Trisdešimt aštuntasis posėdis

1990 m. balandžio 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. Stankevičius.

 

Pirmininkas. Labas rytas, gerbiamieji deputatai, pradėsime šios dienos posėdį.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. Abišalas.

 

Pirmininkas. Labas rytas. Vakar mes buvome susitarę posėdį pradėti nuo naujai išrinktų deputatų mandatų patvirtinimo, be to, pagal preliminarinę darbotvarkę buvo numatyti svarstyti tokie klausimai:

1. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimai, klausimą pateikia Ekonomikos ir Valstybės atkūrimo komisijos;

2. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės herbo" projektas - klausimą pateikia Švietimo, mokslo ir kultūros komisija;

3. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų statuso, darbo sąlygų bei Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektai.

Gerbiamieji deputatai! Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir Lietuvos Vyriausybės įstatymo pakeitimų iniciatoriai prašo nukelti šį klausimą svarstyti po pietų, nes nori dar truputėlį pasiruošti. Ar kas nors turite kitokių pakeitimų arba papildymų šios dienos darbotvarkei?

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Tai priesaikos klausimai, kaip jau buvo minėta anksčiau. Priesaikos klausimai.

Pirmininkas. Tai ir yra pirmasis klausimas.

Z. Vaišvila. Gal galima stumtelėti toliau šį klausimą, nes dokumentai dar tik dauginami.

Pirmininkas. Aš kaip tik apie tai ir kalbėjau, kad šį klausimą siūloma nukelti po pietų. Ar daugiau niekas neturi ką pasiūlyti? Prašau, deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Labas rytas. Atsiprašau, kad trukdau, bet mes Vyriausybės įstatyme įrašėme, kad ministrai vieną valandą per savaitę turi skirti pokalbiui su deputatais parlamente. Nuo praėjusios savaitės Vyriausybė jau suformuota, taigi ši savaitė pirmoji, kada mes turėtume garbę juos matyti. Aš siūlau tai iš anksto numatyti dar­botvarkėje.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Rytdienai pirmuoju klausimu numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatymas ir jos veiklos programos pagrindinės kryptys. Tuo pat metu bus galima ir klausti.

R. Rudzys. Aš tik norėjau priminti, kad jie pasiruoštų kalbėti visą valandą.

Pirmininkas. Galbūt ir daugiau. Prašau užsiregistruoti, paspaudžiant savo mygtukus. Ačiū. Ar jau visi? Kvorumas yra. Taigi šios dienos darbotvarkė:

1. Naujai išrinktų Aukščiausiosios Tarybos deputatų mandatų patvirtinimas.

2. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės herbo" projektas. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komisija yra pasiruošusi? Gerbiamasis deputate S. G. Ilgūnai, ar yra pasiruošusi komisija pristatyti klausimą?

(Balsas iš salės, negirdėti)

Pirmininkas. Ačiū. Ir trečiasis klausimas  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų statuso, darbo sąlygų (iš­braukiant iš klausimo Aukščiausiosios Tarybos reglamentą) projektų svarstymas.

4. Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimų.

Tokia siūloma šios dienos darbotvarkė. Prašau ją patvirtinti pa­spaudžiant mygtukus. Aiški dauguma. Prašau deputatą A. Saka­lą pateikti Mandatų ir etikos komisijos išvadas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Šių metų balandžio 7 dieną aštuoniose rin­kiminėse apygardose vyko pakartotiniai rinkimai į Lietuvos Res­publikos Aukščiausiąją Tarybą. Iš jų trijose rinkiminėse apygardose - Naujojoje Vilnioje, Lazdijų ir Zarasų rajonuose nė vienas kandidatas į deputatus negavo reikiamo rinkėjų balsų skaičiaus. Šiose apygardose artimiausiu metu bus surengtas pakartotinis balsavimas.

Mandatų ir etikos komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79 straipsniu, patikrino į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą išrinktų deputatų įgaliojimus. Susipažinusi su Respublikos Rinkiminės komisijos pateiktais apygardų rinkiminių komisijų protokolais, taip pat kitais dokumentais, išklausiusi Respublikos Rinkiminės komisijos pirmininko pavaduotojo Vaclovo Litvino pranešimą ir apsvarsčiusi rinkimų rezultatus, Mandatų ir etikos komisija nustatė, kad pakartotiniai deputatų rinkimai į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą vyko pagal Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymą. Rinkimuose dalyvavo 68,31 procentas rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pareiškimus ir skundus rinkimų klausimais Respublikos Rinkiminė komisija nag­rinėjo ir sprendė, vadovaudamasi Aukščiausiosios Tarybos depu­tatų rinkimų įstatymu. Ryšium su tuo, kad gautas skundas dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymo pažeidimų 130-ojoje Kačerginės rinkiminėje apygardoje, sprendimą dėl čia išrinkto deputato įregistravimo Respublikos Rinkiminė komisija atidėjo. Skundas tiriamas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatais iš­rinkti ir Respublikos Rinkiminės komisijos įregistruoti šie asme­nys (leiskite supažindinti su naujais deputatais):

79-ojoje Akmenės rinkiminėje apygardoje - Klemas Inta. (Plojimai.) Nepartinis, Naujosios Akmenės miesto Tarybos pirmininkas;

77-ojoje Naftininkų rinkiminėje apygardoje - Vytautas Kviet­kauskas. (Plojimai.) Lietuvos Komunistų partijos narys, Lie­tuvos radijo ir televizijos komiteto darbuotojas, televizijos infor­macijos laidų vyriausiasis redaktorius;

108-ojoje Sniečkaus rinkiminėje apygardoje - Sergejus Pirož­kovas.  (Plojimai.) TSKP narys, Ignalinos atominės elektri­nės inžinierius

69-ojoje Jovaro rinkiminėje apygardoje - Zita Šličytė. (Plojimai.) Nepartinė, Klaipėdos juridinės konsultacijos advokatė.

Išrinktų ir Respublikos Rinkiminės komisijos įregistruotų deputatų įgaliojimus Mandatų ir etikos komisija siūlo pripažinti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pateikiamas svars­tyti toks nutarimo projektas: "Apsvarsčiusi Mandatų ir etikos ko­misijos teikimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, rem­damasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79-­uoju straipsniu, nutaria:

Pripažinti 1990 metų balandžio 7 dieną išrinktų Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Klemo Intos, Vytau­to Kvietkausko, Sergejaus Pirožkovo ir Zitos Šličytės įgalioji­mus".

Pirmininkas. Ar kas nors turi pranešėjui klausimų? Ačiū. Ar turite kokių nors pastabų ar abejonių dėl išrinktų deputatų įga­liojimų? Tada prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti - kas už tai, kad patvirtintume išrinktų Lietuvos Respublikos Aukščiau­siosios Tarybos deputatų Klemo Intos, Vytauto Kvietkausko, Ser­gejaus Pirožkovo ir Zitos Šličytės įgaliojimus?

Balsų skaičiuotojas. Už - 101.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikiusių nėra.

Pirmininkas. Deputatų Klemo Intos, Vytauto Kvietkausko, Sergejaus Pirožkovo ir Zitos Šličytės įgaliojimai patvirtinti. Sveikiname naujuosius kolegas. (Plojimai.) Išrinkti 137 deputatai.

Gerbiamieji deputatai! Šį klausimą baigiame svarstyti. Antrasis - Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos valstybės her­bo". Labai apgailestaujame, kad jums dar neišdalinti grafiniai herbo atvaizdai. Ar deputatas S. G. Ilgūnas gali...

(Balsas iš salės, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Pusės valandos pertrauka  iki 10 valandos 45 minučių.

 

Pertrauka

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.

Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinės komisijos pirmininko S. G. Ilgūno pranešimas apie įstatymo ,,Dėl Lietuvos valstybės herbo" projektą. Įstatymo priėmimas

 

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, kviečiame užimti savo vietas. Žodis dėl Lietuvos valstybės herbo projekto suteikiamas deputatui S. G. Ilgūnui, Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinės komisijos pirmininkui.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kaip jūs prisimenate, kovo 20 dieną buvo pa­tvirtintas herbo etalonas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad herbo patvirtinimas nėra paprastas ir lengvas darbas. Noriu priminti, kad Nepriklausomos Lietuvos metais buvo sukurta komisija, kuri dvylika metų kūrė herbą. Pirmasis šios komisijos posėdis įvyko 1929-ųjų metų spalio 25 dieną, o paskutinis - 1940-ųjų metų gegužės 8 dieną, taigi likus vos mėnesiui su trupučiu iki Lietuvos okupacijos, tačiau vieningos nuomonės nebuvo prieita ir herbas nebuvo patvirtintas.

Reikėtų jums priminti, kad praėjusį kartą, pristatant herbo projektus, deputatai nebuvo supažindinti su šiuo heraldikos komisijos dvylikos metų darbu, jo rezultatais. 1938 metų sausio 15 dieną Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras kreipėsi raštu į Ministrų Tarybą tokiais žodžiais, noriu pacituoti: "Lietuva, kuri šiemet švenčia 20 metų Nepriklausomybės sukaktuves, vis dar neturi oficialiai nustatyto valstybės antspaudo". Nors mūsų kaimyninės valstybės - Latvija, Estija, taip pat Suomija įsta­tymu patvirtino savo herbą pirmaisiais nepriklausomybės metais, kaip jau minėjau, mūsų herbas nebuvo patvirtintas.

Aš šią įžangą darau, norėdamas atkreipti jūsų dėmesį į problemos sudėtingumą ir į tai, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos deputatų priimtas herbo projektas skiriasi nuo Respublikos Heraldikos komisijos pasiūlyto varianto. Aukščiausioji Taryba ėmėsi herbo įtvirtinimo projekto iš karto po Nepriklausomybės atstatymo akto. Mūsų komisija ir jai talkinantis dailininkas nesiėmė herbo kūrimo. Kaip jūs suprantate, mes čia nekompetentingi. Jums pateiktas projektas - tai tik jau priimto J. Zikaro atvaizdo grafinė interpretacija antspaudams ir spalvinis bareljefinio J. Zikaro atvaizdo sprendimas. Ne visi komisijos nariai sutiko su tokiu spalviniu sprendimu, Heraldikos komisija taip pat nepritaria tokiam sprendimui, tačiau dauguma komisijos narių pasisakė už šį va­riantą, todėl ir siūlome jį tvirtinti.

Noriu pasakyti, kad atsirado organizacijų, norinčių pagaminti herbą. Štai aš turiu Šiaulių eksperimentinės įrengimų gamyklos atsiųstą laišką, pasirašytą direktoriaus Lešinsko, kuriame rašo­ma, jog gamykla norėtų gaminti naują Respublikos herbą, ir prašo išsiųsti jo aprašymą. Naudojantis proga, reikėtų padėkoti gamyk­lai ir jos kolektyvui už tokį gražų norą ir, priėmus šiandien her­bą, jo aprašymą bus galima išsiųsti.

Leiskite jus supažindinti su įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės herbo" projektu. Jis skamba taip:

"1 straipsnis. Lietuvos valstybės herbas yra Vytis. Herbinio skydo raudoname lauke - sidabro spalvos šarvuotas  raitelis ant žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą kalaviją. Rai­teliui prie kairiojo peties kabo skydas, kurio raudoname lauke - ­dvigubas aukso spalvos kryžius. Kalavijo rankena ir makšties su­tvirtinimai, raitelio pentinai, kamanų žąslai, žirgo pasagos, o taip pat diržų ir kitos aprangos pagražinimai - aukso spalvos. Lietuvos valstybės herbas, nepriklausomai nuo jo dydžio, visada turi tiksliai atitikti spalvotą arba juodai baltą atvaizdą, pridedamą prie šio įstatymo.

2 straipsnis. Antspaudais, dokumentų blankais, leidinių virše­liais tituliniais lapais su Lietuvos Respublikos herbu, taip pat reljefiniu herbu turi teisę naudotis:

1) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir jos organai,

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos organai,

4) Lietuvos Respublikos ministerijos,

5) Lietuvos Respublikos teismai, valstybinis arbitražas, valsty­binės notarinės kontoros, civilinės metrikacijos įstaigos,

6) Lietuvos Respublikos prokuratūros organai,

7) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, 

8) vietos savivaldybių valstybinės valdžios ir valdymo organai,

9) mokslo ir mokymo įstaigos, 10) Lietuvos banko įstaigos ir organizacijos.

Antspauduose raitelis vaizduojamas ne herbinio skydo lauke.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti numa­tyti ir kiti juridiniai asmenys, turintys teisę naudotis valstybės herbu bei valstybės herbo naudojimo atvejai.

4 straipsnis. Antspaudų ir dokumentų blankų su Lietuvos vals­tybės herbu gaminimo, naudojimo, saugojimo ir sunaikinimo tvar­ką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5 straipsnis. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1977 metų lapkričio 30 dienos įsaką "Dėl Lietuvos TSR rajono, miesto, miesto rajono, apylinkės ir gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto herbinio antspaudo", Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1981 metų spalio 28 dienos įsaką "Dėl  Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinio herbo nuostatų patvirtinimo", Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1981 metų gruodžio 4 dienos įstatymą apie patvirtinimą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsako "Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinio herbo nuostatų patvirtinimo".

Kaip jums jau minėjau, herbo kūrimo procesas neturėtų su­stoti, tai neturėtų būti vienareikšmis aktas ar darbo apibendrinimas, juo labiau kad mes per tokį trumpą laiką negalėjome tinkamai pasiruošti. Nepriklausomybės laikotarpiu herbas buvo ruoštas 12 metų, daugiau kaip metus dirbo mūsų Heraldikos komisija, todėl mes siūlytume jums tokį Prezidiumo nutarimo projektą. Dar reikėtų pridurti, kad Heraldikos komisija nesutinka toliau vykdyti savo funkcijas. Reikėtų vieningo organo, kuris galėtų kaupti, apibendrinti, koordinuoti ir konsultuoti ne tik Respublikos valstybės herbo, bet ir kitų Lietuvos miestų bei vietovių herbų kūrimo klausimais. Todėl siūlau tokį nutarimo projektą:

"Dėl Lietuvos Respublikos Heraldikos komisijos sudarymo. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:

1. Pavesti Lietuvos Respublikos Mokslų Akademijos istorijos institutui, pasitelkus Dailininkų sąjungą ir kitas reikalingas organizacijas bei asmenis, iki 1990 metų gegužės 15 dienos sudaryti Heraldikos komisiją.

2. Pavesti Heraldikos komisijai toliau tyrinėti Lietuvos Res­publikos herbo kūrimo procesą ir konsultuoti atkuriant ar iš naujo kuriant miestų ar vietovių herbus bei juos aprobuojant".

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

Pirmininkas. Ačiū. Prašom klausti.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė. apygarda). Gerbiamasis deputate! Norėjau paklausti jūsų dėl antrojo straipsnio, kurio pirmajame ir antrajame punkte įrašyta "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir jos organai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas". Ar jūs manote, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nėra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos organas? Analogiškas klausimas būtų ir dėl trečiojo bei ketvirtojo punktų.

S. G. Ilgūnas. Šis projektas paruoštas Aukščiausiosios Tarybos aparato siūlymu. Jie mano, kad šie terminai turėtų būti atskirai išvardinti, kad tai nėra tas pats - Aukščiausioji Taryba ir Prezi­diumas yra skirtingi organai ir kiekvieną reikėtų išvardinti at­skirai.

Pirmininkas. Gal vėliau deputatas L. Sabutis galėtų patikslinti šį klausimą. Deputatas V. P. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti štai ko. Jūs sakėte, kad šis variantas pa­teiktas tik dalies komisijos, kad ne visi komisijos nariai sutiko ir jam buvo  priešinga Respublikos Heraldikos komisija, taip?

S. G. Ilgūnas. Taip.

V. P. Plečkaitis. Tai gal galėtumėte trumpai išsakyti tą prie­šingą požiūrį, kodėl būtent jūsų variantas pateikiamas, o ne He­raldikos komisijos?

S. G. Ilgūnas. Heraldikos komisija nepritarė J. Zikaro Vyčio atvaizdo variantui ir siūlė dailininko Každailio variantą. Mes jau priėmėme J. Zikaro, todėl neturėjome jokios teisės jo keisti.

Dėl spalvinės interpretacijos. Mes jau padarėme heraldikai vieną nusižengimą ir jeigu vadovautumės Heraldikos komisijos spalvine interpretacija, tai visi žirgo pakinktai turėtų būti mėly­nos spalvos. Kai kurie mūsų komisijos nariai buvo tos nuomonės, kad reikia vadovautis Heraldikos komisijos pasiūlymu ir pateikti variantą su mėlynos spalvos pakinktais, tačiau dauguma komisi­jos narių buvo tos nuomonės, kad to nereikia, kad mėlyna spal­va nėra mūsų tautinės vėliavos spalva, kad tos spalvos nebuvo Nepriklausomybės metais vartotame herbe ir taip toliau. Buvo siūlomas dar ir kitas variantas - kad pakinktai būtų aukso spal­vos, tačiau daugumos nuomone priimtas variantas, kurį jums ir pateikiame.

Pirmininkas. Deputatas V. P. Andriukaitis.

V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Jūsų nutarime neatsispindi, jog, priėmus šį herbą vis tik reikėtų Heraldikos komisijai ir toliau dirbti, tobulinti ir po tam tikro laiko pateikti toliau svarstyti savąjį variantą, nes, kiek atsimenu, pa­grindinis šio herbo motyvas buvo politinis, kuris, deja, prieštara­vo heraldikos dėsniams ir kai kuriems kitiems argumentams. Ar nebus įpareigota Heraldikos komisija toliau tobulinti herbo pro­jektą?

S. G. Ilgūnas. Aš jau perskaičiau Prezidiumo nutarimo pro­jektą, kuriuo įkuriama Heraldikos komisija herbui toliau tobulinti. Tai mes numatėme.

Pirmininkas. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Prašau pasakyti, jūs jau iš karto pabrėžėte, kad nusižengta he­raldikos dėsniams ir skydas turi...

S. G. Ilgūnas. Atsiprašau, aš sakiau Heraldikos komisijos nuo­monę...

E. Grakauskas. Gerai, pratęsdamas tą pačią mintį, norėčiau paklausti, ar nebuvo svarstant tartasi dėl to, kad ant šalmo esančios trys juostelės taip pat turėtų turėti spalvinę mūsų Respublikoje priimtą gamą?

S. G. Ilgūnas. Ne, dėl kitos kaspinų spalvos tartasi nebuvo.

Pirmininkas. Deputatas K. Lapinskas.

K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Norėjau pasiteirauti dėl pirmojo straipsnio. Aprašant Vytį pirmajame sakinyje rašoma "raitelis ant žirgo". Kaip žinome, visada būdavo fiksuojama "ant balto žirgo". Ar tai sąmoningai praleista?

S. G. Ilgūnas. Čia pačioje pradžioje yra parašyta "sidabro spalvos".

K. Lapinskas. Bet raitelis...

S. G. Ilgūnas. Sidabro spalvos viskas, kas toliau seka. Mes čia tiesiog sutrumpinome, kad nereikėtų rašyti "sidabro spalvos šarvuotas raitelis ant sidabro spalvos žirgo, laikantis dešinėje rankoje sidabro spalvos iškeltą kardą" ir taip toliau, kad daug kartų nekartotume.

K. Lapinskas. Galbūt, bet lyg ir priimta sakyti "baltas žirgas", o "sidabro spalvos žirgas" paprastai nevartojamas.

S. G. Ilgūnas. Matot, sidabro spalva tai ir yra ta pati balta spalva. Po diskusijų buvo nutarta vis dėlto vartoti tokį terminą - ­sidabro spalvos.

Pirmininkas. Ar dar kas nors nori klausti? Deputatas V. P. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Čia rašoma, kad kalavijo rankena ir kiti pagražinimai yra aukso spalvos, tačiau šiame variante tų spalvų nėra.

S. G. Ilgūnas. Yra.

V. P. Plečkaitis. Ar čia nesimato...

S. G. Ilgūnas. Prašom pažiūrėti iš arčiau, viskas yra.

V. P. Plečkaitis. Dvigubas kryžius tai labai aiškus, o…

S. G. Ilgūnas. Ne, viskas yra kaip aprašyta, tik iš toliau sunku įžvelgti.

Pirmininkas. Deputatas J. Tamulis.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti dėl raudono lauko formos. Raitelis yra tikrai gana smarkiai detalizuotas, tuo tarpu laukas turi labai griežtą geometrinę formą. Ar nebuvo dėl jo formos diskusijų, kodėl pasirinkta būtent tokia forma?

S. G. Ilgūnas. Buvo diskutuota komisijoje, tačiau ir daugumos komisijos narių nuomone, ir kategoriška Heraldikos komisijos nuomone, skydo forma turi būti būtent tokia.

Pirmininkas. Kuo tai galėtume motyvuoti?

S. G. Ilgūnas. Pagrindinis Heraldikos komisijos argumentas yra tas, kad visi herbai heraldikos teorijoje yra būtent tokios formos. ­

Pirmininkas. Deputatas A. V. Patackas.

A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Gal aš galėčiau truputį paaiškinti?

Pirmininkas. Ne, negalėtumėte, vėliau. Deputatas P. Varanauskas.

S. G. Ilgūnas. Dar vienas motyvas-  jeigu skydas būtų kitos formos, apačioje būtų daug tuščios erdvės, kurios nėra kuo už­pildyti.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų deputatai, atrodo, nebeturi. Ačiū jums. Deputate A. V. Patackai, prašom į tribūną.

A. V. Patackas. Kiekvienas amžius turi tam tikrus meno dėsnius. Gotikinis Vytis yra viename kartuše, renesansinis - kitame ir taip toliau. Kadangi J. Zikaro raitelis yra  amžiaus kūrinys, tai to skydo forma arba kartušas buvo pasirinktas neutralus, jis atitinka  amžiaus tradicijas, tai  yra kiek galima neutralesnė forma, todėl jis ir yra toks neišraiškingas.

Pirmininkas. Ačiū. Ar kas nors iš gerbiamųjų deputatų užsirašė kalbėti šiuo klausimu?

Balsas. Sekretoriate nėra.

Pirmininkas. Nėra? Neatsirado norinčių. Tada, jeigu nebėra pataisų, prašau pasiruošti balsuoti. Deputate L. Sabuti, prašom.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Dėl antrojo straipsnio. Kaip atskiras vienetas išskirtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Galėtume paaiškinti štai kaip: Prezidiumui suteikta teisė savarankiškai priimti kai kuriuos sprendimus, įsakus, spręsti pilietybės, malonės ir kitus panašius klausimus, todėl šiuo atveju siūloma Prezidiumui, kaip savarankiškam vienetui, suteikti teisę naudotis šiuo antspaudu ir herbu. O šiaip jūs visiškai teisus, gerbiamasis A. Sakalai, Prezidiumas taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos organas, tik šiuo atveju išskiriamas.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Č. V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Gal būtų naudinga padaryti mažą redakcinę pataisą antrojo straipsnio devintojoje pastraipoje, kur sakoma, kad mokslo ir mokymo įstaigos gali naudotis herbu. Gal reikėtų pradžioje įterpti žodį "valstybinės mokslo ir mokymo įstaigos", nes bus ir kitokių mokslo ir mokymo įstaigų.

Pirmininkas. Kaip autoriai? Pritariate? Ačiū. Daugiau pataisų deputatai nesiūlo. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti - ­kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos valstybės herbo" būtų priimtas toks, kaip pateikta projekte, įvertinant deputato Č. V. Stankevičiaus pataisą. Kas už?

Balsų skaičiuotojas. 93 - už.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė devyni.

Pirmininkas. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Lietuva turi savo oficialų herbą.

Gerbiamieji deputatai, trečiasis šios dienos darbotvarkės klausimas-  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų statuso ir darbo sąlygų nutarimų projektai. Jums išdalintas taip pat jau ne kartą svarstytas nutarimo dėl deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų projektas. Prašau deputatą V. Šadreiką, kuris išplėstinėje juridinėje komisijoje daugiausia dirbo prie šio projekto, jį pristatyti.

V. Šadreikos pranešimas dėl LR AT deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų projekto pataisų ir atsakymai į deputatų klausimus. Diskusijos

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Teisinės sistemos komisija savo atvirame posėdyje, kuriame dalyvavo nemažai deputatų iš kitų komisijų, apibendrino pateiktas pastabas, gautas svarstant Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų projektą. Kokie yra esminiai pakeitimai, palyginus su anksčiau svarstytu projektu?

Atkreipiu jūsų dėmesį į nutarimo antrąjį punktą, kurio ankstesniuosiuose variantuose iš viso nebuvo. Jis apibrėžia, tai yra nustato, kad nuolat dirbančiu deputatu yra deputatas, kuris dalyvauja plenariniuose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ir Aukščiausiosios Tarybos sudarytų komisijų posėdžiuose. Kitaip tariant, jeigu deputatas dalyvauja plenariniuose posėdžiuose ir sudarytų komisijų posėdžiuose (ne tik nuolatinių, bet ir laikinų), vadinasi, jis yra nuolat dirbantis deputatas.

Antra, šiame nutarime nebuvo ir penktojo punkto. Būtent, kad šis nutarimas įsigalioja nuo šių metų kovo 10 dienos. Kodėl nuo kovo 10 dienos? Mes dirbame nuo kovo 10-osios beveik be išeiginių dienų lygiai mėnuo laiko (šiandien  balandžio 10-oji), negaudami nė rublio atlyginimo.

Toliau patys nuostatai. Kadangi nutarimo antrajame punkte apibrėžiama, kas yra nuolat dirbantis deputatas, ši sąvoka vienodai vartojama visuose nuostatų punktuose. Ir nustatoma, kad nuolat dirbančiam deputatui kas mėnesį mokama 500 rublių, o ki­tiems - po 150. Tai jau priimta praėjusiame posėdyje.

Antrasis punktas taip pat buvo aptartas ir dėl jo balsuota praėjusiame posėdyje, todėl jame jokių pakeitimų nėra. Anksčiau buvusiuose nuostatuose buvo dar trečiasis ir ketvirtasis punktai. Jie į naujuosius nuostatus neįtraukti. Tačiau kadangi juose kalbama apie deputatų statusą, todėl trečia ir ketvirta nuostatos įrašytos deputatų statuso įstatymo projekte.

Buvęs penktasis punktas dabar tapo trečiuoju. Iš esmės jis nepakeistas, tačiau, atsižvelgiant į deputatų pareikštas pastabas, aiškiau išdėstytas, būtent nustatyta, jog Aukščiausiosios Tarybos deputatas darbui apygardoje gali samdyti sekretorius - padėjėjus, kurių darbo užmokesčiui skiriama iki 300 rublių per mėnesį. Gali deputatai paklausti, kodėl jiems skiriamas ne sekretorius - padėjėjas ar padėjėjas - sekretorius, o padėjėjus gali turėti sekretorius.

Deputatas, mūsų supratimu, savo nuožiūra galės turėti apygardoje ne vieną, o, tarkim, du sekretorius, bet tam skiriama tik iki 300 rublių per mėnesį.

Taip pat aiškiau išdėstyta nuostata, buvusi penktajame punkte. Patalpų nuomai, kanceliarijos, pašto, telefono, telegrafo, transporto, komandiruočių ir kitoms išlaidoms padengti deputatui per mėnesį išmokama iki 200 rublių. Ten buvo pasakyta "gali išleisti". Kaip gali išleisti, jeigu dar nesi nė gavęs, todėl pakeista, jog išmokama iki 200 rublių.

Buvęs šeštasis punktas tapo ketvirtuoju. Jo redakcija pakeista, tapo aiškesnė. "Nuolat dirbantiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams suteikiami atskiri darbo kabinetai, o kitiems - darbo vieta". Darbo vieta, tai turima omenyje rašomąjį stalą, ne atskirą kabinetą. Dviem nuolat dirbantiems deputatams skiriamas vienas sekretorius.

Supaprastintas ir buvęs septintasis punktas (dabar jis tapo penktuoju) dėl deputato padėjėjo - sekretoriaus ir sekretoriaus priėmimo ir atleidimo iš darbo. Nustatyta labai paprasta forma - ­įforminama Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo kadrų skyriuje deputatų teikimu. Mūsų  supratimu, deputatas turės parašyti teikimą ir pateikti jį kartu su sekretoriaus - padėjėjo ar padėjėjo - sekretoriaus pareiškimu, jeigu jis yra antraeilininkas. Jeigu tai jo pirmaeilės pareigos, suprantama, reikės pateikti ir darbo knygelę.

Buvo šiek tiek ginčų svarstant praėjusiame posėdyje deputatų, atvykstančių į Vilnių, apgyvendinimo klausimą. Dabar nustatyta bendra nuostata, kad deputatams ir jų šeimos nariams, atvykusiems į Vilnių visam kadencijos Aukščiausiojoje Taryboje laikui, nemokamai suteikiama atskira gyvenamoji patalpa viešbutyje. Kiekvienu konkrečiu atveju tai spręs Reikalų valdyba. Buvo ginčų dėl to, kad gal geriau vadinti ne viešbučiu, o tarnybine gyvenamąja patalpa, laikinu būstu, butu ir panašiai. Bet reikia turėti omenyje štai ką. Sąvoka "viešbutis" suteikia mums, deputatams, galimybę naudotis patalyne, baldais ir taip toliau. Tai  kur kas didesnės privilegijos negu šiais deficito laikais kiekvienam deputatui pradėti ieškoti, kur nusipirkti kėdę, kaip ją atsivežti iš Gargždų, Skuodo ar Šilalės.

Daugiau pakeitimų nuostatuose nėra. Pakartoti visi likusieji punktai. Tiesa, neprieita vieningos nuomonės dėl septintojo punkto. Dauguma dalyvavusių pasitarime buvo už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai turi teisę be eilės įsigyti, užsisakyti visų rūšių keleivinio transporto bilietus ir gauti vietą viešbutyje. Tačiau kita deputatų grupė reikalavo ir prašė, kad būtų pateikta ir kita redakcija. Aš ją perskaitysiu ir įteiksiu gerbiamiesiems pirmininkaujantiems. Štai kaip siūloma išdėstyti septintąjį punktą: "Aukščiausiosios Tarybos deputatas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemokamai važiuoti visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu, išskyrus taksi, taip pat be eilės gauti kambarį Lietuvos Respublikos viešbučiuose". Štai tiek naujovių, atsižvelgiant į visas pareikštas pastabas. Prašom klausti.

Pirmininkas. Prašom, deputate V. Kačinskai.

V. Kačinskas (Aušros rinkiminė apygarda). Ank­stesniame projekte trečiajame punkte abi pastraipos buvo sujungtos į vieną ir tada mes supratome, kad tai yra lėšos, skirtos deputato darbui apygardoje. Dabar, kai išskirta į dvi pastraipas, ar reikia suprasti, kad ir antrojoje pastraipoje numatyta suma taip pat skirta tik deputato darbui apygardoje, ar ne, ar tai yra visa suma visai veiklai?

V. Šadreika. Paaiškinsiu. Ten, kur yra numatyti deputatų pa­dėjėjai- sekretoriai, tai yra darbui apygardose, skiriama iki 300 rublių. 200 rublių išlaidų aš nekartosiu. O nuolat čia dirbantiems dviem deputatams dar yra skiriamas sekretorius. Supratote mane?

V. Kačinskas. Matote, aš klausiau dėl tų 200 rublių konkrečiai. Nes gali būti ir kitokios komandiruotės, ne tik darbui apygardoje, ir jeigu mes apsiribosime 200 rublių suma, paskui gali būti tam tikrų sunkumų. Ar jūs tai svarstėte?

V. Šadreika. Buvo svarstoma, kad 200 rublių skiriama darbui apygardoje.

V. Kačinskas. Tai ar ne geriau vis dėlto neišskirti trečiojo punkto į dvi atskiras pastraipas, o sujungti į vieną, kad būtų visiems suprantama?

V. Šadreika. Kad būtų suprantama, jog darbui apygardoje? Galbūt ir galima pabrėžti.

Pirmininkas. Deputate Č. Juršėnai, prašom.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, ar jūs nagrinėjote antrojo punkto...

V. Šadreika. Atsiprašau, aš ne pirmininkas.

Č. Juršėnas. Šitos komisijos pirmininkas. Taigi ar jūsų komisijoje buvo nagrinėjamas antrojo punkto papildymas, kuris, kiek prisimenu, ankstesniuose pokalbiuose buvo iškilęs? Kaip atlyginti laikinųjų komisijų pirmininkams ir jų pavaduotojams? Kadangi kai kurios laikinosios komisijos faktiškai yra nuolatinės.

Pirmininkas. Jeigu galima, aš atsakysiu į šį klausimą. Re­glamento projekte yra numatytas toks straipsnis, kad laikinos komisijos savo egzistavimo laiku prilyginamos nuolatinėms, išskyrus keletą atvejų. Jeigu mes tokį reglamento punktą priimsime, tada galios ir šitas. Prašau, deputate L. Andrikiene.

L. L.Andrikienė (Jurbarko rinkiminė apygarda). Norėjau paklausti. Nuostatuose yra reglamentuojamas padėjėjų - sekretorių darbo užmokestis, o apie sekretoriaus darbo užmokestį nieko nepasakyta.

V. Šadreika. Tai bus numatyta Aukščiausiosios Tarybos Pre­zidiumo struktūroje ir etatų sąraše.

L. L. Andrikienė. Ir dar vienas klausimas. Nieko nerašoma nuostatuose apie deputato kasmetines atostogas. Ar tai turėtų būti reglamente parašyta?

V. Šadreika. Yra numatyta Laikinajame Įstatyme, dabar aš neatsimenu, kuris straipsnis, kad Aukščiausioji Taryba dirba sesijose. Aš paskaičiavau, kad mes dirbame sesijose septynis su puse mėnesio.

Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamasis teisinės komisijos nary! Ankstesnius deputatų darbo sąlygų dokumentus mums teikė specialiai tam sukurta darbo grupė ir mes su ja daug kartų diskutavome. Dabar nutarimo projekte šitos darbo grupės autorystė jau nepripažįstama. Aš suprantu, kad dokumentai iš esmės yra tie patys, bet vienas klausimas man vis dėlto neaiškus ir, jeigu leisite, aš jums jį pateiksiu. Darbo grupės pateiktame dokumento projekte buvo išaiškinta, kad padėjėjus - sekretorius atleidžia be profsąjungos sutikimo. Čia turbūt turėta omenyje, kad juos mažina galbūt be išankstinio perspėjimo, be kompensacijos išmokėjimo, o štai jūs dabar šito mums nereglamentuojate. Ar reikia suprasti pagal penktąjį punktą, kad jie bus priimami ir atleidžiami laikantis Darbo įstatymų kodekso? Ar taip bus? Be galo sudėtinga procedūra, mano supratimu, siūloma deputatui, be to, kainuojanti pinigus.

V. Šadreika. Gerbiamasis deputate! Praėjusiame posėdyje buvo priimtas nutarimas, kad visas pastabas rinktų Teisinės sistemos komisija. Ji taip ir darė. Tai į pirmąją klausimo dalį.  Dėl antrosios klausimo dalies, tai priėjome išvadą, jo priėmimą ir atleidimą įformina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas deputatų teikimu. Todėl nereikia nei profsąjungos sutikimo, nei kompensacijų išmokėjimo -  deputatas pateikė, jis priimamas, deputatas vėl pateikė, jis atleidžiamas.

Pirmininkas. Deputatas A. K. Leščinskas, prašom.

A. K. Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygarda). Sakykite, gerbiamasis deputate, antrajame nutarimo punkte pasakyta, kas yra dirbantis deputatas. O nuostatų pirmajame punkte rašoma "kiti deputatai". Kas tie "kiti deputatai", sakykim, aš esu "kitas deputatas", kuo aš turiu užsiimti?

V. Šadreika. Aš atsakysiu. Atsižvelgiant į tai, kad antrajame punkte aiškiai apibrėžta kategorija, kas yra laikomas nuolat dirbančiu deputatu, todėl aiškumo dėlei likę deputatai ir vadinami "kitais deputatais". Jie gaus po 150 rublių per mėnesį. Kitaip tariant, pagal deputatų statusą, taip pat pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą deputatas, vykdydamas rinkėjų valią, turi būtinai dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Čia gerbiamasis A. A. Abišalas galėtų plačiau paaiškinti dėl rengiamo deputatų statuso.

Nuolatinių komisijų posėdžiuose jis galės dalyvauti savo nuožiūra, tačiau jo balsas nebus skaičiuojamas priimant atitinkamus sprendimus komisijoje. Galbūt mes neradome kitokios, paprastesnės ir trumpesnės sąvokos. Mūsų supratimu, to visiškai pakanka.

Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis deputate, 6 straipsnio 4 pastraipoje parašyta: "Aukščiausiosios Tarybos deputatams paliekama teisė naudotis gyvenamąja patalpa" ir taip toliau. Būkite malonus, pasakykite, ar žodžiai "paliekama teisė" yra sinonimas "garantuojama teisė", ar ne? Ar vis dėlto būtų geriau palikti "garantuojama teisė"?

V. Šadreika. Jūs siūlote "garantuojama"? Gerbiamasis deputate, yra butų teisės terminologija - "paliekama teisė", o ne "garantuojama". Čia laikomasi, kad būtų vienodai su kitais įstatymais.

Pirmininkas. Deputatas V. Baldišis.

V. Baldišis (Skuodo rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pranešėjau! Aš norėčiau paklausti dėl nuostatų trečiojo punkto antrosios pastraipos, kur sakoma, kad ūkinėms išlaidoma išmokama iki 200 rublių. Anąkart, kiek aš prisimenu, mes diskutavome, kad būtina šią sumą diferencijuoti. Juk yra didelis skirtumas ne tik kokiame rajone deputatas dirba, bet ir tai, sakysim,  kokia miesto dalis jam priklauso, ar visas rajono miestas, ar visas rajonas. Ar numatyta diferenciacija tokioms ūkio išlaidoms?

V. Šadreika. Yra alternatyvinis variantas. Apie tai buvo svarstoma ir mąstoma. Buvo paimtas toliausias Respublikos rajonas, sakykim, Klaipėdos, ir paskaičiuota, kad deputatas vyksta į savo apygardą 4 kartus per mėnesį. Į tą sumą įeina kelionės ir visos kitos išlaidos. Bet tai, kiek jis išnaudojo, paliekama deputato sąžinei. Jeigu išnaudojo mažiau, gali grąžinti pinigus į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo kasą. Aš manau, kad nebus tikri­nama, tačiau dar kartą pabrėžiu -  imama maksimali suma. Be to, yra pateiktas antrasis variantas, būtent teisė nemokamai važiuoti.

Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.

K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Ger­biamasis deputate! Kada mane rinko deputatu, tai niekas nesakė, kad aš būsiu gal "kitas deputatas", gal ne kitas. Sakykim, aš esu "kitas deputatas". Tai reikėtų vieną kartą nustatyti, kad mes konkrečiai žinotume, kiek dirbsime, kaip dirbsime. Jūs sakote, kad mes nuolatinėse komisijose neturėsime balso. Galbūt mes, būdami vietose, daugiau naujo įneštume negu čia visi sėdėdami. Dėl to aš prašau tuos sprendimus peržiūrėti iš esmės. Aš kalbu, žinoma, ne apie pinigus, o apie deputato darbą.

V. Šadreika. Aš paaiškinsiu. Matau, kad nepatinka sąvoka "kitas deputatas". Manau, galima redakcinei komisijai pavesti ir pavadinti kitaip, sakykime, vėl pakartoti - "o deputatams, dirbantiems tik plenariniuose posėdžiuose"... (Šurmulys sa­lėje.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, jūs neteisingai supratote.

V. Šadreika. Atsiprašau, aš gal neteisingai išsireiškiau.

Pirmininkas. Jūs neskaičiuojate į kvorumą. Jeigu jūs ateinate į komisijos, kurioje esate įtrauktas į sąrašą, posėdį, ir balsuojate toje komisijoje, tai jūsų balsą skaičiuoja, bet jūs neprivalote ateiti į tos komisijos posėdį.

V.Šadreika. Atsiprašau, neteisingai pasakiau. Į kvorumą neskaičiuojamas "kitas deputatas". Aš labai atsiprašau.

R. Maceikianecas (Juodšilių rinkiminė apygarda). Jau deputatas R. Rudzys klausė dėl sekretorių - padėjėjų įforminimo. Jeigu tai bus ne antraeilės pareigos ir žmogus paliks kitą darbą, bus įformintas, pavyzdžiui, kaip padėjėjas - sekretorius, tokiu būdu kaip jūs siūlote jį atleisti? Jis turės visišką teisę kaip ir kiekvienas pilietis kreiptis į teismą ir taip toliau. Jeigu tai bus ne antraeilės, o pagrindinės pareigos, kaip jūs siūlote atleisti?

V. Šadreika. Komisijoje mes svarstėme ir galvojome, kad tai gali būti ir antraeilės, ir pirmaeilės pareigos. Galbūt iš tikrųjų reikėtų patikslinti redakciją, nes buvo įvairių nuomonių. Čia yra specialus įstatymas, bet vis vien galima papildyti, kad būtų aišku. Tai nepakenks.

Pirmininkas. Daugiau klausimų nebeturite? Deputatas V. Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Kaip jūs manote, ar nereikėtų šį nutarimą pavadinti "Deputatų laikinojo darbo ir poilsio", dar žodį "poilsio" įrašyti? (Šurmulys salėje.) Aš turiu omenyje atostogas, jeigu mes neįrašome, va­dinasi, mes atostogaujame 24 darbo dienas, kaip dirbantys nenormuotą darbo dieną, prisiminkite tai.

V. Šadreika. Gerbiamasis deputate, kaip yra pabrėžta, tai ­laikini nuostatai, mes su jais dirbame jau mėnuo laiko, galbūt palaukime. Praktiškai jie galios iki liepos 1 dienos. Išaiškės kai kurios aplinkybės, turėsime kažkokį patyrimą. Žinoma, reikės numatyti ir atostogų trukmę, ir taip toliau. Dabar vadovaukimės Laikinuoju Įstatymu.

Pirmininkas. Deputatė V. Jasukaitytė.

V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pakalbėti dėl darbo sulyginimo deputatų, kurie nuolat dirba, ir kurie ne nuolat dirba, ir dėl jų galimybės turėti dviem deputatams vieną sekretorių. Juk šitų deputatų darbas iš esmės skiriasi tik tuo, kad vieni daugiau sėdi komisijose. Dalyvavimas komisijoje prideda gal daugiau techninio darbo. Tačiau gali būti ir taip, kad ne nuolat dirbantis deputatas gauna labai daug laiškų, turi daug kitokio praktinio darbo ir jam sekretorius labai reikalingas. Todėl aš siūlyčiau (galbūt ne visiems, bet tiems, kurie pageidauja) ir ne nuolat dirbantiems deputatams palikti teisę turėti dviem vieną sekretorių. Ir antra. Aš galvoju, kol mūsų dar­botvarkė yra dar taip "nesusikračiusi", skirstyti į nuolat dirbančius ir ne nuolat, gal būtų tikslingiau nuo liepos 1 dienos. O dėl sekre­torių tai aš prašyčiau atsižvelgti į tai ir jei ne visiems, tai bent pageidaujantiems suteikti tokią teisę.

V. Šadreika. Aš pabandysiu atsakyti į antrąjį klausimą. Prak­tiškai mes visi dabar esame nuolat dirbantys. O ateityje, kada plenarinių posėdžių bus kur kas mažiau, galbūt per savaitę trys, tada paaiškės. Dėl sekretoriaus. Reikia vis dėlto apibrėžti, kiek tų sekretorių gali dirbti čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Paimtas kriterijus, kad dviem deputatams vienas. Manau, kad vėliau, sa­kykime, rudenį, jei kreipsis deputatas dėl sekretoriaus, jam nebus atsakyta. Svarbiausia, reikės parinkti ir turėti sekretorius - padėjė­jus savo apygardose. Nes aš, pavyzdžiui, pats praktiškai įsitiki­nau, kad be padėjėjo apygardoje dirbti neįmanoma.­

Pirmininkas. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasiteirauti dėl ketvirtojo punkto antrosios dalies. Man neteko dalyvauti paskutiniame darbo grupės posėdyje. Ar buvo svarstomas klausimas, jog iki liepos 1 d. geriau kiekvienoje komi­sijoje turėti bent po vieną - du nuolat dirbančius sekretorius, o ne dviem deputatams vieną sekretorių? Ar būtų keblu ateityje iš­spręsti šį klausimą? Galų gale nors iki liepos 1 dienos, kol mes susirinksime į antrąją rudens sesiją. Ar buvo tai svarstoma?

V. Šadreika. Praktiškai to nebuvo svarstoma, kad būtent da­bar nuolatinėse komisijose turėti vieną - du sekretorius. Gal tai rei­kėtų pasvarstyti ir, manyčiau, balsuojant.

Pirmininkas. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš norėjau paklausti. Viename iš komisijos posėdžių buvo nu­tarta, kad tą būstą, kurį turėtų turėti deputatai, geriausiai apibū­dintų "bendrabučio" terminas. Kodėl jo buvo atsisakyta? Tai ne tas pats, kas viešbutis. Tai leidžia turėti tam tikrų papildomų buitinių patogumų ir kodėl buvo nuspręsta to atsisakyti? Vadinasi, mes ir toliau turėtume gyventi tame pačiame viešbutyje, kaip ir dabar gyvename?

V. Šadreika. Galiu paaiškinti. Kaip informavo Reikalų valdy­ba, Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kurie kadencijos laiko­tarpiu persikels nuolat gyventi į Vilnių, statomas specialus vieš­butis. Kodėl siūloma vadinti "viešbučiu", o ne "bendrabučiu"? Viešbutis teikia tam tikrų privilegijų palyginus su bendrabučiu. Viešbutyje tvarkomi gyvenamieji kambariai ir panašiai. Antra, teisinis viešbučio ir bendrabučio režimas yra visiškai kitoks. Pasi­baigus mūsų kadencijai, jeigu tai būtų bendrabutis, įstatymuose numatyta nemažai atvejų, kai negalima iš jo iškeldinti. Dabar aš jų visų neišvardinsiu. O viešbutis -  tokia sąvoka, kad, pasi­baigus kadencijai, deputatai jį palieka. Tikėkimės, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nereikės bylinėtis. Todėl ir užrašykime "vieš­butis". Tai buvo labai nuodugniai svarstyta.

J. Dringelis (Varėnos rinkiminė apygarda). Man regis, antrasis punktas labai nesklandus ir neaiškus. Čia parašyta, kad "nuolat dirbančiu deputatu yra deputatas", o turi būti "vadinamas" - "nuolat dirbančiu deputatu vadinamas deputatas, kuris dalyvauja plenariniuose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ir Aukščiausiosios Tarybos sudarytų komisijų posėdžiuose". Yra komisijų, kurios sudaromos tik dienai kitai, parengti tam tikrą rezoliuciją ar panašiai. Man regis, čia reikėtų rašyti "nuolatinių komisijų posėdžiuose". Kadangi nuolatinės komisijos dirba nuolat, tai ir nuolat dirbančiu deputatu turi vadintis.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, leiskite padaryti jums pastabą. Pasiūlymams eilė dar neatėjo, kol kas tik klausiama.

J. Dringelis. Tada prašome atsakyti, ar galima bus laikyti nuolat dirbančiu deputatu tokį, kuris dalyvaus Aukščiausiosios Tarybos sudarytoje komisijoje, kuri dirbs tik kelias dienas?

V. Šadreika. Ne, numatyta tik nuolatinės ir ilgalaikės komisijos. Dabar mes jau turime vadinamąją laikiną jaunuolių tar­nybos armijoje komisiją, kuriai vadovauja gerbiamasis M. Laurinkus. Nors ji ir laikina, bet dirbs daug ir ilgai, mano supratimu. Yra ir kitų panašių komisijų. O tokia komisija, kuri bus sudaryta projektui suredaguoti ir panašiai, neįeina į šią kategoriją. Dėl antrosios pastraipos "vadinamas". Kalbiniu požiūriu geriau var­toti "yra" negu "vadinamas".

Pirmininkas. Deputatas L. Apšega.

L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Yra "bendrabutis" ir "viešbutis", kaip jūs pasakėte. Sakykim, aš dirbsiu, būsiu tas "kitas deputatas", man patogiau turėti bendrabutį, todėl, kad aš iš viešbučio išsikraustyti negalėsiu kiekvieną sa­vaitę pirmyn atgal!

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, juk čia neparašyta, kad jūs turėsite išsikraustyti iš to viešbučio.

L. Apšega. Ačiū. Supratau.

V. Šadreika. Bus viešbutis ir jūs gyvensite.

Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Pristatančio šį nutarimą deputato atsakymas deputatei V. Jasukaitytei mano galvoje sukėlė daug prieštaringų minčių dėl sekre­torių. Noriu kreiptis į gerbiamąjį A. A. Abišalą. Ar man tą mintį suformuluoti kaip klausimą, ar geriau trumpiau pasisakyti?

Pirmininkas. Geriau trumpiau pasisakyti.

R. Rudzys. Ačiū jums. Tai aš ta proga prašyčiau.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate.

V. Šadreika. Jeigu nėra klausimų, ačiū.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašom pasisakyti, tik primenu jums, kad čia parašyta "laikinieji darbo, materialinio ir so­cialinio aprūpinimo nuostatai". Prašau, deputate R. Rudzy.

R. Rudzys. Gerbiamieji kolegos! Mes visi norime tikrai kuo geriau dirbti, kuo geriau atlikti savo deputatines pareigas, kad bū­tų kuo daugiau naudos tiek parlamentui, tiek rinkėjams. Ir ne vienas iš mūsų dar svarsto, kaipgi padaryti, kaip rasti tą alternatyvą, kad ir rinkėjams būtų gerai, ir čia neprarastume savo reikšmės posėdžiuose ir komisijose. Ir nė vienas negalime šiandien apsispręsti. Tai matyti iš deputatų klausimų. Aš irgi toks, kuris dar tikrai negalės apsispręsti ir tapti "nuolat dirbančiu". Nors pagal šiuos nuostatus, jeigu nebus reikalaujama atnešti darbo knygutės (aš taip supratau), tai aš save galiu laikyti netgi labai nuolat dirbančiu. Posėdžiuose stengčiausi dalyvauti kuo dažniau. Bet rinkėjams aš žadėjau, kad tikrai ten dirbsiu, taigi aš ir ten būsiu nuolat dirbantis. Todėl man kilo toks prieštaravimas dėl čia pasiūlytos sekretoriaus sąvokos. Mano nuomone, ne nuolat čia dirbantiems deputatams sekretorius Aukščiausiojoje Taryboje (dovanokit už nekuklumą) dar labiau reikalingas negu nuolat dirbantiems. Kad jis ateitų į vieną komisiją, paklausytų, kas ten darosi, ateitų į kitą komisiją, kad mes galėtume per jį nuolat palaikyti kontaktą. (Šurmulys salėje.) Kita vertus, teisiniu požiūriu, jeigu mes dabar sekretorius pasamdytume dar­bui iki liepos 1 dienos, o paskui juos atleistume, tai būtų tiems sekretoriams visai blogai. Ką mes priimsime į darbą dviem mė­nesiams? Rimtas žmogus nepanorės čia dirbti. Todėl aš siūlyčiau pasvarstyti tokią mintį, kad nuolatinių komisijų pirmininkai galėtų turėti po vieną sekretorių, o visi kiti deputatai, nuolat ir ne nuolat dirbantys čia, Aukščiausiojoje Taryboje, turėtų dviese vieną sekretorių. Tai būtų pastovus skaičius, visiems aiškus ir mes savęs neskirstytume į vienus ir kitus. Manau, kad šis pasiūlymas ras ir daugiau pritariančių.

Pirmininkas. Ačiū. Yra užsirašę 4 deputatai. Tikiuosi, kad jų pasisakymai bus trumpi, nes viskas jau ne kartą aptarta. Prašom, deputatas V. P. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Matyt, iš tikrųjų teisingai pabrėžė deputatė V. Jasukaitytė, kad dabar mes visi esame nuolat dirbantys deputatai. Visi. Ir, matyt, todėl visi turėtume gauti vienodą atlyginimą.

Pirmininkas. Leiskite priminti, kad jau buvo balsuota dėl šio punkto, nebent mes atšauktume savo balsavimą ir grįžtume vėl.

V. P. Plečkaitis. Jeigu mes balsavome, matyt, apie tai nepa­galvojome. Todėl siūlyčiau šį dalyką perbalsuoti. Ar mes iki šiol buvome visi nuolat dirbantys, ar tik dalis buvo nuolat dirbantys, o kiti nedirbantys? Siūlyčiau taip pat balsuoti dėl septinto alternatyvinio pasiūlymo, kurį pateikė teisininkų draugija, kad depu­tatams garantuojamas nemokamas važiavimas visomis transporto rūšimis Lietuvos teritorijoje, išskyrus taksi. Taip yra ne tik mūsų Respublikoje, taip yra daugelyje Vakarų Europos šalių, be to, sakyčiau, tai labiau išplečia deputato teises ir pareigas. Kažin ar teisinga deputatus skirstyti į nuolat dirbančius ir ne nuolat dirbančius. Juk tie deputatai, kurie liks dirbti apygardose, jie ten taip pat ne mažiau dirbs su rinkėjais. Todėl toks skirstymas neteisingas. Siūlyčiau formuluoti taip: deputatams, dirbantiems Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, mokama 500 rub­lių, dirbantiems apygardose ir dalyvaujantiems plenariniuose po­sėdžiuose - 150 rublių. Čia redakcinė pataisa, kuri neįžeistų tų deputatų, kurie, sakykime, liktų dirbti apygardose. O tą darbą iš tiesų sunku išmatuoti, kas daugiau dirba, o kas mažiau.

Pirmininkas. Ar galima patikslinti? Ar jūs manote, kad tas deputatas, kuris dirba savo iki šiol dirbtą darbą, dirbs daugiau apygardoje? Aš klausiu, kad galėčiau formuluoti pasiūlymą balsavimui, noriu pasitikslinti.

V. P. Plečkaitis. Aš manau, kad tikrai jis daugiau dirbs apygardoje. Todėl, kad jo faktinė būsena jį privers ten dirbti. Jis nuolat susitiks su rinkėjais, kurie, žinodami, kad jis būna apygardoje, dažnai į jį kreipsis.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate A. V. Patackai, prašom užsirašyti į kalbėtojų eilę. Deputatas Z. Juknevičius. Gerbiamieji deputatai, dar kartą primenu, kad tai jau nebe pirmas svarstymas ir kad nuostatai yra laikini.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš labai trumpai. Vis tik norėčiau pasiūlyti priimti šį nutarimą, patvirtinantį nuostatus, ir manau, kad jo vei­kimas praktikoje padės išryškinti teigiamybes ir neigiamybes, ir mes galėsime jį tobulinti, tuo labiau kad jie yra laikinieji. Gin­čytis galime iki begalybės, tačiau aš noriu pakalbėti dėl 7 straipsnio. Vakar, susirinkus Teisinės sistemos komisijai ir darbo gru­pei, nuomonės pasiskirstė maždaug per pusę. Viena -  ta, kad bū­tina išnagrinėti ir kitą šio straipsnio variantą. Dabartinė redakcija buvo pateikta vien dėl to, kad mes galvojame, jog atėjo rinkos ekonomika, mes negalėsime suteikti deputatui teisės nemokamai važinėti visų rūšių transportu, sakėme, kad taip pasaulyje nėra. Aš konkrečiai galiu pacituoti Vakarų Vokietijos pagrindinio įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, kurioje taip sakoma: "Deputatai turi teisę į atitinkamą atlyginimą, užtikrinantį jų nepriklausomumą". Ir antras sakinys: "Jie naudojasi teise nemokamai važiuoti visų rūšių valstybiniu transportu". Tokia nuostata ne tik turėtų praktinės reikšmės, tačiau sustiprintų deputato statusą ir juridine prasme, pakeltų jo autoritetą. Valstybei gi jokio skirtumo nėra, ar jis be eilės įsigis bilietą (valstybė vis tiek apmokės už tai), ar jis patogumo sumetimais galės naudotis valstybiniu transportu nemokamai, suprantama, išskyrus taksi.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau pateikti naujų minčių.

V. Baldišis (Skuodo rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai, visų pirma kaip ekonomistas aš esu įsitikinęs, kad darbo apmokėjimo ir darbo sąlygos parodo būtent požiūrį į darbą, jo reikšmingumą ir reikalingumą. Todėl norėčiau iškelti tokį klausimą:  ar normalu, kai, sakykime, Aukščiausiosios Ta­rybos aparato samdomi darbuotojai darbo ir socialine prasme daž­nai atsiduria geresnėse sąlygose negu Aukščiausiosios Tarybos deputatas? Vienas iš dominančių klausimų yra toks. Sakysim, jeigu deputatas ateina nuolat dirbti į Aukščiausiąją Tarybą su darbo knygute, kodėl jis neturi teisės stoti į eilę butui, nors tą gali padaryti ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorė, ir net valytoja? Šis klausimas, manau, nedaug kam yra aktualus, ypač jaunesniems deputatams, bet jis sudaro tam tikrą nelygybę.

Dabar dėl tos pačios nuostatų 3 punkto 2 dalies. Pavyzdžiui, manęs asmeniškai nemokamas naudojimasis transportu nepatenkina, todėl, kad toks rajonas kaip Skuodas yra nuošalus ir visuomeninis transportas čia važinėja labai retai, labai nepatogiai ir aš dažniausiai esu priverstas naudotis savo transportu. Vadinasi, nustačius visuomeninį nemokamą transportą, aš negaliu kompen­suoti net elementariausių savo išlaidų.

Kitas klausimas. Manyčiau, sumą ūkio išlaidoms būtina nu­statyti, diferencijuojant ar zonomis, ar priklausomai nuo to, koks yra deputatas - miesto, rajono ar viso miesto ir rajono, taip pat atsižvelgiant į atstumą iki savo rinkėjų. Tai reikia diferencijuoti. Nežinau, gal būsiu nepopuliarus, bet norėčiau pasakyti (apie tai kalbėjo ir kiti deputatai), kad tolesnių rajonų deputatams būtinas transportas. Aš tam pritariu ir nežinau, kaip tokiame rajone, kur nuo vienos rajono ribos iki kitos yra 50 - 60 kilometrų, galima normaliai dirbti, neturint galimybės naudotis transportu.

Pirmininkas. Galima jūsų paklausti, gerbiamasis deputate? Ar jums nebuvo pranešta, kad vakar šis klausimas buvo svarstomas darbo grupėje?

V. Baldišis. Aš nežinojau.

Pirmininkas. Labai gaila, nes mes buvome sutarę, kad visas pastabas, pretenzijas ir visa kita išsakysime ten, o čia mums be­liks balsuoti tik alternatyvinius variantus. Dabar jau pasisakė keturi, o iš viso yra užsirašę septyni deputatai. Prašom, deputatas L. N. Rasimavičius.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Jeigu mes patikrintume stenogramą, tai, matyt, rastume, kad savo laiku aš siūliau tokią formuluotę, kad nuolatinių komisijų pirmi­ninkams, Prezidiumo nariams, Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ir pavaduotojui būtų mokama po 150 rublių.

Pirmininkas. Tai jau buvo balsuota, gerbiamasis deputate.

L. N. Rasimavičius. Palaukite. Buvo balsuota už visą antrąjį punktą. O dėl šios formuluotės niekas neklausė, ar aš jos atsisakau, ar neatsisakau. Buvo paimta ir balsuota. Todėl aš oficialiai prašau antrą kartą dėl to balsuoti. Jeigu atmesite - atmesite. Tačiau aš noriu pagrįsti. Be jokios abejonės, kada nurodoma, kad seniūnui reikia mokėti 300 rublių, o jo pavaduotojui tik 100 rublių, tai matome, kad ir pareigas, matyt, ruošiamasi padaryti skirtingas. O seniūnas ir pavaduotojas tiesiog keičiasi vietomis, tik vadovauja posėdžiams ir daugiau nieko. Todėl sulyginti seniūną su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju atlyginimo atžvilgiu yra neteisinga. Aš manau, kad tai nebuvo paaiškinta, ir tikiu, kad deputatai balsuodami pritars.

Dėl 3 punkto. Tiems, kurie važinėja savo transportu, čia ir numatyta, kad išmokama iki 200 rublių kitoms išlaidoms padengti. Todėl aš vis tik manau, kad reikia paremti alternatyvinį 7 straipsnio pasiūlymą, nes mums tiesiog stebėtinai suvaržomos teisės. Mes patys suvaržome teisę nemokamai važiuoti, kada visame pasaulyje tai priimta.

Dabar dėl 4 punkto, ten, kur dviem nuolat dirbantiems de­putatams skiriamas vienas sekretorius. Aš manau, kad šiuo metu šį teiginį iš viso reikėtų išbraukti, kol mes grįšime rudenį ir nu­sistovės tvarka. Antraip gerokai neleistinai išsipūs ir taip jau nemažas aparatas.

Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau pakalbėti dėl 7 punkto. Čia išdėstytiems motyvams aš pritariu ir manyčiau, kad reikėtų paremti alternatyvinį variantą. Norėčiau pateikti pora papildomų motyvų. Nežinau, kaip jums, gerbiamieji deputatai, bet man asmeniškai labai nejauku, matant didelę žmonių eilę, brautis pirmuoju, mosuojant deputato pažymėjimu. Aš to nenorėčiau daryti ir jeigu bus nepriimtas alternatyvinis variantas, to nedarysiu.

Antrasis mano argumentas, kodėl reikėtų palaikyti alternatyvinį variantą, yra tas, kad dažnai autobusai būna tušti, nekalbant apie traukinius. Nueini ir atsisėdi, aplenkdamas kasas ir visa kita, tuo būdu taupai laiką. Na, ir trečiasis argumentas. Jeigu kalbama apie tai, kad transporto įmonės patiria nuostolius, tai jos galėtų, metams baigiantis, pateikti Aukščiausiajai Tarybai sąskaitą, ir, žinant, kiek deputatų ir kada važinėjo, tą sąskaitą Aukščiausioji Taryba galėtų apmokėti. (Plojimai.)

Pirmininkas. Ačiū. Ar deputatas A. Sakalas įsivaizduoja, kiek kainuotų tokio proceso buhalterinė apskaita?

A. Sakalas. Jeigu ta apskaita jiems kainuotų brangiau negu gaunamas pelnas, jie jos paprasčiausiai nedarytų.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. V. Patackas.

      A.V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Dėl nuolat ir ne nuolat dirbančių deputatų. Laikinajame Įstatyme pasakyta - savo veikloje deputatas vadovaujasi valstybės interesais, atsižvelgia į rinkiminės apygardos gyventojų poreikius. Taigi į rinkėjų interesus mes tik atsižvelgiame, o pagrindinis darbas yra čia, o ne apygardose. Apygardose dirba vietiniai deputatai. Ir prieš einant, bent mums, kauniečiams, į šitą tarny­bą, teko daug ko atsisakyti. Rinkiminė apygarda aukoja, galima sakyti, deputatą, atima nuo savęs žmogų ir siunčia, kad jis čia sėdėtų ir čia dirbtų. Tai  nuostolis rinkiminei apygardai, o ne atvirkščiai. Taip įrašyta Konstitucijoje. Todėl apsispręsti reikėjo prieš einant. Buvo žmonių (galiu nurodyti pavardes), kurie nesi­balotiravo vien dėl tos priežasties. Antra, pritariu nuomonei dėl transporto ir siūlyčiau įvesti ne buhalterinį atsiskaitymą, o sąži­nės atsiskaitymą, sakysim, jeigu žmogus turi išlaidų, ateina ir pasako. Nebūtinai rodyti tuos popierėlius, jeigu turi benzino iš­laidų ar kitokių. Aš manau, kad sąžinės atsiskaitymas turėt būti. Mes tarp savęs turėtume praktikuoti tokį dalyką. Ne vien juridinį, o moralinį atsiskaitymą net ir šitoje finansinėje srityje.

Pirmininkas. Ačiū. A. V. Patackas ne pranešėjas, bet jeigu jūs norite, prašom.

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

A.V. Patackas. Aš jums dar kartą sakau - Pagrindiniame Įstatyme parašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatas vado­vaujasi valstybės interesais, o ne savo apygardos rinkėjų interesais. Jis jiems pirmiausia atstovauja, o ne savo apygardos inte­resams.

Pirmininkas. Ačiū.

Č. Juršėnas  (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, ar galima patikslinti Konstitucijos straip­snį, kurį gerbiamasis kolega ne iki galo perskaitė? 73 straipsnio 3 dalis yra tokia: "Savo veikloje deputatas vadovaujasi valstybės interesais, atsižvelgia į rinkiminės apygardos poreikius ir siekia, kad būtų įgyvendinti rinkėjų priesakai".

A. V. Patackas. Tie rinkėjų priesakai ir yra valstybės lygmeniu, o ne tai, kiek man pridės prie atostogų arba dar kaip nors, kaip kartais mus bando įpinti į visokias vietines smulkmenas ir mes negalime dirbti pagrindinio darbo.

Pirmininkas. Ačiū. Prašome dar pasiaiškinti pertraukos metu. Deputatas S. Malkevičius, prašau.

S. Malkevičius  (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš dėl 3 ir 7 straipsnių. Nenoriu sutikti su kolegos V. P. Plečkaičio mintimi, kad mes visi esame nuolat dir­bantys.

Pagal šį apibrėžimą išeitų, kad ir aš nuolat dirbantis, nes aš dalyvauju visose sesijose, visuose komisijų posėdžiuose. Tačiau, grįžęs namo penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį aš dar skaitau paskaitas, netgi čia, Vilniuje, mano mintys kartais būna tokios - ­o ką veikia mano diplomantai, kai manęs nėra, ir taip toliau. Tuo tarpu jeigu aš neturėčiau ano darbo, o dirbčiau tik čia, tai aš pa­mąstyčiau galbūt ir apie tai, ką mes kalbėsime sesijoje, ką mes kalbėsime mūsų nuolatinėse komisijose. Todėl, man atrodo, ob­jektyvus kriterijus yra vienas -  žmogus ten dirba nuolat, kur yra jo darbo knygelė. Todėl aš nepalaikau gerbiamojo V. P. Plečkaičio pasiūlymo. O dėl 7 straipsnio norėčiau pritarti gerbiamajam A. Sakalui. Iš tikrųjų mums būtų gerokai patogiau ir ne tik pato­giau, bet gal ir sąžinė ramesnė būtų, jeigu mes galėtume nau­dotis nemokamu transportu, o ne gauti pinigus už tą transportą, nes nežinia ar mes juos panaudosime, ar ne.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas B. V Rupeika nebuvo užsirašęs, tačiau aš nedrįstu jam neleisti kalbėti.

B. V. Rupeika. Papildomai galima prašyti?

Pirmininkas. Prašom, tikiuosi, kad jūs jau paskutinis.

B.V.Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai ir kolegos! Aš siūlau atkreipti dėmesį į penktąjį punktą. Štai mes tarpusavyje tarėmės, jeigu padėjėjas - sekretorius apygardoje yra antraeilininkas, o tokių, sakykime, bū­tų du, klausimas tarsi ir nekelia jokių abejonių dėl šio žmogaus tolesnio buitinio ir socialinio likimo. Tačiau jeigu tai nuolat dirbantis žmogus, kad ir gaunantis 300 rublių atlyginimą per mėnesį, ir jeigu jis priimamas deputato teikimu ir tokiu pačiu teikimu atleidžiamas, tai jis praranda daug socialinių garantijų, kurios jam priklauso pagal Darbo įstatymų kodeksą. Šį punktą būtinai reikia išskirti - nors ir nedaug tokių žmonių gali atsirasti, ir nebūtinai mūsų kadencijoje, tačiau tai gali sukelti tokias buitines - socialines kolizijas, kurių mes turėtume vengti. Toks pasiūlymas jau čia buvo, deputatas V. Šadreika jį gal ir įsidėmėjo, tačiau vis dėlto aš siūlyčiau, kad žmogaus likimas būtų su tam tikromis garantijomis. Jeigu man pritarsite, daugiau diskutuoti šiuo klausimu nebenorėčiau.

Septintasis punktas. Aš jau praėjusį kartą svarstant šį klau­simą apie tai kalbėjau ir manau, kad deputatas  ne kažkoks karo ar darbo "veteranas", kuris, mosikuodamas pažymėjimu, perka bilietą. Manau, kad kai žmonės pastebi deputatą, nekyla problemų ir jį užleidžia. Nepatogu kažką įsigyti be eilės, rodyti tokį pavyzdį kitiems, kad vis dėlto dar kažkam yra privilegijų. Siūlau iš viso šito punkto atsisakyti, tai yra tos punkto dalies, kur sakoma "įsigyti", išskyrus "užsisakyti". Įsigyti - tai tokia, žinote, simbolinė privilegija, bet labai vizualiai pastebima.

Taip pat remiu dviejų prieš mane kalbėjusių deputatų pasiūlymą, kad deputatas turėtų būti toliau nuo piniginės buhalterijos. Skaičiuojant visas pinigų sumas, atsiras žmonių (ir mūsų piktavalių draugų), kurie tai suskaičiuos. Todėl aš siūlyčiau trečiajame punkte numatytą sumą sumažinti ir palikti senąją septintojo punk­to redakciją - nemokamas važiavimas. Tai  vienintelė privilegija. Aš manau, kad šioje salėje yra važinėjančių troleibusais, autobusais ir ieškojimas bilietų, lakstymas po kasas (kai važiuoja tuš­čias autobusas ar tuščias traukinys) atima daugiau nervų negu pats važiavimas. Todėl remiu tuos kalbėjusius kolegas, kurie siū­lė dar kartą dėl to balsuoti.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau nebeagituoti, jeigu galima, o tik pareikšti naujus pasiūlymus, nes nuomonės jau yra pakankamai aiškiai suformuluotos. Deputatas R. Rudzys, prašom.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Gerbiamasis deputatas A. V. Patackas lyg ir apibendrino mūsų skirstymą į nuolat dirbančius ir ne nuolat, aš tik norėčiau pabrėžti, kad iš principo negalėčiau sutikti su tokiu apibendrinimu. Rinkiminė komisija mūsų neaukojo, ji mus pra­dės aukoti tada, kai pradės primygtinai reikalauti deputato atsistatydinimo įstatymo, kurio dar nėra. Ir neaišku, kuris dau­giau aukojasi - ar tas, kuris aukojasi ir čia dirbti, ir ten, ar tas, kuris tik čia. Tokia būtų mano, kaip ir kolegos A. V. Patac­ko, nuomonė.

Pirmininkas. Protestuoju prieš kolegos A. V. Patacko ir R. Rudzio pasisakymą, nes jie neliečia reikalo esmės.

R. Rudzys. Tai  mano papildomas pasisakymas ir dabar jau formuluoju savo pasiūlymą. Kadangi nuostatai laikinieji, tai siū­lyčiau redakcinei komisijai dar kartą pirmąjį punktą peržiūrėti ir pavadinti kitaip. Mes visi žadame dirbti nuolat, dorai ir gerai.

Pirmininkas. Ar galite pasiūlyti kaip?

R. Rudzys. Aš prašausi į redakcinę komisiją. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau truputį pamąstyti dėl antrosios dalies ketvirtojo punkto. Ar tikslinga turėti tiek daug išlaidų, kai jau patvirtinta bendroji schema, jog kiekvienai komisijai bus mažiausiai po vieną patarė­ją, po vieną konsultantą iš Juridinio skyriaus, kiekviena komisi­ja turės sekretorių ir man atrodo, ta darbščiausioji parlamento ląstelė - komisija - galėtų normaliai funkcionuoti bent jau iki liepos 1 dienos. Be to, kiekvienas deputatas apygardoje turės po padėjėją, nesvarbu, kur jis begyventų ir bedirbtų. Tokiu būdu susidaro nemažas skaičius žmonių, kuris dar turėtų mums talkinti. O kurgi (tai mes jau svarstėme anksčiau) visa aparato sudėtis, ten taip pat yra žmonių, pasiruošusių padėti parlamen­tui. Kai kurios komisijos jau dabar prašo ne vieno patarėjo, o bent dviejų trijų, tai, jeigu atsisakytume dviem deputatams skirti vieną sekretorių, turėtume galimybę padidinti specialistų skaičių. Pirma, būtų nelengva šiuo metu ir suformuoti visą tą būrį, antra, vis dėlto darbas vyksta, kaip jau įsitikinome, daugiausia komisijose. Todėl manyčiau, kad šie keturi žmonės galėtų visiškai pa­tenkinti dešimties ar penkiolikos deputatų grupės poreikius spausdinant, platinant ar pateikiant informaciją ir taip toliau. Tuo labiau, kad įkurtas Informacijos skyrius, kurio mes anksčiau neturėjome. Manyčiau, šiuo metu mums pakaktų, jog komisijos pirmininkas turėtų komisijos sekretorę ir dar vieną talkininką ben­driems klausimams toje komisijoje. (Plojimai.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate L. Sabuti, noriu tik patiks­linti, kad sekretoriai, nurodyti kvadratėliuose prie komisijų, tai  ir yra tie patys deputatų planuoti sekretoriai, o ne papildomi se­kretoriai. Tie sekretoriai, kurie aptarnauja komisijas, buvo pla­nuoti, tai yra tie patys žmonės, kurie padeda deputatams. Depu­tatas, ateidamas į komisiją, atsiveda savo sekretorių.

L.Sabutis. Aš noriu, kad visiems būtų aišku. Mes kada tvir­tinome struktūrą, nutarėme, kad kiekvienas deputatas turi po pa­dėjėją.

Pirmininkas. Apygardoje.

L. Sabutis. Apygardoje. Todėl mes juos galėtume turėti ir su jais bendradarbiauti. Tai iš tikrųjų reikalingi talkininkai kiek­vienoje apygardoje. Tačiau čia, Vilniuje, dirbantiems deputatams mes dar siūlome turėti po vieną sekretorę, o kaip projekte pateik­ta - dviem deputatams vieną sekretorę. Man atrodo, šiuo metu tai prabanga, kuri atneš daugiau chaoso negu tvarkos. Todėl, kad bus po keletą patarėjų, bus konsultantas iš Juridinio skyriaus, aš dar nepasakiau, kad Prezidiumo posėdyje buvo aptarta ir tokia galimybė, jog prireikus komisija galės pasitelkti į pagalbą ir specialistus ekspertus. Tad pamąstykime, ar iš tikrųjų mums to­kiems smulkiems dalykėliams dar reikia žmogaus, kuris specia­liai šalia mūsų vaikščiotų ar mums kiekvieną žingsnį nurodi­nėtų?

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, daugiau pasisakan­čių nėra. Deputatas R. Rudzys siūlė sudaryti redakcinę komisiją. Tačiau dauguma pasiūlymų yra suformuluoti aiškiai, gal mes ta­da balsuotume alternatyvas ir jeigu dar būtų ką redaguoti, tada sudarytume tą komisiją. Dėl pirmojo punkto (aš dabar kalbu apie nuostatus) esminių pastabų nebuvo, išskyrus tai, kad nelabai aiškus apibrėžimas, kas yra nuolat dirbantis ir ne nuolat dirban­tis, tačiau, matyt, apibrėžimą galima būtų patikslinti nutarime. Ar kas nors protestuoja prieš pirmąjį  punktą, dėl kurio mes jau buvome balsavę? Prašau, deputatas A. Rudys protestuoja. Ne, ne nutarimo, o nuostatų...

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Tik dėl to, kad į mano pasiūlymą neatsižvelgta.

Pirmininkas. Prašom pakartoti savo pasiūlymą.

Balsai. Taigi balsavome.

Pirmininkas. Tada prašom nebeprotestuoti. Dėl antrojo punkto (nors taip pat buvo balsuota) - deputatai V. P. Plečkaitis ir V. Landsbergis siūlė jį keisti. Gerbiamieji deputatai, prašau pasi­ruošti balsuoti. Balsuosime dėl to, kad atšauktume savo ankstesnį sprendimą, o po to balsuosime naujus pasiūlymus. Nauji pasiūlymai yra tokie (galiu priminti): deputato L. N. Rasimavi­čiaus - sumažinti seniūnui priedą iki 150 rublių, deputato V.Landsbergio - Pirmininko pavaduotojams, Sekretoriui ir se­niūnui - iki 200 rublių, o Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui - ­iki 250 rublių.

Balsas iš salės. Aš noriu patikslinti. Praėjusį kartą deputatas V. P. Plečkaitis siūlė, pavyzdžiui, kad komisijų pirmininkams apskritai nereikia jokių priedų. Todėl aš taip pat dabar siūlyčiau balsuoti, ar mes atmetame savo ankstesnį balsavimą, ar palieka­me jį galioti.

Pirmininkas. Tokią praktiką mes jau turime, tai mums ne naujiena, galime dar kartą balsuoti dėl savo nutarimų.

Tas pats balsas. Taip. Ir jeigu nutariame, kad svarstome iš naujo, tai prisiminkime deputato V. P. Plečkaičio pasiūlymą.

Pirmininkas. Be jokios abejonės. Ačiū. Prašau pasiruošti bal­suoti.

P.Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Atsiprašau, klausimą dėl balsavimo motyvų galiu pateikti?

Pirmininkas. Klausimų dėl balsavimo motyvų paprastai nebūna. Bet pasakyti ką nors galite.  

P. Varanauskas. Aš tik norėjau paklausti, ar pirmininkas maž­daug įsivaizduoja, kad nuo jo atlyginimo priklausys ir ministro pirmininko atlyginimas, ir ministrų atlyginimai?

Pirmininkas. Atsakymas - neįsivaizduoju. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad atšauktume savo ankstesnįjį nutarimą dėl antrojo punkto? Ne, ne, mandatais. Ger­biamasis deputate V. Žiemeli, jūsų balso gali ir neįskaityti. Jūs ne tuo dokumentu balsuojate.

Balsų skaičiuotojas. 48 - už.

Pirmininkas. Kas prieš tokį pasiūlymą? Kitaip sakant, kas už tai, kad paliktume taip, kaip buvo?

Balsų skaičiuotojas. 38 -už.

Pirmininkas. Kas susilaikė? 

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 12.

Pirmininkas. Nutarimas nepriimtas, nes nesurinko pusės bal­sų. (Plojimai.)

Dėl antrojo baigėme. Trečiajame punkte buvo pasiūlymas (jam pritarė ir autoriai) sujungti abi pastraipas į vieną. Kad būtų aišku, jog kalbama apie darbą apygardoje. Dėl ketvirtojo punkto buvo trys pasiūlymai. Vienas taip, kaip yra dabar projekte, antras - visai išbraukti sakinį "dviem nuolat dirbantiems deputa­tams skiriamas vienas sekretorius". Šį pasiūlymą pateikė depu­tatas L. Sabutis (jam pritarė ir kiti), jo esmė yra ta, kad sekretoriai paliekami tik prie komisijų, o deputatui pagalbininko čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nereikia. Ir trečias pasiūlymas - išbraukti žodį "nuolat", tai yra kad kiekvienas deputatas turėtų teisę turėti sekretorių čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Viskas, apie ką kalbama, galioja iki liepos pirmos. Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad šią frazę paliktume taip, kaip yra projekte? Tai yra kad paliktume ketvirtojo punkto antrąją pastraipą?

Balsų skaičiuotojas. 20.

Pirmininkas. Kas už tai, kad šią frazę išbrauktume?

Balsų skaičiuotojas. 60.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 8. 

Pirmininkas. Visus deputatus prašau pakelti savo mandatus, turime pasitikslinti, kiek deputatų yra salėje.

Balsų skaičiuotojas. 100.

Pirmininkas. Ačiū. Balsų dauguma deputatai neturės savo sek­retorių Aukščiausiojoje Taryboje. Buvo ginčijamasi dėl penk­tojo straipsnio. Kaip skamba ketvirtasis punktas? "Nuolat dirbantiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams suteikiami atskiri dar­bo kabinetai, o kitiems deputatams darbo vieta". Viskas. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Bal­savimo rezultatai žinomi, tad vietoje žodžių "dviem nuolat dir­bantiems deputatams skiriamas vienas sekretorius" siūlyčiau įra­šyti, kad kiekvienoje komisijoje dirba po du sekretorius - komisijos pirmininkui ir komisijai.

Pirmininkas. Aš protestuoju, tai - visiškai ne šio dokumento klausimas.

L. Sabutis. Aš tik todėl, kad buvo akcentuota, kad deputatai neturės sekretorės. Deputatai turės sekretorę arba sekretorių, jei­gu reikės, komisijose, bet ne personaliai sau.

Pirmininkas. Vis tiek protestuoju, tačiau jeigu deputatas L. Sabutis siūlo, prašau balsuoti, kas už jo pasiūlytą frazę?

P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Aš noriu pareikšti protestą ir pasakyti, kad jau mėnuo lai­ko neturiu jokių ryšių, neturiu telefono, nėra darbo stalo, nėra kabineto. Vis dėlto reikia aiškiai pasakyti, kad nebus ir sekreto­rių. Todėl prašyčiau, kad šis sakinys, jog deputatui neskiriamas sekretorius, būtų aiškiai įtrauktas į nuostatus.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, balsų dauguma mes jau balsavome, kad to nebūtų, o ar viską, ko nėra, reikia traukti į nuostatus? (Šurmulys salėje.) Struktūra jau patvirtinta ir joje numatyti sekretoriai komisijose. Deputatas V. Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Ket­virtojo punkto paskutinįjį sakinį išbraukėte, todėl aš siūlau vie­toje šio sakinio įrašyti tokį: "keturiems nuolat dirbantiems depu­tatams skiriamas vienas sekretorius".

Pirmininkas. Ne, sakinys išbrauktas, reikia atšaukti balsavi­mą.

V. Žiemelis. Aš kitą sakinį siūlau, ne šį: "keturiems deputatams skiriamas vienas sekretorius".

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, skelbiama dvidešimties mi­nučių pertrauka.

Pertrauka

 

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Prašome sėstis. Gerbiamieji deputatai! Ketvirtajame punkte vietoje išbraukto sakinio siūloma įrašyti tokią antrąją pastraipą: "deputatams pa­deda nuolatinių komisijų sekretoriai". Tai įpareigotų sekretorius iš tikrųjų padėti deputatams. Prašom deputatą P. Vaitiekūną.

P. Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Kaip pasakė gerbiamasis L. Sabutis, kol kas nemažai sunkumų dėl darbo vietos suteikimo sekretoriams. Manau, tikrai iki liepos l dienos galima šį punktą paredaguoti ir siūlyčiau parašyti jį taip: "dviem komisijoje nuolat dirbantiems deputatams skiriamas vienas padėjėjas". Kitaip tariant, akcentuojant, kad tai yra ne asmeninis deputato sekretorius, o žmogus, kuris dirba komisijoje dviejų deputatų rekomendacija. Tokiu būdu mes turėsi­me galimybę ieškoti naujų kadrų, perspektyvių žmonių ir aš manau, kad tai būtų vienas iš kanalų, kuriais mes tuos žmo­nes galėtume surasti.

Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad mes per ilgai šį klausimą svars­tome. Taigi yra du pasiūlymai, vienas - paliekant struktūroje komisijos sekretorių skaičių, t. y. įrašyti frazę "deputatams pa­deda nuolatinių komisijų sekretoriai," ir alternatyva, pasiūlyta de­putato P. Vaitiekūno, - apibrėžti komisijų sekretorių skaičių, pri­klausomai nuo deputatų, dirbančių toje komisijoje, skaičiaus.

P. Vaitiekūnas. Patikslinant ne sekretorių, bet padėjėjų arba ekspertų ir sekretorių kiekį komisijoje.

Pirmininkas. Tai yra struktūros reikalas, tačiau aš turiu siū­lyti balsuoti ir dėl jūsų pasiūlymo, jeigu jūs jo neatsiimate. Neat­siimate. Gerai. Gerbiamieji deputatai, kadangi dėl šio punkto yra du alternatyvūs pasiūlymai, prašau pasiruošti balsuoti. Pirmiau­sia prašau balsuoti už pirmąjį pasiūlymą, t. y. kad būtų įrašyta frazė "deputatams padeda nuolatinių komisijų sekretoriai", alter­natyva - "dviem komisijose dirbantiems deputatams skiriamas vienas padėjėjas". Ne, taip buvo suformuluota deputato P. Vai­tiekūno, todėl prašau pasiruošti. (Šurmulys salėje.) Pra­šom, jūs paaiškinkite geriau, aš nenoriu persakyti jūsų žodžių. Prašau, gerbiamasis deputate P. Vaitiekūnai, patikslinkite savo pasiūlymą.

P. Vaitiekūnas. Šito punkto neliko iš viso. Apskritai bandoma nuleisti kraują komisijoms, kad jos būtų neefektyvios, motyvuojant tuo, kad nėra darbo vietų, nėra patalpų, nėra socialinių ga­rantijų…

Pirmininkas. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau nebesi­ginčyti, susikaupti ir balsuoti. Kas už pirmąjį pasiūlymą, t. y. už tai, kad būtų įrašyta frazė... (Triukšmas salėje.) Kiek ta­da truks? Atsiprašau, reikia pasitikslinti kvorumą. Prašau depu­tatus skubiai grįžti į salę. Ar jau galite pranešti skaičių? Ger­biamieji deputatai, dar vieno deputato iki kvorumo trūksta. Ger­biamasis deputate A. V. Patackai, prašome neišeiti. Prašau pasi­ruošti balsuoti. Kas už pasiūlymą "deputatams padeda nuolatinių komisijų sekretoriai"?

Balsų skaičiuotojas. 69 - už.

Pirmininkas. Kas už deputato P. Vaitiekūno pasiūlymą?

Balsų skaičiuotojas. 12.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė penki.

Pirmininkas. Ačiū. Balsų dauguma priimtas pirmasis pasiūly­mas. Dėl penktojo punkto. Buvo priekaištaujama dėl to, kad jame nenumatytos socialinės garantijos. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gal deputatas V. Šadreika paskui apibendrins, kai iš­klausysime kitus.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš galiu pasiūlyti redakciją.

Pirmininkas. Prašom.

V. Šadreika. Kadangi dabar balsuotame punkte išsibraukė de­putato sekretorius, tai sekančiame punkte jis taip pat neturi būti minimas. Siūlyčiau tokią redakciją: "deputato padėjėjo - sekretoriaus priėmimą į darbą ir atleidimą įformina Aukščiausiosios Ta­rybos Prezidiumo kadrų skyrius deputato teikimu. Darbo sutartis su jais nutraukiama darbo įstatymuose numatytais pagrindais deputato raštišku teikimu, be profsąjungos komiteto sutikimo". Ir būtų išspręsta visa problema.

Pirmininkas. Visi kiti darbo įstatymai galioja?

V. Šadreika. Taip, galioja.

Pirmininkas. Ar yra pretenzijų dėl šio klausimo? Niekas netu­ri? Prašom pateikti jūsų redakciją.

V. Šadreika. Mano labai sunkiai įskaitomas raštas.

Pirmininkas. Prašome perrašyti, kol balsuosime. Dėl šeštojo punkto esminių ginčų, atrodo, nebuvo, nes ginčytasi dėl pavadi­nimų "viešbutis" ar "bendrabutis", nors, man regis, po diskusijų tapo aišku, kas turima omenyje. "Deputatams ir jų šeimų nariams, atvykusiems į Vilnių, visam kadencijos Aukščiausiojoje Taryboje laikui nemokamai suteikiama atskira gyvenamoji patalpa viešbu­tyje".

Dėl septintojo punkto yra pateiktas alternatyvinis variantas, ku­ris vietoj to, kas parašyta septintajame punkte, galėtų skambėti taip: "Aukščiausiosios Tarybos deputatas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemokamai važiuoti visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu, išskyrus taksi, taip pat be eilės gauti kam­barį Lietuvos Respublikos viešbučiuose". Ar niekas nebenori pa­sisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašau pasiruošti balsuoti. Pra­šau balsuoti, kas už projekte pateiktą variantą: "Aukščiausiosios Tarybos deputatai turi teisę be eilės įsigyti, užsisakyti visų rū­šių keleivinio transporto bilietus ir gauti vietą viešbutyje." Kas už šį variantą?

Balsų skaičiuotojas. Už - 26.

Pirmininkas. Kas už antrąjį variantą, t. y. "Aukščiausiosios Ta­rybos deputatas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemo­kamai važiuoti" ir taip toliau...

Balsų skaičiuotojas. Už - 63.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 3.

Pirmininkas. Balsų dauguma priimtas alternatyvinis variantas. (Balsai salėje.) Nemokamai - reiškia, kad jūs į tuščią autobusą ar į traukinį sėsite iš karto ir parodysite savo kortelę. Viešbutis be eilės gauti numatytas alternatyviniame variante.

Balsas iš salės. Aš norėčiau labai trumpai…

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, ar jūs siūlysite balsuoti iš naujo? Jeigu ne, tada prašom sėstis. Gerbiamieji deputatai, ar dėl nutarimo teksto turite kokių nors pastabų, nes daugiau pasiūlymų nebuvo? Deputatas A. Žalys.

A. Žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Mes da­bar nemokamai važinėsime transportu, tai gal trečiajame punkte galima sumažinti išlaidas, skiriamas patalpų nuomai, kanceliari­jos reikmėms ir taip toliau. Na, matyt, penkiasdešimčia rublių tikrai galima sumažinti. Iki šimto penkiasdešimties rublių.

Pirmininkas. Leiskite man pasakyti, kad aš traukiniu iš Kauno važiuoju nuo namų iki čia tris valandas, o su mašina - valandą. Todėl norėčiau važiuoti taip pat ir savo mašina, ir kad man tas nebūtų labai nuostolinga. Todėl prašyčiau šios sumos nebemažinti, juo labiau, kad buvo balsuota, jog deputatas iš tų pinigų pasiims tiek, kiek jis išleidžia. Jeigu jis tiek neišleidžia, tai tų pinigų tiesiog neims iš Aukščiausiosios Tarybos kasos. Deputatas A. V. Patackas.

A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paprašyti - jūs esate gavęs deputato K. Sajos protestą - kad baigus balsavimą jį perskaitytumėte.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti laikytis truputį kitokios moralinės nuostatos dėl tų dviejų šimtų rublių. Gal tegul deputatas pasiima iš karto mėnesiui tuos du šimtus rublių, bet mėnesio pabaigoje, kai jis suskaičiuos, kiek ir kur išleido, tą likutį perveda į valstybės atstatymo sąskaitą. Būtent tą, kurią remia visa Respublika.

Pirmininkas. Ačiū už pasiūlymą. Gerbiamieji deputatai! Nutarimą punktais mes priėmėme, primenu pataisas. Trečiajame punkte sujungtos pastraipos, 4 punkte vietoj išbrauktos antrosios pastraipos įrašyta: "deputatams padeda nuolatinių komisijų sekretoriai", 6 punkte sukeisti kableliai. Atsiprašau, 5 punktas priim­tas tokios redakcijos: "deputato padėjėjo - sekretoriaus priėmimą į darbą ir atleidimą įformina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo kadrų skyrius deputato teikimu. Darbo sutartis su juo nutrau­kiama darbo įstatymuose numatytais pagrindais deputato raštišku teikimu be profsąjungos komiteto sutikimo". Ir 7 punktas da­bar skamba taip: "Aukščiausiosios Tarybos deputatas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemokamai važiuoti visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu, išskyrus taksi, taip pat be eilės gauti kambarį Lietuvos Respublikos viešbučiuose". Ar dar yra kokių nors pastabų?

V. P. Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Turiu vieną pastabą. Balsuojant dėl antrojo punkto gana smarkiai išsiskyrė balsai. Vieni balsavo už tai, kad vis tik reikia priimti kai kurias pataisas dėl tų papildomų pinigų skyrimo. Jų buvo 48. Suprantama, šis klausimas nesurinko pusės kvorumo, tačiau, žinant šiandieninę socialinę padėtį (aš kalbu kaip socialinės komisijos narys), mums reikėtų dar kartą šiuo klausimu, manau, gerai padiskutuoti, ar negalima būtų surasti alternatyvinį sprendimą. Aš manau, kad dėl to turėtų būti dar diskutuojama, nes balsai parlamente pasiskirstė beveik po lygiai.

Pirmininkas. Ar deputatas V. P Andriukaitis trečią kartą siūlo balsuoti?

Balsas iš salės. Aš taip pat pritarčiau šiam pasiūlymui.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, aš nežinau, kaip bus numatyta naujajame reglamente, bet niekaip negaliu įsivaizduoti, kad jeigu mes kiekvieną kartą siūlysime balsuoti iš naujo, kada galima baigti svarstyti kokį nors dokumentą. Deputatas A. Sa­kalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš vis dėlto norėčiau pritarti gerbiamajam V. P. Andriukaičiui, manydamas, kad iš tiesų Respublikoje dabar tokia situacija, kad vargu ar šis mūsų žingsnis bus suprastas. O mums dabar reikia, kad visuomenė mus tikrai palaikytų, o ne darytų priekaištus, kad mes rūpinamės pirmiausia savimi. Aš manyčiau, kad antrąjį punk­tą reikėtų peržiūrėti.

Pirmininkas. Ar Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas ir kitais kartais neprieštaraus, jeigu mes balsuosime po tris kartus jau nuspręstą klausimą?

A. Sakalas. Aš tik kreipiuosi į deputatus, prašydamas pagal­voti apie galimas pasekmes.

Balsas iš salės. Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas turi teisę iškelti šį klausimą ir prašyti jį persvarstyti.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai!

V. P. Andriukaitis. Trumpa replika. Kai taip pasiskirsto balsai, reikia eiti parlamentiniu keliu. Mes kol kas dar prie to nepripra­tome. Aš siūlau grįžti prie diskusijų.

Pirmininkas. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Ka­dangi antrajame punkte kalbama ir apie mano pareigybę, todėl aš palaikau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio pasiūlymą dar kartą grįžti ir mažinti priedus prie deputato at­lyginimo.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Aš pritariu ir kviečiu deputatus balsuoti dar kartą šiuo klausimu.

Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad atšauktume savo ankstesnį sprendimą ir vėl svarsty­tume šį klausimą? Kas už? Dėl antrojo punkto.

Balsų skaičiuotojas. Už - 61.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš -16.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 10.

Pirmininkas. Prašome diskutuoti šiuo klausimu. Kas nori pasisakyti?

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Ar galiu klausimą?

Pirmininkas. Klausimą? Kam jūs jį adresuosite?

Z. Juknevičius. Jums.

Pirmininkas. Man? Prašom, jeigu aš galėsiu atsakyti.

Z. Juknevičius. Anksčiau, svarstant šiuos nuostatus dėl pirmo­jo straipsnio, buvo tokių pasiūlymų, kad gal reikėtų iki liepos 1 dienos palikti deputatams iki tol turėtus jų atlyginimus, atlikti sociologinę apklausą ir tik tuomet spręsti. Juk šie klausimai susiję tarpusavyje.

Pirmininkas. Ar deputatai pasiruošę grįžti ir prie pirmojo klau­simo? Prašau pasiruošti balsuoti dėl deputato Z. Juknevičiaus pa­siūlymo. Kas už tai, kad grįžtume prie pirmojo klausimo?

Z. Juknevičius. Čia ne vien mano, čia ir tų deputatų, kurie kalbėjo dėl antrojo klausimo.

Pirmininkas. Prašau balsuoti, kas už tai, kad atšauktume nutarimą dėl pirmojo punkto ir balsuotume dėl jo iš naujo?

Z. Juknevičius. Jūs paaiškinkite deputatams taip: kas už tai, kad atšauktume ankstesnį sprendimą ir paruoštume alternatyvą, kad deputatai gautų atlyginimą tokį, kokį turėjo iki išrinkimo. Kas nedirbo iki išrinkimo - surengti socialinę apklausą, kokią mums algą maždaug nustatytų rinkėjai ir kiti gyventojai. Taip spręskite klausimą. O ne kas atšaukt, kad palikt be algos.

Pirmininkas. Kas už tai, kad atšauktume sprendimą dėl pir­mojo klausimo ir jį svarstytume, remdamiesi tais motyvais, ku­riuos pateikė deputatas Z. Juknevičius? Kas už?

Balsų skaičiuotojas. Už - 13.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš - 52.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė - 12.

Pirmininkas. Deputato Z. Juknevičiaus pasiūlymas nepriimtas. Ar deputatai norėtų grįžti ir prie kitų punktų?

Balsas iš salės. Dėl antrojo, man atrodo,  dar nebaigėm. Jei perėjome prie diskusijų, tai ir diskutuokime, o ne šokinėkime nuo vieno prie kito. Aš norėčiau dėl antrojo.

Pirmininkas. Ačiū. Tai gal mes grįžtume prie visų kitų ir būtų galima diskutuoti dėl visų? Jeigu būtų tokių pasiūlymų. Prašau.

Balsas iš salės. Ar galima?

Pirmininkas. Ne, kol kas negalima. Deputatas J. Tamulis.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Man atrodo, kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad mes iš viso neturime ką veikti. Ir kyla labai aštrus susierzinimo jaus­mas dėl viso to, kas čia dedasi.

Pirmininkas. Taip, sutinku, ačiū.

J. Tamulis. Yra principiniai dalykai ir yra ne principiniai daly­kai. Galbūt jauskime skirtumą tarp jų ir branginkime laiką.

Pirmininkas. Ačiū.

A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Aš dar kartą prašau perskaityti K. Sajos protestą.

Pirmininkas. "Ką tik perskaitėme gerbiamojo V. Landsbergio telegramos projektą M. Gorbačiovui. Taigi kai gresia potvynis, vargu ar laikas svarstyti, kaip statysime tiltą - skersai ar išil­gai upės? Siūlau greičiau pabaigti šias beveik šventvagiškas diskusijas. Apgulties būvio davinys šiuo metu - pats garbingiausias ir natūraliausias. Kazimieras Saja". Deputatas S. Pečeliūnas.

S.Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Jūs pamiršote vieną mano ankstesnį siūlymą. Buvo siūloma apie tas sumas, kurios čia numatytos, pasakyti, kad "ne daugiau", o gale reikėtų dar vieną sakinį parašyti. Kad priedą, kokį tas asmuo pageidauja gauti, jis nustato pats, bet ne didesnį kaip čia numatyta.

Pirmininkas. Ačiū. Primenu, kad buvo konkretus pasiūlymas. Nuolatinių komisijų pirmininkams ir Prezidiumo nariams moka­mas 150, komisijų pirmininkų pavaduotojams ir pakomisijų pirmi­ninkams - 50, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduoto­jams, Sekretoriui ir seniūnui - 200, seniūno pavaduotojui - 100, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui - 250 rublių priedas. Kol kas tai buvo vienas konkretus pasiūlymas. Ir buvo antrasis pasiūlymas - seniūno priedą sulyginti su komisijos pirmininko ir Prezidiumo narių priedu. Tiesa, ir pakomisijų pirmininkus išbrauk­ti. Jūs siūlote iš karto ar kiekvieną atskirai svarstyti? Atskirai? Aišku. Prašau suskaičiuoti, kiek deputatų yra salėje. Prašau pa­kelti mandatus, bus lengviau skaičiuoti.

Balsą skaičiuotojas. Devyniasdešimt trys.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, padarykime pertrauką svarstant šį klausimą ir išklausykime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymą dėl telegramos TSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, o kitus deputatus prašau ateiti į salę. Prašom, ger­biamasis Pirmininke.

Diskusijos dėl vyriausybinės-asmeninės LR AT Pirmininko V. Landsbergio telegramos TSRS prezidentui M. Gorbačiovui projekto

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos! Jūs turite tekstą, kurį aš parašiau ir galėjau pasiųsti nuo savęs (čia viršuje yra tokia grafa - asmeninė ir kartu vyriausybinė telegrama), bet norėjau ir jus supažindinti. Jeigu jūs turėtumėte esminių pastabų, tada į jas atsižvelgčiau, arba jeigu nutartumėte, kad reikia Aukščiausiosios Tarybos vardu atsakyti į tai, ką mes vakar išgirdome ir ką šiandien perskaitėme laikraščiuose. Žinome kontekstą, žinome "Sojuzo" grupės de­putatų nusistatymą ir veiklą, jų kurstomąją veiklą čia, Vilniuje, žinome jų reikalavimus. Tai atvirai prievartiniai reikalavimai paneigti įstatymus, panaudoti jėgą tam, kad pasaulis būtų tvarkomas taip, kaip jiems atrodo teisinga. Tai - iš esmės fašistinė psichologija. Bet, matyt, tokios jėgos turi įtakos. Aš norėjau apie tai priminti ir kartu perspėti Tarybų Sąjungos prezidentą, kaip gali būti vertinama, jeigu jis pasuktų tokia kryptimi. Jeigu jūs turėtumėte kokių minčių, būtų malonu išgirsti.

Pirmininkas. Ar kas nors norėtų?

V. Landsbergis. Kai ką aš jau girdėjau. Čia pasiūlė išbraukti kreipinį, kurio jis nemėgsta, gal ir taip.

Pirmininkas. Ar kas nors turi klausimų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui?

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda)­. (Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Ar kas nors iš deputatų norės pareikšti savo nuomonę? Prašom, deputate V. Čepaiti.

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Ma­nyčiau, kad nuomonės pareikšti nereikia - arba mes pritariame, arba nepritariame. Ir redaguoti vėl iš naujo nereikia. Maža, kad nepatinka kreipimasis, gal jam nepatinka ir Lietuvos nepriklau­somybė?

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti -  ar iš viso verta rašyti? Man neaiškus motyvas, kam būtinai kreiptis?

V. Landsbergis. Jeigu klausimas man, tai aš nutariau, kad verta.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Ger­biamasis Pirmininke, jeigu ne paslaptis, kokie motyvai skatintų taip reaguoti į kiekvieną?

V.Landsbergis. Aš manau, kad tai - ne kiekvienas, kad tai - ­blogas ženklas. Tai ženklas, kad bus toliau eskaluojama įtampa ir prievarta Lietuvoje.

A. Rudys. (Kalba iš vietos, negirdėti.)

V. Landsbergis. Ne, mes to nežinome, bet arba mes nieko nedarome, laukiame - kas bus, tas bus ir neduodame jokio įvertini­mo, arba įvertiname požiūrį į mus, grasinimus ir panašiai. Ne­būtinai aštriai. Dabar mes matome situaciją, kai reikėjo važiuo­ti į Vašingtoną, buvo parodyta šiokių tokių atidžio ženklų. Grį­žus iš Vašingtono, susitarus -  iš karto eskalacija.

Pirmininkas. Deputatas V. P. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau palaikyti gerbiamąjį Pirmininką, pritarti šiam teks­tui, nes iš tikrųjų padėtis įtempta. Tekstas visiškai atitinka tą atmosferą, kuri susidarė Lietuvoje, ir, manau, išreiškia viso parlamento nuotaiką.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatė B. Nedzinskienė.

B. Nedzinskienė (Panerio rinkiminė apygarda). Aš siūlau pritarti Pirmininkui, daug neredaguoti ir nediskutuoti. Tik norėčiau Pirmininkui pasiūlyti taip parašyti kreipimąsi į Vakarus. Tai būtinai reikia padaryti.

Pirmininkas. Deputatė I. Andrukaitienė.

I. Andrukaitienė (Anykščių rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasitikslinti dėl paskutiniojo sakinio. Kaip jums atro­do, ar jis neskamba pernelyg desperatiškai? Ar nereikėtų mintį palikti tą pačią, bet kiek kitaip suformuluoti?

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, galbūt tikrai nevertėtų mums redaguoti. Tik iš esmės, jeigu turime kokių nors pastabų.

M. Čobotas (Geležinkelio rinkiminė apygarda). Aš manyčiau, kad pabaigoje reikėtų pridėti "my gatovy k nemed­lenym peregovoram", ar ką nors tokio. Kad mes siūlome ir pasi­ruošę kalbėti.

Pirmininkas. Deputatas R. Gudaitis.

R. Gudaitis (Kazlų Rūdos rinkiminė apygarda). Mano nuomone, mums Aukščiausiojoje Taryboje nevertėtų reda­guoti šito teksto, tai  Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyva. Jis supažindina mus su savo variantu. Tik siūlyčiau pagalvoti dėl atsakymo formos. Aš, pavyzdžiui, nemanyčiau, kad tikslinga siųsti šią telegramą. Aš tai siečiau su Amerikos kongre­so lyderių vizitu Maskvoje. Galbūt reikėtų pagalvoti apie kitą at­sakymo formą, tuo labiau kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos įga­lioti vadovai vyks į tą susitikimą Maskvoje. Žinoma, tai - Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prerogatyva. Jis turi tokią teisę siūlyti, bet aš, pavyzdžiui, šiuo atveju susilaikyčiau ir šitos tele­gramos nesiųsčiau. Bet tai mano, eilinio deputato, nuomonė.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. V. Patackas.

V. A. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasiteirauti. Ar gali Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas kreiptis asmeniškai?

Pirmininkas. Čia ir yra asmeninis kreipimasis. 

A. V. Patackas. Tai ką mes tada svarstome?

V. Landsbergis. Aš manau, kad kiekvienas pasaulio gyvento­jas gali kreiptis į kiekvieną kitą pasaulio gyventoją.

A. V. Patackas. Tai tuomet ar būtinas tas mūsų pritarimas?

V. Landsbergis. Aš nežinau, ar čia reikia pritarimo, aš norė­jau jus supažindinti.

Pirmininkas. Aš kaip tik ir norėjau paklausti gerbiamąjį Pir­mininką, ar jis prašo, kad Aukščiausioji Taryba pareikštų savo nuomonę balsavimu, ar jūs tik informavote?

V. Landsbergis. Aš norėjau informuoti, ir matau, kad apskri­tai turbūt pritariama, o balsuoti gal nėra būtino reikalo.

Pirmininkas. Ar Aukščiausioji Taryba norėtų pareikšti savo nuomonę balsavimu? Nematau, kad kas nors reikalautų, tada ačiū Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Aš tik norėjau pareikšti nuomonę dėl tokių mūsų kreipimųsi skel­bimo spaudoje. Nors mes kreipiamės, sakysime, į Tarybų Sąjun­gos prezidentą ar dar ką nors, tie kreipimaisi būna adresuoti ir mūsų žmonėms. Bet, skelbiant spaudoje, ne visada nurodoma, kas priėmė tą nutarimą. Pasirašo gerbiamasis V. Landsbergis, bet ar tai yra jo paties, ar Aukščiausiosios Tarybos, žmonėms lieka ne­aišku. Reikia atkreipti į tai dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apy­garda). Iškilo iš tikrųjų labai svarbus klausimas - ar turi teisę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas kreiptis, kaip kiekvienas pilietis, asmeniškai? Aš bent manau (tai reikėtų išsiaiškinti su tarptautinės teisės specialistais), kad jeigu rašau kaip Pirminin­kas, matyt, tai jau jokiu būdu nėra mano asmeninis laiškas. Pa­sirašius - Landsbergis, yra asmeninis, o pasirašius - Aukščiau­siosios Tarybos Pirmininkas, jau ne asmeninis. Tai reikėtų išsi­aiškinti. Žinoma, aš galiu ir apsirikti. Tai viena. Antra. Aš, pa­vyzdžiui, kategoriškai nepritariu kai kuriems šio kreipimosi tei­giniams. Ir jeigu jau mes svarstome, tada reikia balsuoti.

Pirmininkas. Kol kas dar nebuvo pasiūlymo balsuoti dėl pri­tarimo ar nepritarimo.

K. Antanavičius. Jeigu mes čia svarstome, vadinasi, visi ir pri­siimame atsakomybę, o jeigu kažkas prieštarauja ar kažkas ne­prieštarauja, tada tai jau reikia išreikšti balsavimu, o ne tylė­jimu. ­

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas B. V. Rupeika.

B.V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad šio teksto nereikia svarstyti. Palikime galimybę Pirmininkui ir kitiems Prezidiumo nariams išreikšti savu stiliumi savo požiūrį. Ne visuomet darkykime tai, kas jau yra paruošta. Tačiau gal galima patarti dėl paties pasirašymo. Gal ieškokime kompromiso? Juk atitikmuo Prezidento tarybai Maskvoje yra mū­sų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Galbūt šiuo atveju būtų logiška pasirašyti Prezidiumo vardu? Tai būtų, matyt, priim­tina.

Pirmininkas. Deputatas V. Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Ger­biamiesiems deputatams norėčiau priminti 86 straipsnį: "Lietu­vos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukš­čiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Taigi aišku, kad tokio pobūdžio raštus jis turi teisę rašyti.

Pirmininkas. Ačiū. Ar Pirmininkas norės užbaigti?

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygar­da). Aš norėčiau pasakyti vieną sakinį. Manau, sveikintina, kad Pirmininkas rado reikalą, prieš priimdamas sprendimą asmeniš­kai, pasitarti su Taryba, išgirsti deputatų nuomonę, o darys jis kaip tinkamas.

Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad šis klausimas baigtas. Depu­tatas A. V. Patackas mano kitaip?

A. V. Patackas (Žaliakalnio rinkiminė apygar­da). Tą patį norėčiau, būtent, kad pasitarta su Taryba ir tuo apsiribojame.

Pirmininkas. Aš dar kartą sakau, kol kas niekas nesiūlė bal­suoti dėl pritarimo ir svarstyti - pritarti ar nepritarti šitam laiš­kui. Tiesiog deputatai išsakė savo nuomonę dėl jo iš esmės. Ger­biamieji deputatai, siūlyčiau vis tik užbaigti nuostatus ir nutari­mą dėl nuostatų iki pietų pertraukos. Gal tai daug laiko neuž­ims. Siūlyčiau balsuoti punktais, pradedant nuo didžiausios su­mos. Deputatas V. P. Plečkaitis siūlo kitokią procedūrą?

Diskusijų dėl LR AT deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų projekto tęsinys. Nutarimo priėmimas

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Mes, grupė klaipėdiečių - L. N. Rasimavičius ir aš (juokas salėje) - pateikiame tokį pasiūlymą, kad būtų paprasčiau bal­suoti. Nuolatinių komisijų pirmininkams, Prezidiumo nariams mo­kamas 100, Aukščiausiosios Tarybos seniūnui - 200, jo pavaduo­tojui - 150, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojams ir Sekretoriui - 250, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui - 350 rublių priedas.

Pirmininkas. Nebežinau, ką daryti, nes buvo ir kitų pasiūlymų. Siūlau pradėti balsuoti nuo didžiausio skaičiaus. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui - 500 rublių, o buvo siūloma 350 ir 250 rublių. Prašau pradėti balsuoti nuo didžiausios sumos. Kas už tai, kad būtų taip, kaip projekte - paliktas 500 rublių priedas. Kas už? Alternatyva, kas už mažiau.

Balsų skaičiuotojas. 47 - už.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų skiriamas mažesnis prie­das?

Balsų skaičiuotojas. 25 - už. 

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 12.

Pirmininkas. Prašau pakartoti rezultatus.

Balsų skaičiuotojas. 47, 25 ir 12.

Pirmininkas. Prašau patikrinti kvorumą.

Balsų skaičiuotojas. Kvorumas yra.

Pirmininkas. Prašau patikrinti kvorumą.

Balsų skaičiuotojas. 101.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Dauguma iš mūsų balsavo, kad svarstytume iš naujo. Dabar daugiau balsavo už tai, kad paliktume seną variantą, tačiau pusės nesurinko nė vienas varian­tas. Tokiu atveju turėtų likti taip, kaip projekte. Tačiau, jeigu jūs sutiksite, aš prašyčiau balsuoti dar kartą ir balsuoti visus, kurie yra salėje. Galbūt tada bus labiau apibrėžtas sprendimas. Jeigu niekas neprieštarauja, prašau balsuoti dar kartą, kad būtų palikta projekte nurodyta suma. Kas už tai? Alternatyva - kas už tai, kad ją reikia mažinti. Kas už tai, kaip yra projekte?

Balsų skaičiuotojas. Už - 63.

Pirmininkas. Kas už tai, kad reikia mažinti šią sumą?

Balsų skaičiuotojas. Už - 22.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 14.

Pirmininkas. Taigi lieka taip, kaip buvo projekte. Toliau. Aukš­čiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojams ir Sekretoriui.  Kas už tai, kad paliktume tokią sumą, kokia buvo projekte? Alterna­tyva - kad ją mažintume. Kartoju - dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Sekretoriaus. Taigi kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip projekte?

Balsų skaičiuotojas. Už -  39.

Pirmininkas. Kas už tai, kad reikia sumažinti?

Balsų skaičiuotojas. Už - 25.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 23.

Pirmininkas. Lieka kaip buvę. Kas už tai, kad seniūnui būtų paliktas toks priedas, kaip yra numatyta? Alternatyva - kas už tai, kad mažintume. Taigi kas už tai, kad seniūnui būtų paliktas toks priedas, kaip numatyta, tai yra 300 rublių?

Balsų skaičiuotojas. Už - 39.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų sumažinta?

Balsų skaičiuotojas. Už - 33.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 26.

Pirmininkas. Palieka taip, kaip buvo. Dėl nuolatinių komisijų pirmininkų ir Prezidiumo narių. Pasiūlymų mažinti nebuvo. Ar kas nors siūlo? Dėl seniūno pavaduotojo buvo pasiūlymas padi­dinti iki 150. Kas už tai, kad paliktume taip, kaip buvo pro­jekte?

B. V. Rupeika. Aš tik klausimą.

Pirmininkas. Prašau.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Ar reglamentas numato atvirą ir slaptą balsavimą, ar nenumato jokio tokiais atvejais?  

Pirmininkas. Specialiai nereglamentuojama. Paprastai balsuojama atvirai. O slaptai balsuojama atskirai numatytais atvejais arba kai nutaria Aukščiausioji Taryba.

B. V. Rupeika. Ačiū už informaciją.

Balsų skaičiuotojas. Už - 59.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų padidinta suma?

Balsų skaičiuotojas. Už -  16.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 10.

Pirmininkas. Dėl nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojų ir pakomisijų pirmininkų. Kiek supratau, buvo pasiūlymas priedo nemokėti. Ar taip? Pakomisijų pirmininkams arba nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams. Taigi kas už tai, kad būtų paliktas priedas toks, koks nurodytas projekte?

Balsų skaičiuotojas. Už - 63.

Pirmininkas. Kas už tai, kad nebūtų mokamas priedas?

Balsų skaičiuotojas. Už - 11.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 12.

Pirmininkas. Ačiū. Punktas suredaguotas. Prašau pasiruošti balsuoti dėl visų nuostatų. Ar dar reikia priminti pataisas, kurios padarytos?

Balsai. Nereikia.

Pirmininkas. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad šie nuostatai būtų priimti?

Balsų skaičiuotojas. Už - 91 deputatas.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš - 6.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 4.

Pirmininkas. Ačiū. Nuostatai patvirtinti. Dėl nutarimo. Antrojo­je lapo pusėje jūs turite išspausdintą nutarimą. Atrodo, deputatai J. Dringelis ir R. Rudzys siūlė keisti antrąjį punktą. Ar jūs tebesiūlote?

(Iš vietos kalba, negirdėti.)

Pirmininkas. Jūs siūlėte keisti antrąjį punktą, ar tebesiūlote? Ar dėl to reikia balsuoti?

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Be jokios abejonės. Deputatas J. Dringelis.

J. Dringelis (Varėnos rinkiminė apygarda). At­sižvelgus į tai, kad čia yra laikinieji, man atrodo, galima daug nesivarginti.

Pirmininkas. Ačiū. Ar dėl kitų punktų yra pastabų? Prašom suformuluoti, gerbiamasis deputate, dar vieną punktą, kur būtų aišku, kad iki liepos l dienos reikia peržiūrėti šį  nutarimą.

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Iki antrosios sesijos pradžios, taip? Sutinka dau­guma? Ačiū. Vadinasi, 5 punktas būtų toks:  šis nutarimas įsi­galioja nuo 1990 metų kovos 10 dienos ir galioja iki Aukščiausio­sios Tarybos antrosios sesijos pradžios. Taigi kas už nutarimą su tokia pataisa, prašau balsuoti. Kas už?

Balsų skaičiuotojas. Už - 89.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš - 6.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 2.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, noriu išgirsti jūsų nuomonę. Ar mums užteks pietų pertraukai valandos ir 10 mi­nučių? Ar reikia pratęsti? Deputatas G. Šerkšnys. Prašau dar nesiskirstyti.

G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Aš noriu tik pasakyti, kad grubiais paskaičiavimais ši mūsų anali­zė kainavo apytikriai 1500 rublių. Pagalvokime apie mūsų diskusijų kainą.

Pirmininkas. Labai ačiū. Pertrauka iki 15.00 valandos.