Trisdešimt trečiasis posėdis

1990 m. balandžio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

   Pirmininkas. Posėdžio pradžios metas.

   Gerbiamieji deputatai, mes jau vakar buvom taręsi, kad šian­dien leisime Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei padaryti trumpą informacinį pranešimą apie Lietuvos Vyriausybės veiklą. Be to, šįryt papildomai įtraukėme į darbotvarkę vieno ministro patvirtinimą. Todėl prašau Ministrę Pirmininkę į tribūną. Matyt, neišeinant iš jos bus galima atlikti abu darbus. Prašom. Aš ma­nau, kad galima pradėti nuo informacijos.

Ministrės Pirmininkės K. D. Prunskienės informacija apie Lietuvos Vyriausybės veiklą

   K. D. Prunskienė (V e r k i ų   r i n k i m i n ė  a p y g a r d a). Gerbiamieji deputatai! Nors Vyriausybė dar iki galo nesuformuota, tačiau, savaime suprantama, ji kai ką pakankamai reikšmingo dirba. Kaip patys matot, suformuoti Vyriausybę yra nelengvas darbas ir jums, ir mums. Gerai, kad pagaliau, šiandien ar rytoj, mes tą užtrukusį procesą baigsime ir galėsime pradėti tikrai pil­navertį darbą. Naujai paskirti ministrai perima savo veiklos sritis, dirba apibrėždami ministerijų funkcijas, kurios turės būti tarpusavyje suderintos ir sudarys kompleksišką Vyriausybės funk­cijų visumą. Baigus formuoti Vyriausybę, jai prireiks dar kelių savaičių, kad suformuotos struktūros ir apibrėžtų funkcijų bazėje galėtume parengti ir pateikti parlamentui svarstyti Vyriausybės programą tiek artimiausiam laikotarpiui, tiek ir tolesnei perspek­tyvai.

   Norėčiau dabar trumpai apibūdinti ekonomikos padėtį, kuri, be abejo, jaudina ne tik jus, bet ir visus Lietuvos žmones. Kaip gi klostosi ekonominiai ryšiai su Tarybų Sąjunga? Mes neturime pagrindo tvirtinti, kad matome labai konkrečius Tarybų Sąjungos ekonominės blokados požymius. Esami sutrikimai didele dalimi yra ir bendros ūkinės suirutės, kuri yra Tarybų Sąjungoje, pa­sekmė. Vertinant įprastiniais kriterijais, Lietuvos ūkis šiais me­tais dirba ne blogiau kaip praėjusiais (išreiškiant kiekybiniais rodikliais). Pirmojo ketvirčio sutartys su ūkiniais partneriais įvyk­dytos net 99,7 t. y. beveik šimtu procentų. O 9 milijonų įsisko­linimą iš esmės suformavo Lietuvos žuvininkystės susivienijimas, kuriam tenka net du trečdaliai bendros neįvykdytų sutarčių apim­ties. Šis susivienijimas dar tebėra sąjunginio ūkio sistemoje. Tai­gi pareikšti mums rimtų pretenzijų iš Sąjungos pusės, kad Lie­tuva dėl savo politinių veiksmų nevykdo įsipareigojimų, žinoma, nebūtų pagrindo. Bet kita vertus, galima teisėtai kalbėti ir apie tam tikras ekonomines sankcijas ar kai kuriuos sunkumus, kuriuos mums sudaro Tarybų Sąjunga.

   Jau jums turbūt žinoma, kad vasario mėnesį Tarybų Sąjungos vyriausybė vienašališkai, neįspėdama Lietuvos ir jos bankų bei įmonių,  pakeitė atsiskaitymų tvarką: jie vyksta, ne tiesiogiai, kaip anksčiau, o per TSRS centralizuotus bankus. Viskas buvo organizuota taip skubiai, jog bankai nespėjo tam pasirengti. O atsi­skaitymai per korespondentines sąskaitas nutęsia atsiskaitymus maždaug 15, net iki 30 dienų. Taigi Respublika netgi prarado kai kuriuos tiekėjus arba tiksliau būtų pasakyti, sukėlė jų nepasi­tenkinimą. Po kovo 11 d. atsirado ir kitokių sunkumų. Daugelis tiek Rusijos Federacijos, tiek ir Ukrainos įmonių arba atsisako sudaryti sutartis tiekti produkciją, arba reikalauja apmokėti už produkciją valiuta, motyvuodami, kad mes išstojome iš Tarybų Sąjungos, ir atsiskaitymas turi būti kaip su kita valstybe. Ypač daug rūpesčių mums kelia tiekimo sutrikimai iš Karelijos, Nov­gorodo, Vologdos, Sverdlovsko ir Permės sričių, t. y. medienos, ce­liuliozės, popieriaus. Popieriaus kombinatas mums netiekia popieriaus, motyvuodamas tuo, neva vagonai  su produkcija grįžta atgal, nes Lietuva uždariusi sieną. Panašių demagogiškų pareiš­kimų esama ir daugiau. Sustabdytas sprogmenų tiekimas Trans­porto ministerijai, kuri dėl to negali vykdyti nerūdinių medžiagų karjerų sprogdinimo darbų. Išvardyčiau dar daug dalykų, tarp jų ir TSRS gynybos pramonės ministerijos importinių įrengimų tiekimo Mažeikių kompresorių gamyklai nutraukimą, nors korpusas yra sumontuotas. Nenormali padėtis aprūpinant gyvenamųjų na­mų statybą, ypač vamzdžiais.

Konkreti problema yra ir statybos Armėnijoje. Praėjusiais me­tais statybininkai atliko ten darbų už 7,7 mln. rublių. Atiduota daug objektų, iš jų 63 vienbučiai namai, dvi mokyklos ir daug kitų. Šiais metais turėtų būti atlikta net dvigubai daugiau darbų. Ten dirba 480 žmonių, 330 iš Lietuvos. Daug nugabenta ten įvairios statybinės technikos. Tačiau dėl sutrikimų, kurie vyksta dėl azerbaidžaniečių blokados, vagonų trūkumo ir t. t., faktiškai yra prastovima, ir mes prarandame labai daug pajėgumų, taip reikalingų mums patiems, ypač dabartinėje situacijoje. Todėl labai norėtume, kad jūs, gerbiamieji deputatai, išreikštumėte savo nuomonę šiuo klausimu, pavesdami apsispręsti dėl mūsų tolesnių darbų galimybės, reikalingumo Armėnijoje. Manome, kad reiktų užbaigti pradėtus darbus, bet dėl naujų objektų statybos pradžios mums reikėtų priimti bendrą principinį sprendimą.

   Nelengva situacija yra ir žemės ūkyje dėl kai kurių tiekimų sutrikimų ir dėl ūkio mechanizmo. Seni metodai jau nefunkcionuoja, komanda nebeveikia, o nauji ūkininkavimo metodai taip pat dar neįsitvirtino. Galima būtų šiek tiek pasidžiaugti tuo, kad šiems metams priimti ne tokie dideli įsipareigojimai parduoti Tarybų Sąjungai produkcijos, pirmiausia mėsos. Palyginti su praeitų metų faktišku tiekimu (170 tūkst.), šiemet yra įsipareigota parduoti 150 tūkst. Prasidėjo sėja. Jos pradžia, atrodo, palanki. Orai geri, pavasaris pakankamai ankstyvas. Ta proga norisi palinkėti mūsų žemdirbiams gerų, derlingų metų. 

   Respublikoje gerokai pašlijusi pinigų cirkuliacija - tiek dėl politinės situacijos sudėtingumo, tiek ir dėl aukštų infliacijos tempų, būdingų visai Tarybų Sąjungai. Susidaro disproporcijos tarp pinigų ir prekių masės. Tai dalykai,  kurie jums žinomi ir akivaizdžiai pastebimi. Taigi labai artimoje ateityje (jau ir dabar imamės kai kurių priemonių) teks imtis ryžtingų priemonių, atlikti reformą, kad maksimaliai įvaldytume šiuos dalykus. 

   Jeigu atskirai kalbėtume apie prekybos reikalus, tai turbūt vėlgi pasigirti, kad parduotuvės yra aprūpintos, neišeitų. Su maisto produktais minimaliai patenkinama padėtis. Ypatingo stygiaus, žemiau minimumo, turbūt negalime konstatuoti. Tačiau su ne maisto prekėmis padėtis tikrai nelengva. Įmonėse ir organizacijose tos prekės skirstomos pagal talonus. Paklausa labai auga, o at­sargų kol kas daugiau negauname. O kai kurių prekių, visų pirma automobilių, šiais metais nepavyko  gauti, nepavyko susitarti su Tarybų Sąjunga, kad skirtų tiek, kaip praėjusiais metais. Apskritai prekių apyvartos apimtys išaugusios, bet ne dėl prekių gausos, o išteklių, atsargų mažėjimo sąskaita. Tai nepaprastai rimtas sig­nalas mūsų prekybininkams.

   Šitoje situacijoje nepaprastai svarbu, kokie yra konkretūs ry­šiai su Tarybų Sąjunga apsirūpinant  materialiniais ištekliais. Ma­terialinių išteklių ministerija jau pradėjo formuoti bendrus respublikinius resursus tiesioginiams prekiniams mainams su  Tarybų Sąjungos mainų subjektais įvairiais lygiais. Jum jau žinoma, kad buvo priimtas nutarimas uždrausti išvežti iš Respublikos prekes, viršijančias įsipareigojimus, paremtus sutartimis ir tarpvalstybiniais (iki šiol tai buvo vadinama valstybiniais) užsakymais. Ir tai funkcionuoja. Galime konstatuoti, kad toks laisvas, nekontroliuojamas išvežimas sumažėjo ir kad tie prekių ištekliai akumuliuoja­mi centralizuotai. Tai yra nepaprastai svarbu, kad turėtume ką pasiūlyti mūsų kaimyninėms respublikoms - Latvijai, Estijai ir, žinoma, Sąjungos respublikoms, iš kurių gauname reikiamus re­sursus.

   Taigi pirmieji tokie žingsniai yra daromi ir, žinoma, dar ne visai suderintai. Buvome priėmę sprendimą, kad Vidaus reikalų ministerija įsteigtų postus, kontroliuojančius laisvą prekių išvežimą iš Lietuvos. Kalbu ne tik apie mūsų pasienį su Lenkija, bet ir su Sąjunga. Deja, tai dar atidėliojama dėl tų sunkumų, kurie dabar užklupo mus dėl Tarybinės armijos veiksmų, reikalaujančių ta linkme nukreipti Vidaus reikalų ministerijos darbą, dėl nepa­kankamo mūsų pačių ryžtingumo ir netikrumo, kokią reakciją tai sukeltų.  Nuolat keičiamasi laiškais, raštais, telegramomis su Ta­rybų Sąjungos vyriausybe. Dėl labai įvairių dalykų. Pavyzdžiui, kai mes uždraudėme laisvai išvežti prekes, pagamintas viršijant įsipareigojimus, draugas N. Ryžkovas davė telegramą, jog mes pažeidžiame susitarimus, neleisdami išvežti prekių į Tarybų Są­jungą. Buvo tai traktuojama kaip apskritai prekių išvežimo nu­traukimas laužant  sutartis. Aš galėčiau išvardyti daug konkrečių dalykų, sakysim, susirašinėjimas dėl kitų tautybių žmonių teisių, dėl armijos veiksmų. Tai rodo, kad mes esame pripažinti dialogo subjektu. Kreipiamasi į Vyriausybę, adresuojama esamiems adre­satams, minimos pavardės, konkrečiai mano. Tai yra ne kas kita, kaip pripažinimas. Kita vertus, tas dialogas nėra adekvatus. Mūsų veiksmų interpretacija neatitinka tikrų mūsų ketinimų. Mūsų atsakymai visada baigiasi labai konkrečiu pasiūlymu - pradėti derybas tiesioginiu būdu. Dėl armijos jums žinomi ir mūsų bendri su parlamentu veiksmai. Buvome pakvietę vakar rytą atvykti armijos generolą <…> į Ministrų Tarybą. Deja, jis neatvyko. Mes taip pat davėme telegramą gynybos ministrui D. Jazovui, informuodami apie armijos veiksmus, apie mūsų neinformuotumą, apie armijos generolo neatvykimą pasiaiškinti dėl tų veiksmų, kurie vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Atgalinės telegramos negavome, tačiau  šiandien gerbiamasis R. Ozolas tuo  klausimu kalbėjo su ministru D.Jazovu. Aš ką tik, prieš pusvalandį, kalbėjau su R. Ozolu telefonu. Bus, beje, susitikimas, ir žymiai aukštesnio lygio. Kontaktų buvo ir paties aukščiausio lygio, taip pat ir iš mano pu­sės. Šiandien nenorėčiau apie tai konkrečiai kalbėti. Manau, kad sugrįžęs gerbiamasis R. Ozolas turės ką svaresnio pasakyti. Atro­dytų, kad mūsų dialogas šiek tiek krypsta į tiesioginių derybų vėžes.

   Baigdama noriu dar kartą grįžti prie tos temos, kurią mes šiandien priešpiet parlamente svarstėme. Paskelbtas eilinis mūsų jaunuolių šaukimas. Kokie tolesni mūsų interesai ir jų sprendimo galimybės derybose su Tarybų Sąjunga. Štai kokį potvarkį šian­dien ką tik pasirašiau ir kokį laišką išsiunčiau Nikolajui Ryžko­vui, t. y. TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkui, į Maskvą. Jeigu leisite, kadangi tai yra visiškai šviežias, ir mūsų rytinį pokalbį pra­tęsiantis dokumentas, aš jums jį perskaitysiu. Pritariate? Tesugaišiu porą minučių.­

   Potvarkis. Balandžio 3 diena.

   Ryšium su tuo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba šių metų kovo 14 d. nutarimu nutraukia TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorij­oje, veiklą, įpareigoti miestų ir rajonų vykdomuosius komitetus nedalyvauti vykdant 1990 m. šaukimą į Tarybinę armiją, nutraukti komisariatų ūkinį aptarnavimą ir su tuo susijusį finansavimą, nukreipiant atsilaisvinančius darbuotojus vietos savivaldybių or­ganų žinion." Pasirašo Ministrė Pirmininkė K. D. Prunskienė. (Plojimai.)

   Ačiū. Adekvatus laiškas gerbiamajam N. Ryžkovui.

   "Didžiai gerbiamas Nikolajau Ivanovičiau! Ryšium su tuo, kad TSRS Ministrų Taryba priėmė 1990 m. kovo 29 d. nutarimą Nr.305 "Dėl eilinio piliečių šaukimo į tikrąją karinę tarnybą", pranešame, jog Lietuvos Respublikos vyriausybė, vykdydama Lie­tuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 14 d. nutarimą, įpareigojo miestų, rajonų vykdomuosius komitetus nu­traukti veiklą, susijusią su pavasarinio šaukimo organizavimu, taip pat karinių komisariatų ūkinį aptarnavimą. Siekdami užkirsti kelią tolesniam santykių tarp Lietuvos valstybinių organų ir TSRS atitinkamų organų komplikavimui, dar kartą siūlome nedelsiant pradėti derybas ir rengti atitinkamus susitarimus dėl viso klau­simų, susijusių su TSRS ir Lietuvos gynybiniais interesais, kom­plekso". Pasirašo Ministrė Pirmininkė K. D. Prunskienė. (P l o j i­ m a i.) Ačiū.

   Pirmininkas. Ar kas nori dar paklausti Ministrės Pirmininkės?

   L. S. Razma (Ž i r m ū n ų  r i n k i m i n ė  a p y g a r d a). No­rėjau paklausti apie biudžeto įplaukas pirmąjį ketvirtį. Kokia yra Respublikos biudžeto būklė?

   K. D. Prunskienė. Aš manau, kad biudžeto įplaukas geriausiai galėtų mums pakomentuoti ministras R. Sikorskis. Aš noriu at­kreipti dėmesį, kad mūsų Ministrų Taryba pradeda dirbti tokiu stiliumi, jog ministrai ir atitinkamos srities pilnaverčiai ir pilna­teisiai vadovai visiškai atsako už savo srities reikalus. Jų statusas prilygintas Ministro Pirmininko pavaduotojo, o pavaduotojų sta­tusas  - buvusio pirmojo pavaduotojo statusui.

   Pirmininkas. Ačiū.

   L. S. Razma. Dar norėjau paklausti.

   Pirmininkas. Vieną minutėlę, gerbiamasis deputate. Mes pra­eitą savaitę, svarstydami šios savaitės darbotvarkę, nusprendė­me, kad Vyriausybės valandos dar šią savaitę nedarysim. Aš vi­siškai neprieštarauju, kad jūs patenkintumėt savo smalsumą, ta­čiau noriu atkreipti į tai jūsų dėmesį. Prašom.

   L. S. Razma. Norėjau dar pasiteirauti, kokie eksporto-importo reikalai, kokios valiutinės įplaukos?

   K. D. Prunskienė. Dėl valiutinių įplaukų turėčiau pasakyti tai, ko nenorėčiau, kad girdėtų visos ausys. Turiu minty  toli nuo mūsų esančius. Tokio ūkinio lygio reikalai daugmaž klostosi, tačiau mus domina valiutinių įplaukų adresatas, valiutinių įplaukų dis­ponavimas. Atitinkamai elgiasi ir mūsų įmonės, siekdamos iš­vengti lėšų nutekėjimo. O bankai atitinkamai reformuoja savo veiklą taip, kad tos įplaukos nepatektų tam, kam jos nepriklauso.

   Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.

   K. Rimkus (Š e d u v o s  r i n k i m i n ė  a p y g a r d a). Res­publikos žemdirbiai šiuo metu išveža dalį atliekamos, nereikalingos ūkiams produkcijos ir gauna už ją šiferio, statybinių medžia­gų, metalo. Jie dabar išsigandę. Jeigu negalės išvežti atliekamos produkcijos, nebus patenkinti jų poreikiai statybinėms medžia­goms. Gal būtų tikslinga neleisti išvežti maisto produktų, o visą kitą, atliekamą produkciją leisti išvežti už Respublikos ribų, jeigu ji mums nereikalinga?

   K. D. Prunskienė. Ši draudimo situacija yra laikina. Tai viena. Antra, mes galime pasiūlyti savo žemdirbiams komercinį tarpininką, kuriuo bando tapti Materialinių išteklių ministerijos įmo­nės, padaliniai, sukaupdami įvairiausius išteklius ir taip užpirkda­mi tai, kas reikalinga. Juk mes tokiu atveju priartėsim prie situa­cijos, kada kirvį mainysim į grūdus, kaip Markso laikais, natūra­lių mainų pagrindu. Geriau disponuoti platesniu mūsų prekių asortimentu, kad galėtume rasti partnerių ir didesniu mastu užpirkti įvairių prekių. Tai būtų labiau civilizuotas komercinis būdas.

   Pirmininkas. Ačiū. Prašom gerbiamąjį deputatą A. Norvilą.

   A. Norvilas (A l e k s o t o  r i n k i m i n ė  a p y g a r d a). Gerbiamoji Ministre Pirmininke! Jūs paminėjot statybas Armėnijoj. Bet yra dar kelių statybos prievolė Tiumenės srityje. Lietuva ten laikė nemažą būrį kelininkų su savo technika, su savo medžia­gom. Sakykit, ar ta prievolė ir toliau išlieka, ar jau derimasi kaip nors komerciniu pagrindu, ar  iš viso to nebus daroma? Ačiū.

   K. D. Prunskienė. Visos prievolės, įsipareigojimai Tarybų Sąjungos respublikoms ir Sąjungos aukščiausio lygio organams turi būti pervesti į derybų, sandėrių plotmę. Bet kokie vienpusiški įsipareigojimai, savaime suprantama, neturėtų galioti. Tuo tarpu panašaus pobūdžio kon­fliktus mes bandome perkelti į derybų stadiją, nes kiekvienas mūsų vienpusiškas veiksmas atsigręžtų į mus atitinkamomis nuobau­domis. Tai nebūtų mums naudinga.

   Pirmininkas. Ačiū jums. Ačiū deputatams, kurie klausė. Dabar rašome iš karto ir pristatyti kandidatą į ministrus.

Ministrės Pirmininkės K. D. Prunskienės pranešimas dėl LR prekybos ministro paskyrimo. Kandidato kalba. Diskusijos

   K. D. Prunskienė. Beveik pratęsiant temą, galima būtų paminėti, jog mes dar neturime labai svarbaus ministro dabartinei situacijai, t. y. prekybos ministro. Siūlomas jums svarstyti kandidatas gerbiamasis Sinevičius Albertas, Ambraziejaus, gimęs 1943 m. Kaune. Lietuvis. Baigęs Kauno politechnikos institutą, inžinierius mechanikas. Ne ekonomistas. Gal kartais tai nebus kliūtis, nes ekonomistai, kurie ilgai dirbo tarybinėje ekonomikos sistemoje, kartais sunkiau persilaužia komerciniams veiksmams nei kad ne ekonomistai. Šia prasme gerbiamasis A. Sinevičius yra įrodęs savo sugebėjimus. Jis ilgą laiką dirbo Kauno K. Giedrio kailių fabrike, nuo 1984 m.- Kauno "Baltijos" siuvimo gamybinio susivienijimo direktoriumi, o nuo 1987 m.- LTSR lengvosios pra­monės ministro pavaduotoju. Dabar ta ministerija kaip jūs su­prantate,  yra likviduojama, kuriama Pramonės ministerija. Ne dėl, žinoma, siūlomas gerbiamasis A. Sinevičius ministru, kad ta ministerija likviduojama, o įvertinant jo ir praktinį patyrimą ko­mercinės veiklos srityje ankstesnėje sistemoje, ir tuos konsulta­cinius pokalbius su jumis, taip pat komisijose bei klube, rengiant šį klausimą.

   Taigi siūlau balsuoti už Albertą Sinevičių ir skirti jį prekybos ministru. Ačiū. 

   Pirmininkas. Ačiū. Ar turite kas nors klausimų Ministrei Pirmininkei dėl kandidatūros?

   L. S. Razma.  Aš norėjau paklausti. Gerbiamoji pirmininke,Vilniaus universitetas rengia prekybos specialistus. Ten žmonės išmokomi prekių, mokslo, prekybos organizavimo, prekių atsargų teorijų ir t. t. Ar jūs ne­radote galimybės ieškoti kandidatūrų tarp baigusių Universiteto Prekybos fakultetą?

   K. D. Prunskienė. Žinoma, kad ieškojome. Ir pirmiausia toje srityje, kuriai reikalingas ministras. Tačiau aš šiandien tam kri­terijui skirčiau ne tiek daug dėmesio, nes mūsų ekonomistai Prekybos fakultete buvo rengiami skirstomajai prekybos sistemai, o ne prekiaujančiajai. Todėl ir praktinę patirtį naujoviškai dirbant ūkinėje srityje turintis žmogus šiandien gali konkuruoti su pre­kybininku, ilgai dirbusiu skirstant prekes (kartais ir ne visai tinkamu būdu). Aišku, būtų nepaprastai gerai, jeigu mes galėtume pasakyti, kad gerbiamasis A. Sinevičius turi atitinkamą profesinį pasirengimą. Nors kaip tam tikrą šito trūkumo kompensaciją galima būtų pripažinti tai, jog neseniai jis buvo išvykęs į JAV su grupe vadinamųjų biznierių iš Lietuvos. Ten mokėsi ir marke­tingo. Manau, kad tai ne paskutinis kartas. Mes siūlome minis­trams turėti patarėjus, taip pat ir iš užsienio, kurie galėtų padėti reformuoti visas sritis, žinoma, ir prekybos. Kad tai būtų tikra prekyba, o ne skirstymas.

   Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau. Prašau pa­teikti komisijų išvadas. Deputatas A. Šimėnas.

   A. Šimėnas. (D r u s k i n i n k ų   r i n k i m i n ė   a p y g a r d a). Esu įpareigotas pasakyti, kad Ekonomikos komisija balsų dau­guma remia šią kandidatūrą. Vien tik Ekonomikos komisija.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Biudže­to komisijos vardu galiu pasakyt, kad mes šitą kandidatūrą irgi remiam.

Pirmininkas. Ačiū. Ar Savivaldybių reikalų komisija svarstė kandidatūrą?

S. Kropas. (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apy­garda). Mes atskirai nesvarstėm šiandien šitos kandidatūros, todėl ir sprendimo negalim pasakyti.

   Pirmininkas. Ačiū. Teisinės sistemos komisija berods buvo susirinkusi svarstyti. Ne? Daugiau kitų komisijų išvadų nebus pa­teikta. Ekonomikos ir Biudžeto komisijos pateikė savo išvadas.

Prašom gerbiamąjį pretendentą prisistatyti Aukščiausiajai Ta­rybai.

A.Sinevičius. Nežinau, kieno čia daugiau kaltės ar bėdos, kad kaip minėjo gerbiamoji Pirmininkė, prekybos sistema užsiima pre­kių skirstymo funkcijomis. Man atrodo, kad anksčiau ar vėliau pradės veikti rinkos dėsniai, kurie iš esmės turės pakeisti Pre­kybos ministerijos ir įmonių, gaminančių prekes, ryšius. Kad gali­ma būtų prekiauti, reikia turėti pinigų ir reikia turėti prekių.

Šiandieną ir prekyboj, ir pramonėj, turim tą pripažint, yra mo­nopolis. Aš dabar negaliu pasakyti ir turbūt niekas nepasakytų, po kiek laiko dabartinė situacija pasikeis. Bet prekių gamyba tu­rėtų būti skatinama ekonominiais svertais. Komandiniai metodai jau atgyveno ir jie nebegrįš. Jeigu mane išrinks prekybos minis­tru, kokiu nors būdu su Ekonomikos ministerija, su kitom minis­terijom, su Respublikos valdymo organais reikės surasti tuos svertus, su kurių pagalba būtų galima skatinti pramonės įmones gaminti kuo daugiau produkcijos. Šiandien aš sakau "kuo dau­giau", kadangi naivu būtų dabar kalbėti apie kokybę. Apie 10­-15%  mūsų prekių gali konkuruoti su Vakarų prekėmis. Nereikėtų užmiršti ir to, kad mes dar ilgą laiko tarpą turėsim žiūrėti į Ry­tus. Noriu pasakyti, kad Rytuose Lietuvos prekybininkai yra auk­štai kotiruojami. Pradėjo plėstis ryšiai ir su Vakarų pasauliu. Čia situacija šiek tiek keičiasi. Prekė turi gaminti kitą prekę. Ta prekė reikalinga, kuri pas mus šiandien būtinai reikalinga. Galbūt mes šiandien galim apsieit su savo šaldytuvais, su savo skalbimo mašinom. Aš pasakiau tai kaip pavyzdį. Prekės dar skirstomos centralizuota tvarka ir dar kurį laiką bus skirstomos. Neabejoju, kad turėtų viskas nusistovėti. Galbūt tos prekės turėtų būti vėl parduodamos, aš turiu omeny laisvai konvertuojamą valiutą, ir tada nupirktos prekės, kurių labiausiai reikia šiandien Lietu­voje.

Jei bus klausimų, aš atsakysiu tiesiai.

Pirmininkas. Prašom, gerbiamieji deputatai, pasiruošti klausti. Deputatas P. Varanauskas.

P.Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Prisiminiau jūsų pasakymą viename techninės kūrybos sambūryje. Kai jūs buvot technikos viršininku K. Giedrio kailių fabrike, sa­kėte, kad iš to paties kailių kiekio pasiūsite dvigubai daugiau kailinių. Ar jums pasisekė šią svajonę įdiegti? Ar prekyboje bus panašiai? Galbūt bus galima ir iš vieno butelio alaus padaryti du? Ar čia nėra ryšio?

A.Sinevičius. Dirbtinio kailio gamyba kadaise buvo mano diplominio darbo tema. Buvo sukurtas dvejinimo įrenginys. 1982 m. ar 1981 m., jeigu neklystu, buvo padaryta apie 3 milijonus deci­metrų avikailio. Buvo kerpamas avikailio plaukas, su dvejinimo mašina klijuojamas ant audinio. Taip darėm kai kuriuos gami­nius, nelabai kokybiškus, bet funkcionalius, šiltus. Paskui, pasikei­tus kainoms (čia vėl kainų politika), nustota gaminti. Ta linija, beje, tebėra. Aš nelabai seniai buvau gamykloje, mačiau tą lini­ją. Matyt, dabar gyvenimas privers tą būdą vėl grąžinti.

Pirmininkas. Deputatas V. Pikturna.

V. Pikturna (Kretingos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate! Jūs turbūt žinote apie netolygų prekių paskirstymą: valstybinės prekybos - miestuose ir Lietkoopsąjungos sistemos, kuri siekia rajonus. Norėtųsi sužinoti jūsų nuomonę, ko­kia bus prekyba dabar, jums vadovaujant ministerijai. Ar Liet­koopsąjunga bus panaikinta, ar ji bus transformuota į kitokią sistemą?

A. Sinevičius. Lietkoopsąjungos sistema yra labai savita preky­bos rūšis. Ji skiriasi nuo valstybinės prekybos. Nereikia užmiršti, kad kooperatinė prekyba yra ir Sovietų Sąjungoj. Kooperatorių aljansas yra ir visame pasaulyje. Aš dabar nedrįsčiau pasakyti, kad ją reikia nuo rytojaus panaikinti. Štai kad ir toks pavyzdys. Koo­peratyve yra labai didelis mažmeninės prekybos tinklas. Yra ir pajų sistema. Tuo klausimu reikės dar padirbėt. Ar kiekviena par­duotuvė sugebės atsivežti iš centro ir grandinę, ir vinį, ir televi­zorių, ir įvairių rūšių avalynės, ir drabužių? Matyt, tai iškart bus labai sunku.

Dovanokit man, bet aš dabar jums negaliu tiesiai atsakyti į tą klausimą. Mano nuomone, kurį laiką dar kooperatinė prekyba turėtų gyvuot. Apskritai turėtų daug kas tuo klausimu keistis.

Pirmininkas. Deputatas V. Jarmolenka.

V. Jarmolenka (Dainavos rinkiminė apygarda). Dabar vykdoma talonų politika. Prekyba su talonais. Aš esu dės­tytojas. Studentai praktiškai negauna jokių talonų, išskyrus cu­kraus ir muilo. Kokie bus ateity jūsų veiksmai, jeigu jūs būsite išrinktas ministru? Ir prognozė, jeigu galit pasakyt, studentų at­žvilgiu.

A.Sinevičius. Atsakau. Talonai arba kortelės, kvietimai šian­dien reikalingi, nes jie suteikia socialinę garantiją. Pavyzdžiui, moteris, pagyvenusi ar nepagyvenusi, turi turėti  garantiją, kad per trejus metus gaus nusipirkti žieminį paltą. Čia viena iš prie­laidų. Aš nelabai domėjausi, kiek talonai pasiteisina ar nepasitei­sina. Matyt, į tą dalyką reikėtų pažiūrėti skrupulingiau, įvertinti tuos bandymus. O dėl studentų jūs teisingai paklausėt. Mano giliu įsitikinimu, tie talonai reikalingi bent jau šeimoms. Čia ir šeimos, ir apskritai nacijos stiprybė. Bent mano nuomone, jeigu aš galėsiu, jeigu leis realios prielaidos, būsiu tik už tai, kad studentų šeimoms tikrai būtų skiriami talonai. Tai garantija įsigyti prekę.

Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente į ministrus! Kokią patyrimo, sukaupto K. Giedrio kailių gamybos susivienijime, dalį galėsite sėkmingai pritaikyti Prekybos ministerijoje?

A. Sinevičius. Supratau klausimą. Į K. Giedrio kailių fabriką atėjau dirbti, būdamas vaikas. Neturėdamas 17 metų, traukiau iš duobių odas. Dabartinio fabriko su ankstesniu net negalima palyginti. Perėjau visas operacijas, kokias reikėjo. Nuo 1972 m. man buvo pavesta visa techninė fabriko politika ir aprūpinimo žaliavomis klausimai : kaip gauti, ką gauti, į ką keisti, įrodinėti Maskvoje, kad man duotų avikailių. Du milijonai avikailių įvežama iš Kirgizijos ir iš Kazachijos. Iš visų 14-os fabrikų šalyje tik vienin­telis mūsų K. Giedrio susivienijimas dirba dar su šiokiu tokiu likučiu.

Kokia praktika? Įsivaizduokit situaciją: važiuoji kažkur ir tau reikia kažką parvežt. Mes gi išvežam apie 87%  avikailių, bet už avikailius gaunam medvilnę. Mes išvežam apie 350 tūkst. au­dinių kailiukų ir taip "pririšam" uzbekus, kad jie mums nori nenori tiektų 34 tūkst. tonų medvilnės. Tai ne tiek jau mažai. Savo tiekimo tinklą nutiesėm į tas reikalingas zonas Rusijos Federaciją, Ukrainą, Kazachstaną,Kirgiziją, kad būtų galima juos, nebijau aš to žodžio, "pririšti" tiekimo sutartimis.

Pirmininkas. Deputatas E. Grakauskas.

E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Mes visi žinome, kad žemdirbių ir prekybininkų santykiai visais laikais buvo sudėtingi. Pastaruoju metu ypač. Aš nemanau, kad greitai tos problemos išnyks. Mane do­mintų vienas konkretus klausimas. Pramoninės įmonės, parduoda­mos savo produkciją užsieniui, gauna tvirtą valiutą. O žemės ūkio įmonės, parduodamos žemės ūkio produkciją, ir ypač žaliavas, tos valiutos, deja, iki šiol labai retai gaudavo. Prašom pa­sakyti, kada žemdirbiai pradės gauti jiems priklausančią valiutą?

A.Sinevičius. Atsakau. Pradžia jau padaryta. Nelabai seniai su gerbiamuoju Jukniu sutarėm. Mūsų odos turi gerą kainą už­sienio rinkoje, yra kaip auksas. Jos turi ir turės kainą.

Mūsų fabrikams likvidavo 37,5%, 50%, 12,5% ir 37,5%. Mes jau nutarėm, kad dabar tą valiutą dalysimės tarp žemės ūkio, mėsos kombinatų ir mūsų įmonės.

Yra daug visokių minčių dėl sutarčių su bankininkais. Gink Dieve, nebus apeiti ir žemės ūkio darbuotojai, kadangi pramonė be žemės ūkio po kiek laiko būtų niekas. Turiu omeny komerciniais pagrindais sukurtas bendras įmones. Šiandien realiausia eksporto prekė yra linai. Linai ne kaip pluoštas, tegul ir apdirbtas, bet iš lino pasiūtas gaminys. Aš jau kalbėjau su keliais ūkių pirminin­kais, kad jie augins linus. Sėklas mes gausime iš užsieniečių, gau­sim kai kurių įrengimų, kurių labai nedaug tereikia. "Lino" susi­vienijime gaminsim medžiagas ir po kokių dvejų trejų metų ma­tysim rezultatus.

Aš trumpai pasidomėjau prekių apyvarta kaimo vietovėse. Tai­gi miestuose per pirmąjį ketvirtį, sumažėjo atsargos už pusantro milijono rublių, o Lietkoopsąjungos sistemoje pagausėjo šešiais milijonais rublių. Vadinasi, po kai kurių mūsų vyriausybinių nutarimų labiau atsigręžta į kaimo pusę. Mano giliu įsitikinimu, mes šiandien pirmiausia turime rūpintis sveikata ir kaimu.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Ambrazevičius.

A. Ambrazevičius (Taikos rinkiminė apygarda). Yra žinomi tokie savotiški ryšiai tarp lengvosios pramonės įmonių ir Lengvosios pramonės ministerijos. Ministerija ragino, o leng­vosios pramonės įmonės irgi buvo suinteresuotos siųsti savo eksperimentinių cechų gaminius savo padėčiai Lengvosios pramonės ministerijoje pataisyti. Iki šiol toleravęs tokią sistemą Lengvosios pramonės ministerijoje kaip jūs ruošiatės sugriauti tokią sistemą Prekybos ministerijoje?

A. Sinevičius. Jeigu aš teisingai tą klausimą supratau, galiu štai ką atsakyti. Komercija yra komercija. Aš pats nė karto nesu paėmęs dovanai jokio daikto ir nesu kam davęs. Įsivaizduokite tokią situaciją. Reikia gauti apie 5 tūkst. tonų trikotažinių verpalų, už nugaros stovi 74 tūkst. žmonių. Nuvažiavus į Maskvą, mūsų paprašo ko nors atvežti, žino, ko pas mus Lietuvoje yra. Aš esu vežęs už pinigus, atlikęs tokią paslaugą vien dėl to, kad turėčiau garantiją, kadangi vyksta konkurencija. Sunku tą dalyką paaiš­kinti. Jūs man dovanokit už tokį atvirumą, bet taip yra. Yra komercija. Tik, gink Dieve, tas dalykas neturi būti daromas siekiant asmeninės naudos.

Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Jums turbūt žinoma tokia prekybos forma kaip ministro asmeniškas prekių rezervas. Jeigu nežinoma, aš jums paaiškinsiu.

A.Sinevičius. Paaiškinkit.

B. V. Rupeika. Ministras pats pasirenka prekes iš bazių ir pats savo nuožiūra jas išdalija.

A. Sinevičius. Norite sužinoti mano nuomonę?

B. V. Rupeika. Aš matau, kad jūs nesate girdėjęs, todėl ne­klausiu. Pateiksiu kitą klausimą.

Pirmininkas. Tai gal tada. . .

B. V. Rupeika. Čia nebuvo klausimas, aš savo eilę išlaikau. Būsimasis ministras nesusipažinęs, tai aš atsiprašau. Sakykite, koks vidutinis praėjusių metų prekybos darbuotojo uždarbis? Prekybos ministerijos sistemoje.

A. Sinevičius. Aš domėjausi, tik nežinau, ar man pasakė tikslius duomenis. Prekybos ministerijos darbuotojų vidutinis atlygi­nimas buvo apie 240 rublių.

B. V. Rupeika. Ne. Mane domina visos buvusios Prekybos mi­nisterijos sistemos darbuotojų atlyginimas.

A. Sinevičius. Vidutiniškai vieno žmogaus atlyginimas?

B. V. Rupeika. Taip.

A. Sinevičius. Nežinau. Tik žinau, kad kai kur mažas. Iš to ir išplaukia tai, ko jūs norit pasiklausti.

B. V. Rupeika. O jūs sakėt, kad ministerijos darbuotojo atly­ginimo vidurkis - 240 rublių?

A. Sinevičius. Taip. Panašiai.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Matyt, sutiksite, kad mūsų prekyboje užsienio prekyba vaidina nepakankamą vaidmenį. Gal jūs turite savo požiūrį, koncepciją, kaip pakeisti užsienio prekybą ir apskri­tai prekybos balansą?

A. Sinevičius. Supratau klausimą. Prekyba su užsieniu riboja­ma dviem aspektais. Šiandien, reikia pasakyti tiesiai - užsieniui reikia ne tiek mūsų prekių, kiek žaliavų. Taip yra. Šiandien mes galime parduoti savo sąlyginai pigią darbo jėgą ir žaliavas. Kai kuriais atvejais, aišku, ir prekių. Reikia surasti mums prijaučiančių žmonių užsienyje. Dabar, pavyzdžiui, "Drobė" pardavinės savo audinius. Jie pas mus šalyje kotiruojami labai aukštai, o ten už juos gali gauti 4-5 dolerius. Suradę gerą klientūrą, galėtume gauti 8 dolerius. Lygiai tas pats ir su kitomis prekėmis. Štai prancūzai mums pasiūlė už visą kostiumą 14 dolerių. Sėdi čia ponas Anužis, ponas Gudelis, jie gali tą dalyką paliudyti. Suradom mes bendromis jėgomis Amerikoje "Pergamo" firmą, kuri už marš­kinių pasiuvimą iš savo medžiagos mums duoda 5 dolerius. Įsi­vaizduokite, pas mus, pavyzdžiui, lininiai marškiniai su šortais kainuoja 11-12 rublių. Ten ta kaina yra maždaug 110 dolerių. Atmetus apyvartą (120% skirtumas didmenos ir mažmenų), maž­daug 50, na, 30 dolerių.

Štai atsakymas, kaip tai reikia keisti. Prekyba yra labai įdomus ir sudėtingas dalykas, ypač su užsieniu. Be to, dar mes turim panaudoti ir tas prekes, kurias gaunam už laisvai konvertuojamą valiutą. Aš turiu omeny aukštos rūšies videomagnetofonus, šal­dytuvus, kitas kultūrinės paskirties prekes. Jas gi galima ir šian­dien parduoti. Dabar įmonės, kurios užsidirba daug valiutinių pinigų, turi teisę 25% skirti savo socialiniams reikalams. Atvirai pasakysiu, mes bandom dar ir savo produkciją, užklijavę neaiškiai etiketę, pardavinėti kaip importinę.

Pirmininkas. Deputatas S. Malkevičius.

S. Malkevičius. (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente. Jums turbūt žinoma (mums taip pat), kad Tarybų Sąjungoje, o kartu ir pas mus, kainų politika yra absurdiška - kaina neatitinka prekės vertės. Kaip jūs prekiausite su kitomis respublikomis, kad mūsų mainai išliktų daugmaž ek­vivalentiški?

A. Sinevičius. Kol nebus rinkos dėsnio, atsakyti sunku. Rinką daug kas supranta kaip kolūkio turgų: kiek kas prašo, tiek duoda. Taip nėra. Čia yra organiška pasiūlos ir paklausos visuma. Šiandieną deficitines prekes mes pardavinėjam tomis kainomis, kurios dar 1947 metais surašytos storose knygose, vadinamuosiuose kai­nininkuose. Aišku, dabar yra sutartinės kainos, tam tikra prie­laida kainų politikai keisti. Kai kuriais atvejais, kad apsirūpintu­me žaliavomis, reikės skirti tam tikrą kiekį prekių. Mes būsim suinteresuoti, kad kai kurie regionai gautų mūsų prekes. Mes jau kalbėjome su Sovietų Sąjungos ministro pavaduotoju, Valstybinio plano komiteto Lengvosios pramonės skyriaus darbuotojais. Tą dalyką jie palaiko. Galbūt reikės nuvažiuoti į tą zoną, betarpiš­kai susitarti, kad iš Rusijos Federacijos kooperuotų tiekimą, kad būtent mūsų prekės tektų tai zonai. Ekvivalentiškai mes pasi­stengsim gauti žaliavų. Šiandien mums nereikia daugiau nieko, tik žaliavų, chemikalų ir pagalbinių medžiagų. Kadangi mes ga­minam jau išbaigtą produktą, prekę, tai bet kokiu atveju mūsų koeficientas yra didesnis negu gaminančių žaliavas.

K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Aš iš jūsų atsakymo supratau, kad šiuo metu bus du prekybos padali­niai. Viena prekyba bus miestui, kita - kaimui. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs planuojate pagerinti prekybą kaime, kur nėra nei minimalios bazės, nei prekių? Ir kaip organizuosite prekybą kaime, kad eilinis kolūkietis gautų nors tiek plataus vartojimo prekių, kiek gauna miesto žmogus? Ir kaimo žmogui reikia ne tik vinių.

A. Sinevičius. Pačios pabaigos negirdėjau.

K. Rimkus. Kaip jūs aprūpinsite eilinį kolūkietį, kad jis gautų nors tiek, kiek gauna miestietis? Jūs minėjote, kad kaimui reikia vinių. Kaimui reikia ne tik vinių, kaimui reikia visko.

A.Sinevičius. Supratau. Čia viena iš prielaidų - mažos parduotuvėlės. Tegul neužsigauna tų smulkių parduotuvių darbuoto­jai, bet anksčiau ar vėliau (ir kuo greičiau, tuo geriau) jos turi pereiti privačion nuosavybėn. Kaimo krautuvėlėse paprastai dirba viena šeima. Reikia, kad jie būtų ūkininkai savo parduotuvėje, kaip kadaise būdavo. Čia ne koks naujas receptas. Vienas iš pirmųjų darbų - kad bent tos prekės, kurių mes šiandieną turime, būtų pro­porcingai paskirstomos. Aš turiu tokių samprotavimų, bet gal jie ilgoki. Suprantat, aš dar nesusikoncentravęs, kad konkrečiai, dviem trimis sakiniais atsakyčiau į tą klausimą. Jeigu mane išrinksit, gal po kokių trijų keturių mėnesių iš tos tribūnos viską išsakysiu konkrečiau.

Pirmininkas. Deputatas E. Grakauskas.

P. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente! Aš antrą kartą einu klausti, bet mane verčia rinkėjai. Kokia visuomeninio maitinimo būklė, turbūt visi gerbiamieji deputatai, visi Lietuvos žmonės žino. Komentarų ne­reikia. Tačiau skambina, klausia susitikus ir visuomeninio maitini­mo vadovai, ir eiliniai darbuotojai, ką Prekybos ministerija mano apie visuomeninį maitinimą? Koks jis turėtų būti ateityje? Ar jis bus reformuojamas?

A. Sinevičius. Ir dabar, ir ateity mėsa bus tokia pati, kaip ir buvo. Vėlgi reikalas krypsta prie privatizacijos. Tegu kai kuriais atvejais mes (taip pat ir aš pats) ne visai patenkinti kooperatyvų veikla, atlyginimais ir pan., bet kodėl pas juos gali būti viskas kitaip? Kodėl negali to būti visuomeninėje prekyboje? Čia sugalvota ne mano, gyvenimo patirtis rodo, kad savi marškiniai arčiau kūno. Pavyzdžiui, restoranai. Kodėl negali pas mus būti kiniškas restoranas, indiškas restoranas? Būdamas Delyje, įsikalbėjau su "Fenikso" firmos atstovu. Jis siūlo paslaugas, nori išsinuomoti 500 kv.m, įkurti indišką restoraną. Indiška rupija -- ne tas pats kas doleris, bet kai kuriais atvejais už rupiją galima nupirkti ir dau­giau kaip už dolerį. Tai vienas iš pavyzdžių. Man taip atrodo: bus statomi viešbučiai, plėsis turistinis kompleksas. Mes dabar tiesiog nesuvokiam, kaip čia galim viską paleist. Žmonės veiktų vietose patys, juos reikėtų nebent pristabdyt. Bet tam reikia vieno - suinteresuotumo. Daug metų mums buvo kalama, kad čia idėjos, čia moralė, tačiau pirmiausia turi būti atlyginimas. Žmogus gaus atlyginimą, ir tai skatins stengtis dirbti. Po dviejų trijų mėnesių, po pusės metų prekių bus, nebus deficito, dings korupcija arba bent labai smarkiai sumažės su visom iš to išplaukiančiom pa­sekmėm.

Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, būkite malonus, ir išdėstykite savo po­žiūrį į specparduotuves ir į užsakymų stalus. Ar jūs numatote artimiausiu laiku ką nors ten keisti? Ačiū.

A. Sinevičius. Mano nuomonė neigiama. Bet aš norėjau dar štai ką pasakyti. Nenoriu būti neteisingai suprastas. Matyt, mūsų parlamentui, kai yra dar tiek bėdų, tiesiog rankos per trumpos tvarkyti. Bet turėtų būti nustatytos atitinkamos pareigos, kaip ir visame pasaulyje. Aš noriu, kad jūs mane suprastumėt teisingai. Ne paslaptis, ir mes ministerijoje kartą prieš šventes nueidavom pasiimti aliejaus butelio. Panašiai kaip su talonais. Manyčiau, kad tai turėtų būti įteisinta ir garsiai visiems paskelbta, kad visi žinotų, kas galima tam, kas galima kitam. Tada iš karto atkristų daug klausimų, visų tų specparduotuvių. Aš negaliu pasakyti, tie­siog nežinau, kokie žmonės dabar naudojasi specparduotuvėmis. Turiu omenyje veteranus, buvusius darbuotojus. Jeigu būsiu paskirtas, tai bus vienas iš pirmųjų susipažinimo objektų. Po kokio mėnesio, antro, trečio aš galėsiu daugiau atsakyti.

Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Kiek aš suprantu, jūs dabar pasiūlėte parlamentui tam tikrą pirmumo teisę apsirūpinant būtiniausiomis prekėmis?

A. Sinevičius. Neturiu aš tokios teisės siūlyti. Manęs paklausė, ir aš pasakiau savo nuomonę. Ne, parlamentas turėtų nustatyti tam tikrą pareigų sąrašą. Gal aš ne taip pavadinau. Aš šiurkščiai pasakysiu, dovanokit man. Argi galima, pavyzdžiui, sulyginti mū­sų gerbiamosios Ministrės Pirmininkės valandos kainą su tekinto­jo valandos kaina?

B. V. Rupeika. Jūs siūlote nustatyti kategorijas pareigų, ku­rios būtų aprūpinamos pirmąja eile ar kaip?

A. Sinevičius. Čia yra kam sugalvoti tuos dalykus. Bet tam tikroms prekėms galbūt...

B. V. Rupeika. Tada aš paklausiu. Man labai rūpėjo atsakymas deputatui A. Sakalui, nes jis siejasi su mano klausimu. Ką jūs atsakytumėte deputatui arba deputatų grupei, atėjusiai pas jus ir siūlančiai pirmumo teisę parlamentui apsirūpinant prekėmis?

A. Sinevičius. Jeigu ateitų pas mane ir prašytų pirmumo?

B. V. Rupeika. Ne. Siūlančiai pirmumo teisę apsirūpinant kai kuriomis, švelniai sakykime, prekėmis. Pabandykite įsivaizduoti save ministru prieš deputatų grupę arba deputatą.

A. Sinevičius. Dovanokite, aš ne visai suvokiu klausimą. Nelabai gerai girdžiu.  

Pirmininkas. Čia iš tiesų prastai girdėti.

Č.Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Aš siūlyčiau moterims pirmiausia. Mes jų nedaug turime. Moteris išskirkim.

B. V. Rupeika. Aš manau, kad kolega Č. Juršėnas dar nenori būti prekybos ministru. Jūsų požiūris į tam tikras kategorijas žmonių Vyriausybėje. Parlamento pirmumo galimybės apsirūpinti prekėmis. Ar aš pakankamai aiškiai pasakiau?

A. Sinevičius. Tai aš, atrodo, taip ir atsakiau. Reikėtų, kad būtų grynai apibrėžtos.

B. V. Rupeika. Bet jūs už?

A.Sinevičius. Aš už. Tik mes visi turim žinoti. Turi žinoti ir šlavėja, ir gydytojas, ir valdytojas - visi turi žinoti.

B. V. Rupeika. Ačiū. Supratau. Aš prieš.

Pirmininkas. Ačiū.

A. Endriukaitis (Šakių rinkiminė apygarda). Ger­biamasis pretendente į ministrus. Tarptautinių "Vilbaros", "Liet­kopsin" firmų valdybas sudaro labai atsakingi darbuotojai iš Prekybos ministerijos. Valdybos prezidentas yra prekybos ministro pavaduotojas Kazbaras, prekybos nariai - Finansų skyriaus viršininkas Gricius, Lietkoopsąjungos pirmininko pavaduotojas Šiman­skas ir pan. Jūsų nuomone, ar turėtų tokie atsakingi darbuotojai taip pat ir mažiau atsakingi dalyvauti tokiose valdybose?

A. Sinevičius. Kategoriškai - ne.

Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.

K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Šiuo metu kai kuriose įstaigose yra tokie pagerinti bufetai ir valgyklos. Ten kur kas geriau maitinama negu apskritai Respublikoje. Aš abejoju, ar mes pradėsime geriau dirbti ir galvoti, jeigu patys sočiai valgysime, o visą visuomenę užmiršime. Ar jūs nemanot, kad visos visuomeninės įstaigos turėtų būti vienodos - tiek mies­te, tiek kaime, tiek rajone?

A. Sinevičius. Pabandysiu atsakyti. Mano atsakymas į jūsų paklausimą būtų vienareikšmiškas. Aš būsiu prieš tai. Būčiau juokingas, jeigu pasakyčiau: jeigu mane išrenkate, penktadienį viskas pasikeis. 50 metų mes buvome auklėjami gražiais žodžiais. Kiek reikia kovoti mūsų deputatams ir Maskvoje, ir visur, kad padėtis pasikeistų. Aš  stengsiuos, kad taip būtų. Nežinau, kaip man pavyks. Greitai, matyt, niekas nepasikeis.

Pirmininkas. Deputatė L. Andrikienė.

L. L. Andrikienė (Jurbarko rinkiminė apygarda). Gerbiamasis kandidate į ministrus! Prieš gerą mėnesį į mane kreipėsi mano rinkėjai su prašymu. Jie Jurbarko prekybos bazės teritorijoje nutvėrė vieną iš rajono įstaigų vadovų su pilna baga­žine gėrimų. Kreipėsi Darbininkų sąjungos atstovai, Sąjūdžio at­stovai ir, deja, jiems nepavyko surasti jokios pagalbos Vilniuje. Net televizija ir laikraščių  korespondentai atsisakė važiuoti. Aš noriu pasakyti, kad ir centre, ir rajonuose prekybos mafija (aš to žodžio nebijau) yra labai susijusi ir su valdžios mafija. Kaip jums atrodo, ar reikia radikalios reformos prekybos kadrų sistemoje? Ar ji reikalinga, jūsų nuomone ir kokia ji turėtų būti, jeigu taip? Ačiū.

A. Sinevičius. Kad reforma reikalinga, tai taip. Bet aš ne už tai, kad naujas prekybos ministras atėjęs liepia visiems išeiti. Be abejo, tai korupcijai susidaryti turi įtakos ilgametis darbas vienoje vietoje. Atsiranda toks susipynimas. Bet reikia gydyti tos mafijos užuomazgas. Kol pramonė neprigamins prekių, ar gėlių nepriau­gins, ar maisto produktų nebus, bus sąlygos nesąžiningiems žmo­nėms naudotis tuo, kad jis stovi arčiau prie tos prekės negu kitas žmogus. Kuo labiau trūksta prekių, tuo daugiau yra žmonių, kurie, patys prekių negamindami, dalyvauja jas perskirstant. Susidaro tam tikra grandinė. Tikiuosi, kad ateis ta diena, kai sutrumpės kelias nuo gamintojų iki vartotojų. Tai, mano nuomone, pagrindi­nė prielaida. Jeigu šiandien, tarkim, būtų nors viena kojinių pora daugiau, nei reikia (nors mes jų gaminame 106 milijonus), atro­do ta problema per pusę sumažėtų.

Pas mane jurbarkiečiai nebuvo atėję, aš tų dalykų nežinau, kuriuos minėjot, ir negaliu konkrečiai atsakyti. O dėl rinkos dėsnių jau sakiau.

Pirmininkas. Deputatas S. Razma.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Jūs prasitarėte, kad Prekybos ministerijoje ieškosite svertų, kaip ga­mintojus suinteresuoti dirbti prekybai, vartotojų interesams. Ko­kius jūs turite galvoje svertus?

A. Sinevičius. Aš taip įsivaizduoju. Dabar Prekybos ministerija užsiima skirstymo funkcijomis. Prekybos ministerija galbūt susi­jungs su Pramonės ministerija, ateityje galbūt peraugs į Užsienio ryšių ministeriją, Ekonominių ryšių ministeriją ir užsiims ekonomi­niais svertais. Reikalas yra paprastas. Šiandien, pavyzdžiui, kai kurių prekių yra per daug, o kai kurių trūksta. Prekybos ministe­rija, ištyrusi paklausą, žinodama prekių konjunktūrą ir pas mus Respublikoje, ir už Respublikos ribų, žinodama, kokių prekių šian­dien reikia Rytams arba Vakarams, turi skatinti ekonominiais svertais, kitaip tariant, mokesčiais. Galbūt iš tos įmonės, kurios prekių trūksta, net nereikėtų 2-3 metus imti mokesčių arba rei­kėtų jai duoti kreditų lengvatinėmis sąlygomis. Bet pas mus yra tokių monstrų, kurie šiandien jokios naudos Lietuvai neduoda. Ten dirba tūkstančiai žmonių, juos reikia aprengti ir pavalgydinti, juos reikia mokyti ir gydyti. Čia turėtų ekonominiai svertai veikti priešingai: turėtų būti sudarytos tokios sąlygos, kad jų sumažėtų arba net visai išnyktų. Ne komandiniais metodais.

L.S.Razma. Tada aš pratęsiu klausimą. Ką jūs manote apie antkainių, prekybinių nuolaidų politiką?

A. Sinevičius. Dabar man sunku atsakyti. Tas dalykas bus daromas, bet konkrečiai sunku atsakyti.

Pirmininkas. Deputatas L. Apšega.

L. Apšega (Kupiškio rinkiminė apygarda). Ger­biamais pretendente! Jums toks žemiškesnis klausimas. Atėjo pa­vasaris. Visiems labai trūksta vitaminų. Sodai pernai lūžo nuo obuolių, lietuviškų obuolių, vaisių. Aš visame Vilniuje ir visoje Respublikoje nematau jokių vaisių. Pas mus valgykloje jų irgi nematyti. Ką jūs manote daryti? Kas čia kaltas? Ar naujai susi­kūrusi Daržovių ir vaisių bendrovė, ar prekybininkai? Ką jūs manote daryti, kad galėtume ir šiuo laiku valgyti lietuviškus ska­nius obuolius? Ir kad nekainuotų tiek, kiek dabar kainuoja.

A. Sinevičius. Man taip atrodo, kad neatsirado užsidegančio žmogaus. Pavyzdžiui, kad kolūkio pirmininkas sakytų: atvažiuo­kit į kolūkį, tuos obuolius nusiskinkit, maišą palikit kolūkiui, o du maišus prisiskinkite sau. Mes iki šiol kažkaip apsiribojom - ­čia mano, čia ne mano - ir laukiam, kol užsnigs. Kita vertus, kiek aš domėjausi, svarbiausia mums šiandieną ne užauginti, bet su­doroti ir išsaugoti. Šiek tiek pasidomėjau, bet tos struktūros Pre­kybos ministerijoj aš dar nemačiau. Atvirai kalbant, nedrįsau žiūrėti, kad nebūtų juokinga. Bet man atrodo, kad atsirado mo­nopolis - vaisių ir daržovių prekyba. Nebijau aš to žodžio. Dabar aš nežinau jų saugyklų pajėgumų, bet man atrodo, ateity kiek­viename kolūkyje ar rajone turėtų būti saugyklos. Didesnės ar mažesnės, bet jos turi būti vietoje. Kodėl mes dabar pradėjome kovoti su alkoholiu, išdraskėm tas linijas? Kaip kadaise kovoda­vom su bažnyčiom, su religija - išgriovėm bažnyčias. Taip ir čia. Dabar tos sultys. Čia nereikia ypatingų galingumų. Turi būti viskas vietoje: sulčių spaudimo linijos ir saugyklos. Kito kelio praktiškai nėra. Ačiū.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Suprasdamas jūsų nepaprastą susidomėjimą būtent šia kandidatūra, noriu atkreipti dė­mesį, kad už 17 minučių prasidės pertrauka.  Manau,  kad mes iki to laiko turėtume vienaip ar kitaip išspręsti pretendento likimą. Užsirašė kalbėti 2 deputatai. Prašau jūsų sąžiningai taupyti visų laiką. Prašom.

Balsas iš salės. Trumpas klausimas būtų toks. Jeigu jus pa­skirs prekybos ministru, ir jūs sužinosit faktą,  kad minėtos tarp­tautinės firmos sandėliai Lietuvai davė 200-300 tūkst. dolerių nuostolio, kaip jūs pasielgsite?

A. Sinevičius. Atsakau. Kai kuriais atvejais komercija - kaip šachmatų žaidimas. Gal ta nauda ateina ketvirtu, penktu, šeštu ėjimu. Man į tokį klausimą labai sunku atsakyti. Vienareikšmiš­kai galima taip atsakyti: jeigu matai, kad sandėris nuostolingas, reikia, be abejo, greit nutraukti. Pavyzdžiui, Tarybų Sąjunga pardavinėjo audines. Audinės prieš 4 metus kainavo po 30 dolerių, o šių metų aukcione kainavo 5 dolerius. Tai tokia komercija - ne­be komercija.

Pirmininkas. Prašau jus.

J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Norėčiau sužinoti jūsų požiūrį į esamą valdymo struktūrą - ministerija, miesto rajono valdyba, prekybos valdyba arba skyrius, prekybos arba pramoninių prekių susivienijimai ir tik po to parduotuvės. Koks jūsų požiūris į esamą valdymo struktūrą? Ačiū.

A. Sinevičius. Mano nuomone, ta grandis yra per didelė. Vi­same pasaulyje yra paprastesnis dalykas. Yra didmeninė, mažme­ninė prekyba ir vartotojas. Matyt, vėl kaltas prekių stygius ir gal tradicijos, man dabar sunku pasakyti. Tos schemos aš dar nepa­žiūrėjau, net nemačiau jos visos. Bet ta schema turėtų sutrumpėti.

Pirmininkas. Prašau. Paskutinis klausimas.

A. K. Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygar­da). Gerbiamasis pretendente! Svarstydami jūsų kandidatūrą Eko­nomikos ir Savivaldybių reikalų komisijose, girdėjome jūsų nuo­monę apie pramonės ir prekybos susijungimą ir nesutikome su šita nuomone. Kaip jūs manote tai sujungti ir kaip tokiu atveju pa­naikinti tuos monopolistinius reiškinius? Juk tada gamintojo poli­tika pernešama prekybai, prekybos - vartotojams. Man šitas reika­las nesuprantamas. Ar matėte nors vienoje pasaulio šalyje pramo­nės ir prekybos susijungimo reiškinius?

   A.Sinevičius. Aš turbūt ne visai teisingai pasakiau. Atsiprašau. Aš tik sakiau, kad yra Pramonės ir prekybos rūmai, kurie koordinuoja tą visą veiklą. Pramonė ir prekyba vienoje vietoje negali būti. Pradedant veikti rinkos dėsniams, fabrikai, įmonės, organizacijos prekiaus patys. Prekybos ministerijai liks tik derinti gamybą, vienokios ar kitokios srities gamybą viename  ar kitame regione.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų deputatai turbūt nebeturi. Dėkojame jums. Prašau deputatą V. Puplauską.

V. Puplauskas (Telšių rinkiminė apygarda). Ger­biamieji deputatai! Man, kaip ilgamečiam lengvosios pramonės darbuotojui, teko girdėti daug atsiliepimų apie gerbiamąjį preten­dentą į prekybos ministro postą. Visi atsiliepimai geri. Pabrėžia­ma, kad tai racionalaus mąstymo, realaus padėties supratimo ir tiesos sakymo asmenybė. Tokia mano ir kitų tiek Lengvosios pra­monės ministerijos, tiek atskirų įmonių atstovų nuomonė. Todėl aš pats balsuosiu ir kviečiu gerbiamuosius deputatus taip pat balsuoti už šią kandidatūrą. Norėčiau, kad šiuo laikotarpiu Pre­kybos ministerija save laikytų gyventojų aprūpinimo prekėmis ministerija, kad nebūtų kaip iki šiol, kai Prekybos ministerijai buvo vis tiek, ką parduoti ir kam parduoti. Teisingas gyventojų aprūpinimas prekėmis labai svarbus dalykas. Nuo jo, nuo socia­linio teisingumo principų įgyvendinimo labai priklauso stabilu­mas ir net iš dalies politinės nuotaikos Lietuvoje. Pirmiausia reikia gyventojus aprūpinti būtiniausiomis prekėmis. Būtina glaudžiai bendradarbiauti prekybai ir pramonei. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū jums. Deputatas P. Varanauskas atsisakė kal­bėti, nes jo pasisakymas taip pat esąs teigiamas ir raginantis balsuoti už. Deputatas S. Kropas dar nori pasisakyti. Prašom.

S. Kropas (Panevėžio kaimiškoji rinkiminė apy­garda). Gerbiamieji deputatai, aš labai norėčiau atsiprašyti, kad tik dabar išėjau kalbėti. Mes turbūt jau pavargome, kad pradėjom kur kas lengviau tvirtinti ministrus ir keisti savo sprendimus. Vakar buvo vienas bendras Savivaldybių ir Ekonomikos komisijos sprendimas, ir jis buvo neigiamas. Šiandien Ekonomikos komisijos nuomonė buvo teigiama. Bet kiek kalbėjau su kolegomis, nežinau, kas iš Ekonomikos komisijos dalyvavo svarstant šitą kandidatūrą. Čia priekaištas jokiu būdu ne gerbiamajam ministrui, bet mūsų pačių komisijų darbui. Ar buvo kvorumas priimant šitą sprendi­mą, ir kas jį vis dėlto priėmė, kad mes taip lengvai komisijos var­du darom pareiškimus? Ačiū.

Pirmininkas. Gal gerbiamasis deputatas A. Šimėnas atsakys? Deputatas G. Vagnorius? Prašom.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Norėčiau truputį paaiškint. Kai buvo jungtinis posėdis, iš mūsų komisijos dalyvavo du žmonės, o šiandien likusieji pareiškė savo nuomonę, ir mums nieko kito neliko, kaip priimti jų nuomonę. Ir dabar išėjo penkių asmenų nuomonė.

Pirmininkas. Ačiū. Ar deputatas S. Kropas patenkintas atsa­kymu? Ar reikalauja platesnio? Ačiū.

L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Ga­lit man duoti žodį?

Pirmininkas. Būkit malonus, tada išeikite į priekį. Prašom.

L. S. Razma. Ar galima iš vietos?

Pirmininkas. Prašom iš tribūnos, jeigu galima. Gerbiamasis deputate, kai mūsų salėje kiekvienam įrengs mikrofoną, tada bus galima kalbėti ir iš vietos (trumpas replikas). O kol kas prašom taip. ­

L. S. Razma. Gerbiamieji deputatai, mes išklausėme mūsų Premjerės pasiūlymą, išklausėme pretendento kalbą, atsakymus į klausimus, ir man iškilo labai rimtų abejonių. Man atrodo, jog aš ne be reikalo sakiau Premjerei, kad mūsų Respublikos aukštoji mokykla - Universitetas - yra parengęs labai aukštos kvalifikaci­jos specialistų, kurie susipažinę su užsienio prekybos reikalais, daug keliavę, garbingi žmonės. Ir apskritai, man atrodo, reikia orientuotis į savo srities specialistus. Aš suprantu, kad dabar mes labai skubame tvirtinti ministrus, tačiau galbūt Premjerei reikia suteikti daugiau laiko kandidatams pasirinkti. Galbūt rei­kia leisti kandidatams susipažinti su ta sritimi, kurioje jie dirbs. Dabar mes matome jau ne vieną atvejį, kad pretendentai labai silpnai orientuojasi toje srityje, kurioje ketina dirbti. Tai nieko gero nežada. Nors mane labai sudomino indiško restorano pers­pektyvos, tačiau siūlau duoti laiko Premjerei tuo klausimu dar pagalvoti.

 

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V. STANKEVIČIUS.

 

Pirmininkas. Ačiū. Pasisakys deputatas A. Abišalas.

A. A. Abišalas (Vytauto rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš prisipažįstu, kad stipriai svyruodamas, bet balsuosiu už gerbiamojo kandidato A. Sinevičiaus paskyrimą mi­nistru ir pasakysiu kodėl. Mes ne veltui prašėme Ministrės Pir­mininkės laiko (nuo praeitos savaitės iki šios), kad galėtume pabandyti išsiaiškinti žmonių nuomones apie pretendentą. Tą da­rėme aktyviai. Nesprendžiame vien savo vardu ir vien iš pirmo pasiklausymo. Mūsų, daugelio kauniečių (nes pretendentas yra kaunietis, ir neseniai dirba čia, Vilniuje) žiniomis, šitas žmogus, kaip gan reta tokiose įmonėse kaip K. Giedrio kailių fabrikas, nėra susitepęs machinacijomis. Tai viena. Antra. Deputatas S. Razma pareiškė priekaištą dėl to, kad pretendentas nėra prekybos specia­listas. Mano akimis, tai yra didelis pliusas. Dėl dviejų priežasčių. Kaip aš įsivaizduoju, Universiteto Prekybos fakultetas vargu ar moko prekybos. O antra, jeigu žmogus yra dirbęs prekybos siste­moje bent jau tiek, kad įprastų prie šitos sistemos ir prie jos pri­sitaikytų, tai jo jokiu būdu negalima skirti naujomis sąlygomis prekybos ministru. Aš manau, kad gerbiamieji deputatai supranta, ką turiu galvoje. Tikiuosi, kad jūs nors ir su sopama širdimi pa­tvirtinsite pretendentą ministru.

Pirmininkas. Ačiū. Kalbės deputatas A. Žalys.

A. Žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Aš pri­tariu gerbiamosios Premjerės pasiūlymui dėl tokių priežasčių. Vi­sų pirma, man atrodo gerai, kad Prekybos ministerijai vadovaus žmogus iš kitos sistemos, galintis naujai pažiūrėti į visą valdymo struktūrą. Lengvosios pramonės ministerija yra labai artima Prekybos ministerijai. Be to, man atrodo, kad pretendentas yra vei­klos žmogus, komercinio mąstymo žmogus, o tai, be abejo, labai svarbu, ypač vadovaujant šiai ministerijai. Ir trečia, man patiko pretendento atvirumas.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Baldišis. Atsisakote? Daugiau pasisakančių nėra.

 

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

Pirmininkas. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar balsų skaičiavimo komisija gali patvirtinti, kad mūsų užtenka?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Taip. Kvorumas yra.

Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamasis A. Sinevičius būtų paskirtas Lietuvos Res­publikos prekybos ministru?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 73.

Pirmininkas. Kas prieš? Gerbiamasis deputate Vilkai, balsų skaičiavimo grupė nežino, kaip skaičiuoti jūsų balsą.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 5 prieš.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 20.

Pirmininkas. Balsų dauguma gerbiamasis A. Sinevičius pas­kirtas Lietuvos Respublikos prekybos ministru. Sveikiname. (Plo­jimai.)

Žodis trumpam pranešimui suteikiamas deputatui Č. Stankevi­čiui.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Prieš pertrauką Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasiūlė Auk­ščiausiosios Tarybos deputatams nuspręsti, kaip teisiškai ar poli­tiškai įvertinti mūsų dabartinę situaciją, kai yra aiškūs Tarybų Sąjungos okupacinio pobūdžio veiksmai. Per pertrauką mes pasi­kalbėjome su Teisinės komisijos atstovu N. Rasimavičium. Jis ža­dėjo pasitarti su komisija ir imtis šito projekto rengimo, jei jūs nuspręsite, kad reikia tokį dokumentą rengti. Jeigu taip nusprę­site, gal mes paprašytume ir teisingumo ministrą padėti padaryti šį  darbą. Čia turima omeny, kad okupacinės kariuomenės veiks­mai būtų kvalifikuoti pagal tarptautinės teisės normas, aktus, ir galbūt būtų apibrėžti mūsų piliečių, Vyriausybės veiklos formos statusas ir kitokie dalykai. Žodžiu, teikiu jums spręsti. Prašom pareikšti nuomonę, ar pasiūlymas priimtinas. Jeigu taip tada siūlytume Teisinės sistemos komisijai ir konkrečiai jos nariui N. Rasimavičiui pavesti kartu su Teisingumo ministerijos darbuotojais parengti mums tokį dokumentą. Kokia būtų jūsų nuomonė?

Pirmininkas. Jeigu aš teisingai suprantu, tai tokio dokumento projekto parengimas visiškai nereiškia, kad mes  būtinai turime jį priimti ir nustatyti mūsų statusą kaip aiškiai okupuotos ar agre­sijos veikiamos valstybės, tik maždaug žinoti teisinę mūsų padėtį ir būti pasirengusiems, esant reikalui, priimti. Ar Aukščiausioji Taryba pritaria tam, kad deputatui N. Rasimavičiui, Teisinės sistemos komisijos atstovui, kartu su Teisingumo ministerija būtų pavesta parengti tokio dokumento projektą - teisinį mūsų situa­cijos įvertinimą? Neprieštaraujat? Jeigu nėra prieštaravimų, tur­būt galima sakyti, kad protokoliškai sprendimas yra priimtas. O dabar pertrauka iki 17 val. Ačiū.

­

                                                   Pertrauka

Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinės komisijos pirmininko S. G. Ilgūno pranešimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos sudėties 

Pirmininkas. Tęsiame posėdį. Pagal iš anksto numatytą darbotvarkę - Lietuvos radijo ir televizijos valdybos formavimas. Prašom Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininką, deputatą G. Ilgūną.

S.G.Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji, Švietimo, mokslo ir kultūros komisija Aukščiausiosios Ta­rybos buvo įpareigota parengti pasiūlymus dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos sudėties. Noriu atkreipti dėmesį, kad po ne­trumpų diskusijų komisijoje, po įvairių siūlymų kelti kandidatus nuo judėjimų, partijų, komisija priėjo nuostatą, jog kandidatus reikėtų siūlyti kaip asmenybes. Aptarusi visas iškeltas kandidatū­ras, balsavo ir slaptu balsavimu Radijo ir televizijos valdybai pa­rinko 17 kandidatų:

Juozas Aputis, "Pergalės" žurnalo vyriausiasis redaktorius, rašytojas;

Osvaldas Balakauskas - Lietuvos Konservatorijos Kompozici­jos katedros vedėjas, kompozitorius, žinomas visuomenės veikėjas;

Jonas Boruta - Vilniaus Arkikatedros Bazilikos vikaras, tele­vizijos religinių valandėlių vadovas;

Edvinas Butkus - Lietuvos radijo ir televizijos Radijo užsienio laidų vyriausiosios redakcijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas;

Romualdas Brazys - Mokslų Akademijos Puslaidininkių fizi­kos instituto laboratorijos vadovas, fizikos ir matematikos moks­lų daktaras, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas;

Michailas Jevdokimovas - Rusų dramos teatro aktorius ir režisierius, Respublikos nusipelnęs artistas;

Algimantas Jokubėnas - Lietuvos radijo ir televizijos užsienio ryšių ir komercijos programų "Baltai" direktorius;

Algirdas Kaušpėdas - susivienijimo ''Archiprojektas" Kauno skyriaus architektas, estrados meno veikėjas, visuomenininkas;

Vytautas Kernagis - koncertinės organizacijos "Tonas" ir Dainos teatro meno vadovas; 

Algirdas Latėnas - Vilniaus jaunimo teatro aktorius, Respublikos nusipelnęs artistas, Konservatorijos dėstytojas;

Bronius Leonavičius - Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas, dailininkas grafikas;

Ona Narbutienė - Čiurlionio meno mokyklos muzikos istorijos dėstytoja, muzikologė;

Vytautas Paliūnas - Kauno politechnikos instituto katedros vedėjas, inžinierius hidrotechnikas, vienintelis siūlomoje valdyboje deputatas ;

Krescencijus Stoškus - Vilniaus universiteto Filosofijos ka­tedros docentas, filosofas;

Domijonas Šniukas - Lietuvos žurnalistų sąjungos  pirmininkas;

Laimonas Tapinas - Vilniaus universiteto Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas, docentas;

Vanda Zaborskaitė - Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros ir Užsienio literatūros katedros pro­fesorė.

Dėl generalinio direktoriaus Lietuvos radijo ir televizijos ko­misijos nuomonė buvo tokia: šiandien šitos kandidatūros nesvars­tyti, o pavesti naujai išrinktai komisijai siūlyti savo kandidatūrą, po to apsvarstyti ją Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje ir pateikti svarstyti Aukščiausiajai Tarybai. Noriu priminti, kad pa­gal anksčiau priimtą Aukščiausiosios Tarybos įstatymą naujai išrinkta valdyba per mėnesį turės parengti Lietuvos radijo ir te­levizijos statutą ir jį patvirtinti. Manau, kad, tvirtinant statutą, personaliai turėtų būti patvirtintas ir generalinis direktorius. Da­bar, nežinant statuto ir generalinio direktoriaus funkcijų, reikėtų tvirtinti asmenį ir paskui jam kurti pareigas. Galgi reikėtų prie­šingai: pirma sukurti ir patvirtinti pareigas, o paskui tvirtinti asmenį.

Apsvarsčiusi valdybos kandidatūras, vakar mūsų komisija ga­vo du Lietuvos radijo ir televizijos raštus: Lietuvos žurnalistų sąjungos, esančios Lietuvos radijuje ir televizijoje, ir radijo ir te­levizijos Sąjūdžio grupės pareiškimą, kuriame jie siūlo savo kan­didatus į valdybą. Aš noriu supažindinti su tomis kandidatūro­mis. Jie siūlo iš penkiolikos žmonių. Ir viename, ir kitame rašte siūloma, kad būtų aštuoni visuomenės atstovai, o septyni, t. y. beveik pusė, būtų radijo ir televizijos atstovai. Mes iš pradžių manėme, kad penki atstovai turėtų būti iš Radijo ir televizijos komiteto, o dešimt visuomenės atstovų. Tačiau personaliai  balsavus, kaip jau aš minėjau, dabartiniame projekte yra trys as­menys, tiesiogiai dirbantys Radijo ir televizijos valdyboje. Atkrei­piu jūsų dėmesį, kad šituose dviejuose kreipimuose išvardyti keli tie patys asmenys, kuriuos mūsų komisija siūlo patvirtinti, tačiau tokių nedaug. Iš Radijo ir televizijos komiteto yra tik gerbiama­sis D. Šniukas. Tai būtų tiek. Jeigu turite klausimų man, pasi­ruošęs jums atsakyti.

Pirmininkas. Norėčiau patikslinti. Rodos, ir Edvinas Butkus yra ir mūsų sąrašuose, ir anuose.

S. G. Ilgūnas. Taip.

Pirmininkas. Prašom paklausti komisijos pirmininko. Deputa­tas V. Plečkaitis.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paklausti, ar su visais tais asmenimis, kurie yra są­raše, buvo kalbėta ir ar jie sutiko?

S. G. Ilgūnas. Taip, su šitais asmenimis suderinta, jie su­tiko.

Pirmininkas. Deputatas J. Tamulis.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Prašom pasakyti, ar generalinis direktorius bus būtinai iš šito sąrašo?

S. G. Ilgūnas. Pagal jau priimtą protokolinį sprendimą yra parašyta, kad turi būti valdybos narys. Jeigu mes nekeisime, tai turėtų būti iš šito sąrašo.

J. Tamulis. Bet tada, prieš jį tvirtinant, manau, kad būtų vi­siškai logiška matyti bent jau keletą galimų direktorių iš šito sąrašo.

S. G. Ilgūnas. Kaip jums minėjau, komisijoje buvo svarsto­ma ir priimta nuostata, kad pati valdyba siūlytų generalinį di­rektorių.

J. Tamulis. Bet būtent iš šito sąrašo?

S. G. Ilgūnas. Taip.

Pirmininkas. Ar galima man, kaip šios komisijos nariui, pa­tikslinti? Aš nežinau, galbūt buvo balsuojama atskirai, aš ne visada galėjau dalyvauti posėdžiuose, tačiau pats kėliau mintį, ir berods jai buvo pritarta, kad generalinis direktorius gali būti iš šito sąrašo, o gali būti siūlomas ir ne iš šito sąrašo. Jeigu jis būtų ne iš šito sąrašo, tokiu atveju, išrinktas generaliniu direk­toriumi, jis turėtų būti automatiškai įtrauktas į valdybos są­rašą.

J. Tamulis. Tai aš todėl ir klausiu, nes reikėtų turėti labai aiškią nuostatą šituo klausimu.

Pirmininkas. Aš manau, kad ją bus galima dabar suformuoti.

S. G. Ilgūnas. Aš siūlyčiau šiandien generalinio direktoriaus pareigų nesvarstyti, o svarstyti ir patvirtinti komisiją. Atsiprašau, valdybą.

Pirmininkas. Prašom deputatą A. Kumžą.

A. Kumža (Telšių kaimiškoji rinkiminė apy­garda). Norėjau paklausti dėl vieno asmens, būtent dėl esančio sąraše mūsų korpuso atstovo, deputato V. Paliūno. Kokį jis darbą, jūsų supratimu, turėtų atlikti šitoje valdyboje? Ar tik atstovauti mokslinei visuomenei, ar ir palaikyti, sakykim, ryšį tarp televizijos ir parlamento, išreikšti mūsų parlamentinę nuomo­nę? Ačiū.

S. G. Ilgūnas. Taip. Mūsų komisija yra pasiskirsčiusi į ketu­rias grupes: švietimo, mokslo, kultūros ir masinių informa­cijos priemonių. V. Paliūnas kaip tik yra šitos masinių informacijos priemonių grupės vadovas. Todėl jis komisijos ir buvo siūlomas.

Diskusijos dėl Lietuvos Radijo ir Televizijos Valdybos Sudėties

Pirmininkas. Daugiau klausimų neturite? Ačiū gerbiamajam prelegentui. Kol kas yra užsirašę pasisakyti 2 deputatai: Benas Rupeika ir Rimvydas Valatka. Manau, kad tai dar ne paskuti­niai kalbėtojai, prašau siųsti savo raštelius. O kol kas kviečiu į tribūną deputatą B. Rupeiką.

A. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji pirmininkai ir kolegos. Jau kelinta diena Lietuvos radijas ir televizija yra pasiruošę ginkluotai intervencijai. Dėl to radijas dirba ištisą parą ir tuoj pat paskelbtų bet kokį pasikėsini­mo aktą. Tokia nuojauta yra grįsta buvusiu sąjunginiu-respubli­kiniu Televizijos ir radijo komiteto pavaldumu bei šios įstaigos reikšme Lietuvos gyventojų informavimui. Atkreipiu jūsų dėmesį, kadangi esame liudininkai, kaip sąjunginio arba tariamai TSKP pavaldumo įstaigos tampa vienos iš partijų nuosavybe ir saugo­mos ginklu. Tačiau realesnė yra galimybė, jog Lietuvos radiją ir televiziją pirma užims "saviškiai". Taikus parlamentinis kelias po pirmojo bandymo eina per Švietimo, mokslo ir kultūros komi­siją, jos suformuotą Radijo ir televizijos valdybą (na, gal aš čia užbėgau už akių), formuojamą valdybą. Tačiau vietoje žodžio "už­imti" labiau tiktų terminas "perimti", nes komisijos parinktos valdybos narių kandidatūros paskelbtos deputatams tiktai šįryt. Na, o visuomenė per tokį trumpą laiką negali pasakyti savo nuo­monės apie jai turėsiančius atstovauti asmenis. Tai yra tik ko­misijos nuomonė. Visuomenės nuomonės šių asmenų atžvilgiu mes kol kas dar nežinome. Neatsižvelgta, kaip jau čia minėjo komi­sijos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, ir į radijo ir televizijos Są­jūdžio grupės bei žurnalistų susivienijimo pasiūlymus taip suba­lansuoti valdybos sudėtį, kad joje būtų ne pora trejetas, o arti pusės radijo ir televizijos darbuotojų. Kaip nors argumentuoti šį norą, matyt, nereikia, balansas reikalingas tam, kad radijas ir televizija būtų kiek galima profesionalesni. Matyt, principas - kuo toliau nuo šios šakos asmuo, tuo geriau - čia tikrai netiktų, nors dažnai manoma, jog apie radijo ir televizijos veiklą išmanome visi. Tačiau realybėje pasirodo, kad šito išmanymo neužtenka. Tai yra žurnalistika. Tebetęsiama ne pati geriausia parlamento "tra­dicija". Deputatas Algirdas Kumža jau pasakė savo požiūrį į ga­limybę parlamento nariams eiti į vykdomąją valdžią. Kodėl vykdomoji valdžia? Suprantu šią valdybą kaip vieną iš kolegijos variantų. Kolegijos funkcijos ir žodis "valdyti" yra labai artimi. Parlamentas iš viršaus, radijas ir televizija, pavaldūs parlamen­tui, iš apačios, t. y. valdyboje. Manyčiau, kad ir baigiantis įvairiems Vyriausybės narių skyrimams bei komisijų formavimams, tokio pobūdžio valdybų formavimams reikėtų pareikšti principi­nę nuostatą, kas yra parlamentas ir kas yra vykdomoji valdžia. Ir ar turi būti tarp jų skirtumas, ar mes vis labiau tą mažą pertvarėlę griausime ir imsime valdžią? Aš esu prieš tokį parlamento narių stūmimą į vykdomąją valdžią. Jau ne kartą šitoje salėje įvairių krypčių deputatai kalbėjo, jog tai ne teisinės valstybės kelias. Taigi siūlau balsuoti atskirai dėl šito klausimo. Jis, manyčiau, yra labai rimtas, nes tų skyrimų, matyt, dar turėsime, keitimų bus. Radijo ir televizijos valdybos funkcijos niekur dar viešai neaptartos ir neapibrėžtos. Taigi pirma žengiamas žingsnis, o galvojama turbūt bus vėliau.

Visiškai pritariu deputato Gedimino Ilgūno paabejojimui. Turi būti formuojama struktūra, o paskui jai pritaikomi žmonės, o ne atvirkščiai -  struktūros pritaikomos konkretiems žmonėms. Ma­nyčiau, tai irgi yra logiška, ir, matyt, reikėtų šiai logikai pagaliau paklusti, nes išimčių buvo nemažai.

Dar mane jaudina, jog mes labai lengvai peržengiame savo pačių nustatytas įstatymines ribas. Štai kad ir toks dalykas. Buvo numatyta 15 komisijos narių, o matome sąraše l7. Vis dėlto būkime tikras parlamentas, o ne toks organas, kuris bet kada keičia savo sprendimus, kad ir prieš keletą dienų padary­tus. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Truputėlį gaila, kad deputatas B. Rupeika grįžta prie tų dalykų, kurie jau nuspręsti, o antra vertus, nu­spręstais laiko dar nenuspręstus dalykus. Buvo pasakyta "maž­daug iš 15".

Prašom deputatą R. Valatką. Ruošiasi deputatas J. Tamulis. Dar yra užsirašę du deputatai. Jeigu kas nori kalbėti šiuo klausimu, prašom.

R. Valatka (Palangos rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Mano kalba bus labai trumpa. Iš dalies todėl, kad kolega B. Rupeika daugelį svarbių dalykų jau minėjo. Aš taip pat sakyčiau, kad deputatų korpuso atsto­vų šitoje valdyboje neturėtų būti. Bet šiuo metu, man regis, ne tai yra svarbiausia. Kadangi pastarųjų dienų įvykiai nelabai ra­cionalūs, aš taip pat tam tikrais atvejais pradėjau mąstyti iracionaliai. Ir mano iracionalumui paremti kol kas tarnauja visi sovietinės kariuomenės veiksmai. Prisiminkime - užteko, kad LKPCK pareikštų atiduosiančios patalpas kitoms organizacijoms, ir kitą rytą šitos patalpos užimamos. Toliau. Užteko, kad Vilniaus miesto komitetas atiduotų dalį patalpų tautinėms mažumoms, ir kitą rytą ten jau buvo desantininkai. Užteko, kad LKP CK spaustuvė pasiskelbtų akcine bendrove, ir ten taip pat sulaukėme ginkluotų automatais ir lazdomis. Aš nesakau, kad tai yra taisyklė. Aš kartoju, tai yra iracionalus mąstymas. Todėl siūlyčiau šiandien nesvarstyti ne tik generalinio direktoriaus paskyrimo, kaip čia teisingai sakė deputatas G.  Ilgūnas, bet nesvarstyti ir apskritai pačios valdybos sudėties. Man atrodo, kad pragyvenę tris savaites be šitos valdybos, galim pragyventi ir dar vieną ar  kitą savaitę. Nieko  nepajudinę  tame pastate, neduotume preteksto ką nors daryti. Aš nesakau, kad tai apsaugotų, bet man atrodo, kad bent jau apsvarstyti šitą iracionalią galimybę mes šiandien turėtume, nes turime reikalą su ne visai logiškai galvojančiu priešininku. Ačiū.    

Pirmininkas. Deputatas J. Tamulis.   

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Aš irgi manau, kad deputatams vis dėlto ne vieta šitoje valdyboje.Ta­čiau nenorėčiau, kad gerbiamasis Benas Rupeika įsivaizduotų tai kaip nežmonišką veržimąsi į vykdomąją valdžią ar kažką pana­šaus, nes man jo žodžiai nuskambėjo panašiai. Vienas žmogus tarp septyniolikos - aš smarkiai abejoju, ar tai galima pavadinti vykdomąja valdžia tikrąja to žodžio prasme. Klausimą dėl di­rektoriaus aš pateikiau neatsitiktinai, nes vienaip aš žiūrėsiu į šitą sąrašą, jeigu laikysimės aiškios nuostatos,  kad šitos valdybos direktoriumi turi būti žmogus būtent iš šito sąrašo, ir kitaip žiūrėsiu į šitą sąrašą, jeigu direktorium gali būti visai kitas žmogus. Kaip ten bebūtų, žmogui, esančiam tokios organizacijos, kaip te­levizija ir radijas, vadovybės viršūnėje, keliami labai aiškūs reikalavimai: tai ir atitinkama profesinė kompetencija, ir visa kita. Teisingai sako deputatas G. Ilgūnas - šiandien galbūt nereikėtų sustoti prie to klausimo. Bet jeigu mes apsibrėšime nuostatą, kad tas žmogus turi būti iš šito sąrašo, neišvengiamai prie to turėsime sustoti, nes tame sąraše turės būti žmonės, ku­rie tenkintų tuos reikalavimus. Štai todėl aš šito klausiau.

Dabar tas sąrašas. Mes visi aiškiai, gražiai šnekam apie ėji­mą į demokratinę daugpartinę visuomenę ir aš norėčiau tokiom akim žvelgti į šitą sąrašą. Jeigu mes nenorim televizijos padaryti vėlgi kažkam priklausančia įstaiga ar organu, bent jau žmo­nės, atstovaujantys kažkokioms labai apibrėžtoms jėgoms, šita­me sąraše turėtų būti išbalansuoti. Ačiū.

Pirmininkas. Deputatas J. Paleckis.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos. Pirmiau­sia dėl valdybos. Visiškai sutinku su prieš tai kalbėjusiais depu­tatais, kad parlamento narių šioje valdyboje turėtų būti arba daug, arba nė vieno. O jeigu daug, tai turėtų būti pirmiausia žurnalistai, meno žmonės, rašytojai, kurie atstovautų įvairioms grupėms. Kur kas geresnis variantas būtų - nė vieno. Dėl to no­rėčiau prašyti, kad mūsų kolega deputatas G. Ilgūnas galbūt paskelbtų Radijo ir televizijos komiteto nuomonę. Žinau, kad ten ir Sąjūdžio grupė, ir Žurnalistų sąjungos grupė siūlė savąjį val­dybos variantą. Jeigu mes turėtume tuos sąrašus, tada gal galė­tume ir geriau spręsti apie kitus žmones.

Porą žodžių norėčiau pasakyti apie televiziją, kuri šiuo metu yra, matyt, pagrindinė visuomenės formavimo priemonė. Galbūt su kai kuriomis mintimis sutiksite, su kai kuriomis ne. Šios ne­mažos politinės įtampos metu Lietuvos visuomenės rimtį, susi­kaupimą ir santarvę stiprina ar, atvirkščiai, trikdo konkrečių po­litinių jėgų atstovai. Visiškai natūralu, kad daugiapartinėje visuo­menėje, kuri klostosi ir privalo įsitvirtinti mūsų demokratijos plė­tojimo procese, kiekviena politinė organizacija turi būti visuome­nės atpažįstama ir įvertinama. Deja, ne visos Lietuvos politinės partijos ir judėjimai to siekia. Pastarosiomis dienomis TSKP platforma besiremianti organizacija Lietuvoje ypač plačiu mastu maskuoja savo ne itin garbingus veiksmus Lietuvos komunistų partijos vardu. Bandoma per išskirtinę galimybę naudotis TSRS masinės informacijos priemonėmis įteigti visuomenei, jog tik ši organizacija atstovauja Lietuvos komunistams, Lietuvos viešajai nuomonei. Falsifikuodama ir neteisėtai pasisavindama laikraščio "Sovetskaja Litva" titulus, TSKP organizacija Lietuvoje klaidina visuomenę, neišmanančiam žmogui mėgina sukelti abejonę dėl Lietuvos komunistų nuoseklumo, jų nuoširdumo siekiant įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Vaizduojama, tarsi Lietuvos Aukščiau­sioji Taryba imtųsi veiksmų, keliančių grėsmę demokratijai ir nuo­monių įvairovei. Tiesa, parlamento skuba pertvarkyti Respubli­kos televiziją, pakeisti vadovybę bei kai kurie kiti veiksmai daliai visuomenės tikrai sudarė tokią regimybę. Tačiau kita vertus, visos teigiamos permainos mūsų televizijoje labiau atitiktų šiandieninę Lietuvos daugiapartinę politinę sanklodą, politinių permainų ver­tinimų įvairovę ir prieštaringumą, sudarius galimybę politinėms partijoms ir judėjimams naudotis radijo ir televizijos eteriu adek­vačiai savo politiniam svoriui visuomenėje. Dabar, kai mes dar neturime šiuolaikiškos normatyvios bazės reglamentuoti šiam procesui, labai pageidautinas Aukščiausiosios Tarybos politinis pritarimas reguliarioms respublikinės televizijos ir radijo laidoms įvesti svarbiausių partijų ir judėjimų, ypač atstovaujamų parla­mente, politinei pozicijai išreikšti.

Taigi esmė ir būtų ta, kad norėčiau išaiškinti, ar yra galimy­bė nedelsiant skirti eteryje laiko svarbiausioms politinėms jėgoms tam tikromis dienomis, tam tikru laiku. Aš net prašyčiau dėl šito balsuoti, kadangi LKP šiuo metu tai būtų labai svarbu. Tuoj pat kyla klausimas, iš kur gauti laiko. Aš pasiremčiau savo pokabiais su rinkėjais Marijampolėje, "Fasos" gamykloje ir kitur. Žmo­nės sako, kad jie labai patenkinti tiesiogine transliacija iš par­lamento, radijo ir televizijos laidomis, tačiau jau siūlo, kad kai ką galima būtų trumpinti, ne tokius svarbius posėdžius galbūt ir netransliuoti. Iš anksto atrinkti svarbiausius klausimus, kad jie, sakykim, būtų svarstomi tarp 10 val. ir 12 val., tarp 15 val. ir 17 val., o visko iš eilės gal ir nevertėtų transliuoti. Tai, aišku, pasiūlymai.

Ir pabaigai norėčiau pasakyti, kad ir televizija, ir radijas, ir spauda gali ir turi padėti Aukščiausiajai Tarybai. Ir ne tik propa­guodamos priimtus nutarimus, kreipimusis, bet ir sudarydamos atitinkamą visuomenės atmosferą, kad būtų objektyviai, o kartais ir reikliai, ir kritiškai įvertinami mūsų žingsniai. Aukščiausioji Taryba turi tapti mąstančiu ir intelektualiu, maksimaliai teisingu ir maksimaliai atliepiančiu Lietuvos žmonių interesus parlamen­tu. Mes, deja, juo dar netapome. Klystančių vis rečiau ir mažiau. Bet tam, kad taip būtų, kiekvienas deputatas privalo turėti savo nuomonę ir teisę ją laisvai išsakyti. Privalome turėti laisvą dau­giabalsę spaudą ir kitas masinės informacijos priemones (ypač šiuo laiku), turinčias teisę išsakyti savo nuomonę, pakritikuoti bet kurį eilinį ir ne visai eilinį Lietuvos Respublikos pilietį. Kai kas mano, kad žengti į demokratiją ir nepriklausomybę, kurią dar reikia įtvirtinti, galime laikinai apribodami laisves.  Aš manau, kad reikia daryti atvirkščiai - išplėsti jas kaip galima daugiau. Net kai veikė garsusis 6-asis Konstitucijos straipsnis, turėjome nemaža ir vis platėjančią žodžio, minties, nuomonės ir spaudos laisvę. Manau, kad nepaisant netgi ypatingo laikotarpio (dabar štai lapeliai vėl mėtomi Vilniuje, dėl rytdienos mitingo kurstantys lapeliai), neturim nė žingsnio trauktis ribodami laisves, turime eiti tik pirmyn. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamasis deputate, jūs norite paklausti? Prašom.

Balsas iš salės. Galbūt aš ne visiškai teisingai supratau jūsų mintį, gal jūs ją patikslinsite? Pirmas klausimas būtų toks. Šian­dien kalbama apie būsimąją Radijo ir televizijos valdybą. Kokį gi svorį turėtų užimti TSKP partijos šalininkai? Vienas klausi­mas. Ir antras klausimas. Galbūt jūs manot, kad LKP nepakan­kamai atspindima šitoje valdyboje?

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Ne, valdyba, jeigu nebūtų parlamento narių, man asmeniš­kai labai patinka. Bet jeigu jau mes įtraukiam parlamento na­rius, tai, aišku, reikėtų ne mažiau kaip penkių. Aš kartoju savo mintis. Pirmiausia aš siūlyčiau rašytojus, žurnalistus, meno žmo­nes. Jūs siūlot, kad būtų atstovaujama TSKP. Aš nemanau, kad tai būtina, bet dėl to reikėtų, matyt, ginčytis. Aš kaip tik pri­tariu daugumai kalbėjusių, kad šitoje komisijoje nebūtų nė vieno parlamentaro. Reikia daugiau pasitikėti žurnalistais. Mes jau turim gana laisvą spaudą ir televiziją. Padėkim jai, ir ji mums tada padės.

Pirmininkas. Ar dar bus klausimų? Prašom.

Balsas iš salės. Aš norėjau taip pat paklausti. Jūs minėjot, kad suteikti laiko reikia įvairioms partijoms, taip? Ar jūs manote, kad ir TSKP reikėtų suteikti kiek nors laiko?

J.V. Paleckis. Aš ką tik sakiau, kad jeigu būtų tokių pasiūlymų, juos galima būtų apsvarstyti.

Balsas iš salės. Bet jūsų nuomonė konkrečiai, kaip jūs manote?

J.V. Paleckis. TSKP dabar turi Centrinėje televizijoje išskir­tinę teisę ir turi daug kitų priemonių. Dabar svarbiausia, kad kitos partijos neturi.

Pirmininkas. Deputatas A. Taurantas.

A. Taurantas (Kalniečių rinkiminė apygarda). Jūs minėjote demokratijos varžymus. Ne visiškai aišku, ką jūs turėjote galvoje. Kur čia ta demokratija varžoma?

J. V. Paleckis. Žiūriu, reikia iš naujo sakyti kalbą, jeigu ne­supratote. Demokratijos požiūriu mes turime. . .

A. Taurantas. Ne, aš atsiprašau, turėjau galvoje ne visa tai. Aš visiškai pritariu mintims apie demokratiją, bet ką tai turi bend­ra su valdybos siūlymu? Ar mums dėl to nereikia siūlyti valdy­bos? Ar tai bus nedemokratiška?

J. V. Paleckis. Valdyba, kartoju trečią kartą, man priimtina. Galima padiskutuoti, išklausyti, ką patys televizijos ir radijo žur­nalistai mano apie tuos žmones. Jie tikriausiai irgi turėtų balso teisę. Čia, matyt, turėtų būti priimtas galutinis sprendimas Pati valdybos idėja man ne tik priimtina, bet ir labai patinka. Aš ma­nau, kad tai būtų optimalus sprendimas. Tačiau per daug įsikišinėti mums, mano nuomone, tikrai nereikia.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas R. Rudzys.

R.Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos deputatai! Gal aš irgi būsiu apgailestaujamai ne­suprastas mūsų posėdžio pirmininko, tačiau noriu pakalbėti tik apie tuos dalykus, kurie mums jau žinomi ir yra anksčiau pri­imti. Kartais mes baram nuolatines komisijas, kad jos neparengia mums klausimų, kad mes turim čia priiminėti sprendimus, visiš­kai nežinodami nuolatinių komisijų nuomonės. Man regis, šiuo atveju nuolatinė komisija, slaptai balsuodama už šį siūlomą 17 narių Radijo ir televizijos valdybos sąrašą, lyg ir išsprendė mūsų kompetencijos reikalą. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 88 straipsnis tesuteikia nuolatinei komisijai preliminariai nagrinėti teisę ir rengti klausimus.

Cituoju: "Televizijos valdyba iš penkiolikos visuomenės ir Lietuvos atstovų". Mes turėtume perbalsuoti, jeigu norėtume čia įdėti žodį "maždaug". Tas pats nutarimas sako, kad mūsų Taryba ne­tvirtina kokio nors kito sprendimo, o (tuoj aš rasiu, nes pamečiau) "sudaro" štai tokią valdybą. Dar kelis savo kandidatus pasiūlė televizija. Turėtų teisę siūlyti kiekvienas iš mūsų deputatų, ir mes, apsvarstę visa tai, sudarytume penkiolika. Taigi aš kalbu apie anksčiau priimtus, nuspręstus reikalus. Tikriausiai ta mintis bus nepriimtina, nes matau, kad daug kas šypsosi. Aš irgi šypsodamasis išeisiu iš tos tribūnos, ką gi. Bet manyčiau, kad tikrai verta paklausti, ar  šituos tikrai gerbiamus, mums gerai pažįstamus žmones apsvarstė jų darbovietės, tos redakcijos, kur jie dabar gauna algą, iš kur jie žada išeiti? Ar iš ten jie kaip tik ir buvo rekomenduoti komisijoms? Man regis, kad tai ne mažiau svarbu, negu, tarkim, mums ar visuomenei apsvarstyti. Aš suprantu, kad jūs visiškai nepritariate. Na, bet ką gi, aš vis dėlto nueinu su savo nuomone. Ačiū jums už dėmesį. Jeigu mes norim, kad televizija būtų televizija, o radijas - radiju, tai vis dėlto reikėtų atsižvelgti į paties komiteto pasiūlymus, turėti ten septynetą vietų ir jų pasiūlymą mums tvirtinti. Taipogi, žinoma, pritarčiau, kad direktorius nebūtinai turi būti numatytas iš anksto. Palikim galimybę direktorių rinkti ar paskirti. Ačiū jums, gerbiamieji kolegos, už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamasis deputate, jūs be reikalo stengėtės agituoti Aukščiausiąją Tarybą,  nes tai iš tikrųjų yra tik komisijos pasiūlymas, ir jokiu būdu jo nereikia tvirtinti, o iš šių pasiūlymų ir iš kitų pasiūlymų, kurie pateikti ir kurie dar bus pateikti, rinkti valdybą. Jūs teisus. Ačiū.  Deputatas P. Varanauskas.

P. Varanauskas. (Nemuno rinkiminė apygarda) . Aš noriu tik truputį paaiškinti kai kuriuos aspektus, kadangi pats dirbau šioje komisijoje. Manau, kad ji sudaryta gana demokratiškai. Nelabai suprantu deputatą Justą Paleckį, kuris tuoj įžiūri ignoravimą arba nenuoširdumą LKP nariams. Supraskite patys, kad dirbdami komisijoje, mes visai negalvojam, kas kokiai parti­jai priklausom. Nesiskirstom ten pagal jokį partiškumą. Noriu priminti pavyzdį, kai buvo tvirtinama Prokuratūros kolegija. Nežinau, kodėl niekam nekilo klausimas dar papildyti šią kolegiją kuo nors iš salės. Taip ir čia: buvo tartasi ir atsižvelgta į nuomo­nę. Ir televizijos darbuotojų nuomonė buvo įvertinta.

Dabar norėčiau šiek tiek paprieštarauti ir dėl tos reakcijos, kad atsirado vienas Aukščiausiosios Tarybos narys. Jis atstovau­ja taip pat ir technokratinei visuomenei. Nemanau, kad nuo to komisijos darbas pablogėtų. Be to, atkreipiau dėmesį, kad ši­ta instancija- tai ne valdomoji, o visuomeninė organizacija. Ji yra AT visuomeninis organas. Tiesiog nesuprantama, kodėl taip sureaguota.

O dėl 17 narių, tai jie visi surinko daugiau negu pusę balsų, ir juos visus pasiūlėm. Taip išėjo, kad paskutiniai buvo abu televizijos darbuotojai. Aišku, jūs galite pasiūlyti kitus principus, ir mūsų komisija dirbs toliau. Bet nenoriu, kad būtų abe­jojama komisijos geranoriškumu. Ačiū.

Pirmininkas. Kalbės deputatas K. Saja. Žodžio prašo buvusio TVR komiteto generalinis direktorius D. Šniukas. Jeigu AT de­putatai nebeturės noro kalbėti, tada prašysiu sutikimo.

K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji kolegos! Ieškojom paties demokratiškiausio būdo, kaip val­dyti mūsų radiją ir televiziją. Nutarta, kad išrinksime kolegiją arba valdybą. Paaiškinu, kad toji kolegija ir valdyba - tai žmo­nės, dirbantys visuomeniniais pagrindais, negaunantys jokių algų, taigi ir neprivalėjo būti apsvarstomi darbo kolektyvuose. Įsivaiz­duojame, kiek būtų darbo, biurokratizmo, susirinkimų, kalbėjimų, plepėjimų, ką rinkti, kaip; ką išleidžia ir ką neišleidžia. Taip pat buvo atsisakyta, kad toje valdyboje būtų įvairių partijų, draugijų atstovų. Buvo atsižvelgta tik į tai, kad į valdybą įeitų bent vienas rusų ir vienas lenkų tautybės žmogus. Tačiau ne vien pagal šitą bruožą. Kaip matysite, giliau pastudijavę šį sąrašą, yra didelė įvairių menų ir mokslų įvairovė: ir rašytojas, ir dailininkas, ir mu­zikas, estrados žinovas, ir žurnalistai, aktoriai, mokslininkai, filosofai, kultūrologai ir t. t. Kodėl ne 15, o 17? Pasakysime tie­siai - jeigu būtume palikę tik 15, būtų buvę neišrinkti du tele­vizijos atstovai, nes jie gavo mažiau balsų negu kiti 15, tačiau surinko daugiau negu pusę balsų. Jie gali būti siūlomi į šitą val­dybą. Mūsų komisija labai pagrįstai atmetė televizijos reikalavi­mą, kad čia įeitų 7 ar 8 jų nariai. Išeitų taip, jog kolegija yra tarsi prižiūrintis organas, stebintis televizijos ir radijo darbą, o pats radijas ir televizija yra tarsi vykdomoji valdžia. Vadinasi, patys valdo, patys vykdo. Mūsų manymu, nedera to daryt. Jo­kiu būdu nedera. Kokia čia valdyba, kokia čia kolegija, ir kas ką prižiūri? Man atrodo, kad mes padarytume tiesiog ne­tvarką.

Aš dar norėčiau truputėlį paaiškinti, ar iš tikrųjų komisija viršijo savo kompetenciją. Tarkime, kad visi dabar pradėsim siū­lyti. Kai reikia išrinkti vieną žmogų, tai ne taip sunku, o 15 ar 17 - turėtume sugaišti turbūt visą dieną, svarstydami įvairiausius pasiūlymus, už juos balsuodami, darydami biuletenį ir t. t. To­dėl siūlyčiau pasižiūrėti, jeigu kam nors kas nors tame sąraše labai nepatinka, kas nors siūlytų pakeisti kurį nors žmogų, tada būtų lengviau mums su tuo uždaviniu susidoroti. Tuo tarpu tiek. Labai ačiū.

Tiesa, dar norėjau pasisakyti dėl vienintelio deputato. <…> Ar čia jau tokia nuodėmė, ar iš tikrųjų tai deputatų stūmimas į vykdomąją valdžią? Man atrodo, kolegija iš tikrųjų turi būti kole­giška. Čia nėra deputatų stūmimas į valdžią. Man atrodo, B. Ru­peika, kaip ir dažnokai, norėdamas sultingiau pakalbėt, mažumėlę persūdo. Ir dar noriu pasakyt , kodėl siūlau 17, o ne 15. Todėl, kad kandidatai labai aktyvūs žmonės. Kai kurie yra aktoriai, jie kartais išvažiuoja gastrolių. Arba muzikai. Atsitiks taip, kad išsi­važinės, ir reikiamu momentu nesurinksim net 10-ties. Todėl iš­rinkim trupučiuką daugiau, ir tada turėsime jeigu ne kvorumą, tai, sakykim, bus sutarta, kad 10 žmonių jau yra galiojanti val­dyba. Labai ačiū.

Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Iš karto pasakysiu: aš nesu nusistatęs nė prieš vieną iš čia išvardytų asmenų. Juos gerbiu kaip visuome­ninius ir kitokius veikėjus. Bet, man regis, čia yra kertinis klau­simas - kas gi valdys radiją ir televiziją tiesiogiai? Manau, kad daugelis žmonių, turėdami savo tiesiogines pareigas, galės prisi­dėti prie šito darbo tik epizodiškai. Todėl aš, pritardamas šitai komisijos sudėčiai, vis dėlto norėčiau paprašyti, kad gerbiamasis Švietimo ir kultūros komisijos pirmininkas pasakytų, kurie iš šių darbuotojų kategoriškai nesutinka būti Radijo ir televizijos komi­teto generaliniu direktoriumi, o kurie galbūt sutiktų, jeigu būtų jiems pasiūlyta. Jeigu mes matysime, kad tokių žmonių čia nėra, turėsime rinktis ką nors iš šalies. O jeigu matysime, kad dalis kandidatų sutinka, turėsime laiko apie tuos žmones pagalvoti ir detaliau apsvarstyti jų kandidatūras prieš paskelbdami oficialiai. Ačiū.

Pirmininkas. Prašau į tribūną gerbiamąjį D. Šniuką.

D. Šniukas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš labai trumpai. Tikrai valdyboje numatyti labai įdomūs žmonės, ži­nomi Respublikoje. Tik aš turiu vieną tokį pasiūlymą: man atro­do, tokiai valdybai verkiant reikėtų turėti vieną teisininką. Val­dyba ir pradės darbą nuo statuto rengimo. Tarp teisininkų yra ir kūrybingų žmonių, ir besidominčių žurnalistika. Nežinau, ar aš turiu teisę siūlyti nuo savęs, bet siūlyčiau Anzelmą Katkų. Čia yra teisininkų, ir, jei neklystu, gerbiamasis J. Prapiestis ga­li charakterizuoti. Žinoma, aš neturiu sutikimo siūlyti, bet tikiu, kad jis sutiktų dalyvauti.

Dabar kitas klausimas, kuris čia buvo aptariamas. Kiek turėtų dalyvauti žmonių nuo paties radijo ir televizijos. Pradžioje buvo pasiūlyta komisijos kvota - 5 žmonės, balsuojant liko faktiškai tik vienas. Kadangi komisija pamanė, kad galbūt kukloka, buvo papildomai įtraukti dar du žmonės. Man atrodo, jeigu komisija buvo numačiusi 5, tai pagal tą kvotą reikėjo atskirai ir balsuoti. Tada nebūtų išėję tokių keblumų. Jeigu, sakysime, Aukščiausioji Taryba nustatys tam tikrą kvotą, galbūt tada galima bus pažiū­rėt į tą sąrašą, kurį pateikė radijo ir televizijos darbuotojai.

Truputėlį dėl R. Valatkos pasakymo. Aš labai nenorėčiau, kad kas nors iš deputatų suprastų ten tokią potekstę - kol Šniukas bus pirmininku, tol niekas neatakuos televizijos ir radijo. Aš jums labai sąžiningai sakau, jokių indulgencijų nuo nieko neturiu ir jokių pažadų negaliu duoti. Jeigu kas nors taip suprato. Gerbia­masis J. Paleckis labai teisingai kalbėjo dėl tos tribūnos partijoms, judėjimams. Mes esam susitarę dar šiandien kalbėtis su visuomeninių laidų redaktorium. Man atrodo, kad šiuo atveju Aukščiausiajai Tarybai kokios nors sankcijos nereikia, mes patys puikiai galim su tuo uždaviniu susidoroti. Turiu pasakyti, kad kol kas tų partijų ir judėjimų atstovai nelabai dar veržiasi. Jeigu čia kas nors galėtų pasakyti, kad mes nesuteikiam tribūnos, tada gal būtų mūsų darbuotojų neapsižiūrėjimas. Bet man atrodo, kol kas visi aktyviausi visų partijų atstovai dirba šiandien Aukščiausiojoje Taryboje ir galbūt jiems dar nekilo tokių problemų. Labai ačiū.

Pirmininkas. Ačiū jums. Ačiū, jog primenate mūsų deputatams, kad radijo ir televizijos programų sudarymas nėra parlamento prerogatyva. Noriu atsiprašyti, jeigu jūs supratote, kad mūsų de­putatas palaikė jus TSKP atstovu, kurio buvimas televizijoje apsaugotų ją nuo tokių pačių TSKP atstovų užpuolimo. Jei taip ne­supratote, tuo geriau,- tada nereikia  ir atsiprašinėti.

Deputatas G. Ilgūnas. Prašome apibendrinti tai, ką išgirdom.

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda) . De­putatas J. Paleckis pageidavo išgirsti pavardes tų asmenų, kurie buvo siūlomi Radijo ir televizijos komiteto. Galiu pasakyti, kad Radijo ir televizijos komitetas ir Sąjūdžio grupė, ir žurnalistai nesiūlė nė vieno asmens, kuris nebūtų numatytas mūsų komisijos pasiūlytame sąraše. Nė vieno. Tik atsirinko dalį iš tų žmonių. Abiejuose pasiūlymuose (ir žurnalistų, ir Sąjūdžio) yra nuo vi­suomenės siūlytas kunigas V. Aliulis. Mūsų komisija taip pat siūlė šitą asmenį, tačiau jis vietoje savęs pasiūlė kunigą J. Bo­rutą. Ir viena, ir kita grupė siūlė nuo visuomenės J. Aputį, O. Ba­lakauską, A. Kaušpėdą, K. Stoškų, L. Tapiną, V. Zaborskaitę. Žurnalistų sąjunga savo ruožtu dar siūlė M. Jevdokimovą. O iš radijo ir televizijos tai ir žurnalistai, ir Sąjūdžio grupė siūlė šiuos asmenis: Edvinas Butkus - radijo laidos užsieniui, Arvydas Ilgi­nis - TV režisierius, Nina Mackevič - radijo laidos rusų kalba, Nerijus Maliukevičius - Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas, Valentina Paukštelytė - TV literatūros ir meno lai­dos, Vidmantas Putelis - radijo žinios, Domijonas Šniukas - Ra­dijo ir televizijos komiteto pirmininkas, Henrikas Vaitiekūnas - ­TV žinios. Žurnalistų sąjungos atstovai dar papildomai siūlė Čes­lovą Iškauską, o Sąjūdžio grupė - Eduardą Potašinską ir Vytą Turčinavičių.

Siūlyčiau mūsų komisijos pasiūlytą sąrašą svarstyti ir priimti. Jeigu, deputatų nuomone, reikėtų jį tikslinti, tada mūsų komisijos sąrašą reikėtų papildyti radijo ir televizijos darbuotojų siūlytu sąrašu. Galbūt deputatai papildomai siūlytų, ir tada balsuotume kokiu nors pasirinktu būdu. Ačiū.

Pirmininkas. Deputatas A.Sakalas.

A.Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda) Gerbiamasis pirmininke, ar galėtumėte atsakyti į mano klau­simą?

S. G. Ilgūnas. Taip, aš galėčiau atsakyt, bet aš negaliu atsakyt dabar. Reikia susisiekt su visais kandidatais į valdybą ir su jais perkalbėti. Preliminariai matyti, kad daugelis čia esančių žmonių, jeigu dabar iš karto svarstytume, turbūt nesiimtų gene­ralinio direktoriaus pareigų. Matyt, jeigu aš čia galiu dabar imp­rovizuoti, tai būtų vienintelis gerbiamasis D.Šniukas.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, prašom gal tada neimpro­vizuoti. Ar deputatai, priėję prie mikrofono, nori paklausti?

Gerbiamasis Juršėnai, aš lyg ir daviau žodį gerbiamajam Plečkaičiui. Jūsų taip pat neužmiršiu. Prašau.

V. P. Plečkaitis (Trinyčių rinkiminė apygarda). Ar norėčiau paklausti gerbiamojo pirmininko, kodėl sudaryta tokia palyginti didelė komisija, net 17 žmonių?

Pirmininkas. Valdyba.

V. P. Plečkaitis. Kuo didesnė komisija, tuo prasčiau dirbamas darbas. Kodėl negalėtų būti 7-9 žmonių? Ar to neužtektų?

S. G. Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Ma­tot, Aukščiausioji Taryba jau buvo priėmusi skaičių 15, o kodėl nusprendėm 17, pasakė gerbiamasis K. Saja. Aš kartotis ne­noriu.

Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Buvo pasiūlytas valdybos narių skaičius, arba kvota, nuo televizi­jos ir radijo. Ar sutiktumėte diskutuoti dėl tų vietų skaičiaus? Te­levizijos ir radijo žmonės išsirinktų tuos kelis jiems priklausan­čius ir nesukeltų mums jokių problemų...

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Rupeika, jūsų klausimą aš peradresuoju posėdžio pirmininkams, nes siūlymas diskutuoti ir balsuoti yra jų prerogatyva, ne komisijos pirmininko. Kadangi buvo tokių pasiūlymų, tai yra neišvengiama.

B. V. Rupeika. Bet ar gali man atsakyti pirmininkas?

S. G. Ilgūnas. Gerai. Trumpai atsakau. Taip, toks pasiūlymas komisijoje buvo. Atskirai balsuoti už televizijos siūlytus kandi­datus ir už visuomenės atstovus. Tačiau komisijos dauguma nu­sprendė balsuoti kartu už visus. Tada rezultatas toks, kokį pa­siūlė.

Pirmininkas. Deputatas Č. Juršėnas.

Č.Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Tai čia būtų gerbiamojo B. Rupeikos minties pratęsimas. Jau man gerbiamasis G. Ilgūnas atsakė, bet kad nereikėtų antrą kartą kalbėt, aš atkakliai pabrėžčiau: vis dėlto mes čia, Aukš­čiausiojoje Taryboje, nutarkime, kad televizijos ir radijo darbuo­tojai turėtų didesnę kvotą. Penki, man atrodo optimalus skaičius.

S. G. Ilgūnas. Jeigu būtų toks Aukščiausiosios Tarybos spren­dimas, mes jį, suprantama, vykdytume ir pasiūlytume 5 konkre­čius asmenis. Bet kadangi tokio nebuvo, komisija sprendė taip.

Pirmininkas. Ačiū deputatui G. Ilgūnui. Gerbiamieji, pradėki­me brautis pro balsavimo džiungles. Pirmas balsavimas dėl to, ar turi būti atstovaujamos politinės partijos ir organizacijos, ar turi būti vis dėlto surinkti tie žmonės, kurie galėtų iš tikrųjų įnešti į mūsų televiziją ką nors gero, profesionalaus. Kitaip sa­kant, ar televizija turi būti politizuota, ar nepolitizuota, kaip mes esame jau ne kartą kalbėję.

Prašom pasisakyti dėl šio balsavimo motyvų, bet jeigu gali­ma, trumpai. Deputatas B. Rupeika.

B. V. Rupeika. Pirmasis pasiūlymas buvo dėl parlamento na­rių dalyvavimo šitoje ir kitose vykdomosiose valdžiose. Šiuo at­veju aš siūlau balsuoti konkrečiai. Tai buvo pirmasis pasiūlymas. Jeigu jums tai nekliudytų. . .

Pirmininkas. Man tai kliudytų. Jeigu jūs neprieštaraujate, bū­tų geriau, kad tai būtų antrasis balsavimas. Ar jūs sutinkat? Ačiū.

Deputatas A. Januška.

A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Man atrodo, kad mes turėtume pasitikėti komisija ir nesvarstyti vėl iš naujo visų tų dalykų, kurie buvo apsvarstyti komisijoje. Siū­lyčiau pirmu balsavimu kelti komisijos pasiūlytą variantą, tai, ką pasiūlė komisija. Tuo atveju, jeigu mes atmestume šitą sąrašą, tada visus šiuos klausimus vėl kelti į komisiją, o ne diskutuoti ilgai čia. Todėl aš siūlau balsuoti už komisijos pasiūlymą.

Pirmininkas. Ačiū. Norėčiau atmesti ir jūsų pasiūlymą. Pasaky­siu, dėl kokių motyvų. Jeigu mes balsuotume dėl komisijos pa­siūlyto sąrašo ir jį atmestume, tai reikštų atmetimą tų konkrečių žmonių, kurie yra pasiūlyti. O tai neatitiktų tikrovės. Bent iš tų deputatų, kurie pasisakė, nė vienas neturėjo nieko prieš tuos pasiūlytus kandidatus. Todėl nereikėtų vis dėlto maišyti šitų dvie­jų dalykų. Kadangi dėl sudarymo principo iš - tiesų nebuvo konk­rečiai susitarta - nebuvo balsuota dėl partiškumo principo, nebu­vo balsuota dėl to, ar turi teisę įeiti deputatas, nebuvo balsuota dėl kvotos televizijos ir radijo atstovams bei visuomenės atstovams,- prašyčiau deputato A. Januškos nereikalauti balsuoti pir­miausia dėl pasiūlyto sąrašo, o išsiaiškinti šituos dalykus. Tai yra kandidatai, kuriuos komisija siūlė, ir jie neatmetami. Bet komisija nesiūlė, kiek aš suprantu, sudarymo principų.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Nelabai noriu sutikt. Komisijai buvo pavestas darbas, komisija įpareigota. Ji tą darbą atliko. Tai pirmas balsavimas ir turi būti, ar darbas priimamas, ar darbas atmetamas. Ir toliau siū­lau tobulinti.

Pirmininkas. Dar kartą leisiuosi ginčytis su gerbiamaisiais de­putatais, bet jau paskutinį kartą. Jeigu bus dar vienas pasiūly­mas balsuoti, tada aš jau turėsiu nusileisti.

Dar kartą noriu priminti, kad priėmus komisijos pasiūlymą bus atmesti tie visi principai, kur daugelis deputatų siūlė neišskirs­tant jų po vieną, atskirai. Tai viena. Atmetus komisijos pasiū­lymą, bus atmesti asmenys, o ne sudarymo principai.

Balsai iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Tada balsavimas galėtų būti tiktai toks: ar mes priimam komisijos pasiūlytą principą, ar mes jį atmetam ir kiekvieną kartą sprendžiam atskirai. Dėl trijų visiškai tarpusa­vyje nesusijusių dalykų: dėl Radijo ir televizijos komiteto atstovavimo, dėl partijų atstovavimo ir dėl parlamentarų atstovavimo. Ir dėl direktoriaus paskyrimo, nors tai iš tiesų yra visai atskiras klausimas.

Prašom deputatą S. Pečeliūną.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Gal ir pavėluotai, bet vis dėlto paklausiu. Čia buvo kal­bėta apie du siūlymus: apie visuomenės siūlymą ir televizijos siū­lymą. Bet visiškai neužsiminta apie politinių ir visuomeninių organizacijų siūlymus. Ar buvo tokių, ir kodėl jų buvo atsisakyta? Ar nepatiko žmonės, ar nepatiko tiesiog pats principas?

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, pats pirmasis balsavimas, kurį dabar aš norėjau pasiūlyti, ir yra tai, ką jūs kalbate.

S. Pečeliūnas. Aš kalbu ne apie tai. Klausimą pateikiu komi­sijos pirmininkui pavėluotai, nes niekas to nepaklausė, ir laukiau, kada jis apie tai pašnekės. Ar visuomeninės politinės organizacijos ir partijos siūlė, kokie asmenys turėtų įeiti į tą komisiją? Jeigu taip, kodėl tų siūlymų buvo atsisakyta?

Pirmininkas. Ačiū. Supratau.

S. G. Ilgūnas. (Rimkų rinkiminė apygarda). Ko­dėl buvo atsisakyta - aš atsakiau pačioje pradžioje. Buvo jų siūlyta, bet labai nedaug - dviejų organizacijų.

Pirmininkas. Deputatas B. Genzelis.

B. Genzelis (Žvėryno rinkiminė apygarda). Aš norėčiau prisijungti prie deputato P. Varanausko pasiūlymo: jeigu komisijai patikimas koks nors darbas, iš karto reikia arba priimti, arba nepriimti. Komisija dirbs, ir jos darbas galbūt bus veltui. Visos tos problemos, apie kurias čia gerbiamasis S. Pečeliūnas kalba, komisijoje buvo detaliai išanalizuotos. Ginčijomės ir priėjome tokią išvadą, kad partijoms atstovauti nėra tikslinga. Asmenybės, kurios ten pateko, yra neutralūs žmonės, gerbia­mi kultūros veikėjai, jie garantuos visoms partijoms vienodas galimybes. Dėl to aš dar kartą grįžtu prie gerbiamojo P. Vara­nausko pasiūlymo, reikia už šitą pasiūlymą balsuoti. Tai būtų pasitikėjimas mūsų komisija.

Pirmininkas. Ačiū. Esu priverstas vykdyti savo pasižadėjimą…

S.Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apygarda).Noriu pareikšti gerbiamajam pirmininkui protestą, labai aiškiu klausimu.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, prašau leisti man  pasa­kyti - suformuluoti balsavimo motyvus. Paskui jūs galėsite kalbėti.

Ačiū. Siūlau balsuoti. Patvirtinti komisijos pateiktą sąrašą kaip Radijo ir televizijos valdybą arba tą sąrašą atmesti. Jeigu sąrašas bus atmestas, tada mes galėsime detalizuoti, kaip jis turi būti sudarinėjamas. Prašau dabar pasisakyti dėl balsavimo mo­tyvų. Prašom deputatą S. Pečeliūną.

S. Pečeliūnas. Ne dėl balsavimo motyvų. Norėčiau šitą klausimą peradresuoti Etikos komisijai. Šitaip formuluoti parlamente, kad Sąjūdis ir kitos partijos yra nežymios Lietuvos politinės jė­gos, visiškai neetiška.

Pirmininkas.  Ačiū. Deputatas J.Tamulis.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau, kad mes vis dėlto išsiaiškintume, ar šitos valdybos generalinis direktorius bus iš šios komisijos narių, ar tai gali būti ir  kitas žmogus, nes iš principo nuo to priklausys, kaip aš balsuosiu. Jeigu jis bus tik iš šito sąrašo, mano balsavimas gali būti vienoks, ir bus visiškai kitoks, jeigu tai bus kitas žmogus. Ačiū.

Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ne­prieštarauju nė vienai iš siūlytų garbingų  kandidatūrų į šią valdybą. Tačiau jeigu mes visada komisijos siūlymus priimtume tik už gryną pinigą, kaip norim padaryti dabar, tai pirmiausia reikėtų balsuoti už 160 nutarimo pakeitimą, kur Aukščiausioji Ta­ryba paliko pati sau galimybę sudaryti šitą valdybą. Taipogi reikėtų balsuoti už mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 8 straips­nio pakeitimą, kur sakoma, kad nuolatinės komisijos tam ir skirtos, kad preliminariai rengtų pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai. Taigi nebuvo pasisakyta už šitą pasiūlymą, bet kad jau yra pa­rengtas nutarimas, ir jo negalima svarstyti, negalima siūlyti kitų kandidatūrų, dėl šitų motyvų dar kartą pasisakau prieš.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis.

V. Žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Aš tik trumpą pastabėlę. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau paklausyti. Aš norėjau jums tik patarti iš pradžių nuspręsti, iš kokio skaičiaus rinksime, nes anksčiau buvo siūlyta iš 15.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Paleckis. 

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Irgi trumpa pastaba. Aš galbūt neįdėmiai klausiau, bet nesupra­tau taip, kad bent vienas iš kalbėjusių būtų siūlęs ką nors keisti partinės priklausomybės principu. Aš šito nepastebėjau, o vienas iš jūsų trijų komponentų yra būtent partinė priklausomybė.

Pirmininkas. Pats pirmasis buvo deputato J. Tamulio pasiū­lymas, kad reikėtų atsižvelgti į politinę skalę Lietuvoje. Gerbiamieji deputatai. . .

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Gerbiamasis pirmininke, ar dar galima dėl balsavimo mo­tyvų? Kadangi dabar, per šitą posėdį, iškilo esminių nesutarimų, kaip turi būti sudaryta valdyba, manyčiau, kad komisijos siūly­mas dėl sudėties yra tiktai rekomendacija, ir mes po šitos disku­sijos turim balsuoti iš naujo, o ne laikyti komisijos pasiūlymo pirminiu ir lemiančiu. Manyčiau, ypač svarbus ir principinis siū­lymas, kuris gali lemti Radijo ir televizijos valdybos darbą, kad būtų kita kvota, t. y. ar 5, ar kiek vietų skirta televizijos ir radijo darbuotojams. Todėl aš prašyčiau balsuoti dėl kiekvieno kompo­nento atskirai ir tik paskui pereiti prie bendro.

Pirmininkas. Negaliu šito daryti, nes trys deputatai reikalavo laikytis reglamento ir pirmiausia balsuoti už tai, kas yra pasiū­lyta. Jeigu Aukščiausioji Taryba balsuotų prieš šitą pasiūlymą, tada mes galėtume grįžti prie to, ką jūs dabar kalbėjote.

Gerbiamieji deputatai, prašau pasiruošti balsuoti. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad jeigu mes balsuosime už pasiūlytą projektą da­bar iš karto, tai automatiškai reikš, kad mes keičiame nustatytą sąlygą dėl 15 žmonių. Tai viena. Antra. Man atrodo, jog šitame projekte neparašyta, kad pirmininkas turi būti tik iš čia pateikto sąrašo. Kiek aš suprantu, ir teisininkai sako, kad jeigu įstatymu kas nors neuždrausta arba nenurodoma konkrečiai, tai paliekama laisvė veikti taip, kaip nori. Todėl, mano supratimu, nutarimas nedraudžia rinkti generalinio direktoriaus ne iš šio sąrašo. Jei­gu kas nors prieštarauja šitam, jeigu mano, kad nutarimas nu­stato, kad tik iš šio sąrašo gali būti renkamas generalinis di­rektorius, prašau pasakyti. Bet jeigu niekas šito neįžiūri, tai, ma­tyt, gali būti tas žmogus, kuris bus pasirinktas. Taigi prašau pa­siruošti balsuoti. Prašau balsuoti.

Č. Juršėnas. Aš labai atsiprašau, minutėlę. Nutarime yra už­rašyta, kad generalinis direktorius yra valdybos narys. Jeigu mes išrenkame kitą, vadinasi, reikia keisti valdybą.

Pirmininkas. Tada papildome valdybą tuo žmogumi. Visai tei­singai, išrenkamas generalinis direktorius, ir jis automatiškai tam­pa valdybos nariu. Aš bent taip suprantu.

Č. Juršėnas. Tada valdybos narių skaičių reikia keisti.

Pirmininkas. Taip, be jokios abejonės. Taigi, gerbiamieji  de­putatai, prašau balsuoti, kas už tokį nutarimą, kurio projektą aš tuojau pat perskaitysiu.   ­

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.

Dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos paskyrimo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

Paskirti šios sudėties Lietuvos radijo ir televizijos valdybą: Juozas Aputis, Osvaldas Balakauskas, Jonas Boruta, Edvinas Butkus, Romualdas Brazys, Michailas Jevdokimovas, Algimantas Jokubėnas, Algirdas Kaušpėdas, Vytautas Kernagis, Algirdas La­tėnas, Bronius Leonavičius, Ona Narbutienė, Vytautas Paliūnas, Krescencijus Stoškus, Domijonas Šniukas, Laimonas Tapinas ir Vanda Zaborskaitė".

Gerbiamieji deputatai, prašau balsuoti, kas už tokį nuta­rimą.

Balsų skaičiuotojas. 81.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. 3.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. 14.

Pirmininkas. Ačiū. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Siūlau Aukščiausiajai Tarybai tokio turinio nutarimą: "Pasiūlyti Lietu­vos radijo ir televizijos valdybai pateikti Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Lietuvos radijo ir televizijos valdybos kandidatą į Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus postą. Kandidatas ne­būtinai turi būti siūlomas iš jau išrinktų valdybos narių". Tokio turinio nutarimas. Ar Aukščiausiajai Tarybai priimtinas? Jūs sakote, kad nebūtina paskutinė frazė, bet gal būtų aiškiau ir ne­keltų abejonės.

A. Kumža (Telšių kaimiškoji rinkiminė apy­garda). Mes vieną kartą jau tvirtinom, kad valdybos narių turėtų būti 15. Šiandien balsavimu patvirtinom, kad jų jau yra 17. Jeigu dabar pagal jūsų šitą interpretaciją valdybos pirmininkas tampa ir valdybos nariu, jis jau bus aštuonioliktas.

Pirmininkas. Aš noriu jums priminti, kad anas sprendimas bu­vo protokolinis. Tikrai aš labai apgailestauju, kad savo teksto, kurį sakiau dėl to protokoliško nutarimo prieš jį išspausdinant, nepatikrinau. Bet aš puikiai atsimenu, kad buvo pasakyta "maž­daug iš 15 narių". Kodėl atsirado tekste griežtai 15, aš negaliu pasakyti. Dabar galbūt juristai galėtų paaiškinti, ar reikia pro­tokolinį nutarimą, kuris buvo skirtas komisijos darbui, keisti at­skiru specialiu nutarimu. Ar mūsų balsavimas už šį nutarimą automatiškai aną atšaukia? Taip. Ačiū. Taigi prašau pasiruošti balsuoti už kitą nutarimą, kuriuo pavedama valdybai parinkti kandidatūrą į generalinio direktoriaus postą ir pasiūlyti Aukščiau­siajai Tarybai ją tvirtinti, turint galvoje, kad kandidatas nebūti­nai turi būti iš jau dabar išrinktų valdybos narių.

Prašom deputatą E. Klumbį.

E. Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Ar nereikėtų nurodyti, iki kada?

Pirmininkas. Iki kada? Kas dabar galėtų atsakyti? Deputatas G. Ilgūnas.

S. G. Ilgūnas. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Tada dar turėtų pasipildyti ir nutarimas. Tai yra parengti Radijo ir televizijos komiteto statuto projektą ir pasiūlyti generalinio direktoriaus kandidatūrą. Trys punktai.

S.G. Ilgūnas. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Jau numatyta. Ačiū. Tada nebereikia. Iki kada numatyta parengti?

S. G. Ilgūnas. (Negirdėti.)

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Per mėnesį laiko nuo valdybos patvirtinimo.

Balsai iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Kadangi nurodyta statuto projektą parengti per mėnesį, tai, matyt, šitie dalykai siejasi. Reikėtų sieti galbūt ne su mėnesiu, o būtent su statuto paren­gimu. Jeigu mes statutą patvirtinsime bent pirmuoju skaitymu, tada būtų galima rinkti generalinį direktorių, kada bus aišku, kokios jo pareigos. Taigi į nutarimą siūloma įrašyti "iki bus parengtas Lietuvos televizijos ir radijo statutas". Sutinkate?

Prašau tada pasiruošti balsuoti dėl tokio turinio nutarimo, atsižvelgiant, žinoma, į tai, kad nebūtinai pasiūlytą kandidatūrą mes išrinksime. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tokį nutarimą, kuriuo pavedama pasiūlyti kandidatūrą?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 88.

Pirmininkas. Ačiū. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Du.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Susilaikė vienas.

Pirmininkas. Balsų dauguma nutarimas priimtas.

Įstatymo "Dėl pakeitimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme" projekto svarstymas ir priėmimas

Gerbiamieji deputatai, mes šįvakar paskyrėme vieną iš paskutiniųjų ministrų. Rytoj Ministrė Pirmininkė siūlo pareikšti, kad Vyriausybės formavimas baigtas. Su viena išlyga. Mes dar ne­sam paskyrę krašto apsaugos ministro. Buvo labai daug kalba­ma, tačiau nenuspręsta. Galbūt dabar Krašto apsaugos ministeriją sunku mums sukurti, reikėtų kurti Krašto apsaugos departamen­tą.  Buvo taip pat kalbų dėl to, kam jis turi būti pavaldus - ar Ministrų Tarybai, ar Aukščiausiajai Tarybai. Ministrė Pirmininkė siūlo mums tokį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pa­keitimą. Aš jį tiktai perskaitysiu. Visiškai nenoriu, kad mes jį dabar svarstytume, bet kad pasiruoštume rytdienai, apgalvotume.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:

1. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 straipsnį. Iš ministerijų sąrašo išbraukti žodžius "Kraš­to apsaugos ministerija".

2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą įsteigti Krašto apsaugos departamentą prie Ministrų Tarybos ir paskirti jo direktorių".  ­

Toks yra siūlomas tekstas. Aš manau, kad dabar mes jo neturėtume aptarinėti (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas dėl to nori tarti žodį), bet pasiruošti ir rytoj iš pat pradžių galbūt galėtume priimti. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas prašė  žo­džio, tik aš nežinau, ar tuo klausimu, ar kitu. Jeigu tuo, tai pra­šom. Tada eisime prie pabaigos.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Gerbiamieji deputatai, aš truputį suabejojau pareiškimu, kad jo neverta dabar aptarinėti. Man regis, jog keičiantis nuomonėmis buvo gana aišku, kad pradiniam etapui mums pakanka įsteigti departamentą, o nuomonių skirtumo galėtų būti tiktai dėl to, ar departamentas prie Ministrų Tarybos, ar, atsižvelgiant į specifinę Respublikos situaciją, prie Aukščiausiosios Tarybos. Jei­gu čia prasidėtų karšti ir ilgi debatai, gal tada, žinoma, reikėtų juos palikti dar komisijoms ar klubams, ar panašiai. Jeigu dau­guma būtų linkusi, kad departamentas gali būti steigiamas prie Ministrų Tarybos, kitaip sakant, šituo nutarimu pavedama Minist­rų Tarybai toliau spręsti jo steigimą, tai iš tiesų nebūtų ko ati­dėti. Mes galėtume priimti tą nutarimą, ir jau Ministrų Tarybos dispozicijoje būtų paskirti departamento vadovą. Galėtume fiksuoti, kad Ministrų Taryba baigta formuoti. Būtų gerai tai fiksuoti. Mes rytoj sesijos pradžioje galėtume pamatyti visą Ministrų Tarybą, pasidžiaugti, pasveikinti, ir tai būtų gražus momentas. Jeigu rytoj pradėsime dar zulinti įstatymo redagavimą, tam, kad paskui, jau nenusižengdami įstatymui, galėtume pasakyti - štai Ministrų Taryba formuoti baigta, truputį sugaištume laiko. Aš ne­žinau, ar tai būtina. Pasikeiskime nuomonėmis. Ar iš viso verta dabar diskutuoti dėl tokios ministerijos būtinybės? O jeigu de­partamentas, tai ar yra kas kategoriškai prieš pasiūlymą, kad būtų pavesta Ministrų Tarybai?

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas J. Tamulis buvo užsisakęs eilę kalbėti.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Aš tik norėjau priminti tą kartą, kai buvo nutrauktas kito klau­simo svarstymas. Jis buvo nutrauktas dėl labai aiškios priežas­ties: išsiaiškinti šios ministerijos koncepciją. Man patinka, kad ministerija virto departamentu. Tačiau vis dėlto aš norėčiau, kad išsiaiškintume to departamento funkcijas, bent jau koncepciją. Ką jis darys? Buvo smarkiai išsiskyrusios nuomonės, sakysim, kariuomenės klausimu. Matyt, tuos klausimus vertėtų labai gerai iš­siaiškinti ir užsibrėžti ribas.

Pirmininkas. Ačiū. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu mes nutartume, kad ministerijos nereikia, tai koks turi būti departa­mentas, ar jis iš viso turi būti - galima diskutuoti ir toliau.

Deputatas B. Genzelis. Prašom.

B.Genzelis (Žvėryno rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pritarti gerbiamojo V. Landsber­gio pasiūlymui, jog šiandien reikia konstatuoti, kad mūsų Vyriau­sybė yra sudaryta, Vyriausybė baigta formuoti, o departamentą pavesti Ministrų Tarybai. Kaip mes žinome, Ministrų Taryba turi tokias teises skirti departamentų direktorius. Kada Ministrų Ta­rybai bus tikslinga, ji šitai padarys. Siūlyčiau šiandien priimti tokį nutarimą.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, kad mums nereikėtų ilgai aiškintis (gali būti, kad visos kalbos bus vienos krypties), pra­šau pakelti rankas tuos, kurie norėtų ginti ministerijos būtiny­bę. Aš nesakau, kad čia yra balsavimas. Kas norėtų kalbėti dėl ministerijos būtinumo?

J. Šimėnas (Gargždų rinkiminė apygarda). No­rėčiau pateikti tokį labai paprastą argumentą. Juk jeigu svars­tome, kad reikalinga tokia organizacija, tai turime suteikti jai atitinkamus įgaliojimus. Tos organizacijos vadovas turėtų turėti svaresnius įgaliojimus. Aš pasisakau, kad vis dėlto tokią organiz­aciją manome kurti. Man atrodo, vis dėlto svarbiau būtų mi­nisterija, jai vadovautų ministras. 

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Z. Vaišvila.

Z.Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Norė­tųsi visų pirma žinoti aiškius motyvus, kodėl mes bandome mi­nisteriją versti departamentu. Tai, kad šita įstaiga, kaip ji besivadintų, neturėtų būti Aukščiausiosios Tarybos organas, turbūt visiems aišku, bet departamentas nėra tiesiogiai kontroliuojamas parlamento. Norisi aiškių motyvų. Galime priimti atskirą nutari­mą, kad laikinai, kol kita koncepcija neapsvarstyta (beje, ji kaip projektas yra subrandinta mūsų komisijoje, bet nenorim dabar visus priversti svarstyti, nes yra aktualesnių uždavinių), galim atidėti ir nutarti, kad kabinetas kol kas suformuotas. O dabar keisti įstatymą vienąkart, po kelių savaičių ar mėnesių vėl­ -  ar to reikia?

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmoji Alytaus rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pritarti gerbiamajam Z. Vaišvilai. Aišku, reikia konstatuoti, jog Vyriausybė jau sudaryta, o su šia minis­terija dar turim tam tikrų keblumų. Ir ne tiek koncepcijos (nes tai mūsų komisijai yra visiškai aišku), kiek turbūt personalijos atžvilgiu (nes turbūt dar niekam nėra aišku, kas tas žmogus ga­lėtų būti) laikinai šitos ministerijos ministro skyrimą sustabdyti. Aš  nežinau, kaip tą dalyką formuluoti, bet kol kas neskirti. Tai visiškai netrukdys konstatuoti, kad Vyriausybė jau suformuota. O kai mes išaiškinsim tuos dalykus, rasim žmogų, kuris galėtų tą didelį darbą atlikti, tada mes ir papildysim tą kabinetą.

Pirmininkas. Deputatas V. Landsbergis.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Kolegos deputatai! Aš vis dėlto neįsivaizduoju, kaip mes galėtume, nepaskyrę ministro (o tai yra viena iš pačių svarbiau­sių ministerijų kiekvienoje vyriausybėje), sakyti, kad Ministrų Taryba suformuota. Tai nebūtų rimta. Manau, kad nieko blogo nėra, jeigu mes nutariam kol kas steigti departamentą, kitaip tariant, ne mes nutariam, o pavedam Ministrų Tarybai. Tada mums nėra reikalo debatuoti dėl koncepcijos ir pan. Tai jau bus Ministrų Tarybos reikalas. Ji gali užsiimti ir ta koncepcija, ir ieš­koti kandidatų. Jeigu matys reikalą, pateiks ir Aukščiausiajai Ta­rybai. Man norėtųsi, kad Ministrų Taryba tikrai būtų baigta formuoti.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Aš nesu didelis karo reikalų specialistas, bet pareikščiau tokią pro­letarišką deputato nuomonę. Visiškai pritariu deputatui Z. Vaiš­vilai, kad nereikia karo reikalų departamento prie Aukščiausiosios Tarybos, kadangi turim atitinkamą Krašto apsaugos komisiją. Jeigu būtų departamentas, tada gal reikėtų Krašto apsaugos ko­misiją įtraukti į Valstybės atkūrimo komisijos sudėtį, t. y. Aukš­čiausiojoje Taryboje palikti vieną organą. Man regis, jeigu mes šiandien pakeistume Vyriausybės įstatymą ir išbrauktume iš ten Krašto apsaugos ministeriją, baigdami formuoti Vyriausybę, tai ir būtų pagrindinė koncepcija. Neturėdama ministerijos, Vyriau­sybė nežada ginkluotis. Ji neturi tokios ministerijos. Ar jai kurti departamentą, ar ne,- šito, beje, Vyriausybės įstatymas neregla­mentuoja. Mums ir nereikia nustatyti, kiek ir kokių departamentų ji kurs. Tai Ministrų Tarybos kompetencija. Taigi iš esmės pri­tariu tam siūlymui, kad šiandien būtų nutarta dėl šitos ministe­rijos nereikalingumo kaip pagrindinio koncepcijos tikslo, ir baigta formuoti Vyriausybė.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Č. V. Stankevičius.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygar­da). Aš kaip tik nenorėčiau sutikti, kad šita ministerija Lietuvai niekada nebus reikalinga, o būtent šitaip nutarimas nusprendžia. Todėl aš siūlyčiau šiek tiek jį paredaguoti ir pirmąjį punktą pa­keisti taip : "Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 straips­nyje numatytos Krašto apsaugos ministerijos steigimą atidėti vė­lesniam laikui". Antrą punktą palikti be pakeitimų.

Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Aš prisijungiu prie gerbiamojo deputato Č. Stankevičiaus nuomo­nės. Bet man atrodo, kad gali būti paprasčiau. Juk mūsų pačių valioje yra ją, kada reikia, įsteigti, ir nebūtina šito atidėti. Mano akimis žiūrint, šiuo momentu mums, be abejo, reikia rūpintis ši­tais reikalais. Jeigu bus ne ministerija, o departamentas arba kita tarnyba Ministrų Taryboje, tai tikrai darbas vyks, ir man atrodo, kad mūsų Ministrų Tarybos vadovybėje dirba pakankamai kom­petentingi ir atsakingi žmonės,- šito dalyko jie tikrai nesužlug­dys. Pasitikėkim jais dar kartą.

Pirmininkas. Ar galima patikslinti jūsų siūlymą?

A. Rudys. Neprieštarauju tai minčiai, kurią išsakė gerbiama­sis Č. Stankevičius. Bet man atrodo, išbraukim šitą eilutę - "Krašto apsaugos ministerija"- iš Vyriausybės įstatymo. Tai ne­reiškia, kad mes nevykdysim šitų darbų. O politine prasme, man regis, mes išloštume.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai!  Jūs dar norite kalbėti? Deputatas J. Liaučius.

J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Aš no­rėčiau tiktai pagrįsti Pirmininko pavaduotojo gerbiamojo Č. Stan­kevičiaus mintį, kad pagal Konstitucijos 93 str. iš tikro Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas, pavaduotojai ir ministrai. Tai galima kalbėti apie Vyriausybės formavimo baigimą ministrų lygiu.

Pirmininkas. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai! Vis dėlto yra gana kontroversiškų nuomonių. Kaip įforminti tos ministerijos ar to ministro nebuvimą dabar? Yra pasiūlymas iš viso išbraukti iš Vyriausybės įstatymo Krašto apsaugos ministeriją, yra siūloma atidėti steigimą vėlesniam laikui. Buvo pasiūlyta iš viso palikti taip, kaip dabar, ir sakyti, kad Vyriausybė suformuluota, bet nežinau, kaip tai įteisinti. Daugumos pasiūlymų esmė yra Vyriausybės formavimą laikyti baigtu. Kaip tai įforminti, reikia vis dėlto pagalvoti ir pasitarti.

Deputatas V. Čepaitis.

V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Yra dar vienas pasiūlymas. Laikinai pavesti kokiam nors ministrui eiti šias pareigas.

Pirmininkas. Bet nėra ministerijos.

V. Čepaitis. Tuo metu formuojant po truputį ministeriją.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Landsbergis.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Gerbiamieji, nepradėkim vėl painioti dalykų. Juk ne apie ministrą asmeniškai kalbama, kad dabar kažkam pavestume, ir išspręstas klausimas. Ar kurti ministeriją kaip ministeriją, ar nekurti iš karto ministerijos, o pavesti įsteigti departamentą. Man atrodo, kad čia viskas labai aiškiai parašyta. Nelabai galim į įstatymą, kur išvardytos ministerijos (juk įstatymas suformuotas vi­sam laikui), staiga įrašyti, kad tuo tarpu vienos ministerijos ne­steigiame. Čia ne įstatymas, čia jau nutarimo reikalas, tą įstaty­mą pakeičiantis, interpretuojantis dalykas. Mes dabar tą ir darom. Bet kadangi įstatyme tie žodžiai yra, patys suprantam, kad išbraukiam laikinai. Nieko baisaus, jeigu mes po mėnesio ar po pusės metų vėl įrašysim į įstatymą, kai bus subrandintas tokios ministerijos steigimas. Mes čia prireikus labai greit esam pakoregavę net Konstituciją, ne tik įstatymą. Aš siūlau priimti taip, kaip siūloma.

Pirmininkas. Deputatas A. Butkevičius.

A.Butkevičius (Garliavos rinkiminė apygarda).Aš visiškai pritariu gerbiamojo V. Landsbergio pasakytoms min­tims, tiktai norėčiau nuraminti kai kuriuos deputatus, jog Krašto apsaugos ministerija ar departamentas jokiu  būdu nėra tik vien ginklavimasis. Čia daugiausia neramumų kyla todėl, kad mes nesame aptarę krašto apsaugos koncepcijos, o tai reikės padaryti

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas V. Šadreika.

V. Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš manau, kad pateiktas įstatymo projektas priimtinas tokios redakcijos, kokios jis yra. Visiškai palaikau gerbiamąjį Pirmininką profesorių V. Landsbergį. Iš tikrųjų juk Vyriausybės įstatyme visuomet bus galima numatyti ir daugiau, ir mažiau ministerijų. Juk mes, svarstydami, kokias ministerijas steigti, išsakėme ir tokias mintis, kad praėjus kuriam laikui kai kurių ministerijų nereiks. Nereiks galbūt Materialinių išteklių ir kitų ministerijų. Pagal įstatymų leidimo techniką šis projektas visiškai tinkamas. Tinkamas ir priimtinas. Kada kils būtinybė įkurti Krašto apsaugos ar dar kokią nors ministeriją, parengus tą koncepciją, visuomet bus  galima  pakeisti arba papildyti Vyriausybės įstatymą. Ačiū už dėmesį.

Č. V. Stankevičius. Po šitokio išaiškinimo sutinku atsiimti savo redakcinį pasiūlymą ir remsiu šį projektą.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutinkate papildyti šios dienos darbotvarkę Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo svarstymu? Tai, kas dabar vyko6 aš laikau dis­kusijomis dėl įtraukimo į darbotvarkę.

Prašom paspausti mygtukus, kas sutinka įtraukti į šios dienos darbotvarkę.

Jeigu jūs laikote save apgautais, galiu pakartoti balsavimą. Gerbiamieji deputatai, atsižvelgiant į tai, kad deputatas Č. Stankevičius atsiėmė savo pasiūlymą, nutarimo projektas būtų toks: "Lietuvos Respublikos AT nu t a r i a :

1. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsta­tymo 25 straipsnį, iš ministerijų sąrašo išbraukti žodžius "Krašto apsaugos ministerija".

2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą įsteigti Krašto apsaugos departamentą prie Ministrų Tarybos ir paskirti jo direktorių".

Prašom pasisakyti dėl nutarimo esmės. Deputatas E. Vilkas.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). An­trojo punkto nereikėtų, kadangi tai yra Vyriausybės kompetencija Jie ir padarys šitai.

Pirmininkas. Pritardamas jūsų nuomonei, norėčiau priminti, jog nesam vis dėlto svarstę, ar iš tiesų tai turi būti prie ministerijos. Buvo nuomonių, kad gal tas departamentas galėtų būti prie Aukščiausiosios Tarybos.

Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Tikrai norėtųsi, kad mūsų komisijai kitą kartą panašūs klausimai nenu­kristų kaip iš giedro dangaus. Jeigu pateikiamas šis dokumentas, tai reikėtų bent kvapą palikti, palikti departamentą prie Ministrų Tarybos, nes paskui labai gražiai kas nors, atleiskit, gali atsistojęs demagogiškai pasakyti: šito dalyko nėra Vyriausybės įstatyme ir nėra reikalo apie tai šnekėti.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Pri­tariu deputato Z. Vaišvilos pasiūlymui. Siūlau žodį "įpareigoti" pakeisti žodžiu "pavesti" Ministrų Tarybai.

Pirmininkas. Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Gerbiamieji, kiek iš mūsų čia šitą projektą yra matę? Komisijos nariai jo rankose neturi. Tai vienas klausimas. Ir an­tras klausimas - iki kelių šiandien mes dirbam?

Pirmininkas. Ačiū. Tikiuosi, klausimas retorinis.

Gerbiamieji deputatai, ar dar bus pasisakančių? Prašau de­putatą J. Prapiestį.

J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Jeigu jau lieka antrasis punktas, tai pagal Vyriausybės įstatymą, kai ku­riamas departamentas, skiriamas ne direktorius, bet generalinis direktorius. Taigi nenužeminkime pareigų.

Pirmininkas. Ar negalima įrašyti tiesiog "vadovas"?

J. Prapiestis. Vyriausybės įstatyme taip parašyta.

Pirmininkas. Aišku. Ačiū. Ar dar kas nors kalbės? Deputatas S. Pečeliūnas.

S. Pečeliūnas. Aš noriu pakartot savo pirmą klausimą. Kiek komisijos narių turi projektą prieš savo akis? Kiek Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narių turi prieš akis projektą?

Pirmininkas. Ar jis neišdalytas visiems? Labai atsiprašau. Ma­niau, kad jį gavo visi.

Deputatas E. Zingeris.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Ma­tyt, reikėtų įpareigoti Vyriausybę, kad pateiktų šito departamento veiklos koncepciją, kuri būtų apsvarstyta ir komisijos, ir būtų pateikta parlamentui.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, esu truputį keblioj padėty, nes negaliu pasiūlyti balsuoti už jūsų sprendimą. Prašau pasiūlyti ką nors konstruktyvaus, kad galima būtų siūlyti balsuoti.

Jeigu aš teisingai supratau deputato S. Pečeliūno pasiūlymą (nors jis to ir neformulavo, leisiu sau už jį tai padaryt), jis siūlo atidėti balsavimą, iki bus apsvarstyta komisijoje.

Prašau pačiam šitai pareikšti, nes tai nėra mano prerogatyva.

S. Pečeliūnas. Taip, aš manyčiau, jog reikėtų apsvarstyti ko­misijoje. Gal pirmininkas ne visai teisingai mane suprato, ne aš vienas neturiu. Nė vienas komisijos narys šito projekto nematė, ir mes nesvarstėm, o dabar reikalaujama mūsų nuomonė. Tai bent komisijoje mes galėjom prieš šitą posėdį trumpai susirinkti, su­formuluot savo nuomonę ir čia pateikti. Dabar mums labai sunku atsakyti į šitą klausimą. 

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš noriu pasakyti, kad pirmas pasiūlymas buvo balsuoti už šį projektą, tik paskui buvo antras, deputato S. Pečeliūno. Tai ta tvarka reikia vadovauti.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, aš dar nesiūliau, nuo ko pradėti balsuoti.

Deputatas K. Lapinskas.

K. Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, siūlyčiau palaikyti Pirmininko siūlymą pa­daryti pakeitimų Lietuvos Vyriausybės įstatymo 25-ajame punkte dėl ministerijų sąrašo. Tai labai nesudėtingas, man atrodo, net diskusijų nevertas dalykas. Svarstydami šitą klausimą, buvome sustoję ir suabejoję,- ar iš viso dabartiniu metu reikalinga tokia ministerija. Kitas dalykas dėl Krašto apsaugos departamento stei­gimo. Šitas klausimas irgi numatytas Respublikos Vyriausybės įs­tatyme. 17 str. pasakyta, kad "Respublikos vyriausybė pagal savo įgaliojimus įgyvendina priemones kraštui apsaugoti, organizuoja krašto apsaugos tarnybas ir prižiūri jų veiklą". Man atrodo, mes svarstėme šituos dalykus kartu su Vyriausybės įstatymu.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Siū­lau nutraukti diskusijas, nes dar penkios minutės ir kvorumo neliks.

Pirmininkas. Ačiū. Ar dabar yra kvorumas? Gerbiamieji deputa­tai! Alternatyvos tokios: pirmas pasiūlymas - balsuoti už tą nu­tarimą, koks jis yra, antras pasiūlymas - grąžinti projektą Krašto apsaugos ir kitoms komisijoms. Prašau.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Tada reikia kaip nors galvoti. Jūs atsisakot savo pasiūlymo? Labai ačiū. Tada galima formuluoti kitokias alterna­tyvas. Pirmas pasiūlymas - toks nutarimas, koks yra pateiktas, išskyrus dvi ne visai literatūrines, bet ir neesmines pataisas, t. y. vietoj žodžio "įpareigoti" parašyti žodį "pavesti" ir vietoj "di­rektorių" parašyti "generalinį direktorių", kad būtų suderinta su mūsų jau priimtu įstatymu. Ir antras deputato E. Vilko pasiū­lymas: nerašyti antrojo punkto, palikti tiktai pirmąjį punktą, kur pasakyta iš ministerijų sąrašo išbraukti žodžius "Krašto apsaugos ministerija".

Taigi prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už pir­mąjį pasiūlymą, t. y. tokį projektą, koks pateiktas?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 78.

Pirmininkas. Kas už antrąjį variantą, t. y. kad įstatyme palik­tume tiktai pirmąjį straipsnį?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 8.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Du.

Pirmininkas. Ačiū. Iš dviejų alternatyvų pasirinkta pirmoji, ir, manau, deputato V. Žiemelio nepasitenkinimas buvo teisėtas, kada jam nebuvo leista iš viso balsuoti prieš tokį nutarimą. Kad tokia galimybė atsirastų, projektas pasiliko tik vienas, t. y. su abiem punktais. Prašau pasiruošti balsuoti, kas už. Ar reikia perskaityti iš naujo?

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Dar vieną pastabą, jeigu galima prieš balsuojant. Čia buvo siūloma "generalinis direktorius", bet įstatyme apie genera­linį direktorių iš viso nekalbama. Gal išbraukim tą žodį "gene­ralinis" ir palikim tiesiog "direktorių".

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Prapiesti, prašom paaiškin­ti, nes tai buvo jūsų pasiūlymas.

J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Aš dabar neturiu to įstatymo, tačiau puikiai prisimenu5 kai kuriama valstybinė tarnyba, tai yra generalinis direktorius, o kai inspek­cijos - direktorius. Taigi paskutinės redakcijos. . .

Pirmininkas. Kas turi savo rankose Vyriausybės įstatymą tokį, koks priimtas? Gerbiamieji deputatai, ar jūs galėtumėt pavesti sekretoriui įrašyti tokį žodį, koks yra galutiniame įstatymo pro­jekte?

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygarda). Įstatymo projekte šito nėra.

Pirmininkas. Ne projekte, o galutiniame variante.

Č. Juršėnas. Yra tiktai tarnybos ir inspekcijos. Pareigų nėra.

Pirmininkas. Ačiū. Taigi direktorius. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už šį įstatymą.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 86.

Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė?

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 8.

Pirmininkas. Prašom pakartoti rezultatus.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - 86, prieš -­1, susilaikė - 8.

Pirmininkas. Teks patikrinti kvorumą. Ne, neteks, ačiū. Lygiai tiek, kiek reikia. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Gerbiamieji deputatai, kito darbotvarkės klausimo, kurį šiandien dar plana­vome pradėti, nebegalim svarstyti. Mūsų posėdžių laikas baigėsi. Laikas pradėti klausyti gydytojų ir dirbti pagal normalų režimą. Tik dėl rytdienos reikia baigti susitarti.

Rytoj, kaip ir buvo siūloma, turėtume baigti apsvarstyti ka­reivių klausimą (jeigu pavyks, žinoma), atsakymo TSRS prezi­dentui klausimą. Tikimės, kad bus galima priimti sveikinimą Estijai ir, jeigu suspėsime, pradėti svarstyti štai tą gražų pluoštą dokumentų, kuris jums šiandien išdalytas. Noriu pasakyti, ką, mano nuomone, reikėtų rytoj būtinai priimti. Tai deputatų darbo sąlygų projektą, kurį mes jau bent du kartus esame svarstę. Jeigu nebūtų didelių kliūčių, priimti nutarimą dėl Aukščiausios Ta­rybos aparato struktūros (jo projektas jums išdalytas), nes jau reikia pradėti jas steigti, priiminėti žmones ir dirbti. Turėtų įvykti pirmasis deputato statuso projekto skaitymas. Jeigu kartais nebūtų didelio pasipriešinimo, galbūt jį taip pat būtų galima priimti. Manau, kad deputatas Šimėnas padarys pranešimą. Jis jau turi reglamento juodraštį, galbūt rytoj turės ir padaugintą juodraštį, kad deputatai galėtų orientuotis, kas į kur maždaug eina.

Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas apie Lietuvos nepriklausomybės įstatymą

Estijos TSR AT pareiškimas apie Lietuvos nepriklausomybės atstatymą

O dabar dar pabaigai, nors mes jau užtrukom 18 minučių, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas norėtų perskaityti Estijos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės (taip, rodos, jis vadinasi). Ar jūs sutinkate? Ką tik gautas faksu, kiek aš suprantu. Prašom.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš pamėginsiu tiesiog versti. "Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas apie Lie­tuvos nepriklausomybės atstatymą.

Išreikšdama Lietuvos liaudies valią, Lietuvos Respublikos Auk­ščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos atstatymo aktą. Estijos TSR Aukščiausioji Taryba gerbia lietuvių tautos valios išraišką ir yra įsitikinusi, kad jos realizavimas yra ne Tarybų Sąjungos vidaus reikalas, o tarptautinio pobūdžio klau­simas. Kaip ir kitos Baltijos valstybės, Lietuva ne įstojo į TSRS sudėtį, o buvo okupacijos būdu prievarta prie jos prijungta. Todėl nepriklausomybės atgavimas ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos vals­tybėse nekyla ir negali kilti iš Tarybų Sąjungos Konstitucijos 72 straipsnio (dėl išėjimo iš Tarybų Sąjungos sudėties) pritaikymo, o gali būti pagrįstas tik tarptautine teise. Estijos TSR Aukš­čiausioji Taryba mano, kad Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valsty­bių, santykiai su Tarybų Sąjunga gali būti teisėtai apibrėžti tiktai derybų keliu, paritetiniu pagrindu, atsižvelgiant į suverenitetą, teisėtus interesus ir abiejų šalių teises, nekeliant išankstinių są­lygų. Mes kreipiamės į TSRS prezidentą su kvietimu nedelsiant imtis žingsnių, kad būtų pradėtos tokios derybos su Lietuvos Res­publika. Tų derybų sėkmei būtina tuoj pat nutraukti karinį spau­dimą iš TSRS pusės ir politines provokacijas, kurių tikslas - ­priversti Lietuvos tautą atsisakyti nepriklausomybės siekimo ir įamžinti Lietuvos Respublikos okupaciją. Šiuo sunkiu Lietuvos liaudžiai metu Estijos TSR Aukščiausioji Taryba išreiškia visišką paramą jos siekimams, didžiai vertina jos didvyriškumą ir išreiš­kia Lietuvos nepriklausomo valstybingumo pripažinimą. Estija pasiryžusi visapusiškai bendradarbiauti su Lietuvos Respublika.

Talinas. 1990 m. balandžio 3 d." (P l o j i m a i.)

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! Nežinau, ar jau yra padauginta, bet aš turiu prieš akis tekstą, kurį parengė Valstybės atkūrimo komisija. Tai yra projektas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atsakymo į TSRS prezidento pono Michailo ­Gorbačiovo kreipimąsi. Aš noriu pasakyti, kad, matyt, rytoj 9 val. komisijos galėtų pradėti dirbti, svarstyti šitą klausimą, svarstyti projektą, kurį taip pat rytą, nežinau, 9 ar 10 val., pateiks Valsty­bės atkūrimo komisija. Svarstyti tuos du klausimus, teikti savo pasiūlymus, teikti pasiūlymus dėl šito teksto. Galbūt jis visai nepriimtinas, tačiau yra pagrindas svarstyti. Taigi siūlyčiau ko­misijoms pradėti darbą rytoj 9 val. ir į plenarinį posėdį susirinkti ne 15 val., o 14 val., turint galvoje, kad, matyt, nemažai kam iš mūsų reikėtų nueiti į mitingą, kuris 18.30 val. prasidės Vingio parke. Taigi plenarinį posėdį taip pat reikėtų baigti valanda anks­čiau.

Ar Kalnų parke? Kur vyks mitingas? Prašom deputatą E. Vilką.

E. Vilkas (Panemunio rinkiminė apygarda). No­riu paklausti. Ar būtina nukelti po pietų mūsų posėdį, kuris buvo numatytas priešpiet?

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate, mes tai jau svarstėme anks­čiau. Iš tiesų komisijos nesuspės apsvarstyti nei šito teksto, nei dokumentų dėl kareivių teksto. Būtų gerai, kad jos susipažintų, o paskui jau galėtume plenariniame posėdyje galutinai nutarti. Ar jūs su tuo sutinkat? Deputatas S. Pečeliūnas buvo pasiruošęs kalbėti.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Aš norėčiau pasakyti, kad rytoj mitingas vyks ne tik Vilniuje, bet ir kitose Respublikos vietose. Kiek žinau, dar Aly­tuje, turbūt ir daugiau kur. Matyt, ne aš vienas, o ir kiti deputatai kviečiami į tuos mitingus. Taigi vienos valandos prieš mitingo pradžią neužteks, mes jokiu būdu nespėsime. Reikia mažiausiai dviejų valandų nuvykti, o kitiems, matyt, ir daugiau, pavyzdžiui, į Klaipėdą ar dar toliau. Galvokime, kaip suderinti šituos du dalykus. Jeigu mes nenuvyktume į tuos mitingus, nemanau, kad būtų gerai.

Pirmininkas. Prašau.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Aš norėčiau šiek tiek į tai atsiliepti. Manau, kad toli nuo Vilniaus nuvykti prireiktų labai daug valandų, o rytoj Aukš­čiausiajai Tarybai dirbti irgi reikia. Manau, žmonės supras, kodėl deputatai dirba čia. Tuo labiau, kai čia rytoj nebus visai papras­ta situacija. Prieš mūsų duris 17 val. vėl bus rengiamas triukš­mingas protesto mitingas, ir mums visiems reikėtų čia būti ir dirbti. Taip, kaip ir anksčiau darydavome.

Dar aš norėjau patikslinti informaciją dėl Sąjūdžio rengiamo mitingo Kalnų parke. Ji dar negalutinė. Gali būti persvarstyta, gali būti pasiūlyta į Vingio parką puse valandos vėliau. Ten, tiesa, remontuojama didžioji tribūna, ir ja kažin ar galima bus naudotis, bet kokios valandos mitingas gali būti surengtas ir žmo­nėms stovint aplink paaukštinimą, kuriame būtų kalbėtojai. Są­jūdžio seimo taryboje tas organizacinis klausimas gali būti šian­dien dar svarstomas.

Pirmininkas. Ačiū. Taigi dėl rytdienos darbotvarkės. Ne dėl darbotvarkės, o dėl to, kada dirbame plenariškai.

V. Landsbergis. Bus per televiziją patikslinta, jeigu reiks.

Pirmininkas. Aš tikiuosi, ne mūsų darbotvarkė, o mitingo vieta. Ačiū.

Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Aš turiu komisijos skelbimą.

Pirmininkas. Ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba sutiktų pritarti ko­misijų pirmininkų pasiūlymui, tik atkelti valanda anksčiau? Komi­sijų pirmininkų pasiūlymai buvo dirbti nuo 10 val. komisijose ir nuo 15 val. plenariniame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas pasa­kyta, siūloma pradėti 9 val. ir 14 val. Taigi ar galima balsuoti už tai, kad pradėtume dirbti komisijose 9 val. ir plenariškai 14 val.? Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau paspausti savo mygtu­kus, kas sutinka su tokiu grafiku. Kas sutinka, žalią, o kas ne­sutinka, raudoną.

Aiški persvara. Vadinasi, renkamės rytoj į komisijų posėdžius 9 val., į -plenarinį - 14 val. Prašau 13 val. trumpam susirinkti komisijų pirmininkus jau įprastoje vietoje. 13 val. rytoj.

Deputatas A. Sakalas turi pranešimą.

A. Sakalas. Mandatų ir etikos komisija kviečiama į posėdį da­bar iš karto į 429 kambarį.

Pirmininkas. Deputatas E. Zingeris.

E. Zingeris (Lazdynų rinkiminė apygarda). Už­sienio reikalų komisija renkasi į 308 kambarį po 15 minučių.

Pirmininkas. Deputatas Z. Vaišvila.

Z. Vaišvila (Ventos rinkiminė apygarda). Prašau Krašto apsaugos komisiją dabar čia labai trumpam pasilikti.

Pirmininkas. Deputatas G. Šerkšnys.

G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Valstybės atkūrimo komisija prašo atnešti visus pasiūlymus, kiek bus, ir kareivių klausimais, ir dėl to dokumento. Beje, tą doku­mentą galima gauti 316 kambaryje. Ir dar vienas pranešimas: ­deputatai, kurie nori išmokti dirbti asmeniniais kompiuteriais, gali užsirašyti į sąrašą, kuris bus čia ant stalo

Pirmininkas. Ar kursai vyks nakties metu?

G. Šerkšnys. Ne, vakarais.

R. Astrauskas (Smėlynės rinkiminė apygarda). Gamtos apsaugos komisija renkasi dabar 315 kambaryje.

Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.

A..Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Biudže­to komisija - rytoj 10 val. įprastoje vietoje. ­

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau pranešimų nebematyti. Sudie! Iki rytojaus ryto!