir žinome, kaip kai kurie kolūkiai pasidarė milijonieriais ir kaip jie pasidarė skolininkais. Taigi ar nereikėtų, svarstant žemės ūkio reformos klausimą, pagalvoti apie tai, kad pradėtų vienodomis ūkininkavimo sąlygomis?

V.KNAŠYS. Iš principo čia daugiausia liečia skolų klausimą, kaip valstybė priims šitą skolų naštą. Reformos projekte tai numatoma, bent vyriausybinėje programoje buvo aptarinėjama, kad reikėtų spręsti skolų klausimą. Ko gero, ne visų skolų. Kadangi yra ūkių, kurie labai stiprūs, turi didelį pelną ir skolų turi. Tai reikia atskirai įvertinti, bet manau, čia jau reformos klausimas. Aš nenorėčiau čia iš karto išspręsti visų klausimų, kuriems turbūt dar bus paskirta ne viena sesija.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Galbūt mes labai nenutolkime nuo svarstomos temos, tai yra nuo grūdų kainų ar nuo kitos - gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų. Kažin, ar mes šiandien išsiaiškinsime visus žemės ūkio reformos klausimus. Prašau deputatą J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau, kad ministras atsakytų, kadangi per radiją dabar transliuojama, jog šiuo metu kolūkių turto dalinimas, kol nėra įstatymo, yra neteisėtas dalykas. Kad visi kolūkių pirmininkai girdėtų, kad jie vykdo neteisėtą aktą Lietuvoje.

V.KNAŠYS. Šiuo klausimu yra kalbėjusi mūsų Ministrė Pirmininkė iš tos pačios tribūnos, kad šiuo metu, kol nepriimta agrarinės reformos programa, reikėtų susilaikyti nuo bet kokių naujų valdymo formų ir ypač turto dalinimo.

PIRMININKAS. Prašom deputatą P.Poškų.

P.POŠKUS. Jau čia keletą kartų bandėme aiškinti dėl kreditų nurašymo. Sąjungoje buvo nurašyta kolūkiams daug kreditų. Ar Lietuvą tai liečia, ar ne?

V.KNAŠYS. Aš vėl esu priverstas kištis turbūt ne visai į savo reikalus. Tarybų Sąjunga iš tikrųjų nurašė daugiau kaip 70 milijardų rublių kreditų, Tarp jų apie 20 milijardų praleisto įsiskolinimo, taip pat, kaip ir pas mus Respublikoje - apie 140 milijonų. Tačiau ar tai toliau palies mūsų Respubliką, klausimas problemiškas. Čia priklausys nuo visos derybų eigos ir nuo tarpvalstybinių susitarimų.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Kolega P.Poškus pateikė mano klausimą, tačiau aš norė­čiau, kad jūs patikslintumėte Lietuvos valstybinių ūkių ir kolūkių skolas valstybei. Kokio jos yra dydžio?

V.KNAŠYS. Praleisto termino įsiskolinimas yra maždaug apie 140 milijonų rublių. Jie pateikti nurašymui. Šiaip aš bijau tiksliai pasakyti, bet yra netoli vieno milijardo.

B.V.RUPEIKA. Aš girdėjau sumą- 1,5 milijardo, bet čia ne ką daugiau.

PIRMININKAS. Ar jūs negalėtumėte leisti dabar kitam deputatui iš eilės klausti, o paskui vėl jūs?

B.V.RUPEIKA. Paklūstu. Dėkui už pastabą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs labai paklusnus. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Žinome, kokius didžiulius kiekius pašarų pereikvoj­ame dėl baltymų trūkumo. Šiame grūdų kainų projekte nenumatytas kainų padidinimas už ankštinių supirkimą įmonėse. Aišku kaip dieną, kad jos nebus suinteresuotos didinti kainas labiau, negu numatyta sutartyse ir dabar lieka taip, kad naujos kai kurių varpinių javų kainos lygios su šiandien galiojančiomis ankštinių javų kainomis. Ar tai normalu, kaip jums atrodo?

V.KNAŠYS. Taip, jūs labai taikliai pastebėjote, kad čia yra tam tikras prieštaravimas. Tačiau šių kainų padidinimo pagrindinis tikslas buvo išsp­ręsti Lietuvoje maistinių, duoninių grūdų supirkimą. Ir nepaliestos tuo tiks­lu kitos kainos. Sudarytos sutartys 309 tūkstančiams tonų, o mums reikia 700 tūkstančių tonų. Štai tuos keturis šimtus, praktiškai visą tą kiekį reikia sudaryti galimybę "Malybos" susivienijimui supirkti, kad mes turėtume pyragų, duonos ir kitų produktų. Ir, kaip minėjau, nepaliestas visas kainų mechanizmas. Čia yra tikrai labai didelė problema ir, man atrodo, parlamentas turės kartu taip pat pasukti galvas, ką daryti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą G. Šerkšnį.

G.ŠERKŠNYS. Norėčiau tik repliką į jūsų atsakymą prieš tai. Dėl pardavimo. Kolūkiai, kurie dabar parduoda, elgiasi neteisėtai, nes priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl laikinųjų priemonių blokados sąlygomis ir tai labai aiškiai pasakyta - uždrausti pardavinėti. Taigi čia negalima rekomenduoti, tai uždrausta įstatymu.

V.KNAŠYS. Ačiū, kad papildėte.

E.GRAKAUSKAS. Aš noriu replikuoti gerbiamajam kolegai, kad kaip tik išimtis yra padaryta žemės ūkiui. Kolūkių tai neliečia, ką jūs pasakėte, tarybinių ūkių taip pat. Išimtis žemės ūkiui buvo padaryta.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.V.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Aš dar sykį atsiprašau jūsų už papildomą klausimą. Gal būsiu paskutinis. Pradžiuginkite mus, ministre, koks šių metų grūdinių kultūrų derlius laukiamas Lietuvoje ir javapjūtės prognozės? Turiu omenyje blokados pasekmes.

V.KNAŠYS. Ačiū. Mes pirmąsias prognozes atlikome turbūt prieš tris ar keturias savaites. Manėm, kad derlingumas turėtų svyruoti apie 29 centnerius iš hektaro. Tačiau dabar žemdirbių nuotaika yra kiek pakilesnė. Atrodo javai neblogi. Vienintelė problema, kad jie yra gerokai sugulę ir bus labai nelengva javapjūtė. Kitas klausimas - blokados palikimas. Pagal patikslintus statistikos duomenis, dyzelinio kuro ūkiuose yra tam tikri kiekiai, be to, pradėjo veikti Mažeikių gamykla. Dyzelinio kuro problema išsprendžiama. Truputį technika nukentėjo, dėl to, kad neturėjome tepalų, dėl to moto resursų pajėgumas sumažėjo apie 10 procentų. Bet, kiek aš įsitikinau, susitikdamas su žemdirbiais, nuotaikos visiškai neblogos. Aš manau, jeigu mums padės orai, turbūt derlių sudorosime neblogą.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Prašom ministrą M.Misiukonį.

M.MISIUKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Iš anksto paruoštų klausimų aš neturėjau. Man buvo pasakyta pateikti informaciją apie nusikalstamumą Respublikoje per šešis šių metų mėnesius. Per šį laikotarpį, nepaprastai sudėtingą, istorinį valstybingumo atstatymo laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų organų, padalinių bei įstaigų pareigūnai, neretai dirbdami ekstremaliomis sąlygomis, stengėsi užtikrinti mūsų miestuose ir kaimuose viešąją tvarką bei visuomeninę rimtį. Neleido įsižiebti židiniams, kurie galėjo turėti sunkias pasekmes, nors tokių židinių kovo - gegužės mėnesiais buvo ne vienas. Reikia pasakyti, kad daugeliu atvejų milicijos pareigūnai užtikrino viešąją tvarką, parodė savo profesinį budrumą, dėmesį ir jautrumą žmonėms. Šių metų pirmajame pusmetyje daug dėmesio buvo skirta tarnybinės veiklos efektyvumui gerinti bei neati­dėliotinoms praktinėms priemonėms nusikalstamumui stabilizuoti.

Nusikaltimų per šešis šių metų mėnesius padaryta 17 tūkstančių 221. Praėjusiais metais - 14 tūkstančių 593. Jų augimo tempai sumažėjo palyginus su praėjusiųjų metų tokiu pat laikotarpiu. Šiandien nusikalstamumo augi­mo tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje praktiškai vienodi. Tačiau nusi­kalstamumo lygis arba nusikaltimų skaičius 10 tūkstančių gyventojų mūsų Respublikoje kur kas žemesnis ir siekia 46,8. Kriminalinių nusikaltimų lygi­namuoju laikotarpiu padaugėjo nuo 11 tūkstančių 32 iki 14 tūkstančių 306. Tačiau jų augimo tempai sulėtėjo nuo 91 procento iki 29 procentų. Mažiau nusikaltimų padarė nepilnamečiai, neblaivūs ir asmenys, anksčiau padarę nusikaltimus. Praktiškai stabilus nusikaltimų skaičius, kuriuos įvykdė nusi­kaltėlių grupės.

Šių metų nusikalstamumo dinamika patvirtina, jog, vaizdžiai tariant, sun­kiasvoris nusikalstamumo traukinys gerokai sumažino savo greitį. Tačiau tam, kad jis sustotų, reikia nemažai politinių, ekonominių, socialinių bei teisinių pastangų.

Nepaisant čia suminėtų pozityvių reiškinių, kriminogeninė situacija da­bartiniu metu išlieka sudėtinga. Lietuvoje nusikalstamumas augo, auga ir akivaizdu, jog artimiausiu metu lemiamų pokyčių neįvyks. Prognozuojame, kad šiais ir artimiausiais metais nusikalstamumas, nors mažesniais tempais, bet didės. Gerėjant ekonominei ir socialinei situacijai, jis palaipsniui stabili­zuosis.

Pateiksiu vieną pavyzdį. Praėjusių metų pabaigoje kooperatininkų ir ga­mybininkų suvienytų pastangų dėka buvo įsisavinta lengvųjų automobilių stiklų gamyba. Tai sumažino jų deficitą ir štai rezultatas. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laiku, stiklų vagysčių skaičius sumažėjo nuo 1050 iki 652. Taigi kuo sparčiau vartotojų rinkai bus pateiktas reikalingas prekių kiekis, tuo greičiau galime tikėtis nusikaltimų, visų pirma vagysčių sumažėjimo. Būtent vagystės turėjo lemiamą įtaką nusi­kalstamumo dinamikai. Jų padidėjo 2 tūkstančiais 702. O tai sudaro net 82,5 procento kriminalinių nusikaltimų prieaugio Lietuvoje.

Tas pats vaizdas analizuojant nusikalstamumo struktūrą. Slaptos ir atvi­rosios valstybinio ir visuomeninio bei piliečių asmeninio turto vagystės, o jų užregistruota 11 tūkstančių 485, sudaro net 80,3 procento visų kriminalinių nusikaltimų Respublikoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį apvogti 2076 butai ir 2187 transporto priemonės. Nuvarytos 547 transporto priemonės, iš kurių 200 nesurastos.

Tam tikrą įtaką minėtų nusikaltimų plitimui turėjo ir ekonominė Res­publikos blokada. Jos sąlygomis, atsiradus praktiškai visų plačiai vartojamų prekių deficitui, nusikalstamų kėslų objektais tapo maisto produktai ir alko­holiniai gėrimai, skalbimo priemonės, baldai, elektros prekės, rūbai, avaly­nė, garso ir video aparatūra. Blokados dienomis kur kas padaugėjo degalų grobimo faktų. Vagysčių plitimui turi įtakos ne tik ekonominės, bet ir teisi­nės bei dorovinės priežastys. Deja, šiandien nusikaltėliai neturi jokių sunku­mų, realizuodami vogtus daiktus, todėl šis nusikalstamas verslas greitai duoda nemenką materialinę naudą. Tardymo praktika rodo, kad piliečiai, įsigyjantys vogtas prekes, paprastai nesidomi, kokiu būdu jos įsigytos. Gero­kai padidėjęs vagysčių ir kitų nusikaltimų skaičius, veikiančių Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso įstatymų netobulumas, kai įrodymais nepripažįs­tami iki baudžiamosios bylos iškėlimo su techninių priemonių pagalba už­fiksuoti nusikalstamos veiklos faktai ir daugelis kitų objektyvių bei subjekty­vių priežasčių neleidžia įgyvendinti bausmės neišvengiamumo principą. Todėl per pirmąjį šių metų pusmetį liko neišaiškinta 8 tūkstančiai 659 arba 70,8 procento nusikaltimų. Tardytojų žinioje šiemet buvo 19 tūkstančių 437 baudžiamosios bylos, o tai beveik 5 tūkstančiais baudžiamųjų bylų daugiau negu pernai per pirmąjį pusmetį. Be abejo, darbo rezultatams atsiliepia tai, kad tardytojų skaičius vidaus reikalų organų sistemoje per pusmetį padidėjo labai nedaug. Dabar pagal etatus trūksta 104 tardytojų. Šiais metais Respub­likos Vyriausybė skyrė 330 tūkstančių valiutinių rublių, už kuriuos jau įsigy­ta specialios užsieninės kriminalistinės ir priešgaisrinės apsaugos technikos. Tačiau šito, be abejo, nepakanka. Mes pasiūlėme Respublikos Vyriausybei, kad vietos pramonė galėtų pradėti gaminti kai kurias priemones, kurias mes naudojame savo darbe.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad beveik trečdaliu padaugėjo sunkių krimi­nalinių nusikaltimų. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laiku, tyčinių nužudymų padaugėjo nuo 72 iki 105. Tyčinių kūno sužalojimų - nuo 120 iki 156, išžaginimų - nuo 81 iki 105, plėšimų - nuo 122 iki 174. Nemažai daliai tyčinių nužudymų, daugumai plėšimų bei atvirųjų vagysčių būdinga tai, kad jiems nusikaltėliai kruopščiai ruošiasi, veikia įžūliai, kankina, krato, ieško pinigų ir taip toliau. Noriu pastebėti ir kitką - nužudymų, sunkių kūno sužalojimų daugiausia padaro neblaivūs asmenys šeimyninių išgertuvių metu, besiginčijant dėl niekniekių. Visa tai liudija apie dvasinės ir moralinės nemažos žmonių dalies nuotolį.

Kiekybinis nusikalstamumo šuolis stimuliavo organizuotą nusikalstamu­mą. Stebime pavojingą tendenciją, kai nusikalstamo pasaulio ir šešėlinės ekonomikos atstovai ieško kontaktų, stengdamiesi sujungti savo interesus, paleisti į legalią apyvartą ir tokiu būdu "išplauti" neteisėtu keliu sukauptas pinigines lėšas. Ieškoma naujų partnerių netgi užsienyje ir naujų nelegalaus verslo krypčių. Vien tik pastarosiomis dienomis sulaikyti asmenys, mėginę išvežti iš Lietuvos į užsienį didžiules pinigų sumas (iki 250 tūkstančių rub­lių), vertingus daiktus, brangenybes ir užsienio valiutą. Vidaus reikalų mi­nisterija pernai sukūrė specialius operatyvinius padalinius kovai su organi­zuotu nusikalstamumu. Pirmuosius jų darbo rezultatus turime, tikimės šia linkme sukoncentruoti daugiau jėgų, pertvarkėme ministerijos aparato struktūrą. Efektyvi kova su organizuotu nusikalstamumu galima tik patobu­linus įstatymus, o kai kurias teisines normas reikėtų priimti jau dabar, nelau­kiant, kol bus paruošti nauji Baudžiamasis bei Baudžiamojo proceso kodeksai.

Per pirmąjį pusmetį išaiškinti 266 valstybinio ir visuomeninio turto grobi­mai, tarp jų 23 stambiu ir itin stambiu mastu, 13 kyšininkavimo ir 255 spekuliavimo faktai. Pastarasis visuomenei tapo itin stipriu socialiniu dir­gikliu. Spekuliantai perpardavinėja pačios valstybės pagamintas prekes, kai­nomis, viršijančiomis jų vertę 10 kartų. Šiandien teisininkai plačiai disku­tuoja dėl įstatymo, nukreipto prieš spekuliaciją, taikymo tikslingumo. Visiš­kos rinkos sąlygomis spekuliacija kaip tokia išnyks, tačiau dabar, pereina­muoju laikotarpiu, kai veikia seni įstatymai, o naujų nėra, kai ekonomikoje suirutė, tuo naudojasi nusikaltėlių pasaulis. Šiandien dažnai kalbame apie tai, kad į valstybės biudžetą nepatenka daug pajamų. Situacija nesikeis, kol mes kuo skubiausiai nepriimsime atitinkamų įstatymų, kuriuose būtina nu­matyti pačias griežčiausias sankcijas už pajamų slėpimą ir mokesčių vengi­mą. Ne paslaptis, kad daugelis kooperatyvų bei asmenys, besiverčiantys pri­vačia darbine veikla, slepia savo tikrąsias pajamas ir nemoka valstybei mo­kesčių.

Nemenką žalą mūsų valstybei padaro smulkūs valstybinio turto grobstyto­jai. Per pusmetį sulaikėme 2 tūkstančius 93 valstybinio turto grobstytojus. Su technikos pagalba dabartiniu metu mes saugome daugiau kaip 18,5 tūks­tančio objektų. Galėtume saugoti daugiau, tačiau be patalpų, transporto bei telefonizavimo ir atitinkamos įrangos tai padaryti kol kas sunku. Galiu pasakyti, kad kai kada vagys mėgina patekti į butus ar į kitas patalpas, kuriose įvesta signalizacija. 136 vagystėms buvo užkirstas kelias, sulaikyti 157 vagys.

Šiandien reiškiamos pagrįstos pretenzijos dėl to, kad dar nesaugu viešose vietose ir gatvėse. Respublikoje viešose vietose užregistruota 2 tūkstančiai 450 nusikaltimų arba 18,4 procento daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. O gatvėse, aikštėse ir skveruose užregistruota 1610 nusikaltimų. Daug įvykdoma vagysčių iš transporto priemonių. Vidaus reikalų organai nuolat teikia pasiūlymus vietos savivaldybėms dėl stovėjimo aikštelių ir ga­ražų statybos spartinimo, tačiau kol ši problema neišspręsta, pirmiausia, be abejo, dėl ekonominių sunkumų, tol ji egzistuos ir praktiškai vagystės vyks gatvėse.

Rekomenduotina norma - tūkstančiui gyventojų 2,6 patrulinio milicinin­ko, o dabar turime tik vieną milicininką, todėl reikia padidinti milicijos patrulių skaičių gatvėse. Dabar šia linkme dirba Vidaus reikalų ministerija. Respublikos Vyriausybei padedant mes randame galimybių padidinti etatų skaičių ne tik šioje tarnyboje. Tačiau komplektuojant atsiranda rimtų trūku­mų, kurių pagrindas yra menki atlyginimai, butų ir bendrabučių stoka. Į karščiausias vietas pastaruoju metu mes siunčiame mūsų ypatingosios paskirties padalinį, tačiau ir jo galimybės ribotos. Manome, kad šioje srityje galės pasidarbuoti nuovados, kai jos bus, žinoma, sukurtos. Nuovadų pag­rindinis tikslas - užtikrinti viešąją tvarką betarpiškai piliečių gyvenamojoje vietoje ir teikti gyventojams teisinį aptarnavimą. Nuovadų pareigūnai bus gerai pažįstami gyventojams, o pastarieji, pažindami savo pareigūnus, dau­giau jais pasitikės ir teiks pagalbą. Savo ruožtu pareigūnai gyventojams teiks teisinę ir kitokio pobūdžio pagalbą. Tikimės, kad prie nuovadų atgims ir visuomeninių formuočių veikla, kuri faktiškai pastaruoju metu visiškai nut­rūko. Vidaus reikalų organai, milicija sulaukė pagalbos tik iš Sąjūdžio žalia­raiščių. Milicijos pareigūnai gatvėse liko faktiškai vieni, todėl daugiau atsi­rado ir girtų bei kitų pažeidėjų. 4,5 procento daugiau nubausta girtų asmenų už pasirodymą viešosiose vietose, tačiau medicinos išblaivinimo įstaigose jų pabuvojo mažiau, kadangi pastaruoju metu savivaldybės, motyvuodamos lėšų stoka, ėmė mažinti medblaivyklų finansavimą. Tokia pozicija, mūsų supratimu, neigiamai ir tiesiogiai atsiliepia ne tik medblaivyklų veiklai, bet ir tam, kad gatvėje daugiau girtų asmenų ir atsirado daugiau galimybių į tuos girtus asmenis pasikėsinti.

Milicijos pareigūnų itin laukiamas naujas kovos su girtavimu įstatymas, kurio parengimas buvo užbaigtas dar šių metų vasario mėnesį. Deja, jo svarstymas kol kas dėl mums nesuprantamų aplinkybių ir priežasčių vilkina­mas, o problemų, be abejo, yra labai daug. Teisėtvarkos pažeidimų profilak­tikai ne mažiau opi problema - bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymas. Praėjusiais ir šiais metais vietinių Tarybų ir savivaldybių organų pastangų dėka panaikintos Vievio, Kruonio, Panevėžio ir Garliavos spec.ko­mendantūros, kuriose atliko bausmę 950 lygtinai nuteistų ir lygtinai paleistų asmenų. Pažeisdami įstatymą, mes buvome priversti 380 tokių asmenų toles­niam bausmės atlikimui nukreipti pagal jų gyvenamąją vietą, kur nėra rea­lios galimybės užtikrinti tinkamą jų priežiūros kontrolę. Reikia turėti ome­nyje, kad nesprendžiant šios problemos šis skaičius didės. Tokiu būdu mes patys sudarome prielaidas recidyviniam nusikalstamumui plisti, todėl neati­dėliojant būtina apsispręsti, ar vykdysime šios bausmės rūšį Lietuvoje, ar keisime įstatymą ir ką siūlysime. Mūsų nuomone, šis institutas pasiteisino. Tai vienintelė tarpinė grandis tarp laisvės ir laisvės atėmimo vietų. Lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, privalomai įjungiant į darbą, asmenys per bausmės atlikimo spec.komendantūrose atlikimo laiką adaptuojasi visuo­menėje, atstato socialiai naudingus ryšius ir paprastai sėkmingai įsikurdina ir įsidarbina. Kita vertus, nemaža dalis asmenų, nuteistų pirmą kartą, nepa­tenka į laisvės atėmimo vietas ir turi galimybę be griežtos izoliacijos pasitai­syti.

Tai įrodo statistika. Recidyvinis nusikalstamumas Respublikoje - 28 pro­centai, o iš šių asmenų tarpo - tik 3-4 procentai. Dabar įkalinimo, pataisos reikalų sistemos įstaigose atlieka bausmę daugiau kaip 10 tūkstančių nuteis­tųjų. Nepaisant ekonominės blokados sunkumų, panaudojant turimus re­zervus, komercinius tiesioginius ryšius, visi gamybiniai planai įvykdyti. Be abejo, vykstanti pertvarka sujudino, išbalansavo socialinę ekonominę struk­tūrą, padidėjo žmonių socialinis aktyvumas, kuris atskleidė daug naujų problemų. Tarp jų ir pataisos reikalų sistemoje. Tapo aišku, kad reikalingas humanizavimas, reikalingi nauji įstatymai, reguliuojantys šią sistemą. Pa­rengti Pataisos darbų kodekso papildymai, įstatymas dėl socialinės psicholo­ginės reabilitacijos priemonių taikymo asocialiai dezorientuotiems ir degra­duotiems asmenims ir taip toliau. Neduoda efekto priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, todėl pribrendo šių įstaigų reforma. Šiuo klausimu baigiamas rengti įstatymo projektas.

Trumpai apie eismo saugumo ir gaisrosaugos problemas. Šių metų pra­džioje Respublikoje buvo užregistruoti 767 tūkstančiai transporto priemo­nių, iš jų 629 tūkstančiai individualių. Nepaisant augančio automobilizacijos lygio ir didėjančio gyventojų skaičiaus, avarijų skaičius mažėja ir absoliučiai, ir santykinai. Per pirmąjį šių metų pusmetį įvyko 2 tūkstančiai 215 autoava­rijų, kurių metu žuvo 393 žmonės, sužeisti 2 tūkstančiai 346. 263 avarijos įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Visi šie skaičiai mažesni negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ypač sumažėjo avarijų blokados sąlygomis. Mažiau buvo benzino, mažiau buvo važinėjama, mažiau ir avarijų.

Respublikai iškils valstybinių standartų statybos normų ir taisyklių, kitų norminių dokumentų kelių eismo srityje rengimo ir koregavimo, valstybinio saugaus eismo ir kelių tinklo plėtojimo programų kūrimo bei įgyvendinimo klausimai. Be abejo, šie klausimai nebus palikti vien tik atskiroms organiza­cijoms arba atskirų asmenų iniciatyvai. Mes galvojame, kad reikia šioje srityje sukurti koordinacinį organą ir šitas organas turėtų būti prie Respub­likos Ministrų Tarybos, prie Vyriausybės.

Praėjusiais metais kilo 4 tūkstančiai 300 gaisrų, kurių metu sudegė verty­bių už 8,3 milijono rublių. Nepalanki padėtis ir šiais metais: užregistruoti 3 tūkstančiai 75 gaisrai, juose žuvo 85 žmonės, tarp jų - 12 vaikų, dar 90 asmenų gavo įvairias traumas. Nuostoliai viršija 2 milijonus 700 tūkstančių rublių. Sudegė apie 15 tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

M.MISIUKONIS. Faktiškai tokia būtų informacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, norite paklausti ministrą? Prašom deputatą A.V.Patacką.

A.V.PATACKAS. Mano klausimas būtų kiek ilgesnis. Jūs pateikėte skai­čius apie nusikaltimų dinamiką, apie tai, kad padidėjo sunkių nusikaltimų. Galiu pasakyti, kad Kaune, pavyzdžiui, mano duomenimis, žmogžudysčių padidėjo dvigubai. Tai yra jau dabar įvykdyta 20 žmogžudysčių - maždaug tiek, kiek pernai per visus metus. Norėčiau pateikti pavyzdį. Neseniai Kaune gavau nusiskundimų iš rinkėjų, kad du kartus dienos metu buvo užpultas namas, žmonės. Kreipėsi du kartus į miliciją, milicija neatvyko ir man patei­kus klausimą, buvo paaiškinta, kad šiuo metu skambučiai neįrašinėjami. Anksčiau jie buvo įrašinėjami į magnetofono juostą, o šiuo metu neįrašinė­jami, todėl nepavyko išsiaiškinti, kas kaltas dėl to neatvykimo. Galima sup­rasti, kad milicijai trūksta automobilių, benzino, dar ko nors, bet to, kad trūksta magnetofono juostos, kurią pakartotinai galima naudoti, čia turbūt tik atsikalbinėjimas ir paprasčiausias apsileidimas. Kalbantis su milicijos žmonėmis buvo pasakyta tokia mintis, kad iš abiejų pusių - tiek iš policijos, tiek iš nusikaltėlių - turėtų būti sugriežtinta atsakomybė. Tai yra milicinin­kams turėtų būti leista veikti platesnėse ribose ir griežtesnės priemonės turėtų būti taikomos nusikaltėliams. Tokiu būdu reikia pakeisti įstatymus ir iniciatyvą šioje srityje turėtų rodyti ministerija, tuo tarpu tokios iniciatyvos nejaučiame. Tai būtų viena problema. Ir dar aš norėjau pasakyti, kad nese­niai teko lankytis Pravieniškėse bendrojo režimo lageryje, kur labai bloga padėtis, ten jau buvo vienas maištas, galimas dar vienas sprogimas. Reikia kažką daryti.

M.MISIUKONIS. Atsakymas būtų toks. Kodėl neatvyko iškviesti milicijos pareigūnai, negaliu pasakyti. Mes išsiaiškinsime, kodėl nesureaguota. Dėl juostos, žinoma, turėtų pakakti įrašams ir kiekvienas Vidaus reikalų skyrius kiekvieną skambutį registruoja.

A.V.PATACKAS. Gerbiamasis ministre, aš šį pavyzdį pateikiau ne tam, kad jūs aprūpintumėte juosta, bet kaip pavyzdį, kaip paprasčiausias tarnybi­nis aplaidumas prisidengiamas technikos trūkumu. Pritrūko juostos, ir mes negalime dirbti. Tai yra tik pavyzdys.

M.MISIUKONIS. Aš neteisinu to, tai iš tiesų apsileidimas.

A.V.PATACKAS. Tai formuojant naujus kadrus ar nereikėtų atsižvelgti į tokius dalykus?

M.MISIUKONIS. Be abejo.

PIRMININKAS. Gal deputatas A.V.Patackas jau baigė?

A.V.PATACKAS. Norėčiau išgirsti apie tą abipusį sugriežtinimą, jeigu aš sugebėjau tinkamai paaiškinti. Kad milicininkas turėtų platesnes galimybes, kad galėtų naudoti daugiau fizinio poveikio priemonių, tuo pačiu sugriežtin­ti ir nusikaltėliams.

PIRMININKAS. Ačiū deputatui A.V.Patackui. Ar gerbiamasis ministras nebeturi ką papildyti?

M.MISIUKONIS. Ar milicijos pareigūnas galėtų griežčiau naudoti turi­mas priemones? Jis jas naudoja įstatymo numatyta tvarka, tačiau būna ir perlenkimų.

PIRMININKAS. Buvo klausimas toks, ar ministerija ateis į Aukščiausiąją Tarybą su Policijos įstatymo iniciatyva ir kitais reikalingais įstatymais?

M.MISIUKONIS. Faktiškai tas įstatymas yra parengtas. Mes laukiame, kada perimsime finansavimą ir tada lieka tik detalės.

PIRMININKAS. Prašom deputatę R.Gajauskaitę.

R.GAJAUSKAITĖ. Gerbiamasis ministre, ar nebūtų teisinga bandyti iš­lipti iš šito augančio nusikalstamumo liūno, kurį jūs pažymėjote, peržiūrint kadrus? Kaip jums atrodo, ar ne kadrų klausimas vaidina tam tikrą vaidmenį nusikalstamumo augimui Respublikoje?

M.MISIUKONIS. Be abejo, darbuotojai ne viską lemia, tačiau kad dirba pas mus ir tokie žmonės, kurie neturėtų dirbti šiose įstaigose, tai taip pat faktas.

R.GAJAUSKAITĖ. Kažin, kaip, ministre, jūs žiūrėtumėte į tai, jeigu rajo­nų deputatų Tarybos padėtų jums šį kadrų klausimą spręsti? Tuo labiau kad jie vietose labiausiai mato, kas tinka, kas netinka, kas turi autoritetą, kas jį prarado, kaip į tai turėtų žiūrėti ministerija?

M.MISIUKONIS. Aš sutinku su jumis. Jeigu rajono savivaldybės užtikrin­tų socialinių klausimų sprendimą, suteiktų butus, bendrabučius, be abejo, ir žmonės ateitų geresni.

PIRMININKAS. Prašom deputatą R.R.Survilą.

R.R.SURVILA. Susitikimuose su rinkėjais, ypač kaimo moterys akcentuo­ja tai, kad didėja naminės degtinės gamyba. Žmonės prisimena, kad Smeto­nos laikais baudos siekdavo tūkstantį litų. Ar negalėtų jūsų žinyba būti iniciatore tų reikalingų įstatymų, kurie padėtų...

M.MISIUKONIS. Aš jau minėjau, naujas įstatymo projektas parengtas ir atiduotas svarstymui. Jis, mūsų supratimu, pakankamai efektyvus. Naujaja­me įstatyme baudos numatytos iki tūkstančio rublių.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.S.Razmą.

L.S.RAZMA. Ministre, tarp mano rinkėjų yra milicijos darbuotojų. Jie skundžiasi, kad jūs jų neišleidžiate važiuoti į užsienį. Norėjau jūsų paklausti, ar iš tiesų draudžiama išvažiuoti jūsų žinybos darbuotojams ir kiek tai tęsis?

M.MISIUKONIS. Milicijos pareigūnai išleidžiami į užsienį. Jeigu jūs turi­te omenyje mano pasirašytą telegramą, tai aš ją galiu perskaityti, kadangi gavau ir dar kai kurių deputatų paklausimą. Telegrama buvo tokio turinio: dėl sunkios ekonominės ir sudėtingos operatyvinės padėties Respublikoje laikinai sustabdyti darbuotojų privačias išvykas į užsienio šalis, išskyrus išvy­kas pas artimus gimines humanitariniais tikslais. Šitas nutarimas dabar at­šauktas. Kada Respublikoje nebuvo keičiami pinigai, milicijos pareigūnai visokiais apgaulingais būdais tuos pinigus įsigydavo ir važiuodavo. Tačiau tai buvo susieta ne tik su pažeidimais, bet ir su rimta padėtimi Respublikoje.

PIRMININKAS. Prašom deputatę N.Ambrazaitytę.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis ministre! Aš norėčiau jūsų paklausti ir paprašyti, ar negali į jus kreiptis pagalbos gyventojai, kurie dabar poilsiauja pajūryje? Gyventojai ten visiškai neapsaugoti, jie kreipėsi į mane skųsda­miesi, kad pliažuose siautėja visokie nusikaltėliai ir įvairūs vagišiai. Gal galėtų ne tik milicijos darbuotojai, bet kažkokie budėtojai praeiti ir pažiūrė­ti, patikrinti tas vietas, kur parduodamas alkoholis, gal būtų ramiau.

M.MISIUKONIS. Aš noriu atsakyti, kad į Palangos kurortą papildomai komandiruota šimtas milicijos pareigūnų. Mes stengiamės tai daryti, netgi nuskriausdami kitus miestus ir rajonus. Žinoma, visiškai nei viešosios tvar­kos, nei žmonių turto išsaugoti negalime.

PIRMININKAS. Gal galite patikslinti, kokia situacija Neringoje?

M.MISIUKONIS. Aš dabar neturiu šitų skaičių, bet kiek pamenu, Nerin­goje užregistruotas vienas ar du nusikaltimai. Nedaug.

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Ambrazevičių.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš labai atsiprašau, ministre, gal negalėsit iš karto atsakyti, bet galiu pasiteisinti, kad jau liepos 9 dieną aš jums nusiunčiau tokį klausimą per sekretoriatą, reikėtų tik pasidomėti, kur jis dingo. Reikalas tas, kad Kauno savivaldybės deputatai Rimkevičius ir Grakauskas kartu su ma­joru Sipavičiumi Kaune, tai jau buvo senokai, gegužės 21 dieną...

M.MISIUKONIS. Mes gavome jūsų paklausimą, aiškinomės, jūs gausite atsakymą.

PIRMININKAS. Galbūt leiskite baigti paklausti.

A.AMBRAZEVIČIUS. Apie gerbiamojo Mačiulio prasižengimo tyrimo eigą jūs pranešite, taip?

M.MISIUKONIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom deputatą Z.Vaišvilą.

Z.VAIŠVILA. Jeigu posėdžio pirmininkas leis, komisijos vardu keletas klausimų. Vienas labai svarbus ir aktualus yra tai, kad remdamosios Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, kai kuriuose rajonuose savivaldybės nepatvir­tino milicijos viršininkų ir trijuose rajonuose - Lazdijų, Kaišiadorių ir Šilu­tės buvo konfliktinės situacijos. Prieš porą savaičių mūsų komisija drauge su Savivaldybių reikalų komisija šitą reikalą svarstė su jūsų atstovu. Atrodo, buvo rastas bendras susitarimas. Kiek aš žinau, Lazdijuose tebesitęsia ši konfliktinė situacija, kurioje keistokai atrodo jūsų pareigūno elgesys. Ir ta pačia proga dar norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie Biržų rajono milicijos viršininko veiklą. Kaip jūs ją vertinate?

M.MISIUKONIS. Pateikėte du klausimus apskritai apie viršininkų skyri­mą ir dėl Biržų. Iš tikrųjų, pagal veikiantį Vietos savivaldos pagrindų įstaty­mą atrodytų, kad mes padarėme klaidą, kada prieš tai paskyrėme tuos virši­ninkus. Bet aš nemanau, kad mes turėtume daryti problemą iš šito klausimo. Visų pirma reikėtų peržiūrėti (kaip jau mes dviejose komisijose aiškinomės) šito įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, kadangi mes turime statusą, mūsų veiklą reguliuoja kiti įstatymai ir, vykdant vieningą valstybinę kovos su nusikalsta­mumu politiką, vis dėlto į Vidaus reikalų ministerijos nuomonę turėtų būti atsižvelgiama. Šiuo atveju Lazdijai nesiskaitė su ministerijos nuomone, nuėmė ir viskas, o po to derina su Vidaus reikalų ministerija. Mes siuntėme savo komisiją į Lazdijus. Aš nesakau, kad dabartinis Lazdijų vidaus reikalų skyriaus viršininkas šventas ir manau, kai jis grįš po atostogų (kiti trys viršininkai dabar taip pat atostogauja), mes išspręsime šitą klausimą. Tačiau kol nėra alternatyvios kandidatūros, laikinai lieka vykdyti pareigas šie virši­ninkai.

Z.VAIŠVILA. Atsiprašau, šis klausimas nebaigtas, nes pagal įstatymą šitų pareigūnų buvimas toliau yra neteisėtas, tai ir sukelia visą problemą. Mes aiškinomės su Respublikos prokuroru A.Paulausku, todėl būtų labai pagei­dautina šį klausimą...

M.MISIUKONIS. Aš pasakiau - grįš iš atostogų šie darbuotojai ir bus sprendžiamas klausimas.

Z.VAIŠVILA. O dėl Biržų?

M.MISIUKONIS. Dėl Biržų aš negaliu pasakyti, aš nežinau, ar verta man komentuoti ir parlamente, ir prieš Respublikos auditoriją. Tik tiek galiu pasakyti, kad tai viršininkas, kuris galbūt per daug diktuoja savo valią paval­diniams, bet jis tvarkingas žmogus, atlieka savo pareigas.

PIRMININKAS. Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis ministre, pirmiausia noriu padėkoti, kad jūs mums atsakėte į paklausimą raštu, bet iš paklausimo kyla vienas klausi­mas ir norėčiau, kad jūs atsakytumėte ne tik kaip ministras, bet ir kaip Vyriausybės narys. Aš pacituosiu tris eilutes ir manau, klausimas bus aiškus: "pataisos darbų inspekcijos pajamos - vienas milijonas šimtas tūkstančių, pataisos darbų inspekcijos išlaikymas - du šimtai tūkstančių ir atskaitymai į sąjunginį biudžetą - devyni šimtai tūkstančių".

M.MISIUKONIS. Ką aš galiu pakomentuoti? Galiu jums pasakyti, kad Respublikos vidaus reikalų ministerija ir vidaus reikalų organai finansuoja­mi iš dvidešimt septynių šaltinių, tarp jų 92 procentai iš sąjunginio biudžeto. Ir jeigu, kada bus formuojamas naujas biudžetas, mes turėsime vieną finan­savimo šaltinį, o jis toks ir reikalingas, man atrodo, jokio klausimo neiškils.

PIRMININKAS. Prašau deputatą R.Gajauskaitę.

R.GAJAUSKAITĖ. Norėčiau grįžti dar kartą prie viršininkų klausimo. Lazdijų rajone tokia situacija ryškėja. Tas tris kandidatūras, kurių atsisakė savivaldybės, jūs vis tiek palikote. Pavyzdžiui, paimkime kad ir Lazdijų rajo­ną. Nekalbėkime apie nusikalstamumą kaip tokį, bet pakalbėkime apie nusi­kaltimus, kuriuos įvykdo patys milicijos darbuotojai, pareigūnai. Sakykime, praėjusio mėnesio 26 dieną mano padėjėjas buvo sumuštas VAI darbuotojo, apysunkis kūno sužalojimas, iki šios dienos turi biuletenį. Seirijų apylinkės įgaliotinis girtas su pistoletu gąsdino visus gyventojus, jie slėpėsi nuo parei­gūno...

M.MISIUKONIS. Gerbiamoji deputate, jeigu jūs turite konkrečius...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom leisti pabaigti.

R.GAJAUSKAITĖ. Pabaigsiu, juo labiau kad apie tai, kai nusikaltimus daro milicijos darbuotojai, reikia, kad visi žinotų. Per dešimt paskutinių dienų gauti trys skundai, kada milicijos darbuotojai sumušė gyventojus. Tai, deja, yra ne išimtiniai atvejai, o būdingi, ir jeigu visas rajonas sukilo ir vienbalsiai jo atsisakė, o dabar tik jūsų dėka šiame rajone jau šeštas mėnuo dirba žmogus, neturintis jokių įgaliojimų priimti sprendimus, tai kaip, saky­kite, tada kovoti su augančia nusikalstamumo dinamika, jeigu kadrų klausi­mas yra tokioje liūdnoje padėtyje? Ar galima laukti, kol jie sugrįš iš atosto­gų?

M.MISIUKONIS. Aš jau atsakiau į šį klausimą dėl viršininko, kai atsaki­nėjau į gerbiamojo Z.Vaišvilos klausimą, todėl nenoriu kartotis. O dėl jūsų padėjėjo sumušimo, tai yra prokuratūros organai ir aš jums sakiau - jeigu jūs nesutinkate su ta išvada, kuri buvo pateikta, yra tardymo organai, reikia apskųsti ir tokiu būdu bus priimtas objektyvus sprendimas.

R.GAJAUSKAITĖ. Aš ne dėl vieno atvejo, o dėl reiškinio apskritai.

M.MISIUKONIS. Aš noriu pasakyti, kad ir milicijos, ir vidaus organų darbe tokie patys procesai, kaip ir visuomenėje. Per pirmąjį pusmetį du milicijos pareigūnai buvo nuteisti už nusikaltimus, bet du milicijos pareigū­nai ir žuvo, vykdydami savo tarnybines pareigas. Aš nenoriu pasakyti, kad viskas yra švaru, bet galiu pasakyti, kad užpraėjusiais metais buvo nuteista 18 milicijos pareigūnų, o šiais metais tik 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.

A.NORVILAS. Gerbiamasis ministre, parlamentas skubėjo, priiminėjo Policijos akademijos statutą. Neužilgo turėtų prasidėti, sakykim taip, klau­sytojų priėmimas. Bet, kiek teko girdėti, neaišku su finansavimu. Sakykite, kas tai per problema, kur ten stringa, gal kartais galima ir parlamento pagalba?

M.MISIUKONIS. Iki šių metų pabaigos reikalingas 1 milijonas 200 tūks­tančių rublių. Mes prašome Respublikos Vyriausybės skirti šią sumą mums finansuoti. Ateityje toms keturioms mokykloms, kurios dabar yra (visas jas finansuoja Sąjungos vidaus reikalų ministerija), tikimės, kad nuo Naujųjų metų bus vieningas finansavimas ir mes išbrisime iš šitos problemos, o dabar trūksta milijono 200 tūkstančių rublių. Tikimės sulaukti pagalbos, juo la­biau kad šiandien jau yra apie 500 pareiškimų ir, matyt, jų skaičius didės.

PIRMININKAS. Prašom deputatą P.Poškų.

P.POŠKUS. Gerbiamasis ministre! Jūs savo informacijoje labai populiari­note signalizacijos privalumus. Įdomu, kokios galimybės yra kaimo vietovėje šiuo klausimu?

M.MISIUKONIS. Kaimo vietovėje yra sudėtingiau, kadangi nuo kaimo vietovės per didelis atstumas iki rajono centro. Tai viena sąlyga. Antra sąlyga, menkas telefonizavimo tinklas. Tačiau yra šiokia tokia išeitis, įvedus garsinę signalizaciją.

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Ambrazevičių.

A.AMBRAZEVIČIUS. Sąjūdžio vardu atėjo toks pagalbos šauksmas nuo Justino Vaškio giminių. Gal jūs žinote, jis žuvo Skuodo rajone. Ar negalėtu­mėte sudaryti galimybę deputatams susipažinti su šios bylos tyrimo eiga?

M.MISIUKONIS. Visuomet, prašau.

PIRMININKAS. Prašau deputatą Z.Vaišvilą.

Z.VAIŠVILA. Jūsų vadovaujamoje ministerijoje yra, bijau dabar sume­luoti pavadinimą, spaudos priežiūrą vykdantis skyrius, kuriam vadovauja Baublys, jei neapsirikau. Klausimas toks. Vis dėlto kieno sprendimu buvo įkurtas šis skyrius, ir kaip jie dalijasi funkcijomis su atitinkamu dabar Vy­riausybės įkurtu Spaudos departamentu?

M.MISIUKONIS. Kada buvo priimtas Spaudos įstatymas (man atrodo, dar senojo šaukimo deputatų), tada ir buvo įkurta valdyba Glavlito pagrin­du, bet neatliekant Glavlito buvusių funkcijų. Valdyba atlieka leidinių, laik­raščių bei redakcijų registracijos ir kontrolės funkcijas. Šita valdyba yra prie Vidaus reikalų ministerijos, įkurta dar senojo parlamento.

Z.VAIŠVILA. Ministrų Tarybos nutarimu?

M.MISIUKONIS. Ne Ministrų Tarybos nutarimu. Senasis Glavlitas veikė Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

Z.VAIŠVILA. Na taip, bet po Spaudos įstatymo priėmimo nebuvo jokio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo įkurti.

M.MISIUKONIS. Taip, taip, Ministrų Tarybos nutarimu.

Z.VAIŠVILA. Buvo Ministrų Tarybos nutarimas?

M.MISIUKONIS. Taip.

Z.VAIŠVILA. Dėkoju.

PIRMININKAS. Tada aš norėčiau pratęsti šitą klausimą. Ar jo buvimas reikalingas, kada yra Spaudos departamentas?

M.MISIUKONIS. Jeigu išplėsime Spaudos departamento funkcijas, tada gal ir nereikalingas.

PIRMININKAS. Prašom deputatę R.Gajauskaitę.

R.GAJAUSKAITĖ. Aš dar norėčiau grįžti prie Lazdijų rajono. Sakykite, kaip jūs žiūrite į vienasmeniškai milicijos darbuotojo surašytą aktą, kurio teisingumą patvirtina liudytojų parodymai, bet tokių liudytojų, kurie niekur nedirba ir kurie yra žinomi rajone girtuokliai?

M.MISIUKONIS. Aš nesupratau jūsų klausimo.

R.GAJAUSKAITĖ. Kaip jūs žiūrite į tai, kad milicijos darbuotojo vienas­meniškai surašytą aktą patvirtina liudytojų parodymai. Patikrinus paaiškėja, kad tie liudininkai yra valkatos, žinomi girtuokliai. O šito jūs nežinote Vidaus reikalų ministerijoje ir priimate tai labai rimtai.

M.MISIUKONIS. Matote, kitą kartą valkata būna taip pat žmogus. Ir jo parodymus vertina ir teismas, ir tardymo organai. Jeigu jūs turite konkretų atvejį, gal šnekėkite konkrečiai.

R.GAJAUSKAITĖ. Gerai, konkrečiai. Kada sumušė mano padėjėją VAI darbuotojas R.Milukas, tai jo aktą paliudijo savo raštišku parodymu jo brolis Ž.Milukas, žinomas girtuoklis ir niekur nedirbantis.

M.MISIUKONIS. Aš jau atsakiau, man atrodo, vieną kartą į šį jūsų klausi­mą. Jūsų padėjėjas turi visišką teisę kreiptis ir apskųsti milicijos...

R.GAJAUSKAITĖ. Aš ne dėl padėjėjo, jis padarė viską, ką reikia.

M.MISIUKONIS. ... darbuotojų veiksmus prokuratūrai.

R.GAJAUSKAITĖ. Tą viską mes padarėme. Bet jūsų vertinimas?

PIRMININKAS. Gerbiamoji deputate, gal jūs galėtumėte nebegrįžti prie to paties atsakyto klausimo, net tai šiek tiek gaišina laiką?

R.GAJAUSKAITĖ. Vertinimas. Juk nuo šito priklauso kadrai, kokie pas mus dirba, todėl auga ir nusikalstamumas.

PIRMININKAS. Ar jums atrodo, kad jeigu tą patį klausimą pateiksite šešis kartus, tai atsakymas bus tikslesnis?

M.MISIUKONIS. Aš kaip teisininkas negaliu dabar vertinti, kadangi ne­turiu nei dokumentų, nežinau aplinkybių, nei viso kito.

R.GAJAUSKAITĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.Sabutį.

L.SABUTIS. Suprantama, tokiu laiku sunku organizuoti bet kokią, saky­kime, specialią kovą. Jūs apie bendrąją pranešėte, tačiau augimo tempai rodo, kad ypač suaktyvėjo viešosios tvarkos pažeidimai ir nusikalstamumas viešose vietose. Iš turimų duomenų matyti, kad tai sudaro kur kas daugiau negu Latvijoje, Estijoje ir panašiai. 35 vienetai yra augimo koeficientas. Ir kita. Jūs minėjote, jog trūksta jums daugiau negu šimto tardytojų. Kokios to priežastys? Neturint specialistų ir nepasirūpinus arba neorganizavus tinka­mos viešosios tvarkos apsaugos, matyt, reikalai ateityje negerės. Todėl norė­tųsi labai konkrečių jūsų samprotavimų.

M.MISIUKONIS. Ką mes numatome? Pirmiausia numatome didinti mili­cijos patrulių skaičių. Paimkime kad ir sostinę. Sostinėje nakties metu budi arba dirba 200, vidurkis 220-240 milicijos pareigūnų. Dienos metu dirba faktiškai nedidelis skaičius, kadangi visi pažeidimai, visi nusikaltimai įvyksta po 22 valandos maždaug iki 4 valandos ryto. Mes numatome vienintelę išeitį: didinti patrulių skaičių, aprūpinti juos automobiliais, taip pat panaudoti naujas visuomenines formuotes, sakykime, kad ir Šaulių sąjungos visuome­nininkus, kurie kartu su milicijos pareigūnais galėtų dirbti gatvėje. Arba, sakykim, žaliaraiščiai, kurie taip pat galėtų su mumis padirbėti. Tuo laiku negalima palikti vienų gatvių visokių padaužų, nusikaltėlių, pažeidėjų ran­kose. Aš jau minėjau, kad mes dabar labai atsilikę, mums reikia daugiau kaip du kartus padidinti milicijos pareigūnų skaičių gatvėse.

PIRMININKAS. Prašau deputatą Z.Vaišvilą.

Z.VAIŠVILA. Kaip jūs žiūrite į milicijos kadrų parinkimo praktiką, kuo­met buvę partiniai atsakingi darbuotojai tampa milicijos pareigūnais? Ir ar jiems suteikiamas atitinkamas karininko laipsnis su stažu, kaip buvo anks­čiau? Yra šviežių žinių. Jau minėtas Baublys, dirbęs LKP CK organizacinio skyriaus vedėju, buvęs Lazdijų rajono antrasis sekretorius Konovalovas, dabar staiga tapęs KSNG skyriaus darbuotoju. Kaip vis dėlto tokia praktika, ar ji tęsiasi?

M.MISIUKONIS. Gerbiamajam Baubliui jokie laipsniai nesuteikti. Tai viena dalykas. Kaip aš žiūriu į tą praktiką? Jeigu žmogus padorus, tinkamas darbui ir nori dirbti, kodėl gi ne? Juo labiau kad milicija depolitizavosi. Sakyčiau, reikėtų diferencijuotai prieiti prie šio klausimo sprendimo. Ne kiekvieną mes taip jau ir priimame.

Z.VAIŠVILA. Tai minėti pareigūnai neturi laipsnio? Konkrečiai Baublys?

M.MISIUKONIS. Neturi.

Z.VAIŠVILA. O Konovalovas?

M.MISIUKONIS. Konovalovas, jeigu jis eilinis operatyvinis darbuotojas, aš negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Gal jūs norite dar ką nors pasakyti?

M.MISIUKONIS. Matote, man atrodo, teisinėje valstybėje arba einant į teisinę valstybę mes neturėtume skirstyti žmones pagal buvusią jų priklauso­mybę. Jeigu jis tinkamas tai profesijai arba toms pareigoms, kodėl jo nepri­imti? Mus gali suprasti ne taip ir pasaulis, kada mes pradėsime raganų medžioklę.

Z.VAIŠVILA. Ne pagal buvusias pareigas, o pagal kvalifikaciją. Ar tinka, pavyzdžiui, žmogus, nedirbęs milicijoje, iš karto KSNG skyriaus darbuotoju?

M.MISIUKONIS. Aš sakiau - diferencijuotai, jeigu jis yra tinkamas, tai tinkamas, jeigu netinkamas, tai netinkamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji de­putatai, prieš baigiant posėdį, dar noriu jus supažindinti su parengtu Aukš­čiausiosios Tarybos Prezidiumo pareiškimo projektu, kad Aukščiausioji Ta­ryba priimtų jį domėn, o gal bus kokių nors nuomonių dėl šio projekto. Tarkim, dėl to, kad jis galėtų būti nereikalingas. Taigi pareiškimas: "Poryt sukanka 50 metų, kai Lietuvą, jos visuomenę ir tautą ištiko nelaimė ir išdavystė. Vadinamasis Liaudies seimas, sukviestas okupuojančios svetimos valstybės slaptųjų tarnybų teroro sąlygomis, vietinės komunistų partijos kvislingo apgautas, neturėdamas tam rinkėjų įgaliojimų balsavo už Lietuvos tariamai savanorišką įstojimą į TSR Sąjungą. Tai nulėmė tolesnę Tarybų Sąjungos valdžios žinybų ir pareigūnų savivalę Lietuvos teritorijoje su tra­giškomis pasekmėmis žmonėms, gamtai, kultūrai. Liepos 21-oji lieka mūsų atmintyje kaip skriaudos, gėdos, nelaimės diena. Ji gali būti pažymima, jeigu piliečiai arba įstaigos to norės, vėliavomis su gedulo kaspinais. Virš Aukš­čiausiosios Tarybos rūmų ir Gedimino pilies bokšte vėliavos iki pusės nulei­džiamos".

Jeigu deputatai neturi jokių pastabų, tai šiandien, įvykdę visą darbotvarkę ir užtrukę tik 26 minutes virš numatyto plano, kurias taip pat būtume galėję sutaupyti, jeigu būtume laiku susirinkę balsuoti, posėdį baigiame. Plenarinis posėdis antradienį, 10 valandą.