Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.TAURANTAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, laikas mums pradėti popietinį posėdį. Prašau sėsti į savo vietas. Mūsų salėje kol kas nėra labai daug. Ir kol susirinks daugiau deputatų, aš prasyčiau jums leisti dviem deputatams padaryti trumpus pareiškimus. Septintosios frakcijos vardu norėtų trumpą pareiškimą padaryti deputatas V.Kačinskas ir televizijos darbuotojų vardu norėtų padaryti pareiškimą deputatas B.Rupeika. Jeigu jūs neprieštaraujate, kol kiti deputatai susirinks, aš prašau deputatą V.Kačinską į tribūną trumpam pareiškimui.
Septintosios frakcijos pareiškimas (V.Kačinskas)
V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai! Septintoji frakcija norėtų įvardyti savo vietą politiniame gyvenime ir manytų, kad tai turėtų padaryti ir visos kitos frakcijos. Nors dar kai kurios Reglamento nuostatos yra neįgyvendintos ir frakcijos neperregistruotos, ir dabar jų pačių statusas truputėlį toks neaiškus, bet vis dėlto vežimas važiuoja, todėl prašyčiau išklausyti tokį mūsų frakcijos pareiškimą. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Septintoji deputatų frakcija, grįsdama savo veiklą Sąjūdžio rinkimine programa, ieškodama galimybių,. sprendžiant visus klausimus, susitarti, neginčydama Aukščiausiosios Tarybos deputatų daugumos galimybės priimti sprendimus, nors frakcija jiems ir nepritartų, nenaudodama destrukcijos, siekiant užsibrėžtų tikslų, pareiškia, kad ji:
1. Pritaria Lietuvos Respublikos įtvirtinimo pasaulio bendrijoje politikai ir ją vykdančiai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko veiklai.
2. Konsoliduojasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir jos siekimu stiprinti Lietuvos valstybę.
3. Kviečia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos frakcijas, kurios pritaria išvardytiems principams, ieškoti galimybių kartu formuoti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą ir nuolatines komisijas.”
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Prašau deputatą B.Rupeiką į tribūną.
B.VRUPEIKA. Gerbiamieji pirmininkai ir kolegos! Vakar, na, o mums turbūt šiandien dera prisiminti, jog prieš 100 dienų buvo užgrobti televizijos ir radijo pastatai Vilniuje. Todėl aš kolegų, čia dirbančių žurnalistų vardu, ir, tikiuosi, taip pat ir jūsų vardu noriu pareikšti solidarumą su badaujančiais televizijos, radijo ir Respublikos žurnalistais, išreikšti viltį, kad tie pastatai bus mūsų, ir tylos minute paprašyti jus pagerbti ten žuvusių Lietuvos žmonių atminimą. (Tylos minutė) Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, primenu, kad deputatas P.Varanauskas parašė raštelį ir kai kurie deputatai nesuprato jo išdalyto kreipimosi prasmės vien dėl to, kad nepažiūrėjo į kitą to lapelio pusę. Deputatas P.Varanauskas prašo skaityti abi išdalyto lapo puses. Mes sutarėme, kad toliau dirbsime ta tvarka, kaip buvo išdėstyti klausimai mūsų darbotvarkėje, todėl prašau į tribūną deputatą V.Beriozovą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl poilsio dienos perkėlimo” projekto svarstymas
V.BERIOZOVAS. Gerbiamieji deputatai! Mes Kairiųjų frakcijos vardu išdalijome jums nutarimo projektą dėl gegužės 1-osios paskelbimo nedarbo diena. Šis klausimas iškilo dėl to, kad mes dar nuo praėjusių metų spalio 25 dienos, kada priėmėme įstatymą dėl švenčių dienų, turime dar vieną rezervinę nedarbo dieną. Ir tada jau buvo iškilęs klausimas apie tai, kad nedarbo dieną paskelbtume gegužės 1-ąją, kaip vienintelę tarptautinę dieną, kurią didžiosios Europos šalys šiuo metu pažymi kaip nedarbo dieną. Reikia pasakyti, kad Prezidiumas iš dalies atsižvelgė į tai ir gegužės 1-ąją, kaip tarptautinę darbo šventę, pažymėjo kaip atmintiną dieną. Tačiau jeigu pas mus susidarytų galimybės, turint omenyje, kad mes dar turime vieną nedarbo dieną, galėtume gegužės 1-ąją paskelbti nedarbo diena. Galiu pasakyti, kad mes truputį laukėme, norėdami pažiūrėti, kaip šį klausimą spręs Latvijos ir Estijos Aukščiausiosios Tarybos. Kada gavome žinią apie tai, kad ir Latvija, ir Estija paskelbė gegužės 1-ąją nedarbo diena, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ikikarinėje Lietuvoje iki 1929 metų gegužės 1-oji taip pat buvo nedarbo diena, mes siūlytume Kairiųjų frakcijos vardu gegužės 1-ąją paskelbti nedarbo diena. Tai būtų viena nedarbo diena, tarptautinė šventė, kurią pažymi ir daugelis Europos ir Azijos valstybių. Tai tiek aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Pirmiausia ar yra klausimų pranešėjui? Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš prašau sekretoriatą užrašyti mane pasisakyti, nes nuomonė yra ir kita, bet prieš ją išreiškiant noriu pateikti klausimą. Čia išgirdome nelabai išsamų paaiškinimą. Jeigu moksleivių paprašytume paaiškinti, kodėl norime gegužės 1-osios, tai jie taip ir paaiškintų, bet kas daugiau? Čia vis dėlto politinis momentas. Paskaičiuokime, ką laimime, ką pralaimime, gal iš tų pozicijų galima būtų, tada būtų aiškiau.
V.BERIOZOVAS. Pirmiausia, čia ne kokia nors ruletė, kad mes žiūrėtume, ką laimime, ką pralaimime. Aš nenorėjau ilgiau kalbėti tuo klausimu. Mes išdalijome tokią pažymėlę, be to, aš pažadėjau, kad labai trumpai kalbėsiu. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra tarptautinė darbo šventė, turinti 100 metų darbininkiškas tradicijas, kurias įvairiais šventiniais renginiais pažymi įvairių pasaulio šalių gyventojai. Tai ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Ispanija, ir Italija, ir kitos šalys, Todėl aš nenorėjau daugiau to klausimo aiškinti. Ir pažymėjau, kad ir mes Lietuvoje turėjome tokias tradicijas, ir buvo nedarbo diena iki 1929 metų.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų pranešėjui nematau. Ar būtų papildomų pasiūlymų, kitų nuomonių? Kol kas ačiū pranešėjui, prašau toli nenueiti, galbūt dar reikės. Jūs paklausti norėjote ar pasisakyti?
K.SAJA. Repliką.
PIRMININKAS. Jeigu repliką, prašau, o jeigu truputėlį ilgesniam pasisakymui, tai pirmasis jau pareiškė norą deputatas P.VARANAUSKAS. Prašau.
K.SAJA. Aš norėčiau paremti deputato V.Beriozovo siūlymą, štai kuo argumentuodamas. Iki šiol, kai dar buvo švenčiamos šitos dienos, tai buvo iš tikrųjų Lietuvos bulviasodžio diena. Kas galėdavo, atvažiuodavo į kaimą padėti savo tėvams, savo seneliams sodinti bulves. Tą dieną galima būtų taip ir pavadinti, žvelgiant į akis Lietuvos ateičiai gegužės 1-osios bulviasodžio diena. Tegul miestiečiai švenčia, o kurie netingi, tegu važiuoja padėti į kaimą bulvių sodinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, prasidėjo tam tikri pasisakymai, galbūt tada deputatui P.Varanauskui aš pirma žodį suteiksiu, kadangi jis jau paprašė to. O toliau eilės tvarka tie, kurie stovi prie mikrofono.
P.VARANAUSKAS. Tai, ką pasakė deputatas K.Saja, aišku, atitinka tiesą, bet ar būtina dabar mums daryti nedarbo dieną? Noriu paminėti, kad tikrai nepriklausomoje Lietuvoje buvo tam tikru metu nedarbo diena ir ji vadinosi medžių sodinimo diena. Dabar noriu atkreipti dėmesį į paradoksą. Mes kalbame apie darbo žmonių šventę ir skelbiame nedarbo dieną, kai žinome, kad darbo žmogui didžiausia laimė turėti darbą, kad visos dienos būtų darbo. Manau, kad mes šį reikalą pasitarę išspręsime. Čia aš nenoriu nieko užgauti ir net nenoriu visiškai ironizuoti. Aš tik atkreipiu dėmesį į tai, kad ilgą laiką ta šventė buvo švenčiama tokiame tautiškumui svetimame kontekste. Visas gegužės mėnuo yra šventas lietuvių tautoje, vakarais daug kur giedama kaime, praktiškai visi vakarai švenčiami, būna gegužinės, bet nebūtinai jos susijusios su gegužės 1-ąja. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje ši šventė visiškai neužfiksuota tarp tokių švenčių, kad būtų nedarbo diena. Ji pažymėta pas
mus tik tarp paminėtinų dienų, o paminėti mes galime kiekvienas kaip norim.
Galbūt vertėtų, jeigu mes neparemsime, kad ji būtų paskelbta kaip šventė, priimti protokolinį nutarimą ir pažymėti, kad Aukščiausioji Taryba supranta žmones, pažyminčius šią dieną, kad būtų drąsiau švęsti ją ar vakare, ar iš ryto, tiems, kurie nori ją švęsti. Galbūt tada mes išeisime iš šios dviprasmybės.
Kartu norėčiau paminėti, kad mes, kai svarstėme šventines dienas, buvome lyg ir nusistatę, kad savo kadencijai daugiau švenčių nesiūlytume, o sutaupytas lėšas panaudotume socialinėms reikmėms ir buvo siūloma padidinti žmonėms bent minimalias pensijas. Mes žinome, kad iždas šią dieną laimi, jeigu dirba apie 18 milijonų žinomų. Na, gal nacionalinės pajamos per daug nepralaimėtų, jeigu elgtųsi visi tą dieną taip, kaip pasiūlė deputatas K.Saja, tai yra jeigu būtų mėšlavežio ir bulvių sodinimo diena.
Taigi, pasisakydamas dėl kitos formuluotės, noriu, kad apie tai pagalvotų ir Kairiųjų frakcija, siūlanti šią dieną. Kodėl aš paklausiau, ką mes laimime ir pralaimime? Be reikalo deputatas V.Beriozovas sako, kad tai ne ruletė. Politikoje visada turime skaičiuoti, ką mes laimime ir ką pralaimime. Galbūt suartėja tarpusavyje kokios nors politinės jėgos, gal stabilizuojame padėtį Respublikoje ar panašiai. Bet šito viso iš pasisakymo nesimatė. Aš nebent taip suprasčiau, kad čia Kairiųjų frakcija norėtų perimti iniciatyvą iš visų kairiųjų judėjimų, kurių nėra ir parlamente arba kuriems nedaug atstovaujama parlamente, bet aš labai abejoju, kad tos kitos jėgos perduos šitą iniciatyvą.
Taigi dar kartą kartoju, ką aš siūlau: pirma, po balsavimo už šią dieną kaip šventinę balsuoti už nešventinę ir jeigu bus balsuota už nešventinę, tada priimti protokolinį nutarimą, kad Aukščiausioji Taryba supranta pažyminčius šią dieną. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš norėčiau tik pasakyti mūsų komisijos nuomonę. Vakar svarstėme ir čia buvo iš pradžių sakyta, kad kai kurie iš komisijos narių pritaria šiai idėjai. Taigi vakar jie išsakė tokią nuomonę, kad šiuo metu, esant tokiai sunkiai Lietuvos ekonominei padėčiai, ko gero, nebūtų tikslinga tai daryti, ir išreiškė nusistebėjimą tuo skaičiavimu, kad lyg ir viena diena sutaupyta. Juk Lietuvos Respublikos švenčių sąrašas buvo tvirtinamas pirmą kartą ir negalima teigti, kad yra kažkokios dienos sutaupytos. Buvo ir kitokių nuomonių. Kita nuomonė buvo, pavyzdžiui, kad pavestume Vyriausybei tai spręsti. Trečia nuomonė buvo, kad leistume kolektyvams spręsti ir po to atidirbti už tą dieną. Tačiau nuomonės pasiskirstė ir komisijos sprendimo nebuvo priimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašydamas stovinčiųjų, suteikiu žodį deputatui A.Miškiniui, kuris jau buvo prašęs is anksto.
A.MIŠKINIS. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems deputatams, kad mes tą taip vadinamą rezervinę poilsio dieną jau esame pravalgę. Deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymu šitas pelnas ir biudžetas laimi per tą sutaupytą nedarbo dieną tuo. kad yra išdalytas neturtingiausiems gyventojų sluoksniams. Juk pakėlėme atskiru įstatymu pensijų minimumą nuo 70 iki 80 rublių.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėčiau priminti kai kuriems deputatams, kad šiandien mes atsistodami paminėjome žuvusiųjų prie bokšto atminimą. Lygiai tokia pat nelaimė buvo taikios demonstracijos sušaudymas Čikagoje. Ir ta šventė yra skirta tik tų žmonių atminimui, kad galvotume apie jų atminimą, o ne apie bulviasodį ar dar kažką. Spręskite jūs patys, jeigu nereikia tokios šventės, tai nereikia.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ai dėkingas kolegoms, ypač kolegai P.Varanauskui ir kolegai K.Sajai, kurie patys iškėlė klausimą dėl giluminių priežasčių ir labai gerai jas paaiškino vienas kalbėdamas apie bulviasodį, kitas apie mėšlavežį. Taigi ačiū kolegoms. Antra, aš noriu padėkoti už labai gerą pasiūlymą, kad mes, priimdami sprendimą, galvotume apie pasekmes. Siūlau ir kitais atvejais taip pat galvoti apie pasekmes. Kažkodėl apie pasekmes siūloma galvoti tik mūsų pusei, kai mes ką nors siūlom. Tuo tarpu kai priešingos pusės siūlo ką nors, taip pasakysiu, atsargiai konservatyvaus, kažkodėl apie pasekmes nesiūloma galvoti. Matyt, teks mums priminti šitą jų pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Liksiu nuoseklus. Prieš mane kalbėjęs mano kolega iš Klaipėdos vis dėlto atstovauja darbininkams, man jų nuomonė taip pat yra žinoma, kadangi esu Klaipėdos darbininkų sąjungos narys. Aš kalbėjausi su jais ir jie į tą šventę žiūri būtent taip, kaip sakė Petras Giniotas. Todėl aš siūlau rimtai į tai pažiūrėti, Tai, kad ši šventė po to pavirto ne tuo, tai ne mes kalti, ne darbininkai kalti, todėl atimti iš jų šventę, darbo šventę, aš manau, mes neturėtume pagrindo. Juoba kad daugelis iš jų duoną taip pat uždirba mums. Leiskime jiems švęsti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad dėl.šitų švenčių ir minėtų dienų mes esame priėmę pakankamai solidžių sprendimų praėjusių metų spalio 25 ir 31 dienomis ir gegužės 1-oji tikrai teisėtai užima vieną iš minėtinų dienų vietų. Tačiau padaryti ją nedarbo šiuo metu aš nesutikčiau dėl šių priežasčių: pirma, tikrieji darbininkai dirba ne vien tik tokiu grafiku kaip mes čia, bet dirba pamainomis, dirba nestabdomos technologijos įmonėse ir, suprantama, jiems šią dieną neišeina padaryti tikra nedarbo diena, kaip kad mes galvojame, kad visą dieną pašvęstume būtent mąstydami apie Čikagos aukas. Todėl praktiškai susidaro dvi dirbančiųjų grupės: vieni, kurie galbūt ir norėtų švęsti ir nedirbti tą dieną, tačiau technologiškai jie to padaryti negali, ir įmonės jiems moka dvigubą atlyginimą, o kiti, tiesa, gal dabar mes jau ir nebegrįžkime prie taip vadinamo marširavimo, bet vis tiek aš šventę suprantu šiek tiek kitaip negu vien tik nedarbą. Todėl aš, suprasdamas, kad Lietuvoje yra įvairių nuomonių, vis dėlto siūlyčiau pasielgti taip, kaip paskutinį kartą pasielgė Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų taryba, 1989 metais Vėlines ir Kalėdas padarydama nedarbo dienomis, o atitinkamas darbo dienas nukeldama į artimiausius šeštadienius.
Aš ir siūlyčiau priimti tokį, jeigu reikia, Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, o gal pakaktų ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsako dėl poilsio dienų perkėlimo. Aš, pavyzdžiui, galvoju, kad galėtų būti toks tekstas:
,,Atsižvelgdama į tai, kad 1990 metų spalio 31 dienos Prezidiumo įsaku ,,Dėl atmintinų “dienų” įrašyta gegužės 1-oji kaip Tarptautinė darbo šventės diena ir susijusiais su šios šventės tradiciniais renginiais, nutaria: pirma, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti poilsio dienos perkėlimo į gegužės 1-ąją tvarką”. Tuo mes sudarytume galimybes tiems, vadinkim, darbo kolektyvams, kurie tradiciškai norėtų švęsti, ir pasirinkti tiems darbo kolektyvams, kurie galėtų be šito apsieiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau, jeigu galite, tekstą įteikti, kad mes galėtume vėliau dėl jo balsuoti. Prašė žodžio anksčiau deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aptariant šį klausimą, girdėjosi labai daug klaidų, lyg mes spręstume klausimą, ar tai šventinė, ar nešventinė diena. Jeigu ji įrašyta į minėtinų dienų sąrašą, tai jau yra šventinė diena. Klausimas tik ar tą dieną dirbame, ar nedirbame. Tai apie tai ir kalbėkime. Man labai patiko tik ką išgirstas J.Beinorto pasiūlymas, bet kyla klausimas, ar būtinai tai turėtų spręsti Aukščiausioji Taryba. Aš manau, perkelti darbo dieną vienokiu ar kitokiu pretekstu į kitą dieną gali Vyriausybė. Ar reikia dėl to mūsų pavedimo, gal reikia kokio protokolinio nutarimo, bet abejoju, ar reikia Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ar dar kažkokio aukštesnio lygio teisinio akto.
PIRMININKAS. Deputatas V.Povilionis.
V.POVILIONIS. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam S.Pečeliūnui, kad mes neturėtume čia svarstyti švęsti ar nešvęsti. Visi Lietuvoje turi teisę šitą šventę švęsti, parsinešti namo tortą ir balionų ir atšvęsti su šeima, o jeigu nori, išeiti ir į gatves. Tačiau mes šiuo metu kalbame apie tai, kad paskelbtume ją valstybine švente. Nemanyčiau, kad tie įvykiai Čikagoje ką nors bendro turi su ta švente, kokia buvo švenčiama Lietuvoje. Aš manau, kad čia yra tiek pat bendro, kiek Lietuvos demokratinė darbo partija turi bendro su darbininkais, todėl siūlyčiau nesikišti visiškai į šį reikalą ir palikti visiems privačiai spręsti apie tos šventės reikalingumą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Norėčiau priminti gerbiamiesiems deputatams, kad yra tas galingas kaimynas, kur šitos šventes prasmė yra visiškai kita negu darbo diena ir solidarumo diena. Siūlyčiau šią dieną dirbti, ir jeigu mes surinksime kokių nors lėšų, pervesti visas jas streikuojantiems šachtininkams, metalurgams ir taip toliau.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, teko girdėti, kad tik mes esame tokie nekultūringi ir nejautrūs darbo žmonių klasei ir kad tik pas mus nėra tos šventės, kad visas pasaulis ją švenčia, yra išeiginės ir panašiai, o pas mus nėra. Štai aš turiu 1991 metų kalendorių. Australija, Belgija, Kanada, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Japonija, Meksika, Olandija, Naujoji Zelandija, Islandija, Šveicarija, Vokietija nė vienoje iš šitų šalių nešvenčiama ši šventė. Tai yra ji švenčiama, bet tai nėra išeiginė diena. Nėra nedarbo diena. Švęsti šventę galima ir nebūtinai gulint lovoje arba kokiais nors kitokiais dalykais užsiiminėjant. Tai yra iš tikrųjų šventė, to niekas neneigia, bet kad būtinai ji turi būti nedarbo diena, aš manyčiau, tam nėra jokio pagrindo. Tuo labiau kad mes esame dar pilni tų prisiminimų, apie kuriuos čia neseniai buvo kalbėta. Kad ši šventė yra devalvuota, kad ji yra, atsiprašau už tą žodį, iškastruota ten. Todėl reikia galbūt kitaip spręsti šitą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš įėjau į salę diskusijų viduryje, bet maždaug žinau, apie ką kalbama. Apie tai mes jau kalbėjome. komisijų pirmininkų susirinkime. Aš ten sakiau ir dabar tą patį pasakysiu, kad aš nebūčiau prieš, nes yra šalių, kurios švenčia tą dieną, ir nebūtinai tik kokios nors socialistinės šalys. Man atrodo, kad ir Vokietijoje gegužės 1-oji yra nedarbo diena. Bet esmė ne čia. Esmė ta, kad gana didelė dalis, pakankamai didelis procentas žmonių Lietuvoje galbūt ir norėtų švęsti ir neturėtume nesudaryti galimybės, pavyzdžiui, įmonėms arba darbo kolektyvams nutarti, jeigu jie nori dirbti šeštadienį, pavyzdžiui, o tą dieną švęsti. Toks variantas turbūt būtų galimas visiškai paprastai. Galbūt galėtume nutarti ir dėl šių metų gegužės 1-osios. O įstatymą keisti kažin ar vertėtų. Jeigu nutartume, pavyzdžiui, daryti nedarbo dieną, tai kaip vienkartinį atvejį šiemet arba organizacijų, kolektyvų pasirinkimu. Man atrodo, kad tai būtų visiškai normalus pačių žmonių pasirinkimas ir panašiai.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Išsivysčiusios diskusijos rodo, kad toks paprastas klausimas nėra gerai paruostas. Aš siūlau jį grąžinti į komisijas ir frakcijas, nutraukti dabar diskusijas ir liautis gaišinti laiką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš taip pat norėjau atkreipti dėmesį tų deputatų, kurie kritikavo dėl atskirų Reglamento punktų nesilaikymo. Šiuo atveju mes taip pat, norėdami išspręsti šį klausimą šiandien, turime pažeisti tam tikrus Reglamento punktus, nes neapsvarstė klausimo komisijos, sakysime, kiek aš supratau, Kultūros ir švietimo komisija nesvarstė. Bet, aišku, kadangi jau klausimas pradėtas svarstyti, mes galime daryti ir čia išimtis. Atkreipiu dėmesį ir į tai, kad Reglamentas numato pirmojo svarstymo metu, jeigu yra pateikti alternatyviniai projektai, pasirinkti vieną iš jų. Šiuo atveju lyg ir vyksta pirmasis svarstymas, ir mes pasiryžę šį klausimą galbūt ir išspręsti, nors deputatas P.Vaitiekūnas siūlė atidėti. Gal ir jo pasiūlymas surinks deputatų daugumą. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto alternatyviniu balsavimu, jeigu ir gerbiamieji klausimo pateikėjai sutiktų, pasirinkti vieną iš dviejų jau dabar pateiktų projektų. Vieną projektą pateikė deputatas V.Beriozovas ir vieną projektą pateikė deputatas J.Beinortas. Galbūt vienas iš tų variantų turėtų bent santykinę daugumą, o vėliau mes galėtume, iš jų pasirinkę, priimti tą, kuris surinks daugiau balsų . Deputate V.Beriozovai, norėčiau išgirsti nuomonę.
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau, kad nereikėtų alternatyviai balsuoti. Jeigu mano siūlymas nebūtų priimtas, tai čia dalis deputatų palaiko, kad galima būtų perkelti, ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas tokią mintį išreiškia. Ir nereikėtų alternatyvinio balsavimo. Jeigu vienas nepraeitų, galėtume balsuoti dėl kito varianto.
Dabar aš norėčiau pasakyti tokią pastabą. Dažnai mus, Kairiųjų frakciją, kritikuoja neva už destrukciją ir taip toliau. Nenoriu aš čia minėti kai kurių deputatų pasisakymų, tačiau kodėl toks neetiškas elgesys ir toks negražus žodžių rinkinys? Mes jau metus laiko čia posėdžiaujame, nejaugi elementarių mandagumo taisyklių neišmokome? Aš niekam nieko nepiršau, tik pasiūliau, tuo labiau kad pirmą kartą tai pasiūlė gerbiamasis N.Rasimavičius ir berods gerbiamasis J.Karvelis, anksčiau, kada mes balsavome. Jokių politinių motyvų aš čia nematau. Ypač negaliu susilaikyti, nepaminėjęs Kazimiero Motiekos. Negražu taip kalbėti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti deputatą J.Beinortą, ar savo pateiktą projektą jis laiko alternatyviniu, ar tai tiesiog kaip pasiūlymas? Galbūt tada deputatai neprieštarautų prieš tokią svarstymo eigą? Dar kartą primenu, kad Reglamente numatyta, kad pirmojo svarstymo metu Aukščiausioji Taryba pasirenka iš pateiktų alternatyvinių projektų, Be abejo, pirma buvo pateiktas deputato V.Beriozovo pasiūlymas. Todėl aš jį pirmuoju pateikiu. Galbūt dabar šis balsavimas būtų ne dokumento priėmimas, o tiesiog pasirinkimas vieno iš projektų, o vėliau jau mes balsuotume už pasirinkto projekto priėmimą galbūt su pataisa ir panašiai. Todėl yra du projektai. Primenu, kad deputato V.Beriozovo yra išdalytas, o deputatas J.Beinortas perskaitė, ir kai kurie deputatai taip pat paremia projektą, kurio esmė yra ta, kad būtų galima kolektyvų pageidavimu perkelti darbo dieną iš gegužės 1-osios, padarant ją nedarbo diena, į kitą dieną. Todėl teikiu alternatyvinį variantą. Kas už tai, kad būtų svarstomas kaip pagrindinis deputato V.Beriozovo pateiktas pasiūlymas, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21. Salėje 91 deputatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad būtų svarstomas kaip pagrindinis deputato J.Beinorto pateiktas projektas? Prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.
PIRMININKAS. Ačiū. Santykine BALSŲ dauguma yra pasisakyta už deputato J.Beinorto pasiūlymą. Galbūt deputatai leis, aš perskaitysiu nutarimo projektą. ,,Atsižvelgdama į tai, kad 1990 metų spalio 31 dieną Prezidiumo įsaku ,,Dėl atmintinų dienų” įrašyta gegužės 1-oji kaip Tarptautinė darbo šventės diena ir susijusiais su šios dienos tradiciniais renginiais, Aukščiausioji Taryba nutaria: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti poilsio dienos perkėlimo į gegužės 1-mą tvarką”. Aš kviečiu deputatus pasisakyti dėl šio nutarimo. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Juk čia Vyriausybės prerogatyva arba pačių kolektyvų. Mes nieko nedraudžiame, tai kodėl mes čia turime kažkokį paaiškinimą daryti? Aš pasiūliau, kad Aukščiausioji Taryba supranta pažyminčius šią dieną. O visi kaip nori, taip ir elgiasi. Kam dar mums čia daryti apribojimus?
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti deputatui P.Varanauskui, kad nedarbo dienų perkėlimas yra numatytas religinėms šventėms. Šiuo atveju apie gegužės 1-ąją nekalbama, todėl tam tikrą prasmę toks nutarimas turi. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš siūlyčiau pakartotinai balsuoti dėl gerbiamojo J.Beinorto pasiūlymo. Kadangi jis nebuvo visiškai alternatyvinis, nes tie, kurie pasisakėme už pirmąjį V.Beriozovo, tai mes pritarėme ir gerbiamajam J.Beinortui ir tokiu būdu sumuojant susidaro dauguma.
PIRMININKAS. Tai J.Beinorto pasiūlymas neatmestas, mes dėl jo priėmimo balsuosime. Deputatas V.Povilionis.
V.POVILIONIS. Aš norėčiau dar kartą pasiūlyti, kad tai būtų kiekvieno kolektyvo reikalas ir kad kiekvienas kolektyvas balsuotų, o ne mes, ką švęsti. Ar galime mes balsuoti už tokį pasiūlymą?
PIRMININKAS. Aš primenu, kad mes neįpareigojame kolektyvų šiuo atveju niekaip daryti, o tik įpareigojame Vyriausybę nustatyti darbo dienos perkėlimo tvarką. O Vyriausybė tą tvarką šiuo atveju sugalvotų. Deputatas E.Jarašiūnas. Deputatas Č.Juršėnas, labai atsiprašau.
Č.JURŠĖNAS. Aš remiu šiuo atveju gerbiamojo deputato J.Beinorto ir mūsų spikerio A.Tauranto siūlymą ir remiuosi tuo. kad mūsų atitinkamame įstatyme, kurį čia gerbiamasis V.Beriozovas minėjo, religinių švenčių šventimą ir atitinkamai poilsio dienų perkėlimą nustatė mūsų įstatymas. Perskaitau: ,,Kitų (ne katalikų) Lietuvos Respublikoje įregistruotų konfesijų religinių bendrijų teikimu Respublikos įmonių, įstaigų, organizacijų vadovybė suteikia atitinkamų religijų išpažinėjams iki keturių poilsio dienų per metus jų šventėms švęsti, už jas atidirbant”. Tai jeigu mes šiuo atveju įstatyme nustatėme, tai juo labiau dabar padaryti mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarime atitinkama pavedimą Vyriausybei yra visiškai korektiška.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nematau norinčių pasisakyti. Todėl siūlau balsuoti dėl deputato J.Beinorto pateikto projekto. Dar kartą galiu perskaityti jo nutariamąją dalį, neskaitydamas visko. ,,Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti poilsio dienos perkėlimo | gegužės 1-ąją tvarką”. Kas už tokio nutarimo priėmimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 95 deputatai.
PIRMININKAS. Taip, taip. .
J.BEINORTAS. Gerbiamasis A.Taurantai, ar ten praleistas žodis ,,kolektyvams pageidaujant”, ar čia suprantama savaime?
PIRMININKAS. Jūs to neužrašėte. Dabar vyksta balsavimas, gal paskui sutarsime. Ar deputatai sutinka, kad būtų nutrauktas balsavimas, nes deputatas J.Beinortas pamiršo įrašyti porą esminių žodžių? Galbūt tada, jeigu deputatai neprieštarauja, jūs pasisakykite papildomai. Bet reikėtų iš karto užrašyti.
J.BEINORTAS. Matote, kokia situacija. Pirma, kadangi yra dirbančių pramonėje nepertraukiamu technologiniu režimu, todėl tokia tvarka turi būti reglamentuota. Antra. Turi būti nustatyta, kada ta darbo diena perkeliama. Ir trečias akcentas, kad tai daroma tada, kai kolektyvas išreiškia norą tai padaryti. Tai aš galvoju, kad Vyriausybė savo dokumente nurodys kada. Jeigu kolektyvas nori, tada esant tokioms ir tokioms sąlygoms yra nedarbo diena. Aš bent taip įsivaizduoju.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau tikslią formuluotę pasakyti, nes mes jau turime balsuoti.
P.GINIOTAS. Aš dėl balsavimo.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Dabar tokios sąvokos kaip darbo kolektyvas Įmonės įstatyme nėra. Yra pasakyta, man atrodo, kad įmonės valdymo organai ar panašiai. Bet tokio nėra. Jūs įsivaizduokite, tada reikėtų sušaukti susirinkimą, nuspręsti. To neįmanoma padaryti per kelias dienas.
PIRMININKAS. Čia galbūt Įmonių įstatymo žinovai galėtų pakomentuoti.
P.GINIOTAS. Ar stebėtojų taryba, ar direktorių, ar valdyba, aš tai turėjau omenyje.
PIRMININKAS. Galbūt, jeigu deputatas J.Beinortas nesiūlo jokios konkrečios pataisos, mes galėtume iš naujo balsuoti dėl to.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Mes nepaprastai talentingi gaišinti laiką. Visus tuos niuansus, kaip ten išaiškins darbo kolektyvas, kokia tvarka, palikime Vyriausybei, ir viskas. Kodėl mes čia dabar turime sukti galvas, kaip Vyriausybė suks galvas. Tam ir yra Vyriausybė. Buvo visai gera formuluotė pavedant Vyriausybei išspręsti tą dalyką, ir tiek. Kokios įmonės, kaip, kada sprendžia, ten ir suformuluos.
Nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad deputatas J.Beinortas neteikia konkretaus pasiūlymo. Tada galbūt, atsiprašydamas kitų deputatų, kad buvo nutrauktas balsavimas, dar kartą siūlau balsuoti dėl pasiūlyto nutarimo, kurį aš jau perskaičiau du kartus. Prašau balsuoti, kad tas nutarimas būtų priimtas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 64. Salėje yra 95 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24.
PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas priimtas.
Č.JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Dėl posėdžio tvarkos?
Č.JURŠĖNAS. Dėl posėdžio tvarkos, dėl šito klausimo logiško užbaigimo, kadangi čia vieno deputato pasiūlymas buvo neįvertintas. Aš siūlau priimti protokolinį sprendimą, kuris remtųsi kolegos V.Jarmolenkos pasiūlymu mūsų darbo atlyginimą už gegužės 1-ąją pervesti į streikuojančių darbininkų solidarumo fondą. Jeigu, žinoma, V.Jarmolenka neatsisako savo pasiūlymo. Jeigu atsisako, tada ir aš atsisakysiu. Priešingu atveju aš prasyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, mes vieno klausimo svarstymą atidėjome, kol deputatams bus išdalytas papildymas rastu. Dabar jau jis išdalytas, ir mes prie jo galėtume sugrįžti, todėl kviečiu gerbiamąjį Albertą Šimėną į tribūną aptarti šį klausimą ir galėtume greitai balsuoti ir pabaigti.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, jums yra pateikta visa medžiaga, reikalinga balsavimui, galima balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra pateiktas ir rastu išdalytas deputato J.Beinorto pasiūlymas, atsiprašau, deputato E.Jarašiūno pasiūlymas. Aš teikiu jį balsavimui. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Primenu, kad pagal Reglamentą dėl balsavimo motyvų dėl atskiro punkto gali kalbėti du deputatai už, du deputatai prieš. Nematau norinčių pasisakyti, todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad deputato E.Jarašiūno pateiktas papildymas būtų priimtas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.
PIRMININKAS. Papildymas priimtas. Tokiu atveju, jeigu pranesėjas neturi jokių kitų papildymų pateiktam nutarimo projektui, Aš jį teikiu balsavimui visą su priimtu papildymu. Pranesėjas neturi kitų motyvų? Ar deputatai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš buvau pasiūlęs ne tik nepapildyti, bet ir atmesti, ir aš norėčiau, kad būtų balsuojama laikyti tą, kurį papildome, nebegaliojančiu. Tą, kuris jau buvo priimtas, kurio terminai neįvykdyti, kur niekas nerealizuota, laikyti negaliojančiu ir tada nebus ką papildyti. Aš prašau balsuoti už šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėl to, kad būtų atšauktas nutarimas, kuris buvo priimtas vasarą, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Taip, todėl, kad jau visi terminai yra pasibaigę ir niekas neįvykdyta. Taigi laikyti jį negaliojančiu, nes neįvykdyta.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis profesoriau, galioja tas nutarimas. Ten yra toks punktas uždrausti išnuomoti, parduoti ir taip toliau, šito laikomasi.
A.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau dar kartą kadangi dar nei inventorizuota, nei pasidalyta. nei pretenzijos pareikštos. Juk mes dabar priimsime, sakysim. dėl turto grąžinimo arba dėl išmokų, kad turi pretenzijas pareikšti iki spalio mėnesio. Tai po to. vadinasi, jeigu nepareiškė niekas, niekas ir nebebus priimama? Tai ir šiuo atveju tas pat. Buvo laikas iki sausio 15 dienos. Taigi aš siūlau, kad būtų priimtas sprendimas, kad jis nebegalioja.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis deputate, raštu reikia išdalyti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Gerbiamasis deputate Albertai Šimėnai! Matote, koks reikalas. Ten pagal logiką, jeigu duotas laikas, iki kurio reikėjo Vyriausybei inventorizuoti, tai visi kiti punktai susiję su tuo laiku. Per tą laiką neinventorizuota, vadinasi, nustoja jau galioti. Jeigu tas laikas praėjo, jis nebegalioja.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimo „Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto” papildymo” projekto svarstymas ir priėmimas
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, kaip pastebėjote, kalbama apie tai, kad vienas iš ten numatytų dalykų nepadarytas. Aš manau, kad visi suprantame, kodėl nepadarė to darbo iki sausio 15 dienos. Neplėšykime nuo šitos žaizdos tvarsčio. Žinome, kad nespėjo ir kad nespėjo ne dėl blogų kėslų, ir dabar šis darbas tęsiamas. Aš nesuprantu profesoriaus K.Antanavičiaus siūlymo, kodėl reikia anuliuoti. Jeigu būtų siūlymas atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad iki šio laiko neužbaigta, ir įpareigoti, tarkim, iki kokios nors gegužės 15 dienos užbaigti, o kad tai sėkmingiau vyktų, priimti šį pasiūlymą, kad įtraukiame ir Valstybės kontrolės departamento atstovus, tai aš suprasčiau, kad mes norime konstruktyviai užbaigti įsisenėjusį ginčą, iš kurio praktiškai išloš tik Lietuva. Jeigu mūsų tikslas yra padėti besikuriančioms profsąjungoms, tiems žmonėms, kurie vienokiu ar kitokiu būdu sako, kad man nereikia primetinėti globos, aš pats susitariu ir darau. Ir Darbininkų sąjunga, ir Mokytojų sąjunga, ir daug naujų profsąjungų, mums reikia jiems padėti. Ir mes jiems padėsime būtent tokiu būdu — leiskime susiskaičiuoti. leiskime jų daliai pareikšti pretenzijas ir baigti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Aš dabar dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad Reglamentas jau yra priimtas, tai vis dėlto yra naujas pasiūlymas ir norint panaikinti jau galiojantį nutarimą, reikalingas taip pat nutarimas, kuris turėtų būti svarstomas normalia tvarka, kaip ir visi nutarimai, Aukščiausiojoje Taryboje. Deputatas K.Antanavičius, be abejo, turi teisę pateikti ir komisijos vardu, ir tas nutarimas tokiu atveju būtų svarstomas galbūt netgi ir su papildymu to nutarimo, kurį mes šiandien priimtume ar nepriimtume. Aš matyčiau tokią tvarką. O dabar iš karto, tik pateikus nutarimo projektą, šiandien priimti kažin ar būtų įmanoma. Bent aš pagal Reglamentą matyčiau tokią galimą darbų tvarką. Deputatas K.Antanavičius norėtų.
K.ANTANAVIČIUS. Aš kaip tik iš pradžių ir siūlau tai, ką dabar gerbiamasis J.Beinortas sakė nurodykime naujus terminus. Juk spalio 15 praėjo, sausio 15 praėjo, vadinasi, niekas nebedirba, tuo labiau kad yra nauja Vyriausybė. Tai kam mes kažkokį papildymą neegzistuojančiam objektui darome. O jeigu jūs priimate sprendimą, kad pateiktume rastu, ir šiandien yra pirma diena, vadinasi, aš žinoti negalėjau, aš sutinku, bet tada atidėkime klausimo svarstymą, aš pateiksiu ketvirtadienį raštu pasiūlymą ir tada tęsime svarstymą. Na, taip, jūs juokaujate ir aš juokauju.
PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji deputatai, nedarykime iš svarstymo juokų. IŠ tikro deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas galėtų būti svarstomas kaip ir visi kiti nutarimų projektai, bet šiuo atveju jis nesusijęs su svarstomuoju ta prasme, kad jis visiškai atskiras, nes tai yra nutarimo panaikinimas, kurį mes siūlome kažkokiu būdu patobulinti. O jeigu deputatas K.Antanavičius teiktų papildomus pasiūlymus pakeisti tuos terminus, apie kuriuos jūs kalbėjote, tai jau būtų susiję su nutarimu ir būtų galima balsuoti dėl jų, kaip papildymų dabartiniam nutarimo projektui. Jeigu jūs siūlote pakeisti terminus, apie kuriuos jūs kalbėjote.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, aš nebesiūlau dabar pakeisti. Aš siūlau laikyti nebegaliojančiu.
PIRMININKAS. Tai aš raginu jus pateikti tokio nutarimo projektą, kurį mes galėtumėm svarstyti. O dabar nematau norinčių daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų...
K.ANTANAVIČIUS. Tai tada aš prašau atidėti svarstymą. Jūs gi sakėte neseniai, kad šiandien pirma Reglamento diena ir reikia arba laikytis to Reglamento, arba nesilaikyti. Tai jeigu jau laikomės, vadinasi, pagal Reglamentą reikia laiko tam, kad parengtume tai ir apsvarstytume frakcijose, o tada tęsime svarstymą.
PIRMININKAS. Be abejo, aš tik primenu, kad jeigu mes jau priėjome prie balsavimo procedūros, tokiu atveju mes laikomės trečiojo svarstymo procedūros, ir aš, nurodydamas į 212 straipsnį, galiu pacituoti, kad trečiojo svarstymo metu^siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu negauna reikiamo deputatu skaičiaus BALSŲ . Tokiu atveju, kadangi nuomonės išsakytos, aš siūlau balsuoti dėl nutarimo papildyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų liepos 30 dienos nutarimą ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto” su tuo papildymu, kurį mes tik ką priėmėme. Kas už tokį nutarimo priėmimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 94 deputatai. Už balsavo 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Dėkoju pranešėjui ir kviečiu į tribūną kitu darbotvarkės klausimu deputatą Z.Juknevičių.
Č.JURŠĖNAS. Dėl darbo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau, deputate Č.Juršėnai. . ,
Č.JURŠĖNAS. Kadangi visa ši diena mums yra Reglamento įsisavinimo diena, aš norėjau, remdamasis 23 Reglamento straipsniu, paprašyti gerbiamąjį spikerį, kad jis padėkotų trečiosios sesijos sekretoriatui ir kad sekretoriato funkcijas pradėtų vykdyti Aukščiausiosios Tarybos darbuotojai. Primenu, 23 straipsnis skamba taip; ,,Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas techniškai aptarnauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Jis sudaromas iš Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų, kuriems vadovauja Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius”. Aš manau, kad laikas būtų šį nutarimą vykdyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai, iš tikrųjų tai Reglamente yra numatyta, bet kartu su posėdžio sekretoriatu padėti posėdžio pirmininkui turėtų taip pat ir deputatai, ir yra mūsų taip ir numatyta, kad tai galėtų daryti seniūno pavaduotojai. Kol jie nėra išrinkti ir neišrinktas pats seniūnas, galbūt mes neprieštarautume, jeigu deputatai, dabar ten esantys, pagelbėtų šiam darbui, o rytoj numatyti rinkimai, ir galbūt tada ten galėtų jau gelbėti kiti žmonės, jeigu deputatai neprieštarautų prieš tokią tvarką. Ačiū. Toliau žodis deputatui Z.Juknevičiui.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” projekto svarstymas
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, kaip jūs atsimenate, mūsų darbas prie šio įstatymo projekto praėjusį ketvirtadienį baigėsi tuo, kad visi pareiškė savo pastabas dėl 1 straipsnio ,,Įstatymo paskirtis”. Vakar Teisinės sistemos komisija kartu su deputatais, kurie turėjo kokių nors pastabų, posėdžiavo, į kai kurias pastabas atsižvelgė, kai kurias atmetė ir šiandien pateikė jūsų dėmesiui keturis pirmuosius įstatymo projekto straipsnius, kurie suderinti ir kuriuose atsižvelgta į gautas pastabas. Tai nereiškia, kad komisija nesiūlo svarstyti kitų įstatymo straipsnių šiandien, mes tik pateikėme jums atskirame lape tuos straipsnius, dėl kurių buvo suderinta. Aš taip pat dar noriu pateikti jūsų dėmesiui 1 straipsnio papildymą, to naujojo straipsnio, kurį pateikė deputatas J.Tamulis ir kuris mums atrodė priimtinas. Papildymas 1 straipsnio trečiajam punktui skambėtų taip:
,,valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant už jį, kurio pagal šį įstatymą negalima grąžinti natūra arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys nepageidauja jo grąžinimo natūra”. Visais šiais atvejais išmokamos kompensacijos arba, kaip projekte vadinama, valstybinė išperka.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio deputatai norėtų pasisakyti? Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Mano pasiūlymas buvo siek tiek kitoks, kurį aš atidaviau deputatui Z.Juknevičiui. Aš siūliau iš viso naikinti trečiąją straipsnio dalį ir išbraukti žodį 2 straipsnyje, kas užrašyta skliausteliuose akcijomis, paliekant platesnę prasmę. O naikinti trečiąją dalį siūlau štai dėl kokių argumentų. Visų pirma trečiojoje dalyje numatyta galimybė valstybei išpirkti turtą yra ne šio įstatymo objektas, nes įstatymas labai aiškiai vadinasi ,,Dėl nuosavybės teisių atstatymo”. Ir prieš išperkant iš žmogaus turtą, reikia visų pirma atstatyti tas teises, kad jis būtų savininkas, ir tik po to galėtų eiti išpirkimo procesas. Be to, įstatyme praktiškai yra neatsakoma, is kokių lėšų tai bus daroma. 23 straipsnyje numatytas variantas naudoti lėšas privatizuojant turtą pagal Lietuvos Respublikos pirminio privatizavimo įstatymą vis dėlto nėra pakankamai pagrįstas. Visų pirma abejoju, ar is viso įmanoma pagal Pirminio turto privatizavimo įstatymą surinkti pakankamai lėšų, tuo tarpu pagal šio įstatymo projekto 17 straipsnį (aš cituoju): ,,išmokėjimų dydis yra nustatomas atsižvelgiant į realią turto vertę.” Taigi gali prireikti kur kas didesnių sumų. Be to, tai ne visai atitinka nutarimą dėl Pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo, kuriame nėra numatyta tokia galimybė. Kai buvo diskutuojamas šis klausimas, buvo kaip tik ieškoma galimybė pasiekti, kad gryni pinigai nebūtų išmesti atgal į rinką. Tuo tarpu šiuo atveju pagal 16 straipsnio pirmąją dalį gyventojams yra suteikiama galimybė gauti kompensavimą grynais pinigais, o tai praktiškai sukeltų dar papildomų infliacinių procesų pagreitėjimą. Štai dėl šių priežasčių aš siūlau naikinti trečiąją straipsnio dalį.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš galėčiau tęsti gerbiamojo J.Tamulio kalbą. Būtų įmanoma valstybei kompensuoti arba grąžinti, jeigu norime grąžinti, išduodant vienkartinės išmokos pažymą ar čekius. Taigi ir siūlau vietoj antrojo ir trečiojo įrašyti, kad ,,atlyginant už turtą vienkartinėmis valstybės išmokomis (kompensacijomis) piliečiui, buvusiam savininkui suteikiant teisę jam pasiimti dalį sukaupto valstybinio turto”. Tai yra tada nebūtų finansinių problemų. Negausintume rublių rinkoje, o jis gauna pažymą, sakysim, gal ir gana didelę už 50 tūkstančių, už šimtą, už milijoną, kad jis turi štai tą teisę pasiimti turtą. Kur jis pasiims jo laisvė. Mes neapribojame jam tos laisvės. Ar buvusiame savo objekte, ar kur kitur, ar kitame mieste, jeigu jam patogu. Jis turi tą išmoką ir už savo išmoką jis gali laisvai pasirinkti turtą. Taigi aš siūlau abu sujungti ir parašyti, kad išmokant turto vertę vienkartinėmis valstybinėmis išmokomis.
PIRMININKAS. Aš tik prašyčiau deputatą K.Antanavičių, kol kiti deputatai kalbės, kad jūs užrašytumėte redakciją, kad aš galėčiau tiksliai pateikti deputatams balsuoti. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį į 1 straipsnio pirmosios dalies redakciją. Aš manyčiau, kad čia yra kai kurių trūkumų, kuriuos reikėtų panaikinti sukuriant naująją šios dalies redakciją. Štai yra minima, kad kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas. Vadinasi, mes čia reziumuojame, kad pagal TSRS arba LTSR įstatymus galėjo būti ir teisėtai atimtas turtas. Čia kažkaip nelabai sklandžiai išeina. Be to, ką reiškia kitaip suvisuomenintas? Tą sąvoką mes vartojame, kada iš žmonių atimtas turtas ir paverčiamas kolūkine nuosavybe, bet buvo juk ir kitokių atvejų, kada ir kooperatinėms organizacijoms atiduodamas, ir kitoms visuomeninėms organizacijoms perduodamas. Taigi čia tas suvisuomeninimas netinkamai vartojamas. Ir svarbiausia, kad priešpaskutinėje eilutėje užrašyta ,,ar kolūkių žinioje”. Na, jeigu jis dabar yra visų tų organizacijų žinioje. O jeigu dabar nėra tų organizacijų žinioje? Ir dabar kaip tik ir vyksta toks procesas, kad tos organizacijos, kurioms buvo perduotas tas turtas, stengiasi tuo turtu atsikratyti, nusiplauti. Suprantate? Ir perduoti kitiems. Ir po to jau komplikuoti jų sugrąžinimo procesą. Todėl aš siūlyčiau tokią šios dalies redakciją: ,,Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip atimtas ir perduotas valstybinėms, visuomeninėms, kooperatinėms organizacijoms, įmonėms ir kolūkiams, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas.”
PIRMININKAS. Aš taip pat prašau deputatą K.Motieką pateikti savo redakciją raštu. Daugiau dėl 1 straipsnio nematau norinčių pasisakyti.
Galbūt gerbiamasis Z.Juknevičius galėtų pakomentuoti pasiūlymus ir galbūt kai kuriuos priimtumėte.
Z.JUKNEVIČIUS. Galiu pakomentuoti iš tų pozicijų, kaip mes svarstėme vakar Teisinėje komisijoje. Deputato J.Tamulio abejonės, kad valstybė galės išpirkti kažkieno turtą ir kad turtas neturi savininko ar nėra subjekto, man atrodo, yra visiškai nepagrįstas. Turtas ir yra to savininko, iš kurio jis buvo atimtas, kurio teisės valdyti turtą buvo suvaržytos. Tai tam, kuriam atstatomos teisės, jos ir yra atstatomos tokiu būdu, išpirkimo būdu. Todėl ir vartojame tokią sąvoką ,,išpirkimas”. Tai yra normali nacionalizacija atlyginant turto vertę pagal realias kainas. Išpirkimas. Tokia nuostata visiškai neprieštarauja Privatizavimo įstatymui. Jau svarstant privatizavimo metu gautų lėšų panaudojimą, deputatai turbūt atsimena, buvo kalbama, kad dalis lėšų bus nukreipta ir kompensuoti žmonėms, kuriems negali būti sugrąžintas nusavintas nekilnojamasis turtas. Tačiau mes nusprendėme lėšų panaudojimo tvarką nustatyti specialiuose nuostatuose ir tą turime padaryti. Tai dar ateities klausimas. Visiškai nebūtina, jeigu reikia kažkur taisyti kitus straipsnius, nepriimti šito. Aš sutinku su deputato J.Tamulio pastabomis, kad galima galbūt taisyti 16 straipsnį ir išdėstyti kompensavimo ar išpirkimo būdus kita tvarka. Pirmiausia galbūt deklaruokime ar teikime, ar užrašykime, kad išperkama valstybės vienkartinių išpirkų dėka. (...) Galbūt atsisakykime ir to, kad išpirkimo tvarką pasirenka pats pilietis. Galbūt tai ateities svarstymo dalykas, todėl visko, ką turėsime ateityje padaryti, svarstydami konkretų straipsnį, nesukraukime į šį, nes tai yra tik įžanga.
Tiek dėl deputato J.Tamulio. Man atrodo, deputato K.Antanavičiaus siūlymas sujungti antrąjį punktą su trečiuoju yra nepriimtinas dėl to, kad čia kalbama apie skirtingus dalykus. Antrajame punkte mes įtvirtiname formą, kuri taikoma kompensuojant ar išperkant už ūkinės komercinės paskirties objektus. Kada Vyriausybė nustatys, kad grąžinti natūra neišeina, duos dalį tam tikro kapitalo. Tai ir bus kompensacija ne natūra, bet iš dalies finansiniu kapitalu, tai yra akcijomis. Tai ekonomistų siūlymas, vakar tam pritarė ir deputatas Albertas Šimėnas, konkrečiai tą formuluotę siūlė deputatas Č.Stankevičius ir mes tai priėmėme. O trečiasis punktas numato tuos atvejus, kada valstybė ištirs, kai grąžinti natūra neįmanoma arba kai pats savininkas ar jo įpėdiniai neprašo grąžinti. Jiems nereikia, jie nenori, jis nori gauti kompensaciją. Tokių atvejų yra daug,
Dėl deputato K.Motiekos abejonių, jeigu užrašyta, kad turtas yra organizacijų žinioje arba nėra. Na, jeigu nėra, tai jis yra privati piliečių nuosavybė. Mes jau kalbėjome, kad privačioje nuosavybėje esančio turto šis įstatymas nereglamentuoja, bet komisija svarstė ir yra pastaba (galbūt prie jos galima būtų grįžti svarstant baigiamuosius nuostatus), kad gal reikėtų suteikti galimybę šiems žmonėms gauti kompensaciją, jeigu turtas yra privačioje nuosavybėje. Neteisėtas suvisuomeninimas, mūsų manymu, apima tuos atvejus, kada turtas buvo nacionalizuotas pagal įsakus (buvo specialūs įsakai dėl kiekvienos turto rūšies dėl žemės. pastatų, kino teatrų, vaistinių, ligoninių ir panašiai), taip pat kai suvisuomeninimas vyko pripažinus turtą bešeimininkiu ir visokiais kitokiais būdais, kurie negali būti pripažinti teisėtais. Todėl mums pasirodė, kad tokia bendra formuluotė nekelia kažkokių neaiškumų. Aš vis dėlto siūlyčiau deputatams balsuoti dėl pateikto projekto, nes jau kartą priiminėjome pataisas ir derinome. Aš siūlyčiau suprasti tai, kad neįmanoma projekte atsižvelgti į kiekvieno deputato pastabas. Neįmanoma. Tada būtų 141 straipsnis, o ne vienas.
PIRMININKAS. Šiaip ar taip, yra pateikti trys papildomi pasiūlymai. Dėl jų turi būti balsuojama. Aš juos norėčiau eilės tvarka pateikti, o deputatai galėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis buvo deputato J.Tamulio pasiūlymas išbraukti 1 straipsnio trečiąjį punktą. Deputatas E.Grakauskas dar turi pasiūlymų?
E.GRAKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Dėl J.Tamulio pasiūlymo išbraukti trečiąjį punktą, taip?
E.GRAKAUSKAS. Apskritai dėl straipsnio, dėl balsavimo.
PIRMININKAS. Tai dėl viso straipsnio mes dar atskirai balsuosime, 6 dabar reikėtų aptarti deputato J.Tamulio pasiūlymą. Deputatas J.Tamulis nori kalbėti dėl balsavimo motyvų?
J. TAMULIS. Aš truputėlį kitką norėčiau pasiūlyti. Gal vis dėlto bus konstruktyvesnis darbas, jeigu mes eisime etapais. Tai yra pagal tai, kaip čia parašyta. Deputato K.Motiekos pasiūlymas buvo dėl pirmosios pastraipos, aš manau, kad jį reikėtų nagrinėti pirmuoju ir taip nuosekliai eitume tolyn.
PIRMININKAS. Mes galime keisti tą tvarką, nebūtinai pateikimo tvarka. Jeigu deputatai neprieštarauja, aš taip pat manyčiau, kad loginė tvarka galbūt būtų geresnė, jeigu mes nuosekliai svarstytume pagal straipsnio dalis. Jeigu deputatai neprieštarauja, tada buvo deputato K.Motiekos pasiūlymas, kuris siūlė naują pirmosios dalies redakciją, ji yra įteikta deputatui Z.Juknevičiui. Galbūt jūs perskaitytumėte ir mes galėtume balsuoti.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš dar noriu keletą žodžių konkrečiai dėl teksto. Deputatas K.Motieka siūlo tokią 1 straipsnio pirmąją dalį: ,,Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip atimtas ir perduotas valstybinėms, visuomeninėms, kooperatinėms organizacijoms (įmonėms ir kolūkiams) nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas”. Jeigu galima, truputį dėl teksto. Neaiškus tas ,,ar kitaip atimtas”. Kaip tai traktuoti? Ar pagal teismo nuosprendį konfiskacija čia įeis, ar neįeis? Čia nepasakyta ar teisėtai, ar neteisėtai. Žodžiu, atimtas prieš savininko valią, nors teisėtai. Tai viena pozicija. Antra, neaiškus žodis ,,perduotas”. Ar tuo metu buvo perduotas? Teisingai, tuo metu visi buvo perduoti, bet dabar gal jau yra privataus asmens žinioje? Yra daug tokių atvejų, kur nusipirko žmonės. Tai ar bus tai taikoma? Argi administraciniai organai galės is jų atiminėti ir perduoti kažkam. Čia jau reikia kitos tvarkos. Mes siūlėme priimti deputato Alberto Šimėno pastabą, bent jau šito įstatymo gale, kad tokie asmenys galėtų reikalauti kompensacijos pagal šį įstatymą. Aišku, neatimant jam teisės ginčyti patį perleidimo faktą. Štai tie du momentai, dėl kurių aš nerekomenduoju priimti šitą formuluotę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau pakalbėjote dėl balsavimo motyvų, bet pagal tvarką reikėtų pirma perskaityti, dėl ko balsuojame, o tada kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai gal jūs perskaitykite redakciją, tada deputatui K.Motiekai suteiksiu kitą žodį dėl balsavimo motyvų. Jūs neperskaitėte, tik kalbėjote.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš jau skaičiau redakciją.
PIRMININKAS. Tada aš labai atsiprašau, matyt, deputatai išgirdo. Deputatas K.Motieka dėl balsavimo motyvų.
K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai! Mano pirmosios dalies projekte kalbama apie teisių atstatymą tokio turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip atimtas iš piliečių ir perduotas. Tokiu atveju mes turime štai ką. Kitaip atimtas tai buvo daugybė visokiausių formų, bet tai nieko bendra neturi su nuosprendžio vykdymu. Šitas turtas, kuris buvo atimtas ir perduotas, nėra konfiskuotas. Pagal teismo nuosprendį turtas yra tik konfiskuojamas, čia konfiskavimo nėra. Ir kadangi ateina daug žmonių, kad nei iš šio, nei iš to išvaro iš namų, pastatus arba sudegina, arba nugriauna ir perkelia kitur, žmogus netenka turto. Tai kaip tai pavadinsime, kas čia nacionalizacija? Tai ne nacionalizacija, tai kitaip atimtas ir perduotas būtent valstybės žinion arba tų žmonių, kurie atstovauja valstybei, tai yra pareigūnų susidorojimui. Todėl Aš šią savo formuluotę norėčiau iš tikrųjų apginti ir įtikinti gerbiamuosius deputatus, kad šio įstatymo pirmajai daliai būtų surasta pati tiksliausia formuluotė. Kita vertus, tai yra turtas, kuris perduotas, tik perduotas valstybinėms, visuomeninėms, kooperatinėms organizacijoms, kolūkiams, įmonėms ir taip toliau, o ne jų žinioje esantis. Tai du skirtingi dalykai. Ir aš manyčiau, kad jeigu atėmimo momentu buvo perduotas toms organizacijoms, tai tos organizacijos ir turi už tai atsakyti. O jeigu jis buvo perduotas kitoms organizacijoms, tai tos kitos organizacijos taip pat turėtų atsakyti pagal tai. Jeigu piliečiams yra perduota, tai yra galimybė savininkui apginti savo nuosavybės teises ir gauti ar kompensaciją, arba kaip nors kitaip sureguliuoti šitą klausimą. Tačiau tai visiškai neprieštarauja tai nuostatai, apie kurią kalbėjo gerbiamasis Z.Juknevičius. Ir jokios kliūties nėra, kad tokia dalis su žodžiu ,,perduotas” būtų priimta. Ačiū už dėmes;.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas K.Antanavičius dėl pirmosios dalies?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pasakyti, kad jeigu priimtume gerbiamojo K.Motiekos formuluotę, kad buvo perduotas kolūkiams ir kitiems, o ne taip, kaip čia yra, vadinasi, mes įtraukiame ir visa kita, kad kolūkiai paskui pardavė asmeninėn nuosavybėn, taigi imame ir tą dalyką svarstyti. Aš už tai, bet tada turime atsižvelgti į tai, kad čia yra ir pastatai, kurie jau perduoti žmonėms, ir apie juos turime toliau kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės dėl balsavimo motyvų išsakytos, todėl aš teikiu balsavimui formuluotę, kurią deputatas K.Motieka deputatams pateikė ir perskaitė deputatas Z.Juknevičius. Primenu, kad tokie sprendimai dėl atskirų punktų mūsų priimami balsavusiųjų dauguma, todėl raginu deputatus nenukreipti dėmesio kitur, nes čia lemia turbūt kiekvienas balsas. Primenu, kad šiuo atveju tvarka yra kitokia, negu mes buvome pripratę. Kas už tai...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, ar negalėtumėte deputatų paprašyti, kad jie nusileistų į parterį?
PIRMININKAS. Aš prašau deputatų, kadangi balsų skaičiavimo grupei yra sunku suskaičiuoti deputatus, kurie sėdi ne parteryje. Ačiū. Ar jūs dar dėl balsavimo motyvų norėjote? Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Vieną sakinį. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto siūlyčiau apsispręsti ir balsuoti taip, kaip yra pasiūlyta suderintame projekte. Deputatas Z.Juknevičius, man atrodo, aiškiai išsakė motyvus, o deputatas K.Antanavičius paryškino, kas būtų, jeigu būtų keičiama formuluotė. Šio straipsnio pirmoji dalis vakar buvo derinta įvairiausiu lygiu, todėl siūlyčiau apsispręsti ir balsuoti už pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kas už tai. kad deputato K.Motiekos pateikta 1 straipsnio pirmosios dalies pataisa būtų priimta. Kas už? Prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28. Salėje 94 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 23.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.
PIRMININKAS. Balsavusiųjų daugumos pasiūlymas nesurinko, todėl jis nėra priimtas. Kita pataisa, jeigu mes sutarėme kalbėti pagal straipsnio išdėstymo tvarką, būtų deputato K.Antanavičiaus. Jis pateikė savo redakciją raštu, aš ją norėčiau • deputatams perskaityti. Jo siūlymas yra sujungti antrąjį ir trečiąjį punktus ir suformuluoti taip: ,,Suteikiant piliečiams vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias grąžintino turto savininkus perimti atitinkamą dalį sukaupto visuomeninio (valstybinio) turto.” Redakcija yra pateikta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš prieš balsuojant norėčiau paklausti gerbiamąjį autorių, ką reikštų grąžinti nusavintą turtą finansiniu kapitalu? Kas tai yra?
Z.JUKNEVIČIUS. Tai reiškia perduoti dalį akcijų buvusiam savininkui.
K.ANTANAVIČIUS. Kokioje vietoje? Akcijos jau yra konkretus daiktas.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš jums jau sakiau, kada kalbėjau dėl pirmojo jūsų pasiūlymo, kad tas būdas numatytas grąžinant ūkinės komercinės paskirties objektus.
K.ANTANAVIČIUS. Na, bet ar būtinai reikia ,,priristi” tą savininką prie to, kad jis turi ten pasiimti tas akcijas, o gal jis norės pasiimti akcijas kitur, gal jis pakeitęs gyvenimo vietą, ir štai šios išmokos suteikia jam laisvę pasiimti arba ten, arba kitur. Esmė juk ta pati.
Z.JUKNEVIČIUS. Čia ir yra numatyta alternatyva. Mes juk po to, kada detalizuojame išpirkimo būdus, pasakome piliečiui teisę pasirinkti. Tai yra įvairovė, bet kadangi tai yra skirtingos prigimties atstatymo būdai, todėl jie visi ir pateikti. Bet nebūtinai tai pareiga piliečiui, tai jo laisvė. Kuo daugiau mes pasiūlysime tokių įvairių variantų, man atrodo, tuo daugiau žmones palenksime atsiimti kompensacijomis, o ne turtu. Bus sudėtinga jį grąžinti.
PIRMININKAS. Vis dėlto siūlau kalbėti dėl deputato K.Antanavičiaus pateiktos redakcijos balsavimo motyvų. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš, ko gero, galėčiau atsiimti savo siūlymą deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo naudai, nes šių abiejų pasiūlymų esmė yra štai kokia. Ji palieka visišką laisvę grąžinti tą nusavintą turtą arba akcijomis, arba tuo, kas vadinama vienkartinėmis išmokomis, tai yra investiciniais čekiais. Tačiau šis deputato K.Antanavičiaus siūlymas padaro kitką, tai yra jau iš karto užkerta kelią grąžinti grynais pinigais. To, aš manau, tiesiog būtina išvengti, nes tuo atveju mes padarysime tai, ko tikrai nenorime visi daryti, tai yra šiuo žingsniu būtų pažeisti praktiškai visų Lietuvos gyventojų interesai. Mes išmetame grynus pinigus į rinką, sukelsime ten papildomą slėgį ir kitą infliacinių procesų žingsnį. Štai to ir norima išvengti šituo siūlymu. Aš manau, kad jis yra visiškai logiškas ir priimtinas. Jis nė trupučio nepažeidžia savininkų teisių ir kartu gina visų kitų Lietuvos žmonių teises.
PIRMININKAS. Jums nebūtina atsiimti savo siūlymą, nes dėl deputato K.Antanavičiaus siūlymo bus balsuojama pirma ir jūs nežinote, ar jis bus priimtas, ar ne. Motyvai išsakyti. Ar deputatas Z.Juknevičius dar norėtų...
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prašyčiau, kad deputatas K.Antanavičius dar pakartotų savo siūlymą.
PIRMININKAS. Aš jį turiu užsirašęs, galiu dar kartą perskaityti, jeigu deputatai pageidauja. Taigi sujungus antrąjį ir trečiąjį punktus, vienas antrasis punktas skambėtų taip: ,,Suteikiant piliečiams vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias grąžintino turto savininkus perimti atitinkamą dalį sukaupto visuomeninio (valstybinio) turto.” Motyvai išsakyti, todėl kviečiu...
Z.JUKNEVIČIUS. Aš turiu dar tada klausimą autoriui deputatui K.Antanavičiui. Galima?
PIRMININKAS. Būtų geriau, kad mes laikytumėmės Reglamento, pasisakytume dėl balsavimo motyvų ir tada būtų aiškiau.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš negaliu spręsti priimti ar nepriimti.
PIRMININKAS. Prašau, jeigu mes dar šiek tiek leidžiame sau tam tikrą laisvę, prašau.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kaip deputatas K.Antanavičius įsivaizduoja, ar šitas pasiūlymas bus taikomas ir tais atvejais, kuomet turto grąžinti negalima dėl to, kad jis užimtas, sakykim, žemės, užstatyti keliai, ir tais, kada žmogus, savininkas neprašo, jis nenori, jis jau netvarkys, nes jis nori gauti tik kompensaciją.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi tas pasakyta jau anksčiau arba tai negalima, arba kai savininkas to pageidauja.
Z.JUKNEVIČIUS. Mes siūlėme naują 3 straipsnio redakciją, ar jūs ją priėmėte?
K.ANTANAVIČIUS. Priimame būtinai, aš manau, kad ji yra.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius. Dar anksčiau prašė.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš manau, kad čia reikia geriau išsiaiškinti. ,,Grąžinant nusavintą turtą natūra” tai čia turima omenyje tai, kas išliko, tą patį daiktą grąžiname. O valstybei išperkant, ne nuperkant, bet išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą ir atlyginant už jį, tai, gerbiamasis Juknevičiau, juk mes esame numatę ir daugiau išpirkimo būdų, kad, tarkim, už vieną žemę atiduodama tokia pati žemė kitur, ir jeigu mes priimtume deputato K.Antanavičiaus siūlymą, tada panaikintume visa tai. Todėl jo priimti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal tvarką dėl balsavimo motyvų reikėtų kalbėti vieną kartą. Deputatas J.Tamulis galbūt tokiu atveju sutiktų atsisakyti? Kadangi jau atėjo pertraukos metas, galbūt mes galėtume ir balsuoti dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo. Aš supratau, kad į jį gal bus įrašomas, kadangi deputatas K.Antanavičius sutiko, dar ir papildymas, kuris buvo anksčiau priimtas. Ar deputatas Z.Juknevičius gali suformuluoti?
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prašau nebalsuoti taip skubiai, juo labiau kad artėja pertrauka, gal per ją mes pasitarsime ir galėtume balsuoti iš karto 17 valandą.
PIRMININKAS. Taip, aš manyčiau, kad tikrai galima būtų pertrauką išnaudoti. Tokiu atveju toliau posėdį tęsime 17 valandą.
PIRMININKAS. Prašome į savo vietas. Pradėsime antrąją posėdžio dalį. Gerbiamieji deputatai, dar kartą raginu sėsti į savo vietas, pradėsime antrąją posėdžio dalį. Galbūt deputatai nenusiteikę pradėti posėdžio, tai prašau siūlyti. Kviečiu deputatą Z.Juknevičių į tribūną pateikti deputato K.Antanavičiaus pataisą galbūt su kokiais nors priimtais papildymais.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš nežinau, ar tai leistų Reglamentas, bet aš kviesčiau deputatus balsuoti už visą 1 straipsnį, kadangi mes sutinkame su deputato K.Antanavičiaus pasiūlymu, jis sutinka su papildymais, ir būtų priimtas visas 1 straipsnis. Deputatas J.Tamulis taip pat tam pritaria.
PIRMININKAS. Be abejo, jeigu yra tarpusavio sutarimas, prašau jį pateikti, tada mes galėsime balsuoti.
Z.JUKNEVIČIUS. Pirmoji šio straipsnio dalis aiški. Antroji dalis skambėtų taip: ,,Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1) grąžinant nusavintą turtą natūra arba ekvivalentine natūra;
2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, numatytas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį sukaupto visuomeninio (valstybinio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys nepageidauja grąžinimo natūra.”
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius, matau, sutinka su redakcija. Ar yra deputatų, prieštaraujančių naujai pateiktai visos 1 straipsnio antrosios dalies redakcijai? Nematau prieštaraujančių, tada laikysime, kad antroji dalis, yra priimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Nėra reikalaujančių balsuoti dėl 1 straipsnio, todėl laikysime 1 straipsnį priimtu. Galime tęsti toliau. 2 straipsnis.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl 2 straipsnio. man atrodo, didelių diskusijų neturėtų būti, o nesutarimus galėtume išspręsti balsavimu. Aš tik noriu pateikti Teisinės sistemos komisijos poziciją, kodėl mes manome, jog būtina suteikti teisę j nuosavybės atstatymą ne tik pačiam savininkui, bet, jeigu jis miręs, jo vaikams ir vaikaičiams. Daugelis savininkų ir jų vaikų žuvo ir mirė tremtyje, lageriuose ir kitokiose negandose, liko savininko vaikaičiai, tai yra jo vaikų vaikai ir jeigu čia jų nenumatytume, jie netektų teisės atgauti turtą ir grįžti į tėvų žemę. Tai yra pagrindiniai motyvai. Suprantama, mes, teisininkai, būtume už tai, kad čia paisytume visiško paveldėjimo instituto, kad nuosavybė persilietų per tiek kartų, kiek yra numatyta mūsų valstybės įstatyme. Kita vertus, kaip politikai, mes siūlome užbrėžti po vaikaičių ribą, nors, suprantama, praktiniu požiūriu gal būtų patogiau užbaigti vaikais. O gal dar praktiškiau būtų apskritai paveldėjimo netaikyti, ką buvo padariusi Tarybų Sąjunga, 1918 metais panaikinusi paveldėjimo teisę. Todėl aš manau, kad čia mes ilgų motyvų neturėtume sakyti, tiesiog balsuoti dėl įpėdiniu rato.
PIRMININKAS. Aš pirmiausia kviesčiau pasisakyti tuos deputatus, kurie turi papildomų siūlymų.
L.ŠEPETYS. Dar klausimą galima? .
PIRMININKAS. Gal ir galima klausimą, jeigu mes nevisiškai griežtai laikomės Reglamento, o šiaip klausimai užduodami, kai vyksta diskusijos, bet šiuo atveju prašau.
L.ŠEPETYS. Aš norėčiau paklausti štai ko. Be abejo, daugelio Varšuvos, Bonos, Tel Avivo gyventojų dėmesys prikaustytas prie šio 2 straipsnio, nes turbūt nemaža jų dalis tikisi taip pat atgauti savo buvusį turtą. Todėl mano klausimas ar ši 2 straipsnio pirmojo punkto formuluotė yra pakankama garantija, kad neatvažiuos iš kur nors žmogus, taps vienai dienai Lietuvos piliečiu ir po to, atgavęs turtą, išvažiuos?
PIRMININKAS. Gal galėtų atsakyti pranešėjas?
Z.JUKNEVIČIUS. Priklausys nuo mūsų valdžios institucijų, ar jos suteiks tam atvažiavusiam asmeniui vienai dienai pilietybę. Viskas priklausys nuo to. Kaip jūs žinote, mūsų Pilietybės įstatymas nenumato (...)
L.ŠEPETYS. Tada aš teikiu pasiūlymą šiam punktui.
PIRMININKAS. Ar klausimų daugiau yra norinčių užduoti? Nėra. Tada prašau...
A.RUDYS. Procedūrinį klausimą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Klausimą jūs norėjote?
A.RUDYS. Taip, aš jums turiu asmeniškai procedūrinį klausimą.
PIRMININKAS. Dėl procedūros prašau.
A.RUDYS. Sakykite, ar mes šiandien Socialinio draudimo įstatymą pradėsime nagrinėti, ar ne?
PIRMININKAS. Jis buvo numatytas rezerviniu, tačiau kažin ar mes spėsime baigti visą šį įstatymą, bet jeigu deputatai teiks tokį pasiūlymą, mes galėtume balsuoti.
A.RUDYS. Ačiū, atsakymu esu patenkintas.
PIRMININKAS. Tada prašau deputatą L.Šepetį pateikti savo pasiūlymą.
L.ŠEPETYS. Aš noriu pateikti tokią pirmojo punkto formuluotę: ,,Buvusiam turto savininkui, nepraradusiam Lietuvos pilietybės”.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš vis dėlto manau, kad šitas straipsnis yra siek tiek daugiau problematiškas, negu pateikia pranesėjas. Visų pirma tai liečia šiuos savininkų ir paveldėtojų klausimus. Daugelis ekspertų, ir ypač amerikiečių, akcentuoja, kad nuosavybės teises reikėtų atstatyti tik buvusiems tiesioginiams savininkams. Argumentas yra toks, kad turtas buvo konfiskuotas būtent iš jų ir kitos valstybės, už kurios neteisėtus veiksmus prieš potencialius paveldėtojus si valstybė, tai yra ta, kuri teisėtumą atstato, visiškai neatsako. Būtų siūlymas iš viso naikinti antrąją šio straipsnio dalį, o palikti tik pirmąją, kur kalbama apie tiesioginius savininkus. Alternatyva visam tam būtų palikti paveldėtojus ir visus kitus, jeigu sis siūlymas būtų nepriimtas, bet tada tiesiog būtina, einant jau juridinio švarumo keliu, nuosekliai laikytis paveldėjimo teisės taip, kaip yra numatyta Civiliniame kodekse. Taigi pirmasis mano siūlymas yra naikinti antrąją dalį. Jeigu ji nebus panaikinta ir palikta, tada jau aš teiksiu visus kitus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA Ir man kyla klausimas, kaip ir deputatui J.Tamuliui, tačiau truputį kitoks, Pirmoji dalis numato, kad buvęs turto savininkas, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos Įstatymus yra Lietuvos pilietis. Antroji dalis tokios pilietybės mirusiam buvusiam savininkui nenustato. Vadinasi, mes reziumuojame pagal šį tekstą, kad miręs buvęs savininkas gali būti ir ne Lietuvos pilietis. Tai čia viena problema ar mes su tuo sutinkame, ar čia reikia daryti kažkokias pataisas? Tai vienas dalykas. Toliau. Antrajame punkte: mirus buvusiam savininkui jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) arba sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai. Bet dabar mes galime turėti daug ir kitų problemų:
daug mūsų piliečių, išvykusių į užsienį, pabėgusių, emigravusių, ten miršta, bet jų vaikai arba išlikęs gyvas sutuoktinis pagal Lietuvos įstatymus šiuo metu nėra Lietuvos piliečiai. Tačiau pagal visuotinai priimtas pagrindines tarptautinės teisės nuostatas jie turi teisę paveldėti, nes jeigu mes paimsime, pavyzdžiui, mūsų, Lietuvos, praktikos atžvilgiu, tai jeigu miršta mūsų tėvynainis užsienyje ir jis nėra Lietuvos pilietis, tačiau palieka turtą, tai, žiūrėkit, kiek giminių supuola, kad jį paveldėtų. Taigi čia jokių trukdymų mes nedarome nei vieniems, nei kitiems. Manyčiau, mes neturėtume daryti ir jiems trukdymų.
Dabar konkrečiai dėl pasiūlymų. Aš manyčiau, kad pirmajame punkte reikėtų po žodžių ,,Lietuvos pilietis” išbraukti reikalavimą, kad ,,ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą”. Čia jau yra pasakyta, kad jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis, ir viskas tuo pasakyta. Mes šitą dalyką galime įrodinėti tik dokumentais, bet ne liudytojų parodymais, todėl antroji šio sakinio dalis yra visiškai nereikalinga. Palaikydamas taip pat gerbiamąjį J.Tamulį, manyčiau, kad antrajame punkte po žodžių ,,mirus buvusiam savininkui” reikėtų po brūkšnio rašyti žodžius: ,,jo įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams” ir taškas. Ir toliau visus tuos reikalavimus dėl pilietybės, dėl vaikų, įpėdinių viską išbraukti. Tokie būtų mano samprotavimai ir tokios pastabos. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra paveldėjimo teisės atstatymas, o yra nuosavybės teisės atstatymas. Rengiant šį įstatymą ir buvo vengiama, kad jis būtų traktuojamas kaip paveldėjimo. Būtų galima atsisakyti, be jokios abejonės, antrojo punkto ir palikti viską tik savininkams, jeigu ne ta vargšė žemė. Šiuo metu savininkai yra tiek nusenę arba jau mirę, kad tą žemę turėtų pradėti dirbti jų vaikai. Todėl antrasis punktas turėtų būti paliktas.
Dabar dėl vaikaičių. Kaip jau minėjo, tai yra problematinis dalykas ir jį reikia išspręsti balsavimu. Tai aš ir siūlau padaryti. O tai, kad turi turėti pilietybę patvirtinantį dokumentą, yra esminė sąlyga.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš pateiksiu mūsų komisijos pasiūlymą, tai yra aptarta ir frakcijoje, kad ir pirmajame punkte, ir antrajame, kur yra minima, kad pagal įstatymus jis yra Lietuvos pilietis, įterptume dar ir žodžius ,,nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje”.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti tarpinį variantą tarp gerbiamojo J.Tamulio ir pateikto projekto, tai yra su papildymais, kuriuos pateikė čia kai kurie deputatai. Mano manymu, kad turi turėti pilietybę patvirtinantį dokumentą, reikia įrašyti dėl daugelio priežasčių, nenorėčiau čia visų minėti. Na, ir antrajame parašyti mirus buvusiam savininkui, buvusiam Lietuvos piliečiui, jo vaikams, įvaikiams ir taip toliau. Ir trečiojo neberašyti visai. Buvo ir N.Rasimavičius pasiūlęs, kad dėl trečiojo reikia balsuoti, taigi siūlau palikti vaikus, įvaikius ir taip toliau, o trečiąjį atmesti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Labai prašyčiau projekto pateikėją, kad vis dėlto liktų žodžiai ,,pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą”. Šios nuostatos yra susijusios su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 ir 2 straipsnių reikalavimais. Mes esame išvardiję kategorijas, numatę apsisprendimą ir apsisprendimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu mes turėtume kitokį Pilietybės įstatymą, gal būtų galima diskutuoti, tačiau dabar mes fiksuojame tokią padėtį, kokia yra, ir ši padėtis atitinka Pilietybės įstatymą, tai yra pagrindinį dokumentą, kuriame yra išspręsti pilietybės klausimai. Dabar man keista, kad siūloma šiame įstatyme kažkaip kitaip spręsti pilietybės klausimus. Manyčiau, kad turėtų likti taip, kaip siūlo projekto autoriai. Toks sprendimas negalimas pagal Pilietybės įstatymą.
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau deputatus pasiūlymus teikti vieną kartą, po to dėl visų pasiūlymų galima bus kalbėti dėl balsavimo motyvų. Turėdamas omenyje, kad šiandien nesame labai griežti, suteikiu žodį deputatui K.Motiekai.
K.MOTIEKA. Aš labai atsiprašau, kad pakartotinai kalbu, bet kadangi deputatas N.Rasimavičius pasisakė dėl mano pasiūlymo, tai noriu pasakyti, kad su juo visiškai nesutinku, ir norėčiau atkreipti gerbiamųjų dėmesį į tai, kad projekto autoriai deputato N.Rasimavičiaus lūpomis veda prie didelės juridinės kolizijos ir štai dėl ko. Tokia nuostata, kada sakoma, kad čia yra nuosavybės atstatymo, bet ne paveldėjimo įstatymas, tai aš labai atsiprašau, jeigu kalbėsime tik dėl nuosavybės atstatymo, tai tas atstatymas, ta nuostata galėtų veikti tik buvusių savininkų atžvilgiu, bet ne jų vaikų, įpėdinių ir kitokių. Kaip tik mes išeiname už savininko ribų, jau atsiranda paveldėjimas, ir tokiu atveju kolizija atsiranda ne tik čia. Jeigu mes priimtume šią nuostatą, kaip mes tada turėtume pasielgti su įstatyminiais įpėdiniais broliais, seserimis, apie kuriuos čia nieko nekalbama? Jie turi teisę į tą turtą ar neturi? Aš manyčiau, kad šiuo įstatymu iš jų atimti teisę paveldėti mes neturime jokios teisės. Todėl aš ir sakau, kad klimpstame į koliziją, reikia iš tos kolizijos išeiti ir, kad jos nebūtų, negalima suplakti dviejų dalykų į vieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt pranešėjas galėtų pakomentuoti pateiktus pasiūlymus?
Z.JUKNEVIČIUS. Aš galėčiau pakomentuoti ir norėčiau pradėti nuo deputato K.Motiekos. Man atrodo, nėra čia jokios kolizijos, jokio suplakimo, tai yra specialus įstatymas, ir tai is tiesų yra įstatymas dėl nuosavybės atstatymo tvarkos ir sąlygų. Jeigu jau kalbama dėl tvarkos ir sąlygų, mes ir numatome tą įpėdinių ratą, kuriems atstatome. Tai ne notarinės kontoros, kurios atstatinėja įpėdinius, gerbiamasis Motieka, ir jeigu nekalbame apie antros eilės brolius ir seseris, tai ir nekalbame. Juk jūs puikiai žinote jeigu įstatyme išvardyti tik tie, vadinasi, tik tie, ir nereikia klaidinti deputatų. O jūsų tas palyginimas, kad Amerikoje mirštančio savininko turtą dabar gauna Lietuvoje gyvenantys, tai ir Lietuvoje mirusio savininko turtą paveldėjo bet kur gyvenantys, jeigu tai yra paveldėjimas. Tai yra paveldėjimo institutas. Juk argi būtų logiška atstatyti savininkams tik po 50 ar 51 metų? Jeigu mes taip ilgai svarstysime, kada nė vieno jau gyvo nėra, tai ir yra, kad jų vaikams ir vaikaičiams atstatoma teisė. Juk jeigu pradėtume taikyti paveldėjimo institutą, tai mes tikrai įsiveltume į kolizijas. Juk mirties dieną jis netvarkė to turto, vadinasi, palikimo nebuvo, o mes dabar atstatome ir suteikiame jam teisę, ir jeigu mes būtume taikę paveldėjimo institutą, mes būtume ir nurodę Civilinio kodekso 573 straipsnį. O šiuo metu to nėra. AŠ nesuprantu motyvų, kodėl turėtume užrašyti ,,mirus buvusiam savininkui Lietuvos piliečiui”. Juk jeigu Lietuvos Respublikos laikais nekilnojamąjį turtą turėjo teisę įsigyti ir užsieniečiai; o žemę įsigyti užsieniečiai galėjo tik pragyvenę Lietuvoje 10 metų, tai jeigu jo įpėdinis liko ir gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, tai kodėl jam neatstatyti tos teisės? Mes žiūrime dabar, ar turtą įsigijęs žmogus yra Lietuvos pilietis, ar ne. Toks yra sprendimo būdas. Aš manau, kad mes negalime redaguoti Šito straipsnio, įbrukdami vieną ar kitą sakinį. Tai yra suredaguota, sumodeliavus tuos santykius, kurie gali atsirasti. Mes galime tik balsuoti vaikaičiai turi būti ar juos išbraukiame.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad pranešėjas iš pateiktų pasiūlymų nepriima nė vieno ir dėl jų reikėtų tada atskirai balsuoti.
Gerbiamieji deputatai, Reglamento 210 straipsnis mums nurodo, kokia tvarka mes turėtume balsuoti dėl pateiktų pasiūlymų. Gali būti, kad gal kai kuriuos užmiršau, taigi pasiūlymų teikėjus aš kviečiu geranoriškai priminti. Mes turėtume pirmiausia balsuoti dėl siūlymų pakeisti kai kuriuos teiginius, lyg ir deputato L.Šepečio pasiūlymas atitiktų šią kategoriją, toliau išbraukti kai kuriuos teiginius, šiuo atveju tai deputato J.Tamulio ir deputato K.Motiekos pasiūlymai; papildyti straipsnį tai atitiktų deputato G.Šerkšnio pasiūlymą, taip pat papildyti buvo deputato N.Rasimavičiaus siūlymas, ir taip pat deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas išbraukti antrojo punkto antrąją dalį. Jeigu jūs leisite, aš pirmiausia turbūt pasiūlyčiau deputato L.Šepečio pasiūlymą, kadangi jis ir buvo pirmasis. Deputatas J.Tamulis dėl balsavimo tvarkos?
J.TAMULIS. Taip, aš noriu priminti tai, ką aš sakiau jeigu nebus priimtas mano pasiūlymas išbraukti antrąją dalį...
PIRMININKAS. Taip, gal jūs tai primintumėte, kai balsuosime dėl jūsų pasiūlymo? Deputato L.Sepečio pasiūlymas buvo 2 straipsnio pirmąją dalį papildyti žodžiais ,,buvusiam turto savininkui nepraradus Lietuvos pilietybės”. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Jeigu aš pamenu, deputatas L.Šepetys siūlė, kad nuolat gyvena Lietuvoje.
L.ŠEPETYS. Jeigu būtų priimta, kad nuolat gyvena Lietuvoje, tai aš savo pasiūlymą galėčiau atsiimti. Man šis pasiūlymas gimė dėl to, kad pranešėjas truputį neaiškiai atsakė, susidarė įspūdis, kad galės atvažiuoti, dieną pabūti ir tarytum jau atsiims turtą. Aš bijau jį išleisti iš Lietuvos rankų.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad jūs sutinkate, jog dėl jūsų pasiūlymo būtų balsuojama po to, kai bus balsuota dėl deputato G.Šerkšnio pasiūlymo, taip?
L.ŠEPETYS. Taip.
PIRMININKAS. Tokiu atveju aš dar noriu paklausti, ar deputatas N.Rasimavičius nesiūlo jokios pataisos? Aš gal ne visai tiksliai supratau. Ir yra deputato K.Motiekos pasiūlymas išbraukti žodžius ,,ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą”. Aš teikiu šį deputato K.Motiekos pasiūlymą ir galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jūs norite kalbėti?
K.MOTIEKA. Aš noriu kalbėti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau.
K.MOTIEKA. Visų pirma aš su pranesėjo nuostata kategoriškai nesutinku. Šiuo įstatymu, o būtent šiuo antruoju punktu norima smogti žmogaus ir piliečio teisėms ir kėsinamasi į pagrindines konstitucines nuostatas. Jokie įstatymai, prašau įsiklausyti, jokie įstatymai, jokios kitos juridinės nuostatos neturi varžyti įstatyminių ir testamentinių įpėdinių teisių, kurias garantuoja Konstitucija. O šiuo įstatymu kaip tik ir norima tai padaryti. Ir tai yra pagrindinė kolizija, kuri neįmanoma įstatymuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, šiuo atveju jūs kalbate dėl savo antrojo pasiūlymo, o aš teikiu balsavimui tik dėl pilietybės dokumento.
K.MOTIEKA. Dėl pilietybės dokumento aš taip pat sakiau, kad šitas dalykas turi būti išbrauktas.
PIRMININKAS. O kitas jūsų pasiūlymas dar bus atskirai aptariamas, tada gal jūs pasakysite. Dar kartą primenu, deputatas K.Motieka pasiūlė pirmajame punkte išbraukti žodžius ,,ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą”. Jūs dėl šio?
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau vietoj to ,,ir nuolatos gyvenančius Lietuvoje”.
PIRMININKAS. Tai deputato G.Šerkšnio, Valstybės atkūrimo komisijos pasiūlymas papildyti, dėl jo bus balsuojama vėliau. Kas už deputato K.Motiekos pasiūlymą išbraukti žodžius pirmajame punkte ,,ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą”, prašau balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 93 deputatai. Už balsavo 15.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 28.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 30.
PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Dabar būtų logiška balsuoti dėl deputato G.Šerkšnio, tiksliau pasakius, Valstybės atkūrimo komisijos siūlymo pirmajame ir, jeigu sutiksite, antrajame punkte įrašyti žodžius ,,nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje”. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra, galima balsuoti. Kas už tai, kad ši valstybės atkūrimo komisijos pataisa būtų priimta? Prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Pataisa priimta.
L.ŠEPETYS. Tokiu būdu dėl mano jau nebereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra deputato K.Motiekos pasiūlymas pakeisti antrąjį punktą. Gal gerbiamasis pranešėjas tiksliau užsirašė formuluotę, gal galėtumėte ją perskaityti? Nes deputatas K.Motieka nepateikė raštu. Pagal 210 straipsnį pirma balsuojama pakeisti atskirus teiginius, o po to išbraukti.
J.TAMULIS. Jeigu mes naikinsime, tai nebus prasmės.
PIRMININKAS. Bet galbūt pakeitus jūs, sakysime, atsiimsite pasiūlymą panaikinti ar dar ką nors. Būtent dėl to tokia logika yra pasiūlyta.
J. TAMULIS. Galima, aš vis dėlto patikslinsiu. Pirmoji nuostata dėl naikinimo, yra paliekami tik buvusieji savininkai. Kita, jeigu vis dėlto ta antroji nuostata naikinti nepriimta, tada tiek deputato K.Motiekos, tiek mano pasiūlymai yra susiję su tuo, kad visas mechanizmas nuosekliai eitų pagal paveldėjimo teisės numatytą mechanizmą. Todėl pirmiausia tikslinga balsuoti dėl naikinimo, o jeigu ji nebus priimta, tada eitų visi kiti pasiūlymai, kurie visiškai atstato paveldėjimo mechanizmą.
PIRMININKAS. Taip, Reglamente yra nurodyta tvarka, kuria turime balsuoti, bet taip pat yra nurodyta, kad mes galime pakeisti tą tvarką, jeigu sutinka. Jeigu deputatas K.Motieka sutinka su tokia tvarka, kad pirma būtų balsuojami kiti pasiūlymai, sakysime, išbraukti deputato J.Tamulio, tai galime taip ir balsuoti. Aš suprantu, kad deputatas K.Motieka neprieštarauja. Tada galbūt iš tikrųjų tokiu atveju būtų deputato J.Tamulio pasiūlymas išbraukti visą antrąjį punktą. Todėl aš pirmiausia teiksiu balsavimui deputato J.Tamulio pasiūlymą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? .
Z.JUKNEVIČIUS. Galima?
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėčiau gerbiamuosius deputatus truputį suorientuoti dėl čia pateiktų pasiūlymų. Deputatas J.Tamulis siūlo, kad nuosavybės teisė būtų atstatyta kaip savininkams ir toliau jau neiti. Kaip supratau deputatą K.Motieką, deputatas J.Tamulis nori kuo plačiausiai suvaržyti visokias teises. Jis pasisakė už tai, kad tos teisės būtų kaip normaliame paveldėjime. Todėl čia yra tokie alternatyvūs, vienas kitą neigiantys balsavimai. Mes, projekto autoriai, siūlome, kad vis dėlto, mirus savininkui, pirmiausia nuosavybė būtų atstatyta jo vaikams, tėvams, įvaikiams, o po to vaikaičiams. Taigi aš manau, kad mes pirmiausia turime išspręsti, ar mes čia taikome visą paveldėjimo teisės nustatytą įpėdinių ratą, ar tik tiek, kiek projekte? Arba dar mažiau. Štai yra trys tokie pasiūlymai. Aš net nežinau, kaip pirmininkaujantis juos turi pateikti balsuoti. Aš agituoju už pateiktą projekto variantą ir noriu atmesti deputato K.Motiekos kaltinimą neva projekto autoriai siekia pažeisti žmogaus teises ir suvaržyti paveldėjimo teisę. Jokiu būdu ne. Tas, kuriam bus atstatyta teisė, jis galės tą turtą palikti testamentu. Jeigu jis testamento nepaliks, jo turtą pagal įstatymą paveldės visi įpėdiniai, taip, kaip yra dabar. Ir jokie kaltinimai, nors jie kai kam gal labai gražiai atrodo, neturi jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad ir jūs sutikote, ir lyg ir niekas neprieštaravo, kad šiuo atveju, jeigu balsuotume dėl deputato J.Tamulio pasiūlymo, tai mes pripažintume turto grąžinimą tik tiesioginiam savininkui.
Tai yra vienas iš trijų variantų, kurį paminėjote. Jeigu tas pasiūlymas būtų nepriimtas, tada mums liktų svarstyti kitus du variantus. Ir aš kviečiu pasisakyti dėl pirmojo varianto, kurį siūlo deputatas J.Tamulis ir kurį realizuotų pasiūlymas išbraukti antrąjį punktą. Dėl balsavimo motyvų prašau. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš pabandysiu dar kartą paaiškinti, nors pranešėjas čia kažkaip kitaip pateikė. Iš tiesų aš siūlau braukti antrąją dalį. Juk prieš mus yra dvi alternatyvos arba einame efektyvumo keliu ir naikiname visą antrąją dalį, arba visiškai nebevaržome teisių ir antrojoje dalyje visai atstatome paveldėjimo mechanizmą. Aš siūlau rinktis tuos du kelius, tai yra pirma, balsuoti už patį efektyviausią ekonomikos ir valstybės požiūriu antrosios dalies naikinimą. O jeigu šis sprendimas būtų nepriimtinas, tada jau eitų kitas pasiūlymas, tai yra visiškai atstatant paveldėjimo teisę.
PIRMININKAS. Be abejo, mes su.tarėme, kad jūs turėsite galimybę pasiūlyti papildomą pasiūlymą, bet tai nereiškia, kad iš tikrųjų yra tik du keliai. Galimi galbūt ir trys keliai, ir deputatas Z.Juknevičius tai minėjo. Deputatui N.Rasimavičiui turbūt eilė. Dėl balsavimo motyvų?
L.N.RASIMAVIČIUS. Tai, ką siūlo deputatas J.Tamulis, iš esmės yra nulinis variantas, nes beveik visi savininkai išmirę ar Lietuvoje, ar Sibire. Todėl aš iš pradžių siūlau, kad antrasis punktas išliktų, o toliau žiūrėsime.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka. Ir prašau kalbėti būtent dėl deputato J.Tamulio pasiūlymo.
K.MOTIEKA. Čia siejasi mano ir deputato J.Tamulio pasiūlymai. Aš sutikčiau su gerbiamojo Z.Juknevičiaus nuostatomis, ginant įstatymo projektą, jeigu jis man atsakytų į du klausimus. Pirmasis. Jeigu priimsime šio įstatymo antrąjį punktą, kuris įstatymas bus viršesnis ar tas, kurį priimame, ar tas, kuris jau veikia dėl paveldėjimo? Nes abudu įstatymai veiks. Antrasis klausimas. Jeigu įpėdinis, jau priėmus šį įstatymą, kreipsis į teismą ir vadovausis paveldėjimo teise, ar teismas priteis jam, ar nepriteis? Tą turtą, kuris pagal šį įstatymą turi būti grąžintas savininkams ir kai kuriems įpėdiniams, bet ne visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius galėtų atsakyti?
Z.JUKNEVIČIUS. Čia iš tiesų yra vienas klausimas, o ne du. Nuosavybės teisių atstatymo srityje veiks šitas įstatymas. Tais atvejais atstatyta nuosavybės teisė bus tiems žmonėms, kurie čia išvardyti, o normalus paveldėjimas bus reguliuojamas pagal Civilinį kodeksą, ir aš nežinau, iki šiol niekam nekilo tokia abejonė.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dar deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gal būtų priimtina balsuoti tokiu būdu pirmiausia balsuotume, atmesti ar neatmesti antrosios pastraipos antrąją dalį ir po to ar atmesti likusią dalį. Būtų tokia loginė seka.
PIRMININKAS. Mes jau lyg ir sutarėme dėl kitos tvarkos, aš raginčiau jos nekeisti, nes galime pradėti ilgai diskutuoti. Dar dėl balsavimo motyvų deputatas E.Grakauskas ir gal tuo apsiribokime. Aš turiu omenyje, kad Reglamento numatyta po du kalbėti už ir du prieš dėl balsavimo motyvų.
E. GRAKAUSKAS. Aš siūlyčiau deputatams priimti projekte pateiktą antrojo punkto redakciją ir štai dėl kokių motyvų. Mes su jumis praėjusių metų lapkričio 15 dieną, priimdami pagrindines nuostatas dėl nuosavybės tęstinumo, užfiksavome vieną dalyką, kurį aiškiai išdėstėme. Teisę susigrąžinti išlikusį jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą natūra turi Lietuvos piliečiai. Ir čia pabrėžčiau pagrindinį dalyką įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka. Kaip tik šis įstatymas dabar ir numato apibrėžtas ribas, tai yra numato paveldėtojų ratą, kuris čia yra siūlomas. Ne tik įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams pagal paveldėjimo teisę, o čia apibrėžtose ribose. Todėl antrasis turėtų būti priimtinas, o dėl vaikaičių galimas balsavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai išsakyti, todėl aš teikiu balsavimui deputato J.Tamulio pasiūlymą išbraukti 2 straipsnio antrąjį punktą. Kas už šį pasiūlymą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 89 deputatai.
PIRMININKAS. Šiuo atveju priimamas sprendimas balsavusiųjų dauguma.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 90 deputatų. Už balsavo 22.
PIRMININKAS. 22. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.
PIRMININKAS. Pasiūlymas nepriimtas. Dabar, kaip ir kalbėjome, turbūt pagal loginę seką turėtų būti aptariamas ir balsuojamas deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas išbraukti antrojo punkto antrąją dalį.
K.ANTANAVIČIUS. Čia ir N.Rasimavičiaus pasiūlymas, ir turi teisę balsuoti visi, kurie balsavo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas A.Ambrazevičius nori kalbėti. Prašau. Dėl balsavimo motyvų?
A.AMBRAZEVIČIUS. Mes prieš balsuodami palyginkime. Du anūkai, sakykime, abu vienodi paveldėtojai, vieno tėvas gyvas, o kito tėvo sveikata buvo palaužta tremtyje ir jis yra miręs. Ir iš vieno anūko mes atimame teisę paveldėti, o iš kito neatimame. Nors skaičius žmonių, kurie pretenduos kaip anūkai, kaip vaikaičiai, tikrai yra nedidelis. Mes tikrai skriaudžiame tuos žmones, kurie ir taip pakankamai nuskriausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Kada buvo svarstomas šis klausimas, tai tie, kurie pasisakė, kad ir vaikaičiai paveldėtų, būtent taip ir numatė, ir nebūtinai dėl anūkų. Jeigu buvo trys broliai, kiekvienas jų turėjo po tris vaikus ir du is tų brolių liko Lietuvoje, o trečiasis buvo išvežtas į Sibirą ir ten mirė. palikdamas vaikus našlaičiais, tai va tie gyvi savo vaikus aprūpins savo tėvų turtu. O tas, kuris mirė, tai negana, kad jis mirė ir nesugebėjo nei išmokslinti, nei išauklėti, tuo pačiu dar ir šie vaikai antrą kartą skriaudžiami. Aš nesakau, kad būtinai taip reikia daryti, tačiau aš noriu pasakyti, kokiais motyvais buvo vadovaujamasi, kada buvo įrašyti vaikaičiai. Todėl balsuokime kiekvienas pagal savo sąžinę.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau, todėl pateikiu balsavimui deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą išbraukti antrojo punkto antrąją dalį, kur kalbama apie vaikaičius. Kas už tokį pasiūlymą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 29.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11. .
PIRMININKAS. Taigi pusė. Šiuo atveju galėtų nulemti posėdžio pirmininko balsas, tačiau, kadangi balsai pasidalijo per pusę, aš manau, kad reikia padiskutuoti dėl šio klausimo, todėl aš susilaikau. Šiaip ar taip, turbūt nepriimtas joks sprendimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jūs dalyvavote balsavime, ar ne, gerbiamasis Taurantai?
PIRMININKAS. Bet kuriuo atveju lieka sprendimas nepriimtas, ar aš būčiau dalyvavęs, ar būčiau nedalyvavęs.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jeigu jūs dalyvavote balsavime, sprendimas priimtas.
PIRMININKAS. Ne, turi būti balsavusiųjų dauguma. Daugumos nėra. Atsiprašau, teisingai, tai tik pasiūlymas, o aš maniau, kad jau balsuojama už priėmimą. Teisingai, pasiūlymas buvo išbraukti. Aš taip pat noriu pasiklausti deputato K.Motiekos, ar jis teikia balsavimui savo pasiūlymą? Gal galima būtų jo redakciją perskaityti? Deputatas J.Tamulis, aš žinau, žadėjo dar pateikti vieną pasiūlymą, bet galbūt galėtume prieš tai balsuoti dėl deputato K.Motiekos pasiūlymo.
J.TAMULIS. Galima?
PIRMININKAS. Galbūt jūs jį pateikite, bet balsuosime kita tvarka, kad deputatai tai išgirstų.
J.TAMULIS. Jis bus labai trumpas ir galbūt jis tenkins deputatą K.Motieką ir nekils jokių problemų.
PIRMININKAS. Prašau.
J.TAMULIS. Pasiūlymas būtų toks: antrąją dalį išdėstyti taip: ,,buvusio savininko paveldėtojams si teisė atstatoma paveldint pagal įstatymą (Civilinio kodekso 573 straipsnis).”
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka nesutinka su pasiūlymu. Galbūt galima būtų perskaityti deputato K.Motiekos redakciją, ir tada, ją aptarę, galėtume dėl jos balsuoti. Jūs kuriuo klausimu norite?
L.ŠEPETYS. Aš norėjau paklausti, ar vaikaičiai taip pat turi būti Lietuvos piliečiai, ar čia jau yra...
PIRMININKAS. Taip, deputato G.Šerkšnio pasiūlymas yra priimtas. Aš prašyčiau perskaityti deputato K.Motiekos siūlomą redakciją. Tada galėtume kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Z.JUKNEVIČIUS. Deputatas K.Motieka siūlo taip. Bet čia yra pasiūlymas dėl pirmosios dalies antrojo punkto. ,,Mirus buvusiam savininkui jo įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams”. Čia yra atstatoma teisė. Bet aš noriu paaiškinti, kad čia netiksliai suformuluota. Juk įstatyminiai įpėdiniai paveldi tada ir tiek, kada ir kiek tai nepasiekta testamentu. Jeigu mes užrašysime taip, kaip siūlo deputatas K.Motieka, tai bus painiava. Ir testamentiniai įpėdiniai, ir įstatyminiai, visa krūva. Tada is viso neaišku, ką taikome. Tada jau aš siūlyčiau, kaip deputatas K.Motieka pasakė kad po savininko mirties paveldima normalia tvarka. Už tai būtų galima taip balsuoti.
PIRMININKAS. Aš vis dėlto noriu išsiaiškinti, prieš pradedant kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar būtent tokią redakciją teikia deputatas K.Motieka, ar šiek tiek pakoreguota kuria nors kryptimi. Kad mes žinotume, dėl ko kalbame.
K.MOTIEKA. Aš galiu pakeisti vieną žodį. ,,Jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams”. Ne ,,ir”, o ,,arba”. O toliau nieko nekeičiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau tada pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Mane tenkintų deputato K.Motiekos pasiūlymas, bet manau, kad būtų ne pro šalį pridėti dar keletą žodžių prie jo: ,,Civilinio kodekso nustatyta tvarka”.
PIRMININKAS. Šiuo atveju yra jūsų pataisos pataisa. Jeigu deputatas K.Motieka nesutinka, dėl jos turėtų būti balsuojama pirmiau. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų. Prisiminkime pačią nuostatą. Ten mes įsipareigojame nustatyti ribas. Tai, ką siūlo deputatas J.Tamulis prieš ir po, parodo visišką pozicijos neturėjimą. Vieną kartą jis siūlė iš visų atimti, o antrą kartą (tuoj pat, po kelių minučių) jis siūlo visiems atiduoti. Todėl aš siūlau vis dėlto atmesti balsavimu jo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų? Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Pritardamas kolegos N.Rasimavičiaus nuomonei, kartu noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto šiuo atveju nepainiokime tų dviejų dalykų nuosavybės teisės atstatymo ir paveldėjimo teisės. Mes dar neišsprendėme klausimo dėl nuosavybės teisės atstatymo ir iš karto jau rašome apie paveldėjimą. Ką paveldėti, jeigu nėra nuosavybės, atstatytos nuosavybės? Nepainiokime tų dalykų, ir tai, kas yra teisininkų išdiskutuota, apsvarstyta ir teikiama projekte, neplėskime to. Ir juo labiau nedarykime teisinės painiavos. Agituoju už pateiktą projekte tekstą.
PIRMININKAS. Jau deputatas J.Tamulis šnekėjo, jeigu deputatas K.Antanavičius laukia, jam būtų pirmenybė.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad turime kaip nors priimti šį straipsnį. Todėl norėčiau pasiūlyti šiokią tokią pataisą antrajame punkte, dėl kurios siūlau balsuoti pakartotinai: ,,mirus buvusiam savininkui jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar kitiems įstatymu nustatytiems paveldėtojams ir sutuoktiniui”. Ir viskas.
PIRMININKAS. Čia jau yra naujas pasiūlymas ir jį vėl reikėtų atskirai aptarti. Aš raginčiau, jeigu įmanoma, suspėti raštu suformuluoti šią mintį, nes deputatai sunkiai galės dėl jos balsuoti. Deputatas J.Tamulis būtinai dar nori kalbėti antrą kartą dėl balsavimo motyvų. Nebūdamas griežtas, dar suteikiu jam žodį.
J.TAMULIS. Aš tiesiog noriu paprašyti deputatą N.Rasimavičių vis dėlto korektiškiau elgtis šioje salėje, nesisvaidyti tokiais kaltinimais ar vadinti neturėjimu pozicijų, kai pozicija yra labai aiški, ir aš esu priverstas ją paaiškinti. Aš manau, kad šiame straipsnyje mes turime dvi alternatyvas, teisingiau, turėjome arba ekonominis efektyvumas, arba visiškas teisėtumo atstatymas. Mes pasirinkome ir dabar agituoju, jeigu jau tas pasirinkimas padarytas, už visišką teisėtumo atstatymą, o tai toli gražu ne taip, kaip deputatas N.Rasimavičius bando pateikti. Aš turiu viltį, kad mes bent jau tolesnėse diskusijose susilaikysime nuo tokių kaltinimų.
PIRMININKAS. Vis dėlto kalbame dėl deputato K.Motiekos papildymo, todėl aš raginu dėl jo kalbėti ir raginu kalbėti tikrai po vieną kartą. Jau ir deputatas K.Motieka kalbėjo, ir deputatas J.Tamulis. Kadangi deputatui J.Tamuliui dukart daviau žodį, galbūt dar deputatui K.Motiekai ir tuo apsiribosime.
K.MOTIEKA. Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
K.MOTIEKA. Aš dėl deputato K.Lapinsko pasisakymo. Aš dar kartą pabrėžiu, jeigu šis įstatymas būtų tik dėl nuosavybės teisių atstatymo, tada negalima būtų kalbėti nei apie vaikus, įvaikius ar kitus įpėdinius. Kaip mes besuktume, bet vis tiek tai būtų įpėdiniai, o ne kas nors kitas, taigi jie išeina iš savininkų ribų. Tai nėra savininkai. Tai kaip juos tada pavadinti? Todėl jeigu mes jau kalbame ne tik apie atstatymą, bet ir nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims pagal paveldėjimą, o ne pagal ką nors kita, tai reikia ir skaitytis su paveldėjimo įstatymu. Ir reikia taikyti visą paveldėjimo įstatymą ir tų asmenų ratą. Štai tokia yra mano nuostata, ir aš taip pat prašau pagalvoti gerbiamuosius deputatus prieš balsuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamojo K.Motiekos pasiūlymas yra antrąjį punktą pirmojoje dalyje papildyti žodžiais ,,mirus buvusiam savininkui jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams”. Šios pataisos pataisa yra deputato J.Tamulio pasiūlymas dar papildyti žodžiais ,,Civilinio kodekso nustatyta tvarka”. Jūs atsiimate? Tada balsuojame dėl deputato K.Motiekos pasiūlymo antrojo punkto pirmąją dalį papildyti mano tik ką perskaitytais žodžiais. Kas už deputato K.Motiekos pasiūlymą, prašau balsuoti. Dar kartą prašo perskaityti. Ar sutiktumėte, kad nutrauktume balsavimą? Dar kartą skaitau antrojo punkto pirmojoje dalyje: ,,mirus buvusiam savininkui jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams”. Kas už šią deputato K.Motiekos pataisą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 92 deputatai, už balsavo 16.
PIRMININKAS. 16. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo grupė atsiprašo, už balsavo ne 16, o 26. Prieš 33.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.
PIRMININKAS. Pasiūlymui nepritarta. Belieka balsuoti dėl viso 2 straipsnio. Deputatas P.Varanauskas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų.
P.VARANAUSKAS. Kadangi buvo priimtas Valstybės atkūrimo komisijos pasiūlymas, iš esmės keičiantis Lietuvos žmonių tarpusavio santykius, tai reikia dar trečiąją dalį įrašyti, kad turi teisę atgauti turtą esantys ar buvę tremtyje, bet negyvenantys Lietuvoje. Pavyzdžiui, Latvijos pasienyje gyvena nemažai žmonių. Jiems neleido grįžti į Lietuvą, Karaliaučiaus srityje taip pat, kiti atvažiavo, pasižiūrėjo, kad jų neįleidžia į nuosavą namą, grįžo atgal ir laukia, kol mes priimsime įstatymą, kada jie galės grįžti į tėvynę. Reikėtų, kad deputatas Z.Juknevičius be balsavimo sutiktų su šita pozicija ir bus gerai. Toliau aš dar vieną turiu.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia yra papildomas pasiūlymas, kurį reikėjo pateikti laiku. Kadangi šiandien mes labai griežtai nesilaikome Reglamento ir jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarautų, būtų galima tą jūsų pasiūlymą dar ir pateikti, kita vertus, aš norėčiau, kad teisininkai pakomentuotų, ar Pilietybės įstatymas šiuo atveju nenumato visų šių niuansų. ,
P.VARANAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad jis pateiktas laiku, nes jūs balsavote už Valstybės atkūrimo komisijos pasiūlymą, kuris buvo pateiktas ne laiku ir viską sujaukė.
PIRMININKAS. Dėl tvarkos niekas nesiginčijo. Aš manau, kad neprieštaraus deputatai apsvarstyti jūsų papildomą pasiūlymą. Ar deputatai, stovintys prie mikrofonų, nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio, ar dėl atskirų papildomų pasiūlymų? Deputatas J.Tamulis dėl papildomų, aš tuoj pat jums suteiksiu žodį.
J. TAMULIS. Kadangi, vis dėlto šiame straipsnyje liko minimi paveldėtojai, kuriems nuosavybės teisė atstatoma paveldėjimo keliu, aš siūlau įrašyti papildomą trečiąją antrosios dalies pastraipą, kuri skambėtų taip: ,,atstatant nuosavybės teisę paveldėtojai moka nustatyto dydžio paveldėjimo mokesčius”.
PIRMININKAS. Yra du papildomi pasiūlymai. Aš pirmiausia norėčiau atsiklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar nėra prieštaravimų, kad dar būtų teikiami papildomi pasiūlymai, kadangi jau lyg ir buvo baigti teikti pasiūlymai, ir Reglamentas to nenumato. Nematau prieštaraujančių, tada prašau pranešėją pakomentuoti šiuos papildomus pasiūlymus.
Z.JUKNEVIČIUS. Dėl deputato P.Varanausko pasiūlymo. Aš manau, kad į jį reikia atsižvelgti, bet siūlau tai padaryti nutarime dėl šio įstatymo taikymo. Kadangi į šį straipsnį jau nėra kaip jį įrašyti. Nutarime mes pasakysime, kad reikalavimas turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje netaikomas tiems ir tiems, kurie dėl tremties gyvena kitur, ir tai bus išspręsta. Deputato J.Tamulio pasiūlymas vėl mus verčia painioti paveldėjimo ir nuosavybės teisės atstatymo klausimus. Tuos paveldėjimo mokesčius moka asmenys, gaunantys paveldėjimo teisės liudijimą notarinėje kontoroje. Čia gi nebus paveldėjimo teisės liudijimas, o nuosavybės teisės atstatymo dokumentas. Arba tas ratas pasirinktas, bet juk mes ne kaimynus rinksime, o tuos gimines, kurie ir yra paveldėjimo atveju įpėdiniai. Todėl kviečiu tikrai deputatą J.Tamulį tai atsiimti arba deputatus balsuoti, kad jis būtų atmestas.
PIRMININKAS. Ar deputatas P.Varanauskas sutinka su pranešėjo komentaru ir atsiima savo pasiūlymą? Deputatas P.Varanauskas atsiima. Ar deputatas J.Tamulis neatsiima savo siūlymo? Atsiima. Tada kviečiu deputatus daugiau papildomų pasiūlymų neteikti ir kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš priimant visą straipsnį. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Kadangi šiame straipsnyje pagrindinė problema yra vaikaičių paveldėjimas, todėl galbūt reikėtų priimti tokį susitarimą, kad paveldint turtą arba atstatant teises į turtą vaikaičiams, kokiu būdu tai bus atstatoma. Ši karta jau turbūt yra mažiau nostalgiška į savo buvusių, sakykime, pirmtakų turėtą turtą ir tokiu atveju, jeigu mes susitartume, kad vaikaičiams kompensuojant arba ekvivalentiškai, gal būtų lengviau deputatams balsuoti. Todėl aš ir norėčiau šitą punktą iš viso šiandien atidėti ir dar truputėlį padiskutuoti frakcijose dėl metodo. Vaikaičiams galbūt kažkokia išimtine tvarka reikėtų tai atlikti. Mano pasiūlymas 2 straipsnį atidėti ir galėtume eiti toliau.
PIRMININKAS. Jūs siūlote visai nebalsuoti dėl 2 straipsnio?
J.ŠIMĖNAS. Taip. Kadangi jis daugumos balsų šiandien nesurinks, matyti pagal balsų pasiskirstymą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Na, aš galėčiau dabar jau prisidėti prie J.Šimėno. Aš norėjau pasakyti dėl paveldėjimo. Jeigu mes jau įrašome vaikus ir vaikaičius, tai minime ar neminime, bet tai jau yra paveldėjimas. Ne kitaip. Juk turtą mes grąžiname savininkams. Tas, kas nebuvo savininku, be paveldėjimo teisės negali gauti turto. Vadinasi, yra paveldėjimas, ir jis turi būti realizuojant pagal paveldėjimo įstatymus, tai yra mokant mokesčius. Kitaip tas negali būti daroma.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad sis įstatymas nėra paveldėjimo įstatymas, tik grąžinama nuosavybės teisė tiems, kurie būtų normaliomis sąlygomis paveldėtojai. Tik šitaip yra. Todėl nemaišykim. Pagaliau tai ir nepasiseks.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Praėjusiais metais, kalbėdami apie nekilnojamojo turto grąžinimą, mes aptarėme vaikaičių klausimą ir nutarėme vaikaičiams negrąžinti to turto. Šiandien mes, tik vienam susilaikius, baigiame priimti šį įstatymą. Aš taip pat, remdamas kitus deputatus, siūlau kol mes neaptarsime to mechanizmo, kaip vaikaičiai gali paveldėti namą, žemę ir taip toliau, kad mes neįstumtume Lietuvos į teismus, šiandien nebalsuoti, o gerai apgalvoti tą vaikaičių klausimą. Arba siūlau deputatams nebalsuoti už šį straipsnį. Tai yra Septintosios frakcijos, beje, nuomonė, ne vien tik mano.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš dabar klausausi ir stebiuosi, kokiu teisiniu pagrindu mes į šį įstatymą įrašome vaikus ir vaikaičius. Juk mes lygiai taip pat galime įrašyti kad ir Marytę Butkutę. Vadinasi, jiems ši teisė atstatoma tik paveldėjimo teisės pagrindu. Kodėl ne? Tik šituo. Palaukite, vieną minutę. Paimkime du kaimynus. Iš vieno namą nacionalizavo, iš kito ne. Abu jie turėjo vaikų. Ir tie vaikai turi vaikaičius. Taip? Tai vienu atveju, jeigu paveldėjimas vyksta normaliu Civilinio kodekso keliu, bus du kartus sumokėti didesni ar mažesni mokesčiai tam, kuris paveldėjo neatimtą turtą. Dabar mes atimtą turtą grąžiname pagal šį įstatymą, peršokdami dvi paveldėjimo pakopas. Man atrodo, kad tiek vaikaičių, tiek vaikų įtraukimas į šį įstatymą galimas tik paveldėjimo teisės pagrindu. Aš ieškau teisinio pagrindo mūsų sprendimui. O mes dabar staiga imame nei iš šio, nei iš to tuščioje vietoje ir sugalvojame visiškai naują teisinę normą.
Z.JUKNEVIČIUS. Mūsų sprendimai ir sukuria teisinį pagrindą, gerbiamasis Rudy.
A.RUDYS. Bet mūsų sprendimai turi remtis egzistuojančiu teisiniu pagrindu. Todėl aš taip pat siūlau dar nepriimti šito straipsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti ir pasiūlyti, ypač deputatams teisininkams. Čia iš dalies, žinoma, yra paveldėjimo procedūra, paveldima teisė, sakysim, ne namas, o teisė jį atgauti ar panašiai. Ir kyla klausimas, jeigu aš teisingai suprantu, tik ar imti mokestį, ar neimti. Kaip bebūtų, to vis tiek juk į įstatymą rašyti nereikia. Vadinasi, galima atidėti iki nutarimo dėl to įstatymo taikymo ir iki tol išsiaiškinti frakcijose per pertraukas ir taip toliau. Dabar gaištamas laikas tokiai diskusijai, ar įrašyti į įstatymo tekstą mokesčio ėmimą ar mokesčio neėmimą. Dėl to siūlau negaišti.
PIRMININKAS. Dabar aptariame, ar balsuoti už visą straipsnį, ar ne. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš norėčiau keletą žodžių tarti dėl balsavimo motyvų. Svarstydami šį straipsnį, mes ne kartą apeliavome į nuosavybės teisę, į paveldėjimo teisę ir panašiai. Esu įsitikinęs, kad mes nedarome nei vieno, nei kito mes kuriame iš viso naują teisinį institutą, kuriame yra ir nuosavybės teisės elementų, ir paveldėjimo elementų, ir politikos, ir moralės elementų. Ir štai kurdami šį institutą, kuo mes šiandien vadovaujamės? Jeigu mes išskirsime kurį nors vieną, tai mes jokiu būdu tos problemos neišspręsime. Bent mano supratimu, mes turime vadovautis optimalumo principu ir atsižvelgti kartu į Lietuvos, kaip Respublikos, interesus, kad mes išsaugotume ir Respublikos interesus, jos ekonomiką, ir piliečių teises. Tokie būtų mano patys bendriausi samprotavimai dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Aš norėčiau pratęsti gerbiamojo J.Jurgelio mintį ir pasakyti, kad daugeliui deputatų padėtų apsispręsti vienaip ar kitaip balsuojant bent pati primityviausia, bent pati bendriausia statistika. Kiek, sakysim, praplėtus sąvokas, išsiplečia paveldėtojų ratas ir taip toliau. Tokie patys bendriausi skaičiai labai padėtų deputatams.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjote dėl balsavimo motyvų, bet prašyčiau jus, taip pat deputatą J.Liaučių ir tuo baikime pasisakymus dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pasiūlyti vis dėlto balsuoti už tai, kad paliktume antrosios pastraipos pirmąją dalį, o trečiąją dalį išbrauktume. Panašus balsavimas jau buvo, tačiau, galima sakyti, formalus. Pakeitus, įrašius žodžius ,,mirus buvusiam savininkui buvusiam Lietuvos piliečiui”, visa kita paliekama taip pat. Būtų lyg ir pridėti keli nauji žodžiai ir galbūt mes išspręstume tą dilemą ir eitume tolyn. Tai būtų panašiai, kaip balsavome, bet iš tikrųjų įrašius ,,buvusiems savininkams buvusiems Lietuvos piliečiams”.
PIRMININKAS. Mano nuomone, jau lyg ir buvo sis pasiūlymas.
K.ANTANAVIČIUS. Ir būtume už tai, kad išbrauktume vaikaičius.
PIRMININKAS. Jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarautų, galima būtų dėl šio vieno papildomo pasiūlymo balsuoti. Aš norėčiau deputatų nuomonės dėl to atsiklausti. Mes jau pradėjome kalbėti dėl viso straipsnio balsavimo motyvų ir žodį dar suteikiu deputatui J.Liaučiui.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti viena, kad kalbant apie savininko įpėdinius, turima omenyje, kad tie savininkai, gyvi būdami, buvo teisėti savininkai. Teisėti. Jų įpėdiniai taip pat yra teisėti. Todėl galima tik vienintelė formuluotė: savininko įpėdiniai, kurie pagal galiojančius civilinius įstatymus turi paveldėjimo teisę. Ir aš manau, kad mūsų nuostata apriboti vaikams, sutuoktiniams, vaikaičiams, tai yra darant specifiką iš to, iš ko negalima daryti, yra neteisinga ir būtų neteisėta.
PIRMININKAS. Ačiū. Suteikiame žodį pranešėjui.
J.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Jau kuris laikas niekas nebepateikia naujų motyvų. Juk kalbame arba už tai, kad išplėstume ratą, arba už tai, kad nubrauktume. Tik vartojame mes ir mokesčių motyvą, ir žmogaus teisių motyvą. Todėl aš prašau dar kartą balsuoti už visą straipsnį. Mes to nedarėme. Visi siūlymai išbraukti nesurinko daugumos. Yra projekto autorių pateikta straipsnio redakcija, prašau balsuoti. Jeigu jam bus nepritarta, ieškosime kito varianto. Aš matau, kad jau reikia ne tarp frakcijų tartis, o tarp teisininkų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar noriu priminti, kad mums šiandien reikia apsvarstyti ir priimti rytojaus dienos darbotvarkę, o laiko svarstymams mažėja. Kadangi deputatas Z.Juknevičius jau iškėlė prieštaravimą, kad būtų teikiami papildomi pasiūlymai, tada aš deputato K.Antanavičiaus prašymą priimti papildomus pasiūlymus turiu pateikti Aukščiausiajai Tarybai balsuoti, jeigu deputatas K.Antanavičius to neatsiima. Pirmiausia ar deputatas R.Ozolas dėl šio pasiūlymo? Dėl darbo tvarkos, prašau.
R.OZOLAS. Aš iš esmės sutinku su tuo, ką pasakė deputatas Z.Juknevičius, išskyrus vieną dalyką, kad šiandien mes balsuotume. Ir noriu prašyti gerbiamųjų deputatų, kad atidėtume šį antrojo straipsnio priėmimą, kadangi iškilo du labai svarbūs dalykai. Man, pavyzdžiui, visiškai nesuprantamas yra balsavimo būdu nustumtas deputato K.Motiekos keltas klausimas mūsų įstatymo konstitucingumo problema. Aš manau, kad tai, kaip dabar klausimas yra formuluojamas, yra mūsų prerogatyva, mūsų susitarimo dalykas, bet vis dėlto yra taip problematiškai formuluojama ši mūsų konvencija, kad aš labai prašyčiau apsvarstyti ir padaryti ją kiek įmanoma labiau pagrįstą konstituciškai. Tuo labiau kad tai susiję su Lietuvos Respublikos interesų apsauga.
PIRMININKAS. Ar deputatas K.Antanavičius prašė, kad būtų dar svarstomas jo papildomas pasiūlymas?
K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Bet deputatas Z.Juknevičius prieštaravo. Tada aš noriu prašyti Aukščiausiąją Tarybą balsuoti, kad dar būtų priimami papildomi pasiūlymai. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas įrašyti tris žodžius po ,,savininkui buvusiam Lietuvos piliečiui” yra visiškai logiškas, ir gal nedarykime procedūrinės problemos. Žinoma, kaip į tai žiūri pristatantis įstatymą deputatas Z.Juknevičius jeigu jis neprieštarautų, tai galėtume...
PIRMININKAS. Bet yra ir deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas išbraukti. Bet gal nesvarstykime iš esmės šio klausimo ir teikiu balsavimui, kad būtų priimti dar papildomi pasiūlymai. Kas už tai, kad būtų dar priimti papildomi pasiūlymai, prašau balsuoti. Ne, pagal Reglamentą mes pradėjome kalbėti dėl viso straipsnio balsavimo motyvų. Dėl straipsnio priėmimo buvo pasiūlymų ir, balsuojant už visą, jie bus teikiami. Kas už tai, kad būtų priimami papildomi pasiūlymai? Šiandien, aš turiu omeny šiandien. Šiame straipsnyje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Gal nebalsuokime iki galo, nes, matyt, aiškus dalykas. Mes pagal Reglamentą straipsnių svarstymo eilę galime keisti. Todėl, manau, galima balsuoti dėl deputatų siūlymo šiandien nebalsuoti ir tuo būdu sukeisti straipsnių svarstymo eilę. Kas už tokį pasiūlymą sukeisti straipsnių svarstymo eilę ir nebalsuoti šiandien dėl 2 straipsnio, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.
PIRMININKAS. Nutarta sukeisti eilę ir nebalsuoti dėl šio straipsnio. Turbūt naujo straipsnio nepradėsime svarstyti.
L.N.RASIMAVIČIUS. Noriu pareikšti protestą, kad oficialiai nebuvo šito padaryta, ką pasiūlė pirmininkaujantis. Ir noriu pasakyti, kad jeigu mes iš tikro šio straipsnio nepriimame, tai visai netenka prasmės svarstyti kitus straipsnius. Nes jeigu mes pasakysime, kad paveldi pagal įstatymą, tai tuo ir baigiasi. Tada veikia Civilinis kodeksas, ir viskas tvarkoj. Ir štai tada tikrai bus ekonominis chaosas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, straipsnis apsvarstytas, ir jis nėra nei atmestas, nei priimtas. Tiesiog dėl jo mes šiandien nebalsuojame. Ačiū pranešėjui, mes tęsime...
Z.JUKNEVIČIUS. Aš nesupratau kaip čia?
PIRMININKAS. Nebalsavome tiesiog dėl Šio straipsnio, sukeisdami eilę, o dėl eilės galima bus taip pat pasitarti.
Z.JUKNEVIČIUS. Nuo kurio pradėsime kitą kartą?
PIRMININKAS. Kaip Aukščiausioji Taryba nutars. Gerbiamieji deputatai, posėdis nebaigtas. Mes turime apsvarstyti rytojaus dienos darbotvarkę, o rytojaus dienos darbotvarkės projektas taip pat deputatams yra įteiktas. Siūloma rytoj posėdžiauti tik iki pietų ir apsvarstyti tris klausimus, kurie yra pateikti jums išdalytame projekte. Ar yra prieštaravimų ar pasiūlymų dėl rytojaus darbotvarkės? Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau rytoj iš ryto vis dėlto išspręsti 2 straipsnio balsavimą ir štai kodėl. Neturint subjektų rato, toliau dirbti prie projekto straipsnių yra sudėtinga. Išsprendus ryt iš ryto dėl subjektų rato, grupė deputatų ir visi kiti, kurie suinteresuoti, galėtų dirbti prie šio įstatymo straipsnių galutinės redakcijos pateikimo kitiems posėdžiams. Todėl siūlau įtraukti į darbotvarkę pirmuoju klausimu 2 straipsnio sprendimą.
PIRMININKAS. Tik 2 straipsnį, taip?
E.GRAKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt galėtų deputatai iki rytojaus aptarti likusius ginčytinus klausimus. Deputatas C.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra, ir, pagalvoję bei pasitarę su kolegomis, ketvirtadienį padarytume tai, ką siūlo kolega E.Grakauskas. Ketvirtadienį iš ryto. Na, o rytoj tegul būna taip, kaip numatyta.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas prieštarauja, todėl aš teikiu balsavimui. Gerbiamieji deputatai, prašau susikaupti, posėdis nebaigtas. Mes aptariame rytojaus dienos darbotvarkę. Aš noriu pasiklausti balsų skaičiavimo grupės, ar yra salėje bent 68 deputatai, kurių reikia darbotvarkei priimti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tiek yra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, nereikalinga, nes to reikia savaitės dienotvarkei, o dienos darbotvarkę galime ir be to. Todėl teikiu balsavimui deputato E.Grakausko pasiūlymą, kad rytoj pirmuoju klausimu būtų aptartas šiandien nagrinėto įstatymo 2 straipsnis ir dėl jo balsuota. Kas už tokį sprendimą, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 20.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Pasiūlymui pritarta. Ar yra daugiau pasiūlymų dėl rytojaus darbotvarkės? Ar yra reikalaujančių dėl jos balsuoti? Nėra. Tokiu atveju rytojaus darbotvarkė yra patvirtinta. Joje keturi klausimai. Ačiū. Dar primenu deputatams, kad rytoj 9 valandą komisijų pirmininkai ir frakcijų pirmininkai renkasi pas Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių. Posėdžio pradžia 10 valandą.