Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS
Diskusijos dėl darbotvarkės
PIRMININKAS. Pradedame balandžio mėnesio 18 d. plenarinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Prašome balsų skaičiavimo komisiją pasakyti, ar salėje jau yra 68 deputatai, o visus deputatus, kurie yra šiuose rūmuose, kviečiu skubiai ateiti į plenarinių posėdžių salę. Sekretoriatas rodo balsų skaičiavimo komisijai pavyzdį, jau sėdi savo vietose. Iš balsų skaičiavimo komisijos kol kas tik vienas gerbiamasis deputatas V. Pikturna.
Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, ar salėje jau yra 68 deputatai? Prašome pasakyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dar nėra.
PIRMININKAS. Kai jau galėsite, praneškite šią malonią žinią mums visiems.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerai.
PIRMININKAS. O kol kas, gerbiamieji deputatai, prašome skaityti laikraščius. (Vyksta diskusija dėl įėjimo į AT rūmus)
Balsų skaičiavimo komisija praneša, kad salėje jau yra 68 deputatai, tai mes turime pradėt oficialų posėdį ir turbūt baikime šią malonią minutę. Pradedame oficialų posėdį.
Taigi jums, gerbiamieji deputatai, išdalytas darbotvarkės projektas. Pirmas klausimas, jeigu bus 90 deputatų, nes tik su ta sąlyga galime jį svarstyti, tai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektai. Būtų galima padaryti ir šitaip. Kadangi dar numatyti keli smulkūs pakeitimai, deputatas A. Taurantas galėtų, kol bus 90 deputatų, tuos pakeitimus ir padaryti. Konsenso būdu mes tą galėtume padaryti, ar ne”? Lauksite 90 deputatų? Gerai.
Toliau numatyta Lietuvos Respublikos užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei šiai veiklai žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo projektai. Pranešėjas ekonomikos ministro pavaduotojas K.Šeputis. Jis pasiruošęs ir yra čia pat. Toliau numatyti rezerviniai klausimai, t.y. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo” (pranešėjas teisingumo ministras V.Pakalniškis), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimo” (pranešėjas Jonas Šimėnas), Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl švenčių dienų” 2 ir 4 straipsnių papildymo” (deputatas V.Beriozovas). Toliau supažindinimas su įstatymų, nutarimų projektais. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto” papildymo projektas (deputatas Atbertas Šimėnas), Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo projektas (deputatas M.Čobotas). Toliau ten numatyti dokumentai, kuriuos turėjo pristatyti generalinis prokuroras. Tačiau generalinis prokuroras prašė šių klausimų šiandieną nepateikti, neįrašyti į darbotvarkę. Jis jų dar neturi tinkamai parengęs. Siūlo nukelti į kitą dieną. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo” nebus ir nebus įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo”. Toliau numatyta nuo 12 val., jeigu kas nors nepasikeis, svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą” projektą (pranešėjas Z.Juknevičius) ir rezervinį klausimą ,,Dėl Lietuvos valstybinio ir visuomeninio butų fondo pardavimo piliečiams” bei nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo projektą (pranešėjas Albertas Šimėnas). Na, ir Vyriausybės valanda. Per Vyriausybės valandą ministras A.Saudargas atsakys į deputato J.Tamulio, P.Vaitiekūno, A.Januškos paklausimą, bus užsienio reikalų ministro ataskaita apie pagrindines ministerijos darbo kryptis bei nuveiktą darbą paskutinės kelionės metu. Toliau deputatės R.Rastauskienės paklausimas dėl pažymų išdavimo bei invalidumo tvarkos pakeitimo. Atsakinės ministras A.Dobravolskas ir ministras J.Olekas. Ir trečias deputato S.Pirožkovo paklausimas dėl pensijų ir priedų žmonėms, dalyvavusiems likviduojant Černobylio avarijos padarinius. Atsakys ministras A.Dobravolskas, ministrė E.Kunevičienė ir Banko valdybos pirmininkas V.Baldišis. Yra dar ir daugiau paklausimų, čia aš nenorėčiau jų visų vardyti. Dar Vyriausybė nepasiruošusi atsakinėti, taigi prašyčiau deputatų tada neteikti kitų paklausimų, į juos bus atsakyta kitą savaitę.
L.APŠEGA. Galima paklausti?
V.BERIOZOVAS. Dėl paklausimo. Mes čia prieš dvi savaites pateikėm vieną paklausimą, gan nedidelį, valstybės kontrolieriui K.Uokai. Kažkodėl jo vis nėra.
PIRMININKAS. Valstybės kontrolierius K.Uoka šiandien negali. Taip, aš matau deputatų Č.Juršėno, B.Rupeikos, V.Beriozovo paklausimas dėl Vilniaus apygardos kontrolieriaus Šimkevičiaus parengtos pažymos. Jis šiandieną negali, prašė nukelti į kitą dieną. Pas juos šiandien kažkoks pasitarimas.
L.APŠEGA. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Taip, deputatas L.Apšega. Prašau.
L.APŠEGA. Aš prieš praeitą Vyriausybės valandą buvau davęs paklausimą Ministrui Pirmininkui ir pateikęs keturis klausimus. Jis per Vyriausybes valandą neatsakė į tuos mano klausimus. Gavau atsakymą, kad perduota Žemės ūkio ministerijai atsakyt į tuos klausimus. Bet įdomu, ar Žemės ūkio ministerija pasiruošusi. Šie klausimai visiškai ne tuo adresu. Manau, kad tai yra Vyriausybės atsirašinėjimas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Apšega, sekretoriatas mus informuoja, kad kaip tik jūsų paklausimas šiandien Vyriausybėje nagrinėjamas. Tik aš norėčiau primint, kad ir Ministras Pirmininkas, ir R.Survila, žemės ūkio ministras, yra užsienyje. Taigi šiandieną vargu ar mes galėsime išgirsti atsakymą, nors jie sakė, kad šiandien nagrinės jūsų paklausimą ir rengia medžiagą. Turime sąraše tuos paklausimus įrašytus, bet turbūt reikėtų palaukti vieną savaitę.
Deputatas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau padaryti štai tokį pasiūlymą. Mes praeitą kartą, antradienį, gan rimtai pradėjom svarstyti butų fondo pardavimo piliečiams įstatymo projektą, ir man atrodo, kad šitą darbą reikėtų tęsti. Šiek tiek stebina, kad tas klausimas jau gerokai įpusėtas, o dabar įrašytas į rezervinių klausimų sąrašą. Siūlytume šitą klausimą po pietų svarstyti pirmą arba nuo 12 val., kaip čia parašyta, o dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą šito klausimo šiandieną nesvarstyti. Ir mes tą siūlytume dėl daugelio motyvų, kurie jau buvo pasakyti ir juos būtų galima dar papildyti, nes iš esmės įstatymo projekte, kurį mes šiandieną gavome, nematome ypatingų, esminių ir principinių pakeitimų, palyginti su variantu, kuris buvo b pradžių. Todėl mes ir siūlytume balsuoti už tai, kad šitas įstatymo projektas būtų paskelbtas spaudoje, nes jis nepaprastai sudėtingas. Žmonės visur kelia šitą klausimą, labai susirūpinusi visa Lietuvos visuomenė. Juo labiau, kada šie klausimai buvo svarstomi, nebuvo transliuojama per radiją.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlysite balsuoti dėl šito, taip? Kad šiandieną po pietų, tarkim,\nuo 12 val., mes svarstytume butų įstatymą. Žodžiu, kad įrašoma prie pagrindinių klausimų. Taip.
Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš pirmiausia norėčiau, kad mes visuomet tvirtindami darbotvarkę balsuotume dėl visų klausimų, ar juos įrašyt, ar ne. Mes paprastai taip nedarom. Sakom, kad čia kažkas nusprendė, kažkas padarė. Tai būtų viena. Kita. Aš daviau klausimą raštu gerbiamajam G.Vagnoriui ir gavau atsakymą iš Ekonomikos ministerijos, tokį atsirašinėjimą, kad lyg viskas labai gerai, viskas labai šaunu. Aš norėčiau šiandien per Vyriausybės valandą matyti ekonomikos ministrą, nes tai yra svarbūs reikalai. Ir dar buvo mano klausimas raštu televizijos generaliniam direktoriui gerbiamajam A.Kaušpėdui. Iki šiol nematau nei ,,otviet”, kaip sako, nei ,,priviet”.
PIRMININKAS. Aš galėčiau paprašyt sekretoriatą perduoti tą deputato K.Rimkaus pageidavimą atitinkamiems asmenims ir pakviest juos į Vyriausybės valandą.
Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Atsiprašau, ar aš nenugirdau? Norėčiau pasitikslinti, ar į mano paklausimą šiandien bus atsakoma?
PIRMININKAS. Šiandien atsakoma tik į tris paklausimus: deputato J.Tamulio, deputatės R.Rastauskienės (yra pasiruošusi Vyriausybė) ir deputato S.Pirožkovo. Į kitus dar nepasiruošta atsakyti. Kolegos, ne aš šitą dalyką galiu reguliuoti, čia Vyriausybė pati.
BALSAS IS SALĖS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Aš dar norėčiau atsakyti deputatui K.Rimkui. Aš tik perskaičiau jums darbotvarkę, mes iki jos tvirtinimo nepriėjom. Mes tvirtinsim pastraipsniui, kaip yra. Taigi aš jūsų pastabos dar nenorėčiau priimti.
Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, praeitais metais dalyvaudami rinkimuose mes turėjome tam tikrų įpareigojimų. Kiek aš prisimenu, absoliuti dauguma mūsų, čia esančių, buvome už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir sakėm, jeigu mus išrinks, būsim už tai. Dabar tai realizuota. Bet nė vieno deputato rinkimų programoje, nei Sąjūdžio, nei kitos kokios nors politinės grupuotės, nebuvo kalbama apie turto grąžinimą. Šito įgaliojimo mūsų Aukščiausioji Taryba neturi.
Aš ne prieš grąžinimą, bet mes tiesiog neturime tokio įgaliojimo spręsti tokią svarbią problemą pagal tokį nelogišką nutarimo projektą. Dėl to aš siūlau tai paskelbti spaudoje. Šis klausimas turi būti sprendžiamas tiktai referendumu, o Aukščiausioji Taryba tam nėra įgaliota. Vis tiek, gerbiamieji deputatai, referendumas įvyks, ir mes turime galvoti apie pasekmes, jeigu mes priimsime vieną nutarimą, o referendumas... Dėl to aš pasakau, kad neturiu rinkėjų įgaliojimų ir svarstant šitą klausimą visiškai nedalyvausiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau tiktai priminti, kad dabar mes darome ne kokią nors diskusiją vienu ar kitu klausimu, o tiesiog svarstome darbotvarkę.
B.GENZELIS. Taip, darbotvarkę, dėl to aš siūlau...
PIRMININKAS. Jūs siūlote neįrašyti. Taip, deputatas A.Brazauskas siūlė tą patį, ir mes balsuosime.
Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Aš siūlyčiau įtraukti tą klausimą, kuris antradienį dar nebuvo pradėtas svarstyti, dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo. Tam klausimui nereikia daug laiko. Siūlyčiau įtraukti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Įstatymas dėl nekilnojamojo turto buvo paskelbtas ,,Lietuvos aide”. Ir jeigu kai kurie deputatai šio laikraščio neskaito, galėtų persispausdinti ,,Tiesoje”, ir būtų buvęs paskelbtas,
Dabar dėl deputato B.Genzelio. Jeigu jūs pasižiūrėsit Sąjūdžio programą, tai matysit, kad ten yra denacionalizacija. Gal tada pasiimkit ir pažiūrėkit, ką tai reiškia. Tai reiškia grąžinti tai, kas buvo nacionalizuota. Vienas ir tas pats, pasiskaitykit. Antras dalykas. Šioj programoj yra, jeigu jūs» žinoma, atstovaujat Sąjūdžiui, pasakyta ,,privačių ūkių atkūrimas”. Ne sukūrimas naujai suteikiant žemės, bet atkūrimas grąžinant žemę. Taigi šitas irgi yra. Todėl šis įstatymas buvo apsvarstytas frakcijose, dauguma, noriu pasakyt, frakcijų tam pritarė, ir aš manau, kad viena frakcija turi teisę balsuoti prieš ir t.t. Tai visiškai normalu. Tačiau šiandien jis turi būti svarstomas ir priimamas.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, motyvai pasakyti, kartoti nereikėtų. Greit pradėsime balsuoti, galėsite rankų pakėlimu spręsti, ką daryti.
Deputatas J.Prapiestis. Prašau.
J.PRAPIESTIS. Diskusijos...
PIRMININKAS. Aš manau, kad nereikia diskutuot šiuo klausimu, mes čia dabar diskusijų nedarysime. Prašau.
J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau šiek tiek patikslinti. Buvo sakyta, kad prokuroras atsisakė. Ne prokuroras atsisakė, o mūsų komisija prašo dar to įstatymo projekto palaukti, kadangi kol kas dar nėra suinteresuotų žinybų atsakymų.
Dar vienas klausimas dėl teisėjų. Kandidatūras pristatys ne ministras V.Pakalniškis, bet jo pavaduotojas V.Nikitinas. O dabar, man atrodo, gal Taryba labai neprieštarautų, jeigu teisėjų rinkimo klausimą mes paliktume patį pirmą. Tai būtų kaip nusiraminimas po tokios diskusijos dėl darbotvarkės, kaip tik pats tinkamiausias klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji deputatai...
Deputatas Jonas Šimėnas nori.
J.ŠIMĖNAS. Aš labai noriu pateikt panašų pasiūlymą kaip deputatas J.Prapiestis. Pavyzdžiui, kad po pirmos pertraukėlės galėtume priimti nutarimą dėl nacionalinių parkų steigimo. Kaip minėjau, tai labai paprastas, nesudėtingas klausimas, įpareigojimas Vyriausybei ir Aplinkos apsaugos departamentui. Neatimtų daug laiko. Jeigu deputatai sutiktų, tai galėtume šitą klausimą greitai ,,paleisti” ir jau galėtų veikti mechanizmas, nes su turtu ir butais tai užgaišim čia dar ne vieną savaitę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, tai įrašyta kaip rezervinis klausimas.
J.ŠIMĖNAS. Tik aš laiką siūlau 12 val. Tada mes galėsime pakviesti žmones. Žinote, pakviesti iš ministerijų žmonės visą dieną sėdi paskui, kažkaip... Jeigu žinotume tikslų laiką, tada būtų geriau orientuotis.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš noriu pareikšti tam tikrą nusistebėjimą, nes vėl svarstomas klausimas, dėl kurio iš esmės jau nuspręsta pakankamai seniai, balsuojant dėl principo. Dėl jo mes pastarosiomis dienomis mano kabinete turėjome ne vieną frakcijų atstovų susirinkimą. Aš kviečiau frakcijų atstovus, mes svarstėme buvusios nuosavybės grąžinimo, pripažinimo įstatymą su kai kuriomis abejotinomis vietomis, dėl kurių frakcijos diskutavo, siūlė savo išlygas ar apribojimus ir pan. Bet nebuvo diskutuojama dėl to, kad visiškai to įstatymo nepriimtume tada, kai jau nutarta, kad pradėsime jo priėmimą. Iš tikrųjų aš susidariau įspūdį, kad yra likę vienas ar du diskutuotini klausimai paties įstatymo viduje. O šiandien aš vėl girdžiu pasiūlymus jo nesvarstyti ir nepriimti. Tai tada, ko gero, beprasmiški tokie frakcijų bendradarbiavimo bandymai, bandymai ieškoti konsenso, jeigu paskui atskirai susirenka kuri nors frakcija ir vėl pakeičia savo nusistatymą. Aš labai prašyčiau ne tik dėl šio įstatymo, bet ir dėl galimo mūsų darnesnio bendradarbiavimo ateityje priimant kitus įstatymus, ieškoti ne konfrontacijos, o didesnio susitarimo galimybių. O dėl šito įstatymo priėmimo iš esmės juk buvome susitarę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA S. Dabar salėje 95 deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamasis pirmininkas turbūt iškėlė labai aštrią problemą, t.y. diskusijų tarp frakcijų naudingumą ir veiksmingumą. Nes jeigu pats dalyvavimas bandant ieškoti pozicijos yra laikomas frakcijos pritarimu tai kitos pusės teikiamai pozicijai, tai iš tiesų darosi abejotini tokie derinimo klausimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal mums reikėtų jau pradėti balsuoti. Yra pareikštos nuomonės. Ar mes dar 20 minučių diskutuosim dėl darbotvarkės?
J.PANGONIS. Aš du sakinius.
V.BERIOZOVAS. Aš kitu klausimu, dėl rezervinio noriu.
PIRMININKAS. Gal tada mes tuos du sakinius sutiktume...
J.PANGONIS. Ne, nesutiktume.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Prašau posėdžio pirmininką neprimesti savo valios deputatams.
PIRMININKAS. Aš tik klausiu.
J.PANGONIS. Labai įkyriai klausiate.
PIRMININKAS. Tai vienas sakinys. Koks antras jūsų sakinys, gerbiamasis deputate?
J.PANGONIS. Dabar pasakysiu dėl gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko deputato V.Landsbergio pasisakymo, kad buvo priimta nuostata dėl turto grąžinimo. Kai kas labai apeliuoja į tą nuostatą. Tačiau aš noriu priminti, kad ta nuostata buvo priimta tik 60 deputatų balsų dauguma, netgi pusės deputatų nebuvo už tokią nuostatą, kuri aktuali kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tai todėl turime tokius įstatymus kaip turto grąžinimas priimti bent jau didesne balsų dauguma, tuomet konsensas gal bus tikresnis, o ne sakyti, kad susirinko frakcijos ir nutarė. Tai gali susirinkti frakcijų vadovai ir ką nors nutarti, bet ne visos frakcijos buvo susirinkę.
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Aš irgi norėčiau pasakyti repliką, nes aš dalyvavau viename frakcijų pasitarime; Tai mes tik priėjome vieną išvadą, kad žemę reikia grąžinti tiems, kurie dirba, ir spręsti vienbučių namų klausimą arba suteikti butą savininkui. Daugiau mes prie jokio susitarimo nepriėjome ir jokio bendro... kad šitas įstatymas būtų priimtas, nebuvo.
0 dabar kitu klausimu. Kaip suprasti šioje darbotvarkėje tokį sakinį:
,,jeigu nebus svarstomi nurodyti klausimai arba liks laiko”? Tai ar bus svarstomi rezerviniai klausimai, ar nebus? Čia toks sakinys, kad, atrodo, vėl nesvarstysime. Aš dėl savo klausimo, kurį čia turiu.
PIRMININKAS. Aš supratau, gerbiamasis deputate. Tai mes dabar ir nutarsime, kas bus svarstoma, o toliau žiūrėsime, ką dar galėsime svarstyti, nes mūsų darbo laikas baigiasi 19.30 val.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau tik truputį replikuoti dėl deputato J.Tamulio pasisakymo, kuris gali būti neteisingai suprastas. Maždaug taip:
frakcijų dalyvavimas pasitarime nereiškia, kad jos sutinka, jog tas klausimas paskui būtų svarstomas posėdyje. Vis dėlto aš negirdėjau tuose pasitarimuose, kad frakcijų atstovai priešinsis to klausimo svarstymui. Tuo klausimu mes diskutavome tiktai dėl atskirų aspektų. Bet kad priešinsis iš esmės, blokuos arba stums į kokią nors begalybę, tokių nuomonių tada neteko girdėti. Tai man šiandien yra nauja.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš negaliu nepriminti to, ką sakiau, tik aš neprisimenu, ar tame fragmente jūs dalyvavote, ar ne, bet kiti dalyvavo. Dalyvavo kolega J.Tamulis ir jis gali pasakyti, kad pats pirmasis mano klausimas ir buvo, ar netikslinga mums rengti referendumą šituo klausimu. Taigi čia ne kokia nors naujiena ir ne koks nors mūsų išsigalvojimas po šios miegotos ar nemiegotos nakties. Tai yra žinoma mūsų nuostata.
S.MALKEVIČIUS. Siūloma baigti diskusijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir deputatas J.Tamulis. Paskui deputatas Z.Juknevičius, ir baigiame diskusiją.
J.TAMULIS. Kadangi pirmininkas vėl pateikė tokį klausimą, aš galiu į jį atsakyti dar kartą ir paaiškinti tai, ką pasakiau. Tiek pirmadienio pasitarime, tiek antradienio pasitarime aš pasakiau, kad frakcijos vardu mes su profesoriumi A.Sakalu buvome įgalioti pareikšti tą frakcijos poziciją, kuri buvo pasakyta, t.y. nepradėti pastraipsniui įstatymo priėmimo. Ir jokių kitų įgaliojimų mes neturėjome. Sakėme, kad frakcija aptars susiklosčiusią situaciją trečiadienį vakare ir tada priims reikiamą sprendimą. Visa tai buvo pakartota kokius penkis kartus.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu atkreipti deputatų dėmesį į vieną tokią aplinkybę, apie kurią kalbėjo pirmininkas. Kada svarstėme pirmąjį projektą su Centro frakcija, aš pasiūliau: jeigu Centro frakcija ir Demokratinės darbo partijos frakcija iš tiesų nuoseklios, tai tegu siūlo šitą mūsų nuostatą, priimtą parlamento, atšaukti. Jeigu jie prieš. Centro frakcija pareiškė, kad ne, jie ne prieš tai, kad Aukščiausioji Taryba yra už nuosavybės tęstinumą. Tai ne deklaracija. Reikia svarstyti įstatymą. Tris kartus derinome projektą ne apskritai, bet pastraipsniui, ir buvome priėję principinį nutarimą.
Demokratinei darbo partijai atstovavo Č.Juršėnas ir pareiškė, kad galima svarstyti pastraipsniui. Džentelmeniškai susitarėme, kad nė viena frakcija, jeigu iškils nesutarimų dėl straipsnių, neieškos mechaninės daugumos, o eis j pasitarimus, ieškos naujos redakcijos. Tai buvo sutarta. Ir aš tada vėl apeliuoju į frakcijų atstovų sąžinę. Tai kur tas mūsų džentelmeniškas susitarimas? Tai kam mes du vakarus iki pusės dvylikos svarstėme? Aš siūlau tada jau balsuoti dėl darbotvarkės, kaip buvome susitarę, ir pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Mes negalime balsuoti, kol deputatai neatsisako savo žodžių.
S.MALKEVIČIUS. Buvo pasiūlyta baigti diskusijas. Balsuokime už šitą pasiūlymą.
R.OZOLAS. Aš prašau mažos replikos.
PIRMININKAS. Bet paskui prašo Č.Juršėnas, po jo dar kiti. Buvo pasiūlyta nutraukti diskusijas. Prašome tada, kas už tą pasiūlymą, pakelti mandatus.
Č.JURŠĖNAS. Repliką. Replika priklauso...
PIRMININKAS. Paskui galėsite sakyti dvi replikas, ir bus viskas. Nauji deputatai nestos prie mikrofono.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 54.
PIRMININKAS. Taip. Kadangi salėje yra 95 deputatai, vadinasi...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje dabar 98.
PIRMININKAS. Diskusijos nutraukiamos, o trumpas replikas pasakys deputatas R.Ozolas, po jo deputatas Č.Juršėnas. Naujų deputatų prašome prie mikrofono nebestoti.
R.OZOLAS. Aš matau, nė vieno čia nėra už tai, kad būtų peržiūrima mūsų nuostata dėl turto grąžinimo, dėl teisės į turtą tęstinumo. Ir labai gaila, kad nuolat nurodoma galimybė tai peržiūrėti maišant principą su to principo realizavimu įstatymų tvarka. Aš noriu pabrėžti, kad kalbama, kiek man suprantama, tiktai apie tai, kaip geriau padaryti įstatymą, kokia tvarka turime dirbti, kad šis įstatymas būtų teisingai ir konstruktyviai sukurtas. Todėl apgailestauju, kad nuolat, šiuo atveju visi be išimties, vadovavosi ideologinėmis, o ne metodinėmis nuostatomis.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš pritariu kolegos R.Ozolo mintims. Iš tikro tai yra esminis mūsų diskusijų patikslinimas. O aš noriu pasakyti repliką dėl kito dalyko.
Mano rankose Sąjūdžio rinkimų programa, ir man labai liūdna, kad aš, ne Sąjūdžio remtas, turiu kiekvieną kartą sąjūdininkams priminti, ką jie praėjusių metų vasario 5 d. nutarė.
Taigi, gerbiamasis kolega Rasimavičiau, atitinkamame skyriuje apie jokių privačių ūkių atkūrimą nekalbama. Aš perskaitysiu, čia trumpas sakinys, manau, kolegos nesupyks. ,,Žemės ūkyje reikia visokeriopai skatinti privačių ūkių kūrimąsi, o ne atkūrimą”. Tai čia ne smulkmena. Toliau. Jeigu kalbame apie privatizaciją, yra dar kitas įdomus momentas, kuris įrašytas Sąjūdžio rinkimų programoje: ,,Sprendimas dėl valstybines pramonės įmonės ar organizacijos denacionalizavimo turi būti patvirtintas darbuotojų balsavimu”.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Dabar pradėsime tvirtinti darbotvarkę. Ar yra prieštaraujančių, kad pirmas klausimas būtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas ir nutarimas dėl jo įsigaliojimo? Deputatas V.Kačinskas siūlo iš pradžių paleisti teisėją, t.y. tvirtinti teisėjus.
Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš tiktai noriu priminti, kad neužmirštumėt mano siūlymo.
PIRMININKAS. Aš atsimenu jūsų siūlymą. Jūsų siūlymas 12 val.
Vadinasi, prieštaraujančių dėl Reglamento nėra. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų pateikiamas Lietuvos Respublikos užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei šiai veiklai žemės sklypų skyrimo įstatymas, nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektai? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Numatyta baigti 11.30 val., Yra pakviesti teisėjai, tai ar prieštarautumėte, kad mes iš rezervinių klausimų sąrašo įrašytume į darbotvarkę nutarimą ,,Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo”? Ar yra prieštaraujančių, kad perkeltume iš rezervo į darbotvarkę? Nėra. Toliau deputatas Jonas Šimėnas prašo, kad 12 val. mes pradėtume svarstyti, jo nuomone, trumpą nutarimo ,,Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimo” projektą? Ar yra prieštaraujančių, kad 12 val. mes pradėtume būtent šį...
BALSAI IŠ SALĖS. Yra.
PIRMININKAS. Yra prieštaraujančių. Tai deputato J.Šimėno pataisa. Ar yra prieštaraujančių, ar nėra? Negirdžiu. Yra.
Prašome tada pasiruošti balsuoti. Deputatas Jonas Šimėnas siūlo nuo 12 val. (plius minus keletas minučių) pradėti svarstyti šitą nutarimo projektą.
Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau pažymėti, kad šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta antradienį, šie visi klausimai darbotvarkėje yra, ir dabar galime nebent balsuoti pagal deputatų pasiūlymus, ką iš jos išbraukti.
Todėl šie klausimai taip ir turėtų būti formuluojami. Kitas dalykas formuluotė, kuriuo metu, kurią valandą bus svarstoma. Tai čia jau nauji dalykai, nes valandos nebuvo toje darbotvarkėje patvirtintos. Bet čia visi klausimai yra šios dienos darbotvarkėje. Aš tą primenu.
PIRMININKAS. Supratau, bet deputatas Jonas Šimėnas siūlo perrašyti iš rezervinio klausimo į darbotvarkę, ir mes turbūt turime vienaip ar kitaip reaguoti į jo pasiūlymą.
A.TAURANTAS. Kiek atsimenu, šis klausimas buvo ne rezervinis.
PIRMININKAS. Dabar parašyta, kad rezervinis.
A.TAURANTAS. Tai dabar čia yra lyg ir naujas projektas, bet visa tai buvo įrašyta į šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Taurantai, aš turiu tai, ką turiu, aš nieko kito neturiu.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, labiau galioja tai, ką Aukščiausioji Taryba jau patvirtino. Projektų galima pateikti kokių nori. Ir aš galiu pateikti, ir kiekvienas deputatas gali pateikti projektų. Bet šiuo metu yra patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Sabutį laukiu jūsų komentaro. Ar čia buvo patvirtinta Aukščiausiojoje Taryboje ir kada buvo patvirtinta, kad šiandien bus svarstomas šis klausimas?
L.SABUTIS. Buvo patvirtintas ne tiktai šis, bet ir daug daug kitų. Tik dėl laiko stokos jie neapsvarstyti ir nepriimti. Jeigu deputatai atidžiai skaitė, tai matė, kad čia svarstyti pateikiama su ta sąlyga, jeigu nebus svarstomi pirmieji du klausimai. Prieštaravimų nebuvo. Dabar nutarėme svarstyti pirmuosius du klausimus. Vadinasi, dėl papildomų mes turime susitarti. Pritarčiau, žinoma, jeigu liks laiko, juos svarstyti. Tik su tokia sąlyga. O tai, kas buvo, jau, atsiprašau, pražuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, ar priimtina taip? Jeigu liks laiko, mes tikrai svarstysime jūsų klausimus.
J.ŠIMĖNAS. Tai aš tik noriu pasakyti, kad...
PIRMININKAS. Kitaip bus tik formalus įrašymas, mes vis tiek nespėsime nieko padaryti.
J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau pasiūlyti tokį dar kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Pusę valandos skirti tam klausimui, ir viskas. Dėl nacionalinių parkų įsteigimo. Jūs puikiai žinote, gerbiamieji deputatai, jeigu grąžinsime turtą, jeigu pradėsime privatizuoti žemės ūkį, kiekvienas pilietis, kurdamas savo asmeninį ūkį, turi žinoti, kur jisai eina, kokia bus to jo ūkio reglamentacija, kokie apribojimai ir t.t. Tų nacionalinių parkų įsteigimas irgi labai svarbus dalykas. Jeigu mes to nepadarysime, tai žmonės nežinos, kur jie eina. Aš prašau pusės valandos, daugiau aš neprašau. Per pusę valandos jeigu nepriimam, tada atidedam kitai dienai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, aš tik norėčiau jums ir kitiems deputatams priminti, kad mes jau iki 12 val. vargu ar spėsime apsvarstyti pirmus du darbotvarkės punktus. Taigi jei jūs norite pusės valandos, tai reikia susitarti vietoj ko. Iš karto vietoj ko.
J.ŠIMĖNAS. Kad ir dabar. Imkime ir priimkime tą po teisėjų, ir iki pertraukos baigsime tuos klausimus.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pradėti dabar svarstyti, ir teikiame balsuoti, taip?
J.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai...
Č.JURŠĖNAS. Vieną minutę.
L.ŠEPETYS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Vieną minutę. Aš labai atsiprašau, aš sutinku su kolegos A.Tauranto siūlymu, bet prisiminkime, ką mes antradienį patvirtinome. Mes patvirtinome Žemės ūkio bendrovių įstatymą. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo pardavimas piliečiams antras klausimas. 3 Reglamentas, 4 šventės, 5 K. Antanavičiaus pasiūlymas dėl Pirminio privatizavimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo, 6 dėl užsienio investicijoms draudžiamų sričių, 7 Dzūkijos, Kuršių nerijos ir t.t. nacionaliniai parkai, 8 dėl profsąjungų ir dėl teismo teisėjų išrinkimo. Ir buvo susitarta, kad jeigu šitie klausimai antradienį neišnagrinėjami, jie nukeliami į ketvirtadienį, o tiktai tada nuosavybė, socialinis draudimas ir tarptautinės sutartys. Tiktai taip. Kas neišnagrinėta antradienį, automatiškai pereina į ketvirtadienį. Butai yra pirma nuosavybė.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš nenorėčiau sutikti su gerbiamojo deputato L.Sabučio replika ,,kas buvo, tai pražuvo”. Antradienį mes patvirtinome ketvirtadienio darbotvarkę, kur rezervinis klausimas apie parkus yra pirmas klausimas. Todėl aš remiu deputato J.Šimėno reikalavimą, kad šis klausimas šiandien būtų bent pradėtas svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų jums priimtinas toks variantas, kurį aš norėčiau jums pasiūlyti? Jeigu mes dar diskutuosime dėl darbotvarkės, tai, matyt, iki pertraukos nepradėsime svarstyti nė vieno klausimo. Mes dabar kol kas galėtume patvirtinti pirmuosius du klausimus, juos apsvarstyti iki pertraukos, per pertrauką pas gerbiamąjį L.Sabutį kviesti pirmininkų pasitarimą ir sudaryti tolesnę šios dienos darbotvarkę. Tai gal būtų geriau, negu dabar diskutuoti dėl tos darbotvarkės.
L.SABUTIS. Jokiu būdu.
PIRMININKAS. Jokiu būdu. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau vis dėlto tam tikros pagarbos bendram darbui. Negalima gi šitaip pešioti, atsiprašant, kiekvieną klausimą ir siūlyti jį svarstyti būtent šiandien, kai mes žinome, kad šiandien laiko nebėra, ir tuščiai besiginčydami praradome beveik visą valandą. Argi galima taip toliau daryti? Aš suprantu, kad išties mes patvirtinome, jog, jeigu suspėsime, per antradienį apsvarstysime ,,n” klausimų. Tačiau antradienis baigėsi, šiandien, atrodo, turime ketvirtadienį. Ir šiandien tariamės, ką svarstysime būtent šiandien iš to, kas liko ir ką reikia svarstyti. Šitaip buvo sutarta komisijos pirmininkų, frakcijų ir visų kitų suinteresuotų asmenų pasitarime. Pateikėme Aukščiausiajai Tarybai, pateikėme raštu, kad nereikėtų vargintis ir klausyti, o pritarti arba nepritarti. Todėl man atrodo, kad balsavimu tai galėjome išspręsti. Visiškai tuščiai mes gaištam laiką.
Dėl to, kas buvo pasakyta kolegų. Išties čia buvo patvirtinti (sąmoningai ar nesąmoningai) 8 klausimai. Iš to labai puikiai kai kas ir pasityčiojo. Mums patiems buvo keista, kodėl mes pasitvirtinome antradienį svarstyti 8 klausimus. Tai juk nerealu. Šiandien išties turbūt pakaktų tų dviejų, bet su sąlyga, jeigu mes iki 12 val. baigsime, Aš labai abejoju. Todėl mes negalime taip sakyti, kad tuoj pat, 12 val., pradėkime svarstyti parkus, tų nepabaigę. Pas mus kasdien vis kaupiasi pradėti, bet nebaigti dalykai. Todėl labai norėtųsi nuosekliai, kaip pateikta šios dienos projekte, apsvarstyti pirmuosius du klausimus, o vėliau gali būti svarstomi tie klausimai, jeigu turėsime laiko. Ir tuo baigiame. Bet yra prašyta ir susitarta, kad ir dėl butų, ir dėl nekilnojamojo turto grąžinimo bus galima svarstyti. Aš nežinau, ką galime dar tartis susirinkus pas mus kabinete? Turime nuspręsti šiandien balsavimu, ką svarstome pirmiausia, ką paskui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Sabuti, dėl pirmo jau nutarėm, tai bus Reglamentas. Antras ekonomikos...
L.SABUTIS. Todėl ir pritariu. Būtent tam ir pritariu. Padarykime galų gale Reglamentą ir dirbkime kaip žmonės.
PIRMININKAS. Tai va, aš ir siūlau jums šiandieną, dabar iš karto griebtis tų įstatymų, tų nutarimų, o vėliau spręsti dėl tolesnės darbotvarkės.
S.MALKEVIČIUS. Pirmininke, dėl Dievo meilės baikime diskusijas. Kiek galima siūlyti balsuoti ir vėl iš naujo pradėti?
PIRMININKAS. Buvo baigta diskusija vienu klausimu. Dabar jau prasideda diskusija kitu klausimu.
Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik norėjau atsakyti į tai, ką sakė deputatas Č.Juršėnas, kad mes darbų tvarkos kuris klausimas pirmas, kuris antras antradienį nepatvirtinome. Mes patvirtinome tik klausimus, kurie bus svarstomi, bet ne jų svarstymo tvarką.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Man atrodo, kad čia visos tos diskusijos dėl darbotvarkės užvirė todėl, kad lyg įsivaizduojama, jog galima atmesti turto grąžinimo klausimo svarstymą. Aš noriu pasakyti, kad šitą klausimą vis tiek būtinai reikia apsvarstyti. Kitas dalykas ar pereiti prie (...) procedūros, ar nepereiti. Bet klausimą būtina svarstyti. Ir dėl to, matyt, nereikėtų ginčytis. Reikia suprasti šitai, ir visi ginčai baigsis, galėsime pradėti dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai.
Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš noriu priminti, kad siūliau pradėti nuo teisėjų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, taigi patvirtinome dar du darbotvarkės punktus. Turbūt jūs neprieštaraujate, kad šiandien būtų svarstomos teisėjų kandidatūros. Toliau atsiverskime 2 puslapį, ten yra nutarimas dėl... Tai čia pristatymai. Dėl pristatymų turbūt neabejojame. Juos bus galima pateikti. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų projektas. Buvo pasiūlymas. Berods deputatas A.Brazauskas siūlė (jį rėmė V.Beriozovas) šio klausimo šiandieną nesvarstyti. Ar taip aš jus supratau?
A.M.BRAZAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai prašome tada, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Kas už deputato V.Beriozovo ir A.Brazausko pasiūlymą?
Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Pirmiausia mes turime svarstyti, ar svarstyti šitą klausimą, o ne balsuoti už tai, kad jį atšauktume.
PIRMININKAS. Teisingai, aš dar nesuformulavau jums klausimo. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad šis klausimas būtų... Kadangi jis dar nėra patvirtintas, anksčiau nebuvo mūsų darbotvarkėje. Buvo? Prašom. Kada patvirtintas? Prašom prie mikrofono. Būkit malonus, pasakykit, ar buvo patvirtinta, kad ketvirtadienį svarstytume?
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Taip, antradienį mes tą klausimą įtraukėme į ketvirtadienio, t.y. šios dienos, darbotvarkę.
PIRMININKAS. Girdėjot, deputate Rimkau? Todėl prašome balsuoti, kas už tai, kad išbrauktume šį klausimą...
K.RIMKUS. Ir butai buvo, ir daug kitų klausimų buvo patvirtinta, bet mes jų, deja, nesvarstėm. Tie klausimai visi vienodi. Jeigu jau anų nesvarstėm, tai privalom viską balsuoti iš naujo.
PIRMININKAS. Prašom nebediskutuoti. Kadangi buvo patvirtinta, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų nesvarstomas? Dėl nuosavybės teisių. Prašome pakelti mandatus.
K.RIMKUS. Pirmiausia visus klausimus: dėl butų, dėl viso kito. Kaip čia daroma?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rimkau, aš labai apgailestauju, bet taip tikrai buvo nutarta Aukščiausiosios Tarybos.
Prašome pakelti mandatus, kas už tai, kad šis įstatymas šiandien nebūtų svarstomas, kaip siūlė deputatas A.Brazauskas. Prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 12 deputatų.
PIRMININKAS. Klausimas bus svarstomas.
Gerbiamieji deputatai, taigi tada pradėsime darbą. Deputatas J.Prapiestis siūlė iš pradžių svarstyti teisėjus. Ar jūs prieštarautumėte? Neprieštaraujate. Tada kviečiame į tribūną gerbiamąjį teisingumo ministro pavaduotoją V.Nikitiną, kuris pristatys mums teisėjus, ir mes, matyt, galėsime juos tvirtinti.
V.NIKITINAS. Gerbiamieji deputatai, leiskite man pristatyti du kandidatus į miesto ir rajonų teisėjus.
Zenonas Balčiūnas, Domo, siūlomas rinkti Kauno miesto teismo teisėju. Z.Balčiūnas gimė Akmenės rajone, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nuo 1972 iki 1985 m. dirbo Kauno miesto prokuratūroje tardytoju ir padėjėju. Nuo 1985 m. iki šiol dirba valstybinių meno gaminių įmonėje ,,Žilvitis” juriskonsultu. Vedęs, augina tris dukras. Kolektyvas, kuriame Z.Balčiūnas dirba, svarstė jo kandidatūrą. Neigiamų duomenų apie jo asmenybę Teisingumo ministerija neturi. Be to, jis išlaikė kvalifikacinį egzaminą ir jo kandidatūra taip pat suderinta su Aukščiausiuoju Teismu. Apie jį buvo paskelbta Kauno miesto laikraštyje.
Žodžiu, tiek apie jį. Jeigu turite klausimų, aš pasirengęs į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Ar norėtų deputatai paklausti? Nematau.
Prašom toliau.
V.NIKITINAS. Į Lazdijų rajono teismo teisėjus kandidatu siūlomas Kalkauskas Virginijus, Antano, gimęs 1962 m. Turi dvejų metų teisinio darbo stažą. Baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1989 m. iki šiol dirba Lietuvos Respublikos valstybinio Alytaus medvilnės kombinato juriskonsultu, Juridinio skyriaus viršininkas. Jo kandidatūra buvo svarstyta darbovietėje, taip pat apie jį buvo paskelbta rajono laikraštyje. Išlaikęs kvalifikacinį egzaminą. Jo kandidatūra taip pat suderinta su Respublikos Aukščiausiuoju Teismu. Neigiamų duomenų, apibūdinančių jo kandidatūrą, nei Teisingumo ministerija, nei Aukščiausiasis Teismas iki šiol nėra gavę.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai turėtų klausimų pranešėjui? Nėra. Ačiū tada.
Tai, gerbiamasis pranešėjau, turbūt jūs siūlysite priimt nutarimą, kurį mes turime...
V.NIKITINAS. Siūlau pritarti mūsų siūlymui išrinkti Kauno miesto teismo teisėju Z.Balčiūną ir Lazdijų rajono teismo teisėju V.Kalkauską.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada Aš norėčiau padėkoti pranešėjui. Nematau kitų pasiūlymų. Ir norėčiau jūsų paklausti, ar jūs pageidautumėte, kad kandidatai į teisėjus gerbiamasis Zenonas Balčiūnas ir Virginijus Kalkauskas ateitų į tribūną ir atsakytų į jūsų klausimus? Ar jūs manote, kad šito nereikia? Ar yra reikalaujančių, kad jie ateitų į tribūną? Nėra. Ar galėtume tada balsuoti? Ar reikia balsuoti už kiekvieną kandidatą atskirai, ar už abu? Personaliai, taip?
Tada, gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Mes balsuosime tada taip: pirmiausia už kandidatą į Kauno miesto teismo teisėjus gerbiamąjį Zenoną Balčiūną, paskui balsuosime už kandidatą į Lazdijų rajono teismo teisėjus gerbiamąjį Virginijų Kalkauską. Paskui balsuosime už visą nutarimą, kadangi jis yra iš trijų punktų.
Prašome pasiruošti balsuoti.
Deputatas Jonas Prapiestis dėl balsavimo motyvų.
J.PRAPIESTIS. Norėčiau pasakyti deputatams, kad Teisinės sistemos komisija svarstė šitas kandidatūras. Tikiuosi, kad deputatai savo krašto laikraščius skaito.Laikraščiuose šios pavardės buvo minėtos, mes jokių pastabų negavom. Dar galiu pasakyt, kad mes, jeigu taip galima sakyt, patikrinom, pasidomėjome buvusiose žinybose, kur dirbo šie žmonės, klausėme tiesioginių viršininkų. Jokių pretenzijų, jokių neigiamų dalykų, dėl kurių mes galėtume abejoti jų tinkamumu dirbti teisėjais, nebuvo. Todėl komisija palaiko ir siūlo deputatams padaryti tą patį.
PIRMININKAS. Ar norėtų dar kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra?
Deputatas Česlovas Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau balsuoti už visą nutarimo projektą ir viskas bus aišku.
PIRMININKAS. Gal balsuokime už kiekvieną atskirai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo” priėmimas
Tai prašome pasiruošti balsuoti. Kas už gerbiamąjį Zenoną Balčiūną, kad jį išrinktume Kauno miesto teismo teisėju, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 83.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Taip. Prašome tada pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad gerbiamąjį Virginijų Kalkauską išrinktume Lazdijų rajono teismo teisėju. Prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 85 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti už visą nutarimo projektą. Nutarimo projekte, be šitų dviejų punktų, už kuriuos jau balsavome, yra ir toks: ,,Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos”. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už visą nutarimo ,,Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo” projektą. Prašome.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 88 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSU SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Taigi nutarimas ,,Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo” yra priimtas. Sveikiname gerbiamąjį Zenoną Balčiūną ir Virginijų Kalkauską kaip naujus teisėjus. (Plojimai) Ačiū.
Kviečiame į tribūną deputatą A.Taurantą.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, mes turbūt priėjome finalinį Reglamento svarstymo etapą. Jums buvo išdalyti visi tie straipsniai, kurie yra priimti. Tai buvo dvi tokios sulenktos knygelės ir vienas papildomas priimtų straipsnių lapelis. Tą viską jūs turite. Taip pat jums buvo išdalyta lapelis, pavadintas ,,Pataisos ir papildymai, siūlomi priimti prieš balsuojant už visą įstatymą”. Tai yra kai kurių straipsnių pakeitimai, kurie suderinti su Reglamento oponentais, t.y. Centro frakcija. Jie priimti abiejų pusių, ir aš siūlyčiau balsuoti už šiuos pakeitimus, išskyrus 184 straipsnio redakciją, kuri išdalyta vėliau, nauja redakcija, parengta Teisinės sistemos komisijos ir taip pat aprobuota Centro frakcijos. Šių straipsnių skirtumas yra prievolės, kurių turėtų Juridinis skyrius. Kadangi tai taip pat suderinta su Reglamento oponentais, siūlyčiau priimti ir šią redakciją, balsuoti už šiuos pakeitimus ir už visą Reglamentą.
Noriu taip pat priminti, kad deputatams išdalytas nutarimas dėl Reglamento įsigaliojimo. Čia reiktų šiandien pakeisti tik datas, minimas kai kuriuose straipsniuose, kadangi tas nutarimas buvo parengtas priimti daugiau kaip prieš savaitę, t.y. balandžio 10 d. Dabar jau praėjo tam tikras laikas, ir reikėtų šias datas pakoreguoti.
Dar noriu pasakyti, kad dialogas su oponentais... Aš visada sakiau, kad jis naudingas, ir aš manau, kad jis Reglamentui davė naudos, išskyrus tai, kad mes praradome labai daug laiko. Ir dabar aš neteigiu, kad Reglamentas yra tobulas ir kad mus tenkins visi jo straipsniai. Todėl jau pradėjus jam veikti mes matysime jo trūkumus ir reikės koreguoti. Todėl ir nutarime dėl jo įsigaliojimo jums siūlomas pirmiausia turbūt deputato Č.Juršėno aptartas 1 punktas, kad iki rudens neribotume Reglamento keitimo, t.y. kad mes galėtume jį laisvai koreguoti, jei mūsų darbo metu išaiškės jo netobulumų ar trūkumų. Visi šie dalykai aptarti su frakcijomis ir svarbiausia su Reglamento oponentais. Siūlyčiau visas šias nuostatas šiandien priimti. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, galbūt mes galėtume balsuoti dėl straipsnių, kurie yra atskirame lapelyje, pakeitimo. Jie deputatams išdalyti. Vėliau turbūt balsuotume už visą Reglamentą.
PIRMININKAS. Aš tai jums su malonumu leisiu, bet norėčiau kreiptis į gerbiamuosius deputatus. Priimant visą Reglamentą būtina, kad salėj būtų ne mažiau kaip 90 deputatų. Tokį nutarimą mes esame padarę. Todėl tuos deputatus, kurie šiuo metu yra išėję iš salės, aš kviesčiau kaip galima greičiau grįžti.
Prašom, gerbiamasis deputate Taurantai. Ar jūs siūlysite pastraipsniui?
Č.JURŠĖNAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš iš esmės pritariu tam, ką čia dėsto kolega A.Taurantas, bet noriu patikslinti dėl 75 straipsnio papildymo pabaigos. ,,Atskiri sesijos darbų programos ir darbotvarkės punktai aptariami ir balsuojami ta pačia tvarka kaip įstatymo straipsniai”. Kurio čia įstatymo ar nutarimo, ar kaip? Kaip čia šitai suprasti? A.TAURANTAS. Aš...
Č.JURŠĖNAS. Apie jokį įstatymą 75 straipsnyje nekalbama.
A.TAURANTAS. Noriu deputatui Č.Juršėnui nurodyti. Turbūt geriausia būtų pasižiūrėti į 210 straipsnį, kur numatyta tvarka, kaip aptariama ir balsuojama už įstatymo straipsnius. Svarbiausia šio sakinio prasmė yra ta... Va, galbūt deputatas J.Tamulis dar turi savo poziciją. Čia buvo aptarta ir su juo, ir su kitais Centro frakcijos žmonėmis, kad už darbotvarkės punktą balsuojama, jeigu yra prieštaraujančių deputatų... Ne kad jį išbrauktume iš projekto, o kad būtų balsuojama už tai, jog jis būtų įtrauktas į darbotvarkę. Tokia šios nuorodos prasmė.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis dėl 75 straipsnio.
J.TAMULIS. Aš siūlyčiau iš viso nesileisti į ilgas diskusijas, nes tai yra ilgai diskutuoti, aptarti klausimai. Manau, kad tos pozicijos kiek įmanoma yra suartintos. Aš tiktai noriu pasakyti, kad Centro frakcija buvo ne Reglamento, o kai kurių rengėjų idėjų oponentas. Kviečiu neatidėliojant jį priimti, nes to Reglamento reikalingumas yra akivaizdus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar būtų didelis procedūros pažeidimas, jeigu mes deputatams siūlytume balsuoti už visas pataisas, o ne pastraipsniui?
A.TAURANTAS. Jeigu deputatai priima jas ir nėra prieštaraujančių, reikalaujančių balsuoti už kiekvieną straipsnį, galima daryti ir taip. Tik aš dar kartą primenu, kad 184 straipsnio redakciją reiktų svarstyti iš atskiro lapelio, kur yra pasirašyta Teisinės sistemos komisijos. Su viena maža redakcine pataisa, kur parašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius nedelsiant perduoda... Čia jau ne kartą buvo kritikuotas žodis ,,nedelsiant”. Reikėtų įrašyti konkretų terminą. Siūlomas terminas trys dienos.
PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji deputatai, padarysime tada taip: aš greitai vardysiu straipsnius, jeigu jūs neturėsite pastabų, tai sakysime, kad priimta.
Deputatas L.Sabutis. Prašome prie mikrofono.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje nėra kvorumo.
PIRMININKAS. Šiuo metu nereikia. Gal vėliau, kai (...) svarstysime.
Prašome, deputate Sabuti.
L.SABUTIS. Aš labai atsiprašau, bet priimant Reglamentą siūlyčiau gal nediskutuoti ten, kur sutarta dėl atskirų pataisų. Pranešėjas galėtų paminėti straipsnį, kur yra nauja redakcija, kad deputatai nors žvilgteltų. Tai viena.
Dabar pateikiama išties trumpesnė ir galbūt sklandesnė 184 straipsnio redakcija. Pritarčiau jai, tik manyčiau, kad nereikėtų, kur teigiama, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ar atitinkama nuolatinė komisija įstatymo projektą išplatina kitoms komisijoms... Manyčiau, jog turėtų būti taip. Čia prieš tai sakinys, kur rašoma ,,nedelsiant perduodama”. Kažin ar reikalingas tas žodis ,,nedelsiant”. Turi būti...
A.TAURANTAS. Trys dienos.
L.SABUTIS. Aš suprantu, nereikia nei trijų, nei dešimties dienų. Tiesiog perduodama, o Sekretoriaus pareiga nedelsiant tai daryti. Nes dar kartą pakartota, kad sviestas sviestuotas. Bet jeigu manote, kad taip yra lengviau ir kad Sekretorius kada nors bus nedrausmingas, galit įrašyti. Bet žiūrėkim šitą tekstą toliau: ,,...preliminariai nagrinėti atitinkamoms nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui”. Vadinasi, Sekretorius turės perduoti ^i” skaičių projektų ir komisijoms, ir Prezidiumui. Norėčiau supaprastinti (tai rodo pati gyvenimo praktika), kad perduoda nuolatinėms komisijoms, kurios pateikia Prezidiumui. Taip būtų paprasčiau ir aiškiau. Komisija pateikia savo nuomonę ir projektą Prezidiumui. Prezidiumas būtų paskutinė stadija, kuri pateikia Aukščiausiajai Tarybai.
Ir kita. Tame pačiame straipsnyje kažin ar reikia, kad įstatymų projektus platintų Prezidiumas kaipo toks ir komisija kaipo tokia. Tai turėtų daryti Sekretorius arba komisijos pirmininkas. Paprasčiausiai norėčiau, kad būtų nurodyti pareigūnai, o ne kokie nors abstraktūs, nežinomi deputatai. Šiuo atveju būtų galima pasiteirauti ir žinoti, kur yra tas projektas. Todėl apskritai priimant šį tekstą aš siūlau tokias pataisas: vietoj žodelio ,,ir” rašyti kablelį, parašyti tiktai ,,kurios vėliau pateikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui”. Toliau išbraukti žodžius iš kito sakinio: ,,Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įstatymo projektą išplatina kitoms nuolatinėms komisijoms, frakcijoms, perduoda Vyriausybei, praneša apie tai deputatams”. Štai taip būtų logiškai užbaigta supažindinimo su įstatymu procedūra.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, gal grįžtame prie 75 straipsnio. Ar turite pastabų dėl 75 straipsnio naujos redakcijos? Nėra. Priimta.
Prašom pažiūrėti 77 straipsnį. Pastabų nematau. Priimta.
78? Nėra. Priimta.
154?
Č.JURŠĖNAS. Aš čia tiktai dėl bendros tvarkos. Gerbiamasis kolega Taurantai, ar čia nesumaišyti straipsniai? Arba brošiūroje sumaišyti, arba čia, nes man tai atrodo, kad čia 153.
A.TAURANTAS. Taip, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, šie straipsniai nuo 148 iki 181.,. Pateikiant pirmąją dalį ten buvo ir prierašėlis, kad jie yra nepernumeruoti. Tai yra projekto numeracija. Jie buvo pernumeruoti ir dabar jau yra kitas numeris. Gal man tiesiog skiausteliuose reikėjo rašyti dar projekto numerį.
PIRMININKAS. Tai čia turbūt galima pataisyti.
A.TAURANTAS. Galiu iš karto pasakyti, kad tai buvęs projekto 153 straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pastabų nematau. Priimta.
167.
A.TAURANTAS. Čia taip pat turbūt reikėtų vienetu sumažinti numerį pagal buvusį projektą.
PIRMININKAS. Pastabų nematau. Priimta.
183. Pastabų nėra. Priimta.
184. Deputatas L.Sabutis pasakė keletą pastabų. Ar jūs reikalaujate, kad už jas balsuotume?
L.SABUTIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gal gerbiamasis deputatas A.Taurantas dar norėtų atsakyti į tas pastabas?
A.TAURANTAS. Jeigu redakciniai dalykai, galima su jais sutikti, bet reikėtų, kad dalyvautų ir Teisinės sistemos komisija. Aš siūlyčiau nekeisti iš esmės, nes jeigu mes vėl pradėsime diskusiją iš esmės, tai tiesiog reikės peržiūrėti ir kitus straipsnius. Gali pasikeisti visa struktūra. Siūlyčiau iš esmės nieko nekeisti, kadangi jau labai daug derinta.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš palaikau gerbiamojo pranešėjo mintį. Jeigu komisija atsakinga už įstatymo projektą, tai tegul ji pati ir seka, kad jis patektų ten, kur reikia. Ir tegu išreikalauja iš kitų komisijų išvadas. Tada bus garantija, kad iš tikro svarstysime rimtai. Todėl siūlau palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURSĖNAS. Aš irgi palaikau kolegą A.Taurantą ir kolegą J.Prapiestį, tiktai su viena išlyga: neužmirškim, jog rugsėjo pradžioje remdamiesi jau savo įgyta patirtim, kai dirbsim pagal naują Reglamentą, galėsim kai ką pataisyti. Tai šito neužmirškim, o šiaip...
A.TAURANTAS. Iki rugsėjo pradžios mes...
Č.JURŠĖNAS. Aš ten siūlysiu kitą datą.
A.TAURANTAS. Toliau nukelti? Galim toliau nukelti.
Č.JURŠĖNAS. O čia už tai, ką dabar siūlo gerbiamasis A.Taurantas.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš atsiprašau, kad dar kartą dėl 184 straipsnio. Vis dėlto pasekime tekstą. ,,Įstatymo projektą kartu su jo priedais bei Juridinio skyriaus išvada Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius nedelsiant perduoda nagrinėti atitinkamoms nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui”. Vadinasi, bet koks projektas su tam tikra išvada bus kartu svarstomas, maigomas ir nuolatinėse komisijose, ir Prezidiume. Ar reikia taip daryti? Prezidiumas vienas, o nuolatinių komisijų 13. Gali būti įvairių projektų. Šiuo atveju jeigu nuolatinės komisijos nepriėjo prie galutinės išvados arba komisijose gali būti viena išvada, o Prezidiume kita, tai bus beprasmiškas laiko gaišinimas. Vis dėlto toji komisija, kuri pateikia, yra iniciatorė ir atsakinga už šio įstatymo likimą. Ji turėtų savo nuomonę jau kaip tokią pateikti Prezidiumui, bet ne kartu. Visi įstatymų projektai, kurie čia ateina, turi kartu keliauti ir į Prezidiumą, ,,n” skaičius. Ir tiek pat jų turi keliauti į komisijas. Visiškai neliks nei apskaitos, nei jokios tvarkos, tik daugiau netvarkos mes iš to padarysim. Todėl dar kartą siūlau, kad Juridinio skyriaus išvada patenka pas Sekretorių arba į nuolatinę komisiją, o nuolatinė komisija, prieš pateikdama Aukščiausiajai Tarybai, vis dėlto pateikia Prezidiumui, nes tai yra pabrėžta ir Reglamente. Ir Prezidiumas turėtų būti atsakingas Aukščiausiajai Tarybai apskritai už visų įvertinimų sumavimą ir sukonkretinimą.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad tikrai reikia pasigailėti Prezidiumo. Bet man atrodo, jam tikrai nebūtina visus projektus nagrinėti. Ir juo labiau taip išsamiai, kaip tai daro Aukščiausioji Taryba. Taigi pasigailėkim ir tegul lieka taip, kaip parašyta. Čia iš šito teksto neišplaukia.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Žinant, kiek daug mūsų Prezidiumas turi klausimų, kuriuos taip dažnai ir ilgai svarsto, tai dar jeigu gaus šituos projektus, dar pradės žiūrėti... Tai aš abejoju, ar mes dirbsim operatyviau.
PIRMININKAS. Ar deputatas L.Sabutis reikalauja už ką nors balsuoti? Ar jis vis dėlto pritartų tam turėdamas galvoje, kad po dviejų mėnesių Reglamentas bus keičiamas? Gali būti keičiamas.
L.SABUTIS. Nenoriu gaišinti laiko, bet mes nesusikalbame. Dar kartą noriu pasakyti, kas parašyta. Visi projektai pagal dabartinį tekstą eina į Prezidiumą ir į komisijas.
A.TAURANTAS. AŠ siūlyčiau Sekretoriui skaityti visus straipsnius, o ne vieną.
L.SABUTIS. Aš suprantu, visi skaityti ar neskaityti. Bet šiuo atveju tai įstatymo procedūra. Tai jeigu mes kartu... Aš pritariu kolegoms, kurie kalbėjo, kad nereikia apkrauti Prezidiumo. Bet jau tada būtų atranka, kuri ateitų iš komisijos, o ne iš kur nors. O dabar tuo pačiu laiku projektus svarsto ir Prezidiumas, ir komisijos. Nagi pagalvokim, kaip tada atrodytume?! Vienokiu ar kitokiu būdu aš siūlau tik pakoreguoti. Taip, Prezidiumas nebus aplenkiamas, bet gerokai sumažėtų darbo, nes jau komisija pasakytų savo nuomonę, kad galbūt jo nereikia net pateikti nei Prezidiumui, nei Aukščiausiajai Tarybai. Ir sumažintume Prezidiumo krūvį. O dabar visi, kiek tik jų būtų, kartu eitų ir j komisijas, ir j Prezidiumą. Kas Prezidiume dirbs prie šitų projektų?
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Labai apgailestaudamas, kad prasidėjo diskusija, aš noriu Sekretoriui atsakyti, jog čia numatyta tik informacijos pateikimo tvarka. Tai nėra įpareigojimas apsvarstyti Prezidiumui būtent tuos visus projektus. Yra 187 straipsnis (jau priimtas), kuriame parašyta, kad Prezidiumas gali apsvarstyti projektus, jeigu jam reikia. Bet norėdamas apsvarstyti tuos projektus, kuriuos mato reikalą svarstyti, jis turi turėti visą informaciją, kokie projektai yra Aukščiausiojoje Taryboje. Aš manau, deputatai sutiks, kad Prezidiumas turi tokią teisę turėti tuos projektus. Ir negi mes tą teisę norime užginčyti? Čia yra tik informacijos pateikimo tvarka. Ir jeigu mes vėl pradedame iš esmės svarstyti tuos dalykus, aš siūlau atiduoti šitą projektą frakcijoms, ir dar laukime pusę metų, kol priimsime Reglamentą.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis deputatas L.Sabutis turbūt nereikalauja balsuoti? Jūs reikalaujate balsuoti už tą straipsnį ar už kokią pataisą? Prašom siūlyti konkrečią pataisą, ką išbraukti, ką įrašyti.
L.SABUTIS. Siūliau ir dar kartą noriu pasiūlyti, jog įstatymo projektai ir jo papildymai, pakeitimai, atėję į Aukščiausiąją Tarybą, patenka j Juridinį skyrių. Čia taip ir dėstoma. O skyriaus išvada vėl patenka Sekretoriui. Todėl siūlau, kad tie jau su išvadom dokumentai patektų j komisiją arba į tam tikras komisijas, o komisijos... Čia vietoj žodelio ,,ir” siūlau rašyti:
,,kurios vėliau pateikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui”. Komisijos pateiktų Prezidiumui savo nuomonę ir jau tam tikra prasme parengtą įstatymo projektą. Jis jau, be abejo, nebus toks, koks buvo pirminis.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti.
Deputatas A.Taurantas dėl balsavimo motyvų.
A.TAURANTAS. Dėl balsavimo motyvų. Aukščiausiojoje Taryboje ilgai buvo ginčytasi ir daug kas buvo prieš tai, kad tam tikra prasme Prezidiumo teises iškeltume virš komisijų. Ir šiuo atveju, pagal dabartinę struktūrą, Prezidiumo teisės svarstant įstatymo projektą sulygintos su nuolatinės komisijos teisėmis, kad Prezidiumas gali apsvarstyti, jeigu mato reikalą, ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai savo nuomonę. Jeigu mes dabar įpareigosime, kad nuolatinės komisijos, ar jos to nori, ar nenori, teiktų išvadas Prezidiumui, vadinasi, mes jau Prezidiumą pastatom į kitą vietą ir keičiasi visa struktūra. Šiuo atveju reikia keisti ir kitus straipsnius, ir vėl iš naujo reikalingos diskusijos. Aš galiu garantuoti, kad iš karto prieštaraus tie deputatai, kurie oponavo dėl tokių Prezidiumo teisių, vėl mes pradėsime naują diskusiją ir aš nežinau, kada mes iš jos išbrisime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas L.Sabutis siūlo štai tokią pataisą: antros pastraipos ketvirtoje eilutėje žodį ,,ir” pakeisti žodžiu ,,kurios”. Prašome balsuoti už šią deputato L.Sabučio pataisą. Kas už ją, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 35.
PIRMININKAS. Pataisa negavo daugumos pritarimo. Taigi dabar, gerbiamieji deputatai, reikia balsuoti už visą 184 straipsnį, nebent deputatas L.Sabutis nereikalautų balsuoti už visą. Tada mes galėtume konsenso būdu jį priimti.
L.SABUTIS. Ne, aš nereikalaučiau balsuoti, tik tada reikėtų patikslinti, ir nebūtinai čia turi gaišti Aukščiausioji Taryba. Vis dėlto toliau teigiama:
,,Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir atitinkama nuolatinė komisija įstatymo projektą išplatina kitoms”. Norėčiau, jog čia būtų konkrečiai pasakyta, kad tai padaro Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ir nuolatinės komisijos pirmininkas.
A.TAURANTAS. Šiuo atveju taip turėtų būti; iš tikrųjų aš nepastebėjau, čia galbūt...
PIRMININKAS. Taip, priimta. Jūsų pataisa priimta. Deputatas L.Sabutis daugiau nereikalauja balsuoti. Ar daugiau 184 straipsnio pataisų nėra? 184 straipsnis priimtas.
203 straipsnis. Ar pastabų yra? Pasiimkite tą senąjį tekstą. Pataisų taip pat nėra. 203 straipsnis priimtas.
Taigi visos pataisos, kiek aš supratau, gerbiamasis deputate Taurantai, priimtos. Ar aš teisingai supratau? Būtų galima pasiruošti balsuoti už visą Reglamentą.
Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu paklausti deputato A.Tauranto. Buvo dar išdalyta pataisų. Ar jos įvertintos, ar bus svarstomos vėliau?
A.TAURANTAS. Dalis šių pataisų įvertinta tame projekte, už kurį mes jau dabar balsavome. Tai suderinta su Centro frakcija. O kitas pataisas, jeigu Centro frakcija matys reikalą, vėliau pateiks svarstyti Aukščiausiajai Tarybai.
P.VARANAUSKAS. Kitas klausimas. Kadangi daug kartų buvo taisoma, aš noriu paklausti, ar liko ta nuostata, kad tuo pačiu klausimu deputatas kalbėtų replikos forma ar kaip ne daugiau kaip du kartus?
A.TAURANTAS. Yra, liko.
P.VARANAUSKAS. Yra, ačiū. Tada norėčiau dar jūsų paklausti. Aš siūliau, ir galbūt buvo praleista, kadangi daug dokumentų. 101 straipsnyje parašyta: kada frakcija arba bent du deputatai reikalauja, kvorumas turi būti tikrinamas prieš balsavimus arba tuoj pat po to, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai. Tai šita antroji dalis, ne vieną kartą esu sakęs, visai nelogiška, kad tuoj pat po balsavimo. Turėtų likti...
A.TAURANTAS. 101 straipsnis nekeistas.
P.VARANAUSKAS. Vadinasi, tikrinama ir po balsavimo?
A.TAURANTAS. Nebuvo šito.dalyko.
P.VARANAUSKAS. Ačiū. Vadinasi, tik prieš balsavimą?
A.TAURANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, salėje 90 deputatų. Prašome pasiruošti balsuoti už visą Reglamentą. Gerbiamieji deputatai, dar nebalsuokite. Prašau absoliučios tylos! Gerbiamasis deputate Januška ir kiti deputatai! Aš tik norėčiau jums visiems priminti, kad būtina, šį kartą būtina mažiausiai 68 bakai. Todėl prašyčiau nutraukti diskusijas tarp deputatų, gerbiamasis deputate Tamuli, ir pasiruošti balsuoti.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento priėmimas
Skelbiu balsavimą. Kas už Reglamentą, už visą Reglamento projektą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 97.
PIRMININKAS. 97. (Plojimai) Prašome dar neploti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Reglamentas priimtas. Sveikiname deputatą A.Taurantą, padariusį tikrai titanišką darbą. (Plojimai)
A.TAURANTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Siūlau protokolinį nutarimą, kad gerbiamajam A.Taurantui reikėtų paskirti premiją. Arba pavesti Prezidiumui išspręsti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių prieš tokį pasiūlymą? Formuluosime taip: ,,Pavesti Prezidiumui paskirti premiją deputatui A.Taurantui už atliktą Reglamento rengimo darbą”.
Č.JURŠĖNAS. Vieną pataisą galima?
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas irgi nori premijos?
Č.JURŠĖNAS. Su viena pataisa, kad paskui jis ir kitiems komisijos nariams bent kavos pastatytų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas žino, kas tai yra etika; manau, jis tai padarys pats, be mūsų protokolinio nutarimo.
B.V.RUPEIKA. Leiskit protestuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar ne viskas. Aš norėčiau priminti, kad dar yra nutarimas, kurį reikia priimti.
Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Labai gerbdamas A.Taurantą ir jo veiklą šioje srityje aš dar noriu pasiūlyti. Labai gerai prisimenu man labai simpatingą Aleksandrą Abišalą, kurio indėlis į šio projekto rengimą taip pat neabejotinai didelis. Bent jau paplokime, jeigu neduosime premijos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome, gerbiamasis Taurantai, toliau.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, dar prašau jūsų kelių minučių dėmesio. Jums buvo išdalytas nutarimo dėl Reglamento įsigaliojimo projektas. Kaip minėjau, jis buvo parengtas balandžio 10 dienai ir dabar reikėtų pakoreguoti kai kurias datas. Jeigu turite šį projektą prieš akis, aš iš karto perskaitysiu, kokios dabar galėtų būti priimtinos datos, deputatai galbūt pasakys savo nuomonę apie atskirus punktus. Reglamento įsigaliojimo data. Kadangi kitas mūsų posėdis numatytas balandžio 23 d., kitą antradienį, tai galėtų nuo tos dienos ir įsigalioti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau priminti, kad ką tik priimtame Reglamente numatyta, jog plenarinio posėdžio salėje deputatai turi laikytis tylos. O jūs tą priėmėte.
Ar jums būtų priimtina, kad mes svarstytume nutarimą papunkčiui? Dėl kiekvieno punkto išgirdę pastabų iš karto priimame, o toliau svarstome kitą punktą?
A.TAURANTAS. Galbūt galėtume svarstyti atskirais punktais, būtų greičiau.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis deputate Taurantai.
A.TAURANTAS. Aš siūlau 1 punkte pakeisti įsigaliojimo datą į balandžio 23 d., t.y. kitą antradienį.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku su šita data, bet noriu, kaip jau sakiau, kad būtų ne rugsėjo 10, o rugsėjo 17, t.y; savaite vėliau, kad męs pradėtume sesiją ir dar turėtume laiko pagalvoti. Nuo 17...
A.TAURANTAS. Aš neprieštarausiu, jeigu kitos frakcijos pritars.
PIRMININKAS. Taip. Prieštaraujančių nematau.
Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Po balandžio 23 dienos, o skliausteliuose: bet ne anksčiau, negu visiems deputatams bus išdalytas oficialus tekstas.
PIRMININKAS. Iki tol bus išdalytas. Taigi, gerbiamieji deputatai, 1 straipsnyje yra pakeista data: balandžio 23 ir rugsėjo 17. Dvi datos. Prieštaraujančių nėra? 1 straipsnis priimtas.
Prašom 2 straipsnį.
A.TAURANTAS. ,,2. Nustatyti, kad susiformavusios frakcijos turi pateikti dokumentus įregistruoti Prezidiume iki balandžio...” Galėtume įrašyti 30 dieną.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Priimta.
Prašom 3.
A.TAURANTAS. Tai 3 punktas dėl tų projektų, kurie jau yra pateikti, bet nepriimti. Jie kaip ir tame punkte, dėl kurio mes šiandien diskutavome (184 str.), kur numatyta juos registruoti Prezidiume. Todėl visi projektai, kurie dabar jau pateikti, taip pat turėtų būti užregistruoti. Atsiprašau, Juridiniame skyriuje. Ir siūlyčiau datą gegužės 7 d. Užregistruoti visus projektus, jau esančius, bet dar nepriimtus, Juridiniame skyriuje.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau šiek tiek sutrumpinti: iki gegužės 1.
PIRMININKAS. Gegužės 1 d. siūlot?
A.TAURANTAS. Jeigu komisijos mano, kad jos suspės tą padaryti, tai aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paremti termino atidėjimą. Vis dėlto reikia inventorizuoti, patikrinti visus. Žinot, juk buvo netvarka.
A.TAURANTAS. Aš iš dviejų komisijų girdžiu, kad geriau gegužės 7. Tai gal...
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas atsiėmė savo pasiūlymą. Daugiau pastabų nėra. Priimta.
Prašome toliau. Taigi data lieka gegužės 7, taip?
A.TAURANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Prašau toliau.
A.TAURANTAS. 4 punktas dėl.Sekretoriaus pavaduotojo, seniūno ir dviejų pavaduotojų rinkimo. Kadangi mes esame numatę dirbti kitą trečiadienį (mes paprastai tokiems dalykams ir skiriame trečiadienį), galėtų trečiadienį ir likti.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti datą.
A.TAURANTAS. Balandžio 24.
PIRMININKAS. 24, taip? Balandžio 24. Ar yra prieštaraujančių? Deputatas A.Rudys dėl šios datos?
A.RUDYS. Siūlyčiau atidėti dar nors savaitę.
PIRMININKAS. Motyvai?
A.RUDYS. Motyvai tie, kad reikia pasitarti, reikia gal ir tarp frakcijų paderinti. Pavyzdžiui, aš norėčiau pasiūlyti, kad būtų balsuojama už visą komplektą. Turėtų būti atliktas tam tikras derinimo darbas. Aš nežinau, jeigu mes suspėsime šitą padaryti, tai aš nieko prieš.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš nežinau, ar čia deputato A.Rudžio nuomonė, ar čia frakcijos nuomonė, kaip?
A.RUDYS. Mano asmeninė.
A.TAURANTAS. Gal kiti deputatai pasakytų nuomonę? Norėčiau, kad pririmtume konsensu.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima. Aš siūlyčiau gerbiamajam A.Rudžiui sutikti su A.Tauranto siūlymu dėl vienos paprastos priežasties. Faktiškai, ko gero, mes pradėsime 24 ir nebaigsime. Todėl automatiškai viskas nusitęs. Man atrodo, darykim 24.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys nesiūlo balsuoti? Atsiima. Ačiū. Lieka data 24.
Prašom toliau. Tai 3 priimtas.
A.TAURANTAS. Dabar primindamas, jog mes nutarėme, kad frakcijos pateiks dokumentus registruotis balandžio 30, o pagal Reglamentą Prezidiumas turi jas įregistruoti per savaitę, ne vėliau, kadangi jau bus suformuotos frakcijos, nuolatines komisijas performuoti iki gegužės 15 dienos.
PIRMININKAS. Taip. Kokiam laikui siūlote, atsiprašau?
A.TAURANTAS. Gegužės 15.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Priimta. Toliau.
A.TAURANTAS. Prezidiumas galėtų būt formuojamas turbūt savaite anksčiau negu komisijos, ir siūlyčiau datą gegužės 8 dieną.
PIRMININKAS. Data paliekama. Prieštaraujančių nėra? Priimta. Prašom toliau.
A.TAURANTAS. 7 punktas turėtų būt toks, kaip ir buvo, nes mes vis tiek turime apsvarstyti savo tolesnę programą, nes esame priėmę tik balandžio mėnesio darbų programą.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Priimta. Toliau.
Deputatas A.Rudys, atsiprašau, dar.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, vėlai sureagavau, bet ar mes taip jau ir įsipareigojam patvirtinti? O gal nepatvirtinsime? Gal parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai? Čia mes patys įsipareigojam.
PIRMININKAS. O kaip mes be jos dirbsim?
A.RUDYS. Ne be jos, bet, žinot, jeigu mes... O gal bus nepriimtina. Ir ką, užsitęs? Parengti ir pateikti, kad tikrai būtų.
A.TAURANTAS. Gerai, tegul būna žodis ,,pateikti”.
PIRMININKAS. Jūsų pataisa priimta, deputate Rudy. ,,Parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai iki balandžio 30 d.”, taip? Daugiau pastabų nematau, priimta. Prašome paskutinį.
A.TAURANTAS. 8 straipsnis. Pateikti du variantai. Tai susiję su dideliu darbo krūviu, kurį turi derybų su Tarybų Sąjunga delegacija. Čia kaip tik ir ta delegacija prašė, kad esant dideliam darbo krūviui delegacijos nariai būtų atleidžiami nuo dalyvavimo posėdžiuose. Jie kartais gali būti užsiėmę ir šiuose rūmuose, ir išvykose dėl derybų. Reikėtų kaip nors sutvarkyti kvorumą, kad jų nedalyvavimas netrukdytų mūsų darbo. Tam siūlomi du variantai. Deputatai galėtų pasirinkti vieną iš jų.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad šitai daryti nereikėtų. Atleisti nuo darbo, tai suprantamas dalykas, bet skaičiuoti ar neskaičiuoti kvorumo liksime prie senos tvarkos. Nedarykim čia išimčių.
PIRMININKAS. Jūs už pirmą alternatyvą, taip?
Č.JURŠĖNAS. Aš už tai, kad šito punkto iš viso nebūtų.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, aš supratau, kad jūs pirmajam sakiniui (dėl to, kad jie gali būti atleidžiami) pritariate, taip?
Č.JURŠĖNAS. Prašau, taip. Dėl šito taip.
A.TAURANTAS. Tai gal, jeigu deputatai neprieštarauja, pirmasis sakinys priimtas.
PIRMININKAS. Taip. Turbūt daugiau prieštaraujančių dėl pirmojo sakinio nėra.
Deputatas L.Sabutis prieš pirmąjį sakinį.
L.SABUTIS. Pritarčiau tai nuomonei, kad tokie dalykai turi būti sprendžiami, tačiau ne dėl visos delegacijos, o dėl atskirų deputatų. Ir tą reikėtų numatyti ne šiame nutarime, o priimti atskirą protokolinį nutarimą, atsižvelgiant į jų prašymą ir darbą. Šiuo atveju nedarykime išimčių dėl paties Reglamento įgyvendinimo. Iki 8 punkto buvo mums priimtini dalykai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį A.Taurantą, ar ta nuostata neprieštarauja mūsų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui? Man regis, prieštarauja, jeigu mes juos, nesančius, įskaitysime į kvorumą arba panašiai.
A.TAURANTAS. Aš primenu, kad Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme mūsų kvorumo klausimai neaptarti.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis deputate Pangoni, yra pirmoji dalis, yra alternatyvus variantas. Už kurį jūs esate?
J.PANGONIS. Aš noriu priminti, kad mūsų Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme yra deputatų suspendavimo straipsnis (77). Todėl reikėtų tada papildyti tą straipsnį įrašant ir šiuos deputatus, kurie įeina į derybų delegaciją.
A.TAURANTAS. Šiuo atveju mes iš jų neatimame balsavimo teisės. Tas straipsnis yra apie balsavimo teisę.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš manau, kad mums prie kvorumo klausimo reikės grįžti, ir turiu konstruktyvų pasiūlymą, kaip palengvinti balsavimą už dokumentus, kartais ,,neinančius” dėl objektyvių priežasčių. Bet aš siūlyčiau ne šitame nutarime. Šitame nutarime dabar praleiskim ir tada mes visi labai vieningai jį priimsime. O parenkim atskirą mažiuką nutarimuką, tada tiesiog konsultacijų būdu gal pavyks išspręsti daug problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rudy, jūs taip pat prieštaraujate dėl pirmojo sakinio? Ar pritariat?
A.RUDYS. Aš tiesiog siūlau gerbiamajam A.Taurantui... Dėl pirmo neprieštaravau, bet gal viso šito punkto nėra reikalo tada... Nors pirmas sakinys yra priimtinas.
PIRMININKAS. Kiek supratau, deputatai dėl pirmo sakinio neprieštarauja.
Deputatas Č.Stankevičius dar nori pasiūlyti,
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prašau pirmąjį sakinį palikti, kad tai būtų pateisinama priežastis tiems deputatams. O dėl antrojo sakinio, tai jis suformuluotas ne delegacijos narių naudai, bet kad netrukdytų Aukščiausiosios Tarybos darbo. Ir kaip Aukščiausioji Taryba nuspręs, taip gali būti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas. Prašom.
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų pirmasis sakinys galėtų būti priimtas. Jeigu deputatas L.Sabutis reikalauja, galėtume dėl jo balsuoti. O dėl antrojo, tai aš nežinau. Aš girdėjau tik prieštaravimų. Jeigu nėra remiančių, tai gal ir neverta dėl jo balsuoti. O pirmąjį sakinį aš siūlyčiau priimti.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dėl pirmojo sakinio?
L.SABUTIS. Neprieštaraujam, tik dar kartą pabrėžiame, kad ne šitame nutarime tai turi būti sprendžiama, bet atskirame protokoliniame nutarime.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote, kad šito 8 punkto visai nereikia?
Gerbiamasis pranešėjas. Prašom.
A.TAURANTAS. Aš jau sakiau, jeigu deputatas L.Sabutis prieštarauja, galima balsuoti dėl pirmojo sakinio. O dėl antrojo sakinio, kadangi nebuvo remiančių, aš atsiimu tuos variantus.
PIRMININKAS. Antrojo sakinio nebeliko. Deputatas A.Taurantas siūlo balsuoti tiktai dėl pirmojo sakinio, kadangi deputatas L.Sabutis prieštarauja, manydamas, kad to punkto visiškai čia nereikia, kad tai turi būt priimta kaip atskiras nutarimas.
Prašom, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pirmasis sakinys liktų toks, kaip čia yra?
Gerbiamieji deputatai, turbūt sutikime, kad balsuoja didelė dauguma, gal nebeskaičiuokime. Čia toks grynai protokolinis dalykas.
BALSAS IŠ SALĖS. Reikia skaičiuoti.
PIRMININKAS. Skaičiuoti, sakot? Prašom, tada skaičiuojam.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 80.
PIRMININKAS. 80. Pirmasis sakinys paliekamas.
Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti už visą nutarimą, kurio atskirus punktus jūs jau priėmėte.
Č.V.STANKEVIČIUS. BALSŲ skaičiavimo komisiją prašome paskelbti, ar yra kvorumas.
PIRMININKAS. Nebūtina. Nebūtina čia. Priimant nutarimą nebūtina, užtenka 68 deputatų. Bet jeigu prašoma, prašome paskelbti, kiek salėje deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kvorumas yra, bet galime tiksliai suskaičiuoti.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento įsigaliojimo” ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos protokolinio nutarimo „Dėl darbo grupės, rengusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento projektą, paskatinimo” priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom tada pasiruošti balsuoti. Kas už visą nutarimą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 96.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSU SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Susilaikė vienas. Nutarimas patvirtintas.
Gerbiamieji deputatai, taigi dar kartą sveikiname deputatą A.Taurantą (Plojimai) ir prieš skelbiant pertrauką... vieną minutę... prieš skelbiant pertrauką... Turbūt mes jau laikysimės savo darbotvarkės: toliau, po pertraukos, svarstysime užsienio investicijas.
Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš neatsiėmiau pasiūlymo dėl protokolinio nutarimo.
PIRMININKAS. Prašau?
A.RUDYS. Aš neatsiėmiau savo pasiūlymo dėl protokolinio nutarimo.
PIRMININKAS. Tai dėl jūsų protokolinio nutarimo niekas neprieštaravo, jis priimtas.
Lietuvos Respublikos užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių įstatymo projekto svarstymas
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti, pradedame darbą. Kviečiame į tribūną gerbiamąjį ministro pavaduotoją K.Šeputį. Ekonomikos ministro pavaduotojas gerbiamasis K.Šeputis, ir balsuosime už Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei šiai veiklai žemės sklypų skyrimo bei nutarimą dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums priminti, kad čia yra tiktai priėmimas, nebus jokių diskusijų, galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Klausimų taip pat siūlyčiau neužduoti.
Gerbiamasis ministro pavaduotojau, gal jūs trumpai galėtumėt painformuoti, kas gi pasikeitė šitame jau paskutiniame įstatymo variante?
K.ŠEPUTIS. Gerbiamieji deputatai, pristatomas Vyriausybės įstatymas dėl draudžiamų arba ribojamų užsienio investicijų. Šitas įstatymas suderintas. Vakar paskutinis derinimas vyko pas gerbiamąjį G.Šerkšnį, komisijoje. Kokių yra pastabų, kurios įvertintos po paskutinio suderinimo ir jūsų pateiktame įstatymo projekte galbūt nėra įrašytos? Tai 4 straipsnyje pagal pasiūlymus yra komisijoj... Buvo 7 straipsny numatyta užsiimti kurortiniu gydymu. Paskutinę pastraipą siūloma perkelti į 4 straipsnį ir parašyti ,,užsiimti kurortiniu gydymu”. Vyriausybė šitai pastabai pritaria ir sutinka.
Dėl 6 straipsnio. Atsiprašau, dėl 4 straipsnio, kur dar parašyta taip:
,,eksploatuoti Respublikos autokelius, geležinkelį ir jūros uostus, aerouostus”. Toliau sakinys pratęsiamas: ,,pagal jų funkcinę paskirtį”. Čia išplečiama pati samprata ir tai iš esmės nieko nekeičia.
Dėl 6 straipsnio. Yra viena pastaba. Galbūt mes neįsigilinom... iš to pramoninio gamybos principo... parašyta trečia pastraipa: ,,gaminti, realizuoti stipriai veikiančias narkotines ir nuodingąsias medžiagas”. Iškyla klausimas, kada mes panagrinėjam, kaip jos gaminamos. Tai gerbiamojo deputato B.Lubio pastaba, kurią mes, kaip Vyriausybė, turim įvertinti, t.y. kad, sakykim, chemijos įmonės gamina sieros rūgštį tam, kad... Arba imkim druskos rūgštį. Tai stipriai veikiančios cheminės medžiagos. Bet jos toliau perdirbamos ir gaunam kitus produktus. Tai pritraukti užsienio kapitalą, ypač į tokias sritis, cheminių medžiagų gamybą... neduoti galimybės tai būtų, man atrodo, nenaudinga. Tuo labiau kad reikia atsižvelgti į tai, jog šitos cheminės medžiagos, aš turiu omeny... Čia tiktai kaip pavyzdys. Faktiškai Lietuva daugiausia įsiveža, o susidarius sunkesnei ar kitokiai ekonominei situacijai šitų cheminių medžiagų įvežimas gali būti iš viso komplikuotas.
Todėl, kad pritrauktume pažangias technologijas į tam tikrų cheminių medžiagų gamybą, toliau perdirbti (aš turiu omeny dar trąšas ar kitką), man atrodo, būtų tikslinga papildyti 7 straipsnį tokiu... Turėčiau tokį pasiūlymą: žodžius ,,gaminti ir realizuoti nuodingąsias medžiagas” perkelti į 7 straipsnį, o 6 straipsnį reikėtų sukonkretinti kita prasme. Čia turima omeny daugiau farmacija, vaistai. Tai ,,gaminti ir realizuoti stipriai veikiančias žmogaus sveikatą ir narkotines medžiagas”. Tą reikėtų drausti. Štai tokie būtų pasiūlymai.
Ir dėl 8 straipsnio buvo pastaba, paskutinis sakinys. Aš jį pabandysiu suformuluoti taip: ,,Kurortinėse zonose ar kitose valstybės saugomose teritorijose žemės sklypai gali būti skiriami tik gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą”. Išbraukta ,,ar jos įgalioto organo”. Vyriausybė su šita pastaba sutinka. Ir kad būtų išbraukta. Štai tokie būtų pakeitimai remiantis pasiūlymais, kurie dabar yra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministro pavaduotojau. Ar yra deputatų, siūlančių nepriimti šiandien šito įstatymo? Nes mes nutarėme jį priimti. Jeigu jūs neatšauksite nutarimo, mes pradėsime priėmimą pastraipsniui.
Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, tas įstatymas yra per daug sudėtingas. Pavyzdžiui, atitinkamas Vengrijos įstatymas yra labai paprastas, kad užsienio investicijoms leidžiamos visos sritys, kurios leidžiamos saviems investitoriams. Ir taškas. O tai, kad dabar pradėsime aiškintis, jog negalima leisti ten gaminti ginklų, tas kažkaip keistai atrodo. Kas čia dabar puls pas mus gaminti tų ginklų? Arba ką nors kita. Ir tai, kas numatyta leisti privatiems investitoriams... Tai antras įstatymo sakinys galėtų būti toks, kad tokiu atveju reikia gauti Vyriausybės leidimą. Ir viskas. Du sakiniai, ir viskas būtų aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Vilkai, ar jūs siūlote visai įstatymo nepriimti, ar tik siūlysite atskirų įstatymo straipsnių pataisas?
E.VILKAS. Jeigu priimsim šituos du sakinius, kuriuos aš pasakiau, tai čia nebėra ko žiūrėti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Taip, jūs siūlote nepriimti šio įstatymo, o rengti naują, daug trumpesnį įstatymą.
Prašome, gerbiamieji deputatai, ar yra daugiau norinčių kalbėti dėl halsavimo motyvų? Prašome dėl viso įstatymo priėmimo arba nepriėmimo.
Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš nežinau, ar mes čia kalbame tik dėl motyvų...
PIRMININKAS. Tik dėl motyvų,dėl viso įstatymo. Ar priimti, ar nepriimti. Paskui, jeigu bus nutarta pradėti priimti pastraipsniui, tada kiekvienas deputatas galės kalbėti dėl konkrečios kiekvieno straipsnio redakcijos.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš iš tikrųjų tame įstatyme matau nemažai prieštaravimų. Sakykim, 2, 6 straipsnis. Aš nenoriu dabar kalbėti konkrečiai, jeigu jūs neleidžiat to daryti. Manau, kad įstatymą tikrai dar reikėtų gerai pakoreguoti ir supaprastinti. Palaikyčiau gerbiamojo E.Vilko nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau pastabų nematau.
Gerbiamieji deputatai, pasiruošime balsuoti. Kadangi šis įstatymas įrašytas į darbotvarkę ir nutarta jį priimti, dabar mes galime nutarti tiktai priešingai: jo nepriimti, kaip siūlo deputatas E.Vilkas ir jį palaiko deputatas A.Leščinskas.
Taigi prašome pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad sis įstatymas šiandien būtų nepriimamas. Prašome pakelti mandatus. Prašome deputatų nevaikščioti balsų skaičiavimo komisijai neįmanoma suskaičiuoti migruojančių deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27 už.
PIRMININKAS. 27. Pasiūlymas nepriimti nesusilaukė pritarimo. Taigi, prašome, pradėsime įstatymo priėmimo procedūrą. Prašome gerbiamuosius deputatus pasakyti nuomonę apie 1 straipsnį. 1 straipsnio redakcija, kiek girdėjau, nekeista. Keičiama?
K.ŠEPUTIS. Ne.
PIRMININKAS. Nekeičiama. 1 straipsnio redakcija yra nepakeista. Tokia, kokią jūs turite projekte. Ar turite pastabų dėl 1 straipsnio? Pastabų nematau. Priimta.
2 straipsnio redakcija taip pat nepakeista.
K.ŠEPUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Kas turite pastabų dėl 2 straipsnio redakcijos ar principinių pastabų, ar pasiūlymų? Prašome.
Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš jau kalbėjau, kad 2 straipsnis prieštarauja 6 straipsniui. 2 straipsnis nusako, kad užsienio investicijos draudžiamos į veiklos sritis, susijusias su Lietuvos Respublikos gynybos, saugumo garantija. O 6 straipsnyje mes leidžiam valstybinėms įmonėms gaminti ginklus ir sprogmenis. Tai akivaizdus prieštaravimas: 2 neigia, o 6 leidžia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministro pavaduotojau, prašom atsakyti.
K.ŠEPUTIS. 6 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad užsienio kapitalo įmonėms ir bendroms, kurios veikia ne kaip valstybinės, draudžiama. Valstybinėse įmonėse, jeigu bus užsienio kapitalas, t.y. iki 20%, tik galės dalyvauti tos užsienio įmonės. Iki 20. O šiaip yra draudžiama. Tai įmonės faktiškai yra valstybės kontrolės rankose.
A.K.LEŠČINSKAS. Tai gerai, gerbiamasis pavaduotojau.
K.ŠEPUTIS. O čia yra iš viso uždrausta. 2 straipsny iš viso uždraustas užsienio kapitalo dalyvavimas šitoje... iš viso negalima. Nė vienas doleris negali dalyvauti.
PIRMININKAS. Deputatas A.LešČinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Taigi gaminti ginklus uždraudžiama 2 straipsnyje.
k.šėputis. Bet Lietuvai neuždraudžiama.
A.K.LEŠČINSKAS. Ne, tai užsienio investic...
K.ŠEPUTIS. Lietuvos įmonėms nedraudžiama.
A.K.LEŠČINSKAS. Bet jūs sakote, kad...
K.ŠEPUTIS. Bet čia yra, matot, ginklų... draudžiama... Parašyta, kad yra gynybai, saugumui garantuoti. Tai dabar jeigu užsienio kapitalas dalyvaus ten, sakykim, 15% bendroj Lietuvos valstybinėj įmonėj, ar jis sudaro tą pavojų Lietuvos kaip valstybės saugumui, ar ne? Turbūt ne. Aš turiu omeny 6 straipsnį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš tada jūsų tikrai nesuprantu. Vienu uždraudžiat, kitu leidžiat. Taigi parašyta: ,,užsienio investicijos draudžiamos”.
K.ŠEPUTIS. ... į veiklos sritis, susijusias...
A.K.LEŠČINSKAS. Ginklų gamyba tai ir yra gynybos sritis..
K.ŠEPUTIS. Respublikos gynybai ir saugumui garantuoti. Juk pačių ginklų gamyba dar nereiškia, kad dalinis dalyvavimas. Kokia nors užsienio įmonė, sakykim, gamins įrangą tai įmonei, kuri gamina Lietuvos įmonei ginklus. Ar čia yra pavojus gynybai, Lietuvos gynybos funkcijai? Čia yra jau funkcinis dalyvavimas.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Leščinskas siūlys išbraukti šį straipsnį, ar jis jam pritaria?
A.K.LEŠČINSKAS. 2 straipsnį aš tikrai siūlyčiau išbraukti, ir jeigu, sakykim, Vyriausybė duoda leidimą gaminti, tai gamina ir su gynyba susijusius...
PIRMININKAS. Jūs siūlot visai išbraukti, taip?
K.ŠEPUTIS. Čia ne su gamyba susiję, čia gynybai ir saugumui garantuoti. Tai yra funkcinė sąvoka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, manau, kad tarp gerbiamojo A.Leščinsko ir pranešėjo jau užsimezgė diskusija. Aš norėčiau pateikti konkretų pasiūlymą.
Deputate Leščinskai, siūlote braukti, siūlote taisyti?
A.K.LEŠČINSKAS. Aš siūlau išbraukti šitą 2 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, balsavimo procedūra bus tokia. Išbraukimas yra pataisa. Jeigu mes nepriimsime deputato A.Lesčinsko pasiūlymo išbraukti, paskui balsuosime už to straipsnio priėmimą.
Taigi prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Kas už deputato A.Leščinsko pasiūlymą išbraukti 2 straipsnį visiškai, Prašome pakelti mandatus. Priminsiu, kad posėdžio pirmininkas pagal naująjį Reglamentą nebalsuoja, o balsuoja tiktai tada, kai trūksta vieno balso į kurią nors pusę.
Prašome. Nežiūrėkite į mus, mes nebalsuojame. Reikia mums palaipsniui įvaldyti Reglamentą, priešingu atveju mes būsime priversti prašyti, kad mums duotų atostogų arba siųstų į mokyklą mokytis naujojo Reglamento.
BALSŲ skaičiavimo komisijos žodis. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 19.
PIRMININKAS. 19 už. Pasiūlymas išbraukti negavo daugumos pritarimo.
Dabar balsuosime už visą straipsnį. Prašome pranešti, kiek salėje yra deputatų.
Deputatas E.Grakauskas, kaip paprastai, paskelbus balsavimą siūlo pataisą, taip? Ar dėl balsavimo motyvų?
E.GRAKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Gal pranesėjas sutiktų atsisakyti paskutinio žodžio... (Ar aš kaltas, kad tas mikrofonas neveikia.)
PIRMININKAS. Būkite malonus, kalbėkite į mikrofoną arba... Kam jį taip aukštai užkėlėte, gerbiamasis deputate Grakauskai?
E.GRAKAUSKAS. Gal pranešėjas atsisakytų šio straipsnio paskutinio žodžio? Pakeitus linksnį straipsnis skambėtų taip: ,,Užsienio investicijos draudžiamos į veiklos sritis, susijusias su Lietuvos Respublikos gynyba ir saugumu”.
PIRMININKAS. Čia redakcinė pataisa. Jūsų redakcinę pataisą priima. Čia redakcinė pataisa, ne principinė. BALSŲ skaičiavimo komisija, ar galite pranešti, kiek salėje deputatų?
Du deputatai kalbasi telefonu. Beje, aš labai prašyčiau tarnybų, nežinau tik kokių, gal gerbiamasis L.Sabutis praneštų, gal būtų galima ant tų salės telefonų uždėti kokius nors duslintuvus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.
PIRMININKAS. Prašau?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.
PIRMININKAS. 91 deputatas. Taigi didysis kvorumas yra.
Prašome, kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas su ta redakcine pataisa, kurią pasiūlė deputatas E.Grakauskas. Prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 5.
PIRMININKAS, Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Straipsnis priimtas.
Prašome 3 straipsnį. Ar yra pakeitimų 3 straipsnyje?
K.ŠEPUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. 3 straipsnio pakeitimų nėra. Deputatas E.Grakauskas siūlo jų padaryti.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji deputatai, aš būčiau už šito 3 straipsnio išbraukimą ir štai dėl kokių motyvų.
Straipsnis fiksuoja, kad negali būti naudojamos užsienio investicijos tokiose gamybos ir veiklos rūšyse, kurių pas mus iki šiolei nėra. Atsiradus tokiai įmonei, ji turėtų monopolinę padėtį, kaip aš suprantu. Tokia įmonė būtų vienintelė ir monopoliškai tvarkytų reikalus. Taip mes, neturėdami savo gamyklų ir lėšų, neturėdami galimybės tai padaryti, užkertam galimybę atsirasti tokiai gamybos sričiai, tokiai gamybai ir kartu neleidžiam atsirasti konkurencijai. Todėl aš manyčiau, kad turėtų būti kaip tik priešingai, užsienio investicijos pritraukiamos į tokių įmonių steigimą, kad atsirastų tokios gamybos ir būtų galima pradėti gaminti tokią produkciją.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Pritardamas deputatui E.Grakauskui noriu išreikšti įsitikinimą, kad atvirkščiai, tik užsienio investicijų skatinimas gali palengvinti šitą supermonopolinę katastrofą.
PIRMININKAS. Siūlote taip pat šį straipsnį išbraukti, taip?
R.RUDZYS. Visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Ar daugiau kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš apgailestauju, kad abu kalbėję deputatai neperskaitė to straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Vilkai, jie perskaitė. Gal ne taip suprato, jūs turbūt tai norėjote pasakyti.
E.VILKAS. Čia kalbama apie tai, kad nedraudžiama steigti naujas įmones. Čia yra Lietuvoj monopolinė įmonė ir negalima stiprinti tos monopolinės įmonės, o naujas steigti leidžiama. Tie argumentai, kurie buvo pasakyti, čia niekuo dėti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote palikti, taip?
E.VILKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis deputatas E.Grakauskas ir deputatas R.Rudzys neatsisako savo pasiūlymų išbraukti?
Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Dar kartą matau, kad bus paliktas. Tai siūlyčiau keisti straipsnį. Bet norėčiau gerbiamajam akademikui priminti, kad viskas, pradedant ,,balėjomis” ir ,,bliūdais” (jūs tikriausiai jais naudojatės), Lietuvoj yra monopolizuota. Tai šito ilgai neaiškindamas aš siūlau, kad sis straipsnis reguliuotų valstybines įmones. Užsienio investicijos į valstybines įmones. Tegul Vyriausybė tvarkosi su savo valstybinėmis įmonėmis, kaip jinai išmano. O visos kitos tegu pabando išgyventi. Kodėl joms reikia uždėti naujus pavalkus?
Taigi atsiimu savo pasiūlymą. Matau, kad jis praloštas. Bet siūlau papildyti: ,,valstybines įmones”.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymą supratom.
Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Žodis į žodį pritariu deputato R.Rudzio pasiūlymui ir noriu, kad tai būtų pataisyta.
PIRMININKAS. Atsiimat savo pirmąjį ir palaikot šitą, taip?
E.GRAKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys. .
G.ŠERKŠNYS. Aš siek tiek gal pratęsdamas deputato E.Vilko nuomonę irgi norėčiau, kad deputatai perskaitytų tą sakinį iki galo, be atskiro draudžiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo. Kaip mums vakar aiškino, vietoj žodžio ,,leidimas” turi būti žodis ,,nutarimas”. Yra kolegialus Vyriausybės sprendimas.
PIRMININKAS. Jūs siūlote vietoj ,,leidimo” įrašyti žodį ,,nutarimas”, taip?
G.ŠERKŠNYS. Taip, čia taip turėjo būti.
PIRMININKAS. Nutarimas, taip?
G.ŠERKŠNYS. Čia gal įvairiuose variantuose ir skiriasi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, motyvai dabar išseko, Aš norėčiau paklausti, ar gerbiamasis pranešėjas sutiktų įrašyti žodžius ,,valstybinės įmonės”? Tada mes galėtume diskusiją baigti. Ar jūs siūlysite balsuoti už savo pirmykštį variantą?
K.ŠEPUTIS. Galima sutikti, nes valstybinių monopolistų dabar nėra. Neprieštarauja logikai.
PIRMININKAS. Replika. Česlovas Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš negaliu suprasti, kuo nevalstybinis monopolistas yra geresnis už valstybinį monopolistą?
BALSAI IŠ SALĖS. Jų nėra.
Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiras.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš noriu pasitikslinti. Gerbiamasis pranešėjas turbūt supranta, kad kitokios, nevalstybinės įmonės tokiu būdu gali atsirasti, taip? Bet kokiu atveju Vyriausybė sprendžia atskiru leidimu. Taigi šita sritis nėra uždrausta, tik kad būtų Vyriausybės kontrolė.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, ar yra prieštaraujančių prieš naują redakciją su tom pataisom, kurias siūlė deputatas E.Grakauskas ir R.Rudzys?
BALSAI IŠ SALES. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ne, nėra, kadangi autoriai priėmė pataisą. Tada nėra reikalo balsuoti. Nėra prieštaraujančių? Prašau?
Č.V.STANKEVIČIUS. Tai žodis ,,valstybinių”...
PIRMININKAS. ,,Valstybinės” palieka, kiek aš supratau.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prieštarauju. Reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Tada reikia balsuoti.
Prašom, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputatas R.Rudzys ir E.Grakauskas siūlo įrašyti žodį ,,valstybinės”, užsienio investicijos į valstybines įmones. Žodį ,,valstybinės” tokią pataisą siūlė. Kas už šią pataisą, prašome pakelti mandatus. Dalis deputatų prieštaravo. Autorius nepriėmė, kiek supratau.
Atsiprašau, vieną minutę. Ar autorius priėmė šią pataisą, ar ne?
K.ŠEPUTIS. Priėmė.
PIRMININKAS. Priėmė, taip? Tada, atsiprašau, kitaip balsuosime. Čia jau yra autoriaus pasiūlymas. Tada reikės balsuoti, kas už tai, kad išbrauktume žodį ,,valstybinės”. Prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31.
PIRMININKAS. Pasiūlymas išbraukti žodį ,,valstybinės” negavo daugumos pritarimo. Tai lieka tas straipsnis.
Ar deputatai reikalauja balsuoti už visą straipsnį? Negirdžiu. Reikia, taip? Yra deputatų, kurie reikalauja.
Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą straipsnį su žodžiu ,,valstybinės”, prašome pakelti mandatus. Agitacija balsavimo metu draudžiama, kolegos. Taip pat ir spaudimas. Tik priminimas, kad reikia balsuoti vienaip ar kitaip. Tai galima.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68.
PIRMININKAS. Straipsnis priimtas. Prašome 4 straipsnį. 4 straipsnyje, priminsiu, pranešėjas jau siūlė pataisą: iš 7 straipsnio paskutinę eilutę ,,užsiimti kurortiniu gydymu” perkelti į 4 straipsnį. Pagal dalies deputatų siūlymus. Taip. Ar yra daugiau kokių pakeitimų 4 straipsnyje?
K.ŠEPUTIS. Yra. Kur yra ,,eksploatuoti Respublikos autokelius, geležinkelius, jūrų uostus, aerouostus pagal jų funkcinę paskirtį”. Sakinys pratęstas: ,,pagal jų funkcinę padėtį”. Kad aerouostas netaptų kitos veiklos sritimi.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Taigi pats žodis ,,eksploatuoti” apima, ir aš nemanyčiau, kad reikėtų pridėti tą papildymą.
K.ŠEPUTIS. Bet čia mes turime paskirtį, nes gali būti eksploatuojamas aerouostas ir gali aerouoste atsirasti dar kokia nors veikla, nesusijusi su aerouosto funkcija. O čia tik tai, kad jeigu aerouostas, tai tik aerouosto funkcija, susijusi su aerouostu. Arba geležinkelis tai geležinkelio mazgai ir visa kita.
PIRMININKAS. Ar deputatas G.Šerkšnys siūlo ką nors pakeisti, ar pritaria? Pritaria. Daugiau prieštaraujančių nematau.
Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Antroje dalyje vietoj žodžio ,,respublikinės”, kuris yra sovietinės kilmės, siūlau rašyti ,,valstybinės” reikšmės. Ir trečioje pastraipoje ,,Respublikos” prieštarauja Lietuvos įstatymui, kuris Lietuvos Respubliką leidžia trumpinti žodžiu ,,Lietuvos”, bet neleidžia trumpinti ,,Respublikos”. Rašyti ,,Lietuvos autokelius, geležinkelius”.
PIRMININKAS. Ar priimtina, gerbiamasis ministro pavaduotojau?
K.ŠEPUTIS. Priimtina.
PIRMININKAS. Taip, pataisos priimtos. Daugiau pastabų nematau. Ar dėl 4 straipsnio pastabų dar yra? Ne, nematau. Taigi straipsnis priimtas, . Prašom 5 straipsnį.
K.ŠEPUTIS. Pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. 5 straipsnyje jokių naujų pakeitimų nėra. Yra taip, kaip parašyta tekste. Kas manote, kad reikia daryti pakeitimų, kas turite pastabų?
Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tabaką, likerį, degtinę, vyną mes įkomponuojam į bendras įmones, valstybines, valstybines akcines įmones, todėl aš nenoriu čia dėstyti ekonominių, medicininių, etinių argumentų. Reiktų įtraukti ir alų.
PIRMININKAS. Pranešėjau?
K.ŠEPUTIS. Čia mes užsienio kapitalą... Įmonės ir bendrų įmonių, kurios veikia ne kaip valstybinės, veikla yra draudžiama. Bet nedraudžiama dalyvauti mūsų valstybinėse įmonėse pagal veikiančius įstatymus. Tai yra iki 20% savo kapitalu jie gali dalyvauti Lietuvos valstybinėse įmonėse.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš visiškai nepritarčiau deputato A.Endriukaičio siūlymui ir štai kodėl. Alus ne degtinės gaminys ir tuo labiau kad alaus gamyba tradicinė, ypač Rytų Lietuvoje. Yra jau ir šiuo metu kontaktų, dirbančių įmonių, galimybė gauti technologijų ir visa kita. Tačiau užsienio kapitalas valstybinėje struktūroje tvarkant tokią svarbią mūsų Lietuvos ūkio šaką, kuri duotų pelno ir naudos Lietuvai... Apribojus būtų labai negerai. Todėl siūlyčiau palikti straipsnį tokios redakcijos, kaip yra, ir už jį balsuoti nepapildant alaus gamyba.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Aš, pritardamas tam, kas buvo pasakyta, noriu pasakyti, kad užsienio kapitalas šiandien kaip tik su alaus technologijom, su ,,bravorais”, kurie yra nedideli, mini ,,bravorai”, nori ateiti į Lietuvą ir laukia šito įstatymo. Jeigu šitas klausimas bus įrašytas, mes vėl taip pat kaip dabar, dešimtmečiais neturėsime normalaus alaus. Tai reikia šitą dalyką palikti. Jie neateis į valstybines įmones, nors ir į laisvos Lietuvos įmones. Kad valstybė pasilieka alkoholio monopolį, tai natūralu, normalus reiškinys. Tačiau alaus priskirti prie šito tikrai jokiu būdu negalima. Aš siūlau netaisyti, palikti, kaip yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, daugiau, matau, nėra kalbančių. Deputatas A.RUDYS. Nors iš deputatų kalbų matyti, kas mėgsta alų, kas ne.
Prašome, deputate Rudy.
A.RUDYS. Aš taip pat norėčiau, kad išbrauktume net žodelį ,,vynas”, nes... Palaukit, mes šiuo atveju ginam tam tikrą valstybės monopolį. Tradiciškai susiklostė, kad vynas paprastai valstybės monopoliu nebūna. Ir aš įsivaizduoju, kodėl negali įsikurti bendra įmonė, kurioje vyno žaliavos bus gabenamos iš Prancūzijos, iš Vokietijos, iš Šveicarijos ar Italijos arba kad ir Moldavijos, tuo tarpu mes šičia užkertame galimybę.Ginkime valstybės interesus stipriųjų gėrimų srityje čia yra neabejotinas valstybės monopolis ir jis turi būti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti tiktai vyną ar ir visa kita?
A.RUDYS. Taip, aš siūlau ne tik neįrašyti alaus, bet dar ir vyną išbraukti.
PIRMININKAS. Taip, daugiau pasiūlymų nematau.
Prašome, pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?
K.ŠEPUTIS. Sudėtingas klausimas.
PIRMININKAS. Prašau?
K.ŠEPUTIS. Sudėtingas klausimas.
PIRMININKAS. Bet jį reikia išspręsti šiandieną, jeigu mes svarstome įstatymą. Jį tuoj pat reikia išspręsti. Buvo pateikti du pasiūlymai: vienas įrašyti alų, kiti alaus neįrašyti. Ir dar buvo vienas pasiūlymas: išbraukti žodį ,,vynas”. Jūsų nuomonė, ir mes teiksim balsuoti.
K.ŠEPUTIS. Vyną... Matot, mes visą laiką susiduriame su ta galbūt bloga tradicija. Aš sakyčiau, pasikeis ta tradicija, kada mes spirituodavom vyną ir vartodavom kaip alkoholinį gėrimą. Bet jeigu. mes turime omeny šitą natūralųjį vyną, is natūralių medžiagų, tai, sakyčiau, yra teisingas sprendimas, kad šitie nebūtų draudžiami.
A.RUDYS. Aš galiu patikslinti savo siūlymą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Įrašom ,,natūralų vyną”.
K.ŠEPUTIS. Vadinasi, natūralų vyną, ne spirituotą. Kažkaip reikėtų tą...
PIRMININKAS. Pagalvokit. Dar deputatas L.Šepetys nori pasakyti, per tą laiką gal sugalvosit.
L.ŠEPETYS. Aš norėčiau palengvinti sunkią pranešėjo padėtį ir paaiškinti, kad visame pasaulyje vynas iš esmės nelaikomas alkoholiniu gėrimu. Spirituotas vynas tai tik mūsų išradimas, o klasikinis yra nespirituotas, ir žodį ,,vynas” išbraukim. Tada pasirodysim, kad mes kovojam su alkoholizmu.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Kadangi spirituotas vynas yra mūsų išradimas, aš siūlyčiau po žodžių ,,gaminti” įrašyti ,,gaminti spirituoto vyno, likerio ir kitus degtinės gaminius”. Tada natūralus vynas is to iškristų. ,,Gaminti spirituoto vyno”, ir viskas.
PIRMININKAS. Tai tada Prašome, gerbiamasis pranešėjau, pasiūlyti formuluotę, už kurią mes galėtume balsuoti.
K.ŠEPUTIS. Siūlyčiau taip: ,,gaminti spirituotą vyną, likerį ir kitus degtinės gaminius”.
PIRMININKAS. ,,Gaminti ^pirituotą vyną, likerį ir kitus degtinės gaminius”, taip?
K.ŠEPUTIS. Taip. Ir kiti degtinės gaminiai, t.y. degtinės gali būti labai...
PIRMININKAS. Tokią formuluotę siūlo ministro pavaduotojas. Ar prieštaraujat?
Deputatas E.Grakauskas pateiks dar geresnį pasiūlymą.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar mūsų Lietuvos Respublika, mūsų valstybė toliau save taip ,,puoš” gamindama spirituotą vyną? Man rodos, kad spirituoto vyno gamyba negalima, ją iš viso reikėtų uždrausti, kad apie ją nereikėtų net kalbėti, ir tuo labiau įstatyme.
K.ŠEPUTIS. Bet tai turime drausti ne šituo įstatymu.
E.GRAKAUSKAS. Tuo labiau. ,,Likerio ir kitų degtinės gaminių”. Spirituotas tai degtinės gaminys, ne vyno. Ne vyno gaminys. Nežinoma pagal technologiją ir pasaulinius standartus, kad spirituotas vynas būtų vynas. Tai yra degtinės gaminys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėte paprašyti štai kolegų, kurie labai gerai išmano apie degtines ir vynus, tiesiog pabandyti paredaguoti tą eilutę čia pat, kol mes priimsime kitus straipsnius? Jeigu jie maloniai sutiktų tai padaryti, tai galbūt mes galėtume toliau priimti kitus straipsnius.
Gerbiamasis Grakauskai, gal jūs tenai matėte, kas gerai kalba? Deputatė R.Gajauskaitė dar turi pasiūlymų.
R.GAJAUSKAITĖ. Norėčiau, kad skirtume tuos spirituotus vynus. Mes neskiriame dviejų dalykų. Yra ,,rašalai” (taip jie buvo vadinti), deja, jų etiketę klijavo ant natūralių vynų, kurių yra dvi rūšys. Pirmiausia yra sausi vynai, kurie išrūgsta ir cukrus tose uogose ar kokiuose vaisiuose virsta spiritu. Tai čia normalus rūgimo procesas. Ir yra desertiniai vynai, į kuriuos pridedama spirito, kad tas cukrus neišrūgtų iki visiškai sauso, kaip sauso vyno, bet kad liktų desertinis, t.y. turėtų normalų cukringumą. Tai yra desertiniai vynai. Mums reikia šitokius du dalykus atskirti ir įstatyme. Tai yra natūralūs vynai ir jų nereikia skirstyti į spirituotus ar nespirituotus, nes desertiniai visi spirituoti, visame pasaulyje. Ir yra stalo vynai, t.y. sausi, kuriems duodama iki galo išrūgti. Tai natūralūs vynai, su vienu pavadinimu. Yra ir nenatūralūs vynai, į kuriuos pila vandens, dažų ir spirito. Tai tie ,,rašalai”.
Reikia skirti: natūralūs vynai ir dirbtiniai. Ir šitai įstatyme turi būti labai griežtai atskirta. Nes kitaip mes neturėsime Anykščių, buvusios geros gamyklos natūralių vynų, o toleruosime tokį Alytaus, kur gaminamas štai tas ,,šmugelis” su šampano priedanga. Mes vėl padarome ne taip, kaip turi būti. Reikia atskirti. Įstatyme turi būti žodžiai ,,natūralūs vynas”, o j juos, kaip sakiau, įeina sausi ir paspirituoti, t.y. desertiniai. Paskui reikia kalbėti apie dirbtinius vynus, kurie liaudies vadinami ,,rašalais”.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad diskusija dėl gėrimų klasifikacijos ir technologijos nėra šio įstatymo objektas. Čia mes svarstome tik valstybės monopolio klausimą: ar valstybė pasilieka vyno gamybos monopolį, ar jo atsisako ir perleidžia šitą gamybą į privačias rankas. Visa kita yra ne šio įstatymo objektas.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Aš savo tosto atsisakau.
PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas siūlo kitą tostą.
G.RAMONAS. Aš irgi norėčiau pajuokauti. Bet mes su deputatu E.Grakausku pasitarėm ir norėtume pasiūlyti tokią redakciją: ,,gaminti likerio ir kitus spiritinius gaminius”. ,,Spirito gaminius”. Nes degtinė irgi yra spirito gaminys. Tai apimtų visa tai, apie ką mes kalbam.
PIRMININKAS. Ar pranešėjui priimtina ,,gaminti likerio ir kitus spirito gaminius”?
K.ŠEPUTIS. Priimtina. (Salėje vyksta diskusija)
PIRMININKAS. Pranešėjas nesiūlo nei vyno, nei alaus. Vadinasi, priima pataisą ,,gaminti likerio ir kitus spirito gaminius”.
J.PANGONIS. Ar galima paklausti? Sakykime, ar ,,samagonas” gaminamas iš spirito?
PIRMININKAS. Čia ne valstybinė įmonė.
J.PANGONIS. Bet tai gaminama iš rugių?
PIRMININKAS. ,,Samagonas” gaminamas, kaip jūs žinote, ir iš visokių kitokių produktų.
Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Man rodos, kad galutinė redakcija būtų dar geresnė (deputatams nekiltų abejonių, jog degtinė prapuolė is valstybės monopolio), jeigu pranešėjas pritartų tokiai formuluotei: ,,Gaminti likerio, degtinės ir kitus spiritinius gaminius”, kad būtų aiškiai matyti ta standartinė formulė ir pavadinimas ,,degtinė”. Gėrimus? Palaukit, čia jau ne...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos specialistai, aš prasyčiau susitarti dabar, tuojau pat. Aš manau, kad mes galime eiti prie kito straipsnio. Gerbiamasis Grakauskai, imkitės iniciatyvos, suderinkite visas nuomones.
Deputatas Č.Stankevičius dar turi pasiūlymą.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, aš prašau specialiai balsuoti dėl to, kad valstybė atsisako vyno gamybos monopolio.
PIRMININKAS. Tai kaip jūs formuluotumėt balsavimą?
Č.V.STANKEVIČIUS. Kad vynas būtų įrašytas į šio straipsnio...
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius siūlo šioje eilutėje palikti žodį ,,vynas” ir už tai balsuoti. Prašome, gerbiamieji deputatai.
Dėl balsavimo motyvų deputatas R.Rudzys.
R.RŲDZYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pranešėjas sutiko su tuo pasiūlymu, tai dabar reikėtų įtraukti deputato Č.Stankevičiaus mintį. Sutiko su išbraukimu, tai reikėtų balsuoti atvirkščiai.
PIRMININKAS. Taip ir siūlome: įrašyti žodį ,,vynas”, kadangi pranešėjas jau jo atsisakė.
Taigi, gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti.
Ar deputatas A.Ambrazevičius dėl balsavimo motyvų?
A.AMBRAZEV1ČIUS. Gerbiamasis Stankevičiau, čia valstybės monopolio mes nepanaikinam, nes yra kitas įstatymas, Įmonių įstatymas, kur tas draudimas yra, ir mes Čia neįrašę to valstybės monopolio nepanaikinam.
K.ŠEPUTIS. Čia nėra monopolis, čia ne monopolio klausimas. Čia yra kapitalo investicijos į tą sritį.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad į šitą eilutę būtų įrašytas žodis ,,vynas”? Prašome pakelti mandatus. Įrašyti. Ne palikti, o įrašyti, kadangi jau pranešėjas išbraukė.
Gerbiamieji deputatai, prašome tylos! Jeigu jūs nebalsuosite, tai nežinosite, ar turėsite vyno ateity, ar ne.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 15.
PIRMININKAS. Už balsavo 15. Taigi žodis ,,vynas” negali būti įrašytas. Pasiūlyta nauja redakcija. Deputatas E.Grakauskas suderino visas pozicijas.
Prašome, gerbiamasis pranešėjau, pasiūlykite naujas...
K.ŠEPUTIS. ,,Gaminti likerio, degtinės ir kitus spirituotus gėrimus bei gaminius.” Aš dar kartą perskaitau.
PIRMININKAS. Ar priimtina, gerbiamieji deputatai? Nepriimtina, taip? Ar pranešėjas siūlo balsuoti? Prašome, jeigu deputatams nepriimtina, pranešėjas siūlo balsuoti už tokią formulę. Ar tokią siūlote, gerbiamasis pranešėjau?
K.ŠEPUTIS. Aš paredaguočiau taip: ,,Gaminti likerio, degtinės ir kitus spirituotus gėrimus ir gaminius”, nes gaminiai tai gali ir saldainiuose būti. Tai va taip būtų. Gal dar kartą pakartojam?
PIRMININKAS. Dar deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš siūlau taip: ,,Degtinės ir likerio”. Reikia pradėti nuo klasikinių stipriausių ir eiti žemyn.
PIRMININKAS. Sukeisti vietomis. Tai prašome pateikti naują redakciją, ir mes jau balsuosime.
K.ŠEPUTIS. ,,Gaminti degtinės, likerio ir kitus spirituotus gėrimus.”
PIRMININKAS. Ar visiems deputatams priimtina? Balsuoti reikia? Nereikia?
R.GAJAUSKAITĖ. Tai aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai aš atsiprašau, ne spirituotus, o spiritinius gėrimus. Spiritinius tada, jeigu likerius... O jei rašysim ,,spirituotus”, vėl bus ta pati problema, kaip sakiau, su natūraliais vynais. Spiritinius gėrimus. Ne spirituotus, o spiritinius.
PIRMININKAS. Teisingai, taip ir perskaitė.
Deputatas G.Šerkšnys dar turi pataisą.
G.ŠERKŠNYS. AŠ ne pataisą. Mane šiek tiek stebina posėdžio vedimas. Gerbiamasis pranešėjas nuolatos keičia tą tekstą, kurį mes turėjome, ir mums labai sunku susigaudyti, su kokiu tekstu mes dirbame. Deputatas pasiūlė, pranešėjas sutinka, ir tai jau yra kaip pranešėjo variantas.
PIRMININKAS. Taip, būtent taip. Pranesėjas pasiūlo...
G.ŠERKŠNYS. Tekstas turi būti pateiktas iš anksto, prieš tam tikrą laiką pateikiamos visos pastabos. Aš čia nereikalauju laikytis to Reglamento, kurį mes ką tik priėmėm, bet toks nuolatinis keitimas... Iš tikrųjų darosi sunku dirbti.
PIRMININKAS. Aš visiškai pritariu, bet Reglamentas įsigalioja tik po savaitės, o dabar Reglamento nėra. Mes visados taip darydavome.
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis, ar jums nekeista: vienas deputatas pasiūlo, pranesėjas pritaria ir viskas, jau projektas pakeistas.
PIRMININKAS. Pranešėjo prerogatyva priimti ar nepriimti pasiūlymus.
J.PANGONIS. Aš ne dėl to, kad ten...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, man daug kas keistai atrodo, bet aš nieko negaliu daryti. Pranešėjas siūlo šitą.
Perskaitykite dar kartą, ką jūs siūlote, ir mes balsuosime.
K.ŠEPUTIS. Siūlau: ,,gaminti degtinės, likerio ir kitus spirituotus gėrimus”. Spiritinius. Atsiprašau, spiritinius.
PIRMININKAS. ,,Gaminti degtinės, likerio ir kitus spiritinius gėrimus.” Tai yra formuluotė, kurią siūlo praneSėjas. Balsuoti reikia? Reikia. ,
Prašome pakelti mandatus, kas už šią formuluotę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 62.
PIRMININKAS. Ar kvorumas yra?
BALSŲ SKAIČIUOTOMS. Yra.
PIRMININKAS. Yra. Taigi pasiūlymas priimtas.
Toliau. Ar reikalaujate, kad balsuotume už visą straipsnį, ar dar deputatai turi pataisų? Aš priminsiu, kad deputatas A.Endriukaitis dar siūlė įrašyti alų. Jeigu jis siūlo, mes turime tokią pataisą įrašyti. Bet gal jis jau daugiau nesiūlo?
A.ENDRIUKAITIS. Aš suprantu situaciją. Su (...) pasitariau, ir jis sako, kad reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti už alų?
G.RAMONAS. Atsiprašau, mes ką tik derinom šitas formules, nubalsavome už formulę.
PIRMININKAS. Čia, matyt, aš padariau klaidą. Reikėjo pirmiausia balsuoti dėl alaus. Gal gerbiamasis A.Endriukaitis sutiktų nebesiūlyti balsuoti, nes čia aš padariau procedūrinę klaidą. Pirmiausia reikia priimti pataisą.
K.ŠEPUTIS. Galvą praradus dėl plaukų neverkiama.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau baigti balsavimo procedūrą, leisti balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius reikalauja, kad dar pasakytumėt, kas prieš ir kas susilaikė.
Taigi kas prieš tą 2 punkto redakciją, kurią mes ką tik priėmėme? Kas būtų prieš, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 12.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Taigi balsavimą baigėme, autoriaus pasiūlyta redakcija priimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti už visą 5 straipsnį? Yra.
Tai prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą 5 straipsnį su ta pataisa, kurią ką tik priėmėte? Prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 55 deputatai.
PIRMININKAS. Straipsnis priimtas, jeigu niekas nereikalauja balsuoti, kas prieš, kas susilaikė. Niekas nereikalauja? Nereikalauja. Straipsnis priimtas.
Prašom 6 straipsnį. Kokie pakeitimai 6 straipsnyje?
K.ŠEPUTIS. 3 punktas. ,,Gaminti, realizuoti stipriai veikiančias žmogaus sveikatą ir narkotines medžiagas.”
PIRMININKAS. Taigi įrašome žodžius ,,žmogaus sveikatą”.
Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Nesu iš esmės prieš šiame straipsnyje siūlomus draudimus nevalstybinėms įmonėms. Tebūnie tai valstybės monopolis užsienio investicijoms šitose pramonės sakose. Tačiau noriu atkreipti tų kolegų deputatų dėmesį, kuriems gelia širdį, kada vienas įstatymas prieštarauja kitam. Tai tokiu atveju jiems irgi vienodai gelia širdį, kada to paties įstatymo straipsnis prieštarauja kitam. Sakinys, kad draudžiama nevalstybinėms įmonėms gaminti ginklus ir sprogmenis, savaime suprantama, leidžia tai daryti valstybinėms įmonėms. Tuo tarpu noriu priminti, kad kolegos kaip nors atslūgtų nuo ką tik praėjusio degustavimo (ne visiems rekomenduočiau, bet pats nepradėčiau nuo stipriausio), kad už 2 straipsnį balsavo vos 58 deputatai esant minimaliam ,,greitajam” kvorumui. Tuo tarpu sis straipsnis draudžia gaminti ginklus gynybai ir saugumui garantuoti. Tai dabar, kolegos, jau ,,pratrezvėję”, pabandykime įsivaizduoti: 2 straipsnis draudžia gaminti ginklus gynybai, 6 straipsnis leidžia gaminti ginklus valstybinėms įmonėms. Kam? Negi puolimui, negi ginklavimui? Mano paties garbė neleidžia viename įstatyme tokių neatitikimų.
Išeit nesiruošiu, nors gal kas mano, kad dabar verta išeiti, kadangi vienam išėjus mes čia tuoj pat pristabdytume. Bet Aš primygtinai siūlau iš 6 straipsnio antrąją pastraipą ,,gaminti ginklus ir sprogmenis” išbraukti ir įstatymą papildyti atskiru straipsniu, kuris skambėtų maždaug taip: ,,Ginklų ir sprogmenų gamyba reglamentuojama atskiru įstatymu”. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
K.ŠEPUTIS. Lieku prie savo redakcijos.
PIRMININKAS. Lieka prie savo redakcijos.
Gerbiamieji deputatai, taigi mums reikia balsuoti. Deputatas R.Rudzys siūlo balsuoti, kad is 6 straipsnio išbrauktume antrąją pastraipą ,,gaminti ginklus ir sprogmenis” ir priimtume atskirą nutarimą ar kokį kitą dokumentą, arba atskirą straipsnį, kad ginklų ir sprogmenų gaminimą reglamentuoja atskiras įstatymas. Taip?
Tai prašome, kas už deputato R.Rudzio pasiūlymą išbraukti antrąją pastraipą ir įrašyti 9 straipsnį, kuriame būtų suformuluota, kaip bus gaminami ginklai ir sprogmenys? Prašome pakelti mandatus. Kas už deputato R.Rudzio pataisą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 20 deputatų.
PIRMININKAS. Tik 20 deputatų buvo už šią pataisą. Deja, pataisa nepriimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 6 straipsnio?
Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš siūlau pranešėjui ir mums patiems pagalvoti apie 6 straipsnio paskutinę pastraipą ,,telkti ir skirstyti darbo jėgą”. Aš visiškai sutinku, kad nevalstybinės struktūros negali tvarkyti darbo migracijos reikalų, tačiau telkti ir skirstyti darbo jėgą...
Štai paprastas pavyzdys. Nuo rugpjūčio mėnesio turės išvykti dirbti, mokytis Lietuvos ūkininkai. Ne tik mokytis, bet ir dirbti, kad užsidirbtų reikiamos valiutos. Ūkininkų sąjunga telks, tvarkys, ir jie vyks į Daniją. Taip pat ruošiasi į Švediją ir visur kitur. Dėl darbo jėgos telkimo ir skirstymo aš turiu tam tikrų abejonių. Norėčiau, kad pranešėjas man jas išsklaidytų. Priešingu atveju sąvoką ,,telkti ir skirstyti darbo jėgą” aš siūlyčiau iš šio įstatymo išbraukti, palikti darbo migracijos problemų tvarkymą.
PIRMININKAS. Ar pranešėjui priimtina?
K.ŠEPUTIS. Man atrodo, įvairioms visuomeninėms organizacijoms negalima perleist tokių valstybinių funkcijų, nes tai turbūt yra valstybės ir Vyriausybės reikalas darbo jėgos ir emigracijos klausimai. Nedeleguoti teisių įvairioms visuomeninėms organizacijoms. Aš lieku prie savo redakcijos.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Man atrodo, kad gerbiamasis E.Grakauskas nesuprato. Ūkininkų sąjunga tai nėra nei bendra įmonė, nei užsienio kapitalo įmonė. Jinai gali telkti. Šitas įstatymas nereglamentuoja jos veiklos.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas atsiima pastabą. Ar daugiau pastabų dėl 6 straipsnio turite? Nematome. Straipsnis priimtas.
Atsiprašau, dar buvo pasiūlyta ,,gaminti ir realizuoti stipriai...” Tai buvo jūsų siūlymas. Straipsnis priimtas. Su ta pataisa, kurią išdėstė pranešėjas.
7 straipsnis. Prašome, kas turi komentarų. Deputatas G.Ramonas. 7 straipsnis.
G.RAMONAS. Aš tiktai pasitikslinsiu. ,,Užsiimti kurortiniu gydymu” yra priimta 4 straipsnyje.
PIRMININKAS. Taip, perkelta. Ar dėl 7 straipsnio pastabų yra?
K.ŠEPUTIS. Yra papildymų.
PIRMININKAS. Prašome išdėstyti papildymą, nes deputatai jo neturi.
K.ŠEPUTIS. ,,Gaminti, realizuoti nuodingąsias medžiagas.”
PIRMININKAS. Ar visi sutinka su tokiu papildymu? ,,Gaminti ir realizuoti nuodingąsias medžiagas.” Deputatai neprieštarauja. Ar yra prieštaraujančių dėl viso 7 straipsnio? Nėra. Straipsnis priimtas.
Prašome 8.
K.ŠEPUTIS. 8 straipsnio paskutiniame sakinyje išbraukti ,,ar jos įgalioto organo”. O palikti ,,Respublikos Vyriausybės sutikimu”.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dėl 8 straipsnio? Deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Aš laikyčiausi tokios nuomonės, kad 8 straipsnyje turėtų likti tik pirmas sakinys, nes aiškiai pasakyta, kad žemė skiriama nustatyta tvarka. Užsienio investicijų įstatyme nustatyta ribojanti sąlyga užsienio investitoriams, užsienio kapitalo ir bendroms įmonėms, t.y. nuomojama 25 metams, ir ta tvarka yra susiklosčiusi. Paduodama paraiška savivaldybei, paskui savivaldybė teikia Vyriausybei ir Vyriausybė savo nutarimu skiria arba neskiria šito žemės sklypo. Šita procedūra yra reglamentuota Lietuvos žemės kodekse ir manyčiau, kad kokių nors papildomų dalykų nereikia.
PIRMININKAS. Pranesėjas.
K.ŠEPUTIS. Bet matot, tuo straipsniu stengiamasi patikslinti. Čia yra tokia kaip draustinio ar rezervato... Aš bijau dabar suklysti, bet man atrodo, kad aname įstatyme tie dalykai neaptarti. Mano nuomone, reikėtų palikti tokią redakciją, kokia yra.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Mūsų komisijoj vyko nemažas ginčas dėl to antrojo sakinio ir gerbiamajam deputatui G.Ramonui buvo įrodyta, kad čia apima daugiau objektų, negu nurodyta Žemės kodekse. Dėl to, komisijos nuomone, antrąjį sakinį reikia palikti.
PIRMININKAS. Ar deputatas G.Ramonas neatsiima savo siūlymo? Reikalaus balsuoti?
G.RAMONAS. Aš tik norėčiau patikslinti gerbiamąjį G.Šerkšnį, kad man nebuvo įrodyta. Aš tik atsiėmiau klausimą is diskusijos komisijoje ir pasakiau, kad šitą teiksiu Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Jūs siūlote dabar balsuoti?
G.RAMONAS. Aš siūlysiu už šitą balsuoti. Tik norėčiau pasitikslinti su Gamtos apsaugos komisija. Man atrodo, kad žemės skyrimo tvarka nacionaliniuose draustiniuose ir visose ypač svarbiose Lietuvos vietose yra nurodyta. Yra kažkokie nutarimai ir įstatymai. Aš noriu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Ar deputatas Jonas Šimėnas galėtų patikslinti?
Deputatas Jonas Tamulis.
J.TAMULIS. Šita tvarka nėra nustatyta. Dabar yra reglamentuojama pati veikla šitose teritorijose. Tuo tarpu žemės sklypai skiriami pagal tam tikrą tvarką, bet ta tvarka is esmės nesiskiria nuo žemės skyrimo kitose vietose, išskyrus tai, kad yra daug kitų reikalavimų: laikytis tam tikrų parko nuostatų ir t.t.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote dėl straipsnio?
J.TAMULIS. Aš manau, kad deputatas G.Ramonas teisingai kelia klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš pritariu deputato J.Tamulio pasakytai minčiai ir noriu argumentuoti, jog dabar labai jau išplitęs tas dalykas, kad teritorijos, kurios dabar saugomos ir kurios ateity gali būti įteisintos tokiu saugomų teritorijų statusu, yra pačios geriausios Lietuvos teritorijos, ir į jas veržiasi ne tik mūsiškiai, bet ir užsienio žmonės. Taigi čia gerai parašyta, tiktai reikėtų pridėti dar Aplinkos apsaugos departamentą. Ne tik Vyriausybę, bet ir Aplinkos apsaugos departamentą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Šimėnai, aš nelabai supratau jūsų pasiūlymą. J.Tamulis siūlė palikti pirmąjį sakinį, kiek aš supratau. Jūs sakėte, pritariat J.Tamulio sakiniui, o paskui viską, mano supratimu, apvertėte aukštyn kojomis. Deputate Šimėnai, deputatas J.Tamulis siūlė palikti pirmąjį sakinį. Ar jūs pritarėte tam, ar nepritarėte? Aš nelabai supratau. Man atrodo, kad jūs jam nepritarėte.
J.ŠIMĖNAS. Aš labai prašyčiau 5 minučių, mes suderintume ir pateiktume. Eikite prie kito straipsnio, mes tada...
PIRMININKAS. 9 straipsnio nėra. Mes galime tik pereiti prie nutarimo projekto, toliau svarstyti, jeigu tai būtų priimtina. Priimtume pastraipsniui, paskui vėl grįžtume prie įstatymo. Tai gal, gerbiamasis deputate Ramonai, tikslinkite ten su.gamtosaugininkais 8 punktą, o mes...
Galbūt deputatas R.Rudzys galvoja kitaip. Prašom.
R.RUDZYS. Dėl 9 punkto galima, taip?
PIRMININKAS. Prašome.
R.RUDZYS. Norėčiau atkreipti kolegų, taip pat ir gerbiamojo viceministro dėmesį į tai, kad, priėmus štai šitą įstatymą dėl draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių ir žemės skyrimo, dar neįsigalios Užsienio investicijų įstatymas. Jis niekaip dar neveiks. Ir atkreipiu dėmesį, jog nutarimo dėl Užsienio investicijų įstatymo įsigaliojimo 5 punktas skelbia... Cituoju labai trumpai, kad Užsienio investicijų įstatymas sustabdytas nuo tam tikro termino ir negalios... Labai triukšmauja kolegos, aš galėčiau ir nieko nesakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji gamtosaugininkai, gal jūs ten truputį tyliau redaguokit savo mintis.
Prašome.
R.RUDZYS. Ir Užsienio investicijų įstatymas negalios toj kol (cituoju) ,,nebus priimtas įstatymas” (atkreipkite dėmesį, vienaskaita kabutėse) ,,Dėl užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių bei žemės sklypų skyrimo Lietuvos Respublikoje”. Taigi mes tuo metu nutarėme, kad vienas įstatymas draus veiklos sritis ir žemės sklypų skyrimą. Tuo tarpu šio įstatymo 9 punktas nustumia mus į šviesesnę, tolesnę ateitį, neva žemės skyrimą reglamentuos dar kitas įstatymas. Buvo nutarta, kad įstatymas bus vienas. Taigi, mano galva, 9 punktas čia nebetinka: arba reikia keisti aną nutarimą ir nutarti, kad bus du įstatymai, arba 9 punktu (čia jau buvo siūlyta) konkrečiai reglamentuoti žemės skyrimą 25 metams ar kitaip.
PIRMININKAS. Deputate Rudzy, aš ne visai suprantu, apie kokį 9 punktą kalbate. Šitame įstatyme, kurį mes svarstome, is viso yra tik aštuoni punktai.
R.RUDZYS. Na, 8.
PIRMININKAS. Jūs turite seną variantą.
R.RUDZYS. 8, aš atsiprašau, apie 8. Šis punktas turėtų konkrečiai reglamentuoti žemės skyrimą, o ne kalbėti apie kažkokį būsimą. įstatymą, kurį kas nors kada nors sugalvos, nes tokiu atveju tai yra įstatymas dėl įstatymo ir prieštarauja mūsų jau priimtam mano minėtam nutarimui. Jūs sutiktumėte, gerbiamasis pranešėjau?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranesėjas.
G.RAMONAS. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam R.Rudziui, kad...
PIRMININKAS. Atsiprašau, norėjau duoti žodį gerbiamajam pranešėjui.
G.RAMONAS. Gerbiamajam pranešėjui? Tada gerbiamajam pranešėjui...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate Ramonai, norėjo žodžio pranešėjas.
G.RAMONAS. Atsiprašau.
K.ŠEPUTIS. Šiame įstatyme numatyta ir kaip tik 8 punkte paminėta tokia dalis. O šiaip visą žemės sklypų skyrimą reglamentuoja kiti įstatymai. Ten ypatingų sąlygų šitiems nebus. Čia paryškinta vienintelė sąlyga, kuri bus taikoma užsienio investitoriams. Ir viskas.
PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Aš noriu štai ką pasakyti. Gerbiamasis R.Rudzys, man atrodo, nėra teisus sakydamas, kad kažkokie būsimi įstatymai kažką reglamentuos. Yra esami įstatymai, kurie reglamentuoja žemės suteikimo tvarką. Jau yra tie įstatymai ir jie veikia. Aš trumpai kalbėjau apie Šitą procedūrą.
Toliau. Po šito pirmo sakinio pasakyta taip: štai yra Lietuvoj gabalai žemės, jie aiškiai apibrėžti, kuriuose Vyriausybė gali duoti leidimą, gali neduoti. Jokių to davimo ar nedavimo kriterijų nėra. O šiuo atveju, jeigu Vyriausybė priima nutarimą skirti žemės sklypą, tai, savaime suprantama, dar yra ir leidimas. Jeigu reikės skirti žemę, Vyriausybė priims nutarimą, kad žemė yra skiriama tokiam naudotojui. Jeigu Vyriausybė nuspręs šitam naudotojui neskirti žemės, vadinasi, nutarimo nepriims ir jokio leidimo nebus. Kam dar reikia skirti žemę nutarimu ir dar papildomai duoti leidimą? Kam to reikia?
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote apsiriboti pirmuoju sakiniu, taip?
G.RAMONAS. Aš manau, kad reikia apsiriboti pirmuoju sakiniu, ir viskas.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau kolegai deputatui G.Ramonui nurodyti tokį argumentą. Toks sutikimas iš anksto reikalingas derybose dėl kontraktų suderinimo. Tai yra garantija, kad sklypas bus skiriamas, o pats skyrimo aktas yra jau konkretus teisinis aktas ir nustato viską, ko reikia sklypui įgyti.
G.RAMONAS. Tada aš jus puikiai supratau. Siūlau paredaguoti. Tada aš visiškai sutinku. Vadinasi, skiriant žemės sklypą šitose nurodytose zonose reikia išankstinio Vyriausybės sutikimo. Kitaip sakant, kad užsienio investitorius, gavęs išankstinį Vyriausybės sutikimą, būtų garantuotas, jog jam žemė bus skiriama.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius. Gerbiamasis deputate Ramonai, gal jūs sutiktumėte prisidėti prie gamtosaugininkų dabar paredaguoti šitą 8 punktą, o mes galėtume pereiti prie nutarimo?
Deputatas R.Rudzys dar norėjo. Prašom.
R.RUDZYS. Aš dėkoju pranešėjui už tokį patikinimą, kad daugiau įstatymų nebus. Jūs mane įtikinote. Bet tada kam toks gremėzdiškas šio įstatymo pavadinimas? Neva jis reglamentuoja žemės sklypų skyrimo tvarką, tuo tarpu ją reglamentuoja kiti įstatymai. Jeigu bus taip, kaip jūs sakote, tai tada sutrumpinkim pavadinimą. Juk šis įstatymas konkrečiai nereglamentuoja žemės sklypų skyrimo tvarkos, reglamentuoja kiti. O pavadinimas sako: ,,bei šiai veiklai žemės sklypų skyrimo”. Sutikit, kad tokio pavadinimo nereikia. Galite ir nesutikti.
PIRMININKAS. Prašom pranešėją.
K.ŠEPUTIS. Aš galiu atsakyti. Užtat 8 straipsny ir suformuluota, kad užsienio kapitalo įmonėms ir bendroms įmonėms žemės sklypai skiriami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų nustatyta tvarka. Bet užsienio investitoriams keliamos tam tikros sąlygos, nustatyta tvarka. Visur leidžia bendra tvarka, bet užsienio investitoriams numatyta sąlyga. Tą sąlygą ir aptariam: zona, rezervatai ir pan. O dėl pavadinimo, tai aš galiu sakyti, kad gal čia ir ginčytinas klausimas, bet tas pavadinimas neiškreipia... Ir žemės skyrimas užsienio investitoriams aptartas. Yra nustatyta bendra tvarka, plius šitas. Ir numato bendrą užsienio investitoriams žemės skyrimo...
PIRMININKAS. Deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau dėl 3 straipsnio. Galima?
PIRMININKAS. Dėl kurio?
R.ASTRAUSKAS. Dėl 3.
PIRMININKAS. Kad jau priimtas, Tik pataisą galite siūlyti.
R.ASTRAUSKAS. Taip. Tai ir norėčiau.
PIRMININKAS. Ar dėl 8 kolegos neprieštarauja? Ne. Tai gal tada galima dėl 3. Prašom.
R.ASTRAUSKAS. Norėčiau grįžti prie tų valstybinių. Man atrodo, pranesėjas truputį skubotai priėmė tą pataisą sakydamas, kad kitokių monopolistų pas mus nėra. Norėčiau pasakyti, kad yra ir nevalstybinių monopolistų. Todėl jūsų klausiu, ar ne per skubotai priėmėt tą pataisą?
PIRMININKAS. Čia klausimų Prašom neužduoti. Prašome siūlyti pataisą...
R.ASTRAUSKAS. Tiesiog noriu sužinoti jo nuomonę ir siūlau tą žodį ,,valstybinis” išbraukti, kadangi yra ir nevalstybinių monopolistų.
PIRMININKAS. Pranešėją prašome atsakyti ir balsuosim. Mes nesulaukėme jūsų redakcijos, pasinaudojome pauze, kad nesėdėtume ir nežiūrėtume į lubas.
Tai Prašome, pranešėjau.
K.ŠEPUTIS. Aš norėčiau tik tiek pasakyti, kad šitas įstatymas bet kokiu atveju.,. Kad ir privati arba akcinė bendrovė, vis vien norint įsteigti įmonę reikia gauti Vyriausybės leidimą. Taigi čia reiškia... Jeigu mes čia įrašėme ,,valstybines”, tai nereiškia, kad be Vyriausybės leidimo įmonės galės... O kada mes duodam leidimą, tai žiūrim, ar ji monopolinė, ar nemonopolinė, ar atitinka kitus valstybės interesus.
PIRMININKAS. Minutę. Ar deputatas R.Astrauskas reikalauja balsuoti? Diskusijų netęskime.
R.ASTRAUSKAS. Kiek supratau is gerbiamojo pranešėjo kalbos, jis išbraukė tą žodį, kadangi bus svarstoma, ir tas žodis čia nebereikalingas. Tas įrašymas. Nes aš supratau, kad pranesėjas siūlo išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai siūlote išbraukti?
K.ŠEPUTIS. Ne, aš nesiūlau, kadangi yra...
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti.
Deputatas R.Astrauskas.
R.RUDZYS. Ar galėčiau dėl motyvų?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. 3 punktas jau priimtas. Aš neprieštarauju, kad būtų siūloma pataisa, kol nebalsuota už visą įstatymą. Kadangi svarstant tą punktą kalbėjau, ta proga norėčiau dar kartą atsiprašyti gerbiamojo akademiko. Minėdamas ,,balėjų” ir ,,bliūdų” gamybos monopoliją turėjau omeny geldas ir dubenis. Dėl to mes nesusišnekėjom, nes aš pasakiau barbariškai. Iš tiesų taip yra. Bet tai, ką dabar siūlo kolega R.Astrauskas, iš naujo grįžti ir pataisyti šį straipsnį, juk iš esmės nieko nekeičia. Nevalstybinės įmonės šiandien yra, rytoj nėra. Vakar nebuvo, rytoj atsiras. Jos gali laisvai kurtis, laisvai registruotis, laisvai steigtis. O juk visiems aišku, kad šis straipsnis negalioja naujai besikuriančioms įmonėms. Naujai besikuriančioms įmonėms galioja kitas įstatymas, apie kurį ministro pavaduotojas pasakė taip: jos vis tiek turės derinti, Vyriausybėje registruotis, jeigu tai bus įmonė su užsienio investicijom, registruosis ne kur kitur, o Ekonomikos ministerijoje. Man atrodo, čia be reikalo dabar gaištam laiką esant tokiam garbingam didžiajam kvorumui. Čia galbūt būtų mažojo kvorumo reikalas. Kam didžiajam kvorumui dabar gaišti dėl to 3 straipsnio? Aš kviečiu kolegą R.Astrauską atsisakyti. Bus geldų, bus ,,bliūdų” visko bus nepaisant to, ar tas straipsnis bus vienaip, ar kitaip suformuluotas. Patikėkit. Patikėkit manim kaip monopolistu.
PIRMININKAS. Deputatas R.Astrauskas siūlo balsuoti?
R.ASTRAUSKAS. Taip, nes kaip tik deputato R.Rudzio kalba ir sako, kad tas žodelis ten nereikalingas.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputatas R.Astrauskas siūlo jau mūsų priimtame 3 straipsnyje padaryti pataisą: išbraukti žodį. Po užsienio investicijų buvo įrašyta ,,valstybinės įmonės”. Žodį ,,valstybinės” išbraukti. Prašome, kas už tai, pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo 32 deputatai.
PIRMININKAS. Pataisa nepriimta.
Ar autoriai gamtosaugininkai turi naują 8 straipsnį į redakciją? Deputatas G.Ramonas turi naują redakciją, kurią perdavė gamtosaugininkai. Prašome.
G.RAMONAS. Tada mes siūlome šitaip: ,,gali būti skirti iš anksto “avus Lietuvos Respublikos Vyriausybės...”
PIRMININKAS. Prašome. Visą antrą sakinį sakote?
G.RAMONAS. Ne, paskutinis sakinys. Iš anksto gavus. Ne tik gavus, bet iš anksto gavus.
PIRMININKAS. Būkite malonus, perskaitykite visą, nes deputatai nelabai susigaudo.
G.RAMONAS. ,,Užsienio kapitalo įmonėms ir bendroms įmonėms žemės sklypai skiriami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nacionalinių draustinių ar rezervatų, istorinių ir kultūrinių paminklų, 15 km pajūrio zonoje, kurortinėse zonose ar kitose valstybės saugomose teritorijose žemės sklypai gali būti skiriami iš anksto gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir atitinkamų organų leidimą.” Kadangi šiuo... (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Prašome į mikrofoną, gerbiamasis deputate Ramonai. Ką reiškia ,,atitinkamų organų”?
G.RAMONAS. ,,Atitinkamų institucijų”, galbūt taip.
E.GENTVILAS. Aš norėčiau paaiškinti, kad mes neišvengiamai ir greitai turėsim priimti saugomų teritorijų įstatymą, kur numatoma, kad veiklą reglamentuoja ne tik Aplinkos apsaugos departamentas. Pavyzdžiui, ir Kultūros paveldo inspekcijos organizacija turi duoti sutikimą. Todėl čia visiškai tiktų ,,atitinkamų veiklą reglamentuojančių valstybinių institucijų sutikimu”.
PIRMININKAS. Taip. Ar priimtina,gerbiamieji deputatai, tokia nauja redakcija su tuo patikslinimu, kurį pateikė deputatas E.Gentvilas?
Deputatas Z.Juknevičius.
z.JUKNEVIČIUS. Aš siūlyčiau pranešėjui nebeteikti to straipsnio balsuoti, nes jisai neaiškus, jis nieko nenustato, jis nieko nepasako. Nėra Lietuvoje įstatymų, kurie numatytų žemės skyrimą užsienio įmonėms. Tokių nėra. Atvirkščiai, yra tokie, kur išvardyta (...) jis dar neperredaguotas, tebėra senas. Išvardyti visi, kam galima skirti. Tiesiog su nuorodom, kad tiktai savoms organizacijoms. Todėl tas pasakymas, kad skiriami įstatymų nustatyta tvarka, nieko nesako, nėra tos tvarkos. Ją reikia parengti. Ir R.Rudzys teisus teigdamas, kad toks parašymas neleidžia įsigalioti mūsų įstatymui. Investitoriai vis vien nežinos, kokiu būdu jiems gauti sklypą. Kita vertus, visiškai ne tas pats yra kurortų žemė ir 15 km pajūrio zona. Kurortų žemė vėlgi kodekse išvardyti reikalavimai, kur yra specialios sanitarinės apsaugos apygardos. O ką reiškia pajūrio zona? Palanga taip, o Skuodo link yra visiškai kitaip, Šilutėje vėlgi. Čia reikia išskirti. Reikia tą straipsnį labai detaliai suformuluoti. Aš prašyčiau šitaip su žeme nesielgti. Mes parašom, o iš esmės šito straipsnio realizuoti nebus galima. Užsienio investitoriai nori labai didelio aiškumo. Čia mums patiems neaišku, o jiems tuo labiau. Man atrodo, kad ir žemės teisės specialistai prie jo visiškai nedirbo. Juk jeigu yra nuorodos į Žemės kodeksą... Mums reikia išvalyti patį kodeksą, o mes dar duodam nuorodas. Siūlyčiau šitą atidėti. Jeigu autoriai sugebės iki posėdžio pabaigos parengti, tai gerai. O dabar tai tikrai nesuredaguos.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Visiškai pritardamas deputatui Z.Juknevičiui aš siūlyčiau kitokį sprendimo variantą. Atsisakyti šito 8 straipsnio, tokiu būdu baigti šitą įstatymą kaip užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių įstatymą, o žemės skyrimo tvarką ir procedūrą išdėstyti atskiru įstatymu, nes vieno straipsnio tikrai nepakaks. Reikėtų detalesnio sprendimo, detalesnio pagrindimo. Įstatymas, reglamentuojantis žemės skyrimo procedūrą, žemėtvarką, suderinimo tvarką, būtų visiškai atskiras norminis aktas, kuris tai reguliuotų. Jeigu būtų priimtas toks įstatymas, būtų išspręsta draudimo ir ribojamos veiklos problema. O žemės skyrimas tai visiškai kitą sritį reguliuojantis dalykas. Šitas įstatymas būtų priimtas, o kitam reikalui papildomai parengtume kitą projektą. Jeigu autoriui būtų priimtina, pusė problemos būtų išspręsta šiuo įstatymu. Nes iki posėdžio pabaigos vis tiek nespės parengti, o įstatymas galėtų būti priimtas be žemės klausimų.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš tai norėčiau paprieštarauti deputato E.Grakausko nuostatai. Ką reiškia neišspręsti žemės skyrimo problemos? Reiškia neišspręsti šitos problemos iš viso. Tai yra viena iš pagrindinių. Todėl, aš manyčiau, palikime bent iki dienos pabaigos ir mes pabandysime per pietų pertrauką ar kada nors susėdę rimtai pasižiūrėti ir pateikti reikiamą formuluotę. Nes šitokia formuluotė iš tikrųjų ekspromtu negimsta.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis pranešėjas sutiktų vis dėlto dar paredaguoti šitą 8 straipsnį? Mes tikrai, matau, dabar nepriimsime 8 straipsnio iki pietų pertraukos.
K.ŠEPUTIS. Aš sutikčiau su pačia nuostata dirbti toliau. Bet nesinorėtų, kad mes... Laikas eina, procesai vyksta ir neturint bent laikino apsisprendimo... Aš suprantu, kad jeigu bus priimtas atskiras įstatymas, tai iš šito įstatymo galėsime išbraukti ir tą 8 punktą kaip jau neveikiantį. Šiuo metu, kad nesustabdytume tolesnės įmonių veiklos ir užsienio kapitalo, investicijų registravimo... Jeigu mes šiandien negalėsime priimti šito įstatymo, mes darysime, sakyčiau, kitą žalą. Užsienio investitoriai dar šiandien netikri, kad tas priimtas Užsienio investicijų įstatymas nuo gegužės 1 d. veiks. Man atrodo, jeigu gerbiamiesiems deputatams būtų priimtina, tai bent šiuo metu, kol nėra kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės skyrimą, reikėtų palikti. O priėmus šituos įstatymus iš karto klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vadovaudamasis posėdžio pirmininko nuostata ir teisėmis aš vis dėlto siūlyčiau įtikinti deputatus per pietų pertrauką ir mums čia negaišti laiko. Tada jūs per pietų pertrauką nuspręsite, ką daryti su įstatymu toliau, o mes paskui galėsime grįžti. Jeigu bus priimtas nutarimas. Jeigu ne, nukelsime kitai dienai. Priimtina? Deputate Šimėnai? Priimtina. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, mums liko labai nedaug minučių, dar 6 minutės. Ar sutiktumėte, kad dar pristatytų nutarimo projektą deputatas Albertas Šimėnas? Gal jam užteks tų kelių minučių. O jeigu jam užteks mažiau minučių, tai prašysime ir deputato M.Čoboto pristatyti antrąjį projektą.
Prašome, Šimėnai, prašome. Deputatas Albertas Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai...
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iš tiesų sunku dirbti, kada salėje triukšmas. Todėl prašyčiau kalbėti supertyliai.
Deputatas Albertas Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Norėčiau jums pristatyti nutarimo projektą, kuriuo būtų nutarta papildyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimą ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusių valstybinių profsąjungų organizacijų turto”. Šį nutarimą audringomis sąlygomis mes priėmėme jau seniai, beveik metai. Juo įpareigojome Vyriausybę spręsti turto klausimus ir uždraudėme turtą parduoti. Nutarimo pirmoji dalis nevykdoma, nes dėl turto, kaip buvo, taip ir liko neaiškumų. Vyriausybė to darbo neatliko. Tačiau gyvenimas dėl to nesustojo.
Dėl šios priežasties esu įpareigotas pateikti jums nutarimo projektą. O jo istorija tokia.
Prieš savaitę Druskininkuose buvo susirinkusi miesto taryba, valdyba, sanatorijų vadovai, hidrogeologijos stoties vadovas (jie visi priklauso profsąjungoms, yra profsąjungų turto atstovai). Druskininkų miesto sanatorijos turėtų būti didžiausias miesto pasididžiavimas ir pajamų šaltinis, bet kada jos tapo pavaldžios profsąjungoms, tapo savivaldybių nelaime, kaip tvirtina savivaldybė. Savivaldybės teigimu, nurašomi sanatorijų korpusai, likviduota centrinė kurorto laboratorija, kitos laboratorijos. Ir šie, ir kiti kurortų valdymo tarybos potvarkiai ardo būdingas kurortų struktūras, blogina ligonių aptarnavimą ir t.t. Tai jų skundai. Kyla klausimas, kodėl analogiškos laboratorijos, pavaldžios kurortų tarybai, nelikviduojamos kituose kurortuose? Daug nusiskundimų turi ir hidrogeologijos stotis, kurią likvidavus dėl to, kad ji ruošiasi pereiti į valstybinį pavaldumą... Šį likvidavimą netgi sustabdė prokuratūra ir t.t.
Ką .aš tuo noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad profsąjungos ėmėsi reorganizuoti jai pavaldžias organizacijas, t.y. naikina tarnybas, jungia sanatorijas, kur ekonominis tikslingumas labai neaiškus.
Negaišindamas laiko galiu pasakyti, kad tame posėdyje susirinkusieji mane beveik vieningai įpareigojo pateikti Tarybai nutarimą, kurio esmė tokia: kol nepaaiškės turto santykiai, sustabdyti reorganizavimą. Santykiai tarp kurortų valdybos, profsąjungų vadovybės, konkrečių organizacijų ir miesto savivaldybės tikrai sudėtingi, ir mums tikslinga tą padaryti. Ir juridiniu požiūriu tai būtų teisinga, nes kol neaišku, kas turto savininkas, tai gali tas reorganizavimas šiek tiek palaukti.
Todėl jums siūlomas toks mūsų nutarimo papildymas. Greta draudimo parduoti turtą dar būtų įrašyti tokie žodžiai: ,,taip pat reorganizuoti valdomas ūkines ar komercines organizacijas ar kitaip keisti jų teisinį statusą”. Tiktai tiek. Kol išnagrinės tą dalyką, kad ten nebevyktų konfliktų, kurie yra labai labai negražūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną trumpą klausimą nori užduoti L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš norėčiau paklausti, ar teisingai supratau, nes iš projekto teksto neaišku. Draudžiama, taip?
A.ŠIMĖNAS. Ne, ne. Kaip tik noriu pataisyti, kad parengta pataisa. Nespėjau išdalyti naujo projekto. Aš perskaičiau tą naują tikslią redakciją. Ten nedraudžiama, bet įrašyti tokie žodžiai: ,,taip pat reorganizuoti valdomas ūkines ar komercines organizacijas ar kitaip keisti jų teisinį statusą”. Tokia turėtų būti redakcija.
L.SEPETYS. Bet esmė tokia, kad sustabdoma?
A.ŠIMĖNAS. Sustabdoma, kol išaiškės tie turtai.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
Gerbiamieji deputatai, galėtume užduoti klausimus gerbiamajam A.Šimėnui ir paskui, per pietų pertrauką.
Prašau, gerbiamasis deputate Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėjau paklausti, ar šiuo nutarimu bus užkirstas kelias perduoti J)raugystės” sanatoriją miesto savivaldybei ar jai jinai yra perrinkta? Nes savivaldybė ten irgi daro didelių žygių, nori perimti šitas sanatorijas, kad žmonės negalėtų gydytis, o paversti tą sanatoriją...
A.ŠIMĖNAS. Taip, aš žinau tą istoriją. Ten irgi nevisiškai aiškus dalykas. Tai, be abejo, ten viskas sustabdoma.
K.MOTIEKA. Tai matot, bet jeigu tas yra padaryta... Nes čia savivaldybė irgi gali gudrauti. Aš paprašyčiau, jeigu kas buvo perduota bent per paskutinį mėnesį, kad viskas būtų grąžinama atgal.
A.ŠIMĖNAS. Taip.
K.MOTIEKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Šimėnai, su įstatymu supažindinta.
Gerbiamieji deputatai, dar du trumpi pranešimai.
K.MOTJEKA. Atsiprašau, nuo metų pradžios taip deputatai siūlo.
Informacija