Trisdešimt penktasis posėdis

1990 m. balandžio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A.ABIŠALAS.

Diskusijos dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės

 

Pirmininkas. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Prašome sėsti. Pradedame šios dienos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos rytinį posėdį. Pagal vakar aptartą darbotvarkę šiandien turėtume svarstyti:

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato sta­tuso, darbo sąlygų ir Aukščiausiosios Tarybos bei aparato struk­tūros projektas;

2. Atsakymas TSRS prezidentui;

3. Lietuvos Respublikos žemės kodekso papildymas;

4. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo projektas;

5.Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatymas;

6. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės her­bo" projektas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo" pro­jektas.

Darbotvarkė didelė, laiko nedaug, todėl prašome dirbti kons­truktyviai. Vakar sutarėme, kad šiandien vakarykštę diskusiją tę­sia deputatas V. Šadreika. Prašau.

Balsas. Ar galima?

Pirmininkas. Prašom.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Aš noriu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę papildomą  klausimą- ­Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo projektą. Projektas parengtas, be to, šis klausimas susijęs su jaunuolių šaukimu. Jeigu deputatai pritartų tokiam pasiūlymui, galima būtų iš karto išdalinti projektus. Svarstymas neturėtų užimti daug laiko.

Pirmininkas. Siūlau apsvarstyti šio papildomo klausimo įtrau­kimą po pietų pertraukos. Tada matysime, kiek turime laiko. Su­tinkate?

P.Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Atsiprašau, pirmininke, noriu dėl darbo tvarkos. Ar nevertėtų su­ keisti šeštąjį klausimą su penktuoju? Juk faktiškai mums pirma reikėtų turėti herbą, o po to tvirtinti Vyriausybę.

Pirmininkas. Tik ką Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos atstovas man pasakė, kad jie iš viso prašo nukelti šį klausimą antradieniui. Gal jūs pasakysite motyvus? Neparuoštas klausimas. Vadinasi, jį reikia išbraukti iš šios dienos darbotvarkės.  

Balsas. Pirmininke, galima?

Pirmininkas. Prašom.

Č.Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš gal be reikalo, bet vis dėlto pagal mūsų savaitės grafiką šian­dien turėjome nagrinėti klausimą dėl padėties Lietuvoje ir mūsų sprendimų rezultatyvumo. Jis kažkodėl vėl nuplaukė į šoną. Jeigu mes jo šiandien nenagrinėjame, aš labai kategoriškai siūlyčiau įtraukti jį pirmuoju į pirmadienio dienotvarkę.

Pirmininkas. Ačiū. Pasižymiu jūsų klausimą. Per pietų pertrauką rinksis komisijų pirmininkai dėl darbotvarkės projekto ki­tai savaitei ir, manau, taip ir padarysime, kaip jūs siūlote.

G.Šerkšnys (Girstupio  rinkiminė apygarda). Mūsų balsų skaičiavimo komisijos vardu prašyčiau, jeigu būtų galima, šiandien perrinkti balsų skaičiavimo komisiją.

Pirmininkas. Jeigu jūs sutiktumėte, mes turėtume perrinkti se­kretoriatą ir balsų skaičiavimo komisiją pačioje kito posėdžio pra­džioje. Gerai?

G. Šerkšnys. Gerai.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau pastabų dėl šios dienos darbotvar­kės nėra?

Z Juknevičius. Vis tik koks sprendimas dėl pasiūlymo dėl piliečių pažymėjimų?

Pirmininkas. Siūlau svarstyti jo papildomą įtraukimą, kada galėsime orientuotis. Siūlote dabar? Aš dar neturiu projekto ir negaliu spręsti, ar jis paruoštas ir ar jį verta įtraukti į darbotvar­kę. Deputatai taip pat neturi. Gerai. Balsuosime dėl šio klausi­mo. Prašom deputatą L. Apšegą.

L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Ar nevertėtų šiandien apsvarstyti klausimą dėl kitos savaitės die­notvarkės?

Pirmininkas. Būtinai. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Aš no­riu paklausti, ar reikalingas Vyriausybės pristatymas, kol dar nėra priesaikos ir kas tai per pristatymas tuomet bus? Prašyčiau api­būdinti. Gal geriau svarstyti piliečio pažymėjimo klausimą, kaip siūlė deputatas Z. Juknevičius.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Z. Vaišvila, jūs vakar šį dalyką siūlėte su deputatu S. Pečeliūnu. Ar turite kokių nors konkrečių samprotavimų šiuo klausimu?

Z. Vaišvila. Priesaikos tekstas yra. Procedūra paprasta. Kitas klausimas - berods, vakar baigiant posėdį buvome sutarę pradėti nuo vieno iš ministrų pasikvietimo.

Pirmininkas. Ne, susitarimo nebuvo. Nebuvo balsuojama, nes nebuvo pateikta pakankamai argumentų.

Balsas. Pirmininke, ar aš galiu paklausti?

Pirmininkas. Vieną minutėlę.

Z. Vaišvila. Koks tuomet buvo susitarimas? Aukščiausioji Ta­ryba mano, kad šis klausimas nesvarbus?

Č. Juršėnas. Pirmininke, ar galiu paklausti?

Pirmininkas. Prašom, deputate Č. Juršėnai.

Č. Juršėnas. Į deputatą Z. Vaišvilą aš norėjau kreiptis. Dova­nokit, gerbiamasis kolega, o priesaikos tekstas kur jis numatytas, kokiu įstatymu?

Z. Vaišvila. Tas ir yra, kad jis turi būti numatytas drauge su įstatymų keitimu.

Pirmininkas. Ačiū. Leiskite per pertrauką pasitarti ir svarstyti šį klausimą papildomai. Gerbiamieji deputatai, iškilo trys papildomi klausimai. Pirma, dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo, dėl vidaus reikalų ministro pakvietimo į posėdį ir apklausimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatymo. Pabandykim eiti iš eilės. Kadangi Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos herbo nukeliamas komisijos prašymu, gal vietoj jo galima būtų iš tiesų įtraukti klausimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo. Kokia jūsų nuomonė?

Balsas iš salės. Balsuoti reikia - įtraukti.

Pirmininkas. Įstatymas nedidelis, bet ar ir svarstymas bus nedidelis, sunku pasakyti. Prašom užsiregistruoti. Ar visi deputatai paspaudė savo mygtukus? Ačiū. Kvorumas yra. Kas sutinka įtraukti klausimą dėl Lietuvos piliečio pažymėjimo į darbotvarkę - prašau paspausti mygtukus. Dauguma. Ačiū. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatymo. Kas turite kokių nors samprotavimų? De­putatas Z. Vaišvila siūlo jį išbraukti ar kokį nors kitą sprendimą? Prašau. Kodėl jūs iki šiol jo neparuošėte?

Z. Vaišvila. (Kalba iš vietos - negirdėti.)

Pirmininkas. Ką gi, prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti - kas už tai, kad paliktume taip, kaip yra projekte - žaliais mygtukais, kas už tai, kad nukeltume - raudonais mygtukais. Vy­riausybės pristatymą. Ar visi deputatai balsavo? Ačiū. Skelbiu balsavimo pabaigą. Klausimas atidedamas. Ir dar vienas klausimas buvo (tai - deputato Z. Vaišvilos pasiūlymas) - išklausyti vidaus reikalų ministrą. Kas už šį pasiūlymą, prašau balsuoti žaliu mygtuku, kas prieš - raudonu. Ar jau visi baigėte balsuoti? Skelbiu balsavimo pabaigą. Balsų daugumos pasiūlymas nesurinko. Taigi, gerbiamieji deputatai, dar kartą skaitau darbotvarkę.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš dar dėl darbotvarkės. Vakar liko nebaigtas svarstyti vienas klau­simas - Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskai­tingų valstybės organų įsteigimo. Liko praktiškai tik balsuoti.

Pirmininkas. Labai ačiū. Jūs laiku priminėte, gerbiamasis de­putate. Siūlau jį įtraukti taip pat jau po svarstyto klausimo - ­atsakymo TSRS prezidentui. Gerbiamasis deputate V. Šadreika, sutinkate su tokia eilės tvarka? Tai būtų trečiasis klausimas. Taigi dar kartą Aukščiausiosios Tarybos aparato darbo sąlygų ir sta­tuso svarstymas - pirmasis klausimas. Antrasis - atsakymas į TSRS prezidento kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, trečiasis - tai, ką dabar pateikė deputatas V. Šadreika ­dėl Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų organų įsteigimo. Ketvirta­sis - Lietuvos Respublikos žemės kodeksas, penktasis - Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, šeštasis - Lietuvos Respublikos įs­tatymas "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įs­tatymo 6  straipsnio pakeitimo" ir septintasis - dėl Lietuvos Res­publikos piliečio pažymėjimo. Kas už tokią darbų tvarką, prašau balsuoti. Atsiprašau, dar deputatas J. Šimėnas.

J. Šimėnas (Gargždų rinkiminė apygarda). Siū­lyčiau dar vieno klausimo šiandien nesvarstyti - dėl žemės kodekso. Argumentas toks: šeštadienį Žemės ūkio akademijoje vyks Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas ir, manau, kad ten būtų galima labai rimtai šį klausimą aptarti ir galbūt pateikti papil­domų argumentų svarstyti pirmadienį.

Pirmininkas. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Visiškai priešinga nuomonė. Vakar Ūkininkų sąjungos vadovai pri­tarė pozicijai, kad reikėtų tą klausimą išspręsti nedelsiant, nes tai liečia ne visą žemės ūkį, o keletą šimtų šeimų, kurios pasi­ruošusios šį pavasarį ūkininkauti.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila šiuo klausimu?

Z. Vaišvila. Taip. Manyčiau, kad nereikėtų kartoti senosios Aukščiausiosios Tarybos paskutinės sesijos argumentų ir vilkinti. Prasideda sėja, o mes norime atidėti dar savaitei.

Pirmininkas. Ačiū. Ar deputatas J. Šimėnas vis dėlto siūlo bal­suoti dėl jo pasiūlymo? Ačiū. Tada tvirtinama darbotvarkė tokia, kokia buvo perskaityta paskutinį kartą. Prašau balsuoti žaliais mygtukais, kas sutinka. Balsų dauguma yra, toliau balsuoti nebėra prasmės. Darbotvarkė patvirtinta. Prašau deputatą V. Šadreiką į tribūną.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Ger­biamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Manau, kad klausi­mas, pateiktas svarstyti, turėtų būti pagal vakar priimtą mūsų susitarimą netransliuojamas nei per televiziją, nei per radiją.

Pirmininkas. Taip ir yra.

Diskusijų dėl AT deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų projekto tęsinys

V. Šadreika. Gerbiamieji deputatai! Pagal Laikinąjį Įstatymą, kur numatomos dvi sesijos, deputatai dirbs nuolat septynis su puse mėnesio. Tai praktiškai tiek, kiek dirba Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentas. Suprantama, mes negalime lygintis su Ame­rika. Dar N. Chruščiovas bandė vytis ir pralenkti, ir kur mes atsi­dūrėme, kur nubėgome, visiems aišku. Negalime lygintis mes ir tuo, jog Amerikos parlamentaras gauna 6 tūkstančių trijų šimtų dolerių mėnesinį atlyginimą ir naudojasi lengvatomis, pradedant kirpyklomis, transportu ir taip toliau. Tačiau niekaip nesupranta­ma man, kaip deputatas, dirbantis vien tik plenariniuose posė­džiuose ir komisijose septynis su puse mėnesio, gali būti skirsto­mas į nuolat dirbantį deputatą ir deputatą, pavadinkime, mėgėją. ­Matome, kad nuo kovo 11 dienos mes dirbame kasdien ir dirbame ne 7 valandas 12 minučių, bet dirbame šeštadieniais ir dirbame dažniausiai nuo pusės devynių ryto iki pusės devynių vakaro. Tai­gi kyla problema, kas yra deputatas profesionalas ir kas yra mėgė­jas? Jeigu jis mėgėjas, o dabar beveik visos įmonės ir organiza­cijos yra ūkiskaitinės, ar tokiai organizacijai bus reikalingas de­putatas išlaikytinis? Tai - viena problema, apie kurią verta pa­galvoti.

Toliau. Šis įstatymo projektas yra visiškai nesuderintas su mūsų Respublikoje galiojančiais darbo įstatymais. Paimkime kad ir 5 punktą. Aukščiausiosios Tarybos deputatai darbui apygardoje gali samdyti padėjėjus-sekretorius, nuomoti patalpas. Manyčiau, pa­talpas turėtų nemokamai suteikti savivaldybės organai. Turėkite omenyje tai, kad yra nustatyti nauji tarifai - kvadratinis metras miesto centre kainuoja iki dviejų rublių 20 kapeikų. Paskaičiuokite: padėjėjo ir deputato kabinete turi būti laukiamasis, o tai mažiausiai 30 kvadratinių metrų, vadinasi, tie 80 rublių, kurie skiriami, ati­teks patalpų nuomai. Todėl, mūsų supratimu, patalpas nemokamai apygardoje turėtų suteikti pati savivaldybė.

Labai keistai skamba tame pačiame punkte, kad deputatas ga­li išleisti iki 200 rublių. Tam, kad išleistų, reikia gauti. Todėl, ma­tyt, turėtų būti kalbama apie tai, kad deputatui išmokama toms išlaidoms tokia ir tokia suma.

Problema labai nesuderinta su darbo įstatymais, kur numatyta (tame pačiame punkte) samdomų darbuotojų užmokesčiui skirti iki 300 rublių. Kaip dabar suprasti? 7 punkte kalbama, kad deputatų padėjėjų-sekretorių ir sekretoriaus priėmimą į darbą ir atleidimą įformina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo kadrų skyrius. Tai­gi yra bendra tvarka - kas įformina priėmimą arba atleidimą, tas ir moka atlyginimą. Gal buvo galvojama visiškai kitaip, aš su­prantu, bet šie punktai, tai yra 6 ir 7, nėra suderinti su darbo įstatymais.

Neatitinka darbo įstatymų ir tai, kai painiojamos 2 sąvokos: samda, tai yra pagal rangos sutartį neva priimami darbuotojai (deputato padėjėjas ar sekretorius), o kitoje vietoje lyg jau taiko­mi darbo įstatymai. Mano supratimu, gali būti taikoma jiems apsisprendus - ar samdos pagrindu priimami, ar priimami, re­miantis darbo įstatymais. Čia žmogaus teisinė padėtis yra labai skirtinga. Pagaliau turi būti aptarta, ar tai antraeilininkas, ar pirmaeilėse pareigose dirbantis. Kitaip tariant, dėl viso to reikia rimtai pasitarti. Tai reikėtų padaryti per pertrauką Teisinės sistemos komisijoje, pasikvietus tuos, kurie ruošė, kad išdėstytų savo samprotavimus. Nes jeigu mes dabar visi ginčysimės, tai mūsų darbas bus vėl nevaisingas ir nepriimsime jokio dokumento.

Yra ir nemažai kitų problemų. Bendra taisyklė, kad paliekama eilė butui gauti. Bet yra ir kitos lengvatos, ne tik eilė butui gauti, bet eilė paskyrai automobiliui gauti ir panašiai. Vadinasi, reikia pagalvoti ir apie kitas lengvatas ir jas aptarti. Manyčiau, kad 4 punktas yra ne šių nuostatų, ne materialinio aprūpinimo reika­las, bet deputatų statuso dalykas. Tai turėtų būti reguliuojama deputatų statuse, konkrečiai pagal paruošto projekto 15 straipsnį.

Ir pagrindinis klausimas - vis dėlto pagalvokime apie tai, kad, turint omenyje, jog šiaip ar taip deputatas turi dirbti septynis su puse mėnesio, vadinasi, skirstyti į mėgėjus ir profesionalus praktiškai neįmanoma. Todėl, matyt, reikia 1 punktą suredaguoti taip : deputatams kas mėnesį mokamas 500 rublių atlyginimas. Be pateisinamos priežasties praleidus per mėnesį daugiau kaip 5 posėdžius (plenarinius arba komisijose), iš deputato atlyginimo išskaitoma po 50 rublių už kiekvieną praleistą posėdį.Taip yra ir demokratinių kraštų konstitucijose - Graikijos ir kitose. Štai pasižiūrėkime, kiek mūsų užsiregistravo. Esame išrinkti 132, o mes vos kvorumą turime - 96, 94 ir pirmininkaujančiam reikia nuolat tai tikrinti. Manyčiau, kad jeigu mes pereiname ne tik prie ekonominio savarankiškumo (ta sąvoka yra pasenusi), bet prie ūki­ninkavimo, tai būkime ūkininkais, pradėkime nuo savo ženkliuko, nuo savo pažymėjimo.

Manyčiau, kad tokie asmenys, kaip laisvųjų profesijų, kūrybi­nių sąjungų, turintys profesūrą, dėstantys aukštosiose mokyklose, tobulinimosi kursuose ir panašiai, neturi prarasti galimybės tęsti tą darbą, jeigu jie nepažeidžia šios nuostatos. Todėl 1 punkte reikėtų štai ką parašyti: užsiėmimas kita veikla nėra pateisinama priežastis. Suprantate? Jeigu iš mūsų 50 atsisakys būti čia tar­nautojais, o tik gauti po 150 rublių, jūs negalėsite priimti nė vieno įstatymo. Nebus kvorumo. Štai kur visa problema. O tada bus problema išspręsta. Manyčiau, kad šį projektą reikia skubiai grą­žinti Teisinės sistemos komisijai ir labai keista, kad kai sprendžiami tokie svarbūs klausimai, toks dokumentas nederinamas ir nepateikiamas Teisinės sistemos komisijai, kai tuo tarpu visi kiti įstatymai mums siunčiami kaip ekspertams. Lyg mes esame ko­misijų komisija.

Pirmininkas. Ačiū. Visiškai sutinku su gerbiamuoju deputatu V. Šadreika, kad reikia šį dalyką apsvarstyti Teisinės sistemos komisijoje, ir reikėjo tai, ką jūs dabar sakėte, sakyti autoriams, todėl nuoširdžiai apgailestauju, kodėl jūs, turėdamas šį projektą ne mažiau kaip 3 savaites rankose, nė karto to nepadarėte anks­čiau. Ne, gerbiamieji deputatai, čia 3 projektas, o pats pirmasis buvo išdalintas prieš 3 savaites. Jis labai mažai skiriasi nuo šio.

V. Šadreika. Mes vakar savo komisijos posėdyje apsvarstėme ir priėjome tokios nuomonės.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom.

Balsas iš salės. Negirdėti.

­Pirmininkas. Ačiū už pastabą.

V. Šadreika. Jeigu nėra klausimų, ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, aš radau vakarykštį sąrašą su norinčių kalbėti deputatų pavardėmis. Prašau deputatą L. Ap­šegą.

L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Ger­biamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos deputatai! Aš, kalbant trumpai, esu kaimietis ir jokių privilegijų ar kažkokių naujienų nenoriu, bet noriu turėti normalias darbo ir finansines sąlygas. Jeigu dar deputatui reikės galvoti ir rūpintis, kaip čia pragyventi, ką čia daryti, kaip čia kur įsisukti, tai bus sudėtinga. Pirmiausia noriu pradėti nuo tokio dalyko. Sakykime, mane išrin­ko deputatu vien dėl to, kad galėčiau padėti žemės ūkiui. Antra vertus, jeigu Aukščiausioji Taryba nutars, kad aš turėsiu čia dirbti, tai bus pažeista mano rinkėjų valia. Gal man reikės jų atsiklausti, ką jie man pasakys, o gal jie mane atšauks? Tokia problema yra. Dabar, sakykim, aš vienai - dviem dienoms išvyk­siu į namus. Viskas gerai, bet dabar, turėdamas savo nuosavą namą, gyvenu nepakenčiamomis sąlygomis ir nežinau, kada jos pa­gerės. Reikėtų vis tik deputatams suteikti kažkokį kambarį, kur galima būtų ne tik permiegoti, bet ir nusiprausti, palikti visus savo reikmenis ir panašiai. Štai šiandien aš viską susikroviau į savo lagaminą ir vėl iš viešbučio į namus, ir kur man su tuo lagaminu dėtis? Ir taip kiekvieną  kartą. Juk negalima taip. Ir viešbutyje kaskart vis kitas kambarys - vieną kartą iš geležin­kelio pusės, kur triukšmas visą naktį, kitą kartą kaimynai triukš­mauja. Manau, kad mes, deputatai, turime turėti normalias gyvenimo sąlygas kaip ir vilniečiai.

Antra. Sakykime, aš noriu atvažiuoti su savo mašina. Kyla klausimas, kur man ją palikti? Aš nenoriu kažin ko, bet nors kuklų garažėlį, kur mano mašina būtų saugi. Gal aš kalbu neargumentuotai, bet prašyčiau tų, kurie rūpinasi tais reikalais, su­daryti ne kokias nors išimtines, bet normalias darbo ir gyvenimo sąlygas.

Ir kitas klausimas, gal ir vėl aš būsiu nepopuliarus. Sakyki­me, aš atvažiuoju čia dirbti. Aš neprieštarauju - reikės, dirbsime. Vakar labai teisingai pasakė gerbiamasis E. Klumbys - vieno deputato apygarda yra Vilniuje, kito Klaipėdoje, mano - Kupiškyje. Kaip man važinėti rajono teritorijoje? Atstumas nuo vieno galo iki kito - 50 kilometrų, atvykti čia, parvykti, autobusu į namus važiuoti reikia 4 valandų į vieną pusę. Ar mes turime tiek laiko? Siūlyčiau tiems, kurie neturi savų lengvųjų mašinų, leisti (aš ir vėl būsiu nepopuliarus) lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti mašiną, skirti paskyrą ir apmokėti išlaidas savais pinigais. Ir aš ta mašina važinėčiau, naudočiau ją tarnybos reikalams. Gal čia aš ir neteisus, bet, atleiskite man, aš kalbu ūkiškai, kaip gas­padorius.

Be to, manau, kad prie tokio atlyginimo turėtų būti mokami ir komandiruotpinigiai. Aš noriu paredaguoti 8 punktą. Jį norė­čiau suredaguoti taip: deputatams - ne Vilniaus gyventojams - ­nemokamai suteikiamas atskiras viešbučio tipo kambarys. Tuo at­veju, kai deputatas persikelia į Vilnių su šeima, jam suteikiamas nemokamas butas. Už komunalines paslaugas, vandens tiekimą, dujas, elektrą, šildymą, telefoną, tarpmiestinius pokalbius ir ga­ražą moka deputatas.

Ir dar vienas papildymas. 11 punktu norėčiau įrašyti (mūsų Agrarinė komisija tam pritarė), kad Aukščiausiosios Tarybos de­putatui už laiką, dalyvautą Aukščiausiosios Tarybos sesijose ir posėdžiuose, mokėtų komandiruotpinigius.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą A. Rudį.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Aš vakar kalbėjau kaip Biudžeto ko­misijos įgaliotas asmuo, dabar kalbu savo vardu. Pirmas daly­kas, į kurį mes turime atkreipti dėmesį. Be abejo, labai svar­bu yra pirmiausia mums čia, Aukščiausiojoje Taryboje, viską iš­siaiškinti, bet šis klausimas yra visuomenėje toks aktualus ir toks politizuotas, kad būtinai, priimant galutinį sprendimą (gal iš anksto sutarus, pateikiant trejetą poliarinių nuomonių) tai padaryti reikia būtinai viešai. Nes mūsų politiniai priešininkai jau skleidžia gandus, šaukia - žiūrėkite, jie nespėjo pra­dėti dirbti, ir taip toliau, ir panašiai. Šis klausimas turi būti viešas.

Dabar norėčiau pasiūlyti visiškai kitokią nuomonę negu tą, kurią mes turime projekte. Aš ją buvau išdėstęs ir darbo grupė­je, ji pritarimo nesulaukė, bet aš noriu viešai išsakyti šias min­tis. Pirmas postulatas, kuriuo aš remiuosi, yra tas, kad vis tik mes gyvename skurdžioje šalyje. Pripažinkime tai ir sutiki­me su tokia išeities pozicija, kad darbas Aukščiausiojoje Tary­boje neturėtų iš principo būti žymus savo gyvenimo lygio pa­kėlimas. Todėl aš siūlau į darbo užmokestį čia, Aukščiausiojoje Taryboje, žiūrėti nesilaikant to principo, kad visi deputatai gau­na vienodai. Siūlau tokį variantą - kad kiekvienam deputatui, pagrindinėje darbovietėje gavusiam iki 450 rublių, būtų mokamas tas pats atlyginimas, pridedant 50 rublių priedą. Gavusiems nuo 451 iki 500 rublių, mokėti 500 rublių, o tiems, kurie gavo dau­giau kaip 500 rublių, palikti ankstesnį darbo užmokestį. Pavyz­džiui, aš gavau 320 rublių, o dabar gaučiau 370 rublių. (Šurmu­lys salėje.)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau išklausyti iki galo.

A. Rudys. Atleiskite, gal aš pabaigsiu, o jūs savo nuomones dėstysite paskui. Nuolatinių komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, Prezidiumo nariams numatyti tuos pačius prie­dus, kurie buvo pateikti projekte, tik pridedant prie to atlygini­mo, kurį jis gautų kaip deputatas.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau nereplikuoti iš vie­tų. Gerbiamasis deputate A. Rudy, prašau neatsakinėti į rep­likas, nes užsimezga  diskusija tarp dviejų žmonių. Prašau kal­bėti.

A. Rudys. Tai toks yra mano pasiūlymas dėl darbo apmokėji­mo. Dabar dėl gerbiamojo V. Šadreikos pasiūlymo, kad būtų tai­komos tam tikros baudos už nedalyvavimą posėdžiuose. Aš ma­nau, kad jos galėtų būti taikomos su viena sąlyga - kad tai liestų tik planinius plenarinius ir komisijų posėdžius, nes dirbti to­kiomis sąlygomis, kaip mes dabar dirbame, yra savęs alinimas. Manau, kad jau turime pereiti prie savaitinio darbo reglamento laikymosi.

Dar kartą kreipiuosi į visus deputatus, kviesdamas atsižvelg­ti į politinę padėtį, susidariusią Lietuvoje, atsižvelgti į tai, ką daugelis iš mūsų kalbėjo rinkiminės kampanijos metu ir pasielg­ti sąžiningai prieš visuomenę.

Pirmininkas. Jums klausimas, gerbiamasis deputate.

(Kalba iš salės - negirdėti.)

A.Rudys. Tai galima atskirai apsvarstyti.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, daugiau klausimų neturite deputatui A. Rudžiui? Ačiū jums. Kreipiuosi į visus, užsi­rašiusius kalbėti. Man regis, emocijų ir agitacijos gal nebereikėtų. Todėl labai prašau - kuo mažiau emocijų, kuo daugiau konstruk­tyvių pasiūlymų. Prašom, deputate V. P. Plečkaiti.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Norėčiau iš karto atkreipti dėmesį į pir­mąjį punktą, kuris taip suformuluotas, kad mes visi jau iš karto esame suskirstyti į profesionalus, nuolat dirbančius ir ne nuolat dirbančius. Nors ir kaip norėtume, kad visi būtume profesionalais ir nuolat dirbantys, bet taip iš tikrųjų nėra ir, ko gero, nebus. Jau per tas tris savaites įsitikinome, kad vieni komisijose ir ple­nariniuose posėdžiuose dalyvauja nuolat, kiti pasirodo laikas nuo laiko. Matyt, iš to daryti tragedijos nevertėtų. Šią teisę - būti profesionalais, bet nedalyvauti, sakykime, nuolatinių komisijų darbe  turėtų turėti kiekvienas deputatas, tačiau iš karto reikia nustatyti jo pareigybes. Atlyginimas nustatytas - 150 rublių, jei­gu jis, sakykime, ne nuolat dalyvauja šiame deputatiniame darbe. Tačiau nenustatyta, ką jis turėtų veikti, čia atvažiavęs ir gauda­mas 150 rublių. Todėl siūlyčiau, kad deputatas, kuris dirba nuolatinį darbą ir gauna 150 rublių kaip deputatas, privalo dalyvauti plenariniuose posėdžiuose, ten, kur vyksta balsavimas. Tuo tarpu nuolatiniuose posėdžiuose jis gali dalyvauti, turėdamas patariamojo balso teisę.

Be to, aš manau, reikėtų pakalbėti apskritai apie deputato statusą. Vis dėlto mes esame žmonių išrinkti ir bet koks koman­davimas mums - ar tai daro seniūnas, ar Aukščiausiosios Tary­bos Pirmininkas, ar, sakysime, komisijos pirmininkas, yra nega­limas. Turime suprasti, kad deputatas yra atsakingas tik savo rinkėjams, ir jo veikla neturi būti taip tiesiogiai reglamentuojama. Be to, jis laisvas žmogus. Mes galbūt dar nesuprantame, gyvename tais senais laikais, kai mus spausdavo, komanduoda­vo, reguliuodavo, kiek mes turime daryti ir kaip daryti. Tokie laikai turi nueiti į praeitį. Mes turime būti atsakingi žmonės, jausti pareigą, bet vieniems reikia dažniau susitikti su rinkėjais, kitiems mažiau, vieniems toliau išvažiuoti, kitiems arčiau, ir toks reguliavimas yra neteisingas.

Dėl atlyginimo. Mes suprantame, kad gyvename infliacijos są­lygomis, kad vieni gauna mažiau, kiti daugiau ir, žinoma, sutikti su A. Rudžio pasiūlymu būtų nelogiška. Vis dėlto deputato atlyginimas turi būti pakankamai didelis, kad jis jaustų save nepriklausomu, kad jo nevaržytų tas mažas atlyginimas, kad jis neieškotų papildomo uždarbio. Aš manyčiau, reikėtų skirti vis dėlto priedus ir atsižvelgti į mūsų gerbiamojo Pirmininko norą gauti 200 rublių priedą. Manyčiau, kad atitinkamai turi būti su­mažinti priedai ir komisijų pirmininkams. O pakomisijų pirminin­kams ir Pirmininko pavaduotojams siūlyčiau jokio priedo nemokėti. Be to, manyčiau, reikia skirti atlyginimą tarp Sekretoriaus ir seniūno. Sekretoriaus ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų pareigybės yra aukštesnės negu seniūno, kuris faktiškai turi atlikti spikerio, o ne komentatoriaus darbą, kaip jis dažnai atlieka.

Dėl 5 straipsnio. Jau ne vienas pabrėžė dėl 200 rublių, ku­riuos jis gali išleisti komandiruotėms, transporto išlaidoms ir pa­našiai. Manau, kad šis straipsnis yra nesusipratimas. Taip pat visiškai atmestinas, sakyčiau, 9 straipsnis: "Aukščiausiosios Ta­rybos deputatai turi teisę be eilės įsigyti visų rūšių keleivinio transporto bilietus". Tai taip pat nesusipratimas. Apskritai  at­sisakykime mes to "turi teisę be eilės". Įsivaizduokime, kad mes ateisime į autobusų ar geležinkelio stotį, parodysime deputato pažymėjimą - leiskite man be eilės nusipirkti. Kaip mes atro­dysime? Kita vertus, mes atstovaujame ne tik savo rinkėjams, mes atstovaujame ir visai Lietuvai. Taigi aš atstovauju ne tik Klaipėdos 40-ajai rinkiminei apygardai, bet aš turiu ir privalau žinoti, kas dedasi Pietryčių Lietuvoje, kas dedasi Akmenėje, kas yra pietuose ir Klaipėdos krašte. O jeigu aš apsiribosiu 200 rublių suma, kuri ne tik transporto išlaidoms yra skirta, bet ir kitoms, tai aš apskritai domėsiuosi tik savo apygarda, nežino­damas kitų reikalų. Todėl siūlau įteisinti nemokamą važiavimą deputatui visomis transporto rūšimis po visą Lietuvos teritori­ją, išskyrus taksi. (Plojimai.) Mes turime būti Lietuvos deputatai, tą labai svarbu pabrėžti.

Manau, dar reikėtų atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Konsti­tucijoje parašyta, kad deputatas dirbti antraeilėse pareigose turi teisę tik Aukščiausiajai Tarybai leidus. Ir vėl čia bus diskrimi­nacija - vieni turi vardus ir jiems suteikiama šita teisė labai lengvai, kitiems teisė dirbti antraeilėse pareigose, tai yra dirbti savo tiesioginį darbą, bus suteikta labai sunkiai. Manyčiau, ne­galima daryti išimčių. Visiems, kurie pareikš norą dirbti, tai turi būti leidžiama, bet atitinkamos pareigybės nustatytos. Štai tokie samprotavimai.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K. MOTIEKA.

 

Pirmininkas. Kalbės deputatė R. Rastauskienė.

R. Rastauskienė (Pasvalio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, mes nagrinėjame dokumentą, kurio pavadinime parašyta - laikinieji darbo, materialinio ir socialinio ap­rūpinimo nuostatai. Vis tik, nors ir parašyta laikinieji, aš norė­čiau, kad mes nagrinėtume šį dokumentą ne vien tik iš savo pozicijų, bet galvotume ir apie tai, kad tie nuostatai galbūt bus pagrindu ir po mūsų ateisiantiems naujiems parlamento nariams. Todėl, vėl sugrįždama prie 4 punkto, į kurį jau trumpai buvau atkreipusi dėmesį, klausdama pranešėjo, noriu pasakyti, kad formuluotė "o jeigu jo nėra" yra dviprasmiška, nes jeigu vietoje išrinkto deputatu žmogaus dirbs kažkas kitas, tai nėra garanti­jos, kad tas žmogus, po kelių metų grįžęs, gaus tą patį darbą. Jeigu mes, ėję į tuos deputatus, save sulyginame su revoliucio­nieriais ir daug ką aukojame, tai normaliomis Lietuvos gyvenimo sąlygomis reikia pagalvoti, ar tikrai žmonės, neturėdami ga­rantijos, kad po kiek laiko sugrįš į tą patį darbą, ryšis eiti. Aš siūlau pagalvoti teisininkams ar kokiai komisijai gal peržiūrėti Darbo įstatymų kodeksą ir tai įrašyti. Nors ir kaip liguistai žiū­rime į privilegijas, vis dėlto tai nėra žmogui didelė privilegija - ­žinoti, kad jam ateityje garantuojamas tas pats darbas. Todėl ir formuluotę šio 4 punkto siūlyčiau aiškią, atitinkančią jau pa­keistą, jeigu mes sutiksime, Darbo įstatymų kodeksą.

Dėl 8 straipsnio. Aš šį straipsnį siūliau dar prieš šio doku­mento nagrinėjimą. Tik nesutinku su tuo, kad jis būtų paliktas toks, kaip dabar, o po to kažkaip interpretuojamas ir komentuo­jamas. Aš manau, šiame straipsnyje reikia aiškiai parašyti, kad deputatams, atvykusiems į Vilnių visam kadencijos Aukščiausio­joje Taryboje laikui, suteikiamas atskiras butas viešbutyje. Be jo­kių tolesnių aiškinimų.

Dar dėl algos, kurią siūlė gerbiamasis A. Rudys. Aš vis dėl­to norėčiau paprieštarauti šiai nuostatai. Turbūt ir gerbiamajam A. Rudžiui žinoma, kokie yra, sakykime, gydytojų ar medicinos seserų atlyginimai. Jeigu jūs prie to atlyginimo pridėtumėte 50 rublių ir gyventumėte toli nuo Vilniaus, aš labai abejoju, ar nors vienas iš mūsų išsilaikytume čia bent porą savaičių už tą pliką atlyginimą, kuris mums duodamas.

Labai prašau atkreipti dėmesį į mano pasiūlymus ir, matyt, dėl jų balsuoti.

Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas A. A. Abišalas.

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Reikia mums kaž­kaip išlaviruoti tarp kuklių galimybių ir to, kad deputatui iš tie­sų turi būti garantuotos bent minimalios darbo sąlygos. Atkreipiu jūsų dėmesį (vakar jūs turbūt skaitėte "Lietuvos rytą"), kad Es­tijos parlamentas vienu iš pirmųjų klausimų tai nagrinėjo ir la­bai greitai susitvarkė. Galiu priminti, kad jų atlyginimas - 500 rublių ir dar įvairūs priedai. Ir visi deputatai yra, jeigu aš suprantu, profesionalai.

Gerbiamieji, man iš tiesų keista klausyti deputato L. Apše­gos pasisakymą, kada, atrodo, Konstitucijos 74 straipsnis rašo, kad visi deputatai turi būti profesionalai, išskyrus tuos, kuriuos atskiru balsavimu, kaip aš suprantu, atleidžia Aukščiausioji Ta­ryba. Leidžia jiems dirbti papildomą darbą. Man nesuprantama, kaip deputatui L. Apšegai galėjo rinkėjai duoti antikonstituci­nius įpareigojimus. Juk tai, gerbiamieji, ta pati senoji Konsti­tucijos norma, kuri atkelta iš rinkimų metu galiojusios Konsti­tucijos. Aš suprantu, jeigu mes ją būtume dabar pakeitę. (Šurmulys salėje.) Kaip nebuvo? Ankstesnės Aukščiausiosios Tarybos priimta Konstitucijos pataisa prieš rinkimus kartu su rinkimų įstatymu.

Č. Juršėnas. Gerbiamasis kolega, gal aš perskaitysiu?

A. A. Abišalas. Prašom perskaityti, aš buvau pasiruošęs, bet neatsinešiau.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da.). Senosios Konstitucijos, tai yra LTSR Konstitucijos 93 straipsnis: "Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas Aukščiausiosios Tarybos sutikimu gali vykdyti savo įgaliojimus ir nenutraukdamas darbinės veiklos. Deputato darbas Aukščiau­siojoje Taryboje atlyginamas įstatymo nustatyta tvarka".

A. A. Abišalas. Taip. Vadinasi, reikia Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, kad jūs galėtumėte dirbti nuolatinį darbą. Dabar jau tiek to. Aš suprantu, kad nedidelė dalis žmonių ėjo čia, iš tiesų nežinodami ir rinkėjams neaiškindami, ir dabar jiems pakanka­mai sudėtinga pakeisti šią nuostatą. Todėl dar kartą primenu mūsų ankstesnį susitarimą - iki liepos 1 dienos bandykime su­sitvarkyti savo reikalus. Ir tiems, kurių rinkėjai reikalaus dirbti ir čia, ir čia, ir Aukščiausioji Taryba su tuo sutiks, tada po lie­pos l-osios dar pasilikti ir dabartinį darbą. Tai galima su ta sąlyga, kad 150 rublių gauna tie žmonės, kurie neprivalo dirbti nuolatinėse komisijose. Tai reikalauja reglamento keitimo, bet šitą galima padaryti, didelės problemos nėra. Todėl dabar siū­lau, priėmus laikinuosius nuostatus, iš karto įsidarbinti žmonėms, kurie pasiruošę ir kurie gali leisti susitvarkyti per tris mėnesius tiems, kurie dar nepasiruošę, o po to balsuoti atskirai dėl kiek­vieno atvejo, atleisti juos nuo nuolatinio darbo ar neatleisti. Ir tai nėra joks komandavimas, kaip kas sako, ir jokia prievarta. Tai - konstitucinė norma, tai yra visų demokratinių valstybių norma. Kaip ir tai, kad parlamento spikeris turi teisę nutraukti ir netgi išvyti deputatą iš salės. Būtent išvyti, aš visiškai atvi­rai tai sakau, tik noriu padaryti pastabą kalbėjusiems, kad mes seniūno dar neturime, nerinkome ir nežinia, kada rinksime, nors aš to labai norėčiau. Visą laiką būti tam pačiam žmogui per daug sudėtinga.

Gerbiamieji deputatai, aš sutinku, kad gal ne viskas čia aiš­kiai parašyta, kai kas svarstytina, bet kelia nuostabą vėlgi tokie dalykai kaip deputatės R. Rastauskienės pasiūlymas garantuoti būtinai tą pačią darbo vietą. Prisiminkime, kad mes šiek tiek keičiame Lietuvos ekonomiką ir visą situaciją. Einant į privati­zaciją, kokį savininką jūs priversite išlaikyti savo vietą? Lygiai taip pat, kaip ir su nemokamo važiavimo reikalavimu. Gerbia­mieji, mes vėlgi gyvename dabartinėmis sąlygomis, kada visos firmos valstybinės. Valstybinę firmą galima priversti jus vežti nemokamai, bet net ir valstybinė ūkiskaitinė transporto firma - ­už kokią nuodėmę ji turi jus vežioti nemokamai? Buvo reikalavi­mas nemokamai, o mes siūlome, kad būtų mokamai, kad deputa­tas gautų iš valstybės biudžeto kompensaciją nemokamam va­žiavimui ir sumokėtų tam žmogui, kuris jį veža, kad tas žmogus būtų suinteresuotas jį vežti. Tai yra svarbiausia ir negalima kal­bėti apie prievartinius nemokamus dalykus, kurių buvo daugy­bė. O nusipirkti bilietą, man atrodo, yra vienintelė lengvata, įra­šyta į darbo sąlygas, ir jeigu jums reikės iš tikrųjų greitai va­žiuoti ir gauti bilietą, jūs nueisite į dispečerinę ir pasakysite, kad jums reikia bilieto ir užmokėsite už jį. Tas pats ir su viešbu­čiu. Iš tiesų čia nepakankamai aiškiai galbūt suformuluota, bet deputatas L. Apšega kalba apie tą viešbutį, kuriame dabar gy­vena, tai net jeigu ir tame viešbutyje jis gyvena, jis turi teisę išsinuomoti kambarį ir jį visą laiką laikyti, o ne lakstyti iš vieno kambario į kitą. Juk čia parašyta, kad viešbutis yra apmokamas. O viešbučio tipo namas dar statomas ir parašyta "viešbutis" būtent todėl, kad gerbiamas deputatas nevažiuotų į Vilnių tam, kad čia gautų butą ir pasiliktų, o kad, baigęs kadenciją, jis iš to buto išeitų. Tai - viešbučio tipo butas ir nieko daugiau.

Gerbiamieji deputatai, ir aš pats norėčiau labai gerų darbo sąlygų - ir būdamas deputatu, ir nebūdamas deputatu, tačiau kol mūsų valstybės piliečiai turi tokias sąlygas, kokias turi, deputa­tai turi taip pat tenkintis minimaliomis darbo sąlygomis. Dar norėjau grįžti prie tų 200 rublių. Man visiškai nesuprantama jų kritika, kodėl tik 200 rublių. Mes gi bandėme suskaičiuoti - tie 200 rublių skiriami deputato darbui apygardoje, tai yra išsinuo­moti kambarėlį, kur jis gali priimti lankytojus, ir nebūtinai su laukiamuoju, nebūtinai 30 kvadratų, o tokias darbo sąlygas, ko­kias įmanoma gauti, ir tos sumos visiškai užtenka apmokėti tam kambarėliui, apmokėti kanceliarijos išlaidas ir apmokėti savo ke­lionės išlaidas. Mes skaičiavome, kad jos yra 80 rublių iki Klai­pėdos, tai yra iki toliausio rajono.

Gerbiamieji deputatai, jeigu mes imsime atsiskaitinėti už kiekvieną savo kelionę, tada galima, žinoma, kad valstybė apmokėtų jums už jūsų realias išlaidas. Pagalvokime, kas geriau - ­ar pasitikėti deputato sąžiningumu, kad jis neims tų pinigų, neišnaudotų kelionėms, ar už kiekvieną kelionę rašyti komandiruo­tės ataskaitą, atiduoti bilietus, eiti į buhalteriją ir iš ten tada juos grąžinti. Pagalvokime, kas geriau. Man atrodo, jeigu gerai pagal­vosime, pamatysime, kad, pasitikint deputato sąžine, toks atsi­skaitymo principas, nereikalaujant ataskaitos dokumentų, yra ge­resnis negu reguliuojant kiekvieną kapeiką.

Gerbiamieji deputatai, aš siūlau pasielgti taip: pirma, balsuo­ti dėl paties profesionalaus deputato ir neprofesionalaus deputato principo. Siūlau pagrindu imti privalomą arba neprivalomą da­lyvavimą nuolatinėse komisijose. Siūlau taip pat balsuoti dėl to, kad nedalyvavimas posėdžiuose būtų įvertinamas finansiškai. Siū­lau balsuoti dėl priedų. Aš visiškai sutinku su deputatu A. Ru­džiu ir visais kitais kalbėjusiais, kad mūsų darbo sąlygos yra nenormalios, ir iš tiesų labai norėčiau, kad būtų galima daryti po pusdienį tris plenarinius posėdžius per savaitę ir du komisijų posėdžius, o kitą laiką dirbti savarankiškai. Jeigu kas nors man pasakys, kad mes dabar jau turime tokias sąlygas, kad galime sau leisti tokią prabangą, aš mielai pritarsiu, kad mes balsuo­tume. Visi, kurie bando prisidėti prie darbotvarkės ir darbo gra­fiko sudarymo, stengiasi tai daryti, deja, supraskite - sunku tai dabar pasiekti. Aš prašau jus atkreipti dėmesį, kad vis dėlto nuo mūsų darbo pradžios sąlygos šiek tiek keičiasi ir gerėja. To­dėl kuo mažiau mes užsiiminėsime plenariniuose posėdžiuose pačių smulkiausių dalykų svarstymu, kuo labiau jiems pasiruošime iš anksto, kuo daugiau pateiksime pastabų rengėjams, kada pro­jektai bus išdalinti, tuo geriau seksis dirbti patiems. Ačiū už dėmesį. Siūlau balsuoti būtent dėl šių trijų dalykų, o visa kita galima grąžinti į komisijas ir pataisyti.

(Balsas iš salės - negirdėti.)

A.    A. Abišalas. Visiškai teisingai, apie tai jau buvo nemažai kalbėta. Man atrodo, niekas nedraudžia, sakykime, turėti gydy­tojui kokį ketvirtį etato tam, kad jis tą praktiką išlaikytų, jeigu to užtenka. Aš esu fizikas ir žinau, kad per penkerius metus diskvalifikuosiuosi visiškai, ir čia eidamas tai žinojau. Ir vis dėlto čia atėjau, nes man atrodė, kad šito reikia. Jeigu kas nors atėjo čia tik balsuoti, išlaikant savo visuomeninę padėtį, savo kėdę ir savo kvalifikaciją, tada tokiems žmonėms, aš sutinku, sunkiau. (Š u r m u l y s  s a l ė j e.) Kiek aš žinau, tokių problemų, kaip mes dabar keliame, nekyla, nes žmonės iš anksto žino, su kokio­mis sąlygomis eina į tą politiką.

(Kalba iš salės - negirdėti.)

A. A. Abišalas. Gerbiamasis deputate B. Genzeli, aš nelabai su­prantu jūsų kritiką. Aš kaip tik pritariu deputato V. Plečkaičio pasiūlymui ir siūlau dėl jo balsuoti. Vienas dalykas turi būti vi­siškai aiškus - kad mes visi privalome priklausyti ir nuo spike­rio ta prasme, kad jeigu mes ir toliau rinksimės kaip dabar į plenarinius posėdžius, tai iš tikrųjų mus visus išvaikys rinkėjai.

Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis B. Genzeli, jūsų mintys, atrodo yra labai įdomios, būkite malonus, užsirašykite, mes su malonumu išklausysime. Dabar išeina jau ne klau­simas, o pasisakymas. Klausimų daugiau nėra?

Balsas iš salės. Gal galėtumėte pasakyti, kaip jūs suprantate taigi - jeigu kas nors atvažiavo balsuoti?

A. A. Abišalas. Aš jį suprantu taip - jeigu žmogus atvažiuo­ja dirbti parlamentinį darbą, tai jis dirba nuo ryto iki vakaro, dažnai ir naktį, dažnai ir šeštadienį, ir sekmadienį, tai yra svarsto ir rengia dokumentus, dalyvauja komisijų posėdžiuose, bibliotekoje renka medžiagą, susitikinėja su reikalingais žmonėmis. Tai - keturi penktadaliai darbo ir vienas penktadalis darbo yra plenariniuose posėdžiuose. Jeigu kiti deputatai, kaip sakė deputatas B. Genzelis, šito darbo daryti nepasiruošę, o pasiruošę dirbti tik savo nuolatinį darbą ir savo nuomonę… (Girdėti balsai.)

Pirmininkas. Palaukite...

A. A. Abišalas. Aš nesuprantu, kodėl jūs... Atsiprašau, aiški­nu toliau. Jeigu deputatas atvažiuoja tik išreikšti savo ar rin­kėjų nuomonę jau paruoštu klausimu, tai jis yra ne profesionalas. Štai tą aš ir turiu galvoje.

Pirmininkas. Aš manau, kad jūs dabar tapote pranešėju, o ne pasisakančiuoju. Tai - ne pranešimas, kodėl mes pateikiame klausimus? Gal nutraukime juos? Ar leisime dar vieną klausimą pateikti gerbiamajai V. Jasukaitytei?

V. Jasukaitytė. (Negirdėti.)

A. A. Abišalas. Ačiū, kai bus išrinktas spikeris, mes jam būtinai perduosime šį pasiūlymą. Ačiū.

Pirmininkas. Kalbės deputatas R. R. Survila.

R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Daugelis iš mūsų aktyvia politine veikla už­siimame apie dvejus  metus, kiti gal kiek ilgiau. Norėčiau turėti tokias pat sąlygas, kokias turėjau, užsiimdamas ta veikla savo rajone. O veikla buvo tokia: kiekviena rinkiminė kampanija įsuk­davo mano mašinos spidometre 10 tūkstančių kilometrų, tokių kampanijų pas mus - Vievyje, Trakuose buvo keturios. Viskas buvo normalu - gaudavau atlyginimą, dirbdavau tada, kai pa­bėgdavau iš darbo, o kai nepabėgdavau - dirbdavau sekmadie­niais, šeštadieniais ir taip toliau. Manau, kažkas panašaus bus ir čia. Taigi kokios tos minimalios sąlygos reikalingos? Svarbiau­sia, matyt, gauti atlyginimą, ne mažesnį negu ankstesnėje dar­bovietėje. Tai viena. Antra, dėl transporto galimybių. Jeigu mes nejudėsime, labai greitai tapsime valdininkais, kokių ir taip ne­mažai yra šiame pastate, ir mūsų ryšys su rinkėjais, mūsų di­džiausia dovana - jų pasitikėjimas ir žinia, kaip jie gyvena, bus suniveliuoti. Taigi būtinai reikia numatyti, kuo mes važinėsime. Tos problemos jokiu būdu neišsprendžia keleivinis transportas. Ką reiškia penktadienis, jeigu nori susitikti su rinkėjais apygardoje, kurioje yra 15 ūkių, 35 kilometrai į vieną ir kitą pusę, be to, žmonės turbūt išsižioję nelaukia deputato, reikia vis dėlto pačiam pajudėti iš vietos. Manyčiau, reikia spręsti dviem kryp­timis. Viena - pačiam sėsti už vairo, kaip buvo ir anksčiau, turėti galimybę įsigyti mašiną už savo pinigus, nes po penkerių metų iš jos tikrai nieko taip pat nebeliks. Antra - žmonėms, kurie negali taip elgtis, turėtų būti sudaryta galimybė gauti vieną iš tų daugelio juodų ar kitokių "Volgų", kuriomis Vilniuje labai dažnai vežiojamos po parduotuves viršininkų žmonos, ir nuvykti į bet kurį rajoną susitikti su savo apygardos žmonėmis.

Kitas dalykas. Mes, susirinkę šiame patogiame pastate, la­bai dažnai panašūs į žmones, kurie negali savęs apsiginti. Kaž­koks nelabai populiarus politikas pasakė, kad revoliucija, kuri nemoka savęs apsiginti, žlunga. Kiek tai mums tinka, nežinau, bet norėčiau vieną aspektą paaiškinti. Dažnai mūsų pačių kal­bos tarnauja prieš mus. Jas labai greitai pasigriebia mūsų priešai ir jau sekančią dieną Vilniuje ir visur kitur įvairiausiai jas interpretuoja. Štai vakar mes išklausėme Biudžeto komisijos pra­nešimą dėl tų visų milijonų. Aš, kaip šioks toks specialistas, nie­kaip negaliu suprasti, kodėl sesijų organizavimo išlaidos padidėjo nuo 70 tūkstančių iki milijono 700 tūkstančių. Mes posėdžiau­sime, matyt, du su puse karto daugiau negu praėjusio šaukimo deputatai, tuo tarpu išlaidos padidėja beveik 25 kartus. Aš labai prašyčiau Biudžeto komisiją ir kitas, kurios tuo užsiima, įsigilinti į šiuos skaičius.

Tas pats ir su kitais dalykais. Argi galima prirašyti tik mums tokius dalykus, kaip pastato rekonstrukcija, įvairių priestatų, nu­matytų sąmatoje, statybą? Taigi tai liks amžiams, visoms Tary­boms, kiek jų bus. Ar tai mūsų, naujosios Tarybos, kaltė ir mūsų išlaidos? Tuo tarpu visa tai interpretuojama būtent taip. Girdi, atsirado nauja Taryba, vietoj 700 tūkstančių suvalgė 4 milijo­nus, pradėjo ne nuo medicinos seselių, o nuo savo atlyginimų ir taip toliau. Mums reikalinga rimta informacinė tarnyba, kuri spaudoje ir visur kitur formuotų nuomonę apie mūsų Aukščiau­siąją Tarybą. Negi tai taip nesvarbu? Juk kiekvienas iš mūsų tai puikiai supranta. Šiuo atveju, mano supratimu, mes kol kas nieko neveikiame, tik duodame peno laisvai ir viešai viską in­terpretuoti. Aš suprantu, kad reikalingas viešumas, bet jis turi būti dalykiškas, o ne juodraščių ir gandų viešumas, ir ne toks viešumas, kuris aiškiai nukreiptas prieš mus.

Taigi aš dar sykį norėčiau grįžti prie šių skaičių. Aš žinau, kad visose ministerijose yra didžiulės galimybės taupyti lėšas, kad tos ministerijos vietoj centrinių padalinių įkūrė savo įvairias podukras ir posūnius, ir, žiūrėdamos į Aukščiausiąją Tarybą, labai gražiai seks jos pavyzdžiu. Manau, reikia rimtai peržiū­rėti sąmatą, paruoštą senosios Aukščiausiosios Tarybos, paruoš­tą (aš neišvengsiu čia rusiško žodžio) "s zapasom"- pusę nu­brauks, trečdaliu sumažins, kažkas liks. Tegul mes ir neturėsime tų visų idealių sąlygų (kol kas aš asmeniškai jų ir nejaučiu), bet, svarbiausia, mes turime išlaikyti savo veidą, ypač pirmai­siais mėnesiais, pirmosiomis dienomis. Todėl, kad į mus žiūri visa Lietuva ir pirmiausia - ne draugai, o priešai.

Konkretizuodamas vieną kitą punktą, aš manyčiau, kad iš­dėstyti daug ką galima būtų kitaip. Kad ir tuos 500 rublių. Kiek aš žinau (ir komisijoje buvo tokių nuomonių), buvo siūloma nustatyti 350 rublių deputato atlyginimą, o 150 rublių interpre­tuoti kaip priedą prie pagrindinio, o ne pagrindinį padaryti tik 150 rublių. Viską galima išdėstyti kitaip ir dar kartą sakau, kad mes dažnai elgiamės taip, lyg būtume patys sau priešai, o apskritai, jeigu bus sudarytos tokios sąlygos, kokios buvo tuos du me­tus, manau, mes galėsime sėkmingai dirbti. Dar vienas pavyz­dys. Kažkuris iš deputatų išprovokavo prekybos ministrą dėl kaž­kokių privilegijų, apie kurias mes net nesapnuojame, ir jau kitą dieną - aiškiausios išvados, kad deputatai turės privilegijas. Nes tas ministras tvirtai pasakė, kad gal ir nebus visiems vienodai. Kam tokie dalykai naudingi ir kam reikalingi? Jeigu mes čia su­sirinkome tam, kad save diskredituotume, tada ne tuos žmones išrinko Lietuva.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Paliūnas.

V. Paliūnas (Panemunės rinkiminė apygarda). Mums visiems svarbus klausimas- ar gali būti pusiau profesio­nalūs deputatai, ar ne. Mano supratimu, gali būti ir štai dėl ko. Mes jau turime šiokį tokį darbo komisijose patyrimą ir turbūt matome, kad jose ne visi vienodai intensyviai dirba - kai kas mažiau, kai kas daugiau. Taigi ar reikia iš tikrųjų mums turėti 141 profesionalų deputatą? Man atrodo, nereikia. Jeigu nereikia, tuomet vieni deputatai gali visą laiką skirti deputatinei veiklai, o kiti derinti savo ankstesnį darbą su deputato pareigomis. Ta­čiau tada turėtų būti aiškiai apibrėžtos deputatų pareigos. Pro­jekte tik pasakyta, kad vieni gauna 500 rublių, kiti - 150. Rei­kėtų labai aiškiai nusakyti, ką turi dirbti tas deputatas, kuris visą laiką skiria deputatinei veiklai ir gauna 500 rublių, ir tas, kuris gauna 150 rublių ir dirba ankstesnį darbą. Mano supratimu, deputatai, gaunantys 150 rublių, galėtų dalyvauti tik plena­riniuose posėdžiuose. Tuomet jie visiškai nenutrauktų ryšio su savo apygardomis, nes tie, kurie dirbs čia visą savaitę, aišku, nuo savo rinkėjų interesų kažkokiu laipsniu atitrūks. Mano supratimu, kraštutinis požiūris, kad mes čia turime dirbti šešias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro. Jeigu mes taip dirbsime, neturėsime laiko mąstyti, pažiūrėti į pasaulį, į save iš šono. Visą laiką taip dirbti, kaip mes dirbame, būtų, mano supratimu, absurdas ir neleistina. Taigi aš siūlau, kad deputatai būtų dviejų kategorijų, kaip yra projekte,  tik reikėtų aiškiai apibrėžti jų pareigas.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas B. V. Rupeika.

B. V Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai ir kolegos! Sprendžiant iš to aktyvumo, kokį rodome, nagrinėdami savo pačių socialinius klausimus, mes jau esame profesionalai. Bent šioje srityje visi į tokius galime už­sirašyti. Vis dėlto pritarčiau prieš mane kalbėjusiam deputatui R. R. Survilai, jog negalime nematyti tų žvilgsnių, kurie žiūri į mus už šios salės, už šios teritorijos iš visos Lietuvos. Ir jeigu mes aukojame arba sakome, kad aukojame daug ką, reikia rasti toje sąmatoje ne vieną ir ne du punktus, kur turėtume save apriboti, jog įrodytume, kad tikrai kažką aukojame, o ne tik žodžius ir savo buvimą čia. Aš siūlau palyginti (gal  dar ne visi suspėjo perskaityti "Lietuvos rytą") sociologinės apklausos rezultatus, kur sakoma, jog mūsų Tarybos darbu patenkinti Lietuvoje tik 51 procentas lietuvių, o apskritai 45 procentai.

Aš nekalbu apie viso to, kas  čia buvo pasakyta, pagrįstumą. Daug kam pritariu, kai kam prieštarauju, ir vis dėlto mes turime labai gerai jausti, jog į tai ir dabar žiūrima, ir bus žiūrima at­eityje. Ypač kai pasakoma, kad posėdis uždaras, o po to visi sužino, kas tame posėdyje buvo aptarinėjama. Esu už viešumą ir šioje srityje, kad šie sprendimai būtų kaip galima greičiau skelbiami ir nelaikomi paslaptyje.

Aš pritariu deputato A. A. Abišalo pasakymui, jog vienas iš kriterijų, vertinant deputato profesionalumą, yra jo nuolatinis buvimas čia arba dalyvavimų posėdžiuose skaičiaus registravimas, tačiau nemanau (kalbėsiu ne apie jus, bet apie save), jog atėjimas į komisijų arba plenarinius posėdžius ir sėdėjimas čia yra mūsų veiklos kriterijus. Todėl aš siūlau kiekvienam iš mūsų pagalvoti, jog, pasitikėdami savų  komisijų vadovais, suteikiame jiems teisę patiems spręsti apie mūsų profesionalumą ir naudin­gumą, kad tas naudingumo koeficientas būtų ne tik vertinamas pagal sėdėjimų kiekį per metus, bet ir tuo, ką tas sėdėjimas davė komisijai. Apskritai ar verta čia sėdėti neturint netgi normalaus rašiklio, kai dovanotasis sulūžta, kai reikalinga biblioteka, galbūt reikia išvykti ir į kitą miestą, pasitarti su kitais ir savo naudingu veiklos rezultatu įrodyti, kad tu kažką padarei kaip ko­misijos narys, kaip specialistas. Aš manyčiau, kad lygia greta turi eiti ir specialistų komisijose vertinimas, nes be tokio nau­dingumo koeficiento vertinimo mūsų sėdėjimas gali būti naudingas tik inkubatorine prasme, jeigu ką nors čia galime išperėti. (Vėlgi aš šią frazę taikau sau, o ne jums.)

Norėčiau paliesti kelis konkrečius čia jau diskutuotus aspektus. Transporto išlaidos ir buvo kitas pasiūlymas -  nemokamas važiavimas. Kaip lietuviai sako - toliau nuo pinigų, toliau nuo pagundos. Tai būtų vienas iš būdų pašalinti begimstančią diskriminaciją tarp deputatų - klaipėdiškių, skuodiškių, zarasiškių ir gyvenančių Vilniuje ar Kaune. Nemokamas važiavimas visomis transporto priemonėmis,  išskyrus taksi,  kaip kad buvo ir anksčiau, jis tai eliminuoja, be to, atpalaiduoja deputatą nuo buhalterinių pareigų. Žinote, aš, pavyzdžiui, važiuodamas troleibusu, jaučiu malonumą, kad galiu neieškoti to bilietėlio ir ramiai jaustis. Tas pats ir traukinyje ar kažkur kitur. Ta pačia prasme tai būtų mažesnė pinigų suma, skirta mūsų važinėjimuisi. Aš suprantu individualių automobilių savininkus ir būsimų automobilių savininkų intencijas išlaikyti automobilį, išplėsti iki garažų ūkio, visa tai suprantu, bet ar visi Lietuvoje jau turi automobi­lius? Mano žiniomis, turi tik dešimtadalis Lietuvos žmonių. Treč­dalis? Matote, koks aš neinformuotas, ačiū už pataisymą. Žo­džiu, mano pasiūlymas (ir aš siūlau už jį balsuoti atskirai) - ­palikti ankstesniąją kategoriją. "Nemokamas važiavimas, išskyrus taksi". Tai žmonėms būtų suprantama ir kai manęs rinkėjai klausė apie privilegijas, už kurias aš pasisakau, aš pasakiau vienintelę privilegiją - nemokamas važiavimas. Dabar 8 punkte (aš jau konsultavausi su vienu teisininku) kaip atskira kategorija iškrenta Vilniuje gyvenantys deputatai, kurie neturi buto, o tik gyvenamąjį plotą. Teisininkai išaiškino, kad tai didelis skirtumas, kurie nuomoja patalpas, neturėdami buto. Jie šiose trijose pastraipose dingsta, todėl siūlau 8 punkto antrajame sakinyje įrašyti štai tokį papildymą, cituoju: "Tuo atveju, kai depu­tatas persikelia į Vilnių su šeima arba gyvena Vilniuje, neturėdamas buto, jam suteikiamas kambarys su virtuve ir kitomis pagalbinėmis patalpomis viešbutyje".

Tai būtų viskas, ką aš norėjau jums pasakyti. Baigdamas tik pridursiu, jog tokia diskusijos tema galėtų būti kiekvieną rytą, ji kaip stiklo lazdelė nukenksmintų mūsų pernelyg didelį akty­vumą ir toliau mes kitais klausimais dirbtume labai sklan­džiai ir ramiai.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamasis deputate B. V. Rupeika, kiek jūs laiko siūlote dar kas rytą diskutuoti šia tema?

B. V. Rupeika. Aš pajuokavau ir, kiek žinau, mūsų galbūt bū­simas seniūnas turi humoro jausmą. Ta pačia proga pasakysiu, jog niekada nemaniau ir nemanysiu, kad buvimas štai čia ir vadova­vimas sesijos darbui prie mikrofono yra labai lengvai pasiekia­mas malonumas. Patikėkite, tai yra labai sunkus malonumas.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, pertraukos metas, bet aš manau, kad prieš tai turėtume susitarti, ar diskutuojame toliau ar pabandome išspręsti kritiškiausius klausimus balsavi­mu, paskiriame laiką, kada galės kiekvienas ateiti į grupę ir pa­reikšti savo pagrįstas ar nepagrįstas pretenzijas. Bus jos priim­tos ar nepriimtos - kitas dalykas, bet bent jau bus galima siū­lyti balsavimui. Ar sutiktų gerbiamieji deputatai A. Miškinis, L. N. Rasimavičius, P. Varanauskas ir A. Šimėnas perkelti į šį grupės posėdį savo pasisakymus, mes tuo būdu sutaupytume lai­ko? Deputatas L. N. Rasimavičius nesutinka? Vadinasi, po per­traukos tęsime šį posėdį. Ačiū. Pertrauka iki l2 valandos.

Pertrauka

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, tęsime posėdį. Deputate A. Miškini, prašom.

A.Miškinis (Aukštaitijos rinkiminė apygarda). Po tiek daug kalbėjusių vyrų, žinoma, aš ką nors nauja nepa­sakysiu. Kas dėl atlyginimų, tai man priimtinas A. Rudžio va­riantas. Deputatams reikėtų nustatyti atlyginimo minimumą. O dėl maksimumo, tai vargu ar reikėtų jį nustatinėti. Vis tik yra daug nusipelniusių žmonių, kurie, prieš ateidami čia dirbti, gau­davo nemažus atlyginimus. Žinoma, jie čia dirba tautos vardan, bet labai smarkiai jų nuskriausti, sakyčiau, nederėtų. Dėl dviejų šimtų rublių mano nuomonė su gerbiamojo B. V. Rupeikos nuo­mone nesutinka. Dėl nemokamo važiavimo. Aš dirbau statybose darbų vykdytoju, po ūkį važinėjau savo apipuvusiu automobiliu­ku ir viršininkas, remdamasis ministro įsakymu, man mokėjo po 124 rublius per mėnesį. Niekas manęs neklausė, kiek aš esu nuva­žiavęs kilometrų per dieną ar per mėnesį, mokėjo ir aš buvau patenkintas, kad man nereikia ieškoti vairuotojo ir mašinos. Kaip deputatas, žinoma, aš tuo automobiliuku taip pat važinėsiu ir praktiškai tie du šimtai rublių kažkiek kompensuoja ir galima su jais seikėtis.

Dar keletą padrikų pastebėjimų dėl mūsų buvimo čia. Pirmiau­sia, sakyčiau, iš svetur atėjusių žodžių samplaika "Aukščiausioji Taryba" mūsų šnekamojoje kalboje, matyt, neprigis. Žodis "par­lamentas" skamba išdidžiai, bet mes, kaip tikri lietuviai, turbūt neišmoksime jo teisingai kirčiuoti visuose linksniuose ir, tarda­mi šį žodį, dažnai juokinsime žmones. Sakyčiau, reikia grįžti prie lietuvių kalbos ir mums pasivadinti seimu. Įdirbis, kaip sakoma, tam reikalui yra. Vakar į mus kreipėsi Lietuvos mokslininkai, pavadindami mus Lietuvos Respublikos Seimu. Žinoma, priimda­mi šią nedidelę Konstitucijos pataisą, mes užpilsime dar vieną kibirėlį žibalo ant švediško laužo, bet, čia sėdėdami, mes ne tokių nuodėmių esame padarę.

Antras pastebėjimas. Posėdžio pirmininkas kartą pasveikino su gimimo diena salėje buvusį nusipelniusį kultūros veikėją. Man asmeniškai nepatinka toks sveikinimas iš tribūnos. Jeigu kitiems patinka, žinoma, gali juos sveikinti, bet aš kategoriškai prašau pirmininką netarti mano pavardės be reikalo. (J u o k a s.) Aš gimiau pačiu laiku ir nematau jokio reikalo priminti pasauliui kasmet šitos nelaimės. (J u o k a s.)

Trečias pastebėjimas. Greitai svarstysime priesaikos tekstą. Mano supratimu, priesaikos priiminėti nereikėtų. Tas ritualas - ­priesaikos priėmimas mums turbūt leistų eilinį kartą sublizgėti prieš televizijos kamerą. Viena, tai tęstųsi ilgai ir nuobodžiai, antra, žiūrėkime realiai, kas mes tokie esame. Vieni mūsų, kaip sakoma, meldžiasi nepriklausomybei, kiti galvoja, kad tai mes padarėme per anksti, treti - kaip čia sugrąžinti mus į Tarybų Sąjungos tautų tarpą ir vienodas priesaikos ritualas, mano su­pratimu, gal pastatytų kai kuriuos žmones į nemalonią padėtį. Pagaliau ir pats priesaikos davimas. Aš taip suprantu - reikėtų padėti ranką ant Konstitucijos, bet mes dar nežinia kada ją tu­rėsime. Laikinasis Įstatymas asocijuojasi su laikina priesaika. Šventasis raštas daugeliui yra visai nešventas, taigi reikia dar gerai pasvarstyti šį klausimą. Aš suprantu, kai priesaiką priima pirmieji valstybės asmenys, na, gal Vyriausybė, bet visiems iš eilės eiti į tribūną, manyčiau, nelogiška. ­

Dar vienas pastebėjimas dėl mūsų kalbos tvarkos. Mes čia visi esame labai mandagūs, o tas liudija, kad esame kilę iš gerų šeimų. Aš, kaip kumečio palikuonis, manyčiau, kad mūsų darbo supaprastinimui kai kurių mandagumo taisyklių būtų galima at­sisakyti. Sakykime, visiškai nereikalingas kiekvieną kartą apy­gardų numerių vardinimas. Jeigu posėdžio pirmininkas aiškiai ištaria einančio prie mikrofono deputato pavardę, nemanau, kad reikia prisistatyti dar kartą - ir laiką sutaupysime, ir kalba gal atrodys dalykiškesnė. Per tas kelias sutaupytas sekundes, pavyz­džiui, man būtų labai gražu, jeigu, pradėdamas sesiją, pirminin­kas mus pakviestų trumpam atsistoti maldai arba susimąstymui.

Pirmininkas. Kalbės deputatas L. N. Rasimavičius.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Gerbiamieji! Mes visur akcentuojame, kad Lietuvos išsigelbėji­mas - tai perėjimas prie rinkos dėsnių. Tam tikra prasme tokie rinkos dėsniai turi veikti ir parlamente. Tačiau kada mes svars­tome savo darbo apmokėjimą, svarstysime deputato statusą ir taip toliau, tai pasirodo, kad mes ruošiame būtent administracinio valdymo dokumentus. Ir norom nenorom reikia nuo šito gintis. Kažkodėl ruošdami savo parlamento struktūrą (o ji labai susi­jusi ir su deputato statusu, ir nuostatais), jau dabar matome, kad ji orientuota į Amerikos, Kanados parlamentų struktūras, tačiau pamirštame, kad mes patys gyvename Europoje. Turime savas, europietiškas tradicijas, pagaliau, kaip sako, nėra ko šokinėti prieš dalgį. Taigi aš manau, kad mūsų darbas turėtų būti būtent toks. Dabar yra pereinamasis laikotarpis, ir visi dokumentai turi būti paruošti, atsižvelgiant į tai.

Mūsų laukia rinkėjai. Tarkime, vieną dieną plenarinis posė­dis truks pusę dienos, antrą dieną taip pat, po to turėsime po­sėdžius komisijose, o penktadienį važiuosime pas rinkėjus. Tačiau jau tiesiog jaučiasi, kad šiuos visus dokumentus rengia vilniš­kiai ir kauniškiai, o mes gi pas rinkėjus važiuojame 5 - 6 valandas, ir važiuojame visą naktį. Tai ką mes su jais darysime penk­tadienį, nuvažiavę neišsimiegoję? Į tai visiškai neatsižvelgiama. Supraskime viena, kad kiekviena komisija, susidedanti iš daugiau kaip septynių narių, tai jau ne komisija. Geriausia tai 3-5 žmonės, tai yra tas branduolys ir norime mes ar nenorime, bet čia pradės veikti tie rinkos dėsniai ir labai greitai pamatysime pa­tys, kad komisijoje yra tik 3-5 dirbantys žmonės, o kiti ten ateina tik pasėdėti, tai kam juos be reikalo laikyti?

Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad mus norima padaryti par­lamento tarnautojais, o ne deputatais, tai visur aiškiai matyti. Daugiau reikia pasitikėjimo deputatu ir niekas neturi teisės mūsų veiksmų apriboti. Jeigu aš sugalvosiu nuvažiuoti (ir greičiausiai sugalvosiu) į Taliną pažiūrėti, kaip ten dirba, tai manęs niekas negali neleisti, aš, ko gero, prašysiu ir mašinos, ir reikės ją duo­ti. Taigi kada aš palyginu, kiek kam siūloma mokėti, ir palyginu struktūrą, tai pasirodo, kad tai labai siejasi. Aš ne prieš ger­biamąjį šiuo metu einantį seniūno pareigas A. A. Abišalą, tačiau, kiek aš atsimenu, kada mes kalbėjome, kad toks seniūnas yra reikalingas, tai mes balsavome už tai, kad seniūnas nieko kito neveiks, tik pirmininkaus per plenarinius posėdžius. Vos tik jis išeis į koridorių, tai jis toks pat deputatas, kaip ir kiti. Tik su tokia sąlyga mes sutarėme.

Pasižiūrėkime, kaip yra dabar. Seniūnui siūloma trys šimtai rublių. Suprantama, jis jau ruošiasi pats dirbti kažkokį kitą darbą. Pasižiūrėkime į schemą - jau pas jį atsirado sekretorius -­ padėjėjas, jau prilyginama ir alga. Ar buvo dėl to tartasi? Ne­buvo. Todėl aš manau, kad seniūno atlyginimą reikėtų prilyginti komisijos pirmininko atlyginimui, tai yra mokėti tokį pat priedą (taip pat ir padėjėjui) - būtent po 150 rublių. Aš neabejoju, kad jam nelengva susitvarkyti, tačiau jis turėtų sudaryti panašią į komisiją savo komandą, kuri jam padėtų. Jo darbas būtų padėti paruošti dienotvarkę, darbotvarkę ir pirmininkauti posėdžiuose. Bet schemoje yra visai kitaip. Pažiūrėkime, pastaba apačioje:

Aukščiausiosios Tarybos darbą organizuoja Prezidiumas ir seniū­nas. Štai kur taikoma.

Mes, matyt, dar labai ilgai galėtume diskutuoti, tačiau jau buvo vieną kartą šis pasiūlymas - paimti paruoštą reglamento projektą, deputato statuso projektą, nuostatų projektą, struktūros projektą ir juos visus kartu apsvarstyti ne uždarame posėdyje (žmonės, žinoma, turi žinoti, apie ką mes čia kalbame), bet bend­rame komisijų posėdyje ir ne šitoje salėje. Tada mes daug ką išsakysime. Nelabai patogu sakyti, bet algos, kaip ir dauguma čia esančių laisvų profesijų atstovų, negauname jau du mėne­sius. Atvažiuoji pas žmoną, pasiimi 50 rublių ir išvažiuoji, ir nie­kas nemoka. Aš siūlau dabar atiduoti šį dokumentą Teisinės sis­temos komisijai, mes galime įsipareigoti labai greitai jį paruošti, bet paruošti laikiną, tai yra aš trumpai siūlyčiau taip iki liepos mėnesio visiems mokėti po 500 rublių. Kas nori, atsisako. Iki liepos mėnesio mes praktiškai dirbsime, daug kas išaiškės ir tada gal galėsime ir būsime pajėgūs priimti tikresnį doku­mentą.

Pirmininkas. Ačiū. Deputate P. Varanauskai, prašom.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad į darbą ankstesnėse pa­reigose reikia žiūrėti ne kaip į trūkumą, o kaip į privalumą, ir aš nematau jokio reikalo dirbtinai varžyti šiuos žmogaus sugebė­jimus. Aš pats stagnacijos metais turėjau nemažą visuomeninio darbo krūvį, bet tai man netrukdė dirbti tiesioginį darbą. Norė­čiau, kad ir čia, kaip ir Vyriausybės įstatyme, būtų įrašyta, kad moksliniam ir kūrybiniam darbui nereikia leidimo.

Norėčiau atkreipti dėmesį į deputato A. Rudžio pasisakymo radikalumą kaip sveikintiną dalyką. Nors jo pateiktiems pavy­zdžiams aš nepritariu ir noriu, kad deputatai būtų įvertinti kiek galima vienodžiau. Manau, 500 rublių tikrai nėra per daug. Ži­nijos salėse vos ne kiekvieną antradienį faktiškai skirdavau savo dėmesį politinei situacijai ir tam, kad nebūtų asmens kulto, ir tada mane visi suprasdavo ir siųsdavo raštelius su tokiais žodžiais - kodėl jūs dirbate tiesioginį darbą, mes jums apmokėsi­me, jūs dirbkite tik tą sąjūdinį tuo metu darbą. Taigi tauta ne­nori matyti mumyse kankinių ir nustatyti mažus atlyginimus, o po to eiti, kaip gerbiamasis (gaila, nėra jo dabar) deputatas A. V. Patackas pasiūlė- šienauti griovių melioracijoje. Nemanau, kad visiems deputatams reikėtų sekti tokiu pavyzdžiu. Dar kartą noriu pasakyti, kad 500 rublių turėtų būti minima­li riba.

Pirmininkas. Prašau deputatą A. Šimėną.

A. Šimėnas (Druskininkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Visų pirma pritariu gerbiamojo B. V. Ru­peikos minčiai, kad nesvarbu, ką mes šiandien čia benutartume, tai turi būti paskelbta spaudoje su detaliais komentarais. Kadangi visada atsiras tam tikrų jėgų, sugebančių į visa tai reaguoti neigiamai. Manyčiau, kad reikėtų nurodyti, pavyzdžiui, tokius skaičius: mūsų parlamentui išlaikyti kiekvienas dirbantysis kas­met turės sumokėti į biudžetą 2 rublius 82 kapeikas arba 23,5 kapeikos per mėnesį. Jeigu visus tuos mums skirtus milijo­nus padalintume Respublikos gyventojams, tai kiekvienas gy­ventojas per metus papildomai gautų 1 rublį 38 kapeikas. Manau, tai įdomūs skaičiai.

Šiek tiek kitu klausimu. Iš deputatų pasisakymų matyti, kad vyksta gyvos diskusijos, kas tai yra tikras ir netikras deputatas. Mums tai reikės labai tiksliai apibrėžti reglamente, todėl prašy­čiau savo nuomonę raštu pateikti man, kad po to galėtume ap­svarstyti komisijoje ir įvertinti.

Pirmininkas. Prašom deputatą L. Šepetį.

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji kolegos! Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad beveik visi šian­dien pateikti pasiūlymai darbo grupėje buvo žinomi ir svarstyti, bet priimti viename projekte galima tik vieną pasiūlymą, juo la­biau, kad šie pasiūlymai buvo dažnai vienas kitą neigiantys. Sa­kysime, vieni siūlė mokėti pastovų atlyginimą - 500 rublių, kiti - ­mokėti nuo Respublikos vidurkio, treti pageidavo palikti buvusį atlyginimą. Beveik dėl visų pasiūlymų darbo grupėje buvo bal­suota ir tai, kas jums pateikta, yra ne lengvabūdiško elgesio, bet, sakyčiau, gana intensyvaus mąstymo rezultatas. Vis tik (dar kar­tą kartoju) negalima suderinti nesuderinamų dalykų, todėl siūlau arba svarstyti šį projektą, arba paruošti kitą. Neturėdamas didelių iliuzijų, kad kitas projektas bus kardinaliai geresnis, siū­lyčiau vis tik šiandien pradėti realiai jį priiminėti, tai yra šian­dien balsuoti dėl pirmojo ir antrojo punktų, kaip svarbiausių, dėl kurių gali labiausiai lūžti ietys ir dėl kurių gal turėsime teisintis ar aiškintis prieš savo rinkėjus, nors Trakų rinkėjai (neleis man meluoti kolega R. R. Survila) sako - jums reikia mokėti po 1000 rublių. Sakau, ačiū, mes šito nenorim, mums labiau rūpi jūsų pasitikėjimas negu pinigai. Taigi siūlau dėl pirmojo ir antro­jo punktų balsuoti.

Taip pat siūlau nevartoti žodžio "profesionalas", nes jau rin­kėjai nusprendė, kas yra profesionalas, kas ne. Kuris nors iš mūsų gali ateiti kartą į savaitę ir pasakyti tokią profesionalią, genialią mintį, kad tikrai bus profesionalu. O kitas gali čia sėdėti mėnesį, oriai atlikti savo darbą (garbė jam), bet jis tokios minties gal ir neišsakys, o vėliau, baigiantis kadencijai, gal bus pats kūry­biškiausias. Todėl čia reikia, matyt, skirstyti taip: ar jo pagrin­dinė darbo vieta yra čia, sakysim, kadrų skyriaus dokumentų prasme, ar kitoje darbovietėje. Gal galima suderinti ir tą, ir tą, bet visais atvejais reikia vengti žodžio "profesionalas", nes mes dabar visi turime teisę laikyti save profesionalais tam tikra prasme.

Dėl baudų. Siūlyčiau kol kas neprasidėti su baudomis. Kas gi tikrins? Negi mes gerbiamajam A. Sakalui uždėsime dar ir tikrintojo pareigas ar įkursime kažkokią tarnybą? Nereikia šito. Manau, gerai buvo, atrodo, deputato L. N. Rasimavičiaus pasa­kyta - priimkime šį laikiną dokumentą, tegu jis funkcionuoja iki liepos l dienos, kol visi apsispręsime, kur bus mūsų darbo kny­gelė, o po to matysime. Gyvenimas padarys savo pataisas.

Ilgai svarstėme transporto klausimą. Susikirto keletas nuomo­nių. Vieni sakė - nereikia privilegijų, nes nemokamas važiavimas stato į keblią padėtį tas firmas, kurios ateityje gal bus akcinės, kodėl jos turi mus veltui vežioti? Kitų nuomone, dauguma depu­tatų turi  nuosavus automobilius ir jais galėtų važinėti, bet kas sumokės už benziną? Aš manyčiau, priimtiniausia yra tokia for­ma: deputatui įteikiama 200 rublių suma (gali būti daugiau ar mažiau, dėl to reikia susitarti) ir nereikalaujama nei bilietų, nei viešbučio kasininkės kažkokio dokumento, bet gal deputatas kartą per mėnesį parašo, kaip panaudojo tuos pinigus. O gal šito ne­reikia. Be abejo, tai nėra idealus variantas, bet vis tik jį rengiant dalyvavo teisininkai, todėl, manau, dėl pirmojo ir ant­rojo punktų šiandien balsavus, kitus punktus galima būtų per­duoti teisininkų komisijai, kuri gal rastų geresnį, optimalesnį variantą.

Baigdamas dėl seniūno. Turiu pasakyti, kad tai iš tiesų sun­kus darbas. Mano nuomone, seniūnas turi dalyvauti sprendžiant visus klausimus, kitaip jis bus atitrūkęs ir nesiorientuos. Jo dar­bas visiškai nėra automatiškas kartojimas ir rankų kilnojimas ­kas už, kas prieš, kaip mane karikatūristas, ačiū jam, pavaizdavo vienoje knygutėje - tai šis tas daugiau, ypač dabar, kai čia visi tikrai profesionalai.

Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas V. Jarmolenka, ruošia­si... (Balsai salėje.) Prašom.

Balsas iš salės. Jūs atmetėte deputatų dalyvavimo posėdžiuo­se kontrolės būtinumą...

L. Šepetys. Ne.

Tas pats balsas. Aš taip supratau, kadangi baudas atmetėte ir visa kita. Ar neatrodo, kad greitai plenariniuose posėdžiuose dalyvaus po 60-70 deputatų?

L. Šepetys. Aš - už tai, kad turi būti kontroliuojama taip, kaip daroma dabar, tai yra deputatai registruojami. Turbūt ir mūsų vadovybė turėtų painformuoti, kad nemažai deputatų at­lieka kitas funkcijas, mes gi žinome - vienas grįžo iš ten, kitas iš ten, o čia jie vaikšto kaip kokie griešninkai. Gal reikėtų in­formuoti, kiek delegatų yra išvykę ir kokiu tikslu. Aš už kontrolę, bet ne už baudas, bent iki liepos 1 dienos.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų neturite? Kalbės depu­tatas V. Jarmolenka. Nėra V. Jarmolenkos? Štai jums ir kontro­lė. Kalbės deputatas B. Lubys, ruošiasi deputatė N. Ambrazaitytė.

B. Lubys (Neries rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji pirmininkai, gerbiama Aukščiausioji Taryba!  Aš nenorėčiau plėstis tais klausimais, bet keletą minčių norėčiau išsakyti. Pirma - man atrodo, mums reikėtų labiau pasitikėti komisija. Ko­misijoje buvo padėtas pamatas ir, kaip gerbiamasis L. Šepetys sakė, išnagrinėti tie aspektai. Matyt, nuomonių susidūrimas kai kuriais klausimais yra neišvengiamas. Man nesuprantama dalies deputatų, pereinančių netgi į asmeninius įžeidinėjimus, pozicija. Gaila, kad pirmininkas A. A. Abišalas nenutraukė deputato, pa­sisakiusio mano adresu, kalbos, o tai, mano nuomone, jis priva­lėjo padaryti. Gerbiamasis A. Sakalas taip pat nieko nepasakė, nors, mano nuomone, jis tai taip pat turėjo padaryti. Jeigu mes nenagrinėsime klausimo, o nagrinėsime kiekvieną deputatą, tai, žinote, galime pereiti prie labai nedeputatiškų klausimų.

Man rinkėjai (aš pereinu prie konkretaus pasisakymo) pateikė tokį klausimą, kurį aš vis tik turiu pasakyti garsiai - jeigu deputatai negalės būti vienokie ir kitokie (žodis "profesionaliz­mas" man nelabai patinka) tai ar čia nenorima, kad J. V. Palec­kis su V. Beriozovu nevadovautų LKP? Kadangi jie jau negalės vadovauti. Aš atsakiau, kad kai tik bus proga, būtinai apie tai pasakysiu. Todėl dabar ir sakau. Man atrodo, mes labai daug kalbame apie Lietuvos konsolidaciją, o netgi elementariais klau­simais patys šiame parlamente negalime rasti bendros kalbos. Nustatykime dabar tokį statusą, kokio nori patys deputatai. Tegu patys pasirenka. Gyvenimas atrinks ir viską sustatys į savo vietas. Nedarykime iš mūsų valdininkų. Aš išrinktas rinkėjų, o ne paskirtas pono V. Landsbergio ar pono A. A. Abišalo, ar ko nors kito. Vadinasi, ir ši vieta man suteikta mano rinkėjų.

Dėl praktinio darbo. Šiandien aš turėjau jau du  susitikimus su Pramonininkų asociacija ruošiant ekonomikos įstatymus. Susitarėme toliau pateikti pastabas, pateikti klausimus, ir negi tik sėdėjimas čia, o retais atvejais, kaip rodo televizija, miegojimas čia apsprendžia deputato indėlį? Man atrodo, kad jo darbas ir ne kas kita.

Dėl kvorumo. Kvorumo klausimas labai elementariai išsispręs,  jeigu bus nustatyta savaitės dienotvarkė. Nustatykime, kad ket­virtadieniais yra plenariniai posėdžiai ar dar kokį pusdienį, ir viskas bus savo vietose. Visi dalyvausime, o jeigu kas nedaly­vaus, vadinasi, žmogus tikrai turi svarbią priežastį, ir visada bus kvorumas. Taigi nepadarykime deputato samdomu tarnautoju parlamente.

Pirmininkas. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis deputate, už jūsų pa­stabą man. Matyt, tai leidžia ir man padaryti jums pastabą dėl deputatų miegojimo ir kitų dalykų. Turbūt jūs pastebėjote, kad šią savaitę jūsų siūloma darbotvarkė, atrodo, buvo taip ir išlaikyta, išskyrus vieną dieną, kada iš ryto numatytas posėdis įvyko po pietų. Ačiū. Kalbės deputatė N. Ambrazaitytė.

N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau tik pakalbėti apie vieną mūsų priešų pasigautą žodį, tai žodį "privilegija". Jiems, matyt, tas žodis reiškia išskirtinę padėtį ir asmeninės naudos troškimą ar patenkinimą, o mums- buitinių sąlygų išsprendimą. Juk nuo to, kokie mes vyksime pas rinkėjus - išsimiegoję, susišukavę ir susitvarkę savo drabužius, beje, priklauso ir sėkmė politikoje. Aukščiausioji Taryba kažkiek lygiuojasi į Amerikos parlamentą, todėl reikėtų žinoti, kad netgi eiliniam, paprastam firmos tarnautojui Amerikoje nepatartina ateiti kasdien į darbą tais pačiais drabužiais, o moterims tai ypač svarbu. Mano nuomone, buitinė tarnyba šiuose rūmuose būtina.

Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai, deputatas R. R. Survila nori trumpą repliką. Prašom iš vietos.

R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiūlyti štai ką. Kadangi mūsų Aukščiausioji Taryba yra nauja ir žada dirbti naujais darbo principais, nors nėra tam pasiruošusi, aš siūlyčiau balsuoti dėl tokio pasiūlymo: pir­miausia deputatai negali būti skirstomi į dvi rūšis - profesiona­lus ir mėgėjus, kadangi jų statusas nebuvo taip apibrėžtas rinkėjų. Taigi visi 141 deputatas privalo turėti vienodą statusą ir gauti tą patį atlyginimą. Tai viena. Antra, esant griežtam reglamentui, nustatytam plenarinių posėdžių laikui, bus galimybė, sakysim, dvi dienas per savaitę susirinkti visiems deputatams ir spręsti tai, kas reikalinga. Komisijų darbą galima palikti komisijų nuožiūrai, galbūt jos gali dirbti ir šeštadienį, ir sekmadienį. Tre­čia - visi žmonės, kurie gali suderinti tuos du svarbiausius mo­mentus, tai yra plenarinius posėdžius ir darbą komisijose, visą kitą daro laisvai, elgiasi kaip tinkami. Jeigu jie gali dirbti savo darbe arba rasti kitą darbą, tai jų asmeninis reikalas. Tokį da­lyką šįmet galima būtų tvarkyti ir tai būtų natūralu.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau.

G.Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Keletą žodžių, jeigu leisite. Lietuvoje yra daugiau kaip 500 įmonių, keli šimtai organizacijų ir, kai mes svarstome ūkinius eko­nominius klausimus, viena iš tokių organizacijų yra mūsų par­lamentas. Svarstant šį klausimą, tam reikalui reikėtų skirti dė­mesio tiek, kiek mes skirtume bet kuriai kitai organizacijai. Šian­dien išsivysčiusi diskusija sudaro tokį įspūdį, kad mes svarstome savo reikalus, o tai visiškai neleistina. Yra parengti nuosta­tai, manau, kad jie pakankamai priimtini, jeigu kas sugeba pa­rengti geresnius, siūlyčiau juos parengti, bet be jokių ilgų svars­tymų juos priimti arba nepriimti. Antraip tikrai mes visuomenėje pasirodysime nekaip ne nuostatų turiniu, o tuo procesu, kuriam skiriame neaišku kiek savaičių dėmesio.

Norėčiau kaip ekonomistas keletą žodžių pasakyti apie išlaidas, kurios neva didelės. Mes puikiai žinome, kaip dirbo ankstesnis parlamentas. Galime įsivaizduoti ir tokią situaciją, kad buvęs parlamentas galėjo praktiškai ir visiškai nedirbti, o tik, tarkim, vieną kartą per metus ateiti pusei valandos. Išlaidos būtų buvusios, sakykim, 100 rublių. Tai kas iš to išeina? Iš to išeina, kad mes, sukūrę valstybinę,  normalią instituciją, turime mokėti l00 rublių. Manau, jokios logikos nėra. Ekonomistai ir matemati­kai puikiai žino, kad lyginimai retrospektyvinių duomenų arba ekstrepuliacija taikoma tada, kai išlieka esminės praeities sąly­gos. O mes žinome, kad sąlygos neišlieka ir viską, ką anksčiau rengdavo ministerijos, dabar rengia Aukščiausioji Taryba. Su­prantama, tas išlaidas, kurias turėjo ministerijos rengiant atitin­kamus projektus, dabar turės Aukščiausioji Taryba, todėl manau, kad iš principo negalima pateikti tokių lentelių, kur lyginami 1990-ieji su 1989-aisiais metais. Aš siūlyčiau tokiu atveju geriau lyginti su 1938-1939 metais, tada bus šiek tiek normalesnė situ­acija. Manau, kad reikėtų mums vis tik šiandien balsuoti dėl tų punktų, kurie yra neaiškūs ir arba priimti, arba viską atmesti

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, atsižvelgdamas į tai, kas buvo pasakyta, manau, kad dabar pat balsavimu reikėtų išspręsti tuos klausimus, dėl kurių buvo ginčijamasi, kurie yra esminiai, grąžinti iki galo suredaguoti juos komisijoje ir darbo grupėje ir pateikti suderintą variantą. O jeigu bus alternatyvų, tai alternatyvinius kiekvieno punkto variantus balsuoti nebegrįž­tant prie diskusijų. Ar galime laikytis tokios tvarkos?

Tada pradėčiau formuluoti tuos, mano nuomone, klausimus, dėl kurių reikia balsuoti dabar. Pirmasis klausimas iš tiesų yra toks: ar visi deputatai, neatsižvelgiant į nieką, gauna vienodą atlyginimą arba, kaip mes iki šiol vadinome (sutinku, kad tai netinkamas terminas), yra profesionalai ir ne profesionalai. Va­riantai būtų tokie: jeigu visi gauna vienodą atlyginimą, visi pri­valo dalyvauti visuose posėdžiuose ir vykdyti kitus Aukščiausio­sios Tarybos pavedimus, tai yra - važiuoti į komandiruotes su Aukščiausiosios Tarybos reikalais, ruošti dokumentus ir kita. O jeigu dar sugeba be šito atlikti ir kitą darbą, kaip deputatas R. R. Survila siūlė, tegu elgiasi taip, kaip nori. Čia būtų vienas variantas.

Kitas variantas, bent jau daugiausia apie tai buvo kalbama, kad tiems deputatams, kurie dirba savo pagrindinį darbą kitur (tai neliestų gydytojo, kuris turi ketvirtį etato, rašytojo, kuris rašo knygą, ar mokslininko, kuris sugeba naktimis dar parašyti straipsnį), yra neprivalomas dalyvavimas komisijų darbe, tada jie gauna gerokai mažesnį atlyginimą negu visi kiti. Kitaip sakant, būtų galima formuluoti taip: parlamento deputatas gauna 150 rublių, o nuolatinės komisijos narys - 500 rublių. Galimos ir kelios alternatyvos: viena - visi gauna 500 rublių ir visiems Priimta bendru sutarimu privaloma viskas, kita alternatyva - tiems, kuriems privalomas da­lyvavimas plenariniuose posėdžiuose - 150 rublių. Turint ome­nyje, kad plenarinių posėdžių grafikas bent jau savaitei į priekį turi būti žinomas ir nekeičiamas. Prašau deputatą S. Malkevičių.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau, kad tai būtų iki liepos mėnesio...

Pirmininkas. Be jokios abejonės. Aš pamiršau pasakyti, bet turima omenyje būtent iki šio laiko. Prašau deputatą A. Rudį.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Jūsų alternatyva neleidžia išspręsti klausimo dėl nevienodo atlyginimo mokėjimo deputatams, kurie nuolat čia dirba.

Pirmininkas. Labai teisingai. Atsiprašau dėl šio balsavimo ir siūlau grįžti prie deputato A. Rudžio pasiūlymo, kuris, man at­rodo,  nebuvo palaikytas, bet tuojau tai išsiaiškinsime balsavimu, kad deputato atlyginimas priklausytų nuo to, kokį atlyginimą jis gavo anksčiau. Ar aš teisingai pasakiau?

A. Rudys. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Tai yra konstituciška, deputato darbas atlygina­mas pagal įstatymą, parašyta Konstitucijoje. Jeigu mes priimsi­me tokį įstatymą, vadinasi, taip ir bus.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Be jokios abejonės, deputatai bus nelygūs.

Balsai salėje. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Klausimas labai paprastas - ar gali priklausyti deputato atlyginimas nuo jo ankstesnio darbo? Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad deputato atlyginimas priklausytų nuo jo ankstesnio atlyginimo, prašau pakelti korteles.

Balsų skaičiuotojas. Devyni.

Pirmininkas. Kas už tai, kad deputato atlyginimas nepriklau­sytų nuo jo ankstesnio atlyginimo? Aiški dauguma. Sutinkate, kad neskaičiuotume? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Šitas klausimas išspręstas. Kitas klausimas, kurį aš anksčiau formulavau: visiems vienodas atlyginimas ir vienodos prievolės dalyvauti visur iki liepos1 dienos, o paskui pratęsim arba keisim, laikas parodys.

Balsas iš salės. Norėčiau, kad paaiškintumėte. Jeigu lygūs, tai ar turėtų išeiti iš ankstesnio darbo...

Pirmininkas. Ne. Jų reikalas. Jeigu jie suspėja visas prievoles atlikti parlamente ir jiems lieka laiko, jie gali dar dirbti ir kitą darbą. Deputatas J. Tamulis.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau priminti. Mes svarstėme šį klausimą ir buvome, berods sutarę, kad dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose yra privalomas visiems, o darbas komisijose priklauso nuo jo santy­kių su komisija. Jeigu komisija sutinka tam ar kitam laikui at­leisti jį ir taip toliau, jis visiškai susitvarko.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Tai, ką jūs pasakėte, yra teisybė. Sakykime, žmogus gauna 500 rublių ir ima kitur visą atlyginimą, bet, komisijos pirmininko nuomone, akivaizdžiai nesusitvarko su komisijos nario pareigomis. Tada tai reikėtų įvertinti ir mokėti tik 150 rublių ir atleisti jį nuo darbo komisijoje. Taigi tai turėtų priklausyti nuo komisijos, bet mes dabar visų sąlygų neanalizuokime. Balsuokime dėl principo. Kai žinosime principą, bus galima tai tiksliai įforminti ir balsuoti dar kartą. Deputatas B. V. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Jeigu leis kolega R. R. Survila, aš priminsiu jo pasiūlymą. Pa­teikdamas savąją mintį, jis pabrėžė, jog plenarinių posėdžių skai­čius per savaitę turėtų būti apribotas pusantros arba dviem dienomis. Nes be šios sąlygos mūsų sprendimas yra pakankamai absurdiškas.

Pirmininkas. Man atrodo, aš šią sąlygą buvau suformulavęs. Jeigu nepakankamai aiškiai, galiu pakartoti. Be jokios abejonės, turi būti aiškiai apibrėžtas posėdžių skaičius ir ne daugiau kaip 4 pusdieniai per savaitę.

B. V. Rupeika. Ar yra salėje jėga ar asmuo, kuris gali garan­tuoti apribotą plenarinių posėdžių skaičių? Iki šiol mes matėme, kad ir kaip visi norėjome ir būtume gal sutikę, bet negalėjome.

Pirmininkas. Atkreipiu dėmesį, kad šią savaitę buvo penki plenariniai posėdžiai po pusę dienos, tai yra gerokai mažiau negu iš pradžių. Man atrodo, visi pasisakiusieji pritarė tam, kad ne­įmanoma taip dirbti ilgiau kaip, tarkim, savaitę ar dvi. Po truputį mes einame prie tokios normos. Prašom.

J. Dringelis (Varėnos rinkiminė apygarda). Čia buvo pasakyta, kad mūsų salėje nėra tokių jėgų, kurios kažką galėtų. Mes esame priklausomi ne tik nuo jėgų, kurios yra šioje salėje, bet ir nuo jėgų, kurios yra už šios salės ir net už Lietuvos ribų. Man regis, griežtai reglamentuoti savo veiklą iki liepos l dienos mes vis tik nesugebėsime. Todėl, priimdami laikinuosius nuostatus, mes neturėtume daug kankintis. Mes juos visad pareguliuosime, o posėdžių, matyt, teks rengti tiek, kiek reikalaus gyvenimas. Todėl, man atrodo, nereikia kelti tokių didelių reikalavimų nei mūsų Tarybai, nei seniūnui, nei kam nors kitam.

Pirmininkas. Labai ačiū. Gerbiamieji deputatai, dar kartą pri­menu alternatyvas. Visiems vienodas atlyginimas ir vienodos pri­vilegijos, likusiu laiku ką norim, tą darom, antra alternatyva - už profesionalų darbą, tai yra už visas pareigas ir visas prievo­les - 500 rublių, sakykim, nors dar atskirai balsuosim, o jeigu tik plenariniuose posėdžiuose  privalo deputatas dalyvauti - 150 rublių priedas. Štai dvi alternatyvos. Galima jau pasiruošti bal­suoti? Deputatas V. Žiemelis dar prieštarauja? Prašom.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad iš pradžių turėtume apispręsti dėl vieno klausimo: ar visi profesionalai, ar gali būti ir neprofesionalai? Aš taip įsi­vaizduoju: pirmoje alternatyvoje yra visi profesionalai ir jeigu jie sugeba profesionaliai dirbdami parlamente, dar dirbti ir kitur, tai jų reikalas. Kita alternatyva - žmonės atstovauja savo rinkėjams balsuodami ir dirba ankstesnį darbą, bet jiems sumažinamas atlyginimas ir sumažinamos prievolės parlamente. Štai, man at­rodo pakankamai aiškios alternatyvos.

Balsas iš salės. Galima?

Pirmininkas. Prašom.

Tas pats balsas. Aš tik norėčiau ir teisininkams, ir kitiems pri­minti rinkimų įstatymą, kuris galiojo rinkimų metu. Jis numatė, kad deputatai gali būti ir neprofesionalai, tai yra nedirbantys čia nuolatos. Tai buvo akivaizdus faktas rinkimų metu ir žmonės atėjo su atitinkama nuostata, laikydamiesi tų įstatymų ir mes dabar negalime kitaip elgtis.

Pirmininkas. Tai jau buvo pasakyta. Ar jau galima pradėti balsuoti? Dar deputatas J. V. Paleckis.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Dar vieną žodį. Aš siūlyčiau, kad jūs sušvelnintumėte savo formuluotę, kad antruoju atveju deputatai praktiškai išmetami iš komisijų.

Pirmininkas. Ne, jokiu būdu. Jie tiesiog neprivalo dalyvauti komisijose.

J. V. Paleckis. Žodžiu, gali būti ir nariais, bet nefiksuojama taip griežtai...

Pirmininkas. Būtent taip. Mes apie tai vakar truputėlį kalbėjome, aišku, tai dar nepriimta, bet galima pasiūlyti kaip galimybę. Dar norėčiau pasakyti, kaip yra su kvorumu. Į privalomą kvorumą skaičiuojami vadinamieji profesionalai. O tie, kurie yra užsirašę į komisiją, bet neprivalo joje dalyvauti, jie į kvorumą neskaičiuojami, tačiau balsuoja, kada ateina. Maždaug toks va­riantas. Gal gali būti ir kitos galimybės, aš nežinau, tačiau už­drausti žmogui ateiti į komisiją, tarti ten savo žodį ir išreikšti savo nuomonę vargu ar galima. Taigi vis dėlto prašyčiau balsuoti.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke! Aš norėjau pasakyti, kad mums turbūt reikia nustatyti pagrindinį kriterijų, pagal kurį mes vertiname deputatą. Tas kriterijus, mano išmanymu, yra rinkėjų poreikių patenkinimas. Kaip jis gina jų interesus ir kaip užtikrina tuos interesus. Man atrodo, mes per daug norime reglamentuoti deputatų elgesį. Jis gali būti, gali nebūti, gali išeiti, štai kur kriterijus.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis deputate L. S. Razma, apie tai iš tiesų buvo kalbėta. Prašau pasisakyti tik dėl formuluočių ir dėl balsavimo motyvų, nes kitaip mes iš tikrųjų niekada nebaigsime. Prašau, deputate B. V. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Jeigu leisite, aš pasiūlysiu štai šį jau pakankamai aiškiai sufor­muluotą balsavimų variantą atidėti po pertraukos, kadangi atsirado nauja formuluotė ir naujas jos traktavimo variantas. Su­prantate?

Pirmininkas. Nesuprantu, nes nebus galima dirbti.

B. V. Rupeika. Ne, manyčiau, kad galima peršokti per šitą punktą. Supraskime, čia yra daug žmonių, kuriems apsispręsti reikia su kažkuo ir pasitarti, ir pagalvoti, negali būti lengvabū­diškas svarbiausias sprendimas. Ar neįmanoma be šito punkto įveikimo eiti prie sekančio?

Pirmininkas. Prašom, deputate V. Čepaiti.

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Atleiskite, bet aš ryžtingai protestuoju prieš laiko tempimą, spren­džiant šituos klausimus. Mums dar reikia priimti nemažai svarbių pareiškimų, nutarimų ir įstatymų.

Pirmininkas. Ačiū. Ar gerbiamasis deputatas B. V. Rupeika ne­atsiima savo pasiūlymo? Mano nuomone, reikia balsuoti dabar, o deputatai savo nuomonę gali pareikšti. Kas už tai, kad dabar balsuotume, prašau paspausti žalius mygtukus. Kad dabar balsuo­tume šiuo klausimu. Ačiū. Sprendimas aiškus. Galima toliau ne­bespausti.

Gerbiamieji deputatai, dar kartą primenu formuluotes: pirmo­ji formuluotė - visiems lygus atlyginimas, visiems lygios parei­gos, o po savo pareigų parlamente atlikimo ką noriu, tą darau. Antroji formuluotė - vieniems didelis atlyginimas ir didelės pa­reigos, kitiems mažas atlyginimas ir mažos pareigos, tai yra tik privalomas dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose, o po šių pa­reigų atlikimo vėlgi ką nori, tą darai. Prašau balsuoti, kas už pirmąjį variantą. Iki liepos pirmosios. Kas už pirmąjį variantą, kad būtų visiems lygios pareigos ir lygūs atlyginimai? Prašau skaičiuoti.

Balsų skaičiuotojas. 49 už.

Pirmininkas. Kas už tai, kad vieniems didelės pareigos ir di­delis atlyginimas, kitiems - mažesnės pareigos ir mažesnis at­lyginimas?

Balsų skaičiuotojas. 42 už.

Pirmininkas. Prašau dar neišsivaikščioti, gerbiamieji deputa­tai. Kas susilaikė? Balsavimas dar neišsprendė nieko, pusės, at­rodo, nesurinks nė vienas variantas.

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė keturi.

Pirmininkas. Kvorumas - 95 deputatai. 49 balsavo už pirmąjį pasiūlymą. Vadinasi, gerbiamieji deputatai, mes nusprendėme, kad kiekvienam iš deputatų reikia dalyvauti plenariniuose posėdžiuose ir komisijų posėdžiuose, o po to, kai šios pareigos atliktos, de­putatas yra laisvas.

Balsas iš salės. Ar galiu?

Pirmininkas. Prašom.

Tas pats balsas. Man atrodo, šitas balsavimas buvo visiškai nereikalingas, nes jis antikonstitucinis. 74 straipsnyje parašyta labai aiškiai. Tik dėl tų deputatų, kurie nori išimčių, tik dėl jų kiekvieno personaliai reikėjo balsuoti. Ar mes tas išimtis darome, ar ne. O visi kiti privalo dirbti taip, kaip ir balsavome tą daugumą surinkę.

Pirmininkas. Ačiū. Mums būtų nereikėję balsuoti personaliai dėl kiekvieno, mes būtume balsavę dėl visų, bet kadangi buvo toks balsavimas, toks ir rezultatas. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, mes labai ilgai šį klausimą diskutavome, labai ilgai svarstėme ir nusprendėme, kad  visi deputatai turi būti lygūs, visi de­putatai turi dalyvauti visuose posėdžiuose, kurie nustatyti pagal grafiką, nedalyvauti dėl pateisinamos priežasties gali, sakykim, komisijos pirmininko leidimu, o šiaip jie turi laisvas rankas dirbti tokį darbą, kokį nori. Ačiū. Šitas klausimas baigtas.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygar­da). Norėčiau pasitikslinti. Mes balsavome už vieną atlyginimą, tačiau antra klausimo dalis, kurią jūs formuluojate, liko neaiški. Ar deputatas, tai yra kiekvienas iš mūsų,  kuris gauna vienodą atlyginimą,  gali dirbti ankstesnį darbą? Jeigu sugeba? Tai aš galiu jums pasakyti situaciją, kas bus už 2 savaičių ar mėnesio, kai tas deputatas, tarkim, kolūkio pirmininkas, įmonės direktorius ar  dar kas nors, gaus atlyginimą 1000 rublių ir gaus čia 500 rublių, ir kokie straipsniai pasipils po to. Jeigu mes priėmėme tą nutarimą, kad visiems vienodai, tai turime išspręsti ir antrą klausimą.

Pirmininkas. Visiškai teisingai. Dabar pabandykime eiti prie kito klausimo. Kitas klausimas, mano nuomone, dar ne tas,  apie kurį kalbėjo deputatas G. Vagnorius, bet šiek tiek paprastesnis. Dėl to, ką čia kažkas pavadino baudų sistema, o iš tiesų tai ­atlyginimo už darbą sistema. Tai yra nustatomas atlyginimas ir mokama tiek, kiek žmogus lankėsi. Mano pasiūlymas toks: saky­kim, jeigu atlyginimas 500 rublių, vidutinis posėdžių skaičius per savaitę 5, tai yra maždaug 20 posėdžių per mėnesį, aš siūlyčiau, kad vieno posėdžio kaina būtų įvertinta 50 rublių. Jeigu žmogus dalyvauja ne daugiau kaip pusėje visų per mėnesį pagal grafiką numatytų posėdžių, jis negauna nieko. Štai ir išsispręs deputato G. Vagnoriaus pastaba.

Balsai salėje. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate G. Vagnoriau, prašau ne­begrįžti prie šios problemos dabar.

Balsas iš salės. Atsiprašau, jūs netiksliai suformulavote. Jūs įvertinote tik plenarinius posėdžius, kuriuose deputatas visada privalo dalyvauti, o komisijose?

Pirmininkas. Aš kaip tik įvertinau visus. Aš taip ir skaičia­vau, kad, normaliai dirbant parlamentui, turi būti penki posėdžiai per savaitę, įskaitant ir plenarinius, ir komisijų. Taigi gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti. Buvo 2 pasiūlymai. Vienas, kad būtų ekonomiškai vertinamas dalyvavimas posėdžiuose. Mes nuspren­dėme, kad jis privalomas visiems. Ir buvo  deputato  L. Šepečio pasiūlymas, kad nereikia ekonomiškai vertinti, o tik moraliai bandyti deputatą priversti dirbti, atlikti savo pareigą. Per rinkėjus. Ar kas nors nori pasisakyti šiuo klausimu? Prašom depu­tatę V. Jasukaitytę.

V. Jasukaitytė (Vilkaviškio rinkiminė apygarda). Yra išaiškinta, kad žmogui dirbant intensyvų protinį darbą smegenys sunaudoja 47 kartus daugiau deguonies negu dirbant paprastą, lengvą darbą. Aš neabejoju, kad 5 plenariniai posėdžiai per savaitę prieštarauja bet kokiam sveikam gyvenimo suprati­mui. Po metų visi pradėsime sirgti skleroze ir osteochondroze. Tada pasitarkime su specialistais iš anksto,  kas mūsų laukia.

Pirmininkas. Gerbiamoji deputate V. Jasukaityte, galbūt jūs ne visai tiksliai supratote mano formuluotę arba netiksliai su­formulavau - plenarinis posėdis iš viso trunka tris valandas, tai yra 15 darbo valandų per savaitę. ­

V. Jasukaitytė. Bet taip dar nėra buvę. Aš manau, kad pagal mūsų darbo praktiką tai labai nerealu.

Pirmininkas. Dar kartą bandau patikslinti.

V. Jasukaitytė. Aš atsiprašau, galbūt tada geriau tikrai dvi dienas per savaitę kaip reikiant padirbėti.

Pirmininkas. Gerbiamoji deputate V. Jasukaityte! Penki plenariniai posėdžiai reiškia, kad vieną dieną mes posėdžiaujame iki pietų arba tik po pietų, kitą dieną mes posėdžiaujame plenariškai, tarkim, visą dieną, ir du kartus per savaitę dirbame komisijose po 3-4 valandas. Štai ką aš turėjau galvoje. Prašau deputatą A. Sakalą.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į formuluotę, kurią pirmininkas pasiūlė apie moralinio ir kitokio poveikio priemones. Matyt, jis turėjo omenyje, kad tas priemones pirmiausia turės taikyti Mandatų ir etikos komisija. Manyčiau, kad tokio poveikio deputatams ši komisija negalės padaryti. Taigi siūlyčiau kitas priemones, ne vien tik moralinio poveikio.

Pirmininkas. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad daugelio pa­saulio parlamentų reglamentuose yra būtent toks ekonominis deputatų skatinimas dirbti savo darbą. Prašau.

Balsas iš salės. Noriu pritarti, gerbiamasis pirmininke, tams­tai, kad būtų nustatytas atlyginimas, bet nustatytas toms dviem grupėms, atsižvelgiant į pirminę sampratą.

Pirmininkas. Mes tai jau nustatėme.

Tas pats balsas. Aš norėčiau pasiūlyti (kadangi mes visi apie save neblogai galvojame) moralinę sampratą. Pavyzdžiui, mėnesį ar du tegu patys deputatai nustato, ar jam pasiimti šimtą rublių, ar penkis šimtus rublių. Pasižiūrėkime, kas iš to išeis.

Pirmininkas. Ačiū. Jūs norite kalbėti? Prašom.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Man truputį keistai atrodo pasiūlymai mokėti atlyginimą pagal lankomumą. Gal tada reikėtų pasvarstyti ir atlyginimą pagal darbo efektyvumą? Kas daugiau pasisakė, kas minčių sva­resnių pateikė, o jeigu jis snaudė, tai koks skirtumas - ar jis čia snaudžia, ar kur nors kitur. Man regis, per daug smulkinamės. Aš siūlyčiau, kad deputatų atlyginimas nebūtų siejamas su jų lankomumu, o deputatų buvimas posėdžiuose kažkaip turi būti fiksuojamas ir kartas nuo karto skelbiamas, kad apie tai sužinotų ir tos apygardos rinkėjai. Mes turime daugiau pradėti pasikliauti viešąja nuomone. Matyt, į šį veiksnį reikia labiau atsižvelgti. Todėl aš nepalaikyčiau idėjos fiksuoti lankomumą ir pagal tai mažinti deputato atlyginimą.

Dabar dėl paties atlyginimo. Jeigu aš gerai supratau, buvo siūloma, kad deputatai patys nusistatytų atlyginimą - imti dau­giau ar mažiau. Mano nuomone, labai keistai atrodo toks egza­minas. Pradėsime lenktyniauti kuklumu, rizikuoti, kad kas nors apšauks, jog tu galėjai imti mažiau, bet pasiėmei daugiau, būtų labai dviprasmiškos situacijos. Tegul atlyginimas būna nustatytas aiškiai. Aš ten buvau įrašęs dėl pirmininko atlyginimo. Man atrodo, jie neturi būti labai dideli, kad nešokiruotų visuomenės. Be abejo, mūsų darbas nėra lengvas. Bet ne mes patys turime įvertinti, kad štai mes sunkiai dirbame, todėl pasiimame daug pinigų. Gal galima po to padaryti visuomenės apklausą ar panašiai, kaip atrodo žmonėms. Čia yra jautrūs dalykai, kai pats sau nusistatinėji atlyginimą, kaip koks monopolistas iš valstybės iždo. Kadangi mes dirbame jau daugiau kaip pusę mėnesio ir dar ne­gavome jokios algos, turbūt reikėtų priimti nors ir laikiną sprendimą.

Pirmininkas. Kaip tik apie tai ir kalbame, gerbiamasis Pirmi­ninke.

V. Landsbergis. Tai būtų racionalu. Tik siūlyčiau atsargiai šitą klausimą spręsti, juo labiau kad turime parodyti dėmesį, kaip čia jau buvo kalbėta, ir socialiai sunkiai besiverčiančių žmo­nių kategorijai.

Pirmininkas. Prašau deputatą G. Vagnorių.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš dar kartą noriu grįžti prie to klausimo, kurį ką tik minėjau. Vis tik mūsų variantuose, kuriuos jūs pateikėte balsavimui, turėjo būti vienas žodis "atleistas" ar "neatleistas". Nė viename iš pateiktų variantų to žodžio nebuvo. Mes balsavome už du kažkokius abstrakčius variantus, kurie nieko konkretaus nesako. Mes bet kuriuo atveju privalome tą supratimą dėl darbo atleidimo fiksuo­ti, nes taip yra numatyta dabar veikiančiuose įstatymuose. Aš siūlau vis dėlto balsuoti už pagal įstatymus galimus variantus. Vienas variantas - tas, kuris buvo numatytas jūsų pateiktame pro­jekte ir kažkoks kitas. Bet kuriuo atveju turime išspręsti žodį, ar "atleistas", ar "neatleistas". Aš nesakau, kad reikia visus atleisti, bet turi būti pagrįsta teisiškai.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, mano pasiūlyme maždaug taip ir buvo. Labai gaila, kad mes vėl grįžtame prie tų dalykų dabar, kad nebuvo tai akcentuota prieš balsuojant. Vienintelis dalykas, ką aš galiu pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai - anuliuoti balsavimą ir balsuoti iš naujo. Nežinau, ar nuo to rezultatai pasi­keis. Gerbiamieji deputatai, po to, kai buvo suformuluota (aš skai­čiavau), kalbėjo 8 deputatai, tikslindami formuluotę. Kodėl ne­kalbėjo devintas ir nepatikslino tada? Prašau prie to klausimo dabar nebegrįžti.

( Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, Konstitucijoje parašyta, kad atleidžiama Aukščiausiosios Tarybos sprendimu. Atleidžiama. Jeigu mes nuspręsime pakeisti Konstituciją arba atidėti vykdymą iki liepos 1 dienos, prašom, bet tai dar reikia detaliai aptarti. Nustatytas principas, kad visi deputatai turi gauti vienodą atly­ginimą. Tai yra svarbiausia. Kitas klausimas - ar mes vertina­me deputato lankomumą ekonomiškai (taip, kaip yra daugelyje parlamentų), ar nevertiname? Deputatas B. Rupeika dėl šito?

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš nebenoriu grįžti, todėl ir siūliau pertraukos metu ne tik tartis, bet ir pagalvoti. Jūsų formuluotės neturėjo to esminio skirtumo, kuris dabar ima ryškėti. Mūsų balsavimas negali priversti, kaip čia daugybė deputatų sakė, kitą, mažesnę grupę deputatų pakeisti savo nuomonę arba daugumai primesti savo nuomonę mažumai. Atleiskite, tai Konstitucijoje tikrai nenumatyta.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti, grįžtame prie balsuoto klausimo ar negrįžtame, nes vis tiek deputatai pa­sisakydami prie jo grįžta.

B. V.Rupeika. Čia esminis klausimas.

Pirmininkas. Dar kartą galiu pakartoti, kad buvo 8 deputatai, kurie tikslino formuluotes. Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad grįžtume prie jau balsuoto klausimo? Kas už tai, kad grįžtume - žali mygtukai.

Balsų skaičiuotojas. Aiški mažuma.

Pirmininkas. Ne, ne, prašom spausti mygtukus. Kas už tai, kad grįžtume prie to klausimo, dėl kurio jau balsavome? Iš nau­jo balsuoti? Prašau dar nespausti. Prašau dabar pasiruošti bal­suoti, išklausyti formuluotę, kad vėl nekiltų neaiškumų ir netektų grįžti prie to paties. Kas už tai, kad iš naujo svarstytume klausimą, dėl kurio balsavome? Tai yra dėl visų deputatų vienodo atlyginimo ar skirtingo atlyginimo. Prašau paspausti mygtukus. Sprendimas aiškus. Prašom pareikšti savo pretenzijas tuos, kurie norėjo grįžti. Ar niekas neturite pretenzijų? Prašau.

Balsas iš salės. Aš nenorėjau grįžti, bet norėčiau vis tik patik­slinti Konstitucijos straipsnį, nes, kaip pasakė gerbiamasis J Ta­mulis, atrodo, kad...

Pirmininkas. Tuojau aš jį dar kartą perskaitysiu.

Tas pats balsas. Kiek aš suprantu, praktiškai visi pagal Kons­tituciją dabar turi atsisakyti darbo.Tie, kas nenori to padaryti, turi pateikti pareiškimą Aukščiausiajai Tarybai ir mes turime nuspręsti - atleisti juos ar neatleisti. Arba pakeisti šį Konstitu­cijos straipsnį. Ir kai tą klausimą išspręsime, man atrodo, išaiš­kės daugelis kitų klausimų.

Pirmininkas. Ačiū. Jeigu galima, aš dar kartą perskaitysiu Konstitucijos straipsnį: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos deputatas Aukščiausiosios Tarybos sutikimu gali vykdyti savo įgaliojimus ir nenutraukdamas darbinės veiklos. Deputato darbas Aukščiausiojoje Taryboje atlyginamas įstatymo nustatyta tvarka". Taip buvo rinkimų metu ir dabar yra tokia pati nuostata. Prašau.

G.Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Aš, būdamas ne teisininku, vis tik suvokiu, kad šiame straipsnyje kalbama apie atleidimą ar neatleidimą. Gal kažkas ir kitaip su­pranta, bet jeigu jau neaiški formuluotė, Aukščiausioji Taryba turi duoti tos normos paaiškinimą. Dabar, kalbant normalia kalba, ko mums reikia? Aš manau, mums bet kuriuo atveju reikia išsi­aiškinti, koks bus deputato atlyginimas. Imti čia atlyginimą ir pasilikti jį senoje darbovietėje būtų, sakyčiau, net amoralu. Na, tarkim, vienokiu ar kitokiu būdu, manau, daugeliui iš mūsų pa­vyks susitarti, kad atlyginimą senoje vietoje paliktų, nes tikrai sunku įsivaizduoti, kad koks nors įmonės vadovas atleistų iš dar­bo deputatą, kai jis šito nenori. O kam mums reikia save statyti į tokias kuriozines situacijas? Pagalvokite, kokį mes pavyzdį pa­rodysime visuomenei, kai tarpusavyje paskui pradėsime aiškintis, ar reikėjo, ar jis suspėja, ar nesuspėja. Pavyzdžiui, aš asmeniš­kai nieko nebespėju po darbo padaryti. Todėl aš ir siūlau aiškiai užfiksuoti - ar mes atleidžiami iš darbo, ar ne. Jeigu atleidžia­mi, tada nustatome atlyginimą tokį, koks pateiktas jūsų projekte. Jeigu paliekame galimybę neatleisti, tai taip pat turime numa­tyti, kad mes ten gauname savo normalų atlyginimą, o čia - l50 rublių priedą. Jeigu mes vis tik manome, kad reikia visiškai suvienodinti deputatus, tada turime spręsti klausimą iš esmės, kad visus iki vieno privalome atleisti iš darbo, keisdami Konsti­tuciją. Mano nuomone, mes turėtume iki liepos 1 dienos palikti tą projekto 1 straipsnyje numatytą normą, kad kai kas gali laiki­nai pasilikti dirbti senoje darbovietėje tol, kol išaiškės situacija.

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau dar kartą pakartoti tai, ką ir aš sakiau, ir A. Januška sakė, ir, kaip matau, vėl mes apie tą patį sukamės. Siūlau paimti Konstituciją ir labai įdėmiai dar kartą perskaityti 74 straipsnį. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos de­putatas Aukščiausiosios Tarybos sutikimu", vadinasi, jis turi prašyti to sutikimo, "gali vykdyti savo įgaliojimus ir nenutraukdamas darbinės veiklos". Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi Aukščiau­siosios Tarybos deputatai, kai juos išrinko, nutraukia savo dar­binę veiklą, tai yra atleidžiami iš darbo. Jeigu jie nori, kad to neatsitiktų, jie turi pateikti savo pareiškimą. Mes čia balsuoja­me, duodame jiems sutikimą dirbti ir ten, ir tik tuomet jie yra neatleidžiami. Taigi tas balsavimas čia visiškai nereikalingas. Tie, kurie nori eiti ir toliau savo pareigas, turi pateikti pareiški­mą Aukščiausiajai Tarybai.

Pirmininkas. Aš nesutinku su jumis, kad balsavimas buvo nereikalingas, nes balsavome mes dėl to, ar visiems deputatams mokamas vienodas atlyginimas, ar skirtingas, ir nusprendėme balsavimu, kad visiems mokamas vienodas atlyginimas. ­

S. Pečeliūnas. Visa tai gerai ir dabar tie ginčai nebereikalingi.

Pirmininkas. Man irgi taip atrodo, tačiau deputatai norėjo dėl to ginčytis. Deputatas L. N. Rasimavičius.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Aš tik noriu pasakyti, kad balsuodami mes ir davėme tokį sutiki­mą, bet iki liepos mėnesio pirmosios dienos. Ir viskas išsispren­džia. Niekas neverčia tų deputatų, kurie iš tikro dirba iki liepos mėnesio ir gauna atlyginimą, imti šiuos 500 rublių. Jie jų gali neimti. 

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas P. Varanauskas.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Dar kartą noriu atkreipti dėmesį tų, kurie moralus čia mums bando skaityti - jau mėnesį dirbame tokioje neaiškioje būseno­je, jeigu dar porą mėnesių padirbėsime, nieko neatsitiks. Iki liepos l-osios ir baikime ginčus.

Pirmininkas. Deputatas V. P. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti gerbiamajam G. Vagnoriui, bet su išlyga. Tie žmonės, kurie čia dirba nuolat, gauna 500 rublių, o tie, kurie pasilieka ankstesniame darbe iki liepos pirmosios,  sakykim, jis šiandien negali apsispręsti, tai, kol jis ten dirba, čia gauna 150 rublių.

Pirmininkas. Bet mes nubalsavome priešingai balsų dauguma. Ką daryti? Deputatas L. Šepetys.

L. Šepetys (Vievio rinkiminė apygarda). Jeigu pagal procedūrą, tai pirmiausia reikėtų balsuoti 1 punktą, kuris pateiktas projekte nuo darbo grupės ir komisijos, o po to kitus.

Pirmininkas. Jūs teisus. Ačiū. Prisiimu kaltę.

L. Šepetys. Čia ne kaltė, bet tiesiog, kad išeitume iš aklavie­tės, nes visi kalba beveik tą patį. Balsuokime pirmiausia dėl 1 punkto, po to kitus variantus.

Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai, aš norėčiau savotiškai apibendrinti ir pasa­kyti, kad balsuoti mums šiuo klausimu iš viso nereikia. Nes tas, kas apsisprendžia, sakykim, darbo knygelę apiforminti čia, rašo pareiškimą ir daro visa tai, kas reikia, ir gauna pagal savo pareigas atitinkamą numatytą atlyginimą, kurio projektą mes, tikiuosi, šiandien patvirtinsime. Tie, kurie dar, kaip mes nutarėme, iki liepos 1 dienos neapsisprendė, gauna atlyginimus iš savo darbo­viečių ir 150 rublių, jeigu patvirtinsime šį projektą. Ir nėra čia ko balsuoti - liepos 1-ąją šie žmonės prašo mūsų sutikimo.

Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Visa tai, ką jūs da­bar pasakėte, buvo pasakyta anksčiau, bet tuo metu  jūs buvote užimtas ir neišgirdote. Ačiū.

Z. Vaišvila. Ne, aš tiesiog apibendrinau visa tai ir sakau, kad nereikia jokio balsavimo. 

Pirmininkas. Reikia, kadangi projektas nepriimtas. Kaip gali nereikėti balsavimo? Prašau, deputate V. Šadreika.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Manyčiau, kad mūsų projekte nėra logikos. Viena, kada kalbama apie transportą, kad deputatas važinėtų nemokamai, tai kalbama taip: jau yra ūkiskaita, kuriasi privatūs autoūkiai ir panašiai. Jūs įsigykite bilietus nemokamai. Atleiskite, visos įmonės yra perėjusios į ūkiskaitą. Tai kodėl jūs iki liepos 1 dienos, kada mes jau čia sėdime nuo kovo 10 dienos po 12-14 valandų, norite mums mokėti 150 rublių?

Pirmininkas. Ne, taip niekas...

V. Šadreika. Kodėl dabar kalbate apie darbo knygelę ir panašiai? Darbo knygelė neapsprendžia ir Konstitucijoje neparašyta, kad jeigu išrinko mus deputatais, tai jau nutrūko mūsų darbinė arba kitokia profesinė veikla.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, mes vėl truputį nukryps­tame. Vis dėlto pabandykime formuluoti dar kartą. Pirmasis punktas pagal projektą - 150 rublių tiems, kurie nedirba nuolat čia, ir 500 tiems, kurie čia dirba nuolat. Nuolatinumo ir nenuolatinumo skirtumas (manau, kad balsuojant tai būtina pabrėžti) yra darbas nuolatinėse komisijose. Taip, kaip buvo anksčiau suformuluota. Tuomet galima dirbti kitur, gaunant 150 rublių  ir nedirbant nuolatinėse komisijose. Iki liepos 1 dienos. Antrasis variantas...

V. Šadreika. Aš noriu patikslinti. Pirmasis variantas - darbas plenariniuose posėdžiuose, nuolatinėse komisijose ir jeigu tą darbą deputatas atlieka, netrukdoma jam verstis kita profesine vei­kla. Aš taip supratau?  

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius prieštaravo, kad netrukdoma jam tada, jeigu Aukščiausioji Taryba su tuo sutinka. Taip, kaip parašyta Konstitucijoje. Ir gauna 150 rublių.

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Nežinau, gerbiamieji deputatai6 man taip pat atrodo, kad didelės logikos čia nėra. Tačiau mes prie to grįžom ir svarstykime. Jeigu reikia - dar svarstykime, bet iki pietų pertraukos turime šį klausimą išspręsti.

(Balsai salėje, negirdėti.)

B. V. Rupeika. Ar galima?

Pirmininkas. Galbūt deputatas E. Vilkas. Deputatas B. V. Rupeika kalbėjo jau 4 kartus. Aš nebenorėčiau jam leisti. Prašau deputate E. Vilkai.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). Aš norėčiau keletą žodžių pasakyti apie panašaus klausimo svarstymo praktiką Maskvoje. Kadangi esu praėjęs šią mokyklą, tai galiu pasakyti, kad tas klausimas Maskvoje buvo svarstomas beveik metus laiko. Taip, kad čia mes nieko naujo neatrandame. Antra, tie skaičiai, kurie įrašyti projekte, yra beveik tokie patys kaip ir Maskvoje. Kaip parodė praktika, jie yra visai neblogi. Todėl aš apskritai pritarčiau tam. Man, kaip ir daugeliui, be abejo, svarbus klausimas dirba - nedirba. Aš, pavyzdžiui, esu tokioje komisijoje, kuri posėdžiaus apskritai ne taip dažnai. Aš galiu dalyvauti komisijos posėdžiuose ir dirbti tiesioginį darbą, bet, gaudamas atlyginimą Akademijoje, nenorėčiau gauti tų 500 rublių ir, manau, kad tai būtų neteisinga. Tas, kuris ima atlyginimą savo darbovietėje, čia turėtų gauti 150 rublių, nes vis tiek atlieka deputato pareigas. Ir viskas būtų gerai. O klausimas, kam bus leista dirbti, spręsis pagal Konstituciją savo ruožtu.

Pirmininkas. Ačiū. Galbūt būtų galima balsuoti? Ar deputatas J. Liaučius turite ką nors papildomai?

J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Leiskite pasakyti keletą pastabų. Manyčiau, kad problema kyla dėl to, kad senojo šaukimo parlamentas, formuluodamas 74 straipsnį, ne viską numatė. Šiandien mes turime ne skubėti, bet išaiškint interesų skirtumus ir bendrumus. Aš, pavyzdžiui, manau, kad deputatas G. Vagnorius ir kiti nelabai supranta vieną sąvoką 74 straipsnyje. Ten nurodyta: "nenutraukdamas darbinės veiklos". Ką reiškia darbinė veikla šioje salėje sėdintiems deputatams? Tai yra dauguma etatinių asmenų ir apie 25 žmonės, kurie yra neetatiniai, laisvi. Tai - laisvos profesijos žmonės. Tai ką, reikės mūsų Tarybos sutikimo, kad toks asmuo galėtų užsiimti ta veikla?

Pirmininkas. Prašau man atleisti, bet apie tai jau buvo kalbėta gal dešimtyje pasisakymų ir buvo nustatyta, kad laisvų profesijų žmonėms leidimo nereikės. Reikės leidimo tiems žmonėms, kurie turi sėdėti savo darbo vietoje ir dirbti konkretų darbą konkrečiomis valandomis. Tik apie tai buvo kalba, gerbiamasis deputate.

J. Liaučius. Na, ačiū, jeigu taip.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Aš siūlau, gerbiamasis pirmininke, balsuoti, kadangi ger­biamojo E. Vilko išaiškinimas, man atrodo, labai tinkamas.

Pirmininkas. Visiškai teisingai. Taigi pabandau dar kartą for­muluoti. Dabar jau kitaip: 150 rublių tiems, kurie gauna atlyginimą nuolatinėje darbovietėje, 500 rublių atlyginimą tiems, kurių pagrindinė darbovietė yra Aukščiausioji Taryba.

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Dėl komisijų. Gerbiamieji, galbūt tada tai formu­luokime atskirai, gerai? Ta prasme, kad ne dabar. Taigi kas už tai, kaip nurodyta projekto 1 punkte, prašau balsuoti.

Balsų skaičiuotojas. Aiški dauguma.

Pirmininkas. Kas už tai, kad nepriklausomai nuo to, kaip de­putatas dirbs, visiems būtų mokama vienodai, tai yra 500 rublių?

Balsų skaičiuotojas. Trys.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Trys.

Pirmininkas. Ačiū. Tiesiog puiku, kai po 1,5 valandos darbo grįžtame prie pirminio projekto. Tai yra įrodymas, kad darbo grupė labai atidžiai svarstė, nagrinėjo visus galimus variantus ir rado optimalų. (Plojimai.) Gerbiamieji deputatai, labai gerai, kad mes pagaliau priėjome kažkokios išvados,- vis dėlto norėčiau dabar tęsti šį balsavimą, nes buvo iškelti du pasiūlymai dėl deputatų darbo ekonominio įvertinimo ir ekonominio neverti­nimo, o tik moralinio.

(Kalba iš vietos, neaišku.)

Pirmininkas. Ką? Nebėra prasmės? Jeigu gauni 500 rublių, vadinasi, gali nebeiti į plenarinius posėdžius?

( Kalba iš vietos negirdėti.)

Pirmininkas. Ačiū. Jeigu taip, tada atsiimu pasiūlymą balsuoti. Liepos pirmąją, esu tikras, mes balsuosime kitaip.

Balsas iš salės. Aš norėčiau grįžti prie ką tik balsuoto klau­simo.

Pirmininkas. Prašau.

Tas pats balsas. Nuo kurios dienos pradėsime skaičiuoti? Nuo dabar ar nuo kovo 10-osios?

Pirmininkas. Čia jau yra, aš suprantu, kad svarbi, bet vis dėlto detalė. 

Tas pats balsas. Bet reikia ją išaiškinti.

Pirmininkas. Tuojau aš pabandysiu pasakyti. Yra du varian­tai. Vienas variantas- iki šiol mes dirbome pagal anksčiau bu­vusį reglamentą, kur deputatas už dieną gaudavo 10 rublių. Da­bar jūs negavote, bet gausite viską iš karto. Gerbiamasis reikalų valdytojas A. Samajauskas patvarkė taip, kad mes greičiau išspręstume tą klausimą, kurį šiandien išsprendėme. Kada negauni dienpinigių, greičiau nori sutvarkyti atlyginimą. Tie pinigai nie­kur neprapuolė, jie bus išmokėti.

(Kalba iš vietos, negirdėti.)

Pirmininkas. Vilniečiams aš nežinau. (Triukšmas.) Ir kitas variantas... Palaukite, vieną minutėlę leiskite pasakyti. Ger­biamieji deputatai, vilniečiai gyvena namuose. Juos žmonos nu­prausia, aprengia, pavalgydina (arba vyrai), o visi kiti važinė­ja. Man atrodo, darbo teisės žinovai galėtų pasakyti, kad įsa­kymas apie priėmimą gali būti įforminamas ir nuo faktiško darbo pradžios.

Č. Juršėnas. Taip. Nuo rinkimų.

Pirmininkas. Leiskite dar pasikonsultuoti ir paskui pasiūlyti jums sprendimą. Kitas dalykas, gerbiamieji, dėl kurio buvo labai ginčytasi, tai - atlyginimų skalė. Atsiprašau, pirmiausia pats at­lyginimas. Kas už tai, kad iki liepos l-osios deputatui būtų mo­kama (atsižvelgiant į tai, kad gal mums pavyks sužinoti visuo­menės nuomonę) 500 rublių? (Triukšmas.) Ar bu­vo skaičius pasakytas? Jeigu buvo ir neprieštaraujate, tai ačiū. Deputatas A. Januška.

A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Aš noriu tik patikslinti, kaip dabar elgsimės. Ar vis tik reikės tiems žmonėms, kurie nusprendė gauti 150 rublių, parašyti pa­reiškimą Aukščiausiajai Tarybai, ar jie iki liepos 1-osios nesilaiko šio Konstitucijos straipsnio?

Pirmininkas. Leiskite tai taip pat apgalvoti ir pasiūlyti spren­dimą, gerai? Šiandien gal neatsakykime į tai. Gerbiamieji de­putatai, ar antrąjį punktą mes galime dabar jau svarstyti? Dėl priedų skalės. Aš norėčiau, kad dabar balsuotume dėl tų dalykų, dėl kurių galima balsuoti, pradėti pertrauką ir po pertraukos įjungti radiją ir visa kita. Prašom.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Šiuos atlyginimus, kaip aš supratau, nustatėme iki liepos 1 die­nos. Jeigu visuomenė manys, kad perdaug gauname, sumažinsi­me, taip?  ­

Pirmininkas. Taip. Arba padidinsime.

V. Žiemelis. Padidinti nereikia.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, kas už projekte pasiūlytą priedų skalę, atsižvelgiant į tai, ką pasakė deputatas V. Žieme­lis? Prašau.

V. Landsbergis. Aš norėčiau pasisakyti.

Pirmininkas. Prašau.

V. Landsbergis. Aš norėčiau pakartoti savo jau anksčiau pa­darytą pasiūlymą bent dėl vieno punkto toje priedų skalėje.

Pirmininkas. Kokį deputatas L. N. Rasimavičius turėjo pasiūlymą?

Balsas iš salės. Dėl pasiūlymų. Aš kaip tik užsirašiau, kad laikinųjų komisijų pirmininkams būtų mokamas padidintas prie­das, dėl to reikėtų atskirai balsuoti. Dėl gerbiamojo Pirmininko jau buvo pasakyta.

V. Landsbergis. Ne. Kodėl aš buvau viename pasiūlyme parašęs iki 700? Todėl, kad buvo, man atrodo, pavaduotojams150 rublių. Jeigu reikia daugiau, tai vos vos  daugiau. Jeigu dabar pavaduotojams - 300 rublių, tai pirmininkams, sakysim, 350, bet ne 500 rublių .

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji, leiskite man suformuluoti taip. Atsižvelgiant į pasiūlymus, galimi du variantai - arba balsuoti dabar dėl to, kaip pateikta projekte ir, jei bus nubalsuota prieš, balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo atskirai, arba iš karto balsuoti atskirai dėl kiekvieno pasiūlymo. Kaip jūs pasirinksite? (Triukšmas salėje.) Ar pasiūlymų autoriai labai protestuotų, jeigu mes balsuotume taip, kaip projekte ir, jeigu bus atmesta, tada balsuotume dėl kiekvieno atskirai?

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Pirmasis pasiūlymas nebuvo balsuoti taip, kaip projekte. Mes…

Pirmininkas. Ne, pirmasis pasiūlymas ir yra projektas, gerbia­masis L. N. Rasimavičiau. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda). Man atrodo, čia nėra problemos dėl tų priedų dydžio. Mes nustatome maksimalų skaičių, bet tas asmuo, kuris tą prie­dą gauna, gali atsisakyti jo dalies.

Pirmininkas. Apie tai jau buvo kalbėta. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kad minimalūs priedai būtų nustatyti tokie, kokie yra dabar projekte. Iki liepos 1-osios.

Balsų skaičiuotojas. 52 už.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Prieš - 11.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 12.

Pirmininkas. Ačiū. Prašome patikrinti kvorumą. Man atrodo, kvorumas yra. Gerbiamasis deputate A. Norvilai, būkite malonus, pakelkite kortelę.

Balsų skaičiuotojas. Dalyvauja 92 deputatai. Kvorumo nėra.

V. Žiemelis. Kol susirinks kvorumas, aš pasiūlysiu vieną punk­tą.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, kurie išėjo, būkite malo­nūs, trims minutėms ateikite į salę. Prašau.

V. Žiemelis. Kad tai laikinas nutarimas, galiojantis iki liepos 1 dienos, ir kad jis bus peržiūrėtas atsižvelgiant į piliečių ap­klausą.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, noriu nesiūlyti balsuoti, kol nėra kvorumo, bet išsiaiškinti jūsų nuomonę, kad būtų aišku dėl nemokamo važiavimo, nes tai buvo dar vienas iš tų klausimų, dėl kurių buvo ginčijamasi iš esmės. Tai būtų paskutinis klausimas. Taigi buvo siūlomas nemokamas važiavimas (tada nelabai aišku, kaip apmokėti vežėjams). Ir kitas pasiūlymas - mokėti kompensaciją už važiavimą. Kokio dydžio, aš manau, šiandien nebūtina nustatyti. Gal pabandykime pasiaiškinti nuomonę dabar. Taigi kas už tai, kad būtų mokama kompensacija už važia­vimą? Štai jau yra kvorumas, todėl grįžtame prie ankstesnio bal­savimo. Taigi kas už tai, kad priedai už pareigybes Aukščiau­siojoje Taryboje būtų nustatyti tokie, kokie yra projekte? Iki liepos pirmosios visas nutarimas. Po to mes jį turėsime toliau patvirtinti arba keisti. Deputatas K. Uoka siūlo patikslinti terminą - ne iki liepos 1-osios, o iki bus įvestas litas.

Balsų skaičiuotojas. 41 už.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Labai atsiprašau, 51.

Pirmininkas. Tai rodo, kad balsų skaičiavimo komisiją jau rei­kia perrinkti.

Balsų skaičiuotojas. 15 prieš.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. 13 susilaikė.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, grįžtame prie ne­mokamo važiavimo klausimo ir, matyt, tai bus paskutinis, kurį reikia išsiaiškinti iki paruošiant naują galutinį projekto variantą. Taigi kas už tai, kad būtų mokama kompensacija už važiavimą? Alternatyva - kas už tai, kad būtų važiavimas nustatytas nemo­kamas visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi. Pirmiausia kas už tai, kad būtų mokama kompensacija už važiavimą?

Balsų skaičiuotojas. 52 už.

Pirmininkas. Kas už tai, kad būtų paliktas nemokamas važiavimas? Kaip buvo iki šiol?

Balsų skaičiuotojas. 33 už.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. Trys.

Pirmininkas. Ačiū. Nutarta palikti taip, kaip yra projekte. Prašau, deputate L. N. Rasimavičiau.

L. N. Rasimavičius. Mums iki liepos 1-osios labai aktualu ir viešbutis. Mes išvykstame, o už viešbutį vis tiek mokame. 8 punkte numatyta - deputatams, atvykusiems į Vilnių Aukščiausiosios Tarybos laikui, nemokamai suteikiamas atskiras kambarys viešbutyje. Aš norėčiau, kad dėl to balsuotume.

Pirmininkas. Ar kas nors prieštaravo prieš šį punktą? Kadangi niekas neprieštaravo, tai nėra reikalo ir balsuoti. Aš žinau, kad jūs dabar mokate dėl to, kad dar nepriimtas visas projektas. Ti­kiuosi, kito plenarinio posėdžio metu mes priimsime, ir tada vis­kas susitvarkys, o išbraukti niekas nesiūlo.

Gerbiamieji deputatai, pertrauka iki 15 valandos 20 minučių.